ARCHITEKTŪROS FAKULTERAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA
TERITORIJOS ŠVENČIONYSE TARP VILNIAUS, ŠVENČIONĖLIŲ IR UŽUPIO GATVIŲ RENOVACIJA/MODERNIZACIJA Aiškinamasis raštas
Darbą parengė Darbą parengėgrupė grupė „Čiobrelis”: „Čiobrelis”:
Darbo vadovai: Darbo vadovai:
Gabrielė StrazdaitėSAmf-17 SAmf-17 Gabrielė Strazdaitė
Doc. Sigitas Kuncevičius Doc. Sigitas Kuncevičius
Kristina ŠinkarukSAmf-17 SAmf-17 Kristina Šinkaruk
Doc. Darius Linartas Doc. Dr.Dr. Darius Linartas
Aurelija ŠlepikaitėUKAmf-17 UKAmf-17 Aurelija Šlepikaitė
Vilnius, 2018
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
TURINYS 1. TERITORIJOS URBANISTINĖ ANALIZĖ 1.1. Švenčionių miesto istorinė raida 1.2. Teritorijos padėtis miesto urbanistinėje struktūroje 1.3. Gatvių tinklas ir susisiekimo sistema 1.4. Gamtinis karkasas 1.5. Teritorijos funkcinė ir sklypų struktūra 1.6. Teritorijos užstatymo morfostruktūra 1.7. Teritorijos tūrinė-erdvinė kompozicija 1.8. Viešųjų erdvių sistema ir traukos objektai 1.9. Urbanistinės analizės apibendrinimas 1. ANALOGŲ STUDIJA 2.1. Pramonės rajono regeneracija ir pakrančių sutvarkymas Fredericijoje 2.2. Pramonės rajono Amsterdame konversija į mišrios paskirties teritoriją 2.3. Forsterio modernizuotų daugiabučių namų kvartalas 2.4. Kayseri West autobusų stotis 2.5. Naujosios Luleburgo stoties konkursinis pasiūlymas 2.6. RATP autobusų stotis Paryžiuje 3. TERITORIJOS PLĖTROS KONCEPCIJA 3.1. Urbanistinė koncepcija – miestas prie upės 3.2. Pagrindiniai sprendiniai 3.2.1.
Teritorijos tarp Vilniaus, Šcenčionėlių ir Užupio gatvių problematika
3.2.2. Architektūrinė-meninė koncepcija 3.2.3. Daugiabučių kvartalo modernizacija 3.2.4. Vaistažolių parkas 3.2.5. Autobusų stoties pastatas 3.3. Pagrindiniai koncepcijos teiginiai 3.4. Naudojami parterių produktai 4. NAUDOTA LITERATŪRA
1
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1. TERITORIJOS URBANISTINĖ ANALIZĖ
2
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.1.
ŠVENČIONIŲ MIESTO ISTORINĖ RAIDA
Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė rytinių lietuvių žemė Nalšia kartu su Deltuvos, Lietuvos ir Upytės žemėmis sudariusi Aukštaitiją [1]. Švenčionių miesto ištaka – gyvenvietė kelių iš Prūsijos į Rusiją kryžkelėje, Kūnos upės slėnyje, minima XIV a. vid. - XV a. pr. [2]. Taigi kelias iš Rusijos į Prūsiją (dabartinė Vilniaus g.), ir Kūnos upė istoriškai buvo pagrindiniai miesto urbanistinės strukturos formavimosi elementais. 1838 m. Užnerio apskrities matininko Marciulevičiaus plane vaizduojama Švenčionių miesto urbanistinė struktūra, kurios pagrindas – dabartinė Vilniaus gatvė ir turgaus aikštė. XX a. antroje pusėje buvo numelioruota Švenčionis juosusios Kūnos upės atkarpa tarp Vilniaus ir Mokyklos gatvių. Vėliau jos vietoje nutiestas aplinkkelis į Švenčionėlių ir Molėtų pusę. Turgaus aikštė neteko prekybinės funkcijos ir ilgainiui virto parku. Taigi istoriškai 1 pav. Aikštė. Apie 1935 m. (Šaltinis: Miškinis: 675)
1 pav. Aikštė. Apie 1935 m. (Šaltinis: Miškinis: 675)
susisklosčiusi miesto struktūra, turėjusi ryšius su Kūnos upe buvo pažeista, sunaikinant miesto šalia upęs įvaizdį.
2 pav. Svarbiausi Švenčionių miesto istorinės raidos etapai. (Šaltinis: autorių parengta schema)
3
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.2. TERITORIJOS PADĖTIS MIESTO URBANISTINĖJE STRUKTŪROJE
Darbo objektas – teritorija Švenčionių mieste, tarp Vilniaus, Švenčionėlių ir Užupio gatvių. Į šią teritoriją patenka centro – senosios miesto dalies teritorija, miesto centro teritorija bei esamos daugiaaukščio užstatymo gyvenamosios teritorijos (Švenčionių rajono savivaldybė 2009), (3, 4 pav.). Teritorijos šiaurinė dalis, ties Švenčionėlių gatve, ribojasi su pagrindine miesto aikšte-parku bei istorine miesto dalimi. Rytinė teritorijos dalis ribojasi su pagrindine miesto Vilniaus gatve. Teritorijos pietinė dalis, ties Vilniaus ir Kūnos gatvių sankryža, gali būti vertinama kaip „miesto vartų” teritorija, kadangi čia susikerta dvi pagrindinės miesto gatvės, ir pro šį mazgą iš Vilniaus pusės patenka didžiausias srautas žmonių. Teritorijos vakarinėje dalyje, palei Kūnos gatvę, yra užmelioruota Kūnos upės vaga. Miesto bendrajame plane numatoma miesto plėtra į vakarų pusę (4 pav.), todėl renovuojama teritorija turėtų kurti ryšius su vakarine miesto dalimi. Apibendrinant, nagrinėjama teritorija apima miesto dalį nuo miesto vartų iki pagrindinės miesto aikštės. Dėl šios priežasties, formuojant teritorijos renovacijos ir modernizacijos sprendinius, turėtų būti kreipiamas dėmesys į teritorijos vizualinį identitetą, architektūrinių-urbanistinių sprendinių reprezentatyvumą ir patrauklumą, formuojant Švenčionių miesto įvaizdį. Taip pat turėtų būti įvertinta numatoma miesto plėtra į vakarų pusę, kurios sėkmingą integraciją į miesto urbanistinį audinį gali užtikrinti patrauklių viešųjų erdvių Kūnos upės slėnyje kūrimas.
3 pav. Teritorijos funkciniai prioritetai (šaltinis: Švenčionių rajono savivaldybė)
4 pav. Teritorijos padėtis mieste (šaltinis: autorių parengta schema)
4
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.3. GATVIŲ TINKLAS IR SUSISIEKIMO SISTEMA
Teritorijos
viduje,
kaip
būdinga
modernistinio
planavimo
kvartalams,
susisiekimo sistema labiausiai pritaikyta automobiliams. Gatvės daugiausia neturi Nagrinėjamą teritorija pietryčiuose ir pietvakariuose riboja dvi svarbiausios
pėsčiųjų ir dviračių takų, daug automobilių stovėjimo aikštelių.
miesto gatvės – Vilniaus gatvė – formuojamti jungtį tarp Vilniaus ir Ignalinos, Adutiškio, bei Kūnos gatvė, jungianti Vilnių su Švenčionėliais, Molėtais, Utena (5 pav.). Šiaurėje teritoriją riboja istorinė Švenčionėlių gatvė, prieš nutiesiant Kūnos gatvę, buvusia pagrindine jungtimi tarp Švenčionių ir Švenčionėlių bei kitų Rytų Aukštaitijos miestų. Būdama tarp pagrindinių miesto susisiekimo arterijų, teritorija yra lengvai pasiekama, tačiau kyla grėsmė, jog intensyvaus transporto veikiamos gatvės, ypač kaip aplinkelis tarnaujanti Kūnos gatvė, taps ne erdvinėmis jungtimis, o ribomis, išpjaunančiomis teritoriją iš miesto urbanistinės struktūros. Miesto bendrajame plane numatytas aplinkkelis (5 pav.) galėtų būti šios problemos sprendimo būdas – nukraunant intensyvų transporto eismą nuo Kūnos gatvės, ji galėtų būti paversta ramaus eismo gatve su pėsčiųjų ir dviračių takais.
5 pav. Miesto susisiekimo sistema (šaltinis: autorių parengta schema)
6 pav. Teritorijos susisiekimo infrastruktūra (šaltinis: autorių parengta schema)
5
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.4.
GAMTINIS KARKASAS
Nagrinėjamoje teritorijoje yra daug žaliųjų plotų, tačiau jie nėra suformuoti.
N agrinėjama teritorija vakarinėje pusėje ribojasi su numelioruota Kūnos upės
Teritorijoje svarbiausia žalioji erdvė – numelioruotos Kūnos upės slėnis, tačiau šiuo
vaga, bei jos slėniu (7 pav.). Aplink teritoriją nėra daug išvystytų gamtinių traukos
metu jis vistęs dykra, nėra pritaikytas gyventojų rekreacijai. Modernistinio
objektų, todėl teritorijoje tikslinga formuoti rekreacines viešąsias erdves. Kadangi
planavimo daugiabučių kvartale gausu neišnaudojamų, neaiškios paskirties, ir
miestą juosiančią Kūnos upės vagą nutraukia numelioruotas upės ruožas, upė
nenustatytos nuosavybės statuso žaliųjų plotų, kurių dalis yra virtę automobilių
mieste padalinta į tris ruožus – atkarpa šiaurinėje miesto dalyje, numelioruota
stovėjimo aikštelėmis.
atkarpa nagrinėjamoje teritorijoje ir gamtiškas upės slėnis pietinėje miesto dalyje. Formuojamų rekreacinių zonų charakteris galėtų remtis šia upės fragmentacija: nagrinėjamoje teritorijoje atkurti nutrūkusią upės vagą, čia kuriant urbanizuoto charakterio rekreacines erdves, tuo tarpu natūralios upės fragmentuose išlaikyti natūralų pievų, parkų charakterį.
7 pav. Miesto gamtinis karkasas (šaltinis: autorių parengta schema)
8 pav. Teritorijos žalieji plotai (šaltinis: autorių parengta schema)
6
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.5. TERITORIJOS FUNKCINĖ IR SKLYPŲ STRUKTŪRA
Pagal miesto funkcinį zonavimą teritorijoje numatomi trys naudojimo funkciniai prioritetai – miesto centro teritorija, intensyvaus užstatymo gyv. teritorija ir vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamoji teritorija (9 pav.). Šie reglamentai numato ir utikrina teritorijos daugiafunkciškumą, kas yra svarbus gyvybingos miesto teritorijos užtikrinimo veiksnys. Nagrinėjamoje teritorijoje didžiausią dalį užima daugiabučių namų gyvenamoji teritorija, vienbučių namų gyvenamoji teritorija bei nesuformuotos dykros (10 pav.). Trauką nagrinėjamoje teritorijoje kuria komercinės, paslaugų, administracinė ir visuomeninė funkcijos. Sklypai yra suformuoti tik prie senesnių miesto gatvių – Vilniaus, Švenčionėlių ir Užupio gatvių, tuo tarpu teritorijos viduje sklypų struktūra nėra suformuota. (9 pav.).
9 pav. Teritorijos funkciniai prioritetai (šaltinis: Švenčionių rajono savivaldybė)
10 pav. Teritorijos funkcinė ir sklypų struktūra (šaltinis: autorių parengta schema)
7
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.6. TERITORIJOS UŽSTATYMO MORFOSTUKTŪRA
Teritorijoje išskiriami trys užstatymo morfotipai – sodybinis perimetrinis, sodybinis, laisvas. Miesto centrinę aikštę formuoja istoriškai susiklostęs sodybinis perimetrinis užstatymas, formuojantis aikštės išklotines. Didžioji dalis miesto centrinės dallies yra laisvo užstatymo morfotipo, todėl erdvės kvartalų viduje nėra suformuotos. Laisvo užstatymo morfotipas ne tik neformuoja viešųjų erdvių, bet ir stambiu masteliu disonuoja su istoriškai susiklosčiusiu sodybiniu užstatymu, kuriam būdingas smulkus mastelis.
11 pav. Teritorijos užstatymo morfotipai (šaltinis: autorių parengta schema)
1.7. TERITORIJOS TŪRINĖ-ERDVINĖ KOMPOZICIJA Teritorijos tūrinę-erdvinę kompoziciją formuoja urbanistinės ašys (Vilniaus, Kūnos, Švenčionėlių gatvių ašys), bendramiestės vertikalinės dominantės (bažnyčia, cerkvė, buvusios pirties kaminas) ir lokalios dominatės. Iš nagrinėjamos teritorijos atsiveria vizualiniai ryšiai su cerkve bei buvusios pirties kaminu, tuo tarpu bažnyčios bokštus užstoja masyvūs daugiabučių pastatai. Formuojant užstatymą Kūnos upės slėnyje, svarbu reaguoti į galimus vizualinius ryšius.
12 pav. Teritorijos tūrinė erdvinė kompozicija (šaltinis: autorių parengta schema)
8
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.8. VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA IR TRAUKOS OBJEKTAI
Teritorijos viešųjų urbanistinių erdvių sistemos pagrindas – miesto parkas-aikštė bei Vilniaus gatvės viešoji erdvė su savivaldybės aikšte. Teritorijos viduje nėra suformuotos viešųjų urbanistinių erdvių sistemos – kaip ir būdinga modernistinio planavimo rajonams, pastatai neformuoja gatvės išklotinių, žalieji plotai tarp pastatų nėra tinkamai išnaudoti gyventojų poilsiui. Didžiąją dalį erdvių tarp daugiabučių užima automobilių stovėjimo aikštelės. Nors šiuo metu pagrindinė daugiabučių kvartalo Taikos gatvė tarnauja ne kaip viešoji erdvė, o kaip kelias automobiliams privažiuoti, ji yra potenciali erdvinė jungtis su Vilniaus gatvės viešąja erdve, savivaldybės aikšte ir miesto aikšte-parku. Tuo tarpu Kūnos gatvė šiuo metu veikia kaip erdvinė riba tarp miesto centrinės dalies ir Užupio kvartalo. Tam, kad ši gyvenamoji teritorija būtų integruota į miesto urbanistinį audinį, svarbu per Kūnos gatvę formuoti erdvines jungtis su Užupio gatve. Pagrindiniai nagrinėjamos teritorijos traukos objektai – prekybos centras (1), savivaldybės administracijos pastatas (2), cerkvė (3), vaikų darželis (4), seniūnijos pastatas (6). Kaip potencialų traukos objektą galima išskirti buvusį kito teatro pastatą (5).
13 pav. Taikos gatvės erdvė. Gatvės erdvė veikia ne kaip viešoji erdvė, o kaip automobilių privažiavimo kelias (šaltinis: autorių fotofiksacija)
14 pav. Daugiabučių kiemai. Vyrauja nesuformuotos erdvės, neišnaudojami žalieji plotai (šaltinis: autorių fotofiksacija)
15 pav. Teritorijos susisiekimo infrastruktūra (šaltinis: autorių parengta schema)
9
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
1.9. TERITORIJOS URBANISTINĖS ANALIZĖS IŠVADOS
•
Miestas iki XX a. vid. plėtojosi palei Kūnos upę, tačiau dėl sovietmečiu vykdytos melioracijos panaikinti miesto urbanistinės struktūros ryšiai su Kūnos upės slėniu;
•
Buvusiame upės slėnyje pastatytas miestui nebūdingo mastelio daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas sunaikino miestui būdingą posesijinę struktūrą, o daugiaaukščių pastatų mastelis nustelbė susiklosčiusį sodybinį užstatymą.
•
Kadangi Švenčionių miesto bendrajame plane numatyta miesto plėtra į vakarų pusę, numelioruotos Kūnos upės slėnis gali tapti jungiamąja teritorija tarp miesto centrinės dalies ir naujai įsisavinamų teritorijų.
•
Dėl daugiabučių kvartalo teritorijoje nesuformuotų valdų, daugiabučių kiemai nėra prižiūrimi, didžiąją dalį kiemų sudaro automobilių stovėjimo zonos, erdvės nėra kategorizuojamos į viešas, pusiau viešas, pusiau privačias, ir privačias. Dėl šios priežasties kiemų erdvės nėra patrauklios, saugios, pritaikytos gyventojų poilsiui.
•
Nutiesta Kūnos gatvė, veikianti kaip miesto aplinkkelis ir nukreipianti transportą nuo Vilniaus gatvės, sukūrė ribą tarp miesto centro ir Užupio gyvenamojo kvartalo. Siekiant integruoti vakarinę miesto dalį į miesto urbanistinį audinį, svarbu Kūnos gatvę paversti jungtimi, o ne riba.
•
Vilniaus ir Kūnos gatvių sankryžoje esantis prekybos centro pastatas neformuoja „miesto vartų“ bei tinkamai nereprezentuoja miesto. Norint suformuoti tiek miesto vartus, tiek modernizuojamos teritorijos architektūrinį-urbanistinį ženklą, svarbu keisti prekybos centro architektūrinę išraišką, formuoti šio mazgo patrauklumą ir išskirtinumą.
10
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
2.
ANALOGŲ STUDIJA
11
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
2.1.
PRAMONĖS RAJONO REGENERACIJA IR PAKRANČIŲ SUTVARKYMAS FREDERICIJOJE
Vieta: Fredericija, Danija Architektai: KCAP Programa: 21 ha bendrasis planas, kuriame planuojama 126 000 m2 gyvenamos teritorijos, 82 000 m2 biurų teritorijos, 22 000 m2 kultūros ir edukacijos teritorijos, 15 000 m2 viešbučių, kavinių teritorijos.
16 pav. Bendrojo plano vizualizacija, KCAP
17 pav. Bendrasis planas, KCAP
Vizija - sukurti patrauklų ir modernų miesto rajoną, atveriant prieigas prie vandens, tuo pat metu gerbiant unikalią Fredericijos istoriją. Ši vizija išskiria svarbiausius vystymo aspektus: •
Istorija, šiuolaikinė miesto statyba ir architektūra atitinka naujovišką mąstymą.
•
Miesto ir gyvenimo kokybės bei plėtros potencialas.
•
Miesto bendraumenė aktyviai dalyvauja miestų plėtroje
•
Fredericija bus trijų zonų ir konkuruos su didmiesčiu.
•
Ekonomikos, aplinkos, socialinių ir sveikatos aspektų tvarumas yra planavimo ir sprendimų dalis. 12
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
Plėtros planas turi savo koncepciją, kuri apjungia penkis vizijos aspektus ir paversčia nuoseklia fizine urbanistinio rajono struktūra. Ši struktūra jungia naują miesto rajoną ir unikalų senamiestį - tęsiant esamą tinklo struktūrą, atsižvelgiant į miesto mastą ir aiškinant jos architektūrą. Fizinė koncepcija (3 pav.) susideda iš kanalų, kurie atveria rajoną iki vandens, ir atneša vandenį iki miesto, kokia ir buvo istorinio miesto plano idėja nuo 1677 m. Be to, plėtros plano koncepcija apima keletą strategijų, skirtų remti plėtros plano įgyvendinimą bei plano pagrindines vizijas. Fizinis planas suteikia pagrindą šiuolaikiškam ir įvairialyčiam miesto rajono plėtrai. Siekama, kad naujoji dalis taptų natūraliu esamo miesto pratęsimu, atsižvelgiant į Fredericijos istoriją, pavyzdžiui, išlaikydama apžvalgos ryšius su vandeniu. Išdėstyti trys kanalai ir gatvės tiesia blokine struktūra rajone į rytus, sukuriamas mažmeninės prekybos rajonas palei rytinę vietovę. Išplėčiama zona į vakarus su pastatais, kurie, atsižvelgiant į jų mastą ir dizainą, patenka į miesto aplinką ir kuria uosto atmosferą su prieplaukomis, slidinėjimo trasomis ir aplinkine uosto zona (5 pav.). Projektuojant daug dėmenesio skirta miesto erdvių įvairovei, kuri sukuria zonas aktyviai veiklai ir poilsiui, formuoja patrauklų, dinamišką ir įvairų urbanistinį gyvenimą. Projektas turi plačią, viešai prieinamą vandens krantinę ir žaliąją zoną, einančią per rytinę dalį, suteikia galimybę jomis naudotis viešais ir kultūriniais tikslais, tokiais kaip mokyklų renginiams, teatrams, kariuomenės lankytojų centrui ir kt (4 pav.). Visas projektas teikia pirmenybę pėstiesiems ir dviratininkams.
18 pav. Plano koncepcija, KCAP
19 pav. Vizualizacija, KCAP
20 pav. Vizualizacija, KCAP
Miesto ir gyvenimo kokybės strategija pabrėžia miesto erdvių suplanavimo svarbą, skatinant judėjimą ir socialinius santykius. Tinkamas pastatų tankis ir būsto tipai, mažmeninės prekybos vietos, kultūrinių paskirčių įvairovė ir kt. derinys padės sukurti patrauklų ir dinamišką miesto gyvenimą, tuo tarpu žmonių noras būti miesto erdvėse skatinamas tinkamu mikroklimatu ir maloniu apšvietimu. Visoje miestų plėtros proceso dalyse yra integruota esama ir nauja veikla. Plėtros planas grindžiamas pagrindiniu principu, kad plėtra turi būti tvari plačiąja žodžio prasme, t.y. atsižvelgiant į aplinką, energiją ir klimatą, sveikatos ir socialinius bei finansinius aspektus. Ir siekiama yra nustatyti naujus Danijos miestų plėtros standartus visose pagrindinėse srityse: 13
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
•
Imamasi veiksmų, kad būtų sukurtas anglies nenaudojantis miesto rajonas, todėl reikalaus alternatyvių energijos šaltinių, tokių kaip fotovoltinės ląstelės.
•
Mišrios būsto rūšys, mažmeninės prekybos vietos ir kt. Padės kurti įvairią ir integracinį miesto rajoną, kuriame kiekvienam bus vietos. Tuo pačiu metu miesto rajonas skatins judėti ir tokiu būdu prisidėti prie sveikatos gerinimo.
•
Plėtra taip pat turi būti finansiškai perspektyvi, be to, projektas turi atitikti būtiną aukšto lygio reikalavimus.
21 pav. Vizualizacija (šaltinis: KCAP)
2.2.
22 pav. Vizualizacija, (šaltinis: KCAP)
23 pav. Vizualizacija, (šaltinis: KCAP)
PRAMONĖS RAJONO AMSTERDAME REGENERACIJA Į MIŠRIOS PASKIRTIES TERITORIJAS
Vieta: "Cruquiuseiland" , Amsterdamas Architektai: KCAP Programa: 450 gyvenamųjų butų, įvairių darbo ir komercinių patalpų bei požeminė automobilių stovėjimo aikštelės.
"Cruquiuseiland" rytiniame Amsterdamo uoste pertvarkys iš pramoninės zonos į mišrų miesto kvartalą, skirtą gyventi ir dirbti. KCAP sukūrė pietrytinę pusiasalio dalį (9 pav.). Sklypo kontūras idealiai tinka organiškos formos miesto planui su pastatais, išsilginiais ryšiais, atsiveriančiais takus link vandens. Teritorijos erdvinė struktūra tvarkingai formuoja kiemus ir tankų kvartalo užstatymą, kiekvienas pastatas su kiemu turi indvidualų sprendimą. Automobilių stovėjimo aikštelė vieta yra sutelkta po pastatais, kad viešoji erdvė būtų laisva nuo automobilių ir taptų ekologine oaze. Pastatai yra suskirstyti į keletą didesnių ir mažesnių tūrių. Tai garantuoja smulkią struktūrą, susijusią su žmogaus masteliu. Kiekvienas pastatas turi savo charakterį ir tapatumą nuoseklioje bendroje struktūroje (10 pav.). Ekologiškos viešosios erdvės ir lanksčios pastatų struktūros sudaro sąlygas tvariam vystymuisi, ypatingą dėmesį skiriant socialiniam tvarumui. Būsto tipų diferencijavimas, darbo vietos ir įrenginiai skatina pastatų ir apylinkos sąveiką, siekiant sukurti saugią ir malonią gyvenamąją aplinką. Kiemeliai palengvina skirti bendram naudojimui, o apylink esančios poilsio erdvė suteikia galimybę naudotis paslaugomis. Šie elementai skatina socialinę sanglaudą regione ir sukuria gyventojų, vartotojų ir lankytojų įtraukimo kaimynystę. 14
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
24 pav. Planas, (šaltinis: KCAP)
25 pav. Vizualizacija (šaltinis: KCAP)
26 pav. Buvusios situacijos nuotrauka, 2012 m. (šaltinis: KCAP)
Architektai projektuodami kvartalą labai svarbiu laiko masteliškumą, jog pastatai savo dydžiu ir proporcijomis nekontrastuotu su aplinka. Kadangi gamtinio karkaso – vandens aplink yra labai daug, projekto autoriai stengėsi ir kiemų sistemoje panaudoti kuo daugiau žalumos ir sukurti gyvenimą parke. Pastatai yra projektuojami skirtingų aukščių tam, jog kiekvienas gyventojas turėtų galimybę turėti vizualinį ryšį su vandeniu ar su kiemais, kurie projektuojami kaip parkas. Pastatai palninėje struktūroje projektuojami dinamiškai. Taip autoriai suprojekuoja vidines viešasias erdves, kurios taip pat turi ryšius su vandeniu. Pastatai taip pat dinamiškai yra projektuojami ir dėl saulės insoliacijos. Norima, kad gyvenamieji butai gautų kuo daugiau natūralaus apšvietimo.
27 pav. Schemos, (šaltinis: KCAP)
15
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
2.3.
FORSTERIO MODERNIZUOTŲ NAMŲ KVARTALAS
Šiuo projektu buvo modernizuojamas kvartalas viename Vokietijos mieste. Buvo pasirinkti skirtingos konfigūracijos daugiabučiai gyvenamieji ir pritaikomi šiuolaikinėms gyventojų reikmėms. 1. Dviejų "L" pastatų atnaujinimas. Šie betoniniai gyvenamieji pastatai tapo vieni iš pirmųjų modernizuotų pastatų, kurie pažymėjo esamo miesto rajono transformaciją mažame Leinefelde mieste rytinėje Vokietijoje. Pagrindinis dominuojantis elementas, perimetro mūro siena, kuri jungia keletą funkcijų: ji suteikia pagrindą pastatui, leidžia įkurti privačius sodus pirmojo aukšto lygyje, tai sukuria tam tikrą barjerą, buferinę zoną tarp pastato ir gatvės. Tartum priešprieša šiai sienai yra toliau visame pastato priekiniame fasade išsidėsčiusios lango linijos. Balkonų linijos ir stogo terasos pietų ir vakarų fasaduose suteikia kiekvienam butui daugybę išorės erdvės. [6] 2. Antrasis modernizuotas daugiabutis gyvenamasis namas yra tame pačiame kvartale, kaip ir ankščiau aptartasis, tačiau jį modernizuojant buvo pasitelkti šiek tiek kitokie principai. Čia buvo panaudotos įvairios priemonės, kad esama sistema būtų paversta į daugialypį, mažesnį gyvenamą pastatą. Pašalinus viršutinius du aukštus, yra išsprendžiamas mastelio klausimas. Taip pat yra sukuriama naujų privačių erdvių gyventojams. Nepertraukiamo perimetro mūrinės sienos, pastato koridorinė sistema leidžia paskirstyti privačias, komunalines ir viešąsias erdves bei kurti saugias įėjimo erdves. Fasadai modernizuojant pastatą tapo gyvibinga nauja struktūra. Gatvės pusėje yra projektuojami nedideli, raudoni balkonai, kontrastingi su prie fasado spalvinių sprendimų prisiderinančiais balkonais, kurie yra sodo pusėje, čia ant konsolinio stogo pridedamas papildomas akcentas (stogelis). Interjero dizainas buvo sukurtas konsultuojantis su nuomininkais. [6]
28 pav.. ,,House 01 Leinefelde” daugiabutis po modernizacijos
29 pav.. ,,House 01 Leinefelde” daugiabutis po modernizacijos
30 pav.. ,,House 02 Leinefelde” daugiabutis prieš modernizaciją
31 pav.. ,,House 02 Leinefelde” daugiabutis po modernizacijos
16
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3. Labiausiai žinomas ir galbūt labiausiai radikalus miesto rekonstrukcijos pavyzdys Leinefelde, Rytų Vokietijoje, yra šio senojo 180 metrų ploto "Plattenbau" butų bloko, iš anksto sumontuoto betono plokščių sistemos pastato, transformacija. Pašalinus viršutinį aukštą ir septynis aukštus segmente išilgai bloko linijos, buvo sukurtas naujas gyvenamųjų namų vystymo stilius: atskiros, bet sujungtos "vilos" tipo daugiabučių namų eilės. Vienas aukštas jungia net aštuonis tokius blokai rytinėje kvartalo pusėje. Tokios tarpusavyje susietos kompleksinės funkcijos yra miesto dalis, simboliškai pažyminčios įėjimą į Leinefelde ir išreiškiančios naują prasmę miestų planavime. Spalvų pasirinkimas užima tokią funkcinę diferenciaciją ir sukuria gyvą kontrastą tarp grupės išorinių ir vidinių paviršių. Tokiu būdu visame kvartale yra kuriama nauja architektūrinė kokybė, gerinamas žmonių gyvenimo lygis.
32 pav. ,,House 03 Leinefelde” daugiabutis prieš modernizaciją
33 pav.. ,,House 03 Leinefelde” daugiabutis po modernizacijos
4. Svarbiausi aspektai, kuriais buvo vadovaujamasi kuriant šio miesto pertvarkymo planą, buvo kuo įvariau modernizuoti atskirus pastatus. Konkrečiai šio pastato atveju, pastatai buvo sutrumpinti dviem segmentais, o vertikalioje plokštumoje buvo pašalinti du aukštai. Taip pat kuriamas didelis skulptūrinis efektas. Susidariusios stogo terasos antrame ir trečiame aukštuose sukuria naujas erdves gyventojams. Klinkerinėmis plytelėmis klijuota pastatą juosianti mūrinė tvora atkuria tipinį motyvą šio kvartalo regeneracijoje, susiedama pastatą su jo gyvenamąja erdve ir atskiriant pirmojo aukšto butų sodus nuo viešosios erdvės. [6] 34 pav.. ,,House 03 Leinefelde” daugiabutis po modernizacijos
35 pav. ,,House 04 Leinefelde” daugiabutis prieš modernizaciją
36 pav.. ,,House 04 Leinefelde” daugiabutis po modernizacijos
17
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
2.4.
KAYSERI WEST CITY AUTOBUSŲ STOTIS
Pavadinimas : Kayseri West City Bus Terminal / Bahadir Kul Architects Metai : 2006 m. Vieta : Kayseri, Turkija Architektas: Bahadir Kul Architects Plotas : 1600 kv. m.
SOCIALINIAI ASPEKTAI Objekto paskirtis: Naujoji autobusų stotis Kayseri mieste, Turkijoje Socialinė svarba: Vakarų miesto Kayseri, vakarų rajono ir kaimų terminalo idėja kilo dėl to, jog šiuo metu esančių kelionių agentūrų transportui yra sunku pasiekti šį kurortinį miestelį. Be to, kitos priežastys yra eismo tankis, kurį sukelia transporto priemonės miesto centre.
37 pav. Kayseri West Bus Terminal vakarinio fasado vaizdas
URBANISTINIAI ASPEKTAI Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Struktūra suprojektuota taip, kad būtų įsikūrusi prie vietos kelio, esančio 8 km nuo miesto centro, kuriame taip pat yra naujas tarpmiestinių autobusų terminalas. Šios srities pasirinkimo priežastys buvo patogumas susieti naująjį vietinį kelią su miesto centru, susisiekimas su tarpmiestiniu autobusų terminalu ir geležinkelio sistemos buvimas netoli. Tokiu būdu atsiranda aiški viešojo transporto pastatų sistema mieste. Objekto ryšio su aplinka pobūdis: Pastatas yra įsikūręs pramoninėje – komercinėje vakarinėje miesto zonoje. Dominuoja modernūs prekybos centrai, netoliese esantis autobusų terminalas, įsikūrusios įvairios kitokių paslaugų įmonės. Pastato vieta sklype reaguoja į užduotą senojo terminalo pastato užstatymo liniją, kuriam yra būdingas atsitraukimas nuo gatvės. ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI Funkcinis, kompozicinis sprendimas: Pastato formai buvo pasirinktas paprastas tūris, kuris buvo
38 pav. Kayseri West Bus Terminal vieta mieste
padalintas į dvi zonas : miesto terminalą ir užmiesčio terminalą. Šias dvi zonas skiria ,,Z” formos siena, kuri ne tik funkciškai sudalina pastatą, tačiau ir kompoziciškai simbolizuoja ilgo kelio motyvą. Pats pastato tūris taip pat buvo pasuktas pagrindinių kelių susikirtimo kryptimis. Pastate yra suprojektuotos šios patalpos : administracija, techninės patalpos, užmiesčio terminalo laukiamasis, su bilietų kasomis, taip pat miesto terminalo laukiamasis su bilietų kasomis. 18
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
Medžiaginis, konstrukcinis sprendimas: Visas pastatas ganėtinai reaguoja į aplinkinį kontekstą, šiek tiek kontrasduodamas. Fasado apdailos medžiagos pasirinktos pilkšvų skirtingų atspalvių plokštės, kurios reaguoja į aplinkinių pastatų kuriamą rajono įvaizdį. Nepaisant to, fasaduose atsiranda raudoni, kontrastuojantys elementai, tokie kaip kolonos, kurios suteikia pastatui gyvybės bei žaismingumo. Pastato konstrukcijos – laikančios sienos, bei kolonos, laikančios stogą, kuris yra ne mažai išsikišęs iš pastato kontūrų. Foje dominuoja vitrinos, kurios atveria visą pastatą į aplinkinę aplinką ir sukelia lauko įspūdį.
39 pav. Kayseri West Bus Terminal koncepcija
40 pav. Kayseri West Bus Terminal priekinio fasado vaizdas
41 pav. Kayseri West Bus Terminal konstrukcinis stogo sprendimas
42 pav. Kayseri West Bus Terminal gen. planas
43 pav. Kayseri West Bus Terminal koncepcija
44 pav. Kayseri West Bus Terminal fasadas
19
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17 2.5.
NAUJOSIOS LULEBURGO STOTIES KONKURSINIS PASIŪLYMAS
Pavadinimas : Luleburgaz Intercity Bus Terminal (Konkurso 2 vietos prizininkai) Metai : 2013 Vieta : Luleburgaz, Turkija Architektas: Caner Bilgin, Inanc Eray
SOCIALINIAI ASPEKTAI Objekto paskirtis: Naujosios Luleburgo stoties konkursinis pasiūlymas Socialinė svarba: Naujoji stotis yra projektuojama ant dviejų funkciškai svarbių ašių miestui. Viena ašis – transporto, jungianti Stambulo miestą su Edirno miestu, kita jungtis – pėsčiųjų. Jos kertasi ties sklypo riba ir tokiu būdu, šiuo pastatu yra norima kurti tarsi mažą socialinį centrą, kuris taptų nauju traukos tašku tiek turistams, tiek miesto gyventojams URBANISTINIAI ASPEKTAI
45 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal vizualizacija
Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Kaip jau buvo minėta, pastatas yra projektuojamas prie dviejų susikertančių pėsčiųjų ir transport judėjimo ašių. Pastato sklypo vieta – riba tarp tankios gamtinės teritorijos bei tankaus urbanistinio užstatymo. Objekto ryšio su aplinka pobūdis: Pastatas yra projektuojamas priešingai negu daugeliu atveju - atitrauktas nuo pagrindinių gatvių į miško pusę. Tokiu būdu pastatas tarsi nori pritapti prie gamtos o ne prie vyraujančios urbanistinės struktūros.
ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI Funkcinis, kompozicinis sprendimas Kaip jau buvo minėta, pastatas reaguoja labiau į gamtinę sklypo dalį, todėl yra atitrauktas labiau į miško pusę. Kadangi tai yra dviejų svarbių ašių susikirtimo taškas, į tai reaguodamas pastato tūris ir pagrindinis fasadas yra pasukamas tų dviejų ašių kryptimi. Pats pastatas yra nedidelis, vieno aukšto, su šlaitiniu stogu. Pastato viduje projektuojamos
46 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal urbanistinė koncepcija
20
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
patalpos – administracinės patalpos, nedideli kabinetai darbuotojams, didelis laukiamasis – foje, nedidelės komercinės paskirties patalpos. Medžiaginis, konstrukcinis sprendimas: Pastato tiek išorinė, tiek vidinė apdailos medžiagos yra ,,žemiškos” kilmės. Pastato stogo apdailoje dominuoja medis, kuris reaguoja ir susilieja su šalia sklypo esančiu mišku, pastato vidinėse struktūrose taip pat dominuoja medžio motyvai bei šilti tonai. Didžioji dalis fasadų yra stiklinė. Pastato konstrukciniai sprendimai – laikančios sienos bei kolonų tinklas.
47 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal stogo konstrukcija
48 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal interjero vizualizacija
50 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal fasadai 49 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal aksonometrija
51 pav. Luleburgaz Intercity Bus Terminal pirmo aukšto planas
21
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
2.6.
RATP AUTOBUSŲ STORIS PARYŽIUJE
Pavadinimas: RATP Bus Center in Thiais / ECDM Metai : 2007 Vieta: Paryžius, Pracūzija Architektas: Emmanuel Combarel Dominique Marrec
SOCIALINIAI ASPEKTAI Objekto paskirtis: Nauja autobusų stotis Prancūzijoje, Paryžiuje Socialinė svarba: Autobusų centras kontroliuoja visas autobusų linijas į pietus ir į rytus nuo Paryžiaus esančiame Paryžiaus pietiniame priemiesčio rajone, išilgai plataus bulvarų ir kelio sankryžų, pramoniniame krašte.
URBANISTINIAI ASPEKTAI Objekto vieta urbanistiniame kontekste: Tai yra pietinis Paryžiaus priemiesčio rajonas, tankiai urbanizuota,
52 pav. RATP Bus Center in Thiais įėjimo fragmentas
mažai gamtinio karkaso turinti teritorija. Joje yra būdingi nauji gamyklų, saugyklų pastatai, logistikos įmonės. Objekto ryšio su aplinka pobūdis: Pastatas yra suprojektuotas atsižvelgiant į esamą kontekstą, kuris yra tankiai urbanizuotas. Pastatas atkartoja asfalto, betono motyvus savo fasaduose, taip pat formuoja gatvės išklotinę, atsižvelgiant į kitų pastatų užstatymo liniją
ARCHITEKTŪRINIAI ASPEKTAI Funkcinis, kompozicinis sprendimas Pastato pagrindinė idėja – pasirinktą vieną didelį tūrį dalinti į dėžės formos mažesnius tūrius (dėžės buvo pasirinktos dėl aplinkinio konteksto), jį skaidant, kaikuriuos išimant ir t.t. Taip pat pagrindinis taikomas principas, kuo labiau atkartoti esamą aplinką, atsiveriant daugiausiai į vidinį pastato kiemą, kur yra projektuojamos refleksinio ir spalvoto stiklo ertmės. Pastatas atrodo kaip monolitas su suapvalintais kraštais, kurie kažkaip poliruoti, reikalingi čia kaip konteksto formavimas. 53 pav. RATP Bus Center in Thiais vieta mieste
22
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
Medžiaginis, konstrukcinis sprendimas: Esami sklypo ir jį supančio betono plotai iškraipomi, modeliuojami taip, kad apimtų administracinį centrą. Pastatas prasideda nuo žemės ir tęsiasi iki pat viršaus. Yra naudojamos betono lakštai, 3 cm storio, turintys ne slidžią taškų struktūrą, tokią kaip "LEGO" ( 24 mm skersmens x 7 mm aukščio, 12 mm pločio), kuris prisideda prie kinetikos formavimo, kuris reaguoja į labai sudėtingus poreikius: struktūros neformalumą, tankumą, homogeniškumą, dematerializaciją, tikslumą, ilgaamžiškumą. Tai užtikrina žemės tęstinumą nuo kelio iki fasadų, pastatas neturi nei pradžios, nei pabaigos.
54 pav. RATP Bus Center in Thiais pirmo aukšto planas
55 pav. RATP Bus Center in Thiais antro aukšto planas
57 pav. RATP Bus Center in Thiais priekinis fasadas
56 pav. RATP Bus Center in Thiais priekinio fasado fragmentas
58 pav. RATP Bus Center in Thiais vidinis kiemas
23
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3. TERITORIJOS PLĖTROS KONCEPCIJA
24
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3.1.
URBANISTINĖ KONCEPCIJA – MIESTAS PRIE UPĖS
Atlikus Švenčionių miesto urbanistinės struktūros analizę paaiškėjo, kad vienas svarbiausių miesto formavimosi veiksnių – Kūnos upės vaga, kuri sovietmečiu buvo numelioruota, o jos slėnis tapo miesto vaizdą darkančia dykra. Paslėpus upę ir jos vietoje nutiesus gatvę istoriškai susiklostęs miesto šalia upės įvaizdis buvo prarastas – nėra išlikę jokių pagrindinės miesto gatvės ryšių su upe. Pagrindinė urbanistinė miesto plėtros idėja – atkurti prarastus erdvinius ryšius su Kūnos upe, taip formuojant miesto šalia upės įvaizdį. Siūloma upę miesto teritorijoje išskirti į tris skirtingų charakterių ir funkcinių prioritetų zonas – šiaurinėje miesto dalyje formuoti “Mokyklos pakrantę”, atkuriamoje upės vagos dalyje tarp Švenčionėlių ir Vilniaus gatvių formuoti “Vaistažolių parką”, o pietinėje miesto dalyje už Vilniaus gatvės išsaugoti susiformavusį gamtinės upės charakterį (59 pav.). Kadangi istoriškai susiklosčiusios miesto urbanistinės struktūros pagrindas – Kūnos upė bei Vilniaus gatvė, siūlomame miesto plėtros modelyje formuojami lokalūs centrai Vilniaus gatvėje, bei su šiais lokaliais centrais besijungiančios Kūnos pakrantės rekreacinės zonos. Lokalių miesto centrų bei rekreacinių pakrantės zonų jungtys leistų atverti miesto urbanistinę struktūrą į upės slėnį, tokiu būdu formuojant miesto šalia upės įvaizdį.
59 pav. Teritorijos urbanistinė koncepcija – miestas prie upės (šaltinis: autorių parengta schema)
60 pav. Formuojama lokalių centrų ir pakrantės rekreacinių zonų sistema (šaltinis: autorių parengta schema)
25
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3.2.
PAGRINDINIAI SPRENDINIAI 3.2.1. Teritorijos tarp Vilniaus, Šcenčionėlių ir Užupio gatvių problematika
Detalizuoti pasirinkta viena problematiškiausių Švenčionių miesto dalių – teritorija tarp Vilniaus, Švenčionėlių, ir Užupio gatvių. Išskiriamos trys pagrindinės architektūrinės-urbanistinės teritorijos problemos: 1. Daugiabučių namų kvartalas, esantis miesto centre, šalia pagrindinės miesto aikštės, Kūnos upės slėnyje, savo masteliu, architektūrine išraiška bei formuojamu socialinio gyvenimo modeliu nėra būdingas bei tinkamas Švenčionių miesto urbanistiniam audiniui. Stambaus mastelio pastatai disonuoja su gamtine aplinka bei miestui būdingu smulkaus mastelio sodybiniu, sodybiniu perimetriniu užstatymu. Laisvo planavimo daugiabučių kvartalo užstatymas neformuoja gatvių erdvių perimetro, kvartalo viduje nėra aiškios, kokybiškos bei tinkamai funkcionuojančios viešųjų erdvių sistemos. 2. Numelioruotos Kūnos upės vietoje nutiesta gatvė, skirianti miesto centrą bei daugiabučių kvartalą su Užupio gyvenamuoju kvartalu, o upės slėnis tapo nenaudojama dykra. 3. Vilniaus ir Kūnos gatvių sankryžoje esantis “Maxima” prekybos centro pastatas neformuoja reprezentatyvių miesto vartų, bei būdamas sklypo gale neformuoja pagrindinės miesto gatvės išklotinės. Šias urbanistines problemas siūloma spręsti formuojant viešųjų urbanistinių erdvių sistemą, apjungiančią atskiras problemines zonas į darniai funkcionuojančia urbanistinę struktūra: iš pagrindinės miesto aikštės bei Vilniaus gatvės formuojamos jungtys su Kūnos upės slėnyje projektuojamu vaiztažolių parku, taip į viešųjų erdvių sistemą integruojant ir daugiabučių kvartalą. (62 psl.). 3.2.2. Architektūrinė-meninė koncepcija Pagrindinė teritorijos modernizacijos architektūrinė-meninė koncepcija – nusilenkimas gamtai. Į žaliuosius plotus siūloma minkštinti šiuos metu stambų pastatų siluetą.
61 pav. Architektūrinė-meninė koncepcija: nusilenkimas gamtai (šaltinis: autorių parengta schema)
62 pav. Teritorijos sutvarkymo planas (šaltinis: autorių parengta schema)
26
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3.2.3. Daugiabučių kvartalo modernizacija
Daugiabučių kvartalo modernizacija remiasi pagrindine architektūrine-menine idėja – stambių tūrių išbyrėjimas į žaliąją erdvę. Kadangi sovietmečiu projektuotas daugiabučių kvartalas nereaguoja į istorinį Švenčionių urbanistinio audinio mastelį, šio kvartalo pertvarkymu siekiama nagrinėjamai teritorijai suteikti artimesnį likusiam miestui mastelį. Tam, remiantis Forsterio daugiabučių renovacijos patirtimi (žr. 2.3. Forsterio modernizuotų daugiabučių kvartalas), siūloma keisti daugiabučių siluetą, išimant tam tikrus butų modulius, taip smulkinant pastatų mastelį. Nesuformuotų
63 pav. Teritorijos susisiekimo infrastruktūra (šaltinis: autorių parengta schema)
daugiabučių kiemų erdvėse siūloma formuoti įgilintų automobilių saugyklų tūrius, ant kurių stogo būtų įrengiami pusiau privatūs daugiabučių kiemai bei privačios terasos pirmų aukštų butų gyventojams (63, 64 pav.). Įgilinti parkingai ne tik paslėptų automobilius, bet ir aukščių skirtumu atskirtų viešąją erdvę nuo pusiau privačios ir privačios. Iš pirmų daugiabučių aukštų numatoma formuoti privačias terasas ant automobilių saugyklos stogo, kas pakeltų tiek butų vertę, tiek gyventojų gyvenimo kokybę. 64 pav. Įgilintos automobilių saugyklos idėjinė schema (šaltinis: autorių parengta schema)
65 pav. Išimami butų moduliai (šaltinis: autorių parengta schema)
67 pav. Ant automobilių saugyklos stogo įrengtas pusiau privatus daugiabučių kiemas (šaltinis: autorių vizualizacija)
68 pav. Aukščių skirtumu formuojama riba tarp viešųjų ir pusiau privačių erdvių (šaltinis: autorių vizualizacija)
27 66 pav. Projektuojami įgilinti parkingai (šaltinis: autorių parengta schema)
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3.2.4. Vaistažolių parkas Numelioruotos Kūnos upės slėnyje projektuojamas Vaistažolių parkas. Parko planinė idėja – ant gamtiško upės vingio, pagal vyraujančias urbanistines ašis (12 pav.) projektuojamas pėsčiųjų takų tinklas (69 pav.). Žolelių parkas projektuojamas ne tik kaip vienas pagrindinių miesto traukos objektų, bet ir kaip erdvinė jungtis tarp miesto centrinės dalies, projektuojamos autobusų stoties bei vakarinės miesto dalies (Užupio kvartalo). Parke numatomos tokios funkcinės zonos: •
lysvės vaistažolių eksponavimui;
•
arbatos gėrimo kambariai;
•
atviros erdvės įvairioms bendruomenės veikloms, vaistažolių rinkimo čempionatui organizuoti;
•
vaikų žaidimų aikštelės.
69 pav. Formuojamas upės vingis (šaltinis: autorių parengta schema)
Nauja rekreacinė erdvė mieste skirta ne tik pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir formuoti Švenčionių, kaip vaistažolių sostinės identitetą. Šalia pagrindinės miesto autobusų stoties įsikūręs parkas formuoja atvykstančių žmonių trauką, skatina viso miesto gyvybiškumą.
70 pav. Projektuojamas vaistažolių parkas ir modernizuojamas daugiabučių kvartalas (šaltinis: autorių vizualizacija)
71 pav. Projektuojamas vaistažolių parkas ir modernizuojamas daugiabučių kvartalas (šaltinis: autorių vizualizacija)
28
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3.2.5. Autobusų stoties pastatas PROBLEMA Išanalizavus esamą teritorijos būklę, paaiškėjo, jog dabartinė Švenčionių miesto autobusų stotis yra gerokai nutolusi nuo miesto centro, yra funkciškai nepatogioje miesto dalyje. Taip pat, dabartinis prekybos centro ,,Maxima” pastatas neformuoja jį supančių gatvių užstatymo, neformuoja Švenčionių miesto vartų įvaizdžio, dėl to yra siūlomas naujas prekybos centro pastatas su integruota stotimi. KONCEPCIJA Pagrindinė naujojo pastato idėja yra pratęsti pagrindinės Vilniaus gatvės užstatymo principą, koncentruojant pastato ilgąją kraštinę prie gatvės. Taip pat tokiu būdu yra sukuriamas atsitraukimas nuo naujai projektuojamo
72 pav. Projektuojamas stoties tūris (šaltinis: autorių parengta schema)
žolelių parko ir pratęsiama viešųjų erdvių sistema. Pastato tūris pasirinktas labai lakoniškas, atitinkantis Švenčionių miesto mastelį. Pats tūris kyla nuo gatvės sankryžos link miesto. Tokiu būdu yra pratęsiamas naujai kuriamas miesto siluetas, formuojamas ,,nusilenkimas gamtai”. MEDŽIAGIŠKUMAS Pagrindinė fasadų apdailos medžiaga yra medinės lentelės. Mediniai fasadai iš tiesų prisitaiko prie gamtinės Švenčionių aplinkos ir harmoningai susilieja su naujai projektuojamu žolelių parku. AUTOBUSŲ STOTIES APLINKOS SUTVARKYMO SPRENDIMAI Naujai projektuojamoje autobusų stotyje yra funkciškai paskirstomi trys automobilių srautai: lankytojų, pagalbinio transporto bei autobusų. Visi šie srautai yra organizuojami taip,
73 pav. Švenčionių autobusų stotis (šaltinis: autorių vizualizacija)
jog nesikirstų. Autobusų išlaipinimo ir įlaipinimo stotelės yra projektuojamos sklypo šiaurinėje dalyje, kur yra tiesioginis patekimas į pačią stotį. Lankytojų ir pagalbinio transporto stovėjimo aikštelės yra projektuojamos sklypo vakarinėje dalyje, kur atitinkamai yra numatomi patekimai tiek į prekybos centro patalpas, tiek į sandėlį. Yra numatomos automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems, teritorija apželdinama medžiais, numatomi šaligatviai pėstiesiems. FUNKCINIS PASTATO SPRENDIMAS Autobusų stoties pastate yra numatoma Švenčionių autobusų stotis, su integruotu prekybos centru. Autobusų stoties patalpos yra numatomos pastato šiaurinėje dalyje, kur yra tiesioginis patekimas į keleivių išlaipinimo ir įlaipinimo stoteles. Toje dalyje taip pat yra projektuojamos komercinės patalpos, dispečerinė, laukimo salė, siuntų skyrius, sanitariniai mazgai. Iš autobusų stoties patalpų yra numatomas patekimas į pastato antrą aukštą, kuriame
74 pav. Stoties transporto schema (šaltinis: autorių parengta schema)
29
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17 yra projektuojamos virtuvės patalpos, restorano salė bei poilsio zona. Atsižvelgiant į pastato koncepciją, būtent iš antrojo aukšto poilsio ir restorano salės atsiveria vizualiniai ryšiai į naujai projektuojamą žolelių parką. Pastato pietinėje dalyje yra projektuojamas prekybos centras. Iš jo yra numatomas tiesioginis patekimas į pastato sandėlį ir administracines patalpas darbuotojams. Taip pat yra numatomos poilsio, pietų kambariai.
75 pav. Stoties pastato pjūvis (šaltinis: autorių parengta schema)
3.3.
•
76 pav. Stoties pastato pjūvis (šaltinis: autorių parengta schema)
Pagrindiniai teritorijos sutvarkymo teiginiai
Atkuriant Kūnos upės vagą ir formuojant miesto urbanistinės struktūros ryšius su upės slėniu, grįžtama prie istorinio miesto urbanistinės raidos modelio;
•
Smulkinamas daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų mastelis yra artimesnis istoriniam miesto užstatymui, pastatai darniau įsilieja į susiklosčiusį urbanistinį audinį, ne taip intensyviai veikia miesto siluetą.
•
Daugiabučių kvartale numatomi pakelti kiemai ant įgilintų automobilių saugyklų stogų formuoja uždaras kaimynijas, kuriose savo aplinką tvarko daugiabučių gyventojai. Tokiu būdu sprendžiamos automobilių statymo, gyventojų užimtumo, jaukios gyvenamosios aplinkos užtikrinimo problemos.
•
Atkuriama Kūnos upės vaga ir jos slėnis formuoja jungtį tarp Užupio gyvenamojo kvartalo ir miesto centro.
•
Formuojamame Kūnos upės slėnyje numatomos ne tik rekreacinės erdvės gyventojams, bet ir kuriamas vaistažolių parkas, reprezentuojantis miesto išskirtinumą svečiams.
•
Rekonstruojamas prekybos centras-autobusų stotis Kūnos ir Vilniaus gatvių sankryžoje formuoja patrauklius miesto vartus, reprezentuoja atsinaujinantį miestą bei kompoziciškai užbaigia formuojamą Kūnos upės slėnio parką.
30
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3.4.
Naudojami partnerių produktai
Statybinės konstrukcijos 1. Stogų dangos – daugiabučių renovacijos projekte naudojamos Mida LT ritininės stogų dangos bei hidroizoliacinės medžiagos. 2. Fasadų apdaila – autobusų stoties fasadams ir stogui naudojami Eternit Baltic pluoštinio cemento apdaila. 3. Daugiabučių renovacijos projekte numatoma naudoti Rock CEMBRIT tradicinį cokolį, o fasadų apdailai siūloma naudoti Cembrit Permabase plokštės, kurios būtų tinkuojamos. 4. Autobusų stoties konstrukciniams sprendimams naudojama surenkamos karkasinės konstrukcijos ir jų elementai Peikko. 5. Žolelių parke siūloma įrengti komercinius modulius – Ryterna Modul. 6. Renovuojamų daugiabučių balkonuose siūloma įrengti stiklinimo berėmes konstrukcijas, kurias siūlo ETNA. Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas 1. Renovuojamuose daugiabučiuose siūloma įrengti mechaninį oro vėdinimą, kurį siūlo NIT. 2. Autobusų stoties šildymo ir vėdinimo sprendimams pasirenkamas – SAMSUNG 3 oro kondicionavimas, šilumos siurbliai – Industek.
Infrastruktūros ir valdymo sprendimai 1. Projekto sprendinius, susijusius su infrastruktūra, transporto valdymu, viešuoju saugumu, patikima įmonei – FIMA. 2. Žolelių parke siūloma įrengti išmaniąsias stoteles, t.y. paslaugų stoteles, išmaniuosius suolelius iš Militera įmonės. 3. Projektuojamuose kiemuose siūloma įrengti vaikų žaidimo aikšteles, žolelių parke įrengiamos aktyvaus sporto aikštelės ir mažoji architektūra iš Fixman LT.
31
ČIOBRELIS | Gabrielė Strazdaitė SAmf-17, Kristina Šinkaruk SAmf-17, Aurelija Šlepikaitė UKAmf-17
3. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Šešelgis Kazys. Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai. Nuo seniausi laikų iki 1918m. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1996 2. Miškinis Algimantas. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2: Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai, kn. 2, Vilnius: Savastis, 2002. 3. https://www.kcap.eu/en/projects/v/fredericiac/ 4. https://www.fredericiac.dk/english/about 5. http://www.svencionys.lt/lit/Istorija/401 6. https://www.kcap.eu/en/projects/v/cruquiuseiland/ 7. https://www.archdaily.com/506279/kayseri-west-city-bus-terminal-bahadil-kul-architects 8. https://www.arthitectural.com/stefan-forster-architekten-town-villas/ 9. https://eraycarbajo.com/gallery/intercity-bus-terminal-luleburgaz/ 10. https://www.archdaily.com/14493/ratp-bus-center-in-thiais-ecdm
32