STATYBUNAUJIENOS.LT Lietuvos metų gaminiui 2017

Lietuvos metų gaminiui 2017

2018 Nr. 1/13

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ V. VORONCOVAS, LAYHER BALTIC: KAI VERSLAS GALVOJA APIE ATEITĮ, INVESTUOJA Į SOCIALINĘ ATSAKOMYBĘ

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

JŪRĖS MEDŽIO SĖKMĖS GARANTAS – MILIMETRINIS SUDĖTINIŲ ELEMENTŲ TIKSLUMAS MONTUOTOJAS PER 2017-UOSIUS DARBŲ APIMTIS IŠAUGINO 30 PROC.

ĮSTABŪS OBJEKTAI PLUNGĖS LAGŪNĄ NUSTEBINO 18 a.

MEISTRŲ DARBAS ŠVYKAI RENOVAVO AUKŠČIAUSIĄ STATINĮ IR ILGIAUSIĄ AUTOMOBILIŲ TILTĄ

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI NAMUI 10 EKSPERTŲ PATARIMAI STATANTIEMS SAVO NAMUS: NUO SĄMATOS IKI SANDARUMO 1

2

PA R O D O S R E S TA 2 0 1 8 M E T U, PORTALAS STATYBUNAUJIENOS.LT IR LIETUVOS PARODŲ IR KONGRESŲ CENTRAS LITEXPO KVIEČIA Į – TARPTAUTINĘ KONFERENCIJĄ „UNIVERSALUS DIZAINAS. PATOGUS GYVENIMAS ŽMONĖMS – NAUJOS GALIMYBĖS VERSLUI“ IR ORGANIZUOJA KONKURSĄ „ĮSPŪDINGIAUSIOS RESTOS EKSPOZICIJOS“

B A L A N D Ž I O 2 5 – 2 8 D I E N O M I S, TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA

PARODOJE RESTA/2018/04-26/13 VAL.

UNIVERSALUS DIZAINAS. PATOGUS GYVENIMAS ŽMONĖMS – NAUJOS GALIMYBĖS VERSLUI PRELIMINARI PROGRAMA RENGINIO TIKSLAS IR TURINYS: • Parodyti universalaus dizaino vertes visuomenei • Suinteresuoti verslą taikyti universalaus dizaino principus Šių metų RESTOS tema – UNIVERSALI STATYBA. Todėl renginio akcentas – universalus dizainas architektūroje, statyboje, pastatuose, aplinkos infrastruktūroje.

ES reikalavimai – renovuojant viešosios paskirties pastatus, taikyti universalaus dizaino principus.

Universalaus dizaino principai įtraukti ir į Architektūros bei Statybos įstatymus.

KAS YRA UNIVERSALUS DIZAINAS: bet koks pastatas, statinys, gaminys ar produktas, infrastruktūra ar paslauga turi būti pagaminta, suprojektuota, pastatyta, įrengta taip, kad atitiktų visų žmonių, norinčių tuo naudotis, poreikius. Tai yra pagrindinė universalaus dizaino arba tiesiog gero dizaino sąlyga.

KONFERENCIJA SKIRIAMA • Specialistams: statybos inžinieriams, architektams, projektuotojams ir pan., • Savivaldybių administracijų atstovams, • Valstybinėms institucijoms, kurių interesas – sukurti sąlygas patogioms darbo vietoms ir gyvenimui atsirasti.

• SVARBU – UD patogesnis gyvenimas VISAI visuomenei.

KONFERENCIJA IR DISKUSIJA • 1 DALIS. Pranešimai: • Kas yra universalus dizainas? Kokia jo vertė visuomenei ir verslui (Lietuva).

• Praktinė universalaus dizaino pusė – užsienio šalių patirtis: • Norvegijos patirtis (Norvegijos nekilnojamo turto kadastro ir registro (kartografijos) tarnybos specialistai Kathrin Bögelsack ir Sven Michaelis); • Ekonominis ir socialinis efektas. Derinamas susijusių specialistų dalyvavimas iš Škotijos, Airijos, Suomijos. (Parodyti universalaus dizaino taikymo galimybes statyboje, architektūroje, statybos pramonėje, infrastruktūroje ir pan.; pavyzdžiai, keičiantys visuomenės gyvenimą, atveriantys naujas galimybes verslui ir pan.)

• Kavos pertrauka.

• 2 DALIS. Diskusija, dalyvaujant Lietuvos ir užsienio specialistams, pranešėjams – 6–7 pašnekovai.

Tikslas: įtraukti specialistus ir bendruomenę diskutuoti, domėtis universaliu dizainu, aiškintis, kokios galimybės tai įgyvendinti Lietuvoje, aiškinantis teisinę aplinką (statybos techniniai reglamentai, standartai ir pan.). Ar universalus dizainas yra brangus (trumpuoju ir ilguoju periodu); kas iš to visuomenei, kaip suinteresuoti verslą (fondai, specialūs apdovanojimai ir pan.). Klausimai ir pastebėjimai iš auditorijos.

PROGRAMA PILDOMA IR TIKSLINAMA Pasiūlymų (dėl nagrinėtinų klausimų ir pranešėjų) laukiame info@statybunaujienos.lt.

Konferencijos partneriai: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA

KONKURSAS ĮSPŪDINGIAUSIOS RESTOS EKSPOZICIJOS JAU ANTRĄ KARTĄ VYKSIANČIO KONKURSO METU BUS APDOVANOTOS ĮSPŪDINGIAUSIAS EKSPOZICIJAS PARENGUSIOS BENDROVĖS; ARCHITEKTAI/PROJEKTUOTOJAI, ĮRENGĘ NOMINUOTAS EKSPOZICIJAS, BEI RYŠKIAUSI EKSPOZICIJŲ KŪRĖJAI (KŪRĖJO KATEGORIJA).

VERTINIMO KRITERIJAI: Parodos RESTA 2018 tema – UNIVERSALI STATYBA, todėl vienas iš vertinimo kriterijų – atitiktis universalaus dizaino principams (teisingai panaudotas plotas, patogus prekių, gaminių pristatymas/ pasiekimas ir pan.). Kiti vertinimo kriterijai: išradingumas, estetiškumas, originalumas, profesionalumas, komunikacijos efektyvumas, paveikumas, identifikavimas/koncepcijos aiškumas, kokybė, interaktyvumas, paveikumas/įtaigumas, ambicingumas informacijos aiškumas, įsimintinumas.

Nugalėtojai bus skelbiami iškilmingame RESTOS 25-mečio renginyje, pirmąją RESTOS dieną. Lankytojų simpatijų prizas bus įteikiamas paskutinę RESTOS dieną. Parodos ekspozicijas vertins komisija. 3

6-11 Socialinė atsakomybė LAYHER BALTIC. Viktoras Voroncovas: socialinė atsakomybė yra vienas iš svarbiausių verslininko, galvojančio apie ateitį, bruožų

12- 37

Lietuvos metų gaminys 2018 12-14 YIT KAUSTA kuria erdvę kokybiškam gyvenimui mieste 16-19 Sėkmingą MONTUOTOJO veiklą lėmė investicijos į gamybą ir kvalifikacijos kėlimą bei gebėjimas suvaldyti sudėtingas situacijas 20-23 Medinės JŪRĖS MEDŽIO konstrukcijos įgalino panaudoti unikalų tilto montavimo būdą 24-25 Išskirtinį projektą AVONA įgyvendino sudėtingomis statybos sąlygomis 26-27 LONAS. Čiužinio užvalkalas LONOFIBRE™ – tradicijų, paveldo ir technologijų pergalė 28-30 DZŪKIJOS STATYBA. Ateities projektas – pirmasis Lietuvoje A++ klasės pastatas – įvertintas aukso medaliu 32-35 ALKESTA ir KELPROJEKTAS įrengė Lietuvoje analogų neturinčią iki 5 metrų įgilintą žiedinę sankryžą 36-37 LITCON projektai draugėn suvedė statybininkus, sportininkus ir jūreivius

48-49

Objektai 48-49 VARĖNOS STATYBA dzūkišką kluoną pavertė modernia vila Leidėjas Portalas Statybunaujienos.lt info@statybunaujienos.lt

50-51

4

Sėkmingai dirbanti įmonė 38-39 GRINDUVA surado sėkmingos veiklos formulę

40-47

Technologijos 40-43 18-ojo amžiaus kolektorių PLUNGĖS LAGŪNA rekonstravo naudodama rankų darbą ir 21-ojo amžiaus technologijas 44-47 Pernai ŠVYKAI renovavo aukščiausią Lietuvos statinį ir ilgiausią šalyje automobilių tiltą

Sprendimai 50-51 KIWA INSPECTA. Ką būtina žinoti prieš perkant būstą

Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, +370 640 20 132

LEIDĖJAS UŽ REKLAMŲ TURINĮ NEATSAKO

38-39

Projekto vadovė Lida Lapkienė, +370 672 60123

Maketavo UAB „ART SET“ STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius

Tekstai ir nuotraukos portalo Statybunaujienos.lt, Lietuvos statybininkų asociacijos ir įmonių, jeigu nenurodyta kitaip

52-53

Profesinis rengimas 52-53 VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRAS. Profesinis mokymas atveria daugiau galimybių rinktis gyvenimo kelią 78 VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRAS. Darbininkų kompetencijų vertinimas taupo įmonių lėšas

54-77

SPECIALUS PROJEKTAS. Efektyviausi sprendimai individualiam namui 55-57 AG STUDIJA. Svajonių namą reikia pradėti kurti nuo šeimos narių poreikių išsiaiškinimo 58-59 SISTELA. Žinai namo sąmatą – gali derėtis, kontroliuoti darbus ir atsiskaitymus 60-61 PAMATŲ STATYBA. Lietuvoje gruntas nesudėtingas, bet įrengiant pamatus gali kilti nemažai sunkumų 62-63 BAUROC. Kodėl namą verta statyti iš akytojo betono blokelių 64-67 ROCKWOOL. Fasado apdaila: medžiagas ir sprendimus verta rinktis atsižvelgiant į ilgaamžiškumą 68-69 PAROC. Gyvenamųjų namų šiltinimas: kaip tinkamai apšiltinti stogą ir palėpės perdangas 70-71 TIKRI LANGAI. Nelinkusiems išlaidauti, bet norintiems gyventi šiltai, siūlo rinktis plastikinius langus 72-73 GLAB LT. Kaip prijaukinti šviesą, kad būtų ne tik gražu, bet ir funkcionalu 74-75 GAIVUS ORAS. Mini rekuperatorius įvertino net katinas 76-77 AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS. sandarumo matavimai arba kaip nepermokėti už būstą

Metų darbų apibendrinimas. Tokia yra metų pradžia.

Džiaugiamės įmonėmis, kurių įgyvendinti projektai pelnė „Lietuvos metų gaminio 2017“ apdovanojimus ir „Sėkmingai dirbančių įmonių“ nominacijas. Pernai tokių įmonių buvo kur kas mažiau, negu būdavo įprastai. Ką tai rodo? Norėčiau manyti, kad išskiriami tik iš tiesų svarūs, svarbūs Lietuvai projektai.

Portalo www.statybunaujienos.lt redakcija bei VšĮ „Propagandos ministerija“, kuri yra portalo leidėja, metų pradžioje taip pat sudėliojo savo nuveiktus darbus.

Genė Drungilienė, portalo

vyr. redaktorė KNYGOS IR LEIDINIAI ĮMONĖMS Kartu su bendrovės „Montuotojas“ generaliniu direktoriumi Alfonsu Jaru džiaugiamės 2017 m. mūsų išleista knyga „Įmonės valdymas. Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“, kurioje p. Jaras dalijasi savo 45-erių metų vadovavimo įmonei patirtimi. Prieš didžiąsias metų šventes knyga buvo pristatyta verslo bendruomenei. Tai buvo proga padiskutuoti apie įmonės vadovo vaidmenį; kelius, kurie padeda suburti darbuotojus bendram tikslui. Tai buvo proga iš arčiau pažinti Lietuvoje žinomus vadovus.

Tai jau trečioji portalo redakcijos komandos parengta knyga. 2016 m. buvo išleista knyga „Lietuvos statyba. Asmenybės“, kurioje buvo kalbinama 100 įstabiausių statybininkų, inžinierių, projektuotojų, architektų. 2015 m. į pasaulį išleidome knygą „Gerardas Brazauskas“.

Pernai rengėme reprezentacinius įmonių leidinius jubiliejų ir kitomis progomis.

RESTA. PORTALAS – LITEXPO PARTNERIS Balandį startuos 25-oji RESTA. Portalo redakcija didžiuojasi, kad www.statybunaujienos.lt tapo oficialiu tarptautinės parodos partneriu. Mūsų pasiūlyta universalaus dizaino tema tapo visos parodos tema – UNIVERSALI STATYBA. Kas lėmė tokį siūlymą? Lietuvos architektai, projektuotojai, statybininkai darbuojasi naudodami 21-ojo amžiaus įrankius, kokiais yra, pavyzdžiui, skaitmeninė statyba, BIM ir kt. Tad logiška, kad moderniais įrankiais turi būti projektuojami ir statomi pastatai, statiniai, įrenginėjama infrastruktūra, kuri būtų tinkama visiems, patogi naudotis – be ypatingų pastangų, pritaikymų. Šiuos principus ir deklaruoja universalaus dizaino principai.

RESTOJE savo veiklą, produktus pristato keli šimtai rinkos dalyvių. UNIVERSALI STATYBA yra tas vardiklis, kuris apjungia visus dalyvius – nuo įrankių, technikos tiekėjų ir gamintojų iki architektų, statybininkų, nekilnojamojo turto plėtotojų. Juk ir koks kranas ar sodininkui tinkamos žirklės, ir namas ar biuras turi būti tokie ir įrengti taip, kad visiems būtų patogų dirbti, gyventi ir naudotis. Tai ir yra universalumas, universalus dizainas, vadinkime, kad ir universalia statyba.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA Sutvirtindami RESTOS tematiką, sykiu su LITEXPO rengiame tarptautinę konferenciją „Universalus dizainas. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“. Konferencija išsamiau paaiškins, leis suprasti, kas yra universalus dizainas, kokios jo vertės visuomenei ir verslui, kaip šis principas naudojamas ir kokios naudos atnešė Norvegijoje, Škotijoje, Suomijoje, Airijoje.

EKSPOZICIJŲ KONKURSAS Jau antrus metus su savo partneriais LITEXPO rengiame ir „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“ konkursą. Siekiame, kad parodoje būtų ne tik turinys, bet ir patraukli forma, kuri pritrauktų lankytoją, būsimą klientą, kad estetika kurtų pridėtinę vertę.

Taigi metai buvo darbingi – mums visiems. O kai dirbi, tai ir gimsta vertės.

Gero starto 2018-aisiais.

5

VIKTORAS VORONCOVAS: SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ YRA VIENAS IŠ SVARBIAUSIŲ VERSLININKO, GALVOJANČIO APIE ATEITĮ, BRUOŽŲ VOKIEČIŲ KAPITALO ĮMONĖ „LAYHER BALTIC“ IR JOS VADOVAS VIKTORAS VORONCOVAS LIETUVOJE SKLEIDŽIA NE TIK SAUGAUS DARBO KULTŪRĄ, BET IR NELIEKA ABEJINGI MŪSŲ ŠALIES PROBLEMOMS. „LAYHER BALTIC“ ĮMONĖ DALYVAUJA ĮVAIRIOSE SOCIALINĖSE AKCIJOSE, REMIA INICIATYVAS, DALIJASI IDĖJOMIS, KURIOS VERSLO SITUACIJĄ IR PRESTIŽĄ GALĖTŲ PAKYLĖTI KELIAIS LAIPTELIAIS AUKŠČIAU.

6

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

7

KODĖL SVARBI SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ? „Man labai patiko viena iš studentiškų akcijų – #SumesimCentus. Studentai valstybei nėra prioritetas, bet studentams valstybė yra! – sako bendrovės „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas. – Jaunimas parodė, kad jis yra stipresnis už valstybės aparatą, kad jis yra patriotiškas, tiki šalies ateitimi ir daro viską, kad būtų galima pakeisti situaciją, kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Ir tai labai panašu į tai, ką darome mes, dirbantieji statybų sektoriuje, statybų versle.“ V. Voroncovas pastebi, kad valstybė neskiria reikiamo dėmesio verslui, kad verslas valstybei nėra tarp prioritetų. Kartais, kaip pastebi įmonės vadovas, net susidaro įspūdis, kad valdžiai verslas – tai nelygu melžiama karvė, kurios šerti nebūtina, bet melžti reikia be jokios pertraukos, nes „pieno“ reikia ir studentams, ir pensininkams, ir mokytojams, ir kultūros darbuotojams, o svarbiausia – reikia maitinti valdininkus. „Kas imasi verslo? Stiprūs žmonės, kurie nebijo atsakomybės, kurie turi pakankamai proto, kad gebėtų nuolat pertvarkinėti savo verslą pagal nesibaigiančius politinius, mokesčių, 8

demografijos pokyčius, – sako V. Voroncovas, pastebėdamas, kad verslininkai turi būti ir lokomotyvu tiems, kuriems duoda darbo, kuriems kuria darbo vietas. – Taip, pinigai labai svarbu, bet antroje vietoje kiekvienam normaliam verslininkui turi būti socialinė atsakomybė. Jeigu verslininkai, įmonių vadovai nebus socialiai atsakingi, tai ir toliau jaunimas išvažinės iš Lietuvos, kuo toliau tuo aštriau jausime problemų dėl senstančios visuomenės, vis sunkiau Lietuvai bus pritraukti užsienio investicijų, vis didesnė skylė žiosis Sodros biudžete, vis mažesnės bus pensijos, taip pat ir mūsų pačių tėvų.“ ŠIANDIEN – STUDENTAS, RYTOJ – PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANTIS VERSLININKAS V. Voroncovas, vadovaujantis vokiško kapitalo įmonei, skatina verslą ypatingą dėmesį skirti trims žmonių grupėms: studentams, pensinio ir vyresnio amžiaus žmonėms bei darbuotojams, atvykstantiems iš užsienio šalių.

Kalbėdamas apie studentus, V. Voroncovas pastebi, kad tai yra ne tik būsimieji darbuotojai. Po kelerių metų jie gali tapti

verslininkais, kurie taip pat kurs pridėtinę vertę, kurs naujas darbo vietas. „Neseniai susitikinėjau su moksleiviais, ir buvau nustebintas jų žodžių. Vienas iš moksleivių pasakojo, kad labai nori tapti inžinieriumi, bet jo šeima negali sau leisti išlaikyti vaiko, studijuojančio aukštojoje mokykloje. Todėl jaunuolis planuoja baigęs mokyklą išvažiuoti dirbti į Švediją, – dalijasi V. Voroncovas susitikimų su moksleiviais įspūdžiais. – Mes negalime leisti, kad moksleiviams tektų spręsti tokias dilemas. Mes negalime leisti ir to, kad studentai gautų tokias menkas stipendijas, kurios neleidžia galo su galu sudurti.“ Bendrovės „Layher Baltic“ vadovas siūlo išeitį – mokėti vienam ar dviem studentams priedus prie stipendijos, aktyviai juos kviesti į bendroves, priimti į praktiką ir mokyti dirbti kolektyve, komandoje, supažindinti su tais, kurie kuria šiuolaikinį verslą, veikia dabartinės rinkos sąlygomis, leisti suvokti ir parodyti, ko studentas iš tiesų turi mokytis aukštojoje mokykloje, kad galėtų būti konkurencingas darbo rinkoje.

Kaip akcentuoja V. Voroncovas, verslas turi studentus vertinti kaip būsimuosius

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

darbuotojus, o valstybė turi įvertinti tą faktą, kad ne vienas iš jų gali sukurti savo verslą, sukurti naujų darbų vietų ir valstybei sukurti pridėtinę vertę.

KODĖL VERSLUI IR VISUOMENEI VERTA ĮDARBINTI VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONES „Antroji grupė, kuriai būtina skirti dėmesį, yra pensinio ir vyresnio amžiaus žmonės, – sako V. Voroncovas, kalbėdamas apie būtinybę šiems žmonėms sukurti darbo vietų ir įdarbinti juos bent kelioms valandoms per dieną. – Daugeliui iš jų svarbiausia yra ne pinigai, o žinojimas, jutimas, kad tavęs neišmetė iš aktyvios veiklos, bendravimo rato, kad tu esi reikalingas visuomenei, kad turi ką perduoti jauniems specialistams. Visada galima rasti darbo žmogui, turinčiam didelės patirties.“ Bendrovės „Layher Baltic“ vadovas taip pat ragina atkreipti dėmesį į darbuotojus iš užsienio. Jų Lietuvoje daugėja, todėl ir nuo verslo žmonių priklauso, ar jie taps ekonomikos skatintojais. V. Voroncovas apgailestauja, kad neretai užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, yra apgaudinėjami, jiems nesumokami uždirbti pinigai, nepagrįstai mažinamas atlyginimas, jie apgyvendinami sąlygomis, kurios neatitinka

net minimalių ES standartų. Nors tokie atvejai nėra dažni, tačiau jie meta šešėlį, pastebi V. Voroncovas, ant viso statybų verslo Lietuvoje. „Pasamdei užsienietį darbuotoją – skirk jam instruktorių, kuri padėtų žmogui integruotis į darbo kolektyvą. Svarbu užsienio darbuotoją apmokyti dirbti su moderniomis technologijomis, aprūpinti darbo saugos priemonėmis ir mokyti lietuvių kalbos“, – sako V. Voroncovas.

INVESTICIJOS Į DARBUOTOJĄ: DUODAMAS GAUNI Įmonės „Layher Baltic“ vadovas laikosi nuostatos, kad verslui verta investuoti į savo darbuotojus. Verslininkas visada galvoja apie pinigus ir apie rizikas, tad investuodamas į savo darbuotojus, jis mažina rizikas, kad darbuotojas gali išeiti į kitą bendrovę, išeiti pas konkurentus. Nes investuodamas į žmogų, V. Voroncovo žodžiais, verslininkas ugdo lojalų bendrovei žmogų. „Dirbdamas ilgai vienoje įmonėje, žmogus sukaupia žinių, tad jo netekti – reiškia netekti ir kompetencijos, patirties, – sako V. Voroncovas, aiškindamas savo poziciją dėl investicijų į žmones. – Gaudamas papildomų

verčių, darbuotojas jos nepaliks. Tokiu būdu, iš tiesų laimės įmonė, nes toks darbuotojas bus profesionalus ir lojalus“.

Kiekvienas bendrovės „Layher Baltic“ darbuotojas, neslepia V. Voroncovas, kas mėnesį gauna pasiūlymų iš vadinamųjų „galvų medžiotojų“, nes net sandėlio darbuotojai šioje įmonėje yra ne šiaip sau sandėlio darbuotojais. Jie yra apmokyti ir turi papildomų kompetencijų: yra taip pat ir pastolių surinkėjais, treneriais, kai kurie yra puikūs rinkodarininkai. V. Voroncovas savo žmonėse linkęs matyti daugiau, linkęs pastebėti ir paskatinti savybes, kurių nebūtinai reikia atliekant jų tiesioginį darbą. „Layher Baltic“ vadovas žvelgia toliau ir giliau: „Suteikdamas galimybių darbuotojui tobulėti, suteiki žmogui papildomų verčių, pasitikėjimo savimi, mainais gaudamas vertingą darbuotoją. Taigi duodamas gauni.

Taip turi elgtis bet koks atsakingas vadovas, jeigu jam svarbu turėti konkurencingą verslą.

Kitaip elgtis negali“.

Verslas labai aštriai junta darbuotojų trūkumą. Gerų darbuotojų trūksta dar labiau – tad verslas yra priverstas konkuruoti dėl kiekvieno darbuotojo.

9

„Todėl niekada nesiliausiu investuoti į kiekvieną darbuotoją, nes tai lemia įmonės sėkmę“, – sako V. Voroncovas.

LIETUVA – GALIMYBIŲ ŠALIS Bendrovė „Layher Baltic“ bendrauja su moksleiviais, studentais, remia sporto renginius.

Dalyvaudamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto renginyje „Statyba valdo“, V. Voroncovas vedė vieną iš motyvacinių paskaitų, kurioje dalijosi patirtimi, kalbėjo apie statybininko profesijos prestižą. Studentai turėjo galimybę sužinoti, kaip rasti potencialų darbdavį, teisingai parengti savo gyvenimo aprašymą. Studentai taip pat lankėsi „Layher Baltic“ Logistikos centre, įsikūrusiame Salininkuose. Kaip dalijosi patys studentai, „V. Voroncovas pasakojo apie įmonės patirtį, VGTU absolventų 10

sėkmės istorijas ir tvirtai teigė, kad Lietuva – galimybių šalis VGTU studentams!“ V. Voroncovas bendraudamas su studentais sako pastebintis neigiamą populiariųjų žiniasklaidos portalų poveikį, kai formuojama nuostata, jog reikia bėgti iš Lietuvos, o jeigu tu nebėgi, tai esi nevykėlis. Jo žodžiais, reikia pasakoti apie tokius verslo žmones, koks yra Alfonsas Jaras, bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, kurio knyga „Įmonės valdymas.

Dėl ko verta ginčytis, o dėl ko būtina susitarti“ neseniai buvo pristatyta verslo bendruomenei. Kaip sako V. Voroncovas, prieš tokius žmones, kurie sugebėjo išvesti bendroves iš kelių Lietuvą pasiekusių krizių ir savo srityje, sektoriuje pasiekti aukštumų, verta „nukelti kepurę“.

Atsakomybė, įsipareigojimų vykdymas, galvojimas apie savo darbuotojus V.

Voroncovui yra aukščiausios verslininko savybės. Kita vertus, ugdydamas gabius žmones, verslininkas rengia ir pamainą, naujus vadovus, į kurių rankas atiduos įmonės valdymą.

Bendrovėje „Layher Baltic“ dirba 14 darbuotojų, tačiau V. Voroncovas pripažįsta, kad negali kasdien negalvoti apie savo žmones, kur jie bebūtų. Su bendrovės vadovu kalbėjomės Kalėdų išvakarėse. Du jo darbuotojai buvo išvykę pas klientus į Klaipėdą ir jis pripažino, kad neištveria neskambinęs, kad sužinotų, kaip jie nuvažiavo, kaip jiems sekasi. Jis sako neįsivaizduojąs, kokia didžiulė atsakomybė gula ant vadovų, kurių įmonėse dirba keli šimtai ar tūkstančiai darbuotojų.

Kalbėdamas apie vyresniosios kartos verslo žmones, V. Voroncovas sutinka, kad reikia kalbėti ir apie jaunosios kartos sėkmės istorijas.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

„Pažįstu Panevėžyje įsikūrusioje bendrovėje „Prorentus“ dirbančius jaunus specialistus Julių ir Ugnių. Jie kuria produktą, kurį suomiai, švedai pripažino esant geresniais, negu sukūrė jų inžinieriai. Ir tai yra žmonės, kurie baigė mokslus prieš 2–3 metus, – pasakoja V. Voroncovas. – Arba mūsų bendrovėje „Layher Baltic“ dirbantis jaunas inžinieriuskonstruktorius Vaidas Baltuška, kuris pelnė „Geriausio 2016 metų statybos inžinieriaus“ vardą. Pastolių versle Vaidas yra geriausias Europoje specialistas, yra autoritetas.“ TEIKIA PARAMĄ IR DALYVAUJA SOCIALINĖSE AKCIJOSE Bendrovė „Layher Baltic“ rėmė 2017 m. vasarą Kaune įvykusį Europos dziudo čempionatą (U-18), kuriame dalyvavo atletai iš 42 šalių. Valstybė, V. Voroncovo pastebėjimu, tradiciškai remia krepšinį, tačiau nevalia

pamiršti, kur eina vaikai iš problemiškų, rizikingų šeimų. Tai yra boksas, dziudo ir panašios sporto šakos, nes jie įprato, kad gyvenime reikia kovoti. „Net neabejoju, kad reikia palaikyti, padėti, nes vaikai turi turėti kuo užsiimti, sportas yra pati geriausia priemonė, pats geriausias būdas save realizuoti, nukreipti neigiamą energiją. Pasirinkimas mažas – arba eini į salę ir sportuoji, arba stovi laiptinėje ir rūkai“, – sako V. Voroncovas.

Bendrovė „Layher Baltic“ dalyvavo ir Vokiečių kalbos dienų Lietuvoje renginį. Kaip sakė vokiečių kapitalo įmonės direktorius, jiems, kaip verslo įmonei, svarbu ne tik atkreipti dėmesį į vokiečių kalbą, bet ir parodyti vokiškos įmonės darbo kultūrą, pasakyti, kad norint orių darbo sąlygų ir atlygio, nebūtina emigruoti – vokiško kapitalo įmonės ir Lietuvoje suteikia tokias darbo sąlygas, kurios

nenusileidžia Vokietijoje veikiančioms įmonės.

Bendrovė „Layher Baltic“ yra ryškiai matoma socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje dėl savo iniciatyvų. 2016 m. prie bendrovės Logistikos centro Salininkuose iškilo įspūdinga raidžių LTU konstrukcija – 26 m ilgio ir 8 m aukščio. Ji buvo skirta pagerbti Lietuvos sportininkus, ginančius šalies garbę Olimpiadoje.

2017 m. Mindaugo karūnavimo dienai buvo pastatyta kita teminė konstrukcija – tai buvo žodis „Lietuva“. Šiemet minint Lietuvos valstybės 100-metį, prie bendrovės logistikos centro iškilo konstrukcija „Laisvė“. Tai yra 46 m ilgio ir aštuonių bei devynių metrų aukščio konstrukcija. Vokiško kapitalo įmonės „Layher Baltic“, tiekiančios į rinką pastolius ir jų sistemas, vadovas V. Voroncovas sako, kad gyvenime reikia daugiau pozityvo. 11

YIT KAUSTA KURIA ERDVĘ KOKYBIŠKAM GYVENIMUI MIESTE DARNIOS PLĖTROS NEKILNOJAMOJO TURTO BENDROVĖS „YIT KAUSTA“ VIZIJA – KURTI GERESNĘ, KOMFORTIŠKESNĘ APLINKĄ. ŠIĄ NUOSTATĄ ĮMONĖ REALIZUOJA PLĖTODAMA ŠIUOLAIKIŠKUS PROJEKTUS, KURIE PRITAIKYTI KUO EFEKTYVIAU TENKINTI TEN DIRBANČIŲ, BESILANKANČIŲ AR GYVENANČIŲ ŽMONIŲ POREIKIUS. ŠIEMET APDOVANOTI NET TRYS BENDROVĖS PROJEKTAI: PATRAUKLI „NAUJOJI RIVJERA“ IR MODERNUS MAŽMENINĖS PREKYBOS SLĖNIS NØRDIKA APDOVANOTI „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2017“ AUKSO MEDALIAIS, O VERSLO NAMAI „DUETTO“ LAIMĖJO GERIAUSIO VISUOMENINIO PASTATO BIM (STATINIŲ INFORMACINIO MODELIAVIMO) PROJEKTO APDOVANOJIMĄ BEI BUVO PRIPAŽINTI LIETUVOS „ŽALIAUSIU“ PASTATU KONKURSE „ŽALIEJI PASTATAI 2017“.

12

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas

PRO NAMO LANGUS ATSIVERIA GEDIMINO PILIES VAIZDAS Vilniuje, Žirmūnuose, pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas „Naujoji Rivjera“ šiemet buvo apdovanotas „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medaliu. Kvartalas įkurdintas išskirtinėje vietoje – dešiniajame Neries krante, priešais Vilniaus senamiestį. Žirmūnai laikomi vienu iš patraukliausių sostinės rajonų: puikiai išvystyta infrastruktūra, šalia – verslo ir prekybos centrai, mokyklos, darželiai, Neries upė. Ji tarsi gyvybinė linija jungia aplink esančius objektus ir suteikia malonumą mėgautis gamta gyvenant miesto centre.

Sklype kompleksą sudaro trijų skirtingų aukščių namai. Jie pastatyti taip, kad vienas kitam neužstotų vaizdo į kitą upės krantą. „Sutikite, galimybė projektuoti daugiabutį, pro kurio langus matosi ir Lietuvos upių motina Neris, ir Lietuvos valstybingumo simbolis – Gedimino pilis, ir Trijų kryžių kalnas – pasitaiko ne kiekvieną dieną. Todėl nuo pat pradžių ieškojome projektinių sprendinių, kurie užtikrintų butų savininkams aukščiausią gyvenimo kokybę“, – sako projekto architektas

Tumas Mazūras („Unitectus“). Aštuoniasdešimt dviejų butų gyventojų patogumui ir poilsiui įrengti erdvūs balkonai, pirmuosiuose aukštuose – terasos, iš kurių gyventojai gali grožėtis vaizdu į upę bei senamiesčio panorama ir patekti į kiemą. „Naujosios Rivjeros“ namai itin šilti, nes vidinės sienos ir perdangos tarp butų yra papildomai apšiltintos, namų langai – mediniai. Tokie sprendimai sumažina šildymo išlaidas ir saugo gyventojus nuo triukšmo.

Kiekviename 34–94 kv. m ploto bute įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema užtikrinanti gaivų orą namuose. Po pastatais įrengta dviejų lygių požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, sandėliukai bei dviračių saugojimo patalpa.

Namų bendruomenė gali jaukiai leisti laiką trijuose kiemuose, kur įrengtos poilsio zonos ir saugios vaikų žaidimo aikštelės. Pagrindinė erdvė – vieta susitikimams. Vakarinėje sklypo dalyje įrengta ramaus poilsio zona su atsiveriančiais puikiais vaizdais, apsodinta augalais ir atribota nuo gatvių triukšmo.

Pietinėje dalyje įrengta aktyvaus poilsio erdvė: saugi žaidimo aikštelė vaikams,

pasivaikščiojimo takai, sumontuoti jaukūs mediniai suoliukai, ant kurių prisėdę tėvai galės bendrauti, kol vaikai žais.

PREKYBOS SLĖNYJE ĮKURDINO SKANDINAVIŠKĄ DVASIĄ Naujausioje Vilniaus prekybinėje erdvėje, šalia „IKEA“ baldų centro ir vienos svarbiausių Vilniaus transporto arterijų – Pietinio aplinkkelio, bendrovė „YIT Kausta“ pastatė modernų mažmeninės prekybos slėnį NØRDIKA, kuris šiemet apdovanotas „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medaliu.

Prekybos centras 10 ha teritorijoje užima beveik 41 tūkst. kv. m plotą. NØRDIKA automobiliu gali pasiekti apie 200 tūkst. žmonių vos per 5–10 minučių. Šalia prekybos slėnio įrengta 1 092 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įrengta kintamo apšvietimo sistema. Dėl jos taupyti elektros energiją galima reguliuojant apšviestumo lygį pagal natūralų šviesos kiekį lauke bei prekybos centro darbo laiką.

Pastato išorės ir vidaus erdvių vaizdas atspindi šiaurietišką, skandinavišką dvasią. Prekybos slėnyje daug natūralios šviesos, holuose 13

Bendrovės „YIT Kausta“ generaliniam direktoriui Kęstučiui Vanagui – aukštas apdovanojimas Baigiantis metams, bendrovės „YIT Kausta“ generaliniam direktoriui Kęstučiui Vanagui buvo suteikta Petro Vileišio nominacija. Jis buvo apdovanotas Petro Vileišio skulptūriniu portretu bei jo aukso medaliu. Šis prestižinis Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimas K. Vanagui buvo suteiktas už darnią lyderystę versle ir asmeninį indėlį į Lietuvos statybų verslo vystymą, aukštos darbo kultūros ir socialinės atsakomybės ugdymą, mecenavimą, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje.

Bendrovėje „YIT Kausta“ Kęstutis Vanagas pradėjo dirbti 2008 metais. Karjerą pradėjęs kaip projektų valdymo direktorius, netrukus jis tapo bendrovės „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, o galiausiai – generaliniu direktoriumi. „Statybų verslas nėra lengvas, reikia sugebėti suvaldyti sudėtingas situacijas, dažnai užsispirti, atkakliai kovoti dėl norimo rezultato, o kartais ir susidurti su neatsakingumu, atsainiu požiūriu.

Bet kur kitur gali matyti darbo rezultatą, kurį galėsi parodyti ir savo vaikams, sakydamas, kad prie jo prisidėjai; keisti savo miesto veidą; įnešti savo indėlį, kad žmonės gyventų patogiau ir gražiau. Statyti visada smagiau, nei griauti, ir tai įkvepia“, – portalui Statybunaujienos.lt yra sakęs statybos inžinierius ir ekonomistas, bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

įrengtos poilsio saleles su suoliukais ir želdiniais.

Didelis dėmesys buvo skiriamas pastate dirbančių žmonių bei lankytojų komfortą sukuriančioms ir efektyviai energiją naudojančioms sistemoms.

Pastate sumontuota rekuperatorinė vėdinimo sistema su oro filtrais, sulaikančiais dulkes ir žiedadulkes, kurios gali patekti iš lauko. Taip pat – orinė šildymo ir dviejų tipų vėsinimo sistemos, kurios tolygiai paskirsto orą pastate. Lankytojų ir darbuotojų saugumui užtikrinti pastate įrengta moderni gaisro gesinimo sistema su integruotais vandens rezervuarais.

Tinkamą visų inžinerinių sistemų veikimą garantuoja integruota centrinė pastato valdymo sistema, kuri apjungia šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo, apšvietimo, apskaitos surinkimo sistemas.

Prekybos slėnio NØRDIKA projektavimo ir statybos procesas vyko pasitelkiant BIM technologiją, todėl projekto valdymas ir koordinavimas vyko paprasčiau bei efektyviau. Reikiami medžiagų kiekiai buvo užsakyti net 98 proc. tikslumu, o projektas pastatytas per penktadaliu trumpesnį laiką. NØRDIKA, kurią projektavo „Unitectus“, statybai panaudota daugiau nei 1000 tonų metalo. BIM įrankio dėka net ir tokiuose aukšto lygio pastatuose buvo išvengta neatitikimų ar klaidų, o lankytojai ir darbuotojai gali mėgautis dar didesniu komfortu.

VERSLO NAMAI – PAGAL ĮMONIŲ POREIKIUS Verslo namai „Duetto“ nominuoti dukart. Šis projektas pripažintas geriausių visuomeninių pastatų BIM projektu ir „žaliausiu“ pastato Lietuvoje. „Duetto“ verslo namai vystyti laikantis darnios plėtros reikalavimų. Dešimties aukštų, daugiau nei 8 tūkst. kv. m ploto pastatas yra svarbiausia Viršuliškių skersgatvyje bendrovės „YIT Kausta“ sukurto kvartalo dalis ir esminis jo akcentas. Kiekvienam iš 1500-tų čia dirbančių darbuotojų maksimaliam komfortui sukurta

visa paslaugų sistema – nuo tobulai išvystytos infrastruktūros iki šalia pastatų įrengtos žaliosios ir poilsio zonos. Čia komfortas įgyja daug platesnę reikšmę, nei patogus gyvenimas. Įmonės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pasakoja, kad pradėję planuoti „Duetto“ verslo namus, turėjo viziją sukurti visomis prasmėmis šiuolaikišką pastatą – patogų čia dirbsiantiems žmonėms, galintį atitikti bei prisitaikyti prie individualių įmonių poreikių ir tausojantį aplinką. „YIT Kausta“ tikslas – statyti tvarius pastatus.

Be „Duetto“ bendrovė sklype pastatė pirmąjį Baltijos šalyse A energinio efektyvumo klasės verslo centrą „Grand Office“, prekybos centrą ir gyvenamuosius namus „Solo City“. Bendras verslo komplekso plotas siekia beveik 17 tūkst. kv. m, o po kiekvienu iš pastatų įrengta po 200 vietų turinčią automobilių stovėjimo aikštelę.

Kaip sako K. Vanagas, augant ekonominiam sąmoningumui, poreikis įsikurti tvariame, kartu ir ekonomiškai efektyviame pastate, – vis aktualesnis. Kokybiškas planavimas naudojant BIM sistemą padėjo išvengti klaidų, efektyviau panaudoti energiją taupančius sprendimus ir pagreitinti projekto įgyvendinimo trukmę. Tai milžiniškas žingsnis pirmyn, padedantis teikti užsakovams aukštos kokybės paslaugas ir plėsti siūlomų paslaugų asortimentą.

Verslo centras „Duetto“, kurį suprojektavo architektas Miroslaw Szejnicki („Architektūros Linija“), įvertintas ne tik kaip puikus BIM projektas, bet ir kaip darnios plėtros objekto pavyzdys. Biurų pastatas šiemet laimėjo „žaliausio“ biurų pastato ir „žaliausio“ pastato Lietuvoje apdovanojimus konkurse „Žalieji pastatai 2017“. Žalieji plotai užima net 24,4 proc. visos teritorijos ploto. „Duetto“ A biurų pastate visoms darbo vietoms yra užtikrinamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Čia dirbantieji turi galimybę individualiai valdyti tiek apšvietimą, tiek ir temperatūrą. 

Nuotraukoje iš kairės: „Lindorff Business Services“ grupės pirkimų vadovas Paulius Taruta, „YIT Kausta“ gen. direktorius K. Vanagas, architektas G. Čaikauskas ir Vilniaus meras R. Šimašius

14

TERIVA LIGHT – PERDANGA A+ IR A++ KLASĖS NAMAMS NUO 2018 M. LIETUVOJE GALIMA STATYTI TIK A+ KLASĖS ENERGINIUS REIKALAVIMUS ATITINKANČIUS GYVENAMUOSIUS NAMUS. STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMINTOJAI PRITAIKO SAVO PRODUKTUS NAUJIEMS POREIKIAMS BEI REIKALAVIMAMS. TERIVA perdangos gamintojas (UAB „PREFABETA“) turi sprendimą A+ ir A++ klasės namams!

Konstrukciniai perdangos TERIVA pranašumai: • Kai namą dengia didelis stogas, stogo atraminės konstrukcijos (pvz., medinės kolonos) atsiremia į perdangą. Vieta, kur atsiremia kolona, yra veikiama didelės taškinės apkrovos. Kaip sustiprinti tą perdangos vietą? Toje vietoje reikia numatyti dvi ar tris TERIVA sijas ir problema išspręsta!

• Vainikas formuojamas viename aukštyje kartu su perdanga.

Gaunama sandari ir tvirta perdangos bei sienų konstrukcija.

• Vėdinimo kanalai ir/ar kitos instaliacijos gali būti paslėptos TERIVA perdangoje.

• Laiptų, dūmtraukių, ventiliacinių kanalų ar kitų angų kraštų sutvirtinimo sprendimai perdangoje TERIVA reikalauja mažiau sąnaudų ir yra paprastesni.

TERIVA LIGHT perdangos pranašumai: • Sandari perdangos konstrukcija. Perdanga ir sienos sudaro energiškai efektyvų vientisą elementą.

• Panaudojus TERIVA LIGHT kaip stogo denginį sutaupoma apšiltinimo medžiagų.

• Maža transportavimo kaina. Vienu vilkiku galima pristatyti iki 500 kv. m TERIVA LIGHT perdangos.

• Pačios perdangos svoris yra mažas – sutaupoma įrengiant pamatus bei pasirenkant mažesnio stiprumo, tačiau šiltesnes sienas.

Gamintojas UAB „PREFABETA“. Tel. (+370) 233 9662, tel. mob. (+370) 610 05515 info@teriva.lt www.teriva.lt. KONSULTUOJAME IR SKAIČIUOJAME SĄMATAS 15

SĖKMINGĄ „MONTUOTOJO“ VEIKLĄ LĖMĖ INVESTICIJOS

Į GAMYBĄ IR KVALIFIKACIJOS KĖLIMĄ BEI GEBĖJIMAS SUVALDYTI SUDĖTINGAS SITUACIJAS VIENA IŠ STAMBIAUSIŲ LIETUVOJE METALO KONSTRUKCIJŲ GAMYBOS IR MONTAVIMO BENDROVĖ „MONTUOTOJAS“ PER 2017-UOSIUS DARBŲ APIMTIS IŠAUGINO 30 PROCENTŲ. „LIETUVOS METŲ GAMINIO 2017“ AUKSO MEDALĮ IR „SĖKMINGAI DIRBANČIOS ĮMONĖS“ VARDĄ PELNIUSI ĮMONĖ TOKIŲ ĮSPŪDINGŲ REZULTATŲ PASIEKĖ NE DRASTIŠKAI DIDINDAMA DARBUOTOJŲ SKAIČIŲ, O INVESTUODAMA Į DARBO NAŠUMĄ DIDINANČIAS PRIEMONES, Į DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMĄ.

16

SĖKMINGAI LIETUVOS DIRBANTI METŲ ĮMONĖ GAMINYS 2017

Bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras

17

Per pirmuosius metų ketvirčius bendrovė „Montuotojas“ į gamybą investavo apie 200 tūkst. eurų, o metų pabaigoje skirta dar apie 300 tūkst. eurų. Nors ir 2016 m. įmonės investicijos į gamybą buvo nemažos, tačiau situacija rinkoje, naujovės, kurios demonstruojamos pasaulinėse parodose, būtinybė atnaujinti kai kurią įrangą verčia keisti situaciją. Kai eina kalba apie našesnę, modernesnę įrangą, ypač suvirininkystės, metalo apdirbimo srityse, pasak bendrovės „Montuotojas“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Alfonso Jaro, diskusijų nekyla. Šios investicijos, bent jau iš dalies, sprendžia ir kvalifikuotų suvirintojų, kurių trūksta visoje šalyje, problemą, nes moderni įranga didina darbo našumą. Tačiau net ir modernizuojant gamybos priemones, ryškaus darbuotojų skaičius kitimo bendrovėje nėra: jau kurį laiką jis svyruoja tarp 780 ir 900, priklausomai nuo darbų apimčių. „Palyginus su 2016 metais, bendrovės darbų apimtys išaugo apie 30 procentų. Kadangi darbuotojų skaičiaus kitimas buvo nežymus, tai tokio augimo pasiekėme didindami darbo našumą, keldami darbuotojų kvalifikaciją ir modernizuodami turimas bei įgydami naujų gamybos priemonių“, – sako įmonės vadovas A. Jaras.

DARBAI ĮSIBĖGĖJO TIK METŲ VIDURYJE, BET REZULTATAI PRANOKO LŪKESČIUS „Mes norėtume planuoti savo veiklą, dirbti ritmingai, be viršvalandžių ar darbo naktimis – kaip ir kiekviena, manau, įmonė. Tačiau esame priversti taikytis prie rinkos, užsakovų, projektų finansavimo, Europos sąjungos fondų reikalavimų“, – dalijasi bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras, kalbėdamas apie tai, kiek reikia pastangų, kad įmonė veiktų sėkmingai.

Tokių stambių pramonės įmonių, kokia yra ir

bendrovė „Montuotojas“, veikla didele dalimi yra veikiama viešųjų, struktūrinių fondų lėšų srautų. Naujojo finansinio periodo ES paramos lėšos pradėtos naudoti tik 2017-ųjų metų antrą pusmetį. Tai reiškia, kad metų pabaiga įmonėms buvo labai įtempta. „Metų pabaigoje mums teko dirbti ne tik viršvalandžius, bet ir savaitgaliais, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras. – Tai ne tik mūsų įmonės problema – tokia situacija yra visame statybos sektoriuje.“ Pirmieji du metų ketvirčiai įmonei nebuvo patys geriausi. Tokią situaciją lėmė dviejų projektų sandūra, kuomet teko darbus perkėlinėti iš vieno objekto į kitą. Pabaigę įgyvendinti vieną iš didžiausių pagal apimtis projektų Būtingės naftos terminale, turėjo darbus pradėti „Klaipėdos naftoje“, tačiau dėl įstrigusio projektavimo, kuris tęsėsi keletą mėnesių, ištiko ilgoka neplanuota pertrauka, kuomet reikėjo perorganizuoti apie 200 darbuotojų veiklą. Nors įmonė darbavosi dar 108-iuose objektuose, tai buvo nemenkas iššūkis, nes kiti objektai – kur kas smulkesni ir juose jau dirbo numatytas darbuotojų skaičius.

Procesas įsibėgėjo balandį–gegužę. „Nepaisant sudėtingesnių pirmojo pusmečio situacijų, visų metų rezultatai geri, tad metai buvo sėkmingi. Tikslių skaičių dar neturime, bet manome, kad „Montuotojo“ statybos montavimo darbų apimtys pasiekė apie 30–31mln. eurų, o planuojamas pelnas – apie 1 mln. eurų“, – sakė A. Jaras.

Palyginus su 2016-aisiais, ekonominių rodiklių augimas 2017 m. buvo ženklus.

NORS TURĖJO MAŽIAU LAIKO – SUDĖTINGUS DARBUS ATLIKO LAIKU IR KOKYBIŠKAI Vienas iš bendrovės „Montuotojas“ projektų, įgyvendintų AB „Lifosa“, pelnė

„Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medalį. Veikiančioje gamykloje buvo įrengtas Kristalinio monoamonio fosfato gamybos cechas. Be bendrųjų statybos darbų, „Montuotojo“ specialistai pagamino ir sumontavo monoamonio fosfato cecho vamzdynus, amoniako išgarintuvą, azoto rūgšties ir demineralizuoto vandens talpas, sumontavo transporterį, technologinię įrangą ir sujungė į technologinę schemą.

Taip pat buvo sumontuota fasavimo įranga ir bunkeriai. Naujame gamybiniame ceche įrengta ES kokybės reikalavimus atitinkanti gamybinė linija, erdvi produkcijos fasavimo 18

SĖKMINGAI LIETUVOS DIRBANTI METŲ ĮMONĖ GAMINYS 2017

bei sandėliavimo patalpa. Bendrovės „Montuotojas“ specialistai patys pagamino ir sumontavo daugiau kaip 50 įvairių technologinių įrenginių, silosų, transporterių ir kitų konstrukcijų.

Pagrindiniai įrenginiai buvo atvežti iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, kitų vakarų šalių, o visą talpuminę aparatūrą pagamino bendrovės „Montuotojas“ montavimo firma Panevėžyje. Tad lietuvių gaminiai atsidūrė vienoje gretoje su Europos šalių produkcija.

Užsitęsus projektiniams darbams, mažiau laiko liko įrenginių montavimui, jų sujungimui į sistemą, elektros automatikos darbams. Tačiau

generaliniu rangovu pasirinkta „Montuotojo“ Panevėžio firma, kaip pastebėjo bendrovės „Lifosa“ techninės plėtros departamento direktorius Vytautas Kaupys, sugebėjo visus montavimo ir derinimo darbus atlikti laiku ir kokybiškai. „Vykdant tokio pobūdžio projektą, tenka priimti daugelį projektinių sprendimų, ieškoti ir rasti atsakymus į daugelį klausimų – ir vieniems, ir dirbant komandoje su užsakovais, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius A. Jaras. – Sujungti visus cecho įrenginius į vieną sistemą – tai nelygu siūlą įverti į adatą. Pagrindinius įrenginius tiekė

Europos gamintojai, tačiau norint juos sujungti į vientisą sistemą, reikia ne tik papildomų įrenginių, bet ir kompetencijų. Todėl mes didžiuojamės savo profesionaliai dirbančiais žmonėmis.“ Kaip pastebėjo užsakovai – bendrovės „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas, – 2016-aisiais „Montuotojo“ pastatytame Kristalinio monoamonio fosfato ceche produkcija pradėta gaminti laiku ir greitai pasiekė gamybinį pajėgumą. „Lifosai“ tai yra labai svarbu, nes produkcija eksportuojama į daugelį pasaulio šalių , o jos kokybė – viena iš geriausių pasaulyje. 19

Bendrovės „Jūrės medis“ komercijos direktorius Egidijus Pečkys

MEDINĖS „JŪRĖS MEDŽIO“ KONSTRUKCIJOS

ĮGALINO PANAUDOTI UNIKALŲ TILTO MONTAVIMO BŪDĄ 20

Bendrovė „Jūrės medis“ savo produkciją, klijuotos medienos konstrukcijas, pėsčiųjų ir dviračių tiltui tiekė Lenkijoje įgyvendinamam projektui – Lenkijoje per upę Sanas, tekančią Przemyśl mieste, statomam tiltui. „Tai buvo dvi pagrindinės medinės laikančiosios sijos, kurių kiekvienos ilgis siekia po 138 metrus ir papildomi ilginiai klijuotos medienos elementai, – sakė bendrovės „Jūrės medis“ komercijos direktorius Egidijus Pečkys, apibūdindamas į Lenkiją išvežtą produkciją.

– Pagrindinės sijos taip pat tarnauja ir kaip apsauginiai bortai, turėklai. Tiltas yra svarbus, išskirtinis objektas nacionalinėje rytinės Lenkijos dviračių trasoje „Greenvelo“.

Lietuvos bendrovė pėsčiųjų ir dviračių tiltui pateikė beveik 123 kubinius metrus klijuotos

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

BENDROVĖ „JŪRĖS MEDIS“ DALYVAVO LENKIJOJE ĮGYVENDINANT UNIKALŲ PROJEKTĄ – TILTUI PAGAMINO KLIJUOTOS MEDIENOS SIJAS, KURIŲ ILGIS SIEKĖ 138 METRUS. IŠSKIRTINIS TILTO MONTAVIMO BŪDAS IR PATS OBJEKTAS SULAUKĖ YPATINGO VIETINĖS ŽINIASKLAIDOS, SPECIALISTŲ IR VISUOMENĖS DĖMESIO. KLIJUOTOS MEDIENOS TECHNINIAI PARAMETRAI BUVO TARP ESMINIŲ FAKTORIŲ, LEIDUSIŲ PRITAIKYTI NETRADICINIUS SPRENDIMUS, TAD PROJEKTAS, KAIP PAŽYMI UAB „JŪRĖS MEDIS“ KOMERCIJOS DIREKTORIUS EGIDIJUS PEČKYS, YRA ĮSTABUS NE TIK BENDROVEI, BET IR VISAI PRAMONĖS ŠAKAI – KLIJUOTOS KONSTRUKCINĖS MEDIENOS PRODUKTŲ GAMYBAI.

medienos konstrukcijų. Atskirai transportuotų pagrindinių medinių elementų plotis buvo 240 mm, aukštis 1550 mm, o ilgis siekė 30 metrų. Sijos transportuotos segmentais, kurie į vientisą konstrukciją buvo surinkti jau objekte. Nemenku iššūkiu tapo tokio ilgio krovinio gabenimas: nepaisant padalinimo į atskirus elementus, jis vis tiek buvo triskart ilgesnis už įprastas puspriekabes. Dėl tam tikrų apribojimų Lenkijoje transportuojant didelių gabaritų krovinius ir siekiant išvengti intensyvaus eismo trikdymo važiuoti leista buvo tik tamsiu paros metu, sijų kelionė nuo gamyklos Jūrės kaime (Kazlų Rūdos sav.) iki objekto Przemysl mieste pietryčių Lenkijoje autotransporto priemonėmis užtruko tris paras.

Tilto konstrukciniai elementai pagaminti pagal EN14080 standarto reikalavimus – aukščiausios stiprumo klasės GL32c. Šiai stiprumo klasei užtikrinti naudota tik aukščiausios kokybės, stipruminiu būdu išrūšiuota eglės medienos žaliava, vertinant jos tankį, defektų kiekį ir pobūdį. „Konstrukciniai sprendimai šiuo atveju reikalavo išskirtinės žaliavos kokybės, kurią atitinka tik nedidelė dalis išrūšiuojamos medienos“, – pasakojo bendrovės komercijos vadovas. – Galima sakyti, kad, atrenkant medieną šio tilto pagrindinėms sijoms, teko išrūšiuoti keletą kartų daugiau lentų, negu įprastam užsakymui. Eglės žaliava konstrukcijai buvo pasirinkta vertinat jos spalvinį vientisumą ir mažesnį svorį, lyginant su pušies ar maumedžio mediena.

21

Konstrukcijų ilgaamžiškumą permainingo klimato sąlygomis užtikrina šiek tiek plonesnių nei įprasta medienos sluoksnių (lamelių) suklijavimas ir specialus paviršių padengimas. Gamykloje konstrukcijos buvo padengtos apsaugine medienos alyva, kuri nepaisant to, kad yra skaidri ir bespalvė, suteikia apsaugą nuo UV spindulių poveikio, taip sumažindama medienos spalvinius pakitimus naudojimo laikotarpiu. Tilto sijos pagal paskirtį turėtų tarnauti dešimtmečiais, o tinkamai eksploatuojant ir prižiūrint – dar ilgiau.

SĖKMĖS GARANTAS – MILIMETRINIS SUDĖTINIŲ ELEMENTŲ TIKSLUMAS Atrinkti tinkamos kokybės medieną – vienas iš pirmųjų žingsnių. Kituose etapuose svarbu ją profesionaliai apdirbti.

Tinkamai apdirbti medieną gali tik labai aukštos kvalifikacijos darbuotojai, dirbantys su modernia įranga, gamintojas, tiekdamas konstrukcinę klijuotą medieną, privalo turėti atitinkamus sertifikatus. „Tokiems gaminiams pagaminti reikia didžiulės patirties, kurią mes sukaupėme per visą įmonės gyvavimo laikotarpį, – bendrovėje „Jūrės medis“ klijuotos medienos konstrukcijos gaminamos nuo 1974 metų, – o įmonės ištakos siekia net 1909 metus. Mūsų gaminių kokybė yra patvirtinta Vokietijos Otto Graf

22

Instituto sertifikatu, – sakė bendrovės komercijos direktorius E. Pečkys. – Mūsų įmonės darbuotojų patikimai suklijuotos, preciziškai apdirbtos, sukomplektuotos ir paruoštos montavimui konstrukcijos, laikantis suderinto grafiko, buvo pristatytos į statybvietę Przemysl mieste, Lenkijoje.“ Kiekviena medinė 138 metrų ilgio sija, optimizuojant transportavimo ir montavimo procesus, projektavimo metu buvo padalinta į penkis atskirus trumpesnius elementus. Šie segmentai gamybos metu buvo apdirbti – suklijuoti, apipjauti, išskobti, sugręžti – milimetriniu tikslumu, o tai užtikrino sklandžią darbų eigą ir projektinių parametrų atitikimą vykdant sudėtingą montavimo procesą. Nuvežus medines sijas į objektą, tarpusavyje jos sujungtos panaudojant plienines detales, kurios buvo varžtais įtvirtintos sijų galuose išskobtose ertmėse, dėl to konstrukcija išlakė vientisą ir estetišką vaizdą.

Dėl didžiulių gaminių gabaritų patikrinti gamykloje, ar visi sudėtingų mazgų elementai faktiškai sutampa, galimybių nebuvo, todėl dirbta griežtai pagal brėžinį, pjūvius ir gręžimus atliekant milimetrų tikslumu, nes tik taip galima užtikrinti sklandžią montavimo eigą objekte.

Kaip sakė E. Pečkys, net ir patvirtintų

normatyviniuose dokumentuose, tad leidžiamų paklaidų, tolerancijos eliminavimas šiuo atveju buvo itin svarbus aspektas, kadangi, jungiant keletą atskirų elementų, leistinų nukrypimų suma galėjo sukelti rimtų keblumų. „Visada įdomu, kai pasitaiko galimybė dalyvauti išskirtiniuose projektuose, įveikti tam tikrus iššūkius tiek projektine, tiek gamybos prasme, kur reikalingas ypatingas tikslumas“, – sakė bendrovės komercijos direktorius E. Pečkys.

Klijuotos medienos konstrukcijos – kaip natūrali, ekologiška ir atsinaujinanti (regeneruojanti) statybinė medžiaga puikiai įsikomponavo į aplinkosauginį bei rekreacinį objekto kontekstą. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ specialiai saugomų teritorijų ribose vykdytam projektui buvo taikomi ypatingai griežti apribojimai. Tad nebuvo galima sumontuoti netgi laikinų atramų upės Sanas vagoje. Visos tilto laikančiosios statybinės konstrukcijos, tai yra 38 metrų aukščio plieno konstrukcijų pilonas arba atrama ir dvi 138 metrų ilgio klijuotos medienos sijos, pakabintos ant 24 vantų, iš pradžių buvo sumontuotos lygiagrečiai upės vagai ir tik tada pasuktos 90 laipsnių kampu. „Tai, kaip buvo montuojamas tiltas Lenkijoje, jau nekalbant apie generalinio

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

rangovo pritaikytas specialias technologijas, buvo įmanoma ir dėl itin palankaus pačios medienos svorio bei laikančiosios galios santykio, – pasakojo „Jūrės medžio“ komercijos direktorius E. Pečkys. – Pats sudėtingiausias etapas montavimo procese buvo jau surinktų138 metrų ilgio tilto konstrukcijų pasukimas 90 laipsnių kampu virš upės.“ Pasak specialisto, jeigu vietoje medžio sijų būtų pasirinktos gelžbetonio ar metalo konstrukcijos, tikriausiai būtų tekę projektuoti laikinas, o gal net ir nuolatines atramas upės vagoje arba reikšmingai koreguoti architektūrinius sumanymus.

Visų konstrukcijų montavimo procesas, sulaukęs ypatingo dėmesio, truko nepilną mėnesį, o pati pasukimo 90 laipsnių kampu operacija – šešias valandas.

KONSTRUKCIJOS ĮVERTINIMO SULAUKĖ IR LIETUVOJE „Mūsų įmonė buvo pakviesta prisijungti prie šio projekto, partneriams įvertinus „Jūrės medžio“ patirtį ir įgytas žinias, įgyvendinant medinių tiltų, viadukų gamybos ir statybos projektus Norvegijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse“, – pasakojo bendrovės komercijos direktorius E. Pečkys.

Konstrukcijos buvo pagamintos 2015 m. vasarą, o objektas oficialiai atidarytas 2015 m. spalio pabaigoje.

Per gana trumpą laikotarpį tiltas jau daugelį kartų buvo teigiamai įvertintas architektų, konstruktorių ir statybos inžinierių bendruomenėse, pelnė įvairių apdovanojimų, tarp jų – ir prestižiniame konkurse „Konkurs mostowy im.

Maksymiliana Wolffa“, dėl pritaikytų

novatoriškų techninių sprendimų, taip garsindamas ir Lietuvos statybos pramonės vardą bei stiprindamas prestižą kaimyninėse šalyse. „Lietuvos metų gaminio 2017“ konkurse, statybinių medžiagų pramonės grupėje, bendrovės „Jūrės medis“ gaminys – klijuotos medienos konstrukcijos pėsčiųjų ir dviračių tiltui Peremyšlyje (Przemyśl, Lenkija) buvo įvertintas aukso medaliu. „Jūrės medis“ yra didžiausias ir giliausias tradicijas turintis klijuotos medienos konstrukcijų gamintojas Baltijos šalyse. Lietuvoje ir artimiausiose rinkose tik „Jūrės medis“ geba pagaminti, suklijuoti gaminius iki 40 metrų ilgio. Bendrovė apie 85 proc. savo produkcijos eksportuoja į Vokietiją, Lenkiją, Norvegiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Portugaliją, Latviją, Ukrainą, Rusiją, Pietų Korėją, Japoniją bei kitas šalis. 

23

IŠSKIRTINĮ PROJEKTĄ „AVONA“

ĮGYVENDINO SUDĖTINGOMIS STATYBOS SĄLYGOMIS

Daugiau nei 7 700 kv. m ploto VDU daugiafunkcinio mokslo ir studijų centro statyba atsiėjo 8,4 mln. eurų. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras Kaune pastatytas rengiant „Pasaulio lietuvių universiteto“ koncepciją. Būtent žalioji koncepcija tapo koziriu prieš kelerius metus surengtame pastato architektūros idėjų konkurse. VDU daugiafunkcis mokslo ir studijų centras išskiria šviesa ir erdvės pojūčiu. „Tai iš tiesų buvo sudėtinga statyba, nes dirbti teko labai mažame plote – sklypo plotas viso labo buvo tik 3 095 kv. metrai, – sako bendrovės „Avona“ generalinis direktorius Česlovas Zabarauskas. – Šalia pastato vietos užteko tik vienam kranui, o kitą teko sumontuoti pastato viduje. Net medžiagų 24

neturėjome kur sandėliuoti, praktiškai – visa reikėjo montuoti „nuo rato“, net armatūros neturėjome kur susikrauti.“ Pastato, turinčio šešis antžeminius ir du požeminius aukštus, konstrukcijos taip pat buvo sudėtingos.

Centrinė pastato šerdis – biblioteka. Pastate yra dvi Didžiosios amfiteatrinės salės (po 160 ir 180 vietų), modernios auditorijos ir darbo

vietos, poilsiui ir bendravimui skirti kambariai.

Vestibiuliai ir holai pritaikyti taip, kad juose galėtų būti demonstruojamos parodos, o nuo terasų būtų galima grožėtis atsiveriančia Kauno panorama.

Esminis elementas – vidinė jungiančioji erdvė, sodas; o formuojant kieto užstatymo tūrį, sodas tarp V. Putvinskio g. ir saugomo sodo kvartalo uždengtas ketvirto aukšto lygyje.

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

KAUNE, TARPUKARINĖJE V. PUTVINSKIO GATVĖJE, 2016 M. SPALĮ BUVO ATIDARYTAS NAUJAS MODERNUS VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO (VDU) DAUGIAFUNKCIS MOKSLO IR STUDIJŲ CENTRAS. NAUJAS CENTRAS BUVO STATOMAS DVEJUS METUS. ARCHITEKTĖS G. JANULYTĖS-BERNOTIENĖS KOLEKTYVO SUPROJEKTUOTĄ PASTATĄ, IŠSISKIRIANTĮ ŽALIĄJA KONCEPCIJA, PASTATĖ BENDROVĖ „AVONA“.

Sodas-skaitykla iš vienos pusės įrėmintas šviesaus tinko plokštumomis, dengtomis mozaikinio betono elementais, iš kitos pusės – aukštesni kabinetų tūriai su langai–siena– langai–siena fasadais. Kvartalo viduje pastatas keičiasi: tūriai žemėja terasomis, apdaila pereina į titano cinką, o augalai iš sodo tęsia gyvenimą ant stogų. Viduje erdvė krenta tai žemyn, tai kyla aukštyn, tam pasitelkus tiltelius ir stiklą.

Toks pastato ritmas buvo dar vienas iššūkis rangovams. Sudėtingu tapo ne tik perdangos armavimas, bet ir langų montavimas, kur kiekvienas tarpulangis buvo rengiamas kaip kolona. Tam reikėjo didelių darbo sąnaudų.

Langai buvo montuojami „ištraukti“ lygiai su fasadu. Toks buvo architektų sumanymas, kuriam įgyvendinti ir sumontuoti langus, kad jie būtų sandarūs, reikėjo papildomų sprendimų, detalių. Įrenginėjant žalius stogus, teko taip pat nemenkų iššūkių – nevienodi paviršių aukščiai, hidroizoliavimas, daug skardinimo darbų, taip pat ir dalies fasado.

Kaip pastebėjo bendrovės „Avona“ generalinis direktorius Č. Zabarauskas, sudėtingus darbus mažame plote taip pat reikėjo atlikti ir per trumpą terminą. „Kiekvienas naujas pastatas yra kitoks – taip mes įgyjame vis naujų patirčių ir jas kaupiame“, – sako „Avonos“ generalinis direktorius Č. Zabarauskas, kurio vadovaujama bendrovė už VDU daugiafunkcio mokslo ir studijų centro statybą pelnė „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medalį.

Objekto konstruktoriai – Audrius Ražaitis ir Gediminas Ramonas („Ribinis būvis“).  25

26

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

ČIUŽINIO UŽVALKALAS LONOFIBRE™ TRADICIJŲ, PAVELDO IR TECHNOLOGIJŲ PERGALĖ BENDROVĖS LONAS ČIUŽINIO UŽVALKALAS LONOFIBRE™ KONKURSE „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017“ BUVO APDOVANOTAS AUKSO MEDALIU – BALDŲ PRAMONĖS GRUPĖJE. 2017 METAIS ĮMONĖ LONAS ATNAUJINO KLIENTŲ ĮVERTINTUS BEI PAMĖGTUS ČIUŽINIUS IR JŲ UŽVALKALĄ. TAIP GIMĖ NAUJOJI – TRISPALVĖ KOLEKCIJA. METŲ GAMINIO APDOVANOJIMĄ LAIMĖJUSI INOVACIJA YRA NAUJASIS LONO VEIDAS. GRĮŽIMAS PRIE PROTĖVIŲ PATIKRINTŲ VERTYBIŲ LONUI kuriant trispalvę čiužinių kolekciją ir jų audinį, grįžta prie protėvių patikrintų tiesų ir vertybių. Ieškodami sprendimų, LONO meistrai galvojo apie žmones, norinčius gyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, LONO direktorius Domas Jakutis, LPK prezidentas Robertas Dargis

sveikoje ir stilingoje aplinkoje. Buvo ieškoma pusiausvyros tarp naujausių technologijų teikiamų galimybių ir pagarbos tradicijai bei lietuviškam kultūriniam paveldui. Būtent todėl atnaujintoje kolekcijoje ir čiužinio užvalkale LONOFIBRE™ atsirado linas. Tai vienas iš retų atveju, kai gamintojai atsižvelgia į protėvių kurtus ir puoselėtus audinius bei raštus, perduotus iš kartos į kartą.

LONOFIBRE™ – AUDINYS, SUJUNGIANTIS ŠIUOLAIKIŠKUMĄ, TRADICIJAS IR KOMFORTĄ Inspiruotas tautos tradicijų ir paveldo, unikalios sudėties LONO meistrų sukurtas čiužinio užvalkalas LONOFIBRE™ siuvamas iš trikotažinio audinio, kurio sudėtyje yra natūralaus lino pluošto, todėl jis įgavo natūralių gamtinių spalvų ir tekstūrų. Be to, audinys yra daigstytas vieno centimetro storio viskoelastine medžiaga MEMOSPACE™, kuri audiniui suteikia ypatingą purumą ir malonų pirmo prisilietimo pojūtį.

Linijų išdėstymas bei tarpai tarp jų audinyje buvo atkurti, remiantis XX a. pirmosios pusės „šieniko“ užvalkalo pavyzdžiais, rastais

Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose.

Paprastas horizontalių linijų ritmas nutiesė menamas sąsajas su jau istorija tapusiais skersadryžiais audiniais, kadaise plačiai naudotais senoviniams lietuviškiems čiužiniams („šienikams“) siūti.

LONOFIBRE™ – tai čiužinio užvalkalas, pasižymintis ilgaamžiškumu bei antibakterinėmis savybėmis, kurios padeda išlaikyti čiužinio higieną ir drėgmės lygį.

Audinys visada suteiks malonų gaivumo jausmą, nes jį galima daug kartų skalbti ir vėdinti. Šis jaukus čiužinio rūbas gali būti pritaikytas bet kuriam čiužiniui.

Naujasis LONO veidas yra dizainerės Rasos Balaišės kūrinys. Pagrindinis jos tikslas, dirbant prie šios medžiagos, buvo suteikti LONO čiužiniams kuo daugiau natūralumo, išskirtinio stiliaus ir savito charakterio.

LONAS – šeimos vertybėmis ir tradicijomis paremta lietuviška įmonė. Įmonė įkurta 1993 metais ir daugiau nei 20 metų puoselėja geriausias čiužinių gamybos tradicijas bei kuria inovacijas didesniam komfortui ir sveikesniam gyvenimui.

27

ATEITIES PROJEKTAS –

PIRMASIS LIETUVOJE

++ KLASĖS

A

PASTATAS –

ĮVERTINTAS AUKSO MEDALIU

„Lietuvos metų gaminio 2017“ konkurse Panaros kaime (Varėnos r.) įgyvendintas pirmojo Lietuvoje A++ klasės namo statybos projektas įvertintas aukso medaliu. „Panaroje mūsų pastatytas pirmasis Lietuvoje A++ klasės namas – tai energiškai efektyvios statybos tęsinys, kurio pradžia buvo 2009 m. Panaroje pastatyta koplyčia ir 2012 m. pastatytas pasyvus A+ klasės namas – pirmasis Lietuvoje sertifikuotas pasyvus namas. Jį sertifikavo Vokietijos pasyviųjų namų institutas „Passivhaus Institut“, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas.

ENERGIJOS SĄNAUDOS VIRŠIJA LŪKESČIUS A++ pastatas naudojamas nuo 2016 m. spalio pabaigos. Pagal pastato energinio 28

naudingumo sertifikato duomenis, šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti yra 3,54 kWh/kv. m per metus. Pasak bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinio direktoriaus A. Ragucko, monitoringo duomenys leidžia teigti, kad mokestis už pastato energijos sąnaudas neviršys vieno euro/kv. m per metus, o faktinės energijos sąnaudos yra mažesnės už apskaičiuotas teoriškai. „Visų Panaros pilnų namų bendruomenės pastatų statybos metu pasiekti rezultatai parodė, kad pirmojo Lietuvoje A++ energinio naudingumo klasės reabilitacijos centro pastato įvertinimas pasiektas neatsitiktinai. Tai buvo nuoseklaus ir kryptingo tiek užsakovo – žinančio savo tikslus, tiek rangovo – kvalifikuoto ir nuoširdaus darbo rezultatas“, – sako A. Raguckas.

MODERNUS PROJEKTAS PRISTATYTAS TARPTAUTINEI BENDRUOMENEI Norint gauti A++ energinio naudingumo sertifikatą, pastate ne mažiau kaip 50 proc. visos energijos turi būti naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Panaros kompleksui elektros energiją gamina 90 kW galios saulės elektrinė, A++ pastatą šildo geoterminiai šilumos siurbliai, išorės atitvaros užtikrina, kad pastatas būtų šiltas ir sandarus, o efektyvų vėdinimą užtikrina rekuperacinė sistema. Visos šildymo-vėdinimo sistemos valdomos automatiškai.

Kad pastatas atitiktų aukščiausią energinio naudingumo klasę, būtų itin sandarus ir turėtų ypač didelę šiluminę varžą, ypatingas dėmesys skirtas langų ir durų angokraščių, pamatų ir sienų, sienų ir stogo, pastato išorinių ir vidinių kampų sandarumui bei šių mazgų

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

STATYTI BEVEIK NULINĖS ENERGIJOS NAMUS BUS PRIVALU DAR TIK PO TREJŲ METŲ: NUO 2021 M. SAUSIO TURI ĮSIGALIOTI REIKALAVIMAS STATYTI PASTATUS, KURIŲ ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖ TURĖS BŪTI NE ŽEMESNĖ KAIP A++. TODĖL PANAROJE BENDROVĖS „DZŪKIJOS STATYBA“ ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS GALI BŪTI VADINAMAS ATEITIES PROJEKTU.

Bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas

techniniams sprendimams. Atlikus testą, nustatytas sandarumo koeficientas buvo 0,46 (reikalaujama 0,6), todėl pastatas visiškai tenkina A++ klasės energinio naudingumo reikalavimus. „Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad įgyvendintas projektas naudingas užsakovui ir reprezentuoja Lietuvą pasaulyje, kurdamas modernios valstybės įvaizdį, – sako A. Raguckas. – Pilnų namų bendruomenės kompleksas 2017-aisiais buvo pristatytas Kazachstano sostinėje Astanoje vykusioje ateities energijos parodoje „EXPO 2017“. Stendas buvo tarp pasaulio gerosios praktikos, naudojant atsinaujinančią energiją, pavyzdžių ir pateko į finalą. Tai didelis Lietuvos projekto įvertinimas, nes projektus parodoje, skirtoje ateities energijai, pristatė net 115 šalių ir 22 tarptautinės organizacijos.“

PASTATO KONSTRUKTYVUI – KRUOPŠČIAI ATRINKTOS MEDŽIAGOS IR SPRENDINIAI Naujasis A++ pastatas, kurio naudingas plotas – 749 kv. m, yra vieno aukšto su mansarda ir rūsiu: rūsyje – pagalbinės patalpos, skalbykla ir šilumos ruošimo patalpa; pirmam aukšte – valgykla su virtuve; mansardiniame aukšte – gyvenamosios patalpos.

Pastato rūsio sienos išlietos iš monolitinio gelžbetonio, apšiltintos polistireninio putlpasčio plokštėmis. Atitvarų, kurios ribojasi su gruntu, šilumos perdavimo koeficientas U<0,12W/kv. m K. Dalis rūsio perdangos yra iš surenkamo gelžbetonio, dalis – monolitinio gelžbetonio, o pirmojo aukšto perdanga – iš monolitinio gelžbetonio.

Pastato sienoms mūryti parinkti mineralizuoto medžio ir cemento blokeliai su termoizoliacinės medžiagos užpildu.

Tokia pastato laikančiųjų sienų konstrukcija pasirinkta dėl labai gerų šiluminių blokelių savybių. Kita blokelių, juos sumūrijus į sieną, pusė užpildyta monolitiniu betonu. Tokia laikančios sienos konstrukcija pasižymi labai geromis šiluminėmis ir sandarumo savybėmis.

Siekiant A++ energinio naudingumo išorės atitvaroms keliamų reikalavimų – šilumos perdavimo koeficientas U<0,11W/kv. m K – sienos iš išorės apšiltintos mineraline vata, kurią dengia laminuota vėjo izoliacinė plokštė.

Išlaikant pastatų komplekso architektūrinį vientisumą ir paisant Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimų, pastato išorės apdailai pasirinktos maumedžio dailylentės.

Patalpų vidaus pertvaros sumūrytos iš blokelių. Mansardinio aukšto medinių konstrukcijų denginys apšiltintos net pusės metro storio mineralinės vatos sluoksniu, taip 29

pat panaudotos ir vėjo izoliacinės plokštės, stogo šilumos perdavimo koeficientas U<0,09W/kv. m K. YPATINGĄ DĖMESĮ SKYRĖ LANGAMS IR DURIMS Derinantis prie aplinkos, pastatas uždengtas maumedžio gontų stogu, tai yra natūralia danga, kuri geba taip prisitaikyti prie atmosferos pokyčių, jog be jokios priežiūros tarnauja šimtmečius. „Ypatingą dėmesį skyrėme langams ir durims, nes per šias konstrukcijas netenkama bene daugiausia šilumos energijos, – pasakojo bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius A. Raguckas. – Tačiau Pilnų namų bendruomenės pastate sumontuotų langų šilumos izoliavimo savybės yra aukštų rodiklių. Langų šilumos perdavimo koeficientas U=0,8 W/kv. m K.“ Pastate sumontuoti vokiško šešių kamerų, 83 mm pločio plastikinio bešvinio profilio plastikiniai langai. Papildoma sandarinimo tarpinė užtikrina ypatingai gerą šilumos ir garso izoliaciją, o ilgaamžiai vokiški varstymo mechanizmai iš nerūdijančio plieno, dengto cinku ir aliuminiu, – ilgalaikę eksploataciją. Stiklo paketai šiuose languose sukomplektuoti iš trijų stiklų, iš kurių du – selektyviniai, t. y. dengti specialia metalo oksidų danga.

Pastate sumontuotos Lietuvos gamintojo lauko durys, skirtos pasyviems namams, kurių šilumos perdavimo koeficientas U=0,58 W/kv. m K. Durų karkasui parinkta klijuota mediena, stabilizuojanti fanera ir 0,2 mm stabilizuojantis aliuminio lakštas, durų išorę dengia drėgmei atspari HDF 6 mm plokštė. Durų vidus užpildytas 100 mm putų poliuretanu.

30

ŠILDYMUI PANAUDOJO GEOTERMIJĄ „Šilumos sutaupyti padėjo ir kokybiška rekuperacinė sistema, kurios rekuperatorių naudingumo koeficientas – ne mažesnis kaip 0,9. Tokia vėdinimo įranga užtikrina švaraus oro cirkuliavimą pagal kiekvienos konkrečios patalpos poreikius ir maksimaliai sumažina pelėsio atsiradimo riziką. Žinoma, taip pat leidžia ženkliai sumažinti šildymo išlaidas“, – sako A. Raguckas.

Pastatui šildyti naudojama geoterminė šildymo sistema. Šiluma geoterminiais šilumos siurbliais tiekiama iš trijų 100 metrų gylio gręžinių, taip surenkant sukauptą žemėje saulės energiją ir ją panaudojant pastato šildymui. Pastate įrengtas grindinis šildymas.

Kadangi tai yra gydomosios paskirties pastatas, jis yra pritaikytas žmonėms su negalia – įrengti pandusai, specialiai pritaikytos sanitarinės patalpos.

DALYVAUJA MODERNIUOSE IR RENOVACIJOS PROJEKTUOSE Jau 45-erius metus rinkoje veikianti „Dzūkijos statyba“, siekdama užtikrinti vykdomų statybos darbų kokybę ir neigiamo poveikio aplinkai valdymą, nuolat tobulina veiklos procesus, statybos technologijas, diegia saugias ir ekologijos požiūriu pažangias technines naujoves bei darbo metodus. Įgyvendindama aplinkos apsaugos politiką bendrovė imasi aplinkosauginiu požiūriu reikšmingų, energiškai efektyvių ir inovatyvių projektų. „Vienas iš tokių – 2015 m. kartu su projekto partneriu, olandų įmone, įgyvendintas „Alytaus regiono atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo su energijos gamyba ir virtuvės atliekų biologinio apdorojimo įrenginių projektavimas, tiekimas ir statyba, Tankiškių k., Alytaus r. sav.“ projektas. Šiame objekte pastatėme

pirmuosius šalyje komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įrenginius, mažinančius atliekų kiekį regiono sąvartyne, o tuo pat metu – ir aplinkos taršą. Biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo metu išgautos dujos deginamos. Šio proceso metu pagaminama elektros energija, kurios ne tik visiškai užtenka minėtų įrenginių poreikiams užtikrinti, bet dalis elektros energijos atiduodama į skirstomąjį tinklą“, – dalijasi bendrovės „Dzūkijos statyba“ vadovas.

Bendrovė taip pat sėkmingai šiltina bei renovuoja statinius, naudoja pažangias technologijas, efektyviai mažinančias šilumos energijos suvartojimą, gerindama pastatų vidaus komfortą ir architektūrinę išraišką. 2015 m. bendrovė pelnė profesinio meistriškumo apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2015“ už įgyvendintus pastatų modernizavimo projektus Druskininkuose ir Alytuje. Visi modernizuoti statiniai atitiko investiciniuose projektuose numatytą reikalavimą sutaupyti ne mažiau nei 40 proc. šilumos energijos sunaudojimo.

Reikšmingą atliktų darbų dalį bendrovės sąraše užima ir nuotekų valyklų statyba. Bendrovė kartu su partneriais iš Vokietijos statė Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno nuotekų valyklų dumblo apdorojimo įrenginius. „Nuotekų valyklose, naudojant sudėtingą slenkančių klojinių sistemą ir nepertraukiamą betonavimą, buvo pastatyti technologiškai ir vizualiai įspūdingi įrenginiai. Tokią betonavimo technologiją po Nepriklausomybės atgavimo panaudojome pirmieji Lietuvoje.

Bendrovė įgyvendintų projektų rezultatais prisidėjo prie regioninių aplinkos apsaugos problemų sprendimo“, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius A. Raguckas.

31

ĮRENGĖ LIETUVOJE IKI 5 METRŲ ĮGILINTĄ

ANALOGŲ NETURINČIĄ ŽIEDINĘ SANKRYŽĄ

BENDROVIŲ „ALKESTA“ IR „KELPROJEKTAS“ DVIEJŲ LYGIŲ SANKRYŽOS SU GELEŽINKELIU MARIJAMPOLĖJE, GEDIMINO GATVĖJE, REKONSTRAVIMAS Į AUKŠTESNĮ LYGĮ PAKYLĖJO SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪROS OBJEKTŲ PROJEKTAVIMĄ IR STATYBĄ. VISI PROJEKTINIAI SPRENDINIAI BUVO RUOŠTI ĮVERTINUS YPATINGAI SUDĖTINGAS INŽINERINES, GEOLOGINES IR HIDROGEOLOGINES SĄLYGAS. IŠSPRENDĖ PROBLEMĄ, SUKURDAMI VIENTISĄ TRANSPORTO MAZGĄ Projekto vykdytojams iššūkiu tapo magistralinis kelias A16 Vilnius–Prienai– Marijampolė, kuris Marijampolėje pereina į miesto gatvę. Ši, Gedimino gatvė, eina per pramoninį rajoną ir individualių gyvenamųjų namų kvartalus, užtikrindama jungtį su miesto centru. Gatve važinėja ne tik tranzitinis transportas, bet ir priemiesčių bei Marijampolės gyventojai. Be visa ko – šioje gatvės atkarpoje buvo ir geležinkelio pervaža.

Projekto vykdytojams buvo suformuluotas uždavinys Gedimino gatvės sankryžą rekonstruoti, ją suderinant su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu ir su „Rail Baltica“ geležinkelio viaduko (24+370 km) projektu. Įgyvendinus abu projektus (Gedimino gatvės sankryžos bei „Rail Baltica“ geležinkelio 32

viaduko 24+370 km), Gedimino gatvės sankryžos transporto mazgas veikia kaip vientisa sistema, kurioje automobilių, pėsčiųjų ir traukinių eismas kertasi skirtinguose lygiuose. Šiam dviejų bendrovių – „Alkesta“ (generalinis rangovas) ir „Kelprojektas“ (subrangovas) – projektui Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertai skyrė „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medalį.

Objekto architektas – Mantas Mickevičius, konstruktoriai – Vaidas Mickevičius ir Mindaugas Paknys.

TEKO IEŠKOTI SPRENDIMŲ, KAIP ĮVEIKTI AUKŠTUS GRUNTINIUS VANDENIS Projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2014 m. rugsėjo mėn. (projektavimo darbų pradžia), Gedimino g. sankryža atidaryta

2016 m. gegužę. Kaip pažymėjo projekto rangovai, šis projektas buvo išskirtinis dėl ypatingai sudėtingų inžinerinių, geologinių ir hidrogeologinių sąlygų, kurias lėmė aukštas gruntinio vandens lygis (0,5–1,5 m gylyje) ir 15–18 m gylyje slūgsantis spūdinis vanduo. „Daugiausiai rūpesčių kėlė spūdiniai vandenys, todėl buvo nuspręsta aukščiau spūdinio vandens sluoksnio įrengti polius su išplatintu padu, kad nebūtų pradurtas gruntas“, – sakė Genius Boruta, bendrovės „Kelprojektas“ projekto vadovas.

Buvo prognozuojama, kad ir statybos, ir eksploatacijos metu gruntinis vanduo gali pritekėti į iškasas, buvo vertinama ir reali grėsmė, kad spūdiniai vandenys prasiverš pro iškasos dugne likusį gruntą ar šalia atraminių sienelių polių. Todėl projektuotojai pasiūlė įrengti vertikalų drenažą ir siurblinę, vandenį

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

Užs. Nr. 17-83

Bendrovės „Alkesta“ projektų vadovas Vilius Matulevičius

pakeliant ir nuvedant į lietaus surinkimo sistemą. „Siekdami įsitikinti, kad sprendimas dėl spūdinio vandens teisingas, pirmiausia bandomąjį gręžinį išgręžėme ne darbų zonoje, o šalia. Reikėjo įsitikinti, kad gruntas pakankamai stiprus, stabilus, kad poliaus padas jo nepradurs. Tik atlikę bandymą pradėjome polius įrenginėti darbų zonoje“, – sakė generalinio rangovo, bendrovės „Alkesta“ projektų vadovas Vilius Matulevičius.

Polių padus įrenginėjo specialiai apmokyti bendrovės „Vilniaus rentinys“ specialistai, kurie metro skersmens gręžiniu leidosi į 10 metrų gylį ir rankiniu būdu įrenginėjo iki 2 metrų pločio išplatinimus – polių padus.

Spūdinio vandens pavyko išvengti, o prasiveržęs gruntinis buvo suvaldytas

drenažais. Įrengtos ir papildomos saugos priemonės. Jeigu naujai įrengtoje sankryžoje įvyktų avarija, dėl kurios nutrūktų elektros tiekimas, todėl nebeveiktų siurblinė ir gruntinio vandens nebepavyktų pakelti vertikaliu drenažu, pastatytas elektros generatorius. Taip pat 13 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus įrengtos dvi talpos po 96 kub. m, kad, nutrūkus elektros tiekimui ir nesuveikus generatoriui, vanduo tam tikrą laiką turėtų kur kauptis, nekeldamas grėsmės.

ATRAMINĖS SIENOS SUTVIRTINTOS GRUNTINIAIS INKARAIS, PARAMSTYTOS GELŽBETONINIAIS „SPYRIAIS“ Dar vienas iššūkis, kurį turėjo įveikti projektuotojai ir statybininkai, – reikėjo pasiūlyti ir įgyvendinti sprendinius, kurie

Bendrovės „Kelprojektas“ projekto vadovas Genius Boruta

leistų darbus vykdyti be žalos arti objekto stovintiems gyvenamiesiems namams, apsaugant juos nuo galimų deformacijų. „Objektas yra miesto teritorijoje, darbai vyko keli metrai nuo žemės paviršiaus, kur stovi gyvenamieji namai, tad nuolat reikėjo stebėti situaciją“, – vardino rangovų patiriamas įtampas bendrovės „Alkesta“ projektų vadovas V. Matulevičius.

Viena iš saugumo priemonių, kuri taip pat padėjo mažinti ir triukšmą, buvo pasirinkta – atraminės gembinės sienos, vietomis įtvirtintos gruntiniais inkarais. Sienų konstrukciją sudaro gręžtiniai 600 mm ir 880 mm skersmens poliai, kurių „žingsnis“ žemesnėse sienose išretintas, o tarpai tarp polių užsandarinti srautinėmis injekcijomis. Patys poliai armuoti armatūriniais karkasais, polių viršus sujungtas monolitinio betono rostverku.

33

Kur buvo galimybė, tai yra vengiant gręžti po namais, atraminės sienos buvo sustiprintos gruntiniais inkarais, įrengtais slėginio injektavimo būdu. Kitose vietose atraminės sienos buvo paramstytos surenkamojo gelžbetonio sijomis arba „spyriais“. Sienų apdaila įrengta iš surenkamojo gelžbetonio plokščių.

Kaip pastebėjo „Alkestos“ atstovas, retas atvejis, kad įrenginėjant atramines sienas būtų naudojami net keli stiprinimo metodai. Tačiau kaip tik tokie sprendimai leido žiedinę sankryžą pastatyti žemiau esamo važiuojamosios dalies lygio, o privažiavimą prie gyvenamųjų namų bei pėsčiųjų eismą palikti buvusiame lygyje.

Žiedinė sankryža įgilinta nuo 4 iki 5 metrų ir tai yra vienintelė tokia žiedinė sankryža Lietuvoje.

34

AUTOMOBILIAI, TRAUKINIAI IR PĖSTIEJI JUDA SAUGIAI ATSKIRTI Rekonstravus sankryžą, padidėjo eismo saugumas: žiedinė sankryža įrengta žemiau esamo važiuojamosios dalies lygio; panaudojus atramines sienas, privažiavimą prie gyvenamųjų namų bei pėsčiųjų eismą galima buvo palikti buvusiame lygyje, o traukiniai važiuoja geležinkelio viaduku, įrengtu virš automobilių kelio. Tokiu būdu, automobilių ir traukinių eismas bei pėsčiųjų judėjimo vietos yra atskirtos, taip eismui suteikiant daugiau saugumo.

Objekto rangovai pažymėjo, kad

2016 m. Gedimino g. sankryžos rekonstravimo projektas buvo pripažintas „Geriausia viešąja erdve“ Lietuvos architektų sąjungos organizuotoje parodoje- konkurse „Architektūra: Kaunas 2016“.

Marijampolėje rekonstruojant dviejų lygių sankryžą su geležinkeliu, ypatingas dėmesys buvo skirtas aplinkosauginių priemonių diegimui. Sankryžos iškasos prieigose, saugant gyventojus nuo transporto triukšmo, įrengtos triukšmą mažinančios užtvaros, kurioms panaudoti medžio drožlių betono „Durisol“ blokeliai, gelžbetonine plokšte juos sujungiant į segmentus. „Siekiant lengvesnių konstrukcijų, tunelinio viaduko statybos metu naudojome polistireno gaminius. Tokia praktika Lietuvoje nėra plačiai paplitusi“, – pasakojo V. Matulevičius, kalbėdamas apie objekte taikytus retesnius

Šis projektas tiesiogiai susijęs su „Rail Baltica“ geležinkelio viaduko 24+370 km projektu.

Įgyvendinus abu projektus, Gedimino gatvės sankryžos transporto mazgas veikia kaip vientisa sistema, skirta tam, kad automobilių transporto, pėsčiųjų ir traukinių eismas kirstųsi skirtinguose lygiuose

Įgyvendintas projektas pagerino eismo sąlygas ir eismo saugumo lygį šiame kelio ruože bei sumažino transporto priemonių keliamą neigiamą poveikį aplinkai

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017 sprendinius. Generalinio rangovo atstovas pasidžiaugė projektuotojų sprendiniais, kurie naujai rekonstruotą sankryžą be jokio vizualinio šoko įkomponavo į miestą.

V. Matulevičiaus žodžiais, įspūdis toks, tarsi ji „šimtą metų yra šioje vietoje“. Tam talkino ir parinktos priemonės: turėklams pasirinktas ilgaamžis plienas „Corten“, pėsčiųjų viadukų apdailai panaudota mediena ir kt.

DARBUS DERINO PRIE JAU ĮGYVENDINTO PROJEKTO Ir projektuotojams, ir statybininkams teko derintis prie „Rail Baltica“ projekto, prie kurio reikėjo sklandžiai prijungti dviejų lygių sankryžą.

„Vienas projektas jau buvo įgyvendintas, mums savo projektą teko įgyvendinti tuose pačiuose gyliuose, įvertinant tai, kas jau padaryta, įrengta“, – sakė bendrovės „Alkesta“ projektų vadovas V. Matulevičius. Kai „Alkesta“ pradėjo savo darbus, jau buvo pastatytas geležinkelio viadukas, iškasta duobė ir po viaduku paklota 20–30 metrų kelio. Bendrovės specialistams reikėjo iš naujo vykdyti kasimo darbus ir imtis papildomų priemonių, kad nenukentėtų jau įrengto „Rail Baltica“ viaduko konstrukcijos.

Ir „Kelprojekto“ projekto vadovas G. Boruta, ir „Alkestos“ projektų vadovas V. Matulevičius pripažįsta, kad tai buvo pats sudėtingiausias per jų darbo karjerą objektas.

Rengiant projektą, atsižvelgta ne tik į eismo saugumo, eismo sąlygų pagerinimą ir užtikrinimą, bet ir į parinktų projektinių sprendinių draugiškumą aplinkai: Apsauga nuo triukšmo – sankryžos prieigose, saugant gyventojus nuo transporto triukšmo, įrengtos triukšmą mažinančios užtvaros.

Taršos mažinimas – organizuojant transporto eismą žiedinės sankryžos principu, išvengiama transporto priemonių būriavimosi ir aplinkos teršimo išmetamosiomis dujomis

Įgyvendinus šį projektą, prisidėta prie tinkamo ir sėkmingo „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo

„Iššūkis buvo ir dėl trumpo laiko – projektavimui turėjome apie pusmetį. Kad spėtume laiku, su projektu dirbo apie 12 „Kelprojekto“ specialistų“, – sakė bendrovės „Kelprojektas“ projekto vadovas G. Boruta. „Alkestos“ projektų vadovas V. Matulevičius pastebėjo, kad ne taip paprasta buvo suvaldyti ir visą projektą, nebuvo kada atsipalaiduoti: nuolat būdavo peržiūrimi ir, reikalui esant, koreguojami planai. Vienu metu mažame plote dirbo apie 200 žmonių. „Lietuvoje nėra daug tokių įdomių statinių, tad jau dabar ilgiuosi iššūkių“, – sakė generalinio rangovo, bendrovės „Alkesta“ projektų vadovas V. Matulevičius. 

Rekonstruoti privažiavimai prie gyvenamųjų namų ir rekonstruotos viešosios erdvės pagerino aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę

Užs. Nr. 17-84

Bendrovei šis projektas buvo iššūkis – nauji dirvonai mums visuomet įdomūs.

O jeigu kalbant konkrečiau, tai iššūkių iš tiesų turėjome nemažai visi – ir mes, kaip generaliniai rangovai, ir Marijampolės savivaldybės administracija, kaip užsakovas. Užsakovas neturėjo išankstinės tokio projekto vykdymo, administravimo patirties. Tačiau su savo iššūkiais marijampoliečiai puikiai susitvarkė. Turėčiau pastebėti, kad sėkmę lėmė noras susikalbėti ir įgyvendinti projektą – tiek iš mūsų, rangovų pusės, tiek iš užsakovų, Marijampolės savivaldybės administracijos pusės. Mūsų inžinieriams tai taip pat buvo iššūkis, kad ir dėl sudėtingų geologinių sąlygų. Tačiau mes visa įveikėme sėkmingai – rezultatas puikus. Iš kitos pusės – džiaugiamės nestandartinėmis sąlygomis, nes jaunam mūsų inžineriniam personalui tai buvo iššūkis, kuris privertė atsikratyti kūrybiškumą slopinančios rutinos. Naujovės, iššūkiai mobilizuoja, tampa į priekį stumiančiu varikliu. Vykdant projektą, generalinis rangovas, projektuotojai („Kelprojektas“) ir subrangovai, tai yra bendrovės „Vilniaus rentinys“ ir „Sumeda“, sukuria naują komandą, kuri turi susikalbėti, surasti bendrų sąlyčio taškų, ieškoti kartu efektyviausių sprendimų, kurie ir išsitektų objekto biudžete, ir būtų techniškai teisingi. Manau, kad bendras „Alkestos“ ir „Kelprojekto“ bei minėtų subrangovų darbas buvo sėkmingas, nes turime puikų rezultatą – analogų Lietuvoje neturinčią dviejų lygių sankryžą.

Eugenijus PALAVINSKAS, bendrovės „Alkesta“ generalinio direktoriaus pavaduotojas 35

LITCON PROJEKTAI DRAUGĖN SUVEDĖ STATYBININKUS, SPORTININKUS IR JŪREIVIUS IR KELIS DEŠIMTMEČIUS RINKOJE VEIKIANČIOMS BENDROVĖMS PASITAIKO PROJEKTŲ, KURIŲ ĮGYVENDINIMAS TAMPA IŠŠŪKIU IR NAUJOMIS, IKI TOL NETURĖTOMIS PATIRTIMIS. DAUGIAU NEGU 20 METŲ BESIDARBUOJANTI BENDROVĖ „LITCON“, ĮGYVENDINDAMA „AUKSINIAIS“ TAPUSIUS PROJEKTUS, BUVO PRIVERSTA PRIPAŽINTI – TO DAR NEBUVO TEKĘ DARYTI, TUO LABIAU – JŪROJE. Pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“, statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje, net du bendrovės „LitCon“ projektai pelnė aukso medalius. Tai Jonavos sporto arenos statyba ir Žvejybos iškrovimo vietos įrengimas Baltijos jūroje, Juodkrantėje.

JONAVOS SPORTO ARENA PELNĖ NET TRIS NOMINACIJAS Jonavos sporto arena, kurią pastatė bendrovė „LitCon“, pelnė ne tik „Lietuvos metų gaminio 2017“ aukso medalį. Bendrovės įgyvendintas projektas pernai taip pat buvo pripažintas geriausiu metų sporto infrastruktūros 36

objektu. Šis objektas, iliustruodamas visuomeninės paskirties objektų finansavimo problemas, tapo ir vienu iš ilgiausiai statomų objektų Jonavoje. Objektas, kurio savininkas yra Jonavos rajono savivaldybės administracija, pradėtas statyti 2010 m. rugsėjo mėnesį, atidarytas buvo 2017 m. vasarį. Statybą iš esmės finansavo Lietuvos valstybė, dalį lėšų skyrė Jonavos rajono savivaldybė. Bendra Jonavos arenos statybos kaina – apie 7,5 mln. eurų.

Bendrovė „LitCon“, dirbdama kaip generalinis rangovas, Jonavoje pastatė modernų daugiafunkcį kompleksą, kuriame sudarytos visos sąlygos plėtoti sportinę ir kultūrinę

veiklą, organizuoti aukšto lygio sporto ir meninius renginius, rengti miesto šventes ir kitus masinius renginius.

Arena lengvai pritaikoma įvairių sporto šakų varžyboms, įrengtos penkios VIP ložės su tribūnomis po 24 sėdimas vietas.

Pirmajame arenos aukšte nuolat veikia restoranas, o trečiame aukšte renginių metu dirba baras. Arenoje bendrovė taip pat įrengė 40 vietų konferencijų salę, erdvias patalpas sportininkams ir atlikėjams, sauną ir masažinę vonią. Bendras Jonavos sporto arenos plotas – daugiau nei 6,8 tūkst. kvadratinių metrų, o arena talpina apie 2 tūkst. žiūrovų.

Užs. Nr. 17-82

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2017

STIKLO PAKETUS MONTAVO PASITELKĘ SPECIALIUS KĖLIMO MECHANIZMUS Arena pastatyta pagal architektų grupės (Ramūnas Grubinskas, Laura Amankavičiūtė, Vytautas Putna, Lilija Putnienė) projektą.

Projekto kūrėjai dalyvavo visuose statybos etapuose.

Sporto arenoje yra sumontuotos keturios vadinamosios „išvažiuojančios“, mobiliosios tribūnos, įrengtos keturios rūbinės sportininkams – iš jų dvi pritaikytos neįgaliesiems; du kambariai treneriams, žurnalistų ir spaudos konferencijų kabinetai, dopingo kontrolės bei medicinos patalpos; atlikėjų persirengimo patalpos; įrengtos penkios VIP ložės, garso studija, trys patalpos pritaikytos maitinimo zonoms ir komercinės patalpos. Iš serverinės patalpos valdomos viso pastato apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo, apsaugos bei vaizdo stebėjimo sistemos. Arenoje yra ir du liftai, administracinės patalpos.

Jonavos arenoje įrengtas valdomas salės apšvietimas: suprojektuota 10 apšvietimo grupių, pritaikytų skirtingoms sporto šakoms ir įvairiems režimams – treniruočių, sporto varžybų, valymo ir pan. Dėl to, užuot įjungus visus salės prožektorius, galima įžiebti tik tuos, kurių reikia konkrečiai situacijai. „Įrenginėjant sporto areną, mes tarėmės ir su įvairių renginių bei sporto varžybų organizatoriais, domėjomės sporto federacijų keliamais reikalavimais, kurie neretai yra griežtesni, nei numato Lietuvos higienos normos. Taigi ir suprojektuotas bei įrengtas apšvietimas atitinka tarptautinius FIBA 2 keliamus reikalavimus“, – sakė bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius Linas Piliponis, kalbėdamas apie projekto įgyvendinimo subtilybes.

Jonavos sporto arena buvo suprojektuota kaip trijų aukštų, originalus cilindro formos pastatas su stiklo ir aliuminio fasadais. Dalis stiklo paketų buvo itin stambių gabaritų, tad jų montavimas turėjo būti tikslus ir gerai organizuotas. Tai buvo dar vienas iššūkių, kurie

teko bendrovei – nes nemažai stiklo paketų konstrukcijose teko montuoti naudojant specialius kėlimo mechanizmus.

JUODKRANTĖJE ĮRENGĖ PATOGIĄ INFRASTRUKTŪRĄ ŽVEJAMS Neringos savivaldybės administracijos užsakymu, bendrovė „LitCon“ Juodkrantėje įgyvendino neeilinį projektą. 2015 m. kovo mėn.–gruodžio mėn. kaip projekto atsakingasis partneris bendrovė įrengė žvejybos iškrovimo vietą Baltijos jūroje, Juodkrantėje. Projektą parengė bendrovė „Sweco Lietuva“.

Projekto metu buvo įrengti inžineriniai statiniai, skirti žvejybos laivams nuleisti į Baltijos jūrą ir juos ištraukti. Tam įrengtas elektrinis lyninis suktuvas, kurio keliamoji ir traukimo galia – 10 tūkst. kilogramų. Įrenginys valdomas iš valdymo punkto. Įrenginių atraminių ir valdymo pultų sienų apdailai, atitvarams, skirtiems apsaugoti nuo užpustymo, buvo panaudoti „gabionai“.

Taip vadinamos vielos tinklo konstrukcijos, užpildytos akmenimis. Buvo įrengti ir keliai žvejų bei komunalininkų transportui, įrengtas apšvietimas, pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklai, pastatytos vandens kolonėlės. Ribojant kranto eroziją, prie statinių įrengti vadinamieji akmenų metiniai.

Projekto vertė – 1 693 525 eurų, iš kurių – 1 399 608 eurų – ES lėšos, likusią sumą skyrė valstybė. „Įgyvendinant šį projektą, didžiausias iššūkis mūsų laukė, kai reikėjo jūroje įrengti polius, o jūros krante – atramines sienas“, – sakė įmonės „LitCon“ vadovas L. Piliponis. ĮGYVENDINO PROJEKTĄ, KOKIO LIETUVOJE DAR NEBUVO „Mums teko įgyvendinti nepaprastą projektą, kokio Lietuvoje dar neteko niekam įgyvendinti, – dalijosi bendrovės „LitCon“ generalinis direktorius L. Piliponis. – Darbus atlikome ne šiaip nacionalinio parko teritorijoje, kur privalu laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų

ir saugoti unikalią Kuršių Nerijos gamtą, bet dirbome pajūrio zonoje – paplūdimyje, kur statiniai tiesiogiai yra veikiami bangų, kurios nenuspėjamomis tampa audrų metu.“ Dalį darbų teko atlikti atviroje jūroje, pasitelkiant ypatingą techniką, dirbant iš laivo.

Darbų tempą, specifiką lėmė ir banguojanti jūra, ir pustomas smėlis. Siekdami būti nors iš dalies nepriklausomi nuo gamtos, statytojai, darbuodamiesi ant kranto, įrengė metalinių lakštų, vadinamąją „špunto“ sieną. Atliekant darbus jūroje, teko pasitelkti jūreivius. Darbai atviroje jūroje truko apie mėnesį. Tokį laiką lėmė jūra, bangavimas, nes darbai buvo galimi tik tuomet, jei bangos nebuvo aukštesnės negu 30 centimetrų. Jūroje teko darbuotis įrenginėjant polius ir atliekant betonavimo darbus. Visus darbus jūroje koordinavo „LitCon“.

PAPRASTI DARBAI JŪROJE TAMPA SUDĖTINGAIS „Tiek mūsų, tiek kitų bendrovių, dalyvavusių įgyvendinant šį projektą, specialistams tai buvo visiškai nauja patirtis, nes nė vieni neturėjome patirties statybos darbus atlikti atviroje jūroje. Todėl teko pasitelkti visas turimas žinias, kompetencijas, teko nemažai laiko praleisti uoste, bendraujant su jūrininkais, siekiant suprasti darbų jūroje specifiką. Kad ir elementarus darbas sausumoje, kaip, pavyzdžiui, koordinacinių taškų pažymėjimas, jūroje tampa nemažu iššūkiu“, – pasakojo „LitCon“ vadovas L. Piliponis.

Trukdžių teko patirti ir dėl draudimo kompanijų neryžtingumo, perdėtų baimių. Įrangą kalti poliams bendrovė išsinuomojo iš vienos vokiečių kompanijos. Įranga buvo reikalinga darbui atviroje jūroje, tačiau sunku buvo surasti draudimo kompaniją, kuri apdraustų šią įrangą. Teko nemažai skirti laiko įrodinėjant, kad bendrovė „LitCon“ turi pakankamai kompetencijos atlikti tokius darbus, kad turi visus būtinus draudimus ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos leidimus atlikti darbus.

Projektas buvo įgyvendintas per itin trumpą laiką – vos per 10 mėnesių. 37

SURADO SĖKMINGOS VEIKLOS FORMULĘ DVIDEŠIMT METŲ RINKOJE VEIKIANTI BENDROVĖ „GRINDUVA“ PASIEKĖ SAVO BRANDĄ: SUFORMUOTAS OPTIMALUS IR EFEKTYVIAI VEIKIANTIS KOLEKTYVAS, PATIKRINTAS IR ĮTVIRTINTAS ĮMONĖS MODELIS, PROGNOZUOJAMI DARBŲ KRŪVIAI IR APYVARTOS. TAI ĮVERTINO IR LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA, JAU 11-ĄJĮ KARTĄ LIETUVOS IR ČEKIJOS BENDROVĘ „GRINDUVA“ MAŽŲ ĮMONIŲ GRUPĖJE NOMINUODAMA „SĖKMINGAI DIRBANČIA ĮMONE“.

Bendrovės „Grinduva“ direktorius Tomas Vailionis

38

SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ

„Mes gerai žinome, ko norime, ko siekiame: dabartinis įmonės modelis su esamu darbuotojų skaičiumi, darbų apyvartomis – yra optimalus variantas mūsų įmonei“, – sako bendrovės „Grinduva“, besiverčiančios grindų dangų įrengimu, direktorius Tomas Vailionis.

PASIEKĖ OPTIMALŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIŲ IR JO NEKETINA KEISTI Jau penkeri metai, kaip Alytuje įsikūrusios bendrovės darbuotojų skaičius yra apie 22 žmones. Vasarą darbuotojų skaičius išauga ir kiek per 30, nes priimama pagalbinių darbininkų, kurie iš dalies padeda sumažinti specialistų senbūvių darbo krūvį. Neretai tai yra jauni žmonės, studentai, kurie bendrovėje darbuojasi jau kelerius metus, – ir įgyja patirties, ir užsidirba vasaros atostogų metu. „Manome, kad dabartinis darbuotojų skaičius yra optimalus, tačiau jau dairomės inžinieriaus, nes daugėja ir specialiųjų kompetencijų reikalauja statybinė dokumentacija, reikia daugiau dėmesio skirti ir priežiūrai, kaip, pavyzdžiui, technologinei, darbų saugai ir panašiai“, – sako įmonės vadovas T. Vailionis. „Grinduvos“ skaičiavimai pasitvirto. Paskutinius penkerius metus įmonės apyvarta yra apylygi.

Darbų alytiškiai turi tiek, kiek gali atlikti be didelių įtampų. Imtis daugiau užsakymų – reikštų didinti ir darbuotojų skaičių. Kaip sakė įmonės vadovas T. Vailionis, „Grinduva“ sulaukė pasiūlymų darbuotis užsienyje – Baltarusijoje, Latvijoje, tačiau šių pasiūlymų atsisakė, bent jau kol kas. „Mums užtenka darbų Lietuvoje – su tokiu darbuotojų skaičiumi, kokį turime, padarome labai nemažai darbų vidaus rinkoje, todėl kol kas tikrai neketiname ieškoti užsakymų kitose šalyse ar auginti darbuotojų skaičių“, – sako T. Vailionis.

STATYBOS NAUJOVĖS NEAPLENKIA IR GRINDŲ DANGOS ĮRENGIMO Į grindų dangų įrengimo veiklą, kaip ir į kitas statybos paslaugų sritis, ateina naujosios technologijos, standartai. Vienas iš tokių – BREEAM, tai yra tarptautinis tvarių pastatų vertinimo standartas bei sertifikavimo sistema. Laikantis BREEAM standarto vis daugiau projektų vykdoma ir Lietuvoje, tad ir grindų įrengimas tampa sudėtine viso proceso, lemiančio BREEAM sertifikatą, dalimi. Pasak T. Vailionio, šių naujovių diegimas iš įmonės reikalauja papildomų išteklių, bet tai yra

naujovės, kurios yra būtinos, žengiant sykiu su statybų sektoriaus pažanga. „Neseniai pasirašiau sutartį dėl darbų objekte, kuris statomas pagal BREEAM standartus.

Objekte įdiegta sistema, kuri reikalauja pateikti daug važtaraščių, įvairių kitų dokumentų, tad objekte labai padaugėja kvalifikuoto „popierinio“ darbo“, – sako bendrovės direktorius T. Vailionis. Dėl to „Grinduva“ stiprina savo inžinerines kompetencijas. Įmonė bendrauja ir su universitetų mokslininkais, tardamiesi dėl specifinių sprendinių. Vienas iš tokių objektų 2017-aisiais buvo Zoknių aerodromas, kuriame dirbdami konsultavosi su Kauno technologijos universiteto mokslininku dr. Eugenijumi Janavičiumi.

KAIP ĮRODYTI SAVO TIESĄ, BET IŠSAUGOTI UŽSAKOVO ORUMĄ Maža įmone ant ratų save vadinanti „Grinduva“ atsilaikė per krizes, išgyveno kitus sunkmečius, nes visada skaičiavo ir modeliavo įvairias situacijas, taip pat ir šaltąjį metų laiką, kuomet veikla sustoja. 2017-uosius įmonė pabaigė ramiai, nes pasirašytos dvi didelės sutartys dėl darbų, kurių užteks iki pat 2018-ųjų birželio. „Neretai mūsų užsakovais yra vis tos pačios įmonės. Ir mus tai džiugina, suteikia užtikrintumo, pasitikėjimo, nes tai reiškia, kad mūsų darbu užsakovai yra patenkinti, – sako „Grinduvos“ direktorius T. Vailionis. – Mūsų vertybės – didelis dėmesys vykdomam projektui, grafikų laikymasis, nevilkiname darbų pradžios, kaip tai nutinka kai kurioms įmonėms, kurios prisiima tiek darbų, kad nespėja laiku vienų pradėti, o kitų užbaigti.

Mes pasirinkome ne bėgti, lėkti, tad ir rizikuoti nespėti, o įvertinti savo jėgas, projektų terminus, sudėtingumą. Ir, žinoma, būtina girdėti užsakovą, jo poreikius, lūkesčius.“ Įmonės vadovas neslepia, kad įmonė savo paslaugų nesiūlo už mažiausią kainą. „Grinduvos“ žmonės analizuoja situaciją rinkoje, stebi esamą situaciją ir pokyčius, todėl laikosi nuostatos, kad kokybę turi atitikti ir kaina: vargu, ar kuris užsakovas rinksis pačius brangiausius rangovus, kaip ir nerizikuos imti pačių pigiausių. Pasak T. Vailionio, neretai jie pasiūlo užsakovams nuvykti į objektus, kuriuose darbavosi „Grinduva“ ir patiems pamatyti bei įvertinti darbą. Tokiais atvejais lieka tik derybos dėl pinigų, nes kiekvienas

užsakovas daro spaudimą kainai.

Per 20 veiklos metų sukaupę patirties, „Grinduvos“ žmones ja dalijasi ir su užsakovais. Patirtis leidžia greitai pamatyti silpnąsias projektų dalis ir pasiūlyti korekcijas architektams, konstruktoriams. „Galima užsimerkti, jei matai ką ne taip esant, galima pasakyti ir numoti ranka, jeigu tavęs nesiklauso. Tačiau mes gerai žinome viena – užsakovas turi likti patenkintas mūsų darbu, gautu rezultatu. Todėl ieškome būdų rasti įtikinančių argumentų, pavyzdžių, kurie būtų paveikūs“, – pasakoja T. Vailionis, pastebėdamas, kad vis tik nevalia peržengti ribos – kad ir kokios aštrios vyktų diskusijos, užsakovas turi likti patenkintas: už savo pinigus jis turi gauti norimą produktą oriomis sąlygomis.

INVESTUOJA Į DARBO PRIEMONES, KURIOS LEMIA KOKYBĘ IR LENGVINA DARBĄ Per 2017 metų I-III ketvirčius bendrovė „Grinduva“ į gamybos priemones investavo apie 70 tūkst. eurų. Kalbėdamas apie naujoves, T. Vailionis pastebi, kad grindų dangų įrengimo srityje sunku tikėtis stebuklų kasmet. Bendrovė investuoja atnaujindama transporto ūkį, gamybos inventorių. Bendrovė įsigyja gamybos priemonių, kurios atlieka įprastas funkcijas, tačiau yra labiau automatizuotos, todėl palengvina žmonių darbą, o tuo pat metu tą pačią funkciją leidžia atlikti kokybiškiau. „2017 metais įdiegėme naują grindų tipą – pradėjome įrenginėti betonines plonasluoksnes grindis. Ši technologija nėra nauja, bet mes gavome keletą užsakymų, kur objektuose reikėjo įrenginėti būtent šio tipo dangą. Mes ėmėmės, pabandėm – tad dabar savo arsenale turime dar vieną grindų dangos įrengimo būdą“, – sako įmonės vadovas. „Grinduvos“ žmonės darbuojasi visoje Lietuvoje, bet dėl važinėjimosi didelių problemų neturi. Kaip sako įmonės vadovas, yra objektų, kurie statomi metus ar dvejus, o grindų dangą įrengti galima ir per parą – kad ir 1000 kv. metrų plotą. Tad grinduviečių komandiruotės būna neilgos – dvi ar trys dienos, kai prisieina didesnį objektą padaryti. „2017-ieji mūsų bendrovei buvo sėkmingi, kaip ir pernai, užpernai, – sako bendrovės „Grinduva“ direktorius T. Vailionis. – Manau, ir darbuotojai, ir akcininkai bus patenkinti.“

39

18-OJO AMŽIAUS KOLEKTORIŲ „PLUNGĖS LAGŪNA“ REKONSTRAVO NAUDODAMA RANKŲ DARBĄ IR 21-OJO AMŽIAUS TECHNOLOGIJAS 40

TECHNOLOGIJOS

PRAĖJUSIŲ METŲ RUDENĮ „PLUNGĖS LAGŪNOS“ ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS NEBUVO PATS DIDŽIAUSIAS. TAČIAU TAI BUVO PROJEKTAS, KĖLĘS NEMAŽAI IŠŠŪKIŲ BENDROVĖS KOMANDAI, KURI REKONSTRAVO 238 M ILGIO LIETAUS NUOTEKŲ KOLEKTORIŲ, ESANTĮ VILNIAUS SENAMIESTYJE, GEDIMINO KALNO PAPĖDĖJE, REKONSTRAVO ŠULINIUS IR PASTATĖ LIETAUS NUOTEKŲ IŠLEISTUVĄ.

Bendrovės „Plungės lagūna“ statybos vadovas Donatas Simaitis

Rietave įsikūrusi (Lietuvos Didžiosios „Tai nebuvo pats didžiausias bendrovė laimėjo Kunigaikštystės viešąjį darbų valdovų rūmai) projektas, kurį 2017-aisiais metais pirkimo – nusprendė įgyvendino mūsų bendrovė. Tačiau tai konkursą imtis skubių rekonstruoti priemonių ir buvo projektas, pateikęs mums 238 metrų ilgio atlikti kolektoriaus nemenkų iššūkių“, – sakė bendrovės lietaus nuotekų (įrenginio, kuriame kolektorių, surenkamas „Plungės lagūna“ statybos esantį Vilniaus vanduo) renovavimo vadovas Donatas Simaitis. senamiestyje – darbus. skvere prie Barboros Bendrovės „Plungės Radvilaitės gatvės (tarp lagūna“ specialistai Vilnelės ir Katedros aikštės, pirmą kartą susidūrė su tokiu Gedimino kalno papėdėje), specifiniu statiniu – kolektorius Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio buvo pastatytas 18 amžiuje, jis yra ovalo rezervato teritorijoje. Projekto metu taip pat formos, sumūrytas iš keraminių plytų. Tad buvo iš esmės rekonstruoti šuliniai, pastatytas atliekant rekonstrukcijos darbus, kaip sakė lietaus nuotekų išleistuvas. statybos vadovas D. Simaitis, teko ypatingą dėmesį skirti vamzdyno būklei įvertinti, PROJEKTAS VYKDYTAS DIDELIŲ o statybvietėje užtikrinti besąlygišką GAMTINIŲ IR TEISINIŲ APRIBOJIMŲ paveldosaugos reikalavimų vykdymą. Ne SĄLYGOMIS mažesnis iššūkis buvo ir tai, kad darbams Jau projektavimo metu buvo nustatyta, kad atlikti buvo skirta tik 50 parų. vamzdynas yra iš dalies užgriuvęs, užkimštas išsikerojusiomis augalų šaknimis, aptiktos NUSTEBINO ir kitos kliūtys. Tad buvo konstatuota, kad TIKSLUS SENOVĖS bet kuriuo momentu gali ištikti rimta MEISTRŲ DARBAS avarinė situacija. Siekiant išvengti didesnės Generalinio rangovo – bendrovės „Plungės žalos, užsakovas – Nacionalinis muziejus lagūna“ – darbas prasidėjo ilgai trukusiais

parengiamaisiais darbais, kurių vienas iš svarbiausių buvo – gauti leidimą atlikti archeologinius kasinėjimus.

Lietaus nuotekų kolektorius yra 4,5 metro gylyje, Gedimino pilies kalno papėdėje. Darbus rangovas pradėjo tuo metu, kai buvo stebimas Gedimino kalno šlaito slinkimas. Tad tuo pat metu santykinai mažame plote darbavosi daug specialistų iš kelių įmonių ir organizacijų. „Kolektorių atkasinėjome dalyvaujant archeologams, – pasakojo D. Simaitis. – Prisireikė labai daug rankų darbo, techniką galėjome panaudoti tik gruntui išvežti.“ Per 200 metų keramikinių plytų kolektorius buvo vietomis suskilinėjęs, vietomis ištrupėjęs, tad renovacija buvo būtina. Kolektoriaus apačia buvo išmūryta iš plytų, o viršus – iš specialių tam tikros formos blokų, išgaunant kiaušinio, kuris pastatytas smailiuoju galu į apačią, formą. „Prieš 200 metų kolektorius buvo padarytas tobulai, – dalijosi savo atradimais statybos vadovas D. Simaitis. – Atsistojęs šulinyje, už 238 metrų mačiau Vilnelę, – taip lygiai buvo išmūrytos sienos.“ DARBAVOSI ŽEMOSE IR ANKŠTOSE ERDVĖSE Archeologiniai kasinėjimai užtruko dvi savaites, o instaliacija arba 238 metrų 41

Bendrovės „Plungės lagūna“ specialistai pirmą kartą susidūrė su tokiu specifiniu statiniu – kolektorius buvo pastatytas 18 amžiuje, jis yra ovalo formos, sumūrytas iš keraminių plytų. Per 200 metų jis vietomis suskilinėjo, ištrupėjo, tad renovacija buvo būtina.

vamzdžių įvilkimas į specialią rankovę užtruko apie septynias paras, tačiau kaip tik instaliacija buvo labiausiai alinantis darbas.

Atkasus seną vamzdį, jį reikėjo išvalyti ir parengti taip, kad galima būtų panaudoti modernią renovavimo technologiją. Darbai buvo atliekami veikiančiame kolektoriuje.

Apgriuvusias kolektoriaus vietas reikėjo užtaisyti betono mišiniais, kad speciali rankovė tinkamai priglustų, kaip to reikalauja CIPP technologija. Kiaušinio formos kolektoriaus aukštis yra 1,25 metro, skersmuo – 75 centimetrai – tokios buvo erdvės, kuriomis teko vaikščioti ir darbuotis specialistams.

42

NAUDOJO MODERNIĄ CIPP TECHNOLOGIJĄ Sena infrastruktūra buvo renovuota naudojant modernią CIPP technologiją – vamzdynų aptaisymą vietoje polimerizuojamais vamzdžiais. Ši technologija naudojama suirusių savitakinių ir slėginių vamzdynų atnaujinimui, kai leidžiama tik minimaliai sumažinti senojo vamzdžio skersmenį, bet tuo pačiu būtina atstatyti mechaninį vamzdžio atsparumą. Šio metodo pranašumai ypatingai pasireiškia vietovėse, kur absoliučiai nepageidaujami ar neįmanomi jokie žemės kasinėjimo darbai.

Į Gedimino kalno papėdėje renovuojamą vamzdį buvo įtraukiama ir išpučiama epoksidinėse dervose išmirkyto audinio „rankovė“, kuri po dervų polimerizacijos sukietėja ir eksploatuojama kaip naujas vamzdis. Dervų polimerizacija buvo atlikta naudojant ultravioletinius spindulius: Pagrindinė „rankovės“ medžiaga yra stiklo audinys, impregnuotas poliesterio ir/arba vinilesterio dervomis. Dervos polimerizaciją sukelia jose esančios į ultravioletinių spindulių šviesą reaguojančios dalelės.

Medžiaga pasižymi ypatingai dideliu atsparumu deformacijai, todėl užtikrinamas mažiausias renovuojamo vamzdžio skersmens sumažinimas.

Vadinamosios „rankovės“ yra gaminamos specialiai kiekvienam objektui, pagal atskirus matmenis ir naudojamos tik vieną sykį. Jas „Plungės lagūna“ įsigyja iš Vokietijos ir kitų šalių gamintojų.

Bendrovei „Plungės lagūna“ tai jau buvo nebe pirmasis darbas su nauja technologija, kuriai taikyti įmonė yra įsigijusi ir specialią techniką.

Tačiau darbas Gedimino kalno papėdėje buvo išskirtinis dėl ilgo – 238 metrų – vamzdyno. „Problema yra ta, kad pradėjęs renovavimą CIPP metodu, negali darbo užbaigti kada panorėjus: pradėjai renovaciją ir turi ją užbaigti, nes uždaroma trasa, tad būtina baigti visą ciklą“, – pasakojo bendrovės statybos vadovas D. Simaitis.

Visas 238 metrų vamzdynas buvo padalintas į tris darbų etapus. Darbus atliko 10 žmonių komanda.

Darbus apsunkino ir gamtos sąlygos. 2017 metų ruduo buvo lietingas, tad Vilnelė buvo pakilusi 30–40 centimetrų, taip savo vandenis atplukdydama ir į renovuojamą vamzdį.

Vanduo atitekėdavo ir nuo Valdovų rūmų pusės, tad teko kimšti abu vamzdžio galus ir išpumpuoti vandenį. O visiems darbams – numatytiems ir ištikusiems dėl oro sąlygų – buvo tik 50 parų.

Kita vertus, bendrovės specialistai jau buvo atlikę darbus Vilniaus oro uoste, kur teko CIPP metodu renovuoti 1000–1500 mm skersmens lietaus nuotekų tinklus per itin trumpą terminą. Po Vilniaus oro uosto pastarasis projektas buvo vienas iš didesnių ir nemenkų iššūkių pateikusių objektų, bet įmonė jau turėjo patirties. „Mes visa įveikėme, projektą įgyvendinome laiku ir tinkamai, – sakė bendrovės „Plungės lagūna“ statybos vadovas Donatas Simaitis, – nes mes turime puikių, atkaklių, atsakingų darbuotojų.“ 

TECHNOLOGIJOS

Prieš 200 metų kolektorius buvo padarytas tobulai – atsistojus šulinyje, už 238 metrų matėsi Vilnelė, taip lygiai buvo išmūrytos sienos.

43

ITIN DIDELIAME AUKŠTYJE VYKDYTI AUKŠČIAUSIO LIETUVOS STATINIO IR ILGIAUSIO ŠALIES AUTOMOBILIŲ TILTO REKONSTRUKCIJOS DARBAI – TAI DU UNIKALŪS PROJEKTAI, KURIUOS 2017 METAIS SĖKMINGAI ĮGYVENDINO KAUNE ĮSIKŪRUSI ĮMONĖ „ŠVYKAI“.

Gelžbetonio ir metalinių konstrukcijų remonto darbus atliekanti įmonė sėkmingai atliko Vilniaus televizijos bokšto konstrukcijų – gelžbetonio stiebo ir taurės – remontą.

Antrasis, bet ne mažiau profesionalumo pareikalavęs iššūkis – ilgiausio Lietuvoje automobilių tilto per Nemuną (Jurbarke) gelžbetoninių konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbai. „Nors įmonė yra vykdžiusi nemažai ambicingų projektų Lietuvoje ir užsienyje, vis tik Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcija buvo unikali užduotis. Tai buvo pirmas kartas, 44

TECHNOLOGIJOS

PERNAI ŠVYKAI RENOVAVO AUKŠČIAUSIĄ LIETUVOS STATINĮ IR ILGIAUSIĄ ŠALYJE AUTOMOBILIŲ TILTĄ Įmonės „Švykai“ statybos direktorius Mindaugas Švykas

Užs. Nr. 17-90

kai teko darbuotis tokiomis sąlygomis ir tokiame aukštyje. Džiaugiamės, kad puikiai pavyko pasirengti projekto įgyvendinimui – dirbant išvengėme klaidų ir saugiai pabaigėme darbus“, – sakė įmonės „Švykai“ statybos direktorius Mindaugas Švykas.

SUSTABDĖ KOROZIJĄ, NEPAKEISDAMI BOKŠTO IŠVAIZDOS Bendras Vilniaus televizijos bokšto aukštis – 362 metrai, bokštą sudaro gelžbetoninis stiebas ir taurė, kurių aukštis yra 168 metrai.

Rekonstrukcijos darbų užsakovas – Lietuvos

radijo ir televizijos centras, o techninį darbų projektą parengė Vilniaus Gedimino technikos universitetas. „Rekonstrukcijos tikslas buvo sustabdyti televizijos bokšto stiebo ir taurės gelžbetoninių konstrukcijų koroziją. Gelžbetonines konstrukcijas sudaro betonas ir armatūra. Jei betone esanti armatūra dėl aplinkos poveikio pradeda rūdyti, rūdys, kaip ir ledas, didina savo tūrį ir taip atplėšiamas apsauginis betonas, kuris nukrenta nuo armatūros. Tuomet korozija paspartėja dar labiau, nes ant konstrukcijų ir į jų vidų patenka daugiau kritulių, deguonies

ir taip sumažėja gelžbetoninių konstrukcijų laikančioji geba. Tai būdinga visoms gelžbetoninėms konstrukcijoms“, – kalbėjo įmonės statybos direktorius. „Švykai“ atliko gelžbetoninio stiebo ir taurės remonto darbus. Svarbiausias uždavinys buvo pašalinti pažeistas betono konstrukcijas iki armatūros sluoksnio bei konstrukcijose buvusią armatūrą papildomai inkaruoti ir sustiprinti, padengti specialiais apsauginiais mišiniais.

Atliekant rekonstrukcijos darbus, buvo svarbu atstatyti ikiprojektinį betono storį remontiniais mišiniais.

45

Vilniaus televizijos bokšto konstrukcijos buvo padengtos specialia medžiaga (inhibitoriumi), kurios paskirtis – įsiskverbti per betoną iki armatūros ir stabdyti koroziją.

Remontuojamos televizijos bokšto dalys taip pat buvo padengtos apsaugine danga, kuri padidina betono eksploatacinį laiką ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio.

Tai buvo hidrofobizuojantis impregnantas, kuris per poras, įtrūkimus, oro burbuliukus neleidžia į betoninį paviršių skverbtis drėgmei ir vandeniui, taip betoninius paviršius apsaugodamas nuo užšalimų ir atšilimų ciklo. „Džiaugiamės, kad visus darbus atlikome laiku: jie prasidėjo 2017-ųjų birželio viduryje ir buvo baigti lapkričio pabaigoje. Sėkmingai pavyko prailginti bokšto gelžbetoninio stiebo ir taurės eksploatacijos laiką, – pasakojo M. Švykas. – Taip pat turėjome užtikrinti, kad remonto darbų metu naudodami apsaugines dangas ir mišinius nepakeisime Vilniaus televizijos bokšto stiebo ir taurės išvaizdos, nes bokštas įtrauktas į Kultūros paveldo registrą.

Jis yra istorinę atmintį, susijusią su Sausio 13-tąja, saugantis objektas. Turėjome ne tik išsaugoti tokią pat spalvą, bet ir tas vietas, 46

kurios per lemtingąją Sausio 13-osios naktį buvo pažeistos kulkų. Šias autentiškas vietas turėjome taip pat palikti nepakeistas – kaip istorinės atminties elementus.“ PRIREIKĖ SPECIALIOS ĮRANGOS IR PAPILDOMŲ SAUGOS PRIEMONIŲ DARBUOTOJAMS Kadangi televizijos bokštas yra įspūdingai aukštas, o darbus atlikti reikėjo iš išorės, svarbu buvo užtikrinti saugias ir patogias darbo sąlygas specialistams. Tam stiebo viršuje buvo suprojektuotas ir įrengtas „laikinas kelias“ iš specialių konsolių – bėgių, žiedu juosiančių statinį. Ant jų buvo užkelta elektrinė platforma. Taip rekonstrukcijos darbus atliekantys specialistai platforma galėjo judėti aplink bokštą 360 laipsnių spinduliu. Elektrine platforma darbuotojai taip pat galėjo judėti ir aukštyn bei žemyn stiebu. Ši du elektrinius variklius turinti ir vertikaliai judanti platforma leido specialistams saugiai darbuotis dideliame aukštyje.

Vilniaus televizijos bokšto taurės rekonstrukcijai buvo parengtas atskiras projektas ir sumontuota kitokia platforma,

kuri atkartojo statinio kontūrus, bei buvo sumontuoti du „lopšiai“, kurie galėjo judėti aplink bokšto taurę 360 laipsnių spinduliu.

Minėtos platformos turėjo ribotą kėlimo galią – ne daugiau 360 kilogramų, tad teko riboti ir kylančių žmonių skaičių. Darbuotojų kelionė į bokšto viršų, į 168 metrų aukštį, ir žemyn trukdavo po septynias minutes. Dėl saugumo buvo pasitelkti ir papildomi lynai: sujungdami apraišus su inkaravimo įtaisu, jie užtikrino aukštyje besidarbuojančių žmonių saugumą.

Pašnekovas neslėpė, kad remontų darbų tempui įtakos turėjo ir oro sąlygos. Ypač svarbus veiksnys atliekant darbus dideliame aukštyje, yra vėjas. „Jei vėjo greitis būdavo didesnis nei penki metrai per sekundę, negalėdavome kilti į bokštą ir naudotis turima įranga. Taip pat darbai stodavo, jei lydavo lietus, mat vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų yra darbuotojų saugumas. Esant blogoms oro sąlygoms turime atkreipti dėmesį į tai, kad naudojamuose įrenginiuose yra įtaisyti elektriniai stabdžiai, kurie, esant dideliam kritulių kiekiui, gali neužtikrinti pakankamai gero stabdymo“, – kalbėjo jis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas

TECHNOLOGIJOS

darbuotojų saugumui, nes bet kokia klaida galėjo lemti nelaimę.

ILGIAUSIAS AUTOMOBILIŲ TILTAS – RESTAURAVO 25 TŪKST. KV. M PAVIRŠIŲ Nors 1978 m. statytas ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas tarnauja jau 40 metų, pernai jis buvo kapitaliai remontuojamas pirmą kartą. Du Nemuno krantus Jurbarke jungiančio tilto ilgis – 495 metrai. Tilto rekonstrukcijos darbų užsakovas buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o rekonstrukcijos darbų konkursą laimėjusi tiltų remonto ir statybos įmonė „Tilsta“ subrangovais pakvietė „Švykus“. „Mums teko užduotis atlikti visos tilto perdangos ir atramų gelžbetoninių paviršių stiprinimą bei remontą. Bendras paviršių plotas siekė net 25 tūkst. kvadratinių metrų.

Palyginkime, Vilniaus televizijos bokšto stiebo ir taurės plotas sudarė 6 tūkst. kvadratinių metrų“, – apie įspūdingas rekonstrukcijos apimtis kalbėjo pašnekovas.

Kadangi automobilių eismo intensyvumas auga, krovinių pervežimo srautai didėja, sunkėja ir vežami kroviniai, tiltui jau

nebeužteko laikančios galios. Vienas iš svarbiausių projekto tikslų – sustiprinti tiltą ir padidinti laikančiąją galią, atlikti kapitalinį remontą. „Mūsų darbas buvo atlikti tilto laikančiųjų konstrukcijų, atramų gembių stiprinimo darbus, naudojant anglies pluoštą. Toks sprendinys praverčia, kai vykdant rekonstrukcijos darbus negalima padidinti skerspjūvių. Tokias atvejais prie gelžbetonio konstrukcijų specialiais epoksidiniais klijais klijuojamas anglies pluoštas, kurio tempimo jėga yra labai didelė. Anglies pluoštas gelžbetoninėms konstrukcijoms neleidžia temptis. Taip padidinama gelžbetoninių konstrukcijų laikančioji galia ir mažinamas jų įlinkis, perimant tempimo apkrovą“, – pasakojo M. Švykas, kalbėdamas apie panaudotus technologinius sprendinius, kurių prireikė vykdant tilto kapitalinį remontą.

Taip pat buvo sustiprintos tilto gembės, nuvalyti visi betoniniai paviršiai, korozijos pažeistos vietos – iki pat armatūros. Armatūra nuvalyta, padengta specialiu antikoroziniu mišiniu. Tam, kad betone neliktų įtrūkimų, visos konstrukcijos buvo padengtos specialiu cementiniu glaistu. Vėliau tilto konstrukcijos

buvo padengtos specialiais elastingais dažais, kurie nepraleidžia vandens, anglies dvideginio ir pailgina betono konstrukcijų ilgaamžiškumą.

TRUMPESNI TERMINAI – DIDESNĖS DARBUOTOJŲ PAJĖGOS Darbai buvo sudėtingi ir dėl tilto specifikos, kai dalis statinio stovi vandenyje, o dalis – virš vandens. Bendrovė naudojo modulinius pastolius, kurių techninės galimybės leidžia prisitaikyti prie rekonstruojamo objekto specifikos, nes galima sumodeliuoti reikiamų proporcijų pastolių konstrukciją. „Nuo Nemuno upės vandens paviršiaus iki tilto perdangos apačios aukštis, kuriame teko dirbti mūsų darbuotojams, svyravo nuo 8 iki 16 metrų“, – sakė M. Švykas.

Nors užsakovas – Lietuvos kelių direkcija, pageidavo, kad tilto rekonstrukcijos darbai būtų atlikti per dvejus metus, tačiau projektas buvo įgyvendintas greičiau – tilto rekonstrukcija užtruko vos septynis mėnesius, „Švykai“ dirbo dar trumpiau – šešis mėnesius.

Tiesa, tokia darbo sparta pareikalavo didesnių darbuotojų pajėgumų, mat ant pastolių nuolat dirbo daugiau nei 30 žmonių. 47

VARĖNOS STATYBA DZŪKIŠKĄ KLUONĄ PAVERTĖ MODERNIA VILA

SENAS RĄSTINIS KLUONAS VIRTO ŠIUOLAIKIŠKU STATINIU, KURIAME SVETINGI DZŪKAI PRIIMA NE TIK TĖVYNĖJE ŽINOMUS, BET IR PASAULYJE LIETUVĄ GARSINANČIUS SVEČIUS. VARĖNOS RAJONE, MARCINKONIŲ SENIŪNIJOJE PRIE VAIZDINGO MERKIO UPĖS VINGIO ESANČIAME PUVOČIŲ KAIME ATLIKTA ŪKINIO PASTATO IR KLUONO REKONSTRUKCIJA, PO KURIOS PASTATAS PRITAIKYTAS KAIMO TURIZMUI – TIK VIENAS IŠ DAUGELIO BENDROVĖS „VARĖNOS STATYBOS“ DARBŲ, KURIUOS ĮMONĖS SPECIALISTAI GALI VADINTI SAVO VIZITINE KORTELE. 48

SODYBĄ PAMĖGO POILSIAUTOJAI Įmonės „Varėnos statyba“ generalinis direktorius Vytas Valentukevičius džiaugėsi, kad po sėkmingos rekonstrukcijos ramiu ir kokybišku poilsiu sodyboje mėgaujasi ir žinomi žmonės, kurie galėtų sau leisti atostogauti užsienyje, bet tam renkasi savą kraštą. Dzūkiškas sodybos šeimininkų svetingumas ir jauki aplinka bei švari gamta atokvėpiui nuo darbų čia priviliojo ne tik žinomą dainininką Merūną Vitulskį, bet ir garsiausią visų laikų Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį. „Rekonstravome statinį, kurio išmatavimai – 14 metrų ir 12 metrų. Buvusiame kluone įrengėme ne tik pobūvių salę, terasą, valgomąjį, dušo patalpą, holą ir laiptinę, bet ir antrąjį aukštą, kuriame yra keturi miegamieji kambariai bei dušas ir tualetas.

Pastatas iki rekonstrukcijos daug metų buvo nenaudojamas, o prieš kelis dešimtmečius jame buvo laikomas šienas“, – pasakojo V. Valentukevičius, pripažindamas, kad užduotis

seną daržinę paversti modernia vila anaiptol nebuvo lengva. „Turėjome sustiprinti rąstines konstrukcijas, statinį apšiltinti. Įrengta šiuolaikiška nuotekų tvarkymo sistema, pastatyti valymo įrenginiai, gręžinys. Mūsų įmonė atliko visus rekonstrukcijos darbus, o svarbiausiu iššūkiu buvo siekis paversti pastatą šiuolaikiškai funkcionaliu, patraukliu ir patogiu poilsiui.

Sėkmingai įgyvendinome visus užsakovo pageidavimus. Kad mums pavyko, įrodo tai, jog sezono metu beveik nėra sodyboje laisvų vietų – šeimininkai džiaugiasi itin dideliu užimtumu“, – kalbėjo V. Valentukevičius.

SIEKIA IŠSAUGOTI AUTETIŠKUMĄ Anot V. Valentukevičiaus, nors statinys iš seno virto moderniu, tam tikras tęstinumas tarp jo tarnavimo laikmečių išlaikytas – tiek interjere, tiek eksterjere dominuoja mediena. „Užsakovo sklype stovi dar viena tokia pat daržinė ir jis turi planų ją taip pat paversti moderniu, kokybiškam poilsiui pritaikytu pastatu“, –

OBJEKTAI

kalbėjo bendrovės „Varėnos statyba“ vadovas.

Kluono rekonstrukcija Puvočių kaime nėra pirmasis tokio pobūdžio iššūkis, kurį sėkmingai įveikė „Varėnos statyba“.

V. Valentukevičius pasakojo, kad teko į pagalbą skubėti prancūzui, kuris kaime netoli Druskininkų kurorto įsigijo šimto metų senumo pastatą ir sumanė jame įsikurti. „Užsakovo prašymas buvo viską atnaujinti, bet tuo pat metu maksimaliai išsaugoti autentiškus elementus. Įsivaizduokite, prancūzas taip saugojo autentiką, kad net einant pro duris reikia pasilenkti, mat išsaugota senoji durų stakta“, – apie svetimšalio pagarbą istoriniam paveldui pasakojo V. Valentukevičius. „Jam pavyko išsaugoti šimtamečius langų rėmus, autentiškas grindis su molio plytomis ir daugelį kitų senovę menančių elementų“, – kalbėjo pašnekovas, pastebėdamas, kad pasiturinčio užsieniečio užmojis išsaugoti autentiką davė labai pozityvių rezultatų – dabar tai yra viena iš gražiausių sodybų gyvenvietėje.

SUBŪRĖ KOMPETENTINGUS SPECIALISTUS V. Valentukevičius džiaugėsi, kad praėję metai „Varėnos statybai“ buvo darbingi.

Pernai pavyko išlaikyti visą suburtą kolektyvą – apie 85 darbuotojus. Tai svarbu, nes ne viena statybos įmonė nerimauja dėl kompetentingų specialistų trūkumo darbo rinkoje. „Varėnos statybą“ šis rūpestis aplenkė. V. Valentukevičius užsiminė, kad daugiausiai nerimo kelia tai, jog viešųjų pirkimų konkursuose dalyvauja itin mažos įmonės, kurios pasiūlo labai mažą kainą, bet negarantuoja darbų tęstinumo, o rinkos senbuviams belieka stebėti ne visada sėkmingą projektų baigtį. „Šiose įmonėse dirba iš Ukrainos atvykę žmonės, kurie neretai išvyksta namo ir tik tuomet gyventojai supranta, kad reikėjo galvoti apie tam tikras garantijas. Štai, varėniškiai neretai pageidauja, kad renovacijos darbų imtųsi pasitikėjimą pelniusios vietos įmonės“, – kalbėjo jis.

Praėjusias matais „Varėnos statyba“ atliko VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės rekonstrukcijos darbus, Varėnos rajone esančios Valkininkų gimnazijos renovaciją, Dargužių gyvenvietėje dirbo prie amatų centro atnaujinimo projekto, vykdė Ąžuolo gimnazijos Varėnoje rekonstrukciją. Įmonė sėkmingai renovavo ir keletą daugiabučių namų Varėnos mieste.

Paklaustas, ar pasikeitė mažesnių miestų gyventojų požiūris į renovaciją, kurią anksčiau daugelis laikė tikrų tikriausiu siaubu, bendrovės „Varėnos statyba“ generalinis direktorius V. Valentukevičius atsakė: „Nuomonė pasikeitusi iš esmės. Žmonės patys nori, kad šis procesas spartėtų. Gyventojai ėmė labiau pasitikėti valstybės parama ir suprato, kad renovacija padės pagerinti gyvenimo kokybę: sumažės šildymo išlaidos ir juos pasieks mažesnės sąskaitos, o ir pati aplinka bus kur kas jaukesnė ir estetiškesnė.“ 49

KĄ BŪTINA ŽINOTI PRIEŠ PERKANT BŪSTĄ NUSPRENDĖTE ĮSIGYTI BŪSTĄ – ATLIKITE „NAMŲ DARBUS“ „Jeigu suradote Jums patinkantį būstą, pasidomėkite, kas yra statytojas arba projekto plėtotojas, kokia jo patirtis, paieškokite apie jį atsiliepimų. Jeigu statytojas samdo statybos rangovus – pasidomėkite ir jais, – sako bendrovės „Kiwa Inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius. – Geriau nerizikuoti pirkti iš nekilnojamojo turto vystytojo, kuris sukurtas vienam projektui, nes tokios įmonės, vos tik bus pastatytas pastatas, gali tiesiog nebelikti, ji gali paskelbti bankrotą.

Tokiu atveju įsigysite ne tik būstą, bet ir „galvos skausmą“, nes ištikus problemoms nebebus į ką kreiptis dėl garantinių įsipareigojimų.“ Problemos gali ištikti ir ilgai dirbančią įmonę, bet šiuo atveju rizika bus mažesnė, negu turint reikalų su vieno projekto įmone. Tad šiuo atveju svarbiausia – mažinti rizikas.

Kitas klausimas, į kurį pataria atkreipti dėmesį specialistai, – ar pastatas ir perkamos patalpos yra gyvenamosios paskirties. „Jeigu vietoj gyvenamųjų patalpų įsigysite komercines ar poilsiui skirtas patalpas, pateksite į kitą mokestinę aplinką. Komercinės paskirties patalpos (pvz., kūrybinės dirbtuvės) apmokestinamos nekilnojamo turto mokesčiu nuo visos turto vertės, – sako M. Andriuškevičius, atkreipdamas dėmesį, kad pastarojo laiko praktika rodo, jog pakeisti patalpų paskirtį gali būti labai sudėtinga arba visiškai neįmanoma. – Jeigu nusipirksite

50

BŪSTO PIRKĖJAS TURI AIŠKIAI ŽINOTI: JEIGU JAM SVARBIAUSI VEIKSNIAI – KAINA, PLOTAS IR VIETA, DIDELĖ RIZIKA SUSIDURTI SU PROBLEMOMIS. BŪSTO KOKYBĘ LEMIA TRYS PROCESO DALYVIAI: UŽSAKOVAS ARBA PIRKĖJAS, STATYTOJAS ARBA PARDAVĖJAS IR RANGOVAS. „KUO REIKLESNIS PIRKĖJAS, KUO AUKŠTESNI JO REIKALAVIMAI KOKYBEI, TUO JI TAMPA SVARBESNE STATYTOJUI IR RANGOVUI“, – PASTEBI BENDROVĖS „KIWA INSPECTA“ GENERALINIS DIREKTORIUS MANTAS ANDRIUŠKEVIČIUS, AKCENTUODAMAS, KAD BŪTINA ŠVIESTI BŪSTO PIRKĖJĄ, JAM SUTEIKIANT KUO IŠSAMESNĖS INFORMACIJOS APIE RIZIKAS IR PREVENCIJĄ.

patalpas negyvenamosios paskirties pastate, tai greičiausiai neturėsite vaikų žaidimų aikštelių, galbūt nebus pakankamai vietų automobiliams statyti.“ Specialistai taip pat pataria nepirkti būsto iki to laiko, kol pastatas nebus visiškai užbaigtas, t. y. nebus gautas statybos užbaigimo aktas.

Priešingu atveju, negalite būti tikri, kad neįšaldote pinigų arba jų neprarasite, nes statyba gali būti neužbaigta ilgą laiką dėl įvairių priežasčių, taip pat ir statytojo bankroto.

Kita vertus, kai sumoki pinigus, mažiau lieka svertų ir derantis dėl kokybės. „Nereikėtų pamiršti ir to, kad didelis pirkėjų srautas, dar neužbaigus statybų, užsakovui atriša rankas daryti kaip galima pigiau, taip pat ir kokybės sąskaita“, – pastebi bendrovės „Kiwa Inspecta“ vadovas.

Vertinant būsto kokybę – reikalingos specialios kompetencijos. Tad nenorintiems rizikuoti reikėtų kreiptis į statybos ekspertus, techninius prižiūrėtojus, kurie gali suteikti profesionalią konsultaciją. Paprastai pirkėjai stengiasi sutaupyti ir rizikuoja pirkti tai, ką mato. Labai keista, kad perkant būstą nesistengiama patikrinti jo kokybės, o prieš perkant automobilį, nors jo vertė dažnai nepalyginamai mažesnė, pirmiausia važiuojama į servisą pasitarti su specialistais.

Bendrovės „Kiwa Inspecta“ ekspertai sako, kad specialisto reikia ir tam, kad pardavėjai neapgaudinėtų. Ne tokie jau ir reti atvejai, kai pardavėjai tikina, jog defektai, kuriuos

Užs. Nr. 17-87

Bendrovės „Kiwa Inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius

SPRENDIMAI pastebi pirkėjas, esą normalūs dalykai. Vienas iš paskutinių tokių atvejų, kuriuos užfiksavo „Kiwa Inspecta“, – pusiau į grindis įbetonuotas vamzdis, nors jo neturėjo matytis, o lubose įrengti rekuperacinės sistemos ortakiai žemiau langų angos. Statybininkai gi pirkėjui tikino, kad „taip turi būti“.

APIE GARANTINIUS ĮSIPAREIGOJIMUS ARBA IŠVIRKŠČIOJI KOKYBĖS PUSĖ Įsigyjamas būstas turi būti pastatytas kokybiškai. Tačiau ne visa galima pamatyti, o kai kurie defektai arba netgi tyčinis brokas gali tapti matomu tik po kelerių metų. Todėl pardavėjui yra privalomi garantiniai įsipareigojimai, kuriems, pagal nekokybiško darbo pobūdį, vietą, numatyti skirtingi terminai. „Pagrindiniams darbams numatytas penkerių metų garantinis laikotarpis; įrangai taikomos jos gamintojų suteiktos garantijos, – primena bendrovės „Kiwa Inspecta“ plėtros direktorius Valdas Kuckailis. – Paslėptiems statybos darbams, – tai yra vėliau sumontuotomis kitomis konstrukcijomis ar viršutiniu apdailos sluoksniu paslėptoms konstrukcijoms, – taikomas ilgesnis garantinis laikotarpis – dešimt metų. Jeigu yra pastebimas tyčinis brokas, jam taikomas 20 metų laikotarpis.“ V. Kuckailis atkreipia dėmesį, kad į statybos objektą gali būti atvežtos tinkamos medžiagos, įranga, tačiau jos gali būti sugadintos netinkamai laikant, montuojant.

Pirkėjas, kaip sako specialistas, negali žinoti, kad, pavyzdžiui, jo namas apšiltintas sulyta mineraline vata, o pamatai įrengti netinkamai,

nes šis brokas problemų sukels tik ilgesnį laiką pagyvenus įsigytame bute.

KUO GALI BŪTI NAUDINGAS ANTSTOLIS Pirkėjas negali aklai pasitikėti faktu, kad statybą stebėjo techninis prižiūrėtojas, o komisija pripažino statinį tinkamu naudoti. Verčiau pačiam atidžiai pasidairyti, ar nesimato defektų ir nepasitikėti pardavėjų ar statybininkų žodiniais paaiškinimais. „Garantiniu laikotarpiu į statytoją privalu kreiptis raštu. Jeigu ginčą spręsite teisme, tai teismas irgi garantinį terminą sies su prašymo data, – sako „Kiwa Inspecta“ Produktų ir procesų sertifikavimo grupės vadovas, teismo ekspertas Vladimiras Ravnialičevas. – Prašyme, kuris gali būti pateiktas ir elektroniniu paštu, svarbu, užfiksuoti problemą, pavyzdžiui, prateka vanduo, nusilupo apdaila. Siųsdami prašymą ištaisyti broką registruotu laišku, pasirašykite, nurodykite datą.“ Prasčiausias variantas, pastebi V. Ravnialičevas, kai nepavyksta susitarti su statytoju ir tenka kreiptis į teismą. Šiuo atveju specialistas pirmiausia pataria susirasti ekspertą – techninės priežiūros specialistą, statybos darbų vadovą ar kitą atestuotą specialistą, – kuris užfiksuotų broką ir pateiktų savo išvadas. Tokios išvados, pateiktos su ieškiniu, teisme pravers. Jos bus veiksmingos net tuo atveju, jeigu kita pusė pateiks savo eksperto išvadas. Tada teismas skirs teismo ekspertizę, bet net teismo eksperto ekspertizės aktas

teismui nėra privalomas – teismas, kaip rodo V. Ravnialičevo patirtis, sprendžia pagal savo supratimą, įsitikinimus. Teisminiai ginčai paprastai tęsiasi kelerius metus. „Kiwa Inspecta“ specialistai pataria pasinaudoti ir antstoliu, kuris gali užfiksuoti broką, prieš imantis jį šalinti pačiam pirkėjui, nes ne visada galima laukti, kol statytojas imsis veiksmų. Šiuo atveju statytojas negalės užginčyti broko fakto. Antstolio įtraukimas į procesą prieš šalinant broką bus naudingas ir tuo atveju, jeigu pirkėjo netenkins statytojo veiksmai šalinant netinkamo darbo padarinius.

BROKĄ IŠTAISĖ DVEJIEMS METAMS „Net jeigu statytojas turi gerą reputaciją, ilgą bendrovės istoriją, negalima „paleisti vadžių“. Visi tikimės, kad defektai daugiausiai tikėtini ekonominės klasės butuose. Tačiau į mus kreipiasi žmonės, įsigiję miesto centre pastatytą prabangų būstą. Neretai juose užfiksuojame ne mažiau defektų, negu ekonominės klasės bute“, – perspėja bendrovės „Kiwa Inspecta“ generalinis direktorius M. Andriuškevičius.

Jis taip pat pataria ekspertus kviesti prieš statytojui šalinant broką. Gali būti, kad defektai bus ištaisyti taip, jog netrukus vėl kils problemų. Todėl geriau iš anksto pasiteirauti specialistą, kaip toks brokas turi būti ištaisytas. „Sakykim, dėl netinkamo montavimo pro lango kampus pučia vėjas. Statybininkas užpurškė skylę putomis, kurios per dvejus ar trejus metus sudūlėjo. Vėl turite problemą“, – dalijasi M. Andriuškevičius, akcentuodamas, kad visada geriau bendrauti su specialistais, kurie suteiks profesionalią konsultaciją, taip padėdami sutaupyti laiko, pinigų ir mažindami stresą.

51

PROFESINIS MOKYMAS ATVERIA DAUGIAU GALIMYBIŲ RINKTIS GYVENIMO KELIĄ

VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRE BŪSIMIEJI STATYBININKAI SUŽINO NE TIK PROFESIJOS ABĖCĖLĘ, BET ĮGYJA IR ŠIUOLAIKINIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮGŪDŽIŲ.

„Aš – už pažangą ir naujoves, tik baiminuosi, kad dabartinės reformos nesunaikintų to, ką mes ilgai kūrėme, kuriame ir esame nusiteikę toliau tobulinti“, – teigia Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė.

Ji palygino du skaičius: išsivysčiusiosiose šalyse profesinio mokymo sistemoje mokosi 50–70 proc. jaunimo, baigusio pagrindinę ar vidurinę bendrojo lavinimo programą, Lietuvoje – mažiau nei 30 procentų. „Šalyje gaji nuomonė, kad tik aukštasis išsilavinimas – patikimos karjeros ir gero gyvenimo garantas. Mokytis profesijos – „žemas lygis“. Tai sovietmečio visuomenės klišė, iš kurios neišsivaduojame jau beveik tris dešimtmečius. Jaunimui ją perša mokytojai bendrojo lavinimo mokyklose, taip galvoja ir dalis tėvų. Tuo tarpu šalies profesinio mokymo įstaigos tikrai neatsilieka nuo veikiančių kitose Europos šalyse. Tai puiki galimybė kiekvienam 52

atrasti gyvenimo kelią pagal savo galimybes ir net jas išplėsti“, – įsitikinusi pedagogė.

Tai pastebi ir mokiniai, kurie per mainų programas išvyksta į stažuotes užsienyje. Jos žodžius galėtų patvirtinti ir VSRC absolventai, kurie sėkmingai tęsia mokslus aukštosiose mokyklose.

MOKYMAS TOBULĖJA Šiuolaikiniam statybininkui nepakanka tik įgudusių rankų ir tikslumu gulsčiuką lenkiančios akies. Jam reikia išmanyti naujausias informacines technologijas, valdyti modernius technologinius įrankius ir įrenginius.

Tik taip spartėja darbas ir gerėja jo kokybė.

Statybomis užsiimančiose bendrovėse reikia laikmetį atitinkančių profesijos žinovų.

Tai suprasdami VSRC vadovai pasiekė, kad 2015 m. čia būtų įkurtas sektorinis statybos praktinio mokymo centras. Jo dėka išsiplėtė mokymo dirbtuvės. Jos aprūpintos šiuolaikine įranga ir

įrankiais, skirtais įgyvendinti statybos profesinio mokymo programas. „Kartu su partneriais sukūrėme skaitmeninę mokymo platformą „Educton“. Ji suteikia galimybę teorinę medžiagą mokiniams išdėstyti ir jų atliktas užduotis vertinti nuotoliniu būdu. Tai labai svarbu žmonėms, kurie dirba ir nori dar mokytis. Kartu su Lietuvos statybininkų asociacija vykdome statybos sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimo projektą. Jame visiems profesijos mokytojams numatyti grafinio vaizdavimo kompiuterinėmis programomis mokymai. Juk popierinius brėžinius iš statybos objektų sparčiai stumia skaitmeniniai“, – aiškino D. Kiršanskienė. Centro plėtros plane iki 2020 m. numatytas prioritetas – statybų procese reikalingos informacinių technologijų įrangos įsigijimas. Visos technologijų mokymo klasės bus aprūpintos kompiuteriais, planšetėmis su šiuolaikiniams statybininkams būtina programine įranga.

PROFESINIS RENGIMAS

Vilniaus statybininkų rengimo centro ištakos siekia net 1946 metus. 2000 m. sujungus dvi sostinės profesinio mokymo mokyklas – 1-ąją, įkurtą 1946 m., ir 3-ąją, įkurtą 1981 m., buvo įsteigta Vilniaus statybininkų mokykla. Nuo 2004 m. ji veikia kaip viešoji įstaiga Vilniaus statybininkų rengimo centras (VSRC).

MOKOSI SKIRTINGI ŽMONĖS „Mūsų paslaugomis naudojasi skirtingų patirčių ir amžiaus žmonės, – sako D. Kiršanskienė. – Mokymo dirbtuvėse sutiksite ir bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, statybos įmonių darbininkų, architektų, projektuotojų, projektų vadovų, aukštųjų mokyklų studentų. Sektorinio statybos praktinio mokymo centro teikiamomis galimybėmis naudojasi ir kitų šalies profesinio mokymo įstaigų mokiniai bei profesijos mokytojai. Turime ir mokymo grupių, kuriose naujų kvalifikacijų siekia iš darbo biržos atsiųsti žmonės. Mes teikiame ne tik formalųjį pirminį bei tęstinį profesinį mokymą, bet ir neformalųjį profesinį mokymą.“ Centre taip pat galima tobulinti kvalifikaciją ir kompetencijas, atlikti jų vertinimą, suteikti profesinį informavimą. Tarp centro kompetencijų taip pat yra profesinio mokymo programų, priemonių rengimas,

naujų technologijų, medžiagų, įrangos pristatymas, teikiamos technologų ekspertų paslaugos.

DŽIUGINA ĮMONĖS „Labai svarbūs santykiai su įmonėmis.

Tik taip galima išvengti pavojaus atitrūkti nuo realių darbo rinkos poreikių.

Bendradarbiaujame kartu rengdami profesinio mokymo programas, mokymui skirtą medžiagą, formuodami mokinių priėmimo planą. Be to, įmonės padeda rengti mokinių meistriškumo konkursus.

Tuo itin rūpinasi UAB „Knauf“ ir UAB SKV. Jos jau kelerius metus mus remia praktinio mokymo medžiagomis“, – džiaugiasi VSRC direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daina Kiršanskienė. Ji įsitikinusi, kad toks bendradarbiavimas būtinas ir diegiant sparčiai populiarėjantį profesinio mokymo organizavimą pameistrystės būdu. 

Šiuo metu VSRC turi du skyrius. Vienas yra sostinės Viršuliškių rajone, kitas – Fabijoniškėse. Atvykusieji mokytis iš kitų miestų, gali gyventi bendrabutyje.

Centre teikiamas profesinis mokymas, pagrindinio ir vidurinio ugdymo siekiama gimnazijos skyriuje (yra I–IV gimnazijos klasės) ir vidurinis ugdymas. Įstaiga turi licenciją vykdyti 75 formalias pirminio ir tęstinio profesinio mokymo programas.

2017 m. spalio 1 d. duomenimis, Centre buvo 998 mokiniai, kuriuos moko 67 pedagogai.

Pagal pirminio profesinio mokymo programas jaunuoliai gali rinktis apdailininko (statybininko), mūrininko, staliaus, elektromontuotojo, santechniko, statybos verslo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo specialybių.

Teikiamos tęstinio profesinio mokymo programos skirtos suaugusiesiems, kurie gali įgyti betonuotojo, dažytojo, floristo, gipso kartono montuotojo, krosnininko, pastatų apšiltintojo, plytelių klojėjo, tinkuotojo kompetencijų.

53

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI 54

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

Bendrovės „AG studija“ architektė Grytė Akelienė

SVAJONIŲ NAMĄ REIKIA PRADĖTI KURTI NUO ŠEIMOS NARIŲ POREIKIŲ IŠSIAIŠKINIMO AR ĮMANOMA IŠ PIRMO KARTO PASTATYTI ŠEIMOS SVAJONIŲ NAMĄ? GRYTĖ AKELIENĖ, UAB „AG STUDIJA“ ARCHITEKTĖ, SAKO, KAD TIKRAI TAIP. TIK REIKIA ATLIKTI NAMŲ DARBUS.

55

Sėkmingas projektas yra tuomet, įsitikinusi bendrovės „AG studija“ architektė G. Akelienė, kai pasiekiama harmonija tarp pastato vidinių erdvių, geros proporcijos pastato tūrio ir architektūrinės išraiškos. Visi išvardinti dėmenys leidžia užsakovui turėti kokybišką gyvenamąjį namą. Kurdami savo svajonių namus, pasitikėkite pasirinktu „savo“ architektu, tik tuomet pasieksite geriausią rezultatą. „Pirmiausia kiekvienas, kuris svajoja pasistatyti svajonių namą, turėtų susitikti su architektu ir pasikalbėti apie savo svajones, išdėstyti viziją, o ne ieškoti pavyzdžių internete“, – sako architektė G. Akelienė.

Architekto pasirinkimas yra svarbus žingsnis į svajonių namą. Pirmiausia, tai turi būti savo profesijai atsidavęs profesionalas, kuris perteiks savo geriausias patirtis, žinias ir idėjas, taip pat nukreips, padės susivokti, skirs laiko bendravimui ir, žinoma, techniniam projekto atlikimui, kurio detalumas ir išsamumas padės sėkmingiau ir greičiau vystyti projektą statybos aikštelėje.

NE „KIEK KAMBARIŲ“, O „KOKIE POREIKIAI“ Gyvenę kelių kambarių bute, žmonės paprastai ima namą planuoti nuo kambarių skaičiaus.

Architektė G. Akelienė siūlo pakeisti požiūrį ir dėmesio centre turėti ne patalpas, o šeimos narius ir jų poreikius. „Ne žmogus yra namui, o namas žmogui. Todėl pirmiausia reikia susėsti ir aptarti, kokie yra šeimos poreikiai – taigi reikia planuoti namą, kuris tenkintų poreikius. Tokia yra svajonių namo pradžia, – sako architektė, pabrėždama, kad naujos kokybės gyvenimo naujame name nevalia planuoti pagal gyvenimo daugiabučiame name standartus ir kokybę.

– Ir dar patarčiau poreikius aiškintis ir juos realizuoti planuojant namą ne patiems, o sykiu su profesionalais. Žmogus žino savo poreikius, o architektas turi žinių, kurios padeda sudaryti profesionalią schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šeimos gyvenimo scenarijų, sudėlios pagal kiekvieno šeimos nario poreikius, paversdamas juos patalpomis ir erdvėmis. Tai yra užtikrintas būdas pasistatyti namą, kurio erdvės būtų idealiai pritaikytos to namo gyventojams.“ PADĖDAMA SUSIORIENTUOTI, ARCHITEKTĖ G. AKELIENĖ SAVO užsakovams siūlo klausimyną, į kurio klausimus pirmiausia atsako šeimos nariai vieni, o tada aptaria su architektu. Tai yra elementarūs klausimai, bet jie padeda susisteminti poreikius bei mintis ir pačiam užsakovui pamatyti galimą perspektyvą, kur kas realiau suvokti būsimas erdves.

56

KADA SKAIČIUOTI PINIGUS? Architektė G. Akelienė piniginius dalykus pataria kol kas palikti ramybėje. Pirmiausia, išsiaiškinus poreikius, reikia galvoti ir planuoti plotą. „Pirmiausia apsibrėžkite pirminius poreikius: kiek žmonių gyvens name, taigi kiek šeimos nariams reikės privačių erdvių, kokios reikia svetainės, ar reikia darbo kabineto, automobilius statysite garaže ar stumsite į pastogę ir panašiai, – sako G. Akelienė. – Kai apsibrėšite pirminius poreikius, tada ateis investicijų eilė. Ir čia lems ne tik „norime prabangaus“, „norime vidutinės klasės namo“.

Kiekvienas iš mūsų skirtingai įsivaizduojame, kas yra prabangus arba vidutinės klasės namas, tad svarbu išsiaiškinti, ką tai reiškia konkrečiam žmogui.“ Šeimai, turinčiai vaikų, yra svarbūs vaikų kambariai. Ir čia jau neužtenka norėti vienokio ar kitokio ploto. Reikia išsiaiškinti ir tai, ką vaikas mėgsta, kokių daiktų jis turės savo kambaryje – tai lems ir jo plotą, kurį pasiūlys architektas. Analogiškai planuojamas ir kitų šeimos narių kambarių dydis, vieta.

Kaip pastebi G. Akelienė, reta šeima, gal viena iš dešimties, planuoja patalpas trečiajai kartai

– tėvams. O kai toks poreikis išsakomas, dažnai garbaus amžiaus tėvams planuojamas atskiras korpusas ar kambarys.

KAM STATYTI TRIS NAMUS, JEI GALIMA VIENĄ VISAM GYVENIMUI Visuotinai žinomas posakis, kad tik trečias namas yra toks, kuris atitinka visus poreikius.

Tačiau mūsų žmonės planuoja vieną namą visam gyvenimui, pastebi G. Akelienė, nes skaičiuoja pinigus. Retas kuris stato namą gyvenimui „čia ir dabar“, nes vėliau bus kitas. „Kada žmogus stato namą? Paprastai iki savo 40-mečio, o po kelerių ar keliolikos metų imasi jį rekonstruoti arba stato naują, – sako architektė. – Dar ir dėl būsimų pokyčių siūlau labai gerai pagalvoti, kokio ploto namas bus, nereikėtų jo „išpūsti“ dirbtinai su nereikalingomis ar pernelyg didelėmis patalpomis. Ateina laikas, kai vaikai užauga ir išeina iš namų – šeimos namas lieka dviem žmonėms, o dalis kambarių praranda intensyvaus gyvenimo funkciją.“ Architektė sako, kad optimalus šeimos namas galėtų būti iki 170 kv. metrų gyvenamojo ploto, tada jame nebus per daug erdvių ir likus

KLAUSIMYNAS 1. Padarykite reikiamų patalpų sąrašą.

DIZAINAS

2. Virtuvės vizija (uždara, atvira, pusiau uždara). Ar reikia virtuvės „salos“?

3. Pagalbinės patalpos: šaltas sandėliukas (įrankiams, žoliapjovei ir pan.), skalbykla-dujinė katilinė, rūbinė (viena didelė ar dvi mažesnės), sandėliukas prie virtuvės?

4. Garažas. Keliems automobiliams?

5. Ar turite papildomų pomėgių, kurių įrangai reikalinga vieta?

6. Bendras namo plotas, koks jis turėtų būti?

7. Ar reikalingas židinys? Akvariumas? Vieta pianinui?

8. Šildymo sistema.

9. Ar planuojate pasirengti projektą su visomis inžinerinėmis dalimis: šildymu, vėdinimu, oro kondicionavimu, vandentiekiu, nuotekomis ir elektra?

10. Gyvenamojo namo architektūrinė vizija (modernus, klasikinis, pan.).

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI dviem šeimos nariams. Didelį namą ne tik sunku išlaikyti, bet jis yra ir nefunkcionalus. „Galbūt verta gyventi šiek tiek pasispaudus, kol yra vaikų, ir erdviau, kai lieka du ar trys žmonės“, – pataria G. Akelienė.

KODĖL GERIAU RINKTIS VIENO AUKŠTO NAMĄ Retai kas besirenka šeimos namui daugiau negu du aukštus. Geriausias variantas – vieno arba dviejų aukštų namas. Patogiausias, G. Akelienės nuomone, yra vieno aukšto namas, bet tam ne visada užtenka sklypo. „Jeigu tik galima suprojektuoti vieno aukšto namus, tai tiek aš, tiek mano vyras (bendrovė „AG studija“ yra šeimos įmonė, aut. past.) siūlome statyti tik vieno aukšto namą, – dalijasi architektė. – Tai patogiau net ir jaunam žmogui, auginančiam vaikus.

Bus patogu ir tuomet, jeigu šeimos namuose teks apsigyventi tėvams“, – sako G. Akelienė, pastebėdama, kad tokio namo pigesnė ir statyba, nes nebereikia tam tikrų elementų, pavyzdžiui, laiptų, – tai yra pakankamai brangus statybos elementas. Tačiau vis tik vyrauja dviejų aukštų šeimos namai, nors architektai tokius siūlo statyti tik tuomet, kai kitaip neleidžia sklypo dydis ar konfigūracija.

UNIVERSALUS DIZAINAS ARBA KAIP SUKURTI PATOGŲ GYVENIMĄ Turint savo namą, norisi juo naudotis patogiai,

kad kuo mažiau reikėtų pastangų, fizinių jėgų. Namas tarnauja žmogui, bet ne žmogus namui.

Yra namų, kurie statomi gražiose, tačiau sudėtingose gamtinėse sąlygose – sklypų reljefas nelygus ir su dideliais aukščių skirtumais. Tokiuose sklypuose projektuojami pastatai, turintys kelis tūrius skirtinguose aukščiuose, tai verčia įrengti laiptus, kurie tampa problema tiek mažiems vaikams, tiek garbaus amžiaus žmonėms, tiek apsirgus, nekalbant apie žmones, turinčius judėjimo negalią. Kaip tik dėl tos priežasties patogiausiu laikomas vieno aukšto namas.

Labai retai kas benori namo su rūsiu. Prie jo prisirišę yra vyresniosios kartos atstovai, jie neįsivaizduoja savo gyvenimo be to. Tačiau ne vienas užsakovas, pamatęs rūsio įrengimo sąmatą, atsisako šios idėjos. „Rūsiai iš gyvenamų namų pamažu išgyvendinami, pradėjo nykti poreikis. Ir kam jų reikia – pamatai, laiptai, papildomos išlaidos“, – dėlioja architektė G. Akelienė, kalbėdama apie patogų gyvenimą, kurį leidžia sukurti universalaus dizaino principas, ir detales, kurios buitį padaro sudėtingesne. 

BŪDINGIAUSIOS KLAIDOS • Žmogus prisiriša prie kokio nors projekto, aptikto internetinėje erdvėje, ir, nepaisant to, kad toks namas galbūt netinka jo sklypui, netinka pagal sklypo konfigūraciją, patalpų išdėstymą pasaulio šalių atžvilgiu, reljefą, vis tiek bando „pritraukti“ architektą prie savo susikurtos vizijos. Tokie „pritempimai“ paprastai baigiasi nusivylimu.

Geriau pasikliauti architektu, – jis tikrai ras vieną iš geriausių sprendimų, kaip tas namas turėtų susiformuoti sklype, kaip turėtų susidėlioti šeimos gyvenimo „scenarijus“ name.

• Nesutinkate su tuo, ką siūlo architektas? Pagyvenkite su ta mintimi, paieškokite informacijos, dar kartą pasikalbėkite su architektu ir tik tuomet apsispręskite.

• Jeigu matote, kad neužsimezgė žmogiškas ryšys su architektu, ieškokite kito. Svajonių namą pastatysite tik tuomet, kai su architektu susikalbėsite. Bet tai nereiškia, kad jis turi užsakovui vien tik pritarti.

• Architektą reikia rinktis atsakingai, nesiorientuojant į pigiausius sprendinius. Gal ir sutaupysite dabar, bet ne statybos aikštelėje. Taip galutiniame variante sumokėsite brangiau. Statydami šeimos svajonių namą, labai gerai subalansuokite kainos ir kokybės santykį.

• Geras statybos darbų rangovas retai kardinaliai keičia projekto sprendinius.

• Pasitikėkite architektu! Kartais neįtikėtini sprendimai gali tapti namo ašimi, mylima vieta ar naujai atrastu pomėgiu.

Užs. Nr. 17-73

KOKIŲ PATALPŲ REIKIA, O DĖL KO VERTA PASIGINČYTI Ieškant sklype vietos namui, reikia teisingai jį orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į sklypo konfigūraciją. Tai reiškia įvertinti, kokios patalpos kurioje pusėje bus rengiamos. Patalpos viduje, anot architektės, yra tarsi atskiras kūrinys, kurį lemia patys namo gyventojai, bet svarbiausia – patalpų turi būti tiek, kiek reikia, o jų funkcija ir tarpusavio ryšys – patogus. „Virtuvė. Viena šeima mėgsta būti sykiu, kai ruošiamas maistas, užuosti jo kvapą, kita – prašo uždaros erdvės, – sako G. Akelienė. – Čia taisyklių nėra – tik šeimos sutarimas. Tačiau būtina, mano įsitikinimu, prie virtuvės turėti sandėliuką, kur sudėta papildoma virtuvės technika, maisto produktai, galbūt dar vienas šaldytuvas. Kita vertus, uždarei sandėliuko duris ir lieka švari, tvarkinga virtuvė. Atskirą patalpą arba net kelias reikia planuoti rūbinei, reikia galvoti ir apie pagalbines patalpas.“ Dabartinės namų katilinės nė iš tolo nebeprimena anų laikų anglimis užverstų nešvarių patalpų. Dabar tai yra švarios patalpos, kuriose galima įrengti ir skalbyklą.

Sandėliukas visuomet pravers įrankiams, žoliapjovei, kitiems ūkio padargams. Tačiau gerai reikia pagalvoti, ar tikrai reikia židinio, ar bus akvariumas, kiti atraktyvūs dalykai, kaip sauna ar sporto salė, kurie gali būti naudojami kad ir tik sykį per metus

Profesionalai pataria įrengti atskiras vonios bei tualeto patalpas tėvams, vaikams ir svečiams.

Dažnai vaikų sanitarinis mazgas dubliuojamas su svečių tualetu.

Norintiems name turėti židinį, reikia priminti, kad tai ne tik romantika, bet ir šiukšlės, malkos, priežiūra. Žinoma, jeigu esate ugnies mylėtojai, būtinai įsirenkite židinį!

Architektė pataria tokiais atvejais gerai pagalvoti, ar tikrai reikia vienos ar kitos paskirties patalpų, atraktyvių dalykų. „Terasa, manau, yra būtina, patogu išeiti, ji yra ant žemės ir terasoje verda gyvenimas.

Tačiau visai kas kita balkonas. Jei jau jis yra, tai dažniausiai projektuojamas prie pagrindinio miegamojo ir žmonės į jį tikrai eina labai retai, gal dukart per 10 metų, – pastebi architektė. – Jeigu gražūs vaizdai, tai nebūtina jais grožėtis iš balkono – galima tiesiog pro langą. Kita vertus, Lietuvoje ne tiek ir daug gero oro sėdėti balkone ir medituoti. Tiesiog nėra ką daryti balkone, kai turi kiemą, terasą.“

57

ŽINAI NAMO SĄMATĄ – GALI DERĖTIS, KONTROLIUOTI DARBUS IR ATSISKAITYMUS

Bendrovės „Sistela“ generalinis direktorius Albinas Vaitkevičius

IMANTIS SAVO NAMO STATYBOS, BŪTINA ŽINOTI NUMATOMĄ LĖŠŲ POREIKĮ IR FINANSINES GALIMYBES, – SAKO ALBINAS VAITKEVIČIUS, BENDROVĖS „SISTELA“, ATLIEKANČIOS SĄMATINIUS SKAIČIAVIMUS, GENERALINIS DIREKTORIUS. – NIEKO NĖRA BLOGIAU, KAIP STABDYTI IR ĮŠALDYTI STATYBOS DARBUS. TUOMET NUOSTOLIAI NEIŠVENGIAMI. APIE IŠLAIDAS, KURIŲ IŠVENGTI NEĮMANOMA

sprendinius, reikėtų pagal juos atlikti kiek įmanoma detalesnius sąmatinius skaičiavimus.

virš tiesioginių statybos išlaidų. Būtent ši išlaidų dalis ir yra pagrindinis derybų objektas.

Ką visų pirma būtina įvertinti, kalbant apie pinigus, imantis individualaus namo statybos?

Kokios sąnaudos yra neišvengiamos, privalomos?

Kokias sąnaudas galima koreguoti, t. y. rinktis pigesnį variantą, nepakenkiant kokybei?

Prieš apsisprendžiant statyti, būtina iš anksto žinoti: ar turėsite statyboms pakankamą biudžetą, kokiais terminais galėsite vykdyti statybos darbus, numatyti keletą alternatyvių variantų. Pasirenkant alternatyvas, svarbu pasiekti optimalų kainos, kokybės ir kiekių suderinamumą, įvertinti, kokiais atvejais galima pasirinkti ekonominį variantą, kur reikia mažiau taupyti, kokių sprendinių bendrai atsisakyti, kokias medžiagas naudoti apdailai, į kokį kainų lygį orientuotis pasirenkant sprendinius.

Jeigu kainą norime žinoti dar neturėdami projekto – reikėtų pasinaudoti arba analogiškų namų kainomis, arba sustambintais įkainiais už 1kv. metrą, 1 kub. metrą. Papildomai reikėtų patikslinti tokią kainą, atsižvelgiant į numatomus nestandartinius sprendinius, alternatyvinius kokybės variantus.

Jeigu turime parengtą projektą ar projektinius 58

Neišvengiamos sąnaudos yra sąnaudos medžiagų įsigijimui, mechanizmų nuomai ir apmokėjimams už darbą. Aišku, iš kiekvienos šios dalies taip pat galima sutaupyti, jeigu aktyviai dalyvausime statybos procese ir aiškiai apsibrėšime siekiamus kokybinius rodiklius, žinosime sprendinių įgyvendinimo technologiją.

Rinkoje nėra taip, kad produktų, turinčių lygiavertes charakteristikas, kainos ženkliai skirtųsi. Jeigu yra didelis kainos skirtumas, tai didelė tikimybė, kad produktai turi esminių skirtumų.

Kita išlaidų dalis, kuri patiriama, kai yra samdomi rangovai, paprastai susijusi su statybvietės išlaidomis (darbų organizavimo, valdymo, darbų saugos, tiekimo ir kitomis išlaidomis, susijusiomis su statybvietės įrengimu bei eksploatavimu), taip pat su netiesioginėmis išlaidomis (pridėtinės išlaidos, pelnas), kurias rangovas numato kaip papildomą kainos dalį

Viskas priklauso nuo biudžeto. Koreguoti, nepakenkiant kokybei, galima visas išlaidas, tačiau reikėtų išskirti keletą pagrindinių namo statybos ir įrengimo sistemų, kurių pasirinkimą vėliau pakoreguoti gali būti sudėtinga ir brangu. Todėl geriau nerizikuoti ir nesižavėti taupant pamatų įrengimui, sienų bei grindų konstrukcijoms, langų pasirinkimui, šildymoventiliacijos sistemoms.

Namo kokybė priklauso ne nuo apdailos, o prabanga tviskanti namo apdaila gali tiesiog paslėpti tikruosius trūkumus.

Kitas svarbus aspektas – teisingas darbų vykdymo technologijos laikymasis. Kartais, atrodo, ir medžiagos pasirinktos kokybiškos, ir sprendiniai numatyti optimalūs, tačiau akivaizdūs trūkumai pasimato dar nesulaukus garantinio termino pabaigos. Viskas priklauso nuo statybininko kvalifikacijos, nuo darbų

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI vykdymo technologijos užtikrinimo, nuo kokybės priežiūros.

Dabar rinkoje yra toks platus produktų, įrangos ir technologijų pasirinkimas, kad be specialisto žinių, be specialaus pasiruošimo, be atitinkamų kompetencijų, pasiekti kokybiškų rezultatų beveik neįmanoma. Todėl labai didelė rizika taupyti, pasirenkant atsitiktinius, pigiausius meistrus ir tikėtis kokybiško projekto sprendinių įgyvendinimo.

O jeigu dar ir projekto išbaigtumas nepakankamas, tai bėdos ateityje – užprogramuotos iš anksto.

KAIP SĄMATA LEMIA DARBŲ KOKYBĘ Ar individualiems namas rekomenduojama sudaryti sąmatą, ar tai yra projekto dalis?

Privaloma projekto dalis yra tik tais atvejais, kai projekto parengimas ir įgyvendinimas numatomas visuomenės (valstybės) lėšomis. Statant namą sau, būtina žinoti numatomą lėšų poreikį ir finansines galimybes. Nieko nėra blogiau, kaip stabdyti ir įšaldyti statybos darbus. Nuostoliai neišvengiami.

Ar individualiam namui dera numatyti sąmatos eilutę sandarumo matavimui, techniniam prižiūrėtojui?

Norint įsitikinti, kad darbai atlikti kokybiškai ir pasiektos numatytos pastato energinio efektyvumo charakteristikos, reikėtų atlikti ir pastato sandarumo matavimus. Geriausia, kad tokie reikalavimai būtų sutartyje, ir tai būtų rangovo prievolė šiuos matavimus atlikti. Tai drausmintų rangovą.

Pastačius pastatą pamatyti, kad charakteristikos nepasiektos, reikštų, kad įsipareigojimai neįvykdyti.

O taisyti trūkumus visada sudėtingiau, negu savalaikiai užtikrinti kiekvieno darbų etapo kokybę.

Ką praranda ir/ar įgyja žmogus, atsisakęs arba ėmęsis sudaryti namo sąmatą?

Sąmatos kaina sutartinė. Iš praktikos tai sudaro maždaug 0,15–0,3 proc. nuo statybos kainos. Ar tai daug? Statytojai stengiasi taupyti visur, vieni taupo projekto sąskaita, dažniausiai po to susiduria su daugkartiniais atliktų darbų perdarymais, optimalaus sprendimo paieškomis darbų eigoje. Ne visi esame statybų specialistai, nors su statybomis, remontu tenka turėti reikalų kiekvienam. Jeigu nesate įsitikinęs, kad sugebėsite kvalifikuotai įvertinti darbų kokybę, geriau samdyti profesionalų statybų prižiūrėtoją, – taip sutaupysite.

Kas yra „sutaupytas planuotas biudžetas“? Taupymo rezultatus vertinti reikėtų ne tik pagal tai, kad nupirkome pigiau medžiagas, pavyko pigiau pasamdyti darbininkus, bet reikėtų vertinti ir tokias išlaidas, kurias galėjote patirti, jeigu nebūtumėte ėmęsi prevencinių priemonių, o tokią prevenciją geriausiai gali numatyti tik profesionalas. Tai susiję ir su sąmatos skaičiavimais. Be to, turint sąmatą ir žinant bent orientacinius pastato konstrukcijų, elementų statybos kainas, jau yra svertai derėtis, kontroliuoti darbų vykdymo ir atsiskaitymų eigą.

APIE SUTAUPYMĄ, KURIS GRESIA TAPTI IŠLAIDOMIS Ar kada atlikote palyginamąjį sąmatos skaičiavimą – kai individualus namas statomas pasisamdžius rangovų įmonę ir „rangovu“ tampa pats savininkas, atskiriems darbams samdydamas įmones arba asmenis su verslo liudijimais? Žmonės dažnai yra įsitikinę, kad savo jėgomis atliekant darbus, statybos kaina bus vos ne per pusę mažesnė. Bet iš tikrųjų taip nėra. Visus darbus, įskaitant žemės kasimą, betonavimą mūrijimą, stogo dengimą, apdailą, elektros instaliaciją, vandentiekį, šildymą, ventiliaciją, signalizaciją ir daugelį kitų darbų, savo jėgomis vargu ar pavyks atlikti.

Tokių žmonių, turinčių pakankamai žinių apie visas namo sistemas, apie statybų produktus ir technologijas, yra vienetai.

Sudarant taupymo planą, reikėtų paanalizuoti išlaidų sudėtį ir pabandyti išbraukti tas išlaidas, kurių galima būtų išvengti, ir tada įvertinti, kokiomis sąlygomis tą ekonomiją pasieksime, ar tikrai tokiam taupymui yra realus pagrindas, ar yra pakankamai galimybių.

Didžiausią kainos dalį sudaro šios išlaidos: • medžiagos – apie 60 proc., SĄMATA • darbo užmokestis su mokesčiais darbininkams – apie 25 proc., • mechanizmų nuoma – apie 7 proc., • statybvietės išlaidos, taip pat ir statybos valdymas – apie 3 proc., • kitos netiesioginės išlaidos, įskaičiuojant rangovo pridėtines ir pelną – apie 2 proc.

Sakykime, medžiagas pavyks nupirkti pasinaudojus akcijomis, nuolaidomis, surasti pigiau nuomojamus mechanizmus, atlikti dalį darbų savo jėgomis, sutaupyti samdomo statybų prižiūrėtojo, darbų vadovo sąskaita, išvengti dalies netiesioginių išlaidų. Taip sutaupysime apie 20–30 proc. planuoto biudžeto. Bet tikrasis sutaupymas bus gerokai mažesnis, kadangi teks aukoti savo laiką, tikėtina, kad išaugs išlaidos, susijusios su medžiagų tiekimu, galbūt su neproduktyviomis sąnaudomis.

Jeigu statybą organizuosite savo jėgomis, nepamirškite, kad tuo pačiu prisiimsite ir visą riziką suderinti samdomų rangovų darbus, darbų perdavimo, organizavimo, tiekimo klausimus, priežiūros, darbų saugos ir visas kitas su statyba susijusias rizikas bei garantijas.

Visuomet reikia objektyviai įvertinti savo galimybes: tiek finansines, tiek organizacines, tiek psichologines ir apsispręsti, ar esate pasirengęs prisiimti atsakomybę.

O gal geriau ieškoti patikimų profesionalų ir jiems patikėti visus rūpesčius.  59

LIETUVOJE GRUNTAS NESUDĖTINGAS, BET ĮRENGIANT PAMATUS GALI KILTI NEMAŽAI SUNKUMŲ Bendrovės „Pamatų statyba“ vadovas Andrius Butkus

KAD PAMATAI YRA SVARBŪS, RODO IR KALBOJE ĮSITVIRTINĘ POSAKIAI, KAIP: PAMATINĖS VERTYBĖS, GYVENIMO PAMATAS IR PAN. O KĄ REIKIA ŽINOTI APIE PAMATUS, STATANT INDIVIDUALŲ NAMĄ?

Labiausiai žinomos yra trys pamatų rūšys: juostiniai, plokštuminiai ir poliniai. Statant šiuolaikinius individualius namus paprastai įrenginėjamas vienas iš polinių pamatų tipų – gręžtiniai pamatai. „Šiuo metu Lietuvoje populiariausi ir pigiausi yra gręžtiniai pamatai, – sako bendrovės „Pamatų statyba“ direktorius Andrius Butkus. – Tai ir racionaliausias pamatų variantas, kuomet grunte įrengiami poliai, o ant jų – įrengiamas rostverkas, tai yra polinio pamato viršutinė dalis, ant kurios remsis visas statinys. Pamatams naudojant polius, sumažėja žemės darbų, reikia mažiau betono ir sutrumpėja įrengimo laikas.“ Pastaruoju metu, pradėjus statyti ne žemesnės negu A energinės klasės namus, pradėjo populiarėti plokštuminiai pamatai. Šie pamatai labiausiai vertinami dėl energinio efektyvumo, nes visiškai neturi šalčio tiltų. Tuo pat metu jie yra ir patys brangiausi iš paminėtų pamatų tipų.

60

NEDIDELIAME SKLYPE APTIKO SMĖLIO, ŽVYRO IR PRIEMOLIO Įrengiant gręžtinius pamatus, svarbu įvertinti gruntą ir būsimas apkrovas.

Lietuvoje, statybos požiūriu, yra ne tiek sudėtingas, kiek labai įvairus gruntas. Kaip dalinasi A. Butkus, dirbant šešių arų sklype Vilniaus apylinkėse, yra tekę aptikti ir žvyrą, ir smėlį, ir priemolį. Kuo įvairesnis gruntas, kuo daugiau jo sluoksnių, tuo konstruktorius turi daugiau darbo įvertindamas visas grėsmes ir galimybes.

Paprastai, tiriant gruntą namo statybai, daromi du gręžiniai skirtinguose būsimo pastato kampuose. Jeigu namas didesnis – papildomai gręžiami 1–2 gręžiniai. Daugiau gręžinių daroma ir tuo atveju, kai paaiškėja, jog gruntas netgi mažame plote smarkiai skiriasi, pavyzdžiui, aptinkama smėlio ir molio.

Konstruktoriui, skaičiuojančiam apkrovas, būtina kuo tikslesnė informacija, kuri lemia ir patikimų pamatų įrengimą. „Pakankamai dažnai pasitaiko, kad viename būsimo namo kampe molio sluoksnis yra vienokio storio, o kitame jis jau gali ryškiai

skirtis – į vieną ar kitą pusę“, – sako A. Butkus, pažymėdamas, kad gruntas gali nulemti ir nevienodus pamatų polius, jų skaičių.

Kai laikantysis gruntas yra per žemai arba gruntinis vanduo yra per arti paviršiaus, paprastai rekomenduojama rengti polinius pamatus, nes jie yra patikimi ir jų kaina nėra didelė. Tačiau gali būti ir taip, kad laikantysis gruntas yra labai giliai, tai yra penkių ir daugiau metrų gylyje. Šiuo atveju reikės ilgesnių ir galbūt daugiau polių – tad polinių pamatų kaina gali priartėti prie plokštuminių pamatų kainos. „Esant sudėtingam gruntui, kai laikantysis sluoksnis yra pakankamai giliai, verta kaip alternatyvą apvarstyti, ar nereikėtų rengti plokštuminių pamatų. Kaip ir minėjau, jie yra kur kas brangesni, tačiau reikia skaičiuoti visas sąnaudas: įrengiant plokštuminius pamatus, vienu metu įrengsite pamatus, visas komunikacijas ir įvadus į namą, grindis, jas apšiltinsite, įrengsite šildymo sistemą, jeigu tokia numatyta“, – vardina A. Butkus.

Taigi grunto tyrimai yra vienas iš esminių pamatų pasirinkimo ir įrengimo etapų.

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

VYRAUJA 30–40 CENTIMETRŲ COKOLIAI Specialistai pastebi dar vieną tendenciją – kuo toliau, tuo vis mažėja žmonių, norinčių namo su rūsiu. O jeigu tokio nori, tai jis rengiamas jau ne po visu namu, o, pavyzdžiui, po garažu, tai yra, vos 30 ar 40 kv. metrų. Kartais tvirtinama, kad įrengiant gręžtinius pamatus, negalima įrengti rūsio.

A. Butkus sako, kad tai nėra problema: pirmiausia įrengiami poliai rūsiui, tada įrenginėjamas rūsys, o paskiausiai – įrenginėjami poliai antžeminei daliai.

Nebeliko ir anksčiau įprastų aukštų cokolių – aukštos antžeminės pamato dalies. „Cokolis paprastai yra apie 30–40 centimetrų virš žemės – nebereikia per aukšto rostverko. O tai lemia ir pamatų kainą: kuo aukštesnis rostverkas – tuo didesnis pamatų biudžetas“, – sako bendrovės „Pamatų statyba“ vadovas A. Butkus.

Cokolio aukštį lemia parinktas grindų lygis, o šis, akcentuoja specialistas, turi būti toks, kad statybos metu ir užbaigus namą, grindys būtų aukščiau už žemės lygį ir būtų galima suformuoti nuolydį nuo namo paviršiniam vandeniui nuvesti. Tačiau nereikia jų ir pakelti per aukštai, tada reikės aukšto cokolio, aukštų laiptų – padidės sąnaudos pamatams.

Parenkant grindų lygį namui, kuris bus apylygiame reljefe, grindų nulinė absoliutinė altitudė turėtų būti aukščiau už įvažiavimo

į sklypą kelią. Tada bus galima įrengti gražų cokolį ir suformuoti nuolydį, kuriuo vanduo savaime nubėgtų nuo namo. Ir tai yra dar vienas argumentas, kodėl pamatų įrenginėti nereikėtų patiems, nors pasitaiko atvejų, kai namas pradedamas statyti neturint jokių planų.

Jeigu sklypas turi šlaitą, A. Butkus siūlo jį ne išlyginti, bet panaudoti kaip pridėtinę vertę, kuriant įdomų vizualinį vaizdą. Namą „įremiant“ į šlaitą, galinė pamato dalis būtų užpilta gruntu, palengva namą atveriant taip, kad priekyje būtų matyti standartinis pamatas. Įrenginėjant tokius skirtingo aukščio pamatus, būtinos atraminės sienutės: jos hidroizoliuojamos, apšiltinamos polistirolu, o prieš užpilant gruntu – įrengiama drenažinė membrana. Taip suformuojamas cokolinis aukštas.

BROKĄ IŠTAISYTI GALIMA, BET STATYBA GALI SUSTOTI IR METAMS Nuo metų pradžios įsigaliojo reikalavimas projektuoti ir statyti ne žemesnės negu A energinio naudingumo klasės namus. Pasak A. Butkaus, būtinus rodiklius galima pasiekti tiek su gręžtiniais, tiek su plokštuminiais pamatais.

Specialistas vis tik pataria pataupyti ir rinktis gręžtinius pamatus, nebent būtų statomas pasyvus arba jam artimas namas. Tačiau taupyti ir pamatus rengti patiems, ūkio būdu – būtų rizikinga.

Pirmiausia, Lietuvoje yra ne tik didelių sunkumų

ĮRENGIANT NAMO PAMATUS –

Užs. Nr. 17-85

• Būtina atlikti grunto tyrimus ir apsispręsti dėl PAMATAI pamatų tipo.

• Tiek poliniai, tiek plokštuminiai pamatai leidžia pasiekti A energinio naudingumo klasę.

• Nors plokštuminiai pamatai brangesni už polinius, kartais, ypač esant sudėtingam gruntui, giliam laikančiajam gruntui, verta įvertinti alternatyvas.

• Galima sutaupyti ir pamatus rengti ūkio būdu, tačiau nesėkmės atveju neturėsite garantijos, o pamatai kainuos brangiau, negu iš karto pasirinkus profesionalus.

• Mitas, kad pamatai „sėda“ kelerius metus ir dėl to sienų skilinėjimai yra natūralus dalykas.

ir profesionaliems statybininkams keliančių spūdinių vandenų – problemų gali kilti ir dėl Lietuvoje vyraujančio drėgno grunto. „Gavę grunto tyrimus, profesionaliai įvertiname rizikas. Viena iš jų – gruntinis vanduo, jo lygis. Jeigu gruntinis vanduo yra aukščiau negu polio apačios altitudė, tai reiškia, kad gruntinis vanduo bus polio lygyje, o gręžiant polį atviruoju būdu vanduo kaupsis gręžinyje.

Nesiėmus būtinų priemonių, namas neturės gero pagrindo“, – vardina rizikas A. Butkus, pastebėdamas, kad taisyti broką yra kur kas brangiau, negu samdyti profesionalus, kurie ir tinkamai įrengs pamatus, ir suteiks garantiją.

Bendrovės „Pamatų statyba“ specialistams yra tekę šalinti ne vieną kitų rangovų padarytą broką. Mažiausiai problemų kyla tuomet, kai netinkamas darbas yra pastebimas tuoj

pat. Paprastai „saugikliu“ tokiais atvejais yra techniniai prižiūrėtojai. Tačiau sudėtingiausia, kai tenka perdaryti jau padarytą darbą arba kelis jo etapus: prarandami ne tik pinigai, bet ir laikas, o nereti atvejai, kai prisireikia ir teismų. „Neseniai atlikome darbus, šalindami broką, viename individualiame name. Jo šeimininkai prarado metus: pavasarį buvo pradėti statybos darbai – įrenginėjami pamatai; kilus įtarimams dėl broko, teko stabdyti darbus, ieškoti ekspertų, kurie vertino situaciją, teikė išvadas, skaičiavo žalą. Per tą laiką atėjo žiema – teko laukti kito pavasario, kad galima būtų perdaryti tai, kas buvo netinkamai atlikta ankstesnių rangovų“, – pasakoja A. Butkus.

Pats blogiausias variantas, kai brokas pasirodo jau pastačius namą. Įtrūkus sienoms, veriantis plyšiams nustatyti priežastis sugaištama labai daug laiko. Ekspertai turi ištirti ir nustatyti priežastį, kas kaltas: rangovai netinkamai įrengė pamatus, geologas netinkamai įvertino gruntą ar skaičiuodamas apsiriko konstruktorius. Neretai net ir namuose, statytuose nekilnojamojo turto burbulo metu, skyla sienos, jų sujungimuose formuojasi plyšiai. Statybininkai namų savininkus ramina sakydami, kad tai esąs natūralus „pamatų susigulėjimo“ procesas. A. Butkus tokius rangovų atsikalbinėjimus vadina mitu. Jo žodžiais, pamatams reikėdavo laiko susigulėti tuomet, kai būdavo kasamos pamatų tranšėjos ir įrenginėjami juostiniai pamatai, tai yra sovietmečiu. Įrenginėjant gręžtinius arba plokštuminius pamatus, reikia išlaukti 28 paras, kol stingsta betonas, įgaudamas projektinį stiprį.  61

KODĖL NAMĄ VERTA STATYTI IŠ AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ

Bendrovės „Bauroc“ generalinis direktorius Alvidas Musius

Vieni tokių – akytojo betono blokeliai. Tačiau bendrovės „Bauroc“ generalinis direktorius Alvidas Musius pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šie blokeliai užtikrina aukštą energinį efektyvumą. „Su akytojo betono blokeliais išvengiama šalčio tiltelių, tai yra paprastas bei pigus sprendimas energiškai efektyviems namams“, – sako specialistas.

AKYTASIS BETONAS – ŠILTAS, LENGVAS, BET TVIRTAS Įvairių šaltinių duomenimis, akytasis betonas statyboje naudojamas apie 70–80 metų. Jo paplitimą lėmė gaminio savybės: lengvas, bet stiprus, vienoje medžiagoje apjungiantis ir apšiltinimo, ir konstruktyvumo savybes. Visos klasikinio, taip pat ir bauroc akytojo betono žaliavos yra natūralios mineralinės medžiagos: cementas, kalkės, susmulkintas kvarcinis smėlis bei gamybos proceso metu porose uždarytas oras. Tačiau, kaip pastebi A. Musius, akytojo betono kokybę lemia tiek žaliavos, tiek gamybos technologijos, naudojamos skirtingose gamyklose.

Prekinio ženklo bauroc produkcija gaminama Estijoje, žaliavai naudojant ekologiškai švarias, natūralias mineralines medžiagas, išgaunamas iš netoli gamyklų esančių apylinkių. „Bauroc yra pati lengviausia statybose naudojama akmeninė medžiaga, bet tokia atspari, kad ją galima naudoti kelių aukštų pastatų sienų statybai, – pasakoja A. Musius.

62

DAUGELIS ŽMONIŲ, PASIRENGUSIŲ STATYTI ŠEIMAI NAMĄ, SKAIČIUOJA JAU NEBE TIK KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKĮ. DAUGELIS SUVOKIA, KAD SĄMATĄ LEMS IR STATYBOS LAIKAS: KUO ILGIAU TRUKS STATYBOS DARBAI, TUO LABIAU IŠAUGS SĄMATA. TAD SPECIALISTAI PATARIA PASIDOMĖTI SIENŲ BLOKELIAIS.

– Apjungus aukštos kokybės žaliavas ir šiuolaikines gamybos technologijas, bauroc gaminiai yra pasiekę talpos masės ir slėgio atsparumo santykio rodiklius, kurie yra vieni iš geriausių pasaulyje šioje srityje. Bauroc medžiagos uždarose porose (0,5–2,0 mm) esantis oras suteikia gaminiams puikias šilumos izoliacijos savybes, jie yra gana

atsparūs ugniai. Medžiaga lengvai apdirbama, atspari vandeniui ir šalčiui. Trumpai tariant, bauroc yra akmuo su geriausiomis medienos savybėmis, tačiau nedega, nepūva, yra atsparus drėgmei.“ Nors akytasis betonas lengvas, tačiau tuo pat metu tai yra nepaprastai tvirta, patvari, tad ir ilgaamžė medžiaga.

11 AKYTBETONIO SĖKMĖS DĖMENŲ: • akytojo betono blokeliai tinka energiškai efektyvaus

namo statybai, nes padeda išvengti šalčio tiltelių; SIENOS • blokeliams būdingi tikslūs matmenys; • jų paviršius lygus, tad ir blokelių sienos bus lygios; • darbai atliekami greičiau dėl blokelių matmenų (1 blokelis – 10 plytų), lygaus paviršiaus ir mažo svorio; • bet kokio dydžio namą, priklausomai nuo žmonių skaičiaus ir kvalifikacijos, galima pastatyti per tris savaites; • kadangi akytbetonis yra porėta medžiaga, siena neprapučiama, tad reikia mažiau sąnaudų ir darbų užtikrinant sienų konstruktyvų sandarumą; • darbininkams lengva dirbti su akytbetoniu, nes reikia mažiau fizinių jėgų; • kadangi medžiaga yra artima medienai, kuria komfortišką mikroklimatą, palaiko optimalų drėgmės režimą pastato viduje; • akytbetonis yra ilgaamžis; • akytojo betono blokeliai pinga; • medžiaga lengva, neapkrauna pamatų.

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

KODĖL VERTA RINKTIS AKYTĄJĮ BETONĄ, SIEKIANT AUKŠTO ENERGINIO EFEKTYVUMO Įsigaliojus reikalavimui projektuoti ir statyti ne žemesnio negu A energinio naudingumo pastatus, svarbu pasirinkti optimalias medžiagas, kurios nebūtų pačios brangiausios, bet jų savybės leistų pasiekti būtiną energinio naudingumo klasę. A. Musius siūlo atkreipti dėmesį kaip tik į akytojo betono blokelius, kurie turi neginčijamų pranašumų. Specialistas pastebi, kad tinkamai pastatyti namą galima su įvairiomis medžiagomis, bet skirsis sąnaudos ir sprendimo būdai. „Atkreipkite dėmesį: akytasis betonas yra pigi, paprastai naudojama medžiaga. Net blogai statant niekada nepadarysi blogai, – sako bendrovės generalinis direktorius A. Musius.

– Jeigu konstrukcija statoma kad ir minimaliai išmanant apie statybą, ji neturės šalčio tilto.“ Pasirinkus namą statyti iš akytojo betono blokelių, galima rinktis ne plokštuminius, o pigesnius – juostinius pamatus. Tik šiuo atveju, akcentuoja specialistas, projektuotojas turės įvertinti, kiek pakelti grindis, kad jos būtų šiek tiek aukščiau negu pamato viršus – taip bus išvengta šalčio tiltelio su pamatu.

LANGŲ MONTAVIMO REKOMENDACIJOS PAGAL BAUROC Įmonės vadovas primena, kad vis tik reikia įvertinti ne tik atskirus produktus, bet jų kompleksą, sprendimus. Tad galvojant apie namo sandarumą būtina tinkamai parinkti sąramas, kurios padeda išvengti šalčio tiltelių montuojant langus, duris.

NAUDINGA ŽINOTI: • Galima permokėti dėl projektuotojų ir konstruktorių noro apsidrausti. Neretai jie yra labai atsargūs, bijo eksperimentuoti, todėl dirba su didele atsarga, taip pabrangindami statybas ir ilgindami statybų trukmę.

Užs. Nr. 17-80

• Vertėtų stebėti statybininkų darbą, ar jie, užuot naudoję racionalius ir greitus sprendimus, netęsia laiko, imdamiesi neefektyvių sprendimų. Tai pasakytina apie sąramas: kam jas lieti, taip formuojant dar ir šalčio tiltelius, jei galima tiesiog sąramas atvežti gatavas, taip taupant pinigus ir laiką.

Specialistas rekomenduoja atkreipti dėmesį į langų montavimo subtilumus. Langą galima įstatyti į mūrą, tik reikia pasirinkti 30 centimetrų storio blokelį, kad gerai atrodytų vizualiai, nes pasirinkus plonesnį blokelį, langą reikės iškelti į šiltinimo medžiagą. Toks sprendimas yra geras energiniu požiūriu, nes eliminuojami visi šalčio tilteliai, bet turi, neslepia A. Musius, ir trūkumų, apie kuriuos vengiama kalbėti. „Pirmiausia, jeigu langas bus iškeltas į šiltinimo medžiagą, tai kainuos kur kas brangiau. Antras dalykas – tai reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nes reikės ypatingai patikimai tvirtinti ir sandarinti.

Trečia – jeigu langas bus keičiamas, remontuojamas, nėra garantijos, kad atlikus sandarumo matavimus (sertifikatas galioja 10 metų) namas vis dar atitiks A klasei keliamus reikalavimus, – pasakoja A. Musius. – O akytojo betono siena leidžia pigesniu ir paprastesniu būdu įstatyti langus į mūrą. Rekomenduojame sumūrytą angokraštį išklijuoti polistirenu arba kitomis specialiomis medžiagomis ir į tokią ertmę įstatyti langą – ir šalčio tiltelių nelieka, ir taupu, ir paprasta.“ Bauroc vadovas A. Musius sako pastebintis, kad akytojo betono blokeliai, įvedus eurą, yra tarp tų nedaugelio prekių, kurios, kitaip negu bendroji tendencija, Lietuvoje pinga. Kubinis metras akytojo betono blokelių kainuoja apie 41 eurų, su PVM – apie 50 eurų. Jeigu anksčiau toks pat kiekis produkto kainavo daugiau negu 200 litų, tai dabartinė kaina – apie 170 litų. 63

FASADO APDAILA: MEDŽIAGAS IR SPRENDIMUS VERTA RINKTIS ATSIŽVELGIANT Į ILGAAMŽIŠKUMĄ

Bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska

KOKIĄ NAMO FASADO APDAILĄ RINKTIS, KAD REZULTATAS BŪTŲ EFEKTYVUS? GALIMA RASTI ĮVAIRIAUSIŲ SPRENDIMŲ – NUO PAPRASČIAUSIŲ IR IKI TOKIŲ, KURIE PRILYGSTA AUKŠTOSIOMS TECHNOLOGIJOMS, BET REIKTŲ RINKTIS PRAGMATIŠKAI, IEŠKANT ENERGIŠKAI EFEKTYVIAUSIO SPRENDIMO!

Rengiantis statyti energiškai efektyvų namą, nuo pat pradžių būtina galvoti, kokie sprendimai gali padėti mažinti energines sąnaudas bei tuo pat metu būti ilgaamžiai. „Kalbant apie individualaus namo fasado apdailą, pirmiausia pats statytojas turi turėti bent jau pirminę viziją, ko jis nori, kokį namą įsivaizduoja, – sako bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska, akcentuodamas atramos taškus, kurie būtini kiekvienam, pasirengusiam statyti šeimai namus. – Nuo to priklausys visi su statyba ir apdaila susiję sprendimai.“ Neapsisprendusiems dėl fasado apdailos, 64

specialistas pataria pirmiausia pagalvoti apie sienų konstrukcijas. „Vieni jų paprastesni, kiti – sudėtingesni, labiausiai tai lemia konstrukcijos, – sako dr. A. Buska. – Tačiau svarbiausia – pasirinkta konstrukcija turi būti naudinga tiek šilumos išsaugojimo atžvilgiu, tiek ekonomiškai efektyvi bei ilgaamžė, o be kita ko – ir tenkinti kitas esmines savybes, kurios yra nustatytos projekte.“ KAIP SIENOS LEMIA FASADO APDAILĄ Vienas iš galimų variantų – pasirinkti sienas be oro tarpų arba nevėdinamas sienas. Šiuo atveju sienos apdaila gali būti tiesiog

tinkuotas paviršius. Tinkas gali būti kelių struktūrų, dažniausiai naudojama vadinamoji grūdėta arba raižyta struktūra. Tokiai sienai įrengti reikia tinkamai pasirinkti medžiagas, jas tinkamai įtvirtinti, įrengti sluoksnį iš termoizoliacijos medžiagų ir nutinkuoti fasadą.

Pasirinkus sienas su oro tarpu, išorės apdailos variantų yra kur kas daugiau ir įvairesnių: tai gali būti įvairios lakštinės medžiagos, gali būti plastikinės arba metalinės dailylentės, įvairios aliumininės kompozicijos, įvairių tipų apdailos plokštės – hidrocemento, aukšto slėgio (HPL) plokštės, bazalto plokštės arba sunkesnės, kokios yra granitinės plokštės.

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

Užs. Nr. 17-79

IŠ PRINCIPO SIENOS YRA DVIEJŲ TIPŲ: SU ORO TARPU ARBA VĖDINAMOS (1 PAV.) IR BE ORO TARPŲ ARBA NEVĖDINAMOS (2 PAV.) . NUO TO, KOKIO TIPO SIENOS KONSTRUKCIJA BUS PASIRINKTA, PRIKLAUSYS IR FASADŲ APDAILA, ŠILTINIMO SPRENDIMAI.

Nuo to, kokia bus pasirinkta fasado apdaila, labai priklauso ir pastato konstruktyvinis sprendimas, kaip, pavyzdžiui, kuo sunkesnė, didesnės masės bus fasado apdaila, tuo laikantysis karkasas turi būti tvirtesnis, sudėtingesnis. Laikantieji elementai gali būti iš metalo (tai gali būti aliuminis, nerūdijantis arba cinkuotas plienas), nors gali būti ir mediniai elementai. Visa tai lems bendrą termoizoliacijos storį. Jungtys, kertančios termoizoliacijos sluoksnį, mažina šilumos izoliacinio sluoksnio efektyvumą, nes per jungtis prarandama šiluma. „Norint pastatyti mažų energinių sąnaudų pastatą, būtina įvertinti jungčių skaičių ir teisingai parinkti termoizoliacijos sluoksnio storį, – sako dr. A. Buska. – Tolesnis fasado apdailos įrengimas, pasirinkus sienas su oro tarpu, yra šiek tiek paprastesnis, negu sienų be oro tarpo apdailos įrengimas.“ Skirtingos sienos, jų apdaila lemia ir fasado apdailos tarnavimo laiką, įrengimo galimybes.

Jeigu, pavyzdžiui, įrengiant apdailą naudojami „šlapieji“ procesai, tai šaltuoju metų laiku arba ankstyvą pavasarį, vėlyvą rudenį tokių darbų negalima atlikinėti. O kai sienos yra su oro tarpais, tai sezonas beveik neturi jokios įtakos darbams, išskyrus gamintojo rekomendacijas konkrečioms plokštėms arba jų montavimui. „Taigi siekiant užtikrinti mažų energinių sąnaudų statybos niuansus, turi būti tinkamai parinkta sienos konstrukcija bei fasado apdaila“, – sako dr. A. Buska, pastebėdamas, kad abu fasado įrengimo būdai – ir tinkuojamas, ir vėdinamas, – yra geri, nors skirtybių ir yra.

1 pav.

Vėdinamos sienos konstrukcija

2 pav.

Nevėdinamos sienos konstrukcija su tinko apdaila

65

KAIP NEPERMOKĖTI UŽ ENERGINIO NAUDINGUMO PRIEMONES Galima panaudoti „kosmines“ technologijas ir pastatyti labai energiškai efektyvų, labai sandarų namą. Tačiau kainos ir kokybės santykis aiškiai bus neadekvatus. Kaip pasiekti

teisingo kainos ir kokybės santykio? „Kai jau aiškėja namo gairės, kai pasirinktas fasado įrengimo sprendimas, pats laikas pereiti prie medžiagų ir pasidomėti konkretaus gamintojo rekomendacijomis, – sako ROCKWOOL techninis vadovas dr. A. Buska.

– Architektai, projektuotojai turi labai daug informacijos apie įvairių gamintojų, tiekėjų siūlomas medžiagas, tad nenuostabu, kad kartais šioje informacijos gausoje pasiklysta: paima vieno gamintojo sprendimus, nes gaminiai panašūs, ir vietoj vienos medžiagos

VĖDINAMOJO IR TINKUOJAMOJO FASADŲ APDAILOS PALYGINIMAS Vėdinamas fasadas (sienos su oro tarpu) Didesnė fasado apdailos medžiagų įvairovė Ilgesnis tarnavimo laikas (didesnis ilgaamžiškumas) Montuoti galima beveik ištisus metus Paprasčiau eksploatuojamas, nes iš atskirų gabalų surinkti elementai yra lengviau prižiūrimi. Plokštei suskilus, sudužus ar kitaip ją paveikus, galima lengvai pakeisti, nekeičiant viso namo fasado apdailos Plokščių montavimas nėra sudėtingas, nereikia ypatingų kompetencijų, pakanka elementarių statybos įgūdžių Oro tarpas leidžia sienai „kvėpuoti“, taip ji lengviau reaguoja į oro pasikeitimus: esant drėgniems orams, medžiagos neįgeria drėgmės, nes oro tarpas vėdinamas. Taip pat konstrukcijose statybos metu susidariusi drėgmė išgarinama žymiai greičiau ir pasiekiamas optimalus balansas.

Vasarą sienos (ir stogas bei kitos konstrukcijos) su oro tarpais ne taip greitai įkaista, tad pastatą reikia mažiau vėsinti. Taip taupoma elektros energija ir pinigai.

66

Tinkuojamas fasadas (sienos be oro tarpo) Galimybė rinktis iš plačios spalvų paletės, o struktūrą panaudoti išgaunant įvairius apdailos elementus Reikalinga nuolatinė stebėsena, o esant mechaniniams pažeidimams privaloma remontuoti Šaltuoju (esant penkių laipsnių ir žemesnei temperatūrai) metų laiku įrengti sluoksnius negalima dėl procese naudojamo vandens Fasado apdailos sluoksnį sunkiau prižiūrėti, o prisireikus remontuoti dėl skilimo, kitokio sugadinimo, reikia daugiau darbo, laiko ir lėšų.

Fasadų tinko sluoksnio įrengimas yra sudėtingesnis, reikia aukštesnės kvalifikacijos darbininkų, specialistų Pasirinkus pigiausius variantus galimi paviršiaus įtrūkiai bei užsiteršimas samanomis, dumbliais ar pelėsiais (ypač šiaurinėse pusėse)

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

naudoja kitą. Tačiau kiekvienas gamintojas yra parengęs sprendimus, tinkančius jo gaminamai medžiagai, apskaičiuoja detales, šilumines vertes konkrečiam mazgui. Tik tokiu atveju termoizoliacinio sluoksnio storis arba šiluminės vertės yra tokios, kokių reikia konkrečioje situacijoje, kokių reikia pasiekti nustatytiems energinio naudingumo parametrams – neapsidraudžiant ir taip nedidinant išlaidų – tik tiek, kiek reikia.

O pradėjus modifikuoti – vieną medžiagą ar parametrą paėmus iš vieno sprendimo, kitą iš kito – neišvengiama maišaties, kyla abejonių, dėl kurių bandoma apsidrausti, taip branginant statybą.“ Kartais, sutinka profesionalas, bekaitaliojant sprendimus ir medžiagas, kompensavimas galbūt tikrai reikalingas – reikės didesnio storio izoliacinės medžiagos pasiekti būtinas šilumines savybes. Tačiau teisingą rezultatą, pasirinkus neteisingą sprendimą, garantuoti sudėtinga. Vienintelė išeitis – gilintis į tiekėjo, kuris dirba su tomis medžiagomis, rekomendacijas, nes apšiltinimas lems ir statybos, ir eksploatavimo išlaidas. Kita vertus, medžiagos gamintojų arba tiekėjų konsultacijos yra nemokamos ir jie yra labiau negu bet kas kitas įsigilinę į savo medžiagas ir sprendimus.

Specialistas atkreipia dėmesį ir į medžiagos ar sprendimo kainą. Nereikėtų produkto atsisakyti vien dėl to, kad jis gal yra brangesnis.

Kainą derėtų vertinti iš kelių pusių: gal medžiaga yra brangesnė, tačiau ji ilgaamžė, tad sumokėjęs brangiau dabar, ilguoju laikotarpiu mokėsi kur kas mažiau, negu pasirinkęs pigesnę medžiagą. Kai pasirinkimas grindžiamas tik kaina, pamirštama ir kita labai

svarbi medžiagos savybė – saugumas gaisro atveju, rizikuojama viską prarasti akimirksniu arba draudimui mokėti kur kas daugiau, nei pasirinkus nedegių medžiagų sprendimus, suteikiančius pasyvią priešgaisrinę apsaugą per visą eksploatacijos laiką.

Ko dažniausiai ROCKWOOL specialistų klausinėja individualių namų statytojai 1. Dažniausiai pasitaikantis klausimas – kokias medžiagas FASADAS geriausia naudoti konkrečiais atvejais, ar galima naudoti kitiems, negu rekomenduoja gamintojas, darbams. Ir koks rekomenduojamas termoizoliacinio sluoksnio storis konkrečiu atveju.

2. Antras pagal dažnumą klausimas – ar galima gaminį palikti per žiemą, ar reikia jį uždengti, kitaip apsaugoti, sustojus statybos darbams.

3. Populiariausias klausimas apie fasadines sistemas, kadangi gaminiai yra skirtingų struktūrų, dvitankiai, – kokia puse turi būti klijuojamas gaminys.

4. Dažnai klausiama dėl tinkuojamų fasadinių gaminių klijavimo pusės – jei plokštės yra dvitankės, tai kuri pusė klijuojama prie sienos, o kuri yra tinkuojama. Kai pasirenkami kryptingos plaušų struktūros gaminiai, klausiama, kaip jie turi būti klijuojami – statmenai ar lygiagrečiai sienos paviršiui.

5. Dėl vėdinamų fasadų klausiama, ar, naudojant vėjo izoliacines plokštes, reikalinga papildoma izoliacinė plėvelė apsaugai nuo vėjo ir pan.

67

GYVENAMŲJŲ NAMŲ ŠILTINIMAS: KAIP TINKAMAI APŠILTINTI STOGĄ IR PALĖPĖS PERDANGAS NAUJAI STATOMI PASTATAI JAU TURI ATITIKTI A+ ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĘ.

A, A+, A++ PASTATAMS SVARBU: • Būti šilumos izoliacijos apvalkale • Teisinga orientacija pasaulio šalių atžvilgiu • Pastato forma • Efektyvūs langai • Apsauga nuo saulės • Gerai apšiltintos atitvaros • Efektyvi vėdinimo sistema • Šiluminių tiltelių mažinimas • Sandarumas

68

KODĖL VERTA STOGAS RINKTIS PAROC AKMENS VATĄ?

• Mažina išlaidas šildymui • Sukuria daugiau komforto • Puikiai izoliuoja garsą • Kvėpuoja • Nedega • Patraukli kaina už PAROC akmens vatos kokybę • Laiko patikrinta skandinaviška patirtis • Gaminama Lietuvoje • Sukurta gamtos, ištobulinta žmogaus

PASTOGĖS PERDANGOS ŠILTINIMAS 1. Apsauga nuo vėjo PAROC WAS 35 (30 mm) 2. Šilumos izoliacija PAROC eXtra (200–550 mm) 3. Perdangos sijos 4. Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis 5. Šilumos izoliacija PAROC eXtra (50 mm) 6. Karkasas 7. Vidaus apdaila

Energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs keliais aspektais. Pirmiausia ir dažniausia visi kalba apie tai, kad tokie namai naudoja mažai energijos šildymui, todėl šios išlaidos bus mažos.

Tačiau energiškai efektyvūs namai turi daug ir kitų pranašumų. Tokiuose namuose vidaus patalpų mikroklimatas yra žymiai geresnis, o kokybiškesnę gyvenamąją aplinką sukuria visas priemonių rinkinys: vėdinimo sistema, tiekianti šviežią orą į patalpas; gerai apšiltintos išorinės atitvaros, kurių paviršiai šilti; pastato sandarumas, kuris užtikrina, jog patalpose nebus skersvėjų.

Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas tampa viena iš svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ yra sukūrusi daugelį gaminių ir sprendimų, skirtų A, A+ ir A++ klasės pastatų šiltinimui.

Taigi, kaip efektyviai apšiltinti stogą ir palėpės perdangas. ŠLAITINIO STOGO ŠILTINIMAS Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

PLOKŠČIO STOGO ŠILTINIMAS 1. Hidroizoliacinė stogo danga 2. Šilumos izoliacija PAROC ROB 80 (20 mm) 3. Šilumos izoliacija PAROC ROL 30 (300–440 mm) 4. Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis 5. G/b perdangos plokštė

PASTOGĖS PERDANGOS ŠILTINIMAS 1. Apsauga nuo vėjo PAROC WAS 35 (30 mm) 2. Šilumos izoliacija PAROC eXtra (350–550 mm) 3. Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis 4. G/B perdanga

ŠLAITINIO STOGO ŠILTINIMAS 1. Stogo danga 2. Gegnės 3. Vėdinamas oro tarpas 4. Difuzinė plėvelė5 Šilumos izoliacija PAROC eXtra (250–500 mm) 6. Orą ir garus izoliuojantis sluoksnis 7. Šilumos izoliacija PAROC eXtra (50 mm)8 Vidaus apdaila

izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių.

Kadangi šilumos izoliacijos storiai A, A+ ir A++ yra didesni nei įprasta – gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės. Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš „PAROC eXtra“ arba „PAROC eXtra plus“ plokščių. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.).

Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Virš gegnės yra įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė), prie kurios yra glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. „Paroc“ rekomenduoja naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis, kaip 50 milimetrų.

Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba

banguotų lakštų dangos. Visų šių sluoksnių svarba yra didelė, todėl bet kuri klaida lemia papildomas sąnaudas jas taisant vėliau.

PLOKŠČIOJO STOGO ŠILTINIMAS Plokštieji stogai rečiau pasitaiko individualių namų statyboje. Tie, kurie pasirinko plokščio stogo konstrukciją, pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį. Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę. Suklijavus plėvelės jungimosi siūles, ant jos įrengiama šilumos izoliacija. Plokščio stogo šiltinimui rekomenduojama naudoti naujas vertikaliai orientuoto plaušo plokštes „PAROC ROL 30“, kurių storis 210–440 milimetrų. Ant jų įrengiamas viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis iš „PAROC ROB 80“ plokščių taip, kad perdengtų apačioje esančių plokščių siūles.

Stogo danga yra įrengiama tiesiog ant „PAROC ROB 80“ plokštės ją prilydant ir/ar mechaniškai pritvirtinant.

PALĖPĖS PERDANGOS ŠILTINIMAS Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia lengvai sumontuoti

reikiamą izoliacijos sluoksnį. Mat čia šilumos izoliacijos storio neriboja gegnių aukštis. Šiltinant palėpę, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių, – šiltinimo medžiaga montuojama ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją. Šio sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais, pvz. siena.

Palėpei šiltinti rekomenduojama naudoti universalias akmens vatos plokštes „PAROC eXtra“ arba „PAROC eXtra plus“. Bendras šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas remiantis skaičiavimais, tačiau A klasės pastatuose jis turėtų būti apie 350–600 milimetrų. „PAROC eXtra“ plokštės gali būti klojamos keliais sluoksniais taip, kad viršutinių plokščių siūlės nesutaptų su apačioje esančių plokščių siūlėmis.

Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes „PAROC WAS 35“ arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti.

Nedegios, laidžios vandens garams, bei puikiai izoliuojančios šilumą ir garsą izoliacijos plokštės iš akmens vatos – puikus pasirinkimas. Šiltinimas PAROC akmens vata sukuria verčių, kurios yra ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos: geresnę gyvenamąją aplinką, saugesnį ir ilgaamžį būstą. 69

NELINKUSIEMS IŠLAIDAUTI, BET NORINTIEMS GYVENTI ŠILTAI, SIŪLO RINKTIS PLASTIKINIUS LANGUS

70

ŽMOGUS NORI GYVENTI PATOGIAI, JIS NORI DAIKTŲ, KURIE TARNAUTŲ JAM, O NE JIS JIEMS. IR TAI YRA VIENA IŠ PRIEŽASČIŲ, KODĖL NEMAŽA DALIS NAUJAKURIŲ AR SAVO BŪSTĄ RENOVUOJANČIŲ ŽMONIŲ RENKASI PLASTIKINIUS LANGUS. „PLASTIKINIAI LANGAI REIŠKIA, KAD ĮSIGYSITE PATIKIMĄ, ILGAAMŽĮ IR, ŽINOMA, PATOGŲ NAUDOTI DAIKTĄ“, – SAKO BENDROVĖS „TIKRI LANGAI“ DIREKTORIUS KAZIMIERAS KUZMINSKAS.

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI Dar vienas argumentas plastikinių langų naudai – geras langų kainos ir kokybės santykis.

Bendrovės „Tikri langai“ direktorius Kazimieras Kuzminskas sako, kad renkantis langus svarbu atkreipti dėmesį į profilį ir stiklo paketo storį, kuris lemia, ar bus langai pakankamai šilti. Įmonė „Tikri langai“ ir gamina, ir montuoja plastikinius langus, tad renkasi tokias medžiagas ir sistemas, kurios vartotojui nekeltų problemų, o gamintojams netaptų galvos skausmu garantiniu laikotarpiu, kuris yra iki penkerių metų. Todėl langų gamyboje naudojami vokiški „Schuco“ profiliai ir 82 mm storio rėmas, užtikrinantis geras lango šilumines savybes. „Šiuo metu „Schuco“ plastikinių langų sistemoje šešių kamerų „Corona SI 82“ langai yra vieni iš šilčiausių langų“, – sako K. Kuzminskas, pastebėdamas, kad tai yra ne tik šiuolaikiški, bet ir labai patikimi langai, taupantys namų ūkio išlaidas šildymui. Dėl gerų šilumos izoliavimo savybių energiją taupantys langai „Corona SI 82“ yra geriausias pasirinkimas kuriant jaukią gyvenamąją aplinką – vidinė rėmo temperatūra net ir atšiauriausią žiemą nebūna žemesnė už patalpos temperatūrą, tad nekyla problemų, kad ant stiklo gali atsirasti kondensatas.

Be gerų techninių parametrų, akcentuotinos ir kitos vertės. Viena iš tokių – elegantiškas, siauras rėmas leidžia patekti į patalpas daugiau dienos šviesos, taip vizualiai praplėsdamas erdvę. O kad langai derėtų prie namo fasado, galima panaudoti vadinamuosius skirtukus, kurių stilių ir spalvą nesunkiai galima priderinti prie bendros architektūros. O įvairių spalvų plėvelėmis galima sukurti išskirtinį namo vaizdą.

„Kartais tenka išgirsti, kad plastikiniai langai tapo prastesniais, – pasakoja K. Kuzminskas.

– Taip nutinka tuomet, kai gamintojai, pigindami gamybą, vidines profilio sienelės

daro plonesnes, naudoja perdirbtą plastiką. Mes pasirinkome dirbti su vokiečių įmone „Schuco“, kuri tiekia kokybišką plastiką, išlaikydama vokiškos kokybės lygį.“

10 DALYKŲ, Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ, RENKANTIS PLASTIKINIUS LANGUS 1. Jeigu norite lengvai prižiūrimų ir ilgaamžių langų, LANGAI rinkitės plastikinius.

2. Įsitikinkite, ar langai atitinka dabartinius A energinio naudingumo klasės namo statybos reikalavimus.

3. Jeigu norite didelių langų, rinkitės langus su tvirtais profiliais. Tai gali būti aliumininiai švedų gamintojo SAPA profiliai.

4. Jeigu langams nutarėte skirti daugiau pinigų, rinkitės aliumininius. Jie atrodys prabangiau ir tarnaus ilgiau. Palyginimui: kokybiški plastikiniai langai tarnauja 20 ir daugiau metų, aliumininiai langai, jei jie nepažeidžiami mechaniškai, gali tarnauti 30 bei daugiau metų.

5. Jeigu norite išvengti įkyraus barškėjimo lyjant lietui, rinkitės ne skardines, o aliuminines palanges. Jos ne tik „tylesnės“, bet ir kuria estetiškesnį vaizdą, yra ilgaamžiškesnės.

6. Norėdami atsiriboti nuo triukšmo, sklindančio iš lauko, rinkitės langus ne mažiau negu su trimis stiklais arba specialiais stiklo paketais, izoliuojančiais garsą.

7. Verta žinoti, kad įsigeidę įmantrios formos lango, galite prarasti sandarumą.

8. Norint išvengti nemalonių siurprizų įsigyjant nekokybiškus plastikinius langus, specialistas pataria kreiptis ne į tarpininkus, o į langų gamintojus arba į tuos tiekėjus, kurie atstovauja patikimiems gamintojams.

9. Pasidomėkite langų tiekėjų patikimumu, pasidomėkite, kiek laiko jie veikia rinkoje. Tai garantuos ne tik kokybę, bet ir servisą.

10. Visada geriau, kai langų gamintojai patys langus ir sumontuoja: patikimiau ir daugiau galimybių patenkinti užsakovo poreikius bei lūkesčius.

Užs. Nr. 17-77

Prisiminkite, kad visko pagaminti neįmanoma, o jeigu ir įmanoma, tai gali kainuoti labai brangiai.

71

KAIP PRIJAUKINTI ŠVIESĄ, KAD BŪTŲ NE TIK GRAŽU, BET IR FUNKCIONALU ŠVIESOS GALIMYBĖS NESUSKAIČIUOJAMOS. JI LEIDŽIA MATYTI TAMSOJE, JI KURIA ESTETINĮ VAIZDĄ, JI GYDO, SAUGO. TAČIAU ŠVIESA GALI AKINTI, TRIKDYTI, ERZINTI, DARKYTI VAIZDĄ, TUŠTINTI KIŠENĘ. KĄ REIKIA ŽINOTI APIE ŠVIESĄ, KAD JI TEIKTŲ PASITENKINIMĄ IR BŪTŲ FUNKCIONALI?

72

Bendrovės „GLab LT“ vadovas Gediminas Zakarevičius

„Manau, kad kalbant apie šviesą reikėtų sudėlioti prioritetus: pirmiausia reikia teisingai suplanuoti darbinį apšvietimą, o tada jau galima ieškoti estetinių sprendimų“, – sako bendrovės „GLab LT“ vadovas Gediminas Zakarevičius, pabrėždamas, kad tai galioja tiek kalbant apie vidaus, tiek apie namo fasado, kiemo apšvietimą.

LAUKO APŠVIETIMAS – NUO FUNKCIONALAUS IKI MENIŠKO Pirmiausia yra svarbu apšviesti visus įėjimus į namą, garažą arba automobilių pastogę. Įrengiant vadinamąjį darbinį apšvietimą, individualių namų gyventojai renkasi šviestuvus su judesio jutikliu arba patogiai, „po ranka“ įrengtus jungiklius. Dar vienas kiemo apšvietimo būdas – apšvietimas su foto elementu, kai temstant jis įjungia šviesas.

Namo neretai grįžtame su pirkinių maišais, vaikais, o kartais ir su keturkojais augintiniais, tad kur kas patogesnis apšvietimas su judesio davikliu arba foto elementu, kai nebereikia galvoti, kaip greičiau rasti jungiklį.

Tačiau individualių namų gyventojai nebesitenkina vien darbine lauko šviesa – rudenėjant ir žiemą vis daugiau namų iš tamsos išnyra jaukiai apšviestais fasadais, kiemo statiniais. „Įsirengiant estetinį fasado apšvietimą, labai siūlyčiau pirmiausia vis tik pasitarti su architektu arba dizaineriu, nes pačių gyventojų

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI

Užs. Nr. 17-76

vizija gali nepateisinti ir jų pačių lūkesčių, – sako G. Zakarevičius. – Profesionalas įvertins namo stilių, fasadą ir pasiūlys geriausią, įdomiausią apšvietimo variantą, o šviesos instaliacijos specialistai pasiūlys optimaliausią sprendimą ir jo įgyvendinimą.“ Specialistas siūlo aplinką skirstyti į kelias sudedamąsias dalis: atskirai įrengti fasado apšvietimą, jeigu yra terasa – atskirai terasos, kiemo ir įvažiavimo. Tačiau nepamiršti, kad bendrą vaizdą kurs kaip tik šių detalių visuma. G. Zakarevičiaus žodžiais, šviesa teikia galimybių susikurti tokį namo apšvietimą, kad ir pats nuolat stebėtumeisi sukurtu vaizdu.

Neretai, įrenginėjant elektros instaliacijas, žmonės prašo kokioje nors pastogėje įrengti kištukinį lizdą girliandoms, šventiniam namo apšvietimui. Tačiau įrengus profesionalų fasado apšvietimą, girliandų nebeprisireiks, nes galima numatyti galimybę keisti šviesos spalvas, atspalvius, galima priversti jas mirksėti. „Šviesas galima valdyti nuotoliniu būdu – naudojant pultelį arba atsisiunčiant į mobilųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį specialią programą“, – pasakoja bendrovės „GLab LT“ vadovas G. Zakarevičius. Jo pastebėjimu, jeigu apie apšvietimą namo savininkai ima galvoti dar tik jį projektuodami, galimi įvairūs valdymo sprendimai.

BUDINTI ŠVIESA LEIDŽIA SAUGIAI JUDĖTI NAKTĮ Kalbėdamas apie vidaus apšvietimą, G. Zakarevičius siūlo pradėti planuoti nuo įėjimo. Ar tai būtų butas, ar individualus namas, pirmiausia reikia galvoti apie patogumą: atrakinus duris neturėtų būti rūpesčių įsijungti šviesą – apšvietimas turi įsijungti automatiškai.

Keičiasi poreikis dėl šviesos namo viduje. Sykiu su pagrindiniu ir atskirų erdvių apšvietimu namo savininkai vis dažniau prašo vadinamojo budinčio apšvietimo. „Toks apšvietimas yra ne tik patogus, bet ir teikia saugumo, – pastebi G. Zakarevičius. – Gal ir nieko tokio, jeigu užsimiegojęs užkliūsite už kokio minkštasuolio, bet nieko gero, jeigu, pavyzdžiui, leisitės laiptais.“ Tokio „lydinčio“ apšvietimo pranašumus turėtų itin įvertinti šeima, auginanti vaikus, kai naktį prisieina bent kartą nueiti į vaikų kambarius.

Budinčiam apšvietimui įrengti specialistai siūlo keletą variantų. Vienas iš jų – silpnas nuolatinis apšvietimas nakčiai. Kitas pasiūlymas – apšvietimas, kurį įjungia judesio jutiklis. Šiuo atveju neblogas sprendimas būtų blausų šviesos šaltinį įrengti tiesiog po lova, kad be kliūčių išeitum į koridorių, kur įsijungia kitas šviesos šaltinis. Budinti šviesa neretai įrengiama ir vaikų kambariuose, kai mažieji baiminasi tamsos. Garbaus amžiaus žmonėms budinčios šviesos taip pat suteikia patogumo, leidžia judėti saugiai.

„Galima įrengti ir vadinamuosius interaktyvius laiptus, kai pakopos nušvinta palaipsniui, artinantis žmogui“, – sako G. Zakarevičius, pastebėdamas, kad visais atvejais kalba eina apie apšvietimo funkcionalumą, nes apšvietimas naktį leidžia jaustis ir patogiai, ir saugiai. ŠVIESA NE TIK RYŠKINA, BET IR TAISO KLAIDAS Individualių namų savininkai vis dažniau atranda akcentinį apšvietimą. Jis naudojamas apšviesti meno kūrinius, nuotraukas, namo savininkams svarbius daiktus, kuriems neretai įrengiamos net specialios nišos. Akcentinis apšvietimas bus tinkamas ir knygų lentynos ar drabužinei apšviesti. „Kaip rodo mūsų patirtis, naudojant šviesos instaliacijas, namo vaizdą galima ne tik pagerinti, bet ir sugadinti, beje, kaip ir žmogaus nuotaiką, – sako G. Zakarevičius. – Jeigu apšvietimas bus prastai suprojektuotas, jis trikdys įprastą gyvenimo ritmą, erzins. Todėl apšvietimas turi būti ne tik funkcionalus, estetiškas, bet ir kuriantis tinkamą namų atmosferą, žmogaus nuotaiką. Juk neatsitiktinai šviesa yra naudojama ir terapijai.“ Apšvietimo sprendimų yra begalė, tačiau apie tai reikia galvoti ne jau pastačius namą, o jį projektuojant, sudarinėjant namo statybos sąmatą.

Instaliacijos specialistai paprastai vengia imtis kardinalių pokyčių senuose namuose, turinčiuose dar aliumininius laidus, kurie, sąveikaudami su variu, gali tapti gaisro priežastimi. Taigi imantis remonto, planuojant šiuolaikines šviesos instaliacijas, pirmiausia reikia iš esmės atnaujinti namo elektros infrastruktūrą.

KAIP TURĖTI GERĄ APŠVIETIMĄ UŽ GERĄ KAINĄ? „Šiuolaikinis apšvietimas nereiškia, kad tai yra prabanga, prieinama tik didelėms investicijoms ir didelėms kasmėnesinėms išlaidoms pasirengusiems žmonėms, – sako G. Zakarevičius. – Preciziškai tiksliai atlikti elektros instaliacijos, apšvietimo įrengimo darbai ne tik padeda sukurti saugią ir patogią aplinką, bet ir užtikrina optimalų energijos sunaudojimą, taip efektyviai mažindami išlaidas.“ Bendrovės „GLab LT“ specialistai dirba su įvairiomis šiuolaikinėmis apšvietimo technologijomis. Viena iš jų – LED (šviesos diodų) technologija, kuri šiuo metu laikoma viena iš moderniausių, ekonomiškiausių ir universaliausių. Naudodami standartinius RGB (spalvų maišymo sistema) sprendimus, bendrovės specialistai kuria akcentinį apšvietimą. „Galime pasiūlyti ir išmaniąją RGB technologiją, kuomet šviesos diodų pluoštas valdomas jam pritaikytu, pagal užsakymą programuojamu valdikliu ir programomis, –

pasakoja G. Zakarevičius. – Išmanieji spalvoti diodai puikiai tiks kuriant individualų fasado ar patalpos akcentą. Mūsų komanda darbuojasi ir diegdama sisteminį (išmanųjį) apšvietimo valdymą, kuomet standartiniai ir spalviniai LED sprendimai jungiami į interaktyvaus valdymo sistemas. Šiuo atveju, naudojant specialius šviestuvus, maršrutizatorių ir pultelius arba išmaniojo įrenginio programėlę, galima preciziškai tiksliai valdyti visos patalpos ar kambario, jo atskirų detalių apšvietimą.

Sistema taip pat tinka skleidžiamos šviesos kontrastui, greičiui, stiprumui kontroliuoti, nuotaikai kurti.“ Bendrovės „GLab LT“ komandoje dirba jauni specialistai, kurie ieško ir siūlo nestandartinius sprendimus, ieško būdų, kaip geriau, įdomiau, bet ir funkcionaliai panaudoti apšvietimą. Įmonės vadovas G. Zakarevičius su šviesos instaliacijomis dirba nuo pat paauglystės.

Būdamas šeštokas, laužynuose ieškodavo sovietmečio „žigulių“ šviestuvų reflektorių, iš kurių sykiu su darbų mokytoju montuodavo apšvietimą šokių vakarams. „Tad man svarbu, kad mūsų komandoje dirbtų žmonės, kurie ne tik moka nuvesti laidą iš vieno taško į kitą, bet kuriems būtų įdomu ieškoti nestandartinių sprendimų, kuriančių funkcionalų, kūrybišką ir ekonomišką apšvietimą mūsų klientams“, – sako bendrovės „GLab LT“ vadovas G. Zakarevičius.  73

MINI REKUPERATORIUS ĮVERTINO NET KATINAS „MINI REKUPERATORIAI? GAL JŪS LANGŲ NETURITE?“ – SULAUKĖME NE VIENO PANAŠAUS KLAUSIMO, KAI NUSPRENDĖME SAVO NAMELYJE ĮRENGTI VĖDINIMO ĮRANGĄ. PRITARIU: KAM ŠALDYTUVAS, JEI LIETUVOJE NET VASARĄ ŠALTA? KAM DULKIŲ SIURBLYS, JEI YRA GRINDŲ SKUDURAS IR KILIMŲ DAUŽYKLĖ? KAM SKALBYKLĖ, JEI NETOLIESE UPELIS. APIE KAVOS APARATĄ NET NEKALBU. O JEI RIMTAI, PAVARGOM NUO PELĖSIO – TIEK AKIVAIZDŽIAI MATOMO, TIEK NOSIMI JAUČIAMO. TAI JAU NE TIK ESTETIKOS, TAI – SVEIKATOS REIKALAS. Tekstas ir nuotraukos – Karolinos Andriušaitytės

Jau devintus metus gyvename sodų bendrijoje.

Namelis, kažkada žmonių statytas vasaros poilsiui, tapo mūsų nuolatiniu būstu. Iš sodo į gyvenamąjį namą jį rekonstravusi šeima (iš kurios įsigijome šį būstą) stengėsi namelį padaryti tokį, kad jame būtų galima gyventi bet kuriuo metų laiku. Tačiau jei pinigais nelyja, žmonės taupo – pataupė ir buvusieji savininkai.

Neįrengė ventiliacijos. Rezultatas – jau minėtas pelėsis ir didžiulė drėgmė, siekianti iki 80 proc. ir net daugiau. Žinia, kai santykinė oro drėgmė peržengia 70 proc. ribą, sparčiai intensyvėja metalų korozija, mikroorganizmų ir pelėsių dauginimasis.

Pirmiausia, ką padarėme, nusipirkę šį namelį, ėmėmės ieškoti, kaip vėdinti patalpas – miegamajame vietoje neatidaromo lango (aišku, čia nebuvo ir kitokio ventiliacijos įrenginio) įstatėme duris-langą – padarėme mini balkonėlį. Nors jos beveik visada būdavo praviros, tačiau vėdinimo akivaizdžiai trūko – sieninėje spintoje ėmė jaustis pelėsio kvapas.

Mano kiekvienos vasaros darbas – nuolat vėdinti drabužius, įvairiausiomis priemonėmis 74

valyti sienas, kad kaip nors panaikinčiau prastą pelėsio kvapą. Langų rėmai nuolat pasidengdavo juodu pelėsiu. Rytais nuo langų stiklų tiesiog varvėdavo vanduo. Vėdinimas tebuvo primityvus – pravėrus duris-langą.

Ieškojome informacijos, kaip šią problemą spręsti. Pasitarėme su UAB „Gaivus oras“ direktoriumi Žydrūnu Jakubėliu. Pirmą kartą pas jį nuvykome pavasarį, aptarėme, kas mūsų nedideliame (70 kv. m) namelyje būtų tinkamiausia. Kadangi artėjo vasara – neskubėjome apsispręsti: natūralus vėdinimas šiltu metų laiku kažkiek sprendžia problemą.

Kai rudeniop apsisprendę vis tik įsirengti vėdinimo įrangą vėl apsilankėme šioje įmonėje, p. Žydrūnas pasakė, kad dabar jis jau žinąs, ką mums patarti – iš parodos Italijoje grįžęs su naujų produktų katalogu. Mūsų „dėžutei“, pasak Žydrūno, pakaktų dviejų mini rekuperatorių ICO RECO 100, kurie savo techniniais parametrais yra bene geriausi, iš šiuo metu esančių rinkoje.

Vieną jų įrengus miegamajame, kur labiausiai jaučiamas pelėsio kvapas ir didžiulė drėgmė, o kitą – virtuvėje-valgomajame, kur taip pat

pakankamai drėgmės, būtų užtikrinama oro kaita patalpoje ir problema turėtų sumažėti ar net išnykti.

Be to, šie mini rekuperatoriai itin kompaktiški, turi nuotolinio valdymo pultelį ir yra galimybė juos sujungti į vieną sistemą (jie dirbtų sinchroniškai: vienas tuo pačiu metu pūstų orą iš lauko vidun, o kitas – iš patalpos į lauką, tokiu būdu būtų užtikrinamas intensyvesnis oro judėjimas patalpoje). Dėl trijų oro srauto lygių, penkių skirtingas funkcijas atliekančių režimų, nuotolinio valdymo, priešpriešinio oro srauto šilumokaičio (ko kiti mini rekuperatoriai neturi) ir tik vienos skylės sienoje – šis irenginys mums pasirodė patraukliausias. Juolab, kad prietaise naudojamo šilumokaičio naudingumo koeficientas siekia apie 95 proc., todėl į patalpą tiekiamas gaivus oras, kurio temperatūra yra panaši į vidaus temperatūrą. Štai taip galima kur kas labiau taupyti šilumą nei vėdinant patalpas įprastu būdu (atidarant langą). Pridursiu, kad žiemomis vėdinant miegamąjį, ne kartą nušalo kambarinės gėles, kai ilgesnį laiką užmiršau uždaryti langą.

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI RYŽOMĖS REKUPERACIJAI. Sutartą dieną iš pat ryto su aparatūra ir darbo priemonėmis atvykę „Gaivaus oro“ meistrai mus, vis dar nepatikliai žvelgiančius į kompaktiškus rekuperatorius, nuramino ir paaiškino, kad šiuose įrenginiuose be šilumokaičio yra sumontuoti du ventiliatoriai, kurie, dirbdami rekuperacijos režimu, veikia priešingomis kryptimis. Išeinantis oras šilumokaityje sušildo įeinantį, tačiau prietaiso konstrukcija neleidžia užterštam orui patekti į patalpų vidų. Blogas oras šalinamas į lauką.

Taigi meistrai ėmėsi darbo – išmatavo tinkamą lauko sienos ir kambario vidaus aukštį, surado optimalią vietą įrenginio montavimui.

Atidžiai, tikrai labai atidžiai išsimatavę ėmėsi grąžto (sienos – iš gipso plokštės, tad nebuvo sudėtinga). Moteriškai pasidžiaugiau, kad visos grąžto „gaminamos“ dulkės iš karto gražiausiai

matuojame abiejose patalpose, kuriose įrengti rekuperatoriai. Reikia pridurti, kad rekuperatoriai nesujungti, kad dirbtų sinchroniškai, tad kiekvienas dirba atskirai tokiu režimu, kurį nustatome. Yra penki režimai, visi jie veikia trimis oro srauto lygiais:  Rekuperacija – prietaisas veikia šilumokaitos režimu (tuo pat metu šalinamas blogas oras ir į vidų įpučiamas sušildytas švarus oras). Oro ištraukimas – įrenginys veikia tik oro ištraukimo iš patalpos režimu. Oro įtraukimas – vėdinimo režimas, kai oras įtraukiamas iš lauko į vidų. Auto1 – įrenginys veikia budėjimo režimu.

Kai oro drėgmė patalpoje viršija nustatytą prietaise drėgmės lygį (58 proc.), jis įsijungia ir veikia rekuperacijos režimu, kol drėgmės lygis nukrinta iki nustatytų parametrų.

čia tobulybę pasiekti kur kas lengviau nei miegamajame – grindys šildomos, tai irgi padeda reguliuoti drėgmės kiekį. Miegamajame stengiamės palaikyti žemesnę oro temperatūrą, tai ir drėgmės yra daugiau, ypač lietuvišką žiemą, kai lauke arba lyja, arba sninga. Juk oras iš lauko ateina taip pat šiek tiek „sušlapęs“.

Tačiau situacija ir miegamajame iš esmės pagerėjo – vidutiniškai apie 60–65, na, kartais iki 70 proc. drėgmės). Vis tik įvertinant tai, kad naktį rekuperatorius išjungtas, o kambarys šildomas labai trumpą laiką (kad miegoti nebūtų per šilta), tai situaciją vertiname gerai.

O ir spintos kol kas neskleidžia pelėsio kvapo.

Langų rėmams užtenka elementaraus dulkių nuvalymo. Agresyvių cheminių medžiagų pelėsiui naikinti eksperimento metu dar nenaudojau. Žinia, dar prieš įsigydami šiuos įrenginius

nukeliaudavo į dulkių siurblį, prijungtą prie grąžto, o ne į kambarį, tad namai nebuvo pridulkinti. O meistrams, be abejo, kur kas svarbiau, kad dulkės neužterštų gręžimo karūnos – pagrindinio prietaiso šiame darbe.

Išgręžę sienoje angą, paprastuoju „įdėjimo būdu“ į angą įdėjo išorinę įrenginio dalį, į šią – vidinę. Rekuperatorių sutvirtino montavimo putomis, kad būtų stabilus ir kad nesusidarytų šalčio tiltas. Viskas. Analogiškas darbas buvo padarytas ir virtuvėje. Iki pietų darbas buvo baigtas.

O aš tą pačią dieną pradedu savo eksperimentą – vėdinu visus spintos drabužius, pelėsio bijančiomis priemonėmis išvalau visą spintą.

Sąžiningai nuvalau langų rėmus, kurie eilinį kartą jau buvo apaugę pelėsiu – jį matant raudoti norėjosi. Stebėsiu, ar vėdinimo sistema darys įtaką pelėsiams, ar leis jiems augti toliau.

O gal, išsigandęs „vaikštančio oro“, pelėsis dings kaip pelės iš namų, išsigandusios katino, nusprendusio iš laukinio tapti naminiu.

Eksperimento pradžioje nusiperkame dar vieną drėgmės matuoklį – dabar ją

Auto2 – taip pat „budėjimo režimas“. Kai oro drėgmė patalpoje viršija prietaise nustatytą drėgmės lygį (58 proc.), rekuperatorius įsijungia ir veikia tik ištraukimo režimu, kol drėgmės lygis nukrinta iki nustatytų parametrų.

Pasirinkome rekuperacijos režimą (kad oro srautas 70 sekundžių orą pūstų iš lauko vidun ir tiek pat laiko kambario oras būtų ištraukiamas į lauką). Naktį bandėme miegoti neišjungę prietaiso. Reikia pridurti, kad miegamasis nedidelis, tad bet kokiu atveju įrenginys yra netoli ausies. Nustatome patį žemiausią lygį, kad veiktų tyliausiai (triukšmo lygis DB: žemiausiu lygiu – 29, vidutiniu – 31, aukščiausiu – 33). Užmiegame, tačiau katinui sumiaukus prabundame ir pajuntame, kad kambaryje nuo mažutėlės režimo atpažinimo LED lemputės gana šviesu, ir tuos 29 decibelus vis tik girdime.

Po keleto naktų nusprendėme naktimis rekuperatorių išjungti, o ryte – įjungti. Štai tokie mūsų dviejų mėnesių eksperimento rezultatai: virtuvėje-valgomajame drėgmė dabar tobula – apie 50-60 proc. (komforto norma – nuo 40 iki 70 proc.). Be abejo,

pasidomėjome elektros sąnaudomis. Jos, kaip nurodyta įrenginio specifikacijoje, minimalios (atitinkamai pagal oro srauto lygį) – 3.7/4.1/4.6 W. Oro srautas, kuris per valandą patenka į patalpą (ir/arba ištraukiamas į lauką) – 75/87/93 kub. m.

IR DABAR – SVARBIAUSIA! Kai gamindavome maistą, dar kitą dieną svečias galėdavo atspėti, ką vakar valgėme (čia turiu pabrėžti, kad virš viryklės pakabintas pakankamai geros traukos gartraukis).

Dabar parėjus namo kotletų kvapo – nė kvapo! Įžengus į namus iš karto jaučiasi gaivus oras. Sakoma, kad visi namai kvepia savaip, mes dabar labai džiaugiuosi savo namų kvapu!

Kilo įtarimas, kad mūsų katinas taip pat įvertino gaivų namų orą ir iš lauko gyvūno rimtai pretenduoja tapti kambariniu katinu. Jis, ko gero, nemato reikalo išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru.

75

AKUSTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS. SANDARUMO MATAVIMAI ARBA KAIP NEPERMOKĖTI UŽ BŪSTĄ TIEK SANDARUS, TIEK NESANDARUS NAMAS KAINUOJA VIENODAI. NORINT ĮSIGYTI SANDARŲ, TAIGI KOKYBIŠKĄ NAMĄ, PATALPAS, IR ĮSITIKINTI, AR NEPERMOKATE, VERTA ATLIKTI SANDARUMO MATAVIMUS, NES TAIP NUSTATOMOS KONKREČIOS NESANDARIOS PASTATO VIETOS, SUŽINOMA APIE POREIKĮ SANDARINTI PASTATĄ, ĮVERTINAMA LANGŲ BEI DURŲ SUMONTAVIMO KOKYBĖ.

76

UAB Akustinių tyrimų centro (ATC) Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Oskominas

„Sandarumo matavimai leidžia suvokti, kiek pastatas yra sandarus, kiek netenkame šilumos per sieną, langus, stogą, galbūt grindis, kitus įrengimus. Tačiau reiktų išskirti vėdinimą, nes energiškai efektyviems pastatams dažniausiai naudojami rekuperatoriai, kurie net ir vėdinant sugrąžina šilumą, taip sumažindami šilumos nuostolius, kurie neišvengiami šio proceso metu“, – sako UAB Akustinių tyrimų centro (ATC) Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vedėjas Andrius Oskominas, įvardindamas pastato vietas, per kurias galimi šilumos nuostoliai.

DARBŲ SĄMATOJE – EILUTĖ SANDARUMO PRIEMONĖMS Problemų dėl sandarumo gali atsirasti beveik visuose statybos ar renovacijos etapuose – pradedant projektu, medžiagomis ir baigiant darbų kokybe. A. Oskominas primena neretai pamirštamą statytojo pradžiamokslį: galima naudoti aukščiausios kokybės medžiagas, bet jei darbai nebus prižiūrimi, jeigu statybininkai dirbs atmestinai, rezultatas bus blogas, o pastato savininkas, naudotojas kasdien patirs nuostolių. „Kaip to išvengti? Apie sandarumą reikia pradėti galvoti prieš imantis projektuoti, nes tai, kiek pastatas bus sandarus, lems kompleksas: ir projektiniai sprendiniai, ir medžiagos, ir statybininkai, ir nuolatinė darbų kontrolė, – sako ATC Fizikinių veiksnių tyrimų laboratorijos vedėjas A. Oskominas. – Tarkim, kažkas darė į namą įvadus, kažkas kabino elektros laidus, atliko kitus darbus, vienaip ar kitaip susijusius su namo fasadu, stogu. Nuo darbo kultūros ir specialisto atsakingumo

EFEKTYVIAUSI SPRENDIMAI INDIVIDUALIAM NAMUI priklauso, ar nebus palikta vietų, kurios sumažins namo sandarumą.“ Sąmatoje iš pat pradžių turėtų būti numatyta eilutė sandarumo priemonėms ir medžiagoms, nes paprastai apie sandarumą prisimenama tuomet, kai reikia gauti statybos užbaigimo aktą, kuriame turi būti nurodyta energinio naudingumo klasė. „Jeigu pastatas turi būti A energinio naudingumo klasės, bet apie tai prisimenama tik statybos užbaigimo etape, sunku pasiekti privalomą rezultatą, tam jau gali tekti skirti ne tik papildomai laiko, bet ir pinigų“, – sako A. Oskominas.

Užs. Nr. 17-78

STATYTI SANDARIAI LIETUVA DAR TIK MOKOSI Pirmiausia sandarumu turi būti suinteresuotas pats pastato savininkas ir dalyvauti statybos eigoje – nuo iki. Kaip rodo specialisto patirtis, tik besidomintys statybos eiga žmonės priverčia statybininkus pastatyti labai sandarų ir kokybišką pastatą. Nors nemažą įtakos pastato sandarumui turi konstruktoriai ir projektuotojai, tačiau paprastai kokybiškam projektavimui neskiriama pakankamai lėšų.

Ypač tai pasakytina apie privačius namus, kuriems, A. Oskomino žodžiais, „iš viso padaromi tik keli brėžinukai“.

Kaip rodo specialisto patirtis, sukaupta matuojant sandarumą, projektuoti sandarius namus mokosi ir patys projektuotojai, nes aukštos energinės klasės pastatai pas mus dar nėra plačiai paplitę – šiuo metu baiginėjami įgyvendinti projektai, kuriems buvo privaloma B energinio naudingumo klasė, kuriai deklaruoti sandarumo matavimai neprivalomi.

Tokia būtinybė atsiranda tik įgyvendinus A ir aukštesnės energinės klasės pastatus.

Taigi sandarumo testai yra gera praktika ir projektuotojams, ir statybininkams.

DAŽNIAUSIAI SANDARUMĄ MAŽINA STOGO KONSTRUKCIJOS Akustinių tyrimų centro specialistų atliekami sandarumo matavimai leidžia nustatyti problemiškiausias pastato vietas, dalis, kurios lemia pastato sandarumą arba jo pralaidumą. „Vis gi vienas iš lemiančių faktorių yra konstrukciniai sprendiniai. Viena iš dažnesnių problemų yra stogo konstrukcijos. Kalbant apie privačius namus, dažniausiai naudojamos netinkamos medžiagos, netinkamai atliekami darbai, – vardina laboratorijos vedėjas A. Oskominas. – Todėl stogas ir jo konstrukcijos gali būti labai nesandarios ir lemti didelius šilumos nuostolius. Tokios bėdos būdingos tiek šlaitiniams stogams, tiek sutapdintiems, nors su pastaraisiais problemų būna mažiau.“ Kaip tik stogo konstrukcijos sandarumo testo rezultatus neretai pakoreguoja labai stipriai. Problemiškiausia vieta yra stogo ir sienos sujungimas, dažnai stogo plėvelės nepriklijuojamos arba netinkamai

priklijuojamos prie sienų.

Langai patys savaime nekelia sandarumo problemų – jos atsiranda langus montuojant, neretai dėl nekokybiško plėvelės klijavimo prie angokraščio. „Didesnių bėdų atsitinka ne su varstomais, o su stumdomais langais-durimis, kurios būna ir dviejų metrų pločio. Tokios konstrukcijos, paprastai montuojamos išėjimui į terasą, dažnai būna nesandarios. Bet, kaip ir minėjau, langai iš esmės sandarumo rezultatų nelemia – šiek tiek sureguliavus langus, tinkamai juos izoliavus, rezultatus galima pagerinti“, – sako A. Oskominas. Tačiau jeigu bus blogai įrengtas stogas, tai rezultatas gali būti du ar tris ir net keturis kartus blogesnis negu būtinas pasiekti.

Specialistas sako, kad kartais sandarinimui nevengiama naudoti net ir plėvelės, kuri tinka tik šiltnamiui.

Negalima pamiršti ir įvairių įvadų – vandentiekio, nuotekų, elektros ir kitų, – kurie

7 DALYKAI, KURIUOS REIKIA ŽINOTI NORINTIEMS SANDARAUS NAMO

turi būti užsandarinti. Taip pat kruopščiai turi būti užsandarintos stogo ir fasado vietos, kurias kerta dūmtraukiai ar kiti įrenginiai.

Lietuvoje dar neretai sandarus namas prilyginamas skardinei, kuri neleidžia namui kvėpuoti, o viduje veisiasi pelėsis. Tačiau, kaip pastebi specialistas, namas vėdintis turi ne per skyles, o per vėdinimo sistemą. Vėdinant šalinamas vandens perteklius ir tiekiamas deguonis. Pelėsiui veistis reikia drėgmės ir stovinčio oro, tad jei patalpos bus šiltos, vėdinamos, neturės šalčio tiltelių, nebus galimybių kondensuotis drėgmei, tai pelėsio niekada nebus. „Nematau nė vieno sandaraus namo minuso, – sako laboratorijos vedėjas A. Oskominas. – Kuo pastatas sandaresnis, tuo geriau, nes jo gyventojas neturi nevaldomų nuostolių. Tai reiškia mažesnes išlaidas šildymui, mažesnes šilumos sąnaudas, komfortiškas gyvenimo sąlygas.“ 

SANDARUMAS

1. Noras. Svarbiausia – reikia turėti noro įsigyti sandarų namą.

2. Projektavimas. Būtina konsultuotis su projektuotojais, kad pastatas būtų tinkamai suprojektuotas, pasirinkti teisingi sprendiniai.

3. Geroji patirtis. Ieškoti informacijos pačiam, kad atsirastų bent jau nuovoka, ir naudotis gerąja praktika.

4. Kaina. Rinktis ne pigiausią projektuotoją, rangovą, o tą, kuris yra gerai užsirekomendavęs, turi analogiškos patirties, reikia prašyti jo atliktų darbų sąrašo, ieškoti informacijos, kiek jų suprojektuoti, pastatyti namai yra sandarūs.

5. Priežiūra. Visą projektavimo ir statybos eigą galima stebėti pačiam, bet profesionaliai tai padarys techninės priežiūros specialistas, atstovaujantis savininkui. Tai turėtų būti svarbiausias žmogus, kuris užtikrina darbų kokybę, kontroliuoja, kad darbai būtų atliekami pagal projektą.

6. Sandarumo testas. Sandarumą pasitikrinti reikia įrengus pastatą iki dalinės apdailos, kol dar matomos stogo konstrukcijos, nes tada, nustačius nekokybišką darbą, paprasčiau ir pigiau atlikti korekcijas.

7. Apsidraudimas. Perkant butą, namą, naudinga atlikti jo sandarumo matavimus, nes taip sužinosite, ar nepermokate, ar darbai atlikti kokybiškai.

Kam mokėti didelius pinigus už nekokybišką darbą, jeigu už tą pačią kainą galima įsigyti kokybišką būstą.

77

DARBININKŲ KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS TAUPO ĮMONIŲ LĖŠAS

LIETUVOS DARBO RINKOJE VIS DAR TRŪKSTA KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ, O KEIČIANTIS IR BESIVYSTANT TECHNOLOGINIAMS PROCESAMS, DARBUOTOJAI TURI SPARČIAI IŠMOKTI NAUJŲ DALYKŲ.

Todėl įmonės vis aktyviau domisi darbuotojų kompetencijų įvertinimu, siekdamos įsitikinti žmogaus turimomis kompetencijomis, profesionalumu.

Darbuotojo kompetencijų įvertinimo rezultatus įmonės naudoja kurdamos vidines kvalifikacijų sistemas.

VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, bendradarbiaudamas su Lietuvos statybininkų asociacija, plėtoja darbuotojų kompetencijų vertinimo sistemą.

Siekiant pagreitinti mokymo procesą, įmonėms siūlome atlikti darbuotojų kompetencijų vertinimą, nustatyti jų gebėjimų lygį. Pagal vertinimo rezultatus sudaromas individualus pasiūlymas mokyti tik trūkstamų, darbo vietai reikiamų teorinių bei praktinių dalykų.

Populiariausios darbuotojų testavimo sritys: santechnikai, suvirintojai, elektromonteriai, apdailininkai, krautuvų vairuotojai.

Kvalifikacijai įgyti ir pasiruošti darbo vietai būtinas profesinis mokymas.

Testavimas naudingas pačiam žmogui, kad teisingai įsivertintų įsidarbinimo galimybes arba mokymosi poreikį, taip pat įmonėms, siekiant efektyviai panaudoti žmogiškuosius išteklius, diferencijuoti darbo apmokėjimą ar suprasti priimamų naujų darbuotojų kompetenciją.

Krautuvų vairuotojai – trumpa programos trukmė – 6 sav., nedidelė mokymo kaina bei didelė krautuvų vairuotojų-sandėlininkų paklausa lemia šios programos populiarumą.

Krautuvų vairuotojai reikalingi darbui ne tik sandėliuose, bet ir statyboje, pramonėje, kitose srityse.

Suvirintojai – perspektyvi profesija, darbdaviai nuolat ieško kvalifikuotų šios srities specialistų. Įsigyti šią profesiją galima itin palankiomis sąlygomis – veikia modernus suvirintojų praktinio mokymo centras, aprūpintas moderniausia praktinio mokymo įranga.

Apdailininkai – plati programa, apimanti daug modulių: dažymą, plytelių klojimą, tinkavimą, grindų įrengimą, gipso kartono montavimą. Šios srities specialistai laukiami įmonėse arba gali dirbti savarankiškai.

Sparčiai auga šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo specialistų, elektrikų paklausa. Todėl VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre plečiamos šių specialistų mokymosi galimybės.

Išsami informacija darbininkų mokymo klausimais, konsultacijos dėl personalo kvalifikacijų sistemos kūrimo bei vystymo teikiamos VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre www.mokymas.eu; info@mokymas.eu 78

79

80

ĮTEMPTO ARMAVIMO TECHNOLOGIJA

NEPERTRAUKIAMO BETONAVIMO/ SLENKANČIŲ KLOJINIŲ TECHNOLOGIJA

MAXFRANK BALKONŲ ŠALČIO TILTO IZOLIAVIMO ELEMENTAI

MAXFRANK ĮDĖTINĖS DETALĖS MONOLITINIAM BETONUI

CALENBERG ATRAMINIAI ELASTOMERINIAI GUOLIAI

MIGUA DEFORMACINĖS SIŪLĖS

KONSTRUKCIJŲ STIPRINIMAS ANGLIES PLUOŠTO TEKSTILE IR LAMINATAIS

RECKLI MATRICOS FAKTŪRINIO BETONO PAVIRŠIAUS FORMAVIMUI

ATRAMINIAI GUOLIAI IR DEFORMACINĖS SIŪLĖS TILTAMS

TRIUKŠMO SLOPINIMO SPRENDIMAI

UAB „DELTA NOVA“ UŽUPIO G. 30, LT-01203 VILNIUS TEL. +370 5 272 53 08, FAKS. +370 5 272 10 62, MOB. +370 615 13669 info@deltanova.lt