Leidinys „STATYBUNAUJIENOS.LT Resta 2015“ 2015 nr. 2 (5) by Statybunaujienos.lt

2015 Nr. 2 (5)

RESTA 2015 GARSO IZOLIAVIMAS ŠILDYMAS SANDARUS NAMAS

www.paa.lt

Jaukiems namams

MEDINIAI, ALIUMINIAI IR BEŠVINIAI PLASTIKINIAI LANGAI IR DURYS ELITE profilių sistemos | GEALAN S9000 profiliai pasyviam namui. 6 kamerų 80 mm | 6 kamerų 83 mm A klasė

www.elitolangai.lt, el. p. info@elitolangai.lt, tel. +370 622 88885

ĮVAIRŪS STOGAI IR FASADAI. SKARDINIMAS

Prekiaujame: • Įvairiomis stogų ir sienų dangomis bei jų priedais; • Siūlome modernias lietaus vandens nuvedimo sistemas. • Statybinių medžiagų komplektavimas.

Gaminame, siūlome paslaugas: • Stogų konstrukcijų įrengimas; • Šlaitinių, lygių stogų dengimas; • Fasadų šiltinimas, apdaila, skardinimas; ventiliuojamų fasadų įrengimas; • Įvairių skardos lankstinių gamyba; • Bendrastatybiniai darbai; • Konsultavimo paslaugos.

Bendrovė atestuota būti ypatingo statinio statybos rangovu. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; kultūros paveldo statiniai. Statybos darbų sritys: statybinių konstrukcijų (betono, mūro) statyba, stogų įrengimas, apdailos darbai.

UAB „Arinstata“ P. Lukšio g. 16 (II aukštas), LT-08222 Vilnius Tel. (8 5) 276 11 77 Faksas (8 5) 276 11 50 Mob. +370 659 177 04 El. p. arinstata@gmail.com www.arinstata.lt

RESTA 2015

Skaitmeninės statybos konferencijoje – apie geidžiamiausius specialistus Statybos procesas netrukus neišvengiamai turės iš esmės pasikeisti. Naujos skaitmeninės technologijos keičia projektavimo, statybos, objekto priežiūros metodus, reikalauja naujų specialistų kompetencijų. Svarbiausi pokyčiai statyboje bus pristatyti tradicinėje tarptautinėje konferencijoje balandžio 24 dieną.

tatybos skaitmenizavimo koordinavimui Lietuvoje įsteigtos viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojamoje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“ parodos „RESTA“ metu Vilniuje bus kalbama apie skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodologijos vystymo aktualijas Lietuvoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje bei Norvegijoje ir apie perspektyviausius statybos srities darbininkus – BIM specialistus. „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“ – jau ketvirtoji konferencija, kurioje pranešimus skaito Lietuvos ir užsienio skaitmeninės statybos vystytojai. Konferencija skirta visiems statybos proceso dalyviams – užsakovams, NT vystytojams ir valdytojams, projektuotojams, statytojams, valdžios atstovams, viešųjų pirkimų organizatoriams bei mokslo ir tyrimų institucijų atstovams. Šių metų konferencijoje bus pristatyta Lietuvos skaitmeninės statybos vystymo strategija, Skandinavijos šalių ir D. Britanijos specialistai pasidalins gerąja

skaitmenine praktika, didinančia statybos sektoriaus konkurencingumą ir efektyvumą, eksporto skatinimą šiose šalyse, apžvelgs naujas specialistų kompetencijas, reikalingas skaitmeninei statybai. Skandinavijos šalis ir D. Britaniją galima laikyti vienais iš BIM metodologijos vystymo lyderių. Šių šalių skaitmeninės statybos vystytojai dalindamiesi patirtimi įrodo BIM metodologijos naudą visų statybos proceso dalyvių konkurencingumui, užsakovams ir galutiniams naudotojams, valstybių finansams, teikia vertingus patarimus verslui ir valstybinėms institucijoms Lietuvoje, pristato praktinius statinio informacinio modeliavimo taikymo pavyzdžius. Konferencijos „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“ dalyviai turės galimybę išgirsti, kaip yra rengiami BIM specialistai ir kokie pokyčiai darbuotojų kompetencijų srityje vyksta D. Britanijoje, Suomijoje ir Danijoje, kaip BIM veikia infrastruktūros projektus Švedijoje arba kaip Londone naudojant statinio informacinį modeliavimą vyksta didelės onkologijos klinikų statybos.

„Delsimas diegti skaitmeninės statybos principus didina riziką Lietuvos statybos sektoriui tapti nekonkurencingam. Tai patvirtina Lietuvos statybininkai, kurie po nepriklausomybės paskelbimo praėjusiais metais Šengeno šalyse uždirbo rekordinį pajamų kiekį – daugiau negu 168 milijonų eurų. Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje dirbantys lietuviai taiko BIM metodologiją. Grįžę į Lietuvą jie turi vėl naudoti senus statybos organizavimo metodus ir tai juos glumina. Tradicinės „Skaitmeninės statybos“ konferencijos suteikia puikią galimybę išgirsti apie geriausius užsienio pavyzdžius ir diskusijose aptarti tolimesnius žingsnius link skaitmeninės statybos Lietuvoje“, – teigia Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Konferencija „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“ vyks balandžio 24 d. nuo 9:30 iki 17:00 val. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir kongresų centre (Laisvės pr. 5). Generalinis konferencijos rėmėjas – UAB „Kelprojektas“. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ dalininkai – 13 statybos sektoriaus asociacijų: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacija, „Statinių konstruktorių klubas“, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Asociacija „Lietuvos keliai“, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija ir Lietuvos architektų rūmai. Plačiau apie konferenciją „Skaitmeninė statyba 2015. Vilnius“, bilietai ir registracija. Plačiau apie VšĮ „Skaitmeninė statyba“ veiklas skaitmeninestatyba.lt.

R E S TA 2 0 1 5

GARSO IZOLIAVIMAS Mažesnis garsas be didesnių statybos sąnaudų – reikia kokybiškesnio statybininkų darbo kontrolės Atlikus viešosios nuomonės tyrimą, 95 procentai Lietuvos gyventojų nurodė, kad apsauga nuo triukšmo yra vienas iš svarbiausių būsto kokybės rodiklių – greta saugos nuo gaisro, įsilaužimo, taupaus eksploatavimo ir kitų.

inkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos rezultatai parodė, kad gyventojams svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena, jie sutiko, kad šiuolaikinėse statybose Lietuvoje yra atsižvelgiama į žmogaus ir visuomenės interesus, nurodė svarbiausius dalykus, kurie turėtų būti užtikrinti gyvenamajame būste. Dėl ES statybos produktų reglamento nuostatų naujai statomo gyvenamojo būsto apsauga nuo triukšmo pastaraisiais metais pagerėjo, nors daugelio nekilnojamojo turto plėtotojų ir statybininkų manymu, išlaidos būsto akustiniam komfortui būsto vertės nepadidina. Pasak spaudos, vos kelios bendrovės siekia aukštesnės garso izoliacijos klasės, nei reikalaujama STR nuostatomis. Tačiau kylant bendram gyvenimo komforto lygiui, atsiranda gyventojų poreikis garantuotai būsto kaip prekės kokybei bei teisingai ir suprantamai informacijai apie jos akustinį komfortą. Jis gali būti užtikrintas 6

taikant pakankamai garsą izoliuojančias vidaus patalpų atitvarines konstrukcijas, kurių rodiklių reikalavimai pateikti STR 2.01.07:2003 2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Šis dokumentas yra pagrindinis pastatų apsaugos nuo vidaus ir išorės aplinkos triukšmo normavimo sistemos, galiojančios nuo 2004 metų, dalių. Pažymėtina, kad Lietuvoje ir Europoje atlikti tyrimų rezultatai parodė, jog minimalios garso klasės užtikrinimas naujuose pastatuose beveik nebrangina jų statybos sąnaudų. Tereikia skirti didesnį dėmesį statybos darbų kokybei ir naudojamų statybos produktų faktinių akustinių rodiklių kontrolei, tikina Lietuvos statybos inžinierių sąjungos šaltiniai.

Ar įmanoma negirdėti kaimynės kulniukų kaukšėjimo? Gyvenantys stambiaplokščiuose, ypač senesnės statybos namuose, dažnai kenčia dėl orinio garso, sklindan-

čio oru per sienas, sandūras tarp plokščių ar kiaurymes jose. Dažnai prie šio triukšmo prisideda ir smūginiai garsai, kurie sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais. Vienas efektyvesnių sprendimų, galinčių pagerinti smūginio garso izoliavimą, „plaukiojančių“ grindų įrengimas – ant akmens vatos plokščių izoliacijos kloti nuo sienų elastinga tarpine atskirtą grindų dangą. Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius. Pasak bendrovės „Rockwool“ techninio vadovo Andriaus Buskos, izoliuojant būstą svarbu atsižvelgti ir į statybines medžiagas, kurių pasirinkimas tikrai platus. Jas reikėtų pritaikyti pagal garso pobūdį: ar jis yra konstrukcijomis sklindantis smūginis garsas, ar oru, per sienas. Specialistas atkreipia dėmesį, jog kai kuriais atvejais nepadės ir geriausių statybinių medžiagų ar izoliavimo būdų pasirinkimas – izoliuoti smūginį garsą, kurį sukelia kaimynės iš viršutinio buto aukštakulnių kaukšėjimas, skambinimas pianinu ar garso kolonėlių vibracija – beveik neįmanoma. Tokiu atveju reikėtų pasikalbėti su kaimynais, gal jie galėtų įsirengti „plaukiojančias“ grindis. Taip pat reikėtų muzikos aparatūrą tvirtinti ne prie sienų, bet ją pastatant ant minkštos grindų dangos, pavyzdžiui, kilimo.

Kaip neįsileisti garsų Valdant garsą Lietuvos specialistai neturi didesnės patirties. Šios problemos kamuoja ir senų, ir naujų namų gyventojus. Kad reikalavimų garsą sulaikyti nebuvo, anot prof. Raimondo Bliūdžiaus, KTU Architektūros ir statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjo, pasakyti negalima. Grindyse buvo tam tikros medžiagos, kurios slopino smūginį garsą. Jei apačioje gyvenantiems žmonėms gyvenimas pasidarė neįmanomas, tai reiškia, kad buto savininkai išlupo visas buvusias medžiagas ir tiesiai ant betono suklijavo parketlentes. Pats „linksmiausias“ dalykas senuose butuose buvo vadinamosios rozetės dėžutė. Kadangi nebuvo gerų grąžtų, tai kiaurymės šioms dėžutėms būdavo įrengiamos tiesiog gamykloje, kiaurai per visą sieną, taip sukuriant puikų ryšio kanalą. Sudėtingiausia yra sienų izoliacija, nes žmonės taupo plotą – izoliacinės medžiagos yra apie 8 cm storio. Tačiau net ir apsisprendus prarasti ploto mainais už tylesnį gyvenimą, situacija nelabai keičiasi, nes tai turėtų daryti tas, kuris gyvena triukšmingai. Kai triukšmadarys kaimynas izoliuos sienas, daugiau naudos garsą sukeliančių medžiagų, šalia gyvenantiems tikrai bus tyliau, bet paprastai esama priešingai. Anot profesoriaus, apsisaugoti nuo garsų galima, bet tam reikia žinių, papildomų lėšų ir būti pasirengusiam sumažinti plotą. O pats blogiausias dalykas – garsai, ateinantys per virtuvę. Norint juos izoliuoti, reikia ardyti brangią virtuvės įrangą, kurios į tą pačią vietą dažnai ir nebeįstumsi. Todėl žmonės linkę kentėti nepatogumus dėl garsų, bet kad tik nereikėtų keisti ir griauti sumontuotos įrangos, baldų.

VIBRACIJOS IR TRIUKŠMO SLOPINIMO SPRENDIMAI

VU Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro Saulėtekyje jautrios laboratorinės įrangos patalpų grindys buvo izoliuotos nuo aplinkos vibracijų Calenberg Cibatur kilimais.

Calenberg bi-Trapezoidal atraminė juosta surenkamiems gelžbetoninių laiptų maršams.

UAB „Delta Nova“ Užupio g 30, LT-01203 Vilnius

Tel. (8 5) 272 53 08, faksas (8 5) 272 10 62, mob. +370 615 136 69 El. p. info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

Garso izoliavimas

Kodėl namuose girdime triukšmą ir kaip to išvengti? Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje kasmet dėl triukšmo sveikata sutrinka 1-1,6 milijonams gyventojų, daliai jų – negrįžtamai.

ėl trumpalaikio triukšmo pradeda skaudėti galvą, sunkiau užmiegama ar pablogėja atmintis, o nuolatinis triukšmas gali lemti netgi širdies ir kraujagyslių ligas, kraujospūdžio padidėjimą, atsiranda išeminės širdies ligos tikimybė. Nors kontroliuoti triukšmo, su kuriuo susiduriama darbo vietoje, lauke ar transporte, lygį dažniausiai nėra galimybės, ekspertai atkreipia dėmesį, kad siekiant išvengti nuolatinio triukšmo sukeliamų sveikatos problemų, galima apsaugoti bent jau savo namus. Gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose susiduriama su trijų tipų triukšmu: oro, smūgio ir struktūriniu. Skirstymas priklauso nuo triukšmo šaltinio: oro triukšmas sklinda oru (balsai, buitinė garso, vaizdo technika, muzikos instrumentai); smūgio triukšmo šaltiniai yra dinaminiai poveikiai į grindis (žingsniai, baldų stumdymas, vibracija); struktūrinį triukšmą sukelia garso šaltiniai, sąveikaujantys su pastato konstrukcijomis (hidrauliniai vandentiekio sistemos smūgiai, liftai, sienos gręžimas).

net normalaus garso pokalbį. Ypač nuo oru sklindančio triukšmo kenčia tų daugiabučių namų gyventojai, kuriuose tarpbutinės atitvaros įrengtos iš lengvų ar nedidelio svorio ir storio medžiagų – sako bendrovės „ROCKWOOL“ techninis vadovas Andrius Buska. Siekiant sumažinti orinį garsą tarp atskirų kambarių, vienas optimaliausių sprendimų yra pertvarų oro garso izoliavimas.“ Anot jo, labiausiai paplitusios ir lengvai įrengiamos – karkasinės pertvaros su gipso kartono dengiamuoju sluoksniu. Šioje konstrukcijoje „masė“ yra gipso kartono plokštės, o viduje esantis oro tarpas atlieka spyruoklės vaidmenį. Pertvaros viduje susidariusią ertmę reikia užpildyti lengva, gerai garsą sugeriančia akmens vatos plokšte. Tam, kad būtų išvengiama smūginio triukšmo, specialistas pataria apsvarstyti galimybę įsirengti plūdriosios („plaukiojančios“) konstrukcijos grindis. Triukšmą sumažinti padės ir tarpinės iš kamštinio medžio, akmens vatos ar gumos.

Garsą sugeriančios akmens vatos plokštės

Sprendimai, padedantys apsaugoti nuo triukšmo

„Oru sklindantis triukšmas sienomis, lubomis bei apylankinėmis konstrukcijomis pasiekia ir mūsų ausis, todėl puikiai girdime kaimyno gitaros garsus, juoką ar

„Apsisprendus izoliuoti būstą nuo triukšmo, svarbiausia nepadaryti klaidos ir pasirinkti tinkamas medžiagas. Jeigu montuosite lengvas pertvaras ir nenaudo-

site elastinių tarpinių, naudosite standžias jungtis prie gretimų konstrukcijų, rezultatu gali tekti ir nusivilti – pastebi A. Buska. – Vertėtų apgalvoti ir apie smulkesnius, tačiau ne mažiau svarbius statybinius sprendimus, pavyzdžiui, kištukinio lizdo užkamšymą nedegia ir biria akmens vata, ventiliacijos ortakių padengimą akmens vatos dembliais ar sienų apklijavimą kamštine danga.“ Tiems, kurie dar tik ieško naujo būsto ir nori išvengti remonto, A. Buska siūlo atkreipti dėmesį į namo garso izoliavimo kokybei aprašyti naudojamą penkių garso klasių sistemą: A, B, C, D ir E. Naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privalomi bent C garso klasės reikalavimai, o rekonstruojami ar remontuojami pastatai priskiriami žemiausiai E klasės kategorijai, tad, norint sumažinti triukšmo lygi, teks įdėti papildomų pastangų. UAB „ROCKWOOL“ – akmens vata prekiaujanti įmonė, priklausanti tarptautinei „ROCKWOOL“ grupei įkurtai 1937 m. Danijoje. Šiuo metu „ROCKWOOL“ grupė valdo 33 gamyklas įvairiose pasaulio šalyse. Iš viso grupės įmonėse dirba daugiau kaip 10 400 darbuotojų. Pirmoji atstovybė Baltijos šalims įsteigta 1995 m. Vilniuje.

R E S TA 2 0 1 5

ŠILDYMAS

somybę nuo valdžios įnorių ir didžiulių sąskaitų už vandenį. Tokia proga jau pasinaudojo Šiaulių K. Korsako g. 41 namo gyventojai, kuriems UAB „Sinovada“ ant namo įrengė vokiškus vakuuminius saulės kolektorius. „Jeigu šilta ir saulėta diena, kolektorinė sistema patenkina viso namo karšto vandens poreikius ir šilumos tinklų energijos nebereikia“, – pripažino bendrijos pirmininkas Valius Raštikis. Rimanto Gužo, įmonės „Sinovada“ komercijos direktoriaus, teigimu, ant daugiabučio namo Šiauliuose įrengta kolektorinė sistema namo gyventojams atsipirks per trejus metus, o šios sistemos naudingumas siekia net 95 procentus. Neretai žmones nuo saulės energijos atbaido paplitę mitai, tačiau reikia atskirti du dalykus: elektros energijos gamybą ir karšto vandens ruošimą, kuris Lietuvoje vis populiarėja, nes nauda akivaizdžiai yra didesnė už sąnaudas.

Minimaliomis sąnaudomis – didžiausias efektyvumas

Ateities šildymo būdai rado pritaikymą Lietuvoje Tradiciniai šildymo būdai šiandien nepatenkina vartotojų poreikio – vis dažniau ieškoma alternatyvaus, nepriklausomo ir ekologiško energijos šaltinio.

aulės energija yra pati svarbiausia iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių. Ji yra švari, neturi išmetamųjų atliekų ir yra reikalinga beveik kiekvienam gamtoje vykstančiam procesui. Saulės Lietuvoje mažai, tačiau jos skleidžiama energija į vieną kvadratinį metrą per metus sudaro apie 1000 kWh. Pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas panaudoti šią nemokamą energiją – naudoti saulės kolektorių sistemą. Ji „surenka“ saulės skleidžiamą energiją, ją paverčia šilumos energija ir perduoda į katilinėje esančias karšto buitinio vandens talpyklas, akumuliacines termofikacinio vandens talpyklas, ba-

seinus, taip pat gali būti panaudojama grunto regeneracijai geoterminio šildymo sistemose. UAB „Elmitra“ specialistai, remdamiesi mokslininkų skaičiavimais, teigia, kad teisingai paruošta sistema padės per metus sutaupyti apie 60 – 70 proc. karšto buitinio vandens išlaidų ir 30 proc. šildymo išlaidų.

Sistemos naudingumo koeficientas siekia 95 procentus Kol kas saulės kolektoriai lietuvių širdžių dar neužkariavo, tačiau tai vienas iš efektyvių būdų užsitikrinti nepriklau-

Šildymas Lietuvoje – brangus malonumas, todėl paieškos, kaip gyventi pigiau, surasti priežiūros nereikalaujantį variantą, yra labai aktualios. UAB „Klaira“ siūloma sistema – infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė, kuri minimaliomis sąnaudomis efektyviai aprūpina šiluma gyvenamuosius, prekybinius ir administracinius objektus. Tai ateities šildymas, gaminantis šilumą, panašią į saulės spindulių, kurį naudoti paprasta, patogu, pigu ir naudinga. Į lubas montuojama speciali plėvelė sukuria patalpoje reikiamą temperatūrą, šildo grindis ir kitus paviršius. Ekologišką gyvenamąją aplinką, aukščiausią komforto lygį ir sumažėjusias energijos sąnaudas užtikrina šildymo sistemos ELPAN-WANPAN, kurių veikimas pagrįstas „šiluminio apgaubimo“ principu, išgaunamu šildymo elementus tolygiai išdėstant visu patalpos perimetru. ELPAN – elektrinė šildymo sistema, montuojama įprastinių grindjuosčių vietoje, išdėstant jos elementus visu šildomos patalpos perimetru. WANPAN – vandeninė šildymo sistema, kuri veikia tuo pačiu tolygaus šilumos paskirstymo principu. Šilumos šaltiniu gali būti dujos, skystas kuras, elektra ar kiti energijos šaltiniai. Naudojant ELPAN-WANPAN sistemas, šiluma vienodai sklinda iš visų pusių, todėl energijos sąnaudos sumažėja 20-25 proc., o naudojant programinius termostatus galima sutaupyti iki 35-40 proc. energijos.

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

UAB „SISTELA“ 10 Žalgirio g. 88, LT-09303, Vilnius

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084 E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

www.sistela.lt

Šildymas

Šildymas infraraudonaisiais spinduliais – tradicinio šildymo alternatyva be papildomų sąnaudų Šildymas yra ta sritis, kuriai tenka atiduoti liūto dalį namų ūkio biudžete. Todėl vyksta nuolatinės paieškos, kaip kuo pigiau gyventi šiltai. Antras geidžiamas dalykas – kuo paprastesnė priežiūra, o dar geriau – jokios priežiūros. Toks sprendimas yra. Tai naujausia šildymo sistema PLEN – infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė, kuri minimaliomis sąnaudomis efektyviai aprūpina šiluma gyvenamuosius, prekybinius ir administracinius objektus.

ficialaus gamintojo distributoriaus UAB „Klaira“ siūloma sistema – tai ateities šildymas, gaminantis šilumą, panašią į saulės spindulių.

Komfortas mažomis šildymo sąnaudomis

Infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė yra naujas produktas, kurį naudoti paprasta, patogu, pigu ir naudinga. Į lubas montuojama speciali plėvelė sukuria patalpoje reikiamą temperatūrą, šildo grindis ir kitus paviršius. Dėl paprasto naudojimo bei ekonomiškumo PLEN yra universali priemonė bet kokio dydžio, vietos ir paskirties patalpoms. Toks šildymo būdas pasižymi mažu elektros energijos sunaudojimu (C - D energinės klasės pastatuose vidutinės sąnaudos šildymo sezono metu yra 15-20 W/kv. m per valandą), aukštu šiluminio komforto lygiu, kurį lemia tai, kad atitvarinių konstrukcijų temperatūra 2-3 laipsniais aukštesnė už oro temperatūrą, patalpoje išlieka natūralus drėgnumas ir deguonies koncentracija, sumažėja dulkių kiekis ore, infraraudonųjų spindulių diapazonas yra naudingas augalams, gyvūnams ir žmonėms.

PLEN dėl ekonomiškumo ir paprasto montavimo galima naudoti visur, kur yra elektra, eksploatavimo laikas – 50 metų ir daugiau. Tai tikra tinginio svajonė, nes šildymo sistemos darbui palaikyti nereikia papildomos priežiūros, eksploatacinių sąnaudų, jos atsipirkimo laikas 2-3 metai.

Grindys atiduoda šilumą, kurią akumuliuoja šildymo metu Konvekcinėje sistemoje šilumos šaltinis yra radiatorius, konvektorius arba kitas panašus elementas, turintis nedidelį šilumos perdavimo plotą. Šiluma konvekciniu būdu perduodama nuo radiatoriaus paviršiaus šaltam orui, jis ima šilti, įšildytas išretėja ir kyla į viršų. Dalį šilumos perdavęs atitvarinėms konstrukcijoms (sienoms, luboms), atvėsęs oras leidžiasi žemyn. Naudojant infraraudonuosius spindulius, kurie yra šildymo PLEN elementais pagrindas, procesas vyksta tokia seka: elektros energija patenka į PLEN elementus, kurių paviršiaus temperatūra per kelias minutes pasiekia + 45 laipsnių. Šis šilumos srautas perduoda-

VIDUTINĖS ŠILDYMO SĄNAUDOS PER MĖNESĮ (viduje nuolat palaikant ~20°C temperatūrą) Mato vnt.

Kriterijai

A+

A++

Kai pastato naudingas plotas 1 m² Energijos sąnaudos šildymui

W/h

11,1

5,6

2,8

1,7

1,1

Išlaidos šildymui(0,145€/kWh)

€/mėn.

1,16

0,58

0,29

0,17

0,12

889

444

222

133

92,68

46,34

23,17

13,90

9,27

1667

833

417

250

167

173,77

86,89

43,44

26,07

17,38

Kai pastato naudingas plotas 80 m² Energijos sąnaudos šildymui

W/h

Išlaidos šildymui(0,145€/kWh)

€/mėn.

Kai pastato naudingas plotas 150 m² Energijos sąnaudos šildymui

W/h

Išlaidos šildymui(0,145€/kWh)

€/mėn.

mas tiesiai į grindų paviršių, kuris sugeria didžiąją dalį šilumos, ir jo paviršius įšyla. Patalpa prisipildo šilto oro mase, maksimali jos temperatūra yra ties grindimis. Kai oro temperatūra termoreguliatoriaus aukštyje (11,5 m nuo grindų) pasiekia nustatytą temperatūrą, termoreguliatorius atjungia sistemos maitinimą. Kito etapo metu grindys ir toliau skleidžia šilumą, kurią akumuliavo šildymo metu. Šis procesas užima apie 90 proc. ciklo. Kai tik grindų paviršius nebegali užtikrinti pakankamos šilumos, o oro temperatūra termoreguliatoriaus lygyje nukrenta vienu laipsniu, sistema įsijungia ir pradeda naują ciklą.

Sistema veikia tik 5 ar 10 minučių per valandą Sistema veikia nuo 5 iki 10 minučių per valandą. Likusį laiką naudoja sukauptą energiją. Dėl natūralaus šilumos perdavimo principo sistema gali 10 laipsnių padidinti oro temperatūrą per 40-50 minučių, priklausomai nuo pastato atitvarinių konstrukcijų šiluminio pasipriešinimo. Šildantis konvekciniu būdu, sunaudojama apie 100 W elektros energijos 1 kv. m apšildyti. PLEN elementų veiklai vidutiniškai per visą šildymo sezoną pakanka 15-20 W apšildyti tokį pat plotą. Tokiam ekonomiškam režimui užtikrinti reikia laikytis tam tikrų reikalavimų. Sistema turi pasiekti darbinį režimą, šis procesas gali trukti nuo 2 iki 4 savaičių, pastatas ar atskira jo patalpa turi atitikti energinio naudingumo reikalavimus, lubos neturėtų būti aukštesnės kaip trys metrai, o termoreguliatoriuje nustatyta plius 20 laipsnių temperatūra. Taigi PLEN arba infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė yra naujos kartos patalpų apšildymo būdas. Jo esmė – už minimalias sąnaudas gaunama efektyvi šiluma. Kitas akcentuotinas dalykas – nereikia papildomos priežiūros, eksploatacinių sąnaudų. Ir visa tai atsiperka per 2-3 metus. Taip galima apšildyti ne tik gyvenamuosius, bet ir prekybinius bei administracinius objektus.

Užs. Nr. 15/29

PASTABA. Pagal ES 2010/12/31 direktyvą nuo: 2014 m.

2016 m.

2018 m.

2020 m.

B energinės klasės

A energinės klasės

A+ energinės klasės

A++ energinės klasės. 11

Internetui:

Šildymas

Įdarbinta saulė: kaip sutaupyti iki 70 proc. išlaidų karštam vandeniui ruošti

ats paprasčiausias ir efektyviausias būdas panaudoti šią nemokamą energiją – naudoti saulės kolektorių sistemą. Ji „surenka“ saulės skleidžiamą energiją, ją paverčia šilumos energija ir perduoda į katilinėje esančias karšto buitinio vandens talpyklas, akumuliacines termofikacinio vandens talpyklas, baseinus, taip pat gali būti panaudojama grunto regeneracijai geoterminio šildymo sistemose. Dažniausiai saulės kolektorių sistemos naudojamos karštam buitiniam vandeniui ruošti. Teisingai parinkta sistema per metus gali padėti sutaupyti apie 60–70 proc. karšto buitinio vandens ruošimo išlaidų. Karštam buitiniam vandeniui ruošti naudojami tūriniai vandens šildytuvai (boileriai) su dviem šilumokaičiais bei vieta elektriniam tenui. Prie viršutinio šilumokaičio jungiamas šildymo katilas, o prie apatinio – saulės kolektoriai. Rezerviniam karšto vandens šildymui į talpos vidurį įmontuojamas elektrinis tenas – tam atvejui, jei saulės nėra, o šildymo katilas nesikūrena.

Kokį variantą rinktis, lemia poreikis Saulės energiją galima panaudoti ir karštam buitiniam vandeniui ruošti, ir patalpoms šildyti. Taip per metus galima sutaupyti apie 60–70 proc. karšto buitinio vandens ruošimo ir iki 30 proc. šildymo išlaidų. Tai priklauso nuo saulės kolektorių sistemos dydžio, patalpų šildymo būdo ir šilumos poreikio. Tam gali reikėti tūrinio vandens šildytuvo su dviem šilumokaičiais ir akumuliacinės talpyklos su šilumokaičiu saulės kolektoriams arba daugiafunkcinės „talpa talpoje“ tipo talpyklos su šilumokaičiu saulės kolektoriams. Arba šviežio karšto buitinio vandens ruošimo higieninės daugiafunkcinės talpyklos su šilumokaičiu saulės kolektoriams, o gal akumuliacinės talpyklos su šilumokaičiu saulės 12

Juoda 56 52 49 Balta 255 255 255 Pilka 222 222 221 Mëlyna gradientas ið 0 70 120 á 2 107 168 Geltona gradientas ið 254 152 44 á 255 205 25

Spaudai:

kolektoriams ir šviežio karšto buitinio vandens ruošimo stotelės. Variantų pasirinkimas priklauso nuo pagrindinio šilumos įrenginio, pageidaujamo karšto vandens ruošimo būdo, reikiamo karšto vandens momentinio debito ir šildomų patalpų ploto.

CMYK spalvø gama:

Juoda 0 0 0 90 Balta 0 0 0 0 Pilka 0 0 0 10 Mëlyna gradientas ið 96 66 18 0 á 89 37 5 0 Geltona gradientas ið 1 50 93 0 á 2 21 95 0

Suvartojant 150 litrų karšto vandens, rekomenduojamas – 300 litrų šildytuvas Saulės kolektorių sistemos našumas priklauso nuo saulės spinduliavimo. Vasarą saulės gaunama pakankamai, o žiemą iš jos išgaunama iki 10 kartų mažiau energijos. Tad vien saulės kolektorių sistemos karšto vandens ar patalpų pašildymui neužtenka. Būtina prijungti pagrindinį šildymo katilą arba elektrinį teną, kad vandenį būtų galima pašildyti naudojant alternatyvų energijos šaltinį. Vasarą būna ir ūkanotų dienų, taigi tam, kad metinės karšto buitinio vandens ruošimo išlaidos būtų padengtos 60–70 proc., reikia žinoti suvartojamo karšto buitinio vandens kiekį per parą. Tūrinis vandens šildytuvas parenkamas dvigubai didesnis nei karšto vandens norma, suvartojama per parą. Pavyzdžiui, jeigu šeima suvartoja apie 150 litrų karšto 55 laipsnių temperatūros buitinio vandens, rekomenduojama montuoti 300 litrų tūrinį vandens šildytuvą. Taip per vieną dieną saulės kolektoriai prišildytų visą talpą, o kitą dieną, jei oras apsiniaukęs, joje vis dar būtų karšto vandens. Parenkant saulės kolektorių sistemą labai svarbu atsižvelgti ir į karšto vandens recirkuliaciją, jei tokia įrengta. Įprastai recirkuliacija sunaudoja apie 25 proc. energijos, reikalingos karštam vandeniui ruošti. Į tai reikia atsižvelgti didinant saulės kolektorių paviršiaus plotą bei talpyklos tūrį.

Kolektorių rekomenduojama įrengti pietų pusėje, 45 laipsnių kampu Kitas esminis dalykas – kolektorių montavimo galimybės. Karšto buitinio vandens kolektorius rekomenduojama montuoti 30-60 laipsnių kampu. O kad pagaminamos energijos kiekis tolygiai pasiskirstytų per metus ir būtų pasiektas didžiausias saulės kolektorių sistemos naudingumas, rekomenduojamas 45 laipsnių posvyrio kampas ir orientavimas į pietus. Saulės kolektorius galima montuoti pietryčių, pietvakarių, vakarų ar rytų kryptimis, tačiau tokiu atveju reikia didinti sistemos paviršiaus plotą, kad būtų pasiektas toks pats rezultatas.

Užs. Nr. 15/15

Žmonės vis dažniau ieško alternatyvaus, nepriklausomo ir ekologiško energijos šaltinio. Vienas iš geriausių ir patikimiausių – saulė, kurios Lietuvoje mažai, tačiau jos skleidžiama energija į vieną kvadratinį metrą per metus sudaro apie 1000 kWh.

RGB spalvø gama:

Šildymas

Saulės kolektoriai – kam mokėti už dujas, jeigu vandenį gali pašildyti saulė Saulės kolektoriai – lietuvių širdžių dar neužkariavęs, bet efektyvus būdas užsitikrinti nepriklausomybę nuo valdžios įnorių ir didžiulių sąskaitų už vandenį. Tokia proga jau pasinaudojo Šiaulių K. Korsako g. 41 namo gyventojai. Renovavus daugiabutį, UAB „Sinovada“ ant namo įrengė vokiškus vakuuminius saulės kolektorius.

iauliuose esantis penkių aukštų ir 45 butų namas vidutiniškai per parą sunaudoja apie 3 tūkst. litrų karšto vandens. Įrengiant kolektorinę sistemą karštam vandeniui ruošti, buvo numatyta, kad saulės energija bus naudojama ir vadinamiesiems gyvatukams šildyti. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Valius Raštikis papasakojo, kad namo gyventojai labai patenkinti renovacijos metu įsirengę saulės kolektorius. „Kur nebūsi patenkintas, kai saulėtą dieną nereikia mokėti už karštą vandenį ir gyvatukų šildymą“, – juokiasi pirmininkas. Kaip sakė bendrijos pirmininkas V. Raštikis, dviejų kambarių buto savininkams kolektorinė sistema kainuoja vos 3,19 euro arba 11 litų per mėnesį. „Jeigu šilta ir saulėta diena, kolektorinė sistema patenkina viso namo karšto vandens poreikius ir šilumos tinklų energijos nebereikia, – dalijosi pirmininkas. – Jeigu debesuota – trūkstamą energiją vandeniui pašildyti kompensuoja šilumos tinklai.“ Kiek namui atpigo karšto vandens paruošimas, V. Raštikis sakė tiksliai negalįs pasakyti, bet kad mokestis yra mažesnis – patvirtino.

Užs. Nr. 15/36

Saulė sušildo iki 70 proc. sunaudojamo karšto vandens per metus Rimanto Gužo, įmonės „Sinovada“ komercijos direktoriaus, teigimu, ant daugiabučio namo Šiauliuose įrengta kolektorinė sistema namo gyventojams atsipirks per trejus metus, o šios sistemos naudingumas siekia net 95 procentus. Klimatinėmis sąlygomis, kuriose gyvename, tai yra labai aukštas naudingumo rodiklis, kurio galima pasiekti tik naudojant kokybiškus ir tinkamus Lietuvos sąlygomis kolektorius. „Sinovados“ specialistai, remdamiesi mokslininkų skaičiavimais, sako, kad Lietuvos klimatinėje zonoje, naudojant saulės kolektorius, galima paruošti apie 70 proc. karšto vandens – skaičiuojant jo poreikį per metus. Kalbėdamas apie saulės kolektorius, „Sinovados“ komercijos direktorius R. Gužas atkreipia dėmesį, kad reikėtų žinoti, jog kolektoriai yra dviejų rūšių – plokštieji ir vakuuminiai. Plokštieji naudojami šalyse, esančiose šilto klimato sąlygomis, o vakuuminiai – šalto, taigi ir Lietuvos sąlygomis. Ant daugiabučio namo Šiauliuose bendrovė sumontavo kaip tik pastarojo tipo – vakuuminius kolektorius. Pasirinkti buvo patys naujausi

modeliai – pilno vakuumo, tad bendrovės atstovas neabejoja, kad gyventojai tikrai investavo sėkmingai – pigiai gaus ne tik karštą vandenį, bet ir šildys gyvatukus, kurie dėl didelių sąskaitų paprastai varo į neviltį senos statybos daugiabučių namų gyventojus.

Sumažėjus saulės, galima naudoti elektrą, dujas Pilno vakuumo kolektorių, kurie buvo įrengti Šiauliuose, gamintojai teikia 10 metų garantiją, tačiau jie gali tarnauti net iki 25-30 metų. Be to, naudojant šiuos kolektorius, vanduo bus šildomas ir debesuotą dieną. „Kolektoriaus našumas ūkanotą dieną, žinoma, sumažėja, tačiau vis tiek jis gamina vandens šildymui reikalingą energiją. Labai debesuotą dieną ar lietaus metu reikės papildomai elektros ar dujų energijos, kad vanduo išliktų reikiamos temperatūros“, – pasakoja „Sinovada“ specialistas. Tam karšto vandens ruošimo sistema yra automatizuota. Svarbiausias parametras – nustatyta vandens temperatūra. Jai pradėjus kristi, vandeniui aušti ir esant nepakankamai saulės energijos, – įsijungia kompensuojamoji energija. Tam gali būti naudojama elektra, dujos arba vanduo pradėtas tiekti iš centralizuotos sistemos. Tad nerimauti, kad ūkanotą dieną nebus karšto vandens, nėra jokių prielaidų. „Tinkamai pasirengus, pasidomėjus apie kolektorius, jų rūšis, efektyviausią panaudojimo variantą, pasidarius gerą projektą, ši sistema tikrai taupys pinigus“, – sako R. Gužas.

Akivaizdu – nauda didesnė už sąnaudas Saulės energija, pašnekovo nuomone, yra pati svarbiausia iš visų atsinaujinančių energijos šaltinių. Ji yra švari, neturi išmetamųjų atliekų ir yra reikalinga beveik kiekvienam gamtoje vykstančiam procesui. Pastaruoju metu saulės energijai skiriama vis daugiau dėmesio ir žmonės ėmė pritaikyti ją savo reikmėms dėl didėjančios kuro krizės bei gamtos apsaugos problemų. Neretai žmones nuo saulės energijos atbaido viešumoje sklaidančios kalbos, kad šios energijos panaudojimas dėl sudėtingų technologijų yra brangus dalykas. Tačiau, akcentuoja „Sinovados“ specialistas, reikia atskirti du dalykus: elektros energijos gamybą ir karšto vandens ruošimą. Gaminti elektrą iš saulės energijos nėra pigu, bet techno-

logijos tobulėja ir pinga. Gi karštas vanduo yra ruošiamas naudojant saulės kolektorius, kurie Lietuvoje vis populiarėja, nes nauda akivaizdžiai yra didesnė už sąnaudas.

Siūlo ne tik įrangą, bet ir sprendimus UAB „Sinovada“ turi daugiau negu 10 metų patirtį. Įmonės specialistai saulės kolektorius yra įrengę daugiau kaip 1000 objektų privačiame sektoriuje, pramonės ir maisto įmonėse. Matydami akivaizdžią naudą, kaip sako komercijos direktorius R. Gužas, saulės kolektorius siūlys įsirengti ir renovuojamuose namuose, nes ši sistema ne tik atpigina sąnaudas, bet ir gyvenimą padaro paprastesnį. „Sinovados“ bendrovei teko susidurti su nepasitikėjimu, kai žmonės, įsigiję pigius kolektorius, paliekami vieni, šiems sugedus, nes sumontavusios įrangą bendrovės tiesiog dingo. „Mes rinkoje veikiame jau daugiau negu 10 metų, nes garantuojame patikimos įrangos tiekimą laiku, kokybišką aptarnavimą bei garantinį remontą. Mes siūlome ne tik įrangą, bet ir visus sprendimus“, – akcentuoja R. Gužas.

Kad saulės kolektoriai teiktų didžiausią naudą, reikia: • Išsiaiškinti bendrovės, kuri pateiks ir sumontuos kolektorius, kvalifikaciją ir patikimumą, • Pasidomėti, kokie yra kolektoriai, kurie iš jų labiausiai tinka Lietuvos sąlygomis ir atiitnka vartotojo poreikius, • Rinktis paslaugas iš vienų rankų – ne tik kolektorius, bet ir projektavimą, montavimą bei priežiūrą.

Šildymas

Vilniaus šilumos ūkyje – skandinaviški standartai

Šildymas

Vilniaus šilumos ūkis priartėjo prie standartų, kurie įprasti moderniuose Skandinavijos šalių energetikos sektoriuose. Efektyviai veikiančio šilumos ūkio viziją realizavo bendrovė „Vilniaus energija“, kuri per trylika metų iš pagrindų atnaujino ne tik vamzdynus, bet ir naujai pažvelgė į klientus.

nergetikos ekspertai pripažįsta, kad beveik 60 metų istoriją skaičiuojantis Vilniaus šilumos ūkis nuo 2002-ųjų išgyvena tikrą atgimimą. Tai aktualu daugiau nei 195 tūkstančiams butų, kuriems Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose ir Trakų Vokėje šilumą tiekia „Vilniaus energija“. Pradėjusi dirbti sostinėje, „Vilniaus energija“ iš esmės reorganizavo šilumos tinklų įmonę, pakeitė valdymo struktūrą, optimizavo įmonės funkcijas ir investavo į informacines sistemas. Šiuo metu visa įmonės veikla grįsta moderniais vadybos principais, įdiegta efektyvi darbuotojų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo sistema.

Užs. Nr. 15/24

Mažesni nuostoliai „Vilniaus energija“, visus investicinius įsipareigojimus miestui vykdanti tiksliai pagal šilumos ūkio nuomos sutartyje numatytą grafiką, į sostinės šilumos ūkį jau investavo 172 mln. eurų. Daugiausia lėšų skirta termofikacinių elektrinių atnaujinimui, trasų renovacijai, šilumos punktų diegimui, biokuro vartojimo plėtrai, naujų klientų prijungimui, modernių informacinių technologijų diegimui. Nuo 2002 metų bendrovė rekonstravo ir naujai įrengė 140 kilometrų trasų – beveik 20 proc. visų Vilniaus ši-

lumos vamzdynų. Šiems darbams bendrovė skyrė 55,2 mln. eurų nuosavų lėšų. Naujieji vamzdynai – modernūs ir ilgaamžiai. Tinklų atnaujinimas per metus leidžia sutaupyti apie 5,2 tūkst. MWh šilumos per metus. Seniausios Vilniaus šilumos trasos modernizuojamos į pagalbą pasitelkus ES fondų paramą. Iki 2015-ųjų „Vilniaus energija“ iš viso įgyvendino penkis ES finansuojamus šilumos tinklų rekonstrukcijos projektus, kuriems skirta 5 mln. eurų parama. Kryptingos investicijos leido sumažinti nuostolius šilumos tinkluose nuo 24 iki 12 procentų. „Vilniaus energija“ priartėjo prie Europoje moderniausių Skandinavijos šilumos ūkių, kurių trasose prarandama 8-12 proc. šilumos energijos.

Išbando operatyviau Vietoj 192 neekonomiškų grupinių boilerinių Vilniaus daugiabučiuose namuose buvo įdiegta daugiau nei 3,6 tūkst. modernių automatizuotų šilumos punktų.

Nuolat atnaujiname žemėlapyje nurodomas 4799 šilumos punktų energijos suvartojimas ir energinė klasė, kuriai pagal suvartojimą priklauso daugiabutis. Pagal energijos suvartojimą daugiabučiai skirstomi į 15 klasių, o šios sugrupuotos į 6 kategorijas, žemėlapyje pažymėtas skirtingomis spalvomis.

Nuostolius termofikacinio vandens papildymui šilumos tinkluose bendrovė sumažino nuo 150 iki 30 kubinių metrų per valandą. Vidutinis karšto vandens atjungimo gyventojams laikas, kuomet „Vilniaus energija“ vykdo hidraulinius bandymus prieš šildymo sezoną, buvo sutrumpintas dviem trečdaliais – nuo 100 iki 33 valandų.

Pirmieji Europoje Laiku ir vietoje pritaikytos inovacijos leido „Vilniaus energijai“ optimizuoti techninius, komercinius ir finansinius procesus įmonėje. Pasitelkusi programą „Termis“, bendrovė sukūrė vamzdynų hidraulinio skaičiavimo modelį, visapusiškai suderintą su kitomis sistemomis. Šia programa atliekami detalūs perdavimo tinklo skaičiavimai, realiuoju laiku prognozuojami įvykiai trasose. Taip užtikrinamas patikimas šilumos tiekimas ir kartu mažinamos šilumos tiekimo išlaidos. Nors šios inovacijos

Aplinkai daromą neigiamą poveikį „Vilniaus energija“ mažina taikydama pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus. 15

Ĺ ildymas

Šildymas naudojamos daugelyje Europos šalių, „Vilniaus energija“ pirmoji naudoja jas bendroje integruotoje sistemoje. Tarp bendrovės taikomų inovacijų išsiskiria ir žaislo dydžio sraigtasparnis, kuris pasitelkiamas stebint požeminių vamzdynų būklę. Šis prietaisas aptinka vandens pratekėjimus. Sraigtasparnyje sumontuotas termovizorius fiksuoja kūnų skleidžiamus infraraudonuosius spindulius, o miniatiūrinė kamera informaciją įrašo į atminties kortelę.

Išskirtinis dėmesys klientams Bendrovė pasirūpino, kad iš ankstesniais laikais įprastų vartotojų aptarnaujami vilniečiai taptų pilnateisiais klientais. Šiandien kiekvienu aptarnaujamu daugiabučiu namu rūpinasi bendrovės skirti šilumininkai vadybininkai, aprūpinti modernia įranga. Į klientus orientuota bendrovė nuolat tobulina aptarnavimo kokybę. Siekdama efektyviau bendrauti su klientais, sutrumpinti prašymų vykdymo ir problemų sprendimo terminus, „Vilniaus energija“ įkūrė tris klientų aptarnavimo centrus, skambučių centrą, patogų interneto puslapį. 2014 metais bendrovėje įdiegtas visiems darbuotojams skirtas klientų aptarnavimo standartas. Tai nuolatinė darbuotojų elgesio su klientais tobulinimo priemonė. Standartas padeda užtikrinti tinkamą klientų priėmimą aptarnavimo centruose ir profesionalias konsultacijas telefonu. Atnaujintoje interneto svetainėje www.vilniaus-energija.lt pateikiama visa centralizuotai besišildantiems vilniečiams aktuali informacija. Prie elektroninio aptarnavimo centro prisijungę klientai gali peržiūrėti sąskaitas, mokėjimų istoriją, šiluminės energijos suvartojimo ataskaitas, susipažinti su namą aptarnaujančiu vadybininku šilumininku. Per mėnesį interneto svetainėje svečiuojasi apie 50 tūkst. unikalių lankytojų. Pastangos gerinti klientų aptarnavimą neliko nepastebėtos sostinės gyventojų. Per dvylika metų pagrįstų skundų šildymo paslaugomis skaičius sumažėjo dvigubai. Nuo 2002-ųjų „Vilniaus energija“ išaugino klientų ratą – prie centralizuotų šilumos tinklų prijungė daugiau nei 2,8 mln. kvadratinių metro ploto.

Interaktyvus daugiabučių žemėlapis Tarp klientams naudingų įrankių – ir interaktyvus žemėlapis, apžvelgiantis visų Vilniaus namų energetinį efektyvumą. Čia sudėtingos šilumos suvartojimo analizės, pateiktos kiekvienam suprantama ir patrauklia forma. Unikali sistema, kurios neturi joks kitas pasaulio miestas, pateikta interneto svetainėje www.vilnius.lt, skiltyje „Sumažinkite sąskaitas už šildymą“. Nuolat atnaujiname žemėlapyje nurodomas 4799 šilumos punktų energijos suvartojimas ir energinė klasė, kuriai pagal suvartojimą priklauso daugiabutis. Pagal energijos suvartojimą daugiabučiai skirstomi į 15 klasių, o šios sugrupuotos į 6 kategorijas, žemėlapyje pažymėtas skirtingomis spalvomis. Pernai šis „Vilniaus energijos“ ir miesto savivaldybės projektas buvo paskelbtas geriausiu inovacijos kategorijoje Europos miestų sąjungos asamblėjoje „Eurocities 2014“, įvykusioje Miunchene.

Aukso medalis Aplinkai daromą neigiamą poveikį „Vilniaus energija“ mažina taikydama pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus. Pernai bendrovė pelnė aukso medalį už taršos mažinimą „Metų gaminio apdovanojimuose 2014“. Dėmesio sulaukė bendras „Vilniaus energijos“ ir Lietuvos energetikos instituto projektas, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2. Darbus šilumininkai pradėjo po to, kai 2010 metų pabaigoje buvo sugriežtinti ES direktyvų reikalavimai teršalų koncentracijoms degimo produktuose. Azoto oksidų NOx norma sugriežtėjo net tris kartus – nuo 300 iki 100 mg/N kub. m. Pagal instituto parengtą techninį projektą antroje Vilniaus elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus, ir įdiegtas automatinis katilo valdymas. Rezultatas – iki direktyvos reikalavimų sumažintas emisijų dydis.

Naudoja biokurą Viena svarbiausių „Vilniaus energijos“ investicijų kryptis, tiesiogiai mažinanti taršą – vietinio biokuro naudojimo didinimas. Vilniuje įgyvendinti biokuro projektai neša trigubą naudą: leidžia kvėpuoti švaresniu oru, didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumą. 2014-ųjų vasarą pirmą kartą istorijoje karštas vanduo Vilniuje buvo pradėtas gaminti vartojant tik vietinį biokurą. Bendrovei atsisakius gamtinių dujų ne šildymo sezono metu, šilumos kaina sumažėjo net 23 procentais – nuo 23,92 iki 18,48 ct/kWh be PVM. Dar 2006 metais įmonė apie 40 mln. litų investavo į didžiausio Lietuvoje kogeneracinio katilo, kūrenamo

biokuru, statybas. 2006 metais pradėjus veikti 60 MW galios katilinei, „Vilniaus energija“ dujų suvartojimą sumažino 7 proc. per metus. Biokuro katilinė pajėgi pagaminti 9 proc. sostinei tiekiamos šilumos energijos ir 50 proc. karšto vandens ne šildymo sezono metu. Vėliau biokuro vartojimui buvo pritaikyta ir Naujosios Vilnios rajoninė katilinė, kurioje šiandien pagaminami 4 procentai Vilniui tiekiamos šilumos. ES Sanglaudos fondo paremtas katilinės modernizavimo projektas iš viso pareikalavo 15,3 mln. litų investicijų. Dar 2010 metais „Vilniaus energija“ yra parengusi projektą, kuris įgalintų iš biokuro pagaminti apie 60 procentų miestui tiekiamos šilumos. Deja, žalios šviesos šiam projektui iki šiol neuždegė nei Vilniaus savivaldybė, nei valstybė.

Dėmesys aplinkai Įmonė saugo aplinką ne tik diegdama naujoves, leidžiančias mažinti įrenginių keliamą taršą. „Vilniaus energija“ ragina klientus vietoje popierinių sąskaitų rinktis elektronines ir taip saugoti Lietuvos miškus. Beje, šiuo metu jau daugiau nei 90 tūkst. vilniečių naudojasi elektroninio aptarnavimo centro internete paslaugomis. Apie 60 tūkst. įmonės klientų atsisakė popierinių sąskaitų ir pasirinko elektronines. Prieš kelerius metus bendrovėje gimė graži, aplinkai draugiška iniciatyva. „Vilniaus energijos“ darbuotojai pasodino 1 hektarą miško, apie 7000 medžių Varėnos rajone. Šis ritualas tapo kasmetiniu – sodinimo darbų šilumininkai imasi kiekvieną pavasarį. Nuo 2010-ųjų kiekvieną pavasarį įmonės darbuotojai skelbia aplinkos švarinimo akciją ir išsiruošia tvarkyti Vilniaus aplinkos. Per ketverius metus energetikai surinko apie 40 tonų padangų, apie 19 tonų buitinių atliekų, virš 30 tonų statybinių atliekų.

Vidutinis karšto vandens atjungimo gyventojams laikas, kuomet „Vilniaus energija“ vykdo hidraulinius bandymus prieš šildymo sezoną, buvo sutrumpintas dviem trečdaliais – nuo 100 iki 33 valandų. 17

Šildymas

Valdovų rūmai

ELPAN-WANPAN šildymo sistemos užtikrina komfortišką aplinką mažiausiomis sąnaudomis Ekologiška gyvenamoji aplinka, pasiektas aukščiausias komforto lygis ir sumažėjusios energijos sąnaudos – visa tai ir daugiau galima turėti, naudojant šias šildymo sistemas. Danijos įmonės ELPAN-WANPAN Varmesystemer A/S grindjuostinės šildymo sistemos sukurtos remiantis šiluminio apgaubimo principu, t. y. buvo siekiama tolygiai paskirstyti šilumą erdvėje, kai temperatūros skirtumas tarp grindų ir lubų yra tik pusė laipsnio.

audojant šildymo sistemas ELPAN-WANPAN, gerokai sumažėja oro turbulencija – tai lemia mažesnį dulkių judėjimą ir išsaugo sąlyginę oro drėgmę. Subtilaus dizaino šildymo elementai instaliuojami vietoj įprastų grindjuosčių. Šiluma vieno-

dai sklinda iš visų pusių, todėl energijos sąnaudos sumažėja 20-25 proc., o naudojant programinius termostatus galima sutaupyti iki 35-40 proc. energijos. Šių sistemų dizainas bei spalvos parinkimas yra labai svarbūs kuriant jaukią namų aplinką, kurioje žmonėms būtų malonu.

Šildymo sistemos ELPAN-WANPAN Šiluminio apgaubimo komfortas

sušildo orą virš jų, odę“ po lubomis, o ūna grindų lygyje: juntamų skersvėjų

s leidžia juos lengvai galba arba sausu

www.elpan-wanpan.lt

„Šiluminio apgaubimo“ principas Šildymo sistemų ELPAN-WANPAN veikimas pagrįstas „šiluminio apgaubimo“ principu, kuris išgaunamas šildymo elementus tolygiai išdėstant visu patalpos perimetru. Esant žemai šilumos srauto temperatūrai, šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai. Tai absoliučiai skiriasi nuo kitų šildymo sistemų, kaip, pvz., grindinio šildymo ar tradicinių radiatorių. Pavyzdžiui, tradiciniai radiatoriai greitai sušildo orą patalpoje, sudarydami „šiluminę antklodę“ po lubomis, o žemiausia temperatūra būna grindų lygyje: jaučiamas diskomfortas dėl skersvėjų grindų lygyje. Švedijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad „šiluminio apgaubimo“ principas sutaupo iki 40 proc. energijos sąnaudų. Platesnę informaciją apie tai galima rasti internetiniame puslapyje www.elpan-wanpan.lt.

Apie šildymo sistemas ELPAN – elektrinė šildymo sistema, montuojama įprastinių grindjuosčių vietoje, išdėstant jos elementus visu šildomos patalpos perimetru. Jungiant šildymo elementus vieną su kitu, gaunama nenutrūkstama šildymo elementų grandinė grindjuosčių vietoje. Įrengus šią sistemą, galima nustatyti pastovų temperatūrinį

Šildymas

režimą arba užprogramuoti taip, kad skirtingose patalpose skirtingu paros metu – ištisą savaitę – būtų pageidaujama temperatūra. Tai ypač aktualu ne tik gyvenamoms patalpoms, bet ir biurams bei prekybinėms patalpoms. Šildymo elementų plotis – 1,8 cm, aukštis –12,4 centimetro. WANPAN – vandeninė šildymo sistema, kuri veikia tuo pačiu tolygaus šilumos paskirstymo principu. Šilumos šaltiniu gali būti dujos, skystas kuras, elektra ar kiti energijos šaltiniai. Naudojant WANPAN vandeninę šildymo sistemą, kitaip, nei esant tradiciniams radiatoriams, kambaryje nesimato jokių papildomų pajungimų. Dekoratyviniuose elementuose, dengiančiuose šildymo elementų sujungimus, galima įmontuoti TV, telefono linijos, interneto ar įtampos lizdus. Laidus iki jų būtina atvesti prieš šildymo elementų montavimą, tiksliai suplanavus vietas. Tai pagerina patalpų dizainą, nes sienos lieka neapkrautos papildomais įtaisais. Šildymo elementų modulių ilgiai yra nuo 40 cm iki 320 centimetrų. Tai leidžia juos lengvai pritaikyti prie įvairaus sienų ilgio. Elementai jungiami vienas su kitu, sudarant vientisą šildymo grandinę. Sujungimų vietos uždengiamos tuščiaviduriais tos pačios konfigūracijos dekoratyviniais elementais. Šildymo elementų plotis – 2,4 cm, aukštis – 13,6 cm, įskaitant specialią vidinę briaunelę, norint pakloti kiliminę dangą.

Specialus pritaikymas negyvenamose patalpose ir vasarnamiuose

Tarkite „viso gero“ stoglangių rasojimui Stoglangių rasojimas – sena problema, kurią buvo galima išspręsti tik po jais sumontavus šildymo prietaisus. Tačiau taip padaryti ne visada leidžia galimybės, ypač jeigu stoglangiai sumontuoti pakankamai aukštai ir yra naudojami kaip švieslangiai. Uždengus juos sniegui ir saulės šviesai nepatenkant į patalpas, padidėja šilumos sąnaudos šildymui. Kad ir esant geram patalpų šildymui, sniegas nutirps tik po dviejų ar trijų dienų. Be to, statybų eigoje sumontuoti po švieslangiais šildymo prietaisai dažnai trukdo norimam kambario apstatymui. Įmonė UAB ELPAN-WANPAN HEATING-BALTIC siūlo puikią išeitį – ELPAN šildymo sistemos elementą, kurio galingumas yra 40 W, ilgis – 40 centimetrų. Šis ilgis tinka absoliučiai visiems stoglangiams iki standartinio 700 mm pločio, trūkstamą ilgį užpildant tokio paties dizaino dekoratyvine apdaila. Šio galingumo pakanka, kad stoglangiai nerasotų ir nuo jų nutirptų sniegas. Šios šildymo sistemos labai efektyviai naudojamos pašalinant rasojimą nuo didelių (vitrininių) langų. Tokias sistemas yra pigiau ir paprasčiau įrengti, nei montuojamus į grindis konvektorius ar sutankintą grindinį šildymą.

Užs. Nr. 15/30

ELPAN-WANPAN sistemas galima pritaikyti ne tik gyvenamose patalpose, bet ir meno galerijose ar ekspozicijų salėse, kur vienas iš pagrindinių reikalavimų yra ne tik pastovios temperatūros užtikrinimas, bet ir sąlyginės oro drėgmės palaikymas. Taip pat

aukšto tikslumo matavimų laboratorijose, kompiuterių serverinėse, ligoninių operacinėse, kur pastovi temperatūra ir minimalus dulkėtumas turi užtikrinti nepriekaištingą įrangos funkcionavimą, higieninius reikalavimus ir komfortiškas darbo sąlygas. ELPAN šildymo sistemą labai patogu naudoti vasarnamiuose, kur ji gali būti įrengta kaip pagrindinis arba kaip papildomas šildymas mikroklimato palaikymui. Vien tik įrengus kaip papildomą šildymą nedrėksta patalpų kampai, neatsiranda pelėsis.

R E S TA 2 0 1 5

SANDARUS NAMAS Nuo kambaryje jaučiamų skersvėjų pigi renovacija išgelbėja ne visada Šąlančios kojos, drėgmė, namuose jaučiami skersvėjai – su tokiomis problemomis susiduria nemažai daugiabučiuose gyvenančių žmonių. Specialistai sako, kad yra ir kitokių, kur kas ilgaamžiškesnių priemonių – nei šiltos vilnonės kojinės ir kibirais geriama arbata. Mūsų rinkoje jau yra priemonių, padėsiančių sutaupyti daugiau kaip 60 proc. šilumos tiek renovuojamų, tiek naujai statomų namų gyventojams.

ertifikuoto pasyvių namų projektuotojo, bendrovės „Descon“ direktoriaus Mindaugo Dagio teigimu, siekiant pastatyti energetiškai efektyvų namą, tinkamas sienų apšiltinimas yra vienas svarbiausių dalykų. „Didžiausi šilumos

nuostoliai patiriami būtent per sienas“, – teigė projektuotojas. Bendrovė „Paroc“ yra sukūrusi daugelį pilotinių projektų, kur demonstruojamos energinio efektyvumo galimybės, nelaukiant renovacijos. Šiltinimo spren-

dimus galima suskirstyti į vėdinamas ir nevėdinamas atitvaras – sprendiniai yra parengti. Tačiau atitvarų apšiltinimas – nėra panacėja, pastebėjo dr. Audronė Endriukaitytė, izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo „Paroc“ atstovė. Situaciją keičia šilumos tilteliai – tos vietos, pro kurias ateina šaltis – cokolis, stogo ir sienos mazgas, lango, durų įstatymo mazgas. A. Endriukaitytė apgailestavo dėl situacijos, kuomet vykdant renovaciją, paliekami, pavyzdžiui, seniai įsigyti langai, kuriuos savininkai rinkosi ne pagal kokybę, o pagal kainą ir spalvą. Daugiabutis tampa margučiu su įvairiausiais langais, kurie sudėti ne į šiltinimo sluoksnį, o paliekami betoniniame sluoksnyje, ko iš tiesų negalėtų būti vykdant renovaciją. Balkonai, kitos išsikišančios dalys, kurios kerta pastato sieną, yra paliekamos bet kaip. Ir neretai dėl to, kad neleidžia patys gyventojai. Jie įsitikinę, kad užtenka apšiltinti vien sienas. Galima sutaupyti visur, bet sutaupyti gali tas, kuris išmano, akcentavo A. Endriukaitytė, kviesdama konsultuotis su specialistais. Specialistai nuolat primena, kad negalima akcentuoti vien energinio efektyvumo, nors pas mus kaip tik tokia nuostata ir vyrauja. Lietuvoje taupaus ir ekonomiško namo sinonimu tapo skandinaviškas namas. Tačiau skandinaviška gyvensena, sako architektas, UAB „Roda Architects“ direktorius Rytis Kaminskas, nėra susijusi vien su tuo, kaip nebrangiai namą išlaikyti. Skandinaviška gyvensena yra ir gyvenimo kokybė, komfortas, saugumas. „Svarbu, kokia oro temperatūra name, kaip jame jaučiasi vaikai, ar nėra didelių temperatūrų skirtumo“, – sako architektas. Būsto energijos taupymo agentūros inicijuotas tyrimas parodė, kad namo energinis efektyvumas yra svarbiausias motyvas renovuoti namus beveik pusei (44,2 proc.) gyventojų. Beveik trečdaliui (30,3 proc.) respondentų svariausias argumentas – po renovacijos padidėsianti buto vertė. Daugiau kaip ketvirtadalis (27,5 proc.) atsakiusiųjų norėtų modernizuoti savo daugiabutį pirmiausia dėl gerokai sumažėsiančių sąskaitų už šildymą. Pagrindiniais renovacijos privalumais 62,1 proc. apklausos dalyvių nurodė gražesnę daugiabučio išvaizdą ir 50,2 proc. – geresnę

DARBO SAUGA IR SVEIKATA ĮMONĖJE

DARBO IR GAISRINĖS SAUGOS MOKYMAI

PROFESINĖS RIZIKOS VERTINIMAS

PROFILAKTINIS SVEIKATOS TIKRINIMAS

UAB Laboro, tel. 8 648 85853, el. p. info@laboro.lt, www.laboro.lt

Sandarus RESTAnamas 2015

Mediniai langai su keturiais stiklo paketais – energiškai efektyviems pastatams Medinių, medžio su aliuminio ir plastikinių langų gamybos ir montavimo įmonė UAB „Sumeda“, rinkoje dirbanti 20 metų, pristato naują langų sistemą IV104 energiškai efektyviems, pasyviems namams.

AB „Sumeda“ langus, fasadus, terasų duris gamina iš pušies, ąžuolo ir kitos rūšies medienos. Atliekant bandymus pastebėta, kad minkšta mediena pasižymi geresnėmis šilumos izoliavimo savybėmis, todėl patariama langus gaminti iš minkštos medienos – pušies ar eglės. Langų sistemos profilio storis 104 milimetrai. Į lango varčios profilį įstatytas 58 milimetrų storio keturių stiklų paketas su trimis selektyviniais stiklais, padengtais plonu metalo oksido sluoksniu ir plastikiniais rėmeliais tarp stiklų. Tokio stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas Ug=0,4 W/kv.mK, Pasyvaus namo reikalavimus atitinkantis langas yra Uw=0,795W/kv.mK, o tuo tarpu „Sumeda“ gaminami langai siekia Uw=0,65W/kv.mK. Šie langai iš lauko pusės dengti aliuminio profiliu, taip užtikrinant geresnę apsaugą nuo lietaus ir saulės ar kitokio išorinio poveikio. „Siekdami sukurti dar šiltesnį langą, mūsų įmonės specialistai bendradarbiavo su žaliavų tiekėjais – stiklo paketų, medienos tašų, apkaustų gamintojais, – sako Egidijus Pudžemis, bendrovės „Sumeda“ gamybos direktorius. – Gerų rezultatų pasiekti padėjo „Sumedos“ 20 metų patirtis, gaminant langus.“

Užs. Nr. 15/27

Naujus profilius siūlo sykiu su sprendimais Specialistas akcentuoja, kad labai svarbus ne tik pats lango elementas, bet ir sumontavimas bei sandarinimas. Net ir patys geriausi langai nepadės pasiekti tinkamo šilumos izoliavimo efekto, jei langų montavimas nebus atliktas pagal reikalavimus.

Energiškai efektyviems pastatams langus privaloma montuoti izoliaciniame sienos apšiltinimo sluoksnyje. „Todėl kartu su naujais profiliais mes galime pasiūlyti sprendimus, kurie padės sumontuoti ne tik šiltus, bet ir sunkius langus. Tai svarbu, nes langų su keturiais stiklų paketais svoris yra 25 procentais didesnis nei įprastų“, – sako Egidijus Pudžemis, bendrovės „Sumeda“ gamybos direktorius. Kokybiškas langų, terasos ir lauko durų montavimas pradedamas nuo lango įstatymo vietos sienos konstrukcijoje parinkimo. Gaminys įstatomas tokioje vietoje, kad jo rėmas būtų šilčiausioje sienos dalyje.

Siūlo apsvarstyti galimybę atlikti „trijų pakopų“ montavimą Tinkamas gaminių įtvirtinimas – montavimo metu yra antrasis reikšmingas kokybiško gaminių montavimo žingsnis. Šiame etape labai svarbus yra pakankamas montavimo plokštelių kiekis, gaminio apatinė atrama. Pastarasis elementas labai svarbus, pastebi specialistas, kai gaminių gabaritai labai dideli, pavyzdžiui, terasos durys. Tokiu atveju būtina įvertinti ir užtikrinti reikiamą atramą gaminio apačioje. Montuojant kokybiškus, aukštus šilumos izoliavimo parametrus užtikrinančius langus, būtina apsvarstyti galimybę atlikti „trijų pakopų“ montavimą. Toks montavimas baigiamas naudojant ne tik sandarinimo putas, tačiau ir vidaus bei išorės montavimo juostas, kurios labai reikšmingai pagerina montavimo darbų kokybę šilumos izoliavimo aspektu. 21

Sandarus namas

Šiltinimas PAROC akmens vata yra išmintinga investicija Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne tik šiltinimo medžiagos ir jų savybės nulemia vienokį ar kitokį rezultatą, bet ir visas sprendimas, visa šiltinimo sistema. Na, žinoma ir darbų kokybė. Pavyzdžiui, jei sienos drėksta, tai jų šilumos izoliacinės savybės prastėja, jau nekalbant apie tokių atitvarų ilgaamžiškumą. Drėgmė yra didžiausias pastato priešas. Ilgai besikaupiant drėgmei, padidėja visos sienos drėgnis, todėl ant vidinių sienos paviršių susidaro tinkamos sąlygos pelėsiams ir kitiems mikroorganizmams augti. Visa tai mažina pastato naudojimo efektyvumą, blogina patalpų mikroklimatą ir trumpina pastato sienos naudojimo laiką. Mineralinė vata yra vandens garams laidi medžiaga ir leidžia drėgmei pasišalinti iš atitvarų. Paprastai tai yra vadinama „kvėpuojančiomis sienomis“. Iš mineralinio pluošto pagaminta termoizoliacinė medžiaga vandens garus praleidžia daug geriau nei kitos termoizoliacinės medžiagos. Pro šią medžiagą praeinantys vandens garai nekeičia akmens vatos savybių: siena išdžiūsta, o mineralinė vata ir toliau puikiai sulaiko šilumą, slopina triukšmą ir apsaugo nuo ugnies poveikio. Izoliacinės medžiagos turbūt retai tampa gaisro priežastimi. Kodėl Jūs akcentuojate šiltinimo medžiagų degumą?

Kalbant apie pastatų renovaciją, dažniausiai akcentuojamas tik energinis jų naudingumas ir tai, kokia energinio naudingumo klasė bus pasiekta, visai pamirštant daugelį kitų, aktualių, svarbių dalykų. Į ką dar reiktų atkreipti dėmesį, apie ką pagalvoti, ką įvertinti sprendžiant pastatų šiltinimo klausimus? Šia tema kalbiname „Paroc“ rinkodaros vadovę dr. Audronę Endriukaitytę. Pradėjote informacinę kampaniją „Išmintinga investicija“, kurioje atkreipėte dėmesį į daugelį renovacijos aspektų, kuriuos dažniausiai pamirštame ir menkai aptarinėjame. Sakykite, ar verta klausti, ką dar be mažesnių sąskaitų už šildymą gali duoti renovacija? Taip, žinoma verta. Pasaulio sveikatos organizacija yra suskaičiavusi, kad net 90 procentų savo laiko mes praleidžiame pastatuose. Todėl nuo patalpų mikroklimato ir gyvenamosios aplinkos labai priklauso mūsų gyveni22

mo kokybė. Investicija į pastatų modernizavimą, renovaciją yra ne tik investicija į „mažesnes sąskaitas už šildymą“ ar energinį naudingumą, bet ir į garso izoliavimą, gaisrinę saugą, komfortišką ir sveiką gyvenamąją aplinką. Kalbant apie pastatų šiltinimą, kokius aspektus išskirtumėte kaip svarbius ir reikšmingus? Visų pirma reiktų pasakyti, kad šilumos izoliavimo, pastatų šiltinimo sprendiniai turi būti išties efektyvūs.

Izoliacinės medžiagos gal ir netampa gaisro priežastimi, tačiau kalbant apie saugumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek Jūs galite sumažinti gaisro riziką ir gaisro padarinius. Jei naudojame nedegias statybines medžiagas, tai nepabloginame pastato atsparumo ugniai. Bet jei naudojame degias statybines medžiagas, tai mes prisidedame prie spartesnio gaisro plitimo. Laikas yra lemiamas veiksnys gaisro atveju. Kiek laiko turėsime žmonių ir materialinių vertybių gelbėjimui, kiek laiko liks sustabdyti gaisro plitimą – tai, bene, reikšmingiausi dalykai. Mūsų gyvenamojoje aplinkoje, būstuose kasmet daugėja daiktų, pagamintų iš įvairių plastikų, organinių medžiagų. Paskutiniais dešimtmečiais gaisrų trukmė – nuo užsiliepsnojimo iki visiško gaisro išplitimo – drastiškai trumpėja, o nuostoliai didėja. Beveik visos mineralinės vatos rūšys yra klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau akmens vatai būdinga itin aukšta – apie 1000 laipsnių lydymosi temperatūra, todėl ši vata konstrukcijas nuo ugnies poveikio saugo ilgiau. Dauguma be dangos akmens vatos gaminių priskiriami saugiausiai A1 klasei pagal degumo klasifikaciją. Aš suprantu, kad pasirinkdami šilumos izoliaciją dažniausiai žmonės net nepagalvoja, kaip tai pakeičia jų pastato sienų gaisrinę klasę. Pavyzdžiui, mūro arba blokinių daugiabučių namų sienas, kurios yra nedegios ir atitinka A1 klasę, apšiltinus žemesnės degumo klasės izoliacinėmis medžiagomis, yra pabloginama pastato

Sandarus namas

sienų degumo klasė, apie tai net nesusimąstant, net nepagalvojant, to net neįvertinant. Tik įvykus gaisrui suprantame kokią didelę klaidą mes padarėme. Kokios dar izoliacinių medžiagų savybės, Jūsų nuomone, yra svarbios kalbant apie gyvenamosios aplinkos gerinimą šiltinant pastatus? Artėkime prie žmogaus ir to, kaip jis jaučiasi. Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prietaisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per paskutiniuosius 15-20 metų padidėjo apie 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus didesnį triukšmą. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad triukšmas trikdo mūsų poilsį ir miegą, trukdo susikaupti dirbant ar mokantis, triukšmingoje aplinkoje būnantys žmonės greičiau susierzina, blogėja jų psichinė sveikata, vystosi hipertenzija ir išeminė širdies liga. Triukšmą sukeliančių technologinės pažangos priemonių atsisakyti sunku, todėl patalpos, kuriose žmonės praleidžia didžiąją gyvenimo dalį, turi būti gerai izoliuotos tiek nuo aplinkoje sklindančio, tiek ir nuo pastatuose esančių triukšmo šaltinių. Patalpose turi būti maža aidėjimo trukmė. Mineralinė vata yra porėta medžiaga, dažnai naudojama daugiasluoksnėse konstrukcijose. Pastatų fasaduose ir stoguose naudojami vatos gaminiai apsaugo patalpas nuo išorėje sklindančio triukšmo, vidinėse pertvarose ir perdan-

gose sumontuota vata slopina pastate sukelto triukšmo sklidimą. Akmens vatos garso sugerties koeficientas α yra 1, tai – vienas geriausių, lyginant su kitų medžiagų sugerties koeficientais, todėl patalpose įrengti akmens vatos elementai sumažina garso aidėjimo trukmę ir intensyvumą. O kaip dėl kainos? Kartais žmonės galvoja, kad sienų šiltinimas nedegia, puikiai šilumą ir garsą izoliuojančia, vandens garams laidžia šilumos izoliacija iš akmens vatos yra gerokai brangesnis už šiltinimą kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Tad nusprendėme suskaičiuoti keletą konkrečių gyvenamųjų namų šiltinimo įvairiomis sistemomis variantų. Paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 50 kv. m ploto butas 12 aukštų 60-ies butų renovuojamame daugiabutyje šiltinant sienas tinkuojama fasado sistema su akmens vatos izoliacija vietoje EPS pabrangsta tik 213 eurų, tai yra vos keliais eurais už kvadratinį būsto ploto metrą. Toks neženklus ir nereikšmingas pabrangimas arba papildoma nedidelė investicija sukuria vertes, kurios yra ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos, tai – geresnę gyvenamąją aplinką, „kvėpuojančias sienas“, saugesnį ir ilgaamžį būstą. Daugiau informacijos apie išmintingą investiciją šiltinant pastatus rasite www.paroc.lt Bendrovė „Paroc“ pradėjo informacinę kampaniją „Išmintinga investicija“, kurios simboliu buvo pasirinkta pelėda – išminties simbolis. 23

Sandarus namas

Sieną iš ARKO blokelių sudėtinga pastatyti blogai, bet reikia naudoti tam skirtus įrankius Diskusijos „Kaip pastatyti taupų namą“ dalyviai aiškinosi, kaip, naudojant silikatinius blokelius, pastatyti namą šeimai – kad jis būtų ne tik stilingas, jaukus, bet ir taupytų šilumą.

iktorija, kurios šeima rengiasi statyti šeimos namą, įsitikinusi, kad šykštus moka du kartus, todėl ji nelinkusi taupyti šilumos ir garso izoliacijai. Pasak UAB „Descon“ direktoriaus konstruktoriaus Mindaugo Dagio, individualus namas nėra labai sudėtingas statinys, todėl sienos gali būti iš bet kokių konstrukcijų – medinių, mūrinių, gelžbetoninių. „Atkreipčiau dėmesį į svarbiausią dalyką – tai namo sandarumas. Jeigu pasirinktume medinį ar karkasinį namą, sandarumo taip pat galime pasiekti, bet tai daugiau kainuos ir reikės labai aukštos kvalifikacijos statybininkų, – sako M. Dagys. – Jei tai būtų mūras, blokeliai, tai išspręsti šiuos klausimus būtų paprasčiau“.

Silikato blokeliai – ekologiška ir tvirta medžiaga Atsižvelgiant į profesionalų nuomonę, diskusijoje dalyvavusiai Viktorijai pasirinkta namą statyti iš AB „Silikatas“ blokelių ir apšiltinti „Paroc“ akmens vata. Tokį pasirinkimą lėmė ARKO blokų savybės ir 60 metų bendrovės „Silikato“ veikla rinkoje. UAB „Paroc“, gaminančios mineralinę vatą, pagrindinė įmonė veikia Suomijoje, o suomiškas namas yra tapęs taupaus, šilto ir jaukaus namo sinonimu. 24

naudojant 15–20 MPa slėgį, o kietinami autoklavuose, naudojant 0,8–1,3 MPa slėgį, sočiųjų garų aplinkoje. Kietinimo ciklas užtrunka 10–14 valandų. Esant hidroterminėms sąlygoms autoklave, smėlis reaguoja su kalkėmis, sudarydamas didelio stiprio cementuojančią medžiagą – kalcio hidrosilikatus. Susidarę kalcio hidrosilikatai suriša smėlio grūdelius į monolitą. „Mes gaminame įvairaus 12, 15, 18, 24 cm pločio blokelius, kurie skirti ne tik pramoninių ar daugiaaukščių pastatų sienoms, bet ir pertvarinėms sienoms“, – kalbėjo V. Česnauskas.

Bendrovės „Silikatas“ direktorius Vytautas Česnauskas: „Visi ARKO blokų matmenys atitinka leidžiamuosius matmenų nuokrypius gaminiams, skirtiems mūrui su siūle iš plonasluoksnio skiedinio. Esant lygiai sienai, paprasčiau ir pigiau ją tinkuoti.“

Pasak AB „Silikatas“ direktoriaus Vytauto Česnausko (nuotraukoje), silikatiniai blokeliai ARKO gaminami iš vietinių ekologiškų medžiagų – smėlio, kalkių ir vandens. Silikatiniai gaminiai formuojami presais,

Naudojant blokelius, taupomas laikas ir medžiagos Paprastai užsakovui yra aktualus statybos greitis, nes kuo statyba trunka ilgiau, tuo ji kainuoja daugiau. Šiuo požiūriu, silikato blokeliai yra nepakeičiami, nes, užuot naudojus keturias ar penkias plytas, užtenka vieno blokelio. „Kita vertus, jei plytas tik mūrijame, tai blokelius paprastai klijuojame plonasluoksniu skiediniu. Blokeliai yra labai tikslių matmenų, todėl galime naudoti plonasluoksnį skiedinį, kurio siūlė siekia 2 mm, tuo tarpu plytų mūro siūlė yra 10-12 mm. Tai reiškia, kad naudo-

Sandarus namas

jama daugiau skiedinio ir pats procesas užima daugiau laiko, susidaro daugiau šiukšlių, reikalingos maišyklės, – kalbėjo V. Česnauskas. – Mūrijant plytas skiediniu užpildomos horizontalios ir vertikalios siūlės, tuo tarpu ant ARKO blokelio dedame 2 mm storio skiedinį tik ant horizontalių siūlių, nes vertikalių siūlių užpildyti skiediniu nereikia. Tai turi teigiamos įtakos namo sandarumui ir statybos proceso greičiui. Juk kuo didesnės siūlės, tarpai, tuo sandarumas labiau pažeidžiamas“. Visi ARKO blokų matmenys atitinka leidžiamuosius matmenų nuokrypius gaminiams, skirtiems mūrui su siūle iš plonasluoksnio skiedinio, matmenų nuokrypiai siekia apie 1 milimetrą. Esant lygiai sienai, paprasčiau ir pigiau ją tinkuoti. „Blokelis yra tvirtas, pranašesnis už plytas ar paprastą mūrą“, – diskusijoje kalbėjo bendrovės „Silikatas“ direktorius V. Česnauskas. Pasak V. Česnausko, bendrovė gali sukomplektuoti užsakovui ne tik reikiamus statybai ARKO blokelius, bet ir papildomas priemones, kaip, antai: blokeliams skirtus MITTO klijus ar plonasluoksnio skiedinio klojimo dėžutes skirtingo pločio blokams. Visa tai komplektuojama tiesiog bendrovės „Silikatas“ gamykloje.

Garso izoliaciją gerina ir blokelių klijai Užsakovams aktuali ne tik šilumos, bet ir garso izoliacija. Kaip sakė diskusijos pašnekovas AB „Silikatas“ direktorius V. Česnauskas, silikatiniai ARKO blokeliai yra didelio tankio – 1310-1500 kg/kub. m. „Kuo didesnis tankis, tuo didesnė šiluminė inercija, tuo mažiau kambario temperatūra priklauso nuo lauko temperatūros pokyčių: žiemą – kambariuose palaikoma šiluma, o va-

sarą sienos neleidžia įkaitinti kambarių iki lauko temperatūros, pavyzdžiui, 30 laipsnių“, – sakė V. Česnauskas. Didelis blokelių tankis turi įtakos ir geram garso izoliavimui. „Silikato“ gaminamas 24 cm pločio blokelis izoliuoja 56 decibelų garsą. Tai puikus rezultatas. Tačiau blokelis konstrukcijoje naudojamas ne vienas, o su apšiltinimo medžiaga – iš išorės, tinkuojama – iš vidaus, tankis didėja, tad pasiekiama ir aukščiausia garso izoliacija. Silikatiniai blokeliai yra ne tik ypač tvirti, bet ir visiškai nedegūs. Namų gyventojams tai turėtų būti svarbu, nes ištikus gaisrui jie turi pakankamai laiko ne tik patys išeiti, bet ir spėti pasiimti būtinus daiktus. Tyrimais nustatyta, kad mūrinio namo gyventojai turi nuo 120 minučių iki 240 minučių laiko – sienos atlaikys. Atsparumas ugniai yra laikas, kiek, kilus gaisrui, sienos išlaiko tvirtumą. Tai yra laikas, per kurį gyventojai turi išeiti iš pastato.

Lavos plaušai – sukurta gamtos, padaryta žmogaus Lietuvoje skandinaviško stiliaus namas tapo stilingo, taupaus ir jaukaus namo sinonimu. Bendrovės „Paroc“, kurios pagrindinė būstinė yra Suomijoje, pardavimų direktorius Aurimas Matulionis pripažįsta, kad suomiai ir lietuviai turi daug bendro – jiems visiems patinka estetiški, nedideli namai, tačiau iš esmės kaip vartotojai jie skiriasi. „Skandinavai, statydami namą, žiūri, iš ko jis pastatytas, tik po to jiems aktuali vidinė apdaila. Tuo tarpu mums nėra svarbu sienos, nes gi jos nesimato, svarbu,

kad būtų paauksuoti čiaupai ir viskas būtų gražu. Skandinavai yra praktiški žmonės, dėl šalto klimato jie žiūri, kad tai būtų taupus namas, naudotų mažai energijos, kad būtų naudojamos natūralios, nedegios medžiagos. Todėl ir vertina mūsų medžiagas [akmens vatą, red. past.], kurios yra visiškai nedegios A1 klasės, natūralios, pagamintos iš akmens. Sukurta gamtos, tačiau pagaminta žmogaus – tai akmens lavos plaušai arba išsilydęs akmuo. Jos puikiai tarnauja kaip šilumos ir garso izoliacija, – kalbėjo A. Matulionis. – Vatą naudoti su blokeliais – tai labai puikus sprendimas“.

Statant sieną iš blokelių, sudėtinga ją pastatyti blogai Kalbėdamas apie darbo su blokeliai specifiką ir atsakydamas į klausytojų klausimus, statybų bendrovės „Verslo ekspresas“ direktorius Andrėjus Kožemiakinas pastebėjo, kad, statant sieną iš ARKO blokelių, sudėtinga sieną pastatyti blogai, su plyšiais, nesandarią. „Svarbu yra tinkamai padaryti pirmąsias eiles. Kadangi siūlė tarp blokelių yra maža, ji nesitraukia“, – dalijosi savo patirtimi statybininkų atstovas. A. Kožemiakinas akcentavo pirmųjų blokelių eilių svarbą. Nuo to, kaip bus sumūryti pirmieji blokeliai, priklausys ir visos sienos kokybė. Dirbant su blokais, statybininkams svarbu turėti tinkamus įrankius, kad darbas vyktų greičiau ir kokybiškiau. „Pas mus pirkdami blokelius galite nusipirkti specialias dėžutes ir įrankius, kurie padės kokybiškai padaryti ir labai pagreitins darbo procesą. Parduodami produktą, siūlome priemones, kuriomis galima pasiekti gerą rezultatą – tai ne vien dėžutės, blokelių klijai ir tinkai. AB „Silikatas“ siūlo klientams kartu su blokeliais sukomplektuoti visą reikiamą asortimentą“, – siūlė sprendimo būdus ir kokybės garantą V. Česnauskas. Pritardamas gamintojų atstovui, A. Kožemiakinas akcentavo, kad statybininkas, dirbdamas su viena ar kita medžiaga, turi naudoti ir tinkamus tam produktui įrankius. Šie įrankiai, dalijosi statybų bendrovės vadovas, ne tik spartina darbą, bet ir tolygiai paskirsto medžiagas – blogai padaryti tampa sudėtinga. Apie diskusiją taip pat skaitykite www.statybunaujienos.lt 25

Sandarus namas

Stogams – kokybiškos, ilgaamžės plieninės dangos Didžiausi plieninių stogo dangų pranašumai – lengvumas, sandarumas ir spalvos ilgaamžiškumas. Ilgametė plieninių stogų lyderė ir Lietuvoje, skandinavų kompanija „Ruukki“ kontroliuoja visą plieninės stogo dangos gamybos procesą: turi savo metalo liejyklas Suomijoje, gamybai naudoja pažangiausius, nesusidėvėjusius profiliavimo įrenginius, todėl gali pasiūlyti išskirtinę kokybę.

lieno lakštai yra tvirti, lengvi ir lengvai apdorojami, tokios dangos sumontavimas nereikalauja ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Dengiant stogą plienine danga, nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių - grebėstų konstrukcijos. Renovuojant stogą, dažniausiai esamos konstrukcijos keisti irgi neprireikia – pakanka tik įvertinti, ar išlaikyta stogo plokštumų geometrija, apžiūrėti ir pakeisti pažeistas medines dalis. Norintiems stogo dangą montuoti patiems, siūlomas dar patogesnis sprendimas – nedideliais lakštais parduodama plieninė stogo danga „Ruukki Finnera“.

Tokius lakštus įsigyti, transportuoti, sandėliuoti statybvietėje, užkelti ir sumontuoti ant stogo – daug paprasčiau.

Spalvos ir ilgaamžiškumas Kokybiškų plieninių lakštų spalva ir estetinis vaizdas pasižymi ir ilgaamžiškumu. Plieno lakštų ilgaamžiškumą labiausiai veikia viršutinis sluoksnis – polimerinis padengimas. Pavyzdžiui, „Ruukki 30“ kokybės klasės dangoms suteikiama 30 metų techninių ir 10 metų estetinių savybių garantija, o aukščiausios, t. y. „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasės dangoms – net 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija.

Sandarus namas „Ruukki Armorium“ priskiriama aukščiausios klasės stogo dangoms ne vien dėl jos unikalaus dizaino, t. y. profilio rašto ir spalvų, bet ir dėl ilgaamžiškumo garantijos. Naujosios dangos ilgaamžiškumą garantuoja aukščiausios, „Ruukki® 50 Plus“ kokybės klasės matinis padengimas, ilgiausiai išlaikantis ryškią spalvą ir geriausiai apsaugantis dangą nuo mechaninio poveikio, korozijos bei UV spindulių. Šiai dangai suteikiama 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių „Ruukki“ garantija. Naująją stogo dangą jau galima įsigyti „Ruukki“ atstovų prekybos vietose bei „Ruukki Express“ stogų centruose. Balandžio mėnesį „Ruukki“ pristatė rinkai ir dar vieną naują, vidutinės – ekonominės klasės stogo dangą „Monterrey FEB Forma“, tad besistatantiems ar norintiems renovuoti stogą dabar yra dar daugiau kainos – kokybės pasirinkimo galimybių. Lyginant su vienu populiariausių iki šiol, dar 1981 m. „Ruukki“ pristatytu stogo dangos profiliu „Monterrey“, „Monterrey FEB Forma“ yra ženkliai patobulintas. Jo bangos tapo šiek tiek aukštesnės, išraiškingesnės, o priekinio krašto užbaigimui naudojama „FEB Forma“ technologija. „Ruukki FEB Forma®“ tai unikali, patentuota priekinio krašto užlenkimo technologija, suteikianti išraiškingesnio, vizualiai labiau išbaigto stogo vaizdą. Užapvalintais kraštais, be matomų aštrių briaunų stogo danga atrodo gerokai storesnė, yra tvirtesnė ir saugesnė. Skardos lakšto nupjautasis kraštas visuomet yra užlenktas į vidų, apsaugotas nuo tiesioginio atmosferos poveikio, o tai gerokai sumažina galimybes atsirasti korozijai, padidėja viso stogo ilgaamžiškumas.

„Ruukki Armorium“ rinkoje išsiskiria aukščiausiomis bangomis, stogui suteikiančiomis išraiškingumo, tvirtumo.

Plieninių stogo dangų spalvų pasirinkimas labai platus, tačiau populiaresnės yra natūralios, prie kraštovaizdžio labiau derančios spalvos.

Klaidingi mitai Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistai vieningai sutaria, kad jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai šiltinimui naudojamas bent 20-25 cm mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis, kuris puikiai izoliuoja ir garsą. Žmonės neretai mano, jog metalinis stogas vasarą greitai įkaista. Tačiau jei jei stogas yra apšiltintas ir tarp šilumos izoliacijos bei stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai, tai irgi tik mitas. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storo apšiltinimo sluoksnio ir patekti į pastato vidų.

Užs. Nr. 15/19

Kokybės aritmetika Renkantis bet kurią stogo dangą, nereikėtų atsižvelgti vien tik į dangos kvadratinio metro kainą. Pirmiausia vertėtų sudaryti pilną visų medžiagų ir darbų sąmatą. Suskaičiuoti reikia viską – pradedant medinei konstrukcijai reikalingų medžiagų ir darbų kaina, toliau – stogo danga ir jos dengimo darbų kaina, labai svarbu

Priežiūra ir valymas Naujoji danga „Ruukki Armorium“ puikiai tinka didesnių individualių namų, dvarų, viešbučių, restoranų, laisvalaikio centrų ir kitiems didesnio ploto stogams.

įvertinti ir įvairių priedų – lietvamzdžių, latakų, sniego užtvarų, įvairių tvirtinimo detalių ir kt. – kainas. Viską susumavus lengva įsitikinti, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro gana nedidelę dalį stogo sąmatoje.

Ieškantiems išskirtinio dizaino – šiemet dar dvi naujos dangos Kovo mėnesį rinkoje pristatyta Premium klasės stogo danga „Ruukki Armorium“, išsiskirianti didžiausiu bangos aukščiu, bemat susilaukė dėmesio tarp besistatančiųjų ar renovuojančių stogus namų savininkų, dizainerių bei architektų. Kuriant naująjį čerpinį profilį „Armorium“, labiausiai buvo atsižvelgta į prabangesnių namų savininkų pageidavimus: aukštos, išraiškingos, elegantiškų formų bangos stogui suteikia tvirtumo, solidumo įspūdį. Todėl „Armorium“ puikiai tinka įvairių architektūros stilių, didesnių individualių namų, dvarų, viešbučių, restoranų, laisvalaikio centrų ir kitiems didesnio ploto stogams. Siūloma galimybė rinktis net iš devynių, solidumą pabrėžiančių, prie natūralaus kraštovaizdžio derančių, aksominių matinių spalvų.

„Ruukki“ plieninės stogo dangos beveik nereikalauja priežiūros – jos nepelija, nekerpėja ir nesamanoja. Ant jų ilgam neužsilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės, spygliai. Tačiau jeigu šalia auga dideli medžiai, tuomet patartina reguliariai pravalyti lietaus latakus nuo sąnašų. Daugiau informacijos apie plienines stogo dangas, lietaus nuvedimo sistemas ir kitus stogo priedus rasite internete, adresu www.ruukkistogas.lt, tel. (8 5) 232 2315 ar pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.

„Ruukki FEB Forma“ technologija

Sandarus namas

Statybų srities specialistai sako, kad daugiabučių atnaujinimo ar naujų namų šiltinimo sėkmė priklauso nuo medžiagų pasirinkimo ir darbų kokybės. Didesnį dėmesį patariama skirti projektuotojų darbui, o renkantis šiltinamąsias medžiagas pasikliauti ne susiformavusiais mitais, o ekspertų patarimais, taip sutaupant ir laiko, ir lėšų.

endrovės „Renovacijos konsultacijos” direktorius Renatas Zinkevičius teigia pastebintis besikeičiantį gyventojų požiūrį į atnaujinamus būstus – vis dažniau pirmenybė teikiama medžiagų ir atliekamų darbų kokybei, taigi įsiklausoma į kvalifikuotų specialistų patarimus ir rekomendacijas. Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) prezidentas Kęstutis Kurlys sako, kad daugiabučių modernizavimo procese būtina naudoti Lietuvoje įteisintas ir sertifikuotas medžiagas, laikytis gamintojų paruoštų rekomendacijų ir taisyklių. K. Kurlio teigimu, Lietuvoje daugiabučių namų fasadų apšiltinimui ir apdailai pasirenkamos vėdinamosios arba tinkuojamosios fasadų šiltinimo sistemos. Polistireninis putplastis dėl savo gerų mechaninių ir termoizoliacinių savybių ilgą laiką naudotas įrengiant būtent tinkuojamąją fasadų šiltinimo sistemą. Pastaruoju metu polistireninis putplastis, atlikus reikiamus bandymus ir laikantis gamintojų rekomendacijų, pradėtas naudoti ir vėdinamai fasadų šiltinimo sistemai. Taip patiriamos kur kas mažesnės laiko sąnaudos, kadangi išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų, todėl nereikia laukti, kol išdžius šiltinimo medžiagos klijai ir armuojamasis sluoksnis. Bendrovės „A-Z Projektai“ direktorė architektė Jolita Sarpaliūtė sako, kad polistireninio putplasčio naudojimas neriboja techninių sprendinių įvairovės: „Ši medžiaga sėkmingai naudojama tiek įrengiant tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemas, tiek projektuojant individualius gyvenamuosius namus. Polistireninį putplastį galima puikiai pritaikyti ir dekoruojant įman-

triausius fasadus, pavyzdžiui, gaminant sudėtingų formų karnizus, fasadų dekoro elementus“. Pagrindiniai reikalavimai termoizoliacinėms medžiagoms, pabrėžia specialistai, – jų ilgaamžiškumas, per visą pastato eksploatavimo laiką nesikeičiančios termoizoliacinės ir mechaninės savybės, saugumas ir ekologiškumas, atsparumas drėgmei, pakankamas mechaninis stipris veikiant apkrovai. Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio rūšys. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis EPS 70 tinkamas išorinėms sienoms šiltinti, EPS 80 – stogams, EPS100 – pamatams ir cokoliui. Beje, kai kurie specialistai cokolinei daliai šiltinti dėl mažo vandens įgeriamumo rekomenduoja tik polistireninį putplastį.

Be geros kainos – ir kiti privalumai Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „Eika“ statybos projektų vadovas dr. Robertas Volvačiovas pabrėžė, kad polistireninis putplastis statybų aikštelėse – vis dažnesnis, mat šios termoizoliacinės medžiagos techninės charakteristikos labai panašios į mineralinės vatos, o pilkojo polistireninio putplasčio neoporo yra net 10–15 proc. geresnės. Pagrindinis motyvas naudoti polistireninį putplastį yra mažesnė jo kaina. „Tačiau ne visuomet įvertinami kiti jo privalumai: polistireninis putplastis – ilgaamžė, sandari medžiaga, kurios neprapučia vėjas, o jos techninės charakteristikos išlieka nepakitusios visą eksploatavimo laikotarpį“, – komentavo dr. R. Volvačiovas.

Statybose užsitarnavo gerą vardą Jau 15-kos modernizuotų gyvenamųjų namų techninę priežiūrą Klaipėdoje atlikęs V. Rimkus atkreipė dėmesį, kad polistireniniu putplasčiu šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai, yra patogiau dirbti. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti statybine trintuve ar šlifavimo popieriumi, o tokie darbai neįmanomi kreivus sovietmečiu statytų daugiabučių fasadus apklijavus mineralinės vatos plokštėmis. Pradedant šiltinimo darbus V. Rimkus darbininkus neretai pats papildomai moko, kaip tinkamai įrengti fasadų šiltinimo sistemas. Bene pagrindinė statybininkų klaida – netinkamai įrengtas šiltinimo sistemos tvirtumą lemiantis armavimo sluoksnis. Jei jis būna pernelyg plonas, gali sutrūkinėti, vanduo gali imti skverbtis į naujai įrengtą sluoksnį vis didindamas plyšius, ir po kelerių metų viską teks perdaryti.

Užs. Nr. 15/55

Namų šiltinimo sėkmė – patikrinti sprendimai

Didėjantis polistireninio putplasčio populiarumas Lietuvoje neturėtų stebinti. 2013 metais Europos išorinių šilumos izoliavimo sistemų asociacija paskelbė suskaičiavusi, kad fasadų šiltinimui daugiausia naudojamas polistireninis putplastis – 82-83 proc. visoje Europoje ir maždaug 84 proc. centrinėje Europoje. Mineralinė vata Europoje yra antra pagal populiarumą izoliacinė medžiaga – 11-12 proc. Šiltinant pastatus svarbu nesutrukdyti oro cirkuliacijos patalpose. Specialistai sutaria – pelėsio atsiradimo priežastis – ne šiltinamoji medžiaga, o vėdinimo stoka. K. Kurlys praktikoje susiduria su atvejais, kuomet apšiltinus pastatus išorinių atitvarų vidinėje pusėje atsiranda pelėsis. Tačiau, specialisto teigimu, polistireninis putplastis yra atsparus pelėsinių grybų ir kitų bakterijų poveikiui. Polistireninį putplastį sudaro oras (98 proc.) ir stirenas (2 proc.). Oro poros yra uždaros, todėl polistireninio putplasčio neperpučia vėjas, į jas neprasiskverbia teršalų ir drėgmės, įmirkis dėl aplinkos drėgmės yra minimalus, todėl šiltinamoji medžiaga negali būti pelėsio priežastis. Architektė J. Sarpaliūtė pritaria, kad atnaujintų daugiabučių gyventojai pamiršta patalpų vėdinimą ar tam neskiria tinkamo dėmesio. „Dažnai nesusimąstoma, kad netinkama patalpų eksploatacija ir yra pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis“, – sako architektė. R. Volvačiovas prisipažino girdėjęs kalbų, kad polistireninis putplastis yra labai degi medžiaga. Statybose, pašnekovo teigimu, naudojama daug degių medžiagų, tačiau svarbu, kad gaisrinei saugai keliamus reikalavimus atitiktų visa sistema. Polistireninis putplastis uždengiamas armavimo mišiniu, tinku ar fasadinėmis plytelėmis. Tokia sistema visiškai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Inžinierius Vytautas Rimkus, pastaruoju metu užsiimantis tik technine modernizuojamų namų priežiūra, sako, kad polistireninis putplastis dabar saugiai naudojamas net devynaukščiams ar dvylikaaukščiams namams šiltinti, nes tai leidžia naujausios statybos normos.

Sandarus namas

Naujos medžiagos fasadams: ir šilumai, ir grožiui Atsigaunant Lietuvos statybų rinkai bei judant pastatų renovacijos projektams, vėl aktuali tampa ir naujų statybos medžiagų pasiūla. Nors Lietuvoje Turkijos įmonės „Kar-Yapi“ dvisluoksnė medžiaga dar gana nauja, bet jau yra nemažai tiek kotedžų, tiek individualių namų, kurių sienos jau apklijuotos šia medžiaga. Šį pasirinkimą lėmė naujų technologijų kaina, kokybė ir funkcionalumas – turkiškomis plokštėmis namas ir apšildomas, ir apdailinamas.

Užs. Nr. 15/28

oncerno „Kar-Yapi“ oficialios atstovės Lietuvoje ir Šiaurės Europoje – uždarosios akcinės bendrovės „Akmens karalystė“ – direktorius Eugenijus Maciulevičius teigia, kad naujos medžiagos gali būti naudojamos ne tik statant naujus namus, bet ir atnaujinant senus pastatus. „Fasadams padengti įmonė „Kar-Yapi“ gamina polistireninio putplasčio plokštes, padengtas trimis kvarcinio smėlio, marmuro dulkių ir polimero mišinio sluoksniais. Bandymais įrodyta, kad šios plokštės ne tik puikiai izoliuoja šilumą, bet ir neskylinėja, nelūžta. Šias plokštes tereikia priklijuoti specialiais klijais, o po to nudažyti pasirinktais fasadiniais dažais. Be to, šiam gaminiui teikiama 10 metų garantija“, – sakė E. Maciulevičius. Atsparios karščiui ir speigui, kuria pageidaujamą faktūrą Pasak E. Maciulevičiaus, atlikti tyrimai patvirtino, kad įmonės gaminiai atsparūs didelei temperatūrų kaitai. „Medžiagos gali būti naudojamos ir ten, kur svilina 40 laipsnių karštis, ir ten, kur spaudžia 40 laipsnių speigas: tad jos eksportuojamos ir į Saudo Arabiją, Kazachstaną, ir į Rusiją bei Norvegiją. Be to, su šiomis medžiagomis lengviau dirbti nei su gipsu ar tinku, todėl sumažėja darbo sąnaudos“, – teigė įmonės vadovas. Dar viena šių medžiagų ypatybė, anot įmonės vadovo, yra ta, kad plokštės gaminamos įvairaus reljefo ir ornamentų. Tad fasadas gali imituoti rąstinio ar apkalto dailylentėmis namo, lentų ar banguoto paviršiaus, fasado plytelių ar pintų nendrių, plytų ar skelto akmens, kitokios apdailos faktūrą.

Dirbant su „Kar – Yapi“ – taupomas laikas E. Maciulevičiaus skaičiavimu, naudojant „Kar-Yapi“ plokštes, galima sutaupyti apie 20 proc. išlaidų, palyginus su tomis, kurios tektų dirbant su tradicinėmis medžiagomis. „Tarkime, fasadą tinkuojant. Turkiškas plokštes galima klijuoti ir žiemą, kai temperatūra nukrinta net iki 10 laipsnių šalčio. Plokštės montuojamos gana greitai – trijų aukštų namo fasadą atnaujinti šiomis medžiagomis būtų galima per 4–5 dienas. Tai keturis kartus trumpiau nei reikėtų namą nutinkuoti, be to šių plokščių dekoro sluoksnis yra 3–4 mm storesnis už įprastą tinko dekorą“, – minėjo bendrovės direktorius. Palankumo sulaukė ir iš gyventojų, ir iš specialistų Pernai „Kar-Yapi“ koncerno gaminiai buvo pristatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijoje. Lietuvos architektų sąjungoje buvo surengtas seminaras-pristatymas „Naujas požiūris į fasadų apdailą“. Visų minėtų institucijų atstovai apie Turkijos gaminius atsiliepė labai gerai. Šiuo metu „Kar-Ypri“ fasadinėmis plokštėmis Lietuvoje jau dekoruota 16 kotedžų bei 15 privačių namų, du administraciniai pastatai. Iš viso sumontuota apie 9 tūkst. kv. metrų fasado dekoro plokščių ir apie 30 tūkst. ilginių metrų kitokių fasado dekoro elementų (langų apvadų, karnizų, langokraščių, fasado gražinimo elementų, kolonų).

UAB „Akmens karalystė“ atstovauja dirbtinio akmens bei PVC stogo dangos gamintojams Kaip minėjo E. Maciulevičius, UAB „Akmens karalystė“ yra ir kitų įmonių atstovė Lietuvoje. „Nuo 2015 metų sausio mėnesio esame kompanijos „Diamond Stone“ dirbtinio akmens gaminių, skirtų interjerui ir eksterjerui, atstovai. Natūralus akmuo mūsų gamtinėmis sąlygomis yra nepatvarus, lengvai trūkinėja, o šis dirbtinis akmuo yra pritaikytas prie vietinių gamtinių sąlygų ir naudojant jį eksterjere netrūkinėja ir nelūžta. Turi ilgalaikę garantiją“, – sakė direktorius. Taip pat, pasak įmonės vadovo, nuo 2015 metų kovo mėnesio atstovaujama kompanijai „Mertplast“. „Ši kompanija gamina PVC plastikines 2,5-3 mm storio stogo dangas. Ji yra labai atspari temperatūros svyravimams, saulės poveikiui, vėjo spaudimams, krušai, turi gerą garso izoliaciją. Taip pat yra labai ilgaamžiška ir nereikalauja nuolatinės kontrolės ar remonto. Suteikiama 30 metų garantija. Būtent ši medžiaga, iš kurios gaminama stogo danga, yra plačiai naudojama automobilinei pramonei“, – teigė Eugenijus Maciulevičius, bendrovės „Akmens karalystė“ direktorius. 29

Sandarus namas UAB „Infantas“ vadovas minėjo, jog cinko dangų naudojimas architektūroje turi gilias tradicijas. „Rheinzink“ puikiai tinka tiek dengti stogus, tiek įrengti fasadus bei vandens nutekėjimo sistemas. „Cinkas yra tradicinė statybinė medžiaga, aktyviai naudota architektūroje XVIII – XX a. pradžioje. Jo lakštai buvo naudojami dengti stogus, parapetus, karnizus, bokštelius, architektūrinės puošybos elementus. Cinko plastiškumas leidžia išlankstyti pačias sudėtingiausias formas, o atlikimo technologija garantuoja kokybę šimtmečiui. Taigi šie gaminiai yra ilgaamžiai“, – sakė V. Citvaras.

Tinka tiek renovacijai, tiek ir naujai statybai

Elegantiškas stogas ir fasadas šimtmečiui? Misija įmanoma Remontuojantiems, restauruojantiems ar dengiantiems stogą, įrenginėjantiems namo fasadą naujai, UAB „Infantas“ siūlo aukštos kokybės, ilgaamžes, itin patvarias bei nepaveikias korozijai plokštes. Jos pagamintas iš „Cor - Ten“ plieno arba „Rheinzink“ cinko lydinio. Svarbu ir tai, kad plokštės, pagamintos iš šių medžiagų, yra lengvai prižiūrimos ir ilgiau atrodo kaip naujos.

Tokios medžiagos savybės taupo lėšų ne tik stogų įrengimui, bet ir jų priežiūrai. Cinko paviršius nėra paveikus įbrėžimams, nes patinos sluoksnis atsistato savaime. Ši medžiaga yra nekenksminga aplinkai. Cinko lydinys nereikalauja jokio papildomo padengimo ir yra lengvai perdirbamas. Tai leidžia naudoti juos kartu su kitomis patvariomis statybinėmis medžiagomis – medžiu, akmeniu, plytomis, sukuriant natūralią architektūros įvaizdžio harmoniją.

„Cor - Ten“ – nepaveikus korozijai

Kaip teigė UAB „Infantas“ direktorius Viktoras Citvaras, plienas „Cor - Ten“, iš kurio gaminamos stogo bei fasadinės plokštės, – atsparus gamtos veiksniams. „Šiam plienui būdingas didelis atsparumas klimatinei korozijai bei atmosferos poveikiui. Jei atmosferos sąlygoms atsparus plienas dažnai sušlampa, o paskui išdžiūsta, jo naudojimo laikas tik pailgėja. Ant paviršiaus susidaręs oksido sluoksnis – patina – yra tanki ir beveik nelaidi deguoniui. Tai padidina atsparumą korozijai ir veiksmingai lėtina rūdijimo procesą. Atsparių atmosferos veiksniams plienų mechaninės savybės atitinka universalių konstrukcinių plienų savybes“, – sakė direktorius

Produktas itin mėgstamas architektų „Cor - Ten“ plienai labai vertinami architektų tiek dėl techninių, tiek ir dėl savo vizualinių savybių. „Architektai noriai naudoja „Cor – Ten“ plieną, kadangi šis produktas nereikalauja papildomo apdirbimo, tinka naudoti su natūraliomis medžiagomis – mediena, taip pat su betonu, metalu ar stiklu. Natūrali patina, 30

Skarda taupo laiką ir pinigus

kuri turi tarsi „surūdijusio“ plieno išvaizdą, labai dera su gamta, – vardina V. Citvaras. – Skirtingomis oro sąlygomis šis produktas keičia spalvą. Pavyzdžiui, po lietaus, būdamas šlapias, jis įgauna vienokią spalvą, saulei šviečiant ir išdžiūvęs – dar kitokią. Tai leidžia sukomponuoti išraiškingus fasadus, kurie sudaro harmoniją tarp architektūros ir gamtos.“

„Rheinzink“ suteikia pastatams elegancijos Kita medžiaga, iš kurios gaminamos plokštės bei kuri plačiai naudojama architektūroje, – cinko lydinys „Rheinzink“. Tai visame pasaulyje žinomas aukštos kokybės cinko lydinys, kuriame metalo grynumas siekia 99,999 proc. – su atitinkamais vario ir titano priedais.

Naudojamas ir Lietuvoje Kaip minėjo UAB „Infantas“ vadovas V .Citvaras naudojant „Reihnzink“ cinko lydinį, buvo pastatyta bei renovuota nemažai objektų ir Lietuvoje. Ši medžiagą buvo naudojama statant Kauno „Akropolį“, tai pat renovuojant Kalvarijų bažnyčios bokštus, Kauno M.K. Čiurlionio muziejaus stogą, buvo įvykdyti Elektrėnų profesinio mokymo centro fasado apdailos darbai ir dar daugelis visuomeninių bei individualių pastatų projektų. Šiuo metu taip pat vykdoma keletas projektų, kuriuose bus panaudotas „Reihnzink“ cinko lydinys.

Užs. Nr. 15/40

AB „Infantas“ jau daugiau kaip 20 metų specializuojasi plieninių stogų ir sienų dangų rinkoje, todėl gali pasiūlyti laiko patikrintas ir išbandytas aukštos kokybės medžiagas.

Yra dangų, kurios „gyvena“ trumpai, – pakyla ir nusileidžia sykiu su mada. Kalbėdamas apie „Rheinzink“ dangą, įmonės vadovas akcentuoja, kad šios dangos estetika – architektūriniame kontekste, jos funkcionalumas ir tvarumas tinka tiek šiandienos, tiek ir ateities projektams. Ši medžiaga tinka ir naujiems pastatų fasadams bei stogams padengti, ir senų paveldo pastatų atnaujinimui. „Daugelyje miestų šia medžiaga dengiami bažnyčių kupolų, teatrų, muziejų, administracinių pastatų ir kitų architektūriniu bei funkciniu požiūriu reikšmingų statinių stogai bei fasadai“, – teigė V. Citvaras. Statinių fasadų apdailai naudojamos lakšto profiliavimas, falco technika bei kasečių sistemos, padedančios kurti individualų pastatų įvaizdį. Dangos spalvos, kartu su kitomis medžiagomis, suteikia daugiau elegancijos pastatams ir jų puošybos elementams. „Rheinzink“ lydinys gali būti trijų atspalvių: klasikinio – blizgaus, pilkšvai melsvo ir skalūnų atspalvio. Skirtingai nuo daugelio kitų medžiagų, cinkui nereikia papildomo padengimo – jį apsaugo natūrali patina arba paviršiaus oksidacija.

Sandarus namas

Parodos RESTA sensacija – namas, kurio beveik nereikia šildyti Tam, kad tokią žinią, itin aktualią Lietuvai pastaraisiais metais, būtų galima paskelbti viešai, pasak „Greensbon“ architekto Ryčio Kaminsko, reikėjo atlikti nemažai darbų.

„M

ūsų šalyje tai naujiena, kuri bus įvairiai vertinama. Tuo tarpu energijos beveik nenaudojantys ir todėl pasyviais vadinami namai pasaulyje yra statomi nuo 1990-ųjų“, – sakė pašnekovas, dalyvaujantis parodoje „Resta 2015“.

Lietuvoje statomi pasyvūs namai pagal „Passivhaus Institut“ kriterijus Anot jo, pirmasis sertifikuotas dvibutis pasyvus namas Lietuvoje baigtas statyti prieš dvejus metus. Per tą laiką stebėta, ar tikrai tas, kas reikalaujama Vokietijos „Passivhaus Institut“ dokumentuose, atitinka realybę. „Tai, kad „tikrinome“ vokiečius, būtų per drąsu pasakyti. Tiesiog turėjo praeiti tam tikras laiko tarpas, kol patys įsitikinome ir galėjome pradėti kalbėti viešai apie tokius ypatingus namus, kurie iš tiesų pasiteisino ir mūsų klimatinėmis sąlygomis“, – sakė architektas R. Kaminskas. Jo tvirtinimu, pasaulyje galioja įvairūs standartai, apibūdinantys, kokius kriterijus turi atitikti energiją taupantys namai. Tačiau Lietuvoje veikianti Nacionalinė pasyvaus namo asociacija laikosi būtent „Passivhaus Institut“ nurodymų. Pagal griežtus šios įstaigos kriterijus yra statomi pasyvūs namai. Ar vykdant darbus buvo laikomasi reikalavimų, nustato sertifikuotas asmuo. Jis dokumentus siunčia į Vokietiją ir iš ten gauna sertifikatą, patvirtinantį, jog namas iš tiesų – pasyvus.

Užs. Nr. 15/38

Namas – termosas Architektas R. Kaminskas atskleidė, kad tokie statiniai veikia tarsi termoso principu. Iš išorės jie apšiltinami, o iš vidaus yra labai gerai užsandarinami. Tam, kad patalpose

Vieną kvadratinį metrą ploto apšildyti per metus reikės 15 kilovatvalandžių energijos Kad statiniui šildyti iš tiesų tereikės išleisti nedidelę šeimos biudžeto dalį, įrodo paprastas faktas: per metus senos statybos namo vieno kvadratinio metro tinkamai temperatūrai palaikyti reikia apie 250 kilovatvalandžių energijos. Tokiam pat plotui naujos statybos name užtenka perpus mažesnio kiekio. Tuo tarpu pasyviu gali vadintis tik toks namas, kurio vieną kvadratinį metrą ploto apšildyti per metus reikės tik 15 kilovatvalandžių energijos. „Kodėl tokie namai Lietuvoje nepradėti statyti anksčiau? Prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant kurui ir paslaugoms, situacija keičiasi“, – sakė R. Kaminskas. Pasak jo, susiduriama ir su stereotipais, kai visuomenė sunkiai priima tai, kas jai yra neįprasta ir negirdėta.

Nuo 2020 metų visi statomi namai turės būti pasyvūs Architektas Rytis Kaminskas: „Prieš dešimtmetį brangiu būsto šildymu skundėsi nedaugelis – žmonės gebėdavo įpirkti šią paslaugą. Tačiau brangstant kurui ir paslaugoms, situacija keičiasi.“

nestingtų gaivaus oro, įrengiama rekuperacinė sistema. Jos dėka visame pastate bet kokiame patalpos aukštyje yra palaikoma vienoda arba labai panaši temperatūra. „Regis, viskas atrodo paprasta, tik reikia išmanyti kai kuriuos projektavimo ir statybos niuansus“, – patikino R. Kaminskas. Jo teigimu, šiuo metu yra parengti du tipiniai pasyvaus namo projektai „Greensbon I“ ir “Greensbon II”. Šie energiją taupantys namai, architekto tvirtinimu, tekainuos 10 proc. daugiau nei analogiškas įprastos statybos namas.

Šiuo metu Lietuvoje dažnai naujos statybos individualieji namai klaidingai vadinami pasyviais. Tokį „titulą“ jis gali pelnyti tik tuomet, kai atitinka „Passivhaus Institut“ keliamus reikalavimus. Pasyvus namas – tai specialus gyvenamųjų pastatų statybos standartas, kuriuo tokiuose pastatuose užtikrinamos komfortiškos gyvenimo sąlygos ir žiemą, ir vasarą. Kadangi nuo 2020-ųjų ima galioti nauji Europos sąjungos reikalavimai, nurodantys, kad visi naujai statomi namai turi būti pasyvūs, jų įrengimo tema, architekto R. Kaminsko manymu, netrukus taps dar aktualesnė.Statistikos departamento duomenimis, lietuviai vieną didžiausią savo pajamų dalį, sudarančią apie 15 proc., skiria būtent komunalinėms paslaugoms apmokėti. Mūsų šalyje kasmet pastatams šildyti buvo išleidžiama apie 8 mlrd. litų.

Sandarus namas

„Neoporas“ – pilkasis polistireno putplastis su pagerintomis termoizoliacinėmis savybėmis

eglamente numatyta, kad po 2016 m. sausio 1 d. naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A, o nuo 2021 m. sausio 1d. – ne žemesnė kaip A++. Esant A++ energinio naudingumo klasei, pastatas eksploatacijos metu beveik nenaudoja energijos. Pastato apšiltinimas yra tiesiogiai susijęs su pastato energinio naudingumo klase. A, A+ ir A++ energetinio naudingumo klases galima pasiekti tik naudojant šiuolaikines termoizoliacines medžiagas, tokias, kaip pilkasis polistireno putplastis „Neoporas“. BASF koncernas pirmieji užpatentavo šį produktą ir pavadino „Neopor“. BASF pagrįstai laiko šį produktą inovacija termoizoliacijos srityje, nes palyginus mažomis sąnaudomis (į baltą įprastą polistireninį putplastį buvo įdėta grafito) buvo pasiektas labai geras rezultatas. Sunaudojus tik 50 proc. „Neopor“ žaliavos, pasiekiama ta pati baltojo polistireninio putplasčio šilumos laidumo koeficiento vertė. Naudojant „Neopor“ polistireninį putplastį, su 20 proc. plonesniu termoizoliaciniu sluoksniu pasiekiamas tas pats šilumos laidumas.

Geriausias – fasadų apšiltinimui iš išorės Visos teigiamos šio polistireninio putplasčio savybės ypač atsiskleidžia gaminant maždaug 15 kg/kub. m tankio pilkąjį polistireninį putplastį, todėl AB „Ukmergės gelžbetonis“ nuo 2009 m. gamina „Neoporas“ EPS 70 tipo polistireninį putplastį. Šis putplastis geriausiai tinka fasadų apšiltinimui iš išorės (ETIC), nes sumažina termoizoliacinio sluoksnio storį ir tuo pačiu termoizoliacinio sluoksnio įrengimo sąnaudas (sumažėja transportavimo sąnaudos, sutrumpėja smeigių ilgis ir t.t.). Atskirais atvejais su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis net neįmanoma įrengti tokio efektyvaus termoizoliacinio sluoksnio. Pavyzdys – Pasyvaus namo instituto (Passive House Institute) programa DYNBIL atlikti skaičiavimai, kuriuose šalto klimato šalims, prie kurių priskiriama ir Lietuva, labai gerai apšiltintų pastatų sienų šilumos perdavimo koeficiento U vertė turėtų būti 0,098 W/(kv. m·K), o tai pasiekiama sumontuojant 300 mm „Neopor“ polistireninio putplasčio sluoksnį. Siekdama pritaikyti pilkojo polistireninio putplasčio panaudojimą kitose statinio konstrukcijose, AB „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti naujus produktus – polistireninius putplasčius „Neoporas“ EPS 80 ir „Neoporas“

EPS 100, kurie yra skirti plokščių stogų ir grindų įrengimui. Šių polistireninių putplasčių deklaruojamosios šilumos laidumo koeficientų vertės yra 0,031 W/(m·K). Visos kitos šių tipų „Neoporas“ polistireninio putplasčio mechaninės savybės atitinka analogiškų tipų baltojo polistireninio putplasčio savybes.

Didžiausias pranašumas – ekologinis balansas „Neoporas“ – patobulintas klasikinio polistireninio putplasčio analogas. Mažos grafito dalelės atspindi arba absorbuoja infraraudonuosius spindulius, tuo žymiai sumažindamos šilumos nuostolius. Kaip jau aukščiau minėjome, „Neoporo“ termoizoliacinės savybės yra iki 20 proc. geresnės negu analogiško tankio paprastas polistireninis putplastis. Pavyzdžiui, AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminamo „Termoporas“ EPS 70 šilumos laidumo koeficientas yra 0,039 W/(m·K), tuo tarpu „Neoporas“ EPS 70 – 0,032 W/(m·K). Geresnės termoizoliacinės savybės leidžia suploninti iki 20 proc. termoizoliacinio sluoksnio storį. Šiuo metu pilkasis polistireninis putplastis yra pati ekonomiškiausia ar viena iš pačių ekonomiškiausių termoizoliacinių medžiagų, t. y. santykis tarp sutaupomos energijos ir šios termoizoliacinės medžiagos gamybai sunaudojamos energijos yra didžiausias. Numatyta pastato atitvaros varža pasiekiama su mažesniu medžiagos kiekiu, o tai leidžia taupyti žaliavas ir resursus. Tuo pačiu sumažėja CO2 išmetimai, tai sudaro sąlygas efektyviai kovoti su klimato kitimu.

Užs. Nr. 15/21

Visame pasaulyje siekiama maksimaliai sumažinti pastatų šildymo – vėdinimo sąnaudas ir į aplinką išmetamus CO2 kiekius. Neatsilieka nuo šių procesų ir Lietuva – 2012 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo STR „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pakeitimai.

Sandarus namas dedamąsias, kaina yra verta gaunamos naudos, – sako R. Vilutis. – Bet kol tai dar yra naujiena – žmogus turi sąmoningai apsispręsti.“ Neretai žmonės, tarsteli jis, šelmiškai šypsodamiesi klausia, ar tokiame name gyventi linksma?

Pavėsinės – užima mažai vietos, bet teikia didelių malonumų

Kanapių pluošto betono namas – vertinantiems unikalias jo savybes Ar name iš kanapių gyventi linksmiau? Žmonės, statydami namus, nuo seno naudojo įvairiausias medžiagas. Amžiams bėgant medį keitė akmenys, akmenis – plytos, plytas – blokai. Šiais laikais, kai ypatingą reikšmę turi ne tik pastato išvaizda, o ekonomiškumas ar ekologiškumas, namus imta statyti, naudojant vis pažangesnes, sandaresnes ir taupesnes medžiagas. Viena iš tokių medžiagų, atitinkančių šiuos reikalavimus, yra kanapių pluošto betonas.

asak statybų įmonės „Alkuva“ MB direktoriaus Rolando Vilučio, idėja statyti ekologišką namą iš kanapių pluošto betono kirbėjo jau seniai. „Esame grupė statybos srityje dirbančių bendraminčių, kuriems seniai rūpi statybos iš ekologiškų medžiagų, atitinkančių visus statybų standartus ir tuo pačiu nepavojingų sveikatai bei nekenkiančių gamtai. Todėl su partneriais nusprendėme, kad pirmiau privalu išbandyti tokias statybas mums patiems – ir šiuo metu Vilniaus miesto pakraštyje statome karkasinį namą iš kanapių pluošto betono“, – sakė R. Vilutis. Statyti namus iš kanapių pluošto betono pasaulyje yra žinoma, tačiau Lietuvoje dar nepopuliari praktika. Šiuo metu Lietuvoje yra pastatytas berods tik vienas namas iš šios medžiagos. „Galbūt tai lėmė vyraujantis draudimas auginti kanapes – dėl jų kitų savybių. Juk drausti – lengviausia. Tačiau nuo pernai Lietuvoje leidžiama auginti pramonines kanapes, kurių pluoštas yra tinkamas ne tik statyboms. Dėl unikalių šios medžiagos savybių susidomėjimas tokia statyba auga. Žmonėms aktuali gyvenamosios aplinkos kokybė“, – sakė įmonės vadovas. Šiltinimo medžiagos iš kanapių pasižymi dideliu šiluminiu inertiškumu – sugeria šilumą, o vėliau iš lėto ją atiduoda. Kadangi pastatytas namas yra vientisas statinys – be jokių siūlių, –lengviau išvengti šilumos nuostolių. Mažinant energijos poreikį šildyti ir vėsinti pastatą, galima sutaupyti nemažai lėšų.

„Šiuolaikiniuose moderniuose tradicinės statybos namuose kyla problemų dėl patalpose besikaupiančios drėgmės. Kanapių betono sienos turi savybę kvėpuoti ir optimizuoti drėgmę patalpose. Kanapės sugeria drėgmę ir sukuria kvėpuojančiu sienų efektą, o tai užtikrina vienodą drėgmės kiekį patalpose ir natūralų drėgmės balansą“, – teigė „Alkuva“ MB direktorius. Kanapinio namo statyba nėra sudėtinga, tačiau ir ne pigiausia. Statant namą, ant suręsto karkaso supilamas palaidas kanapių pluošto betonas. Jam sukietėjus – tam reikia laiko, – gaunama vientisa namo siena. Tada sienas galima tinkuoti – tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus. Taip pat galima ir kitokia apdaila. Deja, šių medžiagų kaina nėra pati mažiausia. Tačiau namo sienų kaina sudaro ne pačią didžiausią sąmatos dalį, o gaunama vertė – didžiulė. „Įvertinus visas šias su-

Turint namą, itin malonu ir patogu turėti ir pavėsinę, terasą su lauko baldais, kur smagu pavakaroti, pailsėti ar tiesiog pasislėpti nuo kaitrios saulės. Pavėsinės neužima daug vietos, bet suteikia daug malonumų. Jos yra populiarios ne tik dėl savo funkcionalumo, bet tai yra ir puiki sodo bei kiemo dekoro priemonė.

Kad vietoj pavėsinės neišdygtų šarvuotis Pavėsines MB „Alkuva“ gamina tiek pagal tipinius įmonės projektus, tiek pagal individualius, pritaikytus konkretiems atvejams, projektus. Taip pat pagal kliento norus galima pakoreguoti ir jau turimą projektą – pagal esamas sąlygas ir poreikius. „Bendradarbiaujame su architektais, puikiai išmanančiais šią sritį, tad esant reikalui pavėsinę, stoginę, terasą, namelį ar kitą statinį suprojektuos tie specialistai, kurie turi patirties šioje srityje. Tai padės išvengti klaidų ir nesusipratimų – kad vietoj elegantiškos pavėsinės neatsirastų šarvuotis be vikšrų“, – sako įmonės vadovas.

Rinktis galima formą, dydį ir medžiagas Norintiems įsigyti pavėsinę, siūloma pasirinkti pagal formą, medžiagas, iš kurių pagaminti statiniai, ir kitus variantus. Pavėsinės skirstomos pagal vyraujančias konstrukcijos medžiagas – iš ko jos yra gaminamos. Tai pavėsinės iš medžio (pjautinės medienos, tekintų rąstų, šakų), metalo (geležies, aliuminio), plastikinės ir kt. Dažniausiai pavėsinių klientams reikia prie jų gyvenamųjų namų mieste ar užmiestyje, tad 90 procentų jų gaminama iš pjautinės medienos ir yra taisyklingų formų. Projektuojant galima pasirinkti ir grindų dangą. Pavėsinės gali būti su medinėmis grindimis, trinkelėmis, grįstos akmenimis arba statomos tiesiog ant natūralaus grunto. Pavėsinių esama įvairaus dydžio – tai lemia kliento poreikiai ir galimybės. „Alkuva“ MB, Vilnius. Tel. +370 659 21112 www.siaudiniainamai.lt

Kanapiniame name – grynesnis oras Kita kanapinio pluošto savybė – drėgmės subalansavimas patalpose. 33

Sandarus namas Bendrovėse

ŽŪK „Dobilas“ veikia keliose srityse, taip užsitikrindamas užsakymų ir darbo kaimo žmonėms Veikos diferencijavimas yra svarbus tokioms įmonėms, kaip žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Dobilas“, kurios yra įsikūrusios kaimuose, priklausomos nuo sezoniškumo. Norint išlaikyti darbuotojus ir užsitikrinti užsakymų, kaip sako ŽŪK „Dobilas“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Gintaras Žilėnas, tenka specializuotis keliose srityse.

Darbuotojus vadovai pažįsta ir vertina Kooperatyve „Dobilas“ nuolat dirba 60 įvairios kvalifikacijos darbuotojų, tarp kurių – ir atestuoti statinio statybos vadovai, meistrai, kurių kvalifikacija atitinka darbų pobūdį. Sezono metu arba esant poreikiui, darbuotojų skaičius išauga ir iki šimto. Jeigu kooperatyvas nesispecializuotų keliose srityse, būtų sudėtinga žmones aprūpinti darbu, taigi ir išlaikyti įmonėje. Kaip pastebi G. Žilėnas, kooperatyvo specializacija keliose srityse leidžia spręsti ir socialines kaimo problemas – suteikia žmonėms darbo. „Mūsų specialistai pakankamai jauni, tačiau kompetentingi, darbštūs. Vieni jų dirba 10-15 metų, kiti – nuo pat įmonės veiklos pradžios“, – sako G. Žilėnas. Į įmonę, tradiciškai, tėvai atsiveda dirbti vaikus, šeimos narius, vieni giminės – kitus. „Dobilas“ projektus vykdo ne tik savo rajone, Radviliškyje, bet ir Kupiškyje, Panevėžyje, Ukmergėje, kituose Lietuvos miestuose. Kooperatyvui tenka ir vežioti darbuotojus į objektus, ir apgyvendinti. Įmonės inžinerinis techninis personalas turi didelę darbo įvairiuose projektuose patirtį, yra dirbę didelių statybos ar projektų vadovais Lietuvoje. Kaip sako pats „Dobilo“ įkūrėjas, specialistų per Darbo biržą ar kur kitokiais keliais jiems ieškoti nereikia. Visus darbuotojus vadovai gerai pažįsta, pasitiki, žino, ko jie yra verti. „Mums svarbu, kad mūsų pačių žmonės turėtų darbo“, – sako G. Žilėnas.

Darbų sąrašas: pramogų centrai, tiltai, keliai, melioracijos sistemos „Orientuojamės į modernias technologijas, nusipirkome naujos statybų, hidrotechnikos, melioracijos technikos, naudojamės įvairiais keltuvais – stengiamės būti šiuolaikiški. Turime viską, ko reikia kasdien atlikti mūsų užduotis“, – sako G. Žilėnas. Kooperatyvas kasmet planuoja investicijas technologijų atnaujinimui, kasmet šioms reikmėms skiria tam tikrą procentą nuo pelno. Vadovo nuostata, kai žmogus dirba su šiuolaikine technika, tai jis gali ne tik labai daug nuveikti, bet ir gerai jaučiasi. ŽŪK „Dobilas“ atliktų darbų sąraše rikiuojasi pramogų centro „Gyvas Sidabras“ pastato kapitalinis remontas su vidaus ir išorės remonto šiltinimo ir apdailos darbais, vėdinimo, šildymo sistemų įrengimu, komunikacijų ir aplinkos darbais; Baisogalos centrinės aikštės rekonstrukcija ir lietaus bei nuotekų tinklai, miestelio gatvių rekonstravimas, aikščių ir takelių įrengimas, poilsio erdvių sukūrimas. Didžiausią kooperatyvo darbų sąrašo dalį užima tiltų, kelių, melioracijos statinių atstatymo darbai, kurių užsakovais yra savivaldybių administracijos, ūkininkai, įvairios melioracinių sistemų naudotojų asociacijos. ŽŪK „Dobilas“ pernai tapo Lietuvos statybininkų asociacijos nariais.

Užs. Nr. 15/18

adviliškio rajone, Sidabrave, įsikūrusi įmonė šiais metais paminėjo savo veiklos dvidešimtmetį. „Dobilas“ verčiasi ne tik žemės ūkio veikla, bet ir kasmet atlieka įvairių statybos bei rekonstrukcijos darbų už 2-3 mln litų. ŽŪK „Dobilas“ suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu vykdant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, susisiekimo komunikacijų: kelių ir gatvių, kitų transporto statinių; inžinerinių tinklų: vandentiekio ir nuotekų šalinimo, hidrotechnikos, melioracijos statinių statybos, rekonstrukcijos bei remonto darbus. „Mes dirbame kaip generaliniai rangovai. Per 20 metų, išbandę save įvairiose statybų srityse, įgijome pakankamai patirties, esame pajėgūs įgyvendinti įvairaus lygio ir sudėtingumo projektus: rekonstravome ir gyvenamuosius namus, ir viešosios paskirties pastatus, – ŽŪK „Dobilas“ veiklą apibūdino G. Žilėnas. – Kol kas naujų statybų nuo nulio dar nesame išbandę, tačiau esame pasiruošę ir joms. Galime atlikti visus darbus, subrangovus samdomės tik specialiesiems darbams, tarkim, ryšių kabeliams įrengti“. 30 procentų kooperatyvo veiklos užima pastatų statyba, renovacija, remontas, apie 40-50 procentų melioracija, likusi dalis – kelių statyba. Nors kooperatyvo specializacija yra melioracija ir hidrotechniniai statiniai, tačiau bendrovei svarbi ir kita statyba. Aiškindamas tokią kooperatyvo veiklos schemą, G. Žilėnas sako, kad tai lėmė ir ta aplinkybė, jog „Dobilas“ registruotas ir įsikūręs kaime, kur aiškiai jaučiamas darbų sezoniškumas.

Bendrovėse

55-metį mininti įmonė „Montuotojas“ šiuo metu yra viena iš Lietuvos pramoninės statybos lyderių. Bendrovė daug dėmesio skiria kokybei ir naujų sprendimų paieškai.

Per pusę amžiaus tapo viena iš Lietuvos pramoninės statybos lyderių

endrovės „Montuotojas“ veikla – pramoninė statyba, specialieji montavimo darbai, technologinių įrengimų, vamzdynų, rezervuarų, slėginių indų, plieninių konstrukcijų gamyba ir montavimas. Bendrovė įvykdė daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų Lietuvos energetikos ir pramonės įmonėse: Būtingės naftos terminalas, „Lietuvos energija“, „Mažeikių nafta“, „Klaipėdos nafta“, „Lifosa“, „Achema“, „Akmenės cementas“ bei kituose stambiuose Baltijos jūros regiono objektuose. Augant bendrovei, plėtėsi ir jos veiklų portfelis. Šiandien jame ne tik specialiųjų montavimo darbų projektai, bet ir įvairios produkcijos gamyba: slėginių indų, talpyklų, vamzdynų paruošų, dūmtraukių, technologinių įrenginių bei statybinių plieninių konstrukcijų projektavimas ir gamyba. Per metus bendrovė vykdo iki 100 įvairaus dydžio ir sudėtingumo projektų – nuo visiškai smulkių objektų iki didžiausių pramoninių statinių Lietuvoje. Jų kokybei užtikrinti „Montuotojas“ turi akredituotą laboratoriją bei įdiegtas vadybos sistemas ISO 9001/ISO 14001/ OHSAS 18001. Iš viso bendrovėje dirba virš 900 darbuotojų, iš jų – virš 100 aukštos kvalifikacijos pramoninės statybos inžinierių.

Nuolat investuojama Įmonės generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro teigimu, didesnė plėtra buvo pradėta 2006-aisiais. Kasmet daugiau kaip 500 tūkstančių eurų skiriama įvairioms investicijoms: į žmones, procesus, įrangą, mašinas ir senesnių įrenginių atnaujinimą. Pasak įmonės vadovo, bet kurioje rinkoje yra svarbiausia darbas su klientais, kuriems gali pasiūlyti aukščiausią pridėtinę vertę bei ilgalaikį bendradarbiavimą. Tai leidžia laiku prognozuoti rinkos poreikius ir investicijų kryptį. 2013 metais buvo priimtas sprendimas ieškoti

kumą, dažnį bei amplitudę), dėl to didėja suvirinimo greitis ir efektyvumas. Portalo maksimalus darbinis plotis siekia 4 m, aukštis – 4 m, ilgis – 20 m, cilindrinio gaminio skersmuo – 3,5 metro. Suvirinimo įrenginys PEMA HDS C&B 4x4 sukonstruotas gaminti šiuos gaminius: slėginius indus, cilindrines talpas, pramoninius dūmtraukius, vėjo jėgainių korpusus, laivų korpusų elementus, statybines plienines sijas (H, T, L, HSQ ir kitos formos) bei kitas pramonines konstrukcijas.

Vadovas ir technologinis perginklavimas „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras, kuris bendrovei vadovauja nuo 1991 metų, sako, kad įmonės patirtis kaupėsi ne tik dirbant kasdienius darbus, bet ir išgyvenant stresines situacijas.

būdo, kaip galima greitai, kokybiškai be didelių žmogiškųjų resursų atlikti cilindrinių gaminių ir statybinių plieninių konstrukcijų suvirinimą.

Įsigyta inovatyvi įranga Suvirinimo kolonos PEMA HDS C&B 4x4 pagrindinė nešančioji konstrukcija yra bėgiais važinėjantis portalas, ant kurio sumontuotos dvi suvirinimo galvos, pritaikytos lankiniam suvirinimui po fliuso sluoksniu. Kiekvienoje suvirinimo galvoje gali būti naudojama viena arba dvi suvirinimo vielos. Dviejų vielų viename suvirinimo lanke derinys padidina suvirinimo našumą iki 30 procentų. Maksimalią 2000 A suvirinimo srovę generuoja modernūs maitinimo šaltiniai „Lincoln Power Wave® AC/DC 1000® SD“. Portalo sudėtyje esanti programinė įranga leidžia geriau kontroliuoti prilydomo metalo kiekį ir įvirinimo gylį (keičiant suvirinimo srovės poliš-

Bendrovei „Montuotojas“ vadovauja Alfonsas Jaras. Jeigu bendrovė mini 55-erių metų sukaktį, tai jos vadovas čia dirba jau 43-ejus metus. Generalinio direktoriaus pareigas jis eina nuo 1991 metų. Kaip sako pats A. Jaras, bendrovės patirtis kaupėsi ne tik dirbant kasdienius darbus, bet ir išgyvenant stresines situacijas. Tokios bendrovę ir jos vadovus ištiko nepriklausomybės pradžioje, pradėjus dirbti laisvos rinkos sąlygomis, susidūrus su partneriais iš įvairių pasaulio šalių. Sovietmečiu stipri bendrovė negalėjo įsivaizduoti, kad jos turima įranga, technologijos, palyginus su to meto užsienio analogais, yra tolima praeitis. Toks atsilikimas grėsė baudomis už vėluojančius darbus. Tačiau bendrovė, vadovaujama A. Jaro, tai įveikė – su užsakovais sutarė dėl avanso, dalį kurio panaudojo pažangiai technikai įsigyti. Tai buvo technologinio perginklavimo pradžia. Dabar tokių problemų nebėra, bendrovė išmoko pamoką: būtina nuolat tobulėti, domėtis naujovėmis ir jas diegti savo įmonėje. Gyvenimas sutryps, sako A. Jaras, jeigu nesugebėsi žengti su technine pažanga. Todėl, nors „Montuotojas“ nėra mokymo įstaiga, čia dirba ir du mokslo daktarai, kuriuos vadovas vertina ir jais didžiuojasi. 35

Sandarus namas Bendrovėse

Profesionalumas priklauso nuo darbo patirties Birželio mėnesį Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ švęs aštuoniolikos metų sukaktį. „Galime konstatuoti – tai veteranų įmonė, nes per visą veiklos laikotarpį pasikeitė tik keletas darbininkų, o administracijos darbuotojai – visi tie patys, kaip ir prieš aštuoniolika metų“, – sako įmonės konsultantas Antanas Minkevičius.

monės istorija pažymėta skaičiais: įrengta apie 2 mln. kv. m įvairių grindų, aštuonis kartus „Grinduva“ Lietuvos pramoninkų konfederacijos buvo nominuota kaip „Sėkmingai dirbanti įmonė“. Darbininko išdirbis siekdavo iki 700 tūkst. Lt per metus. „Įsirengėme gerą gamybinę bazę, įsigijome vakarietiškos grindų įrengimo įrangos, kasmet investicijoms skirdavome apie 200 tūkst. litų, – sako A. Minkevičius. – „Grinduva“ sugeba profesionaliai įrengti grindis, suprojektuoti naujas ir renovuoti senas.“ Vienas iš svarbiausių pastarojo meto bendrovės „Grinduva“ darbų – Lietuvoje analogo neturinti danga. „Grinduva“ darbavosi objekte, kuris pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, t. y. prie Vaidotų geležinkelio stoties, per kurią reguliariai kursuoja konteineriniai traukiniai, esantis intermodalinis terminalas. Objekte „Grinduvos“ darbų dalis buvo apie 10 mln. litų. Generalinis Vilniaus viešojo logistikos centro (Vilniaus VLC) intermodalinio terminalo rangovas – UAB „Fegda“, projekto įgyvendintojas – „Lietuvos geležinkeliai“.

Užpildams naudojo granitinę skaldą Bendrovė „Grinduva“ Vaidotų terminale įrengė monolitines gelžbetonines aikšteles, kurių plotas – 36 tūkst. kv. metrų. Jūriniai geležinkelio konteineriai, atgabenti iš Europos, tiltiniu kranu bus iškraunami iš traukinių, sandėliuojami šiose aikštelėse, iš kurių automobiliniu transportu bus vežami į rytus. Todėl aikštelių danga turi būti itin tvirta – atlaikyti iki 100 tonų svorio. Įrengiant aikšteles, „Grinduva“ naudojo hidrotechninį C40/50 betoną su papildomais užpildais – granitine skalda. 36

Pritaikė užsienio praktiką ir Lietuvos projektuotojų patirtį Betonas buvo armuojamas dviem tinklais, t. y. 1 kv. m yra apie 30 kg armatūros. Analogiškos dangos, pasak A. Minkevičiaus, Lietuvoje nėra. Tačiau Čekijoje, Ostravoje, yra „Hyundai“ gamykla, kurioje įrengtas terminalas sandėliuoti pagamintus automobilius. Šiame terminale automobiliai kraunami į konteinerius ir išgabenami. „Ten apžiūrėjome terminalo aikštelę, kurios danga yra Vaidotuose įrenginėjamos dangos analogas, – pasakojo A. Minkevičius. – Taip pat bendradarbiavome su VGTU Gelžbetonio katedra, su VGTU ir KTU moksininkais, kurie teikė pasiūlymus, patarinėjo, kaip betonuoti.“ Parengiamiesiems darbams „Grinduva“ skyrė pusmetį. Dirbo ir sykiu su Kauno „Pramprojekto“ projektuotojais, – apjungė, pasak A. Minkevičiaus, patirtį ir protą.

Dangą saugo nuo drėgmės ir cheminių medžiagų poveikio Betonas, naudotas dangai įrengti, yra labai stiprus, hidrotechninis, atsparus drėgmei. Tačiau reikėjo ieškoti būdų, kaip dangą apsaugoti ne tik nuo drėgmės, bet ir nuo druskų, kurios neišvengiamai pateks nuo transporto. Įrengiant dangas buvo naudojamas amerikiečių gamybos priedas – polipropilenas „Ultra Fiber 500“, kuris dangą daro nepralaidžią vandeniui „Tad danga turi atlaikyti kenksmingas meteorologines sąlygas – ne tik sniegas, bet ir druskos veiks dangą, – sakė A. Minkevičius. – Todėl buvo panaudotas vokiečių gamybos impregnantas „Viscacid“, kuris saugo dangą nuo cheminio poveikio. Šia priemone purškiamas dangos pa-

viršius. Impregnantas, reaguodamas su cementu, sudaro atsparią cheminėms medžiagoms dangą.“ Nuo slidumo saugo vadinamasis kerzinis paviršius, kurio pasiekiama glaistant tam tikru šiurkštumu. Lietuvoje yra keli sezonai, kuriems būdingos skirtingos oro sąlygos. Terminalo aikštelių danga turi atlaikyti 300 užšalimo – atšalimo ciklų. Buvo suprojektuotos galingos temperatūrinės metalinės siūlės, kad dėl temperatūros pokyčių besiplečiantis ir besitraukiantis betonas netrūkinėtų. „Grinduva“ dangai teikia penkerių metų garantiją – pagal STR, tačiau A. Minkevičius mano, kad remonto dangai nereikės bent 12 metų. Lietuvoje, įrengiant lauko aikšteles, pirmą kartą panaudotas tokio didelio stiprio betonas. Tačiau užsienio patirtis, naudojant analogiškai įrengtas aikšteles, leidžia teigti, kad Vaidotų terminalo aikštelės dangos bus patvarios.

Darbų kokybę lemia ir bendrovės vertybės Kalbėdamas apie savo bendrovę, A. Minkevičius mini „Grinduvos“ vertybes, kurios padeda imtis ir įgyvendinti iššūkių reikalaujančius projektus, – profesionalumas, darbas komandoje, sąžiningumas, pagarba, motyvuota aplinkai. Bendrovės darbuotojas, sako ilgus metus bendrovei vadovavęs ir komandą subūręs p. Minkevičius, jaučiasi kaip šeimoje: vieno džiaugsmas – visų džiaugsmas, vieno skausmas – visų skausmas. „Laimėjimai neateina savaime – reikia įdėti daug darbo, norint pasiekti visa tai, ką mes dabar turime. Statybos procesas labai sudėtingas ir visi jo dalyviai privalo vieningai, sutelktai dirbti, kad tas statinys ilgai tarnautų Lietuvos žmonėms“, – sako A. Minkevičius Šiuo metu bendrovei vadovauja Tomas Vailionis, A. Minkevičiaus anūkas.

Bendrovėse

UAB „Detas“: sprendimas, nulėmęs verslo sėkmę Inžinerinių tinklų projektavimo, statybos ir renovacijos įmonės „Detas“ įkūrėjas Egidijus Račkauskas šiandien nesigaili, kad 2007-aisiais, bankrutavus jo darbovietei, pasirinko verslininko ir vadovo kelią. Pradėjo dirbti su dviem mechanizatoriais, iš technikos tebuvo du išperkamosios nuomos būdu įsigyti traktoriai – sunki pradžia užgrūdino ir suteikė impulsą eiti į priekį.

radėjęs nuo kelių žmonių, šiandien E. Račkauskas didžiuojasi subūręs jauną 50 darbuotojų kolektyvą, kurio didžiąją dalį sudaro hidrotechnikai, o darbuotojų amžiaus vidurkis siekia 30

metų. UAB „Detas“ darbuotojams užsakymų nestinga – savo darbu užsirekomendavo patikimos ir atsakingos įmonės įvaizdį. Apimtys – nuo nedidelių objektų (įvadai privatiems gyvenamiesiems namams, sklendynų renovacija, nedidelių avarijų likvidavimas) iki didelės apimties projektų plečiant ir renovuojant kvartalinius ir magistralinius inžinerinius tinklus, įrengiant siurblines, montuojant priešgaisrinius rezervuarus, atliekant kitus didelius inžinerinių tinklų įrengimo projektus. Paprašytas įvardinti sudėtingiausius ar originalių sprendimų pareikalavusius darbus, įmonės vadovas patikino, kad visi jie buvo išskirtiniai, pareikalavę tam tikrų nestandartinių sprendimų. Juk įgyvendinta šimtai projektų įvairiuose Lietuvos vietose – Naujojoje Vilnioje, Kairėnuose, Kėdainiuose, Panevėžyje, Kaune, sveikatingumo komplekse Druskininkuose, įrengti Aukštadvario nuotėkų tinklai ir kt.

Nuo 80 tūkstančių iki 8 milijonų Įmonės vadovas E. Račkauskas pripažįsta, kad sprendimas pradėti verslą buvo teisingas: „Sunkus laikotarpis,

bet esu patenkintas visu tuo, ką turime – ir išaugusiu kolektyvu, ir užsakovais, kurių ieškoti nereikia, greičiau mūsų ieško. Per visą įmonės veiklos laikotarpį stengėmės tvarkytis racionaliai – taupėme, netaškėme pinigėlių, vis investavome į techniką ir nuo 80 tūkst. litų metinės apyvartos pirmaisiais metais užaugome iki generuojančių 8 mln. litų praėjusiais metais“. Užsakovų įmonei netrūksta. Tarp jų – daug žinomų įmonių: „YIT Kausta“, „YIT Technika“, „Mitnija“, „Centromera“, „Litcon“, „Kauno energetikos remontas“, „Kauno vandenys“, „Giraitės vandenys“, „Komunalinių paslaugų centras“ ir kt. Įmonės technikos parkas pasipildė reikiama technika – vikšrinis ir ratiniai ekskavatoriai, krautuvai, buldozeris, savivarčiai ir kt. UAB „Detas“ atlieka susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų statybos bei renovacijos darbus taikydami betranšėjes technologijas. Šios pažangios technologijos padeda tiesti ar renovuoti vamzdynus po kelio dangomis, geležinkelio bėgiais, pastatais, medžiais, upėmis. Jų pagalba, naudojant vibroklotuvus, klojami kabeliai, vamzdynai minimaliai pažeidžiant pasėlius ir augmeniją. Tam įmonė įsigijo dvi gręžimo mašinas. „Kiekvienais metais technikos parką atnaujiname – stengiamės įsigyti tai, ko mums reikia, kas reikalauja išlaidų nuomai“, – pasakojo vadovas.

UAB „Detas“ vadovas Egidijus Račkauskas: „Kiekvienais metais technikos parką atnaujiname – stengiamės įsigyti tai, ko mums reikia, kas reikalauja išlaidų nuomai.“

Kol kas – ir Lietuvoje darbų netrūksta Mintyse E. Račkauskas jau žvelgia į ateitį. Pasak jo, kai baigsis ES remiami projektai, įmonė bandys įsitvirtinti Rusijos ir Vokietijos rinkose. „Tačiau tai dar nėra aiškus žvilgsnis, nes darbų Lietuvoje – per akis“, – pripažįsta vadovas. Įvertinęs nueitą kelią, E. Račkauskas mano, kad sunkiausia buvo suburti tinkamą kolektyvą: „Kad būtume kaip šeima, o tai gana sudėtinga, nes žmonių jau yra nemažai, visi užsiėmę, pats pastebiu, kad tiesiog jau pabendrauti ar pakalbėti apie jų rūpesčius laiko pritrūksta“. O noro pagelbėti ne vien savo kolegoms UAB „Detas“ direktorius E. Račkauskas turi – jis aktyviai dalyvauja labdaros projektuose, remiančiuose vaikus ir neįgaliuosius. 37

Sandarus namas Bendrovėse

Bendrovei „Hidrostatyba“ – Klaipėdos miesto apdovanojimas už Pilies tilto rekonstrukciją

„M

ano įsitikinimu, statybininkų pastangos kiek galima greičiau atlikti Pilies tilto kapitalinio remonto darbus bei miestą grąžinti prie įprastos transporto judėjimo schemos – vertos svarbiausių ir reikšmingiausių praėjusių metų uostamiesčio darbų titulo“, – sakė uostamiesčio meras V. Grubliauskas.

Moderniausią Lietuvos tiltą rekonstravo „Hidrostatyba“ „UAB „Hidrostatyba“, kurios valdybos pirmininkas yra Jonas Dumašius – pagal sutartį, pasirašytą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, buvo įsipareigojusi Pilies tilto kapitalinio remonto darbus užbaigti tik 2015ųjų pabaigoje, tačiau tiltas buvo atidarytas jau praėjusių metų gruodžio 19 dieną. Šiandien Pilies tiltas – moderniausias Lietuvoje“, – sakė uostamiesčio meras. Lietuvoje yra tik du pakeliamieji tiltai. Abu jie – Biržos ir Pilies – yra Klaipėdoje. Šiuos abu tiltus rekonstravo uostamiesčio bendrovė „Hidrostatyba“. „Pilies tiltas yra labai svarbus tuo, jog juo vyksta intensyvus eismas iš pietinės Klaipėdos dalies į šiaurinę miesto dalį. Tad jį uždarius remontui, buvo apsunkintas miestiečių gyvenimas“, – sakė UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius, kurio vadovaujama įmonė tilto rekonstravimo darbus baigė metais anksčiau, negu buvo numatyta pagal sutartį.

Istoriniame tilte – šiuolaikiniai mechanizmai Kapitalinis remontas arba tilto rekonstrukcija pradėta 2014 metų kovo mėnesį. Specialistams teko demon38

tuoti tilto konstrukcijas ir dalį jų atnaujinimui gabenti į gamyklą. Jos buvo remontuojamos, perdažomos ir vėl grąžintos sumontuoti. Kai kurios konstrukcijos buvo atnaujintos vietoje. Suremontuotos metalinės ir gelžbetoninės laikančiosios tilto konstrukcijos, atlikti hidraulinės tilto pakėlimo sistemos remonto darbai. Svarbiausias rekonstrukcijos darbas buvo pakeisti tilto pakėlimo mechanizmą, automatizuoti jo sistemą. Norint leisti praplaukti laivui, sustabdyti eismą, pakelti ir nuleisti tiltą iki šiol reikėjo bent valandos. Dabar procesas užtrunka 10-15 minučių. „Jokių gudrybių nėra, – sako p. Dumašius. – Nuleidimo ir pakėlimo mechanizmui naudojama elektros pavara, sumontuoti hidrauliniai pakeltuvai. Pakėlimo mechanizmas veikia tiek automatiniu būdu, valdant per atstumą, tiek mechaniniu būdu.“ Atskirų budėtojų nėra, tilto pakėlimą ir nuleidimą valdo miesto aptarnavimo ūkis. Automatinio tilto pakėlimo mechanizmo dalis buvo pagaminta Vokietijoje, bet visus pakėlimo mechanizmus montavo klaipėdiškių įmonė. „Tiek mūsų įmonės žmonės, tiek mūsų subrangovai turi būtinų tokiems darbams žinių. Gamintojai iš Vokietijos supažindino su darbų specifika, kai ką patarė: mūsų darbuotojai greitai suvokė, ko ir kaip reikia“, – pasakojo p. Dumašius. Vienas gamintojų atstovas į Lietuvą, prie rekonstruojamo tilto, buvo atvykęs tik vienai dienai, kuomet vyko tilto pakėlimo bandymo darbai.

Kai nori, tai ir gali Pilies tilto remonto darbai buvo baigti beveik metais anksčiau, negu sutarta. To iš generalinio rangovo, UAB „Hidrostatyba“, paprašė Klaipėdos savivaldybės administracija. Kaip sakė p. Dumašius, iš pradžių bendrovė nesutiko su prašymu trumpinti laiką. „Tačiau sudėlio-

jome darbus, vadybą, išteklius, logistiką ir pamatėme, kad galime darbus atlikti per septynis aštuonis mėnesius, – portalui sakė bendrovės valdybos pirmininkas. – Pajėgas sutelkė tiek administracija, tiek techninis darbuotojų flangas. Visi dirbo kaip viena, darniai veikianti komanda. Tačiau reikėjo operatyvių sprendimų ir iš savivaldybės. Tai pavyko – problemos buvo sprendžiamos labai gerai. Pasirodė, kai norima, tai ir galima. Darbas su šiuo užsakovu buvo pavyzdys, kaip galim spręsti problemas ir bendrauti, todėl objektą baigėme per tokį trumpą laiką.“ Paprastai statybų verslas susiduria su situacija, kuomet valstybės institucijos veikia vangiai, joms reikia daug laiko, ypač apsisprendžiant dėl kokių nors pokyčių. Dėl to procedūros užtrunka labai ilgai. Jeigu Klaipėdos savivaldybė būtų taip elgusis, darbų užbaigti anksčiau termino būtų nepavykę, dalijosi bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius, kuris taip pat yra ir Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas, todėl labai gerai žino, su kokiomis problemomis susiduria statybininkai, kai tenka vykdyti valstybinius užsakymus.

Užbaigti darbus anksčiau buvo garbės reikalas „Hidrostatyba“ vasaros sezono metu dirbo pusantros arba dviem pamainomis. Vėliau bendrovė dirbo įprastą darbo laiką – bet įtemptai. Prieš baigiant objektą, darbus taip pat teko intensyvinti – dirbti devynias ar 10 valandų. Daugiausia objekte dirbo apie 60 žmonių. Bendrovės valdybos pirmininkui p. Dumašiui tai buvo svarbus objektas ne tik dėl to, kad visa Klaipėda laukė kuo greičiau paleidžiant eismą per Pilies tiltą, bet ir dėl to, kad jis davė pažadą, jog tiltas bus laiku atiduotas naudoti. „Jeigu būtume iki to laiko nespėję, jokių baudų nebūtų buvę. Bet tai jau buvo garbės reikalas, nes vieni kitiems pažadėjome, kad padarysime sutartus darbus, kad tiltas būtų laiku atiduotas naudoti“, – sakė J. Dumašius.

Užs. Nr. 15/13

Už reikšmingiausius praėjusių metų darbus Klaipėdos miestas skiria garbingus apdovanojimus – miesto vėliavas. Viena iš dviejų vėliavų šiemet bus įteikta UAB „Hidrostatyba“ už Pilies tilto rekonstravimą anksčiau laiko.

Bendrovėse RESTA 2015

UAB „Švykai“: įveikti Žaliojo tilto iššūkiai UAB „Švykai“ – viena iš didžiausių Lietuvoje įmonių, teikiančių specializuotas tiltų remonto, pramoninių objektų ir laivų antikorozinio remonto, pastatų konstrukcijų priešgaisrinio padengimo ir pramoninio valymo paslaugas. Šiandien ši įmonė aktyviai ieško naujų rinkų, pritaikiusi tiesiogiai į potencialius klientus orientuotą rinkodaros strategiją. Šiais metais įmonė švenčianti 10 metų jubiliejų.

014-uosius įmonės vadovai vadina sėkmingais metais: lyginant su 2013-aisiais UAB „Švykai“ atliktų darbų apimtys padidėjo 34 proc., – nuo 11 milijonų iki 14,7 milijonų litų. Pasak įmonės projektų direktoriaus Mindaugo Švyko, pagrindinė sėkmingo augimo priežastis – metalinių konstrukcijų ugniai atsparinimo darbų apimčių padidėjimas. „Sugebėjome padidinti statinio konstrukcijų ugniaatsparinimo darbų konkurencingumą ir taip padidinome rinkoje šių darbų pardavimus, – pripažino M. Švykas. – Labai svarbu ir tai, kad Lietuvos rinkoje išlaikėme plieninių ir gelžbetoninių paviršių anitikorozinių darbų apimtis infrastruktūros ir pramonės bei energetikos objektuose“.

Užs. Nr. 15/37

Rekonstravo Žaliąjį geležinkelio tiltą 2014 m. įmonė – kaip subrangovė – dalyvavo atliekant „Rail Baltica“ pirmojo etapo 4 statinio Jiesia-Kaunas ruožo geležinkelio tilto per Nemuno upę remontą. Šis geležinkelio tiltas yra vienas didžiausias tiltų ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – yra saugomas valstybės. Kauno geležinkelio Žaliasis tiltas per Nemuną buvo statomas kartu su geležinkelio tuneliu, tiesiant Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaką nuo Lentvario iki Virbalio. 1862 m. pastatytas didelis sijinis metalinių santvarų tiltas. Statyba pradėta 1859 m. balandžio mėnesį, baigta 1862 m. vasario 4 dieną. Tiltą statė prancūzų firma „Ernest Gouin et Cie“ Vyriausiosios Rusijos geležinkelių draugijos užsakymu; tilto statybai vadovavo prancūzų inžinierius Cezanas.

Pasaulinių karų ir mūšių metu Žaliasis tiltas ne kartą buvo susprogdintas ir vėl atstatytas. Dabartinę išvaizdą tiltas įgavo 1945–1948 m., kai jį atstatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys, o pavadintas Žaliuoju 1916 m., kai buvo nudažytas žaliai. Suprasdami, koks svarbus ir reikšmingas šalies paveldui šis objektas, įmonės darbuotojai stengėsi iš širdies. Atliekant tilto kapitalinio remonto darbus, pakeista 12 300 vienetų prastos būklės kniedžių, 355 vienetai mazginių lakštų. Atlikta 50 tūkstančių kv. m plieninių konstrukcijų antikorozinių ir 4 tūkstančių kv. m gelžbetoninių konstrukcijų remonto darbų. Darbai buvo atliekami nepertraukiant traukinių eismo. „Tokios darbų apimties projektą UAB „Švykai“ įgyvendino pirmą kartą, – patvirtino M. Švykas. – Visi stengėmės, kad projektas būtų įgyvendintas sėkmingai ir laiku“.

pontoninis šios šalies tiltas. UAB „Švykai“ didžiuojasi atlikę šioje fiordų karalystėje jau trijų tiltų antikorozinius darbus. Prisilietė ir prie Švedijos tiltų – atliko Atvidaberg tilto metalinių konstrukcijų antikorozinį dažymą. UAB „Švykai“ – viena iš pirmaujančių Baltijos šalyse statybos darbų, paslaugų vykdytojų. Viena iš pagrindinių prioritetinių įmonės sričių – pasinaudojant eksporto teikiamu potencialu didinti savo įmonės paslaugų produktyvumą. „Aktyviai pradėjome ir toliau siekiame sistemingai plėsti eksporto rinkas tenkinant kokybinius klientų poreikius ir mažinant priklausomybę nuo Lietuvos rinkos svyravimų, – sakė įmonės projektų direktorius M. Švykas. – Išaugęs įmonės produktyvumas ir konkurencingumas leis pakelti ne tik mūsų įmonės, bet ir šalies ūkio finansinius rodiklius ir taip pagerinti Lietuvos įvaizdį.“

Darbuojasi Skandinavijos rinkoje Pastaruosius ketverius metus UAB „Švykai“ rado nišą ir Skandinavijoje. Atliekant Skandinavijoje tiltų antikorozinius darbus, įmonė įsigijo metalizavimo/cinko purškimo technologinę įrangą, kurią naudojant statybos aikštelėje metalo konstrukcijos padengiamos cinko sluoksniu – tokiu būdu žymiai prailginamas antikorozinės dangos tarnavimo laikas. Per 2014 – 2015-uosius atliktų darbų kraitėje – Norvegijos aukščiausio geležinkelio Hjuksa tilto (aukštis – 65 m) antikorozijos darbai: metalo paviršiaus plovimas aukšto slėgio vandens srove, srautinis valymas ir antikorozinis 3 sluoksnių dažymas. Taip pat sutvarkytas ir ilgiausias 39

Sandarus namas Bendrovėse

UAB „Alvora“ surado nišą Baltarusijoje Patirtis ir lankstumas rinkoje, darnus kvalifikuotų ir atsakingų specialistų darbas. Tai UAB „Alvora“, jau daugiau kaip 20 metų dirbančios statybų srityje, vizitinė kortelė.

V Per paskutiniuosius metus UAB „Alvora“ Baltarusijoje pastatė šiuos objektus: • Prekybos ir laisvalaikio centras „Pilis“, Nugalėtojų pr. 65, Minskas • Transporto – logistikos terminalas Voložinsko rajone, Minko apskrityje • Prekybos centras Žinovičiaus ir Goruno gatvių sankryžoje, Minskas • Logistikos centras Vilčkovskio gatvėje, Baranovičiuose • Prekybos centras Gagarino, Statybininkų ir Daumano gatvių sankryžoje Borisove 40

ienas iš UAB „Alvora“ pranašumų – pajėgumas atlikti ne tik bendruosius statybos, bet ir technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus. Tokiais pajėgumais gali pasigirti nedaugelis įmonių Lietuvoje. Kitas bendrovės išskirtinumas – Baltarusijoje pastatyti objektai, kuriuos suskaičiuoti vienos rankos pirštų nebeužtenka. Šiandien tūkstančiai žmonių turi galimybę naudotis šiuolaikiniais kompanijos statiniais, tarp kurių yra prekybos, poilsio ir turizmo centrai, kino teatrai, čiuožimo ir sporto arenos, baseinai, logistikos centrai, cechai, fabrikai, viešbučiai, autoservisai. Pagrindinis kompanijos principas – individualūs sprendimai kiekvienam objektui, o svarbiausia –atliktų darbų kokybė ir patenkinti užsakovo lūkesčiai. Įmonė daug dėmesio skiria šiuolaikinėms technologijoms, turi didelę gamybinę pramoninę bazę, įvairių profilių aukštos kvalifikacijos specialistų. Dabar kompanijoje dirba apie 400 žmonių. UAB „Alvora“ sukaupė vertingos patirties dirbdama ne vien Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje.

Verslo patirtis specifinėje rinkoje Statybos verslo ypatumai kiekvienoje šalyje skiriasi. Pasak UAB „Alvora“ generalinio direktoriaus Nikolajaus Kolesniko, prisitaikyti prie rinkos specifikos reikė-

jo pastangų, tačiau rezultatai akivaizdūs: „Šiuo metu statybų veiklai čia gan dėkingos sąlygos, tačiau ne kiekvienas gali darbuotis rinkoje – žinau pakankamai lietuviškų įmonių, kurios tiesiog išėjo iš šios rinkos“. UAB „Alvora“ Baltarusijos rinkoje dirba jau 16 metų. Per tą laiką įmonė perėjo atitinkamą evoliucijos kelią ir sukaupė solidžią patirtį. Baltarusijos rinka, lyginant su Lietuvos, yra didesnė, čia galima sutikti statybininkų iš Lenkijos, Turkijos, Kinijos, Rusijos, Latvijos. Taigi jei anksčiau teko konkuruoti tik su baltarusiais, dabar realybė kitokia. Tačiau UAB „Alvora“ vertina konkurenciją, nes tai padeda tobulėti įmonės darbuotojams. Solidus įmonės darbų sąrašas šioje šalyje liudija, kad UAB „Alvora“ jau užsitarnavo patikimos partnerės vardą. Pastaruoju metu Baltarusijoje dirba kaip rangovė, kiekvienais metais stato po 4 – 6 objektus. Priklausomai nuo objektų kiekio, Baltarusijoje kiekvienais metais dirba nuo 100 iki 150 įmonės darbuotojų. 2001-iasiais Baltarusijoje įkurta antrinė įmonė „Alvora-bel“, skaičiuojanti 250 darbuotojų. Per pastaruosius trejus metus UAB „Alvora“ atliktų statybos montavimo darbų kiekis Baltarusijoje stabiliai augo: 2012 m apyvarta šioje šalyje sudarė 13 968 937, 2013 m. – 22 910 023, 2014 m. – 25 264 388 eurų.

Bendrovėse

Didžiausias Europoje parodos LAYHER stendas demonstruojamas Vilniuje Parodoje RESTA UAB „Layher Baltic“ pristato stendą-konstrukciją, sumontuotą vien iš įvairios paskirties „Layher“ pastolių.

i konstrukcija yra didžiausia iš visų, kokias parodose kada nors yra pristačiusios „Layher“ įmonės, veikiančios 38 pasaulio šalyse. „Vilniečiams ir miesto svečiams, atvykusiems į parodą „Resta“, bus demonstruojamas didžiulis, iš pastolių sumontuotas demonstracinis stendas. Iki šiol, vertinant pagal dydį, Europoje tokio milžiniško stendo dar nebuvo. Demonstruojamas stendas bus pats didžiausias „Layher“ stendas visoje Europoje. Jis užims daugiau kaip 700 kvadratinių metrų plotą. O pastatytas jis bus vien iš „Layher“ pastolių ir kitų įmonės gaminamų technologijų“, – UAB „Layher Baltic“ direktorius Viktor Voroncov.

Buvo demonstruojama ir kitose šalyse Kad „Layher“ pastoliai yra universalus gaminys, UAB „Layher Baltic“ atstovai pademonstravo jau ir kasmetinėje parodoje, vykusioje kovo mėnesį Latvijos sostinėje Rygoje – „Maja I“ (Būstas I), bei balandžio pradžioje vykusioje parodoje Estijoje – „Ehitab“. Ten taip pat buvo sumontuotas didžiulis demonstracinis stendas. „Tai unikalus savo gabaritais statinys. Tokio dydžio stendo, sumontuoto vien iš įmonės parduodamos produkcijos – modulinių pastolių bei rėminių pastolių, – mūsų žemyne dar niekada nebuvo sumontuota“, – pasakojo V. Voroncov. Demonstracinis stendas jau buvo sumontuotas Estijoje ir Latvijoje. Latvių komanda jį sumontavo per 4 dienas, estų – per

3 dienas. Kalbinami „Restos“ išvakarėse „Layher Baltic“ specialistai buvo nusiteikę Vilniuje šį stendą sumontuoti per dvi dienas. Trylikos metrų aukščio demonstracinį stendą montuoja apie 20 žmonių. Parodos lankytojai, atvykę į „Layher Baltic“ stendą, galės patys pamatyti, kiek greitai ir kaip patogiai galima sumontuoti „Layher“ pastolius. Bus montuojami mobilūs bokšteliai, moduliniai pastoliai, klojiniai TG 60.

Nėra neįgyvendinamų projektų Bendrovės „Layher Baltic“ vadovas V. Voroncov teigė, kad sukonstruoti tokį įspūdingą statinį paskatino noras įrodyti pasauliui, kad „Layher“ įmonės produkcija yra itin universali ir su ja labai lengva ir patogu dirbti. Šis didelį demonstracinį stendą bendrovė sumontavo tam, kad parodytų, kiek daug galima padaryti su „Layher“ gaminama produkcija. Parodyti, kokius ir kaip nesunkiai galima padaryti sprendimus su šiais gaminiais. Montuojant šį stendą ypatingų technologijų ir sprendinių nebuvo priimta. Pasitelktas kranas ir sustatyti pastoliai. Tai įrodo, kad su „Layher“ produkcija dirbti yra tikrai nesudėtinga. Projekto įgyvendinimas buvo noras pademonstruoti ir įrodyti, kad nieko nėra neįmanomo, kad iš „Layher“ įmonės gaminamų pastolių galima padaryti net tai, ko paprastai žmogus net nepagalvotų, jog tai yra įmanoma sukonstruoti. Parodoje, ką tik vykusioje Rygoje, net

ir įmonės šūkis bylojo apie „Layher“ tikslus – „Turite projektą – mes jį įgyvendinsime“. „Ir nesvarbu, kokio sudėtingumo jis bebūtų – mes vis tiek rasim sprendimą, kaip reikia norimą projektą įgyvendinti“, – sakė UAB „Layher Baltic“ direktorius V. Voroncov.

„Layher“ pastoliai – universali konstrukcija Vokiečių įmonė „Layher“ jau daugiau kaip 60 metų yra didžiausia pasaulyje patikimų, praktikos patikrintų statybinių pastolių sistemų gamintoja. Efektyvių technologinių sprendimų dėka, firmos gaminiai darbą daro saugesnį, greitesnį ir paprastesnį. Įmonė siūlo lengvai ir greitai surenkamus statybinius „Layher Speedy Scaf“ rėminio tipo pastolius, naudojamus fasado darbams. Moduliniai pastoliai„Layher Allround Scaffolding“ turi originalią „Allround“ sujungimo technologiją ir yra laikomi standartu šiuolaikinėje statybinių pastolių technologijoje. Šis gaminys naudojamas ne tik kaip darbo pastoliai, bet ir kaip lubų platformos, apsaugos sistemos, naudojami fasado darbams arba kaip pakabinami pastoliai, apipavidalinant interjerus, kaip mobilūs bokšteliai. Norint apsaugoti objektus nuo vandens, dulkių, triukšmo ir blogo oro „Layher“ siūlo dviejų rūšių stogelius – kasetinį stogą ir „Keder XL“ tentų sistemą. Taip pat įmonė „Layher“ gamina laiptus ir mobilius bokštelius, kopėčias. Naudojant „Layher“ modulinius pastolius su „Layher Event“ sistema, galima įrengti modulinių pastolių tribūną, sceną, bokšto kameras, parodos stendus ar garso portalus. 41

Sandarus namas Bendrovėse

„Elmonta“ darbuojasi didžiausiame Baltijos šalyse vėjo jėgainių parke UAB „Elmonta“ jau gegužę turi baigti elektros darbus vėjo jėgainių parke „Pagėgiai 13“. Parkas, kaip tvirtina jo statytojas UAB „Amberwind“, yra didžiausias Baltijos šalyse.

AB „Elmonta“ Pagėgiuose besikuriančiame vėjo jėgainių parke montuoja nestandartinę transformatorinę pastotę, kuri aukština įtampą nuo 20 iki 110 kV. Pastotės galia sieks 86 MW. Kaip sakė įmonės direktorius Jonas Stamkauskas, Lietuvoje elektros įprastinės vidutinės įtampos reikšmės yra 10, 35 ir 110 kV. Iš vėjo jėgainių parko „Pagėgiai 13“ atskirų vėjo jėgainių atiteka 20 kV įtampa. Tokia įtampa yra įprastinė galinguose vėjo jėgainių parkuose, koks kuriamas Pagėgiuose, tačiau paprastai Lietuvos energetikos sektoriuje tokios įtampos nėra.

atveju – galia bus perduodama su nuostoliais, – sakė J. Stamkauskas. – Kadangi parkas yra galingas, – vienetinis vėjo jėgainės malūno galingumas yra 3,05 MW, – tai ekonomiškiausia yra dideliais atstumais perduoti galią ne 10 kV, o 20 kV įtampa, nes perduodant 10 kV įtampa , reikėtų storesnių kabelių.“ Tokią situaciją lemia valstybės plotas arba atstumai, kuriais reikia perduoti galias. „Elmontos“ direktorius J. Stamkauskas akcentavo, kad tik Lietuvoje minėta įtampa yra nestandartinė, o vakaruose naudojama ir 24,5 kilovoltų įtampa.

Įtampą lemia šalies plotas

Specialaus pasirengimo dirbti parke neprisireikė

„Energetikai vartoja terminą „ekonominis elektros energijos perdavimas“. Norint ekonomiškai perduoti kiekvieną galią, reikia tam tikro dydžio įtampos, priešingu

Bendrovė „Elmonta“ Pagėgiuose įrenginėja mišraus aušinimo ciklo galios transformatorių, kurio galia gali būti 63 MW, o aušinant priverstinai – 86 MW. Nei minėtas transformatorius, nei galių dydžiai, kaip sakė J. Stamkauskas, darbų specifikos nekeičia. „Atlikti darbus vėjo jėgainių parke įmonei specialiai rengtis nereikėjo. Visi darbai, procesai buvo standartiški – tai buvo darbai, kuriuos darėme daugybę kartų. Tai tas pats, kaip ir įrengti LESTO transformatorines, jokio išskirtinumo. Darbuotojų taip pat daugiau nereikėjo“, – pasakojo bendrovės „Elmonta“ direktorius J. Stamkauskas. 2000 m. įmonėje įdiegta kokybės valdymo sistema pagal standartų ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007 reikalavimus. Darbai atliekami taikant pažangiausias technologijas, naudojant žinomų pasaulyje bendrovių įrengimus bei medžiagas. 2003 m. įmonė pirmą kartą Lietuvoje paklojo 110 kV kabelį su plastiko

izoliacija tarp Šiaurinės ir Centrinės pastočių Vilniuje. Taip pat pirmoji Lietuvoje sumontavo 110 kV kištukines movas prijungti prie GIS įrengimų. „Dirbdami su užsienio bendrovėmis įgijome darbo pagal FIDIC sutartis patirties. 2006 m. įmonės inžinieriai buvo apmokyti dirbti pagal FIDIC sutartis. To mūsų specialistus mokė „European Construction Ventures Limited“ atstovai“, – pasakojo įmonės vadovas J. Stamkauskas. Tempą lemia bendras rangovų darbas Darbai jėgainių parke „Pagėgiai 13“ buvo pradėti praėjusių metų rugsėjį, o baigti ketinama gegužę. Kaip ilgai tenka dirbti objekte, priklauso ne nuo įmonės, o nuo bendro darbo su kitais rangovais – taikantis prie bendro statybos grafiko. „Kada veikiančiuose įrengimuose rekonstruoji veikiančią pastotę, tai gali trukti ir pusantrų metų, nes reikia taikytis prie bendro režimo. Jeigu reikia užsakovui, terminas gali būti ir trumpesnis“, – sakė J. Stamkauskas. Pagėgių vėjo jėgainių parke vienu metu darbavosi nuo 4 iki 12 bendrovės „Elmonta“ darbuotojų, – priklausomai nuo darbų pobūdžio, sudėtingumo.

Elektrą generuos 30 vėjo jėgaių Vėjo jėgainių parką „Pagėgiai 13“ plėtoja UAB „Amberwind“. Kaip sakė šios bendrovės generalinis direktorius Egidijus Simutis, didžiausiame vėjo jėgainių parke Baltijos šalyse bendrai instaliuota galia sieks 73,5 MW. Parką sudaro 30 vėjo jėgainių. Devyniolika jėgainių su 101 m diametro rotoriumi sumontuota ant 99 m gelžbetoninio bokšto. Dar trys jėgainės su 101 m diametro rotoriumi yra ant 134 m gelžbetoninių bokštų. Visos 22 jėgainės – po 3,05 MW galios. Dar aštuonios jėgainės, kurių rotoriaus diametras siekia 53 m, sumontuotos ant 73 m metalinių bokštų. Kiekvienos iš jų instaliuota galia – 0,8 MW. Visos vėjo jėgainės sumontuotos privačioje, UAB „Amberwind“ nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Bendras parko plotas siekia apie 1,5 tūkst. hektarų.

NT projektai

Žalgirio namai: gyvenimo kokybė miesto centre Kiekvienam, planuojančiam įsigyti būstą, iškyla daug klausimų. Koks jis turi būti – šiltas, ekonomiškas, komfortiškas ar pastate įgyvendinti techniniai sprendimai atitinka ekologiško, energiškai efektyvaus būsto kriterijus. Ne mažiau svarbi sąlyga – būsto vertė, kurią taip pat lemia vieta. Juk miesto centre ar vietose su geru susisiekimu butai vertingesni už esančius miesto pakraščiuose.

tai tokias idealaus būsto ieškančiųjų problemas ėmėsi spręsti bendrovė „NT investicijų sprendimai“, įgyvendindama projektą „Žalgirio namai“. Vilniaus Šnipiškių rajone kylantys daugiabučiai bus A energinio efektyvumo klasės, tai reiškia, kad pastatas itin taupus, pastatytas iš kokybiškų medžiagų. „Mūsų tikslas – kad žmonės gyventų sveikesniame ir komfortiškame būste, o šildymo išlaidos būtų minimalios“, – taip projektą pristato bendrovės „NT investicijų sprendimai” direktorius Andrius Beniušis. Komfortas – viena iš tų sąlygų, kuriai užsiėmęs didmiesčio gyventojas atiduoda pirmenybę. Džiugu, kad daugėja projektų, kuriuose NT plėtotojai skiria tam dėmesio: įrengia grindinio šildymo sistemą, kuri yra komfortiškesnė už radiatorinį šildymą. Siekiant taupyti energiją, didinamas pastatų sandarumas, todėl numatoma ir efektyvi vėdinimo sistema.

Užs. Nr. 15/10

Grindinio šildymo sistemos privalumai Grindinio šildymo privalumus pajus kiekvienas: higieniškas, sveikesnis nei tradiciniai šildymo būdai, „nematomas“, kas iš karto palengvina vidaus įrengimą, baldų išdėstymą. Šildomos grindys užtikrina tolygų šilumos atidavimą visu paviršiumi. Tačiau svarbiausia – komforto lygis, kurį užtikrina sistema, sudarydama „šiltų kojų ir vėsios galvos“ aplinką. Naudojant grindinio šildymo sistemą, vertikalus temperatūros pasiskirstymas

artimiausias idealiam, kitaip nei sistemų su radiatoriais, kurių sudaroma aukštesnė temperatūra pasiskirsto aukštesniame lygyje ir tai sukelia diskomfortą bei padidina energijos sąnaudas. Grindimis šiluma skleidžiama spinduliavimo būdu, todėl komforto sąlygos pasiekiamos oro temperatūrai esant 2 laipsniais žemesnei negu paprastai numatoma projektuojant tradicinio šildymo sistemas. Tai gali padėti sutaupyti daugiau kaip dešimtadalį šildymo išlaidų. Konstrukcinių mazgų sprendimai užtikrins, kad butuose nebus vėsių paviršių, o taip pat nesikaups kondensatas.

Šilumogrąža: šviežias oras – visą parą Pagal Europos Sąjungos Pastatų energetinio efektyvumo direktyvą jau nuo 2016 m. visi nauji namai pagal savo energinį naudingumą turės atitikti A klasę, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai privalės būti beveik nulinės energijos (A++ klasės). Tam, kad naujos statybos pastatas atitiktų direktyvos reikalavimus, jame būtinai turi būti įrengtas priverstinis mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Kylančiuose „Žalgirio namuose“ toks vėdinimas su aukšto efektyvumo rekuperatoriais ne tik sumažins energijos sąnaudas, bet visų pirma užtikrins komfortišką mikroklimatą, apsaugos patalpas nuo išorės triukšmo ir dulkių. Be švaraus ir šviežio oro negali būti gero mikroklimato. Blogai išvėdintose patalpose negalime išsimiegoti, jaučiamės pavargę, nedarbingi, mus supa nemalonūs kva-

pai, nepašalinama susikaupusi perteklinė drėgmė, dėl kurios atsiranda pelėsis, ir dar daugybė kitų nemalonių padarinių. Pagal Higienos normas vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą šviežio oro turi patekti ne mažiau kaip 14,4 kub.m/h. Jei vėdinimas natūralus, tai reiškia nuolat atveriamus langus ir šilumos nuostolius. Energiškai efektyviame pastate to negali būti, čia šias problemas išsprendžia rekuperacinė vėdinimo sistema. Rekuperacija arba šilumogrąža – mechaninis patalpų vėdinimas, kurio metu iki 95 proc. šalinamo oro šilumos yra grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama tiekiamam lauko orui pašildyti. Priklausomai nuo pasirinkto vėdinimo įrenginio efektyvumo, galima sutaupyti net iki 95 proc. šilumos, kurią, esant natūraliam vėdinimui, išleistume pro atvirus langus.

Japoniško sodo egzotika Siekis gyventi sveikoje aplinkoje, pastato mikroklimatas, energinis efektyvumas, statybinių medžiagų tvarumas, saugumas ar gamtos išteklius tausojančios technologijos – vieni svarbiausių tokios statybos šalininkų prioritetų. Dar vienas ne mažiau svarbus privalumas – gyvenamojo būsto vieta. Išties, ar rasi idealesnę vietą miesto centre, ties Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių sankryža, kur 5 ha sklype su tvenkiniu greitai sužaliuos japoniškas sodas. Sode tvyros harmonija, darna ir estetika, bus galima ne tik pasigėrėti japoniško stiliaus augalais ir dailiai suprojektuotu aplinkos kraštovaizdžiu, bet ir aplankyti įvairius renginius: kiną, parodas, seminarus, konferencijas. Būsimasis Vilniaus japoniškas sodas išsiskirs savo dydžiu, įvairia augalija, vandens telkiniu, dirbtiniu kriokliu ir kitais kraštovaizdžio sprendimais. Šiais metais „Resta“ parodoje Žalgirio Namų atstovai dalyvauja kartu su Pasyvaus namo asociacija. Parodos metu Pasyvaus namo asociacija pristatys sprendimus, kurie yra priimti projektuojant ir statant Žalgirio namus siekiant pasiekti aukščiausia energetinį efektyvumą. 43

NT projektai

„Venecija.LT“. Pietinis Vilnius vaduojasi iš stereotipų gniaužtų Dažnam vilniečiui sunku įsivaizduoti draugišką, kartu įvairias šventes švenčiančią bendruomenę ir gyvenimą apsuptiems miško. Kaip tik tokią realybę galima išvysti netoli Vilniaus, Burbiškių draustinyje įsikūrusiame gyvenamųjų namų kvartale. Net nuo gimimo sostinėje gyvenantys žmonės kartais nežino, ką slepia vienas ar kitas šio miesto kampelis, todėl kviečiame nauju žvilgsniu pažvelgti į pietinį Vilniaus pakraštį ir susipažinti su „Venecija.LT“ kvartalu.

iena didžiausių vidutinio NT pirkėjo daromų klaidų – aklas vadovavimasis susiformavusiais stereotipais apie vieną ar kitą didmiesčio rajoną, kvartalą, gatvę. Kai nekilnojamojo turto pirkimo bumo metu prieš dešimtmetį daugelis kraustėsi į Nemenčinės plentą, apgyvendami kolektyvinius sodus ir sodybas beveik iki pat Nemenčinės ar už jos (tai buvo madinga vieta), drąsiausieji kūrėsi pačiame Vilniuje. Tiesa, tame miesto pakraštyje, kuriame, dažno vilniečio manymu, „nieko įdomaus“ nebuvo. Drąsiausi – tai ir tie, kurie ir anais laikais sugebėjo įžvelgti pietinio Vilniaus pakraščio privalumus, bei tie, kurių neveikė „miesto legendos“ apie „prastus rajonus“.

Portalo žurnalistė, ne vienerius metus praleidusi Kaune šalia Ąžuolyno, Vilniuje gyvenamajai vietai (rajonui) kėlė du reikalavimus: būstas turėjo būti mieste ir tuo pat metu miške, reikalingas geras susisiekimas su kitais miesto rajonais. Nevaržė išankstinės nuostatos apie „gerus“ ir „blogus“ rajonus, jokių mitų, kur esą neverta žiūrėti siūlomų namų ir sklypų. Žurnalistė perskaitė dešimtis skelbimų rubrikose: „butai Vilniuje“, „butai pardavimui“, „nekilnojamasis turtas Vilniuje“. Valakampiuose neradusi nieko padoraus už prieinamą kainą, apžiūrėjo keletą namų ir sklypų miškų masyvuose, kurie plyti Vilniuje oro uosto, Trakų ir Kauno kryptimi. Burbiškės, Užusienis, Aukštieji Paneriai, Žemieji Pane-

riai, Dilgynė... Taip, tai tas pats pietinis sostinės pakraštys, kurį dabar atradę ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojai kaip itin patrauklų bei patogų rajoną, į kurį investuotos lėšos tikrai atsipirks.

Kvartalą supa miškas ir glaudi bendruomenė Prieš dešimt metų buvo kitaip. Žurnalistė aptiko rojaus kampelį, kaip du vandens lašai panašų į Valakampius. Netrukus, išpirkę senas griūvančias sodybas ir sklypus, kaimynystėn atsikraustė neigiamų legendų neveikiami pasauliniu mastu žinomas architektas ir interjerų dizaineris; telekomunikacijų bendrovės vadovas; politikas; užsienio ambasados darbuotojas... Portalo bendraautorė sako sutinkanti žinomų šalyje menininkų, verslininkų, dvasininkų (pasirodo, irgi kaimynai). Štai kaip dabar savo gyvenamąją vietą apibūdina interjerų dizaineris: „Tai – ir miestas, ir miškas, ir kaimo turizmo sodyba – viskas viename“. O nutiesus sostinės aplinkkelius, susisiekimas su bet kuriuo jos kampeliu tapo itin greitas ir patogus. Tie, kurie ignoravo pietinį Vilnių ir apsigyvendavo iki kelių dešimčių kilometrų už miesto, šiandien galėtų graužtis pirštus: iš pietinio Vilniaus bet kuris sostinės

NT projektai sutikti stirnų ir kiškių, netrukus čia ketinama įrengti modernias slidinėjimo trasas. Kvartalą kerta vandens kanalas su kriokliais ir fontanu, vasarą galima džiaugtis gėlynais, prižiūrimu parku, kuriame nuolat genimi medžiai, tvarkoma veja, įrengtos žaidimų aikštelės, dviračių takai, auga braškės, įrengta šunų vedžiojimo aikštelė ir net – gyvasis kampelis su veisliniais triušiais, dekoratyvinėmis Kamerūno ožkomis. Jie prisitaikę gyventi lauke, šių draugiškų gyvūnų aptvaras tampa mėgiamiausia vaikų ir suaugusiųjų pasivaikščiojimo vieta. Vytenis Poviliūnas, projekto architektas, sako, kad šie gyvūnai nebijo žmonių. Prie jų galima prieiti, paglostyti ir pamaitinti. Vyras pasidžiaugė, kad už sukurtą atmosferą, šalia namų sutvarkytą parką, Viliaus savivaldybė gyvenamųjų namų kvartalui skyrė padėką.

taškas automobiliu pasiekiamas per keliolika minučių, visuomeniniu transportu į priešingą Vilniaus pakraštį galima nuvažiuoti greičiau nei per valandą. Pietiniame Vilniaus pakraštyje plyti tokie pat miškai, kaip aplink Antakalnį, Nemenčinės plentą, čia plačios asfaltuotos gatvės ir visos komunikacijos. Pietiniame Vilniaus pakraštyje – toks pat miškas, kaip Valakampiuose, grynas oras, į kurį malonu po darbo pasinerti iš centre tvyrančio smogo. Čia, kaip visur, važinėja miesto transportas. Dar vienas privalumas – glaudi kaimynų bendruomenė, kur visi vienas kitą pažįsta, padeda, pataria, o sveikinasi net tie, su kuriais gal tik kartą per savaitę prasilenki važiuodamas mašina.

„Venecijos“ vardą pateisina vandens telkiniai Be to, projektas ne šiaip sau pavadintas „Venecijos“ vardu. Kvartalo viduryje yra 55 metrų ilgio kanalas su penkiais skirtingo lygio baseinais. Vasarą jame galima maudytis, o vakarais apšviečiamas ir sukuriama romantiška atmosfera. Bet tai nėra vienintelis vandens telkinys gyvenvietėje. Kieme galima pasimėgauti tvenkiniu, kuris aprūpintas specialia filtravimo sistema pavasarį taps namais būriui ryškiaspalvių dekoratyvinių japoniškų karpių. Šalia įrengtos medinės pavėsinės su gultais, dviračiams skirta pavėsinė. Pirmųjų aukštų butai turi atskirus įėjimus ir nuosavus kiemelius, o viršutinių – stogo terasas. Aplinką ir „ūkį“ prižiūri, apšvietimu, šiukšlių išvežimu rūpinasi aptarnaujanti bendrovė, o mokestis panašus į tą, kurį miesto daugiaaukščiuose gyvenančios šeimos paprastai sumoka už naudojimąsi liftu.

Užsienio investuotojai tikina geriau neradę Prieš kelerius metus pietiniame Vilniuje nekilnojamojo turto vystymo projektus pradėjo ne viena bendrovė, šalia Eišiškių plento ėmė dygti prabangios gyvenvietės. Kad mūsų šalies nekilnojamojo turto projektų vystytojai neklydo pasirinkdami pietinį pakraštį, rodo šie pavyzdžiai: netoli Venecijos, Burbiškių kvartalų iškilo prekybos centras IKEA, statomas prekybos slėnis „Nordika“, šalia atsirado „Maxima“ parduotuvė, tolėliau – „Senukai“... IKEA tyrė Vilnių 4-5 metus, kol pasirinko šią vietą kaip geriausią. Pietinio Vilniaus gyventojai vos per kelias minutes, važiuodami naujuoju miesto aplinkkeliu, galės pasiekti ir prie Geležinio Vilko bei Gerosios Vilties gatvių statomą naują „Akropolį“.

Užs. Nr. 15/42

Nuo autobusų stoties – kelios minutės automobiliu ar viešuoju transportu „Venecija.LT“ kvartalo, pravažiuojant Eišiškių plentu, rodyklės neįmanoma nepastebėti, o ir atvykti nesunku: nuo autobusų stoties – kelios minutės automobiliu. Iki Lazdynų mikrorajono – naujutėliu aplinkkeliu – dešimt ar net mažiau minučių kelio. Į centrą galima nuvažiuoti per keliolika minučių net spūsčių metu. Važiuoja maršrutiniai miesto autobusai. Nors iki oro uosto vos du kilometrai, lėktuvų beveik negirdėti: jų skrydžio trajektorija šio rajono nesiekia ir Žirmūnuose ar Antakalnyje lėktuvus galima girdėti netgi geriau.

Neįprastos pramogos

Burbiškių draustinyje auga grybų, uogų, galima sutikti stirnų ir kiškių, netrukus čia ketinama įrengti modernias slidinėjimo trasas.

Statytojų atstovė UAB „Venecija.LT“ informavo, kad butus Venecijoje vilniečiai mielai perka ir jų likę nedaug. Tačiau pripažino, kad stereotipai dar gajūs: kartais paskambinę pirkėjai ima tvirtinti, kad „tai – pramoninis rajonas“, „netoli oro uostas ir skraido lėktuvai“. Paprasčiausias būdas sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, – pamatyti savo akimis. Atvykti nesunku: nuo autobusų stoties – kelios minutės automobiliu.

Gyvenimas draustinyje – su stirnomis ir kiškiais Ypatingu reljefu ir senais medžiais bei ąžuolų giraitėmis turtingame Burbiškių draustinyje auga grybų, uogų (Venecijos gyventojai mielai grybauja), galima

Aptvertoje Venecijos teritorijoje, kurią stebi vaizdo kameros, o ir šalia esančiame „venecijiečiams“ skirtame parke pastatyta keletas pavėsinių – Venecijos gyventojų šventėms ir susibūrimams. Vienas tokių įvyko visai neseniai – vasario 28 dieną. Tada gyvenamųjų namų plėtotojai kvietė dalyvauti projekte „Surask paslėptą lobį Venecija.LT kvartale“ – surasti teritorijoje paslėptus aukso ir sidabro luitus. Kiekvienas pasiilgęs nuotykių, galbūt net pasipuošęs akių raiščiais ar pasisodinęs papūgą ant peties, galėjo surasti tikrų tikriausius 999,9 prabos investicinius aukso ir sidabro luitus. Net šeši aukso bei sidabro grynuoliai buvo paslėpti gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje ir greta esančiame parke. Plėtotojo atstovė Karolina Aliaševičiūtė sakė, kad auksas pasirinktas neatsitiktinai. Kvartalas „Venecija.LT“ yra dar daugeliui neatrasta, apsupta gamtos ir visai šalia centro, greitai besivystanti Vilniaus dalis. „Norime sugriauti stereotipus apie pietinę Vilniaus pusę, kad šioje dalyje „nieko nėra gero“. Geriausias būdas tai padaryti – žmogus turi pamatyti pats“, – tikina p. Aliaševičiūtė.

Mokymas

Techninių specialybių, tiksliųjų mokslų specialistai graibstomi, bet jaunimas renkasi perteklines specialybes

Visame pasaulyje technologijos ir aplinka, kurioje gyvename ar dirbame, miestai keičiasi ir auga tokiu greičiu, kad aukštosios mokyklos nespėja ruošti šioms sritims darbuotojų. Tuo skundžiasi ir darbdaviai, nerandantys kvalifikuotų statybininkų, inžinierių ar kitų profesijų specialistų. Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus Nerijaus Varno nuomone, studentai dažnai dar neįvertina techninių specialybių potencialo ir pasirinkę lengviausią mokymosi kelią neretai lieka be darbo.

Didžiausia paklausia – energetikos bei statybos sektoriuose Po krizės atsigaunantys šalies statybos ir energetikos sektoriai vilioja gerais atlyginimas ir ieško kvalifikuotų specialistų. Tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų absolventų yra gausu ir dažnai jie – tiesiog nereikalingi. „Jauni žmonės renkasi lengviausią kelią ir vengia tiksliųjų mokslų, todėl turime gausybę bedarbių vadybininkų, teisininkų, istorikų, filosofų. Žvelgdami į juos, baksnojame pirštu ir sakome, kad rinkoje nėra darbo vietų. Tačiau jei pažvelgtume į technines specialybes, tiksliuosius mokslus, tai specialistai yra tiesiog graibstomi. Verslo organizacijos jau kelerius metus pageidauja, kad ruoštume daugiau specialistų“, – sako direktorius N. Varnas. Pasak jo, kolegija, bendradarbiaudama su savo partneriais – privačiomis kompanijomis ir valstybinėmis organizacijomis, analizuoja partnerių poreikius ir mato, kokiose srityje kyla ir kaip keičiasi specialistų poreikis. „Pastaraisiais metais geras įsidarbinimo galimybes turi statybos inžinerijos absolventai. Šio sektoriaus specialistų augimą lėmė atsigaunanti statybų rinka. Taip pat galėčiau išskirti paveldo statinių inžineriją, kurios specialistus pradedame rengti 2015 m. ir pastatų auto46

matizavimo (elektronikos technikos) specialistus, kurių poreikis, atsižvelgiant į naujausias, pvz., BIM technologijas ir jų taikymo poreikį, yra jau šiandien“, – teigia direktorius. Kauno technikos kolegijos Inžinerijos mokslų fakulteto dėstytojo dr. Prano Smolsko teigimu, dauguma pastatų Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse yra statomi pagal senus standartus ir juose diegiama palyginti nedaug automatikos, o apšvietimo, žaibosaugos ir kitos sistemos ne visada atitinka moderniausius šiuolaikinius sprendimus. Tačiau Europos direktyvos numato, kad visi pastatai netrukus turės būti statomi energiškai efektyvūs. Tai praktiškai neįmanoma be minėtų sistemų. „Pastatų automatizavimo specialistai yra būtini, o jų – labai mažai, todėl Kauno technikos kolegija užpildo šią nišą. Studentai dirba su Europos šalių standartus atitinkančia nauja įranga kolegijos Multidisciplininiame praktinio mokymo centre, todėl ir karjeros galimybės jiems atsiveria visoje Europoje. Šios srities specialistų poreikis tik augs“, – teigia dr. P. Smolskas.

Pasirinkimus lemia stereotipai Kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Marija Jotautienė teigia, kad šiuo metu sparčiai didėja ir medžiagų apdirbimo inžinerijos darbuotojų poreikis. Tokie specialistai yra tiesiogiai susiję su statybos sektoriumi, kadangi gamina įrangą, kuri montuojama naujai statomuose gamybos ir pramonės objektuose. Tačiau šioje studijų programoje kolegijai vis dar trūksta studentų. „Partnerių įmonės ir organizacijos jau šiandien gali įdarbinti apie 40 studentų, o baigiančių, deja, turime perpus mažiau. Tokia situacija susidarė dėl to, kad rinkdamiesi specialybę jaunuoliai techninę specialybę retai įvertina kaip perspektyvų karjeros kelią, nepasidomi, kokie konkurencingi atlygiai yra siūlomi

tokiems specialistams. Taigi besirenkančiųjų specialybę sprendimus lemia susiformavę stereotipai ir informacijos stoka“, – sako dr. M. Jotautienė. Įprastais inžinieriaus darbo įrankiais tapo nešiojami kompiuteriai, planšetės, įvairūs šiuolaikiniai matavimo prietaisai. Lietuvoje įsigali nauji skaitmeninės statybos principai ir naujos statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. BIM perkelia statybą į naują, daug greitesnį ir kartu efektyvesnį lygmenį. „Šiuolaikinis inžinierius turi nebijoti mąstyti, prisiimti atsakomybę bei pasirinkti racionaliausią ir priimtiniausią sprendimą“, – tvirtina direktorius N. Varnas. Specialistai sutaria, kad šiandien šalyje pastatų modernizavimas vis dar nevyksta tokiais tempais, kokių norėtųsi. Dažniausiai problema yra būtent statybos specialistų trūkumas. Be kitų dalykų, šią problemą lemia ir emigracija, kuri daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus. Siekdamos išlaikyti geriausius darbuotojus, įmonės didina jų atlyginimus. Antra vertus, pastaraisiais metais Lietuvoje energetikos sektorių remia valstybė, daug projektų vykdomi ES fondų lėšomis, šiandien privačios įmonės taip pat investuoja savo lėšas į šilumos ir garo gamybos sistemas bei tokių objektų statybą tam, kad sumažintų sąnaudas ir būtų konkurencingos rinkoje arba tiektų šilumą mažesne kaina. Išaugus paklausai, šiame sektoriuje dirbančios įmonės taip pat susidūrė su realiu darbuotojų trūkumu. „Per artimiausius trejus metus planuojama sukurti 30 tūkst. darbo vietų inžinieriams, o kvalifikuotų specialistų, spėjama, 2030 m. Europoje trūks apie 8,3 mln., todėl savo karjerą reikia planuoti atsakingai, kad nereikėtų gailėtis“, – pataria dr. M. Jotautienė.

Užs. Nr. 15/26

TK yra vienintelė Lietuvoje aukštoji mokykla, rengianti tik techninių profesijų specialistus, kurių daugiau nei 80 proc. randa darbą. Kolegijos partnerių sąrašuose – AB „YIT Kausta“, AB „Kauno tiltai“, AB „Achema“, UAB „Enerstena“, UAB „Rekonsta“, UAB „Tetas“ ir kt. 2014 m. pabaigoje pirmą kartą parengtame dalykiniame 70 koleginių studijų krypčių vertinime KTK įsitvirtino trečioje vietoje tarp visų kolegijų ir pirmauja 2-ose studijų kryptyse.

Kauno technikos kolegijos (KTK) direktorius Nerijus Varnas: „Jauni žmonės renkasi lengviausią kelią ir vengia tiksliųjų mokslų, todėl turime gausybę bedarbių vadybininkų, teisininkų, istorikų, filosofų.“

Mokymas

Suvirinimo specialistų stygių mažins moderniausias Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centras Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre atidarytas statybų ir pramonės atstovų ilgai lauktas Suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centras. Centro dalininkės kartu su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru yra Švietimo ir mokslo ministerija bei UAB „Arginta Engineering“, jo įsteigimas finansuotas ES Regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Šis naujai atidarytas centras – vienintelis toks Lietuvoje, be to – tai ir moderniausia Baltijos šalyse suvirintojų profesinio mokymo įstaiga. Čia sukomplektuota unikali įranga, leidžianti parengti aukštos kvalifikacijos tarptautinio masto suvirintojus bei kitus su metalo apdirbimu susijusius darbuotojus, o baigę mokymą absolventai gaus tarptautinius sertifikatus. Suvirinimo sektorinio praktinio mokymo centre bus rengiami mechanizuoto, automatizuoto ir robotizuoto suvirinimo operatoriai, suvirinimo koordinatoriai, metalo apdirbimo meistrai (šaltkalviai) ir kiti specialistai, kurių profesinėje veikloje reikalingas suvirinimas.

Stengsis patraukti mokymo įranga ir naujomis programomis Kaip teigia Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius, naujasis centras visų pirma yra unikalus savo mokymo įrangos pasiūla. „Jame yra sukoncentruota visa įranga, kuri šiandien yra gamyboje, todėl žmones galime apmokyti dirbti su pačia įvairiausia suvirinimo įranga pagal naujausias technologijas, neaplenkiant ir tradicinių, nes gamybai skirta suvirinimo įranga nėra trumpalaikė, todėl dalis įmonių dar tebedirba ir su sena technologija“, – sakė jis. Centras siūlo ir naujas mokymo programas, iš kurių išskirtinis - robotizuotas suvirinimas. Tai yra naujovė,

kurios iki šiol Lietuvos profesinio mokymo įstaigose nebuvo, o jos didžiausia paklausa yra pramonėje. „Tokiam suvirinimui mokyti įsigijome ir suvirinimo robotą. Kitos naujos programos: suvirintojo modulinė profesinio mokymo programa, santechniko modulinė profesinio mokymo programa, šaltkalvio modulinė profesinio mokymo programa ir kt., o atsiradus poreikiui, centras galės pasiūlyti ir kitas naujas mokymo programas, – sakė M. Černius. - Tai ir yra mūsų unikalumas – turime visą spektrą įrangos ir galime paruošti labai įvairius specialistus.“

Mokys atsižvelgdami į mokinių gebėjimus Paklaustas, kiek laiko truks mokymai tokiame centre, M. Černius sako, kad jie labai priklausys nuo mokinio jau turimų gebėjimų ir patirties. „Vieni pradės mokytis

neturėdami gebėjimų, kiti – jau su anksčiau įgytais, dar kiti – galės gilinti žinias, kelti kvalifikaciją ir pan. Pirminis specialisto paruošimas trunka vienuolika savaičių, pilna kvalifikacija – aštuoniolika savaičių. Čia tik teorinis ir praktinis mokymas mokymo įstaigoje. Po to, kai žmogus išmoksta tam tikrus darbus, tada vyksta į gamybinę praktiką įmonėje, kur juos ir atlieka – mes tai vadiname pameistryste. Jei kas nėra apsisprendęs dėl specialybės – galime ir pakonsultuoti, turime sukūrę profesinio orientavimo sistemą“, – teigė Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius ir pakvietė susidomėjusius studijomis nedelsti ir investuoti į savo ateitį pasirenkant modernias studijas. Profesionalių specialistų paklausa – didžiulė Vienas iš centro steigėjų – privati įmonė UAB „Arginta Engineering“. „Šis pats pažangiausias suvirinimo centras Baltijos šalyse turi šiuolaikinę įrangą, kuri visiškai atitinka verslo lūkesčius, - sako UAB „Arginta Engineering“ direktorius Gintautas Kvietkauskas. - Kokia nauda? Pavyzdžiui, mūsų įmonėje dirba septyniasdešimt profesionalių suvirintojų, o mūsų visa produkcijos yra eksportuojama, todėl darbų kokybė privalo būti labai aukšta. Aukštos kvalifikacijos suvirintojus gali paruošti tik mokymo centras, kuris turi šiuolaikinę bazę ir įrangą. Iki šiol tokio profesionalaus centro nebuvo, todėl šis centras bus naujas kokybinis ir kiekybinis šuolis rengiant suvirintojus.“ G. Kvietkauskas yra ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos – „LINPRA“ – prezidentas, todėl rinkos poreikius vertina ne tik iš savo įmonės, bet iš visos atstovaujamos pramonės perspektyvos. Kad tokio centro atidarymas yra labai savalaikis, nes rinkoje jaučiamas nuolatinis kvalifikuotų specialistų poreikio augimas, sutinka visi. Belieka tikėtis, kad toks valstybės ir verslo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys bus užkrečiamas, o nauji specialistai greit įsilies į jų taip laukiančią darbo rinką. 47

Mokymas

Mokymo dirbtuvėse gimsta net verslo planai

„Š

iuos mokslo metus pradėjome atnaujintose klasėse ir mokymo dirbtuvėse. Pasinaudoję Europos Sąjungos lėšomis įkūrėme statybos sektoriaus praktinio mokymo centrą. Projektas kainavo 3,07 mln. eurų. Tad mokymo dirbtuvėse dabar turime ir puikios šiuolaikinės statybos darbams skirtos technikos. Bet vieną rytą mokyklos vestibiulyje manęs laukė staigmena – mokiniai varžėsi, kas gaus atsisėsti ant patrauklių originalios konstrukcijos suolų. Puikiai žinojau, kad tokio pirkinio mūsų planuose nebuvo“, – pasakojo Vilniaus statybininkų rengimo centro (VSRC) direktorius Juozas Baranauskas. Ilgametis šios profesinio mokymo įstaigos vadovas netruko išsiaiškinti, kad naujų baldų tikrai niekas be jo žinios nepirko. Juos centro dirbtuvėse pagamino prieš porą savaičių staliaus darbo paslapčių pradėję mokytis

brandaus amžiaus mokiniai. Vieni jų kelią į VSRC sužinojo Darbo biržoje, kiti – rado patys. „Visi nori kuo greičiau pamatyti savo darbo rezultatus. Tai suteikia pasitikėjimo ir uždega vidinę ugnelę, kuri skatina tobulėti, – filosofiškai aiškino su suaugusiųjų grupe dirbantis profesijos mokytojas Vidmantas Šimakauskas. – Pirmą pažintį su mediena, iš jos pagamintų detalių jungimą, staliaus darbams reikalingais įrankiais ir staklėmis pradėjome nuo rimto darbo. Pasirinktai suolo konstrukcijai reikėjo pagaminti daug vienodų detalių – puiki proga išmokti svarbiausių darbo įgūdžių“. Mokytojas atskleidė ir vieną paslaptį – dalį reikalingų detalių „išdrožė“ kompiuteriu valdomos CNC staklės. Mokiniams tai padarė ne tik įspūdį – jie iš arti pažino naujausią baldžių pramonės technologiją.

VSRC Viršuliškių skyrius

VSRC Fabijoniškių skyrius

Laisvės prospektas 53, LT-07191, Vilnius Tel. (8-5) 2 42 35 81, 2 42 36 54 Faks. (8-5) 2 40 70 79 info@vsrc.lt

Ateities 28, LT-08303, Vilnius Tel. (8-5) 2 71 23 00, 2 71 22 45 Faks. (8-5) 2 71 23 00 ateities28@vsrc.lt

VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras teikia suaugusiųjų profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo paslaugas. Ypatingas dėmesys skiriamas praktiniam mokymui. Baigusiems formaliojo profesinio mokymo programą ir išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminą, išduodamas valstybės pripažintas kvalifikacijos pažymėjimas, o baigusiems neformaliojo profesinio mokymo programą – pažymėjimas, kuriame fiksuojamos įgytos kompetencijos. Atvykusiems iš rajonų ar kitų miestų suteikiamas bendrabutis. Galimybė mokytis: • nemokamai (bedarbiams, sudariusiems sutartis su Darbo birža) • įmonės lėšomis (darbdavių siuntimu) • savo lėšomis Išsamesnė informacija: Tel.: +370 5 2301257, +370 645 29150 www.vsrc.lt 48

„Dirbtuvėse turime visą arsenalą šiuolaikinių medžio apdirbimo staklių, puikių rankinių elektrinių įrankių. Yra visos sąlygos pažinti šią įrangą ir išmokti ja dirbti. Mūsų mokiniams darbdaviai drąsiai gali patikėti naują gamybinę techniką“, – tikino V. Šimakauskas. Kita vertus, jis mano, kad, patikėję savo jėgomis, kai kurie mokiniai greičiau kurs savo verslą, nei ieškos darbdavio. Štai ir dabartinės grupės mokiniai po bendros suolų gamybos griebėsi individualių darbų. Kažkas skuba iki mokymų pabaigos, kurie trunka 48 dienas, pasigaminti originalią lovą, kiti meistrauja ganėtinai sudėtingas spinteles bei komodas. „O štai čia – neįprastas pramoginiam plaukiojimui skirto laivelio prototipas. Jo konstruktorius jau dabar planuoja įsigyti būtiniausią įrangą ir imtis serijinės gamybos“, – atskleidė savo mokinio planus mokytojas. Vilniaus statybininkų rengimo centre šiuolaikiškai įrengtos ir kitos mokymo dirbtuvės. Mokytis dirbti su modernia įranga čia gali ir apdailinkai, ir santechnikai, ir elektrikai. Yra puikios galimybės susipažinti su šiuolaikinėmis pastatų apšiltinimo technologijomis, populiariomis gipso kartono montavimo sistemomis ir netgi sužinoti krosnių bei židinių statymo paslapčių. Nuotraukos VSRC

Renkamos grupės mokytis šių specialybių: • • • • • • • • • • • •

apdailininko; baldžiaus; betonuotojo; dažytojo; floristo; gipskartonio montuotojo; krosnininko; mūrininko; pastatų apšiltintojo; plytelių klojėjo; staliaus; tinkuotojo.

Užs. Nr. 15/41

Vilniaus statybininkų rengimo centro profesijos mokytojai ne tik išmoko dirbti su šiuolaikine įranga, bet ir įkvepia mokiniams pasitikėjimo.

Mokymas

Statybos inžinieriams siūlo nemokamas konsultacijas ir kviečia į konkursus VGTU Kokybės vadybos centras rengia nemokamas konsultacijas, į kurias kviečiami statybos inžinieriai. Taip pat šiemet paskelbti du konkursai – statybos inžinieriams ir sparčiausiai tobulėjantiems statybos darbuotojams. VšĮ VGTU Kokybės vadybos centras teikia nemokamas konsultacijas statybos inžinieriams įsidarbinimo, karjeros valdymo bei kompetencijos ugdymo klausimais. Konsultacijos teikiamos kiekvieną antradienį 14-17 val. VšĮ VGTU Kokybės vadybos centro patalpose (Trakų g. 1/26, Vilnius). Būtina užsiregistruoti iš anksto (bent prieš dieną) tel. (8 5) 2621690 arba el. paštu VGTU.KVC@vgtu.lt.

Įsteigtas apdovanojimas „Geriausias metų statybos inžinierius“ Primename, kad gegužės 1 d. baigiasi paraiškų teikimo terminas į konkursus „Geriausias metų statybos inžinierius“. Nepraleiskite galimybės atskleisti pasiekimus ir padidinti savo vertę rinkoje. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) ir Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) įsteigė apdovanojimą „Geriausias metų statybos inžinierius“. Šios nominacijos iniciatorius yra VGTU Kokybės vadybos centras. Ši nominacija suteikiama statybos vadovams, specialiųjų statybos darbų vadovams ir statybos techninės priežiūros vadovams, kurių profesinė veikla pasibaigusiais metais išsiskiria ypatingai aukštais pasiekimais: vadovavimo statinių statybai rezultatai, naujų gamybos metodų ir technologijų įdiegimas, asmeniniai-kūrybiniai pasiekimai, visuomeninė veikla ir t.t.

Siūlymus apdovanojimui „Geriausias metų statybos inžinierius“ teikia statybos ir specializuotos statybos organizacijos bei įmonės, užsiimančios statybos projektų valdymu. Paraiškos privalo būti pateikiamos iki gegužės 1 dienos. Pasiūlymų įvertinimą ir kandidatus apdovanojimui atrenka steigėjų, t. y. LSA ir LSIS, sudaryta komisija. Apdovanojimai bus įteikiami rugsėjo mėnesį Statybininkų dienos metu. Kviečiame įmonių vadovus supažindinti savo statybos inžinierius su apdovanojimo nuostatais ir labiausiai pasižymėjusius teikti konkursui „Geriausias metų statybos inžinierius“. Tikimės, kad įsteigtas apdovanojimas skatins statybos inžinierius siekti vis aukštesnių darbo rezultatų ir asmeninio efektyvumo. Detalesnė informacija apie konkursus skelbiama www. lsis.lt, www.lsa.lt ir www.kvc.vgtu.lt. Konsultacijos dėl dalyvavimo teikiamos tel. (8 5) 2621690.

„Sparčiausiai tobulėjančio statybos darbuotojo“ konkursas Siekiant skatinti ne tik inžinierių, bet ir visų statybos srityje dirbančių darbuotojų profesinį – kūrybinį aktyvumą, VšĮ VGTU Kokybės vadybos centras įsteigė apdovanojimą „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“.

Apdovanojimas „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“ suteikiamas statybos srityje dirbantiems darbuotojams, nepriklausomai nuo pareigų, kurie per praėjusius penkerius metus išsiskyrė iš kitų savo darbo rezultatais ir sparčiausiai augo profesinėje bei kūrybinėje srityje. Siūlyti apdovanoti savo darbuotojus gali teikti statinių projektavimo, statybos ir specializuotos statybos įmonės, statybos industrijos įmonės ir statybos dalyvių asociacijos. Pildydami anketas darbuotojai patys save įvertins, suvoks savo svarbą įmonei, bus sužadintos jų ambicijos tapti dar svarbesniam. Kasmet dalyvaudami konkursuose, jie pamatys savo „augimo“ laiptelius. Mes sutiktume atvykti į įmones ir detaliau išaiškinti darbuotojams veiklos įsivertinimo ir tolimesnio tobulinimo planų sudarymo subtilybes. Motyvuotas siūlymas kartu su apdovanojimui teikiamo darbuotojo gyvenimo ir pasiekimų aprašymu bei įvertinimu pateikiamas VGTU Kokybės vadybos centrui iki birželio 1 dienos. Pretendentus apdovanojimui rekomenduojama atrinkti vidinio konkurso pagal nuostatus metodu, pritraukiant anketų pildymui kuo daugiau darbuotojų. Apdovanotam asmeniui bus įteikiamas pažymėjimas ir atminimo dovana su užrašais „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“. Bei skiriama 300 EUR piniginė premija. Išsamiau www.kvc.vgtu.lt, apdovanojimo „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“ Konkurso „Sparčiausiai tobulėjantis statybos darbuotojas“ informacinis rėmėjas – portalas www.statybunaujienos.lt. 49

Technologijos

Pirmasis nuo pradžių iki galo BIM technologijų lydėtas projektas Lietuvoje – prekybos slėnis NØRDIKA Vikingų gatvėje, šalia prekybos centro „IKEA“, kyla šiuolaikiškas, kone pusšimtį parduotuvių talpinsiantis prekybos slėnis NØRDIKA.

016 metais bus baigtas statyti 40 000 kv. m ploto užimsiantis prekybos centras traukia ne tik verslininkų ir būsimų pirkėjų, bet ir statybos specialistų akį. NØRDIKA – pirmasis Lietuvoje nuo pat pradžių su pasaulio statybų sektoriui jau puikiai žinomomis BIM (Building Information Modeling) technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis statomas pastatas. Projektą vykdyti pasiryžusių įmonių „Descon“, „Unitectus“ ir „YIT Kausta“ atstovai džiaugėsi, kad pavyko atlikti kone pavyzdingą darbą ir pabrėžė, kad tam didžiausią įtaką turėjo darbo su BIM įrankiais privalumas.

Pirmasis BIM pavyzdys Užsienyje plačiai žinomas, naudojamas ir vertinamas skaitmeninis pastato modeliavimas, dar vadinamas BIM, po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje. Pirmasis nuo A iki Z su BIM technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis sėkmingai įgyvendinamas projektas – prekybos slėnis NØRDIKA. 40 000 kv. m ploto prekybos centro projekto įgyvendinimo su naujausiomis statybų technologijomis ėmėsi statybinių konstrukcijų įmonė „Descon“, architektų biuras „Unitectus“ ir statybos generalinis rangovas „YIT Kausta“.

2014 metais projektuoti pradėtas prekybos centras NØRDIKA statomas dviem etapais. Pirmąjį 18 000 kv. m ploto užimantį prekybos centro pasažą atidaryti planuojama jau 2015-ųjų metų rugsėjo mėn. Antrosios 22 000 kv. m dalies įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2016 m. Ją atverti klientams ketinama kitų metų II ketvirtį. Planuojama, kad investicijos į šį projektą sieks beveik 50 mln. eurų (172,6 mln. Lt). Abi prekybos centro NORDIKA projektą rengusios įmonės – ne naujokės BIM projektavime. „Descon“ nemenką darbo su BIM patirtį sukaupė rengdama konstrukcijų projektus Skandinavijoje, o „Unitectus“ šiuos darbo principus jau keletą metų taikė dirbdama Lietuvos rinkoje. „Raktas į sėkmę – darbas būtent su BIM technologijomis“, – neabejojo „Descon“ vadovas M.Dagys, pabrėždamas, kad, įgyvendinant šį projektą, sėkmingai vyko ne tik projektavimo etapas, bet ir statybos.

Sutaupyta daugybė brangaus laiko Ne vieną BIM technologijų privalumą įžvelgė ir AB „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas. „Dirbant su BIM turime galimybę stebėti bei kontroliuoti projektavimo eigą bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus projektuotojams. Informacijos mainai, tarp skirtingų dalių projektuotojų ir rangovų, tapo kur kas greitesni bei efektyvesni. Visi derinimai tarp atskirų projekto dalių buvo atlikti projektavimo metu, o ne statybos aikštelėje. 50

NØRDIKA prekybos centro konstrukcijų darbo projektą įmonė „Descon“ atliko naudodama „Open BIM“ programą „TEKLA Structure“. „Šiuo įrankiu visą reikiamą informaciją – medžiagų kiekius, specifikacijas, savybes, darbų pobūdį – galėjom užšifruoti ir saugoti vienoje, visiems statybų dalyviams prieinamoje vietoje“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys. Projektuotojas teigė, kad dirbant su BIM bendravimas tarp statytojų, projektuotojų, architektų ir kitų statybos

Technologijos

2014 metais projektuoti pradėtas prekybos centras NØRDIKA statomas dviem etapais. Pirmąjį 18 000 kv. m ploto užimantį prekybos centro pasažą atidaryti planuojama jau 2015ųjų metų rugsėjo mėn. Antrosios 22 000 kv. m dalies įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2016 m. Ją atverti klientams ketinama kitų metų II ketvirtį.

procesų dalyvių yra kitoks. „Tokio dydžio pastato detalųjį projektą parengėme nesusitikę su architektais nė karto. Sutaupyta marios laiko ir projekto derinimui. Jis pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį vyko realiu laiku. Visą mūsų darbą užsakovas stebėjo savo kompiuteryje. Vos atlikus projekto korekcijas jis kompiuteryje akimirksniu tai pamatydavo ir galėdavo pareikšti savo nuomonę. Taigi sutaupėme daug brangaus laiko ir išvengėme ilgų posėdžių, o pats projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija tapo paprastesnė ir efektyvesnė“, – pasakojo specialistas. M. Dagys atkreipė dėmesį, kad dirbant su BIM modeliavimo programa „TEKLA“ smarkiai sumažėja klaidų tikimybė, o statybų sektoriuje tai yra itin svarbu. „Mes modeliuodami su šiuo įrankiu išvengiame klaidų ir neatitikimų. Jeigu kartais jų ir atsirastų, BIM technologijos padės jas pastebėti anksčiau, dar joms nenukeliavus į statybos aikštelę. Tokiu būdu išvengsime ne tik papildomų ardymų ir taisymo darbų, bet ir papildomų išlaidų“, – dėstė „Descon“ vadovas. Modeliuotojas pabrėžė, kad darbo su BIM naudą įvertino ir gamintojai. Anot M. Dagio, jie tikino pirmą kartą šalyje matantys tokio aukšto lygio pastatą, kuriame yra virš 1000 tonų metalo, o neatitikimų ir klaidų nėra.

Visapusė BIM nauda BIM technologijos ne tik bendrą statybų procesą paverčia efektyvesniu ir spartesniu, bet palengvina ir atskirų jo dalyvių darbą. „Unitectus“ architektas Povi-

las Čepaitis vienu didžiausiu darbo su BIM privalumu architektams įvardijo lengvesnį darbų koordinavimą. „Architektas yra tas asmuo, kuris kuruoja visą projektavimo procesą. Jis gauna informaciją iš visų inžinierių ir projektuotojų, kurie dirba su skirtingais pastato elementais. Architekto užduotis - sudėlioti visa tai į vieną darnią ir tvarią visumą. Viskas turi ne tik atitikti reikalavimus, bet ir turėti gražią architektūrinę išraišką. Taigi vienas svarbiausių BIM privalumų architektui – koordinavimo tarp skirtingų projekto dalių ir procesų palengvinimas“, – teigė architektas. Pasak P. Čepaičio, BIM palengvina ir medžiagų kiekio skaičiavimą, kur neretai būdavo suklystama. „BIM technologijos, jei tinkamai naudojiesi visais modeliais, šią problemą eliminuoja. Dirbant su BIM įrankiais (parametrine projektavimo sistema), medžiagų kiekiai visiškai atitinka projektinius sprendinius. Kompiuteryje brėžiant liniją, ji automatiškai tampa siena su architekto nustatytais parametrais. Prireikus sieną trumpinti arba ilginti - duomenys medžiagų kiekių lentelėse pasikeičia automatiškai.“ Ne vieną BIM technologijų privalumą įžvelgė ir AB „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas. „Dirbant su BIM turime galimybę stebėti bei kon-

troliuoti projektavimo eigą bei teikti savo pastabas ir pasiūlymus projektuotojams. Informacijos mainai, tarp skirtingų dalių projektuotojų ir rangovų, tapo kur kas greitesni bei efektyvesni. Visi derinimai tarp atskirų projekto dalių buvo atlikti projektavimo metu, o ne statybos aikštelėje. Svarbu ir tai, kad numatyti medžiagų kiekius, sprendinių sudėtingumo lygį ir apskaičiuoti projekto įgyvendinimo kainą galėjome jau tada, kai darbo projektas dar nebuvo baigtas. Tai suteikia galimybę ankstyvoje projekto stadijoje sudaryti medžiagų ir įrangos tiekimo grandinę. Visa statybos metu BIM modelyje sukaupta informacija bus naudinga ir garantinio laikotarpio metu. Turint pastato konstrukcijų 3D modelį yra lengviau projektuoti ir inžinerines sistemas. Projektuojant įprastu 2D būdu – kyla įvairių nesklandumų. BIM padeda jų išvengti, nes visos pastato dalys matomos vienoje sistemoje. Programa leidžia kone vaikščioti po pastatą, matyti kiekvieną dalelę ir varžtelį. Darbas su BIM paliko itin gerą įspūdį – sutaupyta daug laiko, o darbai vyksta produktyviau, paprasčiau ir sklandžiau“, – dėsto S. Aglinskas.

Technologijos instaliuoti. Pagrindiniai gaminio struktūriniai komponentai yra: keliais sluoksniais suvyniotas, dervose išmirkytas sustiprintas stiklo audinys, kuris po rankovės instaliavimo ir dervų polimerizacijos tarnauja kaip naujai suformuoto vamzdžio karkasinė, apkrovas laikanti, dalis“, – sakė A. Masaitis.

Gaminio sudėtyje – atsparios deformacijai medžiagos

Susidėvėjusių vamzdynų renovavimas visada keldavo didelių problemų. Norint pasiekti vamzdį, tekdavo atlikti sunkius žemės kasinėjimo darbus, kurie apriboja tiek eismą, tiek ir galimybes naudotis vamzdžiais remonto metu. Tačiau taikant betranšėjines technologijas, ne tik išvengiama šių problemų, bet ir darbai atliekami žymiai greičiau.

asak UAB „Požeminės linijos“ technikos direktoriaus Arturo Masaičio, šiais laikais betranšėjinę vamzdynų renovaciją galima atlikti taikant įvairiausius metodus. Vienas iš jų – vamzdžių aptaisymas iš vidaus – vietoje polimerizuojamais vamzdžiais.

Nereikia kasimo darbų A. Masaitis, kalbėdamas apie renovavimo būdo taikymą ir pranašumus, minėjo jog šis metodas naudojamas suirusių savitakinių ir slėginių vamzdynų atnaujinimui, kai leidžiama tik minimaliai sumažinti senojo vamzdžio skersmenį, bet tuo pačiu būtina atstatyti mechaninį vamzdžio atsparumą. Šio metodo privalumai ypač svarbūs vietovėse, kur absoliučiai nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai. „Atliekant vamzdynų renovaciją vietoje polimerizuojamais vamzdžiais, į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama epoksidinėse dervose išmirkyto audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo sukietėja ir naudojama kaip naujas vamzdis, – pasakoja A. Masaitis. – Dervų polimerizacija gali būti terminė arba šviesos. Pirmuoju atveju yra panaudojama karšto vandens arba garų šiluma, o atliekant šviesos polimerizaciją naudojamas švitinimas ultravioletiniais 52

spinduliais. Lietuvoje nuo 2012 metų šį polimerizacijos būdą taiko UAB „Požeminės linijos“, kuri ir iki šiol yra vienintelė šalyje turinti tam reikalingą įrangą“.

CIPP „rankovė“ atstoja vamzdį Pagrindinis renovavimui naudojamas gaminys – CIPP aptaisas – „rankovė“, pasak UAB „Požeminės linijos“ atstovo, yra gaminama taikant vyniojimo technologiją, kuri sukuria ištisinę, besiūlę struktūrą. „Kiekvienai renovuojamai atkarpai gamykloje yra pagaminama ir supakuojama reikiamo ilgio, reikiamo skersmens ir reikiamo sienelės storio „rankovė“. Iš gamyklos ji atvežama į statybvietę visiškai paruošta

Renovacija vyksta keliais etapais Pasak A. Masaičio, visas vamzdyno renovacijos procesas susideda iš kelių etapų. „Pirmiausiai tai paruošiamieji darbai – kai išplaunamos renovuojamų vamzdynų dalys ir atliekama televizinė diagnostika. Norint parinkti reikiamą „rankovės“ sienelės storį, įvertinamas vamzdžio susidėvėjimo lygis bei eksploatavimo sąlygos“, – sakė UAB „Požeminės linijos“ technikos direktorius. Antrojo etapo metu į renovuojamą trasą yra įtraukiama apsauginė PE plėvelė. Ši plėvelė atlieka dvi funkcijas: pirmiausia ji apsaugo CIPP „rankovę“ nuo galimo pažeidimo bei sumažina trintį traukiant „rankovę“ į vamzdį. Po to CIPP „rankovė“ įtraukiama į renovuojamą vamzdyno atkarpą ir išpučiama. „Pučiant orą, „rankovė“ išsipučia ir priglunda prie esamo vamzdžio. Vaizdo kamera patikrinama, ar CIPP „rankovė“ visu ilgiu įgavo reikiamą formą, ar nesusiformavo raukšlės. Tuomet pradedamas pilnai automatizuotas polimerizacijos procesas. „Polimerizacijos metu į technologinę įrangą pirmiausiai suvedami reikiamų parametrų duomenys. Po to UV lempų vežimėlis juda nustatytu greičiu per visą renovuojamos atkarpos ilgį, už savęs palikdamas jau sukietėjusią „rankovę“, – pasakojo apie technologinius ypatumus Arturas Masaitis. Baigus polimerizacijos procesą, demontuojama įranga ir „rankovei“ dar nespėjus pilnai atvėsti, išimama vidinė plėvelė. Belieka šuliniuose nupjauti perteklines CIPP „rankovės“ dalis bei, panaudojant cementinius ar epoksidinius mišinius, užsandarinti sujungimo siūlę tarp šulinio ir CIPP „rankovės“. Tuomet instaliacijos procesas yra baigtas, vamzdis atnaujintas tolimesnei eksploatacijai.

Užs. Nr. 15/46

Renovuoja vamzdžius, nenutraukdami jų eksploatavimo

Dėl komponentų, įmaišytų į dervų sudėtį, pasak įmonės technikos direktoriaus A. Masaičio, ji pasižymi savybe polimerizuotis (sukietėti) veikiant jas ultravioletinių spindulių šviesa. Tuomet ji tampa itin atspari deformacijai. „Išorinė daugiasluoksnė kombinuota apsauginė plėvelė saugo dervose išmirkytą audinį transportuojant. Ši plėvelė atlieka apsaugos nuo stirenų išsiskyrimo į aplinką funkciją bei apsaugo dervas nuo gruntinio vandens poveikio renovuojamame vamzdyje – iki jų polimerizacijos proceso pabaigos“, – sakė specialistas. Vidinė apsauginė plėvelė skirta apsaugoti nuo „rankovės“ vidinių stiklo audinio sluoksnių sulipimo iki jos išpūtimo ir polimerizacijos proceso pabaigos. Suformavus naują vamzdį, ji yra išimama. Atlikus „rankovės“ UV polimerizaciją, gaunama medžiaga, pasižyminti ypatingai dideliu atsparumu deformavimui.

„Caterpillar“, kaip technikos gamintojas, remiasi ilgamete filosofija, pagal kurią mašinos eksploatavimo laikas turi būti maksimalus, o kasdieniai aptarnavimo ar remonto darbai užtrukti kuo trumpiau. Ne išimtis ir greideris Cat 140M3, kuriame visi techninės priežiūros taškai išdėstyti taip, kad juos būtų galima maksimaliai greitai pasiekti ir sutvarkyti – tuo galėsite įsitikinti „Resta 2015“ parodos metu.

Naujausios kartos Cat® 140M3 greideris

GREIDERIS CAT® 140M3 – VIENA UNIKALIAUSIŲ MAŠINŲ PASAULYJE

Greideryje įmontuota viena galingiausių pasaulyje hidraulinių sistemų, turinti unikalius, proporcingai srautą ir jėgą paskirstančius vožtuvus, kurie ypač paspartina tikslaus lyginimo darbus ir padeda taupyti eksploatacines lėšas. Šia mašina atlikti tą patį darbą, lyginant su technika, kurioje naudojamos paprastesnės sistemos, užtrunka iki 30% mažiau darbo laiko. Negana to, „Caterpillar“ duomenimis, surinktais iš dirbančiųjų su Cat 140M3 greideriais, kuro sąnaudos yra neįtikėtinai mažos.

Šiais metais tarptautinėje statybų ir remonto parodoje „Resta 2015“ technikos ekspoziciją puošia kelių priežiūrai sukurtas greideris – Cat 140M3. Tai išskirtinė galimybė apžiūrėti vieną unikaliausių mašinų pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu dirba tik pora tokio aukšto lygio greiderių! Cat 140M3 naujos kartos greideris – 2007 metais „Caterpillar“ žengė naują žingsnį pristatydamas unikalius M serijos Cat greiderius, kurie pakeitė legendines H kartos mašinas. Ilgą laiką buvo manoma, kad greideriai priklauso mašinų grupei, kurias efektyviai valdyti yra ypač sudėtinga. „Caterpillar“ paneigė šią nuomonę ir sukūrė greiderius, su kuriais darbas tampa daug paprastesnis. Naujos serijos Cat greideriai atitinka reikliausius ekologijos, darbo saugos reikalavimus, o jų kabina pritaikyta komfortabiliam darbui.

gamintojo „Caterpillar“ sprendimas atsisakyti senosios valdymo sistemos žymiai pagerino kabinos garso izoliaciją ir sandarumą. Be to, pasiektas beveik idealus matomumas iš kabinos. Visa tai leidžia padidinti darbuotojų produktyvumą ir darbo efektyvumą bei sumažinti darbo kaštus.

tikras kiekvieno šiuolaikinio technikos parko pasididžiavimas! Apžiūrėkite šią mašiną parodoje „Resta 2015”, UAB „Witraktor” technikos ekspozicijoje Nr. L5.17.

Daugiau informacijos apie „Caterpillar“ techniką Lietuvoje rasite: www.witraktor.lt

Užs. Nr. 15/43

Pagrindinis M kartos Cat greiderių privalumas – analogų pasaulyje neturinti mašinos valdymo sistema. Dėl šios sistemos palengvinamas darbas ne vien mašinų operatoriams, bet ir įmonių savininkams – darbuotojų paieška paprastesnė, nes išmokti valdyti įrangą yra nesudėtinga net ir nedaug patirties turinčiam operatoriui. Darbo našumą dar labiau padidina automatinio valdymo sistemos integruotos į greiderio valdymo sistemą. Kitas svarbus M serijos greiderių privalumas – pagerinta kabinos garso izoliacija ir puikus matomumas. Technikos

Greiderio Cat 140M3 kabina 53

Technologijos

„Kobelco“ ir „Kubota“ ekskavatoriai – greita, tiksli ir ekonomiška technika Japonijos įmonių „Kobelco“ ir „Kubota“ gaminami ekskavatoriai itin vertinami dėl pažangių technologijų bei už novatorišką nuo triukšmo ir dulkių saugančią sistemą Taip pat už pažangią hidraulinę sistemą, sklandų valdymą ir degalų ekonomiją.

AB „Konekesko Lietuva“ – lyderės pozicijas, parduodant techniką, užimanti įmonė, rinkai pristato dar ekonomiškesnius, saugesnius, visus naujausius išmetamųjų teršalų bei griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus atitinkančius ir puikiomis eksploatacinėmis savybėmis išsiskiriančius „Kobelco SK“ ir „Kobelco SR“ serijos ekskavatorius su trumpa galine atsvara bei „KX“ ir „U“ serijos mini ekskavatorius „KUBOTA“

Daugiau darbų – mažiau degalų „Kobelco“ ekskavatoriuose esantis naujas, elektroniniu būdu kontroliuojamas „Common Rail“ tipo dyzelinis variklis naudoja aukštą įpurškimo slėgį ir tikslesnę kelių purkštukų sistemą. Variklyje esantis EGR aušintuvas ir dalelių filtras pagerina eksploatacines savybes – optimizuojamas degimas ir gerokai sumažinamas išmetamų teršalų kiekis. „Auto Idle“ – tai dar viena kurą taupanti sistema. Automatinis variklio darbo prisitaikymas prie esamos 54

apkrovos sumažina kuro sąnaudas. Esant laisvam režimui variklis dirba minimaliomis apsukomis, o grįžus į darbinį režimą apsukos grįžta į prieš tai buvusį režimą. Naujausias „Kobelco“ ekskavatorių modelis NEXT-3E nuo šiol yra ir su trumpa galine atsvara, todėl tie patys rezultatai pasiekiami sunaudojant mažiau degalų. Taupyti padeda ir naujos SR serijos mašinose esantis ECO režimas.

Mašinos kompaktiškos, manevringos ir stabilios „Kobelco“ ekskavatorių sukimo savybės, atliekant manevrą ant nuolydžių ir nelygių paviršių bei pakeitus važiavimo kryptį, yra tolygios. Pagerintas tolygaus greitėjimo ir lėtėjimo ašinio judėjimo sukimo momentas. Vos vienu prisilietimu galima pakeisti hidraulinę grandinę ir tekėjimo greitį. Naudotojas gali patikrinti rodomos piktogramos nustatymus. Nauji, puikiomis savybėmis išsiskiriantys ekskavatoriai yra stabilesni nei ankstesnieji modeliai, todėl, palyginus su dideliais ekskavatoriais, jais galima kasti giliau ir toliau pasiekti. Dėl kompaktiškos konstrukcijos galima kasti be pertrauktų, sukantis 360 laipsnių kampu net ir mažose vietose.

Technologijos

„iNDr“ sistema saugo nuo triukšmo ir dulkių Unikalus „Kobelco“ variklio aušinimo sprendimas – „iNDr“ sistema, kuri mažina triukšmą ir sulaiko dulkes. Variklio skyrius yra atskirame kanale, kuris oro įleidimo angą jungia su išmetimo vamzdžiu. Oro įleidimo anga ir išmetimo vamzdis lygiuoja taip, kad kanalo sienelių tarpai ir jungtys yra visiškai atskirti, taip sumažėja triukšmas įleidimo angoje ir išmetimo vamzdyje. Tokia konstrukcija ir variklio kanaluose naudojama izoliacinė medžiaga sumažina triukšmo lygį. „iNDr“ filtras pašalina įtekančiame ore esančias dulkes, todėl variklis veikia tyliau, švariau ir neleidžia užsikimšti radiatoriui, todėl rečiau reikia atlikti techninės priežiūros darbus.

Patogi ir saugi kabina Naujųjų ekskavatorių kabinoje yra daug vietos kojoms, plačiai atidaromos durelės, todėl patogu dirbti ir iš jos išlipti. Puikų matomumą operatoriui užtikrina platus priekinis langas. Sėdint aiškiai matomas priekyje esantis vaizdas. Be to, dėl plačių šoninių ir galinių langų gerai matyti visomis kryptimis. Daug dėmesio buvo skirta sumažinti kabinos vibraciją, todėl palyginti su ankstesniais modeliais, vibracija dabar 50 proc. mažesnė. Automatinis oro kondicionavimas ir garso sistema yra tik du iš daugelio reikalavimų, standartiškai įgyvendintų, siekiant, kad operatoriui būtu patogu. Vienu iš svarbiausių reikalavimų, kuriuos, gaminant ekskavatorius, kelia sau „Kobelco“, išlieka saugumas. Standartiškai „Kobelco“ ekskavatoriuose yra sumontuotos galinio vaizdo kameros, todėl važiuojant atbuline eiga padidėja saugumas. Spalvotame ekrane rodoma kliūtis. Ši elektroninė „trečioji akis“ yra svarbi dėl saugumo, ekskavatorių naudojant įvairiose vietose, o įrangos priežiūros reikalavimus ir diagnostikos parametrus galima matyti skystųjų kristalų displėjuje. Naujai sukurtos ROPS reikalavimus atitinkančios kabinos saugo operatorių nuo ekskavatoriaus virtimo.

Užs. Nr. 15/45

Greita, tiksli ir ekonomiška techninė priežiūra Visos naujųjų ekskavatorių dalys, kurias reikia reguliariai prižiūrėti, yra sumontuotos lengvai nuo žemės pasiekiamose vietose. Naujai suprojektuotas variklio dangtis plačiai atsidaro ir yra žemiau nei anksčiau. Šie patobulinimai leidžia daugelį kasdienių patikrų ir reguliarių techninės priežiūros darbų atlikti nesunkiai. „iNDr“ sistemoje yra tik vienas nesudėtingai patikrinamas ir išvalomas aušinimo filtras. Standartiškai sumontuotame spalvotame skystųjų kristalų monitoriuje patogu peržiūrėti informaciją apie mašiną ir jos būseną. Jame rodoma išsami informacija, todėl atlikti techninės priežiūros darbus yra paprasta. Ekrane pateikiama tik būtina ir tuo metu aktuali techninės priežiūros informacija. Taip pat rodoma įjungta automatinės diagnostikos funkcija, įspėjanti apie įvykusius elektros sistemos gedimus. Be to, yra užfiksuoti ir matomi ankstesni įrašyti gedimai, taip pat dažnumas ir momentinis gedimas.

Visuose „KOBELCO“ modeliuose yra sumontuota „KOMXES“ monitoringo sistema, leidžianti ne tik ekskavatoriaus savininkui stebėti kuro sąnaudas, aktualų darbo laiką ar ekskavatoriaus buvimo vietą, bet ir „Konekesko“ servisui stebėti techninę būklę, techninių aptarnavimų periodiškumus ar įspėjimus apie gedimus – tai leidžia operatyviai reaguoti ir perspėti naudotoją apie artėjantį aptarnavimą ar reikalingą neatidėliotiną servisą.

„Kubota“ – ilgaamžiai mini ekskavatoriai smulkesniems darbams Mažesnių apimčių darbams atlikti, ypatingai ankštesnėse vietovėse, kur stambių gabaritų technikos panaudoti neįmanoma, UAB „Konekesko Lietuva“ siūlo rinktis kito japonų gamintojo – „Kubota“ – mini ekskavatorius. Šiuo metu siūlomi mini ekskavatoriai yra nuo 0,98 iki 8,15 tonų svorio. „U“ serijos „Kubota“ mini ekskavatoriai trumpa galine atsvara leidžia be apribojimų apsisukti 360 laipsnių spinduliu, nepaisant kliūčių, esančių šonuose ar už jų, galinė bokšto dalis posūkio metu neišlenda už vikšrų. Tokio tipo mašinos yra nepakeičiamos dirbant mažose erdvėse.

„Anti-theft plus“ – funkcija, apsauganti nuo vagysčių Visuose „Kubota“ mini ekskavatorių – net ir baziniuose – modeliuose integruota „ANTI-THEFT“ saugumo sistema. Minėta funkcija yra sertifikuota ir pripažinta technikos draudikų, todėl turi tiesioginę įtaką lanksčioms draudimo įmokų nuolaidoms. Tai yra svarbus žingsnis kovojant su išaugusiu vagysčių skaičiumi.

„ANTI-THEFT PLUS“ – tai individualiai užprogramuotas raktas, turintis net IC mikroschemoje nematomą identifikacinį kodą, vietoje starterio mygtuko. Be šio rakto kuro, hidraulinių ir elektros sistemų darbas yra visiškai nutraukiamas. Priverstiniai bandymai pradėti darbą sukelia nepageidaujamus garsus, kurie atkreipia atsakingų ne tik vidaus, bet ir išorės sistemų dėmesį.

Didelis dėmesys aplinkosaugai Augant poreikiui atsižvelgti į aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių taupymą, „Kubota“ neatsiliko ir šioje srityje. Sukurti nauji „KX057-4“, „KX080-4“, „U55-4“ ir kiti modeliai. Juose integruota „ECO PLUS“ sistema pasižymi kuro taupymu ir atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus. Lyginant ankstesnius modelius standartiniu rėžimu su „ECO PLUS“ sistema veikiančiu „KX080-4“ modeliu, pastarasis leidžia sutaupyti iki 18 proc. degalų. Net pakeitus darbo sąlygas (dėl išskirtinio kasimo panaudojant daugiau galios) naujoji sistema leidžia iki 5 proc. padidinti produktyvumą ir sutaupyti iki 12 proc. degalų.

„Konekesko Lietuva“ – pardavimų lyderė UAB „Konekesko Lietuva“ pagal technikos pardavimus užima lyderės pozicijas Lietuvoje. Būdama antrinė tarptautinės ir ilgaamžės „Konekesko“ grupės (Suomija) įmone, UAB „Konekesko Lietuva“ atstovauja patikimiems technikos gamintojams. Bendrovė prekiauja sunkiąja technika: miškų, statybine, komunaline, kelių statybos, sandėliavimo technika ir įranga, žemės ūkio technika ir padargais, visos technikos atsarginėmis dalimis, teikia technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuo metu klientų patogumui jau yra 5 pardavimo ir techninio aptarnavimo centrai visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje ir Šiauliuose. Jau pradėjo veikti elektroninė atsarginių dalių parduotuvė, leidžianti klientui jam patogiu būdu užsakyti ir efektyviai pristatyti dalis. 55

Vidaus apdaila

Smulkiesiems baldų gamintojams siūlo ne tik furnitūrą ir plokštes, bet ir stalių cecho paslaugas

UAB „Darval“, gyvuojanti jau beveik du dešimtmečius, yra viena didžiausių baldų furnitūros ir plokštės tiekėjų Lietuvoje. Įmonė savo klientams siūlo itin platų medžiagų ir paslaugų asortimentą.

„Į

monės darbo moto: kokybiška prekė, prieinama kaina, profesionalus ir greitas aptarnavimas“, – sakė UAB „Darval“ komercijos direktorius Audrius Šveikauskas. Pasak A. Šveikausko, bendrovė tiekia baldų furnitūrą, bet vien tuo neapsiriboja – gali pasiūlyti ir kitas medžiagas bei paslaugas, reikalingas baldų gamybai. „Baldų gamintojams – mėgėjams ir profesionalams, – mes galime pasiūlyti visas gamybai reikalingas medžiagas – ne tik funkcionalią ir kiekvieno reika-

lavimus atitinkančią furnitūrą, bet ir platų baldinės plokštės bei virtuvinių stalviršių asortimentą“, – sakė įmonės atstovas. Mažesniems gamintojams, neturintiems savo gamybinės bazės, siūloma pasinaudoti modernaus stalių cecho teikiamomis kompleksinėmis paslaugomis: t. y. detalių pjovimu pagal pateiktus matmenis, briaunų laminavimu PVC juosta bei daugeliu kitų. „Darval“ taip pat gali padaryti kampinius pjūvius, išpjauti apskritimo bei ovalo formos detales, dviejų

Vidaus apdaila

plokščių sujungimus, užtepti klijus ant PVC, išgręžti skyles lankstams, išpjauti norimos formos stalviršius, skylės kriauklei bei viryklei. „Apsilankykite UAB „Darval“ ir kvaliﬁkuotas mūsų personalas padės jums išsirinkti reikiamą prekę, suteiks reikalingą techninę informaciją ar paslaugą“, – sako A. Šveikauskas.

medžio drožlių, yra praktiški, o svarbiausiai – pakankamai pigūs. „Šiandien UAB „Darval“ savo klientams gali pasiūlyti kelių rūšių plokštes bei stalviršius. Tai laminuotos medžio drožlių plokštės (LMDP), taip pat medžio dulkių plokštės (MDF), virtuviniai stalviršiai, baldų nugarėlės (HDF)“, – vardino A. Šveikauskas.

Baldinė furnitūra: nuo lankstų iki slankiųjų aliuminio konstrukcijų

Baldų gamyboje populiariausios – LMD plokštės

Viena iš UAB „Darval“ veiklų – baldinės furnitūros tiekimas baldų gamintojams. Tiekdama detales klientams, įmonė siūlo itin platų šių medžiagų asortimentą. Kaip teigė bendrovės komercijos direktorius A. Šveikauskas, įsigyti galima praktiškai visus priedus, kurie yra reikalingi pagaminti baldams. Tai lankstai, stalčių šonai, bėgeliai, kojos, pakėlimo mechanizmai, virtuvės priedai, spintų priedai, apšvietimas, profiliai, rankenėlės, kabliukai ir pakabos, kartelės ir priedai, ratukai, laikikliai, spynos ir užstūmos, tvirtinimo detalės, biuro įranga, avalynės įranga, kiti baldų priedai, taip pat slankiosios aliuminio sistemos.

Plokščių gamybai naudojamos praktiškos ir įperkamos medžiagos Kaip pasakojo A. Šveikauskas, įmonė taip pat siūlo baldines plokštes ir stalviršius, kurie gaminami iš

Kaip teigė bendrovės atstovas, šiuo metu labiausiai vertinamos laminuotos medžio drožlių plokštės. „Dėl LMDP būdingo praktiškumo jos yra dažniausiai naudojamos medžiagos, gaminant korpusinius baldus. Iš LMDP pagaminti baldai reikalauja itin mažai priežiūros, be to, jie yra atsparus braižymui ir karščiui. Didelis LMDP privalumas – žema kaina“, – sakė A. Šveikauskas. LMDP yra korpusinių baldų gamybos pagrindinis elementas. Šio tipo plokštės pagamintos iš supresuotų medienos drožlių, o abi plokštumos apklijuotos popieriumi, įmirkytu melamino dervoje. Gamybos proceso metu susidariusi apsauginė melamino dervos plėvelė užtikrina plokštės atsparumą drėgmei, aukštai temperatūrai ir reikalauja minimalios priežiūros.

Partneriai – tik pripažintos įmonės Audrius Šveikauskas pasakojo, jog norint, kad klientus pasiektų tik aukščiausios kokybės prekės, UAB

„Darval“ bendradarbiauja tik su aukščiausios kvalifikacijos Europos gamintojais. „Per visus įmonės darbo metus nuosekliai rinkomės baldų furnitūros ir plokštės gamintojus, dėka to tiekiame į Lietuvos rinką tik aukštos kokybės prekes. Mūsų partneriai – patikrintos ir Europoje pripažintos įmonės, tokios, kaip: GTV, FGV, REJS, GAMET, LAGUNA, KRONOPOL“, – minėjo bendrovės atstovas. 57

Vidaus apdaila

„Gaudrė“ kuria tobulo apšvietimo sprendimus

RESTA 2015

Šviestuvus įmonė „Gaudrė“ gamina jau dešimtmetį. Specialistams svarbiausia – į rinką pateikti kokybišką ir nepriekaištingo dizaino produkciją.

iuolaikinio dizaino sprendimai, pasižymintys subtiliomis formomis ir tvirta technologine argumentacija, diktuoja minimalizmo būtinybę. Šviestuvų serija VINDO gimė beieškant geriausios dizaino ir technologijų sąjungos. Ši šviestuvų serija nuolat papildoma naujais gaminiais. „Gaudrės“ specializacija – šviestuvai. Ir tai yra viena svarbiausių varomųjų jėgų kurti vis naujus, maksimaliai vartotojų poreikius atitinkančius šviestuvus ir apšvietimo sprendimus. Kurdami VINDO šviestuvus, bendrovės specialistai naudojosi šiuolaikinėmis technologijomis ir įgyvendino aukštus kokybės reikalavimus. Tobulo apšvietimo sprendimus visoms veiklos sritims kuria išskirtinis šviestuvų dizainas. Šviesą namuose ir biuruose apgyvendinanti bendrovė siekia kompanijos kompetencijų, profesionalumo, patikimumo, aukštos teikiamų gaminių ir paslaugų kokybės. Siūloma produkcija atitinka projektams keliamus techninius reikalavimus, pasižymi optimalia kaina, puikia kokybe ir ekonomiškumu.

Vidaus apdaila

Žmones sunku įtikinti, kad įdėjus sandarius langus, gerai apšiltinus namą, jų butas taps hermetiškas ir kartas nuo karto atidaryti langą nebeužteks – reikia galvoti apie vėdinimo sistemą. Vienas tokių sprendimų, kuris ne tik įleidžia šviežio oro, pašalina drėgmės perteklių, bet ir sugrąžina šilumą, yra sieninis rekuperatorius.

ienas Gargždų gyventojas po renovacijos susidūrė su nemalonia situacija – ėmė rasoti langai, sienos pasidengė pelėsiu. Nors bendrovės „Laumiva“, prekiaujančios rekuperatoriais, specialistai rekomendavo trijų kambarių bute įrengti du rekuperatorius, gyventojas apsidraudė – įsirengė tris. Bendrovės „Laumiva“ direktoriui Juozui Mituzui rekuperatorius įrenginėję meistrai vėliau pasakojo, jog užteko paros, kad iš kambarių, kuriuose buvo įrengti rekuperatoriai, būtų pašalinta drėgmė. „Vieną dieną meistrai sumontavo du rekuperatorius, o grįžę antrą dieną užbaigti darbų, du kambarius rado jau sausus, be rasojančių langų. Tik pelėsio, žinoma, per dieną neatsikratysi, reikia kambarius gerai išdžiovinti, reikia laiko, – pasakojo UAB „Laumiva“ direktorius Juozas Mituzas. – Savo funkcijas mūsų rekuperatoriai atlieka tikrai gerai.“

Grąžina 90 proc. šilumos Kitas bendrovės „Laumiva“ klientas nutarė nerizikuoti: užuot visam namui įsigijęs keturis siūlomus rekuperatorius, jis įsigijo du. Nepatiklus žmogus norėjo pats įsitikinti, kaip veikia įrenginiai. Namo savininkas atėjo į par-

odą, kur „Laumiva“ demonstravo rekuperatorius, ir tapo geriausia rekuperatorių reklama: jis pasakojo, kad yra patenkintas įrenginiais, kurie veikia taip efektyviai, jog namui aprūpinti oru ir apsaugoti nuo drėgmės, gyvenant normaliomis sąlygomis, užtenka dviejų rekuperatorių. „Mūsų rekuperatorius dirba tyliai - 19-29 dBA, ramiai, o sąnaudos yra minimalios. Per valandą jis pakeičia 54 – 55 kub. metrus oro, grąžindamas 90 proc. šilumos“, – sako UAB „Laumiva“ direktorius J. Mituzas. Per parą bendrovės „Laumiva“ siūlomas sieninis rekuperatorius „Twin Fresh“ pakeičia apie 1300 kub. metrų oro. Tokio kiekio užtenka trijų asmenų šeimai. Norma buityje vienam žmogui yra apie 14,5 kub. m. Todėl jis yra visiškai tinkamas butui. Įrengiant sieninį rekuperatorių „Twin Fresh“ nereikia jokių ortakių – tiesiog per sieną gręžiama anga. Sieninis mini rekuperatorius „Twin Fresh“ yra idealus sprendimas patalpų vėdinimui nenaudojant ortakių sistemos. Rekuperacinė sistema „Twin Fresh“ yra lengvai montuojama ant pastato išorinės sienos. „Šie rekuperatoriai efektyviai tiekia ir ištraukia orą. Reversinis EC 12V ventiliatorius naudoja iki 5,61 vatų per valandą energijos, tad elektros energijos sąnaudos neviršija 0,45 EUR per mėnesį“, – pasakoja J. Mituzas. Montuoti tokį rekuperatorių taip pat lengva, nes jis turi apvalų teleskopinį ortakį, kurio ilgis – 250 - 470 mm. Oras valomas G3 filtrais. Ant keramikinio šilumokaičio nesusidaro kondensatas.

Modernus dizainas ir efektyvus veikimas „Neretai namuose po renovacijos, o ypač senesnės statybos namuose, sienų ar lubų kampuose atsiranda pe60

Oro tiekimas ir ištraukimas EC ašinis ventiliatorius naudojamas oro padavimui ir ištraukimui. Dėl EC technologijos ventiliatorius naudoja mažai energijos (iki 5,61W), 12 V įtampa. Variklis turi integruotą apsaugą nuo perkaitimo bei rutulinius guolius, kurie užtikrina ilgą tarnavimo laiką. Ventiliatoriaus „Twin Fresh Comfo RA“ veikia dviem ciklais. Pirmas ciklas: panaudotas šiltas oras šalinamas iš kambario per keramikinį šilumokaitį, šalinamas oras šildo ir drėkina keramikinį šilumokaitį, grąžindamas iki 91 proc. šilumos energijos. Antras ciklas: iš lauko paimtas šviežias grynas oras patenka į keraminį šilumokaitį, kuris absorbuoja drėgmę ir oras nuo sukauptos šilumos pašildomas iki komfortiškos temperatūros. Kai rekuperatoriaus temperatūra nukrinta, ventiliatorius įsijungia į ištraukimo režimą ir ciklas atnaujinamas. Ventiliatorius keičia oro tiekimo arba ištraukimo darbo rėžimą kas 70 sekundžių. „Twin Fresh Comfo RA“ ventiliatoriai vėdinant patalpas taupo šilumos energiją žiemą, vasarą vėsina patalpas. Temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių, į patalpą paduodamas oras atšąla, tuo metu rekomenduotina naudoti mažiausią greitį arba visiškai išjungti įrenginį - sklendė sandariai uždaro angą.

Užs. Nr. 15/50

Rekuperatorius. Švarus ir sveikas oras dieną naktį už 0,45 EUR per mėnesį

lėsis. Kaip žinia, pelėsis plinta drėgnoje aplinkoje – jis ardo mūrą bei išskiria toksines medžiagas. Pelėsio atsiradimą šiose zonose lemia tų pačių, pelėsiui formuotis tinkamų sąlygų atsiradimas – drėgmė, rasojantis langų stiklas bei prasta oro cirkuliacija. Patalpas būtina nuolat vėdinti – grynas oras ne tik sveikesnis, bet ir mažina pelėsio atsiradimo tikimybę“, – sako J. Mituzas. Tyrimai rodo, kad žmogus per parą išskiria apie 3 kg drėgmės. Ji kaupiasi ant langų, sienų, kampuose, kur nėra oro judėjimo, todėl atsiranda pelėsis, veisiasi bakterijos, virusai. Galima atsidaryti langą, gauti gurkšnį oro, bet galima nuolat gauti gerą orą. Tam idealiai tinka energiją taupantis rekuperacijos įrenginys „Twin Fresh Comfo RA-50“, kuris per valandą patalpoje pakeičia 54 kub. metrus oro, o žiemą sutaupo iki 280 kWh šiluminės energijos per mėnesį. Įrenginio specifinės energijos sąnaudos yra 0,105 vato kub. metrui per valandą. Modernaus dizaino priekinės grotelės tinka bet kuriam interjerui. Grotelės įrengtos su automatinėmis žaliuzėmis, kurios atidarytos ventiliatoriaus veikimo metu ir uždarytos visą budėjimo laiką. Priekinės grotelės pagamintos iš aukštos kokybės balto ABS plastiko. Galimas ir kitoks grotelių dizainas. Rekuperatoriaus šilumokaitis pagamintas iš aukštos kokybės keramikos, kuri gerai kaupia ir perduoda energiją. Du G3 integruoti filtrai tiekiamo ir ištraukiamo oro filtravimui užtikrina šviežio oro tiekimą be dulkių, žiedadulkių, vabzdžių bei kitų nešvarumų. Filtrus rekomenduojama valyti kas tris mėnesius. Išorinis gaubtas pagamintas iš aliuminio, nudažytas specialiais polimeriniais dažais, izoliuotas. Apatinėje dalyje yra įrengtos apsauginės grotelės, kurios neleidžia tiesiogiai patekti į ventiliacijos angą vandeniui ir kitiems pašaliniams daiktams.

Vidaus apdaila

Naujakurių galvos skausmas: kaip ištaisyti būsto apdailos defektus? Koks baisiausias žodis žmogui, kuris įsikėlė į naują butą arba ką tik atliko remontą? Atsakymas – „defektas“. Prieš jį nusvyra rankos, išgaruoja kantrybė ir sukyla pyktis. Juolab, jei nelygumą ar įtrūkį sienoje pastebėjote tada, kai darbai jau baigti, pinigai sumokėti, o baldai puikuojasi jiems skirtose vietose. Kaip išvengti arba ištaisyti apdailos darbų defektą, kad jis nevirstų didžiausiu šeimos galvos skausmu, kurį teks „glaistyti“ nemaža pinigų suma?

tatybų specialistai nuolat primena, kad siena yra lyg drobė, ant kurios „tapoma“. Ji padengiama dažais arba apklijuojama tapetais. Kad ši „drobė“ būtų tinkamai paruošta ir būtų užkirstas kelias defekto galimybei, svarbu nepamiršti kelių pagrindinių žingsnių. Apie juos pasakoja Valdas Mozūras, statybinių medžiagų gamintojų bendrovės „Knauf“ techninis konsultantas.

Užs. Nr. 15/31

Įvertinkite kokybės lygį Pasak V. Mozūro, užsakovas ir meistras dažnai skirtingai interpretuoja sąvoką „lygi siena“. Todėl būtinas kompromisas ir bendra abiejų vizija. Svarbu tinkamai įvertinti, kokį kokybės lygį norima pasiekti. Nuo to priklausys, koks glaistas bus naudojamas apdailoje. „Kad tarp naujakurių ir apdailos darbus atliekančių žmonių nekiltų nesutarimų, siūlome vadovautis sienų ir lubų paviršiaus paruošimo lygiais, kuriuos pristato „Knauf“. Tų lygių yra keli – Q1, Q2, Q3 ir Q4. Juos žinant, tikrai nekils nesusipratimų. Pavyzdžiui, tapetams skirta siena neatrodys gruoblėta ir lyg paruošta plytelėms lipdyti“, – pasakoja V. Mozūras. Pasak jo, Q1 paviršiaus paruošimo lygio užteks, jei planuojate ant sienos klijuoti plyteles ar natūralius akmenis. Nieko bloga, jei ant tokios sienos matysis darbinės tinko žymės, plyšeliai bei tinko siūlės. Jei sieną planuojama dekoruoti tinku ar gruoblėtais pluoštiniais tape-

tais, reikės Q2 paviršiaus paruošimo lygio. Tokia siena gali turėti nelygumų ir įrankių paliktų žymių. Norint sieną dažyti matiniais dažais arba ant jos klijuoti įvairaus storio tapetus, privaloma, kad sienos paruošimo lygis siektų Q3. O pats aukščiausias paviršiaus paruošimo lygis – Q4 – turėtų būti pasiektas, jei planuojama naudoti blizgius dažus. Tokiu atveju ant sienos gali likti minimalūs nelygumai, matomi tik esant šoniniam apšvietimui. V. Mozūro teigimu, visus lygius galima pasiekti naudojant universalų gipsinį glaistą „Knauf Q-Filler“.

Žinokite tikslą Be jo – nė iš vietos. Naujakurys ar remontą pradedantis buto šeimininkas turi aiškiai žinoti, kokios galutinės apdailos nori. Dažnai darbai puolami daryti nesuplanavus galutinio rezultato. Būtent tada iškyla defekto grėsmė. „Gali nusipirkti daug įvairių rūšių glaisto, tačiau jei nežinosi, kokį, kaip ir kada naudoti, remontas pasmerktas nesekmei. Kad taip neįvyktų, reikia atidžiai ir kryptingai susiplanuoti visą apdailos darbo eigą, pasidomėti glaistų rūšimis ir privalumais“, – teigia V. Mozūras.

Nemaišykite medžiagų Jei norite pataisyti meistrų paliktą „broką“, sužinokite, koks glaistas buvo naudojamas paskutiniame darbų etape. Pa-

vyzdžiui, jei darbai buvo atlikti su gipsiniu glaistu, tokį būtina naudoti ir vėliau. „Žmonės daro nemažai klaidų. Štai ant gipskartonio užtepa polimerinį elastingą baltą glaistą. Iš pradžių atrodo lygu, tačiau glaistui išdžiūvus, jį nudažius, pasimato jungimai, įvairios skylės. Tinkamai taisyti defektus – tai lyg lopyti kelnes. Juk nelopysime džinsinių kelnių veltiniu“, – sako V. Mozūras. Jo teigimu, kad nereiktų sukti galvos, kokį glaistą pasirinkti, geriausia pasikliauti universaliu gipsiniu glaistu. Juo galima ištisai padengti tiek gipskartonio plokštes, tiek gipsinį, tiek betoninį pagrindą. Be to, jis išsiskiria ir mažomis sąnaudomis. Vieną kvadratinį metrą padengti 1 mm storio sluoksniu reiks 0,83 kg glaisto.

Pasirūpinkite įrankiais Tvarkingas ir kokybiškas darbo įrankis – kiekvieno meistro būtinybė. Jei garsiausi paveikslai pasaulyje nebuvo nutapyti nešvariu ir sudžiūvusiu teptuku, tai ir sienos neturėtų būti glaistomos nudilusiomis ir aprūdijusiomis kreivomis mentelėmis. Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ informacijos centrą tel. 8 5 213 2222, rašykite e. p. info@knauf.lt. „Knauf“ inf. ir iliustr. 61

Resmartus Resmartus Stilingi aksesuarai namams

Stilingi aksesuarai namams

Jums siūlome Jums siūlome veidrodžius su: veidrodžius su: Šlifuotais Šlifuotais ornamentais ornamentais Dažytais Dažytais ornamentais ornamentais Apšvietimu Apšvietimu Rėmeliais Rėmeliais

Išskirtinio dizaino veidrodžiai Išskirtinio dizaino veidrodžiai

Pagal Jūsų norus ir poreikius gaminame Pagal Jūsų norus ir poreikius gaminame veidrodžius su išskirtine ornamentika, kurią veidrodžius su išskirtine ornamentika, kurią Taip galite pasirinkti iš mūsų siūlomos galerijos. galite pasirinkti iš mūsų siūlomos galerijos. Taip pat galime įgyvendinti ir Jūsų idėjas. pat galime įgyvendinti ir Jūsų idėjas. Visus mūsų gaminamus veidrodžius padengiame Visus mūsų gaminamus veidrodžius padengiame apsaugine danga. Ši danga palengvina kalkių ir apsaugine danga. Ši danga palengvina kalkių ir kitų nuosėdų pašalinimą nuo paviršiaus. kitų nuosėdų pašalinimą nuo paviršiaus.

Jutikliniai jungikliai Jutikliniai šviesos šviesos jungikliai

Patalpos Patalposapšvietimą apšvietimą galite galite valdyti valdyti lengvu lengvu prisilietimu ar nuotoliniu pulteliu. prisilietimu ar nuotoliniu pulteliu. Siūlome arba Siūlomerinktis rinktismūsų mūsų paruoštus paruoštus dizainus dizainus arba galime įgyvendinti Jūsų galime įgyvendinti Jūsų idėjas. idėjas.Jutiklinių Jutikliniųjungiklių jungiklių paviršius paviršius pagamintas iš stiklo, pagamintas iš stiklo, todėl todėl skirtingai skirtingai nei nei klavišiniai klavišiniaijungikliai jungikliai nekaupia nekaupia nešvarumų nešvarumųirirbakterijų, bakterijų, yra yra lengvai lengvai valomi.

Naujatechnologija technologija Nauja Išskirtinis dizainas Išskirtinis dizainas Nuotolinis valdymas Nuotolinis valdymas Lengvai valomas Lengvai valomas paviršius paviršius

Stiklo Stiklodekoravimas dekoravimasšlifuotais šlifuotais ornamentais ornamentais Šlifuoti Šlifuotiornamentai ornamentaiant: ant: Stiklinių Stikliniųlaiptų laiptų turėklų turėklų Stikliniųdušo dušokabinų kabinų Stiklinių Stikliniųpertvarų pertvarų Stiklinių Kitųstiklinių stiklinių Kitų paviršių paviršių

Jūsų Jūsųnamų namųinterjere interjeredominuoja dominuoja stiklas? stiklas? O gal Jums Jumsnorisi norisipapildyti papildytiinterjerą interjerą stiklu? stiklu? Stiklo gaminyssu suoriginaliu originaliuraštu raštu tikrai tikrai papuoš papuoš Jūsų gaminys namus.Šlifuojame Šlifuojameornamentus ornamentus ant ant įvairiausių namus. stikliniųpaviršių. paviršių.Jūsų Jūsų pasirinktu pasirinktu ornamentu ornamentu galime stiklinių padengtijau jauesamus esamusstiklinius stiklinius paviršius paviršius arba padengti bendradarbiaujantsu sukitais kitais gamintojais gamintojais galime bendradarbiaujant paruoštinaujus naujusgaminius. gaminius. paruošti

Kištukiniai elektros lizdai Kištukiniai lizdai

Resmartus Resmartus

Kištukiniselektros elektros lizdas lizdas –– tai tai neatsiejama neatsiejama Kištukinis interjero dalis, kurią kartais nėra lengva interjero dalis, kurią kartais nėra lengva priderinti prie esamo interjero stiliaus. Mes priderinti prie esamo interjero stiliaus. Mes Jums siūlome kištukinius elektros lizdus, Jums siūlome kištukinius elektros lizdus, kurių kurių dizainą galėsite susikurti patys ir pritaikyti dizainą galėsite susikurti patys ir pritaikyti savo savo interjere.Dizainą Dizainągalite galite rinktis rinktis ir ir iš iš mūsų mūsų siūlomo interjere. siūlomo asortimento. asortimento.

Išskirtinis Išskirtinisdizainas dizainas Patogus Patogusnaudoti naudoti Lengvai Lengvaivalomas valomas paviršius paviršius

Turime didelę ornamentų galeriją! Turime didelę ornamentų galeriją! Įgyvendiname Jūsų idėjas! Įgyvendiname Jūsų idėjas! Visi produktai gali būti suderinti tarpusavyje! Visi produktai gali būti suderinti tarpusavyje! Susisiekite su mumis tel.: 8 683 68530, 8 635 51555. El. p. info@resmartus.lt Susisiekite suAdresas mumis tel.: 683 68530, 8 g. 635 p. info@resmartus.lt – V. 8Maciulevičiaus 51,51555. Vilnius,El.414 kab. Adresas – V. Maciulevičiaus g. 51, Vilnius, 414 kab. 62

WWW.RESMARTUS.LT WWW.RESMARTUS.LT

„Maxum 2000“ dažyvė – gera dažų išvaizda dešimtmečiui Norintiems nudažyti savo namo fasadą ilgaamžiais ir itin praktiškais dažais, UAB „Tikrasis dažas“ siūlo rinktis JAV pagamintą dažyvę mediniams fasadams „Maxum 2000“. Tai ilgaamžė, nekenksminga, atspari pelėsiui bei saulės spinduliams ir greitai džiūstanti dažyvė. Taip pat šiuo produktu galima konservuoti medį.

pibūdindamas šį produktą UAB „Tikrasis dažas“ direktorius Darius Žukauskas akcentavo, jog tai jau ilgą laiką naudojamas itin praktiškas, pasaulinį pripažinimą turintis gaminys. Dažyvė – tai dažai, kurie ne sudaro plėvelę, o įsiskverbia į paviršių. Jų atsparumas atmosferos poveikiui pasiekiamas dėl sukibimo su paviršiumi, o ne dėl plėvelės atsparumo trinčiai. „Maxum 2000“ – tai unikalios sudėties, jau 20 metų Lietuvoje pardavinėjama, matinė 100 proc. akrilinė dažyvė. Tai laiko išbandytas ir klientų labai vertinamas amerikiečių gamintojų produktas. Gaminant šį produktą naudojamos tik pažangiausias technologijos“, – sakė įmonės vadovas.

Produktas ilgai tarnauja ir yra atsparus oro sąlygoms Pasak D. Žukausko, „Maxum 2000“ sudėtyje yra aukščiausios rūšies pigmentų, kurie šiems dažams suteikia ilgalaikę gerą išvaizdą ir atsparumą oro poveikiui mažiausiai 7 metams. Vidutiniškai, teisingai paruošus ir padengus paviršių – tarnauja apie 10 metų. „Akrilinė dažų plėvelė yra elastinga, todėl netrūkinėja, nesilupa bei džiūdama neskilinėja. Prieš dažant, paviršiaus nereikia gruntuoti ar glaistyti. Ypatinga, 100 proc. akrilinė, derva giliai įsiskverbia į medį ir suteikia šiai dažyvei

ilgaamžiškumą bei atsparumą įvairiomis oro sąlygomis ne blogiau nei aliejaus pagrindo dažyvės arba aliejaus praturtintos akrilinės dažyvės. Šis produktas tinka ir medžiui konservuoti“, – teigė D. Žukauskas. Šiais dažais galima padengti ir naujus, ir jau anksčiau dažytus paviršius. Galima dažyti dailylentes, fanerą, kietmedį. Taip pat tinka mūrui, tinkui bei kitiems vidaus ir išorės paviršiams.

Saugo nuo pelėsio ir saulės spindulių Apibūdindamas kitas „Maxum 2000“ dažyvės savybes, D. Žukauskas paminėjo, jog šis produktas saugo paviršius nuo pelėsio ir neblunka. „Šie dažai yra akriliniai, skiedžiami vandeniu, su antipelėsine apsauga – „kvėpuojantys“. Tai reiškia, kad – jie stabdo drėgmės patekimą į medieną iš aplinkos ir tuo pačiu puikiai leidžiantys jai išgaruoti. Kadangi dažai yra matiniai, jie nesudaro barjero garams. Dėl to dažai nesilupa “, – sakė D. Žukauskas. Kaip tvirtina UAB „Tikrasis dažas“ vadovas, dažai gerai geriasi į paviršių. Jiems nereikia grunto. Papildomi gruntai, dažai ar impregnantai nereikalingi. O jei jie sudaro plėvelę – ir nepageidaujami. Dažyvė yra ir pilnai dengiantis dažas, kuris sudaro geriausią apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių – ultravioleto. Spalvas taip pat galima pasirinkti iš tūkstančio spalvų paletės.

Tiekia naujausias ir pažangiausias dažymo technologijas UAB „Tikrasis dažas“ turi didžiulę patirtį dažų rinkoje. Šią veiklą įmonė, suformavusi tikrų profesionalų komandą, pradėjo dar 1995 metais. Tačiau, kaip teigė bendrovės direktorius Darius Žukauskas, įmonė neapsiriboja vien prekyba dažymo priemonėmis. Be šios veiklos, UAB „Tikrasis dažas“ taip pat teikia ir papildomas paslaugas – tokias, kaip elektrinių statybinių įrankių nuoma bei prekyba. „Pagrindinė mūsų veikla – prekyba statybiniais amerikietiškais dažais, konsultacijos, geriausių sprendimų ieškojimas, naujovių įdiegimas, – pasakojo direktorius Darius Žukauskas. – Bendrovė „Tikrasis dažas“ amerikietiškus statybinius dažus tiekia iš vieno gamintojo. Šis gamintojas pasirinktas neatsitiktinai. Didžiausią įtaką šiam pasirinkimui padarė tai, kad amerikiečiai gamintojai turėjo gausią dažų gamą, puikią dizainerių ne kompiuteriniu būdu išgautą spalvų paletę. Tobulėjant dažų gamybai, nuo naujovių stengiamės neatsilikti ir mes. Todėl nuolat atsivežame ir į prekybą patiekiame pačias naujausias ir pažangiausias technologijas.“ Papildomos paslaugos, kurias teikia UAB „Tikrasis dažas“, yra elektrinių statybinių įrankių prekyba bei nuoma. Įmonė importuoja itališkas grindų šlifavimo mašinas. Taip pat UAB „Tikrasis dažas“ kolektyvas bendrauja bei suteikia konsultacijas tiek privatiems pirkėjams, tiek ir statybinėms organizacijoms. Vilniuje – Savanorių pr. 22, tel. 8 698 23345 Klaipėdoje – Dubysos g. 25, tel. 8 652 01010

Portalą kuria VšĮ „Propagandos ministerija”

Kiti produktai STATYBUNAUJIENOS.LT diskusijų klubas Analizuojami aktualūs klausimai, aptariamos problemos. Siekis – dalyvaujant sprendimų galią turintiems asmenims – ministerijų, Vyriausybės, Seimo nariams, ekspertams, akademinei bendruomenei, kt.

Kiti renginiai Seminarai, konferencijos, pristatymai – verslo ir asmeninėmis progomis. Organizuojame ir vykdome

Leidžiame leidinius svarbiomis sektoriui progomis: STATYBUNAUJIENOS.LT Lietuvos metų gaminys, STATYBUNAUJIENOS.LT Resta, STATYBUNAUJIENOS.LT Statybininkų diena Reklaminius bendrovių leidinius, lankstinukus, kitą medžiagą, Knygas

Projektai Rengiame komunikacijos projektus, juos įgyvendiname Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

RESTA 2015 Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas parodai „RESTA 2015“. Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt

Nuotraukos ir tekstai – bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip. Leidėjas neatsako už reklamų turinį. Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT

Maketavo VšĮ „Geriausia idėja“ Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius

Leidinys platinamas nemokamai.