Issuu

Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Gabrielė Antanavičienė

LAZDIJŲ MOTIEJAUS GUSTAIČIO GIMNAZIJOS TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTAS Aiškinamasis raštas

Studijų kryptis: Žemės ūkio mokslai Studijų programa: Želdininkystė

Akademija, 2018

SANTRAUKA Gabrielė Antanavičienė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijos sutvarkymo projektas Bakalauro baigiamasis darbas: 44 puslapių, 6 paveikslų, 7 lentelės, 37 informacijos šaltiniai, 2 priedai. Projekto atlikimo vieta: gimnazijos teritorija (5,98 hektarai), esanti Lazdijų rajone, Lazdijų mieste, Vytauto gatvėje 13. Projekto tikslas: suprojektuoti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją, atskleidžiant kraštovaizdžio planavimo pagrindinius principus bei įgytas žinias. Projekto uždaviniai: 1. Atlikti projektuojamo sklypo visapusišką analizę istoriniu, geografiniu, vietinių aplinkos sąlygų ir objektų atžvilgiu, įvertinti esamų želdinių būklę. 2. Suskirstyti teritoriją pagal naudojimo paskirtis. 3. Sukurti reprezentacinę zoną, lauko klasių, poilsio bei aktyvaus laisvalaikio erdves. 4. Atsižvelgti į lietaus vandentvarką. 5. Parengti bendrą teritorijos projektą, detalizuojant atskiras jo dalis. Želdyno projektavimo sąlygos: vykdant objekto analizę buvo atliekamos literatūros, miesto bendrųjų planų apžvalgos, želdinių inventorizacija bei fotofiksacija. Atlikus tyrimus objekte nustatyta: gimnazijos teritorijoje augantys medžiai ir krūmai yra patenkinamos būklės, reikės vykdyti genėjimus ir šalinti blogos būklės želdinius. Neišvystyta takų sistema, trūksta pasivaikščiojimo takų parko teritorijoje, nėra vaikų žaidimo aikštelių, teritoriją puošia kelios medžio skulptūros, tačiau jos išdėstytos pakrikai. Apibendrinus gautus gimnazijos teritorijos analizės rezultatus nustatyta, kad būklė yra patenkinama, tačiau tvarkytina. Projekto rezultatai: rengiant gimnazijos teritorijos sutvarkymo projektą sukurtas takų tinklas, tenkinantis tranzitinius srautus ir rekreacinius poreikius. Atsižvelgiant į gimnazijos ir miesto bendruomenės poreikius projektuojamos erdvės, kuriose galės vykti įvairių pamokų užsiėmimai, universali pieva, amfiteatrinė auditorija, tinkama renginiams, šventėms, netradicinių dienų organizavimui. Sukurtos vaikų žaidimo aikštelės tinkamos skirtingoms amžiaus grupėms. Sukuriamas serpentininis takas, ramiam poilsiui ir turimų skulptūrų ekspozicijai. Ant Meškakalnio kalno suformuota aikštelė su apžvalgos terasomis, apžvelgti teritorijos peizažams. Aplink paliekami laisvi plotai, abiturentų ąžuolams sodinti. Tvarkomas lietaus vanduo, surenkant jį į formuojamą sausbalę su vandenį valančiais augalais. Teritorijoje suprojektuoti nauji pastatai sukūrė erdvę, kurioje buvo įrengtas vidinis kiemas. Skiriamas plotas specialiųjų poreikių lauko klasei. Priešais naują pastatą įrengiama reprezentacinė erdvė bei automobilių ir dviračių stovėjimo aikštelės. Reikšminiai žodžiai: Mokyklos parkas, lauko klasės, želdynų sutvarkymas........

SUMMARY Site Planning Project of Motiejus Gustaitis Gymnasium in Lazdijai

Bachelor Graduation Thesis: 44 Pages, 6 Figures, 7 Tables, 37 References, 2 Appendixes. Project performance: territory of the gymnasium (5.98 hectare) is located in Lazdijai district, Lazdijai town, 13Vytautas Street. Project aim: to design the territory of Lazdijai Motiejus Gustaitis Gymnasium, revealing the basic principles of landscape planning and acquired knowledge. Project objectives: 1. To carry out a comprehensive analysis of the plot of the project in relation to the historical, geographical, local environmental conditions and objects, to assess the condition of existing plantations. 2. To divide the territory according to the intended use. 3. To create a representative area, outdoor classes, relaxation and active leisure areas. 4. To consider rainwater management. 5. To prepare a joint project of the territory, detailing its separate parts. Project conditions: during the analysis of the object, literature, general inventory of the city plans, inventory of plantations and photo-fixation were carried out. It was determined that the trees and shrubs growing in the territory of the gymnasium are in satisfactory condition. Some of the trees require pruning while others that are in in poor condition removing. Trail system is undeveloped, there is a lack of walking paths in the park area, and there are no children playgrounds. The territory is decorated with wooden sculptures, however, they are laid out disorderly. Summarizing the results of the analysis of the gymnasium territory, it was determined that although the condition is satisfactory, it needs to be managed. Project results: preparing the site planning project of the gymnasium, trail structure, satisfying the transit flows and recreational needs, was created. Spaces for different outdoor classroom activities, a universal grassland, an amphitheatre, suitable for events, celebrations and the organization of nontraditional days were designed in accordance with the needs of the gymnasium and the urban community. The created children's playgrounds were planned as suitable for different age groups. A serpentine path intended for calm relaxation and the exposition of existing sculptures was designed. An open site on the MeĹĄkakalnis hill with terraces to overlook the surrounding landscape of the territory was created as well. The free area around this site was left for high-school graduates to plant trees. The rainwater was managed by collecting it into one place with water cleaning plants. The newly designed buildings in the area created an inner courtyard. Distinct area was provided for an outdoor class intended for children with special needs. Finally, a representative space and a car and bicycle parking lots were created in front of a new building. KEY WORDS: School park, outdoor classes, management of green areas

TURINYS TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS.........................................................................................6 ĮVADAS..........................................................................................................................................7 1. BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ APLINKOS FORMAVIMO PRINCIPAI IR PAVYZDŽIAI.................................................................................................................................8 1.1. Kraštovaizdžio pažinimo svarba ugdymo procese....................................................8 1.2. Želdynų formavimo principai bendrojo lavinimo mokyklose...................................9 1.3. Želdynų formavimo pavyzdžiai..................................................................................10 1.3.1. William E. Carter mokyklos pojūčių sodo lauko klasė Bostone.....................10 1.3.2. OAK PARK pradinės mokyklos koncepcinis planas Jungtinėse Valstijose...11 1.3.3. Ecole Bilingue de Berkeley ikimokyklinė ir vidurinė mokykla Kalifornijoje..12 1.3.4. Vernon pradinės mokyklos tvari lauko klasė Portlande .................................13 1.3.5. Bavarijos sodo paroda Waldkirchen, Vokietijoje.............................................14 1.3.6. Piet Oudolf projektavimo stiliaus idėjos............................................................15 2. PROJEKTAVIMO SĄLYGOS IR METODIKA................................................................17 2.1. Lazdijų miesto gamtinės sąlygos.................................................................................17 2.2. Gimnazijos ir jos teritorijos raida..............................................................................17 2.3. Esamos būklės vertinimo metodika............................................................................18 3. GIMNAZIJOS TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS VERTINIMAS..............................19 3.1. Reljefo charakteristika ir dirvožemio analizė...........................................................19 3.2. Vandenvietės ir inžinerinių tinklų apsaugos zonų vertinimas.................................20 3.3. Teritorijoje esančių želdynų vertinimas.....................................................................21 4. TERITORIJOS SUTVARKYMO KONCEPCIJA, STRUKTŪRINIŲ DALIŲ PROJEKTAVIMAS IR DETALIZAVIMAS........................................................................................22 4.1. Funkcinė diagrama, koncepcinis planas......................................................................22 4.2. Reljefo formavimas ir pritaikymas..............................................................................23 4.3. Projektui naudojamų želdinių parinkimas.................................................................23 4.3.1. Sumedėję augalai...................................................................................................23 4.3.2. Dekoratyvinių žolių ir gėlių sortimentas.............................................................26 4.3.3. Vejų parinkimas ir įrengimas .............................................................................29 4.4. Projektuojamų dangų parinkimas..............................................................................31

4.5. Edukacinės erdvės. Lauko klasės................................................................................32 4.6. Mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir žaidimo įrenginių parinkimas..33 IŠVADOS...................................................................................................................................35 NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.........................................................36 NAUDOTŲ ILIUSTRACIJŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS...........................................................39 PRIEDAI...................................................................................................................................40

TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS IR SANTRUMPOS Pagrindinės sąvokos ir jų apibrėžimai: 1. Kraštovaizdis – stebėtojui matomas, žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir/ar antropogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys; 2. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai ir šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės, lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai. 3. Ornitochoriniai augalai – paukščius viliojantys medžiai ir krūmai. Jie lesa jų uogas ir sėklas, šakose suka lizdus. 4. Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – nustatyta saugoma teritorija apie vandenvietę, kurioje ribojama ūkinė veikla. 5. Žolinis augalas – augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios ir žiemą paprastai nunyksta.

ĮVADAS Mokykla yra svarbiausias jaunos asmenybės formavimosi etapas. Čia mokiniai mokomi ne tik įvairių disciplinų, bet ir vertybių, kurios nukreipia jauną žmogų tinkamu keliu. Formuojamas ateities kartos mąstymas. Taigi labai svarbu ir kokybiška aplinka, kurioje vyksta mokymosi procesas, užklasinė veikla bei laisvalaikis. Visos naudojamos erdvės turi būti patogios ir estetiškai vertingos, žmogaus ir gamtos atžvilgiu. Lazdijų rajono gimnazija yra didžiausia pagal mokinių skaičių. 1975 m. buvo pastatytas centrinis mokyklos pastatas Vytauto gatvėje (dabartinė gimnazijos vieta). Tais pačiais metais pradėti sodinti ir pirmieji želdinai šalia kurtame parke. Šiuo metu gimnazija turi naujai įrengtą futbolo stadioną, išklotus takus. Parko teritorijoje jokia veikla nevykdoma, nėra vaikų žaidimo aikštelių, tik paklotas tako apvadas tarp medžių eilių. Visos gimnazijos teritorijos erdvės bus modernizuojamos ir pritaikytos formaliojo ir neformaliojo ugdymo procesui bei laisvalaikiui. Kliaujamasi bendraisiais mokyklų aplinkos formavimo principais, pasirinktais pavyzdžiais bei vietos analizėmis. Pagrindiniai projektavimo kriterijai: funkcionalumas, ekologiškumas, estetiškumas. Projekto tikslas: suprojektuoti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją, atsklei-džiant kraštovaizdžio planavimo pagrindinius principus bei įgytas žinias. Projekto uždaviniai: 1. Atlikti projektuojamo sklypo visapusišką analizę istoriniu, geografiniu, vietinių aplinkos sąlygų ir objektų atžvilgiu, įvertinti esamų želdinių būklę. 2. Suskirstyti teritoriją pagal naudojimo paskirtis. 3. Sukurti reprezentacinę zoną, lauko klasių, poilsio bei aktyvaus laisvalaikio erdves. 4. Atsižvelgti į lietaus vandentvarką. 5. Parengti bendrą teritorijos projektą, detalizuojant atskiras jo dalis.

1. BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FORMAVIMO PRINCIPAI IR PAVYZDŽIAI 1.1. Kraštovaizdžio pažinimo svarba ugdymo procese Kraštovaizdžio pažinimas mokymo įstaigose yra būtina sąlyga gamtinės aplinkos supratimo formavimui ir įgyvendinimui. Remdamasi Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu, pagal pažintinius ekologijos, geografijos, architektūros, kraštovaizdžio architektūros, istorijos ir kitų mokslų kriterijus turi būti aiškinama kraštovaizdžio erdvinė struktūra ir jame vykstančių dėsnių procesai. (Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2004). Žmogaus tapatybę formuojančios kraštovaizdžio įvairovės vertinimo svarbą akcentuoja Europos kraštovaizdžio konvencija ir Lietuvos respublikos kraštovaizdžio politika. Plėtojamas įsitikinimas, jei žmonės aktyviai dalyvaus priimant sprendimus dėl aplinkos tvarkymo, jie labiau supras teritorijos, kurioje gyvena, dirba bei poilsiauja, savitumą ir išskirtinumą. Tačiau atsakingą požiūrį į gamtą reikia ugdyti nuo jaunų dienų (Europos kraštovaizdžio konvencija, 2012). Kraštovaizdis yra svarbi gamtinės ir žmonių aplinkos dalis mieste ir kaime, nesvarbu, ar tai įprastas, ar išskirtinis kraštovaizdis. Visuomenė turėtų būti raginama aktyviai dalyvauti tvarkant ir planuojant aplinką, jausti atsakomybę už tai, kaip yra veikiama gamta. Tai skatina darnų vystymąsi, nes gamtos kokybė svarbi visų mūsų gerovei (Europos kraštovaizdžio konvencija, 2012). Žmogus nuo pat pirmųjų savo dienų natūraliai domisi aplinka. Šis sugebėjimas leidžia suvokti ir atrasti savo vietą joje. Pirmieji kintančios aplinkos pažinimo žingsniai, susiję su šeima, mokykla ir yra labai svarbūs. Gražaus bendravimo su gamta ugdymo klausimai, keliami jau nuo seniai. Visuomenei turi būti užtikrinta proga dalyvauti visoje aplinkos raidoje: nuo pradinio pažinimo bei vertinimo etapo, raidos tikslų nustatymo iki sprendimų priėmimo ir realių veiksmų atlikimo. Visi turėtų prisidėti prie gamtos įvairovės, jos kaitos dėsningumo ir žmogaus daromo neigiamo poveikio vertinimo, siekiant išlaikyti kraštovaizdžio kokybę. Jaunimas nuo mažumės turi būti pažindinamas su aplinkos, kurioje gyvena, problemomis, sudomintas aspektais, lemiančiais jos kokybę. Tai turėtų būti daroma ne tik per geografijos, istorijos ir gamtos mokslų pamokas, bet ir per ekonomikos, literatūros bei dailės disciplinų metu. Ugdymo turinys turi skatinti domėjimąsi gamtine aplinka, mokyti ją pažinti bei atkreipti dėmesį į ryšius tarp kraštovaizdžio bei žmonių gyvenimo būdo, tarp bendrųjų ekologinių, kraštovaizdžio problemų ir socialinių, ekonominių aspektų (Godienė, 2013). Vaikai turi būti ugdomi tvarkingoje, sveikoje, kūrybingoje bei estetiškoje aplinkoje, kuri perteikia svarbiausių bendražmogiškųjų vertybių reikalingumą visais gyvenimo tarpsniais. Anot, daktarės Godienės, svarbu palaikyti bei skatinti natūralų vaikų domėjimąsi aplinka, gamta, augalais ir gyvūnais, 8

negyvąja gamta, orais, metų laikais bei žeme. Reikia padėti suprasti žmogaus ir gamtos ryšį, skatinti atsakingą požiūrį į gamtą. Siūloma sudaryti palankias sąlygas išsamiau susipažinti ne tik su savo namų, sodybos aplinka, bet ir pažinti kaimą, miestą, kultūros vertybes, augalus, gyvūnus bei gamtos reiškinius. Darbas gėlyne, sode, darže, gyvūnėlių maitinimas ir priežiūra vaikus supažindina su savo veiklos poveikiu aplinkai. Mokinys prisidėdamas prie aplinkos tvarkymo supranta, kad reikia neteršti, bet globoti supančią aplinką. Ypač palankiai vertinamas gamtos stebėjimas, tyrimai, ekskursijos (Godienė, 2013). Skandinavijoje populiarūs „miško darželiai“, Vokietijoje praktikuojamas ilgalaikis vaikų gyvenimą gamtoje: miegas palapinėse, žolelių rinkimas, įvairūs tyrinėjimai. Lietuvoje siekiama racionalaus ir jausminio pažinimo dermės, sieti ugdymą su gyvenimiškomis situacijomis. Plėtojamas socialinis ir gamtos suvokimo ugdymas, pasaulio pažinimas, padedantis suprasti, koks ryšys tarp žmonių ir gamtos, tarp praeities, dabarties ir ateities. Ugdymas turi vykti ne tik klasėje, mokykloje, bet ir kitokioje aplinkoje, ekspedicijose, gamtos stebėjimuose bei tyrimuose Lietuvoje šiuo metu labai populiarėja lauko klasės, mokymasis praktiškų, gyvenime reikalingų įgūdžių, per gamtos pažinimo prizmę (Godienė, 2013). 1.2. Želdynų formavimo principai bendrojo lavinimo mokyklose Bendrojo lavinimo mokyklų teritoriją galima suskirstyti į keturias funkcines zonas: reprezentacinė, poilsio, kūno kultūros ir ūkinė. Želdiniai atskirose zonose turi susilieti į bendrą visumą. Sudaromas funkcionalus želdynas žmogui, kuris neišsiskiria iš natūralaus kraštovaizdžio (JakovlevasMateckis, 2014). Reprezentacinė zona – prieš pagrindinį įėjimą, įrengta aikštė su dekoratyviniai elementai: mažąja architektūra (suolais, reprezentaciniais stendais ir pan.), želdiniais. Čia rengiamos įvairios mokyklos bendruomenės iškilmės – aikštė turi daugiafunkcinę paskirtį. Poilsio zona – projektuojama netoli pastato išėjimo, skirta mokinių poilsiui (pertraukų metu ir po pamokų). Rekomenduojama teritoriją apipavidalinti medžiais krūmais ar žoliniais augalais. Įrengiamos pasisėdėjimo vietos, kur mokiniai gali bendrauti su bendraklasiais ir draugais. Želdiniai šioje zonoje suteikia pavėsį ir sukuriamos užuovėjos. Kūno kultūros zona – skatina aktyvų ir sveika gyvenimo būdą. Pagal mokinių skaičių ir poreikį įrengiamos sporto aikštelės: futbolo aikštė, bėgimo takai, universali aikštelė bei lengvosios atletikos rungčių aikštynai.

Ūkinė zona – įrengiami privažiavimai autobusams, vietos lengvųjų automobilių stovėjimui ir dviračių stovėjimo aikštelės. Projektuojamos buitinių atliekų rūšiavimo talpyklos. Zona suformuojama želdiniais. Funkcinės zonos turi tarpusavyje būti sujungtos plastišku takų tinklu, kuris gali būti skirtas pasivaikščiojimui. Pagrindiniai takai 2,5 – 3 m pločio, antraeiliai – 2 m pločio. Visas takų sistema su įrenginiais turi būti pritaikyta mokiniams turintiems negalią. Rekomenduojama įrengti gamtos pažinimo sodelius, kuriuose gali vykti gamtos mokslų pamokos ar pratybos. Sodeliuose įrengus įvairių augalų rūšių lysvėse, pasodinus vaismedžių ar uogakrūmių, mokiniai gali gilinti savo žinias, apie mus supančios augalus. Želdinių asortimentas turi būti įvairus, siekiant ne tik ekologinės, apsauginės, bet ir pažinimo bei mokinių ugdymo funkcijos. Draudžiama mokyklos teritorijoje sodinti nuodinguosius, ar kitais sveikatai pavojingus, augalus (Jakovlevas-Mateckis, 2014) 1.3. Želdynų formavimo pavyzdžiai 1.3.1. William E. Carter mokyklos pojūčių sodo lauko klasė Bostone

Projektas pradėtas 1998 m., autorius kraštovaizdžio architektas David Berarducci. Rėmė The George B. Henderson fondas. Sodas remiasi konceptualiuoju Martha Tysono projektu: "Gyjantis kraštovaizdis: terapinė lauko aplinka". William E. Carter mokyklos pojūčių sodas aptarnauja specialių 1.1. pav. William E. Carter mokyklos pojūčių sodo lauko klasė planas (http://www.dbla.com/-w.e.%20carter%20school.htm) poreikių turinčius jaunuolius. Sukurtas nedidelis pojūčių sodas (1.1. pav.), kuris atitinka studentų mokymosi poreikius: nuo juslinio suvokimo, sodinimo, laistymo ir derliaus nuėmimo iki vizualaus

mobilumo

mokymo

rekreacinės

grupės

veiklos

(http://www.db-

la.com/w.e.%20carter%20school. htm). Teritorija suprojektuota pagal aštuoniukės formą. Takai mokinius veda į įvairias erdves: per aukštas besidraikančias žoles, toliau galima apžiūrėti, pasiklausyti ir paliesti vandenį tekantį iš urnos fontano; pauostyti sezoninių gėlių ir žolelių kvapus. Taip pat yra pakeltos augalų lysvės, prie kurių galima lengvai privažiuoti. Lysvės suskirstytos į šešias vaivorykštės spalvas, kur galima paliesti

skirtingų spalvų augalus, vaisius bei daržoves. Karštomis vasaros dienomis galima atsigaivinti interaktyvių vandens įrenginių zonoje. Įrengtos pergolės, apželdintos vynmedžių vijokliais, kur mokytojai ir mokiniai galės pasislėpti nuo saulės. Šis projektas 2008 m. gavo Terapinio sodo dizaino 11

apdovanojimą

iš

Amerikos

sodininkystės

terapijos

asociacijos

(http://www.db-

la.com/w.e.%20carter%20school.htm). Pojūčių sodo idėja galėtų būti naudojama specialiųjų poreikių mokinių ugdymui. Pasivaikščiojimas per aukštas besidraikančias žoles, vandens terapija, sezoninių gėlių ir žolelių kvapai priartina prie gamtos. 1.3.2. OAK PARK pradinės mokyklos koncepcinis planas Jungtinėse Valstijose Tai koncepcinis planas OAK PARK pradinės mokyklos 97 rajone. Dydis: 1,13 hektarai. Pradinės mokyklos kiemo pertvarkymo planas keičia 50 metų senumo asfalto dangą į gamtos žaidimų sistemą ir augalų ekosistemas. Siekiama sukurti gyvybingas daugiafunkcines erdves, skirtas formaliam ir pojūčių mokymuisi (1.2. pav.). Projekte numatoma: plastiška takų sistema, tipinių regiono augalų erdvės, miško temos bei daugiafunkcės dirbtinės dangos žaidimų aikštelės, krepšinio aikštelė, muzikos instrumentų, lietaus sodų ir lietaus vandens surinkimo zonos, pasisėdėjimo vietos, lauko klasės ir integruoti miesto daržai. Šis dizainas remiasi istoriniu Oak Park parko bei būdingų regionų hidrologija (https://www.site-design.com/projects/oak-park-school-design/). Projekto idėja remiasi vyraujančio kraštovaizdžio principais. Naudojant Oxbow upės vingių atkartojimo metaforą takai žaidimų aikštelėje yra minkšti, vingiuojantys bei susiliejantys, suteikiantys natūraliai atrodančią erdvę. Ledyninio ežero susiformavimo topografinė ypatybė atkartojama žaidimų aikštelėje, kurioje yra didelis mėlynos gumos „ežeras“, kurį supa žali kalnai. Ežeras sudaro pagrindą žaidimų įrangai ir apibrėžia žaidimų aikštelę. Universalios pievos erdvė, esanti arčiau pastato, taip pat krepšinio pusinės aikštelės yra mišiniai tarp didelės ežero lygumos ir atviros pievos. Galiausiai teritorijoje imituojama vietinė Ilinojus valstijos ekosistema: mažesnės kišeninės erdvės iliustruoja eko1.2. pav. OAK PARK pradinės mokyklos koncepcinis planas (https://www.sitedesign.com/projects/oak-park-school-design/)

sistemų tipus, pvz., supaprastinti prerijų plotai arba atkartotos drėgnos prerijos, naudojančios vandenį iš pastato lietvamzdžių. Lietaus sodas, esantis mokyklos priekyje ir gale, rodo vandens surinkimo efektyvumą ir panaudojimą. Vaikai gali apgalvoti ryšį tarp natūralių sistemų ir pastatytų aplinkos bei susipažinti su augalais, kurie yra vietiniai Ilinojuje (https://www.site-design.com/projects/oak-parkschool-design/). Projektuojamoje parko teritorijoje taip pat kuriama plastiška takų struktūra, parenkamos regionui tinkamos augalų rūšys. Žemiausioje vietoje kuriama lietaus vandens surinkimo zona su vandenį mėgstančiais augalais ir pasisėdėjimo vietomis. Planuojamos lauko klasės ir integruoti miesto daržai. Taip pat paliekama erdvė universaliai pievai. 1.3.3 Ecole Bilingue de Berkeley ikimokyklinė ir vidurinė mokykla Kalifornijoje Ecole Bilingue de Berkeley mokyklos miestelio (1.3. pav.), įsikūręs Heinz aveniu ir devintosios gatvės kampe. Mokykla suskirstyta į atskiras erdves, tvarkymo darbai pradėti 2010 m., baigti 2014 m. Projektavimas apima Žemutinės mokyklos teritoriją: valgomąjį sodą, mokyklos bendruomenės susibūrimo vietą, ramias žaidimų erdves, lauko vejos amfiteatras, miško buveinė, vandens žaidimai, sporto aikštelė, krepšinio aikštelė, tualetai ir sandėliavimo patalpos. Ikimokyklinio kiemo žaidimo aikštelėje yra vandens žaidimai, pojūčių sodas ir valgomasis sodas, būsimoji vištidės zona, lauko valgykla bei pagalbinės patalpos (http://studiommerge.com/port-folio/ecole-bilingue-de-berkeley/). Taip pat nauja įėjimo erdvė – vidinis kiemelis, kuriame yra pasisėdėjimo zona aprėminta pergole ir pakeltomis lysvėmis, darbuotojų patalpos, virtuvė bei atskira poilsio vieta.

1.3. pav. Ecole Bilingue de Berkeley mokyklos planas (http://studiommerge.com/portfolio/ecole-bilingue-de-berkeley/) Ši idėja įkvepia sukurti lauko vejos amfiteatrą, kuriame galėtų vykti gimnazijos bendruomenės renginiai, šventės, netradicinių dienų organizavimas. Naujai projektuojami pastatai sukuria erdvę, kurioje galima panaudoti vidinio kiemo idėją. Čia būtų ne tik pasisėdėjimo vietos, bet ir žolinių augalų kompozicijos su augalų aprašymais. 1.3.4. Vernon pradinės mokyklos tvari lauko klasė Portlande Propel Studio bendradarbiaudami su Vernon pradine mokykla, siekia suprojektuoti visą mokyklos teritoriją. Pirmasis šio bendrojo plano projektas "Tvari lauko klasė", kuri pabrėžia esamą bendruomenės sodą. Struktūrinės programos tikslas - suteikti moksleiviams galimybę susipažinti su mokslu ir gamta. Projektuojama pavėsinė su vienu apželdintu stogo šlaitu (1.4. pav.). Jos dizainas turi veikti kaip mokymosi priemonė, perteikianti architektūrinius ir konstrukcinius elementus. Beje, pradinėje mokykloje veikia „Sodo švietimo programa“, kurioje vaikai kartu su mokytojais sodina ir prižiūri daržo bei sodo augalus. Taigi, studentai gali lengvai susieti savo mokymąsi sode su disciplinomis, kurias mokosi klasėje, ir panaudoti įgytas žinias, kad galėtų toliau mokytis. Sodas buvo sukurtas

2007

(https://www.propelstudio.com/project/vernon-

classroom/).

elementary-school-outdoor-

1.4. pav. Vernon pradinės mokyklos tvari lauko klasė (https://www.propelstudio.com/project/vernon-elementary-school-outdoor-classroom/) Pavėsinės stogas yra padalintas į dvi dalis, o pietinė plokštuma tampa žaliu stogu su apsodintais sausrai atspariais sukulentais, o šiaurinė dalis yra metalinis, skirtas lietaus vandeniui surinkti. Stogo forma laikosi Willamette slėnio istorinių šaknų, tuo pačiu siūlomas šiuolaikinis tvistas, kuris sukuria dinamišką formą. Padalintas stogas leidžia saulei įsiskverbti giliai į vidų, bei tuo pačiu apsaugo nuo lietaus. Pasirinktos ilgaamžės medžiagos. Į konstrukciją įtraukta lietaus vandens surinkimo sistema, kurioje vanduo naudojamas gretimoms sodo lysvėms laistyti. Daržoves ir vaisius iš bendruomenės sodo nurenka moksleiviai ir naudoja kavinėje (https://www.propelstudio.com/project/vernon-elementaryschool-outdoor-classroom/). Gamtos mokslų lauko klasės erdvėje taip pat tiktų tokia pavėsinė su lietaus surinkimo sistema. Vanduo naudojamas gretimoms lysvėms laistyti. Vaikai galės praktiškai įsitikinti, koks svarbus yra vanduo ir gamtos puoselėjimas.

1.3.5. Bavarijos sodo paroda Waldkirchen, Vokietijoje Projekto dizaineris: Rehwald LA, Dresden. Užbaigtas 2007 m., teritorijos plotas – 6,96 hektarai. Tai atvirų erdvių projektavimas ir objektų žaismas naujai sukurtam savivaldybės parke su dramatiška topografija (1.5. pav.). Įėjimo zona jungia parką su kaimyninėmis mokyklomis ir darželiu. Didelė dalis parko funkcinių elementų yra orientuota į kaimynines teritorijas. Nuo įėjimo veda promenada šalia medžių, kurios pabaigoje galima apžvelgti visą teritoriją. Ant šlaito, padengto įvairaus dydžio

akmenimis, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, kurioje galima karstytis, šokinėti ir slidinėti. Serpentinis takas veda link tiltelio per vandens surinkimo kanalą (Urban Park Landscape, 2011).

1.5. pav. Bavarijos sodo planas: 1-vyšnių sodas, 2-žaidimo terasa, 3-žingsninis takas, 4-promenada, 5pelkinė pieva. (Urban Park Landscape, 2011) Aplink vandens rezervuarą (pelkutę) pietinėje parko dalyje buvo sukurta nedidelė žalia zona – šlapių vietų augalams eksponuoti bei universali pieva. Ypatingas dėmesys skiriamas Waldkircheno būdingai Bavarijos miško vietovei Taip pat buvo įrengtas specialus fontanas, skirtas vandens rezervuaro temai pristatyti (Urban Park Landscape, 2011). Iš Bavarijos sodo projekto labiausiai tinka serpentinio tako idėja, ji bus panaudota toje parko dalyje kur nuolydis tiesiems takams netinkamas. Nuo Meškakalnio kalno atsiveria puikus peizažas, taigi prie planuojamos aikštelės bendruomenės šventėms, bus įrengta apžvalgos terasos. 1.3.6. Piet Oudolf projektavimo stiliaus idėjos Piet Oudolf gimė 1944 m. Haarlem, Olandijoje. Jis yra sektinas olandų sodo dizaineris, sodininkas ir knygų autorius, "New Perennial" judėjimo lyderis. Oudolf kuria želdinius panaudodamas įvairius pievų augalus viksvas bei varpinias žoles. Viską projektuoja ir sodina tam tikrais plotais bei atsikartojimais (1.6. pav.). Remiantis dviem šio autoriaus knygomis („Hummelo“ ir „Planting: A New Perspective“), išskiriamos kelios idėjos, kurias galima ir siūloma naudoti 16

1.6. pav. Serpentine galerija, Kensingtonas, (https://oudolf.com/garden/serpentine-gallery)

Jungtinės

karalystės,

2011

projektuojant bet kokį gėlyną. Pirmiausiai siūloma kurti gėlyną visiems metų laikams. Gėlės nužydi, taigi reikia rinktis augalus pagal jų skirtingas lapų formas ir tekstūras. Neskubėti viską nukirpti paspaudus nedideliam šaltukui. Norint sukurti dekoratyvų gėlyną, visam vegetacijos laikotarpiui, reikia rinktis daugiamečius augalus, kurie atsparūs orų pokyčiams. Sudžiūvę stiebai ir sėklų dėžutės puikiai atrodo apsnigti žiemą. Tik vėliau pavasarį reikia viską nukirpti, kad iš naujo atželtų (Oudolf, 2016). Augalinė žolių masė kuria minkštą ir miglotą foną kitiems augalams. Apie 70 proc. žolyno turėtų sudaryti struktūriniai augalai; kiti 30 procentų gali būti užpildas. Dėl struktūros, pasirinkti pakartotinio žydėjimo ir ilgo sezono daugiamečius ir žolinius augalus. Svarbu, panaudoti ne tik dekoratyvius augalus, bet ir tuos, kurie natūraliai sutinkami vietovėje. Projektuojant reikia laikytis paprastumo: pakanka dviejų ar trijų sluoksnių augalų, o užnugarį formuoja krūmai. Galiausiai reikia pamilti ir rudenines gėlyno spalvas, nes gyvenimas yra ciklas ir kiekvienas jo etapas yra gražus (Oudolf, Kingsbury, 2013). Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijos žolinių augalų kompozicijos planuojamos remiantis Oudolf projektavimo stiliaus idėjomis.

2. PROJEKTAVIMO SĄLYGOS IR METODIKA 2.1. Lazdijų miesto gamtinės sąlygos Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Šis miestas yra Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras. Lazdijų rajoną supa: Kalvarijos savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, ribojasi su Lenkijos ir Baltarusijos sienomis (Daukšienė, 2009). Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę nuošalus rajonas tapo svarbus ir žinomas, kai ties Akmenių kaimu buvo atidarytas valstybinės sienos praleidimo punktas. Tai buvo pirmieji Lietuvos vartai į Europą. Lazdijų rajonas užima 130 tūkstančių hektarų teritoriją. Apie 46 tūkstančiai hektarai yra dirbama žemė. Miškai ošia 42 tūkstančių hektarai plote, jis yra kai kurių gyventojų pragyvenimo šaltinis. Rajone tyvuliuoja daugiau nei pusantro šimto ežerų. Didžiausi: Dusia, Metelys, Seirijis. Rajono pakraščiu teka Nemunas, pietiniu rajono pakraščiu – Baltoji Ančia ir Seira. Rajonas turtingas nuostabiais kraštovaizdžiais. Dalį teritorijos užima Veisiejų bei Metelių regioninių parkų teritorijos. Yra nemažai piliakalnių bei senų katalikų bažnyčių (Daukšienė, 2009). Lazdijų miesto planas yra spindulinis, centre įrengta stačiakampė aikštė. Svarbesni miesto statiniai: pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1895 m., archit. E. Lipskis), Lazdijų sentikių cerkvė, 5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras. Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai (Kmarūnas, 2007). Projektuojamą Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją iš šiaurės pusės riboja Vytauto gatvė. Kelio intensyvumas vidutinis. Iš rytų – Lazdijų Šv. Onos Bažnyčia, iš pietų ir vakarų – gyvenamieji namai bei dirbami laukai (Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, 2009).

2.2. Gimnazijos ir jos teritorijos raida 1920 m. sausio 12 d. Seinų „Žiburio“ gimnazijos mergaičių ir berniukų skyriai iš Seinų buvo perkelti į Lazdijus, į Seinų gatvę (dabar Lazdijų krašto muziejus). Šis įvykis labai paspartino Dzūkijos tautinį ir kultūrinį gyvenimą. Jos įkūrėjas ir pirmasis direktorius kunigas, poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927 m.) (Kviklys, 1991). Lazdijuose jis gyveno iki mirties, toliau ėjo gimnazijos direktoriaus pareigas. Jo dėka gimnazijai nupirktas namas su žemės sklypu, 1936 m. Lazdijuose, Vytauto gatvėje, šalia bažnyčios, buvo pastatyti nauji gimnazijos pastatai įsteigti moksleivių bendrabučiai, valgykla (Jarmala, 1998). Tai buvo didelis įvykis Lazdijams. Mokykla dažnai keitė savo pavadinimą, 1936 m. ji 18

tapo Seinų valstybine gimnazija. Dar po dviejų metų ji paskelbiama valstybine. Nuo 1940 m. prasidėjo sovietinės mokyklos kūrimas. 1947 – 1948 m. pradinės mokyklos patalpose buvo atidaryta suaugusiųjų gimnazija (Lazdijai. Mūsų Lietuva, 1966). 1975 m. pastatomas centrinis mokyklos pastatas Vytauto gatvėje. 1995 m. Lazdijų mokykla pavadinta Motiejaus Gustaičio vardu. 2006 m. Lazdijų M. Gustaičio vidurinei mokyklai suteikiamas gimnazijos vardas. 1974 m. buvo pradėtas kurti ir mokyklos parkas. Parkas buvo kuriamas buvusiuose miesto gyventojų daržuose. Parko teritorija buvo išdalyta 5 -11 klasių mokiniams sklypais, kuriuos jie turėjo prižiūrėti ir saugoti. Parko kūrimui biudžetas nebuvo skiriamas. Direktorės Birutės Vanagienės iniciatyva, asmeniškai pažįstamas tuometinis Baltijos šalių landšafto inžinierius ir architektas V. Urnevičius, padarė parko planą. Nuo 1975 m. prie mokyklos esančio šlaito buvo pradėti sodinti pirmieji želdiniai. Parko viršūnėje, ant Meškakalnio, buvo pradėtas sodinti abiturientų ąžuolynas. Atsisveikinę su mokykla abiturientai pasodindavo po ąžuoliuką. Nuo mokyklos atidarymo iki šių dienų gimnazija išleido daugiau kaip keturis tūkstančius abiturientų. Čia taip pat vykdomi „B“ kategorijos vairuotojų mokymai, bendrabučio patalpose yra specialiųjų poreikių mokinių klasės (gimnazijos archyvo medžiaga). 2.3. Esamos būklės vertinimo metodika Atliekant analizes, naudota želdynų projektų rengimo metodika. Pagal kurią atlikti analizuojamai teritorijai aktualūs esamos būklės tyrimai: istoriniai, hidrologiniai dirvožemio, esamų statinių, dendrologiniai, inžineriniai geologiniai ir geotechniniai. (Čeponytė, Sanderson, 2015). Vykdant tyrimus buvo analizuojami Lazdijų miesto bendrieji planai bei sprendinių schemos. Tiriamas kraštovaizdžio pobūdis, išskirtinumas, gretimybės, ryšiai, gamtinis karkasas. Pirmiausiai įvertintas bendras kontekstas ir esamos sąsajos. Istoriniai tyrimai atlikti vykdant literatūros apžvalgą, analizuojant gimnazijos teritorijos kūrimo istoriją. Taip pat remtasi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktorės suteikta informacija. Želdinių sortimento parinkimui būtina dirvožemio analizė. Dirvožemio analizės duomenys gauti iš knygų ir žemėlapių. Nustatytas vyraujantis dirvožemis, remiamasi teritorijoje rastais indikatoriniais augalais. Dendrologiniai tyrimai atlikti vadovaujantis želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, 2008). Rezultatai pateikiami supaprastintoje Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje bei trumpoje želdyno charakteristikoje.

3. GIMNAZIJOS TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS VERTINIMAS 3.1. Reljefo charakteristika ir dirvožemio analizė Lazdijų rajone vyrauja k2dM (smulkiai ir apystačiai kalvotasis daubotasis priemolingas) vietovaizdis, išnaudojamas žemės ūkyje, tankiai gyvenamas. Tik atskiromis salomis pasitaiko k1dM (smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis priemolingas) bei k1dS (smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis priesmėlingas) vietovaizdis. Aptinkama ir k3dSŽ (smulkiai ir stačiai kalvotasis daubotasis priesmėlingas gargždingas-riedulingas) vietovaizdžio įtarpų. (Basalykas, 1965). Remdamasi Lietuvos teritorijos landšaftų tipologiniu žemėlapiu. Lazdijų miestas yra tarp moreninės lygumos ir kalvotos moreninės ežeruotos aukštumos žemėvaizdžių. Vietovaizdis kinta nuo lygumų, vietomis apklotų šilų smėliais, su dirvožemių bei naudmenų kompleksu, iki labai kalvotų ir daubuotų vietų su marga dirvožemių ir naudmenų danga (Basalykas, 1977). Projektuojamoje teritorijoje reljefo aukštingumas prasideda nuo 122 m ir kyla iki 138 m virš jūros lygio (vietomis skirtumas apie 16 m). Apskaičiavus nuolydžius nustatyta, kad didžioji dalis yra iki 5° (60,53% teritorijos ) arba virš 15° (15,99% teritorijos). Galima įvairi veikla. Lazdijų miestas priklauso III-8 Pietų Lietuvos Baltijos aukštumų priesmėlių ir smėlingų priemolių pasotintųjų jauražemių rajonui. Rajonas pasižymi geresnėmis klimato sąlygomis, ilgesniu ir šiltesniu vegetacijos periodu. Čia vyrauja priesmėlių ir smėlėtų priemolių pasotintieji jauražemiai – dažniausiai susimaišę su karbonatingaisiais išplautžemiais. Nemaži plotai išplautžemių durpžemių. Dirvožemių humusingumas rajone mažesnis negu kitų Lietuvos teritorijų. Dirvožemio danga labai marga ir kontrastiška (Lietuvos dirvožemiai, 2001). Projektuojamoje teritorijoje gausu samanų, vadinasi dirvožemio pH gali būti rūgštus ir užmirkęs, reikės kalkinti arba pagerinti dirvos sandarą kompostais, norint, kad naujai sodinami augalai geriau augtų. 3.2. Vandenvietės ir inžinerinių tinklų apsaugos zonų vertinimas Šalia projektuojamos teritorijos, ant kalno yra Lazdijų vandenvietė, kuri yra vakarinėje miesto dalyje (M.Gustaičio g.), Raišupio-Kirsnos kairiakrančiame paslėnyje. (Gedžiūnas ir kt., 2005). Vandenvietės sklypas plyti neaukštoje ir nedidelėje moreninėje pakilumoje, kurios paviršiuje dominuoja moreninis priemolis. Lazdijų vandenvietėje eksploatuojamas vandeningasis sluoksnis slūgso gana giliai ir yra neblogai apsaugotas, tad požeminiame vandenyje, kokių nors apčiuopiamų antropogeninės taršos požymių praktiškai nėra (Gedžiūnas ir kt., 2005).

Lazdijų vandenvietė priskirta IIb1 (atviresnės daugiasluoksnėse storymėse) pogrupiui, tad jų sanitarinės apsaugos zona (SAZ) turi būti sudaryta iš trijų juostų1. Projektuojama teritorija įeina į antrąją (2) ir trečiąją (3b) vandenviečių sanitarinės apsaugos apribojimo juostas (Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra, 2006). Lazdijų vandenvietės ekologinės sąlygos nėra geros, nes ji įrengta miesto pakraštyje, ir jos SAZ 2-oji juosta iš pietryčių pusės įeina į miestiečių gyvenamąsias zonas. Vandenvietėse eksploatuojami daugiausia kvartero vandeningieji sluoksniai, kurie yra jautrūs požeminio vandens taršai, taigi labai svarbu, kad nustatytose SAZ juostose nebūtų ir ateityje neatsirastų naujų taršos židinių, o esami židiniai ir gyventojų ūkinė veikla būtų reikiamai kontroliuojama2, pasekmės sistemingai stebimos (Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas, 2013). Gimnazijos teritorijoje taip pat yra daug požeminių inžinerinių tinklų: vandentiekis, drenažo, lietaus kanalizacijos, nuotekų kanalizacija bei šilumotiekio linija. Leistini atstumai pateikiami 3.1. lentelėje. 3.1. lentelė. Mažiausi leistini atstumai tarp želdinių ir statinių elementų, užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos techninio reglamento str 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai, 2014). Atstumai iki ašies, m Pastatų ir inžinerinių statinių elementai Medžio kamieno

Krūmo

Pastatų išorinės pusės Apšvietimo tinklo, inžinerinių statinių atramos Šlaitų papėdės ir kt. Atraminių sienelių papėdės išorinės pusės Šaligatvių ir sodo takelių kraštas

   ,0 0,

, 0, ,0 0,

Bortinis akmuo ar kelio sustiprintos juostos kelkraščio pakraštys

,0

,

, ,0 ,0 ,0

,0 -

Požeminiai tinklai: dujotiekio, nuotekų šilumos tinklų (nuo kanalo sienelės) bekanalinių šilumos tinklų, vandentiekių, drenažų jėgos kabelių ir elektroninių ryšių kabelių

0,

1-osios juostos, vadinamos griežto režimo apsaugos juosta; 2-oji juosta, vadinama mikrobinės taršos apribojimo juosta, skirta apsaugoti vandenvietę nuo mikrobinės ir cheminės taršos; 3-ioji juosta, vadinama cheminės taršos apribojimo juosta, skirta apsaugoti vandenvietę nuo cheminės taršos. 2 Organinių ir mineralinių trąšų naudojimas 2-ojoje juostoje leidžiamas atsižvelgiant į galimo poveikio įvertinimą (į ją įeina didžioji dalis gimnazijos parko teritorijos), 3- ioje juostoje – neribojamas (įeina likusi dalis projektuojamo sklypo).

Remdamasi įstatymu „Dėl statybos techninio reglamento str 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“, projektuojamoje teritorijoje renkantis želdinius, atsižvelgiama į mažiausius leistinus atstumus nuo pastatų ir inžinerinių tinklų elementų (Statybos techninio reglamento str 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai, 2014). 3.3. Teritorijoje esančių želdinių vertinimas Didžioji dalis parke augančių medžių buvo pasodinti 1975 m. (prieš 43 metus). Prie mokyklos esančio šlaito pradėti sodinti pirmieji želdiniai (mažalapės liepos, paprastieji kaštonai ir kiti). Medžių rūšinė sudėtis grupėse mišri. Parinktos vietinės medžių rūšys, gerai augančios mūsų klimato zonoje. Paįvairinimui buvo pasodintos ir sodinamos kelios introdukuotos rūšys: paprastasis kaštonas, dygioji eglė, pilkasis kėnis, vakarinė tuja, europinis maumedis, pensilvaninis uosis, sidabrinis klevas, raudonasis ąžuolas. Po daugiau nei 40 metų tikslinga, kai kurias medžių grupes išretinti, nes yra pasvirusių, ligotų augalų. Parke ant Meškakalnio, buvo pradėtas sodinti abiturientų ąžuolynas. Parke nėra gėlynų. Medžiai sudaro uždaras ir atviras erdves, tačiau trūksta krūmų ir kitų žolinių augalų. Žolinė augalija po tankiai suaugusių liepų ir kaštonų lajomis, bei kitais medžiais skurdi, reikės parinkti žolių mišinius, tinkančius parkų vejoms. Dabartinė medžių ir krūmų būklė yra patenkinama. Deja, yra nemažai medžių, kurių šakos nudžiūvusios, labai kerpėtos, kai kurie medžiai iki pusės nuplikę, reikia vykdyti genėjimus. Taip pat yra pakrypusių ir pavojingų dvistiebių medžių, kuriuos reikėtų šalinti, nes plyšyje įsimetęs puvinys. Išgenėjus šakas ir pašalinus nereikalingus medžius, teritorijoje bus daugiau saulės šviesos. Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenys pateikti 1 ir 2 prieduose.

4. TERITORIJOS KONCEPCIJA, STRUKTŪRINIŲ DALIŲ PROJEKTAVIMAS IR DETALIZAVIMAS 4.1. Funkcinė diagrama, koncepcinis planas Formuojama daugiafunkcinė gimnazijos teritorija su parku Teritorija dalinama į dvi zonas: viena skirta daugiausiai Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos mokiniams, kita, parko erdvė – visai Lazdijų miesto bendruomenei. Gimnazijos erdvėje planuojama: gamtos mokslų ir lauko laboratorijos zona – apšviestoje vietoje, rytinėje projektuojamos teritorijos dalyje. Reprezentacinė erdvė priešais pagrindinį gimnazijos įėjimą – daugiafunkcė. Aikštėje priešais pastato fasadą galės vykti gimnazijos bendruomenės šventės, susibūrimai. Nauja lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė iškeliama arčiau Vytauto gatvės, atskirai skiriamas plotas stoginiai, kurioje mokiniai ir mokytojai galės laikyti dviračius. Parkavimo erdvė atribojama augalais. Projektuojami nauji statiniai (baseinas ir uždara aisštoko aikštelė), kurie sukuria vidinio kiemo erdvę, kurioje taip pat galės vykti pamokos. Čia įkomponuojamos laiptų pakopos įvairiai veiklai, želdinių kompozicijos, aikštelės su staliukais ir kėdėmis. Taip pat priešais specialių poreikių mokinių klases sukuriama erdvė – lauko klasė, kurioje jie galės tyrinėti ir prižiūrėti augalus, sėdėti ant pievutės. Naujai įrengtoje futbolo aikštėje su bėgimo takais ir netoli esančioje krepšinio aikštelėje niekas nekeičiama. Parko erdvėje, pakalnėje, skiriama erdvė žaidimo aikštelėms, kurios pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms. Šalia paliekama didelė universali pieva, kur bendruomenė galės ramiai arba aktyviai leisti laiką (leisti aitvarus, tiesiog prisėsti ar atsigulti ant žolės, rengti piknikus, renginius). Už gimnazijos pastato yra žemiausia vieta, kurioje bus surenkamas lietaus vanduo nuo pastatų ir iš šaltiniuotos vietos. Sukuriama erdvė su vandenį valančiais ir kitais drėgmę mėgstančiais augalais. Prie Meškakalnio kalno yra puiki erdvė amfiteatriniai auditorijai, sutvarkius reljefo izogipsias įrengiamos atraminės sienelės su žolės ploteliais. Šalia statoma pergolė, kurioje galės vykti muzikos pamokos. Tarp esamų želdinių projektuojamas serpentinis takas į kalną, kurio šonuose bus eksponuojamos gimnazijos skulptūros ir vietos istorijos fragmentai. Ant kalno įrengiama aikštelė su apžvalgos terasomis, centre laužavietė. Aikštėje galės vykti bendruomenės šventės, renginiai, įvairių mokslų pamokos. Už grauželinių gudobelių eilės įrengiama ramaus pasisėdėjimo vieta, kurioje sodinami ornitochoriniai augalai. Čia galės vykti gamtos mokslų, literatūros bei dailės pamokos. Visoje teritorijoje kuriamos atviros ir uždaros erdvės, kurias formuoja želdiniai (medžiai, krūmai bei žoliniai augalai). Gimnazijai priklausantis sklypas atskiriamas krūmų gyvatvore.

4.2. Reljefo formavimas ir pritaikymas Atlikus kraštovaizdžio tinkamumo vertinimą (KTV analizė), sklypas suskirstomas į penkias zonas: pirmoji – lygaus reljefo (nuolydžiai 0°-5°), antroji – smulkiai ir lėkštai kalvoto (0°-15°), trečioji - smulkiai ir stačiai kalvoto reljefo (daugiausiai virš 15°). Paskutinės dvi yra sąlyginai lygios, viena (4 zona) įeina į trečią zoną, kita yra ant Meškalanio kalno. Penkta ir ketvirta – tinkamiausios ramiam poilsiui, iš dalies tinka ir lauko klasėms, judriam poilsiui bei aikštelėms. Ketvirtoje zonoje izolinijos performuojamos, kad būtų galima įrengti atsisėdimo erdvė priešais amfiteatrą. Įrengiamos atraminės sienelės, ant kurių bus galima sėdėti, o už nugaros bus vejos ploteliai. Smulkiai ir stačiai kalvotas reljefas labiausiai tinka ramiam poilsiui bei iš dalies tinka judriam poilsiui. Čia įrengimas serpentininis takas, iš vienos tako pusės bus atraminės sienutės, kad sutvirtintų šlaitą. Antroji zona tinka viskam išskyrus automobilių parkavimą. Lygiame reljefe galima veikti ir projektuoti viską. 4.3. Projektui naudojamų želdinių parinkimas R. Pilkauskas (2008) teigia, kad želdynams augalus reikia parinkti ir grupuoti taip, kad po pasodinimo reikėtų juos kuo mažiau prižiūrėti, o želdynų veiksmingumas būtų kuo didžiausias. Projektuojant želdinius reikia atsižvelgti į metų laikų kaitą ir augalo pokyčius per dešimtmečius. Geriausiai rinktis vietines rūšis, nes jos prisitaikiusios prie krašto augimo sąlygų, dera prie esamo kraštovaizdžio. Parenkami augalai nereiklūs dirvožemiui, kad nereikėtų daug tręšti ir nebūtų pakenkta požeminio vandens kokybei. 4.3.1. Sumedėję augalai Parko erdvė formuojama iškirtus netinkamus augalus ir vietomis pasodinus naujų medžių bei krūmų, kurie formuoja aiškią erdvinę struktūrą. Palikus daugumą esamų želdinių parke nebus tuštymių, nereikės ilgai laukti, kol nauji žėldiniai suformuos norimas erdves. Beveik iš karto bus galima matyti teritorijos ir parko erdvinės struktūros viziją. Sumedėję augalai naudingi tuo, kad sukuria tam tikras ekosistemas. Puoselėjant kraštovaizdžio sampratos esmę, dauguma projektuojamų medžių ir krūmų yra ornitochoriniai, siekiant pritraukti paukščius ir suteikti jiems sąlygas čia gyventi. Paukščiai želdynams suteikia ne tik gyvumo, bet jie taip pat yra naudingi. Jie maitinasi medžių, krūmų bei kitų augalų kenkėjais (Petrulis, 1978). Atrinkti viešoms erdvėms tinkami, nepavojingi žmonėms augalai. Renkant sumedėjusius augalus buvo atsižvelgta į vyraujančią apylinkių miškų rūšinę sudėtį bei į teritorijoje jau esančius želdinius. Parke yra nemažai geros ir patenkinamo būklės medžių, kuriuos 24

verta išsaugoti, taigi naujai projektuojamų nėra daug. Krūmų teritorijoje beveik nėra. Vieni medžiai prastai formuoja erdves, jų lajos aukščiau žmogaus akių lygio. Teritorijoje būtini krūmai, jais bus formuojamos atskiros erdvės, suolų užnugariai bei įrėminama ir atskiriama visa gimnazijos bei parko teritorija. Planuojamų augalų sąrašas pateiktas 4.1. lentelėje. 4.1. lentelė. Projektuojami medžiai ir krūmai Eil.nr.

Augalo vardas

Aukštis (m)/

(lietuviškas, botaninis)

plotis (m)

MEDŽIAI 1.

Gudobelė grauželinė – Crataegus laevigata

3-6/ 2-3

Gudobelė vienapiestė – Crataegus monogyna

4-7/ 2-3

Ieva vėlyvoji – Prunus serotina

7-10/ 3-4

Obelis Zyboldo – Malus sieboldii

Slyva kaukazinė - Prunus cerasifera

3-6/ 2-3

Paprastasis šermukšnis - Sorbus aucuparia

8-10/ 3-4

3-4/ 2

KRŪMAI 7.

Alyvos stambialapės – Syringa josikaea

3-4/ 1-2

Aronija juodavaisė – Aronia melanocarpa

1-2/ 2

Erškėtis raukšlėtalapis – Rosa rugosa

1-2/ 2

10.

Karagana krūminė – Caragana frutex

1,5-2,5/ 2

11.

Lazdynas paprastasis – Corylus avellana

3-6/ 2-3

12.

Medlieva varpinė – Amelanchier spicata

1,5-4/ 2-3

13.

Putinas paprastasis – Viburnum opulus

2-4/ 2-3

14.

Putinas sodinis – Viburnum lantana

1,5-3/ 2

15.

Raugerškis paprastasis – Berberis vulgaris

2-3/ 2

16.

Raugerškis tumbergo – Berberis thunbergii

0,5-1/ 1

17.

Sausmedis totorinis – Lonicera tatarica

18.

Sedula baltoji – Cornus alba

2-3/ 2-4

19.

Sedula geltonžiedė – Cornus mas

3-5/ 2-3

20.

Serbentas auksuotasis – Ribes aureum

1,5-3/ 2,5-3

21.

Serbentas kalninis – Ribes alpinum

1,5-2/ 1-1,5

22.

Sidabražolė krūminė – Potentilla fruticosa

0,3-0,7/ 0,5

1,5-3/ 2,5-3

Kiekis (vnt.)

23.

Šeivamedis raudonuogis - Sambucus racemosa

2-4/ 2-3

LIANOS 24.

Kartuolė didžialapė – Aristolochia durior

25.

Vynvytis penkialapis - Parthenocissus quinquefolia

10-15

Reprezentacinėje erdvėje planuojama želdinių juosta, nuo gatvės pusės, kuri atskiria automobilių parkavimo erdvę. Medžiai ir krūmai priešais senąją mokyklą bei priešais stadioną įrėmina reprezentacinę aikštę. Planuojama dviračių stovėjimo stoginė apželdinama penkialapiu vinvyčiu. Rūšiavimo konteineriai nuo stovėjimo aikštelės atskiriami krūmais. Vidiniame kieme sumedėjusių augalų planuojama nedaug. Projektuojami keli medžiai ažūriška laja bei neaukšti krūmai. Siekiama, kad ši erdvė būtų maksimaliai žalia. Specialių poreikių lauko klasėje projektuojami neaukšti krūmai šalia patekimo į erdvę, želdyno kompozicijos paįvairinimui. Gamtos mokslų lauko klasės erdvę formuoja aukšti ir žemi krūmai. Aukšti krūmai daugiausiai projektuojami prie tvoros, žemi atskiria erdvę nuo stadiono ir kitų erdvių. Planuojama sodinti kelis vaismedžius ir uogakrūmius, kad vaikai galėtų mokintis, kaip reikia juos tinkamai ir teisingai prižiūrėti. Taip pat sodinama nemažai ornitochorinių krūmų, kad pritrauktų paukštukus, kurie lestų kenkėjus. Ant pergolės, esančios šalia pavėsinės planuojami sodinti vijokliai. Projektuojamos gimnazijos ir parko erdvės nuo aplinkinių teritorijų atskiriamos krūmais. Vaikų žaidimo aikštelių erdves formuoja aukštesni ir žemesni krūmai, projektuojami ir keli medžiai, kad būtų pavėsis vasarą. Krūmai šiek tiek atitraukiami, kad erdvė nebūtų užspausta. Už vaikų žaidimo aikštelės paliekama daug esamų medžių, pasodinami pavėsį pakenčiantys krūmai. Sausbalės erdvėje prie tako esančius suolus-gultus atriboja ir įrėmina įvairaus aukščio žydintys bei ornitochoriniai krūmai. Šalia sausbalės planuojama erdvė, kurioje bus įrengiamos dirbtinių lizdaviečių kamanėms bei kitiems naudingiesiems vabzdžiams tinkamos buveinės. Šioje erdvėje galės vykti paukščių ir vabzdžių stebėjimai. identifikavimas, populiacijos dydžio nustatymas ir pokyčių stebėjimas, galimi kiti įvairūs kompleksiniai įvairių buveinių miško, pievos, upelių tyrimai (pvz. Kontautas ir Matiukas 2001). Nemažai ornitochorinių želdinių planuojama sodinti želdinių ekspozicijos vietoje ant Meškaklnio kalno, vakarinėje dalyje. Prie amfiteatrinės auditorijos stovinti pergolė taip pat apželdinama vijokliu iš vienos pusės. Vietomis krūmai šalia takų sodinami tam, kad nukreiptų žmonių srautus. Siekiant kad neatsirastų savaiminių trumpinimų ir išmindžiojimų.

4.3.2. Dekoratyvinių žolių ir gėlių sortimentas Dekoratyvūs ir žoliniai augalai derinami pagal aukštį, apžvalgumą, spalvų derinius, lapų faktūras bei žydėjimo laiką (Jakovlevas-Mateckis, 2011 ). Planuojant augalų išdėstymo tvarką, parenkamos pagrindinės – akcentinės gėlės bei įterpiami kitų papildomų rūšių foniniai augalai. Kaitaliojant pagrindinius ir papildomų rūšių dekoratyvinius augalus sudaromas kompozicinis ritmas. Kad gėlynas būtų dekoratyvus ištisus metus, daugiametės gėlės ir žolės komponuojamos su svogūninėmis gėlėmis. Augavietės specifika buvo svarbiausias rodiklis renkant augalus. Teritorijoje vyrauja priesmėlių, smėlėtų priemolių dirvožemiai. Įrengiant gėlynus reikės įterpti derlingo dirvožemio substrato. Gėlės taip pat parenkamos pagal reiklumą šviesai, atskiroms erdvėms renkamos šviesomėgės, pusiau ūksmingas ir ūksmingas vietas mėgstantys augalai. Reprezentacinėje erdvėje priešais pastato fasadą bus įrengiama nuogrinda, kurioje bus planuojami žoliniai augalai, kad būtų papuošti įėjimai. Vidiniame kieme planuojami žolinių augalų ir vejos plotai, , įkomponuojami medžiai. Prie augalų stovės lentelės su aprašais, kad mokiniai laisvalaikiu galėtų su jais susipažinti, tyrinėti spalvas, faktūras bei derinius. Projektuojami augalai pateikiami 4.2. lentelėje.

2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Gojinis šalavijas – Salvia nemorosa 'Lyrical Silvertone'

120150 55-60

Rausvažiedė ežiuolė, Echinacea purpurea

60-120

Faseno katžolė, Nepeta × faassenii ‘Junior Walker‘

Sibirinis vilkdalgis, Iris sibirica 'Double Standard'

70-90

Žėrinčioji rudbekija, Rudbeckia fulgida

61-80

Didžioji astrancija, Astrantia major ‘April Love‘

60-70

Skėstalapis papartis, Dryopteris dilatata ‘Crispa Whiteside’ Kaštonlapė rodžersija, Rodgersia aesculifolia

90 61-80

Kininis miskantas, Miscanthus sinensis 'Flamingo'

Sodinimo atstumai (cm)

Vardas (lietuviškas ir botaninis)

Aukštis (cm)

Eil. Nr.

Žydėjimo laikas (mėn./spalva)

4.2. Žolinių dekoratyviųjų augalų sortimento lentelė

VII-VIII/ rausva

VI-VII/ Viol. Mėl. VI-VII/ purpurinė VI-VIII/ violetiškai mėlyni V-VI/ Mėlynai violetinė VII-VIII/ geltoni IV-IX/ šviesiai rausva

55-60

VI-VII/

45-60 20-30 45-60 30-40 35-45 45-60 50-60

Didingasis snaputis, Geranium × magnificum

Vaistinė notra, Stachys officinalis 'Pink Cotton Candy'®

45-60

Širdžialapė bergenija, Bergenia cordifolia 'Purpurea‘

30-40

Širdžialapė blakėžudė, Cimicifuga cordifolia

81 >

Citrininė viendienė, Hemerocallis citrina

41-60

Žydroji melsvė, Hosta sieboldiana

41-60

Andersono tradeskantė, Tradescantia x andersoniana 'Concord Grape' Paprastasis arunkas, Aruncus sylvestris

35-45

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19.

Storalapė bergenija, Bergenia crassifolia

120180 41-60

Stambiašaknis snaputis – Geranium macrorrhizum

21-40

Kreminė-balti V-VI/ purpuriškai violetiniai VI-VII/ rausva IV-VI/ rožinė VII-VIII/ balti VII-VIII/ geltoni VI-VII/ violetiniai VI-VIII/ Rausvai viol VI-VII/ balti IV-VI/ raudoni IV-VI/ raudoni

30-40

40-50 20-30 40-50 40-50 40-50 40-50 90-150 40-50 20-30

Specialių poreikių bei gamtos mokslų lauko klasėje projektuojami daugiausiai prieskoniniai, kvepiantys augalai, kurie augs pakeltose lysvėse. Specialiųjų poreikių lauko klasės erdvėje taip pat planuojama pasisėdėjimo vieta su žolinių augalų bei gėlių užnugariu, pievutė pasisėdėjimui, pakeltos lysvės. Erdvė uždara (naudojama 1,1 m tvora – NF9632), kad negalėtų patekti pašaliniai asmenys. Kad mokiniai nesijaustų izoliuoti, tvorą sušvelnina ir paslepia vijokliai augalai. Gamtos mokslų lauko klasėje planuojamos erdvės su pakeltomis lysvėmis, kuriose augs prieskoniniai, kvepiantys augalai. Prie erdvę formuojančių krūmų projektuojami pavėsį pakenčiantys augalai. Vietose, kur daugiau saulės kiti dekoratyviniai žoliniai augalai. Augalų sortimentas pateikiamas 4.3.lentelėje.

1. 2. 3. 4.

Paprastasis raudonėlis - Origanum vulgare 'Compactum' Vaistinė juozažolė – Hyssopus officinalis Faseno katžolė - Nepeta x faassenii 'Cat’s Meow' Raudonoji monarda - Monarda didyma 'Pardon My Cerise' 28

15-20 60 30-35 30-40

VII-IX/ rausva VII –IX/ mėlyna VI-VII, IX/ Mėlynai viol. VII-IX/ raudona

Sodinimo atstumai (cm)

Vardas (lietuviškas ir botaninis)

Aukštis (cm)

Eil. Nr.

Žydėjimo laikas (mėn./spalva)

4.3. lentelė. Žolinių dekoratyviųjų augalų sortimento lentelė

20-30 40 30-45 25-30

5. 6.

Tikroji levanda - Lavandula angustifolia 'Munstead' Gojinis šalavijas – Salvia nemorosa 'Marcus Mentūrinis šalavijas - Salvia verticillata 'Purple Rain'

Paprastasis čiobrelis - Thymus serpyllum Citrininis čiobrelis - Thymus citriodorus 'Sambesi'

10-15

Vaistinis čiobrelis - Thymus vulgaris 'Silver Posie' Vaistinis šalavijas - Salvia officinalis 'Garden Grey' Vaistinė girmėtė - Calamintha nepeta

15-30 30-45

Kekinė katžolė - Nepeta racemosa 'Grog' Taškuotoji mėta - Mentha pulegium Pipirinės mėtos citrininis porūšis - Mentha piperita f. citrata 'Chocolate' Apskritalapė mėta - Mentha rotundifolia 'Variegata'

20-30 40-50

V-IX/ rausvai viol. VI-VIII/ violetinė VII-IX/ rausvaivioletinė VII-VIII/ rausvaivioletinė VI-VIII/ alyvinė VI-VII/ rausvaivioletinė V-VI/ alyvinė VI-VIII/ rausva VII-VIII/ Melsvai balta VII-X/ Viol-mėl VIII-X/ Rausvai viol

30-45

VI-VIII/ violetinė

Vaistinė agurklė - Borago officinalis Paprastoji šantra - Marrubium vulgare Paprastasis raudonėlis - Origanum vulgare 'Album' Kartusis kietis (pelynas) - Artemisia absinthium

30-50 20-80 30-50 60130 50-60

Citrininis čiobrelis - Thymus citriodorus

8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.

Mažoji mėta - Mentha x piperita var. piperita ‘Nana’

24. 25.

45-60 20-30

Garbiniuotoji mėta (šaltmėtė) - Mentha spicata var. crispa Plaukuotoji mėta - Mentha species ‘Tomentosa’

23.

35-45 20-25

Laiškinis česnakas - Allium shoenoprasum

10-20

30-45

50-80

40-50 50-70 30-40

VI-VIII/ Švelni alyvinė VI-VII/ mėlynai VII-IX/ balti VII-VIII/ balta

38-45 20-25

45-60

30-40 30-45 25-30 20-30 30-60 30-45 30-45 50 50-60

Iki 100 45-60 30-45 20-30

VII-VIII/ geltona

30-40

VI-VIII/ violetinė VII-IX/ šviesiai alyvinė VII-IX/ švelniai rožinė V-VI/ alyvinė

50-60 50-60 50-60 30-40

Už pagrindinio gimnazijos pastato planuojama įrengti sausbalę, kurioje būtų surenkamas lietaus vanduo nuo gimnazijos pastato bei vanduo iš šaltiniuotos vietos prie Meškakalnio kalno. Šlapiausioje vietoje projektuojami augalai mėgstantys drėgmę. Dekoratyvinių ir žolinių augalų sortimentas pateikiamas 4.4. lentelėje.

1. 2.

Alpinė neužmirštuolė – Myosotis alpestris Aukštoji melsvė – Hosta elata

Balinis ajeras – Acorus calamus 29

21-40 IV-VI/ mėlyni 41-60 VI-VII/ Viol 21-40 VII-VIII/ žali 41-60

Sodinimo atstumai (cm)

Vardas (lietuviškas ir botaninis)

Žydėjimo laikas (mėn./spalva)

Eil. Nr.

Aukštis (cm)

4.2. Žolinių dekoratyviųjų augalų sortimento lentelė

15-20 30-40 30-40

4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33.

Geltonasis puikūnas – Mimulus luteus Geltonasis vilkdalgis – Iris pseudacorus Glotnusis vilkdalgis – Iris laevigata Gyvatžolė rūgtis – Polygonum bistorta Glaustažiedis vikšris – Juncus conglomeratu Kanapinis kemeras – Eupatorium cannabinum Kėstasis vikšris – Juncus effusus Kininis miskantas – Miscanthus sinensis Liekninis viksvameldis – Scirpus sylvaticus Mažoji viendienė – Hemerocallis minor Melsvasis vikšris – Juncus inflexus Midendorfo viendienė – Hemerocallis middendorffii Pakrantinė viksva – Carex riparia Paprastasis burbulis – Trollius europaeus 'Superbus' Paprastoji nendrė – Phragmites communis Paprastoji raktažolė – Primula vulgaris Paprastoji raudoklė – Lythrum salicaria 'Blush' Pelkinė puriena – Caltha palustris Poetinis narcizas – Narcissus poeticus Sibirinė scylė – Scilla sibirica Sibirinis vilkdalgis – Iris sibirica Šakotasis šiurpis – Sparganium erectum Tariamasis narcizas – Narcissus x pseudonarcissus Tariamasis vilkdalgis – Iris spuria Taškuotoji šilingė – Lysimachia punctata Vandeninė monažolė – Glyceria maxima Viršūnžiedė pachisandra – Pachysandra terminalis Žydroji melsvė – Hosta sieboldiana Paprastasis pelkiapapartis - Thelypteris palustris

41-60 61-80 61-80 61-80 41-60 61-80 41-60 81 > 41-60 41-60 41-60 61-80 41-60 30-45 81 > Iki 20 70-90 30-60 21-40 Iki 20 41-60 21-40 21-40 41-60 41-60 41-60 21-40 41-60 45-70

VI-VII/ geltoni IV-VI/ geltoni VII-VIII/ mėl VI-VII/ raudoni IV-VI/ rudi VII-VIII/ raudoni VI-VII/ rudi VII-VIII/ balti VII-VIII/ Žali,rudi VII-VIII/ geltoni VI-VII/ rudi VII-VIII/ geltoni IV-VI/ geltoni IV-VI, IX/ geltoni VII-VIII/ pilki III-VI/ Įvair sp. VII-VIII/ rausvi IV-VI/ geltoni IV- VI/ balti III-IV/ balti, mėl IV-VI/ gelt, VI-VII IV- VI/ gelt IV-VI/mėl VII-VIII/gel VI-VII/ žali IV- VI/ balt VI-VII/ Viol -

10-15 30-40 20-30 30-40 40-50 30-40 30-40 60-80 30-40 30-40 30-40 40-50 30-40 35-45 50-60 15-20 40-50 40-60 15-20 8-10 35-40 20-30 10-15 35-40 30-40 20-30 20-30 40-50 30-40

Toliau kur sausesnis dirvožemis planuojami pakrančių augalai bei įterpiamos kelios pavasarį žydinčios svogūninės gėlės, kad kompozicija būtų graži visus metus. 4.3.3. Vejų parinkimas ir įrengimas Veja yra vienas iš pagrindinių kraštovaizdžio elementų. Ji kaip pamatas, fonas, apjungiantis visą sodybos, skvero, parko ar stadiono grožį. Taip pat veja gerina mikroklimatą (aplinkoje sumažėja dulkių) bei absorbuoja triukšmą ir vibraciją. Tai puiki danga poilsio ir vaikų žaidimų vietose (Nakienė, 2010). Projektuojamoje teritorijoje planuojama įrengti parko ir paprastąsias vejas. Vidiniame kieme (7,05 arai), specialių poreikių (0,4 arai) bei gamtos mokslų (1,4 arai) lauko klasių erdvėje įrengiamos paprastosios vejos. Bendras paprastųjų vejų plotas yra 3,1 arai. Paprastosios vejos apšviestumas yra iš dalies ribojamas pastatų. Žolių mišinio komponentai tokie patys, kaip parterinės vejos, tačiau skiriasi jų 30

procentinė dalis mišinyje, nes pasikeitė augavietės apšviestumo sąlygos ir paskirtis. Paprastosios vejos mišinio sudarymas pateiktas 4.5. lentelėje. Mišinys labai panašus į parterinės vejos. Esminis aspektas yra tai, kad paprastąjai vejai reikia 2 kg/a kokybiškos sėklos. 4.5. lentelė. Parastosios vejos žolių mišinio sudėtis

Komponentai

Mišinio procentinė dalis, % Vidinis kiemas (7,05 a) Specialių poreikių lauko klasė (0,4 a) Gamtos mokslų lauko klasė (1,4 a) Iš viso (3,1 a)

Raudonasis

Pievinė

Daugiametė

eraičinas (lot.

miglė (lot.

svidrė (lot.

Festuca rubra

Poa

Lolium

rubra)

commutata)

pratensis)

perenne)

30%

25%

15%

100 %

4,65

3,87

2,32

15,49

0,26

0,22

0,13

0,87

0,92

0,77

0,46

3,07

5,83

4,86

2,91

19,43

Paprastajai vejai + 10 % (kg)

Paprastosioms vejoms keliami daug mažesni reikalavimai nei parterinėms. Jų dekoratyvumas priklauso nuo priežiūros intensyvumo. Paprastosios vejos pjaunamos maždaug kas dvi savaites 3 – 3,5 cm aukščiu (Klimas, 2006). Įrengiant paprastąsias vejas, nebūtina visiškai sunaikinti seną augaliją. Pakanka grėbliu ar lengvomis akėčiomis padraskius velėną įsėti varpinių žolių mišinį. Norint įrengti paprastąją reikia: sunaikinti seną augaliją; pagerinti armens sluoksnį kompostinėmis durpėmis arba ceolitu; išlyginti dirvos paviršių; patręšti plotą mineralinėmis trąšomis; tolygiai pasėti sėklų mišinį. Kadangi paprastoji veja bus įrengiama po statybų būtina suformuoti derlingą žemės sluoksnį (jis turėtų būti ne plonesnis nei 15 – 18 cm), kad veja galėtų tinkamai augti. Užvežama juodžemio, taip pat galima įterpti ceolito. Parko pakalnėje, kur yra universali pieva (28,7 arai) bei po medžiais (30 arų) įrengiamos parkų vejos. Bendras jų plotas yra 58,7 a. Objekte jos numatomos vietose, kur yra iš dalies ribotas ir ribotas apšvietimas. Veja projektuojama po medžiais gali būti įrengiama kaip ir paprastoji veja. Parenkamas žolių mišinys yra panašus į kitų vejų, bet vietoje pievinės miglės parenkama šilinė (gojinė) miglė (lot.

Poa nemoralis). Ši miglių rūšis yra vienintelė, kuri pakenčia pavėsį. Ji dažniausiai auginama lapuočių medynuose ir parkuose (Klimas, 2006). Parkų vejos mišinio sudarymas pateiktas 4.5. lentelėje. Sodo vejos sėklų norma yra 2 kg/a. 4.5. lentelė. Parkų vejos žolių mišinio sudėtis

Komponentai

Mišinio procentinė dalis, % Universali pieva (28,7 a) Plotas po medžiais (30 a) Iš viso (58,7 a)

Šilinė

Daugiametė

Parkų

svidrė (lot.

vejai +

Lolium

10 %

perenne)

(kg)

25%

100 %

22,09

15,79

3,16

63,13

23,10

16,50

3,30

66,00

44,19

32,29

6,46

129,13

Raudonasis

eraičinas (lot.

Festuca rubra

rubra)

commutata)

35%

22,09

(gojinė) miglė (lot. Poa nemoralis)

Visų vejų tręšimui naudojamos lėtai tirpstančios, augalinės kilmės bechlorės kompleksinės mineralinės trąšos. Parterinės vejos tręšiamos dažniau (trąšų norma 3 kg/a), paprastoji ir parkų rečiau (1 – 2 kg/a). Tręšti reikia, kai veja yra nupjauta ir truputį pradėjusi keisti spalvą. Likusioje teritorijoje išlieka natūrali žolinė danga. 4.4. Projektuojamų dangų parinkimas Dangos parkuose tarnauja kaip jungiantis elementas. Gimnazijos ir parko teritorijoje, kur sąlyginai lygus reljefas takai bus įrengiami iš trinkelių. Vidiniame kieme, reprezentacinėje erdvėje, specialiųjų poreikių bei gamtos mokslų lauko klasėse naudojamos pailgos plytelės. Reprezentacinė aikštė priešais gimnaziją planuojama grįsta, įkomponuojant vejos, žemų krūmų bei gėlių plotus. Serpentininio tako ir kitų ant kalno esančių takų danga – sutankintos dolomito atsijos. Sausbalės erdvėje esantys takai iš impregnuoto medžio, šiek tiek pakelti. Vaikų žaidimo aikštelių pagrindas bus padengtas medžio žievės mulčiu, kuris yra minkštas ir saugus. Aikštelės ant Meškakalnio kalno ir

amfiteatrinės auditorijos danga iš trinkelių. Terasos šalia pagrindinės aikštės, ant kalno, iš impregnuoto medžio. Stovėjimo aikštelės danga asfaltas. Danga po dviračių stogine taip pat trinkelės. 4.5. Edukacinės erdvės. Lauko klasės Mokymasis lauke, gryname ore teigiamai veikia mokinių sveikatą (Pagels et al., 2014). Waite (2010) teigia, kad lauke ugdomas savarankiškas ir kūrybingas mokymasis, sveikas kūnas bei protas. Asmenybė išauga socialiai aktyvi, puikiai bendradarbiaujanti, pasitikinti savimi ir aktyvi. Įdomi veikla lauke kelia vaikų motyvaciją; jie patiria kūrybos džiaugsmą. Edukacijos metu lauke, vaikai įgyja naujų socialinių kompetencijų, atsiskleidžia jų gebėjimai (Paplauskienė, Prakapas, 2009). Praktinės užduotys motyvuoja mokinius, padeda įgyti reikalingų įgūdžių, formuojamas žinojimas bei gamtos pasaulio supratimas (Woodley 2009). Praktinėmis gamtos mokslų užduotimis gali tapti bet kokie visuomenei, šeimai bei visai aplinkai naudingi darbai: medelių sodinimas, inkilų paukščiams kėlimas, lizdaviečių kamanėms įrengimas, tinkamų buveinių vabzdžiams įrengimas, aplinkos tvarkymas, rūpinimasis gyvūnėliais; paukščių, vabzdžių, augalų, grybų, kerpių identifikavimas, populiacijos dydžio nustatymas ir pokyčių stebėjimas, fenologiniai stebėjimai, parkų, sodybų tyrimai, išvykos, gyvūnų pėdsakų atpažinimas, rašinėlių rašymas, sodo ir daržo įkūrimas ir priežiūra, įvairūs sėklų daigumo eksperimentai, augalų vaisių sudėties, skonio, spalvos tyrimai, vaistinių ir maistinių augalų pažinimas ir rinkimas, senųjų švenčių puoselėjimas ir rengimas, uogų, grybų, vaisių ir kitų gamtos gėrybių rinkimas, paruošimas laikymui, apdirbimas, šienavimas ir daug kitų praktinių mokymosi elementų (Šapokienė 1994). Atsižvelgiant į Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos bendruomenės poreikius, teritorijoje projektuojamos kelios lauko klasės: gamtos ir humanitarinių mokslų. Taip pat projektuojamos erdvės, kuriose galės vykti, bet kokios pamokos. Gamtos mokslų klasei parinkta šviesi ir nuo pastatų labai nenutolusi vieta, netoli senosios mokyklos pietinio korpuso. Čia mokiniai galės mokintis biologijos, chemijos, fizikos bei geografijos disciplinų. Šioje erdvėje projektuojama pavėsinė su stogu, nuo kurio bus surenkamas lietaus vanduo ir panaudojamas pakeltų lysvių laistymui. Formuojamos erdvės, kuriose bus išskiriama kvepiančių prieskoninių augalų vieta, kitoks daržo augalų pateikimas, komposto tvarkymo vieta, šalia būtiniausių įrankių sandeliukas. Sodininkystė ir daržininkystė tai ne tik mokymasis apie dirvožemį ir augalus. Tai puiki galimybė dalyvauti praktiškuose užsiėsimuose, kur galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti bei įsitikinti, kokia svarbi yra gamta, gyvenimo ciklas ir kad mes esame jų dalis. Augalai parenkami remiantis ekologinės daržininkystės principais. Norint turėti ekologinį daržą reikia laikytis kelių paprastų taisyklių: giliai purenti dirvą, laikyti uždengtą mulčiu ar kitomis medžiagomis; augalus sodinti parenkant tinkamus kaimynus, atsižvelgiant į šviesos, klimato, 33

dirvos sąlygas, laikytis geros kaimynystės taisyklių; svarbu dirvos nenualinti, laikytis sėjomainos, augalų apsaugai pirmiausia taikyti biologines apsaugos priemones, nekenkiant gyvūnų ir žmonių aplinkai (Danilčenko, 2000). Svarbu tinkamai parinkti augalus, kad jie geriau pasisavintų reikalingas maisto medžiagas ir šviesą. Vieni augalai konkuruoja, kiti vienas kitą stimuliuoja. Derinant greta augančių rūšių gausumą ekologiniame darže nenualinama dirva, ne taip plinta ligos ir kenkėjai. Humanitarinių mokslų (dailės, muzikos bei istorijos) lauko klasės nekuriamos kaip atskiros erdvės, tačiau dėstyti šias disciplinas puikiai tiks sukurtos daugiafunkcės erdvės ant Meškakalnio kalno ir šalia jo. Amfiteatrinėje auditorijoje galės vykti muzikos ir dramos pamokos, šalia projektuojama pergolė su lauko muzikos instrumentams. Čia taip pat galės vykti literatūros kūrinių skaitymas ar diskusijų grupės. Nuo apžvalgos terasų atsiveria labai gražūs peizažai į Lazdijų kraštą arba į gimnazijos teritoriją. Čia bei ornitochorinių želdinių ekspozicijos erdvėje, dailės mokytojai su mokiniai galės kurti tapybos, grafikos ar kitos meninės technikos darbus. Bus įrengti stendai, aplink pagrindinę kalno viršūnės aikštę, kur bus galima eksponuoti sukurtus kūrinius. Stenduose mokiniai taip pat galės nagrinėti istorinius žemėlapius, susėsti ratu ir aptarti aktualią dienos pamoką. Per technologijos pamokas vaikai galėtų gaminti inkilus ir lesyklėles paukščiams. Ir juos kabinti bei montuoti parko teritorijoje. Taip paukščiai galės kurti savo bendrijas, parkas bus gyvesnis. 4.6. Mažosios kraštovaizdžio architektūros statinių ir žaidimo įrenginių parinkimas Siekiant, kad suaugę žmonės ir vaikai daugiau laiko praleistų lauke. Projektuojamoje teritorijoje bus įrengtas pasivaikščiojimui pritaikytas takų tinklas, pastatyti suoliukai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, kitos aikštelės, skulptūrų ekspozicijos ir daug kitų įvairių veiklų. Parke gausu įvairių įrenginių iš firmos FIXMAN: žaidimo įrenginiai įvairaus amžiaus vaikams (žaidimų centras – 137750; supynės „gandro lizdas“ – 137417M; LISA, ABC žaidimo aikštelė – 104510M; gaisrinė mašina – 137915; mini treniruoklis trilių miškas – 175555; besisukanti vertikali karuselė – 200020; tinklų piramidė – GSW10005), suolai parke (suolas su atrama – 052211) ir suolai ant Meškakalnio kalno (suolai be atramos - 052213), šiukšlinės šalia suolų (šiukšlių dėžė JOAR – NF2481), stendai su miesto istorija prie serpentinio tako, stendai skirti mokinių darbams eksponuoti ant Meškakalnio kalno. Dviračių laikymo aikštelė projektuojamai prie stovėjimo aikštelės, parenkami U formos dviračių stovai (NF8600). Atraminės sienutės projektuojamos prie amfiteatrinės auditorijos bei šalia serpentinio pako, kad sulaikytų dirvožemį. Taip pat projektuojamos pergolės (070210), lauko muzikos klasei , gamtos mokslų klasėje. Muzikos klasėje parenkami muzikos instrumentai SOPQUARTETE. Projekte taip pat naudojama viešųjų erdvių paslaugų stotelė SUNECO. 34

IŠVADOS Parengus Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijos sutvarkymo projektą buvo atlikti istoriniai, aplinkos ir želdinių tyrimai. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais buvo parengtas sutvarkymo projektas. Želdyno projektavimo eigą galima apibūdinti šiose išvadose: 1. Atlikus informacijos šaltinių analizę nustatyta, kad čia vyrauja priesmėlių ir smėlėtų priemolių dirvožemiai. Lazdijų miestas yra tarp moreninės lygumos ir kalvotos moreninės ežeruotos aukštumos žemėvaizdžių, vyrauja ir lygumos, ir stačiai bei lėkštai kalvotas reljefas. Projektuojant takus kalvotose vietose reikėjo koreguoti izolinijas. 2. Parke vyrauja medžiai, kurie buvo pasodinti prieš 43 metus, jų būklė patenkinama, tačiau reikės vykdyti genėjimus ir šalinti blogos būklės želdinius. 3. Projektuojama daugiau takų parko teritorijoje, jie skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. 4. Atsižvelgus į gimnazijos ir miesto bendruomenės poreikius projektuojamos lauko klasės, universali pieva, amfiteatrinė auditorija, tinkama renginiams, šventėms, netradicinių dienų organizavimui. 5. Parko erdvėje projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės tinkamos skirtingoms amžiaus grupėms. 6. Ant Meškakalnio kalno projektuojamos aikštelės, prie pagrindinės aikštelės planuojamos apžvalgos aikštelės, paliekama vietos abiturientų medeliams. 7. Lietaus vanduo surenkamas į vieną vietą, formuojama sausbalė, su vandenį valančias augalais. 8. Projektuojami nauji pastatai, sukuriama vidinio kiemo erdvė, įrengiama reprezentacinė aikštė, automobilių bei dviračių stovėjimo aikštelės.

NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. BASALYKAS, A. 1965. Lietuvos TSR fizinė geografija, II tomas. Vilnius: „Mintis“. p. 357 2. BASALYKAS, A. 1977. Lietuvos TSR kraštovaizdis. Vilnius: „Mokslas“. p. 17 3.

ČEPONYTĖ, G., SANDERSON, R. 2015. Želdynų projektų rengimo metodika. Vilnius: UAB „Ex Arte“. D1-533 [žiūrėta 2017-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ 800a25c0f61d11e39cfacd978b6fd9bb/IDScEbNMEi

4. DANILČENKO, H. 2000. Ekologinis daržas. Kaunas: „Ūkininko patarėjas“. 5. DAUKŠIENĖ, S. 2009. Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planavimas: magistro baigiamasis darbas: Technologijų mokslai, Kraštotvarka Akademija, [Kauno r.]. 6. Dėl Lietuvos higienos normos hn 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2006 m. Liepos 17 d. Nr. V-613 [žiūrėta 2017-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2D4E6AA46728 7. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. Gruodžio 2 d. Įsakymo nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento str 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2014 m. birželio 17 d. Nr. 8. Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas 2004 m. gruodžio 1 d. Nr. 1526 [žiūrėta 2018-02-30]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.529410025AB1/TAIS_ 465859 9. Dėl želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2008 m. sausio 8 d. Nr. D1-5 [žiūrėta 2017-12-30]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.906C55C989E9

10.E-1547 Lazdijų rajono savivaldybės vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymo specialusis planas. 2013. Direktorius: ŠIRONAS, E. projekto vadovas: KAIKARIS, K. Vilnius: UAB „Ekoprojektas“. Atestatas Nr. 0830 11. Europos kraštovaizdžio konvencija. Susiję dokumentai. Sudarytoja: dr. Giedrė Godienė. Klaipėda: UAB „Baltic Printing House“. p. 28

12. GEDŽIŪNAS P., RADZEVIČIENĖ D., MARCINKEVIČIENĖ G., KARMAZINAS B. 2005. Hidrogeologinis kartografavimas Lietuvos-Lenkijos pasienio ruože M 1:50000. Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba. 13. JAKOVLEVAS-MATECKIS, K. 2011 Miesto kraštovaizdžio architektūra. II tomas. Želdiniai ir jų komponavimo principai: monografija. Vilnius: „Technika“. p. 180 14. JAKOVLEVAS-MATECKIS, K. 2014 Miesto kraštovaizdžio architektūra. III tomas. Miesto kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principai: monografija. Vilnius: „Technika“. p. 182, 187-191 15. JARMALA, A. 1998. Lazdijų krašto žmonės. Marijampolė: „TeleSATpressa“ 16. KAMARŪNAS, Z. 2007. Keliauk po Lazdijus: turistinė schema. Kaunas: „Arx Baltica“. 17. KLEMME, B. 2008. Alergijos nesukeliantis sodas. Vilnius : „Aktėja“. 18. KLIMAS, E. 2006. Veja sodyboje. Kaunas: „Ūkininko patarėjas“. 19. KVIKLYS, B. 1991. Mūsų Lietuva, III tomas. Vilnius „Mintis“. p. 479-480 20. Lazdijai. Mūsų Lietuva. 1966 T. 3. – Bostonas: „Lietuvių enciklopedijos leidykla“. 21. Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI tomas (Kremacija-Lenzo taisyklė). 2007. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 22. Lazdijų rajono savivaldybė planavimo dokumentai [žiūrėta 2017 12 16]. Prieiga per internetą: https://www.lazdijai.lt/lit/Bendrasis-planas/2641 23. Lietuvos dirvožemiai: [kolektyvinė monografija] 2001. Sudarė M. Eidukevičienė, V. Vasiliauskienė. Vilnius: „Lietuvos mokslas“. 24. Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė. Kraštovaizdžio pažinimo pradžia. 2013. Sudarytoja dr. G. Godienė. Tęstinis rinkinys Nr. 1. Vilnius: LR aplinkos ministerija. 25. MISIUS, R. 2003. Maži vandens stebuklai sodyboje. Kaunas: „Ūkininko patarėjas“. 26. NAKIENĖ, R. 2010. Teritorijų sutvarkymo ir apželdinimo dizainas. Kaunas: „Vitae Litera“. p. 41-43, 78 27. NAVASAITIS, M. 2004. Dendrologija : vadovėlis aukštųjų mokyklų miškininkystės, taikomosios ekologijos, architektūros specialybių studentams. Vilnius : „Margi raštai“. 28. OUDOLF, P. 2016. Hummelo. Slovenia: Eugen Ulmer KG 29. OUDOLF, P., KINGSBURY, N. 2013. Planting: A New Perspective. China: Timber Press. 30. Pagels, P., Raustorp, A., De Leon, A. P., Mårtensson, F., Kylin, M., & Boldemann, C. 2014. A repeated measurement study investigating the impact of school outdoor environment upon physical activity across ages and seasons in Swedish second, fifth and eighth graders. BMC public health, 14(1), 803. 38

31. Paplauskienė, J. ir Prakapas, K. 2009. Praktiniai patarimai gamtinių stovyklų organizatoriams. Ekologinis klubas „Žvejonė“. 50 psl. 32. PETRULIS, J. 1978 Želdynų projektavimas, įrengimas ir priežiūra. Vilnius: „Mokslas“. p. 59, 238-240 33. PILKAUSKAS, R. 2009. Pagrindiniai augalai Lietuvos želdynams. Metodinis leidinys. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. 34. SWINDELLS, P. 2008. Vandens telkiniai sode. Vilnius: „Aktėja“. 35. Šapokienė, E. 1994. Aplinkotyra: mokomoji knyga jaunimui. LR Kultūros ir švietimo ministerijos leidybos centras. 258 psl. 36. Waite, S. 2010. Losing our way? The downward path for outdoor learning for children aged 2– 11 years. Journal of Adventure Education & Outdoor Learning, 10(2), 111-126. 37. Woodley, E. 2009. Practical work in school science – why is it important. School Science Review 91.335 : 49-51.

NAUDOTŲ ILIUSTRACIJŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Oak Park Elementary School in 1125 South Cuyler Avenue, Oak Park, IL 60304 [žiūrėta 201712-10]. Prieiga per internetą: https://www.site-design.com/projects/oak-park-school-design/ 2. Urban Park Landscape. 2011. China: „Design Media“. 3. Vernon Elementary School Sustainable Outdoor Classroom [žiūrėta 2017-12-13]. Prieiga per internetą: https://www.propelstudio.com/project/vernon-elementary-school-outdoor-classroom/ 4. W. E. Carter School sensory garden Boston MA. [žiūrėta 2017-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.db-la.com/w.e.%20carter%20school.htm 5. Weatherstone

Elementary

School

[žiūrėta

2017-12-12].

Prieiga

per

internetą:

http://www.weatherstonepta.com/about-weatherstone/outdoor-classroom/ 6. Serpentine-gallery.

[žiūrėta

2018-02-12].

https://oudolf.com/garden/serpentine-gallery

Prieiga

per

internetą:

PRIEDAI

1 priedas

Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė Medžio, krūmo Nr. plane

Medžio, krūmo rūšis

Kiekis, vnt.

Amžius, m.

Medžių, krūmų būklė

Pastabos

Genėti

10-30

Genėti

Beržas su 2 kamienais

Šalinti vidurinę

2-3

Kaštonus ir liepas genėti; kelis beržus ir kleva šalinti

Genėti

20 30 10 5 5

2 2 2 1 1

Žema Jauna Jauna

Jauni

Jaunas

Jauni

Jaunas

5 1 1 2 2 4 1

15 10

1 1

15-30

Beržas su 2 kamienais

5-30

Uosius genėti

3 4 5

7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

Liepa mažalapė Eglė serbinė, Klevas paprastasis, Kadagys kazokinis, Kaulenis blizgantysis, Liepa mažalapė Beržas karpotasis, Drebulė, Kaulenis blizgantysis Beržas karpotasis, Klevas paprastasis Eglė serbinė, Beržas karpotasis, Klevas paprastasis, Kaulenis blizgantysis Kaštonas paprastasis, Liepa mažalapė, Putinas sodinis Kaštonas paprastasis, Liepa mažalapė, Ieva paprastiji Vakarinė tuja Alyvos paprastosios Pušis kalninė Vakarinė tuja Klevas paprastasis ‘Globosum‘, Pušis kalninė Klevas paprastasis ‘Globosum‘, Klevas paprastasis ‘Globosum‘, Klevas paprastasis ‘Globosum‘, Eglė paprastoji Eglė paprastoji Beržas karpotasis, Ieva vėlyvoji Eglė paprastoji, Vakarinė tuja, Uosis paprastasis,

11 4 4 20 8 10 5 4 1 2 3 15 1 4 8 20 1 4 13 1 3 1 1 3 6 1

21 22

28 29 30 31

Uosis pensilvaninis Pūslenis putinalapis Kėnis pilkasis, Kaštonas paprastasis, Liepa mažalapė Beržas karpotasis, Drebulė, Kaštonas paprastasis, Liepa mažalapė Ąžuolas paprastasis, Eglė parastoji, Gluosnis baltasis, Kaštonas parastasis, Klevas sidabrinis, Liepa mažalapė Eglė paprastoji, Kaštonas paprastasis, Uosis parastasis, Uosis pensilvaninis Ąžuolas parastasis, Eglė dygioji, Liepa mažalapė, Maumedis europinis, Uosis paprastasis Alyvos parastosios, Eglės parastosios, Šermukšnis parastasis Klevas paprastasis, Kauenis blizgantysis Raugerškis parastasis Ąžuolas parastasis, Ąžuolas raudonasis Skirpstas paprastasis Ąžuolas parastasis, Eglė parastoji, Gudobelė grauželinė, Kaulenis blizgantysis Ąžuolas parastasis, Gudobelė grauželinė, Raugerškis parastasis Gudobelė grauželinė, Liepa mažalapė, Ligustras parastasis, Pūslenis putinalapis, Sodinis putinas Beržas karpotasis, Eglė parastoji, Erškėtis raukšlėtalapis, Gudobelė grauželinė, Gluosnis baltasis, Ligustras paprastasis,

4 42 1 4 6 2 1 5 35 1 2 1 4 4 14 2 1 2 5 1 6 10 5 1 14 4 1 1 1 5 2 7 3 8 1 15 22 1 1 3 42 5 4 4 4 3 30 1 47 4 8

Iš gimnazijos pusės nugenėti iki 0,5m

30-45

Genėti

10-45

2-3

Daugumą genėti, yra kertamų liepų

30-45

Keli medžiai šalinami, kitus genėti

20-40

Genėti

30-45

2-3

Maumedžius kelis ir Egles kelias šalinti, kitus genėti

20-30

Genėti

5-20

Sodinti abiturientų

Savaiminiai

10- 20

2-3

Gudobelės savaiminės, kaulenius šalinti

5-15

Raugerškius genėti

5-20

Senos gudobelės genėti

5-30

Pušys kalninės

(Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, 2008)

2 priedas Trumpa želdyno charakteristika Pildant pabraukti tinkamus variantus arba įrašyti komentarus: Bendra želdyno būklė: labai gera, gera, patenkinama, bloga ir labai bloga. labai gera – želdynas gerai tvarkomas, nėra sausuolių, menkaverčių medžių, krūmų ir atžalų, suformuotos erdvės, gerai prižiūrimi takai, vejos ir tvenkiniai; gera – nuo labai gerai tvarkomų želdinių skiriasi kiek blogiau prižiūrimomis, rečiau šienaujamomis vejomis ir kiek blogesne bendra tvarka; patenkinama – želdynas apleistas, prastai prižiūrimos vejos, takai, yra pavienių sausuolių, nepageidaujamų rūšių medžių, krūmų ir atžalų; bloga ir labai bloga – želdynas neprižiūrimas ir paliktas likimo valiai: nešienaujamos vejos, visur gausu menkaverčių medžių ir krūmų, užžėlę takai ir tvenkiniai. Veja (pieva): natūrali, kultūrinė / prižiūrima, neprižiūrima. Gėlynai – vienmetės, dvimetės, daugiametės gėlės / prižiūrima, neprižiūrima; Šiukšlės arba vėjavartos, vėjalaužos ir kt.: – nėra arba < 10  želdyno ploto, 10–50 , > 50  želdyno ploto; Apžvelgiamumas (erdvės tarp želdynų) – < 200 m, 200–400 m, > 400 m. Dekoratyviniai ir kiti statiniai: laiptai ( - vnt.), suolai ( 18 vnt.), šviestuvai (10 vnt.), arkos ( - vnt.); skulptūros ( 5 vnt.), kioskai ( - vnt.), vaikų žaidimo aikštelės ( - vnt.); įranga vaikų žaidimo aikštelėse ( - ); kita (futbolo aikštė su bėgimo takais ir treniruokliais, krepšinio aikštelė, aisštoko aikštelė). Minėtų objektų būklė (fulbolo aikštė naujai įrengta, krepšinio ir aisštoko aikštelių būklė gera). Želdyno inžinerinės dangos: takeliai, takai (natūralios dangos, medžio trinkelių, žvyruoti, betono dangos, asfaltuoti); gatvės (natūralios dangos, žvyruotos, asfaltuotos, kita; Želdyno gamtiniai elementai: reljefas (lygus, banguotas, kalvotas), hidrografiniai elementai (ežeras, tvenkinys, kūdra, upelis, šaltinis); Želdyno teritorijoje esantys valstybės ar savivaldybių saugomi objektai ir jų pavadinimai: gamtos paveldo (medžiai, rieduliai, reljefo formos ir kt.); kultūros paveldo (archeologiniai, memorialiniai, architektūriniai, inžineriniai ir dailės): medžio ir akmens skulptūros; Žinoma istorinė ir projektinė medžiaga apie želdyną: Mokyklos parkas pradėtas kurti 1974 m. Parkas buvo kuriamas buvusiuose miesto gyventojų daržuose. Parko teritorija buvo išdalyta 5 -11 klasių mokiniams sklypais, kuriuos jie turėjo prižiūrėti ir saugoti. Parko projektą parengė tuometinis Baltijos šalių landšafto inžinierius ir architektas V. Urnevičius. Nuo 1975 m. prie mokyklos esančio šlaito buvo pradėti sodinti pirmieji želdiniai. Parko viršūnėje, ant Meškakalnio, buvo pradėtas sodinti abiturientų ąžuolynas. Pastaba. Įvertinus želdyno būklę ir atliktas ūkines priemones (kirtimus, genėjimą, karpymą, priežiūrą), nurodomos ir konkrečios priemonės šios būklės pagerinimui ir vėlesniam objekto tvarkymui ir priežiūrai (Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės, 2008).