Biržai NOVUS (VGTU)

STRUCTUM "IŠMANUSIS MIESTAS VI"

Biržai NOVUS .

BIRŽAI, III. MIESTO CENTRINEJE DALYJE ESANTIS APLEISTAS PRAMONINIS RAJONAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS

STUDENTAI: ARŪNAS MURNIKOVAS ARNO MANUKIAN JOVARAS ŠATEIKA MARIJONAS MORKŪNAS KOMANDOS VADOVAI: DALIA DIJOKIENĖ ROLANDAS PALEKAS

TURINYS I. II. III. IV. V. VI. VII. VIII.

Įvadas Literatūros šaltinių apžvalga Analogų studija Urbanistinė ir architektūrinė analizė Urbanistinė koncepcija Architektūrinė detalizacija Projekto partnerių produkcija Literatūros sąrašas

3 4 8 20 43 58 103 109

2

ĮVADAS Projektui pasirinktas Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas, buvusios pieno perdirbimo įmonės teritorija, su prieigomis (nuo Respublikos iki Kęstučio gatvių).

Pasirinkta teritorija Biržuose pradėjo formuotis dar XIX a., kai miestas plėtėsi tik rytinėje Agluonos upės pusėje. Tada įkurti pramonės objektai dar nekenkė miesto struktūrai ir vėliau greta jos buvo nutiestas siauruko geležinkelis. Tačiau miestui išsiplėtus ir apgaubus šią pramonės teritoriją, o stočiai nutraukus savo veiklą, ši miesto dalis tapo apleista ir prarado savo funkciją miesto audinyje. Todėl ši miesto dalis yra problematiška ir darkanti dabartinį Biržų centrinės dalies urbanistinį audinį.

Problematika: Bene opiausia šios apleistos pramonės teritorijos kuriama problema – miesto centro kvartalinės struktūros suardymas ir funkcinių ryšių nutraukimas . Centrinėje miesto dalyje esanti pramonės teritorija riboja tiek transporto, tiek pėsčiųjų srautus. Ši teritorija „iškrenta“ iš dabartinio miesto konteksto, atskirdama miesto centrą ir vakarinę miesto dalį. Neišnaudojami greta teritorijos esantys natūralūs gamtiniai plotai ir Agluonos upės slėnio potencialas.

Teritoriją supantys pramonės statiniai nėra pritaikyti žmogaus masteliui.

Projekto tikslas: Pagrindiniai projekte išsikelti tikslai yra: atlikti apleistos pramonės teritorijos regeneraciją (išsaugant dalį esamų pastatų ir pabrėžiant urbanistinę struktūrą), naujai ryšiais apjungiant ją su esamu miesto centru ir sukuriant naujas funkcijas, kurios tarnautų miestui ir jo gyventojams. Taip pat į miesto gyvenimą įtraukti greta esančią upę ir apleistus siauruko geležinkelio bėgius, kurie funkcionuotų, kaip gamtiniai miesto traukos objektai. Visa tai apima didesnę, nei konkurse nurodytą, teritorijos dalį, todėl projektas bus skirstomas į kelis etapus, kad būtų galima nuosekliai artėti link išmanaus miesto idėjos išpildymo.

Uždaviniai: • Išanalizuoti pramonės rajono keliamas problemas miesto urbanistiniam audiniui ir jų sprendimo būdus.

• Išnagrinėti analogiškos problematikos užsienio pavyzdžius.

• Atlikti Biržų miesto ir pasirinktos teritorijos išsamią analizę.

• Parengti pasirinktos teritorijos ir jos prieigų regeneracijos urbanistinę koncepciją: naujų ryšių, erdvių bei urbanistinių struktūrų suformavimą, kuris apjungtų miesto centrą ir pasirinktą teritoriją.

3

LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA ĮVADAS Projekte susiduriama su apleistos teritorijos regeneracijos problema, norint efektyviai išspręsti šią problemą reikia atsižvelgti į žmonių sukauptas žinias ir pavyzdžius. Atliekant teritorijos regeneracija yra svarbu ją tikslingai įsisavinti ir sukurti gerbūvį žmonėms, viena iš priemonių tai atlikti yra tinkamas viešųjų erdvių suprojektavimas. Atliekant projektą norima įsigilinti į šiuolaikišką požiūrį į miestą, todėl svarbu suvokti „išmanaus miesto“ prasmę ir tikslus. Būtent dėl šių priežasčių buvo pasirinkta toliau nagrinėjama literatūra.

1. APLEISTŲ TERITORIJŲ (angl. BROWNFIELDS) REGENERACIJA Visuotiniai veiksniai (urbanizacija, ekonomika, t.t.) stipriai veikia miestus. Tai priverčia miestus suvienodėti ir sudarko esančias urbanistines struktūras. Dėl to vienas iš svarbiausių dalykų tvariame mieste yra jo atpažįstamumas ir tikslingas teritorijos panaudojimas. Dėl visuotinių procesų miestai nustojo tolygiai plėstis ir todėl juose atsirado daug nenaudojamų/apleistų plotų (angl. brownfields), jie dažniausiai būdami šalia miesto centro sukelia vizualinių, socialinių, ekologinių, kultūrinių, ekonominių ir identiteto problemų. Būtent dėl to šios teritorijos yra vienos iš pirmųjų, kurias reikia tvarkyti [1].

Apleistų teritorijų tipai ir vystymo procesas Apleistos teritorijos (angl. brownfieds) tai teritorijos, kurios: Yra paveiktos buvusios veiklos Yra nenaudojamos arba naudojamos nepakankamai Yra pilnai arba dalinai urbanizuotose vietovėse Turi būti tvarkomos tam, kad būtų naudingos Gali būti arba yra užterštos Apleistos teritorijos gali varijuoti nuo mažų taškinių objektų iki didelių kompleksų (karinės, industrinės, viešosios, oro uostų, pakrančių teritorijos). Dažniausiai tai yra apleistos industrinės teritorijos, kuriose nebevykdoma veikla. Apleistų teritorijų identifikavimas ir klasifikavimas yra labai svarbus žingsnis, norint parinkti tinkamą jos tvarkymo būdą.

Apleistos teritorijos gali būti skirstomos pagal jų vietą mieste: Centrinėje dalyje Miesto periferijoje Istorinėse vietovėse Taip pat gali būti skirstomos pagal paskirtį: Industrinės zonos Kariniai kompleksai Kasybos teritorjos Geležinkelio kompleksai Pakrantės teritorijos Savivaldybių apleistos teritorijos Galima teritorijų tarša gali būti sukelta: Naftos gaminių įrenginių Pramonės Perdirbimo Apleistos teritorijos taip pat degraduoja miestą vizualiniais, estetiniais, socialiniais, ekonominiais ir psichologiniais aspektais, kitaip tariant, sumažina žmogaus gerbūvio lygį. Miestams sparčiai plečiantis iš technologinės pusės, nukentėjo socioekonominė ir kultūrinė miesto pusė, tai atsiliepia žmonių gyvenimui. Norint pakelti gyvenimo lygį reikia radikaliai pertvarkyti apleistas teritorijas, pakeičiant ir sutvarkant jų urbanistines struktūras [1].

4

Apleistų teritorijų regeneracija ir jų vaidmuo tvaraus miesto plėtrai Pagrindiniai tvarios bendruomenės kriterijai: Ekonomikos augimas Valdymas sistemos kokybė Bendruomenės identitetas Urbanistinis išplanavimas Aplinkosauga Gyvenimo kokybė Identitetas, saugumas Tvari bendruomenė – tai ekonomiškai auganti, subalansuota bendruomenė, pasižyminti įvairia architektūra, viešosiomis erdvėmis, patrauklia aplinka ir aukšta gyvenimo kokybe.

Pagrindinis regeneracijos tikslas yra suderinti sudėtingą šiuolaikinio gyvenimo būdą su ekonomikos, aplinkosaugos ir kultūrinėmis funkcijomis. Regeneracija prasideda nuo urbanistinės analizės. Regeneracijai įtaką gali daryti: Socialiniai veiksniai (pozityvus arba negatyvus kontekstas ir žmonių gyvenimo būdai) Aplinkosauginiai veiksniai Politiniai veiksniai Kartais regeneraciją atitolina tokie veiksniai: Prastas bendradarbiavimas tarp investuotojų, vartotojų ir planuotojų Finansiniai suvaržymai Neadekvatūs plėtros reikalavimai Neatitikimas tarp norų ir poreikių Prastas bendradarbiavimas tarp viešų ir privačių partnerių Urbanistinis planavimas priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Išsivysčiusiose šalyse urbanistinės regeneracijos poreikis gali atsirasti dėl: Ekonominių veiksnių: ekonomikos mažėjimo, darbo vietų stygiaus ir t.t.

Socialinių veiksnių: mažėjanti ir senstanti populiacija, skurdas, blogėjanti infrastruktūra ir t.t.

Erdvinės problemos: per tankios gyvenamosios teritorijos, nelegali gyvenamųjų teritorijų plėtra ir t.t.

Gamtiniai veiksniai: atvirų erdvių trūkumas, oro tarša, garso tarša, kultūrinių vertybių naikinimas ir t.t.

Instituciniai veiksniai: pasenusi urbanistinio valdymo sistema ir t.t.

Apleistų teritorijų (brownfields) regeneracija yra esminis dalykas miestų regeneracijoje. Urbanistinio planavimo ir projektavimo tikslas yra sukurti tokią fizinę aplinką, kuri pritrauktų naujus gyventojus ir pagerintų gyvenimo lygį, dėl to svarbu gerinti tiek ekonominę, tiek fizinę teritorijų būklę. Apleistus plotus reikia naudoti pagal žmonių poreikius, taip sukuriant ilgaamžišką, gamtai draugišką, ekonomiškai gyvybingą ir bendruomenei reikalingą teritoriją.

Tvari apleistų teritorijų regeneracija, tai nuniokoto kraštovaizdžio ir landšafto pavertimas į naujus, patrauklius, multifunkcinius kompleksus, stiprinančius teritorijos identitetą ir bendruomenę.

Apleistas pramonės paveldas pripažintas, kaip turintis didelį potencialą kuriant naujas ekologines, kultūrines ir vizualines struktūras.

Sėkmingi apleistų teritorijų regeneracijos pavyzdžiai parodė šių teritorijų privalumus: Žmonių sveikatos gerinimas, užterštų teritorijų išvalymas Lokacija. Dažniausiai šios teritorijos yra svarbiose miestų dalyse: centre, pakrantėse, prie transporto ryšių.

Infrastruktūra. Teritorijos dažniausiai turi jau išvystytą infrastruktūrą.

Pelningos investicijos Naujų darbo vietų kūrimas Sukontroliuojamas industrinių teritorijų augimas

5

Erdvinio planavimo apleistose teritorijose tikslas – tvari miesto plėtra, atsižvelgianti į žmonių poreikius ir atkurianti miesto struktūras, sukuriant naują gyvenimo kokybę. Spartus miestų augimas ir urbanizacija paveikė ir architektūrą, ją suvienodinant ir sumažinant vertybes. Miestų planavime svarbiausiu aspektu tampa teritorijų tankinimas, sureguliuojant vertikalius ir horizontalius reglamentus, policentrinių miestų kūrimas, suderinant daugelį žmogui reikalingų funkcijų ir paslaugų lengvai pasiekiamose vietose, taip pat gyvenamųjų vietų kūrimas, atsižvelgiant į žmonių poreikius ir gerbūvį. Daugelį apleistų teritorijų galima paversti į modernios architektūros struktūras ir pastatus su skirtingomis funkcijomis ir vizualinėmis vertybėmis, taip sukuriant naują teritorijų identitetą ir ryšius su miesto centru [1].

Išvados: Apleistos teritorijos (brownfields) turi didelį potencialą miestų plėtroje, vykdant jų regeneraciją galima išspresti daugelį socialinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių problemų. Atlikus teritorijų analizę ir įvardinus problemas, galima sukurti tikslingą plėtros planą, kuris padėtų pakeisti teritorijos identitetą, sukurti naują gyvenimo kokybę ir padidinti žmonių gyvenimo lygį.

2. VIEŠOSIOS ERDVĖS Viešosios erdvės yra labai svarbus žmonių gyvenimo mieste aspektas, turintis daug skirtingų funkcijų nuo poilsio ar žaidimų iki stambių veiklų ar renginių. Nuo 1980-ųjų viešosios erdvės pradėjo sparčiai vystytis ir buvo pastebėta jų nauda tiek socialiniam, tiek ekonominiam ir aplinkosaugos aspektams.

Formalios ir neformalios erdvės.

Dauguma erdvių turi stiprius erdvinius barjerus, apribojančius jos dydį, tokios erdvės dažnai tampa formaliomis, aiškiomis. Erdvės sėkmingumui tai neturi jokios reikšmės, nes jos taip pat gerai gali veikti būdamos neformalios (pvz.: atkirtus gabalėlį gatvės ar parkingo galima sukurti pauzę, kuri reikalinga urbanistiniam audiniui [3]. Dažnai neformalios erdvės erdvės nėra planuojamos atskirai, bet planuotojas visada turi apie jas pagalvoti ir įtraukti į programą. Įvairios viešosios erdvės Miestai turi būti kuriami visiems, bet ne visos erdvės bus skirtos kiekvienam. Kuriant erdvę reikia nuspręsti, kokios veiklos galės ten vykti, ar tai bus gyvybinga erdvė su žaidimais ir komercija, ar tai bus rami, poilsiui skirta erdvė. Erdvių funkcija priklauso nuo vietovėje gyvenančių žmonių poreikių. Erdvės, taip pat kaip ir pastatai, gali būti planuojamos strategiškai, pvz. atskiriamos vietovės, kad nekiltų konfliktai tarp skirtingų žmonių grupių.

Laisva viešoji erdvė Viešosios erdvės neturi išskirti jokių žmonių grupių tol, kol yra laikomasi įstatymų, bet gali būti draudžiamos tam tikros veiklos (rūkymas, alkoholio gėrimas). Taip pat erdvių veikimas gali nukentėti, jeigu jos nebus prieinamos visą laiką.

Viešosios erdvės kūrimas Vienas iš pagrindinių aspektų kuriant erdvę tai aiškus parodymas ar ji yra vieša ar privati. Jeigu žmonėms kils nors kokių abejonių dėl erdvės funkcijos, ji gali buti visiškai neveiksminga. Taip pat erdvė turėtų galėti keistis bėgant laikui ir keičiantis žmonių reikmėms.

Erdvė turėtų būti: Sukurta atsižvelgiant į kontekstą Prasminga Skatinanti socializuotis Subalansuota tarp pėsčiųjų ir transporto Patogi (saugi ir atpalaiduojanti) 6

3. IŠMANIEJI MIESTAI Per paskutinį amžių gyvenimo kokybė ženkliai pagerejo, tačiau industrializacija ir augantis žmonių skaičius sukelia vis daugiau problemų valdžiai, architektams ir urbanistams. Pastaruoju metu išmaniųjų miestų kūrimas tapo viena iš aktualiausių temų, nors technologijos yra pakankamai pažengusios, jų pritaikymas miestuose kol kas yra tik vystymo prcese.

Išmaniųjų miestų vizija Sąvoka „išmanusis miestas“ buvo pradėta naudoti nuo 2005 m. technologijų įmonių, apibūdinant informacines sistemas, kurios reguliuoja miestų infrastruktūrą ir tokius dalykus kaip pastatai, transportas, elektra ir vandens paskirstymas. Dabar sąvoka išsivystė į beveik bet kokių technologijų naudojimą miesto infrastruktūroje. Šiuo metu miestai susiduria su tokiais iššūkiais kaip didėjantis žmonių skaičius, socialinės ir fizinės infrastruktūros trūkumas, aplinkosaugos reikalavimai, didėjančios kainos. Miestai turi atrasti naujus būdus surinkti informacijai apie šiuolaikinio gyvenimo problemas kaip tarša, spūstys, urbanistinė drėka, nedarbingumas, išteklių reguliavimas ir t.t. [5] Išmaniųjų miestų vizija, tai ateities miestai, kurie yra saugūs, draugiški aplinkai ir efektyvūs, nes viskas – energija, vanduo, transportas ir t.t., yra sukurti ir aprūpinami naudojantis naujausiomis technologijomis [4].

Pagrindiniai išmaniųjų miestų komponentai Išmaniųjų miestų tikslas yra labai paprastas ir žmogiškas: gyvenamosios vietos ir darbo aplinkos pagerinimas. Su šia iniciatyva galima greičiau ir pigiau pagerinti komercijos, transporto, paslaugų, švietimo ir apgyvendinimo sąlygas. Pagrindinis išmanaus miesto vizijos tikslas yra sukurti naujas taisykles ir kokybę miestų gyvenimui [6] Architektūra ir urbanistinis planavimas gali prisidėti prie erdvių kokybės gerinimo. Architektūra gali pagerinti esamos situacijos „atmosferą“, nes ji sukuria tam tikrą miesto identitetą ir įvaizdį.

Gali pagerinti ryšį tarp sena ir nauja taip padarant miestą labiau patraukliu, šis ryšis yra labai svarbus tiek miesto estetikai, tiek kultūrai ir žmonėms. Išskirtinė architektūra gali suteikti miestui daugiau nei tik ekonominės naudos, bet ir sukurti išskirtines vietas. Gera architektūra prisideda prie miesto charakterio, nepaverčiant jo tik komerciniu ar funkciniu, tačiau gerinant bendravimą ir ryšį tarp žmonių, sukuriant simbolinę vertę, saugumo ir pritapimo jausmą. Urbanistinis planavimas gali prisidėti prie ekologiško miesto kūrimo, mažinant taršą ir atliekas, gerinant tiek fizinių erdvių gerumą, tiek miesto klestėjimą ir žmonių gerbūvį [4].

Išvados: Išmaniųjų miestų vizija ir tikslas yra gerinti žmonių gyvenimą miestuose, pasinaudojant naujausiomis technologijomis, jas pritaikant kasdieniame gyvenime bei sprendžiant, taršos, transporto, apgyvendinimo problemas. Išmanaus miesto kūrime didelį vaidmenį turi architektūra ir urbanistinis planavimas.

APIBENDRINIMAS Išnagrinėjus literatūra buvo susipažinta su apleistų teritorijų regeneracija, viešųjų erdvių projektavimu ir išmanaus miesto samprata. Visa tai galima panaudoti Biržų miesto pramonės kvartalo regeneracijos projektui, taip paverčiant šią teritoriją patrauklia miesto gyventojams ir priartinant miestą prie išmanaus miesto koncepcijos įsisavinimo.

7

AnalogĹł studija

Įvadas Pasirinkti projektų analogai puikiai atspindi Biržų tvarkomos teritorijos problematiką. Architektai susiduria su specifiniais iššūkiais, kuriuos išsprendžia moderniais ir sistemingais būdais. Remiantis pateiktais analogais, buvo vystomas Biržų kvartalo koncepcijos pasiūlymas.

Colourful Sätra, Masterplanning Phase Architektai: MANDAWORKS Projekto lokacija: Vasteras, Švedija Projekto data: 2018 Projekto vizija parodytį pavyzdinį miesto urbanistinį išplanavimą, nesilaikant tradicinių miesto planavimo taisyklių – tankaus užstatymo. „Colourful Sätra” pasiūlymas, tai būdas sukūrti naują tvarių ir benduomeniškai veikiančių gyvenamųjų rajonų visoje šalyje prototipą.

Projekto siūlyme, atsižvelgiama į esamos vietovės galimybių ir savybių stiprinimą. „Colourful Sätra” sustiprina periferinių elementų svarbą, kurie suteikia projektui savitumo ir išskirti-

9

1.Vandens telkiniai

2.Miesto agrokultūrinės zonos

3.Judėjimo ryšiai4.Žaliųjų jungčių sistema

Projekte maišomos vertingos miško(4), vandens kraštovaizdžio(1), dirbamų žemių(2) ir būsto ir poilsio zonos. Šios funkcijos pasklidusios visame projektuojamame rajone per aiškiai ir funkcionaliai veikiantį struktūrinį tinklą, kurį palaiko judėjimo ašys ir kiti sprendimai.

1.Vandens telkinių panaudojimo sche-

2.Viešųjų erdvių schema

3.Žaliųjų erdvių ryšiai

4. Pastatų funkcijos (tipologijos) ir kraštovaizdžio schema

Vandens fronto išnaudojimas(1), viešųjų erdvių tinklo(2) ir žaliųjų jungčių(3) išplėtojimas, bei pastatų apjungimas su parkais sukuria tvarų gyvenamajį rajoną, suteikiantį gyventojams įvairiapusį būsto tipologijų pasirinkimą, kultūrinę veiklą ir poilsio erdves.

Viso rajono kurime dominuoja žmogiškas mastelis, kuris formuoja jaukias viešasias erdves, kurios tampa patrauklios bendruomei. Toks mastelis tinkamas Biržų miesto architektūros plėtojimui. Dėl to, tokiu būdu yra formuojamos tvarkomos teritorijos erdvės, bei architektūriniai sprendimai – neišsiskiriant iš esamo urbanistinio Biržų reljefo, kuriame dominuoja žemaaukščiai pastatai.

Taip pat, svarbia siūlomų sprendinių dalimi tampa vandens frontas, į kurį stipriai remiasi viešųjų erdvių sistema. Sukietinta pakrantė tampa prieinama bendruomenei, kaip viešoji

10

11

City of Gardens, Masterplan in Finland Architektai: Schauman & Nordgren Architects Projekto lokacija: Jyvaskyla, Suomija Projekto data: 2017 „City of Garden“ tai projektas, kuriame siekiama performuoti esančią industrinę teritoriją su buvusia popieriaus gamykla.

Pasiūlyme siekiama transformuoti šalia esančią teritoriją į gyvenamuosius ir ofisinius kvartalus su 5000 naujų pastatų ir 2000 naujų darbo vietų, bei universiteto kompleksu.

12

Projekte naudojamos idėjos pasisemtos iš esamo industrinio paveldo teritorijoje, atkartojant ir naudojant elementus iš esamo 20a. pr. statyto raudonų plytų gamyklos pastato. Šie elementai naudojami naujuose gyvnemuosiuose pastatuose, viešose erdvėse ir taip pat vidiniuose kvartalo kiemuose.

Viso erdvės sujungtos į vieną bendrą „žaliąjį stubura“ , kuris išlaiko kvartalo vientisumą tarp atskirų kiemų, suformuojant pėsčiųjų cirkluliacijos takų ratą.

Kiekvienas vidinis kiemas įgauna savo identitetą: arčiausiai buvusio fabriko esantys kiemuose bus įrengti universalųs žiemos sodai. Sodas universiteto bloke suformuos daugiafunkcines vidines interjero erdves mokymuisi ir socializacijai. O šalia esančiuose blokuose formuojamas erdvės neformaliai veiklai.

13

Kiekvieno kvartalo kraštovaizdžio sprendinių idėja – kiekviena grupė pastatų įgauna savo charakterį: sporto, menų, gamybos ir t.t. To siekiama ir Biržų pasiūlyme, siekiant funckiškai atskiriant kvartalus. Tokiu būdu išskyriami sporto, jaunimo, bendruomenės ir ofisų kvartalai.

Taip pat, Biržų teritorijos tvarkymo pasiūlyme visas viešasias erdves formavome šalia pagrindinės naujos gatvės – stuburo – kuri apjungia atskirus kiemus ir aikštes į bendrą visumą.

14

15

Støberikvarteret Architektai: Effekt Architects Projekto lokacija: Ribe, Danija Projekto data: 2017 Ribe – seniausias Danijos miestas, kuris iškyla savo katedros bokštais, plokščiame kraštovaizdyje. Miestas buvo pastatytas vietovėje apsuptoje pelkių ir upių, o tai apribojo miesto išplėtimo galimybes. Todėl Ribė yra tankiai apgyvendintas miestas, turintis labai savitą ir tikslią ribą link supančio kraštovaizdžio.

16

Ribės senamiestis yra pakankamai tankus ir palyginti vienodo medžiagiškumo, išsilaikęs iki šių laikų. Mažaaukščių pastatų ir vingiuotų akmenuotų gatvelių tinkle suformuotos erdvės, tampa patogiu ir jaukiu ryšiu judėjimui. Visi šie dalykai – išsaugota tuometinė infrastruktūra ir gyvenamųjų pastatų elementai – išsaugo istorinio centro jausmą.

Esančioje pasiūlymo teritorijoje šiuo metu yra plieno gamykla, kurią planuojama griauti. Toks senosios plieno pramonės perkėlimas suteikia unikalią galimybę sukurti idomų ir išskirtinį miesto kvartalą, kuris įsilietų į viduamžių senamiesčių ir jį supantį kraštovaizdį. Naujų kvartalų plėtra pritaikyta istorinio centro mastui, gatvėms, struktūrai, architektūrai ir medžiagiškumui, tuo pačiu suformuojant naują kvartalį tapatumą. Tai modernus sprendimas sujungiantis senamiestį ir nacionalinio parko kraštovaizdį.

17

Naudojamos medžiagos pasiūlyme sukuria modernaus miesto įvaizdį, tačiau ir išsaugo senamiesčio tapatumą. Tokiu būdų išlaikomas kvartalo išskirtinumas ir identitetas.

Biržų tvarkomos teritorijos pasiūlyme, taip pat bandoma sukurti modernaus ir išmanaus kvartalo įvaizdį, išsaugant buvusios industrinės teritorijos identitetą. Naudojamos medžiagos, atviros pastatų konstrucijų dalys formuoja industrinį tapatumą.

18

IŠVADA Visi pateikti projektų analogai nagrinėja panašias problemas, su kuriomis susiduria dabartinis Biržų miestas (industrinė teritorija miesto centre ir t.t.). Tačiau, kiekviename projekte galima pastebėti vis kitokio pobūdžio sprendinius. Dėl to, pavyzdžiai užsienio projektuose, leido išvengti klaidų, bei padėjo labiau įsigilinti ne tik į industrinės teritorijos tranformavimą, tačiau ir į tolimesnė Biržų miesto plėtrą, bei tapatu-

19

Urbanistinė ir architektūrinė analizė

PADĖTIES ŠALYJE ŽEMĖLAPIS Biržų miestelio padėtis yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, prie pat pasienio su Latvija.

21

PADĖTIES REGIONE ŽEMĖLAPIS Biržų priklauso Panevėžio regionui. Šalia miestelio išsidėste Biržų regioninis parkas, bei Biržų girios botaninis draustinis.

Susisiekimas su aplinkiniais miestais bei miesteliais yra gan patogus. Magistralinis kelias veda iki Panevežio bei į kitą puse link Rygos. Taip pat išvystyti patogus keliai link Rokiškio bei Kupiškio nuo kurių galima nusigauti iki Utenos.

22

PADĖTIES MIESTE ŽEMĖLAPIS Pagrindinės gatvės Biržų mieste yra : Respublikos g., Kęstučio g., Vytauto g. bei Vabalninko g. Jos sudaro žiedą, kurio viduryje yra nagrinėjama teritorija. Pagrindinėmis gatvėmis išvažiuojama į kelius vedančius, į didesnius miestus bei kitus miestelius.

Senamiestis apima nemažą dalį miesto prie ežero bei upių.

Dalis nagrinėjamos teritorijos patenka į senamiesčio zoną.

Pačią nagrinejamos teritorijos zoną į dvejas dalis kerta upė.

23

XVI a. ISTORINĖ RAIDA 1586-1589m. Tarp dviejų Agluonos ir Apasčios upių buvo pastatyta mūrinė pilis – Radvilų rezidencija. Pilis orientuota arčiaua Agluonos upės, o kita gyvenvietės dalis, kitoje Apasčios upės pusėje.

24

XVII a. pr. ISTORINĖ RAIDA 1587m. Iš užtvenktų Agluonos ir Apasčios upių gynybiniais sumetimais suformuotas seniausias Lietuvoje, 336ha ploto tvernkinys, kuris laikui bėgant prisipildė – Širvėnos ežeras.

Gyvenvietė toliau plėtėsi į šiaurinę pusę ir pradėjo formuoti kvartalus. 1804m. miestas įkeistas Tiškevičiams, Astrave jie pasistatydino rezidenciją – dvaro rūmus.

25

XIX a. pr. ISTORINĖ RAIDA Miestas toliau tankėjo, dalis gyvenvietės jau buvo plečiama už Apasčios upės. Gatvių ir kvartalų tinklas plėtėsi į prietryčių pusę. O vakarinėje dalyje – už Agluonos upės, pradeda kurtis linų ir vilnos perdirbimo įmonės, veikė 3 malūnai, spaustuvė.

26

XIX a. ISTORINĖ RAIDA Tarpukario metais Biržai tapo svarbiu šiaurės Lietuvos miestu. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai - Pasvalys. (1923 m. mieste buvo 666, 1934 m. – 1039 namai.) Miestas sparčiai plėtėsi į vakarinę pusę, dėl to prieš tai miesto pakrašty susiformavus industrinė zona, buvo jau miesto viduryje.

27

1946m. - 1962m. ISTORINĖ RAIDA Per Antrąjį Pasaulinį karą 1944 m. dėl Biržų vyko permainingi mūšiai tarp Raudonosios armijos ir Vokietijos kariuomenės.

Buvo sugriauta 70 % pastatų ir visas miesto centras. Pokario metais Biržai buvo atstatyti, bet senamiestis neišsaugotas, nugriauti tautiniai paminklai. Svarbiausiomis įmonėmis liko rekonstruotas fabrikas „Siūlas“ ir alaus darykla.

28

2020m. ISTORINĖ RAIDA Nors ir lėtai, miestas plečiasi toliau, industrinės zonos kuriasi už miesto gyvenamųjų teritorijų. Tačiau, senoji industrinė teritorija lieka nebefunkcionali – nukerta gatvių ryšius, pėščiųjų ryšius – tampa nebenaudojamu ir nebereikalingų žemės plotu miesto centre.

29

ISTORINĖS URBANISTINĖS RAIDOS VERTINIMAS Miesto teritorija nuo XVIII a. iki XX a. pr. plėtėsi nuo Širvėnos ežero į pietus ir rytus. XX a. pr. susikūrė pramonės kvartalas miesto vakarinėje pusėje (nagrinėjama teritorija). XX a. vid. miestas pradėjo plėstis į vakarinę pusę, dėlto pramonės teritoriją (nagrinėjama teritorija) liko miesto centre. Vėliau atsiradusi pramonė kūrėsi, už miesto ribų.

30

RELJEFAS Didžiausią įtaką reljefui teritorijoje daro tai, jog ji yra Agluonos upės slėnyje. Rytinis krantas turi gana staigų reljefo perkritimą, vakarinis krantas (kuriame yra didžioji dalis pastatų) nėra labai išraiškingo reljefo.

31

VANDENS TELKINIAI IR ŽELDYNAI Pagrindinis teritorijos gamtinis akcentas – Agluonos upė, kuri susijungia su Širvenos ežeru. Ji teka išilgai nagrinėjamos teritorijos, ją supa žalieji plotai, todėl jų gausu ir teritorijoje. Į šiaurę nuo teritorijos yra Biržų regioninis parkas, apgaubiantis Širvėnos ežerą ir dalį Agluonos upės.

32

TRANSPORTO SUSISIEKIMO SISTEMA Teritorijoje transporto susisiekimas yra labai prastas. Trūksta skersinių ryšiųm kad teritorija būtų patogiai pasiekiama nuo centro ir aplinkinių gyvenamųjų rajonų. Viešasis transportas juda aplink teritoriją esančiomis auštesnių kategorijų gatvėmis.

Dviračių takų sistemos nėra, bet ją planuojama sukurti ateityje.

33

SOCIALINĖS PADĖTIES ŽEMĖLAPIS Nagrinėjamoje teritorijoje funkciškai svarbių pastatų nėra.

Beveik visi jie išsidėste prie Vytauto gatvės. Pietinėje dalyje didesnė koncentracija švietimo įstaigų, šiaurinėje daugiau komercinės paskirties įstaigų bei turgavietė. Iš kultūrinių pastatų, svarbiausias esantis netoli nagrinėjamos teritorijos yra Biržų pilis, stovinti šiaurinėje dalyje prie ežero.

34

MORFOTIPAI Istoriškai matyti, kad labiausiai išplėtota yra Rotušės ir dalis Vytauto gatvės, kurią formuoja perimetrinis tankus užstatymas. Taip pat, šalia miesto centrinės dalies, matoma industriniai kvartalai ir teritorijos. Aplinkui miesto centrą jau seka laisvo užstatymo ir sodybnio užstatymo tipo pastatai. Dominantėmis yra Biržų pilis, bažnyčios ir industrinėje zonoje esantis gamyklinis kaminas.

35

URBANISTINIŲ ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS Teritorijoje nėra suformuotų erdvių, dominuoja laisvas užstatymas. Pagrindinis miesto erdvinis kanalas tęsiasi nuo stoties iki miesto savivaldybės. Teritorija neturi erdvinių kanalų kurie jungtų ją prie miesto viešųjų erdvių tinklo.

36

PASTATŲ AUKŠTINGUMAS Teritorijoje dominuoja 1-2 aukštų pastatai, su keletu aukštesnių pastatų, kurie veikia kaip dominantės teritorijoje.

Teritoriją iš vakarų ir šiaurės supa sodybinio užstatymo 1-2 aukštų pastatai. Rytinėje pusėje foninis pastatų aukštis pakyla iki 3-5 aukštų.

37

PASTATŲ FIZINĖ BŪKLĖ Nagrinėjamoje teritorijoje pastatų fizinė būklė yra prasta, daugelis apleisti, nenaudojami, reikalaujantys renovacijos.

Rytinėje upės pusėje, Vytauto gatvėje, pastatų būklė žymiai geresne, nes tai miesto dalis, kurioje pastatai yra naudojami kaip gyvenamieji, komercijos, administracijos ar švietimo įstaigos. Todėl jų fizine būkle yra rūpinamasi.

38

PASTATŲ ARCHITEKŪRINĖ VERTĖ Nagrinėjamoje teritorijoje esančių pastatų architektūrinė vertė yra prasta. Tai yra paprasti baltų ar raudonų plytų pastatai, kurie neturi jokių meniškai ar architektūriškai vertingų savybių/akcentų.

Yra keletas išsiskyrusių pastatų, kuriuos galima laikyti architektūriškai vertingais, del jų išvaizdžių fasadų bei konstrukcijų.

Prastai architektūrinei vertei taip pat daro įtaką ir prasta fizinė pastatū būklė.

39

IŠVADINIS BRĖŽINYS Analizuojama pramonės teritorija yra tarp Agluonos upės ir siauruko geležinkelio stoties. Teritoriją supa pagrindinis transporto srautų žiedas, tačiau pačiai teritorijai trūksta skersinių transporto ir pėsčiųjų judėjimo jungčių. Taip pat pramonės teritorija išdarko miesto kvartalinę ir erdvinę sistemą.

40

TERITORIJOS FOTOFIKSACIJOS

41

42

UrbanistinÄ— koncepcija

URBANISTINĖS SCHEMOS Siūloma urbanistinė idėja, kuri padėtų integruoti nagrinėjamą teritoriją į miesto urbanistinį audinį ir sujungti nutrukusius ryšius tarp miesto centro ir periferijų. Gerinamas susisiekimas pėstiesiems ir autotransportui, sukuriamas žaliasis žiedas įtraukiantis nagrinėjamą teritoriją, teritorija paverčiama mažesniu miesto centru, kuris sujungtų aplinkines teritorijas funkciškai.

44

ESAMA SITUACIJA Esamos situacijos schemoje matoma, kad teritorijoje dominuoja laisvo užstatymo tipas, todėl nesukuriamos kokybiškos erdvės. Teritorija nutraukia ryšius tarp gyvenamųjų kvartalų.

Neišnaudojama upės pakrantė.

45

PAVELDAS Projekte atsižvelgiama į paveldą. Paveldas šiuo atveju yra dalis pastatų (pažymėti violetine spalva), taip pat ir esanti urbanistinė kvartalo struktūra. Visi paliekami pastatai – renovuojami, pakeičiama jų funkcija, tačiau atsižvelgiama į jų architektūrinę raišką ir santykį su naujai statomais pastatais.

46

KVARTALAI IR GATVĖS

Teritorija suskirstoma į kvartalus ir nustatomas jų foninis aukštis atsižvelgiant į aplinkui esančias kvartalų struktūras (jų didį, formą, aukštingumą).

Projektuojamos naujos gatvės, kurios padėtų sujungti teritoriją su kitomis miesto dalimis, projektuojamas tiltas per agluonos upę.

47

ERDVINIAI KANALAI

Sukuriamas pagrindinis teritorijos išilginis erdvinis kanalas (raudona spalva), kuris sujungtų tiek teritorijoje esančius kvartalus, tiek ir teritoriją su kitomis miesto dalimis. Taip pat kuriami skersiniai erdviniai kanalai, turintys savo identitetą ir funkciją. Arčiausiai upės esantis erdvinis kanalas (žalia spalva) – gamtinis ryšys, jis apjungia parką prie Agluonos upės, Agluonos upę ir veda link Širvėnos ežero. Mėlyna spalva pažymėtas erdvinis kanalas sujungia visuomeninę paskirtį turinčius pastatus (sporto kompleksą, administracinius pastatus ir t.t.). Violetinės spalvos erdvinis kanalas sujungia bendruomenei skirtus pastatus (jaunimo centrą, bendruomenės centrą ir t.t.)

48

KONTEKSTAS Pastatų architektūrinė išraiška kuriama atsižvelgiant į esamą Biržų miesto kontekstą, jį sujungiant su šiuolaikišku požiuriu, taip sukuriant naują kokybę ir identitetą teritorijai. Kuriamas žmonių gerbūvis – naujos viešosios erdvės, funkcijos papildančios esamą situaciją.

49

FUNKCIJOS Kuriamos naujos funkcijos papildančios miesto socialinę padėtį. Bendruomenei skirtos erdvės ir pastatai, rekreacijai ir sportui skirti pastatai, taip pat ir administracinės ir komercinės patalpos.

50

PIRMASIS PLĖTROS ETAPAS Pirmajame etape siūloma plėtra konkurse nurodyto sklypo teritorijoje, taip pat ir tilto ir naujų gatvių tiesimas, kurios padėtų sujungti teritoriją su miesto centru ir periferijomis.

Teritorijos plotas – 40 000 (m2) Kietųjų dangų plotas – 20 000 (m2) Tvarkomų želdynų teritorijų plotas – 9 000 (m2) Naujo užstatymo antžeminis plotas – 6 000 (m2) Renovuojamo užstatymo antžeminis plotas – 4 500 (m2) Bendrasis plotas: Visuomeninės paskirites pastatai – 7 700 (m2) Administracinės paskirties pastatai – 4 100 (m2) Komercinės paskirties pastatai – 2 200 (m2) Viešbučių paskirties pastatai – 1750 (m2) 51

ANTRASIS PLĖTROS ETAPAS Antrajame etape siūloma konvertuoti šiuo metų ūkinę veiklą vykdančia teritoriją, ją keičiant į visuomenei skirtų paslaugų teritoriją. Taip paverčiant visą nagrinėjamą teritoriją į vientisą urbanistinę struktūrą.

Teritorijos plotas – 23 000 (m2) Kietųjų dangų plotas – 12 300 (m2) Tvarkomų želdynų teritorijų plotas – 4 500 (m2) Naujo užstatymo antžeminis plotas – 3 500 (m2) Renovuojamo užstatymo antžeminis plotas – 2 700 (m2) Bendrasis plotas: Visuomenininės paskirties pastatai – 6 400 (m2) Administracinės paskirties pastatai – 2 500 (m2) Komercinės paskirties pastatai – 2 000 (m2) Gyvenamieji pastatai – 1 500 (m2)

52

TREČIASIS PLĖTROS ETAPAS Trečiasis etapas – tai tolimesnis teritorijos integravimas į miesto urbanistinę struktūrą. Statomi nauji gyvenamieji pastatai greta teritorijos, kuriama patogesnė miesto infrastruktūra.

Teritorijos plotas – Naujo užstatymo antžeminis plotas – 7 800 (m2) Bendrasis plotas: Komercinės paskirties pastatai – 900 (m2) Gyvenamieji pastatai – 14 300 (m2)

53

BENDRASIS PLANAS Detalizuojama teritorija patenka į Vidutinio užstatymo intensyvumo paslaugų (Pv) teritoriją. Teritorija, skirta viso miesto ar jo rajono gyventojų aptarnavimui reikalingiems prekybos, paslaugų objektams, administracinės paskirties pastatams, kitiems negyvenamosios paskirties pastatams, kuriuose vykdoma ūkinė veikla nesusijusi su taršia gamyba. Teritorijoje taikomi vystymo režimai: saugojimas, modernizavimas, konversija, nauja plėtra.

Maksimalus užstatymo intensyvumas – 1.6 Maksimalus užstatymo tankumas – 70% Maksimalus pastatų aukštingumas (aukštai/metrai) – 4a./16m 54

PROJEKTE NAUDOJAMI REGLAMENTAI • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ • LR Teritorijų planavimo įstatymas • LR Kelių įstatymas • Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ • Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ • Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ • Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai. Bendrieji reikalavimai“ • Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ • Ir kt.

55

IŠMANUS MIESTAS Šiuo atveju į išmanujį miestą žiūrima kaip į miestą, kuriame patogu ir gera gyventi. Projektuojama atsižvelgiant į žmonių gerbūvį. Panaudojami neišnaudoti resursai.

Urbanistinis planavimas ir architektūra turi savo vaidmenį išmaniojo miesto įgyvendinime. Kuriami ryšiai, gerinantys susisiekimą tiek transportui, tiek pėstiesiems ir dviratininkams.

Skatinamas gamtai draugiškas transportas, įrengiami elektromobilių krovimo punktai. Parkingai projektuojami kvartalų pakraščiuose, taip mažinamas automobilių srautas. Kuriamos naujos viešosios erdvės, gerinančios gyventojų gerbūvį, skatinančios bendravimą ir pasiūlančios įvairovę skirtingų veiklų. Projektuojama architektūra, kuri pritrauktų gyventojus ir pagerintų miesto ekonominę ir socialinę situaciją.

Architektūrinė išraiška taptų miesto identiteto dalimi, įsimintini pastatai ir struktūros padėtų plėsti turizmą. Renovuojami seni pastatai, naudojamos perdirbtos ir gamtai draugiškos medžiagos pastatų fasadams – visa tai padeda miestui tapti švaresniu, ekologiškesniu. Taip pat naudojamos naujausios technologijos, tokios kaip išmanieji elektros skaitikliai ir vėdinimo sistemos, padeda taupyti energiją.

Projektas priartina Biržų miestą link išmanaus miesto vizijos,

56

URBANISTINÄ– KONCEPCIJA

57

ArchitektĹŤrinÄ— detalizacija

A

Detalizuojamo kvartalo teritorija Nr. 1

59

URBANISTINIŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCHEMA Teritorijoje planuojamos viešosios erdvės yra skirstomos pagal kategorijas. Atsižvelgiant į erdvių privatumo lygį erdvės įgauna skirtingas išraiškas ir paskirtis. Taip sukuriama ervė turkui vykti lauke, organizuoti renginius. Aiškiai išsiskiria srautų judėjimui skirtos erdvės ir ramesnės privačios erdvės skirtos vietos gyventojams.

60

ARCHITEKTŪRINĖ RAIŠKA Architektūrinė idėja teritorijoje kilo nuo esamo pramonės užstatymo, kuriame dominuoja aukšti vertikalūs tūriai ir kabantys tiltiniai elementai. Remianis tuo, yra siūloma regeneruoti esamus pramoninius tūrius ir juos apjungti pėsčiųjų tiltū sistema. Taip pat kvartale dominuoja šlaitiniai stogai, kurie atspindi Biržų miestui būdingų stogų formą.

61

APLINKOS SPRENDINIŲ SCHEMA Sklype dominuoja urbanistinė aplinka, kuri po mažu pereina į gamtinę aplinką ir užsibaigia miesto parku.

62

FUNKCINĖ SCHEMA Teritorijoje siūlomi visuomeninės ir komercinės paskirties pastatai (jaunimo centras, meno galerija, laipiojimo salė, turgus), kurie priešais save turėtu atvira erdvę, kuri būtu išnaudojama visuomeninėms reikmėms. Taip pat teritorijoje yra siūloma gyvenamųjų pastatų kompleksas.

63

Detalizuojamo kvartalo architektūrinė išraiška

64

65

66

Jaunimo centro vizualizacija

67

Jaunimo centro kiemelio ir pėsčiųjų tiltų vizualizacija

68

Detalizuojamo kvartalo teritorija Nr. 2

69

URBANISTINIŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCHEMA Viešosios erdvės projektuojamos atsižvelgiant į teritorijos koncepciją. Kvartalas jungiamas su aplinkinėmis teritorijomis dviejais erdviniais kanalais, vienas iš jų eina krantine, kitas kvartalo viduje. Kuriamos pulsuojančios erdvės, sukuriančios pauzes ir kišenes. Kvartalo viduje projektuojamos nedidelės uždaros erdvės, sukuriančios jaukumo jausmą. Prie krantinės projektuojamos erdvės artsiveriančios į Agluonos upę, ją įveiksmina.

70

ARCHITEKTŪRINĖ RAIŠKA Projektuojant pastatus atsižvelgiama į kontekstą. Pasirinktas aplinkinėms teritorijoms būdingas šlaitinių stogų motyvas.

Kvartalas apjungiamas naudojant šlaitinius stogus, kurie sujungia pastatus. Kvartale pabrėžiami išsaugomi pastatai, atkūriama jų buvusi išvaizda, pridedami nauji tūriai, taip sukuriant naują kokybę ir ryšį tarp nauja ir sena. Naudojamas nedidelis kiekis skirtingų medžiagų fasadams, taip pabrėžiami ir atskiriami išsaugomi pastatai.

71

APLINKOS SPRENDINIŲ SCHEMA Vienas iš pagrindinių kvartalo aplinkos akcentų yra projektuojama krantinė, su į kvartalą įsirėžusiais kanalais. Kanalai padeda įsileisti vandenį į kvartalo vidų, projektuojami laiptai, kurie leidžia nusileisti iki vandens lygio. Taip pat projektuojama amfiteatro tipo nusileidimas iki vandens šalia sporto salės. Keliaujant nuo parko link kvartalo dangos palaipsniui pereina iš minkštų ir birių į kietasias.

72

FUNKCINĖ SCHEMA Kvartale dominuoja visuomeninės paskirties, o tiksliau sportui ir rekreacijai skirti pastatai (sporto salė, elingas, pirtis..).

Sporto salė apjungiama su pirtimi, o šalia jos projektuojamas skateparkas. Elingas projektuojamas su galimybę vandens transportą nuleisti į vandenį, taip pat jo viduje yra patalpos skirtos turizmo centrui. Komercinės paskirties pastatai išsidėstyti prie pagrindinių erdvinių kanalų, kurie sukuria didžiausius žmonių srautus. Vienas iš išsaugomų pastatų paverčiamas į viešbutį su ekplotuojamu stogu.

73

Detalizuojamo kvartalo architektūrinė išraiška

74

75

76

KrantinÄ—s vizualizacija

77

Kvartalo vidinÄ—s erdvÄ—s vizualizacija

78

Detalizuojamo kvartalo teritorija Nr. 3

79

URBANISTINIŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCHEMA Kvartale dominuoja viešosios erdvės (pagridinė gatvės aikštė, praėjimai, alėjos). Dalis erdvių pusiau viešos, kurios yra šalia esančių komercijos patalpų, taip pat meno galerijos, bei bibliotekos uždaresnis kiemas. Vidiniame ofisų kiemie planuojama pusiau privati erdvė skirta ofisų darbuotojams.

80

ARCHITEKTŪRINĖ RAIŠKA Buvusioje industrinėje Biržų teritorijoje, siekiama išsaugoja pastatų struktūra, pakeičiant jų funkciją. Buvęs pieno perdirbimo cechas išsaugomas dalinai, nugriaunant dalį pastato palikus esakas konstrukcijas prijungiamos naujos konstrukcijos. Pastato funkcija keičiama į bendruomenės centrą – meno galeriją ir biblioteką. Kitas pastatas – sandėlys – taip dalinai nugriaunamas siekiant pratęsti ryšį tarp parko ir pagrindinės kvartalo gatvės.

81

APLINKOS SPRENDINIŲ SCHEMA Kvartalo erdvėse didžiąją dalį užima kietosios dangos, kurios palaipsniui pereina į šalia esantį, buvusioje geležinkelio teritorijoje planuojama parką. Parko takams projektuojama minkšta žvirgždo danga.

82

FUNKCINĖ SCHEMA Didžiausią kvartalo plota užima visuomeninės paskirties pastatas – bendruomenės centras. Mažesnę dalį sudaro šalia projektuojamų administrainės paskirties ofisai, bei vietoj anksčiau buvusio sandėlio, projektuojamas komercinis pastatas.

83

Detalizuojamo kvartalo architektūrinė išraiška

84

PIRMO AUKÅ TO PLANAS

1 B

17

82000

A

57000

57000

A

A

A

1'

M'

17

1

B

00

313

M' 1'

85

ANTRO AUKÅ TO PLANAS 1

17

A

A

1'

M'

17 1

M' 1'

86

87

88

Kabanti konsolė suformuoja žiedinę galeriją, kuri apjuosia pagrindinę gatvės renginių aikštę

Tarp šalia esančių dviejų pastatų, kuriama žalioji vieša erdvė, kuri tuo pačiu pabrėžia ryši ateinanti nuo parko į pagrindinę kvartalo gatvę

Pagrindinė renginių aikštė įgilinama, taip suformuojant amfiteatrą. Aikštės erdvę formuoja ir kabanti galerijos konsolė.

89

Detalizuojamo kvartalo teritorija Nr. 4

90

URBANISTINIŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SCHEMA Kvartale kuriamos naujos erdvės, kurios apjungia patį kvartalą su šalia esančiomis teritorijomis bei suartina projektuojamus pastatus bei jų funkcijas.

Kuriamos viešosios bei pusiau privačios erdvės. Viešosios erdvės esančios kvartale padeda sukurti pėsčiųjų srautus bei juos kontroliuoti. Kvartalo viduje esančios pusiau privačios erdvės yra suformuojamos pačių pastatų. Jos suteikia vietą ofisų darbuotojams atsikvėpti, socializuotis bei organizuoti susirinkimus gryname ore.

91

ARCHITEKTŪRINĖ RAIŠKA Išlaikoma buvusi teritorijoje pastatų - kvartalų struktūra.

Išsaugomas vienas medinių konstrukcijų pastatas, prie kurio atsiranda priestatų bei aplinkinių naujų pastatų.

Naujai projektuojamų pastatų tūrinė forma atspindi jau esančio išsaugomo pastato formą – stačiakampis turis su šlaitiniu stogu. Taip pabrėžiamas jo paveldas, bei architektūrinė forma.

Visuose pastatuose taip pat atsiranda įstiklintų dalių, kurios tarsi perskrodžia tūrius kiaurai, kad į juos galėtu patekti kuo daugiau naturalios dienos šviesos. Pagrindiame išsaugomame pastate tai atsispindi ryškiausiai, jis diktuoja viso kvartalo pojūtį.

92

APLINKOS SPRENDINIŲ SCHEMA Želdiniai bei žalieji plotai į teritorija tarsi atkeliauja palei upę ir įsitvirtina tarp pastatų esančiose erdvėse. Šalia žaliųjų plotų bei želdinių atsiranda sedymos vietos, kvartale esantys medžiai suteikia pavėsį karštomis vasaros dienomis. Taip vidinės kvartalo erdvės paverčiamos jaukesnėmis, žmonės jaučiasi arčiau gamtos.

93

FUNKCINĖ SCHEMA Pirmuose aukštuose įrengiamos komercinės patalpos, jos išdėstomos palei išorinę kvartalo dalį, taip patraukiant praeivių pėsčiųjų dėmesį į kvartalo pusę. Taip pat pirmuose aukštuose yra ir šiek tiek administracinės paskirties patalpų (Ofisų).

Antri aukštai skirti visiškai administracinėms patalpoms – ofisams. Pastatai suporuoti ir apjungti kabančiais uždarais tiltais antruose aukštuose, skirtais lengvam judėjimui tarp pastatų.

94

Detalizuojamo kvartalo architektūrinė išraiška

95

96

97

98

99

VidinÄ—s erdvÄ—s vizualizacija

100

Vaizdo nuo pagrindinÄ—s gatvÄ—s vizualizacija

101

Vidinio kiemo vizualizacija

102

PROJEKTO PARTNERIŲ PRODUKCIJA

104

105

106

107

108

LITERATŪROS SARAŠAS 1.

Perovic, S., & Kurtović-Folić, N. (2012). Brownfield regeneration – imperative for sustainable urban development. Journal of the Croatian Association of Civil Engineers, 64(5), 373– 383. https://doi.org/10.14256/jce.656.2012 2.

UDL. (2017). The Design Companion for Planning and Placemaking. RIBA Publishing.

3.

Massengale, J., & DoverVictor. (2014). Street DeSIGN the Secret to Great Cities and towns. Wiley.

4.

Eremia, M., Toma, L., & Sanduleac, M. (2017). The Smart City Concept in the 21st Century. Procedia Engineering, 181, 12–19. https://doi.org/10.1016/j.proeng.2017.02.357 5.

Sarkar, A. (2017). Smart Cities: A Futuristic Vision. The Smart City Journal. https://www. thesmartcityjournal.com/en/articles/1333-smart-cities-futuristic-vision 6.

Woetzel, J., Remes, J., Boland, B., Lv, K., Sinha, S., Strube, G., Means, J., Law, J., Cadena, A., & Tann, V. (2018). Smart Cities: Digital Solutions for a More Livable Future. McKinsey & Company, June, 152.

109

PLANŠETAS

Biržai NOVUS Siūloma urbanistinė idėja, kuri padėtų integruoti nagrinėjamą teritoriją į miesto urbanistinį audinį ir sujungti nutrukusius ryšius tarp miesto centro ir periferijų. Gerinamas susisiekimas pėstiesiems ir autotransportui, sukuriamas žaliasis žiedas įtraukiantis nagrinėjamą teritoriją, teritorija paverčiama mažesniu miesto centru, kuris sujungtų aplinkines teritorijas funkciškai.

Erdviniai kanalai. Sukuriamas pagrindinis teritorijos išilginis erdvinis kanalas (raudona spalva), kuris sujungtų tiek teritorijoje esančius kvartalus, tiek ir teritoriją su kitomis miesto dalimis. Taip pat kuriami skersiniai erdviniai kanalai, turintys savo identitetą ir funkciją. Arčiausiai upės esantis erdvinis kanalas (žalia spalva) – gamtinis ryšys, jis apjungia parką prie Agluonos upės, Agluonos upę ir veda link Širvėnos ežero. Mėlyna spalva pažymėtas erdvinis kanalas sujungia visuomeninę paskirtį turinčius pastatus. Violetinės spalvos erdvinis kanalas sujungia bendruomene skirtus pastatus.

Ryšys su gamta. Projekte atsižvelgiama į gamtinę situaciją. Tikslas – sutvarkyti ir įveiksminti esamus gamtos darinius. Projektuojamos patogios prieigos prie upės, padedančios sukurti ryšį tarp žmogaus ir vandens. Apleisto geležinkelio teritorija paverčiama parku, kuris padėtų palaipsniui pereiti iš miesto centrinės dalies į gyvenamuosius kvartalus, taip pat gerindamas gyventojų gerbūvį.

PAKRANTĖS VIZUALIZACIJA

JAUNIMO CENTRO KOMPLEKSO VIZUALIZACIJA

BENDRUOMENĖS CENTRO IR PAGRINDINĖS GATVĖS VIZUALIZACIJA

110