Issuu

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

STRUCTUM IŠMANUSIS MIESTAS IV AIŠKINAMASIS RAŠTAS

TAURAGĖS SPORTO ARENA SPORTS ARENA IN TAURAGE

Projektą rengė : Milda Dautartaitė Projekto vadovas : Saulius Mikštas

Vilnius, 2018 m.

Turinys: ĮVADAS 1. ANALITINĖ DALIS 1.1. SKLYPO ANALIZĖ 1.1.1. Kontekstas 1.1.2. Sklypo gretimybės 1.1.2.1. Dominuojančios funkcijos 1.1.2.2. Aukštingumas 1.1.2.3. Srautai 1.1.3. Gamtinis karksas 1.1.3.1. Želdiniai 1.1.3.2. Reljefas 1.1.4. Sklypo problematika 1.1.5. Fotofiksacijos 1.1.6. Išvados 1.2. ANALOGŲ STUDIJA 1.2.1. Švento apolono daugiafunkcinis centras 1.2.2. „Lussy” sporto halė 1.2.3. „Maceda“ sporto statinys 1.2.4. „Pajol“ sporto centras 1.2.5. „Chatenay – Malabry“ sporto kompleksas 1.2.6. Švento Martino sporto salė 1.2.7. Išvados 1.3. LITERATŪROS ŠALTINIŲ STUDIJA 1.3.1. Sporto statinių ypatumai 1.3.2. Sporto salės reikalavimai 1.3.3. Literatūros šaltinių sąrašas 2. PROJEKTINĖ DALIS 2.1. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS 2.1.1. Projektuojamo objekto programa 2.1.2. Teritorijos urbanistinė charakteristika bei urbanistinio sprendimo koncepcija 2.1.3. Sklypo plano sprendinių pagrindimas 2.1.4. Objekto architektūrinio sprendimo koncepcija (meninė idėja) 2.1.5. Funkcinių ryšių modelis ir erdvių struktūra 2.1.6. Medžiaginis sprendimas 2.1.6.1. Eksterjero medžiagiškumas 2.1.6.2. Interjero medžiagiškumas 2.1.7. Esminių statinio reikalavimų tenkinimas 2.1.7.1. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 2.1.7.2. Gaisrinė sauga 2.1.7.3. Higiena, sveikata, aplinka 2.1.7.4. Pastato naudojimo sauga 2.1.7.5. Apsauga nuo triukšmo 2.1.7.6. Energetinis efektyvumas 2.1.7.7. Tvarumas 6

2.1.8. Žmonių su negalia reikalavimai 2.1.9. Techniniai-ekonominiairodikliai 2.2. KONSTRUKCINĖ DALIS 2.2.1. Pagrindinė informacija apie pastatą 2.2.2. Konstrukcinis sistemos pagrindimas 2.2.3. Pamatai 2.2.4. Kolonos ir sijos 2.2.5. Sienos 2.2.6. Perdangos ir denginiai 2.2.7. Grindys 2.2.8. Stogas 2.3. INŽINERINĖ DALIS 2.3.1. Pagrindinė informacija apie pastatą 2.3.2. Reikalavimai patalpų mikroklimatui 2.3.3. Inžinerinės sistemos 2.3.3.1. Šildymas 2.3.3.2. Nuotekos 2.3.3.3. Elektros ir ryšių įvadas 2.3.3.4. Vandens įvadas 2.3.3.5. Vėdinimas 2.3.4. Technologinė įranga 3. IŠVADOS

ĮVADAS Išmaniojo miesto IV darbo tema – Tauragės sporto arena, Bernotiškės g. 11 Šios paskirties objektas labai aktualus miestui ir jo gyventojams. Mieste gausu aktyvų laisvalaikį mėgstančių žmonių. Vasarą entuziastams rasti vietos lauko tinkliniui ar krepšiniui – nesnku, mieste gausu sporto aikštelių ir jų vis gausėja. Tačiau atėjus šaltąjam sezonui iškyla problema – nėra sporto centro, galinčio sutalpinti visus norinčius. Būtent todėl būtina vystyti sporto infrastruktūrą ir suteikti galimybę treniruotis ne tik Tauragės gyventojams, bet ir aplinkinių miestų ir miestelių žmonėms. Dar viena priežastis lemianti sporto centro atsiradimą Tauragėje – tai prestižo kėlimas. Tauragėje gausu sportininkų, sporto klubų ir komandų. Savo sričių atstovai norėdami gauti kvalifikuotas treniruotes yra priversti vykti į kitus miestus. Tas pats galioja ir varžybų rengimui. Neturint tinkamų patalpų, dauguma renginių yra organizuojami kituose miestuose ar tam netinkamose salėse. Sukūrus patrauklų sporto centrą būtų galima pritraukti sporto mėgėjus ir iš visos Lietuvos, o gal ir užsienio. Įrengus tribūnas, sporto varžybas galėtų stebėti ir Tauragės miesto entuziastai ir kiti sporto mėgėjai. Vieta sporto centrui parinkta Žalgirių rajone. Tai vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas. Tad sporto centras bus strategiškai labai tinkamoje vietoje – užtikrinant prieinamumą kiekvienam. Kokybiškam pasiūlymui pateikti, bus atlikta sklypo ir jos teritorijos analizė, analogų bei literatūros studija, kurios pagrindu bus parengta objekto ir jo teritorijos patalpų programa, ištirti principai ir strategijos, kurios užtikrins sėkmingą pastato funkcinį veikimą.

1. ANALITINĖ DALIS 1.1. SKLYPO ANALIZĖ 1.1.1. Kontekstas Sporto kompleksui parinktas sklypas yra Tauragės mieste, kuris yra vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Nagrinėjama aplinkinė sklypo teritorija – tai Žalgirių mikrorajonas – tankiausiai apgyvendinta teritorija Tauragės mieste. Planuojamo objekto adresas: žemės sklypas rytinėje Tauragės miesto dalyje, prie Bernotiškės ir J. Tumo-Vaižganto g. sankirtos. Iš pietinės pusės sklypas ribojasi su žemės sklypu kadastro NR.

Tauragės rajono padėtis pasaulio šalių atžvilgiu Lietuvoje

Tauragės rajonas

Sklypo padėtis Tauragėje

Projekto sklypas

pav. 1 Sklypo padėtis

7755/0014:38 (J.Tumo-Vaižganto gatvė), iš kitų pusių – su valstybine žeme. Žemės sklypas yra neužstatytas ir nenaudojamas. Į sklypą įvažiavimas numatytas iš J. Tumo-Vaižganto gatvės. Per žemės sklypo teritoriją praeina požeminė elektros kabelių linija. Vadovaujantis Tauragės miesto teritorijos bendruoju planu, sklypas patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją. Žemės sklypo plotas – 2,0294 ha; Žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai: • • •

ryšių linijų apsaugos zonos po 2 m – 0,0219 ha; elektros linijų apsaugos zonos 1 m – 0,0051 ha; šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos po 5 m – 0,1264 ha;

•

vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos po 5 m – 0,3025 ha.

9 pav. 2 Apsaugos zonos

1.1.2. Sklypo gretimybės 1.1.2.1. Dominuojančios funkcijos Aplink sklypą esančiame rajone dominuojanti funkcija – gyvenamoji. Tai tankiausiai apgyvendintas Tauragės rajonas. Tinkamam rajono aprūpinimui aplink yra ir nemažai visuomeninės funkcijos pastatų – mokyklos, poliklinikos ir pan. Taip pat gausėja ir komercinės paskirties statinių ar kai kurie pastatai tampa daugiafunkciais. Kai kurių daugiabučių pirmuosiuose aukštuose įsikuria kirpyklos, parduotuvės ar kitos paslaugų įmonės. Kitapus gatvės esančiame sklype yra stadionas, kuris priklauso mokyklai. Todėl su sportu susijusių statinių yra, tačiau jie nėra lengvai prieinami vietiniams gyventojams. Daugiabučių kiemuose taip pat yra įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, taip pat lauko treniruoklių aikštelės. Šis rajonas pagal savo dominuojančias funkcijas puikiai tiktų naujam sporto centrui, nes užtikrintų pastovų gyventojų srautą bei susidomėjimą.

pav. 3 Dominuojančios funkcijos

1.1.2.2. Aukštingumas Tauragės miesto Žalgirių rajone pagrinde dominuoja penkiaaukščiai daugiabučiai. Taip pat netoliese yra išsidėsčiusių pavienių gyvenamųjų namų, kurie pagrinde 1-2 aukštų. Kiek stambesni rajono tūriai – tai 2 ir 3 aukštų mokyklų pastatai. Yra ir keletas 4 aukštų daugiabučių. Visai netoliese sklypo yra ir sandėlių rajonas – tai vieno aukšto statiniai.

pav. 4 Pastatų aukštingumas

1.1.2.3. Srautai Pagrindinis automobilių srautas šalia sklypo vyksta J. Tumo-Vaižganto ir Bernotiškių gatvėmis. Tačiau nei viena iš šių nėra pagrindinės miesto gatvės. Tačiau eismas jomis pagausėja ryte ir vakare, vadinamosiomis piko valandomis. Žalgirių rajonas yra tankiausiai apgyvendintas, o tai lemia gausų gyventojų migravimą į darbus ir atgal į namus – pagrinde per J. Tumo-Vaižganto gatvę. Daugiabučių rajone pėsčiųjų takai yra aiškiai suplanuoti, kiemuose įrengtos rekreacinės zonos. Aplink netoliese esantį Zumbos tvenkinį yra gausu pėsčiųjų takų ir takelių. Specialių dviratininkams įrengtų takų aplink sklypą kol kas nėra. Pačiame sklype yra savaimes susiformavę keletas pėsčiųjų takų, tačiau jie nėra reikšmingi.

pav. 5 Srautai

1.1.3. Gamtinis karkasas 1.1.3.1. Želdiniai Duagiabučių namų rajone gausu sutvarkytų žalių zonų. Taip pat yra nemažai pavienių medžių ar jų grupių. Aplink netoliese esantį tvenkinį taip pat gausu žalumos, tačiau ji nėra tiek reguliuojama, labiau laukinė. Toliau į Šiaurės ir Rytų puses prasideda miškas, tačiau ryškesnės sąsajos su sklypu ir mišku nėra. Vakarinėje rajono pusėje, kur dominuoja sodinis užsatymas, želdiniai yra tvarkomi individualiai sklypuose, o valstybinių žaliųjų plotų nedaug. Sklype dominuoja apleista pieva ir krumynai. Saugotinų medžių ar kitų augalų nėra. Želdiniai niekaip neformuoja sklypo ir nesuteikia kompozicinių sąsajų

pav. 6 Želdiniai

1.1.3.2. Reljefas Tauragė patenka į Karšuvos žemumą, tad žymių aukščio skirtumų nėra. Mieste žemės paviršiaus aukštis vyrauja 16-38 metrų virš jūros lygio. Ties upėmis ir tvenkiniais pastebimi ryškiausi aukščių skirtumai. Nagrinėjamoje teritorijoje aukštis keičiasi nuo 26 iki 36 metrų. Projektui skirtame sklype reljefo skirtumas yra labai nežymus. Per visą teritoriją keičiasi vos keliais metrais. Sklypo reljefas neturi aiškios kompozicinės išraiškos. Galima laikyti, jog sklypas yra plokščias, o esamus neatitikimus galima lengvai sulyginti.

pav. 7 Reljefas

pav. 8 Pjūvis 1-1

pav. 9 Pjūvis A-A

1.1.4. Sklypo problematika Pagrindinė sklypo problema, tai žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai. (žr. Konteksto skiltyje) Dėl šių apribojimų gali tekti keisti ar adaptuoti tam tikrus tūrinius ir architektūrinius sprendimus. Kitu atveju, gali tekti spręsti jų perkėlimo į kitą vietą variantą, kas išbrangintų šį projektą ir apsunkintų pasiruošimo statybai darbus bei tuo pačiu prailgintų statybų terminus. Kitas sporto kompleksui aktualus klausimas – parkavimasis – sklype pakanka vietos naujai stovėjimo aikštelei, tačiau kitoje Bernotiškių gatvės pusėje esantis išbetonuotas plotas yra kol kas niekam nenaudojamas ir apleistas. Tokiu atveju, būtų galima projektuoti pagrindinę stovėjimo aikštelę ten, o šalia pastato projektuoti tik privalomąsias stovejimo vietas komandų autobusams ir pan. Pasinaudojus šiuo variantu, tektų užtikrinti saugų patekimą į sklypą per Bernotiškių gatvę. Nors eismas ten nėra labai aktyvus, visgi gali tekti projektuoti naują sankryžą, perėjas ar kitus būdus užtikrinančius lankytojų saugumą.

pav. 10 Sklypo problematika

1.1.5. Fotofiksacijos

pav. 11 Fotografavimo rakursai

1. Sklype savaime susidarė aikštelė. Už sklypo matomas greta esantis vienbutis gyvenamasis namas.

pav. 12 Rakursas - 1

2. Aiškiai matoma, kad sklypas neturi saugotinų želdinių. Beveik visa teritorija pasidengusi laukine pieva. Sklypas plokščias, nėra ryškesnių reljefo pasikeitimų.

pav. 13 Rakursas - 2

3. Už sklypo ribos tėsiasi penkiaaukščių daugiabučių rajonas. Pastatai tipiniai, neturi išskirtinės architektūros bruožų.

pav. 14 Rakursas - 3

4. Sklypas ribojamas Bernotiškių gatve. Tai neintensyvi miesto gatvė. Sklypo pusėje šalia gatvės nėra sutvarkyto pėsčiųjų tako.

pav. 15 Rakursas - 4

5. Matomi keli sklype esantys medžiai, tačiau jie neturi didelės vertės, tad prireikus, gali būti pašalinti.

pav. 16 Rakursas - 5

6. Kitoje Bernotiškių gatvės pusėje yra išbetonuota aikštelė, kurią būtų galima panaudoti automobilių parkavimui. Taip pat šalia yra stadionas, kuris priklauso mokyklai.

pav. 17 Rakursas - 6

7. Kitoje J. Tumo-Vaižganto gatvės pusėje prasideda daugiabučių gyvenamųjų namų rajonas. Pastatai nepasižymi išskirtiniais architektūriniais sprendiniais.

pav. 18 Rakursas - 7

1.1.6. Analizės išvados

• • • • • • •

Parinktas sklypas projektui neprieštarauja visiems galiojantiems teritorijų planavimo ir objekto projektavimo reikalavimams; Sklypas turi gerą susisiekimą ir yra legnvai pasiekiamas aplinkinio rajono gyventojams bei svečiams iš kitų miestų; Sklypas pakankamai didelis, tad jame galima numatyti kelis projekto įgyvendinimo etapus arba plėtrą Patekimas į sklypą nuo J. Tumo-Vaižganto gatvės, tad atsižvelgiant į išsidėstymą pagrindinis fasadas turėtų būti atsuktas į šią gatvę arba gatvių sankirtą; Sklypas turi potencialo tapti aktyvaus poilsio traukos tašku, tokiai funkcijai puikiai tinkančia ir pritaikyta erdve. Dėl miesto valdžios išreikštų pageidavimų, projektuojamas pastatas turėtų būti energetiškai efektyvus ir naudojantis kaip įmanoma mažiau išteklių; Dėl nežymaus gamtinio karkaso, galima laikyti, jog sklypas plokščias, o saugotinų želdinių nėra – tai suteikia galimybę projektuoti neatsižvelgiant į šiuos aspektus.

1.2. ANALOGŲ STUDIJA

• • • • •

•

ŠVENTO APOLONO DAUGIAFUNKCINIS CENTRAS https://www.archdaily.com/774116/saint-apollinaire-multifunctional-centre-parka/ “LUSSY” SPORTO HALĖ https://www.archdaily.com/516656/lussy-sport-hall-virdis-architecture/ “MACEDA” SPORTO STATINYS https://www.archdaily.com/541027/maceda-sport-building-architailors/ “PAJOL” SPORTO CENTRAS https://www.archdaily.com/465263/pajol-sports-centre-brisac-gonzalez/ “CHATENAY-MALABRY” SPORTO KOMPLEKSAS https://www.archdaily.com/432603/sports-complex-in-chatenay-malabry-aea-agenceengasser-associes/ ŠVENTO MARTINO SPORTO SALĖ https://www.archdaily.com/452078/sports-hall-st-martin-dietger-wissounig-architekten/

1.2.1. Švento apalono daugiafunkcinis centras • • • •

Architektai Vietovė Užsakovas Metai

Parka Saint-Apollinaire, QC G0S, Kanada Saint-Apollinaire miesto taryba 2015

2015 metų liepos 7 dieną centras pirmąsyk atvėrė duris lankytojams. Lanksčios erdvės buvo pastatytos taip, kad atitiktų įvairias kultūrines, pramogines ir sportines veiklas. Paprasta ir efektyvi organizacija sukuria erdvę, kuri yra pakankamai lanksti, kad apimtų įvairius veiksmus. Architektūra sukurta rafinuotoje ir paprastoje tūrinėje kalboje, kuriai būdinga antrojo aukšto projekcinė apimtis. Trikampis modelis yra paprastai atkartojamas antrojo aukšto angose ir jų metalo dailylentėse, kurios sukuria dinamiškas interjero erdves ir suteikia žaismingą prisilietimą prie kambarių išdėstymo. Įėję į pastatą, lankytojai susiduria su atriumu, kuris maksimaliai padidina natūralią šviesą ir medžio medžiagos šilumą. Interjerui būdinga natūrali apdaila, pabrėžiama akcento spalvomis prie daugiafunkcinių patalpų įėjimų ir prie erdvių pasikeitimo. „Parka“ taip pat suprojektavo pastato interjero ir eksterjero ženklus. Architektai panaudojo trikampį pastato apvalkalo modelį ir geltonos spalvos interjero dizaino koncepciją. Elegantiškos piktogramos nustato lengvus vietos nustatymus, tuo pat metu harmoningai integruojant architektūrą.

pav. 19 Švento Apolono daugiafunkcis centras

pav. 20 Centro interjeras: koridorius

pav. 21 Centro interjeras: persirengimo kambariai - duĹĄas

pav. 22 Eksterjero detalÄ—

pav. 23 Centro interjeras: salÄ—

pav. 24 Pagrindinis fasadas

pav. 25 Ĺ oninis fasadas

pav. 26 I aukĹĄto planas

pav. 27 II aukĹĄto planas

1.2.2. „Lussy“ sporto halė • • • •

Architektai Vietovė Dizainas Metai

Virdis Architecture Chemin de Crey Derrey, 1618 Châtel-Saint-Denis, Switzerland Virdis Sebastien, Dafflon Alain, Delaloye François 2009

"Préalpes" papėdėje esančiame kaime, kalvotam kraštovaizdyje, buvo suprojektuotas projektas, kad būtų galima sutapti su natūraliu apylinkiu, įkvėptas vietinės architektūros ir dominuojančių regiono topografijų.

pav. 28 Sporto hales fasado fotofiksacija

Sporto objektų tūris natūraliai išsidėsto piliakalnyje. Savo dosniai slenkstiniu stogu monolitinis projekto tūris pagerbia aplinką, pastatą supančios pievos figūras ir kreivumą. Kraštai atsiranda ir išnyksta kraštovaizdžio pakraščiuose, siūlant sklandžią perspektyvų kaitą. Projekto interjeras yra organizuojamas, siekiant palengvinti prieigą ir ryšį su išoriniais esamais sporto įrenginiais. Naujo pastato sporto laukas į rytus siūlo neprilygstamą vidinį ir išorinį tęstinumą dėl suderintų lygių ir vitrininio stiklo atidarymo. Viršutinė fojė, kurioje yra kavinė, sukuria dar vieną ryšį su piliakalnio viršumi į pietus. Pastato pirmasis aukštas, iš dalies įgilintas į piliakalnį, yra visiškai pastatytas iš betono ir veikia kaip konstrukcinis dugnas. Sienos virš žemės ir stogas yra visiškai iš medžio. Stogo konstrukcija sudaryta iš trianguliuotos, klijuotos laminuotos medienos sijų, kurios yra 1,6 m aukščio, apimančios 29,9 m.

Projektas buvo sukurtas taikant tvarų požiūrį nuo ankstyvos koncepcijos iki jos materializavimo. Pirma, palyginus su kitais panašiais įrenginiais, projekto apimtis yra labai kompaktiška. Be to, centrinė malkų šildymo sistema užtikrina temperatūros komfortą žiemą, o vasarą natūralaus oro cirkuliacijos ir kontroliuojamos ventiliacijos derinys sumažina bendrą energijos suvartojimą erdvėje.

pav. 29 Sporto halė aplinkos kontekste

Materialus pasirinkimas buvo grindžiamas tuo pačiu tvariu jautrumu. Mediena tapo privilegijuota medžiaga ne tik dėl jos estetinės harmonijos su aplinka, bet ir dėl surinkimo lengvumo, mažinant išlaidas ir laiką. Izoliacija pagaminta beveik vien tik iš 100% perdirbtų medžiagų, gautų iš kitų statybvietės atliekų. Šis metodas atsirado bendradarbiaujant su inžinieriais ir gamintojais, o pirmą kartą eksperimentavo šio projekto kūrime. Tai yra naujas žingsnis link tvarios izoliacijos technologijų. Pastatas buvo apdovanotas energetine etikete Swiss Minergie®.

pav. 30 Eksterjero detalė

pav. 31 Interjeras: salė

pav. 32 Interjeras: sale ir žiūrovų balkonas

pav. 33 Fasadas – 1

pav. 34 Fasadas – 2

pav. 35 Fasadas – 3

pav. 36 Fasadas – 4

pav. 37 Pjūvis – 1

pav. 38 Pjūvis – 2

pav. 39 I aukĹĄto planas

pav. 40 II aukĹĄto planas

1.2.3. „Maceda“ sporto statinys • • • • • • • •

Architektai Vietovė Projekto vadovas Metai Statytojai Inžinieriai Konstruktoriai Klientas

ArchiTailors Ovar, 3885 Arada, Portugalija Eduardo Cruz, Carlos Praça 2012 ARDEX, Saint Gobain, Sika, Viroc, JNF, Banema, CIN Fase – Estudos e Projectos, S.A. Valentim José Luís & Filhos, S.A. Ovar Mayor

Dėl lengvos prieigos ir jo artumo prie pagrindinių kelių šis rajonas pagal miesto giluminį planą buvo rezervuotas savivaldybių pastatų statybai. Šios sporto salės programa remiasi Portugalijos sporto instituto parengtomis gairėmis. Pastatas susideda iš penkių funkcinių grupių, kurios buvo integruotos į tris tūrius: pagrindinėje erdvėje yra pagrindiniai elementai (aikštė 44x25m) ir maždaug 300 sėdimų vietų žiūrovams; kiti du antriniai lygiai paskirti paslaugų sritims, spintelėms/persirengimo kambariams, tualetams, skirtiems lankytojų ir stebėtojų naudojimui. Šio projekto parengimas kilo iš idėjos, kad pastatų sistemos ir medžiagos, turėtų atspindėti kelių sporto sričių organizacinę struktūrą. Taigi pastatas naudojasi dviem atskiromis konstrukcinėmis sistemomis: labiau įprasta ir šaltesnė, betonu sutvirtintos; ir drąsesnis ir šiltesnis, pastatytas ant stulpų ir sijų konstrukcijos, pagamintos iš sluoksniuotos medienos, kuri palaiko išorines plokštes ir vidines medžio žaliuzes.

pav. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 pav. 40 41 „Maceda” sporto statinys

Medžio naudojimas, struktūrizuojantis ir prigludęs centrinis nafas (išorėje ir viduje) leido: • atskirti centrinio nafo (lauko ploto ir stendo) tūrį ir vertę iš likusių ir papildomų apimčių bei erdvių, palaikančių sporto renginius.

• sukurti tvirtą nuorodą, kuri sklandžiai nukreipia visuomenę į centrinį nafą, kuriame vyks sporto renginiai. • pasiekti aukštą akustinio komforto lygį, net ir parduodamo renginio metu, dėl sienų sistemos (išorinio apvalkalo), sudaryto iš: medžio masyvo + plokštės + OSB medžio rėmo + sugeriančiosios akustinės izoliacijos + strypų, išdėstytų OSB. • pasiūlyti šiltą ir jaukią aplinką sporto renginiuose ir aikštelėse, o ne betoninę ir pilką.

pav. 42 Eksterjero detalė

pav. 43 Interjeras: salė

pav. 44 Interjeras: žiūrovų ložės

pav. 45 Interjero detalės

pav. 46 Eksterjero detalės

pav. 47 Pietinis fasadas

pav. 48 Ĺ iaurinis fasadas

pav. 49 Rytinis fasadas

pav. 50 Vakarinis fasadas

pav. 51 I aukšto planas

pav. 52 II aukšto planas

pav. 53 Konstrukcinė schema

1.2.4. „Pajol“ sporto centras • • • • • •

Architektai Vietovė Plotas Metai Inžinieriai Vertė

Brisac Gonzalez Paryžius, Prancūzija 4060.0 kv. metrų 2012 Vp&Green £ 6 500 000 (2009 metais)

"Pajol" sporto centras yra naujas objektas 18-oje Paryžiaus apygardoje. Pastatytas per tris lygius, pastatas yra sudarytas iš dviejų nepermatomų tomų žemesnėje ir aukštesnėje pakopoje, kurios sumuštinis yra skaidri vieša erdvė pradiniame lygyje. Apatiniame aukšte įrengti kovos menai ir fitneso centrai. 47x24 metrų sporto salė yra viršutiniame aukšte, kad būtų galima pasinaudoti dienos šviesa ar stogų apšvietimu. Įėjimo lygyje pastatas atsidaro į didelę terasą palei rytinį fasadą.Naudojant natūralią dienos šviesą, natūralų vėdinimą ir fotovoltinės plokštes, centras reikalauja minimalaus energijos naudojimo ir turi daugybę atsinaujinančių medžiagų.

pav. 54 Fasado detalės

pav. 55 NatĹŤralus vÄ—dinimas

pav. 56 Sporto centras miesto kontekste

pav. 57 Interjeras: vestibiulis

pav. 58 Interjeras: mažoji salė

pav. 59 Interjeras:pagrindinė salė

pav. 60 I aukšto planas

pav. 61 II aukšto planas

pav. 62 III aukšto planas

pav. 63 Stogo konstrukcijos detalė

pav. 64 Situacijos planas

pav. 65 Pjūvis - 1

pav. 66 Pjūvis - 2

1.2.5. „Châtenay-Malabry“ sporto kompleksas • • • •

Architektai Vietovė Plotas Metai

aEa – agence Engasser + associes 2 Avenue Léonard de Vinci, 92290 Châtenay-Malabry, Prancūzija 2400.0 kv. metrų 2012

Projektą galima suskirstyti į dvi pagrindines dalis: - Pastato pamatas susiliejantis su parku. Mažasis pagrindo aukštis atitinka esamus pastatus ir sudaro želdynų pratęsimą; - "medinis žibintas", kuris sudaro didžiąją sporto salės dalį ir sėdimąją dalį ant didžiojo žaliojo stogo. Plieninis apvalkalas ant pagrindo ir perforuotos geležinės plokštės apsaugo stiklą ir suteikia kontrasto su medžiu, naudojamu sporto salėje. Sporto salė sujungia medžio šilumą su natūraliais saulės spinduliais. Plytelių lubos, pagamintos iš grindų medienos, kurios tarp Glulamo sijų, sluoksniuotos techninės detalės, leidžia šviesą filtruoti ir pagerina salės akustiką.

pav. 67 „Chatenay-Malabry“ sporto kompleksas

pav. 68 Aplinkos sutvarkymas

pav. 69 Eksterjero detalÄ—s

pav. 70 Interjeras: salÄ—

pav. 71 Interjeras: salÄ—

pav. 72 Esterjero detalė: lauko žaliuzės

pav. 73 Interjeras: kovos menų salė

pav. 74 Interjeras: koridorius

pav. 75 Sklypo planas

pav. 76 I aukšto planas

pav. 77 Stogo ir salių stogo konstrukcijų planas

pav. 78 Fasadas ir pjĹŤvis

pav. 79 Fasadas ir pjĹŤvis

1.2.6. „St. Martin“ sporto salė • • • •

Architektai Vietovė Plotas Metai

Dietger Wi.s. sounig Architekten Villach, Austrija 3170.0 kv. metrų 2013

Ištęstinė struktūra yra išdėstyta maždaug lygiagrečiai gatvės, yra palikta visuomeninė erdvė, kuri apsaugo lauko sporto aikšteles, esančias už jos, ir užtikrina, kad esamos automobilių stovėjimo vietos šiaurės vakaruose liktų prieinamos. Pastato priekyje yra pagrindinis įėjimas su nedideliu tvenkiniu. Medžių eilė ir papildomos automobilių stovėjimo vietos yra atsuktos į aktyvią St. Martiner gatvę. Trijų aukštų pastatas buvo nuleistas keturiais metrais žemiau gatvės lygio, siekiant sukurti tiesioginę po žeme prieigą prie mokyklos, tuo pačiu, išlaikyti 11,8 metro aukščio salę, kuri sutinka su miestų plėtra. Pastatų išvaizdai būdingas vario fasadas, sudarytas iš sulankstytų perforuotų metalinių plokščių, uždengiančių salę, kaip pusiau permatomą skardą. Variniai lakštai yra suskirstyti pagal kiekvieną aukštą, kuris išskirsto priekinį kraštą horizontaliai. Fasadą nutraukia stiklo fasadai viršutiniame aukšte šiaurės rytų pusėje ir pirmame aukšte pietrytinėje pusėje. Pirmasis užtikrina dienos šviesos paplitimą be daugelio stoglangių, o iš pastarųjų galima matyti sporto salę iš mokyklinio kiemo. Prie pagrindinio įėjimo ir stiklo priekio yra saugoma techninės priežiūros takai, padengti vario lakštais. Fojė, iš kurio tiesiogiai matosi sporto salė, yra savitarnos, sanitarinės įrangos, prižiūrėtojo kambariai ir prieigos prie sėdimų vietų, kuriuose telpa 220 žmonių. Laiptai ir liftas veda į persirengimo kambarius rūsyje, iš kurių galima tiesiogiai patekti į salę.

pav. 80 „St. Martin“ sporto salė

Priešingai nei vario fasonui ant juodo fono, viduje dominuoja šviesios spalvos: sporto salės grindys ir sienos yra ąžuolo plokštės, o visi kiti paviršiai, net grindys, yra balti. Tai sukuria draugišką atmosferą. Visa ventiliacijos technologija yra integruota į sienas - tiekiamas oras yra įliejamas be šilumos ar triukšmo per sporto salės šiaurės rytų sieną. Išleidžiamas oras pro latakus pietvakarinėje sienoje. Rūsio grindys ir trys pastato pusės susideda iš gelžbetonio, pietryčių siena pastatyta kaip medinė rėmo konstrukcija, o stogas pagamintas iš surenkamų izoliuotų medinių elementų. 47

Visas kompleksas turi daugiau nei 24 000 m³. Ji užtikrina prieigą prie neįgaliesiems ir turi orientavimo sistemą, skirtą silpnaregiams. Tiekiamo oro, šilumos atgavimo ventiliacijos sistemos ir atitinkamos izoliacijos geoterminis įkaitinimas užtikrina didelį energijos vartojimo efektyvumą, todėl metinis šilumos poreikis siekia 16,9 kWh / m².

pav. 81 Fasado ir aplinkos suderinimas

pav. 82 Fasadų ir aplinkos derinimas

pav. 83 Sporto salės ir aplinkos kontekstas

pav. 84 Interjeras: posėdžių kambarys

pav. 85 Interjeras: žiūrovų tribūnos

pav. 86 Interjeras: salė

pav. 87 Sklypo sutvarkymo planas

pav. 88 PjĹŤviai ir fasadas

pav. 89 Apatinis aukštas

pav. 90 Viršutinis aukštas

1.2.7. Analogų studijos išvados

•

• •

•

• • • •

Iš nagrinėtų analoginių sporto statinių pavyzdžių aišku, kad šiam statiniui būdingos tėra kelios patalpos: o aikštynai; o persirengimo kambariai; o sanitarinės patalpos ir dušai; o bendroji zona – tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Daugumai šiuolaikinių sporto statinių būdingas erdvių lankstumas ir dinamiškumas – salės dydžio koregavimas, įvairūs perskirimai, žiūrovinės dalies išskleidimas ar jos panaikinimas. Daugumoje projektų interjeruose vyrauja ryškios spalvos, kurios taip pat prisideda prie sportinės aplinkos kūrimo. Taip pat, norint sušvelninti aplinką bei sukurti jaukumo – daugelyje projektų naudojama medžio apdaila ar net konstrukciniai masyvai. Dauguma šio tipo statinių neturi išraiškingos architektūrinės išraiškos, tačiau daug kur naudojamos detalės – langai, apdailos, konstrukciniai sprendimai, kurie ir pagyvina šios paskirties projektus. Sporto centrui svarbiausia tinkamai suprojektuota salė – visos kitos patalpos gali būti išskirstytos aplink ją arba kituose lygiuose. Pastate svarbu tinkamai apspręsti sportuojančių ir žiūrovų patekimo bei judėjimo kryptis ar zonas. Natūralus apšvietimas yra sveikintinas, tačiau nėra būtinas. Šio tipo pastatus rekomenduotina projektuoti energiškai taupius – tai galima pasiekti parenkant tinkamus inžinerinius ir konstrukcinius sprendimus.

1.3. LITERATŪROS ŠALTINIŲ STUDIJA 1.3.1. Sporto statinių ypatumai Sporto statiniai skirstomi į atviruosius ir uždaruosius. Projektuojamas uždarasis sporto statinys. Tokio tipo statiniai – tai pastatai, kuriuose sudaromos sąlygos vykdyti pagrindinį sporto ir kūno kultūros veiklos procesą uždarose patalpose ištisus metus nepriklausomai nuo sezoniškumo, oro sąlygų , kitų natūralių ir dirbtinių veiksnių, galinčių trukdyti normaliai sportinei veiklai. Lietuvoje pastatytas ir eksploatuojamas sporto sales galima skirstyti į grupes pagal jų arenos dydį: •

•

• •

minimali sporto salė (arenos dydis 18x12x4 (h) m) – tinka bokso, stalo teniso, imtynių, sunkiosios atletikos, fechtavimosi, badmintono, fitneso treniruotėms ir varžyboms; mažoji sporto salė (arenos dydis 30x18x7 (h) m) – joje gali vykti ne tik ankščiau minėtos, bet ir krepšinio, tinklinio, akrobatikos, sportinės ir meninės akrobatikos treniruotės; vidutinio dydžio sporto salė (arenos dydis 36x18x8 (h) m) – tinka visoms jau minėtoms sporto šakoms ir tenisui; didžioji sporto salė (arenos dydis 42x24x8 (h) m) – tinka visoms minėtoms sporto šakoms ir rankiniui.

1.3.2. Sporto salės reikalavimai Paprasčiausias uždarųjų sporto statinių tipas – sporto salė, skirta treniruotėms. Pagrindinė patalpa, kurioje vyksta treniruotės ar varžybos, yra arena, paprastai vadinama sale. Sporto salės priklausomai nuo jos funkcijos pastatas gali būti su viena ar keliomis arenomis, vieno ar kelių aukštų. Be pagrindinės paskirties patalpų, kuriose vyksta treniruotės arba varžybos, pastate įrengiamos pagalbinės patalpos, komunikacijų patalpos ir galimos tribūnos žiūrovams. Funkciniai ryšiai tarp pagrindinių ir pagalbinių patyalpų nurodyti treniruočių salės suplanavimo schemoje.

pav. 91 Funkcinė sporto salės patalpų schema

• •

•

• •

Pageidautina, kad pagrindiniai ryšiai tarp patalpų, skirtų sportininkams, būtų išdėstyti trumpiausiu keliu ir viename lygyje (viename aukšte). Patalpos išdėstomos taip, kad pagrindinio sportininkų judėjimo srauto krypties neperkirstų kiti srautai. Rekomenduojama funkcinė schema: įėjimas – vestibiulis su patalpa poilsiui ir bufetu – persirengimo patalpos su dušais, sanitariniais mazgais, masažine – apšilimo patalpa ar grupės surinkimo vieta – pagridinė salė – gruopės surinkimo vieta po treniruočių – persirengimo patalpa. Norint užtikrinti aukštą sanitarijos lygį, būtina atskirti sportininkų, apsirengusių lauko drabužiais, nuo sportininkų su sportine apranga, taip pat žiūrovų srautus. Treneriams, aptarnaujančiajam personalui, gydytojams ir teisėjams reikia atskiro vidinio koridoriaus, kad jie galėtų iš savo patalpų patekti tiesiai į sporto salę ar areną ir išvengtų nekontroliuojamo sportininkų ar žiūrovų įsiveržimo. Pageidautinas geras sportininkų ir žiūrovų ryšys su administracija. Televizijos, kino darbuotojams, fotografams įrengiamos atskiros patalpos, takai, specialios platformos, kad jie galėtų pasiekti bet kurį arenos tašką netrukdydami nei sportininkams, nei žiūrovams. Įėjimai, vestibiuliai, bufetai sportininkams, teisėjams, aptarnaujančiajam personalui ir žiūrovams mažose sporto salėse gali būti bendri, o daugiasaliuose ir demonstravimo pastatuose – atskiri. Patalpos, kuriomis naudosis žiūrovai (bufetai, kuluarai, sanitariniai mazgai), įrengiamos kuo arčiau tribūnų. Patalpos, kurios neturi natūraliojo apšvietimo (rūsiai, potribūninė erdvė), naudojamos kaip techninės patalpos, sandėliai, rūbinės, sanitariniai mazgai.

1.3.3. Literatūros šaltinių sąrašas •

• • • • • • • • • • • • •

„Pastatų tipologija“ (pirmoji dalis), Gintautas Blažiūnas, Nijolė Bučiūtė, Gintaras Čaikauskas, Vytautas Dičius, Sigitas Kuncevičius, Lada Markejevaitė, Saulius Mikštas, Rolandas Palekas, Leonidas Ziberkas; Sporto statiniai I dalis, Kūno kultūros ir sporto departamentas; Sporto statiniai II dalis, Kūno kultūros ir sporto departamentas; Sports Halls Design & Layouts, Sport England 2012; „Architekto žinynas“, Sud. Pamela Buxton 2017; „Architectural Standard“ - Ernst & Peter Neufert - Architects' Data APPENDIX D – Template and Guidance: DBOM Facilities Requirements, Technical Specification and Zone Data Sheets; http://sa.lt/zyma/sporto-infrastruktura/ http://sa.lt/zyma/daugiafunkcis-sporto-kompleksas/ https://www.spec.lt/straipsniai/sporto-architektura/ „Sport and Architecture“, Benjamin S. Flowers 2017; „Architecture for sport“, Peter Stürzebecher 2002; „Sports Architecture“, Rod Sheard 2001; „Sports & recreational facilities“, Roger Yee 2006;

2. PROJEKTINĖ DALIS 2.1. ARCHITEKTŪRINĖ DALIS 2.1.1. Projektuojamo objekto programa Projekto tikslas – išspręsti sporto bazių trūkumą Tauragėje, sukuriant modernų, daugiafunkcinį sporto statinį, kuris, esant poreikiui, galėtų būti naudojamas ir masinių kultūrinių renginių metu. Svarbiausias prioritetas turėtų būti skiriamas sportui, nes Tauragėje šiuo metu nėra šiuolaikiškos sporto bazės, kurioje būtų efektyviai organizuojamas treniruočių procesas, o esant poreikiui organizuojamas didesnio masto sporto ar kultūros renginys. Projekto apimtyje taip pat turėtų būti numatomos automobilių parkavimo, dviračių saugojimo aikštelės, teritorijos apšvietimas, mažosios architektūros elementai. Reikalavimai sporto arenos patalpoms: • Suprojektuoti 2 krepšinio aikšteles treniruotėms (aikštelės turėtų būti perskiriamos); • Suprojektuoti 1 krepšinio aikštelę varžybų organizavimui (treniruočių aikštelės turėtų būti greitai transformuojamos į varžybų aikštelę); • Suprojektuoti 2 pilnų matmenų rankinio ir salės futbolo aikšteles (salės turėtų būti perskiriamos); • Suprojektuoti 2 smėlio tinklinio aikšteles; • Suprojektuoti ir numatyti maksimalų badmintono aikštelių kiekį ant esamo naudingojo ploto; • Suprojektuoti ne mažiau kaip 1500 sėdimų vietų varžybų metu (su išstumiamomis tribūnomis); • Numatyti funkcionalų pritaikymą masinių kultūros renginių ir konferencijų organizavimui (sėdimų vietų skaičių planuoti pagal galimybes). Visi architektūriniai ir inžinieriniai sprendimai turi būti racionalūs, ekonomiškai pagrįsti, išmanūs, modernūs, energetiškai efektyvūs ir inovatyvūs. Preliminarus išmaniojo miesto koncepcijos įgyvendinimo biudžetas – ~4 000 000 EUR.

Sporto arenos pirmo aukšto patalpų programa: 1.

Vestibiulis

473 m²

Rūbinė

107 m² 57

Pagalbinė patalpa

15 m²

Koridorius

256 m²

Treniruoklių salė

157 m²

Pagalbinė patalpa

16 m²

Persirengimo kambarys

81 m²

4 m²

10.

Persirengimo kambarys

79 m²

11.

4 m²

12.

4 m²

13.

Persirengimo kambarys

79 m²

14.

4 m²

15.

4 m²

16.

Persirengimo kambarys

85 m²

17.

4 m²

18.

4 m²

19.

Persirengimo kambarys

19 m²

20.

4 m²

21.

Persirengimo kambarys

20 m²

22.

4 m²

23.

Masažinė

30 m²

24.

Salė

1 786 m²

25.

Laukiamasis

35 m²

26.

Tambūras

38 m²

27.

Laiptinė

29 m²

28.

Paplūdimio tinklinio salė 959 m²

29.

Koridorius

96 m²

30.

22 m²

31.

19 m² 58

32.

3 m²

33.

3 m²

34.

Koridorius

7 m²

35.

Pagalbinė patalpa

4 m²

36.

3 m²

37.

Kabinetas

11 m²

38.

Kabinetas

17 m²

39.

Kabinetas

9 m²

40.

Laiptinė

21 m²

41.

Pagalbinė patalpa

31 m²

42.

Pagalbinė patalpa

33 m²

43.

Pagalbinė patalpa

29 m²

44.

Laiptinė

40 m²

45.

Laiptinė

40 m²

46.

Tambūras

86 m²

47.

Tambūras

37 m²

48.

Laiptinė

28 m²

49.

Koridorius

6 m²

50.

11 m²

51.

14 m²

52.

Koridorius

39 m²

53.

Pagalbinė patalpa

102 m²

54.

Koridorius

39 m²

55.

Pagalbinė patalpa

102 m²

VISO:

5 157 m²

Sporto arenos antro aukšto patalpų programa: 56

Lankytojų zona

1 189 m²

Laiptinė

50 m²

Pagalbinė patalpa

95 m²

3 m²

22 m²

19 m²

Konferencijų salė

65 m²

Pagalbinė patalpa

10 m²

Tribūnos

651 m²

Tribūnos

644 m² VISO:

2 752 m²

BENDRAS VISŲ PATALPŲ PLOTAS: 7 909 m²

2.1.2. Teritorijos urbanistinė charakteristika bei urbanistinio sprendimo koncepcija Sporto arena projektuojama naudojant linijinę kompoziciją. Pastatas komponuojamas šiaurės vakarinėje sklypo pusėje lygiagrečiai gatvės. Lyginant su esamu aplinkiniu užstatymu – šis statinys taps rajono dominante. Pastato kryptis tapdinama ne tik su šalimais esančia gatve, bet ir su gretimu rajoniniu užstatymu. Arenos aplinka tvarkoma taip, kad miestui sukurtų dar vieną viešąją erdvę. Pastatas projektuojamas taip, kad už jo šiaurinėje ir rytinėje dalyje galėtų laisvai plėstis gyvenamųjų namų kvartalas ir jis vis tiek derėtų. Sporto arena yra kiek labiau atitraukiama nuo gatvės, kad priešais pagrindinį įėjimą būtų galima suformuoti visuomeninę laisvalaikiui tinkamą erdvę. Planuojama sukurti mini želdynus ir poilsio vietas, taip pat riedutininkų ir riedlentininkų parką – aktyvauas poilsio megėjams. Kadangi rajonas, kuriame yra projektuojama ši sporto arena, yra tankiausiai gyvenamas siūlyčiau pertvarkyti esamą gatvių sankirtą į reguliuojamą sankryžą, kad būtų užtikrintas saugumas tiek miesto gyventojams, tiek sporto arenos lankytojams. Sklypo plotas 20 294 m2 . Sklypo paskirtis – visuomeninis objektas. Aplinkinių pastatų vyraujantis aukštingumas yra 3 – 4 aukštų, stogai įvairaus tipo, namai daugiausia daugiabučiai gyvenamieji ir visuomeniniai. Sklypo aukščiausia absoliutinė altitudė +33 m. Sklypo žemiausia absoliutinė altitudė +32 m.

pav. 92 Situacijos schema

2.1.3. Sklypo plano sprendinių pagrindimas Sklypas tarsi dalinamas į dvi dalis, vienoje sklypo pusėje statoma arena ir projektuojamos visuomeninės erdvės, o kitoje – automobilių stovėjimo aikštelė. Į automobilių stovėjimo aikštelę patenkama pro J. Tumo-Vaižganto gatvę. Aikštelę riboja želdiniai ir salelės su medžiais. Tarnybiniam transportui yra projektuojamas ir antrasis patekimas į sklypą iš Bernotiškių gatvės. Projektuojama gatvė juosia visą pastatą. Galinėje pastato pusėje yra projektuojama autobusų stovėjimo aikštelė, skirta sportininkų komandoms. Šalia pastato rytinės sienos yra projektuojamos stovėjimo vietos neįgaliesiams ir taksi automobiliams, taip pat vieta, kurioje būtų galima išleisti lankytojų grupes. Užtikrinti kokybišką automobilių stovėjimą bus naudojama firmos „Fima“ įranga. Jų siūlomais produktais bus užtikrintas tinkamas mašinų srauto judėjimas – parkavimo automatai, parkavimo palydos (nurodančios likusių vietų skaičių), taip pat pakeliami ir nuleidžiami borteliai, kurie padės sumažinti nepageidaujamo transporto judėjimą už pastato esančioje techniniam transportui skirtoje kelio dalyje. 61

Priešais pagrindinį arenos fasadą yra projektuojama visuomeninė erdvė su želdynais ir žaidimų aikštelėmis. Ši zona skirta pėstiesiams ir dviratininkams. Dviračių takai yra užtikrinami palei gatves, kad susijungtų su miesto dviračių takų tinklu ir sudarytų vientisą sistemą. Pėsčiųjų takai užtikrina patogų srautų judėjimą įėjimo link. Pagrindiniai srautai numatomi iš J. Tumo-Vaižganto ir Bernotiškių gatvių sankirtos bei parkavimosi aikštelės. Želdinių salelės turėtų šiek tiek skaidyti šiuos srautus, tačiau išlaikyti patogų judėjimą ir derėti prie bendros projekto koncepcijos.

2.1.4. Objekto architektūrinio sprendimo koncepcija (meninė idėja)

pav. 93 Koncepcijos schema

Projekto meninė idėja remiasi ryšiu tarp žaidimo dalyvių ir jo žiūrovų. Norėta taip apjungti pastato funkcines dalis, kad žiūrovas visad būtų žaidimo dalis, o žaidėjai visad jaustų žiūrovų palaikymą. Tam įgyvendinti buvo pasitelkta stiklinės pertvaros ir funkcinis pastato išskirstymas, kai žiūrovai vos patekę į salę yra vedami link bendrosios erdvės antrame aukšte, iš kurios gali stebėti visas sales ir žaidimus jose. O tuo tarpu žaidėjai visuomet gali džiaugtis žiūrovų susidomėjimu ir palaikymu. 2.1.5. Funkcinių ryšių modelis ir erdvių struktūra Sklype projektuojamas tik vienas pastatas – sporto arena. Arena projektuojama dviejų aukštų. Pirmajame aukšte planuojamos uždarosios patalpos, tokios kaip, rūbinės, persirengimo kambariai, dušinės, masažinės, administracija ar techninės patalpos. Tuo tarpu visas antrasis aukštas yra paskiriamas žiūrovams ir kitiems pastato lankytojams. Antrajame aukšte yra planuojama viena didelė visuomeninė erdvė, iš kurios galima stebėti salėse vykstančius renginius, o neesant renginiams, šią erdvę būtų galima pritaikyti parodoms ar panašioms ekspozicijoms. Taip pat antrajame aukšte įsikuria ir maža kavinukė, kurioje lankytojai gali pasimėgauti užkandžiais ar gėrimais stebėdami aplinką – žaidimus salėse arba miesto ritmą. Žiūrovų tribūnos yra pasiekiamos taip pat iš antrojo aukšto – pro visuomeninę erdvę. Pirmajame aukšte yra planuojamos teleskopinės tribūnos, tad treniruočių metu jos būtų suskleidžiamos ir taip salėje tilptų daugiau žaidėjų. Antrojo aukšto tribūnos – stacionarios, tad žiūrovai gali stebėti ir treniruotes. 2.1.6. Medžiaginis sprendimas 2.1.6.1. Eksterjero medžiagiškumas

Sporto arenos eksterjere pagrinde vyrauja trys medžiagos: pluoštinio cemento plokštės, plastikas ir stiklas. Fasadus planuojama dengti „Eternit“ firmos „Dacora“ pluoštinio cemento plokštelėmis, kurios susideda iš natūralių žaliavų – portlandcemenčio, celiuliozės pluošto, kalkakmenio, vandens ir oro. Dėl tokių puikių savybių, kaip atsparumas atmosferos poveikiui, ilgaamžiškumas ir atsparumas blogoms oro sąlygoms, stogo ir fasado plokštelės atitinka modernius architektūrinius ir konstrukcinius reikalavimus. Plokštes galima pritaikyti praktiškai kiekvienai konstrukcijai, kombinuoti tarpusavyje ir nesudėtingai apdirbti. Įstiklintoms fasado dalims planuojama naudoti naujos kartos „Gealan“ firmos plastikinius langus. „Gealan -Kubus“ gaminiai pasižymi puikiomis savybėmis: kvadratinis konstrukcinis elementas (100x100 mm), leidžiantis išgauti nuoseklų dizainą tiek eksterjere, tiek interjere. Šie langai taip pat atitinka pasyvaus namo ir A++ energinio naudingumo klasę, kai lango šilumos perdavimo koeficientas Uf = 0,68 W/(m2K).

2.1.6.2. Interjero medžiagiškumas Pastato interjere vyrauja kelios pagrindinės medžiagos: neapdirbto betono plokštės, medis, metalas, stiklas. Visa šių medžiagų įvairovė labiausiai atsispindi pagrindinėje salėje. Žiūrovų tribūnas ir salę skiria „Eternit“ stiklinės pertvaros, kurios užtikrina ploną rėmo konstrukcija ir taip dar labiau apjungia erdves. Interjere norėtasi išgauti du jausmus – žaidimo įkarštį ir jo išskiriamą šilumą reprezentuoja medinė apdaila ir parketas, kuris dominuoja pirmame aukšte ir kasdienybės pilkumą – kuris išreiškiamas urbanistinėmis medžiagomis – neapdirbtais betono lakštais, naudojamais antrame aukšte. Pirmajame aukšte žiūrovų tribūnoms naudotos „STS“ gamintojų mobilios konstrukcijos. Tribūnos yra valdomos rankiniu mechaniniu būdu. Antrajame aukšte jos susijungia su stacionariomis tribūnomis. Pilnai išskleistos tribūnos kartu su antro aukšto stacionariomis tribūnomis gali talpinti daugiau nei 2500 žiūrovų.

Taip pat salėje naudojama ir daugiau „STS“ gaminių: draperijos ir takai draperijoms, kad salės erdves būtų galima dalinti ir atskirti jose vykstančius renginius. Šie takai – tai specialūs elektriniai ir nuotoliniu būdų valdomi mechanizmai. O draperija padėtų užtikrinti gerą akustiką. Tinkamai parinkus medžiagą, yra užtikrinami visi gaisrosauginiai reikalavimai.

2.1.7. Esminiai statinio reikalavimai Teritorijų tvarkymo eglamentas:

Nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita. Būdas – komercinės paskirties objekto teritorija. Prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, visuomeniniu ir administracinių pasatų statybos tipas – sklypas K6 (3pav.) Pastatų aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško. Maksimalus leistinas aukštis – 16 m. Užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Užstatymo tankis 50 %. Užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Užstatymo intensyvumo (UI) koeficientas:1,2 (Pramonės ir sandėliavimo ter. ir (ar) infrastruktūros ter.) Laisvo planavimo užstatymas – užstatymo tipas, kai pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių. 2.1.7.1. Mechaninis atsparumas ir pastovumas Sporto arenos konstrukcijos projektuojamos įvertinant nuolatines (konstrukcijų, įrangos, žmonių svoris) bei laikinąsias (sniego, vėjo, statybos metu atsirandančias) apkrovas ir užtikrinant, kad pastato konstrukcijos jas atlaikys. Konstrukciniai spendiniai parenkami atsižvelgiant į grunto mechanines savybes, gruntinius vandenis, galima ribines deformacijas. 2.1.7.2. Gaisrinė sauga Projektuojamo pastato konstrukcijos užtikrina, kad įvykus gaisrui jos atlaikys būtiną laiko tarpą, skirtą žmonėms evakuotis iš pastato, taip pat užtikrins, kad būtų ribojamas gaisro plitimas patalpose. Visose patalpose yra numatomi dūmų detektoriai, gaisrinė signalizacija, automatinio gesinimo sistema. Visi pastato evakuacijos keliai projektuojami atsižvelgiant į žmonių skaičių nesiauresni, kaip 120 cm. Iš salių, kuriose yra daugiau nei 50 žmonių, projektuojamos dvejos durys evakuacijai iš patalpos. Neįgaliesiems formuojamos specialios salelės laukimui, kol 64

juos išneš gaisrininkai. Taip pat įrenginiamos visos kitos pagal gaisrinės saugos taisykles reikalingos gaisro gesinimo priemonės. Evakuacinei sistemai bus naudojami „Fima“ siūlomi produktai. 2.1.7.3. Higiena, sveikata ir aplinka Patalpose stengiamasi užtikrinti pakankamas kiekis natūralaus apšvietimo. Patalpose numatomas optimalus vidaus mikroklimatas: pastovi 21-23 oC oro temperatūra, 40-60 % santykinė oro drėgmė, 0,15-0,25 m/s oro judėjimo greitis. Sporto salės inžinerinė įranga projektuojama taip, kad lankytojams netrukdytų jų skleidžiami garsai ar vibracijos. Taip pat projektuojama įranga veikia kartu su apsauginėmis sistemomis, kurios kontroliuoja, kad į aplinką nepatektų teršalai, buitinės nuotekos ar kiti kenksmingi dariniai. 2.1.7.4. Pastato naudojimo sauga Sklypo prieigos projektuojamos atsižvelgiant į norminius takų nuolydžius, taip pat jiems naudojamos neslidžios laukui pritaikytos dangos (klinkerio plytelės, asfaltas). Pastatas turi du lygmenis, judėjimas aukštyn žemyn numatomas pagride laiptais, o lankytojams su negalia įrengiami liftai. Pastato konstrukcijos ir vidinių sienų struktūra užtikrina pakankamą erdvių plotį ir aukštį, nekeliantį pavojaus žmogui. Visi inžineriniai tinklai tinkamai izoliuojami, o prie techninių įrenginių priėjimo galimybę turi tik darbuotojai ir spec. technikai. 2.1.7.5. Apsauga nuo triukšmo Sporto salei kaip tipologiniam statiniui nėra labai svarbu išorinis triukšmas, nes jo vidinėse patalpose gausu triukšmo. Tad pagrinde, svarbu, užtikrinti kokybišką garso izoliaciją viduje, kad ji nesklistų į aplinką ir netrikdytų miestiečių gyvenimo. Šią problemą pagrindinėje salėje puikiai išsprendžia speciali stogo konstrukcija, kuri išsklaido garsą ir izoliuoja jį patalpos viduje. Taip pat, visoms techninėms patalpoms, kuriose stovės inžinerinė įranga, numatoma padidinta garso izoliacija, nemažesnė nei B klasė. 2.1.7.6. Energinis efektyvumas Sporto salė – didelio tūrio konstrukcija, kurioje palaikyti pastovius parametrus yra ypatingai sudėtinga. Tai augina ir eksploatacines išlaidas, kurias bent dalinai bus stengiamasi kompensuoti sukaupiama saulės energija. Pagrindinės salės stogo konstrukcija unikali, ji leidžia ne tik išsklaidyti garsą, taip užtikrinant garso akustiką ir izoliacija, bet ir įleidžia natūralios šviesos, kuri mažina elektros sąnaudas. Taip pat stogo konstrukcijoje montuojami stoglangiai atsakingi už vėdinimą. Naudojant natūralų garų ir šilumos pertekliaus pašalinimo būdą, galima efektyviau panaudot inžinerinių įrenginių galią ir taip sutaupyti. O ant stogo atbrailų 30 o kampu (užtikrinant 90-95 % saulės energijos pasisavinimą) yra sudėti saulės kolektoriai, kurie kaupia energiją, pav. XX Saulės kolektoriaus pokrypio kampas padedančią sumažinti reikiamos energijos kaštus. 2.1.7.7. Tvarumas

Pastatas projektuojamas naudojant ekologiškas arba aukščiausio tvarumo standartus atitinkančias medžiagas. Skatinama naudoti vietinių gamintojų medžiagas, taip išvengiant sudėtingos logistikos ir išaugusių kaštų. Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas statybvietės priežiūrai, tinkamam komunikacijos bei koordinacijos procesui užtikrinti, tokiu būdų optimizuojant projektavimo ir statybos išteklius. Pastato vidaus erdvių tvarumas užtikrinamas tinkama patalpų orientacija, racionaliais funkciniais ryšiais. Patogus sporto arenos pasiekiamumas dviračiu taip pat gali prisidėti prie tvarumo, todėl sklype projektuojamas patogus dviračių takas, susijungiantis su miesto dviračių kelių infrastruktūra, o dviračių stovėjimui ir laikymui įrengiamos specialios zonos. 2.1.7.8. Žmonių su negalia reikalavimai Visi sklype projektuojami takai nedidesnio nei 5 % nuolydžio, ant pagridninių takų yra įspėjamieji ženklai neregiams. Taip pat siūloma keisti gatvių sankirtą į reguliuojamą sankryžą, kuri taip pat būtų pritaikyta tiek neįgaliųjų vėžimėliais besinaudojančių žmonių poreikiams, tiek neregiams. Neįgaliesiems pritaikytos automobilių statymo vietos projektuojamos prie pat pastato, užtikrinant lengvą ir patogų susisiekimą. Visos pastato durys projektuojamos be slenkščio arba su nedidesniu nei 2 cm slenkščiu. Kiekviename pastato aukšte projektuojami san. mazgai pritaikyti neįgaliesiems. Dėl patogaus patekimo į antrąjį aukštą yra įrengiamas liftas. Taip pat užtikrinamas pakankamas koridorių ir takų tarp baldų plotis, kad neįgalusis su vežimėliu galėtų judėti. Žiūrovų tribūnose įrengiamos specialios neįgaliesiems su vėžimėliu skirtos vietos. 2.1.7.9. Techniniai – ekonominiai rodikliai Sporto arenos rodmenys: I aukšto bendras plotas –

5 581 m2

I aukšto naudingasis plotas –

5 157 m2

II aukšto bendras plotas –

5 360 m2

II aukšto naudingasis plotas –

2 752 m2

Aukštis –

14,38 m

Stogas –

Pirmą aukštą dengiantis stogas yra eksploatuojamas, ant stogo įrengiama žaidimų aikštelė. Antrąjį aukštą dengiantis stogas nėra eksploatuojamas.

Visas naudingasis plotas –

7 909 m2

Užstatymo plotas –

6 194 m2

Užstatymo tankis –

33 %

Užstatymo intensyvumas –

0,41 66

Automobilių parkavimo vietos –

90 įprastų vietų + 9 neįgaliesiems skirtos vietos + 7 vietos autobusų parkavimui. VISO: 106 parkavimo vietos.

2.2. KONSTRUKCINĖ DALIS 2.2.1. Pagrindinė informacija apie objektą Sklype Žalgirių mikrorajone, prie Bertoniškių ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankirtos projektuojama sporto arena. Pastatas projektuojamas dviejų aukštų. Užstatymo plotas: 6 194 m2, o sklypo plotas: 20 294 m2. Pirmajame pastato aukšte yra projektuojamos dvi salės, erdvės sportininkams: rūbinės, persirengimo kambariai, dušinės, apšilimo kambariai ir masažinės, taip pat administracinės patalpos, techniniai patalpos, san. mazgai ir erdvus vestibiulis, nukreipiantis arenos lankytojus į antrąjį pastato aukštą. Antrajame aukšte pagrinde yra viešoji erdvė – tai žiūrovams ir pastato svečiams skirta erdvė, kurioje yra nedidelė kavinukė, taip pat konferencijų salė. Tik iš antrojo aukšto žiūrovai gali patekti į tribūnas. Salės nuo antro aukšto erdvės atskiriamos stikline pertvara, tad lankytojai visad gali stebėti žaidėjus. 2.2.2. Konstrukcinis sistemos pagrindimas Sporto arenos pastato konstrukcinę sistemą sudaro laikančių kolonų tinklas ir ant jų atremta sijinė monolitinė perdanga arba erdvinės strypinės konstrukcijos (stogui), po kolonomis yra įrengiami monolitiniai pamatai. Konstrukcinė sistema parinkta atsižvelgiant į galimybę perdengti didelius plotus be tarpinių tarpatramių. Taip pat šio tipo statiniui reikalinga erdvė bei užtikrintas aukštingumas (minimalūs salių aukštis 9 metrai), tad kolonų tinklas puikiai atitiko šį poreikį. Taip pat naudojant gipsines ir stiklines pertvaras, pastatas gali būti nesudėtingai transformuojamas ir pritaikomas pakitusiom reikmėm. Kiek labiau komplikuota dalis yra kabanti antro aukšto dalis. Ji tvirtinama prie gretimos sienos laikančių lynų konstrukcija. Naudojant šį būdą galima išvengti kolonų pertekliaus ir išgauti kur kas estetiškesnę ir kokybiškesnę architektūrą. 2.2.3. Pamatai Pastatui parenkami juostiniai monolitiniai pamatai, kurie sudaro standesnį pamatų rėmą. Monolitiniai pamatai liejami visu pastato kontūru, aplink laiptinės sienas, po kolonomis, lifto šachta, laiptais. Monolitiniai pamatai liejami iš C20/25 klasės betono. Po monolitinėmis kolonomis 50x50 cm liejami monolitiniai stulpiniai pamatai. Kolonų pamatų papėdžių matmenys – 120x120x30 cm. Iš išorinės pastato pusės apšiltinami pamatų blokai 10 cm termoizoliacine medžiaga. Monolitinė pamatų sistema užtikrina pastato stabilumą, atsparumą aplinkos poveikiams. 2.2.4. Kolonos ir sijos Visos kolonos parenkamos kvadratinio skerspjūvio. Kolonos iš C30/37 klasės betono, armuojamos paprastąja armatūra. Kolonų skerspjūvis 50x50 cm. Siekiant perdengti didesnius plotus ir juose išvengti kolonų tinklo, yra projektuojamos laikančios sijos, kurios išskirsto apkrovas ir perduoda jas artimiausioms kolonoms. 67

Mažosios salės perdangai naudojama standartinė sąramų sistema. O didžiosios kompleksinės salės stogo perdangai unikali ardvinė strypinė konstrukcija. 2.2.5. Sienos Projektuojamo pastato išorinės sienos susideda iš: „Dacora“ plokštelių, skersinių tašų, vertikalių tašų, „Mida“ termoizoliacijos sluoksnio, metaliniai vertikalių tašų laikiklių, „Mida“ termotarpinė tarp metalinio laikiklio ir sienos – betoniniai blokeliai bei vidinės sienos apdailos sluoksniai. Vidinės (tarpzoninės) atitvaros formuojamos iš keramzitinių „Fibo“ blokelių 300 mm storio. Smulkesnių patalpų pertvaros - iš abiejų pusių dvigubo gipskartonio plokštės, viduje akmens vata. Tarpzoninės pertvaros garso izoliacijos indeksas 54 dB. Visos pertvaros montuojamos prieš įrengiant grindis bei pakabinamas lubas. 2.2.6. Perdangos ir denginiai Pastato perdangoms naudojamos sijinės gelžbetoninės perdangos plokštės HCS 250, 250 mm storio. Gaminamos iš C35/45 klasės betono. Praspaudimui numatytas skersinis armavimas ties laiptinės ir lifto anga. Numatomas dvigubas perdangos plokštės armavimas rifliuota armatūra, AT Ø18 S400, VT Ø14 S400. 2.2.7. Grindys Po pastatu formuojamas 200 mm skaldos sluoksnis, 120 mm monolitinė betono (C20/25) grindų plokštė, grindų danga, tarpinis sluoksnis, armuotas išlyginamasis sluoksnis, skiriamasis sluoksnis, šilumos ir garso izoliacija. Šiltinimui ir izoliacijai naudojami „Mida“ gaminiai.

2.2.8. Stogas Pastate naudojami keturi skirtingi stogų tipai: Pirmąjį aukštą dengiantis stogas – eksploatuojamas. Ant jo įrengiama žaidimų aikštelė. Konstrukcinė sudėtis: garą izoliuojantis sluoksnis, nuolydžio suformavimo sluoksnis, šilumą izoliuojantis sluoksnis, vėją izoliuojantis sluoksnis, vėdinamas oro tarpas, vandens garų slėgį išlyginantis sluoksnis, papildomi hidroizoliaciniai sluoksniai, hidroizoliacinės stogo dangos, hidroizoliacinės dangos apsauginis sluoksnis, oro tarpas arba vandenį drenuojantis sluoksnis, grindų dangos pasluoksniai, grindų danga pritaikyti žaidimui. Antrąjį aukštą dengiantis stogas (ne virš salių) – neeksploatuojamas. Stogo apdaila tapdinama su sienų apdaila, todėl jų konstrukcinė schema panaši į sienos konstrukciją, skiriasi tik laikantieji elementai. Konstrukcinė sudėtis: garo izoliacija, laikantis elementas, termoizoliacija tarp laikančiųjų elementų, difuzinė plėvelė, vertikalūs grebėstai, skersiniai grebėstai, „Dacora“ plokštelės. Mažąją paplūdimio tinklinio salę dengiantis stogas turi standartinę sąraminę konstrukciją. O sąramą dengia stiklinės konstrukcijos stogo danga, kuri užtikrina natūralų apšvietimą salėje. 68

Didžiajai daugiafunkcei salei yra naudojama sudėtingesnė stogo konstrukcija. Ji visapusiškai pranaši, atlieka net keletą funkcijų: atlieka antūralų vėdinimą, suteikia natūralų apšvietimą salei, išsklaido garsu, gerina salės akustiką, izoliuoja nuo šalčio ir kritulių bei kaupia saulės energiją. Konstrukcinė stogo sudėtis išvardinta stogo detalėje pav. XX.

pav. XX

2.3. INŽINERINĖ DALIS 2.3.1. Pagrindinė informacija apie pastatą Projektuojama sporto salė yra Žalgirių mikrorajone, prie Bertoniškių ir J. TumoVaižganto gatvių sankirtos. Pastatas projektuojamas dviejų aukštų. Užstatymo plotas: 6 194 m2, o sklypo plotas: 20 294 m2. Tai daugiafunkcis pastatas, turintis kelias sporto sales, konferencijų salę ir visuomenines patalpas. Arenai projektuojami šie inžineriniai tinklai: šaltas vandentiekis, elektra, šiluminė trasa, nuotekų kanalizacija, ryšio linijos. Projektuojami tinklai prijungiami prie Tauragės miesto inžinerinių tinklų. Techninių patalpų blokas organizuojamas pirmajame pastato aukšte. Projektuojamos spec. patalpos vandentiekio įvadui, elektros skydinei, šiluminiam punktui bei ryšių patalpa. Šalia sklypo šiaurės vakarų kraštine eina elektros tinklai. Šalto vandens, ryšių ir nuotekų trasos driekiase palei pietvakarių kraštinę, o beveik visi tinklai susijungia ties gatvių sankryža. Projektuojamos naujos inžinerinių tinklų linijos trumpiausiu keliu bus prijungiamos prie naujojo pastato, pagal Tauragės miesto išduotas tinklų technines sąlygas. Papildoma elektros trasa projektuojama iš ant stogo esančių saulės kolektorių. Pastatas projektuojamas sudarant tinkamas mikroklimato bei komfortines šilumos aplinkos sąlygas, atsižvelgiant į higienos reikalavimus. Projekte numatyta, jog bus šildomos visos patalpos, išskyrus technines.

Projektuojamas pastatas A energinio naudingumo klasės.

2.3.2. Reikalavimai patalpų mikroklimatui Patalpų mikroklimatas – tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinis oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Tik optimalios mikroklimato parametrų vertės neturi neigiamo poveikio sveikatai. Mikroklimatas turi kuo mažiau veikti organizmo termoreguliacinę sistemos veiklą ir per ilgą laiką nesukelti žmogui nemalonių pojūčių ir sveikatos sutrikimų. Viešojo naudojimo pastatų šiluminio komforto parametrų normuojamos vertės: Ribinės vertės Eil. Nr.

Mikroklimato parametrai

Šaltuoju metų laikotarpiu

Šiltuoju metų laikotarpiu

18–22

18–28

Oro temperatūra, °C

Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip °C

Santykinė oro drėgmė, %

35–60

35–65

Oro judėjimo greitis, m/s

0,05–0,15

0,15–0,25 70

2.3.3. Inžinerinės sistemos 2.3.3.1. Šildymas Pastatui šiluma bus tiekiama oru. Orinio šildymo sistema sudaryta iš oro šildytuvo, oro filtro, garintuvo, drėkintuvo, rekuperatoriaus, šviežio oro įtraukimo ortakio, kondicionieriaus bei šilumos siurblio, termostato, išmetimo kamino, padavimo ortakio, grįžtamojo ortakio bei nešvaraus oro išmetimo ortakio. Patalpų šildymas, vėdinimas, drėkinimas, filtravimas ir vėsinimas paremtas bendra sistema. Sistema uždara, tai sumažina dulkių kiekį bei alergenų atsiradimą patalpose. Oro judėjimas, kai nėra poreikio šildyti ar vėsinti, užtikrina, kad patalpos efektyviai ventiliuojamos, o sistemos sukuriamas nežymus oro slėgis pastatuose apsaugo nuo skersvėjų ir dulkių, patenkančių iš išorės. Sporto komplekse šildomos visos patalpos, išskyrus technines. Projektuojama šildymo sistema veikia 24 valandas per parą. Šaltuoju metų laiku patalpose palaikoma +20°C temperatūra. 2.3.3.2. Nuotekos Buitinės ir lietaus nuotekos iš pastato šalinamos prisijungiant prie naujai suprojektuotų inžinerinių tinklų linijų, kurios bus nevedamos į buitinių nuotekų lauko vamzdyną pagal technines sąlygas, išduotas UAB „Tauragės vandenys”. Virtuvės ir sanitarinių mazgų nuotekos savitaka surenkamos ir išleidžiamos į esamą nuotekų kolektorių. Lietaus ir tirpsmo vanduo bus surenkamas įlajose, per kurias jis nukreipiamas į vertikalius stovus, sujungiamas su pastato lietaus nuotekų sistema, kuria vanduo nuteka į miesto kanalizaciją. 2.3.3.3. Elektros ir ryšių įvadas Elektra į pastatą pajungiama nuo bendrų miesto elektros tinklų. Elektros pajungimo ir išvedžiojimo sistema pastate turi atitikti statybinio reglamento reikalavimus ir nekelti grėsmės žmogaus gyvybei. Elektros tinklai pastate išvedžiojami iš anksto numatytuose izoliuotuose kanaluose grindų konstrukcijoje. Pastato techninėje elekros patalpoje įrengiama elektros energijos apskaitos spinta, kurioje išdėstomi elektros apskaitos prietaisai. Taip pat ant pagrindinės salės stogo yra įmontuojami saulės energijos kolektoriai. Ši sugeneruojama energija tiktų pastato geriamajam vandeniui šildyti, taip sumažindama reikiamos elektros kiekį. 2.3.3.4. Vandens įvadas Vanduo į pastatą tiekamas iš UAB ,,Tauragės vandenys“. Vandentiekio linija yra naujai projektuojama ir sujungiama su miesto magistraliniais tinklais. Vandentiekio sistema prijungiama šiaurės vakarinėje pastato pusėje. Į pastatą projektuojamas vienas vandentiekio įvadas nuo suprojektuotos vandentiekio linijos. Techniniame pastato bloke projektuojamas vandens įvado patalpa. Pastate planuojama įrengti karšto ir šalto vandentiekio stovai, vamzdžiai atvedami iki projekte numatytų sanitarinių mazgų. Karštas vanduo ruošiamas projektuojamame šilumos punkte. Cirkuliacinis siurblys uztikrina karšto vandens cirkuliaciją. Karštas vanduo tiekiamas iš šilumokaičio ir yra ruošiamas 60°C temperatūros. 71

2.3.3.5. Vėdinimas Sporto arenoje įrengiama oro tiekimo ir šalinimo sistema bei atskiros ištraukimo sistemos iš sanitarinių mazgų ir virtuvės. Oro tiekimo ir šalinimo sistemos agregatams numatytos patalpos pirmąjame aukšte. Ventiliatorių keliamam triukšmui sumažinti, montuojami triukšmo slopintuvai. Oras paimamas iš lauko ir praėjęs filtrus, ventiliatorių, regeneratorių bei oro šildytuvą, patenka į patalpas. Ortakiais ištraukiamas oras iš visuomeninių patalpų išmetamas per išmetimo šachtas į lauką. Oras surinktas iš san. mazgų ir virtuvės šalinimo šachtomis išmetamas pro stogą. Taip pat pagrindinės salės stogo konstrukcija leidžia vykdyti natūralų patalpos vėdinimą per stoglangius. Tad pagrindinėje salėje galima pasirinktinai naudoti mechaninį arba natūralų vėdinimą. 2.3.5. Skaičiuojamo dalis Pastato šilumos nuostoliai per atitvaras

 – šilumos srautas (W) perduodamas iš šildymo erdvės į išorinę aplinką pervedimu per atitvaras ir vėdinimu. Šildymo nuostoliai skaičiuojami pagal formulę:

  =  langų + sienų + stogo + grindų   = AUk (t vidaus- t lauko ) U= 1/R t vidaus- pastato vidaus temperatūra (20o) t lauko- pastato lauko temperatūra Klaipėdoje (-20 o) Lauko oro temperatūros randamos iš RSN 156-94 2.11 lentelės pagal miestą arba artimiausiai esantį miestą. Imama šalčiausio penkiadienio temperatūra prie 92 % integralinio pasikartojimo- (-20o). A - Paviršiaus plotas (m2) U- atitinkamos atitvaros arba jos dalies projektinis šilumos perdavimo koeficientas (W/ m *K) 2

k= 1 U(A+) – atitinkamų atitvaros šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2*K)) A+ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui. Imami iš 5 lentelės;  (A+) – atitinkamų ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertės A+ energinio naudingumo klasių pastatų (jų dalių) norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui (W/(m*K)). Imama iš 7 lentelės.

Kitų formulės dėmenų paaiškinimai pateikti prie (1) ir (3) formulių

Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A+) (W/(m2*K)) vertės A+ energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) atitvarų norminių savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimui:

Atitvarų apibūdinimas

Atitvarą žymintis poraidis

Stogai Perdangos7) Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu

r ce

Perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių

Sienos Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros Durys, vartai

Negyvenamieji pastatai Viešosios paskirties pastatai1) 0,10*26)

0,10

0,14*26)

0,14

0,13*26)

0,13

wda

1,0*26)

1,0

1,0*26)

1,0

 sienos = 2759,1*0.13*1.0*(20-(-20))=14347 (W)  langų ir stiklinių durų= 1141,6*1.0*1.0*(20-(-20))= 45664 (W)  grindų ant grunto= 5581*0.14*1.0*(20-(-20))= 31254 (W)  stogo= 6194*0.10*1.0*(20-(-20))= 24776 (W)   =  langų+ sienų+ stogo+ grindų =14,347+45,664+31,254+24,776=116,04 kW Metiniai šilumos poreikiai šildymui Q – šilumos poreikis (kWh); Qšildymui=   (tvidaus –tvid.šs.)/(tvidaus –tlauko) *n dienos * nval/dieną tvid.šs – vidutinė šildymo sezono temperatūra, kai šildymo sezonas pradedamas prie 10ºC RSN 156-94 2.6 lentelė = 1,9 n dienos -šildymo sezono trukmė dienomis, iš RSN 156-94 2.6 lentelės = 214 nval/dieną – šildymo sistemos veikimo trukmė per parą valandomis (gali būti 24 val./parą arba mažiau, jei taikomas temperatūros pažeminimas arba sistema išjungiama). Qšildymui= 116,04 * (20-1,9) / (20-(-20)) * 214 * 20=224734,67 (kWh)

Vėdinimo oro kiekių skaičiavimas

Vėdinimo oro kiekiai parenkami pagal patalpos paskirtį iš STR 2.09.02:2005 arba priimama bendrą pastato oro apykaitą ir apskaičiuojamas pastato oro kiekis: L=n*V pastato priimant oro apykaitą1,5-2 1/h (kai šildoma ne oru) arba 3 1/h (kai šildoma oru). Pastatas suskirstomas į zonas, kurias aptarnauja atitinkamos sistemos. 1.

1 aukšto vestibiulis ir administracinės patalpos V1 =2335 (m3) L1 =3*2335=7005 (m3/h) 2 aukšto vestibiulis/poilsio zona ir konferencijų salė V2 =5626 (m3) L2 =3*5626=16878 (m3/h) Universali didžioji sporto salė su tribūnomis V3 =27822 (m3) L3 =3*27822=83466 (m3/h) Paplūdimio tinklinio salė V4 =9475 (m3) L4 =3*9475=28425 (m3/h) Pagalbinės patalpos/persirengimo kambariai V5 =2011 (m3) L5 =3*2011=6033 (m3/h)

Viso pastato L= L1+L2+L3+L4 +L5 =7005+16878+83466+28425+6033=141807 (m3/h)

Šiluminė galia vėdinimo oro kiekiui pašildyti Susumuojamas suminis mechaniškai tiekiamo pašildyto oro kiekis ir apskaičiuojama oro pašildymo įrangos galia:

 = L * q *c.*(tvidaus –tlauko) / 3600 L– pašildyto tiekiamo oro kiekis (m3/h). Jį taip pat galima apskaičiuoti L=n*V pastato priimant oro apykaitą1,5-2 1/h (kai šildoma ne oru) arba 3 1/h (kai šildoma oru). q– oro tankis =1,2 (m3/h). c– oro specifinė šiluma = 1 (kJ/kgK)

 =141807* 1,2 *1.*(20 –(–20)) / 3600= 1890,76 (W)

Metiniai šilumos poreikiai vėdinimui Qvėdinimui =   n dienos* nval/dieną *(1- ) *(tvidaus –tvid.šs.)/ (tvidaus –tlauko)

=  nval/dieną = šildymo sistemos veikimo trukmė per parą valandomis =24 74

n dienos -šildymo sezono trukmė dienomis, iš RSN 156-94 2.6 lentelės = 214 Qvėdinimui =116,04*214*24 *(1-0,85 )*(20 –1,9)/(20-(-20))=4045,22 (kWh) Metiniai šilumos poreikiai karštam vandeniui Rekomenduojama priimti, kad metiniai šilumos poreikiai karštam vandeniui yra 15-30 % metinių šilumos poreikių šildymui. Qkaršt.vandeniui =224734,67*0.15= 3371,02 (kWh) Metinis suminis šilumos kiekis Metinis suminis šilumos kiekis randamas kaip suma energijos poveikių šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui.

 Q = Qšildymui + Qvėdinimui + Qkaršt.vandeniui  Q =224734,67+4045,22+3371,02=232150,91 (kWh) Didžiausio ortakio skersmuo A=L/(v*3600), 2

(m ) Priimti, kad oro greitis vyra 5-7 m/s. Apskaičiuojame, kokie galėtų būti kiekvienos sistemos didžiausių ortakių skersmenys.

A1 =7005/(7*3600)=0,28 m2 A= π* r2

0,28 = 3.14*r2

r1 =0,30 m

d = 2*r

d = 0.60

Parenkamas standartinis ortakis- 630 mm.

A2 =16878/(7*3600)=0,67 m2 A= π* r2

0,67 = 3.14*r2

r2 =0,46 m

d = 2*r

d = 0,92

Parenkamas standartinis ortakis- 1000 mm.

A3 =83466/(7*3600)=3,31 m2 A= π* r2

3,31 = 3.14*r2

d = 2*r

d = 2,06

r3 =1,03 m

Parenkami du standartiniai ortakiai - 1250 mm.

A4 =28425/(7*3600)=1,13 m2 A= π* r2

1,13 = 3.14*r2

d = 2*r

d = 1,20

r4 =0,60 m

Parenkamas standartinis ortakis- 1250 mm.

A5 =6033/(7*3600)=0,24 m2 A= π* r2

0,24 = 3.14*r2

r5 =0,28 m

d = 2*r

d = 0,56

Parenkamas standartinis ortakis- 630 mm.

Metinės išlaidos energijai EŠildymo = (Qšildymui + Qvėdinimui + Qkaršt.vandeniui ) * e e– šilumos kaina, Eu/kWh (internete skelbiama pagal miestą) = 0.11 Eu/kWh EŠildymo = 232150,91*0,11=25 536,60 Eu.

2.3.4. Sporto arenos technologinė įranga Sporto arenos technologinę įrangą pagrinde sudaro sporto šakoms reikalinga technika ir įranga. Didžiojoje salėje dėl daugiafunkciškumo galimybės įranga yra mobili. Kai kurių sporto šakų įranga yra laikoma techninėse patalpose ir salėje sumontuojama prieš pat naudojimą. Tokios sporto šakos, kaip krepšinis, dalis įrangos (lankas) yra įmontuojama į konstrukcijas ir gali būti nuleidžiama arba pakeliama pagal poreikį. Taip pat didžiojoje salėje dėl galimybės salę dalinti į atskirus segmentus yra montuojama kabanti mobili draperija (iš „STS“ siūlomų produktų parenkama labiausiai tinkama). Pagrindinė didžiosios salės technologinė įranga – teleskopinė žiūrovų tribūna. Ji taip pat parenkama iš „STS“ siūlomų gaminių. Tribūnos projektuojamos mechaniškai judančios, tad joms reikalingi specialūs bėgeliai. Mažojoje paplūdimio tinklinio salėje pagrindinė įranga – tinklai ir smėliui pritaikyta duobė. Smėlį pastoviai reikia valyti ir prižiūrėti. Abiem salėm yra projektuojami varžyboms skirti įrenginiai, tokie kaip rezultatų skaičiavimo sistema ar laiko skaičiavimo ekranai. Jie parenkami iš „Fima“ siūlomų produktų. 76

Dar viena sporto arenai reikalinga įranga – tai inžineriniams procesams reikalinga technika, užtikrinanti tinkamą mikroklimatą pastato viduje. Visos inžinerinės sistemos projektuojamos pastato techninėse patalpose. Šios patalpos bazuojamos pirmajame pastato aukšte, kad būtų užtikrintas patogus pasiekiamumas ir valdymas. Pagrindiniai įrengimai reikalingi šioms inžinerinėms sistemoms: karšto vandens tiekimui – katilas, vėdinimui – ventiliatoriai, ryšių – elektros skydinė ir saulės energijos kolektoriai Oro vėdinimui parenkamas „NIT“ firmos siūlomas Euroclima įrenginys: higieninės vėdinimo sistemos (sveikatos apsaugos sistemai), oro tiekimo įrenginiai su adiabatiniu aušinimu, oro vėdinimo įrenginiai maisto pramonei, oro tiekimo įrenginiai 90% efektyvumo, kompaktiškos energijos taupymo sistemos, energiją taupantys oro tiekimo įrenginiai drėkinimui ir sausinimui, oro tiekimo įrenginiai baseinams ir SPA centrams, moduliniai oro tiekimo įrenginiai, vėdinimo kontrolės sistema. Oro tiekimo kamera ZHK2000. Oro tiekimo kamera ZHK2000: • Korpuso stiprumas: klasė D1 • Korpuso sandarumas prie -400 Pa: klasė L1 • Korpuso sandarumas prie +700 Pa: klasė L1 • Filtro pralaidumas: klasė F9 • Galima šilumos laidumo ir šalčio tilto klasė: T2/TB2 • Nedegios akmens vatos izoliacijos storis 50 mm • Veikimo duomenys sertifikuoti pagal DIN EN 13052 • Visi įrenginiai sertifikuoti pagal EUROVENT vertinimo standartą • Atraminis rėmas pagamintas iš cinkuotų metalinių lakštų, karštai cinkuotų arba dažytų plieninių profilių dideliems įrengimams. • ZHK 2000 oro kameros su inovatyvia korpuso konstrukcija paprastai ir patogiai pritaikomos platiems tiek komforto tiek pramonės procesų poreikiams patenkinti. Saulės kolektoriai montuojami ant pagrindinės salės stogo konstrukcijos. Jie projektuojami pasvirę 30o kampu ir yra ansukti į Pietvakarių pusę, kad sukauptų kiek galima daugiau energijos. Kolektoriai parenkami iš „Schneider Electric“ siūlomų gaminių ir pritaikomi esamai konstrukcijai.

3. IŠVADOS Projekto rengimo metu buvo išspręsti šie uždaviniai: išanalizuota sporto statinių tipologija ir analogai, susipažinta su skirtinga funkcine, erdvine pastatų struktūra, medžiaginiais sprendimais. Taip pat išanalizuota esama sklypo situacija ir jį supanti gamtinė ir urbanistinė teritorija, suderinta skirtingų funkcijų veikimas kartu. Įvairioms iškeltoms problemoms buvo pritaikyti savarankiški individualūs stitinkami sprendimai, kuria kuria palankią architektūrą žmogui ir aplinkai. Projektuojant pastatą ypač daug dėmesio skirta erdviniams ir funkciniams sprendimams. Stengtasi tinkamai atskkirti skirtingus žmonių srautus ir jų buvimą pastate padaryti kiek įmanoma patogesnį. Stengtasi išvengti siaurų nemalonių koridorių, o visas patalpas išdėstyti koncentruotai, kad būtų išvengta tolimo kelio norint nueiti iš vienos patalpos į kitą. Taip pat stengtasi pastatą projektuoti ekonomišką ir ergonomišką, tad stengtasi išnaudoti visą turimą erdvę. Kur galima lubos buvo nuleidžiamos žemiau, kad sumažinti šildomų patalpų tūrį ir taip užtikrinti ekonomiškumą. Taip pat yra projektuojami atsinaujinančios saulės energijos panaudojimo būdai – ant stogo įrengiami saulės kolektoriai, kurie taip pat sumažintų naudojamos energijos kiekius. Pastatą stengtasi suprojektuoti patogų ir jaukų miesto gyventojams ir jo svečiams. Suformuotos visuomeninės erdvės tikimasi paskatint bendruomeninį gyvenimą, o aktyvaus poilsio megėjai pagaliau turės kokybiškas patalpas savo poreikiams. Darbo metu pateikiamas tvarus, ekonomiškas ir ergonominis projektinis pasiūlymas.