STATYBUNAUJIENOS.LT Statybininkų dienai 2017

Statybininkų dienai 2017

APDOVANOJIMAI STATYBININKŲ DIENOS PROGA EIKOS STATYBA MODERNIOS TECHNOLOGIJOS KEIČIA TRADICINĖS STATYBOS SAMPRATĄ ALVORA ĮGYVENDINA VIENĄ IŠ PAČIŲ SUDĖTINGIAUSIŲ OBJEKTŲ PER SAVO VEIKLOS METUS PLUNGĖS LAGŪNA KIEKVIENAS ĮVEIKTAS IŠŠŪKIS – DIDŽIULĖ PATIRTIS ĮMONEI IR PRIDĖTINĖ VERTĖ KLIENTAMS APASTATA OPTIMIZAVO VERSLĄ, DIVERSIFIKUODAMA VEIKLAS IR KURDAMA NAUJAS ĮMONES LEOVIRA IEŠKO PARDAVIMŲ PARTNERIŲ UŽSIENYJE

2017m. Nr. 3/12

Bazaltas.

Granitas.

Smiltainis.

Marmuras.

SkalĹŤnas.

Travertinas.

Kalkakmenis.

2 www.akmeja.lt info@vadasiga.lt www.vadasiga.lt

Mieli skaitytojai, Šis portalo Statybunaujienos.lt leidinys skirtas Statybininkų dienai, tad didžiausią dėmesį skyrėme žmonėms, kurie buvo apdovanoti šventiniame renginyje. Švenčių išvakarėse kalbintas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasidalijo bendruomenės džiaugsmais, aktualijomis, planais.

Leidinyje taip pat rasite informacijos apie įgyvendintus projektus – nuo įstabių, sudėtingų statyti ir valdyti procesus iki nedidelių šiltų projektų, kurie vietos bendruomenėms suteikė daug džiaugsmo.

Kol vienos bendrovės grynina veiklas, kitos – diversifikuoja ir sėkmingai žengia į užsienio rinkas arba imasi taikyti naujas technologijas, kurios visiškai keičia suvokimą apie įmonės valdymą ir komunikaciją. Įmonės atverčia ne visiems matomą darbo su personalu pusę, o įmonių vadovai stebina keliais, atvedusiais į statybą.

Gerų Jums projektų, kurie leistų ne tik tvirtai stovėti ant kojų, bet teiktų pasitenkinimą tuo, ką padarėte.

Pagarbiai portalo Statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė

www.statybunaujienos.lt

3

„Savo profesiją žmogus turi mylėti;

kai statybininkas ateina į aikštelę, ji turi jam kvepėti. Priešingu atveju,

jis ne ten pataikė, prašovė“ Algimantas Nekrašius 2016 metais išleista knyga „Lietuvos statyba. Asmenybės“. Knygos herojai – skirtingų generacijų žmonės, kurių vieni veiklą pradėjo dar sovietmečio statybose, kiti ėmėsi verslo ir į statybų sektorių atėjo jau nepriklausomos Lietuvos metais. Į knygą sudėta 100 originalių pasakojimų apie 105 asmenybes – statybų žmones kalbino portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai ir bendraautoriai. „Lietuvos statyba. Asmenybės“ – dviejų metų portalo Statybunaujienos.lt redakcijos komandos darbas, dviejų metų pokalbiai su žmonėmis, kurie pasidalijo savo patirtimi, nuomonėmis, savo darbo ir gyvenimo istorijomis. Šie tekstai, bet kur kas išsamesni, jau publikuoti portale Statybunaujienos.lt, rubrikoje „Asmenybės“.

4

Norintieji įsigyti knygą, gali kreiptis tel. 8 672 60123, e. p. gene.drungiliene@statybunaujienos.lt arba užeiti į redakciją adresu S. Konarskio 49-714, Vilniuje (LRT pastate).

TURINYS ● LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6–9 DALIUS GEDVILAS: „LAIKAS, KAI VISKĄ GALIMA BUVO APRAŠYTI, PRAĖJO“ ● NOMINACIJOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10–19 ● STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20–21 „STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS“. APDOVANOJIMAS – ĮMONĖMS, O VERTĖ – LIETUVAI „ALŽA“. NEDIDELIS KOLEKTYVAS KURIA DIDELĘ PRIDĖTINĘ VERTĘ ● STATYBA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22–39 „EIKOS STATYBA“. MODERNIOS TECHNOLOGIJOS KEIČIA TRADICINĖS STATYBOS SAMPRATĄ „ALVORA“ ĮGYVENDINA VIENĄ IŠ PAČIŲ SUDĖTINGIAUSIŲ OBJEKTŲ PER SAVO VEIKLOS METUS „RAITININKŲ SODO“ GYVENTOJAMS KURIAMA ORAUS GYVENIMO ERDVĖ UTENOJE IŠKILO MODERNUS BALDŲ PREKYBOS CENTRAS ILGAMETĖ BENDROVĖS „DETAS“ PATIRTIS: SVARBIAUSIA – INVESTUOTI Į KOKYBĘ „DZŪKIJOS STATYBOS“ PROJEKTAS – TARP PARODOS „EXPO 2017“ FINALININKŲ VYTAS VALENTUKEVIČIUS. DARĖME KAIP SAU, NES KITAIP NEMOKAME ● ORO UOSTO PROJEKTAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40–46 ORO UOSTAS. ĮVEIKUSI IŠŠŪKIUS, AB „PROBLEMATIKA“ ĮGIJO NEĮKAINOJAMOS PATIRTIES KIEKVIENAS ĮVEIKTAS IŠŠŪKIS – DIDŽIULĖ PATIRTIS ĮMONEI IR PRIDĖTINĖ VERTĖ KLIENTAMS ● BENDROVĖSE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48–55 „APASTATA“ OPTIMIZAVO VERSLĄ, DIVERSIFIKUODAMA VEIKLAS IR KURDAMA NAUJAS ĮMONES „MONTUOTOJAS“. IŠAUGUS DARBŲ APIMTIMS, DAIROSI PAPILDOMOS DARBO JĖGOS DALIUS GESEVIČIUS: SENKANT ES FONDAMS, BŪTINA EFEKTYVI INVESTICINĖ POLITIKA ● SUKAKTYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56–61 „GRINDUVA“. PO LIETUVOS SAULE VISIEMS UŽTEKS VIETOS, TIK REIKIA NUOŠIRDŽIAI DIRBTI „PAROC“ AKMENS VATOS IZOLIACINES MEDŽIAGAS PAGIMDĖ RŪSTŪS POKARIO METAI ● ASMENYBĖS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62–63 PER STOJAMUOSIUS PRARASTAS BALAS ŽANETAI OVERLINGIENEI PADĖJO SURASTI SAVO PAŠAUKIMĄ ● PERSONALO VALDYMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64–65 LINA STASIULEVIČIENĖ: ŽVAIGŽDES AUGINAME PATYS! ● INŽINERINIAI SPRENDIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66–71 „LEOVIRA“ IEŠKO PARDAVIMŲ PARTNERIŲ UŽSIENYJE KOMPLEKSINIAI INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDIMAI – KOMFORTAS UŽ OPTIMALIĄ INVESTICIJĄ ● KONTROLĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72–73 TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA NE TIK KONTROLIUOJA, BET IR SAUGO LIETUVOS VERSLĄ ● LABORATORINIAI BANDYMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74–75 LABORATORINIŲ BANDYMŲ CENTRAS: AUGANT APIMTIMS, INVESTUOJA Į DARBUOTOJUS IR TECHNIKĄ

Leidėjas Portalas Statybunaujienos.lt info@statybunaujienos.lt Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, +370 640 20 132 Projekto vadovė Lida Lapkienė, +370 672 60123 Maketavo UAB „ART SET“ Spaudė UAB „Greita spauda“, Geležinio Vilko g. 2, LT-03150, Vilnius Tekstai ir nuotraukos portalo Statybunaujienos.lt, Lietuvos statybininkų asociacijos ir įmonių, jeigu nenurodyta kitaip LEIDĖJAS UŽ REKLAMŲ TURINĮ NEATSAKO

● STATYBOS PRAMONĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76–77 METALO GAMINIAI – MODERNŪS ARCHITEKTŪROS IR DIZAINO SPRENDIMAI ● IT SPRENDIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78–80 9 PRIEŽASTYS, KURIOS PADĖS VALDYTI STATYBOS PROJEKTO BIUDŽETĄ IR KONTROLIUOTI IŠLAIDAS BE ĮTAMPOS IR SU ŠYPSENA ● PROFESINIS RENGIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82–86 KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS PRADEDA BENDRADARBIAUTI SU ITALIJOS STATYBŲ DAŽŲ PRAMONĖS ĮMONE VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRAS PADEDA SUBALANSUOTI DARBUOTOJŲ POREIKĮ SU PASIŪLA www.statybunaujienos.lt

5

Lietuvos statybininkĹł asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas 6

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

DALIUS GEDVILAS: „POKYČIAI VYKSTA GREIČIAU, NEI KURIAMI TEISĖS AKTAI“ LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS (LSA) PREZIDENTAS DALIUS GEDVILAS SAKO, KAD NEDELSIANT RIEKIA IMTIS MODERNIZUOTI STATYBOS SEKTORIŲ, PRADEDANT SKAITMENINE STATYBA, DARBUOTOJŲ ELEKTRONINĖMIS KORTELĖMIS, BAIGIANT PROFESINIU MOKYMU IR PASLAUGŲ IŠTRAUKIMU IŠ „ŠEŠĖLIO“.

KOL POLITIKAI SIEKIA RINKĖJŲ MEILĖS IR NESKUBA PRITARTI 21-OJO AMŽIAUS TECHNOLOGIJOMS IR POREIKIAMS, LSA IMASI INICIATYVOS ĮGYVENDINTI NAUJOVES.

POKYČIŲ NUOJAUTA IR nuosavybės atsiminimų. Ateina kiti asociacijos, – dalijasi D. Gedvilas. – Tai SAVIREGULIACIJA politikai, su kuriais galima šnekėtis, matai, yra mus stebinantis pasitikėjimas, kai Viena iš svarbiausių LSA veiklos krypčių kad žmogus supranta siūlomą idėją. daugelis teisėkūros dalykų yra patikėta yra statybų sektoriaus skaitmeninimas.

Pokytis yra akivaizdus – kai žmonės kalba konfederacijoms. Imkim kad ir BIM: Apsisprendusi šiam iššūkiui, asociacija viena kalba, pokyčiai tampa realiais.“ pas mus, norint įtraukti BIM rengiant pastūmėjo statybos sektorių link būtinų Tačiau dažnai su politikais susitikinėjantis viešuosius pirkimus, žiūrima, koks teisės pokyčių, tačiau labiausiai skaitmeninimo asociacijos vadovas pastebi, kad renkami aktas, ką atitinka, o suomiai susitarė ir iniciatorius liūdina vis dar neretai žmonės pirmiausia galvoja apie tai, BIM taikymą laiko norma. Kitas pavyzdys sutinkamas vienų ar kitų valstybės kaip pokyčius priims rinkėjai, ar tai – seniai kalbame apie Lietuvoje sunkiai institucijų ar sprendimus priimančių nepakenks jo populiarumui. Viena iš besisukančią pameistrystės programą, o žmonių abejingumas, vengimas priimti galimybių priimti sprendimus „čia ir kitose šalyse ji puikiai vyksta ir duoda gerų naujoves. Visgi D. Gedvilas išlieka rezultatų, nes patikėta savireguliacijai.“ optimistu. Jis į Lietuvą kviečia užsienio specialistus, valstybės bei savivaldybių POKYČIAI PRIEŠ REGLAMENTUS KO REIKIA, KAD vadovams pristatydamas 21-ojo Lietuvoje, pastebi D. Gedvilas, SITUACIJA PASIKEISTŲ IŠ amžiaus technologijas, kurios teikia bandoma visa sureglamentuoti, bet ESMĖS, O VERSLAS VEIKTŲ 21-JO begalę galimybių, eliminuojančių technologijos vystosi greičiau, AMŽIAUS SĄLYGOMIS? daugelį konfliktų, kuriančias negu spėjama kurti teisės aktus.

• Modernizuoti visas sritis, taip pat ir valstybės efektyviai veikiančius miestus.

Politikai nespėja nei paskui valdymą. Jeigu norime būti konkurencingi, jeigu Vienas iš tokių – virtualus skaitmeninę statybą, nei paskui norime, kad piliečiai neišlakstytų, reikia ne užsimerkti prieš Singapūras, sukurtas iniciatyvą „Pramonė 4“ – problemas, o imti ir kurti valstybės modernizavimo strategiją. naudojant 3D modelius ir technologijos naudojamos, o • Savireguliacijai patikėti kuo daugiau sričių, priemonių, žemėlapius. Tokie virtualūs teisės aktų nėra. Todėl atotrūkis sprendimų, užuot rengus politinius šou ir „užsidiskutavus“. planai užtikrina efektyviausią tarp realios situacijos ir teisės • Kuo greičiau modernizuoti statybos sektorių, ištraukti iš pastatų ir žemės naudojimą, aktų tik didėja. šešėlio darbuotojus ir pinigus. Asociacija teikia skaitmeninius architektų ir projektuotojų „Valstybė ir visuomenė gyvena įgyvendinimo sprendimus, rengia mokymus dirbti su darbo kokybę, pateikia nuolatiniuose pokyčiuose, tad moderniomis technologijomis, demonstruoja 3D patikimiausius duomenis, svarbu suvokti, kaip kurti taisykles, projektus ir pan. – teikia konkrečius pavyzdžius kurie tarnauja miestų plėtrai ir kad nebūtų pažeisti visuomenės valstybei, savivaldybėms. Siekiant pridėtinės planavimui. Gerųjų pavyzdžių yra ir interesai, kad būtų ginamas viešasis vertės reikia, kad tai taptų visuotiniu arčiau nei Singapūre – Skandinavijoje, interesas, kad nebūtų pamintos žmogaus reiškiniu.

Didžiojoje Britanijoje. LSA prezidentas teisės, – sako LSA vadovas D. Gedvilas, rodo atskirų Vilniaus teritorijų įvardindamas konteksto svarbą: būtinas skaitmeninius modelius – reikia tik visuotinis švietimas, informavimas. – Kol politinės valios juos plėtoti ir panaudoti jų dabar“, nesivaikant „meilės ar nemeilės“ – nesuvoksime, kad gyvename nuolatinių teikiamas galimybes. daugiau savireguliacijos. LSA yra Europos pokyčių visuomenėje, tol bandysime „Tokiu būdu atsirastų statybos pramonės federacijos (FIEC) nare, tik viską surašyti ir reglamentuoti, taip skaidrumas, – sako LSA prezidentas D. tad turi galimybių iš arti matyti, palyginti, statydami didžiausią slenkstį, skiriantį Gedvilas, akcentuodamas, kad valstybė kada asociacijų veikla tampa efektyvia. mus nuo efektyvaus veikimo.“ turi būti lydere taikant BIM. – Visuomenė „Brandesnėse Europos valstybėse daugelis Besikeičiančioje visuomenėje tampa keičiasi, ateina naujos kartos darbo jėga, klausimų atiduota savireguliacijai – svarbus lyderio vaidmuo, nes tik lyderiai ateina žmonės, kurie neturi visaliaudinės sprendžia ir tariasi konfederacijos, ne tik kuria vizijas, bet ir nesibaiminau www.statybunaujienos.lt

7

Statybininkų dienos renginyje Raudondvaryje. Iš kairės: A. Daniūnas, VGTU rektorius, LSA garbės prezidentas A. Šeštakauskas, J. Laiconas, A. Šeštakauskas, V. Ramanauskas

imtis jas įgyvendinti, nes suvokia, kur link turi judėti visuomenė, ekonomika. D. Gedvilo nuomone, tai yra sąlygos, kurios leistų sparčiai transformuotis ir pasivyti išsivysčiusias valstybes, o ne skęsti dogmose ir šablonuose. „Tad reikia kuo greičiau taikyti šiuolaikines technologijas tiek valstybės valdyme, tiek statyboje, šviesti ir pratinti visuomenę“, – sako D. Gedvilas.

5 PROC. PVM ARBA NEAPSKAITYTI MILIJONAI LSA skiria didelį dėmesį ir įsišaknijusioms problemoms statybose. Vieša paslaptis, kad būstas su daline apdaila reiškia neapskaitytas pajamas arba darbą su verslo liudijimais. „Lietuvoje pastatoma daugiau negu 1 mln. kv. metrų gyvenamo ploto, absoliuti dauguma kurio parduodama su daline apdaila. Būstai įrenginėjami arba žmonių, dirbančių su verslo liudijimais, arba įrenginėjami nelegaliai, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas. – Asociacija pasiūlė valstybei, kad, sudarant sutartį su fiziniu asmeniu dėl būsto statybos ar renovacijos, būtų taikomas 5 proc. PVM. Tai skatintų legalizuoti šitą rinką. Jeigu 1 kv. metro įrengimas vidutiniškai kainuoja 400 eurų, tai vien pernai šioje rinkoje 88

sukosi daugiau negu 0,5 mlrd. eurų, bet, panašu, kad institucijos šią situaciją toleruoja.“ LSA siūlo susikurti skaidrias taisykles, kurios keistų situaciją viešuosiuose pirkimuose, efektyviai gintų viešąjį interesą, kurtų pridėtinę vertę.

Kalbėdamas apie mažiausios kainos principą, LSA prezidentas pastebi, kad tai sudaro galimybes į konkursus ateiti vadinamiesiems feniksams arba tiesiog „blefuotojams“.

Teismuose lyderio pozicijos tenka statybinei tematikai – tai parodė Ūkio ministerijai pristatyta studija. Statybų sektoriuje ši studija prilygsta žmogaus medicininei diagnozei, pastebi D. Gedvilas: „Jeigu gydytojas žmogui diagnozuoja ligą, tai skiria arba terapiją, arba chirurginę operaciją, po kurios žmogus turi išgyti. Tačiau nustačius statybos sektoriaus „ligas“, gydymas neskiriamas, nors geriausias laikas imtis veiksmų yra dabar. Bandymas užsimerkti ir sakyti, kad viskas tvarkoje, nepriimtina. Mes siūlome ir patys siekiame kurti taisykles, kurios skaidrintų rinką, kurios leistų nuo kreivų teisės aktų pereiti prie aiškių ir teisingų.“ Statybininkų asociacija kone kas mėnesį teikia pasiūlymų dėl teisėkūros statybos srityje, tačiau požiūriai su valdžios

atstovais gana dažnai nesutampa. Be laukto atgarsio liko pasiūlymai ištraukti „šešėlyje“ dirbančius asmenis, kurie, įvykus nelaimingiems atsitikimams, turi daug problemų: jiems Ligonių kasos turi mokėti pinigus, kurių tokie darbuotojai nesukaupia. „Manoma, kad statybų įmonės, priėmus mūsų pasiūlymus, pakenks smulkiajam verslui. Mums atrodo, kad politikai tiesiog siekia populiarumo, – sako D. Gedvilas. – Mūsų nuostata – Gariūnams suteiktas ypatingos įmonės statusas. O kadangi šiame sektoriuje dirba didelis būrys žmonių, kurių pajamas paveiktų įstatymo pokyčiai, tai būtų nepopuliarus sprendimas, kuris lemtų ir politikų reitingus.“ Tvarką darbo rinkoje, LSA vadovo nuomone, įvestų ir statybininkų kortelės.

Mokesčių inspekcija, prieš išduodama verslo liudijimą bei įrašydama veiklos rūšies kodą, turėtų prisijungti prie bendros bazės ir pasitikrinti, ar žmogus, siekiantis teikti statybos paslaugas, tikrai yra statybininkas, o ne, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas. Pritarimo šiai idėjai taip pat nebuvo sulaukta. Jeigu būtų išgirstami LSA siūlymai, jeigu valstybė netoleruotų netinkamos praktikos, D. Gedvilo pastebėjimu, statybininkai,

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

užuot bylinėjęsi teismuose, galėtų imtis vien savo tiesioginės veiklos, kurdami pridėtinę vertę ir valstybei, ir visuomenei, ir įmonėms.

SAVIŠVIETA IR DUOMENŲ SKAITMENINIMAS „Neįmanoma būti veiksniu, jeigu nebandai tobulėti. Asociacija tam taip pat skiria daug dėmesio. Gavome finansavimą edukacinei programai „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“ – virš 890 statybų sektoriaus darbuotojų baigs 32 kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo programas. Kitą iniciatyvą padiktavo per lėtas skaitmeninimas.

Pradėjome nuo kito galo: mokome profesinio mokymo centrų dėstytojus, kad jie apmokytų studentus statybvietėje dirbti ne su popieriais, o su planšetiniais

kompiuteriais. Rudenį startuos dar viena programa – dėstytojus mokysime darbo skaitmeninėje aplinkoje pagrindų ir supažindinsime su BIM“, – apie LSA edukacines programas pasakojo D. Gedvilas.

Prezidentas džiaugiasi, kad asociacijos iniciatyvos tampa realiais rezultatais – ne viena LSA įmonė jau praktiškai taiko BIM metodologiją savo veikloje ir naudoja elektroninius statybos žurnalus statybvietėse. Tai akivaizdus žingsnis į statybų sektoriaus tvarumą ir konkurencinį pajėgumą.

Be to, naudos, ypač žmonėms, sunkiau įsisavinantiems naujas technologijas, galėtų duoti laisvai pasirenkamos šeštadieninės pamokėlės. Šių pamokėlių metu būtų mokoma naudotis elektroniniais parašais ar kitais

technologiniais įrankiais, kad greičiau judėtų dokumentai, efektyvesniu taptų darbas. „Mes kuriame kiekvieno žmogaus, dirbančio statybos sektoriuje, elektroninį CV – statybininkų korteles, kuriose būtų informacija apie, pavyzdžiui, verslo liudijimą, kvalifikaciją ir panašiai, – pasakoja D. Gedvilas. – Mes siūlome fiksuoti darbo istoriją, prijungti Sodros, Darbo inspekcijos, Darbo biržos ir kitus duomenis, susijusius su darbuotoju. Ši priemonė leistų eliminuoti iš darbo rinkos ir nelegalius darbuotojus. Toks registras jau kuriamas: negavusi finansavimo ir neradusi iniciatorių valstybės sektoriuje asociacija tai kuria iš savo resursų.

Tikėtina, kad po metų šalyje turėsime veikiantį skaitmeninį sektorinį darbo išteklių registrą.“p Dainiaus Labučio (LSA) nuotr.

www.statybunaujienos.lt

9

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PADĖKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

Apdovanojimus teikė LR Seimo narė Virginija Vingrienė • MODESTAS KIŠKIS, UAB „LITCON“ PROJEKTŲ DIREKTORIUS • EGIDIJUS JOKUBAUSKAS, UAB „GRINDA“ PROJEKTŲ VADOVAS • LIUDMILA RUDNICKIENĖ, UAB „MIDA LT“ VYRIAUSIOJI BUHALTERĖ

EUROPOS PARLAMENTO NARIO ZIGMANTO POVILO BALČYČIO ĮSTEIGTI APDOVANOJIMAI LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

• UŽ INICIATYVAS IR DIDŽIULĮ INDĖLĮ KURIANT BEI ĮGYVENDINANT MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMĄ „STATINIO INFORMACINIS MODELIAVIMAS“ PROF. DR. ALGIRDAS JUOZAPAITIS, VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO STATYBOS FAKULTETAS DEKANAS • UŽ INICIATYVAS IR DIDŽIULĮ INDĖLĮ DIDINANT LIETUVOS STATYBOS PRAMONĖS KONKURENCINGUMĄ EUROPOS SĄJUNGOS BENDRIJOJE LINAS ADOMAVIČIUS, UAB „PRORENTUS“ GENERALINIS DIREKTORIUS 10

NOMINACIJOS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS PADĖKOS

UŽ ILGAMETĮ DARBĄ IR SOCIALINES INICIATYVAS RENGIANT ATSAKINGUS IR DIDŽIULĮ DĖMESĮ SKIRIANČIUS SAUGIAI DARBO APLINKAI STATYBOS SRITIES SPECIALISTUS

• JUOZAS BARANAUSKAS, VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRO DIREKTORIUS • RIČARDAS ŠEŠTOKAS, KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRO DIREKTORIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS JONAS GRICIUS ĮTEIKĖ

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS AUKSINĮ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLĄ

Apdovanojimus teikė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius • DALIUI GEDVILUI, LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PREZIDENTUI, UŽ INICIATYVUMĄ PLĖTOJANT LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS IR VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS BENDRADARBIAVIMĄ SAUGAUS DARBO KULTŪROS UGDYMO BEI NELAIMIŲ DARBE STATYBOSE PREVENCIJOS SRITYJE

www.statybunaujienos.lt

11

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS PADĖKOS PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

• LINAS ADOMAVIČIUS, UAB „PRORENTUS“ GENERALINIS DIREKTORIUS • EDITA BENETIENĖ, UAB „KORTAS“ PARDAVIMŲ SKYRIAUS VIRŠININKĖ • ANDRIUS JAKAS, UAB „MIDA LT“ VYRIAUSIASIS INŽINIERIUS • PAULIUS KURLINKUS, UAB „STATICUS“ INŽINIERIUS-KONSTRUKTORIUS • JONAS KLEVINSKIS, UAB „MIDA LT“ ŠALTKALVIS-REMONTININKAS

Apdovanojimus teikė ūkio viceministras Ramūnas Burokas 12

NOMINACIJOS

„GERIAUSIAS 2016 METŲ STATYBOS INŽINIERIUS“ UŽ PAVYZDINGĄ IR SĄŽININGĄ STATYBOS VADOVO DARBĄ, AUKŠTĄ PROFESINĮ LYGĮ IR NEPRIEKAIŠTINGĄ INŽINIERIAUS REPUTACIJĄ

•

•

STATINIO STATYBOS VADOVO KATEGORIJA MINDAUGAS MEDELIS, AB „YIT KAUSTA“ STATYBOS VADOVAS

STATINIO STATYBOS SPECIALIŲJŲ DARBŲ VADOVO KATEGORIJA VAIDAS BALTUŠKA, UAB „LAYHER BALTIC“ INŽINIERIUS-KONSTRUKTORIUS

Apdovanojimus teikė portalo Statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė, VGTU Kokybės vadybos centro direktorius Ramūnas Šetkauskas, SPSC direktorius Robertas Encius ir l.e.p. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas Vincentas V. Stragys www.statybunaujienos.lt

13

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRO PIRMININKO PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

• JANUŠAS FEDOROVIČIUS, AB „MONTUOTOJAS“ GAMYBINĖS-KOMERCINĖS FIRMOS DIREKTORIUS, VALDYBOS NARYS • ALVYDAS KVEDARAVIČIUS, UAB „YIT KAUSTA BŪSTAS“ DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS • PAULIUS GINTVAINIS, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ PROJEKTO VADOVAS • GEDIMINAS PUTNIKAS, UAB „STATICUS“ PRODUKTŲ VYSTYMO INŽINIERIUS

Apdovanojimus teikė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė

14

NOMINACIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO APLINKOS APSAUGOS KOMITETO PADĖKOS PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

• VIDMANTAS ČIRAS, UAB „DZŪKIJOS STATYBA“ KOMERCIJOS DIREKTORIUS • EDGARAS DANILIAUSKAS, ŽILINSKIS IR CO, UAB RINKODAROS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS • RYTIS SKAUDŽIUS, UAB „GINSTATA“ PROJEKTŲ VADOVAS-EKSPERTAS • ARŪNAS BUTKUS, UAB „HIDROSTATYBA“ TRANSPORTO IR MECHANIZMŲ PADALINIO VADOVAS • ARNOLDAS SAVICKAS, UAB „DETAS“ INŽINIERIUS-GEODEZININKAS Apdovanojimus teikė LR Seimo narė Virginija Vingrienė

www.statybunaujienos.lt

15

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS NOMINACIJA „PROFESIJOS RITERIS“ LPK NOMINACIJA „PROFESIJOS RITERIS“ UŽ PAGARBĄ PROFESIJAI, ILGAMETĮ DARBĄ STATYBOS SEKTORIUJE BEI PAŽYMINT PROFESINĘ ŠVENTĘ – STATYBININKŲ DIENĄ

• • • • • • • • •

GEDIMINAS BERNADIŠIUS, UAB „GRINDA“ DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS MIESTO TVARKYMUI VITAS TURČINAS, AB „YIT KAUSTA“ STATYBOS VADOVAS JONAS LADYGA, UAB „MARKUČIAI“ KOKYBĖS IR PROCESŲ VADOVAS KĘSTUTIS SORIUS, AB „MONTUOTOJAS“ MONTAVIMO FIRMOS PANEVĖŽYJE GAMYBINIOTECHNOLOGINIO SKYRIAUS VADOVAS GRAŽINA PTAKAUSKIEN, UAB „STATICUS“ DARBŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBOS VADOVĖ IRENA UTURIENĖ, UAB „MARKUČIAI“ KOKYBĖS SKYRIAUS VADOVĖ RAMŪNAS NARBUNTAS, AB „YIT KAUSTA“ KONSTRUKTORIŲ-TECHNOLOGŲ SKYRIAUS VADOVAS INGA OKMANAITĖ, UAB „CAVERION LIETUVA“ PROJEKTŲ VADOVĖ ANGELĖ RADZEVIČIENĖ, UAB „NARESTA“ VYRIAUSIOJI BUHALTERĖ

Apdovanojimus teikė LPK prezidentas Robertas Dargis 16

NOMINACIJOS

LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLAI UŽ ILGAMETĮ ATSAKINGĄ DARBĄ IR SVARŲ INDĖLĮ PLĖTOJANT STATYBOS VERSLĄ

• • • • • •

VIOLETA LAURINAVIČIENĖ, UAB „DARBASTA“ VALDYBOS PIRMININKĖ ANTANAS ETNERIS, UAB „EGSTA“ DIREKTORIUS ŽANETA OVERLINGIENĖ, UAB „KORTAS“ GENERALINĖ DIREKTORĖ EDVARDAS MAČIULAITIS, UAB „DZŪKIJOS STATYBA“ STATYBOS VADOVAS ANDRIUS JAKAS, UAB „MIDA LT“ VYRIAUSIASIS INŽINIERIUS NERIJUS MACIJAUSKAS, UAB „EDRIJA“ BETRANŠĖJINIŲ TECHNOLOGIJŲ PROJEKTŲ VADOVAS

Apdovanojimus teikė LSA prezidentas Dalius Gedvilas, LR Seimo narys Simonas Gentvilas ir VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas www.statybunaujienos.lt

17

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS PADĖKOS PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

• IRENA URNIKIENĖ, APLINKOS MINISTERIJOS STATYBOS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO DEPARTAMENTO VYRIAUSIOJI SPECIALISTĖ • LINA STAŠKEVIČIENĖ, VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS LAIKINAI EINANTI VILNIAUS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS DEPARTAMENTO DIREKTORIAUS PAREIGAS • IRMANTAS KRUKAUSKAS, UAB „LITCON“ PROJEKTŲ DIREKTORIUS • MINDAUGAS BUDRIUS, UAB „KORTAS“ STATYBOS VADOVAS • ALGIMANTAS TAMULIONIS, UAB „DZŪKIJOS STATYBA“ STATYBOS VADOVAS • DARIUS ALIUKONIS, UAB „RASEINIŲ STATYBA“ STATINIO STATYBOS VADOVAS • DAINIUS LUKŠTINSKAS, UAB „NARESTA“ TIEKIMO TARNYBOS VADOVAS • EDGARAS PANGONIS, UAB „STATICUS“ VYRESNYSIS INŽINIERIUS-KONSTRUKTORIUS • AGNIUS JURGELĖNAS, AB „MONTUOTOJAS“ DEFEKTOSKOPININKAS • KĘSTUTIS ŠIUDEIKIS, UAB „EDRIJA“ BETRANŠĖJŲ TECHNOLOGIJŲ MECHANIZMŲ OPERATORIUS • RIMANTAS UNTULIS, UAB „EDRIJA“ BETRANŠĖJŲ TECHNOLOGIJŲ MECHANIZMŲ OPERATORIUS • MINDAUGAS BANKAUSKAS, LIETUVOS-ČEKIJOS UAB „GRINDUVA“ GRINDŲ KLOJĖJAS 18

Apdovanojimus teikė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė

NOMINACIJOS

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PADĖKOS RAŠTAI STATYBOS SRITYJE DIRBANTIEMS IR NUSIPELNIUSIEMS DARBUOTOJAMS

• JURGITA BRAŽINSKIENĖ, VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRO DIREKTORIAUS PAVADUOTOJA • ARTŪRAS BINGELIS, UAB „DZŪKIJOS STATYBA“ STATYBOS VADOVAS • ANDRIUS ONUSAITIS, ŽILINSKIS IR CO UAB STATYBOS VADOVAS • VYTAUTAS GRIGELIONIS, AB „YIT KAUSTA“ PROJEKTO VADOVAS • ANDREJUS CHLEBNIKOVAS, UAB „HSC BALTIC“ GAMYBOS PLANAVIMO SKYRIAUS VADOVAS • POVILAS SMALIUKAS, UAB „MIDA LT“ BITUMINIŲ ČERPIŲ PARDAVIMŲ VADOVAS LIETUVOJE • MARTYNAS MEDINIS, UAB „DETAS“ MONTUOTOJAS • SAULIUS LISNIAKAS, UAB „MIDA LT“ BITUMO PARUOŠIMO TARNYBOS MEISTRAS

Apdovanojimus teikė LSA prezidentas Dalius Gedvilas ir viceprezidentai – Alfonsas Jaras, Jonas Dumašius, Kęstutis Vanagas bei portalo Statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė www.statybunaujienos.lt

19

STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS.

APDOVANOJIMAS – ĮMONĖMS, O VERTĖ – LIETUVAI Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Č. Ignatavičius, UAB „Alža“ gamybos vadovė L. Vižinienė, UAB„Bona Mente“ darbų vadovas P. Butkus, Žilinskis ir CO UAB generalinis direktorius dr. Ž. Žilinskis ir SPSC direktorius R. Encius

KOMISIJA, ĮVERTINUSI PRAĖJUSIŲ METŲ REZULTATUS, ĮVARDINO KETURIS „STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIUS“. NOMINACIJAS PELNĖ BENDROVĖS: „ALŽA“ – UŽ AUKŠTUS ENERGINIO NAUDINGUMO REZULTATUS, „BONA MENTE“ – UŽ PRIORITETĄ KOKYBIŠKIEMS REZULTATAMS, „SANTERMA“ – UŽ EFEKTYVIĄ VEIKLĄ, ATNAUJINANT (MODERNIZUOJANT) PASTATUS ELEKTRĖNŲ SAVIVALDYBĖJE, „ŽILINSKIS IR CO“ – UŽ AKTYVIĄ DIDELĖS APIMTIES VEIKLĄ, ATNAUJINANT (MODERNIZUOJANT) PASTATUS. APDOVANOJIMAI NOMINANTAMS BUVO ĮTEIKTI TRADICINĖJE STATYBININKŲ DIENOS ŠVENTĖJE.

20

polistireniniu putplasčiu. Įmonės, pelniusios nominacijas „Statinių šiltinimo lyderis“, naudojo polistireninį putplastį, ir mes manome, kad tai yra geras sprendimas.“ KOKYBIŠKAS DARBAS – MAŽIAUSIOS LĖŠŲ SĄNAUDOS Daugelį metų šioje srityje dirbantis dr. Č. Ignatavičius sako, kad jam pačiam didžiausia vertybė yra kokybiškas darbas, nes tik taip pasiekiamas geras ir patikimas rezultatas, estetiška išvaizda ir mažiausios lėšų sąnaudos. Ir priešingai, nekokybiškai atliekami darbai ilgainiui tampa labai brangiais, nes juos reikia taisyti, perdaryti.

Vieną iš nominantų – bendrovę „Žilinskis ir Ko“ – apdovanojimui pristatė Lietuvos statybininkų asociacija, įvertinusi šios bendrovės renovacijos mastus. Šiltinimas ir modernizavimas, kaip pastebėjo dr. Č.

Ignatavičius, yra sudėtingas ir sunkokas veiksmas, kur kas sudėtingesnis, negu naujoji statyba, naujų pastatų šiltinimas. „Tos įmonės, kurios imasi tokių darbų ir atlieka juos kokybiškai, tikrai yra vertos pagarbos. Todėl džiaugiuosi turėdamas progą pareikšti pagarbą šitoms įmonės, – sako dr. Č. Ignatavičius. – Nors darbų apimtys ir didelės, bet kai svarbiausiais tampa kokybės reikalavimai, rezultatas būna geras: gyventojai patenkinti ir pajaučia realią modernizacijos naudą. Todėl kokybės rodiklis man yra pats svarbiausias.“ Kitas tris nominacijas pelniusias

įmones – „Alža“, „Bona Mente“, „Santerma“ – konkursui pristatė BETA. Kaip sakė PPA atstovas, šios įmonės puikiai užsirekomendavo, dalyvaudamos renovacijos projektuose, nes dirbo kokybiškai, patikimai. Į apdovanojimą pretenduojančias įmones konkursui pristato ne tik BETA, Lietuvos statybininkų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, nominantus gali siūlyti ir Architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, kitos asociacijos.

NOMINACIJA TEIKIA KONKURENCINĮ PRANAŠUMĄ Nominacijas pelniusios įmonės įgyja teisę naudoti specialius logotipus „Statinių šiltinimo lyderis“. PPA vadovo dr. Č. Ignatavičiaus pastebėjimu, bendrovės šiuos logotipus naudoja ne tik ant savo firminių blankų, vizitinių kortelių, bet ir dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose, teikdamos informaciją apie savo įmonę. „Tai reiškia, kad visuomenė mato, jog tai yra patikima įmonė, kokybiškai atliekanti šiltinimo darbus. Renkantis renovacijos rangovus, manau, nominuotoms įmonėms tai teikia pranašumą, išskirtinumą, – sako dr. Č. Ignatavičius. – Kita vertus, šios įmonės dirba Lietuvai ir jos žmonėms.“p

Užs. Nr. 17-72

NOMINANTUS ATRENKA SUSIJUSIŲ INSTITUCIJŲ ATSTOVAI Tai yra konkursas, kurį jau trečius metus organizavo Polistireninio putplasčio asociacija (PPA). „Aš manau, kad mes turime labai daug gerų dalykų, ir apie juos reikia kalbėti, jais reikia dalintis, – apie konkursą kalba Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius, pastebėdamas, kad apie renovaciją viešojoje erdvėje dar vis nemažai neigiamos informacijos. – Pastatų atnaujinimas ir apšiltinimas Lietuvoje yra labai aktualūs, todėl mes ir nutarėme pagerbti įmones, kurios šias paslaugas teikia kokybiškai, dirba sąžiningai, dirba ne vienai dienai.“ Konkurso iniciatoriai – PP asociacija, – spręsdama dėl apdovanojimų, bendradarbiauja su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), Architektų rūmais ir Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS), kurių atstovai dirba vertinimo komisijoje. „Apdovanojimus pelniusios įmonės yra pavyzdinės, kalbant apie pastatų šiltinimą, – sako dr. Č. Ignatavičius. – Jos tai daro kokybiškai ir teisingai. Polistireninis putplastis yra viena iš geriausių, ekologiškiausių ir žmonių sveikatai nekenkianti šiltinimo medžiaga, tai rodo moksliniai tyrimai. Todėl Europoje 82–83 proc. išorinio šiltinimo atliekama kaip tik su

STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS

NEDIDELIS KOLEKTYVAS KURIA DIDELĘ

PRIDĖTINĘ VERTĘ

Užs. Nr. 17-58

BENDROVĖ „ALŽA“ PELNĖ KONKURSO „STATINIŲ ŠILTINIMO LYDERIS“, KURĮ ORGANIZUOJA POLISTIRENINIO PUTPLASČIO ASOCIACIJA, APDOVANOJIMĄ. BENDROVĖS DARBAS ĮVERTINTAS UŽ AUKŠTUS ENERGINIO NAUDINGUMO REZULTATUS.

Pastatų šiltinimo srityje įmonė „Alža“ veiklą pradėjo 2006 metais. Per 11 veiklos šioje srityje metų bendrovė, naudodama polistireninį putplastį, yra apšiltinusi nemažai įvairios paskirties pastatų, tokių, kaip: Radiacinės saugos centras (Vilnius), Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras (Vilnius), Vilniaus regiono kelių administracinis pastatas (Vilnius), Švenčionių kelių tarnybos administracinis pastatas (Švenčionys), Rudausių mokykladarželis (Vilniaus raj.), daugiabučiai gyvenamieji namai Molėtuose, Vilniuje bei daugelis kitų pastatų. Šiemet polistireniniu putplasčiu bendrovė šiltina tris daugiabučius gyvenamuosius namus Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Pernai, naudodama polistireninį putplastį,

bendrovė apšiltino du daugiabučius ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Apšiltinus šiuos pastatus, užbaigus renovaciją, pasiektas įspūdingas energijos sutaupymas: nuo 74 proc. iki 88 procentų.

LEMIAMAS FAKTORIUS – DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS „Viso ko pagrindas – ilgamečiai, sukaupę didelę patirtį darbuotojai“, – sako bendrovės „Alža“ gamybos vadovė Lolita Vižinienė, akcentuodama, kad kokybišką darbą ir aukštus rezultatus lemia darbais išbandyti žmonės, kolektyvas. Šiuo metu bendrovėje dirba iki 50 darbuotojų. Toks kolektyvas turi savo pranašumą. Kaip pastebi L. Vižinienė, kaip tik dėl to ir bendrovės „Alža“ direktorius

Gintautas Ališevičius ne tik žino visa, kas vyksta kiekviename objekte, bet asmeniškai pažįsta ir kiekvieną savo darbuotoją.

Tai kuria pridėtinę vertę ir bendrovei, ir užsakovui, nes nedidelis žmonių skaičius leidžia stebėti visų darbą, stebėti kokybę, o kai prisireikia, čia pat koreguoti.

Kalbėdama apie darbą su polistireniniu putplasčiu, gamybos vadovė įvardina jo pranašumus, kurių pats didžiausias – šios medžiagos svoris, nes ji yra lengva, tad darbuotojams patogu dirbti.

PROBLEMŲ KYLA DĖL VILKINAMO FINANSAVIMO Darbų šiltinti pastatus bendrovė gauna dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, kurių beveik visi yra įgyti per CPO LT katalogą arba per CVP IS (Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą). Kalbėdama apie viešųjų pirkimų peripetijas, Lolita Vižinienė pateikia pavyzdį: „Turime prieš metus laimėtą objektą, tačiau iki šiol finansavimas jam neskirtas.

Mums belieka apsispręsti, ar imtis objekto už laimėtą metų senumo kainą, nors belaukiant finansavimo gali praeiti ir antri metai, ar jo atsisakyti. Taigi didžiausia rizika yra finansavimas“, – sako L. Vižinienė, akcentuodama, kad per tokį ilgą laiko tarpą pabrangsta medžiagos ir darbo jėga, o sutartyje numatytos kainos keisti nebegalima. p

STATYBŲ ŠILTINIMO LYDERIS 2016

www.statybunaujienos.lt

21

MODERNIOS TECHNOLOGIJOS

KEIČIA TRADICINĖS STATYBOS SAMPRATĄ „MES SIEKIAME TEIKTI PASLAUGAS SU DIDESNE PRIDĖTINE VERTE, TODĖL MŪSŲ PRIORITETAS – GENERALINĖ RANGA, PROJEKTO VALDYMAS NUO PLYNO LAUKO IKI RAKTŲ“, – SAKO UAB „EIKOS STATYBA“ DIREKTORIUS ALMANTAS ČEBANAUSKAS. PASLAUGŲ VERTĘ UŽTIKRINA NE TIK 25-ERIŲ METŲ STATYBOS PATIRTIS, AUKŠČIAUSIOS KOMPETENCIJOS IŠSKIRTINEI KOKYBEI KURTI, BET IR NAUJAUSIŲ TECHNOLOGIJŲ, KURIOS KELIA NEMAŽAI IŠŠŪKIŲ, TAIKYMAS. PRIORITETAS – GENERALINĖ RANGA IR PROJEKTO VALDYMAS „NUO IKI“ Viena stipriausių Lietuvos statybos bendrovių „Eikos statyba“ priklauso įmonių grupei „Eika“, kuri teikia paslaugas nuo bendrastatybinių darbų, fasadų šiltinimo, betonavimo iki elektros instaliacijos ir kt. darbų. Skaičiuojama, kad nuo 1992 m. „Eika“ pastatė daugiau nei 4 tūkst. butų, daugiau nei 350 tūkst. kv. metrų ploto pastatų. „Eikos statyba“ kaip savarankiška įmonė veikia nuo 2002 m., orientuodamasi ne vien į įprastus statybos darbus, bet ir į viso projekto valdymą – nuo pradžių iki pabaigos. Didžiąją dalį darbų bendrovė atlieka savo jėgomis, specialiesiems darbams pasitelkdama subrangovus, bet neišleisdama iš rankų viso projekto koordinavimo. Turint savo rankose visą 22

projektą, pastebi įmonės direktorius Almantas Čebanauskas, didėja ne tik atsakomybės, bet ir galimybės teikti paslaugas, kurios atitiktų aukščiausius kokybės standartus, galimybės valdyti terminus, atiduoti objektą, kuris viršytų užsakovų lūkesčius.

Tarp pastaraisiais metais įmonės įgyvendintų projektų yra tokie, kaip, verslo centras „135“, vienas iš didžiausių kompanijos projektų – kartu su trimis daugiabučiais komplekso plotas siekia 15 tūkst. kv. metrų. Verslo centre, kuriame didelę dalį darbų atliko, „Eikos statyba“, įrengta 7,3 tūkst. kv. m modernių biurų ploto, 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovos vietos, 150 vietų dviračių saugykla, dviračių remonto punktas. Biurų pastatas „135“ buvo projektuojamas ir statomas pagal

pasaulinio tvarumo sertifikato BREEAM reikalavimus. Šiuo metu bendrovė kaip generalinė rangovė stato daugiabutį gyvenamąjį namą Perkūnkiemio g., prekybos centrą ,,LIDL“ Šiauliuose, prekybos ir paslaugų centrą „ŽALI“ Vilniuje bei specialiosios paskirties objektą – regioninį skrydžių valdymo centrą. Abu pastarieji objektai buvo suprojektuoti ir statomi naudojant 3D technologiją (BIM). Jeigu BIM projektai Lietuvoje nebėra naujiena, tai BIM kaip brėžinys statyboms – tikras iššūkis, reikalaujantis ir naujų statybvietėje dirbančių žmonių kompetencijų.

Taip pat šiais metais planuojama pastatyti tris daugiabučius namus Pilaitėje, Karaliaučiaus g. ir du daugiabučius namus Tuskulėnų g. Vilniuje.

STATYBA

Užs. Nr. 17-42

UAB „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas

SUDĖTINGI OBJEKTAI REIKALAUJA MODERNIŲ TECHNOLOGIJŲ „Šių metų balandį kaip generaliniai rangovai pradėjome statyti Regioninį skrydžių valdymo centrą Vilniuje. Tai mums ne tik įdomus objektas, bet ir didelis iššūkis“, – sako bendrovės „Eikos statyba“ direktorius A. Čebanauskas.

Daugiau nei 6 tūkst. kv. metrų ploto pastatų kompleksas – vienas iš moderniausių Europoje Skrydžių valdymo centrų – bus baigtas 2018 m. – statybai skirta 12 mėnesių. Netoli Vilniaus oro uosto kylančiame pastatų komplekse įsikurs ir modernus Regiono skrydžių valdymo centras, ir VĮ „Oro navigacija“ administracija bei Mokymo centras.

Statybos darbai bus atliekami trimis etapais – pirmiausia bus pastatytas inžinerinis korpusas, tada – Regiono

skrydžių valdymo korpusas, o paskutinis – įmonės administracinis korpusas. Sutarties kaina – arti 9 mln. eurų be PVM. „Regioninis skrydžių valdymo centras suprojektuotas BIM aplinkoje. Tokie projektai nebėra retas dalykas, tačiau statybos darbai, atliekami naudojantis BIM metodu, Lietuvoje yra nauja praktika, – sako A. Čebanauskas. – Manau, kad kaip tik BIM panaudojimas šiuo atveju leidžia efektyviai dirbti, nes ir pati pastato konfigūracija sudėtinga, ir jame įrenginėjama daug inžinerinių sistemų – koordinuojant veiksmus su užsakovų nurodytais subrangovais.

Taigi specifinis objektas reikalauja didelio atidumo, dėmesio, o terminas, kaip paprastai, yra labai trumpas, nes didelę laiko dalį atima viešųjų pirkimų procedūros, projektavimas.“

STATYBINIUS BRĖŽINIUS PAKEITĖ ERDVINIS MODELIS Kitas įmonės, pasirinkusios dirbti pagal generalinės rangos valdymo principą, tobulėjimui svarbus objektas yra prekybos ir paslaugų centras „ŽALI“, statomas Vilniuje, Balsiuose. Jo užsakovas – bendrovė „Baltisches haus“, objektą projektavo bendrovė „Baltic engineers“. Lietuvoje tai bus pirmasis komercinės paskirties projektas, kuris turi būti įgyvendintas visiškai atitinkant ES direktyvas, reglamentuojančias žaliąją architektūrą. „Tai išties labai inovatyvus projektas – didžiausia naujovė ta, kad erdvinis pastato modelis arba BIM kaip platforma naudojamas ne tik architektūriniam ir techniniam projektui, bet ir statybai, jos valdymui bei organizavimui, tiekimui iru www.statybunaujienos.lt

23

logistikai“, – sako A. Čebanauskas, akcentuodamas, kad virtualus modelis bus naudojamas ir pastato eksploatacijai bei priežiūrai – iki pat jo nugriovimo. Erdvinis 3D pastato modelis funkcionuoja kaip realus pastato klonas, kuris leis valdyti šildymą, vėdinimą, apšvietimą, vandens tiekimą, ryšius.

Vienas iš pranašumų, statant pagal BIM modelį, suvaldyti statybinių medžiagų kiekiai, nekaupiant nereikalingų atsargų bei atkritusi būtinybė tikslinti matmenis.

BIM leidžia realiu laiku tiksliai žinoti, kiek kokių medžiagų bus sunaudojama kiekvieną dieną. „BIM mums leidžia kontroliuoti ir valdyti patį statybos procesą: sekti, kas jau yra pastatyta, kurios operacijos įpusėjo, kas nepadaryta, kaip vyksta darbai kiekvieną dieną“, – pasakoja „Eikos statyba“ direktorius A. Čebanauskas. Šiame objekte statybvietė yra įrengta pagal BREEAM statybvietės standartą, tad įmonė objekte dirba, kaip to reikalauja 24

BREEAM, siekdama darnios statybvietės ir kaimynystės, o prie statybvietės įrengtas informacijos centras, kur galima susipažinti su projektu.

Statybvietė išsiskiria ženklinimo gausa, projekto koordinavimo tikslumu ir informacijos sklaidos sparta. Statybvietės planai nuolat atnaujinami, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir darną.

Atliekos statybvietėje nuolat griežtai rūšiuojamos. Įrengtos poilsio zonos darbuotojams, speciali svečių automobilių stovėjimo aikštelė. Darbas pagal BREEAM, kaip pastebi įmonės vadovas, aukščiau kilsteli ir darbo kultūrą, nes priverčiama paisyti aplinkinių interesų, daryti visa, kad statybvietėje vykstantys procesai kuo mažiau kenktų gamtai.

MODERNIZUOJA STATYBOS PROCESUS IR JŲ VALDYMĄ Kad bendrovė galėtų efektyviai naudotis naujausių technologijų galimybėmis, „Eikos statybos“ žmonėms teko sustiprinti

kompetenciją. Pagrindinis iššūkis buvo suderinti kalendorinį statybų grafiką ir statybų projekto finansinius srautus realiu laiku. Naudodamiesi BIM modeliu, darbuotojai išmoko planuoti statybų laiko grafikus, medžiagų poreikį ir jų užsakymo kiekius, numatyti srautus, taupyti vidinius resursus. Pradėtos naudoti BIM sistemos gelbsti net ir atliekant pastato administravimo darbus. Įmonėje įdiegta ir nauja dokumentų valdymo sistema, padedanti taupyti laiką, išteklius ir tausoti gamtą. „Sistemoje galime atlikti veiksmus, kuriems iki tol prireikė didelių laiko bei materialinių išteklių. Dabar vienu pelės klavišo paspaudimu suderiname sutartis, patvirtiname dokumentus, pasirašome sąskaitas“, – dalijasi pokyčiais A. Čebanauskas. „Eikos statyba“ per pastaruosius kelerius metus ne tik smarkiai pakeitė savo veiklos kryptį ir persiorientavo į generalinės rangos valdymo principą, bet ir nė per

STATYBA

žingsnį neatsilieka nuo šiuolaikinio statybų sektoriaus technologijų ritmo, aktyviai atnaujina darbinės aplinkos sistemas, apmoko darbuotojus jomis naudotis, pretenduodama tapti rinkos lydere. Esminiu pokyčiu bendrovė laiko BIM sistemų ir pagalbinių programų įdiegimą, nes tai atnaujina požiūrį į statybą ir ją modernizuoja.

KAIP SUSIKALBĖTI PROCESO DALYVIAMS? Naudoti pažangiausias rinkos technologijas efektyviausia tuomet, kai jomis naudojasi ir kiti rinkos dalyviai, įžvalgiai pastebi „Eikos statybos“ direktorius A. Čebanauskas. „Statyboje didžiausias problemas pagimdo prasta komunikacija – tiek vidinė, tiek tarp partnerių, – sako jis. – Užsakovas turi aiškiai iškomunikuoti savo lūkesčius, projektuotojas pagal juos parengti projektą, o projektas turi būti parengtas taip, kad rangovui būtų visiškai aišku, ką ir kaip reikia statyti.“

Tačiau paprastai, prasidėjus projekto įgyvendinimui, prasideda klaidų taisymas, pakeitimai, kurie neišvengiamai atneša nuostolių, gaištamas laikas. Tradiciškai statyba neatsiejama nuo vėlavimų, nuo laiku neužsakytų medžiagų, – kai viena problema kyla iš kitos, įnešdama trinties tarp statybos dalyvių ir užsakovų. „Užsakovas nori laiku gauti kokybiškai įgyvendintą projektą, tad statybos proceso

dalyviai turi turėti galimybę komunikuoti aiškiai, komunikuoti „čia ir dabar“, – kalba A. Čebanauskas, aiškindamas, kodėl prieš gerą pusmetį „Eikos statyba“ ėmėsi technologinių pokyčių. – Šiuo laikmečiu svarbu yra ne tik turėti būtinus duomenis, bet ir juos gauti laiku, tinkamu formatu, keistis su proceso dalyviais ir partneriais, nes tik taip įmanoma efektyviai valdyti projektą – darbus, kokybę, terminus, biudžetą.“p

www.statybunaujienos.lt

25

26

STATYBA

Bendrovės „Alvora“ generalinis direktorius N. Kolesnik

ĮGYVENDINA VIENĄ IŠ PAČIŲ

SUDĖTINGIAUSIŲ OBJEKTŲ PER SAVO VEIKLOS METUS

„TAI YRA VIENAS IŠ PAČIŲ SUDĖTINGIAUSIŲ OBJEKTŲ, KOKIUS MUMS TEKO STATYTI“, – SAKO BENDROVĖS „ALVORA“ GENERALINIS DIREKTORIUS NIKOLAJ KOLESNIK APIE BALTARUSIJOJE ĮGYVENDINAMĄ PROJEKTĄ. BENDROVĖ STATO DIDŽIULĘ SOJŲ IR RAPSŲ ALIEJAUS GAMYKLĄ, KURI BUS BENE PATI DIDŽIAUSIA BALTARUSIJOJE: JOS PAJĖGUMAI SIEKS IKI 2 TŪKST. TONŲ ALIEJAUS PER PARĄ.

www.statybunaujienos.lt

27

Sojų ir rapsų aliejaus gamykla, kurią Baltarusijoje stato bendrovė „Alvora“

GAMYKLĄ STATO, PASITELKĘ 19 SUBRANGOVŲ Gamyklą Baltarusijoje „Alvora“ stato privačiam užsakovui – OOO „Belagroterminal“, laimėjusi konkursą būti generaliniu objekto rangovu. Statomo objekto vertė, – sutartis sudaryta JAV doleriais, – siekia 15 558 743,13 dolerių. „Alvora“, kaip generalinis rangovas, stato du gamybos korpusus: žaliavos spaudimo ir paruošimo. Tai sudaro apie 53–60 procentų visų darbų. Kitiems darbams bendrovė samdo subrangovus. „Šiuo metų objekte dirba 19 subrangovų, tačiau iki statybos pabaigos, kuri numatyta šių metų spalio 30 dieną, subrangovų bus dar daugiau“, – sako bendrovės „Alvora“ generalinis direktorius N. Kolesnik.

Subrangovais „Alvora“ pasirinko įmones, kurios turi leidimus dirbti Baltarusijos Respublikoje ir kurios turi sertifikatus atlikti specialiuosius darbus.

28

Kaip pastebėjo N. Kolesnik, renkantis subrangovus, buvo vertinama ne tik konkurencinga kaina, bet ir patirtis – tai yra įmonės, turinčios ne vienerių metų darbo patirtį.

METALO KONSTRUKCIJOS MONTUOJAMOS SYKIU SU TECHNOLOGINE ĮRANGA Pastato fasadai įrenginėjami iš trisluoksnių „sandvich“ tipo plokščių ir įstiklinami lengvai numetamomis stiklo vitrinomis.

Fasadą įrenginėja pati „Alvora“, atskiriems darbams pasitelkdama subrangovus.

Metalines karkaso konstrukcijas – kolonas, sijas, ryšius ir kita – statomai gamyklai gamina net trys Baltarusijos gamyklos. Konstrukcijos į statybvietę vežamos automobiliniu transportu ir surenkamos objekte, keliant jas į reikiamą projektinį aukštį. Dalis konstrukcijų, tai yra apie 15–20 procentų, gaminamos statybvietėje. Montavimas šimtu procentų

vyksta tik pačiame objekte. „Paruošimo“ pastato aukštis siekia 46,33 metro, užstatymo plotas yra 2 150 kvadratinių metrų. Skaičiuojama, kad pastatyti šiam pastatui reikės apie 1500 tonų metalo konstrukcijų, – pasakoja N. Kolesnik, vardindamas skaičius, kurie leidžia suvokti statomo objekto sudėtingumą. Kai kurie technologinės įrangos elementai sveria ir 150 tonų, taigi tokie neįprasti svoriai reikalauja papildomų pastangų.“ „Alvora“ montuoja ne tik metalines pastato konstrukcijas, bet ir sudėtingą italų kompanijos „Andrioti“ technologinę įrangą, prižiūrint patiems įrangos tiekėjams. Įrangą montuojant dalyvauja ir subrangovų. Tokiems darbams būtinas ypatingas atsakingumas ir kruopštumas.

Metalo konstrukcijos objekte montuojamos sykiu su technologine įranga. Tai nėra vieno aukšto pastatas, kaip sako „Alvoros“ generalinis direktorius

STATYBA

N. Kolesnik, technologinė įranga išdėstyta skirtingose pastato altitudėse. „Nesumontavus įrangos žemesnėse altitudėse, toliau montuoti metalo konstrukcijų neįmanoma, nes, sumontavus viso pastato metalo konstrukcijas, technologinės įrangos nepavyktų sumontuoti dėl itin didelių jos gabaritų“, – sako N. Kolesnik, pastebėdamas, kad šiuo atveju ypač didelis dėmesys statybvietėje skiriamas visų darbų saugos reikalavimams.

Statybos organizavimo projektą parengė patys „Alvoros“ specialistai.

GAMYKLĄ STATO AUKŠČIAUSIOS KVALIFIKACIJOS SPECIALISTAI Objekte vienu metu dirba daugiau negu 300 žmonių, iš kurių apie 60 – „Alvoros“ darbuotojai. Sudėtingiems darbams atlikti, pastebi N. Kolesnik, riekia ir atitinkamų kompetencijų darbuotojų.

Kontroliuojant bei vertinant suvirinimo

siūlių kokybę, objekte taikoma СТБ ISO 3834-2 kokybės sistema bei metalo konstrukcijų standartas СТБ EN 1090-1. Objekte darbuojasi trečiojo lygio suvirinimo gamybos specialistas bei antrojo lygio vizualinės apžiūros specialistas.

Gamyklos statybos darbus atlieka aukščiausios kvalifikacijos, atestuoti pagal СТБ 287-1, suvirintojai, galintys virinti legiruotus vamzdžius ir atsakingas metalo konstrukcijas pagal pateiktas suvirinimo procedūras. Suvirintojai geba dirbti virindami rankiniu lankiniu lydžiuoju elektrodu, nelydžiuoju volframiniu elektrodu inertinėse dujose, lankine milteline viela aktyviosiose dujose.

Objekte taip pat darbuojasi aukščiausios kvalifikacijos šaltkalviai, gebantys montuoti, paruošti pagal pateiktas suvirinimo procedūras vamzdžius arba atsakingas metalo konstrukcijas suvirinimui, montavimui. Objekte taip pat

darbuojasi aukštalipiai montuotojai.

Kokybę užtikrina pasamdyta kontroliuojanti institucija, taip pat ir suvirinimo siūlių neardomosios kontrolės specialistai. „Gamykla, kurią statome Baltarusijoje, mums yra savotiškas iššūkis, nes tai yra vienas iš sudėtingiausių objektų, kokiuose yra tekę dirbti, – sako bendrovės „Alvora“ generalinis direktorius N. Kolesnik. Objektą sudėtingu daro ir pastato aukštingumas, ir trumpas darbų terminas. Ne paskutinis dėmuo yra ir montavimo darbai, atliekami kartu su technologinės įrangos montavimu, bei technologinės įrangos svoris – jis siekia 150 tonų.“ Darbus Baltarusijoje „Alvora“ pradėjo praėjusių metų gruodžio viduryje, o baigti turi rudenį – iki spalio 30 dienos. Norint suspėti objektą pastatyti laiku, tenka darbą organizuoti keliomis pamainomis, dirbti visą parą, be išeiginių dienų. p www.statybunaujienos.lt

29

RAITININKŲ SODO GYVENTOJAMS KURIAMA ORAUS GYVENIMO ERDVĖ AŠTUONIOS MINUTĖS IKI GEDIMINO PILIES, 10 MINUČIŲ IKI SENAMIESČIO IR TIEK PAT – IKI BERNARDINŲ SODO. ŠIUOS OBJEKTUS PER KELIAS MINUTES PĖSČIOMIS GALĖS PASIEKTI „RAITININKŲ SODO“ GYVENTOJAI, NES ŠI SOLIDAUS GYVENIMO ERDVĖ KURIAMA SOSTINĖS ŽIRMŪNŲ RAJONE, ŠALIA NERIES.

Darnios NT plėtros bendrovė „YIT Kausta“ pradėjo įgyvendinti dar vieną nekilnojamojo turto projektą.

Visai šalia pačios miesto širdies, tačiau ramioje Neries upės užuovėjoje, netrukus žaliuos „Raitininkų sodas“. Jis lauks mėgstančių džiaugtis judria ir kultūros kupina sostine bei vertinančių namus kaip ramybės ir komforto oazę.

Septynių aukštų moderniame name bus įrengta daugiau nei 200 butų ir komercinės patalpos verslui. Pridėtinę vertę projektui kuria pro langus 30

atsiverianti miesto panorama, puikus susisiekimas, ranka pasiekiamas centras.

BALKONŲ SPRENDIMAS ATVERIA MIESTO PANORAMĄ Netoliese „Raitininkų sodo“ – modernusis miesto centras su neatsiejama Vilniaus panoramos dalimi tapusiais Konstitucijos prospekto dangoraižiais, prekybos ir paslaugų centrais.

Vidinio kiemo 8–11 kv. m ploto balkonai atsukti į Gedimino pilies pusę. Toks

balkonų sprendimas suteikia galimybę grožėtis sostinės panorama. Gyventojų patogumui, balkonuose numatytos daiktadėžės, kuriose tilps buities įrankiai, o rekuperacijos įrenginiams numatyta vieta ant stogo.

Pirmojo ir septintojo aukštų gyventojai turės privačias terasas, kurių plotas sieks16–50 kv. metrų. Čia leisti laiką su šeima ir draugais bus dar maloniau.

Kieme bus didelė vaikų žaidimų zona, į kurią taip pat patenka ir laiptai į kiemo terasą. Projektuojant vaikų žaidimo

STATYBA

įrengtas naudojant dviejų atspalvių klinkerio plyteles ir tinką. Namų fasadus puoš erdvūs 1,9 m aukščio langai, kurių šiluminė varža – 0,8. Viršutinio aukšto gyventojai turės dar aukštesnius – langai sieks grindis, o jų aukštis – 2,4 metro.

Dviejų, trijų ir keturių kambarių butai bus 41–102 kv. m ploto. Butų langai orientuoti pietvakarių, pietų, šiaurės rytų, pietryčių ir vakarų kryptimis.

Visi butai turi bendrą svetainės ir virtuvės zoną. Didesnio ploto keturių kambarių butuose numatyta įrengti po du vonios kambarius.

BENDRĄSIAS SĄNAUDAS MAŽINS SAULĖS ENERGIJA Namas bus šildomas iš centrinės sistemos, tačiau butų gyventojams palikta galimybė valdyti šilumą, pasirenkant šilumos kiekį.

Septintojo aukšto butuose prie didelių vitrininių langų bus sumontuoti į grindis įleidžiami konvektoriai. Komfortą garantuos A energinio naudingumo klasė. Numatyta

komfortiška C garso izoliacijos klasė.

Visame name bus įrengta bendra rekuperacinė sistema, o bendrai valdomi namo įrenginiai bus įkurdinti ant stogo, ant kurio bus įrengti ir fotovoltiniai elementai – saulės energijos panelės. Jų gaminama elektros energija bus naudojama bendrųjų patalpų, požeminės automobilių aikštelės apšvietimui, taip sumažinant bendrąsias namo sąnaudas.

Automobilių aikštelėje bei laiptinėse bus įrengtas energiją taupantis LED apšvietimas ir judesio davikliai.

Pastate numatyta įrengti šešis liftus arba po vieną kiekvienoje laiptinėje.

Saugant gyventojų privatumą, vidinis kiemas bus aptvertas, įrengta įėjimo kontrolės sistema, vaizdo kameros. Pagrindinė automobilių aikštelė bus požeminė, bet dar apie 10 vietų automobiliams bus įrengta uždaroje teritorijoje prie namo.

Sekant universalaus dizaino principu, kuris kuria visiems patogią aplinką, bus įrengta mažiau slenksčių, o į liftą be problemų tilps ir vaiko, ir neįgaliojo vežimėlis.p

aikštelę, projekto autoriai pasiūlė kurti aplinką, kuri žadintų vaikų smalsumą, kūrybiškumą, pasiūlė įrengti įvairius lauko žaidimus su laipynėmis ir loginėmis užduotimis.

AUKŠTI LANGAI – KLINKERIU PUOŠTAME FASADE „Raitininkų sodo“ erdvė bus statoma keliais etapais. Pirmojo ir antrojo etapų metu numatoma pastatyti 102 butus.

Pagal projekto autorių sumanymą, septynių aukštų namo fasadas bus www.statybunaujienos.lt

31

UTENOJE IŠKILO

MODERNUS BALDŲ PREKYBOS CENTRAS UTENOJE ŠALIA UŽPALIŲ IR J. BASANAVIČIAUS GATVIŲ SANKRYŽOS NESENIAI DURIS ATVĖRĖ MODERNUS BALDŲ CENTRAS. PER DEVYNIS MĖNESIUS ŠĮ PROJEKTĄ SĖKMINGAI ĮGYVENDINO JAU 15 METŲ VEIKIANTI STATYBOS ĮMONĖ „DAUNIŠKIS IR KO“. ANKSČIAU ČIA STOVĖJUSI PARDUOTUVĖ UŽĖMĖ 1 074 KV. METRUS, O PO REKONSTRUKCIJOS PLOTAS PADIDINTAS IKI 3 TŪKST. KV. METRŲ. NAUJASIS PREKYBOS CENTRAS IŠLAIKĖ ILGAMETES TRADICIJAS, MAT PO JO STOGU ĮSIKŪRĖ ŽINOMIAUSIŲ LIETUVOS BALDŲ GAMINTOJŲ PREKYBOS EKSPOZICIJOS.

32

AKĮ TRAUKIA STIKLO FASADAS Įmonė „Dauniškis ir KO“ įgyvendino visą pastato projektą nuo pat pirmųjų statybos darbų iki jo įrengimo. „Statybos darbus vykdėme patys, o planuodami ir įrengdami ventiliaciją, kanalizaciją, elektrą ir šildymą dirbome su partneriais,“ – sako įmonės direktorius Alvydas Rudokas. Anot jo, naujasis statinys savo architektūriniais sprendimais ir dizainu smarkiai išsiskiria iš miesto kraštovaizdžio. „Naujoji baldų parduotuvė įsikūrusi beveik miesto centre. Tai šiuolaikiškas ir modernus baldų prekybos centras. Dirbdami prie šio projekto turėjome prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų: teritorija, kurioje turėjome darbuotis, buvo labai nedidelė ir iš abiejų pusių ribojosi su gatvėmis, čia pat stovėjo ir gyvenamieji namai, tad visus darbus planavome itin kruopščiai“, – sakė A. Rudokas.

Centrinėje miesto dalyje iškilęs pastatas akį traukia savo moderniu stikliniu fasadu. „Projektuojant statinį buvo nuspręsta, kad dalis fasado bus stiklinė. Stiklas sudaro apie 3 tūkst. kv. metrų, likusi fasado dalis – iš nikelio lentelių“, – apie projektą kalbėjo pašnekovas.

STATYBA

Užs. Nr. 17-37

REPREZENTACINEI ERDVEI – AUKŠTI KOKYBĖS REIKALAVIMAI Baldų prekybos salonas – išskirtinė reprezentacinė erdvė, tad projektą įgyvendinusiai įmonei teko įveikti kilusius iššūkius. „Šiandien nieko nestebina, kuomet komercinės patalpos statomos kuo greičiau ir kuo minimalesnėmis sąnaudomis, tačiau džiugu, kad šio projekto užsakovas turėjo kitokią viziją.

Buvo siekiama, kad šis statinys išsiskirtų savo išvaizda, kokybe ir ilgaamžiškumu.

Būtent todėl ir buvo nuspręsta panaudoti fasadinėje dalyje daugiau stiklo, o grindims buvo pasirinkta vokiečių gamintojų keramika“, – pasakojo pašnekovas. Į klausimą, ar dažnai itin smulkmeniškai statybos sąnaudas ir taupymo galimybes apskaičiuojantys darbų užsakovai ryžtasi investuoti į ilgaamžiškumą ir kokybę, A. Rudokas atsakė:„Žinoma, atvejų būna labai įvairių, bet požiūris tikrai keičiasi ir didžioji dalis užsakovų renkasi kokybiškesnes medžiagas, kurios garantuotų ilgesnį statinio tarnavimo laiką.“

Įmonės „Dauniškis ir KO“ direktorius Alvydas Rudokas

Kalbėdamas apie ekspozicinių salių išplanavimą, įmonės vadovas priminė, kad prekybai baldais reikalingos didesnės erdvės, o kartu būtina sudaryti sąlygas įgyvendinti būsimus dizainerių sumanymus, tad naujajame prekybos centre ekspozicijos salių plotas suskirstytas į keletą atskirų sektorių. „Atskyrėme keletą erdvių, kuriose gana paprasta atvaizduoti vieno ar kito kambario apstatymą baldais. Atskirtoje erdvėje įrengus baldų ekspoziciją – tikrų tikriausią kambarį ar virtuvę, klientas pamatys labai tikrovišką vaizdą, kaip atrodys jo butas su naujais baldais“, – kalbėjo įmonės vadovas.

SIEKIAMA FUNKCIONALUMO IR ESTETIKOS Anot „Dauniškis ir KO“ vadovo, šių dienų statybų sektoriuje vis dažniau pastebima tendencija, kad įgyvendinant naujus statybų projektus siekiama ne tik maksimalaus statinio funkcionalumo, bet didelis dėmesys skiriamas jo architektūrai, dizainui. „Pamažu

atsisakoma minties, kad statinys tėra taip vadinama „keturkampė dėžutė“.

Džiugina tai, kad tiek architektams, tiek mums pavyko įgyvendinti vieningą idėją ir šiandien Utenoje galima grožėtis išskirtiniu statiniu, kuris puikiai įsiliejo į miesto kraštovaizdį ir suteikia jam naujų spalvų“, – kalbėjo pašnekovas.

Naujasis baldų prekybos centras nėra pirmasis tokio pobūdžio projektas, kurį sėkmingai įgyvendino statybų įmonė „Dauniškis ir KO“. „Neseniai Utenoje statėme prekybos centrą „Lidl“.

Tai, beje, taip pat buvo gana rimtas iššūkis, mat statybos sklypo gruntas buvo durpingas. Teko pasirūpinti „išdurpinimu“ net penkiolikos metrų gylyje“, – apie įveiktus iššūkius kalbėjo A. Rudokas.

Sėkmingai įmonės įgyvendintų projektų sąraše yra ir daugiau prekybos centrų: „Norfa XXL“ (Utena), „Norfa XL-2“ (Ukmergė), „Bauhof“ (Ukmergė), „Norfa XXL“ (Dukstynos k., Ukmergės r.), „Norfa“ (Anykščiai), „Norfa“ (Utena) ir kt.p

www.statybunaujienos.lt

33

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT 34

STATYBA

Įmonės „Detas“ įkūrėjas Egidijus Račkauskas

ILGAMETĖ BENDROVĖS PATIRTIS:

SVARBIAUSIA – INVESTUOTI Į KOKYBĘ

Užs. Nr. 17-35

INŽINERINIŲ TINKLŲ PROJEKTAVIMO, STATYBOS IR RENOVACIJOS ĮMONĖS „DETAS“ ĮKŪRĖJAS EGIDIJUS RAČKAUSKAS TEIGIA, KAD DARBŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ TIESIMO SPECIALISTAMS NETRŪKSTA IŠTISUS METUS, O NAUJI IŠŠŪKIAI IR NUOLAT Į RINKĄ PLŪSTANČIOS NAUJOVĖS SKATINA NUOLAT TOBULĖTI.

DARBŲ SĄRAŠE – VIENYBĖS AIKŠTĖ KAUNE Anot įmonės vadovo, inžinerinių tinklų tiesėjų paslaugų prireikia vykdant tiek nedidelius, tiek itin stambios apimties projektus, o kartais tenka dirbti itin sudėtingomis sąlygomis.„Neseniai teko dirbti prie slėginės nuotekų linijos Kaune. Turėjome atlikti vienos atkarpos renovacijos darbus.

Atnaujinome apie 5000 m įvairios paskirties vamzdynų. Iššūkiu tapo tai, kad šios didelio skersmens nuotekų linijos veikimas ir vykstant darbams nebuvo sustabdytas.

Džiugu, kad ir šį iššūkį įveikėme“, – kalbėjo įmonės vadovas. Netrukus„Detas“ pradės darbuotis prie Vienybės aikštės Kaune rekonstrukcijos projekto. Įmonei teks susitaikyti su aplinkybe, kad rekonstruojant aikštę gyventojai ir toliau visą parą naudosis inžineriniais tinklais. Todėl darbus, kaip pastebi E. Račkauskas, reikės atlikti taip, kad nesutriktų įprastas miestiečių gyvenimas.

KOKYBĖ – SAVAIME SUPRANTAMAS DALYKAS Į klausimą, kaip pastarąjį dešimtmetį kito reikalavimai darbų kokybei, E. Račkauskas sakė:„Pats svarbiausias prioritetas – darbų kokybė. Sritis, kurioje mes darbuojamės, yra išskirtinė tuo, kad nuo mūsų atlikto darbo priklauso dalis ir kitų rangovų sėkmės, tad apie jokį neprofesionalumą negali būti nė kalbos. Užsakovas tikisi, kad puikiai šios srities specifiką išmanantis specialistas išspręs kilusias problemas, tad kokybės klausimo apskritai niekuomet nekeliame – tai savaime suprantamas dalykas.“ Įmonės vadovas atviravo, kad dažnai įveikiant kilusius iššūkius tenka susidurti su netikėtomis kliūtimis ir ieškoti išskirtinių problemų sprendimo būdų: „Pasitaiko tokių dalykų, kaip neatitikimai projektų medžiagoje ar net miesto planų topografijoje. Dažniausiai tai problemos, kurias reikia spręsti čia ir dabar, o ne atidėliojant tai savaitę ar mėnesį“.

SPECIALISTŲ PASIKVIETĖ IŠ UŽSIENIO Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į visam statybų sektoriui aktualią problemą – surasti kvalifikuotų darbuotojų verslui tampa vis sunkiau.„Šioje srityje dirbančių specializuotų įmonių mažėja, trūksta kvalifikuotų specialistų, o inžinerinių tinklų tiesimo paslaugų poreikis nuolat auga“, – kalbėjo E. Račkauskas ir pridūrė, kad įmonė kvalifikuotų darbuotojų trūkumą sprendžia kviesdama į Lietuvą atvykti dirbti ukrainiečius. Šiuo metu įmonėje dirba 35 darbuotojai, iš kurių 18-ka yra Ukrainos piliečiai. Į klausimą, ar Lietuvos įstatymai palankūs verslininkams, norintiems darbo jėgos pasikviesti iš užsienio, pašnekovas atsako, kad tai padaryti labai sudėtinga,„prigalvota tokių reikalavimų, tvarkų, kad kartais susimąstai, ar tai iš viso nesikerta su logika“, nes susidaro įspūdis, kad daroma viskas, kad atsivežti darbuotoją būtų kuo sudėtingiau, nors valstybė turėtų būti suinteresuota turėti kuo daugiau mokesčių mokėtojų ir kuo daugiau lėšų surinkti į biudžetą.

Pašnekovo teigimu, ateis laikas, kai darbuotojai iš užsienio taps daugelio įmonių kasdienybe:„Statybų versle darbuojuosi jau daugiau nei 15 metų. Iš to, kiek tenka bendrauti su kitų statybos įmonių vadovais, susidaro vaizdas, kad daugelis jų taip pat dairosi darbuotojų Ukrainoje“.

SĖKMĘ LEMIA KVALIFIKACIJĄ Anot E. Račkausko, inžinerinių tinklų tiesimui būtinos įrangos galima įsigyti gana nesunkiai, o štai darbuotojų kvalifikacija yra pagrindinis ir svarbiausiais sėkmės elementas. „Mūsų veiklos sektoriuje vyksta nuolatinis progresas: pradedamos naudoti betranšėjės technologijos, vamzdžių tiesimo technologijos įvilkimo būdu ir kita. Naujienų ir inovacijų netrūksta, tad įmonės, kurios nori išlikti rinkoje, turi neatsilikti ir sekti naujoves.

Neužtenka tik atnaujinti darbo įrangą, būtina investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Gali turėti pačią naujausią įrangą, bet jei nebus su ja galinčių dirbti specialistų – darbai nesiseks“, – kalbėjo bendrovės„Detas“ vadovas E. Račkauskas.p www.statybunaujienos.lt

35

36

STATYBA

„DZŪKIJOS STATYBOS“ PROJEKTAS –

TARP PARODOS

EXPO 2O17

FINALININKŲ

KAZACHSTANO SOSTINĖJE ASTANOJE VYKUSIOJE ATEITIES ENERGIJOS PARODOJE „EXPO 2017“ BUVO PRISTATYTAS VIENAS IŠ ĮSTABIAUSIŲ LIETUVOS PROJEKTŲ – PILNŲ NAMŲ BENDRUOMENĖS KOMPLEKSAS. PROJEKTĄ VARĖNOS RAJONE ĮGYVENDINO STATYBŲ BENDROVĖ „DZŪKIJOS STATYBA“.

„Mūsų stendas buvo tarp pasaulio gerosios praktikos, naudojant atsinaujinančią energiją, pavyzdžių“, – sakė Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė. Bendruomenės projektas pateko į finalą. Pasak R. Jakubonienės, tai yra didžiulis Lietuvos projekto įvertinimas, didžiulis pasiekimas, nes projektus parodoje, skirtoje ateities energijai, pristatė net 115 šalių ir 22 tarptautinės organizacijos.

Parodoje buvo pristatytas visas kompleksas. Panaroje „Dzūkijos statyba“ 2012 m. pastatė pirmąjį pasyvų pastatą Lietuvoje. Vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų institute, atitinka A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Koplyčioje įrengtas geoterminis šildymas. Bendrovės pastatytam valgyklos pastatui, pirmajam Lietuvoje, suteikta A++ klasė, tad bendrovės „Dzūkijos statyba“ pastatytas pastatas šiuo metu yra energiškai

efektyviausias pastatas Lietuvoje. Šio pastato naudingas plotas – 749 kv. m, o jo energijos sąnaudos pastato šildymui – 4 kWh/kv. m per metus. Pastate įrengtas geoterminis šildymas, įrengti trys rekuperatoriai, sumontuota saulės jėgainė, kuri sudaro galimybes 51 proc. elektros energijos pasigaminti vietoje.

Projektų vadovė R. Jakubonienė sako, kad bendruomenė yra labai patenkinta bendrovės „Dzūkijos statyba“ kokybišku darbu, projekto vykdymo eiliškumu, organizuotumu. Kaip tik dėl to, „Dzūkijos statybai“ pastačius vieną pastatą, bendruomenė ir kitiems darbams pasikvietė tą pačią statybų bendrovę.

Lietuvos paviljonas „EXPO 2017“ parodoje Astanoje nuolat buvo minimas kaip vienas iš įdomiausių ir labiausiai

lankomų paviljonų. Kaip paskelbė parodos organizatoriai, parodą nuo birželio 10 d. iki rugsėjo 9 d. aplankė per 3,860 mln. žmonių. Parodai baigiantis projektus pamatyti panoro net 100 514 žmonių, tai yra daugiau negu keturis kartus daugiau, negu jų apsilankė pirmosiomis dienomis.

Bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas sako, kad būti projekto, kurį pamatė keli milijonai žmonių, rangovais yra didelė garbė bendrovei. Dar labiau džiugina, kad projektas, prie kurio įgyvendinimo bendrovė prisidėjo, pateko tarp finalininkų. „Kaip jau esu sakęs, mums tai ne tik didelis džiaugsmas, bet ir neįkainojama patirtis“, – sakė bendrovės generalinis direktorius A. Raguckas.p

www.statybunaujienos.lt

37

PETRAS VYTAS VALENTUKEVIČIUS.

DARĖME KAIP SAU, NES KITAIP NEMOKAME

VARĖNOS RAJONO VALKININKŲ GIMNAZIJOS MOKSLEIVIAI IR MOKYTOJAI MOKSLO METUS PRADĖJO RENOVUOTOJE MOKYKLOJE. DEŠIMT METŲ TRUKUSIĄ RENOVACIJĄ UŽBAIGĖ UAB „VARĖNOS STATYBA“.

Valkininkų gimnazijos renovacija buvo pradėta 2007 metais, tačiau 2014 metų lapkritį buvo paskelbtas naujas konkursas, nes įmonė, pradėjusi renovaciją, paskelbė bankrotą. Savivaldybės skelbtą konkursą užbaigti pradėtą renovaciją laimėjo „Varėnos statyba“. Varėniškių bendrovė įrengė trijų aukštų gimnazijos fasadą, atliko vidaus apdailą, sutvarkė aplinką, supirko net baldus ir kompiuterius. ĮGYVENDINO PRAKTIŠKĄ FASADO SPRENDIMĄ – IŠ DVIEJŲ DALIŲ „Mokykla atrodo šiuolaikiškai ir viduje, ir išorėje, – sako P. V. Valentukevičius, bendrovės „Varėnos statyba“ generalinis direktorius. – Mes ypač džiaugiamės fasado sprendimais: iki antro aukšto langų buvo įrengtas vėdinamas fasadas, o trečiojo aukšto fasadas apšiltintas 38

ir nutinkuotas. Ir gražiai atrodo, ir praktiškas, naudingas sprendimas.“ V. Valentukevičiaus nuomone, toks fasado sprendimas gali būti taikomas ir renovuojant daugiabučius namus, nes taip fasadas apsaugomas nuo fizinių pažeidimų ir grafičių.

Gimnazijos viduje atlikti apdailos darbai: įrengtos pakabinamos lubos, grindys išklotos linoleumu, plytelėmis išklotos laiptų pakopos, įrengti nerūdijančio metalo turėklai. Įrengiant aktų salę, buvo numatyta galimybė ją panaudoti ir kaip klasės patalpas, todėl buvo įrengtos stumdomos pertvaros.

Klasėse ir kabinetuose viskas įrengta naujai – iki kompiuterių ir užuolaidų.

Atnaujintos tualeto patalpos, atskira patalpa įrengta neįgaliesiems. Atskiras patalpas nuo šiol turi ir valytojai. Nupirkta

net tualetinio popieriaus.

Mokyklai tiekiama centralizuota šiluma – „Varėnos statyba“ renovavo šildymo ir kanalizacijos sistemas.

Oficialiai mokykla naudoti bus atiduota lapkričio pirmą dieną, kaip numatyta rangos sutartyje. Gimnaziją bendrovė renovavo kaip generaliniai rangovai, subrangovus pasitelkdami tik santechnikos ir kai kuriems elektros darbams.

PELNU PASIDALIJO SU BENDRUOMENE – SAVO LĖŠOMIS ATNAUJINO KLASES Gimnazijos renovavimas 10 metų truko dėl dalinio finansavimo, nes lėšos buvo skiriamos ne iš karto, o dalimis kasmet.

Pastaruosius ketverius metus renovacijai skiriama buvo nuo 27 tūkst. 2014 m. iki

STATYBA

Varėnos rajono Valkininkų gimnazijos direktorė Gidita BENKIENĖ

750 tūkst. eurų 2017 metais.

Dešimt renovacijos metų reiškia, kad užbaigiant darbus jau reikia perdaryti tai, kas buvo padaryta renovacijos pradžioje. Bendrovė „Varėnos statyba“, neprašydama papildomų lėšų, savo pelno sąskaita perdažė kone visas klases. „Mes negalėjome leisti, kad rugsėjo pirmąją mokiniai, mokytojai ir tėvai eitų į negražią mokyklą. Kita vertus, kiekvienam nepaaiškinsi, kad tai ne mūsų darbo dalis, žmonės manys, kad tai mūsų įmonė taip neatsakingai ir negražiai atliko savo darbą“, – sako bendrovės generalinis direktoriusP. V. Valentukevičius, kuriam, jo paties žodžiais, svarbu dirbti ne naujoviškai, tai yra bet kaip, o atsakingai ir sąžiningai.

Vadovas, kuriam svarbi įmonės garbė, patikimumas, džiaugiasi, kad dabar net

neatskirsi, kur mokykla buvo renovuota prieš 10 metų, o kur pastaraisiais mėnesiais.

Vadovas mano, kad pagal viešųjų pirkimų sąlygas turėtų būti numatyta, jog mokymo įstaigos turi būti renovuotos iki mokslo metų pradžios. P. V. Valentukevičiui nesuprantama, kaip moksleiviai turi grįžti į mokyklas, paskendusias statybinėse dulkėse. „Varėnos statyba“ darbus galėjo tęsti iki lapkričio 23 d., kaip numatyta pagal sutartį. Tačiau bendrovė renovaciją baigė rugsėjo pirmai, nors siekiant užbaigti darbus pirma laiko, „Varėnos statybai“ teko skolintis iš banko.

Laimėję konkursą Lietuvoje įprasta mažiausia kaina, varėniškiai didelių pinigų neuždirbo, o ir iš tų pačių sukūrė didesnę vertę gimnazijai. p

Nors mokykla renovuota, bet atrodo, kaip pastatyta naujai – mus tai labai džiugina.

Gimnazijos pastato, kuris buvo pastatytas 1966 metais, renovacija buvo finansuojama iš VIP (valstybės investicijų programos) lėšų, todėl ji ir truko taip ilgai.

Baigiant renovacijos darbus gimnazijos pastatą dar kartą apžiūrėjo bendrovės „Varėnos statyba“ generalinis direktorius Vytas Valentukevičius ir statybos direktorius Virmantas Vinickas. Kadangi dalyje, kuri buvo renovuojama iki „Varėnos statybos“, jau buvo įvairių apdailos pažeidimų, nusidėvėjimo, buvo nuspręsta visa sutvarkyti taip, kad ir anksčiau renovuota pastato dalis nesiskirtų nuo naujai sutvarkytos. Mes paprašėme sutvarkyti – jie buvo geranoriški, todėl gavome tvarkingą visą mokyklą.

Visiems sakau, kad rangovai šiuo atveju pasielgė labai gražiai, labai bendruomeniškai. „Varėnos statyboje“ dirba mūsų rajono žmonės, jie pažįsta vaikus, pažįsta jų tėvus, gerbia bendruomenę. Mokslo metų pradžios proga mes gavome dovaną. Jeigu ne rangovai, būtų tekę patiems imtis dažyti, taikyti atspalvius...

Kaip nepasidžiaugsi, kad dar yra tokių įmonių, kurios dirba ne valdiškai, o šeimyniškai. Visus tuos trejus metus su „Varėnos statyba“ bendravome labai gražiai, draugiškai ir dėl to labai džiugu.

Malonu girdėti rangovus sakant, kad jie negali daryti bet kaip, nes „tik taip ir galime daryti“, nes čia mokosi jų anūkai, net proanūkiai, todėl visa darė kaip sau patiems.

www.statybunaujienos.lt

39

ORO UOSTAS.

ĮVEIKUSI IŠŠŪKIUS, AB „PROBLEMATIKA“ ĮGIJO NEĮKAINOJAMOS PATIRTIES VIENAS IŠ SVARBIAUSIŲ ŠIOS VASAROS BENDROVĖS „PROBLEMATIKA“ DARBŲ BUVO VILNIAUS ORO UOSTO KILIMO IR TŪPIMO TAKO REKONSTRUKCIJA. AB „PROBLEMATIKA“ KARTU SU JUNGTINĖS VEIKLOS PARTNERIAIS OBJEKTE VYKDO TECHNINĘ PRIEŽIŪRĄ IR TEIKIA FIDIC INŽINIERIAUS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS BEI ATLIEKA BŪTINUS LABORATORINIUS BANDYMUS IR TYRIMUS.

„Šis projektas, kurio didžioji dalis jau įgyvendinta, mums buvo nemažas iššūkis, nes rangovas darbus atliko didžiuliu tempu, tad mūsų specialistai tas 35 dienas, kai oro uostas buvo uždarytas, objekte dirbo praktiškai ištisą parą, – sako AB „Problematika“ direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas. – Tuo laiku statybvietėje vienu metu dirbo ir didžiulis žmonių skaičius, buvo daug įvairiausios technikos, gerai organizuotas asfalto mišinio tiekimas, tad ir mūsų žmonėms reikėjo darbuotis intensyviai: klausimus spręsti vietoje, laiku ir, svarbiausiai, greitai.“ 40

KLAUSIMAI BUVO SPRENDŽIAMI VIETOJE, LAIKU IR GREITAI Kadangi AB „Problematika“ oro uoste dirbo su partneriais, tai ir jų darbų sritys buvo skirtingos. AB „Problematikos“ specialistai prižiūrėjo kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, žiburių valdymo sistemos rekonstrukciją, naujos drenažo ir lietaus surinkimo sistemos įrengimą, elektros instaliacijos darbus. Objekte nuolat dirbo keturi techniniai prižiūrėtojai.

Trys techniniai prižiūrėtojai darbavosi prižiūrėdami dangos ir lietaus nuvedimo sistemų įrengimo darbus, o vieno techninio prižiūrėtojo, turinčio specialių

kompetencijų, darbas buvo susijęs su žiburių valdymo sistemų įrengimo priežiūra.

Rekonstrukcijos darbų generalinis rangovas – latvių bendrovės „ACB“ vadovaujamas įmonių konsorciumas.

Pasak bendrovės „Problematika“ direktoriaus pavaduotojo M. Petrausko, tokios svarbos objekte tai buvo pakankamai atsakingai dirbantis rangovas. Techniniams prižiūrėtojams užfiksavus nedidelius neatitikimus, viskas buvo sprendžiama iš karto vietoje, operatyviai informuojant generalinį rangovą, kuris greitai

ORO UOSTO PROJEKTAS

Iš kairės: bendrovės „Problematika“ direktoriaus pavaduotas Mindaugas Petrauskas, direktorius Rimantas Jaraminas, direktoriaus pavaduotojas Darjušas Mučinis ir techninis prižiūrėtojas Mečislovas Sivilevičius oro uoste

ieškodavo sprendimo būdų, kaip ištaisyti neatitikimus. „Nors objekte dirbo nemažai rangovo brigadų, tiekėjų, darbai vyko pakankamai sklandžiai, jiems buvo pasirengta iš anksto“, – sakė M. Petrauskas.

IŠŠŪKIU TAPO SUVALDYTI LAIKĄ, KOKYBĘ IR MOBILIZUOTI DARBUOTOJUS Vertingiausios praktikos, pasak bendrovės „Problematika“ direktoriaus pavaduotojo M. Petrausko, įgyjama dirbant intensyviai, kai terminai itin suspausti, o objekte dirbantis rangovas darbus atlieka itin

sparčiai. Techninis prižiūrėtojas tampa tarsi ryšininku tarp užsakovo ir rangovo, turi operatyviai reaguoti, informuoti ir priimti geriausius, tinkamiausius sprendimus. Efektyviam darbui didelės įtakos taip pat turi ir tinkami projektiniai sprendiniai. „Kad galutinis produktas būtų toks, kokio laukia užsakovas, visi statybos proceso dalyviai turi dirbti išvien, turėti būtinų kompetencijų, – sako M. Petrauskas.

– Mums iššūkiu ir patirtimi tapo sukoncentruoti savo darbuotojų pajėgas, nes tai buvo vasaros laikotarpis, kai žmonėms reikia atostogų, o organizuojant

darbą vėlai vakarais ir savaitgaliais, negalima pamiršti, kad žmonės turi ir šeimas, kad jiems reikia ir laiko poilsiui, nes tai lemia ir darbo kokybę. Taigi tai mums buvo projektas, kurio metu pasitikrinome savo jėgas ir darbuotojų pajėgumus tuo metu, kada labiausiai reikia – ne kiekvieną dieną tokie projektai pasitaiko.“ Bendrovė yra dirbusi daugelyje Lietuvos susisiekimo infrastruktūros objektų: Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiajame etape, automagistralėje A1 VilniusKaunas-Klaipėda, šiuo metu darbuojasi kelyje „Via Baltica“ bei daugelyje kitųu www.statybunaujienos.lt

41

KILIMO IR TŪPIMO TAKO ILGIS

ASFALTO DANGOS PLOTAS

2 515 M

ASFALTO DANGOS PLOTIS SU ŠONINĖMIS SAUGOS JUOSTOMIS

180

TŪKST. KV. M

60 M

objektų. Nebe pirmą kartą įmonė darbus vykdo ir oro uoste. Tačiau lygindamas darbą oro uoste ir kituose kelių infrastruktūros objektuose, M. Petrauskas pastebi, kad darbas šiuose objektuose nėra įspraustas į tokius trumpus terminus, nereikia dirbti naktimis. „Visi džiaugiasi, kad Vilniaus oro uostas jau atidarytas, tačiau darbai dar tęsiasi ir rangovui reikia sėkmingai užbaigti visus likusius nepadarytus darbus“, – sako M. Petrauskas.

PER 35 DIENAS – APIE 3 400 BANDYMŲ IR MATAVIMŲ Dar viena iš bendrovės „Problematika“ oro uoste atliekamų darbų sričių buvo laboratoriniai naudojamų medžiagų kokybės bei įrengtų konstrukcijos sluoksnių tyrimai.

42

„Laboratorijos darbuotojai tikrino žemės sankasą, visus įrenginėjamus dangos sluoksnius, šių medžiagų kokybę ir atitikimą techniniam projektui. Mūsų akiratyje buvo ir horizontalus kilimo – tūpimo tako ženklinimas, eksploatacinės viršutinio sluoksnio savybės, t. y. rato sukibimo su danga bei lygumas“, – pasakojo bendrovės „Problematika“ laboratorijos vadovas Andrius Baltrušaitis.

Kartu su jungtinės veiklos partneriais bendrovės laboratorija per šiek tiek ilgiau negu mėnesį atliko apie 3 400 skirtingų bandymų ir matavimų. Įvertinus tai, kad sutartinės nuostatos įpareigoja bendrovę lygiagrečiai vykdyti darbus ir kituose valstybinės reikšmės kelių objektuose, be jungtinės veiklos partnerių pagalbos ir paramos Vilniaus oro uoste darbas būtų sunkiai įsivaizduojamas.

Laboratorija darbus pradėjo birželį, dar veikiant oro uostui. Darbai, pagal saugos reikalavimus, veikiančiame oro uoste buvo atliekami 25 metrų atstumu nuo tako. Pats intensyviausias darbas vyko 25-ias dienas: liepos 14– rugpjūčio 8 dienomis. Atidarius oro uostą, laboratorijos darbuotojai tęs tyrimus apsauginėse tako zonose. „Nors darbas vyko ištisomis paromis, tačiau stengdavomės savo darbus atlikti dienos metu“, – sakė A. Baltrušaitis, pastebėdamas, kad atidarius oro uostą teks dirbti ir nakties metu – tomis valandomis, kai nebus skrydžių.

Objekte pakaitomis dirbo apie 20 „Problematikos“ laboratorijos darbuotojų, dar apie 10 – partnerių specialistų.

Kadangi bandymai turėjo būti atlikti per tris kalendorines dienas, laboratorijoje taip pat vyko intensyvus darbas.

ORO UOSTO PROJEKTAS

APSAUGINĖSE TAKO ZONOS GRUNTINĖS DALIES PLOTAS

IŠ VISO PAKLOTA ASFALTO

115

TŪKST. TONŲ

PALYGINIMUI, FUTBOLO AIKŠTĖS PLOTAS

388

TŪKST. KV. M

7 245

Užs. Nr. 17-51

KV. M

DIRBO KOMPETENTINGA KOMANDA Bendrovės „Problematika“ bandymų laboratorijos veikla akredituota Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro ir Vokietijos akreditacijos įstaigos, tad bandymų rezultatai pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Vilniaus oro uoste darbavosi aukštos kvalifikacijos, turintys ilgametę praktiką darbuotojai, įgalioti atlikti bandymus, o tyrimai atlikti modernioje laboratorijoje, kuri, laboratorijos vadovo A. Baltrušaičio tvirtinimu, niekuo nesiskiria nuo užsienio laboratorijų. „Dirbti greitai ne visada yra įmanoma, – pasakoja laboratorijos vadovas. – Bandymų atlikimas aprašytas norminiuose dokumentuose, nurodyta, per kiek laiko ir kaip jie turi būti atliekami, tad negali daryti greičiau, negu yra

nurodyta. Išeitis – dirbi ilgiau, taip atliekant didesnį bandymų kiekį.“ Laboratorijos vadovui, kaip ir organizuojant techninių prižiūrėtojų darbą, didžiausias iššūkis buvo mobilizuoti žmones, į kiekvieną užsakymą reaguoti ne vėliau nei kitą dieną, o dažniausiai – tą pačią. „Oro uosto projekto metu jokių žymesnių nukrypimų nuo projekto kokybinių parametrų, įrenginėjant asfalto dangą, nenustatyta. Lietuvos gamintojai, kurie tiekė asfalto mišinius, darbą atliko gerai, nes jie vykdo dar ir savikontrolę. Taigi patys rangovai pasitikrina, kad gamybos procese neatsirastų klaidų, – sako A. Baltrušaitis – Mes esame užsakovo įrankis, kuriuo jis gali pasitikrinti, ar tikrai perka tai, ką deklaruoja rangovas.“ Bendrovės „Problematika“ direktorius

„Problematika“ laboratorijos vadovas Andrius Baltrušaitis

Rimantas Jaraminas, apibendrindamas intensyviausią darbų periodą iki oro uosto atidarymo, sako, kad darbas su objekto rangovais buvo sklandus: technikos ir žmonių gausa netapo kliūtimi, klausimai buvo sprendžiami konstruktyviai, į pastabas atsižvelgiama, o trūkumai – taisomi. Bendrovė Vilniaus oro uoste dar darbuosis iki metų pabaigos. p www.statybunaujienos.lt

43

BENDROVĖS „PLUNGĖS LAGŪNA“ GENERALINIAM DIREKTORIUI DARIUI BIELIAUSKUI, PRIE ĮMONĖS VAIRO STOJUSIAM PRIEŠ PUSANTRŲ METŲ, IR JO KOMANDAI TEKO NEMENKAS IŠŠŪKIS. BENDROVEI BUVO PATIKĖTA ATLIKTI DALĮ DARBŲ RENOVUOJAMAME VILNIAUS ORO UOSTE, KURIAME TEKO NE TIK ATLIKTI NEKASDIENINIUS DARBUS, BET IR REIKALAUJAMA TIKSLIAI LAIKYTIS YPAČ GRIEŽTŲ IR TRUMPŲ TERMINŲ, IŠLAIKYTI IŠBANDYMUS NEĮPRASTAI GAUSIOMIS LIŪTIMIS IR DARBU, PRECIZIŠKAI DERINANT VEIKSMUS SU KELIOLIKA OBJEKTE DIRBUSIŲ RANGOVŲ.

UAB „Plungės lagūna“ oro uoste atliko lietaus nuotekų tinklų statybos ir rekonstrukcijos darbus. Ar šie darbai įmonei buvo kuo nors išskirtiniai?

Turime ilgametę statybos ir rekonstrukcijos darbų patirtį, tačiau ne kasdien susiduriame su 1000–1500 mm skersmens lietaus nuotekų tinklais ir tokiais, ypatingą reikšmę Lietuvai turinčiais objektais. Terminai buvo ypatingai trumpi, vamzdynų skersmenys „ne kasdieniniai“, visus darbus privalėjome derinti ir su kitais šiame objekte 44

dirbančiais rangovais, o dar – ypatingai gausios liūtys – visos šios aplinkybės tapo iššūkiu, kurį vis tik įveikėme, įgydami neįkainojamos patirties.

Nemažai tinklų renovavote uždaru būdu, CIPP „rankovės“ įtraukimo metodu. Ar pirmą kartą naudojote šią technologiją?

Mums tai buvo vienas iš pirmųjų objektų, kuriame ją naudojome. Jos esmė – renovuojant vamzdynus vietoje polimerizuojamais vamzdžiais į išvalytą

renovuojamą vamzdį įtraukiama epoksidinėse dervose išmirkyto audinio „rankovė“, kuri išpučiama ir, atlikus polimerizaciją ultravioletiniais spinduliais, sukietėja ir naudojama kaip visiškai naujas vamzdis. Šiai technologijai naudoti, renovuojant didelio skersmens vamzdžius, įsigijome specialią įrangą, apmokėme darbuotojus ir sėkmingai startavome dirbdami oro uoste. Manome, kad įranga be darbo neliks ir užbaigus šį projektą, nes Lietuvos savivaldybės šiuo metu daug dėmesio

ORO UOSTO PROJEKTAS

DARIUS BIELIAUSKAS: KIEKVIENAS

ĮVEIKTAS IŠŠŪKIS –

DIDŽIULĖ PATIRTIS ĮMONEI IR PRIDĖTINĖ

VERTĖ KLIENTAMS

Darbai oro uoste

skiria prieš kelis dešimtmečius įrengtų vamzdynų renovavimui. Svarbu ir tai, kad senieji inžineriniai tinklai įrengti tankiai apgyvendintose teritorijose, kuriose atnaujinta ir kita infrastruktūra. Bet koks šios infrastruktūros pažeidimas būtų susijęs su sunkiai įvertinamomis sąnaudomis, o mes galime pasiūlyti modernų, šiuolaikišką sprendimą, kuris padeda išvengti papildomų rūpesčių ir išlaidų.

Suprantama, kad darbuotojai, valdantys šiuos įrenginius, privalo būti kompetentingi, todėl bendrovė visada skyrė ir skirs lėšas jų mokymui.

Darbuotojams sudaromos sąlygos stažuoti ir dalyvauti seminaruose užsienyje, įrangos gamintojų atstovus kviečiame ir pas save, kad jie akivaizdžiai pademonstruotų įrangos galimybes. Įgyta patirtimi galime pasidalinti su partneriais ir kolegomis, o esant reikalui, ir pakonsultuoti.

Dalį įvairaus skersmens vamzdynų šiame objekte atlikote horizontaliojo valdomo gręžimo metodu. Ar seniai taikote šį betranšėjį būdą, kaip jis keičia darbus? Kodėl oro uoste pasirinkta ši technologija? Šio metodo pranašumai ypač svarbūs vietovėse, kur absoliučiai nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai. Be to, renovuojant vamzdynus atviru būdu, tenka atlikti žemės kasimo darbus, kurie apriboja tiek eismą, tiek ir galimybes naudotis vamzdžiais remonto metu. Taikant betranšėjes technologijas, ne tik išvengiama šių problemų, bet ir žymiai greičiau atliekami darbai. Mūsų įmonė jau turi sukaupusi didelę tokių darbų patirtį, kadangi daugelyje naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos objektų daugiau kaip 80 procentų darbų atliekama šiuo metodu.

Bendrovė šiuo metu turi tris įvairaus

galingumo tinklų statybos betranšėjėmis technologijomis komplektus, kuriuos sudaro gręžimo įranga, hidrodinaminės mašinos, CCTV aparatūra bei kitos pagalbinės priemonės.

Tiek įranga dirbti CIPP „rankovės“ įtraukimo metodu, tiek įranga naudoti betranšėjes technologijas yra naudinga investicija, nes paspartina darbus, o užsakovams kuria pridėtinę vertę.

Ar buvo kokių iššūkių, netikėtumų, dirbant oro uoste?

Didžiausias netikėtumas buvo neįprastai gausios liūtys projekto vykdymo metu, tačiau profesionalaus planavimo ir didžiulių visų darbuotojų pastangų dėka viską pavyko sėkmingai atlikti laiku.

Taip pat reikia paminėti, kad mes buvome latvių bendrovės A.C.B. subrangovai, tad turėjome galimybę iš arti susipažinti su tokios apimties objektų valdymu,u www.statybunaujienos.lt

45

ORO UOSTO PROJEKTAS

planavimu ir darbų eigos koordinavimu.

Bendras darbas su tokia bendrove mums taip pat suteikė vertingų pamokų, patirties. Iki šiol analogiškuose objektuose dirbti neteko, tad džiaugiamės savo žmonėmis – ir darbų vadovais, ir visais objekte dirbusiais mūsų įmonės specialistais, nes jie buvo minimi tik geru žodžiu.

Darbams oro uoste buvome sutelkę tikrai nemažas pajėgas, praktiškai objekte ir objektu „gyveno“ visa įmonė, o darbai buvo organizuojami taip, kad procesas nenutrūktų ištisą parą.

Darbas oro uoste užbaigtas. Kokie šių metų projektai liko bendrovės „užsakymų portfelyje“?

46

Projektai į šių metų portfelį nebetelpa – nes pradėtus darbus teks tęsti ir kitais metais.

Turime užsakymų vykdyti didelės apimties vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbų projektus. Vien Žemaitijoje turėsime suprojektuoti ir įrengti bei rekonstruoti daugiau kaip 50 km inžinerinių tinklų. Esame užsitikrinę nemažai ir kitokių darbų: rekonstruosime kelius, tvarkysime viešąsias erdves, modernizuosime gyvenamuosius bei viešosios paskirties pastatus. Šiuo metu darbus atliekame Rietavo, Plungės, Kelmės, Telšių, Kretingos ir Vilniaus savivaldybėse.

Rugpjūčio pabaigoje pasirašėme sutartį dėl Vilniaus miesto Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos. Šiame viešajame pirkime dalyvavome

kaip savarankiški tiekėjai, tad esame šio projekto generalinis rangovas. Objektas Vilniuje taip pat ne kasdienis – sostinėje teks rekonstruoti 8,5 kub. m/s našumo lietaus nuotekų valymo įrenginius, apie 1,6 km savitakinių buitinių ir lietaus nuotekų tinklų, apie 0,64 km drenažinių lietaus nuotekų tinklų, lietaus nuotekų valymo sistemas, įrengti monitoringo mazgus. Šiems darbams pagal sutartį yra numatyti dveji metai, iš kurių šeši mėnesiai skirti techninio darbo projekto parengimui. Įvertindami tai, kad pastaraisiais metais Vilnių „skalbia“ gausios liūtys, tikime, kad projekto įgyvendinimas palengvins ne tik pačių vilniečių gyvenimą, bet ir atvykstančių turistų ar miesto svečių viešnagę.p

Bendrovės „Plungės lagūna“ nuotraukos

„Rankovės“ įtraukimo proceso momentas

Išlaisvinkite modernaus gyvenimo paslaptis

Priešgaisrinė sauga ROCKWOOL akmens vata yra atspari ugnies poveikiui iki 1000oC. Pasyvi pastato apsauga nelaimės atveju gelbsti gyvybes. Užtikrinkite maksimalią pastato apsaugą.

Sužinokite daugiau apie ROCKWOOL akmens vatos savybes www.rockwool.lt.

www.statybunaujienos.lt

47

„Apastata group” generalinis direktorius Bolius Apavičius

„Apasteel“, „Apasteel” NUF (Norvegijoje) direktorė Kristina Apavičiūtė

„Apastata“, „Apastata investicijos“, „Flexy Bygg“ AS direktorius Mindaugas Apavičius

OPTIMIZAVO VERSLĄ,

DIVERSIFIKUODAMA VEIKLAS IR KURDAMA NAUJAS ĮMONES TAURAGĖJE ĮSIKŪRUSI UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „APASTATA“ PERORGANIZAVO SAVO ĮMONĖS STRUKTŪRĄ.

NUO PRAĖJUSIŲ METŲ PABAIGOS, ŽENGDAMA Į 25-UOSIUS VEIKLOS METUS, JI TAPO UAB „APASTATA GROUP“, KURIOS SUDĖTYJE YRA KELIOS ĮMONĖS – UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „APASTATA“, „APASTATA INVESTICIJOS“ IR „APASTEEL“, VEIKIANČIOS LIETUVOJE. KADANGI ĮMONĖ SAVO PASLAUGAS EKSPORTUOJA Į NORVEGIJĄ, JAU KURIS LAIKAS ČIA VEIKIA „APASTEEL“ PADALINYS „APASTEEL“ NUF BEI ĮKURTA NAUJA ĮMONĖ „FLEXY BYGG“ AS. ŠEIMOS ĮMONĖMS VADOVAUJA „APASTATA“ ĮKŪRĖJAS BOLIUS APAVIČIUS IR JO VAIKAI: KRISTINA APAVIČIŪTĖ BEI MINDAUGAS APAVIČIUS.

48

„Įmonės pokyčius lėmė poreikis pirmiausia atskirti dvi veiklas – statybą ir gamybą, – sako bendrovės „Apastata“ direktorius Mindaugas Apavičius. – Atskyrus veiklas, paprastesniu ir kur kas efektyvesniu tampa ir įmonių valdymas, ir darbas su personalu.“ Didžiausia „Apastata group“ įmone liko statybos bendrovė „Apastata“, vadovaujama M. Apavičiaus. Joje dirba 68 darbuotojai. Antra pagal apimtis yra gamybinė įmonė „Apasteel“ su 52 darbuotojais. Šiai įmonei vadovauja Kristina Apavičiūtė. Mažiausia įmone, kuriai taip pat vadovauja M. Apavičius, kol kas yra „Apastata investicijos“, plėtojanti nekilnojamojo turto projektus. Visai įmonių grupei vadovauja Bolius Apavičius.

Bendras darbuotojų skaičius, optimizavus veiklas, taip pat išaugo. Didžiausią įtaką tam daro smarkiai besiplečianti gamybinė įmonė „Apasteel“. Veiklą ši įmonė pradėjo praėjusią vasarą, turėdama keturis darbuotojus, o dabar joje dirba jau 52 darbuotojai.

BENDROVĖSE

EFEKTYVIAUSIA BŪTI

PLATAUS PROFILIO STATYBOS ĮMONE Statybos įmonė „Apastata“ rinkoje veikia nuo 1992 metų. Tai yra plataus profilio statybos įmonė, teikianti generalinio rangovo paslaugas, projektus vykdanti principu „nuo pamatų iki raktų“. Bendrovė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, užsakymų sulaukia ir iš privačių užsakovų.

Savo jėgomis „Apastata“ atlieka apie 50–80 procentų darbų, priklausomai nuo objekto paskirties. Statant pramoninius pastatus, kuriuose įrenginėjama sudėtinga ir moderni inžinerinė infrastruktūra, darbams bendrovė pasitelkia subrangovus, teikiančius specialiųjų darbų paslaugas.

Kitais atvejais absoliučią daugumą darbų atlieka pati įmonė. Paprastai „Apastata“ turi nuolatinius partnerius, teikiančius subrangos paslaugas.

Tauragėje įsikūrusi bendrovė dažniausiai projektus įgyvendina savo regione, nors „Apastata“ yra dirbusi visoje Lietuvoje.

Kaip pastebi M. Apavičius, sprendimą statyti kuo arčiau namų lėmė praktiški sumetimai: taupomas laikas ir pinigai.

Beveik visi pastaruoju metu „Apastatos“ įgyvendinti projektai yra negyvenamosios paskirties statiniai – pramoniniai, gamybiniai, visuomeniniai. Imtis daugiabučių renovacijos „Apastata“ nelabai linkusi dėl tos pat priežasties, kodėl šių darbų vengia ir daugelis

kitų statybininkų – tenka dirbti su keliasdešimt užsakovų ir tiek pat techninių prižiūrėtojų, nes kone visų butų gyventojai siekia aktyviai dalyvauti visuose procesuose, net ten, kur reikia inžinerinio mąstymo. Dar viena priežastis – per mažos kainos ir neadekvačiai didelė įtampa. „Mūsų užsakovais yra ir valstybė, ir savivaldybės, ir privatus sektorius, – sako M. Apavičius. – Vykdome ir Lietuvos

kariuomenės užsakymus.“ Optimizavusi veiklą, „Apastata group“ neketina daryti kokių nors pokyčių statybinę veiklą plėtojančioje „Apastatoje“.

Pasak M. Apavičiaus, būtų per didelė prabanga specializuotis ir imtis, pavyzdžiui, vien negyvenamosios ar, priešingai, gyvenamosios paskirties pastatų statybos. Dirbant regione, efektyviausia būti plataus profilio statybos įmone, nors yra ir kita tokio pasirinkimo pusė – reikia įvairesnių profesijų darbuotojų, kurių trūksta visoje Lietuvoje.

Mūsų irgi neaplenkia šios problemos – turim problemų dėl kvalifikuotų įvairios specializacijos darbuotojų, tad darbo jėgos tenka dairytis ir už Tauragės ribų“, – pasakoja M. Apavičius.

Bendrovė „Apastata“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė, tad spręsti darbo jėgos problemas bando dalyvaudama asociacijos programose.

Netrukus startuosiančiame projekte „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“ įmonės darbuotojai dalyvaus kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo programose, kurios tęsis 2017– 2020 metais.u www.statybunaujienos.lt

49

ŠEIMOS ĮMONĖ

SURADO PELNINGĄ VERSLO NIŠĄ

Nors didžiausios apyvartos yra statybos įmonėje, tačiau ją vejasi „Apasteel“, rinkoje veikianti dar tik pirmus metus. „Apasteel“ veikia kaip metalo konstrukcijų, angarų, konteinerinių, modulinių namelių gamybos įmonė. „Apastatoje“ metalo gaminių gamyba atsirado, sulaukus užsakovo iš Norvegijos prašymo pagaminti metalinį angarą, – dalijasi M. Apavičius. – Tai buvo mūsų partneriai – norvegų kapitalo lietuvių įmonė, su kuria mus sieja ilgalaikis bendradarbiavimas. Pagaminę pirmą angarą įžvelgėme naujų galimybių – pamatėme, kad tai yra įdomi sritis, ir pradėjome investuoti į įrangą, įgijome šių darbų sertifikatą.“ Dar „Apastatoje“ buvo pasamdytas metalo cecho vadovas, įdarbinta suvirintojų, kurie buvo siunčiami mokytis, kad įgytų tarptautinius suvirintojų sertifikatus. Nauja veikla pasiteisino – šeimos įmonė surado pelningą verslo nišą. „Apasteel“ užsakovai daugiausiai yra norvegai, vokiečiai ir suomiai, tad absoliuti dauguma gaminių yra eksportuojami. Paprastai tai yra privatūs užsakovai, kuriems reikia garažo, angaro ar modulinių sistemų. „Su skandinavais darbas vyksta neįprastai.

Jie atsiunčia tiesiog ranka nubraižytą brėžinį su pagrindiniais išmatavimais, kaip jie įsivaizduoja savo garažą ar 50

angarą, – pasakoja M. Apavičius. – Tada mes parengiame vizualizaciją ir laukiame užsakovo patvirtinimo, ar jis taip įsivaizdavo statinį.“ „Apasteel“ projektuoja ir gamina tradicinių formų sandėliavimo angarus iš lengvai surenkamų plieninių profilių, kurie uždengiami profiliuotos skardos plokštėmis arba daugiasluoksnėmis plokštėmis.

Gaminiai turi CE ženklinimą. Bendrovė gali įrengti lietaus sistemą bei apskardinti visą pastatą, įrengti vartus, priešgaisrines arba automatines duris, apšvietimo ir ventiliacijos sistemas bei įrengti ankerinius, monolitinius ar gręžtinius pamatus metalinių karkasų pastatams. Metalo konstrukcijų statiniai projektuojami ir gaminami Tauragėje, „Apasteel“ gamykloje.

MODULINIUS NAMELIUS TIEKIA IR KARIŠKIAMS „Apasteel“ taip pat ėmėsi gaminti modulinius namelius, kurie sulaukė pasisekimo Lietuvoje, – sako M. Apavičius.

– Lietuvoje, pasirodo, poreikis yra nemenkas, o gamintojų, galinčių gaminti didėlėmis apimtimis, nėra daug – per metus mes pagaminame apie tūkstantį tokių namelių.“ Namelių paskirtis gali būti labai įvairi. „Apasteel“ nameliuose, kuriuos įsigijo Lietuvos kariuomenė, gyvens kareiviai.

Pernai Lietuvos įmonė gamino namelius karo pabėgėliams, atvykusiems į Vokietiją. Užsakymo sulaukė ir iš Suomijos kariuomenės. Moduliniai nameliai ypač mėgstami dėl praktiškai neribotų pritaikymo galimybių, pradedant gyvenamaisiais namais, vaikų darželiais, biurais ir baigiant dušo, tualeto patalpomis. Vienas iš užsakymų keliaus į Klaipėdą – moduliniai nameliai bus pastatyti prie stadiono, kad sportininkai turėtų kur persirengti, nusimaudyti.

Kaip pastebi M. Apavičius, nors Lietuvoje konteineriniai nameliai populiarėja, tačiau plačiausiai jie naudojami Skandinavijoje, kur juose kuriasi vaikų darželiai, mokyklos, biurai. Lietuviai vis dar tradiciškai laikosi įsikibę į mūrą, gelžbetonį, metalą, tarsi statytų pastatus amžiams, nors gyvenimas parodė, kad skirtingais gyvenimo tarpsniais žmogui riekia skirtingų pastatų, kad keičiasi ir biurų samprata. Dar vienas iš pranašumų, pastebi M. Apavičius, kad tokie nameliai laikomi laikinaisiais statiniais, tad juos galima statyti be statybos leidimo, o pati statyba kur kas pigesnė ir greitesnė – pagaminai, atvežei ir pastatei per savaitę.

BENDROVĖSE

DIVERSIFIKAVUS VEIKLAS,

Užs. Nr. 17-39

VERSLAS TAPO EFEKTYVESNIU Naujoji „Apastata group“ struktūra veikia daugiau negu pusę metų, tad jau galima įvertinti pokyčių naudą. Pasak M. Apavičiaus, naujoji struktūra pasiteisino.

Kai iki pertvarkos veikusi įmonė pradėjo plėsti savo veiklas, pradėjo dubliuotis funkcijos. „Pamatėme, kad atsiranda chaotiškumo.

Sakykim, sąmatininkai imasi skaičiuoti kokio nors objekto sąmatą, o čia pat atsiranda poreikis sudaryti metalinių konstrukcijų gamybos sąmatą. Visa stojosi į vietas atskyrus personalą, kai sąmatininkai, architektai ir konstruktoriai dirba statybos įmonėje, kokia liko „Apastata“, o gamyboje darbuojasi atskira specialistų komanda. Darbas tapo efektyvesniu“, – sako M. Apavičius.

Išskyrus veiklas, buvo perskirstyta ir vadovų atsakomybė, taip efektyviau valdant ir darbų atlikimo terminus.

Užsakovams, M. Apavičiaus nuomone, veiklų išskyrimas į atskiras bendroves taip pat įnešė daugiau aiškumo. Tačiau sumaišties, bent jau pirmaisiais mėnesiais, kilo bendraujant su tiekėjais. Bendravę su „Apastata“, jie staiga pamatė, kad bendrovėje tuo pačiu pavadinimu staiga sumažėjo darbuotojų, sumažėjo apyvartos, ir tai sukėlė įtarimų, kad bendrovė gal turi problemų. „Tiekėjai pamatė, kad „Apastatoje“ sumažėjo darbuotojų, tačiau tai įvyko dėl to, kad dalį personalo pervedėme į kitas „Apastata group“ įmones. Dėl tos pat priežasties sumažėjo ir atskiros bendrovės apyvarta, nors visos grupės – padidėjo“, – pasakoja M. Apavičius, akcentuodamas tiekėjų atsargumą ir pripažindamas, kad įmonė, optimizuodama savo veiklas, per mažai dėmesio skyrė komunikacijai, rinką informuodama apie pokyčius ir jų priežastis.

Vis tik M. Apavičius pastebi, kad tiekėjai linkę ir šiek tiek manipuliuoti šeimos valdoma įmonių grupe. Kai eina kalba apie mokėjimų atidėjimus, tiekėjai apeliuoja į įmonių grupę, prašo konsoliduotų balansų. Norint į naują įmonę pritraukti naujų tiekėjų, jie taip pat bando taikyti dvigubus standartus – iš

vienos pusės bendradarbiauja su viena įmone, o iš kitos pusės – į jos biudžetą žiūri kaip į bendrą įmonių grupės piniginę.

Tačiau M. Apavičius viliasi, kad tai yra laikini dalykai – tiekėjams, kaip ir kitiems rinkos dalyviams, reikia laiko priprasti prie pasikeitusios situacijos bendrovėje.

TVIRTINA POZICIJAS NORVEGIJOJE Iki šiol Norvegijoje veikė „Apastata“ filialas „Apasteel“ NUF. Tačiau įvertinusi situaciją Norvegijos rinkoje ir savo galimybes, tauragiškių įmonė, valdoma Apavičių šeimos, žengė dar vieną žingsnį – Norvegijoje įkūrė bendrovę „Flexy Bygg“ AS. Įregistravus įmonę, lietuviams atsiveria galimybės konkuruoti su norvegiškomis įmonėmis tiek viešuosiuose pirkimuose, tiek ieškant privačių užsakovų. „Prognozuojama, kad Lietuvos statybos

sektorius apie 2020 metus stipriai susitrauks, tad nelieka nieko kito, kaip tik tam rengtis – diversifikuoti įmonės veiklą ir ieškoti naujų rinkų“, – sako M. Apavičius.

Norvegijoje lietuviško kapitalo įmonė nusitaikė į bendruosius statybos darbus, statant gamybinius, pramoninius pastatus, ir toliau plėtos metalo konstrukcijų statinius, ką sėkmingai daro iki šiol. Norvegijoje įkurtoje įmonėje dirbs darbuotojai iš Lietuvos, tačiau inžinerinio personalo bei pardavimo specialistų „Flexy Bygg“ AS ieško Norvegijoje.

Toks sprendimas sudaro galimybes kuo greičiau pradėti veiklą, nes vietiniams specialistams nereikia įveikti kalbos barjero, jie pažįsta norvegų mentalitetą, žino teisinę bazę.

Norvegijoje įkurtai įmonei vadovauja teisininko ir vadybininko išsilavinimą turintis Mindaugas Apavičius. p www.statybunaujienos.lt

51

IŠAUGUS DARBŲ APIMTIMS, DAIROSI PAPILDOMOS DARBO JĖGOS

AB „Montuotojas“ generalinis direktorius A. Jaras

PIRMASIS ŠIŲ METŲ PUSMETIS AKCINEI BENDROVEI „MONTUOTOJAS“ BUVO LABAI SĖKMINGAS. STATYBOS MONTAVIMO DARBŲ APIMTYS, LYGINANT SU TUO PAČIU PRAĖJUSIŲ METŲ PERIODU, PADIDĖJO NET 152 PROCENTAIS, VIENO DIRBANČIOJO ĮDIRBIS IŠAUGO 1,66 KARTO, O VIDUTINIS DARBUOTOJŲ ATLYGINIMAS PADIDĖJO 17 PROCENTŲ IR PERŽENGĖ TŪKSTANČIO EURŲ RIBĄ.

52

DARBŲ APIMTYS AUGA Šiuo metu pramoninės statybos, specialiųjų montavimo darbų, technologinių įrengimų gamybos ir montavimo bendrovės „Montuotojas“ specialistai darbuojasi bendrovėje „Būtingės nafta“, kur atliekami sudėtingi 53 tūkst. kub. metrų rezervuaro montavimo darbai. Taip pat šiuo metu vykdomi darbai „Klaipėdos naftoje“, „Begoje“, „Lifosoje“, medžio drožlų gamykloje Kazlų Rūdoje, daugelyje energetikos ir šilumos gamybos bei tiekimo paskirties objektų ir kt. Vienu metu bendrovė darbuojasi 49-iuose didelio inžinerinio sudėtingumo objektuose. Iki šių metų pabaigos objektų, kuriuose darbus atlieka „Montuotojas“, skaičius peržengs 115.

BENDROVĖSE

„Be darbų, atliekamų Lietuvos Respublikoje, dirbame Švedijoje, Norvegijoje, Latvijoje, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras. – Dėl naujų užsakymų sėkmingai deramės su Lenkijos, Ispanijos, Latvijos ir kitų šalių statybininkais ir užsakovais, su daugeliu iš kurių mus sieja seni bendradarbiavimo ryšiai.“ Kaip pastebėjo A. Jaras, bendrovės neaplenkė problema, su kuria pastaruoju metu susiduria daugelis Lietuvos įmonių, – juntamas kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Dabartiniu metu bendrovei „Montuotojas“ trūksta kelių dešimčių kvalifikuotų suvirintojų ir montuotojų. „Tačiau tai nesutrukdys bendrovei sėkmingai įvykdyti priimtus įsipareigojimus šiais metais ir užbaigti tęstinius darbus objektuose 2018 metais, nes bendrovėje sėkmingai vykdoma

darbo jėgos iš kitų šalių telkimo programa“, – pasakoja generalinis direktorius A. Jaras.

INVESTAVO Į TECHNOLOGIJAS IR DARBUOTOJUS Priklausomai nuo situacijos rinkoje, bendrovės „Montuotojas“ darbuotojų skaičius nuo 700 išauga iki 1000.

Vadinamojo darbų piko metu šis skaičius gerokai peržengia tūkstančio ribą, o vidutinis darbuotojų skaičius yra apie 800. Tokie darbuotojų skaičiaus svyravimai yra nemenkas iššūkis bendrovei ir jos vadovams. „Akcinė bendrovė „Montuotojas“ visuomet su optimizmu žiūri į ateitį. Patirtis rodo, kad statyboje, nepriklausomai nuo statybininkų, labai dažni svyravimai, ypač statant inžinerinės krypties objektus“, – sako A. Jaras.

2015–2016 metai bendrovei „Montuotojas“ buvo šiek tiek sudėtingesni, nes trūko darbų, ypač stambiausiose pramonės įmonėse, įgyvendinat stambius ir sudėtingus projektus, tad darbuotojų skaičių teko sumažinti iki 720. Įtampos nesumažino ir bendrovės valdybos sprendimas ne pačiais lengviausiais įmonei metais, kuomet trūko rimtų užsakymų, ryžtis didelėms investicijoms. Tačiau bendrovė prognozavo, kad tokie apimčių kritimai yra laikini, ir rengdamiesi pakilimui, kuomet, kaip numatė, pritrūks darbo jėgos, investavo 4 milijonus eurų į bendrovės gamybinių procesų industrializacijos lygio kėlimą bei dirbančiųjų buitinių ir darbo sąlygų gerinimą. Kaip parodė šie metai, bendrovės sprendimas buvo teisingas.

Investicijos į technologijas leido kompensuoti darbo jėgos trūkumą.p

Bendrovėje „Būtingės nafta“ atliekami sudėtingi 53 tūkst. kub. m rezervuaro montavimo darbai

www.statybunaujienos.lt

53

UAB FINNFOAM| Kokybės g. 5, Biruliškių k.| LT-54469 Kauno r., Lietuva| Tel.: +370 37 403 800| WWW.FINNFOAM.LT

BENDROVĖSE

DALIUS GESEVIČIUS: SENKANT ES FONDAMS, BŪTINA

EFEKTYVI INVESTICINĖ POLITIKA

„PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTUI“ (PST) ŠIEMET – 60, TAČIAU BENDROVĖS GENERALINIS DIREKTORIUS DALIUS GESEVIČIUS SAKO, KAD TAI KUR KAS SVARBIAU PAČIAI BENDROVEI, O NE KLIENTAMS, UŽSAKOVAMS. „KLIENTAI LABIAUSIAI VERTINA ĮMONĖS KOMPETENCIJAS, MODERNUMĄ, VERSLO IŠMANYMĄ“, – SAKO D. GESEVIČIUS.

Akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ yra viena iš nedaugelio stambiųjų Lietuvos įmonių, kurios nebuvo privatizuotos dalimis, išlaikė savo turtą ir svarbą šalies pramonei. „Mums patiems svarbu, kad rinkoje esame 60 metų, kad mūsų neįveikė rinkos virsmai, krizės, ir dabar esame didelė įmonė, kuri gali tenkinti įvairius kliento poreikius“, – teigia AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius D. Gesevičius, pastebėdamas, kad konkuruojant rinkoje tai yra tik vienas iš pranašumų, nes klientui reikia kur kas daugiau.

ANALIZUOJA SITUACIJĄ IR REAGUOJA Į RINKOS POKYČIUS PST apie 80 proc. užsakymų gauna iš privačių užsakovų, tad viešojoje erdvėje sklandantys nuogąstavimai dėl „pasibaigsiančios ES paramos“ panevėžiečių itin nebaugina. „Bent 50 proc. to, kas buvo, turėtų išlikti, nes Lietuva dar nepasiekė ES vidurkio – gal tik apie 75 proc. siektino lygio. Daugumą užsakymų vykdydami privatiems užsakovams, nelaukiame, kad mus remtų valstybė – analizuojame situaciją ir reaguojame į pokyčius“, – sako D. Gesevičius.

PST vadovo pastebėjimu, didžiausius pokyčius atneš ne ES fondų lėšos, o valstybės gebėjimas pritraukti užsienio investuotojus. Jeigu Vyriausybė sugebės vykdyti patrauklią investicinę politiką, sudarys geresnes sąlygas investuoti, statyti gamyklas, kurti verslus, negu tai gali pasiūlyti aplinkinės valstybės, Lietuvai nėra ko baimintis senkančių ES fondų.

Pasaulio situacija tokiems pokyčiams taip pat palanki: didžiausi pasaulio investuotojai 55

gamybą perkėlinėja kuo arčiau moderniausias technologijas įvaldžiusių rinkų ir kuo arčiau vartotojų. Tad Lietuvai veriasi naujos galimybės. „Investicijos migruoja: šiandien gamykla veikia vienoje šalyje, pasikeitus situacijai – keliasi į kitą, – pastebi D. Gesevičius. – Todėl investicinis klimatas turi būti nuolat kontroliuojamas, stebimas ir analizuojamas.

Mes to ir tikimės iš Vyriausybės. Tai viena.

Antra išeitis – stebėti investicijoms patrauklias šalis, važiuoti ten ir siūlyti savo paslaugas. Mes tą ir darome, nors ne visur ir ne visiems pavyksta.“ Besitraukiantis iš Rusijos ir Švedijos, PST veikia Latvijoje, kur įkurta antrinė įmonė sėkmingai įgyvendina projektus.

IR NEDIDELI UŽSAKOVAI RENKASI PATIKIMAS GARANTIJAS Neretai stambioms įmonėms metami kaltinimai ribojant smulkiojo verslo plėtrą.

Pasak D. Gesevičiaus, šiuo atveju būtina įvertinti keletą dėmenų. „Imkim mūsų įmonę: turime projektavimo biurą, statybos laboratoriją, realiai veikiančią kokybės valdymo sistemą ISO ir pan. – turime tai, ko mažos įmonės nepajėgios turėti, o jeigu ir deklaruoja, tai, tikėtina, veikimas yra santykinis“, – kalba D. Gesevičius, akcentuodamas, kad užtikrinti kokybę, vykdyti didelius įsipareigojimus reikalinga ir tam tikra įmonės struktūra, kuri reikalauja nuolatinių sąnaudų. Kita vertus, dabar yra mažųjų ir vidutinių įmonių laikas, nes rinkoje dominuoja maži ir vidutiniai objektai, kurie didžiosioms įmonėms yra per smulkūs. „Mes dalyvaujame konkursuose statyti ir vidutinės vertės objektus, imamės ir

AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius D. Gesevičius

renovacijos. Šiuo atveju svarbus kliento garantijos supratimas, suvokimas, ką reiškia dirbti su stambia, turinčia didelį potencialą ir galimybes įmone arba su įmone, kurioje dirba penki darbininkai ir du vadovai, kai atlikę darbus jie uždaro įmonę“, – sako D. Gesevičius. Įžvalgių užsakovų panevėžiečiai sutiko ir vykdydami nedidelius renovacijos projektus, kai daugiabučių bendrijų vadovai renkasi dirbti su stambiomis įmonėmis, nes jiems reikia patikimų garantijų.

PST – TARP STIPRIAUSIŲ STATYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ 61-uosius metus pradėjusi įmonė yra iš esmės modernizuota, pakeista valdymo struktūra, įsteigti specializuoti filialai. PST yra tarp stipriausių statybos sektoriaus įmonių su maždaug 100 mln. eurų metine apyvarta. Įmonė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintus projektus, objektų kompleksiškumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą. Įmonės gyvybingumo pagrindas – profesionalūs, kompetentingi, atsakingi, nuolat tobulėjantys darbuotojai.

PST įmonių grupėje, priklausomai nuo turimų objektų ir sezoniškumo, dirba 800–1200 darbuotojų. Įmonės vadovybė stengiasi, kad jie būtų motyvuoti ir turėtų galimybę veikti kūrybiškai, todėl nuolat investuoja į naujų programų kūrimą, įsigijimą ir pritaikymą kasdieninėje veikloje. Projektavimo biuras aprūpintas naujausia programine įranga, kuri leidžia suprojektuoti ypač sudėtingas konstrukcijas.

Darbų organizavimui įmonėje įdiegta LEAN sistema, kai naudojant mažesnius išteklius kuriama didesnė vertė klientui.p www.statybunaujienos.lt

55

Bendrovės „Grinduva“ siela ir bendrasavininkis Antanas Minkevičius 56

SUKAKTYS

PO LIETUVOS SAULE VISIEMS UŽTEKS VIETOS, TIK REIKIA

NUOŠIRDŽIAI DIRBTI

„KAI VYKSTI PER RESPUBLIKĄ, NERASI KAIMO, MIESTO, MIESTELIO, KURIAME MŪSŲ ŽMONĖS BŪTŲ NEDIRBĘ“, – SAKO 20 METŲ RINKOJE VEIKIANČIOS BENDROVĖS „GRINDUVA“ BENDRASAVININKIS ANTANAS MINKEVIČIUS. GRINDŲ ĮRENGIMO VERSLE ĮSITVIRTINUSI ĮMONĖ PADEMONSTRAVO, KAD SĄŽININGI SANTYKIAI SU UŽSAKOVAIS, TEISINGAS ATLYGIS UŽ DARBĄ SAVO ŽMONĖMS, KOKYBIŠKAS DARBAS NET IR MAŽAI ĮMONEI, KOKIA YRA „GRINDUVA“, PADEDA PATIKIMAI ĮSITVIRTINTI RINKOJE IR SĖKMINGAI KONKURUOTI DĖL UŽSAKYMŲ.

Bendrovė „Grinduva“ yra bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė. 1997 metų birželį ją įkūrė trys lietuviai – Antanas Minkevičius, Česlovas Daugėla, Julius Žukas bei čekai, jau sėkmingai veikę savo rinkoje. Beje, naudingas kontraktas įvyko susitikus parodoje „Resta“. Akcininkai plėtoti naujai įsteigtą įmonę patikėjo A. Minkevičiui.

MAŽOS ĮMONĖS ETALONAS Naujų mokslų tuomet nusipelnęs 58erių statybos inžinierius A. Minkevičius važiavo semtis į Čekiją, kur mėnesį dirbo, kaip pats sako, juodadarbiu, nes negalėjo apvilti savo verslo partnerių. „Grinduva“ darbuotis pradėjo turėdama 3 darbininkus, čekai atsiuntė įrangą, alytiškiai išsinuomojo patalpas. Pirmuoju objektu tapo – Marijampolės cukraus fabrikas, o kad neužteko trijų darbininkų, atvažiavo dar du čekai. A. Minkevičiui prisiėjo būti „trijuose asmenyse“: direktoriumi, meistru ir pagalbiniu darbininku. „Sutapimas – 1935 metais šį fabriką pastatė būtent čekai“, – dalijasi A. Minkevičius.

Bendrovės „Grinduva“ akcininkai iš kairės: bendrasavininkis iš Čekijos, A. Minkevičius, J. Žukas ir Č. Daugėla

Įmonė aukštyn kopė žingsnis po žingsnio. Tai buvo ne tik naujų objektų paieškos, bet ir santykių su užsakovais mezgimas ir palaikymas, darbuotojų paieška ir apmokymas, darbo kultūros, kuri tapo viena iš sėkmės sudėtinių dalių, kūrimas ir įtvirtinimas.

Konkurencija grindų rinkoje didėjo – „Grinduva“ pasirinko konkurentus nugalėti mažesnėmis kainomis ir tai pasiteisino: po trijų veiklos metų peržengta 1,5 mln. litų apyvarta, įmonė ir jos žmonės tvirtai

atsistojo ant gero pagrindo, įsikūrė nuosavoje bazėje. Žmonės atsilygino lojalumu: pusė darbuotojų įmonėje dirba 10–20 metų. Vienas iš tokių – direktoriaus pavaduotojas Liudas Stonys, įmonėje dirbantis 17 metų. „Atėjau į „Grinduvą“ 2000-siais ir negalvoju išeiti kitur, nes kolektyvas – kaip šeima, tai nieko nesinori keisti“, – sako jis.

Antanas Minkevičius pamatė, kad ir maža įmonė gali būti etalonu – tokią jis ir kūrė, puoselėjo, priešindamasis akcininkų siekiui plėstis, kurti filialus.u www.statybunaujienos.lt

57

VERSLO ATRAMOS Įmonės vadovas visada laikėsi nuostatos, kad po saule visiems turi užtekti vietos.

Net konkurencinėje kovoje jis surasdavo taikių sprendimų. Konkuruojant dėl vieno iš objektų, A. Minkevičius užsakovui pasiūlė dalį grindų duoti įrengti „Grinduvai“, dalį – kitai bendrovei, tegu lemia kokybė, tada be ginčo bus aišku, ką samdyti. „Grinduvos“ vyrai nustelbė konkurentus ir tai jiems atvėrė dar daugiau galimybių gauti užsakymų. „Visada vertinu užsakovo pinigus, todėl dažnai pasiūlau: padarysime pavyzdį ir žiūrėkite patys, ar patinka. Savininkas nori pinigus išleisti naudingai“, – sako A. Minkevičius.

IŠBANDYTI KRIZE Atėjus pasaulinei ekonominei krizei, vienai po kitos bankrutuojant įmonėms, „Grinduva“ atsidūrė grėsmės akivaizdoje: kaip išgyventi ir išsaugoti geriausius specialistus, prasidėjus emigracijai. Kitų įmonių bankrotai „Grinduvai“ atnešė 1,6 mln. litų nuostolių. „Tačiau mums pavyko išgyventi ir išsaugoti pagrindinius specialistus, nes buvome uždirbę „lašinukų“, kurie ir padėjo išlikti nuožmioje ekonominėje kovoje. Krizė išmokė, kaip elgtis su

1997 metais įmonė įvykdė darbų už 0,2 mln. eurų, tai 2014-siais – jau už 4,2 mln. eurų – augimas buvo didesnis negu 20 kartų. Per 20 metų „Grinduva“ atliko statybos darbų už daugmaž 100 mln. eurų, pasiekdama vieno darbininko išdirbį iki 20 tūkst. eurų per mėnesį. „Mūsų mobili įmonė „ant ratų“ gali per pamainą pakloti iki 1500 kv. metrų grindų, tad per 20 metų įrengėme virš 2 mln. kv. metrų grindų, – sako A. Minkevičius. – Mūsų įmonė tvirtai užėmė nišą grindų įrengimo versle ir jau 10 metų nominuojama kaip „Sėkmingai dirbanti maža statybos įmonė“.

Antanas Minkevičius su anūku Tomu Vailioniu, kuris iš senelio perėmė įmonės vadovo pareigas

užsakovais, rangovais, nes išmokome: partneris nežinomas – be avanso nedirbame“, – prisimena A. Minkevičius.

Siekdami kokybės, vertindami užsakovų pinigus, ieškojo būdų tapti geriausiais.

Pradėjo bendradarbiauti su VGTU, KTU, siuntė darbuotojus mokytis į Čekiją, Vokietiją, Angliją, lankė pasaulines statybos parodas. Tai pasiteisino. Jei

NEGALI NIEKO NEDARYTI Šiuo metu „Grinduvai“ vadovauja A. Minkevičiaus anūkas Tomas Vailionis, o jis pats liko bendrovės konsultantu.

A. Minkevičius sako neretai išgirstantis klausimą, kodėl jis vis dar dirba, juk be jo „firma nesugrius“. „Aš negaliu nieko nedaryti. Žmogus gyvena žemėje ne vien sau“, – sako A. Minkevičius, žmogus, kuris sukūrė mažos įmonės „ant ratų“ etaloną, kuris sukūrė šeimos įmone vadinamą bendrovę, kurioje pusė darbuotojų joje dirba 10–20 metų. To jis pasiekė vadovaudamas širdimi ir savo galva.

„Grinduva“, kuri tapo mažos įmonės etalonu, šiemet švenčia 20 metų jubiliejų. Iš dešinės: bendrovės bendrasavininkis A. Minkevičiu, direktoriaus pavaduotojas L. Stonys. Šeštas iš kairės – įmonės generalinis direktorius T. Vailionis su bendrovės veteranais. Bendrovės „Grinduva“ nuotr.

58

SUKAKTYS

• Turkas, Maklaudas, Šiuša, Musėtas, Mama, Karmoranas, Greitaeigis, Kamazas ir kt. Kiekvienas įmonės darbuotojas turi savo pravardę.

• 10 metų nuo veiklos pradžios „Grinduva“ nuomojo patalpas: 6 kv. m buitines ir 16 kv. m gamybines. 2008 m. persikėlė į nuosavas naujas patalpas: 70 kv. m buitinės, 320 kv. m gamybines – tai 17 kartų daugiau nei turėjo.

• Vyrai bandė naują 90 mm skersmens glaistyklę. Po 4 valandų darbo ji užgeso. Skambina ir klausia: „Ką daryti, direktoriau, betonas kietėja?“ Atsakymas: „Įpilti tepalo, tik ne į betoną, o į karterį (japoniškas variklis)“.

• Komandiruotės metu vienas darbuotojas išsiėmė žmonos įdėtus pietus, – be kito maisto lauknešėlyje buvo ir tortas. Nustebusiems kolegoms šis paaiškino: „Kaip tu žmonai, taip ir žmona tau“.

• Saltoniškių ligoninės 9-ojo aukšto korpuse pumpuojamas cementinis skiedinys įstrigo žarnoje. Ką daryti? Rado sprendimą: į talpą, kurioje maišomas skiedinys, įpylė vieną kamštelį indų ploviklio ir išsprendė klausimą.

• Vienas užsakovas klausia darbininkų: „ Kiek metų laikys grindys?“ Atsakymas: „Jūsų gyvenimui užteks“. Užsakovas tęsia: „Bet aš gyvensiu šimtą metų“. Atsakymas: „Mes dar kartą atvažiuosime“.

ISTORIJOS

• Kaune darbininkai kas 2 metrus pjaustė grindų deformacines siūles.

Užsakovo atstovas nustebo: „Kam pjaustote gražias grindis?“ Atsakymas: „Mums liepė mūsų direktorius pjaustyti, – jei nesumokėsite pinigų, išsinešim grindis plokštėmis“.

• Nors „Grinduvos“ vyrų atlyginimai gana aukšti, bet rytais sutikę buhalterę, nesulaiko liežuvių: „Labas rytas, „mama“, ar bus pinigų ant duonos?“ • Per Statybininkų dienos šventę grindų klojėjas pravarde Čečėnas pagavo 76 žuvis.

• Vienas studentas atliko praktiką „Grinduvoje“, tikėdamasis po studijų čia ir dirbti. Darbo dienos metu buvo maža pertrauka, nes vėlavo betono „kriaušė“. Atvežus betoną, vyrai kibo į darbą, o praktikantas liko miegoti. Vyrai nusprendė paeksperimentuoti ir nežadinti.

Pusę valandos išmiegojęs praktikantas pramiegojo būsimą darbą.

• Vienas darbininkas klausia direktoriaus: „Kodėl mano atlyginimas mažesnis už kitų?“ Direktorius atsako: „Tavęs savaitę nemačiau darbe“.

Darbininkas ginasi: „Direktoriaus, aš dirbau naktinėje pamainoje“. Atsakymas: „Kas tave paskyrė dirbti naktinėje pamainoje, tegul tas ir moka“.

SKAIČIAI • Didžiausi objektai, kuriuose dirbo: intermodalinis terminalas Vaidotuose – 40 tūkst. kv. m, UAB „Rivona“ sandėliai Kėdainiuose – 27 tūkst. kv. m, urmo bazė Kaune – 26 tūkst. kv. m, įvairios paskirties prekybos parduotuvės – 35 tūkst. kv. m , parkingai – apie 60 tūkst. kv. metrų.

• Direktorius per 20 metų pravažiavo 1 mln. km, o vyrai paklojo apie 2 mln. kv. m grindų.

• Didžiausias per pamainą suklotas betono kiekis – 300 kub. m x 2,5 t = 750 tonų. Dirbo 6 vyrai. Išeina vienam – 125 tonos. Jėga!

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas:

„GRINDUVA“ NUSIPELNĖ SAVO VARDO GATVĖS Dalyvaudamas iškilmingame bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės „Grinduva“ 20-mečio minėjimo renginyje, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pažymėjo, kad bendrovė per savo veiklos metus tiek sumokėjo mokesčių, kad už juos galėtų nusitiesti naują gatvę.

Tad Alytaus miesto taryba, dėkodama bendrovei, bent jau gatvę, kurioje įsikūrusi bendrovė, galėtų pavadinti „Grinduvos“ vardu.

Kalbėdamas šventiniame renginyje prezidentas išskyrė bendrovės „Grinduva“ dėmesį savo darbuotojams, tai rodo gausus būrys žmonių, bendrovėje dirbančių iki 20 metų, pažymėjo įmonės socialinę atsakomybę. „Rajonui didelė paspirtis turėti tokią įmonę, kokia yra „Grinduva“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas. p www.statybunaujienos.lt

59

AKMENS VATOS IZOLIACINES MEDŽIAGAS PAGIMDĖ RŪSTŪS POKARIO METAI

ŠIEMET IZOLIACINIŲ SPRENDIMŲ KOMPANIJA „PAROC“ MINI 80 METŲ JUBILIEJŲ.

TAI LABAI SVARBI DATA, SVARBUS RIBOŽENKLIS VISAI KOMPANIJAI, KURI ŠIANDIEN YRA ENERGIŠKAI EFEKTYVIŲ IR NEDEGIŲ STATYBINĖS, TECHNINĖS BEI AKUSTINĖS IZOLIACIJOS SPRENDIMŲ SEKTORIAUS LYDERĖ REGIONE. Savo veiklą „Paroc“ kompanija pradėjo 1937 metais Švedijoje. Didžiausias proveržis įvyko pasibaigus antrajam pasauliniam karui, kai Švedijoje pagaminta akmens vata tapo prieinama masiniam vartotojui, o gerai izoliuoti, apšiltinti namai – labai paklausūs. 1952 metais buvo pradėta akmens vatos gamyba Suomijoje. Po penkerių metų pristatyti pirmieji techninės izoliacijos gaminiai, skirti pramonės įmonėms.

Nuo 1970 metų „Paroc“ kompanija jau tapo atpažįstama kaip baltai-raudonai dryžuota izoliacijos iš akmens vatos gamintoja.

1986 metais Suomijos ir Švedijos pajėgos susijungė į vieną kompaniją. Tais pačiais 60

metai prekyboje pasirodė „Paroc“ kompozicinės plokštės, dar vadinamos „sandwich“ plokštėmis, – tuo metu visiškai nauja šiltinimo medžiaga statybos pramonei.

1993 metais buvo įkurtos „Paroc“ įmonės Baltijos šalyse ir Rusijoje.

Lietuvoje akmens vata pradėta gaminti 1997 metais. 2012 metais Vilniuje buvo įkurtas „Paroc Group“ finansinių paslaugų centras, kuris teikia finansines paslaugas visoms „Paroc Group“ kompanijoms įvairiose šalyse. „Lietuvos statybų pramonės sektoriuje „Paroc“ jau paliko labai ryškią savo žymę. Ši kompanija į Lietuvą atnešė ne tik visiškai naujos kartos šiltinimo medžiagas

ir inovacijas pastatų izoliavimo sprendimų srityje, bet ir aktyviai švietė rinką, organizavo mokymus statybininkams ir projektuotojams, skleidė naujausias statybos technologijas ir sprendimus“, – pasakoja dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.

Lietuvos rinkoje „Paroc“ kompanija yra vertinama už kompetenciją ir inovatyvumą, už nepriekaištingą reputaciją bei aukštus verslo etikos standartus.

Iš viso, 2016 metų duomenimis, „Paroc Group“ kompanijoje 14-oje šalių dirba 1835 žmonės. Lietuvoje „Paroc“ įmonėse nuolat dirba 275 darbuotojai, o vasaros metu – beveik 300.

SUKAKTYS

NAMŲ ŠILUMĄ SAUGO DEIVĖS PELE PLAUKAI Mineralinės vatos atsiradimo istorija apipinta legendomis, kurios centre yra deivė Pele ir ugnikalnis Kilauea.

Ugnikalnis Kilauea yra Havajų salyne.

Jo aukštis siekia 1247 metrus, dar apie 5000 metrų aukščio kalno dalis stūkso po vandeniu. Kilauea laikomas vienu iš aktyviausių planetos ugnikalnių.

Havajiečių mitologijoje Kilauea laikomas ugnikalnio deivės Pele buveine. Jos vardu pavadintos kai kurios lavos formacijos: Pele ašaros – ore ašaros formomis sustingstančios lavos kruopelės; Pele plaukai – ploni trapūs vulkaninio stiklo pluoštai. Vietiniai salos gyventojai tikėjo, kad plonas ir trapus lavos pluoštas arba deivės Pele plaukai yra gamtos dieviškumo įrodymas – stebuklas.

Legendai keliaujant iš lūpų į lūpas, ji patraukė smalsius protus: vadinamieji deivės Pele plaukai tapo tyrimų objektu.

Edward Perry buvo pirmasis pramonininkas, kuris bandė kurti mineralinę vatą, nusižiūrėjęs į deivės Pele plaukus, kaip buvo vadinami ploni trapūs vulkaninio stiklo pluoštai. 1840

metais savo gamykloje Anglijoje jis bandė atkurti procesą ir išgauti pluoštą iš išlydyto aukštakrosnių šlako.

Tačiau mokslininkas pamiršo elementarias atsargumo priemones. Visi eksperimento etapai buvo atviri, tad dalis pluošto išsklido aplink visą gamyklą. Edward Perry atsisakė minties gaminti mineralinę vatą.

Vokietijos įmonė „Georgsmarienhütte“, išstudijavusi Edward Perry gamybos procesą ir klaidas, 1871 metais pradėjo pirmąją pramoninę mineralinės vatos gamybą.

Praėjo dar daugiau negu 60 metų, kol verslą, siūlydama pasauliui savo akmens vatos gaminius, pradėjo kompanija „Paroc“. Panašiai kaip ir gamtoje, „Paroc“ akmens vata gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito, jas išlydant aukštoje 1500 laipsnių temperatūroje. Akmens vatoje oras uždaromas mažytėse porose, sudarytose iš akmens vatos plaušo, todėl iš ilgaamžio ir nedegaus akmens pagaminama nedegi, ilgai tarnaujanti ir puikiai šilumą izoliuojanti akmens vata, kurios 95–99 proc. tūrio sudaro porose uždarytas oras.p

Akmens vata – nedegi, ilgaamžė ir puikiai izoliuoja šilumą bei garsą

www.statybunaujienos.lt

61

PER STOJAMUOSIUS PRARASTAS BALAS ŽANETAI OVERLINGIENEI

PADĖJO SURASTI SAVO PAŠAUKIMĄ

BENDROVĖS „KORTAS“ GENERALINĖ DIREKTORĖ ŽANETA OVERLINGIENĖ APDOVANOTA LIETUVOS STATYBININKO GARBĖS ŽENKLU. ŽENKLU, KURIS JAI ĮTEIKTAS STATYBININKŲ DIENOS ŠVENTĖS METU, APDOVANOJAMI STATYBŲ SEKTORIAUS ATSTOVAI UŽ ILGAMETĮ ATSAKINGĄ DARBĄ IR SVARŲ INDĖLĮ PLĖTOJANT STATYBOS VERSLĄ.

Žaneta Overlingienė net nežino, ką reiškia dirbti kokioje nors kitoje įmonėje – vos baigusi studijas ji atėjo dirbti į statybų bendrovę „Kortas“, kur dirba iki šiol, jau 16 metų, iš kurių – trejus – eina generalinės direktorės pareigas. Skaičiai būtų neįspūdingi, jeigu kalbėtume apie vyresniosios kartos atstovę, bet Žaneta priklauso tai kartai, kuri kas ketverius ar septynerius metus keičia darbo vietą. „Jeigu darbe jautiesi nepakankamai gerai, jauti kad „ari“, tada keisk darbą. Ketveri ar septyneri metai yra laikotarpis, per kurį gali įvertinti perspektyvas ir apsispręsti – būti vidutinybe, kamuotis, pasmerkti save būti tokiu, kurį gali pakeisti bet kas ir bet kada ar eiti ieškoti savęs kitur, – sako Ž.

Overlingienė. – O aš „Korte“ jaučiausi savo vietoje. Sako, susirask darbą, kuris tau patinka ir nereikės dirbti. Tai apie mane.

Dirbant ilgą laiką vienoje įmonėje, įsitikinusi Ž. Overlingienė, gali suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas, darai išvadas ir bandai keistis. Ir vieną dieną pamatai, kad visa keičiasi į gera, kad nereikia net pastangų.

62

SIEKĖ TEISĖS, O PAMILO INŽINERIJĄ Ž. Overlingienės tėvai – teisininkai, tad ji taip pat rengėsi ja tapti, tačiau per anglų kalbos egzaminą pritrūko vieno balo.

Kad laikas nepraeitų veltui, užėjo į VGTU – pasidairyti, susirasti ką nors, ko galėtų mokytis iki vėl bandys laimę teisėje. „Žiūriu, civilinė inžinerija, nežinau, ką tai reiškia, bet vieneri metai – nedaug, per tą laiką pasirengsiu, o po metų vėl stosiu į teisę“, – apsisprendė Žaneta.

Tik likimas jai iškrėtė pokštą: svajojo apie teisę, mokėsi humanitarinės krypties klasėje, o laikui praleisti įstojusi į VGTU suvokė, kad yra inžinierė, kad jai patinka studijos: visa taip lengvai einasi, kad net mokytis nereikia. Tuometinis bendrovės „Kortas“ vadovas ir savininkas Česlovas Daugėla pastebėjo perspektyvią studentę ir pakvietė dirbti. Į „Kortą“ Ž. Overlingienė taip pat atėjo „laikinai“ – labai norėjo ir svajojo dirbti „Lietuvos geležinkeliuose“, nes geležinkelis jai atrodė esąs stebuklas. Tik „Lietuvos geležinkeliuose“ ją paprašė šiek tiek palaukti, tad vėl nenorėdama prarasti laiko nuėjo į „Kortą“ dirbti inžiniere-sąmatininke.

SKAIČIAI UŽVALDĖ. „Mano gyvenime viskas vyksta labai greitai, net žodžiai nespėja paskui mano mintis, – juokiasi bendrovės generalinė direktorė. – Per 2–3 mėnesius „Korte“ supratau, kad man čia labai gerai, kad galiu save realizuoti, daug ko išmokti.

Man tai buvo svarbu, buvau pasirengusi investuoti laiko, kad užaugčiau kaip specialistė. Tada pagalvojau, kad geležinkeliai palauks, dar suspėsiu, dar jauna, o čia išbandysiu visa, ką galiu.“ ŠACHMATAI IR MOKYTOJAI Ž. Overlingienė nuo pat pirmos klasės žaidžia šachmatais. Šis žaidimas ją formavo kaip asmenybę, mokydamas įvertinti daugybę situacijų ir surasti patį geriausią sprendimą. Iki šiol ji pagauna save modeliuojant situacijas – kaip žaidžiant šachmatais, kai iš daugybės situacijų turi pasirinkti vieną, kuri, tavo nuomone, bus teisingiausia. „Gebėjimas modeliuoti ir nuspėti priešininko, oponento ėjimus padeda ir gyvenimiškose situacijose – šeimoje, darbe“, – sako „Korto“ vadovė, prisipažindama, kad anksčiau koneveikusi šachmatus, dabar ji yra dėkinga už šį žaidimą. „Korto“ bendrasavininkį Česlovą Daugėlą Ž. Overlingienė laiko žmogumi, kuris turėjo didelės įtakos jos karjerai, darbui. „Jis mane suformavo, mokė dirbti komandoje, pastūmėjo, mokė vadovavimo, nors mūsų vadovavimo stiliai labai skiriasi. Aš jį laikau savo mokytoju, bet žinau, ko nedaryčiau, o ką daryčiau taip pat, kaip ir jis, – sako Ž.

Overlingienė. – Kitas mano mokytojas – Vytas Marčiukaitis, žmogus, kuris įmonėje dirba nuo pat jos įsikūrimo, o sulaukęs brandaus amžiaus tapo mūsų inžinieriumi-konsultantu. Kai pradėjau dirbti sąmatininke, kildavo labai daug klausimų, kuriuos jam išberdavau. Jis man davė be proto daug žinių. Tai yra žmogus, kuriam aš ir dabar paskambinu.“ Todėl priimdama naujų darbuotojų, įmonės vadovė nebijo nepatyrusių žmonių. Jai svarbiausia – degančios akys,

ASMENYBĖS

noras kuo greičiau imtis veiklos, net ir klystant, net ir protingai rizikuojant, nes tokia yra neįkainojamos patirties kaina.

SVARBU RAMIAI ĮVERTINTI SITUACIJĄ – TADA ATSIRANDA IR GALIMYBIŲ Korte dirbti pradėjusi kaip inžinierė – sąmatininkė, tapo skyriaus vadove.

Prabėgo dar pora metų – ir ji tapo bendrovės valdybos nare. „Tai buvo laikas, kai keitėme įmonės valdymą, kūrėme naujas sistemas. Tai buvo įtemptas metas.

Pajutusi, kad man nuo įtampos „stogą rauna“, išvažiuodavau į objektus“, – pasakoja Ž. Overlingienė. Tuo pačiu metu, neapleisdama darbų, kuriuos dirbo iki tol, ėmėsi dirbti ir statybos vadove, ir projektų vadove, pagaliau – ir komercijos direktore.

Supratusi, kad viso neaprėps, o perduoti darbų nėra kam, nutarė užsiauginti žmogų, kuris perims dalį jos darbų. „Žinojau, kad tik laiko klausimas, kada tapsiu įmonės vadove. Buvo laikas, kai dar pati nebuvau pasiruošusi, buvo laikas, kai ir įmonės savininkams atrodžiau per jauna, o gal jie baiminosi vyrų reakcijos? Ir tas momentas atėjo – supratau, kad būsiu šitame poste“, – pasakoja Ž. Overlingienė.

Baimės ar įtampos būti vadove jauna moteris sako niekada nejautusi, ne toks būdas – ji niekada nebijojo imtis atsakomybės. O akcininkams pasakė tiesiai – darys visa, ką gali, moka ir geba, jeigu nevyks, bet kurią minutę gali pasitraukti.

Svarbiausias Ž. Overlingienės siekis – realizuoti save. Ji žinojo, kad gyvenimas versis aukštyn kojomis, bet nutarė pabandyti, nes visada sielotis geriau dėl to, ką padarei, o ne dėl to, ko nepabandei.

klausimas, kodėl šuniui reikia uodegą kelti. O tėtis ramino, kad ateis laikas, ir ji visa supras.

Sykį karjeros pradžioje Ž. Overlingienė sulaukė pasiūlymo eiti į valstybės tarnybą.

Siūlomos pareigos buvo susijusios su statybomis, būtinų tokiam darbui charakterio savybių turi, tad visai rimtai svarstė pasiūlymą. Susitarė susitikti su bendrovės vadovu Č. Daugėla, kuris tiesiai pasakė, kad ne jos charakteriui valstybės tarnyba. Tuo metu bendrovė dalyvavo konkurse gauti užsakymą, kuris turėjo būti pats didžiausias „Korto“ istorijoje.

Kol Ž. Overlingienė sprendė, ką daryti su pasiūlymu, atėjo žinia, jog „Kortas“ gavo savo didįjį užsakymą. „Man tai buvo ženklas, – prisimena ji. – Šokinėdama iš džiaugsmo dėl laimėto konkurso, supratau, kad niekur aš nenoriu eiti, nes čia buvo tiek daug gerų emocijų.“

„2014 metai, kai tapau generaline direktore, buvo sunkūs, rinka traukėsi, bet aš jaučiau, kad esu savo vietoje, – prisimena vadovavimo pradžią Ž. Overlingienė. – Dabar, kai suvokiu, jog rūpesčiai, stresai, įgyvendinimo terminai niekada nesibaigs, kartais pagalvoju, „koks velnias mane nešė į tą galerą“. Ir iki vadovo kėdės nebuvo lengviau, bet dabar visa atsakomybė tenka ne kažkam, kas yra viršesnis, o man. Pasikeitė atsakomybės ribos ir laikas nebepriklauso man.“ Jauna moteris niekur specialiai nesimokė įmonės vadybos, nemėgsta saviugdos seminarų – tiesiog ima ir daro, taip pat ir tai, kas nepavyksta kitiems. Ir jai pavyksta.

Moteris sako niekada nepriimanti sprendimų „per jėgą“, nes žino – ateis laikas ir sprendimas gims, viskam yra savas laikas ir sava vieta. p

NUGALĖTOJOS MENTALITETAS „Va, toks yra nugalėtojo mentalitetas“ – tai mano frazė“, – juokiasi Ž. Overlingienė.

Nes nuo mažumės tėtis, teisininkas Romansas Kavaliauskas, sakydavo – „kas pakels šuniui uodegą, jei ne jis pats“. Tėtis ją mokė ir kitos išminties – „kaip pasiklosi, taip išsimiegosi“. Iki šiol Ž. Overlingienė prisimena tėčio pasakytus žodžius kuriuos suprasdavo tiesiogiai, vis kildavo

www.statybunaujienos.lt

63

LINA STASIULEVIČIENĖ:

ŽVAIGŽDES AUGINAME PATYS! BENDROVĖ „STATICUS“ ŠIEMET PELNĖ „GEIDŽIAMIAUSIO STATYBŲ SEKTORIAUS DARBDAVIO“ VARDĄ ŽINIASKLAIDOS ORGANIZUOJAMAME KONKURSE. „TAI DIDELIS PRIPAŽINIMAS, ŽENKLAS, JOG ESAME TEISINGAME KELYJE, O MŪSŲ DARBUOTOJAI – PAGRINDINIAI KŪRĖJAI IR ĮVAIZDŽIO FORMUOTOJAI RINKOJE“, – SAKO BENDROVĖS „STATICUS“ PERSONALO VADOVĖ LINA STASIULEVIČIENĖ.

64

„Staticus“ įmonių grupėje dirba apie 517 darbuotojų, iš kurių dauguma yra įgiję aukštąjį statybos inžinerijos išsilavinimą, o amžiaus vidurkis – 36 metai. „Staticus“ komanda sudaryta pagal įmonės vertės grandinės principus: projektavimo, gamybos ir montavimo specialistai. Nors įprastai inžinierinius sprendimus gamyboje įgyvendina vyrai (90,71 %), 2016 m. pavasarį pakoreguoti darbo procesai leido sukurti tinkamas darbo vietas ir moterims (9,29 %).

PAGALBA KOMANDOS NARIAMS – SVARBESNĖ UŽ ASMENINĮ LAIMĖJIMĄ Kokia yra STATICUS darbuotojų politika? Žmogiškieji ištekliai – didžiausias organizacijos turtas ir pagrindinė vertybė.

Siekiame, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi įmonės dalimi ir prisidėtų prie įmonės kultūros formavimo. Stengiamės suderinti individualius darbuotojų karjeros

lūkesčius su organizacijos tikslais ir poreikiais.

Vadovų uždavinys – išlaikyti esamus darbuotojus. Stengiamės juos įtraukti į įmonės strategijos formavimą, darbo procesų gerinimą, projektų vystymą talentų grupėse, raginame prisidėti prie efektyvesnės vidinės komunikacijos, skatiname grįžtamojo ryšio kultūrą ir pan. Daug dėmesio skiriame darbuotojų įvertinimui bei neformalios veiklos vystymui. Puoselėjame įmonės tradicijas, kurios yra įmonės istorijos dalis, kurianti darbuotojų neformalaus gyvenimo legendą.

Bendrovės sėkmę lemia ne atskirų individų veikla, o efektyvus bendras darbas. Kaip siekiate komandos darbo?

Viena iš įmonės vertybių – bendri tikslai, kurių galime pasiekti tik tvirtoje komandoje, atsakingoje ne tik už

PERSONALO VALDYMAS

Užs. Nr. 17-53

asmeninius rezultatus, bet ir už komandos narių indėlį. Įgyvendinant uždavinius, pagalba kitiems komandos nariams yra svarbesnė už asmeninį laimėjimą.

Siekdami palankios įmonės vidaus politikos, klausiame darbuotojus apie jų lūkesčius, rengiame veiklos vertinimo pokalbius, vykdome darbuotojų įsitraukimo tyrimus, matuojame organizacijos mikroklimatą, stengiamės kurti pozityvią darbo aplinką, siekiame tik efektyvios komunikacijos, kuri ypač svarbi įmonės kultūros formavimuisi.

Svarbu, jog savalaikė informacijos sklaida kurtų tarpusavio supratimą, pasitikėjimą, pagarbą, atvirumą, formuotų reikiamą brandos lygį, tai yra svarbios vertybės, darančios įtaką įmonės raidai ir sėkmei visose srityse. Į statybą, statybos pramonę technologijos žengia sparčiau negu naujos profesijos. Tad svarbiausiu tampa – įgyti, parengti besimokančius darbuotojus. Kaip tai realizuojama bendrovėje? Įmonėje turime R&D komandą, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas rinkos naujovėms, inovacijoms bei jų adaptavimui įmonėje. Periodiškai darbuotojai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, gilina žinias atlikdami mokslinius tyrimus bei laboratorinius bandymus.

BIM technologijos integracija įmonėje įgyvendinama visuose etapuose ir yra nuolat tobulinama. Tad, darbuotojams periodiškai organizuojame bendruosius bei profesinius mokymus, reikiamų kompetencijų įgijimui ar tobulinimui.

Dalinamės patirtimi ir bendradarbiaujame su mokymo įstaigomis bei akademine bendruomene. Dalyvaujame mokymo įstaigų akreditacijoje, studentų baigiamųjų darbų pristatymuose, turime bendrų projektų, tokių, kaip „Žalia gatvė tavo karjerai“, „Karjeros dienos“, pasiteisino mūsų naujasis projektas „Hackathon“ – inovacijų kūrimo dirbtuvės, į kurias įsitraukė studentai ir akademinė bendruomenė bei mūsų darbuotojai. Tokiais projektais siekiama sukurti glaudžią partnerystę tarp organizacijos ir mokymų įstaigų. Konkurso būdu atsirenkame perspektyviausius studentus, geriausius priimame praktikai, kurios metu sudarome išskirtines sąlygas praktiką atliki Švedijoje, Norvegijoje ar D. Britanijoje. Studentai labai noriai dalyvauja šioje programoje, nes įgauna tarptautinės

patirties. Jai pasibaigus yra galimybė tapti mūsų komandos dalimi.

Jaunieji specialistai yra kūrybingi, motyvuoti, iniciatyvūs, kuriems labai svarbu realizuoti save, o įmonės atstovams belieka juos nukreipti teisinga linkme, pasitelkiant ugdomojo vadovavimo technikas.

ATLYGIS – PUSIAUSVYRA TARP REZULTATŲ, INDĖLIO BEI RINKOS TENDENCIJŲ Neretai į darbą ateina „jauni ir išalkę“ veikti, daryti, kurti, tačiau netrukus darbas tampa rutina, degę jauni specialistai prisitaiko prie rutinos. Kaip motyvuojate darbuotojus?

Darbuotojus skatiname ne tik motyvavimo priemonėmis ir lojalumo programomis, bet ir darbdavio kuriama pridėtine verte: mokymais, ugdymo programomis, įmonės renginiais, socialinėmis akcijomis, lanksčiu darbo grafiku, užklasine veikla su kolegomis. Įmonės pasiekimus ir pergales visada švenčiame kartu su darbuotojais.

Stipriname tarpusavio santykius, siekiame pagarbaus ir draugiško bendravimo kolektyve. Kiekvieno vadovo tikslas – sukurti darnią ir įtraukiančią darbo aplinką, tuomet ir darbuotojų motyvacijos indeksas bus aukščiausiame lygyje. Turbūt didžiausia vertė yra tarptautinėse rinkose vertinama darbo patirtis, įgyvendinant išskirtinius, užsienyje gerai žinomus projektus.

Darbuotojams taikoma atlygio sistema, kuri yra lanksti ir dinamiška, išlaikanti pusiausvyrą tarp rezultatų, indėlio, kokybės, atsakomybės ir kompetencijos, vertybių, darbo aplinkos, lankstumo bei rinkos tendencijų. Taip pat skatinimo sistema sukoncentruota į ilgalaikį teigiamų rezultatų sukūrimą, o ne tik į trumpalaikius įmonės rezultatus. Tokia sistema sukuria ženklų konkurencinį pranašumą, atspindi verslo tikslus ir poreikius. Kai galiojanti sistema skatina siekti įmonės ilgalaikių tikslų įgyvendinimo, tuomet ir įmonė sėkmingai veikia ir darbuotojai patenkinti bei motyvuoti.

sprendimų, kurie leidžia efektyvinti veiklą. Bendradarbiavimui pasitelkiame ir trečiąsias šalis, jiems padedant integruojame naujus įrankius, programas, kuriame savitarnos svetaines, e-platformas, adaptuojame priemones, kurios jau išbandytos rinkoje – dėl to darbus atliekame kur kas efektyviau.

Kad darbuotojai būtų produktyvūs ir darbingi, jiems reikia užtikrinti funkcionalią darbo vietą. Plečiame ofisą, kuriame patogią ir ergonomišką darbo aplinką, stengiamės subalansuoti darbuotojų darbo krūvį, ieškant tinkamo balanso tarp darbo ir poilsio. Jau šiemet duris atveria du nauji poilsio kambariai, kuriuose kiekvienas galės surasti mėgstamos veiklos ar literatūros, o gal tiesiog pabendrauti su kolega prie arbatos puodelio ar „sužaidybintai“ pravesti skyriaus susirinkimą.

Ar laikmetis, kai trūksta darbuotojų, yra tinkamas taikyti personalo atrankos, valdymo technikas? Žvaigždes auginame patys! Tad pirmiausia apie laisvas darbo vietas skelbiame įmonės viduje ir sudarome galimybę karjeros keliu žengti esamiems įmonės darbuotojams.

Išorinėje atrankoje didelis dėmesys kreipiamas į potencialaus kandidato patirtį, įgūdžius, žinias ir asmenines savybes.

Visada įvertiname potencialaus kandidato vertybes ir nuostatas, kaip jos atitiks susiformavusią įmonės kultūrą bei darbo organizavimo principus. Vykdant atrankas vadovaujamės taisykle: tinkamiausias kandidatas į reikiamą darbo poziciją yra tas, kuris pasiryžęs savo žinias ir įgūdžius investuoti į bendrą ateitį.

Personalo atrankos procesas vis trumpėja, todėl anksčiau organizuotus III ar net IV atrankos etapus, jau keičia I ar II etapai.

Atrankos procesas evoliucionuoja, įgyvendinama savitarnos platforma vadovams bei sprendimai priimami kur kas sparčiau.

Suradai žvaigždę ir nelauk, kol ji pradės šviesti kitoje įmonėje.p

TIKSLAS – SU MAŽIAU PADARYTI DAUGIAU Kokios naudojamos priemonės darbuotojų efektyvumui didinti?

Mūsų tikslas – su mažiau padaryti daugiau.

Tad, nuolat keliame tikslus, susijusius su veiklos efektyvinimu. Ieškome inovatyvių www.statybunaujienos.lt

65

„LEOVIRA“ IEŠKO PARDAVIMŲ PARTNERIŲ UŽSIENYJE 66

Bendrovės „Leovira“ generalinis direktorius Donatas Virbickas

INŽINERINIAI SPRENDIMAI

AŠTUONIOLIKA METŲ LIETUVOJE VEIKIANTI BENDROVĖ „LEOVIRA“ NUSITAIKĖ Į UŽSIENIO RINKAS. ĮMONĖ, GAMINANTI VĖDINIMO IR PNEUMOTRANSPORTO SISTEMŲ ELEMENTUS BEI ĮRANGĄ, KAIP SAKĖ JOS GENERALINIS DIREKTORIUS DONATAS VIRBICKAS, DIDINA RINKĄ, PLĖSDAMA PARDAVIMŲ GEOGRAFIJĄ. Įmonė Vilniuje turi savo gamyklą, kurioje gamina ir parduoda ortakius, fasonines dalis, oro įsiurbimo, šalinimo, reguliavimo ir uždarymo įrangą, vamzdynus pneumotransporto įrangai, oro tiekimo kameras, rekuperatorius. ĮMONĖS PRANAŠUMAS – GEBĖJIMAS PRISITAIKYTI PRIE KLIENTO POREIKIŲ „Nuo šių metų pradžios savo įmonę ir mūsų gaminamą produkciją pristatinėjame tarptautinėse specializuotose parodose Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Švedijoje, – sakė bendrovės „Leovira“ generalinis direktorius D. Virbickas. – Mums svarbu rasti naujų klientų, padidinti įmonės eksporto apimtis, pardavimus.“ Bendrovė tarptautinėse parodose dalyvauja gavusi dalinę Europos regioninės plėtros fondo paramą. Įmonė gamina ne tik bazinius, bet ir nestandartinius gaminius pagal užsakovų poreikius, nepriklausomai nuo užsakymo apimties: tai gali būti tiek pavieniai gaminiai, tiek didelės apimties užsakymai. Vykdydama gamybą Vilniuje, per maksimaliai trumpą laiką įmonė gali suprojektuoti, pagaminti ir pateikti prekes savo užsakovams. Trumpą gamybos ciklą lemia ir technologijos – gamybos įrenginių pagrindą sudaro šveicarų gamybos staklės. Kadangi „Leovira“ yra nedidelė įmonė, kaip pastebi jos vadovas D. Virbickas, tai teikia galimybių pakankamai lanksčiai prisitaikyti prie rinkos poreikių.

Aštuoniolika metų veikianti įmonė nuolat tobulina gaminių konstrukcijas, atlieka gaminių bandymus, taiko pažangiausias technologijas, investuoja į techninę bazę, optimizuodama sąnaudas. Todėl dabar ji turi modernias plazminio pjovimo, valcavimo, lankstymo stakles, ruloninės skardos karpymo lapais ir lakštų perforavimo bei kitas skardos apdirbimo stakles. Visa produkcija gaminama iš cinkuoto bei nerūdijančio plieno, kurį tiekia patikimos tarptautinės kompanijos. „Leovira“ savo produkciją jau pristatė parodose Latvijoje ir Estijoje, kurių rinka artima Lietuvos rinkai. Įmonė, šiais metais sudalyvavusi dviejose parodose, nesitiki iš karto sulaukti didelių kontraktų, nes tai, kaip pažymėjo D. Virbickas, yra ilgas darbas. Iš pradžių įmonei kur kas svarbiau suvokti, kiek jų produkcija bus paklausi kitose rinkose, ką reikia koreguoti, be to, reikia perprasti kaimyninę rinką, jos įpročius, ir, visa tai įvertinus, derinti su savo galimybėmis. „Ieškome nuolatinių partnerių, kurie imtųsi prekiauti mūsų produktais, – lūkesčiais dalijasi generalinis direktorius D. Virbickas. – Situacija kaimyninėse rinkose pakankamai įtempta, gamintojų yra nemažai, kaip ir Lietuvoje. Visi ieško vietos po saule.“ SĄŽININGAM VERSLUI TRUKDO ŠEŠĖLIS IR MAŽIAUSIA KAINA „Nuosekliai skaičiuodami, mes labai gerai žinome, kiek kainuoja pagaminti vieną ar kitą produktą, tad pagrįstai įvertiname gaminių kainas rinkoje, jų minimalias

bei maksimalias ribas, – sako įmonės vadovas D. Virbickas, pastebėdamas, kad net ir taikant lanksčią kainodaros politiką, iš klientų tenka išgirsti apie konkurentų siūlomas mažesnes už prekių savikaina kainas. – Stebuklų nebūna, tad tenka ieškoti kitų priežasčių.“ Bendrovė „Leovira“ yra Lietuvos santechnikų asociacijos narė, tad puikiai žino, kad su analogiškomis situacijomis susiduria ne viena įmonė, – tiek gamintoja, tiek paslaugų tiekėja. „Leovira“ pati nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, tačiau mažiausios kainos prakeiksmą pajunta per savo klientus.

Pirmiausia, D. Virbicko žodžiais, valstybė turi susivokti, kad mažiausios kainos kriterijus yra ydingas, o antra – reikėtų suskaičiuoti, kiek iš tiesų gali kainuoti produkcija ar paslauga. Tuomet taps aišku, kokioje vietoje šmėžuoja šešėlis, nes dažniausiai laimėjus konkursus mažiausiomis kainomis, nebelieka iš ko padengti visų netiesioginių sąnaudų, mokėti atlyginimų. Kadangi didžioji statybų dalis yra valstybės užsakymai, valstybė turėtų imtis skaidrinti ir daryti aiškias pirkimo sąmatas ir procedūras.

Abejonių kelia rangovas, kuris, atmetus vykdomo projekto tiesiogines sąnaudas, savo darbuotojams skaičiuoja minimalius atlyginimus, o kartais – ir tiek nelieka. „Neapskaitytos paslaugos, neapskaityti darbai, neapskaitytos prekės, atlyginimai „vokeliuose“, – sako bendrovės „Leovira“ generalinis direktorius D. Virbickas. – Tai yra šešėlis, kuris sąžiningam Lietuvos verslui neleidžia kvėpuoti.“u www.statybunaujienos.lt

67

REKUPERATORIAI PADEDA UŽTIKRINTI AUKŠTESNĮ ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ Bendrovė „Leovira“ jau penkerius metus gamina rekuperatorius, tam įmonės gamykloje įsteigtas specialus skyrius. Gaminami ne masinės gamybos produktai, o vienetiniai gaminiai, taigi galima prisiderinti prie kliento poreikių.

Bendrovė didžiąją dalį rekuperatorių gamina gyvenamosios paskirties pastatams, nedideliems biurams, mažesnėms komercinėms patalpoms. Įsigaliojus reikalavimui projektuoti ir statyti pastatus, kurių energinis naudingumas yra ne mažesnis negu A klasės, rekuperatoriai tampa ypač aktualūs.

Kuriant naujus produktus, juos bandant ir testuojant įmonė glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorija. Siekiant, kad įrenginiai atitiktų ES Ekodizaino direktyvoje apibrėžtas energijos vartojimo efektyvumo normas, įmonės gaminami rekuperatoriai yra išbandomi ir tobulinami kartu su VGTU. Mažinant energijos suvartojimą, visoms ES šalims taikoma Energetinių produktų (ekodizaino) direktyva, pagal kurią energijos suvartojimas naudojant įrenginį yra svarbiausias vėdinimo įrenginių aspektas. Sekant direktyva, „Leoviros“ rekuperatoriai gaminami taip, kad naudotų kuo mažiau energijos. Tokių galimybių teikia įrenginiuose naudojami vokiečių gamintojo „EBM-papst“ EC ventiliatoriai, pasižymintys mažomis energijos sąnaudomis. Energiją taupyti padeda ir „Leoviros“ naudojami trijų tipų šilumokaičiai: kryžminių srautų celiuliozinis, rotacinis ir šešiakampis priešpriešinių srautų. Šiuo metu įmonė aktyviai rengia vėdinimo 68

LESSTRO R900VE-DE

dalies projektus privatiems namams ir butams: pagal namo ar buto projektą apskaičiuojama sąmata vėdinimo įrangai.

Užsakovui pageidaujant, rengiamas ir vėdinimo dalies projektas. „Leoviros“ išskirtinumas: kiekvienam klientui gali būti parengiamas individualus projektas ir pagaminamas rekuperatorius, kurio forma ir techniniai duomenys pritaikyti pagal konkrečius poreikius. Naudotojai gauna pageidaujamo dizaino ir techninių parametrų efektyviai veikiantį bei poreikius atitinkantį gaminį.

KRYŽMINIŲ SRAUTŲ REKUPERATORIUS SU CELIULIOZĖS PLOKŠTĖMIS Kryžminių srautų šilumokaityje šalinamo ir tiekiamo oro srautai atskirti celiuliozės plokštėmis ir nesusimaišo tarpusavyje. Šalinamo oro šiluma tiekiamą šaltą orą sušildo per šilumokaičio sieneles. Šiems rekuperatoriams nebūtina kondensato surinkimo sistema, tačiau jų negalima

LESSTRO R2000VE-DE

INŽINERINIAI SPRENDIMAI

LESSTRO R1500VE-DE

naudoti labai drėgnose patalpose, pavyzdžiui, baseinuose. „Lesstro“ kryžminių srautų rekuperatorių naudingumas siekia iki 70 proc., be to, jie pigesni ir kompaktiškesni nei rotoriniai.

ROTORINIAI REKUPERATORIAI Rotoriniame rekuperatoriuje tarp tiekiamo ir šalinamo oro srautų sukasi rotorius. Jis yra cilindro formos, su daugybe plono gofruoto aliuminio sluoksnių. Šalinamas oras sušildo rotorių (aliuminines plokšteles), kuris besisukdamas tą šilumą atiduoda tiekiamam šaltam orui. Rotorinis „Lesstro“ rekuperatorius efektyvesnis, jo naudingumas siekia iki 85 proc., tačiau jis brangesnis už kryžminių srautų rekuperatorių dėl papildomo rotorių sukančio elemento.

Užs. Nr. 17-38

REKUPERTAORIUS SU NAUJOS KARTOS VALDYMO PULTU Bendrovė „Leovira“ šiuo metu pristato patobulintas kai kurių modelių konstrukcijas ir naują palubėje kabinamą rotacinį rekuperatorių „Lesstro R500HE-

LESSTRO R180VE-DE

DE“, kurio našumas – 500 kub. m/val. Įrenginys turi elektrinį šildytuvą ir programuojamą nuotolinio valdymo pultelį. Pultelis DEN17-C (gamintojas „Dasko electronic“) – turi jutiklinį ekraną su minimaliu tekstu, bet aiškiais grafiniais funkcijų simboliais, įrenginio vizualizacija. Ekranas sukurtas naudojant universalaus dizaino principą, tai yra naudojamas intuityviai. Naudojantis pulteliu, rekuperatoriaus veikimą galima suprogramuoti savaitei, galima prijungti prie pastato valdymo sistemos (BMS).

NAUJI BUITINIAI REKUPERATORIAI Jau siūlomi nauji buitiniai rekuperatoriai: „LESSTRO R250VE-DE“ (RV031E-01V01) ir „LESSTRO R150VE-DE“ (SV033E-01V01).

Oro tiekimo-ištraukimo agregatą „LESSTRO R250VE-DE“ (RV031E-01V01) sudaro EC oro tiekimo ventiliatorius – 250 kub. m/ val. 150 Pa (sistemos pasipriešinimas); oro ištraukimo EC ventiliatorius 250 kub. m/val. 150 Pa; pagrindinis elektrinis kaloriferis 1kW/230V; F5/G3 filtrai; rotacinis šilumokaitis su specialiu hidroskopiniu padengimu; izoliacijos sluoksnis – 50 milimetrų. Rekuperatorius valdomas su programuojamu VT16 pultu.

Rekuperatorių „LESSTRO R150VE-DE“ (SV033E-01V01) sudaro EC oro tiekimo ventiliatorius – 150 kub. m/val. 100 Pa (sistemos pasipriešinimas); oro ištraukimo EC ventiliatorius 150 kub. m/val. 100 Pa; pagrindinis elektrinis kaloriferis 0,5kW/230V; F5/G3 filtrai. Rekuperatorius sumontuotas su šešiakampiu priešpriešinių srautų šilumokaičiu, turi 50 mm izoliaciją. Įrenginys valdomas su programuojamu VT16 pultu.

PRIEŽIŪRA Bendrovės specialistai akcentuoja, kad bet kokį įrenginį būtina tinkamai prižiūrėti.

Svarbiausia – laiku pakeisti filtrus, išvalyti mechanizmus. Šias procedūras gali atlikti ir pats vartotojas.p www.statybunaujienos.lt

69

KOMPLEKSINIAI INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDIMAI –

KOMFORTAS UŽ OPTIMALIĄ INVESTICIJĄ

INOVATYVŪS, KOMFORTIŠKI BEI ENERGIŠKAI EFEKTYVŪS PASTATŲ ŠILDYMO, VĖSINIMO BEI VĖDINIMO SPRENDIMAI, KURIE NE TIK TAUSOJA GAMTĄ, ENERGETINIUS RESURSUS, BET IR TAUPO VARTOTOJŲ PINIGUS – TOKIE UAB „TENKO BALTIC“ TEIKIAMI SPRENDIMAI – NE TIK INDIVIDUALAUS NAMO, BŪSTO GYVENTOJUI, BET IR STAMBIEMS UŽSAKOVAMS, INVESTUOTOJAMS.

KUO ANKSČIAU ĮSIJUNGIAMA Į PROCESĄ, TUO EFEKTYVESNIŲ SPRENDIMŲ ATRANDAMA Rinkoje nemažai problemų kelia du veiksniai: pastato projektinių sprendinių paieška minimaliomis sąnaudomis bei neracionalus taupymas, kuris ilguoju laikotarpiu kainuoja nemažus pinigus. Kaip pastebi B. Valma, yra ir trečias veiksnys – informacijos trūkumas, kai užsakovai tiesiog nežino, kad galima padaryti taip, jog visos sistemos veiktų darniai, dirbdamos sykiu ir taupydamos resursus bei pinigus.

70

„Todėl mums svarbu kuo anksčiau įsijungti į procesą: išsiaiškinti užsakovo viziją, jo tikslus, lūkesčius. Pagal tai kuriame koncepciją, kuri tiek investiciniu, tiek energiniu požiūriu būtų patraukli, ir aiškiname apie jos naudą“, – sako B. Valma.

Ankstyvas įsijungimas į procesą teikia pranašumą, atveria daugiau galimybių efektyviems sprendimams, tačiau „TENKO Baltic“ specialistai iš patirties žino, kad neretai tenka imtis darbo projektą jau įgyvendinant – šiuo atveju jie prisitaiko.

Tačiau akcentuoja, kad vis tik inžinerinių sprendimų reikėtų imtis nuo pat pradžių. „Mes apjungiame visas sistemas, be kurių negali gyvuoti šiuolaikinis pastatas, tai: mechaninis vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir šilumos/vėsos gamyba. Požiūris į visas šias sistemas kaip į visumą kuria kompleksinio sprendimo galimybę“, – sako B. Valma.

Kalbėdamas apie šilumos gamybą, specialistas pažymi, kad, pavyzdžiui,

renkantis geoterminės energijos šaltinį, galima turėti ir šildymą, ir vėsinimą. Tuomet jau tik nuo pastato vidaus inžinerinių sprendimų priklausys, ar ta pati sistema sugebės panaudoti ir šilumą, ir vėsą. „Sistemas sujungus į bendrą kompleksą, gaunamas aukštas efektyvumas, aukšta klimato kokybė, komfortas, mažos eksploatacinės ir aptarnavimo sąnaudos, ilgaamžiškumas ir, be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas.

Pastarasis dėmuo mūsų laikais yra itin aktualus“, – sako B. Valma.

ATSKIROS SISTEMOS – NE TIK SUDĖTINGAI VALDOMOS, BET IR DUBLIUOJASI Kompleksinis sprendimas teikia neginčijamą pranašumą, tačiau ne visos įmonės gali pasiūlyti tokią galimybę, neretai siūlomi sprendimai, kurie apima tik atskiras sistemas, nejungdami į visumą visų keturių – mechaninio vėdinimo, šildymo,

Nuotrauka Norbert Tukaj „DO ARCHITECTS“

„Mūsų tikslas – įvairios paskirties pastatuose įdiegti kompleksinius sprendinius, tai reiškia, kad šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir šilumos gamyba „kalbėtųsi vienas su kitu“, o ne kiekvienas dirbtų pats sau“, – sako Benas Valma, UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas, akcentuodamas, kad tokia sąveika kuria pridėtinę vertę vartotojui.

INŽINERINIAI SPRENDIMAI

Į ką turėtų atkreipti dėmesį individualių namų savininkai: • Nepagailėti lėšų sprendimams, kurie kuria puikią namų klimato kokybę. Ypač aukšta kokybė pasiekiama įdiegus kapiliarais klimatizuotas lubas, nes jos šildo ir vėsina.

Klimatizuotos lubos šildymo atveju skleidžia šilumos bangas.

• Kompleksiniai sprendimai, apimantys mechaninį vėdinimą, šildymą, vėsinimą ir šilumos gamybą, yra efektyvūs, eksploatacijos ir aptarnavimo sąnaudos yra minimalios, o pačios sistemos – ilgaamžės.

• Jeigu nenorite „dirbti namui“, naudokite atsinaujinančią energiją

Užs. Nr. 17-57

vėsinimo ir šilumos bei vėsos gamybos.

Tiek teoriškai, tiek praktiškai galimas ir atskirų dalių diegimas, netgi – tai darant skirtingiems specialistams, įmonėms. „Būna tokių atvejų, kad klientas, rinkdamasis geoterminį šildymą, nesužino, kad šilumos siurblys vasarą gali ir vėsinti patalpas, todėl papildomai įsirengia kondicionierių. Taip atsiranda dvi sistemos, kurios nesąveikauja viena su kita. Tačiau jei galvojama kompleksiškai ir randamas būdas, kaip vėsą perduoti į patalpas, pavyzdžiui, aktyvuojant konstrukcijas, būtų galima turėti vieną sistemą, kuri komforto ir eksploataciniu požiūriu būtų „visa galva“ aukščiau“, – pateikia pavyzdį „TENKO Baltic“ projektų vadovas.

KUO ŠILTESNIS PASTATAS, TUO SVARBESNIS VĖSINIMAS Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, tad vėsinimas tapo itin aktualus. Kaip pastebi B. Valma,

Kas naudinga žinoti didžiųjų pastatų savininkams: • Geras vidaus klimatas turėtų būti pirmoje vietoje, nes jis kuria pastatui pridėtinę vertę, tiek parduodant, tiek nuomojant.

• Siekiant efektyvumo, būtinas kompleksiškas požiūris į visas sistemas, nes jose slypi galimybių ne tik gaminti šilumą ar vėsinti, bet ir pašildyti baseino vandenį, pasiūlyti kitų galimybių.

• Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikės mažiau išteklių, tausojama gamta, saugomas klimatas, o eksploatavimas bus pigesnis, negu naudojant tradicinius šildymo būdus.

• Siekiant didžiausio efektyvumo ir mažiausių sąnaudų, sykiu su specialistais reikia ieškoti optimaliausio ir patraukliausio sprendimo.

Naudingiausia – projektavimo stadijoje.

neretai suabejojama, ar Lietuvos klimato sąlygomis tai gali turėti didesnės įtakos. „A klasės pastatai yra labai sandarūs ir jeigu jų langai, ypač didesni, vitrininiai, orientuoti į pietvakarius, vakarus, patalpos smarkiai įkaista, tad vėsinimas tampa ypatingai aktualus. Dar daugiau ir ilgiau reikia vėsinimo, kai langai neuždengti specialiomis žaliuzėmis. Tokiu atveju mes siūlome sprendimą – vėsinimą sujungti su šildymo sistemomis, taip galima tą patį įrenginį naudoti ir šildymui, ir vėsinimui“, – sako bendrovės projektų vadovas.

Sujungus vėsinimą ir šildymą, aktyvuojant konstrukcijas, nebereikia išorinių agregatų, kondicionierių, – užtikrinamas visiškas komfortas. Tai ypač aktualu biurų patalpose, kur dirba daug žmonių, nes kondicionieriai paprastai yra nesutarimų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta – kiek toliau nuo kondicionieriaus.

Aktyvavus paviršius šildymui ir vėsinimui, paprastai nepatenkintų lieka ypač mažai, nes visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.

Eksploatavimas taip pat yra paprastas: praktiškai nereikia priežiūros, nes sistemą sudaro plastikiniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nereikia keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis. Sistemos gali būti tiek paslėptos konstrukcijose, tiek ir atviros. „Kalbant apie investicijas, labai svarbu teisingai suprasti, kad mes siūlome sistemas, kurios ir šildo, ir vėsina, todėl neteisinga jų kainos lyginti su tradicinės šildymo sistemos“, – pastebi B. Valma. „TENKO Baltic“ ieško ir siūlo kompleksinius sprendimus, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų individualus namas, viešbutis, biurų pastatas, ar renovuojamas daugiabutis.p www.statybunaujienos.lt

71

TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA NE TIK KONTROLIUOJA, BET IR

SAUGO LIETUVOS VERSLĄ

FRAZĖ „VERSLAS YRA PRIVERSTAS KONKURUOTI SU VALSTYBINE ĮMONE“ LAISVOS RINKOS SĄLYGOMIS SKAMBA LABAI NEPALANKIAI TOKIAI VALSTYBINEI VŠĮ, KOKIA YRA TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA. TAČIAU TARNYBOS DIREKTORIUS ALGIRDAS MIZARAS SAKO, KAD ATSKAITOS TAŠKU REIKĖTŲ LAIKYTI VALSTYBĖS SIEKĮ UŽTIKRINTI POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ TECHNINĘ BŪKLĘ IR, KAIP KEISTAI PRIEKAIŠTŲ KONTEKSTE TAI BESKAMBĖTŲ, – GINTI LIETUVOS ĮMONES. 72

GERIAU PERDĖTAS ĮTARUMAS, NEGU NEĮVERTINTA GRĖSMĖ „Laisva rinka nereiškia, kad joje galima veikti be taisyklių, gaminti, importuoti ar atvežti bet ką, įtarimų keliančios kokybės, ypač, kai kalbame apie potencialiai pavojingus įrenginius, – sako VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktorius Algirdas Mizaras. – Europos valstybės pačios kontroliuoja tai, kas įvežama ne tik iš vadinamųjų trečiųjų šalių, bet taip pat, pavyzdžiui, ir iš Kinijos, net Japonijos.“ Pigūs, abejonių dėl kokybės keliantys tokie įrenginiai kaip katilai, kita katilinių įranga, pastebi A. Mizaras, negali būti naudojami, montuojami be rimto dokumentų vertinimo, – įrenginiai turi atitikti visus privalomus saugaus darbo, veiklos reikalavimus.

Direktorius A. Mizaras yra skeptiškai nusiteikęs prieš tai, kad potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra būtų perduota vien tik verslui, eliminuojant valstybę.

Viena – tai yra viešasis interesas, kurio gynimas yra valstybės reikalas, kita – laiko imlus ekspertų parengimas. „Mūsų srityje, kaip ir medicinoje – kiekvienoje specializacijoje reikia savų profesionalų, nes universalaus specialisto, kuris būtų kompetentingas daugelyje sričių, nėra, – dalijasi savo pastebėjimais A. Mizaras. – Tam, kad mūsų tarnyboje žmogus galėtų dirbti kokybiškai, efektyviai, kad galėtų būti ekspertu, gebėtų kalbėtis su žmonėmis, gerai jaustų situaciją ir technologinėje srityje, ir techninėje, ir juridinėje, – kalbu apie vieną sritį, – tarnyboje turi mokytis 3–5 metus ir kaupti patirtį. Ar verslas gali sau leisti tokią prabangą – mokyti darbuotoją kelerius metus, investuoti į jį, o grąžą gauti tik po 3–5 metų?“ LIETUVA KONTROLĘ PATIKĖJO NE TIK VALSTYBĖS ĮSTAIGAI, BET IR UŽSIENIO KAPITALO ĮMONĖMS ES bei daugelyje kitų šalių įtvirtinta nuostata, kad institucija, kuri teikia kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugas, yra nepriklausoma.

Technikos priežiūros tarnyba taip pat veikia kaip savarankiška, nepriklausoma įstaiga, kurios steigėjas yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuva 2009 m. gruodį pakeitė Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, numatant, kad įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet kurioje ES

Užs. Nr. 17-61

KONTROLĖ valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo sertifikavimo įstaiga atlikti suvirintojų, ar kita organizacija, ar jų filialai. Tokiu būdu lituotojų ir suvirinimo operatorių Lietuva atvėrė rinką potencialiai pavojingus sertifikavimą. Jau ruošiamės akredituotis ir įrenginius galinčioms tikrinti tarptautinėms plastikų suvirintojų sertifikavimui.“ kompanijoms, kurių ne viena, kaip ir Lietuvos nacionalinės akreditacijos biuras Technikos priežiūros tarnyba, Lietuvoje ir yra pasirašęs daugiašalio pripažinimo veikia. dokumentą, tad Technikos priežiūros „Šiuo atveju išskirčiau dvi sritis: periodinius tarnybos išduoti sertifikatai pripažįstami patikrinimus ir atitikties įvertinimą. visoje Europoje. Dėl sertifikavimo Technikos Periodinius patikrinimus Lietuvoje atlieka priežiūros tarnyba yra pasirašiusi sutartis ir valstybės įstaiga, ir šalyje veikiančios su profesinio rengimo centrais, kuriuose privačios kompanijos, – sako A. Mizaras. rengiami profesionalūs suvirintojai. Jeigu – O atitikties vertinimas yra apibrėžtas gamintojas turi sąlygas, atitinkančias specialia direktyva, kurioje nurodyta, jog reikalavimus, sertifikavimas gali būti tokį vertinimą gali atlikti bet kurios ES atliekamas ir gamintojo gamybinėje šalies, į kurią kreipsis gamintojas, kontrolės bazėje. įstaiga. Tačiau galutinę išvadą, leidimą „Kadangi sertifikavimas kainuoja nemažus naudoti, prieš įvedant gaminį ar įrenginį pinigus, pasitaiko bandymų apgaudinėti: į rinką, teikia nacionalinė įstaiga – kaip įmonė turi 2–3 sertifikuotus suvirintojus, o kontrolės įstaiga.“ darbus atlieka galbūt 10 suvirintojų, tačiau Kalbėdamas apie kitų ES šalių patirtį, vykdant kontrolę ir atitikties įvertinimą, A. Mizaras mini Lenkiją. Šioje kaimyninėje PAGRINDINĖ TECHNIKOS šalyje veikia dvi valstybės valdomos PRIEŽIŪROS TARNYBOS VEIKLA įstaigos – transporto techninė inspekcija YRA POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ir nuolatinė inspekcija. Kitokių kontrolės ĮRENGINIŲ TECHNINĖS BŪKLĖS institucijų nėra. Danijoje taip pat veikia TIKRINIMAS, ĮRENGINIŲ ATITIKTIES tik valstybės inspekcija, vykdanti ĮVERTINIMAS, STATYBOS PRODUKTŲ kontrolę, išskyrus atitikties vertinimą.

EKSPLOATACINIŲ SAVYBIŲ PASTOVUMO Lietuva gi suteikė galimybių mūsų VERTINIMAS, ASMENŲ IR SUVIRINIMO šalyje veikti ir užsienio kompanijų PROCESŲ SERTIFIKAVIMAS, METALINIŲ filialams, užsienio kapitalo įmonėms.

KONSTRUKCIJŲ IR SUVIRINTŲJŲ Ką reiškia nacionalinė kontrolė, patyrė SUJUNGIMŲ ARDOMIEJI IR ne vienas Lietuvos verslas, pabandęs savo NEARDOMIEJI BANDYMAI. gaminius įvežti į vieną ar kitą ES šalį. Nors visos šalys narės deklaruoja laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, tačiau neatsisako nacionalinių taisyklių, reikalavimų, kurie tampa sunkiai įveikiami importuotojams. deklaruojama, kad dirbo tik sertifikuoti Taip, nepažeisdama ES direktyvų, ne viena specialistai“, – pastebi A. Plerpa. šalis narė gina savo rinką.

Kadangi suvirinimo darbai atliekami vadovaujantis suvirinimo procedūrų TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBOS aprašais, Technikos priežiūros tarnyba IŠDUOTI SERTIFIKATAI PRIPAŽĮSTAMI tvirtina suvirinimo aprašus, kurie turi VISOJE EUROPOJE atitikti nustatytus standartus, ir vykdo Viena iš svarbiausių sričių statybos sektoriui kontrolę. yra sertifikavimas. „Mes rinkoje veikiame tokiomis pat „Technikos priežiūros tarnybos sąlygomis, kaip ir verslo įmonės, turime sertifikavimo skyrius įkurtas 2003 m., tokius pat įgaliojimus, – pastebi A. Plerpa. kuomet ūkio ministras išleido įsakymą, – Mano nuomone, tai nėra pats geriausias kad suvirintojai, atliekantys potencialiai sprendimas, nes verslas paprastai renkasi pavojingų įrenginių suvirinimą, tą kontrolės įstaigą, kuri pasiūlo mažiausią turi būti sertifikuoti pagal Europos kainą. O ką ji reiškia, visi labai gerai žino, tarptautinius standartus akredituotose ne sykį yra patyrę. Manau, kad šalys, personalo sertifikavimo įstaigose, – kurios šias funkcijas patikėjo valstybinėms sako Sertifikavimo skyriaus vadovas įstaigoms, pasielgė įžvalgiau. Mūsų atveju, Aušrius Plerpa. – Mūsų įstaiga buvo gali nutikti taip, kad įrenginio nepriėmus pirmoji Lietuvoje akredituota personalo vienai kontrolės įstaigai, klientas kreipiasi

į kitą, kuri pateikia teigiamas išvadas, nekreipiant dėmesio į priežastis, dėl kurių klientui buvo atsakyta pirmojoje. “ DIDŽIAUSIAS TRUKDIS – TRŪKSTA KVALIFIKUOTO KOORDINUOJANČIO PERSONALO „Technikos priežiūros tarnyba atlieka plieninių konstrukcijų elementų eksploatacinių savybių vertinimą ir tikrinimą. Jis atliekamas vadovaujantis tik europiniais reglamentais ir standartais, kurie apibrėžia plieninių ir aliumininių konstrukcijų atitiktį, – sako Sertifikavimo skyriaus vadovas A. Plerpa. – Kalbant apie statybas, reikia priminti, kad aplinkos ministro įsakymu „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, jog Lietuvos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti reglamentuojamų statybos produktų sąraše, turi turėti gamintojo išduotas eksploatacinių savybių deklaracijas.

Deklaracija turi būti lietuvių kalba ir parengta kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje.“ Tarnyba atlieka įmonių, kurios tiekia į rinką plienines ir aliuminines konstrukcijas, sertifikavimą. Tai gali atlikti ne tik Technikos priežiūros tarnyba, bet ir kitos Lietuvoje veikiančios notifikuotos įstaigos. Visoms įmonėms svarbu turėti suvirinimo koordinatorių, kurių Sertifikavimo skyriaus vadovo A. Plerpos pastebėjimu, Lietuvoje trūksta.

Neturėdamos kvalifikuotų tokių darbuotojų, įmonės negali tinkamai organizuoti suvirinimo proceso. Tiesa, šiuos specialistus rengia VGTU, bet juos sertifikuoti kviečiamos užsienio įmonės, kurioms suteikta teisė teikti tokias paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje taip pat yra nemažai tarptautinio suvirinimo inžinieriaus kvalifikaciją turinčių specialistų, kurie galėtų ruošti ir sertifikuoti trūkstamus specialistus, tik tam reikia šiek tiek ir valstybės paramos. „Atitinkamų įrenginių priežiūra Lietuvoje buvo pradėta daugiau kaip prieš 80 metų, todėl mes didžiuojamės tęsdami šį darbą, – sako VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktorius A. Mizaras. –Darbuotojų, taigi ir įstaigos patirtis kaupiama dirbant. Šiuo atveju mūsų darbuotojai turi didelės, neįkainojamos patirties, nes nemažai jų dirbo dar iki nepriklausomybės veikusiame Pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros komitete.“ p www.statybunaujienos.lt

73

LABORATORINIŲ BANDYMŲ CENTRAS: AUGANT APIMTIMS,

UAB Laboratorinių bandymų centro vadovas Gediminas Kunčinas

INVESTUOJA Į DARBUOTOJUS IR TECHNIKĄ

ILGAMETIS UAB LABORATORINIŲ BANDYMŲ CENTRO VADOVAS GEDIMINAS KUNČINAS SAKO, KAD ŠIE METAI ĮMONEI YRA PAKANKAMAI SUDĖTINGI: „ŠIEMET BENDROVEI SU SAVO PARTNERIAIS PAVYKO LAIMĖTI DAUG VIEŠŲJŲ PIRKIMO KONKURSŲ. DĖL TO ESAME PATENKINTI, TAČIAU DARBŲ APIMTYS ŽYMIAI PADIDĖJO, TEKO APMOKYTI IR PRIIMTI NET 10 NAUJŲ SPECIALISTŲ. DABAR CENTRE DIRBA 40 KOMPETENTINGŲ ŽMONIŲ, GEBANČIŲ TINKAMAI ATLIKTI JIEMS PATIKĖTĄ DARBĄ.“

74

DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS STIPRINAMOS MOKANTIS IR PAČIAME LBC G. Kunčino teigimu, darbas šioje bendrovėje tikrai nėra lengvas: „Kiekvienam darbuotojui tenka nemažai atsakomybių, todėl privalome pasirūpinti kiekvieno komandos nario kompetencija.“ Visi specialistai nuolat mokosi ir tobulėja – kitaip jie negalėtų savarankiškai atlikti reikalingų bandymų. Kiekvienas priimtas į darbą darbuotojas, net ir įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dar turi papildomai mokytis LBC iki 500 akademinių valandų.

Tik įsisavinus reikiamą informaciją ir pasisėmus patirties iš centre dirbančių specialistų, darbuotojui suteikiama teisė savarankiškai atlikti bandymus. „Mes atsakome už laboratorijos pateikiamus rezultatus, todėl darbuotojų mokymams skiriame daug dėmesio. Gera ir savo darbą išmananti komanda garantuoja sėkmingą įmonės veiklą ir plėtrą“, – teigia G. Kunčinas.

LBC specialistai aktyviai dalyvauja Standartų departamento prie Aplinkos ministerijos komitetų veikloje, Statybos produktų sertifikavimo centro

koordinacinės tarybos, Aplinkos ministerijos Statybos komiteto, NAB statybos komiteto, karjerų, SIA statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijų veikloje.

DIRBA PAGAL ES STANDARTUS Įmonė atvira naujovėms. Nuolat plečiama akreditavimo sritis – įsisavinami naujieji europiniai standartai. Direktoriaus teigimu, stovėti vietoje negalima – norint laimėti kuo daugiau viešųjų konkursų, svarbu būti užsitikrinus gerą įmonės vardą ir atitikti daugybę reikalavimų. Kokybiškas darbas yra labai svarbus konkuruojant su kitomis įmonėmis. Centro vadovas pabrėžia, kad konkursui laimėti gero darbo nepakanka: „Dažnai viešieji konkursai laimimi pasiūlant su realybe prasilenkiančias kainas. Laimėjusioms įmonėms tenka visais įmanomais būdais taupyti arba padengti išlaidas, pasitelkus kitų objektų pelną.“ Būtų žymiai geriau, pastebi G. Kunčinas, jeigu tokiems viešiesiems konkursams būtų iškelta daugiau reikalavimų. Maža kaina negali užtikrinti kokybiško darbo. Svarbu įvertinti ir įmonės patikimumą, gebėjimus atlikti konkrečius darbus.

Užs. Nr. 17-43

NUMATOMA PLĖTRA: DARBŲ APIMTYS DIDĖJA Siekiant ir toliau sėkmingai plėstis bei didinti darbų apimtis, teko atnaujinti ir techniką: šiemet įmonė pirko ne tik naujų automobilių, bet ir nemažai naujos įrangos, kad galėtų tinkamai ir laiku atlikti darbus. Vien per šiuos metus buvo įsigyta bandymo įrangos beveik už 100 tūkst. eurų. „Tai nemaža suma, tačiau investuoti būtina, kad užtikrintume laboratorijos darbų kokybę ir palaikytume gerą vardą.

Centras įsigyja naujų prietaisų kasmet, nes norint akredituotis tam tikriems bandymams, pirmiausia reikia įsigyti prietaisų, tuomet apmokyti specialistus, atlikti palyginamuosius bandymus ir tik tada galima pateikti paraišką dėl akreditacijos“, – sako direktorius G. Kunčinas.

Paprastai Nacionalinio akreditacijos biuro ekspertų vizitai vyksta kas 1,5 metų, laboratorijos veikla nuolat stebima ir tikrinama. Kas penkerius metus vyksta perakreditavimas. Atsiradus tam tikroms neatitiktims, jas privaloma ištaisyti per tris mėnesius.

LABORATORINIAI BANDYMAI

LBC bandymų kokybę ir atitikimus griežtiems reikalavimams kontroliuoja Nacionalinis akreditacijos biuras. Prietaisai, kuriais atliekami bandymai laboratorijoje, privalo atitikti Europos sąjungos standartus ir turi būti sistemingai kalibruojami.

Dažniausiai perkama vokiška įranga, nes viena iš įmonės akcininkių yra laboratorinę įrangą gaminanti Vokietijos kompanija.

RINKOJE SUSIKŪRĖ GERĄ ĮVAIZDĮ UAB Laboratorinių bandymų centro vadovas G. Kunčinas primena įmonės istoriją: „Iš pradžių buvome maža įmonė ir veiklą pradėjome kaip Kelių, tiltų eksploatacijos tresto laboratorija. Čia dirbo tik trys darbuotojai. Įmonės veikloje ryškų pėdsaką paliko 1995 m., kuomet laboratorija buvo reorganizuota į SĮ „Kauno keliai“ filialą. Tais pačiais metais tuometinis žinybinis laboratorinių bandymų centras SĮ „Kauno keliai“ filialas tapo pirmąja akredituota statybinių medžiagų ir produkcijos bandymų laboratorija Lietuvoje. 2000 m. Kauno miesto taryba nusprendė laboratorijos veiklą reorganizuoti ir ji tapo bendrove Laboratorinių bandymų centras. Kiek

daugiau nei prieš metus įmonė atšventė 50-ąjį jubiliejų. „Ilgi metai darbo, tobulėjimo ir patirties leido įmonei plėstis bei užsitikrinti gerą vardą rinkoje. Šiuo metu galime pasidžiaugti, jog esame antra pagal dydį iš šalyje veikiančių akredituotų nepriklausomų laboratorijų kelių statybos srityje. Mums tai – didžiulis pasiekimas“, – sako G. Kunčinas.

CENTRE VEIKIA PENKIOS TARNYBOS Laboratorinių bandymų centre sėkmingai veikia penkios tarnybos: Asfaltbetonio tyrimų, Kelio pagrindų tyrimų, Betono mišinių ir cemento tyrimų, Kelių statybos darbų techninės priežiūros tarnyba, Bandymų įrangos pardavimų ir serviso tarnyba. Čia atliekami asfaltbetonio, kelio pagrindų bei betono mišinių ir cemento tyrimai. Taip pat bendrovė teikia kelių statybos darbų techninės priežiūros paslaugas bei parduoda bandymų įrangą ir atlieka jų servisą. LBC atliekami sertifikaciniai bandymai pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtintą privalomųjų rodiklių sąrašą.

Bendrovė yra nepriklausoma laboratorija,

atliekanti cemento sertifikacinius bandymus ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Suomijos sertifikavimo centrams.

LBC vykdo kelių statybos darbų ir pastatų renovavimo techninę priežiūrą.

Bendrovės techninės priežiūros tarnyboje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę patirtį. Didelių, stambių statinių techninę priežiūrą LBC paprastai vykdo su partneriais: UAB „Saugvila“, AB „Problematika“, VGTU kelių tyrimo instituto laboratorija.

PAGRINDINIS TIKSLAS – TAPTI LABIAU MATOMIEMS EUROPOJE Kuo platesnė laboratorijos akreditacija – tuo daugiau galimybių teikti įvairesnių paslaugų. Visi kovoja dėl konkursų, konkuruoja, todėl laboratorija privalo gebėti atlikti kuo daugiau bandymų.

G. Kunčinas atskleidžia ir kitą įmonės tikslą – tapti notifikuota laboratorija.

Tapęs notifikuota įmone, LBC gautų europinį kodą, bandomiems objektams galėtų išduoti sertifikatus (šiuo metu pagal laboratorijos parengtus protokolus sertifikatus išduoda sertifikavimo centrai) ir taptų labiau matomi Europoje.p

www.statybunaujienos.lt

75

METALO GAMINIAI –

MODERNŪS

ARCHITEKTŪROS IR DIZAINO

SPRENDIMAI

„PASIDAIRĘ PO PASAULĮ, LIETUVIAI VIS PLAČIAU IR DRĄSIAU SAVO APLINKOJE IMA NAUDOTI METALO GAMINIUS, – SAKO BENDROVĖS „MORIONIS“ DIREKTORIUS VALDAS STUNŽĖNAS, NUO STUDIJŲ TUOMETINIAME KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE ĮSIMYLĖJĘS METALĄ. – METALAI NAUDOJAMI INTERJERUOSE IR EKSTERJERUOSE, NAUDOJAMI TEN, KUR REIKALINGAS ILGAAMŽIŠKUMAS, PATVARUMAS, ESTETIŠKUMAS, TECHNIŠKUMAS.“

Į LIETUVĄ VEŽA „METALINES“ EUROPOS MADAS Įmonė „Morionis“ Lietuvos rinkai siūlo žymių Europoje firmų ir koncernų, tokių, kaip: „MEISER“, „KME“, „MEVACO“, „DAWID“ ir kitų metalo gaminius ir pusgaminius. Tarp jų – karštai cinkuotos grotelės, laiptų pakopos, tvoros, aptvarai, perforuoti lakštai, stoginės ir fasadinės vario dangos, kirstai tempti, suvirinti, pinti, austi tinklai arba vadinamieji skylėti, perforuoti metalai. „Su skylėtaisiais metalais darbuojuosi jau apie 20 metų. Man pasisekė, kad turiu puikius partnerius Vokietijoje ir Lenkijoje“, – sako Valdas Stunžėnas, pripažindamas, kad jo svajonė buvo į Lietuvą atvesti naujos kartos metalo 76

gaminius, nes gaminti vietoje, jo manymu, neverta dėl mažos rinkos.

Ką vežti į Lietuvą, verslininkas atsirenka parodose Vokietijoje ir Lenkijoje, o ką naujo atvežęs pristato „Restoje“. Kad rinką pasiektų naujos metalo medžiagos ir gaminiai interjerams bei eksterjerams, bendrovė nuolat bendrauja su žymiausiais Lietuvos architektais, klausdama patarimų, aiškindamasi naujas tendencijas.

GALIMA NUSIPIRKTI PIGIAI, BET NAUDOTI TRUMPAI Metalą pamėgęs verslininkas perspėja mažų kainų „gaudytojus“: neverta ieškoti svetimų dievų – iš tolimų kraštų atvežtų pigių, bet greitai rūdijančių metalo

gaminių. Kokybiškas metalas yra ilgaamžis, todėl jis turi savo kainą. „Visi mūsų siūlomi metaliniai produktai yra karštai cinkuoti, todėl net 25-erius metus jų „negriebia“ korozija“, – pasakoja Valdas Stunžėnas.

Bendrovės „Morionis“ į Lietuvą atvežti gaminiai panaudoti ir Palangoje, prie jūros tilto įrenginėjant vietą švartuotis laivams.

Kadangi jūros vanduo įveikia ir atspariu korozijai laikomą karštą cinkavimą, tai šiuo atveju buvo panaudotos stiklo pluošto grotelės, kurios, kaip tvirtina Valdas Stunžėnas, yra amžinos. „Stiklo pluošto groteles prie Palangos jūros tilto įrengėme prieš aštuonerius metus – ne gėda dėl mūsų produkto dar ir dabar“, –

STATYBOS PRAMONĖ

teikia begalę kūrybiškumo galimybių, o stulbinantis natūralaus vario ir vario lydinių paviršius suteikia išskirtinį dizainą, – pasakoja V. Stunžėnas. – Kita vertus, kuo ilgiau varis stovi, tuo gražesniu darosi.“ Varis yra laikomas amžina medžiaga, ilgaamžė.

METALO GAMINIAI NAUDOJAMI ĮVAIRIOS PASKIRTIES OBJEKTUOSE Bendrovė „Morionis“ Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje turi padalinius, kuriuose dirbantys specialistai teikia kvalifikuotą informaciją, konsultuoja tiek projektuojant, tiek ir atliekant darbus objekte. Bendrovės tiekiami gaminiai yra panaudoti daugelyje įvairios paskirties objektų: prekybos centruose, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, gyvenamuosiuose pastatuose ir pramonės objektuose.

Žinomiausi iš jų: „Akropolio“ prekybos centrai Kaliningrade, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje; prekybos centro Kaune „Mega“ evakuacinės laiptinės; CUP bei oro uosto automobilių stovėjimo aikštelės Vilniuje; „Coca cola Plaza“ kino teatro evakuacinė laiptinė Vilniuje; pramogų centro „Luna“ fasadas Marijampolėje; viešbučio „Santaka“ fasadas Kaune; „Nissan“ automobilių centro fasadas Kaune. O taip pat pramoniniuose objektuose: Klaipėdos Naftos terminalo išplėtimas, konteinerių terminalas „Smeltė“, birių krovinių terminalas Klaipėdoje, KAN cechas Jonavos Azoto gamykloje, „Mida LT“ Gargžduose, „Philip Morris Lietuva“ Klaipėdoje ir kt.

Be metalo gaminių tiekimo, bendrovė taip pat teikia ir konstrukcijų karštojo cinkavimo paslaugas, montuoja aptvėrimus.p

Užs. Nr. 17-41

sako įmonės vadovas.

Populiarūs bendrovės atvežti kompleksiniai aptvėrimai, kurie naudojami stadionams, kaip, pvz., Utenos stadione, teniso kortams kaimo turizmo sodybose.

VARIS – KUO ILGIAU STOVI, TUO DAROSI GRAŽESNIU Perforuotas arba skylėtas metalas sėkmingai naudojamas tiek eksterjere, tiek interjere – visų paskirčių pastatuose.

Viskas, pastebi V. Stunžėnas, priklauso nuo fantazijos.

Bendrovė „Morionis“ Lietuvos rinkai tiekė ir varį, tačiau atėjus krizei, šį metalą išstūmė pigesnės medžiagos. „Variniai pastato fasadai architektams www.statybunaujienos.lt

77

PRIEŽASTYS, KURIOS PADĖS VALDYTI STATYBOS PROJEKTO BIUDŽETĄ IR KONTROLIUOTI IŠLAIDAS BE ĮTAMPOS IR SU ŠYPSENA VALDYTI STATYBOS PROJEKTO BIUDŽETĄ IR KONTROLIUOTI IŠLAIDAS NERETAI GALI BŪTI NEMENKAS IŠŠŪKIS IR STRESĄ BEI ĮTAMPĄ KELIANTI UŽDUOTIS, YPAČ PROJEKTO VADOVAMS. BE KITŲ ATSAKOMYBIŲ IR ĮTEMPTOS KASDIENĖS DIENOTVARKĖS, JIE TURI UŽTIKRINTI, KAD PROJEKTAS BŪTŲ VYKDOMAS LAIKU IR PAGAL NUMATYTĄ BIUDŽETĄ. PROJEKTO BIUDŽETO APIMTIES POKYČIAI, PAPILDOMI DARBAI, GAUNAMŲ SĄSKAITŲ KONTROLĖ BEI SAVALAIKIS IR TIKSLUS IŠLAIDŲ PROGNOZAVIMAS – YRA TIK KELETAS DALYKŲ, UŽ KURIUOS NERETAI YRA ATSAKINGI PROJEKTŲ VADOVAI BEI KITI KOMANDOS ŽMONĖS.

Jeigu vadovaujate statybų įmonei ar esate projektų komandos vadovas, ar kada pagalvojote, kaip galėtumėte projektų vadovams ir visai projektų komandai padėti valdyti statybos projektų biudžetus ir kontroliuoti išlaidas be įtampos – su šypsena?

Išbandytas ir pasiteisinęs būdas yra duoti savo komandai įrankį, kuris taupys jų laiką, ir jie tikrai tuo įrankiu naudosis, paprastai tariant, – programinę įrangą, kuri nėra dar viena laiko reikalaujanti duomenų suvedimo sistema, „nuleista iš viršaus“, bet naudinga, paprasta ir kiekvienam suprantama priemonė, kurią jūsų darbuotojai tiesiog pamėgs.

78

Toliau pateikiamos 9 priežastys, kodėl bauwise.com padeda komandoms valdyti statybos projektų biudžetus ir kontroliuoti išlaidas be įtampos ir su šypsena. Įdomu kaip?

1. Paprastumas arba pagaliau visiems suprantama sistema. Projekto biudžeto valdymo ir išlaidų kontrolės sistema bauwise.com yra pagrįstas puikia idėja – jokių nereikalingų funkcijų! Todėl ši sistema turi tik tas funkcijas, kuriomis projektų valdymo komanda tikrai naudosis. Dėl tokio programos paprastumo komandai prireiks ne daugiau kaip vienos dienos įsisavinti jos pagrindus! Sistemos veikimas yra labai aiškus ir paprastas, jokių nereikalingų mygtukų ir pasirinkimų, ne per daug

rodiklių – tik tiek, kiek būtina. Svarbu paminėti tai, kad atsiradus papildomiems darbams ar išlaidoms viršijant biudžetą, sistemoje tai bus ryškiai išskirta ir labai aiškiai matoma – užteks vos užmesti akį.

Be to, sistemoje įdiegta galimybė vienoje paprastoje formoje matyti visą projektų portfelį su esminiais rodikliais, o praėjusio mėnesio apžvalgos ataskaitą paruošite vienu mygtuko paspaudimu.

2. Tikslesnis galutinio projekto rezultato prognozavimas ir trijų tipų biudžetų palyginimas arba daugiau jokių abejonių, kad komanda eina teisingu keliu. Apie nuokrypius nuo biudžeto sužinote per vėlai? Neturite

IT SPREDIMAI

galimybės sekti ir lyginti pradinio projekto biudžeto, projekto vadovo pakoreguoto biudžeto ir biudžeto, kuris priskirtas subrangovams ar vidinei komandai? Jau nebe! bauwise.com suteikia galimybę stebėti einamąsias išlaidas ir profesionaliai bei gerokai iš anksto prognozuoti galutinį projekto rezultatą. Bet kuriuo metu įmanoma matyti, koks numatomas pelnas ar nuostoliai, ir imtis veiksmų pagerinti galutinį projekto rezultatą. Taip pat įmanoma palyginti jau aukščiau paminėtus trijų tipų biudžetus, – tai padeda komandai pastebėti, kurioje vietoje jiems dar reikėtų „pasitempti“ (pradinis biudžetas užfiksuojamas ir viso projekto eigoje negali būti keičiamas, todėl visada galėsite matyti aiškų skirtumą tarp pradinio suplanuoto biudžeto ir galutinio rezultato). Pavyzdžiui, gal pardavimų komanda ar vadovai nustato nerealius projektų biudžetus? Gal projekto vadovai neteisingai vertina ir prognozuoja išlaidas? O gal subrangovai yra tiesiog per brangūs? Turėdama visą reikiamą informaciją projekto komanda nuo šiol galės išsaugoti ir atsekti projektų biudžetų istoriją, iš jos mokytis ir kitą projekto biudžetą padaryti dar geresnį! Geresni rezultatai, paprastesnis atsekamumas, mažiau įtampos, geresnė komandos atmosfera.

3. Lengvas biudžeto įkėlimas iš Microsoft Excel, Google Sheets ir bet kokios kitos skaičiuoklės arba kodėl nereikia vėl visko perdaryti. Statybų sektoriaus įmonės vis dar naudoja daugybę skaičiuoklių sąmatų ir biudžetų sudarymui. bauwise.com padeda komandoms pačiu geriausiu būdu pasinaudoti tuo, ką jie jau turi, pripratę bei žino. Statybos projekto biudžetas gali būti paruoštas bet kurioje skaičiuoklėje ir tada tiesiog tereikia jį kopijuoti ir įklijuoti (angl. copy paste) į bauwise.com sistemą! Jokių sudėtingų duomenų perkėlimų – paprasčiausiai kopijuoti įklijuoti! Sistemoje naudojamas projekto biudžeto šablonas yra paprastas ir lengvai pritaikomas. Jūsų komandai tai tikrai patiks!

4. Tik būtini rodikliai ir integracija su buhalterinės apskaitos sistema arba kaip taupyti brangų laiką. Sistemoje įdiegti tik būtiniausi projekto biudžeto valdymo rodikliai, pavyzdžiui, galimybė

aiškiai matyti galutinę išlaidų prognozę, darbų baigtumą eurais, taip pat skirtumą tarp pradinio biudžeto ir numatomo galutinio projekto biudžeto bei kt. Kas patraukliausia, bauwise.com sistemą galima integruoti su buhalterinės apskaitos sistema, o tai leidžia gauti informaciją apie išlaidas iš apskaitos sistemos tiesiai į projekto biudžeto eilutes! Ši puiki funkcija užtikrina galimybę projekto vadovams kontroliuoti ir matyti išlaidų informaciją iš apskaitos sistemos, nesikreipiant į apskaitos darbuotojus ar jungiantis prie buhalterinės apskaitos sistemos. Rodikliais neperkrauta sistema ir patogi integracija su apskaitos programa sutaupys daug brangaus projektų komandos darbuotojų laiko. Daugiau laiko, mažiau įtampos, daugiau šypsenų.

5. Subrangovų bei vidinės komandos biudžeto vykdymo kontrolė arba – juk niekas nenori permokėti.

Dėl nesudėtingo naudoti bauwise. com funkcionalumo lengva matyti, kokį konkrečiai darbą atlieka subrangovai arba vidinė komanda, koks šiems darbams skirtas biudžetas, kokia susitarta kaina už darbus su subrangovais, kokie duomenys jau yra apskaitos sistemoje ir koks yra darbų baigtumo procentas. Be to, projekto biudžetą galima padalinti į „darbų paketus“, kuriuos sudaro bet kokia norima projekto biudžeto eilučių grupė. Pavyzdžiui, darbų grupė („darbų paketas“), kurią projekto vadovas nori priskirti vidinei komandai, arba darbai, kurie yra įtraukti į sutartis su subrangovais, ir pan. Šis funkcionalumas ypač naudingas toms statybų įmonėms, kurios turi daug subrangovų, arba išimtinai teikia generalinio rangovo paslaugas.

Jos gali lengvai kontroliuoti neribotą skaičių subrangos sutarčių ir būti tikros, jog subrangovai išrašo tikslias sąskaitas už jų atliktus darbus, bei lyginti sutartą su subrangovu biudžetą ir faktinius duomenis, gaunamus iš apskaitos sistemos. Tokiu būdu niekada nepermokėsite už suteiktas subrangovų paslaugas. Juk niekas nenori permokėti, tiesa?

6. Jokių „nežinomų“ papildomų darbų arba kaip išvengti staigmenų galutiniame projekto rezultate.

Turbūt nėra nė vieno statybos projekto be netikėtai atsiradusių papildomų darbų. Galbūt projekto vadovas pamiršo

įtraukti darbus į biudžetą, o gal atsirado nenumatytų aplinkybių. Kaip bebūtų – bauwise.com padės suvaldyti šią užduotį be jokios įtampos ir streso. Sistemoje labai paprasta pridėti bet kokį papildomą darbą ir jo nepamiršti, nes jis bus ryškiai išskirtas projekto biudžete. Taip pat yra galimybė atsekti, kas, kada ir kodėl pridėjo papildomų darbų, koks jiems numatytas biudžetas ir ar jis buvo keičiamas. Taigi, daugiau jokių klausimų apie tai, „iš kur šis darbas atsirado“? Dar daugiau, bauwise.com suteikia galimybę iškart matyti, kaip tai paveiks galutinį projekto rezultatą, o tai padės imtis reikalingų veiksmų, kad projektas išliktų pelningu.

Tikriausiai sutiksite, kad tai labai svarbu.

7. Pirkimo sąskaitų išskaidymas biudžeto eilutėms arba kaip padėti buhalteriui ir projekto vadovui tapti geresniais draugais. Ar jūsų projektų vadovai skiria nemažai laiko, ant popierinių sąskaitų žymėdami, prie kokio projekto buhalteris turi priskirti pirkimo sąskaitos išlaidas? Ar jūsų projektų vadovai ir buhalterija intensyviai kontaktuoja šiais klausimais ir tas bendravimas ne visada kuria gerą nuotaiką? Daugiau nebe! bauwise.com sistemoje įdiegta paprasta darbų seka (angl. workflow), kuri suteikia galimybę, naudojantis paprasta tempti ir įkelti (angl. drag & drop) funkcija, į sistemą įkelti nuskanuotą ar skaitmeninę sąskaitą (tai gali padaryti tiek projekto vadovas, tiek asistentas ar bet kuris kitas paskirtas darbuotojas) bei priskirti, kas konkrečiai turėtų paskirstyti sąskaitas ir mygtuko paspaudimu išsiųsti sąskaitos paskirstymo informaciją tiesiai į apskaitos sistemą, kad buhalteris ją patikrintų ir patvirtintų.

Buhalteriui patvirtinus sąskaitos paskirstymą, paskirstytos sąskaitos sumos iš apskaitos sistemos įrašomos tiesiai į projekto biudžeto eilutes! Taip pat yra įmanoma naudotis šia funkcija be integracijos su apskaitos sistema ir pridėti pirkimo sąskaitos paskirstymo informaciją tiesiai į biudžeto eilutes rankiniu būdu.

Be to, sistema leidžia nustatyti, kas bus sąskaitos paskirstymo proceso tvirtintojas.

Tai padeda kontroliuoti, kad visos sąskaitos tikslios ir paskirstymas biudžeto eilutėms yra atliktas teisingai. Daugiau jokių nesusipratimų su buhalterija, pagaliau nusišypsos ir jūsų buhalteris.u www.statybunaujienos.lt

79

IT SPREDIMAI

8. Jokių pamestų projekto dokumentų ir gebėjimas visada atsakyti į klausimą „kodėl“ arba dar šiek tiek daugiau laiko kavos pertraukėlei. Ar prisimenate paskutinį kartą, kuomet projekto vadovas bėgiojo biure bandydamas surasti sąskaitą, darbų atlikimo aktą arba sutartį su subrangovu? Ar teko matyti situaciją, kuomet kažkas pakeitė sumą biudžeto eilutėje ir vėliau niekas negalėjo atsiminti kodėl? Tai daugiau nepasikartos! Nors bauwise.com nėra dokumentų valdymo sistema, ji leidžia labai paprastu būdu kaupti einamuosius projekto dokumentus ir komentuoti prie biudžeto eilučių, panašiai, kaip Microsoft Excel programoje.

Pavyzdžiui, galite prisegti dokumentus ir daryti įrašus prie kiekvienos biudžeto eilutės: prisekite sutartis, sąskaitas,

pasiūlymus, garantinius dokumentus, komentuokite apie prisegtus dokumentus, pasižymėkite, kas svarbu.

Su bauwise.com visada žinosite, kas pridėjo dokumentus ar įrašą, bei galėsite laikyti einamuosius projekto dokumentus po ranka. Taigi liks laiko papildomai kavos pertraukėlei – mažiau streso, geresnė nuotaika.

9. Darbas, nepriklausomai nuo vietos, arba laiminga komanda, laimingas vadovas. Pasaulis keičiasi. Neįmanoma dirbti tuo pačiu būdu kaip vakar. Tiesą sakant, gali būti, kad jau nebėra būdo „kaip vakar“. Galbūt jūsų projekto vadovas yra laimingesnis dirbdamas statybų aikštelėje prie miško ar ežero?

Gal jis mėgsta dirbti iš namų arba jam geriau sekasi atlikti užduotis dirbant

laisvu grafiku iš bet kurios vietos? Ar tai jį daro laimingesniu, ar jis dėl to daugiau šypsosi? Su bauwise.com tai įmanoma! Sistema veikia „debesijos“ (angl. cloud) technologijų pagrindu, tad jūsų darbuotojai gali dirbti iš bet kurios vietos. Taigi, nėra poreikio rūpintis serveriais, programine įranga ir IT personalu – projektų komandai tereikia prisijungti internetu ir pradėti dirbti. „Kaip ir visi puikūs dalykai, tai labai paprasta“, pasakė amerikiečių rašytoja Natalie Babbitt. Daugumai žmonių patinka dirbti su nesudėtingais, paprastais įrankiais, todėl galite būti tikri, kad bauwise.com sistema projektų biudžetų valdymui ir išlaidų kontrolei padės jūsų komandai dirbti be įtampos ir su šypsena.

Kviečiame apsilankyti bauwise.com ir sužinoti daugiau arba pateikti užklausą el. laišku info@bauwise.com.

Softbuilder OÜ yra Estijoje įkurta įmonė, kuri 2008 m. pirmiausiai pradėjo kurti programinę įrangą inžinerinių tinklų statybos projektų valdymui. Vėliau Softbuilder OÜ komanda kūrė sistemas kelių tiesimo įmonėms, o dar vėliau – ir architektams, taip įgydama daug patirties ir žinių visame statybos procese. Šiuo metu įmonė yra sukūrusi ir toliau vysto „debesijos“ pagrindu veikiančią sistemą bauwise.com, skirtą projektų biudžetų valdymui ir išlaidų kontrolei, paprastai sakant – projekto finansų valdymui. Sistema ypač naudinga generaliniams rangovams.

Sėkmės istorija su bauwise.com Puikus pavyzdys yra sparčiai auganti ir 80

generalinės rangos paslaugas teikianti Estijos įmonė Mapri Ehitus OÜ, kurios apyvarta siekia 60 mln. eurų per metus. Įmonės veiklos procesai buvo gerai organizuoti, tačiau buvo ir nemažai iššūkių, pavyzdžiui, tai, kad projektų vadovai skirdavo pakankamai daug laiko atnaujindami informaciją atskirose skaičiuoklėse apie darbų baigtumą, faktines subrangos išlaidas iš apskaitos sistemos bei susiedami tas išlaidas su konkrečiomis biudžeto eilutėmis. Taip pat nemažai laiko atimdavo ruošti bendras projektų apžvalgos ataskaitas. Kadangi faktiniai duomenys iš apskaitos būdavo gaunami kas savaitę, buvo sunku tiksliai prognozuoti galutinį projekto rezultatą, taip pat realiu laiku matyti,

kiek subrangovams jau sumokėta, koks yra likutis ir taip toliau. Šiandien, pasirinkę bauwise. com, projektų vadovai naudojasi nesudėtinga, centralizuota, vieninga projektų biudžetų valdymo ir kontrolės sistema, kuri yra kasdien automatiškai papildoma faktiniais duomenimis iš apskaitos sistemos, taip pat jie patys sistemos pagalba gali greitai ir paprastai paskirstyti gaunamas sąskaitas biudžeto eilutėms ir šią informaciją pateikti apskaitos skyriui automatiškai. Dabar matyti realų visų įmonės projektų portfelio finansinį rezultatą galima ne po savaitė ar dviejų, o iškart. Tai suteikia konkurencinį pranašumą ir padeda siekti vis geresnių veiklos rezultatų. p

Užs. Nr. 17-71

APIE SISTEMOS KŪRĖJUS

www.statybunaujienos.lt

81

KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS

PRADEDA

BENDRADARBIAUTI SU ITALIJOS DAŽŲ PRAMONĖS ĮMONE NAUJAIS MOKSLO METAIS KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS PRADEDA ĮGYVENDINTI ERASMUS + PROGRAMOS MOBILUMO PROJEKTĄ „DARBO RINKAI BŪTINŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS“ 2017-1-LT01KA116 034846. PROJEKTO MOBILUMAS BUS ORGANIZUOJAMAS KETURIOMIS KRYPTIMIS ARBA SEKTORIAIS: STATYBA, SOCIALINĖ SLAUGA, MOKINIŲ SU SPECIALIAISIAIS POREIKIAIS PROFESINIS RENGIMAS, PROFESINIO RENGIMO SPECIALISTŲ KOMPETENCIJŲ IR ŽINIŲ TOBULINIMAS. „Norint dabar ir ateityje aktyviai dalyvauti Europos darbo rinkoje, žmonėms būtini kokybiški įgūdžiai. Modernizavus profesinį rengimą ir mokymą, jiems atsivers daugiau galimybių pasinaudoti lanksčiais mokymosi būdais ir taip ugdyti tinkamus įgūdžius visą gyvenimą, – sako Ričardas Šeštokas, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius. – Europa privalo aprūpinti žmones tinkamais įgūdžiais, kad jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.“ 82

AKTUALIOMIS TAMPA ŽINIOS APIE NAUJAUSIAS TECHNOLOGIJAS IR MEDŽIAGAS BEI GEBĖJIMAS JOMIS NAUDOTIS Profesinis rengimas ir mokymas taps patrauklesnis tik tuo atveju, pastebi R. Šeštokas, jei žmonės patikės jo nauda ir jei jis suteiks besimokantiems daugiau galimybių įgyti darbo patirties ir rasti darbo užsienyje. Todėl svarbiausiu tikslu tampa teikti kokybišką, laikmečio reikalavimus atitinkantį išsilavinimą, kad

kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų gerų praktinių įgūdžių, kurie užtikrintų galimybę konkuruoti darbo rinkoje. Šiandieninei darbo rinkai reikalingas kvalifikuotas specialistas, sugebantis prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, mokantis dirbti kokybiškai, sparčiai, savarankiškai. „Baigę profesines mokyklas mokiniai paprastai stokoja praktinių

PROFESINIS RENGIMAS

Užs. Nr. 17-65

gebėjimų, – dalijasi R. Šeštokas. – Taip pat yra aktualios žinios apie naujausias technologijas ir medžiagas bei gebėjimas jomis naudotis praktiškai, taikyti savo darbe. Projekto dalyviai taps kūrybiškesni, iniciatyvūs, išmoks dirbti komandoje, įgis atsakomybės jausmą.“ Projektu skatinamas mokymasis visą gyvenimą ir inovacijos. Dėl sparčių technologinių pokyčių būtina nuolat tobulinti konkrečius profesinius įgūdžius, taip pat ir profesinio rengimo specialistams. Projektas didina projekto dalyvių konkurencingumą darbo rinkoje, karjeros galimybes, įgalina būti mobilesniems Europos darbo rinkoje.

CENTRAS PRADEDA BENDRYSTĘ SU ITALŲ STATYBINIŲ DAŽŲ PRAMONĖS ĮMONE Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktoriaus Ričardo Šeštoko iniciatyva centras pradeda bendradarbiauti su Italijos statybinių dažų pramonės įmone „Colorificio Atria srl“.

Numatyta, kad Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre penkių dienų vizito atvyks šios įmonės atstovai. „Atria“ yra didžiausia Pietų Italijos Sicilijos dažų pramonės įmonė, šios pramonės šakos lyderė, sulaukusi tarptautinio pripažinimo. Nuolat augdama, įmonė išaugo nacionalinę rinką ir šiuo metu veikia visoje Europoje, veiklos ėmėsi ir kituose žemynuose. Įmonė „Atria“ kuria technologiškai pažangius produktus, aukštos kokybės gaminius pramonei ir statybų pramonei, kaip, pavyzdžiui: dažymui, padengimui, apdailai, apsaugai. Įmonė „Atria“ didžiausią apyvartą generuoja iš statybų pramonės, gamindama gruntus, izoliacines medžiagas, hermetikus, dažus, šiluminės izoliacijos medžiagas: dažus, dekoratyvines dangas, hermetikus bei interjero ir eksterjero apdailos medžiagas (dervas). Įmonė turi įdiegusi modernią spalvų maišymo sistemą. „Colorificio atria srl“ valdo 36 produkto linijas ir ženklus: „Atriafloor“, „Atriathermika“, „Sofia“, „Grace“.

Ričardas Šeštokas, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius

ŽENGIA KOJA KOJON SU GROŽIU, PAPRASTUMU IR ELEGANCIJA „Colorificio ATRIA“ kompanija įkurta Italijoje, 1967 m., įgyvendinant brolių Atria idėją kurti ekologiškus, aplinkai ir žmonių sveikatai nekenksmingus produktus, kurie būtų inovatyvūs, ekonomiški bei turintys galimybę žengti koja kojon su grožiu, paprastumu ir elegancija.

Metams bėgant buvo įdiegtos naujos technologijos, kurios sukėlė revoliuciją statybų pasaulyje. Joms buvo suteiktas EU ekologiškumo sertifikatas. Įmonės gamybiniai plotai užima 40 tūkst. kv. metrų. Įmonėje dirba 70 darbuotojų bei skaičiuojama 1650 autorizuotų atstovų,

veikiančių nacionalinėje bei tarptautinėse rinkose. „Įmonė „Colorificio Atria srl“ Erasmus + programoje dalyvaus pirmą kartą. Įmonės produktai pripažinti ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu, įmonė naudoja modernias dažų gamybos technologijas, todėl tikimės, kad mūsų profesinio rengimo specialistams jie suteiks kokybiškus ir reikalingus mokymus“, – sako Ričardas Šeštokas, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro direktorius. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. p

www.statybunaujienos.lt

83

PADEDA

SUBALANSUOTI DARBUOTOJŲ POREIKĮ SU PASIŪLA

DIDŽIAUSIAS VERSLO GALVOS SKAUSMAS – KUR GAUTI DARBUOTOJŲ. NE MAŽESNIS – KUR GAUTI TINKAMOS KVALIFIKACIJOS ŽMONIŲ. IŠEITIS DAŽNIAUSIAI VIENA – IEŠKOTI BŪDŲ, KAIP PATIEMS PASIRENGTI TŲ PROFESIJŲ IR TOKIOS KVALIFIKACIJOS DARBUOTOJŲ, KURIŲ REIKIA. VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRAS TAIKO LANKSČIAS MOKYMO FORMAS, VERSLUI TAUPYDAMAS SVARBIAUSIĄ – LAIKĄ IR TEIKDAMAS DARBUOTOJĄ, KURIO REIKIA. 84

PROFESINIS RENGIMAS

ĮMONĖS KVIEČIAMOS NEMOKAMAI PASIRENGTI SUVIRINTOJUS Nuo rugsėjo pirmos dienos Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre (Mokymo centras) pradedama įgyvendinti modulinė suvirintojo profesinio mokymo programa pameistrystės forma. Ši programa skirta parengti kvalifikuotą suvirintoją, gebantį dirbti inžinerinės pramonės ir metalo apdirbimo gamyklose, atlikti suvirinimo darbus statybose gaminant bei montuojant įvairias konstrukcijas, inžinerinius tinklus, atlikti suvirinimo darbus energetikos sektoriuje gaminant ir montuojant įvairius vamzdynus, katilus, slėginius indus bei talpyklas ir pan. Lietuvos ir Europos Sąjungos sektoriuose. „Vieno modulio mokymo programa skirta įgyti vienai ar kelioms kompetencijoms, – sako Jurgita Bražinskienė, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pavaduotoja. – Moduliai sudaryti atsižvelgiant į gamybinių įmonių interesus ir minimalius reikalavimus, keliamus suvirinimo specialistų išsilavinimui, mokymui, egzaminavimui ir kvalifikacijai. Programa atitinka tarptautinius suvirinimo standartų reikalavimus. Darbdaviams tai yra puiki galimybė nemokamai pasirengti savo įmonei suvirinimo specialistą.“ Kadangi programą finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija, darbdaviams mokymas nekainuoja: pretendentas, norėdamas mokytis, turi užsiregistruoti LAMA BPO informacinėje sistemoje. Tai, akcentuoja J. Bražinskienė, gali būti, pvz., ir pagalbinis darbininkas, iš kurio įmonė planuoja „užsiauginti“ suvirintoją.

Mokymas pagal šitą programą bus vykdomas dvejus metus, pameistrystės forma, tad darbuotojas didžiąją dalį laiko, tai yra pusantrų metų, ir visą praktinį mokymą praleis įmonėje. Pirmąją praktiką mokiniai pradės jau po pusmečio.

Nespėjusieji užsiregistruoti iki rugpjūčio 18 dienos, tai gali padaryti rugsėjį, nes skelbiamas papildomas priėmimas. Su programa galima susipažinti Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro tinklalapyje (www.vjdrmc.lt).

Mokymo centro direktoriaus pavaduotoja J. Bražinskienė

SPECIALISTAI RENGIAMI PAGAL KONKREČIŲ ĮMONIŲ POREIKIUS Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras sudaro galimybes įmonėms pasirengti suvirintojus pagal atskirus modulius, – neformalias programas, kurios pritaikomos pagal įmonės poreikius. „Sakykim, įmonė įsigijo tam tikrą įrangą ir nori parengti žmones, kad su įranga

jie dirbtų teisingai. Mūsų Mokymo centro mokytojai važiuoja į tas įmones ir jose vykdo neformalų mokymą, teikia konsultacijas, kaip teisingai panaudoti įrangos galimybes“, – pasakoja J. Bražinskienė.

Mokymo centras teikia ir įmonių darbuotojų testavimo paslaugą: išsiaiškina darbuotojų pasirengimo lygį, kompetencijas, sudaro darbuotojų individualius mokymo planus, pagal kuriuos įmonės gali išsiugdyti reikiamus specialistus jų darbo vietoje.

Mokymo centre taip pat mokomi ir suvirinimo koordinatoriai, suvirinimo brigadininkai. „Suvirintojų brigadininkų mokymui turime paruošę nuotolinę mokymų programą.

Ji yra labai patogi, nes neįpareigoja žmogaus ilgam išvykti iš darbo vietos“, – sako J. Bražinskienė.

Per metus Mokymo centras parengia apie 300 suvirintojų. Pernai išleista pirmoji suvirintojų, turinčių tarptautinio suvirintojo kvalifikaciją, laida – mokymus baigė 14 žmonių. Šiuo metu pagal šią programą mokosi dar penki žmonės.u

www.statybunaujienos.lt

85

Vytautas Kelminskas, bendrovės „LT Technologies“ generalinis direktorius 2014–2015 metais dalyvavome Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro projekte „Pameistrystė – galimybė eksporto plėtrai“. Projektą finansavo LR Ūkio ministerija.

Projekte dalyvavome norėdami išspręsti įmonės apsirūpinimo kvalifikuotais darbininkais problemas.

Prieš pradedant mokymus, pagal įmonės poreikį buvo nustatyti darbuotojų vertinimo (tinkamumo) kriterijai.

Darbuotojų profesinis mokymas buvo vykdomas kartu su įmone pagal abipusiai suderintą individualų mokymų planą.

Mokymus vertiname labai gerai, kadangi apsirūpinome įmonei ir darbuotojams svarbiais profesiniais dokumentais.

Pastabų per tą laikotarpį neturėjome ir esame labai patenkinti Mokymo centro darbuotojų profesionalumu, kontroliuojant visą procesą bei teikiant informaciją mūsų atstovams – laiku ir išsamiai.

Nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. buvo apmokytas 81 mūsų įmonės darbuotojas. Darbuotojai buvo apmokyti metalo gaminių miltelinio dažymo; dirbti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (mokymai vyko įmonėje); suvirintojų elektrosaugos PK kategorijai įgyti; virinti pusautomačiais, dujomis; buvo mokomi ir LEAN gamybos valdymo bei kt.

86

RAGINA NEPRALEISTI PROGOS INVESTUOTI Į JAUNUS DARBUOTOJUS Kalbėdama apie populiariausias Mokymo centro profesijas, J. Bražinskienė pastebi, kad nuolat jaučiamas didelis poreikis stogdengių, krautuvų vairuotojų, visada reikia apdailos ir bendrastatybinių darbų darbininkų. Populiariausių programų kvalifikacijai įgyti sąrašo viršuje yra suvirintojų mokymo programos, po jų seka santechnikai, elektrikai, šaltkalviai, pastatų šildymo sistemų įrengimo ir pastato vandentiekio ir nuotekų sistemų įrengimo profesijos. Populiariausių programų kvalifikacijai įgyti viršuje – metalo srities apdirbimo darbuotojai. „Iš akiračio nepaleidžiame profesijų, kurių gali prisireikti ateityje, – sako Mokymo centro direktoriaus pavaduotoja. – Dėmesio centre – ir pastangos pagerinti mokymų turinį, kad jis atitiktų naujausias technologijas. Manau, kad visos profesinės mokyklos susidūrė su iššūkiu – ne tiek mokyti naujų profesijų, kiek mokyti jau profesijas įgijusius žmones dirbti su naujomis technologijomis, kurios keičiasi labai sparčiai. Todėl mes bendraujame su įmonėmis, klausiame, kokius turi objektus, kur galėtų nuvažiuoti mūsų mokytojai, kad galėtų apžiūrėti turimus įrenginius, taip derinant mokymo turinį su įmonėmis.“

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras turi tarptautinės mokymo įstaigos statusą, yra akredituotas vykdyti mokymą pagal tarptautinę mokymo suvirintojų programą. Vienas iš reikalavimų buvo turėti tarptautinio lygio mokytojus, kurie dar būtų ir praktikai. Mokymo centre dauguma dirbančių mokytojų irgi yra atėję iš gamybos arba dirba ir gamyboje, ir Mokymo centre. Taigi profesijos mokytojai ne tik turi tarptautinius sertifikatus, patirties, bet jie nuolat siunčiami ir į mokymus, kad atnaujintų žinias.

Kaip pastebėjo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pavaduotoja J. Bražinskienė, natūralu, kad įmonės dirba su skirtinga įranga, tad atėjus naujiems darbuotojams reikia juos mokyti dirbti su nauju įrenginiu. Tačiau kur kas mažiau laiko tenka sugaišti, kai mokomas žmogus, jau turintis pagrindus, nes užtenka tik atnaujinti arba praplėsti žinias. „Pasakysiu žinomą tiesą – žmogus yra didžiausias turtas, vertybė, todėl reikia į juos investuoti, ypač į jaunus“, – sako J. Bražinskienė, pastebėdama, kad permokyti suaugusį žmogų yra sudėtingiau. Mokymo centre besimokančių žmonių amžiaus vidurkis yra 35–40 metų. p

Užs. Nr. 17-48

Vytautas Kelminskas, Karolinos Pansevič (DELFI) nuotr.

PROFESINIS RENGIMAS

www.statybunaujienos.lt

87

88

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442 www.statybunaujienos.lt

89

Geberit Volex

Geberit kokybė kiekvienai dienai. geriamasis vanduo

90

radiatorinis šildymas

grindų šildymas

Geberit Volex tenkina visus šiuolaikinių inžinerinių pastato sistemų reikalavimus – tiek naujos statybos, tiek remonto atveju, nuo karšto ir šalto vandentiekio iki grindų šildymo. Išsamūs bandymai parodė, kad Geberit Volex vamzdynų sistema atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Balti daugiasluoksniai ir PE-RT vienasluoksniai vamzdžiai bei platus standartinių bei specialių jungčių pasirinkimas padės įrengti patikimą sistemą. Rinkitės Geberit kokybę ir aptarnavimą. → www.geberit.lt

www.statybunaujienos.lt 60

91

ĮTEMPTO ARMAVIMO TECHNOLOGIJA

NEPERTRAUKIAMO BETONAVIMO/ SLENKANČIŲ KLOJINIŲ TECHNOLOGIJA

MAXFRANK BALKONŲ ŠALČIO TILTO IZOLIAVIMO ELEMENTAI

MAXFRANK ĮDĖTINĖS DETALĖS MONOLITINIAM BETONUI

CALENBERG ATRAMINIAI ELASTOMERINIAI GUOLIAI

MIGUA DEFORMACINĖS SIŪLĖS

KONSTRUKCIJŲ STIPRINIMAS ANGLIES PLUOŠTO TEKSTILE IR LAMINATAIS

RECKLI MATRICOS FAKTŪRINIO BETONO PAVIRŠIAUS FORMAVIMUI

ATRAMINIAI GUOLIAI IR DEFORMACINĖS SIŪLĖS TILTAMS

TRIUKŠMO SLOPINIMO SPRENDIMAI

UAB „DELTA NOVA“ UŽUPIO G. 30, LT-01203 VILNIUS TEL. +370 5 272 53 08, FAKS. +370 5 272 10 62, MOB. +370 615 13669 info@deltanova.lt