Gargždų miesto centrinės dalies urbanistinė koncepcija ir projektiniai pasiūlymai (VGTU)

STRUCTUM KONKURSAS IŠMANUSIS MIESTAS VI

GARGŽDŲ MIESTO CENTRINĖS DALIES URBANISTINĖ KONCEPCIJA IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI

Aiškinamasis raštas

VGTU KOMANDA:

Ieva Viržintaitė Danielė Dikevičiūtė Aistė Karaliūtė

VADOVAI:

Doc. dr. Dalia Dijokienė Prof. Audrius Ambrasas

01

TURINYS

02 03 04 05

06 07 2

ĮVADAS • Įvadas • TIkslas • Uždaviniai

LITERATŪROS APŽVALGA ANALOGŲ STUDIJA • Odensės miesto centrinės dalies regeneracija • Balerupo miesto centrinės dalies regeneracija • Bristolio gyvybės mokslų pastatas • „Celaya” bendruomenės centras • Vodice miesto turgus

08 08 09

12

18 20 24 26 27

GARGŽDŲ MIESTO BENDROJO PLANO STUDIJA BENDRA MIESTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ

30

• Teritorijos padėtis Lietuvoje • Teritorijos padėtis mieste • Susisiekimas - keliai • Susisiekimas - dviračių ir pėsčiųjų takai • Soc. infrastruktūra • Dominuojantis morfotipas • Istorija • Kultūros paveldas • Reljefas • Gamtinių sąlygų vertinimas • Miestovaizdis ir jo įtaka kraštovaizdžiui

34 35 36 37 38 39 40 44 46 47 50

• Sklypų struktūra • Pastatų aukštingumas • Pastatų kokybė • Erdvių kokybė • Erdvės ir kompozicija • Išvadinė schema • Išvadinė 3D schema - pradiniai pasiūlymai

54 56 57 58 59 60 62

• Socialinė/ Ekonominė/ Ekologinė programos • Koncepcija • Istorinė schema • Erdvių schema • Užstatymo schema • Funkcinė schema • Koncepcijos 3D vaizdas • Analogai

66 68 70 71 72 73 74 76

MIESTO CENTRO ANALIZĖ

URBANISTINĖ KONCEPCIJA

3

TURINYS

08 09

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI • Detalizuojamų teritorijų sklypo planas • Bendruomenės centras • Turgus ir komercinis administracinis pastatas • Mokslų centras

REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

80 82 86 94

100

SUMAŽINTAS PLANŠETAS 106

*Papildomai pateikiamas priedas su mastelyje esančia medžiaga 4

5

6 7

01. ĮVADAS

01. ĮVADAS 01.03 UŽDAVINIAI Konkursui pasirinktas Gargždų miestas, įsikūręs vakarų Lietuvoje, netoli Klaipėdos, į vakarus nuo Mi-

1. Išanalizuoti esamą situaciją, identifikuoti vietovės problemas ir privalumus.

nijos upės. Miesto istorija yra sena, tačiau kultūrinio paveldo objektų nėra daug išlikę, kadangi miestas

2. Išnagrinėti panašios problematikos užsienio pavyzdžius.

yra stipriai nukentėjęs nuo gaisrų. Yra išlikęs istorinis gatvių tinklas, miesto aikštė bei istorinės bažny-

3. Vystyti erdvių tinklą, kuris apjungtų miesto centrinę dalį su pakraščiais.

čios stovėjimo vieta ir jos fragmentai. Gargždų miesto identitetą formuoja gamtiniai elementai – Minijos

4. Formuoti miesto centrinę dalį.

upė, parkas bei šalia miesto esantis Gargždų piliaklnis. Analizė yra pateikta platesniu miesto mastu,

5. Miesto centrinės dalies detalizacija.

o detalizuojama - centrinė dalis. Miesto centras yra gyvas - yra gausu veikiančių įstaigų, tačiau yra ir blogos kokybės pastatų, chaotiško užstatymo ir nesuformuotų erdvių. Miesto centrinė dalis turi mažai iš-

M 1:5000

www.geoportal.lt, 2020-05-16

reikštų jungčių su likusia miesto dalimi, o pagrindinis įvažiavimas į mietsą nuo Klaipėdos – nėra išreikštas.

01.02 TIKSLAS Pagrindinis mūsų koncepcijos siekis yra sukurti multifunkcinę, patrauklią žmonėms centrinę miesto dalį. Kadangi Gargždai yra arti Klaipėdos (vos 15 min kelio mašina), siekiame sukurti patrauklias erdves bei funkcijas, kurios išplėstų bei papildytų Klaipėdoje jau siūlomas funkcijas ir taip būtų sukurtas ekonomiškai patrauklus, gyventojams patogus miestas, kuriame žmonės ne tik norėtų likti, bet ir kiti norėtų į čia atvykti. Šiam tikslui įgyvendinti yra atsižvelgiama į esamą bei buvusį miesto audinį, jo istoriją, smulkumą, regeneruojama miesto centrinė dalis, įvedama naujų funkcijų, performuojami kvartalai. Taip miesto centrinę dalį siekiame paversti komerciniu, laisvalaikio traukos centru.

8

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Naudojama el. paslauga: Ortofoto (aktualiausia) | © www.geoportal.lt/copyright

1pav. Esama Gargždų miesto centrinės dalies situacija (geoportal.lt)

9

10 11

02. LITERATŪROS ANALIZĖ

02. LITERATŪROS ANALIZĖ

Taip pat aktuali urbanistinės erdvės problema yra mažų miestelių pagrindinės gatvės apleidimas. Miestelių pagrindinėse gatvėse esančius pastatus galime matyti tuščius bei šalia jų esančias viešasias erdves – nefunkcionuojančias. Anksčiau bendruomenės gyvenimo centru buvo pagrindinė miesto gatvė. Įvairi komercinė veikla pagrindinėje gatvėje bei buvimas arti gyvenamųjų kvartalų pagrindinę gatvę paversdavo žmonių traukos centru.

Erdvių - tūrių problematika Pagrindinė projekte analizuojamos temos – miesto centrinės dalies atgaivinimas, tvaraus ir išmanaus miesto kūrimas.

Miesto centras, kaip teigia Harvardo ekonomistas Ed Glaeser, tai daugiau nei tik tankiai užstatyta miesto teritorija, kur didelis žmonių, automobilių ir verslo intensyvumas. Labiausiai įprasta, kad centras - tai vietinės ekonomikos pagrindinis variklis, jo sėkmė ir augimas priklauso nuo žmonių fizinio poreikio, nuo kurio ir priklauso miesto kultūrinė, socialinė ir ekonominė veikla mieste. Sėkmingas miesto centras - tai proporcingai auganti paklausa, kuri skatina investicijas į infrastruktūrą, naująsias technologijas, estetiką, meną ir t.t.

Danų architektas Jan Gehl siūlo šiuos pagrindinius gyvybingo miesto principus: ·

akcentuojamas gyvybingumas viešosiose erdvėse;

·

saugus miestas - išvystęs darnią struktūrą, su geriausiu visų reikalingų funkcijų pasiekiamumu;

·

tvarus ir sveikas miestas - miestas, kuriame dominuoja pėstieji, o ne automobiliai.

Miesto centrinės dalies problematika Kadangi šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose privatūs asmenys, įmonės gausiau kėlėsi į priemiesčius, miestų centrai ėmė tuštėti, atsirado daugiau nenaudojamų erdvių. R. Trancik knygoje ,,atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos‘‘ nurodo keturias priežastis, kodėl miestuose yra prarandamos erdvės: Žmonės vis dažniau renkasi keliavimą automobiliu net ir trumpiems atstumams, todėl didelė dalis žemės

yra skiriama automobiliams statyti.

2.

Modernizmo architektų buvęs požiūris į atviras erdves. Modernizmo metu buvo orientuotasi į atskirai

stovinčius pastatus, nepaisoma gatvės erdvės, miesto aikščių ir sodų.

12

ti, ji yra baigtinė. O nesuformuota yra beformė, neturinti aiškių ribų. Todėl viena iš svarbiausių sąlygų, kad kietoji erdvė veiktų, yra fizinės ribos kūrimas. XX a. antrojoje pusėje R. Venturi‘s teigė, kad pro-

Ekonominė svarba ir gyvybingo miesto principai

1.

Suformuota erdvė ir nesuformuota skiriasi tuo, kad suformuotą erdvę galime apibrėžti, išmatuo-

3.

Įstaigų nenoras prisiimti atsakomybes už šalia jų esančias viešasias erdves.

4.

Miesto branduolyje esančių buvusių pramonės, sandėliavimo objektų apleidimas.

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

blema yra ne atvirų erdvių trūkumas mieste, bet jų atvirumas. R. Trancik knygoje ,,atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos‘‘ yra išskiriamos trys svarbiausios veikiančios kietosios erdvės dalys:

1. Trimatis įrėminimas, kuris nusako erdvės fizines ribas, uždarumo lygį, erdvę ribojančių pastatų bruožus.

2. Dvimatis struktūrinis pagrindas, kuris yra susijęs su žemės paviršiaus apdorojimu, medžiagomis, struktūra.

3. Objektų išdėstymas erdvėje, pagal kurį erdvėje esantys elementai sukuria erdvės atpažįstamumą.

Erdvė – tai paskirtį turinti tuštuma, galinti fiziškai susieti objektus, tačiau ji tampa vieta tik tuo metu, kai erdvei yra suteikiama kontekstinė prasmė. Pavyzdžiui, Bato mieste yra apskritimo formos aikštės su radialiniu gatvės tinklu ir Karališkojo pusmėnulio namų eilės lenkta siena yra ne tik fizinis objektas erdvėje, bet ji atspindi aplinką, kurioje atsirado.

,,Viešųjų erdvių projektas‘‘ pateikia pagrindinius principus, kaip sukurti darnias erdves: •

bendruomenė žino geriausiai. Pradinis žingsnis norint gerinti viešąsias erdves – tai komunikacija su vietiniais,

kurie geriausiai žino konkrečios vietos istoriją, kaip ji yra išnaudojama, kas ten yra vertingo ir ką galima tobulinti; •

vietos scenarijus svarbiau už dizaino kūrimą. Vieta turi būti išanalizuota daugybe aspektų, ku-

rie bus priimtini ja besinaudojantiems miestiečiams - matant platesnį miesto kontekstą ir detales; •

vietos analizė, pasitelkiant stebėjimo metodą.

13

Įvairios idėjos vietos patobulinimui gali kilti stebint aplinką, skirtingu metu, kai ji naudojama skirtingoms veikloms.

Atsižvelgiama į inovatyvų miesto apšvietimą, išryškinant svarbiausius miesto pastatus ir ku-

• Vizijos kūrimas

riant jaukius pėsčiųjų takus, skatinami originalūs individualių parduotuvių apšvietimo sprendimai.

• Persipynimas.

Kuriant

Skirtingų funkcijų erdvių tarpusavio ryšys paskatins didesnį žmonių srautą pasirinkti būtent šią vietą.

si

Kadangi geras urbanistinis projektavimas priklauso nuo to, kaip yra sujungiami pastatai su viešąja erdve, svar-

tai,

biu urbanistinio projektavimo tipu galima įvardinti pastatus, kurie yra svarbiausi objektai miesto audinyje. Šie

dangos ir paviršiai, gatvių mažosios architektūros elementai, augalai, apšvietimas, ženklai, klimatas, lai-

pastatai, kurie dažnai yra dominantės, vizualiniai akcentai, turi būti gerai matomoje, atviroje erdvėje. Tai gali

kinosios konstrukcijos, patekimas į pastatus ir žmonių judėjimas, vanduo, vizualusis menas, prieinamumas.

patogias

sumažinti į

kuriuos

ir

patekimą

atraktyvias į

pėsčiųjų

miesto

atsižvelgiama

centrą

kuriant

jungtis su

viešąsias

su

taršiomis erdves

likusia

miesto

transporto Šefildo

dalimi,

stengiama-

priemonėmis. centrinėje

miesto

Aspekdalyje:

būti ir vieni stovintys pastatai, ir sujungti su kitų pastatų dalimis. Antrasis svarbus urbanistinės masės tipas – vyraujančio kvartalo nustatymas. Anot Leono Krierio, miesto kvartalų dydis, struktūra ir orientacija yra svarbiausi

Gargždų miesto centras

elementai viešųjų erdvių struktūroje. Dar vieną masės mieste tipą formuoja kryptį pabrėžiantys, užstatymą for-

Taigi galime sakyti, kad architektūra ir kraštovaizdžio architektūra turi sustiprinti aplinkos identitetą ir vietos

muojantys pastatai, kurie yra besiskiriančių formų, dažnai - linijinės struktūros. Tokie pastatai gali būti specialiai

pojūtį. Svarbu yra ne tik išanalizuoti gyventojų poreikius, istoriją, ekonominę padėtį, socialines struktūras, bet

suprojektuoti taip, kad išsiskirtų iš vyraujančio užstatymo, atgręžtų į bulvarą ar aikštę, kad nusakytų rajono ribą.

ir nustatyti, kokios struktūros trūksta konkrečioje vietoje. Gargždų centrinėje dalyje galime matyti panašias

Šie trys urbanistinės masės tipai projektuojant turi būti susieti, kad tuštumos sudarytų sujungtą erdvių tinklą.

problemas, kurios yra aprašytos ir knygoje ,,Atrandant prarastąją erdvę. Urbanistinio projektavimo pagrindai’’.

Šefildo miesto (Anglija) centro atnaujinimo pavyzdys:

Mieste žmonės labiau renkasi keliones automobiliais, nors ir reikia nukeliauti mažą atstumą. Todėl yra poreikis

Šefildo miesto plėtros pasiūlymų projekte, kaip įprasta atlikti istoriniai, topologiniai, gamtiniai, geografiniai ir kiti

mašinų parkavimo vietų centrinėje dalyje ir dėl to erdvės tampa padrikos, nesudarančios vientisos struktūros.

miesto tyrimai. Vėliau miesto centre pasiūlyta tokia vizija:

Taip pat pagrindinė miesto gatvė turi būti reprezentatyvi miesto vieta, tačiau, kaip rašo R. Trancik’as, daž-

Miesto ,,širdyje’’ kuriamos naujos veiklos ir funkcijos, kurios įneštų judėjimo ir energijos į miestą- apgyvendini-

nai pagrindinės miestų gatvės yra apleistos, ši problema vis dar yra aktuali ir Gargžduose: erdvė yra plati,

mas (viešbučiai), parduotuvės, kavinės (su antrame aukšte įsikūrusiais biurais). Vizijoje numatyta istorinių pas-

nesuvokiama, nemaloni, per pagrindinę miesto gatvę yra didelis transporto priemonių judėjimas, nemaža da-

tatų konvertavimo schema, prikelianti juos naujam gyvenimui. Miesto centre taip pat kuriamos naujos kultūrinės

lis pastatų yra netinkamos fizinės būklės, dalis viešųjų erdvių miesto centre yra per daug atviros, nefunkcio-

funkcijos, tokios kaip galerijos, teatrai, kurie taip pat pritrauks į miestą žmonių. Neatskiriama to dalis- tvarkomos

nuojančios. Centrinėje miesto dalyje nėra vientisos struktūros, kvartalai yra per dideli, nesiderina su vyrau-

viešosios erdvės- skverai, parkai, vaikų žaidimų aikštelės- darniai įsipina į su miesto tinklą. Numatoma atsižvelgti

jančiomis kvartalų masėmis. Esamos viešosios miesto erdvės nesukuria vientiso tinklo, neformuoja erdvės,

į istorinį kontekstą- restauruoti istorinius pastatus. Transformuojant miesto centrą labai svarbios vizualinės ir

atsižvelgiant į inovatyvaus miesto viešųjų erdvių formavimo principus, dėl to nekuria ,,gyvo’’ miesto įvaizdžio.

fizinės jungtys su likusia miesto dalimi. Šefildo miesto nauja architektūrinė forma- dinamiška, moderni ir unikali.

Gargždų pagrindinė dominantė yra Bažnyčia, tačiau Sovietų okupacijos metais buvo pažeista rinkos aikštės

Šefildo centrinės miesto dalies atnaujinimo principai:

struktūra, dalis aikštės - užstatyta, dėl to šiuo metu nėra vizualinio ryšio su miesto akcentu. Projekte atsižvel-

Taikomi jautrūs kontekstui (neinvaziniai) intervencijos principai.

giame į esamą situaciją bei darnaus miesto centro formavimo principus, kurie aprašomi nagrinėtoje literatūroje.

Pagrindinės

14

pėsčiųjų

jungtys

kuriamos

taip,

kad

užtikrintų

ir

kurtų

saugumo

jausmą.

Siekiama, padidinti gyventojų skaičių miesto centre, kuriant naujas darbo vietas (kavinės, biurai)

LITERATŪROS ŠALTINIAI

Saugomose paveldo teritorijose naudojamos natūralios statybinės medžiagos, tokios kaip akmuo, o likusiosio-

,,SHEFFIELD CITY CENTRE. Urban Design Compendium’’ psl. 132-142, 195

se teritorijose pasitelkiami šiuolaikiškos medžiagos tokios kaip, stiklas, plienas, spalvotos emaliuotos plokš-

,,Revitalising city centres‘‘ 2016; 4,5,12-15 psl.

tės Pastatų aukštingumas formuojamas taip, kad neuždengtų pagrindinių vizualinių ašių ir kultūros objektų.

R. Trancik ,,Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos’’ 1986; 28-29, 53-54, 68-69, 106, 115-117 psl.

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

15

16 17

03. ANALOGŲ STUDIJA

03. ANALOGŲ STUDIJA 03.01 ODENSĖS MIESTO CENTRINĖS DALIES REGENERACIJA

Klientas: Odensės savivaldybė.

Vieta: Odensė, Danija.

Šiuo pasiūlymu architektai judrią gatvę paver-

Architektai: ,,MVRDV’’, „Thing & Wainø“, „Esben-

čia gyva miesto erdve ir atkuria jungtis istoriniame

sen“, „Sloth Møller“, „Viatrafik“, „Lassevegas“, ACT ,

miesto centre. Koncepcijoje yra atkuriamos istori-

„Emcon“, „Capacent.

nių pastatų dalys ir pridedami nauji architektūriniai

Metai: 2011 m.

sluoksniai. Įkvėpti tiek istorijos, tiek gana naujos

Analogo pasirinkimo priežastis:

Odensės miesto raidos, šiuo projektu architektai

sprendžiama centrinės miesto gatvės, kuri yra stipriai

sujungia ateitį ir istoriją derindami naują ir seną.

apkrauta transporto, ir šalia jos esančių erdvių problematika, atsižvelgiama į miesto istoriją, seni pastatai jungiami su naujais statiniais

Pasiūlymu pažymima unikali miesto istorija ir miesto 2 pav. Pastatų ir performuojamų erdvių vizualizacija

ateities potencialas kaip tankesnio ir žaisminges-

Pagrindinė centrinė Odensės miesto Thomas B. „Thriges Gade“ gatvė yra žinoma kaip vieta, kurio-

nio mini metropolio. Po regeneruota centrine miesto

je yra intensyvus transporto eismas. Taip ši gatvė brutaliai kerta istorinį Odensės centrą ir perski-

teritorija driekiasi didelė dengta automobilių stovė-

ria jį į dvi dalis, o gyventojams turinti būti patraukli laisvą laiką leisti erdvė tampa daugiau tranzitine erdve.

jimo aikštelė. Tai sukuria saugią ir patogią miesto viešąją erdvę pėstiesiems ir dviratininkams.

Vizija patrauklaus miesto centro yra siūloma vystyti nuo pirmosios dienos - laikinomis gatvėmis, alėjomis, aikštėmis ir mažais parkais. Taip siekiama sukurti gero ir gyvo miesto pojūtį, net kol vyktų miesto pertvarkymo darbai.

5 pav. Situacijos planas su formuojamomis erdvėmis

3 pav. Senų pastatų jungimas su naujais pastatais 18

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

ŠALTINIS : The Historic New, Adept, <https://www.adept.dk/project/tbt> [žiūrėta 2020-03-10]; 19

03.02 BALERUPO MIESTO CENTRINĖS DALIES REGENERACIJA

Klientas: Balerupo ir Realdanijos savivaldybė.

Vieta: Balerupas, Danija.

Architektai: ,,CF Møller Architects‘‘.

Metai: 2016 m.

Analogo pasirinkimo priežastis: Balerupo miestas

7 pav. Esamos ir formuojamos erdvės schema

yra šalia didmiesčio, todėl atsiževlgiant į šalia esan-

Miestas turi būti patrauklus gyventojams, todėl archi-

čią Kopenhagą siekiama sukurti kontrastą su gyve-

tektai kūrė naujas aiškias erdves ir naujas jungtis ten,

nimu didmiestyje ir miesto centrą suprojektuoti kaip

kur anksčiau buvo neapibrėžtos, nesuformuotos terito-

ramią, patrauklią vietą. Kuriamos naujos viešosios

rijos, kuriose nebuvo aiškių perėjimų, junčių tarp erdvių.

erdvės bei jungtys tarp naujų ir jau esančių erdvių.

Taip pat siekta projektuojant atsižvelgti į klimato kaitą 6 pav. Situacijos planas

ir mažinti jos veiksnius. Projektu siekta sukurti ramaus gyvenimo mažame mieste jausmą, namuose augina-

Kopenhagos priemiesčio Balerupo miesto centro ir transporto mazgo regeneravimo pasiūlymu siekta sukurti

mų daržovių ir sodo vakarėlių kiemuose potyrį, kon-

tipinio miesto, esančio šalia didmiesčio, atgaivinimo ir permąstymo modelį. Pagrindine priemone tapo naujų

trastą su miesto gyvenimo didmiestyje, Kopenhagoje.

viešųjų erdvių kūrimas bei jungčių kūrimas tarp naujų jau esamų erdvių. Tuometinė teritorija, jungusi Balerupo miesto stotį, miesto biblioteką ir šalia esančias pėsčiųjų gatves, buvo viena didelė eismo zona - pilka asfalto drobė, daugiausia skirta automobiliams, su nesuformuotomis erdvėmis. Aplinkiniai miesto audiniai dažniausiai buvo mažo tankio, su fragmentiškomis erdvėmis. Architektų pasiūlymu siekta tai radikaliai pakeisti išnaudojant tuometines nesuformuotas erdves, kad būtų galima įvesti naujas viešąsias funkcijas ir sukurti naują centrinę aikštę, skirtą vietos menų parodoms, renginiams po atviru dangumi bei tiesiog laisvo laiko leidimui.

8 pav. Galimų veiklų viešojoje erdvėje schema 20

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

21

Aikštės žalia dalis yra platesnio naujųjų viešųjų erdvių „stuburo“ dalis, sukurianti viešųjų erdvių koridorių, einantį lygiagrečiai su pėsčiųjų zona ir suteikianti erdves naujiems statiniams. Šis koridorius taip pat veikia kaip lietaus vandens surinkimo infrastruktūra, nusausinanti teritoriją, surenkanti vandenį ir galiausiai tiekiant jį atgal į kitas miesto erdves, kad šios vasarą būtų atvėsinamos ir taip sustiprintų atsinaujinančių resursų panaudojimą.

Aikštė veikia kaip žalia laukimo salė, jungianti gretimą autobusų stotį su miesto socialine ir kultūrine širdimi. Kuriama erdvė, kurioje galima maloniai pra-

10 pav. Naujų gyvenamųjų pastatatų ir erdvių šalia jų vizualizacija

leisti laiką, priešinantis klasikiniam priemiesčiui ir jungiant gamtinius elementus su kietosiomis dangomis.

9 pav. Formuojamų jungčių schemos

10 pav. Pagrindinės aikštės vizualizacija

ŠALTINIS : Ballerup City Centre regeneration, World landscape architect, <https://worldlandscapearchitect.com/ballerup-city-centre-regeneration-c-f-moller/> [žiūrėta 2020-02-25]; 22

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

23

elementus jungia per visą pastato aukštį suprojektuota bendra erdvė, kuri sudaro socialinę pastato širdį.

03.03 BRISTOLIO GYVYBĖS MOKSLŲ PASTATAS

Vienas pagrindinių projekto siekių – didinti tyrėjų, personalo, studentų ir lankytojų bendravimą, bendradarbiavimo galimybes. Bendru, per visą pastato aukštį suprojektuotu atriumu buvo siekta tai išspręsti suku-

Vieta: Bristolis, Jungtinė Karalystė.

riant socialinį pastato centrą su susitikimų, bendravi-

Architektai: Šepardas Robsonas.

mo erdvėmis. Šioje erdvėje taip pat yra ekspozicijoms

Plotas: 13000 m2.

skirtos vietos, kuriose galima eksponuoti didelę Bris-

Metai: 2014 m.

tolio universiteto egzempliorių ir artefaktų kolekciją.

Analogo

pasirinkimo

priežastis:

13 pav. Antrojo aukšto planas

projektuoja-

mas pastatas, kurio vieta yra šalia saugomos teritorijos, atsižvelgiama į esamą užstatymą, pastatas formuojamas iš lyg dviejų blokų, kurių funkcijos yra skirtingos, tačiau pastatui reikalingos.

Architektūrinis projekto tikslas - sukurti pastatą,

11 pav. Sklypo planas

kuriame būtų atsižvelgiama į šalia esančius pastatus ir aplinkinę saugomą teritoriją, tuo pačiu sukuriant Bristolio miestui šiuolaikinio dizaino kūrinį.

Norint tai pasiekti, pastatas yra išdėstytas dviem lygiagrečiomis dalimis: į rytus nukreiptoje dalyje yra suprojektuotos biurų patalpos, seminarų salės. Šioms patalpoms reikia mažiau ploto nei laboratorijoms. Projektuojant šią dalį yra atsižvelgta į gretimų pastatų proporcijas, užstatymo liniją. Į vakarus nu-

14 pav. Vakarų pusės fasadas

kreipta dalis yra suprojektuota kaip nejudanti aliuminio siena, kuri yra priešprieša tradiciniam į rytus

12 pav. Pirmojo aukšto planas

nukreiptam fasadui, reiškianti modernią laboratorijos erdvę, esančią toje pastato dalyje. Šiuos du pastato 24

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

ŠALTINIS : Bristol Life Sciences Building, Archdaily, <ttps://www.archdaily.com/618167/bristol-life-sciences-building-sheppard-robson?ad_medium=gallery> [žiūrėta 2020-04-27] 25

03.04 BENDRUOMENĖS CENTRAS „CELAYA“

03.05 VODICE MIESTO TURGUS

Vieta: Meksika

Vieta: Vodice, Kroatija

Architektai: „SPRB arquitectos“

Architektai: Dinko Peračić

Plotas: 795 m²

Plotas: 1220 m2

Metai: 2016 m.

Metai: 2015 m.

Analogo pasirinkimo priežastis : Gargždų turgus, esantis centrinėje miesto dalyje, yra chaotiško užstaty-

Analogo pasirinkimo priežastis: pastato erdvės pro-

mo, prekyba pagrinde daugiasia vyksta prekybos cen-

jektuojamos paprastesnės, taip siekiama joms suteikti

tro automobilių aikštelėje, parduodant prekes iš baga-

galimybę prisitaikyti prie kuo didesnės veiklų įvairovės

15 pav. Pagrindinis „Celaya“ centro fasadas

Pagrindinis projekto tikslas - sukurti erdvę, skir-

miesto kontekste ir patenkinantis miestiečių lūkesčius.

18 pav. Pagrindinio turgaus fasado vaizdas

tą susitikimams, mokymuisi, ir bendruomenės

Pasirinktas analogas yra panašios architektūrinės raiškos - laužytu stogu ir atviru lauko išplanavimu. Pro-

augimui. Objektas projektuojamas parke, kuria-

jektuojamas pastatas gali būti transformuojamas į lauko tūrį šiltuoju metų sezonu ir užsidaryti bei toliau

me numatoma, kad daugiausia vyks kultūrinė ir

funkcionuoti žiemą. Projektuojamo pastato vidinis išplanavimas yra paprastas, kaip ir analoge, prekyba

meninė veikla, taip pat kuriamos erdvės poilsiui.

vyksta tvarkinga eile, nepertraukiamu žmonių srautu. Turgus Kroatijoje taip pat driekiasi palei svarbią pėsčiųjų ašį. Stogo konstrukcijoms naudojamas medis, tačiau atsiranda ir gelžbetoninių kolonų konstrukcijų.

Pastatas yra išlaikęs paprastą architektūrą, atskiri tūriai atstovauja kitą funkcija, o viskas bendrai apsi- 16 pav. „Celaya“ centro vidinės patalpos

Taip pat projektuoas aktualus tuo, kad Vodice mieste

jungia bendromis lauko erdvėmis. Pastatų komplekse

naujosios turgavietės tūriui taip pat buvo keliami tokie

numatomos tokios patalpos: universalios erdvės, šo-

reikalavimai: efektyvus vietos išnaudojimas, vengimas

kių salė, biblioteka, gydytoju kabinetai, auditorijos skir-

chaotiško prekybininkų išsidėliojimo gatvėse bei kurimas

tos užsiėmimams ar mokymuisi, bei įvairios dirbtuvės.

naujų vertingų viešųjų erdvių ir taip pagyvinti miesto dalį.

17 pav. „Celaya“ centro patalpų planas ŠALTINIS : Celaya Community center, Archdaily, <https://www.archdaily.com/889306/celaya-community-center-sprb-arquitectos/?ad_source=myarchdaily&ad_medium=bookmark-show&ad_content=current-user> [žiūrėta 2020-04-24] 26

žinių. Projekte siūlomas naujas turgaus tūris, tinkantis

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

19 pav. Turgaus erdvių išsidėstymo planas ŠALTINIS : Harbour market Vodice Bigsee < https://bigsee.eu/harbour-market-vodice/ > [žiūrėta 2020-04-23] 27

28 29

04. GARGŽDŲ MIESTO BENDROJO PLANO STUDIJA

04. Gargždų miesto bendrojo plano studija

Miesto centras - aktyvus kompozicinis, funkcinis miesto branuduolys. Teritorijų užstatymas leidžiamas ir vykdomas

išlaikant urbanistinės struktūros ir miestų intensyvaus (formuojamojo) vystymo kompozicijos

principus. Taikoma kultūros paveldo teritorijų ir objektų apsauga, reglamentuota kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais, apsaugos reglamentais. Rekomenduojamas funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojamų teritorijų pertvarkymas, funkcinės integracijos stiprinimas. Šioje dalyje yra svarbūs bendramiestinės reikšmės centro pastatai.Teritorija pasižymi savo komerciniu, visuomeniniu ir miesto komunikacinių ryšių intensyvumu. Čia palaikomas smulkusis verslas, administracinės funkcijas vykdančios institucijos, išlaikoma gyvenamoji funkcija. Miesto reprezentacinė teritorija tvarkoma ir formuojama, saugant istorinio centro urbanistinės struktūros elementus, planuojama veikla siejama su labai gera architektūros erdvių ir užstatymo kokybe. Kartu tai modernizuojama ir atnaujinama teritorija, formuojant Gargždus, kaip kokybišką rajono centrą.

Centrinė miesto dalis pasižymi tankiai užstatytomis gyvenamosiosmis, paslaugų ir visuomeninėmis teritorijomis. Ši miesto dalis yra išsidėščiusi palei Klaipėdos gatvę ir apima miesto centrą ir Klaipėdos iki Kretingos plento gatvių sankryžos pocentrį. Šioje teritorijoje išsidėstę pagrindiniai paslaugų, savivaldos, kultūros ir švietimo objektai, kuriems yra numatomos intensyviausios plėtros teritorijos. Kartu ši miesto dalis turi labiausiai išvystytas viešąsias miesto erdves, kurios formuoja miesto įvaizdį. Įvertinant miesto identitetą, saugant jį nuo supanašėjimo į kitus panašaus dydžio šalies miestus ir miestelius, toliau vystoma ir stiprinama linijinė miesto urbanistinė struktūra. Šiuo metu teritorijos urbanistinio centro užuomazgas tiek funkcine, tiek kompozicinėmis erdvėmis turi tik pagrindinis centras. Vystant teritoriją siekiama reikšmingai papildyti fizinę ir funkcinę apimtį plėtojant trūkstamą siocialinę ir aptarnavimo infrastruktūrą. Šis miesto centras traktuojamas kaip administracinis ir kultūrinis miesto branduolys. Ši miesto dalis turi nedaug teritorinių rezervų, todėl ji tobulėtų konvertuojant, tankinant ir atnaujinant esamas užstatytas teritorjas. Šiai teritorijai keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai.

20 pav. Gargždų miesto bendrojo plano dalis 30

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

31

32 33

05. BENDRA MIESTINĖ SITUACIJOS ANALIZĖ

05. BENDRA MIESTINĖS SITUACIJOS ANALIZĖ 05.01 PADĖTIS LIETUVOJE

05.02 TERITORIJOS PADĖTIS MIESTE

Gargždai - miestas, esantis vakarų Lietuvo-

Miestas turi autobusų bei geležinkelio stotis. Autobu-

mą. Pagrindiniam Gargždų miesto gatvių tinklui di-

je,

centras.

sų stotis yra kritinės būklės, o geležinkelio atšaka yra

džiausios įtakos turi vakarų - rytų, pietų - šiaurės

Nors pagal statistiką galima matyti, kad miestas, kaip

naudojama krovinių pervežimui vietiniu maršru-

kryptimis praeinantys valstybinės reikšmės krašto

ir dauguma kitų Lietuvos miestelių, patiria gyventojų

tu Gargždai - Rimkai ir aptarnauja Gargždų miesto

keliai ir rajoniniai keliai 216 Gargždai - Kretinga, 227

nubyrėjimą, tačiau iš tiesų miestas plečiasi. Taip yra

parmonės zoną. Miesto rytinėje dalyje teka Mini-

Jakai - Dovilai - Laugaliai, 228 Dauparai - Gargž-

dėl to, kad nemažai Klaipėdos miesto gyventojų keliasi

jos upė. Pagal Lietuvos bendrąjį planą Gargždai

dai - Vėžaičiai, 2205 Maciuičiai - Pėžaičiai. Tokios

gyventi į Gargždus, čia ieškodami ramesnės gyvena-

patenka į Lietuvos urbanistinio karkaso ašį ir sti-

transporto arterijos gerai integruoja Gargždų mies-

mosios vietos, o patys Gargždų gyventojai, atvirkš-

prų tarptautinių transporto koridorių tinklą, kuris

tą į Lietuvos ir tarptautinį kelių tinklą, o į šiaurę nuo

čiai, vyksta į Klaipėdą, kur dažnai yra jų darbovietės.

daro įtaką ne tik sparčiam ir aktyviam miesto vys-

miesto esanti magistralė A1 Vilnius - Kaunas - Klai-

timuisi, bet ir galimam tranzitinio transporto augi-

pėda praleidžia užmiesčio tranzitinį transporto srautą

Klaipėdos

rajono

savivaldybės

21 pav. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos riba

KRETINGA

PALANGA KRETINGA

IJ A

KLAIPĖDA PLUNGĖ MINIJA

MI

DAUPARAI

KAUNAS VILNIUS VĖŽAIČIAI

GARGŽDAI

DAUPARAI KLAIPĖDA

KLAIPĖDA BALTIJOS JŪRA DOVILIAI

ŠILUTĖ

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

A

VĖŽAIČIAI

KAUNAS VILNIUS

A T

34

N

Miesto administracinė riba Urbanizuota teritorija Miesto centrinė dalis Istorinis miesto centras Nagrinėjama teritorija Pagrindiniai keliai Autobusu stotis Traukinių stotis

T

DOVILIAI KLAIPĖDA

35

05.03 SUSISIEKIMAS - KELIAI

05.04 SUSISIEKIMAS - PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAI

Kadangi miestas nėra labai didelis, jame nėra viešojo

Kvietinių gatvėmis. Gamyklos gatve taip pat važiuoja

Gargždų

transporto, o pagrindinis judėjimas vyksta automobiliais.

didžioji dalis sunkvežimių, todėl automobilių transpor-

ki

ir

struktūra

palan- tas, neretai pasibaigia viduryje trasos. Dviračių ir

pėsčiomis,

centrinėje

dalyje

peščiųjų takai dažnai yra tas pats vienas takas arba

Ir nors miestas nėra didelis , tačiau susiduria su parka- to eismo intensyvumas yra didelis. Gargždų miesto

išsidėstę traukos objektai palyginti patogiai ir greitai

ribojasi su važiuojamąja dalimi. Taigi mieste trūks-

vimo problema, viena iš galimų to priežasčių per dideli

prin-

pasiekiami pėsčiomis, pietinėje miesto dalyje esanti

ta šaligatvių, dviračių takų, reikiamos infrastruktūros

atstumai. Gatvių tinklo tankis Gargždų mieste yra ma- cipu (t.y. pagrindinės gatvės veda iš/į mies-

karjerų teritorija yra pagrindinė miesto aktyvaus ir

dviračių laikymui prie traukos objektų, neužtikrina-

žesnis už šalies vidurkį, nepakankamas gatvių rišlumas,

to centrą). Gargždų miesto gatvės turi po vie-

pasyvaus poilsio vieta, kurią patogiai galima pasiekti

mas dviratininkų saugumas. Šios problemos yra pa-

todėl automobilių transportas, vykstantis iš vienos miesto

ną eismo juostą kiekviena kryptimi. Neskaitant

dviračiu iš viso miesto. Tačiau miesto dviračių bei

grindinės kliūtys skatinant susisiekimą pėsčiomis bei

dalies į kitą, turi važiuoti pagrindinėmis miesto gatvėmis:

atvėjų kai yra įrengtos greitėjimo ir letėjimo juostos

pėsčiųjų takų tinklas nėra pakankamai išvysty- dviračiais.

gatvių

tinklas

susiformavęs

radialiniu

miesto

susisiekimui

dydis

Klaipėdos gatve, Kretingos plentu, Basanavičiaus,

A A

A

36

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Miesto administracinė riba A kategorija B1 kategorija B2 kategorija Naujai projektuojami Aptarnaujančios gatvės Autobusų stotis

Miesto administracinė riba Dviračių takai Pėsčiųjų takai

37

05.05 SOC. INFRASTRUKTŪRA

05.06 DOMINUOJANTIS MORFOTIPAS

Gyventojų tankumas mieste yra didelis centrinėje

gyvenamosios vietos iki svarbiausių įstaigų mieste

Mieste dominuoja sodybinis užstatymas šiaurinė- mieste išsidėstęs logiškai, o pagrindinės proble-

miesto dalyje, didžiausias - daugiabučių kvartaluose,

nėra didelis, viskas pasiekiama daugiausia pusvalan-

je ir pietinėje miesto dalyse, pramoninis rajonas yra

o į miesto pakraščius tolygiai mažėja. Visuomeniniai,

džiu kelio. Kadangi žmonės linkę keliauti pėsčiomis ar

pietvakarinėje miesto dalyje, o laisvo planavimo te- laisvas užstatymas, įsiterpia ir sodybinio užsta-

komerciniai ir kultūriniai objektai susikoncentravę cen- gamtai draugiškomis transprto priemonėmis, kai ats-

ritorijos driekiasi centrinėje miesto dalyje. Iš šio že- tymo: trūksta perimetrinio, tvarkingo užstatymo.

trinėje miesto dalyje, jų trūksta miesto pakraščiuose.

tumas ne didesnis nei 5 min kelio, iškyla automobilių

mėlapio galime daryti išvadą, jog miesto morfotipas

Komercija daug kur registruota gyvenamuosiuose

problema mieste. Gargžduose gausu automobilių par-

pastatuose visame mieste. Nors pasiekiamumas nuo

kavimo aikštelių, kurios sudaro nesuformuotas erdves.

mos kyla miesto centrinėje dalyje, kur dominuoja

15 M IN

GYVENTOJŲ TANKUMAS Į 15.44 A

10 MI N

1 - 100 101 - 200 201 - 500 501 - 750 751 - 1500

5M

IN

SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS TINKLAS

Edukacinės, sporto paskirties Religinės paskirties Komercinės paskirties Sveikatos Valstybinės įstaigos Kultūrinės Miesto centro ribos 500 m pasiekiamumas nuo centro ir mokymo įstaigo Miesto administracinės ribos Vanduo

38

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Taškinis užstatymas Perimetrinis užstatymas Sodybinis užstatymas LAISVO PLANAVIMO UŽSTATYMAS Gyvenamieji kompleksai Pramonės kompleksai Komerciniai - paslaugų kompleksai Miesto administracinės ribos Upė

39

05.07 ISTORIJA

Gargždų miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Garsidos vardu. Pirminė miesto gyvenvietė formavosi rytinėje Minijos pusėje, prie Žemačių pilies, aplink žemaičių piliakalnį. Vėliau gyvenvietė persikėlė į vakarinę miesto pusę ir driekėsi palei pagrindinį kelią nuo Prūsijos žemių iki Žemaitijos (dabar J. Basanvičiaus g. Ir Kvietinių g.). Miesto Šiaurinėje dalyje buvo dvaro žemės, šiuo metu tiksliai žinoma tik dvaro arklidžių vieta. Taip pat 1510 m. labai svarbūs miesto objektai muitinė bei bažnyčia, stovėjusi kitoje vietoje nei dabar.

Nuo 1786 m. miestas ėmė formuotis radialiniu principu nuo pagrindinės miesto aikštės ir bažnyčios (dabartinėje aikštės ir bažnyčios vietoje). Taip pat tuo metu buvo nutiestas labai svarbus kelias į Klaipėdą ir pastatytas tiltas, kuris vėliau kelis kartus buvo perstatytas, tačiau jo vieta pakito tik minimaliai.

Nuo XIX a. I pusės iki 1941 m. gaisro miestas stipriai plėtėsi, per I pasaulinį karą sudegė dvaro sodyba, kuri niekada nebebuvo atstatyta. Po II p.k. miesto pietvakariuose įsikūrė pramonės zona.

40

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

41

XV a.

PAGRINDINĖ MIESTO GATVĖ VIENBUČIAI XXI a.

VIENBUČIAI XXI a.

Mieste dominuoja XX a. II pusė vienbučiai, tokiu pačiu VIENBUČIAI XX a. II pus.

laikmečiu pastatyti laisvo planavimo pramonės ir daugiabučių rajonai, įsikūrę vakarinėje miesto dalyje. Šiuo metu miestas plečiasi į vakarus (į Klaipėdos pusę), ten statomi bei planuojami statyti vienbučių kvarta-

PRAMONĖS RAJONAS XX a. II pus.

lai. Paslaugų, sveikatos bei edukacinės paskirties zonos taip pat daugiausia pastatytos XX a. II pusėje.

PASLAUGŲ ZONA XX a. pab.

KAPINĖS XIX a. vid.

EDUKACINĖS - SPORTO PASKIRTIES ZONA XX a. pab.

ISTORINĖ (SENIAUSIA MIESTO DALIS)

VIENBUČIAI XX a. II pus.

SPEC. GYVENAMASIS KOMPLEKSAS XXI a.

BUVUSIOS DVARO RIBOS XV - IKI I PK KARO GAISRO

MIESTO CENTRAS XX a. II pus.

VIENBUČIAI XIX a.

DAUGIABUČIŲ RAJONAI XX a. II pus.

GARAŽŲ MASYVAI XX a. II pus.

LIGONINĖ XX a. pab.

RINKOS AIKŠTĖ IR BUVOSIOS JOS RIBOS XVIII a.

VIENBUČIAI XX II a.

IŠLIKĘ ISTORINIAI ELEMENTAI: XV a. pagrindinė miesto gatvė XVIII a. gatvių tinklas XIX a. vid. kapinės Vienbučiai XX a. II pus.

Vienbučiai XXI a.

Daugiabučiai XX a. II pus.

Pramonė - paslaugos XX a. II pus.

Dabartinis miesto centras Istorinis miesto centras Buvusio dvaro teritorija

PRAMONĖS RAJONAS XX a. II pus.

SODYBINIS UŽSTATYMAS XX a. II p.

Miesto administracinės ribos Upė

42

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

43

05.08 KULTŪROS PAVELDAS MIESTE

1.buv. siaurojo geležinkelio Laugalių stoties,

7. Gargždų bažnyčios šventoriaus statinių kom-

statytos 1905 - 1906 m., nuo 1939 m. buv. vokiečių

pleksas.

muitinės pastatas.

Kompleksas buvo suplanuotas po 1786 metų Gargž-

Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro pastato Gargž- dų gaisro. Išliko autentiška koplyčia ir varpinė. Senodų pakraštyje pirminė paskirtis – visuomeninė.

sios medinės bažnyčios vietoje 1990 metais patatyta

Pradžioje čia buvo įsikūrusi siaurojo geležinkelio

nauja mūrinė bažnyčia.

Laugalių stotis, nuo 1939 m. – vokiečių muitinė.

8. Minijos gatvės grindinys.

Pastato stilius – istorizmas su moderno elementais.

Lauko akmenų grindiniu ši gatvė buvo išgrįsta 1925

2. Gargždų žydų žudynių ir užkasimo vieta.

metais. Gatvės trasa, kaip istorinės Gargždų miesto

Šioje vietoje 1941 metų rugsėjo pradžioje nacistinės

dalies gatvių tinklo sudedamoji dalis, susiformavu-

Vokietijos valdžios organizuotos ir Gargždų policinin-

si XVIII amžiaus pabaigoje, ilgą laiką buvusi ski-

kų, baltaraiščių įvykdytos egzekucijos metu nužudyta

riamąja riba tarp dvaro sodybos ir miestelio žemių.

ir užkasta apie 100 – 300 Gargždų miesto žydų.

3. Koplytėlė.

9. Kryžius-paminklas su Rūpintojėlio skulptūra.

Pastatyta XIX amžiaus viduryje. Joje pastatyta 1.

10.

3.

4.

9.

12.

8.

2.

Nekaltojo Prasidėjimo Švenčiausios Mergelės Marijos

10. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos

skulptūra.

karių palaidojimo vieta.

11.

7.

4. Gargždų miesto kapinių vartai.

Gargždų kapinės ir jų vartai stovi buvusio Gargždų

6.

5.

13.

11. Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai.

dvaro žemėje. Senųjų kapinių centriniai vartai išmū- Iki XX amžiaus vidurio čia buvo Gargždų dvaro saryti XIX a. pab. ir turi neoklasicizmo stiliaus bruožų.

vininko Rionės parkas. 1945-1953 metais Gargž-

5. Gargždų žydų senųjų kapinių dalis.

dų apylinkėse žuvusių partizanų kūnus sovietiniai

Kapinės įkurtos maždaug XVII amžiaus viduryje. Yra išli- okupantai ir jų pagalbininkai niekino Gargždų mieskusi tik rytinė dalis. Buvo pradėtos naikinti Antrojo pasau- telio turgaus aikštėje. Vėliau juos užkasdavo įvailinio karo metu: vokiečiai kasė gynybinius įtvirtinimus.

riose dabartinio Gargždų poilsio parko vietose.

6. Gargždų pėsčiųjų viadukas.

1938

metais

pastatytas

pirmas

pėsčių- 12. Kalniškės, Gargždų, Anielino piliakalnis su

jų viadukas per magistralinį kelią. Jis sujun- gyvenviete.

Miesto administracinė riba Gamtiniai saugomi objektai Kultūros paveldo objektai

44

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

gė

bažnyčios

kleboniją

su

Gargždų

miestu.

45

05.09 RELJEFAS

Miesto reljefas yra būdingas Lietuvai - perkritimai nėra staigūs, nuo žemiausio taško iki aukščiausio yra 30 m skirtumas, žemiausia vieta – upės slėnis.

Analizuojamojoje teritorijoje nuo žemiausio iki aukščiausio taško yra 20 m skirtumas. Miesto gyvenamieji kvartalai yra labiau išsiplėtę centrinėje miesto dalyje ir į šiaurę, kur reljefas yra aukštėjantis, pietuose, kur reljefas yra žemėjantis, yra dalis pramoninių teritorijų.

Miesto administracinė riba Nagrinėjama teritorija Vanduo Reljefas, m 10 - 20 20 - 30 30 - 40 40 - 50 50 - 60

46

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

47

05.10 GAMTINIŲ SĄLYGŲ VERTINIMAS

Rytinėje Gargdžų miesto dalyje yra Minijos upė, kurią supa Minijos ichtiologinis draustinis. Pietinėje dalyje yra karjerai, visame mieste yra gausu vandens telkinių, kanalų. Miestas yra gana gausiai urbanizuotas, medžių masyvų nėra daug, didžioji jų dalis telkiasi ties Minijos upe, mieste didesnė dalis yra laukų ir pievų, negu medžių masyvų Į analizuojamąją teritoriją įeina Gagrždų jaunimo parkas bei Gargždų miesto parkas, kuriuos jungia bulvaras, esantis centrinėje miesto gatvėje. Pagrindiniai gamtiniai traukos objektai yra Gargždų miesto parkas, kuris anksčiau priklausė dvaro teritorijai bei Gargždų piliakalnis, tačiau gamtinės jungties tarp jų nėra. Jaunimo parkas miestiečių nėra mėgiama vieta leisti laiką, galbūt dėl to, kad jis yra ties susikirtimu svarbių miestui gatvių bei nėra gamtinio tęstinumo. Gamtinė jungtis yra horizontali, linijinio principo, potencialios gamtinės jungtys yra vertikalios, jungti bulvarą su piečiau esančiais medžių masyvais, plėsti žaliasias erdves mieste, parkus. Taip geriau išnaudoti turimus gamtinius resursus, apjungiant juos į gamtinę sistemą.

Miesto administracinė riba Nagrinėjama teritorija Urbanizuotos teritorijos Gamtiniai elementai Vanduo Minijos ichtiologinis draustinis Medžių masyvai Parkai Pievos, dirbamos žemės

48

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

49

05.11 VIZUALUS MIESTOVAIZDIS IR JO ĮTAKA KRAŠTOVAIZDŽIUI

GARGŽDŲ BAŽNYČIA VANDENS BOKŠTAS

50

22pav. Miestovaidžio siluetas kraštovaizdyje (nuotrauka iš „Gargždai united“ )

24 pav. Vaizdas iš j.Basanavičiaus gatvės į savivaldybės (ankščiau turgaus) aikštę (nuotrauka iš „Gargždai united“)

23 pav. Klaipėdos gatvės pagrindinės erdvės kanalas ( nuotraukos autorius Linas Gruzdys)

25 pav. Klaipėdos gatvės siluetas (google maps)

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

51

52 53

06. MIESTO CENTRO ANALIZÄ&#x2013;

06. MIESTO CENTRO ANALIZĖ 06.01 SKLYPŲ STRUKTŪRA

Centrinėje miesto dalyje galime matyti didelius po- sudegusi beveik visa miestelio struktūra. Vietomis

Žemėlapyje matome

kyčius tūriuose. Vietoj smulkaus perimetrinio užsta- vis dar formuojamas perimetrinis užstatymas tačiau

gatvių sankirtą. Galime matyti kad Klaipėdos gatvė- vidų struktūra byra. Taip pat dabartinėje situacijoje nėra

tymo atsiranda stambiatūris užstatymas, tam ne- erdvės išdidėja, tampa nevaldomos. Tolstant nuo

je formavosi labai aiškus perimetrinis užstatymas.

išlikę viduje kvartalo susiformavusių keliukų, kurie grei-

mažai įtakos galėjo turėti po II-ojo Pasaulinio karo

Iš šaltinių galime atsekti, kad šioje gatvėje vykdavo

čiausiai buvo skirti aptarnauti vidinius kvartalo objektus.

centrinės dalies matome tvarkinga sklypų dalinimą.

Klaipėdos ir

Basanavičiaus

prie gatvės struktūrą galime matyti aiškią, gilyn į kvartalo

prekyba, kas iš dalies išliko ir iki šių dienų. Ir nors

Klai pėd o

J. B a

san avič iaus

g. .

s g.

Nagrinėjama teritorija Esami sklypai Esamas užstatymas

54

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

55

06.02 PASTATŲ AUKŠTINGUMAS

56

06.03 PASTATŲ KOKYBĖ

Analizuojamojoje teritorijoje pastatų aukštingumas yra

Aukščiausias miesto pastatas – Bažnyčia, kuri

Pietinėje analizuojamos teritorijos dalyje didžio- transporto

mišrus, šiaurinėje miesto dalyje yra daugiau vienbučių,

yra rytinėje miesto dalyje, šalia upės. Baž-

ji dalis pastatų yra sovietiniai daugiabučiai, kurių

todėl aukštingumas dominuoja iki 7 m, ties pagrindine

nyčia tiek savo tūriu, tiek funkcija yra mies-

didžioji dalis nėra renovuoti. Prastos fizinės koky- lyje yra turgaus pastatai, kurie yra išdėstyti

miesto gatve ir piečiau dominuoja daugiabučiai, to- to dominantė, jos varpinės aukštis – 53 m.

bės pastatų didžioji dalis yra garažai, kurie yra iš- chaotiškai, neturi aiškios architektūros, statiniai nepri-

dėl čia užstatymo aukštingumas dominuoja iki 16 m.

sidėstę centrinėje miesto dalyje bei šalia svarbaus

Nagrinėjama teritorija

Nagrinėjama teritorija

Vanduo

Vanduo

Dominantės

Pastatų kokybės vertinimas

Pastatų aukščiai, m

Gera

1-7

Vidutinė

8 - 16

Prasta

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

mazgo

to pusėje. Taip

šiaurės

pat centrinėje

vakarų miesto

miesda-

žiūrėti, nesudaro pridėtinės vertės miesto architektūrai.

57

06.04 ERDVIŲ KOKYBĖ

Geriausiai išsivysčiusios erdvės yra centrinėje miesto

06.05 ERDVĖS IR KOMPOZICIJA

prie esamos centrinės sistemos. Dėl to gali kilti problemų

Nors erdvių tinklas ir nėra tinkamai išsivystęs, ta- Pagrindinės erdvės yra miesto centrinėje da-

dalye (Klaipėdos g.). Šioje dalyje matome, kad er- ir net gerai išsivystęs miesto centras gali atrodyti nebe

čiau jis atitinka urbanistikos pradmenis. Dauguma

lyje ir sudaro sistemą, o toliau einančios er-

dvėmis lengva patekti iš vienos į kitą, susidaro aiški

patraukliai vien dėl nepataugaus patekimo į jį. Toliau nuo

ašių baigiasi dominantėmis. Formuojasi atraktyvus

dvės veda į gamtinius arba sporto kompleksus.

struktūra, tačiau judant iš miesto centro į pakraščius

miestie centro viešosios erdvės išdidėja, jos nėra sufor-

mazgai. Autobusų stotis sudaro miesto vartų įvaizdį.

sturktūros nebelieka. Gyvenamieji rajonai nepriklauso

muotos. Dauguma jų yra pievos arba sporto aikštynai.

erdvių tinklui, o naujai atsirandantys irgi neprisijungia

Nagrinėjama teritorija Vanduo Suformuota erdvė Iš dalies suformuota erdvė Nesuformuota Suformuota

58

Iš dalies Nesuformuota

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Nagrinėjama teritorija Vanduo Pagrindinės erdvės Dalinai suformuotos erdvės Dominantės Minkštos erdvės/parkai

Vizualios jungtys Kvartalai Charakteringos ašys ašys Potencialiai charakteringas m.

Charakteringi mazgai

59

06.06 IŠVADINĖ SCHEMA

Išanalizavus miesto centrinę dalį, pastebime, jog čia gausu dalinai suformuotų viešųjų erdvių, apleistų pastatų, garažų masyvų. Neišraiškingas įvažiavimas į miestą nuo Klaipėdos pusės su apleista autobusų stotimi.

Miesto turgus ir komercinė zona – chaotiško, neišraiškingo užstatymo, trūksta veiklos miestiečiams. Miesto centrinė dalis neturi pakankamai jungčių su likusia miesto dalimi.

Nagrinėjama teritorija Vanduo Pagrindinės erdvės Dalinai suformuotos erdvės Dominantės Minkštos erdvės/parkai

Vizualios jungtys Kvartalai Saugomos teritorijos Apleisti pastatai - garažai Istorinis miesto centras

26 pav. Išvadinis modelis 60

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

61

06.07 IŠVADINĖ 3D SCHEMA - PRADINIAI PASIŪLYMAI Sporto infrastruktūra

Pėsčiųjų tiltas link piliakalnio

Gargždų miesto „vartai“ Kuriama nauja dominantė Renovuojama autobusų stotis MINIJA

KLAIPĖDA

Klaipėdos g. mažinamas eismas, pirmanybė pestiesiams 62

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Turgaus renovacija ir plėtra

Vystoma sveikatos infrastruktūra- rekreacinė zona 63

64 65

07. URBANISTINÄ&#x2013; KONCEPCIJA

07. URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Kitas ekonominės programos aspektas – siūlome investicijas į atsinaujinančią energiją, kuri atneštų ne tik

07.01 SOCIALINĖ/EKONOMINE/EKOLOGINĖ PROGRAMOS

tatų stogų galėtų būti įrengiami saulės kolektoriai ir, žinoma, jau anksčiau paminėta vandens elektrinė.

ekologinės naudos, bet ir ekonominės. Tai galėtų būti saulės baterijų taikymas miesto apšvietimui, ant pas-

EKOLOGINĖ PROGRAMA Kuriant išmanaus miesto idėją didelis dėmesys skiriamas pastatų ir viešųjų erdvių tvarumui ir jų eko-

SOCIALINĖ PROGRAMA

logiškumui. Viešosios erdvės formuojamos atsižvelgiant į darnų žaliųjų erdvių ir pėsčiųjų takų bei ma-

Pagrindinis socialinės programos tikslas - kurti, darnią aplinką, kuri tenkintų tiek senyvo, tiek jauno amžiaus žmo-

žosios architektūros elementų balansą. Naujai projektuojami pastatai kuriami su žaliomis eksploatuo-

nių poreikius. Naujai performojuomas centras pasipildytų naujomis funkcijomis, taip užtikrinant visų visuomenės

jamomis terasomis, kurios kuriamos išnaudojant lietaus vandenį, saugant žemės resursus. Turgaus

grupių poreikių išpildymą. Planuojamas bendruomenės centras su naujai projektuojama erdve (aikšte prieš jį)

pastatas kuriamas su saulės kolektoriais ant stogo stengiantis sumažinti pastato energijos išteklius.

galėtų tarnauti kaip nauja erdvė, skirta renginiams, mugėms ar koncertams. Bendruomenes centre patalpas būtų

Nagrinėjamose

miesto

galima pritaikyti pagal poreikį. Ten galėtų vykti ir susirinkimai, ir burelių veikla, parodos ir kitos veiklos aktualios

nės

formuojant

bendruomenės stiprinimui. Naujai kuriamose erdvėse taip pat projektuojamos poilsio ir vaikų zonos. Rajono funk-

• reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos plėtrą;

cinė įvairovė užtikrintų nuolat veikiančias erdves.Taip pat bendruomenės centras pritaikomas laisvalaikiui, todėl

• suformuoti mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris padėtų užtikrinti aplinkos svei-

žiemos metu jauno amžiaus žmonės galėtų jame rinktis leisti laiko, kadangi šaltuoju metu nėra didelio pasirinki-

kumą, būtų susietas su priemiestyje esančiomis gamtinėmis teritorijomis;

mo veikloms lauko erdvėse. Čia galėtų būti tiek popamokinio mokymosi erdvės, tiek bendros susitikimų erdvės.

• sudaryti prielaidas esamos miesto biologinės įvairovės išsaugojimui ir gausinimui;

EKONOMINĖ PROGRAMA

• išsaugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius;

Projektu yra siekiama išplėsti esamas miesto funkcijas bei papildyti miestą naujomis. Kadangi miestas yra

• saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.

netoli Klaipėdos, dalis Garždų gyventojų Klaipėdoje dirba bei leidžia laisvą laiką. Projekte stengėmės kur-

Klaipėdos

užduotys

rajono

centro

savivaldybė

ir

teritorijose apsaugant

,,Gargždų

numatomos gamtinį

miesto

atskirųjų

karkasą

bendrasis

želdynų

urbanizuotose

planas.

Sprendinių

teritorijos. teritorijose

konkretizavimas‘‘

Pagrindiyra

29

šios:

psl.

ti naujas funkcijas, kurios papildytų Klaipėdoje esančias ir taip žmones trauktų ne tik likti Gargdžuose, bet ir aplinkinių miestų gyventojus atvykti dirbti į čia bei praleisti laiką. Atsižvelgiant į buvusį vandens malūną,

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS

Minijos upę, tekančią per Gargdžus, nusprendėme, kad vandenį galima būtų išnaudoti ir ekonominiu as-

APLINKOSAUGINIU ASPEKTU

pektu: įkurti vandens elektrinę. Elektrinė galėtų būti naudinga siekiant pritraukti naujus verslus kurtis Gargžduose, pavyzdžiui, išgavus elektrą iš vandens, verslams būtų taikomos lengvatos. Taip pat siūlome skatinti kurtis smulkius verslus, įkuriant pėsčiųjų gatvelę šalia daugiabučių, kurioje būtų susitelkusios mažos, pavyzdžiui, amatininkų parduotuvėlės. Taip būtų lyg pratęsiama prekybos jungtis nuo turgaus link daugiabučių. Siūlome mieste įkurti mokslininkų inkubatorių centrinėje miesto dalyje, dabartinių garažų vietoje, šalia mokslininkų inkubatoriaus galėtų būtų nuomojami kotedžai mokslininkams atvykus dirbti į Gargždus.

Taip pat galima būtų išnaudoti turtingą gamtinį Gargždų karkasą: siūlome plėsti pėsčiųjų, dviračių takus, kurti ryšį

Projektuodami centrinės dalies kvartalą stengemės esamas nefunkcionuojančias struktūras keisti naujomis taikant aukštos architektūros ir landšafto standartus. Struktūras , kurias įmanoma rekonstruoti

ir taip pagerinti aplinką , siekiama modernizuoti/transformuoti. Taip pat gerinamas susisiekimas

pėstiesiems ir dviratininkams taip mažinant parkavimo poreikį centrinėje miesto dalyje. Šie sprendimai sumažintų triukšmo ir oro taršas. Sprendiniuose taip pat kuriamos naujos žaliosios zonos. Iš miesto centro iškeliamos funkcijos, kurios netinkamos centriniai miesto daliai ir kelia trikdžių ramiam miesto gyvenimui.

tarp miesto viešųjų erdvių ir Gargždų piliakalnio. Kadangi Gargžduose žmonės mėgsta sportuoti, šalia Gargždų parko siūlome įkurti daugiafunkcinį sporto aikštyną, kur sportuoti galėtų atvykti ir aplinkinių miestų gyventojai.

66

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

67

MIESTO PLĖTIMOSI TERITORIJA

MIESTO ,,VARTAI’’

CENTRINĖS DALIES JUNGTYS SU LIKUSIOMIS MIESTO DALIMIS

CENTRINĖ MIESTO DALIS

VIEŠO TRANSPORTO ,,RATU’’ SUKŪRIMAS, SPRENDŽIANT AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO STOKOS PROBLEMAS

GAMTINĖS TERITORIJOS

07.02 KONCEPCIJA

Pagrindiniai koncepcijos tikslai: • suformuoti kvartalus, atitinkančius centrinės miesto dalies poreikius; • vystyti centrinės dalies pasiekiamumą; • suformuoti turgaus architektūrinį identitetą; • pasiūlyti architektūrinius sprendinius centre esančioms potencialioms teritorijoms vystytis; Pagrindinis

projekto

tikslas

buvo

suformuoti

centrine

dalį

taip,

kad

ji

nio žmogaus poreikius, būtų patraukli, funkcionuojanti, lengvai pasiekiama.

atitiktų

šiandieni-

Kadangi centri-

nė dalis ribojasi su tranzitine gatve, siekta gatve padaryti reprezantavytią ir draugiška pėstiesiams.

27 pav. Koncepcijos modelis

Idėjiškai buvo siekta sujungti anksčiau buvusią turgaus aikštę (dabar Rinkos aikštė) su nauja turgaus teritorija, taip respektuojant miesto istoriją. Taip pat siekta atkurti gatvės perimetrię liniją, kuri istoriškai čia formavosi ir viešas erdves telkti labiau centrinėje kvartalo dalyje taip siekiant sumažinti transporto triukšmą, ir kurti malonią aplinką. Iš miesto centrinės dalies iškėlus funkcijas, kurios tik apsunkina šią dalį (pvz., „senukų“ parduotuvė) siūlome centrinę dalį išnaudoti smulkiajam verslui, kultūrai ir mokslui. Vystomi ryšiai su toliau nuo mesto centro esančiais gamtiniais ir sportiniais objektais. Taip miestas judant erdvių sistema nuolat iš vienos funkcijos pereina į kitą, kol galiausiai patekus į miesto pakraščius viskas apsijungia į gamtinį ratą.

Siekiant centrinėje dalyje vystyti gyventojų aktyvumą siūlome įvairias funkcijas, kurios tenkintų įvairias žmonių grupes. Siūlome rekonstruoti senukų pastatą į uždara turgaus erdvę, kurioje taip pat galėtų įsikurti ir gastro turgus, taip pat šalia įkurti turgaus pavilijoną, kur galėtų vykti labiau tradicinė turgaus prekyba. Taip pat siekiant pritraukti užsienio ir Lietuvos investicijas, dabartinėje garažų teritorijoje siūlome įkurti mokslininkų centrą. Kadangi tokių centrų Lietuvoje nėra daug, tai yra neišnaudota, bet labai perspektyvi niša.Taip pat siūlome ir menininkams skirtas galerijas / gyvenamasias vietas, bendruomenės centrą ir atnaujintus teismo ir savivaldybės pastatų kompleksus. Visos šios funkcijos apsijungtų bendromis viešosiomis erdvėmis.

68

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Erdvės Kvartalai Esami pastatai Nauji pastatai Dominantės

69

07.03 ISTORINĖ SCHEMA

07.04 ERDVIŲ SCHEMA

Nagrinėjamoje teritorijoje išlaikomas istorinis gatvių

Pagrindinė viešųjų erdvių jungtis eina per Klaipėdos

tinklas. Kuriamas ryšys su istorine turgaus aikšte (da-

g. , šią dalį savo projekte labiau traktuojam kaip repre- gamtinėmis struktūromis (karjerai, minijos upes slėnio

bar savivaldybės aikštė). Istorinėje aikštėje, prieš baž-

zantatyvią miesto dalį (miesto vartus), toliau formuoja- draustinis) siekta, kad kiekvienas rajonas pasiektų

nyčią, naikinama automobilių stovėjimo aikštelė ir at-

mas naujos ir jau esmos jungtys su toliau nuo miesto

veriama vizualinė jungtis su bažnyčią nuo Kvietinių g.

centro esančiais rajonais. Dauguma erdvių mieste bai- cijos ir taip erdvės papildytų viena kitą, o žmogui nebu-

jimo stadionais), o einant dar toliau į miesto pakraščius

miesto centrą erdviniu kanalu kuriame būtų ir kitos funk-

giasi sporto kompleksais (mokyklų ar bendrojo naudo- tų butinybės į centrinę miesto dalį važiuoti automobiliu.

ėdo

s g.

Gatvės išklotinės riba Naujai projektuojami kvartalai Istorinis užstatymas Istorinė turgaus aikštė Bažnyčia Išlikusios istorinės gatvės Kuriama nauja ašis

70

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

J. B asa n

avič

iaus

g. .

Klaip

Kvartalai Pagrindinės erdvės Peščiųjų jungtys

71

07.05 UŽSTATYMO SCHEMA

07.06 FUNKCIJŲ SCHEMA SCHEMA

Iš centrinės miesto dalies yra iškeliamos didelės par- muojant erdves bei kuriant naują turgaus sistemą. Ša-

Esamos miesto funkcijos papildomos naujomis, tam,

duotuvės bei pavieniai vienbučiai, kurie yra komerci- lia turgaus yra numatoma griauti garažus ir suprojek-

kad pritrauktų ne tik Gargždų miesto gyventojus, bet

nių kvartalų dalyje. Taip pat numatoma rekonstruoti

tuoti mokslininkų inkubatorių. Taip pat yra užbaigiami

ir žmones iš aplinkinių miestelių taip, kaip ,,Minijos‘‘

,,Senukų‘‘ pastatą, kuriame būtų formuojamas užda- daugiabučių bei komercijos kvartalai pietvakarinėje

kino teatras, į kurį atvažiuoja žmonės iš Klaipėdos,

ras turgus. Turgaus prastos tiek architektūrinės, tiek

analizuojamos teritorijos dalyje. Yra numatoma griau-

dėl patrauklios kainos. Mieste numatomas mokslo

fizinės būklės, chaotiški statiniai yra numatomi griauti,

ti apleistą pastatą, esantį istorinėje Rinkos aikštėje,

inkubatorius, menininkų dirbtuvės, bendruomenės

atsižvelgiant į buvusią istorinę miesto gatvę perfor- taip atveriant svarbią miestui dominantę – Bažnyčią.

centras, atsinaujinę komerciniai, biurų ir savivaldybės pastatai, formuojantys naujo darnaus miesto vaizdą.

Naikinami pastatai Neliečiami pastatai Rekonstruojami pastatai Rekonstruojamų pastatų priestatai Naujai statomi pastatai

72

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Komercinis - paslaugų Administracinis Spec. kompleksai Spec. kompleksai jaunimui / edukaciniai Spc. kompleksai - menininkai Gyvenamosios paskirties Kultūrinės paskirties

73

07.07 KONCEPCIJOS 3D VAIZDAS

74

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

75

07.08 ANALOGAI

Nauja erdvė skirta bendruomenės renginiams

Komencinėse patalpose, kuriama žalioji kavinė

Bendruomenės centras 76

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Kuriamos naujos žalios ir poilsio erdvės

Mokslo centras

Menininkų namai/ dirbtuvės

Nauja turgaus išvaida

„Senukų“ pastatas pritaikomas uždaram turgui 77

78 79

08. ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI

08. ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI 08.01 DETALIZUOJAMŲ TERITORIJŲ SKLYPO PLANAS

1.1.

1.2.

2.

SKLYPO PLANAS m 1 : 500

3.

1.1.

1.2.

2.

3.

Turgus Komercinis administracinis pastatas Bendruomenės centras Mokslų centras

Eksplikacija Kelias Detalizuojama teritorija Kita danga Žalios zonos Vaikų žaidimo aikštelės danga Naujai projektuojami pastatai Esami pastatai

Bendras sklypo planas 80

GSEducationalVersion

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

81

08.02 BENDRUOMENĖS CENTRAS

Matant, kokia stipri ir vieninga yra Gargždų bendruomenė, savo koncepcijoje numatėme bendruomenės centro pastatą dabar esančioje turgaus teritorijoje. Šiuo pastatu siekiama neišskirti nei vienos amžiaus grupės, atsižvelgiant į jų visų skirtingus poreikius.

Dauguma erdvių yra trasformuojamos, taip siekiama jas pritaikyti kuo įvairesnei veiklai. Taip pat šalia pastato numatoma nauja aikštė, skirta tradiciniams renginiams, koncertams ar kitokiai bendruomenės veiklai.

Bendruomenės centro ir pagrindinės aikštės vizualizacija 82

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

83

+12,10

+10,00

+6,10 17

+3,40 8

±0,00

15

9

16

1

14 10

11

Šiaurės rytų fasadas

13 12

2

3

4

+12,10

7

6 5

+9,80

+6,10

+3,40

1 aukšto planas ±0,00

Pietvakarių fasadas

27

GSEducationalVersion

+12,10 25

26

+10,00

+9,80

20 18

+9,77

GSEducationalVersion

22

23

24

21 +5,50

+3,40

+3,30

+1,80

+2,10

+3,00

±0,00

19

2 aukšto planas 84

Pjūvis A-A Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

85

08.03 TURGUS IR KOMERCINIS-ADMINISTRACINIS PASTATAS

Projektuojamas naujas turgaus pastatas, kuriame būtų pardavinėjama ūkininkų produkcija iš miesto ir aplinkinių vietovių. Tai būtų alternatyva dabar vykstančiai prekybai iš automobilių bagažinių prekybos centro stovėjimo aikštelėje. Prekyba vyksta tik pėstiesiems skirtoje gatvelėje, prekių privežimas numatomas vakarinėje pastato dalyje, netrukdant pėsčiųjų srautui - taip kurdamas saugią aplinką miestiečiams ir lankytojams. Turgaus pastatas funkcionuoja kaip atviras šiltuoju metų sezonu, tačiau turi galimybę užsidengti stiklu žiemą ir veikti kaip šildomas pastatas. Pastate numatomas prekių sandėliavimas, pagalbinės patalpos ir sanitariniai mazgai jūriniuose konteineriuose. Konteinerių kiekis priklauso nuo prekeivių poreikių. Taip pat ant pastato stogo numatomi saulės kolektoriai, padedantys sumažinti energijos kaštus turgaus pastate, tuo pačiu tausojant aplinką. Turgus turi galimybę plėstis - numatomos laikinos konstrukcijos šiltuoju metų sezonu.

Turgaus pavilijono vizualizacija 86

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

87

Šalia turgaus numatomas pastatas, kurio pirmajame aukšte numatoma komercija, o antrajame - administracija. Pastato architektūrinė ir funkcinė išraiška glaudžiai siejasi su turgumi, jų išraiškingiausia detalė yra stogai, kurie pabrėžia viešųjų erdvių svarbą. Multifunkcinis pastatas taip pat turi dvi eksploatuojamas terasas.

Jų želdynai yra aprūpinami lietaus vandeniu, saugant jį specialiose talpose, įrengiamose grindų dangoje.

Naujai projektuojamų pastatų medžiagiškumas pasirinktas naudojant dvi medžiagas – šviesias plytas, kurios buvo pasirinktos atsižvelgiant į platesnį miesto kontekstą ir istoriją. Taip pat naudojamas medis, kuris tiko projektuojamo turgaus tipologijai .

Komercinio pastato su administracinėmis patalpomis vizualizacija 88

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

89

Stogo saulės kolektoriai, aprūpinantys turgų energija Turgus - atviro planavimo šiltuoju metų sezonu, tačiau su galimybe veikti ir

Eksplotuojamos terasos želdiniai

žiemą. Langų eksploatavimo schema:

aprūpinami lietaus vandeniu (saugomi spec. induose), siekiant sumažinti

1 aukšto planas 90

sunaudojamo vandens kiekį.

2 aukšto planas Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

91

Pietryčių fasadas

Šiaurės rytų fasadas

Pjūvis A-A

Turgaus aksonometrinis vaizdas 92

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

Pjūvis B-B 93

08.04 MOKSLŲ CENTRAS

Mokslų centru yra siekiama pritraukti mokslininkus iš skirtingų Lietuvos miestų ir kurti naują traukos centrą Lietuvoje. Pastato skirtingi tūriai projektuojami atsižvelgiant į aplinkinį užsatymą. Taip pat pastato segmentų jungimui, perpynimui įkvėpimas buvo molekulių nesibaigiančios jungimosi variacijos. Šiuo pastatu buvo siekiama nepažeisti erdvinių jungčių, todėl mokslų centro pirmasis aukštas yra iš trijų atskirų dalių: du šoniniai yra skirti platesnei žmonių grupei – viename yra įkurta kavinė su administracija, kitame – konferencijų salė, skirta mokslinėms konferencijoms. Viduriniojoje dalyje yra laboratorijos bei biblioteka. Antrajame aukšte visi trys tūriai yra apjungiami į vieną. Trečiasis aukštas - reprezentacinis – skirtas susitikimams, mažesnėms konferencijoms. Pastato stogai yra apželdinti, ant trečiojo aukšto stogo – numatyti saulės kolektoriai. Taip pat pastate yra numatoma lietaus vandens surinkimo sistema.

Mokslų centro vizualizacija 94

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

95

A

A

2 r=1 50 m

0m

2

m

0m

50

r=1

1 aukšto planas

Šiaurės rytų fasadas

A

A

2 aukšto planas

Pietryčių fasadas

A

3 aukšto planas 96

A

Pjūvis A-A Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

97

98 99

10. REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

DVIRAČIŲ STOVAI Baltic Master

GRINDINIO TRINKELĖS - Betono mozaika EKSPOATUOJAMA TERASA TechnoNICOL „TN ROOF GREEN“

TECHNINIO PRIVAŽIAVIMO GROTELĖS Barema rytai

100

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

LANGAI - Hydro Building System WICONA

ŠIUKŠLIADĖŽĖS ISORT

101

GRINDINIO TRINKELĖS BETONO MOZAIKA

102

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

NATURALAUS VEDINIMO SISTEMOS - RENSON

LAUKO ŠVIESTUVAI - ISORT

STOGO LANGAI - VELUX

103

Grindinio trinkelės GTB 8-8

104

Gargždų miesto centrinės dalies regeneravimas

,,VRF’’ kondicionavimo sistemos

ARKO mūro blokas ARKO M24

TechnoNICOL Apželdinta stogo sistema ,,TN ROOF GREEN’’

105

Nagrinėjamoje teritorijoje išlaikomas istorinis gatvių tinklas. Kuriamas ryšys su istorine turgaus aikšte (dabar savivaldybės aikštė).

Istorinėje aikštėje, prieš bažny-

čią, naikinama automobilių stovėjimo aikštelė ir atveKlai

riama vizualinė jungtis su bažnyčią nuo Kvietinių g.

pėd

J. Bas ana vičiaus

g. .

os g.

Istorinė schema Gatvės išklotinės riba Naujai projektuojami kvartalai Istorinis užstatymas Istorinė turgaus aikštė Bažnyčia Išlikusios istorinės gatvės Kuriama nauja ašis

Esamos miesto funkcijos papildomos naujomis, tam, kad pritrauktų ne tik Gargždų miesto gyventojus, bet ir žmones iš aplinkinių miestelių taip, kaip ,,Minijos‘‘ kino teatras, į kurį atvažiuoja žmonės iš Klaipėdos, dėl patrauklios kainos. Mieste numatomas mokslo inkubatorius, menininkų dirbtuvės, bendruomenės centras, atsinaujinę komerciniai, biurų ir savivaldybės pastatai, formuojantys naujo darnaus miesto vaizdą.

Funkcinė schema Komercinis - paslaugų Administracinis Spec. kompleksai Spec. kompleksai jaunimui / edukaciniai Spc. kompleksai - menininkai Gyvenamosios paskirties Kultūrinės paskirties

Pagrindinė viešųjų erdvių jungtis eina per Klaipėdos g. , šią dalį savo projekte labiau traktuojam kaip repre-

Komercinio pastato vizualizacija

zantatyvią miesto dalį (miesto vartus), toliau formuojamas naujos ir jau esmos jungtys su toliau nuo miesto centro esančiais rajonais. Dauguma erdvių mieste baigiasi sporto kompleksais (mokyklų ar bendrojo naudojimo stadionais), o einant dar toliau į miesto pakraščius gamtinėmis struktūromis (karjerai, minijos upes slėnio draustinis) siekta, kad kiekvienas rajonas pasiektų miesto centrą erdviniu kanalu kuriame būtų ir kitos funkcijos ir taip erdvės papildytų viena kitą, o žmogui nebu-

Viešųjų erdvių tinklo schema Kvartalai Pagrindinės erdvės Peščiųjų jungtys

Teritorijos 3D koncepcija

tų butinybės į centrinę miesto dalį važiuoti automobiliu.

Mokslų centro vizualizacija

Bendruomenės centro vizualizacija