STATYBUNAUJIENOS.LT. Restai 2017. Balttechnikai 2017

2017 m. Nr. 2 / 11

Restai 2017 Balttechnikai 2017

Modernaus gyvenimo paslaptis

FANTONI. AKUSTINIAI SPRENDIMAI. WWW.FANTONI.IT

NATŪRALUS AKMUO VIDAUS IR LAUKO APDAILAI. GRANITAS

BAZALTAS

WWW.VADASIGA.LT WWW.AKMEJA.LT

SMILTAINIS

Knyga „Lietuvos statyba. Asmenybės“ 100 pasakojimų apie įstabias statybų žmonių karjeras Pernai buvo pristatyta knyga „Lietuvos statyba. Asmenybės“. Knygos herojai – skirtingų generacijų žmonės, kurių vieni veiklą pradėjo dar sovietmečio statybose, kiti ėmėsi verslo ir į statybų sektorių atėjo jau nepriklausomos Lietuvos metais. Į knygą sudėta 100 originalių pasakojimų apie 105 asmenybes – statybų žmones kalbino portalo Statybunaujienos.lt žurnalistai ir bendraautoriai.

„Lietuvos statyba. Asmenybės“ – dviejų metų portalo Statybunaujienos.lt redakcijos komandos darbas, dviejų metų pokalbiai su žmonėmis, kurie pasidalijo savo patirtimi, nuomonėmis, savo darbo ir gyvenimo istorijomis. Beveik visi šie tekstai,

bet kur kas išsamesni, jau publikuoti portale Statybunaujienos.lt, rubrikoje „Asmenybės“. „Savo profesiją žmogus turi mylėti; kai statybininkas ateina į aikštelę, ji turi jam kvepėti.

Priešingu atveju, jis ne ten pataikė, prašovė“, –

sako vienas iš knygos herojų Algimantas Nekrašius. Panašu, kad visiems knygos žmonėms ji kvepėjo ir tebekvepia iki šiol, nes visi jie didžiuojasi esantys statybų žmonės.

Knygos globėjas, Lietuvos statybininkų asociacijos Garbės prezidentas Adakras Šeštakauskas prie LSA vairo stojo tuomet, kai Lietuvos statyba atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje. O dabar ne be pasididžiavimo, įvertindami ir pripažindami Asociacijos svarbą ir įtaką, jos nariai ne sykį yra garsiai pasakę, kad „ne Jakšto gatvės 4 yra statybos sektorius“.

Antanas Butkus, Alfonsas Jaras ir Vytautas Vankevičius atstovauja įmonėms, kurios pasirinko skirtingus išlikimo sudėtingomis sąlygomis kelius. Pasirinkimai lėmė ir jų vadovų gyvenimus.

Tačiau knygoje yra ir graudžiai linksmų istorijų. Vieni prisimena „Trijų plytų“ restoraną ir jo pamokas, kiti – didelius pinigus, kurie buvo gauti kaip prestižinė anų laikų premija.

Tačiau po tradicinių, privalomų puotų ne tiek daug iš tos didelės premijos ir beliko.

Parodos RESTA metu knygą galima įsigyti portalo Statybunaujienos.lt stende - 5 salės foje. Įprastu metu - tel. 8 672 60123, e. p. lida.lapkiene@statybunaujienos.lt arba užeiti į redakciją adresu S. Konarskio 49-714, Vilniuje (LRT pastate).

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys Restai 2017. Balttechnikai 2017

Leidėjas Vyr. redaktorė Reklamos projektų vadovė Maketavo

Nr. 2/11

VšĮ „Propagandos ministerija“ Genė Drungilienė Mob. 8 640 20132 gene.drungiliene@statybunaujienos.lt Lida Lapkienė Mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt VšĮ „Geriausia idėja“

Spaudė Nuotraukos ir tekstai

UAB „GREITA SPAUDA“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip

Leidėjas neatsako už reklamų turinį Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT Leidinys platinamas nemokamai 3

Turinys 6

Lietuvos statybų sektorius – būtų klaida vien tik stebėti vykstančias permainas

STATYBUNAUJIENOS.LT 2017 Nr. 2/11

48

Statyba „Dzūkijos statybą“ grūdino įnoringas betonas ir rinkos iššūkiai „Ryterna modul“ gaminius įvertino ir lietuviai, ir skandinavai

50 52

Statybos pramonė Perversmas langų rinkoje Aukso medaliu įvertintos termožaliuzės – genialus saulės energijos panaudojimas

44

12

Statybos pramonė MEGRAME: 25-eri metai patirties ir technologinių inovacijų Ką reikia žinoti, renkantis šilumos izoliaciją mūro sienoms?

14

Europos Komisijoje Marius Vaščega: investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, klojame pamatus ateities ekonimikai

18 22

Asmenybės Jonas Varkalys: „Dirbk, kiek gali. Ko negali, nedaryk ir negraužk savęs“ Žmogus, kurio rankose – statybininkų saugumas

58

Darbo inspekcija Jonas Gricius: taisyklės ir instrukcijos – ne tuščias formalumas, o laiko, praktikos ir skaudaus patyrimo patikrinti reikalavimai

62

8

26 28

Statybos inspekcija Statybos inspekcija. Šiemet dėmesys skirtas „Infostatybai“, teisės aktams ir atviriems duomenims

30 32

Inžinerinė pramonė Gintaras Vilda apie tikrąją investicijų į inovacijas situaciją, iškreiptą statistiką, grėsmes bei galimybes JUNG. Atsisveikinimas su laidų raizgalyne

36 39

Skaitmeninė statyba Kol įstatymų kūrėjai lūkuriuoja, verslas jaukinasi BIM Lietuvos statybininkų asociacija RESTOJE pristato skaitmeninės statybos tematiką

40 42

Elektromobiliai Elektromobiliai programuoja pokyčius įkrovimo stotelių gamintojams ir nekilnojamojo turto plėtotojams Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

40 p.

4

60

64 68 70

Technologijos Naujausios „Švykų“ paslaugos – katilų izoliavimas, pramoninis valymas ir pavojingų atliekų tvarkymas UAB Laboratorinių bandymų centras.

Sėkmingai veiklai kompetencijos ir technologijų negana – dažnai tenka įveikti viešųjų pirkimų pinkles Kinų inžinierių stebuklas: ilgiausias pasaulyje stiklo tiltas Projektai City Projects inovacijos: projektai atgimsta virtualioje realybėje „ICS projectus group“: kelias į sėkmę veda per profesionalumą ir kūrybą ArchitechtumTM. Inovatyvūs sprendimai moderniems namams

74

NT projektai Puodžių namai. Istorinis Kauno senamiestis atsiveria moderniam žmogui Gyvenimas Burbiškėse: atostogų ramybė prie namų durų

78

Technologijos Visa konferencinė įranga iš vienų rankų

72

8 p.

Mieli skaitytojai, Šis portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys yra skirtas dviem parodoms – Restos ir Balttechnikos.

• Parodos RESTA tema – SKAITMENINĖ STATYBA. BIM. Veiks Skaitmeninės statybos salė (3 parodų salė). Parodos metu balandžio 28 d. bus organizuojamas didžiausias skaitmeninės statybos ir BIM metodologijos tematikos renginys Lietuvoje – tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2017. Vilnius“.

• Paroda BALTTECHNIKA – vienintelis ir svarbiausias inžinerinės pramonės metų renginys, kurio metu pristatomos šalies inžinerinės pramonės įmonės, pasiekimai, potencialas.

Gegužės 11 d., parodos BALTTECHNIKA metu, įvyks ketvirtajai pramonės revoliucijai „Industry 4.0“ skirta tarptautinė konferencija „Getting Ready for INDUSTRY 4.0: Transformations Needed“, kuri aprėps visos Europos kontekstą ir apžvelgs Europos Sąjungos pramonės skaitmeninimo politiką, europinę skaitmeninės kompetencijos bei inovacijų centrų infrastruktūrą, technologinę revoliuciją bei švietimo transformaciją, pristatys Europos įmonių – lyderių pavyzdžius ir bendradarbiavimo su jomis galimybes. Žurnale rasite ne tik įprastos tematikos – statyba, statybos pramonė, inžinerinė pramonė, projektai – tekstų.

Europos Komisijos aktualijas pristato Marius Vaščega, EK ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje; LR Seimo narys Jonas Varkalys, statybininkų bendruomenei žinomas kaip įmonės „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas, pasakoja apie savo karjeros posūkius; į areną žengia jaunoji kartą – bendrovės „Layher Baltic“ inžinierius-konstruktorius Vaidas Baltuška.

Lietuvoje daugėjant elektromobilių, reikia ne tik specialios infrastruktūros, bet ir atsakingo požiūrio, ją plėtojant. Apie tai – bendrovių „Elektromobiliai“ ir „Elinta“ atstovai. Žurnalistai, pabuvoję prie didžiojo Kinijos stebuklo, ilgiausio pasaulyje stiklo tilto, dalijasi savo įspūdžiais.

Pirmą kartą parodos RESTA metu vyks konkursas „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“, kurį portalo www. statybunaujienos.lt redakcija organizuoja kartu su parodos rengėjais – LITEXPO. Parodos metu bus įvardintos 6 įspūdingiausios ekspozicijos – kiekvienoje iš 5 salių ir lauko ekspozicijose. Nugalėtojams bus įteikti diplomai ir rėmėjų dovanos. Prizus įsteigė: LITEXPO; portalo Statybunaujienos.lt redakcija; UAB PUPT; Mocevičiaus firma „Ginalas“ – STIHL ir VIKING atstovė Lietuvoje.

Portalo

redakcija

Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas

Lietuvos statybų sektorius – būtų klaida vien tik stebėti vykstančias permainas Amerikiečių architektas, išradėjas ir rašytojas Buckminsteris Fulleris kviečia susimąstyti apie „žinių dvigubėjimo kreivę“. Jo teigimu, iki 1900 m. žmonijos bendras išmanymas padvigubėdavo apytikriai kas šimtmetį. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, žinių padvigubėdavo kas 25 metus. Įvairiais vertinimais, 2013 m. bendros žmonijos žinios dvigubėjo kas 13 mėnesių.

IBM mokslininkų vertinimu, daiktų interneto sukūrimas ves prie to, kad bendras žinių masyvas dvigubės kas 12 valandų. Ką iš to turime suprasti?

XXI amžiaus žmogaus veiklos pagrindu tampa nuolatinis kitimas, nuolatinės permainos!

Sugebėjimas prisitaikyti ir lankstumas taps pačiais svarbiausiais kasdieniame darbe. MOKYTIS! KEISTIS! PRISITAIKYTI! Noras ieškoti, bandyti, eksperimentuoti, laisvė nebijoti nesėkmės turi tapti rutininiais ir būtinais įgūdžiais. Šios nuostatos tampa aktualios visai dirbančiai ir kuriančiai Lietuvos visuomenei, ne išimtis ir statybų sektorius.

„Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“ Praėjo 200 metų, bet prancūzų genijaus Victoro Hugo pasakyti žodžiai apie tai, kad „žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir 6

vaizduotę“, kaip niekada teisingi kalbant apie skaitmeninimo erą. Žmogaus vaizduotė gali atverti neįtikėtinas kūrybines galias, bet jeigu jas dar sustipriname šiuolaikinėmis technologijomis, tikrovė tampa sunkiai atskiriama nuo virtualios realybės. BIM metodologija yra viena iš sričių, leidžiančių įgyvendinti žmogaus kūrybines idėjas. Šių dienų pasaulis įžengė į industrinės revoliucijos etapą. Daiktų internetas, tvarumas, ekologija, energetika ir darni aplinka tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi.

Skaitmeninimo rezultatai mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, palies visas gyvenimo sritis. Jau dabar visuomenė pradeda suprasti, kad statiniai – daug platesnės socialinės ekosistemos dalis ir jie turėtų integraliai egzistuoti su visa žmogaus aplinka. Prijungti prie daiktų infrastruktūros interneto pastatai ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį. Jų sensorių generuojami duomenys

bus svarbūs valdant žaliosios elektros energijos gamybą bei kaupimą ir net, pavyzdžiui, transporto ir logistikos centrų darbą.

Pažengusiose valstybėse intensyviai kuriami skaitmeniniai statinių ir infrastruktūros modeliai, o šie į visumą sujungiami išmaniųjų miestų (angl. smart city) skaitmeninėse platformose.

Tai neabejotinai didina šių valstybių ekonominį pranašumą ir galią vien todėl, kad tokios priemonės įgalina greičiau priimti sprendimus.

Taigi daugėja galimybių, bet kartu ypač sparčiai auga ir informacijos, kurią turime apdoroti, kiekis, atsiranda naujų įgūdžių ir žinių poreikis.

Kodėl Lietuva atsilieka nuo Europos lyderių?

BIM metodologijos diegimo atidėliojimas mūsų šalyje reiškia, kad mes savo konkurencingumu tolstame nuo šalių lyderių Europoje. Europos Komisija dar 2013 m. pasiūlė, kad nuo 2016 m.,

Nuotraukose – Lietuvos statybininkų asociacijos ataskaitinis susirinkimas, kurio metu D. Gedvilas buvo perrinktas Asociacijos prezidentu antrai kadencijai

perkant projektavimo ir statybos paslaugas, prioritetu būtų laikomas BIM taikymas.

VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ 2016 m. atliko studiją dėl statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių diegimo Lietuvoje. Šios studijos pagrindu LR aplinkos ministerija 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė LR Vyriausybei statybos sektoriaus skaitmeninimo programą, kuri buvo patvirtinta.

Lietuvos statybos sektoriaus bendruomenė tiki, kad viešasis sektorius kuo greičiau atliks reikiamus teisinio reglamentavimo pakeitimus ir kad duomenų kaupimo, apdorojimo procesai BIM kontekste, statybų robotizavimas taps įgyvendinami ir suderinami su teisiniu reguliavimu.

Technologijos vystosi didžiuliu tempu – veiksmai, kurie užtrukdavo mėnesius, šiandien atliekami per dieną. Deja, to paties negalima pasakyti apie teisės aktų, reglamentų kūrimą. Tai problema, kuriai daugiau dėmesio turėtų skirti teisinę aplinką kuriantis valstybės pareigūnų korpusas, juk ne toks retas atvejis, kai teisės aktai pasensta dar neįsigalioję. Šiuo metu VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo iniciatyva imasi spręsti skaitmeninės statybos dabarčiai ir ateičiai Lietuvoje svarbius klausimus – į lietuvių kalbą verčiami tarptautiniai ISO standartai, kuriamas statinio informacinio modelio taikymo gidas. Lietuvos statybos sektorių vienijančios asociacijos kviečia bendradarbiauti valstybės institucijas kuriant BIM standartus ir skaitmeninių duomenų naudojimo taisykles, nes, siekiant sukurti BIM palankią aplinką, reikia sutelkti pajėgas.

Galime pasidžiaugti, kad gerųjų statinio informacinio modelio kūrimo pavydžių yra ne tik Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ar Danijoje,

bet ir Lietuvoje. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva pradėtas organizuoti nacionalinis konkursas „Lietuvos BIM projektai“, o jam pateiktų projektų kokybė parodė, kad projektuotojų ir statybininkų bendruomenė yra pribrendusi teisiniams pokyčiams. Taip pat akivaizdu, kad statinių ir infrastruktūros savininkai, naudodami informacinio modeliavimo ir statybų metu sukauptus duomenis, Lietuvoje gali gauti daug daugiau ilgalaikės naudos.

atstovus, skleidžiant gerąją praktiką, dalinantis informacija, rodo, kad bendradarbiaujant idėjas galima paversti kūnu.

Net ir tvirti rinkos lyderiai visada privalo prisiminti, kas nutinka, kai nesugebame įvertinti pirmųjų permainų ženklų, kai liekame įsikibę senojo veiklos modelio. Šiandienos vartotojai yra labai stiprūs permainų katalizatoriai, nes nuolat jaučia naujovių alkį, o technologijos tampa jų tapatybės dalimi.

Lietuvos statybininkų asociacija ėmėsi vizionieriškos misijos

Turime patys tapti pokyčių dalimi

Stengiamės stiprinti Lietuvos statybų sektorių, skatinti įmonių ir susijusių institucijų bei organizacijų bendradarbiavimą. To siekiame analizuodami ir skatindami naujoves, vertindami pasaulines tendencijas. Lietuvos statybininkų asociacija ėmėsi vizionieriškos misijos, siekdama daryti teigiamus pokyčius daugelyje statybos sričių ir keldama tik maksimalius tikslus.

Pažvelgus į statistinius sektoriaus duomenis, į akis krenta tai, kad mūsų statybos įmonės kasmet vis sėkmingiau įsitvirtina ir užsienio rinkose. Visgi labai norėtųsi, kad statybos įgautų didesnį pagreitį ir Lietuvoje, ypač kituose šalies regionuose, be pakankamai stabilaus Vilniaus. Nors statybos tendencijos nėra blogos, susiduriame ir problemomis, kurios statistikose gali ir neatsispindėti.

Diskusijose girdime daug idėjų, kaip spręsti darbuotojų trūkumo, kvalifikacijos, įmonių mokestines ar teisines problemas, kaip kurti statybos verslui palankią aplinką ar kaip gerinti statybos procesų kokybę. Rezultatai, pasiekti inicijuojant ar teikiant pastabas teisės aktams, siūlant idėjas arba įtikinėjant valstybinio sektoriaus

Statybos procesus vis aktyviau tobulina pažangios technologijos ir sprendimai. Statybos organizavimą, valdymą keičia skaitmeninės statybos metodai, statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. Neišvengiamas skaitmenizavimo naujoves vis aktyviau įsisavina ir Lietuvos statybos verslo lyderiai.

Statybos kokybės kartelę keliame ir atsižvelgdami į aukšto energinio efektyvumo pastatų poreikį. Lietuvos statybininkai, statydami A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, prisideda prie bendro visuomenės tikslo – mažinti energijos suvartojimą ir, vertinant visą statinio gyvavimo ciklą, mažinti išlaidas.

Statybų skaitmenizavimas, iniciatyvos susijusios su statybos darbininkų kompetencijų vystymu ir vertinimu, darbų sauga, žmogiškaisiais ištekliai apskritai, išankstinis tiekėjų kvalifikavimas, ekonominio naudingumo kriterijai ir kitos iniciatyvos dėl viešųjų pirkimų procedūrų tobulinimo – kryptys, kurių, mano nuomone, turi būti laikomasi ir ateityje.

Būtų klaida vien stebėti vykstančias permainas. Turime patys tapti pokyčių dalimi.

7

Statybos pramonė

MEGRAME: 25-ERI METAI PATIRTIES IR TECHNOLOGINIŲ INOVACIJŲ

8

Statybos pramonė

Prieš ketvirtį amžiaus įsteigta langų gamybos bendrovė „MEGRAME“ šiandien yra ne tik didžiausia plastikinių, medinių ir aliuminio langų bei durų gamintoja Lietuvoje, bet ir lyderiaujanti langų gamybos įmonė Baltijos šalyse. Įmonė, pirmoji mūsų šalyje pradėjusi gaminti plastikinius langus, savo veikloje niekada nestokojo drąsių, inovatyvių idėjų, ir šiemet jau skaičiuoja 25 gyvavimo metus. Apie tai kalbamės su bendrovės generaliniu direktoriumi Šarūnu MAGELINSKU.

Užs. Nr. 17-12

Vakarietiška verslo idėja

saugant patalpas nuo šalčio. Nemenkas rūpestis buvo ir langų dažymas bei perdažymas, kuris buvo tapęs įprastu reiškiniu – žmonės nesistebėdavo 1992 metais, kuomet pradėjote langų verslą, tikras stebuklas atrodė jau vien tai, kad lango namuose pamatę atsilupinėjusius langų dažus – tai buvo normalu. rėmas buvo plastikinis, kurio nereikia kas Ir štai rinkoje pasirodė kitokie langai – iš kelerius metus perdažyti, o žiemą klijuoti aukščiausios kokybės vokiškų medžiagų, juostų tam, kad namuose būtų šilčiau. patvarūs, sandarūs, sklandžiai užsidarantys. Iš Tačiau Jūs žengėte dar toliau. Kuo tuomet esmės tai buvo toks produktas, kurio žmonėms nustebinote Lietuvą? nereikėjo pristatinėti, žinia pasklido labai Dabar sunku įsivaizduoti, bet prieš 25 metus greitai. „MEGRAME“ pasiūlė ne tik plastikinius, Lietuvoje nebuvo išvis jokios kokybiškų langų bet ir įvairių spalvų langus – ši inovacija langų pasiūlos. 1992 metais pirmieji Lietuvoje pradėjome gamyboje atvėrė ir visai kitas pastatų architektūros gaminti plastikinius langus ir duris. Verslo idėja galimybes. Vos atsiradę naujieji langai sukėlė atėjo iš natūralaus poreikio gyventi patogiau, sensaciją ir tapo savotišku vakarietiško – šilčiau, komfortiškiau. Tais laikais šaltuoju metu patogesnio, estetiškesnio ir kokybiškesnio – visi langai Lietuvoje buvo labai seni, mediniai, gyvenimo simboliu. Po kelerių metų pradėjome primityvūs, popierinėmis juostomis būdavo gaminti ir naujos kartos medinius bei aliuminio langus. klijuojami nesandarūs senų langų rėmai, taip

Iš kur vežėte langų ir durų gamybai būtinas medžiagas ir įrangą? Įrenginius ir medžiagas atsivežėme iš Vokietijos.

Nuo pat veiklos pradžios mūsų tikslas buvo gaminti aukščiausios kokybės ilgaamžius produktus, todėl nedvejodami investavome į kokybišką įrangą ir medžiagas. Investicijos gamybos versle visada, net ir dabar, yra labai didelės, bet šioje srityje taupyti negalima.

Nuo gamybinių įrenginių ir naudojamų medžiagų kokybės priklauso produkcijos techninės charakteristikos bei gamybos greitis – tai mūsų versle yra svarbiausi kriterijai. Aišku, investicijos turi atsipirkti. Mūsų atveju jos pasiteisino ir netgi viršijo lūkesčius – pirmieji „MEGRAME“ pagaminti langai, kuriuos į rinką išleidome beveik prieš 25 metus, vis dar nėra praradę nei savo patvarumo, nei išvaizdos, jų net spalva išliko nepasikeitusi.

9

Statybos pramonė

Naujos kartos langai Koks Jūsų įmonės skiriamasis bruožas langų rinkoje?

Manau, rinkoje išsiskiriame savo požiūriu į kokybišką produktą ir stipria prekės ženklo filosofija. „MEGRAME“ – tai aukščiausios kokybės, ilgaamžiai, energiją taupantys langai ir durys, įkvepiantys naujam gyvenimui. Naujos kartos langai kuria didelę pridėtinę vertę pastatui, nes užtikrina gyvenimo komfortą – šiuolaikiniam žmogui tai yra itin svarbu. Langai namuose nėra tiesiog langai, jie saugo namų šilumą, kuria jaukumą, dažnai tampa pagrindiniu pastato akcentu, formuojančiu eksterjero ir interjero stilių, formuoja architektūrinį toną.

Vis daugiau statybos produktų kuriama aukštos energinės klasės bei pasyviems pastatams. Ar „MEGRAME“ langai tinka šiems itin resursus taupantiems namams?

Energiją taupančius A+ klasės langus ir duris pradėjome gaminti daug anksčiau nei atsirado jų poreikis rinkoje. Tai leido ištobulinti produktą. Šiandien vadinamojo pasyviojo namo langų šilumos laidumo U vertė turėtų būti ne didesnė nei 0,8 W/kv. mK, mūsų bendrovė jau kurį laiką savo klientams siūlo naujos kartos langus, kurių U vertė yra dar mažesnė, nei to reikalauja pasyvaus namo kriterijai – 0,77 W/kv. mK. Ši energiškai efektyviam būstui sukurta išskirtinių produktų 10

linija ypač vertinama Lietuvos ir užsienio rinkose, nes produktas atitinka aukščiausius šilumos laidumo reikalavimus.

Kokias svarbiausias „MEGRAME“ gaminių savybes išskirtumėte tvarios aplinkos kūrimo kontekste? „MEGRAME“ produkcija orientuota į komfortiško, aplinkai draugiško žmonių gyvenimo kūrimą. Dar 2006 metais „MEGRAME“ pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti langus iš profilių be švino stabilizatoriaus – rinkai pristatėme plastikinių produktų „Žaliąją liniją“. Šis plastikas nekenksmingas žmogui ir aplinkai. Tai buvo ypatinga inovacija, kurios dėka švinas buvo pakeistas kalciu. Dabar visi plastikiniai „MEGRAME“ langai gaminami be švino, o mediniai – tik iš natūralios ekologiškos medienos.

Teikia paslaugų paketą „nuo iki“ Servisas paprastai siejamas su automobilių priežiūra ir remontu. Jūsų – langų ir durų gamybos – bendrovė turi nuosavą serviso centrą. Kokias serviso paslaugas teikiate?

Taip, esame ne tik gamybos bendrovė. „MEGRAME“ turi savo serviso centrą, kuris teikia profesionalias langų ir durų montavimo, reguliavimo, remonto paslaugas. Čia dirba savo srities profesionalai, sukaupę ilgametę patirtį. Patys montuojame savo produkciją dėl elementarios priežasties – neprofesionalus montavimas gali sugadinti net ir

kokybiškiausius langus. Tai vėlgi nuo pat įmonės įkūrimo dienos buvo mūsų esminė nuostata – užtikrinti paslaugų spektrą „nuo iki“. Teikiame nemokamą profesionalią langų priežiūrą garantijos metu bei operatyvų aptarnavimą garantijai pasibaigus.

Kas yra Jūsų įmonės užsakovas?

Dirbame ir su didžiausiomis statybos bendrovėmis, ir su individualiais klientais. Kiekvieną dieną susiduriame su labai skirtingais projektais. Dažnai juokaujame, kad jau turime tiek daug ir tokios įvairios patirties, kad net į pačias įmantriausias klientų užgaidas mūsų projektuotojai reaguoja labai ramiai. Per daugelį metų labai išplėtėme savo gamybos galimybių ribas, todėl mūsų klientų ratas labai įvairus. Dažnai į mus kreipiasi užsakovai su tokiais projektais, kurių dėl jų sudėtingumo kiti gamintojai tiesiog negali įgyvendinti. Klientai iš mūsų reikalauja ne tik stipraus techninio pasirengimo, bet ir nuolatinio kūrybiškumo bei tobulėjimo. Dėl šios priežasties kasdien turime progą įgyvendinti idėjas, kurios atveria galimybes kurti kažką nestandartinio ir įdomaus.

Verslo receptas – aiški vizija 25-eri metai yra ilgas laiko tarpas, per kurį pasaulį, neaplenkdama ir Lietuvos, ištiko ne viena krizė. Kaip pavyko ne tik išlikti, bet ir pasiekti tai, kas šiuo metu yra „MEGRAME“?

Statybos pramonė

Vienintelis verslo receptas yra aiški vizija, kaip nori kurti ir valdyti verslą, kas bus jo varomoji jėga. „MEGRAME“ atveju tai visada buvo tik viena kryptis – kokybė. Aukščiausia kokybė – pagrindinis kriterijus, kuris nuo pat įmonės įkūrimo pradžios buvo ir yra esminė verslo filosofija. Per 25 metus išgyvenome daug įvairių rinkos svyravimų, bet niekada nėjome į kompromisą dėl kokybės.

Mes nuo pat pirmųjų bendrovės žingsnių apsisprendėme jokiu būdu netaupyti kokybės sąskaita. Gamindami langus naudojame aukščiausios kokybės, specialiai mūsų klimatui pritaikytus profilius ir kitas medžiagas, jas renkamės ne pagal kainą, o pagal kokybę. Nuolat pabrėžiu, kad langai – ilgalaikė investicija, todėl ilgaamžiškumas jiems yra būtina savybė.

Nevertėtų rizikuoti perkant langus iš įmonių, kurios tik perparduoda produkciją. Visada Viešojoje erdvėje begalė nekokybiškų paslaugų skatiname žmones, renkantis langus ar duris, ir prekių. Vartotojui – tai nemažas vargas ir praradimai. Tačiau verslas neretai yra tiesiog priverstas taupyti: kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas, pavyzdžiui, keisdamas ne tokiomis kokybiškomis. Negi kartais netenka eiti į kompromisus?

Taip, šiandieninėje langų rinkoje pasitaiko labai nekokybiškų produktų. Dažnai keičiame vos prieš metus ar porą metų sudėtus kitų gamintojų langus. Viena dažniausių langų broko priežasčių – nekokybiškos langų ir durų gamybai naudojamos medžiagos bei neprofesionalus montavimas. Ne paslaptis, kad norėdami sutaupyti, klientai ieško paties pigiausio produkto. Pasirinkę langus pagal mažiausios kainos kriterijų ir vėliau pastebėję, kad šie yra nekokybiški arba brokuoti, žmonės susiduria su problema – nebėra kur kreiptis dėl garantijos, nes mažos langais prekiaujančios bendrovės gana dažnai nutraukia savo veiklą.

įsitikinti, kad jie perka produkciją iš oficialaus gamintojo arba įgalioto jo atstovo.

Kas šiuo metu yra bendrovė „MEGRAME“ ir kokią jai prognozuojate ateitį?

Prieš dvidešimt penkerius metus įsteigta bendrovė „MEGRAME“ šiandien yra langų gamybos lyderė Lietuvoje. Įmonė valdo vieną iš moderniausių langų gamybos linijų Baltijos šalyse. Tuo labai didžiuojamės, tačiau ant sėkmės laurų tikrai neužmigsime. Žinome, kad rinka yra labai dinamiška, todėl nuolat tobuliname gamybos technologijas, kuriame naujus produktus. Moderni įranga, profesionali komanda ir didelė patirtis leidžia kasdien viršyti klientų lūkesčius ir kurti produktus, kurie savo išskirtine kokybe nenusileidžia kitiems pasauliniams gamintojams. Gaminame ir vietinei, ir užsienio rinkoms, todėl visoje mūsų produkcijoje visada jaučiamos pasaulinės langų ir durų tendencijos.

Langų versle nauji produktai kuriami, rinkoje dar neatsiradus poreikiui. Todėl labai svarbu turėti vidinę verslo intuiciją, kuri padiktuoja naujas kryptis ir naujas idėjas. „MEGRAME“ diktuoja technologines langų ir durų madas. Mes ne einame paskui kliento poreikius, o visada esame bent keliais žingsniais priekyje, siūlome jiems tai, ko negali pasiūlyti kiti. Todėl stengsimės, kad „MEGRAME“ ir toliau išliktų veržli, inovatyvi kompanija.

11

Statybos pramonė

Ką reikia žinoti, renkantis šilumos izoliaciją mūro sienoms? Įvairių sričių specialistai žino, kad, norint pasiekti didžiausią efektą, reikia sujungti kelių produktų, priemonių savybes. Veikdamos sykiu, jos sustiprina viena kitą, taip teikdamos patį didžiausią įmanomą efektą, kuris apibūdinamas kaip sinergija. Šį efektą įsiminti ir panaudoti siūlo dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.

Posakis „kaip už mūro sienos“ turi savo istoriją.

Tai besąlygiškai reiškia viena – saugu, patikima, verta. Todėl nenuostabu, kad absoliuti dauguma žmonių, planuojančių statyti namą, renkasi kaip tik mūro sienas, kurios jiems asocijuojasi su saugumu, tvirtumu, patikimumu, tradicija.

Tačiau XXI amžiaus mūro siena skiriasi nuo sienos, pastatytos prieš kelis šimtus metų. „Mūro sienos konstrukcija pasikeitė. Pastaruoju metu vis daugiau galvojama, kaip statyti, kad šildymo sąnaudos būtų kuo mažesnės, patalpų mikroklimatas kokybiškesnis, o pastato atitvaros ilgaamžės ir patikimos. Pagaliau, pasaulis vis garsiau kalba apie CO2 emisiją, klimato kaitą, – sako „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. A. Endriukaitytė. – Efektyvinant statybą ir galvojant apie šildymo sąnaudas, buvo pradėtos 12

naudoti mūro sienos su oro tarpu. Vėliau tas oro tarpas buvo užpildomas šilumos izoliacija, o dar vėliau atsirado tinkuojamos ir vėdinamos sienų sistemos.“

2 1

3 4

5

Tinkuojamas fasadas 1. laikanti sienos konstrukcija: plytų/blokelių mūras, 2. klijų sluoksnis, 3. šilumos izoliacija: PAROC Linio 80 4. armavimo sluoksnis + armuojantis tinklelis, 5. apdailos tinko sluoksnis.

Statybos pramonė

„Medžiagos degumo savybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios ši medžiaga gaminama, 5 – sako dr. A. Endriukaitytė. – Kaip jau minėta anksčiau, keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų 3 ar blokelių. Taigi jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę.“ 4 1 Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos yra klasifikuojamos jau kaip B s-1 d0 ar net 6 žemesne gaisrine klase. Todėl siekiant, kad ir 2 apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę, reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias sienos apdailos medžiagas.

Beveik visos mineralinės vatos rūšys, pastebi dr. A. Endriukaitytė, klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau „Paroc“ akmens vatai, kuri gaminama iš nedegios žaliavos – uolienų, – yra būdinga itin aukšta, tai yra apie 1000 laipsnių, Vėdinamas fasadas lydymosi temperatūra. Dauguma „Paroc“ akmens 1. laikanti konstrukcija: mūras, vatos gaminių, net nepadengtų jokia danga, yra 2. karkasas apdailai tvirtinti, 3. šilumos izoliacija: PAROC eXtra, PAROC eXtra plus, priskiriami saugiausiai A1 degumo klasei. Akmens 4. PAROC Cortex (PAROC Cortex b), vata ilgiau saugo pastato konstrukcijas nuo ugnies 5. vėdinamas oro tarpas, ≥ 30 mm, poveikio, todėl ja rekomenduojama apšiltinti net 6. fasado apdaila. ir tokias konstrukcijas, kurioms taikomi itin griežti priešgaisriniai reikalavimai. „Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vata – tai dvi svarbiausios sienos dalys. Jos dažniausiai Šiuolaikinė siena turi kelias sudėtines dalis. yra mažai matomos arba iš viso nematomos, tačiau Viena iš jų – mūras, tai yra plytos arba blokeliai, jų teikiama nauda juntama visą pastato gyvavimo šilumos izoliacija, apsauga nuo vėjo (kai sienos laiką“, – pabrėžia „Paroc“ rinkodaros vadovė yra vėdinamos), tvirtinimo elementai ir apdailos Baltijos šalims. sluoksnis. „Jeigu norima gyventi name, kurio sienos „Paroc“ akmens vatos ir mūro būtų nedegios ir ilgaamžės, reikia teisingai ir tikslingai pasirinkti visą sistemą“, – sako dr. sinergija – didesnis matmenų A. Endriukaitytė, pastebėdama, kad vienas iš stabilumas efektyviausių optimalaus pasirinkimo kelių yra Teisingai pastatytos mūro sienos siekti sudedamųjų dalių sinergijos. ilgaamžiškumas nekelia abejonių ir tai yra, ko gero, vienas iš svarbiausių kriterijų, pasirenkant mūrą „Paroc“ akmens vatos ir mūro kaip laikančiąją sienos konstrukcijos dalį. Sienos sinergija – didesnis atsparumas ilgaamžiškumui didelės įtakos turi visos tokioje ugniai konstrukcijoje panaudotos medžiagos, taip pat ir šilumos izoliacija. Akmens vatos pagrindinės Mūras iš keramikos, silikato, akyto betono ar keramzitbetonio yra mineralinė inertinė medžiaga, savybės – šilumos laidumas ir degumas – laikui gaminama iš gamtoje natūraliai randamų žaliavų: bėgant taip pat nesikeičia.

Be šių pagrindinių šilumos izoliacijos savybių, molio, kalkių, smėlio ir vandens. Akmens vata yra sienos ilgaamžiškumui labai svarbus yra ir gaminama iš vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, matmenų stabilumas. gabro, olivino ir dolomito.

5 Fasadas su lakštinių medžiagų apdaila 1. laikanti konstrukcija: mūras, 2. karkasas apdailai tvirtinti, 3. šilumos izoliacija: PAROC eXtra, PAROC eXtra plus, 4. PAROC Cortex (PAROC Cortex b), 5. vėdinamas oro tarpas, ≥ 30 mm, 6. fasado apdaila.

4 2 1

3

6

Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių ir daugiau. Pasirinkus nevėdinamos sienos konstrukciją, kai tiesiai ant šilumos izoliacijos yra klojamas tinko apdailos sluoksnis, šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus. „Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių – tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomų įtempimų ir, laikui bėgant, jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo, – atkreipia dėmesį dr. A. Endriukaitytė. – Per keletą tokių atšalimo – atšilimo arba žiemos – vasaros ciklų tinko sluoksnis suaižės, o per plyšius, atsiradusius tarp šilumos izoliacijos plokščių, padidės šilumos nuostoliai.“ „Paroc“ akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, o veikiant temperatūrai nesideformuoja – išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių savybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Pastato eksploatacijos metu dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę.

„Paroc“ akmens vatos ir mūro sinergija – sausos ir šiltos sienos Statybos metu tiek dėl technologinių procesų, tiek ir dėl gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūsta. „Paroc“ akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Tai reiškia, kad sienų apšiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamą oro tarpą. Paprastai tai vadinama „kvėpuojančiomis“ sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šiluminių ir eksploatacinių savybių. Tai labai svarbu, siekiant užtikrinti pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas.

Jei termoizoliacinė medžiaga menkai praleidžia vandens garus, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos savybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas. „Pastatų sienų ir kitų pastato atitvarų apšiltinimas vandens garų pralaidumu pasižyminčiais ir pastovių matmenų „Paroc“ akmens vatos gaminiais užtikrina sveikesnes ir komfortiškesnes patalpų mikroklimato sąlygas bei sumažina nenumatytų išlaidų pastato remontui tikimybę. Tai yra teisingas sprendimas,“ – sako dr.

A. Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims.

13

Europos Komisijoje

MARIUS VAŠČEGA: INVESTUODAMI Į MOKSLINIUS TYRIMUS IR TAIKOMĄJĄ VEIKLĄ, KLOJAME PAMATUS ATEITIES EKONOMIKAI Marius Vaščega yra Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje.

Kaip sako pats portalo www.statybunaujienos. lt pašnekovas, ekonomikos politikos klausimais jis yra „Europos Komisijos akys, ausys ir balsas Lietuvoje“, tarpininkas ir tiltas tarp Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos.

14

Europos Komisijoje

15

Europos Komisijoje

EUROPOS KOMISIJA PASIŪLĖ PENKIS EUROPOS SĄJUNGOS ATEITIES SCENARIJUS „Brexit“ verčia dar kartą pergalvoti, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji turi gyvuoti toliau.

O scenarijai svarstomi įvairiausi, taip pat ir griūties. Kokias ES ateities vizijas siūlo Europos Komisija?

Mes matome ES pasiekimus, bet matome ir tai, kad ne visus žmones jie pasiekia. „Brexit“, be abejonės, sukėlė nerimo. Rinkimai Olandijoje baigėsi, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodys Europos Sąjungos kryptį. Bet Europos Komisija nesėdi laukdama rinkimų. Šį pavasarį sueina 60 metų nuo Romos sutarties, kuri yra ES pradžių pradžia, pasirašymo. Ir tai yra gera proga pasvarstyti, kokia galėtų būti mūsų ateitis. Europos Komisija ką tik pateikė penkis mūsų ateities scenarijus, kurie bus svarstomi Europos institucijose ir visose ES valstybėse, kad per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus rinkėjai galėtų išsakyti nuomonę dėl ES krypties.

Pirmasis scenarijus siūlo laikytis esamos darbotvarkės.

Antrasis scenarijus siūlo susiaurinti Europos Sąjungos veiklą, paliekant galbūt tik laisvąją prekybinę zoną arba bendrąją rinką.

Trečias scenarijus palieka galimybę atskiroms valstybėms judėti tam tikrose srityse greičiau ir turėti daugiau integracijos. Tokiu būdu atskirų valstybių grupės gali nuspręsti bendradarbiauti 16

pasirinktose srityse.

Ketvirtas scenarijus numato galimybę ES apsispręsti, kuriose srityse norime judėti kartu – bet ne kaip atskirų valstybių grupės, o visa ES. Na, o penktas scenarijus numato, kad mes turime dideliu greičiu eiti prie dar didesnio suartėjimo, dar didesnio centralizavimo.

Komisija, pateikdama galimus scenarijus, pakvietė valstybes nares ir Europos piliečius diskutuoti. Norime sutarimo: kad ir kuria kryptimi nuspręstume judėti, tai turi būti ne kažkieno diktuojamas, bet visų bendras sprendimas.

EUROPOS KOMISIJOS PRIORITETAS – INVESTICIJOS IR VERSLO APLINKA Kol kas gyvename „ES laiku“, tad pakalbėkime apie aktualijas. Viena iš Jūsų kompetencijų sričių –Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) – yra svarbiausias Investicijų plano Europai elementas. Kuo šis vadinamasis Junkerio planas gali būti naudingas Lietuvai?

Tai yra viena iš didžiausių Junkerio komisijos iniciatyvų – Investicijų planas Europai. Ką mes matome? Po krizės atlikta nemažai svarbių darbų, tokių, kaip finansinės drausmės suvaldymas, siekiant, kad nedidėtų valstybių skolos, kad biudžetų deficitai būtų tvarūs, kad jie nekeltų didesnių problemų. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, pradėjo struktūrines reformas: vyksta valstybės valdomų įmonių pertvarka,

pertvarkomas socialinis modelis, numatyta daug kitų dalykų.

Bet labai svarbios yra investicijos, be kurių ekonomikai sudėtinga vystytis. Todėl pagrindinis Junkerio komisijos prioritetas yra investicijos, kurioms labai svarbi investicinė aplinka. Siekiant ją pagerinti, – tiek visos Europos kartu, tiek kiekvienos valstybės narės atskirai – būtina identifikuoti problemas ir keisti situaciją.

Bet kartu norima sukurti ir pateikti naujų finansavimo šaltinių, kurie galėtų finansuoti tas investicijas.

Toks šaltinis yra Europos strateginių investicijų fondas (ESIF). Šis fondas – tai nauju būdu panaudojamos viešosios lėšos, kai ES suteikia garantiją, kurios pagrindu Europos Investicijų bankas, t.y. ES bankas, skolina pinigus rizikingesniems projektams. Apie šį fondą nedaug kas yra girdėjęs, nors Lietuvoje jau yra keletas projektų, finansuotų kaip tik iš šio šaltinio.

Iš Europos strateginių investicijų fondo bus iš dalies finansuojama ir kogeneracinės jėgainės Vilniuje statyba. Kada planuojamos pirkimo procedūros, tiksliau galėtų pasakyti bendrovė „Lietuvos energija“, o projektą planuojama įgyvendinti 2018 metais. Jėgainėje energija bus gaminama deginant biokurą ir po rūšiavimo likusias komunalines atliekas. Jos elektrinė galia sieks apie 88 MW, šiluminė – apie 229 MW. Skaičiuojama, kad statybos metu bus sukurta apie 750 darbo vietų, o pastatytoje jėgainėje turėtų būti sukurtos bent 75 nuolatinės darbo vietos.

Ar būtų finansuojama analogiška jėgainė ir Kaune, atsakyti sunku, nes prieš deginant

Europos Komisijoje komunalines atliekas jas reikėtų maksimaliai panaudoti ir perdirbti. Tad svarbu skaičiuoti ir įvertinti, ar Lietuvai reikia dar vienos tokios jėgainės.

Kaip veikia Europos strateginių investicijų fondas? Į ESIF galima kreiptis bet kada – valstybėms narėms nėra jokių kvotų. Tačiau reikia suvokti, kad kalbama apie labai dideles pinigų sumas, gerokai didesnes nei struktūriniuose fonduose.

Komisija siekia fondu pritraukti 500 mlrd. eurų naujų investicijų. Fondas skolina geresnėmis sąlygomis negu rinkoje, tačiau tai nėra dotacijos.

Kadangi EK siekia, kad į fondą ateitų ir privačių lėšų, skolinama su sąlyga, kad projektas būtų finansuojamas taip pat ir privačiomis lėšomis.

Europos Komisijos atstovybė gali padėti susiorientuoti, ypač didelių projektų kūrėjams.

Tik reikia žinoti, kad fondas tiesiogiai skolina projektams, kurių vertė yra daugiau negu 10 mln. eurų.

Pavyzdžiui, fondas vertino kelio Vilnius – Utena finansavimo galimybes. Šis projektas, išankstiniais duomenimis, galėtų būti finansuojamas iš ESIF lėšų. Finansavimą Vilniaus oro uosto plėtrai taip pat suteikė ESIF. Be abejonės, ESIF siūlo įvairius skolinimo instrumentus ir smulkių bei vidutinių įmonių projektams, tačiau tokiu atveju finansavimas teikiamas ne tiesiogiai, o per Europos investicijų fondo atrinktus tarpininkus Lietuvoje. Šiuo metu tokie tarpininkai yra Šiaulių bankas, „Swedbank“ bei „OP Corporate Bank“.

Kalbant apie finansavimą, reikia įvertinti tai, kad mes vis dar nemažai gauname struktūrinių fondų lėšų, o iki 2020 m. numatytos didelės sumos. Be jokios abejonės, parankiau yra gauti dotaciją: jeigu įmanoma ją gauti, mažiau norinčių kreiptis į strateginių investicijų fondą. Tačiau artėjant 2020 m. ir galvojant, kaip mes toliau gyvensime, kai dotacijų iš struktūrinių fondų mažės, tokie šaltiniai kaip Strateginių investicijų fondas būtinai turės tapti Lietuvai svarbesni.

Taigi visada reikia matyti kontekstą ir numatyti tam tikrą perspektyvą.

PASIGENDA LIETUVOS INVESTICIJŲ Į INOVATYVIAS TECHNOLOGIJAS Pokalbio pradžioje minėjote, kad EK svarbi valstybių narių verslo aplinka. Kaip vertinama Lietuvos verslo aplinka?

Iš esmės Lietuva atrodo neblogai.

Problemiškiausia yra tai, kad labai mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas,

inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development). O tai turėtų būti prioritetinė sritis, jeigu norime, kad ekonomika augtų ir gerovė Lietuvoje didėtų.

Tai ypač svarbu mažėjant gyventojų skaičiui ir kylant atlyginimams. Mums reikia pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės prekių, prie aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų. Šiame kontekste Lietuvai būtina įvertinti inovacijų politiką, kuri, atrodo, – tai pastebi ir Europos Komisija, – turi problemų dėl koordinavimo.

Būtent investuodami į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, mes klojame pamatus savo ateities ekonomikai. Šiame kontekste taip pat turime įvertinti ir tai, kaip apskritai investicijoms naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Praėjusį rudenį Valstybės kontrolė pateikė ataskaitą apie neefektyviai naudojamas Valstybės investicijų programos (VIP) lėšas.

Taigi, norėdami daugiau investuoti iš valstybės lėšų, mes turime užtikrinti, kad jos bus panaudotos efektyviai.

PERŽIŪRIMA DIREKTYVA DĖL KOMANDIRUOJAMŲ DARBUOTOJŲ Lietuvai, kaip ir ne vienai ES valstybei, svarbus yra laisvas darbo jėgos judėjimas. Tačiau ekonomiškai stipresnės šalys randa būdų, kaip šį procesą apsunkinti. Kokia situacija su komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūra?

Prieš metus Europos Komisija pateikė pasiūlymą peržiūrėti direktyvą dėl komandiruojamų darbuotojų. Sprendimas dar nepriimtas.

Diskusijos dėl direktyvos pradėtos siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui, kuomet komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiamas žymiai žemesnis socialinio užtikrinimo lygis, negu yra toje valstybėje.

Kadangi įmonei tai kainuotų mažiau, prasidėtų prie socialinių standartų žemėjimo vedanti konkurencija, nes vienai įmonei būtų taikomi vienokie reikalavimai, kitai – kitokie.

Kita vertus, reikia situaciją vertinti ir iš darbuotojo pusės: kodėl jų socialinės garantijos turėtų būti mažesnės, negu tos šalies darbuotojų?

Europos Komisija siekia, kad komandiruojami darbuotojai būtų traktuojami taip, kaip ir tos pačios srities vietiniai darbuotojai.

Derybos dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros tebevyksta, tad Lietuva ir kitos valstybės narės turi galimybę pareikšti savo nuomonę.

17

Asmenybės

Jonas Varkalys: „Dirbk, kiek gali.

Ko negali, nedaryk ir negraužk savęs“ Atsakomybių, įsipareigojimų galima imti tik tiek, kiek paneši.

Jonas Varkalys, buvęs ilgametis bendrovės „Plungės Jonis“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas, dabar – LR Seimo narys, gerai žino, kas vieną dieną gali nutikti, pamynus šią tiesą. Verslą į politiką iškeitęs vyras išmoko tokių gyvenimo ir veiklos taisyklių, kurios gelbsti sudėtingose situacijose.

18

Verslo pasaulis Joną Varkalį pažįsta kaip inžinierių – hidrotechniką, bendrovės „Plungės Jonis“ generalinį direktorių, vėliau – valdybos pirmininką. Pernai liberalių pažiūrų verslininkas ir rajono politikas buvo išrinktas į LR Seimą.

Į melioraciją atvedė ekskavatorius ir bendramokslis Jonas Varkalys yra žemaitis, gimęs dabartinėje Rietavo savivaldybėje, Kyvaičių kaime. Gimęs pokariu, J. Varkalys mãno su motinos pienu perėmęs jautrumą, nerimą, kurį patyrė miško sodyboje tais sudėtingais laikais gyvenusi šeima, dėmesį žmonėms ir siekį vengti kategoriškų nuostatų bendraujant.

Gyvenimas tapo ramesnis, kai šeima persikėlė į kolūkio centrą. Pirmąjį traktorių, kuris vaikui pasirodė esąs labai įdomus, jis pamatė jau būdamas kokių šešerių metų. Smalsiomis akimis stebėdavo tepaluotus traktorininkus, kol vienas iš jų vaiką pakvietė pasivažinėti vikšriniu traktoriumi.

Prisivažinėjo iki soties, bet pabodus taip ir neišdrįso pasakyti, kad gal jau gana, gal jau galėtų bėgti namo. „Manau, kad apie melioraciją pradėjau galvoti dar vaikystėje. Buvau pradinių klasių mokinukas, kai kaime pasirodė toks didelis didelis ekskavatorius, kuris palikdavo gal metro pločio vėžes. Smagumėlis būdavo bėgioti aplink, jam kasant durpes“, – pasakoja J. Varkalys, atsimindamas savo vaikiškas svajas išmokti valdyti didžiulę techniką.

Asmenybės

Savarankiškas J. Varkalio gyvenimas prasidėjo neįprastai anksti. Baigęs pradinę mokyklą, kuri buvo matyti nuo namų, toliau mokytis turėjo išvažiuoti į Tverus, buvusius už 8 kilometrų. Teko apsigyventi internate. Tveruose baigęs aštuonmetę mokyklą, vidurinę lankė jau Rietave – vėl gyveno internate. „Rietave baigiau vidurinę mokyklą ir išvažiavau studijuoti. Kaip išėjau iš namų, būdamas 11 metų, taip iki šiol ir keliauju“, – pasakoja Jonas Varkalys.

Namuose leisdavo tik vasaras: padėdavo kaimo žmonėms nudirbti ūkio darbus, pjaudavo šieną, tokiu būdu užsidirbdavo kelis rublius. O renkantis būsimą profesiją, vis iš galvos nedingo tas didelis ekskavatorius, nors šmėkščiojo svajonės ir apie garvežio mašinisto, ir apie lakūno profesiją. Bet tai buvo tik neaiškios svajonės... Kaip sako pats Jonas Varkalys, jis vis lūkuriavo, delsė spręsti, kol sutiktas bendramokslis paprotino, kad nebėra laiko laukti.

Kadangi jis rengėsi studijuoti melioraciją, Jonas nutarė pasielgti taip pat. „Tuo metu kaip tik Plungės melioracijos valdyba davė siuntimus stoti studijuoti melioraciją.

Nutaręs, kad man tai tinka, nuėjau pas įmonės viršininką, – pasakoja J. Varkalys. – Žiūriu, sėdi toks mažas žmogiukas už stalo su dviem vadinamosiomis „tumbačkėmis“: stalas – sulig viršininko galva, o iš po stalo kyšo kerziniai batai.

Negi, manau, ir man teks tokiu tapti? Bet kelio atgal nėra – pasiėmiau siuntimą ir išvykau mokytis į Žemės ūkio akademiją.“ Jonas Varkalys pasirinko inžinieriaus – hidrotechniko specialybę. Akademijoje jis atrado ir kitą savo pašaukimą – visuomeninę veiklą, kuri po daugelio metų jį atvedė į politiką ir Seimą.

Studijuodamas antrame kurse, Jonas Varkalys tapo grupės profsąjungos pirmininku. Paskatintas dekano, jis netrukus suorganizavo ir muzikinį ansamblį. Subtiliu humoro jausmu apdovanotas Varkalys linksmai pasakoja, kaip buvo pasiųstas į Vilnių, į Kultūros ministeriją, parvežti pinigų muzikos aparatūrai įsigyti. Nors nežinojo, „kur tas Vilnius, kur ta ministerija“, dekano užduotį įvykdė.

Negana to, tapo ir estradinio ansamblio vadovu ir, šiuolaikiniais terminais kalbant, vadybininku.

Rusijoje buvo pastatytas prie sienos: „per maža tave nušauti“ 1973 m. baigęs Žemės ūkio akademiją ir įgijęs inžinieriaus – hidrotechniko specialybę, Jonas Varkalys atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Grįžęs sukūrė šeimą ir pradėjo dirbti Plungės melioracijos statybos valdyboje darbininku, vėliau, techniku, meistru. „Rankos buvo keturkampės, visi pirštai nuo velėnų nudraskyti, kruvini“, – prisimena pirmuosius darbo metus J. Varkalys. Tačiau netrukus jis tapo darbų vykdytoju, viršininko pavaduotoju gamybai, pagaliau – vyriausiuoju inžinieriumi. Nors pirma akistata su viršininku

kerziniais batais paliko nekokį įspūdį, pačiam J. Varkaliui irgi teko avėti ilgaaulius, tiesa, guminius.

Iki šiol jis žalią lietpaltį, šalmą bei antkelius atmena ir guminius ilgaaulius, kurie buvo neatskiriami važinėjant po objektus motociklu. Iš guminių batų jis išlipo tik apie 1980 m., kai buvo paskirtas viršininko pavaduotoju gamybai, o motociklą pakeitė „Moskvič“ automobilis pikapas.

1989-1990 m. buvo revoliucijos Lietuvoje laikmetis. Kai įmonėje susikūrė stebėtojų taryba, kuri J. Varkalį perrinko vyriausiuoju inžinieriumi.

Pasitikėjimą reikėjo pateisinti, tad trūks plyš turėjo rasti būdą, kaip padėti įmonei, atsidūrusiai sudėtingoje situacijoje. 1990 m. ekonominė blokada tapo iššūkiu ir Plungės melioracijos statybos valdybai. „Degalų nėra, tepalų nėra.

Suorganizavome 30-40 žmonių brigadą ir išvažiavome dirbti į Rusiją, į Smolensko sritį“, – pasakoja Jonas Varkalys.

Lietuviai Rusijoje dirbo už kurą, medieną, kurie buvo gabenami į Lietuvą. Tokiu būdu įmonės veikla Lietuvoje nesustojo, darbininkai turėjo ką įpilti į traktorius, kad būtų galima dirbti ir uždirbti atlyginimus šeimoms išlaikyti.

Tačiau melioratoriams dar vieną smūgį Lietuvoje sudavė žalieji. Viešojoje erdvėje buvo formuojama nuomonė, kad melioracija yra ne tik nereikalinga, bet ir žalinga. Melioratoriai buvo kaltinami už sodybų griovimus, už žemių nusausinimus, durpynus. „Aišku, buvo pridaryta klaidų, nereikėjo lįsti į šaltiniuotas vietas, nereikėjo lįsti į durpynus, nereikėjo sodybų nukeldinėti ir griauti, – sako Jonas Varkalys. – Bet patys žmonės, ypač sodybose gyvenusių vyresnio amžiaus žmonių vaikai, eidavo virtinėm su prašymais įkainoti sodybas, nukelti. Jie neslėpė norintys buto mieste, nebenorintys to purvo daugiau bristi. Iš tiesų melioratoriai, nors ir kaltinti sodybų griovimu, buvo jau tik tų sodybų pamatų šalintojai.“ Žmonių noras keltis į miestus sutapo su bendrąja Lietuvos politika, kad laukai turi būti dideli ir juos reikia plėsti.

Smolenske melioratoriai iš Lietuvos darbavosi dvejus metus. Tačiau paskutinė komandiruotė buvo nesėkminga. Darbas atliktas, dėl atlygio kuru sutarta, iš Lietuvos atvažiavo benzovežiai. Tačiau pasirodė, kad kuro nebėra iš ko paimti. Rusija pradėjo spaudimą – visų naftos bazių viršininkai buvo įspėti lietuviams neduoti kuro. Vyrai už savus pinigus pirko degalus, kad turėtų kaip bent į Lietuvą sugrįžti, nors ir tuščiomis. „Parsivežėme visą techniką, visi žmonės grįžo sveiki, bet nuostolių patyrėme“, – prisimena tą laikmetį J. Varkalys, kuriam po kurio laiko vis tik pavyko atgauti bent dalį Rusijoje uždirbtų pinigų.

Teko palaikyti rusišką tradiciją, geriant degtinę stiklinėmis, teko atlaikyti girtų rusų pyktį dėl to, kad „Gorbačiovas tokią šalį sugriovė, ir jūs, pribaltai (Baltijos šalių gyventojai) sugriovėt“.

Ima įsisiautėję šautuvą, veda J. Varkalį laukan,

stato prie sienos ir vieni kitus ragina, kad reikia jį nušauti. Tada baigėsi laimingai, atsirado, kurie nuramino girtus ir piktus rusus. „Nereikėjo man nė pokario laikų“, – sako p.

Varkalys, prisimindamas grasinimus, kad „per maža tave nušauti“, išgyvenimus, patirtus Rusijoje.

Įmonės gimimas: su ketvirtadaliu valstybinės įmonės išėjo į plyną lauką Grįžus į Lietuvą, įsibėgėjo privatizavimas ir Plungės melioracijos įmonėje, kuri buvo įsikūrusi Rietave. Įmonės darbuotojai pasinaudojo tuomet galiojusia tvarka ir įsigijo įmonės akcijų. Atėjus čekių, kurie leido privatizuoti įmonę, laikui, Jonas Varkalys ėmėsi juos supirkinėti. „Dirbau tuomet dar valstybinėje įmonėje, turėjau tikslą ją privatizuoti, tad buvau įsigijęs jos akcijų. Su bendraminčiais bandėme tai ir padaryti, bet netrukus supratome, kad visos įmonės nepajėgsime supirkti – nutarėme privatizuoti jos dalį“, – pasakoja ponas Varkalys.

Prasidėjo puolimas. Tuometiniai Plungės melioracijos įmonės vadovai iniciatorius kaltino visos Lietuvos melioracijos sistemos ir valstybės pamatų ardymu, nes buvo tokie pirmieji visoje Lietuvoje, kvietė likti vienoje surištoje „šluotoje“.

Tik ta „šluota“ kitaip nutarusiems dirbti žmonėms atrodė apšiurusi, aplaužyta ir padrika. Nepritarė tam ir kitų rajonų melioracijos įmonių vadovai.

Iš Melioracijos ministerijos (agropramoninio susivienijimo) vadovybės ne kartą teko klausytis užgaulių priekaištų, kad kažkokie „joniai“ griauna melioracijos sistemą. Daugelis tada – 1991–1993 m. – galvojo, kad pašurmuliuos Sąjūdis, pašurmuliuos nepriklausomos Lietuvos nauja valdžia, pašurmuliuos kažkokie „joniai“, ir viskas grįš į senas vėžes, į sovietinę stagnaciją.

Bet bendraminčiams pavyko: įmonė buvo suskaidyta į 5 dalis pagal paruoštą reorganizavimo projektą. Tačiau sudėtingiausia, pasirodo, buvo ne tai. Sunku, anot J. Varkalio, buvo rasti „tokių lyderių, narsuolių ir drąsuolių“, kurie patrauktų paskui save kolektyvą ir žmones, išaiškindami, kad „dabar mes pradėsime gyventi sau, mes dirbsime sau, nešvaistysime resursų, kad gyvensime geriau, o valstybinį „kolchozą“ reikia uždaryti ir patiems

Manau, kad Lietuva negali būti dviejų miestų – Vilniaus ir Klaipėdos – valstybe, būtina vystyti ir regioninę politiką, t. y. kurti verslą kiekvienoje savivaldybėje, kiekvienoje seniūnijoje, kiekvienoje bendruomenėje, o tam reikia tinkamos verslui aplinkos ir sąlygų.

19

Asmenybės

tapti šeimininkais, kad turime kurti naują įmonę“.

J. Varkaliui pavyko įtikinti ketvirtadalį melioracijos įmonės darbuotojų ir įregistruoti įmonę „Jonis“.

Vėliau Lietuvoje prasidėjo privatizacijos procesai. Akcijas pirko visi darbuotojai, bet J. Varkalys suprato: jeigu akcijos bus labai išsklaidytos, nebus koncentruoto valdymo, bus tas pats „kolchozas“. Ilgainiui jis supirko akcijų paketą, leidžiantį efektyviai vadovauti įmonei, „Jonio“ vardu pavadinta įmonė tapo uždarąja akcine bendrove. Tačiau pavadinimą Patentų biuras privertė pakeisti dėl analogiškų pavadinimų gausos. Darbuotojų susirinkimo metu iš 12 pavadinimų buvo išrinktas vienas – „Plungės Jonis“.

Buvusios valstybinės įmonės skaidymas buvo skausmingas. „Jonis“ įsikūrė senojoje kontoroje Rietave, trijuose kabinetuose tilpo visa įmonės administracija. Gamybinė bazė buvo Plungėje, gavo 0,8 ha sklypą su 4 cisternomis kurui ir vagonu-nameliu ant ratų – taip vadinama kontora. „Pirmus metus neturėjome net pastogės dirbtuvėms, todėl kęsdami lietų, vėją, šlapdribas mechanizatoriai ir vairuotojai po atviru dangumi remontavo techniką: gautus „stalinecus“, ratinius traktorius, vikšrinius vienkaušius ekskavatorius, kitos technikos dalį. Vadovai važinėjo dviem UAZ ir aštuoniais motociklais“, – prisimena Jonas Varkalys. Įmonė darė tai, ką geriausiai mokėjo – melioracijos darbus. Bet statė ir mėšlides, ir tiltus, darbavosi tiesiant ir remontuojant kelius, ėmėsi kanalizacijos ir vandentiekio tiesimo darbų.

Svarbiausiais naujos įmonės užsakovais buvo Plungės rajono savivaldybė, bet ėmė daugėti ir privačių užsakymų. Įmonė pamažu kopė aukštyn.

Tačiau darėsi vis aiškiau, kad melioracija niekam nebereikalinga, finansavimas vis traukėsi. „Supratau, kad mes niekaip neišgyvensime, ir pradėjau ieškoti naujų nišų. Pirma, ką padarėme, – pradėjome bendradarbiauti su valstybinėmis kelių įmonėmis. Telšių regiono kelių įmonė davė mums pakelėse pakeisti krūmus, davė žvyro truputį papilstyti, atlikti darbus, kurie jiems patiems nebuvo naudingi“, – pasakoja J. Varkalys, prisimindamas, kad teko imtis net pačių menkiausių darbų. Kai pavyko tapti subrangovais darbuojantis prie kelių ir vykdant valstybinį užsakymą, prasidėjo atestacijos. Arba atestuojiesi, arba negali dirbti prie regioninių kelių. Tai buvo

Manau, kad apie melioraciją pradėjau galvoti dar vaikystėje.

Buvau pradinių klasių mokinukas, kai kaime pasirodė toks didelis didelis ekskavatorius, kuris palikdavo gal metro pločio vėžes. Smagumėlis būdavo bėgioti aplink, jam kasant durpes.

20

nauja pradžia – įmonė įgijo bendrųjų statybos darbų, melioracijos darbų, kelių statybos, tiltų statybos ir rekonstrukcijos atestatus. J. Varkalio vadovaujama įmonė pradėjo dalyvauti konkursuose. „Mes ėmėmės visko, iš ko buvo galima uždirbti.

Tačiau galvojome apie kelius: ir keliai visada bus, ir kelių verslas, nes kelius reikia ne tik tiesti, bet ir nuolat remontuoti. Todėl aš nusprendžiau orientuotis į kelių statybą kaip į perspektyvų dalyką, domėjausi ir geležinkeliais“, – dalijasi tuometiniais verslo planais Jonas Varkalys.

Tiltą rinkosi kaip greitkelį į nebūtį Tačiau vienais metais įmonę ištiko rimta krizė: jie pralaimėjo kelis rangos konkursus, liko be darbo. Kad sumokėtų darbuotojams atlyginimą, p.

Varkalys iš namų išnešė visus pinigus, o ko trūko, pasiskolino.

Tuomet jis pamatė ir kitą politikos veidą.

Plungės rajono savivaldybės užsakymu įmonė buvo atlikusi darbų už didelę sumą, tačiau, pasikeitus valdžiai, naujasis meras jam pasakė: „Su kuo dirbai, to ir prašyk, kad apmokėtų. Aš rūpinuosi savo žmonėmis (suprask, biudžetininkais), tu rūpinkis savais“. Pasidarė aišku, kad savame rajone jie tapo svetimi. „Su niekuo nesišnekėjau, niekam neprasitariau.

Su niekuo sunkumais nesidalinau. Jaučiau milžinišką atsakomybę už žmones, – prisimena savo sprendimo motyvus Jonas Varkalys. – Juk kai vyko privatizavimas, ėjau į tribūną ir sakiau, kad bus gerai, kad gyvensim gerai, patys užsidirbsim pinigų. Ir kaip galėčiau, suviliojęs žmones pažadais, sakyti: „Algų nebus, eikit velniop ir darykite, ką norite“? Gal ne taip grubiai, bet panašiai. Tai mano atsakomybė, labai didelė atsakomybė. Aš juos kviečiau dirbti. Koks kieno reikalas, kad nėra darbo ar pinigų, koks paprasto darbininko reikalas? Jis turi uždirbti savo vaikams duoną. Vadovas esu aš, o už mano nugaros stovi žmonės.“ Jonas Varkalys visą atsakomybę prisiėmė vienas – tyliai, skolindamasis ir nešdamas iš namų šeimos pinigus. Vienas ieškojo išeičių. Ir vos nepalūžo po paties vieno prisiimta atsakomybės už savo žmones našta.

Gelbėdamas įmonę, Jonas Varkalys ieškojo partnerių, kurie sutiktų investuoti į įmonę, tačiau nepavyko. Grįždamas iš vieno tokio nesėkmingo susitikimo, jis suvokė galvojantis užbaigti gyvenimą: ketino nušoki nuo tilto – tada nieką nebereikės galvoti. Sustabdė tikėjimas. „Aš žinojau, kad savižudybė yra blogas dalykas.

Važiavau ir galvojau, kad gal Dievas parodys išeitį“, – vieną iš sunkiausių verslo akimirkų prisimena J. Varkalys.

Ir išeitis atsirado. J. Varkalys sutiko pažįstamą žmogų iš Klaipėdos. Vyrai įsikalbėjo, J. Varkalys

prasitarė, kad įmonė išgyvena sunkų laiką.

Sutiktas pažįstamas patarė važiuoti į Klaipėdą – geležinkeliuose darbų esą. „Tada likimas mums pasiuntė bendrovės „Klaipėdos kranai“ smetoninį geležinkelininką Joną Želvį bei Klaipėdos ryšių ir automatikos ruožo viršininką Heincą Bitiną. Jų padedami pradėjome dirbti geležinkeliuose smulkius ir mažai pelningus darbus, vėliau – stambesnius ir pelningesnius.

Ir vėl, būdami diplomatiški, tikslūs, darbštūs, stropūs mokiniai, buvome pripažinti ir atestuoti geležinkelio, privažiuojamųjų kelių remonto ir tiesimo darbams“, – prisimena vieną iš lūžio taškų J. Varkalys. Ir tai buvo gelbėjimosi ratas įmonei. „Atėjo susitaikymas, ir gyvenimas pasidarė kažkoks kitoks“ „Nuo to laiko mano gyvenime įvyko daug pokyčių. Išmokau susitaikyti: dirbk sąžiningai ir daug, stenkis, kiek galėdamas, bet jeigu jau nepavyksta, susitaikyk su tuo. Ir jeigu tada tau per sunku, pavesk viską Dievui – jis gali viską, – apie savo gyvenimo principus ir filosofiją kalba Jonas Varkalys. – Jeigu ko negaliu išspręsti pats, nueinu į bažnyčią, pasimeldžiu, paprašau, ir man Dievas padeda tai padaryti. Ir aš dabar sau sakau: nesitrankyk, nesidaužyk, tu dirbi tiek, kiek gali, o ko negali, to nedaryk ir negraužk savęs, kad vėl kažko negali padaryti. Atėjo susitaikymas, ir gyvenimas pasidarė ramesnis.“ Dabar „Plungės Jonis“ veikia susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, hidrotechninių statinių, bendrastatybinių darbų, aplinkos ir kultūros paveldo tvarkymo, aplinkosauginių bei geodezinių darbų srityse. „Turime visus atestatus ir turime patirties, patys išsiugdėme visus darbų ir statybos vadovus.

Kvalifikacijai kelti negailėjome nei laiko, nei lėšų, – pasakoja J. Varkalys, pats organizuodavęs savo žmonėms kvalifikacijos kėlimo kursus. – Visąlaik reikalavau, kad vyriausias inžinierius organizuotų žmonių atestavimą, kad visi turėtų atestatus, kad nedirbtų vadovaudamiesi nuostata „vakar taip dariau, tai šiandien vėl taip darau“. Ugdžiau inžinierius ne daryti „kaip vakar“, o daryti taip, kaip parašyta reglamentuose.“ Darbų saugos, kokybės valdymo sistemos standartai, prisimena J. Varkalys, atrodė esantys nepaprastai sudėtingi tol, kol jis pats ir darbuotojai nesuvokė, kad tai yra dalykai, kurie susiję su kasdieniais įmonės procesais, veiklomis. Tai yra taisyklės, kurių laikantis, galima dirbti kur kas sparčiau ir geriau, taigi padidinti ir pelną, nes kokybė, anot J. Varkalio, ir yra pelnas.

Inžinierius, kuriam labiau rūpėjo vadyba Kai J. Varkalys buvo įmonės vadovas, „Plungės Jonis“ pripažinta socialiai atsakinga įmone Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Įmonė dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, renginiuose, susietuose su

Asmenybės

Plungės Rotary klubo 20-mečio proga J. Varkalys parengė knygą. 2014 m.

socialine atsakomybe. Išorinės būtinybės nebuvo, bet tai buvo svarbu įmonės vadovui. Nebuvo dar ir aktyvaus profsąjungų judėjimo, kai bendrovėje „Plungės Jonis“ buvo įkurta kolektyvo taryba ir pasirašyta kolektyvinė sutartis. „Ateidavo žmonės pas mane po laidotuvių, vestuvių, ir mes suteikdavome pašalpas – vienam daugiau, kitam mažiau. Tad galiausiai užuot padėkoję, žmonės ėmė reikšti nepasitenkinimą, kodėl tas daugiau gavo, tas mažiau, – pasakoja apie sprendimo motyvus J. Varkalys. – Todėl parengėme taisykles, pasirašėme sutartį su darbuotojais.“ Kasmet įmonė organizuodavo išvažiuojamuosius, dažniausiai Druskininkų sanatorijoje „Eglė“, tarpasmeninio bendravimo kursus inžinieriams, techniniams darbuotojams, buhalteriams. Dieną darbuotojai mokydavosi, vakare ilsėdavosi, sportuodavo – ir taip savaitę.

Mokėsi ir pats Jonas Varkalys: nors 1973 m. baigė Žemės ūkio akademiją ir įgijo inžinieriaushidrotechniko specialybę, 2001 m. baigė ir magistrantūrą. Kiek vėliau įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur vienerius metus studijavo grupinę psichodinaminę psichoterapiją. „Būčiau mokęsis daugiau, iki magistro, bet reikėjo arba mediciną būti baigus, arba socialinius mokslus. Kadangi aš buvau inžinierius, geležinkelietis, kelininkas, hidrotechnikas, tai man užsidarė keliai.

Vieną kursą baigiau, man išdavė garbingą pažymėjimą, ir grįžau darbuotis tėvynės labui, įgytas žinias dabar pritaikau dirbdamas su savimi ir su žmonėmis, kurie yra priklausomi.

Toks ir buvo mano tikslas“, – šmaikštaudamas pasakoja J. Varkalys.

smulkiajam verslui, tolygaus regionų vystymosi. „Ypač žiauri konkurencija vyksta susisiekimo sistemoje – norėdamas dalyvauti konkursuose, turi numesti 30-40 proc. paskaičiuotos sąmatinės vertės. Iš to dar turi nusipirkti technikos. Ir nors pinigai jau svyruoja ant nulinės padalos, turi sumokėti mokesčius ir tik tuomet gali investuoti“, – vardija problemas Jonas Varkalys, pernai atsisakęs bendrovės „Plungės Jonis“ valdybos pirmininko pareigų, perleidęs verslą šeimos nariams.

Daugiau kaip 20 metų politiko patirtį turintis J. Sėkmė rinkimuose Varkalys iš verslo nuėjo į didžiąją politiką, nes žino, pakeitė verslo planus kas yra verslas, mato verslo aplinkos problemas, „Plungės Jonis“, kaip ir dauguma Lietuvos įmonių, gerai išmano gyvenimą regionuose, nes turi išgyveno ir kilimų, ir nuosmukių. Tačiau po vienos didelės gyvenimo patirties, žino, ką reiškia klupti, iš krizių Jonas Varkalys pajuto, kad išsisėmė. Įmonė ir žino prisikėlimo skonį. išgyveno, vėl ėmė užsidirbti pinigų, bet pelnas „Manau, kad Lietuva negali būti dviejų nebuvo toks, kokio įmonė laukė. miestų – Vilniaus ir Klaipėdos – valstybe, „Ir aš pradėjau galvoti, kad daugiau negaliu, būtina vystyti ir regioninę politiką, t. y. kurti kad tai turbūt jau yra „mano lubos“, kad man reikia verslą kiekvienoje savivaldybėje, kiekvienoje pabandyti pasitraukti, o įmonei padirbėti su nauju seniūnijoje, kiekvienoje bendruomenėje, o tam žmogumi“, – pasakoja J. Varkalys. reikia tinkamos verslui aplinkos ir sąlygų, – sako Generaliniu direktoriumi jis dirbo daugiau parlamentaras Jonas Varkalys. – Būtina suteikti kaip 15 metų, o per paskutinius 8 metus įmonei mokestines lengvatas pradedančioms dirbti vadovauja jau trečias generalinis direktorius. Anot įmonėms – bent trejus metus su atitinkamais J. Varkalio, jeigu jis nebūtų išrinktas į Seimą, būtų įsipareigojimais ateičiai, taikyti nulinio pelno dar kartą ėmęsis generalinio direktoriaus pareigų, mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui, mažinti nes pastarieji metai įmonei buvo sudėtingi. pajamų apmokestinimą – kurti sistemą, kuri Rinkimų kampanijos metu jam buvo tyliai skatintų žmonių kūrybiškumą, iniciatyvas šnabždama, jog į Seimą einąs dėl to, kad verslo bei jų sėkmingą įgyvendinimą. Būtina kurti reikalai pašlijo. J. Varkalys pripažįsta, kad verslas jaunimo būsto fondą, kompensuojant dalį būsto tuo metu išgyveno ne pačius geriausius laikus. įsigijimo lėšų. Tik tuomet padidės atlyginimai, Tačiau ir tuomet, ir dabar jis tvirtina, kad į Seimą pagerės žmonių buitis bei gyvenimo kokybė ir ėjo ne bėgdamas nuo problemų, o „siekdamas jas nebereikės kurti neveiksmingų darbo grupių, perkelti į Seimą“, – siekdamas Lietuvoje gerinti komisijų ir departamentų emigracijai stabdyti ir reemigrantams priimti.“ verslo aplinką, siekdamas palankesnių sąlygų

Verslo vadybos studijoms nebeatsirado laiko, jis dalyvavo tik trumpalaikiuose kursuose, nes tuomet buvo įsitikinęs, kad „be manęs ten niekas nesusitvarkys, aš dirbu, kaip išmanau“. Jonas Varkalys komandą formavo iš žmonių, kurie buvo dirbę verslo vadybos srityje, – jis mokėsi vadovaudamas ir klausydamas. Parlamentaras neslepia, kad labiau negu inžinerija jį traukė vadyba, kurios mokėsi skaitydamas, klausydamas ir klausdamas, dirbdamas taip, kaip suvokė pats.

21

Asmenybės

Žmogus, kurio rankose –

statybininkų saugumas Vaidas Baltuška prieš 4-erius metus įsidarbino pirmuoju inžinieriumikonstruktoriumi bendrovėje „Layher Baltic“, kuri Lietuvoje atstovauja pastolių gamintojui „Layher“. Per tuos darbo metus jis sukaupė didžiulę patirtį, tad dabar jo pastebėjimai suprantami ne visiems: neįsigilinusiems į klausimo esmę kartais atrodo, kad daugybės detalių pastolių konstrukcijose būtų galima atsisakyti (o ir kainuotų pigiau), jeigu ne pagal gamintojo reikalavimus Vaido Baltuškos parengtas konkretus projektas.

Inžinierius dabar projektuoja ne tik įprastus pastatomus pastolius, laikinąsias stogų konstrukcijas, laikinus tiltus pėstiesiems, konstrukcijas renginiams, tačiau ir pakabinamus pastolius ant tiltų. Versle visi siekiame sutaupyti, tačiau ar patys liptumėte ant konstrukcijos, žinodami, jog ją projektavo nepatyręs inžinierius?

Techninis palaikymas: kol neatsirado, ne visi suprato papildomą vertę Bendrovės „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas iki šiol prisimena sudėtingą inžinieriaus atranką. Jo kabinete viešėjo

teisininkai, vadybininkai, kurie žadėjo dirbti iš peties, kalnus nuversti, tačiau nesugebėjo išspręsti paprastos bandomosios užduoties (tai buvo apkrovos paskirstymas). Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Vaidas Baltuška buvo pirmasis išbandymą įveikęs kandidatas. „Dirbame nuo 2011-ųjų metų. Iš pradžių nesiūlėme savo klientams jokio techninio palaikymo, jokių tokio pobūdžio paslaugų: jie atvažiuoja, nori pastolių – prašom. Imkite ir vežkitės. Niekas neprašė brėžinių ar paskaičiavimų, – prisimena bendrovės vadovas V. Voroncovas. – Tiesą sakant, net nebūtume pasigedę inžinieriaus, jei ne vokiečiai (bendrovės savininkai, pagrindinis „Layher“ biuras – red. past.). Jie įtikinėjo,

kad ateityje mums tikrai prireiks techninio palaikymo.“ „Kol nėra pasiūlos, nėra ir paklausos, – pritaria ir „Layher Baltic“ projektų vadovas Nerijus Matulionis. – Kai klientai sužinojo, kad yra galimybė gauti inžinieriaus paslaugą, pradėjo jos prašyti. Mūsų klientai auga, konstrukcijos sudėtingėja, o mes jiems siūlome vis kokybiškesnį techninį palaikymą.“ Bendrovės direktorius pripažįsta – šiandien „Layher Baltic“ veikla neįsivaizduojama be dviejų projektuotojų-konstruktorių. „Iškart atėjęs jau galėjau dirbti ir būti naudingas.

Tačiau man, kaip pirmajam inžinieriui, įmonėje buvo sudėtinga dėl to, kad neturėjau su kuo pasikonsultuoti: diskutuoti norėjau, nes tai man buvo visiškai nauja sritis, patarimo paklausti galėjau tik Vokietijoje esančių kolegų. Per 4-erius metus, kol čia dirbu, patobulėjo ir technologijos, ir programinė įranga, su kuria projektuojama.

Klientai supranta, kad su techniniu palaikymu gali įgyvendinti sudėtingesnius projektus“ – kalbėjo V. Baltuška.

Svajoja, kada Vilniuje bus taip, kaip Singapūre „Viskas dabar paprasčiau. Anksčiau statyboje dominavę popieriniai brėžiniai kartais būna sunkokai suprantami galutiniam pastolių naudotojui – surinkėjui. Dabar kur kas paprasčiau, nes projektai, naudojant 3D vizualizaciją, pateikiami vaizdžiai“, – sakė inžinierius-konstruktorius V. Baltuška.

BIM technologijos jau įžengė ir į pastolių sektorių: sudėtingi konstrukciniai projektai yra prieinami visiems, turintiems BIM palaikančią programinę įrangą.

22

Asmenybės

Automatiškai apskaičiuojamos ir reikalingos medžiagos – kiekviena smulkiausia detalytė bei jos kaina. Anksčiau minėtų popierinių brėžinių kūrimas taip pat labai palengvintas – programinė įranga geba sugeneruoti ir dvimatį vaizdą iš įvairių pusių. Šios technologijos sutaupo laiko: inžinieriui nebereikia braižyti dvimačių brėžinių. „Galima įjungti laiko planavimą, t.y. sužinoti, per kiek laiko tokią konstrukciją galima surinkti, susieti ją su tam tikru darbų grafiku. Galima planuoti pinigų poreikį, tai padeda sužinoti, kokios sumos reikės tokiai konstrukcijai“, – paaiškino V. Baltuška.

Vis tik viena didžiausių inžinieriaus darbo problemų yra ta, kad iš klientų bei užsakovų jis nuolat gauna arba netikslią informaciją apie objektą, arba apskritai jos negauna. „Gauni pastato nuotrauką su išpaišytais matmenimis (o dar blogiau – be jų) ir turi kurti pastolių projektą, – šypsosi V. Baltuška.– Ar žinote, kad visas Singapūras, Helsinkis, kiekvienas šių miestų pastatas gali būti apžiūrėtas kaip trimatis modelis BIM sistemoje? Būtų puiku ir daug efektyviau dirbti, jei ir Lietuvoje turėtume tokią galimybę.“ Iššūkių kelia ir vis gausėjantys renovacijos darbų projektai – jei naujo pastato brėžiniai dažniausiai yra, tai išmatuoti senąjį ar atnaujinti informaciją, pavyzdžiui, apie pirmame aukšte atsidariusią kirpyklą visiems pristinga laiko. Tai komplikuoja pastolių konstravimo darbą.

Pakabinami pastoliai – techninių sugebėjimų viršūnė „Layher“ gamina ne tik pastolius, bet ir vadinamąsias atramines „TG60“ sistemas, skirtas išlaikyti dideles apkrovas arba paremti klojinius, naudojamus betonavimo darbams. „TG60“ sistemoms beveik kiekvienu atveju reikalingi skaičiavimai. „Pastoliai turi išlaikyti žmogaus svorį, tam tikrais atvejais įrangos ir medžiagų svorį.

Dažniausiai tiek svorio, kiek jie galėtų išlaikyti, niekas ant tos konstrukcijos neužkrauna. „TG60“ sistemos skirtos išlaikyti betoną, pvz., tam tikro storio betoninę perdangą, tad jų apkrova visuomet bus maksimalaus numatyto dydžio. Todėl netgi vyksta tokia konkurencinė kova tarp pastolių gamintojų: kaip apskaičiuoti, kad konstrukcija ir apkrovą išlaikytų, ir ją gaminant nebūtų sunaudota per daug metalo“, – kalbėjo bendrovės direktorius Viktoras Voroncovas.

Dar vienas iššūkis inžinieriams – pakabinami pastoliai darbams ant tiltų.

Neabejojama, kad tokių konstrukcijų netrukus prireiks ir Lietuvoje – juk bus tęsiami geležinkelio linijos „Rail Baltica“ darbai.

Bendrovės „Layher Baltic“ inžinierius-konstruktorius Vaidas Baltuška

23

Asmenybės

„Projektuoti pakabinamus pastolius – techninių sugebėjimų viršūnė. Žinoma, galima pastolius pastatyti nuo žemės iki tilto viršaus.

Tačiau tai neefektyvu“, – sakė V. Voroncovas. „Pakabinami pastoliai yra dar ir mobilūs – jie gali važiuoti per visą tiltą, nes juk kinta vieta, kur reikia darbinės platformos. Tačiau stovinčius pastolius veikia gniuždymo jėga, o pakabinamus – tempimo. Dažniausiai gamintojų, su kuriais konkuruojame, pastoliai vertikaliuose elementuose tempimo jėgos neatlaiko, todėl iš jų negalima pagaminti pakabinamų pastolių. Mes

24

turime vertikalius elementus, kurie gali atlaikyti didelę tempimo jėgą, todėl ir galime projektuoti tokias konstrukcijas“, – sakė V. Baltuška.

Beje, „Layher“ medžiagos leidžia gaminti ir pakabinamus laiptus – bendrovė yra turėjusi projektą, kai pakabinami laiptai tęsėsi 94 metrus žemyn. „Būtent dėl to labai daug lemia inžinieriaus kompetencija. Jis turi sėdėti prie projektavimo programos ir galvoti, kad tos detalės ekrane – kaip „LEGO“ elementai ir privalo apsvarstyti visus įmanomus variantus, nes inžinieriaus darbas yra didžiulė atsakomybė“, – pabrėžė V. Voroncovas.

V. Baltuška – bendrovės „saugiklis“ Direktorius pripažino, jog inžinierių darbo kabinete dažnai vyksta ginčai: pardavimų skyriui atrodo, jog kliento pageidavimą tikrai galima įgyvendinti: pavyzdžiui, į siaurą tarpą pastatome 20 metrų aukščio pastolius, ir klientas patenkintas. „Ateina Vaidas ir sako: „Ne, nestovės. Čia reikia tokios ir tokios atramos.“ Projekto kaina išauga ir kartais dėl to negalime parduoti daugiau. Tačiau juk svarbiausia – žmonių saugumas. O Vaidas yra mūsų saugiklis“, – kalbėjo V. Voroncovas.

Bendrovės vadovas teigė kasdien sulaukiantis žinių, jog vienoje ar kitoje šalyje nuvirto pastoliai, statybininkai stipriai susižalojo ar netgi žuvo. Su „Layher“ pastoliais per bendrovės darbo praktiką Lietuvoje jokio nelaimingo atsitikimo dar nėra nutikę. V. Voroncovas sako, jog nelaimė gali įvykti dėl dviejų priežasčių: blogo pastolių projekto arba netinkamo jų surinkimo. „Beje, jei pastoliai dengiami plėvele saugant nuo aplinkos poveikio, vėjo slėgis į konstrukciją padidėja apie 5 kartus, į ką ne visada yra atsižvelgiama“, – perspėjo inžinieriuskonstruktorius V. Baltuška. Šiuo metu bendrovė sulaukia daugybės užklausų dėl „Layher“ sukurtos laikinos stogo konstrukcijos. „Bet žmonės, 5-10 metų dirbę statybose, vis tiek galvoja, kad stogas pats savo svoriu prispaudžia save“, – šypsosi V. Voroncovas. „Kadangi stogas yra dengtas, vėjo apkrova jį veikia iš apačios. Kitap tariant, kelia jį. Todėl stogas turėtų būti pritvirtintas prie pastolių, o pastoliai – prie žemės“, – paaiškino V. Baltuška.

Parengti vieną projektą V. Baltuškai užtrunka nuo 15 minučių iki savaitės – viskas priklauso nuo projekto dydžio ir sudėtingumo. Aplinkos poveikį bei kitas naudojimo metu atsirandančias ir konstrukciją veikiančias apkrovas visada reikia įvertinti tam, kad statytojai nerizikuotų brangiausiu turtu – žmonių sveikata ir gyvybe.

Ar tavo pastolių surinkėjas jau turi sertifikuotą Baltic Scaffolders Association pastolininkų kortelę?

Daugiau informacijos: www.scanbaltsa.com info@scanbaltsa.com +370 650 826 54

25

Darbo inspekcija

Jonas Gricius:

taisyklės ir instrukcijos – ne tuščias formalumas, o laiko, praktikos ir skaudaus patyrimo patikrinti reikalavimai Prieš pusmetį Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) pradėjo vadovauti Jonas Gricius.

Su naujai paskirtu Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi kalbamės apie jo darbo gaires, aktualijas ir darbo kultūrą.

Kiekvienas vadovas ateina su savo vizija. Kokie formomis, apimant kuo platesnius visuomenės Jūsų siekiai, vadovaujant institucijai, kurios sluoksnius. Tai ir bendradarbiavimas su socialiniais dėmesio centre – saugus darbas? partneriais, susitikimai su jais, prevenciniai laiškai darbdaviams dėl nelaimių darbe, nelaimingų Nemažai minčių ir įžvalgų brendo palengva, atsitikimų darbe tyrimų analizė, išvadų, nes Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) dirbu jau rekomendacijų rengimas. Tiesioginiai kontaktai daugiau nei 10 metų, ėjau įvairaus lygio pareigas. vietose – inspektorių konsultavimai darbdavio Tad įstaigos darbą gerai žinau iš vidaus. Tačiau prašymu įmonėje, patarimai, tikrinimai. Galiu anksčiau mano veikla daugiau buvo susitelkusi į patikinti, kad piktybiškais pažeidimų, akivaizdžios darbo teisės klausimus. grėsmės gyvybei darbe atvejais yra laikomasi Daug teko dirbti diegiant „vieno langelio“ pozicijos dėl adekvačių priemonių – taikomos principą. VDI sukurta konsultavimo telefonu griežtos įstatymų numatytos sankcijos, daromas tarnyba, kurios darbas nuolat tobulinamas, o nuolatinis spaudimas, kad būtų laikomasi saugaus paslaugos kokybės gerėjimą patvirtina labai darbo reikalavimų. sumažėjęs neatsakytų skambučių skaičius.

Siekiama užtikrinti, kad besikreipiantys asmenys Darbų sauga arba saugus darbas dažnai telefonu iš karto gautų reikiamą informaciją. suvokiamas tik kaip tam tikrų instrukcijų Ne vienerius metus dirbau įtvirtinant naująjį laikymasis. Bet greičiausiai saugus darbas yra darbo ginčų komisijų modelį. Dabar galime labai glaudžiai susijęs su darbo kultūra? pasidžiaugti, kad ketverių metų darbo ginčų Jei jau prakalbote apie instrukcijas, dera komisijų prie VDI teritorinių skyrių veiklos praktika prisiminti patyrusių darbų saugos specialistų rodo, jog šių komisijų steigimas pasiteisino, ir posakį: „Kiekviena darbų saugos taisyklė numatyti socialiniai tikslai yra pasiekiami. Per yra parašyta žuvusiųjų darbe krauju“. Taigi, visą veiklos laikotarpį darbo ginčų komisijoms reglamentai, taisyklės, instrukcijos ir pan. nėra buvo pateikta ir išnagrinėta per 20200 prašymų, tuščias formalumas, o laiko, praktikos ir skaudaus kuriuose dauguma išdėstytų reikalavimų buvo patyrimo patikrinti reikalavimai.

Taigi, visai patenkinti. netinka apie juos kalbėti kaip apie kažkieno iš Dabartinės mano pareigos išplėtė atsakomybę šalies primestą prievolę, kažkieno užgaidą. už visos institucijos – nuo vadovaujančių Tačiau instrukcijos, taisyklės yra tik maža specialistų iki žemutinės grandies – veiklą, ledkalnio dalis. Džiaugiamės, kad pažangiausiose atsirado tiesioginės atskaitomybės pareiga įmonėse įsigali ir pažangi saugaus darbo kultūros Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, prie filosofija: viskas priklauso nuo aukščiausio lygio kurios yra mūsų įstaiga. Tenka atidžiai analizuoti įmonės vadovų požiūrio į savo darbuotojų sveikatą esamą padėtį, apmąstyti, tartis, įsiklausyti ir gyvybę, nuo jų įgyvendinamos politikos šioje į siūlymus ir jų pagrindu daryti sprendimus, srityje.

Tai jie privalo organizuoti, kad darbo kurie gali būti svarbūs ne tik VDI, jos veiklai, vietose būtų vertinama profesinė rizika, grėsmės efektyvumui, bet ir konkrečiam darbuotojui, darbuotojų gyvybei, jie turi organizuoti, kad būtų įmonei, įvairių darbine veikla susijusių santykių kuriama visa sistema, kuri apimtų ir prevencijos grandinei, galų gale – visuomenės požiūriui į VDI priemones šioms grėsmėms išvengti, ir darbuotojų veiklą.

Galiu užtikrintai pabrėžti, kad tarp prioritetinių informavimą, ir saugaus darbo įgūdžių ugdymą ir atitinkamų reikalavimų vykdymo kontrolę.

VDI siekių yra nelaimingų atsitikimų darbe Kartu ši sistema turi skatinti (ir vadovų dėmesiu, prevencija, kuri vykdoma pačiomis įvairiausiomis 26

ir psichologiškai, ir materialiai) dirbti saugiai, kad darbuotojai įprastų patys pastebėti pavojus savo darbo vietose ir apie juos praneštų tiesioginiams vadovams, t. y. darbuotojai turi būti aktyviai įtraukiami dalyvauti kuriant saugaus darbo aplinką, kad justų atsakomybę už savo veiksmus.

Juk darbuotojo suvokimas, kokios skaudžios gali būti saugaus darbo reikalavimų nepaisymo pasekmės kiekvienoje darbo vietoje (bet kokioje!), dažnai gali būti lemiamas, kad neįvyktų nelaimė.

Toks požiūris vyrauja ne visose įmonėse. Tačiau turime apie tai aiškinti kuo dažniau ir visiems, turime bendromis pastangomis tokį požiūrį diegti.

Juk kalbame apie žmogaus netektį. Šita statistika nematuojama skaičiais. Ji matuojama konkrečių žmonių skausmu!

Statybų sektorius – vienas iš pavojingiausių, tad kokie numatomi bendri projektai, susitarimai su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA)?

Statyba – išskirtinė sritis. Džiaugiamės, kad nelaimių šioje veikloje pastaraisiais metais mažėja, tačiau vis dėlto jų dažnumas čia yra didžiausias iš visų ūkinės veiklos sektorių. 100 tūkst. statybų sektoriaus darbuotojų tenka 8,7 proc. didesnė tikimybė, kad įvyks mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe; 30 kartų yra didesnė sunkaus sužalojimo tikimybė.

Dažniausiai nelaimės statybvietėse įvyksta dėl kritimų iš aukščio. Tokius nelaimingus įvykius lemia pažeidimai, kai statybvietėse neaptveriamos arba netinkamai aptveriamos pavojingos zonos, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi (angos sienose, grindyse, laiptų aikštelės, liftų šachtos, iškasos), kai darbo vietose neužtikrinama darbuotojų, dirbančių aukštyje, sauga. Pavojingos dar dažnai naudojamos savadarbės paaukštinimo priemonės, kurių konstrukcija neatitinka saugų darbą užtikrinančių reikalavimų. Darbuotojų gyvybes atima nuošliaužos atliekant kasimo darbus, nes nesutvirtinami šlaitai.

Darbo inspekcija

Statyba – išskirtinė sritis. Džiaugiamės, kad nelaimių šioje veikloje pastaraisiais metais mažėja, tačiau vis dėlto jų dažnumas čia yra didžiausias iš visų ūkinės veiklos sektorių.

LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius

Tokiame fone bendradarbiavimas su LSA yra ypač naudingas. Tai aktyviai, dalykiškai veikianti, iniciatyvi organizacija, puikus partneris. Bendradarbiavimo susitarimą VDI ir LSA pasirašė prieš dvejus metus: įsipareigojome kartu siekti gerinti darbuotojų darbo sąlygas, vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją bei skatinti statybos sektoriaus organizacijas pasirašyti kolektyvines sutartis.

Neseniai buvome susitikę su LSA vadovu Daliumi Gedvilu, aptarėme, kaip sparčiau realizuoti iniciatyvą keisti viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

Manom, kad lėšas, numatytas darbuotojų saugai ir sveikatai, reikia eliminuoti iš konkursų sąlygų darbų sąmatoje ir jas fiksuoti atskira eilute. Juk, vykstant viešiesiems pirkimams, mažinamos visos įmanomos išlaidos, ir tai dažnai vyksta darbuotojų saugos ir sveikatos sąskaita. Darbuotojų saugą ir sveikatą vertinti remiantis mažiausios kainos principu yra neteisinga. Maloniai nustebino LSA aktyvumas ir iniciatyvumas sprendžiant šią problemą.

Atkreipėme dėmesį ir į tokį, galima sakyti, skaudulį, kai statybininkai dirba pagal verslo liudijimus, o iš tokių statybininkų praktiškai dažnai sudaromos ir brigados. Taip darbų sauga tampa visai nekontroliuojama. O juk darbai vykdomi potencialiai pavojingoje aplinkoje – darbai aukštyje, darbai iškasose ir panašiai. Aptarėme ir atitinkamoms įstaigoms siūlymus siaurinti sąrašą statybos darbų, kurie gali būti atliekami pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, atsižvelgiant į darbų technologinį sudėtingumą bei galimų pasekmių rizikingumą.

Tokie VDI ir LSA darbiniai susitikimai turėtų tapti nuolatiniais. Esame pasirengę bendradarbiauti visomis įmanomomis formomis – ar tai būtų mokymai, parodos, konsultacijos, ar kitos bendros iniciatyvos.

Neseniai paskelbta apie naujas VDI priemones, kurių viena iš paskutinių – e. inspektavimas.

Mūsų darbe nepamirštama ir „klasika“:

sezoniškai atgyjant statyboms, kovą ir balandį, kaip ir kiekvienais metais, surengėme intensyvius statybviečių tikrinimus. Esame dėkingi policijai už tarnybinį bendradarbiavimą; bendri VDI pareigūnų ir policininkų tikrinimai yra tikrai veiksmingi. Šį pavasarį kartu taip pat surengėme tokią akciją neblaivumo ir nelegalaus darbo statybose prevencijai. Šiemet įprastus ūkio subjektų priežiūros būdus papildo dar vienas ūkio subjektų priežiūros būdas – e. inspektavimas. Vėlgi – pradėjome nuo statybos įmonių, kurios pagal tam tikrą klausimyną turi pateikti informaciją apie darbuotojų saugos būklę savo statybvietėse (statybos objektuose).

Informacija pateikiama įmonės atsakingam darbuotojui tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI svetainėje.

E. inspektavimas leidžia informaciją apie darbų saugą teikti ir gauti operatyviau. Beje, taikydami e. inspektavimą, taip pat siekiame mažinti fizinių patikrinimų naštą įmonėms.

Kita vertus, e. inspektavimą vertiname ir kaip mūsų – priežiūros institucijos ir ūkio subjektų –bendradarbiavimo būdą, pagrįstą tarpusavio pasitikėjimu. Ši priemonė yra paskata darbdaviui pačiam sąžiningai ir kritiškai įvertinti darbuotojo saugumą ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, o svarbiausia – tai turi stiprinti nelaimingų atsitikimų prevenciją.

Beje, minima EPDS sistema elektroniniu būdu leidžia darbdaviams teikti VDI privalomą informaciją (pranešimus apie statybos pradžią, įdarbintą vaiką, komandiruojamą asmenį, apie su asbestu susijusią veiklą), prašymus dėl pažymos apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų vykdymo būklę išdavimo (pageidaujant dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) ir kt.

Optimizuodami ūkio subjektų priežiūros būdus ir principus, planuojame ir toliau kelti VDI administracines paslaugas į e. erdvę; sumažinti neplaninių patikrinimų skaičių, organizuoti ūkio

subjektų patikrinimus taip, kad patikrinimo metu būtų kompleksiškai vertinami visi klausimai, ypač anksčiau pateiktų VDI nurodymų ir rekomendacijų įgyvendinimas, taip pat planuojame plėtoti VDI e. dokumentų valdymo bei keitimosi e. informacija procesų apimtį, formas ir būdus.

Ką daryti, kad saugus darbas būtų susijęs ne su baime, „kad pamatys ir nubaus“, o su vidinėmis nuostatomis, darbo kultūra, tiesiog – normaliu elgesiu?

Atsakymas iš esmės ir slypi klausime.

Atsakingas požiūris į žmogaus gyvybę turi tapti vidine nuostata bei iš to kylančiu atitinkamu elgesiu. Ir darbuotojui, ir darbdaviui tai yra vienintelė išeitis ir galimybė išvengti nelaimingų atsitikimų darbe. Žmogui reikėtų kuo daugiau išsilavinimo ir žinių, kad į save ir kitą pažvelgtų kitaip – rūpestingai, atidžiai, saugodamas save ir savo bendradarbį. Rengiant specialistus, tokio požiūrio trūksta ir aukštosioms mokykloms.

Mūsų visų užduotis – rūpintis, kad nuo mažų dienų žmogus girdėtų ir suprastų, jog kiekvienas elgesys turi atitinkamas pasekmes, už kurias reikia atsakyti. Visi turi mokytis suvokti neatsargumo kainą: nukrisi, susižeisi, sužalosi kitą, įskaudinsi savo motiną ar tėvą... Tas, kuris galvoja apie pasekmes, nepuola po važiuojančia mašina, nekiša rankos į besisukantį mechanizmą, nelipa ant sulūžusio stalo. Atsakomybės suvokimas turi neišvengiamas, toks kaip oras, kaip vanduo.

Mūsų siekius aiškinti paprastais, elementariais pavyzdžiais yra svarbu ir reikšminga. Todėl viena iš mūsų veiklos krypčių – darbo inspektorių mokyklose vedamos pamokos, kuriose inspektoriai susitinka su moksleiviais ir kalbasi apie darbų saugą, atsakomybę darbe. Norime, kad jaunimas išgirstų ir suprastų, jog saugoti savo sveikatą darbe, savo socialines garantijas yra labai svarbu.

Tikime, kad dirbame su karta, kuri sugebės socialiai atsakingai gyventi.

27

Statybos inspekcija

Statybos inspekcija.

Šiemet dėmesys skirtas „Infostatybai“, teisės aktams ir atviriems duomenims

Parodos „Resta 2017“ išvakarėse kalbinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (VTPSI) laikinai einanti pareigas viršininkė Eglė Kuklierienė pasidalino Inspekcijos naujovėmis, kurios aktualios statybų rinkos dalyviams. Šiemet VTPSI išskiria tris pagrindines kryptis: informacinės sistemos „Infostatyba“ vystymo planus, teisėkūros naujoves bei duomenų atvėrimo iniciatyvas.

Statybų sektoriui svarbi informacinė sistema „Infostatyba“. Kokios naujovės šiemet laukia jos vartotojų?

2016 m. vasario 1 d. pradėjo veikti modernizuota Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“. Jos atnaujinimo metu buvo sukurta ar atnaujinta 18 bendradarbiavimo lygio elektroninių paslaugų, supaprastinusių kreipimąsi į atitinkamas institucijas dėl dokumentų, susijusių su statyba, išdavimo.

Atsižvelgus į naujus LR Statybos įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 dienos, atlikti informacinės sistemos modifikavimo darbai. Artimiausiu metu bus įdiegta atnaujinta specialiųjų reikalavimų išdavimo paslauga.

Taip pat planuojame visuomenei atverti informacinėje sistemoje kaupiamus statybą leidžiančių dokumentų duomenis – jo išdavimo procese dalyvavusių, projektus tikrinančių institucijų vertinimus ir išvadas, statybos projekto architektūrinę ir sklypo sutvarkymo dalis.

28

Didelį dėmesį skirsime ir BIM (statinio informacinio modeliavimo) panaudojimo galimybių vystymui ir plėtrai.

Atrodo, kad laukia ne tik Statybos įstatymo, bet ir kitų teisės aktų pokyčiai, turėsiantys įtakos statybos sektoriui?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi būtinybę įtraukti visuomenę į teritorijų planavimo ir statybos procesus bei skatinti statybos dalyvius veikti sąžiningai, savo programos įgyvendinimo plane numatė priemonių paketą, kuriuo šių tikslų siekiama gerinant teisinį reguliavimą.

Planuojama tobulinti teisinę bazę, sudaryti geresnes sąlygas piliečiams ir nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti priimant sprendimus teritorijų planavimo ir statybos srityse. Statybos įstatyme numatoma įtvirtinti ekonomines sankcijas, proporcingas statybos mastui ir pažeidimo dydžiui, o Baudžiamajame kodekse – nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pavojingiausius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.

Siekiant didinti skundų bei pranešimų teritorijų planavimo ir statybos srityje nagrinėjimo efektyvumą ir objektyvumą, nuo 2018 m. bus įsteigtos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo komisijos.

Pastaruoju metu vis labiau kalbama apie atvirą visuomenę, atvirą prieigą prie įvairių duomenų bazių. Statybos inspekcija irgi žengia tuo keliu?

Duomenų atskleidimo tikslas – informuoti visuomenę apie Inspekcijos veiklą, priežiūros procesus, nepatikimus rangovus, ekspertizės įmones (jei būtų pakeistas įstatymas – ir kitus subjektus), paskatinti visuomenę pranešti apie galimai savavališkas statybas. Šis žingsnis sudarys galimybes statytojams lengviau pasirinkti patikimus ir kokybiškas paslaugas teikiančius statybos proceso dalyvius, o nepatikimus subjektus skatins gerinti paslaugų kokybę.

Siekiamas efektas – esminių pažeidimų skaičiaus teritorijų planavimo ir statybos srityse mažėjimas, didesnis visuomenės įsitraukimas į priežiūros procesus, aukštesnė statybos darbų kokybė. Tikime, kad šie ir kiti VTPSI ateityje planuojami žingsniai svariai prisidės prie savavališkos statybos atvejų mažėjimo, sklandesnio verslo ir institucijų bendradarbiavimo bei pilietiškos visuomenės ir aktyvių bendruomenių formavimosi.

Visų VTPSI kolegų vardu dar kartą kviečiu statybų rinkos dalyvius kartu dirbti siekiant atviros ir dinamiškos šio sektoriaus plėtros.

NAUJA STOGO DANGA – RUUKKI CLASSIC® NEXTGEN Ieškantiems išskirtinės kokybės, ilgaamžiškumo ir komforto, Ruukki sukūrė naują stogo dangą – Classic® NextGen. Šis gaminys papildo Ruukki Classic valcuotų, „click” sistema jungiamų gaminių šeimą, tad pasirinkti sau tinkamą sprendimą nuo šiol bus dar lengviau.

SVARBIAUSI TECHNINIAI PATOBULINIMAI: - Apatinėje pusėje per visą lakšto plotį gamykloje priklijuotas specialus akustinis, antikondensacinis, antibakterinis veltinis trigubai pagerina stogo dangos akustines savybes, sumažėja galimybė susidaryti kondensatui.

- „Click“ sistemos valcuose gamybos metu priklijuota tarpinė 100% apsaugo nuo lietaus vandens pratekėjimo ir dar labiau pagerina akustines viso stogo savybes.

Aukščiausia „Ruukki® 50 Plus“ kokybės klasė, 50 metų techninių savybių garantija. Sukurta ir pagaminta Suomijoje - nuo žaliavos iki galutinio produkto.

- Mikroprofiliuota tvirtinimo linija, t.y. papildomos briaunos sraigtų tvirtinimo vietose neleidžia perveržti sraigtų ir užtikrina sklandesnį judėjimą šiluminio plėtimosi metu.

Ruukki yra sukaupusi daugiau nei 50 metų patirtį plieninių stogų gamybos ir statybos technologijų srityse.

- Storesnis plieno lakštas (0.60 mm), uždari valcų galai, užlenktas priekinis lakšto kraštas stogui suteikia daugiau išbaigtumo, precizižkumo, tvirtumo.

KOKYBĖS IR PATIKIMUMO GARANTIJA

Uždengti valcų galai

Specialus veltinis

Mikroprofiliuota tvirtinimo linija

Valco tarpinė

Classic® NextGen video pristatymas

Daugiau informacijos www.ruukki.lt arba tel. (8 5) 232 2315

Inžinerinė pramonė

Lietuvoje inžinerinės pramonės įmonių augimas pereina į kokybiškai naują etapą. Kalbėdamas apie tai, kas lemia šias tendencijas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos (LINPRA) direktorius Gintaras Vilda pastebi, kad vienas iš svarbiausių šio proceso dėmenų yra tai, kad po krizės inžinerinės pramonės įmonės kardinaliai pakeitė kryptį – ėmėsi aktyvaus bendradarbiavimo su pažangiausiais Europos gamintojais ir įsiliejo į Europos pramonės grandis, kuriančias vertę. „Mūsų įmonių augimą lemia bendra situacija Europoje: auga Europa, auga Europos ir Lietuvos pramonė“, – sako G. Vilda.

Gintaras Vilda

apie tikrąją investicijų į inovacijas situaciją, iškreiptą statistiką, grėsmes bei galimybes Europos Komisija, analizuodama Lietuvos situaciją, pastebėjo, kad per mažai privačių lėšų investuojama į inovatyvias technologijas, inovacijas, mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (angl. Research and development), nors tai turėtų būti prioritetinė sritis. Tačiau LINPRA direktorius su tuo nesutinka. Anot jo, apskaitos sistema neatspindi tikrosios padėties. „Kalbant apie inovacijas, technologijų ir mokslo plėtrą, reikia išskirti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas. Lietuvoje susiklostė kultūra, kai, kalbant apie inovacijas, dažniausiai omenyje turimi moksliniai tyrimai, bet tiesa yra tokia, kad inovacijų gali būti ir jų yra labai daug tiek moksliniuose tyrimuose, tiek pramonės įmonėse, vykdančiose eksperimentinę plėtrą (MTEPI). Tai tapo problema. O dabartinė apskaitos tvarka neskatina įmonių, kad

30

jos inovacijas deklaruotų“, – sako G. Vilda.

Dažniausiai savo MTEPI išlaidas deklaruoja tik tos įmonės, kurios dalyvauja ES investicijų programose ir (arba) uždirba pelną, kuriam Lietuvoje taikomos mokesčių lengvatos, – įmonei leidžia sumažinti tris kartus tokia dalimi, kiek deklaravo išlaidų MTEPI veikloms. Kitu atveju taikomos paskatos neveikia dėl nemotyvuotai didelės administravimo naštos ir didelės painiavos, kokias išlaidas galima priskirti MTEPI išlaidoms. Kalbant apie startuojančias, jaunas arba vadinamąsias atžalines įmones, pelno jos paprastai neturi, priešingai – tenka investuoti. Tad tokioms įmonėms nėra jokios paskatos deklaruoti, nes nėra ko sumažinti. Kita vertus, deklaravimas tokioms įmonėms tampa sąnaudomis, atima laiko ir niekada negali būti tikras, pastebi G. Vilda, kad Mokesčių inspekcija

neims priekabiauti aiškindamasi, ar įmonė teisingai pateikė deklaruojamas sąnaudas.

Valstybės institucijos sukūrė mechanizmą, kuris neleidžia sužinoti tikrosios situacijos, o Lietuva dėl to turi problemų tarptautinėje arenoje.

Pasak G. Vildos, LINPRA, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centras apie tai kalba su įvairiomis institucijomis (pavyzdžiui, Ūkio ministerija, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra MITA), tačiau situacija nesikeičia. „Kodėl verslininkai turėtų rūpintis, kaip Lietuva atrodys inovacijų švieslentėje? Verslui rūpi, kaip jį vertins partneriai ir klientai, – sako G. Vilda, kalbėdamas apie iškreiptą Lietuvos investicijų į inovacijas statistiką. – Taigi tikrovėje mes turime inovatyvią, augančią ir investuojančią pramonę, kuri visai neskatinama rodyti savo investicijas deklaracijose.“

Inžinerinė pramonė

Nėra darbuotojų?

Yra modernių technologijų

augimą.“ Verslas nespėja taip greitai investuoti į technologijas, kurios leistų būti kuo mažiau priklausomiems nuo darbuotojų skaičiaus, kaip „Trūkstant reikiamos kvalifikacijos darbuotojų, sparčiai mažėja gyventojų. būtina diegti šiuolaikinę technologinę įrangą, „Todėl šiuo metu problema yra ne užsakymai, o skaitmenizuoti ir robotizuoti įmones, – sako G. tai, kaip juos įgyvendinsime“, – sako G. Vilda.

Vilda, įvardindamas inovacijas, kurios leistų didinti Apie pameistrystę, kaip alternatyvą tradiciniam gamybos produktyvumą ir efektyvumą, nedidinant profesiniam mokymui, Lietuvoje kalbama jau seniai. darbuotojų skaičiaus. – Kalbant apie mūsų sektorių, LINPRA atstovai ją laiko pagrindine forma, rengiant svarbiausias uždavinys – 30 proc. padidinti pramonės darbuotojus inžinerinei pramonei. Asociacija efektyvumą, nedidinant darbuotojų skaičiaus. Tai kartu su ministerijos darbo grupe parengė daugelį įmanoma ir tai reiškia, kad įmonės turės investuoti būtinų pameistrystei plačiau diegti dokumentų, ne tik į inovacijas, į naujų produktų kūrimą, bet bet procesai įstrigo. G. Vildos nuomone, Švietimo jos bus priverstos investuoti ir į naujų technologijų ir mokslo ministerija, šokinėdama nuo vieno ištobulintą gamybos įrangą, ir į esamus darbuotojus. pameistrystei skirto projekto prie kito beveik tokio Turimų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas dėl pat projekto, įgyvendindama atskirus pameistrystės besikeičiančių technologijų, naujų kvalifikacijų epizodus, demonstruoja nenorą pereiti prie šios įgijimas jau tapo pramonės įmonių kasdienybe. mokymo formos.

Asociacija įmonėms konsultuoti ir darbuotojams mokyti yra įkūrusi viešąją įstaigą „Intechcentras“, kuri Europos renesansas organizuoja įmonių specialistų saviugdos forumus gali aplenkti Lietuvą įvairiose veiklos srityse, kaip, pavyzdžiui, gamybos procesų valdymas, pirkimai, pardavimai, naujų Europos pramonė pamažu iš Azijos grįžta atgal į produktų kūrimas, personalo ugdymas.

Europą, nes moderniai pramonei reikia nebe daug LINPRA skaičiuoja, kad, trečdaliu padidinus pigios darbo jėgos, o kur kas mažiau, tačiau tokios, inžinerinės pramonės efektyvumą, galima kuri būtų įvaldžiusi šiuolaikines technologijas ir sugeneruoti papildomai 1,5 mlrd. eurų pajamų. kurianti. Kita vertus, logistika tapo per brangi ir Tačiau sektorius turi įveikti apribojimus, kurie per daug tarši. Europos pramonės atstovai grįžo nuo verslo nepriklauso: tai darbuotojų trūkumas prie paprastos minties: gaminti reikia kuo arčiau ir neefektyvi, nelanksti švietimo sistema, kuri vartotojų; gamyba turi būti kuo švaresnė, nes ji vyks negeba prisitaikyti prie revoliucijos „Pramonė 4.0“ šalia žmonių gyvenamųjų vietų; gamyba turi būti kuo keliamų iššūkių – pradedant bendruoju ugdymu, labiau pritaikyta prie asmeninių vartotojo poreikių. baigiant aukštuoju mokslu arba studijomis. „Tokius reikalavimus pajėgūs įgyvendinti „Stebime labai menką lankstumą. Programų tik aukštos kompetencijos specialistai, būtina kūrimas užtrunka metų metais, mokytojų aukšta, dažnai ekspertinė kvalifikacija. Kol kas kompetencijų ugdymas iš viso yra sustojęs, Lietuva yra sukūrusi geras sąlygas investuotojams specializuota – inžinerinė profesinio mokymo pritraukti, užsienio gamybos įmonės žvalgosi literatūra – pasenusi. Kalbant apie didelės galimybių perkelti gamybą į Lietuvos teritoriją. pagarbos nusipelniusius profesijos mokytojus, Tam puikiai tinka laisvosios ekonominės zonos, Lietuvoje prioritetas vis dar yra kadrų valdymas ir kurių šiandien galima rasti beveik kiekviename administravimas, o ne žmonių ugdymas (Human regione. Tačiau mums pats didžiausias apribojimas resourse development), – pastebi G. Vilda. – Vilčių yra profesinis švietimas. Mūsų investuojantys suteikia naujoji Švietimo ir mokslo ministerijos partneriai mato, kad šalies emigracijos mastai yra vadovybė, jos siekis ugdyti profesijos mokytojus, siekis dideli. Todėl dažniausiai užduodamas klausimai supažindinti juos su moderniomis technologijomis, yra šie: ar yra pakankamai kvalifikuotų specialistų, mokymus vykdyti integruojant su įmonėmis. Tačiau kol ar bus kur juos mokyti. Išvada peršasi savaime – kas tai – pavieniai projektai, o iš tiesų reikia sistemos.“ nesusitvarkę su profesinio švietimo sistema, mes Ir trečias apribojimas – nesuvaldoma nepanaudojame atsiradusių galimybių pritraukti emigracija. Potencialūs investuotojai puikiai investuotojus. Nors tiek pramonės atstovai, tiek suvokia – investuoti į šalį, kurioje tokie didžiuliai „Investuok Lietuvoje“ komanda daro visa, kad emigracijos mastai, pavojinga, nes nebus kam Laisvosios ekonominės zonos būtų patrauklios, dirbti. „Iš kitos pusės, – pastebi LINPRA direktorius, tačiau specialistus parengti kol kas sekasi sunkiai“, – didėjanti emigracija stabdo ir eksporto – sako LINPRA direktorius G. Vilda.

Modernioje šiuolaikinėje Europoje inžinerinė pramonė yra visos Europos gerovės lokomotyvas, prie kurio, G. Vildos žodžiais, kiekviena šalis kabina savo pramonės vagoną ir jungiasi į vertės kūrimo grandinę.

Lietuva yra stipri, gamybos potencialą išsaugojusi šalis, apie 20 proc. inžinerinės pramonės produkcijos ir paslaugų eksportuodama į Vokietiją, dar apie 30 proc. – į Skandinavijos šalis. Kad Lietuvos inžinerinė pramonė išliktų konkurencinga ir netektų atkabinti savo vagono nuo Europos pramonės traukinio, politikai turi rasti būdų suvaldyti emigraciją, kuo skubiau imtis švietimo sistemos pokyčių.

Tarptautinėje konferencijoje – apie galimybes Gegužės 11 d., tarptautinės inžinerinės pramonės parodos „Balttechnika 2017“ metu, įvyks ketvirtajai pramonės revoliucijai „Industry 4.0“ („Pramonė 4.0“) skirta tarptautinė konferencija „Getting Ready for INDUSTRY 4.0: Transformations Needed“, kuri aprėps visos Europos kontekstą ir apžvelgs Europos Sąjungos pramonės skaitmeninimo politiką, europinę skaitmeninės kompetencijos bei inovacijų centrų infrastruktūrą, technologinę revoliuciją bei švietimo transformaciją, pristatys Europos įmonių – lyderių pavyzdžius ir bendradarbiavimo su jomis galimybes. „Mums svarbu parodyti, kas vyksta pramonės skaitmeninimo srityje, – sako G. Vilda. – Konferencijoje, mūsų kvietimu, dalyvaus Europos inžinerinės pramonės asociacijos ORGALIME generalinis direktorius Adrian Harris, pranešimus skaitys Europos Komisijos, Lietuvos valdžios institucijų ir pažangiausių tarptautinių organizacijų atstovai.“ Konferencija, pasak LINPRA atstovo, bandys parodyti galimybes, kurios atsirado Lietuvai, todėl svarbu, kad mūsų šalis suskubtų ir investuotų į pramonės skaitmeninimą, robotiką, gamybos automatizavimą ir pramoninio interneto plėtrą, išmaniąsias miestų, pastatų bei transporto valdymo sistemas. Konferencijos rengėjai sieks kalbėti, kaip svarbu veikti kartu su švietimo sistema ir siekti persitvarkyti. „Aš įvardinau daug rizikų, bet akivaizdžiai matau ir tendenciją, kad inžinerinės pramonės inovatyvumas sparčiai didėja. Yra įmonių, kurios turi milžinišką potencialą perraugti į pasaulinio lygio kompanijas, todėl jau šiame ES investicijų periode joms būtina padėti pakeisti technologinę įrangą, prisitraukti žmonių, taip pat ir užsieniečių; suteikti akademinės bendruomenės paramą, sprendžiant verslo plėtros ir gamybos organizavimo klausimus, – sako LINPRA direktorius G. Vilda. – Pramonė lekia milžiniškais šuoliais, ir tai yra didysis mūsų šansas.“

31

Inžinerinė pramonė

ATSISVEIKINIMAS SU LAIDŲ RAIZGALYNE

Šiuolaikiniuose namuose, siekiant komforto ir sutaupyti laiko bei energijos buities darbams, daugėja įvairių prietaisų ir modernių įrenginių. Jie išties palengvina kasdienybę, namų priežiūrą ir suteikia naujų galimybių dirbti, bendrauti ar pramogauti, tačiau kuo daugiau įrenginių, tuo daugiau laidų. Laidų raizgalynė tiek įsirenginėjant būstą, tiek vėliau kaupiantis daiktams, tampa galvos skausmu ne vienam namų šeimininkui. Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centras JUNG VILNIUS siūlo problemą spręsti iš esmės.

32

Inžinerinė pramonė

JUNG VILNIUS vadovas Raimundas Skurdenis

Sprendimo, kaip suvaldyti daugybę skirtingų gamintojų kroviklių, perjungiklių ar srovę reguliuojančių įrenginių, neapsikrauti prailgintuvais ir išvengti chaoso namuose, ieškojo ne viena įmonė. Kaip išeitis rinkoje siūlomos įvairios dėžutės ar panašūs įrenginiai, kuriuose galima paslėpti laidus, tačiau tuomet lieka klausimas, kur paslėpti dėžutes.

Užs. Nr. 17-17

KOMPAKTIŠKI SPRENDIMAI

Nauji JUNG gaminiai privers būsto elektros įrangą „skambėti“ visai naujai! Virtuvėje ir vonioje įtaisę į sieną montuojamą radiją galėsite net ir ruošdami pietus ar maudydamiesi klausytis mėgstamos muzikos. JUNG jungiklio dizaino mobiliųjų prietaisų USB įkroviklis leis pamiršti, regis, neišvengiamą laidų raizgalynę.

Pagaliau tvarkingai ir stilingai atrodys ir turimų daugialypės terpės prietaisų jungtys, nes dabar jas galėsite montuoti visur ir kaip panorėję. Šie nauji JUNG konstruktorių sumanyti gaminiai neužima vietos ir puikiai tinka turimai elektros įrangai modernizuoti. „Kone kiekvienuose namuose rastume daugybę elektra įkraunamų įrenginių, todėl dvigubi, trigubi kištukiniai lizdai reikalingi beveik ant kiekvienos sienos. Tokiu būdu išvengiama

papildomų ilgintuvų ir namų vaizdo negadina per visas grindis pasklidusi laidų raizgalynė. Viename kambaryje dažnai tenka įrengti 4, 8 arba net 12 kištukinių lizdų plius mažiausiai vienas jungiklis.

Tad siekiant darnaus ir estetiško vaizdo, svarbu jungiklius rinktis atsakingai, įvertinti jų dizainą, spalvą ir derėjimą prie namų interjero, nepriimti skubotų sprendimų, pagalvoti apie galutinį rezultatą“, – sako automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro JUNG VILNIUS vadovas Raimundas Skurdenis.

NEMATOMI LAIDAI

Multimedijų komponentų jungčių sistema sujungia prietaisus nematomai – sienoje, tad galėsite pamiršti kabelių chaosą savo namuose.

Sistema sujungia analoginius, skaitmeninius ir mobiliuosius multimedijų prietaisus.

Telefonas, kompiuteris, spausdintuvas, HiFi ir TV aparatūra: visiems šiems komponentams reikalingos tinkančios jungtys. Apgalvotos jungčių sistemos prietaisams ir multimedijų komponentams suteikia patogumo, lankstumo ir tvarkos tiek namuose, tiek viešbutyje, biure ar kitose erdvėse. Pagamintos pagal JUNG jungiklių dizainą, jos harmoningai integruojasi į visą kitą elektros instaliaciją. Siūloma plati

protingų jungčių sprendimų gama – nuo paprastos jungties namams iki kompleksinės įrangos kontorai.

Dažniausiai visa aparatūra, buities prietaisai ir kiti modernūs įrenginiai namuose turi savo nuolatinę vietą. Darniam šių prietaisų sujungimui su likusia elektros instaliacija tarnauja multimedijų jungčių sistema. JUNG multimedijų komponentų jungčių sistema padeda išdėlioti prietaisus pageidaujamose vietose, sujungti ir derinti juos ten, kur yra reikalingi ir išvengti kabelių bei laidų painiavos.

Kabeliai sujungiami sienoje, tad neblaško dėmesio ir negadina vaizdo interjere. Toli nuo pašalinių akių, jie užtikrina savo funkcijas, tačiau nesukelia papildomų nepatogumų. A, CD ir LS serijų dizaino rėmeliai padeda derinti jungtis. Stilingi, pageidaujamos spalvos jungiklių rėmeliai gali ne tik padėti palaikyti tvarką, bet ir tapti interjero puošmena ar moderniu akcentu.

R. Skurdenis akcentuoja, kad jungikliai – viena iš nedaugelio interjero detalių, kuri taip dažnai liečiama rankomis. Tad svarbu atsižvelgti ne tik į patogumą, įvertinti, ar medžiagą malonu liesti, bet ir kokybę. JUNG jungikliai dažomi aukščiausios kokybės dažais, pasižymi ilgaamžiškumu.

33

Inžinerinė pramonė

IŠMANUSIS RADIJAS Dar vienas įrenginys, kuris padės namuose sukurti gerą atmosferą ir nepadidins laidų arsenalo – tai elegantiškas išmanusis radijas. Jis kiekvieną patalpą pripildys kokybiško muzikos skambesio. JUNG jungiklių dizaino į sieną montuojamas prietaisas akį traukia intuityviai valdomu juodos ar baltos spalvos liečiamu ekranu. Jame specialiais mygtukais įjungiamos mėgstamiausios radijo stotys, žadintuvo, miego laikmačio ir kitos funkcijos.

Ekrano ir mygtukų ryškumą galima reguliuoti, atsižvelgiant į aplinkybes (veikiantį radiją ar nakties režimą), todėl šis radijas netrikdys miego ir įmontuotas greta lovos. RDS funkcija, išorinių šaltinių prijungimo ir papildomo valdymo jungtys dar labiau praplečia funkcines prietaiso galimybes. Išmanusis puikaus stereo garso radijas niekuo nesiskiria nuo patrauklaus dizaino JUNG jungiklių. Puikios kokybės garsą užtikrina speciali „bass reflex“ technologija.

Užpildyti namus muzika padės ir dar vienas JUNG produktas – į sieną montuojamas Bluetooth ryšio įrenginys. Šis gaminys bevieliu būdu (Bluetooth 34

protokolu, kurį palaiko visi šiuolaikiniai telefonai ir planšetiniai kompiuteriai) gauna muziką iš telefono ar MP3 grotuvo ir groja per prijungtas kolonėles. Liečiamame įrenginio ekrane galima valdyti muzikos garsą, pasirinkti kitą dainą, sustabdyti ir pan., net jei telefonas yra toliau.

Nebereikia kaskart atsidarinėti programėlės telefone. Sujungus įrenginį su JUNG kolonėlėmis, išgaunama dar didesnė garso kokybė ir malonumas klausytis mėgiamos muzikos.

DVIEJŲ MOBILIŲJŲ ĮKROVIMAS SU USB JUNGTIMI Praktiškus, kompaktiškus ir šiuolaikiškus sprendimus JUNG siūlo ir vienam iš dažniausiai kasdien naudojamų prietaisų – išmaniajam telefonui ir kitiems mobiliems įrenginiams.

Vietos sutaupyti padės JUNG USB įkrovos stotelė.

Galėsite įkrauti du savo mobiliuosius prietaisus su USB jungtimi vienu metu. Įkrovos stotelę galima sumontuoti vietoj seno kištukinio lizdo. Ji tinka iPhone, skaitmeninei kamerai lygiai taip pat, kaip ir žaidimų kolonėlei bei MP3 grotuvui.

Nebereikės vargti su „užimtomis“ rozetėmis

dėl to, kad būtent tuo metu reikia įkrauti mobiliuosius prietaisus.

Kadangi mobiliojo ryšio telefonas, MP3 grotuvas ir kiti prietaisai naujo ES reglamento dėka ir ateityje bus parduodami su USB jungtimi, turėdami USB jungtį su įkrovos funkcija, būsite puikiai apsirūpinę ateičiai. Ji pakeičia esančius kištukinius kelių vietų lizdus. Tokie dažnai būna virš darbo vietos virtuvėje: pakeitę vieną lizdą USB įkrovos stotele, galėsite visada matyti įkrovos eigą ir lygiagrečiai naudotis kavos aparatu bei skrudintuvu.

PROTINGAS PASIRINKIMAS Inovatyvūs ir veiksmingi JUNG sprendimai ne tik padeda išvengti laidų raizgalynės ir užtikrinti akiai malonų, estetišką vaizdą namuose. Kuo mažiau laidų – tuo paprastesni ir lengviau, greičiau įveikiami tampa buities darbai, paprasčiau tvarkyti kambarius, plauti grindis ar valyti dulkes.

Tad namai taps ne tik gražesni, modernesni, bet ir bus efektyviau išnaudojamos visos erdvės, o nereikalingi laidai bei kabeliai neatkreips dėmesio ir bus paslėpti nuo pašalinių akių.

Inžinerinė pramonė „Jungikliai ir jungčių sistemos ne visada pilnai paslepia absoliučiai visus namų laidus, tačiau jų panaudojimas ir tikslingas pritaikymas pagal savo poreikius ir namų ar kitų patalpų sąlygas padės sukurti daugiau tvarkos ir ją palaikyti. Be to, naudojantis šiais išmaniais sprendimais tiesiog patogiau pajungti įvairius prietaisus ir įrenginius, tai daroma kokybiškiau“, – kad namai be laidų raizgalynės – misija įmanoma patvirtina R. Skurdenis. es matome ES pasiekimus, bet matome ir tai, kad ne visus žmones jie pasiekia. „Brexit“, be abejonės, sukėlė nerimo. Rinkimai Olandijoje baigėsi, rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje parodys Europos Sąjungos kryptį. Bet Europos Komisija nesėdi laukdama rinkimų. Šį pavasarį sueina 60 metų nuo Romos sutarties, kuri yra ES pradžių pradžia, pasirašymo. Ir tai yra gera proga pasvarstyti, kokia galėtų būti mūsų ateitis. Europos Komisija ką tik pateikė penkis mūsų ateities scenarijus, kurie bus svarstomi Europos institucijose ir visose ES valstybėse, kad per 2019 m.

Europos Parlamento rinkimus rinkėjai galėtų išsakyti nuomonę dėl ES krypties.

Pirmasis scenarijus siūlo laikytis esamos darbotvarkės.

Antrasis scenarijus siūlo susiaurinti Europos Sąjungos veiklą, paliekant galbūt tik laisvąją prekybinę zoną arba bendrąją rinką.

Trečias scenarijus palieka galimybę atskiroms valstybėms judėti tam tikrose srityse greičiau ir turėti daugiau integracijos. Tokiu būdu atskirų valstybių grupės gali nuspręsti bendradarbiauti

35

Skaitmeninė statyba

Kol įstatymų kūrėjai lūkuriuoja, verslas jaukinasi BIM Apie BIM ir projektavimą BIM aplinkoje yra girdėję tikriausiai visi projektuotojai. Tačiau Lietuvoje BIM projektai vis dar netapo kasdienybe.

Skatindama šios srities pažangą, akmens vatos gamintoja kompanija ROCKWOOL, pirmoji iš tokios produkcijos tiekėjų, architektams ir projektuotojams pasiūlė naudotis skaitmeniniais gaminių bei konstrukcijų sprendimais „Revit“ ir IFC formatu.

ROCKWOOL siūlomus BIM sprendimus gali naudoti įvairių programinių įrangų vartotojai, kadangi duomenų bazėje esantys modeliai yra bendrojo atviro formato IFC, kuris yra palaikomas daugelio tokio tipo programų. ROCKWOOL taip pat

pateikia ir sukurtą „Autodesk Revit“ programos įskiepį – priedėlį, kuris suteikia priėjimą prie detalesnių BIM modelių. Naudodamiesi „Autodesk Revit“ programos įskiepiu, projektuotojai gali lengviau rasti tinkamiausius sprendimus, atitinkančius konkrečius poreikius ir reikalavimus.

Norint, kad BIM projektinė informacija būtų naudojama efektyviai, reikia, kad visi dalyviai naudotų vienodą informacijos pateikimo standartą. Jei viena įmonė investuoja į BIM sistemą, o kita to nedaro, pagal kurios įmonės standartus dirbti, įgyvendinant konkretų projektą?

ROCKWOOL įnešė savo indėlį į BIM plėtrą Lietuvoje

36

„Specialistai programoje gali pasirinkti gaminius ar pastato elementus pagal šilumines, priešgaisrines savybes, gaminio pavadinimą, produkto naudojimo sritį, – aiškina bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska. – Visą informaciją galima tiesiog atsisiųsti ir įkelti į savo programas.“

Norint įdiegti „Autodesk Revit“ programos įskiepį, reikia parsisiųsti tinkamą ROCKWOOL „Autodesk Revit“ įskiepio versiją, kuri turi būti pritaikyta 2015, 2016 arba 2017 metų „Revit“ programai, ir įsidiegti kompiuterio Microsoft Windows operacinėje sistemoje. Programa prideda naują meniu langą „Autodesk Revit“ programoje. Tas langas padeda tiesiogiai importuoti norimą gaminį ar visą konstrukciją.

Norint naudotis įskiepiu, būtina interneto prieiga, kuri palaiko tiesioginį prisijungimą prie naujausių duomenų bazės.

Kadangi ROCKWOOL BIM sprendimai veikia vadinamųjų debesų (angl. Clouds) principu, specialistai gali vienodai naudotis ir tinklalapio versija, ir „Revit“ įskiepiu.

Skaitmeninė statyba

pasiūlė ir pristatytą naujovę, o tai – svarus indėlis į BIM plėtrą Lietuvoje.

Užs. Nr. 16-154

Kodėl lūkuriuoja projektuotojai

Abi platformos, pastebi dr. Andrius Buska, suteikia vienodą informaciją ir prieigą valdyti pasirinktus objektus. Visi bibliotekos modeliai ir navigacija yra pateikti lietuvių kalba, atsižvelgiant į šalies normatyvus ir reikalavimus. „Visa tai yra skirta šiuolaikiškam darbui. Tie specialistai, kurie naudojasi BIM, palengvina savo darbą, daro jį paprastesnį, – sako dr. Andrius Buska. – Programoje galima pasirinkti norimus elementus, konstrukcijas. Pavyzdžiui, reikalinga tinkuojamoji sistema su keraminiais mūro blokeliais. Programoje visa sudėliota schemomis, pagal medžiagas, yra suskaičiuotos U vertės.

Papildomai konstrukcijų detalės pateikiamos ir jau tradiciniais DWG bei PDF formatais. Jeigu projektuotojai siekia aukštesnio darbų lygio, privalu jiems pateikti informaciją, atitinkančią šiuolaikinius poreikius ir naujoves.“ ROCKWOOL pasaulyje užima lyderio pozicijas akmens vatos gamybos srityje. ROCKWOOL pirmoji iš termoizoliacinių medžiagų tiekėjų

Specialistai pastebi, kad lūkuriuoja ne tik įstatymų kūrėjai, bet ir patys projektuotojai vis dar vengia projektuoti BIM aplinkoje. To priežastys paprastos. Dalis projektuotojų negeba naudotis BIM programine įranga. Stabdo populiarumą ir kaina – BIM projektavimo įranga nėra pigi.

VGTU Fundamentalių mokslų fakulteto Inžinerinės grafikos katedros lektorius Edgaras Timinskas mano, kad vis tik pagrindinė problema, su kuria susiduria specialistai rengdami projektus, pritaikytus BIM koncepcijai, yra BIM bibliotekų trūkumas. „Norėtųsi, kad gamintojai aktyviau kurtų BIM bibliotekas, nes tik tuomet statinio virtualiame modelyje įmanoma pateikti informaciją, kuri būtų išsami ir be klaidų“, – sako jis, pastebėdamas, kad gimsta ir kitokios tendencijos. Jau yra gamintojų, kurie skaitmenina savo gaminius ir pritaiko skirtingiems programų paketams. Taip išvengiama klaidų tolesniame skaitmeninimo procese. Vieni iš tokių gamintojų ir yra kompanija ROCKWOOL, pasiūliusi naudotis skaitmeniniais gaminių bei konstrukcijų sprendimais „Revit“ ir IFC formatu.

E. Timinskas pastebi, kad įprotis daryti „kaip seniau“ gali stabdyti arba bent pristabdyti BIM plėtros procesą Lietuvoje.

Projektuotojai gerai jaučiasi braižydami dvimačius brėžinius, o ne vienas, pabandęs kurti trimatį, viską meta ir grįžta atgal. Kita vertus, būtina, kad ta informacijos gausa, kuri bus kuriama plėtojant BIM, naudotųsi visi proceso dalyviai. Žvilgsniai krypsta į statybininkus, kuriems kur kas paprasčiau informacijos ieškoti brėžiniuose. Ir ne tik todėl, kad „taip įprasta“, bet ir dėl techninių galimybių. Kaip sako patys projektuotojai, jie darbuojasi prie didžiulių monitorių, o statybininkai statybos aikštelėje turi tik išmaniuosius telefonus arba nedidelius nešiojamus kompiuterius, tad peržiūros galimybės tampa ribotos. „Norint, kad BIM projektinė informacija būtų naudojama efektyviai, reikia, kad visi dalyviai naudotų vienodą informacijos pateikimo standartą, – dar vieną problemą įvardina Edgaras Timinskas. – Jei viena įmonė investuoja į BIM sistemą, o kita to nedaro, pagal kurios įmonės standartus dirbti, įgyvendinant konkretų projektą?“ Vilčių, kad procesai pajudės, teikia ir tas faktas, kad prieš keletą metų Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyva įsteigta VšĮ „Skaitmeninė statyba“ brėžia aiškią strategiją, kaip Lietuvoje į statybos ir su jomis susijusias sritis atvesti BIM. 37

Dirba profesionalai

Skaitmeninė statyba

Lietuvos statybininkų asociacija RESTOJE pristato skaitmeninės statybos tematiką 2017 m. balandžio 26–29 d. dienomis vyksiančios tarptautinės statybų ir remonto parodos „RESTA“ pagrindinė tema – SKAITMENINĖ STATYBA. BIM. Šių metų parodoje akcentuojamas statinio gyvavimo ciklo planavimas.

Parodoje veiks atskira Skaitmeninės statybos salė (3 parodų salė), kurioje dalyvaujančios įmonės stenduose pristatys Lietuvoje jau naudojamus BIM ir kt. išmanius sprendimus, naujų technologijų galimybes statyboje.

Parodos lankytojus 3-ioje parodų salėje pasitiks VšĮ „Skaitmeninė statyba“ stendas. Stendo Nr. – 3.01 VšĮ „Skaitmeninė statyba“ šiemet antrą kartą organizuoja konkursą „Lietuvos BIM projektai“.

Konkursas yra skirtas išrinkti geriausią Lietuvos įmonių praktiką, naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją.

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir geriausiais pripažinti BIM projektai bus pristatyti 2017 m. balandžio mėn. parodos „RESTA“ metu.

Balandžio 27 d. parodoje, 5.2 salėje, vyks specialus renginys konkurso „Lietuvos BIM projektai 2017“ projektų pristatymams. Dalyvavimas renginyje parodos dalyviams – nemokamas.

Būtent balandžio 27 d. studentai ir moksleiviai į parodą bus įleidžiami nemokamai.

Vienas didžiausių parodos renginių – VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir Lietuvos statybininkų

asociacijos organizuojama tradicinė tarptautinė konferencija, skirta skaitmeninės statybos ir BIM metodologijos vystymui Lietuvoje. Konferencija „Skaitmeninė statyba 2017. Vilnius“ vyks 2017 m. balandžio mėn. 28 d. parodos „RESTA“ metu.

Tai didžiausias Lietuvoje skaitmeninės statybos tematikos renginys, vyksiantis jau šeštą kartą. Konferencijoje pranešimus skaito Lietuvos ir užsienio skaitmeninės statybos

vystytojai. Konferencija skirta visiems statybos proceso dalyviams – užsakovams, NT vystytojams ir valdytojams, projektuotojams, statytojams, valdžios atstovams, viešųjų pirkimų organizatoriams bei mokslo ir tyrimų institucijų atstovams.

Pagrindinė konferencijos „Skaitmeninė statyba 2017. Vilnius“ tema – statinio gyvavimo ciklas, nauda užsakovui.

Konferencija „Skaitmeninė statyba 2017. Vilnius“: • Nauda užsakovui • BIM statinio gyvavimo cikle • BIM diegimo aktualijos Lietuvoje • Lietuviški BIM standartai ir reikalavimai • Statybos klasifikatorius • Geriausių Lietuvos BIM projektų apdovanojimai ir pristatymas Apie bilietų į konferenciją „Skaitmeninė statyba 2017. Vilnius“ įsigijimo tvarką, renginio programą ir kitus Skaitmeninės statybos renginius parodoje „RESTA“ galite skaityti specialiame tinklalapyje www. skaitmeninestatyba2017.lt 39

Elektromobiliai

Elektromobiliai

programuoja pokyčius įkrovimo stotelių gamintojams ir nekilnojamojo turto plėtotojams Draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, noras gyventi moderniai, bet be žalos aplinkai – vis labiau įsigali ir Lietuvoje. Žmonėms jau nebe tas pats, iš ko mūrijamos jų būsto sienos, iš ko gaminama jiems tiekiama šiluma. Dėl tos pačios priežasties gatvėse daugėja dviratininkų ir švarią energiją naudojančių elektromobilių.

VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje balandžio pradžioje buvo 433 elektromobiliai.

2015 m. pabaigoje – 164, o 2014 m., kuomet elektromobiliai pamažu ėmė populiarėti, – registre buvo tik 67 elektromobiliai. Pokytis akivaizdus.

Hibridų tendencijos kitokios. Balandžio pradžioje Kelių transporto priemonių registre buvo 6373 hibridiniai automobiliai. „Regitros“ duomenimis, praėjusių metų pabaigoje hibridų buvo 5733, o 2015 m. pabaigoje – 3955 automobiliai, kurių alternatyvus galios šaltinis – elektra. Atitinkamai 2014 m. registre buvo 2965 skirtingais degalais varomos mašinos.

Tendencijos rodo švarios energijos automobilių skaičiaus Lietuvoje augimą, o Susisiekimo ministerija šiemet turi baigti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimą valstybinės reikšmės keliuose ir planuoja paskelbti konkursą 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengti.

galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. Tokios stotelės vis populiarėja priemiesčiuose, prie magistralinių kelių, kur reikia greitai įkrauti elektromobilį.

Tačiau didelės galios stotelių nebus prie pastatų, daugiabučių namų, biurų, daugiabučių gyvenamųjų namų, – čia savo vietą randa vidutinio greitumo stotelės.

Elektromobilių įkrovimo stotelių gamintoja bendrovė „Elinta“ kuria, gamina ir parduoda vidutinės galios standartizuotas įkrovimo stoteles elektromobiliams. Stotelės gaminamos pagal Europoje patvirtintus standartus ir tinka visų modelių elektromobiliams bei įkraunamiems hibridams. Šių stotelių galingumas – nuo 3,7 iki 22 kilovatų, jos vienfazės ir trifazės. Tokiose stotelėse elektromobilį galima įkrauti 4 kartus greičiau negu, pavyzdžiui, iš standartinio elektros lizdo. Įkrovimas vidutinio greičio stotelėse trunka apie 2,5–4 valandas.

Lietuvos gamintojai orientuojasi į technologinius pokyčius

Prie „Elintos“ stotelių gali jungtis įvairių modelių elektromobiliai

Lietuva planuojama plėtoti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, įrengiant dar 14 didelės

„Elintos“ stotelės gali būti gaminamos su integruota komunikacijos sistema: internetu, 3G

40

GSM ir belaidžiu ryšiu. Taigi šias stoteles galima valdyti internetu: pradėti ir nutraukti įkrovimą, teikti vartotojų administravimo paslaugas.

Tokios priemonės aktualios kuriant automobilių įkrovimo parkus, kai numatoma įrengti, pvz., 10 ar daugiau įkrovimo vietų. Parko administravimas tampa paprastas, nes leidžia stebėti situaciją nuotoliniu būdu ir gauti informaciją apie tai, kiek sunaudojama energijos, kas, kada ir kiek laiko kraunasi. „Europoje sutinkami dviejų tipų elektromobiliai, naudojantys dviejų tipų jungtis: Type1 yra skirta amerikietiškiems ir japoniškiems elektromobiliams, o Type2 – Europos rinkos gamintojų elektromobiliams, – sako „Elinta Charge“ inžinierius Paulius Butkevičius. – Jungtys skiriasi ne tik išoriškai, bet ir pagal savo specifikaciją: Type1 gali atiduoti maksimalią galią iki 7,4 kilovatų, o Type2 – iki 22 kilovatų.“ Daugelis viešųjų stotelių yra arba su lizdais, arba su stacionariais kabeliais, tad prie tokių stotelių elektromobilių vairuotojams gali kilti problemų, ypač, turint amerikietišką, japonišką elektromobilį. „Elinta“ gamina stoteles su elektros lizdais, prie kurių vairuotojai pasijungia su savo

Elektromobiliai

kabeliais, kurių vienas galas standartizuotas, taigi tinka stotelei, o kitas galas skirtas Type1 arba Type2 elektromobilių jungtims. Tad nėra jokio ribojimo dėl elektromobilio tipo.

Patirtis moko: būtina planuoti bent kelis žingsnius į priekį Technologijos labai greitai keičiasi. „Elinta Charge“ inžinierius P. Butkevičius sako, kad elektromobilių baterijų talpos didėja taip, kad netrukus užteks jas pakrauti per naktį, kad būtų galima važinėti visą dieną, nuvažiuojant ir 400, ir 500 kilometrų, tad atkrenta rūpestis dieną dairytis stotelės. „Ar tai tik ateities dalykas? Pas mus buvo atvažiavęs klientas su „Tesla“ elektromobiliu ir pasakojo, kad elektromobilį įkrauna per naktį ir nuvažiuoja juo iš Kauno į Varšuvą – kelionės metu papildomai krautis nestoja“, – dalijasi „Elinta Charge“ inžinierius P. Butkevičius. „Elinta CityCharge“ įkrovimo stotelės įrengtos prie SEB banko administracinio pastato Vilniuje, pagrindinėse LESTO būstinėse, „Park Inn“ viešbučiuose. Bendrovė „Kauno tiltai“ lietuviškas „Elintos“ įkrovimo stoteles integruoja į naujai statomus pastatus bei parkavimo aikšteles. „Atsiranda poreikis įrengti stotelių ir daugiabučių namų gyventojams. Vienas tokių pavyzdžių – „Wow City“ gyvenamųjų namų kvartale suprojektuotos keturios greitojo elektromobilių įkrovimo stotelės bei 12 individualių įkrovos vietų, – pasakoja P. Butkevičius. – Vienas klientas kreipėsi prašydamas naujai pastatyto namo požeminėje aikštelėje įrengti stotelę jo elektromobiliui. Tokia galimybe pradėjo domėtis ir kiti gyventojai. Tačiau pasirodė, kad elektros galios užtenka tik vienai stotelei.

Taigi jau dabar aišku, kad projektuojant elektros infrastruktūrą, reikia žvelgti kelis žingsnius į priekį.“

Užs. Nr. 17-20

Įkrovos stotelės teikia pridėtinę vertę ir nekilnojamajam turtui „Elinta“ kone kasdien sulaukia prašymų parduoti stotelių, skirtų elektromobiliams įkrauti. „Ką tik skambino iš vienos valstybinės įmonės. Jie įsigijo du elektromobilius – reikia įkrovimo stotelės. Prieš juos skambino viena

kelias stoteles. Kol kas privatūs vartotojai rengiasi kiekvienas savo stoteles prie namų. „Elinta Charge“ inžinierius P. Butkevičius sako, kad visus tenkinantis sprendimas būtų statyti elektromobilių įkrovimo parką, o kiekvienas buto gyventojas gautų specialią kortelę naudotis stotelėmis.

Administravimas yra paprastas dėl integruotų komunikacinių priemonių, kuriomis pranešama apie įkrovimo pabaigą. Tuo pat metu sistema leistų matyti, kiek yra laisvų prisijungimo vietų. „Mūsų gaminamos įkrovimo stotelės „Elinta CityCharge“ yra lietuviškas produktas, gaminamas Lietuvoje, todėl visada atsižvelgiame į klientų poreikius, pritaikome tinkamus sprendimus“, – sako D. Janulevičius.

Ateitis kuriama šiandien Prieš keturis dešimtmečius skaičiavimo mašinoms reikėjo didžiulių pastatų, dabar kompiuteriai ir skaičiuoklės telpa į moters rankinę. Išmanūs verslo įmonė, kuri taip pat įsigijo elektromobilių. telefonai beviltiškai „pasensta“ per naktį, o po Ir tokių skambučių daugėja kasdien – žmonės metų kompiuteris jau yra „senas“. Tokie spartūs domisi stotelėmis, jų aptarnavimu arba tiesiog pokyčiai liudija, kad elektromobilių baterijų konsultuojasi“, – dalijasi mintimis D. Janulevičius. gamybos proveržio ilgai laukti nereikės.

Didžiausią „Elintos“ klientų dalį sudaro Susisiekimo ministerijos tinklalapyje galima nekilnojamojo turto plėtotojai. Kaip sakė rasti vieną iš įdomesnių futuristinių idėjų – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos įdiegti bevielio krovimo modulius keliuose, (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius, prie vienoje iš eismo juostų. Elektromobilio baterija nekilnojamojo turto objekto įrengti elektromobilio krautųsi tiesiog važiuojant šia juosta. Tam reikėtų įkrovimo stotelę tampa standartu. Aplinkos bevielio elektros energijos perdavimo siųstuvo, ministerija taip pat rekomenduoja įrengti vietų kuris sudarytų sąlygas ramiai važiuoti dideliais įkrauti elektromobiliams – tiek prie gyvenamųjų, atstumais. Energija į tokius modulius galėtų būti tiek prie viešųjų pastatų. NT vystytojai juos įrengia tiekiama iš netoliese pastatytų saulės ir vėjo ir patys, nes tai projektui teikia konkurencinį jėgainių. Gaminama energija būtų kaupiama pranašumą. baterijose ir paduodama tuomet, kai jos reikia. „Kita vertus, populiarėja ir dalijimosi „Tai visiškai įmanoma. Mano magistrinis darbas elektromobiliais paslaugos“, – pastebi M. buvo – belaidis elektromobilių įkrovimas, ir aš Statulevičius dar vieną tendenciją, kuri skatina galiu moksliškai įrodyti, kad tai yra įmanoma, kad stotelių įrengimą. LNTPA inicijuoja automobilių tai – ne tokia ir tolima ateitis, kaip gali pasirodyti stovėjimo vietų pokyčius, siūlydama savivaldybėms daugiau investuoti į dviračių takus ir trumpalaikės šiandien“, – sako „Elinta Charge“ skyriaus vadovas D. Janulevičius, tarstelėdamas, kad ateis laikas, nuomos automobilių bei elektromobilių plėtrą. kai ir namuose įkrauti automobilį nebereikės Spartėjant elektromobilių plėtrai, poreikis jokių laidų. Palikus automobilį stovėjimo vietoje, įsirengti įkrovimo stoteles prie visų pastatų automatiškai įsijungs ir įkrovus išsijungs įkrovimo taps akivaizdus. „Elinta Charge“ vidutinės galios sistema. Toks pat sprendimas, sako D. Janulevičius, dvigubo įkrovimo stotelės turi du lizdus, tad atsiradus poreikiui, reikėtų šalia statyti bent gali būti pritaikomas ir kelio juostose.

41

Elektromobiliai

Išmanioji sistema autoPILDYK

formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką „Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus. „Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis.

– Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“ Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. „Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“ 42

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip spręsti situaciją iš esmės. pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo sistema, skirta elektromobilių įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės pateikiami duomenys apie užimtumą. „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams „Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą infrastruktūros rinką.

Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos infrastruktūrą, valdymą. stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų padengta atkarpa Palanga – Šiauliai.

Vis daugiau privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune. ir svečių iš užsienio.

Elektromobiliai

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų. „Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika. „Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi

uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta. „Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos.

S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau. „Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“ Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. „Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas.

Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga.

Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti.

Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius Stasys Pakarklis

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. „Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“ S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.

43

Statyba

„Dzūkijos statybą“

grūdino įnoringas betonas ir rinkos iššūkiai

Simboliška, kad 45-erių metų patirtis, įžvalgos, gyvenimiška logika ir inžinerinis mąstymas jubiliejaus išvakarėse bendrovės „Dzūkijos statyba“ vardą įrašė prie šiuo metu energiškai efektyviausio pastato Lietuvoje. Statybos produktų sertifikavimo centro duomenų bazėje – pastatų sertifikavimo registre – nuo praėjusių metų pabaigos atsirado įrašas apie pirmą A++ sertifikatą, kuris išduotas netoli Merkinės esančiam namui –„Pilnų namų bendruomenės“ valgyklai. Namą pastatė bendrovė „Dzūkijos statyba“. Ši įmonė pastatė ir pirmąjį Lietuvoje Europos sąjungos lėšomis finansuojamą objektą – Pabradės pabėgėlių centrą. Šiuo metu „Dzūkijos statyba“ yra generalinė rangovinė organizacija, dirbanti principu „nuo pamatų iki raktų“. Įmonė savo jėgomis atlieka bendruosius statybos darbus; turi santechnikos padalinį, kuris paslaugas teikia ir kitiems rangovams; turi teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Bendrovė yra įdiegusi visas 44

Bendrovei „Dzūkijos statyba“ teko atlikti įvairaus sudėtingumo darbus naujai statomuose tokiuose pastatuose: Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Karantininiame Jungiamoji grandis – šiltnamyje ir laboratorijoje Vilniuje; prieskonių valdybos pirmininkas gamykloje „Sauda“; Raigardo, Purvėnų, Kabelių, Viena iš pagrindinių buvusiojo statybos tresto Padvarionių, Ramoniškių pasienio kontrolės valdybos ir bendrovės „Dzūkijos statyba“ sąsajų yra punktuose; Kybartų ir Medininkų veterinarijos bendrovės valdybos pirmininkas Julius Žukas. Jo ir fitosanitarijos tikrinimo postuose; Alytaus darbinė karjera atkartoja ir įmonės istoriją. stadiono ir sporto salės statyboje; Vilniaus, Darbą tuometinėje Alytaus statybos tresto 2-oje Kauno, Druskininkų, Kaišiadorių, Klaipėdos, statybos valdyboje J. Žukas pradėjo 1967 m. meistru, Šiaulių, Veisiejų, Žaslių nuotekų valymo įrenginių o 1974 m., tai yra, praėjus 2 metams po 5-osios statybos projektuose; Alytaus regioninio atliekų statybos valdybos įsteigimo, tapo jos vadovu. Nuo tvarkymo centro mišrių komunalinių atliekų 1992 m., kai buvo įkurta „Dzūkijos statyba“, iki pat mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo 2010 m. jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas, įrenginių statybos projekte; „Belorus“ kurias dabar užima Alvydas Raguckas. Valdybos sanatorijoje, Druskinikuose, kituose objektuose. pirmininkas J. Žukas yra iki šiol. Jis didžiuojasi, kad Teko dirbti ir rekonstruojamuose pastatuose – „Dzūkijos statyba“ visada turėjo darbo ir tik sykį, per privačiuose daugiabučiuose ir viešosios paskirties pačią krizę, buvo priversta skolintis pinigų iš banko. objektuose.

sistemas, kurios yra privalomos šiuolaikinei statybos įmonei.

Statyba

Bendrovė „Dzūkijos statyba“, nors įsikūrusi tik 1992 metais, skaičiuoja jau 45-erius gyvavimo metus, nes ji įkurta privatizavus Alytaus 5-ąją statybos tresto valdybą. Buvusioji organizacija veikė nuo 1972 metų ir dažniausiai statydavo pramoninės paskirties pastatus.

A++

Dėl betono specifiniuose objektuose sprendė kartu su mokslininkais Vidas Lasickas, bendrovės „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius, įmonėje dirba dešimtmetį. „Kai 2007 m. atėjau į bendrovę, buvo pats nuotekų sistemų statybų ir rekonstravimo bumas, – pasakoja V. Lasickas. – Vienas iš įdomiausių to meto projektų buvo Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba, kur triūsėme kartu su partneriais iš Vokietijos. Projekto vertė siekė 170 mln. litų (apie 49 mln. eurų). Su tais pačiais partneriais dirbome ir Šiauliuose, kur dumblo pūdytuvus betonavome pasitelkę slenkančių klojinių sistemą. Pirmą pūdytuvą betonavome 114 valandų be pertraukos, antrąjį – 96 valandas. Po nepriklausomybės paskelbimo tai buvo pirmieji objektai Lietuvoje, pastatyti naudojant sudėtingą klojinių sistemą.“

UAB „Dzūkijos statyba“ valdybos pirmininkas Julius Žukas

45

Statyba

garantas“, – tvirtina V. Lasickas. „Dzūkijos statybos“ vadovai tiki savo žmonėmis, jų atsakomybe, pareigos ir garbės suvokimu. Įmonės branduolį sudaro specialistai, kurie dirba po 25 metus ir daugiau. Nors bendrovė iš savų žmonių UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius UAB „Dzūkijos statyba“ gamybos direktorius išsiugdo ir brigadininkus, kurie jau gali vadovauti Alvydas Raguckas Vidas Lasickas 10–15 žmonių, „Dzūkijos statybos“ vadovai vis tik sutaria, kad pats žmogus visko negali išmanyti, sandariame tunelyje, kur, palaikant reikiamą Konstruojant Vilniaus dumblo apdorojimo todėl reikia ir mokyklų, ir mokymų centrų, kad tik įrenginius, iššūkis bendrovei buvo šešių metrų temperatūrą, vyksta fermentavimo procesas, būtų žmonių, kurie norėtų nokytis. betoniniai kūginio tipo pamatai, kuriuos formuojasi metano dujos. Taip biologiškai skaidžios „Per visą įmonės egzistavimo laiką nė karto betonuojant privalu buvo užtikrinti, kad statinys atliekos apdorojamos sausuoju anaerobiniu užsakovai mumis nesiskundė, o darbuotojams net bus nepralaidus dumblui ir besikaupiančioms būdu. Kadangi procesui reikia apie 70 laipsnių per krizę atlyginimus mokėjome laiku. Gal jie ir ne dujoms. Analogiškus pamatus teko įrengti temperatūros, o betonas nėra elastingas, tai šios patys didžiausi Lietuvoje, bet nė dienos nesame ir kituose miestuose. Šie darbai pareikalavo temperatūros poveikis betonui yra rizikingas. pavėlavę“, – didžiuodamasis savo žmonėmis ir specialios kompetencijos, naudojant slenkančio „Mums buvo svarbu išvengti mikroplyšių, todėl bendrove, sako valdybos pirmininkas Julius Žukas. betonavimo technologiją. šįkart bendradarbiavome su Vilniaus Gedimino Įmonės branduolys nesikeičia nuo pat „Tas pat ir betonuojant kupolus, kurių aukštis technikos universiteto Gelžbetonio katedros „Dzūkijos statybos“ įkūrimo. O su bendrovės – apie 19 metrų, skersmuo – apie 17 metrų, mokslininkais, kurie projektavo anaerobinių vadovais – Alvydu Ragucku, kuris eina generalinio – pasakoja V. Lasickas. – Aišku, tai ne Šv. Petro direktoriaus pareigas, direktoriais gamybai, ir aerobinių tunelių armavimą. Intensyvumas ir Povilo bazilika, bet vis tiek įspūdinga. Vienas tiekimui ir pavaduotojais – Vidu Lasicku, Algirdu buvo labai didelis: į vieną kubinį metrą betono dalykas pastatyti tokius pūdytuvus, o kitas – Adamoniu, Almantu Bendoraičiu, Vidmantu tekdavo montuoti iki 600–700 kg armatūros. Tai išbandyti jų sandarumą, pripylus 3,6 tūkst. kub. m protu sunkiai suvokiami skaičiai. Kaip juokavome, Čiru, Aldona Tamulyniene; darbų vadovais Stasiu vandens. Tai yra iššūkis visiems statybininkams, armatūros tiek, kad nėra kur betono kišti. Tai buvo Juodžiu, Edvardu Mačiulaičiu, Valdu Martikoniu nes betonas yra įnoringas.“ technologiniai iššūkiai, bet mes juos įveikėme“, – – Julius Žukas kartu dirba daugelį metų, su kai Įgyvendindama nuotekų sistemos projektus, kuriais – dar nuo 5-osios valdybos laikų. sako „Dzūkijos statybos“ gamybos direktorius V. bendrovė „Dzūkijos statyba“, suvokdama Kartų pasikeitimas yra neišvengiamas, bet Lasickas. atsakomybę už savo darbą ir betono svarbą „Dzūkijos statybos“ žmonėms svarbiausia yra tai, statiniui, bendradarbiavo su Kauno technologijos kad nei vadovams, nei akcininkams, kaip tvirtina V. „Jei šimtą kartų perdarinėsi, universiteto mokslininkais. Statybininkai žino daug Lasickas, niekada nekilo mintis šalia įsteigti kokią tai neverta net pradėti“ atvejų, kuomet dėl netinkamai parinkto betono kitą bendrovę, prisidengti kitais vardais ir bėgti Kad ir kokius objektus alytiškiai statytų ar po kelerių metų iš sudėtingo statinio gali likti tik nuo savo užsakovų, – kad ir kaip sunku būtų, kad ir renovuotų, laikosi vienos taisyklės: jeigu nepavyks kokios nesėkmės ištiktų. strypai. Kompetencijų prasme, pasak V. Lasicko, ši verslo ir mokslo bendrystė buvo ir naudingas, ir padaryti iš karto, reikės ardyti ir už tuos pačius „Mūsų vadovai, mūsų žmonės brangina savo pinigus daryti iš naujo. Tad iš karto reikia daryti reikalinga visiems statybos vadovams. vardą, nes jį pelnyti sunku, o prarasti lengva, – tinkamai. Tokia, anot V. Lasicko, yra save gerbiančio pastebi gamybos direktorius V. Lasickas. – Įpareigoja Vėliau alytiškiai statė mišrių komunalinių specialisto nuostata, kurią jie įtvirtino ir „Dzūkijos ir draugiškas kolektyvas, nes bendrovės „Dzūkijos atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio statyboje“. apdorojimo įrenginius. Čia taip pat viena statyba“ vizitinė kortelė – sutelkta nedidelė „Jei šimtą kartų perdarinėsi, tai neverta iš svarbiausių medžiagų buvo monolitinis bendruomenė, kuri labai gerai suvokia, kad vieno gelžbetonis. Biologiškai skaidžios atliekos laikomos net pradėti, nes tai bus ne garbės, o bankroto žmogaus poelgis gali turėti pasekmių visiems.“ 46

Statyba

„Ryterna modul“

gaminius įvertino ir lietuviai, ir skandinavai Šių dienų moderniosios statybos technologijos leidžia ne tik efektyviai taupyti laiką bei išteklius, bet ir rasti funkcionalių sprendimų. Uždarosios akcinės bendrovės „Ryterna modul“ specializacija – modulinių pastatų, konteinerių ir mobiliųjų statinių gamyba. „Ryterna modul“ džiaugiasi vis daugiau sulaukianti ne tik verslininkų, bet ir privačių asmenų užsakymų.

Pritaikė turizmo reklamai Šios įmonės rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis teigė, kad moduliai jau ne naujovė, o sėkmingai išbandytas sprendimas: „Verslo klientų segmente moduliai – jau visiškai įsitvirtinęs 48

dalykas, o gyvenamųjų būstų statytojai modulius renkasi dar gana retai. Kol kas Lietuvoje būtent šioje srityje moduliai nėra tokie populiarūs kaip kaimyninėse šalyse.“

Pašnekovo teigimu, dėl šios priežasties tikrai nereikėtų kaltinti klimato, nes tai labiau statomo būsto vizijos klausimas. „Visos su klimato ir kitais aplinkos veiksniais susijusios problemos yra pažangiai išsprendžiamos, juk būstus ar darbo

Statyba

Užs. Nr. 17-23

patalpas tokiuose moduliuose įsirengia net už poliarinio rato gyvenantys švedai ar norvegai, ir neteko girdėti, kad kas nors sušaltų“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad daugeliui žmonių kyla asociacijų su jūriniais konteineriais, mat dažnai būna matę, jog būstai juose įrengiami, tačiau „Ryterna modul“ gamybos procesas pradedamas nuo plieno lakšto, iš kurio sumodeliuojama konstrukcija.

Verslininkai modulius naudoja darbuotojams statybinėse aikštelėse, karjeruose apgyvendinti. „Skandinavijoje nėra tokios praktikos, kad viename modulyje būtų apgyvendinami keli asmenys, dažniausiai įkurdinama iki dviejų žmonių viename modulyje. Vienas iš mūsų klientų, viešbučių tinklas, modulyje įrengė jaukų viešbučio kambarį ir patį modulį naudojo kaip reklamą. „Žmonės galėjo pildyti anketas ir parodyti, kur jie norėtų praleisti naktį, ir tas modulis apklausoje būdavo pristatomas. Pavyzdžiui, jei norėtumėte nakvoti kalno papėdėje nacionaliniame parke, tai nebūtų jokia problema – modulis būtų atvežtas. Svečiams net buvo teikiamos maitinimo paslaugos“, – pasakojo apie skandinavo verslininkų išradingumą pašnekovas ir pridūrė, kad tokiu būdu šis modulis apkeliavo visą Skandinaviją ir šiuo metu yra išplukdytas į Niujorką.

Kalbėdamas apie modulių privalumus V. Įmonės gaminiai eksportuojami į Didžiąją Gabalis sakė: „Lyginant modulį su kapitalinės Britaniją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją, statybos pastatu, vienas akivaizdžiausių Belgiją, Rusiją, Baltarusiją. privalumų yra laiko taupymas. Kol liejami pamatai ar vedamos komunikacijos, tai tuo pačiu metu gali būti gaminamas modulis ar Įrengė arbatžolių džiovyklas visa pastato iš kelių ar keliasdešimties modulių Išradingai modulius geba pritaikyti ir Lietuvos verslininkai. Pašnekovas prisiminė vienos Lietuvoje konstrukcija. Pas mus modulius užsakinėjantys skandinavai neslepia, kad pasirinkę šį sprendimą veikiančio įmonės pavyzdį, kuomet moduliuose sutaupo daug laiko.“ verslininkai nusprendė įrengti augalų džiovyklas.

Pasak pašnekovo, modulinis pastatas gali „Arbatos gamintojai moduliuose įrengė reikiamus atitikti tokius pat aukštus kokybės ir komforto techninius mazgus arbatžolėms džiovinti. Jei

standartus kaip ir tradicinės statybos pastatas.

V. Gabalis pasakojo, kad jei modulių pastatui pritaikomas pakabinamas fasadas ar kitos eksterjero detalės, jis taip sumaniai „paslepiamas“, kad žvelgiant iš išorės sunku įtarti, jog prieš akis modulis statinys. „ Darbas su klientais rodo, kad keičiasi lūkesčiai dėl produkto kokybės. Anksčiau klientui pakakdavo tik bazinio namelio, o dabar pageidaujama daugiau komforto, funkcionalumo, o tai galima gauti įsigijus mūsų gaminius“, – kalbėjo įmonės „Ryterna modul“ rinkodaros projektų vadovas Vainius Gabalis.

tokį mobilų fabriką prireikia perkelti į kitą vietą, tai padaryti labai paprasta: kadangi įrengimai tvirtinami į patį modulį, viską galima pervežti iš karto ir neišmontuojant. Vienu vilkiku galima transportuoti du modulius ir nereikia jokių papildomų leidimų, nes krovinys neviršija leistinų gabaritų“, – pasakojo įmonės rinkodaros projektų vadovas.

V. Gabalio teigimu, vis aktyviau moduliais domisi pavieniai asmenys, kurie nori pradėti savo verslą: „Tokiu atveju nereikia nuomoti patalpų, nes gali iš karto jas įsigyti – ir dar kilnojamas. Žinoma, gal tai bus šiek tiek brangesnis sprendimas pirkimo metu, bet ir tokios investicijos atsipirkimas gali būti greitesnis“, – sakė pašnekovas.

49

Statybos pramonė

Perversmas langų rinkoje Prasideda visiškai nauja PVC langų ir durų konstrukcinių sprendimų era.

Veiklos dvidešimtmetį mininti bendrovė GEALAN BALTIC, Baltijos šalių PVC langų ir durų profilių rinkos lyderė, pristato išskirtinę naujovę – ištisinio stiklo sistemą GEALAN-KUBUS®.

Nauja sistema GEALAN-KUBUS® – ilgamečio darbo rezultatas. Sujungęs visas kelis dešimtmečius savo kurtas inovacijas, GEALAN koncernas išsprendė konstrukcinį galvosūkį. Itin siauras rėmas ir paslėpta varčia – to PVC profilių sistemose dar nėra buvę – leidžia pastatų fasadus projektuoti taip, tarsi jie būtų iš berėmio stiklo. „Ši sistema – unikali. Neabejoju, kad architektams ji atvers daug naujų galimybių ir jie, naudodami GEALAN-KUBUS® sistemą, sukurs nemažai išskirtinių projektų. GEALAN-KUBUS® sistema apibrėžia naują plastikinių langų formų kalbą architektūroje“, – sakė bendrovės GEALAN BALTIC vadovas Jaunius Šileikis.

Daugiau estetikos ir simetrijos

galimybes. Pasitelkus naują sistemą, išnyksta riba Ištisinio stiklo sistema GEALAN-KUBUS® – absoliuti tarp vidinės patalpos ir už lango esančio vaizdo, tad gamtos vaizdas ar miesto panorama gali tapti naujovė PVC profilių sistemų sferoje, atverianti visiškai naujas plastikinių langų dizaino galimybes neatsiejama interjero dalimi. Nesvarbu, ar rėmas bus matomas 100 procentų, pusiau uždengtas, architektūroje. Daugiau šviesos ir skaidrumo ar beveik visai nematomas – atsiranda įspūdį patalpoms suteikiantys dideli stikliniai paviršiai lemia didesnę veiksmų laisvę ir naujas kūrybos paliekančios proporcijos.

50

Vadovaujantis principu, kad mažiau yra daugiau, sukuriamas naujas dizaino paprastumas. Iš išorės praktiškai nematoma varčia, vienodas matomo rėmo plotis, kartu su iš vidaus sutapdinta varčios ir rėmo plokštuma, suteikia langų konstrukcijai vienalytiškumo. Unikali sistemos ypatybė – vienodas 100 mm dydžio varčios ir rėmo bei statramsčio profilių kombinacijų plotis. Tai sukuria šiuolaikišką vaizdą, estetiškai atspindintį simetriją ir harmoniją.

Daugiau šviesos ir šilumos Daugiau stiklo ir šviesos, mažiau rėmų, nepriekaištingas stilius, puiki šilumos izoliacija – visa tai yra vienoje sistemoje. Didesnis matomo stiklo plotas atsiranda paslėpus lango rėmą šiltinamajame sluoksnyje. Taip kuriamas atviros erdvės pojūtis ir sudaromos galimybės į patalpas įsileisti daug natūralios šviesos ir aplinkos vaizdų.

GEALAN-KUBUS® unikalumą ir funkcionalumą lemia GEALAN sisteminės inovacijos: paslėpta, iš išorės praktiškai nematoma varčia lygiu paviršiumi, be stiklajuosčių.

GEALAN-STV® – novatoriška statinės stiklo paketo įklijos į varčią technologija, kuri leidžia sukurti varčią „be ribų“. Taip kuriamas lengvumo, erdvės pojūtis, tačiau kartu užtikrinamas ir maksimalus stabilumas. Stiklo paketas, įklijuotas

Statybos pramonė

į varčią pagal GEALAN-STV® technologiją, tampa lango konstrukcijos įtvirtinimo elementu, o tokia konstrukcija išlaiko didesnį statinį apkrovimą, lyginant su standartiniais langais.

GEALAN-STV® technologija užtikrina puikias statines savybes, o pažangios GEALAN-IKD® technologijos dėka pagerinama šilumos izoliacija.

GEALAN-IKD® rėmo profiliai tiekiami jau su specialiuoju šilumą izoliuojančiu putų užpildu ir gali būti iš karto panaudoti langų gamybos procese. Šių inovacijų pritaikymas ne tik leido sukurti dizaino atžvilgiu naują, šiuolaikišką ištisinio stiklo sistemą, bet ir sudarė sąlygas gaminti langų ir durų konstrukcijas energiškai efektyviems pastatams.

Daugiau spalvų Galima užmiršti tarsi uniforma nuobodžius baltus plastikinių langų rėmus ir išlaisvinti fantaziją.

Dar viena GEALAN-KUBUS® sistemos ypatybė – spalvoti profiliai, suteikiantys plačių pasirinkimo ir kūrybos galimybių. Jie gaminami pagal unikalią ACRYLCOLOR technologiją, kurią kompanija GEALAN jau daugiau nei tris dešimtmečius siūlo kaip išskirtinę alternatyvą baltiems ir laminuotiems profiliams. Nuo šiol suteikiama galimybė pasirinkti profilio spalvą, tad langai gali tapti įdomia eksterjero dalimi.

Spalva gaunama gamybos procese neatskiriamai sulydant akrilą su baltu PVC pagrindu. Akrilo sluoksnis apie 0,5 mm storesnis nei bet kuris lako ar dažo sluoksnis. Palyginus su PVC, akrilo paviršius yra kietesnis, atsparus atmosferos poveikiui, 100 proc. perdirbamas, nesilupantis ir nesibraižantis. Švelniai matinis, lygus ir neporėtas paviršius mažiau tepasi ir dulka. Šios savybės yra aktualios lango išorinei pusei, todėl pagal ACRYLCOLOR technologiją yra gaminama tik išorinė profilių sienelė. Iš vidinės pusės langai lieka balti arba laminuojami spalvota ar medieną imituojančia raštų plėvele.

Užs. Nr. 17-22

Lengva priežiūra ir funkcionalumas Gamintojai kruopščiai numatė ne tik dizaino ir kūrybos galimybes projektuotojams bei architektams, bet ir apgalvojo galutinių sistemos naudotojų poreikius. Dėl rėmų geometrijos GEALAN-KUBUS® sistemos langus ypač lengva

prižiūrėti. Sistema turi aptakius vidinius rėmo kontūrus, rėmo sąvaroje atsisakyta tarpinės, o pats rėmas išlenktas imituojant vidurinę tarpinę. Ši sistema plačiai pritaikoma įvairios paskirties pastatams. GEALAN-KUBUS® galima kombinuoti su puikiai Baltijos šalių rinkose užsirekomendavusia GEALAN S 9000 sistema ir pritaikyti langų, balkono durų gamybai. Pažangi ir ambicinga kompanija laužo stereotipus. Jausdama terasų durų poreikį, ji rinkai pasiūlė ne vieną sisteminę inovaciją: atverčiamas į vidų ir į šoną nustumiamas duris (PSK), pasižyminčias lengvu varstymu, dideliais stiklo plotais ir mažai matomo rėmo; pakeliamas ir nustumiamas (HST) duris, išsiskiriančias puikia šilumos izoliacija, maksimalių matmenų, ypatingai lengvai varstomas, grindys gali turėti paslėptą slenkstį, ir visada pasižymi elegantiška konstrukcija. Žinovai ypač rekomenduoja derinti GEALANKUBUS® su GEALAN S 9000 pakeliamų ir nustumiamų durų (HST) sistema. Šios sistemos parametrai – vieni geriausių rinkoje. 6,5 m pločio lango ir durų sistema, atitinkanti pasyviojo namo parametrus – retenybė. Kompanijai pavyko pasiekti tikslą, kuris atrodė neįmanomas, ir pasižyminčių sistemų GEALAN S 9000 pardavimai užtikrinti, kad terasos durys atitiktų ir pasyviųjų, ir ūgtelėjo nuo 5% iki 20%.

A+ energinės klasės namų reikalavimus. „Šiuo metu inovatyviausią rinkoje sistemą – GEALAN-KUBUS® – sukurti padėjo GEALAN Kuria išprususią rinką koncerno investicijos į inovacijas, nuolatinis siekis GEALAN-KUBUS® profilių sistema leidžia pagaminti tobulėti ir nenuleisti kokybės kartelės. Prasta šilumos charakteristika pasižymintys langai yra į tokias šiuolaikines langų ir durų konstrukcijas, balą išmesti pinigai: sutaupyti keli šimtai eurų per kokios nebuvo pasiekiamos kuriant klasikines plastikinių langų sistemas. Plastikiniai langai savo porą metų iš kišenės išslys mokant brangiau už pažangios daugiakamerinės sistemos dėka atitinka šilumą. Džiugu, kad rinka eina pažangos keliu ir vis energijos taupymo funkcinius reikalavimus. Tačiau labiau vertina kokybę. Langas jau vertinamas ne tik kaip itin svarbus funkcinis, bet ir kaip dizaino konstrukciniu požiūriu iki šiol buvo susiduriama elementas, tad dažniau renkamasi spalvotus rėmus. su ribinėmis kliūtimis. Kalbant apie didelių išmatavimų elementus su daugiau stiklo ir mažiau Matome, kaip keičiasi klientų poreikiai, tad esame nusiteikę tikrai optimistiškai ir į ateitį žvelgiame rėmo bei didesniu šviesos srautu, tradiciniai drąsiai“, – sakė GEALAN BALTIC vadovas J. Šileikis. plastikiniai langai dažnai neatitinka nustatytų GEALAN BALTIC vadovas atskleidžia, kad reikalavimų. bendrovė jau turi užsakymų naujajai GEALANGEALAN BALTIC ne tik investuoja į naujų produktų kūrimą, bet ir aktyviai vykdo edukacinę KUBUS® sistemai, bendradarbiauja su kone šimtu langų gamintojų bei pagrindiniais Lietuvos veiklą, skatina vartotojus rinktis kokybiškus nekilnojamo turto vystytojais. Kompanija viliasi, produktus, supažindina su naujovėmis. Patirtį, profesionalumą ir veržlumą atspindi ir kompanijos kad ilgai specialistų laukta unikali ištisinio stiklo GEALAN-KUBUS® sistema privers visus aiktelėti iš veiklos rezultatai. Praėjusiais metais Lietuvoje išskirtinėmis energinio efektyvumo ypatybėmis netikėtumo ir atvers naują PVC langų rinkos erą.

51

Statybos pramonė

Aukso medaliu įvertintos termožaliuzės – genialus saulės energijos panaudojimas „Collect&Reflect“ termožaliuzės sukėlė tikrą revoliuciją langų uždangų rinkoje. Didžiausiose tarptautinėse parodose šiam lietuviškam produktui prognozuojama ypač sėkminga ateitis, o nacionaliniuose „Lietuvos metų gaminio 2016“ apdovanojimuose analogo pasaulyje neturinčios langų uždangos, kurias gamina „Ardena“, pelnė aukso medalį.

Revoliuciją sukėlusios ir pasaulį nustebinusios termožaliuzės buvo sukurtos siekiant kuo labiau sumažinti šilumos nuostolius.

Keičiantis statybos ir energinių klasių reikalavimams, buvo sprendžiama, kaip pasyvūs namai galėtų tapti aktyvūs ir kokie sprendimai padėtų tai pasiekti. Nors genialu tai, kas paprasta, tačiau teko pagaminti daugiau kaip 50 prototipų, kol rinkai buvo pristatytos unikalios žaliuzės.

Gaminio kūrėjai – tai lietuvių mokslininkų ir 52

Taigi, šis sprendimas kuria sveikesnę aplinką ir prisideda prie aplinkosauginių vertybių puoselėjimo, energijos sąnaudų mažinimo. „Collect & Reflect“ žaliuzės nuo kitų skiriasi unikalia juostelių konstrukcija ir specialiai parinktų medžiagų energinių savybių panaudojimu. Žaliuzių inžinierių bendruomenė, susibūrusi į įmonę „SVA“, gamyboje naudojamas nedažytas aliuminis, kuri išskirtines unikaliųjų žaliuzių gaminimo ir atspindintis iki 97 proc. infraraudonųjų spindulių ir platinimo teises Lietuvoje perleido įmonei „Ardena“. taip apsaugantis patalpas nuo perkaitimo. Šios išmaniosios žaliuzės žiemą surenka saulės Kita, šaltajam sezonui pritaikyta, žaliuzių pusė energiją ir ją panaudoja patalpai šildyti, o vasarą yra padengta šviesą sugeriančia medžiaga. riboja saulės spindulių patekimą į erdvę ir apsaugo Oro temperatūrą reguliuoti leidžia ne tik ją nuo perkaitimo, patalpa vėsinama. naudojamos medžiagos, bet ir ypatingos S formos Kita svarbi šių termožaliuzių savybė – su jomis žaliuzių lomelių konstrukcijos, kurios sukuria efektyviai valdant saulės energiją, nuolat džiovinama konvekcinį oro srautą ir, vos tik pašvietus saulei, pradeda šildyti patalpas. lango niša ir neleidžiama veistis pelėsiui.

Statybos pramonė

Užs. Nr. 17-14

Taupo elektros energiją Siekiant patikrinti, kaip praktiškai veikia termožaliuzės, buvo atlikti bandymai, pasitelkiant į pagalbą Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkus, dirbančius Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje.

Bandymui pasirinkti du identiški kabinetai: viename iš jų buvo sumontuotos „Collect&Reflect“ žaliuzės, o kitame – paprastas roletas. Siekiant ypač tikslių tyrimo rezultatų, visi matuojamų rodiklių duomenys buvo registruojami vienodais laiko intervalais, tai yra kas 5-10 minučių, o matavimų periodas truko daugiau nei septynias dienas.

Atlikus matavimus patentuota įranga, paaiškėjo, jog patalpų, kurių langai buvo uždengti skirtingai, temperatūra skyrėsi net trimis laipsniais.

Ką reiškia šis skirtumas?

Trys laipsniai yra jaučiami be jokių papildomų matavimo prietaisų ir gali nulemti žmogaus savijautą – jam bus sunkiau susikaupti, greičiau pavargstama. Karštą dieną, norint

sumažinti temperatūrą, patalpą reikėtų vėsinti kondicionieriumi ir naudoti elektros energiją.

Remdamiesi bandymo rezultatais, mokslininkai suskaičiavo, jog vienas šių žaliuzių kvadratinis metras gali sutaupyti apie 300 kWh elektros energijos per metus – tiek, kiek per šį laikotarpį sunaudotų elektros prietaisai temperatūrai palaikyti.

Po užsienio įvertinimo, pirmieji medaliai ir Lietuvoje Vos pristatytos visuomenei, termožaliuzės „Collect&Reflect“ sudomino visus: architektus, dizainerius, namų ir butų gyventojus, biurų savininkus. Abejingų nelieka, nes visiems susidomėjusiems svarbu taupyti elektros energiją bei saugoti gamtą. Žmonės šiuo požiūriu darosi sąmoningesni, jiems svarbus ne tik finansinis jų veiksmų rezultatas, bet ir socialiai atsakingas elgesys. „Collect&Reflect“ yra naujosios kartos pasirinkimų simbolis, sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Tai racionalus sprendimas, kuris dėl savo kainos yra prieinamas kiekvienam, o jo duodama grąža, lyginant su kitais langus dengiančiais gaminiais, akivaizdžiai didesnė. „Collect&Reflect” termožaliuzės buvo pristatytos tarptautinėse parodose Anglijoje, Prancūzijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir visur, pasak bendrovės „Ardena“ projektų vadovės Barbaros Litvinovič, sulaukė ypač didelio pasyvaus ir net aktyvaus namo idėją bei statybų sektoriaus naujienas stebinčių įmonių susidomėjimo, noro bendradarbiauti.

„Juos domina pagrindinės gaminio savybės bei galimybė jas suderinti su visame pasaulyje vis didėjančiais namų energinio efektyvumo reikalavimais“, – sako įmonės atstovė, pastebėdama, kad neretai Lietuvoje sukurti produktai ar aukštos kokybės gaminiai yra labiau vertinami už šalies ribų nei vietinėje rinkoje.

Lietuvoje vartotojas nepatiklus, tad lietuviški, šalyje sukurti, gaminiai dažniau susiduria su neigimu, skepticizmu nei palaikymu, todėl bendrovė ypač džiaugiasi tuo, kad susidomėjimas šiomis žaliuzėmis auga.

Dar net nepradėjus gamybos unikalios termožaliuzės „Collect&Reflect“ pelnė daugelį pasaulinių laimėjimų ir nominacijų tarptautiniuose renginiuose, kol galiausiai 2016 m. pabaigoje buvo įvertintos ir Lietuvos ekspertų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ pelnė aukso medalį. „Mes įrodėme, kad mūsų gaminamos žaliuzės yra vertos dėmesio ne tik kitose šalyse, bet ir čia, kur jos buvo sukurtos vietos mokslininkų ir pradėtos gaminti mūsų pačių sukurtose gamybos linijose“, – sako bendrovės „Ardena“ projektų vadovė Barbara Litvinovič.

Jau testuojami ir „Collect & Reflect“ autonominio valdymo elementai, kurie leis žaliuzes valdyti išmaniuoju įrenginiu naudojant belaidį ryšį ar, pagal aplinkos daviklių duomenis, palikti veikti autonomiškai.

Vilnius • Vytenio g. 20 Kaunas • Savanorių pr. 288 Klaipėda • Minijos g. 62 Šiauliai • Pramonės g. 17B PC NIC www.ardena.lt 53

54

Statybos pramonė

„TERMOPORAS“ – ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės. „TERMOPORAS“ yra ekologiška ir efektyvi termoizoliacinė medžiaga.

Tipas

Panaudojimas

TERMOPORAS EPS 50

Naudojamas tarpsluoksniniam sienų ir šlaitinių stogų apšiltinimui.

TERMOPORAS EPS 60

Naudojamas fasadų su nedidele apkrova apšiltinimui.

TERMOPORAS EPS 70

Naudojamas grindų su nedidele apkrova apšiltinimui.

TERMOPORAS EPS 70 SnF

Naudojamas fasadų apšiltinimui iš išorės padengiant polistireninį putplastį tinku ar lakštiniais elementais.

TERMOPORAS EPS 80

Naudojamas plokščių stogų ir grindų apšiltinimui.

TERMOPORAS EPS 100

Naudojamas vidutinio apkrovimo plokščių stogų ir grindų (salės, kavinės) apšiltinimui.

TERMOPORAS EPS 150

Naudojamas plokščių stogų su padidinta apkrova (terasos, apželdinti stogai) apšiltinimui.

TERMOPORAS EPS 200

Naudojamas grindų su labai didele apkrova (parkavimo aikštelės, pramoniniai pastatai, saugyklos) apšiltinimui.

„NEOPORAS“ - patobulintas pilkos spalvos baltojo polistireninio putplasčio analogas, kurio termoizoliacinės savybės „NEOPORO“ panaudojimas leidžia sumažinti termoizoliacinės medžiagos storį ir transportavimo sąnaudas.

NEOPORAS EPS 70 SnF

Naudojamas fasadų apšiltinimui iš išorės padengiant polistireninį putplastį tinku ir lakštiniais elementais.

NEOPORAS EPS 80

Naudojamas plokščių stogų ir grindų apšiltinimui.

NEOPORAS EPS 100

Naudojamas vidutinio apkrovimo plokščių stogų ir grindų (salės, kavinės) apšiltinimui.

„GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriantis žalsvas polistireninis putplastis.

GEOPORAS EPS 100

Naudojamas išorinių rūsio sienų ir grindų, kuomet yra sąlytis su gruntu, apšiltinimui.

TERMOPORAS

Deklaruojami dydžiai

EPS 50

Šilumos laidumas (W / (m•K))

≤ 0,042 ≤ 0,041 ≤ 0,039 ≤ 0,037

EPS 60

EPS 70

EPS 80

NEOPORAS

GEOPORAS

EPS 100 EPS 150 EPS 200

EPS 70

EPS 80

EPS 100

EPS 100

≤ 0,035

≤ 0,035

≤ 0,033

≤ 0,032

≤ 0,031

≤ 0,031

≤ 0,036

Ilgalaikis įmirkis visiškai panardinus vandenyje (masės %)

≤5

≤5

≤5

≤5

≤5

≤5

≤5

≤3

≤3

≤3

≤2

Gniuždymo įtempis, esant 10% deformacijai (kPa)

≥50

≥ 60

≥70

≥80

≥100

≥150

≥200

≥70

≥80

≥100

≥100

55

• universalūs statybiniai blokeliai bauroc CLASSIC ir bauroc UNIVERSAL; • sąramos bauroc; • perdangų plokštės bauroc; • sienų plokštės bauroc.

2001 m. „Aeroc International“ gamykloje, įsikūrusioje Andja kaime netoli Kundos uosto, buvo pradėti gaminti patvarūs termoizoliaciniai blokeliai „Eco Term“, kurie dėl savo unikalumo netrukus tapo itin populiarūs. Minėti bauroc tęs ir įtvirtins visas geras iniciatyvas ir vertybes, kurias AEROC sukūrė per 15 sėkmingos blokeliai visų pirma buvo skirti statyti masyvias vienasluoksnes išorines veiklos metų. sienas, kurioms nereikia papildomos šiluminės izoliacijos.

Prekės ženklas AEROC drauge su šūkiu „Light medžiagų, kurių paskirtis gali būti pati įvairiausia bauroc – tai visuotinai naudojami gaminiai, nes jie patikimi ir as Air, Hard as Rock“ („Lengvi kaip oras, tvirti kaip (bau vokiečių kalba reiškia statyba), pradedant individualių gyvenamųjų namų statyba ir baigiant vertinami. akmuo“) atspindėjo dvi svarbias mūsų gaminių žemės ūkio bei pramoninės paskirties pastatų apdaila. Antroji šio prekės ženklo sudedamoji dalis roc ir toliau pabrėžia natūralią medžiagų kilmę – visi produktai pagaminti iš akmens, t. y. akytojo betono. Atsižvelgiant į tai, kad didelė mūsų gaminių dalis parduodama eksporto rinkose, naujasis tarptautinis prekės ženklas padeda geriau pristatyti visą didelį siūlomų gaminių asortimentą ir tampa įmonės „vizitine kortele“ tiek jau turimose, tiek ir naujose rinkose.

bauroc asortimentas: • lengvų, vienasluoksnių, masyvių išorinių sienų statybai skirti blokeliai bauroc ECOTERM+; • pertvarų plokštės bauroc ELEMENT; • itin tvirti blokeliai bauroc HARD; • sunkesni blokeliai bauroc ACOUSTIC geriausiai garso izoliacijai užtikrinti;

• klientams bauroc– tai ekologiškas bei alergijos nesukeliančios mineralinės statybinės medžiagos; • statybininkams bauroc – kokybės garantija, atitinkanti aukščiausius europinius standartus.

Todėl bauroc nuosekliai vystys gamybą, kad galėtų pasiūlyti klientams modernius ir holistinius sprendimus, atitinkančius aukščiausius pramonės ir statybinių medžiagų standartus.

Patyrusių įmonės darbuotojų komanda ir toliau stengsis, kad statybos procesas taptų dar patogesnis. Siekiant šio tikslo, bus didinamas asortimentas ir gerinamas produktų pristatymas, tai užtikrins dar sklandesnį gamybos procesą ir lems kokybiškus rezultatus. Remdamiesi ilgamete patirtimi, mes ne tik sukursime naujas vertybes, bet ir išlaikysime bei įtvirtinsime ankstesnius pasiekimus.

Užs. Nr. 17-19

savybes: lengvumą (air – oras) ir tvirtumą (rock – akmuo).

Vienasluoksnių išorinių sienų statybai skirti ECOTERM+ blokeliai vis dar sudaro įmonės gaminių asortimento svarbiausią dalį, o „Aeroc International“ yra vienintelė šių produktų gamintoja Baltijos šalyse ir Skandinavijoje.

Pažymėtina, kad visus 15 veiklos metų įmonė nuolat vystėsi, todėl gaminių asortimentas išaugo kelis kartus. Greta įvairių statybinių blokelių siūlome armuotas sąramas, didelių matmenų montuojamas pertvarų ir sienų plokštes, ugniai atsparias sienų plokštes, sausus statybinius mišinius, įrankius ir pagalbinius reikmenis. Kitaip tariant, mes gerokai paūgėjome ir jau nebetelpame į ankstesnius prekės ženklo AEROC rėmus.

Naujoji mūsų tapatybė ir prekės ženklas bauroc simbolizuoja daug skirtingų statybinių

KONKURSAS

„Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“ Tarptautinės statybos ir remonto parodos RESTA metu pirmą kartą įvyks konkursas „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“. Konkurso metu kiekvienoje iš 5 parodos salių ir lauko teritorijoje bus išrinktos 6 įspūdingiausios parodos ekspozicijos.

Nugalėtojai bus skelbiami trečią RESTOS dieną, t. y. balandžio 28 d., 15 val.

5 salės fojė.

Renginio organizatoriai:

Į „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“ vardą pretenduoja stendai, kuriuose aiškiai pateikiama informacija, meninė raiška atitinka turinį.

Taip pat bus vertinamas originalumas, ambicingumas, kokybė.

Nugalėtojus Vertinimo komisija atrinks posėdyje – diskusijoje.

Diskusijos medžiaga su komisijos narių pastebėjimais, profesionaliais pasiūlymais, ekspozicijų aptarimu bei nugalėtojais bus paskelbta žiniasklaidoje, organizatorių tinklalapiuose (www.litexpo.lt ir www.statybunaujienos.lt), viešinama per naujienų agentūras.

Parodos stendus vertins: Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas architektas

Portalo www.statybunaujienos.lt vyr. redaktorė

prof. Marius Šaliamoras

Genė Drungilienė

Prizus įsteigė:

LITEXPO Projektavimo skyriaus vadovas

Dmitrij Voitkevič Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorius

Marius Urbanavičius Mocevičiaus firma „Ginalas“ – STIHL ir VIKING atstovė Lietuvoje

Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedros vedėjas architektas doc. Rokas Kilčiauskas

Technologijos

Naujausios „Švykų“ paslaugos –

katilų izoliavimas, pramoninis valymas ir pavojingų atliekų tvarkymas

Pernai bendrovė „Švykai“ pasiūlė rinkai naujų paslaugų – tai katilų apmūrijimas ir izoliavimas, pramoninis valymas ir pavojingų atliekų tvarkymas. „Medžiagos, kvalifikacija ir technologijos yra trys dėmenys, kurie lemia darbų kokybę“, – sako bendrovės „Švykai“ direktorius Gediminas Švykas, pristatydamas naujausias paslaugas, kurias bendrovė pradėjo teikti praėjusią vasarą. būdas yra katilą išmūryti šamotinėmis plytomis Šiems reikalingiems darbams – katilų apmūrijimui ir izoliavimui, pramoniniam valymui ir arba ugniai atspariais mišiniais, o vamzdynus pavojingų atliekų tvarkymui – bendrovė turi visus izoliuoti ir apskardinti. privalomus leidimus, sertifikatus.

Paprastai gamyklinės ugniai atsparios medžiagos sudega per 2–3 metus, tad po kurio Izoliavimo technologijos: laiko tenka jei ne keisti visą nuo ugnies ir karščio saugančią sistemą, tai bent jau remontuoti nuo plytų mūro iki naujausių atskiras vietas. Kokias naudoti technologijas, lemia cheminių mišinių įrenginio galia, gamykliniai jo parametrai arba Veikiančius įrenginius, kad ir kokie geri jie būtų, gamintojo nurodyti reikalavimai, kaip saugiai reikia prižiūrėti. Ypač kalbant apie tokius svarbius naudoti įrenginį. inžinerinius įrenginius ir objektus, kokie yra „Jeigu vienus įrenginius užtenka futeruoti elektros jėgainės, šilumos gamybos įmonės, naftos (futeruotė, arba iškloja, – šiluminių įrenginių, produktų perdirbimo ar chemijos gamyklos. chemijos aparatų vidinė danga iš ugniai ar „Kai imamės katilų apmūrijimo ir izoliavimo darbų, visai nesvarbu, kokia kuro rūšis naudojama, chemikalams atsparių medžiagų) ugniai atspariomis plytomis, kitur reikia suformuoti – sako bendrovės „Švykai“ projektų vadovas vadinamąjį termoizoliacinį sumuštinį, kai būtina Saulius Prialgauskas. – Visi katilai, krosnys, įrengti kelis izoliuojančius sluoksnius“, – sako S. pakuros bei kiti įrenginiai, kurie yra susiję su Prialgauskas. ugnimi, karščiu, privalo būti padengti karščiui, Viena iš seniausių technologijų, kurias, ugniai atspariomis dangomis arba kitaip saugodami katilus nuo ugnies poveikio, naudoja izoliuojami.“ Tai padaroma katilus betonuojant, ir „Švykai“, yra ugniai atsparus plytų mūras. Tokia apmūrijant ar kitaip izoliuojant. Vienas iš paprasčiausių, tačiau labai kruopštus ir laiko imlus technologija yra sena, patikima ir, kaip sako 58

bendrovės specialistai, tarnaus dar ilgai. Įrenginių, apsaugotų tokiu būdu, Lietuvoje yra labai daug.

Tačiau į rinką ateina ir naujos medžiagos. Vienos jų – ugniai atsparūs mišiniai. Anksčiau buvo naudojami cemento mišiniai. Tačiau jų tarnavimo laikas yra per trumpas, paruoštą mišinį būtina sunaudoti per pusmetį, nes vėliau jį teks tiesiog išmesti.

Pastaruoju metu rinkoje kelią skinasi ugniai atsparūs cheminiai mišiniai. Jie yra brangesni už įprastus cemento mišinius, tačiau kur kas pranašesni: jie gali būti laikomi kad ir penkerius metus; jiems būdingos kur kas geresnės savybės, plėtimosi koeficientas yra mažesnis negu cementinių mišinių. Nors ir brangesni, tačiau cheminiai mišiniai sparčiai populiarėja rinkoje.

Patikima: darbuotojus apmoko medžiagų gamintojai „Katilus mūrydami ugniai atspariomis plytomis, mūsų žmonės naudoja pačius paprasčiausius įrankius, kokius naudoja ir mūrininkai, o torkretavimas (torkretas – tinkas + sutirštėjęs betono arba skiedinio sluoksnis,

Technologijos

užsakovų kvietimu dirbome Latvijoje, šiemet jie vėl mus kviečia – patiko mūsų darbas.“

Užs. Nr. 17-15

Nuo kompleksinių paslaugų iki unikalių technologinių sprendimų „Švykai“ taip pat yra ir viena iš didžiausių Lietuvos kompanijų, teikiančių specializuotas tiltų remonto ir pramoninių objektų remonto paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse.

Didžiąją Lietuvos ir užsienio rinkose atliktų darbų dalį sudaro tiltų remontas. Pernai baigtas Biržų pilies medinio tilto remontas, kuris buvo sudėtingas dėl ne tik medinio tilto Lietuvoje iš sovietmečio yra likusių pesticidų su turėklais, bet ir dekoratyvių medinių vartų sandėlių. Pavojingomis medžiagomis užteršti architektūrinių detalių, kurias reikėjo išsaugoti. dideli plotai, gruntas. „Mes ardome pesticidų Buvo suremontuotas tiltas per Kančioginos upę sandėlius, šaliname pesticidais užterštą gruntą ir Krikonių kaime, Ignalinos rajone: statinys buvo vežame utilizuoti galutiniams pavojingų atliekų užpurkštas suslėgtu oru ant kokio nors paviršiaus) tvarkytojams“, – sako bendrovės „Švykai“ projektų rekonstruotas įrengiant užpilamo skliauto tiltą.

Remontuojant tiltą, vedantį iki Karvinės salos vadovas S. Prialgauskas. Vietoj užteršto grunto reikalauja kitokių priemonių ir kvalifikacijos“, – Trakuose, teko sumontuoti ir laikiną tiltą. atvežamas naujas, užsėjama žolė. sako bendrovės „Švykai“ direktorius G. Švykas.

Bendrovės „Švykai“ kompetencijas rodo ir Bendrovė šiuo metu vykdo 2 mln. eurų vertės Atliekant torkretavimą, naudojamos specialios Norvegijoje įgyvendinti neeiliniai projektai. torkreto mašinos. Ankstesnėms torkreto mašinoms projektą: Lietuvos elektrinėje tvarko pavojingas Įmonės direktorius Gediminas Švykas mini pakako kompresoriaus, suspausto oro, o naujosios atliekas, techninę izoliaciją, užterštą asbestu.

Norvegijos aukščiausio geležinkelio Hjuksa tilto Demontuojant pavojingą izoliaciją, įrenginiai kartos torkreto mašinos naudoja specialų tam (aukštis – 65 m) antikorozijos darbus, ilgiausio apgaubti specialiomis 20–40 m aukščio dangomis, tikros cheminės sudėties skystį. šioje šalyje pontoninio Bergsoysund tilto remontą. palapinėmis iš armuotos plėvelės. Išeidami iš Izoliuodama katilus, bendrovė naudoja Norvegijoje „Švykai“ darbavosi remontuodami pavojingos aplinkos, darbuotojai praeina pro vokiečių ir skandinavų gamybos medžiagas, ir kultūros paveldo objektus. Ypač svarbus specialiai jiems įrengtas apsaugas, kur palieka ir pažangias technologijas – tai, kas naudojama ir projektas – kartu su partneriais remontuotas specialią aprangą bei kitas asmenines apsaugos Europoje. vienas iš dviejų seniausių Norvegijoje išlikusių priemones. „Kadangi minėti darbai yra specifiniai, ketaus konstrukcijų tiltas, pastatytas 1837 metais.

Pavojingos techninės izoliacijos atliekos reikalaujantys tam tikrų žinių ir kompetencijų, Norvegijoje įgyta kompetencija, darbo patirtis dedamos į specialius maišus, kurie kraunami į turime specialiai tam parengtus darbuotojus, atvėrė kelius į Vokietiją, Švediją, kur įmonė atliko konteinerius ir vežami galutiniams pavojingų kuriuos paprastai apmoko patys medžiagų tiltų antikorozijos darbus. atliekų tvarkytojams. gamintojai“, – sako G. Švykas, pabrėždamas Atšilus orams, „Švykai“ pradės darbus „Mums suteikta teisė tvarkyti pavojingas tokios sinergijos pranašumus: niekas geriau už Prancūzijoje.

Sykiu su partneriais – Prancūzijos atliekas, kurių yra daugiau kaip 2 tūkst. kodų, medžiagos gamintojus nežino, kaip ją panaudoti kompanija – trejus metus darbuosis, atlikdami – sako S. Prialgauskas. – Tai ne tik pesticidų efektyviausiai. Įmonė šiemet planuoja apmokyti sandėliai, asbestas, bet ir gruntas, užterštas naftos gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų dar šešis darbuotojus, nes rinka plečiasi, darbų antikorozijos darbus. Nors sutartis pasirašytas produktais, deginant mazutą susidarę pavojingi daugėja, naudojamos sudėtingos medžiagos, trejiems metams, tikimasi, kad ji bus tęsiama lakieji pelenai bei kitos atliekos, kurias tvarkant tad ir darbuotojų, ir meistrų, ir projektų vadovų ilgiau. Planuojama, kad kas mėnesį Prancūzijoje būtinas specialus pasirengimas.“ kvalifikacija turi būti aukšta. darbuosis apie 20 žmonių.

Specialiai parengta, atestuota „Švykų“ „Paslaugas užsakovams teikiame atsakingai komanda taip pat dalyvauja ir likviduojant avarijų Pavojingos atliekos. Specialiai ir profesionaliai, – sako bendrovės „Švykai“ padarinius, kai išsilieja naftos produktai, kitos parengta komanda likviduoja ir pavojingos aplinkai ir žmogui medžiagos. direktorius Gediminas Švykas, pabrėždamas, avarijų padarinius kad jo įmonė gali teikti ne tik kompleksines „Šias paslaugas teikiame ne tik Lietuvoje, bet paslaugas, bet ir vykdyti unikalius technologinius Dar viena nauja veiklos sritis, kurios ėmėsi ir užsienyje – Baltijos šalyse, – sako bendrovės sprendimus. „Švykai“, yra pavojingų atliekų tvarkymas. „Švykai“ direktorius G. Švykas. – Pernai privačių 59

Technologijos

„Tai, kas šiuo metu vyksta kelių statybos ir namų renovacijos techninės priežiūros rinkoje, visiškai nesuvokiama ir nepateisinama“, – sako bendrovės Laboratorinių bandymų centras direktorius Gediminas Kunčinas, įmonei vadovaujantis nuo jos įkūrimo.

Bendrovės Laboratorinių bandymų centras direktorius Gediminas Kunčinas

UAB

Laboratorinių bandymų centras

Sėkmingai veiklai kompetencijos ir technologijų negana – dažnai tenka įveikti viešųjų pirkimų pinkles Kaune įsikūrusi bendrovė Laboratorinių bandymų centras (LBC) veikia keliuose segmentuose: atliekami asfaltbetonio, kelio pagrindų, betono mišinių ir cemento tyrimai; teikiamos kelių statybos darbų techninės priežiūros paslaugos. Tačiau daugiausia problemų, kaip sako įmonės vadovas Gediminas Kunčinas, kyla dėl kelių statybos techninės priežiūros paslaugų, kurios perkamos viešųjų pirkimų būdu.

18–20 tūkst. eurų vertės darbus perka už tūkstantį eurų „Konkursai laimimi nerealiomis kainomis – už tokius pinigus neįmanoma teikti paslaugos“, – atvirai sako LBC direktorius Kunčinas. Neseniai LBC dalyvavo konkurse dėl galimybės teikti kelių 60

remonto techninės priežiūros paslaugas Kauno rajone. Objekto darbų vertė siekė 3 mln. eurų, o techninės priežiūros paslaugos buvo nupirktos už kiek daugiau negu 1,6 tūkst. eurų, įskaičiuojant ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokia buvo pasiūlyta mažiausia kaina. Didžiausio pasiūlymo vertė buvo 80 tūkst. eurų. „Realiai tokiame objekte darbai kainuotų 18–20 tūkst. eurų su PVM“, – sako G. Kunčinas.

Patyręs specialistas prisipažįsta negalintis suvokti, kaip atlikti kelių remonto techninę priežiūrą už vos daugiau negu 1 tūkst. eurų – tokia suma lieka iš 1,6 tūkst. eurų atskaičiavus privalomą techninės priežiūros draudimą ir PVM. „Pagalvokite realiai, kaip galima metus teikti techninės priežiūros paslaugas keliuose objektuose, kurie išmėtyti po visą Kauno rajono

teritoriją? – stebisi LBC vadovas. – Rinka yra iškreipta.“ Analogiškoje situacijoje LBC buvo atsidūrusi ir pernai, kai dalyvaudavo daugiabučių namų renovacijos konkursuose. Pasak G. Kunčino, jeigu realią kainą padalintum iš penkių ar aštuonių ir dar kiek pamažintum, gali tikėtis laimėti. Ir tokius konkursus visoje šalies teritorijoje paprastai laimėdavo kelios įmonės, kuriose dirba po tris žmones. „Vyksta nesąžininga konkurencija, todėl kyla grėsmė ir kokybei. Tokiu būdu konkursą laimėjęs techninis prižiūrėtojas, be abejo, nesilanko objekte, nes jeigu jis nuolat važinėtų į objektus, laimėtų pinigų niekaip neužtektų“, – tvirtina G. Kunčinas, pastebėdamas, kad yra užsakovų, kuriems tokia situacija labai palanki.

Technologijos

LBC, laimėjusi konkursą teikti laboratorinių bandymų paslaugą, susidūrė su tokiais užsakovais.

Paskambinus techniniam prižiūrėtojui pasiteirauti, kur gręžti kernus, atsakymas buvo vertas mažiausios kainos: gręžkite, kur norite, ir būtų gerai, jeigu atsiųstumėte objekto nuotraukas, parašydami, kaip vyksta darbai.

Tokios sąlygos, kurios leidžia dempinguoti kainas ir kelia grėsmę kokybei, G. Kunčino įsitikinimu, nesukuria teigiamos verslo aplinkos, be to, tikrai nesudaro galimybių sąžiningai konkuruoti smulkiajam verslui.

Užs. Nr. 17-11

Patirtį kaupia jau šeštą dešimtmetį

rekonstrukcijos pirmojo etapo darbus. Centrui talkinant, buvo paruošti sugriežtinti kito etapo rekonstrukcijos techniniai reikalavimai ir granitui, ir Laboratorinių bandymų centras veiklą pradėjo darbų kokybei. prieš 52 metus.

LBC kartu su partneriais dalyvauja Kelių LBC direktoriaus nuomone, turėtų vykti ne Buvusi Kelių, tiltų eksploatacijos tresto direkcijos skelbiamuose konkursuose. Įmonės centralizuoti viešieji pirkimai, o viešas konkursas, laboratorija (dabar – Laboratorinių bandymų centras) kompetencija šiuose projektuose – laboratoriniai kurio sąlygose būtų numatyta ne vien mažiausia buvo pirmoji akredituota statybinė laboratorija bandymai. Jungtinės veiklos pagrindu LBC kaina, bet ir kiti specialūs reikalavimai. Vienas tokių: Lietuvoje ir yra viena iš trijų nepriklausomų kelių darbavosi ne viename svarbiame šalies objekte: 50–55 proc. pasiūlymo lemtų kaina, o likusią dalį statybos srityje dirbančių pagal standartą LST EN VIA Baltica magistralėje, Kauno Laisvės alėjoje, – specialių reikalavimų atitikimas. Galbūt turėtų ISO/IEC 17025 akredituotų laboratorijų, atliekančių Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, miestų ir būti nustatytas ir laikas, kiek viename objekte turi statybinių medžiagų – užpildų, bitumo ir bituminių miestelių aikštėse, gatvėse, keliuose. praleisti techninis prižiūrėtojas. Taip būtų paprasta rišiklių, cemento, betono mišinių bei gaminių, įvertinti, ar specialistas gali realiai, o ne teoriškai granito, asfaltbetonio mišinių, kelio pagrindų ir Darbuojasi kvalifikuota komanda suteikti paslaugą ir lemti kokybišką darbą. dangų kokybinius bandymus.

Sutikdamas, kad visi siekia pirkti už mažiausią Sprendimai, kuriuos neretai tenka priimti „čia ir kainą, G. Kunčinas siūlo vadovautis vadinamąja dabar“, galimi tik turint puikiai pasirengusią komandą.

Užsakymų „liūto dalis“ tenka skaičiuojamąja kaina arba, atmetus mažiausią LBC komandą sudaro kvalifikuoti, ilgametę kelių statybai ir didžiausią kainas, orientuotis vidutinės kainos patirtį turintys darbuotojai, kurių kvalifikacijai kelti ribose. Įvedus papildomus rodiklius, kurie leistų 60–70 proc. LBC užsakymų sudaro kelių statybos bendrovė lėšų negaili. spręsti apie įmonės patikimumą, gebėjimus ir pan., bandymai ir kelių statybos objektų techninė „Darbuotojai nuolat mokosi, lanko kursus, galima būtų artėti prie realių kainų. Tačiau tokius priežiūra, o likusi dalis – betono, cemento ir kitų atlieka daug palyginamųjų bandymų, kad būtų rodiklius teismai neretai vertina įtariai, manydami, statybinių medžiagų bandymai. užtikrinama paslaugos kokybė, – sako LBC kad sąlygos neva sudarytos konkrečiai įmonei arba kokybės vadybininkė Loreta Valentinavičienė. „Mūsų centras yra pasirengęs atlikti daugiau reikalavimai vertinami kaip pertekliniai.

– Nevengiame bendradarbiavimo ir su kitomis betono bandymų – su turimais pajėgumais laboratorijomis, nes tai leidžia pasitikrinti, kad „Didžiausia problema, kad ydingi viešieji apimtis galime didinti 50 procentų“, – sako tikrai savo darbą atliekame gerai.“ pirkimai eliminuoja iš konkurso rimtus, p. Kunčinas. Į patyrusią komandą jauni specialistai ateina kompetentingus tiekėjus“, – apgailestauja Vis dažniau objektuose naudojant granitinius LBC vadovas G. Kunčinas, sutikdamas su visais, aplinkos tvarkymo elementus, 2015 metais centre dar besimokydami Kauno kolegijoje, rengiančioje kelininkus. Kolegiją ir LBC jungia socialinė kurie siūlo pirkimus vykdyti taip, kaip tai daro buvo įsisavinti ir akredituoti granitinių dangos partnerystė: įmonė sudaro galimybių naudotis jų privatūs užsakovai – pastariesiems svarbiausia ne elementų bandymai. Šie tyrimai buvo ypač įranga, padeda komplektuoti laboratorijas. mažiausia kaina, o kokybiškas rezultatas. reikalingi atliekant Kauno miesto Laisvės alėjos

Specialūs reikalavimai: patikimesnis rangovas, bet didesnė teismo grėsmė

61

Pasaulio objektai

Kinų inžinierių stebuklas:

ilgiausias pasaulyje stiklo tiltas Kinai savo išmone prieš du tūkstančius metų kartą jau nustebino pasaulį: pastatė Didžiąją kinų sieną. Iš kosmoso puikiai matomas statinys driekiais daugiau nei 6350 kilometrų, o prie šio karinės inžinerijos projekto įgyvendinimo prisidėjo daugiau nei milijonas kinų. Moderniųjų technologijų laikais kinų inžinieriai nesiliauja stebinti. Kinijoje pastatytas ilgiausias ir aukščiausias pasaulyje stiklinis tiltas.

Kinijos Hunano provincijoje Džandziandzės nacionaliniame parke neseniai lankytojams atidarytas stiklinis tiltas spėjo pelnyti ir naujųjų laikų inžinerijos stebuklo, ir kraują stingdančios atrakcijos titulus. Šiam statiniui parinkta iš tiesų įspūdinga vieta: Džandziandzės parką 2009 m. išgarsino Jameso Camerono filmas „Įsikūnijimas“ (angl. „Avatar“), kuris uždirbęs 2,5 mlrd. JAV dolerių tapo pelningiausiu visų laikų filmu. Būtent šio parko džiunglės ir į debesis panyrantys statūs kalnų obeliskai įkvėpė kino genijų J. Cameroną čia filmuoti mistinės planetos kraštovaizdį.

Po iškilmingo atidarymo – staigus uždarymas Dvi uolas maždaug 300 metrų aukštyje jungiantis kabantis tiltas yra 393 metrų ilgio, jo plotis siekia apie 6 metrus. Tilto konstrukciją sudaro 99 itin storo stiklo plokštės. Projekto vyriausiasis inžinierius Ma Liangas yra sakęs, kad tilto kūrėjai stengėsi jį suprojektuoti taip, kad visos 62

konstrukcijos harmoningai susilietų su aplinka.

Ambicingo projekto įgyvendinimui buvo įkurta bendrovė „Zhangjiajie Grand Canyon Co. Ltd“, kuri skelbė, kad tilto statyboms prireiks apie 3,9 mln. dolerių, tačiau galutinė projekto sąmata kruopščiai saugoma paslaptyje.

Nors planuota, kad pirmieji lankytojai tiltu žengs jau 2016 m. gegužę, statybos darbai užsitęsė dar porą mėnesių. Rugpjūtį viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo įspūdingi kadrai su pirmųjų lankytojų, kuriems nusišypsojo laimė žengti stikliniu tiltu, nuotraukomis. Projekto sumanytojai surengė ne vieną įspūdingą testą: atlikta daugiau nei 100 tilto stiklo dangos saugumo bandymų, buvo tiriama, kokį poveikį tilto atsparumui daro temperatūros pokyčiai ir siūbavimas nuo vėjo, galiausiai stiklo tilto tvirtumas išbandytas leidus juo pervažiuoti masyviu visureigiu. Stiklo plokščių atsparumą tikrino ir kūjais apsiginklavusių savanorių komanda. Ši euforija truko neilgai, mat jau po mėnesio ilgiausias pasaulyje stiklo tiltas buvo skubiai

uždarytas. Džandziandzės parko vadovybė nenurodė uždarymo priežasties, bet patikino, kad buvo būtina atlikti skubius rekonstrukcijos darbus.

Išplatintuose pranešimuose pabrėžiama, kad tilto konstrukcijoms nieko nenutiko ir visos 99 stiklinės plokštės yra sveikos.

Patekti ant tilto – nelengva Šalin kelionių skrajučių romantiką, sveiki atvykę į kinišką realybę: jau pati kelionė prie įspūdingojo tilto yra nepamirštamas nuotykis.

Atvykti į Džandziandzę gana paprasta – čia iš Kinijos sostinės Pekino ar kitų didžiųjų miestų nesudėtinga atkeliauti traukiniu ar lėktuvu, tačiau vėliau patartina apsišarvuoti budistine ramybe.

Pirmas iššūkis keliautojų laukia centrinėje miesto autobusų stotyje, kur reikia susirasti parko kryptimi važiuojantį autobusą. Nereikėtų naiviai galvoti, kad kas nors paaiškins anglų ar kita užsienio kalba: užrašai ir patarimai – tik kiniškai. Patartina turėti vietovės, kur norite vykti,

Pasaulio objektai

Stiklinis tiltas šiuo metu savo populiarumu nenusileidžia legendinei Didžiajai kinų sienai ir kinų turistai laiko šventa pareiga atvykti ant jo patrepsėti: per dieną tiltą aplanko apie 8 tūkst. smalsuolių. Ant bilietų rašoma: „Tu nesi tikras didvyris, kol neįkopei į Didžiąją kinų sieną“, o stiklo tilto projekto autoriai be jokios ironijos galėtų bilietą papuošti šūkiu: „Tu nesi tikras kinas, jei neįsiamžinai asmenukėje ant ilgiausio pasaulyje stiklinio tilto“. Kai jau atrodytų, kad iki išsvajotosios nuotraukos unikaliame pasaulio kampelyje liko tik keli žingsniai, likimas primena, kad „čia Kinija ir niekas čia nevyksta pagal likusiam pasauliui įprastas taisykles“.

Su niekuo nepalyginama nuostaba, kuri apima pajutus, kad žmogus, kuriam nebuvo lemta skraidyti, vis dar randa naujų būdų įveikti gravitacijos jėgą!

Ypatingas saugumas ir milžiniškos eilės

nuotraukų – tada vietiniai parodys autobusą.

Mažu mikroautobusu, kurio keleiviai turi daugiau bagažo nei sveria patys, tenka kratytis kelias valandas iki Wulingyuaninyuan gyvenvietės.

Kelionė kainuoja apie 25 juanius (3,1 euro).

Turistus maršrutiniai autobusai paprastai išleidžia tiesiog pakelėje ir pamoja jiems ranka į aikštelę, kur stovi parko link vežantys autobusai. Būtina paminėti, kad verslu Kinijoje užsiima visi ir kiekvienas tai daro taip, kaip jam šauna į galvą, tad į vieną pusę temps autobuso vairuotojas, į kitą – surūdijusio mopedo ar rikšos savininkas.

Abu kiniškai bandys įtikinti, kad jų pasiūlymas geriausias.

Pusvalandžio kelionės serpantinais kaina priklauso nuo pasirinktos transporto rūšies, bet žinant vietinių vairavimo ypatumus ir taisyklę „nėra jokių eismo taisyklių“ adrenalinas garantuotas jau pakeliui. Apie tai, kad kelionės tikslas pasiektas, praneša prieš akis atsivėrusi milžiniška stovėjimo aikštelė, kurioje taupiai sustatyti keli šimtai autobusų.

Kinijoje gyvena apie 1,2 mlrd. gyventojų, tad nesunku įsivaizduoti, jog dažnai įvairiose vietose nutįsta eilės. Kinai turi savą „eilių kultūrą“, kurią užsieniečiai priversti perprasti labai greitai, jei nori šioje šalyje ką nors nuveikti: eilėse stovima nepaliekant jokio tarpo ir asmeninės erdvės. Tad pirmas dalykas, atėjus prie bilietų kasų, – geras pusvalandis laukimo. Ir laukia ne keliasdešimt, o keli šimtai norinčių pamatyti stiklinį stebuklą.

Kai pagaliau ateina eilė pirkti ypatingąjį bilietą, tenka dar kartą nustebti: norint patekti ant tilto, būtina pateikti pasą. Jis, kaip ir kituose turistiniuose objektuose, nuskenuojamas. Su bilietu, kuris kainuoja 140 juanių (apie 17,5 eurų), tenka skubėti ieškoti daiktų saugyklos, mat ant stebuklingojo tilto galima turėti tik dokumentus, piniginę ir mobilųjį telefoną. Taip, teisingai supratote – jokių fotoaparatų ar filmavimo kamerų.

Galiausiai tenka stoti į dar vieną kelių šimtų žmonių eilę, kuri nusidriekia prie specialių, ant batų avimų, apsaugų išdavimo. Neslidžias apsaugas būtina dėvėti, kad stiklinis paviršius nebūtų subraižytas, o lankytojas slystelėjęs nesusižeistų. Gavus tokių „batų“ porą tenka toliau kantriai laukti eilėje. Ant tilto vienu metu gali būti 600-800 žmonių, tad ir eilė juda pagal išeinančiųjų iš teritorijos skaičių. Iš patalpos, kur lankytojai dar kartą patikrinami, patenkama į didelį amfiteatrą: iš jo atsiveria kvapią gniaužiantis vaizdas į stiklinį tiltą.

Koks jausmas žengti stiklu, kai pažvelgus žemyn – po kojomis matyti 300 metrų gylio kanjonas? Tai su niekuo nepalyginama nuostaba, kuri apima pajutus, kad žmogus, kuriam nebuvo lemta skraidyti, vis dar randa naujų būdų įveikti gravitacijos jėgą!

Pasivaikščiojimas debesyse – nepamirštama atrakcija, dėl kurios verta nukeliauti į kitą pasaulio kraštą. Žvelgiant po kojomis, į prarają, plytinčią po skaidriu stiklu, kyla klausimas: „Kuo kinai pasaulį nustebins kitą kartą?“ 63

Projektai

CITY PROJECTS inovacijos:

projektai atgimsta virtualioje realybėje

Statybos projektų užsakovams nepakanka tik statinio brėžinio ir jo charakteristikų – kiekvienas projektas tampa unikalia, iki smulkiausių detalių apgalvota vizija. Modernios technologijos į statybų sektorių atnešė nemažai pažangių naujovių, tad ir šioje srityje besidarbuojantys specialistai klientams jau gali pasiūlyti tikrų tikriausią kelionę į ateitį.

64

Užs. Nr. 17-21

Projektai

UAB „City Projects“ vadovė Viktorija Bogdanovienė, kalbėdama per pastarąjį dešimtmetį įgyvendintus projektus, sakė: „Vienas didžiausių iššūkių – juvelyrinių dirbinių gamyklos „Zorka“ projektavimas Baltarusijoje. Šis projektas buvo ambicingas ne dėl architektūrinių, bet dėl inžinerinių ypatybių. Užsakovas kėlė labai sudėtingus reikalavimus, buvo privaloma žinoti ir šios užsienio valstybės įstatymus, statybų reglamentus, bet su šia užduotimi pavyko puikiai susidoroti.“ Anot pašnekovės, jei įmonėje dirbantiems specialistams iš visų atliktų darbų tektų rinktis, kurį projektą laikyti atliktų darbų vizitine kortele, juo neabejotinai taptų Palangos autobusų stotis.

Architektams teko nelengva užduotis pasirūpinti, kad statinys atitiktų jam keliamus reikalavimus ir būtų funkcionalus, bet kartu ir estetiškas, charakteringas – atspindintis vieno seniausių šalies kurortų veidą.

Praėję metai įmonės specialistams buvo itin darbingi: per 2016 metus įgyvendinti trys gamybinės paskirties pastatų projektai (bendras

plotas siekia 20 000 kv. m), trys visuomeninės paskirties pastatų projektai (bendras plotas siekia 30 000 kv. m) ir du dideli gyvenamųjų pastatų projektai (bendras gyvenamasis plotas siekia 50 000 kv. m). „City Projects“ darbų sąraše ne tik privačios klinikos Santariškėse, KG Constructions gamyklos projektai, bet ir daugiabučių kvartalai. „Linkmenų ežerai“ Vilniuje, jau kylantys „Krėvos namai“ Kaune, „Palanga City“ Palangoje – tai tik keletas įmonės vizijų, sėkmingai virtusių realybe.

Pasikeitė naujakurių požiūris į paskutinio aukšto butus: dažnai šie būstai su puikiu, iš terasų atsiveriančiu vaizdu išperkami pirmiausia, mat būsimi gyventojai čia planuoja sukurti privačias jaukias poilsio ir pramogų erdves. „Šiandien vis dar aktualus pasirinkimo aspektas yra kaina, tačiau, projekto sėkmę lemia ir pasiūla, todėl stengiamės pasiūlyti tai, ko negali kiti.

Projektuodami daugiabučių kvartalus, galvojame ne tik apie puikiai suplanuotus kokybiškus pastatus, bet ir apie erdves, kur gyventojai ilsėsis, aktyviai leis laiką. Mūsų darbas – pasiūlyti idealiausių gyvenimo sąlygų variantą, kokį Ieško išskirtinumo ir komforto naujakurys gali turėti“, – kalbėjo V. Bogdanovienė. Įmonės specialistų teigimu, daugiabučių statybos tendencijos nuolat kinta: sovietmečio statyba buvo Nekilnojamojo turto vystytojai pageidauja gauti ne tik projektų planus su plotų ir fasadų skaičiavimais, orientuota į kartojimą ir išskirtinumas nebuvo bet ir pačią viziją, kurią „City Projects“ pateikia itin laikomas prioritetu, po ekonominės krizės 2009-aiais inovatyviai. rinkoje buvo jaučiamas susikoncentravimas į ekonominės klasės butus, kai buvo sumažintos 3D projektavimas ir erdvės ir tenkinti tik minimalūs kokybės reikalavimai, tačiau šiuo metu nekilnojamojo turto virtuali realybė vystytojai skiria daug dėmesio jaukiai aplinkai Jau keletą metų įmonė sėkmingai naudojasi kurti – rūpinamasi išplėsti erdves, planuoti BIM (angl. Building Information Modeling) šviesius būstus. Visi pamena, kad anksčiau patys projektavimo technologija, kuomet vienoje nepopuliariausi daugiabučių aukštai buvo pirmas ir platformoje kuriama ir valdoma visa statinio paskutinis, o dabar ši situacija iš esmės pasikeitusi: informacija visais jo gyvavimo ciklais: nuo savo gyvenimą mieste planuojantys naujakuriai pirminės projekto koncepcijos regima visa statinio džiaugiasi galimybe turėti lauko terasą, o tai projektinė geometrija, erdvinis sąryšis su aplinka, paprastai įmanoma apsigyvenus pirmajame aukšte. apšvietimo analizė, geografinė informacija,

65

Projektai

kiekiniai bei kokybiniai pastato komponentų skaičiavimai ir pan. „Visuomet sukuriamas projekto 3D modelis, turime galimybių sukioti vaizdą šio modelio viduje: visas erdves galima apžiūrėti iš viename ar kitame taške stovinčio žmogaus pozicijos. Toks modelis puikiai atspindi visas smulkmenas. Projektiniai pasiūlymai būna tokio aukšto lygio ir tokie išsamūs, kad techninių projektų įgyvendinimo metu net sunku kažką keisti. Užsakovai nori žinoti tikslų želdinių skaičių, apšvietimo niuansus ir kt.

Visas projekto vizualizavimas šiuo metu yra taip pažengęs, kad realybė galiausiai atspindi 99 proc. to, kas buvo numatyta projekte“, – sakė „City Projects“ architektas Simas Glinskis.

Anksčiau užsakovui užtekdavo vizualizacijų iš tam tikrų kampų, o šiuo metu įmonė jau siūlo naujovę – 3D modelį virtualioje tikrovėje: tereikia virtualios tikrovės akinių, ir galima pakviesti pasivaikščioti po suprojektuotą pastatą. Įmonė jau įsigijo specialią programinę įrangą, kuri pagelbės projektus perkeliant į virtualios realybės aplinką. Daug laiko įmonė skyrė naujovei testuoti, o pirmieji užsakovai jau džiaugiasi inovatyviai pristatomais projektais. „Peržiūrėjome ir išbandėme nemažai programų, kurios suteikia virtualios tikrovės

66

kūrimo galimybių. Programinei įrangai turėjome daug įvairių kriterijų ir galiausiai pavyko rasti tą, kuri patenkino lūkesčius. Šiuo metu kompiuterio ekrane po projektuojamus pastatus jau galime vaikštinėti kaip kompiuteriniame žaidime: įmanoma stebėti, kaip leidžiasi saulė, o ilgėjančius šešėlius pakeičia įsijungiantys kiemo žibintai“, – šypsosi pašnekovas. „City projects“ įsigyta programinė įranga puikiai dera su įmonės naudojama projektavimo programine įranga „Revit“, tad, jei pakeitimai atliekami projektavimo programoje, jie automatiškai vaizduojami ir virtualiosios realybės kūrimo programoje. Kadangi programų darbas itin lengvai sinchronizuojamas, tad net atliekant vadinamąjį projektuojamo pastato konstrukcijos pjūvį, tai automatiškai atvaizduojama ir virtualios realybės programoje. Toks funkcionalumas sutaupo labai daug laiko, nes, ruošiant vieną vizualizaciją, tenka sugaišti net porą dienų, o dabar tereikia paspausti porą mygtukų, ir projektą apdorojama virtualios realybės programa. „Galima sakyti, kad visi pakeitimai projekte vykdomi abiejose programose realiu laiku“, – apie modernią projektuotojų darbo virtuvę pasakojo S. Glinskis.

Žvalgytuvės nepastatytuose namuose „Paprasta vizualizacija leidžia parodyti vaizdą iš vieno stebėjimo taško, o ši naujovė suteikia kur kas daugiau galimybių pamatyti visas projekto detales“, – apie pažangių technologijų naudojimą kalbėjo S. Glinskis. Anot jo, ši naujovė jau buvo sėkmingai pritaikyta pardavimų srityje ir demonstruojama įvairių parodų užsienyje metu, bet tokiu būdu pristatydami savo darbus, „City Projects“ Lietuvoje yra inovatoriai. „Šia naujovę užsakovui ketiname pasiūlyti pradėdami projektuoti, to, mūsų žiniomis, šiandien dar nedaro nė viena projektavimo paslaugas teikianti įmonė. Jau septynerius metus sėkmingai dirbame su 3D technologija ir tam tikra prasme BIM projektavimas jau nieko nestebina, o mes perkeliame savo paslaugas į naują lygį: BIM naudojame ne tik savo užduotims atlikti. Mes norime, kad BIM programa padėtų klientui pajausti būsimus namus, kad jis pats galėtų išžvalgyti kiekvieną būsimo statinio kertelę ir apsigyventi išskirtinai jam kuriamoje vizijoje“, – kalbėjo architektas.

Projektai

„ICS projectus group“: kelias į sėkmę veda per profesionalumą ir kūrybą Modernių technologijų amžiuje inžinerijos ir projektavimo galimybės balansuoja ant mokslo ir meno ribos, o gebėjimas jungti šias sritis ir įgyvendinti itin funkcionalius ambicingiausius projektus laikomas esmine nuostata. „Projekto sėkmę lemia gebėjimas išgirsti užsakovo lūkesčius ir įsiklausyti į juos,“ – įsitikinęs „ICS projectus group“ vadovas Algirdas Alijošius, kurio teigimu, Lietuvoje esama daug gabių architektų ir inžinierių. Svarbi tokių specialistų savybė – gebėjimas pažvelgti užsakovo akimis į jo turimą viziją ir taip pasiekti geriausių rezultatų. Anot įmonės vadovo, šių dienų užsakovų techninių žinių bagažas stebina: „Džiugu, kad su mūsų paslaugomis besinaudojančių

68

įmonių specialistais galime diskutuoti kaip su lygiaverčiai pašnekovais, jie labai noriai gilinasi į inžinerines subtilybes. Su tokiais žmonėmis lengva dirbti, o kartu tai suteikia galimybę patiems įgauti patirties labai skirtingose srityse“.

Kalbėdamas apie įmonės darbo specifiką, A. Alijošius pabrėžia, kad bendravimas su užsakovais vyksta nuo to momento, kai gimsta idėja, iki pat jos įgyvendinimo pabaigos: „Dalyvaujame statybų projektą įgyvendinant, juk esame atsakingi už tuos sprendimus, kuriuos priėmėme kurdami projektą.

Dalyvaujame statybų proceso valdymo procese bei atliekame techninę priežiūrą. Mūsų klientai gauna visą paslaugų kompleksą.“ Pašnekovas pateikė ir puikiai jo žodžius iliustruojantį pavyzdį. Šiuo metu kompanija dirba prie vieno kompleksinio projekto. Tai bus integruotas pastatas, kuriame tilps logistikos centras, dvi gamyklos ir biurų patalpos. „ICS projectus group“ ne tik rūpinasi projektinių sprendinių atlikimu, bet ir atlieka ekonominę statinio analizę, funkcionalumo vertinimą, kuris padės užsakovui ateityje priimti strateginius verslo sprendimus. „Mūsų užduotis – atlikti įvairius inžinerinių sprendimų paieškos skaičiavimus statybose: turime įvertinti sklypo, pastato koncepcijos, planuojamos naudoti technologijos savitumus, numatyti išlaikymo kaštus ir procesų optimizavimo galimybes“, – ilgą darbų sąrašą vardija įmonės vadovas. Jis primena: „Svarbiausia, kad statybų metu ir objektą užbaigus rezultatas tiek

biudžeto, tiek sprendinių korektiškumo požiūriu būtų toks, koks buvo planuotas ir sutartas. Priešingu atveju, visų jau išvardintų darbų ir paslaugų atlikimas nesukuria užsakovui pridėtinės vertės.“ Už įmonės ir įmonės specialistų pečių – daugybė baigtų projektų, tūkstančiai kvadratų įvairios paskirties objektų: biurų, gyvenamųjų kvartalų, logistikos ir gamybinių pastatų, gydymo įstaigų tiek atliekant projektavimo darbus, tiek valdant statybos procesus ir atliekant techninę priežiūrą. Tokia įvairiapusė patirtis suteikia galimybę įgyvendinamą objektą išanalizuoti ir įvertinti atsižvelgiant į visus statybos ir projektavimo proceso etapus.

Siekdama kuo geriau išgryninti paslaugų kokybę, „ICS projectus group“ užsakovams siūlo ir kompleksines inžinierių paslaugas. „Dažnai architektų biurai neturi nuolatinių partnerių inžinierių ir juos samdo tik atskiriems projektams. Šias paslaugas mes teikiame kompleksiškai, o prireikus teikiame ir projektų vadovų paslaugas.

Didžiausias privalumas yra tas, kad tokia sistema leidžia kūrybinį darbą dirbančių darbuotojų neapkrauti biurokratiniais ir inžineriniais darbais.

Toks resursų perskirstymas suteikia galimybę architektams skirti daugiau laiko kūrybiniams projektams“, – patirtimi dalijasi pašnekovas ir priduria, kad taip kuriami ilgalaikiai profesiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Neseniai tokiu bendradarbiavimo principu buvo parengtas Sporto paskirties pastato (baseino) Prienuose projektas.

Projektai

Kitoks požiūris į kokybę Įmonės vadovo teigimu, lyginat šiandieninę situaciją rinkoje su tuo, kas buvo prieš gerą dešimtmetį, skirtumai akivaizdūs tiek gyvenamųjų namų, tiek biurų statyboje. Šie statiniai įgauna naujų architektūrinių formų, suteikia kitokį komfortą, o ir patys nekilnojamojo turto strategai suprato, kad investicijos į kokybę ir pridėtinės vertės kūrimą bendruomenei atsiperka. „Šiandien kokybė jau yra savaime suprantamas ir privalomas kriterijus, o laikai, kai buvo statoma greitai ir pigiai, jau praeityje. Nuoseklumas aiškinantis užsakovo lūkesčius ir ruošiant projektą, gebėjimas subalansuoti biudžetą ir terminių laikymasis kuria tvirto bendradarbiavimo ir pasitikėjimo atmosferą“, – kalba pašnekovas ir priduria, kad dirbant su pramonės projektais bet koks vėlavimas būtų ne tik nepateisinamas, bet ir ekonomiškai nuostolingas užsakovui.

Užs. Nr. 17-29

Architektai pristato naujoves Šiuo metu „ICS projectus group“ įgyvendinamų darbų sąraše – viešbučio, kuris iškils pačiame Palangos centre, projektas. Suprojektuoti viešbutį pačiame vieno seniausių šalies kurortų centre – atsakingas uždavinys ir būtent nuo architektų profesionalumo priklauso sėkmingas balanso tarp keliamų reikalavimų ir lūkesčių suradimas. „Būtina atsižvelgti į vietos specifiką ir tam tikrą jautrumą. Būtina, kad naujas statinys organiškai įsilietų į miesto vaizdą, o kartu išlaikytų tam tikrus charakterio bruožus, derėtų su ilgalaike miesto plėtros vizija bei teiktų estetinį pasigėrėjimą“, – atskleidžia projekto savybes A. Alijošius ir priduria, kad pastato detalių visuma turi būti išreikšta taip subtiliai, jog bet kuris praeivis, pakėlęs akis, pagalvotų, kad šis statinys šioje vietoje labai tinka.

Naujasis viešbutis išsiskirs savo inovatyviais ir neabejotinai lankytojus nudžiuginsiančiais

sprendimais. „Tai bus keturių žvaigždučių viešbutis, kuris lankytojus kvies pailsėti netradicinėje aplinkoje – ant stogo įrengtame baseinų komplekse. Tai išskirtinis sprendimas, kalbant apie pačią kurorto specifiką. Žinoma, lankytojams bus pasiūlyta ne tik galimybė pasiplaukioti, bet numatoma ir daugiau įvairių veiklų. Viešbutyje bus suprojektuotos visos keturių žvaigždučių kokybės standartą atitinkančios zonos ir šiek tiek daugiau…“, – toliau nedetalizuodamas kalba pašnekovas.

Anot A. Alijošiaus, rengiant šio viešbučio projekto koncepciją buvo domėtasi užsienio kolegų patirtimi ir panašių projektų įgyvendinimu.

Kalbėdamas apie projekto subtilybes, įmonės vadovas sakė: „Vienas iš keliamų tikslų – subtili ramybė, tad čia lankytojai puikiai galės realizuoti savo poreikį pabūti itin ramioje aplinkoje, tačiau šeimos su vaikais, kurios nori leisti laisvalaikį kurorte, interesus irgi įvertinome, tad projektuodami šią netradicinę mūsų klimatui erdvę išdalijome į nepriklausomas zonas, organiškai susiliejančias, bet tuo pačiu veikiančias atskirai.

Beje, radome ir kitų itin funkcionalių sprendimų“.

Siekia talentų kūrybinės sinergijos „ICS projectus group“ vadovas teigia, kad ateityje įmonė sieks atskirti statybos proceso

priežiūros, inžinerijos paslaugas nuo kūrybinių.

Ta linkme įmonė žengė pirmuosius žingsnius: jau pradėtas kurti naujas pasiūlymas – „ISC architectus“. Tai atvira platforma jauniems gabiems architektams, ieškantiems vietos tobulėti ir įgyvendinti savo idėjas. „Siekiame, kad „ISC architectus“ užaugtų iki kūrybinės studijos. Po šiuo prekės ženklu norime suburti jaunus žmones, architektų bendruomenės būsimą avangardą. Vienas svarbiausių mūsų tikslų yra tas, kad jaunų, gabių būsimų profesionalų kūrybinį polėkį ir aistrą labiau patyrę kolegos tikslingai nukreiptų, o visi drauge dirbdami sėkmingai realizuotų idėjas. Architektai – apdovanoti talentu žmonės, tad mūsų tikslas yra leisti šiems talentams užaugti ir, be abejonės, mums patiems augti kartu su jais“, – kalbėjo A. Alijošius. Šiuo metu kompanijoje dirbantys architektai, kurių kiekvienas, pašnekovo teigimu, turi unikalios patirties, jau ne kartą įrodė, kad tokia kūrybinė sinergija padeda pasiekti geriausių rezultatų. „ICS projectus group“ dirba visų inžinerinių projekto dalių atestuoti inžinieriai, dalis jų – turintys ekspertinę kvalifikaciją, tai leidžia surasti ir išgryninti optimaliausią bei racionaliausią kelią į bendrą tikslą, tai padeda kiekvienai grandžiai naudingai veikti.

69

Projektai

Architechtum

TM

Inovatyvūs sprendimai moderniems namams Tarptautinė privačių, komercinių ir visuomeninių pastatų statybos kompanija „ArchitechtumTM“ – ambicingi rinkos naujokai, klientams galintys pasiūlyti inovatyvius sprendimus ir unikalią, patentuotą statybos sistemą, atitinkančią naujausius energijos suvartojimo efektyvumo, vidaus mikroklimato ir komforto reikalavimus.

Architechtum.lt

www.architechtum.lt

Bendrovė klientams siūlo rinktis iš daugelio jau parengtų projektų – nuo klasikinių iki modernių, nuo itin mažų iki didelių, tačiau, esant pageidavimui, projektuoja individualiai. „ArchitechtumTM“ namai statomi ant kliento žemės sklypo, tačiau kai kuriuos jau pastatytus projektus bendrovė parduoda kartu su sklypu. Visus darbus (nuo projektavimo iki vidaus įrengimo) atlieka patys, tad, jei kyla neaiškumų, užsakovui nereikia gaišti laiko sprendžiant problemą ir ieškant atsakingų asmenų – jis viso proceso metu gali tiesiogiai bendrauti su statytoju, aiškiai žinodamas, kur kreiptis visais jam kilusiais klausimais. Tokiu būdu klientai sutaupo ne tik laiko, bet ir pinigų.

Jiems nereikia papildomai samdytis architekto brėžiniams ir visam projektui parengti. Nuo pat pradžių yra aiški tiksli statybų kaina „iki raktų“, įskaičiuojant visą buitinę įrangą, santechniką, vidaus apdailą ir apsaugos kameras.

70

Patentuota statybų sistema Kompanija išsikėlė tikslą už konkurencingą kainą statyti aukštos kokybės visiškai įrengtus namus, pasižyminčius moderniais technologiniais sprendimais. Efektyviai siekti šio tikslo padeda

patentuota statybų sistema ir modernių technologijų optimalus naudojimas.

Siekdama apsaugoti unikalius sprendimus, kompanija patentavo plieninio karkaso sistemą ir surinkimo būdą bei sienos konstrukcijos vidaus temperatūros kontrolės sistemą (AVICSTM).

Patentuota statybos sistema turi tvirtą plieninės konstrukcijos pagrindą su išorinėmis izoliacinėmis plokštelėmis, atliekančiomis tris funkcijas: šilumos izoliacijos, vėjo ir drėgmės barjero, o namo vidinės sienos pagamintos iš betono, kuris suteikia išskirtinio ir kokybiško namo pojūtį bei pasižymi puikiomis ugnies ir garso izoliacinėmis savybėmis.

Itin geras sandarumas išgaunamas su gan nedideliu sienos storiu – iki 42 centimetrų. Dar vienas šios sistemos privalumas, lyginant su tradiciniais metodais, – žymiai trumpesnis statybų procesas, mažesnis atliekų kiekis ir mažesnė garantinių klaidų rizika.

Projektai

Vidaus klimato apsauga Kompanija gamina visapusišką ir į ateitį orientuotą produkciją, pasižyminčią aplinkos apsaugos ir tausojančio vartojimo sprendimais, kurių koncepcijos centre – sveikas patalpų mikroklimatas, kuriam sukurti pasitelktos itin aukštos kokybės kruopščiai atrinktos medžiagos.

AVICSTM išradimo esmė – vėdinti sienos konstrukcijos vidų, nes tai neleidžia ten užsilaikyti ar kauptis drėgmei. Tokiu būdu išvengiama pelėsių, grybelių pastato viduje. Tai ypač aktualu, kai atsirado A klasės namų reglamentavimas.

Dėl sandarumo reikalavimų kyla drėgmės ir jos padarinių problemų, tačiau statybų kompanijai pavyko išspręsti šį iššūkį. Naujoji statybų sistema atitinka būsimus sugriežtintus nacionalinius ir ES reikalavimus, o sienos vidaus konstrukcijos vėdinimo sistemos AVICSTM įrengimas užkerta kelią kilti drėgmės problemoms ir užtikrina sveikatai palankų mikroklimatą. Ši sistema sukuria automatiškai temperatūrą kontroliuojantį sluoksnį sienos vidaus struktūroje, tarp išorinio „šalto“ izoliacinio sluoksnio ir vidinio „šilto“ sluoksnių. Dėl vidinio sluoksnio sumažėja galimybių atsirasti drėgmei šaltų ir šiltų medžiagų sąlyčio vietoje. Tokiu būdu sienų konstrukcija išlaiko reikalingą oro drėgmę bei temperatūrą.

Užs. Nr. 17-28

Maksimalus saugumas Saugumą užtikrina moderni priešgaisrinės apsaugos sistema. Visos pagalbinės konstrukcijos yra pagamintos iš plieno dėl medžiagos stiprumo ir dėl atsparumo ugniai ir griūčiai. Vidinės sienos ir grindys yra pagamintos iš atsparaus ugniai betono, naudojant itin atsparias arba visai nedegias medžiagas. Visiškai įrengti namai turi centralizuotus dūmų ir CO2 detektorius, prijungtus prie modernios signalizacijos centralės, ir gali būti suprogramuoti taip, kad avariniu būdu skambintų namų šeimininkui, apsaugos kompanijai, policijai, gaisrinei ar kt., o šviesos ir garso signalai papildomai perspėtų gyventojus ir kaimynus pačioje gaisro pradžioje, kurią gaisrininkai vadina ankstyvąja gaisro stadija. Taip pat kompanija yra viena iš nedaugelio tiekėjų, galinčių sumontuoti ir purkštukų sistemą ir taip dar padidinti saugumą.

Didelis dėmesys skiriamas ir garso izoliacijai.

Visos vidinės sienos yra pagamintos iš dviejų betono plokščių, kurios yra sumontuotos nepriklausomai viena nuo kitos, kad būtų išvengta garso vibracijos sklaidos tarp kambarių ir kitų patalpų. Visi garso izoliacijos komponentai yra sumontuoti nepriklausomai nuo bet kokių triukšmą galinčių sukelti konstrukcijų. Be to, visos grindys yra padengtos tvirtu viršutiniu betono sluoksniu, o visos vidinės lubos yra sumontuotos nepriklausomai nuo bet kokių triukšmą skleidžiančių konstrukcijų.

Nepriekaištinga šilumos izoliacija Pažangūs sprendimai ir aukščiausios kokybės medžiagos užtikrina, kad visi statomi namai būtų pritaikyti atšiaurioms klimato sąlygoms. Statybų sistema pritaikyta tokioms šalims kaip Norvegija, Švedija ir Suomija, taigi įrengti namai atitinka visus šilumos izoliacijai ir šilumos šaltiniui keliamus nacionalinius reikalavimus. Tokie namai yra jaukūs ir šilti žiemą, bet vėsūs ir gaivūs vasaros metu.

Statybos sistema skatina energiškai efektyvius ir draugiškus aplinkai sprendimus. Įmonė savo veikloje nuolat ieško naujovių ir vertina atsinaujinančių šaltinių bei perdirbamų medžiagų naudojimo svarbą. Gera šiluminė izoliacija užtikrina mažesnį energijos suvartojimą. Visi namai pagal ES kvalifikaciją atitinka energinio naudingumo klasę A, tačiau, esant poreikiui, energinio naudingumo klasė gali nesudėtingai būti pagerinta iki A+ аrba A++.

Visuose iki galo įrengtuose namuose standartiškai yra sumontuotas oras-vanduo šilumos siurblys ir grindinis šildymas vandeniu visuose aukštuose. Grindinis šildymas vandeniu yra efektyvus, ekonomiškas ir draugiškas patalpų mikroklimatui šilumos tiekimo sprendimas, gerokai pranašesnis už įprastinį vandens radiatorių šildymą.

Taigi, pasirinkę „ArchitechtumTM“, užsakovai ne tik sutaupo laiko ir pinigų statybų proceso metu, jie užsitikrina papildomą ilgalaikę finansinę naudą ir mažesnes išlaikymo sąnaudas – tai garantuoja žymiai efektyvesnis energijos sunaudojimas. www.architechtum.lt 71

NT projektai

PUODŽIŲ NAMAI

Istorinis Kauno senamiestis atsiveria moderniam žmogui Kauno senamiesčio širdyje, Puodžių gatvėje, pradedamas įgyvendinti naujas projektas „Puodžių namai“. Tai 37 saulėti ir šviesūs butai, rengiami U formos keturių aukštų name.

„Puodžių namuose“ bus įrengti butai, kurių plotas – nuo 40,34 iki 68,12 kvadratinių metrų.

Būsto gyventojai galės patys nuspręsti, kaip išdalinti buto plotą ir kiek kambarių turėti. Pirmojo aukšto butai planuojami su įspūdingomis 30–40 kv. m terasomis. Nusprendę gyventi aukščiau, turės nuo 3 iki 6 kv. m ploto balkonus. Gyventojai, kuriems reikia papildomos vietos daiktams laikyti, galės įsigyti sandėliuką.

72

Istorinėje vietoje formuojasi moderni bendruomenė Kauno senamiestis svečius ir kauniečius užburia unikalia istorine atmosfera. Siauromis gatvelėmis vaikščiojo Maironis, čia pat per amžius stovi nepajudinami Perkūno namai, istorinę miesto reikšmę primena ką tik restauruota Kauno pilis.

Prie Neries ir Nemuno santakos verda gyvenimas,

organizuojami renginiai, nutiesti puikūs dviračių takai, reguliariai turistus plukdo upėse pūškuojantys laivai. Senamiesčio gyventojams nereikia automobilio ar taksi tam, kad pasiektų vaikų darželius, mokyklas, parduotuves, dalyvautų svarbiausiuose miesto renginiuose ar smagiai praleistų laisvalaikį.

Unikalus projektas „Puodžių namai“ teikia galimybių įsilieti į darnią senamiesčio gyventojų

Užs. Nr. 17-18

NT projektai

bendruomenę. Uždaras kiemas, visą parą stebimas saugos kameromis, suteikia privatumo ir saugumo pojūtį. Kvartalas apjuostas tvora, o kiekviename bute įrengta telefonspynė. Kieme suprojektuotos vaikų žaidimų aikštelės, lauko treniruoklių zonos, želdiniai. Visa tai užtikrins patogią ir komfortišką modernų gyvenimo stilių propaguojančių žmonių kasdienybę.

Nuolat brangstantis automobilių parkavimas projekto „Puodžių namai“ gyventojams taip pat bus ne problema. Projekto kūrėjai džiaugiasi, kad suprojektuota erdvi požeminė automobilių

stovėjimo aikštelė, kurioje visuomet ras vietos net tik visų gyventojų, bet ir jų svečių automobiliai.

Statybos sprendimai garantuoja šiltą ir tylų gyvenimą „Puodžių namų“ statybai naudojamos tik kokybiškos ir sertifikuotos medžiagos.

Gyventojams minimalias sąskaitas už šildymą garantuoja ir atsakingai pasirinkti statybos sprendimai. Namo lauko sienos mūrijamos iš keramikinių 25 cm blokelių, juos apšiltinant 20

cm putų polistirenu „EPS 100 Neoporas“, kurio varža – 6,25 ir atitinka balto polistireno 25 cm sluoksnį. Dalis sienos bus uždengta struktūriniu dekoratyviniu tinku, o kita, didžioji dalis, – klinkerio plytelėmis. Tokie sprendimai garantuoja tokią bendrą išorės sienų varžą, kuri , preliminariais skaičiavimais atitinka B energinio naudingumo klasę.

Dauguma butų langų yra pietinėje pusėje, todėl būstai saulėti ir šilti. Langai plastikiniai.

Atsižvelgiant į mūsų klimato sąlygas, pasirinkti efektyviausi 70 mm profiliai („Rehau“), 5 kameros ir selektyviniai stiklo paketai. Lango šilumos izoliacija su 40 mm stiklo paketu atitinka A energinio naudingumo klasę. Taigi butuose bus sumontuoti kokybiški langai, kurie užtikrins ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją.

Stogas skardinis ir apšiltintas 30 cm akmens vata.

Sienos tarp butų mūrijamos iš keramikinių 12 cm blokelių, izoliuojamos 10 cm vata, iš abiejų pusių sienos bus nutinkuotos. Toks atitvarų sprendimas maksimaliai izoliuoja garsą ir atitinka A garso klasę.

Planuojama, kad naujakuriai keltis į naujuosius namus galės jau šiemet nuo spalio 15 dienos.

Projektą „Puodžių namai“ įgyvendina ilgametę patirtį sukaupusi statybų bendrovė „Kaminta“.

73

NT projektai

Gyvenimas Burbiškėse: atostogų ramybė prie namų durų Naujo būsto ieškantys miesto gyventojai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar šeimyninės padėties, būsimų namų aplinkai ir lokacijai dažniausiai kelia tuos pačius pageidavimus.

Svarbu, kad namo teritorija būtų saugi, kaimynystė – rami, o susisiekimas su kitais mikrorajonais – patogus. Jeigu arti yra miškas ar parkas, aktyviam laisvalaikiui pritaikyta aplinka, tuomet variantą galima vadinti kone tobulu. šalia yra du parkai su pasivaikščiojimų takais, sporto aikštelėmis, lauko treniruokliais, lauko virtuve, pavėsinėmis ir netgi gyvūnų kampeliu.

Taigi, kiekvienas čia įsikūręs turės ir galimybę daugiau judėti, sportuoti ar kitaip rūpintis sveika gyvensena, ir visas sąlygas po sunkių savaitės darbų atsipalaiduoti ramioje atmosferoje, tiesiog stebint kerinčią gamtą ir jos kaitą.

Galvojantiems, kaip leisti laisvalaikį lauke, bet smarkiai nenutolti nuo namų, kiemo aplinka yra be galo svarbi. Tvarkingas, su poilsio zonomis suprojektuotas kiemas, vaikų linksmybėms Vilniaus pietinėje dalyje – skirtos aikštelės, aptverta ir dieną-naktį apsaugos privatumo ir poilsio oazė kameromis stebima teritorija, beveik ranka pasiekiama gamta – tokiais privalumais džiaugiasi „Fontanų namai“ – tai jaukių, nedidelės „Venecija.lt“ ir „Burbiškių kalvų“ gyvenvietėse kvadratūros (18-64 kv. m.) gyvenamųjų butų, būstus įsigyti spėję pirkėjai. Šių projektų tęsinys – apartamentų ir komercinių patalpų (prekybinių bei administracinių biurų) kvartalas šalia Burbiškių „Fontanų namai“, tad jų aplinkoje tokie sprendimai taip pat bus įgyvendinti, tačiau visą poilsio oazės draustinio, garsėjančio nepaliesta gamta, miškais, ledynų išraižytais slėniais ir ramybe. Visai paveikslą papuoš dar keli ypatingi elementai.

Tiesa, dauguma būstą planuojančių pirkti žmonių galvoja, kad, tokių pageidavimų sąraše prie kiekvieno punkto sužymėti varneles yra misija neįmanoma. Tačiau šią nuomonę kaipmat paneigia Vilniuje, Burbiškėse, sparčiai kuriamas nekilnojamo turto projektas „Fontanų namai“. Netoliese esančiuose, gana neseniai pastatytuose „Venecija. lt“ ir „Burbiškių kalvų“ namuose įsikūrę gyventojai galėtų patvirtinti, kad besiplečianti Burbiškių gyvenvietė pateisina visus aukščiau išvardintus lūkesčius.

74

Vos išėjus iš namų, apželdintame kieme dėmesį patrauks tikrų tikriausi fontanai.

Arti namų viskas, ko reikia šeimos nariams Į būsto paieškas pasinėrusioms šeimoms, kurios turi mažamečių vaikų ar juos planuoja bei apgalvotai žvelgia į ateitį, pravartu žinoti, kad vos už kelių šimtų metrų nuo „Fontanų namų“ jau projektuojamas vaikų darželis. Beje, šeimos ir namų aprūpinimas taip pat nesukels nepatogumų: po kelių minučių, važiuojant automobiliu, galima pasiekti „IKEA“, „NORDIKA“, „Hyper Rimi“ ir „Senukų“ prekybos centrus. Jei įprasta naudotis autobusu, netoliese esančias viešojo transporto stoteles, užtikrinančias patogų ir greitą susisiekimą su kitais Vilniaus mikrorajonais, pastebėti bus nesunku. O sostinės centrą galima pasiekti per keliolika minučių net ir spūsčių metu: iki senamiesčio – vos 4,5 km.

Keliaujantiems, dažnai sulaukiantiems svečių iš

Užs. Nr. 17-24

NT projektai

užsienio ar planuojantiems nuomoti Burbiškėse esantį būstą artimam draugui, kuriam kelionės lėktuvu pasitaiko kone taip pat dažnai kaip taksi ar troleibusu, geresnę vietą nei „Fontanų namų“ nuolatiniam būstui rasti išties būtų sunku. Iki Vilniaus oro uosto vos keli kilometrai, tačiau lėktuvų beveik negirdėti: jų skrydžio trajektorija šio rajono nesiekia.

Taigi, visi išvardinti faktai rodo, jog sparčiai besiplečianti pietinė Vilniaus dalis pasižymi nekilnojamojo turto vertės augimo potencialu, o būsto įsigijimas tokioje lokacijoje turėtų tapti atsiperkančia investicija. Tačiau visų svarbiausia, kad gyventi „Fontanų namuose“ būtų gera, saugu ir patogu čia ir dabar.

Projekto savybės kalba pačios už save, tad dėl privatumo, išskirtinės atmosferos, ramybės ir būsto kokybės neturėtų kilti jokių abejonių. O viskas tik tam, kad sostinėje gyventų daugiau laimingų žmonių.

75

䐀椀搀縁椀愀甀猀椀愀猀 猀ᜁ搀洀愀椀愁椀猁 瀀愀猀椀爀椀渀欀椀洀愀猀 䰀椀攀琀甀瘀漀樀攀 眀眀眀⸀瀀甀猀欀甀瀀甀猀欀甀⸀氀琀 匀ᜁ搀洀愀椀愁椀猀 匀䔀䄀吀 匀攀愀琀 ጠ 欀氀愀猀椀欀愀 琀愀瀀ᤁ猀 昀漀琀攀氀椀漀 昀漀爀洀漀猀 猀ᜁ搀ⴀ 洀愀椀愁椀猀Ⰰ 欀甀爀椀漀 洀漀搀攀氀椀漀 搀椀稀愀椀渀愀猀 礀爀愀 甀縁瀀愀ⴀ 琀攀渀琀甀漀琀愀猀⸀ 刀愀渀欀猁 搀愀爀戀漀 猀ᜁ搀洀愀椀愁椀猀 猀甀欀甀爀ⴀ 琀愀猀 猀甀 瀀愀琀漀最椀甀 愀琀氀漀愁甀 渀甀最愀爀愀椀 戀攀椀 最愀氀瘀愀椀 愀琀爀攀洀琀椀Ⰰ 漀 瘀椀搀甀樀攀 攀猀愀渀ഁ椀漀猀 最爀愀渀甀氀ᜁ猀 瀀爀椀猀椀ⴀ 琀愀椀欀漀 瀀爀椀攀 欀欁渀漀 昀漀爀洀猁Ⰰ 琀漀搀ᜁ氀 縁洀漀最甀猀 最愀氀椀 洀愀氀漀渀椀愀椀 愀琀猀椀瀀愀氀愀椀搀甀漀琀椀⸀ 态椀猀 洀椀渀欀愁琀愀猀 戀愀氀搀愀猀 瀀爀椀琀愀椀欀礀琀愀猀 ⼁瘀愀椀爀椀攀洀猀 瀀漀爀攀椀欀椀愀洀猀㨀 瀀愀琀漀最甀 搀椀爀戀琀椀 愀爀 縁愀椀猀琀椀 欀漀洀瀀椀甀琀攀爀椀甀Ⰰ 縁椀欁爀ᜁ琀椀 ǻ氀洀甀猀Ⰰ 猀欀愀椀琀礀琀椀 欀渀礀最愀猀⸀ 匀攀愀琀 ጠ 甀渀椀瘀攀爀猀愀氀甀猀 昀漀琀攀氀椀猀Ⰰ 琀漀搀ᜁ氀 琀椀渀欀愀洀愀猀 渀愀甀搀漀琀椀 渀愀洀甀漀猀攀Ⰰ 猀漀搀礀戀漀猀攀Ⰰ 欀漀渀昀攀爀攀渀挀椀樀猁 欀愀洀戀愀爀椀甀漀猀攀 戀攀椀 爀攀渀最椀渀椀甀漀猀攀⸀

⌀㄀

匀ᜁ搀洀愀椀愁椀猀 匀攀愀琀 一爀⸀ ㄀ 䰀椀攀琀甀瘀漀樀攀

一甀漀 㠀㤀 䔀甀爀

Technologijos

Visa konferencinė įranga iš vienų rankų Įrengiant posėdžių kambarius, organizuojant konferencijas, seminarus, pristatymus ar kitus verslo susitikimus, svarbi kiekviena detalė. Reikalingas nepriekaištingas garsas, kokybiškas vaizdas ir beveik nematoma, bet tobulai veikianti technika. Tad siekiant aukščiausios kokybės, sklandžių renginių, visuomet verta kreiptis į patyrusius ir savo sritį išmanančius specialistus.

Bendrovė „Konferenta“ verslo pranešimų ir konferencinių sistemų prekyba, diegimu, nuoma ir aptarnavimu užsiima jau daugiau nei 15 metų. Įmonė puikiai išmano visus šios įrangos ypatumus ir gali pasiūlyti geriausius individualius sprendimus. Komandą sudaro daugiau nei 20 srities profesionalų, kurie nuolat domisi naujovėmis, dirba su geriausiais pasaulio gamintojais, savo sričių lyderiais. Bendrovė siūlo platų paslaugų paketą – nuo konsultavimo, projekto parengimo, visiško įrangos sumontavimo ir integravimo su kitomis sistemomis, reikalingų programų įdiegimo, iki derinimo, paleidimo ir vartotojų apmokymo.

„Anksčiau vaizdo konferencijos reikalaudavo daug laiko, kruopštaus pasiruošimo: reikėdavo išsiaiškinti, kokia operacinė sistema įdiegta pranešėjo kompiuteryje, suderinti sistemas, jungtis, pasirūpinti reikiamais laidais, todėl jos nebuvo populiarios. Pažangių technologijų dėka visų šių problemų nebeliko. Suorganizuoti vaizdo konferenciją tapo taip pat paprasta, kaip tiesiog paskambinti telefonu“, – nuotolinio darbo bei darbo kintamose grupėse technologijų pokyčius vardija J. Bieliauskas.

Inovatyvūs sprendimai

Vienas iš pagrindinių bendrovės iššūkių – sukurti geriausią sprendimą konkrečiam klientui. Ypač Populiarėja maži konferencijų tai svarbu įrengiant universalias konferencijų kambariai patalpas, kurias planuojama nuomoti skirtingiems Tradicinis konferencijų sistemos modelis – klientams. Gerų rezultatų pasiekti padeda didelė posėdžių salė su įvairiais projektoriais, nuolatinis tobulėjimas ir žengimas koja kojon su užuolaidomis, specialiu apšvietimu – išlikęs pasaulinėmis tendencijomis. didžiuosiuose viešbučiuose, teatruose, kultūros Bendrovės specialistai konsultuoja įrangos namuose. Sparčiai tobulėjant šiuolaikinėms pasirinkimo klausimais, parenka sprendimus technologijoms, vis labiau populiarėja maži pagal kliento poreikius, objekto specifiką. Kad konferencijų kambariai ir darbo grupėse sistemos. būtų lengviau pasirinkti, siūlomos įrangos Pasak UAB „Konferenta“ administracijos demonstracijos. UAB „Konferenta“ kompetenciją direktoriaus Jauniaus Bieliausko, paskutinis mados ir profesionalumą įrodo klientų pasitikėjimas ir šauksmas yra nedideli su puikiomis vaizdo ir garso įgyvendinti dideli projektai. Kompanija diegė galimybėmis konferencijų kambarėliai, kuriuose galima rodyti prezentacijas iš bet kokio savo atsinešto konferencinę įrangą visuose didžiuosiuose įrenginio, jungtis be laidų. Toks praktiškas sprendimas verslo centruose, taip pat dirbo didžiausiuose dažnai pasirenkamas statant verslo centrus. konferenciniuose viešbučiuose visoje Lietuvoje.

78

Konferencinės įrangos nuoma Pasak J. Bieliausko, šiais laikais statant naują viešbutį ar konferencijų centrą neįmanoma numatyti visko, ko ateity gali prireikti, tad ir susipirkti visą rinkoje siūlomą įrangą tiesiog neapsimoka. Rekomenduojama įsigyti pagrindinę įrangą, o vėliau, artėjant konkrečiam renginiui, išsinuomoti papildomą. „Tokiais atvejais esam itin lankstūs.

Pavyzdžiui, jei viešbutis ar kita įmonė iš mūsų įsigijo sinchroninio vertimo sistemą, prireikus galime renginiams išnuomoti papildomus tos pačios sistemos pultelius ar sertifikuotas kabinas vertėjams“, – paaiškina J. Bieliauskas.

Parinkus tinkamiausią įrangą ir sukūrus efektyvią sistemą, galima užtikrinti puikią vaizdo ir garso kokybę ir suorganizuoti sklandų, sėkmingą renginį net ir tam nepritaikytose patalpose, transliuoti jį internetu ar padaryti kokybišką vaizdo bei garso įrašą, tinkamą net televizijai.

UAB „Konferenta“ prekiauja visa vaizdo ir garso konferencijoms reikalinga įranga, o esant reikalui, ir nuomoja ją. Sinchroninio vertimo ir diskusijų įranga, konferenciniai telefonai, monitoriai, interaktyvios lentos, ekranai, garso ir apšvietimo įrenginiai, signalų komunikacinė įranga, valdymo skydeliai, mikrofonai, įvairaus galingumo projektoriai, kompiuterinė įranga, vaizdo konferencijų sistemos – visko gali pasiūlyti UAB „Konferenta“. Įrangą aptarnauja kvalifikuotas techninis personalas, dirbęs ne vienoje aukšto lygio konferencijoje. UAB „Konferenta“ komanda patikima, sutelkta ir mobili, tad savo paslaugas teikia visoje Lietuvoje ir už jos ribų.

ERGOLAIN KURIA ATEITÄ® OFFICE 5.0

www.ergolain.lt

Betonas nebūtinai turi būti nuobodus...

Reljefinio betono paviršiaus formavimo matricos

Daugiabutis Pilaitėje, Vilniuje

Daugiabutis Pilaitėje, Vilniuje

Daugiabutis Pilaitėje, Vilniuje Privatus namas, Lietuva

Thermo Fisher gamybinis pastatas, Vilniuje

Biokuro jėgainė, Kaune

Užupio g. 30 LT 01203 Vilnius Tel. +370 5 272 53 08 Faksas + 370 5 272 10 62 El. p. info@deltanova.lt www.deltanova.lt