SA visuomeniniai interjerai (2017/1)

2017 / Nr. 1

DNB banko interjeras: estetika tarnauja funkcijai Bibliotekos interjere – seno ir naujo dermė

visuomeniniai

INTERJERAI

Biuro dinamiką diktuoja spalvos Industriniame pastate – modernaus biuro dvasia Tinklinis restoranas atsisakė tipinių sprendimų

Dizainas, ergonomika ir inovacijos Jūsų sėkmingam verslui

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

www.vadasiga.lt, www.akmeja.lt

redakcijos skiltis

Interjerų sprendimuose – pastatų ir žmonių istorijos

visuomeniniai

INTERJERAI

www.sa.lt erkūnkiemi g.

L

0 Vilnius

Redaktorė Rusnė Mar ėnaitė l. . redakcija sa.lt Korespondentės Lina ieliauskaitė, Kristina uid vaitė Portalo www.sa.lt administratorius rtūras leksiejūnas arturas sa.lt Kalbos redaktorė urgita a ėnaitė Dizainerė dita amajūnienė Fotografijos „ altij s t gra ij s linija“ Reklamos skyrius Liudmila Mic alkevi ienė M b.

70 0 l. . Liuda sa.lt

,

Penki barai 100 metrų atkarpoje vienoje pagrindinių sostinės gatvių, du naujutėlaičiai ir vienas statomas verslo centras vien Konstitucijos prospekte, trys vienu metu į Vilnių ateinantys aukščiausios klasės viešbučių tinklai, viena po kitos įkurtuves moderniuose pastatuose švenčiančios ugdymo įstaigos.

Visų šių viešosios paskirties pastatų savininkai ar naudotojai tikisi nepritrūkti lankytojų, klientų, užsakovų, darbuotojų. Daugeliu atveju šių lūkesčių išsipildymą reikšmingai lemia interjerai – jų išradingumas, unikalumas, jaukumas, funkcionalumas ir patogumas. Todėl gero rezultato siekiantys projektų kūrėjai taip reikliai renkasi interjero architektą ar interjero dizainerį ir neprašo taupyti apdailos medžiagų ar apšvietimo kokybės bei estetiškumo, baldų stilingumo ir ergonomiškumo sąskaita.

Ir nesvarbu – interjeras projektuojamas naujame, moderniame biurų pastate, keliasdešimties metų istoriją menančioje industrinėje erdvėje, paveldo objekte ar burlaivyje – interjero autoriai „iščiupinėja“, jaukinasi objektą, ieško sprendimų, kurie atitiktų užsakovų vizijas, lankytojų poreikius, šių dienų realijas ir galiausiai – kad ištransliuotų pačių kūrėjų idėjas.

Pasaulyje nuo pjedestalo jau nukeliama atvirų erdvių biuruose koncepcija Lietuvoje užsakovų vis dar dažnai pageidaujama kaip sprendimas, skatinantis darbuotojus judėti, bendradarbiauti ir dirbti efektyviai.

Bene sudėtingiausia užduotis interjero architektams – suderinti sena ir nauja paveldo objektuose. Tuomet labai svarbus tampa ne tik interjero architektų, bet ir užsakovų supratimas apie tai, kokios vertės pastatas pateko į jų rankas.

Po užsitęsusios rekonstrukcijos duris atvėrusi pagrindinė šalies biblioteka – vienas tų objektų, kuriame griežti paveldosaugos reikalavimai interjero projektuotojus įstatė į tam tikrus rėmus, tačiau jie sugebėjo įkvėpti pastatui gyvybės, sukurti įspūdį ir emociją.

Buvusį grūdų sandėlį viešbučiu pavertę plėtotojai kurdami naują funkciją naudojo šiuolaikines medžiagas bei technologijas, o prie istorijos prisirišo per įvairius elementus, pagarbiai atskleisdami venecijietišką statinio stilistiką. Ir pasistengė, kad šiuolaikinė ir senoji architektūra gyvuotų vienodomis proporcijomis. Įrengiant vieną didžiausių Lietuvoje sveikatingumo bei sporto kompleksų „Vytautas mineral SPA“ rekonstrukcijos autoriams teko baigti prieš keliasdešimt metų kolegų pradėtą darbą. Ir jie kūrė kolegiškai, rinkdamiesi sprendimus, kurie nepradangintų senojo pastato formų.

Industriniuose pastatuose laisvės daugiau: čia gali išgriauti ar pristatyti pertvarų, gali nebijoti spalvų ir netradicinių apdailos ar baldų medžiagų. Bet vienos kvailystės niekas nedaro – nenaikina jų industrinės dvasios. Pristatome vienos įmonės istoriją: du biurai, du interjero architektai ir du skirtingi interjerai.

Tinklinio restorano interjero projektuotojai neatsisakė iššūkio atnaujinti serijinį maitinimo įstaigos įvaizdį, sukurti naujų ženklų, rodančių restorano pastangas neatsilikti nuo šiuolaikinių interjero tendencijų.

Neįprastų interjero sprendimų kartais neatsisako net ir ribotą biudžetą turinčios įmonės. Smagu, kai interjeras kuriamas galvojant pirmiausia ne apie svečius ar klientus, o apie darbuotojų kūrybiškumą stimuliuojančią erdvę, apie tai, kad praleisdami visą dieną prie kompiuterio jie jaustųsi komfortiškai.

Funkcionalios, šiuolaikiškos, originalios erdvės tikisi ne tik tarptautinių įmonių darbuotojai, bet ir ben dradarbystės erdvių lankytojai. Interjero architektai tik patvirtina: sukurti kokybišką erdvę nebūtinas didžiulis biudžetas. Daug svarbesnė nuostata, su kuria ateinama į projektuojamą erdvę.

Tikėtina, jog ne už kalnų laikas, kai pamačius kvapą gniaužiantį visuomeninį interjerą niekam nebeišsprūs: „Įspūdinga kaip ne Lietuvoje“. Leidinys „SA visuomeniniai interjerai“ ir skirtas pasakoti apie tuos įkvepiančius darbus, kurie ištrina sienas tarp Lietuvos ir užsienio kūrėjų.

L.

arba ausk nu tr.

DNB bankas

2

0 7

r.

arba ausk nu tr.

L.

DNB banko interjeras: estetika tarnauja funkcijai Didžiausias verslo centro „Quadrum“ nuomininkas – vienuolikoje iš Rusnė MARČĖNAITĖ

septyniolikos aukščiausio, rytinio, komplekso pastato aukštų įsikūręs DNB bankas. Jis čia sutelkė penkiose sostinės vietose išbarstytus padalinius, iš viso – apie 700 darbuotojų. Taip tikimasi užtikrinti poreikį į kasdienius iššūkius reaguoti maksimaliai greitai, nedarant nuolaidų dėl objektyviai sudėtingesnės komunikacijos tarp skirtinguose miesto pakraščiuose veikiančių departamentų.

Racionalūs sprendimai irmu se triju se rytini k r us auk tu se rengt s atal s buv atidu t s bank klientus a tarnaujantiems s ecialistams.

Vir utiniai auk tai nu 0 iki 7 skirti bank administracijai ir versl r cesus alaikan ių adalinių darbu t jams. Visų auk tų interjeras kurtas turint t a i esmin u du t sutrum inti keli nu u du ties su rmulavim iki j s s rendim . Kartu su danų ir n rvegų arc itektų biurais „ c midt ammer Lassen rc itects“ bei „Lund laatt rkitekter“ versl centr „ uadrum“ arc itektūrin dal r jektav studij s „ rc es“ arc itektai, akviesti sukurti ir

P

D bank interjer , siekė ir „eg istini “ tiksl ne i skirti j i bendr s astat k nce cij s, bet ary kinti „ uadrum“ arc itektūr s rivalumus. erai tai, kad is jų tikslas ne rie tarav D bank administracij s vizijai. asak „ uadrum“ arc itektūrinės dalies r jekt vad v ir vien D bank interjer aut rių dgar eni ki , interjer estetika ats indi s ining astat r dym il s ij . ai yra jei astate yra vamzd ių, tai jie ir ar d mi, ne dangst mi, tarkim, kabam si mis lub mis. „Kuriant biurų interjer i skirtinumas, jei nekalbėsime a ie baldus, galimas tik r jektu jant grindis, lubas ir tec ninėms, sanitarinėms atalms rengti skirt brandu l asadas bendras visiems. Dėl lubų iu atveju ne tik dėl estetini

3

DNB bankas

Apšviestumo, tyro oro, vėsinimo ir šildymo reikšmę visi suprato jau anksčiau, o į akustikos problemą ilgai buvo žiūrima pro pirštus. Tačiau dabar tai laikoma itin svarbiu darbo vietos kokybės kriterijumi, darbo aplinkos veiksniu. / Architektas Edgaras NENIŠKIS / Permainingas biuro kraštovaizdis nterjer il s ija buv kuriama agal u sak vų su lanu t biur gyvenim būd , astangas veikti maksimaliai e ektyviai. sak vai n rėj naujame biure sukurti kit ki darbu t jų bendravim ir bendradarbiavim kultūr , kuri s amatu turėj ta ti m bili si s darb viet s. Keisti darb viet ia rivalu kas dien , tiesa, galima rinktis skirting ti vietas, riklaus mai nu tu metu vykd mų u du ių ar j s atliekam s avieniui, ar su k manda, ar dirba visas de artamentas. ra ne tik bendr si s erdvės, bet ir intymesnės tyli si s z n s, yra ir k mandini darb z n s bendr si se erdvėse, yra de imtys asitarimų kambarių. Visa tu tikimasi askatinti darbu t jų kūrybingum , be t , tai leid ia lengviau vertinti jų e ektyvum .

„ e rinis nu latinės darb viet s nejaukumas k m ensu jamas tu , kad yra galimybė abūti daugelyje darb vietų. a iau tai asmeninis kaktusas turi keliauti drauge su eimininku“, k mentav . eni kis.

Daiktams ne i tis yra su r jektu t s net s eciali s dė utės, kurias i eidami nam darbu t jai alieka sav s intelėse. eje, astat dalyse, i kurių atsiveria gra iausi miest vaizdai, rengt s ne darb viet s, bendravim erdvės.

Vietoj žaidimų stalų – paskatos išlįsti iš biuro abendrauti darbu t jai gali ir gerdami kav kiekviename auk te esan i se virtuvėlėse. aiau atėjus laikui ietauti visiems ir tiems, kurie maist ne asi i namų, tenka nusileisti a a i je

L.

arba ausk nu tr.

suv kim , bet ir n rint sutau yti energij s buv riimtas bendras visu se auk tu se s rendimas alikti jų bet n atvir ir asinaud ti tu , kad tai yra ilum gerai akumuliu janti med iaga. akties metu, kai igiau, atal s ald m s, dien ar valandas bet ninės lub s atidu da vės . ai neu dengus k nstrukcijų galima sutau yti iki 0 r c. energij s vėsinimui.“ . eni kis ju kauja lengva sugalv ti scen gra ij k k drugelių interjer ir i ildyti j rikar ius gi s kart n ar ana iai. a iau ia buv aliktas ai kus, varus karkasas, kuriame nesugadinant esmės reikėj sukurti u sak v ageidaujam savitum . „ uv t ks ja ni k s gra ik s kūrim atskirais tric ais jausmas, kai tru ut atsiranda ir individualumas, ir erskait mumas“, sakė arc itektas.

4

0 7

r.

DNB bankas

1 Didžiąją dalį baldų ir daug kitų interjero detalių, įgyvendindama architektų ir dizainerių idėjas bei projektus, pagamino UAB „Ergolain projektai“.

Bendrovės specializacija – ergonominių baldų gamyba, sudėtingų projektų valdymas ir įgyvendinimas siūlant tik pažangiausius, į ateitį orientuotus sprendimus.

arba ausk nu tr.

1

L.

ERGOLAIN baldai

5

L.

arba ausk nu tr.

DNB bankas

esant rest ranėl . ai biure i vengiama ne ageidaujamų kva ų, darbu t jai gauna r g akeisti a link .

Dar geriau, jei darbu t jas er ilsi ertrauk turi m tyv i eiti i astat ar a ietauti kit je maitinim staig je, ar asėdėti u imi. tai sėdmai ių ir stal utb l stalų naujausiu se biuru se, an t . eni ki , jau ma ėja „Žaidimai trikd darb a link , nelabai ai ki ir jų ridėtinė vertė ar tai adeda susikau ti darbui, ar tik j amir ti laukiant sav aidim sesij s... r u sak vai nerei kė ageidavim turėti aidimų kambarius. Žaidimų darbe mada, matyt, baigiasi.“ Kuriant interjer ia daug galv ta a ie tai, kai askatinti darbu t jus ajudėti. aujajame biure laik masi nu stat s vengti s ausdinti d kumentus, ir net tais atvejais, kai tai adaryti būtina, tenka „u bausm “ nueiti iki vienintelės tam skirt s z n s t limiausiame kam e. iuk liadėių rie stalų nėra dėl t s at rie asties.

6

0 7

r.

Individualumo štrichai Vienai darb vietai Lietuv je standarti kai skiriamas a ie kv. metrų l tas, D biure jis siekia a ie 0 kv. metrų. r darb stalai, ir ilsi vietų baldai neatkeliav biur lengviausiu keliu i kuri n rs gamint j gatavų baldų sandėli . rc itektams rū ėj individualizu ti iu s gaminius, jie tikisi, tad naud t jai jaus, kad tai sur jektu ta ir sukurta s ecialiai jiems ar nestandartinės baldų k j s, ar itin l nas stalvir is, ar balt , varų j avir ių i ry kinanti ju da briauna. kustik s suvaldymas biure, kur dauguma erdvių atvir s, buv vienas did iųjų arc itektų darbų. „ viestum , tyr r , vėsinim ir ildym reik m visi su rat jau anks iau, akustik s r blem ilgai buv iūrima r ir tus. a iau dabar tai laik ma itin svarbiu darb viet s k kybės kriterijumi, darb a link s veiksniu“, sakė

endras a vietimas alubėje su r jektu tas a viesti vis atal ų l t tai , kad a ild mų stalinių viestuvų nebereikėtų. e t , kadangi tai yra r tingas astatas, a vietim intensyvumas asireguliu ja aut mati kai riklaus mai nu t , ar a vietė saulė, ar u klyd debesis biur darbu t jai nė ne ajunta a viet s intensyvum ky ių. u intensyvi s saulės akis saug ritininės u u laid s, in ma, irgi nusileid ian i s aut mati kai.

Renkantis tar aliuzių ir ritininių u u laidų a sis r sti adėj ir tai, kad j s leid ia ne rarasti vaizd r langus u u laid s alieka bent jau rigesint vaizd lyg iūrėtum r bitinink tinklel . dail s med iag s vienas akivaizd iausių klientų a tarnavim ir administracij s darb z nas vienijan ių s rendinių. bet n su ild iusi u l gaminti vairūs stambūs dek r elementai, skul tūriniai baldai irmu se auk tu se, tai at visi brandu liai. Visur biuru se anaud ta ta ati kiliminė danga, tik s cializacij s z n se alikt s intuityvaus rientavim si u u min s k m nu ti s alv ti dang s kvadratėliai. agrindinis biur k l ritas u l s alv s ir bet n ilkum k ntrastas. Viskas, kas ne i u l daugiausia ilkų ats alvių.

Viena k nce tualiausių interjer idėjų vidini „ uadrum“ kiem augalų leidimas vidų, kur a gyvendinti stikl dė ėse jie ta di l mati k mis erdvių ertvar mis.

arba ausk nu tr.

Ąžuolo ir betono koloritas

Teorinis nuolatinės darbo vietos nejaukumas kompensuojamas tuo, kad yra galimybė pabūti daugelyje darbo vietų. Tačiau taip – asmeninis kaktusas turi keliauti drauge su šeimininku. / Architektas Edgaras NENIŠKIS /

L.

vienas D bank interjer aut rių. iekiant suvaldyti triuk mingum , naud ta daug s rendinių, tar jų ir sieninės u l l k tės, gars sugerianti kiliminė danga, aliuminės, tai at daugiau unkcijų atliekan i s, lubų l k tės.

7

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

8

0 7

r.

L. Garbačausko nuotr.

ibliotekos interjere – seno ir naujo dermė Kristina BUIDOVAITĖ

Architektų „2XJ“ komandai laimėtas viešasis konkursas projektuoti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interjerą tapo proga pademonstruoti savo žinias ir išmonę. Dėl griežtų paveldosaugos reikalavimų čia teko atsisakyti kardinalių interjero pokyčių, prisitaikyti ir prie anksčiau priimtų inžinerinių bei kitų rekonstrukcijos sprendimų. Esminė interjero projekto autorių idėja – sugretinti sena ir nauja, maksimaliai išnaudoti buvusias erdves jas pritaikant naujai paskirčiai.

Pagrindinė interjero architektų idėja – bibliotekoje sugretinti sena ir nauja.

99

Bibliotekoje įrengtos keturios pagrindinės skaityklos.

Esminis interjero projektuotojų sprendimas buvo seno ir naujo sugretinimas.

Idėjoms realizuoti – minimalus terminas

Mastelis leidžia nesikoncentruoti į smulkius elementus, tad sprendimai tokiuose objektuose neturi būti grįsti vien tik praktiškumu.

Dažniausiai ir nebūna.

enkių auk tų bibli tek s astat interjer kartu su k leg mis Laimiu Valan iūnu ir urga Marcinauskaite su r jektav s arc itektas kūbas urgelis asak j , kad rie r jekt , u sit susi k ne a tu nerius metus, risijungė askutiniais, ta iau y a intensyviais metais. Kai tik tada, u baigus visus su lanu tus rek nstrukcij s darbus, buv galima imtis interjer r jektavim . nterjer k nce cij realizu ti reikėj er metus, mat bibli tek s vad vai neketin k regu ti astat atidarym dat s. . urgelis ri a in , kad laisvės kuriant interjer k nce cij nebuv daug n rs agrindinis r jektavim u du tyje vardytas bibli tek s siekis buv ta ti atvirai, m derniai, ta iau daugel s rendimų rib j grie ti reikalavimai

i saug ti lanin esam astat struktūr , atkurti a dail s med iagas, sienų struktūr , durų angas ir an.

Išskirtinumas – juodi baldai analizavus aveld elementus ir sumanym sugretinti sena bei nauja, agrindine astat interjer a imi ta ju d s s alv s baldai ir balta sienų s alva. „ asirink me ju dus baldus n rėdami nauja sugretinti su sena. ekėlėme sau u du ties atskirti vidų nu i rės, nes i rėje irgi yra ju dų elementų, avyzd iui, langų rėmai, u ra ai. u da s alva labai svarbi em ci kai, tad tik kuriamai m derniai struktūrai abrė ti. aldai gana lak ni ki, nėra mantrių rmų, daugiausia naud ta m dulinių sistemų“, k mentav arc itektas.

L.

arba ausk nu tr.

/ Jokūbas JURGELIS /

10

0 7

r.

Užs.

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

„Šviesos technologijos“: išskirtiniam objektui – kokybiškas apšvietimas rėdami i ry kinti s ūdingas, auk tas erdves, a vietim s ecialistai arink rink je dar naujas m dulines a vietim sistemas. asitelkus jas, intensyvus, ta iau neakinantis vies s srautas t lygiai asiskirst vis se atal se. tskiru se sistem s m duliu se sum ntu ti ta kiniai kry tiniai viestuvai kusu ja tikslinės vies s sraut eks zicinėse z n se. ibli tek s astate i naud ti net ir st glangiai saulei nusileidus, ju se sum ntu ti viestuvai eliminu ja e ėlius, krintan ius nu st g , ir vie ia tarsi dien . r jektu jant a vietim anaud ti vies s di dų, tai at y a e ektyvūs liuminescencinių lem ų vies s altiniai. vietim s ecialistai arink vidutinės ir auk iausi s klasės segment gaminius „Delta lig t“, „ umt bel“, „ rn lig ting“, „ ager ult“, „ alla“, M .

rs agrindinis dėmesys buv skirtas a vietim k kybei ir intensyvumui, raėjus imtmet menan i se erdvėse viestuvų rma arinkta atsi velgiant bendr stilistik , derinant su interjer detalėmis. m nės „ vies s tec n l gij s“ s ecialistai iame bjekte turėj r g ritaikyti er veikl s metų r jektu jant ir gyvendinant vairius a vietim s rendimus sukau t atirt . endr vės darbų s ra e t kie bjektai kai versl centras „k “, „ k d s“ ir „V lks agen“ aut m bilių centrai Vilniuje.

L. Garbačausko nuotr.

rek nstrukcij s aci nalinė Martyn Ma vyd bibli teka ta daugia unkce erdve, kuri je rengta keli imtai iu laiki kų darb vietų, veikia bendradarbystės erdvės, kavinės, k n erencijų salė, galerija, muzik s ra ų studija, nedidelė kin salė, menų inkubat rius, vaikų dien s centras. i ms skirtingų unkcijų atal ms buv keliami grie ti a vietim reikalavimai. am, an t a vietim r jektavimu ir rengimu bibli tek je besirū inusi s bendr vės „ vies s tec n l gij s“ a vietim r jektų vad v Dariaus Vilkiiaus, ir buv skirtas did iausias dėmesys. ibli tek je su r jektu tas a vietimas ne tik u tikrina igien s n rm se numatytus reikalavimus, bet ir abrė ia astat i skirtinum , sykiu jautriai sik m nu ja saug m bjekt erdvėse.

11

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

alta sienų s alva skirting se bibli tek s erdvėse kuria jauki a link , manantiesiems, kad tai ne rakti kas s rendimas, arc itektas turi svarių argumentų. „Mastelis leid ia nesik ncentru ti smulkius elementus, tad s rendimai t kiu se bjektu se neturi būti gr sti vien tik rakti kumu. Da niausiai ir nebūna. Did iulės bibli tek s erdvės juk irgi nerakti k s. a iau s ūdis, kur j s kuria daug svarbesnis. r jektavimas ri ritetų dėli jimas.

Visu met galima rinktis statyti lentyn iki at lubų ir sukurti tam tikr s ūd arba rinktis j m gaus ūgi , ta iau rarasti kitus dalykus. Mums buv skirta u du tis ritraukti lankyt jų irma, veikl mis, be kurių astatas nebūtų gyvas, antra s eci ine būtent iam bjektui, j unkcij ms ir re rezentacijai skirta estetika“, asak j . urgelis.

Pastato vidaus struktūra neliečiama Bibliotekoje naujai įrengti pagrindinio įėjimo marmuro laiptai.

administracijai. Vir utinis, enktas, astat auk tas erdvė menininkams. Visi kai tu i s balt s atal s bus skirt s ar d ms, greta rengta k n erencijų salė, kur til s 0 m nių. je integru t s kėdės, dvi vertėjų kabin s, gars re isieriaus atal a ir scena, iu metu jau akeitusi sav veid nedidelė kin salė, muzikavim erdvė, gars ra ų studija ir menų skaitykla. tskir je atal je bus rengiam s kūrybinės dirbtuvės.

L.

arba ausk nu tr.

Pastate pasirūpinta visais šiuolaikinėms reikmėms būtinais elementais.

Kadangi interjer r jektu t jams tek risitaikyti rie esam s laninės astat struktūr s, naujai askir iai ritaikyt s buvusi s erdvės. irmas astat auk tas skirtas vaikams jiems rengta skaitykla, nedidelė teatr erdvė, erdvės

kūrybinėms veikl ms, ia yra m tin s ir vaik kambarys, vaikų dien s centras. ienų a dailai ir knygų lentyn ms asirinkta balta s alva, erdv agyvina ry kias alvis kilimas ir vairių ge metrinių rmų, ry kūs, m duliniai mink ti baldai. ntrame astat auk te ateityje veiks kavinė, knygynas, ia at rengt s eri dik s skaitykl s, registratūra, drabu inės. agrindiniais marmuriniais lai tais, kurie jau dabar ger kai asikeit , akilus tre i auk t atenkama keturias agrindines skaityklas. Vien je jų netrukus sikurs ir bendradarbiavim erdvės. tvir je erdvėje astatyti stalai, skirti asitarimams ar darbui, rengt s lentyn s, astatyti mink tasu liai. ame at auk te rengta ir galerija.

Ketvirtas auk tas u dariausias, jis skirtas

12

0 7

r.

interjeras

L. Garbačausko nuotr.

Kadangi interjero projektuotojams teko derintis prie esamos planinės pastato struktūros, naujai paskirčiai pritaikytos buvusios erdvės.

13

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

arba ausk nu tr.

Daugelis bibli tekai i rinktų k r usinių baldų agaminti Lietuv je. Dauguma mink tųjų baldų kėd ių, krėslų atkeliav i s anij s, stalai i talij s. rindų dang s atkurt s t ki s at kai iki rek nstrukcij s agrindinėse atal se atkurtas arketas, kitur akl ta nauja kiliminė gerai gars sugerianti danga. kustik s s rendimams daugiausia dėmesi skirta gars ra ų studij je, kin ir k n erencijų salėse, muzikavim erdvėje. Kin salėje ir muzikavim erdvėje, skirt je 0 m nių, gars iz liu ja lub s ir s eciali u u laida. ibli tek s astate yra nauja elektr s ranga, skaitykl se ir kit se erdvėse rengtas bendras a vietimas. Dauguma viestuvų ju di, turintys s sajų su baldais. teityje darb viet se lanu jama rengti ir stalinius viestuvus. ibendrindamas atirt iame bjekte . urgelis asid iaugė, kad t kiame neeiliniame bjekte avyk realizu ti n rimas idėjas. „ sama situacija u k du ja tam tikr s rendim , kur ritaikius naujame astate nebūtų asiektas t ks at e ektas. r s alvų k ntrastas, ir turima erdvė adeda sukurti tam tikr i skirtinum . r n rs ats r cesas buv ganėtinai sudėtingas, rezultatas nenukentėj “, k mentav a nek vas.

2

L.

Parketo danga

2

Ąžuolinės grindys | Durys | Laiptai | Įrengimas

endr vė „YIT Kausta“, asitelkusi daugiau kai 0 subrang vų, atlik Lietuv s naci nalinės Martyn Ma vyd bibli tek s rek nstruk cij s darbus. endr vės TORK linij s M aksesuarai igi en s atal se asirinkti dėl unkci nalum , m dernaus dizain ir k kybės. ibli tek s sanitariniu se mazgu se sum ntu ti m nės „Laufen“ santec nik s gaminiai „ r Rimless“ a rast ge metrini dizain , ne riekai ting s i vaizd s ir lengvai ri iūrimi. agalv ta ir a ie vaikus jiems sum ntu ti aismingi ir s alvingi raustuvai bei unitazai. agrindinė aci nalinėje Martyn Ma vyd bi bli tek je sum ntu tų mineralinių l k ių gamint jas bendr vė „Armstrong“ unkcija abs rbu ti sklindant gars . ibli tek je akl ta bendr vės „Medžio stilius“ u l arket danga.

VILNIUS | KAUNAS | KLAIPĖDA | ŠIAULIAI | PANEVĖŽYS | ALYTUS | MARIJAMPOLĖ

www.parketas.lt 14

0 7

r.

endr vė „Šviesos technologijos“ rengė aci nalinės Martyn Ma vyd bibli tek s interjer ir asad a vietim .

Užs.

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

2.

1.

3.

4.

ARMSTRONG: lubos su integruota technine įranga Kabam si s lub s ir tec niniai renginiai rastai r jektu jami ir m ntu jami atskirai. ks asirinkimas, an t s ecialistų, nėra ats raci naliausias, mat da nai u r gramu ja nemenk c a s , tai at kenkia interjer estetikai. kustinių lubų ir sienų s rendimus siūlan i s bendr vės RM R lubų sistema nesunkiai sum ntu jama, 00 ir 0 milimetrų l i tec nines z nas galima integru ti a vietim elementus, r di uz rius bei ventiliacij s angas.

Lubų sistema i siskiria gausiu vairių dyd ių l k ių ir jų i dėstym sc emų asirinkimu, l k tes galima ritaikyti atsi velgiant astat k nstrukcij s y atumus. steti kam ir i skirtiniam m n litinių lubų dizainui sukurti akanka netgi standartinių lubų l k ių, avyzd iui, RL , M ir L M .

Lubų akabinim sistem s k nstrukcija gali būti i dalies asle iama arba mat ma. iai sistemai tinkam s vairių dyd ių lubų l k tės

nu kvadratinių 00 ir 00 milimetrų dyd i iki staiakam ių. a svarbi s kabamųjų lubų y atybės gars abs rbcij s ir iz liacij s u tikrinimas, t dėl lubas būtina rinktis atsi velgiant atal s arba erdvės unkcij . endr vė RM R siūl didel akustinių lubų asirinkim , leid iant ritaikyti lubas vairi ms sritims. aci nalinėje Martyn Ma vyd bibli tek je buv svarbu abs rbu ti sklindant gars , iu s y atumus geriausiai atitinka mineralinės l k tės L M , RL ,00, RL 0, ir M . ec ninius elementus, tinkamus sistemai, sukūrė bendr vės RM R artneriai viestuvus agamin bendr vės L ir M L, r di uz rius V kietij s gamint jas „ R mb “. r viestuvai, ir r di uz riai m ntu jami tec ninėse z n se lygiagre iai arba statmenai l k tėms. sak vai gali rinktis m dulines lubas nu sien s iki sien s arba kurti m dulinių lubų salas.

Armstrong Building Products BV sp. z o.o. Oddzial w Polsce ul. Domaniewska 37, 02-672 Varšuva, Lenkija Tel. +48 22 337 86 10 iki 11

Techniniai ir architektūriniai sprendimai Projektų koordinavimas Mob. +370 699 90 006 El. paštas dainora@alubos.lt www.armstronglubos.lt

1.

TECHZONE – daili monolitinė lubų išvaizda, naudojant standartines lubų plokštes ir pakabinimo sistemas.

2.

Įmonė ARMSTRONG sukūrė naują sprendimą kartu su partneriais: ben drovėmis XAL, ZUMTOBEL (šviestuvai) ir „TROX GmbH“ (oro difuzoriai).

3.

Kuriant modulinių lubų salas, elemento kraštas užbaigiamas kraštiniu AXIOM profiliu.

4.

Paprasta, tvarkinga, dailu.

15

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

Santechnikai – netrumpas kriterijų sąrašas Santechnikos gaminius specialistai lygina su drabužiais – čia irgi egzistuoja mados, stiliai, lygiai, klasės. Juolab kad sanitarinis mazgas – vienas brangiausių kvadratinių metrų. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje santechnikos įrangą interjero projektuotojai rinkosi remdamiesi funkcionalumo, racionalumo ir estetikos kriterijais. Pasirinkta santechnikos gaminių madas diktuojanti Šveicarijoje įsikūrusi bendrovė „Laufen“. amint jai, an t s ecialistų, astaraisiais metais rientu jasi a rastas, lak ni kas rmas, vadinam j m derni klasik . agrindinėje Lietuv s bibli tek je, kuri je kasdien a silank tūkstan iai m nių, an t interjer r jektu t jų, „ “ arc itektų, lankyt jų at gumui sum ntu ti m dernūs, sykiu at gūs ir lengvai ri iūrimi veicarų gamint j bendr vės „Lau en“ k lekcij s „Lau en r Rimless“ unitazai. „Lau en r Rimless“ unitazai i siskiria ne tik esteti ku, bet ir rakti ku dizainu jų rm s yra gryn s, vari s, be j kių nereikalingų detalių i rėje, kuri s galėtų kau ti ne varumus. a rasta rie iūra y a aktuali vie u siu se

astatu se, kur reikia tvarkyti daugyb sanitarinių mazgų. a rast ge metrini dizain , neriekai ting s i vaizd s ir lengvai val mi „Lauen r Rimless“ unitazai, „ “ arc itektų teigimu, tinkami ne tik visu meninėse, bet ir gyvenam si se atal se. ur s gamint jai vis daugiau dėmesi skiria ek l gijai ir tau ymui. ibli tekai arinktu se gaminiu se tai at sum ntu ta vanden tau anti santec nika, visam vidiniam avir iui nu lauti sunaud janti tik , litr vandens. „Lau en r Rimless“ m deli unitazai neturi vidini lank , kuriame kau iasi ne varumai, taigi yra lengvai ri iūrimi ir igieni ki. lanu dami sanitarinius mazgus interjer r jektu t jai, kai ir visame interjere, laikėsi s rendim

derinti ju d ir balt s alvas. ia sum ntu t s ju d s ertvar s ir balti keraminiai „Lau en“ unitazai. nterjer aut riai, „ “ k manda, daug dėmesi skyrė vaikų sanitariniams mazgams ia rengta aisminga, s alvinga s ecialiai vaikams sukurta „Lau en“ k lekcija „ l ra Kids“. Visų r duktų dizain aut rius dizaineris ndreasas Dimitriadis.

Ma iesiems bibli tek s lankyt jams skirti unitazai ir raustuvai itin erg n mi ki be a trių briaunų ir kam ų, sėdynės turi nedideles nugar s atramas, unitazai yra ma skersmens, kad būtų saugu ir at gu. Vaikams skirtu se tualetu se d minu ja skirting s s alv s berniukams skirta ry kiai alia, mergaitėms raud na glazūra adengta santec nika.

L. nu tr.

Užs.

16

0 7

r.

Užs.

Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

L. nu tr.

„Tork“ prekės ženklo aksesuarai pasižymi funkcionalumu, moderniu dizainu ir kokybe.

17

18

0 7

r.

„Vytaut mineral

Pagrindiniame komplekso vestibiulyje po stikliniu kupolu pakabinta nerūdijančiojo plieno skulptūra, kuri primena kolibrį, traukiantį nektarą iš sraigtinių laiptų vidurio tarsi iš gėlės žiedo.

“ nu tr.

Vytauto SPA

Apie objektą skaičiais: Realizacijos metai: 0

ieji.

Projektuotojai: udr nė Mini taitė, Vikt rija u d iūtė, R bertas asi nis, Darius steika, D natas ru as.

Komplekso plotas:

, tūkst. kv. metrų.

Kambarių skaičius:

. tel“.

„Vytaut mineral

“ nu tr.

Valdytojas: bendr vė „ reen Vilnius

Trisdešimtmetį apleistas gydyklų pastatas virto moderniu sveikatingumo ir sporto kompleksu.

Kristina BUIDOVAITĖ

Atvykstančiuosius į Birštono kurortą nuo šiol pasitiks nebe sovietmečiu apleistos vandens ir purvo gydyklos griaučiai, o modernus ir vienas didžiausių Lietuvoje sveikatingumo bei sporto kompleksų.

o trisdešimties metų pertraukos – nauja pradžia Apleistą pastatą pritaikė šiandienai rc itektų u r s ir R muald ilinskų ir t n rieig se su r jektu ta s rtininkams skirta gydykla iaisiais irgi retendav ta ti i skirtinės arc itektūr s avyzd iu, bet statyb s darbams ersiritus antr j us griuv s ku las, vėliau ir lė ų stygius asmerkė astat sunykti. eimininkų neturintis gydykl s astatas investu t jų sulaukė 0 aisiais. rc itektų k mandai udr nei Mini taitei, Vikt rijai u d iūtei, R bertui asi niui, D natui ru ui ir Dariui steikai atikėta arengti rek nstrukcij s r jekt ir sunykus astat aversti iu laikiniu sveikatingum k m leksu. asivaik i j sen j astat arc itektai amatė, kad rie 0

metų iki r jekt realizacij s buv lik s v s vienas ingsnis jau buv atlikta atal ų a daila, i kliju t s lytelės, r dėsi, kad buv telik v ni astatyti ar raustuvus sum ntu ti.

Derino sena ir nauja rek nstrukcij s, rista ius antstat ir basein riestat , bjekt l tas beveik advigubėj nu 7 tūkst. kv. metrų iki tūkst. kv. metrų.

Rengdami rek nstrukcij s r jekt arc itektai vidaus erdvėse riėmė ne vien radikalų s rendim . ai , avyzd iui, akit c k linis auk tas, kuriame irm j r jekt aut riai buv su lanav tec nines atal as, jungiamas siaurų, tamsių k rid rių. gri vus dal atitvarų ia rengtas

19

„Vytauto mineral SPA“ nuotr.

20

0 7

r.

„Vytaut mineral

“ nu tr.

Vytauto SPA

SPA centre įrengtas mineralinio vandens baseinas, sūkurinė vonia, 20 metrų ilgio baseinas, vertikali vonia, vaikų baseinas.

centras. Vir utiniu se auk tu se, kurie turėj būti skirti vairi ms gydykl s r cedūr ms, dabar rengti gyvenamieji kambariai. Did iulėje atal je, kuri je buv lanu jama ru ti urv gyd m si ms r cedūr ms, veikia k n erencijų salė. rc itektai . ir R. ilinskai su r jektav ir Druskininkų gydykl s astat , dabartin vandens ram gų ark . rc itektų k leg s trila i d bil rm s lan bjekt su b k tu vadin arc itektūr s skul tūra.

7 aisiais gydykl s astat r jektav anaud dami sudėtingas statyb s tec n l gijas, radialines rmas, unikalias detales. ų a ių arc itektų su r jektu tame, dabar jau rek nstru tame ir i lėstame ir t n sveikatingum bei ilsi k m lekse i saug t s verting s stm dernistinės rm s, asad dek r elementai, langų skaidymas, ritmas ir r rcij s. enasis „Vytautas mineral “ astatas, jautriai k legų darb inter retavusių rek nstrukcij s aut rių vertinimu t ks at m numentalus,

Palubėje pakabintos geotekstilės bangelės – nebrangus ir paprastas elementas, dėl judančio oro patalpose sukursiantis ypatingą atmosferą.

kai ir Druskininkų gydykl s. rc itektai rink si s rendimus, kurie ne radangintų sen j astat rmų kad naujasis antstatas nu j atsiskirtų, asadų a dailai asitelkė skirtingas med iagas.

Vienas d miausių astat elementų sti klinis ku las, dar s vietme iu, iam griuvus, akeistas a rastesnės k nstrukcij s kūgiu. Rek nstrukcij s metu ilgai svarstyta, ar alikti kūg , ar gr inti ku l ir k ks jis turėtų būti. aliausiai a sis r sta galutinai realizu ti irmin kul idėj . Visų irma dar ant emės buv surinkta metalinė ku l k nstrukcija, ji u kelta buvusi medini kūgi viet , ir tik tu met sum ntu ti stikl aketai. agrindinis k m leks vestibiulis i skirtinis ne tik stikliniu ku lu, bet ir ju akabinta skul t riaus Kun t Vild iūn sukurta nerūdijan i j lien skul tūra, kuri rimena k libr , traukiant nektar i sraigtinių lai tų viduri tarsi i gėlės ied . agrindini a skrit mineralini vandens basein viet adiktav irminis astat r jektas,

Vienas įdomiausių pastato elementų – stiklinis kupolas.

Rekonstrukcijos metu ilgai svarstyta, ar palikti kūgį, ar grąžinti kupolą ir koks jis turėtų būti.

Galiausiai apsispręsta galutinai realizuoti pirminę – kupolo – idėją.

21

Vytauto SPA

agal kur vir i basein buv rengtas ku las. us r sta basein i laikyti t je at viet je, tik j rengti vienu auk tu emiau. u s rendimu laimėta auk ta erdvė buv adalyta rengus dubliu jant nauj tentin ku l , kuris atlieka kelias unkcijas jis yra ne tik kabamųjų lubų karkasas, bet ir skaitykl s erdang s laik m ji gel bet ni k nstrukcija. kiu būdu buv su rmu ta itin s ūdinga skaitykl s erdvė, kuri s agrindinis interjer m tyvas k sm sas. rc itektės V. u d iūtė ir . Mini taitė asak j ir a ie svarstymus dėl dar vien sen j r jekt alikim lai tų ir erauk tėjimų, kai kuriais atvejais su r jektu tų sunkiai su rantam se viet se. avyzd iui, n rėdami r agrindin vestibiul atekti rest ran ar gydyklų k r us , sveiai turėtų veikti kelis lai telius. e galiesiems ar senj rams jie nėra at gūs, ta iau a sis r sta lai telius alikti, nu sekliai laikantis idėj s ku labiau i saug ti autenti k astat struktūr .

Vietoj techninių patalpų – SPA centras

„Vytaut mineral

“ nu tr.

k liniame, aslaug ms atidu tame, astat auk te rengtas vestibiulis, i kuri atenkama kelet z nų. au ir a iame vestibiulyje derinam s dvi tyli ji ir triuk mingesnė z n s, jas atskiria stiklinė ertvara. centr erdvės adalyt s saus j ir la i j z nas. aus j je rengti masa , k smet l gij s kabinetai, relaksacij s kambarys. Drėgnesnė a linka ten, kur atliekam s urv a likacij s, rengt s mineralinės v ni s, vyksta vandens r cedūr s. ram gaujantiesiems skirta triuk mingesnė z na ia veikia enki s irtys did i ji druskų arba „Vytaut “, imalajų, gar , lelių kambarys

Tapytojas Petras Lincevičius, skaityklą papuošęs didžiule freska, vaizduojančia siurrealistinį Mėnulio paviršių, nutapė ir gręžinio pjūvį, o paveikslą eksponuos pagrindiniame vestibiulyje.

22

0 7

r.

„Vytaut mineral

“ nu tr.

Vytauto SPA

ir amamas , mineralini vandens baseinas, sūkurinė v nia, 0 metrų ilgi baseinas, vertikali v nia, vaikų baseinas, rengtas Knei takas, skirtas asivaik i ti bas mis ant la ių akmenų. „Vytautas mineral “ i skirtinumas 7 metrų gyli gr inys. a yt jas etras Linceviius, skaitykl a u s did iule reska, vaizdu jan ia siurrealistin Mėnuli avir ių, kuri , beje, galima stebėti risėdus ant ku l , nutaė ir gr ini jūv , aveiksl eks nu s agrindiniame vestibiulyje. Vandens gr inys tu s kelis de imtme ius buv u k nservu tas, dabar vėl radėtas naud ti vandens r cedūr ms.

tskiru ėjimu i lauk ar rest ran z n s galima atekti ir k n erencijų centr c k liniame auk te. K n erencijų salėje itin rū intasi akustik s k kybe j u tikrina akustinės lub s, gars sugerianti grindų danga. irmame k m leks auk te gyvenamieji kambariai. irm auk t atenkama ir gydym bei diagn stik s k r us , tai at rest ran . Vestibiulyje akivaizdi arc itektų . ir R. ilinskų tai mėgta radialinė struktūra. i erdvė i siskiria ir eli se besisukan iais skul tūri kais lai tais. ų rm , an t arc itek ių, agaminti ir sum ntu ti buv y a sudėtinga.

SPA centro erdvės padalytos į sausąją ir šlapiąją zonas.

SPA paslaugoms atiduotas cokolinis pastato aukštas.

23

„Vytaut mineral

“ nu tr.

objektas

Privatumas procedūrų erdvėse užtikrinamas užuolaidų pertvaromis.

Į restoraną – ilsėtis ir pramogauti Rest ran erdvė irgi netradicinės rm s, adalyta kelias z nas viena skirta ilsiui, kita sve iams maitinti, tre ia nedideliems renginiams ar k n erencij ms. rest ran galima atekti did iul lauk teras . agrindinė r blema r jektu jant rest ran interjer , an t arc itektės V. u d iūtės, buv em s lub s. Mat agal irm j r jekt t se atal se buv su lanu ti ersirengim kambariai. rengus in inerines sistemas, erdvės auk tis būtų dar labiau suma ėj s. r jektu t jų s rendimas magistralinius rtakius rengti ant astat st g , likusius skirtus rui askirstyti atal je m ntu ti atvirus. Rest ran centre buv nus r sta rengti nedidel scen su ju du rte ij nu, vir j s i ardyti erdang ir rengti k ne dvigubai auk tesn re rezentatyvi erdv .

24

0 7

r.

r jektu jant rest ran interjer rie arc itektų risijungė D. ru as. Viena j idėjų buv interjere anaud ti veidr d ius. Kadangi rest rane vienu metu gali lankytis 00 m nių, taigi netrūksta s alvų ir gyvybės, arc itektai naud j velnias, ramias s alvas, rest ran erdvėse vyrauja skandinavi k s eklektik s su klasik s elementais stilius. irmame ir antrame astat auk tu se rengtu se kambariu se irgi vyrauja eklektika. „ rėj si ar dyti, kad tai rek nstru ti, ne naujai rengti kambariai, kad lankyt jai su rastų, k dėl auk t s lub s, k dėl kambariai siauresni ir an. tengėmės i ry kinti tai, kas buv rek nstru ta, ir tai, kas nauja“, k mentav arc itektė V. u d iūtė. aujai astatyt tre i astat auk t asadas ir interjeras i siskiria natūrali mis med iag mis kanadinių raud nųjų kedrų mediena anaud ta ir asad a dailai, ir kambarių sien ms bei

lub ms. Kambariu se rengti dideli vitrininiai langai, emesnės lub s, atal s didesni l t .

Dar viena natūrali med iaga, kuri buv anaud ta ir asadu se, ir interjere skalūnas. is d minu ja astat c k lyje ir c k liniame auk te esan i se erdvėse bei baseinų z n je. irm ir antr astat auk tų asadas balt s s alv s. i asirinkta n rint i ry kinti ai kias astat rmas ir m numentali arc itektūr .

Atmosferą kuria net mažos detalės u da ir balta s alv s, medis, an t arc itektės . Mini taitės, dera net ir y a skirting se erdvėse. „ astatas didelis, t dėl n rėj si vientisum . a rastai nei gausi. u lab kad buv būtina aisyti vairių tec n l ginių, in inerinių, igien s reikalavimų. sic l ginis as ektas irgi labai svarbus. tsisakėme k rid rių su nedideliais kabinetais, kad ie ne rimintų lig ninių. e k j me

Vytauto SPA

r jektu jant interjer dėmesi skirta net t ki ms menk ms detalėms kai navigacij s r dyklės. vertinta, kur geriausiai tiktų mediniai, kur ju di ar balti u ra ai, adedantys lengviau rientu tis k m lekse.

K ne labiausiai i siskirianti erdvė k m lekse skaitykla. r dėl dviejų ku lų sunkiai suvald m s akustik s, ir dėl siurrealistini ie ini bei mėnuli avir ių rimenan i ku l kalniuk . kaitykla skirta ne tik ramiai askaityti knygas, ia galima iūrėti kin ilmus, rengti vairiausius er rmansus. reta skaitykl s veikia vaikų kambarys.

Ąžuolinis parketas SPA centrui suteikia išskirtinumo ir prabangos.

„Vytaut mineral

“ nu tr.

kit kių s rendimų. avyzd iui, i skyrėme tik m terims ir tik vyrams skirtas r cedūrų erdves, kur kiekvien sve i j viet alydės ers nalas, rivatumas bus u tikrinamas u u laidų ertvar mis. kiu būdu sukuriam s nestandartinės erdvės ir aslaug s. r jektu dami interjer n rėj me ajautrinti m gaus jū ius juk skalūn lieti vienai , med kitai . alubėje akabint s ge tekstilės bangelės nebrangus ir a rastas elementas, ta iau dėl judan i r atal se sukurs y ating atm s er . kur dar kva ai, muzika“, vardij arc itektė.

Ąžuolinis parketas – jaukumo ir natūralumo garantas.

25

„Vytaut mineral

“ nu tr.

Vytauto SPA

Svečiams – fotomenininkų kurta grindų danga

Dauguma baldų komplekse korpusiniai, pritaikyti pagal kiekvieno kambario matmenis.

Kadangi dauguma kambarių rekonstruoti, čia netiko standartiniai ar serijiniai baldai.

26

0 7

r.

„Vytautas mineral “ y atingas dėmesys skirtas a vietim s rendimams. Vir mineralini basein esan iam tentiniam ku lui a viesti anaud tas dinami kas a vietimas su judani mis ir besikei ian i mis s alv mis. viestas ir agrindiniame vestibiulyje esantis stiklinis ku las, kuris i i rės būna mat mas dar nė neva iavus ir t n . erdvėse rengtas vies laidis a vietimas, kuris ju d se skalūn lytelių sien se atr d lyg vaig dėtas dangus. tūkst. kv. metrų l t k m lekse vyrauja skirting s grindų dang s. asein z n je anaud tas kalkakmenis. i med iaga akeitė tradicines akmens masės lyteles. Kadangi interjer arc itektai vestibiulyje ir basein z n je n rėj k nkre i s rm s lytelių, igūrinių akmens masės ar keraminių lytelių gamyb s tec n l gija labai sudėtinga ir brangi, a sis r sta naud ti kalkakmen , kuris yra aranki med iaga vairi ms rm ms i gauti. r tu asinaud ta basein z n je sukliju t s e iakam i

rm s lytelės, vestibiulyje trikam iais su rmu tas ra tas. arketas akl tas rest rane, gydyt jų kabinetu se, dalyje ilsi z nų, auk tesnės klasės kambariu se.

Kiliminių dangų irgi gausu. re i auk t kambariu se akl ta ne tradicinių ra tų, t menininkų kurta grindų danga. Vaikų kambaryje grindų dang s ie iniu sukurt s atskir s salelės aidimams. yvenam j k r us k rid riu se akl ta u rimenanti kiliminė danga. kaitykl je netradicinė stambaus, abstraktaus ra t mėnuli avir ių imitu janti danga.

Dauguma baldų k m lekse k r usiniai, ritaikyti agal kiekvien kambari matmenis. Kadangi dauguma kambarių rek nstru ti, ia netik standartiniai ar serijiniai baldai. Minimalistinių rmų vestibiuli registratūr s bald agamin baldų gamint jai, registratūr s baldas aut rinis meninink dmund Rag iaus kūrinys. veikatingum ir ilsi k m leksui s ecialiai kurt s ir augalų k m zicij s. r jekt vertė 0 mln. eurų. ikimasi, kad k m leksas elnys , vaig dutės kateg rij .

Užs.

Vytautas mineral SPA

Bendrovė „Arinstata“: stogo įrengimas ir skardinimo darbai tatybų bendr vei „ rinstata“, kuri s agrindinė veikla st gų ir asadų rengimas bei skardinim darbai, sveikatingum ir s rt k m lekse „Vytautas mineral “ atikėtas r esi nalum ir kru tum reikalaujantis darbas vien k m leks ku lų adengti a ių m nės s eci alistų s ecialiai agamint mis skardinėmis er elėmis. Reikiam dyd i er elės arinkt s atsi velgiant ku l rm ir dyd . ai at tam, kad atr dytų esteti kai. irmiausia buv a alinta sen ji skardinė ku l danga, bet ninė k nstrukcija a iltinta liuretan ut mis. endr vės „ rinstata“ s ecialistai a skardin ir k m leks „Vytautas mineral “ nauj j antstat langų ang kra ius, st g ara etus, alanges, iliastrus, balk nų la takius, rengė skardin lietaus nuvedim sistem , akabinamu sius latakus. l k i j k m leks st g s ecialistai u dengė ilgaam e ugniai ir a link s veikiui ats aria, lengvai rengiama ir eks l atu jama armu ta V danga. i sti rus rast s bituminės st g dang s k nkurentas. tnaujinant gydykl s ir liklinik s veiklai numatyt , ta iau ilgus metus a leist astat , vertinta ir dar viena V dang s y atybė gebėjimas

i garinti susikau usi drėgm . i s er keliasde imt metų atitvar se risikau ė i ties daug. rengus armu t V st g dang , nebereikalingi ta ventiliacij s kaminėliai, kurie neu tų kelių tūkstan ių kvadratinių metrų l t k m leks st g . i s snieg a kr vas ir tem eratūr s ky ius bei neigiam a link s veik uikiai atlaikan i s dang s savybes jau vertin skandinavai, ama u jas atranda ir lietuviai. V danga riklaus mai nu st ri gali būti eks l atu jama 0 metų. atal se, kuri se nebuv langų, m nės s ecialistai ragr st g rengė y a e ektyvius vies s tunelius ie re lekt riais atal as erdu da iki 0 r c. vies s. m nės „ rinstata“ vad vas Le nas Rinkeviius ri a in a iltinti, arinkti tinkam st g dang , j sum ntu ti ir a skardinti sudėting s k n igūracij s st gus visu met sudėtingas ir laik reikalaujantis darbas. ku las k m lekse „Vytautas mineral “ iki i l d miausias ir gra iausias bjektas m nės ist rij je. endr vei „ rinstata“ suteikta teisė būti y ating statini statyb s rang vu, m nės vadyb s sistema ir veikla serti iku ta kai atitinkanti standartus.

El. p. info@arinstata.lt, www.arinstata.lt

Užs.

Vytautas mineral SPA

Bendrovė „Luksta“: betonavimo, mūro, apdailos ir pastatų rekonstrukcijos darbai ki i l daugiausia individualiu sius namus ir daugiabu ius sta iusiai, tai at a dail s darbus rekyb s centru se vykd iusiai statybų bendr vei „Luksta“ atikėtas vien did iausių rek nstrukcij s r jektų Lietuv je vairas. Rang vui ilsi ir sveikatingum k m lekse „Vytautas mineral “ tek daugiau kai usė visų darbų m nei atikėti s vietme iu tai ir neu baigt astat ardym , vėliau ir sveikatingum bei ilsi k m leks , j antstat bei riestat baseinui bet navim , mūr , a dail s darbai. iesa, daliai darbų atlikti bendr vė „Luksta“ asitelkė ir atikimus subrang vus.

Darbas rek nstru jamame bjekte, an t „Lukst s“ direkt riaus Vikt r alsi kur kas sudėtingesnis nei nauja statyba. Daugiausia atirties ir i m nės dirbant „Vytautas mineral “ rireikė bet nu jant vir mineralini vandens basein esant ku l . m nės vad vas teigė ana i s k nstrukcij s ku l nėra mat s.

r esi nalum ir kru tum areikalav ir kiti darbai nenugriautas k ne trisde imt metų be rie iūr s st vėjusi astat k nstrukcijas bei k l nas reikėj sutvirtinti, i griauti nereikalingas ertvaras, dem ntu ti lai tus ir dal st g dang s, likusi susidėvėjusi st g dang akeisti nauja. a lu ėti tek nukeliant sen j iltuv rm s ku l , kuri viet je dabar uiku jasi stiklinis. en j gydykl rek nstrukcijai sibėgėjant riminė tik lik amatai ir i rinės sien s. endr vės „Luksta“ s ecialistai rengė nauj j basein riestat amatus, tai at atlik baseinų, ventiliacij s kanalų grindimis basein z n je bet navim darbus. rs is darbas nebuv sudėtingas, ta iau y a imlus laikui.

Kai ir gi s kart n ertvarų m ntavimas bangu jan ių rmų k rid riu se ar dek ratyvinių elementų i gi s kart n rengimas. yvenamu siu se k r usu se rengt s mū r ertvar s, tre i auk t kambariu se lub s

sum ntu t s i natūralaus kanadini kedr dailylen ių, kitu se auk t se akabinam si s gi s kart n lub s. Dalyje r cedūr ms skirtų kabinetų sien s ir grindys adengt s V danga. z n je daugelis sienų i kliju t s i razilij s atve tu skalūnu. iu skalūnu a kliju tas ir visas sanat rij s c k linis auk tas i rėje. iu s darbus tai at atlik bendr vė „Luksta“ ir j s asitelkti subrang vai.

UAB „Luksta“ Mob. 8 698 23 230 El. p. luksta@zebra.lt, viktorasbalsys@yahoo.com

27

MERIDIANO restoranas

Balta „Meridiano“ korpuso ir burių spalva laivui suteikia puošnumo ir elegancijos.

28

2017 Nr. 1

Dveji metai nuostabaus, tačiau sykiu sunkaus, įdomių pažinimų ir iššūkių kupino komandinio darbo. Taip patirtį legendinio burlaivio „Meridianas“ rekonstrukcijos projekte apibūdino architektė Dainora Abelkienė. Uostamiesčio simboliu vadinamas unikalus objektas specialistus egzaminavo kone kiekviename žingsnyje ir diktavo nestandartinius sprendimus.

tgimusio „Meridiano“ įvaizdis – be kičo ir butaforijos „Iščiupinėjo“ dešimtis burlaivių Lina BIELIAUSKAITĖ „Meridiano“ interjerą projektavusi architektė D. Abelkienė prisipažino, jog teko atsakingai paruošti „namų darbus“. Specialistė aplankė senuosius burlaivius Stokholme, Marienhamne, Hamburge, Travemiundėje, Alikantėje, Visbyje. „Meridiano“ savininkai architektei taip pat suteikė galimybę pasižvalgyti po burinius bei kruizinius laivus, atplaudavusius į Klaipėdą „Landžiojau ir po ardomus, nurašytus pjaustymui laivus – ieškojau tinkamų detalių, autentiškų eksponatų ir įrengimų. Labai turtinga ir vertinga informacija pasidalijo Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ kapitonai, Lietuvos buriuotojų sąjungos nariai. Laivo rekonstrukcijai savininkai subūrė puikią ne tik

laivininkų, bet ir inžinierių, muziejininkų – tikrų savo darbo žinovų ir entuziastų – komandą. Visada galėjau jais pasiremti ir gauti maksimalią informaciją“, – teigė D. Abelkienė.

Architektė laikėsi nuostatos, kad specifiniai konstrukciniai laivo sprendiniai turi būti matomi lankytojų. „Špangautai ir stiebai su savo „lizdais“ ir Marselio aikštelėmis, fluorai, pilersai, deniai, trapai, knechtai, trosai, burės, žibintai – norėjosi neužgožti šių elementų jungčių, maksimaliai jas išeksponuoti. Todėl atsirado stiklo liukai triume – matyti tikrieji autentiški laivo špangautai (beje, po protezavimo ir injektavimo jie išties laiko apie 40 procentų konstruktyvo) ir fluorai. O pilersai sunumeruoti, nes tai yra laivo standumui labai svarbūs „kaulai“, – aiškino specialistė.

29

MERIDIANO restoranas

Atgimęs burlaivis pritaikytas būsimųjų jūrininkų edukacijai, tad specialiai pagamintos valtys taip pat tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Vyno sandėlyje įrengtos stiklo grindys, pro kurias galima apžiūrėti originalius likusius špangautus ir laivo balastą – ketaus liejinius bei akmens luitus. Šioje patalpoje gali apsilankyti ir restorano svečiai.

Atnaujinant burlaivį buvo panaudoti ne tik autentiški senojo „Meridiano“ liukai, bet ir restauruotos visos jame rastos žalvarinės detalės bei meno kūriniai iš architekto Petro Lapės rekonstrukcijos laikų.

Jungties laivas–žemė rebusai Architektė D. Abelkienė pripažino, jog įgyvendinant projektą sunkiausia buvo įdiegti šiuolaikiškam restoranui reikalingą įrangą taip, kad ji būtų pastebima kuo mažiau. Vėdinimo kanalai stiebų ertmėse, šildymo sistema (fankoilai), išvedžiojimai bortuose, išmetimas – viskas turėjo

30

2017 Nr. 1

būti integruota į apdailą pačiais mažiausiais atstumais. „Su laivo konstruktoriumi Henriku Mališausku ilgai sukome galvas, kaip pasiekti, kad visos jungtys laivas–žemė būtų vienoje vietoje, be to, žiemą neužšaltų ir galėtų kilnotis – juk Danės vandens lygio amplitudė – 1,3 metro. Tačiau galime džiaugtis puikiu rezultatu“, – įvertino specialistė. Šiandien niekas nė neįtartų, jog jungtys su miesto komunikacijomis (vanduo, nuotekos, elektros kabelis, silpnos srovės) slepiasi už dailių VIP salės bufeto durelių.

Kaip vieną sudėtingesnių sprendimų pašnekovė įvardijo ir užduotį instaliuoti monitorius

lenktose bortų plokštumose, apipavidalinti juos kaip iliuminatorius ir dar rasti sprendimą, kaip prie jų visada lengvai prieiti.

Kitas netipiškas niuansas – laivo lingavimas vyraujant stipriam vėjui ar pro šalį praplaukiant kitam laivui. Teko pasirūpinti, kad tokiais atvejais lankytojai ar darbuotojai turėtų kur kuo skubiau įsikibti, kad ant grindų nekristų baro taurės ir buteliai. Dėl šios priežasties buvo projektuojami ir suapvalintų kampų baldai. „Šie dalykai jūrininkų yra seniai sugalvoti, tačiau reikėjo juos visus suprasti, susisteminti“, – teigė specialistė.

Interjero ir eksterjero apšvietimo sprendinius taip pat nulėmė objekto specifika. Kadangi ant vandens viskas labai greitai drėksta ir rūdija, teko rinktis būtent laivams skirtus šviestuvus.

Kuriant šį unikalų projektą reikėjo ne vieno sudėtingo sprendimo, ir jie visi buvo įgyvendinti. Anot architektės, tai yra ir didžiulis užsakovų nuopelnas – laivo savininkai užtikrino visas sąlygas, kad net ir sudėtingiausi sumanymai būtų maksimaliai realizuoti.

Atnaujinant burlaivį buvo panaudoti ne tik autentiški senojo „Meridiano“ liukai, bet ir restauruotos visos jame rastos žalvarinės detalės ir meno kūriniai.

31

Užs.

MERIDIANO restoranas

Dekoruoto stiklo gaminių ir vitražų gamyba. | Stiklo konstrukcijų projektavimas ir gamyba.

UAB „Artukas“ / www.stiklovizija.lt

32

2017 Nr. 1

Špangautai ir stiebai su savo „lizdais“ ir Marselio aikštelėmis, fluorai, pilersai, deniai, trapai, knechtai, trosai, burės, žibintai – norėjosi neužgožti šių elementų jungčių, maksimaliai jas išeksponuoti.

Pritaikė ir edukacijai Specialistė pripažino, jog buvo nelengva apsispręsti ir dėl laivo stilistikos bei spalvų, restorano kategorijos, lauko kavinės viršutiniame denyje, burių. „Pasirinkome baltą spalvą. Ji labai puošni, graži, nors ir reikalauja žymiai daugiau priežiūros. Kadangi nuo miesto oro taršos burės pilkėja, o išplauti teršalų, įsigėrusių į medžiagą, faktiškai neįmanoma, kaip alternatyva tradicinėms buvo pasirinktos burės iš specialaus audinio, kuris yra retesnis ir lengvesnis“, – pasakojo architektė.

Atgaivintą burlaivį siekta maksimaliai pritaikyti edukacijai, tad nuo šiol jūreivystės amato besimokantys jaunuoliai čia galės mokytis kelti bures,

tvirtinti virves. O prie visų svarbiausių laivo elementų buvo pritvirtintos lentelės su lietuviškais jūriniais pavadinimais. Specialiai pagamintos valtys – taip pat tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, o ne šiaip butaforiniai elementai. „Meridiano“ lankytojų dėmesį traukia ir išskirtinės dekoratyvinės detalės. Po smagių eksperimentų su veidrodžiais ir stiklais laiptinei buvo pagamintas grūdinto stiklo atitvaras su ėsdintu burių piešiniu, instaliuoti šviečiantys veidrodžiai.

D. Abelkienė džiaugiasi, kad savininkai sutiko dekoruoti erdves vertingais meno kūriniais.

Klaipėdos Baroti galerija pasiūlė tapytojo Pranciškaus Poručio akvareles, VIP salėje kabo autentiški senoviniai žemėlapiai, o laiptų detales iš žalvario ir bronzos kūrė skulptorius Svajūnas

Jurkus ir metalo meistras Albinas Jukumas. Visi restoranui skirti indai taip pat buvo gaminami pagal specialų užsakymą – juos ženklina originalūs „Meridiano“ logotipai.

33

gnės

Projektuojant bendrą pastato erdvę nuspręsta išnaudoti įspūdingą jos aukštį – funkcinės zonos, formuojamos vadinamuoju atvirojo plano principu, čia veikia ir kartu, ir atskirai.

tel

erta iūtės nu tr.

Michaelson b uti ue

34

0 7

r.

Sukurti šių dienų realijas atitinkančią funkciją užtikrinant darnų santykį tarp sena ir nauja. Tokį atspirties tašką pasirinko naujam gyvenimui istorinį uostamiesčio pastatą prikėlę investuotojai. Šiame projekte dirbę specialistai pripažįsta, jog tai nelengvas iššūkis: riba, skirianti paveldo ir šiuolaikinę architektūrą – labai jautri, tad netinkamai pasirinkus projektavimo principus galutinis rezultatas gali tapti chaotiškas.

Lina BIELIAUSKAITĖ

storinio pastato autentiškumą išryškino modernios detalės Pastato legendą kuria Venecijos vardas uv s grūdų sandėlis Klai ėd s Danės krantinėje, Žvejų g. , ri a stamas kai autenti kas V a. Lietuv s jūrini aveld alikimas. auj ist rij s la imtme ius skai iu jantis statinys iandien atvertė kai kambarių vie butis „Mic aels n b uti ue tel“. Reverans i aveld bjekt raei iai liudija ne vien staig s avadinime am inta buvusių astat savininkų avardė. „ iu laikinė arc itektūra ist riniame k ntekste turi atitikti iu laikinės meninės rai k s ir visu meninės lėtr s rinci us, ta iau tai at rival gerbti aveldėt unikalų k ntekst . agrindinis u davinys r jektu jant „Mic aels n buti ue

tel“ interjer buv grie tai atskirti sena nu nauja ir nek ntrastu jant sukurti vientis k m zicij , kuri je vien d mis r rcij mis gyvu tų sen vinė ir iu laikinė arc itektūra“, abrė ė bendr vės „ del nas“ arc itektė D vilė itavi iūtė.

Vienas r jekt lėt t jų ir investu t jų intautas erta ius sitikin s atida aveldui būtina, ta iau kuriant nauj t ki būd i bjektų askirt nereikia bij ti dr sių idėjų ir s rendimų. „ ei kuriame nauj unkcij , tam turi būti naud jam s iu laikinės med iag s bei tec n l gij s. rie ist rij s, raeities galima risiri ti er vairius elementus. Mūsų atveju tam asitarnav Venecij s tema, nes tai yra venecijieti k stiliaus sandėlis, astatytas alia u ės. ad m dernum susieti su sen ve nus rendėme būtent er asekt “, asak j . erta ius.

Tikslas – įdarbinti kiekvieną metrą Vienu sudėtingiausių galv sūkių ritaikant buvus sandėl vie bu i reikmėms ta irm auk t atal ų s eci ika. Did iul bendr erdv auk t mis lub mis vieni s ecialistai rek mendav tiesi g suskaidyti atskir mis ertvar mis. Verslinink teigimu, tai būtų buv s rimityvus s rendimas ne tik erg n mik s, bet ir estetiniu iūriu. „ astat l tas siekia v s 000 kv. metrų, vie butis reikalauja nema ai unkcijų reikia ir registratūr s, ir rest ran bei bar , ir k n erencijų salės erdvių. i ku, buv galima naud ti ka k kias ertvaras, u u laidas, ta iau kai atal s auk tis siekia metrus, j galima i naud ti kur kas raci naliau. ad veicarų arc itekt

35

tel

gnės

erta iūtės nu tr.

Michaelson b uti ue

van irland idėja suskaidyti irm auk t keturias erdves, j centre rengiant usrūs ir antres l , manau, yra did iausia mūsų r jekt sėkmė“, neabej ja vie bu i bendraturtis . erta ius. irm astat auk t daugia unkcėje erdvėje atskirų unkcijų z n s veikia ir kartu, ir atskirai, erdvės rmu jam s vadinamu ju atvir j lan rinci u. ntres lė usauk tyje, kuri skirta rest ran reikmėms, rmu jama tar k l nų a ių, ja gilinamas rūsys, kuris ta k n erencijų, ar dų bei kitų renginių erdve. Vertikalūs susisiekim ry iai lai tinės ir li t ac ta r jektu jam s astat galu se. ai centrinė astat dalis aliekama agrindinei unkcijai. i je erdvėje su r jektu t s agrindinės re rezentacinės vie bu i erdvės. „ kiu rinci u suskaid ius erdves, akti kai nė vienas kvadratinis metras nelik nei naud tas. Visas trans rmacijas reikia radėti nu unkcini s rendim , tik t galima kalbėti ir

36

0 7

r.

a ie dizain klausimus kai visk sujungti esteti k vaizd , a rengti gra iu rūbu“, ri ritetus vardij . erta ius.

Jaukumą skleidžia natūralios medžiagos asak r jekt arc itektės D. itavi iūtės, radedant r jektu ti erdves buv i skirti aveldėti elementai, kurie sav esme interjere nekinta mūrinės i rinės sien s su langų ir durų ang mis, medinė laikan i ji k nstrukcija ir arc e l ginių tyrinėjimų metu atrastas V a. amat ragmentas. „ sam astat arc itektūra yra unkci nali nėra j kių u yb s ar dek ratyvinių elementų, tai i dalies adiktav interjer kūrim rinci us kuriamas grie tų rmų, k nstruktyviai m dernus dizainas, kuriame kiekvienas elementas turi sav grie tai nustatyt unkcij , ta iau kartu yra vis arc itektūrini k ntekst dalis“, k mentav interjer aut rė.

astat interjerui buv naud jam s tik natūrali s med iag s metalas, akmu , stiklas, u l masyvas. ks asirinkimas lėmė ir vyraujan i s alvin gam d minu ja ilki t nai ir ilt s gamtinės rusv s s alv s. „Manau, natūralumas ir aver ia interjer jaukiu“, vertin kūrėja. entrinėje astat dalyje su r jektu ta antres lė masyvi dvitėjinių k l nų bei sijų k nstrukcija ganėtinai sunkus interjer elementas dėl grie t liniji kum rgani kai siliej k ntekst , asid iaugė D. itavi iūtė. ntres lės erdvė a rib jama turėklu, is r jektu jamas i metalinių kam u ių bei ju stų, sukuriant a ai tankėjan ių aliuzių vaizd . ks r jektavim rinci as asirinktas n rint i dalies a rib ti mat mum velgiant i irm astat auk t . u l masyv turėkl rankis subtili ju sta, einanti sulig antres lės k ntūru, ta jungtiniu elementu tar alt metal rėm ir autenti kų medinių k nstrukcijų.

Pusaukštyje suformuota antresolė pritaikyta restorano reikmėms, o po ja įgilintas pusrūsis tapo konferencijoms, parodoms bei kitiems renginiams skirta erdve.

Pareikalavo ypatingos precizikos antres le esanti usrūsi erdvė tai at a rib ta atitvar mis, j ms asirinkt s ti kai balt y a skaidraus ang. optic white extra clear stikl elementai, kurie yra beveik raregimi, ta iau sykiu izi kai atskiria erdv . atūralaus akmens grindų lytelės derinam s su u l arketlentėmis astar si s asirinkt s dėl ild mų grindų. Rustikinės tekstūr s ilk vų t nų lent s atskiria centrin astat dal , tai sudalijam s i ilgai astat rmu jam s ilg s erdvės. kmens lytelės su natūraliai susi rmavusi mis gij mis bei metal riemai mis raturtina i irm vilgsni m n t ni k ilkum . lytelių siūlės arinkt s minimalaus leistin l i , ku artimesnės akmens s alvai, kad būtų i saug ta natūrali j struktūra. irm auk t grindys yra ai kiai su rmu ta l k tuma su autenti k mis mūrinėmis sien mis. Dvi skirting būd i struktūras vizualiai sujungia e ėlinis tar elis.

37

Prie istorijos, praeities galima prisirišti per įvairius elementus.

Mūsų atveju tam pasitarnavo Venecijos tema, nes tai yra Venecijos stiliaus sandėlis, pastatytas šalia upės.

38

0 7

r.

„ ntres lės erdvėje arketas k m nu jamas tar metalinių sijų dvitėjų vir utinių lentynų. ai buv tam tikras i ūkis. uvesti recizi kai med i ir metal tekstūras be a ild mų jungiamųjų tar inių daug kam atr dė ne man ma, ta iau galutinis rezultatas tikrai vertas astangų“, neabej ja arc itektė D. itavi iūtė.

Subtilios prabangos įspūdis tudij s „ del nas“ kūrėj s teigimu, r jektu jant ir arenkant baldus svarbiausias u davinys buv a ildyti interjer ir sudėli ti reikiamus akcentus ne erkraunant erdvių. agrindinėje registratūr s erdvėje „Riva 0“ baldai, kuriems anaud ti Venecij s medinių lių ragmentai, asirinkti u sak vų iniciatyva. „ la ta dėl jų abej jau, nes buvau ma iusi tik katal gu se. a iau iems baldams asiekus vie but vis s abej nės kai mat i garav “, risi a in D. itavi iūtė.

ar erdvėje grie t s rm s tamsi s vengės s alv s bar baldas r jektu tas jungiant medinės tekstūr s baldin dal su dvitėju sij s elementu, kuris tarsi laik stalvir . Vir bar raregima metal struktūra, kuri je vies s aismas er taures kuria rabangaus viestuv s ūd .

Vis s sėdim s viet s kuriam s m bilum ir lengvum rinci u, erdvės nerib jam s sunkiais mink tasu liais. Rest rane esan i s indauj s bei servantai, i a iūr s sunkūs tūriai, tai at m bilūs tam su r jektu ti dideli vinta ini stiliaus ratukai. „ alutinis, bet turbūt svarbiausias interjer elementas a vietimas. agrindinis ninis a vietimas riglaist mas kry tinis lubinis, integru tas lubas tai sukuriama ninė viesa nei skiriant a ių viestuvų. kcentu jami yra agrindiniai didieji lubiniai gintar s alv s Muran kri t l „Venini“ viestuvai. ai yra baigiamasis elementas, kuris u ild erdves ilta viesa ir subtilia rabanga“, reziumav arc itektė.

erta iūtės nu tr.

tel

gnės

Michaelson b uti ue

39

VINTED 4TH biuras

iuro dinamiką diktuoja spalvos Kristina BUIDOVAITĖ

Viena įmonė – du skirtingos stilistikos biurai, kuriuos tame pat pastate skiria trys aukštai – taip galima pristatyti informacinių technologijų įmonės „Vinted“ pastarųjų kelerių metų plėtrą.

Biurus projektavo skirtingos interjero architektų komandos ir abi jos džiaugiasi ir rezultatais, ir reikliais, bet itin drąsiais, nepabijojusiais eksperimentuoti, užsakovais.

40

0 7

r.

Tomas UMBRASAS, arc itektas

Aidas BARZDA, arc itektas

arba ausk nu tr.

Tautvydas VILEIKIS, arc itektas

Le n

Rokas KONTVAINIS, gra ik s dizaineris

41

inted t “ avadintas 00 kv. metrų l t biuras sikūrė ketvirtame sen administracini astat buvusi „Vilm s“ gamykla auk te. biur atenkama tiesiai i li t . agrindinė u sak vų u du tis interjer aut riams buv sen industrini astat a link ritaikyti atvir s, ver li s ir vis dar tebeaugan i s k m anij s reikiams. rc itektai su r jektav atviras darb ir ilsi z nas,

Le n

arba ausk nu tr.

„V

42

0 7

r.

virtuv bei u dar kambar , skirt asitarimams ar t sesij ms. „Vinted t “ interjer r jektavusi arc itektų biur „ L studi “ k manda mas mbrasas, idas arzda, autvydas Vileikis, R kas K ntvainis ir ustė ur lytė asiūlė tris galimas interjer k nce cijas. „ L studi “ k manda sav darbe laik si rinci , j g dizain k nce cij s kūrim r cesas kur kas daugiau negu tinkamų med iagų ar grindų dangų arinkimas.

Pagrindinis „Vinted 4th“ interjero koncepcijos sprendimas – atviroje kelių šimtų kvadratinių metrų biuro erdvėje sukurti tam tikrus spalvų pliūpsnius.“ /

Aidas BARZDA

/

Užs.

VINTED biuras

„Šviesos technologijos“: apšvietimo sprendimai su YCL architektais e tik irmiems dviem, bet ir tre iajam bendr vės „Vinted“ biurui „Vinted t “ a vietim s rendimus kūr „ vies s tec n l gijų“ s ecialistai a ymėj n rs tris „Vinted“ biurus, kuriu se jiems tek dirbti, r jektav skirtingi interjer arc itektai, ju s visus vienija dinami kumas ir kūrybi ki s rendimai. laikyti industrin stilių, asiūlyti minimalistini dizain viestuvus, su r jektu ti k kybi k darb vietų a vietim ne vaistant lė ų t kius u sak vų ageidavimus, ie k dami a vietim s rendimų 00 kv. metrų l t „Vinted t “ biurui, atsi velgė „ vies s tec n l gijų“ s ecialistai. r man , kad avyk i ildyti ir r jektu t jų, ir u sak vų lūkes ius laviru jant tar estetinių, a viet s reikalavimų ir skai iu jant r jekt inansus.

ecialistų asiūlyti minimalistiniai gamint j „ ili s“ viestuvai arc itektams leid sukurti vie ian ias ge metrines rmas, ai kiai atskirian ias unkcines z nas. e metrinių igūrų viestuvai vir darb stalų sum ntu ti tikslingai ne itin e ektyviai vie ian ių viestuvų vies s srautus avyk suk ncentru ti vir darb vietų, t kiu būdu u tikrinant darb z nų a vietim reikalavimus. endram biur a vietimui uikiai tik arc itektų idėja skirtingas unkcines z nas dek ru ti vairi mis s alv mis. vies s sraut s alva, asiekus ats indint avir ių, k reliu jasi, atsis indėj s srautas jau būna „ gėr s“ atitinkam ats alv tai atal a ar j s dalis ri ild ma ali , gelt n ar vi letini ats alvi . aigi a ai sklindantis vies s srautas gerai a vie ia

darb z n , alis i sisklaid s ir atsis indėj s srautas sukuria s alv t a link .

Kai kurių l kalių ir migracinių z nų a vietimui buv anaud ti visi kai a rasti s rendimai, avyzd iui, atitinkam mis s alv mis nudayti viestuvų gaubtai. Visi vardyti a vietim s rendimai sutemus vizualiai suma ina industrinės erdvės auk t ir tai sukuria jaukesn , mink tesn a link .

43

Kiekvienas iš kelių šimtų darbuotojų erdvėje turėtų surasti sau priimtiną detalę: spalvą, baldą, šviestuvo formą, galiausiai, vaizdą pro langą.

44

0 7

r.

VINTED 4TH biuras

Le n

arba ausk nu tr.

ia daug svarbesnė agrindinė idėja, kuri ir adiktu ja tam tikras med iagas. „ agrindinis „Vinted t “ interjer k nce cij s s rendimas atvir je kelių imtų kvadratinių metrų biur erdvėje sukurti tam tikrus s alvų liū snius gelt na virtuvė, alia darb erdvė r d , kad s alv s rekyb s ir mainų drabu iais lat rmai „Vinted“ ne svetim s, biuras nenu b dus ir nevien das“, ai kin r jekt bendraaut ris . arzda. Kiekvienas i kelių imtų darbu t jų erdvėje turėtų surasti sau riimtin detal s alv , bald , viestuv rm , galiausiai, vaizd r lang . sak vus su avėj arc itektų s rendimas vis ms biur atal ms arinkti skirtingas, y a ry kias s alvas. aigi, darbu t jams rengta ry kiai gelt na virtuvė, alia darb z na, mėlynas v ni s kambarys. astar j atenkama r dvejas vyrams ir m terims skirtas duris, kuri s astate i lik keliasde imt metų.

Gamykliškumo įspūdžiui sustiprinti hole įrengta stiklo blokelių siena.

Darbuotojams biure įrengta ryškiai geltona virtuvė.

45

Industrinis pastatas, netgi toks, kuriame didžiulė erdvė sovietmečiu buvo suskaidyta į daugybę kabinetų ir nedidelių patalpų, paranki medžiaga drastiškiems pokyčiams. / Aidas BARZDA /

46

0 7

r.

VINTED 4TH biuras

nterjer arc itektai virtuvės z n atskyrė stikl bl kelių siena. kia ati siena, susti rinanti gamykli kum s ūd , rengta ir le. Virtuvėje, ilsi ar darb z n se ne tik sien s, lub s, grindų danga darb z n je netgi k l n s , bet ir k r usiniai baldai ry kių s alvų is s rendimas sukuria vientis a link . ik darb stalai ir kėdės nu saikesnių, iltesnių s alvų. alvų vair vė, an t vien interjer aut rių, arc itekt . arzd s, ats indi skirting biur darbu t jų ar lankyt jų sk n . kad s alv s er daug nebla kytų, arc itektai agrindinei darb z nai arink viesias ir ramias s alvas. vietimas su r jektu tas ne alubėse, vir darb vietų tam tikrame auk tyje sukabinti vairių r mb , sta iakam i , kvadrat rmų viestuvai u tikrina reikiam vies s sraut , sykiu adeda identi iku ti darb viet .

r darb , ir ilsi erdvėse akabinta amakų ir sū ynių tik skirting se z n se ir jų unkcij s skiriasi. ilsi z n je nu lubų nuleisti keli amakai, astatyti mink ti krėslai skirti ailsėti, abendrauti su k leg mis. en at astatytas aidimų stalas. u tar u darb z n je amakai alternatyvi darb vieta, n rintiems bent laikinai akeisti zicij ar a link . rc itektas ri a in , kad industrinis astatas, netgi t ks, kuriame did iulė erdvė s vietmeiu buv suskaidyta daugyb kabinetų ir nedidelių atal ų, aranki „med iaga“ drasti kiems ky iams. r jektu dami „Vinted“ biur arc itektai galėj i griauti visas ertvaras, kad atsivertų did iulė erdvė, vėliau virtusi s alvingais kelių imtų darbu t jų namais.

Le n

arba ausk nu tr.

Interjero architektų sprendimas – visoms biuro patalpoms parinkti skirtingas, ypač ryškias spalvas.

47

Bene ryškiausias biuro akcentas – grindų danga.

48

0 7

r.

VINTED biuras

ndustriniame pastate – modernaus biuro dvasia Kristina BUIDOVAITĖ

Veiklos pradžioje savuosius namus suradusi ne viename senamiesčio ar modernių biurų pastatų, o sename gamyklos pastate, tarptautinė informacinių technologijų kompanija „Vinted“ ir plėstis nusprendė čia pat – industrinėje aplinkoje.

Idėją suprojektuoti biuro interjerą, kuriame dominuotų ryškūs akcentai, nevaržytų darbo aplinka, nestigtų poilsio zonų, bendrovė „Vinted“ patikėjo „Inblum“ komandai – Tania Serket nuotr.

Dmitrij Kudin, Laurai Malcaitei, Rūtai Kazėnaitei, Vyteniui Ūsui.

49

VINTED biuras

irmasis „Vinted“ biuras viename sen industrini astat auk tų Žirmūnu se rengtas 0 metais, metų, darbu t jams ritrūkus erdvės, jis buv i lėstas iki 00 kv. metrų. agrindiniai u sak vų ageidavimai interjer r jektu t jams tu met buv su r jektu ti atviras darb erdves, sykiu u tikrinti reikiam gars iz liacij tar darb vietų. „ nblum“ arc itektai sukūrė erdvin k nce cij , kuri je atvir s individualaus ir k mandini darb bei ilsi erdvės egzistu ja kai darni visuma. ac matų rinci u i dėstyti susitikimų kambarėliai sukuria usiau u daras erdves, ritaikytas m nėms.

Dėl t ki i dėstym visa biur erdvė, an t arc itektės L. Malcaitės, virt tarsi ma u miestu su skirting ti astatais, gatvėmis ir aik tėmis ie s rendimai sukūrė jauki a link . dariausia erdvė biure darbu t jams skirta kavinė. je rengtas am iteatras, tad atal a lengvai ritaik ma susirinkimams. K legų diskusij ms ar darbui rengt s ir antres lės. ia risėdus, r did iulius biur langus galima stebėti atsiverian i miest an ram . ndustrin c arakter biure kuria dizain elementai lytelėmis kliju t s k l n s, stiklinės ertvar s ju dais metaliniais rėmais, grubi s lub s, vinta inės kėdės kavinės erdvėje. s, kai ir dauguma biur baldų, atkeliav i landij s antikvariatų.

ania

Su griežtu gamyklos fonu kontrastuoja tokie dizaino elementai kaip faneros pertvaros ir baldai, ryškūs baldų raštai, gyvi medžiai ir debesų formos šviestuvai bei jaunų menininkų sukurtos sienų dekoracijos ar įvairiaspalviais kvadratais dekoruota kiliminė danga.

erket nu tr.

P

Debesies formos šviestuvas Nuvola (NemoLighting)

50

0 7

r.

Užs.

VINTED biuras

„Šviesos technologijos“: apšvietimo sprendimai kartu su „Inblum“ enki lik s metų a vietim srityje turinti bendr vė „ vies s tec n l gij s“ i skirtinius a vietim s rendimus siūlė rengiant at irm j bendr vės „Vinted“ biur . ad biur trans rmacija ir ritaikymas asikeitusiems darbu t jų reikiams dirbant su interjer r jektu t jais „ nblum“ arc itektais buv labai d mus t stinis dabas. am tikrus a vietim s rendimus adiktav arc itektų sukurta dinami ka miest ti erdvė.

Vir kiekvien s darb viet s buv su r jektu tas individualus, reikiam auk t nuleid iamas m dulinis viestuvas. Kadangi klientams buv svarbi galimybė sukurti a ild mų ar erkelti esamas darb vietas, viestuvus tek kabinti ganėtinai auk tai, kad, rireikus darb stal erkelti kit viet , r ilis netrukdytų darbu t jams judėti. vertinus galimus vies s raradimus, buv suk m lektu ti viestuvai su s ecialiais krintan i s vies s srautus askirstan iais re lekt riais. kiu būdu auk tai sum ntu ti viestuvai su minimaliais nu st liais a vie ia

a a i je esan ias darb erdves, sykiu i laik mi rival mi a viet s reikalavimai. iuras i skirtinis industriniu c arakteriu i siskirian i mis auk t mis buvusi s gamykl s erdvėmis. rint i skirtinum ary kinti, kabamųjų viestuvų vir uje sum ntu ti vies s m duliai, kurie a vie ia lubas ir atvirai eks nu jamus tec ninius renginius bei vamzdynus. viestuvai, kurių vies s srautas nukrei tas lubas, buv rengti ir biure rengtų atskirų darb z nų, vadinamųjų kubų, vir uje.

Kubai susitikimų ir k mandini darb erdvės turi dvigub a vietim lubin a skritim rm s unkcin viestuv ir sum ntu t vies s di dų r ilių sistem , kuri abrė ia arc itektūrin atal s rm ir sukuria jaukų a vietim . vies s di dų ju st s integru t s ir alia kubų rigludusi se individuali se ilsiui ar darbui skirt se ni se. „Vinted“ biure darbu t jams rengta kavinė. ai daugia unkcė erdvė, kuri je rengtas

am iteatras su mink tasu liais, st vi atskiri staliukai, veikia virtuvėlė. Kavinėje lanu ta rganizu ti ir darb susitikimus, ir m nės ventes, tad asiūlyti raci nalūs a vietim s rendimai s ūding dyd i a skritus viestuvus bet kada galima i jungti ir jungti ne astebimus, rie at lubų ritvirtint se yn laid ių sistem se sum ntu tus ta kinės vies s r ekt rius, sukurian ius net lygų, bet jaukų erdvės suskaidym . endr vės „ vies s tec n l gij s“ s ecialistai e ektyvius a vietim s rendimus u racinali kain gali asiūlyti bet k ki s askirties statinių r jektu t jams ir u sak vams.

51

VINTED biuras

u grie tu gamykl s nu k ntrastu ja t kie dizain elementai kai aner s ertvar s ir baldai, ry kūs baldų ra tai, gyvi med iai ir debesų rm s viestuvai bei jaunų menininkų sukurt s sienų dek racij s ar vairias alviais kvadratais dek ru ta kiliminė danga. Ry kias alvė kiliminė danga vienas i nedaugeli irm j „Vinted“ biur reliktų, kuriu s u sak vai an r i saug ti.

Likusi se atal se rengt s liejam si s grindys. iure alikt s atvir s in inerinės sistem s, tai suteikiant erdvėms industrini c arakteri . „Vinted“ biur interjeras arc itektei L. Malcaitei vienas mieliausių ne tik dem krati kas, jame laisvai jau iasi daugiau nei imtas m nių. r jekt arc itektas D. Kudin antrin , j g biur interjeras ats indi bendr vės „Vinted“ il s ij ir jau s ėjusias sitvirtinti tradicijas. e t , k m anija nu lat auga, kei iasi t ks at dinami kas bei nesunkiai trans rmu jamas ir jų biur interjeras. tvir lan biurų sistema aranki tu , kad darb vietų skai ius lengvai k regu jamas atsivelgiant darbu t jų reikius. ndustrini astat Žirmūnu se i skirtinumas y a didelės erdvės, kuri se k mandai viet s augti vis dar yra. iure rengt s erdvės aidimams ir ilsiui. r jektu jant darb vietas daug dėmesi skirta jų erg n mikai, dėl i s rie asties asirinkti reguliu jam auk i stalai.

Skaičiai: „Vinted“ biure nestinga erdvių darbuotojų poilsiui.

Plotas: 1 100 kv. m Realizacijos metai: 2015 Vieta: Žirmūnų g. 70, buvusi gamykla „Vilma“, Vilnius.

Komanda: Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Vytenis Ūsas

„Vinted“ biuro interjeras – demokratiškas, jame laisvai jaučiasi daugiau nei šimtas žmonių.

ania

erket nu tr.

/

52

0 7

r.

Laura MALCAITĖ

/

53

CHARLIE PIZZA tinklas

inklinis restoranas atsisakė tipinių sprendimų

Kristina BUIDOVAITĖ

Vieno didžiausių Kauno prekybos centrų „Mega“ rekonstrukcija tapo proga ir kardinaliems restorano „Charlie pizza“ pokyčiams.

Pagrindinė užsakovų ir interjero architektų idėja – tinklinis restoranas irgi gali būti išskirtinis. Naują restorano „Charlie pizza“ veidą kurti ėmėsi interjerų projektavimo studija „Interjero architektūra“ komanda.

54

0 7

r.

Le n

arba ausk nu tr.

Projektuodami restorano interjerą architektai nevengė ryškesnių spalvinių sprendimų ir raštų įvairovės.

55

CHARLIE PIZZA tinklas

sak vai ageidav , kad būtų atsi velgta iu laikines interjer tendencijas, n rėj jaunimui ir eim ms atraukli s a link s, tad interjer arc itektai ie k j s rendimų, kuriu se derėtų grubumas ir, sykiu, jaukumas.

Rest ran l tas be virtuvės ma daug 00 kv. metrų. Kadangi ir anks iau t je at erdvėje veikė rest ranas, interjer arc itektai ne er lanav unkcinių z nų, ta iau su r jektav naujus baldus, adidin sėdimųjų vietų skai ių, akeitė interjer detales. ai at buv naujai i bet nu t s grindys, atidengus auk tas k nstruktyvines lubas a nu gint s in inerinės sistem s. r jektu dami rest ran interjer arc itektai nesibaimin ry kesnių s alvinių s rendimų, ra tų vair vės. eutrali s s alv s balta, ju da, ilka derint s su ry kesniais turki , ciklamen , lyt s ar aliais t nais.

U

56

0 7

r.

Leono Garbačausko nuotr.

Po permainų „Charlie pizza“ interjeras tapo jaunatviškas, bohemiškas, jaukus, net šiek tiek hipsteriškas.

57

CHARLIE PIZZA tinklas

Pagrindinis akcentas restorane – užrašo „food“ dalimi tapęs ant sienos kabantis dviratis su šviečiančiomis padangomis.

Interjero gyvumui ir natūralumui pabrėžti pasitelkti augalų motyvai.

58

0 7

r.

ar stal ir ninių sienelių a dailai anaud tas bet nas, jame bet nu ta V med i tekstūr s lentelių, tai sukuriant i byrėjim e ekt .

Vaikų z n je akl t je grindų dang je kliju tas „klasių“ aidimas, ia yra dirbtinės lės l tų, gatvės aidimus rimena i riedlen ių adaryt s lentyn s ar i dvira ių ratų agaminti kabantys viestuvai. Kadangi vaikų z n je d minu ja miest tema, ant sien s atsirad miest namų k ntūrų, kurie ereina iu ykl . agrindinis akcentas rest rane u ra „ d“ dalimi ta s ant sien s kabantis dviratis su vie ian i mis adang mis. nterjer gyvumui ir natūralumui abrė ti asitelkti augalų m tyvai.

Le n

arba ausk nu tr.

CHARLIE PIZZA tinklas

59

CHARLIE PIZZA tinklas

Restorano erdvė suskirstyta į virtuvės, baro ir vaikų zonas.

Vaikų zoną pagyvina grindų dangoje įklijuotas „klasių“ žaidimas.

akylų, kur rengta dalis sėdimųjų vietų, bei grindų danga med i imitacij s lastik dailylentės. Visi rest ran baldai agaminti Lietuv je, agal interjer aut rių arengt r jekt .

Rest ran erdvė suskirstyta virtuvės, bar , vaikų z nas. Lankyt jams rengtas ilgas usbari stalas ir balk n z na. daresnėms erdvėms i skirtinum suteikia alubėse sum ntu ti viestuvai. ermainų „ arlie izza“ interjeras ta jaunatvi kas, b emi kas, jaukus, net iek tiek i steri kas.

60

0 7

r.

Užs.

CHARLIE PIZZA tinklas

Bendrovė „Estuba“: nestandartiniai baldų sprendimai ukau usi didel rest ranų bei kitų visu meninių bjektų rengim atirt , baldų gamyb s ir interjerų rengim m nė „ stuba“ realizav ir d mias rest ran „ arlie izza“ r jekt aut rių studij s „ nterjer arc itektūra“ idėjas.

Rest ranų interjer r jektų gyvendinimas da nai i kelia nelengvų i ūkių tenka er trum laik ir k kybi kai gyvendinti sudėtingus s rendimus, rasti naujų med iagų gamybai bei valdyti naujas tec n l gijas. kius i ūkius gali veikti

tik darnus k lektyvas, gebantis r esi naliai ir greitai riimti s rendimus bei k kybi kai atlikti darbus. kia ir yra m nės „ stuba“ k manda, er metus vidutini kai rengianti daugiau nei deimt vairaus dizain ir stiliaus rest ranų interjerų.

Rest rane „ arlie izza“ bendr vės „ stuba“ s ecialistai atlik s eci i kai sendintų masyvių medien s st rlen ių ir tec n l ginių metal rengimų imitacijas bei gyvendin kitus sumanymus. m nei, sav astang mis vald iusiai ir

metal elementų gamyb bei a dirbim , nekil sunkumų suk nstru ti metalines rest ran atitvaras, lentynas, dek racijas, t dėl iame bjekte m nei atikėti darbai kai visu met atlikti k kybi kai ir laiku.

61

62

0 7

r.

TREATWELL biuras

storinėje aplinkoje – modernus biuro gyvenimas Kristina BUIDOVAITĖ

Rekonstruotame XIX amžiaus istorizmo stiliaus pastate sutilpo viskas, ko reikia šiuolaikiniam biurui ir jaunatviškai keliolikos žmonių komandai. Patogiai įrengtos darbo vietos, didžiulė virtuvė – ne visas turtas, kurį gavo biure senamiestyje įsikūręs grožio paslaugų užsakymo platformos „Treatwell“ kolektyvas.

Pro didžiulius biuro langus atsiveria

Le n

arba ausk nu tr.

ir puiki senamiesčio panorama.

63

Le n

arba ausk nu tr.

Nors atnaujintas pastato fasadas autentiškas, istorizmo stiliaus, o laiptinėje eksponuojami polichromijos elementai, interjere istorinės stilistikos nebuvo pernelyg paisoma – čia vyrauja šiuolaikinis stilius.

64

0 7

r.

TREATWELL biuras

Patalpas rinkosi vertindami planavimo galimybes erslas y a dinami kas, tai ar dė ir „ reat ell“ biur interjer r jekt realizacij s ist rija.

K l 0 aisiais arc itektų biur „ lazma“ arc itekt y i Vaitkevi iaus sukurtas interjer r jektas buv realizu tas, u sak vų m nės avadinimas s ėj asikeisti triskart. Kai ir k m anij s statusas. Kuriant interjer manyta, kad biure dirbs lietuviai. Vėliau situacija akit iu metu daugiau kai 00 „ reat ell“ darbu t jų i sibarst vis asaul .

Vieta biurui irgi arinkta tik ketvirt bandym u sak vai lankėsi vairiu se astatu se Vilniaus centre, nagrinėj visas su lanavim galimybes, tik tu met a sis rendė ilgam sikurti imtame iame astate . asanavi iaus gatvėje. atys 70 kv. m l t biur r jektavim ir rengim darbai, an t . Vaitkevi iaus, nestrig dėl t , kad u sak vai buv su ratingi, statybininkų k manda atikima. rs atnaujintas astat asadas autenti kas, ist rizm stiliaus, lai tinėje eks nu jami lic r mij s elementai, interjere ist rinės stilistik s nebuv ernelyg ais ma ia vyrauja iu laikinis stilius. nterjer arc itektas s m ningai rink si k ntrast rinci auk t se atalse su did iuliais langais ir dvivėrėmis durimis rengė ne ra matnų, bet raci nalų ir unkci nalų biur . st rinėse erdvėse viet s atsirad ir vis ms reikiam ms in inerinėms sistem ms.

Le n

arba ausk nu tr.

V

Atviros erdvės – racionalumo sumetimais rs biuras ganėtinai viesus, ia rengtas ir bendras, ir individualus darb vietų a vietimas. Vir darb vietų reikiam auk t nuleistus viestuvus sukūrė „ lazm s“ studij s arc itektai. rs jie buv skirti kitam bjektui, uikiausiai tik ir iame biure.

Rinkdamasis sienų ir lubų a dail s s alvas, interjer arc itektas vertin unkcinių z nų sulanavim , naud jamas skirtingų s alvų a dail s med iagas, t dėl interjere vyrauja rigesint s, interjer arc itekt d iais, sunkiai nusak m s s alv s. „ reat ell“ biure visur atvir s erdvės. s biure vertinam s visų irma dėl ek n mij s. e t , „ reat ell“ Vilniaus biure k l kas dirba darbu t jų, numatyta iki darb vietų.

65

TREATWELL biuras

„Treatwell“ biuro rekonstrukcijos ir įrengimo darbus atliko sparčiai auganti statybos bendrovė „STRATEGINIS PARTNERIS“.

66

0 7

r.

Kadangi j s sugru u t s dviej se skirting se erdvėse, ju d s ertvar s su stikl u ildu atskiria sėd ių erdves ir tyl s z nas nu gretimų atal ų, darbu t jams nu triuk m bent k l kas netenka slė tis. rs ir asislė ti yra kur su r jektu t s keli s tyl s kabin s, skirt s k legų kalbiams, asitarimams ar ilsiui. rdvė, dar ne ku u ta darb viet ms, u leista tenis stalui. erinant akustik tar darb vietų gars ats ind iams sugaudyti, n triuk mui sumainti rengt s keli s mink t s ertvar s tar darb z nų, astar si se akl ta gars sugerianti kiliminė danga, sėd ių kambariu se rengt s akustinės med i viln s lub s. agrindinėse erdvėse nus r sta eks nu ti nauj bet n erdangas tar i likusių medinių sijų. rs akustinis k m rtas kiek nukentėj , akis d iugina atrauklus vaizdas.

Biure visos erdvės, įskaitant susitikimų kambarius, atviros.

Le n

arba ausk nu tr.

Baldai biure sukurti specialiai iur Lietuv je vad vas mas Dirv nskas asak j , kad biure laik masi nu stat s, j g vis s erdvės, skaitant susitikimų kambarius, turėtų būti atvir s. usitikimų kambariu se nėra tradiciniams biurams būdingų matinių ju stelių ar lėvelių viskas ia mat ma, girdima, niek nėra sle iama. ks s rendimas erdvėse anaikina izinius ir sic l ginius barjerus, i trina rib tar adalinių ir skirting rang darbu t jų.

Visi biur baldai, i skyrus kėdes nestandartiniai, s ecialiai su r jektu ti ir agaminti iam biurui. aldų gamybai anaud tas da ytas metalas ir laku t s med i dulkių l k tės. kie s rendimai dėl intensyvi s eks l atacij s ir kain s, an t interjer arc itekt , nebūtų tinkami biurui, kuriame dirba keli imtai m nių, ta iau nedideli l t biurai arankesni i vengiant igesnių lastikinių ar ierinių avir ių.

Rekreacin unkcij iame biure atlieka biur a imi vadinama virtuvė. Kadangi darbu t jai gali susėsti rie vien stal , ia ne tik gaminamas maistas, bet ir vyksta svarbūs k m anij s susirinkimai, idėjų ristatymai, vakarėliai ar kin seansai. virtuvės nesunkiai asiekiam s ir sėd ių salės ar darb z n s.

K m anija „ reat ell“ akcentu ja ek l gij , tad c k liniame astat auk te rengt s dvira ių saugykl s, biure du atal s.

67

porto klubas „Fitus“: dėmesys detalėms Lina BIELIAUSKAITĖ

68

0 7

r.

FITUS s

rt

klubas

Modernus, minimalistinis ir sykiu prabangus.

Tokį efektą sostinės sporto klubo „Fitus“ interjero projektą įgyvendinusiems bendrovės „Tiksli forma“ kūrėjams padėjo pasiekti drąsūs spalviniai kontrastai, griežtų linijų stilistika ir dėmesys detalėms.

Erdvė ir sportui, ir poilsiui

Interjero dekorui buvo pasitekta ir sienų tapybos technika – pagal suderintą eskizą piešinius kūrė „Apukos“ komanda.

rc itektės D nat s Valan iūtės teigimu, kūrybin r ces m nė „ iksli rma“ radėj turėdama gana abstrak i u du t su r jektu ti s rt klub k nkretaus l t erdvėje. „ r ces eig je u du tis buv detalizu jama, ild ma, atsirad u sak v ageidavimai traukti lan basein z n , kavin , administracines atal as ir kitas unkcines z nas. Med iagi kumui ar s rt klub interjer tematikai u sak vas k nkre ių u du ių neturėj . Vienintelis i reik tas ageidavimas kad tai būtų

atraukli ir i skirtinė erdvė s rtui ir ilsiui“, asak j kūrėja. ie tūkst. kv. metrų l t s rt klub erdvės i skaidyt s er du auk tus. irmajame su r jektu ta registratūra bei sveik maist kavinė, antrajame ersirengim , treniru ių atal s, tai at basein ir ir ių z n s. irm auk t re rezentacinės z n s akcent balt , varių tiesių linijų stal bl k tema variju jama visame bjekte. is minimalistinis registratūr s elementas buv a ildytas vielinių viestuvų lankstiniais bei veidr d ių siena, kuri je atsis indintis vaizdas adeda sukurti ger kai didesnės erdvės iliuzij .

69

Sodrių, tamsių persirengimo erdvių spalvų fone ryškiais akcentais suspindi baltų suolų blokai bei masyvus kabantis veidrodis.

Linijiškumą išryškina apšvietimas Kavinėje registratūr s tematika t siama baltu bar bl ku, kuris abrė ia ailg i s atal s rm . araleliai ties vitrininiu langu i dėstyti at gūs med i masyv baldai asirinkti ne tik dėl at gum , atvarum , bet ir kai jaukum a linkai suteikian i s detalės. antr auk t vedantiems lai tams dramati kum suteikta linijiniu L D a vietimu, brėian iu simetri kus rėminan ius vies s ru us ties ranktūriais ir ak mis. ersirengim atal se vyrauja tamsiai ilka s alva, kuri s ne ry kiais akcentais sus indi baltų su lų bl kai ir masyvus it siena kabantis veidr d ių bl kas. Kai ir kit se atal se, linijų

70

0 7

r.

varum , ge metri kum abrė ia L D a vietim ju st s. ie 00 kv. metrų l t basein z nai asirinkti natūralūs ats alviai. ilka bet n , metal ir med i tekstūr s rat siam s ai kiu, kvadratinių rmų aidimu, ir viskas akcentu jama a vietimu. sketi ka ir sykiu stilinga atvirų in inerinių k munikacijų estetika 00 kv. metrų l t treniru klių salėje nebla k lankyt jų dėmesi bei neu g ia gamtini eiza , atsiverian i r vitrininių langų sien . i ms atal ms asirinktas m dernių tec n l gijų gamyb s s ecialus kilimas. Dviejų atskirų s rt salių, kurių l tas siekia 0 kv. metrų, grindų dangai anaud tas arketas.

FITUS s

rt

klubas

Projekto išskirtinumas yra jo stipri, griežtų linijų stilistika, pradedant patalpų formomis, sūkurinių vonių kompozicija, baigiant griežtų linijų rankenomis ir švarių paviršių sprendiniais.

71

Viena sudėtingiausių užduočių įgyvendinant projektą – į ganėtinai nedidelę erdvę sutalpinti daug funkcijų.

72

0 7

r.

FITUS s

rt

klubas

Ribotoje erdvėje sutalpino daug funkcijų endr vės „ iksli rma“ k manda turi ilgamet atirt r jektu ti t ki s askirties bjektus. m nės avadinimas mat mas k ne visu se d miausiu se Lietuv s s rt in rastruktūr s r jektu se. Kuriant s rt klub „ itus“ viena sudėtingiausių u du ių ta būtinybė ganėtinai nedidel erdv sutal inti daug unkcijų ir sykiu ne aauk ti interjer atrauklum ir i skirtinum .

D. Valan iūtės vertinimu, r jekt i skirtinumas yra j sti ri, grie tų linijų stilistika, radedant atal ų rm mis, sūkurinių v nių k m zicija, baigiant grie tų linijų ranken mis ir varių avir ių s rendiniais. rie interjer i skirtinių detalių tai at galima riskirti kabant veidr d ersirengim erdvėse, retai basein atal se naud jamas ju das ersi ylim gr teles, kuri s uikiai silieja bendr k ntekst , tai at treniru klių salėje anaud t s rtin kilim , kuris yra y a tankaus lauk , t dėl nekau ia dulkių, uikiai val mas ir yra ats arus s audams.

Asketiška atvirų inžinerinių komunikacijų estetika neblaško treniruoklių salės lankytojų dėmesio.

73

astatas

edimin

r.

Vilniaus miest centre, kairiajame

nimas ymi nauj j miest dal , kuri su rmu ta

edimin terit rija tar

r.

avadinta

aujamies iu,

esantis astatas atenka

edimin

aujamiestyje.

aujamies i

avadi-

am iuje, kai tu metės carinės Rusij s vald ia radėj Vilniaus

lėtr . u met radėti r jektavim ir statyb s darbai u miest dalis ir buv

eries krante,

enamies i ribų. Dėl i s rie asties naujai r jektu jama

sudar dvi dalys

auk tutinė ir emutinė.

emutinės dalies z n .

r., nu buvusi „Vaikų asauli “ iki eim rūmų ir

emutin dal

a u la ist rinės Luki kės

eries. Žemutinė dalis radėta statyti

am iaus rad i je. edimin intas

Architektė

iedrė eresėlė Dindienė,

ungtinės arc itektų dirbtuvės.

Konstruktoriai

ūratė Va eikienė,

ndrius i k vas.

Patalpų tyrinėjimo darbus atliko in inierius ulius altenis.

r s ektas

re rezentacinė s stinės gatvė, kelis kartus akeitusi sav

metais.

avadinim . Dabartinis r s-

Interjero architektė

rūnė itinaitienė.

Techninė prižiūrėtoja

Dalia ur kienė.

Dian s

ektui gr

Kapitalinio remonto projektą parengė:

arba auskienės, Le n

Gedimino prospekto raida

arba ausk nu tr.

15 AVENUE vie butis

74

0 7

r.

Baldų gamyba | Namams | Biurams | Viešbučiams | Įrengimas

www.olideja.lt

Kristina BUIDOVAITĖ

XIX amžiaus pabaigoje Gedimino prospekte iškilęs eklektikos stiliaus gyvenamasis namas, kurį neatpažįstamai pakeitė keliskart atlikti kapitaliniai remontai, tapo jaukiu viešbučiu „15th Avenue“. Šios miesto dalies gyventojai pastatą puikiai žino – jame ilgą laiką darbavosi Naujamiesčio seniūnijos darbuotojai.

imtamečiame pastate – kūrybiškai interpretuota istorija Istoriją mena tik autentiškos durys agrindinėje s stinės gatvėje numeriu a ymėtas astatas, kur rengtas eimai riklausantis vie butis „ t venue“, yra aveld bjektas, tik ne trauktas kultūr s vertybių registr . rijų auk tų statini su rūsiu amatai lauk riedulių su lytų riemai a, sien s ilnavidurių m li lytų, erdang s medinės, viet mis gel bet ni , st gas dengtas skarda. ertvar s antr auk t atal se daugiausia gi skart ni , i likusi s keli s medinių k nstrukcijų tinku t s ertvar s, kuri s dėl rast s būklės tai at buv aslė t s gi s kart n l k tėmis.

Vienintelė ik n gra inė med iaga, kuria galėj remtis ka italini rem nt r jekt aut rė arc itektė iedrė eresėlė Dindienė, buv i likusi metų karinė tec ninė invent rizacij s byla, kuri je mat mas atal ų lanas, kr snių ir durų angų i dėstymas. utenti kų durų, grindų, kr snių atal se nei lik . Mūsų dienas asiekė vieneri s dviejų var ių s rūdinės durys antrame auk te. st rij tai at mena astat i rini k nstruktyv k ntūras ir viduje esanti k nstruktyvinė bei lai tinės erdvės sien s.

Ka italini rem nt metu ketinta akeisti grindis atal se buv akl t s laminat l k tės, kai kur arketas , u taisyti ly ius

75

Dian s

arba auskienės, Le n

arba ausk nu tr.

15 AVENUE vie butis

Laiptinės nišose, virtuvėlėje ir netgi kambariuose svečius pasitinka įžymybes įkūnijančių gyvūnų paveikslai.

Virtuvėlėje ir koridoriuje pasirinkta sodri tamsiai mėlyna sienų spalva.

s ram se ir sien se, atsiradusius irm auk t sien se ra latinus angas ir sum ntavus metal s ramas, sutvarkyti in inerinius tinklus, akeisti lai tų ak ų dang , turėklus. Vis dėlt atsirad ir i ankst nesu lanu tų darbų. . . Dindienės d iais, sėkmingam r jekt gyvendinimui y a svarbi buv suburta k metentinga k manda statyt jai, k nstrukt riai, in inieriai, interjer arc itektai „Diskusij se gimdav s rendimai. r blemų būta nema ai.

Reikėj atal as su lanu ti ir ritaikyti laikinam a gyvendinimui, atitikti s eci inius vie buiui keliamus reikalavimus. tai susij su daug

76

0 7

r.

as ektų unkci nalumu, in inerinėmis, saug s, ry ių, rie gaisrinėmis sistem mis ir kita.“ Kadangi irmame ir tre iame astat auk tu se iki i l likusi s administracinės bei k mercinės atal s, reikėj suburti asitarimus ir tu s m nes, kurie ia dirba. Ru iantis astat edimin r s ekte terit rij s sutvarkym darbams, r jektu t jai bendrav su astat bendratur iais, darbu t jais, ie k j k m r misų, kai turėtų asikeisti a linka, rū in si, kad s rendimai ne rie tarautų aug mų terit rijų statymui terit rija traukta aug mų terit rijų registr .

Viešbučio kambariai – vietoj kabinetų ntrame auk te, kuriame ir rengtas nedidelis vie butis, būta ne vien ka italini rem nt . ekart keistas atal ų su lanavimas, ertvarkyti in ineriniai tinklai, susti rint s kai kuri s k nstrukcij s, akeisti langai, durys, grindų danga, tinkas. am iaus e tajame de imtmetyje irmame astat auk te sikūrus k nditerij s ardu tuvei „ vaj nė“, i edimin r s ekt anaikintas ėjimas agrindin lai tin , vedusi antr ir tre i auk tus. iu se tu at metu rengt s administracinės atal s. irmame auk te ir

iu metu veikia kavinė, tre iame administracinės atal s. sak vų n rui kurti nedidel vie but atalų lanas ilgas k rid rius su abi us i sidės iusiais erdviais kabinetais buv y a arankus, tad dideli vidaus erdvių er lanavim ne rireikė. uv akeist s tik durų angų viet s, nauj s kambarių ertvar s sum ntu t s i gi s kart n l k ių. K kybi kai akustikai u tikrinti aild mai anaud ta gars iz liu janti med iaga. Laik mųjų sienų tinklas ne akit . baigus ka italini rem nt darbus bendr j naud jim atal ų ir kambarių grindys lauki jan i s

77

k nstrukcij s, rengt s ant gars iz liu jan i s s eciali s kiet s mineralinės vat s l k tės. tliekant ka italini rem nt darbus vertingų dek r ar kitų elementų nerasta. asadas tai at nerem ntu tas, akeist s tik ėjim durys ir atstatyta agrindinė lauk lai tinė. aai kėjus, kad lai tinės k nstrukcij s nebeatitinka saugum reikalavimų, j s tai at a ild mai susti rint s. iu metu i atstatyt s agrindinės lai tinės, esan i s kiem usėje, atenkama tik vie but . tre i auk t eiti galima r atskir ėjim . agrindinės r blem s, kurias r jektu t jams rireikė i s r sti a ild mas medinių erdangų k nstrukcijų susti rinimas. s viet mis buv avarinės būklės. ai at tek a ild mai rengti sanitarinius mazgus.

Aplinka inspiravo interjero sprendinius astatas a rast sta iakam i lan , k rid rinės sistem s, vie bu i kambariai i dėstyti

abi us k rid riaus, lai tinė centrinėje astat dalyje. Kadangi atal s iki i l nebuv skirt s sve iams riimti, j s skirting s, tad ir dviejų vien dų vie bu i kambarių nėra. li us lai tais, kurie u kl ti stilinga vien d dyd i baltais ir ju dais langeliais sudalyta grindų danga, i syk atenkama registratūr . i centrinė atal ų i dėstym a is, abi us j s k rid riai, vedantys vie bu i kambarius. reta registratūr s nedidelė virtuvėlė ir usry ių z na vie bu i sve iams. Registratūr s a linka s lidi, s ūd susti rina grie tų rmų ju d s s alv s baldai ir ac matinė kiliminė grindų danga. Virtuvėlėje ir k rid riuje asirinkta s dri tamsiai mėlyna sienų s alva. ių atal ų akcentu ta ju d s ir balt s s alvų derinys grindų lytelės, balt s lub s, ju di arba natūralaus med i s alv s baldai.

Visai greta vie bu i edimin ilis, Vald vų rūmai, v. tanisl v ir v. Vladisl v arkikatedra bazilika, er s ir balet teatras, Lietuv s naci nalinis er s ir balet teatras,

Bendrovė 3SV – projekto „15th Avenue“ generalinis rangovas. www. 3sv.lt

15 AVENUE vie butis

Lietuv s naci nalinis dram s teatras, tad interjer r jekt arengusi arc itektė rūnė itinaitienė laikėsi nu stat s interjere ats indėti i s miestui svarbi s gatvės aur , i laikyti t stinum tar astat vidaus ir t , kas matyti r vie bui langus. astat eksterjere gausu li dinių, tai interjer arc itektei tai at buv svarbu siekiant vizualini astat vientisum . Kuriant rabang s s ūd anaud tas tamsesnis, i kilmingesnis k l ritas, visi vie bu i baldai natūrali s medien s luk t , agaminti s ecialiai iam vie bu iui. sak vai ageidav , kad kambariu se bū tų rengt s l v s, lengvai trans rmu jam s i viengulių dvigules. Kiliminė danga k rid riuje ir kambariu se skirting k l rit ir ra t . kiu būdu sukurta skirtinga nu taika k rid riuje aismingesnė ir i rai kingesnė, kambariu se ramesnė, nebla kanti. u se kiliminė danga viens alvė, viesių s alvų.

Dek ru jant atal as atsirad keletas sendintų interjer detalių sen vinių gatvės ibintų, tarsi i gatvės atkeliavusių amestų m nių daiktų sen vinių skrybėlių, akinių be k jelių, ki eninių laikr d ių. Lai tinės ni se, virtuvėlėje ir netgi kambariu se sve ius asitinka ymybes kūnijan ių gyvūnų aveikslai. ie atkeliav i knyg s „ am us aces“, kuri sukūrė agentūra „ akk da“.

Kadangi dėl rib t astat l t nebuv galima rengti auk tesnės kateg rij s vie bu i , agrindinis u sak vų n ras ir ra ymas buv vaig du ių stygių k m ensu ti atraukliais ir nestandartiniais interjer s rendimais.

Sėkmingam projekto įgyvendinimui ypač svarbi buvo suburta kompetentinga komanda – statytojai, konstruktoriai, inžinieriai, interjero architektai. / Giedrė Teresėlė DINDIENĖ /

Inžinerines sistemas pridengė meno kūriniai

Dian s

arba auskienės, Le n

arba ausk nu tr.

endram atal ų a vietimui naud ti leid iami viestuvai, rie l vų kambariu se rengti sieniniai viestuvai. akabinami viestuvai naud ti tik registratūr je, usry ių kambaryje, tambūre. kustik s s rendimai y a svarbūs kambariu se, k rid riu se, lai tinėje. erinant gars iz liacij anaud ta gars sugerianti kiliminė danga, vis s kambarių durys k rid rių atitinka gars iz liacij s standartus, keliamus vie bu iams. atal se naujai rengta reku eracij s sistema. ek rasti s rendim , kai k rid riuje aslė ti visus renginius ir begal sklend ių, kuri s yra nu lat naud jam s, t dėl turi būti lengvai rieinam s. Rasta i eitis k rid riaus lub s dek ru t s linksmais ie iniais durelėmis.

79

FLINTO redakcija

nterjero idėją padiktavo personažas

Kristina BUIDOVAITĖ

Suprojektuoti interjerą redakcijai, kurioje gimsta netikėčiausi vaikų personažai, tačiau dienas čia leidžia profesionalūs kūrėjai, finansininkai, reklamos specialistai – tokia užduotis interjero architektę paskatino sugrįžti į vaikystę.

80

0 7

r.

arba iausk u tr. Le n

Redakcijai sukurtame interjere vyrauja dĹžiungliĹł tema, pritaikyta moderniam biurui.

81

FLINTO redakcija

Kirpyklos patalpas perleido redakcijai sak vų i sinu m tas buvusi s kir ykl s atal as auk t mis lub mis ir nedideliais langais ritaikyti naujai askir iai, an t interjer r jektavusi s arc itektės dit s tankevi iūtės Rig ett , nebuv a rasta. u lab kad nebuv galima keisti atal ų lan . rėdama sukurti ku at gesn ir mal nesn a link „ lint “ redakcij s darbu t jams, interjer arc itektė y a daug dėmesi skyrė darbu t jų judėjimui ir darb vietų gru avimui 0 kv. m l t atal se kurdint s arc yv atal s, kūryb s, klientų a tarnavim ir ardavimų skyriai, bu alterija, virtuvėlė ir ilsi z na bei sėd ių salė.

Kad kūrybin darb dirbantys ir su klientais bendraujantys k leg s netrukdytų vieni kitiems, darb viet s rengt s rie ing se redakcij s usėse, ta iau darbu t jai susitinka virtuvėlėje, ilsi z n je, rie bar stal ar sėd ių salėje, kuri je generu jam s idėj s, vyksta ristatymai ar susirinkimai.

U

Projektuojant interjerą, ypač atidžiai skaičiuotas biudžetas, mat interjeras kurtas kolektyvo patogumui, o ne klientams parodyti. / Edita STANKEVIČIŪTĖ–RIGHETTO /

82

0 7

r.

1 Laminu t s grindys i „Geros grindys“: „Flinto“ redakcijoje paklotos Austrijos gamintojo „Kaindl“ laminuotos grindys. Šis gamintojas iš kitų išsiskiria novatoriško dizaino grindų kūrimu ir optimaliu kainos, kokybės bei atsparumo santykiu. Šiame interjere parinktas autentiškai atrodantis ąžuolo struktūros laminatas, turintis subtilių metalo spalvos užuominų.

Todėl jis puikiai tinka prie kitų medžio masyvo ir metalo elementų.

Be to, toks sprendimas neišpūtė ir suplanuoto biudžeto.

Medžio masyvo baldai redakcijoje derinti su surūdijusio metalo plokštumomis. Tokios pat parinktos ir grindys – su klasikinio ąžuolo bei metalo spalvos elementais.

1 Laminuotos grindys Kaindl Ąžuolas Ameno 83

Interjere dera ryškios ir ramios spalvos

Projektuojant redakcijos erdves stengtasi palikti vietos darbuotojų kūrybiškumui.

84

0 7

r.

Kadangi iame biure dirba kelių sri ių r esi nalai, interjer arc itektė ie k j s sajų tar redakcij s kuriam vaikų ir suaugusiems atrau klaus lint ers na . varstyta, k ki je a link je jis n rėtų būti, k ki s as ciacij s, detalės, med iag s galėtų t a link ats indėti. uaugusiųjų asaulyje ka it nas lintas ta keliaut ju ir nu tykių ie k t ju, redakcijai sukurtame interjere sivyrav d iunglių tema, tik ritaikyta m derniam biurui. ai ilsi z n se atsirad ali s s alv s sien s, vertikalūs eldiniai, rimenantys d iunglių lianas, dirbtinės kr k dil d s s a, nedidelės kr k dilų skul tūrėlės.

FLINTO redakcija Virtuvėlėje ir poilsio zonoje vyrauja ryški žalia sienų spalva.

ea dirbt , tik sėmenų aliejumi im regnu t , med i masyv baldai ia derinti su surūdijusi metal l k tum mis.

Ry ki alia sienų s alva vyrauja virtuvėlėje ir ilsi z n je. Darbui skirt se erdvėse asirinkta ramesnė balta sienų ir lubų s alva, natūralaus med i baldai, kuriu s sukūrė „Rig ett studij s“ k manda. rie baldų gamyb s risidėj net trys atskiri gamint jai, dirbantys su laminatu, med i masyvu ir metal gaminiais. rindų dang s, riklaus mai nu erdvės unkcij s, arinkt s tai at skirting s dalyje atal ų ju da kiliminė danga, likusi se autenti k u l laminatas. r jektu jant interjer , an t . tankeviiūtės Rig ett , y a atid iai skai iu tas biud etas, mat interjeras kurtas k lektyv at gumui, ne klientams ar dyti. ų redakcij u suka alyginti ma ai.

Pagrindinis pageidavimas – kokybiškas apšvietimas sak vai netau ė k kybi kam a vietimui is y a svarbus knygų ir urnalų vaikams kūrėjams. nterjer arc itektei u sak vai ateikė k nkre ius skai ius, k ki ry kum a vietimas turėtų būti rengtas, kad k m iuterių m nit riuje būtų reikiam ry kum s alv s.

Vir darb vietų rengti dek ratyvūs, v rus rimenantys viestuvai. ų „k jas“ galima vairiai lankstyti, valdyti a vietim intensyvum , s alvas, jungti atskiras viestuvų gru es. endram darb z nų a vietimui anaud ti vies s di dų r ekt riai, ilsi z n se ju di kabamieji viestuvai. n t interjer arc itektės, r jektu jant redakcij s erdves stengtasi alikti viet s darbu t jų kūrybi kumui. avyzd iui, sienų a dailai asirinkta alia, ne ilka, kai rasta biuru se, sienų s alva rimena iev , greta kuri s sav viet galėtų atrasti ers na ai, arc yve sukau ti urnalai ar net aislai.

85

endradarbystės erdvės „Rise Vilnius“ arc yv nu tr.

RISE Vilnius

86

0 7

r.

ad Kazakevi iaus nu tr.

Ieva FOLK, nterjer arc itektė

ise Vilnius“: patogi erdvė bendruomenei

„ Rusnė MARČĖNAITĖ

Jau penki mėnesiai bendradarbystės erdvė (angl. hub) „Rise Vilnius“ „Vilniaus vartų“ pastate garsėja kaip vieta, kur rengiami įdomūs technologiniai renginiai, kur susitinka kūrėjai, verslininkai, inovacijomis besidomintys žmonės. Bet šalia visa to yra ir kasdienis šios, „Barclays“ įsteigtos, bendruomeninės erdvės gyvenimas – čia dirbti renkasi dešimtys jaunų žmonių, kuriančių startuolius Vienas specialiai „Rise Vilnius“ įgyvendintų projektų – laiptų/pakopų baldas – ąžuolo plokščių, lentų ir metalinio karkaso konstrukcija, stovinti šalia renginių erdvės

finansinių paslaugų technologijų srityje. Darbas po „Rise Vilnius“ stogu jiems suteikia galimybę būti pasaulinės bendruomenės dalimi, naudotis globaliu mentorių tinklu ir dalyvauti įvairiose renginių programose.

87

RISE Vilnius

1 „VAP Glass“ stiklo pertvaros

1 UAB „VAP Glass“ stikl k nstrukcij s s rendimas, garantu jantis kalbių k n idencialum ir erdvės vientisum .

88

0 7

r.

Kūrė nestandartinį interjerą „Rise Vilnius“ interjer sukūrusi arc itekt ev lk visada d min darb erdvės m deli variacij s. vertinusi, kad iu laikiniai biurai, n rs ir kurdinami nauju se, rabangiu se astatu se, da niausiai atr d vien dai tie atys stalai, atvira erdvė, stati kas lanavimas, m n t ni k s s alv s bei med iag s, ji turėj sti ri m tyvacij sukurti d mų, riginalų interjer . „ u m t jas leid atal as sirengti savitu stiliumi, nebuv nustatytų gairių ar jau rengtų biur atal ų. Visi kai baltas ieriaus la as, kalbėj arc itektė. varbiausia man u du tis buv sukurti erdv , kuri je bendru menės nariai jaustųsi gerai. iuras turi būti kūryb , darb stimuliu janti erdvė. rėjau, kad i s erdvės naud t jai, kurių daugelis rie darb stal kasdien raleid ia bent valandas, ia jaustųsi gerai em ci kai.“

Septyni bendros vizijos vienijami biurai Vilniaus „Rise“ yra naujausia ir viena i se tynių er vienerius metus visame asaulyje kurtų bendradarbystės erdvių. el vivas, iuj rkas, Kei taunas, Mumbajus, L nd nas ir Man esteris tai miestai, kuriu se irgi atsirad „Rise“ bendradarbystės erdvės.

Visus iu s bjektus jungia bendra vizija, bendradarbystės strategija, tai at ir interjer detalės. r jektams gaires nustatė britų arc itektai tai ir jų indėlis, kad interjeru se naud jama daug natūralių med iagų u l mediena, stiklas, metalas, akmens masės lytelės. „Rise Vilnius“ rezultat vertin ir kitų biurų atst vai, stebėj si, kai lietuviai sugebėj sukurti t ki k kybi k tiek idėj s, tiek med iagine rasme erdv su kur kas ma esniu biud etu nei, tarkim, kiek anks iau atidarytas „Rise e rk“.

Visu se biuru se asikart ja lytelių rnamentika, knygų lentyn s bei renginių erdvės ekran a i avidalinimas. „Rise Vilnius“ biurui viskas buv agaminta Lietuv je.

Biuras turi būti kūrybą, darbą stimuliuojanti erdvė. Norėjau, kad šios erdvės naudotojai, kurių daugelis prie darbo stalo kasdien praleidžia bent 8 valandas, čia jaustųsi gerai emociškai. / Ieva FOLK /

Rise Vilnius“ koncepcija skatina tarpusavio bendradarbiavimą – kad ir dirbant drauge prie 14 vietų stalo.

89

Renginių erdvė, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, padidinama ar sumažinama garsą izoliuojančia užuolaida.

90

0 7

r.

Išsaugojo tinkamas detales dviejų k mercinių l tų „Vilniaus vartų“ k mlekse sujungtas atal as . lk rengė nesistengdama negr tamai i naikinti ankstesnės ia vykdyt s veikl s ėdsakų. rie ingai stengėsi ritaikyti sėkmingus atal ų ist rij s elementus. ai ia lik rankinių ardu tuvėje buvusi s u l lentų grindys, tai at ir keli veidr d iai. Vienas, ats indėdamas ynėjų gatvės med ius, atr d kai langas ir tai sukuria kiaurai ermat mų atal ų iliuzij , be t , jas ir a viesina.

Keli ma esni veidr d iai alikti tele ninių ar tiesi g k n idencialių kalbių atal mis virtusi se ersirengim kabin se. asirū inta maksimalia ių atal ų gars iz liacija. rc itektė dalyvav ir kuriant kavinės vizij , kuri atenkama v s ėjus r agrindines „Rise Vilnius“ duris. rengta „ aste Ma “ kavinė, tiekianti kav ir u kand ius tiek darbu t jams, tiek kavinės sve iams.

Nauja erdvė – per visą pastato plotį Kit je biur usėje, kur asadiniai langai ia dirbantiesiems atveria ele ini Vilk gatvės an ram , anks iau buv eks nu jami tasi rundz s k lekciniai aut m biliai. gri vus sien ir sujungus buvusi rankinių ardu tuv ir buvus sandėl , susidarė netaisykling s rm s, ma daug 0 kv. m l t atal s, kuri se rengta a ie 0 darb vietų ir daug skirtingų, biurui ritaikytų atal ų susitikim kambariai, teleninių kalbių mini z n s, renginių audit rija, gars ra ų studija.

Renginių salė, kuri tal ina 0 m nių, yra lengvai trans rmu jama rireikus didesnės erdvės, atitraukta akustinė u u laida leid ia „ leisti“ rengin dar a ie 0 m nių.

Erdvę branginantys sprendimai rc itektė lik labai atenkinta baldininkų darbu. Vienas s ecialiai „Rise Vilnius“ gyvendintų r jektų lai tų ak ų baldas u l l k ių, lentų ir metalini karkas k nstrukcija, st vinti alia renginių erdvės. ai a ild m s viet s susėsti didesnių renginių dalyviams, erdvė ia k nstrukcija anaud ta rengti susitikim kambariams. „Daug galv j me su baldininku legu K steckiu, kai ir u tikrinti tinkam akustik susitikimų kambariu se, ir rengti tvirtus lai tus, kuriais li ti ir sėdėti galėtų bent 0 m nių. Didelis i bandymas k nstrukcijai buv „Rise Vilnius“ atidarymas ji atlaikė a ie 00 m nių“, asak j . lk. „Rise Vilnius“ kūrėjai abrė ia jie neturi tiksl ūtbūt i nu m ti visas vietas ir atal as, kur kas svarbiau suburti bendru men . Rūinamasi, kad ia susirinktų t kia k m anija, kuri je gimtų ne rie rie a ar k nkurencija, bendradarbystė. kia k nce cija lėmė ir tam tikrus interjer s rendimus.

Darb viet s su lanu t s rie skirting ti stalų. Vien je z n je vyrauja e iavie iai stalai, atskirti stiklinėmis sien mis kit je z n je st vi didelis vietų stalas, dar kit je trikam is. alia k n erencijų renginių salės rengti vadinamieji „namukai“, kuriu se galima dirbti keturiese. rie e iavie i stal gali sėdėti ir vien s k manij s nariai arba atskiri „ uberiai“. „Rise Vilnius“ k nce cija skatina tar usavi bendradarbiavim . amukai man atik kai

Projektams gaires nustatė britų architektai – tai ir jų indėlis, kad interjeruose naudojama daug natūralių medžiagų: ąžuolo mediena, stiklas, metalas, akmens masės plytelės.

91

Įėjus pro pagrindines „Rise Vilnius“ duris patenkama tiesiai į kavinę, aptarnaujančią tiek „Rise Vilnius“, tiek svečius.

„Rise Vilnius“ kūrėjai pabrėžia – jie neturi tikslo žūtbūt išnuomoti visas vietas ir patalpas, kur kas svarbiau – suburti bendruomenę.

92

0 7

r.

RISE Vilnius

bendradarbiavim ir lietuvi kum idėja. ėdėti keturiese laitiniu st gu ir kurti kartu uiki raktika“, k mentav . lk. manus atal ų a vietimas, kur naud t jai gali reguliu ti agal sav reikius, rengtas irgi galv jant a ie akisti galint reik lem s taisyt s ant bėgelių. ei asir dytų, kad vies s trūksta, ia būtų a rasta ritaisyti daugiau lem ų. vietim sistema reagu ja judes , tad atėjusieji adirbėti biur nak ia irgi neturės ie k ti jungiklių iki darb viet s ju s alydės sijungiantis vies s srautas.

Erdvių puošybai – meno kūriniai varbia „Rise Vilnius“ interjer dalimi ta men kūriniai, kurių, neabej ja . lk, turi netrūkti ne tik namu se, bet ir darb viet je. dėl viet s kelių Lietuv je kurian ių menininkų sienų ie iniams buv rasta vairi se z n se. „Rise Vilnius“ rigij ne vienas s alvingas meninis akcentas renginių sal ir dideles lentas angl. boards sukūrė Karina inkevi iūtė i „ martu Visuals“. K n erencijų kambari sien bei mini kambariukus i ie ė iliustrat rius rtur irin. ai at akabinta keletas Kar li

trautniek iliustracijų. iena alia ra ų studij s a u ta 0 tūkst. miniatūrinių agaliukų dėli ne balti kais m tyvais.

Kūrimo procesą įprasmina erdvės naudotojai „ iuras yra kintanti erdvė. Vien lan numatai rad i je, realybėje jis kai rganinis kūnas vis kinta. varbi man darb detalė vis sugr ti bjekt u baigim , amatyti, k trūksta, kuri s z n s ne asiteisin , kuri ms kai tik reikia dar daugiau viet s, ir tt. ai , jau atidarym vis ateidama „Rise Vilnius“, ma iau bendru menės narių em cijas, ir man didelis vertinimas matyti, kai jie k leg ms ar klientams su asidid iavimu r d erdv , asak ja a ie kiekvien z n . tebint jų darb dien akivaizdu, kad jie mėgaujasi a linka, nesijau ia s austi ilk dė , gali laisvai judėti, bendrauti. ei t s darb valand s nerailgsta, tai a vykd iau sav erdvės kūrėj s misij . r tai adariau drauge su visa r jekt k manda tai buv tikrai sėkmingas bendradarbiavimas“, sakė . lk.

Buvusios persirengimo kabinos virto telefoninių ar tiesiog konfidencialių pokalbių patalpomis.

93

Skirtingoms auditorijoms ir tikslams – skirtingi „Statybos ir architektūros“ leidybos grupės kanalai:

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

INTERJERAI

Specialieji projektai – elektroniniuose žurnaluose

Statybų srities entuziastams – žurnalas „SA visiems“

VISIEMS

Statybos sektoriaus profesionalams – žurnalas „Statyba ir architektūra“

Naujausiai kasdienei informacijai – portalas SA.lt

Daugiau informacijos www.sa.lt