STATYBUNAUJIENOS.LT Restai 2019

2019 Nr. 2/17

RESTAI 2019 IEŠKAU MAŽO BUTO.

■ VIETOS AUTOMOBILIUI NEREIKIA ■

IŠMANIŲJŲ NAMŲ ATEITIS

■ KAIP ŠIUOLAIKIŠKAI IR MODERNIAI ĮSIRENGTI NAMUS?

LAUKO TERASOS –

■ NEPAKARTOJAMA NAMŲ ERDVĖ BET KOKIU ORU! ■

PIGESNĖ IR GREITESNĖ STATYBA, ĮVEIKIAMA IR NEPROFESIONALUI

■ SAVAIME SUSITANKINANČIO GRUNTO TECHNOLOGIJA

SĄNAUDAS MAŽINS TREČDALIU

PAROC AKMENS VATA – NATŪRALIAI TVARI IZOLIACIJA

PAROC.LT

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA, ŽALGIRIO G. 88, LT-09303, VILNIUS, TEL.: (8 5) 275 2645 INFO@SISTELA.LT WWW.SISTELA.LT 2

AS KONKURS

S O I S U A I G N I D Ū P S Į S O T S E R S O J I C I Z O P S EK

-27 019-04 ESŲ 2 I K I 4 R 9-04-2 DŲ IR KONG 1 0 2 O A: NU PARO IO DAT : LIETUVOS R. 5, VILNIUS N I G N RE ETA ĖS P NIO VI LAISV RENGI S LITEXPO, A CENTR

– A N O TO S V O D P A U BUS RSO MET ; U K N O K rovės NČIO Ą VYKSIA s parengusios bend ekspozicijas.

T R A K : Ą I KULTŪRĄ JAU TREČ giausias ekspozicija engę nominuotas S O J I C I Z O įr ai, EKSP • įspūdin ktai/projektuotojai, NDRĄ JĄ pristatomi produkt E B Į e A it T h G • arc IŽVEL zicija ir , BUS ATS atitinka pati ekspo S A J I C I Z O S STATYBA NT EKSP VERTINA rodos temą ATEITIE a • Kaip p os; kytojais; paslaug komunikuoti su lan inalumas; ir orig mas oju) • Gebėji ijos patrauklumas santykis su lankyt s zic • Ekspo giai įrengta (aktyvu s vedėjas ro o d t : e a t A a p J I k r S s A I • itektūro S KO M S VERTIN profesorius ir Arch ktorė A J I C I as Z O r. reda , architekt , S EKSP tas, VDA PARODO IAMORAS, architek tybunaujienos.lt vy o katedros vedėjas rė, RsV konsultantė a in L a t a A n S Š iz s tarybo portalo Marius erjero d NGILIENĖ, DA docentas ir Int gentūrų asociacijos U R D ė n e V G a IAUSKAS, IENĖ, RsV ros ir rinkoda Rokas KILČ KAUSKAITĖ-STEPŠ ji direktorė s o s ij a c v a o ik d n a Š o v u E Sandra M Ad verum“ vykdom jektavimo skyriaus mone. „Paroc“ kom USIOS RESTOS „ o ro ū t Agen s KEVIČ, LITEXPO Pro čias su atskirąja nu . pelnė ĮSPŪDINGIA IT e v O 7 s V 1 0 m Dmitrij omisijos narys – . „Paroc“ 2 Ė T Y IT k A is K .

Kviestin Audronė ENDRIU NĄ, T. Y E r.

I . d ą D ė m v S ji o o d O va van REST IJOS apdo TR Ą JĄ N A I EKSPOZIC M L. IA ELB 5 VA BUS SK IRTADIENĮ, 1 I A J O V ĖT NUGAL ŽIO 25 D., KET SALĖ JE. ,2 D E BAL AN RIŲ ALĖ JOJ U K NAUJA Konkursą rengia: 3

2 ���������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������SISTELA 3 ������������������������������������������������������������������������������������������������������������������� ĮRE KONKURSAS

6–7 LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

8 –11

VERSLAS RYŽTASI SKAITMENIZACIJOS POKYČIAMS

8–13 MODERNI STATYBA

8 –11 �����������������������������EIKOS STATYBA. NAUJI IŠŠŪKIAI REIKALAUJA PROFESIONALUMO, LANKSTUMO, O NERETAI – GEBĖJIMO RIZIKUOTI IR MTIS ATSAKOMYBĖS 12 ������������������ SBS GROUP. STATYBINIŲ PROJEKTŲ SKAITMENIZAVIMAS ĮMONĖS VEIKLOS MODELĮ TRANSFORMUOJA IŠ ESMĖS 13 ����������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������SINOVADA

14–17 SĖKMĖS ISTORIJA

14-17

STATICUS. ĮMONĖ IŠ LIETUVOS TAPO RIMTU TARPTAUTINIU ŽAIDĖJU

18–20 NEKILNOJAMASIS TURTAS

18–20 ��������������������������������������������� IEŠKAU MAŽO BUTO. VIETOS AUTOMOBILIUI NEREIKIA 21 �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������IKEA 22 �������������������������������������������������������������������������������������VELUX. IŠMANIŲJŲ NAMŲ ATEITIS

23–29 INTERJERAS

23 �������������������������� RESTA 2019 NAUJOVĖ – NAUJAKURIŲ ALĖJA. KAIP ŠIUOLAIKIŠKAI IR MODERNIAI ĮSIRENGTI NAMUS? SUŽINOK NAUJAKURIŲ ALĖJOJE! 24 –25 �������������������������������������������������� RESTA 2019. KOKIAS NAUJIENAS PRISTATO JUNG? 26–29 �����������������������TONACIJA. INTERJERO PROFESIONALAI SAKO: MEDĮ DENK ALYVA, O ĮBRĖŽIMAIS PASIDŽIAUK KAIP MEDŽIO ISTORIJA

30–45 STATYBOS PRAMONĖ

30–31 �����ARDENA. LAUKO TERASOS – NEPAKARTOJAMA NAMŲ ERDVĖ BET KOKIU ORU! 32–34 �������������������������������GEALAN. SPRENDIMAI, KURIE KEIČIA NUSISTOVĖJUSĮ POŽIŪRĮ 35 �������������������������������������������������������������������������������������������� AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS 36 �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������BAUROC 37 ����������������� SALDOS VĖDINIMO ĮRENGINIAI LIETUVOJE BUS PLATINAMI PER PREKYBOS PARTNERIUS 38–39 ���������ŠILTINIMAS PAROC AKMENS VATA – INVESTICIJA Į ENERGINĮ NAUDINGUMĄ, GAISRINĘ PASTATŲ SAUGĄ BEI GARSO IZOLIAVIMĄ 40–41 �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������BAUMIT 42 –43 ��������������������������������������������������������������� RUUKKI. STOGO IR FASADO SUSILIEJIMAS 44 �������������������������������������������������������������� GREENUP LT; ZASKOV–GRUP; GILĖS INŽINERIJA 45 ������������������������������������SMART BRICKS: PIGESNĖ IR GREITESNĖ STATYBA, ĮVEIKIAMA IR NEPROFESIONALUI 4

24-25 45

TURINYS

46–47 DARBO ĮRANKIAI

46-47

SU CAT PATOGESNIS DARBAS IR BUITIS

48–49 NAUJOS TECHNOLOGIJOS VIRMADA. SAVAIME SUSITANKINANČIO GRUNTO TECHNOLOGIJA SĄNAUDAS MAŽINS TREČDALIU

50–51 ARCHITEKTAI

PIRMĄ KARTĄ ĮTEIKTI LIETUVOS ARCHITEKTŲ ŽIEDO APDOVANOJIMAI

52–71 BETONAS IR GELŽBETONIS

32-34 30-31

52 ������������������������������������������������������������������������������������BETONAS IR GELŽBETONIS 2019 53–56 ��������������������� BETONAS TARNAUJA ILGIAU, REIKALAUJA MAŽIAU PRIEŽIŪROS IR REMONTO 57–59 �������� KONFERENCIJOS BETONAS IR GELŽBETONIS 2019. TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS RĖMĖJAI 60–61 ������ SWETRAK. AR PINIGAI, SKIRTI EUROPOS SĄJUNGOS PROJEKTAMS, PATEKS Į TREČIĄSIAS ŠALIS? 62–65 �������������������SAVAIME ATSINAUJINANTIS BETONAS PAGAL SCHOMBURG: ILGIAU, PATIKIMIAU IR PIGIAU 66 �����������������������SIKA. PLUOŠTAIS SUSTIPRINTAS BETONAS IR SKIEDINYS – MAŽESNĖ TRŪKINĖJIMO GALIMYBĖ 67 ��������������������������PEIKKO. GREITAI AR SAUGIAI? SPRENDIMAI, KURIUOS NAUDOJANT, NEREIKIA RINKTIS 68 ������������������REGIONE ĮSIKŪRĘS TELŠIŲ GELŽBETONIS – VIENA IŠ UNIVERSALIAUSIŲ LIETUVOS GELŽBETONIO GAMYKLŲ 69 ������������������������GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIO GAMINIŲ PASIŪLA – DIDELĖ, ĮVAIRI IR AKTUALI 70 ������������������������������������������������������������������������������������������������������������������������RIZGONYS 71 ������������������������������������������������������������������������������������������������������������PAMATŲ STATYBA 72 �����������������������������������������������������������������������������������������MERCEDES–BENZ SPRINTER

Leidėjas MB „Redakcija plius“.

Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, +370 640 20 132.

Maketavo UAB „ART SET“.

STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius.

Leidėjas už reklamų turinį neatsako.

Nuotraukos ir vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip, publikacijose minimų įmonių.

Viršelyje – RUUKKI nuotrauka.

5

PRIEŠ PENKERIUS METUS VŠĮ „SKAITMENINĖ STATYBA“ STEIGĖJAI ORGANIZAVO PIRMĄJĄ KONFERENCIJĄ „SKAITMENINĖ STATYBA 2014“, KURI TAPO NEATSKIRIAMA „RESTOS“ DALIMI. STEIGĖJŲ PASTANGOS SPARTINTI BIM DIEGIMĄ LIETUVOJE IR ŠVIESTI STATYBOS SEKTORIAUS BENDRUOMENĘ, PRADĖJO DUOTI PIRMUOSIUS REZULTATUS. Dalius GEDVILAS, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

VERSLAS RYŽTASI SKAITMENIZACIJOS POKYČIAMS 6

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

D

ar prieš dvejus metus buvo galima rasti vos vieną skelbimą, kviečiantį teikti pasiūlymus ir reikalaujantį projektavimo procese taikyti BIM. Šiandien viešasis sektorius šiek tiek išdrąsėjo ir skelbia vis daugiau konkursų, kuriuose reikalaujama taikyti BIM. Visiškai kitoks vaizdas privačiajame sektoriuje. Čia nekilnojamojo turto vystytojai, kurie stato turėdami tikslą būti jau pastatytų statinių operatoriais, plačiai taiko BIM. Pastebima, kad investuotojas, vieną kartą pabandęs taikyti šią inovaciją, prie senų projektavimo ir statybos metodų nebegrįžta. Žinių ir gebėjimų demonstravimo arena tapo kasmetinis BIM projektų konkursas.

Projektai tobulėja, jų branda ir sprendimų kokybė kiekvienais metais tampa aukštesnė, ir ne vien augantis BIM specialistų poreikis liudija pažangą Lietuvos statybos sektoriuje. Šie indikatoriai liudija apie šalies brandą skaitmeninimo srityje.

VšĮ „Skaitmeninė statyba“ interneto svetainėje (www.skaitmeninestatyba.lt) skelbia informaciją ne tik apie įmones, gebančias kurti statinio informacinį modelį ir išradingai taikyti modeliavimo principus, bet taip pat ir kitą aktualią informaciją statytojams. 2018 metais VŠĮ paviešino pirmą versiją dokumentų, reikalingų statinio informacinio modeliavimo metodologijos taikymui praktikoje. Svetainėje galima rasti tokius dokumentus, kaip „Statytojo (Užsakovo) reikalavimai informacijai statinio informacinio modelio (BIM) rengimui (angl.

EIR)“, „BIM įgyvendinimo planas (angl. BEP)“, „BIM terminų žodyno santrauka“ ir kitus. Šių metų pradžioje portalas turėjo daugiau negu 1500 registruotų nuolatinių vartotojų, tarp kurių yra ir potencialūs statytojai, kurie domisi ne tik BIM metodologija, bet ir dažnai ieško galimo paslaugos teikėjo.

Statinio informacinio modeliavimo metodiką pasaulyje vysto ir procesą koordinuoja buildingSMART aljansas. Aljanso pateikiama analizė rodo, kad vartotojų pasitikėjimas statybos pramone didėja sparčiau, kai investuojama į skaitmeninimą. Tai tampa akivaizdu, kai susipažįstame su didžiausiais Lietuvos statybos ar projektavimo paslaugų eksportuotojais. Susipažinus su eksportuotojų sėkmės istorijomis, tampa aišku, kad jų sėkmė Europos rinkose grįsta inovacijomis ir BIM taikymu. Įrodyti savo gebėjimus užsienio šalių užsakovams tampa paprasčiau, kai savo darbais parodai, jog gebi BIM metodologiją taikyti praktikoje.

Į Lietuvos rinką ateinantys solidūs investuotojai su naujomis gamybos linijomis ir technologijomis paprastai pastato daug statinių, įrengia daug infrastruktūros objektų.

Juos vienija tai, kad jie samdo projektavimo paslaugų teikėjus ir statybos rangovus, gebančius dirbti BIM aplinkoje. Lietuvos gyventojams gerai žinomi tokie prekių ženklai, kaip IKEA, „Nordica“, „Continental“, „Philip Morris“, „Hilton“, „Hollister“ ir kt. Tačiau mažai kas žino, kad visi šie investuotojai statybos projektuose reikalavo taikyti BIM. Paskutiniu metu pastebime, kad nemažai užsakovų ir statytojų jau atsisakė popierinių statybos žurnalų ir visą statybos etapo procesą aprašo Elektroniniame statybos žurnale. Tai labai pakeitė statinių eksploatavimo kokybę ir statinio savininkams suteikė pridėtinės vertės eksploatuojant nekilnojamąjį turtą.

Tačiau šalyje išlieka didelis iššūkis – tai viešojo sektoriaus įtraukimas į statybos skaitmeninimo procesą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2018 m. užsakė BIM diegimo strategiją, ruošiasi inicijuoti BIM standartų ir kitų norminių dokumentų kūrimą, bet trūksta apibrėžtumo, kada visa tai atsiras. Įžymiojo aktoriaus Morgano Freemano posakis „Gyvenimas yra tai, kas nutinka, kol mes kuriame kitus planus“ atspindi ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ apsisprendimą – ne laukti, kada valstybės institucijos pateiks naujus standartus ar klasifikatorius, sukurs taisykles, bet patiems inicijuoti šių svarbių dokumentų atsiradimą rinkoje ir visokeriopai skatinti BIM taikymą Lietuvos statybų praktikoje.

Partnerystė su daugiau patirties turinčiais kaimynais yra vienas veiklos sėkmės garantų. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ yra „buildingSMART Nordic“ skyriaus narė.

Dalyvaudami šio skyriaus veikloje, turime galimybę konsultuotis ir kurti Lietuvos rinkai reikalingus standartus ir taisykles, mokymo programas, kompetencijų aprašus bei specialistų žinių vertinimo sistemą. Narystė ne tik suteikia naudos, bet ir įpareigoja mus prisidėti konkrečiu darbu ir nario mokesčiais.

Darbas „buildingSMART“ komandoje suteikia galimybių išgirsti žymiausių pasaulio vizionierių įžvalgas ir šias žinias parnešti Lietuvos BIM bendruomenei.

Statybų pramonėje pokyčiai vyksta kasdiena, kas akimirką, ir Vilniuje vykstanti paroda RESTA yra visų tų pokyčių liudininkė. Lietuvos statybų pramonės atstovai ir šį pavasarį susirinks į renginį, kuris įkvepia būti inovatyvių pokyčių dalyviu ir kūrėju. ■

ŽINIŲ IR GEBĖJIMŲ DEMONSTRAVIMO ARENA TAPO KASMETINIS BIM PROJEKTŲ KONKURSAS. PROJEKTAI TOBULĖJA, JŲ BRANDA IR SPRENDIMŲ KOKYBĖ KIEKVIENAIS METAIS TAMPA AUKŠTESNĖ, IR NE VIEN AUGANTIS BIM SPECIALISTŲ POREIKIS LIUDIJA PAŽANGĄ LIETUVOS STATYBOS SEKTORIUJE.

7

NAUJI IŠŠŪKIAI REIKALAUJA PROFESIONALUMO, LANKSTUMO, O NERETAI – GEBĖJIMO RIZIKUOTI IR IMTIS ATSAKOMYBĖS

U

ŽBAIGĖ DIDŽIAUSIĄ PRIE LIETUVOS GYDYMO ĮSTAIGŲ DAUGIAAUKŠTĘ AUTOMOBILIŲ AIKŠTELĘ Šiuos metus „Eikos statyba“ pradėjo užbaigusi išskirtinį objektą. Santariškių medicinos miestelį papildė daugiau nei tūkstančiu naujų automobilių stovėjimo vietų, įrengtų 5 aukštų aikštelėje – Lietuvoje didžiausioje daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje, kokia kada nors buvo įrengta prie gydymo įstaigų. Aikštelėje įrengtos 1196 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių dalis skirta elektromobiliams bei neįgaliųjų automobiliams. Aikštelėje įrengtos švieslentės su krypčių ir laisvų vietų nuorodomis, stebėjimo kameros, dvi

8

laiptinės, kurių viena – su liftu. „Džiaugiamės, ne tik todėl, kad „Eikos statybos“ pastatyta aikštelė yra didžiausia, mums gera dėl to, kad aikštelė padeda spręsti įsisenėjusią automobilių stovėjimo Santariškėse problemą“, – sako bendrovės direktorius Almantas Čebanauskas, pastebėdamas, kad pačiai bendrovei, turinčiai ne vieną analogiškos aikštelės statybos patirtį, buvo didelis iššūkis dėl labai trumpo termino ir darbų užbaigimo žiemos sąlygomis.

Tam, kad pastatytų 1196 vietų aikštelę, bendrovės specialistai turėjo įrengti 31420 kv. m bendro ploto, kurio tūris – 74028 kub. m. Per 4 mėnesius buvo išbetonuota daugiau kaip 8,5 tūkst. kub. m konstrukcijų

MODERNI STATYBA

Užsak. Nr. 19/18

ir įrengti pamatai. Visi kiti darbai buvo atlikti per pusmetį, kai įprastai tokios apimties statyba vyksta 10–12 mėnesių. „Kai duotas trumpas terminas, pirmiausia tenka tinkamai suplanuoti darbus ir laiką. Statyba buvo spartinama darbus organizuojant 2–3 pamainomis. Mūsų vadovų komanda dirbo stabiliai, tuo pat metu lanksčiai reaguodama į situaciją.

Darbų spartą užtikrino ir savalaikis medžiagų bei statybos produktų užsakymas, tiekimo užtikrinimas“, – dalijasi statybos direktorius Eivydas Lungys, akcentuodamas, kad aikštelės konstruktyvo įrengimas pareikalavo labai aukštų kompetencijų, organizuotumo ir patirties. „Eikos statybos“ patirtis, išmaniųjų

technologijų įmonėje diegimas sudarė sąlygas statyti trumpiau, neaukojant kokybės. Todėl buvo naudojama darbus spartinanti mišri klojinių sistema; betono kietėjimui, priežiūrai naudota išmanioji klojinių tiekimo sistema, leidžianti kietėjančio betono parametrus stebėti nuotoliniu būdu. „Mes naudojamės partnerių, subrangovų inovacijomis, savo įmonėje diegiame naujoves, kurios efektyvintų ir darbus, ir vadovavimą. Taip įmonės kompetencijų sąraše atsirado darbai pagal pasaulinio tvarumo sertifikato BREEAM reikalavimus, 3D technologijos – BIM naudojant kaip brėžinį statyboms, nauja dokumentų valdymo sistema“, –

pasakoja A. Čebanauskas, dalindamasis bendrovėje naudojamomis inovacijomis, kurios „Eikos statybai“ sudaro galimybes dirbti greitai, efektyviai, kokybiškai. Įmonė Santariškių miestelyje stato dar dvi – 635 ir 180 vietų – automobilių aikšteles bei logistikos sandėlį, – iš viso bus sukurta daugiau kaip 2 tūkst. vietų automobiliams.

Manto Repečkos nuotr.

PASTARUOJU METU BENDROVĖ „EIKOS STATYBA“ VYKDO PROJEKTUS, KURIE REIKALAUJA ĮVAIRIAPUSĖS KOMPETENCIJOS, KELIA SKIRTINGUS IŠŠŪKIUS. JEIGU VIENAME OBJEKTE, KURIAME GALIMA NAUDOTI NAUJAUSIAS TECHNOLOGIJAS AR MECHANIZMUS, TENKA IEŠKOTI BŪDŲ, KAIP PASTATYTI ITIN GREITAI, TAI KITAME OBJEKTE VYRAUJA YPATINGAS ATSARGUMAS, KRUOPŠTUMAS, O DAUGELĮ MECHANIZMŲ KEIČIA RANKŲ DARBAS.

ATIDUODA DUOKLĘ ISTORINIAM VILNIUI, MAINAIS GAUDAMI ITIN SUDĖTINGAS DARBO SĄLYGAS Jeigu daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė kėlė iššūkių dėl trumpo termino, tai kultūros vertybių registre esantis objektas Vilniuje, Dainavos gatvėje, kelia iššūkių ne tik dėl darbo jautrioje sostinės 9

„EIKOS STATYBA“ ĮVERTINO SAVO DARBUOTOJŲ KOKYBĘ.

JIE YRA PRIPAŽINTI STATYBININKAI. JEIGU SAMDOMA ĮMONĖ, KLAUSIMAS, AR JI PASTATYS: AR TURI DARBININKŲ, KOKIUS TURI. „EIKOS STATYBA“ GALI TAI DEKLARUOTI IR PATEIKTI UŽSAKOVUI. STATREG REITINGAS PARODO ĮMONĖS DARBO IŠTEKLIŲ KOKYBĘ PAGAL EKONOMINIUS, GARANTINIUSKOKYBINIUS, SOCIALINIUS IR KITUS SPECIALIZUOTOS VEIKLOS KRITERIJUS. TAIGI VERTINANT ĮMONĖS PATIRTĮ, YRA SVARBU NE TIK TAI, KĄ STATĖ, BET IR KOKIUS DARBUOTOJUS TURI. STATREG REITINGAS KONKURENCINĖJE APLINKOJE YRA VIENAS IŠ RODIKLIŲ“.

LSA PREZIDENTAS DALIUS GEDVILAS

vietoje, bet ir dėl sudėtingų statybos sąlygų, kurias lemia keblus patekimas į objektą, statybinių medžiagų ir technikos logistika. Dirbant tokiomis sąlygomis, kaip akcentuoja „Eikos statyba“ vadovas A. Čebanauskas, tradicinių priemonių ir sprendimų nebeužtenka.

UAB „Eika“ plėtoja kompleksą, kurį sudarys 164 vietų 4 žvaigždučių „Hilton“ viešbutis, administracinis pastatas ir gyvenamieji namai. Bendras plotas – daugiau kaip 18 tūkst. kv. metrų. „Eikos statyba“ stato šį verslo klasės viešbutį ir administracinį pastatą, kurį turėtų užbaigti jau šią vasarą.

Projekto metu ne tik vyksta nauja statyba, bet, ir tai sudėtingiausia, rekonstruojamas buvęs poliklinikos pastatas, pastatytas daugiau negu prieš šimtmetį, tad esantis blogos būklės. Atliekant darbus, išgriautos pastato vidinės konstrukcijos ir vietoj jų įrengtos naujos. Užtikrinant kapitalinių pastato sienų pastovumą, teko įrengti gelžbetonines perdangas. Tačiau fasadinė pastato dalis išliko autentiška. Pamatus teko stiprinti pavedimais, metras po metro.

Kadangi sąlygos buvo labai sudėtingos ne tik dėl paties grunto, bet ir dėl logistikos – krano atsivežti nebuvo įmanoma, – darbuotojai pamatus stiprino rankiniu būdu.

Atliekant fasado darbus, būtina sąlyga buvo išlaikyti autentiškas sienas. Todėl jos buvo injektuojamos – plytų įtrūkimai užpildomi cementiniu skiediniu ir cheminiais priedais – dioksido mišiniais.

Darbai Dainavos gatvėje – ne tik reikalaujantys profesionalumo ir teorinių bei praktinių žinių, bet ir ypatingai pavojingi, todėl įmonė skyrė labai daug dėmesio darbų saugai. Šiuo metu pastate vyksta apdailos darbai, kurie kelia kitokių iššūkių: atkuriamas mūras, tinkuojamas išskirtinis fasadas, atnaujinami išlikę polichrominiai arba daugiaspalviai sienų ornamentai.

OPTIMIZUOJA DARBUS, DIEGDAMI INOVATYVIAS SISTEMAS IR PRIEMONES „Tokie objektai kelia ir naujų iššūkių, kurie reikalauja ne tik profesionalumo, aukštų kompetencijų, bet ir nemažai lankstumo, neretai – gebėjimo rizikuoti ir imtis atsakomybės“, – sako bendrovės vadovas A. Čebanauskas, akcentuodamas, kad kaip tik dėl to yra svarbu suburti tinkamą komandą.

Pernai „Eikos statyba“ aktyviai įsijungė

10

į STATREG – sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistemą. Įmonė Lietuvoje buvo viena iš pirmųjų, kurios 83 darbuotojai registruoti STATREG sistemoje, t. y. patvirtintos jų, kaip atestuotų specialistų, kompetencijos. „STATREG atsako į klausimą, kiek įmonėje yra specialistų, kurie garantuotai moka statybinį amatą, nes išlaikė testą ir turi STATREG kompetencijų vertinimą“, – apie pasirinkimo svarbą kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Sudarant STATREG reitingą, įmonės reitinguojamos pagal darbuotojų kokybę, profesionalumą. „Eikos statyba“ šiame reitinge užima pirmąją vietą. „Eikos statyba“ įvertino savo darbuotojų kokybę. Jie yra pripažinti statybininkai, – tvirtina LSA prezidentas. – Jeigu samdoma įmonė, klausimas, ar ji pastatys: ar turi darbininkų, kokius turi. „Eikos statyba“ gali tai deklaruoti ir pateikti užsakovui.

STATREG reitingas parodo įmonės darbo išteklių kokybę pagal ekonominius, garantinius-kokybinius, socialinius ir kitus specializuotos veiklos kriterijus. Taigi vertinant įmonės patirtį, yra svarbu ne tik tai, ką statė, bet ir kokius darbuotojus turi.

STATREG reitingas konkurencinėje aplinkoje yra vienas iš rodiklių.“ Šiuo metu dauguma „Eikos statybos“ darbuotojų yra registruoti STATREG sistemoje – įmonė yra viena iš šios srities lyderių. Vienas pagrindinių įmonės tikslų – įsitvirtinti sėkmingiausiai dirbančių Lietuvos statybos bendrovių trejetuke, užsitikrinti patikimos ir į kokybę orientuotos įmonės vardą. Todėl „Eikos statyba“ buvo viena iš pirmųjų, pasinaudojusių STATREG teikiamu pranašumu, nes, kaip sako LSA prezidentas D. Gedvilas, STATREG reiškia skaidrumą, kokybę, kompetenciją. Dėl tos pačios priežasties įmonės darbotvarkėje atsirado ir pasaulinis tvarumo sertifikatas BREEAM; BIM, kuris naudojamas ir kaip brėžinys statyboms; įdiegta sistema „SBS Project“. Ši sistema daro paprastesnį darbų planavimą bei koordinavimą, padidina vykdomų darbų skaidrumą, skatindama bendradarbiavimą ne tik tarp įmonės darbuotojų, bet ir tarp subrangovų bei klientų. Automatizuoti užduočių progreso kontrolės įrankiai bei automatinis vadovų informavimas apie iškilusius nesklandumus realiu laiku

MODERNI STATYBA padeda sumažinti projekto nukrypimų mastą. Ši inovatyvi sistema leidžia efektyviai naudoti išteklius, matyti užduotis, valdyti mechanizmų bei kitas ataskaitas. „Šiuolaikinėje statyboje nebėra atskirų dedamųjų, kurios lemtų sėkmingą projekto įgyvendinimą. Moderni statyba yra sudėtingas mechanizmas, kuriame dera kompetencijos ir išmaniosios technologijos“, – atkreipia dėmesį į svarbias detales A. Čebanauskas, akcentuodamas, kad įmonės sėkmę ir kokybiškus objektus lemia gebėjimas matyti visumą, jausti rinkos pulsą ir girdėti užsakovus, gebėjimas suburti komandą. „Eikos statyba“ eina efektyviu keliu: šalia savo srities profesionalų stoja jaunoji specialistų karta – į komandą jie įsilieja dar būdami studentais. Dabartinė įmonės komanda tvirta, ji didžiuojasi savo kompetencijomis ir gebėjimais, išaugusiu specialistų skaičiumi. Tai yra stipri komanda, kuri lemia ir visos įmonės sėkmę.

Bendrovės EIKOS STATYBA iliustr.

PERNAI ĮGYVENDINTI PROJEKTAI KEITĖ IR PAČIĄ ĮMONĘ Praėjusieji metai „Eikos statybai“ buvo sėkmingi – įmonės apyvarta per 2 metus išaugo triskart – pasiekė beveik 40 mln. eurų. Spartų augimą lėmė įgyvendinti projektai. Vienas iš jų – prekybos centras „Žali“, pastatytas Vilniuje, Balsiuose. „Žali“ – išskirtinis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Šis objektas, kuriame praktiškai įgyvendintos tvarios statybos idėjos, tapo lūžio tašku ir pačiai įmonei. Pasak bendrovės „Eikos statyba“ direktoriaus A. Čebanausko, šis objektas ne tik tapo iššūkiu, bet ir pakeitė supratimą apie statybos procesą. Įmonė sostinėje pastatė daugiabučių gyvenamųjų namų: tai ypač aukštos kokybės „Eikos“ plėtojami daugiabučiai projektuose „Eika namai Pilaitėje“ ir „Namų pynės“ Tuskulėnų gatvėje. Šiemet įmonė Vilniuje taip pat stato keletą daugiabučių gyvenamųjų namų, vykdo statybos ir tvarkybos darbus Sapiegų ir Reformatų parkuose, darbuojasi oro uostuose ir kituose objektuose.

Tęstiniai projektai, kuriuos „Eikos statyba“ vykdo ir šiemet, yra automobilių stovėjimo aikštelės Santariškių medicinos miestelyje; infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės – moderniausios Europoje tokio tipo ligoninės – pastatas Vilniuje, Santariškių gatvėje. Pernai užbaigtas ir daugiau nei 6 tūkst. kv. m ploto pastatų kompleksas – vienas iš moderniausių Europoje Skrydžių valdymo centras. ■ 11

N

eperžengusiems šio slenksčio, skaitmenizavimas neretai atrodo miglotas – apie jį populiaru kalbėti, nepatikslinant, kaip prie jo pereiti – ypač smulkaus ar vidutinio dydžio organizacijai.

Jis dažnai tapatinamas su statinio informaciniu modeliavimu, tačiau apima plačiau, nei statinio projektavimas. Tai yra visų procesų, susijusių su projektu, skaitmenizavimas – ir prie jo galima pereiti blokais.

grafiku, medžiagų ir mechanizmų užsakymai talpinami ir valdomi centralizuotai, įvairiais lygmenimis greitai apskaičiuojamos, įvertinamos ir prognozuojamos faktinės išlaidos ir pajamos, sekamas įmonės bei subrangovų darbų vykdymas skirtingais laikotarpiais, vykdomi aktavimai, fiksuojamas medžiagų gavimas ir teikiamos rekomendacijos.

STATINIO INFORMACINIS MODELIAVIMAS IR SĄMATOS Įmonės skiria didelį dėmesį pirminei BIM SKAITMENINIS STATYBINIŲ fazei – detalaus projekto paruošimui. Bet PROJEKTŲ VALDYMAS parengusios detalų projektą, nežino, kaip Sugeneruotos sąmatos siejamos su išnaudoti jau padarytą įdirbį ir projektą projektais, tačiau net ir nesinaudojant BIM modelių ar sąmatų sistemomis įmonė automatizuotai perkelti į sąmatą bei planą ir tolimesnę projekto terminų, apimties bei gali pereiti prie skaitmeninio projektų valdymo. Pavyzdžiui, sistema „SBS.Project“, finansinę įgyvendinimo kontrolę vykdyti realiu laiku. „SBS.BIM“ sistema leidžia įkelti didesnės platformos „SBS.Node“ dalis, BIM modelį ir remiantis įmonės vidine gali būti diegiama atskirai. Ši, labiausiai normatyvine baze (įmonės realiomis paplitusi Lietuvoje sistema, įgalina įmones standartizuoti procesus, inicijuoti, sąnaudomis) suformuoti detalią statinio planuoti bei vykdyti statybinius projektus sąmatą, kuri automatiškai atnaujinama modeliui keičiantis. Turint sąryšį tarp užtikrinant procesų vientisumą ir elementų, atsiveria galimybės tobulinti galimybę apjungti duomenis, sukeliant normatyvinę darbų bazę ir tiksliau planuoti dokumentaciją bei sąmatas. biudžetą, pasitelkti operatyvinį planavimą Veiklos modelis tampa efektyvesnis bei mažinti besidubliuojančius darbus. netrukus: sąmata paverčiama projekto

Net ir neturint statinio BIM modelio, su sąmatomis gali būti dirbama atskirame modulyje. Pavyzdžiui, „BIM.Estimates“ sąmatos gali būti sukuriamos tiek automatiškai, tiek rankiniu būdu, naudojant pačios įmonės pasirenkamą normatyvinę bazę. Sistemoje numatytas neribotas klasifikatorių skaičius. Jeigu bendroje ekosistemoje yra naudojama ir „SBS.Project“ sistema, bazė periodiškai atsinaujina pagal realias įvykdytų projektų patirtas sąnaudas. Šis modelis užtikrina, kad skaičiuojant projektų sąmatas yra remiamasi šviežiausiais duomenimis ir padeda išlaikyti pageidaujamą projektų pelningumą.

KAS TOLIAU? Statybinių projektų skaitmenizavimas iš esmės transformuoja įmonės veiklos modelį, įmonėms ne tik pritaikome ir įdiegiame programas, bet ir padedame sustyguoti procesus, dalindamiesi gerąja praktika. Tai yra ryšys, nenutrūkstamai susijęs su pažanga, – jau netrukus pasiūlysime procesų robotizavimo sprendinius, eliminuojančius rankinį informacijos įvedimo, perkėlimo darbą. ■

UAB „SBS Group“; www.sbs-group.eu; info@sbs-group.eu; +370 602 13 900 12

Užsak. Nr. 19/31

STATYBINIŲ PROJEKTŲ SKAITMENIZAVIMAS ĮMONĖS VEIKLOS MODELĮ TRANSFORMUOJA IŠ ESMĖS

NORS BIM MODELIŲ NAUDOJIMAS IR AUTOMATIZUOTAS STATYBOS PROJEKTŲ VALDYMAS GALI BŪTI PRISKIRIAMI SEKTORIAUS NAUJIENOMS, JIE VIS PLAČIAU TAIKOMI VISAME PASAULYJE. TAI LIUDIJA IR MŪSŲ PATIRTIS LIETUVOJE SU DIDŽIAISIAIS SEKTORIAUS ATSTOVAIS, KURIŲ DAUGUMA JAU PERĖJO PRIE NAUJO VEIKLOS MODELIO IR NETRUKO ĮVERTINTI APČIUOPIAMŲ REZULTATŲ. STATYBOS PROJEKTŲ VALDYMO PROCESŲ SKAITMENIZAVIMAS TAMPA KONE BŪTINA SĄLYGA ĮMONĖMS, SIEKIANČIOMS PLĖTOTI VEIKLĄ TARPTAUTINIU MASTU. DIRBDAMI SU KLIENTAIS ĮVAIRIOSE ŠALYSE STEBIME, KAD RANGOVŲ IR SUBRANGOVŲ BENDRADARBIAVIMAS NEGRĮŽTAMAI ĮGIJO SKAITMENINĘ FORMĄ.

MODERNI STATYBA

SAULĖS KOLEKTORIŲ SISTEMŲ SPRENDIMAI

• DAUGIABUČIAMS NAMAS • INDIVIDUALIEMS NAMAMS • VIEŠBUČIAMS • SERVISAMS

UAB „Sinovada“, Elnio g. 10, Šiauliai, tel.: +37069824800; +37041540440 saulespikas@gmail.com; www.saulespikas.lt

13

ĮMONĖ IŠ LIETUVOS TAPO RIMTU TARPTAUTINIU ŽAIDĖJU

ĮMONĖ STATICUS METŲ PRADŽIOJE ĮŽENGĖ Į AUSTRIJĄ – ĮKURTA STATICUS AUSTRIA GMBH. DABAR STATICUS VEIKIA NORVEGIJOJE, ŠVEDIJOJE, JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE IR AUSTRIJOJE.

K

OMPETENCIJŲ SINERGIJA ATVERIA NETIKĖTŲ GALIMYBIŲ Neseniai įkurtoje Staticus Austria GmbH, kuriai vadovauja Ioannis Mitsos, dirba 25 aukštos kvalifikacijos inžinieriai. „Mūsų veiklos spektras labai platus – tai sudėtingų konstrukcijų inžinerija, geometrinis modeliavimas, dizaino valdymas, projektų valdymas. Mūsų komandoje dirba 5 skirtingų tautybių atstovai iš Vengrijos, Vokietijos, Austrijos, Graikijos. Taigi, esame tarptautinė atvira naujovėms komanda, besispecializuojanti

kurti įvairiausių formų elementų plieno ir stiklo fasadus“, – sako I. Mitsos, pabrėždamas didžiulę komandos patirtį dirbant su išskirtiniais statiniais, plieno ir stiklo fasadais, sudėtinga simetrija.

STATICUS užsakymų portfelis suformuotas iki 2020 metų antros pusės. Kaip sakė kompanijos generalinė direktorė* Aušra Vankevičiūtė, norint įgyvendinti šiuos projektus, reikėjo daugiau darbuotojų. „Galėjome dalį darbų atiduoti subrangovams Italijoje, Vokietijoje ar

* Dabar – l. e. p. generalinė direktorė, nuo gegužės 8 d. – generalinė direktorė 14

SĖKMĖS ISTORIJA

Kompanijos STATICUS generalinė direktorė Aušra Vankevičiūtė

Užsak. Nr. 19/20

Tokius statinius aš vadinu „beprotiškos“ architektūros statiniais, kokių anksčiau mums tekdavo atsisakyti, nes daugiau patirties turėjome su standartinėmis formomis ir aliuminiu. Tačiau dabar galime pasakyti: taip, mes tokiems užsakymams pasirengę – turime žinių, patirties ir galime imtis darbo. Rinka nelaukia – reikia tobulėti kiekvieną dieną“, – džiaugdamasi įmonės sprendimais, tvirtina A. Vankevičiūtė.

Austrijos specialistų komanda ir STATICUS senbuviai į bendrą darbą žvelgia per sinergijos prizmę. „Mes didžiuojamės tapę STATICUS komandos dalimi. Mūsų didžiausias iššūkis ir

kartu svarbiausias tikslas yra perduoti savo sukauptą patirtį STATICUS grupei, tuo pat metu mokytis iš grupės sukauptos patirties“, – sako I. Mitsos ir akcentuoja, kad tokia sąveika kuria profesionalią tarptautinę komandą, galinčią žengti į naujas rinkas, kurti ir įgyvendinti išskirtinius, individualius fasadų sprendimus. Švedijoje ir Norvegijoje veikia STATICUS pardavimo padaliniai, Jungtinėje Karalystėje dirba projektavimo grupė, o Austrijoje įkurtas projektavimo ir valdymo centras, kuriame atliekami tyrimai, bendradarbiaujama su vietos universitetais.

Austrijoje arba sukurti savo inžinerinį centrą, – apie Staticus Austria GmbH įkūrimą pasakoja A. Vankevičiūtė.

– Austrijoje – stipri fasadų kultūra, lengviau rasti patyrusių fasadų projektavimo inžinierių.“ Austrijos specialistų komanda yra įgyvendinusi išskirtinių projektų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėje Karalystėje, kitose pasaulio šalyse, dirbusi su įvairiausių formų sudėtingomis fasadų konstrukcijomis. „Mūsų kolegos iš Austrijos specializuojasi dirbti su plieno ir stiklo konstrukcijomis.

15

kurį plėtojome Baltijos šalyse, šiek tiek dirbome Islandijoje, – pasakoja šeimos verslo savininkas V. Vankevičius. – Kai užgriuvo 1998–1999 metų krizė, mes jau turėjome patirties, manėme esantys tvirti, išmanantys savo sritį.“ Tuo metų įmonėje dirbo apie 350 darbuotojų, kurių, V. Vankevičiaus žodžiais, širdis neleido atleisti. Toks požiūris į darbuotojus ryškia linija eina per visą STATICUS istoriją. Tai pastebėjo ir įmonės naujokai. Staticus Austria GmbH vadovas I. Mitsos, kalbėdamas apie darbą STATICUS komandoje, sakė: Įmonės STATICUS savininkas „Tai yra šeimos valdoma bendrovė, kuriai Vytautas Vankevičius rūpi žmonės. Todėl norėčiau, kad kartu su STATICUS žengtume į naujas rinkas, net ir ŽINOJO – IŠMOKS, KO NEMOKA, tolimajame užsienyje.“ IR ILGAI NEUŽTRUKS O anuomet įmonei, užkluptai krizės ir Šeimos įmone tapusi STATICUS išaugo nutarusiai neatleisti darbuotojų, teko iš 1993 metais Vytauto Vankevičiaus ieškoti išeičių. Jungtinė Karalystė atrodė drauge su kolegomis pradėtų kelių verslų esanti svajonė, o minimalūs atlyginimai (plastikinių langų, aliuminio ir stiklo konstrukcijų gamyba, statybos padalinys ir Švedijoje ir Suomijoje – išsvajotas STATICUS maksimalus atlyginimas. švaros paslaugų tiekimas).

Likimas V. Vankevičių suvedė su masonu, „Netrukome suvokti, kad mūsų skirtingo kuris, kaip tarpininkas, dairėsi kompanijų, pobūdžio verslai trukdo vienas kitam, iš kurių galėtų pirkti ir parduoti Švedijoje. nes klaidina užsakovus: ieškodami langų, Rekomenduotas tarpininko, STATICUS randa fasadus gaminančią įmonę ir atvirkščiai. Nutarėme atskirti fasadų verslą, įžengė į Švediją.

16

„Arba čempiono žiedai, kalbant krepšinio terminais, arba nieko. Arba kontraktas, arba nieko. Mes žinojome, kad mokame padaryti fasadus, tik nemokame savęs parduoti, nežinojome, ar būsime reikalingi“, – prisimena lemtingą laiką V. Vankevičius.

Pirmasis projektas Švedijoje, Karlskronoje, atnešė sėkmę ir juos pasamdžiusiai kompanijai („PEAB“ pirmą kartą pelnė aukso medalį už Žalią pastatą), ir STATICUS („PEAB“ juos rekomendavo kitoms Norvegijoje dirbančioms kompanijoms).

Taip prasidėjo bendri projektai su NCC grupe (JK), SKANSKA (Švedija) ir kitomis kompanijomis. „Mūsų plėtrą lėmė atsakymas į klausimą – ko aš nežinau?

Neišmanėliais Švedijoje pasijutome su savo įrankiais, technika, patirtimi – teko daug ko mokytis. Bet žinojome – mes to išmoksime ir ilgai neužtruksime, – dalijasi prisiminimais V. Vankevičius. – Ką išmokome, nešėme į Lietuvą, mokėmės bendrovėje, nes turėjome tikslą darbą atlikti gerai. Užsakovai gal ir nepastebėjo, ko nemokame. O mes sau pasakėme – žinome, ko nežinome, ir žinome, ką reikia daryti. Atsirado užtikrintumas, atsirado kaina, atsirado darbai.“

SĖKMĖS ISTORIJA ILGĄ VERTĖS KŪRIMO GRANDINĘ LAIKO SAVO RANKOSE Įmonė iš Lietuvos tapo rimtu tarptautiniu žaidėju, kuris kaip lygus su lygiais veikia su Skandinavijos, Europos įmonėmis.

Per įmonės istoriją sukurta daugiau nei 140 projektų įvairiose šalyse. Šiuo metu STATICUS užsakymų portfelyje – 29 projektai, kurių dalis dar projektuojama, dalis – perėjusi į gamybos ir montavimo etapą. Vykdomų projektų apimtys siekia 3–17 ar net 20 mln. eurų. Įmonės įgyvendinami projektai yra Londone, Mančesteryje, Liverpulyje, Stokholme, Osle.

Pagrindinis STATICUS produktas yra elementiniai fasadai. Skirtingai nuo kitų šioje srityje veikiančių įmonių, STATICUS aprėpia visą grandinę. Pradedama nuo pardavimo proceso – padedama klientui rasti geriausią technologinį sprendimą.

Tada įsijungia dizaino ir inžinerijos skyrius, prasideda gamyba, montavimas, garantinis aptarnavimas. Tai yra ilga vertės kūrimo grandinė, kurią STATICUS laiko savo rankose, nes tai lemia konkurencinį pranašumą, leidžia kontroliuoti kokybę. „Elementinių fasadų srityje turime daug pranašumų. Pagrindinis, žinoma, yra produkto kokybė. Taip pat darbų greitis, montavimo greitis, galimybė derinti įvairias medžiagas ir architektui suteikti kūrybos laisvę, t. y. jungti visus šiuos aspektus, – pasakoja kompanijos vadovė A. Vankevičiūtė. – Pats projekto įgyvendinimas gali užtrukti 1–3 ar net 4 metus, tad stengiamės viską kuo labiau standartizuoti iki atskirų elementų, kuriuos vadinu LEGO kaladėlėmis, kurias tiesiog kabiname ant pastato karkaso.

Pats sunkiausias darbas yra projektavimas ir gamyba. Prieš pradedant montuoti fasadą ant pastato, atliekama daug darbo: testavimas, projektavimas, gamyba, medžiagų pirkimas. Procese dalyvauja visa grandinė, daugybė žmonių. Puikus jausmas matyti, kaip jie dirba išvien.“ STATICUS gamina ir tiesinius fasadus, dirba su įvairiomis varstomomis detalėmis, saulės baterijomis, tačiau pagrindinis produktas, kuriam gaminti pritaikyti gamybiniai pajėgumai, yra elementiniai fasadai, kurie generuoja 90 proc. pajamų. Įsteigus įmonę Austrijoje, atsirado naujas produktas – plieno ir stiklo konstrukcijos.

„Mums tai nauja sritis ir čia labai padeda kolegos iš Austrijos. Geriau mokytis iš patyrusių kolegų, negu iš savo klaidų“, – sako A. Vankevičiūtė.

VERSLO PLANAS KURIAMAS KAS DEŠIMTMETĮ Kompanijai svarbu turėti bendrą ateities viziją. Kaip sako A. Vankevičiūtė, „neturi būti dvejonių, kodėl darome kažką arba ką mes darome“. „Kelias turi būti labai aiškus, ir Vytautas tai daro labai gerai. Jis – labai stipri asmenybė. Kartais galbūt jis dirba pernelyg greitai ir mums reikia laiko suprasti, ką jis nori pasiekti. Tačiau niekada nekyla klausimų „kodėl“ arba „kas“, – apie savo tėtį V. Vankevičių sako p. Aušra.

STATICUS fasadų rinkoje veikia 25 metus.

V. Vankevičius sutinka, kad tai yra sėkmė, tačiau apie ateitį kalba santūriai. „Tikslas – gyventi ir uždirbti šiandien bei gyvuoti mažiausiai 10 metų. Ši formulė

Staticus Austria GmbH, vadovas Ioannis Mitsos

turi būti tęstinė, atnaujinama kas 10 metų tokiam pat laikotarpiui, – sako šeimos įmonės galva V. Vankevičius. – Mes norime būti geidžiamais darbdaviais, bet tai tik viena medalio pusė. Kita – mes privalome patikti ir įtikti klientams, būti geidžiamais rangovais.“ ■

17

IEŠKAU MAŽO BUTO. VIETOS AUTOMOBILIUI NEREIKIA

PER PASTARUOSIUS 15 METŲ VIDUTINIS NAUJO BŪSTO PLOTAS SUMAŽĖJO 10 KV. M – NUO 60 KV. M IKI 50 KV. M. ANALOGIŠKAI MAŽĖJA IR MAŽAS BŪSTAS: RINKOJE JAU PAKLAUSŪS NE TIK 40 KV. M, BET IR KUR KAS MAŽESNI – 25–30 KV. M PLOTO BUTAI. POKYČIUS DIKTUOJA NE TIK JAUNOJI KARTA, BESIKEIČIANTIS GYVENIMO BŪDAS, BET IR PAPRASČIAUSIA LOGIKA. Nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad mažo ploto butai iš tiesų yra labai paklausūs, tačiau drastiškai didinti projektuose tokių butų skaičių būtų neįžvalgu ir neapdairu.

Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda

BŪSTO DYDĮ LEMIA VIETA IR POTENCIALŪS PIRKĖJAI „Pastaruosius trejus metus stebime tą pačią tendenciją: labiausiai paklausūs mažo ploto – iki 35 kv. m – vieno ar pusantro kambario būstai su bendra virtuvės ir svetainės erdve bei miegamuoju. Jeigu kvadratinio metro kaina būtų tokia pat, kaip ir kitų projekto 18

butų, jų neliktų jau per pirmąsias tris dienas“, – sako bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Tokią paklausą lemia investuotojai, kurie mažus butus perka nuomoti. Nors mažo ploto būstų kvadratinis metras yra iki 30–50 proc. brangesnis negu vidutiniškai kainuoja kiti to paties projekto butai, investuoti vis tiek verta: mažo būsto sandorio ir įsigijimo vertė gerokai mažesnė, o nuomos kainos – labai panašios, kaip ir didesnių būstų. Taigi nugali ekonominė logika – investuoji mažiau, o gauni daug, investicija atsiperka greitai.

Tačiau nė viena iš įmonių, kurias kalbino portalas Statybunaujienos.lt, nesiryžta projektuose drastiškai didinti mažo ploto butų skaičiaus. M. Žibūdos žodžiais, tai būtų netvaru. „Kiek ir kokių butų bus projekte, lemia vieta arba potencialus klientas: kuo arčiau centro, tuo daugiau mažų butų, nes šiuo

metu investuotojai, perkantys nuomai, o ne gyvenimui, ieško mažų butų kuo arčiau centro. Mažus butus paprastai nuomojasi vienišiai, kurie nori gyventi kuo arčiau miesto centro – kultūrinio, visuomeninio gyvenimo, – sako „Eikos“ atstovas. – Miegamuosiuose rajonuose stengiamės statyti kuo daugiau didesnių butų.“ Kitas faktorius, lemiantis, kiek ir kokių butų bus rengiama, – projekto koncepcija.

Vienas iš tokių pavyzdžių – Kaune plėtojamas šiuolaikinis bendrabutis, kur visa erdvė suprojektuota nuomai, studentams. Tačiau yra ir gyvenamųjų daugiabučių, plėtojamų orientuojantis į investuotojus, kurių yra apie 30–40 proc.

Jie perka ne tik nuomai, bet ir vaikams, tėvams, investicijai, taip užtikrindami santaupų saugumą. Tokios rinkos tendencijos lemia ir jau pradedamus plėtoti mikrobūsto projektus, kai daugiabučiame name dominuoja 20–30 kv. m ploto butai.

NEKILNOJAMASIS TURTAS

PLOTĄ AUKOJA DĖL GYVENIMO ŠALIA MIESTO CENTRO Statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas sako, kad mažų būstų paklausa priklauso nuo konkretaus projekto vietos mieste, jo lygio, kokybės ir kainų, tačiau, žvelgiant apskritai, – didesnis būsto plotas pirkėjams dabar jau nebūtinai yra svarbiausias privalumas. „Pastebime, kad vis dažniau mažesnio būsto dairosi ne tik pirkėjai, ketinantys jį nuomoti, bet ir gyvenimo užmiestyje ar atokesniame rajone atsikandę žmonės.

Miesto centro trauka šiandien yra išties akivaizdi, o dėl gyvenimo arčiau jo gyventojai vis labiau linkę aukoti dalį būsto ploto. Kartu ryškėja ir kita tendencija, kai mažesnį būsto plotą siekiama kompensuoti patrauklia jo aplinka – bendrosiomis, rekreacinėmis erdvėmis, terasomis, gerai išvystyta aplinkine infrastruktūra ar net

Bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba

gražia panorama pro langus“, – sako K. Vanagas.

Anot K. Vanago, bene paklausiausias šiandien yra tas būstas, kuriame suderinami gyvenimo miesto centre privalumai ir gamtos artumo pojūtis.

Tokiu atveju ir būsto plotas tampa mažiau svarbiu faktoriumi. „Jei šalia būsto yra įrengta jauki žalia terasa, kurioje vasarą ryte galima ramiai atsigerti kavos, tuomet ir papildomi kvadratiniai metrai namuose daugeliui nėra tokie svarbūs. Apskritai namai šiandien jau yra suvokiami gerokai plačiau nei tik vienas ar du kambariai su virtuve ir vonia. Šiandieniniam būsto pirkėjui tai ir žalias kiemas po langais, ir šalimais esantis skverelis ar jauki kavinukė, ir apylinkėse esantys kultūriniai-istoriniai ženklai.

Vertinama visuma, o mūsų, kaip statytojų, užduotis – ją padaryti kuo patrauklesnę“, – sako K. Vanagas.

„NESU PRIEŠ MAŽUS BUTUS. ESU PRIEŠ PIRKĖJŲ NERAŠTINGUMĄ“ Bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba įsitikinęs, kad mažas butas negali būti mažesnis negu 40 kv. m ploto. „Žmogui reikia ne būti, o gyventi. Iš to ir „Veikmės“ politika būsto atžvilgiu – patogumas, orus gyvenimas. Gyventi turi būti ir nebrangu, ir efektyvu, turi būti garantuotas geras aptarnavimas – visa, kas kuria gyvenimo kokybę. Todėl mes nekuriame bendrabučio ten, kur nereikia“, – pasakoja bendrovės „Veikmė“ direktorius E. Zaremba. Jo žodžiais, kad žmogus galėtų oriai gyventi vieno kambario bute, jo plotas turi būti ne mažiau 40 kv. m, koks yra butas su miegamojo erdve bei virtuvės-svetainės zona.

Planuodama butus, „Veikmė“ pirmiausia vertina didesnių būstų gyventojų poreikius.

Jei laiptinėje yra trys vieno kambario butai ir vienas trijų kambarių butas, pastarojo

Bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas

gyventojai gyvens bendrabučio sąlygomis, nes žmonės, E. Zarembos nuomone, nepirks mažų butų gyventi sau, savo tėvams, – paprastai tai yra trumpalaikės nakvynės objektas. Todėl tik atskirais atvejais bendrovė šalia didelių butų įrengia mažo ploto būstus. „Bet nesu prieš mažus butus. Esu prieš pirkėjų neraštingumą. Tyrimai apie gyvenimo kokybę liudija, kad pirkėjams reikia konsultantų, kurie padėtų išsirinkti būstą, – sako E. Zaremba. – Kas perka 40 butų investicijai, tam nereikia konsultantų.

O kas perka butą gyvenimui, reikia teisinės konsultacijos. Gali nusipirkti pigų butą ir patekti į bėdą, nes neįvertintos gretimybės, namo paskirtis ir panašūs dalykai. Manau, kad žmonės sako nerandantys mažo ploto būstų ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad svarbi ir gyvenamoji aplinka, ir gretimybės, ir galimybės susikurti būtinas erdves mažame plote.“ 19

NEKILNOJAMASIS TURTAS

VIENIŠIAI SUDARO APIE PENKTADALĮ MAŽŲ BŪSTŲ SANDORIŲ Visuomenėje daugėja vieno asmens ūkių.

Tai labai greitai suvokė ir persiorientavo maisto pramonė, fasuodama, pavyzdžiui, šešis kiaušinius ar vos kelias riekes duonos.

Kaip rodo pastarųjų trejų metų„Eikos“ statistika, vienišiai sudaro apie penktadalį visų sandorių, o didžiąją mažų butų dalį nuperka investuotojai, nes jauni vienišiai neretai perka didesnį būstą, numatydami perspektyvą – kad susituoks arba susilauks vaikų. „Stebime tendenciją – daugėja žmonių, kurie gyvena po vieną, gyvena ne bute, o mieste. Į butą grįžta tik pernakvoti. Vakarų Europoje grįžta net ne į butą, o į lovą, visa kita bendra, – pasakoja UAB „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda. – Visuomenė grįžta į vieno žmogaus ūkį. Tai jauni, neturintys šeimos žmonės, kurie atvažiuoja į Vilnių. Tai vyresni žmonės, kurie parduoda savo didelį, nebetinkantį dėl amžiaus butą: gal tai buvo namas be lifto,

20

brangus išlaikyti, nes nerenovuotas. Nauji maži energiškai efektyvūs butai traukia ir vyresnius, nes yra patogūs gyventi, pigiai išlaikomi.“ „MIESTAS BUS KITOKS. TAI NUTIKS GREIČIAU, NEGU MES ĮSIVAIZDUOJAME“ Daug mažų butų viename name – ne tik atgrasantis bendrabučio šurmulys, bet ir brangesnė statyba, ir galvosūkis statytojams: daug mažų butų – daug automobilių – daug vietos jiems statyti, o kai tos vietos požeminiame garaže, neretai tenka pardavinėti pigiau už savikainą. Todėl, pripažįsta visi NT vystytojai, geriau statyti didelius butus, nes 1 butui reikia 1 parkavimo vietos.

Mažų būstų statybą brangina ir pertvaros tarp butų, ir inžinerinės sistemos. Kaip sako UAB „Eika“ plėtros direktorius M. Žibūda, statyti 100 mažų butų ar 60 įvairaus ploto – ryškus skirtumas.

Tačiau ir čia ateina pokyčių, kuriuos lemia dalijimosi ekonomika: nemažai žmonių atsisako nuosavų automobilių.

Dalis žmonių jų visai nevairuoja – dėl negalių, amžiaus, apsisprendimo. Tačiau pagal normatyvus plėtotojai yra priversti kiekvienam butui įrengti po parkavimo vietą, išskyrus miesto centrą. „Juntame prieštaravimas tarp STR ir realios situacijos, tvarios plėtros, apie kurią kalba visas pasaulis. Biurų nuomininkai, pavyzdžiui, nori ateiti į energiškai tvarų biurą, žalios kompanijos skatina savo darbuotojus naudotis visuomeniniu transportu, dalijimosi sprendimais, – akcentuoja M. Žibūda.

– Vystytojas turi rinktis, ką atitikti – STR ar rinkos poreikius, tarptautines tendencijas. Manau, esame virsmo etape, iki suvoksime, jog nereikia tiek parkingo vietų. Miestas – kalbant ir apie būstą, ir apie parkavimą, – bus kitoks daug greičiau, negu mes įsivaizduojame.“ ■

Sulankstomieji baldai SALTHOLMEN, gaminami iš milteliniu būdu dažyto plieno, idealiai tiks ieškantiems tvirtų ir mažai vietos užimančių baldų.

Juos lengva valyti ir prižiūrėti, o įsigijus nereikia surinkti – galėsite naudoti iš karto. © Inter IKEA Systems B.V. 2019

Verslo klientų aptarnavimo skyrius Vilniuje Tel. +370 5 250 2406 Darbo laikas: I–V 8–17 El. paštas B2B@ikea.lt

IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Jonavos g. 60, Kaunas Darbo laikas: I–VI 10–21, VII 10–19 Šilutės pl. 29, Klaipėda Darbo laikas: I–VI 10–20, VII 10–18

Parduotuvė IKEA Vikingų g. 1, Vilnius Parduotuvė: I–VII 10–21 Restoranas: I–VII 9.30–20.30

www.IKEA.lt 21

IŠMANIŲJŲ NAMŲ ATEITIS

P

rieš keletą metų VELUX paskelbė apie bendradarbiavimą su „Apple“ ir bendrų – su išmaniųjų namų platforma „Apple HomeKit“ suderintų – produktų kūrimą.

VELUX – viena iš nedaugelio kompanijų, kurios šiuo metu dirba su „Apple“ ir kuria produktų šiai plačiai žinomai platformai.

Toks bendradarbiavimas – šiuo metu įgyvendinamos inovacijų strategijos dalis.

Be to, 2017 metų sausį VELUX paskelbė apie bendradarbiavimo susitarimą su inovatyvių technologijų, skirtų vartotojams, kompanija NETATMO. Abi kompanijos bendradarbiauja kurdamos produktą išmaniesiems namams VELUX ACTIVE. Nuo praeitų metų spalio jį galima įsigyti ir Lietuvoje. VELUX ACTIVE – tai automatinė jutikliais paremta patalpų mikroklimato valdymo sistema.

Automatiniai stogo langai, užuolaidos ir žaliuzės VELUX INTEGRA® prijungiami prie sistemos, naudojant „Wi-Fi“ ir tinklų sietuvą. Sistema stebima ir valdoma

22

išmaniaisiais „iOS“ ar „Android“ įrenginiais specialiai tam skirta mobiliąja programėle.

Sistemos veikimas paremtas jutiklių, kurie matuoja patalpos temperatūrą, drėgnį ir anglies dvideginio koncentraciją ore, parodymais. Išmatavus nuokrypius nuo normų, automatiškai atidaromi arba uždaromi stogo langai bei užuolaidos, kad patalpos mikroklimatas būtų optimalus.

Daugelį dešimtmečių knygose ir filmuose buvo vaizduojami ateities namai: jų automatizavimas ir kompiuterizavimas, savaiminis funkcionavimas bei rūpinimasis žmogumi. Dar neseniai automatizavimas buvo gana ribotas – geriausiu atveju naudojomės nuotolinio valdymo pulteliu ar jungikliu valdomais, prie elektros tinklo prijungtais prietaisais ar gaminiais.Tačiau pastaraisiais metais stebime, kaip mokslinė fantastika virsta realybe – sukuriama vis daugiau tarpusavyje susietų produktų.

Tokio reiškinio katalizatoriumi galime laikyti didelio greičio interneto paplitimą išsivysčiusiose šalyse, t. y., produktai sukuriami taip, kad jų

programinė įranga nuolat automatiškai atsinaujintų ir „bendrautų“ su kitais produktais.

Ateityje vis labiau galėsime pasitikėti savaiminiu namų funkcionavimu, prieš tai sukonfigūravę juos pagal savo poreikius arba įsigydami tokius produktus, kurie netgi patys supras ir pažins mus bei mūsų įpročius. Prognozuojama, kad išmanieji namai ir namų automatizavimas taps labai ryškia vartojimo tendencija, o 2018 metų „Statista“ duomenimis, išmaniųjų namų produktų rinka iki 2022 metų sugeneruos apie 53,45 milijardų dolerių apyvartą.

Išmaniųjų namų prietaisai ir įrenginiai turėtų ne tik daryti mūsų gyvenimą lengvesnį ir saugesnį, bet ir prisidėti, kuriant sveikesnę mūsų namų aplinką.

VELUX kompanija mato čia didelį potencialą. Jau daugiau nei 75 metus kompanija savo veikla ir produktais VELUX siekia, kad erdvėse po stogu būtų gausu šviesos ir gryno oro, o šiuo metu imasi ir naujos krypties – išmaniųjų namų technologijų. ■

INTERJERAS

RESTA 2019 NAUJOVĖ –

„NAUJAKURIŲ ALĖJA“ KAIP ŠIUOLAIKIŠKAI IR MODERNIAI ĮSIRENGTI NAMUS? SUŽINOK „NAUJAKURIŲ ALĖJOJE“!

,,Litexpo“ projekto vadovė Indrė Reimorienė

AR ŽINOTE, KOKIOS INTERJERO TENDENCIJOS ŠIUO METU MADINGIAUSIOS? KAIP ĮSIRENGTI MAŽĄ ERDVĘ? KAIP ATNAUJINTI VIENSPALVES NAMŲ SIENAS IR PAPUOŠTI JAS, PAVYZDŽIUI, ŽYDINČIOMIS GĖLĖMIS? VISI ATSAKYMAI RESTA PARODOJE.

Š

iemet parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įsikurs „Naujakurių alėja“, kur lankytojai galės pamatyti, kaip įsirengti svajonių svetainę, vonios kambarį, virtuvę ar terasą. Parodoje bus pristatyti baldai, kurie sužavėjo lankytojus Milano, Stokholmo ir Kelno pasaulinėse baldų parodose, o visus atvykusius konsultuos profesionalūs dizaineriai ir architektai. Anot statistikos, bene daugiausia dėmesio naujai įsigytų būstų savininkai skiria svetainei ir virtuvei įrengti. Svetainė yra populiariausia namų vieta, ji skirta priimti svečius, šeimos nariams susirinkti ir aptarti dienos įvykius, atsipalaiduoti po ilgos darbo savaitės. Tad svetainės interjeras turėtų sukurti jaukumo atmosferą ir nuteikti šeimininkus ar jų svečius draugiškai bendrauti.

O virtuvėje ieškoma funkcionalumo ir stengiamasi, kad daiktai užimtų kuo mažiau vietos. RESTA parodos „Naujakurių alėjoje“ bus įrengtos dviejų svetainių ir virtuvių su inovatyviausiomis technologijomis ekspozicijos bei penki skirtingų stilių miegamieji.

Organizatoriai kol kas neišduoda visų paslapčių, bet tikisi maloniai nustebinti lankytojus. ,,Naujakurių alėja“ – tai ilgai puoselėtas projektas, tad džiaugiamės, kad šiemet mums pavyko jį įgyvendinti bei pritraukti tikrų savo srities profesionalų, kurie suteiks kokybiškas konsultacijas visiems besidomintiems namų interjeru“, – pasakoja parodų ir kongresų centro ,,Litexpo“ projekto vadovė Indrė Reimorienė.

Parodos lankytojams taip pat bus pristatytos 2019 metų želdinimo tendencijos terasoms, balkonams, landšaftams bei želdinimo sprendimų įvairovė: robotai-žoliapjovės, išmanusis laistymas, „išmanios“ lysvės, balkonų ir terasų „išmanus“ želdinimas bei kitos šiuolaikinės technologijos. Taip pat parodoje bus demonstruojama sunkioji technika, kuri užims didžiąją parodos ekspozicijos dalį, paskelbs tikrąjį statybų sektoriaus pavasarį. ■

RESTA – DIDŽIAUSIA BALTIJOS ŠALYSE TARPTAUTINĖ STATYBŲ PARODA, SKIRTA VISIEMS STATANTIEMS, RENOVUOJANTIEMS IR BESIDOMINTIEMS NAUJAUSIOMIS TECHNOLOGIJOMIS. ŠIEMET PARODOJE DALYVAUS 450 DALYVIŲ IŠ LIETUVOS IR 14 UŽSIENIO ŠALIŲ. RESTA – TAI 5 TEMINĖS SALĖS, 50 RENGINIŲ, 30 000 KV. METRŲ EKSPOZICIJOS.

SUSITIKIME BALANDŽIO 24–27 D. „LITEXPO“ 23

„RESTA 2019“: KOKIAS

NAUJIENAS PRISTATO JUNG?

TARPTAUTINĖJE STATYBŲ PARODOJE „RESTA 2019“ BALANDŽIO 24–27 D. PARODŲ IR KONGRESŲ CENTRE „LITEXPO“ RASITE VISAS JUNGIKLIŲ IR IŠMANIŲ NAMŲ CENTRO „JUNG VILNIUS“ NAUJIENAS.

„PLUG & LIGHT“ – ERDVES FORMUOJANTIS APŠVIETIMAS „Plug & Light“ leidžia reguliuoti ir nuolat perkurti namų apšvietimą. Lengvai įmontuojami šviestuvėliai ne tik keičia kryptis, bet ir galima reguliuoti jų skleidžiamos šviesos intensyvumą ir temperatūrą. Tai leidžia susikurti norimą atmosferą: atsipalaiduoti arba, priešingai, susikaupti. „Plug & Light“ lengvai pritvirtinamas prie kiekvieno Europoje parduodamo kištukinio lizdo. Sistema palaiko šviesos stiprumo reguliavimą nuo „šaltos“ baltos iki „šiltos“ šviesos. Įvairius šviestuvų gaubtus, tvirtinamus naudojant magnetus, galima sukioti 360˚ kampu bei bet kuriuo metu pakeisti.

Elegantiškai atrodantys gaubtai ilgaamžiai, nes padaryti iš nerūdijančiojo plieno arba dažyto aliuminio ir baltos ar juodos spalvos plastiko konstrukcijų.

Su „Plug & Light“ galite rankos judesiu pakeisti patalpos apšvietimą: vieną akimirką prieš jus skaitymui paruoštas darbo stalas, kitą – jauki vakarienei skirta erdvė, apšviesta malonia netiesiogine šviesa.

„A 550“ IR „A FLOW“ – PAPRASTA IR ILGAAMŽIŠKA Naujas jungiklių dizaino serijas „A 550“ ir „A flow“ galima drąsiai priskirti prie klasikinio minimalizmo. Paprastų formų balti, juodi ir aliuminio spalvos jungikliai vienas nuo kito skiriasi itin subtilia, bet interjerams labai svarbia detale: „A 550“ išlaiko aiškius kvadrato kampus, o „A flow“ kampai – vos vos užapvalinti.

Lengvai sumontuojami jungikliai patogūs elektrikams ir populiarūs tarp pirkėjų, kurie namuose nori ramios spalvų paletės bei akiai malonių linijų. Abu jungikliai labai ploni, tad neišsiskiria iš sienos ir neprikaupia dulkių, juos lengva nuvalyti.

24

INTERJERAS

JUNGIKLIS „LS 1912“ – KLASIKA ISTORINEI DATAI ATMINTI 1912 m. įkurta vokiečių kompanija JUNG iki šiol puoselėja savo principines idėjas bei vertybes, puristinį dizainą jungdama su inovacijomis.

Jungiklis „LS 1912“ mena šimtametes gamybos tradicijas ir pritaiko jas moderniems namams. „LS 1912“ dangtelis susilieja su rėmeliu preciziškai tolygiai, o vienintelis iš itin vientiso vaizdo jungiklio išsiskiriantis elementas – svirtelė, kuri gali būti cilindro, kūgio ar kubo formos.

Viršutinė „LS 1912“ jungiklių dalis gaminama iš metalo: aliuminio, poliruoto chromo, žalvario arba nerūdijančiojo plieno. Žalvarinio jungiklio paviršius šlifuojamas ir dailinamas rankomis, o papildoma lako danga ilgam apsaugo jo paviršių. Tamsesniam namų interjerui – iš aliuminio pagamintas ir prabangia tamsiai ruda spalva dažomas „LS 1912 Dark“.

Nepriekaištingai žvilgantis chromas puikiai tiks vonios kambariuose.

Su „LS Zero“ dizainu sujungtos „LS 1912“ jungiklių linijos rezultatas – su sienos paviršiumi visiškai susiliejantis ir interjere praktiškai nepastebimas jungiklis.

„PLUG & GO“ – LAIKĄ TAUPANTI ELEKTROS INSTALIACIJA JUNG naujovė – iš anksto sukomplektuoti „Plug & Go“ gaminiai, pasiekiantys vartotoją jau surinkti ir maksimaliai parengti naudoti. Kaip tai vyksta?

Suplanuojate, kokių kištukinių lizdų, jungiklių, telefono kroviklių ar kitų įrenginių pageidaujate viename rėmelyje, užsisakote juos internetu ir gaunate jau

iš anksto sumontuotus – belieka patogiai sujungti su sienoje tam paliktais kištukais.

Potinkinės sistemos deriniai gali būti parinkti individualiai, pagal namų ar viešbučio (ar bet kurios kitos įstaigos) poreikius. Gamybos partneris „Wieland“ tiekia visiškai prie JUNG pritaikytus pagrindinės instaliacijos kištukus, skirstytuvus ir įvadus, tad montuojant „Plug & Go“ komponentus belieka sujungti

tarpusavyje. Montavimo laikas sutrumpėja 70 proc. Sumažėja klaidų tikimybė. Bendros instaliacijoms tenkančios sąnaudos sumažėja apie 30 proc. Didelis privalumas – iš anksto pagal užsakymą sukomplektuojami „Plug & Go“ prietaisai prieš išsiunčiant yra paties gamintojo patikrinami.

Toks elektros įrenginių instaliavimo modelis idealiai tinka viešbučiams ar biurams, kur skirtingose patalpose kartojasi tas pats kištukinių lizdų, šviestuvų, mobiliųjų įkrovimo jungčių ir kitokių reikalingų prietaisų komplektas. Prireikus galima net jau instaliuotą modelį pakeisti ar pritaikyti pagal naujus poreikius.

Didelių objektų statybose – didžiulis elektros montavimo darbų palengvinimas ir laiko, resursų taupymas. ■

VISAS JUNG NAUJIENAS RASITE TREČIOJE „LITEXPO“ SALĖJE, STENDE NR. 3.61, SIEDLE NAUJIENOS - 3.54 STENDE 25

INTERJERO PROFESIONALAI SAKO: MEDĮ DENK ALYVA, O ĮBRĖŽIMAIS PASIDŽIAUK KAIP MEDŽIO ISTORIJA „NAMĄ STATAU NE VIENERIEMS METAMS, REMONTO KASMET NEDARYSIU, TODĖL RENKUOSI ĄŽUOLO MEDIENĄ“, – APIE ĄŽUOLINIŲ GRINDŲ NAMAMS PASIRINKIMĄ PASAKOJA VILNIETIS ANDRIUS NEVSKIS. VYRIŠKIS SAKO VISADA PRIORITETĄ TEIKIANTIS MEDŽIUI, NES TAI YRA GYVYBĖ IR ŠILUMA. NET JO ŽMONA, 15 METŲ SVETAINĖJE VAIKŠČIOJUSI ANT PLYTELIŲ, DABAR SUTINKA, KAD NAMŲ GRINDYS BŪTŲ IŠKLOTOS MEDŽIU.

26

INTERJERAS

Užsak. Nr. 19/29

Šiuolaikinis žmogus nebenori tarnauti buičiai, todėl pasirinkimą lemia patogi priežiūra, kuri nėra pats stipriausias argumentas, renkantis medį. A. Nevskis problemų sako nematantis: informacijos, ką ir kodėl rinktis prižiūrint medines grindis, yra pakankamai, kaip ir priežiūros priemonių. Kalbintas bendrovės „Tonacija“ biure, vilnietis specialistų klausė ne tik patarimo, kuo dengti medines grindis, bet ir kaip atgaivinti senus medinius laiptus.

Nors jų atnaujinimas kainuoja nemažus pinigus, tačiau medinių laiptų šeima neketino atsisakyti.

A. Nevskiui „Tonacijos“ siūlomus produktus medžio padengimui ir priežiūrai – „Rubio MONOCOAT“ alyvą – rekomendavo pažįstami vokiečiai. Nes ši „gerai padengia medį ir gana ilgai tveria“. Vilniečiai savo būste plytelėmis išklojo tik vonios ir tualeto patalpas, visur kitur rinkosi medines grindis.

NORI KOKYBIŠKO IR ILGAAMŽIO DAIKTO – TINKAMAI PRIŽIŪRĖK PAVIRŠIŲ ARBA ATRASK SENIENOS GROŽĮ Bendrovė „Tonacija“ į Lietuvą tiekia Belgijos gamintojo „Muylle Facon“ produktus, skirtus medinių paviršių priežiūrai. Vienas iš 100-metės įmonės produktų – alyva medienos apsaugai ir spalvinimui. Nori tikro medžio, o ne „įvilkto į maišelį“ – lakuoto, pasak bendrovės „Tonacija“ pardavimų direktoriaus Nerijaus Zubrio, rinkis alyvą. Alyva sudaro galimybę jausti natūralų medžio jaukumą, šilumą: ant tokių grindų malonu vaikščioti basomis, alyva padengtas medines sienas, baldus, stalviršius, žaislus malonu liesti. „Žmonės ieško ilgaamžių produktų, tačiau amžinojo variklio nėra, – sako N. Zubrys. – Nori gražaus ir kokybiško daikto – jį reikės ir tinkamai prižiūrėti.“ Visas grindis, iš kokios medienos jos bebūtų, teks plauti, siurbti iš lauko prineštą žvyrą, kad juo nebraižytumėte ir negadintumėte paviršiaus. Kad grindys džiugintų akį, rekomenduojama kartą per metus jas atsinaujinti – padengti atnaujinančia alyva. Tas pat ir su baldais: jei ant stalviršio, medinio stalo dedate ir stumdote indus, pjaustote, maišote,

paviršių apliejate, tai juo reikia ir pasirūpinti – prižiūrėti ir atnaujinti.

Menininkai, tuolab interjero specialistai, neslepia nusivylimo ir pykčio, kai žmonės medienos atsisako dėl to, kad ją reikia prižiūrėti. „Įsikurkite plastikiniame konteineryje – jokios priežiūros. Paimsite žarną, nuo viršaus iki apačios nuplausite visą būstą ir nereikės nieko daryti“, – sarkastiškai sako interjero architektas Edmundas Ragožius.

Medis, anot plataus profilio dailininko bei taikomosios dailės atstovo, Lietuvos dizaino forumo nario E. Ragožiaus, žmogui teikia tiek daug, kad atsidėkoti jį prižiūrint būtų per maža kaina už natūralumą, šilumą, grožį, jaukumą.

Medinės alyvuotos grindys, sienos, lubos, baldai, kitos interjero detalės gali būti įbrėžtos tai vienur, tai kitur. Tačiau neverta išgyventi dėl to. E. Ragožius atkreipia dėmesį, kad modernių loftų, šiuolaikiškų būstų savininkai neretai ieško grindų dangos, kuri buvo suklota prieš kelis dešimtmečius. Žmonės džiaugiasi vinies skylute, įbrėžimais, kinivarpų paliktomis vagelėmis, o valydami dažus, nesistengia jų nugrandyti iki baltumo, nes tai yra vertybė, tai yra tikro medžio istorija.

Neretai užsakomos net specialiai sendintos grindys. „Medis turi savo aurą, jis kvėpuoja, traukiasi, plečiasi, sugeria drėgmę ir ją atiduoda į aplinką, jį galima pažeisti, nes jis yra gyvas, – sako E. Ragožius, ragindamas pamatyti tikrąsias medžio vertes, užuot bėdojus dėl įbrėžimo ant naujutėlaičių medinių paviršių. – Neretai mes pražiopsome dramblį, bet šiaudas užkliūva.“ KAIP ALYVA IŠGELBĖJO AUSTRIŠKĄ ANTIKVARINĮ PARKETĄ Lietuvos dizaino forumo narys E. Ragožius turi savo nuomonę ir dėl medžio padengimo: jis siūlo rinktis ne lakavimą, o alyvavimą, nes tai, jo nuomone, yra geriausias sprendimas medžio apsaugai.

Pats E. Ragožius savo būste medį apgyvendino ne tik ant grindų, bet ir ant sienos, įrengė medines slankiąsias duris į drabužinę. Tam pasirinko kukmedį.

Tai buvo modernu 1960-aisiais metais, modernu 2000-aisiais, modernu ir

dabar. Interjero specialistas kalba apie nesenstančias tiesas: medis nėra menkavertis – jis ilgai tarnauja, jo vertė tik auga, spalvos gilėja.

Lietuvą medžio alyva (ir ne visada pati geriausia) pasiekė bene prieš gerą dešimtmetį, tačiau ji nebuvo kokybiška, tad ne vienas išsigando alyvavimo.

Produktai per tą laiką pasikeitė. Interjero architektas E. Ragožius mena atvejį, ištikusį prieš aštuonerius metus. Ukrainoje (Lvove) statybininkai restauravo seną austrišką antikvarinį parketą objekte, kurio projekto autoriumi buvo E. Ragožius.

Vieniems užbaigus restauravimo darbus, kiti statybininkai ėmėsi kitų darbų, kuriuos atlikdami parketą aplaistė statybinėmis medžiagomis, klijais. Tačiau parketas buvo alyvuotas belgiška alyva „Rubio MONOCOAT“ ir dėl to pavyko jį išgelbėti – visa lengvai nusivalė. „Tai buvo pirmas mano „susidūrimas“ su šia „Rubio MONOCOAT“ alyva. Tikrai buvau labai nustebintas, todėl gerai žinau, ko vertas šis produktas, – pasakojo E. Ragožius apie savo patyrimus. – Dažniausiai užtenka paalyvuoti pažeistą vietą ir nelieka jokių nepageidautinų pėdsakų. Alyva nekuria plastiko įspūdžio, maloni naudoti tiek būste, tiek biure. Be kita ko, ji labai maloniai kvepia.“ „RUBIO MONOCOAT“ ALYVA „UŽRAKINA“ MEDIENOS SPALVĄ Bendrovės „Tonacija“ medinės biuro grindys yra alyvuotos. Jau šešti metai, kai jos mindomos batais, neišvengia ir nepageidaujamo „šlifavimo“ žvyru, kuris atnešamas ant batų padų. Tačiau alyvuotos biuro grindys atrodo puikiai. Akmuo vienodai pavojingas tiek lakuotam, tiek alyvuotam paviršiui. Tačiau subraižius lakuotą paviršių, – grindų, sienų, lubų, baldų, kitų interjero detalių, –teks iš naujo šlifuoti ir iš naujo dengti laku visą paviršių.

Kai paviršius padengtas alyva, pakanka pataisyti tik sugadintas vietas.

Kalbant apie grindis – ar jos būtų lakuotos, ar alyvuotos, – riekia plauti.

Tačiau jeigu alyvuotų grindų nevalia plauti bet kokiomis priemonėmis, tai joms skirtos priemonės tinka visų kitų paviršių priežiūrai.

27

SVARBU ŽINOTI Alyvavimo ypatumai ir nanotechnologijos Pasirinkus medienai „Rubio MONOCOAT“ alyvą, paviršių padengti užteks vienu sluoksniu. Jis nuspalvins ir suteiks apsaugą medžiui. Jeigu būsto savininkas nori nestandartinės spalvos ar atspalvių, dengti paviršių teks ne vieną kartą. „Rubio MONOCOAT“ alyva idealiai tinka visoms medienos rūšims.

Alyvuoti galima bet kokį medžio paviršių – ne tik grindis, lubas ar sienas, bet ir baldus, vaikų žaislus, kitas interjero detales, nes alyvos pagrindą sudaro kelių natūralių alyvų mišiniai ir bičių vaškas.

Kada atnaujinti alyvuotus paviršius? „Namuose alyvuotas virtuvės grindis pirmą kartą atnaujinau po aštuonių mėnesių, o antrą kartą – po metų. Grindis koridoriuje – daugiau negu po metų. Kitose patalpose grindys be jokio atnaujinimo tarnauja jau ketveri metai“, – dalijasi N. Zubrys.

Jeigu pastebėjote, kad alyvuotos medinės grindys tapo jautresnės išoriniam poveikiui, tamsėja jas plaunant, ilgiau negu įprastai džiūva, tai yra ženklas, kad atėjo laikas jas atnaujinti. Tas pats taikytina ir baldų paviršiams. Alyvuotoms medinėms luboms ar sienoms, durims ir t.t. nereikia jokios priežiūros.

Priemonės alyvuotų grindų atnaujinimui Norint atnaujinti alyvuotas medines grindis, jų nereikia šlifuoti ar kaip nors ypatingai paruošti. Grindis reikia nuplauti su tam skirtomis priemonėmis, kurių viena yra specialus muilas, ir joms nudžiūvus padengti atnaujinančia alyva. Renkantis priemones bet kokiems alyvuotiems paviršiams prižiūrėti, patartina jas įsigyti iš to paties tiekėjo, kur įsigyta ir alyva. Nes net labai kokybiška priežiūros priemonė gali visai netikti alyvuotam paviršiui. Šlifuoti alyvuotas grindis teks tik tokiu atveju, jeigu nutarsite pakeisti jų spalvą. Šlifavimui reikia rinktis ne smulkesnio negu 120 šiurkštumo popierių.

Tamsesnėms grindims nepakenks ir 150 šiurkštumo popierius. Šlifuoti būtina

28

INTERJERAS

tolygiai, priešingu atveju – gali skirtis atspalvis, tad šį darbą geriau patikėti specialistams.

Kaip skaičiuoti alyvavimo kainą?

Kai kyla klausimų dėl kainų, reikia skaičiuoti. Gal vienas produktas bus kur kas pigesnis už kitą, o alyvos kaina lenks lako kainą. Šiuo atveju reikia skaičiuoti, kiek reikės vienos ar kitos priemonės numatytam plotui padengti, kelių sluoksnių padengimo reikės, kiek užtruks darbas, kiek ilgai danga tarnaus konkrečiomis sąlygomis, pagaliau – kokias vertes gaus arba neteks, padengęs su vienokia ar kitokia danga. „Aš tiesiog esu įsitikinęs, kad nieko geresnio už „Rubio MONOCOAT“ alyvą šiuo metu rinkoje nėra, – sako bendrovės „Tonacija“ direktorius Raimondas Kieras, akcentuodamas, kad nedera pamiršti instrukcijų ir būtina paisyti rekomendacijų. – Jeigu perlaistėte augalą ir vanduo nuo medinių grindų ar palangių nepavalomas parą ar kelias, tai medį greičiausiai paveiks. Net ąžuolas šiuo atveju pajuos, juk neatsitiktinai jį tamsindavo ilgą laiką mirkydami vandenyje.“

29

SAULEI KYLANT LAIKAS SUSIMĄSTYTI APIE NAMŲ EKSTERJERĄ, NES JAUKUS RYTAS SU KAVOS PUODELIU, SAVAITGALIO PIETŪS ARBA NUOSTABI VAKARIENĖ LAUKO TERASOJE – TIKRAS MALONUMAS. TAČIAU SUBJURĘS ORAS AR, ATVIRKŠČIAI, PERNELYG INTENSYVŪS, VARGINANTYS SAULĖS SPINDULIAI GALI SUGRIAUTI PLANUS IR PASISĖDĖJIMAS GRYNAME ORE LIKS TIK SVAJONE. MŪSŲ ŠALIES KLIMATUI BŪDINGAS ORŲ PERMAINAS GALIMA SUVALDYTI SU PROTINGAIS TERASŲ SPRENDIMAIS, KURIE STEBINA SAVO PAPRASTUMU, TAČIAU GARANTUOJA LŪKESČIUS VIRŠIJANTĮ REZULTATĄ.

LAUKO TERASOS – NEPAKARTOJAMA NAMŲ ERDVĖ BET KOKIU ORU! Š

iuolaikinės technologijos leidžia suvaldyti net nepastoviausias ir nepalankiausias meteorologines sąlygas – džiaugtis vakaro saule, apsisaugoti nuo vidurdieno kaitros, sulaikyti vėją bei mėgautis romantišku lietaus barbenimu į terasos pastogę be jokios baimės sušlapti.

Atrodo neįtikima? Neabejokite – tai įmanoma! Susikurkite tokią terasą, kuriai nėra blogo oro. Tai padaryti jums padės paprasti ir patogūs sprendimai. Kitaip tariant, pats metas pasidairyti, kas gi naujesnio siūloma šioje srityje.

ZIP SCREEN IŠORINIAI LANGŲ ROLETAI IR NEĮSTIKLINTŲ TERASINIŲ KONSTRUKCIJŲ UŽDANGOS Pagrindinės šių naujos kartos lauke montuojamų roletų funkcijos – apsaugoti jūsų erdves nuo saulės, vėjo, lietaus ir net

30

nuo vabzdžių bei uodų. Tai daugiafunkcė saulės kontrolės sistema, pasižyminti ypatingai stipria (net uraganinius vėjus sulaikančia) konstrukcija, dideliais matmenimis ir efektyviu elektriniu valdymu. Ypač rekomenduojami terasoms, panoraminiams, sustumiamiems langams ir zonoms, kur viduje pakabintos užuolaidos ar kitos uždangos neužtikrina saulės kontrolės. Komplektacijoje naudojami specialūs SCREEN tipo audiniai pakeitė požiūrį į tradicines ritinines žaliuzes, kurios, nepaisant audinio pasirinkimo, reikšdavo arba akliną išorės vaizdo blokavimą (t. y. visišką neperregimumą su daliniu šviesos pralaidumu), arba nepakankamą apsaugą nuo saulės. SCREEN langų uždengimai padarė tikrą revoliuciją savo įvairiapusiškumu: gamyboje naudojamas stiklo pluoštas itin efektyviai apsaugo

STATYBOS PRAMONĖ patalpas nuo perkaitimo, saulės šviesa išsisklaido uždangos išorinėje pusėje ir net ypatingai saulėtą dieną sumažėja atspindžiai. Beje, šis audinys leidžia matyti vaizdą pro langą, tačiau efektyviai blokuoja matomumą iš lauko pusės, taigi patikimai saugo jūsų privatumą. Rekomenduojami net pasyviems namams, nes padeda sumažinti šildymo ir vėdinimo sąnaudas.

Kokybiškus SCREEN audinius Lietuvos rinkai vieni pirmųjų pristatė būtent „Ardena“ langų uždangų ekspertai, kurie iš karto suprato šio produkto išskirtinumą ir galimybes. Išaugęs audinio populiarumas ir ypač didelis vartotojų susidomėjimas juo lėmė tai, kad buvo sukurta išskirtinė konstrukcija, kaip SCREEN audinius pritaikyti lauko sprendimuose, jiems suteikiant dar daugiau privalumų bei universalumo.

Užsak. Nr. 19/19

universalesnės ir lengviau pritaikomos pastato išorėje. Pergolos yra itin atsparios vėjui, apsaugo terasos zoną ne tik nuo saulės, bet ir nuo lietaus.

Ypatingai patvarus, impregnuotas audinys yra visiškai nepralaidus vandeniui: atlikti bandymai įrodė, kad net daugiau nei du mėnesius ant stogo kaupęsis vanduo visiškai neprateka pro audinį ir jam nekenkia. Šių pavėsinių konstrukcija montuojama labai paprastai, yra pakankamai lengva.

Jas statyti galima ir užbaigus namo ar lauko zonos statybos darbus, nes nėra keliami jokie specifiniai reikalavimai polių, pagrindo įrengimui. Pergolų stogeliai gali būti montuojami ant joms specialiai pritaikytų konstrukcijų, o tai leidžia paprastai ir santykinai pigiai sukurti jaukią, nuo saulės ir lietaus apsaugančią pastogę arba įrengti jas ant namo terasinės konstrukcijos elementų ar medinių karkasų vietoj įprasto stogo.

PERGOLA Tai visame pasaulyje sparčiai populiarėjanti pavėsinių ir stoginių sistema, padedanti sukurti komfortišką, dekoratyvų, funkcionalų ir daugeliui atvejų lengvai pritaikomą pastogės sprendimą privačių namų, kotedžų arba komercinių patalpų eksterjerui. Laukui tai vienas iš nedaugelio sprendimų, kuris leidžia sukurti prie saulės, metų laikų prisitaikančią, iš dalies mobilią pavėsinę terasai.

Pergolose suderintos visos markizėms būdingos funkcijos, tik jos yra kur kas

EOLIA EOLIA – tai fasadinis roletas iš storo markizinio audinio, skaidrios plėvelės ar SCREEN audinių be šoninių kreipiančiųjų sistemos. Tai burės principu veikianti šoninė uždanga, kuri įtempiama ir užfiksuojama prie stabilaus pagrindo kabliais, taip sukuriant jaukią užuovėją, apsaugą nuo saulės bei lietaus (priklausomai nuo pasirinkto audinio).

Pasirinkus konstrukciją su šoniniais valais (lynais), toks roletas gali būti

fiksuojamas ir tarpiniuose aukščiuose, išlieka stabilus net ir vėjuotą dieną.

Tiesa, skirtingai nei ZIP SCREEN, šis produktas neturi sertifikuotų vėjo atsparumo testų, tad esant itin stipriems gūsiams jį reikėtų suskleisti, nes nuo didelės įtampos gali suplyšti. Įprastas, rankinis valdymas yra itin populiarus dėl patrauklios kainos, tačiau, kaip ir daugelis „Ardena“ sprendimų, gali būti valdomi ir elektra, įrengiant automatinius daviklius.

Tai racionalus ir visiems prieinamas sprendimas, kai norisi sulaikyti saulę, skersvėjus, apsaugoti terasos baldus ir kitus joje esančius daiktus nuo šoninio lietaus, nestiprių, bet erzinančių gūsių. ■

„ARDENA“ SALONAI: VILNIUS, Vytenio g. 20, Verkių g. 44 (PC „UNIDECO“) KAUNAS, Savanorių pr. 288 KLAIPĖDA, Minijos g. 42 (PC „NIC“) ŠIAULIAI, Pramonės g. 17B (PC NIC) www.ardena.lt

31

SPRENDIMAI, KURIE KEIČIA NUSISTOVĖJUSĮ POŽIŪRĮ LANGAS YRA VIENA ESMINIŲ PASTATO DALIŲ IR LABAI SVARBI ŽMOGAUS GYVENIMO BEI DARBO DALIS. LANGAS – TAI NE TIK GERA GARSO IR ŠILUMOS IZOLIACIJA, BET IR ŠVIESA, ATSIVERIANTIS VAIZDAS, O VISA TAI LEMIA ŽMOGAUS NUOTAIKĄ, DARBINGUMĄ, GERAS EMOCIJAS, NET SVEIKATĄ.

LOGIŠKA, KAD ŽMOGUS NORI KUO PLATESNIO VAIZDO, KUO ŠVIESESNIŲ ERDVIŲ. VISI PIRMAUJANČIŲ RINKŲ ANALITIKAI PROGNOZUOJA, KAD PER ATEINANČIUS KELERIUS METUS GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBOS EUROPOJE IR TOLIAU DINAMIŠKAI AUGS. ŠIUO METU LEMIAMAS VEIKSNYS YRA NUOLATINĖ URBANIZACIJOS TENDENCIJA. BET KĄ TAI REIŠKIA ŽMONĖMS? 32

V

is augantys tiek naujai statomų, tiek renovuojamų pastatų ir jų langų konstrukcijų kokybei bei šilumos izoliacijos rodikliams keliami reikalavimai kelia ir būsto kainą. Todėl šiuolaikinio būsto langai turi ne tik atitikti griežčiausius garso ir šilumos izoliacijos reikalavimus, bet ir užtikrinti kuo didesnį šviesos srautą, estetinį, harmoningą ir derantį prie eksterjero bei interjero vaizdą.

STATYBOS PRAMONĖ

Užsak. Nr. 19/11

LAUKTA NAUJOJI STUMDOMŲ DURŲ SISTEMA Išskirtinis sandarumas ir ypač lengvai valdoma – tokiomis rinkos geidžiamomis savybėmis pasižymi naujoji stumdoma GEALAN-SMOOVIO sistema, kuri bandymo stende pasiekė ypač gerų vėjo bei vandens nepralaidumo rezultatų, atitinkančių griežčiausius IFT Rozenheimo langų technologijų instituto reikalavimus. Ši sistema turi ir kitų akivaizdžių pranašumų, kurių pasiekta atsisakius tradicinių varstymo detalių. Toks sprendimas leido ne tik optimaliai išnaudoti erdvę iki pat langų ar durų, bet ir gauti daugiau šviesos, patogesnę galimybę išeiti iš patalpų į lauką. Sprendimas leidžia taupyti ir vietos, nes prie langų lieka daugiau erdvės.

Kadangi visi varčios elementai sumontuoti ant ratukų ir juda paraleliai su rėmu, varčią judinti nereikia jokių pastangų. Atidarymo metu varčia horizontaliai atstumiama nuo rėmo ir lengvai perstumiama į šoną.

Uždaryti tokius langus ar duris taip pat patogu ir paprasta, net ir naudojant didelius ir sunkius trigubo stiklo paketus.

Dėl lengvo, paprasto naudojimo ši sistema tinka, pavyzdžiui, ir tokiuose pastatuose, kuriuose dažnai keičiasi patalpų naudotojai, nepripratę ar nežinantys, kaip naudotis sudėtingais varstomais ar stumdomais langais ir durimis.

Dėl mažo montavimo gylio sistemą galima panaudoti ne tik naujuose, bet ir renovuojamuose pastatuose. Tai itin svarbu, nes daugelis naujovių paprastai senos statybos renovuojamuose namuose negali būti įgyvendinama dėl technologinių problemų ar trūkstant būtinos erdvės.

Iki šiol pakeliamos-nustumiamos

GEALAN S 9000 HST durys pagal šilumos izoliaciją, maksimalius dydžius, praktiškai be slenksčio, yra laikomos geriausiu sprendimu stumdomų sistemų rinkoje, bet naujoji stumdoma sistema GEALAN-SMOOVIO, atliepdama naujausius rinkos poreikius, sprendžia vartotojų inicijuojamus iššūkius, keliamus pačiam populiariausiam stumdomų durų segmentui.

MODERNIŲ LANGŲ SPALVŲ TENDENCIJOS Anksčiau buvo įprasta matyti baltumu spindinčius plastikinių langų rėmus.

Tačiau dabar jie stebina spalvomis. To pasiekiama tiek laminuojant langų rėmus specialiomis spalvotomis plėvelėmis su medieną primenančiais raštais ir faktūra, tiek gaminant langus iš unikalių spalvotų GEALAN ACRYLCOLOR profilių.

GEALAN naudojamos unikalios laminavimo plėvelės REALWOOD leidžia mėgautis ir tradiciniu medinio lango vaizdu, ir visais PVC langų pranašumais.

Dažytą ir natūralią medieną imituojančios plėvelės REALWOOD žavi savo paviršiaus panašumu į tikrą medį ne tik žiūrint, bet ir liečiant.

GEALAN – vienintelis gamintojas, kuris siūlo ir profilius, pagamintus pagal unikalią ACRYLCOLOR technologiją.

Išskirtiniai spalvoti ACRYLCOLOR profiliai gaminami koekstruzijos būdu, kai spalva išgaunama suliejant spalvoto akrilo sluoksnį su balto PVC profilio pagrindu.

Tokiu būdu paviršius tampa ir spalvotas, ir sunkiai braižomas, nesilupantis, nešerpetojantis ir neblunka saulėje.

Patvarus bei komfortiškas valdymas, optimaliai panaudojama erdvė abipus langų bei išmaniųjų technologijų integravimo galimybė – ne ką mažiau svarbios šių dienų langų bei durų savybės. Šiuolaikiniai GEALAN sprendimai keičia situaciją ir turi tik vieną ribojimą – užsakovo fantaziją. Vokiška kokybė ir inovatyvios technologijos sudaro galimybes turėti visa tai ir net dar daugiau.

33

patogumą, todėl ateities langai įgaus dar daugiau funkcijų: į langus integruota besikeičianti stiklo skaidrumo ar vaizdo perdavimo funkcija, įvairūs davikliai profiliuose ir stiklo pakete, sujungti su pastato valdymo sistema, pavers langus ir duris pilnavertėmis išmaniųjų namų dalimis.

GEALAN sistemų skaitmeninimo pavyzdys – išmanusis IPS lango lustas, vadinamasis „lango pasas“, kuris yra integruojamas į lango konstrukciją ir išsaugo visus aktualius lango bei objekto duomenis. Tai palengvina langų eksploataciją, remontą ar net utilizavimą po daugelio metų ateityje. Dar daugiau – GEALAN langų projektavimo programinės įrangos atnaujinimas, kuris yra suderintas su projektavimui skirtomis BIM platformomis, o tai itin aktualu architektams ir projektuotojams.

Netrukus GEALAN klientams pasiūlys naujovę – virtualią ekspoziciją, kuria galės naudotis GEALAN klientai ir partneriai.

Virtualių technologijų pagalba bus galima pamatyti ir apsispręsti dėl langų ir durų spalvos, įsitikinti, ar negirdėti gatvės triukšmo, o taip pat vos vienu mygtuko spustelėjimu visą patalpą pakeisti pagal kliento poreikius.

GEALAN leidžia rinktis iš 9 standartinių ir daugiau kaip 50 nestandartinių ACRYLCOLOR spalvų. Šiuo metu populiariausios aliuminį ar betoną atkartojančios pilkų, juodų atspalvių langų ACRYLCOLOR spalvos. Ar pasirinkti ACRYLCOLOR, ar kokia spalva ar spalvomis laminuoti vieną ar abi profilio puses, lemia tik kliento noras.

GEALAN-KUBUS® – PVC LANGŲ ATEITIES SPRENDIMAS GEALAN pirmasis iš PVC profilių sistemų kūrėjų 2016 metais pristatė PVC langų ateities sprendimą. Tai naujoji ištisinio stiklo sistema GEALAN-KUBUS®, kuri demonstruoja ne tik modernų dizainą, bet ir įspūdingus šilumos izoliacijos rodiklius, būdingus A++ klasės pastatams. To pasiekta naudojant visas iki šiol GEALAN sukurtas inovacijas: jei kitose sistemose jos buvo siūlomos kaip papildomos,

tai šių profilių sistemoje jos įtrauktos į bazinę komplektaciją. GEALAN ne tik sukūrė 100 mm montavimo gylio sistemą GEALAN-KUBUS® su iš išorės praktiškai nematoma varčia ir pagerino šilumos bei garso izoliavimą, bet ir įvedė naują plastikinių langų formų kalbą architektūroje. Ištisinio stiklo sistema su itin siaurais matomais profiliais kuria stiprų šviesių ir skaidrių erdvių įspūdį.

Dideli stikliniai paviršiai atveria kūrybines erdves langų projektuotojams, pastatų architektams.

LANGAI JAU ĮŽENGĖ Į SKAITMENINIMO ERĄ Langai tampa išmaniaisiais jau tiesiogine prasme. Įrodyta, kad langų ir durų varstymo automatikos integravimas, slenksčių nebuvimas gerina jų naudojimo bei judėjimo

Daugiau informacijos apie GEALAN sprendimus bei GEALAN langų ir durų konstrukcijų gamintojus Lietuvoje rasite www.gealan.lt 34

ATEITIS – LANGAI SU IŠMANIAISIAIS VĖDINIMO SPRENDIMAIS Didžiausia šių metų GEALAN pristatoma inovacija – naujos kartos aktyvių ir pasyvių vėdinimo sprendimų linija GEALAN-CAiRE® (angl. Controlled Air REgulation), sukurta sujungiant naujausius technologinius vėdinimo sprendimus ir juos integruojant į GEALAN langų sistemas. Ne tik automatiškai veikiantys, bet ir savaime susireguliuojantys išmanieji vėdinimo įrenginiai leis pamiršti vėdinimo problemas. Juos galima įdiegti į išmaniųjų namų sistemą. GEALAN-CAiRE® sistemos sprendimai mūsų rinką pasieks antroje šių metų pusėje. ■

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

35

STATYBOS PRAMONĖ

„SALDOS“ VĖDINIMO ĮRENGINIAI LIETUVOJE BUS PLATINAMI PER PREKYBOS PARTNERIUS VIENA DIDŽIAUSIŲ ŠIAULIŲ REGIONO PRAMONĖS ĮMONIŲ – VĖDINIMO SISTEMOS ĮRANGOS GAMINTOJA „SALDA“ – TĘSIA 2017 METAIS PRADĖTĄ VERSLO MODELIO TRANSFORMACIJĄ IR ATSISAKO MAŽMENINĖS PREKYBOS VEIKLOS. NUO ŠIOL LIETUVOS KLIENTAI „SALDOS“ GAMINIUS GALĖS ĮSIGYTI PAS PREKYBOS PARTNERIUS.

Užsak. Nr. 19/26

„Saldos“ Marketingo ir pardavimų grupės direktorius Mykolas Baronas

asortimento, nes partneriai prekiauja ne tik vėdinimo įranga, bet ir šildymo bei šaldymo įranga, santechnika, vandentiekio prekėmis, įvairiais įrankiais ir statybinėmis medžiagomis, o tokios pasiūlos „Saldos prekyboje“ buvo mažiau.

Prekybos modelio Lietuvoje keitimas – „Saldos“ verslo modelio keitimo esmė yra „Saldoje“ vykstančių strateginių pokyčių koncentracija į pagrindinę mūsų įmonės dalis. Įmonė įsivertino, kokios veiklos kuria veiklą – gamybą. Atidžiai peržiūrime visas didžiausią pridėtinę vertę klientams ir įmonių grupėje esančias negamybines įmonei, o kurios tik išpučia įmonės aparatą, veiklas ir kai kurių jų atsisakome, nes verčia blaškytis ir neleidžia koncentruotis į tikime, kad mūsų partneriai tam tikras tas veiklas, kurias įmonė atlieka geriausiai. funkcijas gali atlikti efektyviau“, – Todėl „Salda“ išsigrynino strategines naujausią pokytį komentuoja „Saldos“ rinkas, klientų skaičių nuo 300 sumažino Marketingo ir pardavimų grupės direktorius 10 kartų, daugiau resursų investuoja Mykolas Baronas. į efektyvias partnerystes. M. Baronas Šiuo metu „Saldos“ gaminius galima įsigyti pabrėžia, kad prekybos veiklų atsisakoma ir per „Onninen“ ir „Sanistal“ įmones. Jos turi partnerių naudai – taip nebebus kuriama atstovybes Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, konkurencija jiems, atsiras prielaidų Panevėžyje ir Šiauliuose, o „Saldos prekyba“ efektyviai bendradarbiauti. Tai bus veikė tik trijuose miestuose. naudingiau ir įrangos montuotojui, kuris „Naujoji „Saldos“ gaminių pardavimo iš platintojo gaus ne tik „Saldos“ produktą, sistema neabejotinai didina įmonės gaminių pasiekiamumą, nes klientai galės įsigyti reikalingą produkciją penkiuose miestuose. Pažymėtina ir tai, kad gaminių kainos iš esmės nesikeičia. Atsisakę prekybos, galėsime daugiau dėmesio skirti produktų tyrimų ir vystymo sričiai, todėl tikimės netrukus pasiūlyti ir daugiau kokybiškų bei klientams aktualių gaminių“, – įmonės naujovių privalumus vardina M. Baronas. Šis pokytis klientams taip pat suteikia galimybių rinktis iš platesnio

bet ir kitus projektui reikalingus įrenginius, pvz., ir šildymo ar vėsinimo įrangą. Taip patogiau bus ir galutiniam klientui – kaip ir anksčiau, jis gaus paslaugą iš montuotojo, su kuriuo galės kalbėtis ir dėl projekto įgyvendinimo, ir dėl garantinio bei pogarantinio aptarnavimo. „Salda“ gamina vėdinimo įrangą, kurią naudoja tokios įmonės kaip Prancūzijos ir Čilės oro uostai, lėktuvų gamykla Didžiojoje Britanijoje, ekspozicijų centras Kazachstane, prekybos centras Airijoje, prabangus automobilių salonas Švedijoje.

Lietuvoje „Saldos“ produkcija naudojama „Volvo Lietuva“ būstinėje Klaipėdoje, „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ gamykloje, Klaipėdos autobusų stotyje, universitetinėje ligoninėje, centrinėje policijos būstinėje ir kitose organizacijose.

Per 28 veiklos metus „Salda“ išaugo iki stiprios komandos, kurioje – 400 darbuotojų. Už sėkmingą darbą „Salda“ įvertinta gausybe apdovanojimų. ■

37

ŠILTINIMAS „PAROC“ AKMENS VATA – INVESTICIJA Į ENERGINĮ NAUDINGUMĄ, GAISRINĘ PASTATŲ SAUGĄ BEI GARSO IZOLIAVIMĄ Pastato modernizavimas, dar vadinamas renovacija – puiki galimybė pagerinti gyvenamųjų patalpų mikroklimato sąlygas, sumažinti šildymo išlaidas ir taupiai naudoti gamtinius išteklius.

Tai vienkartinė investicija, kurios grąža galima naudotis visą pastato naudojimo laikotarpį: iškart po modernizavimo pagerėja patalpų šiluminis komfortas, pastato išvaizda ir sumažėja išlaidos šildymui.

VIDAUS PERTVARŲ GARSO IZOLIACIJA Garso izoliavimui gipso kartono pertvarose naudojamos 75-100 mm storio nedegios akmens vatos plokštės PAROC Sonus .

VĖDINAMOS SIENOS IR COKOLIO ŠILTINIMAS Cokolio šiltinimui naudojamos PAROC Linio 10 100–150 mm storio nedegios akmens vatos plokštės. Sienos šiltinimui naudojamos PAROC WAS 35t(b) 170–200 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

TINKUOTOS SIENOS ŠILTINIMAS Šiltinimui naudojamos PAROC Linio 10 150–200 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

PAROC.LT 38

PALĖPĖS PERDANGOS ŠILTINIMAS

PLOKŠČIOJO STOGO ŠILTINIMAS

Šiltinimui naudojamos PAROC eXtra 150–200 mm storio nedegios akmens vatos plokštės. Apsaugai nuo vėjo naudojamos PAROC WAS 35t 30 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

Šiltinimui naudojamos: apatiniam sluoksniui – PAROC ROS 30 180–200 mm storio, o viršutiniam sluoksniui – PAROC ROS 50 – 40 mm storio arba PAROC ROB 60, PAROC ROB 80 20 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

DALINAI VĖDINAMO PLOKŠČIOJO STOGO ŠILTINIMAS (PAROC AIR) Šiltinimui naudojamos: apatiniam sluoksniui – PAROC ROS 30g 180–200 mm storio, o viršutiniam sluoksniui – PAROC ROB 60 arba PAROC ROB 80 20 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

VĖDINAMOS SIENOS ŠILTINIMAS (VIENO LYGIO PLIENO KARKASAS)

GELŽBETONINĖS TARPAUKŠTINĖS PERDANGOS IZOLIAVIMAS

Šiltinimui naudojamos PAROC eXtra 150–200 mm storio nedegios akmens vatos plokštės, o apsaugai nuo vėjo naudojamos PAROC Cortex (b) arba PAROC WAS 35t(b) 30 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

Garso izoliavimui naudojamos PAROC SSB 1 20–50 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

RŪSIO LUBŲ ŠILTINIMAS

ORTAKIŲ IZOLIAVIMAS

Rūsio lubų šiltinimui naudojamos PAROC CGL 20cy 100–150 mm storio nedegios akmens vatos plokštės.

Izoliavimui naudojame nedegius demblius iš akmens vatos PAROC Hvac Fire Mat AluCoat LT 40–100 mm.

STOGO IR FASADO SUSILIEJIMAS STOGAS IR FASADAS VIS DAŽNIAU TAMPA ARCHITEKTŲ EKSPERIMENTAVIMO LAUKU – JIE NORIAI SIŪLO IŠSKIRTINIUS, DRĄSIUS, NEĮPRASTUS SPRENDINIUS. VIENAS POPULIARĖJANČIŲ SPRENDIMŲ –STOGAMS IR FASADŲ APDAILAI NAUDOTI STOGO DANGAS.

42

STATYBOS PRAMONĖ

N

ors ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione kompanija „Ruukki“ kasmet stogų rinkai pateikia naujų produktų, visgi architektai atranda daugiau šios stogų dangos panaudojimo būdų – klasikinius valcuotus plieninius stogo dangos lakštus renkasi ne tik individualių namų, bet ir biurų pastatų, viešbučių ar kitiems fasadams. Toks architektūrinis sprendimas panaikina stogo ir fasado ribas, puikiai dera modernaus, išskirtinio, minimalistinio ar klasikinio stiliaus pastatams. Plieninei stogo dangai nėra taikomi jokie maksimalaus nuolydžio kampo apribojimai, t. y. ją galima montuoti vertikaliai.

Verta paminėti, kad „Ruukki Classic“ danga tvirtinama nerūdijančiojo plieno sraigtais, kurie uždengiami tvirtinant kiekvieną paskesnį lakštą. Tad iš išorės nei ant stogo, nei ant fasado nematyti jokių tvirtinimo elementų, fasadas tampa švaresnis, mažiau galimybių kauptis nešvarumams.

Plieniniams lakštams tvirtumo suteikia kompanijos „Ruukki“ liejyklose Suomijoje pagamintas tvirtas plienas, o stogo dangos išvaizdą, ilgaamžiškumą, atsparumą atmosferos poveikiui ir UV spinduliams lemia viršutinis sluoksnis – polimerinė danga.

Kokybiškais polimerais padengti plieno lakštai puikią išvaizdą išlaiko pusšimtį metų ar ilgiau.

Kalbant apie šiuo metu itin aktualų pastatų sandarumą, reikšmingi tampa inžineriniai sprendimai – lakštų forma, geometrijos tikslumas, tvirtinimo vietų ir lakštų sujungimo tarpusavyje sistema. Be to, šiuolaikiškos klasikinio ar trapecinio tipo profilio stogo dangos gali būti pristatomos ir su vidinėje lakšto pusėje per visą lakšto plotį gamykloje priklijuotu specialiu antikondensaciniu, antibakteriniu veltinio sluoksniu, kuris labai pagerina ir akustines šios dangos ypatybes.

Plieninio stogo ar fasado eksploatacija nesudėtinga, pakanka minimalios priežiūros. Lietus, sniegas puikiai nuplauna apnašas, purvas neįsigeria, ant šios dangos nepalankios sąlygos susidaryti pelėsiui, samanoms ar kerpėms.

Architekto garbės reikalas suprojektuoti funkcionalius, šiuolaikiškus, energiškai efektyvius ir estetiškus pastatus, atsižvelgti į užsakovo įgeidžius ir finansines išgales.

Svarbiausias stogų dangų gamintojų tikslas – pasitelkus produktų kūrimo departamentus, tyrimų laboratorijas pasiūlyti gaminius, galinčius padėti geriausiai įgyvendinti architektų idėjas, greitai prisitaikyti prie užsakovų, investuotojų ar namų savininkų keliamų reikalavimų produktų ilgaamžiškumui.

Beje, tendencijos, kai ta pati stogo danga naudojama ir stogui, ir fasadui, sparčiai populiarėja ne tik Lietuvoje ar mūsų kaimyninėse valstybėse, bet

ir kitose užsienio šalyse, neapsiribojant Europa. „Ruukki“ specialistai pataria – jei „Classic“ tipo stogo danga bus naudojama ir fasadui, rekomenduojama rinktis storesnio plieno lakštus, pavyzdžiui, 0,60 mm storio, „Ruukki Classic Authentic“ arba „Ruukki Classic NextGen“. Tokia danga mažiau banguosis, bus atsparesnė mechaniniam poveikiui (įlenkimams), atrodys geriau ir tarnaus ilgiau. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į plieninių lakštų tvirtinimo konstrukciją, kad ji nesusikraipytų, nesideformuotų bėgant metams, konstrukcijoje neužsilaikytų kondensatas, tinkamai funkcionuotų vėdinimo tarpai. Įgyvendinant tokio dizaino projektus, specialistai gana dažnai sulaukia klausimų dėl stogo ir fasado plokštumų jungčių bei vandens nuvedimo. Projektuojant šiuos mazgus, svarbu itin atidžiai apgalvoti lankstinius, lietaus nuvedimo sprendimus. ■

Daugiau informacijos: www.ruukki.lt 43

„GREENUP LT“ PROJEKTUOJA IR STATO SAULĖS JĖGAINES, KURIOS EFEKTYVIAI GENERUOJA ŠVARIĄ ELEKTROS ENERGIJĄ.

www.greenup.lt

MAOSS A K O M NE A R A M

NNTĖŲMS E M U K DOULĖS ELEKTRI SA S! A M I N I DER

ES P

UAB „ZASKOV-GRUP“ MOKSLININKŲ G. 12, VILNIUS,

+370 693 412 43 WWW.ZASKOVGRUP.LT

PREKYBA NATŪRALIAIS, GAMTINIAIS, STATYBINIAIS AKMENIMIS. AKMUO VIDAUS BEI IŠORĖS APDAILAI, LANDŠAFTO DIZAINUI.

mues, e t i k nky doj Apelsatos paro 13 R je, C

5 salė

KILNOJAMŲ MOBILIŲ KATILINIŲ 100 KW–1,0 MW NUOMA IR GAMYBA

RENTAL AND PRODUCTION OF MOBILE BOILER ROOMS 100 KW–1.0 MW AРЕНДА И ПРОИЗВОДСТВО100 КВТ–1,0 МВТ МОБИЛЬНЫХ ПЕРЕДВИЖНЫХ КОТЕЛЬНЫХ

UAB „GILĖS INŽINERIJA“ Žirmūnų 68, Vilnius +370 693 97 098 info@gilesinzinerija.lt www.gilesinzinerija.com

STATYBOS PRAMONĖ

„SMART BRICKS“: PIGESNĖ IR GREITESNĖ STATYBA, ĮVEIKIAMA IR NEPROFESIONALUI APIBŪDINANT NAUJAI RINKOJE PASIRODANČIŲ STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRANAŠUMUS, PAPRASTAI VERTINAMOS DARBO SĄNAUDOS, EFEKTYVUMAS IR SUKURIAMA VERTĖ. „SMART BRICKS“ ARBA „SUMANIOSIOS PLYTOS“ STATYBOS DARBŲ TRUKMĘ, LYGINANT SU ĮPRASTA, TRUMPINA 2–3 KARTUS; SU JOMIS, STATYDAMI MAŽAAUKŠČIUS OBJEKTUS, DIRBTI GALI IR NEPROFESIONALAI; NEBEREIKIA PAPILDOMOS APDAILOS. TAIGI – PER TRUMPESNĮ LAIKĄ IR SU MAŽESNĖMIS FINANSINĖMIS SĄNAUDOMIS GALIMA ĮSIGYTI ESTETIŠKĄ APDAILĄ. „Smart bricks“ arba „Sumaniosios plytos“ yra betoninės, pagamintos, naudojant aukšto slėgio presą, iš žaliavų, kurios išgaunamos Lietuvoje – tai yra visiškai ekologiškas produktas. Technologija leidžia jas pagaminti ir iš statybinių atliekų. Darbui su plytomis nereikia didelės kvalifikacijos – svarbu sumaišyti klijus ir naudotis gulsčiuku. Plytos sukurtos lego kaladėlių principu – dedamos viena ant kitos, jos tarsi užrakinamos. Todėl dirbti su jomis galima labai sparčiai, o tarpų tarp plytų beveik nėra (vos 1 mm), tad nebereikia papildomų mūrijimo darbų ir medžiagų. Įsigijus vieną 25 kg maišą klijų, kurie kainuos 4 eurus, galima sumūryti 500 plytų.

Dar viena šių plytų puiki savybė – jos turi ertmes, kuriose, mūrijant, pavyzdžiui, pertvaras, galima paslėpti inžinerines komunikacijas. „Sumaniąsias plytas“ galima naudoti tiek vidaus, tiek išorės darbams. Jomis galima mūryti lauko atramines sieneles, tvoras, pavėsines, įvairius statinius, mažosios architektūros elementus. Armuojant plytose esančias ertmes ir taip papildomai sustiprinant, iš jų galima įrengti laikančiąsias namo konstrukcijas, fasadą.

Dėl didelio suspaudimo plytų gamybos metu, jos tampa atsparios temperatūrų pokyčiams, atsparios šalčiui (100 ciklų, kai kiti plytų gamintojai deklaruoja 35–50 ciklų).

Plytos puikiai atrodys mūrijant vidines pertvaras, kaminus, sienas, baro dekoracijas, interjero elementus, nepakeičiamos gali būti kuriant loftą.

Ertmėse galima paslėpti laidus bei kitas komunikacijas.

Plytos gali būti 10 pagrindinių spalvų ir dar daugiau atspalvių, lygaus arba sendinto paviršiaus. Didelis pranašumas, kad galima pagaminti ir tik 50 vienetų tam tikros spalvos plytų. Spalva išgaunama naudojant mineralinius vokiškus dažiklius, todėl spalva neišblunka.

Tokios plytos pasaulyje gaminamos jau seniai, dabar jau ir Lietuvoje. Pabandę dirbti su šiomis plytomis statybininkai patvirtina, kad darbas iš tiesų vyksta sparčiau, negu dirbant tradiciškai su

įprastomis plytomis. Tačiau tam reikia keisti įprastą darbo metodiką. Todėl namus statantys ir jų įsirengimu besirūpinantys žmonės neretai turi spręsti dilemą: brangiau ir ilgiau – taip, kaip įprasta naujovių nemėgstančiam mūrininkui, ar greičiau ir pigiau, bet bandant įveikti inerciją dirbti kaip įprasta. „Smart bricks“ arba „Sumaniųjų plytų“ pranašumai: • Nereikia aukštos kvalifikacijos darbininkų – taupote pinigus; • Nereikia brangių medžiagų – taupote pinigus; • Nereikia papildomos apdailos – taupote pinigus; • Užtrunka mažiau laiko – taupote pinigus. ■

VISA DOMINANTI INFORMACIJA www.www.smartbricks.lt arba +370 680 25017 45

SU PATOGESNIS DARBAS IR BUITIS

DARBO ĮRANKIS TURI BŪTI MALONUS AKIAI IR RANKAI, PATOGUS PAIMTI, GALINTIS EFEKTYVINTI DARBĄ IR ILGAI PATIKIMAI TARNAUTI. ŠIUOLAIKINĖS TECHNOLOGIJOS, MEDŽIAGOS IR GAMINTOJŲ AMBICINGUMAS SUDARO GALIMYBĘ ĮGYVENDINTI VISUS ŠIUOS VARTOTOJO POREIKIUS IR LŪKESČIUS. DAUGIAU KAIP 90 METŲ RINKOJE VEIKIANTI „CATERPILLAR INC.“ NAUDOJASI PAŽANGIAUSIOMIS INOVACIJOMIS, PASAULINIO LYGIO ŽINIOMIS IR MOKSLINIAIS TYRIMAIS. TODĖL „CATERPILLAR“ YRA PASAULYJE PIRMAUJANTI STATYBOS IR KALNAKASYBOS ĮRANGOS ĮMONĖ, KURIOS GAMINIAI TENKINA TIEK PROFESIONALŲ, TIEK NAMŲ ŪKIO POREIKIUS.

LED PROŽEKTORIAI – BE KOMPROMISŲ KOKYBEI CAT LED prožektoriai yra aukščiausios kokybės apšvietimo gaminiai, pasižymintys naujausiomis technologijomis ir atitinkantys aukščiausius profesinius standartus. Visi „Caterpillar“ apšvietimo įrenginiai pasižymi naujausiomis LED technologijomis ir pramoninės kokybės medžiagomis. Kuriant šiuos prožektorius, išlaikyti svarbiausi dėmenys – patvarus, patikimas, ilgaamžis.

CAT prožektoriuose naudojamos aukščiausios kokybės CREE LED technologijos. Profesionaliam naudojimui svarbu, kad ši CREE LED technologija leidžia dirbti šviesoje, kuri nekeičia spalvų, atspalvių. Tai yra itin svarbu tinkuotojams, dažytojams arba net dirbantiems ūkyje, nes pašaruose leis pamatyti pelėsį, kuris tiesiog dingsta esant prastam apšvietimui.

CAT prožektoriai yra atsparūs smūgiams,

46

nebijo lietaus, nieko nenutiks, jeigu jie įkris į balą. Juos malonu laikyti rankose.

Priklausomai nuo paskirties, poreikių, prožektoriai gali būti stacionarūs arba įkraunami, veikti su įprastais elementais.

Visi įkraunami prožektoriai turi mobiliojo telefono įkrovimo funkciją POWERBANK. Prožektoriai gali būti dideli, kokių reikia apšviesti teritorijai, ir visai maži, nešiojami kišenėje. CAT prožektoriai yra universalūs ir tvirtinimo prasme – juos galima tvirtinti ant galvos, kišenės ar kuprinės, pasinaudojus magnetu – prie metalinių paviršių ar tiesiog pastatyti.

Prožektorių korpusas sukurtas iš aukščiausios kokybės plastiko, gumos arba aliuminio. Tad prožektoriai yra stabilūs, lengvi, neslidūs, estetiško dizaino. CAT gamina ir itin atsparius LED prožektorius, kuriuos be jokios žalos galima numesti ant žemės. Profesionalius ir mėgėjų prožektorius skiria tik medžiagos ir

patvarumas. Be kompromisų kokybei.

CAT produktų krepšelį taip pat sudaro ir darbo saugos priemonės: darbo rūbai, pirštinės, akiniai, šalmai, įvairūs aksesuarai – laikrodžiai, kuprinės, lagaminai, kurie atitinka gamintojo deklaruojamas vertybes, t. y. patogus naudojimas, patikimumas, idealiai tinka pagal paskirtį, yra ilgaamžiai.

DARBO ĮRANKIAI

Užsak. Nr. 19/14

NAUJAUSI CAT DARBO ĮRANKIAI – EFEKTYVU IR PATOGU Darbo įrankis turi tiksliai atitikti poreikius, todėl CAT gamina profesionalams (tai CAT K serija) ir namų ūkiams (CAT J serija) skirtus gaminius.

Profesionali serija skiriasi medžiagomis, iš kurių pagaminti įrankiai. CAT K serijos gaminiams naudojamas patentuotas stiklo pluošto audinys, sustiprintas pagal specialią CAT technologiją. Todėl šios serijos kastuvai yra pripažinti kaip tvirčiausi pasaulyje – žmogui neįmanoma jo nulaužti. Tokiam kastuvui, kaip ir kitiems profesionaliems CAT K serijos darbo įrankiams, suteikiama viso gyvenimo garantija.

Kuriant profesionalią liniją, įvertinta aplinkybė, kad įrankiai naudojami platesnei darbų sričiai, naudojami dažnai, todėl pagaminti iš karinės klasės plieno, su itin tvirta e-glass stiklo puošto rankena.

Namų ūkiams skirtos CAT J serijos įrankiai sukurti galvojant apie patogų ir malonų darbą su patvariu įrankiu. Šioje serijoje taip

pat išlaikyta prekės ženklo filosofija: įrankis turi būti patikimas, patogus ir ilgaamžis, todėl naudojamos tik aukščiausios kokybės medžiagos, inovatyvios technologijos, atsisakant perteklinių mėgėjų poreikiams technologijų. Žmogus buityje nenaudoja įrankio kasdien, tad jam siūlomas patikimas produktas už prieinamą kainą. Įrankiai pagaminti pagal universalaus dizaino principus, t. y. tokie, kad juos naudoti būtų patogu visiems: inovatyvi, neslystanti, tiesios arba D formos rankena pritaikyta patogiam naudojimui. E-glass stiklo puošto audinys pripažintas tvirčiausia medžiaga, tvirtesne už metalą, bet yra lengvesnė, todėl įrankiai sukurti išlaikant svorio ir tvirtumo balansą.

Grūdintas karinės klasės plienas CAT įrankius daro praktiškai nesulaužomus. Dažniausiai kasimo įrankiai gaminami geležtes privirinant prie koto, per suvirinimo siūles įrankiai dažniausiai ir lūžta. CAT įrankiai yra vientisi, neturi suvirinimo siūlių, todėl jie nelūžta, yra patvarūs ir patogūs vartotojui.

Profesionalūs CAT karučiai – pirmieji pasaulyje, kurių krovumas – net iki pusės tonos, tad padeda taupyti darbo laiką.

CAT PREKĖS ŽENKLAS NET 17 METŲ IŠ EILĖS YRA TARP 100 GERIAUSIŲ PREKĖS ŽENKLŲ VISAME PASAULYJE PAGAL „INTERBRAND“

Plati karučio rato padanga su traktoriaus protektoriumi saugo nuo klimpimo į gruntą, yra gerai išbalansuota ir beorė, todėl negriūva ir yra tinkamo kietumo.

Sukimosi mechanizme naudojami du profesionalūs tepami guoliai, kad sukantis būtų kuo mažesnis pasipriešinimas ir kad karutį būtų stumti kuo lengviau. Karutis turi dviejų pozicijų rankenas – vežti ir versti, kad žmogus galėtų efektyviausiai panaudoti jėgą. Priekyje įrengtas stabdys, kad verčiant krovinį, karutis nevažiuotų.

Talpa – plieninė arba kieto plastiko – pagal poreikius ir naudojimą. Pvz., karučiai su plastikinėmis talpomis naudojami žirgynuose, nes tokia talpa nekelia triukšmo, nebaido gyvūnų. ■

CATERPILLAR YRA 28-OJE VIETOJE PASAULYJE TARP KOMPANIJŲ, KURIOMIS LABIAUSIAI ŽAVIMASI (PAGAL „FORTUNE“)

CAT YRA VERTINGIAUSIŲ PASAULIO PREKĖS ŽENKLŲ SĄRAŠO 57-OJE VIETOJE (PAGAL „FORBES“)

FIRMINĖ CAT E-PARDUOTUVĖ LIETUVOJE WWW.CATPOWER.PRO 47

SAVAIME SUSITANKINANČIO GRUNTO TECHNOLOGIJA

SĄNAUDAS MAŽINS TREČDALIU JAU GREITAI LIETUVOS RINKAI BUS PRISTATYTA SAVAIME SUSITANKINANČIO GRUNTO TECHNOLOGIJA. JI KURIAMA BENDRADARBIAUJANT VERSLUI – MB „VIRMALDA“ – IR MOKSLUI – KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETUI, STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ KATEDRAI.

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. „Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

48

SURADO BŪDĄ SUTANKINTI GRUNTĄ BE MECHANINIO POVEIKIO IR JĮ PANAUDOTI KELIS KARTUS Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal.

Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus.

EKSPERIMENTUOJA SU NANOPRIEDAIS Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. „Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui.

Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti

NAUJOS TECHNOLOGIJOS

Užsak. Nr. 18/27

naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“ Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista.

Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo.

Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami.

Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių.

EKONOMINIS IR EKOLOGINIS EFEKTAS – STULBINANTIS Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis.

Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje.

Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai.

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros

fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi.

LEMIANTIS ĮMONĖS SĖKMĖS FAKTORIUS – INŽINERINIO KŪRYBINGUMO SKATINIMAS „Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis.

Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais.

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra. „Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško.

Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. ■

49

PIRMĄ KARTĄ ĮTEIKTI LIETUVOS ARCHITEKTŲ ŽIEDO APDOVANOJIMAI

KOVUI BAIGIANTIS, LITEXPO ĮVYKO ISTORINIS 2019 M. LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMŲ NARIŲ SUSIRINKIMAS, KURIAME DALYVAVO NET 813 ATESTUOTŲ ARCHITEKTŲ. ŠIŲ METŲ SUSIRINKIMO METU PIRMĄ KARTĄ ĮTEIKTI LIETUVOS ARCHITEKTŲ ŽIEDO APDOVANOJIMAI.

L

Apdovanojimą a. a. A. Nasvyčio sūnui N. Nasvyčiui įteikė LAR pirmininkė Daiva Veličkaitė.

50

ietuvos architektų žiedais, įvertinus viso gyvenimo nuopelnus, apdovanoti trys Lietuvos architektūros grandai – Algimantas Nasvytis (po mirties), Vytautas Jurgis Dičius, Eugenijus Viktoras Miliūnas. Bronzinius žiedus sukūrė ir išliejo skulptorius K. Vildžiūnas, idėjos autorius – architektas A. Karalius.

A. Nasvytis Žiedu apdovanotas už indėlį į kontekstualios architektūros puoselėjimą, urbanistinę mąstyseną ir architektūrinį pilietiškumą bei pedagoginę veiklą. Simboliška, jog pirmu numeriu pažymėtą Žiedą gavęs architektas turėjo ir pirmąjį Rūmų atestatą Nr. A 001. Kartu su jau irgi mus palikusiu broliu dvyniu Vytautu, A. Nasvytis suprojektavo daugybę žymių projektų, daugiausiai Vilniuje – „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjerus Vilniuje (1959), Centrinio pašto rekonstrukciją (1969), Naujo miesto centro dešiniajame Neries krante urbanistinę viziją (1966-1974), viešbutį „Lietuva“ Vilniuje (1963-1984), Nacionalinį dramos teatrą Vilniuje (1981), Seimo rūmus (1982 m.) ir daugelį kitų svarbių objektų.

ARCHITEKTAI

V. J. Dičius Žiedu įvertintas už pozityvią architektūrą, pedagogiką, pilietiškumą ir milžinišką triūsą architektų cecho labui. Žymus architektas – ilgametis VGTU architektūros fakulteto dekanas, vienas iš Lietuvos architektų rūmų steigėjų ir pirmasis jų pirmininkas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas bei daugelio garsių objektų autorius. Jis projektavo Bauhauzo dvasia alsuojančius, neofunkcionalistinius KPI miestelio Statybos, Radiotechnikos bei Cheminės technologijos fakultetų rūmus (1964–1970), modernios architektūros parduotuvę „Buitis“ (1969), visuomeninį centrą „Girstupis“ (1968), garsiuosius „Tulpės“ (1962) ir „Orbitos“ (1967) interjerus Kaune, skulptūrą primenantį restoraną „Nendrė“ Trakuose (1984 ), Mokslų akademijos poilsio namus „Pilkasis garnys“ Palangoje (1982), Sporto rūmus Alytuje (1977) ir daugelį kitų svarbių objektų.

E. V. Miliūnui Žiedas įteiktas už atsidavimą architektūros menui, drąsius ieškojimus ir reikšmingus kūrybinius rezultatus. Dauguma žymiausių architekto kūrinių projektuoti Kaune – prekybos centrai „Rėda“ (1986) ir „Kalniečiai“ (1988), M. Žilinsko paveikslų galerija (1989), 1941 m. birželio sukilėlių paminklas (1991), Kotryniečių vienuolynas ir Šv. Dvasios bažnyčia Šilainiuose (1989–2010), Kauno „Žalgirio“ arena (2011). E. V. Miliūnas taip pat yra Šiaulių sporto arenos (2007), Kultūros ir turizmo informacijos centro Nidoje (2000), Tremtinių koplyčios Rokiškyje (1993) ir kitų objektų autorius.

Apdovanojimą V. J. Dičiui įteikia A. Karalius (kairėje). E. V. Miliūnas nedalyvavo dėl sveikatos būklės, jam Žiedas įteiktas asmeniškai.

Ateinantis susirinkimas – rinkiminis. Bus renkamas naujas pirmininkas, Taryba, Profesinės etikos taryba, Architektų profesinio atestavimo komisija, Regioninių architektūros tarybų ekspertai. Numatoma data – 2020 m. balandžio 10 d. Kviečiame visus aktyviai dalyvauti ir ruoštis jau dabar!

2019 m. spalio 7 d. Rūmai penktą kartą organizuos tarpdisciplininę architektūros kokybei skirtą konferenciją, kuri rengiama kartu su VGTU Architektūros fakultetu bei Kultūros paveldo departamentu. Atnaujinant konferencijos formatą, šiemet siekiama kuo plačiau įtraukti visas su paveldu susijusias organizacijas ir surengti bendrą forumą, kuris atskleistų integralų požiūrį į kultūros paveldą.

Nuotraukos Gintaro Mačiulio

LIETUVOS ARCHITEKTŲ RŪMAI – ARCHITEKTŲ PROFESINĖS SAVIVALDOS ORGANIZACIJA, NUO 2017 M. VIENIJANTI VISUS ATESTUOTUS LIETUVOS ARCHITEKTUS. ŠIUO METU RŪMAI TURI 1354 NARIUS. RŪMAI RŪPINASI ARCHITEKTŪRINĖS VEIKLOS SKAIDRUMO IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMU, ARCHITEKTŲ ATESTAVIMO, KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMO, PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO, PROFESINĖS ETIKOS STANDARTŲ LAIKYMOSI KLAUSIMAIS, VYKDO PROFESINĖS VEIKLOS STEBĖSENĄ, ATSTOVAUJA ARCHITEKTAMS SANTYKIUOSE SU VALSTYBĖS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOMIS, KITAIS JURIDINIAIS IR FIZINIAIS ASMENIMIS, GINA SU ARCHITEKTŪRA SUSIJUSIUS VIEŠUOSIUS INTERESUS.

51

52

BETONAS TARNAUJA ILGIAU, REIKALAUJA MAŽIAU PRIEŽIŪROS IR REMONTO LIETUVOS STATYBOS PRAMONĖ IR SUSIJUSIŲ SRIČIŲ MOKSLININKAI KAUPIA PATIRTĮ, ŽINIAS IR RENGIASI NAUJAI LIETUVOS KELIŲ ERAI – BETONINIAMS KELIAMS. KOL VALSTYBĖ STOVINIUOJA NUOŠALĖJE, STATYBOS INDUSTRIJOS ASOCIACIJA KARTU SU VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO STATYBOS FAKULTETU Į METINĘ KONFERENCIJĄ SUKVIETĖ VERSLININKUS IR MOKSLININKUS: TRADICINĖ METINĖ KONFERENCIJA BUVO SKIRTA TRANSPORTO STATINIŲ BETONUI.

„Statybos industrijos asociacija (SIA), nuosekliai vykdydama švietėjišką misiją, supažindinant statybų sektoriaus bendruomenes su pažangą skatinančiomis naujovėmis, šiemet surengė konferenciją, skirtą, transporto infrastruktūros objektų betoninių dangų pranašumams aptarti, – pasakojo SIA prezidentas Vytautas Čaplikas.

53

Prof. habil. dr. Antanas Čenys, VGTU mokslo prorektorius

Prof. dr. Virgaudas Puodžiukas, VGTU Kelių katedros vedėjas

Zbignew Pilch, Lenkijos cemento asociacija

Wladyslaw Ryzynski, PWSZ 54

– Ir Lietuvos mokslininkai, ir praktikai turi sukaupę nemažai šios srities žinių, kuriomis ir dalinomės konferencijoje. Taip pat išgirdome, kas šioje srityje daroma Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.“ Pirmoji metinė SIA konferencija, rengta su partneriais, buvo bendro pobūdžio ir skirta plačiajai auditorijai. Paskesnės konferencijos jau buvo orientuotos į atskirus segmentus. Betonas transporto statiniams jau ne sykį buvo tema, aptarinėjama tiek privačiuose pakalbiuose, tiek viešojoje erdvėje: sutariama, kad Lietuvai reikia ne vien asfaltuotų, bet ir betoninės dangos kelių, kokių turi ne viena kaimyninė šalis. Todėl, pasak V. Čapliko, į konferenciją buvo pakviesta specialistų iš užsienio, kad jie pasidalintų patirtimi, atsakytų į mums rūpimus klausimus. Kviestiniai konferencijos lektoriai buvo Zbigniew Pilch ir Tomasz Nowacki iš Lenkijos cemento asociacijos („Betoninės dangos – tvarus ir ekonomiškas sprendimas keliams“); Wladyslaw Ryzynski iš PWSZ („Lenkijos patirtis projektuojant ir įrengiant betoninius kelius bei šaligatvius“); Jeroen Smet, „Adfil“ produktų vadovas iš Belgijos („Sintetiniu pluoštu armuotas gelžbetonis – principai, privalumai ir taikymas“); Martin Dazert, „WIRTGEN“ GmbH, kuris kartu su „WIRTGEN Lietuva“ vadovu Mindaugu Martišiumi aptarė naujas betoninių kelių tiesimo technologijas.

patogias sąlygas keliauti ir vežti.“ Lietuvoje betoninių dangų įvaizdį sugadino 1985 m. įrengta VilniausUtenos kelio danga. Tačiau, kaip pastebi dr. V. Puodžiukas, šiuo atveju buvo taikytos senos betono kelių tiesimo technologijos.

Atmetus šiuolaikiniu požiūriu netinkamai įrengtų skersinių siūlių keliamą vibraciją ir triukšmą, aišku, kad betonas išliko pakankamai tvirtas ir atsparus provėžoms, o asfaltbetonio dangą, esant tokioms naudojimo sąlygoms, būtų tekę ne sykį remontuoti ir rekonstruoti. Remdamasis Minesotos (JAV) prof. Lev Kazanovich, dr. V. Puodžiukas išskyrė 10 priežasčių rengti cementbetonio dangas. Tarp jų – tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautui; žemos priežiūros ir gyvavimo ciklo sąnaudos; patikimos konstrukcijos; nesusidaro provėžos; geriau sukimba su padangomis ir kt.

Cementbetonio dangos, dr. V. Puodžiuko nuomone, Lietuvai suteiktų daug verčių: „Pirmiausia, vien Lietuvoje jau išžvalgytų žaliavų resursų pakaktų 200 metų, tačiau didžiausias trukdis yra tai, kad Lietuva negeba parengti ilgalaikių ūkio plėtros programų ir konsoliduoti susijusių ministerijų bendram tikslui.“

TINKAMAI SUPROJEKTUOTAS, PAGAMINTAS IR ĮRENGTAS VOLUOJAMAS BETONAS YRA EFEKTYVUS SPRENDINYS Voluojamo betono ir jo taikymo Lietuvoje patirtimi dalinosi VGTU Kelių CEMENTBETONIO DANGOS – tyrimo instituto mokslininkai: prof.

LIETUVOS ATEITIS dr. Audrius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir „Betono konstrukcijos ir kelių dangos yra dr. Rita Kleizienė. ne tik ilgaamžės ir aukštos kokybės – Skiriamos dvi betono dangų klojimo labai vertinamos ir kitos betono savybės, technologijų rūšys. Voluojamo betono analizuojama ir žaliavos, iš kurios betonas dangos yra viensluoksnės arba gaminamas, sudėtis, ir pats gamybos dvisluoksnės; slenkančiais klojiniais procesas, ir gaminių eksploatacija, ir jų klojamos betono dangos taip pat perdirbimo galimybė, – kalbėdamas viensluoksnės arba dvisluoksnės bei apie cementbetonio panaudojimą kelių armuotos arba nearmuotos (ištisinio statyboje, konferencijoje pasakojo prof. dr. armavimo arba su įdėklais). Daugiausia Virgaudas Puodžiukas, VGTU Kelių katedros vedėjas. – Darnių technologijų keliai tiesiami dėmesio konferencijoje buvo skirta voluojamo betono dangoms. Toks efektyviai, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, panaudojant gamtinius resursus ir užtikrinant betonas yra neslankus, transportuojamas ilgaamžiškumą; jie pagerina bendruomenės savivarčiais, įrengiamas asfalto klotuvais ir tankinamas volais. Voluojamo betono transporto infrastruktūrą. Apgalvotai dangos, atkreipė dėmesį mokslininkų darbą parengus projektus bei nutiesus reikiamus kelius, tokie projektai, atsakingai prižiūrimi ir pristatantis dr. A. Vaitkus, sudaro sąlygas rekonstruojami, suteikia visuomenei saugias ir statyti greitai, ekonomiškai, o dangos

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS yra ilgaamžės ir atsparios cheminėms medžiagoms, be to, tokių dangų eksploatavimo sąnaudos nėra didelės.

Tačiau, įrengiant voluojamo betono dangas, taikomi aukštesni reikalavimai betono mišinių gamybai, reikia itin tiksliai organizuoti darbus. Siekiant voluojamo betono ilgaamžiškumo, kaip pastebi dr. A. Vaitkus, būtina paisyti mišinio projektavimo principų, kurie lemia konferencijoje aptartą technologiškumą, mechaninį stiprumą, ekonomiškumą ir patvarumą. „Tiek įprasto, tiek voluojamo betono mišinio sudėtinės medžiagos yra tokios pačios, tačiau skiriasi mišinio proporcijos“, – kalbėjo dr. A. Vaitkus, aptardamas voluojamo betono mišinio gamybos ir dangos įrengimo procesus, įvardindamas kylančias problemas ir jų atsiradimo priežastis.

VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai aptarė ir Lietuvos patirtį, pristatydami laboratorijoje ir objektuose atliktus bandymus. „Tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamas betonas yra efektyvus, ekonomiškas sprendinys sunkaus transporto eismo zonų, oro uostų peronų, konteinerių terminalų dangoms įrengti, – reziumavo dr. A. Vaitkus. – Siekiant lygesnio voluojamo betono paviršiaus, didesnio tokios dangos atsparumo šalčio ir cheminių medžiagų poveikiui, rekomenduojama naudoti specialias papildomas įmaišas.“ Pripažindamas, kad nepavyksta išvengti klaidų projektuojant, gaminant ir įrengiant voluojamo betono mišinius, mokslininkas sako, kad voluojamo betono gamybos metu turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad būtų užtikrintas medžiagų tolygumo, dozavimo tikslumo bei pagaminto mišinio drėgnio atitikimas tiems parametrams, kurie numatyti projekte.

Maksimali trukmė nuo voluojamo betono mišinio pagaminimo iki paklojimo ir sutankinimo – 60 min., todėl turi būti parengtas labai tikslus darbų organizavimo grafikas. Prieš pagrindinio objekto įrengimą, akcentavo dr. A. Vaitkus, iš anksto būtina atlikti bandomąjį klojimą – tokiu būdu galima

pastebėti projektavimo ar gamybos klaidas, įvertinti turimų techninių resursų ir įrengimo technologijos tinkamumą ir efektyvumą.

ILGAINIUI BETONINĖ DANGA KAINUOJA PIGIAU, NEI ANALOGIŠKI BITUMINIAI MIŠINIAI Nors betoninė kelių danga yra brangesnė, tačiau ilgainiui, sako statybos inžinierius Audronius Šereika, tokia danga kainuoja 13–28 % pigiau, nei analogiški bituminiai mišiniai.

Aptardamas cementbetonio panaudojimą keliuose ir specialiose zonose, jis pasidalino JAV atliktų tyrimų duomenimis. „Atliktos studijos keliose apygardose parodė, jog ilgalaikės betono dangų eksploatacijos ir priežiūros išlaidos mažėja iki 19 %, lyginant su asfaltuotomis dangomis, o ilgainiui priežiūros išlaidos sumažėjo iki 75 %“, – tvirtino A. Šereika. Inžinierius pastebėjo, kad betono mišinių gamybos ir klojimo technologijos pažanga, didesnis našumas leido sumažinti betono dangų kainas, o tobulėjančios asfalto mišinių gamybos ir klojimo technologijos kainas didina. Betonas tarnauja ilgiau, reikia mažiau priežiūros ir remonto: nėra duobių, provėžų, mažiau eismo ribojimų dėl remonto; vidutiniškai tokia danga be remonto tarnauja apie 27,5 metų, o asfalto dangas reikia remontuoti po beveik 15,5 metų. Ir tai ne riba betoninėms dangoms: ieškoma sprendimų, kad ji, minimaliai prižiūrima, tarnautų 60 metų. Tyrimai, atlikti JAV, rodo, kad betono dangos vartotojams kainuoja mažiau, tokios dangos yra tylios, saugios, o pats betonas yra ekologiškas ir draugiškas aplinkai.

Dėl savo savybių betoninės dangos rekomenduojamos krovinių, konteinerių terminaluose, jūrų ir oro uostuose, tuneliuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, įrengiant viešojo transporto eismo juostas bei sustojimo aikšteles, žiedines sankryžas, transporto priemonių apsauginių atitvarų sistemas, triukšmo užtvaras. Dėl architektūrinių galimybių rekomenduojamos betono plokščių ir trinkelių dangos, šaligatvių borteliai, latakai, gali būti tiesiami ir lauko keliai.

Prof. dr. Audrius Vaitkus, VGTU Kelių tyrimo institutas

Jeroen Smet, „Adfil“ produktų vadovas iš Belgijos

Prof. Gintautas Skripkiūnas, VGTU Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra, Statybinių medžiagų institutas

55

AB „Akmenės cementas“ – viena iš didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė Lietuvoje bendrovė, gaminanti cementą. Šios statybinės rišamosios medžiagos gamykla pagamina apie 1 mln. tonų per metus, o produkto kokybė atitinka Lietuvos bei Europos Sąjungos reikalavimus.

Bendrovė gamina aštuonis standarto LST-EN 1971:2011 reikalavimus atitinkančius cemento tipus: kelių rūšių bepriedį ir klinties portlandcementį, žematemperatūrį sulfatams atsparų šlakinį cementą.

2016 m. pradėtas gaminti naujas produktas – hidraulinis kelių rišiklis HRB E4, atitinkantis standarto LST EN 13282-1:2013 reikalavimus. Jis skirtas paruošti kelio, geležinkelio, oro uosto ar kitų infrastruktūros objektų pagrindo sluoksnių ir pasluoksnių bei viršutinių sluoksnių, taip pat žemės darbų medžiagų apdorojimui.

Išskirtinė AB „Akmenės cementas“ gaminamo cemento savybė – visi įprastiniai ankstyvojo stiprumo cementai atitinka greitai kietėjančio cemento ankstyvąjį stiprumą.

AB „Akmenės cementas“ J. Dalinkevičiaus g. 2, Naujoji Akmenė Tel. (8 425) 58323, faks. (8 425) 56198 info@cementas.lt www.cementas.lt 56

JŪROS APLINKOS VEIKIAMAS BETONAS UOSTO STATINIAMS Prof. Gintautas Skripkiūnas iš VGTU (Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedra, Statybinių medžiagų institutas) konferencijoje pristatė kartu su doktorante Ramune Lebedeva atliktą tyrimą, kaip jūros aplinka veikia betoną, naudojamą uosto statiniams.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos jūros valstybėse, eksploatuojama ir statoma hidrotechnikos statinių gelžbetoninių konstrukcijų, kurias veikia druskingas jūros vanduo, temperatūros bei drėgmės pokyčiai, užšaldymo ir atšildymo ciklai ir kiti aplinkos poveikiai. „Šiuo atveju svarbu ištirti ir nustatyti hidrotechninio betono eksploatacijos sąlygas ir jas taikyti naujai projektuojamiems hidrotechnikos statiniams, sukurti hidrotechninio betono, eksploatuojamo Baltijos jūros aplinkoje, ilgaamžiškumo vertinimo metodiką ir nustatyti eksploatacijos sąlygas atitinkančius reikalavimus“, – konferencijoje kalbėjo prof. G. Skripkiūnas, vardindamas Baltijos jūros aplinkos dedamąsias, veikiančias betoną, naudojamą Baltijos jūros akvatorijoje ir pakrantėje.

Betoninių konstrukcijų, eksploatuotų Baltijos jūros aplinkoje, stebėjimai parodė, kad betono stiprumas nemažėja, bet atsiranda betono paviršiaus defektų (dažniausiai tai yra atskilinėjimai), kurie susiformuoja sudrėkusio betono paviršiuje dėl aplinkos temperatūrų svyravimų. Tokiam betonui labai svarbūs jo poringumo parametrai, nuo kurių priklauso druskingo vandens įgėrio greitis ir jo užšalimo metu sukeliamos deformacijos. Jūros aplinkoje eksploatuojamo betono ilgaamžiškumą reikia vertinti pagal atskilusių dalelių masę nuo bandomojo paviršiaus, kuris įmirkomas jūros vandens cheminės sudėties tirpale ir cikliškai užšaldomas bei atšildomas tam tikrą ciklų skaičių.

Betono atsparumą jūros aplinkos poveikiui galima didinti. Tam geriausiai tinka aktyvūs mineraliniai priedai, pridedami į cementą arba betoną, tokie kaip granuliuotas aukštakrosnių šlakas ir silicio dioksido mikrodulkės. Tai metalurgijos pramonės atliekos, kurių Lietuvoje neturime, todėl sudėtinių cementų su šiais priedais gamyba Lietuvoje yra problemiška. Tokie priedai sumažina atvirąjį betono poringumą ir paviršiaus masės nuostolius, patiriamus cikliško užšaldymo ir atšildymo metu, bei didina betono konstrukcijų ilgaamžiškumą Baltijos jūros aplinkoje. ■

„BETONAS IR GELŽBETONIS 2019.

TRANSPORTO STATINIŲ BETONAS“

ARTŪRAS ZAREMBA, AB „AKMENĖS CEMENTAS“ GENERALINIS DIREKTORIUS „Mes esame statybinių medžiagų gamintojai, tad betono gamintojai yra vieni iš pagrindinių mūsų klientų: esame suinteresuoti, kad jie rastų naujų rinkų. Tai naudinga ne tik mums ir mūsų klientams, bet ir Lietuvos verslui bei Lietuvai plačiąja prasme“, – sako A. Zaremba, akcentuodamas, kad apie tas pačias vertes kalba ir jų kolegos Europoje: betoninių kelių naudą junta ir gamintojai, ir naudotojai.

Jo nuomone, artėja laikas, kai Lietuvoje taip pat bus pradėtos kloti betoninės kelių dangos, nes kitos išeities, intensyvėjant transporto srautams, nėra. „Akmenės cementas“ gamina įvairų cementą, taip pat ir tokį, kokio reikia betoninei kelių dangai, tad yra 100 proc. pasirengęs naujovėms. Betono gamintojams, A. Zarembos pastebėjimu,

RĖMĖJAI

KONFERENCIJOS

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

tai taip pat neturėtų būti didelė naujovė.

Papildomi iššūkiai gali kilti klojimo procese, bet verslas, jo įsitikinimu, yra lankstus: jeigu bus poreikis, užsakymas, tai sprendimai bus greitai surasti. „Tai jau trečioji Statybos industrijos asociacijos inicijuota ir surengta metinė konferencija. Mano galva, ši konferencija, pritraukusi įdomių pranešėjų, buvo sėkmingiausia ir turiniu, ir forma, – sakė A. Zaremba. – Mums buvo įdomi ir naudinga profesionalų informacija apie susijusių sričių naujoves, apie keliams skirtų betono rūšis, kelių tiesimo būdus, projektavimo subtilybes.

Naudinga, kai konferencijoje informacija dalijasi ir mokslininkai, ir praktikai, kai tema nagrinėjama iš įvairių pusių: suformuluojama problema, įvardijami iššūkiai, aptariami sprendimo būdai.“ Kaimyninių šalių pavyzdžiai, tokio turinio konferencijos, mokslininkų

valstybės institucijų diskusijos. Tarptautinė „Heidelbergcement“ grupė, kuriai priklauso „HC Betonas“ ir „Heidelbergcement Klaipėda“, turi sukaupusi patirties dirbdama su infrastruktūriniais projektais ir yra pasirengusi ta patirtimi ir žiniomis pasidalinti su Lietuvos specialistais.

Svarstydamas apie priežastis, kodėl šalyje vis dar nėra betoninių kelių, P. Bradulskis pastebi, kad jie nėra brangesni negu asfaltbetonio: reikia tik viską POVILAS BRADULSKIS, suskaičiuoti, įvertinti visą konstrukcinę BENDROVIŲ „HC BETONAS“ IR dalį – nuo pagrindų iki viršutinio sluoksnio, „HEIDELBERGCEMENT KLAIPĖDA“ eksploatavimo laiką, remonto sąnaudas.

GENERALINIS DIREKTORIUS Kita vertus, reikia ne tik susitarimo, „Mūsų įmonės yra didžiausios cemento sprendimo, bet ir būtinos kelininkams importuotojos ir vienos iš didžiausių įrangos, specializuotų betono klotuvų, kitos betono gamintojų Lietuvoje, todėl mums technikos. itin aktualios visos su betoninių kelių „Tokios technikos rinkoje nėra, bet tai ne danga susijusios temos. Pokyčius kelių kliūtis: kai atsiras sprendimas dėl betoninės dangos klausimais esame pasirengę dangos, atsiras ir technika, įranga. Kol inicijuoti, padėtume juos realizuoti“, – sako nėra paklausos, nėra ir pasiūlos“, – tvirtina P. Bradulskis. Vienas iš būdų skatinti naują P. Bradulskis, pabrėždamas, kad vilčių Lietuvai tendenciją – kloti betoninius atsirasti tokiems keliams daugėja, nes kelius – yra susijusio verslo, mokslo ir keičiasi technologijos, kuriami įvairūs

bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija teikia vilčių, kad valstybinės institucijos imsis sprendimų. A. Zaremba mano, kad kelininkai neretai keiksnojami nepagrįstai, nes didžiulė kelių apkrova akivaizdžiai visiems rodo, kad dabartinių sprendimų nebeužtenka. Todėl „Lietuva yra ant naujų sprendimų slenksčio, o verslas yra pasirengęs pokyčiams ir gali labai greitai prisitaikyti ir rasti techninius sprendimus“.

betonai, taip pat ir skirti specialiai keliams – tiek remontuoti, tiek tiesti naujus. Ta kryptimi dirba ir susijusį verslą jungianti SIA, ir Lietuvos universitetai, spręsdami tokias problemas, kaip betono šarminė korozija ir pan.; šalyje jau yra patyrusių projektuotojų, turima ir gamybinių pajėgumų.

Taigi, Lietuva turi daugelį dedamųjų situacijai keisti, reikia tik valstybės sprendimo, nes keliai yra valstybiniai.

Prie efektyviai veikiančio verslo ir mokslo tandemo prisijungus valstybinėms institucijoms, šalyje galėtų prasidėti betoninių kelių era. „Nors Lietuva neturi betoninių kelių tiesimo praktikos, bet atskirų įmonių veikla ir praktika rodo, kad mes esame pasirengę, – sako P. Bradulskis. – Mūsų įmonių grupė tiekia betoną Šiaulių oro uosto pakilimo tako projektui – darbas vyksta sklandžiai. Taigi, kai į verslo ir mokslo diskusiją įsijungs valstybė, išgirs argumentus, įvertins sąnaudas, sprendimas, manau, bus priimtas.“ 57

58

MINDAUGAS MARTIŠIUS, BENDROVĖS „WIRTGEN LIETUVA“ DIREKTORIUS „Mūsų įmonei svarbios visos temos, susijusios su transporto infrastruktūra ir kelio dangomis. Betoninės kelių dangos nėra plačiai naudojamos mūsų šalyje, tačiau tai puiki alternatyva asfaltbetonio dangoms, ypač tuose keliuose, kurių didelės apkrovos, ten, kur vyksta sunkiojo transporto eismas ir kelio danga yra deformuojama“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje daugelį gąsdina prasta Utenos kelio patirtis, bet tai buvo praėjusio amžiaus technologijos ir klaidos. Betoninės dangos, anot M. Martišiaus, turi ateitį ne

tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje.

Išžvalgyti pasauliniai klinties, iš kurios gaminamas cementas, ištekliai yra apie septynis kartus didesni už naftos, iš kurios gaminamas bitumas. „Manau, kad kaip tik taupymas ilgalaikėje perspektyvoje ir turėtų būti lemiamas veiksnys, įrengiant betonines kelio dangas.

Ir nebūtinai keliuose. Sunkiojo transporto aikštelės, terminalai, oro uostai ir kiti objektai, kuriuose tokios dangos gali būti įrengiamos. Kita vertus, reikalinga politinė valia ir ilgalaikė, 25–40 metų, Lietuvos transporto infrastruktūros atnaujinimo ir plėtimo strategija“, – sako M. Martišius.

Lietuvoje yra pakankamai aukštos kokybės

betono maišymo įrenginių, turime savo cemento gamyklą, mokslininkai kuria naujus betono receptus ir dangų tipus, kaimynai lenkai, baltarusiai ir netgi latviai tokias dangas kloja. Ir verslas, ir mokslas yra pasirengę daugeliui iššūkių.

MANTAS MAKULAVIČIUS, „MILSA“ ĮMONIŲ GRUPĖS VADOVAS „Milsa“ įmonių grupė yra granito ir dolomito skaldos gamintoja, veikianti tiek vietos, tiek užsienio rinkose. „Mūsų tiekiami užpildai tinka ir asfalto, ir betono

dangoms, tad mums buvo įdomu, kiek naujos technologijos gali būti aktualios Lietuvos rinkoje“, – sako M. Makulavičius ir pastebi, kad įvairiuose objektuose gali būti derinamos asfalto ir betono dangos. „Milsa“ aktyviai dirba Lenkijos rinkoje, kur betoninėms kelių dangoms skiriamas didelis dėmesys. Kelio nuo Lietuvos sienos iki Varšuvos dalis taip pat bus iš betono.

M. Makulavičiaus nuomone, Lietuvos kelių tinklas yra per mažas, kad didžioji dalis dangų būtų įrengiama iš betono, tačiau ši danga, kaip buvo kalbama ir konferencijoje, gerai tinka ir kitos paskirties objektuose (pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse, kur esama didelių ar taškinių apkrovų). Tad betoninės dangos yra perspektyvios. Tik

klausimas – kaip jas tinkamai integruoti į bendrą sistemą. „Mūsų gaminama produkcija yra sertifikuota dirbti tiek su asfaltu, tiek su betonu, tad mes esame pasirengę betoninėms dangoms. Kad jos būtų plačiau naudojamos, manau, reikia tik politinio sprendimo, o verslas prisitaikys prie rinkos poreikių, – neabejoja M. Makulavičius.

– Konferencijoje buvo įdomu praplėsti srities žinias, nes betoninės dangos yra perspektyvios.“ Įmonės vadovas, pritardamas kolegų nuomonei, pastebi, kad rezultatus lemia diskusijos, kurias ir pradėjo Lietuvos statybos industrijos asociacija su partneriais.

VYTAUTAS MASLAUSKAS, BENDROVĖS „RIZGONYS“ GENERALINIS DIREKTORIUS „Konferencija patvirtino tai, apie ką kalbame jau seniai: Lietuvoje atėjo laikas betonui, – sakė V. Maslauskas. – Tai paskatintų betono gamintojų bei tiekėjų pasiūlą ir paklausą.“ Betonas gaminamas ir dangos klojamos naudojant vietines medžiagas, kurių vieni iš tiekėjų ir yra „Rizgonys“. Nors vietinės medžiagos naudojamos ir klojant asfalto dangas, betoninėms dangoms jų reikia kur kas daugiau, ypač gero ir kokybiško

smėlio. Kalbėdamas apie įmonės interesus, V. Maslauskas atkreipė dėmesį, kad betonas yra švarus, ilgaamžis produktas, kuris yra kur kas pranašesnis už asfalto dangas. Tad betoninės dangos, kurioms gaminti naudojamos vietos medžiagos, ne tik skatintų ekonomiką, bet ir leistų turėti ilgaamžius, saugius kelius, tad tai kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos piliečiams. „Mes, Statybos industrijos asociacijos nariai, turime į diskusiją kviesti kuo daugiau susijusių įmonių, suinteresuotų verslų, rengti dar ne vieną konferenciją ir kalbėtis, ko reikia, kad tas darbas prasidėtų, kad būtų

pradėtos planuoti investicijos. Visi sutinka, kad betonas yra švaru, tvarkinga, patikima, bet reikia nesustoti – reikia diskutuoti ir pradėti daryti“, – sako V. Maslauskas.

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

ANDRIUS KARPAUSKAS, BENDROVĖS „PP BALTIC“ VADOVAS „Transporto statinių betonas nuolat veikiamas užšalimo – atitirpimo ciklų, lietaus, druskų ir kitų cheminių medžiagų, kurios gadina tradicinį armavimo būdą.

Todėl mūsų įmonei, teikiančiai inovatyvius ir alternatyvius betono armavimo sprendinius, kurie apsaugo nuo druskų, šarmų, temperatūrų svyravimų ir kitų aplinkos reiškinių, buvo svarbu ir dalyvauti konferencijoje, ir pristatyti savo bandymus, galimybes armuoti betoną polipropileno fibra, sumažinti aplinkos poveikį betonui ir konstrukcijoms“, – pasakojo A. Karpauskas, pabrėždamas konferencijos svarbą bendrovei. Įmonės vadovas tikisi, kad ilgainiui Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, betonas transporto statiniams bus pradėtas plačiai

naudoti, nes tai yra tvirta ir ilgaamžė medžiaga. Įmonės, tarp kurių yra ir „PP Baltic“, rinkai siūlo sprendinius, kurie betoną daro dar labiau patrauklų. Tokia pasiūla teikia vilčių, kad ilgainiui betonas Lietuvoje taps naudojamas kur kas plačiau negu iki šiol. „PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, todėl konferencijoje apie sintetiniu pluoštu armuotą gelžbetonį patirtimi dalijosi ADFIL produktų vadovas iš Belgijos. Po konferencijos kalbintas A. Karpauskas akcentavo, kad renginys aiškiai parodė, jog Lietuva eina inovacijų keliu, o jų įmonė turi ką pasiūlyti. Įvardindamas priežastis, kodėl betonas vis dar nėra plačiai naudojamas susisiekimo infrastruktūroje, A. Karpauskas sako,

kad nemažos reikšmės turi asfaltbetonio dangų tradicija, kurią lemia susiformavęs požiūris, naudojamos technologijos – tam pakeisti reikia laiko ir pastangų. Kita vertus, negalima atmesti ir asfaltbetonio gamintojų bei rangovų įtakos. Tačiau konferencija siunčia rinkai žinią, kad situacija keičiasi ir tam yra svarbių prielaidų.

EDMUNDAS RINKEVIČIUS, BENDROVĖS „GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIS“ SAVININKAS IR VADOVAS Nors Lietuvos kelių tinklas yra labai išplėtotas, tačiau, kaip pastebi E. Rinkevičius, netenkina rinkos poreikių, nes dalis kelių – regioninės, vietinės reikšmės, – neturi dangų arba yra prastos kokybės.

Lietuva negali likti nuošalėje, kai didesnė civilizuoto pasaulio dalis renkasi betoninę kelių dangą. „SIA padarė gerą pradžią, o toną turėtų duoti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, – sako E. Rinkevičius. – Vis pasigirsta pranešimų, kad mūsų įprasti keliai nėra tokios kokybės, kurios tikėtasi, kad reikia remonto. Konferencijoje buvo aiškiai pasakyta, kad betoniniai keliai pagal savo technologines, eksploatacines savybes yra keliskart pigesni negu asfaltuoti keliai.

Reikia pasinaudoti kaimynų, kurie turi tokių kelių, patirtimi, sukurti norminę bazę, suformuoti poreikį, ir verslas prisitaikys vietoj asfaltbetonio kloti betoninius kelius.“ „Gelgaudiškio gelžbetonis“ yra įsikūręs Šakių rajone, kur dominuoja vietinės reikšmės, neturintys dangų keliai.

E. Rinkevičius sako suvokiantis, kad pinigų „yra tiek, kiek yra“, bet už juos turi būti daromi teisingi sprendimai. „Susisiekimo ministerija ir Lietuvos kelių direkcija turi formuoti politiką kuo greičiau pereiti prie betoninių kelių.

Pinigai – ribotas resursas, o jei kelias gali tarnauti ne 7–15 metų, o 30–35 metus, yra tikrai gera alternatyva resursus panaudoti naudingai – plėsti kelių dangą su betoniniais keliais. Yra universitetai, institutai, kuriuose dirba mokslininkai, turime vietos žaliavų, turime pasirengusį dirbti verslą – ekonominis balansas būtų mūsų pusėje. Tad keista, kad po šitiek nepriklausomybės metų mes dar tik kalbame apie betoninius kelius, kai visas pasaulis apie 70 metų ar dar seniau tai jau daro“, – sako E. Rinkevičius.

RĖMĖJAI

59

SWETRAK.

AR PINIGAI, SKIRTI EUROPOS SĄJUNGOS PROJEKTAMS, PATEKS Į TREČIĄSIAS ŠALIS? PABĖGIŲ GAMYKLA „SWETRAK“, ĮSIKŪRUSI MARIJAMPOLĖJE, YRA SMULKI ĮMONĖ, KURIOS DARBŲ APIMTIS LEMIA GELEŽINKELIO PROJEKTAI, VYKDOMI VIDAUS RINKOJE. ĮMONĖS VADOVAS VILIUS PARULIS NESLEPIA, KAD PASTARUOJU METU JIE YRA PRIVERSTI KONKURUOTI NE TIK SU LIETUVOS AR EUROPOS SĄJUNGOS ĮMONĖMIS, BET IR SU INTENSYVIAI Į LIETUVOS RINKĄ BESIVERŽIANČIOMIS TREČIŲJŲ ŠALIŲ, YPAČ BALTARUSIJOS, ĮMONĖMIS. 60

B

endrovėje „Swetrak“ dirba 36 darbuotojai. Nors tai nėra didelis darbuotojų skaičius, direktorius V. Parulis sako, kad dėl specifinės gamyklos veiklos tenka labai smarkiai suktis, kad galėtų juos aprūpinti darbu. Ir tai lemia kelios priežastys.

GAMYKLOS APYVARTA PRIKLAUSO VIEN NUO GELEŽINKELIO PROJEKTŲ Bendrovė „Swetrak“ veikia jau 20 metų.

Jos veikla specifinė – gelžbetoninių pabėgių ir gelžbetoninių iešminių pabėgių, kurių vienintelis naudotojas yra „Lietuvos geležinkeliai“, gamyba.

Jeigu prieš penkerius metus, vykstant tarptautinės vėžės „Rail Baltica“ darbams, įmonė dirbo septynias dienas per savaitę, tai dabar situacija pasikeitusi iš esmės. „2014 m. gaminome virš 300 tūkst. pabėgių per metus, o 2015 m. – jau tik 15 tūkst., situacija pradėjo šiek tiek gerėti tik 2018 m., kai pagaminome virš 90 tūkst. pabėgių. Šie metai teikia vilčių, nes atsiranda naujų projektų, taip pat gamykla pabėgius tieks ir „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpai nuo Kauno iki Palemono“, – pasakoja bendrovės „Swetrak“ direktorius V. Parulis, šias pareigas pradėjęs eiti pačiu sudėtingiausiu įmonei metu, nuo 2015 m.

2019

PRANAŠUMO ĮMONEI TEIKIA GALIMYBĖ NAUDOTIS PASAULINE PABĖGIŲ GAMYBOS PATIRTIMI „Swetrak“ gamykla yra bendra Lietuvos ir Prancūzijos kapitalo įmonė, kurios 60 proc. akcijų valdo Prancūzijos grupė „Consolis“ ir 40 proc. – UAB koncernas „Alga“.

Marijampolėje įsikūrusi gamykla gelžbetoninius pabėgius gamina pagal Švedijos firmos „Abetong AB“ ilgo stendo technologiją. UAB „Swetrak“ yra viena iš daugiau kaip 40 įmonių pasaulyje, dirbančių pagal šios firmos technologiją.

UAB „Swetrak“ gaminamus pabėgius projektuoja, gamybos procesą ir kokybės kontrolę audituoja „Abetong AB“. Naujų gaminių projektavimas, gamybinės įrangos pritaikymas, gamykliniai ir akredituotų laboratorijų bandymai bei kiti parengiamieji darbai užtrunka apie keturis mėnesius. Todėl pasirengimas naujai produkcijai gaminti reikalauja nemažai patirties ir įžvalgos, ypač atsižvelgiant į aštrėjančią konkurenciją. „Mūsų gamykla nuolat bendradarbiauja su mokslininkais ir laboratorijomis iš VGTU ir KTU, kuriose atliekami produkcijos bandymai, – sako V. Parulis.

– Betono sudėtį projektuoja KTU Statybinių medžiagų katedra, su kuria bendradarbiaujame nuo 2001 m. Toks bendradarbiavimas yra būtinybė, norint gaminti kokybišką produktą.“ UAB „Swetrak“ yra tarptautinės grupės „Consolis“, kuriai priklauso gelžbetonio gamyklos 28 valstybėse, išsidėsčiusiose po visą pasaulį, narė, todėl turi neribotas galimybes dirbti, naudojantis koncerno intelektiniu ir inžineriniu potencialu.

Koncerno laboratorijoje, esančioje Prancūzijos Schalon sur Saone mieste, bandomi visi UAB „Swetrak“ gaminami gaminiai. „Grupė „Consolis“ veikia geležinkelių, inžinerinės infrastruktūros, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų srityse.

Gaminami ne tik geležinkelio pabėgiai, bet ir struktūriniai elementai tiltams bei tuneliams, taip pat perdangos plokštės, sienos. „Consolis“ didelį dėmesį skiria jam priklausančių įmonių specialistų kvalifikacijoms kelti, produkcijos kokybei didinti ir darbų saugos klausimams spręsti.

Nuolat organizuojamuose mokymuose tarptautinių įmonių specialistai tarpusavyje dalijasi gelžbetoninių konstrukcijų gamybos patirtimi ir

BETONAS IR GELŽBETONIS

Bendrovėje „Swetrak“ direktorius Vilius Parulis

pasiekimais“, – pasakoja V. Parulis, akcentuodamas pranašumus, kuriuos rinkoje įgyja UAB „Swetrak“ gamykla, nuolat jausdama pasaulinių naujovių pulsą.

KAI VALSTYBĖ NEGINA VIETOS RINKOS Tačiau net ir pasaulinio lygio grupės „Consolis“ intelektualinės paramos užtikrinimas negarantuoja vietinės rinkos užsakymų. Bendrovė mažoje Lietuvos rinkoje turi konkuruoti ne tik su Europos Sąjungos, bet ir su trečiųjų šalių įmonių produkcija. Kaip pastebi su statyba susijusių pramonės šakų atstovai, neretai trečiųjų šalių įmonės yra agresyvios, daro didelį spaudimą rinkos kainai. Pastaruoju metu Lietuva susidūrė su užsienio šalių įmonėmis, kurias vyriausybės komisija įvardino kaip didinančias riziką ir keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Viena iš jų yra susijusi ir su pabėgių tiekimu. „Lietuvos vyriausybė turėtų sudaryti sąlygas dirbti ir užsidirbti lietuviškoms įmonėms, labiau skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, – į vietos rinkos problemas atkreipė dėmesį UAB „Swetrak“ direktorius V. Parulis. – Garsiai kalbama apie užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. Bet įmonė negyvuos be pirkėjo. Ką daryti tokiai kaip mūsų – Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonei, kuri dirba tik Lietuvos rinkai, kai pabėgį Lietuva perka iš Baltarusijos, o Lietuvos žmonės, ypač regionų, neturi darbo? Manau, kad tokia situacija yra stimulas didėti emigracijai. Nepamirškime, kad įmonė naudoja ir kitų Lietuvos įmonių

produktus, medžiagas, moka mokesčius, taip dalyvaudama ekonomikos sraute.“ V. Parulis sutinka, kad Europos Sąjungoje veikia laisva rinka, tačiau mãno esant neteisinga, kai Europos Sąjungos pinigai, skirti projektams Lietuvoje, išplaukia į trečiąsias šalis, ten skatindami ekonomiką, kurdami darbo vietas Lietuvos įmonių sąskaita. „Neteisinga, kai mūsų žmones darbo ieškoti į užsienį stumia trečiųjų šalių įmonės“, – yra įsitikinęs V. Parulis, kurio minčiai pritaria daugelis Lietuvos įmonių vadovų. ĮKAITAI – REGIONŲ VERSLAS IR ŽMONĖS „Mūsų gamykla UAB „Swetrak“ yra įsikūrusi Marijampolėje ir suteikia darbo 36 darbuotojams, – kalba gamyklos vadovas.

– Daugiau negu pusė jų dirba nuo pat gamyklos darbo pradžios, tad turi sukaupę unikalią patirtį, kuri lemia gaminių kokybę ir leidžia laiku įvykdyti įsipareigojimus.“ Tačiau specializuota gamyba ir didelė konkurencija neretai vadovus ir savininkus verčia mokėti už sunkiai išvengiamas prastovas. Tai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad žmonės neemigruos, o įmonė nepraras kvalifikuotų specialistų. Gelžbetonio pramonė yra imli rankų darbo, tad automatizavimas, apie kurį pastaruoju metu kalbama Ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, yra galimas tik iš dalies.

Verslas laukia vyriausybės sprendimų, kurie gintų Lietuvos įmones, o jose dirbantys žmonės turėtų galimybę oriai gyventi ir dirbti Lietuvoje. ■ 61

SAVAIME ATSINAUJINANTIS BETONAS PAGAL „SCHOMBURG“:

62

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

BETONAS YRA STATYBINĖ MEDŽIAGA, KURI NE TIK TEIKIA GALIMYBIŲ, BET IR KELIA PROBLEMŲ. DĖL APLINKOS POVEIKIO – TEMPERATŪROS POKYČIŲ, DRĖGMĖS, CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PAN. – BETONAS PLEIŠĖJA IR TRŪKINĖJA, TAIP SUDAROMOS SĄLYGOS VANDENIUI PRO SUSIFORMAVUSIAS DEFEKTINES VIETAS PATEKTI Į KONSTRUKCIJOS VIDŲ IR SUKELTI ĮVAIRIŲ TIRPIŲ BETONO DALIŲ KOROZIJĄ (TIRPIŲ JUNGINIŲ IŠPLOVIMAS, SULFATINĖ KOROZIJA IR KT.). VANDENIUI FILTRUOJANTIS PER KONSTRUKCIJĄ, PRASIDEDA VIDUJE ESANČIOS ARMATŪROS ELEMENTŲ KOROZIJA, TODĖL MAŽĖJA STATINIO LAIKOMOJI GALIA. TOKIU BŪDU BETONAS TAMPA NE TIK GALIMYBE, BET IR PROBLEMA, KURIAI IŠSPRĘSTI VERSLAS PASITELKĖ MOKSLININKUS.

Užsak. Nr. 19/22

„Pažeistose konstrukcijų vietose betonas yra greičiau, nes absorbuojama drėgmė iš aplinkos. Palyginus su kitomis pastato konstrukcijomis, užtvankose, rezervuaruose, parkinguose ar betoninėse grindyse labiau svyruoja drėgmės kiekis.

Vandens garų difuzija betone dažnai lemia konstrukcijos drėkimą, plyšių susidarymą, įvairių tipų koroziją“, – didžiausias problemas įvardina dr. Ernestas Ivanauskas, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius.

išsiskiriančiais produktais, sudaro stabilius kristalus, kurie panaikina konstrukcijoje esamus mikroįtrūkius iki 0,4–0,5 mm visu gaminio tūriu, taip sudarydami sąlygas betonui savaime atsinaujinti. „Naujos kartos kristaliniai priedai ne tik panaikina betono pažeidimus, bet ir pagerina gaminių savybes.

Kristalinis priedas, užpildydamas arba suskaidydamas kapiliarus, geba iki minimumo sumažinti konstrukcijos vandens įgėrį, gerokai padidinti vandens nepralaidumą, šalčio atsparumą.

Tikėtina, kad betono konstrukcija taps SPECIALŪS PRIEDAI NAIKINA atsparesnė besikartojančiam cheminiam KONSTRUKCIJOSE ATSIRADUSIUS aplinkos poveikiui, t. y. ji bus visapusiškai MIKROĮTRŪKIUS IKI 0,4–0,5 MM IR PAGERINA GAMINIŲ ILGAAMŽIŠKUMO ilgaamžiškesnė“, – sako dr. E. Ivanauskas.

Kristaliniai priedai gali būti naudojami SAVYBES Rinkoje populiarėja savaime atsinaujinantis tiek ant jau esamų konstrukcijų, naudojant paviršiaus apdorojimo technologiją, betonas. Jis turi įprastam betonui tiek gaminio gamybos metu – įmaišant nebūdingą savybę – esant sąlyčiui su į betono mišinį. Įmaišymo būdai taip vandeniu, geba savaime atsinaujinti pat gali būti skirtingi. Priklausomai nuo – plyšiai užsiveria patys, nenaudojant pasirinktos technologijos, poveikis gali būti jokių išorinių priemonių. Tokių savybių skirtingas. Kadangi gaminant betoninius betonas įgyja nežymiai jį modifikuojant: galima į betono mišinį įmaišyti specialiose gaminius skatinamas perdirbtinių užpildų naudojimas, būtina įvertinti, ar kapsulėse užsandarintų bakterijų arba kristalinis priedas galėtų eliminuoti ir panaudoti specialius kristalinius priedus. šią galimą problemą, kartu maksimaliai Kadangi kapsuliavimas labai pabrangina sumažindamas konstrukcijos laidumą produktą, šiuo metu rinkoje populiarėja kristaliniai priedai. Šie priedai, reaguodami vandeniui ir savaime užtaisyti esamus mikroįtrūkius. su cemento kietėjimo reakcijos metu 63

„NERETAI YRA PAMATŲ, KURIE ĮRENGIAMI VIENPUSIAIS KLOJINIAIS, T. Y. IŠ VIENOS PUSĖS – KLOJINIAI, IŠ KITOS – GRUNTAS, TAD HIDROIZOLIACIJA GALIMA TIK NAUDOJANT KRISTALINIUS PRIEDUS. NAUDOJANT KRISTALUS, UŽTIKRINAMAS PATIKIMAS HOIDROIZOLIAVIMAS, TAUPOMAS LAIKAS, NES NEREIKIA LAUKTI 28 PARAS, KOL BETONAS ĮGAUS SAVO PROJEKTINĮ STIPRĮ BEI PASIŠALINS PERTEKLINĖ DRĖGMĖ NUO KONSTRUKCIJOS PAVIRŠIAUS. TOKIU BŪDU MAŽINAMA STATYBOS PROCESO TRUKMĖ, RACIONALIAU PANAUDOJAMAS DARBUOTOJŲ UŽIMTUMAS“. „SCHOMBURG BALTIC“ VADOVAS G. J. VITKUS

1939 metų. Pasak bendrovės „Schomburg Baltic“ vadovo Gyčio Jono Vitkaus, nors kompanija šiuos priedus gamina jau apie 20 metų, tačiau tiekėjams pateikiami tik baziniai priedų rodikliai, nes kristaliniai priedai skirtingai veikia su skirtingų gamintojų cementu, kitomis sudėtinėmis betono medžiagomis, pagaliau – statinius veiks skirtingos aplinkos sąlygos. „Tam, kad užtikrintume efektyviausią kristalinių priedų veikimą, bendradarbiaudami su mokslininkais, atliekame bandymus“, – sako G. J. Vitkus.

Bendrovės užsakymu, KTU Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centre buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti, kaip kompanijos kristaliniai priedai sąveikauja su visų galimų į Lietuvą įvežamų cemento rūšimis, su kokia medžiaga efektas didžiausias. Centre atliekamų bandymų MOKSLININKAI TIRIA KRISTALINIŲ su SCHOMBURG kristaliniais priedais PRIEDŲ SĄVEIKĄ SU SKIRTINGŲ rezultatai naudojami tarptautiniame GAMINTOJŲ CEMENTU UAB „Schomburg Baltic“ Lietuvoje viena iš projekte (COST CA15202, Self-healing As pirmųjų pradėjo pilotinius kristalinių priedų prevention Repair of Concrete Structures, 2016–2020) – savaime atsinaujinančio tyrimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs betono palyginamųjų bandymų visoms konstrukcijoms ir pastatams, turintiems sąlytį su gruntu, drėgme. Šiuos programoje, vertinant jo ilgaamžiškumą. Šios programos rezultatai padeda kuriant kristalinius priedus gamina „Schomburg GmbH & Co KG“ – Vokietijos įmonė, viena standartizuotą savaime atsinaujinančio betono kokybės rodiklių metodiką. seniausių hidroizoliacinių medžiagų Mokslininkai kartu su „Schomburg Baltic“ gamintojų Europoje, veikianti nuo „Šiuo metu atliekame tyrimus su kompanijos SCHOMBURG kristaliniais priedais (juos į Lietuvos rinką tiekia UAB „Schomburg Baltic“ – aut. past.), aiškindamiesi, kokiam maksimaliam slėgiui esant užsitaisęs konstrukcijos plyšys geba nepraleisti vandens. Jau pavyko nustatyti, kad toks užsitaisymo būdas išlaiko iki 1 atmosferos slėgį arba 0,1 MPa, – sako mokslininkas. – Aiškinamės, kokį poveikį betono kietėjimui, esant skirtingai aplinkos temperatūrai, daro kristaliniai priedai; siekiame išsiaiškinti, kiek betonai su kristaliniais priedais yra atsparūs šalčiui ir kaip kinta jų poringumas, ar šie kristaliniai priedai gali būti suderinami su orą įtraukiančiais priedais, siekiant padidinti betono atsparumą šalčiui.“

64

rengia ir naują bandymų programą: siekiama išsiaiškinti kristalų formavimosi tendencijas, šio tipo betono atsparumo šalčiui priklausomybę nuo kietėjimo temperatūros ir kristalinių priedų poveikį betono kietėjimo kinetikai, esant skirtingoms aplinkos sąlygoms. „Dirbame kartu su „Schomburg Baltic“, aiškindamiesi, kas lemia šiuos skirtumus: gal cemento rūšis, gal papildomi priedai ir jų sąveika su besiformuojančiais kristalais, gal betono uždaro ir atviro poringumo santykis – kol kas tiksliai nežinome. Tyrimus kiekvienu konkrečiu atveju būtina atlikti su vietinėmis žaliavomis ir vietinėmis sąlygomis, – sako dr. E. Ivanauskas, akcentuodamas atsakingą įmonės požiūrį.

– Konstrukcijos ilgaamžiškumas dažniausiai matuojamas atsparumo šalčiui ciklais, tad svarbu įvertinti, kiek tokių ciklų gali atlaikyti atsinaujinusi konstrukcija. Įvairiuose šaltiniuose deklaruojama, kad 7–15, o mūsų tyrimas parodė, kad 10–12 ciklų. Betonas yra ir vėl atsinaujina, kol kas nesame atlikę pakankamai išsamių tyrimų, kiek laiko betonas gebės taip atsinaujinti, žinome tik tendenciją, kas kiek ciklų suyra. Verta pastebėti, kad tokio pobūdžio tyrimus kartu su „Schomburg GmbH & Co KG“ atlikome pirmieji, analogiškų tyrimų literatūroje nepavyko rasti.“

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

KRISTALINIAI PRIEDAI KEIČIA TRADICINĮ HIDROIZOLIAVIMĄ Kristalai, į betono mišinį dedami jo gamybos metu, – naujas betono hidroizoliavimo sprendimas. „Šis būdas yra tikrai patikimas. Kristalai į betono mišinį dedami jo gamybos metu, jie migruoja ir uždaro betono kapiliarus arba konstrukcijos įtrūkius. Įprastiniai hidroizoliavimo būdai reikalauja kruopštaus

darbo. Įrengiant, pavyzdžiui, rulonines dangas, jos gali būti pažeidžiamos, nekokybiškai paklotos, taip vandeniui sudaroma galimybė keliauti per visą plotą, – sako „Schomburg Baltic“ vadovas G. J. Vitkus, pastebėdamas, kad esama statinių, kai išorinis hidroizoliavimas neįmanomas. – Neretai yra pamatų, kurie įrengiami vienpusiais klojiniais, t. y. iš vienos pusės – klojiniai, iš kitos – gruntas,

tad hidroizoliacija galima tik naudojant kristalinius priedus. Naudojant kristalus, užtikrinamas patikimas hoidroizoliavimas, taupomas laikas, nes nereikia laukti 28 paras, kol betonas įgaus savo projektinį stiprį bei pasišalins perteklinė drėgmė nuo konstrukcijos paviršiaus. Tokiu būdu mažinama statybos proceso trukmė, racionaliau panaudojamas darbuotojų užimtumas.“ ■

SVARBU. SCHOMBURG kristaliniai priedai – • ypač svarbūs statant hidrotechninius statinius, viadukus, tiltus, ar kitus masyvius pastatus, kurie turi požemines konstrukcijas (parkingai, rūsiai, saugyklos ir pan.); • užtikrina aukštą kokybę ir taupo: nebereikia papildomos hidroizoliacijos – mažėja lėšų ir laiko sąnaudos;

• konstrukcijoms, kurias būtų sudėtinga remontuoti (sunkus priėjimas, konstrukcijos po žeme ar vandenyje);

• garantuoja kokybę, patvirtintą tęstiniais moksliniais tyrimais;

• prailgina betono ilgaamžiškumą;

• UAB „Schomburg Baltic“ bendradarbiauja su konstruktoriais, viešina naujausią informaciją, konsultuoja.

65

„Sika“ tiekia visas šias ir kitas ypatingas pluoštų rūšis ir jų derinius. „SIKAFIBER® FORCE-60“ VERTA RINKTIS ESANT DIDELIEMS ĮTRŪKIMAMS Tarp rinkai pristatomos produktų grupės „SikaFiber“ produktų yra „Crackstop“ (6 mm ir 12 mm) bei „SikaFiber® Force-60“ (60x0,8 mm).

Net palyginus nedidelis kiekis (0,6 kg/kub. m) „Crackstop“ pluošto, kurio plaukelių ilgis – 6 arba 12 mm, sumažina ankstyvąjį – plastinį betono susitraukimą. Toks betonas atitinka EN 14889-2 standartą. „Crackstop“, kurio plaukelių ilgis 6 mm, dedama į mišinius iki užpildo dalelių dydžio D max 8 mm; kai plaukelio ilgis – 12 mm, dedama į mišinius virš D max 8 mm. „SikaFiber® Force-60“ (60x0,8 mm) pluoštas pakeičia metalinę fibrą, perimdamas tempimo įtempius. Produktą rekomenduojama naudoti įrengiant pramonines grindis, ypač tokia, kurios eksploatuojamos agresyviomis sąlygomis (XA, XF). Kad betonas atitiktų EN 14889-2 standartą, būtinas dozavimas – 3,5–5kg/ kub. metrui. „SikaFiber® Force-60“ tinkamas naudoti dirbant su purškiamu betonu ir „In Situ“ PLUOŠTU ARMUOTAS BETONAS ĮSITVIRTINO RINKOJE DĖL DAUGELIO PRANAŠUMŲ. VIENAS lietu betonu.

PLUOŠTAIS SUSTIPRINTAS BETONAS IR SKIEDINYS –

MAŽESNĖ TRŪKINĖJIMO GALIMYBĖ

SVARBIAUSIŲ – PLUOŠTAS BETONĄ DARO KUR KAS ATSPARESNĮ SKILINĖJIMUI. „SIKA“ RINKAI SIŪLO YPATINGŲ PLUOŠTINIŲ PRODUKTŲ IR JŲ DERINIŲ.

P

luošto armatūra statybinėse medžiagose naudojama šimtus metų, nes ji didina energijos sugerties ir atsparumo ugniai rodiklius, mažina dėl susitraukimo atsirandančių įtrūkimų susidarymą ir jų plotį. Tai sukuria tokį betoną, kuriam, išsaugant ir net padidinant patvarumo rodiklius, reikia gerokai mažiau armatūrinio plieno negu įprastam gelžbetoniui.

Pastaraisiais dešimtmečiais itin patobulėjo ne tik betonas, bet ir pluošto technologijos. Pasiekimai leido atverti daugiau galimybių ir sustiprinti naudingąsias betono savybes. Naujos pluoštinės medžiagos taip pat vis dažniau pakeičia tradicinius pluoštus, pvz., plieną ir stiklą. „SikaFiber® Technology“ yra šių pokyčių priešakyje.

KAIP PARINKTI TINKAMUS PLUOŠTUS Kad betonas įgytų būtinų konkrečiam objektui ar statiniui savybių, reikia žinoti,

66

PAGRINDINIAI „SIKAFIBER® FORCE-60“ NAUDOJIMO BŪDAI: kokius pluoštus naudoti. Tinkamai parinkus • Purškiamasis betonas gruntui stabilizuoti, atliekant tunelių ir kasybos pluoštus, betonas mažiau trūkinės dėl darbus; traukimosi jam kietėjant; bus išgaunamas geresnis šviežiai išlieto betono sukibimas. • Purškiamasis betonas uolienoms ir gruntui stabilizuoti; Pluoštai leis pasiekti ir aukštesnių • Laikinai stabilizuojantis purškiamasis lenkimo bei šlyties stiprių; bus geresni betonas; apkrovos ir plastiškumo rodikliai; didės • Naudojamas vietoj armavimo plieno, atsparumas dilimui bei ugniai. Tinkamai dirbant su purškiamuoju betonu; parinkti pluoštai betoną apsaugos nuo • Pamatų betono plokštės / pramoninės nepageidautino užšalimo-atšilimo ciklų grindys ant grunto; poveikio.

• Pamatai su pluoštu armuotu betonu; Atsižvelgiant į siekiamą rezultatą, betonas ar skiedinys gali būti papildomas • Naudojamas dirbant su betonu, ypač – su dideliu atsparumu dilimui skirtingais pluoštais. pasižyminčiais paviršiais.

Trumpi, ploni sintetiniai pluoštai gali būti naudojami priešgaisrinės apsaugos srityje Naudojant „SikaFiber® Force-60“, galima ženkliai padidinti purškiamojo betono ir plyšiams užpildyti, o ilgi sintetiniai arba plieniniai pluoštai paprastai tinkami energijos sugertį; užpildyti įvairaus dydžio įtrūkimus. Dėl didelio cheminio atsparumo didinant energijos sugertį. didėja betono ilgaamžiškumas, nerūdija Išskirtiniai poreikiai reikalauja atitinkamų paviršiai. ■ pluošto medžiagų bei formų. Pavyzdžiui, ypač stipriam betonui (YSB) reikalingi trumpi pluoštai, turintys aukštą E modulio reikšmę.

WWW.SIKA.COM

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

GREITAI AR SAUGIAI? SPRENDIMAI, KURIUOS NAUDOJANT, NEREIKIA RINKTIS

Užsak. Nr. 19/7

ŠIUOLAIKINĖ STATYBŲ RINKA YRA ITIN DINAMIŠKA, STATYBŲ TERMINAI VIS GLAUSTESNI, O PASTATŲ TECHNINĖMS CHARAKTERISTIKOMS KELIAMI REIKALAVIMAI TAMPA VIS GRIEŽTESNI. ATSIŽVELGDAMA Į ŠIAS TENDENCIJAS, SUOMIŲ KAPITALO ĮMONĖ „PEIKKO“, KURIOS SPECIALIZACIJA – GELŽBETONIO JUNGČIŲ SPRENDIMAI IR STATYBINĖS KOMPOZITINĖS KONSTRUKCIJOS, AKCENTUOJA SVARBIAUSIUS SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PRANAŠUMUS – GREITESNĮ, SAUGESNĮ IR EFEKTYVESNĮ BŪDĄ PROJEKTUOTI IR STATYTI. GREITAS IR SAUGUS KOLONŲ MONTAVIMAS Vienas populiariausių ir įvairaus pobūdžio projektuose dažniausiai naudojamų „Peikko“ gaminių – varžtinės kolonų jungtys. „Tai sprendimas, kuris būtent „Peikko“ dėka buvo pristatytas Lietuvoje ir sėkmingai pakeitė iki tol ilgai naudotus lizdinius pamatus. Dabar ši varžtinė jungtis yra pamato-kolonos jungties standartas.

Sprendimas naudoti varžtines kolonospamato ir kolonos-kolonos jungtis dažnai pasirenkamas tam, kad būtų garantuotas greitas, tikslus, ir – svarbiausia – saugus surenkamojo gelžbetonio kolonų montavimas“, – išsamiai paaiškina tokio sprendimo pranašumus „Peikko Lietuva“ pardavimų vadovas Linas Lelešius. „Peikko“ siūlomos varžtinės jungtys išsiskiria tuo, kad užtikrina paprastą ir greitą statybų procesą – statybvietėje nebereikia nei laikinai paremti montuojamas kolonas, nei jas suvirinti.

Patogu ir tai, kad koloną galima reguliuoti ją statant – statybvietėje jos montuojamos ant inkarinių varžtų, sureguliuojamos, kaip numatyta projekte, ir tuomet priveržiamos. „Visada siūlome statybų rangovams įvertinti visus faktorius – pavyzdžiui, krano naudojimo laiką ir reikalingus žmogiškuosius išteklius. Žvelgdami į viską kompleksiškai, galime įvertinti, kiek sutaupysime pasirinkdami tinkamus sprendimus. Naudojant varžtines jungtis, kolona gali būti pastatoma į projektinę padėtį ir užveržiama per 5–10 minučių, o šiam darbui tereikia krano ir dviejų darbininkų“, – teigia L. Lelešius.

EFEKTYVI ARMATŪROS SANDŪROS SISTEMA Pastaruoju metu Lietuvoje statoma vis daugiau projektų, kurie išsiskiria savo architektūra, todėl, kad būtų įgyvendintos visos pirminės idėjos, reikia rasti efektyvius sprendimus. Tokiems projektams dažnai pasirenkamos monolitinių elementų konstrukcijos, kurias svarbu saugiai sujungti su surenkamojo gelžbetonio gaminiais. „Šio armatūros jungties sprendimo vizualinė užveržimo kontrolės sistema leidžia lengvai atlikti montavimą nenaudojant dinamometrų. Taip pat svarbu, kad galima sujungti bet kokius 10–40 mm skersmens armatūros strypus.

MODIX® armatūros jungčių sistema užtikrina spartų montavimą, nepakenkiant kokybei, o konstrukcinių elementų surinkimo procesas yra greitas ir saugus“, – MODIX® privalumus įvardija specialistas.

MODIX® armatūros jungčių sistema jau buvo pasirinkta tokiuose projektuose kaip verslo centras „Arka“, „Fortum“ atliekų deginimo gamykloje Kaune, plečiant BLC verslo centrą, Vilniaus oro uosto administraciniame pastate, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekte.

PRITAIKYTA PROGRAMINĖ ĮRANGA Svarbu pažymėti, kad daugumą „Peikko“ produktų galima projektuoti ir įvertinti visas technines charakteristikas, naudojant nemokamą Peikko Designer® programinę įrangą. „Visi „Peikko“ siūlomi projektavimo įrankiai ir priedai programinei įrangai yra nemokami – taip siekiama

maksimaliai palengvinti ir efektyvinti projektuotojų darbą, naudojant patikimus „Peikko“ sprendimus“, – pabrėžia L. Lelešius. „Peikko“ sistemos programinė įranga nuolat atnaujinama – tam skiriama daug nuolatinio dėmesio. Programa jungiama su kitomis programomis, veikiančiomis BIM aplinkoje, nes „Peikko“ tikslas – nuolat tobulėti ir pateikti klientui tai, kas geriausia. ■

Varžtinė kolonos jungtis 67

REGIONE ĮSIKŪRĘS „TELŠIŲ GELŽBETONIS“ – VIENA IŠ

UNIVERSALIAUSIŲ LIETUVOS GELŽBETONIO GAMYKLŲ ŽEMAITIJOJE ĮSIKŪRUSI „TELŠIŲ GELŽBETONIO“ GAMYKLA LAIKOSI ANT DVIEJŲ PAMATINIŲ VERTYBIŲ – PATIRTIES (ĮMONĖ VEIKIA 66-ERIUS METUS) IR ATSAKOMYBĖS – TAI YRA ŠIMKŲ ŠEIMOS VERSLAS.

68

leisti gaminti vien standartinius gaminius.

Vidutinio dydžio gamyklų, kokia ir yra „Telšių gelžbetonis“, stiprioji pusė, anot M. Šimkaus, yra prisitaikymas prie įvairių užsakovų poreikių.

APYVARTOS TOLYGIAI AUGINA ATIDŽIAI STEBĖDAMI VIETOS RINKĄ Tiek didesniuose miestuose, tiek regionuose juntamas darbuotojų trūkumas, todėl ketvirtosios pramonės revoliucijos idėjos nesvetimos ir telšiškiams. Ten, kur įmanoma technologiškai, procesai iš dalies arba visiškai automatizuoti (automatizuota trinkelių gamybos linija, žiedų, betono gamybos linijos bei kitų gaminių linijos).

Nuo 2009 m. gamyklos ir pardavimo apyvartos tolygiai auga kasmet. To įmonė pasiekė kasmet investuodama į gamybą (įsigyta vokiška ZENITH trinkelių linija, vokiečių sieninių plokščių gamybos linija), atnaujindama technologijas, automatizuodama procesus. Įmonė bendradarbiauja su tokiomis įmonėmis kaip „Versina“, „PST“, „Conresta“, „Šiaulių plentas“, „YIT Infra Lietuva“ ir kitomis, tačiau nuolat ieško ir naujų užsakovų, taip užtikrindama įmonės plėtrą. „Neretai užsakovai pasidžiaugia suradę mūsų įmonę, džiaugiasi mūsų konkurencingomis kainomis“, – sako M. Šimkus, pastebėdamas, kad ir regione veikiančiai įmonei Lietuvoje netrūksta užsakymų, jei tik esi pasirengęs įvykdyti tiek didelių, tiek smulkesnių užsakovų pageidavimus. ■ Užsak. Nr. 19/9

antgaliai iki 1,6 m skersmens; aplinkos tvarkymo elementai – trinkelės, borteliai.

Betoninių ir gelžbetoninių gaminių asortimento sąrašas ilgas – keli šimtai gaminių pavadinimų.

Didžiausios gaminių grupės skirtos pastatų – nuo gyvenamųjų iki visuomeninių – statybai; daugėja gaminių ūkininkų poreikiams tenkinti: pusrėmiai („Kliučkos“), briaunuotos, silosinės plokštės ir kt.

Nemaža dalis gaminių skirta kelių ir melioracijos, elektros ir energetikų bei tiltų įmonėms.

Telšiškiai rengiasi gaminti ir surenkamąsias gelžbetonines vienasluoksnes ir trisluoksnes sienines plokštes, kurios dėl savo efektyvumo ypač populiarios Skandinavijoje. Tam „Telšių gelžbetonis“ turi būtinos įrangos, tinkamos kvalifikacijos GAMINIŲ ASORTIMENTE – darbuotojų, tad tik laiko klausimas, kada KELI ŠIMTAI PAVADINIMŲ „Pagrindinė Telšių įmonės veikla yra susijusi prasidės gamyba.

Bendrovė yra ilgametė Lietuvos su betono ir gelžbetonio gaminiais bei prekinio betono rūšių ir skiedinių gamyba. statybos industrijos asociacijos narė.

Dalis veiklos yra skirta kitoms sritims, kaip Nuolat bendradarbiauja su universitetų smėlbetonio grindų betonavimas, trinkelių mokslininkais, tad, pasinaudodama ES parama ir VGTU mokslininkų padedama, klojimo darbai, kiti statybos darbai bei įdiegė „Betoninių ir gelžbetoninių gaminių smėlio, žvyro karjero eksploatavimas“, gamybos kokybės vadybos sistemą“.

– sako sūnus Aurimas Šimkus, jaunosios „Mūsų gamykloje gaminami tiek kartos šeimos verslo atstovas, kuris sykiu standartiniai, tiek ir nestandartiniai su jaunesniuoju broliu Gertautu yra gaminiai, kurių ypač gausu. Visos „Telšių atsakingas už statybų ir karjero sritis. gelžbetonio“ produkcijos kokybę nuolat 20-metis Gertautas kol kas mokosi, stebi prižiūri įmonės laboratorijoje dirbantys tėčio ir vyresniųjų brolių veiklą. savo srities specialistai“, – tvirtina „Telšių gelžbetonio“ gamykla gamina įvairiausių gelžbetonio produktų, statybose komerciniais šeimos įmonės reikalais besirūpinantis kitas sūnus Mindaugas reikalingų nuo pamatų iki pat stogo – tai Šimkus. Vidutinė (turinti apie 50 perdengimo plokštės, kolonos, rygeliai, darbuotojų) regione veikianti įmonė, esant cokolinės plokštės, pamatiniai blokai, netvariai Lietuvos rinkai, kur labai aiškus sąramos, šulinių ir vamzdžių elementai nestandartinių gaminių poreikis, negali sau – žiedai iki 3 m, pralaidų vamzdžiai ir „Klientams dažniausiai lemiamas veiksnys yra kaina. Tačiau ne mažiau svarbus ir įmonės patikimumas. Mes esame ilgametę istoriją turinti bendrovė. Įmonė įkurta 1953 m. ir yra viena iš statybos industrijos Lietuvoje pirmtakų. Laikmečiu, kai apstu atvejų, kuomet įmonės kuriasi ir bankrutuoja, pirkėjui yra svarbi kelis dešimtmečius siekianti įmonės istorija. „Telšių gelžbetonis“ yra sėkmingai ir stabiliai veikiantis šeimos verslas. Įkūrę įmonę, stengiamės orientuotis tik į aukštos kokybės prekių bei paslaugų tiekimą ir dabar galime pasidžiaugti, kad pasirinkome teisingą kelią“, – sako bendrovės „Telšių gelžbetonis“ direktorius Gedutis Šimkus.

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIO

GAMINIŲ PASIŪLA – DIDELĖ, ĮVAIRI IR AKTUALI

NESENIAI „GELGAUDIŠKIO GELŽBETONIS“, KAIP AKCINĖ BENDROVĖ, PAMINĖJO 25 METŲ SĖKMINGOS VEIKLOS SUKAKTĮ.

stengiasi patenkinti kintančius visuomenės poreikius. Gamykla, pasitelkusi šiuolaikinius mokslo ir technikos pasiekimus, pasiūlė išeitį ir akliesiems bei silpnaregiams, keliaujantiems visuomeniniu transportu.

Rinkai siūloma naujiena – autobusų stotelių plokštės, pritaikytos neįgaliesiems. au ketvirtį amžiaus pagrindinis įmonės Bendrovė siekia, kad regėjimo negalią prioritetas – kokybiškos ir operatyvios turintys žmonės ne tik sėkmingai paslaugos. Išskirtinį dėmesį įmonė integruotųsi į visuomenę, galėtų laisvai skiria klientui – įsiklausyti į jo poreikius, patarti, laiku įvykdyti užsakymus bei tiekti judėti, bet ir visuomeniniame transporte gautų užtikrintą kasdienį saugumą. Labai gaminius, pasižyminčius ilgaamžiškumu, saugumu ir ekologiškumu. Šių tikslų įmonė svarbu, kad apie šį bendrovės produktą siekia pasitelkusi kokybės vadybos sistemą išgirstų už visuomeninio transporto stotelių įrengimą ir saugumą atsakingos įmonės ir aplinkosaugos vadybos sistemą pagal bei institucijos, kad būtų informuotos visos LST EN ISO 9001 ir ISO 14001 standartų savivaldybės ir visuomeninės organizacijos, reikalavimus. kurioms svarbios regėjimo negalią turinčių UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gaminių žmonių problemos – mes visi kartu galime pasiūla išties labai didelė ir įvairi. keisti esamą situaciją. Šiuo metu įmonė gali pasiūlyti apie 200 skirtingų gaminių kombinacijų vandentvarkos, melioracijos, kelių, elektros ir energetikos, dujų, statybų sektoriams bei produktus ūkininkams, miškų segmentui.

Tai vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti šulinių žiedus su patogiomis dvipakopėmis kopėtėlėmis. Įmonės produktų sąraše – ir didžiausias asortimentas išlyginimo žiedelių, kurie skirti inžinerinių komunikacijų šulinių dangčiams pakelti asfaltuojant gatves ir įgyvendinant kitus darbus, kai dangčius reikia sulyginti su dangos paviršiumi. Žiedeliai gali būti įvairaus (nuo 5 iki 25 centimetrų) aukščio.

UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ gamina ne tik laiko patikrintus gaminius, bet ir nuolat

Užsak. Nr. 19/8

J

Pagrindiniai gaminio pranašumai: • specialiai suformuoti iškilimai leidžia neįgaliesiems lengviau atskirti, kur yra visuomeninio transporto sustojimo ir keleivių įlaipinimo vietos; • plokštėse gali būti integruotos vedimo ir įspėjimo zonos; • plokštės nudažytos kontrastinga geltona spalva, kuri padeda silpnaregiams paprasčiau orientuotis aplinkoje; • greitas ir paprastas montavimas statybų aikštelėje; • komplektą sudaro pakilimo ir nusileidimo plokštės, pagrindinės plokštės, taip pat prailgintos plokštės su įdėtinėmis detalėmis, kurios skirtos suolams pritvirtinti.

Gamykla gamina ir aplinkos tvarkymo elementus. Vieni iš jų – gėlinės ir šiukšlinės.

Ne paslaptis, jog didelė žmonių dalis lauko gėlinės ir šiukšlinės renkasi ne tik pagal formą, dydį, spalvą, bet ir faktūrą. Todėl jau šiais metais įmonė turi galimybę pasiūlyti klientams naujieną – atidengtos faktūros šiukšlines ir gėlines. ■ Uždaroji akcinė bendrovė „Gelgaudiškio gelžbetonis“ Vakarų g. 33D, Gelgaudiškis, LT-71431 Šakių r. Tel. (8-345) 55314 El. p. betonas@glg.lt; www.glg.lt 69

2019

BETONAS IR GELŽBETONIS

RIZGONYS

NERŪDINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA STATYBOS PRAMONEI, GELŽBETONIO GAMYBAI, AUTOMOBILIŲ KELIAMS IR GELEŽINKELIAMS TIESTI BEI REMONTUOTI. 20 ĮVAIRIŲ FRAKCIJŲ SMĖLIO, ŽVIRGŽDO, ŽVIRGŽDO SKALDOS IR JŲ MIŠINIŲ GAMYBA IR PREKYBA.

+370 349 35695 info@rizgonys.lt www.rizgonys.lt

70

ĮRENGIAME PAMATUS

• GRĘŽTINIUS • PLOKŠTUMINIUS • JUOSTINIUS • SRAIGTINIUS

www.pamatustatyba.lt / +370 618 65185 / info@pamatustatyba.lt 71

Mercedes-Benz Sprinter nuolaidos iki 13 522 Eur. Daugiau pasiūlymų artimiausiame UAB „Silberauto“ salone

UAB „Silberauto“ − oficiali Daimler AG atstovė Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. 8 5 266 59 00 Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. 8 37 301 201 Klaipėdos r., Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Sendvario sen., tel. 8 46 323 780 www.mercedes-benz.lt

72