IŠMANUSIS MIESTAS IV STRUCTUM ŠVENČIONIŲ MIESTO CENTRINĖ DALIS
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Vadovai: prof. Sigitas Kuncevičius Doc. Darius Linartas Darbą atliko VGTU architektūros fakulteto studentai: Indriševičiūtė Rūta AdomaitisEvelina Januševičius Evaldas Vilnius, 2018
Turinys
1.Tiriamoji dalis ..........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................3 Tyrimo objektas ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 1.1. Įvadas ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. 4 1.2. Švenčionių miesto istorinė raida .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 5 1.3. Užstatymo morfologija ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 8 1.4. Miesto kvartalų struktūra................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................ 9 1.5. Gamtinė aplinka ........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 11 1.6. Vizualinis identitetas .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 12 1.7. Nagrinėjamos teritorijos esamos būklės analizė........................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 13 1.8. Išvados .......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 15
2.1. Analogų studija ..................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................16 2.1. Pagrindinės miestelio aikštės išlotinės. Užstatymas ..................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 16 2.2. Pagrindinės miesto aikštes pasiekiamumas viešuoju transportu .................................................................................................................................................................................................................................................................................. 17 2.3. Buvusio geto teritorija esamoje miesto aplinkoje......................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 22 2.4. Miesto aikštės – modernūs sprendimai......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 24 2.5. Rekreaciniai kompleksai - SPA .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 28 2.4. Miestelio prekybvietė centrinėje dalyje - turgaus aikštė ............................................................................................................................................................................................................................................................................................. 32
3. Varijantinis eskizavimas .......................................................................................................................................................................................................................................................................................................................36 3.1. Projektiniai pasiūlymai. Koncepcija .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
4 Projektiniai pasiūlymai ..........................................................................................................................................................................................................................................................................................................................38 4.1. Pagrindinės idėjos formavimas..................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 38 4.2. Funkcinis sprendimas ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 39 4.3. Projektuojamų miesto dalių vaizdai ............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. 40 4.4. Analizuojamos dalies maketo nuotraukos .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 46 4.5. Pagrindinės išvados ...................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 51 4.6.
Literatūros sąrašas ................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................... 52
4.7.
Naudotų internetinių tinklalapių sąrašas.................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. 53
2
1.Tiriamoji dalis
Tyrimo objektas Švenčionių miesto Švenčionys - miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje apskrityje, 84herbas km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, Vilniaus apie
5,5 km nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija.
Tyrimo aktualumas ir problematika Švenčionių miestas pagal senumą apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jį garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“, įkurtas 1883 m., 1928 m. atsirado antras vaistažolių fabrikas. Dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Šiuo metu miesto centrinė aikštė užsodinta pavieniais medžiais ir traktuojama kaip skveras. Išktolinėse nėra tinakmo užstatymo ir pastatų tankumo todėl jos neformuoja aikštės, todėl būtina atlikti tyrimus ir pasiūlyti optimalų architektūrinį chitektūrinį – urbanistinį sprendimą Švenčionių miesto centrinei daliai.
Darbo uždaviniai * Susipažinti su miesto įsikūrimu ir plėtra; * Išanalizuoti esamą Švenčionių miesto urbanistinę situaciją; * Išanalizuoti pagrindinę miesto aikštę ir jos artimiausią artimiausi teritoriją; * Nustačius problematiką, atrinkti potencialiausias vietas konkretiems architektūriniams – urbanistiniams sprendimams ir atlikti analogų studiją; * Suformauoti išvadas tolesniam darbo vystymui.
3
1.1. Įvadas
Švenčionių miestas garsėja arbatžolėmis, o ir pats miesto pavadinimas manoma kilęs nuo senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietės, todėl šio projekto simboliu pasirinkta žaliosios rūtos žolelė, kuri yra neatsiejama nuo lietuvių tautosakos, kaip gėrio ir tyrumo simbolis. Žalioji rūta – Rūtinių (Rutaceae) šeimos daugiametis, 20-80 cm aukščio, pusiau sumedėjęs augalas. Stiebas stačias, plikas, melsvai pilkas, šakotas. Lapai pražanginiai, kotuoti, 2- 3 kartus neporomis plunksniški. Atskiri lapeliai pailgai arba atvirkščiai kiaušiniški, pilkai žali. Žiedai skėtiškose šluotelėse. Žydi birželį-rugpjūtį. Auginama darželiuose, kapinėse. Rūta dar vadinama “malonės augalu” (“Herb of Grace”). Ji buvo svarbi antikinėje medicinoje ir ypač Viduramžiais įvairiuose Europos kraštuose. Rūtos Lietuvoje buvo ir yra toks kasdieninis, paprastas augalas, kad sunku įsivaizduoti laikus, kai rūtos ten neaugo. Tačiau rūta nėra natūrali Lietuvos augmenijos dalis. Į Lietuvą rūta atkeliavo kartu su krikščionybe, o galbūt kiek anksčiau, kai į mūsų kraštą pradėjo atsikelti iš vakarų Europos vienuoliai (ypač pranciškonai). Rūta Lietuvoje stipriai įsitvirtino, o kartu ir su ja susietos savybės: gydomosios galios ir kaip skaistybės simbolis. Joks kitas augalas — vietinis ar iš kitur atvežtas ir išplitęs — neturi tokios 1 pav. Švenčionių miesto vaizdas iš viršaus
svarbios vietos lietuvių tautosakoje ir papročiuose, kaip rūta. Iš tikrųjų, jeigu išimtume rūtą, pavyzdžiui, iš lietuviškų vestuvių papročių, tai nedaug kas beliktų.
3 pav. Žalioji rūta
4
1.2. Švenčionių miesto istorinė raida
Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis, sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esą čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuviųšventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas. Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo Ldk Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. 1414 m. Vytautaspastatydino Švenčioniųbažnyčią. 1486 m. Švenčionysjauvadinamimiesteliu.XVI a. vystėsiamatai, buvoaudimo, pakinktų, odosdirbtuvės. 4 Pav. 1935 m. aikštės vaizdas ( nuotrauka iš A.Miškinio knygos ,, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai”)
1800 m. Švenčionysgavomiestoteises. 1812 m. lieposmėnesį pro miestąpravažiavo NapoleonasBonapartas susavokariuomene. 1831 m. sukilimo metumiestąbuvoužėmęsukilėliai, 1831 m. balandžio 11 d. įvyko Švenčioniųkautynės tarp sukilėliųirRusijoskariuomenės. 1920–1939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos SSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 1941–1943 m. čiabuvo getas. 1942 m. gegužės 1920 d. Švenčioniųžudynių metunužudytaapie 400 vietosgyventojų.Karometuaplinkmiestąveikė ŠvenčioniųArmijosKrajovosapylinkė. Švenčioniųmiestągarsina „Švenčioniųvaistažoliųfabrikas“, įkurtas 1883 m., 1928 m. atsiradoantrasvaistažoliųfabrikas. 1933 m. priemiestoprijungtas Ligumy (Podligumy) kaimas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapoapskritiespavaldumomiestu.Dėlsavonuošaliospadėties, nelabaipalankiųgamtiniųsąlygųŠvenčionysneišaugo į stambesnįpramonėscentrą.Sovietmečiuveikė „Žeimenos“ siuvimofabrikas, vaistažoliųperdirbimofabrikas.
5 pav. 1935 m. aikštės vaizdas ( nuotrauka iš A.Miškinio knygos ,, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai”) 6 pav. 1935 m. centrofotofiksacija(nuotraukaišA.Miškinioknygos ,, RytųLietuvosmiestaiirmiesteliai”)
5
Nagrinėjama teritorijos struktūra per dešimtmečius nuo 1848 metų (kada randamos seniausios miesto schemos) iki šių dienų iš esmės nepakito, tik šiuo metu nebėra išslikusio geto kvartalo, aikštė uželdinta medžiais, o šoninis užtatymas aplink aikštę vietomis praradęs posesijinio perimetrinio užstatymo požymius: 1. 1848 metų schemoje matoma, kad mieste vyravo sodybinis užstatymas ir tik aplink aikšte buvo didesni stačiakampio formos statiniai galu ,,atsirėmę” į aikštės perimetrą tačiau pilnai neformuojantys senamiestinio posesijinio užstatymo. Taip pat šioje struktūroje sunku identifikuoti ir Švenčiočių bažnyčios vietą. Matoma, kad šiaurės rytinėje aikštės pusėje yra suformuoti kvartalai, tačiau aiškiai išskirti bažnyčios vieta nėra įmanoma, juolab, kad prieš dabartinę bažnyčios vietą yra suformuotas kvartalas, kuris šiuo metu neišlikęs. 2. 1874 metų schemoje matyti aikški kvartalų struktūra ir nors užsatymo charakterio identifikuoti negalima, yra aiškiai išskirta bažnyčia su aplinkui esančia erdve ir miesto aikštė, o šalia jos į šiaurės vakarus besidriekiantis kvartalas. 3. 1912-1914 metų supaprastintoje miesto schemoje matyti panaši strukūra, kaip ir 1874m. iš esmės nagrinėjama teritorija nepakito. 4. 1944 m. Kvartale į šiaurės vakarus nuo aikštės buvo įkurtas žydų getas. Aikštė suskaidoma į dvi zonas, viena zona – dalinai apželdinama ir joje formuojamas miesto turgus, kita ( arčiau bažnyčios) paliekama ,, plika” aikštė – laisvės aikštė. Žydų getas apima du kvartalus iki Kūnos upės. Čia išryškėja svarbi kompozicinė ašis per kvartalų centrą kertanti ir dalinanti kvartalus į dvi dalis. Žydų geto schemoje matoma, kad kvartalai buvo skaidomi į mažesnius segmentus formuojamus šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Kad praėjimai tarp segmetų remtųsi į aikštę. Kvartalų viduje vyrauja laivos užstatymo primenančio sodybinį strukūra aplink kurią, kvaralo išorėje formuojamas perimetras. Palei aikštę esantys statiniai tarnavo kaip kaip parduotuvė, o kvaraloje viduje buvo daugiau funkcijų – amatininkų dirbtuvės, fabrikai, sinagogos ir kita. Kitame kvartale – arčiau Kūnos upės palei gatvę ( labiau vakarinėje pusėje tai pat stovėjo parduotuvės, o jo viduje – pirtis, manufaktūrų pastatai ir gyvenamieji pastatai. Getos turėjo du įėjimu – vienas iš aikštės pusės ( arčiau bažnyčios), kitas iš vakarinės pusės , ties dviejų geto kvartalų riba, tuometine Gandrų gatve. 5. 5. 1956 metų schema – tuometinis miesto sutvarkymo planas. Siūloma labia taisyklinga kavartalų struktūra, visiškai užželdinta aikštės zona, žydų geto kvartalas arčiau aikštės iš vienos pusės ties aikšte formuojamas kaip perimerinio užstatymo su centre esančia įtraukta dominante, kitoje pusėje palei Gandrų g. – numatomas sodybinis užstatymas, kuris pereina ir į antrajį kvartalą, o jo vidurinė dalis paliekama želdiniams ir reikreacijos zonai, kuri kitapus Kūnos upės formuojama kaip sporto zona su stadionu.
6
Geto planas
7
1.3. Užstatymo morfologija
Mieste vyrauja sodybinis užstatymas, kuris identifikuojamas ir miesto centre. Tačiau centrinėje dalyje taip pat matoma, jog yra išlikusio senamiestinio ( posesijinio užstatymo) ir vėliau suformuoto perimetrinio ( aplink miesto aikštę). Į pietvakarius nuo miesto aikštės yra laisvo užstatymo daugiabučių zona, kuri kitapus upelio vėl pereina į sodybinį užstatyma. Miesto pietvakarinėje dalyje šalia Strūnaičio gatvės ašies yra mišraus užtatymo zona su pramonės teritorijomis ir mažesniais kompleksais. Pramoninės teritorijos taip pat yra miesto pietrytinėje dalyje. Pagrindinės kompleksų zonos – mokyklos teritorija, darželis, žolelių fabriko zona patenkanti į centro teritoriją ir ligoninės kompleksas patenkantis į mišraus užstatymo zoną.
7 pav. Užstatymo morfotipai
8
1.4. Miesto kvartalų struktūra
Pagrindinės miestų kompozicinės ašys – Vilniaus –Adutiškio. Taip pat ryškesnės Strūnaičio ir Lentūpio gatvių ašys, aplink kurias kūrėsi pramonės ir sodybinio užstatymo teritorijos. Miesto struktūra nevientisa, o jos vystymasis netolygus. Jam būdinga tiesinė miesto struktūra, kai didžiausi branduoliai formuojami aplink pagrindines gatves. Kūnos upelio ašis palyginti su ryškiausiomis transporto trasomis yra antraeilė ir skirtingai nei daugelyje miestelių, Švenčionyse vandens telkinys iki šiol nėra pagrindinė miesto struktūrinė dalis. Kvartalų struktūra nevienalytė, vyrauja įvairių dydžių ir formų kvartalai. Vietomis kvartalai nebaigti formuoti ar praradę savo išklotines.
8 – 9 pav. Miesto kvartalų ir gatvių schemos (sudarytos autorių)
9
Miestocentroerdvinėstruktūra Nors iš pažiūros miestocenrtro erdvinė struktūra gan aiški ir yra pabrėžiamos pagrindinių gatvių erdvės, bei aiškiai suformuota aikštės zona, tačiau šioje zonoje trūksta vientisos lokalių ir atvirų erdvių bei želdynų sisitemos. Aikštė šiuo metu yra apželdinta medžiais ir tarnauja kaip parkas ir bendrame kontekste yra per didelė esamoje struktūroje( senosiose schemose matyti, jog aikštė buvo dvigubai mažesnė , o šiaurės rytinėjė pusėje buvo kvartalas). Aplink aikštę vietomis nėra suformuotos pastatų išklotinės ir erdvinėstruktūra atrodo išbyrėjusi.Taip pat nesuformuota aiški erdvėa plink bažnyčiosteritoriją iki mokyklos komplekso. Neišreikšta pietryčių šiaurės vakarų ašis nuo Kūnos upelio per aikštę iki esamo kultūros centro.
10 pav. Miesto centro erdvinė struktūra ( schema sudaryta autorių) 10
1.5. Gamtinė aplinka Švenčionių miestas yra trap Širvėtos regioninio parko ir Labanoro regioninio parko. Pro šį miestą tekėjo upė Kuna, kuri esamoje situacijoje yra siauras upelis. Senajai daliai būdingas gana tolygus reljefas, tačiau viso miesto atžvilgiu jis yra tarp kalvų – slėnyje, kurio šlaitai yra patrauklios rekreacinės teritorijos. (žr. 11 pav.)
11 pav. Miesto reljefas
12 – 14 pav. Miesto gamtiniai vaizdai
11
1.6. Vizualinis identitetas
Pagrindinė Švenčionių tarpmiestinė dominantė, reikšmingas miesto silueto akcentas ir vienas esminių urbanistinės struktūros elementų – Visų Šventųjų bažnyčia (žr. 15 -16 pav.) ir pagrindinė miesto dominantė – „Švenčionių žolelių fabrikas“ (žr. 17 pav.). Numatant tolimesnę miesto centrinės dalies plėtrą siūloma nekurti vertikalių akcentų, kurie konkuruotų su bažnyčia ar fabriku. Taip pat saugomos istorinio miesto branduolio gatvių perspektyvos. Siekiant sustiprinti Švenčionių miesto vizualinį identitetą reikėtų skirti prioritetą miesto centrinės dalies vientiso įvaizdžio formavimui, stiprinti vizualinius ryšius su bažnyčia, skirti dėmesį antropogeninių ir gamtinių struktūrų darnai, išsaugoti vertingas miesto urbanistines, architektūrines, kultūrines savybes, vystyti viešųjų urbanistinių erdvių hieharchinę sistemą, taip užtikrinant nuolatinį pėsčiųjų judėjimą, vietos gyvybingumą. Baigti formuoti nesuformuotas kvartalus. Planuojnat plėtrą atsižvelgti į miesto charakterį, identitetą. Charakteringus struktūrinius miesto vienetus panaudoti tolimesnei centrinės dalies plėtrai.
15 – 16 pav. Visų Šventųjų bažnyčia
17 pav. Vaistažolių fabrikas
18 pav. Švenčionių miesto panorama
12
1.7. Nagrinėjamos teritorijos esamos būklės analizė
Nagrinėjamoje teritorijoje, centrinėje miesto dalyje, (žr. 19 pav.) dėmesys skiriamas tiek jos integravimui į bendrą architektūrinę – urbanistinę struktūrą, tiek kontrečioms vietoms: miesto aikštė, kurioje buvo getas, ją formuojančios išklotinės, buvusios pirties pastatas ir atskuriama Kunos upės vaga. Miesto aikštė (žr.
20 -22 pav.) esamoje situacijoje yra užsodinta pavieniais
medžiais ir traktuojama kaip skveras-parkas. Medžiai užstoja vizualinius ryšius ir nesudaro erdvės miesto bendruomenės renginiams. Pagal patekstas istorinias nuotraukas – Švenčionių miesto aikštė buvo atvira erdvė. (žr. 22-23 pav.)
19 pav. Nagrinėjama teritorija
20 pav. Miesto aikštė
21 pav. Miesto aikštė 22-2
24 pav. Išlikęs geto pastatas 13
Buvusios pirties pastatas (žr. 25 -28 pav.) šiuo metu yra apleistas ir nebeveikiantis. Šalia yra kaminas, kurio aukštis apytiksliai 12m. Pagal pateiktas nuotraukas matomi apgriuvę fasadai, byrančos plytos. Raudonos plytos motyvas, kuris charakteringas šiai miesto daliai – išlaikytas. Šioje teritorijoje taip pat yra Kunos upės dalis, kuri buvo numelioruota sovietmečiu. Ją siūloma regeneruoti ir apjungti su vandens procedūrų kompleksų.
25-28pav. Buvusios pirties pastatas 29 pav. Kunos upės dalis įtekanti į vamzdį
14
1.8. Išvados Apibendrinant tyriminę dalį sudaromos išvados: * Švenčionių miesto centrinė aikštė neatitinka keliamų reikalavimų – medžiai užstoja vizualinius ryšius, neformuoja bendruomenės susibūrimo erdvės; * Siūloma efektyviau suplanuoti miesto centrinę dalį, racionaliau išplanuoti plotą ir apjungti konkrečias vietas į bendrą visumą – ryšių kanalą; * Sumažinti užsodintų miesto aikštėje medžių kiekį; * Teritoriją humanizuoti, sukurti viešujų urbanistinių erdvių sistemą; * Prastos fizinės būklės pirties pastą rekonstruoti ir formuoti naują kompleksą; * Atgaivinti buvusio geto teritorijoją išplanuojant ją į humanizuotą erdvę – bendruomenės reikmėms; * Pasiūlyti urbanistinę – architektūrinę koncepciją, kuri pagerintų Švenčionių miesto architektūrinę kokybę.
15
2.1. Analogų studija 2.1. Pagrindinės miestelio aikštės išlotinės. Užstatymas
Nagrinėjamoje teritorijoje, miestelio pagrndinės aikštės kaimyninių gatvių išklotinėse, yra tuščių vietų. Norint jas tinkamai atkuti – analizuojami miesteliai ir jų centrinių aikščių sprendimai. Kokie ir kokio tipo yra naujadarai – pagal kontekstą, antvirščiai kontekstui, kokios naudojamos medžiagos palyginus su buvusiais pastatais. Taip pat nagrinėjamas santykis tarp centrinės dalies - aikštės ir skverų/parkėlių. Kališas – Lenkija, gyventojų skaičius 2010m – 106 857. Centrinė miesto dalis apsupta pavienių medžių masyvais ir šalia jos – miestelio parkas (žr. 30 pav). Centrinės aikštės perimetras – kontekstualiai renovuoti pastatai. (žr. 31-32 pav.)
30 pav. Miesto padėtis
31 pav. Miesto centrinės dalies urbanistinis užstatymas
32 pav. Pagrindinė Miesto aikštė
Krotošinas – Lenkija, 2006m – 29 461. Centrinėje aikštėje pastebimi nauji pastatai, kurie nukrypsta nuo pagrinio fasadų stiliaus, tačiau išlaiko tvirtą perimetrą.
33 pav. Miesto padėtis
34 pav. Pagrindinės miesto aikštės išklotinė
35 pav. Pagrindinės miesto aikštės išklotinė Košalinas
–
Lenkija,
gyventojų
skaičius 2009m - 107 146. Centrinės miesto
aikštės
pastatai
skiriasi
nuo
charaterigų šiai Lenkijos daliai. Pastatai nauji ilgi, stogų nuolydis į aikštę. Centrinę dalį supa pavienių medžių masyvai ir šalia esantis parkas.
16
36 pav. Miesto padėtis
37 pav. Miesto centrinės dalies urbanistinis užstatymas
38 pav. Pagrindinė Miesto aikštė Nowy Sącz – Lenkija, gyventojų skaičius 2014m – 84 594. Centrinę miesto dalį juosia upės ir pavienių medžių masyvas. Pagrindinę miesto aikštę sudaro žemų pastatų perimetras. Pastatai atitinka šio regiono stilių (daug pastatų įvairių spalvų).
39 pav. Miesto padėtis
40 pav. Miesto centrinės dalies urbanistinis užstatymas
41 pav. Pagrindinė Miesto aikštė
Išvados: Miesto centrinės aikštės yra pabrėžiamos perimetriniu užstatymu. Aiškiai išreikšta struktūra. Naujai įkomponuoti pastatai išlaiko perimetrą, tačiau nevisur atitaikytas fasadų stilius. Tai sudaro neigiamą vaizdą, todėl analizuojamoje teritorijoje siūloma išlaikyti raudonos plytos ir šlaitinių stogų charakterį. Skverai parkai yra šiek tiek toliau nuo aiškčių – kaip sekantis urbanistinis impulsas arba pavieniai medžiai juosia visą centrinę dalį, pabrėždami jos formą kartu lengvais tarpsniais įsilieja į aikštės kraštus teikdami pavėsį.
2.2. Pagridninės miesto aikštes pasiekiamumas viešuoju transportu
Nagrinėjamos mažų, 5-10 tūks. gyventojų turinčių, europinių miestelių viešojo transporto sustojimo stotelės. Analizės esmė – išsiaiškinti, kaip išdėstytos viešojo transporto stotelės miesto urbanistiniame užstatyme. Pagrindiniai analizės klausimai – kur išdėstytos stotys, ar toli nuo miesto pagrindinės aikštės/gatvės, jeigu toli, ar yra prie centrinės aikštės papildoma stotelė. Jeigu yra – kokia ji, pagrindiniai bruožai? Rotherburg ob der Tauber miestelis isikūręs pietų Vokietijoje, Bavarijos regione. Gyventojų skaičius 2010m – 10 930. Urbanistiniame užstatyme (žr. 42 pav.) matoma senoji miesto dalis, kurią supa pavienių medžių masyvas. Autobusų stotis ir geležinkelio stotis – vienas pastatas (žr. 43pav.). Autobusams skirtos kelios vietos prie stoginės (žr. 43 pav.). Viešojo transporto sustojimo mazgas nuo senosios dalies pradžios nutolęs apie 300 metrų. Sekantis pastebėjimas, kad senosios dalies pakraštyje yra autobusams sustoti skrirta vieta – po medžiais, nedidelis užvažiavimas (žr. 44 pav.). 42 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
17
43 pav. Geležinkelio ir autobusų stotis
44 pav. Stotelė senojoje miesto dalyje
Cochem
miestelis
isikūręs
vakarų
Vokietijoje.
Gyventojų skaičius 2008m – 4 998. Urbanistiniame užstatyme matomame, kad miestą į dvi dalis dalina upė Mozelis (žr. 45 pav). Vakarinėje dalyje yra viešojo transporto mazgas, dešinėje – gyvenamoji dalis (žr. 46 pav.). Analizuojamas miestelis išsidėstęs palei upės vingį ir ryškios senosios dalies neturi. Manoma, kad geležinkelio stoties vieta ir yra pagridinis miestelio taškas (žr. 47 pav). 45 pav. Miestelio urbanitinis užstatymas
46 pav. Miestelio vaizdai
47 pav. Geležinkelio stotis Mittewald miestelis isikūręs pietų Vokietjoje, tarp kalnų (žr. 48 pav.). Gyventojų skaičius 2008m – 7 570. Analizuojamas miestelis – sankirtoje tarp žygių kalnuose
takų.
Tai
yra
turistinis
miestelis,
o
geležinkelio stotis nutolusi nuo pagrindinės gatvės apie 250-300 m. Kitų transporto sustojimo vietų nėra. 48
pav. Miestelio urbanistinė padėtis
49 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas 50 pav. Geležinkelio stotis 51 pav. Pagrindinė turgaus gatvė Dinkelsbuhl
miestelis
isikūręs
pietų
Vokietijoje. (žr. 52 pav.). Gyventojų skaičius 2008m – 11 455. Miestelį į dvi puses dalina žalia zona, o senoji dalis aiškiai matosi kairėje miestelio pusėje. Pagrindinė viešojo transporto sustojimo stotelė iš karto kitoje žalios zonos pusėje. Taip pat senojoje miestelio dalyje yra kito transporto, arklių tempiamo vežimo, sustojimas 52 pav. Miestelio padėtis
53 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
54 viešojo transporto stotis
55 Senosios miesto dalies transportas
(žr. 55 pav.). Sorup miestelis isikūręs šiaurės Vokietijoje. Gyventojų skaičius 2008m – 4 251. Viešojo transporto sustojimas matomas tik vienas, senosios dalies nepastebėta.
18
56 pav. Miestelio padėtis
57pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
58 viešojo transporto stotis Bad Bevensen miestelis isikūręs šiaurės Vokietijoje. Gyventojų skaičius 2014m – 8 933. Miestelį į dvi puses dalina žalia zona, o senoji dalis aiškiai matosi kairėje miestelio pusėje.
Pagrindinę
viešojo
transporto
sustojimo stotelę ir senąją dalį jungia Bahnhofstrase gatvė. Taip pat yra antras sustojimas kitoje senosios dalies pusėje prie stadiono. 59 pav. Miestelio padėtis
60 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
61 viešojo transporto stotis Dinan miestelis – Prancūzijos šiaurės-vakarų pusėje. Gyevntojų skaičius 2008m – 10 953. Pastebėtas tik
vienas
pagrindinis
viešojo
transporto sustojimas. Miestelis be senosios dalies.
62 pav. Miestelio padėtis63 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
64 viešojo transporto stotis Gaillac
miestelis
–
Prancūzijos pietuose. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi
apie
300m.
Kitų
sustojimų arčiau centrinės dalies nėra. Nuo stoties iki centrinės dalies veda pagrindinė gatvė.
65 pav. Miestelio padėtis
66 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
67-68 viešojo transporto stotis
19
Carmaux miestelis – Prancūzijos pietinėje pusėje. Gyvetojų skaičius 2006m – 10 464 . Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi apie 200m. Kitų sustojimų arčiau centrinės dalies nėra. Nuo stoties iki centrinės dalies veda pagrindinė gatvė bei žaliosios jungtys. 69 pav. Miestelio padėtis
70 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
71-72 pav. viešojo transporto stotis Coulommiers – miestelis šiaurės Prancūzijoje. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi apie 100m. Kitų sustojimų arčiau centrinės dalies nėra. Stotis yra beveik centrinės dalies pradžioje. Prie šios geležinkelio stoties prijungta ir autobusų stotis. Tai yra vienas nedidelis pastatas ir šalia jo – aikštelė transportui apsisukti.
73 pav. Miestelio padėtis
74 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
75 pav. viešojo transporto stotis Vertus miestelis šiaurės Prancūzijoje. Gyventojų skaičius 2010m – 2 536. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi apie 300m. Kitų sustojimų arčiau centrinės dalies nėra. Prie šios geležinkelio stoties prijungta ir autobusų stotis. Tai yra vienas nedidelis pastatas ir šalia jo – aikštelė transportui apsisukti.
76 pav. Miestelio padėtis
77 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
78 pav. viešojo transporto stotis
79 pav. Miestelio aikštė ir bažnyčia
20
Saint – Flour miestelis pietinėje Prancūzijoje. Gyventojų skaičius 2008m – 6 610. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi apie 800-1 000m.
Kitų sustojimų arčiau
centrinės dalies nėra. Prie šios geležinkelio stoties prijungta ir autobusų stotis. Tai yra vienas nedidelis pastatas ir šalia jo – aikštelė transportui apsisukti. 80 pav. Miestelio padėtis
81 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
82 pav. viešojo transporto stotis Carregado – pietų Portugalija. Gyventojų skaičius 2011m – 9 066. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi apie 2,5 km. Kitų sustojimų arčiau centrinės dalies nėra. Prie šios geležinkelio stoties prijungta ir autobusų stotis. Tai yra vienas nedidelis pastatas ir šalia jo – aikštelė transportui apsisukti.
83 pav. Miestelio padėtis
84 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
Sangalhos – centrinė- šiaurinė Portugalija.
85 pav. viešojo transporto stotis
Gyventojų skaičius 2011m – 4 068. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, kuri nuo senosios dalies nutolusi apie 2 km. Kitų sustojimų arčiau centrinės dalies nėra. Prie šios geležinkelio stoties prijungta ir autobusų stotis. Tai yra vienas nedidelis pastatas ir šalia jo – aikštelė transportui apsisukti.
86 pav. Miestelio padėtis
87 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
88 pav. viešojo transporto stotis
89 pav. Pagrindinė miestelio aikštė Cacia - centrinė- šiaurinė Portugalija. Gyventojų skaičius 2011m – 7 354. Miestelio viešojo transporto stotis yra viena, centrinės dalies nerasta. Išvados: Mažesni europiniai miestai preferuoja geležinkelį, todėl pastebima tendencija – dominuoja geležinkelio stotis, o autobusų stotis yra prijungta ir sudaro mažesnę dalį. Prie geležinkelio stoties yra automobilių aikštelė, kurioje apsisuka autobusai. Kaikuriuose miesteliuose yra keletas vietų autobusams sustoti. Centrinėje miestelio dalyje nėra transporto sustojimo vietos, arba tai yra pagrindinės aikštės
90 pav. Miestelio padėtis
perimetre -
91 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas 21
nežymus sustojimas po medžiais. Nagrinėjamoje teritorijoje siūlomas sprendimas – dvi
2.3. Buvusio geto teritorija esamoje miesto aplinkoje
Nagrinėjamoje teritorijoje buvusio žydų geto vieta. Renovuojant aikštę ir jos išklotines, analizuojami kitų europinių miestų getai. Išsiaiškinama, kas yra dabar vietose, kur buvo getas, jo pagrindinės vietos ir vartai, kaip miestas įprasmino getų vietas. Kaip pavyzdžiai tiriami kaimyninių šalių miestų getai.
Balstogė – Lenkija. Buvusio geto vieta – centrinė miesto dalis. Esamoje situacijoje – gyvenamųjų daugiabučių kvartalas. Apie buvusį getą nėra atminimo lentų ar paminklų.
1
92 pav. Buvusio geto teritorija
94 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
95 pav. Geto vartai nr. 1 – esamoje situacijoje
Krokuva – Lenkija. Buvusio geto vieta – centrinė miesto dalis. Esamoje situacijoje
–
pacentrys
su
senos
charakteringais pastatais, šventyklomis, aikštėmis.
96 pav. Buvusio geto teritorija
97 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje 98 pav. Geto Rotušė – dabar miesto dalies aikštė
99pav. Aikštė geto didvyriams atminti (buvusių pagrindinių vartų į getą vieta)
Liublinas – Lenkija. Buvusio geto vieta – centrinė miesto dalis. Esamoje situacijoje išlikusi pilis, kurioje 1944-1954m buvo kalėjimas. Kitose dalyse – įprasta miesto dalis su gyvenamosios paskirties pastatais. Taip pat pateikiamas skelbimas – žmonių saugumą užtikrinti, kuriamas uždaras getas ir nurodoma jo teritorija.
100 pav. Buvusio geto teritorija
101 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje 102 pav. Skelbimas
103 pav. Liublino pilis – buvęs kalėjimas 22
Varšuva – Lenkija. Buvusio geto vieta – centrinė miesto dalis. Esamoje situacijoje – gyvenamųjų daugiabučių kvartalas, alas, taip t pat žydų kapinės ir išlikusios sinagogos.
104- 106 pav. Buvusio geto teritorija
107pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
108 pav. Paminklas žydų kapinėse
109 pav. Paminklas - geto sienos liekana su atminimo lentomis 110 pav. Buvusio geto vartai nr.1
Riga – Latvija. Buvusio geto vieta – centrinė miesto dalis. Esamoje situacijoje – gyvenamųjų daugiabučių kvartalas. Apie buvusį getą liudijančių paminklų nepastebėta.
111 pav. Buvusio geto teritorija
112 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
113 pav. Buvusio geto vartai nr.1 Liepaja – Latvija. Esamoje situacijoje – gyvenamųjų
daugiabučių
kvartalas.
Apie
buvusį getą liudijančių paminklų nepastebėta, nors išlikę raudonų plytų pastatai skiriasi nuo likusios miesto dalies.
114 pav. Buvusio geto teritorija
115 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
116 pav. Vaizdas į buvusio geto teritoriją
117 pav. Vaizdas į buvusio geto teritoriją
Išvados. Pateiktoje medžiagoje matome, kad mažesnė dalis europinių miestų charak charakteringai teringai išreiškia buvusio geto teritoriją. Dažniausiai tai daugiaaukščių daugiabučių kvaratai. Siūlomas sprendimas – atgaivinti 23 prekybvietės teritoriją apjungiant buvusio geto teritoriją išlaikant charaktetingą stilių.
2.4. Miesto aikštės – modernūs sprendimai
Miesto pagrindinės aikštės yra kone miesto vizitinė kortelė. Nuo senų laikųmiestelėnai rinkose būtent čia, kad aptarti rūpimus klausimus bei išrinkti valdžią. Šiandienos miesto aikštėsyra modernios ir pilnos gyvybės būtent dėl jose suprojektuotų traukos taškų, kurie gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo miesto bendro charakterio. Šioje analizės dalyje pateikiami kelių užsienio modernių miesto aikščių pavyzdžiai. Taip pat parodoma, kur ir kokiomis priemonėmis sukuriamamonių srauto trauka.
POLYFORM architektų komanda suprojektavo aikštę, kuri yra Täby mieste Švedijoje. Jos plotas siekia 10 000 kv.m., o užbaigta 2015.Įkeltų nuotraukų autorius: Wichmann + Bendtsen, Ake Lindmann. Pagrindinė aikštės idėja – daugiafunkcė erdvė, kuri būtų priktaikyta ne tik įvairiai veiklai, bet ir įvairaus amžiaus miestelėnams. Aikštės akcentas – brūkninis kodas susidedantis iš 3 grupių brūkšnių. Kiekviena iš grupių atlieka kitą funkciją, bet visos sudaro bendrą kompoziciją. Taip pat kol tėvai geria kavą viename iš aikštės pavilijonų, jų vaikai gali linksmai žaisti ir bendrauti tam skirtoje raudonoje žaidimų aikštelėje. Viena iš brūkšnių grupių – fontanas, kurį naktį apšviečia įmontuotos grindinyje šviesos šaltiniai. Aikštė pasirinkta analizei dėl darnios koncepcijos – įvairios funkcijos vienoje idėjoje.
118-125pav. Taby miesto aikštės vaizdai
24
PLAN ARQUITECTOS sukurta aikštė yra Santiago mieste, Čilėje. Jos plotas – 6 650 kv. m. , o suprojektuota 2015 metais. Įkeltų nuotraukų autorius Pablo Blanco. Aikštė yra istorinėje miesto dalyje, prie svarbių valdžios institucijų pastatų Pagrindinė šios vietos problema – auotomobilių parkavimo vieta. Kadangi šie pastatai priklauso miesto valdžiai, juose dirba daug žmonių, atitinkamai – reikia sutalpinti daug automobilių. Iš pradžių transportas paliekamas buvo tiesiog priešais pastatą, kas po kurio laiko visiškai užpildė aikštę. Sprendimas – lygių požeminė automobilių parkavimo aikštelė ir modernūs sprendimai anžeminėje dalyje. Anžeminės dalies sprenimai: atverti vizualinius ryšius į pagrindinį pastatą – pauzė, aikštės dalinimas į žaliąją erdvę ir vaizdą atspindnčius vandens telkinius sukuria lygsvarą tartp gamtos ir miesto, bei suteikia rimtumo atitinkamai esamiems pastatams. Svarbu pabrėžti, kad miesto aikščių sprendimai vienodai svarbūs tiek dieną tiek naktį, todėl kuriant vandens telkinius reikia tinkamai parinkti apšvietimo šaltinių vietas ir krintančios šviesos kryptis. Modernus sprendimas, kada automobiliai neužtveria vaizdo tuo pačiu yra arti reikiamos vietos, o aikštė yra atvira ir erdvi.
126-131 pav. Santiago miesto aikštė
25
COBE, SWECO ARCHITECTS sukurta Izraelio aikštė yra København mieste, Danijoje. Jos plotassiekia 12 500 kv. Projekto metai2014. Įkeltų nuotraukų autorius – Rasmus Hjortshøj – COAST. Ši aikštė yra vietoje, kur kadaise baigėsi miesto gynybinė siena. Ši ovalo formos kompozicija atspindi būtent to užbaigimo formą. Iki 1950 metų čia buvo turgavietė, kol galiausiai aikštė performuota į viešą atvirą erdvę. Automobilių parkavimo aikštelė yra požeminiame lygyje. Erdvė yra daugiafunkcė, joje galima tiek aktyviai tiek ramiai praleisti laiką. Ovalo formos kompozicijoje suprojektuota krepšinio aikštelė ir pavieniai medžiai, teikiantys pavėsį ir jaukumą. Svarbu paminėti, kad miesto aikštėse renkasi įvairairaus amžiaus žmonės, todėl būtina priimti sprendimus, kurie būtų palankus visiems. Tai pabrėžti gali padėti mažosios architektūros elementai: skulptūros, suoliukai, aikštės grindinio lygių kaita. Aikštės pagrndinė idėja – jungtis tarp miesto ir kaimyninio parko.
132-140 pav. Izraelio aikštė Danijoje.
26
JOSE ADRIAO ARQUITETOS sukurta aikštė yra Lisabonoje, Portugalijoje. Jos plotas siekia 35 000 kv.m. Projekto metai -2017. Įkeltų nuotraukų autorius – Fernando Guerra / FG + SG, Hugo Santos Silva. Aikštės vieta kadaise buvo užtvindyta, teikė vandienį miesto gyventojams ir buvo vienu iš gamtos vietų. Nuo to kilo ir vietos pavadinimas – Fonte Nova – Naujasis fontanas (vandens šaltinis). Kai vieta išsausėjo, užaugo medžiai ir šioje vietoje sužaliavo miškas. Miestui plečiantis reikėjo daugiau vietos transportui ir žmonių kasdieninei veiklai, todėl miško plotas mažėjo. Galiausiai nuspręsta, kad būtina jį išsaugoti, o aikštę, kuri traukė įvairaus amžiaus gyventojus – pritaikyti daugiafunkcei veiklai. Medžius apsodio specialiomis sienutėmis, kad jie turėtų erdvės laisai augti. Taip pat automobilių aikštelė yra medžių parkelyje, kurie apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Įdomus faktas tas, kad ši aikštė yra po vienu iš miesto tiltu-keliu. Architektai išnaudojo erdvės potencialą ir pritaikė ją kasdieniniam laiko praleidimui. Čia galima rasti tiek šunų parką, fontanus, daug mažosios architektūros elemetų – suoliukų, tiek dviračių takus.
141-148 pav. Naujojo fontano aikštė Lisabonoje
27
2.5. Rekreaciniai kompleksai - SPA
Projektuojamoje teritorijoje yra apleistas buvusios pirties pastatas. Kaip minėta anksčiau (žr. esamos būklės aprašymą), pastatas yra neveikiantis ir prastos būklės, todėl projekto metu planuojama jo renovacija. Norint geriau pateikti naujojo SPA komplekso sprendimus, analizuojami užsienio pavyzdžiai.
Projekto autoriai: Francisko Mangado, VS2 Architects, Terrell, SACET Alayrac y GAMBA Acoustique. Projekto vieta – Bains, Prancūzija. Šis kompleksas yra pirmos vietos nugalėtojų darbas. Konkurso esmė – seno pastato rekonstrukcija. Naujas SPA susideda iš kelių pastatų betoniniais fasadais. Kompleksas tarsi susipina į bendrą branduolį, kurio išorinės sienos yra beveik aklinos, o vidinės – matinio ir skaidraus stiklo, atsiveriančios į vidinį kiemą.
149-155 pav. SPA Prancūzijoje
28
Architektas ISAAC PERAL CODINA suprojektavo SPA + viešbutis La Romana, kuris yra Alikante, Ispanijoje. Jo plotas siekia 1 727kv.m. Projekto metai 2012. Įkeltų nuotraukų autorius David Frutos. Šis SPA + viešbutis neįprastas tuo, kad tiek jo eksterjeras tiek interjeras suprojektuoti iš vietinių medžiagų – oranžinio akmens, metalo ir medžio. Medžiagos parinktos neatsitiktinai. Esmė – akmuo, kuris sušyla dienos metu ir šildo tiek vandienį tiek pastato vidų naktį ir net šaltuoju sezonu. Modernūs ir apšvietimo sprendimai. Pastato sienos yra stiklinės, o iš vidaus papildomai akmens sluoksnis. Taip į pastato vidų patenka saulės spinduliai, šviesa, bet ne tiesioginiais srautais. Dirbtinis apšvietimas naudojamas tik sutemus todėl šis sprendimas yra taip pat ekonomiškas ir tausojantis gamtą. Akmeninis įėjimas, vandens čiurlenimas ir šviesos spinduliai lankytoją pasitinka iš karto priartėjus prie pastato ir lydi gaiva bei jaukumu. Švelni šviesa iš išorės susijungia su žaismingu interjero akcentu – atviru stikliniu elementu, kuris pripildo erdvę šviesa iš viršaus. Pastato išplanavimas yra pailgos formos, o jame išdėstytos patalpos yra sekančios: pirmiausia įėjus matomas holas ir ankščiau minėtas stiklinis akcentas, vėliau pereinama į bendras patalpas – baseinai, pirtys, vandens procedūrų kambariai. Galinėje pastato dalyje yra gyvenamoji zona, kuri vakaraispripildoma yra jaukiai raudonais besileidžiančios saulės spinduliais.
156-162 pav. SPA + viešbutis Alikante
29
Architektai CANDIDA TABET ARCHITETURA sukūrė botanišką
viešbutį ir SPA
kompleksą, kurio plotas yra 7 000kv.m. ir vieta – Sao Carlos, Brazilijoje. Projekto metai – 2006. Įkeltų nuotraukų autorius Tuca Reinesas. Šis kompleksas pasirinktas dėl labai gražios gamtos ir ryšio, kuris perteikiamas stikliniais fasadais į pastato vidų. Šis nuostabus vaizdas atsiveria į kalnus, ir yra 1 200m aukštyje virš jūros lygio. Architektūrinė išraiška turėjo pabrėžti čionykštę aplinką ir esančius normando stiliaus gyvenamuosius namukus. Svarbu buvo suderinti tiek autentiškumą tiek nodernumą. Be to, užsakovui buvo svarbu, kad interjero elementai būtų mediniai, todėl jis praleido daug metų rinktamas įvairaus medžio jungiamasias detales. Daugiau negu 250 kubinių metrų medžio gabalų, kaikurie jų 120 metų senumo, buvo panaudotos grindims, durims, konstrukciniams elementams medienos gabalams suteiktas antras gyvenimas. Taip buvo pabrėžta unikali vieta tarp medžių kalnuose. Architektūrinis patalpų zonavimas: pagrindiniame pastate yra šeši kambariai, restoranas ir SPA. Iš šio pastato patenkama į vienuoliką vilų, iš kurių kiekviena turi miegamuosius, židinius svetainėse ir įmantrius vonios kambarius. Pagrindinio pastato stogas dailiai kabo virš stiklinių fasadų, sukuriančių laisvės ir ribų nebuvimo jausmą. Pagrindinę vilų idėja – sukurti jas kuo labaiu skirtingas, pateikiant maksimaliai teigiamų aspektų, kartu išlaikant jose vieningą interjero išraišką.
163-171 pav. Viešbutis ir SPA Brazilijoje
30
Architektai PITERIS ZUMTHORAS, MARKAS LOELIGERIS, TOMAS DURISHAS IR RAINERIS WEITSCHIES‘AS sukūrė The Therme Vals kompleksą, kuris yraGraubundene, Šveicarijoje. Projekto metai 1996. Tai viešbutis ir SPA kompleksas. Pagrindinė projekto idėja – urvas. Baseinai ir kiti vandens procedūrų kambariai yra žemiau žemės lygio ir jų nesimato iš visų pusių. Fasadai sukurti iš akmens, kas dar labiau pabrėžia idėją. „Kalnai, akmuo, vanduo - statyti akmenyje, statyti iš akmens, kalnuose, būti prie kalnų, būtį kalnų viduje – kaip šiuos žodžius galime interpretuoti architektūriškai? – klausė savęs architektas Piteris Zumthoras. Ši erdvė buvo suprojektuota lankytojams, kad jie galėtų bent dalinai pajausti atikines vonių-prausimosi įpatybes. Šviesos ir šešėlių kompozicija, atirų ir uždarų erdvių darna ir linijiniai elementai sukuria sustiprina pojučių potyrius. Pastato fasadų dizainas yra kaip vientisas pulsuojantis ritmas. Vaikštant aplink pastatą vis atrandama naujus ryšius, srautus, maršrutą. Einama tarsi miške. Kiekvienas čia ieško savo individualios gyvenimo krypties. Pastatas pasirinktas dėl medžiagų parinkimo ir pagrindinės idėjos – urvas. Siejama tai ne su pirmykčiu gyvenimu ir nemoderniais sprendimais, o su tuo, kad urve žmogus jautėsi saugiai, pasislėpęs nuo baisybių anapus urvo. Taip ir šiame SPA komplekse, lankytojai gali „atsiriboti“ nuo išorinio pasaulio reikalų. 172-178 pav. Viešbutis ir SPA Šveicarijoje
31
2.4. Miestelio prekybvietė centrinėje dalyje - turgaus aikštė
Nagrinėjamoje teritorijoje, miestelio pagrindinės aikštės teritorijoje atkuriamas komercinis kvartalas buvusio geto vietoje. Jame planuojami erdviniai du lygiai: pirmame – komercinės- prekybvietės patalpos, antrame (kaikurių pastatų aukštuose) – gyvenamosios paskirties patalpos trumpam apsistoti. Nagrinėjami užzienio pavyzdžiai. Architektai WINGÅRDH ARKITEKTKONTOR AB rekonstravo seną pastatą į naują modernų Malmo Saluhall turgų, kurio vieta yra Malmo mieste, Švedijoje. Plotas – 140 kv.m. Projekto metai – 2016. Šis turgaus projektas - krovinių sandėlio regeneracija į komercinės paskirties objektą, į vakarus nuo Malmės miesto centrinės stoties. Šalia objekto vyrauja komercinės administracinės paskirties 2-9 aukštų pastatai. Projektu buvo siekiama išsaugoti pastato estetinę vertę, istorinį užstatymą, stilistiką. Pastatui vieta parinkta šalia gatvių kuriose vyksta intensyvus eismas, užbaigiant kvartalo formavimą perimetru. Architektūriniai sprendimai: pastatas vieno aukšto, sudarytas iš senosios dalies ir pristatytos naujosios. Per visą pastatą, išilgai, erdvė skirta komercijai, atskiromis komercinėmis patalpomis neskirstoma. Lankytojų srautai vyksta linijiniškai iš abiejų statinio galų. Pastato fasadai išlaiko buvusį stilių, jie nekeičiami, naujajai daliai pritaikoma metalo plokščių danga, dar labiau sustiprinanti rekonstruojamo pastato istorinį įspūdį. Projektuojant pasirinktas silueto pratesimas artimas kontekstui, kontrasto principas fasadams tarp seno ir naujo. Pastatas išlaiko istorinę dvasią, nors yra pritaikytas šiuolaikiškiems poreikiams ir moderniai visuomenei. Pastats analizei parinktas dėl šio architektūrinio –medžiaginio sprendimo: senajai daliai išsaugomas plytų mūras, naujajai daliai betono - metalo konstrukcijos tiek išorėje tiek viduje. Fasadai dengti metalinėmis plokštėmis, kurios reaguoja su atmosferos poveikiu ir oksiduoja, taip suteikiamas sendinto pastato įspūdis. 179-190 pav. Turgus Malmo miete, Švedijoje
32
Architektai CHARMAINE LAY / CARLES MURO sukūrė Inkos turgų (Inca public market), kurio vieta yra Maljorkoje, Ispanijoje. Tai yra prekybinės paskirties, komercinis pastatas, pasiekimas iš visų pusių, yra lengvai privažiuojamas ir prieinamas. Turgus yra istorinėje miesto dalyje – senamiestyje. Didžioji dalis aplink esančių pastatų yra taip pat istoriniai. Kaip ir dažniausiai įprasta šiltų kraštų gamtiniam kontekstui, žalumos čia nėra. Pastatas formuoja nepilną perimetrą ir savo viduje turi įkomponuotą viešąją erdvę. Konteksto stilistika labai skirtinga, vienoje pusėje senamiesčio namai, kitoje aukšti daugiabučių pastatai. Tačiau autoriai sugeba objektu apjungti šias dvi skirtingas architektūrines stilistikas. Visas pastatas tarytum užauga iš aikštės, turgus persipina su viešąja erdve.Pastatui skiriamas plotas yra masteliu didelis šioje teritorijoje. Dėl šios priežasties autoriai suskaido pastatą lyg labirintą, kad pastato tūris visumoje būtų didelis, tačiau neišsiskirtų iš smulkaus senųjų pastatų mastelio. Stilius artimas kontekstui. Aplink esančių pastatų fasadai šviesūs ir turi išskirtinai ryškesnius stogus. Todėl ir naujas objektas yra gan niuraus fasado, tačiau turi išsiskiriantį stogą, kuris tampa pastato akcentu. Spalvinė gama aplinkoje pastelinė, gamtai artimų spalvų. Todėl autoriai parenka kontekstualų spalvinį sprendimą ir naujam objektui. Suprojektuotos visos reikiamos komunikacijos, pastatas pasiekimas iš visų pusių, yra lengvai privažiuojamas ir prieinamas. 191-198 pav. Inkos turgus Ispanijoje
33
KOKO ARCHITEKTAI suprojektavo Baltijos stoties turgų Taline (Baltic Station Market / KOKO architects)kurio plotas siekia 25 000kv.m. Projekto metai 2017. Įkeltų uotraukų autorius – Tonu Tunnel. Tai yra komercinės paskirties pastatas – centrinis miesto turgus. Baltijos stoties turgus yra šiauriniame Taline tarp pagrindinės geležinkelio stoties ir populiaraus Kalamaja gyvenamojo rajono. Objektas suprojektuotas tarp dviejų mastelių, tai naujos miesto dalies su laisvesniu masteliu kontekstu ir senamiesčio kur vyrauja smulkus užstatymas. Pastatas savo plotu yra stambaus mastelio, tačiau tūriu suskaidymas yra smulkus. Pastatas statomas kaip išskirtinis taškinis objektas savo aplinkoje, skirstomas į komercines, pagalbines, technines zonas. Turi poilsio aikšteles. Turgus projektuojamas taip, jog būtų atsukamas į Talino senamiestį. Objektas sumaniai suskaidytas tūriais, jog išliktų senamiesčio smulkaus mastelio įspūdis. Priešais pastatą yra formuojama viešoji erdvė, kuri skirta tik poilsiui. Dėl sezoniškumo turgus vyksta tik pastato viduje. Netoli pastato yra didelis ruožas gamtinio karkaso skiriantis turgų nuo senamiesčio. Pastatui naudojamos medžiagos apjungia architektūrą ir gamtą šiame kontekste. Turgus suprojektuotas naudojant tvaraus planavimo principus.Pasirinktos spalvos yra neutralios ir turi natūralių gamtinių elementų. Naudojamos medžiagos skandinaviško stiliaus, derančios Estijos architektūros įvaizdžiui. Tai betonas, medis, stiklas ir metalo elementai.Pastatas lengvai pasiekiamas iš visų rajonų ir miesto pusių. 199-205 pav. Baltijos turgus Taline
34
IŠVADOS: analizuojant miesto aikštės pavyzdžius sudarytos išvados, kad tai daugiafunkcė vieta, kurioje renkasi įvairaus amžiaus miestelėnai, todėl turi būti pritaikyta įvairiems poreikiams – ramus ir aktyvus laiko praleidimas. Aikštės projektavime svarbu nepamiršti, kad joje žmonės lankysis tiek dieną, tiek naktį. Taip pat aikštės erdvė gali būti kelių lygių – požeinė automobilių stovėjimo aikštelė ir antžeminė – likusi veikla. Geriausia vieta SPA kompleksui yra gamtos apsuptyje, nes žmogus atsigręžia į gamtą, ieško joje ramybės ir atgaivos. Turgaus pastate svarbu išlaikyti logišką srautų paskirstymą aukštų planavime. Visoms aukščiau išvardintoms funkcijoms tinka visos medžiagos, fasadams, interjerui ir detalėms.
35
3. Varijantinis eskizavimas
3.1. Projektiniai pasiūlymai. Koncepcija Regeneruojamą teritoriją sudaro trys zonos : aikštės (1), atkuriamo kvartalo (2) ir SPA komplekso (3). Kadangi dabartinės aikštės zona ( parkas) apima ir buvusią geto kvartalo teritoriją, šią zoną siūloma suformuoti kaip atkuriamą pagal
buvusio geto
architektūrinį charakterį, pritaikant modernios architektūros priemones. Taip pat siūloma šią zoną apjungti su buvusios pirties pastatu suformuojant SPA kompleksą ir šalia jo atkurti Kūnos upės vagą, į teritoriją įleidžiant kelis vandens kanalus. Miesto aikštę siūloma formuoti atsižvelgiant į pėsčiųjų judėjimo kryptis, vakarinę jos pusę paliekant apželdintą, o į rytus, ties aikštes viduriu formuojant vietą paminklui. Aikštės išklotinės nesufomuotose vietose užpildomos naujais statiniais arba renovuojami esami, kurie neišlaiko perimetro aplink aikštės zoną.
206-207 pav. Pirminės koncepcijos schemos
36
ďƒ&#x; 208-213 pav. PirminÄ—s koncepcijos vizualizacijos 37
4 Projektiniai pasiūlymai 4.1. Pagrindinės idėjos formavimas
38
4.2. Funkcinis sprendimas Pateikiamas išvadinis projekto varijantas. Sukurti trys traukos taškai: miesto pagrindinė aikštė, kurioje yra pavieniai medžiai ir fontanas, atkurtas kvartalas, kuriame suprojektuotos prekybos vietos, kavinė, informacinis centras, ekspozicijoms skirti pastatai – pirmame kvartalo aukšte, bei antrame – gyvenamieji kambariai, skirti trumpalaikiai nuomai. Taip pat renovuotas senosios pirties pastatas i naują, modernų SPA kompleksą. Socialiniai aspektai. Sukurta nauja miesto pagrindinė aikštė, kuri pritaikyta miesto gyventojų poreikiams. Aikštė yra erdvi, pritaikyta įvairiems renginiams. Ši erdvė tai pat yra susirinkimų vieta, kurioje miesto gyventojai gali bendrauti ir praleisti laisvą laiką, aktyviai bei ramiai. Tugavietė ir SPA kompleksas sudaro bendrą veiklų / užsiėmimų kompoziciją. Urbanistiniai aspektai. Šie trys taškai sukuria kompozicinę ašį, kuri prasideda nuo aikštės pradžios, per visą ją, pereina atkurtą kvartalą ir užsibaigia SPA komplekse. Architektūriniai aspektai. Atkurtas kvartalas ir SPA kompeksas pasižymi bendru fasadiniu sprendimu. Dominuoja raudonos plytos fasadai, kurie vietomis persipina su tamsios medienos fasadinėmis lentelėmis. SPA komplekse – vitrininiai langai, kurie atveria vaizdą į upę ir mišką kitoje upės pusėje. Taip pat suprojektuoti tiltai, jungiantys krantus ir kanaliukai, kurie įplaukia į SPA komplekso teritoriją, pagyvindami pirčių ir kitų vandens procedurų zonas. Pačiame SPA komplekse yra anksčiau minėtos pirtys, kitų vandens procedūrų patalpos, maitinimo patalpos, administracinės bei techninės patalpos, o antrame aukšte – gyvenamoji erdvė. Atkurtame kvartale yra prekybinės paskirties patalpos, informacinis centras, kavinės bei galerijos, skirtos eksponuoti nedidelius eksponatus, o antrame aukšte – gyvenamoji zona. Taip pat atkurtame kvartale yra išlikęs geto pastatas. Buvusių sinagogų vietos pabrėžiamos ažuriniais pastatais. Miesto aikštėje yra pavienių medžių, po jais – suoliukai, skirti poilsiui, taip pat fontanas, kuris kyla iš lygaus aikštės denginio. Naktį vanduo apšviečiamas skirtingomis spalvų kompozicijomis.
39
Regeneruota Kūnos upė
AUTO. PARKAVIMO VIETA
Fontanas
ATKURTAS KVARTALAS
Aikštėje iškirsti perimetru palikti, naujais medžiais MIESTO AIKŠTĖ
SPA KOMPLEKSAS
medžiai, papildyta
PAGRINDINĖ
AUTO. PARKAVIMO VIETA VIEŠOJO TRANSPORTO SUSTOJIMO VIETA
Analizuoamateritorija
40
4.3. ProjektuojamĹł miesto daliĹł vizualizacijos
Bendra teritorijos vizualizacija
41
SPA komplekso vizualizacija
42
Atkurto kvartalo vizualizacija
43
Miesto aikĹĄtÄ—s vizualizacija
44
Viešojo transporto sustojimo ir pagrindinės miesto aikštės vizualizacija
45
4.4. Analizuojamos dalies maketo nuotraukos
46
47
48
49
50
4.5. Pagrindinės išvados
Analizuojamoje teritorijoje sutvarkyta miesto pagrindinė aikštė, kuri
yra labiau pritaikyta miesto
gyventojų poreikiams;
Atstatytas kvartalas, buvusio geto dalyje. Įrengtos prekybinės vietos, kavinė, informacinis centras bei ekspozicijų patalpos, o antrame lygyje – gyvenamosios patalpos;
Regeneruotas buvusios pirties pastatas į modernų SPA kompleksą, kuris užbaigia bendrą kompozicinę ašį vaizdu į renegeruotą Kūnos upę;
Automobilių parkavimo vietos išdėstytos šalia pagrindinės aikštės, palei jos perimetrą, taip joje nėra užstojami vizualiniai ryšiai;
Sutvarkyta aikštės išklotinė – pastatai „priartinti“ prie aikštės antrais vitrininiais fasadais, kas leidžia labiau pabrėžti aikštės perimetrą;
Aikštės perimetru paliekami medžiai, kurie įvažiuojant į miestą iš Vilniaus pusės, neužstoja vizualinio ryšio į bažnyčios pusę;
Aikštės vakarinėje dalyje suprojektuotas fontanas, kuris yra lygus jos grindiniui, todėl prireikus gali būti išjungtas ir netrugdys renginiams ar kitai veiklai;
51
1.1. Literatūros sąrašas
„Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai“ II knygaAutorius: Algimantas Miškinis Leidimo metai: 2005;
Alistratovaitė, I. 2002. Erdvė urbanistikoje: jos suvokimo aspektai, Urbanistika ir Architektūra 26(3): 147–159. Alistratovaitė, I. 2004. Morfologinės struktūros transformacijos centriniame miesto rajone (Lietuvos pavyzdžiu): daktaro disertacija. VilniausGediminotechnikosuniversitetas, Vilnius.
Bučas, J. 2001. Kraštotvarkos pagrindai. Kaunas: Technologija.
Conzen, M. R. G. 2004. Thinking about urban form: papers on urban morphology, 1932–1998. Bern: Peter Lang.
Grunskis, T. 2002. Sociokultūrinio konteksto įtaka miesto visuomeninių erdvių formavimui: daktaro disertacija. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius.
Grunskis, T. 2010. Miesto kompozicijos ir sampratos klausimu, Urbanistika ir architektūra 34(3).
1.2. Paveikslų sąrašas
1 pav. Švenčionių miesto vaizdas iš viršaus
28 pav. Buvusios pirties pastatas
50 pav. Geležinkelio stotis
2 pav. Švenčionių miesto herbas
29 pav. Kunos upės dalis įtekanti į vamzdį
51 pav. Pagrindinė turgaus gatvė
3 pav. Žalioji rūta
30 pav. Miesto padėtis
52 pav. Miestelio padėtis
4 Pav. 1935 m. aikštės vaizdas ( nuotrauka iš A.Miškinio knygos ,,
31 pav. Miesto centrinės dalies urbanistinis užstatymas
53 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai”)
32 pav. Pagrindinė Miesto aikštė
54 viešojo transporto stotis
5 pav. 1935 m. aikštės vaizdas ( nuotrauka iš A.Miškinio
33 pav. Miesto padėtis
55 Senosios miesto dalies transportas
knygos ,, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai”)
34 pav. Pagrindinės miesto aikštės išklotinė
56 pav. Miestelio padėtis
6
35 pav. Pagrindinės miesto aikštės išklotinė
57pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
knygos ,, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai”)
36 pav. Miesto padėtis
58 viešojo transporto stotis
7 pav. Užstatymo morfotipai
37 pav. Miesto centrinės dalies urbanistinis užstatymas
59 pav. Miestelio padėtis
8 – 9 pav. Miesto kvartalų ir gatvių schemos (sudarytos
38 pav. Pagrindinė Miesto aikštė
60 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
39 pav. Miesto padėtis
61 viešojo transporto stotis
40 pav. Miesto centrinės dalies urbanistinis užstatymas
62 pav. Miestelio padėtis
41 pav. Pagrindinė Miesto aikštė
63 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
42 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
64 viešojo transporto stotis
43 pav. Geležinkelio ir autobusų stotis
65 pav. Miestelio padėtis
44 pav. Stotelė senojoje miesto dalyje
66 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
45 pav. Miestelio urbanitinis užstatymas
67-68 viešojo transporto stotis
46 pav. Miestelio vaizdai
69 pav. Miestelio padėtis
47pav. Geležinkelio stotis
70 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
48 pav. Miestelio urbanistinė padėtis
71-72 pav. viešojo transporto stotis
49 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
73 pav. Miestelio padėtis
pav. 1935 m. centro fotofiksacija( nuotrauka iš A.Miškinio
autorių)
10 pav. Miesto centro erdvinė struktūra (sudaryta autorių)
11 pav. Miesto reljefas
12 – 14 pav. Miesto gamtiniai vaizdai
15 – 16 pav. Visų Šventųjų bažnyčia
17 pav. Vaistažolių fabrikas
18 pav. Švenčionių miesto panorama
19 pav. Nagrinėjama teritorija
20-21 pav. Miesto aikštė
22-23 pav. Miesto aikštė ist. Vaizduose
24 pav. Išlikęs geto pastatas
25-27 pav. Buvusios pirties pastatas
52
74 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
94 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
113 pav. Buvusio geto vartai nr.1
75 pav. viešojo transporto stotis
95 pav. Geto vartai nr. 1 – esamoje situacijoje
114 pav. Buvusio geto teritorija
76 pav. Miestelio padėtis
96 pav. Buvusio geto teritorija
115 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
77 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
97 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
116 pav. Vaizdas į buvusio geto teritoriją
78 pav. viešojo transporto stotis
98 pav. Geto Rotušė – dabar miesto dalies aikštė
117 pav. Vaizdas į buvusio geto teritoriją
79 pav. Miestelio aikštė ir bažnyčia
99pav. Aikštė geto didvyriams atminti (buvusių pagrindinių
118-125 pav. Taby miestoaikštės vaizdai
80 pav. Miestelio padėtis
vartų į getą vieta)
126-131 pav. Santiago miesto aikštė
81 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
100 pav. Buvusio geto teritorija
132-140 pav. Izraelio aikštė Danijoje
82 pav. viešojo transporto stotis
101 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
141-148 pav. Naujojo fontano aikštė Lisabonoje
83 pav. Miestelio padėtis
102 pav. Skelbimas
149-155 pav. SPA Prancūzijoje
84 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
103 pav. Liublino pilis – buvęs kalėjimas
156-162 pav. SPA + viešbutis Alikante
85 pav. viešojo transporto stotis
104- 106 pav. Buvusio geto teritorija
163-171 pav. Viešbutis ir SPA Brazilijoje
86 pav. Miestelio padėtis
107pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
172-178 pav. Viešbutis ir SPA Šveicarijoje
87 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
108 pav. Paminklas žydų kapinėse
179-190 pav. Turgus Malmo miete, Švedijoje
88 pav. viešojo transporto stotis
109 pav. Paminklas - geto sienos liekana su atminimo
191-198 pav. Inkos turgus Ispanijoje
89 pav. Pagrindinė miestelio aikštė
lentomis
199-205 pav. Baltijos turgus Taline
90 pav. Miestelio padėtis
110 pav. Buvusio geto vartai nr.1
206-207 pav. Pirminės koncepcijos schemos
91 pav. Miestelio urbanistinis užstatymas
111 pav. Buvusio geto teritorija
92-93 pav. Buvusio geto teritorija
112 pav. Buvusio geto teritorija – esamoje situacijoje
1.3. Naudotų internetinių tinklalapių sąrašas
118-125 pav. - https://www.archdaily.com/780927/taby-torg-polyform
126-131 pav. - https://www.archdaily.com/785170/montt-varas-square-plan-arquitectos
132-140 pav. - https://www.archdaily.com/880388/israels-plads-square-cobe
141-148 pav. - https://www.archdaily.com/891215/fonte-nova-square-jose-adriao-arquitetos
149-155 pav. - https://www.plataformaarquitectura.cl/cl/02-340920/estudio-espanol-se-adjudica-el-primer-lugar-para-la-rehabilitacion-del-centro-termoludico-de-amelie-les-bains-francia
156-162 pav. - https://www.archdaily.com/790350/spa-plus-hotel-la-romana-isaac-peral-codina
163-171 pav. - https://www.archdaily.com/772783/botanique-hotel-and-spa-candida-tabet-arquitetura
172-178 pav. - https://www.archdaily.com/13358/the-therme-vals
179-190 pav. - https://www.archdaily.com/870949/malmo-saluhall-wingardh-arkitektkontor-ab
191-198 pav. - https://www.dezeen.com/2012/01/24/inca-public-market-by-charmaine-lay-and-carles-muro/
199-205 pav. - https://www.archdaily.com/881525/baltic-station-market-koko-architects
53
54