STATYBUNAUJIENOS.LT

2015 Nr. 1 (4)

Lietuvos met킬 gaminys 2014

1

www.ulmaconstruction.lt

Kompleksiniai sprendimai visiems statybų projektams

UAB „ULMA Construccion Baltic“, Justiniškių g. 126 LT-05268 VILNIUS. Tel. +370 5 203 49 99, faks. +370 5 203 49 49, e. p. biuras@ulmaconstruction.lt

Lietuvos metų gaminys

LSA. 2014 m. pasiekti svarbūs laimėjimai, bet 2015 m. laukia dar didesni iššūkiai

2014 metai statybininkams ir Lietuvos statybininkų asociacijai buvo išties darbingi. Teko spręsti tiek įsisenėjusias, tiek naujas problemas. Tačiau pasiekėme ir reikšmingų rezultatų. Ateinantys metai bus ne ką lengvesni, tačiau tikime, kad šalies statybos sektorius juda teisinga linkme – link pažangos. Statybos apimtys 2014 metais augo, NT rinka buvo aktyvi. Apskritai, turime priežasčių išlikti optimistais, tačiau negalime pamiršti ir grėsmių.

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Kaip ir kasmet, galime pasidžiaugti ypač gerai vertinamais naujais ar modernizuotais pastatais, kuriuos statė Lietuvos statybininkų asociacijos įmonės. Išsiskiria AB „Montuotojas“ atlikta AB „Lifosa“ cecho rekonstrukcija, AB „Panevėžio statybos tresto“ atliktas darbas statant AB „Akmenės cementas“ gamybos linijas, UAB „Avona“ pastatytas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatas.

Kokybišku darbu pasižymėjo įmonės „Irdaiva“, „Kortas“, Skandinavijos rinkoje toliau sėkmingai dirbo „Staticus“, kaip bendrovę, kuri ypač daug dėmesio skyrė informacinių technologijų taikymui savo veikloje, galima išskirti „Markučius“.

Reikšmingiausias įvykis – VšĮ „Skaitmeninė statyba“ Reikšmingiausias praėjusių metų įvykis statybos sektoriui – viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“ įsteigimas.

Nuo 2014 metų pavasario turime skaitmeninės statybos ir statinio informacinio modeliavimo (BIM) vystymą Lietuvoje koordinuojančią organizaciją, kurią kartu įsteigė 13 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų. Šios organizacijos atsiradimas suteikė labai reikalingą postūmį – jau turime beveik 100 kompetentingų statybos, mokslo, IT specialistų jungiančią skaitmeninės statybos komandą, kuri, pasiskirsčiusi į darbo grupes, atlieka darbą, turintį

tapti esminių pokyčių statybos sektoriuje pagrindu. Esame pasitvirtinę veiklos gaires ir manome, kad skaitmeninės statybos entuziastai padės pakelti statybą į naują ir daug aukštesnį kokybės lygį. Nors pagrindinė naudos gavėja šiuo atveju yra valstybė ir valstybės ūkis, kol kas valstybės institucijų pasiryžimas veiksmams yra per menkas, tačiau dialogas vyksta nuolat ir čia proveržis taip pat turės įvykti.

Viena yra aišku – Lietuvoje statybos sektorius, kaip ir visame pasaulyje, turi skaitmenizuotis. Naujos informacinės technologijos beveik neatpažįstamai pakeitė prekybą, mediciną, kitas sritis, tačiau statybos organizavimas, kai kurie darbo metodai iki šiol keitėsi vangiai. 2015 metai skaitmeninės statybos vystymo procesui bus labai svarbūs, kadangi tai bus paskutiniai metai prieš 2016-uosius, kuomet pagal naują Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti BIM metodologiją. Šiais metais turės vykti didelis ir svarbus viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“, valstybės, mokslo ir švietimo institucijų darbas, siekiant pasirengti esminiams pokyčiams.

Seimas pritarė atvirkštinio PVM apmokestinimo tvarkai Prieš pat Kalėdas Lietuvos statybininkai sulaukė dovanos – Seimas pritarė atvirkštinio PVM apmokestinimo

tvarkai. Atvirkštinis PVM apmokestinimas reiškia, kad statybų sektoriuje PVM mokės užsakovas, o ne rangovas, iki šiol turėjęs vykdyti mokestinę prievolę, nors iš užsakovo neretai dar nebūdavo gavęs sutartos kainos.

Tai, kad ši tvarka galiausiai buvo patvirtinta, yra didelių Asociacijos pastangų rezultatas. Įsigaliojęs atvirkštinis PVM apmokestinimas turi padėti užtikrinti efektyvesnį PVM už statybos paslaugas surinkimą į valstybės biudžetą bei iki minimumo sumažinti riziką, kad PVM apskirtai nebus sumokėtas. Kartu tai leis vystyti stipresnį ir „sveikesnį“ Lietuvos statybos sektorių.

Lietuvos statybininkų asociacija siekia kurti statybos verslui palankią aplinką ne tik teikdama siūlymus valstybės ir reguliavimo institucijoms, tačiau ir naujomis pačios Asociacijos paslaugomis. Stengiamės kurti pridėtinę vertę savo nariams, todėl 2014 metų pavasarį davėme startą nuolaidų programai „Statybininkams“.

Asociacijos nariai turi galimybę verslui naudingas prekes ir paslaugas įsigyti pigiau. Stiprinome ir kitą LSA teikiamą paslaugą – statybos taisyklių portalą www. statybostaisykles.lt. Pasiekėme susitarimą su Lietuvos elektros energetikos asociacija dėl taisyklių katalogo išplėtimo su elektros energetika susijusiomis statybos taisyklės, taip pat portale nuo šiol bus galima rasti informaciją apie neatitiktinius statybos produktus.

Asociacijos narių gretas 2014 m. papildė 12 naujų bendrovių. Tai parodo, kad aktualijos kurias sprendžia LSA, jos prezidiumas yra reikšmingos visam statybų sektoriui.

Būtų paprasčiau, jei statybų sektorius turėtų aiškias kryptis Taigi praėjusius metus galima laikyti ypač reikšmingais dėl skaitmeninės statybos procesų įsibėgėjimo. Naujos technologijos iš esmės pakeis statybą ir visuomenei padovanos kokybiškesnius, saugesnius, efektyviau eksploatuojamus statinius. 2014 metai buvo kryptingi ir suteikiantys pagrindą statybos vystymuisi šalyje. Žvelgti į ateitį ir prognozuoti būtų daug paprasčiau, jei Lietuvos statybų sektorius turėtų aiškias kryptis, strateginį planavimą – gaires bent artimiausiems 5 metams, nacionalinę statybos strategiją 15, 20 ar 30 metų. Lietuvos statybininkų asociacija sieks, kad tokio pobūdžio dokumentas būtų sukurtas ir patvirtintas valstybės.

Skaitmeninės statybos ir BIM metodologijos plėtra Lietuvoje išspręs nemažą dalį problemų, su kuriomis dabar susiduria statybos sektorius, tačiau dalis jau ne vienerius metus statybą lydinčių problemų reikalauja išskirtinio dėmesio.

Nukelta į 4 psl.

3

Lietuvos metų gaminys

Premjeras A. Butkevičius. „Sugebėjome pasukti didelį Lietuvos eksporto laivą kita kryptimi“ „Dėkoju už Jūsų pasiekimus šiais kupinais geopolitinių iššūkių metais. Vyriausybė, petys į petį dirbdama su verslu, sugebėjo pasukti didelį Lietuvos eksporto laivą, plaukiantį Rytų kryptimi, į kitą pusę ir taip ne tik sumažino nuostolius šalies ekonomikai, bet praktiškai jų išvengė“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius, dalyvaudamas Vyriausybės rūmuose surengtoje jau 18-oje Lietuvos metų gaminio (2014) apdovanojimų įteikimo ceremonijoje.

Algirdas Butkevičius

Sveikinimo kalboje Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad 2015 metai neleis atsipalaiduoti, bus ir toliau dirbama ties eksporto rinkų diversifikavimu. „Vizito į JAV metu buvo pasiektas susitarimas, kuris, kaip tikimės, jau 2015 metų pirmąjį pusmetį mėsos perdirbimo įmonėms leis į JAV eksportuoti jautieną, kiaulieną, avieną, ožkieną ir kitus jų produktus.

Taip pat pokalbio su Kinijos premjeru metu buvau infor-

muotas, kad derybos dėl raudonos mėsos ir pieno produktų pripažinimo bus vykdomos aukščiausiu diplomatiniu lygiu. Tai teikia dideles viltis, kad jau greit mūsų produkcija pateks ir į Kinijos rinką“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Geopolitinė krizė Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) regione paskatino Lietuvos verslą ieškoti alternatyvių rinkų už Europos Sąjungos (ES) ir NVS ribų. Šiemet

eksportas į Kiniją ir Honkongą padidėjo atitinkamai 11 ir 20 proc. Eksportas į Malaiziją išaugo 64 proc. Eksportas į Kanadą ir Argentiną padidėjo atitinkamai 10 ir 16 proc.

Pastebimai išaugo eksporto apimtys į Arabų pusiasalio rinkas. Tikėtina, kad šie pokyčiai Lietuvos eksporto struktūroje bus ilgalaikiai.

LPK nuotr.

LSA. 2014 m. pasiekti svarbūs laimėjimai, bet 2015 m. laukia dar didesni iššūkiai Atkelta iš 3 psl.

Sieksime sąlygų dirbti skaidriai, mokėti atlyginimus pagal kompetenciją Visų pirma, reikalingi veiksmai sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą. Emigracija daugiausiai gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus, jaučiamas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklose, sukurti darbo išteklių registrą.

Keisti darbininkų darbo įpročius turime ir dėl vis dar grėsmingai didelio nelaimingų atsitikimų ir darbo saugos pažeidimų skaičiaus statybos aikštelėse. Sieksime, kad darbų sauga kuo greičiau nebebūtų konkuravimo objektu viešuosiuose pirkimuose. Bendradarbiaujant su Darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitomis organizacijomis, dalyvaujant ES projektuose, sieksime spręsti šiuos klausimus. 2015 metai šiuose procesuose atliks svarbų vaidmenį. Be to, statybos darbuotojų kompetencijos ugdymas bus vienas iš prioritetų ir dėl kylančių energinio pastatų efektyvumo reikalavimų. Bendradarbiavimas su 4

socialiniais partneriais, VGTU, KTU universitetais, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, profesinio mokymo įstaigomis, taip su kitomis minėtomis organizacijomis duoda gerus rezultatus konsoliduojant visus vardan bendro tikslo – pažangos statybų sektoriuje. Partnerių vaidmuo siekiant svarbiausių tikslų svarbus išliks ir šiemet.

Apskritai, 2015 metais toliau sieksime, kad statybos verslui būtų sudarytos geros sąlygos dirbti skaidriai, mokėti darbuotojams kompetencijas atitinkantį atlygi-

nimą. Artimiausia statybos sektoriaus ateitis priklausys ir nuo to, ar Aplinkos ministerija atsižvelgs į verslo pastabas dėl renovacijos organizavimo, kaip bus planuojamos valstybės investicijos, nuo bendros politinės padėties Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

Esminiams pokyčiams ir pažangai statyboje reikalingas strateginis požiūris ir pagreitį įgavęs skaitmeninės statybos vystymo procesas.

LSA nuotr.

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt Maketavo VšĮ „Geriausia idėja“

Lietuvos metų gaminys 2014

Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas konkursui „Lietuvos metų gaminys 2014“.

Nuotraukos ir tekstai – bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Leidinys platinamas nemokamai.

Lietuvos metų gaminys

LPK prezidentas R. Dargis. „Kaimyno daržinė ilgai nedega“ Renginyje, skirtame konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ nominantų apdovanojimui, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis pažymėjo, kad daugeliui Lietuvos įmonių tai buvo sunkūs išlikimo metai. „Tačiau kaimyno daržinė nedega amžinai, nestabili situacija ilgai būti negali – turės susitvarkyti, – sakė LPK prezidentas R. Dargis. – Tradicinės kryptys, kurias Lietuvos pramonininkai yra įsisavinę, turiu omenyje Rytus, po kiek laiko bus atgaivintos.“ R. Dargis pažymėjo tinkamą Vyriausybės elgesį, kuri, jo žodžiais, neeskalavo problemų. Pramoninkai pabrėžia, kad politika turi būti nuosaiki ir turi veikti kartu su ekonomika.

Tik esant tokioms sąlygoms, akcentavo pramonininkų lyderis, šalis gali tikėtis geriausių rezultatų. „Kiti metai bus diversifikavimo metai. Manau, kad tiek Vyriausybės, tiek pačių pramonininkų dėmesys bus skirtas kitoms rinkoms, kurios mums nebuvo įprastos, kaip, pavyzdžiui: Pietryčių Azija, Viduriniai, Artimieji Rytai, Afrikos šalys. Manau, kad jos bus ne vienos įmonės taikinyje“, – apie 2015 metų lūkesčius kalbėjo R. Dargis.

Robertas Dargis

LPK šiemet rengs konferencijas, kuriose verslininkai bus supažindinti su eksporto į minėtas rinkas sąlygomis, galimybėmis, tikimasi, kad naujų rinkų paieškai bus skirta ir ES paramos lėšų.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui,

skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Šiemet apdovanojimams nominuotos 82 įmonės dešimtyje vertinimo grupių iš 15-os šalies ūkio šakų. Dviejų lygių ekspertų ir įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 93 aukso ir 5 sidabro medalius įmonių produkcijai ir paslaugoms.

LPK nuotr.

5

Nominacijos

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ rezultatai pagal gaminių grupes Iš viso suteikti 98 medaliai, iš jų 93 aukso ir 5 sidabro.

AUKSO medaliai MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: • • • • • • • • • • • • • • • • • •

Varžinė elektros krosnis SNOL 2x6405/150 - AB „Umega“, „Vienybė G“ granulinis katilas - AB „Umega“, Multifunkcinė traktorinė puspriekabė PI20 - AB „Umega“, Modernizuota paverčiama platforma tipo MPP-61 - UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, Automatinė PET taros pūtimo mašina LITO 6/6 - UAB „Terekas“, Mokomasis raketinis kompleksas RT-400 sistemai „STINGER“ - KTU Gynybos technologijų institutas, „Nerūdijančio plieno talpykla šokoladui su progresyvios konstrukcijos maišykle ir kaitinimo sistema“ - AB Mašinų gamykla „Astra, Tunelinis pasterizatorius „H&H 30000“ - UAB „Hermis“, Manevrinis lokomotyvas TEM LTH - AB „Lietuvos geležinkeliai“, Kieto kuro vandens šildymo katilas K-2-16DG - UAB „Kalvis“, Šaldytuvas su bešerkšne šaldymo sistema NO FROST SNAIGĖ RF34 - AB „Snaigė“, Universlus birių žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas - UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, Biokuro garo katilas - UAB „Enerstena“, Žemagrindis miesto autobusas „Mercedes Benz CityLine“ UAB „Altas komercinis transportas“, Žvejybinis laivas „Gitte Henning“ - UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“, Savitarnos siuntų terminalas - UAB „LL OPTIC“, Šiaudų smulkinimo ir granuliavimo įrengimų komplektas ŠSGL-1 - AB „Radviliškio mašinų gamykla“, Ir kiti.

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE: • AB „Lifosa“ sieros rūgšties cecho rekonstrukcija - AB „Montuotojas“, • AB „Akmenės cementas“ 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statyba – AB „Panevėžio statybos trestas“, • Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato rekonstrukcija pastatant antstatą, Saulėtekio al. 10, Vilnius - UAB „Avona“, • Europinės svarbos „Natura 2000“ (Minijos upės ties Dyburiais) teritorijoms išsaugoti ir informacinei sistemai sukurti skirtų tvarkymo priemonių statyba UAB „Plungės Jonis-S“, • Vilniaus vakarinio aplinkelio II-asis etapas - AB „Kauno tiltai“, • „Volkswagen“ automobilių salono su komercinėmis patalpomis, Vaduvos g. 3, Vilniuje, statybos darbai - UAB „Irdaiva“, • Jungtinio gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos, Akademijos g. 2, Vilniuje, rekonstravimo darbai - UAB „Irdaiva“, • Nenaudojamo pastato Birštone, Algirdo g. 22 rekonstrukcija ir sanatorinio gydymo infrastruktūros sukūrimas - UAB „Kortas“, • Tinkuojamų fasadų plokštė „PAROC Linio 10“ - UAB „Paroc“, • VIASAF O/5, bituminis mišinys pasikartojančius plyšius asorbuojančiam sluoksniui - AB „Eurovia Lietuva“, • Kelio A9 Panevėžys-Šiauliai ruožo nuo 59,7 iki 75,63 km rekonstrukcijos (su Kairių aplinkeliu) projektas - UAB „Kelprojektas“, • Vilniaus pietinis apvažiavimas - AB „Panevėžio keliai“, • Kauno miesto viešbučių ir restoranų praktinio mokymo centro kapitalinis remontas - UAB „Naujoji Aleksoto statyba“, • Projekto Sandstuveien 68 fasadų ir kitos konstrukcijos, Oslas, Norvegija - UAB „Staticus“, • Stiklu dengtas medinis langas AVANGARD - UAB „Doleta“, • Plastikinis bortas “Plastbort” - UAB „Baltic ILP“, • Geležinkelio iešmas 60E1-300-1:9 europinei 1435 mm vėžiai, skirtas “Rail Baltica” projektui - UAB „voestalpine VAE Legetecha“,

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE:

• Ir kiti.

• Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos technologinė įranga UAB „Traidenis“, • Darbų kompleksas užtikrinantis taršos mažinimą UAB „Vilniaus energija“ termofikacinėje elektrinėje Nr. 2 - UAB „Vilniaus energija“ ir Lietuvos energetikos institutas.

SIDABRO medalis:

6

• Raudonas asfaltbetonis AC 8 VL dviračių takams - AB „Eurovia Lietuva“.

• Ir kiti.

Nominacijos

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ - 2014 Šventiniame renginyje aštuoniose įmonių grupėse LPK prezidentas Robertas Dargis kartu su Susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi bei Socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene apdovanojimus įteikė vertinimo komisijos atrinktoms 35 įmonėms – už sėkmingą veiklą 2014 metais.

„Sėkmingai dirbančios įmonės 2014“ buvo vertinamos pagal produkcijos ir paslaugų apimtis (metinės pajamos), pelningumą, investicijas į gamybą, eksporto apimtis (pagaminta produkcija ar suteiktos paslaugos realizuotos už Lietuvos ribų), darbo našumo rodiklius ir kitus papildomus kriterijus.

Nominacijos apdovanojimas įteiktas įmonėms: Statybinių medžiagų gamybas ir statybos įmonių gruStatybos pramonės sektorius įmonių grupėje: Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Inžineriniai tinklai“, UAB „Elektromontuotojas“, AB „Montuotojas“, AB „YIT Kausta“, UAB „Plungės lagūna“.

pėje: UAB „Bodesa“, UAB „Eternit Baltic“, UAB „Voestalpine VAE Legetecha“, AB „Anykščių kvarcas“, UAB „Novalda“, UAB „Idelis“, UAB „Glasvega“.

Elektronikos ir mašinų gamybos įmonių grupėje: UAB „Umega“, UAB „Selteka“, UAB „Terekas“ ir kt.

7

Nominacijos

AB „Umega“: trys „Lietuvos metų gaminio 2014“ aukso Akcinė bendrovė „Umega“ yra šiuolaikiška gamybinė įmonė, turinti ilgalaikes tradicijas metalo apdirbimo ir gamybos iš metalo srityse. 2014 metai įmonei buvo itin dosnūs. AB „Umega“ konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ buvo apdovanota net trimis aukso medaliais mašinų ir įrengimų pramonės grupėje. Taip pat bendrovė buvo pripažinta ir „Sėkmingai dirbančia įmone“.

Aukščiausius apdovanojimus – aukso medalius – konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ įmonei pelnė jų gaminiai: šildymo katilas „Vienybė G“, multifunkcinė traktorinė puspriekabė PI20 bei varžinė elektros krosnis SNOL 2x6405/150. „Sėkmingai dirbančia įmone“ AB „Umega“ padėjo tapti gamybos inovacijos bei nuolatinis rūpinimasis darbuotojų kvalifikacija ir gerove.

„Vienybė G“ – paprastas būdas apšildyti savo būstą Pirmąjį aukso medalį konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ AB „Umega“ pelnė už šildymo katilą „Vienybė G“.

8

Šis gaminys pristato naują šildymo technikos atšaką – granulėmis kūrenamą, automatizuotą katilą. Šie šildymo katilai išsiskiria moderniu dizainu, aukšta kokybe ir funkcionalumu.

Elektroninis, automatizuotas valdymas ir patikimas moduliacinis degiklis užtikrina nepriekaištingą katilo darbą ir aukštą naudingumą.

Apibūdindamas šildymo katilą „Vienybė G“ AB „Umega“ generalinis direktorius Tomas Džiugas išskyrė gaminio šiuolaikiškumą ir praktiškumą. „Vienybė G“ – modernus ir universalus šildymo katilas. Degiklį ir granulių bunkerį prie jo galima pajungti tiek iš kairės, tiek iš dešinės katilo pusės. Katilai gaminami nuo 15 iki 55 kilovatų galingumo, tad šiuo katilu galima apšildyti tiek vidutines, tiek dideles – daugiau nei 600 kvadratinių metrų patalpas. Elektroninis valdymas ir pilnai automatizuotas kuro padavimas ir uždegimas užtikrina visiška komfortą“, – teigė vadovas.

Anot T. Džiugo, šildymo katilas „Vienybė G“ pasižymi valdymo bei eksploatacijos paprastumu ir saugumu. „Šis įrenginys gali būti valdomas tiek kambario termostatu, tiek nuotoliniu būdu. Šildymo katilas turi galimybę kontroliuoti kelių siurblių ir vožtuvų darbą. Technologijos valdymas lengvas ir patogus. Jį dar labiau supaprastina lietuviškas valdiklio meniu, – pasakojo įmonės vadovas. – Kuriant šią technologiją, didelis dėmesys buvo skirtas ir jo saugumui. Šildymo

AB „Umega“ generalinis direktorius Tomas Džiugas

katilas apsaugotas nuo perkaitimo ir gaisro. Tylus kuro ir oro padavimas nesukelia papildomu rūpesčių. Buvo pasirūpinta, kad katilo priežiūra būtų kuo paprastesnė vartotojui. Kaitinimo elementai išdėlioti taip, kad ne tik pasiimtų maksimalų šilumos kiekį, bet ir būtų patogu juos prižiūrėti ir valyti. Lengva nuimti bei išvalyti degiklio dalis. Patogus priėjimas prie techninių katilo elementų padaro priežiūrą labai paprasta.“ Įmonės generalinis direktorius T. Džiugas taip pat paminėjo, jog katilą rekomenduojama kūrenti 6-8 milimetrų medžio granulėmis. Jam suteikiama 2-jų metų garantija. Šildymo katilas „Vienybė G“ leis lengviau atsikvėpti ir nereikalaus daug pastangų apšildant savo būstą.

Puspriekabė PI20 – vienintelė Lietuvoje gaminama puspriekabė su krovinį išstumiančiu bortu Antrasis aukso medalis bendrovei „Umega“ buvo skirtas už multifunkcinę traktorinę puspriekabę PI20. Ši puspriekabė yra skirta žemės ūkio produktų pervežimui, perkrovimui ir organinių trąšų paskleidimui.

Nominacijos

medaliai ir „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominacija Paprašytas apibūdinti šį agregatą, T. Džiugas akcentavo puspriekabės originalumą ir savybes atlikti daugelį funkcijų. „Tai vienintelė Lietuvoje gaminama puspriekabė su krovinį išstumiančiu bortu. Agregatas yra unikalus savo konstrukcija. Puspriekabės kėbule įmontuotas išstūmimo mechanizmas, leidžiantis išstumti krovinį žemose patalpose. Pats gaminio kėbulas yra didelio tūrio. Tokia savybė suteikia galimybę naudoti puspriekabę žalios masės transportavimui, pavyzdžiui, biodujų jėgainėse. Taip pat prie puspriekabės galima papildomai primontuoti atskirus priedus. Pavyzdžiui, vietoje galinio borto gali būti sumontuotas organinių trąšų kratytuvas arba grūdų perkrovimo mechanizmas. Šie papildomi priedai suteikia gaminiui daugiau universalumo. Tokiu būdu, naudojant daugiafunkcinę puspriekabę, nebereikia pasirinkti trijų atskirų gaminių, pritaikytų konkrečioms užduotims“, – sakė T. Džiugas.

2014 metais traktorinė puspriekabė PI20 sulaukė didelio pasisekimo ir susidomėjimo parodose: AGROSHOW 2014 Bednary mieste Lenkijoje, Bulgarijos mieste Stara Zagoroje vykusioje parodoje BATA-AGRO 2014, TECHAGRO 2014 Brno mieste Čekijoje bei „AGROSALON 2014“ parodoje, kuri vyko Rusijos sostinėje Maskvoje.

Užs. Nr. 61/14

Krosnis nepakeičiama įmonėse, kur svarbūs greiti ir kokybiški terminiai procesai Trečiasis aukso medalis konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ įmonei „Umega“ buvo suteiktas už varžinės elektros krosnies SNOL 2x6405/150 sukūrimą.

Krosnis skirta procesui, kuriam reikalinga itin stabili temperatūra ir tinkamas jos pasiskirstymas visoje kameroje. Sukurta krosnies valdymo sistema leidžia idealiai kontroliuoti temperatūrą įvertinant ir tai, jog proceso metu produktas pats pradeda spinduliuoti šilumą (valdomas inertinis temperatūros pakilimas).

Proceso metu išsiskiriančios kenksmingos medžiagos, pradedant skysta būsena, baigiant dujine, o galų gale –

procesui pasibaigus ir atvėsus krosniai, skystoji būsena tampa kieta, kurią reikia kaskart pašalinti iš kameros, kaip ir dujas. Tam sukurtas specialiai pritaikytas krosnies dugnas ir ventiliavimo sistema su atitinkamais filtrais.

taip pat stengiasi analizuoti rinką ir prisitaikyti prie poreikių bei ieškoti naujų nišų. Visa bendrovės gaminama produkcija yra sertifikuojama pagal ES standartų reikalavimus. Bendrovė savo produktus sertifikuoja ir

Gaminius testuoja, įvertindami skirtingų rinkų reikalavimus Tarp įmonės apdovanojimų – ir Sėkmingai dirbančios įmonės nominacija. Pagrindines AB „Umega“ veiklos sritis sudaro: šildymo įrenginių, žemės ūkio ir miško technikos, laboratorinių ir pramoninių krosnių, orapūčių, metalinių detalių, vožtuvų ir kitų metalo produktų gamyba.

Paprašytas apibūdinti bendrovę, „Umega“ generalinis direktorius T. Džiugas pasidžiaugė, jog antrus metus iš eilės įmonė buvo įvertinta kaip sėkmingai dirbanti. Vardindamas šio pasiekimo priežastis, vadovas akcentavo, jog viena priežasčių tapti „Sėkmingai dirbančia įmone“ buvo nuolatinis naujų technologijų diegimas. „Mūsų bendrovė nuolat siekia diegti naujas technologijas, vystyti naujus produktus, kurie atitiktų vartotojų poreikius, – sakė jis. – Įmonėje taip pat vykdomi nuolatiniai vidaus procesų auditai, kurie sudaro sąlygas identifikuoti procesines klaidas ir diegti korekcijas. Tai padeda efektyvinti procesus, kurti lanksčią struktūrą ir išvengti broko, kuris bendrovei reikštų nepatenkintus klientus ir finansinius nuostolius.“ Anot vadovo, kita priežastimi, lėmusia Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją, taip pat galėjo būti įmonės lankstumas orientuojantis į klientų poreikius ir jau esamas bei naujas rinkas. „Mūsų įmonė 9

Nominacijos

Atkelta iš 9 psl.

papildomai, kai to reikia norint produktą pateikti kitoms rinkoms, kuriose yra reikalingi papildomi kokybės sertifikatai. Vienas tokių pavyzdžių – „Umega1“ židinys, kuris šiuo metu sertifikuojamas DINplus sertifikatu, suteikiančiu platesnes galimybes prekiauti Skandinavijoje bei Vokietijoje, turinčioje bene aukščiausius reikalavimus ir papildomus sertifikatus užtikrinti produktų kokybei. Produktai sertifikuojami pagal klientų ir rinkos poreikį bei išpildant tam tikrų, įmonėje taikomų standartų reikalavimus. Pvz., CE žymėjimas yra taikomas visoms šį standartą atitinkančioms prekėms. Šildymo technika yra testuojama ir sertifikuojama išorės laboratorijose“, – sakė T. Džiugas.

Gamyboje taiko pažangią Lean vadybos sistemą Taip pat, anot pašnekovo, itin svarbų vaidmenį, pelnant „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją, suvaidino investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą bei jų darbo sąlygų gerinimą. „Šiuo metu įmonėje darbuojasi daugiau negu 700 kvalifikuotų specialistų. Jie dirba keturiose įmonės padaliniuose – Žemės ūkio technikos,SNOL,„Vienybės“ ir „Si-

10

rijaus“. Įmonė yra suinteresuota kelti savo darbuotojų kvalifikaciją. Pvz.: visi suvirintojai privalo būti atestuoti, jei nėra – apmokomi papildomai, siunčiami į kursus ir jiems suteikiamas kvalifikacijos pažymėjimas. Visi vidaus auditoriai, atliekantys vidaus procesų auditus taip pat yra sertifikuoti.

2014 metais įmonė pradėjo diegti Lean, vadinamąją liekną, gamybos valdymo sistemą. Tai yra Japonijoje, „Toyota“ gamykloje, sukurta sistema, kuri leidžia tobulinti procesus ir užtikrinti nuolatinį įmonės tobulėjimą, orientuoti ir koncentruoti įmonės veiklą į kokybės ir efektyvumo gerinimą, o tai reiškia tiesioginę naudą ir klientui.

2015 metų pradžioje baigiasi pirmasis Lean diegimo etapas, tačiau net jam nepasibaigus, įmonė pratęsė Lean diegimo kontraktą dar vieneriems metams. „Neprabėgo nė metai, kai pas mus buvo pradėta diegti Lean, o mes jau matome teigiamus rezultatus, matome pasiekimus, tad niekam nekyla abejonių, kad judam teisinga kryptimi ir kad verta tęsti pradėtą kelią“, – sakė T. Džiugas.

Be visų aukščiau paminėtų iniciatyvų įmonė nuolatos siunčia savo specialistus į stažuotes, organizuojami vidiniai seminarai ir panašiai. Kaip pavyzdys pernai metais įmonė išsiuntė virš 10 žmonių aplankyti vieno is klientų gamyklas Vokietijoje ir Prancūzijoje, tikslas buvo pamatyti kaip planuojami, orga-

nizuojami ir valdomi gamybiniai procesai pažangiose vakarietiškose įmonėse. Noriu pasidžiaugti, kad praėjus vos pusiai metų mes jau išmokome planuoti ir valdyti procesus kitaip.

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad bet kokios iniciatyvos, poreikis semtis naujų žinių ir kelti kvalifikaciją iš darbuotojų yra sveikintinos ir palaikomos.

Prie AB „Umega“ veikia mokymo centras Akcentuodamas darbuotojų apmokymus, bendrovės generalinis direktorius T. Džiugas paminėjo, jog prie AB „Umega“ veikia mokymo centras, kuris yra struktūrinis metalo apdirbimo įmonės padalinys. „Centras galbūt yra pranašesnis už kitas mokymo įstaigas ar net kitus mokymo centrus tuo, kad teorija glaudžiai susieta su praktika. Pagrindiniai mokymo centro dėstytojai yra patys geriausi įmonės specialistai – inžinieriai, kurie jau daugelį metų dirba metalo apdirbimo pramonėje ir yra sukaupę didelį teorinių bei praktinių žinių bagažą. AB „Umega“ mokymo centras – respublikinis, tad žmonės gali atvykti mokytis iš bet kurio Lietuvos kampelio. Per metus šioje įstaigoje paruošiama nuo 300 iki 450 kvalifikuotų specialistų. Mūsų mokymo centre rengiami penkiolikos specialybių darbuotojai. Visos profesijos, kurių ruošiame, labai paklausios. Mūsų tikslas – gerinti kokybę ir tobulinti turimas programas“, – sakė generalinis direktorius T. Džiugas.

Kalbėdamas apie darbo sąlygų gerinimą, T. Džiugas paminėjo, jog 2014 metais įmonėje buvo atnaujinta dalis patalpų, nupirkta naujos įrangos, administracinis pastatas renovuojamas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Vadovas akcentavo tai, jog įmonė skiria didelį dėmesį aktyvesniam ir sveikesniam darbuotojų gyvenimo būdui: organizuoja įvairias sporto šventes, apmoka baseino ir krepšinio aikštelės paslaugas. „Laikomės nuostatos, jog sveikame kūne – sveika siela. O tai neabejotinai teigiamai veikia ir pačius darbo rezultatus“, – pokalbį pabaigė AB „Umega“ generalinis direktorius T. Džiugas.

Nominacijos

„Plungės lagūnai“ – sėkmingai dirbančios įmonės titulas Lietuvos pramonininkų konfederacijos skelbtame konkurse Žemaitijos įmonė „Plungės lagūna“ pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją. Tokio apdovanojimo bendrovės kolektyvas sulaukia jau aštuntąjį kartą. Generalinis direktorius Almantas Čebanauskas sako, kad praėjusiais metais „Plungės lagūnos“ statybos darbų apimtys siekė apie 55 mln. litų. Iš jų savo lėšomis bendrovė atliko darbų daugiau kaip už 38 mln. litų.

Užs. Nr. 65/14

Projektų gausa byloja apie įmonės sėkmę „Telšių vandenys“ projektą Vandens tiekimo ir nuotekų centru, M. K. Oginskio meno mokykla, Oginskių kultūros Lietuvos pramonininkų konfederacija įvertino įmonę už augančias produkcijos ir paslaugų apimtis, investicijas į gamybą, didėjantį pelną bei kuriamas naujas darbo vietas. 2014 metais įmonė baigė ir perdavė užsakovams įrengtus Mažeikių rajono Viekšnių miestelio nuotekų valymo įrenginius, turizmo trasas (pėsčiųjų – dviračių takus) aplink Platelių ežerą, pastatytas buitinių nuotekų valyklas Skuodo rajono Aleksandrijos ir Lenkimų miesteliuose. Taip pat bendrovės darbuotojai pernai rekonstravo geriamojo vandens ir nuotekų tinklus Skuodo rajono Ylakių gyvenvietėje, įgyvendino vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros projektus Telšių rajono Gintalų gyvenvietėje, Kelmės mieste, Žagarės mieste (Joniškio raj.), atliko viešosios infrastruktūros tobulinimo darbus Darbėnų miestelyje (Kretingos raj.), Papilėje (Akmenės raj.) projektus. Praėjusiais metais UAB „Plungės lagūna“ sėkmingai įsijungė į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo projektų įgyvendinimą. Šiuo metu bendrovė įgyvendina UAB „Kaišiadorių vandenys“ projektą vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kaišiadorių rajone ir rūpinasi UAB „Pakruojo vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pakruojo rajone, o UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ užsakymu stato mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius, įgyvendina UAB

tvarkymo infrastruktūros plėtra Telšiuose ir Telšių rajone.

Pasak A. Čebanausko, norint sėkmingai įgyvendinti stambius projektus, tenka nuolat investuoti į naują techniką ir įrenginius. Pernai įsigyta naujų kelių tiesimo įrengimų, mechanizmų ir transporto priemonių žemės kasimo darbams atlikti ir keliams statyti.

Įmonę vertina vietos gyventojai Lietuvos pramonininkų konfederacija, vertindama „Plungės lagūną“, atsižvelgė ir į tai, kad įmonė rūpinasi kompleksiniais darbuotojų mokymais. Neliko nepastebėta ir tai, kad bendrovė kartu su Užsienio reikalų ministerija, projekto vykdytojais iš Lenkijos, Vokietijos bei Lietuvos – Rietavo savivaldybės administracija, kultūros

istorijos muziejumi, VVG„Rietavo iniciatyvos“ – dalyvauja įgyvendinant Pietų Baltijos programos projektą „Verslo ir kultūros partnerystė“. Už dalyvavimą šiame projekte įmonei dėkinga ir vietos bendruomenė: praėjusį rudenį Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis bei Verslo ir informacijos centro vadovė Laima Dockevičienė įteikė įmonei kultūros ir verslo partnerystės apdovanojimą.

Rietavo bendruomenė vertina „Plungės lagūną“ ir už tai, kad ji remia Nevyriausybines organizacijas. A. Čebanauskas sako, kad pernai Nevyriausybinių organizacijų veiklai iš įmonės biudžeto buvo skirta apie 170 tūkst. litų.

Gerus veiklos rezultatus bendrovės darbuotojai aptarė metų pabaigoje vykusiuose renginiuose, kuriuos vainikavo kalėdinis boulingo turnyras.

11

Nominacijos

Už Lietuvai ir sostinei svarbų projektą „Kauno tiltai“ pelnė aukso medalį Didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse AB „Kauno tiltai“ šešiais mėnesiais anksčiau įgyvendino Vilniaus miestui ir visam Lietuvos kelių tinklui svarbų transporto infrastruktūros projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“. Automobiliams atverta šešių eismo juostų aplinkkelio atkarpa nuo L. Asanavičiūtės g. iki Ozo g. Už šį projektą „Kauno tiltai“ buvo apdovanoti aukso medaliu konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“.

Pasak AB „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Giedrio Cviliko, vieningas dalyvių susitelkimas šiam projektui leido pasiekti puikų rezultatą. „Šio svarbaus Lietuvai ir Vilniui strateginio projekto antrąjį etapą pavyko pabaigti anksčiau dėl gerai suplanuotų darbų bei laiku priimtų sprendimų. Šiandien, pasibaigus ir įgyvendinus projektą po šiek tiek daugiau kaip dvejus metus intensyviai vykdytų darbų, su visais partneriais galime pasidžiaugti puikiu rezultatu“, – teigė bendrovės generalinis direktorius G. Cvilikas.

Elektros tinklus pertvarkyti prisireikė 20 mėnesių Tiesiant vakarinį aplinkkelį, tech­niš­kai su­dė­tin­giau­sia bu­vo tai, kad ke­tu­ri penk­ta­da­liai nau­jausio ke­lio buvo su­pro­jek­tuo­jama dirb­ti­nė­je iš­ka­so­je, ku­rios gy­lis, pri12

lygstantis 2 – 5 aukštų namui, siekė nuo 6 iki 14 me­ trų. Tai buvo apgalvotas sprendimas, nes giliai įrengtos intensyvaus eismo gatvės skleidžiamas triukšmas susigeria į aukštus šlaitus ir netrukdo šalia gyvenantiems žmonėms.

Formuojant šią gatvės sankasą, gruntas buvo kasamas net 10 mėnesių. Bendras iškasto grunto kiekis sudarė daugiau kaip 1 mln. kubinių metrų. Jei grun­tą ve­žu­ sius su­nkve­ži­mius su­sta­ty­tu­me į vie­ną eilę, su­si­da­ry­tų dau­giau kaip 800 ki­lo­me­trų. Panašus atstumas yra nuo Vil­niaus iki Ki­je­vo.

Daug laiko prireikė ir inžinerinių tinklų darbams: lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimui, ryšių, elektros tiekimo linijų, dujotiekio ir šilumos tinklų rekonstravimui. Šiems darbams atlikti buvo skirti visi 2012 metai.

Elektros oro linija buvo dar vienas iššūkis tiesiant

aplinkkelį. Šiuos Vilniaus vakarinio aplinkkelio elektros oro linijos iškėlimo darbus bendrovė „Kauno tiltai“ laimėjo kartu su kitais projekto partneriais ir darbus pradėjo jau 2012 m. balandžio mėn. Nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvės ją reikėjo pakeisti požemine. Orinės elektros linijos keitimą kabeliais, suklotais po žeme, taip pat atliko bendrovės „Kauno tiltai“ vadovaujamas konsorciumas, o šių darbų vertė siekė 41 mln. litų. Per 20 mėnesių aukštos įtampos elektros kabelių po žeme buvo suklota beveik 40 kilometrų.

Trijų kilometrų ruože pastatyti trys viadukai ir pėsčiųjų-dviratininkų tiltas Antrajame aplinkkelio statybų etape nuo L. Asanavičiūtės gatvės iki Ozo gatvės nutiesta nauja gatvės atkarpa, kuri yra 2,84 km ilgio ir priklauso A1 kategorijai.

Nominacijos

Užs. Nr. 64/14

Kiekvienos važiuojamosios dalies plotis yra po 14,75 m, skiriamosios juostos plotis – 3 metrai.

Vakarinio aplinkkelio antrojo etapo statybos metu bendrovei „Kauno tiltai“ beveik 3 km ruože teko pastatyti net tris viadukus ir vieną pėsčiųjų-dviratininkų tiltą.

Vakarinio aplinkkelio sankirtoje ties L. Asanavičiūtės gatve dviejų lygių autotransportui skirtas viadukas buvo pradėtas statyti pirmiausia. 46,7 m ilgio ir 32,71 m pločio viaduko perdangai įrengti panaudota 1360 kubinių metrų betono ir 260 tonų armatūros. Panašiai sveria 200 vienetų standartinių lengvųjų automobilių. Jei imtume jų vidutinį ilgį – 5 metrus, iš jų galėtume suformuoti vieno kilometro eilę.

Aplinkkelio važiuojamąją dalį sudaro šešios eismo juostos, kurių kiekviena – po 3,5 m pločio. Viadukas turi 2,25 m pločio šaligatvius ir 2 m pločio dviračių taką.

Beveik 50 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas pastatytas vakarinio aplinkkelio ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtoje. Keturių metrų pločio viaduko konstrukciją sudaro plieninė santvara, įrengta ant gelžbetoninių atramų.

Ties D. Gerbutavičiaus gatve bendrovės „Kauno tiltai“ darbuotojai pastatė 46,72 m ilgio ir 12,26 m pločio autotransporto viaduką. Važiuojamosios viaduko dalies plotis siekia 6 m, vienoje viaduko pusėje įrengtas 2,25 m pločio šaligatvis, kitoje – techninis praėjimas ir 2 m pločio dviračių takas.

Sudėtingiausias statinys – dviejų lygių dobilo lapo tipo transporto mazgas Paskutinis ir sudėtingiausias dviejų lygių dobilo lapo tipo transporto mazgas pastatytas vakarinio aplinkke-

lio sankirtoje su Pilaitės prospektu. 46,7 m ilgio bei vietomis beveik 19 m pločio transporto eismui skirtas viadukas pratęsė Pilaitės prospektą. Eismas juo buvo paleistas anksčiau, dar 2013 metų pirmąją spalio savaitę, nelaukiant visų aplinkkelio statybos darbų pabaigos. Tik atidarius antrojo Vilniaus vakarinio aplinkkelio etapo trasą, vairuotojai įvertino palankiai, sostinės gatvėse pastebimai sumažėjo transporto spūsčių, pagerėjo susisiekimas su kitais Vilniaus miesto rajonais.

Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas tiesti dar 2009 metais. Jis driekiasi nuo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonų Ukmergės plento link. Pirmojo statybų

etapo metu buvo rekonstruotas Vilniaus Lazdynų tiltas, pastatyta trijų lygių sankirta, transporto tunelis bei nutiesta aplinkkelio atkarpa nuo Ozo g. iki L. Asanavičiūtės gatvės.

Ekspertų komisija, vertindama AB „Kauno tiltai“ įgyvendintą projektą, pažymėjo ne tik tai, kad antrasis vakarinio aplinkkelio etapas buvo įgyvendintas pusmečiu anksčiau, bet ir tai, jog šis kompleksinis susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros objektas kokybiškai įgyvendintas atliekant sudėtingus technologinius konstruktyvo sprendimus.

Projekto skaičiai ir faktai: • Sutarties vertė – 179 444 312,86 Lt su PVM. Projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ statybos darbai truko nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn.

• Projektas užbaigtas 6 mėnesiais anksčiau ir vykdytas vos per 27 mėnesius. Pagal sutartį projektas turėjo būti baigtas per 33 mėnesius, t. y. iki 2014 m. gegužės mėn.

• Nutiestas 2,84 km ilgio kelias, pastatyti 4 viadukai: trys iš jų – transporto, vienas – pėsčiųjų ir dviratininkų.

• Viadukų ilgis – nuo 46 m iki 49 m, plotis – nuo 4 m iki 33 m.

• Gatvės įrengimui panaudota 83,3 tūkst. tonų asfalto.

• Asfalto dangos storis – 30 cm.

• 85 proc. vakarinio aplinkkelio įrengta iškasoje, kurios gylis – nuo 6 m iki 14 m.

• Per 20 mėnesių aukštos įtampos (110 kV) elektros oro linija pakeista požemine, kabelių ilgis – 12,37 km.

• Lietaus nuotekų tinklui įrengti sunaudota 8 374 m įvairaus diametro vamzdžių.

• Sumontuota 417 apšvietimo atramų bei 3 400 atšvaitų kelio dangoje ir bortuose.

• Aplinkkelio trasoje įrengta 39 275 m bortų ir 7 100 m metalinių atitvarų.

• Viaduko perdangos įrengimui panaudota 260 tonų armatūros ir 1 360 kub. m betono.

• Formuojant aplinkkelio sankasą net 10 mėnesių buvo kasamas gruntas. Iš viso jo iškasta daugiau kaip 1 mln. kub. metrų.

13

Nominacijos

AB „Eurovia Lietuva“ pelnė medalius už technologijas, gerinančias kelių kokybę AB „Eurovia Lietuva“ metus užbaigė itin sėkmingai. Įmonė konkurse „Lietuvos metų gaminys 2014“ statybinių medžiagų pramonės grupėje pelnė du medalius – aukso bei sidabro.

Aukso medalis pelnytas už VIASAF 0/5 – bituminį mišinį pasikartojančius plyšius absorbuojančiam sluoksniui.

Sidabro – už raudonos spalvos asfaltbetonio mišinį AC 8 VL, skirtą specialiai dviračių takams.

Bituminis mišinys – priemonė prailginti kelio eksploatacijos laiką Anot AB „Eurovia Lietuva“ laboratorijos vadovo Vyganto Baltakio, VIASAF 0/5 bituminio mišinio paskirtis – stabdyti plyšių, ardančių asfaltbetonio dangą, plitimą. „Pasikartojantys plyšiai – tai vienas pirmųjų kelio dangos defektų, – atsirandantys suremontuotame kelyje jau po vienerių eksploatavimo metų. Asfaltbetonio dangą ardo pirmiausiai laikas. Taip pat didelę įtaką daro apkrovos bei temperatūrų svyravimai. Dėl šių priežasčių danga pradeda trūkinėti ir atsiranda plyšiai, kurie būna 14

skersiniai ir išilginiai. Ir jei ant plyšio uždėsi naują asfaltbetonio sluoksnį, po metų ar kitų šie defektai vėl pasikartoja. Nepaisant to, kad padengiama naujomis medžiagomis, viršutiniuose sluoksniuose plyšiai vėlgi išlenda iš apatinių sluoksnių“, – vardino problemas V. Baltakis.

Todėl, esant tokiai situacijai, statybos rangovams, taip pat ir užsakovams yra svarbu, kad projektuotojai parinktų tokią kelio dangos konstrukcijos remonto technologiją, kuri sumažintų suremontuoto kelio defektų atsiradimo galimybę. Taip pat svarbu pailginti kelio dangos konstrukcijos eksploatavimo laiką. Viena iš tokių technologijų, kuri sėkmingai pasiteisino Lietuvos automobilių keliuose ir miestų gatvėse, yra pasikartojančius plyšius absorbuojančio sluoksnio iš VIASAF 0/5 mišinio įrengimas.

VIASAF 0/5 – bituminis mišinys, sukurtas bendradarbiaujant AB ,,Eurovia Lietuva“ laboratorijai kartu su centrine „Eurovia“ laboratorija „Centre de recherche et de Développement“. Pagrindinė šio mišinio savybė – plastiškumas. Mišinys naudojamas pasikartojančius plyšius absorbuojančiame sluoksnyje automobilių keliuose, aerodromų kilimo takuose, skridimo aikštelėse ir kitose eismo zonose, siekiant padidinti dangos atsparumą plyšių atsiradimui.

Kaip teigė V. Baltakis, mišinį yra sugalvoję prancūzai.

Jie pasiūlė sprendimą tarp naujos ir senos dangos dėti dviejų centimetrų storio šio mišinio sluoksnį, kuris stabdytų plyšių atsiradimą iš apatinio sluoksnio į viršutinį. Šis VIASAF mišinys skirtas tarpsluoksniui užpildyti, kad plyšiai iš seno apatinio asfaltbetonio sluoksnio neplistų į naują dangą, kuri klojama viršuje. VIASAF 0/5 sluoks-

Užs. Nr. 63/14

Nominacijos nis gali būti klojamas tarp dangos pagrindo, stabilizuoto hidrauliniais rišikliais ir klojamo apatinio asfaltbetonio sluoksnio; tarp apatinio dangos sluoksnio ir klojamo viršutinio asfaltbetonio sluoksnio; tarp supleišėjusios dangos, turinčios deformacinius, temperatūrinius, „nuovargio“ plyšius ir klojamo viršutinio asfaltbetonio sluoksnio.

Tokio tipo kelio dangos konstrukcijos gali būti įrengiamos naujuose ir senuose remontuojamose keliuose.

Pasak specialisto, dar vienas mišinio pranašumas prieš kitas medžiagas yra tai, kad jo gamyba vyksta mūsų šalyje. „Galima naudoti ir kitą technologiją – geotinklą. Jis taip pat stabdo plyšių atsiradimą bei neleidžia pasikartoti asfalto dangos įtrūkimams.

Tačiau geotinklas nėra gaminamas Lietuvoje.

Jį tenka importuoti iš užsienio – Lenkijos, Vokietijos. O VIASAF 0/5 mišiniui pagaminti naudojamos vietinės žaliavos ir Lietuvoje esanti gamybos įranga. Jis yra paruošiamas standartinėse asfaltbetonio maišyklėse ir puikiai atstoja geotinklą“, – teigė V.Baltakis.

Laboratorijos vadovo tvirtinimu, šis mišinys Lietuvoje jau plačiai naudojamas ir tampa vis populiaresnis. Pasak V. Baltakio, mūsų šalyje pasikartojančius plyšius absorbuojantis sluoksnis iš VIASAF 0/5 mišinio naudojamas nuo 2004 m. skirtingo intensyvumo automobilių keliuose su skirtingais kelio dangos tipais.

Pirmą kartą ši technologija panaudota 2004 metais, remontuojant kelią Bukiškis – Sudervė – Dūkštos. 2013 metais buvo padengta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A3 Vilnius-Minskas (21,86 – 32,91 km). Taip pat įmonė teikė produktą remontuojant valstybinės reikšmės magistralinį kelią A2 Vilnius – Panevėžys (31,048 – 36,048 km kairė pusė, 17,000 – 21,010 km dešinė pusė, 18,580 – 25,500 km kairė pusė). Ši technologija panaudota ir tiesiant Vilniaus miesto vakarinį aplinkkelį. Visiems šiems darbams buvo sunaudota 13 341 tonų VIASAF 0/5 bituminio mišinio. Šiais metais 1 600 tonų technologijos buvo sunaudota remontuojant valstybinės reikšmės magistralinį kelią A2 Vilnius – Panevėžys (31,048 – 33,868 km dešinė pusė). „Atlikus ilgamečius remontuojamų ruožų stebėjimus, kurie vyksta nuo 2004 metų, galime drąsiai daryti išvadą apie VIASAF 0/5 efektyvumą, siekiant užkirsti kelią plyšių pasikartojimui suremontuojamoje kelio dangos konstrukcijos viršutiniame sluoksnyje“, – teigė A. Baltakis.

Raudonas asfaltbetonis AC 8 VL teikia saugumo ir geresnį estetinį vaizdą „Susisiekimo sistemoje kiekvienas eismo dalyvis privalo turėti savo vietą, atitinkančią jų funkcinius, techninius, eismo saugumo privalumus. Dviračių infrastruktūra turi būti patogi, saugi ir aiškiai identifikuojama. To pasiekti padeda raudonai dengti dviračių takai. Bendrovė ,,Eurovia Lietuva“ pirmoji Lietuvoje nuo 2012 metų užsakovams siūlo raudonos spalvos asfaltbetonio mišinį AC 8 VL, specialiai skirtą dviračių takams. Ši spalva suteikia geresnį vizualinį matomumą ir leidžia suprasti, jog takas skirtas konkrečiai dviračiams“, – sakė A. Baltakis, paprašytas įvardinti šio mišinio paskirtį. Už šią technologiją AB „Eurovia Lietuva“ apdovanota „Lietuvos metų gaminio – 2014“ sidabro medaliu.

Pasak A. Baltakio, raudonas asfaltbetonis AC 8 VL atitinka visus, „Automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašo TRA ASFALTAS 08“ reikalavimus, o taip pat padeda projektuotojams įgyvendinti ,,Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas R PDTP 12“.

Apibūdindamas raudono asfalto privalumus, A. Baltakis akcentavo saugumą ir praktiškumą. „Raudonos spalvos asfalto mišinys gaminamas Lietuvoje esančiose įprastose asfalto gamyklose iš vietinių žaliavų, pridedant papildomai raudoną pigmentą. Raudona mišinio spalva eina per visą sluoksnio storį, tad ši technologija nereikalauja dangos dažymo, kuris mūsų klimatinėmis sąlygomis dažnai būna trumpalaikis. Raudona spalva dviračių dangą vizualiai išskiria iš kitų dangų, skirtų pėstiesiems ir transportui. O tai leidžia palengvinti eismo dalyviams suvokti, kad ši danga yra skirta dviračių eismui. Išskirtinė spalva taip pat suteikia galimybę įrengti dviračių taką šalia gatvės. Be abejo, reikia paminėti, jog raudonas asfaltas leidžia padidinti dviračių tako ir gatvės sankryžų saugumą. Pagaliau, raudona spalva suteikia dviračių takams geresnį estetinį vaizdą“, – pranašumus vardino laboratorijos vadovas A. Baltakis.

Raudonas asfaltbetonis – tai puiki papildoma inžinerinė saugaus eismo priemonė, kuri turi akivaizdų teigiamą poveikį, leidžiantį padidinti dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Minėtas produktas yra labai perspektyvus, jo poreikis turėtų didėti plečiantis dviračių takų infrastruktūrai. Šiuo – raudonos spalvos asfalto mišiniu – jau pakloti dviračių takai Elektrėnų savivaldybėje (projektas įvykdytas 2012 m.). Projektui buvo panaudota 429 tonos mišinio. 2014 metais nutiestas dviračių takas Vilniuje, šalia Pilaitės prospekto.

Takui nutiesti buvo sunaudotos 98 tonos raudono asfalto mišinio.

Bendrovės nuotr.

15

Nominacijos

„Irdaivos“ projektai vertinami už kompleksiškumą, technologinius sprendimus bei efektyvumą Du uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ įgyvendinti projektai pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2014“ aukso medalius statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje. Bendrovės statiniai buvo įvertinti už kompleksiškumą, kokybę, technologinius sprendimus, efektyvumą ir aukštą organizacinį lygį.

UAB „Irdaiva“ sėkmingai įgyvendina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio įmonių projektus Lietuvoje.

„Moller Auto“ automobilių prekybos ir aptarnavimo salono Vilniuje statyba Vienas iš tokių projektų – Vokietijos automobilių koncerno „Volkswagen“ Lietuvoje atstovo „Moller Realty“ automobilių prekybos ir aptarnavimo salono Vilniuje statyba.

Privataus tarptautinio verslo pasitikėjimas bendrove rodo, kad ji vertinama už profesionalumą statybų srityje. „Volkswagen“ autocentro statybos darbams atlikti skirta beveik 46 mln. litų. Bendrovės generalinis direktorius 16

Irmantas Kubilius sako, kad šis projektas buvo sudėtingas, nes užsakovai pateikė tik priešprojektinius pasiūlymus ir, remiantis jais, teko pastatyti pastatą, atitinkantį keliamus aukštus „Volkswagen“ koncerno reikalavimus.

Vienas didžiausių ir moderniausių autocentrų Baltijos šalyse pastatytas per metus. Įrengtos modernios aukščiausios kokybės pardavimų, serviso, administracijos, sandėlių ir kitos paskirties patalpos. Pasiektas B energinio naudingumo lygis. Vėdinimo sistemai panaudoti inovatyvūs „vėdinamų sijų“ sprendiniai.

Vilniuje, Savanorių prospekte, baigto statyti automobilių centro plotas yra 9,6 tūkst. kv. metrų. Didžiąją jo

dalį nuomosis „Volkswagen“ automobiliais prekiaujanti bendrovė.

Jungtinio gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos Vilniuje rekonstravimas Dar vieną aukso medalį „Lietuvos metų gaminys 2014“ konkurse pelnęs 6,5 mln. litų vertės „Irdaivos“ projektas – Jungtinio gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos, Akademijos g. 2, Vilniuje, rekonstravimo darbai.

Nominacijos

Dailus keturių aukštų statinys, lyginant su anksčiau buvusiu, yra gerokai didesnis. Beveik 2 tūkst. kv. metrų plotą užimantis, modernus Jungtinių gamtos tyrimų centro laboratorinis korpusas sujungė Biochemijos ir Ekologijos institutus. Vėdinamiems, tarp jų ir lenktiems, fasadams įrengti panaudotos aliuminio kompozitinės plokštės, o natūraliai šviesai užtikrinti – aliuminio stiklo konstrukcijos. Įrengta eksploatuojama stogo terasa bei efektyvios pastato šildymo, vėdinimo ir inžinerinės sistemos, skirtos laboratorijoms. Apšvietimui panaudoti šviestuvai su bakteriocidinėmis lempomis, modernūs liftai ne tik energiškai efektyvūs, bet ir be specialios mašinų patalpos. Šis projektas įvertintas už sėkmingai įgyvendintą šiuolaikinį, kompleksinį mokslo laboratorijų komplekso statybos projektą bei didesnį nei minimalūs reikalavimai energinį efektyvumą (B klasė), kokybę.

UAB „Irdaiva“ generalinis direktorius Irmantas Kubilius

yra pelniusi tarptautinį pripažinimą pasaulio verslo

Užs. Nr. 38/14

Bendrovė siūlo gerą kainą ir kokybišką apdovanojimuose „Stewie Awards“, o Lietuvoje – net darbą, todėl yra sėkminga du kartus pelnė „Gazelės“ apdovanojimą. Paklaustas, Bendrovė „Irdaiva“ įkurta 2005 m. Ji statybų ir kitas paslaugas teikia visoje Lietuvoje. Įmonėje dirba daugiau nei du šimtai atestuotų darbų vadovų ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Sėkmingai statybų sektoriuje dirbanti bendrovė „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimus pelno nebe pirmąjį kartą. Be to, įmonė

kodėl verta rinktis būtent jo vadovaujamą bendrovę, I. Kubilius sakė, kad „Irdaiva“ gali pasiūlyti gerą kainą, sugeba kokybiškai atlikti darbus, todėl ją vertina privatūs užsakovai.

UAB „Irdaiva“ turi didelę kultūros paveldo objektų atstatymo, restauravimo ir rekonstravimo patirtį, todėl buvo

samdoma atlikti daugelio valstybei strategiškai ar kultūros požiūriu svarbių objektų statybos ar atnaujinimo darbus. Įmonė yra viena iš sėkmingai dirbančių bendrovių Lietuvos statybų rinkoje. Jos sėkmę lėmė užsakovų poreikių analizavimas, atsakingas požiūris į darbą, orientacija į privačius objektus, lanksti kainų politika ir kokybė. Įmonės patikimumo ir profesionaliai atliekamo darbo įrodymas – daug sėkmingai įgyvendintų projektų, teigiami užsakovų atsiliepimai. Įmonės veiklos kryptingumą ir plėtrą liudija tai, kad UAB „Irdaiva“ dirba įvairiose statybos srityse. „Bendrovės veiklos centre yra ir naujos statybos projektai, ir viešųjų erdvių tvarkymas, ir pastatų atnaujinimas: daugiabučių namų modernizavimas, viešosios paskirties pastatų atnaujinimas, remontas, kultūros paveldo objektų tvarkymas. Projektavimo darbai, bendrieji ir specialieji statybos darbai, generalinės rangos paslaugos – visa tai gali pasiūlyti mūsų bendrovė“, – sako bendrovės „Irdaiva“ generalinis direktorius I. Kubilius Šiuo metu UAB „Irdaiva“ vykdo apie 70 statybos, restauravimo, rekonstrukcijos ir renovavimo projektų. Tarp vykdomų projektų gausu ir kultūros, švietimo bei socialinės paskirties bei aplinkosaugai svarbių objektų.

Bendrovės nuotr.

17

Nominacijos

„Vilniaus energijai“ – „Lietuvos metų gaminio 2014“ apdovanojimas Esminis šilumos tiekimo įmonių uždavinys – efektyvi šilumos gamyba ir mus supančios aplinkos saugojimas. Taip mano aukso medalį už taršos mažinimą apdovanojimuose „Lietuvos metų gaminys 2014“ pelniusios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, sutikęs atsakyti į kelis klausimus.

Už ką sulaukėte įvertinimo?

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ ekspertai atkreipė dėmesį į bendrą „Vilniaus energijos“ ir Lietuvos energetikos instituto projektą, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2.

Darbus pradėjome po to, kai 2010 metų pabaigoje buvo sugriežtinti ES direktyvų reikalavimai teršalų koncentracijoms degimo produktuose. Azoto oksidų (NO)x norma sugriežtėjo net tris kartus – nuo 300 iki 100 mg/Nm3.

Taigi „Vilniaus energijos“ darbuotojai kartu su Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorija ėmėsi ieškoti efektyvių sprendimų. Pagal instituto parengtą techninį projektą antroje Vilniaus elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus. Taip pat įdiegtas automatinis katilo valdymas – optimizuotas degimo procesas, pašalintas žmogaus klaidos faktorius, padidintas katilo darbo patikimumas ir saugumas. Įdiegę šias naujoves, optimizavome procesą ir sumažinome emisijų dydį iki direktyvos reikalavimų.

18

Tai – ne pirmasis įmonės projektas, leidžiantis vilniečiams kvėpuoti švaresniu oru?

„Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas

Toli gražu. Nuo pat darbo pradžios Vilniuje laikomės aktyvios taršos mažinimo politikos. Neigiamą poveikį aplinkai mažiname taikydami pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus.

Vilniečiams švaresnį orą garantuojanti rekonstrukcija įgyvendinta ir termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 (E-3). Čia įdiegėme modernius degiklius ir sistemas, leidusias NOx ir CO emisijas sumažinti penkiasdešimt procentų.

Visų „Vilniaus energijos“ elektrinių ir katilinių aplinkosaugos ir vadybos sistema pripažinta atitinkanti tarptautinio aplinkosaugos standarto ISO 14001:2005 reikalavimus. Ši vadybos sistema užtikrina ne tik taršos bendrovėje prevenciją, bet ir nuolatinį aplinkos apsaugos situacijos gerinimą.

2008 metais bendrovei įteikta speciali Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo padėka ir „Krištolinio kamino“ apdovanojimas už absoliutų taršos sumažinimą, įvertinus gamybos pokyčius 2005-2007 metais.

Nominacijos Biokuro įrenginių diegimas taip pat priskiriamas prie taršos mažinimo projektų...

Be jokios abejonės. Aplinkai draugiškas atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje – šiuo metu aktualiausia energetikos kryptis visame pasaulyje. Įgyvendinti biokuro projektai Vilniuje neša trigubą naudą – leidžia mažinti užterštumą, didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumos energiją. Kitaip tariant, biokuro naudojimo plėtra leidžia siekti pagrindinių „Vilniaus energijos“ tikslų.

Galiu pasidžiaugti, kad 2014-ųjų vasarą pirmą kartą istorijoje karštas vanduo Vilniuje buvo pradėtas gaminti vartojant išimtinai vietinį biokurą. Bendrovei atsisakius gamtinių dujų ne šildymo sezono metu, šilumos kaina sumažėjo net 23 procentais – nuo 23,92 ct/kWh be PVM iki 18,48 ct/kWh be PVM. Dar 2006 metais apie 40 milijonų litų investavome į didžiausio Lietuvoje kogeneracinio katilo, kūrenamo biokuru, statybas. 2006 metais pradėjus veikti 60 MW galios katilinei, „Vilniaus energija“ dujų suvartojimą sumažino septyniais procentais per metus. Biokuro katilinė yra pajėgi pagaminti devynis procentus sostinei tiekiamos šilumos energijos ir penkiasdešimt procentų karšto vandens – ne šildymo sezono metu.

Vėliau biokuro vartojimui buvo pritaikyta ir Naujosios Vilnios rajoninė katilinė, kurioje šiandien pagaminami keturi procentai Vilniui tiekiamos šilumos. ES Sanglaudos fondo paremtas katilinės modernizavimo projektas iš viso pareikalavo 15,3 milijono litų investicijų.

Dar 2010 metais esame parengę projektą, kuris įgalintų iš biokuro pagaminti apie šešiasdešimt procentų visos miestui tiekiamos šilumos.

Deja, žalios šviesos šiam projektui iki šiol neuždegė nei Vilniaus savivaldybė, nei valstybė.

Užs. Nr. 67/14

Teko girdėti, kad „Vilniaus energija“ ne tik saugo, bet ir tvarko miesto aplinką?

Aplinką saugome ne tik diegdami naujoves, leidžiančias mažinti mūsų įrenginių keliamą taršą. Raginame klientus vietoje popierinių sąskaitų rinktis elektronines ir taip saugoti Lietuvos miškus.

Beje, šiuo metu jau virš devyniasdešimt tūkstančių mūsų klientų naudojasi elektroninio aptarnavimo centro internete paslaugomis. Apie šešiasdešimt tūkstančių klientų atsisakė popierinių sąskaitų ir pasirinko elektronines. Šį tą gero nuveikiame ir savo pačių rankomis. Prieš kelerius bendrovės viduje gimė graži, aplinkai draugiška iniciatyva.

Darbuotojai pasodino vieną hektarą miško – apie septynis tūkstančius medžių – Varėnos rajone. Šis ritualas tapo kasmetiniu – sodinimo darbų imamės kiekvieną pavasarį.

Nuo 2010-ųjų kiekvieną pavasarį skelbiame aplinkos švarinimo akciją simboliniu „Šluotos“ vardu ir išsiruošiame tvarkyti Vilniaus aplinkos. Per ketverius metus surinkome apie keturiasdešimt tonų padangų, apie devyniolika tonų buitinių atliekų, virš trisdešimt tonų statybinių atliekų.

19

Nominacijos

UAB „Inžineriniai tinklai“ – bendrovė, atliekanti bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, – pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės – 2014“ nominaciją.

UAB „Inžineriniai tinklai“ vadovas Eduardas Černulis akcentavo, jog tapti sėkmingai dirbančia įmone padėjo nuveikti darbai. „Daugiausiai mūsų vykdomų projektų yra susiję su vandentvarka. Šiemet nemaža dalis jų buvo komerciniai – investiciniai, kita dalis – susiję su aplinkosaugine vandentvarka. Vienas svarbiausių projektų įvykdytas Kaune – Vilijampolėje, kur buvo įrengta 40 km vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kitas projektas – Ąžuolų Būdoje (Kazlų Rūdos sav.) baigti įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, sumontuoti nuotekų valymo įrengimai. Taip pat šiame miestelyje buvo įrengta vandens gerinimo stotis. Galima teigti, kad į miestelį atėjo civilizacija. Įmonė prisidėjo ir prie infrastruktūros tinklų gerinimo Kauno LEZ“, – sakė įmonės vadovas.

Bendrovės veikla neapsiriboja vien tik vandentiekio ir nuotekų tinklų bei vandens gerinimo įrenginių montavimu. Įmonės specialistai atlieka ir įvairius bendruosius statybos darbus. E. Černulis paminėjo, jog ir šiuo metu vykdomi darbai Alytuje – rekonstruojama vandentiekio

stotis, kur tiek bendruosius, tiek specialiuosius darbus atlieka pati bendrovė.

Kaip svarbiausius dalykus kelyje į įmonės sėkmę, E. Černulis išskyrė komandos darbą, siekiant bendro tikslo, ir investicijas į darbuotojų gerovę. „Žvelgdamas į kolektyvą kartais palyginu jį su krepšinio komanda. Sėkmė priklauso nuo trenerio ir nuo komandos veiksmų. Žinoma, suburti komandą – mano pareiga, bet be jos mes nieko nebūtume pasiekę, – tvirtina E. Černulis. – Šiuo metu tobuliname įmonės vadybos sistemą ir projektų valdymą.

Visada didelį dėmesį skyrėme darbuotojų darbo sąlygoms: investavome į naujų darbo vietų kūrimą, kvalifikacijos kėlimą, saugių darbo sąlygų užtikrinimą bei sąžiningą atlygį už darbą.“ Gerindama darbo sąlygas, bendrovė per 2014 m. tris ketvirčius išleido 278 tūkst. litų. Išmokyta 16 įmonės darbininkų. Iš viso darbuotojų kvalifikacijos kėlimui per šį laikotarpį išleista 103 tūkst. litų.

Netolimoje ateityje planuojamos investicijos, kurių reikės išplėsti administracinį pastatą, tobulinti IT technologas, diegti skaitmeninės statybos modelį, leisiantį padidinti statybos proceso efektyvumą ir kokybę. Darbuotojų motyvacija, geri tarpusavio santykiai sutelkia kolektyvą – tai atneša ir norimus rezultatus, įsitikinęs bendrovės vadovas E. Černulis.

Bendrovės nuotr.

Užs. Nr. 55/14

E. Černulis. Įmonės sėkmę lemia komandos darbas

Praėjusių metų rudenį įgyvendintas vienas didžiausių Lietuvos pramoninių statybos objektų – AB „Akmenės cementas“ naujos 4500 tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statybos projektas, įdiegtos modernios cemento pramonei skirtos technologijos. Šį projektą įgyvendinusi bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ konkurse „Metų gaminys 2014“ pelnė aukso medalį.

Užtikrinant griežčiausių Europos Sąjungos aplinkosauginių reikalavimų vykdymą, bendrovėje „Akmenės cementas“ įdiegti sprendimai apie 30-40 proc. sumažins gamyklos energetines sąnaudas ir aplinkos taršą.

Projekto istorijoje liks daug novatoriškų technologijų taikymo pavyzdžių.

Betonuojant itin masyvias pamatines plokštes, bendrovės specialistams teko diegti aušinimo vandeniu technologiją. PST technologai suskaičiavo aukščiausią leidžiamą betono temperatūrą stingimo metu ir supro20

jektavo vandens aušinimo sistemą, kuri užtikrino tolygų betono temperatūrų pasiskirstymą. Įrengiant siloso bokštą ir jo vidinę konusinę dalį buvo panaudota Lietuvoje retai naudojama slenkančių klojinių technologija. Žaliavos siloso betonavimas slenkančiais klojiniais buvo vykdomas nepertraukiamai, ištisą parą – iš viso 26 paras.

Technologiniai įrengimai buvo montuojami vienu metu su statybos darbais. Jų svoriai ir gabaritai įspūdingi, kaip, pavyzdžiui, plaktukinio malūno svoris – 200 tonų, rutulinio malūno – 254 tonos, cikloninio šilumokaičio – 880 tonų. Įrengimai buvo surenkami statybų aikštelėje dalimis, keliami į projektinę padėtį pagal turimą kėlimo įrangą, po to surenkami į vientisą įrenginį.

Komplekse pastatyti 33 nauji ir rekonstruota 13 statinių.

Konkurso „Metų gaminys 2014“ ekspertai, spręsdami dėl apdovanojimo PST, pažymėjo bendrovės indėlį į sėkmingai įgyvendintą svarbų Šiaurės Lietuvos regionui bei šalies ekologijai projektą, objekto kompleksiškumą bei sudėtingumą, aukštą kokybę ir sudėtingų darbų organizavimą, Lietuvos statybininkų vardo garsinimą bei atliktų darbų kokybę.

Bendrovės nuotr.

Užs. Nr. 52/14

PST įgyvendinto projekto istorijoje – daug novatoriškų technologijų taikymo pavyzdžių

Nominacijos

„Paroc“ gaminių asortimentą sudaro statybinė izoliacija, techninė izoliacija, jūrinė izoliacija, kompozicinės („sandwich“) plokštės ir akustiniai gaminiai. Gamybiniai pajėgumai yra Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje. „Paroc“ pardavimų padaliniai aptarnauja klientus 14-oje Europos valstybių.

STATYBINĖS IZOLIACIJOS produktų sąraše – platus gaminių bei sprendimų pasirinkimas įvairių pastatų šiltinimui. Statybinė izoliacija dažniausiai naudojama kaip šilumos, ugnies bei garso izoliacija pastatų sienoms, stogams, grindims ir pamatams, perdangoms bei pertvaroms.

Platus garsą sugeriančių lubų ir sienų plokščių spektras yra skirtas patalpų akustiniams reikalavimams gerinti bei pramoninio triukšmo slopinimui.

TECHNINĖ IZOLIACIJA naudojama kaip šilumos, ugnies bei garso izoliacija pastatų technologinėse sistemose, gamybos procesuose, vamzdynams, gamybos įrangai bei laivų konstrukcijoms.

„Paroc“ yra atsakinga kompanija, kuri tenkina dabartinės ir būsimų kartų poreikius. Tvarumas yra mūsų veiklos vystymo ašis. Savo izoliacijos sprendimais mes sukuriame priemones energijai išsaugoti. Didžiuojamės galėdami „Paroc“ veikla prisidėti prie tvarumo plėtros.

KOMPOZICINĖS PLOKŠTĖS lengvos, ugniai atsparios, plieno lakštais dengtos plokštės su akmens vatos užpildu viduje. PAROC kompozicinės plokštės yra skirtos fasadams, pertvaroms bei perdengimams visuomeniniuose, komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose.

ne tik kuria inovatyvias ir energiškai efektyvias statybų „Paroc“, kaip patikimas socialinis partneris, remia architektų PAROC Linio 10„Paroc“ apdovanotas „Lietuvos metų gaminys 2014“ technologijas bei sprendimus, bet ir dalinasi žiniomis, savo iniciatyvas, statybos specialybių studentų tobulinimąsi ir patirtimi su rinkos ndalyviais ir vartotojais. „Paroc“ seminaruose tvarumo sampratą atitinkančius renginius. „Paroc“ yra įsteigusi aukso medaliu kasmet apsilanko per 1000 klausytojų, tūkstantiniais tiražais stipendijas VGTU studentams. leidžiamas ir kasmet platinamas izoliacinių sprendimų mazgų brėžinių katalogas „Statau šiltą namą“.

Užs. Nr. 01/14

Naujas izoliacinių sprendimų kompanijos „Paroc“ gaminys – tinkuojamų fasadų plokštė PAROC Linio 10 pelnė nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ aukso medalį.

PAROC Linio 10 yra nedegios, apkrovą laikančios, ypač efektyvios šilumos izoliacijos plokštės iš akmens vatos, skirtos renovuojamų ir naujai statomų pastatų sienų šiltinimui, kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas. Šios plokštės pasižymi ypač puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Be to, jos yra nedegios, o tai ypač svarbu modernizuojant pastatus. Šiltinant šiomis akmens vatos plokštėmis, tiek statybos proceso metu, tiek ir įrengus tinko apdailos sluoksnį,

sistemos gaisrinė euroklasė išlieka pati aukščiausia, tai yra A1.

PAROC Linio 10 plokštės yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia.

Dar viena, ypač svarbi tinkuojamoms sienoms, savybė – tai plokščių matmenų stabilumas. Matmenys išlieka stabilūs veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei, todėl sienose neatsiranda įtrūkimų, galime naudoti įvairių spalvų, taip pat ir tamsių spalvų tinko apdailos sluoksnį.

Priklijuotos prie šiltinamo paviršiaus visa plokštuma, PAROC Linio 10 plokštės sudaro lygų pagrindą tinko sluoksnių įrengimui. Taip šiltinant pastatų sienas pagerinamas pastato energinis naudingumas, garso izoliavimas, o sienos šiltinimo sistema yra nedegi.

Lietuvos rinkai PAROC Linio 10 plokštės buvo pristatytos 2014 metų pavasarį.

Bendrovės inf. ir nuotr.

21

Nominacijos

Ekspertai, vertindami UAB „Avona“ darbą rekonstruojant Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastatą, pastatant antstatą, už kompleksiškumą, energinio efektyvumo sprendimus, svarbą Lietuvos mokslui ir atliktų darbų kokybę, skyrė aukso medalį.

Rekonstruotas mokslo paskirties pastatas yra Vilniuje, Saulėtekio al. 10. Jis buvo pastatytas 1972 metais – kaip valgykla. 2008 m. dalis pastato, kurio aukštingumas – nuo 6,30 m iki 12,32 m – buvo rekonstruota.

Prie esamo Lazerinių tyrimų centro 2012 m. gegužę – 2013 m. gegužę buvo suprojektuota ir UAB „Avona“ pastatyta nauja pastato dalis, kurioje įrengtos naujos lazerinių tyrimų laboratorijos ir darbo kabinetai. Nauja pastato dalis suprojektuota iš dalies virš esamo korpuso, tačiau konstrukcijų atrėmimas išspręstas nepriklausomai nuo esamų konstrukcijų – ant naujų kolonų. Esamo ir naujo korpusų sujungimui buvo suprojektuota galerija. „Projektuojant pastato konstrukcinę dalį, susidūrėme

22

su keliais iššūkiais, – dalijosi UAB „Avona“ generalinis direktorius Česlovas Zabarauskas. – Nauja pastato dalis turėjo išaugti su minimalia intervencija į senąją, visiškai netrukdant darbo esamame pastate, taip pat pagal galimybes reikėjo sumažinti pastato vibracijas, trukdančias normaliam lazerių įrangos darbui. Buvo atsisakyta sprendimo statyti antstatą ant esamo pastato, vietoj to – nauja pastato dalis buvo atremta ant keturių pagrindinių kolonų, kurios perėmė didžiausią vertikalių apkrovų dalį.“ Monolitinės laiptinės atliko standumo branduolių funkciją, perimant vėjo apkrovas. Netipinių sprendimų reikalavo ir didžiulis atstumas tarp kolonų – 23 metrai, pastato konsolės – 8 metrai. „Buvo pasirinkta plieninių konstrukcijų schema – į erdvinį karkasą sujungtos plieninės santvaros su briaunuotų sijų ir surenkamų blokelių perdangomis, atremtomis ant santvarų juostų“, – aiškino Č. Zabarauskas. Santvarų tinklelio schema parinkta taip, kad praktiškai nemažintų langų ploto.

Pasirinkta klojinių nereikalaujanti surenkamų blokelių perdanga lengvam plieno karkasui suteikė didesnio vibracijų slopinimo savybių.

Karkaso elementai buvo padalinti į maksimalaus dydžio blokus, kokius įmanoma atvežti į statybos aikštelę. Kaip sakė įmonės vadovas, kad didžiosios santvaros objekte

būtų sumontuotos tiksliai, metalo konstrukcijų gamykloje buvo atliktas kontrolinis surinkimas. „Visos konstrukcijų montuojamosios jungtys parinktos išimtinai varžtinės, vengiant suvirinimo, kadangi statybos aikštelėje užtikrinti virintų siūlių kokybę yra pakankamai sudėtinga“, – sakė Č. Zabarauskas.

Vienas iš esminių projektuojamo pastato planinės struktūros elementų – tarp abiejų laiptinių esantis platus koridorius, kurio atsiradimą nulėmė reikalavimas turėti galimybę į pastatą įkelti didelių gabaritų – 4 x 1,5 x 0,5 m – laboratorijų stalus, kurių svoris siekia ir 500 kg. Stalus numatyta įkelti per langus-duris.

Apibūdindamas objekto savybes, Č. Zabarauskas sakė, kad pastato atitvaros suprojektuotos numatant geresnes šilumos perdavimo koeficientų reikšmes. „Buvo panaudoti mažai energijos naudojančių pastatų techniniai inžineriniai sprendimai, projektuojant buvo pasitelkta pastatų sertifikavimo programa. Naujos pastato dalies energinio naudingumo klasė –B, o vidaus aplinkos garso klasė – C“, – sakė „Avona“ vadovas.

Objekte panaudotos aukštos kokybės medžiagos ir inžinierinės technologijos. Įrengtos „Confovent“, lietuviškos šildymo-vėdinimo su rekuperacija technologijos, atitinkančios aukščiausius mokslinėms laboratorijoms ir technologijoms keliamus reikalavimus.

UAB „Avona“ rekonstravo 2 ir 3 pastato aukštus ir, praplėtusi patalpas, įrengė keturias laboratorijas perspektyvių mokslinių sričių plėtojimui ir naujų lazerinių technologijų kūrimui. Naujai suprojektuotos pastato dalies bendrasis plotas – 832,53 kv. m, pagrindinis plotas – 444,99 kv. m, pagalbinis plotas – 387,54 kv. m, tūris – 5092 kub. metrai. Objekto vertė – 5 mln. litų.

Bendrovės nuotr.

Užs. Nr. 71/14

„Avona“. Naują pastato dalį atrėmė ant keturių kolonų, o korpusus sujungė galerija

Nominacijos

Iš kairės: Robertas Dargis, UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys, Algirdas Butkevičius.

Iš kairės: projektų vadovas Antanas Šalvis, statybos vadovas Rimantas Razma ir UAB „Šviesos krateris“ direktorius Vytautas Varkalys.

UAB „Plungės Jonis-S“ projektas svarbus Vakarų Lietuvos regionui

Užs. Nr. 34/14

UAB „Plungės Jonis-S“ gaminys Europinės svarbos „Natura 2000“ (Minijos upės ties Dyburiais) teritorijoms išsaugoti ir informacinei sistemai sukurti skirtų tvarkymo priemonių statyba Lietuvos pramonininkų konfederacijos kasmetiniame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo apdovanotas aukso medaliu.

Bendrovė įvertinta už sėkmingai įgyvendintą kompleksinį turizmo ir gamtos išsaugojimo projektą, jo svarbą Vakarų Lietuvos regionui, atliktų darbų kokybę.

Pasak buvusio ilgamečio bendrovės vadovo, dabartinio valdybos pirmininko Jono Varkalio, projektas įgyvendintas 2013-2014 metais. Darbai buvo vykdomi Salantų regioninio parko direkcijos užsakymu. Įrengiant Šilkpėdės pažintinį taką „Natura 2000“ ir atliekant kitus darbus, kaip pažymėjo J. Varkalis, buvo bendradarbiaujama su šios įstaigos vadovu Modestu Šečkumi. Vilkpėdės pažintinis takas yra skirtas natūralios gamtos teritorijoms išsaugoti ir informacinei sistemai sukurti, sureguliuoti lankytojų srautus, sumažinti jų poveikį vertybėms, supažindinti lankytojus su vertybėmis. Įrengti takai, informaciniai stendai, suolai, užtvarai, medinis tiltelis, mediniai laiptai ant grunto, ženklai, upės informaciniai ženklai. Iš viso atlikta darbų už 0,7 mln. litų.

Projektu sukuriama informacinė sistema, reguliuojanti vandens ir pėsčiuosius turistus saugomose teritorijose. Įrengti informaciniai ženklai, informaciniai stendai, išlipimą draudžiantys bei leistinas išlipti vietas nurodantys ženklai su visa reikiama informacija vandens turistams. Įrengtos trys apsauginės tvorelės ties atodangomis, užtvarai (atrakinami) saugomose teritorijose bei suolai. Ženklų palei upę statymo vietose iškirsti krūmai matomumui pagerinti. Ženklai pastatyti keturiais metrais aukščiau vasaros upės vandens lygio.

Šilpelkės miške, ties Dauginčių antruoju piliakalniu, siekiant nukreipti pėsčiųjų srautus ir apsaugoti teritoriją, įrengta nauja informacinė sistema panaudojant esamus miško takus bei nutiesiant naujus ten, kur jų nėra ir kur nereguliuojamas pėsčiųjų srautas gali daryti žalą teritorijai. Pėsčiųjų takas prasideda piliakalnio šiaurės vakarų papėdėje ties esančia poilsio aikštele ir tęsiasi pietryčių kryptimi. Už piliakalnio teritorijos takas toliau tęsiasi šiaurės rytų kryptimi link atodangos, ties kuria įrengta apsauginė tvorelė bei informacinis stendas. Nuo atodangos takas tęsiasi šiaurės vakarų kryptimi link esančio miško keliuko.

Per miške esančią griovą įrengti mediniai laiptai bei tiltelis.

Teritorijoje atlikti būtini miško kirtimai, įrengtos informacinės rodyklės, informaciniai stendai bei poilsio vietos-suoliukai. Palei piliakalnį iš keliuko pusės pastatyta informacinė lenta. Į mišką ar link upės vedantys keliukai užtverti užtvarais. Atlikus darbus reikalinguose ruožuose atstatyta esamų miško keliukų danga, įrengtos trys vandens pralaidos.

Statybos metu nenaudotos aplinkai pavojingos ir teršiančios medžiagos. Objektas pastatytas naudojant vietinės lietuviškos kilmės statybines medžiagas: smėlį, žvyrą, dolomitinę skaldą ir medieną.

Ypač daug pastangų įgyvendinant projektą įdėjo projektų vadovas Antanas Šalvis, statybos vadovas Rimantas Razma, subrangovo UAB „Šviesos krateris“ generalinis direktorius Vytautas Varkalys.

Ekskavatoriaus mašinistas Saulius Derkintas.

UAB „Plungės Jonis-S“ per metus statybos darbus vykdo vidutiniškai septyniasdešimtyje mažesnių ar didesnių statybos ir remonto objektų. Iš viso bendrovėje dirba 170 darbuotojų. „Plungės Jonis-S“ yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos, Geležinkelių paslaugų įmonių asociacijos „GELPA“ bei asociacijos „Lietuvos keliai“ narė. „Mums didžiausia vertybė – žmogus. Bendrovė pripažinta socialiai atsakinga įmone ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse“, – sako J. Varkalys.

Bendrovės atestuota ir vykdoma veikla: geležinkelio kelių ir atšakų bei automobilių kelių ir gatvių tiesimas ir remontas, tiltų ir viadukų, pramoninių pastatų, hidrotechninių statinių statyba ir remontas, vidaus ir išorės inžinerinių tinklų, sąvartynų, valymo įrenginių ir melioracijos sistemų įrengimas ir remontas, nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir remonto darbai, statybinės technikos ir transporto nuoma. Geležinkelių, kelių ir gatvių, tiltų ir viadukų bei kitų susisiekimo komunikacijų statyba sudaro apie 80 proc. visų bendrovės atliekamų darbų.

UAB „Plungės Jonis“ kolektyvas džiaugiasi, kad prisidėjo prie gamtinio pažinimo ir turizmo populiarinimo Lietuvoje, o jų darbas ir pastangos buvo įvertinti.

23

Nominacijos

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, antrinė Lietuvos geležinkelių įmonė, vadovaujama Valento Stadalnyko, Metų gaminio konkursui pristatė modernizuotą geležinkelio kelio elementų pervežimui skirtą platformą MPP61. Šis gaminys mašinų ir įrengimų pramonės grupėje pelnė aukso medalį.

Platforma MPP-61 skirta surinktų geležinkelio iešmų pervežimui iš gamybos vietos į sumontavimo vietą LR viešojoje geležinkelio infrastruktūroje. Modernizuotas įrenginys skirtas transportuoti vieną iešmo bloką, kurio plotis neviršija 5,25 m, o ilgis – 22,5 m. Platforma transportuojama lokomotyvo pagalba tačiau turi autonominę jėgainę, skirtą blokų pakėlimui ir nuleidimui. MPP-61 galima eksploatuoti lauke, esant nuo –30 °С iki plius 40 °С temperatūrai.

Pasak UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas vadovo V. Stadalnyko, bazinio modelio platformos PPK-3D modernizavimas, panaudojant šiuolaikines hidraulikos sistemas bei jėgaines komplektuojančius mazgus, leido užtikrinti kokybiško įrenginio gamybą ir patenkinti vartotojų lūkesčius. „Platforma modernizuota tam, kad būtų pritaikyta transportuoti negabaritinius krovinius saugiai, o pakrovimo ir

iškrovimo procesas taptų našesnis. Krovinys transportuojamas pakeltas 61 laipsnio kampu“,– teigė V. Stadalnykas.

Apibūdindamas nuveiktus darbus modernizuojant MPP61 platformą, įmonės vadovas akcentavo, jog buvo pakeista didžioji dalis konstrukcijos. „Užsakovai pageidavo pastatyti šiuolaikišką hidrauliką – dėl nepakankamo Rusijos gamybos hidraulinės aparatūros patikimumo lygio jos buvo atsisakyta, o vietoj jos panaudota Austrijos gamybos „Palfinger“ technika“, – pasakojo V. Stadalnykas.

Montuojant platformą MPP-61, buvo sumontuota nauja, krovinio pakėlimui naudojama hidraulinė įrangą. Šią įrangą sudaro 6 vienodi pagrindiniai dvigubos eigos cilindrai su užraktais. Hidraulinė įranga taip pat turi hidraulinę stotį, kuri valdoma pasitelkiant distancinį bei radijo bangomis valdomus pultus. Platformos energijos šaltiniu parinktas DEUTZ gamybos vidaus degimo variklis. Platformos aširačiai, vežimėliai, pagrindinis rėmas, stabdžių sistema, automatinės sankabos su slopintuvais liko originalūs.

Platforma MPP-61 atitinka LR reikalavimus, keliamus specialios paskirties geležinkelio technikai bei kitiems teisės aktams ir instrukcijoms.

„Grinduva“ augina komandą ir tariasi su akademine bendruomene

Lietuvos ir Čekijos UAB „GRINDUVA“ – šiemet buvo nominuota „Sėkmingai dirbančia įmone“. Ši nominacija bendrovei suteikiama devintą kartą per pastaruosius metus. Tai reiškia, kad Dzūkijoje įsikūrusi bendrovė gerai žino, ką daro.

Iš kairės: Tomas Vailionis ir Antanas Minkevičius.

„Tai mums – jau nebe pirmas apdovanojimas. O kiekvieną nominaciją lemia skirtingi projektai. Šiemet tai buvo Vaidotų geležinkelio terminale įrengtos monolitinės gelžbetoninės aikštelės, kurių plotas užima net 36 tūkst. kv. metrų“, – kalbėdamas apie nominaciją, teigė įmonės direktorius Tomas Vailionis.

Direktoriaus žodžiais, sėkmę lemia ir darbuotojų profesionalumas bei patirties sėmimasis iš akademinės bendruomenės. „Įmonė yra nedidelė, tačiau dauguma

darbuotojų – įgudę profesionalūs specialistai. Šiemet komanda dar pasipildė keturiais naujais darbuotojais. Įgyvendinant projektą Vaidotuose, buvo bendradarbiaujama su universitetų mokslininkais. Dėl betonavimo darbų buvo konsultuojamasi su Vilniaus Gedimino technikos bei Kauno technologijos universitetų specialistais. Tai buvo puiki patirtis“, – sakė T. Vailionis.

UAB „Grinduva“ produkcijos ir paslaugų apimtys per tris metų ketvirčius siekė 11,5 mln. litų. Buvo sukurtos

24

keturios naujos darbo vietos. Šiuo metu įmonėje dirba 29 darbuotojai.

Bendrovė „Grinduva“ yra specializuota grindų įrengimo įmonė. Ji atlieka poliuretaninių, epoksidinių, glaistyto pramoninio betono ir poliuretancementinių grindų įrengimą visoje Lietuvoje. 2014 m. bendrovė darbavosi UAB „Rokiškio pieno gamykla“, įrengdama pieno priėmimo patalpų grindų dangą. Betoninių ir poliuretancementinių grindų įrengimo darbų apimtis – 880 kv. metrų. UAB „Kirtimų logistikos centras“ įrengė 4 tūkst. kv. m betoninių glaistytų grindų.. Bendrovės „Vilpra“ užsakymu Vilniuje įrengė požeminės automobilių stovėjimo aikštelės betonines glaistytas grindis – 4 tūkst. kv. metrų. Kiti darbai taip pat skaičiuojami tūkstančiais kvadratinių metrų: UAB „Autoverslas“ logistikos sandėlio betoninių glaistytų grindų įrengimas – 3200 kv. m; „Alytaus regiono komunalinių atliekų sąvartynas“ betoninių glaistytų grindų, atsparių įvairioms cheminėms medžiagoms, įrengimas – 2700 kv. m;. UAB „Gudobelė“ betoninių glaistytų ir poliuretancementinių grindų įrengimas; veterinarijos gydyklos betoninių glaistytų pramoninių grindų įrengimas – 2 tūkst. kv. m; UAB „Mitnija“ –„Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas“, Saulėtekio al., Vilniuje pramoninių šlifuoto betono grindų įrengimas.

Užs. Nr. 60/14

UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas modernizavo geležinkelio platformą

Nominacijos

Bendrovė „YIT Kausta“ šiemet pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2014“ nominaciją. Skiriant šią nominaciją, vertinamos bendrovės paslaugų apimtys, investicijos į gamybą, darbo našumo rodikliai, kiti kriterijai. Apie svarbiausius pastarųjų metų projektus ir jų reikšmę pačiai bendrovei klausiame AB „YIT Kausta“ generalinį direktorių Kęstutį Vanagą.

„YIT Kausta“. Didžiausią įtaką rodikliams turėjo pirmasis Lietuvoje A klasės energinio naudingumo biurų pastatas „Grand Office“ 2012-2013 m. pelnyti įvertinimai/nominacijos už „IKEA“, „Grand Office“, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą bei UAB „Ivabaltė“ žemės ūkio technikos centrą. Kuo šie objektai svarbūs, nauji pačiai bendrovei?

Kiekvienas naujas objektas yra nauja patirtis. Statant IKEA prekybos centrą buvo keliami aukšti kokybės ir aplinkosaugos reikalavimai. IVABALTĖ projektas – puikus sklandaus šalių bendradarbiavimo pavyzdys. MKIC – išskirtinis projektas. Tai šiuo metu įspūdingiausias statinys Lietuvoje. Didžiausias iššūkis šiame projekte buvo fasado plokščių montavimas ant nuožulnių fasadų. Tai buvo nauja patirtis mūsų darbuotojams. „Grand Office“ pastatas – pirmasis A energinės klasės biurų pastatas Lietuvoje. Šiai klasei pasiekti buvo keliami itin aukšti sandarumo reikalavimai. Todėl drąsiai galime sakyti, jog kiekvienas iš šių projektų yra ypatingas.

Užs. Nr. 56/14

Kokius didžiausius iššūkius teko įveikti 2014 metais?

2014-ieji metai buvo permainingi, tačiau labai darbingi ir pakankamai sėkmingi. Įgyvendinome įvairios paskirties objektų statybos darbus: KITRON Gamybinio pastato remontas ir priestato statybos Kaune, TUVLITA techninių apžiūrų centras bei prekybos centras „PRISMA“ Vilniuje, užbaigėme darbus „Klaipėdos Smeltės“ plėtros projekte ir kt. Sėkmingai ir labai greitai pastatėme prekybos centrą Savanorių pr. Kaune.

Bene didžiausią įtaką geriems įmonės rodikliams turėjo „YIT Kausta“ pastatytas pirmasis Lietuvoje A klasės energinio efektyvumo biurų pastatas „Grand Office“. Sėkmingai įgyvendinus projektą, pastatas buvo parduotas Estijos kapitalo turto vystymo bendrovei „Capital Mill“.

Svarbią „YIT Kausta“ veiklos dalį užima būsto verslas.

Iš viso šiuo metu statomuose projektuose „Šilo namai“, „Solo city“, „Upės rezidencija“ ir „Užupio etiudas“ bus įrengtas 161 butas.

Kokius lūkesčius formuluojate 2015-iems?

Prisijungimas prie euro zonos ir bendrieji makroekonominiai rodikliai leidžia prognozuoti, jog metų pradžioje naujo būsto rinkoje bus mažesnis aktyvumas. Gyventojams reiks laiko pripr asti prie pasikeitusios valiutos. Tuo tarpu, komercinio nekilnojamojo turto rinkoje matome teigiamus pokyčius. Tiesa, kaip ir kitos statybos sektoriaus įmonės, mes turėjome prisitaikyti prie artėjančio euro įvedimo bei geopolitinių iššūkių – neramumų Ukrainoje. Su šiais iššūkiais statybų sektorius susidurs ir 2015 m., tačiau tikime, kad statybų sektoriaus plėtra bus ne mažesnė negu 2014 m.

Papildomų injekcijų statybos sektorius sulauks ir iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų. 2014–2020 m. prasideda finansavimo programos, kurios labiausiai suaktyvins infrastruktūros projektų įgyvendinimą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių renovacijos projektus.

Norisi tikėti, kad greitai į statybos sektorių ateis ir technologinės naujovės. Pradėjus naudoti BIM visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė. BIM naudojimas palengvins statybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą.

Didėjanti konkurencija gyvenamųjų namų statybos rinkoje įmones skatins ne tik peržiūrėti ir optimizuoti veiklos procesus, bet ir didesnį dėmesį skirti statinių

kokybei bei energiniam efektyvumui užtikrinti. Mes visi turime išmokti taupyti bei racionaliai naudoti gamtos išteklius ir energiją. Jau po metų visi turėsime statyti taupius ir aplinkai draugiškus pastatus. Energiją taupančios sistemos šiandien jau yra ir ateityje bus vienas pagrindinių kriterijų, renkantis tiek gyvenamąjį būstą, tiek investuojant į biuro ar gamybinius pastatus.

Pritaikius pagrindinės kompanijos „YIT Corporation“ praktiką, Jūsų įmonėje veikia darbuotojų saugos lygio (rizikos) vertinimo sistema. Kokie pagrindiniai šios sistemos akcentai, jų pranašumas?

Pritaikius „YIT Corporation“ praktiką, kiekvieną savaitę vertinamas visų statybviečių darbuotojų saugos lygis. Šį vertinimą atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojai bei statybos vadovai. Nustačius neatitikimus, nedelsiant priimami koregavimo veiksmai, jei rizika darbo vietoje didelė – darbai sustabdomi ir gali būti atnaujinti tik pašalinus riziką. Jau daugiau nei 3 metus dirbame be skaudžių nelaimingų atsitikimų.

Džiaugiamės, kad darbuotojai keičia savo požiūrį į saugų darbą, pradeda rūpintis savo sveikata, dėvi asmenines apsaugos priemones, reikalauja, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos bei perspėja kitus darbuotojus, kurie nesilaiko saugos darbe reikalavimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų vienas iš pagrindinių tikslų – rasti dialogą su darbuotoju ir išmokinti saugoti save. Juk visi nori išlikti darbingais ilgai ir iš darbo į namus grįžti sveiki. Ši sistema įmonei padeda išvengti skaudžių nelaimingų atsitikimų.

Sveiki ir darbingi darbuotojai yra didžiausias įmonės turtas.

25

Nominacijos

Tarp „Montuotojo“ darbų – išskirtinių pasaulyje įrenginių montavimas

AB „Montuotojas“ šiemet pelnė aukso medalį konkurse „Metų gaminys 2014“ ir Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją.

AB „Montuotojas“ gaminiui – AB „Lifosa“ sieros rūgšties cecho rekonstrukcija, – atsižvelgiant į objekto kompleksiškumą ir sudėtingumą, per trumpą laiką įgyvendintus sudėtingus technologinius sprendimus, panaudotas pažangiausias darbų vykdymo technologijas, kokybę, konkurse „Metų gaminys 2014“, statybos pramonės grupėje, skirtas aukso medalis.

Darbus AB „Lifosa“, rekonstruojant sieros rūgšties cechą, bendrovė „Montuotojas“ atliko 2013 m. spalį – 2014 m. rugsėjį. Rekonstrukcijos metu bendrovės specialistai sumontavo naują sieros rūgšties cecho kontaktinį aparatą. Šis įrenginys daugiau kaip du kartus sumažins bendrą gamyklos „Lifosa“ aplinkos taršą. „Įrenginį bendrovės „Montuotojas“ specialistai sumontavo pagal firmų MECS (JAV) ir SNC Lavalin (Kanada)

projektą. Kontaktinio aparato, kurio kaina siekia apie trisdešimt milijonų litų, montavimo darbai truko ištisus metus“, – sako AB „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras.

Kontaktinis aparatas – tai yra įrenginys, kuriame, veikiant katalizatoriui, sieros dioksido (SO2) dujos virsta SO3 dujomis. Senasis kontaktinis aparatas gamykloje veikė ketvirtį amžiaus.

Naujojo kontaktinio aparato aukštis siekia 31 metrą , diametras – 16 metrų. Įrenginio gamybai buvo sunaudota apie 750 tonų specialaus nerūdijančio plieno.

Analogiški įrenginiai, kokį Kėdainiuose sumontavo bendrovės „Montuotojas“ specialistai, pasaulyje yra tik trys.

Europos Sąjungoje analogiško aparato nėra.

Kaip tvirtina bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, sumontavus naują kontaktinį aparatą sieros rūgšties cecho, kuris yra pastatytas 1988 m., emisijos tesiekia pusę ES direktyvoje naujai statomiems cechams numatytų taršos normų. „Galiu patvirtinti, kad mūsų gamyklos emisijos į orą jau daug metų yra mažesnės, nei nustatyta bendrovės taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime (TIPK). Tačiau mes siekiame ne atitikti normas, o iš tiesų saugoti aplinką“, – sakė Jonas Dastikas. Šiemet bendrovė „Montuotojas“ taip pat pelnė Sėkmingai dirbančios įmonės nominaciją. Per metus bendrovėje buvo įsteigta 20 naujų darbo vietų, vidutinis darbuotojų atlyginimas siekia 2755 litus (798 eurus). Pagal trijų ketvirčių metų rezultatus bendrovės produkcijos ir paslaugų apimtys siekia 80 mln. litų (23 mln. eurų). Investicijos į gamybą per tą patį laikotarpį – 463 tūkst. litų (134 tūkst. eurų). Bendrovėje dirba virš 900 darbuotojų.

AB „Požeminiai darbai“ vėl įvertinti už nepriekaištingą darbą

26

„Džiaugiuosi, jog jau aštuntą kartą iš eilės pelnėme apdovanojimą. Nuolatinės investicijos į pažangias technologines ir inžinerines priemones, įrenginių plėtrą, dėmesys darbuotojams, jų kvalifikacijai ir jos kėlimui, vidinių bei išorinių ryšių mezgimas leido užsitikrinti „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardą. Tęstinis apdovanojimo pelnymas pagrindžia idėją, kuria nuolat vadovaujamės – aukšti vykdomai veiklai keliami reikalavimai – teisingas ir puikius rezultatus generuojantis sprendimas“, – sako AB „Požeminiai darbai“ direktorius Raimondas Baikštys. „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą pelniusi kompanija per I ir III 2014 m ketvirčius į gamybos procesų tobulinimą investavo 566 178 Eur, eksporto apimtys siekė 595 285 Eur. Per šį laikotarpį darbo vietų skaičius įmonėje nuo 82 išaugo iki 126. „Mūsų tikslas - ir toliau išlaikyti sėkmingai dirbančio, patikimo, atsakingo partnerio reputaciją. Dėl to ketiname dar labiau plėsti vykdomų statybos paslaugų spektrą, geografiją, mechanizuojant atliktus darbus gerinti bendrą įmonės profesionalumą“, – ateities planais dalinasi R. Baikštys.

Daugiau nei trisdešimt metų nuoseklią veiklą vykdanti kompanija, turinti padalinius Lietuvoje ir Baltarusijoje, yra įsidiegusi tarptautinius standartus: kokybės

valdymo sistema pagal ISO 9001;2000, aplinkosaugos valdymo sistema pagal ISO 14001;2005 ir sveikatos bei darbo saugos valdymo sistema pagal BS - OHSAS 18001;2007. Šie darbo ir produkcijos kokybės rodikliai – vieni iš elementų, padedančių užtikrinti AB „Požeminiai darbai“ sėkmę versle.

Bendrovės nuotr.

Užs. Nr. 62/14

2014 metai tapo aštuntu iš eilės AB „Požeminiai darbai“ profesionalumo įrodymu. Viena didžiausių vandentvarkos, aplinkosaugos ir šilumos ūkyje veiklą vystančių kompanijų Lietuvoje, jau tradiciškai apdovanota „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimu.

Nominacijos

URS gimė „Traideniui“ apjungus žinias, patirtį vandenvalos srityje ir modernią technologinę įrangą UAB „Traidenis“, vadovaujamas Sigito Leonavičiaus, gerai žinoma nuotekų valymo įrenginių, talpų gamybos įmonė tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Įkurta 1996 m., įmonė pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti nuotekų valymo įrenginius iš stiklaplasčio.

Prisidėdama prie darnaus ekonominio, aplinkosauginio, socialinio vystymosi, UAB „Traidenis“ suprojektavo ir pristatė naują pažangią žuvininkystės technologinę įrangą, skirtą uždarai recirkuliacinei žuvų auginimo sistemai (URS).

URS – tai šiuolaikinis įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu cirkuliuoja vanduo, palaikant pageidaujamame lygyje jo pagrindinius kokybės rodiklius: reikiamą deguonies kiekį, temperatūrą, mažą organinių priemaišų kiekį ir t.t. Jam įrengti nereikia nei didelių žemės plotų, nei gausių vandens šaltinių. Už šią įrangą ekologijos ir aplinkosaugos pramonės kategorijoje įmonė buvo apdovanota „Lietuvos metų gaminio – 2014“ aukso medaliu.

Užs. Nr. 59/14

Patirtis derinama su moderniomis technologijomis Anot technikos direktoriaus pavaduotojo vandenvalos technologijoms Evaldo Trainavičiaus, įmo­nės tiks­las yra ženg­ti ko­ja ko­jon su nau­jo­vė­mis. „Įmo­nė­je nuo­la­tos vyk­do­mi nau­ji pro­jek­tai, nau­jų techno­lo­gi­jų die­gi­mas.

Už­da­ra re­cir­ku­lia­ci­nė žu­vų au­gi­ni­mo sis­te­ma – tai nau­ja ver­slu­mo ša­ka, – manau, ak­tu­a­li ir mū­sų re­gio­nui, ypač tiems ūki­nin­kams, ku­rie skau­džiai nu­ken­tė­jo nuo Lie­tu­ vo­je pa­skelb­to af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro vi­ru­so. Ūki­nin­kai tu­F ri pa­tal­pas, ga­li gau­ti Eu­ro­pos Są­ju­ngos paramą, ga­li­ma tai panau­do­ti ir au­gin­ti žu­vis, – tai bū­das, alter­na­ty­va im­tis nau­jo ver­slo“, – sako jis.

Dė­me­sys šiai sri­čiai pa­grįs­tas at­ei­ties prog­no­zė­mis. Tei­ gia­ma, kad ak­va­kul­tū­ra – vie­na iš ypač greitai au­gan­čių ūkio ša­kų vi­sa­me pa­sau­ly­je, re­mian­tis prog­no­zė­mis, ji bus vie­nas iš pa­grin­di­nių sek­to­rių, plė­to­ja­mų XXI am­žiu­je.

Pagrindiniai URS privalumai: sistema ekonomiškai leidžia taupyti vandenį, galima kontroliuoti visus parametrus, tokius, kaip pH, O2, CO2, temperatūrą, apšvietimą ir kt. Pažymėtinas ir didelis gamybos produktyvumas bei aplinkybė, jog tai yra vienas iš būdų atkurti nykstančius žuvų išteklius. Naudojant URS, žuvų auginimas nepriklauso nuo sezoniškumo, patenkinami gamtosauginiai reikalavimai, kurie tampa vis aktualesni, plečiantis akvakultūros gamybai. Biologinė stebėsena yra nebūtina, nes auginamos rūšys neturi galimybių patekti į aplinkinius natūralius vandenis ir pažeisti ekologinę pusiausvyrą.

URS sistemos yra kontroliuojamos, todėl jose galima auginti vertingas žuvų rūšis: europinius šamus, afrikinius šamus, eršketus, upėtakius, starkius ir kt.

Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos technologinė įranga 1 – žuvų auginimo vonia 2 – biofiltras su stacionaria įkrova 3 – biofiltras su plaukiojančia įkrova 4 – mechaninis filtras 5 – siurblys 6 – akumuliacinė talpa 7 – augalų auginimo vonia su keramzitu 8 – orapūtė.

Bendrovė pa­de­da už­sa­ko­vams pa­si­rink­ti, su­pro­jek­tuo­ti,

Naudoja ilgaamžes, lengvas konstrukcijas su­mon­tuo­ti URS sis­te­mas. Su­tei­kia nuolatinės prie­žiū­ Rinkoje vyrauja URS sistemos, kur žuvų auginimo vonios gaminamos iš polietileno, medienos, metalo, gelžbetonio. UAB „Traidenis“ šias vonias gamina iš stiklaplasčio, kurių pagrindinis pranašumas yra mobilios, ilgaamžės, lengvos konstrukcijos, nesudėtinga priežiūra. Žuvų auginimo vonios gali būti gaminamos tiek apvalios, tiek ir kvadratinės formos.

UAB „Trai­de­nis“ siū­lo vi­sos kom­plek­ta­ci­jos už­da­rą re­cir­ ku­lia­ci­nę žu­vų au­gi­ni­mo sis­te­mą.

ros ga­ran­ti­ją, kon­sul­tuo­ja vi­sais klau­si­mais.

Už­da­rąsias re­cir­ku­lia­ci­nes žu­vų au­gi­ni­mo sis­te­mas ga­li­ ma lai­ky­ti žu­vų vei­si­mo ir au­gi­ni­mo naujove, ku­ri nuo­lat vys­to­si. Įmonės produkcija gaminama moderniai įrengtuose formavimo ir surinkimo cechuose, taikant naujausias gamybos technologijas.

UAB „Tradenis“ už veiklą, vystant ekologinius projektus, apdovanojimus pelno jau ne vienerius metus.

27

Nominacijos

UAB „Kortas“ įgyvendintas projektas „Nenaudojamo pastato Birštone, Algirdo g. 22, rekonstrukcija ir sanatorinio gydymo infrastruktūros sukūrimas“ pelnė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ aukso medalį statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje. „Eglės“ sanatorija Birštone – tai pušyno apsuptyje Nemuno pakrantėje atidarytas naujas gyvenamasis kompleksas ir gydymo centras, kuriame lankytojams

siūloma daugiau nei 50 skirtingų procedūrų ir paslaugų, kurių tikslas – gydymo procesą paversti malonumu.

Modernizavimo projektas įgyvendintas 2012-2014 metais.

Projekto įgyvendinimo metu bendrovė modernizavo Birštone esančios sanatorijos „Eglė“ patalpas – apie aštuonis tūkstančius kvadratinių metrų. Rekonstruotas ir naujai pastatytas gydymo paskirties sanatorinis kompleksas bei klientų maitinimo, renginių salių, registracijos ir apgyvendinimo kompleksas. Sanatorijoje įrengti 154 modernūs dviviečiai kambariai, 71 vienvietis, penki triviečiai reabilitaciniai kambariai, skirti žmonėms su negalia, o viršutiniuose aukštuose – 16 liukso klasės apartamentų. Iš viso statybos darbų atlikta už 18,2 mln. litų.

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ ekspertai bendrovę „Kortas“ įvertino už sėkmingą projekto įgyvendinimą rekonstruojant nenaudojamą pastatą, išskirdami kompleksiškumą ir kokybę, svarbą ekologijai ir turizmo paslaugų infrastruktūrai.

Alytaus mieste savo buveinę turinti UAB „Kortas“ sėkmingai stato, remontuoja bei rekonstruoja šiuolaikinius, įvairios paskirties pastatus visoje Lietuvoje. Įmonė yra Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos statybininkų asociacijos bei Inžinerinės ekologijos asociacijos narė.

Ko reikia neįgaliajam, moteriai aukštakulniais bateliais ir vežimėlį stumiantiems tėvams?

Apie svarbiausius dalykus, anot prof. Mariaus Šaliamoro, Lietuvos architektų sąjungos pirmininko, linkstama patylėti. „Mes kalbame apie energinį efektyvumą, ekologiją, būtinumą saugoti, būtinumą efektyviai naudoti resursus – finansinius ir visokius kitokius išteklius. Aš bandysiu pakalbėti apie žmogų, nes žmogus yra tas vertės vienetas, kuriuo matuojama architektūra“, – sakė M. Šaliamoras, kalbėdamas mokslinėje konferencijoje „Architektūros kokybės kriterijai ir jų teisinė reikšmė“. Žemėje yra labai ekologiškų kampelių: Antarktida, Sachara. Ekologiškoje vietoje vyksta ekologiškas gyvenimas, tačiau žmogaus ten nėra. „Mes aplink save keičiame aplinką ir ją modeliuojame tam, kad joje galėtume būti. Mes negalime būti ekologiškoje aplinkoje, nors ir gražu į ją pažiūrėti“, – sako architektas. Kalbėdami apie visuomenę, mes paprastai ją suvokiame kaip abstrakciją. Tačiau visuomenė, primena M. Šaliamoras, yra visokia. „Mes visi esame savotiškai neįgalūs, nes ne viską galime“, – trina neįgalumo ribas architektas.

Yra žmonių, kurie nėra neįgalūs, įprasta šio žodžio prasme: jie gali sunkiai orientuotis aplinkoje, nes yra turistai, nepažįsta šalies, miesto, erdvės, kurioje at28

sidūrė. Sunkiai gali judėti žmonės, kurie naudojasi kokia nors įranga, kaip, pavyzdžiui, tėvai, stumiantys kūdikių vežimėlius, dviratininkai, riedutininkai, senyvo amžiaus žmonės, asmenys po ligų, traumų. Ribotų galimybių judėti turi ir moterys aukštakulniais bateliais, besilaukiančios, žmonės, nešantys pirkinius ir įvairius nešulius.

Suvokus, kad visuomenė yra įvairialypė, ateina ir nuovoka, kad erdvė turi būti tokia, kad tiktų visiems. „O mes projektuojame tik normaliai visuomenės daliai, – kalbėjo M. Šaliamoras. – Universalus dizainas paremtas tuo, kad reikia projektuoti pagal silpnąją grandį, o ne pagal stipriąją.“

Jeigu moteris negali atidaryti žirnelių stiklainio, ne moteris kalta – tas, kuris netinkamai suprojektavo dangtelį; jeigu vaikas negali atsukti vaistų – gerai suprojektuota, priminė paprastus dalykus M. Šaliamoras.

Neretai saugomas ne žmogus, o pastatas, automobilis.

Architektas sakė nesuvokiantis, kaip į rūbų vaikams parduotuvę gali patekti žmogus su vaikišku vežimėliu, jeigu duris galima pasiekti tik įveikus itin stačius laiptus. Neretai ir miestai demonstruoja visišką abejingumą savo gyventojams – kai patogiausios vietos atiduodamos automobiliams, o einant šaligatviu reikia stengtis neįkišti kulno į plytelių tarpą.

Tvariąja architektūra paprastai yra vadinamas prieinamumo principas, kurio laikomasi projektuojant, statant, tai yra išmintinga architektūra, tausojanti resursus, aplinką. Tokios architektūros kūrimo pagrindiniu metodu laikomas projektavimo visiems arba universalaus dizaino principais, kai visiems visuomenės nariams suteikiamos vienodos galimybės naudotis aplinka, įranga ir gaminiais. „Projektuojama prisitaikant prie silpniausios visuomenės grandies. Kas tinka silpniausiam, tiks ir stipriam“, – priminė prof. M. Šaliamoras.

Užs. Nr. 73/14

UAB „Korto“ projektas svarbus ekologijai ir turizmo infrastruktūrai

Per nepriklausomybės metus pasikeitė gelžbetonio gaminių techninis ir technologinis vaizdas, šio statybos pramonės pošakio modernizavimui reikia didelių investicijų, todėl naujovių gausa džiugina. Tarp tokių išskirtinių gaminių ekspertas V. Čaplikas mini UAB „Swetrak“ įtemptai armuotus gelžbetoninius pabėgius, kurie 2003 m. buvo apdovanoti aukso medaliu. Portalo nuotraukoje – „Swetrak“ gamykla.

Konkursas „Lietuvos metų gaminys“ eksperto akimis 2014 metai statybininkams ir Lietuvos statybininkų asociacijai buvo išties darbingi. Teko spręsti tiek įsisenėjusias, tiek naujas problemas. Tačiau pasiekėme ir reikšmingų rezultatų. Ateinantys metai bus ne ką lengvesni, tačiau tikime, kad šalies statybos sektorius juda teisinga linkme – link pažangos. Statybos apimtys 2014 metais augo, NT rinka buvo aktyvi. Apskritai, turime priežasčių išlikti optimistais, tačiau negalime pamiršti ir grėsmių.

Vytautas ČAPLIKAS Statybos industrijos asociacijos direktorius Nuolatiniai Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso Lietuvos metų gaminys (LMG) dalyviai yra statybos pramonės bendrovių atstovai.

Konkursas kiekvienais metais surenka nemažai pretendentų, siekiančių aukso medalių. Tai reikštų, kad gamintojams LMG yra reikšmingas. Kokiems ir kodėl? Konkurso dalyviai yra suskirstyti į 16 grupių, įskaitant pogrupius. Kokie gaminiai priskirti statybinių medžiagų pogrupiui, savaime aišku – jie naudojami statybose, renovacijoje, remonto darbams.

Per 16 metų 75 statybos pramonės gaminiai pelnė aukščiausią įvertinimą. Įvairovė, kurią sąlyginai galima suskirstyti į grupes. Pavyzdžiui, viena jų būtų „langai ir durys“.

Peržiūrėjus nominantų sąrašus, matome, kad langų ir durų gamintojai yra aktyviausi, o tarp jų išsiskiria UAB „Megrame“ ir UAB „Doleta“.

Kita aktyvi grupė – betono ir gelžbetonio gamintojai. Stebina tai, kad per nepriklausomybės metus visiškai pasikeitė jos techninis ir technologinis vaizdas. Teko sparčiai laisvintis iš turėtos energijai imlios gamybos varžtų. Šio statybos pramonės pošakio modernizavimas reikalauja didelių investicijų, todėl naujovių gausa džiugina. Atmintyje įstrigo apdovanoti konkurso aukso medaliais UAB „Perdanga“ unikalūs betono teatrapodai, skirti uosto ekvatorijai (2001 m.), UAB „Swetrak“ įtempto gelžbetonio pabėgiai (2003 m.), UAB „Markučiai“ spalvoti betonai gaminiai (2010 m.)

Verti paminėti šilumą izoliuojančių medžiagų, mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio gamintojus. Šios medžiagos taip pat laimėjo daug LMG apdovanojimų. Daugelį metų tarp konkurso laimėtojų matėme ir UAB „Dvarčionių keramika“ sienų apdailos ir grindų keraminių plytelių kolekcijas.

LMG konkurse bendrovių pelnyti apdovanojimai turėtų pirkėjams padėti susivokti ir pozityviau vertinti savo šalies gaminius.

LMG aukso medalių laimėtojai 10

1

9 8

2

7 6

5

4

3

Statybinių medžiagų gaminių grupė (medalių skaičius 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Langai ir durys (14) Betonas ir gelžbetonis (12) Smėlis, žvirgždas, skalda (4) Stogų dangos (4) Kaminai (8) Apdailos medžiagos (6) Medienos dirbiniai (5) Šilumą izoliuojančios medžiagos (10) Plastikai (2) Kiti (10)

Praėjusių metų LMG konkurso gaminiai, kuriuos įsiminiau, UAB „Doleta“ stiklu dengtas medinis langas „Avangard“, „UAB Baltik ILP“ plastikinis bortas „Plastbort“, UAB „UAB „Voestalpine VAE Legetecha“ geležinkelio iešmas 60EI 601300-1:9 europinei 1435 mm vėžei. Gaminiai skirtingi, bet juos vienija inovacijos, naujovės ir, tikėtina, nauda. Minėti langai Lietuvoje nelabai populiarūs, nes skirti išrankiems klientams. Tačiau skleidžia gerą žinią apie Lietuvos langų gamintojų gebėjimus ir aukštą techninį gamybos lygį. Randa pirkėjų kitose šalyse.

UAB „Baltik ILP“ bordiūrus, skirtus sodams ir daržams, gamina iš plastiko atliekų. Ieško ir randa pirkėjų kitose šalyse.

Dėl suprantamų priežasčių ES skatina perdirbti kuo daugiau plastiko atliekų.

Geležinkelio iešmai, skirti „Rail Baltica“ projektui, surenkami naudojant Lietuvoje gaminamus gelžbetonio pabėgius.

Darbai vyksta įmonėje, jie spartesni ir darbo sąlygos palankesnės, kokybė patikimesnė. Beje, lietuviški gelžbetonio pabėgiai LMG aukso medalį pelnė dar 2003 metais.

Konkurso gaminių vertinimui LPK suburia atitinkamos srities ekspertų darbo grupes. Statybos gaminių ir statinių gaminių ekspertų grupėje dirba Statybos industrijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos deleguoti ekspertai. Šioje komisijoje ne vienerius metus teko bendradarbiauti ir man. Svarbūs informacijos šaltiniai, padedantys objektyviai vertinti konkursui pateiktų gaminių atitiktį konkurso kriterijams, yra naudotojų informacija. Kai duomenų nepakanka, tekdavo kreiptis į rinkos priežiūros instituciją, bandymų laboratorijas ir atitikties vertinimo ar mokslo įstaigas. Tad gamintojas, pateikdamas savo gaminį, turi būti pasiruošęs rimtam išbandymui.

Ekspertas privalo žinoti daugiau, negu gamintojai pateikia duomenų apie gaminius savo internetinėse svetainėse. Be to, ekspertai gali lankytis įmonėse ir matyti naujoves ir išskirtinius gaminius, kurie kiekvienais metais papildo statybos rinką ir sėkmingai konkuruoja su užsienio analogais. Galbūt todėl eksperto požiūris į mūsų kasdienybę yra pozityvus.

29

Renovacija

Renovacija už dyka: misija įmanoma, arba kodėl reikia mokėti visiems susitarti Modernizuojant daugiabutį gyvenamąjį pastatą, jo plokščias ir dažniausiai apykiauris stogas remontuojamas ir šiltinamas.

Kur kas patrauklesnė idėja, ypač tiems gyventojams, kurie svajoja apie naujus langus, šiltus namus ir mažas sąskaitas, bet neturi atliekamo lito namui atnaujinti – rekonstruojant stogą, jo palėpėje įrengti papildomas gyvenamąsias ar kitokias patalpas. Tačiau tokius įgyvendintus projektus suskaičiuoti beveik užtektų vienos rankos pirštų.

Viktorija MITKUTĖ

Patraukli nepatraukli idėja Galimybė leisti statybos bendrovėms statyti antstatą virš daugiabučio stogo mainais už viso namo atnaujinimą kaip vienas iš pastatų modernizacijos Vilniuje finansavimo šaltinių buvo svarstomas dar tada, kai buvo rengiama programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“.

Atsiradusį papildomą plotą galima racionaliai panaudoti daugiabučio gyventojų reikmėms, jį gali įsigyti viršutinio aukšto gyventojai, pageidaujantys padidinti savo būstą, papildomame aukšte įrengtus naujus butus galima parduoti, o gautus pinigus panaudoti viso pastato modernizacijai. O galima susitarti su statybine kompanija, kuri už teisę pastatyti ir įrengti ant jūsų namo papildomą aukštą ir disponuoti juo skirs pinigų namo renovacijai. Variantų gali būti daugybė. Tačiau skirtingai, negu ant komercinių ir visuomeninių pastatų, antstatai ant gyvenamųjų namų statomi itin retai.

Trukdo gyventojų požiūris Žinoma, toks antstatas kažin ar gali išaugti ant kiekvieno renovuojamo daugiabučio, nes statybininkai taip pat skaičiuoja, ar jiems tai atsipirks. Juk reikia įvertinti vietą, kurioje namas stovi ir tai, ar bus norinčių įsigyti jame būstą. Reikia įvertinti namo konstrukcijas – ar jos išlaikys papildomą svorį. Reikia atsižvelgti ir į mano komunikacijas bei kitus techninius sprendimus – ar jie pritaikyti didesnei apkrovai. Dėl to, kad padaugės gyventojų, papildomai teks spręsti aplinkos, vietų automobiliams stovėti klausimus, o kai kada net liftą pastate įrengti.

Tačiau, anot Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (Būsto rūmai) prezidento Juozo Antanaičio, pagrindinė problema, trukdanti statyti papildomus aukštus ir ženkliai sumažinti namo mo-

dernizacijos kaštus bei gyventojų išlaidas senų daugiabučių atnaujinimui, yra kita. „Galimybė pastatyti mansardinius arba papildomus aukštus, įrengti juose butus ir statytojo pinigais suremontuoti namą bei pritaikyti energijos taupymo priemones būtų pats geriausias variantas – žmogus neįdeda nė cento, o gauna gėrį. Tokių pavyzdžių kol kas nedaug, bet yra. Taip tvarkomas namas Žvėryne, Vilkpėdėje pastatyti du aukštai virš bendrabučio.

Antakalnyje nuo 43-io namo jau nuimami pastoliai – pastatytas papildomas aukštas, kuriame įrengti 5 butai, ir žmonės „už orą“ gavo po 50-80 tūkst. litų.

Virtualiai gavo, nes tiek gali būti įkainotas kiekvieno buto indėlis į bendrą namo modernizavimą“, – vardija J. Antanaitis.

Tačiau kad tokie darbai vyktų, reikia visų gyventojų susitarimo. Būtent tai, pasak jo, dažniausiai ir tampa didžiausia kliūtimi. „Neseniai skambino vienas žmogus, taip pat iš Antakalnio, ir sako: „Mes irgi norime pasidaryti taip pat, šalia to namo gyvename, matome savo akimis. Tačiau vieno trijų kambarių buto savininkai užsispyrė ir pasakė, kad jie nenori. Ir visi kenčia“.

Problema ta, kad jeigu yra palėpė, tos palėpės statytojo naudai turi atsisakyti visų butų savininkai – visi bendro turto turėtojai. Jeigu palėpė neišdalinta butams, ji visa priklauso visiems, ir kiekvienas žinome, kad turime atitinkamą jos dalį. Todėl buto savininkas turi atsisakyti ne konkrečios palėpės vietos, o virtualios jam priklausančios dalies. Bet atsiranda vienas, kuris gal būt sugalvoja iš to užsidirbti, ir sustabdo visų, pavyzdžiui, 59 butų žmonių norą gyventi gražiai ir šiltai už pačias minimaliausias lėšas – už pinigus, gautus už palėpę. Todėl svarbiausias dalykas daugiabučiame name yra susikalbėjimas“, – pabrėžia jis. „Žinau tokių pavyzdžių, kai yra kiaura palėpė, lietus lyja, balandžiai, katinai vaikšto – niekam ji nereikalinga. Tačiau kai atsiranda žmogus, kuris sako: „Atiduokite man tą palėpę, aš įsirengsiu sau butus, o jums sutvarkysiu visą namą, atsiranda noras už tai

užsidirbti. Prabyla gobšumas: „O kodėl man nepaimti iš to žmogaus milijono“? Geriau, kad tokio žmogaus nebūtų, bet, deja, tai dažnas reiškinys daugiabučiuose. Nors reikia ne gobšauti, o bendrai savo turtą saugoti ir puoselėti, nes nesvarbu, ar aš 1-oj, ar 5-oj, ar 10-oj laiptinė gyvenu – stoge yra ir mano gabaliukas, kad ir kur jis būtų“, – apgailestaudamas aiškina J. Antanaitis.

Anot pašnekovo, abejotina, kad procesą stabdantys bendrasavininkiai jaudinasi dėl to, ar pakankamai tvirtos namo konstrukcijos, ar išlaikys jos papildomą aukštą, nes jei jų tvirtumo nepakaks, niekas neleis statyti to antstato. „Nė vienas projektas nepradedamas vykdyti neatlikus ekspertizės. Čia ne smėlio dėžėse vaikai pilis stato. Jeigu statinys yra, pavyzdžiui, 6 aukštų, atliekamos visos privalomos ekspertizės ir apskaičiuojama, koks ir iš kokių konstrukcijų turi būti antstatas, kad jis neviršytų leistinų normų. Dabar yra įvairių medžiagų, ir kai statomas 4-as ar 5-as aukštas, jis statomas iš lengvų konstrukcijų. Todėl baimė, kad pastatas sugrius, niekuo nepagrįsta“, – aiškina jis.

Kai kurie žmonės nenori, kad virš jų galvų kas nors bėgiotų ar baladotųsi. Bet juk bėgioja 3-me aukšte ir nieko nenutinka 2-o aukšto gyventojams. „Be to, aš teiravausi apie šiuolaikinę garso izoliaciją ir sužinojau, kad šiuolaikinės technologijos leidžia sugerti visus smūginius garsus. Taigi sprendimo būdai yra, bet yra ir atsikalbinėjimo arba noro užsidirbti“, – pakartoja J. Antanaitis.

D. Matonienė: jei patys sutarsite, mes palaikysime Aplinkos viceministrės Daivos Matonienės teigimu, teisinė bazė leidžia statyti papildomus aukštus. „Tai galima daryti, niekas nedraudžia. Visa teisinė aplinka tokiems darbams paruošta. Ir aš žinau tokių pavyzdžių, kur buvo pastatytas papildomas aukštas.

Bet reikia, kad visi gyventojai to norėtų ir tam pritartų. Kaip tik to sutarimo ir trūksta“, – pastebi ji.

Jei gyventojai susitars ir nuspręs „darom“, pasak D. Matonienės , jiems arba sumažės renovacijos sąnaudos, arba jie galės daugiau darbų padaryti, daugiau inovacijų, naujų technologijų įdiegti neinvestuodami papildomai pinigų. „Jei tik visi namo gyventojai sutars, mes tikrai pritarsime tokiam sumanymui ir palaikysime jį, nes pirmiausia tai naudinga patiems žmonėms“, – teigia D. Matonienė.

31

Komentaras

KOMENTARAS yra portalo www.statybunaujienos.lt rubrika, kurioje nuomonių Įsteigtas apdovanojimas „Geriausias metų statybos inžinierius“. Koks inžinierius, Jūsų nuomone, yra geras?

Kokių problemų kyla, rūšiuojant statybines atliekas statybų aikštelėse?

Kęstutis KURLYS

Mindaugas BEIŠYS

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas

UAB „Magirnis“ generalinis direktorius

Šią iniciatyvą vertinu labai gerai ir manau, kad ji yra labai reikalinga statybos srityje. Šis apdovanojimas skatins pasitempti statybos inžinierius ir lygiuotis į geresnius pasiekimus ar apdovanojimus turinčius specialistus...

Su problema rūšiuoti statybines atliekas statybų aikštelėje mes problemos neturime, nes tai darėme ir anksčiau. Klausimas kitas – labiau susiduriame su klausimu – kam atiduoti tas atliekas...

Kaip motyvuoti gyventojus renovuoti namus, naudoti efektyvias priemones?

Kiek saugų darbą lemia žmogiškasis faktorius?

Aidas VAIČIULIS

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius

Kad investicijų planas teiktų maksimalią naudą ir juo būtų patenkinti gyventojai, reikia pateikti planą, kuriame būtų numatytos visos priemonės, užtikrinančios patį geriausią rezultatą. Tik po to susirinkime turėtų būti sprendžiama, ką išbraukti...

Ar naudojatės Darbo biržos priemonėmis darbdaviams – įdarbindami, ieškodami darbuotojų?

Dalius GESEVIČIUS

AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius

Kalbant apie verslo aplinką, sakyčiau, kad ji yra nebloga. Bet mes esame maža šalis, tad mums reikia ne neblogos, o labai geros verslo aplinkos, – tam, kad pritrauktume investicijas, kad verslas galėtų vystytis greičiau, negu kitose šalyse...

Ką manote apie jaunų specialistų parengimą universitetuose, kolegijose, profesinio rengimo centruose?

Kęstutis VANAGAS

AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius

Žmogiškasis faktorius – tai tam tikrų žmogaus neteisingų sprendimų priėmimas tam tikroje situacijoje, ko pasekmė gali būti techninis nesklandumas, avarija ar nelaimingas atsitikimas. Priežasčių, lemiančių priimti neteisingą sprendimą, gali būti daug...

Ar užsakovų vėlavimai atsiskaityti už darbus vis dar yra aktuali problema?

Almantas ČEBANAUSKAS

Jonas STAMKAUSKAS

Teisės aktai trukdo arba gerina verslo aplinką. Ką, Jūsų nuomone, reikėtų keisti, kitaip reglamentuoti?

UAB „Plungės lagūna“ generalinis direkto-

Pranas Algimantas KUISYS

VšĮ „VGTU Kokybės vadybos centras“ direktorius Klausimas yra aktualus. Kadangi dirbu su specialistais atestacijos, kompetencijų ugdymo srityje, lyginu juos su savo kartos specialistų parengimu. Tai buvo labai seniai, sovietmečiu. Mes tuo metu, pradedant nuo antrojo kurso, atlikdavome praktikas...

Kiek, planuodami įmonės veiklą, atsižvelgiate į finansų analitikų, ekonomistų įžvalgas, pateiktas tendencijas?

Arvydas AVULIS

UAB „Elmonta“ direktorius

rius

AB „HANNER“ valdybos pirmininkas

Mes bandėme pasinaudoti Darbo biržos paslaugomis.

Atsiunčia darbuotojus tokius, kad kai įeina į kabinetą, praeina bet koks noras priimti juos į darbą. Tiek, kiek priėmiau, visų teko atsisakyti arba nepriimti. Tinginiai, kurie, kaip pasakyčiau, nenori dirbti – jie nori gauti pinigų...

Vėlavimai priklauso nuo užsakovų. Šiuo metu itin didelių problemų neturime, bet anksčiau teko susidurti – pinigų tekdavo laukti ir kone pusmetį. Nežinau, iš kur atėjo reikalavimas darbų atlikimo pažymas teikti kas 3 mėnesius...

Stebėti rinkos pokyčius, tendencijas – reikia. Mes turime savo analitikus, finansininkus – taigi vadovaujamės savo nuožiūra ir savo analize. Kai pristatomos tokios apžvalgos, suteikiama galimybė pačiam pasitikrinti, pasitikslinti ir pasižiūrėti žinomų ekonomistų akimis...

32

Komentaras

AKTUALIAIS klausimais teiraujamės susijusių specialistų, įmonių vadovų Ar taikote įmonės veikloje – teikiant paslaugas, gaminant, vadovaujant – kokias nors vadybos sistemas?

Valstybė ėmėsi iniciatyvos keisti verslo priežiūrą. Kokie pokyčiai šioje srityje įvyko ar vyksta Jūsų institucijoje?

Nikolaj KOLESNIK

Evaldas GUSTAS

UAB „Alvora“ generalinis direktorius

ūkio ministras

Teikiant paslaugas, gaminant, vadovaujant taikome ISO 9001:2008 kokybės valdymo sistemos standartą. Gaminant metalo konstrukcijas vadovaujamės gamybos standartu LST EN ISO 3834-2 kartu su darniųjų standartų grupe LST EN 1090-2...

Pagrindinis verslo priežiūros pertvarkos tikslas – užtikrinti, kad priežiūros funkcijos valstybėje būtų atliekamos efektyviai, koordinuotai ir mažiausiomis sąnaudomis.

Kartu siekiama mažinti priežiūros naštą verslui, kad kuo mažiau būtų trikdoma prižiūrimų ūkio subjektų veikla.....

Kreditas verslui. Ar statybų ir nekilnojamojo turto verslas jau gali lengviau pasiskolinti iš bankų?

Dr. Stasys KROPAS

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Situacija gerėja nuo metų pradžios. Kreditavimo apimtys būsto ir vystymo projektams didėjo jau kovą ir balandį.

Bankai pozityviai vertina šiuos sektorius ir tendencijas – yra pažanga, gerėjimas, kurie labiausiai juntami Vilniuje...

Vyriausybė siūlo įstatymų pataisas, kurios detalizuotų statybos proceso dalyvių pareigas ir sugriežtintų jų atsakomybę. Ką apie tai manot?

Kam šiemet ketinate skirti didžiausią dėmesį savo mokymo įstaigoje?

Kokia Jūsų nuomonė dėl užsakovo rezervo fondo, vykdant renovacijos projektus?

Birutė MAČIUNSKIENĖ

Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja

Užsakovo rezervo paskirtį ir dydį apibrėžia statybos srities teisės aktai. Todėl atsakymas į klausimą, ar reikalingas užsakovo rezervas vykdant pastatų renovavimo darbus ir kokio dydžio jis turėtų būti, yra Aplinkos ministerijos kompetencija.

Kodėl, Jūsų nuomone, Lietuvos statybos įmonės nenoriai dalyvauja renovacijos projektuose?

Mindaugas ČERNIUS

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius

Saulius BEKAMPIS UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius

Praktiniams gebėjimams, įgūdžiams skiriame labai daug dėmesio. Mūsų tikslas – ne naujas specialybes įvedinėti, nes iš tiesų ir taip jų yra sukurta gana daug – įvairių programų įvairioms specialybės, – o tobulinti žmogaus gebėjimus, kad baigęs būtų ne tik susipažinęs, bet ir mokėtų ...

Nedalyvavimo priežastis yra labai paprasta: didžiulis atotrūkis, didelės žirklės tarp renovacijos biudžetų, kuriuos nustato užsakovai, gyventojai, administruojančios įmonės, ir tarp reikalavimų rodiklių, kuriuos reikia pasiekti...

Jūsų įmonė veikia Lietuvos ir užsienio rinkose. Kokius ryškiausius veiklos skirtumus nurodytumėt?

Statybų bendrovės nerimauja ne dėl užsakymų, o dėl darbuotojų trūkumo. Kaip šią problemą sprendžiate Jūs?

Donatas VEINŠREIDERIS

Tomas GRIGAS UAB „Vilsta“ direktorius

Algimantas MEDŽIAUŠIS

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos prezidentas ir UAB „Kelprojektas“ generalinis direktorius

Mano nuomone, ne pareigų detalizavimo trūksta, jis pakankamai neblogai detalizuotas, bet aplamai reiktų peržiūrėti, optimizuoti projektavimo procesą, kai kuriuos etapus apjungiant, kai kuriuos – išskaidant į atskirus. Taip pat tai susiję ir su atsakomybių apibrėžimais...

UAB „Jūrės medis“ generalinis direktorius Įmonėje eksportas sudaro apie 80 proc. Pagrindinės rinkos yra Vokietija, Italija, Norvegija, parduodame beveik visoje Europoje, svarbi rinka yra Lenkija. Taip pat Prancūzija, Ispanija, Švedija, Anglija, Latvija, Estija, Rusija.

Dirbame Japonijoje, Pietų Korėjoje, Katare.

Situacija šiuo metu tikrai yra geresnė, negu buvo prieš 3-4 metus – užsakymų rinkoje yra daugiau. Tačiau užsakymų vertė nėra tiek padidėjusi, kad galėtume pritraukti daugiau kvalifikuotų resursų tuos darbus atlikti. Jeigu darbo jėgos dabar yra ir buvo, klausimas – kiek jai mokama už darbą...

33

Diskusija

„Rangos darbai ir CPO: rezultatų aptarimas ir perspektyva“ Portalas STATYBUNAUJIENOS.LT surengė diskusiją, kurioje prie bendro stalo sėdo statybų rangovai, Aplinkos ir Ūkio ministerija, politikai ir CPO LT. Diskusijos dalyviams buvo pristatyti naujojo elektroninių pirkimų katalogo pranašumai bei naujovės. Statybų rangovai turėjo progą išsakyti savo problemas ir aptarti jas su tais, kurių valioje jas spręsti. „Kadangi CPO LT katalogo dėka pasiektas renovacijos mastas akivaizdus ir sukurtas įrankis vertas naudoti, mums reikia ieškoti galimybių, kaip tą procesą pagerinti“, – sakė Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) direktorius Rolandas ČERNIAUSKAS, pažymėdamas, kad CPO LT atsidūrė tarp dviejų girnapusių – tarp rangovo ir perkančiosios organizacijos. Šių proceso dalyvių interesai yra skirtingi: rangovai nori kuo paprastesnių sąlygų patekti į katalogą, o perkančiąsias organizacijas domina siekis – kuo daugiau rangovų, kuo mažesnės kainos ir aukštesnė kokybė. Suderinti rangovų skaičių ir kvalifikacinius reikalavimus – ne itin paprasta, nes rangovai turi atitikti reikalavimus, keliamus perkamam objektui, atitikti kokybės reikalavimus. Todėl buvo pasirinktas riboto konkurso modelis. Tai yra unikalus, Lietuvoje bene pirmas tokio tipo pirkimas, kuomet tiekėjai reitinguojami pagal savo rodiklius, galimybes.

Aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ, vertindama keliskart išaugusį tiekėjų skaičių, spėjo, kad iki šiol statybininkai netikėjo, jog modernizavimas pajudės, todėl neskubėjo dalyvauti. Buvo dalis ir tokių įmonių, kurios tiesiog pavėlavo, todėl kreipėsi ir į CPO, ir į Aplinkos ministeriją, prašydamos įtraukti į katalogą, jau pasi-

baigus numatytam terminui, kurio pratęsti nebuvo galima pagal viešųjų pirkimų tvarką. „Mes peržiūrėjome kriterijus, nes kai kur kriterijai buvo ne tiek pertekliniai, kiek griežtesni, – sakė D. Matonienė, įvardindama dar vieną priežastį, pakeitusią situaciją. – Formuluojant kriterijus sprendžiama dvilypė problema: kad kuo daugiau statybinių kompanijų ateitų į tą procesą, iš kitos pusės – svarbu užtikrinti kokybę: kad turėtų ir vadybinę kompetenciją, ir patirtį.“ Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė MAČIUNSKIENĖ pastebėjo, kad sudarinėjant pirmuosius katalogus, dar pačioje modernizavimo pradžioje, buvo bendradarbiauta su įvairiomis susijusiomis institucijomis. Pirmas katalogas aiškiai parodė, kad elektroniniuose pirkimuose siekia dalyvauti per mažai bendrovių. Kaip pastebėjo premjero patarėja aplinkos klausimais Jūratė JUOZAITIENĖ, gali būti, kad sudarant pirmąjį katalogą trūko platesnio viešinimo, nors norai buvo geri.

Bendrovės „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis sakė, kad jų įmonė jau pusę metų skaičiuoja ir vertina galimybes dalyvauti renovacijos procese, bet nelaimėjo nė vieno konkurso. Kadangi pa-

gal reitingavimą bendrovė CPO LT kataloge yra 14-ta, tai jų kainos, direktoriaus nuomone, yra vidutiniškos. „Pats CPO katalogas – sveikintinas dalykas, mes esame patenkinti, bet nesuprantame, kaip suskaičiuoti yra investiciniai projektai“, – sakė S. Bekampis. Dalyvaudami pirkime, bendrovės specialistai sąmatą skaičiuoja pagal „Sistelos“ kainodarą, savo kainas priderina prie rinkos kainos ir vis tiek suskaičiuoja pusantro ar dukart daugiau, negu nurodyta investiciniame projekte, tikino vadovas. Tai kokią kainodarą naudojant sudaromas investicinis projektas, klausė ir kiti diskusijos dalyviai. Įmonės „Konsolė“ generalinio direktoriaus Kazio Skutulo nuomone, CPO LT principas yra geras. Tačiau akcentavo, kad perkančiosios organizacijos privalo pateikti teisingus pradinius dokumentus, daugiau, anot jo, nieko nereikės. Jeigu neteisingas pirminis dokumentas, bus neteisingi visi paskui juos einantys, visa ta neteisybė ateina, anot K. Skutulo, „ant rangovo sprando“.

LR Seimo narys Remigijus Šimašius pastebėjo, kad iš perkančiųjų organizacijų, iš gyventojų yra tekę girdėti, kad pirkti per CPO LT esą dvigubai brangiau negu per viešuosius pirkimus. Tačiau atrodo, kad tai yra tik mitas, kurį neigė ir diskusijoje dalyvavę rangovai. Perkančioji organizacija skaičiuoja skirtumą tarp perkančiosios organizacijos nurodytos sumos, kiek ji gali mokėti, ir realaus skaičiaus, už kiek nuperka. Vidutiniškai sutaupoma 7 proc. – šio meto duomenimis, sutaupyta 21 mln. litų.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis 34

Diskusija

„Kokias grėsmes renovacijai kelia investicijų planai“ Daugiabučių gyvenamųjų namų pirmininkai, namus administruojančios įmonės, statybų rangovai sako, kad pati skaudžiausia, labiausiai pažeidžiama renovacijos dalis yra investicijų planai. Dėl jų kyla konfliktai tarp rangovų ir užsakovų, dėl jų nepasitenkinimą reiškia gyventojai.

Portalo kalbinti administratoriai sako, kad ne sykį gyventojai, kai tenka kelintąjį kartą derinti investicijų planus, grasina visai pasitrauksiantys iš modernizavimo programos. „Kodėl nekokybiški investiciniai planai? Ar galėtų kas nors rimtai kalbėti apie žmogaus sveikatą, nestudijavęs anatomijos? Investicijų planai dažnai rengiami tam tikrų skaičiuotojų, o ne rimtų projektuotojų, kurie yra projektavę pastatus, susipažinę su jais, lankęsi statyboje.

Tada skaičiavimas yra sausas, dažnai nelabai supranta, ką skaičiuoja. Ir rezultatas, savaime suprantama, koks išeina“, – diskusijoje sakė UAB „Cedra“ direktorė architektė Violeta BEIGIENĖ. Kaip ji patikino, projektus rengia ne specialistai, žmonės, kurie neturi būtinos praktikos, tai nėra architektai ar projektuotojai.

Aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ sakė, kad investicinis planas yra verslo projektas, kuriame suskaičiuojama, kokius investicinės priemonės bus įgy-

vendintos, kokie energinio efektyvumo rezultatai bus pasiekti. Investicinių planų rengėjams yra keliami griežti reikalavimai, kurie vis dar griežtinami. Ekonominius skaičiavimus atlieka ekonomistai, auditus – energinius, techninius – vertina ekspertai, kurie turi konkrečią kompetenciją, yra atestuoti.

UAB „Miesto renovacija“ direktorius M. Šimkus akcentuoja, kad investicinis planas buvo sugalvotas kaip pirminis dokumentas – toks jis ir turėtų likti. Investicinio plano paskirtis, sako specialistas, supažindinti žmones, kiek kainuos jų namo renovacija, kokios priemonės bus įdiegtos, kiek jie mokės kas mėnesį.

Algirdas Glodenis, Būsto rūmų teisininkas, mano, kad investicijų planas neturėtų būti per daug sureikšmina-

mas. „Jis negali būti tikslus“, – sako jis. Pirmieji nukrypimai atsiranda tuomet, kai rengiamas techninis darbo projektas. Jo metu gali paaiškėti, kad gyventojai jau yra pasikeitę langus, duris, kad vamzdžių pravesti ten, kur buvo numatyta, nebegalima – reikia ieškoti kitokių sprendimų, kurie keičia sąmatą. „Investicinių planų rengimas buvo galbūt neapgalvotas, kad ne investicijų planas nustato realią kainą, – ją gali nustatyti tik techninis projektas, nes tik ten matomi visi darbai, kurie vyks ir kuriuos reikės įgyvendinti bei apmokėti. Investicinis planas yra daugiau darbas su gyventojais, kad jie patys apsispręstų, ko nori“, – sakė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė Valdžios atstovai apsidraudžia ir sako, kad rengiant investicinius planus, juos priimant kaip atliktą užduotį, pagal juos perkant rangos darbus, reikia važiuoti į vietą ir pasitikrinti, ar investicijų plano rengėjai tiksliai atliko savo darbą. UAB „Mano būstas“ renovacijos padalinio vadovas Julius PAULAUSKAS, dalyvaudamas diskusijoje, sakė: „Mes, kaip užsakovai, gavę investicinį planą patikriname, ar jame yra visos tos priemonės, kurių reikia tame name, nes žinome, ką esame ten darę, ką dar reikėtų tame name padaryti. Tačiau kiekių permatuoti mes tikrai nevažiuojame. Mes perkame produktą, perkame atestuotus specialistus, kurie mums turi pateikti planą pagal mūsų pageidavimus. Jo darbą pertikrinti, manau, yra ne užsakovo reikalas.“ UAB „Mano būstas LT“ generalinis direktorius Vytautas Turonis mano, kad modernizavimą stabdo žmonių atsargumas ir baimės. Žmonės baiminasi didelio projekto, didelės modernizavimo kainos, kuri gula ant jų pečių, nepaisant valstybės paramos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius SAUDARGAS pastebėjo, kad Seimas yra įrankis, kuriuo piliečiai turi mokėti pasinaudoti. Tačiau klausydamas problemų, susijusių su investiciniais planais, parlamentaras sakė nesąs tikras, kad reikėtų keisti susijusius įstatymus. „Iš vienų girdėjau, kad investiciniai planai yra blogi ir tai yra problema. Tačiau vykdomosios valdžios atstovai sako, kad tai buvo tik laikina problema ir situacija gerėja“, – apibendrindamas kalbėjo Seimo narys. Investicinių planų neatitikimai techniniams projektams, būtinybė juos koreguoti, po kelis kartus derinti su gyventojais, kaip pastebėjo P. Saudargas, kelia problemų, tačiau, jo žodžiais, tai nėra tokios problemos, kurias reikėtų būtų spręsti keičiant įstatymus.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis 35

Diskusija

„Kaip pigiai, bet efektyviai apšiltinti namą ir neįveisti pelėsio?“ Paklausti, kas lemia gerą renovaciją, daugelis atsakys – kokybiškos medžiagos ir sistemos bei dorai atlikti darbai. Tačiau ne specialistams sunku suvokti, kas yra gera medžiaga, kaip ją pasirinkti. „Žmonės kalba, kad reikia susitikti su aplinkos ministru, o ne su ministerijos darbuotojais, ir pasakyti teisybę, kas dedasi. Pirkimas per CPO LT buvo organizuotas puikiai, tačiau rajonuose darbus nuperka įmonės, kur ant namų pastolių matyti po vieną darbuotoją, o statybų bendrovių vadovai laksto viliodami vieni iš kitų darbuotojus“, – kalbėjo J. Antanaitis, siūlydamas sugriežtinti reikalavimus įmonėms, kad konkursų nelaimėtų įmonės, kuriose dirba du ar trys žmonės. Ir dėl šių priežasčių, Būsto rūmų vadovo žodžiais, buvo nekokybiškai atlikti arba visai neatlikti darbai probleminiuose rajonuose. „Reikia kalbėti apie bendrą koncepciją, kurios, renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, trūksta. Ir medžiagų, ir sprendimų pavyzdžių galima rasti Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, – kalbėjo diskusijoje A. Endriukaitytė, akcentuodama, kad ir tarp renovuotų namų galima rasti tokių, kurie yra artimi pasyviam namui.

– Patirties yra, yra iš ko mokytis. Klausimas – ar mes esame pasirengę gyventi tokiomis sąlygomis?“ Daugelis pamena laikus, kad prasidėjus šalčiams vienas svarbiausių ir būtiniausių darbų būdavo – apklijuoti langus. Nors tas laikas jau praeityje, tačiau neretas atvejis, kuomet paprastai garbaus amžiaus žmonės geriau sėdi šiltai prisirengę, bet vengia padidinti šilumos kiekį. „Sienos yra dalis pastato apvalkalo, kurios kartu su stogais, langais, rūsio perdangomis sudaro bendrą visumą,

per kurią pastatas praranda šilumą. Kuo didesnis konstruktyvas, tuo daugiau šilumos prarandama, – kalbėjo G. Raškauskas. – Sienos sudaro didžiausią dalį, tad per jas patiriami didžiausi šilumos nuostoliai.“ Renovuoti pigiai, anot pašnekovo, netinka. Jis pritarė A. Endriukaitytės minčiai, kad svarbiausia – priemonių paketas, kuris lemia kokybę. Tačiau pinigų toms priemonėms vis mažėja, nes kyla kainos. Anksčiau už tą pačią kainą galima buvo pakeisti visą šildymo sistemą į dvivamzdę, pakeisti šilumos mazgą, kitas priemones, o dabar pinigų lieka tik sutvarkyti vienvamzdę sistemą.

Langų gamintojams atstovaujantis A. Klimkevičius kritikuoja Aplinkos ministerijos poziciją dėl langų renovuojamuose namuose. Jo žodžiais, ministerija sutinka, kad renovuojamuose namuose liktų seni plastikiniai langai, nes verčiant juos keisti, stringąs renovacijos procesas. A. Klimkevičius į diskusiją atsinešė seną stiklo paketą. Tai buvo 1995 m. 16 milimetrų stiklo paketas, kurio šilumos laidumo koeficientas – 1,8 – 2. Per tokius langus, A. Klimkevičiaus žodžiais, išeina visa šiluma.

Politikams, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktoriaus A. Klimkevičius nuomone, rūpi ne šilumos efektyvumas, o kiekis – kas padaryta. „Žmonės turi daugiau šilumos, nereikės keisti lango – ministerija [Aplinkos ministerija, aut. past.] patenkinta, nes lieka daugiau pinigų. Tai politikų kaltė, kurie skaičiuoja, ką pa-

darė. O kas atsiskaitys prieš ES už įdėtus pinigus, kas suskaičiuos šilumos efektyvumą?“ – klausia A. Klimkevičius.

Populiariausių priemonių penketukas nenustebino, pirmiausia tai fasado sienų, taip pat ir cokolio, šiltinimas, stogo sutvarkymas bei laiptinių lauko durų keitimas; butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus bei šilumos punkto sutvarkymas.

Nepopuliariausios priemonės pagal CPO LT katalogą yra tos, kurių, kaip pastebėjo perkančiosios organizacijos direktorius R. Černiauskas, galbūt seniems namas kaip tik reikia, kad gyventi būtų patogu, sveika, komfortiška.

Rekuperacines sistemas įsirengti panoro vos šešių namų gyventojai – nuo to laiko, kai CPO LT kataloge buvo sudaryta galimybė tokias priemones įsigyti. „Kitos priemonės, kurios tikrai padėtų sutaupyti, yra priemonės, naudojančios atsinaujinančią energiją. Bet, pavyzdžiui, saulės kolektorių pasirinko tik vieno namo gyventojai – nuo liepos mėnesio“, – kalbėjo R. Černiauskas. Geoterminį šildymą įsirengti ryžosi taip pat tik vieno daugiabučio namo gyventojai. Biokuro katilinės iki šiol nepasirinko niekas. Tarp nepopuliarių yra ir dujinės katilinės. „Lietuviškas mentalitetas vėdinimą supranta kaip savaime įvykstantį procesą. Niekas iki šiol nieko neeksploatavo, vėdinimas veikė – nežinia kaip. Oras kažkaip pasišalindavo pro kažkur, pro kažką nutekėdavo. Ir dabar namuose staiga atsiranda kažkoks keistas įrenginys, kurį reikia prižiūrėti. Reikia keisti filtrus, reikia pažiūrėti, kokios lemputės dega, reikia reguliuoti. Mūsų žmonės nesugeba to daryti ir jie to nedarys“, – sako UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ direktorius Giedrius Dargis.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis 36

Diskusija

„Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“ Parodos „Resta“ metu portalas STATYBUNAUJIENOS.LT surengė diskusiją daugiabučių namų gyventojams „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“. Diskusijos dėmesio centre buvo ne modernizavimo programa, sąskaitų už šildymą mažinimas, o žmogus.

Daiva Matonienė

Architektas prof. Gintaras ČAIKAUSKAS, pradėjęs diskusiją, pripažino iš savo kolegų girdintis įvairiausių nuomonių apie senus namus: nuo raginimo griauti iki atskirų pastato dalių atnaujinimo, kosmetinių patvarkymų. Sovietmečio architektūra paprastai asocijuojasi su stambiablokine paneline statyba, kur pastatai surinkti kaip kortų nameliai. Tokiuose namuose pradėti griauti vidines pertvaras, įspėjo architektas, labai rizikinga. „Dažniausiai senų pastatų sienų vidiniai paviršiai yra iš šilumai imlių medžiagų, kaip: betonas, plytų mūras ir tinkas, todėl žmonės, esantys šalia tokių paviršių, nuolat jaučia šaltį, netgi esant normalioms oro temperatūroms“, – sakė prof. Raimondas BLIŪDŽIUS Kauno tech-

nologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas. Siekdami išvengti nuolatinio šalčio poveikio ir peršalimo, patalpose esantys žmonės privalo vilkėti šiltus rūbus.

Tokios sąlygos gali būti pakeičiamos apšiltinant pastatus. Patalpų vidaus oro temperatūros didinimas, įspėja profesorius, nėra išeitis, nes žymiai padidėja pastato energijos sąnaudos šildymui, o žmonių savijauta gali ir pablogėti. „Su sovietmečio būstu mes turime pakankamai problemų. Viena iš jų – garsas, kuris kankina“, – sakė dr.

Audronė ENDRIUKAITYTĖ, „Paroc“, izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo, komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims, akcentuodama, kad kovojant su garsu labiausiai situaciją gali pakeisti triukšmaujantis kaimynas, o ne tas, kuris kenčia dėl svetimų garsų. Kita problema – šaltos sienos. A. Endriukaitytė pasidalijo žmogų girdėjusi pasakojant, kokių rimtų problemų jis patyrė dėl šaltų sienų. Jo butas buvo kampinis, viršutiniame aukšte, tad dauguma sienų buvo lauko. Žmogaus tvirtinimu, šaltą žiemą prie sienos prišaldavo švarko rankovės. Neapsikentęs žmogus nusipirko dviejų centimetrų storio plokštę ir apkalė sieną. Toks paprastas būdas jam padėjo temperatūrą pakelti trimis laipsniais, nors specialistai paprastai siūlo apšiltinti sienas ne iš vidaus, o iš išorės. Tačiau kai prie sienų prišąla drabužiai, o namas nerenovuojamos, žmonės imasi įvairių priemo-

nių, kurios bent iš dalies kartais išsprendžia problemą. „Problemų yra daug, bet jų bijoti nereikia, – pastebėjo diskusijoje dalyvavusi aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ. – Jas reikia identifikuoti ir spręsti.“ Ne vienoje diskusijoje vis kyla pasiūlymų ne renovuoti namus, o kai kuriuos jų verčiau griauti. Tokie variantai vargiai įmanomi, kai žmones net vykdant modernizavimą neįsileidžia į savo butus jokių pokyčių. Prievarta, anot viceministrės, nieko nebus, reikia tik argumentų kalbos, nes žmonės yra nepatiklūs.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros dr. doc. Giedrius ŠIUPŠINSKAS pastebėjo, kad pirmiausia reikia kalbėti apie žmogų, nes paprastai pirmiausia klausiama – kiek tai man kainuos, kada atsipirks. Nors pirkdamas automobilį, pildamas tepalus, jis apie atsipirkimą paprastai neklausia. „Ar apsimoka gyventi, ar atsiperka gyvenimas? Ar norite gyventi pastate, užsitikrinę normalias gyvenimo sąlygas, ar norite gyventi sename būste, bet sutaupyti pinigų vaistams?“ – klausė jis, primindamas, kad per 20 metų buvo nuolat kalbama apie pinigus, o ne apie žmogų.

Vėdinimas modernizuojant pastatus yra paskutinėje vietoje, nes tai yra nemenkos investicijos. Renovuotuose namuose yra per didelė CO2 koncentracija, tad nuolat yra nuodijamas organizmas. Sprendimų, atgaunant šilumą ir patiekiant šviežio oro, yra, bet bėda ta, kad Lietuvoje tų sprendimų niekas neįgyvendino, o jei ir yra, mokslininkai apie juos nežino, nes neprileidžiami, ir negali pasidalinti su žmonėmis, kuris sprendimas yra efektyvus, sakė G. Šiupšinskas.

Daugiau skaitykite portale www.statybunaujienos.lt

Portalas www.statybunaujienos.lt rengia diskusijas aktualiomis temomis 37

B큰k su svarbiausiais!

39

40

Oficialus atstovas Mocevičiaus firma “Ginalas” Adresas: Esperanto g. 26, LT-69428 Kazlų Rūda Tel.: (8 343) 96 464, www.eginalas.lt