„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 sausis-vasaris

Ar pastatai padės sustabdyti virusą?

Viešieji pirkimai ant pokyčių slenksčio Išsaugota senųjų pastatų dvasia Akustinis komfortas Medinės struktūros – ateities statyboms

Kaina 5 Eur

2021 sausis/vasaris (01/02)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Inovatyvaus dizaino naujos kartos A++ klases mediniai langai

Tel. +37068560990

El. p. info@boisrois.com

www.boisrois.com

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Redakcijos adresas „Technopolis - Alfa“ V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200

Kokie iššūkiai laukia šiais metais? Ar pasauliui pavyks pažaboti pandemiją?

Tel. +370 610 39642

Metus besitęsianti socialinė izoliacija keičia mūsų vertybių skalę. Supratome,

El. p. redakcija@sa.lt

kad priešas gali būti nematomas ir kad slėptis nuo jo geriausia namuose ar

www.sa.lt

gamtoje.

Namai tampa kone saugiausia vieta būti, todėl nestebina pastarųjų mėnesių susidomėjimas nekilnojamuoju turtu ir ypač – gyvenamuoju būstu. Restoranai, Redaktorė

viešbučiai virsta ekonomiškais arba prabangiais butais. O kaip su biurais ir kitais

Aušra Nyman

visuomeniniais pastatais? Kada galėsime juose jaustis saugūs? Mokslininkai

Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė

į šiuos klausimus kol kas dar ieško atsakymų. Ir kaip vieną svarbiausių

Tekstų autoriai

dalykų įvardija pastatų mechaninio vėdinimo sistemas. Švarus oras, geras

Vida Kuzmickaitė Jokūbas Baltrukonis Lina Svaldenienė Rūta Anusevičienė Aneta Vaitkienė Portalo www.sa.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas

mikroklimatas suteikia ne tik komfortą, bet ir saugumą. Todėl šiame numeryje dalijamės specialistų rekomendacijomis, ką daryti artimiausiu metu ir ateityje, kad sumažintume užsikrėtimų riziką pastatuose?

O kol kas bene vienintelės pramogos – buvimas gamtoje. Vėl tarsi iš naujo atrandame harmoniją ir jaučiamės saugūs miško apsuptyje, ežero pakrantėje.

Tad kodėl nesukūrus panašios aplinkos ir pastatuose? Statybos iš medžio

LDesign

atgimimas suteikia vilčių, kad jau netrukus tas metas, kai atsigręšime į savo

Reklamos skyrius

ištakas, sumažinsime beatodairišką vartojimą.

Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39642

Verslo centras „Tech-Loft“, Architektai - „A2SM“. Fotografas N. Tukaj

© SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Verslo centras „Tech - Loft“, architektai - „A2SM“, fotografas - Norbert Tukaj.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

4

tema

Pastatų mikroklimatas – be virusų. Misija įmanoma?

22

tvarieji pastatai

Nestandartinė biurų erdvė rekonstruotame pastate

TURINYS

58

studijos

Į Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos simbolis

2 2021 sausis/vasaris

74

architektūra

Oranžiniais tūriais ir senomis plytomis žavintis meno centras Rygoje

40

technologijos

Akustinis komfortas: ar šiuolaikiniai pastatai užtikrina gerą garso izoliaciją?

62

tvarieji pastatai

Moduliniai pastatai. Nuo pabėgimo į gamtą namų iki daugiaaukščių

4 tema

Pastatų mikroklimatas – be virusų.

Misija įmanoma?

14 forumas

Viešieji pirkimai Lietuvoje: pokyčius įkvepia sėkminga užsienio šalių patirtis 18 interviu

D. Gedvilas: „Statyba Lietuvoje vis dar laukinių Vakarų būsenoje“ 26

tvarieji pastatai Nestandartinė biurų erdvė rekonstruotame pastate

40

technologijos Akustinis komfortas: ar šiuolaikiniai pastatai užtikrina gerą garso izoliaciją?

44

medinė statyba Medinės struktūros – daugiaaukščių pastatų ateitis?

58

studijos Į Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos simbolis

62

tvarieji pastatai Moduliniai pastatai. Nuo pabėgimo į gamtą namų iki daugiaaukščių

74

architektūra Oranžiniais tūriais ir senomis plytomis žavintis meno centras Rygoje

84

technologijos Projektuotojų „vaistai nuo galvos skausmo“ – „Dynamo“

84

infrastruktūra Naujų logistikos centrų statybas diktuoja logika

92

infrastruktūra Pasauliniai megaiššūkiai – gelžbetoniniai tiltai ir tuneliai

100 BIM

Efektyvus naujausių technologijų naudojimas informacijai apdoroti 104 potfolio

4 PLIUS Architektai

92

infrastruktūra

Pasauliniai megaiššūkiai – gelžbetoniniai tiltai ir tuneliai

104

portfolio

4 PLIUS Architektai

108 technologijos

Silpni pagrindo gruntai – įveikiama kliūtis šiuolaikinei statybai 112 studijos

Kardinalūs pokyčiai geotechnikos specialistų rinkoje 118 interviu

Paskaita „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“

3

tema

Patalpų mikroklimatas – be virusų. Misija įmanoma?

Seniai žinoma tiesa, kad be vandens žmogus gali išgyventi Aušra NYMAN

kelias paras, o be oro – kelias minutes, kaip niekad tapo aktuali.

Nuo patalpų mikroklimato priklauso komfortas, darbingumas, sveikata, technologiniai procesai. Per pandemijos protrūkius pradedame suvokti, kaip svarbu yra tinkamai vėdinti patalpas.

Kokios priemonės rekomenduojamos artimiausiu metu ir kas bus veiksminga ateityje, kokios naujovės ir pokyčiai laukia mechaninių

Verslo centras „Tech-Loft“.

Architektai „A2SM. 4 2021 sausis/vasaris

Norbert Tukaj nuotr.

vėdinimo sistemų?

tema

au žinome, kad daugiausia užsikrėtimų vyksta uždarose patalpose, todėl tinkamai tiekiamas ir valomas oras yra pagrindinė sąlyga sumažinti jų riziką. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas, profesorius Andrius Jurelionis teigia, kad pastaruoju metu, kalbant apie mechaninį patalpų vėdinimą, galioja kelios pagrindinės taisyklės – užtikrinti gerą oro apykaitą ir nerecirkuliuoti oro, t. y. negrąžinti iš patalpų pašalinto oro atgal energijos taupymo sumetimais. Kalbant apie pastatus, kuriuose žmonės nebūna nuolat, vėdinimo sistemas rekomenduojama palikti veikiančias dviem valandoms po žmonių buvimo ir įjungti sistemas dviem valandoms prieš prasidedant darbo dienai. Anot mokslininko, COVID-19 aktyvumo negalima reikšmingai paveikti keičiant oro parametrus – drėkinant, sausinant, šildant ar vėsinant. Tad šiuo požiūriu papildomų reikalavimų nėra. Taip pat svarbi sistemų priežiūra: laiku keisti vėdinimo sistemų filtrus, kad dėl jų užterštumo nesumažėtų oro apykaita pastate. Jei naudojamos sistemos su anglies dvideginio jutikliais (kintamojo našumo vėdinimo sistemos), rekomenduojama pakeisti CO2 ribos nustatymus, kad sistemos nemažintų našumo nukritus CO2 koncentracijai. Arba šią koncentraciją nustatyti ties 600–800 ppm riba. „Priemonės, kurių taikyti neverta, yra papildomas ortakių valymas, papildomas tiekiamo oro filtravimas, šilumogrąžos įrenginių stabdymas“, – teigia mokslininkas.

J

Dabar matome, kad oro kokybė, kurią daugelis traktavo kaip antraeilę, staiga tapo daug svarbesnė už šilumos komfortą ar energijos sąnaudas. / Andrius JURELIONIS /

Gelbstinčios priemonės eksploatuojamiems pastatams, kurių dauguma projektuoti ir statyti iki pandemijos Dar ne vienerius metus, A. Jurelionio manymu, bus atliekami moksliniai tyrimai ir eksperimentai, siekiant nustatyti, kaip būtų galima sumažinti žmonių užsikrėtimo riziką pastatuose. „Vienas iš būdų, kuris, manau, turėtų būti diegiamas, yra anglies dvideginio koncentracijos sekimas. CO2 yra oro kokybės indikatorius, tad, matydami jo koncentracijas, žmonės galėtų imtis priemonių: atverti langus, skųstis pastato prižiūrėtojams ar pan.“ – pažymi mokslininkas.

Tokie matuokliai parodytų, kiek efektyvus vėdinimas, ir tai nurodytų užsikrėtimo riziką. Šiuo metu jau kuriami prietaisai, kurie analizuoja ne

tik CO2, bet ir mikrobiologinę taršą, įskaitant virusus.

Artimiausiu metu rekomenduojamas priemones, ką verta daryti ir ko ne, A. Jurelionis siūlo skirstyti į tris kategorijas.

Pirmiausia – įrodyta, kad su oro apykaita siejasi užkrečiamųjų ligų rizika. Vėdinti reikia kiek įmanoma daugiau, bet esamuose visuomeniniuose pastatuose tai padaryti gali būti sudėtinga, nes juose neprojektuojamos tokios galingos vėdinimo sistemos kaip ligoninėse, kur oro apykaita keturis ar šešis kartus didesnė nei, pavyzdžiui, biuruose. Svarbi rekomendacija – atjungti recirkuliacines sistemas, kurias naudoja nemažai prekybos centrų. Jose yra anglies dvideginio jutikliai ir, jeigu prekybos centre žmonių yra nedaug, dalis šalinamo oro tiesiog grąžinama. Todėl recirkuliacija šiuo periodu turi būti sustabdyta.

5

tema

Kita, antroji kategorija, į kurią mokslininkai jau turi atsakymus, – t. y. verta ar neverta statyti UV lempas į tiekiamo oro sistemas, kad tiekiamas oras būtų ne tik filtruojamas bet ir dezinfekuojamas? Atsakymas – neverta. Tvarkingi filtrai vėdinimo sistemoje gana gerai išvalo tiekiamą orą. Drėkinti, sausinti, atvėsinti – šios priemonės nepadeda sumažinti užsikrėtimo COVID-19 rizikos. Oro valymo įrenginiai – filtrai, oro jonizatoriai – iš esmės situacijos negerina, nes daugelis jų turi elektrostatinio krūvio filtrus, kurie nepadeda surinkti virusų, išskyrus HEPA filtrus. Bet tam, kad įrenginys su HEPA filtru būtų efektyvus, jo našumo turi pakakti perfiltruoti patalpos orui nuo dviejų iki penkių kartų per valandą. Tai reiškia, kad jeigu turime 100 m³ patalpą, tai įrenginio našumas turi būti tarp 200–500 m³/h. Tačiau šie įrenginiai skleidžia garsą ir visuomeniniuose pastatuose juos įrengti būtų itin sudėtinga.

Kita vertus, jie netiekia lauko oro į patalpas, o tik filtruoja patalpoje esantį ir grąžina jį į patalpą, didindami joje oro maišymąsi. Tad jei jų galia nepakankama, tai jie gali ne tik neduoti norimo rezultato, bet net ir padidinti infekcijos nuo žmogaus žmogui riziką.

Trečioji kategorija – rotaciniai šilumokaičiai, kuriuose šalinamo iš patalpų oro šiluma perduodama patenkančiam iš lauko orui, ir jeigu jie tvarkingi, taip pat neturėtų persiduoti virusai ir bakterijos. Šiuos šilumokaičius papildomai galima būtų dažniau patikrinti pagal instrukcijas: ar jie gerai veikia, ar tinkamas slėgių skirtumas tiekiamo ir šalinamo oro sekcijose. Remiantis šiuo metu turimomis žiniomis, rotaciniai regeneratoriai rizikos plisti COVID-19 nedidina, tad nereikėtų jų stabdyti. Didesnis prioritetas – oro apykaitos užtikrinimas. Todėl geriau palikti juos veikiančius, kad būtų galima užtikrinti tinkamą vėdinimą. „Visgi visuomeninių pastatų personalui, prižiūrinčiam vėdinimo sistemas, rekomenduojama keičiant filtrus, tvarkant vėdinimo sistemas mūvėti apsaugines pirštines ir naudoti kaukes. Jie turėtų traktuoti vėdinimo įrenginius kaip potencialius užkrėtimo šaltinius“, –

pabrėžia mokslininkas ir siūlo, užtikrinant oro apykaitą, laikytis patalpų, atsižvelgiant į jų tipą, vėdinimo reikalavimų. Tarptautiniuose standartuose reikalaujama oro kaita yra apie 10 l/s asmeniui (36 m³/h).

Jeigu svarstytume, ką galima pagerinti jau esamuose pastatuose, tai paprasčiausias dalykas, apie ką dabar daugiausia rašoma ir kalbama, būtų įrengti patalpose anglies dvideginio jutiklius, kad, užsidegus raudonai indikatoriaus švieselei, jie informuotų apie blogai ar nepakankamai veikiančias vėdinimo sistemas. Tai aktuali ir viena paprasčiausių priemonių, kurią jau ir anksčiau buvo rekomenduojama taikyti mokyklose ir kitose švietimo įstaigose. Daugelyje Lietuvos mokyklų renovacijos metu buvo pakeisti langai, apšiltintos sienos ir taikyti kitų vėdinimo būdų, nei atidarant langus, tiesiog nėra galimybių. Dabar matome, kad oro kokybė, kurią daugelis traktavo kaip antraeilę, staiga tapo daug svarbesnė už šilumos komfortą ar energijos sąnaudas. Jeigu patalpose neįmanoma užtikrinti tinkamo vėdinimo, kurį galime sekti matuodami CO2 koncentraciją, tuomet atsakymas paprastas – šios patalpos yra nesaugios, jose būti šiuo metu negalime. Jeigu lauke yra neigiama temperatūra ir langų atidaryti negalima, verčiau į tokias patalpas šiuo periodu neiti arba jose neužsibūti.

Kas siūloma naujai statomiems pastatams A. Jurelionio teigimu, naujos statybos pastatuose ateityje vėdinimo sistemos gali būti projektuojamos stengiantis iki minimumo sumažinti oro maišymąsi patalpoje. Kai kurie vėdinimo būdai, pavyzdžiui, išstumiamasis vėdinimas (angl. displacement ventilation) padeda formuoti aukštyn nukreiptą oro srautą ir efektyviau pašalinti žmonių išskiriamą taršą.

Išstumiamasis vėdinimas dažniausiai įrengiamas oro uostuose, kur oras tiekiamas apatinėje patalpų dalyje ir išstumiamas į viršų, nes Verslo centras „Tech-Loft“.

Architektai „A2SM.

6 2021 sausis/vasaris

tema

komentaras

Rimantas KAULAKYS, techninis konsultantas, UAB „Komfovent“

Ar efektyvu kovojant su virusais naudoti UV lempas, oro jonizatorius ir ozonatorius?

Prasidėjus pandemijai, smarkiai išaugo susidomėjimas kitais, egzotiškesniais kovos su virusais būdais: oro jonizatoriais, ozonatoriais, ultravioletinėmis (UV) lempomis. Vėdinimo įrenginių gamintojai naudoja šias technologijas, tačiau paprastai tik specifinės paskirties objektuose – ligoninėse, kur virusų ir jų nešiotojų koncentracija pati didžiausia ir vien intensyvaus vėdinimo ne visada pakanka. Kyla klausimas, kodėl šios technologijos, nors jau išrastos prieš visą amžių, iki šiol nepaplito? Negana to, iki šiol nėra sukurti standartai ir reglamentai, kaip jas projektuoti ir eksploatuoti. Viena priežasčių ta, kad šios priemonės žudo ne tik virusus ir kitus mikroorganizmus (bakterijas, grybelius) neatsižvelgdamos į jų pavojingumą, bet ir gali pakenkti žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, UV lempos labai pavojingos regėjimui – galima apakti per kelias sekundes tik pažvelgus į atitinkamos galios UV lempą. Ozonatoriai ir jonizatoriai taip pat gali pakenkti sveikatai, jei bus viršyta dozė. Kita priežastis, kad per daug sterili aplinka taip pat nėra gerai, nes būnant tokioje aplinkoje silpsta žmogaus imunitetas, išauga alerginių susirgimų pavojus.

Ar vėdinimo įrenginiuose su rekuperacija vyksta oro maišymasis ir ar tai sudaro sąlygas virusams ir kitiems mikroorganizmams plisti?

Taip, vėdinimo įrenginiuose tiek su rotaciniais, tiek su plokšteliniais šilumogrąžiais nedidelė dalis (paprastai apie 1 proc.) šalinamo iš patalpų oro gali patekti į tiekiamą orą. Tačiau dažniausiai natūraliais būdais (dėl vėjo ir gravitacijos įtakos) pro duris oras patalpose maišosi daug intensyviau nei pačiame vėdinimo įrenginyje. Tam didelę įtaką turi ir vėdinimo sistemos aerodinaminio subalansavimo kokybė bei jos hermetiškumas.

Norbert Tukaj nuotr.

Europos vėdintojų rekomendacijos Nuo 1963 m. Europoje veikia organizacija REHVA – Europos šalių ŠVOK asociacijų federacija (angl. Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning Associations), kurios narėmis yra 27 Europos šalių asociacijos. Jos veikloje dalyvauja iškiliausi ŠVOK srities specialistai: mokslininkai, profesoriai, universitetų dėstytojai. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, REHVA išleido keletą rekomendacijų, kaip reikėtų eksploatuoti vėdinimo sistemas. Pagrindinis akcentas – padidinti sistemų našumą iki maksimumo. Jeigu pastate nėra mechaninio vėdinimo, stengtis maksimaliai vėdinti atidarant langus. REHVA specialistai taip pat nesureikšmina oro maišymosi vėdinimo įrenginiuose, tačiau teikia rekomendacijas, kuris iš sprendimų yra pats tinkamiausias. UV lempas REHVA rekomenduoja naudoti tik medicininės paskirties įstaigose, griežtai laikantis saugumo reikalavimų.

7

tema

sušilęs oras kyla aukštyn, kartu pakeldamas ir mikroorganizmus bei kitus taršos elementus.

Toks vėdinimas labai tinkamas didelėms erdvėms, tačiau šis vėdinimo būdas Lietuvoje dar nėra itin populiarus. Tarkime, kad ir kino salėse oro tiekimas vyksta žemiau, po sėdinčiais žmonėmis. Panašiai turėtų būti ir biuruose – jeigu tiekiame orą į darbo vietą, apačioje, mažesnė rizika užsikrėsti, nes žmogus iškvepia šiltą orą, kuris kyla aukštyn, į patalpos palubę, ir ten gali būti surenkamas. Tokiu atveju sumažinamas oro maišymasis patalpoje. Todėl projektuojant yra labai svarbu sumažinti riziką, paskirstant oro sroves, nors tiekiamas oro kiekis išlieka toks pats.

Tikėtina, kad turėtų būti vystomos asmeninio vėdinimo sistemos (angl. personalized ventilation), kai švarus oras tiekiamas į žmogaus darbo vietą panašiai kaip automobilyje. Žinoma, kalbant apie oro paskirstymą, tai dažniausiai įmanoma padaryti tik naujos statybos arba iš esmės rekonstruojamuose pastatuose.

Perspektyvoje gali keistis patalpų planavimas. „Dabar pamėgti atvirojo tipo biurai su

vėdinimo sistemomis, kurios orą skleidžia ir maišo visame patalpos tūryje, nėra saugūs ištikus epidemijai. Jeigu restoranuose, tarkime, yra oro kondicionieriai ir jeigu šalia tokio įrenginio yra užsikrėtęs žmogus, tikimybė, kad infekcija bus perduodama likusiai patalpos daliai, yra labai didelė, nes sukuriama oro srovė, kuri sukasi ratu. Sistemos, kurios tik permaišo orą, šiuo metu nėra geros tinkamam mikroklimatui sukurti – aktyviai patalpoje taip veikiantys įrenginiai – ventiliatoriniai konvektoriai (angl. Fan-coils) gali tik padėti plisti virusams“, – plačiau paaiškina mokslininkas.

Tačiau naujus planavimo ir projektavimo principus bus galima įgyvendinti tik šiuo metu projektuojamuose pastatuose, t. y. realiai tik po kelerių metų. Visgi, erdvių planavimo ir inžinerinių sistemų projektavimo principai turėtų keistis. Pasak mokslininko, turėtume pasimokyti iš esamos situacijos. Po 2002–2004 m. vykusios SARS pandemijos buvo inicijuota daug mokslinių tyrimų, skirtų infekcijoms pastatuose mažinti. Šiuo metu reikia atsižvelgti į šiuos tyrimus ir keisti standartus, nes, jeigu jų nebus,

projektuotojai nebus įpareigoti numatyti naujų priemonių – jeigu standartai nereikalauja didesnės oro apykaitos pastate, tai nei projektuotojas, nei vystytojas nenorės didinti vėdinimo sistemos našumo, nes tai susiję su didesnėmis investicijomis. Deja, šiuo metu net įvairiose ES šalyse nacionaliniai standartai, numatantys reikalingą oro kiekį, skiriasi. Kai kuriais atvejais šis skirtumas – dvigubas. Šie sprendimai, deja, yra paveikūs lobizmui. „Teko dalyvauti diskusijose, kur, deja, vystytojų balsas buvo stipresnis nei mokslininkų argumentai. Išeitis galėtų būtų lankstesni projektavimo sprendimai, kai prireikus būtų galima padidinti oro našumą tam tikrose pastatų dalyse, kryptingai tiekiant oro srautus, formuoti saugesnes zonas, taikyti išmanesnes valdymo priemones. Pavyzdžiui, jei neorganizuojame renginių ir uždarome konferencijų sales, tuo metu galima tiekti daugiau oro į biurų patalpas. Tačiau tam, kad tai galėtume padaryti, šie sprendimai turi būti priimti ankstyvose projektavimo stadijose, jie priklauso tiek nuo vystytojo prioritetų, tiek nuo projektuotojų kompetencijų“, – priduria A. Jurelionis.

• Rekomendacijos esamiems pastatams 1. Intensyvus ir nuolatinis vėdinimas atidarant langus arba visuomeniniuose pastatuose įjungiant vėdinimo sistemas visu pajėgumu bei paliekant jas veikti visą parą, net ir naktį.

2. Šilumokaičius palikti veikiančius.

3. Visuomeniniuose pastatuose atjungti recirkuliacines sistemas, grąžinančias dalį oro atgal į patalpas.

• Rekomendacijos naujai projektuojamiems pastatams

4. Mokymo įstaigose ir gyvenamosiose patalpose, kur nenumatytas mechaninis vėdinimas, naudoti CO2 jutiklius su indikatoriais. Jeigu įsijungia raudona indikatoriaus šviesa, palikti patalpas, jas gerai išvėdinti.

5. Jeigu yra galimybė, naudoti vėdinimo įrenginius su HEPA filtrais, kurie per valandą yra pajėgūs pakeisti orą patalpoje ne mažiau kaip du kartus.

6. Dažniau keisti filtrus įrenginiuose pagal instrukcijas, naudojant kaukes ir mūvint pirštines, traktuoti vėdinimo įrangą kaip potencialų užsikrėtimo šaltinį.

7. Papildomai oro tiekimo sistemose įrengiamos UV lempos virusų plitimo rizikai pastate įtakos neturi.

8 2021 sausis/vasaris

1. Stengtis iki minimumo sumažinti oro maišymąsi patalpoje, naudojant, pavyzdžiui, išstumiamąjį vėdinimą.

2. Vystyti asmeninio vėdinimo sistemas, tiekiant oro srautą į kiekvieno žmogaus buvimo vietą, kryptingai nukreipiant oro srautus, formuoti saugesnes zonas.

3. Labiau personalizuoti erdves, atsisakant atvirojo tipo biurų.

4. Numatyti lankstesnius projektavimo sprendimus, kad būtų galima padidinti oro našumą tam tikrose pastatų dalyse.

5. Taikyti išmanesnes valdymo priemones.

tema

komentaras

Kęstutis ČIUPRINSKAS, VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas, Pastatų energetikos katedros docentas

Pixabay nuotr.

Didesnių pokyčių šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) srityje nenumatoma. Rekomendacijose minima, kad reikia tinkamai vėdinti patalpas. Todėl apsidraudžiant rekomenduojama vėdinimo sistemų neišjunti nakčiai ir palikti jas veikti, kad ir mažesniu pajėgumu.

Aišku, jei pastate yra mechaninio vėdinimo sistema. Jei ne – vis tiek vėdinti turimomis priemonėmis (atidarinėti langus).

Padaugėjo oro ruoštuvų, kuriuose yra UV lempos užsakymų. Duomenų apie jų veiksmingumą neturiu ir manau, kad tai viena tų priemonių, kuri pakenkti negali, bet ar duoda naudos? Tiesiog nusiraminimui, kad kažkas daroma... Juk oras per oro ruoštuvus keliauja ~2,5 m/s greičiu, tai ar spėtų virusas žūti per tą dalį sekundės, kai jis keliauja UV lempos apšviesta oro ruoštuvo dalimi? Be to, juk oras imamas iš lauko, kur viruso koncentracija yra kur kas žemesnė nei patalpose.

Oro dalinė recirkuliacija ir taip buvo leidžiama tik vienos patalpos ribose, tad, jei virusas patalpoje buvo, tai ir „sugrįžęs“ situacijos nepakeis. Toks sprendimas

taikomas šildant dideles erdves, dažniausia naktį, kai patalpose nėra žmonių, bet nebūtinai. Dalis iš patalpos ištraukto oro šalinama į atmosferą, o dalis sumaišoma su švariu oru iš lauko, pašildoma ir tiekiama į patalpą.

Taip taupoma energija orui pašildyti, tačiau tai leistina tik ten, kur oras išėjęs iš vienos patalpos negali patekti į kitą, reiškia, vienos patalpos ribose. Taip pat neleidžiama gydymo įstaigose (ore gali būti ligų sukėlėjų), ten, kur yra stiprų kvapą turinčių medžiagų. Kitų teršalų koncentracija skaičiuojama.

Daugiau sprendimų gali būti pastatų projektavimo srityje, pavyzdžiui, automatinės durys, kad nereikėtų liesti rankenų, patalpų erdvių planavimas, numatant izoliuotus žmonių srautus, ir pan.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės komentaras Šiuo metu rengiamas statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ naujos redakcijos projektas, kurio nuostatos, manome, atlieps šiuolaikiniams statiniams minėtoje srityje keliamus reikalavimus.

STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ numato aktualius reikalavimus pastatų rekuperacinei sistemai, kurie, mūsų manymu, būtų pakankami sprendžiant klausimus, susijusius su dabartiniu metu kylančiais iššūkiais. Specialių prieš COVID-19 nukreiptų priemonių pastatų mikroklimato reglamentavime nenumatome. Pažymime, kad privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą, nustato pagal kompetenciją Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojami dokumentai – higienos normos. Mūsų žiniomis, mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“.

9

Mechaninis vėdinimas su rekuperacija – universalus ginklas prieš COVID-19 Kilus COVID-19 pandemijai, iš pradžių nebuvo tiksliai žinoma, kokiu būdu virusas plinta.

Dabar, praėjus metams nuo pandemijos pradžios, paaiškėjo, kad virusas daugiausia perduodamas oro lašeliniu būdu, t. y. kvėpuojant, čiaudint, kosint ar garsiai kalbant.

Iki šiol tebesiginčijama dėl apsauginių kaukių efektyvumo. Tokiose diskusijose dažnai pamirštama, kad intensyvus vėdinimas yra kone svarbiausias veiksnys kovojant su virusų sklidimu uždarose patalpose.

Ką bendro turi COVID-19 pandemija ir patalpų vėdinimas?

Kuo intensyviau vėdiname patalpas, tuo greičiau mažėja virusų koncentracija ore, o kartu ir tikimybė užsikrėsti. Visuose šiuolaikiniuose visuomeniniuose pastatuose paprastai jau būna suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema su rekuperacija, reikia tiesiog padidinti jos intensyvumą. Prastesnė situacija yra senos statybos pastatuose, kuriuose nėra mechaninio vėdinimo. Vienintelė išeitis iš susidariusios situacijos – reguliariai vėdinti patalpas, atidarant langus ir sukuriant skersvėjį. Tai, be abejo, ne tik diskomfortas dėl didelių temperatūros svyravimų.

komfovent.com

10 2021 sausis/vasaris

Skersvėjis daugumai asocijuojasi su įvairiomis peršalimo ligomis. Šiuo atveju reikia įvertinti, kas kelia didesnį pavojų: ar užsikrėsti COVID-19, ar nuo skersvėjo gauti slogą.

Naujausi efektyvūs energijos sąnaudas taupantys vėdinimo sprendimai siekiant mažinti virusų plitimą Pastatų energinio naudingumo reikalavimai nuolat auga, todėl išlaidos tiek patalpų šildymui, tiek vėsinimui smarkiai sumažėja. Vėdinimo sistema tampa pati imliausia energijai. Todėl, prieš įrengiant vėdinimą, reikia ypatingą dėmesį skirti projektiniams sprendimams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje leistų maksimaliai taupyti energiją. Lietuvoje, deja, dažniausiai pagrindinis kriterijus norint laimėti konkursą – žemiausia kaina.

Vakarų valstybėse, turinčiose didesnę patirtį šioje srityje (ypač Skandinavijoje), pagrindinis konkurso kriterijus paprastai būna sprendimo atsipirkimo laikas, t. y. į visus techninius sprendimus žiūrima kaip į investiciją. Todėl maksimalus dėmesys skiriamas tiek rekuperacijos efektyvumui, tiek ventiliatorių naudingo veiksmo koeficientui.

Taip pat labai svarbus parametras – oro

drėgmės kontrolė. Oro drėkinimas ir sausinimas – tai techniškai sudėtingi ir brangūs sprendimai, todėl pastaruoju metu ypač populiarėja vadinamoji drėgmės regeneracija, kai vėdinimo įrenginio šilumogrąža ne tik taupo šilumą žiemą, o šaltį – vasarą, bet ir dėl technologinių ypatumų dar ir kontroliuoja drėgmę patalpose. Žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę, drėkindamas labai sausą tiekiamą orą, o vasarą atvirkščiai – neleisdamas perteklinei drėgmei, esančiai lauko ore, patekti į patalpas. Ir visa tai vyksta be jokių papildomų energijos ir eksploatacinių sąnaudų. Šis sprendimas ne tik pagerina patalpų mikroklimato kokybę ir komfortą, bet ir dar sumažina eksploatacines išlaidas, todėl yra vienas greičiausiai atsiperkančių.

Kita naujovė, kuri kol kas Lietuvoje dar nėra labai paplitusi, yra vadinamasis vėdinimas pagal poreikį, kada vėdinama tik ten, kur reikia, tiek, kiek reikia, tada, kada reikia. Kad būtų galima įgyvendinti šį sprendimą, kiekvienoje patalpoje turi būti numatytos kintamo oro kiekio (VAV) sklendės ir jutiklis, nustatantis, kiek žmonių yra patalpose. Tam geriausiai tinka CO2 jutiklis, kuris „jaučia“ žmonių skaičių patalpoje pagal padidėjusią CO2 koncentraciją patalpose, perduoda

signalą VAV sklendėms prireikus padidinti arba sumažinti vėdinimo intensyvumą konkrečioje patalpoje. Vėdinimo įrenginys, taip pat aprūpintas specialiais slėgio jutikliais, „pajaučia“ pokyčius vėdinimo sistemoje ir pasireguliuoja savo našumą taip, kad visos patalpos gautų tokį oro kiekį, koks reikalingas tuo momentu patalpose esantiems žmonėms.

Toks sprendimas, priklausomai nuo patalpų paskirties, leidžia sutaupyti 50 proc. ir daugiau energijos, reikalingos standartinės vėdinimo sistemos funkcionavimui.

Vėdinimo situacija Lietuvos ugdymo įstaigose, palyginti su kitomis Europos šalimis Situacija Lietuvoje nėra gera, nes tik keli procentai ugdymo įstaigų turi mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija, o likusiose – vadinamasis natūralus vėdinimas, kuris po renovacijų visai neveikia. Lieka tik galimybė pravėdinti patalpas atidarius langus ir sudarius skersvėjį, tačiau paprastai net ir to nepakanka, kad būtų galima užtikrinti bent pakenčiamus patalpų mikroklimato parametrus, jau nekalbant apie stipriai pablogėjusias komforto sąlygas. Taigi, mūsų ateitis – vaikai priversti mokytis nepalankiomis sąlygomis, esant didesnei CO2 koncentracijai. Kaip žinia, padidėjęs CO2 kiekis ore – tai ne tik sumažėjusi dėmesio koncentracija, bet ir nuovargis, galimi net ir rimtesni sveikatos sutrikimai.

Kita naujovė, kuri kol kas Lietuvoje dar nėra labai paplitusi – vėdinimas pagal poreikį.

Kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo daugiau investuoja į švietimą, taip pat ir į techninę bazę.

Pavyzdžiui, Skandinavijos valstybių mokyklose dominuoja pirmiau paminėtas sprendimas vadinamasis vėdinimas pagal poreikį. Nors pradinė investicija ir didesnė, tačiau eksploatacinės išlaidos smarkiai sumažėja. Be to, šis sprendimas užtikrina ir automatinį oro srautų balansą tarp atskirų patalpų, todėl sumažina oro maišymąsi, vadinasi, ir ore esančių mikroorganizmų migraciją.

Vienas svarbiausių nekilnojamojo turto vystytojų ir ŠVOK projektuotojų sprendimų – pasirinkti kompetentingą ir patikimą partnerį, sprendžiant patalpų mikroklimato klausimus UAB „Komfovent“ specializacija – vėdinimo sistemų ir vėdinimo įrenginių su rekuperacija projektavimas ir gamyba. Įmonė siūlo viską, ko reikia vėdinimo sistemai: tai vėdinimo įrenginiai su integruota automatika, triukšmo slopintuvai, ortakiai, sklendės, oro išleidikliai. Įmonės pagaminti vėdinimo įrenginiai ir

sistemos yra sumontuotos tūkstančiuose įvairiausių objektų: pradedant nuo individualių butų, namų, nedidelių visuomeninių objektų iki prekybos centrų, ligoninių, gamyklų ir sporto kompleksų. UAB „Komfovent“ eksportuoja vėdinimo įrenginius į daugiau nei 30 pasaulio šalių. Jos gaminami vėdinimo įrenginiai pasiekia net tolimąją Australiją. Europoje vėdinimo tendencijas iki šiol diktuoja Skandinavija, o įmonė stengiasi nuo jos neatsilikti. Savo gaminiuose ji naudoja pačias naujausias technologijas, pritaiko moderniausius mokslo laimėjimus, todėl gali pagaminti įrangą patiems sudėtingiausiems objektams ir įvykdyti pačius sudėtingiausius projektinius reikalavimus. Daugiametė įmonės ir kitų šalto klimato vėdinimo sistemų gamintojų patirtis rodo, kad šiuo metu geriausias sprendimas praktiškai beveik visiems atvejams – vėdinimo įrenginys su entalpiniu rotaciniu šilumogrąžiu ir išmaniąja automatika su kintamojo oro kiekio funkcija. O kartu su kintamojo oro kiekio (VAV) sklendėmis tai leidžia įgyvendinti energiškai taupiausią sprendimą – vėdinimą pagal poreikį. Kuo daugiau bus tokių projektų, tuo mažiau vartosime energijos ir daugiau prisidėsime prie kovos su klimato kaita.

11

Mažiau energijos, daugiau komforto ir saugumo Pastatuose žmonės praleidžia didelę dalį laiko, dėl to pastatų automatizacija kiekvieną dieną tampa vis aktualesnė. Mikroklimato užtikrinimas pastatuose yra viena pagrindinių užduočių siekiant, kad pastatai būtų sveiki, juose būtų komfortiška aplinka ir efektyvus darbas.

Moderni „Siemens“ pastatų valdymo platforma padeda sukurti maksimaliai komfortišką aplinką ir taupyti energiją. Ji leidžia centralizuotai pastate arba nuotoliniu būdu reguliuoti patalpų mikroklimatą, apšvietimą, žaliuzes, valdyti patekimą į patalpas, jų stebėseną ir apsaugą, susitikimų kambarių rezervaciją, taip pat visas ŠVOK sistemas. Veikiančiose sistemose naudojami specialūs analizavimo algoritmai, kurie padeda maksimaliai optimizuoti procesus.

Inovatyvi ir unikali „Siemens Desigo“ patalpų automatizavimo sistema

Kaip tai vyksta?

Valdymo sistema pastatui padeda veikti darniai ir efektyviai. Tačiau tai ne vien sąnaudų taupymas – pastatuose esantiems žmonėms užtikrinamas maksimalus komfortas: tiek oro kokybė, tiek apšvietimas, tinkami drėgmės ir temperatūros lygiai. Dar vienas svarbus, kartu ir prevenciją apimantis naudos akcentas – kad nesugestų įranga. Nuotoliniu būdu – kompiuterio arba išmaniojo įrenginio ekrane – galima valdyti pastatą ir matyti, kur ir kada reikalinga fizinė jo priežiūra, o programinės įrangos algoritmai užtikrina, kad būtų automatiškai valdomas apšviestumas, mikroklimato parametrai ir kita ŠVOK įranga visose pastato dalyse.

12 2021 sausis/vasaris

Pavyzdžiui, „Green Leaf“ yra technologija, padedanti taupyti sąnaudas neperšildant arba neperšaldant patalpų, skatinanti patalpose esančius žmones optimizuoti energijos vartojimą. Sistema praneša, jeigu naujai nustatyti

parametrai neatitinka ekonomiškai efektyvių parametrų. „Siemens“ pastatų valdymo sistemų papildomi įrankiai suteikia galimybę analizuoti žmonių srautus patalpose ir pagal tai pritaikyti jose optimalius nustatymus.

Padeda apsaugoti nuo virusinių susirgimų „Pastato valdymo sistemose galima pasitelkti atskirus valdymo algoritmus. Galimi nustatymų scenarijai – vėdinimas papildomai suintensyvinamas porą valandų prieš darbo pradžią, kad patalpose oras būtų maksimaliai šviežias, ir porą valandų po darbo, užtikrinamas nenutrūkstamas vėdinimas, oro viršslėgis, kad iš vėdinimo įrenginių į pastatą patektų tik išvalytas oras, kiek

įmanoma sumažinamas fankoilų naudojimas, sumažinant to pačio oro cirkuliaciją patalpose – tai padeda patalpas padaryti saugesnes. Papildomai galima įrengti orą valančias ultravioletines lempas, kurios dažniausiai taikomos gydymo įstaigose, tiekiant orą į operacines patalpas.

Investuoti į naujoves ir į energiją taupančius ilgalaikius sprendinius yra sumanus pasirinkimas. Geriausias efektas pasiekiamas tuomet, kai pastato sistemos sąveikauja viena su kita.

Mūsų vizija, kad pastatai būtų energiškai kuo

efektyvesni, o pastato naudotojas patirtų maksimalų komfortą“, – teigia „Siemens pastatų technologijų“ atstovas Lietuvoje Vytas Jurėnas.

Valdymo sistema BIM aplinkoje, 3D modelis „Siemens“ pastatų sistemų naujovės – didėjantis valdymo integruotumas. Pastato valdymo stotis leidžia integruoti papildomas sistemas, kurios standartiškai būdavo atskirtos nuo bend-

Inovatyvi ir unikali patalpų mikroklimato valdymo technologija suteikia galimybę užtikrinti maksimalų komfortą patalpose, pasitelkdama skirtingų pastato disciplinų efektyvų darbą sąveikaujant kartu.

Tokie sprendiniai pasižymi ne tik sistemų darniu sąveikavimu, efektyvumu ir paprastesniu diegimu, bet ir paprastesne priežiūra (kas yra labai aktualu visame pastato gyvavimo cikle).

Pastatų automatikos efektyvumas pagal EN 15232

A – aukščiausio energinio efektyvumo, B – išplėstinė, C – standartinė, D – energiškai neefektyvi klasės

Kiekvienam pastatui reikia užtikrinti maksimalų reikiamą komfortą, atsižvelgiant į jo paskirtį, naudojant kiek įmanoma mažiau energijos išteklių. Pastato efektyvumas yra matuojamas energijos sunaudojimu kvadratiniam metrui per metus, tam turi įtakos daugelis veiksnių: pastato konstrukcija, ŠVOK įranga ir automatinis jos valdymas.

Pastato automatika pagal savo veikimo principus, algoritmus ir integruotumą yra skirstoma į efektyvumo klases, kaip ir, pavyzdžiui, buitinė technika. Tam yra net kelios tarptautinės organiza­ cijos, užtikrinančios įrangos standartizavimą ir sertifikavimą (www.eubac.org/home/index.html ir www.bacnetlabs.org/). Europos Sąjungoje (taip pat ir Lietuvoje) pastatų automatizavimo efektyvumą aprašo standartas LST EN 15232-1:2017.

ros pastato valdymo sistemos. Suteikiama galimybė pastato valdymo sistemą matyti ir valdyti BIM (3D) modelio aplinkoje. Operatorius gali naviguoti per pastatą, aukštus, patalpas, jų vidų, patalpų įrangą ir skirtingas disciplinas.

Daugiau nei trisdešimt metų su energiškai efektyviais sprendimais dirbanti „Siemens“ kompanija teikia tiek fizinę, tiek programinę įrangą ir sprendinius. „Siemens“ konsultuoja pastatų savininkus, projektuotojus, investuotojus, rangovus ir įrangos montuotojus. Pastatų valdymo sistemos sėkmingai diegiamos visuomeniniuose, sporto, ligoninių, sveikatinimo, administraciniuose, gamybinėse ir sandėliavimo paskirties pastatuose.

siemens.lt

13

Rūta ANUSEVIČIENĖ

Lietuvos statybininkų asociacijos

Viešieji pirkimai Lietuvoje: pokyčius įkvepia sėkminga užsienio šalių patirtis

organizuotame forume „Viešieji pirkimai: statybų sėkmės kodas 2021“ plačiai diskutuota apie viešųjų pirkimų klaidas, kurių negalima kartoti, aptarta sklandžiai įgyvendintų projektų formulė ir užsienio šalių patirtis žengiant sąžiningesnių, kokybiškesnių viešųjų pirkimų link. Lietuvos Respublikos Seimo atstovai, Viešųjų pirkimų tarnybos, Statybininkų asociacijos, Lietuvos ir tarptautinių įmonių, viešųjų įstaigų vadovai, mokslininkai bei statybų teisės ekspertai diskutavo, ar Lietuvos viešųjų pirkimų srityje įmanoma įgyvendinti aukščiausius standartus ir kokiais būdais reikėtų šio tikslo siekti.

14 2021 sausis/vasaris

Statybų sektorius Lietuvoje – itin reikšmingas darbo apimtimi visai ekonomikai.

Jeigu matome iškilusius kranus, vadinasi, darbo turi ne vien statybininkai, bet ir gamintojai, projektuotojai, daugybė kitų specialistų. Valstybė yra vienas didesnių užsakovų ir ji turi galimybę iš esmės padiktuoti standartą.

Kalbant apie viešuosius pirkimus, galima paminėti 3 pastarąsias istorijas: tai Vilniaus kogeneracinės jėgainės, Kauno stadiono ir Santariškių ligoninės statybų konkurso atvejai. Ar kai valstybės įmonės yra užsakovės, mes sugebame suvaldyti kontraktus, ar jie procese „nepalūžta“ ir ar viso statinio gyvavimo ciklo metu bus

forumas

Simonas GENTVILAS, LR aplinkos ministras

Projektuojant už mažiausią kainą ir statant pigiai, stabdomos inovacijos, toleruojamas šešėlis, nerandami optimalūs sprendimai. Todėl man atrodo, kad ekonominis naudingumas turėtų būti dominuojanti, o ne mažoji viešųjų pirkimų sritis tiek projektuojant, tiek įgyvendinant statybas. forumas / 1

puikūs? Kol kas keliu retorinį klausimą, bet man atrodo, kad šie 3 atvejai verti išsamesnės analizės.

Projektuoti už mažiausią kainą per brangu Ką turėtų daryti Aplinkos ministerija pagal Vyriausybės programą? Tai visų pirma konkurencingi, sklandūs viešieji pirkimai.

Reikia stipriai didinti našumą per skaitmenizaciją ir tvarumą statybose. Šiuo metu Ekonomikos komitete paruošti du konceptualūs viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.

Vieną jų pateikusi Vyriausybė, kitą – prezidentas. Ten jau numatyta, kad ekonominis

naudingumas taptų prioritetu. Projektuojant už mažiausią kainą ir statant pigiai, stabdomos inovacijos, toleruojamas šešėlis, nerandami optimalūs sprendimai. Todėl man atrodo, kad ekonominis naudingumas turėtų būti dominuojanti, o ne mažoji viešųjų pirkimų sritis tiek projektuojant, tiek įgyvendinant statybas.

Turime išspręsti nemokių generalinių rangovų tarpusavio santykius su subrangovais, daugybę domino efektų, kurie gali įvykti vien dėl to, kad kažkas piktybiškai permeta lėšas į lengvatinio apmokestinimo bendrovių sąskaitas arba jos restruktūrizuojamos ir staiga daugybė vietinių subrangovų, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus kogeneracinės

jėgainės atveju, lieka it musę kandę. Tai aptarti yra pavasario prioritetas.

Statybas skaidrins statybininko kortelė ir savivalda Nebegalime toleruoti šešėlio. Viena iš priemonių – statybininko kortelė. Mano kaip ministro tikslas, kad šį pavasarį būtų priimti du statybininkų kortelės įstatymų paketai. Vienas labiau orientuotas į statybininkų asociacijos kortelę, kitas – valstybinis.

Sprendimą rasime, o kartu norėtųsi statybininkų ir inžinierių bendruomenei iškelti diskusiją apie galimybę išvystyti jų savivaldą.

15

forumas forumas / 2

Paulius STONKUS, „STATICUS Group“ Teisės skyriaus vadovas, UAB „STATICUS“ valdybos pirmininkas

Vienas iš aspektų, į kurį norėčiau orientuotis, kalbėdamas apie viešuosius pirkimus statybų sektoriuje, tai standartizuotų sutarčių rengimo praktika užsienio šalyse ir įmonių grupei „STATICUS“ priklausančių bendrovių patirtis dirbant su tokiomis sutartimis. Standartizuotų sutarčių formos plačiai taikomos Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt. Tokios sutartys naudojamos ne tik privačiame sektoriuje, bet ir viešuosiuose pirkimuose. Kai kurios Europos šalys (pavyzdžiui, Prancūzija) tam tikslui turi net ir atskiras tokių tipinių sutarčių formas.

Standartizuotų statybų sutarčių privalumai Kodėl daugelyje Vakarų valstybių standartizuotų sutarčių formos yra tokios populiarios ir kodėl šią praktiką siūloma perimti ir Lietuvai? Galima išskirti šias pagrindines standartizuotų sutarčių naudas.

1. Stiprinamas ir skatinamas rinkos dalyvių konkurencingumas bei, kaip nurodo Švedijos statybos sutarčių komitetas, lengviau įeinama į rinką.

2. Tokios sutartys sumažina neproporcingų ir nesąžiningų sutarties sąlygų tikimybę.

Sudaroma galimybė pasiekti geresnę

16 2021 sausis/vasaris

3.

4.

5.

6.

Standartizuotose sutartyse labai aiškiai reglamentuoti statybos darbų atlikimo terminai, darbų kainos ir atsiskaitymo, atsakomybės, ginčų sprendimo sąlygos, kurios užkerta kelią nesąžiningai sutarties šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis ir, kaip mes sakome, „daryti“ verslą iš proceso. rizikos paskirstymo tarp sutarties šalių pusiausvyrą.

Akivaizdu, kad tokių sutarčių pagrindu yra taupomas šalių derybų laikas ir pinigai, kuriuos reikėtų skirti individualioms sutartims rengti. Štai Skandinavijos šalyse yra įprasta, kad statybos darbų sutartis rengia ir jas tarpusavyje susiderina šalių projektų komandos. Teisininkai į šį procesą yra įtraukiami tik išimtiniais atvejais, kai, pavyzdžiui, įstringa derybos dėl tam tikrų standartinių sutarčių nuostatų pakeitimų.

Paprastesnis ir efektyvesnis tokių sutarčių vykdymo procesas.

Mažinama šalių ginčų, kylančių vykdant sutartis, tikimybė. Jeigu tokių ginčų ir kyla, tai jie sprendžiami daug paprasčiau ir greičiau.

Prisidedama prie Vakarų Europos valstybių standartus atitinkančios statybos kultūros formavimo.

Mums kaip rangovams labai svarbus aspektas yra sąžininga sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, o jos užtikrinimas ir yra vienas iš standartizuotų sutarčių tikslų. Vakarų Europos šalyse į tokių sutarčių rengimo procesą įtraukiami įvairių suinteresuotų šalių (verslo ir vartotojų organizacijų, valdžios

institucijų ir kt.) atstovai. Taip pasiekiamas statybos dalyvių interesų balansas. Kaip rangovams aktualų pavyzdį galėčiau paminėti tokiose sutartyse labai aiškiai reglamentuotas statybos darbų atlikimo terminų, darbų kainos ir atsiskaitymo, atsakomybės, ginčų sprendimo sąlygas, kurios užkerta kelią nesąžiningai sutarties šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis ir, kaip mes sakome, „daryti“ verslą iš proceso.

Apibendrinant išvardytą problematiką norisi tikėtis ryžtingesnių valdžios ir viso statybos sektoriaus sprendimų, kurie leistų Vakarų valstybių gerajai praktikai kuo sparčiau atkeliauti ir į Lietuvos statybų sektorių.

forumas forumas / 3

Audrius TULABA, „INHUS Group“ vadovas

Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad viešuosiuose projektavimo darbų ir statybos konkursuose nereikėtų leisti dalyvauti žmonėms ar įmonėms, negalinčioms pateikti atitinkamų garantijų.

Detaliau norėčiau aptarti ydingą Lietuvos viešuosiuose pirkimuose įsigalinčią praktiką, kai projektavimas atskiriamas nuo viso projekto statybos darbų. Palyginimui, perkančiosios organizacijos Švedijoje samdo pačias geriausias projektavimo įmones

ir konsultantus ne techniniams projektams, ne dar kažkam, o tam, kad jos paruoštų kuo detalesnę projektavimo ir darbų vykdymo užduotį. Beveik visada projektavimo darbai kartu su statybos darbais perduodami laimėjusiam rangovui. Dėl atskirto projektavimo nuo statybos darbų prognozuoju, kad artimiausiu metu statybų srityje dirbančių teisininkų paklausa Lietuvoje išaugs labai stipriai.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad projektavimo darbai dažniausiai sudaro nuo 5 iki 10 proc. visos projekto vertės. Lietuvoje projektuotojai privalo turėti profesinės veiklos draudimą, kurio pakanka atlikti projektavimo darbus. Jeigu reikia, įvykdymo garantijos – nuo 5 iki 15 procentų. Taigi matematika tokia: jeigu projektavimo darbai sudaro 10 proc. viso projekto vertės, o garantija projektavimo darbams atlikti – analogiška, tai reiškia, kad projektuotojas iš viso rizikuoja ir garantuoja 1 proc. sumą nuo bendros projekto vertės. Ir man čia niekaip nesuvokiama, kaip tas 1 proc. gali garantuoti likusius 99 proc. pinigų?

Akivaizdžiausias viešųjų pirkimų trūkumas – kad laimi pasiūliusieji mažiausią kainą Vystant šią temą dažna situacija, kad laimi mažiausią kainą, kas yra beveik lygybė neaukštos kvalifikacijos projektuotojams, pasiūlę konkurso dalyviai. Vėlgi jie apsiriboja 1 proc. rizika. Perkančiosios organizacijos

Svarbus momentas – apie kokybę, kompetencijas, garantijas dažniausiai net nekalbama: tai yra savaime suprantama Skandinavijos šalyse, o apie kainas kalbama tik po to, jei konkurso dalyvis atitinka visus kriterijus. <...> Apskritai kitų šalių tiekėjams, rangovams, subrangovams gana sunku prisibelsti į skandinavų klientų širdis.

darbuotojas neatsako už projektavimą – jis tik perka.

Atsiranda galimybės patyrusiems rangovams projekte surasti klaidų, kuriomis remiantis bus galima nesudėtingai suskaičiuoti papildomus darbus, prastovas, kol koreguojamas projektas, ir, be abejo, sąmoningai ar nesąmoningai neatsakyti už įgyvendintus klaidingus projektinius sprendimus, jeigu jie buvo pigesni, nes tai bus konkretaus projektuotojo atsakomybė. Taigi kyla retorinis klausimas: kas už tai galiausiai sumokės?

Skandinavijoje projektavimo ir statybų darbų kokybė – savaime suprantama Svarbus momentas – apie kokybę, kompetencijas, garantijas dažniausiai net nekalbama: tai yra savaime suprantama Skandinavijos šalyse, o apie kainas kalbama tik po to, jei konkurso dalyvis atitinka visus kriterijus. Svarbūs kriterijai, taikomi Skandinavijos šalyse – įmonės dydis ir pajėgumai, realiai turi atitikti kliento poreikius ir dažnai atspindi pačių projektų apimtį. Jeigu pretenduojanti įmonė negali pateikti pakankamai garantijų, neturi pakankamai kompetencijos, tai, pasikartosiu, nepadės gerokai žemesnė kaina, nes tai antrinis kriterijus.

Labai svarbi ir įmonės reputacija: skandinavų didžiosios įmonės ją labai saugo ir puikiai supranta, kad reikia daugybės metų jai sukurti. Svarbūs ir modernūs projekto valdymo būdai – nauja programinė įranga, BIM. Skandinavams svarbi ilgalaikė partnerystė, atsakomybė už aplinką, savarankiškas visų projekto dalyvių sprendimų priėmimas ir įsipareigojimų laikymasis.

Visa tai paaiškina mums kartais sunkiai suprantamą ir skandinavų įprastai atmetamą mažiausios kainos principo kriterijų ir kodėl vis tik tiekėjams, rangovams, subrangovams gana sunku prisibelsti į skandinavų klientų širdis.

17

Dalius Gedvilas: „Statyba Lietuvoje vis dar laukinių Vakarų būsenoje“ Koronaviruso pandemijos pradžioje buvo kilęs didelis sukrėtimas, Jokūbas BALTRUKONIS

pasėjęs nerimą visame verslo pasaulyje. Tai palietė ir vieną svarbiausių šalies ekonomikos variklių – statybų sektorių. Nuslūgus visuotinei įtampai ir prabėgus beveik metams nuo dienos, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pandemiją, galime atsigręžti ir įvertinti, koks tai buvo laikotarpis. Apie tai ir apie būsimus statybos sektoriaus iššūkius kalbuosi su Lietuvos statybininkų asociacijos vadovu Daliumi GEDVILU.

Apibendrinkite, kokie praėję metai buvo statybų sektoriui ir pačiai asociacijai?

Tai buvo tikrų išbandymų metai. Statybos sektoriui trūko kvalifikuotų specialistų, pandemija praretino užsakovų gretas, vystytojai stabdė projektus, o viešųjų pirkimų konkursuose vyravo aštri konkurencija. Tai buvo metai, kurie leido pasitikrinti, kiek yra atsparios ir išradingos vadovų komandos, kurios ir prie tokių ekstremalių sąlygų sugebėjo išlaikyti apyvartas, darbuotojus, o kai kurios įmonės sugebėjo net padidinti apyvartą.

Kaip vertinate sektoriaus pastangas atlaikyti ekonomines pandemijos pasekmes?

Lietuvos statybos įmonės tikrai jaučia pandemijos poveikį: skaičiuoja sumažėjusius darbus ir neigiamus finansinių veiklos rezultatų pokyčius, susiduria su iššūkiais dėl saugaus darbo organizavimo ir galimybės pasinaudoti pagalbos verslui priemonėmis.

Pavyzdžiui, palyginti su 2019-aisiais, praėjusių metų pabaigoje sumažėjusį užsakymų skaičių jautė net 66 proc. statybos bendrovių. Stabilų užsakymų skaičių išlaikė 10 proc. statybos

18 2021 sausis/vasaris

įmonių, o darbų augimą nurodė 24 proc. bendrovių.

Didžioji dalis nekilnojamojo turto plėtotojų ir investuotojų dar pavasarį pristabdė arba atsisakė planuojamų projektų, tokių kaip biurų, viešbučių ar prekybos centrų statybos, kurių dauguma greičiausiai bent dvejus metus nebebus atnaujinti. Šiemet prieš pandemiją pradėti daugiabučių, biurų ar prekybos centrų projektai buvo tęsiami ar užbaigiami, tačiau naujų, deja, planuojama itin mažai. Tai – pasaulinė tendencija, nulemta pandemijos sukeltos nežinomybės.

Iki antrojo karantino paskelbimo į priešpandeminę padėtį grįžo gyvenamoji statyba, išaugo butų ir sklypų paklausa, ypatingą pakilimą matome Vilniaus butų ir pajūrio nekilnojamojo turto rinkoje. Atsigavimas taip pat matomas logistikos projektų segmente, kuris šiuo laikotarpiu yra aiškiausiai prognozuojamas, taip pat gamybinių ir sandėliavimo pastatų bei patalpų statybos projektuose.

Pandemija turi neigiamą įtaką ne tik Lietuvos statybos bendrovių darbų apimčiai, bet ir palieka ryškius pėdsakus įmonių finansuose. Daugiau nei pusė statybų rinkos dalyvių

interviu

pamainomis, o tai lemia lėtėjantį statybų tempą. Dalis bendrovių mėnesiui ar daugiau stabdo darbą statybvietėse, nes pavojinga dirbti. Šiuo metu būtina peržiūrėti statybos projektų viešųjų pirkimų sutartis. Dalis įmonių jau dabar mato, kad negalės laiku pabaigti įgyvendinti projektų, nes siekia apsaugoti savo darbuotojus. Todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrima teisinė bazė ir ieškomas sprendimas dėl įsipareigojimų vykdymo pagal viešųjų pirkimų sutartis, užsakovai ir rangovai turėtų iš naujo susitarti dėl realių terminų.

prognozuoja pajamų kritimą 2020 m. finansiniuose veiklos rezultatuose ir vis labiau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą. Susidariusią padėtį lemia ne tik sumažėjęs užsakymų skaičius, ypač – komercinių statybos projektų, bet ir konkursuose vyraujantis mažiausios kainos kriterijus, statybos darbų kaštų ir darbo užmokesčio augimas, vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai, bankrutuojantys verslo partneriai ir didėjanti konkurencija rinkoje.

Dėl šios priežasties statybos darbų konkursuose matome vis daugiau kainų dempingavimo atvejų ir aštrėjančią įmonių konkurenciją.

Siekdamos bet kokia kaina išgyventi ir užsitikrinti darbų, konkuruodamos dėl naujų užsakymų, įmonės rizikuoja ir darbų kainas „numuša“ 10– 15 proc., nors statybos darbų kaštai tikrai nemažėja. Galiausiai tai reiškia patiriamus nuostolius ir darbo užmokesčio mažėjimą arba kelia klausimą, ar įmonė tikrai pajėgs įgyvendinti projektą?

Matome signalų, kad kai kuriais atvejais jau pradeda vykti lyg kova be taisyklių.

Antroji pandemijos banga paveikė ir patį statybų procesą – įmonės susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų susirgimų koronavirusu ir dėl saugaus darbo organizavimo. Darbai vyksta

Pirmas bruožas, kuo skiriasi, tai per 2008 m. kilusią krizę buvo drastiškai mažinamas valstybės biudžetas ir „VIP programa“ buvo karpoma negailestingai statybininkų nenaudai. 2009–2010 m. matėme didžiausią emigracijos bangą iš Lietuvos. Apie 80 tūkst. žmonių tuomet išvyko ir didžioji jų dalis buvo statybininkai. Šiuo metu biudžetas nemažinamas, tačiau privatūs vystytojai ženkliai sumažino investicijas. Kaip ir tuomet,

Kokiais vertinimais palydėjote nuėjusią Vyriausybės ir Seimo valdžią? Kokių esminių darbų tikitės iš naujosios?

Mūsų šalies statybų pramonė iš naujosios Vyriausybės tikisi konstruktyvaus dialogo ir efektyvaus bendradarbiavimo, aiškios valstybės ateities vizijos ir ambicingų sprendimų, kurie skatintų tvarios ir pažangios statybų pramonės kūrimą, didintų skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją rinkoje bei padėtų įgyvendinti realius pokyčius.

Viliamės, kad naujoji valdžia sieks įsiklausyti į socialinių partnerių siūlymus ir kurti konstruktyvų dialogą. Mūsų asociacija ankstesnei valdžiai yra pateikusi daug iniciatyvų: Statybininko kortelės diegimo projektą, viešųjų pirkimų reguliavimo teisinių pokyčių aprašą, darbų saugos statybvietėse stiprinimo projektą ir daugybę kitų siūlymų. Nerimą kelia tai, kad šie siūlymai iki šiol nebuvo įgyvendinami, ir dėl to turime didžiulį šešėlį statybų rinkoje, teismuose stringančius vie-

Pixabay.com nuotr.

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas

Palyginkite statybos sektoriaus padėtį per 2008-aisiais kilusią ekonominę krizę ir 2020 metais.

rinkose yra įgavę pasitikėjimą, ypač Norvegijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos. Mūsų statybininkai yra vertinami svetur ir turi nemažai kvietimų.

Nerimą kelia tai, kad šie siūlymai iki šiol nebuvo įgyvendinami, ir dėl to turime didžiulį šešėlį statybų rinkoje, teismuose stringančius viešųjų pirkimų konkursus ir žemą produktyvumą statybų sektoriuje.

taip ir dabar matome didelį nedarbą. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota apie 16 tūkst. statybininkų. Kaip dar vieną skirtumą įvardyčiau tai, kad šiuo metu Lietuvos rangovai užsienio

šųjų pirkimų konkursus ir žemą produktyvumą statybų sektoriuje. Esame įsitikinę, kad tik bendru valdžios ir verslo bendruomenės veikimu galime pasiekti realų proveržį.

19

interviu

Statytojai turi glaudžiai bendradarbiauti su skirtingų profesijų atstovais – inžinieriais, architektais ir kitais. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija buvo įteikta architektui Gintarui Balčyčiui. Viename interviu jis sakė, kad architektai vieni kitiems pavydi intelektualių statytojų. Kas, Jūsų manymu, yra tas intelektualus statytojas?

Mano manymu, tai toks statytojas, kuris naudoja skaitmenines technologijas, tas, kuris gali operatyviai ir greitai atlikti simuliacijas. Gebėjimas atlikti tikslius skaičiavimus ir modeliavimą padeda įgyvendinti architekto viziją.

Pixabay.com nuotr.

2021 metai sektoriui atneša didelių naujovių: privalomas BIM taikymas viešuose pastatuose, o nuo sausio 1 d. naujai statomuose pastatuose energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. Ar laukia sudėtingas įgyvendinimo procesas?

norint pasiekti kokybišką ir tvarų rezultatą. Viešieji pirkimai reikalaujant 3D–5D modeliavimo galbūt šiandien dar skamba utopiškai, tačiau tai – neišvengiama ateitis.

Europos Komisija (EK) išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu regionu ir pritarė naujai strategijai „Renovacijos banga“, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą.

EK nemato galimybių pasiekti užsibrėžtų rodiklių, jei statybose nebus visuotinai taikomas BIM. Statinio projektavimas skaitmeninėje erdvėje įgalina dar projektavimo stadijoje numatyti galimų atliekų kiekį ir rūšis, taip pat apsvarstomi būsimo demontavimo variantai. Be to, taikant BIM klasifikatorių, būtų galima iš karto planuoti atliekų perdirbimo ir kaupimo procesą. Klasifikavimas padėtų įvertinti, kiek kokiame statinyje gali atsirasti atliekų, atėjus laikui statinį griauti.

Pagal naująjį Europos žaliąjį kursą iki 2050 m.

Statybininkai vien iš savo profesinės pusės yra optimistai – jie stato, o ne griauna. Jų psichologinis nusiteikimas yra optimizmas.

Prognozuojama, kad BIM taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu. BIM leidžia geriau ir greičiau projektuoti, išvengti klaidų, turėti ekonomiškesnį statybos procesą ir statinio priežiūrą. BIM modelis vizualizuoja visų projektavimo dalių projektinius sprendinius, todėl užsakovas geriau suvokia rezultatus. Tai vienoje vietoje esanti informacija, kuri naudotina tiek statybos, tiek pastatų remonto ar renovacijos darbams.

Kasmet įmonių, taikančių BIM, tik daugėja, o skaitmeninė statyba tampa standartu ir Lietuvos statybų rinkoje. Pavyzdžiui, per penkerius metus konkursui „Lietuvos BIM projektai“ buvo pateikta net 125 paraiškos su Lietuvos įmonių įgyvendintais BIM projektais.

Informacinis statinio modeliavimas BIM šiandien dažnai įvardijamas kaip įrankis ar metodas,

20 2021 sausis/vasaris

Europa sieks tapti klimatui neutraliu regionu, o visi statiniai turės atitikti A++ energinio naudingumo reikalavimus.

A++ reikalavimus atitinkančiame pastate ne mažiau kaip 50 proc. sunaudojamos energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl rinkai atsiras neišvengiamas poreikis investuoti į tokius sprendinius kaip saulės baterijos, šilumos siurbliai, vėjo jėgainės, hidroturbinos, biokuro ir geoterminės energijos naudojimas. Atsinaujinančios energijos šaltinius reikės numatyti jau projektavimo stadijoje. Geri sprendimai gali būti randami taikant simuliacijas ir statinio informacinį modeliavimą (BIM).

Taip pat kils poreikis investuoti ir į pastatų šildymo ir vėdinimo sistemas, atsiras aukštesni išorės atitvarų šiluminių savybių reikalavimai.

Sudėtingos statinių inžinerinės sistemos sukurs

rinkoje naujas darbo vietas statinių priežiūros segmente. Naujos profesijos dėl inžinerinių sistemų priežiūros gali inspiruoti naujų mokymo programų atsiradimą profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose.

A++ reikalavimai yra griežtesni už A+, tačiau ne tokie reikšmingi kaip pereinant nuo B į A pastatų energinio naudingumo klasę. Statybos projektų sąmatos dėl naujų reikalavimų gali augti 5–10 procentų. Kuomet vyko perėjimas nuo B prie A energinės klasės reikalavimų, projektuotojai užtruko prisitaikydami prie griežtesnių reikalavimų, o statybininkai – prie pažangesnių medžiagų ir naujų sprendimų. Be to, tam reikėjo ir papildomų investicijų, o projektų sąmatos išaugdavo net 10–15 procentų. Tačiau rinka palaipsniui prisitaikė prie A klasės reikalavimų, o ir patys užsakovai netruko įsitikinti A energinės klasės teikiama nauda.

Užsibrėžtų ES keliamų aplinkos tausojimo tikslų nepasieksime be skaitmeninių technologijų ir išmanaus duomenų kaupimo. Norėdami efektyviai įgyvendinti tvarios statybos reikalavimus, privalome investuoti į statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą bei darbuotojų kompetencijų ugdymą.

Statybų sektoriaus kryptis link statinių energinio tvarumo ir link žiedinės ekonomikos yra reikšmingas sisteminis pokytis, kuriam lemiamą įtaką

interviu

socialiniais partneriais ir imti bei naudotis tuo, kas jau sukurta, neeikvojant mokesčių mokėtojų lėšų. Šis pokytis leistų ne tik ženkliai sumažinti nelegalaus darbo mastą ir surinkti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, bet ir sumažintų nelaimingų atsitikimų statybose skaičių, užtikrintų kompetentingų statybininkų veikimą rinkoje.

Tik bendru valdžios institucijų ir verslo bendruomenės veikimu galime efektyviai išgyvendinti šešėlį statybose ir pasiekti ilgai lauktą proveržį.

Siekdama veiksmingos šešėlio mažinimo politikos, statybų verslo bendruomenė siūlo imtis kompleksinių priemonių: numatyti 5 proc. lengvatinį PVM fizinių asmenų dažniausiai užsakomiems statybos darbams, individualią statybos veiklą su verslo liudijimu leisti vykdyti tik apdailos darbams ir nesudėtingų statinių statybai, o daugiabučių namų statybos projektuose statinio užbaigimas turėtų būti įteisintas tik atlikus visą butų apdailą, nes šiose srityse klesti itin didelis nelegalus darbas.

turi politinė valia ir valstybės vaidmuo. Norint mažinti įtaką klimato kaitai, reikalinga savivaldybių ir valstybinių institucijų išskirtinė lyderystė.

Kaip komentuotumėte Valstybinės darbo inspekcijos pranešimus apie nelegalų darbą, taip pat ir reguliariai FNTT skelbiamus pranešimus apie stambius mokesčių pažeidimus statybų sektoriuje? Šiandien statybose egzistuoja daugiausia šešėlio – čia dirba net du trečdaliai visų Lietuvoje nelegaliai dirbančių asmenų. Dalis jų – neturintys reikalingų statybininko kompetencijų ir papildomai gaunantys nedarbo išmokas iš valstybės biudžeto lėšų, todėl statybų sektorius iš naujosios Vyriausybės tikisi efektyvios šešėlio mažinimo politikos ir Statybininko (STATREG) kortelės įvedimo.

Efektyvi šešėlio mažinimo ir darbo rinkos reguliavimo strategija statybose turėtų būti viena prioritetinių naujosios valdžios krypčių, o ryškų pokytį padėtų įgyvendinti privalomos Statybininko kortelės įvedimas. Verslas jau ir pats ėmėsi iniciatyvos: remdamasis kitų šalių gerąja praktika, sukūrė Statybininko kortelių sistemą, kuri jau antrus metus sėkmingai veikia rinkoje. Šiandien korteles savanoriškai naudoja tiek statybos bendrovės, tiek su verslo liudijimais dirbantys asmenys. Todėl mūsų valstybei reikia tik vieno paprasto sprendimo – bendradarbiauti su

Kaip vertintumėte statybų sektoriaus padėtį už asociacijos ribų?

Yra tokia liūdna statistika – tik 30 proc. registruotų statybos įmonių išgyvena penkerius ir daugiau metų. Tai labai mažas skaičius ir vertinant tai, kad įmonės namų rinkoje turi didelę konkurenciją, manau, kad jos ryžtasi neapgalvotiems poelgiams, kurie atveda prie nemokumo. Dalis įmonių yra netvarios ir sukurtos vienkartiniams užsakymams. Tie, kas nori dirbti legaliai, investuoja į žmonių kvalifikaciją, išmanius įrankius ir instrumentus. Manau, kad visos tokios įmonės priklauso mūsų asociacijai ir siekia civilizuoto bei skaidraus konkuravimo rinkoje. Tačiau gaila, kad didelė dalis politikų remia ne tuos, kurie siekia dirbti skaidriai, o tuos, kurie siekia momentinės naudos. Žinome, kad 9340 įmonių šiuo metu turi įsirašiusios statybinę veiklą. Šis skaičius glumina – galvojame, iš kur gali būti tiek statybos įmonių. Realiai mokesčius mokančių įmonių yra apie 5 tūkst., o viešuosiuose pirkimuose dalyvauja apie 1,2 tūkstančius. Statyba Lietuvoje vis dar laukinių Vakarų būsenoje. Dar reikia daug edukuoti, reikia turėti didelį politinį palaikymą, kad pajustumėme, jog statybos verslas yra civilizuotas. Tikimės, kad kada nors tai ateis ir į mūsų rinką.

Viena didžiausių Jūsų įvardijamų statybų sektoriaus problemų – viešųjų pirkimų tvarka.

Ar tikite, kad situacija keisis į gerąją pusę?

Lietuvos statybos sektoriaus įmonių metinė apklausa parodė, kad 2020 m. 72 proc. statybos bendrovių dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, o likęs trečdalis – ne. Pagrindinės spragos, lemiančios įmonių nenorą ir sprendimą nedalyvauti konkursuose, yra mažiausios kainos kriterijus, žema projektavimo darbų kokybė, galimybė teikti dempinguotas kainas, įmonės kvalifikacijos ir pajėgumo įgyvendinti projektą reikalavimo nebuvimas.

Praėjusių metų pabaigoje sumažėjusį užsakymų skaičių jautė net 66 proc. statybos bendrovių. Jeigu šiemet privačių nekilnojamojo turto projektų rinkoje nepadaugės, tuomet didelė dalis rangovų, anksčiau dirbusių su komerciniais užsakymais, atsigręš į viešųjų pirkimų konkursus. Esant aštriai konkurencijai ir galiojant dabartiniam teisiniam reguliavimui, gali nutikti taip, kad turėsime ilgus sąrašus teisminių ginčų, neužbaigtų projektų ir bankrutuojančių rangovų.

Statybos bendrovės daug gausiau dalyvautų viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau tam būtini viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčiai.

Ar tikite, jog ateinantys metai gali tapti lūžio tašku siekiant, kad Lietuva taptų viena pažangiausių pasaulio valstybių statybų srityje?

Statybininkai vien iš savo profesinės pusės yra optimistai – jie stato, o ne griauna. Jų psichologinis nusiteikimas yra optimizmas. Turime lūkesčių, kad nauja politinė dauguma išgirs, ką mes siūlome jau daug metų. Turime sukūrę Statybininko kortelę, siūlome, kad masiškai būtų taikomas elektroninis statybų žurnalas, kad būtų pilnai skaitmenizuotas visas sektorius. Taip pat siūlome, kad viešieji pirkimai vyktų ne pagal mažiausią kainos kriterijų, ir kita. Siūlymus teikėme ne vienerius metus, yra daugybė prezentacijų pristatyta tiek Seime, tiek kitur, tačiau nelabai buvome girdimi.

Lietuva labai stipriai keičiasi. Iš statistikos matome pasikeitusį pragyvenimo lygį ir pasikeitusius miestus. Tačiau lėčiausiai turbūt keičiasi pats žmogus. Kinta technologijos, naudojami išmanūs sprendimai, bet pats žmogus keičiasi sunkiai. Yra daug jaunų žmonių, kurie turi gebėjimų savo žinias pritaikyti užsienio rinkoje, ne tik Lietuvoje, bet taip pat yra daug tų, kuriuos tenkina gyvenimas be didelių ambicijų. Žvelgiant į tuos jaunus, ambicingus žmones, yra didelė tikimybė, kad Lietuvos ateitį gali nulemti būtent jie.

Manau, kad reikia pasitikėti jaunąja karta ir tuomet mūsų lauks visai nebloga ateitis.

21

konkursas

KARTU KURKIME ATEITĮ jau dabar!

IDĖJŲ KONKURSAS

TVARUS DEMONSTRACINIS PA S TATA S

Kaip gyvensime ir dirbsime rytoj?

Konkurso tikslas – paskatinti tarpdisciplinines studentų komandas pristatyti visuomenei tvarius sprendimus, lengvai įdiegiamus namuose, butuose ar biuruose.

Tikimasi, kad bendradarbiaujant su patyrusiais mentoriais ir statybų sektoriaus profesionalais parengti projektai vaizdžiai atskleis svarbiausius tvaraus pastato komponentus, jų sąsajas ir naudą sveikatai bei poveikį aplinkai. Planuojama, kad geriausios idėjos bus įgyvendintos „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto kieme planuojamame mobiliame demonstraciniame pastate, atvirame visuomenei.

KONKURSĄ ORGANIZUOJA :

22 2021 sausis/vasaris

VERTINIMO KRITERIJAI • pastato architektūros kokybė; • pastato energinis naudingumas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas; • tvarios statybinės medžiagos; • projektavimas SIM (angl. BIM) aplinkoje; • tvarūs kraštovaizdžio architektūros sprendimai (vietiniai želdiniai, lietaus vandens panaudojimas ir kiti); • optimalaus pastato mikroklimato palaikymas (oro kokybė, apšvietimas, akustika ir kiti); • išmaniųjų sistemų panaudojimas pastato valdymui.

PRIZINIS FONDAS • Geriausiai įvertintų projektų komandoms skiriami prizai (pirmoji vieta – 1500, antroji vieta – 1000, trečioji vieta – 500 eurų).

• Nepiniginis prizas – projekto įgyvendinimas.

Laimėjusiai studentų komandai konkurso organizatoriai suteikia pirmenybę parengti galutinį tvaraus demonstracinio pastato projektą ir prižiūrėti jo įgyvendinimą. Laikino pastatymo vieta – „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto kiemas, kuris bus atviras visuomenei.

SEKITE INFORMACIJĄ APIE KONKURSĄ Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos svetainėje www.lzpt.lt ir informacinio partnerio žurnale ir portale https://sa.lt/tvaraus-pastato-konkursas/

KONKURSO KOMISIJA Doc. dr. Liutauras Nekrošius, komisijos primininkas, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas Artūras Abromavičius UAB „SWECO Lietuva“ prezidentas Eglė Randytė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Evaldas Savickis Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas Dr. Karolis Januševičius VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ Energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas Julius Lapinskas UAB „2L Architektai“ partneris

23

konkursas

Publikacijos žurnale „Statyba ir architektūra“, SA.lt portale ir kituose architektams bei dizaineriams skirtuose tinklalapiuose kviečia grįžti prie ištakų ir moderniomis priemonėmis perfrazuoti įvairių laikotarpių patikrintą gyvenseną. Šiuolaikinės technologijos turėtų padėti kaupti bei apdoroti informaciją ir tobulinti daugelio kartų patirtį, pasitelkiant į pagalbą gamtą kaip sąjungininkę, o ne pažabojant ją dėl didesnio vartojimo.

Pandemijos protrūkis įrodė, kad rimti mokslininkų perspėjimai turi pagrindo ir, jeigu jų nepaisome, pildosi blogiausi scenarijai. Šiuo metu mokslininkai skambina varpais, įspėdami apie mūsų planetai Žemei gresiančią katastrofą, jeigu nieko artimiausiu metu nekeisime. Džiugina, kad, nors ir palaipsniui, į jų balsą vis tik įsiklausoma.

Norime tikėti, kad karta, kuri šiuo metu tik ruošiasi kurti savo ir žmonijos ateitį – būsimieji architektai ir inžinieriai, taip pat girdi skambančių varpų gausmą ir ruošiasi pokyčiams. Neabejotina, kad pastatų struktūros keisis, bus laikomasi trijų pagrindinių ašių: tvarumo, technologijų ir efektyvumo. Šie trys transformacijos impulsai įvyks kartu, o ne atskirai, kiekvienas paveikdamas ir palengvindamas kitą. Miestai bus tvaresni, lankstesni ir integralūs – nors gali tekti nueiti nemažai kelio, o laiko turime nedaug.

AR ŽINOJOTE, KAD… • Pastatai suvartoja apie 25 proc. vandens, 55 proc. visos medienos ir sukuria apie 40 proc. atliekų.

• 2050 m. apie 68 proc. žmonijos gyvens miestuose, kurie sudaro tik 3 proc. planetos paviršiaus, tačiau sunaudoja 78 proc. energijos ir išmeta 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

• Šiuo metu vidutiniškai 75 proc. pastatų ES yra energiškai neefektyvūs ir 80 proc. šiandieninių pastatų vis dar bus naudojami 2050 metais.

• Lietuvoje itin daug energiškai neefektyvių, renovuotinų pastatų – net 66 proc. jų yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

K A S Y R A T V A R U S PA S TATA S ?

Tai sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energiškai efektyvus pastatas, racionaliai vartojantis gamtos išteklius visuose savo gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai.

T V A R A U S PA S TAT O S C E N A R I J U S Ekologiškas pastatas turėtų įgauti tokį pavidalą, kuris nesunkiai prisitaikytų prie besikeičiančios aplinkos. Tai reiškia, kad dizainas ir inžineriniai bei technologiniai sprendimai turi būti tvarūs. Pasak Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos, jis turėtų atitikti įvairių kartų poreikį. Norėdami sudaryti tokį scenarijų, pastatų vystytojai, architektai ir inžinieriai privalo užduoti sau šiuos klausimus: Ar ilgas jūsų planuojamo pastato gyvavimo laikas?

Ar jis palankus aplinkai? Kaip suvartojama pastato energija?

Ar jūsų projektas kokiu nors būdu pakenktų aplinkai?

Ar elementus, kurie buvo naudojami statyboje, galima perdirbti ir atnaujinti?

Jei ne, ar jie galėtų būti pakeisti nepažeidžiant statinio konstruktyvo?

Ar pastatas prisideda ar gali prisidėti prie atliekų perdirbimo (waste stream)?

Jeigu į šiuos klausimus norite pamatyti jaunųjų talentų atsakymus, kviečiame sekti studentų „Tvaraus demonstracinio pastato“ idėjų konkursą, vykstantį vasario–gegužės mėnesiais.

24 2021 sausis/vasaris

KONKURSO RĖMĖJAI GENERALINIS PARTNERIS

UAB „TENKO Baltic“ – inovatyvi prekybos ir inžinerijos kompanija, jau 14 metų dirbanti atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų pastatų inžinerinių sistemų srityje. Įmonės specializacija: kompleksiniai pastatų inžinerinių sistemų sprendimai, geoterminis šildymas ir vėsinimas, rekuperacinės vėdinimo sistemos, kapiliarinių kilimėlių šildymo ir vėsinimo sistemos, užtikrinančios minimalias šių sistemų eksploatacijos sąnaudas, ilgaamžiškumą ir optimalų patalpų mikroklimatą ištisus metus. UAB „TENKO Baltic“ yra Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos, kuri skatina darnios aplinkos kūrimą, narė. Įmonė atstovauja aukštos kokybės, pasaulyje pripažinimo sulaukusios vokiškos ir olandiškos įrangos gamintojams ir pati atlieka įrangos garantinę ir pogarantinę priežiūrą. Vadovaudamasi įmonės vertybėmis – atsakingumu, kokybe ir profesionalumu – inžinierių komanda atlieka galimybių studijas, siūlo optimalaus varianto koncepcijas, konsultuoja projektavimo metu, pasirūpina projektų įgyvendinimu. Įmonė veda seminarus ir mokymus projektuotojams, architektams, montuotojams. Įmonės „TENKO Baltic“ kartu su partneriais įgyvendinti objektai – nuo privačių gyvenamųjų namų, daugiabučių, visuomeninių ir administracinių pastatų iki didžiausio geoterminio šildymo projekto Baltijos šalyse (Druskininkuose, komplekse „Grand Spa Lietuva“, kur bendrasis šildomas pastato plotas siekia 30 tūkst. m2).

PAGRINDINIS PARTNERIS

VMG grupė – tarptautinė kompanija, investuojanti į tvarias, aplinkai draugiškas sritis Baltijos šalyse, kitose Europos Sąjungos valstybėse ir Baltarusijoje.

Grupės plėtra vystoma šešiomis strateginėmis kryptimis: medienos pramonės, inovacijų, atsinaujinančios energetikos, ekologiškų pakuočių, organinių statybos konstrukcijų ir efektyvių, pramoninių nekilnojamojo turto administravimo sprendimų.

Kompanija kartu su šalies mokslo, inovacijų, verslo, kūrėjų ir pramonės atstovais veikia Medienos produktų gamybos inovacijų klasteryje, kuriančiame galimybes žaliajai statybų sektoriaus transformacijai.

PARTNERIAI

„JUNG Vilnius“ – viena iš Vokietijos lyderio „Albrecht Jung GmbH & Co“ dukterinių bendrovių. Įmonės veiklos ir produkcijos spektras – nuo inžinerinių išmaniųjų namų sprendimų, elektrotechnikos iki aukščiausios kokybės jungiklių ir kištukinių lizdų.

UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ priklauso tarptautinei „Saint-Gobain“ įmonių grupei, kuriančiai, gaminančiai ir tiekiančiai statybines medžiagas bei siūlančiai tvarius, su aplinkos išsaugojimu ir sveiku patalpų mikroklimatu susijusius sprendimus. „Saint-Gobain“ medžiagos „ISOVER“ (mineralinė vata), „GYPROC“ (gipskartonio sistemos), „WEBER“ (statybiniai mišiniai), „FIBO“ (keramzitbetonio blokeliai), „ECOPHON“ (akustinės lubos) – tai tvarūs produktai ir pažangūs sprendimai, plačiai naudojami „Tvariųjų pastatų“ projektuose Lietuvoje ir visame pasaulyje.

INFORMACINIS PA R T N E R I S STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

25

Nestandartinė biurų erdvė rekonstruotame pastate

26 2021 sausis/vasaris

N. Tukaj nuotr.

tvarieji pastatai

Aušra NYMAN

Siekėme rekonstruoti pastatą taip, kad būtų jaučiama ir matoma jo istorija, tačiau erdvės būtų visapusiškai pritaikytos šiandienos poreikiams, o architektūriniai elementai atspindėtų šiuolaikinius sprendinius ir detales. / Architektas Aurimas SASNAUSKAS /

Objekto pavadinimas: administracinio pastato rekonstrukcija, startuolių centras „Tech-Loft“, Algirdo g. 38, Vilnius Objekto užsakovas: UAB „Lietuvos Eltika“ Vystytojas: UAB „Techzity“ Architektai: Aurimas Sasnauskas, Greta Prialgauskaitė, Joris Šykovas, Ona Kauneckaitė / PV Viktoras Gricius, UAB „A2SM“ Konstruktorius: Alkis Narbutas Generalinis rangovas: UAB „Lidora“ Pastato plotas: 2249 m² Požeminė aikštelė: 564 m² Statybos metai: 2020 27

tvarieji pastatai

Tęstinis projektas, paskatintas pirmojo sėkmės

Statinys, kuriame įsikūrė naujasis startuolių centras, anksčiau buvo ūkinis dviejų aukštų pastatas, statytas XIX a. pabaigoje

28 2021 sausis/vasaris

Šio projekto pirmtakas, startuolių centras „Tech-Park“, įrengtas rekonstruotuose istoriniuose Sapiegų rūmų komplekso pastatuose, prieš tai buvusioje ligoninėje, sulaukęs palankių vertinimų tiek iš architektų, interjero dizainerių, tiek iš plačiosios visuomenės, įkvėpė ir paskatino jo vystytojus bei projektuotojus žengti antrą žingsnį. „Su vystytoju Dariumi Žakaičiu jau buvome įgyvendinę Vilniaus „Tech-Parko“ projektą, kuris sėkmingai veikia, ir vystytojas jautė poreikį nestandartinių biuro erdvių, tad šis pastatas ir buvo jo pasirinktas kaip tam tikra „Tech-Parko“ tąsa Vilniaus Naujamiestyje. Užsakovo užduotis buvo šį buvusį ūkinį pastatą paversti gyvybingu, patraukliu biurų centru su bendradarbystės erdvėmis. Buvo orientuojamasi į jaunas informacinių technologijų įmones, startuolius“, – sako projekto autorius, studijos „A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas.

Rekonstrukcijos iššūkiai ir privalumai Kiekvieną kartą rekonstruojant seną pastatą tenka prisitaikyti prie tam tikrų duotybių, vykstant statyboms taip pat atsiranda nenumatytų „atradimų“, tad tenka greitai ieškoti sprendimų. „Tačiau kartu rekonstrukcija tampa įdomiu iššūkiu, kada tenka ieškoti geriausio kelio, spraudžiantis į esamus rėmus“, – teigia architektas.

Senojo pastato charakterio išryškinimu paremta architektūrinė koncepcija Statinys, kuriame įsikūrė naujasis startuolių centras, anksčiau buvo ūkinis dviejų aukštų pastatas, statytas pačioje XIX a. pabaigoje, o XX a. ne kartą rekonstruotas – didintas pastato tūris, pakeistos perdangos, stogas. Prieš tai šis pastatas buvo naudotas sandėliavimui. Paskutinės rekonstrukcijos vyko 1994-aisiais, vėliau, 2010 m., buvo parengtas rekonstrukcijos į administracinį

pastatą projektas, pradėtos statybos, pakeisti langai, įrengti laiptai, liftas, tačiau šis projektas nebuvo iki galo įgyvendintas.

Architekto teigimu, teko prisitaikyti prie esamos statinio struktūros – konstrukcinių elementų, tūrio, langų ritmo, tam tikrų, iš senesnių rekonstrukcijų likusių elementų (pagrindinės laiptinės su liftu), tačiau kartu ir neslėpti pastato istorijos.

Kai kuriuos elementus teko stiprinti ar papildyti, tačiau išliko buvusios mūrinės sienos, monolitinės ir dalis metalinių kolonų, esami laiptai. „Daugelyje vietų atvėrėme senas konstrukcijas, sienas. Buvo noras rekonstruoti taip, kad jaustųsi ir senojo pastato dvasia, tačiau matytume, kad tai yra šių dienų rekonstrukcija. Tad atsirado ir tam tikrų naujų pastato elementų – nedidelis pirmo aukšto priestatas, vitrininis langas trečiame ir mansardiniame aukšte, stogo korekcija“, – pasakoja pašnekovas.

Pirmame aukšte – bendro naudojimo erdvė Antras, trečias ir mansardinis pastato aukštai projektuoti kaip universalios biurų erdvės, kurias būtų galima pritaikyti tiek didesniems, tiek mažesniems biurams. Pirmas aukštas yra atviresnis – čia, prie Algirdo gatvės, buvo suprojektuota kavinės erdvė, pastato centre – nedidelė renginių ir konferencijų salė, už jos – bendradarbystės zona. „Mansardiniame aukšte, kuriame numatytos biuro patalpos, buvo tik „velux“ tipo stoglangiai, todėl siekėme rasti vietos ir langams, pro kuriuos būtų galima matyti aplinką akių lygyje. Iš šio poreikio ir atsirado vitrininio lango, kuris tapo ir nauju, matomu fasado elementu, idėja“, – sako architektas A. Sasnauskas. Taip pat mansardiniame aukšte stogo nuolydis virš pagrindinės laiptinės ir lifto buvo nepakankamas, kad būtų galima pakilti į šį aukštą. Teko rasti sprendimą keičiant stogo dalį, kartu suformuojant ir įtrauktą balkoną, kuris tapo labai mėgstama vieta mansardinio aukšto biuro darbuotojų.

Architektai norėjo rekonstruoti taip, kad jaustųsi ir senojo pastato dvasia, tačiau matytųsi, kad tai yra šių dienų rekonstrukcija. Tad atsirado ir tam tikrų naujų pastato elementų.

29

30 2021 sausis/vasaris

Architektai stengėsi išsaugoti senojo pastato dvasią.

Ypatingas fasado detales padiktavo buvę pastato elementai Anot architekto, galima išskirti tris naujas fasado dalis, kurios atsirado tiek dėl funkcinių, tiek dėl estetinių priežasčių. Viena jų – pirmo aukšto priestatas (matinio stiklo dėžutė). Senojo pastato sienos pirmame aukšte stiprintos papildomais mūriniais kontraforsais, kurie buvo gana aktyvūs fasade. „Nors jie ir atsiradę gerokai vėliau, ardyti jų negalėjome, tad teko ieškoti kelių, kaip juos vizualiai „panaikinti“. Taip atsirado pirmo aukšto priestatas, tapęs nauju fasado elementu, nukreipiančiu lankytojus link pagrindinio įėjimo, kartu čia suprojektavome pirmo aukšto bendradarbystės erdvės virtuvėlę, kuri sukuria kiek kitokią atmosferą nei darbo erdvė. Vadinamosios dėžutės apdailai pasirinkome stiklo profilito apdailą – tai gana santūrus, tačiau, kita vertus, nestandartinis sprendinys“, – pažymi pašnekovas. Taip pat architektas pabrėžia ir kitus fasadą pagyvinančius elementus: vitrininį langą ir balkoną.

Vitrina mansardiniame aukšte, kaip jau ir minėta, atsirado siekiant šiame aukšte įrengti langą akių lygyje. Architektai pasiūlė vitrininį langą, vizualiai sujungiantį trečią ir mansardinį aukštus. Ši vitrina tapo atpažįstamu ir charakteringu fasado elementu žvelgiant į pastatą iš tolimesnių perspektyvų, tarkim, Kauno ir Algirdo gatvių sankryžos.

Balkonas mansardiniame aukšte įrengtas siekiant patekti į mansardinį aukštą pagrindine pastato laiptine, nes buvęs stogo nuolydis neleido suformuoti patogaus įėjimo šioje vietoje. Tad, ieškant tiek funkcinių, tiek estetinių problemos sprendimų, teko „atlenkti“ dalį stogo, kartu atveriant ir nemažą balkoną po stogu, kurį dabartiniai mansardinio biuro nuomininkai sėkmingai išnaudoja.

Apdailos medžiagos – artimos buvusioms Pastatas – monochrominis, dažytas labai šviesiai pilka spalva. Šviesus pastatas Vilniaus Naujamiesčio aplinkoje tampa matomas ir išsiskiria iš aplinkos. Jo fasado apdailos medžiagos artimos buvusiam pastatui: tinkas nuo Algirdo gatvės pusės, dažyta plyta – vidinio kiemo pusėje. Pirmo aukšto priestato apdailai panaudotas stiklo profilitas – matinio stiklo apdaila.

Stogui parinkta valcuota skarda. Sumontuoti aliuminio rėmo langai.

31

tvarieji pastatai

Jei antrame, trečiame ir mansardiniame pastato aukštuose planuotos nuomojamos biurų patalpos, tai pirmas aukštas atviresnis, jame numatyta bendradarbystės erdvė, renginių ir konferencijų salė bei kavinė. / Architektas Aurimas SASNAUSKAS

32 2021 sausis/vasaris

/

Viršutiniai pastato aukštai projektuoti kaip universalios biurų erdvės, kurias būtų galima pritaikyti tiek didesniems, tiek mažesniems biurams.

Išnaudoti esamus buvusio pastato elementus – tvaru Architektams pavyko sėkmingai išsaugoti ir į naująjį pastatą integruoti tai, kas įmanoma. „Išnaudojome tai, kas buvo: seną liftą, senas konstrukcijas, tam tikrus pastato elementus. Net seni mediniai vartai taip pat panaudoti fasade.

Efektyvios inžinerinės sistemos išpildo pastato vidaus poreikius, visame pastate suprojektuotas LED apšvietimas“, – pasakoja architektas.

33

projekto sprendimai

Baldų medžiagiškumu pabrėžta pastato autentiška prigimtis Įmonės „Narbutas Lietuva“ komanda rūpinosi darbo vietų, posėdžių, renginių, konferencijų salių, drabužinių baldų sprendimais. Išskirtinis akcentas projekte skirtas darbo vietų ir posėdžių stalams, kurie interjere išsiskiria ne tik neįprastu dizainu, bet ir spalvomis. Šiame unikaliame projekte įgyvendinta nemažai nestandartinių, drąsių sprendimų, naudojant specifinį baldų medžiagiškumą, kuris prisidėjo prie interjero autentiškumo.

www.narbutas.lt

Nusidėvėjusi asfalto danga kieme pakeista į betonines trinkeles Mažoji bendrija „Viatona“, atliekanti inžinerinių tinklų, gatvių ir aplinkos įrengimo darbus, startuolių centro „Tech-Loft“ kieme pakeitė susidėvėjusį asfaltą nauja betoninių trinkelių danga. Bendrovė atliko ir kitus pagrindinius aplinkos tvarkymo darbus siekdama, kad startuolių centro kiemas būtų patogus naudoti.

www.viatona.lt

Sudėtingi lauko ir vidaus inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo darbai

www.elneda.lt 34 2021 sausis/vasaris

Viena iš „Elnedos“ komandos specializacijų – iššūkių reikalaujančių projektų įgyvendinimas.

Išskirtinius sprendimus reikėjo priimti, naujam gyvenimui prikeliant esminės rekonstrukcijos reikalavusį pastatą. Atviros statinio lubos įpareigojo ne tik nepriekaištingai atlikti inžinerinius darbus, bet ir jais paryškinti interjero harmoniją.

Daug sprendimų buvo priimta tiesiog objekte, reaguojant į esamas perdangas, sijas, sienas ir kitus autentiškus elementus.

Patalpose sumontuotos radiatorinė šildymo, VRF vėsinimo, rekuperatorinė vėdinimo ir visos pastato elektros, kompiuterinių tinklų bei automatikos sistemos, o įrengiant apšvietimo elementus daug dėmesio skirta estetiniam grožiui.

projekto sprendimai

Langai, durys ir vitrinos – iš aliuminio profilių Startuolių centrui bendrovė pagamino ir sumontavo naujus langus, vitrinas ir duris iš „Reynaers Aluminium“ profilių sistemų. Šiame objekte „Aliustiklo“ kolektyvas stengėsi įgyvendinti visas architektų vizijas. Stiklinimui panaudoti trijų stiklų grūdintojo stiklo paketai su didele šilumos varža, o išoriniai stiklai turi saulės energijos pritekėjimą kontroliuojančią daugiafunkcę dangą. Taip pat įmonė pagamino ir sumontavo priešgaisrinius langus ir duris su motorinėmis spynomis. Langų rėmai su anoduotu paviršiumi ir šukuotojo aliuminio tekstūra pabrėžia pastato industrinį charakterį. Biurų aliuminio ir stiklo vidaus pertvaros turi integruotas medines durų varčias, imituojančias pušies tekstūrą.

Apšvietimo sprendimai Dar ankstyvame projektavimo etape bendrovė „Gaudrė“ turėjo galimybę prisidėti prie startuolių centro „Tech-Loft“ projekto ir kartu su „A2SM“ architektų komanda rinkti geriausius apšvietimo sprendinius, derančius tiek interjere, tiek fasade. Atsižvelgiant į šviesos poreikį, erdves, interjerą, buvo panaudoti standartiniai bendrovės ilgamečių partnerių šviestuvai, taip pat „Gaudrės“ standartiniai gaminiai. Negana to, teko suprojektuoti ir pagaminti būtent šiam projektui skirtus naujus šviestuvus. Bendrovės komanda pelnytai didžiuojasi rezultatu – bendra šviestuvų integracija projekte ir sėkmingu bendradarbiavimu su užsakovu, architektais ir rangovais.

www.aliustiklas.lt

www.gaudre.lt

Nestandartiniai baldai – išskirtinėje aplinkoje Šiame objekte kuriant nestandartinius baldus buvo naudotas unikalus medžiagų derinys – kietumas derinamas su minkštumu, tai, kas sena, su nauju, siekiant sukurti modernų dizainą išskirtinėje aplinkoje. Nestandartinių baldų gamyba rūpinosi „Solid Supply – nestandartinių baldų projektų valdymo bendrovė, dirbanti su apgyvendinimo, prekybos, viešųjų erdvių ir biurų projektais Lietuvoje ir užsienyje. O projektą vystantiems klientams ji tapo kompetencijų centru, ekspertu, patarėju dėl baldams naudojamų medžiagų ir jų tarpusavio derinimo. Sėkmingai ir laiku įgyvendintas projektas padėjo užmegzti stiprius santykius su profesionaliais, aukštos kvalifikacijos ir šiuolaikiško požiūrio architektais ir nekilnojamojo turto vystytojais. www.solidsupply.com

35

MOREVIEW

inovatyviausia 2020 metų slankiųjų durų sistema 2020 m. balandžio mėnesį kompanija „Yawal“ pristatė novatorišką „Moreview“ sistemą.

Pagrindinė šių didelių matmenų slankiųjų durų ypatybė – siauri aliuminio profiliai, visiškai paslėpti grindyse, sienose ir lubose. Išskirtinis dizainas ir dideli įstiklinti plotai suteikia interjerui modernią ir elegantišką išvaizdą, padidina statinio investicinę vertę ir užtikrina panoraminį vaizdą. „Šiuo metu išbandymų patiria ne tik langų ir durų konstrukcijų gamintojai, bet ir visa pasaulio ekonomika, todėl tokie svarbūs yra novatoriški sprendimai, kurie, nepaisant sunkumų, paskatins šios pramonės šakos vystymąsi. „Moreview“ – naujos kartos produktas, todėl norėčiau pakviesti Jus bendradarbiauti ir gauti išsamią informaciją apie mūsų sprendimą, kuris, esu tikras, rodo slankiųjų aliuminio sistemų ateitį“, – teigia „Yawal S.A.“ komercijos direktorius Łukaszas Kucharczykas.

36 2021 sausis/vasaris

Unikalus stilius ir technologija Naudojant šią sistemą, galima gaminti iki 4 m aukščio siekiančias ir iki 500 kg sveriančias slankiųjų durų varčias. Nors leistini gabaritai dideli, durys atrodo lengvos ir subtilios. Verta atkreipti dėmesį į gražų konstrukcinį sprendimą – dviejų varčių sandūroje matomą tik 27 mm pločio statinį ir paslėptą slenkstį, turintį minimalų 17 mm gylio tarpą. „Moreview“ – tai ne tik slankiosios durys. Tai įspūdingų įstiklintų erdvių su viena ar keliomis atveriamomis varčiomis koncepcija“, – tęsia Ł. Kucharczykas. Ši novatoriška sistema leidžia vieną šalia kito montuoti stiklo paketus be išorėje matomų papildomų aliuminio elementų. Specialios konstrukcijos statiniai leidžia projektuoti fiksuotus įstiklintus plotus, kuriuos galima jungti norimu kampu, panaudojant įstiklinto kampo konstrukciją. Dar vienas išskirtinis šios konstrukcijos bruožas

– įspūdingas 90° kampu sujungtas varčias turintis atveriamas kampas. „Moreview“ konstrukcija yra visiškai suderinta su „Yawal“ kompanijos „TM 102HI“ ir „TM 77HI“ sistemomis.

Nesudėtingas sistemos montavimas Pasak Ł. Kucharczyko, kurdami „Moreview“ sistemą, „Yawal“ dizaineriai daug laiko skyrė, siekdami nustatyti ir pašalinti problemas, su kuriomis gali susidurti kompanijos klientai, gamindami ir montuodami tokias konstrukcijas. „Taip sukurtas lengvai montuojamas ir daug pranašumų, palyginti su kitais rinkoje siūlomais sprendimais, turintis produktas, kuris patiks langų ir durų konstrukcijų gamintojams. Dėl visų šių priemonių konstrukcijos naudojimas taps efektyvesnis“, – teigia Ł. Kucharczykas.

Viršutinis laikiklis neleidžia šiai rėmo daliai nusileisti. Dėl įdiegto sprendimo galima gerai

sureguliuoti net ir jau sumontuotų konstrukcijų horizontalumą. Apatinio laikiklio konstrukcija leidžia tinkamai sumontuoti staktą grindų lygyje. Slankiųjų durų bėgelių priežiūra dabar bus ypač lengva: panaudotus bėgelių volelius galima pakeisti, neišimant iš staktos sunkios durų varčios. „Moreview “ konstrukcija stiklinama išorinėje pusėje, todėl didelių ir sunkių stiklo paketų nereikia nešti į pastato vidų. Atsižvelgiant į kliento poreikius, „Moreview“ sistemoje galima naudoti iki 60 mm storio stiklo paketus. Varčios montavimą palengvina ir staktoje esantis išimamas izoliacinis profilis bei patentuotas padalytas lenktas profilis.

Be autorinės linijinio vandens nuvedimo sistemos ir platesnės apatinės konstrukcijos dalies, šioje sistemoje įdiegtos frezuotos drenažo angos. Greitą konstrukcijos pirminį montavimą užtikrina volelio profilis su frezuotomis angomis

Oro pralaidumas

4A klasė, pagal PN-EN12207

Atsparumas vėjo apkrovai

C4 klasė pagal PN-EN 12210

Apsauga nuo įsilaužimo

RC2 klasė

Akustinė izoliacija

Rw = 42 dB

Atsparumas smūgiams

I5/E5 klasė pagal PN-EN 14019

Maksimalus konstrukcijos aukštis

4000 mm

Maksimalus konstrukcijos storis

4000 mm

Maksimali masė nejudamų vartų

1000 kg

Maksimalus svoris vartų, perkeliamų automatiniu būdu

1200 kg

Maksimalus svoris vartų, perkeliamų rankiniu būdu

400 kg

ir plastikiniu jungiamuoju elementu bei atitinkama rėme esanti trijų bėgelių konstrukcija. Šis elementas pagamintas iš dviejų atskirų profilių, o tai palengvina pjovimą ir lenkimą.

Visi rangovai ir vartotojai susiduria su į durų konstrukcijas ir jų mechanizmus patenkančių nešvarumų dėl specifinių sąlygų statybvietėje problema. Norėdami išpildyti klientų lūkesčius ir šią problemą pašalinti, „Moreview“ konstruktoriai įdiegė specialų bėgelius statybų metu dengiantį elementą. Rizikingas yra ir tokių didelių konstrukcijų gabenimas, todėl panaudotas specialus transportuojant varčias saugantis elementas.

pasiektas, panaudojant nesimetrišką profilių padalijimą ir izoliacinius skirtukus stiklo lygyje.

9A klasės vandens nepralaidumas (pagal PN-EN 122208 standartą) pagerintas, įdiegus rėmui pritaikytą linijinę vandens nuvedimo sistemą, jungtis, leidžiančias bet kokiu kampu formuoti linijinio drenažo latakus bei praplatinti juos konstrukcijos apačioje kartu su intuityvia vandens nuvedimo sistema.

Techniniai parametrai „Moreview“ konstruktoriai pasiekė puikių šilumos izoliacijos rezultatų – Uw siekia nuo 0,7 W/m²K. Toks puikus rezultatas visų pirma

yawal.com

37

technologijos

Pixabay nuotr.

Akustinis komfortas: ar šiuolaikiniai pastatai užtikrina gerą garso izoliaciją?

Apsauga nuo triukšmo yra vienas esminių šiandieninio tvaraus Vida KUZMICKAITĖ

pastato reikalavimų ir atsiranda šalia tokių svarbių veiksnių kaip energinis naudingumas ar mechaninis atsparumas. Visgi, statybų pramonei ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, užtikrinant akustinį komfortą gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose vis dar atsiliekama.

38 2021 sausis/vasaris

technologijos

Dr. Marius MICKAITIS, Vilniaus Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas

Dr. Aleksandras JAGNIATINSKIS, Vilniaus Tech Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojas

ilniaus Tech Statybinių medžiagų instituto Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Jagniatinskis teigia, kad gerą akustinę kokybę galima pasiekti tik tinkamu projekto valdymu ir nuoseklumu visuose etapuose. Akustikos rodikliai turėtų būti detaliai vertinami tiek rengiant pastato techninį projektą ir įgyvendinant darbus, tiek atliekant jų techninę priežiūrą bei galutinius matavimus siekiant statinio pripažinimo tinkamu naudoti.

Naujai projektuojamiems daugiabučiams, gyvenamųjų namų ir kitiems pastatams buvo nustatyta privaloma, ir šiandien galiojanti, C garso klasė. Rekonstruojant pastatus nekeičiant paskirties, jie turi atitikti ne žemesnę kaip E garso klasę. Reglamentu buvo suteikta galimybė savanoriškai taikyti aukštesnio akustinio komforto – A ir B klases.

Siekiant aukštesnės faktinės pastatų akustinės kokybės, nuo 2007 m. tapo privalomas natūriniais matavimais pagrįstas garso klasifikavimo protokolas, kurio paskirtis – įrodyti garso klasės atitiktį pripažįstant naujo pastato tinkamumą naudoti. Taip pat keletas nedidelių pastato apsaugos nuo triukšmo reglamento patikslinimų buvo atlikta 2019-aisiais. Matavimus atliekančios akredituotos pastatų akustinių matavimų laboratorijos turėjo pradėti viešinti informaciją apie išduotus garso klasifikavimo protokolus.

Nuo 2003 m. daugiau esminių reglamento atnaujinimų Lietuvoje nebuvo.

V

Pastatų akustikos reglamentavimo pokyčiai Lietuvoje Pastatų apsauga nuo triukšmo įteisinta Statybos techniniame reglamente, kuris Lietuvoje įsigaliojo 2004 metais. Remiantis Europos Sąjungos statybos produktų direktyvos 89/106/ EEC reikalavimais, akustika buvo priskirta prie kitų penkių esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; energinio naudingumo; saugaus naudojimo; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos.

A. Jagniatinskis pabrėžia, kad Lietuvoje parengto pastatų garso reglamentavimo inovatyvumą sudarė sukurta akustinio komforto klasifikavimo sistema, kuri tuomet buvo taikoma vos keliose Šiaurės Europos valstybėse (Norvegijoje, Švedijoje ir kitose).

Ilgainiui atsiranda naujų akustinių uždavinių pastatuose taikant atvirojo erdvių planavimo metodą, kai vietoj izoliuotų patalpų išdėstymo įrengiama bendra erdvė su įvairiai veiklai skirtomis zonomis. / Dr. Aleksandras JAGNIATINSKIS /

Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių – A, B, C, D ir E – garso klasių sistema, kuri galioja ir šiandien. Pastatai priskiriami vienai arba kitai klasei pagal keliamus pagrindinių akustinių charakteristikų reikalavimus: ore sklindantį garso izoliavimo rodiklį, smūgio garso izoliavimo rodiklį ir aidėjimo trukmę gyvenamojo pastato vidaus aplinkoje.

Ypač gero akustinio komforto sąlygos buvo aprašytos A klasėje, o E garso klasė atitiko tuometinių senos statybos daugiabučių garso izoliavimo vidurkį arba ribines akustinio komforto sąlygas.

Netinkamos akustinio komforto namuose sąlygos Pandemijos laikotarpiu didžiajai daliai šalies gyventojų pakeitus įprastą darbo formą į nuotolinę, susiduriama su naujais iššūkiais. Kai kurie jų tampa sunkiai įveikiami – prasta garso izoliacija gyvenamojoje erdvėje blaško, neleidžia susikaupti. Neužtikrinamos optimalios sąlygos darbui ir poilsiui.

Jeigu iki pandemijos pradžios garso izoliavimas gyvenamosiose patalpose buvo

39

padidinamas tuomet, kai prie gyvenamųjų patalpų įrengdavo negyvenamosios paskirties, triukšmingas patalpas, per pandemiją situacija pasikeitė. „Butuose turi būti bent vienas nuotoliniam darbui skirtas ir tinkamai nuo triukšmo apsaugotas kambarys. Toks įpareigojimas reglamente iki šiol buvo aprašytas tik taikant B garso klasę.

C garso klasės apraše buvo rekomenduojama taikyti šią priemonę, tačiau tik tuomet, jei butas turėjo daugiau kaip tris kambarius“, – įžvelgia A. Jagniatinskis.

Mokslininkas išskiria, kad praktika rodo, jog gyvenamajam pastatui suteiktas klasifikavimo protokolas dar negarantuoja, kad deklaruojama akustinio komforto klasė buvo pasiekta visuose butuose. Remiantis STR, matavimams turi būti parenkami reprezentaciniai 5 proc. pastato elementų, todėl gali pasitaikyti nekvalifikuotų atliktos atrankos atvejų.

Be to, ilgainiui atsiranda ir naujų akustinių uždavinių pastatuose taikant atvirojo erdvių planavimo metodą, kai vietoj izoliuotų patalpų išdėstymo įrengiama bendra erdvė su įvairiai veiklai skirtomis zonomis. Pavyzdžiui, projektuojant atvirojo tipo biurus akustikos specialistai bendradarbiauja su architektais siūlydami naudoti efektyvius, konkrečiam objektui sukurtus ar pritaikytus akustinius produktus, naudoti akustines kabinas ir kitus sprendimus.

Kyla poreikis esminiams reglamentavimo pokyčiams Vilniaus Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Marius Mickaitis akcentuoja, kad per pastaruosius beveik du dešimtmečius statybos pramonės srityje įvyko

40 2021 sausis/vasaris

kultūros, sporto, poilsio paskirčių ir kitiems“, – teigia M. Mickaitis.

Anot pašnekovo, šiandien yra poreikis reikšmingai atnaujinti dabartinį pastatų apsaugos nuo triukšmo reglamentą. Preliminarūs mokslinio vertinimo rezultatai leidžia rekomenduoti atnaujintos B garso klasės reikalavimus sieti su A++ energinio naudingumo klase. Tai būtų ypač aktualu, jeigu gyvenamuosiuose pastatuose ir toliau vyktų nuotolinis darbas.

Praktiniai pavyzdžiai Skandinavijos šalyse rodo, kad pastatų akustinės kokybės pagerinimas nebūtinai visada reiškia padidėjusią statybos kainą. Ypač, jeigu įdedama pakankamai

Pixabay nuotr.

Dabartinę C garso klasę aprašantys garso izoliavimo rodikliai ne visada užtikrina geras akustinio komforto sąlygas pastatuose su lengvasvorėmis konstrukcijomis.

Atsirado įvairaus lygmens akustinės kokybės užtikrinimo poreikis reglamente neaprašytiems arba neišsamiai aprašytiems pastatams. / Dr. Marius MICKAITIS /

nemažai reikšmingų pokyčių: statybos skaitmenizavimas, tolydus pastato energinio naudingumo reikalavimų griežtinimas, esminius statinio reikalavimus papildė tvaraus gamtos išteklių naudojimo dalis, o ekonominis augimas nulėmė gyventojų poreikį aukštesnei pastato kokybei. „Žvelgiant iš tvarumo ir kitų aspektų pusės, dabartinis naujų pastatų apsaugos nuo triukšmo lygis jau nėra gerai subalansuotas kitų reikalavimų atžvilgiu, ypač energinio naudingumo.

Neatrodo priimtina, kad dabartinę C garso klasę aprašantys garso izoliavimo rodikliai ne visada užtikrina geras akustinio komforto sąlygas pastatuose su lengvasvorėmis konstrukcijomis. Atsirado įvairaus lygmens akustinės kokybės užtikrinimo poreikis reglamente neaprašytiems arba neišsamiai aprašytiems pastatams: biurams,

pastangų projekto akustinės dalies parengimui ir jo įgyvendinimo bei faktinių rezultatų priežiūrai.

Akustinio komforto klasifikacijos sistema šiandien yra taikoma trylikoje Europos valstybių, tarp jų ir Skandinavijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei Vokietijoje. Europoje jau kurį laiką vyksta intensyvios ekspertų ir mokslininkų diskusijos, kaip pagerinti pastatų tvarumo sąlygas, jų apsaugą nuo triukšmo. Rengiant tarptautinius akustikos standartus šiuo metu buvo naujai suformuluoti objektyvūs fizikiniai rodikliai, kurie yra geriau susieti su subjektyviu garso izoliavimo pojūčio įvertinimu. Siekiant pastaruosius rodiklius perkelti į Lietuvos įstatymų bazę, pirmiausia reikėtų atlikti mokslinius tyrimus nustatant jų taikymo akustinio klasifikavimo sistemoje efektyvumą.

W W W.L AU F EN. LT KO L E KCIJA „VA L “ _ DIZ A IN E R IS KO N STA N T IN GRC IC

Įmonės archyvo nuotr.

Akustiniai ir garso izoliacijos sprendimai Viskoelastinė membrana: plonytis, bet veiklus sluoksnis Nuolatinis triukšmas gali ilgam sutrikdyti ramybę, pakenkti žmogaus sveikatos būklei, jo darbingumui ir kokybiškam poilsiui. Tai žinodami naujųjų namų architektai, konstruktoriai ir dizaineriai, be jau įprastų konstrukcinių sprendimų, šilumos izoliacijos, efektyvių inžinerinių tinklų, pasirūpina ir geresne garso izoliacija. Šito turėtų būti siekiama ir renovuojant senesnės statybos pastatus.

Bendrovė „Moderni izoliacija“ projektuotojams ir architektams siūlo susipažinti su dviem šiuolaikiškais sprendimais: triukšmo vibracijas sugeriančiomis akustinėmis bei apdailinėmis medžio vilnos plokštėmis ir viskoelastinėmis garso izoliacijos membranomis.

Naujos kartos sintetinės viskoelastinės garso izoliacinės membranos „Tecsound“ pelnytai specialistų pripažįstamos vienomis efektyviausių pasaulyje. Ir tai nėra keista, nes ši medžiaga atėjo iš karinės pramonės – povandeninių laivų ir kitų karinių įrenginių garso izoliacijos.

Pagrindinis membranos „Tecsound“ pranašumas prieš visas kitas tokio pobūdžio medžiagas yra tas, kad ją naudojantys sprendimai nė kiek nesumažina naudingos patalpų erdvės.

Garso izoliacijos sluoksnis tiesiog pasislepia konstrukcijoje ir tampa nematomas už apdailos, tyliai didvyriškai atlieka savo darbą – saugo patalpose esančius žmones nuo bereikalingo triukšmo. Plonytę, bet veiksmingą membraną „Tecsound“ galima įrengti ant bet kokio pagrindo –

Dizaino mokykla.

CEWOOD lubos

Lubų įrengimas. „Tecsound“ garso izoliacija SYS FT 2

42 2021 sausis/vasaris

CEWOOD medžio vilnos dekoratyvinės plokštės „Heksogan“.

Rezeknes olimpinio centro SPA centras, CEWOOD medžio vilnos plokštės lubose.

Privatus kino teatras CEWOOD juodos spalvos medžio vilnos plokštės.

betono, gipskartonio, medienos, metalo ir daugelio kitų. Svarbu, kad paviršius būtų gerai paruoštas – jį reikia išlyginti, nuimti visas senas dangas (jei jų yra buvę), nugruntuoti ir leisti išdžiūti. Jei ant sienos yra kokybiškai sumontuotas gipskartonio sluoksnis, tada montavimas gali būti atliekamas tiesiai ant jo. Viskoelastinės membranos pasaulyje įrengiamos daugiaaukščiuose ir mažaaukščiuose pastatuose, viešbučių ir SPA kompleksuose, biuruose, mokyklose – žodžiu, visur, kur nepageidaujami pašaliniai garsai. Naudoti jas galima ir sienoms, ir grindims ar luboms – tereikia pasirinkti reikiamą medžiagos tipą. „Tecsound FT“ aukštos kokybės garso izoliacija sudaryta iš veltinio sluoksnio ir sintetinės viskoelastinės membranos bei dažniausiai naudojama luboms ar sienoms nuo trukšmo izoliuoti. Jos atmaina „Tecsound 2FT“ turi du veltinio sluoksnius, abipus viskoelastinės membranos, ir idealiai tinka tarpbuitinėms pertvaroms nuo kaimynų skleidžiamų garsų izoliuoti. „Tecsound SY70 GEO“ – oru sklindantį garsą izoliuojanti membrana, skirta vidaus pertvaroms. Vienoje pusėje ji padengta lipniu sluoksniu, prikimbančiu prie daugumos statybinių konstrukcijų. Kitoje pusėje – poliesterio danga, prie kurios gerai limpa gipskartonio plokštėms montuoti skirti klijai. Šitaip galima prie sienos iš karto klijuoti gipso apdailos plokštę, neįrengiant jokių sudėtingų karkasų. Rezultatas – smarkiai sutaupoma vidaus erdvės: visas „sumuštinis“ būna mažiau nei 30 mm storio. Pačios membranos storis tėra tik 3,5 mm, o masės svoris – 7 kg/m².

Visas šias membranas galima kombinuoti su šilumos izoliacijos medžiagomis, tarkim, mineraline vata. Tai taip pat ženkliai padidina konstrukcijos garso izoliacijos parametrus.

Medžio vilna – akustinis komfortas ir kartu patalpos akcentas Konstrukcinių garso izoliacijos sprendimų visai nebūtina slėpti nuo žmonių akių. Štai kaimyninės Latvijos gamybos medžio vilnos plokštės CEWOOD, gaminamos iš trijų 100 proc. natūralių žaliavų – medienos drožlių, vandens ir cemento, neuždengtos tampa interjero akcentu, atrodo estetiškai ir patraukliai, jas galima naudoti be jokio papildomo apdorojimo. Eksploatacijos metu šios plokštės išsaugo visas medienai būdingas savybes: komfortą, natūralią patalpos termoreguliaciją ir tolygų drėgmės sugėrimą ar išskyrimą, patalpos orui pernelyg išsausėjus.

CEWOOD medžio vilnos plokštės – unikali medžiaga, išsiskirianti daugybe puikių ypatybių. Šis produktas atsparus ugniai, turi labai geras priešgaisrines savybes (A2, B-s1, d0), pasižymi puikiomis garso bei šilumos izoliacijos savybėmis ir tinka įvairiems dizaino sprendimams.

Akustinės plokštės plačiai naudojamos viešųjų ir gyvenamųjų pastatų interjero sprendimams, jos ekologiškos ir nekenkia sveikatai, turi alergologų suteiktą sertifikatą.

Dėl natūralios sudėties ir išskirtinių savybių šios plokštės dažnai naudojamos didesnės akustinės apkrovos patalpose, kur garso izoliavimas ir triukšmo sugertis yra labai svarbus aspektas. Medžio vilnos plokštės CEWOOD – apdaila, pasižyminti ne tik daugybe puikių savybių, bet ir neišsemiamomis dizaino galimybėmis derinant skirtingus plokščių matmenis, storius, spalvas ir faktūras, šitaip suteikiant interjerui išskirtinumo.

Medžio vilnos plokštės CEWOOD supaprastina ir palengvina su remontu susijusius procesus: jas lengva įrengti, nereikia glaistyti, dažyti ar šlifuoti. Montavimas labai paprastas, greitas

ir beveik nekeliantis dulkių: plokštės klijuojamos arba tvirtinamos ant aliuminio profilio arba ant medinių tašų karkaso.

Tokiu būdu ne tik sutaupoma laiko ir finansinių išteklių, bet ir suteikiama sveika ir ekologiška darbo aplinka darbuotojams, sukuriamas puikus stilingas interjeras ir labai geras akustinis patalpų komfortas. Šie aspektai paaiškina, kodėl tiek gyvenamųjų, tiek visuomeninių ir biurų patalpų dekoro tendencijose taip sparčiai auga šios medžiagos populiarumas. Paskaičiuota, kad plokščių CEWOOD įrengimas užsakovams kainuoja pigiau nei dabar naudojamas ir ypač populiarus sprendimas su gipskartonio plokštėmis.

Mokyklose, vaikų darželiuose, SPA kompleksuose, sporto salėse, kultūros centruose ir kituose viešuosiuose pastatuose, kuriems tenka didelė akustinė apkrova, garso sugerties klausimas yra toks pat svarbus kaip ir natūralios medžiagų ypatybės, gaisrinė sauga, prieinama kaina ir estetinės savybės. Medžio vilnos plokštės CEWOOD vienija visas šias savybes, todėl tiek eksportui, tiek Latvijoje ar Lietuvoje vykdomiems projektams šių medžiagų parduodama vis daugiau.

Standartinė plokščių forma yra stačiakampė ar kvadratinė, tačiau savitumo siekiantiems ir ypatingų akcentų ieškantiems dizaineriams pagal užsakymą gaminamos ir išskirtinės formos, pavyzdžiui, šešiakampis, trikampis, trapecija, rombas, apskritimas. Šešiakampė CEWOOD dizaino plytelių forma – pati populiariausia, mat leidžia lengvomis priemonėmis sukurti unikalų, išraiškingą rezultatą.

Bendrovę „Moderni izoliacija“ dėl komandos profesionalumo vertina, pripažįsta ir ja pasitiki daugelis pasaulinio lygio gamintojų. Tai suteikia bendrovei galimybę pasiūlyti unikalius gaminius ir sprendimus, kurie padės įgyvendinti net ir sudėtingiausius užsakovui kylančius uždavinius. Akustinio komforto sprendimai verslo ir gyvenamosioms patalpoms – tik vienas jų, toks pat svarbus kaip ir kiti, tačiau kartais nepelnytai paliekamas be reikiamo dėmesio.

izoliacija.com

43

Medinės struktūros – daugiaaukščių pastatų ateitis?

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

44 2021 sausis/vasaris

medinė statyba

agrinėdami beveik kiekvieno šiuo metu stovinčio daugiaaukščio pastato struktūrą, greičiausiai pamatysime betoną ar plieną kaip šių pastatų pamatines ir atramines konstrukcijas. Tačiau daugeliui naujų pastatų, siekiant geresnio poveikio aplinkai, vis dažniau kaip aukštų pastatų konstrukcija visame pasaulyje naudojama nauja medžiaga – mediena. Ji yra viena seniausių statybinių medžiagų, tačiau daugiausia naudota statant privačius vieno ar dviejų aukštų namus. Dar neseniai „plyscaper“, arba medinis daugiaaukštis, buvo laikomas utopiniu projektu dėl medienos degumo ir polinkio deformuotis.

Tačiau tobulėjančios technologijos ir inovatyvūs sprendimai statybų sektoriuje lėmė, kad šiandien medinės konstrukcijos jau pritaikomos ir daugiaaukščiams, ir komerciniams projektams.

N

Atgimimas naujame kontekste Mediena statybų sektoriuje naudojama jau daugybę metų, tačiau medinė statyba XX a. sunyko. Vis dėlto per pastaruosius metus medinės konstrukcijos vėl ėmė sparčiai populiarėti. Medžio atgimimą naujame kontekste lemia keletas priežasčių: auganti tvarumo svarba visuomenėje – medis yra aplinkai palankesnė statybinė

medžiaga, trumpesnis statybų laikas naudojant surenkamuosius elementus, statinių lengvumas.

Būtent medžio elementų ekologiškumas ir statybų greitis yra esminės medinių daugiaaukščių populiarumo priežastys. Prie viso to prisideda pažangūs technologiniai medienos apdirbimo būdai ir kaina. Vienas iš būdų statyti novatorišką ir ekologišką pastatą yra panaudoti inovatyvias medžio apdirbimo technologijas, kurios jau leido architektams ir inžinieriams pastatyti daugiau nei 85 m aukščio medinį dangoraižį Norvegijoje. Nauji atsparumo ugniai, drėgmei, stiprumo laipsniai griauna nusistovėjusius mitus, kad mediniai statiniai ne tokie saugūs ir ilgaamžiai kaip pastatai iš plieno ar betono. Naujos kartos statybų technologijos užtikrina, kad mediniai daugiaaukščiai bus atsparesni žemės drebėjimams, uraganams ir kitoms gamtos stichijoms.

Tobulėjančios žinios medinių konstrukcijų rinkoje, kylantis gamintojų skaičius ir dėl to auganti konkurencija lemia kainų kritimą. Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkai neseniai baigė 18 mėnesių trukmės tyrimą, kuriame palygino medinį daugiaaukštį su betono ir plieno pastatais. Pasak Statybos fakulteto docento Philipo Oldfieldo, išvados parodė, kad medinį pastatą gaminti vis dar kainuoja

Japonijos medienos įmonės „Sumitomo Forestry“ planuojamas statyti aukščiausias pasaulyje medinis pastatas Tokijuje. 350 metrų dangoraižiui ketinama panaudoti 180 tūkst. m3 medienos, kuri sudarys 90 procentų hibridinės medžio ir plieno konstrukcijos.

Tuo tarpu Norvegijoje jau baigtas statyti 85,4 m. aukščio medinių konstrukcijų daugiaaukštis, šiandien vadinamas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu.

Jam užbaigti buvo panaudota 3,5 tūkst. m3 vietinės medienos arba 14 000 medžių.

45

medinė statyba

brangiau, tačiau sutaupyti padeda galimybė medinius elementus ar modulius iš anksto surinkti gamykloje. Trumpesnis statybų laikas mažina išlaidas ir riziką dėl neišbaigto projekto, o tai, kad pastatas gali būti užbaigtas greičiau, paspartina investicijų gražą.1 Tai ypač aktualu nuomojamo nekilnojamojo turto (biurų ir daugiabučių) vystytojams. Kylantis populiarumas rinkoje ir krintančios masinės medienos kainos piešia medžio dominuojamą miesto panoramų ateities viziją, kuri jau plėtojasi architektūros įmonėse visame pasaulyje.

Pažangiausia XXI a. statybinė medžiaga? Šiandien architektai ir inžinieriai aktyviai siekia rasti būdų, kaip naudoti medieną konstrukcijoms daug didesniu mastu nei bet kada anksčiau. Norėdami tai padaryti, jie turi užtikrinti, kad mediena būtų tokia pat stipri kaip ir lig šiol dominuojančios plieno ir betono konstrukcijos. Atsiradęs naujas požiūris į statybą apima vadinamąsias inžinerines medienos konstrukcijas: medines sijas ir santvaras, suprojektuotas ir pagamintas maksimaliam tvirtumui, naudojant laminavimo ar sluoksniavimo procesą. Daugiaaukščių pastatų statyboms naudojami trys pagrindiniai inžinerinių medienos konstrukcijų tipai: klijuotoji mediena, kryžmai sluoksniuota mediena ir laminuota fanera, taip pat kompozitinės medžiagos, ypač medžio ir betono kompozito plokštės. Visų jų tarpusavio derinys yra tai, kas padaro medžio karkasą galima alternatyva plienui ir cementui. Architektai visame pasaulyje jau prognozuoja, kad mediena bus pažangiausia statybinė XXI a. medžiaga, nes naujos technologijos (kaip kryžminis laminavimas) padaro ją ypač atsparią ugniai. Vokietijoje dirbantis architektas Dominykas Marcinonis pasakoja, kad ten medinė statyba yra plačiai paplitusi, tačiau pagrindiniu iššūkiu išlieka gaisrinė sauga: „Konstrukcijos turi gebėti išstovėti, netgi tuomet, kai sudega viskas, kas gali degti. Tam reikalingi pastorinti skerspjūviai, kad dalis elemento galėtų nudegti, bet konstrukcija laikytųsi. Klijuotoji mediena yra dažnas pasirinkimas dėl jos sandarumo ir atsparumo drėgmei – dėl kryžminio klijavimo suvaržomas medienos brinkimas. Taip pat plokštinių elementų jungtys daug paprastesnės, taupo vietą.“ 1

www.mysmartwood.com/has-the-wooden-skyscraper-revolution-finally-arrived/

46 2021 sausis/vasaris

Klijuotoji mediena (angl. Glued Laminated Timber) – viena moderniausių statybinių medžiagų, kurios laikančioji galia, tenkanti konstrukcijos masės vienetui, didesnė nei plieno, todėl klijuotoji laminuota mediena tinka visų medinių daugiaaukščių konstrukcijos elementų gamybai, nuo sijų ir statramsčių iki aukštų arkų, stogo skliautų, kurių ilgis gali siekti daugiau nei 150 metrų. Tokie elementai ypač atsparūs drėgmei ir chemiškai agresyviai aplinkai, klijuojant medieną galima pagaminti didelių matmenų elementus ir išgauti konstrukcijų formas, reikalingas įvairiems architektūriniams tūriams. Klijuotoji mediena susideda iš viena ant kitos klijuojamų medienos lamelių, todėl elementų plotis ribotas, o aukštis ir ilgis – praktiškai ne, matmenys priklauso tik nuo transporto.

Kryžmai sluoksniuota mediena (angl. Cross Laminated Timber) gaminama kryžmai keliais sluoksniais klijuojant lentas (lentjuostes).

Kaip statybinė medžiaga dažniausiai naudojama plokščioms, horizontalias apkrovas perduodančioms konstrukcijoms, tokioms kaip grindys ir stogai. Besikryžiuojantys sluoksniai, suklijuoti tarpusavyje skirtingomis kryptimis, užtikrina plokščių matmenų stabilumą pakitus drėgmei ir gerokai sumažina neigiamą poveikį medienai džiūstant. Negana to, suteikia plokštei standumo, todėl šios plokštės gali būti naudojamos kaip standumo membranos, perduodančios horizontalias apkrovas, o klijų sluoksnis užtikrina konstrukcijos sandarumą tiek orui, tiek dūmams. Ši mediena gali būti netinkamas pasirinkimas lenktoms konstrukcijoms, bet kitų architektūrinių apribojimų neturi, todėl vis dažniau naudojama statant daugiabučius namus, pramoninius ir komercinius pastatus, taip pat ir tiltus. CLT gaminama ypač atspari ugniai ir, palyginti su tradicinėmis daugiaaukščių statybinėmis medžiagomis – plienu ir betonu, yra net keliolika kartų lengvesnė. Kryžminės medienos elementų matmenys ir gamybos technologija skiriasi priklausomai nuo gamintojo. Paprastai storis svyruoja nuo 51 iki 400 mm, plotis ne didesnis kaip 4,8 m (paprastai iki 3,2 m dėl transportavimo apribojimų), o ilgis – 20 metrų.

Laminuota fanera (angl. Laminated Veneer Lumber) – struktūrinės medienos rūšis, gaminama suklijuojant tekinimo staklėmis suklotas faneras. Projektuojant medinius daugiaaukščius, naudojama kolonoms, sijoms, santvaroms, taip pat sienoms ir perdangų plokštėms. Maksimalus elementų plotis yra kaip ir kryžmai sluoksniuotos

Vis dažniau renkantis naudoti medieną kaip statybinę medžiagą, gamta pamažu grįžta į didmiesčių erdves. Atviros medinės konstrukcijos kuria žmogui artimą, ramią erdvę, iš kurios sklinda medžio šiluma ir švelnumas. (Sumitomo Forestry „W350“ vizualizacija)

medienos, o ilgis nuo 24 iki 25 m, priklausomai nuo gamintojo. Sijų storis svyruoja nuo 27 iki 75 mm.

Horizontalioje konstrukcijoje optimalūs tarpatramiai yra nuo 5 iki 12 metrų.

Tradicinis karkasas naujai Modernios medinės konstrukcijos gali būti naudojamos įvairiuose statiniuose, nesvarbu, ar tai daugiaaukščiai, ar didelės salės, ar tiltai. Medinių daugiaaukščių konstrukcijos skiriasi nuo tipinių medinių karkasų, paprastai matomų privačių namų arba dviejų ar keturių aukštų daugiabučių namų konstrukcijose. Nors ir kilusios iš tradicinių konstrukcijų tipų, kuriuose jungiamos kolonos ir sijos, tačiau mediniams daugiaaukščiams naudojamos pažangios technologijos,

Architektai visame pasaulyje jau prognozuoja, kad mediena bus pažangiausia statybinė XXI a. medžiaga, kadangi naujausios technologijos geba ją padaryti itin atsparią ugniai.

tarp jų ir prieš tai minėtos medienos rūšys, kuriose yra klijuojamosios medienos sluoksniai ir sukuriamos sijos arba plokštės. Konstrukcijos paprastai susideda iš klijuotosios medienos, naudojamos didelių kolonų, sijų ir įstrižų jungčių gamybai. Ant jų statomos kryžmai sluoksniuotos medienos perdangos, stogo konstrukcijos ir išorinės sienos. Tokio karkasinio rėmo tvirtumas pasiekiamas įstrižai sumontuotomis standžiomis jungtimis su kolonomis. Ši medinių daugiaaukščių konstrukcinė sistema leidžia laisvai ir lanksčiai planuoti erdvę, nes nėra vidinių laikančiųjų pertvarų.

Medinių elementų santykinis lengvumas leidžia surinkti grindų ir sienų dalis gamykloje ir atgabenti į statybvietę, smarkiai sutrumpinant reikalingą statybų laiką. Surenkamųjų elementų

montavimas taip pat reiškia, kad pastato konstrukcijos gali būti suprojektuotos taip, kad būtų maksimaliai padidintas energinis naudingumas, nes atskiri komponentai atidžiai ir tiksliai sukonstruojami gamykloje. Sujungus medinius modulius tarpusavyje, dėl dvigubos struktūros galima pasiekti puikią garso izoliaciją, o dėl paprastumo ir greičio ši sistema yra itin tinkamas sprendimas statant papildomus aukštus ant jau esančių pastatų. Surenkamieji elementai ar moduliai Skandinavijos šalyse yra įprastas medinių daugiabučių statybų būdas.

Statant medinius daugiaaukščius, kolonų ir sienų dydis padidėja, sumažėja tinkamas naudoti plotas, o tai atbaido investuotojus. Kuo aukštesnis pastatas, tuo praktiškesniu pasirinkimu tampa hibridinės konstrukcijos. Dažnai pastato

centrinė konstrukcija, liftų šachtos ar laiptinės yra iš betono ir plieno, o grindys ir išorinės sienos lieka inžinerinės medienos (kryžminės ir klijuotosios) elementais. Kitu atveju naudojama inžinerinės medienos pastato šerdis ir grindų plokštės su plieninėmis sijomis, taip užtikrinančiomis optimalų tąsumą, nes plienas gali ištempti daugiau nei medis, šios sijos išlaiko konstrukciją ekstremaliomis išorinėmis sąlygomis, tokiomis kaip žemės drebėjimas ar stiprus vėjas. Tuo tarpu medienos-betono kompozitinės perdangos plokštės padidina standumą, laikomąją galią, apsaugą nuo triukšmo. Naudojant hibridinę sistemą, taip pat galima padidinti optimalius tarpatramius. Tokia sistema yra lanksti, pritaikoma individualiam projektui. Mediena kartu su kitomis statybinėmis medžiagomis dar

47

medinė statyba

labiau paįvairina daugiaaukščių pastatų architektūrines galimybes.

Didžiausias iššūkis – jungtys Inžinerinės medienos konstrukcijų pagrindas yra jungtys. Medinių elementų ir plokščių gamyba – lengvoji dalis, o didžiausiu iššūkiu tampa šių elementų jungimas tarpusavyje. Yra sakoma, kad konstrukcija iš esmės yra jungčių junginys, atskiriamas sijų ir kolonų. Šis apibūdinimas ypač tinkamas medinėms konstrukcijoms.

Neturint daug patirties medienos inžinerijos srityje, dažnai yra bandoma sujungti medieną panašiai kaip plieno konstrukcijas, naudojant didelių gabaritų šonines plokštes ir daugybę varžtų. Nors šis požiūris kartais pasiteisina, retai tai yra pats praktiškiausias ar efektyviausias būdas sukonstruoti medinę jungtį ir retai pats estetiškiausias sprendimas atvirai konstrukcijai.

Medinių konstrukcijų jungtis reikėtų sukonfigūruoti taip, kad konstrukcinės apkrovos pirmiausia būtų perduodamos atraminiams elementams, o varžtais pasikliaujama tam, kad būtų galima išlaikyti atsitiktines apkrovas. „Masyvūs inkarai vis tiek reikalingi horizontalias apkrovas perduodančių sienų kampuose. Problemų sukuria ir triukšmo tilteliams panaikinti reikalingi elementai, kurie sumažina kai kurių jungčių laikomąją galią“, – papildo architektas D. Marcinonis.

Dominuoja pagrindinės dviejų tipų medinių konstrukcijų jungtys: metalinės ir tradicinės medžio jungtys. Pastarosios konstruojamos su specialiai išfrezuotomis iškyšomis, kad medžio elementai jungtųsi tarpusavyje išvengiant metalinių jungių. Jos gana dažnai naudojamos vieno aukšto namų statybai, o dėl apdirbimo CNC staklėmis tokios jungtys vėl įmanomos ir didesnių projektų konstrukcijoms. Viena tokių – x-fix tipo jungtis, plačiai vystoma, architektus dominanti dėl kainos, greitesnio surinkimo, lengviau išardomos konstrukcijos pakartotiniam naudojimui.

Vis dėlto sunkumų kelia tokių jungčių skaičiavimai ir patikimumas dėl drėgmės, todėl medinių daugiaaukščių konstrukcijose dominuoja metalinės jungtys. Pirmiausia todėl, kad pagaminimas nereikalauja brangios įrangos ir tokias jungtis lengva ir greita surinkti statybų aikštelėje. Nereikėtų pamiršti, kad mediena yra organinė medžiaga, kintanti sezoniškai – besiplečianti ir susitraukianti keičiantis drėgmės kiekiui ore.

Labai svarbu projektuojant jungtis atsižvelgti į

48 2021 sausis/vasaris

galimus medienos elementų pokyčius dėl temperatūros ir drėgmės skirtumų. Plieninių plokščių ir kampainių naudojimas jungtyse padeda sulaikyti matmenų keitimosi judesius, dėl kurių medžio elementai ima trūkinėti.

Aukščiausias pasaulyje pastatas iš medžio Norvegijos Briumiundalio mieste jau baigtas statyti 85,4 m aukščio medinių konstrukcijų daugiaaukštis, vadinamas aukščiausiu pasaulyje mediniu pastatu. Studijos „Voll Arkitekter“ suprojektuoto pastato plotas užima daugiau nei 10 500 m2 ir išsiskiria tiek architektūrine išvaizda, tiek revoliuciniu medienos naudojimu statyboje.

Pastato architektų teigimu, svarbiausias šio projekto tikslas yra parodyti, kad įmanoma pastatyti aukštus, sudėtingus medinius pastatus, ir taip įkvėpti kitus pažvelgti į medinės statybos galimybes.

Pagrindines laikančiąsias konstrukcijas sudaro didelio masto klijuotosios norvegiškos medienos santvaros išilgai fasadų, taip pat vidinės kolonos ir sijos. Santvaros laiko apkrovas horizontalia ir vertikalia kryptimi ir suteikia pastatui reikiamo tvirtumo. Trijų liftų ir dviejų laiptų antrinei apkrovai pasirinktos kryžmai sluoksniuotos medienos sienos, o dideli surenkamieji fasado elementai yra pritvirtinti prie medinių konstrukcijų išorės. Kaip ir su daugeliu medinių pastatų, sumuštinių tipo sienų elementai buvo surinkti gamykloje panaudojus nedegią izoliaciją ir su jau pritvirtintomis išorinėmis plokštėmis. Pasak „Voll Arkitekter“ komandos, projektuojant medinį daugiaaukštį pastatą, gaisrinė sauga yra vienas pagrindinių uždavinių. Kiekvienas pastato aukštas yra padalytas į 90 minučių atsparumo ugniai sektorius, visame pastate įrengta purkštuvų sistema. Negana to, kiekviena medinė fasado konstrukcijos dalis turėjo būti atspari ugniai, todėl pasirinktos specialios nedegios pušų dailylentės. Kadangi medis yra lengva statybinė medžiaga, tam, kad būtų galima stabilizuoti pastato konstrukciją ir apsaugoti nuo siūbavimo, viršutiniuose septyniuose aukštuose panaudotas betonas.

Toks medinis daugiaaukštis išties tapo svarbiu postūmiu statybų sektoriuje. Daug dėmesio susilaukęs projektas „Mj¸stårnet“ tapo puikiu žaliosios krypties simboliu ir įrodymu, kad daugiaaukščius pastatus galima pastatyti naudojant vietinius išteklius, pasirenkant vietos tiekėjus ir tvarias medžio konstrukcijas.

Augantis potencialas Lietuvoje Valstybės, kuriose išsaugota medinės statybos tradicija, pavyzdžiui, Vokietija, Skandinavijos šalys, yra lyderės plėtojant medines konstrukcijas, o štai Lietuvoje ši tradicija nutrūkusi. „Esminis dalykas, kad techniniai reglamentai Lietuvoje pritaikyti mineralinei statybai, o ne iš degiųjų medžiagų. Ir nors Lietuvoje yra kompanijų, dirbančių su medžio konstrukcijomis, daugiausia produkcijos jos eksportuoja“, – pasakoja D. Marcinonis. Vis dėlto Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, atnaujinami statybos reglamentai, augantys gamybos pajėgumai ir patyrę architektūros ir inžinerijos sričių profesionalai padeda medinių daugiaaukščių projektavimą padaryti vis konkurencingesnį. Pasak UAB „Vakarų medienos grupės“ atstovo Pauliaus Milčio, populiarėjant medinių daugiaaukščių statybai Skandinavijoje ir kitose eksporto rinkose, lietuviškos įmonės taip pat ima domėtis naujais rinkos segmentais – vidutinio aukštingumo daugiabučiais ir komerciniais pastatais. „Didėjanti Lietuvoje gaminamų inžinerinės medienos produktų pasiūla turėtų auginti ir visą pastatų gamybos ir eksporto sektorių, kurio sukuriamas eksportas šiuo metu vertinamas apie 231 mln. eurų“, – priduria P. Milčius.

Verslo centro „Alia“ antstatas Šiandien jau matome Lietuvos architektų sėkmingai įgyvendinamų medinių statybų projektų.

Vienas jų – verslo centro „Alia“ rekonstrukcija.

Pagrindinėms konstrukcijoms panaudotas tradicinis gelžbetonis ir plienas, tačiau virš administracinio pastato naujai suprojektuotas penkto ir dalinai šešto aukštų medinių konstrukcijų antstatas. Tai išties nestandartinis architektų sprendimas šiuolaikinių biurų konstrukcijoms, bet būtent jis ir prisidėjo prie šio projekto išskirtinumo.

Antstato konstrukcijai buvo pasirinkti būtent klijuotosios medienos elementai. Verslo centro fasado vientisumas buvo išlaikytas panaudojant 7,6 m aukščio medines kolonas, o stogo konstrukcija perdengta 18 m klijuotosios medienos sijomis. „Medinės konstrukcijos čia puikiai tiko, nes jos suteikia interjerui jaukumo ir, kas svarbiausia rekonstruojant senus statinius, yra labai lengvos, – pasakoja įmonės „Jūrės medis“ atstovai, kurie rūpinosi projekto medinių konstrukcijų tiekimu. – Projekte taip pat labai svarbi estetika, todėl jungiamieji mazgai buvo konstruojami kiek įmanoma labiau paslėpti, o konstrukcijų

medinė statyba

Trijų aukštų Aleksoto verslo centro laikančiajai konstrukcijai architektai drąsiai pasirinko medieną.

Viduje panaudotos kolonos, santvaros, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Fasadams pasirinktos gamykloje paruoštos skydinės konstrukcijos.

49

Tam, kad atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, Aleksoto verslo centrui panaudota hibridinė konstrukcinė sistema. Pastato viduje medžio konstrukcijos jungiasi su gelžbetonine šerdimi, kurioje patalpintos pagrindinės komunikacijos ir dvi evakuacinės laiptinės.

spalva parinkta pagal kuriamą interjerą išlaikant matomą medžio tekstūrą.“ Vadovaujantis šiandieniniais gaisrinės saugos, evakuacijos reikalavimais, įrengtos naujos angos, naujos gelžbetonio laiptinės. Verslo centras „Alia“ – puikus pavyzdys, kaip daliniai medžio elementai leido sukurti darnią skirtingų medžiagų konstrukciją, tikslingai išnaudojant kiekvienos jų pranašumus.

Kauno rajone iškilę mediniai administraciniai pastatai Užpernai Kaune pastatytas ir sėkmingai atiduotas eksploatuoti Aleksoto verslo centras buvo pirmas Lietuvoje medinis administracinis pastatas. Trijų aukštų pastato laikančiajai konstrukcijai architektai drąsiai pasirinko medieną.

Viduje naudotos kolonos, santvaros, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Fasadams architektai pasirinko gamykloje paruoštas skydines konstrukcijas. „Archas“ architekto Manto Navalinsko manymu, gamykloje surinktos konstrukcijos yra gerokai tikslesnės, deramai apsaugotos nuo atmosferos poveikio, o jų montavimas statybų aikštelėje trunka daug trumpiau, todėl statybų procesas ekonomiškesnis. „Medienos ekonomika pasireiškia laike, transporto sąnaudose. Kai greičiau gali pradėti naudoti pastatą, greičiau gali pradėti uždirbti pinigus“, – papildo architektas.

50 2021 sausis/vasaris

M. Navalinskas pasakoja, kad esminis klausimas, kurį reikėjo išspręsti, projektuojant medinį pastatą, buvo gaisrinė sauga: „Padirbėję su gaisrinės saugos inžinieriais, ekspertais, greitai pamatėme, kad yra būdų, kaip įvertinti konstrukcijas, apskaičiuoti ir apsaugoti, kad atitiktų šiandien galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus.“ Svarbiausia projekte buvo medienos skerspjūviai, jos tūris, kadangi, atlikus tikslingus skaičiavimus, galima iš anksto numatyti, kokia dalis medienos gali nudegti, kad likusi dalis toliau stovėtų ir laikytų konstrukcijas. Taip pat pastato viduje suprojektuota gelžbetoninė šerdis, kurioje patalpintos pagrindinės komunikacijos ir dvi evakuacinės laiptinės. Tam tikra prasme, architektai paneigė vyravusį įsitikinimą, kad medinės konstrukcijos administraciniams pastatams nenaudojamos.

Aleksoto administracinis pastatas ne vienintelis „Archas“ studijos projektuotas medinis statinys. Kauno rajone pastatytas darželio pastatas, kurio visos konstrukcijos pagamintos iš medžio elementų. Priešgaisriniai reikalavimai šiam projektui išliko tokie patys kaip ir Aleksoto administraciniam pastatui, bet kadangi darželis tik vieno aukšto, ten nereikėjo naudoti monolitinių laiptų, todėl medis yra pagrindinė konstrukcinė medžiaga. Šiam projektui architektai taip pat pasirinko skydinius elementus. Tiek lauko sienos, tiek vidinės pertvaros – visi elementai pagaminti gamykloje ir surinkti statybvietėje. Dėl šios priežasties pats statybų procesas buvo itin sklandus

ir greitas. Projektas iki galo užbaigtas vos per 4 mėnesius, įskaitant pamatų liejimo, apdailos ir kraštovaizdžio darbus. „Archas“ architektai džiaugiasi, kad medinės konstrukcijos įgauna pagreitį Lietuvoje. „Su medžiu dirbti malonu ir nepaprastai įdomu. Darai ir mėgaujiesi tuo, ką matai. Įdomus tiek pats procesas, tiek medžio konstrukcijų galimybės, jų unikalumas, – pasakoja M. Navalinskas. – Negana to, mikroklimatas ir pojūtis mediniame pastate yra tikrai kitoks, artimesnis natūraliai aplinkai.“

Apibendrinant Netolimoje ateityje mediniai nuo šešių iki dvylikos aukštų pastatai turėtų tapti konkurencinga alternatyva betono ir plieno statiniams. Panaudojus šiuolaikines inžinerines konstrukcijas sparčiai populiarėja novatoriški ir ekologiški mediniai daugiaaukščiai. Vieni pagrindinių medinės statybos privalumų – išvystyta pramoninė surenkamoji konstrukcija, greita statyba ir daug mažesnis išmetamo CO2 kiekis nei plieno ir betono.

Medinį pastatą galima pastatyti per pusę laiko, reikalingo tradicinėms statyboms. Architektams ir inžinieriams vis dažniau renkantis naudoti medieną kaip statybinę medžiagą, gamta pamažu grįžta į didmiesčių erdves ir prisideda prie taršos mažinimo.

Nors mediniai daugiaaukščiai sėkmingai žengia į rinką, visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie tokių pastatų saugumą ir ilgaamžiškumą. Pagrindinė priežastis, kelianti susirūpinimą dėl medinių pastatų, vis dar yra medžio degumas. Kad mediena – degi medžiaga, nekyla jokių abejonių. Vyrauja suvokimas, kad medinis pastatas iš esmės nėra toks saugus kaip betoninis ar plieninis, tačiau šiuolaikines inžinerinės medienos konstrukcijas iš tikrųjų sudeginti sunku. Realus iššūkis, su kuriuo susiduriama projektuojant medinius daugiaaukščius, tai aukštesnė kaina. Statybinėse konstrukcijose naudojama laminuota mediena padidina pastato kainą, palyginti su tradicinėmis betoninėmis ar plieno konstrukcijomis. Laimei, medinių dangoraižių šalininkams pramonės ekspertai prognozuoja, kad statyboms reikalinga mediena ateityje taps prieinamesnė ir konkurencinga kitų statybinių medžiagų kainų atžvilgiu. Netrukus mediniai daugiaaukščiai taps neatsiejama miestų kraštovaizdžio dalimi visame pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje.

Inovatyvus valdymas.

Šiuolaikiniam gyvenimo būdui.

Tiems, kurie nori stilingos namų valdymo sistemos, „Schneider Electric“ siūlo „KNX Multitouch Pro“ valdymo ekraną. Šis sprendimas tobulai derės prie įvairaus interjero, nes rėmelius galima rinktis skirtingų spalvų ir medžiagų – nuo klasikinės baltos iki nikelio metalo ar skalūno.

Reguliuoti apšvietimą, nusistatyti pageidaujamą temperatūrą ir valdyti įvairius buitinius prietaisus galėsite paprastai bei intuityviai, kaip kasdien naudojamą išmanųjį telefoną.

Kad būtų dar patogiau, visas šias funkcijas taip pat galėsite valdyti ir reguliuoti savo planšetės ar išmaniojo telefono ekrane. „Schneider Electric“ vieni pirmųjų pradėjo privačių namų automatizavimo projektus Lietuvoje ir siūlo platų patikimų sprendimų spektrą išmaniesiems namams.

www.se.com/lt/lt

KNX Multitouch Pro Su System M, skalūno spalvos rėmeliu

KNX Push- button Pro Su System Design metaliniu, nikelio spalvos rėmeliu

Aukščiausios kokybės klijuotosios medienos konstrukcijų gamintojai Lietuvoje statybinės medienos konstrukcijos nėra naujiena. Mediniai pastatai turi senas statybos tradicijas, o šiandien augantys gamybos pajėgumai, patyrę architektūros ir inžinerijos sričių profesionalai bei kvalifikuoti konstrukcinės medienos gamintojai padeda medinių pastatų statybą padaryti vis lengviau

Palankią aplinką šios inovatyvios statybų srities vystymui formuoja ir Europos žaliojo kurso politika („European Green Deal“). Vienas didžiausių tokių gamintojų Baltijos šalyse – UAB „Jūrės medis“ jau beveik 50 metų gamina klijuotosios medienos konstrukcijas.

Klijuotoji mediena yra viena moderniausių medinių statybinių medžiagų, pasižyminti ypač tvirta laikančiąja galia, todėl puikiai tinka visų tipų pastatų konstrukcijoms. UAB „Jūrės medis“ gamina tiesias ir lenktas, įvairių formų klijuotosios medienos konstrukcijas, pritaikomas skirtingiems architektūriniams tūriams. Įmonės neseniai įsigytas itin modernus „Hundegger ROBOT-Drive 1250“ 6 ašių CNC apdirbimo centras ir naudojamas automatinis įrankių keitiklis leidžia greitai bei tiksliai atlikti įvairias operacijas ir

52 2021 sausis/vasaris

Įmonės archyvo nuotr.

prieinamą ir konkurencingą.

pasižymi beveik neribotomis medinių konstrukcijų apdirbimo galimybėmis. Maksimalūs apdirbamo ruošinio matmenys yra iki 300 mm pločio, 1250 mm aukščio ir 24 m ilgio (o maksimalus ilgis, kurį įmonė gali suklijuoti, siekia net 40 metrų).

Naujų technologijų pritaikymas leidžia išpildyti net sudėtingiausius architektų, konstruktorių, statybininkų keliamus iššūkius, užtikrinant esmines sėkmingos medinės statybos darbų dalis – sujungimo mazgų kokybę ir sklandžią montavimo eigą. Medinių elementų montavimo pranašumas – išvystyta pramoninė surenkamoji konstrukcija. UAB „Jūrės medis“ tam tikrų konstrukcijų (santvaros, rėmų) dalinį arba visą surinkimą atlieka gamykloje ir taip palengvina montavimo darbų vykdymą statybos aikštelėje.

Vienas naujesnių projektų Lietuvoje, kurio klijuotosios medienos konstrukcijas gamino „Jūrės medis“, – verslo centras „Alia“, projektuotas „Nebrau“ architektų. Pastatas sulaukė visuomenės dėmesio dėl nestandartinio sprendimo penkto ir šešto aukštų konstrukcijoms pasirinkti klijuotosios medienos elementus. „Jūrės medžio“ komanda į projektą įsitraukė jau pradiniame etape, rengiant šio statinio rekonstrukciją, ir padėjo užtikrinti sklandų kokybišką medžio elementų tiekimą bei montavimą. Fasado vientisumui išlaikyti buvo panaudotos 7,6 m aukščio medinės kolonos, o stogo konstrukcija perdengta 18 m klijuotosios medienos sijomis. Estetika šiame projekte buvo ypač svarbi, todėl jungiamieji mazgai konstruojami maksimaliai paslėpti, o konstrukcijų spalva parinkta pagal kuriamą interjerą išlaikant matomą medžio tekstūrą.

Kiekvieno projekto kokybei skiriamas didelis dėmesys, per ilgus darbo metus sukaupta

patirtis ir įmonės gaminių aukšta kokybė yra patvirtinta Vokietijos „Otto Graf“ instituto kokybės sertifikatu. Vienas pagrindinių nuogąstavimų, keliamų dėl klijuotosios medienos konstrukcijų panaudojimo, yra jų degumas. „Jūrės medžio“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Griškus pabrėžia, kad, kitaip nei daugelis mano, klijuotosios medienos konstrukcijos pasižymi geromis atsparumo ugniai savybėmis ir kilus gaisrui ilgai išlaiko stiprumo charakteristikas (skaičiuojama, kad nudega po 0,7 mm/ min). „Projektuose numatyti atsparumo ugniai parametrai užtikrinami projektavimo metu, atliekant skaičiavimus standartuose numatyta metodika. Klijuotosios medienos konstrukcijų degumo klasės klausimas sprendžiamas padengiant konstrukcijas priešgaisrinėmis medžiagomis, turinčiomis reikiamos degumo klasės atitikties dokumentus“, – papildo R. Griškus.

Ne mažiau svarbus šiandieninis statybinių medžiagų vertinimo kriterijus – tvarumas. Įmonė „Jūrės medis“ jau daug metų turi atsakingo miškų valdymo ir tvarkymo FSC sertifikatą, o šiuo metu verifikuojama EPD (angl. Environmental Product Declaration) produkto poveikio aplinkai deklaracija, kuri formuojama LCA (angl. Life Cycle Assessment) gyvavimo ciklo vertinimo skaičiavimais ir suteikia kokybinį pagrindą palyginti produktus, dar kartą įrodant medienos konstrukcijų pranašumus tvarumo ir ekologijos aspektais.

Kartu su konstrukcijų gamyba ir pristatymu, įmonė siūlo savo sukauptas žinias ir patirtį konsultuodama dėl klijuotosios medienos konstrukcijų projektavimo ir panaudojimo įvairiuose projektuose. Kompanija taip pat gamina rąstinius

Verslo centras „Alia“.

Alpinizmo bokšto segmentas Norvegijoje.

namus, pirtis ir vasarnamius iš klijuoto tąšo. Kaip ir klijuotosios medienos sijos, sukirsti namų sienojai gaminami modernia įranga, iš eglių arba pušų medienos.

UAB „Jūrės medis“ atstovai pastaraisiais metais pastebi, kad architektų ir privačių užsakovų ekologinis sąmoningumas ir atsakingesnis savo santykio su supančia aplinka vertinimas stiprėja, todėl medinių konstrukcijų pastatų vis daugėja. Klijuotosios medienos konstrukcijų tvarumo, ekologiškumo ir darnos su supančia aplinka aspektai tampa vis svarbesni ne tik visuomeniniuose, bet ir individualiuose projektuose, o naujų technologijų panaudojimas mediniuose projektuose suteikia laisvę architektams įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus nuo įprastų ir praktiškų architektūrinių sprendimų, kuriems naudojamos nesudėtingos konstrukcijos, iki pačios sudėtingiausios geometrijos formų statinių.

juresmedis.lt

53

Inovatyvi stogo konstrukcija bet kokiam projektui Naujausios prieinamos technologijos statybų sektoriuje leidžia medienai skintis kelią tarp populiariausių statybinių medžiagų. Dėl savo konstrukcinių savybių, ekologiškumo ir ilgaamžiškumo medis gali būti konkurencinga alternatyva beveik kiekvienam statybiniam elementui gaminti. Mediena, būdama tvirta, bet lengva medžiaga, yra idealus pasirinkimas ir stogo konstrukcijoms. Stogo santvaros vis labiau populiarėja visame Baltijos regione tiek privačiuose, tiek komerciniuose pastatuose. Pasaulyje pirmaujanti įmonė „MiTek“ siūlo išskirtinį stogo konstrukcijos sprendimą – jungiamųjų plokštelių technologiją.

technikos ekspertų komandos užnugarį. „MiTek“ santvarų technologija – jungiamoji plokštelė – sukurta taip, kad stogo konstrukcijos būtų lengvesnės, tvirtesnės ir išpildytų visus architektūrinius reikalavimus.

Jungiamųjų plokštelių stogo santvara yra tiksliai apskaičiuota ir suprojektuota konstrukcija, suteikianti praktišką ir universalų stogo struktūros sprendimą įvairių tipų projektams. Palyginti su tradiciškai pastatytu stogu, „MiTek“ stogo konstrukcija paprastai gali sutaupyti net iki 40 proc. medienos. Įmonės siūloma jungiamųjų plokštelių technologija yra medinių santvarų kons-

Ši technologija apima tris pagrindinius komponentus: inžinerinę programinę įrangą, pačias jungiamąsias plokšteles ir įrangą jų santvaroms gaminti, o „MiTek“ tiekia jas visas.

Darbas su mediena turi senas tradicijas Lietuvoje ir visame Baltijos regione. Projektuojant medines konstrukcijas, pirmiausia būtina suprasti medieną kaip medžiagą, kad būtų galima taikyti jos technines savybes. Be šių žinių yra labai sunku pagaminti kokybiškus medinius konstrukcinius elementus. „MiTek“ beveik 70 m. kaupė medienos konstrukcijų žinias ir patirtį. Bendrovė turi didžiausią santvarų gamintojų tinklą, naudoja naujausią projektavimo ir inžinerijos programinę įrangą, turi tvirtą patyrusių

trukcija su specialiomis jungtimis. Pagrindiniai aspektai, dėl kurių tai puikus pasirinkimas stogo konstrukcijai, yra tvirtumas ir patikimumas.

Tokių medžio elementų naudojimas kai kuriais atvejais gali būti ir kaip plieno pakaitalas. Negana to, tai lankstus sprendimas sudėtingoms formoms išgauti, todėl dažnai jį renkasi architektai ir inžinieriai, kuriems patinka kitokia, netradicinė geometrija. „Į kiekvieną projektą reikia žvelgti individualiai, jeigu norime rasti pagrįstą ir unikalų jo sprendimą“, – sako „MiTek“ filialo vadovas Intaras Dicmanis.

Mediniai elementai yra žinomi dėl galimybės juos surinkti gamykloje ir pristatyti į statybvietę, dėl ko statybų darbai yra greitesni ir kokybiškesni.

54 2021 sausis/vasaris

Jungiamųjų plokštelių santvara yra sukurta atsižvelgiant į EN 14250, kuriame reikalaujama, kad santvara būtų gaminama tam tikromis sąlygomis. 90 proc. produkcijos gaminama ne statybvietėje, o sausoje, kontroliuojamoje gamyklos aplinkoje, todėl pagaminti aukštos kokybės konstrukciją yra daug lengviau. „Mes, be jokių abejonių, esame įmonė, kuri pabrėžia, kad gamykla yra tinkamiausia vieta gaminti statybinius elementus iš medienos, – teigia I. Dicmanis. – Žinoma, yra aspektų, kurių padaryti iš anksto neišeina ir juos tenka atlikti vietoje, bet mes stengiamės maksimalų darbų kiekį atlikti gamyklose.“

„MiTek“ jungiamųjų plokštelių stogo santvara yra atidžiai apskaičiuota ir suprojektuota konstrukcija. Bendrovė naudoja naujausią programinę įrangą, kuri leidžia greitai ir tiksliai suprojektuoti ir gamykloje surinkti elementus, kurie lengvai pritaikomi įvairių tipų projektams.

Iš anksto pagamintos stogo santvaros siūlo didžiulį universalumą. Galima santvarų konfigūracijų įvairovė leidžia pritaikyti jas daugybei skirtingų projektų. „MiTek“ teikia ne tik stogo santvarų elementus, bet ir inžinerinę programinę įrangą bei įrangą, reikalingą santvarų ir karkasinių namų gamybai. Kartu su daugeliu patyrusių partnerių įmonės tikslas yra tiek skatinti technologijas ir medienos konstrukcijas, tiek bendrą idėją, kad ir šiuolaikiniame pasaulyje statiniams galima naudoti medieną. Technologija yra tik priemonė, kaip tai padaryti, o „MiTek“ teikia žinias ir patirtį, kad visi norintys galėtų naudoti šią technologiją ir prisidėti prie besikeičiančio požiūrio į medieną

statybų pramonėje. Šiandien jau nebūtina dideliems projektams naudoti sunkių, žmogaus sukurtų medžiagų, nes yra itin konkurencinga alternatyva – mediena, lengva medžiaga, gaunama tiesiai iš gamtos. Kai medinės konstrukcijos naudojamos tinkamai, nuo pat pradžių įvertinant tokius aspektus kaip drėgmė, vėdinimas ir kt., jos stovi metų metus.

Nors medinės konstrukcijos gali sudaryti visą pastatą ir stovėti labai ilgą laiką, tai vis dar yra labai lengva medžiaga ir kelia struktūrinių iššūkių daugiaaukščiams pastatams. Tačiau mediena yra draugiška ne tik aplinkai, bet ir kitoms medžiagoms. „MiTek“ manymu, architektams, inžinieriams ir statybininkams nereikėtų bijoti to,

kad kai kurias konstrukcijas sunku projektuoti tik iš medinių elementų. Mediena gali būti projekto dalimi kartu su kitomis medžiagomis, taip sujungiant geriausias kiekvienos medžiagos konstrukcines savybes. Visos reikalingos technologijos ir įrankiai jau egzistuoja, o „MiTek“ bendradarbiauja su daugeliu skirtingų gamintojų, kad užtikrintų žinių prieinamumą ir kokybę kuriant ateities urbanistinį kraštovaizdį, kuriame dominuotų mediena.

stogokonstrukcija.lt

55

Mediniai langai BOISROIS Atgimstančiame medinės statybos kontekste vis daugiau architektų ir dizainerių visame pasaulyje renkasi medieną ne tik kaip apdailinę, bet ir kaip pagrindinę konstruktyvinę medžiagą. Dėl savo ekologiškumo, draugiškumo aplinkai, tvirtumo, puikių šilumos izoliacinių savybių medžio karkasai, renovacijos surenkamaisiais medžio elementais, mediniai antstatai įgauna pagreitį statybų rinkoje Lietuvoje. Dėl tų pačių priežasčių naujai žvelgiama ir į kitas esmines pastato sudėtines dalis, tokias kaip mediniai langai.

UAB „Wooden Windows“ modernūs technologiniai sprendimai šiandien leidžia gaminti A++ energinio naudingumo medinius langus, kurie taip pat pasižymi funkcionalumu, estetišku dizainu ir ilgaamžiškumu.

Tinkamas langų pasirinkimas neabejotinai yra vienas svarbiausių kiekvieno statybos projekto elementų. Kokybiški langai ir tikslingas jų montavimas užtikrina tiek energinį naudingumą, tiek patalpoje esančio oro kokybę, šviesos laidumą. Būtent tai pabrėžia jau beveik dešimtmetį dirbantys medinių langų ir durų gamintojai UAB „Wooden Windows“. Praėjusiais metais įsigijusi moderniausią langų gamybos įrangą Lietuvoje – „Weinig Conturex“, įmonė įsigijo ir naujos kartos medinių langų gamybos įrankius – „Leitz Tools“.

Vokiečių kompanijai pritaikius inovatyvias technologijas buvo sukurtas naujas langų profilis, kurį išskirtinai gamina ir Lietuvoje tiekia įmonė „Wooden Windows“. Nuo senesnių šis profilis pirmiausia skiriasi susiaurinta medine dalimi.

56 2021 sausis/vasaris

Ši dalis buvo susiaurinta tiek, kad lango stiklo plotas padidėjo apie 14 proc., palyginti su senaisiais langais. Tai reiškia, kad į patalpą per tų pačių matmenų langą patenka daugiau šviesos.

UAB „Wooden Windows“ naudojama technologija išskirtinė ir tuo, kad leidžia viename lange sujungti dviejų tipų medieną – viena naudojama lango išorėje, o kita viduje. Pasak įmonės direktoriaus Simono Kašio, šiandien tokios technologijos Lietuvoje daugiau neturi niekas. Lango išorinėje dalyje įmonė siūlo naudoti medieną „Accoya“, kuri, apdirbta specialiu būdu, tampa stabilesnė ir ypač ilgaamžė. Tai griauna atgyvenusius mitus, kad mediniai langai per kelerius metus pradeda pūti – medienos „Accoya“ gamintojai jai suteikia 50 m. garantiją nuo supuvimo, todėl, naudojant būtent ją, UAB „Wooden

Windows“ yra vieninteliai gamintojai Lietuvoje, kurie medinei lango daliai suteikia 50 m. garantiją. Negana to, ši mediena yra visiškai ekologiška, perdirbama, nėra kenksminga aplinkai ir žmogaus sveikatai, todėl yra puikus pasirinkimas sparčiai įsitvirtinančiame tvarios statybos kontekste.

Langai pastate turi svarbią tiek funkcinę, tiek estetinę paskirtį. Skirtingai nuo kitų gamintojų Lietuvoje, įmonė „Wooden Windows“ siūlo ne tik tradicinio, bet ir naujo dizaino produktus. Langų rėmai gali būti pagaminti taip, kad varčia ir stakta atsidurtų vienoje plokštumoje, taip sukuriant vizualinę harmoniją. Šį estetinį pojūtį padeda sukurti ir kiti modernūs dizaino sprendimai – vidinės stiklajuostės nebuvimas, paslėpti vyriai.

Iš lango vidaus matoma tik rankenėlė be jokių

kitų papildomų detalių, kurias reikėtų derinti prie vidaus interjero. Tokie nauji dizaino sprendimai ypač aktualūs projektuojant modernaus minimalizmo erdves. Mediniai langai savo spalvomis gali būti pritaikomi kiekvienam projektui. Pasirinkus būtent medieną „Accoya“, įmonė „Wooden Windows“ dažymui gali pasiūlyti ne standartinę dešimties, o dvylikos metų garantiją, kadangi šio tipo mediena yra stabilesnė ir dažai ant jos laikosi ilgiau. Vis dėlto, norintiems matyti medį kaip interjero detalę, bet nerimaujantiems dėl perdažymo vargų, įmonė siūlo alternatyvą – tik iš lauko aliuminiu apkaustytus langus. Tokia konstrukcija užtikrina maksimalų langų ilgaamžiškumą.

Mediniai langai visada buvo populiarūs tarp tų, kurie vertina kokybę ir ilgaamžiškumą, bet šiandien jie auga kaip rinkos lyderiai ir dėl savo ekologiškumo. Vis daugiau žmonių galvoja ne tik apie pigiausius statybos būdus, bet ir apie kokybę bei draugiškumą aplinkai. „Plastikinius langus žmonės dažniausiai renkasi dėl pigesnės kainos, – teigia UAB „Wooden Windows“ direktorius S. Kašys, – tačiau per pastaruosius kelerius metus pasikeitė žmonių požiūris į plastiką, žmonės gręžiasi į natūralumą, nori natūralių medžiagų. Negana to, žmonės Lietuvoje pradėjo daugiau uždirbti ir leisti sau ne taupyti, o rinktis kokybę.“ Geros šilumos, garso izoliacinės savybės, natūrali prabangi išvaizda ir pridėtinės vertės suteikimas pastatui atperka šiek tiek didesnę investiciją į tikrai kokybiškus gaminius. Mediniai rėmai atrodo stilingai ir gali būti pritaikyti bet kokio interjero apdailai. UAB „Wooden Windows“ siūlomi gaminiai tinka visų tipų projektams, o ypač naujiems statiniams, reikalaujantiems A++ energinio naudingumo klasės. Mediniai langų rėmai pritaikomi iki 52 mm storio stiklo paketui, o atsisakius vidinės stiklajuostės nebelieka jokio tarpelio, pro kurį galėtų pūsti vėjas, todėl langai tampa sandaresni. Taigi, šiuolaikiniai, modernūs mediniai langai pranoksta konkurentus tiek funkcinėmis, tiek estetinėmis savybėmis.

Pasitelkusi inovatyvias gamybos technologijas, „Wooden Windows“ komanda kuria kiekvieno kliento poreikiams pritaikytus langus, naudojamus ir moderniose statybose, ir istorinių pastatų rekonstrukcijose.

boisrois.com

57

studijos

Universiteto „Vilnius Tech“ penkto kurso architektūros studentas Jokūbas BALTRUKONIS

Aistis Stalaučinskas paviešino savo kursinį darbą „Marių polis“.

Tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, kurį 24 metų studentas siūlo įgyvendinti Kauno mariose.

Į Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos simbolis Inspiravo marių užlieto Rumšiškių miestelio įvaizdis „Kai buvau šešerių ar septynerių, pirmą kartą su broliu ir seneliais teko išplaukti į Kauno marias, poeto Jono Aisčio pagerbimo metu aplankant užlietą senųjų Rumšiškių miestelio vietą. Prisiminimas liko gilus – tuometę patirtį šį semestrą, po keliolikos metų, pritaikiau architektūros studijose, kursiniame darbe sukurdamas projektą „Marių polis“, – teigia A. Stalaučinskas. „Marių polis“ sujungia dvi skirtingas alegorijas – miestą kaip civilizacijos simbolį (taip vadinti miestai-valstybės Senovės Graikijoje) ir polių (rąstą, per statybas įkaltą pamatams drėgnoje vietoje).

58 2021 sausis/vasaris

Grąžinti dalelę išvytos civilizacijos 1955–1959 metais užtvenkus Nemuną, aukščiau Kauno suformuotas didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje – Kauno marios.

Prieš užliejant Nemuno slėnį, iškirsti miškai, iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis). Tai buvo vienas didžiausių brutaliais metodais įgyvendintų sovietinių projektų Lietuvoje, palikusių gilių socialinių žaizdų ir pakeitusių viso Nemuno baseino ekosistemą, kurios ekologinės problemos aktualios iki šiol. „Projekto tikslas – į buvusį Nemuno slėnį grąžinti bent dalelę išvytos civilizacijos, atsižvelgiant į tai, kad Kauno marios jau ir dabar lankomos žvejų bei turistų, sukurti traukos kompleksą su apgyvendinimo, nuotolinio darbo, maitinimo ir edukacijos galimybe, kartu sprendžiant ir ekologines marių problemas, susijusias su

eutrofikacija ir vandens tarša, tačiau nedemontuojant Kauno HE užtvankos ir tokiu būdu nenaikinant ankstesnių kartų palikimo.

Turizmo traukos centras Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, vanduo ir miestas dažnai yra tarsi atskirti elementai – upės ir ežerai dėl įstatymų reikalavimų ir susiklosčiusios tradicijos dažnai palikti grynai gamtos stichijoje. Tai turi ir privalumų, tačiau šiuo darbu siekiama parodyti, kad alternatyva iš turimų išteklių leistų sukurti naujas galimybes turizmui ir suteiktų progą originaliai pažvelgti į istorinės atminties politiką. Juo labiau kad Kauno marios nėra natūralus gamtinis objektas, tai – žmogaus veiklos sukurtas telkinys“, – aiškina architektas.

Projektas „Marių polis“ kuriamas užlietoje

senųjų Rumšiškių vietoje – buvusioje Nemuno ir dviejų upelių – Pravienos ir Nedėjos santakoje, teritorija patenka į Kaišiadorių rajono savivaldybę, Rumšiškių seniūniją. Ateityje siūloma tokių kompleksų įrengti daugiau, taip sukuriant naujus traukos centrus ir įprasminant istorinę atmintį.

Objekte susijungiančios pačios svarbiausios apgyvendinimo, maitinimo, rekreacijos, edukacijos funkcijos primena mažą miestą kaip įvairių, žmogui svarbiausių funkcijų junginį.

Erdvinė kompozicija: iš kubų sąveikos sukurta aikštė – agora Tūrinė ir erdvinė kompozicija gimsta iš kubų kompozicinės sąveikos. Geometrines figūras sujungia agorą (senovinę polio aikštę) primenantis pontoninis lieptas – „plaukianti“ terasa, kurios viduryje yra kavinė su apžvalgos aikštele –

59

terasa ant stogo, šis tūris kuriamas su transformavimo ir pritaikymo kitoms funkcijoms (kaip koncertų scena, kino filmų ekranas ir kt.) perspektyva.

Susisiekimas: vasarą – laiveliais, žiemą – ledu „Marių polis“ primena senąjį Rumšiškių Kokalnį – mitologinį kalną, kuris, kaip ir visa teritorija, buvo užlietas Nemuno vandeniu ir laikui bėgant buvo nuplautas. Veiklos įkarštis planuojamas vasarą, tačiau jo veikla nenutrūks ir kitais metų laikais – pavasarį, rudenį ir žiemą. Žiemą, užšalus saugiam ledo sluoksniui, į kompleksą galima ateiti pėsčiomis, ledo motociklu ar arklio traukiamomis rogėmis.

Pagrindinis patekimas į kompleksą planuojamas valtimis ir marių laiveliais. Tai skatintų pakrantėse gyvenančių vietinių žmonių verslumą dirbti plukdant turistus iš visų marių pusių (kartu sukurtų kitų galimybių verslumui). Numatoma šį objektą įtraukti į turistinių laivų maršrutus, taip užtikrinant nuolatinį susisiekimą. Žmonėms paliekama pasirinkimo galimybė būti tik lankytojais, vienadieniais turistais ar komplekse apsigyventi ilgesniam laikui, atplaukti čia vykstant renginiams ir koncertams.

Funkciniai sprendimai „Marių polyje“ įsikūręs viešbutis, kavinė ir Kauno marių regioninio parko lankytojų centras pritrauks skirtingų poreikių auditorijas, todėl

objektas turėtų būti populiarus, čia, sezono metu, galėtų įsikurti ir regioninio parko direkcijos darbuotojai, aplinkosaugininkai, gamtos tyrinėtojai.

Po vandeniu įrengiama hidroakumuliacinė jėgainė marių srovę naudos elektros energijos gamybai ir kartu prisidės prie vandens išvalymo. Tokiu būdu kompleksas pats apsirūpins energija.

Kompleksas kuriamas iš medinių konstrukcijų (karkaso), kurios būtų tinkamai impregnuojamos ir pritaikomos agresyviai aplinkai, nei vienoje vietoje nepaliekamos atviros, taip apsaugant nuo bet kokio sąlyčio su vandeniu.

Ekosistemos dalis Statybai naudojamos tik ekologiškos medžiagos. Stogo ir sienų paviršiui padengti kuriama speciali struktūra iš vietinių medžiagų – molio, cemento ir juodžemio sukurta fasadų apdailos medžiaga, specialiai pritaikyta agresyvioms ir nepalankioms sąlygoms, siekiama, kad šis fasadų tipas natūraliai tarsi suaugtų su aplinka, taptų ekosistemos ir buveinių dalimi kerpėms, samanoms ir smulkioms žolėms. Pagrindinė sienos dalis formuojama iš presuotų šiaudų ir medinio karkaso, panaudojant reikiamas izoliacines ir jungiamąsias medžiagas. Povandeninė dalis kuriama iš perdirbto plastiko, kad būtų atspari vandens poveikiui. Kompleksas „pritvirtintas“ prie marių dugno specialiai tam sukurtais devyniais, iš įvairių kampų išdėstytais inkarais. „Marių polis“ – į 60 metų užlietą Nemuno slėnį grįžtančios civilizacijos ir gyvybės simbolis.

Už konsultacijas ir patarimus A. Stalaučinskas dėkoja savo kursinio darbo vadovui, dėstytojui architektui doc. Sauliui Pamerneckiui.

60 2021 sausis/vasaris

Aukso medaliu įvertinti Panevėžio dailės galerijos atnaujinimo darbai

Šiuo metu didžiausia parodų erdvė Aukštaitijos sostinės regione atnaujinta, modernizuota, su atkurta istorine tiesa...

... o 1889 m. čia buvo Panevėžio teismas, tuomet vadintas Taikos teisėjų sąjunga.

storinė Panevėžio dailės galerija ne vien papildė atnaujintų iškilių miesto pastatų bazę, bet ir pelnė ekspertų pripažinimą. „Lietuvos metų gaminio 2020“ konkurse prestižiniu aukso medaliu įvertinti kultūros galerijoje atlikti remonto ir tvarkybos darbai, kuriuos įvykdė įvairios paskirties pastatus projektuojanti ir statanti įmonė UAB „Kriautė“.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertinimą pelniusi bendrovė renovuodama Panevėžio dailės galeriją įgyvendino ambicingą tikslą – restauravo stipriai apgadintą senojo pastato fasadą su dekoro elementais. Specialistai pilnai atkūrė sovietmečiu pažeistus fasado dekoro elementus, todėl šiandien pastatą puošia originali raudonų keraminių plytų siena.

Taip pat atnaujintame statinyje integruotos ir suderintos dviejų tipų pastato apšiltinimo sistemos. Eksponuojama atkurta fasado dalis apšiltinta iš vidaus, naudojant PUR putų plokštę, o likusi pastato dalis apšiltinta naudojant tinkuojamojo fasado apšiltinimo sistemą su mineraline vata ir dekoratyviniu tinku.

Išskirtinis stilistinis eksterjero ir interjero sprendimas kultūros pastate – „Kriautės“ pagamintas ir įrengtas modernus vitrininis įėjimas bei pagaminti išskirtiniai arkiniai mediniai langai. Galerijos langai buvo suprojektuoti ir atkurti remiantis istoriniais tyrimais, siekiant

I

išsaugoti turtingą praeitį saugančio pastato autentiką, bet užtikrinant pastato funkcionalumą.

UAB „Kriautė“ jau daugiau nei trisdešimt metų sėkmingai dirba gamybos ir statybų srityje. Sukaupta ilgametė patirtis, kvalifikuotų ir atestuotų specialistų komanda bei modernios technologijos leidžia rinkai pasiūlyti pažangius sprendimus.

Bendrovė Panevėžio mieste turi modernią bazę, kurios gamybiniai plotai siekia 10 tūkst. kv. m. Joje gaminama statybinė ir obliuota mediena, įvairūs stalių gaminiai, baldų ruošiniai, metalo gaminiai ir metalinės konstrukcijos. „Kriautė“ taip pat gamina ir stato skydinius-karkasinius namus. „Lietuvos metų gaminio 2019“ konkurse įmonė pelnė aukso medalį už skydinio-modulinio darželio priestato prie lopšelio-darželio „Vandenis“ Vilniuje statybą. Tai pirmasis Lietuvoje darželis, kuris buvo pagamintas iš medinių konstrukcijų.

www.kriaute.lt 61

architektūra

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

MODULINIAI PASTATAI Nuo pabėgimo į gamtą namų iki daugiaaukščių 62 2021 sausis/vasaris

63

Augant supratimui apie ekologiją ir tvarų gyvenimą, modulinių elementų naudojimas statybų sektoriuje užvaldo pasaulį. Nuolat tobulėjant ir modernėjant tiek statybinėms medžiagoms, tiek technologijoms, atsiranda vis daugiau galimybių statyti greitai, paprastai, ekonomiškai ir

„019 CABIN“ interjero jaukumas ir modernumas kuriamas panaudojus šiltą natūralaus medžio faneros apdailą.

tvariai. Viena tokių – moduliniai namai, ypač aktualūs šiandien, gyvenant globalios pandemijos sąlygomis. Vis daugėja žmonių, svajojančių pabėgti nuo miesto triukšmo ir pabūti gamtoje, o ne užsidaryti tarp keturių kambario sienų. Moduliniai namai ne tik sutrumpina statybų laiką, sumažina kainą, sąnaudas, bet ir išlaiko konstrukcijų kompleksiškumą, savo universalumu prisitaiko prie įvairių poreikių.

oduliniai pastatai iš esmės yra surenkamieji pastatai, pradėję smarkiai populiarėti XX a. pradžioje, tačiau skiriasi konstrukcijų mastelis. Surenkamąją konstrukciją sudaro bet kokia konstrukcija, suprojektuota ir pagaminta gamykloje prieš pastatant (angl. prefab). Surenkamoji modulinė namo konstrukcija susideda iš modulių, kurių dydis ir sudėtingumas svyruoja nuo

M

64 2021 sausis/vasaris

viso namo iki atskirų kambarių. Terminas „modulis“ šiame kontekste nereiškia atskirų elementų kaip sienos, durys ar langai, tai veikiau uždaros gyvenamosios patalpos.

Modulių konstrukcijos ir galimybės Nors surenkamieji būstai turi ilgą ir klestinčią istoriją, modulinė architektūra yra daug

Dėl savo išskirtinės gamtinės aplinkos, charakteringo reljefo ir senbuvių medžių, pirmajam pagamintam „019 CABIN“ moduliniam namui statyti buvo pasirinkta Obuolių sala, esanti Molėtų rajone.

architektūra

Pagrindinis tvarumo aspektas būtent ir yra modulinių pastatų medžiagose, ypač jeigu statoma iš medžio ar perdirbtų jūrinių konteinerių.

naujesnis reiškinys. Nuo vasarnamių iki gyvenamųjų, pabėgimo namų ir iki daugiaaukščių, šiandien moduliniai namai vis dažniau tampa ekologiškos, energiškai efektyvios ir kūrybingos architektūros sprendimu. Žmonės vis labiau domisi galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui gamtoje, toliau nuo miesto šurmulio.

Modulinių namų privalumai apima visus surenkamųjų pastatų privalumus, tokius kaip trumpesnis statybų laikas, kadangi moduliai pagaminami gamykloje su jau įmontuotomis inžinerinėmis komunikacijomis ir tik tada atgabenami į statybos vietą montuoti ant paruoštų pamatų, o tai lemia mažesnes išlaidas ir aukštesnę darbų kokybę – viskas atliekama kontroliuojamomis klimato sąlygomis. Išskirtinis modulinių gyvenamųjų namų pranašumas, kad modulius galima papildyti primontuojant naujus prie jau esamų arba išardyti nepageidaujamą modulį ir taip pritaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.

Vis dėlto, nors didžiąja dalimi yra kuriami masinėse gamyklose, moduliniai pastatai tikrai netampa monotoniški. Priešingai – jų stiliai, dydžiai ir ypatybės labai skiriasi priklausomai nuo poreikių.

Moduliniai pastatai statomi taip, kad atitiktų arba viršytų tuos pačius statybos kodeksus ir standartus kaip statybvietėje pastatytos konstrukcijos.

Naudojamos tos pačios medžiagos kaip ir tradiciškai statomuose pastatuose, populiariausios tarp jų – metalas ir mediena. Pasak architekto Dominyko Marcinonio, pagrindinis tvarumo aspektas būtent ir yra modulinių pastatų medžiagose, ypač jeigu statoma iš medžio ar perdirbtų jūrinių konteinerių. Tiek metalo karkaso, tiek medžio konstrukcijų moduliniai pastatai gali būti išmontuoti ir perdirbti pasibaigus jų naudojimui, todėl tai neabejotinai yra aplinką tausojantis pasirinkimas.

Moduliniams pastatams pamatai dažnu atveju nereikalingi, tačiau prireikus gali būti montuojami ant skirtingų tipų pamatų ir turėti tiek aukštų, kiek leidžia statybiniai reglamentai, todėl yra naudojami ir daugiaaukščių statybai.

Tiek integruojami daugiaaukščiuose, tiek atskiri moduliai gali būti tiekiami su mechanine, elektros, santechnikos įranga ir vidaus apdaila. Šiuolaikiniuose moduliniuose namuose galima įrengti šildomąsias grindis, įvesti geoterminį šildymą, sumontuoti rekuperacinę sistemą ar kietojo kuro

65

„CUBOHAUS“ archyvo nuotr.

katilą, todėl tai ir patogus, ir ekologiškas sprendimas. Dėl gamyklinių konstravimo sąlygų drėgmė patalpose išlieka optimali, o šiluma išsilaiko gana ilgai. Išorinių sienų paviršius gali būti jau užbaigtas gamykloje arba, pasirinkus plytų (akmens) apdailą, darbai baigiami statybvietėje.

Taip pat ir stogo sistema užbaigiama statybvietėje jau baigus montuoti pagrindinius modulius.

Kadangi į statybvietę modulinius namus reikia gabenti, vieno modulio dydis susiduria su tam tikrais apribojimais, lemiamais transporto išlaidų, tačiau jungiami tarpusavyje jie kuria įvairaus dydžio erdves. Taip pat dėl transportavimo – kiekvienas modulis turi būti sukonstruotas taip, kad savarankiškai atlaikytų kelionės ir montavimo reikalavimus, todėl ypatingas dėmesys skiriamas jų patvarumui. Statinio mazgai suprojektuojami taip, kad atitiktų bet kokio esamo pastato išorinę estetiką, o surinkti moduliniai mazgai gali būti praktiškai nesiskiriantys nuo konstruojamų statybvietėje. Taigi laikas, tenkantis namo statybai, kokybiškumas ir neabejotinai universalumas yra vieni didžiausių modulinių namų pranašumų.

66 2021 sausis/vasaris

Šiuolaikiniam žmogui, norinčiam būti kiek arčiau gamtos, toks projektas gali būti įgyvendintas tiek mažame sodo sklypelyje, tiek tėvų ar senelių sklype, miške ar vaizdingoje vietoje prie upių ar ežerų. Būtent tokią idėją skelbia lietuvių architektai „ŠA atelier“, pristatę Obuolio saloje stovintį modulinį namą „019 CABIN“.

Sukurtas būti tiražuojamas – „019 CABIN“ „ŠA atelier“ suprojektavo išties išskirtinį metalinio karkaso ir natūralaus medžio faneros modulinį pastatą, gavę užduotį sukurti transportuojamą statinį, kuris būtų pagaminamas dirbtuvėse ir atvežamas į numatytą vietą, kuris galėtų būti tiražuojamas ir pritaikomas skirtingoms funkcijoms. Lietuvių architektai ieškojo sprendimo, kuris juos atvedė prie modulinių elementų sistemos. 23 kv. m. metalo konstrukcijos namą sudaro atskirų elementų rinkinys: kolonos, grindys, sienos, stogas ir kt., todėl vienas jo privalumų, pasak architektų, yra galimybė gabenti jį

surinktą arba atskirais elementais, atsižvelgiant į situaciją. „Projektavimo etape nebuvo žinoma, kurioje vietoje jis stovės. Vienintelis žinomas kontekstas buvo klimato elementai: saulė, vėjas ir vanduo. Todėl pastato stogas atrodo tarsi sklandantis vėjyje, jis saugo statinį nuo saulės kaitros, o stogo forma renka lietaus vandenį, pila jį nuo vienos plokštumos ant kitos ir eksponuoja vandens tėkmę“, – teigia „ŠA atelier“ architektai Gabrielė Šarkauskienė ir Antanas Šarkauskas.

Nors projektas „019 CABIN“ sukurtas būti tiražuojamas, architektai apgalvojo detales, kurios be papildomų darbų padarytų kiekvieną pastatą unikalų. Konstrukcijai ir apdailai naudojamas metalas yra nedažomas, o paliekamas su unikaliu raštu, susidarančiu gaminimo procese.

Taip visi moduliniai namai turi šiek tiek skirtingą fasado grafiką. O šio metalinio kiauto viduje slepiasi šilta natūralaus medžio faneros apdaila.

Modulinis namas sukurtas stovėti ant kintančio aukščio kojų, todėl gali būti pritaikomas prie įvairaus gamtinio reljefo. Vis dėlto pirmajam

architektūra

pagamintam statiniui architektai pasirinko Obuolio salą, esančią Molėtų rajone. Ši sala buvo pasirinkta neatsitiktinai, o dėl savo išskirtinės gamtinės aplinkos, charakteringo reljefo ir senbuvių medžių. „Ši situacija atskleidė statybos ir architektūros privalumus: sklype nereikėjo vykdyti statybos darbų, o tik surinkti kelis elementus, o vizualiai lengvas statinio tūris darniai įsiliejo į unikalų gamtos peizažą“, – priduria „ŠA atelier“ komanda.

Tvarumas gali derėti ir su prabanga – „CUBOHAUS“ Ispanų dizaineriai drąsiai teigia, kad moduliniai namai jau senai nebėra tik greitas, paprastas ir ekonomiškas būsto sprendimas. Šiandien surenkamieji pastatai siūlo prabangą, išmanumą ir aukštos klasės patogumą, o projektas „QBO by A3“ yra puikus pavyzdys, kaip visa tai sujungiama į vieno modulio statinį.

Lengvo plonasienio plieno konstrukcijos – moduliniams, surenkamiesiems (prefab) namams, pramoninių, komercinių, ūkinių pastatų statybai

Nuo 2008 m. nekilnojamojo turto rinkoje dirbanti NP5 įmonių grupė nuo pat veiklos pradžios orientavosi į kokybę. Jaunos, ambicingos architektų, inžinierių ir technologų komandos nuosekli orientacija į plėtrą, ilgalaikė patirtis ir inovatyvių technologijų statyboje tobulinimas pastūmėjo link lengvo plonasienio plieno karkaso gamybos – 2020 m. Šiauliuose pastatyta šio karkaso profilių gamykla. Šiandien bendrovė siūlo unikalų sprendimą – visiškai įrengtus lengvo plieno karkaso surenkamuosius namus. Elegantiški kartotiniai projektai apmąstyti iki menkiausių smulkmenų tiek architektūriškai, tiek techniškai. Paprastais, tiksliais

sprendimais įgyvendinami patys naujausi individualių namų statybos principai: • gamyklos įranga leidžia kurti vidaus erdves iki 24 m, nenaudojant papildomų atraminių konstrukcijų. Greita statyba. Sausi statybos procesai; • lengvas plieno karkasas yra pigiausia ir efektyviausia iš šiuo metu egzistuojančių karkasinių konstrukcijų statybos technologijų; • konstrukcijos eksploatacijos metu nekeičia geometrijos matmenų. Taip pastatas išlieka tvarus, sandarus visą eksploatacijos laikotarpį. Lengvo plieno karkasas yra 90 proc. perdirbama medžiaga;

• karkaso konstrukcijose yra specialios angos inžinerinei įrangai, taip taupomas sienos storis, lubų aukštis; • dėl konstrukcijų svorio ir talpumo patogu transportuoti.

Lengvo plonasienio plieno karkaso perdangos, stogų santvaros pritaikomos visų tipų atramoms ir sienoms tiek naujoje statyboje, tiek renovuojant senus statinius – statant papildomus aukštus ant esamų konstrukcijų, įrengiant stogą ant jau pastatytų atramų ar sienų.

www.np5.lt

67

„QBO“ gali būti pritaikytas naudoti aplinkoje, kur nėra infrastruktūros, todėl jį galima įrengti beveik bet kur. Pasak projekto autorių, prabanga ir tvarumas gali būti puikiai suderinami. Modulio konstrukcijai naudojamos modernios surenkamojo plieno technologijos, kurios išlaiko aukštos kokybės apdailą ir kartu mažina atliekų kiekį.

Pastatas taip pat pasižymi aukštais šilumos izoliacijos parametrais, naudoja energiją taupantį stiklą ir derina natūralų apšvietimą su LED apšvietimu, siekiant sumažinti energijos sąnaudas.

68 2021 sausis/vasaris

Kiekvienas „QBO“ gali būti suprojektuotas skirtingoms funkcijoms ir išbaigtas pagal individualius poreikius, su LED apšvietimu, oro kondicionieriumi, šildymu, integruota muzikos sistema ir kitomis išmaniosiomis technologijomis.

Kaip jau žinome, modulinių elementų sistema ne tik leidžia modeliuoti skirtingų dydžių ir konfigūracijų statinius, bet ir pašalina tradicinių statybų trukdžius ir vėlavimą, todėl šio projekto autoriai teigia, kad „QBO“ surinkimas statybvietėje trunka vos dvi dienas.

MODULINIŲ SISTEMŲ, ANGARŲ IR METALO KONSTRUKCIJŲ GAMYBA

Neribotos modulių pritaikymo galimybės nuo gyvenamųjų namų, viešbučių, vaikų darželių, biurų iki sanitarinių patalpų.

Industriniai moduliniai statiniai, laboratorijos, kareivinės, ligoninės – viskas tik iš kokybiškų medžiagų, metalo ir medžio.

www.ktmodules.com

| +370 622 00036

Modulių universalumas Moduliniai pastatai gali būti pritaikomi ne tik gyvenamosios, bet ir bet kurios kitos paskirties erdvei. Tai gali būti laikino apgyvendinimo statiniai, mokyklos, universitetų bendrabučiai, viešbučiai, pramonės, kariniai ir inžinerinės paskirties pastatai. Nors Lietuvoje modulinių namų statyba dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau užsienyje, o ypač Skandinavijoje, tokie pastatai plačiai naudojami tiek kaip atskiri statiniai, tiek kaip integruojamos dalys daugiaaukščių statyboje. Vokietijoje dirbantis architektas Dominykas Marcinonis pasakoja, kad pagrindinė motyvacija statyti moduliais turbūt išlieka greitis ir tikslumas. „Tai būna aktualu statyboms miesto centre arba statant didelio poreikio objektus, pavyzdžiui, vaikų darželius. Statant būtent mediniais moduliais, mano nuomone, kiek lengviau pasiekiama aukšta kokybė, kad pastatas neatrodytų kaip laikinas“, – pažymi architektas.

Galimybė perdirbti

Vizualiai lengvas „019 CABIN“ projekto tūris ir kruopščiai apgalvotos detalės, medžiagiškumas leidžia statiniui būti pritaikomam prie įvairaus gamtinio reljefo ir darniai įsilieti į unikalų gamtinį peizažą.

70 2021 sausis/vasaris

„TINI OFFICE“ biuro modulio konceptas kuria tvirtą vidaus ir išorės santykį tarp interjero ir aplinkinės gamtos.

Didžiuliai langai atveria išorinę plieno rėmo konstrukciją ir leidžia pažvelgti į minimalistinį vidaus interjerą, padengtą medžiu nuo grindų iki pat lubų.

Turbūt labiausiai žmones žavi mobilios konstrukcijos pastatų likvidumas. Prireikus juos galima transportuoti iš vienos vietos į kitą, daugeliu atvejų surinkti ir pastatyti modulinį namą užtenka 4 savaičių, o kai kada jiems net nebūtini statybų leidimai. Be to, minimaliai sumažinamas poveikis aplinkai, kai naudojami atsinaujinančios energijos ištekliai ir tvarios medžiagos, tokios kaip mediena. „Vakarų medienos grupės“ atstovas Paulius Milčius neabejoja, kad modulinių, skydinių ir kitų inžinerinės medienos konstrukcijų gamyba Lietuvai gali būti ir perspektyvi kryptis plėtoti aukštesnės pridėtinės vertės eksportą: „Mažesnė už mus Estija tokios produkcijos kasmet eksportuoja už beveik pusę milijardo eurų, kai Lietuva – gerokai nei perpus mažiau (213 mln. Eur).“ Moduliniai namai siūlo tiek ekonomines perspektyvas šaliai, tiek pabėgimo arčiau gamtos galimybes šiuolaikiniam miesto žmogui. Nuo jaukių kotedžų iki prabangių erdvių – surenkamieji moduliai ir toliau iš naujo apibrėžia konstrukcijų, statybų ir projektavimo ateitį.

architektūra

„TINI OFFICE“ – biuras miško apsuptyje Moduliniai namų projektai kuriami ne tik kaip gyvenamosios erdvės, į kurias žmonės bėga nuo miesto šurmulio pailsėti, bet ir gali tapti puikia darbo erdve. „Tini / tinyhome.es“, ispanų architektų studijos „DelaVegaCanolasso“, sukurtas biuro modulis tapo unikalia darbo erdve, nugabenama ten, kur norisi. „Tini Office“ konstrukcija pagaminta iš plieno

rėmo, apšiltinto 12 cm perdirbta medvilnės šiltinimo vata, o vidaus apdailai ir daliai baldų ne veltui pasirinktos naudoti OSB plokštės. Pasak projekto architektų, šis biuro modulis buvo kuriamas taip, kad darniai įsilietų į miško kraštovaizdį. Didžiuliai langai atveria minimalistinį vidaus interjerą, padengtą medžiu nuo grindų iki pat lubų. Tai lemia tvirtą vidaus ir išorės santykį tarp interjero ir aplinkinės gamtos. Visi virtuvės baldai, spintelės ir darbo stalai taip pat pagaminti iš vietinės medienos – pušų ir tuopų.

„DelaVegaCanolasso“ sumanytas projektas gali būti biuras sode, savaitgalio atostogos arba nedidelis namelis gamtoje, kuriame galima atsiriboti nuo miesto ir jo triukšmo. Šio projekto, kaip ir kitų modulinių namų, pranašumas – išbaigtumas ir statybų greitis. Per du mėnesius toks biuro modulis pritaikomas pagal kliento poreikius ir atkeliauja visiškai paruoštas naudoti, su visai reikiamais baldais. Rezultatas – erdvė, tikslingai išnaudojanti kiekvieną kvadratinį metrą, užtikrinanti šiltą aplinką darbui, poilsiui ir gamtos stebėjimui.

71

architektūra

Modulinis daugiaaukštis „Loft Terrace“ „Loft Terrace“ – tai turkų studijos YAZGAN DESIGN ARCHITECTURE futuristinis projektas, kuris ateityje turėtų būti įgyvendintas pačioje Ankaros širdyje, prie nuolat vystomo Eskisehir greitkelio. 93 m. aukščio, 87 000 m2 kompleksas išsiskiria ne tik savo šiuolaikišku, tvariu dizainu, bet ir projektuojama struktūra. Pastatas yra surinktas iš daugybės modulių, kurie jungdamiesi tarpusavyje kuria daugiafunkcį kompleksą su dominuojančia gyvenamųjų būstų dalimi.

Moduliniai namai gali būti individualūs arba būti sugrupuoti tarpusavyje ir kurti daugiaaukščius pastatus. Visa komplekso „Loft Terrace“ struktūra paremta sugrupuotų modulių įvairove, terasų idėja ir skirtingu pastato dalių aukštingumu. Procesas gerai žinomas – gamykloje surinkti moduliai sujungiami lego principu.

72 2021 sausis/vasaris

Skirtingų modulių gausa ir jų pasikartojimas teikia statiniui ne tik žaismingumo ir unikalumo. Kiekvienas dėžutės formos rėmas išsikiša skirtingu atstumu, taip sukuriamas fasado dinamiškumas ir privatumo jausmas gyventojams. Išradingai pritaikę terasų principą, komplekso „Loft Terrace“ architektai puikiai išreiškė judėjimo į viršų pojūtį, kartu sukurdami skirtingas būstų tipologijas.

Kompleksas yra padalytas į tris zonas, sujungiančias visuomeninę erdvę su privačių būstų pakopomis. Statinio tūrį architektai sukomponavo į savotišką L formą: čia lyg dviejų segmentų plokštumos sudaro uždarą kampą, kurio vidinėje dalyje įkurdinti kraštovaizdžio elementai su integruota socialine infrastruktūra. Architektai pirmame aukšte tradiciškai suprojektavo prekybos centrą, baldų salonus ir interjero studijų erdves.

Ateityje planuojama, kad šiame plote įsikurs ir prabangių automobilių parduotuvė-salonas. Antroji zona – tai socialinių reikmių ir vadinamojo

namų biuro tipo būstai. Trečioji zona, kuri yra lyg viso komplekso pratęsimas, skirta tik studentų gyvenamosioms patalpoms.

Komplekse naudojamos statybinės medžiagos žada būti pagrindiniu raktu į objekto architektūrinį vieningumą. Naudojami šilti tonai ir elementai, tokie kaip vietinė mediena ir akmuo, turėtų sukurti ypač jaukią atmosferą. Jei projektas bus įgyvendintas, „Loft Terrace“ būstų išdėstymas užtikrins puikų natūralios dienos šviesos poreikį. Kiekviena terasa taip pat turės galimybę komponuoti žaliųjų augalų plotus. Kelios vaikų žaidimų aikštelės skirtingais lygiais turės integruotas žaliąsias zonas, apsodintas medžiais.

Studijos YAZGAN DESIGN ARCHITECTURE projektas savo originaliai išspręstomis architektūrinėmis kompozicijomis naudojant modulius sukūrė puikią alternatyvą augantiems žmonių poreikiams tokiame ypač populiacijos prisotintame mieste kaip Turkijos sostinė Ankara.

73

Norbert Tukaj nuotr.

tvarieji pastatai

Oranžiniais tūriais ir senomis plytomis žavintis meno centras Rygoje Architektai ir interjero dizaineriai: Anna Bates, Ilze Rukmane-Poča, Rihards Bebris, Juris Sarmons, Reinis Sokolovs, Didzis Vilks, Italo Armone, Jēkabs Šmits („Annvil Architects“) Pastato plotas: 4000 m² Vieta: Ryga, Latvija Statybos metai: 2020

74 2021 sausis/vasaris

Oranžinės spalvos ryškumas skatina apetitą bendrauti, tarpusavio dialogą, kartu įkvepia fizinius ir psichinius procesus, kurie sukelia minčių ir žmogaus veiksmų srautą, didina nuotykių ir socialinės sąveikos poreikį, skatina pažvelgti į šviesiąją gyvenimo pusę. / Anna BATES /

ygos pramoniniame rajone akį traukia naujas ryškus daugiafunkcis meno centras „Zuzeum“. Interjero dizaino įmonės „Annvil“ suprojektuotas meno centras įsikūrė 1910 m. pastatytame kamštinės medienos fabrike, tarp Rygos istorinio centro, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, ir būsimo geležinkelio „Rail Baltica“, jungsiančio Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą. Pastatas buvo suprojektuotas kosmopolitišku ir dinamišku Rygos istorijos laikotarpiu. „Zuzeum“ išgyveno karus ir krizes, o dabar iš naujo atvėrė duris tam, kad pratęstų meno ir miesto dialogą.

R

Pramoniniame rajone įsikūrusio meno centro vystymasis yra svarbus žingsnis siekiant pažangos visame Rygos mieste. „Zuzeum“ įkūrimo tikslas – populiarinti Latvijos meną tarptautiniame kontekste, sukuriant vietą deryboms ir kultūriniams mainams, pabrėžiant vaikų ir jaunimo švietimo meno srityje svarbą. Atsižvelgdami į tai, „Annvil“ architektai suprojektavo daugiafunkcį centrą, kuriame derinamas menas, švietimas ir laisvalaikis. Visa tai galima patirti 4000 kv. m menui skirtoje erdvėje, išsidėsčiusioje per dvi galerijas, skulptūrų sodą, dirbtuvių zoną, kavinę, terasą ant stogo ir meno parduotuvę.

75

Norbert Tukaj nuotr.

Toks daugiafunkcis požiūris užtikrina pastato užimtumą visą dieną. „Atidarius „Zuzeum“, Ryga įgijo naują iki šiol neišnaudotą viešąją lauko erdvę, kuri tapo reikšminga investicija į fizinę, socialinę, ekonominę, simbolinę ir estetinę miesto plėtrą. „Zuzeum“ lauko erdvė yra sukurta kaip tikslinga susitikimų vieta, kur skirtingos socialinės grupės bendrauja, užmezga santykius ir stiprina bendruomenės jausmą. Taikydami šią koncepciją, mes siūlome naują bendruomeninę erdvę mieste, kur susiburia, kas privatu ir vieša: susitinka, dalijasi, diskutuoja, susilieja, atsipalaiduoja, susiranda draugų ir patiria naujų atradimų“, – pasakoja projekto architektė, „Annvil“ įkūrėja Anna Bates, suprojektavusi istorinio pastato rekonstrukciją, teritorijos plėtros planus, įrenginius ir interjerą.

Energijos antplūdis miestui Dvi pagrindinės konstrukcinės medžiagos, naudotos kuriant „Zuzeum“, yra betonas ir metalas. Metalas naudojamas perforacijose kaip konstruktyvus elementas ir baldų dizainui.

76 2021 sausis/vasaris

Betonas, dažniausiai spalvotas, naudojamas vidaus ir lauko grindims ir baldams. Matoma išliko ir originali pramoninė konstrukcija – išorinės plytų ir vidinės baltai nudažytos sienos, metalinės sijos ir stulpai, plytų kaminas vienoje iš galerijų, tačiau buvo atnaujinta naudojant spalvas ir papildant naujomis tūrių kompozicijomis.

Spalva yra vienas svarbiausių interjero dizaino elementų ir formuoja visą meno centro

Galerijoje išsaugotas buvusios gamyklos plytų kaminas, kartu su originalia metalinių sijų ir stulpų konstrukcija, bei vidinėmis baltai nudažytomis sienomis. Visi šie elementai buvo atnaujinti naudojant spalvas ir papildant erdvę naujomis tūrių kompozicijomis.

tvarieji pastatai

„Zuzeum“ identitetą. Pasirinkta dominuojanti oranžinė spalva įkūnija jėgą, galią ir energiją. „Skatinamas energijos antplūdis, kuris pritrauks žmones ir padės atgaivinti šią pramoninę miesto dalį. Tai labai svarbus momentas, kuris taip pat skatina mąstyti plačiau nei tik apie esamų pastatų fizišką išsaugojimą, bet labiau įvertinti pakartotinio naudojimo galimybes, šiems pastatams suteikiant naujų funkcijų ir atitinkamai suteikiant jiems naują gyvenimą, – teigia A. Bates. – „Tuo pat metu oranžinė spalva veikia kaip navigacinis pastato elementas, nukreipiantis lankytoją ir padedantis suprasti savo buvimo vietą pastate, kitaip tariant „Sekite oranžinę“.

„Zuzeum“ lauko erdvė yra sukurta kaip tikslinga susitikimų vieta, apimanti skulptūrų sodą, kavinę, terasą ant stogo. Meno centras siūlo naują bendruomeninę erdvę mieste, kurioje susitinka, bendrauja, užmezga santykius skirtingos socialinės grupės ir taip stiprina bendruomenės jausmą.

77

Norbert Tukaj nuotr.

Nuo pagrindinės lauko aikštės, spalviniai kontrastai lydi visame meno centre. Išryškinamos svečius nukreipiančios praėjimo zonos, laiptai ir rampos. Oranžiniai perforuoti paviršiai suteikia pastatui žaismingumo.

Sąveikauti skatinantis interjeras Oranžinės spalvos, išreiškiančios jėgą ir energiją, pasirinkimas apima visą meno centrą „Zuzeum“, pradedant nuo pagrindinės lauko aikštės, toliau eina išryškinamos praėjimo zonos, laiptai ir rampos – visa tai kuria spalvinį kontrastą. Oranžiniai perforuoti paviršiai suteikia pastatui žaismingumo, o galerijose palaikomi neutralūs tonai.

Kurdama pastato interjerą, „Annvil“ įkūrėja pirmiausia galvojo apie vertybes, kurias meno centras nori perduoti lankytojams, ir kaip erdvė paveiks žmones, kurie joje lankysis. „Interjero

78 2021 sausis/vasaris

paskirtis yra kuruoti žmonių sąveiką, – apibūdina dizainerė, – oranžinės spalvos ryškumas skatina apetitą bendrauti, tarpusavio dialogą, kartu įkvepia fizinius ir psichinius procesus, kurie sukelia minčių ir žmogaus veiksmų srautą, didina nuotykių ir socialinės sąveikos poreikį, skatina pažvelgti į šviesiąją gyvenimo pusę.“ Apšvietimui ypatingas dėmesys skiriamas nebuvo, jis pirmiausia yra funkcinis, o ne dekoratyvinis. Pagrindinė apšvietimo funkcija – paryškinti meno kūrinius, suteikiant jiems reikiamą dienos šviesos ir dirbtinio apšvietimo santykį.

Apdaila pasirinkta be išsiskiriančių faktūrų, paviršiai ir plokštumos palikti švarūs ir lakoniški,

tvarieji pastatai

„Zuzeum“ meno centras įsikūręs pramoniniame Rygos rajone, daugiau nei prieš šimtmetį pastatytame buvusiame kamštinės medienos fabrike. Simboliškai, pastatas stovi tarp Rygos istorinio centro ir būsimo geležinkelio „Rail Baltica“, taip jungdamas tai, kas sena ir nauja.

tam kad pasitarnautų kaip neutralus fonas, nuo kurio atsispindi šviesa ir leidžiama išryškėti menui.

Tvarumas per funkcionalumą Meno centras „Zuzeum“ įkurtas jau egzistuojančiame, seną istoriją turinčiame pastate.

Toks buvusios gamyklos pritaikymas pakartotinai naudoti yra esminis projekto tvarumo veiksnys. Galvojant apie tvarumą, buvo išsaugoti istoriniai pagrindai ir vėliau pritaikyti naujoms funkcijoms. Atsargiai prisiliečiant ir papildant

egzistuojančią struktūrą – istorines erdves, paženklintas skirtingų laikų sluoksniais, architektai sąmoningai išsaugojo ir atidengė originalią plytų ir medienos kompoziciją, taip suteikdami šioms medžiagoms antrą gyvenimą. Naujoms konstrukcijoms, apdailai ir baldams daugiausia naudotos vietinės medžiagos, apdorotos ir pagamintos Latvijoje.

Indėlis į Baltijos šalių meno infrastruktūrą Atstatytas pastatas tapo svarbiu miesto

kultūriniu traukos centru ir reikšmingu indėliu į Baltijos šalių meno infrastruktūrą. Jį 2017 m. įkūrė žymūs latvių, rusų ir tarptautinių meno kolekcininkai Dina ir Jānis Zuzāni. „Zuzeum“ yra naujas Baltijos jūros regiono meno infrastruktūros priedas, suteikiantis unikalią erdvę diskusijoms ir kultūriniams mainams bei visuomenės prieigai prie augančios Zuzāna kolekcijos. Šiuo metu „Annvil“ komanda vis dar tęsia projekto darbus, kurie apims papildomą 3000 m2 viešosios lauko erdvės ir papildomo 700 m2 pastato rekonstrukciją, todėl ekspozicijos bus plečiamos ir galės kviesti dar daugiau lankytojų.

79

UAB Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „AQUA“ viešbučio „Flores“ ir SPA su žiemos sodu statybos darbai. Druskininkų al. 13.

Projektų vadovas Artūras Minevičius:

„Galutinis rezultatas, atitinkantis lūkesčius, motyvuoja kitiems iššūkiams“ Projektų vadovas Artūras Minevičius laisvalaikiu pailsi keliaudamas.

80 2021 sausis/vasaris

Kam šiais laikais turime būti dėkingi už kokybiškus pastatus, pro kuriuos kasdien praeiname, priimdami juos kaip savaime suprantamą urbanistinio audinio dalį? Daugelis nedvejodami atsakytų – jų kūrėjams architektams, supratingiems užsakovams. Tačiau, baigus architektūrinį projektą, dar laukia imlus ir atsidavimo reikalaujantis darbas – statybų procesas. Ir kiekvienas šio proceso dalyvis yra svarbus siekiant, kad vizija virstų kūnu. „Už kiekvienos šventovės ar rūmų stovi tas, kuris ją sukūrė valia, ambicija, talentu ar darbu“, – rašė praeito šimtmečio pradžioje žymus Vilniaus fotometraštininkas Jonas Bulhakas. Apie kintančius, tobulėjančius ir greitėjančius statybų procesus bei motyvuojančius iššūkius pasakoja bendrovės „Naresta“ projektų vadovas Artūras Minevičius.

Esate vienos didžiausių statybos bendrovių „Naresta“ projektų vadovas. Kodėl rinkotės nelengvą statybų inžinieriaus duoną? Ar noras dalyvauti statybų procesuose užsimezgė dar jaunystėje?

Jaunystės pomėgis ir laisvalaikis buvo sportas, o daugiausia jo laiko užimdavo krepšinis. Vidurinėje mokykloje įdomiausios buvo geografijos pamokos, tikslieji mokslai tuo metu nebuvo labai prie širdies. Tada įsivaizdavau, kad sportuosiu ir keliausiu, todėl apie rimtesnius darbus negalvodavau. Statybos dizaino kolegija (statybos inžinieriaus specialybė) buvo kaip atsarginis variantas, kuris tapo pagrindiniu, neįstojus į Kūno kultūros akademiją tik per dvi pozicijas. Nors rugsėjo mėnesį patekau į pagrindinę akademijos grupę, atsiėmus dokumentus keliems studentams, tačiau būsimųjų statybininkų jau buvau įtikintas, kad ši specialybė tiesiog įdomesnė, kūrybiškesnė ir ją įgijus niekada neteks pagalvoti apie monotoniją.

Kaip ir kodėl pasirinkote „Narestos“ kolektyvą?

2002 metais, dar tebesimokant kolegijoje, teko atlikti privalomąją praktiką. Tiek informacijos, kiek dabar, viešai skelbiama nebuvo, juolab „Google“ paieškomis tuomet niekas dar nesinaudodavo. Tiesiog sėsdavome į troleibusą ir važinėdavome po miestą – kuri statybvietė tvarkingesnė, kranų daugiau, į tas ir atkreipdavome dėmesį bei užsukdavome pasiteirauti dėl galimybės atlikti gamybinę praktiką vasarą. Per tokį vieną vizitą buvau nukreiptas į UAB „Naresta“ biurą, kur po pokalbio su vadovais buvau priimtas į kolektyvą. Tada džiugindavo jau vien tai, kad pasirašys, jog atlikome praktiką dirbdami pagal specialybę, bet man dar pavyko sutarti ir dėl atlyginimo, todėl motyvacija dirbti buvo dviguba.

Bendrovė „Naresta“ visada pasižymėjo kaip atliekanti aukštos kokybės apdailos darbus, tuo jau tada teko įsitikinti ir man pačiam – per gamybinę praktiką buvau paskirtas į išeivijos verslininko Juozo Kazicko rezidencijos atliekamų rekonstrukcijos ir remonto darbų objektą, kur pamačiau, kokius aukštus reikalavimus įmonė kelia sau ir darbus atliekantiems darbininkams. Mane maloniai nustebino, kad dauguma darbuotojų žinojo, jog darbas ne tik turi būti atliktas laiku, svarbiausia – jis turi būti kokybiškas.

Kaip pasikeitė statybos projektų procesai per tą laiką, kai pradėjote šį darbą, ir dabar?

Projekto vadovu pradėjau dirbti 2012 m., nes prieš tai ėjau statybos vadovo pareigas, bet, kalbant apie visą laikotarpį nuo mano darbo pradžios įmonėje prieš 19 metų, gerokai pasikeitė technologiniai darbo procesai – jie tapo labiau mechanizuoti, todėl viskas daroma daug greičiau. Atsiradus 3D ar 4D dimensijoms statybos projektuose supaprastėja darbų koordinavimas, sukuriami nuoseklūs statybos grafikai, kurie užtikrina sklandžią objekto eigą. Pastaruoju metu sutartys ir darbų aktai ar kiti dokumentai pasirašomi nuotoliniu būdu, elektroniniais parašais, nebereikia vežioti popierinių dokumentų ar rinkti parašų. Dauguma proceso dalyvių gali naudotis serveriuose ar laikmenose talpinama bendra informacija, todėl paspartėjo komunikacija tarp užsakovų, rangovų ir subrangovų. Pačioje įmonėje pasikeitė struktūra, nes per tuos metus daugiau nei 20 kartų išaugo įmonės metinė apyvarta, atsirado daugiau skyrių, palengvinančių darbą.

Pastaraisiais metais nemažai dėmesio man pačiam tenka skirti statistikai ir analizei, nes užsakymų apimtys

81

didelės, sąmatos milijoninės. Tai padeda išvengti netikslumų, klaidų, optimizuoti procesus, racionaliau juos planuoti. Galima efektyviau dalytis patirtimi su kolegomis, pristatyti sprendimus įmonės vadovams. Nebelieka popierių, viskas keliasi į elektroninę erdvę – vyksta skaitmenizacija. Šiuose procesuose man talkina ir jaunesni specialistai, kurie ne visada supranta statybos procesų eigą ar atlikimo būdus, tačiau puikiai valdo informacines technologijas.

Ilgai dirbant vienoje įmonėje neatsirado rutinos pojūtis, nebuvo poreikio pokyčiams? „Naresta“ yra stambi plataus profilio statybos bendrovė, todėl jos vykdomų projektų ir jų apimčių įvairovė gana didelė. Per savo darbo karjeros laikotarpį įmonėje man yra tekę valdyti degalinių, SPA komplekso, logistikos centro, daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso, naujos bažnyčios ir net kogeneracinės jėgainės konstruktyvo statybų procesus. Teko vadovauti ir rekonstrukcijos darbams. Šiuo metu mano prižiūrimo Vadovybės apsaugos tarnybos pastato vienas iš korpusų yra būtent rekonstrukcija. Imantis iššūkių, tokių skirtingų naujų projektų pakanka, jie padeda tobulėti, suvaldyti skirtingus procesus, susipažinti su naujo objekto specifika. Nuo praėjusių metų įmonė patobulino ir savo informacinių technologijų arsenalą, kas leidžia patogiau atlikti tam tikras darbų funkcijas ir lengvina darbą komandoje. Taip pat paprasčiau tobulintis pačiam ir dalytis informacija su jaunesniais kolegomis.

Kokie pagrindiniai objektai Jūsų profesinėje karjeroje labiausiai įsimintini ir kodėl?

Dėl procesų valdymo sudėtingumo ir įdomių sprendimų man labiausiai įsiminė Druskininkų vandens parko viešbutis „Flores“, kurio statyba baigta 2015 metais. Jo išskirtinumas – pagal Indonezijos salyno akcentus įrengtame viešbutyje yra 48 skirtingų tipų kambariai, didžiulis SPA centras ir žiemos sodas. Įspūdingam viešbučio interjerui dauguma apdailos medžiagų, detalių ir baldų atgabenta tiesiai iš Indonezijai priklausančios egzotiškosios Balio salos. Įsiminė ir 2018 m. užbaigtas A energinės klasės biurų ir logistikos centras „M7“ Vilniaus rajone, kuris buvo idomus savo ypatingais architektūriniais sprendimais ir aukščiausios kokybės statybinėmis medžiagomis bei įrenginiais.

Kada prasideda darbo diena ir kada baigiasi? Kas darbe labiausiai patinka, jaudina, o kas liūdina ar net piktina? Ar pavyksta atsiriboti nuo minčių apie darbą laisvalaikiu?

Darbo diena, turbūt kaip ir daugumai, prasideda ryte, o jos pabaiga dažnai priklauso nuo to, kaip tą dieną sekėsi tvarkytis. Neslėpsiu, nesu iš tų, kurie sugebėtų nieko neparsinešti į namus. Tai gali būti nebūtinai konkretūs darbai, bet emocija ar tam tikros profesinės mintys apie darbų įgyvendinimą. O patinka tuomet, kai sekasi – kaip ir daugumai žmonių. Įdomu, kad labiausiai džiugina dalykai, kuriuos projekto vykdymo

metu sunkiai pavyko įgyvendinti, bet atidavus objektą ir praėjus tam tikram laikui prisimeni tuos iššūkius. Kuomet galutinis rezultatas, įdėjus nemažai pastangų, atitinka lūkesčius – tai smagiausia prisiminti ir save motyvuoti kitiems projektams. Šis darbas, ko gero, yra unikalus tuo, kad sprendimas gali šauti į galvą nors ir vėlai vakare – svarbiausia ryte jį įgyvendinti. O atsiribojimas nuo visų minčių, kada jau galiu atsipalaiduoti,– tai krepšinis. Gal todėl, kad sportuojant tiesiog blogesnės mintys ar nepavykę veiksmai tą dieną išsilaksto, o ryte lieka tik geros.

Liūdina ir piktina kai kurių žmonių požiūris į statybas – jiems nesvarbu, kad šalia buvo apgriuvęs pastatas ir vietoj jo atsiras naujesnis ir modernesnis, su geresne infrastruktūra, kad miestą visgi gražiname. Atsiranda tokių, kuriems atrodo, kad jeigu šalia stato naują pastatą, tai jie negalės gatve pravažiuoti, pakęsti triukšmo ar panašiai, t. y. ieško įvairių būdų išreikšti savo nepasitenkinimą ir tik gaišina savo ir kitų laiką.

Kokie vadinamieji profesinės ligos požymiai? Ar laikote save darboholiku? O gal pavyksta viską sklandžiai suorganizuoti ir lieka užtektinai laiko laisvalaikiui?

Visada važiuodamas atkreipiu dėmesį į naujai statomus ar rekonstruojamus, kad ir kitų įmonių, objektus – pamatai, kas ne taip, kas naujo ir su kokiais įšūkiais susiduria kolegos, draugai ar konkurentai. Kaip ir kiekviename darbe, būna visokių dienų, kai procesai vyksta sklandžiai, arba tenka skirti daugiau laiko ir dėmesio kai kuriems darbams, tačiau stengiuosi surikiuoti darbus taip, kad liktų laiko ir laisvalaikiui, kurį daugiausia skiriu kelionėms.

naresta.lt

Biurų ir logistikos centro „M7“ statybos darbai. Vilties g. 11, Kuprioniškės, Vilniaus r.

82 2021 sausis/vasaris

83

technologijos

Projektuotojų „vaistai nuo galvos skausmo“ – „Dynamo“ Prieš kelerius metus programinės įrangos „Autodesk Jokūbas BALTRUKONIS

Revit“ kūrėjai inžinieriams ir architektams pristatė naują vizualinio programavimo įrankį „Dynamo“. Netrukus jis šiems specialistams tarsi atrišo rankas ir tapo nepamainomas tiek infrastruktūros, tiek statinių projektavimo srityje. Apie „Dynamo“ galimybes kalbinu tiltų inžinierių Tadą Dulską.

84 2021 sausis/vasaris

Tadai, prisistatykite ir užsiminkite, kaip pradėjote inžinieriaus karjerą.

Pagal specialybę ir išsilavinimą esu tiltų inžinierius, turintis didesnę nei šešerių metų patirtį infrastruktūros projektavimo srityje, kurią įgijau dirbdamas didžiausiose šios srities įmonėse Lietuvoje. Savo karjerą pradėjau iškart po bakalauro studijų. Dirbdamas ir kaupdamas praktines žinias baigiau magistro studijas. Per savo karjerą dirbau su didžiausiais Lietuvos infrastruktūros projektais. Labiausiai didžiuojuosi susipažinęs, kartu dirbęs ir mokęsis iš aukščiausios klasės specialistų tiltų inžinerijoje Lietuvoje. Visada domėjausi naujausiomis technologijomis ir jų pritaikymu praktikoje. Dirbant tai tapo mano pagrindine motyvacija ir tikslu, todėl paraleliai įprastinėms projektavimo užduotims įmonėse diegiau inovacijas skaitmeninimo, projektavimo procesų, specializuotų programinių įrankių ir BIM srityse. Šiuo metu savarankiškai studijuoju informatikos ir duomenų mokslo disciplinas.

Papasakokite, kaip įvaldėte „Dynamo“ įrankį ir kiek laiko tam užtrukote. Ar iš tiesų Lietuvoje vos keli žmonės jį išmano?

Prieš maždaug trejus metus pradėjau dirbti komandoje su dr. Regimantu Ramanausku skaitmenizuojant projektavimo procesus, diegiant BIM metodologiją. Tiltų inžinierių poreikiams rengdami projektus naudojome programinę įrangą „Autodesk Revit“, tačiau nepaisant to, kad „Revit“ yra daugiafunkcė BIM programa, ji nėra pritaikyta infrastruktūrai, tiltams projektuoti. Daugelis specializuotų įrankių, komandų, darbo eigų, duomenų valdymo strategijų turėjo būti sukurti mūsų pačių rankomis. Būtent šiems darbams įgyvendinti buvo pasirinktas „Dynamo“.

Asmeniškai daugiausia apie „Dynamo“ ir kaip juo naudotis išmokau iš Regimanto, taip pat padėjo internetu prieinami informacijos šaltiniai, mokomieji gidai ir kitų „Dynamo“ bendruomenės žmonių patirtis. Kiekviena nauja užduotis man suteikdavo vis daugiau praktinių žinių ir ilgainiui tapo nesunku iš anksto priimti teisingiausius sprendimus ir numatyti būdus rezultatui pasiekti, negalvojant apie smulkmenas, o matant bendrą vaizdą, problemos esmę.

Manau, kad Lietuvoje yra tikrai daugiau apie šį įrankį išmanančių ir jį naudojančių profesionalų. Nors mokymosi procesas ir jo trukmė yra

„Dynamo“ programinis įrankis itin pasitarnauja kuriant infrastruktūros objektus – jis pasižymi lankstumu ir yra atvirojo kodo, kas leidžia programą tobulinti patiems vartotojams.

labai individuali, tokiems gabiems ir protingiems žmonėms kaip inžinieriai neturėtų būti sunku išmokti ir įvaldyti „Dynamo“. Viskas priklauso nuo jų motyvacijos, nuoseklumo mokantis ir darbo.

Mano patirtis rodo, kad išmokti pradmenis galima per porą savaičių, mokantis po keletą valandų per dieną. Konkretaus termino, kiek užtrunka įvaldyti „Dynamo“ nėra, nes tai labai plataus pritaikymo įrankis. Norint būti sėkmingu „Dynamo“ profesionalu, reikėtų nebijoti perspektyvos nuolat atnaujinti savo žinias ir ieškoti efektyviausių sprendimų. „Dynamo“ apibūdinamas kaip „vaistas nuo galvos skausmo ir rutinos“. Kokius esminius šio įrankio funkcionalumus įvardytumėte kaip šio įrankio privalumus? „Dynamo“ yra labai greitas ir efektyvus būdas automatizuoti tam tikras projektavimo užduotis,

T. Dulsko sukurtas trimatis tilto modelis. Patirties T. Dulskas sėmėsi iš aukščiausios klasės tiltų inžinerijos specialistų Lietuvoje.

kurti specializuotus įrankius, komandas, darbo eigas, valdyti duomenis. Interaktyvi ir net ne profesionalui intuityvi aplinka leidžia lengvai perprasti ir išmokti naudotis šiuo įrankiu gana greitai ir sklandžiai. Kitas privalumas – „Dynamo“ nereikalauja ypatingų ir plačių programavimo įgūdžių ir žinių. Vienas didžiausių pliusų yra universalumas, panaudojimo galimybės priklauso nuo vartotojo vaizduotės ir kūrybiškumo sprendžiant problemas. Reikėtų nepamiršti, kad „Dynamo“ – tik įrankis, svarbiausias yra jį valdantis žmogus, todėl kiekvienas asmuo, dirbantis šia programa, gali pritaikyti ją savo personalizuotiems poreikiams pagal įgūdžių lygį.

Gal galite pateikti pavyzdį, kaip Jūsų darbe pasitarnavo „Dynamo“ įrankis?

Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti su „Dynamo“, beveik visuose projektuose radau būdų panaudoti

85

technologijos

Tikslingiau būtų lyginti ne įrankius, technines charakteristikas ir jų funkcionalumo spektrą, o jais sukurtus sprendimus, jų naudą.

Tadas DULSKAS, tiltų inžinierius

jo galimybes automatizuojant procesus, valdant projekto duomenis ir t. t. Keli konkretesni pavyzdžiai: projektavimo automatizavimo sprendinys didžiausiam iki šiol kelio sankasos stabilizavimo projekte Lietuvoje (procesas, susidėjęs iš beveik 15 000 pagrindo konstrukcijų elementų su skirtingais parametrais automatinio išdėstymo, sunumeravimo, žiniaraščių paruošimo, anotavimo BIM aplinkoje); triukšmą mažinančių užtvarų projektavimo automatizavimo įrankis (pristatytas ir sulaukęs pripažinimo VšĮ „Skaitmeninė statyba“ organizuotame konkurse „Lietuvos BIM projektai“). Šie projektai sulaukė ne tik pripažinimo tarp kolegų, bet ir atnešė didelę ir lengvai pamatuojamą naudą darbdaviui, finansiniais ir laiko sutaupymo aspektais.

Ar galite palyginti „Dynamo“ su kitais alternatyviais įrankiais – lankstumo aspektai ir kt.?

Esu „Autodesk Revit Structure“ sertifikuotas profesionalas ir savo praktikoje daugiausia dirbau su „Autodesk“ produktais. Nors „Dynamo“ gali būti naudojama kaip atskira programa, priklausomai nuo tikslų, jos funkcionalumas labiausiai pasitarnauja naudojant ją kaip kitos programos, mano atveju, „Revit“, papildinį. Kaip vienintelį analogą darbui su „Revit“ galėčiau paminėti

86 2021 sausis/vasaris

vizualinio programavimo įrankį „Grasshopper“, kuris yra „Robert McNeel & Associates Rhinoceros“ programos dalis. Tai taip pat nuostabus, išvystytas įrankis, naudojamas analogiškoms užduotims kaip ir „Dynamo“. Kitos alternatyvos yra „Revit“ papildinių naudojantis „Revit API“ (angl.

Application programming interface) arba nepriklausomų programinės įrangos įrankių kūrimas tradiciniais programavimo metodais. Savaime suprantama, šioms alternatyvoms reikia daug daugiau žinių ir laiko, todėl suinteresuotos įmonės visada turėtų vadovautis ilgalaike strategija ir priimti sau tinkamiausius sprendimus, priklausomai nuo išteklių, poreikių, tikslų ir daugelio kitų specifinių veiksnių.

Daugelis šiuolaikinių programinės įrangos kūrėjų integruoja vizualinio programavimo papildinius savo produktuose. Keli pavyzdžiai būtų šie: „Unreal Engine – Blueprints“, „Unity – Bolt“, „3ds Max - Max Creation Graph“. Visi šie įrankiai paremti ta pačia filosofija, leidžiančia vartotojams kurti specializuotus sprendinius pagal jų poreikius be gilių tradicinio programavimo žinių, tačiau panaudojimas ir pritaikymas glaudžiai susijęs su pagrindinės programos paskirtimi.

Tikslingiau būtų lyginti ne įrankius, technines charakteristikas ir jų funkcionalumo spektrą, o jais sukurtus sprendimus, jų naudą. Šio tipo

programos suteikia mums beveik neribotų galimybių manipuliuoti duomenimis, kitų programų objektais, leidžia tapti kūrėjais ir tik nuo mūsų pačių išmanumo ir kūrybiškumo priklausys galutiniai rezultatai. „Dynamo“ yra atvirojo kodo įrankis, taigi, prie jo kūrimo gali prisidėti bet kuris šį įrankį išmanantis specialistas. Ar Jums pačiam yra tekę tai padaryti?

Tai vienas didžiausių šio įrankio privalumų. Patys vartotojai gali padėti jį tobulinti ir dalyvauti programinės įrangos kūrimo procese, dirbti prie jiems geriausiai žinomų ir svarbių funkcionalumo klausimų ir problemų. Reikėtų pažymėti, kad tam reikalingos daug platesnio spektro programavimo ir programinės įrangos kūrimo žinios nei mokėjimas naudotis „Dynamo“ įrankiu. Šios veiklos dažniausiai imasi patyrę, projektavimo srityje dirbantys programuotojai.

Asmeniškai visada buvau aktyvus „Dynamo“ bendruomenės narys, ieškantis atsakymų ir padedantis juos rasti kitiems, publikuojantis straipsnius ir populiarinantis šio įrankio pritaikymo galimybes. Nepaisant patirties lygio, programavimo žinių ir kitų įgūdžių, kiekvienas vartotojas gali rasti būdą prisidėti prie „Dynamo“ kūrimo proceso.

Norint prisidėti prie „Dynamo“ tobulinimo, reikalingos daug platesnio spektro programavimo ir programinės įrangos kūrimo žinios nei mokėjimas naudotis šiuo įrankiu.

87

infrastruktūra

Naujų logistikos centrų statybas diktuoja logika

Lina SVALDENIENĖ

Šiuolaikinis logistikos terminalas, šiuolaikinis sandėlis gali būti tarsi veidrodis ne vien to, kaip metams bėgant keičiasi pramoninio pastato medžiagiškumas ir kokybės reikalavimai, bet ir kaip kinta verslo veikimo principai ir požiūris į darbuotoją. Jei lygintume senos statybos logistikos terminalus ar pramonės sandėlius su šiuolaikiniais, skirtumus aptiktume pačioje jų vystymo pradžioje. Jau projektavimo stadijoje būsimam logistikos terminalo pastatui yra keliami aukštesni šilumos klasės, energijos taupymo, technologinių sprendimų reikalavimai.

88 2021 sausis/vasaris

infrastruktūra

Technologinių sprendimų įtaka Investicijos į naujų šiuolaikiškų sandėliavimo paskirties objektų statybas 2020-aisiais buvo itin gausios. „Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai užbaigtų naujų sandėliavimo patalpų plotas trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose beveik 60 proc. viršijo statybų plotus šiuose regionuose 2019 metais.

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto vystytojų kompanija „Baltic Sea Properties“ Lietuvoje užbaigė trijų logistikos terminalų statybas.

Dar praėjusį sausį pabaigta vokiečių logistikos operatoriaus plėtra Dobrovolės kaime, esančiame piečiau nuo Vilniaus, o vasarą pabaigti statyti farmacijos paslaugų logistikos terminalas „Oribalt Vilnius“ ir logistikos terminalas „Delamode Baltics“.

Sigitas Jautakis, „Baltic Sea Properties“ Lietuvoje vadovas, pažymi, kad principiniai konstrukciniai dalykai pastatuose išlieka, tačiau įrengimas ir medžiagiškumas smarkiai skiriasi: „Aišku, sandėlis vis tiek yra sandėlis, taigi, yra tam tikri plotai, kolonų žingsniai, aukštis, skaičiuojamos stogo apkrovos, kurios turbūt nekinta. Bet kinta medžiagiškumas ir energinė klasė, vietoj senų lempų įrengiamas LED apšvietimas, parenkami kiti šildymo sprendimai.“

Kokybiška darbo vieta Kitas stiprus pokytis, skiriantis šiuolaikinius logistikos terminalus nuo senųjų, yra nulemtas pasikeitusio požiūrio į darbuotojus. Paprasta – žmonės logistikos centruose taip pat nori

normalių darbo sąlygų. Prieš penkiolika metų, dar tik prasidėjus pirmųjų logistikos terminalų statyboms, rinkoje buvo daug senos, sovietinės statybos terminalų. Jie pasižymėjo tikrai labai prastos kokybės buitinėmis patalpomis. Darbuotojams nebuvo numatyta jokio komforto. „Naujieji terminalai yra visiškai kito kokybės lygmens. Bent jau mūsų statomuose terminaluose darbo sąlygos darbuotojams biuruose mažai kuo skiriasi nuo normalaus biuro Vilniaus centre. Visiškai taip pat įrengtos darbo vietos, lygiai taip pat yra buitinės patalpos ir visas komfortas, kompiuteriniai sprendimai“, – pasakoja S. Jautakis. Jis pastaruoju metu sako stebįs gana stiprią požiūrio kaitą. Logistikos terminalų nuomininkai ima suprasti, kad, norėdami išlaikyti darbuotojus, jie privalo investuoti į daug kokybiškesnes darbo vietas. Tai aktualu tiek saugant sandėlio, tiek logistikos darbuotojus, tiek vadybininkus.

Darbo sėkmės dalis Kita akivaizdi tendencija – sandėlio procesų automatizacija ir robotizacija. Šiuolaikiniuose sandėliuose atsiranda technologinės linijos, keltuvai, kurie yra visiškai robotizuoti. Šie technologiniai įrenginiai turi dirbti tam pritaikytose patalpose ir mechanizmai yra gana jautrūs darbo sąlygoms. Tai reiškia, kad iš anksto turi būti numatytas grindų lygmuo, temperatūros ir dulkių kontrolė. „Patys logistikos operatoriai supranta, kad jiems reikalinga tokia optimizacija, ir tuos klausimus kelia. Projektuodami naujus terminalus, mes vienareikšmiškai turėsime atsižvelgti į šiuos

dalykus: į energinę klasę, kokybišką darbo vietą, efektyvų suplanavimą, visus automatizacijos procesus. Dar prieš dešimt metų turbūt mažai kas apie tai galvojo“, – teigia Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtotojų atstovas.

Pasak S. Jautakio, visų pirma į rinką atėjo nauji, gražūs, modernūs prekybos centrai. Jie pakeitė visuomenės supratimą apie tai, kaip turi atrodyti prekybos centras. Antrąja banga į miestus atėjo normalūs biurai, kai žmonės panoro dirbti verslo centruose, kurie yra specialiai tam pritaikyti. O logistikos sektoriaus vystymas tuo metu dar buvo pirminėje stadijoje, kai daugelis sandėlį tiesiog laikė sandėliu ir niekuo daugiau.

Karantinas parodė, kas optimalu „Dabar yra tas laiko tarpas, jau penkti metai ar daugiau, kai logistikos operatoriai, įmonių vadovai mato, kad reikia transformuotis tam, kad aptarnautų savo klientus efektyviai ir taupydami sąnaudas. Jie turi eiti į kokybiškus, modernius logistikos centrus, kadangi tai yra dalis jų darbo sėkmės“, – įžvalga dalijasi S. Jautakis.

Naujai statomuose terminaluose atsižvelgiama į transporto srautus, į tai, kaip eksploatuojamas sunkiasvoris transportas, kaip organizuojamas pakrovimas ir iškrovimas. Automatizuoti procesai, optimizacijos, transporto srauto kontrolė trumpina aptarnavimo laiką, pigina paslaugos sąnaudas. Iš to laimi logistikos operatorius: jis greičiau aptarnauja klientą. Atitinkamai jų klientai taip pat yra patenkinti, nes gauna kokybišką paslaugą su galbūt net mažesnėmis sąnaudomis ir labai efektyvia laiko kontrole.

Naujieji terminalai yra visiškai kito kokybės lygmens. Bent jau mūsų statomuose terminaluose darbo sąlygos darbuotojams biuruose mažai kuo skiriasi nuo normalaus biuro Vilniaus centre. / Sigitas JAUTAKIS /

89

infrastruktūra

Karantino laikotarpiu logistika išgyvena efektyvinimo virsmą, nes pasikeitusios sąlygos parodė, kas yra optimalu ir ką reikia daryti.

„Šiais laikais niekas nebesitiki, kad, užsisakius prekę, tau ją Vilniuje veš savaitę. Visi nori per dieną ar dvi. Matome tendenciją, kad kalbama apie prekių pristatymą ne per tris dienas, o tą pačią dieną arba per pusdienį, – pabrėžia S. Jautakis. – Visa logistikos grandinė statoma vertinant, kad, vartotojui ar verslo subjektui užsisakius prekes, jis negali laukti savaitės – jis nori jų dabar ir iš karto.“ Karantino laikotarpiu logistika išgyvena efektyvinimo virsmą, nes pasikeitusios sąlygos parodė, kas yra optimalu ir ką reikia daryti.

Mikrosiuntų logistika augs „Ober-Haus“ prognozuoja, kad ateityje aktyvės kompaktiškų ir universalių sandėliavimo paskirties projektų plėtra arčiau vartotojo, nes ją skatina sparčiu tempu auganti elektroninė prekyba.

Vis dėlto 2020-aisiais užbaigti logistikos terminalai su per pandemiją pasikeitusiomis prekybos realijomis nieko bendro neturi. Tarkime, „Baltic Sea Properties“ tiesiog įgyvendino ilgalaikius susitarimus, padarytus su būsimais

90 2021 sausis/vasaris

nuomininkais dar iki pandemijos. Šios įmonės vadovas taip pat prognozuoja rinkoje daugiau logistikos sprendimų, nukreiptų į mikrosiuntas: „Mes matome, kad ypač šiais metais aktuali smulkioji logistika ir internetinė prekyba. Atrodo, kad pandemija sustabdo gyvenimą gatvėje, bet realiai juk gyvenimas nesustoja. Žmonės toliau valgo, reikia ir apsirengti, vis dar reikia buities daiktų. Vartojimas pasikeitė – kažkur sumažėjo, bet kažkur jis išaugo. Atitinkamai mikrosiuntų skaičius yra tikrai stipriai išaugęs ir, manau, nesustos augti.“ Per pandemiją žmonės patyrė naujus vartojimo būdus ir ekspertai sutaria, kad po karantino žmonės grįš į darbus ir prekybos centrus, bet tikrai ne taip gausiai, kaip buvo iki pandemijos. Tai reiškia, kad tarp darbo ir veiklos iš namų ir biuro nusistovės nauja pusiausvyra ir visa logistika, atliepianti naują tendenciją, tik augs ir sėkmingai klestės.

Statybos pasvertos finansiškai Be to, kad šiuolaikiniai logistikos centrai turi būti išmanūs ir automatizuoti, jie privalo

būti dar ir lengvai, patogiai pasiekiami. Kalbėdamas apie pernai užbaigtus objektus, S. Jautakis pabrėžė, kad abiem atvejais „Baltic Sea Properties“, kaip vystytojai, stengėsi vietas terminalams parinkti kartu su partneriu, būsimu nuomininku. „Svarbu, kur partneriai nori būti, kur būti jiems aktualu, – sako vystytojas. – Tikrai suprantu, kad, pavyzdžiui, smulkiųjų siuntų ir logistikos terminalai turi būti ypač arti vartotojo.

Mūsų atveju tiesiog žiūrėjome, kad būtų patogu privažiuoti, būtų galimybė apimti visą Lietuvą ir transporto atstumus, kad jie būtų palyginti vienodi į visas puses. Kai lokacija parenkama, žiūrima, ar yra laisvos žemės, kurią galima būtų įsigyti.“ 2020-ųjų naujų sandėliavimo plotų statybos šuolis prilygsta matytam daugiau nei prieš dešimtmetį, 2008 metais. Tačiau situacija tuomet ir dabar iš esmės skirtinga. Nekilnojamojo turto burbului pučiantis, vystytojai leido pigius pinigus per daug nesvarstydami. Šiuo metu visos statybos yra finansiškai labai pasvertos ir motyvuotos, tai reiškia, spekuliatyvių statybų praktiškai nėra.

infrastruktūra

Pasauliniai megaiššūkiai – gelžbetoniniai tiltai ir tuneliai

Tiltai savo estetine išvaizda, konstrukcine sistema ir kitais aspektais turi išskirtinę vietą statinių konstrukcijų srityje. Inovatyvūs sprendimai šiuolaikinėje statybos pramonėje visų pirma atkeliauja būtent į tiltų inžinerijos sritį, kadangi jų adaptacija realiuose projektuose neretai leidžia optimizuoti laikančiųjų konstrukcijų gamybos, statybos ir priežiūros išlaidas. Pastaraisiais metais įvairiose pasaulio šalyse kuriami Mudassir Ali from Pexels nuotr.

ambicingi megaprojektai siekiant pagerinti šiuo metu pastatytų skirtingų konstrukcinių sistemų tiltų parametrus. Straipsnyje trumpai apžvelgti pastaraisiais metais pasaulyje įgyvendinti, šiuo metu statomi arba planuojami statyti transporto infrastruktūros projektai.

92 2021 sausis/vasaris

infrastruktūra

Kinija – rekordinių parametrų šalis Daugelyje šalių tiltų išskirtinumas kuriamas pritaikant rekordinių parametrų – tarpatramių, ilgio, aukščio ir pan. konstrukcinius sprendinius. Šiuo požiūriu Kiniją galima laikyti tiltų rekordų lopšiu. Per pastaruosius 10–15 m. šioje šalyje pastatyta daugybė tiltų, patenkančių į pasaulio rekordų dešimtukus. Galima išskirti ilgiausią pasaulyje 165 km ilgio Didįjį Danjango–Kunšano tiltą (Danyang–Kunshan Grand Bridge), kuris pastatytas greitojo geležinkelio linijoje, jungiančioje Pekiną ir Šanchajų, kabančiosios sistemos Jangsigango Jangdzės tiltą (Yangsigang Yangtze River Bridge), kurio 1700 m ilgio tarpatramis yra antras pagal ilgį pasaulyje, plieninį

Daugelyje šalių tiltų išskirtinumas kuriamas pritaikant rekordinių parametrų – tarpatramių, ilgio, aukščio ir pan. konstrukcinius sprendinius. / Darius BAČINSKAS /

Profesorius dr. Darius BAČINSKAS, Vilnius Tech Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra

Čaotianmeno (Chaotianmen Bridge) arkinį tiltą, kurio tarpatarmio ilgis siekia 552 m ir tai yra ilgiausią tarpatramį turintis arkinės sistemos tiltas pasaulyje, taip pat kitus panašius statinius.

2020 m. pradžioje Kinijos Guangsi provincijoje surengta ceremonija, skirta arkinio tilto „Longtan Tianhu“ statybų pradžiai. Pagrindinė tilto arka bus pagaminta iš betono, kurio viduje bus sumontuota plieno šerdis. Tiltas taps ilgiausio tarpatramio arkiniu tiltu pasaulyje ir aplenks šiuo metu dar statomą 575 m tarpatramio ilgio plieninių arkų tiltą „Third Pingnan“. 600 m tarpatramio „Longtan Tianhu“ tilto statybos darbus planuojama baigti 2023 metais. Daugelis ilgiausių pasaulio tiltų pagaminti iš plieno, o šio konstrukcijoms bus panaudotas betonas. Bendras tilto ilgis siekia 2539 m, plotis – 23 m, o aukščiausios atramos aukštis – 120 metrų.

Panamos kanalo vantinė jungtis 2013 m. pradėtos ir 2019 m. pabaigtos ilgiausio pasaulyje įtemptojo gelžbetonio vantinio tilto statybos per Panamos kanalą. Atlanto vardu pavadintas tiltas jungia Panamos kanalo krantus sankirtoje su Atlanto vandenynu. Tiltas pastatytas siekiant sujungti Kolono jūrų uostą su gyvenvietėmis į vakarus nuo kanalo. Atsižvelgiant į tilto padėtį šalia vieno svarbiausių pasaulyje laivybos maršrutų, tiltas suprojektuotas su 75 m aukščio potiltės gabaritu. Pagrindinę laikančiąją konstrukciją sudaro du 213 m aukščio gelžbetoniniai pilonai, kurie laiko keturių eismo juostų iš anksto įtemptojo gelžbetonio perdangą, skirtą automobilių, pėsčiųjų ir dviratininkų eismui. Pagrindinio tarpatramio ilgis 530 m, o bendras tilto ilgis – 2820 metrų. Įtemptojo gelžbetonio panaudojimas

93

infrastruktūra

vantinės konstrukcijos tilto standumo sijai suteikia šiam statiniui išskirtinumo, kadangi daugelyje panašių tiltų panaudotos plieninės perdangos.

Betonas pasirinktas dėl didesnio jo ilgaamžiškumo ir atsparumo plieno korozijos požiūriu labai agresyvioje regiono aplinkoje. Atlanto tiltas yra trečiasis tiltas per Panamos kanalą po Amerikos ir Šimtmečio tiltų, kurie abu yra Ramiojo vandenyno pusėje.

Japoniška technologija – dėžinės perdangos koncepcija Siekiant optimizuoti iš anksto įtemptojo gelžbetonio tiltų savąjį svorį, Japonijoje sukurta dėžinės perdangos koncepcija, kurioje vertikalioms skerspjūvio sienutėms panaudoti gofruoti plieniniai laikštai. Koncepcija sukurta ir vystyta Japonijoje. Šioje šalyje pastatyta apie 200 panašios konstrukcijos tiltų. 2018 m. pastatytas Aigavos tiltas šiaurinėje Ibarakio miesto dalyje. Du gretimi tiltai pastatyti viename iš greitkelių. Ilgiausią rytinėje greitkelio pusėje esančią tilto konstrukciją sudaro 8 tarpatramių standi rėminė perdanga. Šios dalies tilto ilgis – 636 m, aukštis – 75 metrai.

Ilgiausio tarpatramio ilgis sudaro 179 m ir yra ilgiausias tarp tokių tiltų pasaulyje. Tilto perdanga buvo pastatyta taikant pusiausvyrinį pakabinimo metodą. Ilgajam tarpatramiui panaudoti 46 aukšto stiprio plieniniai lynai ir 50 MPa gniuždomojo stiprio betonas. Tilto statybai taip pat panaudota inovatyvi technologija. Perdangos montavimo pradžioje sumontuoti gofruoti plieniniai laštai, kurie kartu tarnavo kaip laikantieji elementai klojiniams įrengti ir perdangai betonuoti. Plieniniai elementai leido padidinti betonuojamų ruožų ilgius, o panaudojus didesnio ilgio segmentus – sumažinti jų kiekį ir perdangos betonavimo laiko sąnaudas. Išankstiniam įtempimui panaudota 12S15.2 MA DYWIDAG išorinių ir vidinių lynų sistema. Už inovacijas 2018 m. tiltas nominuotas Japonijos iš anksto įtemptojo gelžbetonio instituto prizu.

Inovacijos apima ir inžineriniu požiūriu nesudėtingus sprendinius. Viena Olandijos bendrovių sėkmingai sumontavo tiltą iš surenkamųjų 68 m ilgio dėžinio skerspjūvio dviatramių sijų, kurių svoris siekė 240 tonų. Sijos panaudotos naujojo tilto, esančio netoli Zuidhorno, Olandijoje, perdangai. Sijų gamintojai deklaruoja, kad šios sijos yra ilgiausios iš anksto įtemptojo gelžbetonio sijos pasaulyje. Šių sprendimų taikymas leidžia sumažinti tarpinių atramų skaičių ir pagreitinti statybos procesus.

94 2021 sausis/vasaris

Aigavos dėžinės konstrukcijos tiltas šiaurinėje Ibarakio miesto dalyje, Japonija.

„Mėlynojo kilimo“ dviratininkų tiltas Nyderlanduose – draugiškas ir šikšnosparniams.

Atlanto tiltas jungia Panamos kanalo krantus. Bendras ilgis – 2820 metrų.

Ilgiausias pasaulyje dviratininkams skirtas tiltas Pietryčių Kinijos Siameno mieste. Ilgis – 7,6 km.

infrastruktūra

Tiltai dviratininkams ir... šikšnosparniams!

Pastaraisiais metais tiltų statybos sektoriuje atsirado išskirtinių statinių, skirtų dviratininkų eismui. Impulsą šių tiltų statybai paskatino jau minėta Kinija, kuri dėl dviratininkų gausos kartais yra vadinama „dviračių karalyste“. Vien Pekine yra skaičiuojama apie devynis milijonus dviratininkų. Vis dėlto dėl didelio automobilių transporto intensyvumo dviračiais besinaudojančių eismo dalyvių sauga nėra pakankama.

2017 m. Pietryčių Kinijos Siameno mieste pastatytas vienas ilgiausių virš žemės paviršiaus iškeltas 7,6 km ilgio dviračių takas. Takas jungia pagrindinius miesto gyvenamuosius ir verslo sektorius, 11 autobusų stočių ir dvi metro stotis.

Tako plotis siekia 4,8 m, o vienu metu juo gali važiuoti apie 2000 dviratininkų srautas. Tiltą suprojektavo Danijos architektai. Savo šalyje architektų darbas 2019 m. įvertintas „the Danish Design Awards 2019“ nominacija.

Panašūs projektai vystomi ir pačioje Danijoje. Kopenhaga jau seniai įgavusi savo kaip dviračiams draugiško miesto statusą su jiems gerai išvystyta infrastruktūra. Danijos sostinei ir už 22 km

esančiam priemiesčiui Albertslundui sujungti planuojama sukurti 28 dviračių greitkelių tinklą, kurio bendras ilgis bus 500 kilometrų. Panašus projektas planuojamas ir Londone. Pristatyti projektai sukurti aplink miestą ir jo apylinkes 220 km dviračių takų tinklą be automobilių.

Proveržiu dviratininkų tiltų statyboje Europoje galime laikyti statybas Nyderlanduose.

2020 m. šioje šalyje pradėtas statyti ilgiausias

Europoje tiltas, skirtas dviratininkams ir pėstiesiems, besidriekiantis virš ežero, kanalo, greitkelio ir gamtos draustinio. Tiltas sujungs Vinschoteną, esantį Groningeno provincijoje, su naujuoju kaimu, statomu melioruotoje žemėje.

Mėlynojo kilimo pavadinimą gavęs tiltas bus 800 m ilgio ir turės galimybę jį padidinti iki kilometro. Pirmąjį etapą planuota baigti iki 2020 m. pabaigos. Projekto vertė – 6,5 mln. eurų.

95

infrastruktūra

Originali ir tilto paskirtis. Tiltas tarnaus ne tik dviratininkams ir pėstiesiems, bet ir... šikšnosparniams. Jame bus įrengtas šviesos diodų apšvietimas, kuris padės šikšnosparniams rasti kelią iš netoliese esančio gamtos draustinio į Oldambtmeero ežerą. Tiltas taip pat bus nudažytas šikšnosparniams palankia žalia spalva. Tilto konstrukcijos bus pagamintos iš Gabone, Centrinėje Afrikoje, užaugintos medienos. Numatoma tilto tarnavimo trukmė sieks mažiausiai 80 metų.

Naujasis tiltas pralenks dabartinį ilgiausią 756 m ilgio Europos dviratininkų tiltą, esantį Siolvesborge, Švedijos pietuose.

Tuneliai – svarbi infrastruktūros dalis Kalbant apie kelių infrastruktūrą, nederėtų pamiršti ir kitų transporto infrastruktūros statinių – tunelių. Nepaisant didelės statybos kainos ir priežiūros išlaidų, tunelių plėtra užima išskirtinę vietą. Požeminių statinių tinklas daugelyje šalių nėra pakankamai išvystytas, o tobulėjančios

statybos ir priežiūros technologijos leidžia įgyvendinti išskirtinius projektus.

Po daugiau nei dešimtmetį trukusio planavimo 2020 m. pradėti ilgiausio pasaulyje panardinto tunelio statybos darbai. Įgilintas daugiau kaip 40 m po Baltijos jūra, Fehmarnbelto tunelis sujungs Danijos Lolando ir Vokietijos Femarno salas. Tunelio statybas planuojama baigti 2029 metais. 18 km ilgio tunelis yra vienas didžiausių Europos infrastruktūros projektų, o jo statybų biudžetas viršija 7 mlrd. eurų. Galima palyginti: 1993 m. baigtas 50 km ilgio tunelis po Lamanšu tarp Prancūzijos ir Anglijos kainavo 12 mlrd. svarų ekvivalentą. Nors ilgesnis nei Fehmarnbelto tunelis, Lamanšo tunelis buvo pagamintas naudojant gręžimo mašiną, o ne panardinant iš anksto pagamintus tunelio segmentus.

Naujai pastatytas tunelis tarnaus kaip alternatyva keltams. Persikėlimas keltu dabar trunka 45, traukiniu jis užtruks apie 7, o automobiliu – 10 minučių. Naujasis tunelis taip pat taps ilgiausiu kombinuotu kelių ir geležinkelių tuneliu

Transporto infrastruktūros projektai ateityje vystysis dar sparčiau, o tiltų ir kitų transporto statinių plėtra taps esminiu sėkmingo kiekvienos šalies ekonominio, kultūrinio ir socialinio vystymosi ženklu. / Darius BAČINSKAS / 96 2021 sausis/vasaris

visame pasaulyje. Jį sudarys du dvigubų juostų greitkeliai, kuriuos skirs tarnybinis praėjimas, ir dvi elektrifikuoto geležinkelio vėžės.

Vienas tunelio segmentas bus 217 m ilgio (maždaug pusė didžiausio pasaulyje konteinerių laivo ilgio), 42 m pločio ir 9 m aukščio. Kiekviena tunelio sekcija preliminariai svers po 73 000 tonų, o tai apytikriai atitinka 14 000 dramblių svorį. Atskiros sekcijos bus montuojamos tiesiai po jūros dugnu, giliausiame taške apie 40 m žemiau jūros lygio, o į vietą bus transportuojami baržomis ir kranais. Fehmarnbelto tunelis sukurs strateginį koridorių tarp Skandinavijos ir Centrinės Europos bei pagerins susisiekimo sąlygas per Baltijos jūrą šiame regione.

Ambicingą sumanymą, šiuo metu vykstant projektui „Rail Baltica“, ketina įgyvendinti viena iš partnerių – Estija. 2016 m. Helsinkio ir Talino miestai pasirašė susitarimą plėtoti geležinkelio liniją, jungiančią abi sostines 92 km ilgio tuneliu po Baltijos jūra. Šis statinys leistų reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką: nuo 1 val. 40 min. dabar iki 30 min. naujuoju statiniu. 13 mlrd. eurų vertės projektas ne tik padėtų pagreitinti transporto ir padidinti žmonių srautus, bet ir sujungtų du miestus į savotišką bendrą metro tinklą. Egzistuojančios keltų pervažos istoriškai suformavo glaudų ryšį tarp tos pačios šeimos kalbas turinčių tautų. Naujasis tunelis ženkliai pagerintų Suomijos gyventojų susisiekimą su likusiomis Baltijos šalimis ir žemynine Europos dalimi. Įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ planuojamas 965 km ilgio kelionės laikas geležinkeliu iš Talino į Varšuvą užtruktų kiek daugiau nei 4 valandas.

Baltijos regionui tokie greičiai atrodo išties įspūdingi. Šiuo metu tarp Varšuvos ir Talino nėra tiesioginio susisiekimo geležinkeliu, o greičiausias susisiekimas automobilių keliais trunka daugiau nei 12 valandų. Jei „Rail Baltica“ būtų pratęsta tuneliu į Helsinkį, jungties greitis būtų toks, kad Suomijos gyventojai galėtų vykti į Varšuvą vienos dienos kelionei.

Pateikta pastarųjų metų projektų apžvalga tik atspindi aukšto technologinio lygio vystymosi tendencijas transporto infrastruktūros darnios plėtros srityje. Šiuos pokyčius neišvengiamai lemia sparčiai didėjantis įvairių pramonės šakų vystymasis ir pasaulinės globalizacijos aspektai.

Nekelia abejonių, kad šie projektai ateityje vystysis dar sparčiau, o tiltų ir kitų transporto statinių plėtra taps esminiu sėkmingo kiekvienos šalies ekonominio, kultūrinio ir socialinio vystymosi ženklu.

GEZE Sukamosios durys Tobulumas bet kokiam pastatui Kai įėjimai naudojami dažnai, automatinės besisukančios durys yra itin patogios. Jos suprojektuotos nepriekaištingai, o atrodo elegantiškai, todėl palieka puikų įspūdį apie jūsų pastato fojė. Kadangi yra daug veikimo režimų ir nuostatų, naudoti jas gali visi. Šios durys suaktyvinamos judesio jutikliais. Jos spartinamos ir sukamos automatiškai. Jos taip pat atitinka griežčiausius žmonių saugos standartus. Kaip ir visos kitos sukamosios durys, jos prisideda prie pastato natūralaus vėdinimo ir energijos vartojimo efektyvumo.

TSA 325 NT - Įėjimo zonos dėmesio centras TSA 355 - Universali durų pavara TSA 395 - Pavara didelėms durims TSA 395 Multi - Universali durų pavara

Sužinokite daugiau www.geze.com

Varstomos durys

Slankiojančios du rys

Su ka mosios durys

La nga s

S t i kl i n ė per t va ra

P ri ei go s kon t ro lė i r s auga

Pa st ato automatika

Techninė priežiūra

Erdvus ir modernus dizainas su transformuojamosiomis stiklo pertvaromis

Išskirtinė prabanga, galia ir komfortas – tai aspektai, jungiantys automobilių modelius „Bentley“ ir atsispindintys salono Vilniuje interjero elementuose. Įmonės GEZE transformuojamosios stiklo pertvaros padėjo sukurti „Bentley Vilnius“ ekspozicijų dizainą, kupiną šviesos, modernumo ir elegancijos, kad apsilankę klientai jaustųsi išskirtiniai – visai kaip vairuodami „Bentley“ automobilius.

98 2021 sausis/vasaris

Legendinių britiškų „Bentley“ automobilių atstovybė Lietuvoje įsikūrusi moderniame trijų pastatų verslo komplekse „Quadrum“. 600 kv. m dydžio ekspozicinėje erdvėje, kurioje 200 kv. m skirta prekės ženklui „Maserati“, o 400 kv. m „Bentley“, vienu metu gali būti demonstruojami šeši automobiliai. Didžiulė erdvė ir skirtingi 2 | 4 ekspoziciniai automobilių modeliai daro įspūdį klientams, tačiau taip pat kelia interjero sprendimų ir erdvės dalijimo iššūkių dizaineriams.

Vienas jų buvo „Bentley“ ir „Maserati“ prekių ženklų automobilių salonų atskyrimas. Ieškota būdų, kaip išlaikyti ekspozicijos bendrumą, bet sukurti atskiras erdves neprarandant dinamiškumo, kurį siūlo didelė ir atvira salė. Būtent tokį sprendimo būdą pateikė įmonė GEZE, pasiūlydama transformuojamąsias stiklo pertvaras. Įmonė GEZE yra pasaulyje gerai žinoma automatinių durų, vėdinimo sprendimų, varstymo technikos bei langų ir durų apsaugos sistemų gamintoja. „Bentley“ salone panaudoto produkto GEZE MSW transformuojamųjų pertvarų paskirtis yra laikinai atskirti patalpų erdves. Tokiu būdu viena didelė salono erdvė tampa suskirstyta į kelias mažesnes, kuriose gali vykti skirtingos ekspozicijos. Pertvarų modulinė struktūra leidžia pritaikyti jas projekto funkciniams reikalavimams. „Esminis MSW sistemos pranašumas yra toks, kad atskiriamas erdves galima formuoti

lanksčiai, išgaunant aptvėrimą ne tik tiesiomis linijomis, bet ir lenktomis įvairiu spinduliu, formuojant kampus ir pan. Tuo metu, kai pertvara nėra reikalinga, jos visi segmentai rankomis lengvai sustumiami į parkavimo mechanizmą“, – pasakoja GEZE atstovas Laimonas Lukoševičius. Salone „Bentley Vilnius“ buvo sumontuotos dvi 7 m ilgio „GEZE MSW Classicline“ dizaino pertvaros, kurių kiekviena sudaryta iš 7 stumdomųjų ir 1 varstomojo segmento. „Segmentams panaudoti balta plėvele laminuoti stiklai, todėl uždarytoje padėtyje 3 | 4 pertvara ne tik atitveria erdves, bet ir apsaugo nuo nepageidaujamų žvilgsnių“, – papildo L. Lukoševičius.

MSW stiklo pertvarų montavimą ir gamybą, vadovaudamasi GEZE techniniais katalogais, atliko įmonė „Almeca“. Pasak bendrovės technikos direktoriaus Vygando Milašiaus, pertvarų montavimo procesas salone „Bentley Vilnius“ buvo labai sėkmingas. Vieninteliu iššūkiu tapo pastato „Quadrum“ perdangos: „Esamos perdangos pagamintos iš įtempiamojo gelžbetonio, todėl buvo labai apribotos zonos, kur būtų galima pritvirtinti mūsų laikančiąją konstrukciją.

Bet pavyko sėkmingai viską suderinti ir, manau, turime puikų rezultatą.“ „Bentley“ atstovė Ieva Navikaitė sako, kad GEZE pertvaros dizainas visiškai atitiko jų lūkesčius ir keliamus kriterijus: „Labiausiai džiugina

produkto mobilumas. Mūsų ekspozicijos nuolat keičiasi, keturis kartus per metus vyksta renginiai, todėl ypač svarbu, kad turime galimybę praplėsti erdvę, kai to reikia. O suskleista stiklo pertvara visiškai įsilieja į mūsų salono erdvę ir tampa nepastebima.“ GEZE MSW transformuojamųjų pertvarų sistema yra plačiai naudojama įvairiuose projektuose visame pasaulyje. Dažniausiai pasirenkami skaidrūs, matiniai arba dažyti saugaus stiklo lakštai, o patys segmentai gali būti pagaminti iš įvairių medžiagų, medžio, metalo ar kitų. Tai daro MSW sistemą universalią ir lengvai pritaikomą prie kliento poreikių. Vienas pavyzdžių – centrinė traukinių stotis Osle, Norvegijoje, kurioje MWS sistema įdiegta kaip prekybos zonos fasadas. Plačios stiklo plokštės kuria šviesią, erdvią, modernią architektūrą. GEZE projektiniai sprendimai atitinka aukščiausius funkcionalumo, kokybės ir dizaino reikalavimus.

Integruotas planavimas ir universalumas yra pagrindinės išankstinės sąlygos, kuriomis įmonė vadovaujasi, norėdama įgyvendinti projektinius sprendimus.

www.geze.com

99

BIM

Efektyvus naujausių technologijų naudojimas informacijai apdoroti Dainius GUDAVIČIUS

100 2021 sausis/vasaris

BIM

Viešojoje erdvėje apstu įvairiausios informacijos apie BIM (angl. Building Information Modeling) ir apie jį papildančias technologijas. Projektavimo specialistai socialiniuose tinkluose dalijasi savo įžvalgomis ir atradimais, rungdamiesi išmanumo varžybose. Tai daro didelį pokytį pramonėje – skatina suprasti, kad programinė įranga turi dirbti žmogui, o ne atvirkščiai.

ačiau informacijos patikimumas nepamatuojamas, dažnu atveju neįvertinamas. Neretai gražiai pateikta informacija laimi prieš ne tokią gražią, bet naudingą. Tai nėra savaime blogai, nes vienų atsakomybė informaciją daryti gražesnę, prieinamesnę, kitų – išsaugoti kritinį mąstymą, kartkartėmis grįžti ir patikrinti informaciją, atrasti kažką naujo.

T

Statybos efektyvumą keliančios BIM technologijos BIM ateinant į statybos, architektūros ir inžinerijos sritį, buvo pristatoma teikiama nauda: tikslūs kiekiai, vizualizavimas, susikirtimų patikra ir jų išvengimas, 4D, 5D simuliacijos ir kt. Vėliau šis žemėlapis pildėsi platesniu sąrašu. Kai kurie tradiciniai BIM panaudojimo būdai praktikoje prigijo, kai kuriems vis dar reikia laiko. Tačiau kai

Dainius GUDAVIČIUS, UAB „Engman Arccon“ vadovas

kurie į sąrašus neįtraukti panaudojimo būdai, kažkada laikyti ateitimi ar apskritai – nišiniu dalyku, atėjo greičiau, nei kas nors galėjo tikėtis, ir tapo įprastais specialistų įrankiais. Vizualinis programavimas, API (angl. Application Programming Interface) programavimas, generacinis dizainas, dirbtinis intelektas tapo kasdieniais diskusijų objektais, atsirado atskiros specialybės.

Programinės įrangos plėtimasis ir atvirumas yra ypač svarbi BIM dalis. Tik standartinėmis funkcijomis veikianti programinė įranga, be galimybės jos plėsti, net nelaikytina BIM. Jos naudojimo efektyvumas yra fiksuotas, o didžioji dalis galimybių slypi informacijos naudojimo, naujų algoritmų atradimo, projektavimo automatizavimo procese. Šie nauji statybos informacinio modeliavimo panaudojimo būdai atėjo gerokai vėliau, tačiau padarys esminę įtaką, kaip inžinerija atrodys ateityje. Tuo tarpu labai svarbu atskirti, kas yra kas šiame žemėlapyje. Lengva pamesti galvą ir pulti diegti visas populiariausias technologijas, pasiduoti bangai, tačiau taip galima iššvaistyti be galo daug laiko, pinigų ir negauti siekiamo rezultato. Tinkamas įsigilinimas, alternatyvų analizė ir platus technologijų spektro supratimas padės atskirti, kurią technologiją taikyti tikslinga.

Lengva pamesti galvą ir pulti diegti visas populiariausias technologijas, pasiduoti bangai, tačiau taip galima iššvaistyti be galo daug laiko, pinigų ir negauti siekiamo rezultato.

101

BIM

API programavimas Galimybė savarankiškai patobulinti programas egzistavo beveik nuo pirmųjų CAD sistemų atsiradimo pradžios. Viena populiariausių – „AutoCAD“, puikiai žinoma savo „AutoLISP“ skriptų galimybėmis. Šiandien kiekviena save ir vartotoją gerbianti sistema turi savo API – įrankį, leidžianti kodo lygmeniu prieiti prie programinės įrangos funkcionalumo, įgalinant vartotojus, pasitelkus kūrybiškumą ir išmanumą, automatizuoti savo procesus. Šis užduočių automatizavimo būdas yra seniausias ir turintis gilią istoriją. Įdomu tai, kad šis įrankis yra kitų įvardytų panaudojimo būdų priežastis. Tai būdas išorinėms sistemoms pasiekti programoje esančią informaciją, ją apdoroti ir sukurti išvestinius įrankius. Šis panaudojimo būdas architektūros, inžinerijos srityje atsirado labai anksti. Dar 1986 metais išleista pirmoji „AutoLISP“ versija „AutoCAD“

programai. Atsivėrė galimybės įgyvendinti visas idėjas, tačiau tai nesukėlė revoliucijos. Įsikūrė bendrovės, šios galimybės pagrindu atsirado programinės įrangos plėtinių, bet inžinieriai nepuolė automatizuoti armatūros išdėliojimo savo projektuose, kurti programų, kurios automatizuotai generuotų brėžinius. Problema ta, kad tuo pasinaudoti reikia mažų mažiausiai žinoti programavimo kalbą, įsigilinti į API specifiką ir galiausiai sudėlioti algoritmą taip, kad jis neprieštarautų programos veikimui.

Vizualinis programavimas Didžiausias barjeras automatizuojant projektavimą yra programavimo barjeras. Įsivaizduokite, jeigu nereikėtų žinoti nei vienos kodo eilutės, o užtektų kortelėmis sudėti algoritmą eilės tvarka – programos veikimo instrukciją, o paspaudus „Veikti“ programa padarytų būtent tai, ką norėjote. Ši technologija įžengė į inžinerijos

pasaulį su griausmu. Dauguma išsamiau besidominčių BIM jau yra ją išbandę, įgyvendinę vieną ar kitą idėją, o kai kurie tam skiria savo karjeras.

Tai ypač galingas įrankis kasdienėms užduotims automatizuoti, įvairių inžinerinių idėjų bandymams, skaičiuotinės geometrijos užduotims. Šis įrankis taikytinas ir algoritmų testavimui, prieš programuojant įprastu būdu. Įrankis yra galingas, tačiau turi savo ribas.

Vizualūs programiniai komponentai kol kas neatstoja įprasto programavimo. Atlikto tyrimo metu nustatėme, kad tarp vizualinio ir įprasto programavimo nuo tam tikros ribos atsiveria efektyvumo praraja, kuri mažoms užduotims nėra reikšminga. Išsiaiškinome, kad viršijus 750 komponentų (tai gali būti baldai, armatūros vienetai ir pan.) ribą, įprastu programavimu parašyta programa tampa penkis kartus efektyvesne priemone, o atskirtis didėja geometrine progresija, tolygiai didėjant komponentų skaičiui.

„Dynamo“ skripto veikimo laikas. „Comprehensive research of Dynamo vs Programming for Revit API tasks“. Engman Arccon UAB, 2020

„DYNAMO“

PROGRAMAVIMAS

Lengva pradėti

Lankstus

Vizualus

Greitas vykdymas

Didelė bendruomenė

Plečiamumas

Puikiai tinka vienkartinėms užduotims

Spartus vystymas ir taisymas

Realaus laiko rezultatai

Didelė bendruomenė Labai pajėgus

102 2021 sausis/vasaris

Taip įvyksta dėl to, kad ši priemonė yra tarpininkas tarp algoritmo ir programavimo, papildomas dalyvis. Taip pat programiniai komponentai (angl. Node) yra universalūs, todėl nėra optimalūs. Rašant funkciją programavimo kalba kodo eilute nusakoma tiksliai tai, ką norima, kad programa padarytų. Paskutinė priežastis – programiniuose komponentuose esantys algoritmai dažniausiai parašyti ne gimtąja programavimo kalba, tai lemia papildomą žingsnį kompiuteriui, sąlygojantį didesnį jo apkrovimą. Vizualinis programavimas taip pat neapima visų API galimybių. Integruojamos tik dažniausiai naudojamos funkcijos, todėl tiesiogiai naudojant API galima pasiekti gerokai daugiau funkcijų.

Vilnius Tech nuotr.

BIM

Generacinis dizainas sparčiai populiarėja statybų sektoriuje. Nuolat atsiranda naujų platformų, leidžiančių automatizuoti projektavimo procesus.

Dirbtinio intelekto panaudojimas statybų aikštelėje (Šaltinis: Microsoft).

Generacinis dizainas Generacinis dizainas bus be galo svarbi projektavimo dalis. „Rankinis“ generacinio dizaino atitikmuo – variantinis projektavimas. Tik generacinis dizainas yra nepalyginamai efektyvesnė priemonė. Variantinio projektavimo atveju kalbame apie 2, 10, gal 30 variantų. Generacinio dizaino atveju kalba eina apie milijonus, gal dešimtis milijonų. Baigtinio skaičiaus tiesiog nėra, tai priklauso nuo skiriamo laiko ir kompiuterio ar serverio resursų. Ši technologija nėra paplitusi. Kol kas jos išsivystymo lygis yra dar gana mažas, todėl praktinis naudojimas ribotas, nevertinama platesnė aprėptis, tik specifinės užduotys. Pagrindinė problema – platesnės aprėpties dizainas. Šiandien kriterijų skaičius yra ribotas, algoritmai nėra optimizuoti kokybės labui, todėl absoliuti dauguma sprendinių yra niekam tikę, o norint išgauti gerų sprendinių reikia ekspertinio lygio žinių ir nuolatinio sistemos kalibravimo.

Tiesa, jau yra platformų, skirtų konkrečioms užduotims, kurios puikiai atlieka savo darbą.

Pavyzdžių daugiausia nekilnojamojo turto srityje – greitam galimo kvartalo vystymo įvertinimui, užstatymo, apšvietimo ir kitų aspektų optimizavimui ir preliminarios įtakos kainai vertinimui.

Proveržis įvyks, kuomet algoritmai galės įtraukti daugiau kriterijų ir susijusių specialybių kriterijų, taip įvertinant sprendinius įvairiapusiškai.

Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis Ši technologijų sritis padarys didžiausią pokytį industrijoje. Tai vartai į visišką ir visuotinį projektavimo, statybos automatizavimą. Vizija aiški, tačiau nepamirškime, kad apie dirbtinį intelektą (DI) kalbama nuo stalinių kompiuterių atsiradimo 1970-aisiais. Dl iki šiol yra tik pradiniame savo išsivystymo lygyje. Panaudojimo būdai riboti savo aprėptimi, todėl pritaikymas galimas labai specifinėms užduotims, nereikalaujančioms šimtaprocentinio tikslumo. Pagalbiniai sprendiniai, optimizacija, vizualizavimas – tik keli panaudojimo būdai, kurie galimi jau šiandien, tačiau jų pasiekiamumas sudėtingas. DI ir mašininio mokymosi (MM)

sėkmingam naudojimui reikia daug duomenų, kuriuos reikia rinkti. Tai užtrunka ilgai ir šis procesas kol kas, priklausomai nuo užduoties, yra brangus. Turint duomenis, reikia galingų sistemų tiems duomenims apdoroti ir atitinkamų kompetencijų tai įgyvendinti.

Kasdienio naudojimo sprendimai diegiami į masinio naudojimo produktus, kur pateikiama jau paruošta sistema, o didžioji darbo dalis jau atlikta. Organizuojant privačius projektus, reikia turėti aiškią viziją, ką norima su technologija pasiekti nusiteikus ilgam diegimo procesui. Atskirus DI ir MM naudojimo pavyzdžius jau galime matyti šiandien. Atsiranda patobulintos, optimizuotos sistemos atskirų nekilnojamojo turto, žemės naudojimo, statybos, gamybos broko, kitoms problemoms aptikti. Šiandien labiau nei bet kada svarbu turėti aiškų tikslą, ką technologijomis norima pasiekti. Jų prieinamumas gerėja su kiekviena diena, aprėptis jau šiandien tapo gerokai platesnė, nei žmogus gali perprasti, todėl, neturint tikslo, egzistuoja reali grėsmė iššvaistyti laiką, energija, pinigus ir neturėti apčiuopiamo rezultato.

103

portfolio

4 PLIUS ARCHITEKTAI Per du veiklos dešimtmečius „4 PLIUS“ architektų komanda, kurią nekilnojamojo turto vystytojai ir kiti užsakovai vertina už darbo kokybę, ekspertiškumą ir greitą reakciją, įgyvendino ne vieną visuomeninį, komercinį, gyvenamąjį pastatą Lietuvoje ir užsienyje. Ryškiausi mūsų biuro darbai, tokie kaip Pašilaičių bažnyčia, Utenos A. ir M. Miškinių biblioteka, Kėdainių arena ir kiti objektai, pelnė apdovanojimus tarptautinėse architektūros parodose, buvo nominuoti prestižinei ES „Mies van der Rohe“ architektūros premijai ir apdovanoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos premija už geriausią metų realizaciją.

SVARBESNI APDOVANOJIMAI 2015 – Lietuvos architektų sąjungos parodos „Žvilgsnis į save“ apdovanojimas METRAS 1/5.

2015 – Nominacija ES architektūros „Mies van der Rohe“ premijai.

2011 – „Europe 40 under 40“. Europos architektūros, meno, dizaino ir miestų planavimo studijų centras kartu su Amerikos architektūros ir dizaino muziejumi „The Chicago Athenaeum“ vienu iš 40 geriausių jaunųjų Europos architektų paskelbė architektą Donaldą Trainauską.

2010 – Vitruvijaus prizas. Geriausias individualaus namo projektas Lietuvoje 2010.

2009 – LR aplinkos ministerijos apdovanojimas už geriausią įgyvendintą architektūros kūrinį.

2008 – Parodos „Žvilgsnis į save“ apdovanojimas METRAS 1/5.

2005 – Parodos „Žvilgsnis į save“ apdovanojimas METRAS 1/5.

Vieta: Vilnius, Lietuva Užsakovas: Lietuvos bankas Metai: 2019 Komanda: Darius Baliukevičius, Sigita Tauraitė, Mindaugas Karanevskis, Donaldas Trainauskas

www.4plius.com

104 2021 sausis/vasaris

LIETUVOS BANKO ADMINISTRACINIS PASTATAS VILNIUJE. REKONSTRUKCIJA. TARPTAUTINIS ATVIRAS PROJEKTO KONKURSAS

Projektuojamas Lietuvos banko administracinis pastatas atkartoja esamos urbanistinės situacijos padiktuotą užstatymo kryptį ir naujai interpretuoja dominuojančią formą – išlaikydamas tvirtą ir solidų tūrį, savo fasadais jautriai reaguoja į kintančią aplinką ir atspindi ją čia ir dabar.

Griežtos fasado formos tarsi seifo durys „pasislenka“ ir „atsiveria“ į projektuojamą parką – meno objektą, kuris natūraliai įsilieja į pastato funkciją ir kompoziciją. Parko žaluma nuosekliai

užpildo aukštųjų technologijų pastatą, virsdama jaukiais žalios spalvos ir medinės apdailos deriniais.

Kompleksiškumas, funkcionalumas, racionalumas – tai pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovavomės kurdami pastatą. Jis savyje įkūnija stabilumą, patikimumą, inovacijas, suvienija atvirumą aplinkai ir pažangias technologijas, suteikia naujų impulsų banko veiklos plėtrai ir visai teritorijos urbanistinei raidai.

Pastato apvalkalui siūlomi aukštos tech-

nologijos dvigubi fasadai, apsaugantys nuo aplinkos keliamo triukšmo ir pastato perkaitimo. Fasaduose siūlome integruoti saulės baterijų elementus ir pritaikyti kitus inovatyvius technologinius sprendimus, kurie užtikrina tvarų pastato eksploatavimą ir sukuria optimalias sąlygas jame dirbantiems žmonėms. „Augimas“ – tai projekto devizas, jungiantis vieną svarbių veiklos tikslų – ūkio ir valstybės augimą bei tai simbolizuojančią, aukštųjų technologijų aplinkoje vešinčią žalumą.

105

R. Daskevičiaus nuotr.

VERSLO CENTRAS „ARENA“ MOGILIAVE ĮGYVENDINTAS PROJEKTAS

Vieta: Mironovo g., Mogiliavas, Baltarusija Užsakovas: OOO „Servolux“ Konstruktorius: Virginijus Gervė Pastato plotas: 10 000 m² Statybos metai: 2015 Architektai: Donaldas Trainauskas, Skirmantas Varnauskas, Darius Baliukevičius Interjeras: Skirmantas Varnauskas, Elvina Varnauskienė 106 2021 sausis/vasaris

portfolio

Trečiame pagal dydį Baltarusijos mieste Mogiliave duris atvėrė verslo centras „Arena“, kurį suprojektavo mūsų biuras. Pirmąjį šios architektų komandos darbą šiame mieste – individualųjį namą teigiamai įvertino tiek vietos bendruomenė, tiek verslo atstovai, tad architektai iš Lietuvos buvo pakviesti imtis naujo projekto – centrinėje miesto dalyje suprojektuoti verslo centrą.

Architektūrinį administracinio ir komercinio centro sprendimą su dominuojančiu vertikalės tūriu inspiravo pats netradicinis sklypas centrinėje Mogiliavo gatvėje: mažaaukščiai namai iš vienos pusės ir miesto stadionas iš kitos.

Viršutiniuose komplekso aukštuose įsikūrė administracinės patalpos, apačioje – įvairios parduotuvės. Verslo centro „Arena“ viduje taip pat suformuota nauja viešoji erdvė.

107

technologijos

Silpni pagrindo gruntai – įveikiama kliūtis šiuolaikinei statybai Danutė SLIŽYTĖ, Rimantas MACKEVIČIUS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentai, technikos mokslų daktarai

Dėl amžinojo įšalo gruntų atšilimo smengantys apleisti aukso ieškotojų namai Dausono miestelyje, Amerikos šiaurėje. (www.jimwitkowski.com)

108 2021 sausis/vasaris

Kiekvieno statybos inžinieriaus svajonė – statyti gyvenamąjį namą ar kitokį inžinerinį statinį ant stipraus, stabilaus pagrindo, kad statant įdėtos pastangos vietoj džiaugsmo neatneštų didelio susirūpinimo ir liūdesio dėl naujoje konstrukcijoje pasireiškiančių neigiamų reiškinių: sienose atsiveriančių plyšių, posvyrio.

Danutė SLIŽYTĖ

Lioso gruntai klastingi: sausame klimate jie atrodo tvirti, bet gavę didesnį vandens kiekį suslūgsta ir padaro netinkamus gyventi ant jų stovinčius pastatus. (www.civil-engg-world.com)

Rimantas MACKEVIČIUS

Iššūkiai seisminėse zonose artais sunku statiniui užtikrinti ilgalaikį ramų ir sveiką gyvavimą, net jei pagrindas stabilus, o suskaičiuota atsakingai pagal normų reikalavimus. Turima mintyje pastatus, kurie statomi seisminio aktyvumo zonose.

Nors šiuolaikinės projektavimo ir darbų vykdymo normos juos padaro maksimaliai atsparius neramios aplinkos poveikiams, vis dėlto žemės drebėjimas, kurio magnitudė pagal Richterio skalę siekia 6 balus ar daugiau, vargu ar paliks sveiką net tobulai pastatytą namą ar tiltą.

Laimė, kad geologiniu požiūriu mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai pasisekė: esame toli nuo mūsų (Eurazijos) tektoninės plokštės kraštų, todėl šiuo požiūriu galime tikėtis ramaus, nuo bent kiek didesnių žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų apsaugoto gyvenimo.

Reikėtų kas rytą apie tai pagalvoti ir nusišypsoti. Japonai tai puikiai supranta, kai išvakarėse pajūryje stovėjęs gražus miestelis ryte staigaus gelmių smūgio gali būti paverstas griuvenomis.

K

Po dvejų ar trejų metų toje pačioje vietoje pamatysime vėl tvarkingai pastatytą miestelį, laukiantį naujo smūgio.

Liosinis pagrindas – didelės pastatų gelbėjimo sąnaudos

Amžinojo įšalo gruntai atšilus klimatui pateikia staigmenų

Neturime Lietuvoje namams statyti klastingų suslūgstančiųjų lioso gruntų, vėjų suformuotų stepių ir pusdykumių rajonuose. Tokie gruntai – galvos skausmas kai kurių pietinių Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, JAV regionų statybos inžinieriams. XX amžiaus devintajame dešimtmetyje į lioso gruntų storymę ėmė smegti statoma naujos branduolinių reaktorių „Atommaš“ gamyklos darbuotojų gyvenvietė šalia Volgodonsko miesto Rusijos pietuose.

Teko gelbėti pradėjusius grimzti dar nebaigtus statyti pastatus ir tuometinės Tarybų Sąjungos inžinieriams (jie pasiūlė injekuoti į suslūgstantį gruntą natrio silikato tirpalą, dar vadinamą skystuoju stiklu), ir kviestiniams gelbėtojams iš Italijos, kurie atliko didelio slėgio (40–60 MPa) čiurkšlinę injekciją cemento skiediniu. Gyvenvietę pavyko išgelbėti, liosinis pagrindas buvo patikimai sutvirtintas, bet visa tai buvo labai brangu.

Esami laimingi ir dėl to, kad Lietuvoje neturime statybai sudėtingų amžinojo įšalo gruntų, kurie sušalę puikiai laiko net dideles apkrovas, bet atšilę tampa silpni ir bejėgiai. Dabar, kai fiksuojamas klimato atšilimas, daug konstrukcijų, pastatytų tuo metu buvusioje amžinojo įšalo zonoje, smenga į labai deformuojamu tapusį gruntą, kuris kadaise atrodė įšalęs amžiams. Kai kurie XIX amžiaus per aukso karštligę Aliaskoje pastatyti, o dabar nebegyvenami ieškotojų miesteliai dabar smenga į atšilusį gruntą. Inžinieriams pakaktų technologinių sprendimų, kad sustabdytų šį liūdną procesą, bet tose vietose jų nereikia – aukso ten jau seniai niekas nebeieško. Namai paliekami tokie avariniai, kokie jie yra, kad rodytų pravažiuojantiems turistams realų klimato atšilimo pavojų.

109

technologijos Greitieji moliai – pastato galima ir nebespėti išgelbėti Neturime ir Norvegijos gyventojams didelį rūpestį keliančių gyvųjų arba greitųjų molių (angl. quick clay), kurie susiformavo tuose kraštuose tirpstant ledynui ir gali nuo mažos papildomos apkrovos (pavyzdžiui, naujai supilto grunto) prarasti stabilumą, pereiti į takią būseną. Nuošliauža, įvykusi 1978 metais Risos vietovėje, buvo nufilmuota atsitiktinio turisto ir Norvegijos Geotechnikos instituto NGI išleista kaip metodinė mokomoji priemonė, apibūdinanti tokius gruntus. Šį filmą, trunkantį šiek tiek ilgiau nei 20 minučių, kiekvienas mūsų gali pažiūrėti internete. Panašus greitųjų (tiksliau – labai jautrių apkrovoms) molių, kurie tapo labai silpni šimtmečiais vandeniui išplaunant iš jų druskas, poveikis Norvegijoje pastebimas gana dažnai. Tiesa, suirimo masteliai mažesni nei Risos nuošliaužos atveju.

Lietuvos situacija – ar yra pagrindo nerimauti? Ši greitųjų molių nuošliauža įvyko 2010 metų rugsėjo 3 dieną Norvegijos Lyngseideto vietovėje. (www.ngu.no)

Dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus XVIII amžiaus pabaigos akvarelėje įamžintos tikrosios Valdovų rūmų sienos prieš jų nugriovimą. Jose matomi įstriži plyšiai, atsiradę dėl netobulai įrengtų pamatų. (Viešo naudojimo kūrinys)

110 2021 sausis/vasaris

Vis dėlto, džiaugdamiesi mums, Lietuvos gyventojams, likimo padovanota geologiniu požiūriu ramia, hidrogeologiniu požiūriu (turime požemines marias nuostabiai švaraus giluminio vandens) turtinga vieta Žemės planetoje, turime žinoti, kad silpnų, ypatingo dėmesio reikalaujančių gruntų yra ir Lietuvoje, ir aplinkiniuose kraštuose.

Vienas tokių susirūpinimą keliančių gruntų – organinės kilmės nuogulos (durpės, uždurpėję gruntai). Pasakysite, kokia čia bėda: nestatykite ant tokių gruntų, ir bus gerai. Taip anksčiau ir būdavo daroma, kai senovės statytojai suprasdavo, kad turi reikalo su gruntais, kuriuose gausu augalų ir gyvūnų liekanų. Vis dėlto senovėje inžinerinių geologinių tyrinėjimų galimybės būdavo labai ribotos, todėl netgi ir didingi įvairių šalių valdovų rūmai ar puošnios katedros kartais būdavo statomos ant silpnų gruntų, jų tinkamai neparuošus. Dėl to kai kurie istoriniai pastatai pleišėdavo ir pleišėja, jei dar nesutvarkyti, iki šiol.

Toks likimas teko ir mūsų Valdovų rūmams, kurie buvo pastatyti dalinai ant Šventaragio slėnio pelkėtų gruntų. Bočiai žinojo, kad statant pelkėje reikia kalti polius. Jie tą ir darė, bet negalėjo žinoti, kad durpingo grunto sluoksnis storesnis nei jų kalami poliai, kurių didesnė dalis siekė 2 m ilgį. Pastačius masyvias akmens mūro sienas, prasidėjo jų sėdimas, nulėmęs sienų plyšius, posvyrius, kai kuriose vietose gana ryškius skilimus. Juos galime matyti ne tik praeities paveiksluose, bet ir Valdovų rūmų išlikusiuose mūruose, kai aplankome šią svarbią mūsų istorijai vietą.

Trūkstant laisvų sklypų, dabar jau galima statyti ir pelkėse Šiuolaikinėje statyboje yra inžinerinių geologinių tyrimų metodų, projektavimo patirties, darbų vykdymo technologijų, kad būtų galima statyti net ant silpniausių gruntų, jei tam atėjo laikas. Mat daug kur palankios statybai vietos jau užstatytos.

Dabar galima imtis ir silpnų gruntų, praplėsti užstatomų teritorijų ribas. Kaip pavyzdį galima paminėti Karaliaučiuje 2018 metų pasaulio futbolo čempionatui, vykusiame Rusijoje, pelkėje pastatytą naują 35 tūkst. vietų futbolo stadioną, kurio projektas buvo pasiūlytas prancūzų architektų bendrovės „Wilmotte & Associes Sa“. Toje teritorijoje nei vokiečių laikais, nei pokario metais nebuvo ryžtasi ką nors statyti, nes gruntai atrodė labai jau silpni ir nepatikimi.

Dabar geotechninės problemos buvo išspręstos, supylus 1,6 milijono kubinių metrų smėlio, į jį įspraudus tankinimui reikalingas drenas, po stadiono konstrukcijomis įrengus 30 tūkst. gelžbetoninių kaltinių polių, siekiančių 24–28 m gylį. Virš jų po tribūnomis buvo padaryta gelžbetoninė plokštė. Gražus ir talpus stadionas stovi ten, kur dar neseniai atrodė nieko negali būti, išskyrus klampią pelkę.

Kai kurie Valdovų rūmų mediniai poliai ištraukti, kad juos būtų galima parodyti lankytojams.

(M. Kaminsko nuotr.)

Kaliningrado stadionas iškilo pelkėtoje saloje. (A. Savino nuotr.)

111

Kardinalūs pokyčiai geotechnikos specialistų rinkoje Vida KUZMICKAITĖ

Per pastarąjį dešimtmetį baigusiųjų geotechnikos specialybę sumažėjo drastiškai – kone dvigubai. Tai sukėlė nemažai atgarsių visoje statybos ir inžinerijos industrijoje. Geotechniko specialybė ir jos svarba tarp ne statybų ar inžinerinės srities specialistų dažnai nuvertinama, o būsimieji studentai nebesirenka šių studijų.

112 2021 sausis/vasaris

studijos

Sr. Šarūnas SKUODIS, Vilnius Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas

Šiandien stebime studentų skaičiaus mažėjimą, kurį lemia itin mažas stojančiųjų skaičius ir gyventojų skaičiaus mažėjimas šalyje. Taip pat daugelį jaunų žmonių išgąsdina iššūkių kelianti geotechnikos sritis.

emiantis 2020 m. Vilnius Tech universiteto mokslinio informacinio leidinio „Mokslas, studijos, universiteto gyvenimas“ duomenimis, 2019 m. universiteto Statybos fakultete buvo vos 111 pirmosios pakopos absolventų, 86 antrosios pakopos absolventai. Tuo tarpu 2011 m., Vilnius Tech duomenimis, Statybos fakultetą baigė atitinkamai 489 pirmosios pakopos studentai ir 215 antrosios pakopos absolventų. Ši statistika atspindi bendrą specialistų mažėjimo tendenciją visoje statybų industrijoje ir atitinkamai koreliuoja su stojančiųjų į inžinerinę kryptį skaičiumi.

Universitete būsimieji statybų inžinieriai, geotechnikai pirmiausia studijuoja bendruosius specialybės dalykus, o nuo trečio kurso pasirenka specializacijas, tarp kurių ir geotechnikos kryptis. Universitetas vienintelis šalyje organizuoja geotechnikos magistro studijas.

Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius ir Vilnius Tech Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Šarūnas Skuodis įsitikinęs, kad universitetas pajėgus paruošti kvalifikuotus geotechnikos specialistus.

R

Nuolat vykdomi studijų vertinimai, taikomųjų mokslų programos adaptuojamos siekiant atliepti technologinę ir gamybinę statybų pažangą. „Didžiausia problema ta, kad šiandien kardinaliai sumažėjęs studentų skaičius. Vidutiniškai kasmet bakalauro studijas baigia vos 12 studentų, pasirinkusių geotechnikos kryptį. Statistiškai didžioji dauguma jų pasirenka eiti karjeros keliu, tik keli studijas tęsia antrojoje pakopoje ir siekia magistro laipsnio“, – dalijasi Š. Skuodis.

Jis pabrėžia, kad geotechnikos magistrą įgiję absolventai dirba būtent geotechnikos srityje, po studijų vidutiniškai vos 5 proc. absolventų persikvalifikuoja į kitas statybų inžinerijos sritis arba keičia specialybę, įkuria savo verslą.

Anot universiteto mokslininko, tendencingą studentų skaičiaus mažėjimą lemia itin mažas stojančiųjų skaičius ir demografinis mažėjimas šalyje. Mokyklas baigiantį jaunimą dažnai išgąsdina sudėtinga, iššūkių kelianti geotechnikos sritis, be to, jie dažnai netgi neinformuojami apie atsiveriančias itin plačias karjeros galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau reikia nepamiršti, kad tie, kurie dirba sunkiau, atitinkamai ir uždirba daugiau.

113

studijos

Vaidas MARTINKUS, „CSD Engineers“ Lietuvos filialo Infrastruktūros departamento vadovas

Srities specialistams – atviri visi keliai Inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovė „Sweco Lietuva“, intensyviai dirbanti Lietuvoje ir Skandinavijoje, visuomet turi bent kelias pozicijas kvalifikuotiems geotechnikams. Bendrovės Infrastruktūros padalinio, Hidrotechnikos skyriaus vadovas Darius Novikas teigia, kad, nepaisant poreikio, Lietuvos rinka nėra įgali pasiūlyti pakankamą skaičių šios srities specialistų, jų beveik neįmanoma rasti. Be to, inžinerinių įmonių personalo rinka itin konkurencinga.

Lietuvių geotechnikai projektuotojai sėkmingai dirba prie įvairių įmonės vystomų projektų Lietuvoje ir Skandinavijoje, kur nėra žymių statybos inžinerijos reglamentavimo skirtumų. Išskyrus reikšmingai besiskiriančias geologines sąlygas.

D. Novikas pažymi, kad pastaraisiais metais į įmonę ateina prasčiau pasiruošę statybų inžinerijos specialistai ir tenka skirti nemažai įdirbio, norint išugdyti profesionalus: „Be to, dauguma labiau linkę į projektavimo sritį. Sunkiausia rasti tuos, kurie gebėtų atlikti geotechninių konstrukcijų skaičiavimus, nors būtent šias paslaugas eksportuojame į Skandinaviją.“ Geotechnikos specialistų poreikį išskiria ir Lietuvos geotechnikų draugijos ir Lietuvos inžinierių sąjungos narys, taip pat Šveicarijos ir Vakarų Europos rinkoms projektavimo paslaugas teikiančios įmonės „CSD Engineers“ Lietuvos filialo Infrastruktūros departamento vadovas Vaidas Martinkus: „Visai neseniai prie mūsų komandos prisijungė geotechnikos inžinierius, kurio teko ieškoti beveik šešis mėnesius.“ „Paradoksalu, kad yra toks ženklus šių specialistų stygius, žinant, kad besirenkantys šią specialybę turi puikių perspektyvų įsidarbinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose dirbančiose

114 2021 sausis/vasaris

kompanijose. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje, tai prestižinė inžinerinė specialybė, kurianti aukštą pridėtinę vertę visuomenei ir verslams.

Juk nei vienas visuomeninis infrastruktūros objektas neapsieina be šių specialistų, kaip ir bet kuris kitas statinys – visiems statiniams reikia pamatų“, – pabrėžia jaunosios kartos geotechnikas V. Martinkus.

Jis išskiria, jog, nepaisant to, kad Vakarų valstybėse yra kur kas įvairesnės geologinės sąlygos ir jose sprendžiami kur kas sudėtingesni geotechniniai uždaviniai, Vilnius Tech baigę absolventai, įgiję patirties ir praktinių žinių, dirbdami Lietuvos rinkoje, geba gana sklandžiai persiorientuoti ir prisidėti prie stambių infrastruktūros projektų, vystomų visoje Europoje, įgyvendinimo. Jeigu Lietuvos jaunieji specialistai mokėtų ne tik anglų, bet ir prancūzų ar vokiečių kalbas, šis persiorientavimas būtų dar sklandesnis.

Geotechninio projektavimo teisinio reglamentavimo problematika Lietuvos geologijos įmonių prezidentas, inžinierius geologas Saulius Gegieckas atkreipia dėmesį, kad geotechnikos ir inžinerinės geologijos specialistų trūkumo problema slypi ne vien drastiškai mažėjančiame studentų skaičiuje, bet ir nesutvarkytoje teisės aktų bazėje: „Geotechnikas projektuotojas turėtų dalyvauti visame statybos procese: nuo pagrindo tyrimų ir įvertinimo strategijos kūrimo, projektavimo iki statybos ir pastatyto statinio priežiūros. Tačiau Lietuvos Respublikos teisiniuose dokumentuose, Statybos techniniuose reglamentuose nėra atskirai išskirtos projekto geotechninės dalies, kaip ir niekur nėra nurodyta, kad su statinio pagrindais susijusi projekto dalis gali būti rengiama tik atestuoto geotechniko. Kol nebus pakeista teisinė

Vilnius Tech baigę absolventai, įgiję patirties ir praktinių žinių, dirbdami Lietuvos rinkoje, geba gana sklandžiai persiorientuoti ir prisidėti prie stambių infrastruktūros projektų, vystomų visoje Europoje, įgyvendinimo.

115

studijos

bazė ir projekto geotechninė dalis netaps lygiateise projekto dalimi, o šiuos darbus galės atlikti tik kvalifikuotas ir atestuotas specialistas, niekas iš esmės nesikeis.“ S. Gegieckas mano, kad pakoregavus teisės aktus neabejotinai atsirastų didesnis šių specialistų poreikis rinkoje ir išaugtų specialybės patrauklumas: „Idealiu atveju geotechnikas projektuotojas glaudžiai bendradarbiautų su geologu tyrėju ir dirbtų visur, kur vyksta statybos, statinio pagrindo tyrimai, statinio pagrindų projektavimas ar šių darbų kontrolė. Šiuo metu dalį šių darbų pagal savo kompetenciją atlieka projektuotojai ir statybos inžinieriai, dažnai neturintys pakankamos kvalifikacijos ir žinių, o nemaža dalis darbų išvis neatliekama.“

116 2021 sausis/vasaris

„Dabar statinio pagrindo geologinė tyrimo dalis atliekama, kaip numatyta teisės aktuose.

Tačiau, nesant tiesioginio bendradarbiavimo su geotechniku, dažnai ji organizuojama vien dėl to, kad šių tyrimų ataskaita yra privalomas Statybos leidimo išdavimo ar statinio pridavimo dokumentas, o ne tam, kad būtų pastatytas racionaliai suprojektuotas ir saugus statinys“, – problematiką išskiria Lietuvos geologijos įmonių prezidentas.

V. Martinkus antrina, kad viena iš problemų slypi netinkamame reglamentavime: „Šiuo metu pamatus ir kitas geotechnines konstrukcijas gali projektuoti projekto dalies vadovo kvalifikacijos atestatą įgijęs antžeminės dalies projektuotojas konstruktorius, kuriam neretai pritrūksta

studijos

Lietuvių specialistai prisideda prie įvairių tarptautinių projektų – tunelių, metro ir kitų objektų – statybos. Įmonės „CSD Engineers“ vykdomi infrastruktūros projektai vakarų Europoje.

Vakarų valstybėse kur kas įvairesnės geologinės sąlygos, todėl sprendžiami sudėtingesni geotechniniai uždaviniai. Įmonės „CSD Engineers“ vykdomi infrastruktūros projektai vakarų Europoje.

specifinių žinių, todėl konstrukciniai sprendiniai dažnai būna neracionalūs, o kartais net ir nesaugūs. Ši problema galėtų būti išspręsta, jeigu projekto sudėtyje atsirastų geotechninio projektavimo dalis, o ją privalėtų rengti ir už ją atsakyti tik atestuotas specialistas – geotechnikas.“ Svarstydamas geotechnikos specialistų mažėjimo priežastis Lietuvoje, geotechninės įmonės „Vilniaus rentinys“ projektavimo skyriaus vadovas Kęstutis Tumosa akcentuoja, kad statybos rinka auga ir kelia dar daugiau iššūkių.

K. Tumosa teigia, kad pastatai statomi vis sudėtingesnėmis geologinėmis sąlygomis, todėl būtini kompleksiniai sprendimai – kokybiški geologiniai tyrimai ir savo sritį puikiai išmanantys, technologiškai pažangūs geotechnikai. Jis pripažįsta, kad pamatus įrengianti įmonė neretai susiduria su projektais, kuriuose nepilnai ištirtas gruntas, todėl projektų užsakovams tenka papildomai užsakinėti geologinius tyrimus, taip prarandamas brangus laikas ir eikvojami užsakovo finansiniai ištekliai.

Svarbiausia – ryžtis pokyčiams Statybų inžinerijos rinkos dalyviai ir Vilnius Tech atstovai vieningai tvirtina, kad būtina populiarinti visą inžinerijos sritį dar pačioje pirmojoje švietimo grandyje – mokyklose. Verslo sektoriaus įmonės, bendradarbiaudamos su geotechnikos, geologijos srities specialistus

ugdančiomis aukštųjų mokyklų institucijomis, pavyzdžiui, su Vilnius Tech ar Vilniaus universitetu, galėtų organizuoti įvairias atvirų durų dienas įmonėse, aktyviau įsitraukti į mokyklų veiklą.

Taip pat ieškoti būdų edukuoti būsimuosius studentus apie tai, kokių galimybių atsiveria lietuvių specialistams, kurie Europos rinkoje vertinami dėl aukštos savo kvalifikacijos ir dirba prie įvairių tarptautinių projektų – tunelių, metro ir kitų įspūdingų objektų – statybos.

Kita vertus, esamiems projektuotojams ir kitiems statybų inžinerijos specialistams atviri keliai persikvalifikuoti ir įgyti geotechniko projektuotojo specialybę. Kaip teigia Vilnius Tech docentas Š. Skuodis, geotechnikos magistro studijų programa pritaikyta persikvalifikavimui: „Statybų inžinerijoje dirbantys specialistai, matydami savo žinių stoką, suinteresuoti baigti studijų programą ir toliau tobulėti. O statybų inžinerijos įmonės pasirengusios leisti savo personalui pasikelti kvalifikaciją geotechnikos srities studijose.“ Svarbu akcentuoti, kad nors geotechnikų rinkoje stokojama, visgi laukiami tik tie, kurie pasirengę įveikti kylančius iššūkius, nuolatos mokytis ir tobulėti. V. Martinkus juokauja, kad jauniems specialistams, besitikintiems greitos sėkmės, vertėtų rinktis pardavėjo, o ne inžinieriaus kelią... Inžinerijos srityje ypač svarbi praktinė sritis – kuo didesnę patirtį įgis specialistas, tuo labiau jo žinios ir įgūdžiai bus vertinami tarp profesionalų Lietuvos ir tarptautinėje rinkoje.

117

interviu

Paskaita „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“ Doc. Romualdas Kučinskas, Vilniaus dailės akademija

Paskaitoje aptarti klausimai, kas yra utopija?

Kokia jos reikšmė šiandien? Kokie yra utopijų tipai, utopijų koncepcijos ir modeliai, pateikti utopijų pavyzdžiai Lietuvoje.

118 2021 sausis/vasaris

interviu

askaitos pradžioje aptariamas dabartinis utopijų kontekstas.

Buvo pradedama tuo, kad 2016 metais Olandijoje buvo paminėtas visame pasaulyje žinomo Thomo More‘o veikalo „Utopija“ 500 metų jubiliejus ir ta proga viename lietuviškame informaciniame portale paskelbtas interviu su prof. dr. Leonidu Donskiu. Interviu nestigo minorinių gaidų, buvo klausiama, ar utopija vis dar aktuali? Ir su apgailestavimu konstatuojama, kad Rytų ir Vidurio Europos gyventojams, pergyvenusiems pačias blogiausiais iš jų (distopijas) realybėje, yra sunku tikėti politinėmis utopijomis.

Panašias prielaidas galima būtų išsakyti ir kalbant apie architektūrinę utopiją. Lietuvoje vyraujanti nostalgiška mitologija, nukreipta į šlovingus praėjusius istorinius laikus ir pragmatiškas kasdienis požiūris, dominuojantis architektūrinėje praktikoje ir edukacijoje, tampa mišiniu, kliudančiu atsirasti architektūriniam utopizmui ar bent kiek toliau į ateitį krypstančiam politiniam žvilgsniui. Tokiame kontekste architektūrinės utopijos tema Lietuvoje nėra itin aktuali. Visgi, paskaitoje siekiama parodyti, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms nuolat iškylantys istorinių tyrimų ir šiuolaikinės praktikos pavyzdžiai rodo utopijos žanro aktualumą Lietuvos mokslinėje ir architektūrinėje praktikoje.

Tarpusavyje palyginti keturi utopijų tipai. Pirmasis tipas – utopija, apibrėžiama kaip tikslus, detalizuotas įsivaizdavimas ar projektas, neturintis konkrečios, realios vietos. Antrasis tipas – uchronija, utopinis pasakojimas, pateiktas kaip prognozė, utopijos tipas, tapęs futuristinių projektų pradininku. Trečiuoju tipu – distopija – yra laikoma neteisingai įgyvendinta utopija arba utopija, skirta tam tikrai, apibrėžtai visuomenės daliai. Distopija gali aktualizuotis bandant utopiją taikyti praktiškai. Ketvirtasis tipas – heterotopija – yra reali vieta, neturinti vientiso, vienareikšmio įsivaizdavimo margame socialiniame kontekste.

Aptariant utopijų pagrindą sudarančias teorijas, palyginti keli modeliai, socialinės ir politinės koncepcijos bei jų autoriai: „Dangiškoji Jeruzalė“, arba Panoptikumas, kaip klasikinės utopijos pavidalas ir Michelis Foucault; „Megamašina“, arba distopija, ir Lewisas Mumfordas; „fabriko tvarka“ ir Vytautas Kavolis; Zygmunto Baumano personalinės utopijos koncepcija ir ją atitinkantis heterotopijos tipas.

Norint suprasti istorinius architektūros pavyzdžius, architektūrinės utopijos tipus ir formas, labai svarbi tampa Panoptikumo koncepcija,

P

1 pav. Antono Francesco Doni utopinio miesto (1552) projektas.

išplėtota Michelio Foucault galios diskurso teorijoje. Veikale „Disciplinuoti ir bausti: Kalėjimo gimimas“ įvardijamas naujas valdžios tipas – panoptizmas. Panoptizmas politikoje – priežiūra ir kontrolė, veikianti disciplinos ir unifikavimo principu. Tokios kontrolės formos – kalėjimas, kareivinės, fabrikai, ligoninės, mokyklos.

Panoptizmo architektūroje pavidalai – uždaros

2 pav. Bestija, chimera, grifonas – heterogeniškas gyvūnas, jungiantis nesujungiamas savybes.

architektūrinės formos su aiškiai išreikštų centru, kuriuo yra kontroliuojama visa centrą supanti aplinka, kaip Jeremy‘io Benthamo (1748–1832) suprojektuotame kalėjime, kuriame kiekvieną kalinį apsauga galėtų matyti visą laiką, arba Antono Francesco Doni utopinio miesto (1552) projekte, kur centre stovinti šventykla kontroliuoja visą miesto gyvenimą (1 pav.).

3 pav. Vilniaus perstatymo planas (Januszas Tlomakowskis, 1931).

119

4 pav.. Lietuvos Respublikos paviljonas „EXPO 2000“ Hanoveryje (Valdas Ozarinskas, Gintaras Kuginis, Audrius Bučas, Marina Bučienė, Aida Čeponytė, 1998). http://www.rottenplaces.de/main/ ehemaliger-litauischer-expo-pavillon-wirdunternehmenszentrale-39260/

Siekiant suprasti šiuolaikinius architektūrinės utopijos tipus ir formas, nepamainoma tampa Z. Baumano takiojo modernizmo ir personalinės utopijos koncepcijos, Gilleso Deleuze‘o tinklo, pasiūlos ir kontrolės koncepcija bei M. Foucault pasiūlytas heterotopijos tipas. Z. Baumano nuomone, klasikinė (istorinė) utopija yra visuomenės, ginančios savo piliečių interesus, pažadas, žadantis teisingą, laimingą ir sėkmės lydimą gyvenimą. Tuo pat metu kalbant apie šių dienų padėtį, XX a. Vakarų Europą charakterizuoja pasikeitę trijų dėmenų – galios, valdžios ir piliečių – tarpusavio santykiai. Galia atsiskyrė nuo valdžios. Valdžia neteko galios rūpintis savo piliečiais. Vadovaujantis XX–XXI a. sandūroje susiformavusiais takiojo modernizmo principais, rūpinimasis visuomenės narių gerove perkeliamas nuo Dievo ar Valdžios ant paties nario, asmens pečių. Ir, kaip teigia garsus lenkų rašytojas Slavomiras Mrožekas, kiekvienas tampa savo paties vadybininku. Laimės ir visuotinės gerovės utopija iš tolimos ateities perkeliama į „čia ir dabar“ ir tuo turi rūpintis kiekvienas žmogus asmeniškai. Utopija iš visuomeninės tampa personaline utopija. Žvelgdami į takiosios modernybės utopiją tipologiniu rakursu, šiandieniniame jos pavidale tyrinėtojai įžvelgia tam tikrą monstrą, jungiantį savyje kūno dalis, paimtas iš keleto skirtingų gyvūnų, primenantį vienaragį, sireną ar kitą išgalvotą fantastinį viduramžių gyvį, kurį vienu žodžiu apibūdina kaip heterotopiją (2 pav.). Šis terminas perimtas iš M. Foucault. Plačiai paplitusį filosofijoje ir sociologijoje, kiek mažiau žinomą architektūroje terminą M. Foucault interpretuoja kaip tam tikrą priešingybę utopijai, laikomai tiksliu, detalizuotu įsivaizdavimu ar projektu, neturinčiu konkrečios, realios vietos. Tuo tarpu heterotopija yra reali vieta, neturinti vientiso, vienareikšmio įsivaizdavimo margame socialiniame kontekste.

Tokį nevienareikšmišką šiuolaikinės utopijos pavidalą paaiškina G. Deleuze‘o tinklo, pasiūlos ir kontrolės koncepcija. Ja remiantis galima teigti, kad stilistiškai ar struktūriškai vientisas sprendimas, galutinė užbaigta forma (modernistiniu

120 2021 sausis/vasaris

supratimu) nebėra šiandienos tikslas. Takiojoje modernybėje valdžios ar verslo jėga yra realizuojama ne per vienodumą, discipliną ir uniformiškumą, o per kontrolę ir pasiūlą. Visa tai atliekama per tokius principus kaip heterogenizavimas ir skirtumų modeliavimas. Taip kaip anksčiau disciplinos visuomenėje gamykla siekė suvienodinti individualybes ir taip pasiekti maksimalią beveidės masės jėgą, taip šiandien laisvės ir pasiūlos visuomenėje jėga pasiekiama per kontrolę sujungus į tinklą pavienes individualybes. Jėga pasiekiama vėl sujungiant vienodus interesus turinčius asmenis, tačiau dabar tai jau daroma nematomais būdais, palyginti su armija, kalėjimu, gamykla ar mokykla. Toks tikslas nėra kažkas nauja, nauja yra visur matyti ir naudoti tinklą. Šiandienos atveju utopija transformavosi iš visuotinės į personalinę, veikiančią iš karto dviem masteliais – asmeniniu ir visuomeniniu. Kiekviena maža, asmeninė, personalinė utopija veikia plačiame kontekste kaip didelio tinklo ar tinklų detalė ir atspindi savo tinklo vertybes, pasiūlą ar galimybes.

Aptariant utopijų pavyzdžius Lietuvoje, trumpai išnagrinėti ir palyginti trys pavyzdžiai: Vilniaus perstatymo planas (Januszas Tlomakowskis, 1931) (3 pav.); Lietuvos Respublikos paviljonas „EXPO 2000“ Hanoveryje (Valdas Ozarinskas, Gintaras Kuginis, Audrius Bučas, Marina Bučienė, Aida Čeponytė, 1998) (4 pav.); „Recycling utopia, Exploring (im)possible futures of Socialist mass housing“ (Goda Verikaitė, 2018) (5 pav.).

Pasikeitus jai, mes priskiriame visuomenę ar valstybę tam tikrai sociokultūrinei erdvei. Šiuo metu mes tapatinamės su Europos kultūrine erdve ir dažniausiai savo miestuose per architektūrą realizuojame Vakarų kultūrai būdingus simbolius, tarp jų – ir viešąsias erdves.

Konstatuojama, kad 1931 metų Vilniaus perstatymo planas yra sinkretiškas projektas, jungiantis dangiškosios Jeruzalės ir technopolio įvaizdžius, realistinę ir idealiąją topografiją, aiškią, fiziškai kontroliuojamų visuomeninių grupių tipologiją. Lietuvos Respublikos paviljonas „EXPO 2000“ yra futuristinis projektas, eksploatuojantis mašinos įvaizdį ir kviečiantis žvelgti į ateitį, perorientuojant visos valstybės ideologiją, konstruojant naują vienijančią viziją. 2018 metų „Recycling utopia“ yra heterotopija – prieštaringas, sinkretiškas, vizionieriškas projektas, koliažo principu jungiantis įvairius, tarpusavyje nederančius tyrimo metodus ir vaizdavimo formas, diskutuojamas temas ar projekto elementus.

5 pav. „Recycling utopia, BOLO news“ (Goda Verikaitė, 2018).

Straipsnis parengtas remiantis architekto, Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Architektūros katedros dėstytojo, doc. Romualdo Kučinsko paskaita „Architektūrinė utopija vakar ir šiandien“, skaitytoje Architektūros kokybės vystymo asociacijos, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, surengtame keturių dalių nuotolinių paskaitų cikle „Utopija ir eksperimentas architektūroje“. Paskaitą galima peržiūrėti čia: https://youtu.be/xpaRQodwvOo

TECHNOLOGIJOS LENGVESNIAM GYVENIMUI

www.NP5.lt