STATYBUNAUJIENOS.LT. Statybininkų dienai/Lietuvos statybininkų asociacijos 25-mečiui

STATYBININKŲ DIENAI 2018

2018 Nr. 3/15

60 METŲ SUKAKTĮ MININTIS „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ ■

DŽIAUGIASI PAJAMŲ IR GAMYBINIŲ APIMČIŲ AUGIMU ■

VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRUI 60.

MOKYMO SĖKMĘ LEMIA DARBDAVIO POREIKIŲ IR DARBUOTOJO STIPRIŲJŲ PUSIŲ DERINIMAS ■

„ALVORAI“ – 25

-ERI. SPARČIĄ PLĖTRĄ NULĖMĖ ĮDOMŪS PROJEKTAI, AUKŠTA DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA IR JŲ LOJALUMAS

„KLAIPĖDOS MONOLITAS“: 25 METAI MONOLITINĖS STATYBOS BARUOSE ■ 20-METĮ ŠVENČIANČIO „ROSTANO“

■

VAROMOJI JĖGA – REIKLŪS UŽSAKOVAI IR APGALVOTA PLĖTRA

1

2

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI 25-ERI Connecting Global Competence

The future of building

Vokietijos ir Baltijos šaliu˛ prekybos ru mai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje muenchen.lt@ahk-balt.org · Tel. +370 5 264 7377

Be a part of the BAU community! mag.bau-muenchen.com/en facebook.com/BAUMuenchen linkedin.com/company/baumuenchen

youtube.com/BAUmuenchen twitter.com/bau_Muenchen 3

TURINYS LSA 25-METIS/ /////////////////////////////////////////////////////// 5–11 STATYBA. INFRASTRUKTŪRA / /////////////////////// 12–51 IŠMANI STATYBA /////////////////////////////////////////////////// 52–57 EKSPORTAS ////////////////////////////////////////////////////////////// 58–59 STATYBOS PRAMONĖ ///////////////////////////////////////// 60–83 PROFESINIS MOKYMAS /////////////////////////////////// 84–97 APLINKOS PROJEKTAI /////////////////////////////////////// 98–103 DARBO INSPEKCIJA //////////////////////////////////////////// 104–105 ASOCIACIJOSE / ////////////////////////////////////////////////////// 106–110

Leidėjas MB „Redakcija plius“. Leidinio redaktorė Genė Drungilienė, +370 640 20 132. Maketavo UAB „ART SET“.

STANDARTŲ SPAUSTUVĖ, Dariaus ir Girėno g. 39, Vilnius. Leidėjas už reklamų turinį neatsako

BricsCAD – „viskas viename“ sprendinys, sukurtas .dwg formato pagrindu 2D, 3D mechaniniam projektavimui ir informaciniam pastatų modeliavimui (BIM). BricsCAD siūlo pažangius 2D įrankius ir sumanų 3D tiesioginį modeliavimą Windows, macOS ir Linux kompiuteriuose. „In axis“, UAB, autorizuotas BricsCAD platintojas Lietuvoje, info@in-axis.lt, +370 65226522

STATOME RYTOJUI

Lazdijų g. 20, LT-46393 Kaunas, tel. (8 37) 298 313, mob. tel. +370 698 34701, el. p. info@pozeminiaidarbai.lt

4

www.bricsys.com

LSA 25-METIS

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI -ERI ADAKRAS ŠEŠTAKAUSKAS,

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS GARBĖS PREZIDENTAS, ASOCIACIJOS PREZIDENTAS 1993–2013 M.

Š

alyje atkūrus Nepriklausomybę, atsisakius ūkio valdymo komandinės sistemos, radikaliai pasikeitė ūkininkavimo principai, taip pat ir statybos. Buvo atsisakoma trestų ir susivienijimų, statybos ir pramonės įmonės iš pradžių tapo savarankiškomis valstybės įmonėmis, o po privatizavimo – akcinėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Procesai vyko sparčiai, nes reformos tikslai sutapo su įmonių lūkesčiais būti visiškai savarankiškiems. Įsteigta Statybos ir urbanistikos ministerija kūrė norminę bazę, vadovavo privatizavimo procesui, rengė dokumentus, tačiau į gamybos planavimą ir valdymą nesikišo, nebuvo atsakinga už statybos sektoriaus darbo rezultatus – apimtis, darbo našumą ir pan. Atsirado poreikis vienyti jėgas, sprendžiant įvairius klausimus.

1993 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir tuometiniam Ministrui Pirmininkui Bronislovui Lubiui patarus ir pritarus, susibūrusi iniciatyvinė grupė parengė įstatus, steigimo sutartį ir tų pačių metų balandžio 14 d. 24-ių įmonių vadovai šiuos dokumentus pasirašė. Gegužės 13 d. Vilniaus meras Vytautas Jasulaitis išleido potvarkį dėl Lietuvos statybininkų asociacijos įregistravimo.

Pirmuosiuose Asociacijos įstatuose buvo nustatytas tikslas – „apjungti Asociacijos narių pastangas, vykdant statybos, projektavimo ir statybinių medžiagų rinkos paieškas, siekti, kad uždirbtos lėšos būtų naudojamos materialiniams ištekliams įsigyti“.

Tai visiškai atspindėjo to meto pagrindines statybos šakos aktualijas – trūko metalo, vamzdžių, elektrotechninių medžiagų, šaliai trūko naftos ir dujų. Piniginiai santykiai beveik neegzistavo.

Tiesa, šiuos sumanymus pavyko įgyvendinti tik iš dalies, dažniausiai įmonių lygyje. Rusija statybos paslaugų nelaikė būtinomis ir už jas ištekliai nebuvo skiriami.

Kita vertus, pirmieji keleri Asociacijos gyvavimo metai buvo rezultatyvūs siekiant statybos verslui palankių sprendimų valstybės institucijose. Pavyko pasiekti reikšmingų pokyčių mokesčių ir kitose srityse. Klausimus, susijusius su teisės aktų keitimu ir tobulinimu, pavyko išspręsti bendradarbiaujant su Statybos ir urbanistikos, vėliau – Aplinkos ministerija, kai kuriais atvejais – su Ūkio ir Finansų ministerijomis, Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, glaudžiai bendradarbiavome su Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurios nare LSA taip pat jau yra 25 metus.

Kiekvienas laikotarpis formavo aktualius uždavinius. Asociacija aktyviai dirbo siekdama tarptautinių standartų diegimo įmonėse, dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamuose mokymų projektuose, užmezgėme stiprią partnerystę su mokymo įstaigomis.

Bendromis pastangomis atgaivinome Statybininkų dienos šventę, rūpinomės, kad nusipelnę statybos šakos atstovai būtų pagerbti apdovanojimais. Šalies statybos sektorius išgyveno įvairių, ne tik teigiamų pokyčių, tačiau visuomet tenkino ekonomikos ir ūkio poreikius. 2008 m. pasiekėme, vadinčiau, istorinę ribą – statybos sektorius sukūrė 11 proc. BVP, neįskaičiuojant statybinių medžiagų pramonės, ir pirmąkart prilygo Europos Sąjungos šalių vidurkiui. Deja, ekonominė krizė neigiamai paveikė visos šalies ekonomiką, ypatingai statybos sektorių. Didžiausios pagarbos vertos įmonės, sugebėjusios išgyventi ir po truputį atsigauti.

Keitėsi kartos, įmonių struktūros, tačiau pagrindu visuomet buvo sėkmę lėmę žmonės, su kuriais dalinomės bendrais rūpesčiais, džiaugsmais ir pasiekimais. Sveikinu visus Asociacijos įmonių vadovus, darbuotojus, Asociacijos steigėjus ir signatarus LSA 25-mečio proga. Linkiu sėkmingos veiklos, išlaikyti ir stiprinti savo kolektyvus, diegti pažangą, visiems puikios sveikatos.

5

DALIUS GEDVILAS,

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS PREZIDENTAS

President of the Lithuanian Construction Association

L

ietuvos statybininkų asociacija nužengė įdomų, išbandymų kupiną 25 metų kelią. Už jį pirmiausia reikia dėkoti Asociacijos steigėjams, iniciatyviausiems to meto statybos sektoriaus atstovams, įžvelgusiems vienybės ir bendruomeniškumo poreikį statybos šakos stiprinimui. Galime didžiuotis, kad kartu užaugome iki stiprios ir veiklios organizacijos. Asociacija subrendo ir su nauju ryžtu pasitinka dabarties iššūkius.

Politiniai pokyčiai, ekonominiai sunkmečiai, emigracija, technologijų kaita – daug veiksnių metams bėgant keitė Lietuvos statybos sektorių, tačiau jo svarba ir įtaka šalies ekonomikai išliko didelė.

Per paskutinius 15 metų pasikeitė ir eksporto rinkos. Jeigu atkūrus Nepriklausomybę didžioji statybos paslaugų eksporto pajamų dalis mus pasiekdavo iš rytų valstybių (Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos), tai šiuo metu Lietuvos statybos sektorius registruoja rekordinius

T

he Lithuanian Construction Association has an interesting history of 25 years full of numerous challenges. For this experience we are primarily grateful to the founders of the Association, the most initiative representatives of the construction sector at that time who saw the need of unity and community to strengthen the field of construction. We are proud that together we have created a strong and active organization. The Association has matured and now it is ready to meet new challenges.

Over the years, many factors, such as political changes, economic difficulties, emigration and change of technologies, have been changing the construction sector in Lithuania; however, its importance and impact to the country’s economy has remained strong.

Within the recent 15 years, export markets have changed as well.

After the restoration of independence, we used to receive the major part of income for the export of construction services from Eastern countries (Russia, Ukraine, Belarus), but currently the construction sector of Lithuania records the highest results of services export for the

6

paslaugų eksporto rezultatus už suteiktas paslaugas valstybėse, esančiose į vakarus nuo Lietuvos. Lietuvos statybininkai įgavo senosios Europos užsakovų pasitikėjimą ir tai yra didžiulis statybos įmonių pasiekimas bei geras pamatas ateičiai.

Kiekvienas laikmetis turi savas aktualijas – šiuo metu mes taip pat gyvename labai įdomiu laiku. Pasaulis yra ties ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčiu. Taip, kaip pasaulį keitė garo variklio, elektros, kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas, taip jį šiuo metu keičia visuotinis skaitmeninimas, tarpusavyje komunikuojantys ir savarankiškai veikiantys mechanizmai ir sistemos ar milžiniški informacijos kiekiai. Tai, be abejonės, paveiks bei jau veikia ir statybą. Asociacija jau prieš 6–7 metus ėmė garsiai kalbėti apie skaitmeninę statybą ir BIM metodologiją, o 2014 m. suvienijusi jėgas su kitomis sektoriaus asociacijomis įsteigė viešąją įstaigą „Skaitmeninė statyba“. services provided to Western countries. Lithuanian constructors have gained trust of the customers from the Old Europe and it is a huge achievement of construction companies and a solid foundation for the future.

Each time period has its own features and we also live in a very interesting era. The world is at the threshold of the fourth industrial revolution. In a similar way as inventions of steam engine, electricity, computers and information technologies has changed the world, it is now being changed by universal digitalization, interactive and self-operating devices and systems or large amounts of information.

It will undoubtedly affect, or even now affects, construction activities as well. Six or seven years ago the Lithuanian Construction Association began wide discussions about digital construction and BIM methodology, and in 2014 it united forces with other associations of the construction sector and established the Public Institution Skaitmeninė statyba (Digital Construction). The hard work of the founder and the persuader gave results, as it was officially announced

LSA 25-METIS

Nelengvas vėliavnešio ir įtikinėtojo darbas davė rezultatų – oficialiai paskelbta, kad nuo 2020 m. liepos svarbių visuomeninių statinių projektavimas ir statyba bus atliekami taikant BIM metodus ir technologijas. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ ir LSA toliau tęs svarbią misiją, siekdamos skleisti skaitmeninės statybos idėjas statybos sektoriuje ir padėti statybos verslui sklandžiai priimti naujoves. Visuomet aktuali, bene svarbiausia tema – darbuotojai ir jų kompetencijos. Čia būtina paminėti naujausią LSA iniciatyvą, kuri, tikimasi, reikšmingai pakeis žmogiškųjų išteklių valdymo situaciją statybos sektoriuje. Tai jau veikianti nauja statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistema, informacinis portalas, kompetencijų registras ir darbo poreikio analizės įrankis, kuris vadinasi STATREG. Sistema tiesiogiai susijusi su siekiamu statybininko korteles įvedimu – kortelė leistų darbininkui greitai, patikimai ir patogiai

įrodyti, kad jis dirba legaliai, kad yra supažindintas su darbų saugos reikalavimais ir turi kokybiškam darbui atlikti būtinas kompetencijas. LSA ėmėsi įgyvendinti šias užsienyje jau sėkmingai taikomas priemones, siekdama skaidrinti statybas, padaryti jas saugesnėmis. Tai didelis projektas, reikalaujantis įvairiapusiško bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, mokymo ir kitomis įstaigomis, tačiau jaučiame, kad bendromis pastangomis galime kovoti su sektorių vis dar lydinčiomis ligomis – „šešėliu“, nelaimingais atsitikimais statybvietėse, nekompetentingu darbu.

Siekiame, kad Lietuvos statybininkų asociacija stiprintų savo, kaip pagrindinio, vieningo sektoriaus balso vaidmenį, o tai verčia prisiimti ir nemažą atsakomybę.

Sveikindamas visus kūrusius, stiprinusius ir palaikiusius Lietuvos statybininkų asociaciją 25-mečio proga, kviečiu telktis naujiems darbams. Lietuvos statybininkų asociacija – visuomet atvira jums.

that the design and construction of important public buildings will be carried out using BIM methods and technologies applied from July 2020. The Public Institution Skaitmeninė statyba and the Lithuanian Construction Association will continue this important mission with the aim to develop ideas of digital construction in the construction sector and to help the construction business to smoothly accept innovations.

The topic of employees and their competences is always relevant and especially important. Here we have to mention the newest initiative of the Lithuanian Construction Association that hopefully will significantly change the situation of human resources management in the construction sector. It is the already operating new voluntary evaluation system of competences and qualifications of employees in the construction sector, an information portal, a register of competences and an analysis tool for evaluation of employment needs, called STATREG. The system is directly related to the introduction of the builder’s card. This card would help workers to quickly, reliably and comfortably prove that they work legally,

are familiarized with labour safety requirements and have competences necessary for high-quality work. The Lithuanian Construction Association has initiated the implementation of these measures that are successfully used in foreign countries with the aim to make construction more transparent and safe.

It is a large project that requires versatile cooperation with state authorities, as well as education and other institutions, but we believe that together we are able to fight problems in the sector, such as corruption, accidents on construction sites and incompetent work.

We aim that the Lithuanian Construction Association strengthens its role as the main actor in the unified sector and this entails a lot of responsibility.

Congratulating all those who have created, strengthened and supported the Lithuanian Construction Association on its 25th anniversary, I invite you to join forces for new works. The Lithuanian Construction Association always welcomes you.

7

LSA SUDĖTYJE ŠIUO METU ESANČIOS ĮMONĖS – LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS STEIGĖJOS:

• • • • •

UAB „ARKADA“ UAB „YIT KAUSTA“ AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ UAB „TARPTAUTINĖ STATYBOS KORPORACIJA“ AB „VILNIAUS GELŽBETONIO KONSTRUKCIJŲ GAMYKLA NR.3“

ROBERTAS DARGIS,

LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJOS PREZIDENTAS

S

tatybininkų bendruomenė, minėdama 25-metį, tikrai gali didžiuotis savo veiklos rezultatais ir pasiekimais. Ši Asociacija yra puikus pavyzdys, kiek galima pasiekti veikiant išvien. Statybininkų asociacijos narių darbus matome visur – jie stato, atnaujina ir gražina mūsų aplinką, kuria dabartį ir ateitį. Statybų sektorius yra vienas svarbiausių sektorių Lietuvoje, o Lietuvos statybininkų asociacija ir jos vadovas – vienas iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos veiklos variklių. Būdami vienu didžiausių šalies pramonės sektorių ir veikdami nuožmios konkurencijos sąlygomis jie sugeba veikti kartu, turi savo viziją ir tikslus.

Statybos sektorius sparčiais žingsniais modernėja, diegdamas vis naujesnes technologijas, ir Statybininkų asociacija prie to labai prisideda. Novatoriškų žingsnių, kurie gali būti sektini daugeliui, ši Asociacija tikrai nestokoja – statybininkų kompetencijų registras, elektroninė statybininko kortelė, skaitmeninės statybos projektas ir kt.

Linkiu, kad jie ir ateityje išsaugotų bei stiprintų šią bendrystę, veiktų taip pat aktyviai ir išliktų novatoriais ir vizionieriais, kurių veikla taptų paskata ir kitoms bendruomenėms aktyviai veikti.

ANTANAS BUTKUS,

BUVĘS „KAUSTOS“ VADOVAS IR LSA PREZIDIUMO NARYS

L

ietuvai paskelbus nepriklausomybę ir Maskvai pradėjus mūsų šalies ekonominę blokadą, darbų statybininkams namuose ėmė labai trūkti. Tačiau darbas kitoje valstybėje visada sukelia nemažai juridinių, finansinių ir socialinių problemų.

Daugiausia sunkumų buvo atsiskaitant – valiutų kursai tuometinėje SSRS ir Lietuvoje kito neprognozuojamai, teko naudoti atsiskaitymus natūra/barteriu – metalu, nafta ar jos produktais, vamzdžiais ir pan. Vėliau kilo ir juridinių problemų – įmonių kvalifikaciniai reikalavimai, atstovybių steigimai, atestacijos, licencijos, kvotos, vizos.

Be abejo, problemų buvo ir Lietuvoje – pirmiausia reikėjo, kad to darbo būtų. Vyko statybos komplekso pertvarka – daug didžiųjų statybos įmonių susiskaidė, susmulkėjo į atskiras, dažnai specializuotas organizacijas, kūrėsi naujos. Šiam procesui reikėjo koordinacijos, nes buvo aišku, kad Vyriausybė ar jos institucijos tuo jau nebeužsiims.

Visos šios problemos vedė prie minties, kad reikalinga struktūra, nors ir visuomeninė, kuri jungtų įvairias statybos srities bendroves, spręstų jų problemas tarpusavyje, atstovautų jų interesams Vyriausybėje, Seime ir padėtų dirbant užsienyje.

Daugiausia didžiųjų statybos bendrovių iniciatyva, labai aktyviai dalyvaujant Adakrui Šeštakauskui ir palaikant bei pritariant tuometiniam premjerui Bronislovui Lubiui, buvo nutarta steigti Lietuvos statybininkų asociaciją.

Vertindamas iš laiko perspektyvos, matau, kad tai buvo labai reikalingas, teisingas ir pasiteisinęs sprendimas.

DALIUS GESEVIČIUS,

AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

Į

monių bendravimas tarpusavyje, dalijimasis patirtimi – labai svarbu. Narystė Lietuvos statybininkų asociacijoje sudaro galimybes dalyvauti kuriant palankią statybos verslui aplinką, stiprinant sektorių. Asociacija pasižymi tuo, kad aktyviai skatina naujoves ir imasi iniciatyvos jas diegiant.

8

LSA 25-METIS

LSA direkcija. 2000 m.

Statybininkų dienos šventė. 2015 m. Trakai

Lietuvos statybininkų veteranų klubas. 2017 m.

Nuo 2013 m. Statybininkų dienos šventės metu organizuojama Statybininkų olimpiada

SU FIEC prezidentu Kjetilu Tonningu

Statybininkų dienos šventė. 2016 m. Vilnius Darbininkų kompetencijų vertinimas

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. 2017 m.

Diskusijos LSA tarybos posėdyje 9

3.6 2.7 1.8 0.9 0

2000

2004

2008

2010

2014

2017

300 225 150 75 0

10

2000

2005

2010

2015

2017

LSA 25-METIS

11

„EIKOS STATYBOS“ DIREKTORIUS ALMANTAS ČEBANAUSKAS.

STATYBA TOKIA MODERNI, JOG ATRODO, KAD GYVENAME MŪSŲ SUGALVOTOJE ATEITYJE „PANAŠU, KAD DIRBAME LAIKOTARPIU, KAI STATYBŲ SEKTORIAUS MODERNĖJIMAS PASIEKĖ PIKĄ, – IDĖJOS IR JŲ PRITAIKOMUMAS GENERUOJAMAS TAIP GREITAI, JOG VIENĄ DIENĄ PRADĖJĘS NAUDOTI PAŽANGIAUSIĄ TECHNOLOGIJĄ, KITĄ DIENĄ SUŽINAI, KAD JI JAU PASENUSI – ATSIRADO DAUG PLATESNĮ UŽDUOČIŲ SPEKTRĄ APIMANTI SISTEMA“, – SAKO BENDROVĖS „EIKOS STATYBA“ DIREKTORIUS ALMANTAS ČEBANAUSKAS. 12

LSA 25-METIS – MODERNIOS STATYBOS TRIUMFAS Statyba, pradedant nuo statybos aikštelės įrengimo iki pat objekto atidavimo užsakovui, tapo itin moderni.

Dronas, integruoti lazeriniai prietaisai, fotoaparatai, kameros statybų aikštelėse tapo kasdienybe, todėl, bendrovės „Eikos statyba“ direktoriaus Almanto Čebanausko žodžiais, galima drąsiai teigti, jog „mes gyvename mūsų sugalvotoje ateityje“. „Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) aktyviai plėtoja BIM ideologiją, rengia kelių pakopų mokymus, daro visa, kad statybų

sektoriaus atstovai būtų supažindinti su šia „ateities – šiandienos“ koncepcija. Mes visi, statybininkai, esame BIM dalis, todėl ne tik Asociacijos, bet ir kiekvieno mūsų tikslas – statyti greičiau, ekonomiškai naudingiau, „žaliau“, – sako A. Čebanauskas, kalbintas LSA 25-mečio renginio išvakarėse. – Iš savo jaunųjų kolegų išgirdau labai teisingą frazę, kad „kiekvienas asmuo, dirbantis statybvietėje ir turintis išmanųjį telefoną, to nė pats nežinodamas, tampa BIM dalimi“. Ir mūsų įmonių grupė – bendrovės „Eika“ ir „Eikos statyba“, – ir tikriausiai bene visos LSA įmonės naudoja ne tik telefoną,

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

statyboms. Tai bendrovei buvo tikras iššūkis, pareikalavęs ir naujų statybvietėje dirbančių žmonių kompetencijų. Taigi „Eikos statyba“ erdvinį pastato modelį naudoja ne tik architektūriniam ir techniniam projektui, bet ir statybai, jos valdymui bei organizavimui, tiekimui ir logistikai, o virtualus modelis naudojamas ir pastato eksploatacijai bei priežiūrai – iki pat jo nugriovimo. Įmonei nebėra naujovė ir pagal BREEAM statybvietės standartą įrengta statybos aikštelė, kai dirbama siekiant darnios statybvietės ir kaimynystės. Įmonėje įdiegta ir nauja dokumentų valdymo sistema. Visos šios naujovės, aukščiau kilstelėjo ir pačios įmonės darbo kultūrą. „Eikos statyba“ žengia dar toliau.

ir rodo jos narių pajėgumas, tai „Eikos statyba“ šią kartelę padėjo kilsterėti labai ženkliai.

Pastarieji pora metų įmonei yra sparčios plėtros metas keliomis prasmėmis.

Pajamos 2017 m., palyginus su 2016 m., IŠBANDĖ TECHNOLOGINES NAUJOVES, padidėjo daugiau kaip du kartus – iki 21 mln. eurų. 2018 m. įmonė planuoja KILSTELĖDAMI DARBO KULTŪRĄ pasiekti 30 mln. eurų apyvartą.

Uždaroji akcinė bendrovė „Eikos statyba“ kaip savarankiška statybos įmonė veikia jau Pernai užbaigti objektai, kurie buvo projektuojami ir statomi pagal pasaulinio 16 metų. Per šį laikotarpį „Eikos statyba“ tvarumo sertifikato BREEAM reikalavimus, rinkoje užsitarnavo patikimo, kokybiškai suprojektuoti ir statomi naudojant 3D dirbančio rangovo pozicijas. technologiją – BIM naudojant kaip brėžinį Jeigu LSA svorį rinkoje, valstybėje lemia bet ir daugybę kitų pačių moderniausių prietaisų – todėl užtikrintai galiu teigti, jog sparčiai žengiame į priekį, informaciją apdoroti tampa vis paprasčiau, dirbame vis našiau, saugiau, švariau ir efektyviau.“

KOMANDĄ AUGINA NAUJOMIS SPECIALYBĖMIS IR DARBUOTOJAIS IŠ UKRAINOS Šiuo metu įmonė plečiasi dideliu tempu ir persikvalifikuoja iš rangovinės organizacijos į įmonę, teikiančią generalinio rangovo paslaugas. Dar prieš metus įmonėje dirbo tik Lietuvos piliečiai ir užėmė populiariausias, įmonės specifiką atitinkančias pozicijas, t. y. betonuotojai, staliai, gelžbetoninių ir metalo konstrukcijų montuotojai, mūrininkai.

Dabar „Eikos statybos“ komanda auga ypatingai sparčiai: ją papildė geodezininkai, specialiųjų darbų vykdymo padalinys, nauji statybos projektų vadovai. Žengtas dar vienas svarbus žingsnis įmonės istorijoje – pradėti darbinti žmonės iš svečių šalių: „Eikos statyboje“ jau dirba betonuotojai, metalo konstrukcijų montuotojai iš Ukrainos. Šis žingsnis labai svarbu ne tik įmonės, bet ir šalies mastu.

Atvykę specialistai bent iš dalies geba kompensuoti darbuotojų trūkumą, juntamą Lietuvoje.

13

PRISIJUNGĖ PRIE „STATREG“ SISTEMOS Tiek įmonei, tiek ir darbuotojams svarbiausia – patenkinti poreikiai ir lūkesčiai, kurie lemia ir įmonės veiklos sėkmę. „Mūsų įmonėje saugomi ir vertinami ilgamečiai darbuotojai, bet mielai priimame ir naujų specialistų, tačiau rinkos konkurencija ir darbo jėgos trūkumas akivaizdžiai skatina labai didelę naujų darbuotojų rotaciją, – sako A. Čebanauskas. – Šių metų pradžioje Lietuvos statybininkų asociacija pasiūlė sprendimą, kuris ne tik gali išspręsti minėtą problemą, bet ir nustatyti darbuotojų kompetencijų lygį, padėti sužinoti žmogaus darbo istoriją. Tai yra „Statreg“ sistema, prie kurios nedvejodami prisijungėme ir jau birželį pirmieji nustatinėjome dalies įmonės darbuotojų kompetencijas ir jų lygį.

Tai didelė nauda tiek darbuotojams, tiek įmonėms, kadangi visi vertinimo duomenys saugomi sistemoje ir priimant darbuotoją matomi darbdaviui, o darbuotojas turi jo kompetencijas patvirtinantį svarbiausią statybininko dokumentą – statybininko kortelę.“

gatvėje. Ligoninės statybai vadovauja didelę patirtį turintis projektų vadovas Algimantas Dailydė ir nepakeičiamas įmonėje statybos vadovas Zenonas Baltaduonis. Ligoninė turi būti pastatyta vos daugiau negu per metus. Per šį statybos laikotarpį įmonė įsipareigojo sukurti daugiau kaip 7,5 tūkst. kv. m A klasės energinio naudingumo plotą, kuriame bus įrengta per 150 vietų ligoniams.

Statybų metu bus nutiesta per 4,5 tūkst. m inžinerinių tinklų, formuojami keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, išskirtinės terasos. Pastatas projektuotas BIM aplinkoje – tai reiškia lengviau suvokiamą informaciją tiek statybos procese, tiek, galimai, pastato gyvavimo cikle.

Naujausiu iššūkiu tapo taip pat Santariškių mikrorajone statoma daugiaaukštė automobilių saugojimo aikštelė. Šios aikštelės konstruktyvo įrengimas pareikalaus ypatingai aukštų kompetencijų, organizuotumo ir patirties. Iššūkiu tampa ypatingai trumpi projekto įgyvendinimo terminai – vos per penkis mėnesius bus išbetonuota virš 7 tūkst. kub. m monolitinių konstrukcijų, kuriose vėliau bus įrengta 1160 automobilių stovėjimo METŲ PRADŽIOJE PRADĖTI PROJEKTAI vietų. Sukaupta „Eikos statybos“ patirtis ir atsakingas darbas padės išspręsti KELIA NEMENKŲ IŠŠŪKIŲ automobilių parkavimo problemas Metų pradžioje „Eikos statyba“ pradėjo Santariškių mikrorajono prieigose. moderniausios Europoje tuberkuliozės Dar vienas įstabus metų pradžios projektas, ligoninės statybą Vilniuje, Santariškių

14

kuris ypatingai svarbus įmonei, yra UAB ,,Eika“ vystomo komplekso, kurį sudarys „Hilton“ viešbutis, administracinis pastatas ir gyvenamieji namai, statyba. Dainavos gatvėje vystomas projektas pasižymi ypatingai sudėtingomis sąlygomis statybai.

Statybos darbai vykdomi pačioje Vilniaus širdyje, o tai reiškia sudėtingesnį negu įprastai patekimą į objektą, tai smarkiai apsunkina statybų procesą. Tokie iššūkiai skatina ieškoti netradicinių sprendinių. Šis projektas reiškia ne tik naują pastatų kompleksą. Projekto metu bus rekonstruotas buvęs poliklinikos pastatas.

Atliekant darbus, buvo išgriautos pastato vidinės konstrukcijos ir jų vietoje įrengtos naujos, tačiau fasadinė pastato dalis išlieka autentiška. Toks darbų metodas – ypatingai pavojingas, reikalauja didelio profesionalumo ir teorinių bei praktinių žinių, todėl šiuos darbus atlikti patikėta vienam iš stipriausių įmonės specialistų, projektų vadovui Artūrui Tuzikui. „Pokyčiai mūsų įmonei labai svarbūs, nes dinamiškoje rinkoje negali likti pasyviu stebėtoju. Tačiau visi pokyčiai, kuriuos įgyvendino ir įgyvendina „Eikos statyba“, yra įmanomi tik turint kūrybišką, žingeidžią komandą, dalyvaujant Lietuvos statybininkų asociacijos, kuri žengia permainų kelių, veikloje“, – sako bendrovės „Eikos statyba“ direktorius A. Čebanauskas. ■

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI 25-ERI

15

„ALVORAI“ – -ERI UAB „Alvora“ generalinis direktorius Nikolaj Kolesnik

PLĖTRĄ NULĖMĖ ĮDOMŪS PROJEKTAI, AUKŠTA DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJA IR JŲ LOJALUMAS UAB „ALVORA“ YRA LIETUVIŠKA SĖKMĖS ISTORIJA, PRASIDĖJUSI PRIEŠ 25-ERIUS METUS, KAI TRIJŲ INŽINIERIŲ IR 20 KVALIFIKUOTŲ DARBUOTOJŲ KOMANDOS ŽINIOS IR PROFESIONALUMAS LĖMĖ, KAD „ALVORA“ LIETUVOJE TAPO VIENA IŠ STATYBOS SEKTORIAUS LYDERIŲ. UAB „ALVORA“ ĮSIKŪRĖ NUOMOJAMOSE PATALPOSE VILNIUJE TUO NERAMIU PERVERSMO METU, KAI BUVO ĮPRASTA DAUGIAU GRIAUTI NEI KURTI.

16

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

Per 25-erius metus UAB „Alvora“ užaugo ir šiuo metu turi 300 darbuotojų kolektyvą – darbuotojų, gebančių savo jėgomis atlikti tiek bendruosius statybinius, tiek technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus. Nuomojamas patalpas pakeitė nuosavas turtas. „Užsienio projektai bei aukšta darbuotojų kvalifikacija ir lojalumas – svarbiausi faktoriai, lemiantys sparčią bendrovės plėtrą“, – neabejoja UAB „Alvora“ generalinis direktorius Nikolaj Kolesnik.

Nuolatinės investicijos į technologijų plėtrą, inovacijos UAB „Alvorai“ leidžia kurti ir įgyvendinti sprendimus, kurie idealiai tinka konkretiems užsakovams įvairiose Europos šalyse, o kokybė yra UAB „Alvora“ vizitinė kortelė. Įmonės vizija yra ambicinga: ji siekia, kad bendrovės paslaugos taptų vis reikalingesnės svarbių projektų vykdytojams ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Jau ketvirtį amžiaus rinkoje veikianti įmonė turi nuosavą materialinę techninę bazę, įmonės teritorijoje įkurdintos mechaninės dirbtuvės, metalo konstrukcijų gamybos cechas, sandėlis, įrengta statybinių medžiagų sandėliavimo aikštelė. Įmonė turi didelį nuosavų mechanizmų ir transporto parką.

Plečiant teritorinės veiklos sritis, 2000 m.

Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija) buvo įkurta bendra ribotos civilinės atsakomybės organizacija „Alvora-Balt“, o 2001 m. atidaryta ir bendrovės „Alvora“ atstovybė. 2001 m. Breste (Baltarusijos Respublika) buvo įkurta antrinė įmonė – IĮ „Alvora-Bel“ ir atidaryta UAB „Alvora“ atstovybė.

Nuo pat įsikūrimo pradžios „Alvora“ daug darbų atlieka Lietuvoje, bet nemažai padaryta ir Baltarusijoje. Tuo pat metu bendrovė pastatė keletą stambių objektų ir Kaliningrado srityje, Rusijoje. „Nors šiuo metu dalyvaujame konkurse dėl 120 tūkst. kv. m BMW gamyklos statybos Kaliningrade, reikia pripažinti, kad Rusijos Federacijoje dirbame retokai – savo paslaugas vis dažniau eksportuojame į šiaurės Europą. Ką tik baigėme darbus Latvijoje, Ventspilio naftos terminale,

tuoj pradėsime 55 km ilgio antžeminės „Balticconnector“ – dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos – atkarpos nuo Kylio iki Paldiskio projektą. Jau pasirašėme sutartį dėl katilinės statybos Laholme, Švedijoje“, – apie besikeičiančias paslaugų eksporto kryptis pasakoja „Alvoros“ generalinis direktorius Nikolaj Kolesnik.

JUBILIEJINIAIS METAIS UŽBAIGĖ VIENĄ IŠ PAČIŲ SUDĖTINGIAUSIŲ OBJEKTŲ Jubiliejiniai įmonės metai pažymėti vienu iš pačių sudėtingiausių objektų, kokius „Alvorai“ teko vykdyti – 2018 m. pradžioje užbaigta statyti didžiulė sojų ir rapsų aliejaus gamykla, kuri yra bene pati didžiausia Baltarusijoje: jos pajėgumas siekia iki 2 tūkst. tonų aliejaus per parą.

Laimėjusi konkursą, UAB „Alvora“ gamyklą Baltarusijoje pastatė privačiam užsakovui – OOO „Belagroterminal“. Objekto vertė siekė 16,5 mln. JAV dolerių.

UAB „Alvora“, kaip generalinis rangovas, statė du gamybinius korpusus, kurių aukštis siekė 46 m, jų bendras plotas viršijo 20 tūkst. kv. m. Metalo konstrukcijų kiekis šiems pastatams pastatyti viršijo 2 tūkst. tonų. „Statybos terminas, per kurį turėjo išdygti gamykla, buvo itin trumpas – 11 mėnesių, todėl buvome priversti organizuoti darbą keliomis pamainomis, dirbti visą parą, be poilsio dienų“, – pažymi N. Kolesnik.

Technologinės įrangos montavimo darbus atliko pati UAB „Alvora“.

DALYVAUJA ĮGYVENDINANT SVARBŲ ENERGETINĮ PROJEKTĄ „UAB „Alvora“ kartu su Estijos kompanijomis „EG Ehitus“ ir „Scanweld“ šių metų pradžioje laimėjo viešą tarptautinį konkursą statyti 55 km ilgio antžeminę „Balticconnector“ – dujotiekio tarp Estijos ir Suomijos – atkarpą nuo Kylio iki Paldiskio Estijos teritorijoje. Esame įsipareigoję per gana trumpą laiką – pusantrų metų – pastatyti šį svarbų Baltijos ir Suomijos vartotojams dujotiekį. Šio projekto vertė siekia 43,4 mln. eurų“, – dalijasi ateities planais N. Kolesnik.

17

Projektavimo darbus „Alvora“ žada užbaigti iki metų pabaigos. Darbai, efektyvinant veiklą, suskirstyti etapais. Toks modelis sudarys galimybę statybos darbus pradėti jau šių metų rugpjūtį-rugsėjį.

Sutartyje numatyta statybos darbų pabaiga 2019 m. vasara. Užsakovas tikisi, kad objektas bus išbandytas, patikrintas ir perduotas eksploatuoti tų pačių metų spalį. „Balticconnector“ dujotiekis sujungs Estiją ir Suomiją. Šis dujotiekis –anksčiau įmonės vykdytų dujotiekio statybos projektų Lietuvoje tęsinys. Statant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, UAB „Alvora“ dirbo kaip subrangovas; magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybose dirbo kaip generalinis rangovas. Įgyvendinus šiuos projektus, pasibaigs nuo „Gazprom“ dujų priklausomos Suomijos ir Baltijos šalių energetinis izoliavimas, – šalys įgis 18

priėjimą prie suskystintų gamtinių dujų rinkos per Klaipėdos terminalą. 2021 m. užbaigus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį GIPL, trims Baltijos šalims ir Suomijai atsivers prieiga ir prie Vakarų Europos dujų rinkos.

LIETUVOJE ĮMONĖ PRIPAŽINTA KAIP ATITINKANTI VOKIŠKOS KOKYBĖS STANDARTUS Šiuo metu vienas iš pagrindinių „Alvoros“ partnerių Lietuvoje yra plėtrą mūsų šalyje tęsiantis Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“.

UAB „Alvora“ su mažmeninės prekybos tinklu „Lidl Lietuva“ bendradarbiauja nuo 2016-ųjų ir dabar stato jau ketvirtą parduotuvę. Tai yra įmonės darbų kokybės įvertinimas, kadangi „Lidl“ kokybei kelia aukščiausius reikalavimus, galiojančius visame pasaulyje.

Kaip pastebi bendrovės generalinis

direktorius N. Kolesnik, užmezgus tvirtą partnerystę su užsakovu, galima greitai perimti gerąją praktiką ir pasiekti įspūdingų rezultatų – „Lidl“ ir „Alvoros“ bendradarbiavimo patirtis parodė, kad, efektyviai planuojant statybos darbus, net ir sudėtingomis oro sąlygomis parduotuvę galima pastatyti vos per penkis mėnesius. „ALVORA“ JOS ĮKŪRĖJUI IR VADOVUI – GYVENIMO PROJEKTAS Prieš 25-erius metus įmonė savo veiklą pradėjo Juokų dieną – balandžio 1-ąją.

Tačiau iš tiesų pradžia nebuvo itin linksma.

Niekas nežinojo „Alvoros“, todėl įmonė negalėjo pretenduoti į rimtus užsakymus – turėjo praeiti bent keleri metai, kol „Alvora“ pradėjo tapti rimta rinkos žaidėja.

Pasukęs verslo keliu, N. Kolesnik kiekvieną dieną mokėsi ir pats, ragaudamas tai vadovo, tai buhalterio ar net

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA administratoriaus duonos. Reikėjo laiko, kad įmonė atsistotų ant kojų. Patirtis, kaip sako 25-metį mininčios įmonės savininkas ir vadovas, ateina per pastatytus objektus, domintis šiuolaikinėmis technologijomis, naujovėmis. „Mes – visi „Alvoros“ darbuotojai – tobulėjome statydami didžiausius pastatus, gamyklas, objektus, kurie visai nepanašūs vieni į kitus, mums kiekvieną kartą reikėjo ieškoti išskirtinių sprendimų“, – pasakoja įmonės generalinis direktorius. Darbas buvo sunkus, bet jo N. Kolesnik niekada nesikratė. Visą gyvenimą sportuojantis vadovas sako, kad su problemomis tenka susidurti kone kasdien, bet smagiausias dalykas – jas įveikti, išspręsti. Kitaip sakant, aktyvaus poilsio mėgėjo patirtis praverčia sparčiai sukantis kasdienybės verpetuose.

DARBUOTOJAI NE TIK NEIEŠKO NAUJŲ DARBŲ, BET DAR ATSIVEDA IR SAVO ARTIMUOSIUS Plėtodama didelius ir sudėtingus projektus, imdamasi atsakingų darbų statant strategiškai svarbius objektus, „Alvora“ pasitelkia įvairių grandžių specialistus, kurie įmonėje dirba daugelį metų – darbuotojų kaita itin reta. Kaip sako įmonės generalinis direktorius N. Kolesnik, pelningi užsienio projektai bei aukšta darbuotojų kvalifikacija ir lojalumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys sparčią bendrovės plėtrą. Įmonė nuolat investuoja ir į darbuotojus, ir į šiuolaikišką, modernią įrangą (pavyzdžiui, krovimo-kėlimo, kasimo ar smulkiąją statybinę techniką). Tačiau vienas iš svarbiausių įmonės sėkmės dėmenų

– kvalifikuota, patyrusi ir motyvuota specialistų komanda. „Žinoma, ieškome patyrusių darbuotojų, tačiau priimame ir žmones be patirties – profesionalus tikrai galima užsiauginti patiems. Todėl mielai priimame ką tik universitetą baigusius ir jokios patirties neturinčius jaunuolius ar netgi žmones su viduriniu išsilavinimu. Patirtis įgyjama.

Darbdaviai neturėtų ramiai sėdėti ir laukti tinkamų darbuotojų – būtina aktyviai prisidėti, kad būtų parengti tinkamos kvalifikacijos darbuotojai, – įsitikinęs įmonės vadovas. – Lankomės šalies ir užsienio parodose, kiekvienais metais

organizuojame įvairius specializuotus darbuotojų mokymus, siunčiame juos į stažuotes Europos Sąjungos šalyse.

Mokymasis visą gyvenimą turi būti kiekvieno žmogaus ilgalaikis tikslas.“ „Alvora“ nuolat investuoja į savo personalą, siekdama jį išlaikyti ir užtikrinti maksimaliai geras darbo sąlygas. Labai svarbu parodyti kiekvienam darbuotojui, kad jo pastangos ir atsakomybė yra vertinamos, svarbu skatinti siekti karjeros. Aktyviems ir norintiems tobulėti darbuotojams įmonėje sudarytos palankios sąlygos kelti kvalifikaciją. „Alvora“ yra viena iš tų retų įmonių, kurioje dirba šeimų, net giminių dinastijos.

Kaip pastebi bendrovės generalinis direktorius, jeigu žmogus atsiveda dirbti savo artimąjį, vadinasi, jam čia dirbti patinka. Tai pagyrimas, kokio nenupirksi už jokius pinigus. Tuo pat metu N. Kolesnik apgailestauja, kad išaugus įmonei nebeturi galimybių artimiau pabendrauti su kiekvienu savo darbuotoju, pasiklausti apie jo šeimą, sužinoti apie džiaugsmus ir rūpesčius. Tačiau jis mielai su savo žmonėmis laiką leidžia vaizdingame Aukštadvario regioniniame parke, ežero pakrantėje įkurtoje bendrovės poilsio bazėje „Vilkokšnis“, kurioje žaidžiamas futbolas, krepšinis, tenisas, plaukiojama valtimis, žvejojama. N. Kolesnik įsitikinęs: kai visas kolektyvas, vadovai ir pavaldiniai, leidžia laisvalaikį kartu, tai suteikia papildomos motyvacijos dirbti ir stengtis.■ 19

STATYBA GAL IR INERTIŠKA, BET NEGALIMA PLAUKTI PASROVIUI ATLYGINIMAS NEBĖRA SVARBIAUSIAS FAKTORIUS Statybų įmonėms tenka spręsti ne tik statybos, kaip ūkio šakos, klausimus.

Dar yra ir verslo aplinka, ir teisinė bazė, ir naujovės, išmaniosios technologijos, kurioms spaudimą daro ketvirtoji pramonės revoliucija – tuo reikia rūpintis. Įmonėms iššūkių kyla ir dėl mažėjančio darbuotojų skaičiaus, ir dėl naujosios darbuotojų kartos, kuriai atlyginimas nebėra svarbiausias faktorius – veikiau tai yra viena iš sudedamųjų viso paketo, lemiančio darbo patrauklumą, dalių.

Dar didesnį spaudimą patiria regionuose įsikūrusios įmonės, kurių darbuotojai viliojami į didesnius miestus.

Taigi, norint sėkmingai veikti rinkoje, nebeužtenka turėti patirties, įsigyti išmaniosios technikos. Ne mažiau svarbi gera personalo politika, gebėjimas pritraukti, išlaikyti, motyvuoti darbuotojus. „Plungės lagūnos“ vadovybėje jaunų žmonių daugiau, todėl nemažai įmonės vadovybės priimtų sprendimų yra paremti inovacijomis ir pasižymi veržlumu, skatina bendrovės žmones kūrybiškai mąstyti ir patiems tobulėti. Kita vertus, kaip pastebi 20

„NORS STATYBOS LAIKOMOS PAKANKAMAI INERTIŠKA SRITIMI, TAČIAU TIEK LIETUVOS, TIEK EUROPOS SĄJUNGOS RINKOS SITUACIJA NELEIDŽIA PLAUKTI PASROVIUI – AR KALBĖTUME APIE TECHNOLOGIJAS, TECHNIKĄ, AR APIE DARBUOTOJUS“, – TVIRTINA BENDROVĖS „PLUNGĖS LAGŪNA“ VYKDOMASIS DIREKTORIUS POVILAS BATAVIČIUS. bendrovės „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius P. Batavičius, statybininkai, kaip ir bet kurio kito verslo atstovai, negali plaukti pasroviui – laikas kelia naujus iššūkius, reikalavimus. Rinkos poslinkiai išmaniųjų technologijų, kuo didesnio automatizavimo link, verčia galvoti apie efektyvų darbą, nuolat mokytis, tobulėti, pastebėti naujausias tendencijas ir spėti sykiu su jomis.

Tik nuo vadovų požiūrio priklauso, kaip jie

reaguos į tokius iššūkius. „Plungės lagūnos“ atveju, įmonės savininkai, vadovai – valdybos pirmininkas Almutis Bieliauskas, bendrovės generalinis direktorius Darius Bieliauskas bei visa vadovų komanda – gerai suvokia, kad jaunoji darbuotojų karta kvėpuoja modernios rinkos ritmu, todėl nekyla dvejonių, įsigyjant naujos kartos technikos, naudojant išmaniąsias technologijas. Tai suteikia pridėtinės vertės įmonei ir pateisina darbuotojų lūkesčius.

Kaip tarsteli P. Batavičius, tokiems pokyčiams, iš pradžių itin priešinęsi, grasinę net išeiti iš darbo, labai greitai pritarė ir vyresnieji darbuotojai – jie džiaugiasi naujomis technologijomis ir stebisi, kodėl įmonė anksčiau nenupirko išmanios technikos.

IŠBANDĖ NAUJOVES, KURIAS TAIKYS IR KITUOSE PROJEKTUOSE „Plungės lagūna“ vykdo trejų metų projektą, kurio metu Gargžduose įrengia 3 804 m gatvių su žvyro dangą bei montuoja 4 140 m lietaus nuotekų tinklą 176 namų kvartalui. Darbus dėl palankios žiemos planuoja atlikti anksčiau – jau įrengti lietaus nuotekų tinklai, šiuo metu

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA įmonė rengiasi sankasos darbams.

Siekdama mažinti laiko ir lėšų sąnaudas, „Plungės lagūna“ įsigijo įrangą gruntui, kelių pagrindui, stabilizuoti. Šia bendrovės įranga, įvertindami ekonomiją, jau domisi ir privatūs asmenys, savo lėšomis įsirengiantys keliukus, įvažiavimus. „Jau pernai Gedimino kalno papėdėje rekonstruodami lietaus nuotekų kolektorių, praktiškai išbandėme CIPP technologiją – vamzdynų aptaisymą vietoje polimerizuojamais vamzdžiais. Dalis kelių statybos ir remonto mechanizmų yra aprūpinta modernia 3D aparatūra, kuri sudarė galimybę vietoj trijų darbuotojų tą patį darbą atlikti vienam, – pasakoja įmonės vykdomasis direktorius. – Norint įmonei uždirbti, siekiant našaus darbo, naujovės – neišvengiamas dalykas.“ Statydami privatų objektą Kaune, bendrovės specialistai išbandė BIM, kurio nauda įsitikino akivaizdžiai. Projektuojant objektą, naujas metodas taikytas pačių specialistų iniciatyva. Nors BIM naudotas tik darbo projekte, naudą, ypač projektuojant šildymo ir vėdinimo sistemą bei taisant techninio projekto klaidas, pamatė visi. Įmonė yra pasirengusi BIM siūlyti ir užsakovams, – taip būtų taupomas visų laikas ir eliminuojamos klaidos. „Plungės lagūna“ turi projektavimo skyrių, kuriame dirba jauni specialistai, įgiję skaitmeninio modeliavimo žinių.

Papildomų kompetencijų specialistai įgyja su Lietuvos statybininkų asociacija rengdami bendrus projektus, skirtus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir papildomoms kompetencijoms įgyti. Šiuo metu bendrovėje „Plungės lagūna“ dirba daugiau kaip 20 atestuotų statinio statybos vadovų ir specialiųjų statinio statybos darbų vadovų, keli projekto ir projekto dalių vadovai. Įmonėje dirba kvalifikuoti specialistai, galintys vadovauti specializuotai veiklai – elektrotechnikos darbams, šilumos tinklų statybai,

Tunelinio viaduko po geležinkeliu Plungėje statybos pradžios ceremonijoje dalyvavo LR Seimo nariai, Plungės rajono vadovai bei įmonių atstovai

paveldosaugos objektų tvarkybai; bene 10 specialistų yra atestuoti statinio statybos darbų koordinatoriai.

VADUOJA PLUNGĘ NUO PRIVERSTINIO TRANSPORTO STOVĖJIMO Bendrovė šiuo metu vykdo kelias vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šilumos tiekimo tinklų statybos ir rekonstrukcijos sutartis, stato ir rekonstruoja kelius ir gatves.

Neseniai pasirašytos rangos sutartys (dėl tunelinio viaduko po geležinkeliu statybos Plungėje, Babrungo upės slėnio sutvarkymo darbų) užtikrina įmonės 2019 m. darbų apimtis.

Plungėje bendrovė dalyvauja įgyvendinant projektą, kurio miestas laukė apie 15 metų: geležinkelis miestą dalija į dvi dalis, tad automobilių eismas sustoja laukdamas, kol pravažiuos traukinys. Plungės r. savivaldybės administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu pradėta tunelinio viaduko po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje statyba. „Plungės lagūna“, kaip jungtinės veiklos partneris su „Latvijas tilti“ ir „Eurovia Lietuva“, dalyvaus statant 4,5 m aukščio, 57 m ilgio ir 8 m pločio tunelį su dviem automobilių eismo juostomis, 2,6 m pėsčiųjų ir dviračių taku. Darbai jau

prasidėjo ir truks iki kitų metų rugpjūčio. Į pabaigą eina Raseinių raj. centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, kuris vykdomas su jungtinės veiklos partneriu. Šiame projekte diegiamos šiuolaikinės technologijos. Paruošti techninį darbo projektą ir renovuoti 2249,43 m šilumos tiekimo tinklų Raseiniuose, Ariogaloje ir Viduklėje tapo iššūkiu dėl objekto specifikos – juk visiems svarbu, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, kad būtų užtikrinamas nepertraukiamas karšto vandens tiekimas.

Tačiau demontavus tinklų atkarpą, ne visada galima sužiedinti trasą ir tiekti karštą vandenį iš kitos pusės. Darbų greičiui įtakos turi ir didelio skersmens vamzdžiai, kuomet reikia operatyviai koordinuoti darbus: demontuoti, suvirinti, patikrinti siūles ir kuo greičiau atstatyti karšto vandens tiekimą. Darbus stabdo ir įvairūs trukdžiai: nepažymėti kabeliai, kitokia, negu parodyta brėžiniuose, situacija.

Vienas iš didžiausių įmonės darbų – ką tik „Grindos“ užsakymu pradėta Vilniaus Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Darbai, pasak P. Batavičiaus, nesudėtingi, bet laukia daug žemės darbų, kurie pateikia įvairių netikėtumų – neįmanoma prognozuoti, kas bus aptikta atkasus senus įrenginius. „Plungės lagūna“ turi sumontuoti naują 2,4 m skersmens kolektorių, įrengti 55 tūkst. kub. m talpyklą, atlikti kitus susijusius darbus, po kurių, prognozuojama, naftos produktų išvalymo efektyvumas sieks iki 60 proc., skendinčiųjų medžiagų – iki 84 proc., o įrenginių valdymas bus automatizuotas. Šie darbai yra dalis didelio paketo, kurį Vilnius žada įgyvendinti, spręsdamas lietaus vandenų problemas.■

21

-METĮ ŠVENČIANČIOS BENDROVĖS „ROSTANAS“

VAROMOJI JĖGA – REIKLŪS UŽSAKOVAI IR APGALVOTA PLĖTRA „PERĖJOME UGNĮ IR VANDENĮ – SUNKMEČIAI, KURIUOS PAJUTO TURBŪT VISAS LIETUVOS VERSLAS, ĮVEIKTI, – SAKO MAŽEIKIUOSE ĮSIKŪRUSIOS IR ŠIEMET 20-METĮ MININČIOS ĮMONĖS „ROSTANAS“ DIREKTORIUS SAULIUS USELIS. – ŠIUO METU SKLANDŽIAI DIRBAME, DIDINAME DARBŲ APIMTIS IR EINAME Į PRIEKĮ.“ 22

Pagrindinė įmonės „Rostanas“ veikla per visus 20 metų buvo statyba. Nuosekliai veikdama, didžiausias darbų apimtis pasiekusi kaip subrangovė, įmonė sukaupė reikiamos patirties, todėl jau penkerius metus teikia ir generalinio rangovo paslaugas, be to, jau daugiau negu šešerius metus „Rostanas“ Lietuvoje ir Europos sąjungos šalyse dirba logistikos baruose. „Mūsų įmonė auga nuosekliai: kuo ilgiau dirbame, tuo daugiau sulaukiame užsakovų, į bendrovę ateina dirbti jaunimo, tad, didėjant darbų apimtims, įmonės augimas – tinkamas brandos rodiklis, – sako direktorius S. Uselis, pabrėždamas, kad įmonė į plėtros galimybes žvelgia atsakingai, nes didesnės apimties objektai reikalauja daugiau žmonių, įvairesnių kompetencijų. – Svarbiausia – geras rezultatas, užsakovas turi būti patenkintas, o kai jis kreipiasi dėl kito objekto, mums tai yra ženklas, kad užsakovas mūsų atliktą darbą įvertino teigiamai.“ „Rostanas“ skaičiuoja jau 18 metų nuo to laiko, kai tapo atestuota statybos įmone, ji įgijo teisę būti ypatingo statinio statybos rangovu. Įmonėje įdiegti šie standartai:

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

Įmonės „Rostanas“ direktorius Saulius Uselis

SĖKMĖS TREJETAS: LAIKU, KOKYBIŠKAI IR UŽ PRIIMTINĄ KAINĄ Darbas su didelėmis įmonėmis nėra paprastas. Tokie užsakovai turi kontrolės mechanizmus, kompetentingą inžinerinį personalą, specialistus, jų reikalavimai statybos rangovams didesni. Tačiau, kaip pastebi įmonės „Rostanas“ direktorius, kaip tik tokie užsakovai ir yra bendrovės JUBILIEJAUS PROGA – DIDŽIAUSIAS PER VISĄ VEIKLOS ISTORIJĄ STATYBOS varomoji jėga, – padeda tobulėti darbuotojams, įgyti daugiau kompetencijų OBJEKTAS ir patirties pačiai įmonei. „Birželio pradžioje mūsų įmonė pasirašė „Dalyvaujant konkursuose, reikia išmanyti statybos rangos sutartį su bendrove statinių specifiką, kad mūsų pateikta kaina „SKV-VALDA“ dėl „MOKI-VEŽI“ paslaugų užsakovams būtų patraukli. Įgyvendinę paskirties pastato statybos Mažeikiuose.

Jau pradėjome statyti apie 10 tūkst. kv. m keletą projektų, mes pademonstravome savo kompetencijas, gebėjimą pastatyti pastatą. Mums tai yra svarbi sutartis ne objektą, kuris atitinka užsakovo lūkesčius. tik todėl, kad jos pasirašymas sutapo su Dar viena svarbi dedamoji – sutampa įmonės 20-mečiu. Gerai suvokiame, kad užsakovo ir mūsų interesai dėl kainos ir tai nėra „laimėjimas loterijoje“, – sako pasiūlyto viso paslaugų paketo, – kalba įmonės „Rostanas“ direktorius S. Uselis, akcentuodamas, kad „MOKI-VEŽI“ paslaugų S. Uselis apie užsakovus, su kuriais sieja ilgalaikiai santykiai. – Laiku, kokybiškai paskirties pastatas bendrovei yra pats didžiausias objektas per visą įmonės veikos ir už priimtiną kainą – manau, kad tai yra trys dėmenys, kurie mums užtikrina laikotarpį. ilgalaikę bendrystę su užsakovais, Objektą sutarta pastatyti per devynis statytojais, partneriais.“ mėnesius. kokybės vadybos ISO 9001; aplinkosaugos vadybos ISO 14001; darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos OHSAS 18001. Įmonės kompetencijas ir sėkmingą veiklą liudija 2016 m. pelnytas „Gazelės“ apdovanojimas ir 2017 m. gautas „TOP įmonės“ vardas.

„Rostano“ vadovas akcentuoja, kad ne mažiau svarbu ir tai, kad įmonė dirba laikydamasi nustatytų technologinių ir saugumo reikalavimų, turi ilgametės patirties statybos versle, užsakovams gali pasiūlyti statybos paslaugų paketą, lanksčią kainų politiką ir atsiskaitymo sąlygas.

UŽSAKOVAI – PRIVATUS SEKTORIUS Vieni iš didžiausių iki šiol bendrovės įvykdytų projektų buvo objektai, pastatyti bendrovės „Kauno grūdai“ užsakymu.

Per pastaruosius trejus metus Jurbarke pastatytas grūdų priėmimo, apdorojimo ir sandėliavimo kompleksas (2016 m.), du objektai Telšiuose: 2017 m. rekonstruota grūdų saugykla, o 2018 m. – skystų trąšų sandėliavimo technologinė įranga su statiniais.

Pernai Mažeikiuose pastatyti du objektai, kurių plotai siekė 2170,28 kv. m ir 2555 kv. metrus. Vienas iš jų – „Bikuvos“ prekybos centro pastatas, kitas – bendrovės „Lyra Group“ sandėliavimo paskirties pastatas.

Abu objektus „Rostanas“ statė kaip generalinis rangovas.

23

„Mes esame statybininkai, negalime nestatyti, mums svarbu kuo greičiau pradėti darbus, tad pajungiame visas savo pajėgas, bandydami užbėgti už akių problemoms, kurias užprogramuoja prasti projektai“, – sako S. Uselis.

Bendrovės, kaip generalinio rangovo, baigtų užsakymų portfelyje taip pat yra Mažeikiuose pastatytas 365 kv. m prekybos centro priestatas, kurio užsakovas – „Baltic Retail Properties“; „Vilkričio“ užsakymu pastatytas 2800 kv. m gamybinis pastatas Vilniuje; „Nailtex“ užsakymu Kruciuose, Mažeikių raj., iškilusi 1700 kv. m gamybinė bazė; 1700 kv. m automobilių servisas, pastatytas„Westcargo“ užsakymu Klaipėdoje, ir kt. „Kaip matote, mūsų užsakovai yra privačios įmonės, – sako direktorius S. Uselis. – Verslo įmonėms mes statome pramoninės, komercinės paskirties pastatus bei inžinerinius lauko tinklus. Atskirus darbus kaip rangovai ar subrangovai atliekame ir visuomeniniuose bei gyvenamuosiuose objektuose, inžineriniuose statiniuose.“ MAŽIAUSIA KAINA IR PROJEKTAVIMO DEFEKTAI SPENDŽIA SPĄSTUS Nors „Rostanas“ dirba su privačiu sektoriumi, turi spręsti tas pačias problemas, kurios ryškėja ir viešuosiuose pirkimuose, – mažiausia kaina ir nekokybiški projektai.

24

Statybininkai, teikdami pasiūlymus, priversti laviruoti: už mažiausią kainą reikia aukščiausios kokybės. Pirmiausia užsakovas rangovus atsirenka pagal mažiausią kainą.

Ir tik vėliau vertina, kaip už pasiūlytą kainą bus įgyvendintas projektas, kiek patikima pasirinkta įmonė, kaip kokybiškai ji dirba.

Kita problema – nekokybiški projektai, dėl kurių problemų turi ir užsakovai, ir statytojai, ir rangovai. Pasiseka, jeigu užsakovas dirba sykiu su rangovu, ieškodamas sprendimų dėl projektų kokybės. „Tačiau dažniausiai prasto projekto įkaitais tampa statybininkai. Jie patiria laiko ir lėšų nuostolių, – sako S. Uselis. – Kai gauni prastą projektą, vargo neišvengsi iki pat statybos pabaigos.“ Projektavimo užduotį formuluoja ir techninį projektą rengia užsakovas – taupydamas ir rinkdamasis pigius, nekompetentingus projektuotojus. Ir tai, S. Uselio žodžiais, problemos pradžia. „Rostano“ statomi statiniai yra gana standartiniai, įmonė bendradarbiauja su patirtį turinčiais projektuotojais, kuriais pasitiki, ir siūlo sprendinius rengiant darbo projektus.

DARBUOTOJŲ POLITIKA: JEI SUTARĖME, TAIP IR TURI BŪTI Kad įmonė stabiliai augtų, kad užsakovui galima būtų pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį, kad galima būtų užbėgti problemoms už akių, svarbi komanda, kuriai įmonės vadovas kelia aukštus reikalavimus. S. Useliui svarbu, kad visi – nuo valytojos iki inžinierių – dirbtų atsakingai. „Vienas lauke ne karys – visi turime daryti tai, kas priklauso nuo kiekvieno darbuotojo kompetencijos, – yra įsitikinęs S. Uselis. – Bendradarbiaujant svarbu pasitikėjimas: tiekėjai turi pasitikėti įmone, kad pasiūlytų geras kainas, apmokėjimo sąlygas, o užsakovai – pasitikėti mūsų komanda.

Taigi visa grandinė turi dirbti atsakingai ir sąžiningai. Nuo problemų nereikia bėgti, jas būtina spręsti.“ Atsakingai plėtrą planuojanti įmonė vis tik yra priversta rizikuoti. Trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, tenka priimti žmones be patirties. Įmonei svarbu, kad žmogus siektų kvalifikacijos, kad jam būtų svarbus jo darbas, tuomet į jį investuojama, nes žmogaus ir įmonės poreikiai sutampa. „Vadovaudamas įmonei, stengiuosi būti sąžiningas, elgtis atsakingai, tad tokią renkuosi ir savo komandą: jei sutarėme, taip ir turi būti, atsakingumas, pareigingumas ir siekiai – svarbiausi dalykai. Tada galima išugdyti įmonei naudingą darbuotoją“, – sako S. Uselis.

Ruošdamas naują darbuotoją, „Rostanas“ investuoja lėšų ir laiko, tačiau, anot Sauliaus Uselio, neturi garantijos, kad jis liks dirbti. Niekas neapsaugotas nuo permainų. Būna, kad ir pats darbuotojas, ir įmonė suvokia, jog žmogus pasirinko ne tą specialybę – tenka atsisveikinti. Tad darbuotojų rengimas – rizikinga investicija, bet būtina. Dabar bendrovėje dirba apie pusšimtis darbuotojų. Įmonės vadovas džiaugiasi, kad prie komandos prisijungę ir įgiję patirties jauni specialistai tapo „Rostano“ varomąja jėga. ■

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

PRADĖJO TEIKTI INTEGRUOTAS SERVISO PASLAUGAS ENERGETIKOS IR PRAMONĖS ĮMONĖMS IŠ VIENO PATIKIMO TIEKĖJO GAUDAMAS VISĄ SERVISĄ, KLIENTAS UŽSITIKRINA KOKYBIŠKĄ PASLAUGĄ, TAUPO LAIKĄ, NES DIRBA NE SU KELIAIS, O SU VIENU RANGOVU. TOKIE BUVO ĮMONĖS „ŠVYKAI“ ARGUMENTAI, RINKAI PASIŪLIUS NAUJĄ PASLAUGĄ – NUO PASTOLIŲ MONTAVIMO, METALO ANTIKOROZIJOS, GELŽBETONIO REMONTO, IZOLIAVIMO, FUTERAVIMO, PRAMONINIO VALYMO IKI STATYBINIŲ KONSTRUKCIJŲ APSAUGOS NUO GAISRO. Pirmiausia – tai pastolių montavimas ir prieigos sprendimai, naudojant alpinistinę įrangą vietose, kurias sunku pasiekti.

Antras svarbus žingsnis, užtikrinant statinių ar įrenginių ilgaamžiškumą, – metalo antikorozinė apsauga. Prieš dengiant apsaugines dangas, paruošiamas paviršius. Tam „Švykų“ specialistai naudoja įvairius būdus, kaip: abrazyvinį arba šlapią srautinį valymą; šratavimą arba valymą metalo abrazyvu; valymą aukšto slėgio vandens srautu. Paruoštas paviršius dengiamas apsauginėmis dangomis, tai yra antikorozinis dažymas arba terminis padengimas, vadinamasis metalizavimas. Į serviso paketą įeina gelžbetoninių konstrukcijų stiprinimas anglies pluoštu ir remontas. Betono ir gelžbetonio nusidėvėjimą bei pažaidas lemia armatūros korozija, struktūriniai pažeidimai, vandens įsiskverbimas, užšalimo ir atšilimo ciklai, cheminiai, fiziniai ir mechaniniai poveikiai, reaktyvūs užpildai, kt. veiksniai.

Eksploatavimo laiką galima pratęsti atliekant kruopštų remontą ir padengiant konstrukcijas apsauginėmis dangomis. „Švykų“ remonto padalinys tam naudoja hidrofobinį impregnavimą, dengia

apsauginėmis dangomis; injektuoja įtrūkimus, tuštumas ir plyšius; taiko torkretavimą – betono ar skiedinio purškimą arba atstato betoną remontiniais mišiniais.

Technologiniai vamzdynai, įrenginiai praranda energiją arba technologiniai procesai negali tinkamai veikti dėl to, kad nėra apsaugoti, izoliuoti. Technologinė izoliacija apsaugo technologinius procesus nuo energijos netekimų ten, kur yra šildoma arba šaldoma. Tad izoliavimas yra dar viena serviso paketo paslauga.

Pramonės ir energetikos srityse eksploatuojant šilumos gamybos įrenginius, susidaro pelenai, šilumokaičių apnašos, kitos pavojingos atliekos, trikdančios efektyvų įrengimų naudojimą.

Todėl tarp serviso paslaugų numatytos ir katilų, pakurų, šilumokaičių bei kitų įrenginių valymo, pavojingų atliekų surinkimo ir utilizavimo paslaugos.

Katilai, krosnys, pakuros, kiti karščio veikiami įrenginiai, turi būti padengti karščiui, ugniai atspariomis dangomis, izoliuojami. Energetikos ir pramonės įmonių degimo kamerose, dūmų kanaluose temperatūra viršija 1000 laipsnių karštį, neretai aplinka yra labai agresyvi. Todėl

pakurų ar degimo kamerų paviršiai dengiami karščiui ir ugniai atspariomis, termoizoliacinėmis bei chemiškai atspariomis medžiagomis, kurias parinkę, „Švykų“ specialistai atlieka futeravimą, išmūrydami ugniai atspariomis plytomis arba torkretuodami – padengdami ugniai atspariais mišiniais.

Dar viena paslauga, siūloma teikiant integruotą servisą, – statybinių konstrukcijų apsauga nuo gaisro. Įvertinę būtinas aplinkybes, specialistai parenka tinkamiausią, ekonomiškai naudingiausią konstrukcijų apsaugos gaisro metu sistemą, užtikrinančią saugų žmonių evakavimą ir ugniagesių darbą. Tai priešgaisrinis dažymas; ugniaatsparinimas plokštėmis; padengimas priešgaisriniu tinku; angų ugniaatsparinimas. „Mes turime atitinkamų kvalifikacijų ir kompetencijų darbuotojus, daugelį paslaugų, kurias dabar siūlome kaip vieną paketą, teikėme ir anksčiau.

Tad papildę savo teikiamas paslaugas, pasiūlėme integruotą servisą – tai yra logiškas žingsnis, kuris teikia pridėtinę vertę mūsų klientams“, – sako UAB „Švykai“ komercijos direktorius Gediminas Švykas.■

25

KAI KOMANDOJE DERA PATIRTIS IR KŪRYBIŠKUMAS,

GENERALINĖ RANGA – TIK LAIKO KLAUSIMAS

„INFES“ ĮMONĖ RINKOJE VEIKIA PENKERIUS METUS, TAČIAU JI NESTINGA DARBUOTOJŲ, TURINČIŲ PATIRTIES VYKDANT GENERALINIO STATYBŲ RANGOVO FUNKCIJAS. ANOT BENDROVĖS DIREKTORIAUS ARVYDO MARKEVIČIAUS, TAI YRA SVARBIAUSIAS FAKTORIUS, TEIKIANTIS PASITIKĖJIMO ĮMONEI IMTIS GENERALINĖS RANGOS. „NE ĮMONĖS METAI, O DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJOS, PATIRTIS YRA LEMIANTIS VEIKSNYS“, – SAKO JIS. „Infes“ direktorius Arvydas Markevičius

Veiklą „Infes“ pradėjo įgyvendindama vandentvarkos projektus. Augant darbų apimtims, pritraukus susijusios kvalifikacijos ir kompetencijų darbuotojų, bendrovė palaipsniui pradėjo veikti kaip statybos įmonė. Šiuo metu bendrovėje įkurtas projektavimo skyrius, kuriame dirba projektuotojai-inžinieriai, konstruktoriai, architektai; sukurtos atskirų darbų brigados: bendrastatybinių darbų, fasadų įrengimo, ŠVOK sprendimų, elektros 26

bei elektrotechnikos, lauko nuotekų, betonavimo, aplinkos sutvarkymo darbų. Įmonėje dirba statybos projektų vadovai, kurie dalyvavo įgyvendinant tokius projektus, kaip „Siemens Arena“, „Vichy aqua“ parkas, Europos verslo centas, Vilniaus verslo uosto statyba, AB „Vilniaus pergalė“ gamykla, viešbutis „Novotel“ Vilniuje bei kt. Turint tokios patirties specialistų, generalinės statybų rangos funkcijos buvo tik laiko klausimas.

KODĖL STATYBININKAI NEGALI VIEN TIK STATYTI „Mes esame didelė įmonė, siekianti užsitikrinti patikimo partnerio vardą statybų rinkoje, vykdydami projektus nuo pradžios iki pabaigos, taip kuriant gerą ir kokybišką galutinį produktą.

Bendrovę orientuojame teikti paslaugas nuo projektavimo iki galutinio objekto perdavimo užsakovui“, – sako bendrovės „Infes“ direktorius A. Markevičius.

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

Pagrindas tokiam įmonės vystymui – sėkmingai įvykdyti valstybiniai projektai. Įgyvendinant generalinio rangovo funkcijas, pradiniu tašku „Infes“ pasirinko projektavimą. Tokį pasirinkimą lėmė prasta rinkoje esančių projektų kokybė. Tačiau įmonės vadovas laikosi nuostatos, kad visi turi daryti savo darbus: statybininkai – statyti, o projektuotojai – projektuoti. „Negaliu nuvertinti Lietuvos projektuotojų, tačiau sunku nepastebėti, kad veikiami konkurencingos ir agresyvios rinkos, jie

sutinka dirbti už mažesnius atlygius, o tai lemia ir pastebimą prastesnę projektų kokybę. Dėl šios priežasties turime savo projektuotojų komandą“, – sako A. Markevičius.

PRIVATŪS PROJEKTAI – DIDESNĖS TOBULĖJIMO GALIMYBĖS „Infes“vidutiniškai dirba 230 darbuotojų, kurių vidutinis amžius – 37 metai. Įmonėje dirba daugiau kaip 30 aukštos kvalifikacijos specialistų: statybos projektų

vadovų, specialiųjų dalių vadovų, darbų vadovų, projektuotojų ir konstruktorių.

Komanda, kurioje dera darbuotojų kūrybiškumas, naujovių siekis ir darbo bei gyvenimo patirtis, siekia įdomių projektų, kuriuose būtų galimybė išbandyti naujas technologijas, medžiagas, pritaikyti efektyvius inžinerinius sprendimus. Tai tapo viena iš priežasčių, kodėl pastaruoju metu, suformavus naują komandą, įmonė pradėjo plėtrą ir privačiame sektoriuje. „Vykdant valstybinius užsakymus, gautus dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, susiduriame su atvejais, kuomet projektas prasilenkia su užsakovo poreikiais ir norais, dažna problema išlieka netinkamai paruošta pirkimo dokumentacija. Viešųjų pirkimų konkursai ir jų pateikiamos sąlygos stipriai riboja pasirinkimus vykdant projektus“, – dalijasi karčia patirtimi įmonės vadovas A. Markevičius, pastebėdamas, kad privačių užsakovų vystomuose projektuose visa kur kas aiškiau ir paprasčiau: terminai, lūkesčiai, vizija bei galimybė taikyti naujausias technologijas. Ir tai yra dar viena priežastis, suteikianti kur kas daugiau galimybių tobulėti įmonei, dėl kurios „Infes“ pradėjo plėtrą į privačius projektus.

Tačiau įmonė neatsisako ir viešųjų pirkimų konkursų, nes Lietuvos rinka per maža darbui vien tik su privačiais užsakovais.

27

ĮMONĖ FIKSUOJA STABILŲ AUGIMĄ Šiuo metu didžiausi „Infes“ vykdomi projektai yra Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ir Nacionalinis dramos teatras. Įmonė Klaipėdoje vykdo 17,8 mln. eurų rekonstrukcijos projektą – prie Muzikinio teatro pastato bus pastatytas priestatas su sale ir susijusiomis patalpomis. Iš naujo bus perstatyta ir didžioji teatro salė bei pagalbinės patalpos. Po rekonstrukcijos Muzikinio teatro plotas sieks 8,7 tūkst. kv. m, tačiau bus išsaugota pokario pastato su bokštu, kurio aukštis – 33 m, kompozicija.

Projektą numatoma įgyvendinti per penkerius metus.

Kitas 15 mln. eurų „Infes“ įgyvendinamas projektas, kuriam numatytas ketverių metų terminas, – Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija, kurios metu ne tik iš esmės bus pertvarkytos esamos erdvės, bet ir vietoj ūkinio kiemo bei ūkinių statinių bus pastatyta dar viena maža salė. Pastato fasado išvaizda nesikeis – įvertinant Vilniaus istorinės teritorijos vientisumą, bus išsaugota pagrindinio pastato tūrinėerdvinė kompozicija bei stilistika.

28

„Neseniai užbaigėme Lukiškių aikštės tvarkybos darbus ir džiaugiamės matydami, kad sykiu su kolegomis sutvarkyta aikštė, įrengtas fontanas tapo traukos centru“, – sako „Infes“ direktorius A. Markevičius.

Bendrovė stato įvairios paskirties objektus, įrengia inžinerinę, šilumos tiekimo, vandentiekio infrastruktūrą. Tarp bendrovės projektų – Riešės gimnazijos pastato rekonstravimas ir išplėtimas; Šiaulių sporto gimnazijos universalios sporto salės pastato projektavimas ir statybos darbai;

Širvintose modernizuotas L. StuokosGucevičiaus gimnazijos stadionas; Rokiškio vandenvietės patalpų ir technologinės dalies rekonstravimo techninis-darbo projektas, patalpų ir geriamojo vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos ir statybos darbai; baigiamas projektas Visagine, kur rekonstruojama apie 2,7 km šilumos tiekimo trasų, ir kt. „Infes“ fiksuoja stabilų augimą: 2016 m. apyvarta augo 32 proc., 2017 m. – 60 proc., o šiemet numatomas 69 proc. augimas. ■

VONIOJE – TIK „RAVAK”!

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI 25-ERI

Koncepcija Chrome RAVAK – čekų įmonė, įkurta 1991 metais, – yra viena iš didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje. UAB „Ravak Baltic“ – įmonė, kuri RAVAK prekės ženklui Lietuvoje atstovauja nuo 2000-ųjų. Šios įmonės darbų kokybei ir sprendimams didžiausią įtaką daro ilgametė praktinė patirtis.

RAVAK siūlo: •

tik iš kokybiškiausių medžiagų gamintą produkciją;

•

kompleksinę, suderinto dizaino vonios kambario įrangą;

REIKALINGAS NESTANDARTINIŲ MATMENŲ GAMINYS?

•

nestandartines dušo kabinas ir duris pagal individualius išmatavimus;

•

profesionalią, kvalifikuotą gaminių montavimo paslaugą;

•

techninę gaminių priežiūrą garantiniu laikotarpiu ir jam pasibaigus;

•

gaminių remontą.

PARENKAME MATUOJAME GAMINAME MONTUOJAME SUSISIEKITE DARBO VALANDOMIS 8 603 82232

Jei RAVAK – tai RAVAK Chrome!

RAVAK Chrome – didžiausia ir labiausiai suderinta koncepcija: •

koncepcijos asortimente net 250 elementų;

•

visiems šios koncepcijos gaminiams būdinga ovalo forma, sujungianti juos į plačiai naudojamą rinkinį;

•

universalus dizainas dera su kita vonios kambario įranga.

UAB „Ravak Baltic“ Butrimonių g. 5, Kaunas Projektų vadovė Aušra Žitkuvienė Tel. +370 620 60110 El. p. sale@ravak.lt

29

LSA SIGNATARĖ „YIT KAUSTA“

REALIZUOJA ASOCIACIJOS INICIATYVAS IR STIPRINA POZICIJAS RINKOJE

BENDROVĖ „YIT KAUSTA“, 25-ERIŲ METŲ SUKAKTĮ ŠVENČIANČIAI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI (LSA) YRA SVARBI ISTORINIU ASPEKTU. TUOMETINĖ AKCINĖ BENDROVĖ „KAUSTA“, KURIAI VADOVAVO ANTANAS BUTKUS, YRA TARP 21-OS ĮMONĖS, LSA STEIGĖJOS. ŠIUO METU ASOCIACIJOJE LIKO TIK PENKIOS ĮMONĖS STEIGĖJOS, TARP KURIŲ, PAKEITUSI STATUSĄ IR PAVADINIMĄ, – UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „YIT KAUSTA“. TAD LSA 25-METIS YRA IR BENDROVĖS „YIT KAUSTA“ JUBILIEJUS.

30

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA „Lietuvos statybininkų asociacija yra viena iš stipriausių asociacijų, todėl ji vertę kuria visam mūsų sektoriui. Lietuvos statybų sektorius sėkmingai žingsnis po žingsnio vaduojasi iš šešėlio, stiprina reputaciją, kurią praėjusi ekonominė krizė buvo gerokai supurčiusi, – sako darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas, kuris taip pat yra ir Asociacijos viceprezidentas. – Tikiu, kad kolegiškumas ir bendradarbiavimas, kartu sprendžiant viso sektoriaus nariams svarbius klausimus, yra tas kelias, kuriuo būtina eiti, norint veikti sėkmingai ir kelti kokybės kartelę.“ ASOCIACIJOS INICIATYVOS SUTEIKIA PERSPEKTYVĄ VISAM STATYBOS SEKTORIUI Statyba modernėja, ateina naujos – pažangios, išmaniosios technologijos, kaip – BIM, robotizavimas, naudojama naujos kartos technika. Šios priemonės Lietuvoje taip pat populiarėja, mūsų šalies statybos sektorių artindamos prie šalių, kurioms būdinga moderni statyba. „Tai, kad skaitmeninės statybos (BIM) technologijos mūsų šalyje populiarėja, dideli nuopelnai, manau, priskirtini Asociacijos prezidentui Daliui Gedvilui“, – sako Asociacijos viceprezidentas ir įmonės vadovas K. Vanagas.

Pasaulinių statybų sektoriaus lyderių naudojama technologija po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje. Šios technologijos suteikia galimybių dirbti skaidriai, gerokai tiksliau ir efektyviau – tiek laiko, tiek sąnaudų atžvilgiu. Kaip tik šie argumentai tokioje šalyje, kaip Anglija, įmonėms, naudojančioms naujausias technologijas, suteikia pranašumų rinkoje: tai yra pirminis kriterijus įmonėms, norinčioms dalyvauti valstybės skelbiamuose statybų konkursuose. „Tad nors šioje srityje vis dar gerokai atsiliekame net nuo kaimynų, tikiu, kad kryptingas Asociacijos darbas gali gerokai pasitarnauti Lietuvai“, – įsitikinęs K. Vanagas.

DARBUOTOJŲ INICIATYVOS Į PRIEKĮ VEDA IR ĮMONĘ Kalbintas profesinei Statybininkų dienai artėjant, K. Vanagas pasidalino savo nuostatomis dėl darbuotojų. Darnios

Įmonės „YIT Kausta“ vadovas džiaugiasi, kad jų darbuotojai yra iniciatyvūs, siekiantys tobulėti. „YIT Kausta“ Lietuvoje yra viena iš nedaugelio įmonių, kurios aktyviai naudoja išmaniąją „Dalux“ programėlę, skirtą realiuoju laiku aptikti projekto klaidas ir jas ištaisyti. Šią programėlę atrado ir įmonei pasiūlė naudoti būtent komandos nariai – darbų vadovai. Tokios iniciatyvos, akcentuoja „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas, padeda žengti į priekį ir specialistams, ir visai įmonei. ĮMONĖ, JUNGDAMASI SU „YIT INFRA LIETUVA“, STIPRINA KOMPETENCIJAS, DVIGUBINA „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas DARBUOTOJŲ SKAIČIŲ Šiuo metu darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „YIT Kausta“ dirba apie 400 darbuotojų, tačiau situacija keičiasi – netrukus darbuotojų skaičius padvigubės.

Tai lemia verslo pokyčiai. Lietuvoje „MES BENDRAM DARBUI JUNGIAME pradedamas dviejų statybos paslaugų ĮVAIRIAUSIO AMŽIAUS, ĮVAIRIŲ įmonių „YIT Kausta“ ir „YIT Infra Lietuva“ sujungimas, kuris yra dalis sujungimo PATIRČIŲ, KOMPETENCIJŲ ŽMONES IR proceso, įvykusio šių metų pradžioje, DŽIAUGIAMĖS, KAD JIE SĖKMINGAI susijungiant dviem tarptautinėms suomių DIRBA KARTU, DALINDAMIESI kapitalo įmonėms YIT ir „Lemminkainen“.

PATIRTIMI, TAIP AUGINDAMI IR SAVO Procesas bus baigtas kitų metų KVALIFIKACIJĄ, IR KURDAMI VERTĘ pradžioje. Lietuvoje šiuo metu veikia du YIT korporacijos padaliniai – UAB „YIT VISAI ĮMONEI“, – Kausta“ ir UAB „YIT Infra Lietuva“. Siekiant SAKO K. VANAGAS. optimizuoti veiklos procesus šios dvi įmonės sujungtos, tad kitų metų pradžioje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ vadovas sako, kad kiekvienai pajėgas sujungusioje įmonėje dirbs apie 800 darbuotojų. Bendrovė toliau tęs įmonei svarbu turėti gerų darbuotojų. „Man geras darbuotojas pirmiausia yra tas, rangos, nekilnojamojo turto projektų vystymo veiklą – teiks gyvenamųjų kuris ne laukia nurodymų, ne dairosi, ar namų, verslo patalpų bei urbanistinių kas nors stovi už nugaros, bet pats imasi iniciatyvos ir veikia, yra smalsus, jam visa projektų plėtros paslaugas, vykdys statinių priežiūrą bei infrastruktūros kūrimo ir įdomu. Tai yra puikus užtaisas, verčiantis kelių tiesimo projektus. veikti, ieškoti, judėti į priekį, – sako K. „YIT Kausta“ turi nemažai sėkmės Vanagas. – Ir kas yra geras vadovas? Esu istorijų, kai praktikai priimti studentai tvirtai įsitikinęs, kad tikrai ne tas, kuris sėkmingai kyla karjeros laiptais ir užima vienas „viską žino ir viską moka“, bet tas, vadovaujamas pozicijas. Įmonė džiaugiasi kuris pasitiki savo komanda ir ją veda lojaliais darbuotojais, kurie įmonėje dirba į priekį, įkvepia komandoje dirbančius jau daugiau negu keturis dešimtmečius. žmones, uždega juos. Geras vadovas turi „Mums svarbūs visi mūsų įmonės leisti augti darbuotojui ir savo pavyzdžiu rodyti įmonės vertybes, skatinti laikytis jų. darbuotojai, nes kiekvieno iš jų indėlis yra labai svarbus“, – sako darnios Tikiu, kad pagarbi, iniciatyvą skatinanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovės ir kiekvieno žmogaus darbą vienodai gerbianti įmonės kultūra šiuo laikmečiu yra „YIT Kausta“ vadovas ir Asociacijos viceprezidentas Kęstutis Vanagas. ■ sėkmingos įmonės pagrindas.“ 31

BENDROVĖ

„KLAIPĖDOS MONOLITAS“.

25

METAI

MONOLITINĖS STATYBOS BARUOSE

KLAIPĖDA – NE TIK JŪREIVIŲ, BET IR STATYBININKŲ MIESTAS, O UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KLAIPĖDOS MONOLITAS“ – VIENA IŠ SENIAUSIŲ UOSTAMIESČIO STATYBOS ĮMONIŲ. JI ĮKURTA 1993 METAIS IR IKI ŠIOL SĖKMINGAI DIRBA MONOLITINĖS GELŽBETONINĖS STATYBOS SRITYJE.

Nuo įmonės įkūrimo iki pat šiol pagrindinė įmonės „Klaipėdos monolitas“ veikla – monolitinė gelžbetoninė statyba. Įmonė stato daugiaaukščius monolitinius pastatus, dirba pramonės, komercinės ir visuomeninės paskirties objektuose, vykdo generalinio rangovo funkcijas. ĮGYVENDINA NESTANDARTINIUS SPRENDIMUS Per 25 veiklos metus „Klaipėdos monolito“ veikla keitė uostamiesčio urbanistinį peizažą. Miesto vaizdas dabar nebeįsivaizduojamas be „Klaipėdos monolito“ indėlio. Turbūt nėra kito tokio akivaizdaus rodiklio, liudijančio apie tai, 32

kokioms vertybėmis vadovaujasi įmonė, kaip jos atlikti darbai. „Gelžbetoninėje statyboje nėra vienodų objektų, kiekvienas savaip įdomus, reikalauja nestandartinių sprendimų bei kūrybiško požiūrio. Tad „Klaipėdos monolitas“ gali pagrįstai didžiuotis prisidėjęs prie pačių gražiausių, įdomiausių miesto ir šalies gerovei reikšmingų pastatų atsiradimo“, – džiaugiasi UAB „Klaipėdos monolitas“ direktorius Donatas Valaitis. Įmonė talkino statant sudėtingas ir unikalias gelžbetonio konstrukcijas bendrovės „Neo Group“ PET žaliavų gamyklai ir tokios pat paskirties tarptautinio koncerno „Orion Global PET“

gamyklai. Daug darbų atlikta pagrindinių uosto įmonių – AB „KLASCO“, UAB „BEGA“, UAB „Birių krovinių terminalas“ – užsakymu. Taip pat išbetonuota nemažai įvairių monolitinių pastatų karkasų. „Klaipėdos monolitas“ Vilniuje betonavo „Holiday Inn“ ir „Novotel“ viešbučių ir administracinių pastatų Žalgirio g. 88, Žalgirio g. 90 karkasus; Kaune – Savanorių pr. 321C ir dalies „Žalgirio“ arenos konstrukcijų, Klaipėdoje – Taikos pr. 52C, Naujojo Uosto g., Sodo g. „Klaipėdos“ viešbučio, daugiaaukščių gyvenamųjų namų su parkingais Minijos g. 11, Dragūnų g. 1, Dragūnų g. 2 karkasus. Pastaraisiais metais bendrovės kolektyvo patirties

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA prireikė atstatant Klaipėdos piliavietės rytinę ir pietinę kurtinas. „Klaipėdos monolitas“ sėkmingai įgyvendino nestandartinius sprendimus statant Klaipėdos baseiną, SGD ir SD terminalus, įrengiant uosto krantines ir kt. Tai be galo reikšmingi objektai. Šiandien įmonė dirba ne tik pajūrio regione, bet ir visoje Lietuvoje bei už jos ribų, bendradarbiauja su didžiausiomis Lietuvos investicinėmis ir statybų kompanijomis „Hanner“, „Eika“, „Conresta“ ir kt. „KLAIPĖDOS MONOLITAS“ IR LSA Bendrovė „Klaipėdos monolitas“ ir Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) yra glaudžiai susiję, nes bendrauja ir bendradarbiauja nuo pat pirmųjų veiklos metų.

LSA šalies statybininkams – labai reikšminga institucija, atliekanti svarbias funkcijas.

Pirma, ji suvienija vienos profesijos atstovus, kuriuos jungia bendri interesai.

Tai suteikia galimybę apsikeisti visiems naudinga informacija, pasidalinti naujienomis.

Antra, Asociacija yra svarbus tarpininkas tarp Vyriausybės ir statybos įmonių, atstovauja Asociacijos nariams, priimant statybų sektoriui reikšmingus įstatymus ar jų pataisas. Tad LSA nariams dėl šių klausimų nereikia rūpintis – bendruomenės balsas yra greičiau išgirstamas, nei pavienių grupių.

Trečia, Asociacija inicijuoja statybos

UAB „Klaipėdos monolitas“ valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius

įmonėms svarbių naujovių diegimą ir apmoko statybų sektoriaus darbuotojus.

Iš jų paminėtina kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa, skirta statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams. „Klaipėdos monolitui“ svarbu, kad LSA įdiegė statybos sektoriaus darbuotojų savanoriško kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo sistemą pagal STATREG tvarką, nes ją atitikusiems įmonių darbininkams bus išduotos Statybininko kortelės, leidžiančios greitai ir patogiai pasiekti informaciją apie darbuotoją ir jo gebėjimus.

Taip pat LSA inicijavo kvalifikacijos tobulinimo mokymus apie Statinio informacinį modeliavimą (BIM). Tokie mokymai statybų sektoriaus įmonėms suteikė bendrųjų statybos proceso skaitmeninimo ir Statinio informacinio modeliavimo (BIM) žinių, padėjo

UAB „Klaipėdos monolitas“ direktorius Donatas Valaitis

suformuoti dalykinius gebėjimus šias žinias taikant praktinėje veikloje. ĮMONĖS TURTAS – ŽMONĖS Net ir permainų laiku „Klaipėdos monolito“ kolektyvas nepakito. Toks stabilumas leidžia išsaugoti monolitinės statybos srityje įgytą patirtį, ją tobulinti ir panaudoti statant naujus objektus. Susitelkęs kolektyvas savo veikloje gali sėkmingai diegti pačias moderniausias monolitinės statybos technologijas. Šiuo metu įmonėje dirba 110 darbuotojų.

Tai aukštos kvalifikacijos statybos darbų vadovai, brigadininkai, betonuotojai, montuotojai, suvirintojai, vairuotojai, staliai, nedidelis, tačiau darbštus administracijos kolektyvas.

Bendrovė gali profesionaliai įgyvendinti net ir sudėtingiausius architektūrinius bei inžinerinius užsakovų sprendimus. „Klaipėdos monolitas“ didžiuojasi, kad turi puikiai sukomplektuotą ir šiuolaikinės monolitinės statybos poreikius atitinkančią techninę bazę bei įrangą medienai apdoroti, erdvius cechus, skirtus armatūros gaminiams ruošti, kad naudoja vokiečių kompanijų „Peri“ ir „Doka“ klojinių komplektus sienoms, perdangoms bei konstrukcijoms betonuoti. Bendrovė turi techniką, reikalingą betonui pristatyti į monolitinių konstrukcijų statybų objektus.

Statybų sektorius – labiausiai nuo ekonomikos svyravimų priklausanti grandis, todėl per 25 veiklos metus „Klaipėdos monolitui“ teko išgyventi ir pakilimų, ir nuosmukių, tačiau bendrovė išliko ir iki šiol dirba stabiliai. „Mūsų veiklos stabilumo pagrindas – begalinis tikėjimas tuo, ką darome, užsakovų pasitikėjimas mumis ir kolektyvas, kuriame dirba tikrai geri, savo darbą mylintys žmonės, savo sričių profesionalai“, – sako bendrovės „Klaipėdos monolitas“ valdybos pirmininkas Rimantas Taraškevičius. ■ 33

PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTO PROJEKTŲ SĄRAŠE –

SVARBŪS ŠALIES OBJEKTAI KAI PRIEŠ 25-ERIUS METUS KŪRĖSI LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (PST) BUVO TARP STEIGĖJŲ. IKI ŠIOL BENDROVĖ YRA VIENA IŠ DIDŽIAUSIŲ ASOCIACIJOS ĮMONIŲ, O AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ GENERALINIS DIREKTORIUS DALIUS GESEVIČIUS YRA ASOCIACIJOS TARYBOS NARYS, EKSPORTO KOMITETO VADOVAS. į Europos Sąjungos, Šiaurės šalių modernių technologijų draugiją. Tai aktualu ne tik užsienyje besidarbuojančiam verslui, bet ir Lietuvos rinkoje veikiančioms įmonėms.

Lietuvos statybininkų asociacija, skatindama modernias technologijas, jų diegimą ir kuo platesnį naudojimą, kartu su partneriais organizuoja konkursą „Lietuvos BIM projektai“, skirtą pristatyti geriausią Lietuvos įmonių praktiką naudojant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir metodologiją. „Panevėžio statybos tresto“ darbuotojai jau spėjo įsitikinti, kad darbas BIM aplinkoje padeda efektyviau komunikuoti projektuotojams „Vargu ar įmanoma efektyviai veikti vienai ir statybvietėse dirbantiems inžinieriams. įmonei. Kalbant apie verslo klausimus, Specialistams tapo lengviau suformuluoti visiškai aišku, kad tik dalyvavimas užduotis, jie taip pat greičiau susivokia asocijuotoje struktūroje leidžia kurti brėžiniuose, kadangi nebereikia vartyti palankią aplinką statybos verslui, padeda krūvos popierinės dokumentacijos. stiprinti šalies statybos sektorių, gina Dirbant tokiu būdu, taupomas laikas, kurio narių interesus įstatymų leidimo ir reikia pasikeisti informacija. Naudodami kontrolės instancijose, gelbsti sprendžiant internetą, inžinieriai statybos objektuose teisines ar mokestines problemas“, – gali prisijungti prie įmonės serverio, tvirtina AB „Panevėžio statybos trestas“ peržiūrėti modelį, pasiskaičiuoti medžiagų generalinis direktorius Dalius Gesevičius, kiekius, planuoti gaminių užsakymus, akcentuodamas ir įmonių bendravimo, analizuoti konstrukcijų mazgus. dalijimosi patirtimi svarbą. Šių metų pavasarį PST laimėjo viešą Ketvirtoji pramonės revoliucija, kaip tarptautinį konkursą ir tapo pagrindinių pastebi D. Gesevičius, yra dar vienas statybos darbų vykdytoju, statant Kauno argumentas, kodėl ir kuo Asociacija svarbi kogeneracinę jėgainę. PST stato jėgainės statybos sektoriui, statybos verslui. LSA pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatus, ne tik inicijuoja naujoves, bet ir imasi inžinerinius tinklus bei komunikacijas, priemonių, kad jos taptų kasdiene praktika. vidaus kelius ir kt. Iš viso bus pastatyta Juk diegiamos naujovės taupo laiko ir lėšų daugiau nei 15 objektų. Su bendrove sąnaudas, o Lietuvos statybos sektorių veda „Kauno kogeneracinė jėgainė“ (KKJ) 34

pasirašytos sutarties paslaugų vertė – 33,6 mln. eurų. Darbai turi būti baigti 2020 metais. Šiuo metu „Panevėžio statybos trestas“ vykdo 20 mln. eurų sandėrį – Vilniuje stato bendrovės „Elmoris“ fabriką.

26 tūkst. kv. metrų ploto gamybos ir sandėliavimo pastatą Savanorių prospekte įmonė turi pastatyti per 13 mėnesių.

PST įvykdytų projektų sąrašuose yra tokie svarbūs šalies objektai: Prezidentūra, Valdovų rūmai, Panevėžio ir Šiaulių sporto arenos, AB „Akmenės cementas“ naujos 4,5 tūkst. tonų per dieną sauso būdo klinkerio gamybos linijos statyba, darbai Panevėžio termofikacinėje kombinuoto ciklo 35 MW galios elektrinėje, Klaipėdos biokuro ir termofikacinėje jėgainėje „Fortum“, Panevėžio bendrovėje „Amilina“ bei daugelyje kitų objektų. Įmonė įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo, turi reikšmingos įtakos šalies infrastruktūrai plėtoti bei aplinkosaugai gerinti. „Statybininkų dienos išvakarėse svarbu pasakyti, kad „Panevėžio statybos treste“ dirba lojalūs savo įmonei darbuotojai, rotacija maža, nors darbuotojų skaičius siekia apie 800“, – neslėpdamas dėkingumo kolektyvui, sako PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius.■

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI 25-ERI

UAB FINNFOAM| Kokybės g. 5, Biruliškių k.| LT-54469 Kauno r., Lietuva| Tel.: +370 37 403 800| WWW.FINNFOAM.LT

35

TINKAMAI NAUDOJAMAS DARBUOTOJŲ KŪRYBIŠKUMAS IR SĄŽININGUMAS

KURIA PRIDĖTINĘ VERTĘ ĮMONEI IR DARBUOTOJUI

„KAI STATYBININKŲ DAUGIAU NEI DARBŲ, NEIŠVENGIAMAI DIDĖJA KONKURENCIJA, ĮTAMPA, TAD VIENA IŠ DIDELIŲ LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS (LSA) VERČIŲ YRA TAI, KAD NARYSTĖ JOJE LEIDŽIA BŪTI ATVIRESNIEMS – JUK ESAME KOLEGOS, GALIME NE TIK KONKURUOTI, BET IR BENDRADARBIAUTI“, – YRA ĮSITIKINĘS SAULIUS BEKAMPIS, UAB „RASEINIŲ STATYBA“ GENERALINIS DIREKTORIUS.

36

„Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA Regione įsikūrusios, bet veikiančios visoje šalyje bendrovės vadovas Saulius Bekampis įvardija ir kitas priežastis, kurios paskatino prieš aštuonerius metus jungtis į LSA. Jis juokauja, kad „statybų įmonių problemoms prikabinamos kojos ir jos vaikšto valdžios koridoriais“, o narystė LSA įmonei suteikia ir saugumo jausmo.

ATLYGINIMAI. ŠEŠĖLIO NEMATYTI GALI TIK NEREGYS Viena iš opiausių problemų, kurios neišvengia nė viena LSA įmonė, kurios nesiseka įveikti ir Asociacijai – mažiausia kaina viešuosiuose pirkimuose. Valstybė paspendė spąstus verslui, bet pati į juos pateko – kartodama apie „spaudimą mažiausiai kainai“, verslą paskatino imtis „vokelių“: kai viešuosius pirkimus laimima mažiausia kaina, reikia gerai pasukti galvą, kaip sutilpti.

Vieša paslaptis – didelis atlyginimo apmokestinimas yra priežastis lėšas dalinti į oficialias ir „vokelines“, taip sukuriant nesąžiningą konkurenciją. Pati valstybė trukdo verslui veikti skaidriai, nes oficialiai mokant atlyginimus sudėtinga laimėti viešųjų pirkimų konkursus. „Dalyvaudami viename iš konkursų, nurodėme įmonės gegužės atlyginimų vidurkį – 985 eurai, o konkursą laimėjo konkurentai, nurodę apie 400 eurų. Netikiu, kad statybininkai dirba už tokius pinigus. Vadinasi, yra šešėlis, konkuruojame nevienodomis sąlygomis. Pirkimo dokumentuose turi atsirasti reikalavimas dėl privalomo atlyginimo vidurkio, priešingu atveju, kaip liudija praktika, nesumokama darbuotojams, subrangovams, neatliekami darbai, įvyksta bankrotai. Dėl to ir statybininkų įvaizdis nukenčia“, – dalijasi neramiomis mintimis S. Bekampis, sveikindamas dar itin retą iniciatyvą atlyginimui taikyti ekonominio vertinimo balą. Deja, nesąžiningai veikiančios savivaldybės greitai sugalvojo, kaip „rašinėjant rašinėlius“ laimėtoju paskelbti proteguojamą įmonę. Netoleruotina situacija, kai verslas nukenčia dėl skaidriai mokamų atlyginimų.

Nevienodos konkurencijos sąlygos kelia ir socialinių įtampų. Statybos sektoriuje veikia iš vadinamųjų patentininkų sudarytos brigados, kurios, mokėdamos menkus mokesčius, uždirba kur kas daugiau, negu dėl itin didelio mokesčių skirtumo gali mokėti įmonės. Tačiau visi mokosi tose pat mokyklose, kreipiasi į tuos pačius gydytojus, naudojasi tomis pat sąlygomis. Ar skirtingi mokesčiai neiškreipia solidarumo principo?

DARBUOTOJAI. SVARBU PASTEBĖTI IR TINKAMAI NUKREIPTI Ieškant efektyvių sprendimų, įmonės darbuotojų patirtis, kūrybiškumas yra itin svarbūs. Viena iš tokių sričių – nekokybiški

projektai. „Viešųjų pirkimų praktika rodo – projektuotojai dirba atmestinai, statybininkai turi atsakyti už viską, o projektuotojų atsakomybės lyg ir nebelieka, kaip ir savivaldybių, kurios nuperka prastą projektą ir pagal jį organizuoja pirkimus. Tai yra konfliktų šaknys, – sako S. Bekampis.

– Prasti techniniai projektai mums, statybininkams, kainuoja neadekvačiai brangiai. Dėl pakeitimų, derinimų, klaidų taisymo gaištame šiltojo sezono laiką, o statybai lieka ruduo ir žiema, tad pritariu LSA siekiui dėl BIM privalomumo viešuosiuose pirkimuose. Tai neabejotinai mažintų klaidų žiniaraščiuose ir brėžiniuose tikimybę.“ Kai tenka taisyti projektavimo klaidas, kūrybingi ir sąžiningi įmonės žmonės yra didelis turtas. Gavę net prastai parengtus projektus su nelogiškais sprendimais, įmonės specialistai geba rasti racionalų, lėšų taupantį sprendimą, pritaiko naujoves. Sprendimų paieškoje dalyvauja ir brigadininkai: jų patirtis, kūrybiškumas, atsakingas požiūris į darbą, sąžiningumas yra tos vertybės, kurios generuoja sprendimus dirbti greičiau ir pigiau. Todėl profesinės šventės proga apdovanojimai bus įteikti brigadininkams: Ramūnui Stankui, Albinui Cinokui, Ričardui Rimkevičiui ir statybos vadovui Gediminui Beivydui. „Mano, kaip vadovo, pareiga yra pamatyti kūrybišką žmogų ir jį tinkamai nukreipti.

Taip įmonė įgyja vertingą darbuotoją, o pats darbuotojas gali realizuoti save, daryti, ką geriausiai supranta, moka ir gali“, – atskleidžia vieną iš būdų, kaip paskatinti tobulėti ir išsiugdyti tinkamos kvalifikacijos, kompetencijų darbuotojų, S. Bekampis. Tokiu būdu įmonė iš darbininkų užsiaugino brigadininkų, meistrų, tačiau, kaip ir daugelyje įmonių, didėja darbuotojų amžiaus vidurkis: 2012 m. jis buvo 41-eri, 2017 m. – 44-eri.

PROJEKTAI. LAUKIA VIENAS IŠ SUDĖTINGIAUSIŲ OBJEKTŲ Brandūs ir kvalifikuoti darbuotojai yra ta varomoji jėga, kuri įmonei leidžia imtis sudėtingų projektų. Artimiausiu metu „Raseinių statyba“ pradės statyti automatizuotą sandėlį, kurio plotas – apie 12 tūkst. kv. m: viena iš dalių – 7,5 tūkst. kv. m – yra 30 m aukščio, kita – 6–11 metrų.

Technologinei sandėlio įrangai montuoti bus įrengta 80 cm storio gelžbetoninė plokštė ant tampraus pagrindo. Tam reikės 6 tūkst. kub. m betono arba per 800 betono betonvežių ir nenutrūkstamo betonavimo.

Tai vienas iš pačių didžiausių įmonei tekusių iššūkių. „Statysime 60x120 m belangį technologinį sandėlį, talpinsiantį 50 tūkst. palečių, kurių vienos svoris sieks iki 1 tonos, tad

su visa įranga dangos apkrova bus apie 60–70 tūkst. tonų, – pasakoja S. Bekampis, akcentuodamas, kad darbų sudėtingumą lems ir darbas dideliame aukštyje. Statybose visada daug lemia gamtos sąlygos, itin svarbu, kad visiems rūpėtų darbų sauga.

– Šis projektas nėra lengvas: sandėlis turi būti itin sandarus, jame bus specialūs generatoriai, kurie iš oro pašalins deguonį, kad nekiltų gaisras. Tai sudėtingas kitos paskirties technologinis statinys – kiek mums žinoma, Baltijos šalyse analogo nėra.“ Pernai užbaigusi Radviliškio baseiną – pelkėtame grunte pastatytas 5 mln. eurų vertės objektas, – šiemet „Raseinių statyba“ atiduoda duoklę savo miestui: baigiama Nepriklausomybės gynėjų aikštės rekonstrukcija, aikštė iš esmės pertvarkoma. Dėl nestabilaus grunto teko įrengti per 400 polių, suformuoti gelžbetonines atramines sienutes skirtinguose aukščiuose. Didelio atidumo pareikalavo jų betonavimo darbai, nes matomose plokštumose neturėjo likti klojinių siūlių žymės. Tam tarp betono ir klojinio naudota papildoma medžiaga. Aikštėje įrengtos kelių rūšių dangos: trinkelės, sušiurkštintas betonas.

Rekonstruojant aikštę, taip pat įrengti suoliukai, apšvietimas, laistymo sistema, parengtos vietos laikiniems statiniams, kurie, prijungiant prie būtinų komunikacijų, bus montuojami švenčių metu.

Jau vyksta paruošiamieji darbai statyti 9 tūkst. kv. m gamyklos pastatą Pabradėje.

Objektą sutarta pastatyti per 8 mėnesius. Šiam užsakovui „Raseinių statyba“ stato trečią gamyklos korpusą: 2014–2015 m. pastatyta tyrimo ir plėtros laboratorija, 2016–2017 m. – gamybinis cechas.

Naujo derliaus sezonui baigtas grūdų elevatorius Eržvilke, pastatyta degalinė Raseiniuose. Vienu metu įmonė paprastai darbuojasi 3–5 objektuose.

Tarp užsakovų, su kuriais jau ne sykį bendradarbiauja įmonė, yra ir „Grigeo“, kuriai pastatyta gofruoto kartono gamykla Grigiškėse; sandėlis ir cechas popieriaus mašinai, rekonstruotas cechas su sandėliu, įrengta biologiškai skaidžių atliekų aikštelė. Įmonei „Intersil“ pastatyti keli žemės ūkio paskirties statiniai visoje Lietuvoje, nemažai bendradarbiauta su „Dotnuvos projektais“ (dabar „Dotnuva Baltic“). „Imamės projektų, kuriuos galime įvykdyti patys – dirbdami kaip generaliniai rangovai.

Apsisprendėme imtis darbų tokių ir tiek, kiek galime padaryti patys, nes turime karčios patirties dirbdami Jungtinės veiklos sutarties pagrindu – tai rizikingas dalykas, nes nelabai aiški riba, kai gali pažeisti Konkurencijos įstatymą“, – sako UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius S. Bekampis. ■ 37

„KONSOLĖ“ KLAIPĖDOJE

ĮGYVENDINO MODERNIOS TURGAVIETĖS PROJEKTĄ

Bendrovės „Naujasis turgus“ užsakymu, „Konsolė“, kaip generalinis statybos rangovas, prekybos paviljono statybą Klaipėdoje pradėjo 2016 m. liepą, darbai vyko dviem etapais.

Pagal MB „sprik“ architektų sumanymą, statybos rangovai turėjo pastatyti dviejų tipų prekyvietes – uždaras ir atviras, dėstomas uždarame paviljone, po stogine arba lauke po atviru dangumi.

Uždara turgavietės dalis sudalinta vienodo dydžio moduliais. Jų konstrukcijai panaudotas metalinis karkasas.

Prekyvietėms netaikomi energinio naudingumo reikalavimai, tad vidaus patalpų komfortą padeda užtikrinti rekuperacinė sistema.

Vienas iš įėjimų į turgų įrengtas kaip pasažas.

38

dailylentėmis ir integruotais šviestuvais. „Sudėtingiausia buvo ne pagaminti kintamo skerspjūvio gelžbetoninius (monolitinius) elementus – kolonas ir 6,5–7,1 m ilgio šakas - sijas, o pagaminti specifinius kintamo skerspjūvio klojinius, kad galima būtų išbetonuoti skirtingų išmatavimų, formų elementus laužytų formų stogui.

Prisiėjo klojinius gaminti patiems“, – pasakojo bendrovės „Konsolė“ direktorius P. LAUŽYTŲ FORMŲ STOGAS TAPO Mikašauskas.

IŠŠŪKIU PROJEKTUOTOJAMS IR Tad iššūkių turėjo ir projektuotojaiSTATYBININKAMS konstruktoriai, kurie darbo brėžiniuose Uždaras paviljonas dengtas dviejų lygių darė detalizacijas, kūrė mazgų sprendinius, stogu – viduryje stogas pakeltas aukščiau, kad galima būtų įgyvendinti architekto taip įleidžiant natūralios šviesos. Šio stogo įrengimas „Konsolei“ tapo nemenku iššūkiu. sumanymą, rengė atskirus konstrukcinių Stogas įrengtas iš gelžbetoninių konstrukcijų, elementų darbo brėžinius. Analogiškos patirties įmonė turėjo, bet kiekviena patirtis, iš apačios apdailintas termomedienos Vienoje pasažo pusėje įkurdinti kioskai, kitoje – vietos automobiliams. Pasažo viduryje po stogine išdėstytos poilsio salelės su suoliukais, želdiniais.

Lauko paviljone visu perimetru įrengtos prekyvietės, į kurias patenkama iš lauko.

Sujungus lauko modulį su vidaus, prekyvietė gali būti praeinama.

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

kaip sako P. Mikašauskas, visada unikali. Įmonė turi kvalifikuotų specialistų, kurie išmano darbą, turi pakankamai mažosios mechanizacijos. Tačiau įgyvendinant prekyvietės projektą, buvo nemažai spręstinų klausimų, tad efektyvesniam komunikavimui su architektais ir projektuotojais „Konsolė“ specialiai šiam turgavietės projektui pasamdė konstruktorių.

TEKO SUVALDYTI DIDELES DARBŲ APIMTIS IR DARBUOTIS VEIKIANČIAME OBJEKTE Lauko turgus santykinai suskirstytas į penkias zonas: turgaus aikštė, aplink kurią sukasi atvira ir uždara turgavietės, pasažas ir prieigos. Svarbiausias lauko akcentas –

turgaus aikštė: atvira erdvė greta alėjos.

Aikštėje įrengta vaikų žaidimo aikštelė, poilsio zona su medžiais. „Projekto apimtis nemaža – lauke reikėjo įrengti daug skirtingų erdvių su skirtingomis dangomis. Tai skirtingų raštų betoninės ir klinkerio trinkelės, rėminančios ir atskiriančios vieną nuo kitos skirtingas erdves. Įrengėme ir mažosios architektūros elementų, betoninių lauko gaminių“, – pasakojo P. Mikašauskas.

Visi darbai buvo vykdomi veikiančiame objekte – turgaus veikla buvo tik apribota, išlaikant darbų saugos reikalavimus.

Pagal architektų sumanymą „Konsolė“ Klaipėdoje įgyvendino universalios lauko prekyvietės koncepciją. Visus darbus atliko pats generalinis rangovas – „Konsolė“,

išskyrus elektros ir santechnikos, kuriems buvo pasamdyti subrangovai. Objektas jau yra finišo tiesiojoje – užbaigiami paskutiniai darbai – įrenginėjamas grindinys prie bokšto laikrodžio. „Didžiausi iššūkiai, įgyvendinant šį projektą, buvo keli.

Pirmiausia tai specifinis laužytų konstrukcijų statinys, kurį realizuoti technologiškai sudėtinga. Efektyvinant komunikaciją su architektais ir projektuotojais, teko specialiai šiam projektui samdyti konstruktorių. Ne paskutinis dalykas ir specifinės medžiagos, kurių prisiėjo nemažai laukti. Laiko faktorių lėmė ir sezoniškumas. Darbai vyko dideliame plote, tačiau turgus nebuvo uždarytas, tad teko dirbti veikiančioje prekyvietėje – apribojus veiklą“, – sakė bendrovės „Konsolė“ direktorius P. Mikašauskas. ■

Vizualizacijos autorius Vilius Kazlauskas (MB „sprik“)

„KONSOLĖ“ BAIGIA BEVEIK DVEJUS METUS TRUKUSĮ PROJEKTĄ – ATLIEKAMI PASKUTINIAI DARBAI. ĮMONĖ KLAIPĖDĄ PAPUOŠĖ TURGAVIETE – ATNAUJINTU MODERNIU PREKYBOS PAVILJONU. KLAIPĖDIEČIAI STATYBININKAI TURĖJO KAIP REIKIANT PASUKTI GALVAS, KAD ĮGYVENDINTŲ ARCHITEKTŲ SUMANYMUS. „TAČIAU DABAR ŽINOME, KAD VISA GALIMA ĮGYVENDINTI, REIKIA TIK GEROS KOMANDOS, GERŲ PROJEKTUOTOJŲ IR KANTRAUS UŽSAKOVO“, – SAKO BENDROVĖS „KONSOLĖ“ DIREKTORIUS POVILAS MIKAŠAUSKAS.

39

„DZŪKIJOS STATYBOS“ PERSONALO FORMULĖ:

IR VIENO ŽMOGAUS POELGIS GALI TURĖTI PASEKMIŲ

VISIEMS

tendencijų, negali būti autsaiderė, pasekmių visiems. Manau, kad tokia DARBUOTOJAI – STIPRUS nuostata yra labai svarbi, nes reikia labai diegiant modernias technologijas IR SUTELKTAS BENDROVĖS tiek vadyboje, tiek veikloje. Todėl ilgai, kantriai ir kruopščiai darbuotis, BRANDUOLYS bendrovės vadovai laikosi nuostatos, kad kad susikurtum gerą vardą, o prarasti jį Profesinės šventės išvakarėse kalbintas darbuotojai turi mokytis, siekti naujų galima labai greitai.“ bendrovės „Dzūkijos statyba“ valdybos žinių. Lietuvos statybininkų asociacijos Patirtis yra didelė vertybė, nes ji pirmininkas Julius Žukas, statybos organizuotuose mokymuose dalyvavo įgyjama per kelerius, keliolika metų. veteranas, kurio darbinė istorija siekia penki bendrovės „Dzūkijos statyba“ Tačiau laikmečiu, kai įsigali išmaniosios daugiau negu 50 metų, sako pastebintis, darbuotojai, dar keletas darbuotojų technologijos, kai negali ignoruoti kaip visuomenės susvetimėjimas ateina mokėsi aukštalipių, krovinių kabinėtojų skaitmeninės statybos, kai kalbama ir į darbo kolektyvus, kaip žmonės bei kituose mokymuose. Administracijos konfliktuoja dėl „dešimt eurų darbuotojai taip pat atnaujina didesnio atlyginimo“, jam žinias: dalyvauja seminaruose, sunku matyti, kaip žmonės susijusiuose su buhalterinės ateina į darbą ne tam, kad apskaitos, Darbo kodekso realizuotų savo idėjas, kad reikalavimų pasikeitimais, asmens pasidžiaugtų savo darbo duomenų apsaugos ar viešųjų rezultatais, o tiesiog atbūtų, pirkimų reikalavimais. pasiimtų atlyginimą.

Ir vis tik jis tiki savo įmonės 25-METĮ ŠVENČIANČIOS ASOCIACIJOS RENGINYJE BUS „Svarbiausia – darbuotojų žmonėmis.

PAGERBTI TRYS ĮMONĖS DARBUOTOJAI. (NUOTRAUKOJE profesionalumas. Tačiau nieko gero nebus, jeigu su žmogumi Vidutinis „Dzūkijos statybos“ IŠ KAIRĖS) ARVYDAS TARNAUSKAS, JONAS ARLAUSKAS kalbėsiesi tik apie darbus“, – darbuotojų skaičius siekia IR SAULIUS ŽILIONIS YRA „DZŪKIJOS STATYBOS“ įsitikinęs bendrovės valdybos 150–170. Tai inžinieriai, BETONUOTOJAI, TAPĘ BRIGADININKAIS. pirmininkas J. Žukas. Jis neslepia, kad statybos vadovai ir statybos bendravimas turi daugelį briaunų, darbininkai. apie ketvirtąją pramonės revoliuciją taip pat ir aštrokų, bet kalbėtis, „Mūsų žmonių nėra daug, arba robotizavimą, patirties, net ir aiškintis – būtina. Visi neišsakyti žodžiai, mes vieni kitus pažįstame, todėl pavyko pačios ilgiausios, nebeužtenka. Ribos nuoskaudos, ilgamečio statybininko suburti draugišką kolektyvą, – sako J. tarp didmiesčio ir regiono specialistų pastebėjimu, turi įtakos ir darbo kokybei, Žukas. – Bendrovės branduolys tikrai trinasi, nes tiek mažos, tiek didesnės todėl to ignoruoti nevalia. stiprus ir susitelkęs – yra žmonių, kurie įmonės veikia visoje Lietuvoje, vykdo įmonėje dirba jau trečią dešimtmetį.

VADOVAI NEPAMIRŠTA, KAS IŠ TIESŲ Vėliau prisijungusieji pateko į kolektyvą, projektus, kuriuose rašiklio ir įprastų brėžinių nebeužtenka. Kad ir kur būtų BENDROVEI PELNO APDOVANOJIMUS kuris labai gerai žino: turi elgtis taip, įsikūrusi įmonė, kad ir kokio dydžio IR GERĄ VARDĄ kad nepadarytum gėdos, neužtrauktum ji būtų – smulki, didelė ar vidutinė, Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2017“ negarbės, nepakenktum įmonės vardui, – ji negali ignoruoti bendrųjų rinkos bendrovė „Dzūkijos statyba“ pelnė aukso nes ir vieno žmogaus poelgis gali turėti 40

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

NEDIDELIS „DZŪKIJOS STATYBOS“ KOLEKTYVAS TURI SAVO PRANAŠUMŲ. BENDROVĖJE DIRBA VIDUTINIŠKAI 150–170 ŽMONIŲ, KURIE PAŽĮSTA VIENAS KITĄ. KOLEKTYVO NUOSTATA – IR VIENO ŽMOGAUS POELGIS GALI TURĖTI PASEKMIŲ VISIEMS. NESUNKU SUVOKTI, KAD TOKIA POZICIJA SUTEIKĖ BENDROVEI TVIRTĄ KOKYBIŠKO DARBO PAGRINDĄ.

Bendrovės „Dzūkijos statyba“ valdybos pirmininkas Julius Žukas

medalį už pirmąjį Lietuvoje A++ klasės namą, pastatytą Panaros Pilnų namų bendruomenei, 2015 m. – Statinio šiltinimo lyderio vardą už kokybiškai atliktus šiltinimo darbus, modernizuojant Alytaus ir Druskininkų daugiabučius namus. Vadovai nepamiršta, jog bendrovė apdovanojimus pelno dėl to, kad jos darbuotojai kokybiškai atlieka užduotis, jaučia atsakomybę už viso kolektyvo darbą. Todėl profesinės šventės proga pristato savo darbuotojus apdovanoti. 25metį švenčiančios Asociacijos renginyje bus pagerbti trys įmonės darbuotojai.

Arvydas Tarnauskas, Saulius Žilionis ir Jonas Arlauskas yra „Dzūkijos statybos“ betonuotojai, tapę brigadininkais.

Jie sėkmingai vadovauja darbuotojų brigadoms, organizuoja darbus.

Pernai LR Seimo Aplinkos Apsaugos Komiteto padėką pelnė Vidmantas Čiras, komercijos direktorius; LR Aplinkos ministerijos padėką – Algimantas Tamulionis, statybos vadovas; Lietuvos statybininko Garbės ženklą – Edvardas Mačiulaitis, statybos vadovas; LSA padėkos raštą – Artūras Bingelis, statybos vadovas. 2014 metų geriausiu statybos inžinieriumi statinio statybos vadovo kategorijoje buvo pripažintas UAB „Dzūkijos statyba“ statybos vadovas Darius Vervečka. Valdybos pirmininkas Julius Žukas 2013 m. buvo apdovanotas Profesijos riterio ženklu.

Bendrovė vertina savo žmonių darbą, todėl daro visa, kas nuo jų priklauso,

dirbti kone už savikainą.

Kalbėdamas apie įmonių ir Asociacijos santykius, apie buvimo LSA bendruomenėje naudą įmonėms, „Dzūkijos statybos“ valdybos pirmininkas sako, kad norint ko nors pasiekti, norint būti išgirstam, reikia bendrauti ir bendradarbiauti, kalbėti ir diskutuoti, „o NORINT BŪTI IŠGIRSTAM, REIKIA ne laukti, kol kas nors ką nors atneš ant BENDRADARBIAUTI Alytuje įsikūrusi įmonė „Dzūkijos statyba“ lėkštutės“. „Profesinės šventės proga mūsų įmonės Lietuvos statybininkų asociacijoje – žmonėms ir visai Lietuvos statybininkų jau 22-eji metai. Bendrovės valdybos bendruomenei linkiu kantrybės ir vilties – pirmininkas J. Žukas sako, kad tokį sprendimą lėmė suvokimas: tik veikdami mums reikia darbo, jaunų rankų, kūrybiško proto, modernių technologijų. Nuoširdžiai sykiu statybininkai bus stiprūs ir gebės dėkoju Lietuvos statybininkų asociacijos apginti savo interesus.

Garbės prezidentui Adakrui Šeštakauskui Statybininkų bendruomenė, kaip ir dabartiniam prezidentui Daliui Gedvilui pastebi valdybos pirmininkas, net už darbą statybininkų bendruomenės Asociacijai švenčiant jau 25-erių metų labui“, – sako bendrovės „Dzūkijos statyba“ jubiliejų, nelabai gali pasigirti turinti valdybos pirmininkas J. Žukas, vildamasis, rimtą valstybinį partnerį. „Net Aplinkos kad verslo aplinka taps labiau draugiška ministerijai, kuruojančiai statybos sektorių, nelabai statybos rūpi – pritaria statybininkams, kad valstybė atsimins, jog statybininkai kuria didelę BVP dalį ir daugelio statybos sektoriaus bendrovių pademonstruos tai atitinkantį požiūrį, kad vadovų pastebėjimui J. Žukas. – Sunku daugiau valstybės investicijų bus nukreipta prisiminti, kada paskutinį kartą mūsų į statybas, nes ta valstybė, kuri nestato, renginiuose buvo premjeras ar aplinkos ministras – jeigu dėmesio nesulaukiame ateities neturi. ■ netgi per šventes, ką galime kalbėti apie kasdienybę.“ Viešieji pirkimai ir statybininkų įvaizdis – dar vienas sopulys. Anot J. Žuko, viešumoje kuriamas įvaizdis, kad statybininkai yra milijonieriai, grobia pinigus, nors daugelis įmonių vos galą su galu suduria, nes mažiausia kaina verčia kad žmonėms nereikėtų nerimauti dėl atlyginimų – net per krizę jiems būdavo laiku mokami atlyginimai. Ir žmonės tai vertina – dirba kokybiškai: kiek veikia įmonė, dar nė vienas iš užsakovų niekuomet nesiskundė „Dzūkijos statyba“.

41

SRAIGTINIAI PAMATAI –

IŠMANŪS PAMATAI BE BETONO

PAMATAI – KOKYBIŠKO, STABILAUS STATINIO PAGRINDAS. YRA ĮVAIRIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO BŪDŲ. LABIAUSIAI PAPLITĘ TRYS: GRĘŽTINIAI, JUOSTINIAI IR PLOKŠTUMINIAI. VISI JIE REIKALAUJA SUNKIOSIOS TECHNIKOS, DIDELIŲ ŽEMĖS DARBŲ IR UŽIMA NEMAŽAI LAIKO. TAI ITIN APSUNKINA IR PRAILGINA PROCESĄ, NET DIRBANT SU NESUDĖTINGAIS STATINIAIS. „BAYO.S“ KOMPANIJA RADO EFEKTYVESNĮ SPRENDIMĄ. ŠIO GAMINTOJO SUKURTA PRAILGINTŲ SRAIGTŲ SISTEMA – TRADICINIŲ PAMATŲ ALTERNATYVA, IEŠKANTIEMS GREITESNIO, TVARKINGESNIO IR EKOLOGIŠKESNIO BŪDO ĮRENGIANT PAMATUS NESUDĖTINGIEMS STATINIAMS (KARKASINIAMS NAMAMS, STOGINĖMS, PAVĖSINĖMS, TERASOMS, TVOROMS, VAIKŲ ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖMS IR PAN.).

Aukščiausios kokybės technologinius standartus atitinkantys grunto sraigtai geba prisitaikyti prie įvairaus grunto ir reljefo bei gali atlaikyti bet kokią konstrukciją. „BAYO.S“ kompanija pristato inovatyvią pamatų įrengimo sistemą, kurioje nenaudojamas betonas. Naudojant ją, galima greitai pastatyti nekilnojamųjų medinių pastatų, konteinerių, terasų, miško konstrukcijų, kelio ženklų, fotoelektros sistemų, reklamos plotų ar miesto baldų elementų pamatus. Čekijoje įsikūrusios Europos kompanijos produktams Lietuvoje atstovauja UAB „Pamatų statyba“.

MAKSIMALIAI EFEKTYVI PAMATŲ STATYBA – TAUPO LAIKĄ, LĖŠAS IR SAUGO APLINKĄ Jungiamųjų sraigtų sistema – didelė naujovė žemės sraigtų įrengimo srityje. „Jų dėka galima prailginti sraigtus, didinant jų gebą.

Naudodamiesi šia sistema mes taip pat galime prailginti jau sumontuotus sraigtus. Ši sistema sukuria maksimalų efektyvumą, taupo laiką, nesukelia žalos aplinkai, gruntui ir infrastruktūrai“, – naujosios technologijos išskirtinumus atskleidžia UAB „Pamatų statyba“ direktorius Andrius Butkus.

Vienas didžiausių sraigtinių pamatų privalumų – universalumas. Juos galima naudoti visais metų laikais, bet kokiame grunte ar net po vandeniu. Šio tipo pamatai – praktiškas sprendimas, norint pamatus įrengti greitai, ant šlaito ar kitame nestandartiniame sklype,

42

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA kur sudėtingas ar net neįmanomas sunkiosios technikos privažiavimas. Be to, šis būdas itin parankus jau sutvarkytuose, apgyvendintuose sklypuose, kai labai nesinori sugadinti aplinkos kasinėjimais.

Sraigtinių pamatų montavimas – greitesnis ir švaresnis procesas lyginant su betoninių pamatų įrengimu. Įprastai tai užtrunka nuo kelių valandų nesudėtingoms konstrukcijoms iki kelių dienų didesniems pastatams.

PLAČIOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS – NUO KELIO ŽENKLŲ IKI ANGARŲ IR TILTŲ Į naująją sistemą be pačių sraigtų įeina ir sraigtų antgaliai, prailginimai ir kiti priedai. „BAYO.S“ sraigtai pasižymi itin plačiomis pritaikymo galimybėmis – jie pasitarnaus tiek statant kelio ženklus ar reklamos stendus, terasas, tiek individualiesiems karkasiniams namams, sodo nameliams, stoginėms, angarams ar tiltams. Naudojant „BAYO.S“ sraigtus ženklų, stiebų ar vėliavų įrengimui, nereikia vykti į montavimo vietą du ar daugiau kartų – taip taupomas ir laikas, ir lėšos. Dėl greito įrengimo laiko ir nesudėtingo sraigtų pašalinimo ar perkėlimo proceso, šis montavimo būdas tinka tiek laikiniems, tiek nuolatiniams įrenginiams.

Sraigtiniai pamatai itin patogus sprendimas ir statant angarus (aviacinius, automobilių, sandėliavimo, gamybinius ir t.t) – novatoriška technologija leidžia pamatus įrengti ant asfalto, asfaltuotų ar žaliųjų plotų taip, kad nenukentėtų, nepasikeistų aplinka. Dėl reguliuojamo

aukščio sraigtai idealiai tinka netolygiam reljefui ir sunkiai pasiekiamoms vietoms.

Tokiomis sąlygomis dažniausiai tenka įrenginėti sodo, pramonines bei apsaugines tvoras.

PRASISKVERBIA NET Į AKMENUOTĄ GRUNTĄ Kompanijos gaminami sraigtai yra pritaikyti lauko sąlygoms, o jų poveikis aplinkai minimalus. Dėl greito įrengimo ir tvirto pagrindo šie pamatai dažnai naudojami statant automobilių stogines.

Dabar tai galima padaryti daug paprasčiau.

Specialios sriegės užtikrina, kad metalinis grunto sraigto antgalis prasiskverbia netgi į akmenuotą gruntą, pasiekdamas projektinę padėtį. „BAYO.S“ sraigtų sistema palanki ir įvairiems mažosios miestų bei parkų architektūros projektų tipams. Jos naudojimas mieste statybų metu netrukdo pėsčiųjų ar automobilių judėjimui, nes neatliekami kasimo ir betonavimo darbai, be to, sutaupoma daug laiko ir išlaidų.

Mažas poveikis aplinkai taip pat prisideda prie kiekvieno miesto pastangų siekiant tvarumo.

Be abejonės, kiekvienu atveju, siekiant geriausių rezultatų ir sklandaus proceso, sraigtus būtina parinkti atsakingai, konsultuojantis su kompanijos atstovais, pagal individualius poreikius ir esamas sąlygas. Būtina atsižvelgti į statinio zondavimo duomenis ir grunto tyrimo rezultatus.

SIŪLO PILNĄ SRAIGTINIŲ PAMATŲ KOMPLEKTACIJĄ Prahoje įsikūrusi bendrovė „BAYO.S“ – viena iš prailgintų žemės sraigtų kūrimo ir gamybos lyderių Europoje ir stipri partnerė pasaulinėje inžinerinių, gamybos ir montavimo paslaugų rinkoje. Daugiau nei 10 metų patirtis Šiaurės Amerikos statybos pramonėje garantuoja, kad „BAYO.S“ produkcija yra aukščiausios kokybės, o klientų vykdomi statybų projektai bus pastatyti ant tvirto pagrindo. „Unikali žemės sraigtų technologija turi daugybę privalumų: montavimas yra daug greitesnis, net ir sudėtingomis reljefo ir grunto sąlygomis, nėra jokio kenksmingo poveikio aplinkai ir viskas gali būti pakartotinai panaudojama. Stengiamės sukurti pilną sraigtinių pamatų įrengimo komplektaciją“, – pabrėžia A.Butkus, „BAYO.S“ produktus diegiantis Lietuvos rinkoje. Kompanija siūlo ne tik sraigtinių pamatų sistemą, bet ir montavimo mašinų ir rankinio montavimo įrankių asortimentą, todėl klientams gali suteikti visapusišką sraigtinių pamatų įrengimo paslaugą. „Pamatų statybos“ vadovas A. Butkus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kasmet griežtėja statybų vykdymo reikalavimai, tad švarią, pažangią ir kokybišką statybą užtikrinantys „BAYO.S“ produktai turi išties palankias perspektyvas įsitvirtinti mūsų šalies statybų rinkoje. ■

43

ANTANAS MINKEVIČIUS.

STATYBININKŲ BENDRUOMENIŠKUMAS YRA DIDŽIOJI LSA

VERTYBĖ

BENDRA LIETUVOS IR ČEKIJOS BENDROVĖ „GRINDUVA“ SAVE ĮVARDIJA KAIP „MAŽĄ ĮMONĘ ANT RATŲ“. TAI YRA SĖKMĖS VARIKLIS IŠ VIENOS PUSĖS, O IŠ KITOS PUSĖS – TAI BUVO FAKTORIUS, SULAIKĘS „GRINDUVĄ“ NUO STOJIMO Į LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJĄ (LSA). ĮMONĖS KONSULTANTAS ANTANAS MINKEVIČIUS PRIPAŽĮSTA ILGĄ LAIKĄ GALVOJĘS, KAD MAŽOMS ĮMONĖMS ŠALIA DIDŽIŲJŲ – NE VIETA. Į ASOCIACIJĄ ĮSIJUNGĖ PRIEŠ 15 METŲ Lietuvos statybininkų asociacijos nare Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ tapo prieš 15 metų, praėjus šešeriems metams nuo įsikūrimo. „Visada norėjau, kad mūsų įmonė įsijungtų į statybininkų bendruomenę, taptų Lietuvos statybininkų asociacijos nare. Tačiau tuo metu Asociacijos narėmis buvo beveik vien tik didžiosios statybos įmonės, kurios, kaip man atrodė, kaip „drambliai“ sumindžios mus, mažuosius“, – su būdingu dzūkišku humoru pasakoja ilgametis „Grinduvos“ vadovas, dabar jos konsultantas Antanas Minkevičius.

Tačiau situacija pasikeitė prieš 15 metų, kai, pakviestas tuometinio Klaipėdos mero, inžinieriaus statybininko Rimanto Taraškevičiaus, A. Minkevičius pabuvojo Statybininkų dienos šventėje, kurią surengė Asociacija. Tai buvo renginys, kuriame A. Minkevičius sakosi pajutęs statybininkų bendruomenės dvasią. „Pasibaigus šventei, mes, keli vyrai, užtraukėme „Ant kalno mūrai“. Tai buvo tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas, buvę statybos ministrai Romualdas Sakalauskas ir Bronislovas Šešplaukis, Algirdas Abromavičius ir aš“, – pasakoja A. Minkevičius. Jis apgailestauja, kad keturių vyrų jau nebėra tarp gyvųjų, o tuomet patirtas statybininkų bendruomeniškumo jausmas, kurį saugo 44

ir puoselėja Asociacija, A. Minkevičiui yra didžioji vertybė. Jo žodžiais, statybų žmonėms yra svarbu susieiti kartu, aptarti naujienas, aktualijas, pasitarti, pasiklausti, o kartais – ir pakalbėti apie „skaudulius“. „Grinduva“ neliko LSA bendruomenės nepastebėta – per 15 buvimo sykiu metų net 11 kartų bendrovė pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardą.

dempingo mechanizmą, mažoms įmonėms tenka labai smarkiai suktis, kad išliktų ir užsidirbtų.

Kaip ir daugelis statybos sektoriaus atstovų, A. Minkevičius mano, kad buvo padaryta klaida, kai statybos sektorių ėmė kuruoti Aplinkos ministerija. Jeigu sektorius kuria apie 10 proc. šalies BVP, o ministerijoje jam skirtas tik departamentas, toks sprendimas kelia ne tik nuostabą.

LSA TARYBOJE PASIGENDA MAŽŲJŲ Didžiulė širdgėla – mažiausia kaina ĮMONIŲ ATSTOVŲ viešuosiuose pirkimuose. „Mažiausia kaina Statybos veteranas A. Minkevičius, 15 metų reiškia prastesnes medžiagas, nes viską būdamas su LSA bendruomene, turi savo reikia atlikti už menkus pinigus, mažiausia nuomonę dėl Asociacijos valdymo. kaina neretai lemia ir įmonių bankrotus. „Atsimenu, kaip vienais metais tuometinis Per artimiausius penkerius metus Asociacija VGTU rektorius Romualdas Ginevičius turėtų pakeisti šią situaciją, pasiekti, kad prabilo apie tai, kad Asociacijos prezidiume vietoj mažiausios kainos viešuosiuose (dabartinė Taryba) nėra smulkiojo verslo pirkimuose būtų bent jau vidutinė kaina. atstovų, nors apie 60 proc. statybos Kita vertus, pastatai, įvairios paskirties darbų atlieka kaip tik mažosios įmonės. statiniai lieka ateities kartoms – manau, Prezidiume yra tik didžiųjų įmonių vadovai, kad Lietuva jau yra ganėtinai turtinga, kad o mažosioms niekas neatstovauja. Tuomet galėtų statyti ir ateičiai palikti kokybiškus, R. Ginevičius pasiūlė į Prezidiumą mane, brangesnėmis medžiagomis pastatytus tačiau aš atsisakiau. Iki šiol taryboje pastatus, galėtų pirkti kokybiškesnes nėra nė vieno mažos įmonės atstovo“, – paslaugas“, – sako A. Minkevičius. apgailestauja A. Minkevičius. Jis pripažįsta, kad Taryba nepriima sprendimų, kurie PIRMASIS METŲ PUSMETIS RYŠKIAI kenktų mažoms įmonėms, tačiau didysis IŠAUGINO DARBŲ APIMTIS IR PELNĄ verslas nesąžiningai elgiasi su mažomis Pati „Grinduva“ taip pat nestovi vietoje. įmonėmis, šioms dirbant subrangovais – Į naujoves įmonė investuoja dešimtimis už darbą sumokama neadekvačiai mažai. tūkstančių eurų kasmet, nes rinkoje nuolat O kadangi situacija rinkoje įjungia dar ir atsiranda naujų grindų dangų, jų įrengimo

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

technologijų, įrenginių, technikos. Neseniai įmonė investavo 15 tūkst. eurų į naujos kartos mechanizmą šviežiam betonui pjaustyti. „Grinduvos“ žmonės nepraleidžia specialių parodų – domisi grindų dangos įrengimo naujovėmis. „Nori būti pastebėtas, vertinamas, turi stengtis. Ir šiuo atveju svarbios ne vien modernios technologijos, bet ir požiūris į darbą – atsakingumas, pareigingumas, patikimumas“, – sako A. Minkevičius.

Pirmasis 2018 metų pusmetis „Grinduvai“ buvo sėkmingas ir pelningas. Statybos montavimo darbai, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo apie 150 proc., išaugindami ir pelną. Tokius rezultatus lėmė užsakymai. „Grinduva“, kaip nedažnai pasitaiko, turėjo darbų šaltuoju metų laiku: pakviesti generalinio rangovo „Mitnijos“, visą žiemą triūsė Vilniuje, Saltoniškių gatvėje – įrengė požeminės automobilių aikštelės grindis. Trys aukštai po žeme – 14 tūkst. kv. m grindų dangos įrengimas. Darbą apsunkino aukšti gruntiniai vandenys, molingas gruntas.

Darbų metu buvo pažemintas gruntinio vandens lygis. Kad jam sugrįžus nekiltų problemų, kad danga atlaikytų vandens spaudimą, vien modernių technologijų ir dangų neužtenka. Šiuo atveju svarbiausias lieka žmogiškasis faktorius: danga bus tiek kokybiška ir patikima, kiek bus sąžiningai ir pareigingai atliktas darbas, pastebi A.

Minkevičius – bet koks aplaidumas labai greitai išlįs lyg yla iš maišo. „Grinduva“ šiam sostinės objektui skyrė didelį dėmesį – nuo ryto iki vakaro objekte dirbo ir patirties turintis inžinierius Audrius Pečiukonis, kuris pernai, įmonės teikimu, buvo apdovanotas LSA Garbės ženklu. Šis objektas, kur būtina įvertinti gruntinius vandenis, „Grinduvai“ jau nebe pirmas, analogiškus darbus bendrovė jau yra

„Tai buvo labai sudėtingas darbas, sunku prieiti ir įrengti dangą po mašinomis, tad reikėjo ir nemažai rankų darbo. Tačiau dirbome žiemą, kai darbų mažiau, tad svarbiausia buvo ne tai, kad darbas buvo imlus laiko, o tai, kad turime darbo ir žiemos metu, nes paprastai mūsų veiklą lemia sezoniškumas“, – kalbėjo A. Minkevičius, tarstelėdamas, kad vasarą tokio darbo nesiimtų, nors užsakovai už darbą mokėjo tinkamai. „Grinduva“ darbų turi užtektinai.

NORI BŪTI PASTEBĖTAS, Užsakymų portfelis pildosi nesunkiai, nes „maža įmonė ant ratų“ pelnė užsakovų VERTINAMAS, TURI STENGTIS. IR pasitikėjimą, dirbdama kokybiškai, ŠIUO ATVEJU SVARBIOS NE VIEN darbus atlikdama sutartu laiku, už MODERNIOS TECHNOLOGIJOS, kainą, kuri atitinka kokybę. „Grinduvą“ į projektus paprastai kviečia vis tie patys BET IR POŽIŪRIS Į DARBĄ generaliniai rangovai, kaip „Mitnija“, „YIT – ATSAKINGUMAS, Kausta“, „Eikos statyba“, „Merko statyba“ PAREIGINGUMAS, PATIKIMUMAS ir kitos žinomos įmonės. „Mūsų komanda šiemet – jau 30 žmonių – iki šiol dirbo 22–23. Tai įvykdžiusi sostinės Lvovo ir Upės gatvių jauni, imlūs naujovėms žmonės, pastatuose. kurių amžiaus vidurkis yra iki 40 Dar vienas objektas, kuriame bendrovės metų, – sako bendrovės „Grinduva“ žmonės darbavosi žiemą, buvo Klaipėdos konsultantas A. Minkevičius. – Mes LEZ. Šiuo atveju „Grinduvos“ užduotis buvo juos palaikome ir vertiname, kasmet sudėtinga kitaip – grindų dangą reikėjo pristatome po vieną gerai dirbantį įrengti po jau sumontuotais įrenginiais. žmogų apdovanoti Statybininkų Granulių katilinėje, kurios aukštis 21 metras dienos proga. Šiemet tai bus mūsų arba šeši aukštai, darbai užtruko keturis brigadininkas Rimantas Ardzevičius.“ mėnesius.

■ 45

„POŽEMINĖS LINIJOS“.

IŠŠŪKIUS ĮVEIKTI PADEDA

KRYPTINGAS TOBULĖJIMAS IR MODERNIOS TECHNOLOGIJOS NUO 2002 M. SĖKMINGAI DIRBANTI ĮMONĖ „POŽEMINĖS LINIJOS“ ATLIEKA INŽINERINIŲ TINKLŲ STATYBOS IR RENOVACIJOS DARBUS. BENDROVĖ NE TIK PROJEKTUOJA NUOTEKŲ IR VANDENTIEKIŲ TINKLUS, BET IR ATLIEKA BETRANŠĖJINIUS IR KITUS ŽEMĖS DARBUS VISŲ INŽINERINIŲ TINKLŲ STATYBOS OBJEKTUOSE. NARYSTĖ LSA – BENDROVĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS Įmonė yra Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos bei Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) narė, todėl kasmet rugsėjį minima Statybininkų diena yra svarbi ir UAB „Požeminės linijos“ žmonėms.

Kalbėdamas apie pranašumus, kuriuos teikia narystė LSA, įmonės „Požeminės linijos“ direktorius Gediminas Račkauskas kaip vieną iš pagrindinių dalykų paminėjo dalykinę reputaciją. „Mūsų įmonė specializuojasi vandentiekio, nuotekų tinklų tiesimo ir atnaujinimo srityje. Itin daug tenka dirbti su Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamais projektais. Įmonės, kurioms suteikiama galimybė jungtis į LSA, turi atitikti tam tikrus kriterijus, juk į Asociaciją nepriima bet ko ir narystė joje yra tam tikras veiklos įvertinimas“, – sako pašnekovas.

46

DARBŲ SĄRAŠE – AMBICINGI PROJEKTAI „Požeminių linijų“ atliktų darbų sąraše – ne vienas ambicingas projektas, o šiuo metu įmonė įgyvendina itin sudėtingą užsakymą – atlieka vandentiekio rekonstrukciją Kaune. „Šiam darbui pasitelkėme pažangią priverstinio vamzdžio įtraukimo technologiją, kai į seno ketinio vamzdžio vidų priverstinai įvelkamas naujas ketinis vamzdis. Anksčiau taip buvo daroma su polietileniniais vamzdžiais, o dabar turime galimybę tai daryti su vamzdžiais, pagamintais iš ketaus. Dirbant su šia metalo rūšimi yra tam tikrų reikalavimų įrangai, būtinas pasiruošimas, be to, anksčiau Lietuvoje niekas to nėra daręs, ir mes pirmieji tai sėkmingai išbandėme Kaune“, – apie vykdomos vandentiekio sistemos rekonstrukcijos subtilybes kalbėjo pašnekovas.

Didžiausias šios technologijos privalumas yra tai, kad nereikia kasti grunto ir naujas vamzdis specialia įranga tiesiog įtraukiamas į seno vamzdžio vietą. Dažnu atveju vamzdžių keitimo darbai vyksta gatvėse, 3–4 metrų gylyje, tad šis metodas leidžia išvengti transporto nepatogumų ar gatvių uždarymo. Pavyzdžiui, tradiciniu būdu 100 vamzdyno metrų tektų keisti 2–3 savaites, nes reikėtų atlikti kasimo, asfaltavimo darbus, o tinkamai pasiruošus ir naudojant priverstinio vamzdyno įtraukimo technologiją, vamzdžio įtraukimo darbus galima atlikti per dieną.

Dar vienas išskirtinis atliekamų renovacijos darbų bruožas – vandentiekio sistemos rekonstrukcijos metu gyventojai nepajunta jokių nepatogumų, nes vandens tiekimas jiems nėra stabdomas – pirmiausiai sukonstruojami laikini vandentiekio vamzdynai ir tik tada rekonstruojama senoji vamzdyno dalis.

KOLEKTORIŲ REKONSTRUKCIJOS IŠŠŪKIAI Įmonė jau anksčiau yra įdiegusi nemažai pažangių naujovių, kurios itin praverčia atliekant vamzdynų renovavimo darbus.

Vienas iš tokių – vadinamasis „lanksčiosios rankovės“ metodas, kurį įmonės specialistai taiko nuo 2012 metų. „Lanksčiosios rankovės“ metodas yra vamzdžių aptaisymas iš vidaus – vietoje polimerizuojamais vamzdžiais. Pagrindinis renovavimui naudojamas gaminys – CIPP aptaisas – arba vadinamoji rankovė, kuri gaminama taikant vyniojimo technologiją ir taip sukuriama ištisinė, besiūlė struktūra.

Labiausiai vertinamas CIPP gaminio privalumas yra ir tai, kad, dirbant su šia technologija, galima pagaminti nestandartinius vamzdžius, atsižvelgiant į kiekvieno užsakovo individualius poreikius, planuojamo rekonstruoti vamzdyno gylį, vietą, pažeidimus ir kt. Atliekant darbus šiuo metodu, tik minimaliai sumažinamas senojo vamzdžio skersmuo, bet atstatomas vamzdžio atsparumas. Dėl išmaniosios gamybos technologijos ši „rankovė“ nesideformuoja. „Šiuo metodu per praėjusius šešerius metus renovavome ne vieną kilometrą vamzdynų. Kai kurios užduotys buvo tikras iššūkis. Vienas iš tokių – 2015 m. Vilniuje renovuotas kolektorius. Kad kolektorius būtų sėkmingai renovuotas, nuotekas reikėjo transportuoti aplinkiniu keliu – laikinai įrengtu vamzdynu, pasitelkiant galingus siurblius. Drabas vyko ištisomis paromis keturis mėnesius, dalį šių sudėtingų darbų teko atlikti ir žiemą“, – pasakoja įmonės vadovas. Specialistų komanda nuolat buvo pasiruošusi patiems įvairiausiems netikėtumams: kad šis darbas būtų atliktas, teko pasitelkti itin galingų siurblių, kitų įrenginių.

Specialistai puikiai žinojo, kad būtina itin kruopščiai viską numatyti, nes nesėkmės atveju visas sostinės centras būtų užpiltas nuotekomis. Situacija būtų panaši į tą,

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

kai trūko slėginis nuotekų vamzdis Upės gatvėje.

Dalyvaujant Vilniaus Vakarinio aplinkkelio statyboje, „Požeminėms linijoms“ teko kloti lietaus nuotekų kolektorių 10 m gylyje. Tuomet įmonė panaudojo mikrotuneliavimą. Šis metodas taikomas didelio diametro vamzdynams įrengti, o gruntas atkasamas minimaliai. „Lietaus nuotekų kolektoriaus statyba yra vienas iš didžiausių mikrotuneliavimo būdu Lietuvoje apskritai kada nors vykdytų darbų. Iššūkis mūsų įmonei buvo tai, kad šia technologija keitėme net apie 0,5 km vamzdyną, kai kolektoriaus diametras – net 1,5 metro, o juk darbai vyko 10-ties metrų gylyje“, – prisiminė G. Račkauskas.

Visas procesas buvo kompiuterizuotas, jį prižiūrėjo kvalifikuoti specialistai.

SUMANŪS DARBUOTOJAI – ĮMONĖS ATRAMA „Dabartinėje rinkoje labai svarbus

kryptingas tobulėjimas ir laiku priimti tikslingi sprendimai, kuria kryptimi sukti.

Tai duoda laukiamų rezultatų. Tačiau reikia ne tik išmaniosios kompiuterinės įrangos, bet ir žmonių, kurie galėtų ir norėtų ja dirbti“, – įsitikinęs G. Račkauskas. Šiuo metu įmonėje darbuojasi 115 darbuotojų, kurių amžius – 25–60. Be administracijos personalo, vien specialistų, kurie valdo modernią technologinę įrangą, yra daugiau nei 30 žmonių. Darbuotojai turi mokėti elgtis su moderniomis gręžimo mašinomis, dirbti taikant išmaniąsias technologijas. Įmonė vienintelė Lietuvoje turi ir du specialius robotus, kurie išskirtiniais atvejais, prireikus pašalinti kliūtis, gali įvažiuoti į vamzdyno vidų, per kamerą „mato“, ką reikia išpjauti ar pašalinti, taip pat gali prijungti nuotekų atvadus iš pastatų į magistralinius vamzdžius, jungimo vietoje nestatant šulinių. Kalbėdamas apie šių dienų darbo rinkos tendencijas, G. Račkauskas pabrėžė, kad darbuotojai turi žinoti įmonės tikslus bei strategiją, o siekis juos įgyvendinti turėtų būti bendras tiek vadovybės, tiek darbuotojų siekis. „Kuo darbuotojas kvalifikuotesnis, tuo geriau – jis pats gali spręsti darbines problemas pagal savo kompetenciją. Tokie žmonės darbo rinkoje labai vertinami“, – neabejodamas sakė „Požeminių linijų“ vadovas G. Račkauskas.■

47

NAMAI,

KURIUOSE JAUKU IR

GERA GYVENTI

VOVERĖS NAMŲ KVARTALAS – TAI NAUJOS KARTOS, IŠSKIRTINĖS ARCHITEKTŪROS KOTEDŽAI ZUJŪNŲ MIKRORAJONE. MODERNUS KOTEDŽŲ DIZAINAS, ARCHITEKTŪRINIAI IR INŽINERINIAI SPRENDIMAI, PRIVATUS PARKAS, SKIRTAS TIK KVARTALO GYVENTOJAMS, BEI NUOSAVOS TERASOS – VISI ŠIE PRIVALUMAI IŠLAIKO PUSIAUSVYRĄ TARP MIESTO ŠURMULIO IR GAMTOS TEIKIAMOS RAMYBĖS.

48

Bendrovės „Correal“ komercijos direktorius ir statybų skyriaus vadovas Paulius Alekna sako, kad kiekvieno vienaaukščio kotedžo gyventojai galės džiaugtis privačiomis terasomis, įrengtomis ant stogo. O prie dviaukščių kotedžų esančiose individualiose medinėse terasose bus galima pusryčiauti rytais ar rengti grilio vakarėlius draugams.

IŠLAIKYMO IŠLAIDAS MAŽINA NAMO SANDARUMAS IR ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI Kiekvienas sklypas bus atskirtas žalia tujų gyvatvore, kuri suteiks namams privatumo ir jaukumo, o aptvertoje kvartalo teritorijoje su užkarda gyventojai galės jaustis saugiai tiek dieną, tiek vakare.

Pasak P. Aleknos, kotedžai suprojektuoti pagal A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus, todėl dalis sunaudojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Mažas šildymo sąnaudas užtikrina ne tik geras namo sandarumas, kuris apsaugo nuo šalto oro, drėgmės, vasaros karščių bei išorinio triukšmo, bet ir dujinis šildymas.

Tik Voverės namų kvartalui skirtas vandens gręžinys sumažins išlaidas šaltam vandeniui.

Kiekvienam kotedžui ant stogo parengta vieta 5kW saulės jėgainės montavimui. Visa tai garantuoja šių namų ilgaamžiškumą ir mažas išlaikymo išlaidas.

STATYBA. INFRASTRUKTŪRA

ARCHITEKTŪRĄ ĮKVĖPĖ SKANDINAVIŠKAS STILIUS Kotedžų architektūra įkvėpta skandinaviško dizaino idėjų: namo fasado dekorui naudojamos natūralios, aplinkai draugiškos medžiagos – mediena bei klinkerio plytelės. Kruopščiai parinktos pastelinės, gamtai artimos spalvos. Dideli mediniai langai leis prasiskverbti saulės spinduliams, kurie sušildys ir pripildys namus malonia šviesa. Šis spalvų bei medžiagų derinys leidžia namams integruotis į juos supančią gamtą.

Vaiko auginimas saugioje, patikimoje ir draugiškoje aplinkoje – visų tėvų svajonė.

Voverės namų kvartale pasirūpinta vaikų saugumu bei smagiu laisvalaikiu – žalio parko pašonėje įrengta mažiesiems gyventojams skirta uždara žaidimų aikštelė su smėlio dėže, čiuožykla bei supynėmis, o visa teritorija aptverta.

TRIJŲ ARŲ SKLYPAI IR TERASOS NAMUS PAVERČIA JAUKIOMIS OAZĖMIS P. Alekna vardina ir kitus kotedžų privalumus. Kiekvienam kotedžui priklauso trijų arų sklypas bei individuali medžio lentomis dengta terasa ant vienaaukščio namo stogo ar šalia namo. Išskirtinai kvartalo gyventojams sukurtas parkas su tvenkiniu, vaikų žaidimų zona, lauko treniruokliais bei takeliais ramiems pasivaikščiojimams.

Puikus susisiekimas visomis kryptimis.

Iki centro – vos 15 min. arba 11 km kelio.

Netoliese yra viešojo transporto stotelė bei dviračių takai. Kiekvienam kotedžui priklauso dvi vardinės automobilių stovėjimo vietos ir viena vieta svečiams. Įrengtos stoginės dviračiams. Papildomai galima įsigyti stoginę automobiliui ar garažą. Besirūpinantiems aplinkosauga ir ekologija įrengta elektros stotelė, kurioje vienu metu galės krautis net keli automobiliai. ■

49

„ROKIŠKIO APDAILA“

NAUJAM GYVENIMUI YPATINGOS SVARBOS PRIKĖLĖ KULTŪROS PAVELDUI SINAGOGĄ IR CERKVĘ PASTARAISIAIS METAIS BENDROVĖ „ROKIŠKIO APDAILA“ ĮGYVENDINO DU RESTAURAVIMO PROJEKTUS, KURIE LABAI SVARBŪS LIETUVOS KULTŪROS PAVELDUI. TAI 1801 M. PASTATYTA PAKRUOJO ŽYDŲ SINAGOGA, BENE SENIAUSIA MEDINĖ SINAGOGA LIETUVOJE, IR PIRMIEJI LIETUVOJE SENTIKIŲ MALDOS NAMAI – MEDINĖ BOBRIŠKIO CERKVĖ ROKIŠKIO RAJONE.

BOBRIŠKIO CERKVĖS RESTAURAVIMAS – „DIDELĖ ATSAKOMYBĖ IR YPATINGAS ATVEJIS“ Bobriškio cerkvė – ne tik seniausia Lietuvoje medinė sentikių cerkvė, bet ir pirmoji restauruota cerkvė nuo 2008 m., todėl, kaip sakė Kultūros paveldo departamento vadovai, tai „didelė atsakomybė, ypatingas atvejis, kuris turi tapti pavyzdžiu tolimesniems darbams“. „Rokiškio apdailos“ specialistai dirbo pagal VĮ „Lietuvos paminklai“ parengtą darbų projektą. Pirmiausia buvo restauruoti cerkvės pamatai, pakeisti sutrūniję sienojų SINAGOGA. DARBAS BUVO IMLUS vainikai, paskui specialistai restauravo RANKŲ DARBO IR LAIKO langus ir duris, sutvarkė medines stogo Medinės architektūros paminklai labiausiai konstrukcijas ir dangą. Taip pat buvo pažeidžiami laiko. Jiems restauruoti atstatytas didysis cerkvės kupolas, kurį pasitelkiami geriausi specialistai. Kai vėtros metu buvo sutraiškęs medis, į Pakruojo sinagogą įžengė „Rokiškio suremontuotas balkonas, pakeistos grindų apdailos“ meistrai, žydų maldos namai lentos. buvo apverktinos būklės. Pasak užsakovų Restauruoti seną pastatą sudėtinga: atstovo, Pakruojo savivaldybės Kultūros norint išsaugoti senąsias autentiškas paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus pastato dalis, reikia nemažai rankų darbo būklės pastatas nemažas: 16 m ilgio ir 12 kultūros paveldo vyriausiojo specialisto ir supratimo apie statinį. Daugelis tiek m pločio.

Mindaugo Veliulio, pamatai buvo sinagogos, tiek cerkvės medinių detalių Dalį rąstų, kurie tiesiog trupėjo rankose, visiškai suirę ir susmegę; medinės sienų buvo restauruojamos „Rokiškio apdailos“ teko keisti naujais, dalis buvo protezuojami dirbtuvėse. konstrukcijos, sovietmečiu iš išorės apkaltos, o iš vidaus apšiltintos, – pažeistos – juos reikėjo rankiniu būdu nutašyti ir „Kad ir kokios geros būtų dirbtuvės, kokie kruopščiai įklijuoti naują medienos gabalą, geri, modernūs naudojami įrankiai, vis tik drėgmės, rąstai supuvę. 2009 m. gaisro sutvirtinti. Darbas buvo imlus rankų metu didelės žalos buvo padaryta visam svarbiausi yra žmonės, kurie kruopščiai ir darbo ir laiko. Daug pastangų reikėjo ir pastatui, beveik 90 proc. vienos sienos atsakingai atlieka savo darbą. Stengiamės reikėjo atstatyti iš naujo, didelė dalis stogo atstatinėjant medines skliautines lubas: nuolat kelti savo kvalifikaciją: darbininkai, laikas jas visai buvo sunaikinęs, tad ir jo konstrukcijų buvo sudegę. 2010 m. statybos darbų vadovai yra atestuoti ir sudėtingą konstrukciją „Rokiškio apdailos“ turi teisę atlikti darbus kultūros paveldo atlikus stabilizavimo darbus, sinagoga specialistams teko atkurti iš naujo. šešerius metus laukė restauravimo. objektuose. Didžiuojuosi mūsų auksinių Nemažai teko pavargti preciziškai į tiesę Vienas iš svarbiausių darbų, pasak rankų meistrais, kuriems restauruojant bendrovės „Rokiškio apdaila“ direktoriaus suvedant pirmą lentų vainiką. Tai buvo neeilinius pastatus, vadovavo patyręs didelis iššūkis statybininkams, inžinieriams, statybos darbų vadovas Gintautas Trumpa“, Virginijaus Rimšos, buvo stabilizuoti pastatą – pakeisti supuvusius sienų rąstus, projektuotojams, tačiau, pasak M. Veliulio, – sako bendrovės „Rokiškio apdaila“ suformuoti pertvaras, sutvirtinti pamatus. visa tai buvo įveikta ir tinkamai atlikta. direktorius V. Rimša, didžiuodamasis, kad Ir įmonės vadovas, ir savivaldybės atstovas Restauruojant sinagogą, atkurta jos išorė, įmonės žmonių rankomis Lietuvos kultūros stogas, pastato inžineriniai tinklai, vidaus paveldas praturtėjo dar dviem įspūdingais pripažįsta, kad šiems darbams atlikti patalpos. prireikė nemažos patirties – juk avarinės pastatais.■ 50

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI 25-ERI

STATYBŲ SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

51

„DALUX FIELD“.

VISAS STATYBOS PROJEKTAS KIŠENĖJE ARBA KAIP MATYTI KIAURAI PER SIENĄ BENDROVĖ „DALUX“ SUKŪRĖ IŠMANIESIEMS ĮRENGINIAMS PIRMĄJĄ SKAITMENINIŲ STATYBŲ PROGRAMĖLĘ „DALUX FIELD“, KURI LEIDŽIA PAPRASTAI SUJUNGTI VIRTUALŲ ARBA BIM PASTATO MODELĮ SU REALIA APLINKA IR JUOS ABU VIENU METU MATYTI IŠMANIOJO TELEFONO EKRANE – KAIP PAPILDYTOS REALYBĖS VAIZDINĮ. TAIGI, PROGRAMĖLĖ SUTEIKIA GALIMYBIŲ BIM PRANAŠUMUS „PERKELTI Į KIŠENĘ“.

Pirmiausia ši programėlė sudarė galimybę BIM turėti tiesiog išmaniajame telefone, taip paprastinant specialistų darbą statybos objekte. Jos kūrėjai – danai broliai Torben ir Bent Dalgaard – žengė dar toliau ir rinkai pasiūlė galimybę informacinį modelį gretinti su realiu vaizdu – sukūrė papildytos realybės vaizdinį, kuris įmanomas naudojant „Dalux Field“ programėlę.

EFEKTYVINDAMA KOMUNIKAVIMĄ, PROGRAMĖLĖ LEMIA KOKYBĘ IR TAUPO LAIKĄ „Tai veikia itin paprastai: savo išmaniojo telefono ekrane matai 3D elementus ir realią aplinką, kurioje šie elementai bus. Sakykim, pastatytas kažkoks 52

pastato elementas, įrengta inžinerinės infrastruktūros dalis. Naudodamiesi programėle, įkeliate modelį ir matote, ar detalė atitinka BIM projektą, – pasakoja „Dalux“ atstovė Lietuvai Lina Berg. – Kuo tai gerai? Žmogus, lygindamas realią situaciją ir BIM, aiškiai mato neatitikimus.

Telefonu padaro nuotrauką, kurioje užfiksuotas projekto neatitikimas, pažymi tą vietą projekte ir turi informaciją, kurią tuoj pat siunčia specialistui, atsakingam už klaidos ištaisymą.“ Ši technologija, sukurta siekiant kokybiško darbo, turi ir daugiau verčių, pranašumų. „Dalux Field“ programėlė taupo laiką: nebereikia grįžus į biurą sėsti prie kompiuterio, perkelti nuotraukas, pažymėti pastebėtas klaidas projekte, jas

siųsti atsakingam specialistui, susirašinėti klausiant, ar ištaisytos klaidos.

Yra ir dar vienas pranašumas, kuris itin svarbus statybos rangovui. Programėlė išsaugo visą klaidų fiksavimo ir persiuntimo istoriją – kada ir kam nusiųsta, kokios klaidos fiksuotos, kas ir ką turi ištaisyti, tad eliminuoja ginčus – komunikacija yra efektyvesnė.

PROGRAMĖLĖ VEIKIA IR KOMPIUTERYJE, IR TELEFONUOSE SU „ANDROID“ AR „IOS“ PROGRAMOMIS „Lietuvoje jau įprastas BIM modelis padeda identifikuoti projekto klaidas dar iki prasidedant statybai. Tačiau kompiuterio ekrane matomas modelis ir realybė nėra tas pat, reikia itin geros vaizduotės, kad

IŠMANI STATYBA suvoktum, kaip tas modelis atrodys realiai, – pasakoja „Dalux“ atstovė Lietuvai L. Berg.

– „Dalux Field“ programėlė sukurta taip, kad leistų skirtingus projektų sluoksnius matyti realioje aplinkoje, taigi ir greitai pastebėti neatitikimus.“ Programėlė leidžia visą būtiną informaciją turėti tiesiog kišenėje ir informaciją gauti paprastai bei greitai, tuomet, kai jos reikia.

Programėlė veikia tiek kompiuteryje, tiek „Android“ ir „iOS“ telefonuose, – įsidiegus ją galima pradėti naudoti tuoj pat. „Dalux Field“ programėlei būdinga itin sparti 3D funkcija, galima susikelti neribotą kiekį BIM modelių.

Kaip akcentuoja bendrovės „Dalux“ vadovė Baltijos šalims L. Berg, naudojantis „Dalux Field“ programėle, prie skaitmeninio modelio gali jungtis kur kas daugiau žmonių negu įprastai. Praktiškai visi statybos projekto dalyviai su šia programėle įgyja prieigą prie statybvietėje realiai vykdomų darbų.

NT ĮMONĖ PRAKTIŠKAI PATIKRINO PROGRAMĖLIŲ NAUDĄ Gerai žinoma darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Kausta“ yra viena iš „Dalux“ siūlomų programėlių naudotojų. Įmonė apsisprendė sudaryti ilgalaikę sutartį. „Šiandien norint pastatyti modernų pastatą, būtina naudoti pažangiausius skaitmeninių statybų sprendimus, todėl BIM įrankius jau ne vienerius metus taikome visuose mūsų įgyvendinamuose projektuose – ir projektavimo, ir statybos etapuose. Maža to, planuojame BIM įrankius pasitelkti ir eksploatuojant pastatus, – sako „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. – Programėlė, kurią siūlo „Dalux“, mūsų turimus BIM modelius integruoja į mobiliuosius išmaniuosius įrenginius, tokiu būdu suteikia prieigą prie visos projekto informacijos statybvietėje realiuoju laiku. Šis įrankis taip pat naudojamas kaip viena pagrindinių komunikacijos priemonių tarp statybos projekto komandos narių, o statybas baigus išlieka visa informacija ir komunikacija, kuri susikaupė darbo metu.“ Galimybe išmaniojo įrenginio ekrane vienu metu matyti BIM duomenis ir realią projekto vietą naudojasi ir projektuotojai, ir statybų darbų vadovai, ir atsakingi už techninę priežiūrą –visi projekto dalyviai.

Be to, pabrėžia K. Vanagas, „Dalux“ leidžia efektyviau valdyti projektų įgyvendinimo procesus, sumažinti klaidų tikimybę, nes regint sujungtą virtualų pastato modelį su realia aplinka, galima greit reaguoti, taisyti aptiktas problemas.

Tai, savo ruožtu, padeda užtikrinti aukštesnę pastatų kokybę ir mažesnes darbų sąnaudas.

VISAS „KONTROLĖS MECHANIZMAS“ – IŠMANIAJAME TELEFONE Šia brolių Torben ir Bent Dalgaard sukurta programėle jau naudojasi daugiau negu 40 tūkst. statybos specialistų visame pasaulyje – patogu telefono ekrane matyti realios tikrovės ir 3D modelių derinius. Programėlės populiarumą lemia tai, kad statybvietėje kyla mažiau problemų, nes darbuotojai gali matyti, kur turėtų būti kiekvienas elementas, kaip jis turėtų atrodyti ir būti įdiegtas – ir visa tai vyksta realiu laiku. Visi klausimai sprendžiami daug greičiau, nes visada aišku, kas yra atsakingas už kiekvieną projekto etapą.

Paprastai statybininkai, darbų vadovai turi nuolat tikrinti, ar nenukrypstama nuo projekto. Tam reikia dažnai užsukti į biurą, atsiversti projektą. Naudojant programėlę „Dalux Field“, nebereikia nei biuro, nei nešiotis brėžinių – visas „kontrolės mechanizmas“ telpa į kišenę, į mobilųjį telefoną.

Broliai Torben ir Bent Dalgaard

plėtros perspektyvas Lietuvoje.

Bendrovės „Dalux“ programėlės telefonuose ir planšetėse yra skirtos statybų projektų kokybei užtikrinti. Nors programą gali naudoti visi, nepriklausomai nuo projekto dydžio, nepriklausomai nuo to, su kokiais modeliais dirba (2D, 3D ar PROGRAMĖLIŲ KŪRĖJAI PASIRINKO BIM), didžiausia nauda slypi naudojant LIETUVĄ – PAŽANGIOS STATYBOS ŠALĮ BIM potencialą. Faktai rodo, kad 13 iš Torben ir Bent Dalgaard, išmaniosios 50-ties didžiausių rangovų Europoje programėlės kūrėjai, daug metų kuria naudoja „Dalux“ programėles. Jos naudotos populiarias mobiliąsias programėles įgyvendinant jau apie 15 tūkst. projektų. statyboms Skandinavijoje. Plėsdamiesi Skandinavijoje „Dalux“ yra daugiausiai į užsienio rinkas, į Europą, kaip vieną iš kartų atsisiųsta statyboms skirta labiausiai pažengusių statybos srityje programėlė. Programėlių kūrėjų tikslas, kraštų pasirinko Lietuvą, kurią jie laiko kaip sako Torben Dalgaard, kurti ir tobulinti šalimi, pasirengusia priimti skaitmeninimo jas tiek, kad paprastai ir lengvai naudotųsi iššūkį. ne tik jauni specialistai, bet ir, pavyzdžiui, „Lietuva sparčiai žengia į priekį, žmonės 60-mečiai, kurie studijas baigė prieš kelis čia nebijo iššūkių ir greitai perpranta IT. dešimtmečius.■ Statybų projektuose pasitelkiami BIM metodai, todėl manome, kad tai yra viena iš geriausių terpių mūsų produktams“, – sako vienas iš novatoriškų programėlių statyboms kūrėjų Torben Dalgaard, kalbėdamas apie išmaniųjų produktų 53

DALYKAI,

PADEDANTYS PAGERINTI STATYBOS PROJEKTŲ FINANSŲ KONTROLĘ

IR PALAIKYTI JUOS „SVEIKUS“ STATYBOS SEKTORIAUS STATISTIKA RODO, KAD NEMAŽAI STATYBOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINAMA VIRŠIJANT BIUDŽETĄ. TAI PAPLITĘS „NEGALAVIMAS“. „BAUWISE“ INTERNETINĖS FINANSŲ KONTROLĖS SISTEMOS NAUDOTOJAI YRA JŪSŲ KOLEGOS IŠ STATYBŲ SEKTORIAUS IR JIE ŠIUO METU IŠ VISO VALDO BEVEIK 600 MILIJONŲ € PROJEKTŲ PORTFELĮ. ŠIAME STRAIPSNYJE APŽVELGIAMI 6 DALYKAI, KURIE PADEDA ĮMONĖMS GERIAU KONTROLIUOTI PROJEKTŲ FINANSUS IR PALAIKYTI PROJEKTUS „SVEIKUS“.

1

KONTROLIUOKITE BIUDŽETĄ REALIU LAIKU – STEBĖKITE BIUDŽETO PLANĄ IR FAKTĄ

Statybos įmonės „kenčia“ dėl viršytų projektų biudžetų. Neretai tai nėra tik „negalavimas“, bet gali būti ir „rimta liga“. Kaip to išvengti? Be abejo tai apima ne vieną komponentą, tačiau vienas svarbiausių yra kontroliuoti jūsų suplanuotą biudžetą ir faktines išlaidas realiu laiku. „Rankos laikymas ant projekto pulso“ padeda išvengti didelių projekto biudžeto nuokrypių bei suteikia galimybę priimti savalaikius sprendimus. „Bauwise“ naudotojai turi puikių priemonių stebėsenai ir kontrolei – jie gali matyti faktiškai patirtų išlaidų informaciją iš apskaitos sistemos tiesiai biudžeto eilutėse ir iškart palyginti biudžeto planą ir faktą.

Be to, jie gali lengvai pastebėti neigiamus skaičius (pvz. nuokrypius) bei stebėti esminius biudžeto finansinius rodiklius.

54

2

NUMATYKITE ATEITĮ – REGULIARIAI PROGNOZUOKITE GALIMAS PAPILDOMAS IŠLAIDAS

Jeigu norite palaikyti gerą projekto „sveikatą”, labai svarbu ją nuolat stebėti.

Bet jeigu norite numatyti galimas problemas ateityje, labai svarbu pastebėti „ligos simptomus“ kuo anksčiau ir imtis veiksmų. Projekto finansų valdymo prasme, tai reiškia turėti galimybę reguliariai prognozuoti biudžeto nuokrypius ar papildomas išlaidas, pvz.: medžiagų brangimą, jau atliktų darbų perdarymus, papildomas nenumatytas išlaidas ar apimties pokyčius. Numatant šiuos dalykus iš anksto, įmanoma imtis savalaikių veiksmų. „Bauwise“ naudotojai gali kasdien prognozuoti papildomas išlaidas mygtuko paspaudimu ir iškart matyti, kokią įtaką tai daro projekto pelningumui. Taip jie numato galutinį projekto rezultatą ir imasi apgalvotų veiksmų, kad tą rezultatą pagerintų.

3

KONTROLIUOKITE SUBRANGOVUS – VALDYKITE SUTARTIS, KONTROLIUOKITE SĄSKAITAS

Subrangovų pasitelkimas tampa statybos sektoriaus tendencija. Mažesnėms statybos įmonėms labai sudėtinga užtikrinti visas reikiamas kompetencijas, o didesnėms sunku nuolat garantuoti 100 proc. užimtumą dideliam personalui. Subranga neretai išsprendžia šias problemas, todėl ji populiarėja, o tai reiškia – reikia kontroliuoti ir valdyti daugiau subrangos sutarčių bei sąskaitų, gaunamų iš subrangovų, pvz., užtikrinti, kad gautos sąskaitos atitinka sutartis. „Bauwise“ naudotojai gali lengvai sekti ir valdyti, kiek tiksliai biudžeto darbų jie jau paskirstė subrangovams ir kiek sutarčių dar reikia sudaryti. Taip pat projekto komanda visada žino sutarties kainą, kontroliuoja gaunamas sąskaitas, mato, kiek dar liko mokėti subrangovui, ir nepermoka už suteiktas paslaugas.

www.stock.adobe.com iliustr.

IŠMANI STATYBA

4

UŽTIKRINTAI PLANUOKITE PINIGUS – TIKSLIAI PROGNOZUOKITE IPINIGŲ SRAUTUS

Ar tiksliai žinote, kiek išlaidų patirsite kitą mėnesį? Arba kiek pajamų gausite? Be abejo, žinote, nes tai yra „deguonis“ jūsų įmonei ir projektams, kuriuos vykdote.

Visgi, kiek laiko jūsų komandai reikia paruošti pinigų srautų ataskaitą? Kiek ji tiksli? Ar jaustumėtės labiau užtikrintas, jeigu galėtumėte tiksliau prognozuoti būsimus pinigų srautus? „Bauwise“ naudotojai gali pasinaudoti nesudėtinga pinigų srautų ataskaita su diagrama ir matyti pinigų srautus iki pat projekto pabaigos. Duomenys yra automatiškai paimami iš projekto pajamų ir išlaidų prognozės bei lyginami su faktiniais duomenimis, gaunamais iš apskaitos sistemos. Svarbu tai, kad pinigų srautų ataskaita įvertina ir mokėjimų atidėjimus.

Be to, „Bauwise“ naudotojai gali papildomai pasinaudoti ir Ganto diagrama dar tikslesniam pinigų srautų planavimui.

Visa tai leidžia pasitikėti ataskaita ir planuoti projekto pinigus užtikrintai.

5

AUTOMATIZUOKITE PROCESUS – PASKIRSTYKITE IR TVIRTINKITE IŠLAIDAS ELEKTRONINIU BŪDU

Teisingas išlaidų paskirstymas projektams yra svarbi užduotis, kuri leidžia matyti realų projekto vaizdą. Jeigu išlaidos yra paskirstomos neteisingai arba jos yra paskirstomos, pvz., tik projekto lygyje, yra rizika nepastebėti svarbių detalių, iš to gali kilti klaidingi sprendimai. Tai kaip ligos atveju nustatyti klaidingą diagnozę.

Be to, daugelyje įmonių egzistuoja išlaidų patvirtinimo procesas, kuris neretai yra rutininis „popierinis“ darbas. „Bauwise“ naudotojai gali paprastai ir tiksliai paskirstyti projekto išlaidas kiekvienai biudžeto eilutei ir naudotis dviejų lygių išlaidų patvirtinimo mechanizmu tiesiog sistemoje, t. y. paskirstyti išlaidas ir gauti patvirtinimą elektroniniu būdu, nenaudojant popierinių dokumentų.

6

STEBĖKITE VISŲ PROJEKTŲ „SVEIKATĄ“ – KONTROLIUOKITE PROJEKTŲ PORTFELĮ KASDIEN

Galimybė kasdien ir realiu laiku stebėti bei kontroliuoti visų įmonės projektų „sveikatą“ yra vienas iš esminių statybos įmonės poreikių. Pasenę duomenys ne tik neduoda vertės, bet dar blogiau – dėl to galite iššvaistyti laiką, skirtą teisingiems sprendimams priimti. Tikra kontrolė paremta realiais, savalaikiais duomenimis ir galimybe matyti visą „paveikslą“. „Bauwise“ naudotojai pasitelkia į vadovus orientuotą vieno puslapio projektų Portfelio ataskaitą, kuri suteikia galimybę matyti visus projektus vienoje vietoje bei stebėti esminius rodiklius, pvz., pelningumą, išlaidų prognozę, baigtumą ir kitus. Su sistema nesudėtinga nagrinėti projekto finansus, netgi analizuoti kiekvieną atskirą sąskaitą. ■

„BAUWISE“ YRA PATIKRINTAS „VAISTAS“ STATYBOS ĮMONIŲ „NEGALAVIMAMS“.

MUMS BŪTŲ MALONU PASIDALINTI SUKAUPTA PATIRTIMI IR PADISKUTUOTI SU JUMIS, KAIP MŪSŲ INTERNETINĖ FINANSŲ KONTROLĖS SISTEMA GALI PADĖTI GERIAU KONTROLIUOTI JŪSŲ STATYBOS PROJEKTŲ FINANSUS IR PALAIKYTI PROJEKTUS „SVEIKUS“. SUDOMINOME? PARAŠYKITE MUMS DABAR INFO@ BAUWISE.COM IR SUSITIKIME IŠGERTI PUODELĮ KAVOS. TAIP PAT DAUGIAU GALITE SUŽINOTI APIE MŪSŲ SPRENDIMĄ PUSLAPYJE www.bauwise.com IR PATEIKTI UŽKLAUSĄ NEMOKAMAM PRODUKTO DEMONSTRAVIMUI.

55

56

57

„VUDESTA“.

NETIKĖTU RAKURSU – APIE EKSPORTĄ IR KITĄ EMIGRACIJOS PUSĘ BENDROVĖ „VUDESTA“, GAMINANTI MEDINIUS LANGUS, DURIS BEI ĮVAIRIAS MEDINES SLANKIĄSIAS SISTEMAS, APIE 97–98 PROC. SAVO PRODUKCIJOS EKSPORTUOJA Į SKANDINAVIJĄ IR ANGLIJĄ. ŠIUO METU BENDROVĖ PLEČIA SAVO GAMYBINIUS PAJĖGUMUS, BET APIMČIŲ AUGIMO SU VIETOS RINKA NESIEJA. Bendrovė „Vudesta“ projektuoja, gamina ir montuoja europinio ir skandinaviško tipo medinius, aliuminiu kaustytus langus, duris bei slankiąsias sistemas. „Net jeigu mūsų gaminius perka Lietuvos įmonės, jie vis tiek eksportuojami. Tad vietos rinkoje mūsų gaminių lieka itin mažai“, – sako bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius Andrius Toliautas.

Jeigu prieš kelerius metus į Norvegiją bendrovė išveždavo beveik vien tik skandinaviško tipo medinius langus ir duris, tai pastaruoju metu situacija pasikeitė: norvegai jau norti įvairesnių gaminių, darosi atviresni pasiūlymams, gaminių įvairovei. „Pastaruoju metu ir Norvegijoje, kur keliauja didžiausia mūsų gaminių dalis, įsigaliojo reikalavimas dėl U vertės – naujai statomo namo bendra durų ir langų U vertė negali būti aukštesnė kaip 0,8 W/kv. m K. Švedijoje ir Danijoje tokių reikalavimų dar nėra“, – sako A. Toliautas.

Mediniai „Vudesta“ langai, durys ir slankiosios sistemos yra sertifikuoti, tad gali būti montuojami į A klasės energinio naudingumo namus, U vertė nėra didesnė negu 0,8 W/kv. m K. Tai yra aukštas energinis 58

efektyvumas, atitinkantis reikalavimus, kurie keliami pasyvaus namo langų U vertei.

Nors Lietuvoje, kur įsigaliojo privalomieji reikalavimai dėl A energinio naudingumo klasės, bendrovė parduoda vos 2–3 proc. gaminių, šios vertės svarbios ir gaminius eksportuojant į Skandinaviją.

GAMINA INDIVIDUALIZUOTUS GAMINIUS – STANDARTINIŲ GAMINIŲ RINKĄ UŽIMA STAMBIOS GAMYKLOS Eksporto sėkmę, anot A. Toliauto, lemia keletas veiksnių. Lietuvos įmonė Skandinavijoje randa pirkėjų dėl tinkamos kainos, aukštos kokybės, lankstumo vykdant užsakymus, gebėjimo pateikti įvairios produkcijos. „Konkuruoti standartinių gaminių rinkoje labai sudėtinga, ypač su lenkais, kurių gamyklos labai standartizuotos – nesuvokiu, kaip jie geba pagaminti už žemą kainą, nors, reikia pastebėti, ir kokybė nėra itin aukšta“, – sako A. Toliautas. Skandinavijos rinkoje aktyviai veikia Lenkijos langų ir durų gamintojai, kurie geba pateikti savo produkciją žemomis kainomis, tačiau prastesnės kokybės. Klientai neleidžia kainos

didinti nė procentu – atsiunčia konkurentų, paprastai lenkų gamintojų, pasiūlymus su kaina. Nors darbų yra daug, bet uždirbti kaip anksčiau – nebepavyksta.

Didžioji smulkios įmonės, kokia yra „Vudesta“, eksportuojamų gaminių dalis yra nestandartiniai sprendimai. Standartinius langus ir duris dideliais kiekiais ir mažesne kaina gamina didelės įmonės, tad „Vudesta“ konkuruoja rinkoje, kur reikia daugiau individualių sprendimų, neretai užsakymai vykdomi konkrečiam klientui pagal specialius poreikius.

VIETOS RINKOS VENGIA IR DĖL VILKINAMŲ ATSISKAITYMŲ Gaminius įmonė pradėjo eksportuoti dviem kanalais: per Lietuvos įmones ir tiesioginius pardavimus. Jeigu anksčiau daugumą gaminių parduodavo per Lietuvos įmones, dabar situacija keičiasi – pardavimų kanalai pagal srautus darosi apylygiai. Verslo pradžioje įmonei buvo reikalingos Lietuvos įmonės, dirbančios užsienyje, ryšiai su jomis sudarė sąlygas plėstis. Dabar įmonę susiranda jau ir patys užsienio klientai – pirkėjų ratas plečiasi. Dauguma klientų

EKSPORTAS yra nuolatiniai, „Vudesta“ ypač vertina partnerystę su statybų įmonėmis, nes tai taupo laiką, tačiau bendradarbiauja ir su platintojais, individualiais užsakovais.

Nors panaudojama 90 proc. pajėgumų, įmonė plečia gamybinę bazę. „Plėstis į vietos rinką nežadame, nes nematome perspektyvų. Tačiau pradėjome bendradarbiauti su Anglijos rinka.

Vertiname rizikas, kurios gali kiti dėl Brexito, bet jos yra prognozuojamos.

Kita vertus, atėjus sunkumams, nežinia, kas labiau nukentėtų – Skandinavija ar Anglija. Tad eksportuojame į kelias rinkas, taip mažindami rizikas, – sako A. Toliautas.

– Lietuvos rinkoje sudėtinga: ir verslo kultūra žema, savo pinigus turi kone per skolų išieškojimo įmones atgaudinėti, ir čia populiariausi plastikiniai gaminiai. Mūsų gaminiai yra sertifikuoti, aukštos kokybės, taigi ir brangesni.“ MATO GALIMYBĘ BENDRADARBIAUTI SU EMIGRANTAIS „Vudesta“ bendradarbiavo su perpardavinėtojais, bet įmonės netenkina situacija, kai jie uždirba daugiau negu gamintojai. Buvo svarstoma ir galimybė užsienyje nuomotis patalpas ir pardavinėti savo produkciją patiems, tačiau tam reikia patikimo žmogaus, kuris taip pat mokėtų vietos kalbą, dar geriau – būtų vietoje dirbantis statybininkas. Tad galiausiai apsisprendė, kad jų verslas yra gaminti, o pardavimais tesiverčia kiti. „Vudestos“ gamybos direktorius A. Toliautas atveria kitą emigracijos pusę.

Jo nuomone, dirbdami užsienio rinkose ir užsitarnavę pasitikėjimą, jie gali būti puikūs tarpininkai tarp Lietuvos gamintojų ir užsienio klientų. Klientas greičiau patikės vietoje dirbančiu emigrantu iš Lietuvos, negu žmogumi, kuris skambina iš Lietuvos ir siūlo savo gaminius.

„Man patinka mintis, kad Lietuva kada nors bus labiausiai klestinti šalis kaip tik dėl didelės emigracijos. Emigrantai ne tik siunčia į Lietuvą pinigus, bet grįžę imasi eksportuoti Lietuvoje gaminamą produkciją, naudodamiesi užsienyje užmegztais ryšiais.

Tokių įmonių ir tokių apsukrių, verslių išeivių iš Lietuvos pasaulyje yra labai daug – tai yra galimybės, kurias reikia išnaudoti“, – sako įmonės gamybos direktorius A. Toliautas.

LIETUVOJE DARBUOTOJŲ TRŪKSTA, O ĮDARBINANT UŽSIENIEČIUS – SUDAROMOS KLIŪTYS Individualizuota gamyba reikalauja daugiau laiko ir darbo išteklių, nes neįmanoma automatizuoti visų procesų.

Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė investavo į modernias medinių langų, durų ir slankiųjų sistemų gamybos stakles, kurios leidžia automatizuoti dalį gamybos procesų, tačiau ji negali būti per siauros specializacijos kaip tik dėl specialių užsakymų, kurie sudaro galimybes įmonei konkuruoti Skandinavijos rinkoje. Tačiau didžiausia problema – rasti tinkamų darbuotojų.

Didžiausia įmonės vertybė – senbuviai darbuotojai, kurių darbo patirtis sudaro galimybes dirbti sklandžiai, gaminti kokybiškus produktus. Kaip pastebi A. Toliautas, vienam tokiam žmogui pasitraukus, į jo vietą reikėtų priimti du darbuotojus, nemažai mokyti, bet ir tai nežinia, kiek laiko reikėtų, kol jie galėtų dirbti taip, kaip senbuviai. Kol kas kvalifikuotų darbuotojų „Vudestai“ užtenka, tačiau trūksta darbuotojų, kurie atliktų paprastus, kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Nors atlyginimai Mažeikių rajone įsikūrusioje įmonėje yra konkurencingi, apmokyti dirbti galima per savaitę, tačiau darbuotojų trūksta. „Vudesta“ žengia keliu, kuriuo jau pasuko ne viena Lietuvos įmonė – darbuotojų

ieško trečiosiose šalyse. Neseniai įdarbino ukrainiečių, rengiasi jų įdarbinti dar daugiau, nes „su lietuviais labai sudėtinga“. „Niekaip nesuprantu mūsų valdžios žmonių – įdarbinti užsieniečius įmonei yra labai sudėtinga, „kaišiojami pagaliai į ratus“.

Nesuprantu tokios politikos: užsieniečiai į mūsų šalį atvyksta legaliai, gauna legalų atlyginimą, valstybei moka mokesčius – laimime visi: ir verslas, ir valstybė, ir darbuotojai. Dabar gi tenka sugaišti ir pustrečio mėnesio, kol sutvarkomi visi formalumai“, – teigia verslininkas.

Mažeikių rajone įsikūrusi įmonė yra pajėgi gaminti ir parduoti kur kas daugiau produkcijos, jeigu tik užtektų darbuotojų.

Lietuvos darbo biržos klientai, vieša paslaptis, nenori dirbti, jie registruojasi dėl pašalpų, socialinių garantijų, o atsiųsti pas darbdavį prašo ne darbo, o įrašo, kad netinka darbui, į kurį siunčiami. Paprastai tai yra ir asmenys, turintys įvairių priklausomybių. „Kam geriau nuo tokios netikusios valstybės politikos? Bedarbių daugėja, jiems mokami milžiniški pinigai, o valstybė neleidžia įsivežti žmonių, kurie nori dirbti, užsidirbti, kurie gamina produktą ir moka mokesčius“, – neslepia nepasitenkinimo bendrovės „Vudesta“ gamybos direktorius A. Toliautas. ■

59

60

METŲ SUKAKTĮ MININTIS „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ DŽIAUGIASI PAJAMŲ IR GAMYBINIŲ APIMČIŲ AUGIMU, BET IEŠKO BŪDŲ DIDINTI DARBO NAŠUMĄ

AKCINĖ BENDROVĖ „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ IŠGYVENA PAKILIMĄ. NUO 2011 M. ĮMONĖS GAMYBOS IR PARDAVIMŲ APIMTYS KASMET AUGA PO 20–30 PROC., O PER PASTARUOSIUS 10 METŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IŠAUGO TRISKART IR AUGA TOLIAU. DABAR 60 METŲ VEIKLOS SUKAKTĮ MININTI ĮMONĖ – TAI DU MODERNŪS GAMYBOS CECHAI, KURIŲ VIENAME GAMINAMAS POLISTIRENINIS PUTPLASTIS, KITAME – GELŽBETONIO GAMINIAI. 60

„Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius Vaclovas Pakulis

AKCINEI BENDROVEI „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ 60 METŲ. SVARBIAUSIOS DATOS:

STATYBOS PRAMONĖ

1958 M.

ĮKURTAS GAMYBINIŲ ĮMONIŲ KOMBINATAS, KURIAME BUVO GAMINAMI MEDIENOS GAMINIAI IR BETONAS.

1976 M.

PRADĖJO VEIKTI NAUJAS GELŽBETONIO GAMYBOS CECHAS, KURIS VEIKIA IKI ŠIOL.

1996 M.

„UKMERGĖS GELŽBETONIS“ PRADĖJO GAMINTI TERMOIZOLIACINĘ MEDŽIAGĄ – POLISTIRENINĮ PUTPLASTĮ. ĮMONĖS AKCININKAI GERAI SUVOKĖ, KAD NESANDARŪS SOVIETMEČIO PASTATAI NETURI PERSPEKTYVOS – ATEINA ENERGIJOS TAUPYMO METAS. ĮŽVALGŲ BŪTA TEISINGŲ – „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ PER TUOS METUS TAPO STAMBIU POLISTIRENINIO PUTPLASČIO GAMINTOJU.

PER 10 METŲ – 1 MLN. KV. M KIAURYMĖTŲJŲ PERDENGIMO PLOKŠČIŲ Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. „Nuo 2007 m., kuomet pradėjome gaminti kiaurymėtąsias perdengimo plokštes su nauja technologine linija, esame vieni didžiausių šių plokščių

1964 M.

ĮMONĖ PERVADINTA Į GELŽBETONIO GAMYKLĄ, KURIOJE JAU BUVO GAMINAMAS NE TIK BETONAS, BET IR GELŽBETONIO GAMINIAI.

1993 M.

ĮMONĖ BUVO PRIVATIZUOTA IR TAPO AKCINE BENDROVE „UKMERGĖS GELŽBETONIS“.

2007 M.

PRADĖTA ATNAUJINTI GELŽBETONIO CECHO TECHNOLOGINĖ ĮRANGA.

gamintojai. Suskaičiavome, kad šiemet, praėjus 10 metų nuo šios technologijos įdiegimo, būsime pagaminę 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių.

Tai įspūdingas kiekis gaminių, kurių užtektų 6 tūkst. privačių namų pastatyti. Šios mūsų gaminamos plokštės tinka ne tik daugiabučiams, bet ir vienbučiams namams, gamykloms, sandėliams“, – dalijasi įspūdingais skaičiais Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“

generalinis direktorius.

Prieš septynerius metus „Ukmergės gelžbetonio“ gamykloje pagal naujas technologijas buvo pradėti gaminti įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais. Naujausias įmonės gaminys – pernai pradėtos gaminti gelžbetoninės vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, skirtos surenkamųjų pastatų statybai.

61

Didžiausia „Ukmergės gelžbetonio“ pagamintų surenkamųjų sienų plokščių dalis eksportuojama į Švediją, kur yra didelė statybinių medžiagų paklausa, o apie 90 proc. pastatų statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Lietuvoje statybininkai pamažu irgi pradeda naudoti šiuos gaminius, jaučiama auganti surenkamojo gelžbetonio paklausa, tačiau mūras ir monolitas vis dar savo pozicijų neužleidžia. „Pagamintos mūsų gamykloje trisluoksnės sienų plokštės, kurių aukštis siekė net 9,7 m, jau buvo panaudotos Vilniuje, statant naują baseiną S. Nėries gatvėje“, – pasakoja V. Pakulis.

GAMINA TRIJŲ TIPŲ POLISTIRENINĮ PUTPLASTĮ Polistireninio putplasčio gamyba yra kita stambi įmonės veiklos sritis, dėl kurios gamyklos savininkai apsisprendė dar 1996 metais. Šių produktų gamybą ir pardavimus augina ir šalies politika – įsigaliojo nauji reikalavimai statyti aukštesnės – A energinio efektyvumo – klasės pastatus.

Lietuvoje daugėja pastatų, kurie yra dar aukštesnės – A+ energinio naudingumo – klasės. Intensyviai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Tai yra priežastys, kurios sudaro prielaidas didinti polistireninio putplasčio gamybą ir pardavimus.

Ukmergės gamykloje gaminamas trijų tipų polistireninis putplastis įvairiems pastatams apšiltinti. „TERMOPORAS“ – tai klasikinės, ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės; „GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriančios termoizoliacinės plokštės, įprastai naudojamos pamatams apšiltinti. Pilkos spalvos polistireninis putplastis „NEOPORAS“ yra nauja, bet sparčiai populiarėjanti termoizoliacinė medžiaga. Jos populiarumą lėmė pagerintos termoizoliacinės savybės.

Lietuvoje įsigaliojus privalomiems A energinio naudingumo reikalavimams, ėmė didėti ir termoizoliacinio sluoksnio storis. „NEOPORAS“ turi geresnes šilumines savybes, todėl apšiltinant pastatus šia medžiaga galima sumažinti termoizoliacinį sluoksnį.

Nemaža dalis gelžbetonio gaminių eksportuojama į Švediją, o Ukmergėje pagamintas polistireninis putplastis sėkmingai parduodamas vidaus rinkoje. „Prieš kelerius metus nerimavome dėl rinkos, kad Lietuvą užplūs polistireninis

62

STATYBOS PRAMONĖ žmogus gebėtų dirbti, jį reikia išmokyti, – pasakoja V. Pakulis. – Darbininkams mes organizuojame mokymus šešioms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti.

Parengėme mokymų programas kiekvienai kvalifikacinei kategorijai pagal gamybos sritis: pirmiausia mokoma teorijos, o tada mokoma praktiškai. Po mokymų žinias vertina specialiai sudaryta atestacinė komisija. Mokymų programos sudarytos taip, kad žmogus tikrai išmoktų dirbti, todėl įgyti visas šešias kategorijas per vienerius metus neįmanoma. Įgyti ir siekti aukštesnių kategorijų darbininkai suinteresuoti, nes nuo to priklauso ir atlyginimas.“ V. Pakulis pripažįsta, kad iš pradžių tokios sistemos paveikumu netikėjo ir patys įmonės specialistai, technologai, juolab – darbininkai. Tačiau sistema pasiteisino.

Tiesa, buvo ir taip, kad po atestacijos kai kurių ilgą laiką dirbusių darbininkų kvalifikacijos kategorija buvo pažeminta.

našumas siekia 80 proc. teorinių gamybos pajėgumų. Kitų gaminių gamybos automatizavimas laukia savo eilės.“

60 METŲ SUKAKTĮ MIN

INTIS „UKMERGĖS GE

ATEITĮ PROJEKTUOJA JAU DABAR Lietuvos gelžbetonio rinka maža, o konkurencija didelė. Tai yra priežastys, verčiančios ieškoti perspektyvių sprendimų, t. y. automatizuoti, kompiuterizuoti gamybos procesus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti kompetencijas. „Lietuvos rinka ne tik maža, bet ir sunkiai prognozuojama, todėl mums kyla iššūkis būti lankstiems, gebėti greitai spręsti, greitai tenkinti užsakovų poreikius, didinti kokybės reikalavimus“, – sako 16 SUKŪRĖ UNIKALIĄ metų „Ukmergės gelžbetoniui“ DARBUOTOJŲ MOKYMO vadovaujantis V. Pakulis.

SISTEMĄ Panašu, kad regionuose turi Per pastaruosius 10 metų įmonės prasidėti naujo būsto statybos. Tokią darbuotojų skaičius išaugo triskart – nuo situaciją V. Pakulis sako stebintis ir 60 iki 180–190 darbuotojų.

RIBOTĄ AUTOMATIZAVIMO Ukmergėje – ima trūkti kokybiško „Manau, kad darbuotojų skaičius augs GALIMYBĘ LEMIA naujo būsto. Iš dalies situaciją lemia iki 200, nes planuojame gamybos INDIVIDUALŪS GAMINIAI ir grįžtantys iš emigracijos žmonės, augimą, investuojame į naujus įrenginius. Didindama darbuotojų skaičių, įmonė ne ir jaunos šeimos, kurios nebenori Darbuotojų augimas nėra paprastas tik juos apmoko, bet ir diegia technologijas, kurtis sovietmečio namuose. dalykas. Pirmiausia juos reikia pritraukti keliančias darbo našumą. Tačiau ne visos Įmonės, kuri šiemet mini 60 į gamyklą, patiems išmokyti dirbti, gamybos sritys, bent jau šiuo metu, gali metų sukaktį, vadovas nusiteikęs nes niekas nerengia gelžbetonio ar būti maksimaliai automatizuotos. optimistiškai. Jis nelinkęs polistireninio putplasčio gamybai būtinų Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų laukti, kol „užsidarius vienoms darbuotojų. Parengę žmones, turime apimtys kasmet auga po 20–30 proc. durims, atsivers kitos“. V. Pakulio ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti dirbti Pradėjus gaminti naujas gelžbetonines vadovaujama įmonė projektuoja ir išlaikyti įmonėje“, – sako įmonės sienines plokštes surenkamajai statybai, ateitį jau dabar, sėkmingai generalinis direktorius V. Pakulis. pasirodė, kad tokia gamyba imli rankų gelžbetonio gaminius Šiuo atveju įmonė veikia dviem kryptimis – darbo. Tai buvo priežastys, lėmusios pardavinėdama Švedijos investuoja į mokymus ir diegia priemones, darbuotojų skaičiaus augimą. Nors rinkoje, stebėdama augančia didinančias gamybos efektyvumą viešojoje erdvėje itin didelis dėmesys polistireninio putplasčio bei našumą. Tik tokiu atveju, vadovo skiriamas ketvirtajai pramonės revoliucijai paklausą vidaus rinkoje. pastebėjimu, darbuotojai uždirbs ne arba robotizavimui, nestandartinių „Pirmiausia reikia ne skųstis, mažiau negu šalies ar Ukmergės atlyginimo gelžbetonio gaminių gamyba, pasak o ieškoti būdų situaciją keisti. vidurkis.

V. Pakulio, visame pasaulyje vis dar Net ir dirbant regione, net Kadangi rinkai reikia ne standartizuotų, o neišsiverčia be rankų darbo. ir gelžbetonio pramonėje, individualių gelžbetonio gaminių, įmonė „Sienų plokštes gaminant pagal kuri nėra tokia moderni, įkūrė naują projektavimo skyrių, kuriame dabartinę technologiją, turime didinti kaip, pavyzdžiui, lazerių. dirba konstruktoriai, nes pirmiausia darbuotojų skaičių, – negalime praleisti Mūsų srityje taip pat būsimą gaminį reikia suprojektuoti. galimybės užsidirbti, gaminius tiekdami yra daug potencialo, Kad darbininkas galėtų pagaminti į Švediją. Tik labai gerai suvokiame, kad neišnaudotų galimybių. konstruktoriaus suprojektuotą gaminį, jis situacija kinta – gamindami sienines Tai ir kvalifikacijos turi būti pakankamai kvalifikuotas, turėti plokštes, turime ieškoti būdų, kaip tą kėlimas, kompetencijų specialių kompetencijų, nes tenka dirbti su patį gaminių kiekį gaminti pigiau, kuo didinimas, įrangos sudėtingais įrenginiais. daugiau procesų automatizuodami – tai modernizavimas, gamybos „Kai ateina naujas žmogus, jį nuvedi į neišvengiama, – sako V. Pakulis. – Kai automatizavimas“, – sako gamybos cechą, prasideda chaosas – kurios „Ukmergės gelžbetonio“ gamybos bendrovės „Ukmergės neapmokytas žmogus tiesiog nemoka šakos, kaip perdengimo plokščių gamyba, gelžbetonis“ generalinis dirbti. Pamatėme problemą – kad jau pakankamai automatizuotos, darbo direktorius V. Pakulis. ■

LŽBETONIS“

putplastis iš Lenkijos, tačiau situacija pasikeitė – Lietuvos gamintojai suvokė, kad negalima brangiai gaminti ir brangiai parduoti. Todėl visi šio produkto gamintojai ėmėsi maksimaliai automatizuoti procesus, taip didindami našumą ir mažindami savikainą. Tokiu būdu mes galime sėkmingai konkuruoti su įvežtine termoizoliacine medžiaga, – sako V. Pakulis. – Kita vertus, mūsų klientai įsitikino, kad kaimyninės šalies gaminių kokybė nėra nepriekaištinga. Esant panašiai kainai, jie renkasi lietuvišką, patikimesnės kokybės gaminį. Taigi, automatizavę polistireninio putplasčio gamybą ir padidinę darbo našumą, į rinką tiekiame deklaruojamos kokybės produktą.“

63

VIENA IŠ DIDŽIAUSIŲ LIETUVOS GELŽBETONIO GAMYKLŲ SĖKMINGAI VEIKIA VIDAUS RINKOJE

„MES ESAME GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ GAMINTOJAI. IR MUMS SVARBU GERAI ŽINOTI, KO IŠ MŪSŲ LAUKIA TIE, KURIE NAUDOJA MŪSŲ PRODUKCIJĄ, TAI YRA STATYBININKAI. KAIP TIK DĖL TOS PRIEŽASTIES 2013 M. LAPKRIČIO 7 D. TAPOME LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARIAIS“, – SAKO VIKTORAS ŽURAVLIOVAS, AB „VILNIAUS GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ GAMYKLA NR.3“ KOMERCIJOS IR MARKETINGO DIREKTORIUS, AKCENTUODAMAS RINKOS DALYVIŲ BŪTINYBĘ BENDRADARBIAUTI

Bendrovė taip pat yra ir Lietuvos statybos industrijos asociacijos narė. Šiuo atveju svarbus profesionalus bendravimas, nes betonas, gelžbetonis, kaip pastebi V. Žuravliovas, nors ir yra tradicinės medžiagos, tačiau jų savybės, panaudojimo galimybės nuolat teikia iššūkių.

Akcinė bendrovė „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr.3“ veikia jau 63jus metus, tad jos gaminiai naudoti statant daugelį dabar jau istoriniais laikomų unikalių objektų, kaip: viešbutis „Lietuva“, 64

Vilniaus televizijos bokštas, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninė, Lietuvos Respublikos Seimo pastatas, Santariškių ligoninių kompleksas ir kt. Įmonė turi senas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų, prekinio betono ir skiedinio gamybos tradicijas.

GELŽBETONIO GAMINIAI – NUO STANDARTINIŲ IKI INDIVIDUALIŲ Dabar gamykla gamina gelžbetonio gaminius nuo pamatų iki stogo, tai

STATYBOS PRAMONĖ

kiaurymėtosios perdengimo plokštės (gaminamos nepertraukiamuoju formavimo būdu); įvairių tipų sieninės plokštės pagal užsakovo pageidavimus; kolonos; sijos; cokolinės plokštės; sąramos; pamatų elementai; aplinkos tvarkymo elementai, laiptų, šulinių, tvorų elementai; mišiniai ir statybiniai skiediniai; betoniniai blokeliai; balkonai; kelio plokštes.

Gamykloje gaminami ne tik standartizuoti, bet ir individualūs gaminiai – pagal atskirus užsakymus, individualius klientų poreikius gaminami surenkamieji betono ir gelžbetonio gaminiai. Gamykla teikia ir transportavimo paslaugas: gaminiai operatyviai pakraunami ir atvežami į objektą, iškraunami. Įmonė turi 28 automobilius, turi licenciją verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais. „Kai pastatai, statiniai tokie įvairūs, verstis vien standartinių gaminių gamyba, bent jau Lietuvos rinkoje, neįmanoma, todėl nestandartinių, individualių gelžbetonio gaminių gamyba yra būtina, – sako V. Žuravliovas. – Be abejo, kur kas paprasčiau ir pigiau būtų gaminti standartinius gaminius, bet mums tenka paisyti rinkos reikalavimų. Gelžbetonio gamyba, kaip tik ir dėl nestandartinių gaminių, reikalauja didesnių laiko sąnaudų, reikia nemažai rankų darbo. Tai yra būtinybė ir mes individualius užsakymus vykdome laiku ir kruopščiai.“ Nuo 2014 m. įmonės apyvarta nuolat auga. Tai rodo, kad gamykla atliepia rinkos poreikius.

GAMYBININKAI IEŠKO EFEKTYVIAUSIŲ SPRENDIMŲ Pagrindiniai įmonės „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr.3“ klientai yra Lietuvoje, čia parduodama ir pati didžiausia produkcijos dalis. Tačiau įmonė taip pat dalį produkcijos eksportuoja į užsienį. Gamyklos klientais yra tiek įmonės, tiek privatūs asmenys.

Lietuvoje gaminamų gaminių įvairovė visiškai atitinka statybos poreikius ne tik šalies, bet ir Skandinavijos, kitų šalių rinkose. Tačiau gamybininkai, bendradarbiaudami su mokslininkais, nesiliauja ieškoti efektyviausių sprendimų gaminamiems gaminiams. „Mums yra svarbu ne šiaip sau gaminti, o rinkai pasiūlyti gaminius, kurie idealiai atitiktų projektuotojų ir statybininkų lūkesčius, kad užsakovai nepermokėtų, kad gautų tiksliai tokią kokybę, kokios reikia, – sako V. Žuravliovas. – Betono mišinių yra daugybė rūšių – projektuotojams dažnai sudėtinga apsispręsti, kokiai statinio daliai kurį mišinį reikėtų naudoti, tad apsidrausdami jie surašo visus žinomus reikalavimus. Mums ne problema pagal juos pagaminti, tačiau kyla kaina, nes mums reikia daugiau lėšų bandymams ir atitikties įvertinimo procedūroms. Taigi mes ne tik gaminame, bet gaminame mąstydami, dalyvaujame mokslinėse konferencijose, domimės praktika, nes labai gerai suvokiame, kad svarbiausia gaminti kokybiškai ir efektyviai, galvojant ne tik apie gamybos sąnaudas, gamybos efektyvumą, bet ir gaminti taip, kad klientas liktų patenkintas gaminiu ir grįžtų pas mus. Mūsų gaminiai turi kokybės sertifikatus.“

TECHNOLOGIJOS KOMPENSUOJA DARBUOTOJŲ TRŪKUMĄ Gamykloje įdiegta daug naujų technologijų, veikia trinkelių gamybos linija „HESS“ (Vokietija); žiedų gamybos linija „SCHLUSSELBAUER“; nepertraukiamo formavimo plokščių gamybos linija „ELEMATEC“ (Suomija).

Naujos technologijos, pasirinktas gamybos vadybos modelis sudaro sąlygas mažinti ir darbuotojų skaičių. Jeigu 1990 m. įmonėje dirbo 800 žmonių, 2006–2007 m. – per 500 žmonių, tai dabar gamykloje dirba apie 260 darbuotojų. Tačiau kaip ir visos Lietuvos įmonės, „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr.3“ turi spręsti tokias pat problemas, kurių viena iš skaudžiausių – trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl gamyklos vadovas V. Žuravliovas sako, kad įmonės sėkmė – tai jos darbuotojai, žmonės, kurie turi sukaupę didelę šios srities patirtį. Įmonė skatina darbuotojus tobulintis, siunčia į seminarus, kursus, susijusias parodas.

Nuo savo srities naujovių gamykla ir jos specialistai nelieka nuošalėje ir dėl aktyvaus dalyvavimo Lietuvos statybos industrijos asociacijos dalykiniuose renginiuose – tarptautinėse betono ir gelžbetonio konferencijose, bendradarbiauja su universitetų mokslininkais. ■ 65

„AKMENĖS CEMENTAS“

INVESTUOJA Į ALTERNATYVŲ KURĄ IR RENGIASI BETONINĖMS KELIŲ DANGOMS „AKMENĖS CEMENTO“ GAMYKLA PER METUS VIDUTINIŠKAI PAGAMINA APIE 1,1 MLN. TONŲ CEMENTO. 57 PROC. PRODUKCIJOS PARDUODAMA LIETUVOJE, KITA DALIS EKSPORTUOJAMA. NET JEIGU LIETUVA CEMENTĄ PIRKTŲ TIK IŠ „AKMENĖS CEMENTO“, ĮMONEI VIS TIEK REIKĖTŲ IEŠKOTI KITŲ RINKŲ, NES PAGAMINA DVIGUBAI DIDESNĮ KIEKĮ CEMENTO, NEGU JO PER METUS SUNAUDOJA LIETUVA, T. Y. 800–900 TŪKST. TONŲ. „Mums svarbu panaudoti visus gamybinius pajėgumus – per metus galime gaminti apie 1,5 mln. tonų cemento. Lietuvos klientai nuperka apie 57 proc. to, ką pagaminame.

Apie 35,6 proc. parduodame Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, dar apie 7,4 proc. – Baltarusijoje, – sako įmonės „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. – Mes esame lietuviška bendrovė, vietos rinka mums yra svarbiausia, bet dinamiški rinkos procesai pardavimus verčia diversifikuoti – situacija gali pasikeisti labai greitai: 2009 m. cemento poreikis per metus sumenko dvigubai. Tačiau per daug platus vartotojų ratas taip pat turi tam tikrų niuansų.“

66

CEMENTAS GAMINAMAS PAGAL KIEKVIENO KLIENTO POREIKIUS Pagrindiniai „Akmenės cemento“ klientai Lietuvoje yra gelžbetonio ir statybos pramonė, pakuotą cementą perka mažmenininkai. Pernai aktyviai pradėta bendradarbiauti su kelininkais, gamyklai pradėjus gaminti naują produktą – hidraulinį kelių rišiklį HRB E4, kuris atitinka standarto LST EN 13282-1:2013 reikalavimus. Jis skirtas kelio, geležinkelio, oro uosto ar kitų infrastruktūros objektų pagrindo sluoksniams ir pasluoksniams bei viršutinius sluoksniams paruošti, taip pat naudojamas žemės darbų apdorojimui.

Bendrovė gamina 8 tipų LST-EN 197-

1:2011 standarto reikalavimus atitinkantį cementą: kelių rūšių bepriedį ir klinties portlandcementį, žematemperatūrį sulfatams atsparų šlakinį cementą.

Bendrovė taip pat gamina cementą, kuris atitinka konkrečių užsakovų poreikius – cementą stogo dangai, sienų plokštėms ir pan.

BETONINĖ KELIO DANGA – PATOGIŲ KELIŲ GARANTIJA Jau daugelį metų kalbama apie betoninės dangos kelius Lietuvoje. Tokių kelių savikaina būtų didesnė negu įprastinių, tačiau ten, kur apkrovos didelės (pvz., magistraliniuose keliuose), betoninė

STATYBOS PRAMONĖ

žengė pirmą realų žingsnį – rinkai pasiūlė minėtą hidraulinį kelių rišiklį HRB E4. Jis nepamainomas surišant gruntą šlapiose vietose.“ Betoninė kelių danga sėkmingai naudojama pagrindinėse magistralėse Skandinavijoje, Lenkijoje, kur kas anksčiau ją išbandė ir naudoja Vokietija, Čekija, Prancūzija, Ispanija. Tai gera perspektyva ne tik Lietuvos cemento gamintojams ir tiekėjams, bet ir kelių naudotojams. Kiek brangesnę kelio dangą atperka ilgas naudojimas ir nereikli priežiūra.

cementas“ rengiasi išplėsti alternatyvaus kuro panaudojimo galimybes – investuoja į dozavimo, saugojimo įrenginius bei jų suderinimą su naudojamomis technologijomis. Bendrovė planuoja naudoti kitas alternatyvaus kuro rūšis – deginti ne tik smulkintas padangas, bet ir atliekas, kurios (taip pat ir medienos) nebegali būti niekur kitur naudojamos. „Jeigu, kaip planuojame, sudegintume 20 tūkst. tonų atliekų, jos pakeistų apie 15 proc. dabar panaudojamos akmens anglies“, – dalijasi skaičiavimais bendrovės generalinis direktorius A. Zaremba, akcentuodamas, kad „AKMENĖS CEMENTO“ SIEKIAMYBĖ – atliekos turi būti kaloringos, nes cemento ALTERNATYVUS GAMYBOS KURAS gamybai reikia aukštos temperatūros.

2014 m. rugpjūtį paleidusi naują sauso būdo Akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ yra klinkerio gamybos liniją, kuri ne tik padidino viena iš didžiausių Baltijos šalyse ir vienintelė gamybos apimtis iki 1,5 mln. tonų klinkerio Lietuvoje bendrovė, gaminanti cementą. per metus, bet ir sudarė sąlygas sumažinti Cementas Akmenėje gaminamas nuo kuro sąnaudas, tad ir sumažinti į aplinką 1952 metų. Būdama viena iš stambiausių išmetamo anglies dvideginio kiekį, įmonė pramonės įmonių Lietuvoje, „Akmenės žengia dar žingsnį į priekį. cementas“ strateginiu veiklos tikslu laiko „Jau kelerius metus mes deginame ir darnų vystymąsi. Todėl nuolatinis dėmesys padangas, tačiau šiuo alternatyviu kuru skiriamas ne tik produkto kokybei užtikrinti; yra keičiama vos 5–7 proc. viso kuro. bendrovės tikslas – racionaliai spręsti Pranašumas tas, kad cemento gamybos taršos problemas, atsakingai įgyvendinti krosnyse deginant padangas nelieka investicinius projektus ir rūpestingai kelti jokių atliekų“, – sako „Akmenės cemento“ personalo kvalifikaciją. generalinis direktorius A. Zaremba. Kaip Nuo 1999 m. rudens dalyvaudama Lietuvos skelbia oficialūs šaltiniai, ES šalyse 1,1 mln. statybininkų asociacijos veikloje, AB tonų nenaudojamų padangų sudeginama „Akmenės cementas“ jau dešimtmetį – nuo cemento gamyklose (81 proc.), gaminant 2008 m. liepos – yra ir pilnateisė Europos šilumą ir elektrą (19 proc.). „Akmenės cemento asociacijos CEMBUREAU narė. ■

danga įgyja kitų verčių: ji yra ilgaamžė, o priežiūra kur kas paprastesnė, patogesnė.

Kaimyninės Lenkijos keliai, pastebi „Akmenės cemento“ generalinis direktorius A. Zaremba, renovuojami jau naudojant betoną. „Kelių dangai nereikia kokio ypatingo cemento, tad pasirengti reikėtų tik kelininkams – įsigyti specialios įrangos.

Užsakovas tokiuose projektuose paprastai yra valstybė, jei Lietuva tam pagaliau ryžtųsi, tai būtų sveikintinas žingsnis, kuriant tikrus, ilgaamžius kelius, – sako A. Zaremba pastebėdamas, kad nekalbama apie prastą pavyzdį, įrengiant betoninio pagrindo kelią Vilnius–Utena. – Mūsų gamykla jau

67

ALFONSAS JARAS.

KO REIKIA, KAD LAIMĖTŲ ABI PUSĖS – DARBUOTOJAI IR DARBDAVIAI

BENDROVĖS „MONTUOTOJAS“ FIRMOS VEIKIA VILNIUJE, PANEVĖŽYJE, ALYTUJE. JOSE, PRIKLAUSOMAI NUO DARBŲ APIMČIŲ, DIRBA 700–1000, O KARTAIS IR DAUGIAU DARBUOTOJŲ. ĮMONĖJE DARBUOTOJŲ KAITA MAŽA. IR ŠIS FAKTAS BENDROVĖS VALDYBAI, STEBĖTOJŲ TARYBAI SUTEIKIA TVIRTUMO, KAD „MONTUOTOJO“ PERSONALO POLITIKA YRA TEISINGA.

KODĖL NEVERTA DALYVAUTI LENKTYNĖSE – KAS SUMOKĖS DAUGIAU „Žmonės yra sąmoningi: jie gerai suvokia, kad dirbti ir parodyti savo gebėjimus reikia visur, kad tai yra tos vertės, kurios darbuotoją daro svarbiu, reikalingu, tad darbdaviai yra suinteresuoti išlaikyti, rūpintis tokiais darbuotojais, gerinti jų darbo sąlygas. Šiuo atveju reikia kalbėti apie sąveiką, apie „dvipusį eismą“, kuomet darbštus ir save realizuojantis žmogus gerai jaučiasi įmonėje, o darbdaviams jis yra vertingas darbuotojas, taigi laimi abi pusės“, – sako bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras.

Ilgametis bendrovės vadovas įsitikinęs, kad žmonės keičia darbus ne vien dėl atlyginimo dydžio. Visada atsiras, kas pasiūlys dar daugiau, to neišvengsi, tad šiose lenktynėse nugalėtojų nėra, todėl jose dalyvauti neverta. A. Jaro nuomone, atlyginimas yra svarbus, bet ne vienintelis faktorius, dėl kurio keliolika ar net keliasdešimt metų žmogus dirba vienoje ir toje pat įmonėje. „Mes laikomės savotiškos konstantos: jei atlyginimas per metus nedidėja apie 8–10 proc., laikome, kad dirbome blogai. Šiuo metu bendrovėje „Montuotojas“ atlyginimai ūgtelėjo, jie siekia 1–1,2 tūkst. eurų, – sako A. Jaras. – Tačiau mums taip pat svarbu sudaryti geras darbo sąlygas, sukurti darbingą atmosferą. Manau, kad visa tai ir lemia, kad pas mus dauguma darbuotojų yra senbuviai.“

68

50/50 ARBA PROFESINIS PASIRENGIMAS / ASMENINĖS SAVYBĖS Lietuvoje neretai pasigirsta, kad darbdaviai gąsdina savo darbuotojus, grasindami nedirbančiuosius pakeisti pigia darbo iš trečiųjų šalių jėga. „Montuotojo“ vadovai laikosi kitokios nuostatos – mūsų žmonės geba dirbti gerai, džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbo rezultatais, tad reikia ne gąsdinti užsieniečiais, o gerinti darbo sąlygas, gerbti savo žmones.

Anot A. Jaro, turi būti pusiausvyra tarp žmogaus profesinio pasirengimo, gebėjimų atlikti užduotis ir asmeninių savybių – sąžinės ir atsakomybės.

Bendrovė neseniai baigė darbus Būtingės naftos terminale, kur sumontavo 56 tūkst. kub. m talpą naftos produktams.

Be įvardintų savybių – asmeninių ir pasirengimo – būtų sudėtinga tinkamai atlikti tokio sudėtingumo darbus. Tačiau bendrovės vadovai puikiai žino, kad veikia žmogiškasis faktorius, kurio neįmanoma išvengti. Todėl įdiegta Kokybės vadybos sistema, užtikrinanti, kad vieno darbuotojo netinkamas darbas, klaida nepakenks kokybei, galutiniam rezultatui. „Kokybę didele dalimi lemia išmanios, modernios technologijos, tad lieka žmogus – jo kūrybiškumas, atsakingumas, sąžiningumas, noras sukurti tokį produktą, kuris liktų Lietuvai, vaikams, provaikiams“, – sako bendrovės generalinis direktorius A. Jaras, tvirtindamas, kad vienodai svarbu ir profesionalumas, ir asmeninės savybės.

Bendrovės „Montuotojas“ žmonės šiuo metu darbuojasi Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje

ir kt. Lietuvoje vienu metu vyksta darbai 86-uose objektuose, statomuose dešimtims ūkio šakų – nuo pramoninės paskirties objektų iki šilumos ir elektros ūkių: Būtingės nafta, Klaipėdos nafta, „Lifosa“, „Achema“, „Amilina“, atliekų deginimo gamyklos, dujotiekis. A. Jaras džiaugiasi, kad sudėtinguose objektuose vadovais dirba jaunosios kartos atstovai. Antanas Škarnulis, montavimo firmos Alytuje direktoriaus pavaduotojas, pastaruoju metu vadovauja darbams objektuose Alytaus regione. Jis taip pat vadovavo medienos apdirbimo fabriko gamyklos statybai Kazlų Rūdoje; Andrius Šiškinas, Panevėžio firmos direktoriaus pavaduotojas gamybai, koordinavo darbus Būtingės naftos terminale, kur dirbo keliolika subrangovų, vienu metu dirbo 180–200 darbuotojų. Šiuo metu jis darbuojasi bendrovėje „Klaipėdos nafta“, kur apie 80 „Montuotojo“ specialistų montuoja naują naftos produktų parką.

Būdamas taip pat ir LSA Socialinių klausimų ir darbų saugos komiteto, kurio akiratyje ir profesinis rengimas, vadovu, A. Jaras įsitikinęs, kad ir su jaunaisiais darbuotojais reikia pardėti bendradarbiauti jiems tebesimokant, skatinti jaunus, kūrybiškai mąstančius, atsakingus žmones.

ASOCIACIJOS VERTĖ: SUSTIPRINDAMA SAVO NARES, STIPRĖJA IR PATI Tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos statybininkų asociacija LSA), bendrovė „Montuotojas“ aktyviai bendradarbiavo su vokiečių įmonėmis, įgyvendindamos bendrus projektus, todėl priklausė susijusioms

STATYBOS PRAMONĖ

Baltijos šalių ir Vokietijos konfederacijoms, nes tai buvo naudinga. „Tačiau atėjo laikas, kai suvokėme: kokia didelė įmonė bebūtų, vieniems daryti įtaką inicijuojant, keičiant teisės aktus, sudėtinga ar net neįmanoma“, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius, pasakodamas, kodėl vis tik priėmė tuometinio LSA prezidento Adakro Šeštakausko kvietimą jungtis į asociaciją.

Bendrovės „Montuotojas generalinis direktorius, valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras, kuris jau nebe pirmą kadenciją yra Lietuvos statybininkų asociacijos tarybos (buvusio prezidiumo) narys, viceprezidentas, Asociaciją vertina kaip susijusių sektorių junginį, kuris turi galios ir kompetencijų ginti savo narių ir sektoriaus interesus, daryti stiprią įtaką. „Tai suvokė ir giminingos asociacijos, kaip: langininkų, pastolininkų, santechnikų ir kitos, kurios tapo LSA narėmis – taip sustiprėdamas pačios ir sustiprindamos LSA“, – sako A. Jaras.

Būdamas ilgamečiu LSA Tarybos nariu, viceprezidentu, A. Jaras labai gerai suvokia, ką reiškia skirtingas įmones, asociacijas sutelkti bendriems siekiams ir veiksmams, suderinti atskirų Asociacijos narių interesus.

Gebėjimas sutelkti yra vienas iš svarbiausių faktorių, siūlant ir rengiant įstatymų, kitų teisės aktų projektus. „Vienas iš tokių – Viešųjų pirkimų įstatymas. Nemanau, kad visi verslininkai ar savivaldybių specialistai, merai, apie kurių sulaikymus vis skelbiama viešumoje, yra nenaudėliai, siekiantys asmeninės naudos. Aiškiai matome, kad šis įstatymas

yra „skylėtas“, prastai parengtas: kur besi, ten skylė. Tai reiškia, kad reikia teikti siūlymus keisti įstatymą – tai Asociacija ir daro. Arba vadinamieji patentininkai, dėl kurių ginčijamasi įvairiais lygiais. Vis dar nėra tinkamos tvarkos dėl trečiųjų šalių darbo jėgos Lietuvoje, – sako A. Jaras. – Pagaliau – naujovės. LSA yra daugelio tokių naujovių iniciatorė, skatintoja, diegėja.

Visi šie klausimai yra aktualūs tiek visam ir susijusiems sektoriams, tiek ir kiekvienai įmonei atskirai.“ Vidaus rinkos gynimas – dar viena aktualija.

Didžiulę įmonės valdymo patirtį turintis LSA viceprezidentas A. Jaras sako, kad Lietuvoje yra pakankamai profesionalių įmonių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie yra pajėgūs įgyvendinti sudėtingus projektus. Todėl jam nepriimtina situacija, kuomet svarbius objektus stato užsienio kompanijos, apsistatančios tarpininkais, Lietuvos įmonės lieka parankinių vietoje. Taip rentabilumas krenta ant nulinės padalos – „dirbk ir dar primokėk“. Kita šio reiškinio pusė – į Lietuvą dirbti ateina įmonės, kurios liko skolingos mūsų įmonėms, anksčiau įgyvendinant bendrus projektus. „Mums reikia

išmokti ginti savo rinką: užsienio kompanijos galėtų dirbti tik tuo atveju, jeigu projekto negali įgyvendinti Lietuvos įmonės, – reikia gerbti ir savo žmones, ir vietos verslą, – sako A. Jaras, dalindamasis patirtimi, kai iš Latvijos gavo pasiūlymą dalyvauti konkurse, tačiau dokumentus reikėjo pateikti ir susirašinėti tik latvių kalba. – LSA negali pakeisti situacijos, tai Vyriausybės darbas – suderinti Lietuvos ir ES reglamentus, saugant savo šalies interesus.“ ■

69

Atnaujinta RUUKKI CLASSIC® stogo danga!

2018 metų is! model

Mikroprofiliuota tvirtinimo linija

Uždengti valcų galai

Priekinio krašto užlenkimas

Kompanija „Ruukki”, visiškai kontroliuojanti visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, šiemet įsigijo ir paleido veikti naujas, pažangiausias „Classic” profilio gamybos linijas.

Tai, kas prieš metus buvo siūloma tik įsigyjant brangesnius aukščiausios kategorijos „Classic NextGen“ produktus, šiandien tapo „Ruukki“ gaminių standartu: geresnė išvaizda, matmenų ir geometrijos tikslumas; mikroprofiliavimas šalia sraigtų tvirtinimo linijos palengvina montavimą, užtikrina sklandesnį šiluminį judėjimą; uždengti valcų galai bei priekinio krašto užlenkimas pagerina vaizdą prie karnizo - stogas atrodo labiau išbaigtas, tvirtesnis, ilgaamžiškesnis; papildomas produktas „Classic Economy Plus”, su ekonominei klasei skirtu, nauju matiniu padengimu „Ruukki 30 Plus”.

Naujieji „Ruukki Classic” įrenginiai yra našesni, todėl žymiai sutrumpės ir produkcijos tiekimo laikas!

www.ruukkistogas.lt 70

RUUKKI® HYYGGE Išgryninta laimės forma

NAUJIENA! Ruukki® Hyygge – tai novatoriška stogo danga, dėl savo minimalistinės, lygios ir elegantiškos formos puikiai atitinkanti šiuolaikines architektūrines kryptis. Skandinaviškas laimės menas „Hygge” teigia, kad reikia mėgautis patogumu ir džiaugtis paprastais malonumais, jaukiais namais. Ruukki® Hyygge - išgryninta laimės forma, tiesiog sukurta tokiems namams.

Naujoji danga yra gaminama mažais, moduliniais lakštais su „click” sistema.

Siūlomi du variantai – su vertikaliais grioveliais ir be jų, todėl galima sudėti tris skirtingus stogo raštus.

Trys raštai

Trys spalvos

juoda

antracitas

grafitas

71

STATYBOS PRAMONĖ

BUTO VĖDINIMAS SU „ECO-FRESH“.

DIDELĖS MAŽO ĮRENGINIO GALIMYBĖS

UAB „Politesna“ direktorius Andrei Alekseev

LIETUVĄ IŠTIKO PARADOKSAS. MODERNIZUOTI DAUGIABUČIAI NAMAI TAPO KUR KAS ŠILTESNI, SĄSKAITOS UŽ ŠILDYMĄ SUMAŽĖJO, TAČIAU BUTUOSE TAPO DRĖGNA, ĖMĖ VEISTIS PELĖSIS. MODERNIZAVIMAS, TURĖJĘS SUTEIKTI KOMFORTIŠKAS GYVENIMO SĄLYGAS, IŠ TIESŲ SUKŪRĖ NAUJŲ PROBLEMŲ.

Specialistai tvirtina, kad kitaip ir negalėjo būti. Apšiltinus daugiabučius, pakeitus kiaurus langus sandariais, tačiau nuošalėje palikus vėdinimo sistemas, už didelius pinigus buvo sukurtas šiltnamio efektas.

Modernizuotų namų savininkai bando butus vėdindami tiesiog atidarinėdami langus, kiti nepripažįsta tokio vėdinimo, nes taip prarandama šiluma.

Savo namuose žmogus turi jaustis komfortiškai. O kas nutinka, gyvenant sandariame, be tinkamos vėdinimo sistemos bute? Žmogaus sveikata, kasdienė būsena priklauso nuo daugelio faktorių, tarp kurių – ir oras, kuriuo žmogus kvėpuoja.

Tvirtinama, kad netinkamas oras yra vienas iš labiausiai neigiamai veikiančių faktorių. Dauguma Lietuvos gyventojų yra įsikūrę didžiuosiuose šalies miestuose, daugiabučiuose namuose, nedideliuose butuose su tradicine vėdinimo sistema, kai oras į vidų patenka iš lauko ir išeina per ventiliacijos kanalus vonioje, virtuvėje.

Tačiau ši sistema, užsandarinus namus, sutriko, sumažėjo šviežio oro pritekėjimas, o vėdinimo sistema daugelyje namų paseno.

Specialistai tvirtina, kad patalpų oro kokybė yra kur kas svarbesnis faktorius, veikiantis žmogaus sveikatą ir savijautą, negu oro kokybė lauke, nes uždarose patalpose šiuolaikinis žmogus praleidžia apie 70 proc. laiko. Kiekvienas žmogus per 1 val. iškvepia apie 30 kub. litrų anglies dvideginio. Bute taip pat ruošiamas maistas, skalbiama, maudomasi vonioje

pasaulyje populiarūs mini rekuperatoriai, – sako UAB „Politesna“ direktorius Andrei Alekseev. – Vieni iš jų – bulgariška mini rekuperacijos sistema „Eco-Fresh“ („MMotors“). Per vieną valandą ji pakeičia 30–120 kub. m oro, išsaugodama iki 80 proc. kambario temperatūros.“ Tai rekuperatorius, kurį gaminant buvo išspręstos problemos, pastebėtos kituose rinkoje esančiuose rekuperatoriuose. „Eco-Fresh“ sumontuoti du ventiliatoriai, kurių vienas pašalina orą, o kitas jį paduoda. Tai užtikrina gerą rekuperatoriaus veikimą ir nesusidaro rasos taškas. Šiuose įrenginiuose sumontuoti drėgmės, CO, CO2 davikliai. Padidėjus nustatytiems parametrams, sistema įsijungia automatiškai.

Orą į vidų reikia įleisti ir esant žemai minusinei temperatūrai. Neįmanoma arba duše. Todėl į vidų nuolat turi pritekėti pasiekti, kad, pvz., 25 laipsnių šalčio oras, įeidamas į vidų, nuo šalinamo oro gaivaus oro. Priešingu atveju, butuose sušiltų iki kambario temperatūros. Todėl atsiranda perteklinė drėgmė, kuri sudaro šiame mini rekuperatoriuje sumontuotas sąlygas kenksmingos dalelėms, dulkėms automatinis oro šildymas, kuris įsijungia atsirasti, veisiasi grybelis, pelėsis. esant žemesnei negu 15 laipsnių šalčio Sandariame, be tinkamos vėdinimo temperatūrai. Mini rekuperatoriai „Ecosistemos bute žmogus ima jaustis blogai: Fresh“ bei visos komplektuojančios detalės kyla spaudimas, ima nuovargis, žmogus yra pagaminta ES, tad yra patikimos. Dėl to blogai jaučiasi. rekuperatoriams suteikiama ne įprasta 2, o Dažnas patalpų vėdinimas neduoda netgi 3 metų garantija. rezultatų. Pro langus į vidų patenka „Eco-Fresh“ mini rekuperatoriai turi užterštas oras iš gatvės, išauga triukšmo lygis, nepalaikomas pastovus temperatūros neįprastą, bet itin naudingą funkciją. Juose sumontuota paduodamo oro jonizavimo režimas. „Išeitis – efektyvi vėdinimo sistema. Tačiau sistema, kuri sumažina dulkių, naikina bakterijas, taip padėdama kurti namų ne visuose butuose įmanoma įrengti mikroklimato komfortą. ■ centrinę rekuperacinę sistemą. Todėl

KREIPKITĖS Į BENDROVĘ „POLITESNA“ IR SUŽINOSITE DAUGIAU: +370 670 53336; info@ecoprotest.lt; www.ecoprotest.lt 72

UAB „POLITESNA“ YRA OFICIALUS KOMPANIJOS „MMOTORS“ ATSTOVAS

73

NEOPORAS UAB „Kauno šilas“ – pirmasis Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojas. Bendrovė nebijo naujovių ir inovacijų – kartu su kompanija „Basf“ pirmoji Lietuvoje pirkėjams pasiūlė ir „Neoporą“ – pilkąjį polistireninį putplastį. Ši medžiaga turi puikias izoliacines savybes – tai Lietuvoje tampa vis aktualiau, nes reikia įvykdyti pasyvaus namo ar A energinės klasės reikalavimus.

Kita vertus, pilkasis polistireninis putplastis reiklesnis su juo dirbantiems meistrams – reikia atidžiai paruošti klijavimo-armavimo mišinius, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ar nuolatinės aukštos temperatūros. Priešingu atveju, suprastėja klijavimui skirtų mišinių savybės, todėl klijai gali per greitai išdžiūti, taip prastindami sukibimą su šiltinimo medžiagos plokštėmis.

KĄ DARYTI, KAI NEGALI LAUKTI, O DARBUS REIKIA ATLIKTI GREITAI IR KOKYBIŠKAI? UAB „Kauno šilas“ ir vėl siūlo inovaciją – pilkojo polistireninio putplasčio plokštes su grioveliais.

Klijai įsiskverbia į gamykloje suformuotas įrantas ir tvirtai laiko plokštę. Jų gylis ir plotis parinkti taip, kad garantuotų padidintą plokštės fiksaciją, tačiau ne per dideli, kad lemtų žymesnį klijavimo mišinio suvartojimo padidėjimą, kaip ir poveikį plokštės izoliacinėms savybėms.

Šį šiltinimo sezoną tai patikrinome su daugeliu savo klientų ir sulaukėme tik pozityvių atsiliepimų!

NEPRALEISKITE PROGOS IR JŪS SAVO DARBUOSE PANAUDOTI MŪSŲ SUKURTĄ INOVACIJĄ!

Egidijus Vitkauskas pardavimo vadybininkas Mob. +370 613 77514 vitkauskas@kaunosilas.lt 74

UAB „Kauno šilas“, Energetikų g. 25B, Kaunas Tel. +370 37 350139 www.kaunosilas.lt

STATYBOS PRAMONĖ

POLIPROPILENO FIBRA – PAŽANGI STATYBŲ NAUJOVĖ PROFESINĘ STATYBININKŲ ŠVENTĘ ĮMONĖ „PP BALTIC“ PASITINKA DŽIUGIOMIS NUOTAIKOMIS. „VISKAS JUDA PIRMYN, PER TRUMPĄ LAIKĄ MUMS SĖKMINGAI PAVYKO RINKAI PASIŪLYTI NAUJĄ PRODUKTĄ, UŽSAKOVAI, PROJEKTUOTOJAI, INŽINIERIAI TAMPA ATVIRESNI NAUJOVĖMS, RYŽTASI NAUJIEMS IŠŠŪKIAMS“, – SAKO ĮMONĖS VADOVAS ANDRIUS KARPAUSKAS. ĮMONEI JAU NEBEREIKIA PRISTATINĖTI SAVO VEIKLOS, O GERIAUSIA VIZITINĖ KORTELĖ – ĮGYVENDINTI PROJEKTAI.

DIDŽIAUSIAS PRIVALUMAS – ATSPARUMAS „PP Baltic“ yra oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms. Ji siūlo šiuolaikiškus sprendimus betonavimo darbams. Rinkoje sparčiai populiarėja įmonės siūloma pažangi naujovė – polipropileno fibra, kuria galima pakeisti šiuo metu plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus. „Mūsų siūlomi sprendiniai – alternatyva armavimui armatūros tinklais ar plienine fibra. Polipropileno fibra skirta grindų betonavimui, privažiavimų ir stovėjimo aikštelių įrengimui, pamatams, sienoms, vandens valymo įrenginių ir kitų pramoninės paskirties pastatų statybai“, – pasakojo pašnekovas, sakydamas, kad polipropileno fibra nėra veikiama žalingų aplinkos veiksnių, tad puikiai tinka objektams, kurie turi išlikti atsparūs aplinkos faktoriams. „Kai kalbame apie įvairias aikšteles, uostų prieigas, būtina nepamiršti, kad betoną veikia daug aplinkos veiksnių: temperatūrų kaita, druskos, šarmai“, – aplinkos veiksnius, kuriems atspari polipropileno fibra, vardijo pašnekovas.

Prabėgus keliems metams po statinio pastatymo, dažnai plieninės armavimo medžiagos pradeda rūdyti ir statiniui vėl reikia bent jau kosmetinio remonto. Naudojant polipropileno fibrą, tokių problemų nekyla.

PATEIKIA IR SKAIČIAVIMUS Bendrovė „PP Baltic“ nėra vien tik produkto tiekėja.

Projektuotojai itin pozityviai vertina tai, kad įmonė pateikia ir visus reikalingus skaičiavimus. „Danijoje veikianti inžinerinė kompanija pateikia projektuotojams visus reikiamus skaičiavimus, kurie yra apdrausti Europos Sąjungoje galiojančiu draudimu“, – sakė pašnekovas ir patikslino, kad kiekvienam projektui atliekami individualūs skaičiavimai, kurie nei projektuotojams, nei užsakovams papildomai nekainuoja. Įmonės vadovas pabrėžė, kad jų pateikiami sprendiniai pripažįstami įvairių inžinerinių kompanijų – „Concretus Designers“, „Sweco Lietuva“, „Panevėžio statybos trestas“ ir kt. „Džiaugiamės, kad įgijome partnerių pasitikėjimą. Mes teikiame kompleksinę paslaugą: ne tik parduodame patį produktą, bet sekame projekto įgyvendinimo procesą nuo pradžios iki pabaigos, teikiame konsultacijas. Ne kartą teko pačiam su guminiais braidyti po statybų aikštelę“, – šyptelėjo A. Karpauskas.

Pasak įmonės vadovo, stengiantis kuo optimaliau išnaudoti visas polipropileno fibros savybes, produktas nuolat testuojamas nepriklausomose laboratorijose. „PP Baltic“ dalį bandymų atlieka Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) laboratorijoje. „Vienas didžiausių Baltijos šalyse „PP Baltic“ įgyvendintų projektų – 16 km ilgio Talino tramvajaus kelias, kuris nutiestas be metalo ar armatūros, naudojant tik polipropileno fibrą“, – pasakojo įmonės vadovas A. Karpauskas. ■ 75

STATYBOS PRAMONĖ

NAUJOS KARTOS GAMINIAI:

EFEKTYVIAU, GREIČIAU, PAPRASČIAU

BENDROVĖ „SAINT-GOBAIN STATYBOS GAMINIAI“ LIETUVOJE JUNGIA LIETUVOS STATYBOS RINKAI GERAI ŽINOMUS PRODUKTUS. „FIBO“, „GYPROC“, „RIGIPS“, „ISOVER“, „WEBER“, „ECOPHON“ – STATYBŲ PROFESIONALAMS PUIKIAI ŽINOMI PREKINIAI ŽENKLAI. PASTARAISIAIS METAIS ĮMONĖ RINKAI PRISTATĖ KELETĄ NAUJŲ GAMINIŲ, KURIE PAGERINA PASTATŲ SAVYBES ARBA PALENGVINA STATYBININKŲ DARBĄ.

„FIBO PROOF“ Tai naujos kartos „FIBO“ blokeliai, skirti A ir A+ klasės pastatams. Dėl patobulintos formulės blokelio oro pralaidumas sumažintas 10 kartų. Taip pat blokeliai išlaikė savo geriausias savybes – juose nesikaupia drėgmė, yra atsparūs užšalimui bei draugiški aplinkai. Šios medžiagos savybės užtikrina optimalų mikroklimatą pastato viduje.

Naudodamas šiuos pažangius blokelius užsakovas ir statytojas apsisaugo nuo klaidų, užtikrinant pastato sandarumą.

Be to, „FIBO PROOF“ sistemai yra parengtas projektavimo ir įrengimo vadovas, atlikti profesionalūs mazgų skaičiavimai.

76

„RIGIPS 4PRO“ Visos keturios šių naujos kartos gipskartonio plokščių briaunos yra nuožulnios, jos yra visiškai parengtos, kad galima būtų glaistyti. Tai padeda išvengti nelygumų, užglaistant plokštės sandūras, o pats darbas yra ženkliai spartesnis, nes nebereikia atskirai ruošti plokščių briaunų. Taip taupomas laikas ir išvengiama šiukšlių.

Lietuvoje reikalavimai apdailai labai aukšti, todėl profesionalai noriai renkasi „4PRO“ gipskartonio plokštes ir jas puikiai vertina. Su „4PRO“ gipskartonio plokštėmis pasiekiamas idealiai lygus lubų ar sienų paviršius, ir darbas vyksta žymiai sparčiau.

„ISOVER FACADE“ Tai nauja vėjo izoliacinė plokštė, kurios vienas paviršius dengtas tamsiai pilkos spalvos danga. „ISOVER Facade“ išsiskiria padidintu atsparumu vėjo poveikiui: speciali plokštės danga neleidžia vėjui prasiskverbti į sienos konstrukciją. Kadangi medžiaga nedegi (degumo klasė A2-s1,d0), gali būti naudojama įvairaus aukščio (net daugiau kaip 54 m) pastatų vėjo izoliacijai. Jai būdingos geriausios šiluminės savybės: šilumos laidumo koeficientas λD=0,031 W/m∙K. Tai ypač svarbu šiltinant A ar A+ energinio naudingumo klasės pastatus.

Pažymėtinas padidintas atsparumas drėgmei ir UV spinduliams: bandymai parodė, kad net ir po pusmetį trukusio UV spindulių poveikio plokštė išlaikė orinio laidžio ir atsparumo drėgmei parametrus.

„CIRANOVA“.

AMŽINAS MEDIS

STATYBOS PRAMONĖ

BELGŲ PREKINIO ŽENKLO „CIRANOVA“ PRODUKTAI MEDIENOS PAVIRŠIŲ APDAILAI IR PRIEŽIŪRAI GAMINAMI JAU 89-ERIUS METUS. LAUKO IR VIDAUS MEDINIAMS PAVIRŠIAMS SKIRTI PRODUKTAI Į LIETUVĄ PRADĖTI TIEKTI PRIEŠ PORĄ METŲ. ŠIŲ METŲ PAVASARĮ PRISTATYTAS ATNAUJINTAS ŠIO PREKINIO ŽENKLO PRODUKTAS „HARDWAXOIL TITAN“.

Medinius paviršius, išlaikant jų estetinį vaizdą, prailginant tarnavimo laiką, paprastai yra dengiami alyva arba laku.

Pastaruoju metu tiek baldų, sienų, lubų, grindų ir kitų medinių paviršių apdailai, populiariausia yra alyva. „Ciranova“ yra aukštos kokybės prekės ženklas, kurio gaminių serijoje rasite ištisą sistemą, skirtą vidaus ir lauko medienos paruošimui, apdailai ir priežiūrai, – sako Virginijus Kriaučiūnas, bendrovės „Amžinas medis“, į Lietuvą atvežusios „Ciranovą“, direktorius. – Šie produktai buvo sukurti įmonės gamintojos laboratorijose, naudojant naujausias žaliavas ir naujausias technologijas.“ Su „Ciranovos“ produktais galima įsirengti tiek spalvotus, tiek ir bespalvius paviršius.

Vidaus medienos priežiūrai siūlomos skirtingos „Ciranova“ priemonės, bendrai turinčios per 50 spalvų. Su „Ciranova“ galima susikurti trijų blizgumo variantų – matinį, pusiau blizgų ir blizgų – paviršių.

SU „HARDWAXOIL TITAN“ ALYVA PAPRASČIAU PADENGTI PAVIRŠIŲ „Šiemet medinėms vidaus grindims pristatome naują produktą, kuris yra padidinto atsparumo trinčiai – „Ciranova Hardwaxoil TITAN“, – pasakoja atstovas Lietuvoje V. Kriaučiūnas. – Ši alyva gerai, tolygiai įsigeria, yra natūralios spalvos, atspari cheminiam ir mechaniniam poveikiui. Ji yra matinė, pusiau blizgi ir blizgi.“ „Hardwaxoil TITAN“ ypač tinkama parketui, medinėms grindims ir baldams. Medienai suteikia natūralią išvaizdą ir paprastai leidžia atnaujinti paviršius. Šis produktas nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, kad juo lengviau padengti paviršius, tai galima daryti tiesiog voleliu, nereikia specialių

poliravimo mašinų – alyva labai gerai dengia bet kokius alyvuotus paviršius. „Hardwaxoil TITAN“ yra skystesnės konsistencijos, todėl paviršius dengiasi ne sluoksniu, o giliai įsiskverbdamas į poras.

Bespalvį „Hardwaxoil Magic TITAN“ rekomenduojama naudoti ir kaip viršutinį sluoksnį ant spalvoto „Hardwaxoil“.

KODĖL GERIAU NE UNIVERSALIOS, O KONKREČIAI DANGAI SKIRTOS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS „Alyva „Hardwaxoil TITAN“ pagaminta natūralių medžiagų pagrindu, ji tarnaus ilgiau, bet turite žinoti, kad alyva negali tarnauti 10 metų be jokios priežiūros – alyva dėvisi. Netikėčiau kitaip tvirtinančiais meistrais“, – perspėja medinių grindų profesionalas, akcentuodamas: kuo geriau prižiūrimi alyvuoti mediniai paviršiai, tuo ilgiau laikosi – netgi dešimtmečius.

Alyvuotų medinių paviršių priežiūrai V. Kriaučiūnas rekomenduoja rinktis ne universalias, bet konkrečia alyva

alyvuotiems paviršiams skirta priemone: tiek kasdienei priežiūrai, tiek spalvos atgaivinimui, atnaujinimui, renovacijai.

Tik konkrečiai dangai parinktos priežiūros priemonės maitina ir gaivina.

KUR RASTI Nors „Ciranova“ produktai gaminami jau beveik 90 metų, Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kur galima įsigyti šiuos medienos grindų apdailai ir priežiūrai skirtus produktus. Bendrovės „Amžinas medis“ parduotuvėje „GRINDŲ MEISTRAS“ bus suteikta visa informacija apie grindų priežiūrą, padengimą, čia rasite tiek padengimui, tiek priežiūrai skirtų priemonių. Parduotuvė įsikūrusi Vilniuje, Ukmergės g. 315B. Gaminių galima rasti ir Kaune, Pramonės pr. 16 – „Urmo“ prekybos miestelio Žaliojoje galerijoje, 9-oje salėje.

Informacijos apie „Ciranova“ produktus rasite ir www.grindumeistras.lt. ■ 77

STATYBOS PRAMONĖ

SAULĖS KONTROLĖS SISTEMOS – IR MODERNAUS MIESTO

KRAŠTOVAIZDŽIO, IR ENERGINIO EFEKTYVUMO RODIKLIS

PASTATO FASADAI LABAI SVARBŪS KURIANT MIESTO KRAŠTOVAIZDĮ, O ŠIUOLAIKIŠKI SAULĖS KONTROLĖS FUNKCIJĄ ATLIEKANTYS FASADO SPRENDIMAI PADEDA NE TIK SUKURTI MODERNŲ PASTATO ARCHITEKTŪRINĮ VEIDĄ, BET IR EFEKTYVIAI SUMAŽINA STATINIO ENERGIJOS SĄNAUDAS. TIEK EUROPOS, TIEK LIETUVOS ARCHITEKTAI, PROJEKTUODAMI NAUJUS PASTATUS, VIS DAŽNIAU RENKASI MODERNIAS SAULĖS KONTROLĖS SISTEMAS. Modernios, kokybiškos ir patvarios saulės kontrolės sistemos, kurias gamina „Dextera“, efektyviai sprendžia technines ir estetines pastato projektavimo užduotis. Naujų ir renovuojamų pastatų eksterjerui „Dextera“ siūlo trijų tipų saulės kontrolės sistemas: fiksuotas pasukamas fasado lameles, fasado roletus ir fasado žaliuzes.

Pasukamas sistemas patogu valdyti automatizuotai, naudojantis išmaniąja valdymo sistema mobilioje aplikacijoje arba integruojant į bendrą pastato valdymo sistemą.

Lietuvoje verslo klientai dažniau renkasi fasado lameles arba žaliuzes, o privatūs – fasado roletus arba žaliuzes. Statytojai šias sistemas renkasi dėl ilgaamžiškumo, ypač lanksčių panaudojimo ir montavimo galimybių, funkcionalumo, plataus profilių ir medžiagų pasirinkimo, modernios išvaizdos bei galimybės lengvai derinti prie eksterjero renkantis spalvą pagal RAL paletę.

FASADO ŽALIUZĖS Tarp verslo subjektų sparčiai populiarėja viena iš efektyviausių saulės kontrolės sistemų – fasado žaliuzės, pasisukančios pagal saulę, taip kontroliuojant šviesos patekimą į patalpas. Kaip ir vidinės aliumininės ar medinės žaliuzės, fasado žaliuzės blokuoja šviesą ir norimu kampu reguliuoja spindulių kryptį. Pakeitus žaliuzių juostų padėtį, spindulius galima nukreipti į lubas, į grindis, į patalpos centrą. Tinkamu kampu pasuktos fasado žaliuzės sulaiko saulės spindulius dar jiems pro stiklą nepatekus į patalpos vidų.

Eksterjero žaliuzes šaltuoju metų laiku galima visiškai suskleisti į viršų arba reguliuoti taip, kad kuo daugiau saulės šilumos patektų į pastatą.

Taip kontroliuojamą saulės energiją galima naudoti kaip nemokamą šilumą. Investavę į fasado žaliuzes, biurų naudotojai džiaugsis ne tik aukštesniu darbuotojų našumu, bet ir sumažėjusiomis patalpų šildymo-vėsinimo išlaidomis.

Fasado žaliuzės lengvai montuojamos ir joms beveik nereikia priežiūros, jas galima plauti aukšto slėgio vandens srove.

MODERNIOS SAULĖS KONTROLĖS SISTEMOS – BIURO PASTATE Biurų mieste „Technopolis“ išsiskiria penkiakampis pastatas „Penta“, pastatytas Vilniuje. Tokie pastato kontūrai pasirinkti ir dėl siekio, kad į vidų patektų daugiau dienos šviesos. Užtikrinant darbuotojų komfortą ir mažinant vėdinimo bei šildymo išlaidas, „Dexteros“ specialistai sumontavo modernias fasado žaliuzes.

Centrui parinktas populiariausias lauko žaliuzių modelis – C80. Visos šių žaliuzių lamelės briaunos yra užlenktos – taip užtikrinamas jų tvirtumas. Galimybė pakreipti lameles tolygiu kampu leidžia dienos šviesos intensyvumą reguliuoti pagal asmeninius poreikius. Šios fasadinės žaliuzės turi išmaniąją valdymo sistemą, sujungtą su pastato valdymo sistema (PVS), iš kurios gauna informaciją apie pastato vidaus sąlygas. Reaguodamos į saulės šviesą, žaliuzės automatiškai nusileidžia arba pakyla. Kai žaliuzės pakeltos, ant fasado jų nesimato – jos pasislepia į specialias nišas pastato viršuje.

Dėl saulės kontrolės sprendimų kreiptis į „Dextera" atstovą Rinaldą Vilką, tel. +370 686 54865, e.p. rinaldas@dextera.lt.

Plačiau www.dextera.lt ■

78

Ne tik fasadai iš akmens Jūsų sėkmingam verslui

Vilnius / Kaunas /

Klaipėda

DIDELIŲ PASTATŲ VĖSINIMAS

MAŽESNĖMIS SĄNAUDOMIS

TYRIMAI RODO, KAD ŽMONĖS IKI 90 PROC. LAIKO PRALEIDŽIA UŽDAROSE PATALPOSE, TAD NENUOSTABU, KAD ŠVIEŽIO, VĖSAUS ORO POREIKIS IR EFEKTYVUS TECHNOLOGIJŲ BEI GAMTOS RESURSŲ PANAUDOJIMAS TAMPA VIS AKTUALESNIS. SVEIKAS PATALPŲ MIKROKLIMATAS LEIDŽIA ŽMONĖMS GERIAU JAUSTIS IR PRODUKTYVIAU DIRBTI BET KURIUO METŲ LAIKU. „OXYCOM“ YRA GAMINTOJAS, KURIAM RŪPI DARBO PATALPŲ ORAS, NULEMIANTIS ŽMONIŲ SAVIJAUTĄ DIRBANT. „OXYCOM“ SUKŪRĖ PATRAUKLIĄ GALIMYBĘ, KAIP DIDELIUS PRAMONINIUS AR KOMERCINIUS PASTATUS PAVERSTI EFEKTYVIAI ENERGIJĄ VARTOJANČIOMIS, PRODUKTYVIOMIS IR SVEIKATĄ TAUSOJANČIOMIS ERDVĖMIS. Iki šiol nebuvo jokio nebrangaus būdo, kuris leistų komfortiškai atvėsinti ir vėdinti dideles patalpas pramoniniuose bei komerciniuose pastatuose. Šiltomis ir drėgnomis dienomis didelėse patalpose dėl pakitusių oro sąlygų dažnai dingsta komfortas, todėl sumažėja produktyvumas, net pažeidžiami darbo vietai keliami reikalavimai. „Oxycom“ kompanija sukūrė sistemą „IntrCooll“, kuri tiekia vėsų bei šviežią orą, o vėdinimo išlaidas sumažina 80 procentų.

Užtikrinti nuolatinį vėsaus,

80

šviežio oro tiekimą yra pastatų savininkų ir pastatus prižiūrinčių įmonių pareiga, kurią apibrėžia etikos ir teisiniai reikalavimai. „IntrCooll“ įrenginiai padeda itin ekonomiškomis sąnaudomis sukurti sveikatai palankią, įkvepiančią dirbti atmosferą. Ši sistema ne tik reikalauja mažesnių investicijų ją įdiegiant, bet ir užtikrina 80 proc. mažesnes eksploatacines išlaidas, lyginant su tradiciniais oro kondicionieriais. Be to, „IntrCooll“ yra pirmoji ir vienintelė aplinką tausojanti sistema, leidžianti sukurti ir išlaikyti sveiką bei komfortišką klimatą didžiulių pastatų viduje.

INOVATYVŪS AUŠINIMO S PRENDIMAI IŠ PAČIOS GAMTOS „IntrCooll“ yra ergonomiška sistema, pritaikyta naudoti visame pasaulyje, net ir tropikuose, kur kitoms technologijoms būna sudėtinga efektyviai užtikrinti tinkamą vėsinimą. „IntrCooll“ laužo standartus ir lengvai pučia vėsų orą, bet panaudoja vos 10 proc. tradicinio oro kondicionieriaus suvartojamos energijos.

Nors veikimo principas pagrįstas itin galingu natūraliu vandens garinimu, „IntrCooll“ nėra paprastas garinamasis aušintuvas.

Pasitelkdamas dviejų etapų adiabatinį vėsinimą, „Oxycom“ garinamojo vėsinimo technologiją perkėlė į visiškai naują lygmenį. Nenutrūkstamas atšaldyto vandens srautas leidžia maksimaliai

STATYBOS PRAMONĖ didinti aušinimo efektyvumą. Iki 7 laipsnių žemesnė temperatūra ir 50 proc. mažesnis drėgmės padidėjimas lėmė, kad „IntrCooll“ įrenginiai užsitikrino rinkos lyderių poziciją. „INTRCOOLL“ MAŽINA NE TIK KLIENTŲ IŠLAIDAS, BET IR APLINKOS TARŠĄ IKI 90 PROC. Pasaulyje vis dar plačiai naudojamos oro kondicionavimo sistemos, kuriose teka kenksmingi šaltnešiai, nuolat recirkuliuojamas vis tas pats oras. Taip skatinamas pasaulinis klimato atšilimas ir sukuriama didžiulė apkrova elektros tinklams.

250 kWh elektros pagaminti reikia 1 kub. m vandens ir didžiulio kiekio iškastinio kuro, o išgarinus 1 kub. m vandens sukuriama 695 kWh vėsinimo galia. Jau ne viena analizė akivaizdžiai parodė, kad „IntrCooll“ suvartoja mažiau vandens nei tradiciniai oro kondicionieriai, o CO2 išmetimas sumažinamas net 90 proc.

IŠMANŪS VEIKIMO REŽIMAI IR STEBĖJIMAS REALIU LAIKU Inovatyvi vėsinimo sistema garantuoja ne tik geresnę patalpų oro kokybę, gaunamą 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis bet kokio klimato zonoje – „IntrCooll“ lengva ir patogu valdyti. Skirtingai nuo tradicinių sistemų, „IntrCooll“ siūlo tris išmaniuosius veikimo režimus: laisvojo vėsinimo, vieno etapo vėsinimo ir dviejų etapų vėsinimo. „EcoSmart“ dinaminė valdymo sistema išmatuoja patalpos ir lauko sąlygas, tada parenka tinkamiausią ir efektyviausią vėsinimo režimą. Be to, „Oxycom“ nuolat

tobulina ir atnaujina savo programinę įrangą ir paslaugas, o darbo stebėsena realiuoju laiku suteikia galimybę dar labiau sumažinti išlaidas dėl laiku atliekamos techninės priežiūros ir numatomų priežiūros darbų.

Be jau įprastų protokolų (pvz., „MODbus“), „IntrCooll“ gali belaidžiu ryšiu prisijungti prie kitų įrenginių, jutiklių ir sąsajų. Taip palengvinamas sistemos įrengimas, darbas ir stebėjimas, o intuityviu valdymu klientai gali naudotis prie savo darbo stalo ar būdami bet kurioje pasaulio vietoje.

Mažesnis oro srautas leidžia naudoti mažesnes angas, o patalpos klimatas palaikomas pagal „ASHRAE“ standartų reikalavimus.

ANTIMIKROBIŠKA IR SUPEREFEKTYVI IŠGARINAMOJI MEDŽIAGA Didžiausią vėdinimo sistemų pasirinkimą Lietuvos rinkai siūlanti įmonė „NIT“, įgaliotas „Oxycom“ atstovas Lietuvoje, mikroklimatu besirūpinantiems klientams siūlo ne tik efektyvią išmaniąją vėsinimo sistemą „IntrCooll“, bet ir tiesioginio išgarinimo medžiagą „OXYVAP“, kuri taip DIDELIŲ PATALPŲ KLIMATO pat naudojama ir „IntrCool“ įrenginiuose.

KONTROLĖS SISTEMŲ Ši išgarinamoji medžiaga sukurta taip, ATEITIS NUO ŠIANDIEN kad būtų užtikrintas adiabatinis aušinimas „IntrCooll“, suvartodama itin nedaug ir drėkinimas aukštų higienos standartų vandens ir elektros pagal pastato poreikius, siekiančioms didelio našumo sistemoms, nuolat derina oro srautą su vėsinimo kurioms reikalinga minimali techninė galia. Dviejų etapų režimui pasitelkiamas priežiūra (aušintuvams, vėdinimo parengiamasis vėsinimas, todėl išplečiamos įrenginiams, duomenų centro aušinimui). gamtinės galimybės, kurias suteikia Medžiaga pagaminta iš neorganinių aplinkos oras, ir sukuriamas 116 proc. aliuminio „HydroChill“ plokštelių, efektyvumas pagal šlapiąjį termometrą. padengtų antikorozine danga. „HydroChill“ „IntrCooll“ sistema užtikrina natūralaus technologija – specialios struktūros patalpos drėgnumo reguliavimą. plokštelės ir plonos, vandenį išlaikančios Naudojant naująją sistemą, patalpose dangos, sukurtos išlaikyti minimalų oro nelieka nemalonių šaltų vietų ar skersvėjų, slėgio kritimą ir didesnį nei 90 proc. šis sprendimas tinka ir patalpoms su garavimo efektyvumą – kombinacija. atviromis durimis ar langais. Lyginant Be to, visą tarnavimo laiką nuolatinė su tiesioginiu garinamuoju vėsinimu, antibakterinė ir antimikrobinė danga 99,99 „IntrCooll“ sistema pranašesnė tuo, kad proc. mažina mikrobų poveikį. pučiamo oro temperatūra žemesnė iki 7 Tiesioginis išgarinamasis aušinimas yra laipsnių, iki 50 proc. mažesnis drėgnumo natūralus aušinimo būdas, kuris atvėsina padidėjimas pučiamame ore, mažesnės ir drėkina oro srautą. Aušinimo sezonu vandens bei energijos sąnaudos, mažesnis karštas įeinantis oras praeina per įmirkytą patalpų drėgnumas, didesnis komfortas. „OXYVAP®“ medžiagą ir atvėsta dėl adiabatinio garavimo proceso, kurio metu energija, reikalinga išgarinti vandenį, savaime ateina iš oro. Pučiamas vėsus ir prisotintas oras priartėja prie šlapiojo termometro temperatūros ir gali būti tiekiamas į patalpas arba naudojamas kitiems tikslams. ■

Vienintelis įgaliotasis OXYCOM atstovas Lietuvoje – NIT, UAB Savanorių pr. 151, LT 03150, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 27 28 552, info@nit.lt www.nit.lt 81

LAUKO APŠVIETIMAS – KAIP SUDERINTI GROŽĮ IR FUNKCIONALUMĄ

NORINTIEMS NAMUOSE JAUSTIS KOMFORTIŠKAI IR JAUKIAI, SVARBU STILINGAI IR FUNKCIŠKAI ĮRENGTI NE TIK INTERJERĄ, BET IR EKSTERJERĄ. DAUGELIU ATVEJŲ EKSTERJERO APŠVIETIMO ĮRENGIMAS PALIEKAMAS STATYBŲ PABAIGAI, PROJEKTUOJAMAS ATSAINIAI IR TODĖL PRIDAROMA KLAIDŲ, KURIOS PO TO SUNKIAI IŠTAISOMOS. ŠIAME STRAIPSNYJE DALINAMĖS KELIAIS PAPRASTAIS PATARIMAIS, KAIP SUSIKURTI DEKORATYVŲ, FUNKCIONALŲ APŠVIETIMĄ, KAD JIS TEIKTŲ DŽIAUGSMO VISUS METUS.

82

SVARBIAUSIA TINKAMAI SUPLANUOTI Nors į gyvenamuosius namus daugelis keliasi norėdami turėti išpuoselėtą lauko erdvę, išorės apšvietimo klausimai neretai atidedami vėlesniems statybos etapams.

Uždelstas lauko apšvietimo planavimas yra pirmoji klaida, kurią daro naujakuriai.

Dažniausiai pasirūpinti apšvietimu gyventojai susigriebia tik prieš klodami trinkeles ar jau pasodinę augalus. O tai reiškia, kad jų galimybės pritaikyti geriausius apšvietimo sprendimus tampa ribotos. Dar blogiau, kai pavėluoti apšvietimo sprendimai kelią pavojų. Iš anksto nenumačius lauko šviestuvų vietų ir nepasidarius jų įjungimui tinkamų įvadų, iškyla grėsmė netinkamai atvesti elektros laidus ir kabelius; išorėje matomi prailgintuvai ir į juos įjungti šviestuvai dėl drėgmės ir temperatūrų skirtumų gali tapti ypač pavojingi.

PRIORITETAS – SAUGUMAS IR KOMFORTAS Planuojant lauko apšvietimą taip pat labai svarbu atsižvelgti į tai, kokioje vietoje stovi namas – ar gyvenvietėje, kur sutvarkyta infrastruktūra ir šviesos suteikia gatvės žibintai, ar vienkiemyje, kur tvyro aklina tamsa. Geriau apšviestose teritorijose dėmesį reikėtų kreipti ne į šviesos srautą, o į jos dekoratyvumą – šviesa papuošti namą ir visą teritoriją. Tuo tarpu tamsiose teritorijose pirmiausia dera galvoti apie pirminę šviesos funkciją – komfortišką matomumą, kad jaustumėtės ir saugiai, ir jaukiai.

Tinkamam funkciniam apšvietimui suprojektuoti reikėtų numatyti ir galimus judėjimo kieme scenarijus. Svarbu apšviesti ne tik lauko duris, terasą, įvažiavimo ir garažo vartus, pagrindinį takelį, baseiną, jei toks yra, bet taip pat apgalvoti, kaip apšvietimas galėtų dar padidinti namo saugumą.

Tyrimais yra nustatyta, jog gerai suplanuotas apšvietimas yra tiesiogiai susijęs su gyventojų saugumu, nes ženkliai sumažina nusikalstamumą. Be to, apšviestose erdvėse įvyksta mažiau nelaimingų atsitikimų, kurie atsitinka užkliuvus ar atsitrenkus į neapšviestus objektus. Ypač rekomenduojama vengti „aklųjų“ zonų aplink namo perimetrą (palei langus) – geriausia, kai šviestuvų skleidžiama šviesa persidengtų ir nesusidarytų tarpų, kuriais dažniausiai pasinaudoja vagys įsilaužimo metu.

STATYBOS PRAMONĖ

MAŽIAU YRA DAUGIAU Šviesos trūkumas sukuria nesaugumo jausmą. Jeigu lauke apšvietimas per silpnas, vadinasi, pažiūrėjus pro langą, kai kambaryje dega šviesa, stikle matysite savo atvaizdą. Pasigirdus triukšmui ar vakare sulojus šuniui, labai nejauku nematyti, kas dedasi lauke. Ir atvirkščiai, kai lauke sumontuoti šviestuvai neleidžia užmigti, nes sklindanti šviesa patenka ir į patalpų vidų, akivaizdu, kad buvo persistengta projektuojant lauko apšvietimą.

Visada svarbu įvertinti tinkamą šviestuvų galingumą ir skleidžiamą šviesos kiekį, numatyti, kokiame aukštyje jie bus montuojami ir ar pasirinktas apšvietimas padės įgyvendinti keliamus tikslus.

Funkciniam apšvietimui nebūtina naudoti dekoratyvius šviestuvus – puikiai tinka ir integruoti jutikliniai šviestuvai, kurie užsidega tik esant reikalui.

PABRĖŽKITE AUGALŲ IR APLINKOS GROŽĮ Norintiems, kad eksterjero apšvietimas papuoštų aplinką, reikia atsižvelgti į landšafto privalumus, pastatų formas.

Jeigu kurioje nors namo pusėje dominuoja stiklinis fasadas, ten rekomenduojama išnaudoti vidaus apšvietimą.

Visais metų laikais Lietuvoje yra ypač daug tamsos – netgi vasaros naktys būna gana niūrios ir apsiniaukusios. Daugelis dekoratyvių augalų, juos apšvietus nedideliais šviestuvais, gali parodyti nematytas formas ir spalvas, o kokybiškai apšviesti praėjimai sukurs šviesos voratinklį, džiuginantį jus ir jūsų svečius.

Apšvietimo sprendimuose svarbios žinios apie šviesos spektro panaudojimo atvejus: pvz. fasadai, takeliai, terasos, dekoracijos apšviečiamos tik šiltomis spalvomis, o šalta spalva tinka vandeniui apšviesti – jis tampa skaidresnis, švaresnis, gilesnis.

UAB „ARDENA“ – VIENAS DIDŽIAUSIŲ SPECIALIZUOTŲ APŠVIETIMO TIEKĖJŲ LIETUVOJE. ● PROFESIONALIOS KONSULTACIJOS ● PLATUS ŠVIESTUVŲ PASIRINKIMAS ● OFICIALUS DAUGELIO DIDŽIŲJŲ ŠVIESTUVŲ GAMINTOJŲ ATSTOVAS LIETUVOJE ● PROTINGOS KAINOS GARANTIJA

PUOSELĖKITE PASIRINKTĄ INTERJERO STILIŲ IR NAMO IŠORĖJE Siekiant, kad lauko apšvietimas būtų estetiškas, ekspertai rekomenduoja nesiblaškyti tarp skirtingų stilių ir jausti saiką. Užtikrinti optimalų vaizdą reikėtų ne tik planuojant šviestuvų kiekį, bet ir renkantis jų modelius. Estetika neatsiejama nuo racionalumo. Jeigu namai įrengti moderniai, naudojamos naujausios technologijos, lauko apšvietime būtų galima pritaikyti naujos kartos diodinius šviestuvus (LED), kurie pasižymi energiniu efektyvumu ir ilgaamžiškumu. Tokio tipo šviestuvai puikiai tinka takams pažymėti ir detalėms akcentuoti, o prie jų priderinus šiuolaikinius, neįprastų formų betono ar medžio tekstūros šviestuvus – nuosekliai užbaigti eksterjero idėją. Tuos pačius principus galima taikyti ir kuriant klasikinį ar skandinavišką interjerą – eksterjerą. Šviestuvų pasiūla šiuo metu tokia didelė, kad galima išsirinkti būtent tai, kas labiausiai tiktų. Nebijokite į pagalbą pasitelkti ir apšvietimo ekspertų, kurių profesionalios konsultacijos padės nepadaryti klaidų ir ženkliai sutaupyti.

Parengta su „Ardena“ ekspertais

„ARDENA“ SALONAI: VILNIUS, Vytenio g. 20, Verkių g. 44 (PC „UNIDECO“) KAUNAS, Savanorių pr. 288 KLAIPĖDA, Minijos g. 42 (PC „NIC“) ŠIAULIAI, Pramonės g. 17B (PC NIC) www.ardena.lt www.sviestuvai.lt 83

PROFESINIS MOKYMAS

VGTU STATYBOS FAKULTETAS – LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARYS

SU LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA (LSA) VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO (VGTU) STATYBOS FAKULTETĄ SIEJA SENI IR GLAUDŪS RYŠIAI. BEVEIK NUO PAT LSA ĮKŪRIMO VGTU STATYBOS FAKULTETAS YRA ŠIOS ASOCIACIJOS NARYS, PREZIDIUMO, O VĖLIAU – IR TARYBOS NARYS. PRASMINGAS BENDRADARBIAVIMAS PRASIDĖJO TUOMETINIŲ LSA PREZIDENTO A. ŠEŠTAKAUSKO IR STATYBOS FAKULTETO DEKANO PROF. P. VAINIŪNO INICIATYVA. Per jau ketvirtį amžiaus trunkančią bendrystę LSA visokeriopai talkino rengiant statybos srities bakalaurus bei magistrus, jos nariai geranoriškai priima didžiąją dalį Statybos fakulteto studentų atlikti gamybinę praktiką, teikia duomenis jų kursiniams ir baigiamiesiems darbams, konsultuoja praktiniais klausimais.

LSA nariai aktyviai dalyvauja studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijose bei fakulteto studijų programų komitetuose.

LSA nariai aktyviai dalyvauja VGTU ir Statybos fakulteto įvairiuose mokslo bei studijų renginiuose. LSA nariai yra ir mokslo tiriamųjų darbų užsakovai.

VGTU jau keletą metų intensyviai keičia studijų programų turinį, peržiūri jį, atsižvelgdami į skaitmeninimo (taip pat ir BIM) kontekstą. Prieš keletą metų Statybos fakultete buvo parengta pirmoji Lietuvoje magistrantūros studijų programa – „Statinio informacinis modeliavimas“. Šią studijų programą baigė trys magistrantų laidos. Statybos fakultete statinio informacinio modeliavimo (BIM) tematika yra parengtos ir apgintos trys mokslų daktaro disertacijos. Šie prasmingi ir aktualūs darbai atliekami bendradarbiaujant su LSA, aktyviai dalyvaujant jos prezidentui D. Gedvilui.

VGTU Statybos fakultetas yra vienas iš žinomiausių savo srities fakultetų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

84

Fakultete vykdomos visų trijų pakopų statybos inžinerijos studijos, mokslinė veikla apima teorinius ir praktinius statybos srities tyrimus, intensyviai ir įvairiapusiškai bendradarbiaujama su statybų verslu. Fakultete realizuojamos 11 studijų programų (7 iš jų magistrantūros), 2 jungtinės programos su užsienio universitetais, o dvi programos rengiamos anglų kalba.

Statybos fakultetas pagal prestižinio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal atskiras mokslo ir studijų kryptis, Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil & Structural) kryptyje jau ketvirtus metus iš eilės užima 101–150 vietą pasaulyje. Tokius pasiekimus lėmė fakultete dirbantis aukščiausios kvalifikacijos akademinis personalas (profesoriai ir docentai sudaro apie 80 proc. visų pedagoginių darbuotojų, keturi iš jų yra tikrieji Lietuvos mokslų akademijos nariai), fakultetas disponuoja pasaulinio lygio mokslo tyrimų baze. Statybos fakultete studijas iš viso baigė daugiau kaip 20 tūkst. absolventų. Fakultete (daugiausia statybos inžinerijos krypties) kasmet studijuoja apie 50 doktorantų, sėkmingai apginama po 10–12 disertacijų. Aukštas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygmuo leidžia siūlyti aukščiausio lygio

paslaugas statybos verslui.

Kalbant apie vykdomus mokslinius tyrimus, paminėtinos tokios Statybos fakulteto prioritetinės mokslo kryptys: Plieno konstrukcijų, kompozitinių plieno-betono ir medžio-betono konstrukcijų tyrimai; Gelžbetonio mechanika ir automatizuotas konstrukcijų projektavimas, naujos mažai energoimlios medžiagos ir konstrukcijos bei konstrukcijų patikimumas; Tiltų ir specialiųjų statinių stiprumo, patvarumo tyrimai, įtempių-deformacijų analizė, fizinių modelių kūrimas, konstrukcijų stiprinimas, normų tobulinimas; Racionalūs pamatai, skaitmeninių metodų taikymas pastato ir pagrindo bendram darbui skaičiuoti; Naujų kompozicinių medžiagų kūrimas, statybinių dirbinių iš vietinių žaliavų kokybės ir ilgaamžiškumo įvertinimo bei didinimo teoriniai ir eksperimentiniai aspektai; Konstrukcijų skaičiavimo teorija ir optimizacijos metodai; Daugiakriterinės sprendimų paramos sistemos statyboje ir projektų visuotinės kokybės valdymas; Statybos šakos, būsto sektoriaus, nekilnojamojo turto sektoriaus modeliavimas ir ateities prognozės.

Tokia daugiašakė Statybos fakulteto interesų sfera, liudijanti, kad VGTU rengia specialistus, kuriems nebaisūs statybos aikštelės iššūkiai, radosi ir iš ilgametės bendrystės su LSA. ■

PROFESINIS MOKYMAS

KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETO DEKANAS:

TURIME ŽVELGTI BENT 10 METŲ Į PRIEKĮ

KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Andrius Jurelionis

NORS YRA VIENAS IŠ SENIAUSIŲ PASAULYJE, STATYBŲ SEKTORIUS SPARČIAI KINTA. NAUJOS MEDŽIAGOS, KONSTRUKCIJOS, SKAITMENIZAVIMAS, GLOBALĖJANTI RINKA KEIČIA IR ŠIO SEKTORIAUS SPECIALISTŲ KOMPETENCIJAS. SIEKIANT NEATSILIKTI NUO RINKOS TENDENCIJŲ IR PARENGTI SPECIALISTUS NAUJOVĖMS, BŪTINA KEISTIS IR UNIVERSITETAMS. „Tikime, kad yra labai svarbu turėti valstybėje stiprų ir inovatyvų statybos sektorių. Jis Lietuvoje sugeneruoja apie 7 proc. BVP. Universitetas tiesiog privalo nuolat bendrauti su verslo bei viešojo sektoriaus atstovais, jausti poreikius ir numatyti artėjančias tendencijas. Studijų programas jau šiandien reikia kreipti į tai, kas rinkoje įsitvirtins tik po dešimtmečio ar vėliau“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dekanas Andrius Jurelionis.

Specialistų ugdymas yra inertiškas procesas, kuris trunka ne vienerius metus.

Reikia nemažai laiko, norint parengti naujas ar pakeisti esamas studijų programas, apmokyti personalą, pradėti vykdyti mokslinius tyrimus, sukurti studijų ir mokslo infrastruktūrą, pritaikyti naujus didaktikos metodus.

Todėl aukštajai mokyklai yra būtinas glaudus bendradarbiavimas su verslu, siekiant parengti aukštos kompetencijos specialistą, kuris gebėtų lengvai ir greitai integruotis į šiuo metu itin dinamišką statybos sritį.

KTU jau yra tapęs universitetu be sienų. Čia vyksta įvairūs mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai specialistams, teikiamos mokslinės paslaugos verslui, atliekami tyrimai. Universiteto bendruomenė bendradarbiauja su verslu, jo atstovai yra įtraukiami į diskusijas, priimant sprendimus, tobulinant studijų programas ir prižiūrint jas.

Pasak KTU SAF dekano, fakulteto stiprybės yra užkoduotos pačiame pavadinime – tai kartu dirbantys architektai, urbanistai ir statybos inžinieriai. „Studijų procese galime jungti į visumą visus statybos procesų etapus – nuo esamos situacijos vertinimo miesto kontekste, architektūrinio ir inžinerinio projektavimo, statybos darbų organizavimo iki statinių ūkio valdymo“, – teigia A. Jurelionis.

Pasak jo, studijų programose integruota

nuošaly, kai studentai planuoja profesinę karjerą, pasirenka mokslinę veiklą. Šiemet studijas baigė pirmoji absolventų karta, kuriems buvo suteikta galimybė aktyviai gilinti žinias apie statinio informacinį modeliavimą (angl. BIM). Jie rengiami darbui didžiuosiuose tarptautinės rinkos projektuose. Fakulteto studentų žinios ir gebėjimai atsiskleidžia dar studijuojant. Pavyzdžiui, keletą metų iš eilės mūsų studentai laimi „Išmaniojo miesto“ konkurse.

Fakulteto dėstytojai dalyvauja tarptautiniuose „Nordplus“, „Interreg“ ir kitų programų projektuose, kuriuose siekiama stiprinti BIM studijų srityje, plėsti bendradarbiavimą su nemažai naujovių – yra daug grupinio užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis ir darbo, kūrybinių užduočių, problemų statybos srities verslo atstovais. sprendimu grįsto mokymo. Progresyvi „Džiaugiamės, kad fakultete plėtojamos bakalauro studijų iniciatyva – jungtiniai inovatyvios, šiuolaikiškos mokslo ir semestro projektai, kuriuose bendrai studijų kryptys. Dalijamės žiniomis apie užduočiai spręsti susiburia skirtingų pastatų 3D spausdinimo technologijas, specializacijų ir skirtingas studijų savaime atsinaujinantį betoną, stipriname programas pasirinkę studentai. kompozicinių konstrukcijų tyrimų sferą, „Greta dėstytojų-mokslininkų, fakultete gilinamės į pastatų tvarumo ir gyvavimo dirba daug visuomenėje žinomų architektų ciklo analizės klausimus“, – sako dekanas. ir inžinierių-praktikų, turime stiprių Pasak A. Jurelionio, fakultete vykdomi užsienio ir verslo partnerių. Pagirtina, moksliniai tyrimai – nuo mikrolygmens kad jiems rūpi ne tik Lietuvos statybų (pavyzdžiui, užsigydančio betono kristalų) sektoriaus ateitis, bet ir mūsų miestų iki makrolygmens (urbanistinių planavimų veidas“, – pasakoja A. Jurelionis. ir miestų analizių) – akivaizdžiai rodo, Jis pažymi, kad fakulteto mokslininkai nuo kad KTU SAF atviras iššūkiams. Fakultete pirmo kurso padeda studentams, tampa jų veikiantis Statybinių medžiagų ir mentoriais, konsultuoja ne tik su studijomis konstrukcijų tyrimų centras verslui siūlo susijusiais klausimais. Dėstytojai nebūna daugiau nei 60 skirtingų tyrimų. ■ 85

MOKYMO

SĖKMĘ LEMIA

DARBDAVIO POREIKIŲ IR DARBUOTOJO

STIPRIŲJŲ PUSIŲ DERINIMAS

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktorius Mindaugas Černius

VŠĮ VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRAS (CENTRAS) ŠIEMET MINI 60 METŲ SUKAKTĮ. „ĮSTEIGTAS TUOMETINĖS STATYBOS MINISTERIJOS, CENTRAS VISADA BUVO IR DABAR YRA STATYBININKŲ BENDRUOMENĖS DALIS, – SAKO MINDAUGAS ČERNIUS, VŠĮ VILNIAUS JERUZALĖS DARBO RINKOS MOKYMO CENTRO DIREKTORIUS. – CENTRAS BUVO ĮSTEIGTAS KAIP STRUKTŪRINIS MINISTERIJOS VIENETAS STATYBOSE DIRBANTIEMS ŽMONĖMS MOKYTI, JŲ KVALIFIKACIJAI KELTI. ŠIĄ MISIJĄ TĘSIAME. DABAR MŪSŲ CENTRAS – VIEŠOJI ĮSTAIGA, KURIOS DALININKAI YRA ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA BEI „ARGINTA GROUP“.

86

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre mokosi tik suaugusieji, o didelė dalis mokymų yra mokami – moka darbdaviai arba patys mokiniai. Ši aplinkybė, kaip pastebi Centro direktorius M. Černius, yra rimta paskata rimtai mokytis: niekas neleidžia pinigų mokymams, kurie neatneš naudos – tad besimokančiųjų skaičius demonstruoja realų rinkos poreikį. Dar vienas Centro mokinių srautas – Darbo biržos siunčiami bedarbiai, kurių mokymą ji pati ir finansuoja. Tokiu atveju sudaromos sutartys, pagal kurias darbdavys įsipareigoja įdarbinti mokymus baigusį asmenį, šis – įgyti kvalifikaciją. Mažėjant nedarbui, šis srautas mažėja, nors, M. Černiaus manymu, gal trūksta ir įvairesnių finansavimo programų.

Populiariausios yra tos kvalifikacijos, kurios mokiniams sudaro galimybių uždirbti daugiau, o darbdaviams – įgyti būtinos kvalifikacijos darbuotoją ir susigrąžinti investuotas lėšas. Todėl šiuo metu populiariausios yra įvairios suvirinimo, elektros, santechnikos sričių kvalifikacijos. Statyboje populiarios betonavimo, mūro darbų, konstrukcijų montavimo, apdailos, teisingo pastatų apšiltinimo, siekiant aukšto energinio pastatų efektyvumo, kvalifikacijos.

Neatskiriama, lemianti statybos tempą dalis – statybos mechanizacija, tad populiarios statybinės įrangos valdymo operatoriaus bei profesionalaus (C, CE, D kategorijų) vairuotojo kvalifikacijos.

Centre vyksta daug trumpalaikių mokymų, kurių metu išmokstama dirbti konkretų darbą. Verslui reikia kuo greičiau gauti gebantį konkretų darbą atlikti darbuotoją, kurio pasirengimas patvirtintas formaliu pažymėjimu.

RINKOS DINAMIKA DIKTUOJA DARBDAVIŲ POREIKIUS IR MOKYMO PROGRAMŲ VARIANTUS Tiek statybos, tiek pramonės įmonėse visada reikia aukštos ir įvairios kvalifikacijos darbuotojų. Darbdaviai iš jų tikisi ir aukštesnės darbo kultūros. Darbdaviams neretai tenka spręsti darbo drausmės, nekultūringo elgesio problemas, žmonės nėra pakankamai raštingi – bendrąja prasme. Darbdaviams svarbu, kad darbuotojas gebėtų naudotis IT, skaityti brėžinius, gebėtų bendrauti ir tai darytų profesionaliai. „Tačiau, pavyzdžiui, mūrininkas turi mokėti dirbti su mentele, o ne su planšete.

Nors rankų darbas šiuo atveju yra pats svarbiausias, reikia ir kitų kompetencijų: svarbu gebėti dirbti su darbo, laiko apskaitos instrumentais, – pasakoja M. Černius. – Koncentruojamės išmokyti žmogų, gebantį atlikti darbą, tačiau reikia jausti ir šiandienos poreikius: pildome programas tuo, kas susiję su būtinais gebėjimais. Tačiau, kaip ir sakiau, didžioji laiko dalis skiriama profesiniam mokymui – tai svarbiausia dalis.“ Rinkoje veikiančios įmonės kinta, ieško būdų sėkmingai konkuruoti, gauti didesnį pelną, tad nuolat keičia ir darbo organizavimo principus. Iš kitos pusės – statybos objektai taip pat nevienodi, naudojamos įvairiausios medžiagos, tad darbdaviai, reaguodami į rinkos pokyčius, priversti ieškoti, kaip greičiau, kokybiškiau ir pigiau įgyvendinti projektus. Tokia rinkos dinamika Centrui diktuoja ir mokymų tendencijas. Vieni ieško tam tikros srities, kur reikia itin aukštos kvalifikacijos, daug žinių, gerų įgūdžių, specializacijos. Tokios įmonės savo darbuotojus siunčia mokytis

ne vieną sykį, kad jie įgytų kuo gilesnių pasirinktos specialybės žinių ir įgūdžių.

Tačiau yra įmonių, kurios sudėtingus darbus geba atlikti ir su žemesnės kvalifikacijos žmonėmis. „Tai, ko labiau reikia – siauros specializacijos ar keleto kompetencijų, plačios kvalifikacijos, – lemia darbo organizavimo principai. Tačiau rinkoje yra nišų ir vieniems, ir kitiems, – sako M. Černius. – Gilesnės specializacijos paprastai reikia žmonėms, dirbantiems su sudėtingomis medžiagomis, inžinerine įranga. Didesnių miestų darbdaviai, kurie orientuojasi į platesnę rinką, kaip pastebime, orientuojasi į siauras specializacijas. Smulkios įmonės, kurios labiau ieško lokalesnių objektų, nori plačios specializacijos, kad galėtų atlikti kuo daugiau įvairių darbų. Mes įsiklausom į užsakovų lūkesčius. Pirmasis jubiliejinių metų pusmetis, palyginus su praėjusiais metais, rodo, kad paslaugų apimtys auga.“ EFEKTYVUMAS – SVARBU MOKYTI TŲ DALYKŲ, KURIŲ REIKIA Darbuotojai arba žmogiškieji ištekliai – yra vienas iš brangiausių dėmenų, tad jų panaudojimas, mokymas turi būti labai apgalvotas. Pirmiausia darbdaviai turi atlikti parengiamąjį darbą – su mokymo įstaiga išanalizuoti situaciją, suformuoti poreikį, aiškiai nusakyti, ko žmogus turi būti išmokytas. Dažnai profesinio rengimo centrai moko pagal įprastas programas, suteikia kvalifikaciją, kuri aprašyta standartinėse programose. „Mes, prieš imdamiesi mokyti žmogų, peržiūrime programas, aiškiai suformuluojame tikslus, kartais net keičiame temas – siaurindami arba plėsdami, kad atitiktų klientų lūkesčius.

Kokybė pirmiausia ir yra lūkesčių atitikimas.

Kaip ir pastatas, kuris gali būti gražus, bet nepritaikytas konkrečiai paskirčiai, – sako

PROFESINIS MOKYMAS

Centro direktorius. – Svarbu mokyti tų dalykų, kurių reikia. Kai žmogus ateina mokytis pats, jis nelabai gali pasakyti, ko norėtų išmokti. Darbdavys turi padėti suformuoti karjerą: ko žmogus turėtų siekti, kokie jo polinkiai, gebėjimai, ko viliasi darbdavys, kokiu darbu aprūpins.

Kai sujungiame darbdavio poreikius su darbuotojo stipriosiomis pusėmis, mokymas būna sėkmingas.“ Centre derinami keli mokymo būdai: mokyklinis – kai didžioji dalis mokymo vyksta Centre (yra mokymo bazė), pameistrystė, kai daugiausiai laiko mokymas vyksta konkrečioje darbo vietoje pagal su darbdaviu suderintą planą, taip kuriant pridėtinę vertę darbdaviui – darbuotojas mokosi ir dirba. Taikomi

ir žino, ko nori, tad paprastai dalyvauja trumpesniuose mokymuose.

Tačiau jau stebimas žmogiškųjų išteklių senėjimas ir kiek chaotiškas vyresnio amžiaus žmonių mokymasis, paprastai nulemtas pačių iniciatyvos. Centro direktorius sako, kad trūksta sistemiško požiūrio: „Matome daugiau dirbančių vyresnių žmonių, bet ar bet kokio amžiaus žmogus gali užimti bet kokias pareigas?

Sendamas žmogus turėtų keisti savo kvalifikaciją, gal net profesiją – ne darbą praradęs, o iš anksto. Lietuvoje trūksta sistemos, kuri apimtų viso gyvenimo karjerą.

Tai yra niša, kuri turi būti užpildyta. Šioje srityje valstybės dalyvavimas būtinas. Dar iki tol, kol praras darbą, kol nebetiks einamoms pareigoms, žmogui reikia padėti apsispręsti,

ir tarpiniai variantai – mokoma Centre ir darbo vietoje.

Centras bendradarbiauja su LSA, diegiant darbininkų kvalifikacijos vertinimo sistemą, išduodant statybininko kortelę, kuri suteikia darbdaviams informacijos apie žmogaus gebėjimus, kvalifikaciją.

Mokymo programos suderintos su Lietuvos kvalifikacijų sandara, suteiktos kvalifikacijos atitinka valstybinį standartą.

Darbuotojai Centre vertinami pagal Lietuvos kvalifikacijų sandarą.

kur link galėtų plėtoti savo kompetencijas, ko mokytis, – tada perėjimas iš vienokio darbo į kitokį būtų elementarus darbovietės arba pareigų keitimas. Kalbu ne apie žmonių pakeitimą kitais, o apie darbuotojų pasislinkimą bendrai viena kryptimi, iš vienos kvalifikacijos į kitą, iš vienų pareigų į kitas. Taigi ne išstūmimas į užribį, o slinktis.

Kita vertus, ir pramonės revoliucija keičia kai kurias profesijas, kvalifikacijas, tad pokyčiai būtini.“ ■

NE DARBO RINKOS UŽRIBIS, O KVALIFIKACIJŲ SLINKTIS Nors Centre mokomi asmenys nuo 18 metų, bet daugumos besimokančių amžius – 20–35 metų, vyresnių yra kur kas mažiau.

Jaunimo lūkesčiai paprastai platesni, nes jie dar nežino, ko norėtų, tad turi siekti kuo platesnės kvalifikacijos. Vyresni turi patirties

VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Jeruzalės g. 53, LT-08420, Vilnius Tel. (8 5) 269 74 55, Mob. 86 589 23 73 El. p. j.aleksandraviciute@mokymas.eu www.mokymai.eu 87

LANKSTUS IR ŠIUOLAIKIŠKAS STATYBININKŲ RENGIMAS – NAUJOS GALIMYBĖS IR

E. Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė

MOKINIAMS, IR DARBDAVIAMS

DĖL GREITĖJANČIO GYVENIMO TEMPO IR SPARTAUS TECHNOLOGIJŲ VYSTYMOSI STATYBŲ SEKTORIUJE VIS SVARBESNIU TAMPA NE TIK PUIKUS KONKREČIOS SRITIES IŠMANYMAS, BET IR MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ.

KLAIPĖDOS ERNESTO GALVANAUSKO PROFESINIO MOKYMO CENTRAS GLAUDŽIAI BENDRADARBIAUJA SU LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA BEI VAKARŲ REGIONO DARBDAVIAIS IR SIŪLO ĮGYTI PAKLAUSIAUSIAS SPECIALYBES ITIN LANKSČIOMIS SĄLYGOMIS.

Reguliarus žinių atnaujinimas, naujų kompetencijų įgijimas leidžia greičiau reaguoti į pokyčius ir būti paklausiu specialistu. Atsižvelgdamas į šiandieninės rinkos poreikius, didžiausias Klaipėdos regione profesinio mokymo centras, siūlantis plačiausią statybų sektoriaus specialybių pasirinkimą, kviečia mokytis 88

regiono darbdaviais ir Lietuvos statybininkų asociacija. Mokymo centro iniciatyva reguliariai organizuojamos atviros diskusijos, kuriose aptariami sektoriaus pokyčiai, naujausios technologijos, priemonės, reikalingos kompetencijos.

PROGRAMOS NUOLAT ATNAUJINAMOS PAGAL DARBDAVIŲ POREIKIUS apdailininko, mūrininko, betonuotojo, Statybų įmonių atstovai atvyksta į mokymo stogdengio, staliaus, baldžiaus, pastolių centrą pristatyti naujovių, mokiniai taip montuotojo, grindų dangų klojėjo, kelių pat vyksta į jų patalpas, kur gali iš arti statybos ir priežiūros darbuotojo specialybių. stebėti darbo procesą, pamatyti įrenginius, „Mūsų tikslas – atliepti Klaipėdos regiono susipažinti su naudojamomis priemonėmis rinkos poreikius. Siekiame laiku reaguoti į bei naujausiomis technologijomis. Savo pokyčius ir parengti tuo metu reikalingus sritį puikiai išmanantys praktikai kviečiami darbuotojus. Taip pat stengiamės užtikrinti, dėstyti mokiniams. Prieš tapdami lektoriais, kad mokymus baigę asmenys būtų ne tokie asmenys privalo išklausyti bent bazinį tik geri savo srities specialistai, bet ir pedagogikos kursą. Mokymai apie rinkos įgytų papildomų, šiandienos rinkoje pokyčius ir inovacijas rengiami ir įstaigos aktualių kompetencijų – informacinių vadovybei bei mokytojams. technologijų raštingumo, užsienio kalbų, Pasak dr. D. Martišauskienės, į darbdavių būtų sąmoningi, motyvuoti, savarankiškai išsakytus siūlymus, kokių naujų žinių ar paskirtas užduotis atlikti gebantys darbo kompetencijų turėtų įgyti mokiniai, įstaiga rinkos dalyviai“, – pabrėžia E. Galvanausko stengiasi atsižvelgti ir formuodama bei profesinio mokymo centro direktorė dr. keisdama mokymų programas. Pirminio Dalia Martišauskienė. mokymo programos kasmet atnaujinamos Nuolat jausti rinkos pulsą švietimo įstaigai prieš rugsėjį, o į tęstinių mokymų padeda nuoseklus bendradarbiavimas su programas nauji dalykai gali būti įtraukti

PROFESINIS MOKYMAS

vos per kelias dienas, kad neprarastų aktualumo.

Pavyzdžiui, popieriniai brėžiniai – jau praeitis, tad profesinė mokykla įsidiegė „AutoCAD“ programas. Taip pat, pasak centro vadovės, šiuo metu dažnai darbdavių aptariama tema – ekostatyba ir A+ klasės pastatai. Tad ir šie dalykai įtraukti į mokymo programas, kad mokiniai laiku išmoktų tai, ko reikia dabartinei rinkai.

LANKSČIOS MOKYMOSI GALIMYBĖS TIEK MOKSLEIVIAMS, TIEK SUAUGUSIEMS Mokiniams siūlomos itin lanksčios mokymosi sąlygos. Galima rinktis tiek pilną programą, kuri trunka dvejus (kai asmuo yra įgijęs vidurinį išsilavinimą) arba trejus metus (kai asmuo turi pagrindinį išsilavinimą ir nori kartu su profesija įgyti ir vidurinį išsilavinimą), tiek atskirus mokymų modulius. Taip pat apdailininko programa yra pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

Ne pirmus metus daugiausia mokinių renkasi apdailininko specialybę. Šiemet sudarytos net trys naujos grupės. „Mano nuomone, jos populiarumą lemia universalumas. Tai labai plati, modulinė programa, kurioje mokiniai įgyja skirtingų kompetencijų – nuo mūrijimo, dažymo, tinkavimo iki grindų dangų klojimo.

Patogu ir tai, kad suteikiame galimybę mokytis atskirų modulių ir įgyti vieną, asmeniui tuo metu reikalingą kvalifikaciją“, – pasirinkimo priežastis komentuoja dr. D. Martišauskienė. Švietimo ekspertė priduria, kad mokinių patogumui organizuojamos įvairios mokymo formos – dieniniai, vakariniai, nuotoliniai (teorinės dalies) mokymai.

DARBDAVIAMS – ĮVAIRIOS IR ŠIUOLAIKIŠKOS BENDRADARBIAVIMO FORMOS Tęstiniam mokymui neretai darbuotojus atsiunčia darbdaviai, o darbo ieškančius ir specialybę keisti norinčius asmenis – darbo birža. Dalis žmonių renkasi mokymąsi savo lėšomis. Įstaigos siūlomos bendradarbiavimo formos naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Verslininkai, padedant įstaigai, išsiugdo profesionalų specialistą, o darbuotojai, dirbdami ir gaudami atlygį, tuo pačiu įgyja ir kvalifikaciją. Šiuo metu plačiai taikoma pameistrystės forma. Darbuotojas teorinių žinių semiasi mokymų centre, o praktinių – dirbdamas įmonėje. Kiekvienu atveju individualiai

taikomas laikas, kiek dienų per savaitę darbuotojas gali atvykti į įstaigą, o esant poreikiui ar susidarius didesnei grupei teorijos mokytojas gali pamokas surengti darbovietėje. Dar viena paslauga – kompetencijų pripažinimas. Kiekvienas statybų sektoriaus darbuotojas, dirbęs šioje srityje ne mažiau nei trejus metus, gali atvykti į centrą, kur jo kompetencijas ir žinias vertina komisija, ir, jei asmuo atitinka keliamus reikalavimus, jam išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis sertifikatas.

Taip pat, darbdaviams pageidaujant, organizuojami trumpalaikiai kelių dienų seminarai. „Džiugu, kad vis daugiau darbdavių, kurių

įmonėse dirba nekvalifikuoti darbuotojai, supranta teorinių ir praktinių žinių svarbą ir, pasinaudodami mūsų suteikiamomis galimybėmis, tokius darbuotojus atsiunčia mokytis. Tikiuosi, kad ateityje tokių darbdavių skaičius tik dar labiau išaugs“, – statybų verslo atstovų sąmoningumą ir aktyvumą vertina dr. D. Martišauskienė. ■

89

PROFESINIS MOKYMAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA SPECIALISTUS RENGIA BENDRADARBIAUDAMA SU STATYBOS ĮMONĖMIS

VTDK direktorė Nijolė Liucija Kikutienė

,,VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA (VTDK) – JAU NE PIRMĄ DEŠIMTMETĮ RENGIA SPECIALISTUS, KONKURENCINGUS DARBO RINKOJE, GEBANČIUS Į JĄ TINKAMAI INTEGRUOTIS BEI TOBULĖTI. VTDK SIŪLO AUKŠTOS KOKYBĖS STUDIJAS IR SUDARO VEIKSMINGAS PRIELAIDAS TOLESNIAM TOBULĖJIMUI – MOKYMUISI VISĄ GYVENIMĄ“, – TEIGIA KOLEGIJOS, KURIOJE DOMINUOJA INŽINERIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ PROGRAMOS, DIREKTORĖ LIUCIJA NIJOLĖ KIKUTIENĖ.

Tai valstybinė inžinerijos mokslų ir menų studijų krypčių kolegija, viena didžiausių Vilniaus regione. Absolventai sėkmingai įsidarbina statybos, matavimų, energetikos, mechanikos, transporto ir kitų inžinerinių sričių bei dizaino ir medijų įmonėse.

Rengdama specialistus statybos sektoriui, VTDK džiaugiasi stipria partneryste su statybos versle dirbančiomis įmonėmis.

Partnerystė – ne deklaratyvi, ji įprasminta bendradarbiavimu, grįstu pasitikėjimu ir konkrečiais veiksmais, kuriančiais abipusę pridėtinę vertę. „18 metų priklausome Lietuvos statybininkų asociacijai. Statybos įmonių atstovai dėsto studentams, vadovauja baigiamiesiems darbams, juos vertina, dalyvauja karjeros dienose, bendruose edukaciniuose projektuose, sudaro sąlygas studentams lankytis statybos objektuose, atlikti juose praktiką, priima absolventus į darbą, – dalijasi narystės asociacijoje privalumais direktorė. – Kolegija nuolat patiria didelį statybos įmonių susidėmėjimą jos rengiamais specialistais. Pavyzdžiui, „YIT Kausta“ organizavo atvirų durų dienas, kurių metu pristatė bendrovės veiklą, būsimus statybos inžinierius supažindino su rangos verslo specifika, kokybės ir garantinio aptarnavimo, saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo ir kt. ypatumais. Tokių atvirų durų dienų ar studentų praktikos įmonėse metu ne tik būsimieji specialistai susipažįsta su įmone, bet ir įmonės atstovai turi galimybę žvalgytis būsimų darbuotojų savo verslui.“ Atsižvelgiant į statybos sektoriaus pokyčius ir plėtros tendencijas, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, atnaujintas studijų programų turinys.

90

Pokyčius paskatino ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai, kylanti aukštojo mokslo kokybės kartelė, augantys darbdavių reikalavimai darbuotojams, taip pat specialistų su gilesnėmis ir platesnėmis skaitmeninėmis kompetencijomis poreikis.

Kolegijos direktorė įsitikinusi, kad „svarbu ir tai, kad net trečdalis koleginių studijų laiko skiriama praktiniam mokymui, praktikoms realiomis darbo sąlygomis“.

ir aktyviam laisvalaikiui tinkamas vietas Neries pakrantėje, rengė projektus ir pristatė jų vizualizacijas. Tarptautinių tarpdisciplininių kūrybinių dirbtuvių metu parengtiems projektams suteiktas Vilniaus miesto savivaldybės bei Europos Statybos inžinierių metų ženklas – 2018EYCE. Studentų ir jų partnerių iš Prancūzijos dalyvavimas minėtame tarptautiniame projekte skatina žinių mainus tarp skirtingose studijų programose studijuojančių studentų. Studentai ugdo „NUOLATINIS MOKYMASIS YRA VIENA įvairius gebėjimus: mokosi kompleksiškai SVARBIAUSIŲ PRIEMONIŲ, LEIDŽIANČIŲ spręsti problemas, mąstyti kritiškai, PRISITAIKYTI PRIE TECHNOLOGINĖS kūrybiškai, o rezultatai padeda suvokti, KAITOS, NEPALIAUJAMŲ STRUKTŪRINIŲ kad dirbant komandoje galima pasiekti LIETUVOS ŪKIO POKYČIŲ IR KITŲ reikšmingų rezultatų. Technologijoms KAITOS VEIKSNIŲ. NORIME, KAD MŪSŲ nenumaldomai skverbiantis į visas ABSOLVENTAI IŠLIKTŲ PAKLAUSŪS gyvenimo sritis, vis aktualesnis tampa mokymasis visą gyvenimą ir prisitaikymas DARBO RINKOJE, TODĖL IR PATYS prie nuolat kintančių sąlygų. Nuolatinis ESAME SUINTERESUOTI TOBULĖTI. mokymasis suteikia žmogui galimybių VISIEMS BŪTINA MOKYTIS VISĄ įgyti naujų žinių, persikvalifikuoti ir GYVENIMĄ“ keistis. Vis daugiau VTDK absolventų SAKO L. N. KIKUTIENĖ. atvyksta atnaujinti anksčiau įgytų žinių ir pagilinti profesinių kompetencijų. Viena iš kolegijos veiklų – neformalaus mokymo programų, kvalifikacijos tobulinimo kursų Studentams sudaromos galimybės įgytas organizavimas ir vykdymas. Kolegijoje žinias pritaikyti ir dirbant tarptautinėse komandose. Pavyzdžiui, Statybos fakulteto vykdoma nemažai neformaliojo suaugusiųjų studentai kartu su studentais iš Prancūzijos mokymo programų, pvz.: Elektroninis statybos darbų žurnalas; Statinio universitetų jau 9-tą kartą dalyvavo organizuotose tarpdisciplininėse kūrybinėse informacinis modeliavimas; Sąmatininko mokymai; BIM modeliuotojo mokymai ir kt. dirbtuvėse ,,Žaliasis Vilnius. Patrauklios Siekiantiems įgyti geodezininko ar matininko vietos aktyviai veiklai Neries pakrantėje“. licenciją arba statybos darbų vadovo Projektus duota tema rengė statybos, kvalifikacinį pažymėjimą, organizuojami statinių inžinerinės sistemos, interjero kursai ir kt. Įvairių suaugusiųjų mokymo dizaino studijų programų studentai.

Studentų komandos analizavo neužstatytas programų yra bent trisdešimt. ■

PROFESINIS MOKYMAS

MARIJAMPOLĖS PROFESINIO RENGIMO VIENA GEIDŽIAMIAUSIŲ PROFESIJŲ CENTRE – APDAILININKAI „Esame maloniai nustebę, kad šiemet tarp populiariausių mokymo programų yra apdailininkai statybininkai, – sako Marijampolės profesinio rengimo centro (MPRC) l.e.p. direktorius Romualdas Vadluga. – Manau, kad tokį populiarumą lėmė situacija darbo rinkoje – apdailininkų trūksta, jie yra laukiami įmonėse, tad darbas jiems visada garantuotas.“ MPRC yra nuolat tobulėjanti ir atsinaujinanti mokymo įstaiga, kurioje galima įgyti ne tik profesinę kvalifikaciją, bet ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą.

Pedagogai stebi naujoves, nuolat mokosi, žinias pritaikydami mokymo procese.

Dėmesys skiriamas ir mokymo bazei, kuri nuolat atnaujinama: įsigyjama naujos mokymo įrangos, įrengiamos arba naujai pertvarkomos mokymo laboratorijos.

Centro pastatai renovuojami iš vidaus ir iš išorės. „Centras kryptingai plečia savo veiklą, bendraudamas ir bendradarbiaudamas su įvairiais partneriais: Lietuvos statybininkų, melioratorių, viešbučių ir restoranų asociacijomis, Kelių direkcija ir kitomis.

Kad žinotume rinkos situaciją ir poreikius, kasmet atliekame rinkos analizę ir pagal poreikius planuojame naujas mokymo programas. Šiuo atveju bendradarbiaujame ir su regiono įmonėmis, regiono plėtros taryba, Kauno pramonės prekybos ir amatų rūmais, savivaldybėmis“, – pasakoja R. Vadluga.

Centro mokiniai meistriškumą demonstruoja šalies ir tarptautiniuose

MARIJAMPOLĖS PROFESINIO RENGIMO CENTRE ŠIEMET TARP PAČIŲ POPULIARIAUSIŲ MOKYMO PROGRAMŲ YRA APDAILININKO (STATYBININKO) MOKYMO PROGRAMA. APDAILININKAIS PASIRENGĘ BŪTI NET 100 JAUNUOLIŲ, TARP KURIŲ – IR 10 ASMENŲ SU SPECIALIAISIAIS POREIKIAIS. profesinio meistriškumo konkursuose, dalyvauja Marijampolės šventėse, kur mokiniai dekoruoja aikštes, reprezentuodami Centrą.

MPRC mokiniai ir mokytojai tobulina kompetencijas tarptautinėse stažuotėse pagal Erasmus+ programų projektus. 20 mokinių ir 10 mokytojų stažuotes jau atliko Maltoje, Ispanijoje, Italijoje, Islandijoje, Turkijoje, Portugalijoje. Gerąja patirtimi dalijamasi su kolegomis, įgytos žinios, patirtis ir gebėjimai pritaikomi pamokose.

Centre galima mokytis keliais lygiais, programos lanksčiai pritaikytos tiek asmenims su specialiaisiais poreikiais, tiek jaunuoliams ar suaugusiems, jau turintiems kvalifikacijų – pastarieji jas kelti, tobulinti, įgyti naujų. Praktiniai užsiėmimai vyksta ne tik laboratorijose, bet ir pas darbdavius. Aktyviausiai su Centru bendradarbiauja kelios įmonės, tarp kurių yra „Kegisa“, „Statybos ritmas“, „Vidara“, „Kelranga“, „Sumeda“ ir kitos. „Darbdaviai itin laukia mūsų Centro

moksleivių, nes trūksta darbuotojų, – jiems siūlomas perspektyvus darbas, įvairios lengvatos“, – pasakoja R. Vadluga.

Ne vienas iš Centro moksleivių, mokęsis apdailininko amato, dirba meistrais statybos įmonėse.

Visos MPRC mokymo laboratorijos įrengtos paties Centro lėšomis, tačiau Centras mielai bendradarbiauja su medžiagų ar įrangos tiekėjais, kurie yra suinteresuoti apmokyti apdailininkus dirbti su jų produktais. Taip įgyjama naujos patirties, Centras gauna naujų žinių, mokosi dirbti su naujausiomis medžiagomis, technologijomis – nauda abipusė.

Nors šių metų stojimo į Centrą rezultatai ir džiugina, tačiau, kaip pastebi l.e.p. direktorius R. Vadluga, visuomenė turi keisti savo požiūrį: nevalia nevertinti amatininko, darbininko, kuris kuria produktą – jie nusipelno pagarbos. Iš kitos pusės – seniai žinoma tiesa, kad amatininkas visais laikais, kad ir kokie sudėtingi jie būtų, duonos nepritrūks.■ 91

PROFESINIS MOKYMAS

VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRAS SIEKIA SUDERINTI DARBDAVIŲ IR MOKINIŲ POREIKIUS

NORINT PATENKINTI RINKOS IR VERSLO POREIKIUS RENGTI BŪTINŲ SPECIALYBIŲ ŽMONES, ANOT VILNIAUS STATYBININKŲ RENGIMO CENTRO DIREKTORIAUS PAVADUOTOJOS UGDYMUI, ATLIEKANČIOS DIREKTORIAUS FUNKCIJAS DAINOS KIRŠANSKIENĖS, DARBDAVIAI TURI AKTYVIAU BENDRADARBIAUTI SU PROFESINIO RENGIMO CENTRAIS, DRAUGE IEŠKOTI BŪDŲ, KAIP JAUNUOLIUS PASKATINTI RINKTIS NE TOKIAS POPULIARIAS, BET RINKAI BŪTINAS SPECIALYBES. įgyti dvi ar net tris kvalifikacijas: baigus apdailininko (statybininko) programą, bus suteikiamos dažytojo, tinkuotojo, plytelių klojėjo kvalifikacijos, mūrininko– krosnininko, mūrininko– betonuotojo, fasadų šiltintojo–pastolių montuotojo ir kitos. Ir tai yra tendencija, kurios laikosi Centras: kuo platesnės programos, tuo daugiau galimybių rinktis. Šiemet viena iš populiariausių Centro specialybių yra apdailininkai (statybininkai). Kalbinta liepą, D. Kiršanskienė dar negalėjo pasakyti galutinių stojimo rezultatų, tačiau Neretai darbdaviai sako, kad profesinio mokiniai, baigę 9 ar 10 klasių, dalyvavo rengimo centrai neruošia specialistų, konkurse, nes vietų buvo mažiau negu kurių jiems reikia. Dainos Kiršanskienės norinčių. Kvotas, pagal kurias priėmimas žodžiais, darbdaviams dažnai reikia siauros vyksta centralizuotai, nustato Švietimo ir specializacijos darbuotojų, atliekančių mokslo ministerija. Elektriko specialybė tik tam tikras operacijas, o ne įgijusių šiemet yra antra pagal populiarumą. visą kvalifikaciją. „Mūsų klientas yra ne Ją renkasi tiek baigusieji bendrojo tik darbdavys, bet ir žmogus, kuris turi lavinimo mokyklas, tiek asmenys, turintys prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo kvalifikaciją ar net įgijusieji aukštąjį rinkos, – pastebi D. Kiršanskienė, – todėl išsilavinimą. Ypač mielai ją renkasi buvę jis nori mokytis pagal plačias profesinio statutiniai darbuotojai. Šios programos mokymo programas, kad įgytų kuo jie mokomi trumpesnį laiką. Trečia pagal daugiau kompetencijų, ne vieną, o kelias populiarumą – staliaus mokymo programa. kvalifikacijas. Viena iš baldus gaminančių O nepopuliariausia, tačiau labiausiai įmonių kreipėsi į Centrą, kad būtų parengti geidžiama darbdavių, yra mūrininko vos kelias operacijas mokantys darbuotojai, specialybė. Tokią situaciją lemia sunkus dirbantys su įranga, kurią turi tik ši įmonė. darbas lauke. Tikimasi, kad situaciją bent Centras tokiais atvejais siūlo pasinaudoti kiek pakeis rengiamos naujos programos: pameistryste. Pameistrystės būdu mūrininko– krosnininko, mūrininko– rengiamas darbuotojas praktikos mokomas betonuotojo, nes tai bus galimybė įsigyti įmonėje, o Centras išmoko teorijos, dvi kvalifikacijas. Liepą buvo tik du kurios reikia kvalifikuotam darbui atlikti. asmenys, planuojantys tapti mūrininkais. Šiais metais Centras pameistrystės būdu Centras žengia koja kojon su naujausiomis rengė mūrininkus „Panevėžio statybos technologijomis (pavyzdžiui, BIM). Kartu trestui“ ir stalius „Mano būstui“. Šiuo metu su Lietuvos statybininkų asociacija Centras kuriamos modulinės profesinio mokymo vykdo statybos sektoriaus profesijos programos, kurios sudarys galimybę mokytojų technologinių kompetencijų

Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja Daina Kiršanskienė

tobulinimo projektą. Projektas suteiks galimybių profesijos mokytojams išmokti naudotis grafinio vaizdavimo kompiuterinėmis programomis, susipažinti su statybos skaitmeniniu modeliu, jo panaudojimo galimybėmis, energiškai efektyvių pastatų statyba, tvarios statybos principais. Ateityje profesinio mokymo laukia naujovė: kartu su Švietimo ir mokslo ministerija kuriami kompetencijų vertinimo centrai, kurie vertins visos šalies mokinių įgytas profesines kompetencijas.

Vertinimą atliks kvalifikuoti, parengti tai veiklai ekspertai. Į vertinimo centrus galės kreiptis ne tik profesinio mokymo įstaigų mokiniai, bet ir jau turintieji patirties, tačiau neturintys kvalifikaciją patvirtinančio dokumento asmenys.

Tokia vertinimo sistema, tikimasi, lems aukštesnę profesinio mokymo kokybę ir darbdavių pasitikėjimą profesinio mokymo diplomais.■

www.vsrc.lt 92

PROFESINIS MOKYMAS

KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRE –

DĖMESYS INFORMACINĖMS TECHNOLOGIJOMS NORAS ĮGYTI PAKLAUSIĄ SPECIALYBĘ IR ĮSILIETI Į DINAMIŠKĄ ŠIŲ DIENŲ DARBO RINKĄ – TOKIŲ TIKSLŲ ŠIANDIEN SIEKIA PROFESINĮ MOKYMĄ BESIRENKANTIS JAUNIMAS. TOKIEMS – SMALSIEMS, NAUJOVĖMIS BESIŽAVINTIEMS – DAUG DARBO RINKOJE PAKLAUSIŲ SPECIALYBIŲ SIŪLO KAUNO STATYBOS IR PASLAUGŲ MOKYMO CENTRAS. „Šiemet tarp populiariausių profesijų, kurias rinkosi stojantieji, buvo suvirintojo, santechniko, apdailininko, pastatų restauratoriaus ir statybos verslo paslaugų tiekėjo specialybės. Deja, kiek mažiau nei ankstesniais metais stojantieji rinkosi paklausią mūrininko specialybę“, – apie naujausias profesinių studijų pasirinkimo tendencijas kalbėjo centro vadovas Ričardas Šeštokas.

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre šiuo metu vyksta itin svarbūs pokyčiai – pereinama prie modulinio mokymo. „Dirbame su aštuoniomis modulinio mokymo programomis. Peržiūrėjome siūlytas programas, jas atnaujinome ir pritaikome moduliniam mokymui“, – aiškino pašnekovas, sakydamas, kad modulinio mokymo taikymas suteikia daug daugiau galimybių ir leidžia lanksčiau planuoti mokymo procesą.

Į klausimą, ar prie kvalifikuotų darbuotojų rengimo prisideda ir darbdaviai, pašnekovas atsakė, kad, rengiant naujas profesinio mokymo programas, visuomet stengiamasi įsiklausyti į darbdavių poreikius. „Domimės, kokių kompetencijų darbuotojų reikia šių dienų darbo rinkai ir į išsakytą nuomonę stengiamės atsižvelgti sudarydami mokymo programą. Užsienyje įmonės labai aktyviai DARBDAVIŲ NUOMONĖ SVARBI prisideda prie profesinio mokymo programų R. Šeštoko teigimu, net ir jau turintys kūrimo, Lietuvoje deja, tai nėra populiaru, patirties darbo rinkoje darbuotojai vis matyt, dar teks palaukti“, – svarstė dažniau sugrįžta į mokymo centrą pasisemti pašnekovas. profesinių žinių. „Tie žmonės, kurie senokai Kalbėdamas apie darbo rinkos tendencijas įsigijo aukštojo mokslo diplomą, supranta, ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti, R. kad vien, pavyzdžiui, sunkiai apibrėžiamos Šeštokas atkreipė dėmesį, kad kiekviena vadybininko kvalifikacijos neužtenka, o įmonė stengiasi pačiais įvairiausiais būdais specialybę reikia turėti“, – dalijasi patirtimi apsirūpinti kvalifikuotais darbuotojais, jis. Centro vadovas neslepia, kad mūsų šalyje o nemažai savotiškos sumaišties įneša paruošti specialistai lengvai randa darbą ir vis populiarėjanti personalo paieškos užsienio šalyse. paslauga ir darbuotojų nuoma. Tai trukdo

Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro vadovas Ričardas Šeštokas

megztis tiesioginiams kontaktams tarp profesinio rengimo įstaigų ir konkrečia veikla užsiimančių įmonių. „Jei patys darbdaviai kreiptųsi bent kiek anksčiau ir kalbėtų su mumis apie savo būsimus poreikius, galėtume rekomenduoti ir pasiūlyti itin pažangių ir motyvuotų profesiškai tobulėti darbuotojų“, – kalbėjo centro vadovas ir pridūrė, kad, žinodamos darbdavių lūkesčius, profesinio rengimo įstaigos galėtų su jais tikslingai bendradarbiauti.

DĖMESYS NAUJOMS TECHNOLOGIJOMS Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras siekia koja kojon žengti su naujausiomis technologijomis ir jas integruoti į įvairius mokymo proceso lygius ir sritis. „Siekiame į mokymo procesą kaip galima aktyviau integruoti informacines technologijas. Norime, kad ateityje mūsų darbuotojai vaikštinėtų po statybų aikštelę ne su popieriaus lapu ar brėžiniu, o visą reikiamą informaciją turėtų planšetiniame kompiuteryje. Šiuo metu sparčiai populiarėja skaitmeninė statyba, tai ir mūsų siekis yra neatsilikti nuo šių procesų ir sėkmingai į juos įsilieti. Mūsų tikslas – ruošti specialistus, kurie būtų laukiami darbo rinkoje“, – kalbėjo R. Šeštokas.

Centro vadovas džiaugėsi, kad jau anksčiau pavyko užmegzti glaudžius ryšius su užsienyje veikiančiais profesinio mokymo centrais. Šiemet Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro mokiniai ir mokytojai lankėsi vienoje iš Italijos įmonių, kur domėjosi dažų pramonės technologinėmis naujovėmis.■ 93

PROFESINIS MOKYMAS

ŠIAULIŲ PRC:

Į DARBO RINKĄ – SU PAKLAUSIA PROFESIJA

Šiaulių profesinio rengimo centro vadovas Saulius Dargužas

konsultuoja keičiant mokymo programas ar rengiant modulines programas“, – sakė jis. ŠIAULIŲ S. Dargužas pasakojo, kad Šiaulių profesinio PROFESINIO rengimo centre esama ne vienos sėkmės istorijos, kuomet centro ir verslo įmonių RENGIMO CENTRAS (ŠIAULIŲ bendradarbiavimas tapo puikiu karjeros startu profesinio mokymo programas PRC) – VIENA baigusiems darbuotojams.

IŠ DIDŽIAUSIŲ „Bendradarbiaujame su Šiaulių „Kalviu“. Ten praktiką atlieka mūsų suvirintojo specialybės LIETUVOS mokiniai, o profesionalai labai rūpestingai PROFESINIO stebi jų parengimą. Šiaulių „Kalvis“ aktyviai MOKYMO ĮSTAIGŲ, įsitraukia į suvirintojų mokymo procesą, SIŪLANTI DAUGIAU dalyvauja tikrinant kompetencijas, NEI 40 SPECIALYBIŲ organizuoja įvairius profesinės meistrystės konkursus. Akmenėje įsikūrusi įmonė MOKYMO „Eternit Baltic“ organizuoja seminarus mūsų mokiniams, suteikia galimybę apsilankyti PROGRAMAS. įmonės mokymo centruose, susipažinti su įvairių naujų medžiagų panaudojimo MŪRO DARBAI – TAIP PAT apdailininkų. – Šiek tiek apmaudu, kad su technologijomis, tvirtinimo elementais“, PERSPEKTYVU mūro darbais susijusios studijos kol kas ne – kalbėjo pašnekovas ir pasidžiaugė, kad „Šiemet daug dėmesio sulaukė apdailininko, itin domina jaunus žmones. Mūro darbų centras sulaukia pagalbos ir iš kitų regiono suvirintojo specialybės. Stojančiuosius specialistai šiandien gali tikėtis tikrai solidžių įmonių. pradėjo dominti santechniko darbas“, – apie atlyginimų. Pačiam neseniai teko įsitikinti, pasirinkusius statybų sektorių jaunuolius kad plytos ar blokelio padėjimas jau kainuoja MOKOSI IR JAU TURINTYS DIPLOMUS kalbėjo centro direktorius Saulius Dargužas. daugiau nei pati plyta ar blokelis.“ Šiaulių PRC siūlomos specialybės pagal Anot jo, populiarėja ir apdailininko S. Dargužas pabrėžia, kad mūro darbus pirminio profesinio mokymo programas, specialybė – šiemet ją pasirinko daug išmanančių darbuotojų paklausa šiuo metu mokiniams teikiamas pagrindinis ir vidurinis daugiau stojančiųjų nei ankstesniais metais. yra itin didelė, nes tiek valstybinis, tiek išsilavinimas. Centro vadovas patikino, kad Centro vadovas nuogąstavo, kad dalis jaunų privatus sektorius yra aktyvus – vyksta mokytis naujos specialybės ar pagerinti žmonių savo ateitį sieja su užsienio šalimis, intensyvios statybos. turėtas žinias ryžtasi ir jau turintieji aukštojo kad darbo paieškos svetur jau tapo savotiška mokslo diplomą. jaunimo norma.

BENDRADARBIAVIMAS SU ĮMONĖMIS „Kadangi valstybė finansuoja tik pirmą kartą „Kalbamės su savo mokiniais, žinome, kad Centro vadovo teigimu, Šiaulių PRC aktyviai įgyjamą profesiją, tai šiemet šiems žmonėms nemažai yra tokių, kurių artimieji ar šeimos bendradarbiauja su verslo įmonėmis. apribota galimybė mokytis nemokamai, bet nariai uždarbiauja užsienyje, tad nestebina „Mūsų centre nė viena profesinio rengimo praėjusių metų patirtis rodo, kad ši paslauga ir tai, kad dalis baigusių profesines studijas programa nėra patvirtinama be socialinių reikalinga – pernai apie šimtas žmonių įstojo išvyksta. Būtina pabrėžti, kad galimybės partnerių pritarimo. Bendradarbiaujame mokytis profesijos jau turėdami aukštojo sėkmingai įsidarbinti Lietuvoje taip pat su Lietuvos statybininkų asociacija, itin mokslo diplomą“, – kalbėjo S. Dragužas. didėja. Stebime darbo rinką ir matome, daug pagalbos sulaukiame iš Šiaulių Pašnekovas džiaugėsi, kad nemažai kad darbo jėgos labai trūksta, – kalbėjo prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Jie baigusiųjų profesinio mokymo programas jis, sakydamas, kad darbdaviai šiuo metu ne tik bendradarbiauja rengiant įvairius vėliau sėkmingai užsiima individualia veikla itin aktyviai ieško stalių, suvirintojų, standartus, ieškant ekspertų, bet ir ar įkuria savo įmones. ■ 94

PROFESINIS MOKYMAS – PATRAUKLI

PROFESINIS LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJAI 25-ERI MOKYMAS

SPECIALYBĖ PER TRUMPĄ LAIKĄ

ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS KASMET SULAUKIA NEMAŽAI MOKINIŲ, NORINČIŲ ĮGYTI PATRAUKLIĄ IR DARBO RINKOJE PAKLAUSIĄ PROFESIJĄ. MOKYKLOJE ĮGYVENDINAMOS ĮVAIRIŲ ŪKIO SRIČIŲ PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOS. „Kalbant apie statybos sektorių, šiemet itin populiarios suvirintojo, apdailininko mokymo programos“, – sakė centro vadovas Vytautas Zubras ir atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis populiaresnė tampa suvirintojo mokymo programa. „Matyt, jauni žmonės įvertina tai, kad šios srities specialistai turi gerų įsidarbinimo galimybių. Rinkoje šiems darbuotojams mokami konkurencingi atlyginimai,

mat jie gali dirbti ne tik statybose, bet ir pritaikyti savo žinias inžinerinėje pramonėje, transporto remonto ar kitų krypčių įmonėse“, – kalbėjo jis.

Suvirintojų mokymo programos populiarėjimą Alytaus profesinio rengimo centro specialistai mato tik keletą pastarųjų metų, o štai apdailininko specialybė populiarumą išlaiko jau daug metų.

Anot pašnekovo elektriko specialybė ir yra labai perspektyvi. Ji būtina statybos sektoriui. Elektrikų poreikis jau kurį laiką pastebimas darbo rinkoje, o mokymo programa labai domina stojančiuosius.

„Šiandieninė profesinio mokymo sistema leidžia per trumpą laiką įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę“, – džiaugiasi lanksčia tvarka V. Zubras. ŽINIOS IR PRAKTINIAI ĮGŪDŽIAI ,,Rinkdamiesi profesines studijas, jauni žmonės atsižvelgia į du faktorius: ar mokymo programa jiems patiems yra patraukli ir ar suteikiama specialybė yra paklausi darbo rinkoje. Didžioji dalis stojančiųjų, prieš priimdami sprendimą, jau būna apsisprendę, kokią mokymo programą rinksis ir kokioje srityje norėtų darbuotis ateityje. Šie žmonės būna nusiteikę mokytis, atsakingai renkasi praktikų vietas, jų metu daug dėmesio skiria profesiniams įgūdžiams formuoti. Baigę mokymąsi, jie nori būti konkurencingi šių dienų darbo rinkoje“, – kalbėjo V. Zubras.

Anot centro vadovo, siekti aukšto lygio profesinės meistrystės jaunimą skatina ir suvokimas, jog atlyginimas darbo rinkoje priklauso nuo to, kokių įgūdžių ir gebėjimų darbuotojas turi ir kokią pridėtinę vertę jis gali sukurti.

DĖMESYS DARBŲ SAUGAI Alytaus profesinio rengimo centras siūlo ne tik daug su statybų sektoriumi susijusių mokymo programų, bet ir įvairių lygių (pirminio ir tęstinio) profesinį mokymąsi.

Centre sudaromos galimybės įgyti ir svarbių papildomų kompetencijų. „Mūsų centro išskirtinumas yra tas, kad turime puikią darbų saugos specialistų ruošimo bazę, kurioje organizuojame įvairius darbų saugos mokymus“, – sakė V. Zubras, akcentuodamas, jog labai svarbu, kad ir darbdaviai suvoktų darbų saugos svarbą. – Darbų sauga – tai sudėtinė mokymo programos dalis. Sudarome galimybes mokiniams dirbti ir mokytis tam tikrame aukštyje su modernia įranga, kuri garantuoja darbų spartą ir

tinkamą darbuotojų saugumą. Pavyzdžiui, apdailininko profesijos besimokantis jaunuolis kartu įgyja ir aukštalipio kvalifikaciją.“ Į klausimą, ar noriai darbdaviai įsitraukia į profesinio rengimo programų sudarymą, tobulinimą ir patį mokymo procesą, pašnekovas atsakė, jog verslo įmonės yra labai svarbios tiek jų, tiek ir kitų profesinio rengimo centrų partnerės. ■ 95

PROFESINIS MOKYMAS

PROFESINIS MOKYMAS NAUJAI:

TARP ATEITIES PROFESIJŲ – IR STATYBININKO

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula

vadovas nelaiko problema, nes pasimokę ir padirbėję vietoje, vėliau pasidomi, kaip visa atrodo kitose Europos šalyse, tada grįžta ir vėl darbuojasi tėvynėje – toks laikmetis.

DARBO RINKOS POREIKIAI Panevėžio profesinio rengimo centras sulaukia apsisprendusių ir motyvuotų mokinių. „Nors stojimas į profesines mokyklas jau antrus metus vykdomas centralizuotai, jauni žmonės, kuriems trūksta informacijos apie profesinio mokymo programas, apsilanko pas mus, Centre suteikiame ir visas technines priemones, kurių reikia pateikti stojimo prašymui“, – sakė jis, džiaugdamasis, kad apie 60 proc. baigusių profesinį mokymą iš karto įsilieja į darbo rinką.

Tačiau jauni žmonės neįvertina galimybės mokytis su mechatronika ar robotika susijusių specialybių – Centre yra puiki robotikos mokymosi bazė, bet jaunimas į NUOLAT BESIPLEČIANTIS, TAIKANTIS IŠMANIĄSIAS TECHNOLOGIJAS IR ATVIRAS šią mokymo programą žvelgia atsargiai.

Nepopuliarumo priežastimi gali būti ir NAUJOVĖMS STATYBŲ SEKTORIUS DIKTUOJA TAISYKLES DARBO RINKAI. tai, kad mokymosi metu reiktų gilintis į sudėtingas technologijas, prireiks loginio Kalbėdamas apie šių dienų pokyčius „Šiemet buvo populiarios apdailininko, mąstymo gebėjimų. Jauni žmonės dar statybų sektoriuje Panevėžio profesinio statybininko profesinio mokymo neįvertina puikių perspektyvų, kurios rengimo centro direktorius Bronius programos, jas rinkosi daugiau mokinių laukia sparčiai augant šių specialistų Sadula pasidžiaugė, kad jame vis daugiau nei pernai. Šiemet net padidinome vietų poreikiui darbo rinkoje. Atsižvelgiant dėmesio skiriama ne tik bendrų tvarkų ir skaičių, lyg nuspėdami, kad taip gali reglamentų kūrimui bei įgyvendinimui, bet nutikti“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, į darbo rinkos pokyčius, koreguojamos ir specialistų kompetencijų vertinimui. kad jauni žmonės pragmatiškai mąsto apie ir profesinio mokymo programos. „Kai kurios jų, skirtos jau turintiems brandos „Daug prasmingų darbų šioje srityje ateitį. atestatą mokiniams, sutrumpintos nuo nuveikė Lietuvos statybininkų asociacija Individualių namų statybos sektorius dar dviejų iki vienerių metų. Keičiamas ir jų (LSA). Jau paruošti nauji profesijų tik plečiasi, tad ir šiuos darbus galinčių turinys, tikime, kad bendrųjų kompetencijų pavadinimai, kompetencijų aprašai – nuo atlikti specialistų paklausa didelė. mokiniai įgijo vidurinėje mokykloje, o mes pagalbinio darbuotojo iki inžinieriaus.

Manoma, kad ši profesija ateityje tik daugiau dėmesio skiriame praktiniam Kaip juokaujame su kolegomis, netrukus populiarės. Statybininkas turi mokėti specialybės mokymui, – aiškino jis. – automechanikai nebesivers namų statyba, pastatyti individualų namą nuo pamatų Profesinio mokymo centrai turi šiuolaikišką nes dabar pasitaiko įvairių atvejų“, – sako iki kamino. Todėl statybininko profesija B. Sadula. visuomet buvo viena populiariausių. Anot įrangą, vien Panevėžio regione į jų atnaujinimą investuota dešimtys milijonų B. Sadulos, profesiją jaunimas renkasi eurų, reikia tik jaunimo noro ateiti ir ATEITYJE STATYBININKŲ atsakingai. mokytis.“ Panevėžio profesinio rengimo REIKĖS DAR DAUGIAU „Ir Lietuvoje, ir užsienyje daug statoma, centras bendradarbiauja ne tiks su regiono Besirenkančių profesines programas tai suprasdami jauni žmonės įvertina įmonėmis, bet yra Panevėžio prekybos, asmenų poreikiai keičiasi ir anksčiau lydere statybininko profesijos privalumus ir pramonės ir amatų rūmų, Pramonininkų buvusią automechaniko profesiją jau paklausą“, – sako jis. Specialybę įgijusių asociacijos bei LSA narys. ■ aplenkė statybinio profilio specialybės. lietuvaičių noro darbuotis svetur centro 96

STOJIMO REZULTATAI RODO –

PROFESINIS MOKYMAS

PROFESINIS RENGIMAS KUPIŠKYJE ATLIEPIA DARBDAVIŲ IR MOKINIŲ POREIKIUS Mokykla ruošia darbo rinkoje paklausą turinčius kvalifikuotus darbininkus pagal apdailininko (statybininko), suvirintojo, staliaus bei kt. mokymo programas. Nuo mokyklos įsikūrimo parengta 3436 įvairių profesinio mokymo programų specialistai.

Jeigu pagal įgytą kvalifikaciją įsidarbino 70,3 proc. absolventų, tai baigusieji apdailininko (statybininko) mokymo programas – net 78,5 proc. Ši ir technikos priežiūros verslo darbuotojo, socialinio darbuotojo padėjėjo bei virėjo – yra pačios populiariausios. Šiemet priėmimas vyksta gerai, mokyklą pasirinko nemažas mokinių būrys. Įtakos tam turi ir mokyklos sėkmingai vykdomas profesinis orientavimas. Nuo šio rugsėjo bus vykdomos tik modulinės profesinio mokymo programos, taip pat taikoma pameistrystės mokymo forma. Tai ypač reikalinga įmonėms, kurios vykdo statybos darbus, šiltina pastatus, verčiasi medienos apdirbimu. „Mūsų profesinio mokymo programos yra paklausios ir parengti kvalifikuoti darbininkai, – kaip rodo įsidarbinimo galimybių barometrų Lietuvoje ir Panevėžio regione bei darbdavių apklausos duomenys, – turės geras galimybes įsidarbinti“, – sako Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos direktorė Lina Kaušakienė.

Mokykla žada stiprinti architektūros ir statybos, inžinerijos ir inžinerinių profesijų, paslaugų asmenims, socialinės gerovės švietimo sričių modulinių profesinio mokymo programų infrastruktūrą.

2015 m. Kupiškio technologijos ir verslo mokyklai suteikta Europos Komisijos mobilumo chartija už kokybiškai vykdytus tarptautinius projektus bei ilgalaikę tarptautiškumo strategiją.

2015–2018 m. 36 apdailininkai (statybininkai) tobulino profesinius

KUPIŠKIO TECHNOLOGIJOS IR VERSLO MOKYKLA, BŪDAMA KELIŲ SUSIJUSIŲ ASOCIACIJŲ NARE, AKTYVIAI BENDRADARBIAUJA SU DARBDAVIAIS, ŠVIETIMO ĮSTAIGOMIS, DARBO BIRŽOMIS, TAD GERAI ŽINO DARBO RINKOS POREIKIUS. TODĖL MOKYKLOJE RENGIAMI DARBININKAI, KURIŲ ĮGYTOS KVALIFIKACIJOS YRA ITIN PAKLAUSIOS.

įgūdžius ir bendrakultūrines kompetencijas mobilumo stažuotėse ES šalyse pagal Erasmus+ projektą.

Mokykla turi didelę patirtį įgyvendinant architektūros ir statybos švietimo srities profesinio mokymo programas. 1991–1994 m. parengta 210 kaimo statybos meistrų, 1995–2004 m. – 795 namų ūkio meistrai su mūrininko, betonuotojo, dažytojo, plytelių klojėjo, staliaus - dailidės kvalifikacijomis, 2004–2011 m. – 311 statybininkų, 2012–2018 m. – 324 apdailininkai (statybininkai). Apdailininko (statybininko) profesijos populiarumą mokykloje lemia didelis statybų srities darbininkų poreikis Kupiškio ir aplinkinių rajonų statybinėse įmonėse: „Dailista“, „Nodama“, „Simega“, P.Gurklio firma, „Kasmanta“, „Darminda“, „Slavita“, „Agla“ ir kt. „Statybinių įmonių vadovai nori kuo daugiau apdailininkų (statybininkų), nes didėja statybų apimtys, vykdoma renovacija. Kupiškyje irgi vyksta statybos: rekonstruojama miesto aikštė, viešoji biblioteka, statoma autobusų stotis, paukštynas, renovuojami daugiabučiai“,

– pasakoja L. Kaušakienė, pripažindama, kad neretai absolventai darbuojasi ir pagal verslo liudijimus. Tai rodo, kad mokykla parengia ne tik profesionalius, bet ir nebijančius imtis savarankiško darbo specialistus. Šių specialybių mokiniai nacionaliniuose ir regiono profesinio meistriškumo konkursuose kasmet užima prizines vietas.

Mokykla turi teorinio ir praktinio mokymo bazę, profesionalius ir didelę gamybinę patirtį turinčius profesijos mokytojus. Įgyvendinus ES projektą 2008 m., iš dalies atnaujinta statybininkų praktinio mokymo bazė, kasmet papildoma nauja įranga, įrankiais. 2018 m. pradedama vykdyti apdailininko (statybininko) modulinė profesinio mokymo programa. „Mūsų mokykla yra atvira visuomenei ir pokyčiams, linkusi bendrauti, bendradarbiavimą visada laikome vertybe, – sako L. Kaušakienė. – Mūsų ryšiai su darbdaviais yra labai geri. Viliuosi, kad ir toliau efektyviai bendrausime, vykdydami pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, užtikrindami kokybišką kvalifikuotų darbuotojų rengimą darbo rinkai.“ ■ 97

APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO PATIRTIS. KOKIAS PAMOKAS TURIME IŠMOKTI REALI GEROJI PROJEKTŲ ADMINISTRAVIMO PATIRTIS, SUSIJUSI SU VIEŠUOJU SEKTORIUMI IR SAVIVALDYBĖMIS, LIETUVOJE PRADĖJO FORMUOTIS NUO 2000 M., KAI PRASIDĖJO PLATESNIS ES PROGRAMINIS FINANSAVIMAS, KURIS PAREMTAS SISTEMINĖMIS PROJEKTŲ PARENGIMO IR ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖMIS. PRIEŠ TAI DEŠIMTMETĮ TIK ATSKIRI UŽSAKOVAI IR PASLAUGŲ BEI STATYBŲ RINKOS DALYVIAI TURĖJO GALIMYBIŲ SUSIPAŽINTI SU TARPTAUTINE PRAKTIKA.

EXPERIENCE OF ENVIRONMENTAL PROJECT MANAGEMENT. LESSONS THAT WE MUST LEARN THE ACTUAL GOOD PRACTICES OF PROJECT MANAGEMENT RELATED TO THE PUBLIC SECTOR AND MUNICIPALITIES HAVE STARTED TO TAKE SHAPE IN LITHUANIA SINCE 2000, ALONG WITH THE EMERGENCE OF A WIDER EU PROGRAMME FUNDING WITH SYSTEMIC PROJECT PREPARATION AND IMPLEMENTATION RULES. OVER A DECADE PRECEDING IT, ONLY INDIVIDUAL PRINCIPALS AND OPERATORS IN THE SERVICES AND CONSTRUCTION MARKET HAD ACCESS TO INTERNATIONAL PRACTICES. 98

Water management and waste management projects have been and remain the main areas of environmental investment. This is a market where construction, engineering, design and related companies operate. In many cases, up to 50% and more of the works portfolio of such enterprises, especially engineering ones, consisted of the works financed with EU funds. Therefore, the attention directed by the enterprises operating in this area towards the Environmental Project Management Agency (EPMA) under the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania, which administers these projects, is well

understood. Having learned their lessons, the enterprises expect good practices of project management to be transferred to new funding periods and their operation as contractors to become more efficient: the contractors’ expectations are linked with plans of national, municipal and individual principals and prepared investment projects.

LACK OF EXPERIENCE ALSO AFFECTED CONTRACTORS “Unfortunately, project planning and preparation of investment projects have long been one of the weakest links,” Kastytis Tuminas, Chief Advisor to EPMA,

APLINKOS PROJEKTAI Pagrindinės aplinkosaugos investicinės sritys buvo, yra ir bus vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektai. Tai yra rinka, kurioje veikia statybos, inžinerinės, projektuotojų ir susijusių sričių kompanijos.

Neretai tokių įmonių, ypač inžinerinių, darbų portfelyje iki 50 proc. ir daugiau sudarydavo darbai, finansuojami ES lėšomis. Todėl suprantamas šios srities įmonių dėmesys, nukreiptas į LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), administruojančią minėtus projektus. Išmokusios pamokas, įmonės tikisi, kad geroji projektų vykdymo patirtis bus perkelta į naujus finansavimo periodus, tad jų, kaip rangovų, veikla taps efektyvesnė: rangovų lūkesčiai susiję su įvairaus lygmens (nacionalinio, savivaldybių ir atskirų užsakovų) planais ir parengtais investiciniais projektais.

says. “As a rule, planning of time limits for the preparation of individual stages of a project failed to take account of the actual time needed for the preparation and implementation of the project. There were also a number of errors as regards project scope. This led to lost time and money and the inevitable emergence of funding cycles, when during the 7-year period of each EU financial framework, the actual supply of public procurement of contract works on the market squeezed into 2-3 years.”

Such cyclicality of funding considerably harmed the viability of contractors’ operations.

The Financial Framework 2014-2020 has introduced a methodology for preparing investment projects. In order to further decentralise project selection, a larger part of investment project planning and appraisal has been directed to regions, thus

PATIRTIES STOKA PAVEIKĖ IR RANGOVUS „Deja, ilgą laiką projektų planavimas ir investicinių projektų parengimas buvo viena silpniausių grandžių, – apibendrindamas patirtį, neslepia APVA vyriausiasis patarėjas Kastytis Tuminas. – Planuojant atskirų projekto etapų parengimo terminus, dažniausiai nebuvo įvertintas realus laikas, kurio reikia projektui parengti ir įgyvendinti.

Buvo nemažai „paklydimų“ ir su projektų apimtimis. Iš to – prarastas laikas ir pinigai,

neišvengiamai atsirado finansavimo cikliškumas, kuomet per kiekvienos ES programos 7 metų laikotarpį reali viešųjų rangos darbų pirkimų pasiūla rinkai susikoncentruodavo į 2–3 metus.“ Toks finansavimo cikliškumas labai apsunkindavo rangovų veiklos gyvybingumą.

2014–2020 m. ES programoje buvo patvirtinta investicinių projektų rengimo metodika. Siekiant dar labiau decentralizuoti projektų atranką, didesnė dalis investicinių projektų planavimo bei

increasing the interest and responsibility of municipalities in deciding on the appropriateness of investment. However, this financial framework too has not succeeded in avoiding a ‘funding pit’.

According to Tuminas, municipalities and their enterprises failed to observe their own deadlines for the implementation of projects – the main flow of coordination of procurement documents reached the Agency only in 2016. As a result of such a delay, a number of contractors were forced to dismiss skilled workers, thus reducing their capacities to take up operations in full scale.

Contractors also encountered another problem that severely affected their operations. With the establishment of public procurement practices aimed at enhancing competitiveness, there emerged precedents when two-member newly

established companies – ‘director-andbookkeeper companies’ – participated in public procurement tenders, won tenders for contract work and led projects, while the construction organisations which had accumulated years-long experience, had invested in specialised equipment and tools often found themselves in unequal competitive conditions and were forced to content themselves with subcontracting.

EPMA HAS PROPOSED SOLUTIONS THAT HELP AVOID A NUMBER OF PROBLEMS “Looking to the future, to the prospects of the EU Financial Framework 2021-2026, requires a better assessment of the lessons learned and the immediate launch of investment projects,” Ignotas Šalavėjus, Director of the Environmental Project Management Agency, says. ‘At least in the 99

100

vertinimo buvo nukreipta į regionus, taip didinant savivaldybių suinteresuotumą ir atsakomybę bei skatinant jas apsispręsti dėl investavimo tikslingumo. Tačiau vis tiek dar nepavyko šioje programoje išvengti finansavimo „duobės“. Savivaldybėms, jų įmonėms, kaip pastebi K. Tuminas, nepavyko išlaikyti savo pačių nustatytų terminų projektams įgyvendinti – pagrindinis pirkimų dokumentų derinimo srautas Agentūrą pasiekė tik 2016 metais.

Dėl tokio vėlavimo ne viena rangovų įmonė buvo priversta atleisti kvalifikuotų darbuotojų, o tai, be abejo, sumažino jų galimybes imtis veiklos visu krūviu.

Rangovai susidūrė ir su kita problema, skaudžiai paveikusia jų veiklą.

Susiformavus viešųjų pirkimų praktikai dėl konkurencingumo išplėtimo, atsirado precedentų, kuomet viešuosiuose pirkimuose ėmė dalyvauti naujai įsikūrusios dviejų žmonių – „direktoriaus ir buhalterės“ – bendrovės. Kai tokios bendrovės, laimėjusios rangos konkursus, ėmėsi vadovauti projektui, statybos organizacija, sukaupusi ilgametę patirtį, investavusi į specializuotą įrangą ir priemones, neretai turėdavo tenkintis subranga – tai lemdavo nelygiavertės konkurencinės sąlygos.

APVA PASIŪLĖ SPRENDIMŲ, APSAUGANČIŲ NUO DAUGELIO PROBLEMŲ „Žvelgiant į ateitį, į 2021–2026 m. ES programos perspektyvą, reikia geriau vertinti išmoktas pamokas ir jau dabar pradėti rengti investicinius projektus, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Ignotas Šalavėjus. – Bent jau vandentvarkos srityje investavimo kryptis bei pagrindinės sąlygos pakankamai aiškiai nusakytos LR Vyriausybės patvirtintoje Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programoje. Mūsų tikslas – investuoti tik pagal atnaujintus infrastruktūros planus, atitinkančius ES miesto nuotekų direktyvos nuostatas.“ Agentūra pirmoji ES administravimo sistemoje parengė viešųjų pirkimų dokumentų šablonus pagal tarptautines FIDIC taisykles – jie siūlomi taikyti darbams, kuriems reikalingi techniniai projektai. Ir tai pasiteisino, nes itin supaprastino administravimą ir vykdant viešuosius pirkimus, ir formuojant sutartis, ir kontroliuojant jų vykdymą.

Viešųjų pirkimų dokumentų šablonai, jeigu perkančioji organizacija jų laikosi, žymiai palengvina administravimo naštą, kadangi nereikia kurti naujų dokumentų.

Be to, jie sumažina riziką, kad pirkimai gali būti neteisingi, padeda išvengti konkursų dalyvių pretenzijų ar beprasmių ginčų teismuose. „Agentūra pasiekė, kad atitinkami dokumentai kuo aiškiau ir tiksliau apibrėžtų viešųjų pirkimų reikalavimų dalį, susijusią su potencialaus rangovo kvalifikacija.

Kvalifikacijos reikalavimams nustatyta pakankamai aukšta ir racionali riba.

area of water management, the investment direction and the basic conditions are sufficiently clearly defined in the Water Management Sector Development Programme 2017-2023 approved by the Government of the Republic of Lithuania, i.e. investment is permitted only under updated infrastructure plans that comply with the provisions of the EU Urban Wastewater Treatment Directive.”

The Agency was the first within the EU’s administrative framework to have developed templates for public procurement documents in accordance with the international FIDIC Contracts – they are proposed to be applied to the works requiring preparation of technical design. This has proved to work well, since it has greatly simplified administration

both in conducting public procurement procedures, awarding contracts and controlling performance of the contracts.

The templates for public procurement documents, provided that the contracting authority adheres to them, significantly alleviate administrative burden, since no new documents are required, and reduce the risk that the tendering procedures may be unfair, help to avoid claims by tender participants or meaningless litigation in courts.

“The Agency has achieved that the part of public procurement requirements related to the qualifications of a potential contractor in the relevant documents would be as clear and accurate as possible. A sufficiently high and reasonable limit has been set for the qualification requirements. We cannot

agree with the willingness of tender organisers to set additional and often unnecessary requirements that restrict competition or create more favourable conditions for individual tenderers,” Director of EPMA Ignotas Šalavėjus says emphasising the need to address the issue of ‘two-member enterprises’ in the cases when they lead construction works under a joint venture contract.

WAYS OF MAKING USE OF CONTRACTORS’ RATIONAL ADVICE There are mistakes that suppliers keep repeating probably for a decade while participating in public procurement tenders: the proposed persons do not meet specified requirements; errors regarding the period of securing the validity of a

APLINKOS PROJEKTAI Negalime sutikti su pirkimų organizatorių norais pateikti papildomų ir dažnai perteklinių reikalavimų, kurie riboja konkurenciją arba sukuria palankesnes sąlygas atskiriems konkurso dalyviams“, – sako APVA direktorius I. Šalavėjus, pabrėždamas, kad reikia spręsti ir dėl „dviejų darbuotojų įmonių“, kai jos pagal jungtinės veiklos sutartį vadovauja statybos rangos darbams.

KAIP PASINAUDOTI RACIONALIAIS RANGOVŲ PATARIMAIS Esama klaidų, kurias tiekėjai, dalyvaudami viešuosiuose pirkimuose, vykdydami sutartis, kartoja bene dešimtmetį: siūlomi asmenys neatitinka keliamų reikalavimų; kartojamos klaidos dėl projekto vykdymo terminų; praleidžiami terminai pareikšti pretenzijas; darbai prasideda ir įvykdomi anksčiau, nei priimamas bei įforminamas sprendimas dėl pakeitimo; aritmetinės pasiūlymų ar darbų aktavimo klaidos ir pan. Kaip sako APVA vyriausiasis patarėjas K. Tuminas, išvengti šių klaidų tikriausiai nepavyks, tačiau ateityje „reiktų aktyviau taikyti skaitmenines ir programines technologijas, kurios pagreitintų procesus ir sumažintų klaidų tikimybę“.

Tačiau pagrindinės rangos darbų pirkimų ir įgyvendinimo bėdos yra susijusios su techninių projektų ar techninių reikalavimu parengimu. „Nacionaliniuose reglamentuose, kurie reguliuoja projektavimą bei statybą, atrodo, viskas aiškiai išdėstyta, bet ne visada pavyksta pasiekti, kad techniniai sprendiniai – ir ekonominiu, ir techniniu požiūriu – būtų patys pažangiausi bei racionaliausi, kad darbų kiekį nurodant

žiniaraščiuose ir brėžiniuose nebūtų „paklydimų“, kad sąmatiniai vertinimai atitiktų techninius sprendinius, – sako K. Tuminas. – Šiuo atveju svarbus Užsakovo gebėjimas suformuoti reikalavimus projektuotojams ir ekspertams, gebėjimas kontroliuoti ir įvertinti atliekamas paslaugas. Būtent dėl techninių sprendinių neišbaigtumo, nepakankamos, skirtingos ar net klaidinančios informacijos brėžiniuose ir netiksliai nurodomų darbų kiekio žiniaraščiuose atsiranda ginčytinos situacijos tiek vykdant viešuosius pirkimus, kuomet kyla abejonių, ar tiekėjų pasiūlytos

kainos yra pagrįstos, tiek atliekant darbus, kai rangovai turi pagrįstų argumentų dėl sutarčių sąlygų pakeitimo.“ Neretai rangovai, matydami nekokybiškus techninius projektus, siūlo geresnius sprendinius, kurie gali pakeisti viešųjų pirkimų metu nustatytas pirkimų sąlygas ir konkurencinę pusiausvyrą. Tai, K. Tumino pastebėjimu, priklauso nuo užsakovo nuovokos, kaip jis geba tokias galimas aplinkybes užfiksuoti pirkimų dokumentuose ir laiku pasinaudoti racionaliais pasiūlymais.

Nekokybiškus techninius projektus, K. Tumino nuomone, galėjo lemti didelis

tender are repeated; deadlines for filing claims are missed; works are commenced and are completed before a decision on amendment is adopted and finalised; arithmetical errors in tenders or statements of completed works, etc. According to Mr. Tuminas, EPMA’s Chief Advisor, it will mostly probably prove impossible to avoid these errors, but in the future, “greater use should be made of digital and software technologies that accelerate processes and reduce the likelihood of errors.”

However, the main problems of procurement of contract works and performance of contracts are related to the preparation of technical design or technical requirements.

“The national regulations governing design and construction seem to be sufficiently

clear but it is not always possible to ensure that technical solutions, from the technical and economic point of view, are the most advanced and rational ones, that there are no ‘errors’ in bills of quantities and drawings and that estimates conform to the technical solutions,” Kastytis Tuminas says. “In this case, a matter of importance is the Principal’s ability to formulate requirements for designers and experts, the ability to control and assess the services provided. It is precisely the incompleteness of technical solutions and insufficient, different or even misleading information in drawings and in the bills of quantities that give rise to disputable situations both in the course of public procurement procedures, when doubts arise as to whether the prices offered by suppliers

are justified, and during the execution of works, when contractors have reasoned arguments regarding the amendment of contract terms.”

Contractors, seeing poor quality technical design, often offer better solutions that can modify the terms of procurement specified when conducting public procurement tenders and competitive balance.

Tuminas observes that it depends on the perceptiveness of the principal, his ability to capture such possible circumstances in tender documentation and making timely use of rational proposals. According to Tuminas, poor quality technical design could have been a result of a sufficiently high percentage of subsidisation of investment projects, when the beneficiary did not need to take particular care of 101

investicinių projektų subsidijavimo procentas, kuomet paramos gavėjui nereikdavo ypatingai rūpintis projekto finansavimo klausimais. „Be abejo, ir toliau subsidijavimo dalis bus mažinama bei plačiau bus taikomi kiti finansavimo instrumentai. Todėl tikiuosi, kad užsakovai rūpestingiau rengs užduotis rangovams, o ir rangovai patirs mažiau rūpesčių dėl prisiimtų įsipareigojimų“, – ateities planais dalijasi K. Tuminas.

SKATINA ATVIRĄ IR LYGIATEISĮ UŽSAKOVŲ DIALOGĄ SU RANGOVAIS IR TIEKĖJAIS Logiškai mąstant, paramos pinigai efektyviausiai būtų panaudojami tuomet, kai pastebėjimais, nuomonėmis dalintųsi trise: APVA, užsakovai ir rangovai, ypač, kai trūksta aiškių finansavimo ar pirkimo sąlygų, techninio projekto sprendinių. Dažnai skirtingos nuomonės ar interpretacijos prasideda ten, kur nėra pradinio aiškumo. APVA atstovų nuomone, šiuo atveju svarbiausias yra užsakovas. „Manau, kad per samdomas paslaugas pernelyg atitolinome užsakovus nuo rangovų. Du programinius periodus sudarėme sąlygas užsakovams samdytis visas įmanomas inžinerines, projekto administravimo paslaugas – tai buvo aktualu savivaldybėms ir jų įmonėms, nes reikėjo ir patirties, ir resursų. Tačiau jau pastebime, kad per tokias paslaugas užsakovas pernelyg nutolsta nuo aktualių diskusijų dėl įgyvendinimo su rangovais, neretai paslaugos atliekamos formaliai. Kai šitaip susiklosto situacija, ne tik nevyksta konstruktyvus dialogas su rangovais, bet ir nepasiekiami geriausių rangos darbų project financing issues. “Undoubtedly, the subsidised part will continue to be reduced, and other funding instruments will be applied more widely. Therefore, I hope that principals will take more care in preparing tasks for contractors, and the contractors themselves will have less concerns as regards the commitments assumed by them,” Tuminas shares his point of view.

PROMOTION OF AN OPEN AND EQUAL DIALOGUE OF PRINCIPALS WITH CONTRACTORS AND SUPPLIERS Logically, support funds would be used most effectively if observations and opinions were shared among three actors: EPMA, principals and contractors, especially in the absence of clear funding or procurement terms, technical design solutions. Different opinions 102

or interpretations often begin where there is no initial clarity. According to representatives of EPMA, the principal is the most important in this case.

“I believe that contracted services have distanced principals too much from contractors. For two programming periods, we made it possible for principals to contract all possible engineering and project administration services, as this was relevant for municipalities and their enterprises, because they needed both experience and resources. However, we already notice that, through such services, the principal goes too far away from the actual discussion with contractors regarding performance of a contract, and the services often become formal.

Not only is constructive dialogue with contractors not achieved, but also the

best results of contract works are not attained,” Kastytis Tuminas says.

“Therefore, we encourage as open, clear and equal dialogue of principals as possible, both with suppliers in the course of public procurement procedures and with contractors during performance of contracts. We have to admit that we are also seeking a more active and constructive role of communities of consultants and contractors in discussing competition and performance standards.”

Municipal officials quite often claim that EPMA is just an additional bureaucratic body that seeks to order, check and control. However, the Agency’s efforts in administering investment programs and controlling municipalities’ actions in fact help the municipalities to

APLINKOS PROJEKTAI

PERSPEKTYVA – NUMATOMA PLAČIAU TAIKYTI REGIONINĮ PROJEKTŲ ADMINISTRAVIMO PRINCIPĄ 2000–2003 m. ISPA programos laikotarpiu ES leido iš teikiamos paramos finansuoti ne mažesnės kaip 5 mln. eurų vertės, o vėliau, Sanglaudos programos laikotarpiu (2004–2006), – ne mažesnės kaip 10 mln. eurų vertės investicinius projektus. „Įtemptai dirbdami, ilgai derėdamiesi su savivaldybėmis, sukūrėme 10 stambių regioninių atliekų tvarkymo centrų, kurie aprėpė visas Lietuvos savivaldybes. O dėl vandentvarkos daugelis savivaldybių nepatikliai vertino galimybę (ir net būtinumą) kooperuotis – atseit, „nenorim imtis atsakomybės už kaimyną, norime tvarkytis patys“. Tačiau galiausiai pavyko apjungti savivaldybes į taip vadinamus avoid potential financial burdens if EU funds are lost. Therefore, EPMA and the municipalities are actually partners in pursuit of the same goal.

baseininius projektus, o kiekviena savivaldybė taip pat įgijo galimybę finansuoti projektus ES paramos lėšomis“, – pasakojo K. Tuminas.

Regionų Tarybos sprendžia, kaip finansuoti 2014–2020 m. programos didesnės aplinkosaugos investicijų apimties projektus. APVA direktorius I. Šalavėjus akcentuoja, kad per visą ilgą ES paramos programų gyvavimo laiką sukaupta nemažai solidžios patirties, kaip projektus įgyvendinti kooperuojantis regionams, todėl numatoma dar plačiau taikyti regioninį projektų administravimo principą.

„Pagrindinėje aplinkosaugos investicinių projektų – vandentvarkos – srityje numatoma parengti vandens įmonių valdymo tobulinimo planus, kurie turėtų paskatinti savivaldybes kooperuotis regionais ir geriau panaudoti techninius bei finansinius resursus investiciniams projektams įgyvendinti. Numatoma išplėsti galimybes inžineriniams projektų sprendimams finansuoti. Tikimės, kad ir užsakovai, ir konsultantų bei rangovų bendruomenės žymiai aktyviau kurs sąlygas skaitmeninei statybai įgyvendinti“, – sako APVA direktorius I. Šalavėjus. ■

VEIKLOS REZULTATAI ES 2000–2017 SANGLAUDOS PROGRAMA IŠMOKĖJIMŲ DINAMIKA Investicijos, mln. Eur 250 200 Investicijos, mln. Eur

rezultatai, – sako K. Tuminas. – Todėl skatiname lygiateisį ir kuo atviresnį bei aiškesnį užsakovų dialogą tiek viešųjų pirkimų metu su tiekėjais, tiek įgyvendinimo metu su rangovais. Tenka pripažinti, kad siekiame ir aktyvesnio, konstruktyvesnio konsultantų bei rangovų bendruomenių vaidmens, diskutuojant dėl konkurencijos bei veiklos standartų.“ Neretai savivaldybių pareigūnai sako, jog APVA – tik papildoma biurokratinė įstaiga, kuri siekia nurodinėti, tikrinti, kontroliuoti. Tačiau Agentūros pastangos administruojant investicines programas, vykdant savivaldybių veiksmų kontrolę iš esmės padeda savivaldybėms išvengti galimos finansinės naštos, jeigu būtų prarandamos ES lėšos. Todėl iš tiesų APVA ir savivaldybės yra partneriai, siekiantys to paties tikslo.

154

150

96

100

52

50 0

177

2

5

14

203

177 185 143

168 168

75

58 21

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Metai

OPERATING RESULTS 2000-2017 PROGRAMMING PERIOD FOR EU COHESION POLICY DYNAMICS OF DISBURSEMENTS

water management, many municipalities were reluctant as regards the possibility (and even the necessity) of cooperating, “We do not want to take responsibility for a neighbour, we want to manage everything PROSPECTS: EXTENSION OF THE ourselves.” However, we eventually APPLICATION OF THE REGIONAL succeeded in bringing municipalities PRINCIPLE OF PROJECT MANAGEMENT into so-called ‘pool’ projects, and each During the 2000-2003 ISPA Programme municipality also got the opportunity to implementation period, the EU allowed finance projects with EU funds,” Tuminas funding of investment projects of the value said. of at least EUR 5 million and later, during During the 2014-2020 programming the Cohesion Programme implementation period, decisions on the increased level period (2004-2006) – of the value of at of environmental investment when least EUR 10 million. financing projects are made by regional “By working hard and conducting long councils. Ignotas Šalavėjus, Director of discussions with municipalities, we have EPMA, stresses that throughout the long established 10 large regional waste period of implementation of EU support management centres that cover all programmes, sufficient experience has Lithuanian municipalities. In respect of been accumulated on how to implement

regional cooperation projects, thus the regional principle of project management is to be applied even more widely.

“In the main area of environmental investment projects, that is, in the area of water management, it is planned to develop plans for improving the governance of water management enterprises, which should encourage municipalities to cooperate by regions and make better use of technical and financial resources for the implementation of investment projects. It is planned to expand financial engineering possibilities for project funding. We hope that both principals as well as communities of consultants and contractors will be much more active in promoting the implementation of digital construction,” Mr. Šalavėjus, Director of EPMA, says. ■ 103

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS JONAS GRICIUS: „SU ĮMONĖMIS NEGALIME BIČIULIAUTIS, BET TURIME TAPTI PARTNERIAIS, KURIEMS

SVARBIAUSIA – IŠSAUGOTI GYVYBES“

104

„MAN LABAI SVARBU PASAKYTI AIŠKIĄ ŽINIĄ – KIEKVIENAS, IŠĖJĘS Į DARBĄ, PRIVALO SUGRĮŽTI NAMO SVEIKAS. NULINĖS TOLERANCIJOS ŽŪTIMS DARBE METODAS ATĖJO IŠ SKANDINAVIJOS IR JIS PRIVALO BŪTI MŪSŲ VISŲ TIKSLAS, KELRODĖ ŽVAIGŽDĖ, – SAKO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS JONAS GRICIUS. – DARBDAVYS, DARBUOTOJAS IR VALSTYBĖ TURI VEIKTI IŠVIEN. ŽMONIŲ PRARADIMAI NETURI KAINOS – JI VISADA YRA PER DIDELĖ.“

DARBO INSPEKCIJA

Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir Lietuvos statybininkų asociaciją (LSA) sieja ilgametė partnerystė. Kokias šios bendrystės vertes galėtumėte įvardinti iš VDI pusės?

Labiausiai aktuali bendradarbiavimo kryptis – nelaimingų atsitikimų, darbų saugos ir sveikatos pažeidimų mažinimas bei prevencija. Tai yra esminės kryptys, nes statyba yra pavojingų darbų sąraše. Mums su LSA svarbu nuolat ieškoti sąlyčio taškų ir rasti juos, minimizuojant rizikas.

Ilgalaikis LSA ir VDI bendradarbiavimas džiugina, mes tikime perspektyva, nes LSA vertiname kaip skaidraus, viešo ir atsakingo verslo įmonių asociaciją. Bendrystė su LSA padeda gerinti situaciją darbų saugos srityje – tai gero bendradarbiavimo pavyzdys. Džiugina prezidento Daliaus Gedvilo iniciatyvumas, veiklumas, organizuotumas, sistemiškas požiūris į visų statybos sektoriaus reikalų tvarkymą.

Tradiciniai susitikimai, diskusijos naudingi abiem pusėms.

Vienas iš ryškesnių VDI ir LSA bendradarbiavimo įvykių pastaraisiais metais – kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) pasirašytas bendras memorandumas. Kuo naudingas šis dokumentas?

Tai gera žinia, kad einame tikslingai ir kryptingai, optimizuodami verslo aplinką, mažindami šešėlį, gerindami darbų saugos situaciją statybose, keisdami disbalansą konkurencijoje.

Kalbėdami apie sąžiningai veikiantį verslą, negalime nematyti ir šešėlio, todėl svarbu pasakyti, kad iškreipti santykiai, nesąžininga konkurencija yra tos sritys, prieš kurias kovojant visos priemonės geros ir veiksmingos. Memorandumas yra orientuotas į perspektyvą – tai deklaracija, kurioje darbo santykiams, mokesčių politikai ir šešėliui mažinti svarbios institucijos siunčia žinią, kad, gerindami verslo aplinką, mes nenukrypsime nuo priimtų sprendimų, veiksime kartu.

Kas būdinga, saugaus darbo kultūros požiūriu, pažangioms statybos įmonėms? Kokių teigiamų pokyčių apskritai pastebima pastaraisiais metais statybos įmonėse?

Džiaugiamės, kad daugelio įmonių vadovai noriai bendradarbiauja su Darbo inspekcija.

Taip formuojasi aukštesnė bendro darbo kokybė, mezgasi puikūs kontaktai, matome sėkmės istorijų, gerų pavyzdžių, o saugus

darbas tokiose įmonėse yra sudėtinė, neatsiejama darbo kultūros dalis. Saugaus darbo požiūriu, pažangioms įmonėms ne tas pat, kokiomis sąlygomis dirba jų žmonės – tokios įmonės naudoja visas priemones, kad darbuotojai saugiai dirbtų.

Darbų saugos užtikrinimas yra sudėtinga darbo sritis. Kadangi darbas statybose visada yra pavojingas, nuolat turi būti vertinama profesinė rizika, kasdien turi būti atsakingai žiūrima į kiekvieną darbuotoją, net ir kontroliuojant kiekvieną, kad būtų dirbama saugiai. Nereti atvejai, kai darbuotojai, dargi aprūpinti moderniomis, efektyviomis apsaugos priemonėmis, jų nenaudoja, elgiasi neatsakingai, pažeidžia privalomus vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Kas trečia nelaimė įvyksta kaip tik dėl šios priežasties. Nevalia toleruoti neatsakingo pačių darbuotojų elgesio. Situaciją galima ir reikia gerinti mokant darbuotojus, skiriant jiems mentorius, globojant visus, ypač tuos žmones, kurie pradeda karjerą darbo rinkoje. Net apie 40 proc. nelaimių įvyksta pirmaisiais metais ar net pirmaisiais darbo mėnesiais.

Mums, kaip Darbo inspekcijai, svarbu bendradarbiauti su visomis įmonėmis, ypač tomis, kurios veikia regionuose, privalu domėtis įmonių interesais saugaus darbo srityje, todėl organizuojame įvairių renginių, skirtų darbų saugos klausimams spręsti, patys dalyvaujame partnerių surengtuose šios sferos renginiuose.

Aktyviai bendradarbiaudami, mes norime padėti išvengti nelaimių. Mūsų tikslas – pateikti ekspertinę nuomonę, aktyviai reikšti poziciją diegiant saugaus darbo kultūrą.

Mes turime veikti taip, kaip veikia pažangiausios užsienio šalys – kito kelio nėra. Bet reikia įvertinti atsilikimo metus, kai negalėjome ar neskyrėme pakankamo dėmesio, kai veikė komandinis administracinis metodas: dirbk bet kokiomis sąlygomis, svarbiausia – rezultatas. Tai vakarykštės dienos požiūris. Pagrindinė nuostata bet kokioje aplinkoje – nesvarbu, ar tai būtų bankas, ar IT sektorius, ar statyba – privalo būti orus darbas. Turi būti gerbiamas žmogus, kuris kuria produktą, gamina; būtina sudaryti tokias sąlygas, kad žmogus statybų darbe nepatirtų psichologinio diskomforto, streso, įvairių baimių. Statybininkas neturi baimintis atsisakyti dirbti nesaugiomis sąlygomis, – jis turi būgštauti, kad dėl šių nesaugių sąlygų jis gali negrįžti namo.

Šalys, kurios rūpinasi oriu darbu, neturi tokių problemų, neturi tiek skundų, nelaimių, kiek mes. Mūsų rodikliai – nelaimių, sunkių nelaimingų ir mirtinų atsitikimų darbe – yra per dideli. Šioje srityje turime dar daug ką nuveikti. O mūsų partnerė LSA čia yra labai inovatyvi, perspektyvi, moderni organizacija, turinti ir generuojanti daug šios srities pasiūlymų, kuriems mes pritariame.

Mūsų institucijos pasikeitimai taip pat neišvengiami. Su įmonėmis mes negalime bičiuliautis, bet turime tapti partneriais, kurių santykiai paremti svarbiausiu siekiu – kartu saugoti gyvybes.

Statybų sektorius statybvietėse tiesiogiai bendrauja su VDI inspektoriais. Kokius Jūs, kaip VDI vadovas, inspektoriams keliate uždavinius? Kokią inspektorių veiklą Jūs laikote efektyviausia, sėkmingiausia?

Manau, kad svarbiausias inspektoriaus uždavinys – gerbiant verslo ir darbuotojų interesus, sukurti tokią šių interesų sąveiką, kuri saugotų gyvybes. Taip pat svarbu, kad konkretaus inspektavimo metu būtų eliminuoti visi aptikti darbo teisės, darbų saugos reikalavimų pažeidimai. Tačiau inspektorius turi veikti nepamiršdamas žmogiškumo, tolerancijos. Tai yra svarbiausi dalykai, kuriuos teigiame, kurių mokome ir į kuriuos orientuojame savo inspektorius.

Mes – ne baudėjai, mes – patarėjai, mes suteikiame pagalbą. Tad darbo inspektoriaus ir darbdavio, darbų vadovo susitikimai turi būti racionalūs. Jų metu darbdavys, jo atstovai turi įsiklausyti į nešališką požiūrį, į ekspertą, kuris atkreipia dėmesį į negeroves, pažeidimus, dėl kasdienės rutinos pačios įmonės darbuotojų dažnokai pražiūrimus.

Darbo inspekcija jau keletą metų orientuota suteikti paslaugą, konsultaciją, patarimą.

Tačiau vis dėlto mes esame kontrolės įstaiga: jei mūsų teisėtų reikalavimų neklausoma, nepaisoma patarimų, įjungiame valstybės prievartą – tačiau to imamės kraštutiniu atveju. Žmogui eiti į darbą turi būti gera – dėl tokios savijautos laimi ir darbdavys, ir darbuotojas, ir valstybė.

Mes įgyvendiname dviejų žingsnių politiką.

Pirmasis – patarimas ir rekomendacija, konkreti pagalba, o antrasis – agresyvios, atgrasančios poveikio priemonės.

Pritarčiau dar vienam memorandumui, kurio esmė būtų – nulis žūčių darbe. Tai svarbu, to mes ir siekiame.■ 105

LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJOS NARĖ –

POLISTIRENINIO PUTPLASČIO ASOCIACIJA

Nuotraukoje iš kairės: AB „Ukmergės gelžbetonis“ direktorius Vaclovas Pakulis; Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Vytautas Skrodenis; Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas; UAB „Kauno šilas“ direktorius Vytautas Adomavičius; Polistireninio putplasčio asociacijos Garbės prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius; UAB „Baltijos polistirenas“ komercijos direktorius Mindaugas Velička; UAB „Šilputa“, direktorius Ježy Makovski

ŠIEMET POLISTIRENINIO PUTPLASČIO ASOCIACIJAI (PPA) SUKANKA 20 METŲ. JOS ĮKŪRIMĄ 1998 M. INICIJAVO DR. JONAS ŽUKAS, PROFESIONALUS STATYBININKAS IR MOKSLININKAS, UAB „KAUNO ŠILAS“ ĮKŪRĖJAS, PAGRINDINIS AKCININKAS BEI TUOMETINIS VADOVAS. PIRMUOJU ASOCIACIJOS PREZIDENTU BUVO IŠRINKTAS LIETUVOJE GERAI ŽINOMAS STATYBŲ VADOVAS IR ŽINOVAS ALGIRDAS VAPŠYS. JIS VADOVAVO ASOCIACIJAI IKI 2001 M., KAI BUVO PAKVIESTAS PATARĖJU Į VYRIAUSYBĘ. 2002–2014 M. ASOCIACIJAI VADOVAVO VYTAUTAS ČAPLIKAS. 2014 M. PREZIDENTU IŠRINKTAS DR. ČESLOVAS IGNATAVIČIUS IR VADOVAVO IKI 2018 M., KUOMET TAPO ASOCIACIJOS GARBĖS PREZIDENTU. NUO TO LAIKO ASOCIACIJAI VADOVAUJA SAULIUS VYTAUTAS SKRODENIS. 106

PPA – EUROPOS POLISTIRENINIO PUTPLASČIO GAMINTOJŲ ASOCIACIJOS NARĖ Polistireninio putplasčio asociacija jungia keturias polistireninį putplastį gaminančias įmones: UAB „Kauno šilas“, vadovas – Vytautas Adomavičius; UAB „Baltijos polistirenas“, vadovas – Kęstutis Dagilis; UAB „Šilputa“, vadovas – Ježy Makovski, ir AB „Ukmergės gelžbetonis“, vadovas – Vaclovas Pakulis.

Asociacija 2006 m. tapo Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacijos (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) nare. 2007 m. Vilniuje įvyko EUMEPS prezidiumo posėdis ir reikšminga tarptautinė

ASOCIACIJOSE polistireninio putplasčio gamintojų Atnaujinimas liudija, kad Asociacijai konferencija, kurioje buvo aptartos svarbu stebėti visas naujoves, neatsilikti, polistireninio putplasčio gamybos ir atsakingai pateikti savo produktą naudojimo tendencijos Europoje. Joje klientams. PPA ir toliau numato vystyti pranešimą apie polistireninio putplasčio statinių šiltinimo stebėseną, organizuoti gamybos ir panaudojimo svarbą statinių reikiamus šiltinimo tyrimus, atlikti kitus šiltinimui Lietuvoje perskaitė dr. Č. reikiamus veiksmus, gerinant Lietuvos Ignatavičius. statinių šiltinimo efektyvumą ir kokybę.

Plėtodama tarptautinius ryšius, PPA Kai gėrio siekia viena institucija, gaunamas bendradarbiauja su Vokietijos polistireninio vienoks rezultatas, o kai jo siekiama putplasčio asociacija Der Industrieverband drauge su kitomis institucijomis, su Hartschaum e.V., bendrovėmis „BASF“, bendraminčiais, tada rezultatas būna „BEWI“, „Synthos S.A.“ ir kitomis žymiai geresnis. Polistireninio putplasčio institucijomis. Lietuvoje PPA aktyviai asociacija 2014 m. įstojo į Lietuvos bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino statybininkų asociaciją. Bendravimas su technikos bei Kauno technologijos LSA vystosi puikiai – PPA kartu su LSA, POLISTIRENINIO PUTPLASČIO ASOCIACIJA universitetų mokslininkais, palaiko su mokslininkais, kitomis institucijomis NUOŠIRDŽIAI SVEIKINA LIETUVOS STATYBININKŲ bei užsienio partneriais organizavo ne glaudžius ryšius su Vilniaus ASOCIACIJĄ JOS 25-ČIO PROGA. DŽIAUGIAMĖS vieną konferenciją, analizavo šiltinimo technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos statybininkų asociacija, PUIKIA KOLEGŲ VEIKLA. GERA, KAD GERB. ADAKRO polistireniniu putplasčiu ypatumus, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, diegiamus techninius sprendinius, ŠEŠTAKAUSKO, PIRMOJO ŠIOS ASOCIACIJOS savivaldybėmis. finansavimo ir kitus klausimus, kurie PREZIDENTO, DABAR – GARBĖS PREZIDENTO, aktualūs ir dabarčiai, ir ateičiai.

PRASMINGĄ VEIKLĄ SĖKMINGAI IR DALYKIŠKAI Konferencijose dalyvavo Lietuvos EUROPOJE POLISTIRENINIU TĘSIA GERB. DALIUS GEDVILAS. MALONU STEBĖTI, statybininkai, projektuotojai, projektų PUTPLASČIU ŠILTINAMA 81–83 KAIP LSA RŪPESČIU VYKSTA REIKŠMINGAS PROC. IŠORINIŲ SIENŲ vadovai, techniniai prižiūrėtojai bei Asociacijos nariai – polistireninio statybos specialybes studijuojantis LIETUVOS STATYBŲ SKAITMENINIMAS, KAIP putplasčio gamintojai – puikiai jaunimas.

RŪPESTINGAI NAGRINĖJAMI SU STATYBOMIS supranta statinių šiltinimo svarbą, SUSIJĘ ĮSTATYMAI. ASOCIACIJA NE TIK šilumos energijos taupymo reikšmę, Inicijavo profesinio meistriškumo DALYVAUJA TUOS ĮSTATYMUS RENGIANT, BET IR nominaciją „STATINIŲ ŠILTINIMO todėl visada stengiasi gaminti TEIKIA PASIŪLYMUS, VISADA IEŠKO GERIAUSIO LYDERIS“ kokybišką ir patikimą polistireninį SPRENDIMO. POLISTIRENINIO PUTPLASČIO putplastį, atitinkantį visus Lietuvos Polistireninio putplasčio asociacija ir Europos Sąjungos reglamentų labai vertina projektavimo, statybos ir ASOCIACIJA LINKI, KAD LSA VEIKLA IR ATEITY reikalavimus bei kokybės standartus. techninės priežiūros bendroves, kurios BŪTŲ SĖKMINGA, MODERNI, TELKIANTI IR Dėl šios medžiagos patikimumo itin sėkmingai atlieka statinių šiltinimą DŽIUGINANTI NAUJAIS PASIEKIMAIS BEI neturėtų būti jokių abejonių. Statistika bei modernizavimą, naudoja pažangias PRASMINGA BENDRA VEIKLA. rodo, kad polistireniniu putplasčiu technologijas, efektyviai mažinančias Europoje šiltinama 81–83 proc. šilumos energijos suvartojimą ir PPA GARBĖS PREZIDENTAS išorinių sienų, Belgijoje – daugiau nei gamtos taršą. Tokioms pastangoms 90 proc., Lenkijoje – 85 procentai. Ši įvertinti Asociacija įsteigė profesinio DR. ČESLOVAS IGNATAVIČIUS medžiaga nesudaro jokio pavojaus meistriškumo nominaciją „Statinių gamtai ar žmonių sveikatai. Daugelio šiltinimo lyderis“. Jo laureatus skelbia mokslininkų teigimu, polistireninis komisija, į kurią atstovus deleguoja putplastis praktiškai gali būti Aplinkos ministerija, LSA, Lietuvos naudojamas visiems atitvarams šiltinti architektų rūmai, Lietuvos statybos apie polistireninio putplasčio savybes bei garsui slopinti. inžinierių sąjunga ir PPA. bei tinkamą jo naudojimą, asociacija Šiandien Lietuvoje gaminamo polistireninio nuolat analizuoja gaminamo produkto „Statinių šiltinimo lyderio“ apdovanojimai putplasčio asortimentas yra labai platus. kasmet įteikiami per profesinę Statybininkų pritaikymo sferas ir ruošia taisykles, Lietuviškas polistireninis putplastis dienos šventę, kurią rengia Aplinkos kaip tinkamai šiltinti statinius. Todėl gali būti laisvai panaudotas ir visiems ministerija ir LSA. Laureatai skelbiami LSA Asociacija nuolat stebi šios srities atitvarams šiltinti, ir garsui izoliuoti. Be pasaulines naujoves, vertina mokslininkų ir PPA tinklalapiuose. Tokius garbingus anksčiau šalyje pradėto gaminti baltojo apdovanojimus jau turi UAB „Dauniškis bei praktikų rekomendacijas, kartu polistireninio putplasčio dabar Lietuvoje vis su LSA, projektuotojais ir kitais ir ko“, AB „Panevėžio statybos trestas“, daugiau gaminamas naujas, efektyvesnis specialistais nagrinėja Lietuvos statinių UAB „Dzūkijos statyba“ ir kt. Apdovanoti „NEOPOR“ – pilkasis polistireninis ir pavyzdingai dirbantys techniniai šiltinimo patirtį. Aplinkos ministerijoje putplastis. prižiūrėtojai: Vytautas Rimkus, Saulius įregistruotos PPA parengtos statybos taisyklės ST 124555837.01:2005 „Atitvarų Vytautas Skrodenis, Vytas Staugaitis ir kt.

DIRBANT KOLEGIALIAI, REZULTATAI Apdovanojimas turi savo logotipą, šiltinimas polistireniniu putplasčiu“ KUR KAS PAVEIKESNI kuris priklauso Polistireninio putplasčio tapo normatyvinių statybos techninių Siekiant visuomenei ir statybos rinkos asociacijai ir kurį savo reikmėms gali dokumentų sudėtine dalimi. Vėliau jos dalyviams suteikti patikimos informacijos atnaujintos (ST 2124555837.01:2013). naudoti nominacijos laureatai.■ 107

BALTIJOS ŠALIŲ PASTOLININKŲ ASOCIACIJA (BSA)

SIEKIA ĮTEISINTI PASTOLININKO KVALIFIKACIJĄ

IR SUMAŽINTI ŠIO DARBO GRĖSMES

ANT PASTOLIŲ GALI LIPTI KIEKVIENAS, KURIS YRA MOKĘSIS STATYBININKO PROFESIJOS – TOKIA GRĖSMINGA ŠIUO METU LIETUVOJE SITUACIJA, JAU PAREIKALAVUSI IR ŽMONIŲ AUKŲ, IR SUŽALOJIMŲ. „PAVOJINGA, NETOLERUOTINA NUOSTATA, KAD MONTUOTI AR IŠMONTUOTI PASTOLIUS NEREIKIA JOKIŲ PAŽYMĖJIMŲ AR SERTIFIKATŲ“, – ĮSITIKINĘS OLEG ABRAMOV, BALTIJOS ŠALIŲ PASTOLININKŲ ASOCIACIJOS (BSA) PREZIDENTAS.

108

ASOCIACIJOSE Darbo inspekcijos duomenimis, apie 70 proc. nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams kritus iš aukščio, dėl medžiagų, ruošinių ar net statinių griuvimo.

pastebi: „Dabar pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą dėl darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai. Nors numatyta ir nuostata, kad prieš atliekant tokius darbus darbuotojai KODĖL ES IR ŠIAURĖS ŠALYSE REIKIA turi būti mokomi, o jų žinios tikrinamos PAŽYMĖJIMO, O LIETUVOJE JIS darbdavio nustatyta tvarka, privalomų NEPRIVALOMAS mokymų kol kas nėra numatyta. Belgijoje, „Švedijoje pakanka praeiviui nufotografuoti Olandijoje, Vokietijoje ir gilias pastolininkų netinkamai įrengtą, pavojų keliančią tradicijas turinčioje Anglijoje žmogus, statybvietę, užfiksuoti darbuotojų darbo neišklausęs specialių kursų mokymo saugos ir sveikatos pažeidimų, ir atsakingos įstaigoje ir neturintis pažymėjimo, kad institucijos reaguoja iš karto, o pažeidėjai moka ir gali dirbti tam tikrą darbą, net baudžiami didelėmis piniginėmis nepriimamas dirbti į statybas.“ baudomis. Kadangi pas mus grėsmingi skaičiai tik fiksuojami, prieš dvejus metus PASTOLININKŲ MOKYMŲ nutarėme imtis konkrečių priemonių PAGRINDINIS ORIENTYRAS – – įsteigėme Baltijos šalių pastolininkų PRAKTIKA asociaciją (BSA), kuri, be kitų veiklų, ėmėsi BSA Mokymo centre mokoma teorijos ir apmokyti žmones tinkamai montuoti praktikos. Kursų klausytojai supažindinami pastolius ir saugiai ant jų dirbti“, – sako su būtiniausiomis asmeninėmis BSA prezidentas O. Abramov, kalbėdamas saugos priemonėmis, mokomi parinkti apie asociacijos įkūrimo paskatas. saugią pastolių vietą, vertinti riziką, BSA įmonių-narių darbuotojai, supažindinami su techninėmis pastolių besilankantys Vilniaus statybvietėse, sako, specifikacijomis ir pan. BSA Mokymo kad kai kurie naudojami pastoliai dažnai centro parengtos mokymo programos kelia baimę: klibantys, neaišku, kur ir kieno užregistruotos neformaliojo švietimo gaminti geležiniai įrenginiai vargu ar gali tiekėjų registre. būti vadinami pastoliais. Neretai žmonės „Daugiausia dėmesio skiriame praktikai: dirba be saugos priemonių – apraišo montuojami ir išmontuojami pastoliai, pavadinimą gal tik girdėję, o akiniai, konsultuojant instruktoriams, kurie gali šalmai, specialūs batai – tik svajonė, nes pademonstruoti pastolių montavimą geriausiu atveju darbuotojas mūvi tik nuo paprasčiausių konstrukcijų iki stogo pirštines. montavimo subtilybių, kuomet reikalingas kranas. Turime įrengę teorinio mokymo klasę, netrukus bus baigta ir moderni praktinių užsiėmimų aikštelė, – pasakoja Žaneta Baltrėnienė, Baltijos šalių pastolininkų asociacijos mokymo centro vadovė. – Į Centrą kviečiame mokytis visus norinčius ir nebijančius aukščio.

Kursuose gali mokytis nuo dirbančiojo ant pastolių iki profesinių mokyklų dėstytojų ir aukštųjų mokyklų studentų. Mokytis į Centrą kviečiami ir tie asmenys, kurie nori persikvalifikuoti.“ Kaip akcentuoja Ž. Baltrėnienė, darbuotojai, apmokyti surinkti pastolius, ne tik nekelia nelaimingų atsitikimų rizikos, bet ir sumažina statybos sąnaudas, nes pastolius surenka kur kas greičiau ir kokybiškiau. „BSA siekia ginti pastolininkų teises, siekia, kad ant pastolių dirbtų bent minimaliai to pasimokę žmonės. Darbdaviai turi būti įpareigoti, kad darbą atliktų kvalifikuoti, apmokyti saugiai dirbti žmonės, – tvirtina UAB „Layher Baltic“ generalinis direktorius ir BSA steigėjas Viktor Voroncov, kuris yra vienas iš BSA iniciatorių. Pašnekovas

ĮGIJO TEISĘ VERTINTI PASTOLININKŲ KOMPETENCIJĄ Kol kas Lietuvoje nėra nustatyti pastolininkų kvalifikacijos reikalavimai, nėra ir kvalifikacinio aprašo, kas tokį darbą gali dirbti, ko turi būti mokęsis. BSA viliasi, kad rudeniop bus patvirtintas ir įsigalios Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros

centro parengtas Statybos sektoriaus profesinis standartas. Jame bus pastolių montuotojo padėjėjo, pastolių montuotojo ir pastolių montuotojo meistro kvalifikacijos. „Mes gerai suvokėme, kad reikia partnerių, su kuriais sykiu veikiant būtų galima reglamentuoti šią sritį, taip sudarant sąlygas dirbti saugiai. Todėl neseniai tapome Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariais, aktyviai dalyvaujančiais STATREG projekte“, – sako V. Voroncov.

Liepą LSA organizuotuose STATREG kompetencijų vertintojų mokymuose dalyvavo Viktor Voroncov, Nerijus Matulionis ir Raman Dzikavitski – trys BSA pastolininkai instruktoriai, kurie įgijo teisę būti kompetencijų vertintojais. Taigi, BSA žingsnis po žingsnio įgyvendina iniciatyvas, kurios Lietuvoje darbą su pastoliais ir darbą ant pastolių pakylės į kitą lygmenį, kuriame mažinamos grėsmės žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentą Dalių Gedvilą džiugina BSA iniciatyvumas ir požiūris į statybose dirbančių darbuotojų kompetencijas. Tai, kad tiek LSA, tiek BSA siekia, jog statybose dirbtų atsakingi profesionalai, leidžia bendradarbiaujant pasiekti reikšmingų rezultatų. „BSA labai rūpi statybininkų sauga darbe, jie rūpinasi, kaip išsaugoti darbininkų sveikatą ir gyvybę. Tai klausimai, kurių negalima ignoruoti. Dėkojame pastolininkų įmonėms, kad jos vienos iš pirmųjų patikėjo LSA vystomos STATREG iniciatyvos reikalingumu ir aktyviai įsitraukė į jos įgyvendinimą“, – sako LSA prezidentas D. Gedvilas. ■

www.balticbsa.com 109

ASOCIACIJOSE

LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGA –

MATOMA SAVO ŠALYJE, ŽINOMA EUROPOS SĄJUNGOJE LIETUVOS STATYBOS INŽINIERIŲ SĄJUNGOS (LSIS) IŠTAKOS SIEKIA 1918-UOSIUS, KAI ATKURTOJE LIETUVOS VALSTYBĖJE BUVO ĮSTEIGTA LIETUVOS INŽINIERIŲ SĄJUNGA. „SOVIETMETIS NUTRAUKĖ LSIS VEIKLĄ, BET NEIŠTRYNĖ TO, KAS BUVO PASIEKTA“, – TVIRTINA LSIS PREZIDENTAS DR. VINCENTAS VYTIS STRAGYS.

LSIS prezidentas dr. Vincentas Vytis Stragys

statybos inžinierių sąjungų susitikimuose dalinamasi patirtimi, kaip gerinti statybų sektoriaus darbų kokybę, užtikrinti aukštą statybos inžinierių studijų lygį bei kompetenciją, eliminuoti broką iš statybos darbų. Gerosios patirties bei naujų idėjų perėmimas iš kaimynų padeda LSIS nustato pasirengimą statybos techninės Atkuriamasis Lietuvos statybos inžinierių efektyvinti savo veiklą. Latvijos ir Estijos veiklos pagrindinėms sritims. Statybos sąjungos (LSIS) suvažiavimas įvyko 1989 partneriai taip pat įdėmiai seka ir domisi m., o prieš pat Lietuvos nepriklausomybės inžinierių įgyti kvalifikacijos atestatai jos veikla bei pasinaudoja lietuvių patirtimi bei teisės pripažinimo dokumentai atkūrimą, 1990 m. kovo 5 d. buvo vykdydami statybos inžinierių mokymus patvirtina specialistų atitikimą Aplinkos įregistruota LSIS, siekusi į vieną profesinę ministerijos nustatytiems kvalifikaciniams bei jų profesinės veiklos vertinimą. bendriją suvienyti šalies statybų 2018-ieji – Europos statybos inžinierių sektoriuje dirbančius praktikus ir statybos reikalavimams ir suteikia jiems teisę metai projektuoti ir vadovauti ypatingųjų ir mokslininkus.

LSIS šie metai išskirtiniai: Europos Statybos neypatingųjų statinių statyboms atlikti Pirmuoju sąjungos vadovu išrinktas inžinierių Taryba (ECCE) 2018-uosius ekspertinę bei tyrinėjimų veiklą statybos Algirdas Vapšys – statybininkų paskelbė Europos Statybos inžinierių inžineriniams sprendimams įgyvendinti. bendruomenei gerai žinomas inžinierius, metais. „Tai puiki proga visuomenei praėjęs profesinį kelią nuo darbų vykdytojo LSIS didžiuojasi savo nariais, kurie pristatyti mūsų profesiją, atkreipti yra ne tik aukščiausios kvalifikacijos iki ministro.

LSIS siekia telkti savo narius, atstovauti jų profesionalai, bet ir pilietiški, visuomeniški, valstybės institucijų dėmesį į aukščiausios kvalifikacijos statybos profesijos – statybos poreikiams ir interesams, vystyti savivaldą, skiriantys savo asmeninį laiką Sąjungos inžinierių – rengimo, kvalifikacijos didinti statybos inžinieriaus ir mokslininko veiklai, aktyviai prisidedantys prie jos kėlimo ir kt. aspektus. Tad ir mes savo plėtros. Įvertinant iškiliausių narių, prestižą, skleisti visuomenei žinias apie atstovaujančių statybos srities praktikams žvilgsnį kreipiame į dvi prioritetines, kaip statybų sektorių. bei mokslininkams, nuopelnus, LSIS įsteigė mums atrodo, sritis: statybos inžinierių 2000 m. LSIS įstojo į Europos statybos kvalifikacijos teikimo procesą bei glaudesnį „Lietuvos statybos inžinierių sąjungos inžinierių tarybą ECCE ir jau 18 metų bendradarbiavimą su kitomis statybos Garbės ženklą“.

Juo jau apdovanota 70 aktyviai reiškiasi jos veikloje. srityje dirbančiomis institucijomis, statybos inžinierių.

LSIS veiklos centrai – regionuose Bendrai misijai susivienijo su Baltijos šalių visuomeninėmis organizacijomis LSIS veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje bei asocijuotomis struktūromis“, – statybos inžinieriais apskrityje įkurtos regioninės bendrijos metų pradžioje pasirašyto septynių „Dabartinės realijos neleidžia užsidaryti tik (klubai). LSIS jungia 9 bendrijas ir savo interesų rate. Mums reikia bendrauti, institucijų Memorandumo reikšmę LSIS VGTU Kokybės vadybos centrą (KVC). aiškina jos prezidentas. Glaudus LSIS kooperuotis su kitų šalių kolegomis, kad KVC dalyvavimas LSIS veikloje duoda bendromis jėgomis galėtume spręsti ne tik bendradarbiavimas su kitomis statybų sinerginį rezultatą tobulinant statybos sektoriui atstovaujančiomis įmonėmis savo, bet ir regiono statybos inžinieriams inžinierių profesinę kvalifikaciją, nes bei organizacijomis padeda ieškoti ir aktualias problemas bei iššūkius. Todėl leidžia panaudoti stipriausių statybos mokslininkų potencialą mokant praktikus. dar 2010 m. pasirašėme Lietuvos, Latvijos, rasti geriausius sprendimus bei įveikti iššūkius. ■ Estijos statybos inžinierių sąjungų LSIS per regionų bendrijas ir klubus memorandumą dėl bendradarbiavimo“, – organizuoja ir vykdo ne tik savo narių, pasakoja V.V. Stragys. bet ir visos šalies statybos inžinierių Kasmet vykstančiuose trijų Baltijos šalių mokymus, vertina inžinierių kvalifikaciją, 110

Pastatų natūriniai akustiniai matavimai

Pastatų sandarumo matavimai

Pastatų inžinerinių sistemų keliamo garso lygių matavimai

Pastatų energetinis auditas

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas

Infragarso ir žemo garso lygių matavimai

Termovizinis objektų tyrimas

Dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, mikroklimato parametrų, elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

www.tyrimucentras.lt | info@tyrimucentras.lt | +370 (5) 2442442

112