Issuu

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS

Ugnė Guogytė

ANYKŠTOS SLĖNIO PARKO PERTVARKYMO KONCEPCIJA

Darbo vadovas: doc. Alvydas Žickis

Akademija, 2019

TURINYS

TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS ĮVADAS 1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.

Kraštovaizdžio architektūros svarba šiuolaikiniame pasaulyje

1.2.

Šlapynės bei jų įtaka aplinkai

1.3.

Miesto šlapynių parkų pavyzdžiai

1.3.1. Minghu parkas 1.3.2. Qunli parkas 1.3.3. Pietų Vilmingtono šlapynių parkas 1.3.4. Šanchajaus Houtano parkas 1.3.5. Tianzino Qiaoyuan šlapynių parkas 2.

SITUACIJOS ANALIZĖ

2.1.

Anykštos slėnio parkas jį supančių teritorijų kontekste

2.1.1. Susisiekimas 2.1.2. Socialiniai objektai 2.1.3. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga 2.1.4. Žalieji plotai 2.1.5. Taršos objektai 2.1.6. Reljefas 2.1.7. Potvynių rizika 2.1.8. Dirvožemis 2.1.9. Miškai 2.2.

Detali esamos situacijos analizė

PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

3.1.

Funkcinis teritorijos zonavimas

3.2.

Takai bei jų struktūra

3.3.

Poilsinė – meditacinė zona

3.4.

Šventosios pakrantė

3.5.

Pasiūlymai automobilių stovėjimo aikštelei

3.6.

Ekologinis parko įrengimo bei eksploatavimo poveikis aplinkai, rekomendacijos,

siekiant mažinti ekologinę žalą 2

3.7.

Parko pertvarkymo koncepcijos pagrindimas darnaus vystymosi aspektu

3.8.

Naudojama rėmėjų produkcija

3.9.

Numatomos projekto įgyvendinimo išlaidos

NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

TERMINŲ (SĄVOKŲ) ŽODYNĖLIS

Bioįvairovė – tai visų gyvybės formų daugialypiškumas; svarbus sveikos biologinės

ekosistemos indikatorius (Rottle, Yocom, 2010). 2.

„Ekosistema – tai sausumos paviršiaus ar vandens erdvės dalis, kurioje gyvena įvairūs

augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai, kartu su abiotine aplinka <...> sudarantys kompleksą, kuriame nuolat vyksta medžiagų ir energijos apytaka“ (Jakovlevas-Mateckis, 2014). 3.

„Fitoremediacija („žaliasis valymas“) – tai testinis procesas, priklausantis nuo

daugelio faktorių: taršos pobūdžio ir dydžio, dirvos fizinės ir cheminės sudėties, pH, valymui pasirinktų augalų rūšies“ (Šimėnaitė). 4.

„Kraštovaizdžio architektūra – taikomoji mokslo ir meno disciplina, tikslingai

formuojanti harmoningą žmogaus erdvinę teritorinę aplinką: miesto ir jo dalių, miestelio, kaimo gyventojų veiklos teritorijų ir kitų antropogenizuotų kraštovaizdžio teritorijų, atskirų statinių ir jų kompleksų dermę su gamtiniu kraštovaizdžio pagrindu ir atskirais jo komponentais, užtikrinanti jo apsaugą ir atsižvelgianti į čia gyvenančios bendruomenės poreikius bei pokyčius“ (JakovlevasMateckis, 2008). 5.

Natura 2000 – „vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas“

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2007). 6.

Šlapynė – teritorija, natūraliai ar dirbtinai, laikinai ar nuolat apsemta vandens, kai jo

gylis neviršija 6 metrų (Ramsaro konvencija, 1971). 7.

Tvarumas (angl. sustainability) – gebėjimas atsižvelgti į šiandieninės visuomenės

poreikius, nesumenkinant ateities kartų poreikių (Sorvig, Thompson, 2008). 8.

Darnus vystymasis – šiuolaikinės valstybės ir visuomenės raidos kelias. Jis remiasi

trimis pagrindiniais elementais – aplinkos apsauga, ekonomine ir socialine gerove (Nacionalinė darnaus vystymosi politika, 2018).

ĮVADAS

Anykštos slėnio parkas – vieta, esanti turistų lankomame Anykščių mieste. Ši teritorija – apsupta kultūros paveldo objektų bei pasižyminti išskirtinėmis aplinkos sąlygomis – pertekline drėgme. Nors įprasta užmirkusias teritorijas sausinti, galimas ir kitoks požiūris. Svarbu išnaudoti visas aplinkos teikiamas galimybes bei kuo labiau atskleisti turimų gamtinių sąlygų privalumus. Šiame neitin dideliame septynių hektarų plote vyrauja gana dinamiškas kraštovaizdis: čia galima grožėtis Šventosios bei Anykštos upių pakrantėmis, mišku, nendrynais, Siauruku, nuo kurio pylimo atsiveria parko nendrynų vaizdai. Tad ši teritorija turi ypač didelį potencialą. Darbo tikslas: išanalizuoti Anykštos slėnio parko situaciją, parengti Anykštos slėnio parko pertvarkymo pasiūlymus, atsižvelgiant į žmonių poreikius bei gamtines sąlygas, panaudojant projekto „Išmanusis miestas V“ rėmėjų produktus. Darbo uždaviniai: 1.

susipažinti su projektuojama teritorija;

surinkti apie teritoriją kiek įmanoma daugiau medžiagos;

kruopščiai bei visapusiškai išanalizuoti surinktą medžiagą;

suskirstyti parką į funkcines zonas;

pateikti pasiūlymus, turinčius socialinį, ekologinį, ekonominį pagrindą.

Darbo metodika: literatūros, kraštovaizdžio architektūros projektų, žemėlapių analizė, teritorijos tyrinėjimas vietoje, informacijos sisteminimas, idėjų ir projektinių pasiūlymų svarstymas bei atranka, konsultacijos su darbo vadovu ir kitais dėstytojais.

1.1.

LITERATŪROS APŽVALGA

Kraštovaizdžio architektūros svarba šiuolaikiniame pasaulyje

Šiuo metu vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kraštovaizdžio architektūros įtaką aplinkai bei žmonių gyvenimo kokybei. Tai, kaip suprojektuotos mus supančios erdvės, dažnai lemia lankytojų elgesį bei aplinkos ekologinę būklę. Būtent todėl, kuriant kraštovaizdį, siekiama, kad būtų atsižvelgiama į tvarumo (angl. sustainability), ekologijos, darnaus vystymo principus. Visų pirma, siekiama ne tik kurti, bet ir išsaugoti tai, kas aplinkoje yra vertinga bei nepabloginti esamos būklės (Thompson, Sorvig, 2008; Land8: Landscape Architects Network, 2016). Ypač svarbu išsaugoti teritorijoje funkcionuojančias biologines sistemas, jei tai - įmanoma (Rottle, Yocom, 2010). Didelę reikšmę aplinkos ekologinei būklei bei patvarumui turi bioįvairovė. Kuo didesnė įvairių gyvybės formų įvairovė, tuo patvaresnė yra ekosistema. Tokioje ekosistemoje vieną funkciją atlieka kelios jungtys, tad, jei išnyksta ar susilpnėja viena ekosistemos grandis, jos funkcijas perima kita, ir grėsmė visai ekosistemai nekyla. Bioįvairovė želdinimo projektuose skatinama į projektą įtraukiant vietinius augalus, numatant didelius želdynų plotus, sukuriant struktūrų įvairovę augalijos sluoksniuose bei numatant tankius, smulkių gyvūnų slėptuvėms tinkamus augalus (Rottle, Yocom, 2010). Taip pat svarbu į projektą įtraukti kuo įvairesnius, skirtingų šeimų augalus. Pastaruoju metu vis daugėja užterštų, degradavusių teritorijų, kurios gali būti atstatytos projektuose numatant aplinką valančius želdinius – taikant fitoremediaciją (Thompson, Sorvig, 2008; Land8: Landscape Architects Network, 2016). „Tinkamai parinkus augalus, atsižvelgiant į jų fiziologines savybes, rūšį ir simbiozę su mikroorganizmais, sėkmingai galima išvalyti dirvožemį ir paviršinį vandenį nuo nedidelės koncentracijos teršalų. <...> Fitoremediacija efektyviausia valant paviršinius dirvožemio sluoksnius, kurių tarša yra mažo arba vidutinio lygio. Dideli taršos kiekiai dirvožemyje augalams yra toksiški“ (Šimėnaitė). Aplinkos valymo procesai vyksta ir dirbtinai sukurtose šlapynėse, tad jas galima vadinti vandens fitoremediatoriais (Thompson, Sorvig, 2008). Tai, kaip suprojektuotos žaliosios erdvės, daro įtaką vandens apytakai. Kraštovaizdžio projektai gali padėti susitvarkyti miestui su lietaus vandens pertekliumi ar potvyniais. Tai pasiekiama įrengiant šlapynes (Land8: Landscape Architects Network, 2016). Taip pat svarbu, kad kuo didesnį plotą užimtų augalija, o grįsti paviršiai – kuo mažesnį . Taip lietaus vanduo infiltruojasi – mažinamas paviršinis nuotėkis (Thompson, Sorvig, 2008). 6

1.2.

Šlapynės bei jų įtaka aplinkai

Užlietos vietovės yra labai reikšmingos ir teikia visokeriopą naudą. Visų pirma, šlapynės yra ypač svarbios bioįvairovei. Jos sukuria palankų mikroklimatą bei prieglobstį įvairioms žinduolių, paukščių, žuvų, roplių, amfibijų ir bestuburių rūšims, kurios yra prisitaikiusios gyventi užmirkusiose vietose (An introduction to the Ramsar Convention on Wetlands, 2016). „Lietuvos pelkių ir kitų šlapynių augalija ir gyvūnija pasižymi arealų paribiams būdingomis bei reliktinėmis rūšimis, todėl čia randame labai daug saugomų ir retų augalų bei gyvūnų rūšių. <...> Šlapynės yra svarbios ir kraštovaizdžio stabilumo palaikymui. Šlapynių kraštovaizdžiui būdingas didelis medžiagų apytakos intensyvumas, didžiulė oro ir vandens valymo geba. Tai palaiko biogeninių medžiagų pusiausvyrą, formuoja ir palaiko užmirkusius durpinius ir mineralinius dirvožemius, palaiko atvirų vandens telkinių krantų stabilumą. <...> Kai kurie autoriai teigia, kad smėlinguose dirvožemiuose, kur susidaro sąlygos oksiduotis arba yra laisvojo molekulinio deguonies, per dirvožemį besifiltruojančiame vandenyje gali būti nitrifikuota ~70 % azoto ir sulaikoma ~60 % fosfatų (Weiskel and Howes, 1992)“ (Povilaitis ir kt., 2011). Šlapynės taip pat stabilizuoja pakrantes, stabdo eroziją, sušvelnina potvynius bei jų padarinius (An introduction to the Ramsar Convention on Wetlands, 2016). Būtent todėl vis dažniau kuriami šlapynių parkai dažnai patvinstančiose ir eroduojančiose upių pakrantėse. „Manoma, kad šlapynės gali sumažinti maksimalų upių nuotėkį labiau nei miškai. Taigi šlapynės turėtų atlikti nuotėkio reguliavimo funkciją – esant vandens pertekliui jį kaupti, o sausais laikotarpiais padidinti nuotėkį“ (Povilaitis ir kt., 2011). Galiausiai, šlapynės turi aukštą rekreacinę vertę ir yra tinkami žaliųjų erdvių elementai (Sorvig, Thompson, 2008). Hidrologinės sistemos miesto aplinkoje tarnauja kaip geriamojo vandens šaltinis – jos apsaugo požeminius vandens sluoksnius nuo taršos. Šios sistemos gali būti pritaikytos ir lietaus ar kanalizacijos nuotekų valymui. Taip pat tai – buveinė, suteikianti prieglobstį įvairiems miesto augalams bei gyvūnams, mėgstantiems vandenį (Rottle, Yocom, 2010).

1.3.

Miesto šlapynių parkų pavyzdžiai 1.3.1. Minghu parkas

Minghu parkas (1.1. pav.) buvo sukurtas 2003 metais „Turenscape“ architektų komandos. Projektas įgyvendintas upės pakrantėje, industriniame Liupašui mieste, Kinijoje. Parko plotas – 90 hektarų.

1.1. Pav. Minghu parko planas Projekto tikslai – suvaldyti vandens lygio pokyčius, susidariusius dėl kritulių, valyti užterštą upės vandenį, mažinti vandentvarkos išlaidas, sulėtinti upės tėkmę numatytoje atkarpoje, mažinti šlaito eroziją, atkurti natūralias buveines bei suteikti prieglobstį ekosistemoms, sukurti rekreacinę miesto erdvę. Upės šlaite sukurtos terasos (1.2. pav.), kuriose įrengti tvenkiniai bei šlapynės sudaro ekologišką aplinkos valymo sistemą (Turenscape, 2015).

1.2. Pav. Minghu parkas 1.3.2. Qunli parkas

Projektas sukurtas 2010 metais „Turenscape“ architektų komandos. Parkas įkurtas 30 hektarų teritorijoje (1.3. pav.), Charbino mieste, Kinijoje. Projektas įgyvendintas regioninio parko zonoje, nykstančių natūralių pelkynų teritorijoje.

1.3. Pav. Qunli parko planas Pelkynai buvo pradėję nykti, kadangi juos „maitinantys“ šaltiniai nukreipti, parką iš visų pusių apsupo keliai. Buvo nuspręsta atkurti nykstančią augavietę, sukuriant aplinką miesto rekreacijai bei prieglobstį ekosistemoms. Parke buvo įrengti dirbtiniai vandens telkiniai (1.4. pav.), kurie padeda išsaugoti drėgmę teritorijoje (Turenscape, 2013). 9

1.4. Pav. Qunli parkas su dirbtiniais vandens telkiniais

1.3.3. Pietų Vilmingtono parkas

Pietų Vilmingtono parkas (1.5. pav.) bus įgyvendinamas 30 akrų plote, Vilmingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekiant suvaldyti lietaus vandenis bei sukurti rekreacinę zoną gyventojams (1.6. pav.).

1.5. Pav. Pietų Vilmingtono parko planas Projektas sukurtas „Oasis Design Group“ ir „RK&K“ architektų komandų, įgyvendinimui siekiama gauti 24 milijonus JAV dolerių (Leah Kacanda, Paula Scarfone, 2016). 10

1.6. Pav. Pietų Vilmingtono parko vizualizacija 1.3.4. Šanchajaus Houtano parkas

Šanchajaus Houtano parkas (1.7. pav.) sukurtas 2010 metais „Turenscape“ architektų komandos. Projektas įgyvendintas 14 hektarų plote, Huangpu upės pakrantėje, Šanchajuje, Kinijoje. Apleistoje bei užterštoje industrinėje plieno gamyklos teritorijoje buvo sukurta šlapynė, padedanti kontroliuoti potvynius, valanti užterštą upės vandenį bei sukurianti palankią aplinką rekreacijai (Turenscape, 2011).

1.7. Pav. Šanchajaus Houtano parkas

1.3.5. Tianzino Qiaoyuan parkas

Qiaoyuan šlapynių parkas (1.8. pav.) – įsikūręs 22 hektarų teritorijoje, Tianzino mieste, Kinijoje. Projektas sukurtas Turenscape architektų komandos 2008 metais. Čia buvusi šaudykla, virtusi sąvartynu, transformuota į mažai priežiūros reikalaujantį miesto parką, kuriame, natūralių procesų dėka, kaupiamas bei išvalomas lietaus vanduo, sudaromos sąlygos aplinkosauginei edukacijai bei poilsiui (Turenscape, 2011).

1.8. Pav. Tianzino Qiaoyuan parkas

2.1.

SITUACIJOS ANALIZĖ

Anykštos slėnio parkas jį supančių teritorijų kontekste

Anykštos slėnio parkas – apie 7 hektarus užimanti teritorija (2.1. pav.), esanti Utenos apskrityje, Anykščių mieste, priskiriama atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams. Parką supa teritorijos su dideliu želdinių kiekiu. Pietvakarių pusėje apie 300 metrų atstumu nuo parko – centrinė Anykščių miesto dalis: intensyvaus užstatymo, mažo užstatymo intensyvumo, modernizuojamos ir/arba konvertuojamos teritorijos. Taip pat pietvakarių pusėje, kitapus Anykštos upės, planuojami rekreacijos, gydymo rekreacijos, sporto-rekreacijos-pramogų centrai, objektai. Šiaurinėje parko pusėje už geležinkelio bėgių – rekreaciniai miškai. Artimiausia gyvenamoji teritorija – nusidriekusi palei Dvaro gatvę (remiantis Anykščių miesto bendruoju planu).

2.1. Pav. Anykščių miesto pagrindinis brėžinys. Raudonai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas.

2.1.1. Susisiekimas

Anykštos slėnio parką iš pietinės pusės galima pasiekti Obelų gatve. Šioje pusėje netoli parko įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Apie 300 metrų nuo objekto – viena iš pagrindinių Anykščiuose – J. Biliūno gatvė. Tinkama parko teritorijos bei J. Biliūno gatvės jungtis – Dvaro gatvė. Tačiau tiesiogiai patekti iš šios pusės į objektą šiuo metu nėra įmanoma dėl per didelio nuolydžio, kuris vietomis siekia 72% (remiantis maps.lt žemėlapio pjūviais). Iš Anykščių dvarvietės pusės išvažinėta žolė, tačiau šis keliukas nėra funkcionalus (išskyrus parką aptarnaujantį transportą), nes atveda iki tiltelio, per kurį keltis automobiliu – negalima. Anykštos upės slėnyje palei Šventosios upę nutiestas viešojo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo takas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams ir jungiantis parką su aplinkinėmis teritorijomis (2.2. pav.). Šis takas nesibaigia ties parko riba – juo galima toliau judėti palei Šventąją ir į pietvakarių, ir į šiaurės rytų pusę.

2.2. Pav. Anykščių miesto susisiekimo infrastruktūros brėžinio iškarpa. Raudonai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas.

Žmonės juda ir Siauruko pylimu, keltis per Šventąją Siauruko tiltu draudžia ženklai, tad tiesioginio ryšio su kitu Šventosios krantu nėra, tačiau ateityje greta geležinkelio planuojama pagalbinė gatvė bei tiltas (remiantis Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais, kuriuose detalizuojama susisiekimo infrastruktūra).

2.1.2. Socialiniai objektai

Arčiausiai esantys kultūros paveldo objektai – Anykščių dvarvietė bei siaurojo geležinkelio kompleksas. Anykščių dvarvietės teritorijoje esantis religinis objektas – Anykščių Švento Aleksandro Nevskio cerkvė, taip pat šioje teritorijoje yra ir Anykščių menų inkubatorius bei Anykščių regioninio parko lankytojų centras. Pietvakarinėje parko dalyje esančioje miesto centro teritorijoje – susitelkusios švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, pramogų, rekreaciniai ir kiti objektai. Objektas patenka į švietimo įstaigų pasiekiamumo zoną (remiantis Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais, kuriuose detalizuojama švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinė ir kultūros infrastruktūra).

2.1.3. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga

Anykštos slėnio parkas patenka į Anykščių regioninio parko teritoriją, gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zoną. Taip pat palei Šventosios upę parko teritorija priskirta Natura 2000 (2.3. pav). Anykštos slėnio parkas – neužstatyta gamtinio karkaso teritorija, išlaikiusi sąlyginai natūralų kraštovaizdžio pobūdį, kur prioritetas teikiamas naujų želdynų kūrimui (remiantis Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais, kuriuose detalizuojama gamtinio kraštovaizdžio apsauga).

2.3. Pav. Saugomos teritorijos. Žaliai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas

2.1.4. Žalieji plotai

Anykštos slėnio parkas yra žaliųjų zonų grandinės Šventosios upės slėnyje dalis. Objektas patenka į aikščių bei parkų zoną, kuri tęsiasi toliau į Pietus, o šiaurinėje dalyje ribojasi su miesto miškų zona. Rytinėje dalyje parkas ribojasi su urbanizuotomis teritorijomis bei teritorija su dideliu želdynų kiekiu – Anykščių dvarviete (remiantis Anykščių miesto bendrojo plano sprendiniais, kuriuose detalizuojamas žaliųjų plotų sistemos vystymas).

2.1.5. Taršos objektai

Netoli Anykštos slėnio parko – nemažai potencialių taršos židinių (2.4. pav.). Artimiausi – veikiantys ypatingai didelio pavojingumo naftos bazė bei technikos kiemas, esantys kitapus Šventosios upės už maždaug 300 metrų nuo parko ribos. Taip pat kitapus upės, tačiau kiek toliau (400-1250 metrų atstumu nuo parko ribos), yra 2 veikiančios ypatingai didelio pavojingumo naftos bazės, 1 neveikianti didelio pavojingumo naftos bazė, 1 veikianti didelio pavojingumo degalinė, 1 veikianti didelio pavojingumo saugojimo aikštelė, 2 veikiančios vidutinio pavojingumo saugojimo aikštelės, 1 veikiantis vidutinio pavojingumo sandėlis bei 1 veikiantis vidutinio pavojingumo technikos kiemas. Artimiausias potencialus taršos židinys, kurio nuo parko neskiria Šventosios upė – neveikianti didelio pavojingumo katilinė, esanti už 980 metrų į Pietus nuo parko ribos.

2.4. Pav. Anykščių miesto potencialių taršos židinių žemėlapis. Raudonai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas.

2.1.6. Reljefas

Anykštos slėnio parkas yra fluvialinio geomorfologinio pagrindo teritorijoje – čia geomorfologiniam pagrindui didžiausią įtaką darė upės tėkmė (remiantis Lietuvos geomorfologinio pagrindo žemėlapiu). Taip pat parkas patenka į slėninio žemėvaizdžio (2.5. pav.) teritoriją (remiantis Lietuvos kraštovaizdžio tipologiniu žemėlapiu).

2.5. Pav. Upės slėnio žemėvaizdžio ribos, pjūvis. Parko teritorija pažymėta žaliai. 17

Didžioji teritorijos dalis pasižymi lėkštu reljefu (2.6. pav.). Parko aukštis virš jūros lygio yra mažesnis nei daugumos aplinkinių teritorijų (2.7. pav.), tad nenuostabu, jog ši vietovė yra užmirkusi. Apylinkės, esančios į pietvakarius nuo objekto, taip pat patenka į Anykštos slėnio teritoriją ir pasižymi tokiu pačiu reljefu, kaip nagrinėjamas objektas, tačiau čia nesikaupia vanduo – jis į Anykštos upę nuteka sausinimo grioviu, įrengtu ties Obelų gatve, o į Šventosios upę – upeliais.

2.6. Pav. Anykštos slėnio parko bei jį supančių teritorijų reljefo profilis. Raudonai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas.

2.7. Pav. Detalus Anykštos slėnio parko reljefo profilis. Parko teritorija pažymėta žaliai. 18

Šiaurinėje bei rytinėje pusėje parką riboja status reljefas: šiaurinėje pusėje – Siauruko pylimas, rytinėje – slėninio žemėvaizdžio riba.

2.1.7. Potvynių rizika

Kadangi Anykštos slėnio parkas yra apsuptas Šventosios bei Anykštos upių, liūčių bei sniego tirpsmo metu čia dažnas reiškinys – potvyniai. Dažni potvyniai pasireiškia Šventosios upės pakrantėje maždaug kas 10 metų. Maždaug kas 1000 metų užliejama beveik visa parko teritorija (2.8. pav.).

2.8. Pav. Potvynių rizikos Anykštos slėnio parke bei jį supančiose teritorijose žemėlapis. Parko teritorija pažymėta žaliai.

2.1.8. Dirvožemis

Anykštos slėnio parke pagal dirvožemio tipą vyrauja salpžemiai, ties pietrytine teritorijos riba dalis parko patenka į smėlžemių juostą (2.9. pav.). Anykštos slėnio parke pagal granuliometrinę sudėtį vyrauja smėlis, ties pietrytine teritorijos riba – rišlus smėlis.

2.9. Pav. Dirvožemio tipai pagal LTDK99/ vyraujanti granuliometrinė sudėtis pagal Fere grafinės išraiškos trikampį. Anykštos slėnio parkas pažymėtas žaliai.

2.1.9. Miškai

Objekto teritorijoje auga valstybinės reikšmės miškai. Čia vyraujanti medžių rūšis – baltalksnis, jų amžius svyruoja nuo 22 iki 62 metų, aukštis – nuo 14 iki 21 metro (remiantis TPDR GIS žemėlapiu). Be baltalksnių čia auga ir juodalksniai, baltalksniai, drebulės, gluosniai, klevai bei įvairūs trako augalai.

2.10. Pav. Miškų analizė. Žaliai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas. 20

2.2.

Detali esamos situacijos analizė

2.11. Pav. Esamos situacijos analizė. Žaliai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas. Izolinijos kas 0,5 m. 21

Parkas automobiliu pasiekiamas Obelų gatve iš pietinės pusės. Prie pat parko įrengta nauja automobilių stovėjimo aikštelė su 10 stovėjimo vietų (11.2), 2 iš jų skirtos neįgaliesiems (2.12. pav.). Šalia aikštelės yra nutiestas viešojo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo dviračių bei pėsčiųjų takas (1), kuriuo galima judėti palei Anykštą, o toliau – palei Šventąją link miesto centro, arba patekti į planuojamą Anykštos slėnio parko teritoriją (prie pat įėjimo – informacinis stendas (8) apie taką bei objektus, esančius šalia jo). Tako plotis – 2,65 m, čia įrengtas ir apšvietimas. Į šiaurę nuo teritorijos, už Siauruko, takas taip pat tęsiasi toliau, netoli Anykštos slėnio parko įrengtas paplūdimys.

2.12. Pav. Takas nuo automobilių stovėjimo aikštelės (8.2). Priekyje – tiltelis per Anykštos upę. Pėsčiomis teritoriją galima pasiekti ne tik viešojo turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo taku, bet ir išmindžiotais, funkcionuojančiais takais (10). Iš gyvenamosios teritorijos pusės rytuose gyventojai ateina Siauruko pylimu ir į parką nusileidžia laiptais (2).

2.13. Pav. Vaizdas nuo Siauruko pylimo. Anykščių dvarvietės pusėje išvaikščiotas takas palei Anykštą (2.14. pav.), taip pat funkcionuoja takas, išvaikščiotas palei Obelų gatvę (2.15. pav.) bei jungiantis parką su J. Jablonskio gatve.

2.14. Pav. Pieva Anykščių archeologinės dvarvietės teritorijoje

2.15. Pav. Išvaikščiotas takas palei Obelų gatvę. Pietryčiuose – už teritorijos ribų – Anykščių archeologinės dvarvietės teritorija, kurios didelę dalį sudaro atvira erdvė – pieva. Šlaitas, skiriantis parką nuo šios pievos – tankiai apaugęs sumedėjusiais augalais (2.16. pav.).

2.16. Pav. Vaizdas nuo pievos į Anykštos slėnio parko teritoriją. Vieta, kurioje praretėja šlaitą apaugę medžiai. Anykštos slėnio parke vyrauja gamta – miškai bei šlapynės. Didžiausia užmirkusi teritorija – apaugusi nendrėmis (14), miškuose esama kūdrų. Parko pietuose miškas išretėjęs (2.17. pav.), čia sausiau, nei aplinkinėje teritorijoje.

2.17. Pav. Išretėjusi miško dalis parko pietuose. Parko šiaurės vakaruose, Šventosios pakrantėje, yra pieva (13), įrengti gultai (4), čia pakrančių augalija nėra tanki, atsiveria vaizdas į upę (2.18. pav.). Šalia gultų yra šiukšliadėžė, dviračių stovai, vienas iš 4 stovų – išlūžęs.

2.18. Pav. Vaizdas nuo pievos į Šventąją. Tolumoje – Siaurukas.

PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

3.1.

Funkcinis teritorijos zonavimas

Kadangi Anykštos slėnio parkas turi didelę ekologinę vertę dėl čia esančių šlapynių, o taip pat dėl to, jog patenka į Natura 2000 ekologinį tinklą bei Anykščių regioninį parką, didžiausią teritorijos dalį (3.1. pav.) siūloma skirti gamtinei zonai (2). Čia prioritetas skiriamas natūraliai gamtai, poilsiautojų pasivaikščiojimams. Pietinė parko dalis , atsižvelgiant į lankytojų poreikius, būtų skirta poilsiui (3). Ši parko dalis poilsiui pasirenkama todėl, kad čia yra sausiau, nei aplinkinėse teritorijose, medžiai šioje vietoje – išretėję, tad būtų kertamas mažiausias galimas medžių skaičius (siekiant daryti kuo mažesnę ekologinę žalą aplinkai). Taip pat valstybinės reikšmės miškai nepatenka į šią zoną – tai rodo mažesnę medyno vertę, kirtimo darbus vykdyti būtų paprasčiau įstatymiškai. Dalis Šventosios upės pakrantės, kur jau yra įrengti gultai, taip pat dalis šlaito parko rytinėje dalyje skiriama apžvalgai (1). Čia atsiveriantys vaizdai turi aukštą estetinę vertę, tad šioje dalyje parkas nuolat prižiūrimas, kad nuolat atsinaujinanti augmenija jų neužstotų.

3.1. Pav. Siūlomas funkcinis teritorijų zonavimas. Žaliai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas.

3.2.

Takai bei jų struktūra

Siekiant pagerinti parko ryšius su aplinkinėmis teritorijomis, takai planuojami ne tik pačiame parke (3.2. pav.). Siūloma sudaryti sąlygas tiesiogiai patekti į teritoriją iš Dvaro gatvės pėsčiomis: palei šlaitą nutiesti taką, jungiantį Dvaro gatvę su pagrindiniu – pietiniu – įėjimu į parką. Pėstieji nuo viršutinės šlaito dalies teritoriją galėtų pasiekti ir laiptais (10), įrengtais „properšoje“, susidariusioje tarp šlaitą apaugusių medžių (siekiant kirsti kuo mažiau medžių bei neskatinti šlaito erozijos). Laiptai 26

pagerintų parko ryšius ne tik su gyvenamąja teritorija, bet ir su didele pieva, tinkama žmonių susibūrimams. Šioje vietoje būtų kertamas siauras medelių bei krūmų ruožas, trukdantis laiptų įrengimui bei apžvalgai. Ant šlaito viršaus, šalia laiptų, būtų įrengta niša (9) su 2 suoliukais bei šiukšliadėže (nišos plotis – 1,5 m, ilgis priklauso nuo savivaldybės parinktų suoliukų bei šiukšliadėžių matmenų), kadangi čia iš viršaus atsiveria parko nendrynų vaizdas, tolumoje būtų matoma ir Šventoji.

3.2. Pav. Planuojama takų struktūra. Žaliai pažymėta teritorija – Anykštos slėnio parkas.

Taip pat siūloma pagerinti parko ryšius su Anykščių menų inkubatoriumi, tad takas projektuojamas ir palei Anykštos upę, toje vietoje, kur jau yra pramintas takelis, o kartu projektuojama ir viena niša (9) su šiukšline bei 2 suoliukais su vaizdu į Anykštos upę. Takai parko teritorijoje planuojami dviejų tipų: sausoje dalyje – poilsinėje zonoje – trinkelių pėsčiųjų bei dviračių takai (2.2), užmirkusioje bei nendrėmis apaugusioje – pakelti pėsčiųjų bei dviračių takai (5.2). Palei projektuojamus trinkelių takus numatomi 4 metrų aukščio šviestuvai vienoje tako pusėje kas 22 metrus (tokiu pačiu atstumu, kaip ir jau esami šviestuvai). Visi planuojami trinkelių takai – 2,65 metrų pločio bei įrengti naudojant tas pačias medžiagas (neryškų tamsiai raudoną atspalvį turinčias trinkeles), kurios buvo naudojamos įrengiant jau esamą taką (kad nebūtų per didelio spalvų bei tekstūrų kontrasto). Šalia esamo trinkelių tako suplanuojamos 2 nišos vaizdingose vietose (9). Niša, su 4 suoliukais, dviračių stovais bei šiukšline, planuojama vietoje su vaizdu į Anykštos upės pakrantę bei bokštą. Niša su 2 suoliukais bei šiukšline planuojama vaizdingoje vietoje priešais kūdrą. Nišų plotis – 1,5 metro, ilgis priklauso nuo parinktų suoliukų, šiukšlinių bei dviračių stovų matmenų. Dviračių stovai – aukšti (apie 1 metro aukščio), sudarant galimybę ne tik dviratį atremti, nusprendus atsisėsti, bet ir palikti, jei yra poreikis pasivaikščioti po parką pėsčiomis. Šiukšlinės planuojamos su galimybe rūšiuoti (atskiri skyriai stiklui, plastmasei, popieriui bei buitinėms atliekoms). Pakeltas takas planuojamas dviejų skirtingų aukščių: 1 metro bei 1,5 metro aukštyje (matuojant nuo žemės paviršiaus iki horizontalios plokštumos, kuria judės poilsiautojai, viršaus). Taip siekiama sukurti įspūdžių kaitą lankytojams. Kadangi teritorijoje esančios nendrės – 2–2,5 metrų aukščio, 1 metro aukščio takas būtų pasislėpęs tarp nendrynų, kyšotų tik juo einančių poilsiautojų galvos. Trijose vietose būtų išnyrama virš nendrių. Aukštesnėse tako vietose planuojamos 3 apžvalgos bei pasisėdėjimų aikštelės su suolais bei šiukšliadėžėmis (7): viena – skirta nendrynų bei miško apžvalgai, antra – nendrynų bei Siauruko pylimo apžvalgai, trečia – Šventosios apžvalgai. Aikštelės būtų 15 metrų ilgio bei 3 metrų pločio. Vietose, kur takas susijungia su trinkelių taku, neturi būti pakopų, kad būtų sudarytos sąlygos užvažiuoti dviračiu ar su neįgaliojo vežimėliu. Pakilimo vietoje (8) iš 0 į 1 metro aukštį (ties poilsine zona), projektuojamas išilginis tako nuolydis – 4 % 25 metrų atkarpoje. Pakilimo vietoje iš 0 į 1,5 metrų aukštį (ties Šventosios upe), projektuojamas išilginis tako nuolydis – 3,3% 46 metrų ilgio atkarpoje. Vietose, kur takas kyla iš 1 metro į 1,5 metro aukštį, būtų 5,56 % išilginis nuolydis 9 metrų 28

ilgio atkarpose (iš viso – 6 tokios atkarpos). Bendras tako ilgis atkarpose, esančioje 1 metro aukštyje – 290 metrų, atkarpose, esančiose 1,5 metro aukštyje – 322 metrai. Viso pakelto tako ilgis – 740 metrų. Pakelto tako pamatui (1) (3.3. pav.) numatomi spraustiniai (dėl teritorijos užmirkimo) gelžbetonio poliai – būtų naudojamas C25/30 stiprio klasės (dėl teritorijos užmirkimo) gelžbetonis. Gelžbetonio kolona planuojama 2000 mm gylio (kad būtų žemiau įšalo zonos), 300 mm skersmens. Prie pamato veržiama 16x210x210 mm plieno plokštė (3) 16 mm skersmens 600 mm ilgio varžtais (2). Kolonos išdėstomos 2900 mm atstumu į plotį (matuojant nuo kolonų centrų) bei kas 5000 mm į ilgį. Gelžbetonio pamatams parenkama išilginė 6xd12 ir skersinė d8 kas 200 mm armatūra. Konstrukcija būtų projektuojama iš karštai cinkuoto S275 plieno dvitėjinių sijų, kadangi šlapynė sukuria korozišką aplinką. Prie pamato plokštės (16x210x210 mm) virinama HEA140 dvitėjinė sija (4) (ilgis priklauso nuo tako aukščio konkrečioje vietoje). Dviejų greta esančių kolonų sijos tarpusavyje sujungiamos 3000 mm ilgio HEA140 dvitėjinėmis sijomis. Prie šių sijų tvirtinamos 5000 mm ilgio IPE180 dvitėjinės sijos (5). Horizontalus tako paviršius planuojamas iš 200x70x3000 mm impregnuotų pušies medienos C24 stiprio klasės lentų (7). 70 mm, o ne 50 mm storio lentos pasirenkamos todėl, kad ant tako būtų važinėjama dviračiais – taip siekiama tako ilgaamžiškumo. Tako plotis bei lentų ilgis parenkamas 3000 mm, o ne 2650 mm (derinant prie trinkelių tako pločio), kad liktų kuo mažiau medienos atliekų (standartinis medžio gaminių ilgis yra 6000 mm). Tako posūkiuose lentų kraštai apipjaunami, sudarant aptakius kraštus. Turėklai (6) būtų gaminami iš vertikaliai išdėstomų tuščiavidurių plieninių (S235 klasės) 100x50 mm skerspjūvio strypų, horizontalių plieninių strypų (S235 markės) 150x50 mm skerspjūvio, skirtų turėklo viršutinei daliai, bei 4 horizontalių plieninių 4mm skersmens lynų. Plieniniai turėklų stulpai tvirtinami prie dvitėjinės sijos plokštėmis bei varžtais. Bendras turėklų aukštis – 1,2 metro. Takas būtų apšviečiamas Ecolight šviestuvais (8), įdėtais į vertikalių statramsčių nišas ties horizontaliu mediniu tako paviršiumi. Ant šviestuvų uždedami dangteliai, atitinkantys cinkuotos metalinės konstrukcijos spalvą. Dėl dviračių turizmo populiarumo Anykštos slėnio parko teritorijoje bei visame Anykščių mieste (asmeniniu pastebėjimu), visi takai būtų tinkami ir dviratininkams, ir pėstiesiems bei pažymėti pėsčiųjų bei dviračių eismo ženklais.

3.3. Pav. Pakelto tako konstrukcijos principas.

3.3.

Poilsinė – meditacinė zona

Kadangi siekiama, jog poilsiautojai ne tik apžiūrėtų teritoriją, bet ir joje užsibūtų, Anykštos slėnio parko pietuose, netoli pagrindinio įėjimo, projektuojama poilsinė zona. Ši teritorija suprojektuota išretėjusio medyno, nepriskirto valstybinės reikšmės miškams, plote. Taip pat šalia yra kūdra, į kurią atsiveria vaizdas iš poilsinės zonos. Šios centras – meditacinė erdvė , kurios akcentas – medinė terasa, tinkama mankštoms, meditacijai, pasisėdėjimams. Erdvę formuoja įvairūs drėgnoms aplinkos sąlygoms ir daliniam šešėliui atsparūs sumedėję bei žoliniai augalai, reikalaujantys minimalios priežiūros. 6 iš 13 projektuojamų augalų (3.1. ir 3.2. lentelės) rūšių (Iris sibirica, Myrica 30

gale, Filipendula ulmaria, Cornus alba, Ribes alpinum, Viburnum opulus) natūraliai auga Lietuvoje, 2 iš jų (Iris sibirica, Myrica gale) – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat dar 3 projektuojamos augalų rūšys auga Lietuvoje, tačiau parinktos šių augalų veislės (Salix purpurea 'Gracilis', Frangula alnus 'Ron Williams', Eupatorium cannabinum 'Plenum'). 3.1. Lentelė. Planuojamų žolinių augalų sąrašas Žoliniai augalai Nr.

Augalo pavadinimas

Kiekis vnt.

Pelkinė vingiorykštė – Filipendula ulmaria

Raudonoji vingiorykštė 'Venusta' – Filipendula rubra 'Venusta'

Melsvė 'Blue Mammoth' – Hosta 'Blue Mammoth'

Melsvė 'Devon Green' – Hosta 'Devon Green'

Melsvė 'Potomac Pride' – Hosta 'Potomac Pride'

Kanapinis kemeras 'Plenum' – Eupatorium cannabinum 'Plenum'

Sibirinis vilkdalgis – Iris sibirica

3.2. Lentelė. Planuojamų sumedėjusių augalų sąrašas Sumedėję augalai Nr.

Augalo pavadinimas

Kiekis vnt.

Baltoji sedula – Cornus alba

Kalninis serbentas – Ribes alpinum

Paprastasis šaltekšnis 'Ron Williams' – Frangula alnus 'Ron Williams'

Paprastasis putinas – Viburnum opulus

Purpurinis karklas 'Gracilis' – Salix purpurea 'Gracilis'

Pajūrinis sotvaras – Myrica gale

Siekiant dar labiau sustiprinti zonos atmosferą, numatyta vėjo varpelių skulptūra (3.4. pav.). Erdvė yra apsupta medžių, čia neužpučia stiprūs vėjai, tad paukščiai nebūtų baidomi.

3.5. Pav. Vėjo varpelių skulptūros pavyzdys Poilsinėje zonoje planuojama ir hamakų erdvė, sūpynės bei šachmatų stalai. Takas palei poilsinę zoną, poilsinės zonos krūmai bei gėlynai apšviečiami Ecolight siūlomais šviestuvais.

3.4.

Šventosios pakrantė

Pagrindinė Šventosios upės apžvalga (3.6. pav.) – 1,5 metro aukštyje esanti aikštelė (1), įrengta kartu su pakeltu taku. Kiek arčiau kranto, nei yra jau įrengti gultai (3), numatyta ir sūpynių vieta (2), nuo kurios atsiveria vaizdas ne tik į upę, bet ir į Siauruką. Ruožas palei Šventąją paliekamas natūraliai gamtai, kadangi tai – Natura 2000 ekologinio tinklo dalis. Taip siekiama nesudaryti konkurencijos esamai augalijai bei gyvūnijai, kurioms šioje parko dalyje teikiamas prioritetas. Kadangi prie gultų esantys dviračių stovai nėra tvirtai įrengti – vienas išlūžęs, jie – žemi, siūloma išgrįsti plotą šalia gultų bei prie pagrindo pritvirtinti aukštus dviračių stovus (vieta pažymėta mėlynu apskritimu). Gultus taip pat vertėtų atnaujinti – pakeisti išlūžusias lentas naujomis.

3.6. Pav. Pasiūlymai Šventosios pakrantei 3.5.

Pasiūlymai automobilių stovėjimo aikštelei

Šalia automobilių stovėjimo aikštelės (3.7. pav.) planuojama greitojo įkrovimo elektromobilių stotelė (2). Vieta parinkta tuščiame žolės plote, netoli atliekų konteinerio (1). Būtent ši vieta parinkta todėl, kad čia – netoli elektros kabelis, o kitoje įvažiavimo pusėje esantys žolės plotai yra prie neįgaliųjų stovėjimo vietų, taip pat juose yra kanalizacijos šuliniai. Taip pat siūloma įrengti vietą mobiliems biotualetams (3): išgrįsti paviršių, reikalingą jiems pastatyti, bei aptverti medine siena su durimis (kad tualetai negadintų parko estetinės vertės ir nesimatytų nuo suoliukų, esančių kitapus Anykštos upės).

3.7. Pav. Pasiūlymai automobilių stovėjimo aikštelei

3.6.

Ekologinis parko įrengimo bei eksploatavimo poveikis aplinkai, rekomendacijos, siekiant mažinti ekologinę žalą Įrengiant parką, reikėtų pašalinti dalį sumedėjusios augmenijos numatytoje poilsinėje zonoje

bei šlaito dalyje, skirtoje apžvalgai. Šioms zonoms pasirenkami išretėjusių medžių plotai, tačiau kirtimai vis tiek reikalingi. Tvarkant apžvalgai skirtą šlaito dalį, vaizdo neužstojantys krūmai ir medeliai (žemesni ir esantys šlaito apačioje), būtų paliekami, siekiant tvirtinti šlaitą augalų šaknimis bei mažinti eroziją. Poilsinėje zonoje esančioje kūdroje esama šakų, tad, siekiant parko estetinės vertės kėlimo, dalį jų reikėtų pašalinti. Didesnes šakas verta palikti, siekiant netrikdyti ekosistemos,

suteikti, prieglobstį mikroorganizmams bei smulkiai gyvūnijai. Vaizdo neužstojantys kūdros pakrantėje augantys medeliai – paliekami. Įrengiant pakeltus takus, dalis nendrių būtų pažeista, tačiau jos greitai atsikurtų. Parko priežiūrai naudojami akumuliatoriniai įrenginiai, tad parko faunai žala neturėtų būti daroma. Kadangi tikslios upių apsaugos zonos šioje teritorijoje nėra nustatytos, teoriškai, apribojimų gėlynų tręšimui nėra. Tačiau, dėl aukštai esančio gruntinio vandens bei galimo neigiamo poveikio upių ekosistemoms, rekomenduojama gėlynus tręšti ypač negausiai bei ekologiškomis trąšomis. Planuojamos pievos – netręšiamos, nušienauta žolė – negrėbiama ir neišvežama, kad organinės medžiagos nebūtų pašalinamos iš tvarkomos teritorijos.

3.7.

Parko pertvarkymo koncepcijos pagrindimas darnaus vystymosi aspektu

Planuojant parką, atsižvelgiama į socialinius, ekologinius bei ekonominius veiksnius. Parke žmonių poreikiams tenkinti planuojama poilsinė erdvė, taip pat – pakelti takai, sudaromos sąlygos teritorijos apžvalgai. Tačiau taip pat didžioji parko dalis priskiriama gamtinei zonai, į kai kurias vietas žmogui nesudaroma prieiga (didžioji dalis Šventosios pakrantės t. y. Natura 2000 teritorijos, nendrynų centras, miškas). Dauguma poilsinėje parko zonoje projektuojamų augalų natūraliai auga Lietuvos teritorijoje, nėra „agresyvūs“ – taip siekiama nesudaryti konkurencijos esamai parko augalijai, skatinti vietinių rūšių klestėjimą, sudaryti sąlygas stabilioms ekosistemoms. Taip pat numatomi tylios akumuliatorinės parko priežiūros priemonės, siekiant netrikdyti parko faunos. Numatomos rūšiavimo šiukšlinės, siekiant didinti parko ekologiškumą. Siekiant taupyti energiją, planuojami LED šviestuvai. Planuojama greitojo EV įkrovimo stotelė, siekiant į parką bei miestą pritraukti daugiau lankytojų. Taip pat ši stotelė galėtų aptarnauti daugiau automobilių per laiko vienetą, nei įprastinė EV įkrovimo stotelė. Kadangi toks šlapynių parkas būtų vienintelis Lietuvoje, būtų pritraukiami papildomi turistų srautai, kurie neštų papildomą pelną Anykščių miestui.

3.8.

Naudojama rėmėjų produkcija

ABB produkcija Šalia automobilių stovėjimo aikštelės planuojamas greitojo įkrovimo elektromobilių stotelės Terra 54HV CJG modelis, kadangi jis turi visus 3 įkrovimo standartus ir yra maksimalaus galingumo 34

bei turi galimybę įkrauti 2020 metais pasirodysiantį Porsche Taycan ir kitus premium klasės elektromobilius. Greitojo elektromobilių įkrovimo stotelė su 3 įkrovimo standartais atsipirktų ne tik apmokestinant patį elektromobilio įkrovimą, bet ir pritraukiant į miestą daugiau pravažiuojančių bei norinčių greitai pasikrauti elektromobilį poilsiautojų. Taip būtų pasinaudojama šiuo metu neužtektinai išvystyta elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra (artimiausia greito įkrovimo stotelė – Kurėnuose) bei didėjančiu elektromobilių poreikiu. Įrengiant greitojo įkrovimo, o ne įprastą elektromobilių įkrovimo stotelę, yra poreikis tik vienai stotelei. Ginalas produkcija Parko pertvarkymo darbams bei priežiūrai, siekiant netrikdyti parke įsikūrusios faunos, numatoma naudoti akumuliatorinius STIHL įrenginius (3.3. lentelė). 3.3. Lentelė. Parko priežiūrai tinkami STIHL įrenginiai STIHL aplinkos priežiūros priemonės Aplinkos priežiūros priemonė

Nr.

Kiekis, vnt.

Akumuliatorinis pjūklas MSA 160 C-B

Akumuliatorinis pjūklas MSA 101 T

Akumuliatorinė žoliapjovė RMA 2 RT

Akumuliatorinis pūtiklis BGA 100

Akumuliatorinė žoliapjovė FSA 85

Akumuliatorius AP 300 S

Greitasis įkroviklis AL 300

Prie juosmens tvirtinamas dėklas AP su jungiamuoju laidu

Ecolight produkcija Siekiant taupyti energiją bei užtikrinti ne tik tinkamą parko apšvietimą, bet ir atmosferos kūrimą tamsiuoju paros metu, siūloma naudoti Ecolight tiekiamus šviestuvus (3.4. lentelė). 3.4. Lentelė. Parinkti Ecolight šviestuvai parko apšvietimui Šviestuvai 35

Šviestuvo pavadinimas

Nr.

Paskirtis

Kiekis, vnt. 1480

PrevaLED Core AC -800-827

Pakelto tako apšvietimas

ACHILLE 190 LED 1800LM

Medžių apšvietimas

PERFETTO INGROUND ASYMMETRIC 3W

Krūmų, gėlynų

apšvietimas 4.

RADIUS LED ST-1M/6000; lęšis: FastFlex

Grįsto tako apšvietimas

lens 2x4/SW-X Gen2; šviesos spalva: 3000 K

3.5. Lentelė. Parke projektuojami mažosios architektūros elementai Mažosios architektūros elementas

Nr.

Kiekis, vnt.

Suoliukas

Šiukšlinė (su rūšiavimo skyriais)

Dviračio stovas (8 dviračiams, aukštas)

Terasa (spindulys – 5 m.)

Sūpynės

Šachmatų stalas

Hamakas

Vėjo varpelių skulptūra

3.9.

Numatomos projekto įgyvendinimo išlaidos

Sąmatos sudarymui naudojama Prosama 5G programinė įranga (naudojami 2018 metų duomenys). Kainos apytikslės, kadangi pirmiausia reikėtų tikslinti patį projektą – didžiojoje teritorijos dalyje nebuvo atliekami geodeziniai matavimai, situacijos planas buvo sudaromas naudojant daugybę įvairių žemėlapių bei planų, tad egzistuoja paklaida.

3.6. Lentelė. Projekto įgyvendinimo sąmata Nr.

Projekto dalis

Kaina, Eur

Teritorijos valymas (medžių pjovimas, kelmų rovimas, transportavimas, velėnos atstatymas)

2760

Naujai sodinami augalai (tinkamo dirvožemio paruošimas, gėlių ir sumedėjusių augalų sodinimas)

2460

Mažoji architektūra (ruošiami pagrindai ir tvirtinami hamakai, sūpynės, suolai, stalai, stovai, šiukšliadėžės, įrengiama terasa, WC tvorelė)

18750

STIHL aplinkos priežiūros priemonės

4250

ABB EV krovimo stotelė (kabelio atvedimas, pagrindo paruošimas, papildomos komunikacinės įrangos pajungimas ir nuoma 2 m.)

31000

Augalų apšvietimas (kabelių tiesimas, pagrindo formavimas, foto rėlės ir šviestuvų pajungimas)

7710

Grįsto tako įrengimas

26700

Laiptų su aikštelėmis įrengimas

13300

Požeminio kabelio tiesimas, šviestuvų įrengimas (Ecolight šviestuvai prie grįsto tako)

32500

10.

Pakeltų takų su apšvietimu įrengimas ant gelžbetonio polių / metalinės rėmo konstrukcijos

1071600

SUMA

1.211.030

NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Vieno autoriaus knyga NAVASAITIS, M., 2008. Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms. Kaunas: Lututė. p. 120, 170. Dviejų ar trijų autorių knyga ROTTLE, N., YOCOM, K., 2010. Basics Landscape Architecture 02: Ecological Design. Lausanne: AVA publishing SA. p. 51, 54-59, 84. THOMPSON, J. V., SORVIG, K., 2008. Sustainable Landscape Construction: A Guide to Green Building Outdoors. Washington: Island Press. p. 3, 46-65, 103. Keturių ir daugiau autorių knyga NAVASAITIS, M. ir kt., 2003. Lietuvos dendroflora. Kaunas: Lututė. p. 396-397, 518-521. Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nenurodytas) Daugiatomio leidinio tomas arba dalis BASALYKAS, A., 1965. Lietuvos fizinė TSR geografija. II tomas. Vilnius: Mintis. p. 40, 303, 307. Teisės aktas Convention on Wetlands of International Importance especially as Waterfowl Habitat, 1971 vasario 2 d. Prieiga internete: https://www.ramsar.org/about-the-ramsar-convention Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. Įsakymo Nr. 410 „Dėl Anykščių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas 2014 m. sausio 30 d. Nr. D1-85. Prieiga internete: https://eseimas.lrs.lt /portal/legalAct/lt/TAD/4a5677408d4411e39e3c992f044525a9?positionInSearchResults=0&search ModelUUID=b6e502be-bfaf-4921-91c9-adfa700b60e1 Nutarimas dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo. Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.6655/yFvsEXJXmY Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas: Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.156931 Paviršinių vandens telkinių, Anykščių miesto administracinėse ribose, apsauginių juostų ir zonų nustatymo specialusis planas. Prieiga internete: https://www.anyksciai.lt/data/public/uploads /2017/12/2dalispav_vandens_telkiniu_saz_sprendiniai_1400x600.bmp

Anykščių miesto bendrasis planas. Prieiga internete: http://www.urbanistika.lt/lt/content /anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-miesto-bendrasis-planas Oficiali informacija apie teisės aktą An introduction to the Ramsar Convention on Wetlands, 5 leidimas, 2016. p. 9-11. Prieiga internete: https://www.ramsar.org/sites/default/files/documents/library/handbook1_5ed _introductiontoconvention_final_e.pdf Paviršinių vandens telkinių, Anykščių miesto administracinėse ribose, apsauginių juostų ir zonų nustatymo specialiojo plano aiškinamasis raštas. Prieiga internete: https://www.anyksciai.lt /data/public/uploads/2017/12/anyksciu-pav-vand-telkiniu-sprendiniai.pdf Nacionalinė darnaus vystymosi politika, 2018. Prieiga internete: http://am.lrv.lt/lt/veiklossritys-1/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva /nacionaline-darnaus-vystymosi-politika Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2007. Natura 2000. Prieiga internete: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis/natura-2000 Monografija POVILAITIS, A. ir kt., 2011. Lietuvos šlapynės ir jų vandensauginė reikšmė. Vilnius. p. 115116, 120. Prieiga internete: http://www.gpf.lt/images/File/Lietuvos_slapynes_monografija_2011.pdf Straipsnis iš elektroninio mokslinio žurnalo 30 Reasons Why Landscape Architecture is More Important Than You Think, Land8: Landscape Architects Network, 2016. Prieiga internete: https://land8.com/30-reasons-whylandscape-architecture-is-more-important-than-you-think/ Shanghai

Houtan

Park

Turenscape,

Archdaily,

2011.

Prieiga

internete:

2015.

Prieiga

internete:

https://www.archdaily.com/131747/shanghai-houtan-park-turenscape Minghu

Wetland

Park

Turenscape,

Archdaily,

https://www.archdaily.com/590066/minghu-wetland-park-turenscape Tianjin Qiaoyuan. Turenscape Landscape Architecture, Landezine: Landscape Architecture Platform, 2011. Prieiga internete: http://www.landezine.com/index.php/2011/03/tianjin-qiaoyuanpark-by-turenscape-landscape-architecture/ Straipsnis iš mokslo ar kitos įstaigos puslapio internete

ŠIMĖNAITĖ, R., Fitoremediacija: augalų įvairovė ir ekspozicijos įrengimas, VU Botanikos sodas. Prieiga internete: https://www.botanikos-sodas.vu.lt/files/fitor1.pdf SCARFONE, P., KACANDA, L., 2016. Oasis Design Group and RK&K Win Award for Urban Wetlands Park Master Plan, The City of Wilmington Delaware. Prieiga internete: https://www.wilmingtonde.gov/home/showdocument?id=3072 Žemėlapis: Natura 2000 teritorijų žemėlapis. Prieiga internete: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys1/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis/natura-2000 Lietuvos kraštovaizdžio tipologinis žemėlapis Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapis. Prieiga internete: https://stk.am.lt/portal/ M-GIS Geoinformacija apie miškus. Prieiga internete: https://kadastras.amvmt.lt/portal /apps/webappviewer/index.html?id=42967a7ae33848a6ad8a577a70307607 REGIA Anykščių rajono savivaldybės žemėlapis. Prieiga internete: https://www.regia.lt /map/anyksciu_r?lang=0 Teritorijų planavimo dokumentų registro žemėlapis. Prieiga internete: https://map.tpdris.lt /tpdris-gis/index.jsp?action=tpdrisPorta Maps.lt žemėlapis. Prieiga internete: http://maps.lt/map/default.aspx?lang=lt Sniego tirpsmo ir liūčių sukeliami potvyniai (10% tikimybės). Prieiga internete: https://www.arcgis.com/home/webmap/viewer.html?layers=4abc4c95802b4fc59c43dcdbddcf6a6a Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapis. Prieiga internete: https://www.arcgis.com/home/webmap /viewer.html?webmap=9744374741c2463080328164ef4e07f7 Geomorfologinis žemėlapis. Prieiga internete: https://www.lgt.lt/zemelap/main.php ?sesName=lgt1555857808 Skaitmeninis Lietuvos reljefo modelis. Prieiga internete: https://www.arcgis.com/home /webmap/viewer.html?useExisting=1&layers=e75beaa0256c43ac88ea910f58704761

NAUDOTŲ ILIUSTRACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Anykščių miesto bendrasis planas. Prieiga internete: http://www.urbanistika.lt/lt/content /anyk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-miesto-bendrasis-planas Minghu parkas. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/590066/minghu-wetland-parkturenscape Minghu parko planas. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/590066/minghu-wetlandpark-turenscape/54bf2143e58eceef700001c9-site-plan Qunli parkas. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/446025/qunli-stormwaterwetland-park-turenscape/52799dbfe8e44ef00400009f-qunli-stormwater-wetland-park-turenscapeimage Qunli parko planas. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/446025/qunli-stormwaterwetland-park-turenscape/52799ce7e8e44e879c00008a-qunli-stormwater-wetland-park-turenscapemaster-plan Pietų

Vilmingtono

parkas.

Prieiga

internete:

https://2h7qju2c3qvcc3s86ekn8n0-

wpengine.netdna-ssl.com/delaware/wp-content/uploads/sites/6/2018/11/wetlandse1543255844535.jpeg Pietų Vilmingtono parko planas. Prieiga internete: https://2h7qju2c3qvcc3s86ekn8n0wpengine.netdna-ssl.com/delaware/wp-content/uploads/sites/6/2018/11/wtlands2.jpeg Šanchajaus Houtano parkas. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/131747/shanghaihoutan-park-turenscape/50142bc228ba0d3b45001585-shanghai-houtan-park-turenscape-image Šanchajaus Houtano parko planas. Prieiga internete: https://www.archdaily.com/131747 /shanghai-houtan-park-turenscape/50142bbc28ba0d3b45001584-shanghai-houtan-park-turenscapeimage Tianzino

Qiaoyuan

parkas.

Prieiga

internete:

http://www.landezine.com/wp-

content/uploads/2011/03/05-turenscape-landscape-architecture-000010_adjust.jpg Tianzino Qiaoyuan parko planas. Prieiga internete: http://www.landezine.com/wpcontent/uploads/2011/03/97-turenscape-landscape-architecture-site-plan.jpg

Paviršinių vandens telkinių, Anykščių miesto administracinėse ribose, apsauginių juostų ir zonų nustatymo specialusis planas. Prieiga internete: https://www.anyksciai.lt/data/public/uploads /2017/12/2dalispav_vandens_telkiniu_saz_sprendiniai_1400x600.bmp

PRIEDAI

*pridedama B2 dydĹžio pdf formatu 43

1 priedas

2 priedas

*pridedama B2 dydĹžio pdf formatu 44

3 priedas

*pridedama B2 dydĹžio pdf formatu

4 priedas

Aplinkos tvarkymas saugomose teritorijose Aplinkos tvarkymas Natura 2000 teritorijose

„Natura 2000 teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įjungtos į Natura 2000 tinklą, nebus pabloginta. <...> Turizmas ir poilsis iš esmės yra galimi Natura 2000 teritorijose, tačiau plėtojant turizmą (pvz. statant naujus statinius) turi būti vengiama neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2007). Natura 2000 saugomos rūšys Anykštos slėnio parke: auksaspalvis kirtiklis, baltijos lašiša, kartuolė, paprastasis kirtiklis, pleištinė skėtė, ūdra, upinė nėgė (Natura 2000, 2011).

Aplinkos tvarkymas Anykščių Regioniniame parke

„10. Statiniai Regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami <...> siekiant: 10.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius, vykdyti ir užtikrinti kultūrinio kraštovaizdžio kryptingą formavimą; 10.2. išsaugoti būdingą kraštovaizdžio teritorinę, erdvinę struktūrą, jo estetinę vertę ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus; 10.3. užtikrinti kraštovaizdžio formavimo socialines, ekonomines ir ekologines funkcijas; 10.4. išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą; 10.5. užtikrinti kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą, planavimą ir krašto saviraiškos bruožus; 10.6. palaikyti ir didinti turimą biologinę įvairovę, kraštovaizdžio teritorinę erdvinę struktūrą ir jo potencialą; 46

10.7. išlaikyti tradicinės Etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius, statybos produktus, spalvas; 10.8. sudaryti sąlygas išsaugoti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus, užtikrinti tinkamą jų tvarkymą, naudojimą, planavimą ir darnią plėtrą. <...> 41. Regioniniame parke skatinama: 41.1. išsauganti ir (ar) išryškinanti kraštovaizdžio įvairovę veikla; <...> 41.7. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, skatinant užsiimti papildoma veikla, aptarnaujant Regioninio parko lankytojus; 41.8. apžvalgos aikštelių, apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas; 41.9. pažintinių ir mokomųjų takų, kitos rekreacinės infrastruktūros, numatytos Regioninio parko tvarkymo plane, projektavimas ir įrengimas. Pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant Regioninio parko tvarkymo plane numatytais pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmui skirtais pažintiniais takais. Pažintinių takų ir jų įrangos naudojimas slidžių turizmui žiemos sezono metu; 41.10. poilsiaviečių ir stovyklaviečių įrengimas rekreacinio funkcinio prioriteto zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose; 41.11. ekspozicijų po atviru dangumi įrengimas; 41.12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, tradicinių ir šiuolaikinių amatų propagavimas; <...> 42. „Natura 2000“ teritorijose skatinamas saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų gamtotvarkos priemonių ir ūkininkavimo formų, palaikančių tinkamą buveinių ir saugomų rūšių būklę, įgyvendinimas“ (Anykščių Regioninio parko apsaugos reglamentas, 2014).

Veikla paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose

„3. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 1) lieti srutas arba skystą mėšlą neįterpiant į gruntą; 2) įrengti kapines, sąvartynus; 3) statyti pastatus potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių; 4) keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose; 5) statyti vagonėlius paežerėse, paupiuose, miškuose, kitose vietose. 4. Pakrantės apsaugos juostoje draudžiama: 1) tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo; 2) naudoti trąšas, pesticidus ir kitus chemikalus; 3) dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, arčiau kaip 2 metrai nuo kranto ganyti gyvulius; 4) statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. 5. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius“ (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas, 2001). „126. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama: 126.1. statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus; 48

126.2. tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo; 126.3. naudoti trąšas, augalų apsaugos produktus, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, taip pat atvejus, kai nustatomas masinis kenkėjų išplitimas ar užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais; naudoti kitas chemines medžiagas ir (ar) mišinius, išskyrus stichinių nelaimių ir avarijų atvejus, kai už stichinės nelaimės ar avarijos likvidavimą atsakingos institucijos naudoja chemines medžiagas ir (ar) mišinius stichinės nelaimės ar avarijos padariniams likviduoti; 126.4. dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus; 126.5. statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto; 126.6. vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę. 127. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 127.1. įrengti galvijų vasaros aikšteles, neišsprendus klausimų, susijusių su nuotekų surinkimu ir nukenksminimu; 127.2. lieti srutas arba skystą mėšlą: 127.2.1. neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis kaip 5 laipsniai, ir arčiau nei per 200 metrų nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis didesnis kaip 5 laipsniai; 127.2.2. įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 metrus nuo sureguliuotų upelių, melioracijos griovių ir kanalų, kai jų baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. kilometrų, ir arčiau nei per 10 metrų nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 kv. kilometrų; 127.3. statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei 49

aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis už nurodytą 127.9 punkte); 127.4. įrengti kapines, išskyrus veikiančių kapinių plėtimą, nemažinant esamo atstumo iki vandens telkinio kranto; 127.5. užkasti kritusius gyvulius bei šiukšles, įrengti sąvartynus; 127.6. barstyti iš lėktuvų pesticidus ir mineralines trąšas; 127.7. plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių, išskyrus piliakalnių šlaitus, tvarkomus pagal projektus; 127.8. auginant žemės ūkio kultūras, hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kilogramų azoto ir 15 kilogramų fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimų nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos; 127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių“ (Nutarimas dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, 1992).

Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos rytinėje Šventosios pakrantėje

„Beveik visai rytinei Šventosios upės pakrantei apsaugos zonų/juostų nenumatoma, nes šiuo metu ši pakrantės dalis yra užstatyta ir urbanizuota (įrengti esami paplūdimiai, stovyklavietės, pastatyta vasaros koncertų estrada, kempingas, įrengti esami dviračių-pėsčiųjų takai), Anykščių miesto turizmo ir rekreacijos specialiojo plano sprendiniais čia numatyta įrengti prieplaukas, 50

suplanuotos apgyvendinimo įstaigos, numatytos vystomos rekreacijos infrastruktūros zonos, rekonstruoti esamus dviračių-pėsčiųjų takus“ (Paviršinių vandens telkinių, Anykščių miesto administracinėse ribose, apsauginių juostų ir zonų nustatymo specialiojo plano aiškinamasis raštas, 2012).

1. Paviršinių vandens telkinių, Anykščių miesto administracinėse ribose, apsauginių juostų ir zonų nustatymo specialusis planas (Anykštos slėnio parkas pažymėtas žaliai)

I. RYŠIŲ LINIJŲ APSAUGOS ZONOS 1. Ryšių linijų apsaugos zonoje (žemės juostoje, kurios plotis po 2 metrus abipus požeminio kabelio trasos arba orinės linijos kraštinių laidų ir 3 metrai aplink požeminį ar antžeminį stiprinimo punktą) be raštiško įmonių, aptarnaujančių šias ryšių linijas, leidimo ir darbų metu nesant tos įmonės atstovo draudžiama: 1.1. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro; 1.2. vykdyti statybos, geologinių tyrinėjimų, sprogdinimo darbus; 1.3. lyginti gruntą buldozeriais ar kita technika; 1.4. sodinti medžius, sandėliuoti medžiagas, pašarus, trąšas, pilti gruntą, kurti laužus; 1.5. įrengti transporto priemonių ir mechanizmų aikšteles;

1.6. po orinėmis ryšių linijomis vežti negabaritinius krovinius; 1.7. užversti ir laužyti įspėjamuosius bei signalinius ženklus. 2. Ryšių linijas eksploatuojančios įmonės techniniams darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti ryšių linijų apsaugos zonose, o atliekant remonto darbus, važiuoti per jas, kasti jose duobes, tranšėjas, suderinus šiuos darbus su žemės savininkais ir naudotojais ir atlyginant žemės naudotojams padarytus nuostolius. Šiems darbuotojams taip pat leidžiama persodinti medžius, genėti medžių šakas, kad būtų užtikrintas nustatytasis proskynų plotis. II. KELIŲ APSAUGOS ZONOS 3. Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos: 3.1. Kelių apsaugos zonų pločiai priklausomai nuo kelio reikšmės yra: 3.1.1. magistralinių kelių po 70 metrų; 3.1.2. krašto kelių po 50 metrų; 3.1.3. rajoninių kelių po 20 metrų; 3.1.4. vietinės reikšmės kelių po 10 metrų. 3.2. Kelių apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus). 4. Už kelių priežiūrą atsakingos įmonės darbuotojams suteikiama teisė laisvai vaikščioti kelių apsaugos zonose, o statant laikinus sniegą sulaikančius statinius (sniegatvores, jų atramas), įrengiant sniego volus, tranšėjas, vandens nuleidimo įrenginius ar atliekant šalikelės griovių valymo ir grunto paskleidimo darbus, važiuoti per jas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. 5. Kelių apsaugos zonose leidžiama: 5.1. statyti statinius ar įrenginius laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus; 52

5.2. rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiu statyti laikinus sniegą sulaikančius statinius. 6. Kelių apsaugos zonose draudžiama: 6.1. statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus, kurie nesusiję su transporto ir keleivių aptarnavimu; 6.2. įrengti išorinę reklamą, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, kelio ženklus, bloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, tuo keldama pavojų eismo dalyviams; 6.3. naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus; 6.4. statyti paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo; 6.5. vykdyti kitus darbus (iš jų antžeminių ar požeminių inžinerinių tinklų tiesimo ar rekonstrukcijos) be kelio ir žemės valdytojo ar jų savininko leidimo. 7. Kelių apsaugos zonose medžiai, jų grupės ir krūmai, augantys ne miško žemėje, nukertami ar kitaip pertvarkomi nustatytąja tvarka savivaldybės institucijai išdavus leidimą. Skyriaus pakeitimai: Nr. 110, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 11-407 (2003-01-31), i. k. 1031100NUTA00000110 III. GELEŽINKELIO KELIŲ IR JŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONA 8. Geležinkelio kelių, elektros tiekimo, ryšių ir signalizacijos įrenginių (toliau vadinama – įrenginiai) apsaugos zona smulkiau skirstoma taip: 8.1. geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zona: 8.1.1. miestuose po 20 metrų abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki kelio statinio; 8.1.2. kaimo vietovėse – po 45 metrus abipus kraštinių kelių ašių, bet zonos riba negali būti arčiau kaip 5 metrai iki kelio statinio; 8.1.3. nesaugomose pervažose kaimo vietovėse – po 70 metrų abipus kraštinių kelių ašių; palengva ši zona siaurinama iki 45 metrų (400 metrų nuotoliu abipus pervažos);

8.2. geležinkelio privažiuojamųjų kelių ir jų įrenginių apsaugos zona sutampa su kelio statinio ribomis, bet negali būti arčiau kaip 3,1 metro nuo kelio ašies; 8.3. geležinkelio želdinių apsaugos zona kaimo vietovėse yra 25 metrų pločio juostos abipus viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelio ir prasideda 20 metrų nuotoliu nuo kraštinių kelių ašių. 9. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje augantys medžiai negali būti aukštesni už nuotolį nuo medžio iki pirmojo bėgio. 10. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną aptarnaujančios įmonės techniniai darbuotojai ir jų įgalioti asmenys turi teisę laisvai vaikščioti šių kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, atlikti remonto, statybos ar kitus darbus, susijusius su geležinkelio naudojimu, važinėti, kasti žemę, tiesti vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas, šiai įmonei informavus apie tai žemės savininkus ar naudotojus ir atlyginus jiems padarytus nuostolius įstatymų nustatyta tvarka. Likviduojant avarijas ir jų padarinius arba siekiant išvengti avarijų, leidžiama privažiuoti prie geležinkelio taip, kaip reikia pagal situaciją, o žemės savininkui ar naudotojui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Geležinkelio apsaugos zonoje, nurodytoje 8.1 punkte, iki geležinkelio želdinių apsaugos zonos ribos ne miško paskirties žemėje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai (įskaitant ir augančius vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose), keliantys pavojų eismo saugumui, žmonėms ar statiniams, nukertami ar kitaip pertvarkomi be atskiro savivaldybės institucijų leidimo ir neatlyginant želdinių vertės. 11. Geležinkelio želdinių apsaugos techniniai darbuotojai turi teisę laisvai vaikščioti geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, sodinti vėjo greitį mažinančias želdinių juostas ir kirsti želdinius, keliančius pavojų eismo saugumui, įrengti apsaugos nuo sniego, smėlio, vėjo, vandens užtvaras ir sutvirtinti dirvą. 12. Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje draudžiama: 12.1. statyti ir rekonstruoti pastatus, nesusijusius su geležinkelio reikmėmis; 12.2. naudoti žemę ne pagal nustatytą paskirtį. 13. Geležinkelio viešojo (bendrojo) naudojimo kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje be viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkelių valdytojo, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo draudžiama: 13.1. kasti žemę giliau kaip 0,3 metro, mechanizuotai lyginti gruntą, vykdyti sprogdinimo ir melioravimo darbus; 54

13.2. tiesti kelius, vamzdynus, kabelius, oro elektros ir ryšių linijas; 13.3. sodinti ir kirsti medžius bei krūmus; 13.4. įrengti pervažas; 13.5. statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelio reikmėms. 14. Jeigu geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose nustatytos ir kitų objektų apsaugos zonos, kuriose galioja panašūs apribojimai kaip minėtose geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, taikomi tos zonos apribojimai, kur jie nustatyti griežtesni. <...> VI. ELEKTROS LINIJŲ APSAUGOS ZONOS <...> 19. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro. 20. Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama: 20.1. statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus; 20.2. vykdyti kalnakasybos, krovimo, žemės kasybos bei lyginimo, sprogdinimo, melioravimo ir laistymo darbus; 20.3. sodinti arba kirsti medžius ir krūmus; 20.4. važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijos apsaugos zonoje); 20.5. rengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras. 21. Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama: 21.1. įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; 21.2. sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas; 21.3. įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius; 55

21.4. įrengti sąvartynus, teršti gruntą ir atmosferą, kūrenti laužus; 21.5. užgriozdinti kelius prie elektros tinklų objektų; 21.6. leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją; 21.7. sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose). 22. Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais žemės ir miško savininkams ir naudotojams turi būti atlyginti padaryti nuostoliai. Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Energetikos ministerijos patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių. <...> XIX. NEKILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ TERITORIJA IR APSAUGOS ZONOS 83. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37) nustatomos šios nekilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus statinių priklausinius) individualios apsaugos zonos: 83.1. apsaugos nuo fizinio poveikio; 83.2. vizualinės apsaugos. 84. Kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos: 84.1. apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų; 84.2. vizualinės apsaugos – 500 metrų. 85. Prieš skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes kultūros paminklais, turi būti nustatytos jų individualios apsaugos zonos. 86. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos saugomos kartu su šiomis vertybėmis. Jų priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato apsaugos reglamentas. 56

87. Apsaugos nuo fizinio poveikio zonoje draudžiama: 87.1. atlikti darbus, deformuojančius gruntą ir sukeliančius jo vibraciją; 87.2. laikyti aktyviąsias chemines, lengvai užsidegančias bei sprogstamąsias medžiagas; 87.3. statyti statinius, kurie nėra skirti nekilnojamosioms kultūros vertybėms apsaugoti ir šių vertybių naudojimui garantuoti; 87.4. atlikti kitokius darbus, galinčius pakenkti nekilnojamosioms kultūros vertybėms ar jų teritorijoms. 88. Vizualinės apsaugos zonoje draudžiami darbai, kurie gali pakenkti nekilnojamųjų kultūros vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliai jų apžvalgai. 89. Nekilnojamųjų kultūros vertybių priešavariniams, remonto ar pritaikymo darbams bei šiems darbams jų teritorijoje atlikti reikalingas Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas. 90. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir apsaugos zonose numatomų atlikti žemės ir statybos darbų projektai turi būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. <...> XXVI. MIŠKO NAUDOJIMO APRIBOJIMAI 108. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1872) miško naudojimo teisės gali būti apribotos visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. 109. Miestų, kurortų miškuose, miško parkuose, miškuose, esančiuose kilometro spinduliu apie respublikinės reikšmės sanatorijas, poilsio namus, pensionus, profilaktoriumus, turistines bazes, draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti chemikalus. Pagal miškotvarkos projektus gali būti uždrausta kirsti kai kurių rūšių medžius, taip pat apribotas ugdomųjų, sanitarinių ir landšaftinių kirtimų laikas. 110. Miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių draudžiami pagrindiniai plyni ir neplyni kirtimai (išskyrus atkuriamuosius kirtimus blogos būklės medynuose), taip pat draudžiama naudoti trąšas ir chemikalus. 111. Atskiruose iki 5 hektarų ploto laukų apsauginiuose miškeliuose, nutolusiuose nuo artimiausiojo miško daugiau kaip 400 metrų, plyni pagrindiniai kirtimai draudžiami. Ši nuostata netaikoma gryniesiems pušynams, drebulynams, juodalksnynams ir baltalksnynams. Šiuose 57

medynuose plyni pagrindiniai kirtimai leidžiami ne didesnėmis kaip 2 hektarų biržėmis, taikant pušynams 15 metų, o kitų rūšių medynams 10 metų šliejimo periodą. Atskiras iki 2 hektarų ploto miškelis gali būti plynai nukirstas 2 biržėmis, o didesnio ploto – ne mažiau kaip 3 biržėmis. 112. Miško sklypuose, esančiuose daubų ir skardžių šlaituose, draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai. 113. Retųjų paukščių lizdaviečių apsaugos juostose ir kurtinių tuokvietėse draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos. Saugomose Lietuvos raudonosios knygos rūšių radimvietėse pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai. 114. Retų, vertingų rūšių medžių medynuose, etaloniniuose medynuose, rekreaciniuose miško sklypuose ir sklypuose su nuolatiniais tyrimų bareliais draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai. Pagal miškotvarkos projektus gali būti nustatomi specialūs kirtimų laiko, būdo ir rūšių apribojimai. 115. 100 metrų pločio magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose draudžiami plyni kirtimai klevų, ąžuolų, liepų, maumedžių medynuose bei kituose, turinčiuose rekreacinę, estetinę reikšmę medynuose, taip pat medynuose, kuriuose įrengtos poilsio ir autotransporto aikštelės. 116. Iki 25 metrų pločio kultūros ir gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiami visų rūšių miško kirtimai, išskyrus landšaftinius, sanitarinius ir medžių, kurių šaknys ardo paminklus, kirtimus, taip pat draudžiama naudoti chemikalus, vykdyti miško želdymo darbus, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal specialius landšafto tvarkymo projektus. 117. 100 metrų pločio pamiškėse, miškų masyvų šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių pakraščiuose draudžiami plyni kirtimai medynuose, dengiančiuose vėjams neatsparius medynus. 118. Pelkių mineralinio grunto salose (iki 5 hektarų) draudžiami plyni pagrindinio naudojimo kirtimai. 1181. Regioninių buitinių atliekų sąvartynų sanitarinėse apsaugos zonose esančiuose miškuose draudžiama vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus. <...> XXVIII. VANDENS TELKINIAI 124. Pagal specialiąsias vandens telkinių naudojimo sąlygas draudžiama: 58

124.1. reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį; 124.2. reguliuoti dirbtinių vandens telkinių lygį didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisyklėse, nuleisti juos be Aplinkos ministerijos leidimo; <...> XX. PELKĖS IR ŠALTINYNAI 128. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama: 128.1. sausinti ir transformuoti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir jų apypelkius bei žemapelkes, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, ir jų apypelkius; 128.2. mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą; 128.3. kasti natūralių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių durpes, taip pat natūralių žemapelkių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 hektaro, o durpių gylis didesnis kaip 1 metras, durpes be Aplinkos ministerijos leidimo; 128.4. keisti neišdžiūvančių šaltinių ir jų grupių hidrologinį režimą. <...> XXXI. NATŪRALIOS (UŽLIEJAMOSIOS IR SAUSMINĖS) PIEVOS BEI GANYKLOS 129. Pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai“ (Nutarimas dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, 1992).

5 priedas