„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 sausis

Pasaulis pasitinka inžinerijos proveržį

Medis – XXI amžiaus medžiaga

Žaliųjų pastatų tendencijos

Šiuolaikinės automobilių stovėjimo aikštelės

Statybų eksportas

Kaina 2,9 Eur

2020 sausis (1)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Moduliniai namai

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

L. e. p. redaktorė

Sausio mėnesį matydami Lietuvos miškuose besiskleidžiančias žibuokles, stebėdami pražystančias

Aušra Narkeliūnienė

obelis ir grybaudami suprantame, kad tvarumas – jau ne tik fanatiškų žaliųjų prasimanymas, o

Redaktorės pavaduotoja Audronė Filimanavičienė

būtinybė. Privalome priimti jį kaip naują tendenciją ir eiti jos kryptimi, atidžiai stebėdami, kurlink

Tekstų autoriai

krypsta tvarumo vėjarodis.

Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Audronė Filimanavičienė, Indrė Vozgirdaitė,

Tvarumas ir su juo susijusi klimato kontrolė – šiuo metu aktualiausi. Jie turi skverbtis į mūsų

Irma Norkūnienė, Aneta Vaitkienė, Jokūbas Baltrukonis,

gyvenimą panašiai kaip kasdieniai klausimai, ką rengsimės, ką valgysime pusryčiams. Nes juk

Vida Kuzmickaitė, Vilija Mačiulskytė

nenorime kimšti bet ko, ką siūlo greitojo maisto pramonė, tad kodėl turime dusti senuose pastatuose

Portalo www.sa.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė

be kokybiškos ventiliacijos, kur per naktį prikvėpuojame nuodingą mūsų organizmams CO2 kiekį?

Praeitų metų lapkritį įvykusioje Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos konferencijoje ne vienas pranešėjas atkreipė dėmesį, kad investicija į tvarumą – investicija į ateitį. Pažangios įmonės jau nebenori nuomotis patalpų įprastuose biuruose, jos nori sukurti darbuotojams palankesnes darbo ir poilsio sąlygas bei galimybę atvykti į darbą dviračiu ar elektromobiliu. Taip pat ir gyvenamųjų būstų

Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484

savininkai nori gerai išsimiegoti ir žvalūs pasiekti darbo vietą arba kokybiškai pailsėti po kelionės.

Biurų ir būstų nuomininkai ar pirkėjai tampa vis reiklesni ir statybų pramonė į tai reaguoja didėjančiu pagreičiu.

© SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas

Vis daugiau įvairiose pasaulio šalyse statoma medinių konstrukcijų pastatų. Ar taps medis

galima tik gavus redakcijos sutikimą.

XXI amžiaus medžiaga? Regis, taip. Jau dabar Norvegijoje, Australijoje ir net kaimyninėje Latvijoje

Redakcija už reklamos

statomi daugiaaukščiai mediniai pastatai, net dangoraižiai, ir tai įrodo, kad medžio, kaip medžiagos,

ir skelbimų turinį neatsako.

galimybės dar neišsemtos. Iš jo įrengiami modernūs tiltai, koplyčios, traukinių stotys, ligoninės.

Spausdino

Šiuolaikinės technologijos įgalina suteikti medžiui naujų tvirtumo ir atsparumo drėgmei savybių,

AB „Spauda“

išsaugodamos vieną pagrindinę – gebėjimą „kvėpuoti“, priimti į save drėgmę, kai jos aplinkoje per

ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

daug, ir išskirti, kai trūksta. Ir kas svarbiausia – medžius galima užauginti, paruošti statybinę medžiagą ir vėliau nesunkiai perdirbti be didelės įtakos mūsų klimato kaitai. Aišku, kurį laiką neišvengsime betono ar plastiko naudojimo ir kai kuriuose statybos etapuose jie yra labai svarbūs, tačiau šios technologijos taip pat turi paklusti žiedinės ekonomikos principui ir tapti panaudojamos daug kartų.

Kaip ir moduliniai namai, atspindintys šiuolaikinę mobilią gyvenseną, kai pritaikyto šiandieniniams poreikiams būsto ar darželio reikia dabar.

Jau prabylame ir apie pastato gyvavimo laikotarpį, suprasdami, kad amžinuoju miestu gali būti tik Roma, o visa kita šiame pasaulyje kinta, kaip ir žmonių lūkesčiai. Investuotojai, ruošdami naują projektą ir norėdami užtikrinti greitą bei kokybišką statybą, o vėliau efektyvią pastato eksploataciją, projektavimo stadijoje privalo pasitelkti šiuolaikines projektavimo technologijas – BIM, kurių galimybės dar gerokai neišnaudotos. Ir paruošti pastato modelį taip, kad juo galėtų sėkmingai naudotis ir galutiniai pastato vartotojai iki pat jo utilizavimo.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – 123rf.com il.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

4

tema

Pasaulis pasitinka inžinerijos proveržį: ar Lietuva pasinaudos proga išsiveržti tarp lyderių?

TURINYS

62

objektas

Lietuvos ambasadoje – baltų paveldo jungtis su tarpukario architektūra

74

tendencijos

„DOMOTEX 2020“ tendencijos – duoklė gamtai ir sveikai aplinkai

2 2020 sausis

50

technologijos

Automobilių stovėjimo aikštelės – kokios jos šiais laikais?

18

22

technologijos

Moduliniai pastatai išsprendžia kai kurias problemas ir nė kiek nenusileidžia tradicinei architektūrai

46

architektūra

Mediniai moduliniai namai – harmonijoje su gamta

infrastruktūra

Pirmenybė – klijuotosios medienos tilto jaukumui

28

objektas

Paskolinta vietinės gamtos

4

tema Pasaulis pasitinka inžinerijos proveržį: ar Lietuva pasinaudos proga išsiveržti tarp lyderių?

8

tema Statybos darbų viešųjų pirkimų problemos kelia nerimą – ruošiamasi ryžtingoms permainoms

12

tendencijos Statybų sektoriaus eksportas: kaip skatinti pažangą ir išvengti kliūčių

14

forumas Savivaldybių skolinimosi apribojimai – regioninės plėtros stabdis?

18

technologijos Moduliniai pastatai išsprendžia kai kurias problemas ir nė kiek nenusileidžia tradicinei architektūrai

22

architektūra Mediniai moduliniai namai – harmonijoje su gamta

28

objektas Paskolinta vietinės gamtos

38

technologijos Pasaulinės ir regioninės žaliųjų pastatų tendencijos

42

BIM Kokybės valdymas ir bendradarbiavimas per visą statinio gyvavimo laikotarpį – didžioji BIM nauda

46

infrastruktūra Pirmenybė – klijuotosios medienos tilto jaukumui

50

technologijos Automobilių stovėjimo aikštelės – kokios jos šiais laikais?

62

objektas Lietuvos ambasadoje – baltų paveldo jungtis su tarpukario architektūra

70

technologijos Plastikas architektūroje: taip ar ne?

74

tendencijos „DOMOTEX 2020“ tendencijos – duoklė gamtai ir sveikai aplinkai

78

objektas Aukščiausios klasės riedlenčių parkas Vilniuje atvers galimybių ugdyti olimpiečius

3

Inžinerijos disciplina visuomet atliko bene svarbiausią vaidmenį rašant naujausius Jokūbas BALTRUKONIS

civilizacijos istorijos puslapius. Tai mokslas, žmogaus idėjas padedantis paversti realybe.

Inžinerijos pasaulyje vyksta didelis proveržis, kurį lėmė prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija. Ji atnešė stulbinančius išradimus ir idėjas, kaip jie galėtų evoliucionuoti bei jungtis tarpusavyje.

ad kurtų vis tobulesnius produktus, kurių nekantriai laukia visuomenė, tikras inžinerijos profesionalas turi būti pasirengęs pritaikyti naujausias įvairių sričių mokslo žinias. Šiandien inžinieriai naudoja daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, programavimo ir projektavimo, kurios ženkliai padidina darbo efektyvumą ir suteikia dar neregėtų galimybių.

Kalbant apie statybų inžineriją, Lietuva turi potencialą tapti viena pirmaujančių valstybių pasaulyje kuriant inžinerijos produktus. Tam jau yra padėti pamatai, tačiau šioje, velnišku greičiu tobulėjančioje srityje, itin svarbus dinamiškas švietimas.

K

Ateities inžinieriaus portretas

Intelektinį produktą eksportuojančios įmonės „CSD Inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga, svarstydamas apie ateities inžinieriaus portretą, teigia, jog mąstymas ir kūryba taps vienu iš pagrindinių dalykų ir neišvengiamai mažės žmogaus fizinės jėgos poreikis. „Ateityje inžinieriaus darbe bus dar daugiau galvojimo, programavimo, jis taps atsakingu už didesnį sprendimų priėmimo kiekį, o jo darbo rezultatas bus racionalumo darinys. Dabar atliekame labai daug techninio darbo ir jo ateityje tik mažės.

4 2020 sausis

Jis bus automatizuotas, teks pasitelkti dirbtinio intelekto analizes. Ateities inžinierius turės būti pasiruošęs ne tik vykdyti funkcijas, bet pagal tuos duomenis priimti arba pateikti sprendimą. Šiandien inžinierius dar daro daug paprastam žmogui neįmanomo padaryti techninio darbo, kuris reikalauja inžinerinių žinių, bet nereikalauja kūrybos. Inžinerija su laiku tik sudėtingės ir reikalaus kūrybingų protų. Tobulėjant technologijoms, žmonės statys dar sudėtingesnius pastatus, ieškos kaip optimizuoti kainą, atsiras naujų medžiagų – inžinieriams teks derinti naujausią informaciją, naujausius

funkcijos, o duomenis apdoroja kompiuteris.

Aikštelėje bus daug technikos ir ją valdančių operatorių, o žmogaus fizinio darbo vis mažės.

Technologijos naikina sienas ir suteikia galimybę vienam asmeniui padaryti daugiau darbų, nei iki šiol buvo įmanoma. Galbūt visa tai yra šiek tiek pavojinga, nes tai didina individualumą. Žmonės neturės darbo, jeigu mes nenustosime ruošti praeities specialistų, bet jeigu šiandien ruošime ateities specialistus, darbo bus“, – tvirtino S. Barsteiga.

skonius ir technologijas“, – teigė S. Barsteiga. Žmonių kasdienį gyvenimą vis labiau įtakoja technologijos. Nuogąstaujama, jog įsibėgėjus ketvirtajai pramonės revoliucijai, statybų ir kituose sektoriuose žymiai sumažės žmonių darbo jėgos poreikis. S. Barsteiga sutinka, jog tokia grėsmė yra, tačiau jis ragina į tai pažvelgti kitu kampu. „Galbūt greitai to dar nebus. Dar toli iki pilno technologijų ir žmogaus susiliejimo. Pirmasis etapas vis tiek bus technologijų ir žmogaus mišinys.

Jau dabar yra išrastos liemenės, kurios padeda žmogui kelti didelius svorius, atsiranda virtualios realybės šalmai, su galimybe dirbti nuotoliniu būdu.

Galima įsivaizduoti, kai Lietuvoje sėdintis inžinierius valdo kraną, kuris yra Vokietijoje: ant jo pritaisyta apie trisdešimt kamerų, jų pilna ir visoje statybų aikštelėje, veikia veido atpažinimo

Spartūs švietimo metodikų pokyčiai

Nors Lietuvoje netrūksta sėkmingų statybos inžinerijos pavyzdžių, šios srities bendruomenėje sklinda kalbos dėl nekokybiško naujų specialistų parengimo, esą Lietuvos aukštosios mokyklos ne visuomet spėja prisitaikyti prie technologinių pokyčių spartos. Apie tai kalba ir skaičiai – nuo 2011 iki 2019 m. inžinerinių mokslų krypties pirmakursių studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo 37 proc. „Pokyčiai yra velniškai greiti ir ruošiant inžinierius, mes nespėjame su pokyčiais švietimo sistemoje, dėl ko nukenčia mokslų kokybė. Jeigu mes neturėsime tinkamos krypties, tuomet tapsime vidutinybėmis, kurias pakeis automatizuoti robotai.

Universitetai šiuo metu rimtai nežiūri į technologijų ir inžinerijų susijungimą. Mes jau dabar

Nuotr. www.pixabay.com

Pasaulis pasitinka inžinerijos proveržį: ar Lietuva pasinaudos proga išsiveržti tarp lyderių?

tema

Simonas BARSTEIGA

galbūt turėtumėme tobulesnes statybų aikšteles, bet neturime žmonių, kurie pasiūlytų naujausius sprendinius, jiems kartais trūksta kompetencijos arba jų yra labai nedaug“, – teigė S. Barsteiga.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanė Dr. Laura Stasiulienė pastebi, jog inžinierių kompetencijų stygiaus problema jaučiama visame pasaulyje ir, anot mokslininkės, universitetai nuolat susiduria su iššūkiu ir rinkos lūkesčiais. „Šiandieninių technologijų pokyčių greitis kelia iššūkių ne tik universitetams, bet ir verslui.

Manau, kad tik kartu bendradarbiaudami galime neatsilikti nuo technologijų. Tiek universitetai, tiek verslas turi dirbti išvien, kad statybos inžineriją rinktųsi talentingi jaunuoliai, kad studentai universitetuose spręstų verslui aktualias problemas, su juo bendradarbiaudami, arba turėdami verslo konsultantus. Tik tokiu būdu, besimokydami vieni iš kitų, išliksime technologijų priešakyje.

Savo ruožtu mes šioje srityje dirbame aktyviai.

Pernai KTU buvo įkurtas Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centras (IMIC), vienijantis universiteto bendruomenę ir verslo partnerius. Centras padeda mokslininkams, studentams ir esamiems inžinieriams tobulintis ir perprasti skaitmeninės statybos, išmaniųjų miestų bei infrastruktūros sritis ir aktyviai dirba šių sričių sėkmingu diegimu Lietuvos rinkoje.

KTU įsijungęs į Inovatyviųjų Europos Universitetų konsorciumo (ECIU) projektą, kurio eigoje mūsų studentai dirbs tarptautinėse tarpdisciplininėse komandose. Architektūros ir Statybos inžinerijos studijų programose daugiau nei 6 metus turime Jungtinio projekto modulį, kurio metu studentai iš įvairių specializacijų dirba komandose ir projektuoja pastatus taikydami BIM metodologiją. Nuo 2019 m. studijų programose integruojamos ir dirbtinio intelekto tematikos“, – kalbėjo L. Stasiulienė.

Inžinierius S. Barsteiga pridūrė, jog Lietuvos universitetuose daromi tik kosmetiniai pakeitimai, bet ne reikiami dideli pokyčiai. „Reikia suprasti, kad pokyčiai skauda ir juos daryti sunku. Tai reiškia etatų, biudžetų pokyčius universitetuose, kas yra labai skausminga. Tam turi atsirasti lyderystė.

Laura STASIULIENĖ

Universitetas, kuris ruošia specialistus rinkai, turi suteikti 50 proc. teorijos ir 50 proc. praktikos, kurią vykdo geriausi tos srities profesionalai iš Lietuvos arba užsienio šalių. Dabar turime situaciją, kai 100 proc. paskaitų yra dėstoma vien universitetuose dirbančių žmonių, neįgijančių naujausios praktikos. Taip, inžinerinė teorija turi savo pagrindus, ji visada ta pati, bet praktika, jos taikymas ir technologijos, visada yra nauja, nes rinkos plečiasi, sienos nyksta ir poreikiai keičiasi kas dieną“, – kalbėjo S. Barsteiga.

Ieškodama būdų, kaip švietimo srityje išnaudoti turimus resursus, L. Stasiulienė siūlo atkreipti dėmesį į vyrų ir moterų, dirbančių inžinerijos srityje, santykį. Taip pat ji aiškino, jog ruošiant inžinierius Lietuvoje nėra atsisakoma praktinių užduočių. „Mūsų fakultete suskaičiuojame bent 30 proc. dėstytojų, kurie užsiima ir praktine veikla, dirba įvairiose įmonėse ir dalyvauja studijų procese kaip nuolatiniai arba kviestiniai dėstytojai. Vien anksčiau minėto Jungtinio projekto modulio par tneriai yra dvi kompanijos aktyviai įsitraukusios į studijų medžiagos parengimą, konsultacijas ir grįžtamojo ryšio teikimą studentams. Aktyvios ir lyderiaujančios Lietuvos įmonės prisideda prie šio proceso dalyvaudamos KTU statybos studijų programų komitetų ir fakultetų tarybų veikloje.

Nors paskutiniais metais inžinerijos studijas renkasi vis daugiau merginų, visgi dar turime kur pasistengti ir išnaudoti merginų kūrybingą potencialą. „The Women’s Engineering Society“ (liet.

Moterų inžinierių bendruomenė) ir „World Economic Forum“ (liet. Pasaulio ekonomikos forumas) duomenimis, inžinerijoje dirba apie 11 proc. moterų. Tikimės, kad augantis tarptautiškumas ir skaitmeninių technologijų naudojimas didins statybos inžinerijos patrauklumą ir paskatins merginas rinktis šią specialybę.

Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, pernai statybos eksportas augo apie 16 proc. ir tai patvirtina mūsų šalies potencialą. Profesionalų poreikis yra didelis ir jie turi gebėti dirbti tarptautinėje, multikultūrinėje rinkoje“, – tvirtino L. Stasiulienė.

Mantas KATINAS

Švietimo spragos gali turėti skaudžių pasekmių

Užsienio investicijų pritraukimu besirūpinančios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pastebi, jog švietimo problemos prasideda kur kas anksčiau nei jaunuoliai įstoja į aukštąsias mokyklas. „Mums yra žinoma tiek kompetencijos stygiaus problema, tiek ir studentų kiekio problema.

Abi jos ypatingai pasireiškia regioninėje dimensijoje. Dažnai iš darbdavių girdime, kad inžinieriai stokoja anglų kalbos žinių ir praktinių įgūdžių, kuriuos dažnai tenka kelis metus tobulinti darbo vietoje.

Ruošdamos absolventus, aukštosios mokyklos jiems suteikia stiprų teorinį pagrindą ir minkštųjų kompetencijų bagažą, tačiau yra labai svarbus praktinių užduočių įgyvendinimas ir kuo dažnesnis realių darbo situacijų sprendimas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į moksleivius. Kiekvienais metais vis mažiau jų laiko fizikos, chemijos, informatikos egzaminus ir tiksliuosius mokslus „deda“ į šalį. Moksleivių švietimas ir profesinis orientavimas, kurio pagalba jie galėtų būti supažindinami su inžinerijos sritimi ir jos suteikiamomis galimybėmis, padėtų laužyti stereotipus ir pažinti profesijas“, – kalbėjo M. Katinas Anot jo, šios švietimo sistemos spragos gali skaudžiai atsiliepti ne tik didžiųjų miestų, bet ir regionų vystymuisi. „Mažas moksleivių skaičius laikantis tiksliuosius egzaminus įtakoja skaičių, kiek šiuo metu paruošiama inžinierių Šiauliuose, Panevėžyje ar Klaipėdoje. Pažvelgus į skaičius, kyla egzistencinė grėsmė niekada ten nepritraukti stambaus investuotojo.

Valstybės mastu būtina imtis priemonių, kad tuose miestuose kurtųsi kompetencijų centrai inžinerijos srityje, visoje Lietuvoje būtų aktyviai įgyvendinamas profesinis orientavimas, o aukštosiose mokyklose vis dažniau galima būtų sutikti verslo atstovų, kurie veda seminarus ar kitu būdu prisideda prie studentų paruošimo“, – tvirtino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.

5

Intriguojančiomis ir kartais grėsmingomis prognozėmis jaudinanti ketvirtoji pramonės revoliucija kursto daug diskusijų. Robotika, savavaldžiai automobiliai, bepiločiai lėktuvai, daiktų internetas, nanotechnologijos, virtualiosios realybės įrenginiai ir kiti šiuolaikiniai technikos stebuklai netrukus dar labiau pakeis žmonių gyvenimą. Sulig greitai kintančiomis technologijomis, atsiranda vis didesnis poreikis plataus profilio inžinieriams.

Tai žmonės, ant kurių pečių gula didelė atsakomybė – mokslo bei meno idėjas paversti realybe.

Portalas SA.lt kartu su partneriais organizuoja konferenciją „Engineering 4.0“, kurioje Lietuvos ir užsienio specialistai pristatys pranešimus apie sparčiai tobulėjančias technologijas, inžinieriaus specialybę ir Lietuvos universitetų galimybes paruošti pasaulinio lygio profesionalus. Taip pat šioje konferencijoje pasisemsite žinių, kaip sėkmingai eksportuoti intelektualinį produktą ir ko reikia norint dirbti su tarptautiniais projektais. Dalyvauti į konferenciją kviečiami projektuotojai, inžinieriai, architektai, mokslininkai, studentai, NT vystytojai ir kiti statybų bei informacinių technologijų entuziastai.

60 Eur.

Vasario 20 d.

Dalyvio mokestis:

(ketvirtadienis)

✔ Užkandžiai prieš ir po konferencijos, gėrimai bei pietūs (įskaičiuota į kainą). ✔ Konferencijos dalyviai po kiekvieno pranešimo galės užduoti klausimų pranešėjams. ✔ Po konferencijos el. paštu dalyviams bus siunčiami visi pranešimai.

9.30–18.30 val.

Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20, Vilnius)

Daugiau skaitykite: https://sa.lt/konferencija-engineering-4-0/ 6 2020 sausis

Programa

1.

Elijus ČIVILIS

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Įžanginis žodis.

2.

Dieter VERMEULEN

Automatizuotas projektavimo ir braižymo sistemas kuriančios bendrovės „Autodesk“ techninis pardavimo specialistas Journey From Design Automation to Generative Design (pranešimas anglų k.)

(60 min.)

4.

Rytis MUŠAUSKAS

Vienos iš TOP Baltijos regiono konstrukcijų projektavimo įmonių „INHUS Engineering“ direktorius, statybos inžinierius, BIM ir LEAN entuziastas

5.

Marius JABLONSKIS

Technologijų vadovas Norvegijos inžinerinėje bendrovėje „Norconsult AS“ Statybos skaitmenizavimas.

(45 min.)

Didėjantys duomenų kiekiai – iššūkis ar galimybė šių dienų inžinieriui?

(30 min.)

7.

Dr. Laura STASIULIENĖ

KTU Statybos ir architektūros fakulteto studijų prodekanė Kaip sukurti mokymosi aplinką ateities statybos inžinieriams?

(30 min.)‎‎

8.

Leonas JASEVIČIUS

3. Tomas STRAZDAUSKAS Šveicarijos projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ konstrukcijų vadovas Lietuvoje ir Belgijoje Ko reikia, kad aukščiausios pridėtinės vertės inžinerinis eksportas klestėtų ir ar universitetai padeda to siekti?

(30 min.)

6.

Saulius BEKAMPIS

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) vadovas Valstybinio sektoriaus įtaka inžinieriaus darbo vertinimui, kvalifikacijai ir profesijos prestižui.

(20 min.)

9.

Vladimiras POPOVAS

IT inžinerinius sprendimus kuriančios UAB „InfoEra“ technologijų direktorius, specializuojasi BIM procesuose

VGTU Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro direktorius, BIM pažangos centro steigėjas

Kaip technologijos keičia inžinerijos specialybę? Virtuali ir sutapdinta realybė, 5G ryšys, daiktų internetas, debesų technologijos, bepilotės skraidyklės.

Ateities inžinieriaus portretas, rinkos specifika ir prognozės. (30 min.)

BIM ir universitetas: ar universitetas gali žengti koja kojon su pramonės pažanga?

(30 min.)

7

Statybos darbų viešųjų pirkimų problemos kelia nerimą – ruošiamasi ryžtingoms permainoms Sausio pabaigoje Vilniuje įvyko Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir VieLSA ir SA.lt inf.

šųjų pirkimų tarnybos (VPT) organizuojamas seminaras apie statybos darbų ir projektavimo paslaugų viešuosius pirkimus. Į renginį susirinkę statybos verslo ir perkančiųjų organizacijų atstovai aptarė pagrindines problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria viešųjų pirkimų konkursuose, taip pat koncentravosi į reikalingas pokyčių kryptis, norint pakeisti esamą situaciją.

S

tatybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o statybos darbų viešiesiems pirkimams

Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 2 mlrd. eurų, tačiau šiandien susiduriama su opiomis problemomis: viešuosiuose pirkimuose taikomas mažiausios kainos kriterijus ir nekokybiškai parengtos pirkimų sąlygos verčia

8 2020 sausis

sunerimti ne tik statybos rangovus, bet ir pačias perkančiąsias organizacijas.

Pernai Lietuvoje buvo beveik šimtas užšaldytų statybos projektų, kurių bendra vertė siekė mažiausiai 0,5 mlrd. eurų, o dalis viešųjų pirkimų įvykdomi tik iš 4–5 karto, nes perkančiosios organizacijos nesulaukia rangos bendrovių pasiūlymų arba atmeta visus jų pateiktus pasiūlymus dėl per didelių kainų.

Nesupranta, kodėl valstybės institucijos vengė bendradarbiavimo Pasak renginį atidariusio LSA prezidento Daliaus Gedvilo, racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Jo teigimu, už mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos lėšas turime pirkti ne

tema

tai, kas pigiausia, o tai, kas reikalingiausia ir geriausia. „Dabar viešųjų pirkimų praktika yra orientuota tik į trumpalaikę naudą ir valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj“, – sakė D. Gedvilas, pabrėždamas, kad būtina tobulinti viešųjų pirkimų teisės aktus ir mažiausios kainos metodą taikyti kuo rečiau. „Gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir ar už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį: saugiai, laiku ir tvariai įgyvendinti projektą“, – teigė LSA prezidentas. Šiam siūlymui įgyvendinti LSA siūlo sukurti tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų viešuosiuose pirkimuose.

D. Gedvilas renginyje taip pat pranešė, kad LSA Taryba priėmė sprendimą, kad asociacijos narės po pusės metų laikotarpio pradės naudoti Statybininko („Statreg“) korteles ir vesti darbo laiko apskaitą statybvietėse.

Bendraudamas su „Statyba ir architektūra“, jis tvirtino, kad dauguma rangos bendrovių siekia būti socialiai atsakingos ir deda pastangų, tačiau progresyvios verslo iniciatyvos yra gesinamos valstybinių institucijų. „Tai tampa dideliu iššūkiu statybos sektoriaus bendruomenei. Sunku suvokti, kodėl neieškome bendradarbiavimo, galinčio padėti pasiekti akivaizdžių rezultatų ir kurti didelę pridėtinę vertę. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja esamą situaciją – tai sprendimas dėl Statybininko („Statreg“) kortelių diegimo statybvietėse. Lietuvos statybininkų asociacijos sukurta ir statybvietėse veikianti sistema yra tinkamas socialinės atsakomybės pavyzdys, kurį jau perima ir kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Latvija. Taigi valstybės institucijoms reikėtų tiesiog imti ir naudoti tai, kas jau šiandien puikiai veikia.

Tai įpareigotų statybvietėse dirbantiems statybininkams turėti korteles, kuriose būtų kaupiama visa reikalinga informacija apie darbuotoją: darbovietė, darbo laiko apskaita, turimos kompetencijos ir naudojami įrankiai. Šios sistemos naudojimas organizuojant viešuosius pirkimus taip pat padėtų ženkliai pagerinti susiklosčiusią padėtį ir išvengti teisminių ginčų dėl darbų kokybės.

Valstybei kuriant kitą sistemą, būtų ne tik prarastas laikas ir šimtai milijonų, bet ir investuotos mokesčių mokėtojų lėšos, kuriami papildomi etatai valstybės sektoriuje“, – dėstė LSA vadovas.

VPT: matomi teigiami pokyčiai, tačiau jų nepakanka Viešųjų pirkimų statybos sektoriuje tendencijas savo pranešime apžvelgusi VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė pažymėjo, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiama beveik pusė visų viešiesiems pirkimams skirtų lėšų, t. y. 45 procentai. Pasak jos, matomi teigiami pokyčiai pastarųjų penkerių metų laikotarpiu: mažėjo vieno tiekėjo pirkimų tarptautiniuose pirkimuose, didėja konkurencingumas ir daugėja pirkimų, kai rangovas parenkamas ne pagal mažiausios kainos kriterijų.

VPT duomenimis, 2017 (nuo liepos 1 d.)– 2018 m. 73 proc. visų statybos darbų pirkimų baigėsi sutarties sudarymu, tačiau likusieji 27 proc. baigėsi nesėkmingai – sutartys nebuvo sudarytos. „Atsižvelgiant į tai, kad 2017–2019 m. laikotarpiu statybos kainos dėl statybinių medžiagų brangimo ir sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo kilo labai sparčiai, pirkimų vykdytojai dažnu atveju teisingai nepaskaičiuodavo pirkimams reikalingų lėšų dydžio“, – sakė VPT direktoriaus pavaduotoja, pažymėdama, kad VPT nėra viešųjų pirkimų politiką formuojanti institucija, o tik prižiūrinti ir konsultuojanti, kaip įgyvendinti viešųjų pirkimų teisės aktus.

Ji pridūrė, kad viešųjų pirkimų politikos formuotoja yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, todėl statybos sektoriaus dalyviams rekomenduotina konsultuotis su šia institucija.

Seminare VPT atstovė skatino rangovus patiems ginti savo interesus, jeigu jie mato, kad konkurse dalyvauja arba laimi neskaidrios kompanijos.

D. Gedvilas paaiškino, kokių galimybių asociacija ir jos nariai turi, tikrindami rangos kompanijų skaidrumą ir atitiktį konkurso sąlygoms. „LSA galėtų tikrinti, ar rangos bendrovės atitinka viešųjų pirkimų konkursų sąlygas pagal kai kuriuos kriterijus. Pavyzdžiui, asociacijos sukurta ir šiandien veikianti darbo laiko apskaitos ir kompetencijų vertinimo sistema „Statreg“ leidžia vykdyti ne tik darbuotojų darbo laiko apskaitą, bet ir vertinti jų kompetencijas. Tai reiškia, kad sistema galėtų parodyti, ar ypatingojo statinio statybos rangovas turi vykdomo darbo srities darbuotojų. Ši funkcija padėtų išvengti nekokybiškai atliktų statybos darbų ir teisminių ginčų, susijusių su projektų kokybe, nes rangovas privalėtų

Valstybei kuriant kitą sistemą, būtų ne tik prarastas laikas ir šimtai milijonų, bet ir investuotos mokesčių mokėtojų lėšos, kuriami papildomi etatai valsty­ bės sektoriuje. / Dalius GEDVILAS /

įrodyti, kad bendrovė yra pajėgi atlikti siūlomą darbą. Šiandien itin reikalingas perkančiųjų organizacijų noras bendradarbiauti ir naudotis jau sukurtais bei veikiančiais instrumentais“, – teigė D. Gedvilas.

Susirinkusius dalyvius taip pat pasveikino ir Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras Marius Narmontas, kviesdamas visoms šalims siekti kuo glaudesnio bendradarbiavimo ir ieškoti geriausių sprendimų, kad esama situacija pasikeistų.

9

tema

Su kokiomis problemomis susiduria ir kokias pokyčių kryptis mato rinkos dalyviai?

Šiandien perkančiosios organizacijos dažnai konkursuose net nenurodo pirkimui skir­ to biudžeto arba jis neatitinka realių rinkos kainų, todėl rangovų paieška užtrunka kelis kartus ilgiau, nei pla­ nuota, nes visi pasiūly­ mai atmetami dėl per didelių kainų. / Kęstutis VANAGAS /

10 2020 sausis

Kitas renginio pranešėjas – daugiausia Lietuvoje renovacijos projektų vykdančios statybos bendrovės „Žilinskis ir Co.“ vadovas dr. Žilvinas Žilinskis išskyrė keturias pagrindines problemas, su kuriomis susiduria: tai netinkamai parengta perkamo objekto techninė specifikacija, neteisingai suplanuotas biudžetas, nekokybiškai parengtos konkurso sąlygos ir formalus tiekėjų pasiūlymų vertinimas.

Jo siūlymu, užsakovams reikėtų tiksliai rengti perkamų objektų technines specifikacijas, planuoti pagrindžiamus projektų biudžetus, remtis rinkos dalyvių ir VPT rekomendacijomis pirkimų sąlygų rengimui bei naudoti unifikuotas projektavimo (rangos) sutartis.

Didžiausiai Suomijos statybos bendrovei „YIT“ priklausančiai „YIT Lietuva“ vadovas ir LSA viceprezidentas Kęstutis Vanagas, savo pranešime kalbėdamas apie problematiką rangos darbų viešuosiuose pirkimuose, akcentavo perkančiųjų organizacijų netinkamai parengtus rangovų kvalifikacinius reikalavimus, atrankose taikomą mažiausios kainos kriterijų, projektų biudžetų ir realių rinkos kainų neatitikimą ir per ilgą pirkimo procedūrų trukmę.

„Mažiausios kainos kriterijus šiandien yra tapęs pagrindiniu rangovų atrankos kriterijumi viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu pasirinktas rangovas dažniausiai neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, nesugeba įvykdyti pirkimo sutarties sąlygų ir projekto įgyvendinimas tampa problematiškas: projektai yra neužbaigiami arba jų įgyvendinimas stipriai vėluoja, nes rangovas bankrutuoja ir tenka skelbti naują konkursą. Šiandien perkančiosios organizacijos dažnai konkursuose net nenurodo pirkimui skirto biudžeto arba jis neatitinka realių rinkos kainų, todėl rangovų paieška užtrunka kelis kartus ilgiau, nei planuota, nes visi pasiūlymai atmetami dėl per didelių kainų. Tuomet vėluoja ir brangsta projektų įgyvendinimas, eikvojami abiejų pusių ištekliai ir valstybės lėšos“, – sakė K. Vanagas.

Jo siūlymu, būtina optimizuoti viešųjų pirkimų procedūras, skaidrinti kvalifikacinius reikalavimus, diegti Statybininko korteles, planuoti pirkimų biudžetus ir techninės priežiūros paslaugas pirkti už rinkos kainą, standartizuoti darbų kiekių žiniaraščius, patvirtinti standartizuotas rangos sutarčių sąlygas ir kurti naują reikalavimą – privalomą BIM (angl. Building Information Modelling) technologijų naudojimą visuose bent 1 mln. eurų vertės projektuose.

2020 03 8 – 13 Frankfurtas prie Maino

20 METŲ

Kokias pamokas jau išmoko perkančiosios organizacijos?

Kauno miesto savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėja Daiva Čeponienė savo pranešime nurodė pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Kauno miesto savivaldybė, organizuodama viešuosius pirkimus: tai sutartyse numatytų darbų atlikimo terminų nesilaikymas, neužtikrinta techninės priežiūros paslaugų kokybė, netinkamai parengti techniniai projektai ir atvejai, kai tenka organizuoti naujus viešųjų pirkimų konkursus jau vykdomiems projektams (dėl rangovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ar bankroto).

Ji taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nepritaria neseniai įsigaliojusiam viešųjų pirkimų įstatymui, kuris numato, kad projektavimo ir rangos darbai turi būti perkami atskirai. „Akivaizdu, kad reikia ir patiems pirkimų vykdytojams kelti savo profesionalumo kartelę: preciziškai planuoti ir profesionaliai valdyti procesus ir rizikas, ieškoti naujovių ir jas diegti“, – sakė D. Čeponienė, siūlydama prie šio tikslo prisidėti ir statybos sektoriaus atstovams, pasidalijant savo turimomis žiniomis ir patirtimi apie statinių projektavimą ir statybos procesų skaitmenizavimą.

Kitos perkančiosios organizacijos atstovė – VĮ „Oro navigacija“ viešųjų pirkimų koordinatorė Lidija Leus-Venzlauskienė pasidalijo patirtimi apie administracinio ir regioninio skrydžių valdymo centro statybą. „Įgyvendindami projektą, išmokome, kad yra būtina tinkamai pasirengti projektui: daryti rinkos konsultacijas, parengti aiškius pirkimo

dokumentus ir kokybišką techninį projektą. Paskui reikalingi aiškiai aprašyti techniniai parametrai ir kokybiškos techninės priežiūros paslaugos. Trečiajame etape vykdėme reguliarius susitikimus su rangovais, laikėmės darbų atlikimo eiliškumo ir parengėme aiškias sutarties sąlygas. Tai buvo mūsų sėkmingo projekto receptas“, – išmoktomis pamokomis dalijosi „Oro navigacijos“ atstovė.

LSA prezidentas D. Gedvilas pridūrė, kad Lietuvos statybų kompanijos, dirbančios ne tik Lietuvoje, bet ir Skandinavijoje, Vokietijoje, Airijoje ir kitose aukštos darbo kultūros šalyse, dalijasi savo patirtimi tiek su verslo, tiek su valstybiniu sektoriumi, tačiau, anot jo, šis nėra linkęs įsiklausyti į siūlymus. „Tokią patirtį turinčios LSA narės nuolat dalijasi patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais, o mes teikiame apibendrintus siūlymus viešųjų pirkimų politiką vykdančioms valstybinėms institucijoms. Deja, dažnu atveju verslo balsas nebūna išgirstas, nesistengiama ieškoti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais iš valstybės pusės.

Norėčiau pasidžiaugti, kad VPT ieško dialogo, rodo didelį dėmesį ir aktyvumą, siekdama spręsti susidariusią padėtį ir opias problemas statybos darbų viešuosiuose pirkimuose. Tačiau ne vien tik nuo VPT viskas priklauso. Dar turime Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Seimo Ekonomikos komitetą ir kitas institucijas, kurios priima sprendimus, neatsižvelgdamos į rinkos dalyvių ir profesinių sąjungų nuomonę.

Tik bendradarbiaudami ir rasdami dialogą tarp valstybės, verslo ir profesinių sąjungų, galėsime priimti logiškus sprendimus ir tikėtis teigiamų pokyčių“, – tvirtino jis.

Vienijanti technologija.

Išmanieji miesto sprendimai, ryšiai ir paprasti procesai. Savo pastatus visiškai pritaikykite prie intelektualios infrastruktūros ir pažangaus energijos valdymo. Light + Building parodoje gamintojai supažindins jus su visomis naujovėmis.

Connecting. Pioneering. Fascinating. info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 (5) 2779354

Akivaizdu, kad reikia ir patiems pirki­ mų vykdytojams kelti savo profesio­ nalumo kartelę: preciziškai planuoti ir profesionaliai valdyti procesus ir rizi­ kas, ieškoti naujovių ir jas diegti. / Daiva ČEPONIENĖ /

11

tendencijos

Statybų sektoriaus eksportas: kaip skatinti pažangą ir išvengti kliūčių Vida KUZMICKAITĖ

Lietuvos statybų sektoriaus eksporto pakilimas prasidėjo dar 2007 metais ir kasmet stabiliai auga toliau. Nepaisant to, įmonės nuolat susiduria su inovatyvių specialistų trūkumu, nepakankamu finansiniu pajėgumu, todėl kelerių metų laikotarpiu gali atsirasti ypač opių problemų. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas įsitikinęs, kad įmonės turėtų pasirūpinti, jog bent 10 proc. statybinės bendrovės portfelio sudarytų eksportas į užsienį.

12 2020 sausis

ietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, 2018 m. statybos darbų užsienio rinkose atlikta už 295 mln. Eur, daugiausiai atliekama inžinerinių statybos darbų, šiek tiek mažiau – negyvenamųjų pastatų statybos darbų. Stabilus statybų sektoriaus eksporto augimas rodo, kad jo dalis ateinančiais metais, senkant Europos Sąjungos paramai, gali sudaryti nuo 11 iki 18 proc. bendrovės portfelio.

L

Eksporto pakilimas ir kliūtys Kaip teigia D. Gedvilas, eksporto augimą lemia ne vien naujų rinkų ir iššūkių paieška, tačiau ir tai, kad dirbdamos Lietuvoje įmonės nebegali konkuruoti, tampa vis sunkiau vykdyti veiklą dėl klestinčio šešėlio ir teisinės sistemos spragų.

Ne vienerius metus besitęsiančios problemos statybos darbų viešuosiuose pirkimuose šiemet atnešė virtinę didžiausių statybos rangovų bankrotų ir restruktūrizacijų.

Užsienio eksportui šiuo metu palankiausios ir Lietuvos statybos verslui rekomenduojamos Vokietija, Airija ir Skandinavijos šalys. Populiariausios statybos sritys – modulinė surenkamoji statyba ir tradicinė medinė statyba, kuomet kartu su darbo jėga keliauja ir iš anksto paruošti elementai.

Tuo tarpu inžinerinei sričiai palankiausi šie regionai: Vokietija, Airija, Singapūras, Pietų Korėja, Skandinavijos šalys. Pastebima tendencija, kad Vokietijoje labai trūksta inžinerinių sistemų įrengimų specialistų. Panaši situacija matoma ir Airijos rinkoje. „Lietuviams, norintiems sėkmingai konkuruoti užsienio rinkose, labiausiai trūksta finansinio kapitalo, kad galėtų lygiomis galimybėmis konkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis. Šiuo metu šie pajėgumai labai skiriasi, o reikalavimai – visiems vienodi“, – sako D. Gedvilas. Šveicarijos inžinerinio projektavimo bendrovės „CSD Engineers“ filialo Lietuvoje „CSD Inžinieriai“ vadovas Simonas Barsteiga dalinasi patirtimi, kad įeiti į užsienio rinką yra sudėtinga:

„Šveicarijos ar Vokietijos rinkose užsakovai į naujokus žvelgia nepatikliai, kol nepatikrina jų darbų kokybės. Mums įveikti šią problemą padeda patikimą reputaciją turinti motininė įmonė, tačiau kitiems reikėtų atidžiai pasiruošti ir orientuotis ne į greitą pelną, o į savo darbo kokybę.“ Jis išskiria, kad užsienyje lietuviai linkę vadovautis tais pačiais darbo principais kaip ir Lietuvoje – darbus atlikti kuo greičiau, kuo pigesniais kaštais, užsidirbti didesnį pelną. Visgi, orientuojantis į Vakarų rinkas, reikėtų nusimatyti ilgalaikę strategiją, nesitikėti greitų rezultatų ar staigaus įmonės finansinio augimo, skirti ypač daug dėmesio aukščiausio lygio specialistų paieškai ir jų išlaikymui, darbų kokybei. „CSD Engineers“ šiuo metu prisideda prie didžiulės apimties projekto – Paryžiaus metropoliteno 17 linijos statybų. Daug iššūkių ir diskusijų visame pasaulyje sulaukiantis projektas yra vienas solidžiausių pastarųjų įmonės pasiekimų. „CSD Engineers“ specialistai, tarp kurių yra ir ne vienas lietuvis, naujajame metro projektuoja šachtų susijungimus su tuneliais.

Galime pasidžiaugti, kad užsienyje veiklą vykdančios LSA narės buvo įvertintos aukso medaliais „Lietuvos metų gaminys 2019“ apdovanoji­ muose, statybos ir statybinių medžiagų pra­ monės grupėje. Šie pasiekimai rodo didelį eksporto potencialą. / Dalius GEDVILAS /

Specialistų trūkumas Statistika rodo, kad užsienyje dirbančių LSA narių vis daugėja, auga įmonių pažanga, didėja konkurencingumas. Asociacijos vadovas džiaugiasi, kad maža valstybė sugeba kurti inovatyvius produktus ir teikti kokybiškas paslaugas, kurios pripažįstamos ne tik Lietuvoje.

Tačiau su Vakarų rinkomis dirbantis S. Barsteiga tikina sutinkantis nedaug užsienyje dirbančių lietuvių įmonių, o inžinerinėje srityje dažnai iškyla tik nedidelės įmonės ar pavieniai laisvai samdomi lietuvių specialistai. Pašnekovas įvardija, kad rinkoje labai trūksta inovatyvių ir technologiškai pažengusių profesionalų. „Šveicarijos rinkoje Lietuva galėtų sukurti apie 1000 darbo vietų inžinieriams projektuotojams, tačiau mes neturime tiek žmonių. Galime tik ugdyti ypač vertinamus pažangiausius inžinerijos specialistus, dirbančius su dirbtiniu intelektu, vizualiniu programavimu. Manau, kad jau po penkerių metų iškils šie svarbiausi klausimai – kokią pridėtinę vertę specialistas ar įmonė suteiks, kiek jie bus pažangūs technologiškai“, – teigia S. Barsteiga.

Lemiami pokyčiai mokslo srityje ir ilgalaikėse įmonių strategijose, mokslo ir technologijų sinergija – tai gali padėti užtikrinti sėkmingą Lietuvos statybų sektoriaus eksporto vystymą. Tačiau visus lemiamus pakeitimus verta pradėti vykdyti nedelsiant, kol vyksta technologinis proveržis ir rinka nėra perpildyta.

Vykdyti pakeitimus mokslo srityje ypač sunku, bet noriu tikėti, kad artimiausiu metu atsiras tikrieji lyderiai, kurie imsis pokyčių. Kitu atveju teks pasi­ tenkinti antraeiliu vaidmeniu 4.0 pramonės revoliucijoje. / Simonas BARSTEIGA /

13

foruma

forumas

Irma NORKŪNIENĖ

Savivaldybių skolinimosi apribojimai – regioninės plėtros stabdis?

Savivaldybių plėtrai įvairiuose

forumas / 1

sektoriuose, projektams

įgyvendinti, inovatyviems

sprendimams diegti reikalingi finansiniai ištekliai, kurių

paprastai stokojama, tad kyla

poreikis jų gauti iš šalies. Tačiau

teigiama, kad griežti savivaldybių

skolinimosi ribojimai yra tarytum apynasris savivaldai, užkertantis kelią ambicingų projektų

Nė viena eurą įsivedusi Europos Sąjungos valstybė tokių griežtų skolinimosi sąlygų savivaldybėms netaiko.

įgyvendinimui ir gyventojų

gyvenimo kokybės gerinimui.

Ar tikrai lankstesnė skolinimosi kontrolė padidintų savivaldos

plėtros galimybes?

14 2020 sausis

Mindaugas SINKEVIČIUS, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas

Viena iš svarbių regionų plėtros ir gyvenimo kokybės tame regione gerinimo sąlygų yra ta, kokių ir kiek investicinių projektų gali vykdyti savivaldybės. Įgyvendinant įvairių sričių projektus – ar tai būtų švietimo, sporto, transporto infrastruktūros, viešųjų pastatų renovavimo, viešųjų erdvių sutvarkymo ar kiti – savivaldybės didele dalimi turi prisidėti savo lėšomis. Turint galvoje, kad savivaldybių savarankiškų pajamų šaltinių užtenka tik einamosioms išlaidoms finansuoti, skolinimasis yra esminis veiksnys, leidžiantis vykdyti investicinius projektus.

Ne paslaptis, kad šiuo metu savivaldybei leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kokią ji numato grąžinti tais metais. Situaciją galima traktuoti kaip paradoksalią – kuo mažiau skolų savivaldybė turi ir atitinkamai mažesnę sumą skolų turi grąžinti einamaisiais metais, tuo mažiau gali

pasiskolinti. Mano manymu, tokia tvarka skaudžiausiai paliečia ir net savotiškai „baudžia“ tas savivaldybes, kurios atsakingai tvarkė savo finansus arba apskritai mažai skolinosi. Ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Šiuo metu jos faktiškai nebegali įgyvendinti jokių reikšmingesnių investicinių projektų, nes neturi teisės pasiskolinti pakankamo dydžio sumų.

Turiu pažymėti ir tai, kad nė viena eurą įsivedusi Europos Sąjungos valstybė tokių griežtų skolinimosi sąlygų savivaldybėms netaiko.

Tiesa, kartais pasigirsta nuogąstavimų dėl galimai per didelio savivaldybių įsiskolinimo, kuris būtų padidinus skolinimosi galimybes.

Bet, mano nuomone, tokios baimės neturi pagrindo, nes galioja visi valstybės nustatyti saugikliai – skolos limitai ir galimybė kontroliuoti skolinimosi procesą per patvirtintą projektų atrankos tvarką.

forumas / 2

Turėdama ribotų galimybių „užsidirbti“, savivalda negali vystyti tikrai ambicingų projektų.

Viceministras Tautvydas TAMULEVIČIUS, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Pagal EBPO, savivalda Lietuvoje yra viena labiausiai priklausomų nuo centrinės valdžios finansavimo. Turėdama ribotų galimybių „užsidirbti“ surenkant papildomus mokesčius ir negalėdama pasiskolinti, savivalda negali vystyti tikrai ambicingų projektų be vyriausybės dotacijų – per valstybės investicijų programą, padedant ES lėšoms ir pan. Kartais norint proveržio reikia surizikuoti, prisiimti didesnius įsipareigojimus.

Taip pat manau, kad nuo vieno kraštutinumo nereikėtų pulti prie kito – beatodairiškas skolinimasis nėra leidžiamas ES šalims narėms, todėl ir šalies viduje to niekaip neriboti nebūtų galima.

Europos Komisijos parengtoje 7-ojoje Sanglaudos ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad visose ES šalyse vietos ir regioninių biudžetų tvarumas didėja (biudžeto deficitą iš esmės lemia nesubalansuotas centrinis biudžetas). T. y. savivaldybės ir regionai gali atsakingai valdyti finansus.

O kalbant apie didesnių skolinimosi galimybių privalumus verta paminėti, kad savivalda neretai žino daugiau ir geriau įvertina tai, kas jiems

yra patys didžiausi prioritetai. Bet brangių projektų, ypač mažesnės savivaldybės, paprasčiausiai neturi galimybių įgyvendinti dėl lėšų stokos.

Galimybė prisiimti įsipareigojimus ir vystyti ambicingus projektus skatintų didesnę regionų atsakomybę už savo ateitį ir vietos politikų atskaitomybę rinkėjams. Tai yra pasitikėjimo kultūros dalis – duoti meškerę, o ne žuvį. Tai leistų stagnuojantiems regionams, tikintiems savo idée fixe, ryžtis prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti tai, dėl ko bendruomenė sutaria ir kuo tiki.

forumas / 3

Finansų viceministrė Miglė TUSKIENĖ, Lietuvos Respublikos finansų ministerija Mano manymu, pirmiausia verta paminėti, kad konkrečios savivaldybės strateginiams tikslams pasiekti reikiamų investicijų finansavimo šaltiniai yra labai įvairūs. Skolinimasis nėra pagrindinis investavimo šaltinis. Dažniausiai tai yra savivaldybių ir (ar) valstybės biudžeto lėšos, savivaldybėms skiriamos tikslinės dotacijos ir, be abejo, vienas didžiausių pastarųjų

15 metų investavimo šaltinių – ES biudžeto lėšos investicijoms. Savivaldybės aktyviai dalyvauja ir įgyvendina projektus, finansuojamus pagal ES investicijų struktūrinius fondus. 2014–2020 m. regioninei plėtrai skirta 1,2 mlrd. Eur ES investicijų.

Svarbią investicijų savivaldybėse dalį sudaro ir kiti išorės finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui, įvairios programos, kurių priskaičiuojama apie penkias dešimtis. Tad, manau, savivaldybėms siekiant pritraukti daugiau investicijų, svarbu domėtis visomis finansavimo galimybėmis, aktyviau dalyvauti investavimo instrumentuose pagal kitus finansavimo šaltinius, programas, kurios daugeliu atvejų finansuojamos tiesiogiai iš ES biudžeto ir jas tiesiogiai administruoja Europos Komisija.

Taip pat ypač svarbus vietos valdžios ir verslo bendradarbiavimas, siekiant ekonominės plėtros (kai verslas investuoja, kuria darbo vietas, o vietos valdžia užtikrina prieinamas viešąsias paslaugas).

Atsižvelgiant į tai, kad kasmet savivaldybių pajamos auga, didėja ir savivaldybių finansinis

pajėgumas vykdyti investicijų projektus savivaldybių biudžetų pajamomis. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos programų projektų finansavimui savivaldybės per biudžetinius metus gali imti trumpalaikes paskolas apyvartinių lėšų trūkumui padengti.

O kalbant apie skolinimosi ribojimų griežtumą, svarbu pasakyti, kad kiekvienos savivaldybės biudžeto balansas ir jo kontrolė yra labai reikšmingi. Savivaldybės turi turėti subalansuotus biudžetus, kas lemtų tai, kad savivaldybės skola nedidėja ekonomikai palankiais laikais.

Turėdami patirties krizės fone, galime teigti, kad tvaraus žemo skolos lygio išlaikymas gerais laikais yra itin svarbus tam, kad ekonomikos lėtėjimo ar nuosmukio laikotarpiu savivaldybių finansų padėtis leistų joms vykdyti svarbiausias funkcijas ir laiku atsiskaityti su kreditoriais.

15

Užs.

Gerų pokyčių vėjai Lietuvos statybos inžinierių gretose 2019 m. gruodį vienbalsiai išrinktas naujasis Lietuvos statybos inžinierių Aneta VAITKIENĖ

sąjungos (LSIS), skaičiuojančios jau trisdešimtuosius savo gyvavimo metus, prezidentas Saulius Bekampis pasidalino mintimis su leidiniu apie savo kadencijos tikslus ir lūkesčius.

Kokie Jūsų, kaip prezidento, planai dėl LSIS ir jos narių, statybos inžinierių?

Norėtųsi ją padaryti labiau matomą, gyvesnę, efektyvesnę, papildyti naujais jaunais nariais – inžinerinių specialybių absolventais. Inžinieriaus profesija nėra pati lengviausia ir pastaruoju metu ji nepelnytai neteko dalies savo prestižo tautiečių akyse. Norėčiau su LSIS grąžinti statybos inžinieriaus profesijai populiarumą, orumą ir garbę. Trys raidės „Inž.“, parašytos prieš pavardę, turėtų visiems liudyti, kad žmogus yra tikras savo srities profesionalas. Statybos inžinierius turėtų būti savotiškas savo profesijos riteris, apsiginklavęs žiniomis ir nusipelnęs visuotinės pagarbos.

Skaitmena statyboje. #H2020BIMPlement, #2020NET_UBIEP” mokymai statybos aikštelėje.

16 2020 sausis

Taip pat ne mažiau svarbu, didinant profesijos prestižą, tęsti ir gerinti bendradarbiavimą išlaikant LSIS lyderystę Statybos inžinierius atstovaujančių organizacijų jungtinėje veikloje.

Kartu su Lietuvos statybininkų asociacija, Asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga, Lietuvos santechnikų asociacija, Projektų ekspertizės, gaisro saugos įmonių asociacija ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacija galime pasiekti daugiau.

Ar jau turite idėjų, kaip tai įvykdyti?

Minčių turiu begalę. Pirmiausia reikėtų skirti daugiau dėmesio statinių projektavimui. Didžiausia šiuolaikinės statybų inžinerijos bėda ta, kad

statinio projektui skiriama pernelyg mažai laiko.

Statybininkai sako: geras projektas – jau pusė atlikto darbo. Deja, bet dabar projektavimui skiriama mažiausiai pinigų ir laiko.

Per dvejus savo kadencijos metus labai norėčiau įgyvendinti praktikoje Statybos sektoriaus profesinio standarto nustatytas aštuonių lygių kvalifikacijas ir kompetencijas, o septynioms organizacijoms bendradarbiaujant „STATREG” sistemos pagalba išduodamos Statybininko kortelė ir Statybos inžinieriaus kortelės įgytų licencijos svorį ir skatintų profesinį tobulėjimą. Sieksiu, kad naujosios trys kvalifikacijos – jaunesnysis statybos inžinierius, statybos inžinierius ir vyriausiasis statybos inžinierius – būtų suteikiamos pagal žinias, patirtį ir gebėjimus. Visos prielaidos

LR prezidento G. Nausėdos ir LSIS naujai išrinkto prezidento S. Bekampio susitikimas.

jau sukurtos, būtų protinga išnaudoti sistemą kuo efektyviau: ne tik pasyviai saugoti informaciją apie asmens turimas kompetencijas, kvalifikaciją, darbovietę, patirtį, kvalifikacijos tobulinimą ir kitus susijusius duomenis, bet ir panaudoti ją kaip įrankį atestuojant statybos specialistus.

Labai norėtųsi į sąjungą pritraukti kuo daugiau naujų jaunų narių – inžinerinių profesijų absolventų. Norėtųsi, kad jie jau nuo pat diplomų įteikimo dienos įsijungtų į Lietuvos statybos inžinierių sąjungos veiklą. Šiuo metu tai daryti absolventai nemato jokios prasmės – nauda, kurią jie galėtų gauti iš sąjungos, nedidelė.

O naudinga jiems sąjunga gali būti dėl žinių: tobulinimosi, kvalifikacijos kėlimo, apsikeitimo patirtimi ir informacija. Sąjungoje yra daug inžinierių, sukaupusių kuo įvairiausios patirties. Čia ir projektavimas, ir statyba, ir gamyba, ir valdymas, ir dar daug kas. Reikėtų, kad šia patirtimi būtų dalijamasi su naujaisiais sąjungos nariais.

Ir geriausia tai daryti žinių keitimosi platformoje, skirtoje registruotiems sąjungos nariams.

Dar labai svarbu, kad statybos inžinieriai laikytųsi Profesinės etikos kodekso. LSIS jis jau yra sukurtas ir paskelbtas, nuo 2014 m. čia veikia Etikos komisija, kuri vertina etikos pažeidimus ir jos sprendimai gali nulemti tolesnį dalyvavimą Lietuvos statybos inžinierių sąjungos veikloje. Šį Profesinės etikos kodeksą įsipareigojo taikyti ir kitos statybos inžinierius vienijančios organizacijos. Tačiau labai tikslinga statybos inžinierių atsakomybę už Etikos kodekso principų pažeidimą numatyti ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Ar galima teigti, kad projektavimas – Jūsų arkliukas?

Galima sakyti, taip. Labai noriu populiarinti ir projektuotojus orientuoti į BIM (angl. Building Information Modeling) skaitmeninį viso pastato modeliavimą nuo projekto, per statybą, eksploataciją, rekonstrukciją ar remontą, iki pat jo nugriovimo.

Matote, didžiulė statybų problema yra nekokybiški projektai. Sudedamosios projekto dalys – architektūrinė, konstrukcinė, inžinerinė ir kitos – ruošiamos kiekviena atskirai ir jų suderinamumą sukontroliuoti yra be galo sunku. Džiugu, kad šalies universitetai ir kolegijos jau ruošia BIM specialistus statybos sektoriui. Ir ne už kalnų jau tie laikai, kai BIM vadovai, BIM projektų koordinatoriai, BIM ekspertai, BIM modeliavimo specialistai ar BIM konsultantai taps pačiais reikalingiausiais specialistais tiek projektavimo, tiek gamybos,

tiek statybos ir pastatų eksploatacijos srityje.

Naujoji karta galėtų išmoktoms moderniosioms technologijoms pritaikyti vyresniųjų kolegų gyvenimišką ir praktinę patirtį. Taip ir gimsta sinergija, sustiprinanti abi joje dalyvaujančias kartas.

Kokia naujosios Lietuvos statybos inžinierių sąjungos vizija prezidento akimis?

Tai turėtų būti stipri, veikli organizacija, rengianti įdomias konferencijas ir susitikimus, tarnaujanti žinių dalijimosi platforma savo nariams. Čia jie galėtų keistis savo patirtimi ir tobulėti.

Norėdami išlikti lygiaverčiais Europos ir pasaulio rinkų dalyviais, sugebėti konkuruoti su gerai ruošiamais kaimyninių šalių kolegomis, Lietuvos inžinieriai yra tiesiog priversti nestovėti vietoje ir, suglaudę pečius, bandyti perimti visą informaciją, kurią tik jiems pajėgia suteikti šalies mokymo įstaigos. Vėliau taip pat pavojinga užmigti ant laurų: šaliai reikalingi tokie inžinieriai, kurie geba kurti naujus produktus ir dirbti su naujausiomis technologijomis. Labai norėtųsi matyti LSIS kaip tą visus mus jungiančią organizaciją, kurioje kiekvienas narys gali gauti naudos sau ir atnešti jos kitiems.

Gal pasidalintumėte su mūsų skaitytojais LSIS artimiausių metų veiklos gairėmis?

Metų pradžioje susirinkę diskutavome, kokiomis kryptimis dirbsime šiais metais. Visos jos be galo reikšmingos ir būtinos tolesnei sėkmingai mūsų sąjungos veiklai. Inžinieriaus prestižo didinimas, statybos inžinierius atstovaujančių organizacijų jungtinė veikla, statybos inžinieriaus profesinės kvalifikacijos tobulinimas bus svarbiausi LSIS uždaviniai. Apie tai su daug kolegų ir svečių diskutuosime LSIS „Statybos inžinierių forume 2020“, kuris vyks 2020 m. kovo 20 d. VGTU Centriniuose rūmuose.

BIM technologijoms priklauso mūsų staty­ bos inžinerijos ateitis. / LSIS prezidentas Saulius BEKAMPIS /

Ar planuojate kitą savo prezidentavimo kadenciją?

Savo prezidentavimą planuoju tik iki šios kadencijos pabaigos 2022 m. Noriu užbaigti vyresniosios kartos inžinierių pamainą. Kitos kadencijos prezidentu norėtųsi matyti jauną, kupiną energijos ir entuziazmo inžinierių, galėsiantį efektyviai išnaudoti sukurtą vyresniosios ir jaunosios kartos sinergiją. Tokiai perspektyvai daug vilčių teikia sąjungos 2018 metais įkurtas Jaunųjų inžinierių komitetas.

17

technologijos

oduliniai pastatai išsprendžia kai kurias problemas ir nė kiek nenusileidžia tradicinei architektūrai

Karina SĖRIKOVA

Vakarų Europoje, o ypač Skandinavijoje, populiarūs moduliniai pastatai, nors ir lėtai, tačiau skinasi kelią ir mūsų šalyje. Greitai pastatomi, o kas ypač svarbu – lengvai demontuojami ir perstatomi į kitą vietą šie pastatai, architektų teigimu, ateityje sulauks dar daugiau tautiečių susidomėjimo. Statybiniai vagonėliai, sukonstruojamieji modeliai ir jūriniai konteineriai – tai pastatai, kurie atlieka ne tik laikino gyvenimo, bet net ir ugdymosi juose funkcijas.

18 2020 sausis

Buvo pirmieji šalyje rieš beveik 8 m. Svencelės kaime (Klaipėdos r.) bendras architektų „AKETURI ARCHITEKTAI“ (autoriai: Milda Rekevičienė ir Lukas Rekevičius) ir „DO ARCHITECTS“ (autoriai: Andrė Baldišiūtė, Ignas Uogintas ir Algimantas Neniškis) kūrybinės komandos įrengtas jėgos aitvarų miestelis-sporto bazė buvo pirmasis mūsų šalyje įgyvendintas projektas iš modulių, šiuo atveju – statybinių vagonėlių, savo stilistika primenančių jūrinius konteinerius.

Anot įmonės „AKETURI ARCHITEKTAI“ vadovo ir projekto koordinatoriaus Luko Rekevičiaus, įkvėpimas suprojektuoti būtent tokią poilsiavietę kilo 2012 m., periodu po krizės. „Tuomet žiniasklaidoje dažnai buvo matomi vaizdai su tūkstančiais uostuose sukrautų nenaudojamų konteinerių ir mes pamanėme – kodėl gi ne? Juolab kad metais anksčiau Londone atsidarė laikina maisto prekyvietė „BoxPark“, įrengta būtent iš jūrinių konteinerių. Prekyvietė sėkmingai veikė, todėl kartu su pamario sklypo savininkais nutarėme išbandyti panašų modelį“, – pasakojo architektas.

Rekreacinė gyvenvietė yra padaryta iš 35 statybinių vagonėlių, kurių dalis yra gyvenamieji – su durimis, langais, apšiltinimu, dalis sanitariniai – juose įrengti tualetai, dušai, skalbykla. Iš jūrinių konteinerių imitacijos vagonėlių įrengta ir kavinė, sandėliukai. Pasak L. Rekevičiaus, pastatų interjeras įrengtas labai asketiškai, tačiau idealiai atitinka jėgos aitvarų mėgėjų bendruomenės dvasią ir poreikius. „Statybos greitis ir didelė konteinerių likvidi vertė buvo esminiai argumentai, kodėl juos pasirinkome. Be to, nebuvo aišku, kaip teritorija vystysis toliau, todėl nesinorėjo daryti kapitalinės statybos investicijų ir išsaugoti projekto laikiną pobūdį, – apie savo komandos pasirinkimą pasakojo pašnekovas.

Svencelės poilsiavietė yra padaryta iš 35 statybinių vagonėlių, kurių dalis yra gyvenamieji.

Naujausias „AY Arcgency“ projektas – kartu su kraštovaizdžio architektais „SLA“ buvusioje laivų statykloje Kopenhagoje, Danijoje, sukurtas tvarus studentų miestelis.

Astrid Maria nuotr.

P

Puikus sprendimas statybai jautriose teritorijose L. Rekevičiaus teigimu, konteinerį pavieniui, kaip laikinos architektūros elementą, įmonė „AKETURI ARCHITEKTAI“ naudoja dažnai, nes tai universalus ir patrauklus būdas išnaudoti tam tikros vietos pranašumus be ilgalaikio poveikio aplinkai. „Pastebėjome, kad per pastaruosius metus šių pastatų Lietuvoje daugėja. Tai lemia ir besikeičianti projektavimo aplinka. Dažnai sklypai gerose vietose nebegali būti išvystyti taip greitai

kaip anksčiau, todėl, siekiant iš jų gauti naudos, yra statomi laikini konteineriniai prekybos, gatvės maisto taškai, kurie sulaukia populiarumo. Be to, kai kuriose jautriose saugomose teritorijose, kur šiaip statyba ribojama, toks konteinerinis statinys yra vienintelė išeitis, norint vykdyti veiklą: ar tai būtų kavinė, ar bilietų kioskas patekti į draustinį“, – sakė architektas. Šis projektas 2011 m. yra gavęs „Mies van der Rohe“ Geriausio projekto Europoje nominaciją ir 2010–2012 m. buvo įvertintas „Lietuvos architektūros apdovanojimų“ „1/5 Metro“ apdovanojimu.

19

technologijos Išsprendė vietų darželiuose trūkumą Daug susidomėjimo pastaruoju metu sulaukia dar praėjusiais metais Vilniuje pradėti statyti moduliniai vaikų darželiai. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu duris jau atvėrė trys, planuojama statyti dar tiek pat naujos kartos darželių, kurie bus įrengti greta esamų vaikų darželių pastatų. Penkių iš šių projektų architektūrą ir interjerą sukūrė Sigito Kuncevičiaus projektavimo įmonės „a.s.a“ architektai: pats S. Kuncevičius, Žygimantas Gudelis, Loreta Kuncevičienė ir Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė.

Projektavimo įmonės vadovas, architektas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjas, profesorius

Norbert Tukaj nuotr.

Vaikų darželių moduliniai priestatai Vilniuje buvo pirmas bandymas. Modulinės statybos paklausa yra, plečiasi šių pastatų tipologija ir, manau, perspektyvoje toks metodas bus labai paklausus. / Architektas Sigitas KUNCEVIČIUS /

S. Kuncevičius teigia, kad moduliniai pastatai turi technologinių pranašumų: moduliai gali būti gaminami gamykloje, tad teritorija, kurioje jie stovės, netampa įprastine statybų aikštele. Jų sumontavimas užima nedaug laiko – tereikia sujungti atvežtus modulius. Moduliai ne tik lengvai sumontuojami, bet ir lygiai taip pat lengvai demontuojami. „Vilniui, kaip ir kitiems didesniems Lietuvos miestams, būdingas demografinis bangavimas, kai tam tikru metu labai sparčiai vystosi arba kaip tik ima stagnuoti atskiros miesto teritorijos. Tad jei reikia, moduliai gali būti perkeliami iš sumažėjusio demografinio tankio rajono į padidėjusio tankio. Taip pat tokie statiniai yra ekologiškai tvaresni, nes yra gaminami iš metalo arba medžio.

Be to, jų utilizacija yra kur kas paprastesnė nei tradicinio pastato. Ardant pastarąjį, kyla dulkių, didėja oro užterštumas ir t. t. Na, o atitarnavusio modulio metalinį karkasą galima išvežti perlydyti, medieną – perdirbti“, – pasakojo architektas.

20 2020 sausis

Taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir tradicinei statybai Anot pašnekovo, modulinės statybos vaikų darželiai niekuo nesiskiria nuo įprastinės statybos darželių, kaip gali pagalvoti, nesusipažinę su šiais statiniais. „Modulinė statyba teisės aktuose nėra atskirai reglamentuota, tad jai yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems ypatingos svarbos statiniams“, – pridūrė S. Kuncevičius. Šie dviejų aukštų darželių priestatai yra pagaminti iš metalinio rėmo, kuris yra užpildytas „sandwich“ tipo plokštėmis. O kad pastatai neprimintų statybininkų miestelių, modulinių vaikų darželių fasadams panaudota smulkaus mastelio medžio dailylenčių apdaila. „Mūsų tikslas buvo moduliniam priestatui suteikti žaismingą įvaizdį. Taip atsirado spalvotų elementų: vidiniai ir išoriniai langų ir durų erkeriai bei vaikų ūgiui pritaikyti vidaus erkeriai, kuriuose jie galės atrasti savo individualią erdvę“, – sakė architektūrinės dalies projekto vadovas.

Paklausa yra, bet įgyvendinti ne taip paprasta Architekto teigimu, mūsų šalyje modulinių pastatų kol kas nėra daug. Lietuvoje į modulinius pastatus žiūrima ne kaip į laikinus, o kaip į įprastinius statinius ir tai apsunkina jų projektavimą. „Kol kas nėra laikiniems pastatams paruoštos įstatymų bazės – normatyvinė bazė turėtų įvertinti šio statybos metodo ypatumus. Dar vienas trukdis – siaura statybos medžiagų pramonės pasiūla: visos statybos technologijos yra orientuotos į stacionarių pastatų statybą. Moduliai yra gaminami gamyklose, o jų mūsų šalyje nėra daug“, – sakė pašnekovas.

Pasak S. Kuncevičiaus, modulių statyba mūsų šalyje įsibėgėja: „Vaikų darželių moduliniai priestatai Vilniuje buvo pirmas bandymas. Modulinė statyba visoje Europoje, ypač Skandinavijoje, plačiai naudojama universitetiniuose miesteliuose. Nėra abejonių, kad moduliai puikiai dera viešbučių statybai ir yra ne vienas toks pavyzdys. Galima ir individuali modulinė statyba – toks būstas gali būti greitai ir lengvai įrengtas bei gana unikalus.

Modulinės statybos paklausa yra, plečiasi šių pastatų tipologija ir, manau, perspektyvoje toks metodas bus labai paklausus.“

Kuria tik tvarią architektūrą Kaip ir minėjo S. Kuncevičius, modulinė statyba yra populiari švietimo įstaigų miesteliuose. Vienas danų architektų biuras „AY Arcgency“, vadovaujamas architekto Madso Mollerio, pasirinko tvarios architektūros ir sąmoningo vartojimo konceptą – savo pastatus projektuoja ir stato, nenaudodami gamtos išteklių, pasitelkdami pakartotinį naudojimą ir modernius statybos metodus. Viena pagrindinių biuro „AY Arcgency“ krypčių – visuomeninių arba gyvenamųjų erdvių kūrimas jūriniuose konteineriuose.

Naujausias „AY Arcgency“ projektas – kartu su kraštovaizdžio architektais „SLA“ buvusioje laivų statykloje Kopenhagoje, Danijoje, sukurtas tvarus studentų miestelis. Siekiant sumažinti studentų apgyvendinimo trūkumą, jų bendrabučiai buvo pastatyti jūriniuose konteineriuose.

Pakanka vietos ir gyventi, ir bendrauti Kaip savo puslapyje mini „AY Arcgency“, buvo sukurta nauja architektūra – aukščiau stiliaus iškelta estetika, pagrįsta išteklius tausojančiu, tačiau aukštos kokybės siekiančiu metodu.

Konteineris – kompaktiškas būstas, pasižymintis palankiu vidaus klimatu ir dideliu kiekiu natūralios šviesos. Kiekvienas iš studentų korpusų yra įmontuotas į 40 pėdų konteinerį, kuriame yra bendras įėjimas ir vonios kambarys bei du privatūs kambariai – kiekvienas su dideliu langu ir virtuvėle.

Neapdorota konteinerio išvaizda dera su minkštu šešėlių žaismu ant sienų metalinio paviršiaus ir aukštomis, 2,9 m siekiančiomis lubomis. Metalinės sienos suteikia galimybę sukurti lankstų ir asmenišką interjerą, nes magnetais ant jų galima pakabinti įvairių malonių smulkmenų arba tam tikslui panaudoti sienų griovelius.

Tarp namelių esantys tarpai yra uždengti stogu ir tai sukuria pusiau privačias zonas, kuriose galima neformaliai bendrauti arba juos panaudoti savo reikmėms. Čia studentai augina įvairius augalus ir žoleles, ilsisi, džiovina drabužius ir vakarieniauja.

Pagrindinis miestelio taškas yra bendruomenės namas – didelė lanksti erdvė, esanti uosto priekyje. Jis turi aukštas lubas – tris vienas ant kito sukrautus konteinerius. Kasdien miestelio gyventojai čia ruošia maistą, skalbia drabužius ir bendrauja. Taip pat čia vyksta viktorinų vakarai, koncertai, paskaitos ir vakarėliai.

Nuotraukoje – UAB „Insta house“ statytas namas Rastinėnuose.

Lietuviški moduliniai namai – arčiau Jūsų.

• Su pilna apdaila, įrengtas dušas, WC • Pagaminami per 4–5 savaites nuo sutarties pasirašymo • Nuo 600 Eur/kv. m – vasaros poilsio namas • Nuo 750 Eur/kv. m – gyvenamasis namas

Belieka išsirinkti sklypą ir nuspręsti, kiek modulių Jums reikia dabar*. *Pagal poreikį, pavyzdžiui, pagausėjus šeimai, galima pristatyti papildomus modulius.

Visa informacija: http://www.instahouse.lt

21

Fernando Guerra. FG+SG - FOTOGRAFIA DE ARQUITECTURA

ediniai moduliniai namai – harmonijoje su gamta

Kiekvienas iš mūsų turėtume jaustis atsakingesnis už klimato kaitą. Paveikti šį Aušra NARKELIŪNIENĖ

procesą galime rinkdamiesi aplinkai draugiškus gaminius ir gyvenimo būdą, kuris mažina CO2 emisiją ir stabdo globalius atšilimo procesus. XX amžius buvo plieno, betono ir stiklo laikas architektūroje. Naujų technologijų atsiradimas suteikia galimybių XXI amžiuje racionaliau naudoti gamtinius išteklius ir atrasti medį iš naujo, taip siekiant efektyviau vykdyti klimato kaitos kontrolę.

22 2020 sausis

architektūra Pagaminti iš ekologiškų medžiagų visų įmanomų statybinių medžiagų medis yra vienintelė, turinti pozityvų anglies dvideginio balansą: jis absorbuoja anglies dvideginį iš atmosferos, priešingai nei kitos medžiagos, kurios išskiria CO2 į aplinką. Portugališki moduliniai namai „Tre eho use“ yra palankūs aplinkai, nes pagaminti iš pačių kokybiškiausių rinkoje egzistuojančių ekologiškų medžiagų, tiekiamų iš sertifikuotų ir tvariai tvarkomų miškų. Mediena, naudojama šiuose moduliniuose namuose, yra atitinkamai paruošta – apdorota termiškai arba slėginiu būdu, todėl atspari įvairioms klimato sąlygoms ir puikiai atlaiko didesnės drėgmės, karščio ir šalčio ciklus. Namai pritaikyti ne tik vietinei rinkai – jie yra eksportuojami į Angliją, Prancūziją, Angolą ir kitas šalis.

Iš

„Treehouse Riga“ yra kompaktiškas modulis, pritaikytas šiuolaikiniam šeimos gyvenimui.

Dideli vitrininiai langai atveria aplinkos panoramas, o vakare kviečia burtis į vidų.

Ilgametė patirtis – kokybiškų sprendimų garantas 1973 m. įkurtos šeimos verslo įmonės JULAR, pavadintos savininkų Julios ir Amaro Santosų vardų junginiu, istorija prasidėjo nekilnojamojo turto, statybinių medžiagų ir medienos importo verslu. Iš pradžių įmonė importavo medieną iš Brazilijos bei vakarinės Afrikos pakrantės ir tiekė statybinėms ir baldų gamybos įmonėms egzotiškos medienos pusfabrikačius.

Ilgainiui bendrovė išsiplėtė, pasistatė gamybines patalpas netoli Lisabonos esančiame istoriniame Ribatežo regione, Azambujos miestelyje, ir pradėjo medinių konstrukcijų gamybą. 2006 m. pristatytas pirmasis medinių konstrukcijų modulinis namas.

Kokybė ir tvarumas yra pagrindiniai įmonės principai – 2006 m. ji sertifikuota tarptautiniu ISO 9001 standartu už pažangų vadybos principų taikymą, o 2012-aisiais jai suteiktas aplinkosaugos sertifikatas ISO 14001.

Surenkamųjų elementų ir apdailos įvairovė Portugalų įmonės JULAR gaminami moduliniai namai „Treehouse“ (angl. Treehouse Modular Homes) yra paprastos konstrukcijos ir konkurencingos kainos. Plati apdailos medžiagų ir spalvinių sprendimų paletė, skirta baziniam tipiniam pastato moduliui „Treehouse Spot“, leidžia suteikti jam įvairialypę išvaizdą. Didelis dėmesys skiriamas detalėms, siekiant suteikti daugiau

23

Fernando Guerra. FG+SG - FOTOGRAFIA DE ARQUITECTURA

architektūra

Modulius galima naudoti kaip priestatą prie jau esamo namo arba, pasirinkus juos biuro ar poilsi­avietės statybai, per palyginti trumpą laiką „užau­ginti“ pastatų kompleksą į aukštį ar į ilgį.

24 2020 sausis

individualumo, išskirtinės išvaizdos kiekvieno konkretaus užsakymo atveju. Todėl modernaus dizaino ir minimalistinio stiliaus namukai nuo pat jų gamybos pradžios kiekvienais metais sulaukia vis daugiau gerbėjų. „Treehouse Spot“ 22 kv. m. modulis tapo ypač mėgstamas ir populiarus, įrengiant vasaros rezidencijas, užmiesčio buveines. Didelė iš anksto paruoštų standartizuotų elementų įvairovė leidžia, taikant šį modulį, per labai trumpą laiką sėkmingai įkurti nedideles poilsiavietes, stovyklavietes ar atostogų būstus ir kartu tilpti į nedidelį, iš anksto numatytą biudžetą, pasirinkus pigesnes apdailos medžiagas, ir taupyti priežiūrai skirtas išlaidas.

„Treehouse Spot“ modulis yra puikiai pritaikytas atostogų būstui ir poilsiavietėms.

Šilti, komfortiški ir lengvai utilizuojami „Treehouse“ modulių pagrindinė statybinė medžiaga yra klijuotosios medienos konstrukcijos, stogui gali būti naudojamos ir dvitėjės i-beam tipo sijos. Visi jo komponentai, skirti moduliui pagaminti, yra įvertinti miško atsakingo naudojimo sertifikatu PEFC (angl. Forest Responsibility Chain).

Pastato išorės atitvaros – sienos, grindys yra apšiltintos izoliacine medžiaga. Stogas taip pat apšiltintas, jame įrengta vandeniui atspari membrana – hidroizoliacijos sluoksnis. Kartu su natūralios pušies dailylentėmis aptaisyto ventiliuojamojo fasado teikiamais privalumais sukuriamas aukštas komforto lygis ir malonus mikroklimatas pastato viduje, taupiai vartojama energija, skirta pastatui šildyti ar vėdinti. Pasibaigus pastato gyvavimo ciklui, visas medžiagas, naudojamas tiek statybai, tiek apdailai, galima nesunkiai perdirbti arba utilizuoti be papildomo apdorojimo, nedarant žalos gamtai.

Greita statyba Moduliai „Treehouse“ gali būti įrengti bet kurioje vietoje, kur gali privažiuoti ir iškrauti modulį stambiagabaritis transportas. „Treehouse“ yra skirti pastatyti ant bet kokio žemės paviršiaus, tik reikia užtikrinti apatinės pastato dalies apsaugą nuo dirvožemio poveikio. Tam tikslui modulio įrengimo vietoje nebūtina montuoti kapitalinių betoninių polių ar juostinių pamatų. Jo tvirtinimui, atsižvelgiant į reljefo pobūdį, gali būti naudojamos įvairios sistemos: paprasti mediniai poliai ar kitokios kolonos. Iš anksto gamykloje paruošti moduliai sumažina darbų sąnaudas statybvietėje ir taupo laiką. Pastatas atkeliauja visiškai surinktas, jame įrengiami keliomis pozicijomis varstomi langų rėmai su dvigubais stiklais, elektros instaliacija, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, oro kondicionierių įvadai, sanitarinė įranga ir grindys.

Modulius galima naudoti ir kaip priestatą prie jau esamo namo arba, pasirinkus juos biuro ar poilsiavietės statybai, per palyginti trumpą laiką „užauginti“ pastatų kompleksą į aukštį ar į ilgį.

25

architektūra

„Treehouse SW“ moduliui, kaip ir kitiems, naudojama termiškai apdorota medie­ na, kuria padengiami ven­ tiliuojami statinių fasadai.

Lankstumas ir neišsemiamos galimybės Šeimos namas taip pat gali būti „auginamas“ pagal poreikius – šeimai pagausėjus, pristatomas dar vienas modulis, o vaikams išsiskirsčius, modulį galima nuomoti ir turėti papildomų pajamų.

Moduliai tinka turizmo reikmėms, juose galima įrengti barą, parduotuvę – išplėtimo galimybės yra beveik neribotos. Pageidaujant šie moduliniai namai komplektuojami su terasos elementais, integruotomis drabužinėmis, pergolėmis, baldais ir virtuvės įranga, taip pat su saulės fotovoltiniais elementais ir oro kondicionavimo įranga.

Skeptikams, kurie abejoja medinio namo tvarumu, galima atsakyti, kad iš klijuotosios medienos konstrukcijų statomi tiltai, gamybiniai ir sporto pastatai, o tinkamai prižiūrimi mediniai namai stovi šimtmečius įvairiose pasaulio šalyse.

Saugūs force majore sąlygomis Medis yra viena lanksčiausių medžiagų, o iš klijuotosios medieno konstrukcijų gaminamos tiltų struktūros yra atsparios lenkimui ir apkrovoms.

Lengvos ir ypač tvirtos klijuotosios medienos „Treehouse“ konstrukcijos, pagamintos iš šiaurės medienos – eglių ar pušų, gana gerai atlaiko seisminius smūgius. Gaisro atveju „Treehouse“ statybai naudojama karbonizuota mediena, atspari aukštoms temperatūroms, ji neišskiria nuodingųjų dujų darinių, lengvai neužsiliepsnoja ir nelūžta, todėl, kilus gaisrui, yra pakankamai laiko saugiai palikti pastatą.

Minimalistinės „Treehouse SW“ formos ir natūralaus medžio apdaila neužgožia gamtinės aplinkos.

26 2020 sausis

Fernando Guerra. FG+SG - FOTOGRAFIA DE ARQUITECTURA

Ekologiškų namų įvaizdį papildo ir interjero elementai - baldai, tekstilė, pagaminti iš natūralių medžiagų.

Pagrindiniai „Treehouse“ moduliai Bazinis modulis „Treehouse Spot“ suplanuotas atviros erdvės principu arba, kitaip tariant, yra studijos tipo – 22 kv. m. plote numatyta bendra gyvenamojo kambario ir virtuvės patalpa, nedidelis atskiras dušo kambarys ir slankiąja pertvara atskirtas miegamasis. Išorėje pastatas pratęsiamas ir pagyvinamas medine terasa su pergole. „Treehouse SW“ 56,30 kv. m. ploto modulį sudaro gyvenamasis kambarys su virtuve, du miegamieji ir nedidelė dušo patalpa. Erdvi terasa suteikia pastatui išskirtinumo. Pagrindiniame variante numatomas ventiliuojamasis medinių dailylenčių, apdorotų specialia dažyve, fasadas yra atsparus atmosferos sąlygoms. Kaip alternatyvą

galima pasirinkti ventiliuojamąjį fasadą iš tauriosios medienos, dengtos natūralios spalvos arba pigmentine dažyve.

Modulinio namo „Treehouse Riga“ pavadinimas turi įdomią istoriją. Jis kilęs iš Sibiro maumedžio, kuris buvo naudojamas atstatant Lisabonos miestą po 1755 m. jį suniokojusio gaisro. Maumedžių mediena buvo gabenama į šalį iš tuometinio Rygos jūros uosto ir nuo to laiko maumedis Portugalijoje pradėtas vadinti „riga“. Sukurtas bazinio modelio „Treehouse Spot“ pagrindu, modulis „Treehouse Riga“ yra kompaktiškesnis, lanksčiau planuojamas ir atitinka šiuolaikinės gyvensenos standartus. „Treehouse SW“ ir „Treehouse Spot“ yra labiau pritaikyti laisvalaikio ir turizmo rei kmėms.

27

objektas

askolinta vietinės gamtos 28  2020 sausis

Indrė VOZGIRDAITĖ

Giruliuose iškilusios vilos architektūra sujungė lietuviško pajūrio peizažo vaizdus ir patirtis. Iš vietinės gamtos pasiskolinti pušų, smėlio, vandens vaizdiniai ir medžiagos šeimos vilą integravo į pajūrio aplinką bei padiktavo architektūros sprendinius.

Daugiasluoksnis scenarijus rchitektas Algimantas Neniškis pasakoja, kad klientai pageidavę jaukių, šeimą suburiančių lauko ir vidaus erdvių. Jis prisimena, kaip per pirmuosius susitikimus šeimininkai savo norus aiškino daugiausia remdamiesi emocija, o ne konkrečiais sprendiniais, todėl projekto koncepcija evoliucionavo pamažu, žingsnis po žingsnio įsijaučiant į šeimos pomėgius ir poreikius.

Daugiausia architektų pastangų pareikalavo pagrindinė užduotis perteikti pastato dermę su tipine pajūrio aplinka: jūra, smėliu, pušynais.

Buvo svarbu ir patogiai suplanuoti gyvenamąsias vidaus ir lauko erdves, atrasti vietos baseinui su SPA zona ir šeimos aktyvaus gyvenimo būdo atributams – banglentėms, aitvarams ir kt.

Nuotr. Laimono Ciūnio, DO ARCHITECTS

A

Projekto autoriai: Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Kasparas Žiliukas, Julija Jurevičienė („DO architects“) 29

Architektų sprendimas padalyti pastatą į du tūrius padėjo sėkmingiau suplanuoti skirtingas zonas ir paskirti jas įvairioms funkcijoms. Tūriai sukuria dvi pagrindines kiemo erdves – didįjį pietvakarinį ir mažąjį pietrytinį kiemus. Šiaurinėje sklypo pusėje suprojektuotas pagrindinis vieno aukšto tūris su mansarda yra orientuotas į pietinėje pusėje suformuotą kiemą. Jame – SPA erdvė, virtuvė ir mansardoje esantys miegamieji.

Antrasis tūris, kuriame įkurdinta svetainės erdvė, – tarsi atskiras, kieme stovintis paviljonas su stogo terasa. Suskaidžius pastatų tūrius, architektams pavyko sukurti ir daugiasluoksnį kiemo scenarijų: atsirado didysis ir mažasis kiemas, tarp kurių atsiveria kiaurai perregima svetainės erdvė.

30 2020 sausis

Nuotr. Laimono Ciūnio, DO ARCHITECTS

objektas

Mediena, kuri įkvepia Šeimos vilos, pastatytos vos keli šimtai metrų nuo Baltijos jūros kranto, apdailai architektai pasirinko termomedieną ne tik dėl jos ilgaamžiškumo ir atsparumo aplinkos sąlygoms, bet ir dėl dermės su pajūrio aplinka – natūraliai sendama termomediena įgauna vis daugiau asociacijų su smėliu, pušų mediena ar akmenimis.

Naudojimas – be didesnių apribojimų

Savybės įtiks išrankiausiems

endrovė „Brolis Timber“ rinkai siūlo sertifikuotą suomišką LUNAWOOD termomedieną – dideliu karščiu (180–215 °C) ir garais apdorotą šiaurietiškos pušies ar eglės medieną, puikiai derančią ir urbanistinėje (daugiabučiams, visuomeniniams pastatams), ir gamtinėje (individualiems namams, kotedžams, pirtims, terasoms) aplinkoje.

Termomediena pasižymi maloniu kvapu ir sodria ruda spalva.

Medienoje išlieka tik natūralaus medžio ypatybių sąlygotų spalvinių netolygumų, tokių kaip šakų žymės ir rievės. Veikiama ultravioletinių spindulių medienos spalva kinta, įgyja pilkšvą sidabrinį atspalvį, tad, norint išlaikyti spalvą, paviršių rekomenduojama dengti medienos alyva ar dažyve. Jei natūrali spalva netrukdo, termomediena be didesnės priežiūros tarnaus keliasdešimt metų.

Labai dideliu karščiu apdorota mediena įgyja išskirtinių ypatybių: tampa itin patvari, stabilesnė ir geresnių termoizoliacinių savybių. Pakitusi mediena beveik nesitraukia ir nesikraipo, ilgiau išlaiko naujumo įspūdį.

Specialistų žodžiais, palyginti su paprasta pušies ar eglės mediena, termomediena praleidžia 20–25 proc. mažiau šilumos, kas itin svarbu energiškai efektyviuose pastatuose. Atlikti matavimai rodo, kad termiškai apdorotos pušies šilumos laidumo koeficientas yra 0,099 W/m K, o paprastos, neapdorotos pušies medienos – 0,12 W/m K.

Dėl puikios estetinės išvaizdos ir stabilių matmenų termomediena – puikus sprendimas vidaus ir lauko apdailai. Medienos apdorojimas, nenaudojant jokių chemikalų, užtikrina, kad termomediena nekenktų nei žmonėms, nei jautriai aplinkai. Apdorojant ją, sunaikinamos visos bakterijos, grybeliai, puvinys, termomediena tampa sterili, neišskiria formaldehidų.

Pagal apdorojimo lygį ir paskirtį termomediena skirstoma į dvi standartines klases.

• „Termo-S“ – šiaurietiškos pušies ar eglės mediena kaitinama iki 190 °C, tinka vidaus apdailai – vidaus ir pirties dailylentėms.

• „Termo-D“ – šiaurietiškos pušies ar eglės mediena kaitinama iki 212 °C, tinka vidaus ir lauko apdailai – lauko dailylentėms, terasai, tvorai.

Stipriau apdorota („Termo-D“ klasės) termomediena praranda plastiškumą ir tampa trapesnė, todėl jos specialistai nerekomenduoja naudoti dideles apkrovas patiriančioms konstrukcijoms, nebent šios būtų papildomai sutvirtintos.

Termomediena – racionalus sprendimas ten, kur tenka atlaikyti itin didelius temperatūros ir drėgmės pokyčius, todėl architektai ją noriai renkasi pastatams apkalti, terasoms, balkonams, tvoroms ir pirtims. „Brolis Timber“ sandėlyje esančioje termomedienoje yra 5–7 proc. drėgmės (esant 50 proc. santykinei oro drėgmei) – tai perpus mažiau nei atitinkamomis sąlygomis laikomoje neapdorotos pušies medienoje.

Svarbu ir tai, kad termomedieną galima apdoroti ugniai atspariomis medžiagomis ir pasiekti B degumo klasę.

B

Vilniuje Šv. Stepono g. 10 Tel. +370 640 17 000 El. p. info@brolis.eu

Kaune Nemajūnų g. 25A Tel. +370 640 58 000 El. p. kaunas@brolis.eu

Klaipėdoje Danės g. 21 Tel. +370 699 98 419 El. p. klaipeda@brolis.eu

www.brolistimber.eu 31

objektas

Užs.

Tvari architektūra panaudojant klijuotąją medieną UAB „Jūrės medis“ atstovai pastaraisiais metais pastebi, kad klijuotosios medienos konstrukcijų tvarumo, ekologiškumo ir darnos su supančia aplinka aspektai tampa vis svarbesni ne tik visuomeniniuose, bet ir individualiuose projektuose. „Manome, kad tam tikra prasme tai atspindi augantį architektų ir privačių užsakovų ekologinį sąmoningumą ir atsakingesnį savo santykio su supančia aplinka vertinimą, jau nekalbant apie tai, kad klijuotosios medienos panaudojimas projektuose suteikia laisvę architektams įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus – nuo įprastų ir praktiškų architektūrinių sprendimų, kuriems naudojamos nesudėtingos konstrukcijos, iki pačios sudėtingiausios geometrijos formų statinių“, – teigia įmonės komercijos direktorius Egidijus Pečkys.

32 2020 sausis

Pastato konstrukcijoms panaudojus medieną, ji dažnai tampa išskirtine interjero dalimi, galutine pastato apdaila. Verta paminėti, kad UAB „Jūrės medis“ neseniai įsigytas itin modernus „Hundegger ROBOT-Drive 1250“ 6 ašių CNC apdirbimo centras pasižymi beveik neribotomis medinių konstrukcijų apdirbimo galimybėmis. Maksimalūs apdirbamo ruošinio matmenys yra iki 300 mm pločio, 1250 mm aukščio ir 24 m ilgio. Automatinis įrankių keitiklis leidžia greitai ir preciziškai atlikti įvairias – pjovimo, skobimo, frezavimo, gręžimo, graviravimo, markiravimo – operacijas.

Naujų technologijų pritaikymas gamintojui leidžia dar drąsiau priimti visus architektų, konstruktorių ir, žinoma, statybininkų keliamus iššūkius, susijusius su itin tiksliu konstrukcijų apdirbimu,

užtikrinant nepriekaištingą sujungimo mazgų kokybę ir sklandžią montavimo darbų eigą.

UAB „Jūrės medis“ klijuotosios medienos konstrukcijas Lietuvoje gamina nuo 1974-ųjų, o įmonės ištakos ir patirtis medienos apdirbimo srityje siekia net 1909 metus. Bendrovės gaminių asortimente – tiesios ir lenktos klijuotosios medienos statybinės konstrukcijos, sienojai, medienos denginiai.

www.juresmedis.lt pardavimai@juresmedis.lt

Pušinis namas tarp pušų

Nuotr. Laimono Ciūnio, DO ARCHITECTS

Atvirai eksponuojamos klijuotosios medienos konstrukcijos pastatui suteikia dekoratyvumo ir tarsi „nulieja“ jį iš vietinių medžiagų. Kadangi pastato konstrukcijos turėjo atlikti ir interjero apdailos funkciją, buvo pasirinktos liaunos, bet tankesnės, nei įprasta, sijos – toks raštas, anot architekto, plokštumoms suteikė išvaizdaus gylio, suskaidė garsą ir šviesą.

Fasadų apdailai panaudotos ir smiltainio plokštės – jomis dengtas stogas, šiaurinis ir vakarinis pagrindinio tūrio fasadai. Visas svetainės tūris padengtas termiškai apdorotomis pušinėmis lentomis. A. Neniškis pabrėžia, kad abi šios apdailos medžiagos paimtos iš aplinkos konteksto, juk medis – tai vilą supantys pušynai, o smiltainis yra ne kas kita kaip natūraliai supresuotas smėlis. Tokios medžiagos sendamos ne prastėja, o bręsta. „Medis yra turbūt vienintelė medžiaga, kurios gamybos metu (medžiui augant) neišsiskiria anglies dioksidas. Dėl to ilgalaikis medžio panaudojimas yra tarsi anglies dvideginio įdarbinimas“, – išskirtines medžio savybes aiškina architektas. Specialistas akcentuoja, kad dažyti paviršiai atsilupa, juos reikia

Apdailos medžiagos paimtos iš aplinkos konteksto, juk medis – tai vilą supantys pušynai, o smiltainis yra ne kas kita kaip natūraliai supresuotas smėlis. Tokios medžiagos sendamos ne prastėja, o bręsta.

Funkcionalus apšvietimas, įrengtas Giruliuose pastatytoje viloje, neužgožia pagrindinio šviesos šaltinio – saulės šviesos, natūraliai sklindančio pro didelius vitrininius langus. Naudotas energiją taupantis LED apšvietimas įrengtas SPA zonoje, pastatui iš lauko apšviesti. Funkcionali LED šviesa vilos interjere suplanuota tose vietose, kur ji yra būtina – miegamuosiuose, virtuvės ir svetainės poilsio zonoje, išmaniai paslėpta tarp konstrukcijų iš pirmo žvilgsnio nekrenta į akis, tačiau išryškėja tamsiuoju paros metu. Įrengiant apšvietimą šioje viloje talkino „Šviesos technologijų“ specialistai.

33

Nuotr. Laimono Ciūnio, DO ARCHITECTS

34 2020 sausis

Užs.

Židiniai FOCUS – magija architektūrai

Svetainės erdvėje galima pasijusti kaip saulės laikrodyje, kuriame šešėlių kaita nuo saulėtekio iki saulėlydžio žymi dienos laiką.

Viloje Giruliuose įrengtas židinys „Meijifocus“ – žymaus prancūzų dizainerio Dominique Imberto kūrinys, atspindintis išgrynintas interjero erdves, paverčiantis ugnį pasiekiamą iš visų gyvenamosios erdvės pusių. Pats autorius, paklaustas, kaip gimsta židinių idėjos, teigia, kad visas jas pasigauna iš harmonija spinduliuojančių šaltinių, o kertinė židinių kūrėjo filosofinė mintis – kiekviename natūraliame netobulume atrasti tobulumą. Dizainerio darbai – tai meno ir funkcionalumo bendrystė. Šiuolaikinių namų pagrindinė problema jiems tampant vis išmanesniems yra ta, kad žmonės savo pačių namuose tolsta vienas nuo kito. Židiniai „Focus“ namuose palaiko pačias aktualiausias šio amžiaus idėjas – žmonės iš prigimties nori jausti vienas kitą, o erdvinių židinių dizainas žadina prigimtinį spontaniškumą ir kūrybingumą, kurių nepakeis jokios technologijos. „Meijifocus“ ir kiti „Focus“ erdviniai židiniai – tai dabartinės epochos unikalių namų, kuriuos projektuojant pirmiausia vertinama kokybė, natūralios liepsnos šaltinis, tampantis reprezentaciniu interjero akcentu.

Išskirtinis iš metalo pagamintų židinių dizainas yra garantas, kad įsigyjamas funkcionalus meno kūrinys, suteikiantis namams šilumą, lengvai suformuojantis erdvės struktūrą, padalijantis ar užbaigiantis erdvę. Židinių „Focus“ grožis slypi užbaigtose formose ir proporcijose, o patys židiniai suteikia erdvei lengvumo pojūtį. Židiniai montuojami ant skirtingų medžiagų paviršių – akmens, metalo, stiklo ar keramikos, o židinių spalvinėje paletėje galimi juodi, pilki ir balti atspalviai.

UAB „AGNI dizainas“ – oficialus „Focus“ atstovas Lietuvoje Tel. +370 610 24 024 info@agnidizainas.lt www.focus-zidiniai.lt 35

Nuotr. Laimono Ciūnio, DO ARCHITECTS

objektas

Projekto sėkmę lėmė sukurta vienalytė šei­ mos gyvenimo erdvė, kurioje, net ruošdamas pietus virtuvėje, gali viena akimi prižiūrėti baseine dūkstančius vaikus.

36 2020 sausis

perdažyti, o natūralus degtas medis laikui bėgant tik prisiderina prie šalia styrančių medžių kamienų. Todėl medžio apdaila buvo tik impregnuota spalvos nesuteikiančia alyva, užtikrinančia tolygų medienos senėjimą. Anot architekto, panašiai yra ir su akmeniu – net ant jo atsiradusi samana atrodo natūraliai.

Svetainėje – it saulės laikrodyje Pagrindinio pastato tūrio interjere dominuoja medžio struktūros ir raštai – panaudotos atviros medinės konstrukcijos, medžio grindų danga, baldai, laiptai. Medžio spalvų paletę papildo minkšti pastelinių spalvų baldai, žaismingumo suteikia ryškiaspalvis kilimas.

Tos pačios medžiagos bei atspalviai pakartojami ir atskirtoje svetainės erdvėje. Jauki, komfortiška šviesa, į svetainę sklindanti iš visų keturių pusių, kontroliuojama atitinkamo langų ir žaliuzių išdėstymo. Pasak architekto, šioje

erdvėje galima pasijusti kaip saulės laikrodyje, kuriame šešėlių kaita nuo saulėtekio iki saulėlydžio žymi dienos laiką.

Kompaktiškoje SPA zonoje suprojektuotas baseinas su tamsiu, uolas primenančiu dugnu, turkiška pirtis ir dušai. Vitrininiai stumdomieji langai nukreipti į didįjį kiemą, juos atvėrus, baseinas tampa kiemo dalimi. Natūralistiniai kiemo želdiniai su dominuojančia vietine augmenija pastatą dar labiau įlieja į pajūrio aplinką.

A. Neniškio nuomone, pagrindinė projekto, laimėjusio geriausio interjero konkursą, sėkmės priežastis – naujas ir nekasdieniškas modernumo bei tradicijos derinys, itin pavykęs erdvinis funkcinis sprendimas. „Mirkdamas baseine gali apžvelgti svetainės bei valgomojo erdves, ir priešingai, būdamas svetainėje – matyti virtuvės, SPA, didžiojo ar mažojo kiemo zonas. Taip sukuriama vienalytė šeimos gyvenimo erdvė, kurioje, net ruošdamas pietus virtuvėje, gali viena akimi prižiūrėti baseine dūkstančius vaikus“, – teigia architektas.

Užs.

„Memel Wood“ baldų gamintojams visi sprendimai įgyvendinami

2011

UAB „Statega“ baldų gamybos padalinį „Memel Wood“ – Klaipėdoje nestandartinius baldus gaminančią kompaniją – vilos Giruliuose projektas patraukė savo išskirtiniais architektūriniais sprendimais. Profesionaliai įmonės komandai užsakovų idėja buvo labai įdomi, išskirtinė.

Pildomi klientų pageidavimai Kiti uostamiestyje dirbantys baldų gamintojai imtis užsakymo, kuriam tokių matavimo įrankių kaip liniuotė ir paprastas lazeris nepakanka, nesiryžo.

O štai įmonė „Statega“ dirbo nuosekliai iki pabaigos: iš pradžių atliko namo trimatį skenavimą, gautus failus apdorojo 3D erdvėje, joje suprojektavo baldus, kuriuos pagamino kompanijos „Memel Wood“ gamykloje. „Mūsų įmonė turi puikiai savo darbą išmanančių dizainerių ir konstruktorių komandą. Savo rankomis čia ir dabar galime iš medžio pagaminti viską, ko tik nori klientas. Gamyklos staklynų bazė labai didelė ir įvairi, atitinka šiandienos laiką, gamyba labai šiuolaikiška. Taip projektus valdome daug paprasčiau ir gerokai operatyviau, o užsakovui labai patogu“, – teigė „Memel Wood“ vadovas Vladislavas Ošovskij.

Gamykla „Memel Wood“ įkurta 1995 metais.

UAB „Statega“ ją įsigijo 2011-aisiais, iš esmės modernizavo. Šiuo metu joje dirba 35 žmonės.

Gamykla garsėja savo pajėgumais, inovatyvumu, ilgalaike patirtimi, gaminamų baldų ir interjero detalių kokybe, individualumu ir nepakartojamu stiliumi. Įmonės klientai gali drąsiai kurti idėjas

UAB „Statega“

ir nesijaudinti, kad jos liks neįgyvendintos. Šiai kompanijai neįgyvendinamų tikslų nėra.

Girulių viloje specialia įranga buvo pastatyta turbūt vienintelė Lietuvoje 4,65 m aukščio spinta.

Jos viršutinį aukštą paprasta pasiekti specialiomis kopėčiomis. Puikiai pavyko, nes baldas ir namo erdvė – tarsi vientisas ir natūraliai harmoningas organizmas. Kiti baldai taip pat atitinka aukštus medžiagos kokybės, spalvos, faktūrų reikalavimus.

Naujajame salone – idėjų gausa Neseniai atidarytame naujame baldų salone Klaipėdoje, Liepų g. 20, galima pamatyti nuostabą keliančių sprendimų, platų furnitūrų spektrą. Salonas padalytas į dvi dalis – modernųjį ir klasikinį.

Jame pabandyta parodyti visas įmonės galimybes. Technologijos leidžia pagaminti net 2,80 m aukščio duris, aukštus virtuvės baldus, unikalius, žemyn ir aukštyn specialiais mechanizmais reguliuojamus, laisvai pastatomus baldus. Ne veltui čia užsukę klientai klausia: nejaugi Lietuvoje gaminami tokie baldai? Įmonėje „Statega“ suburta stipri stalių, medžio drožėjų, dažymo ir baldų auksinimo specialistų komanda. „Mūsų komanda visada kūrybiškai

Šilutės pl. 107, Klaipėda, Lietuva, Mob. tel. +370 696 81 900, el. p. baldai@statega.lt, www.memelwood.lt

alkana. Man, kaip vadovui, didelė garbė dirbti su žmonėmis, kuriems techniškai sudėtinguose projektuose nėra žodžio „ne“, o yra „galime tai padaryti“. Jie mane stumia į priekį, ne aš juos“, – pasidžiaugė V. Ošovskij.

Viena įdomiausių „Memel Wood“ veiklos krypčių – dalyvavimas kuriant naujus, taip pat išsaugant ir atkuriant istorinius bei tautinius-kultūrinius įrenginius.

Kai atsitiko bėda su Paryžiaus Dievo Motinos katedra, įmonės profesionalai buvo tikri, kad būtų ją atstatę ir restauravę medines interjero detales, jei tik būtų galėję dalyvauti projekte. Pajėgumai leidžia ir meistriškumo nestinga. Ne kartą teko atnaujinti kultūros vertybes ir paveldo objektus, ne vienas bažnyčios baldas, altoriai ar ikonų apvadai jų rankomis tikru auksu su karatais padengti.

37

technologijos

Pasaulinės ir regioninės žaliųjų pastatų tendencijos Vilija MAČIULSKYTĖ

Tvarumo ir ekologijos temos šiuo metu kelia kaip niekada daug diskusijų. Vis daugiau organizacijų ir pavienių asmenų bando atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitą.

Tvarumas apima daugybę įvairių sričių. Viena jų – statybų sektorius. Praeitų metų lapkritį vykusioje Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos organizuotoje konferencijoje, skirtoje tvarumo klausimams, pagrindinė nuskambėjusi mintis buvo ta, kad tvarūs žalieji pastatai šiandien tampa nebe mada, o būtinybe. Taip pat keičiasi pastato tvarumo supratimas, o statybų technologijos kasmet vis tobulėja.

Žaliųjų pastatų tendencijos pasaulyje ir Europoje not Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos, tvarus pastatas turi nešti trejopą naudą: aplinkosauginę, ekonominę ir socialinę. Žaliasis pastatas gali sumažinti arba netgi visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai, naudojant atsinaujinančius išteklius, vietines bei perdirbtas medžiagas pastatą statant ir eksploatuojant. Taip pat žalieji pastatai teikia finansinę

A

naudą, kuri apima ne tik kokybiškų medžiagų, ilgaamžių gaminių panaudojimą, bet ir mažesnius mokesčius už komunalines paslaugas nuomininkams arba savininkams (pavyzdžiui, efektyviau panaudojant energiją ar vandenį). Dar ypač svarbi ir šiandien vis aktualesnė tampa socialinė nauda. Žalieji pastatai daro teigiamą įtaką juose esantiems žmonėms. Jie tampa sveikesni ir laimingesni.

Taip pat Pasaulinė žaliųjų pastatų taryba atkreipia dėmesį, kad svarbu rūpintis ne tik žaliaisiais pastatais, bet ir aplinka šalia jų, būtina išsaugoti kuo daugiau gamtos, kurti naujas žaliąsias

erdves šalia pastatų, išvystyti tinkamą dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą. Taip mažės kenksmingas ir taršus transporto srautas. Būtina atkreipti dėmesį ir į pastatų išdėstymą miestuose, skatinant mišrios paskirties kvartalų vystymą, kur būtų ir gyvenamųjų pastatų, ir biurų bei pagrindinė socialinė infrastruktūra – mokyklos, darželiai, poliklinikos. Visi pastatai turi būti išdėstyti patogiu atstumu, greta viešojo transporto stotelių, dviračių ar elektrinių transporto priemonių dalijimosi vietų, taip vartotojas greičiau ir patogiau juos pasieks ir taupys savo laiką. Siekdama

Investicijų į sertifikuotus pastatus Baltijos šalyse proporcijos.

16% visos Baltijos šalių investicijų apimties 2017–2019 m „Colliers international advisers“ duomenimis Investicijų lygis, mln Eur Sertifikuoti pastatai

38 2020 sausis

Numatomi sertifikuoti pastatai

Nesertifikuoti

įgyvendinti šiuos siekius, šių metų sausio pradžioje Europos Komisija pristatė Europos žaliojo kurso investicijų planą ir Teisingos pertvarkos mechanizmą, padėsiančius įgyvendinti įsipareigojimą Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui bloku. Pagal Europos žaliojo kurso investicijų planą bus sutelktas Europos Sąjungos finansavimas ir sukurta palanki aplinka, kuri palengvins ir paskatins viešąsias ir privačiąsias investicijas, būtinas siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui, žaliosios, konkurencingos ir įtraukios ekonomikos. Teisingos pertvarkos mechanizmas yra pagrindinė priemonė užtikrinti, kad prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos būtų pereinama teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje. Finansavimo reikės visiems regionams ir Europos žaliojo kurso investicijų plane tuo pasirūpinta, taikant mechanizmą teikiama tikslinė parama 2021–2027 m. padės sutelkti bent 100 mlrd. eurų labiausiai paveiktuose regionuose, kad būtų sušvelnintas socialinis ir ekonominis pertvarkos poveikis. Taip bus užtikrintos būtinos investicijos, siekiant padėti darbuotojams ir bendruomenėms, priklausomiems nuo iškastinio kuro vertės grandinės.

Žaliųjų pastatų pasaulyje kiekvienais metais sparčiai daugės Konferencijoje dalyvavusi mokslininkė analitikė dr. Donna Laquidara-Carr, remdamasi naujausiu tyrimų ciklu, pradėtu 2008 m., į kurį įsitraukė 2000 respondentų iš 86 pasaulio šalių – architektų studijų, inžinierių bendrovių, statybos įmonių, nekilnojamojo turto vystytojų, konsultuojančių specialistų ir investuotojų, savo pranešime pateikė rezultatus. Analitinėje platformoje „Dodge“, sukurtoje remiant pasaulinėms kompanijoms, tokioms kaip „Carrier“, „Autodesk“, „Premier research partner“, pateikti tyrimų rezultatai liudija, kad tarptautinius LEED, BREEAM ir kt. sertifikatus turinčių žaliųjų pastatų skaičius per pastaruosius 10 metų sparčiai išaugo visose pasaulio šalyse. O nuo 2018 iki 2021 m. bendrovių, kurios šiuo metu įgyvendina ar ketina įgyvendinti 60 proc. sertifikuotų žaliųjų pastatų projektų, įvairiose valstybėse skaičius auga toliau. Tarkime, per minėtą laikotarpį Australija ketina išauginti savo žaliųjų pastatų „portfelį“ nuo 46 iki 64 proc., Vokietija – nuo 13 iki 35 proc., Norvegija – nuo 30 iki 64 proc., Ispanija – nuo 29 iki 61 procento.

Panašius skaičius matome ir kitur – Azijos, Pietų Amerikos ir net Afrikoje registruotų kompanijų,

įgyvendinančių žaliuosius projektus, skaičius skirtingose šalyse auga nuo 10 iki 50 proc., priklausomai nuo to, kokia jau buvo padaryta pažanga šiame sektoriuje ir kiek įvairių šalių kompanijos nusiteikusios išvystyti pagreitį, siekdamos tapti patrauklesnės potencialiems investuotojams ar pirkėjams. 2018-aisiais atliktų tyrimų duomenimis, nuo 2015 iki 2018 m. sertifikuotų pastatų skaičius išaugo nuo 18 iki 22 proc., o nuo 2018 iki 2021-ųjų jau numatomas nuo 22 iki 39 proc. augimas ir ši tendencija tik didės. Didžiausias augimas numatomas komerciniuose ir biurų pastatuose – 51 proc., visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų sektoriuje – 38 proc. ir rekonstruojant senus pastatus – 37 procentai. Komercinių pastatų sektoriuje į pasaulio geriausiųjų penketuką patenka Norvegija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija, Ispanija ir Vietnamas, į visuomeninių pastatų – Kanada, Kinija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir JAV, o į senųjų rekonstruojamų pastatų sektorių – Airija, Ispanija, Kanada, JAV ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Kokius globalius ir visuomeninius poreikius siekia patenkinti investuojantieji į žaliuosius pastatus? Mokslininkės analitikės dr. Donnos Laquidaros-Carr pateiktame pranešime išskiriami svarbiausi siekiai, atspindintys ateities poreikius: tai klientų reikalavimai ir lūkesčiai, aplinkosaugos reikalavimai, sveikesni pastatai, kokybės užtikrinimas, rinkos poreikiai, mažesnės eksploatacijos sąnaudos.

Tvarumo tendencijos Baltijos šalyse 2017 m. Jungtinių Tautų pranešime minima, kad pastatuose yra sunaudojama 36 proc. viso pasaulio energijos ir 39 proc. CO2 emisijos yra išskiriama į aplinką. Nors Baltijos šalys globaliu mastu sudaro nedidelę dalį šios taršos, vis tik tvarumo problema yra aktuali ir mūsų regione. Ar pakankamai „žali“ yra Baltijos šalių investuotojai – į šį klausimą savo pranešime mėgino atsakyti lektorius iš Latvijos, bendrovės „Colliers international advisers“ atstovas Erikas Bergmanas. Analitikas palietė kelis aspektus: koks šiuo metu yra pastatų tvarumo lygis mūsų šalyse, ar tvarumas yra pageidaujamas galutinio pastatų vartotojo, ar investuotojai atliepia tvarumo reikalavimus, ar tvarumo sertifikavimas yra būtina sąlyga, o gal tik rinkodaros įrankis? Ar sertifikavimas šiuo metu yra populiarus ir kokie yra pastatų nuomininkų ar savininkų lūkesčiai ir poreikiai? Pranešime pažymima, kad šiuo metu daugiausia LEED ir BREE AM sertifikatus turinčių tvariųjų biurų ir administracinių pastatų yra Lietuvoje, kartu ir didžiausias užimamas tvariųjų

Didžiausias sertifikuo­ tų pastatų skaičiaus iki 2021 m. augimas pasaulyje numato­mas komerciniuose ir biurų pastatuose – 51 proc., visuomeninių ir gyve­ namųjų pastatų sek­ toriuje – 38 proc. ir rekonstruojant senus pastatus – 37 pro­ centai. Ir ši tendencija tik didės. / dr. Donna LAQUIDARA-CARR /

biurams skirtų pastatų plotas yra mūsų šalyje.

Proporcija atrodo taip: Estijoje tvarių pastatų šiuo metu yra 12 proc. ir tai sudaro 17 proc. naujai pastatytų biurams skirtų pastatų ploto, Latvijoje atitinkamai 7 ir 8 proc., o Lietuvoje – 25 ir 41 proc., bendrai visose Baltijos šalyse yra 44 proc. žaliųjų pastatų, kurie užima 22 proc. naujai statomų burų ploto. Kaip vieną žymesnių pastarųjų metų pavyzdžių pranešėjas iš Latvijos pristato korporacijos „Eastnine“ vystomą medžio konstrukcijų biurų pastatą Rygoje – kol kas vienintelį tokio pobūdžio statinį Baltijos šalyse, įvertintą aukščiausio lygio – „LEED Platinium“ ir WELL sertifikatais.

Jo užimamas plotas yra 15 800 kv. m. Tai pastatas su nuline anglies dvideginio emisija, energiją jis 100 proc. pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių – geoterminio šildymo ir saulės elektrinės, įrengtos ant stogo. Pastatas, kurio statybą

39

technologijos Šiuo metu 30 proc. kriterijų, kuriuos įmonės įver­tina rinkdamosi naujas biuro patalpas, yra susiję su tvarumu. / Erikas BERGMANAS /

planuojama užbaigti 2022 m., įrodo, kad norint viskas yra įmanoma, net ir tokios apimties projektuose. Ar svarbus yra tvarumo aspektas, renkantis patalpas biurams? Pranešime minima, kad šiuo metu 30 proc. kriterijų, kuriuos įmonės įvertina rinkdamosi naujas biuro patalpas, yra susiję su tvarumu: tai energijos taupymas, žaliojo pastato sertifikatas (BREEAM, LEED), lanksti patalpų struktūra, pastato išmaniosios sistemos, klimato kontrolė, dviračių stovėjimo ir elektromobilių įkrovos aikštelės, žaliosios poilsio zonos. Žaliųjų pastatų tendencijos ateityje mūsų regione tik ryškės – tokią išvadą daro E. Bergmanas, remdamasis pasaulinėmis tendencijomis: tarptautiniai rinkos žaidėjai reikalauja sertifikavimo, o sertifikuotų pastatų trūkumas Baltijos šalyse greitina sertifikavimo procesus, o tai ir jaučiama suaktyvėjusiame tvarių statybų segmente.

Žaliųjų pastatų tendencijos Lietuvoje Konferencijoje pranešimą skaičiusio bendrovės „Vesta Consulting“ direktoriaus Evaldo Savickio teigimu, tvarus pastatas (tvarumą patvirtina sertifikatai) reiškia keletą skirtingų aspektų. Pirmiausia žaliasis pastatas turi spręsti aplinkosaugos klausimus. Taip pat vieni svarbiausių yra ir socialiniai bei ekonominiai aspektai. „Pastatai statomi žmonėms, o šie juose praleidžia daugiau nei 90 proc. savo laiko. Tad pastatai žmonių sveikatai, elgsenai ir gerovei daro didžiulę įtaką. Todėl pastatuose, kurie projektuojami ir statomi remiantis

gerosios praktikos tvarumo principais, žmonės yra sveikesni, rečiau serga“, – teigia specialistas. Anot jo, naujausi tyrimai rodo, kad tvariuose pastatuose dirbantys žmonės yra darbingesni, o gyvenantys tokiuose namuose geriau išsimiega. „Pastatų statytojai vis didesnį dėmesį turėtų skirti klimato kaitos mažinimui. Statybos sektorius šiuo metu stipriai prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai. Todėl statyboms turėtų būti pasirinktos medžiagos, kurias ateityje būtų galima perdirbti. Būtent žiedinės ekonomikos principai įgalina sąmoningiau pasirinkti statybines medžiagas ir kitus sprendimus“, – pataria E. Savickis.

Specialisto tvirtinimu, žalieji pastatai, kurių tvarumą patvirtina sertifikatai, yra brangesni. Tačiau neturintys sertifikatų statiniai rizikuoja būti nenupirkti arba blogai eksploatuojami. Tikėtina, kad jiems reikės papildomų investicijų, kad jie būtų patrauklesni ir efektyvesni tiek potencialiam pirkėjui, tiek naudotojui. Ateityje atitikti klimato kaitos padarinių mažinimo standartus bus privaloma. „Jeigu anksčiau žaliųjų pastatų tendencijos buvo daugiausia susijusios su energijos mažinimu, šiandien vis daugiau dėmesio skiriama žmogui. Siekiama jam sukurti produktyvią ir sveiką darbo bei gyvenimo aplinką, kuri skatintų fizinį aktyvumą ir mentalinę sveikatą. Pastatuose net įrengiamos atskiros patalpos, skirtos dvasinėms praktikoms, meditacijoms, aktyvioms veikloms“, – naujausias tendencijas atskleidžia E. Savickis.

Anot specialisto, vis daugiau šių dienų tendencijos yra susijusios su medžiagiškumu,

siekiama statyti iš medžiagų, kurios būtų nekenksmingos aplinkai. Jau dabar daug kur diegiami tvarūs principai nuo pastato projektavimo iki jo eksploatavimo. „Lietuva vis daugiau atliepia pasaulines tendencijas. Daugiausia tvarių pastatų statoma komerciniame sektoriuje, o tokių gyvenamųjų pastatų – labai mažai. Tai lemia sąmoningumo trūkumas. Pats vartotojas nėra supažindintas su tvarių pastatų nauda. Todėl to ir nereikalauja“, – aiškina E. Savickis.

Taip pat, specialisto teigimu, trūksta valdžios dėmesio. Juk, pavyzdžiui, tvarus gyvenamasis būstas atliepia ne tik vartotojo, bet ir viso miesto poreikius. Miesto mikrorajonai susideda iš gyvenamųjų ar komercinės paskirties pastatų, tad svarbu, kad jie tausotų ir žmonių sveikatą, ir gamtos išteklius. „Ateityje bet kokiu atveju projektuosime ir statysime tik tvarius pastatus. Geriausias šalia esantis pavyzdys yra Skandinavijos valstybės. Nors po truputį perimame gerąją praktiką, tačiau ne taip greitai ir ne taip kompleksiškai, kaip norėtųsi.

Pastatai Lietuvoje statomi kokybiški, bet juose nediegiami tvarumo principai“, – sako pašnekovas.

Specialisto teigimu, atsirandančios Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios tvarumą, šiuo metu yra savanoriškos, bet ateityje bus privalomos, reikės atitikti tam tikrus tvarumo parametrus. Tie pastatų vystytojai, kurie jau dabar pradeda apie tai galvoti, daug lengviau ir paprasčiau prisitaikys prie permainų.

Tvarių gyvenamųjų pastatų Lietuvoje statoma labai mažai. Tai lemia sąmoningumo trūkumas.

Pats vartotojas nėra supažindintas su tvarių pastatų nauda. Todėl to ir nereikalauja. / Evaldas SAVICKIS /

40 2020 sausis

Žiedinėje ekonomikoje svarbu ne tūrių, o vertės perdirbimas Šiuo metu statybų pramonėje itin svarbi ir aptarinėjama tema – žiedinė ekonomika ir galimi jos įgyvendinimo būdai. Pastato efektyvumo didinimas gali turėti itin didelę įtaką dėl to, kad pastatams pasauliniu mastu tenka net apie 40 proc. visos energijos sąnaudų.

„Peikko“ orientacija į inovacijas skatina bendradarbiauti su įvairiais partneriais, kartu įgyvendinant projektus. Keletas jų – bendradarbiavimas su Danijos architektų biuru „3XN“ ir jų padaliniu „GXN innovation“ bei „GAAGA“ architektais, kurie itin daug dėmesio skiria žiedinės ekonomikos taikymui statybų srityje ir tyrimams bei eksperimentiniams projektams.

Labai svarbu, kad tvarumas būtų ne ribojantis, o skatinantis veiksnys, kuris darytų įtaką naujų sprendimų atsiradimui ir skatintų nestandartinį medžiagų bei technikos panaudojimą. Būtent toks buvo 2019 m. įgyvendintas projektas Buiksloterhamo rajone, Amsterdame, kur buvo pastatyti išardomi surenkamieji gyvenamieji pastatai, o tam naudojami „Peikko“ produktai. Tokie projektai leidžia lanksčiau pažiūrėti į statybų procesus ir pilnai išnaudoti pastatų vertę.

Surenkamųjų pastatų sprendimai Žinoma, tam, kad būtų galimas pastatų elementų daugkartinis panaudojimas, turi būti pasirinkti geriausi išardomojo rėmo sprendimai. Siekiant sukurti išardomą surenkamąjį rėmą, ypač

svarbu pasirinkti tinkamas jungtis – „Peikko“ siūlo pastatuose naudoti kolonų padus HPKM®, inkarinius varžtus HPM®, sienų padus SUMO®, sijų padus BECO®, inkarines jungtis COPRA® ir gembes PCs®, kurios užtikrintų, kad, atėjus laikui, pastatai galėtų būti lengvai demontuoti.

Vienas pagrindinių „Peikko“ sprendimų tvariems pastatams – „Peikko DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcija. Viena svarbiausių šios sistemos savybių, kuri reikšmingiausiai daro įtaką pastato tvarumui, yra galimybė sumažinti pastato perdangos bendrą aukštį. Pastatams su plonomis perdangomis dėl palyginamai mažesnio tūrio reikia mažiau apdailos medžiagų, šildymas ir kondicionavimas kainuoja mažiau. Visa ši sutaupyta erdvė tarp aukštų sumažina bendrą vertikalių elementų ir konstrukcijų poreikį, tokių kaip kolonos, sienos, apdaila, liftai, laiptai, įvairūs kanalai ir vamzdynai.

DELTABEAM® plonų perdangų konstrukcijos lemia ženklų susidarančių atliekų sumažėjimą, nes statybose naudojami jau pagaminti elementai. Sijoms ir kolonoms gaminti panaudojamas tiksliai reikalingas medžiagų kiekis, atsižvelgiant į perdangos apkrovas, tuo tarpu surenkamųjų gelžbetoninių kiaurymėtų perdangos plokščių naudojimas

sumažina klojinių poreikį. Taip pat kiaurymės perdangų plokštėse sumažina naudojamo betono kiekį, o tai mažina perdangos svorį, galiausiai lengvina visą konstrukciją ir mažina reikalingų pamatų gabaritus.

„Peikko“ pasiekimas rūpinantis tvarumu ir ekologija – DELTABEAM® sijos kartu su medinėmis konstrukcijomis Kitas sprendimo būdas yra DELTABEAM® plonų perdangų konstrukcijos kartu su medinėmis perdangos plokštėmis. Medžio, statybų sektoriuje laikomo viena ekologiškiausių medžiagų, ir plieno derinys leidžia ne tik lanksčiai pažiūrėti į pastato suplanavimą, bet ir maksimaliai padidinti abiejų tipų statybų pranašumus. Šis statybų sprendimas su atsinaujinančia statybine medžiaga – mediena – turi daug pranašumų. Plonų perdangų konstrukcija su medinėmis perdangos plokštėmis leidžia sutaupyti sąnaudų naudojant mažiau statybinių medžiagų, reikalauja mažiau energijos gamybos ir transportavimo požiūriu, padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir suteikia daug kitų privalumų investuojant į statybų procesą.

41

BIM

Kokybės valdymas ir bendradarbiavimas per visą statinio gyvavimo laikotarpį –

didžioji BIM nauda Kokybės ir efektyvių sprendimų priėmimo užtikrinimas per visą statinio gyvavimo laikotarpį yra svarbiausias kiekvieno statinio savininko uždavinys, todėl, rūpindamasi viešuoju šalies nekilnojamuoju turtu, Lietuvos Respublikos Doc. dr. Darius MIGILINSKAS, VGTU Statybos fakultetas, Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedra

Vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo šių metų liepos 1 d. privaloma taikyti BIM (angl. Building Information Modeling) metodologiją projektuojant ir statant visus sudėtingus ir didelės vertės viešojo sektoriaus statinius ar jų dalis.

Skaitmeniniu būdu nuosekliai perduodama informacija sutaupo laiko ir padeda išvengti klaidų metodologija paremta sistema iš esmės apima procesais aprašytą ir valdomą informaciją per visą statinio gyvavimo laikotarpį, kuri sujungia visus projekto dalyvius ir jų veiksmus tam tikroje informacinėje aplinkoje. Kitais žodžiais tariant, BIM nėra programinė įranga, tai reglamentuojama technologija ir informacijos valdymo procesų visuma, kurioje viena informacija perduodama kitam projekto dalyviui, kontroliuojant, kokius veiksmus reikia atlikti, kad nuolat būtų gaunamas kokybiškas rezultatas.

Tačiau, jeigu projekto dalyviai naudos BIM arba trimatį modeliavimą su visomis jo galimybėmis tik projektavimo metu, tuomet kitoms stadijoms bus perduota tik minimali dalis

BIM

Projekto informacijos kaupimo ir atkūrimo schema per visą statinio gyvavimo laikotarpį (lyginant tradicinį įgyvendinimo būdą su BIM metodologijos taikymu).

42 2020 sausis

informacijos, kuri yra oficialiai privaloma (dažnai pateikiama PDF arba tik DWG formatu). Tradiciniu būdu minimali informacija, gauta iš projektavimo stadijos, turi būti atkuriama papildomai gaištant laiką ir leidžiant pinigus iki tinkamo skaitmeninio lygio statybos stadijos metu. To reikia norint užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimą ir statybos darbų bei bendrą projekto įgyvendinimo kokybę. Probleminė situacija dėl informacijos perdavimo kartojasi po statybos užbaigimo, t. y., pasibaigus statybos stadijai, į naudojimo stadiją perduodama tik minimali dalis informacijos, kuri yra oficialiai privaloma (dažnai pateikiama popieriniu bei PDF formatu ir rečiau DWG formatu). Statinį naudojantys asmenys vėl turi atgauti arba iš naujo surinkti skaitmeninę informaciją apie savo statinį (akivaizdžiai prarandama informacijos ir laiko).

Kokybės kontrolė turi būti užtikrinama visų statinio stadijų metu Geriausia, kai informacija kaupiama ir valdoma per visą statinio gyvavimo laikotarpį, tuomet, atsižvelgiant į projekto dalyvių informacijos valdymo teises ir duomenų saugumą, efektyviai kaupiama ir valdoma statinio informacija, o BIM metodologijos taikymas duoda didžiausią efektą. Pavyzdžiui, projektavimo stadijos metu priimami projektiniai sprendimai saugomi BIM modelyje, t. y. architektai kuria BIM modelį (kaip trimatės erdvės ir funkcionalumo išraišką) ir koordinavimui perduoda užduotimi kitiems projekto autoriams bei dalyviams. Vėliau, statybos

stadijos metu, pagal BIM modelį įgyvendinami statybos darbai, t. y. statybvietėje BIM naudojamas parametrinei (atributinei) informacijai gauti, tiksliau vertinti kiekius, kontroliuoti pakeitimus ir kokybiškai vykdyti darbus. Naudojimo stadijos metu labai praverčia informacija, perduota administratoriui ir naudotojui, t. y. prireikus peržiūrima išpildomoji dokumentacija, rekonstrukcijų ar pakeitimų atveju atkuriama informacija apie statinio architektūrinius ir konstrukcinius elementus bei inžinerinių sistemų dalis ir įrenginius. Naudojimo stadijos metu BIM modelis taip pat gali būti taikomas ūkio priežiūrai ir aptarnavimo paslaugoms pagerinti, nes apie statinį nuolat kaupiama aktuali informacija užtikrina kokybišką statinio priežiūrą ir prailgina jo naudojimo laiką. Statinio gyvavimo pabaigoje iš surinktų duomenų yra galimybė išgauti informaciją apie reikalingas utilizuoti statybines medžiagas ir įtaką aplinkai.

Bendradarbiavimas užtikrina geresnę kokybę Siekiant užtikrinti kokybę, pirmiausia reikia taikyti komandinius darbo metodus tiek informacijai perduoti, tiek jai suvaldyti projektavimo, statybos ir naudojimo stadijose – t. y. naudoti bendrą informacinę erdvę arba bendrą modelį, kuris yra nuolat papildomas. Patirtis rodo, kad dažniausiai kiekvienai stadijai kuriamas atskiras modelis: vienas – projektavimui, kitas – statybos darbams, o naudojimui – trečias, nes atskirai stadijai reikalingas skirtingas detalumo lygis. Taip yra todėl, kad kiekvienoje stadijoje yra keliami skirtingi tikslai. Jeigu projektuojant reikia suprasti konceptualius ir vizualius planinius, tūrinius ir inžinerinius sprendinius, jų detalumas yra gana aukštas, bet jis neprilygsta statybos metu gamybai reikalingam detalumui, t. y. darbo

Kokybiškas, laiku ir už suderintą kai­ ną pastatytas produktas turi būti visos BIM projekto komandos bendras tiks­ las. O jeigu savo tikslo siekia tik vienas projekto dalyvis, tuomet ne visi dalyviai gaus BIM taikymo naudos arba galutinis produktas gali likti taip ir nesukurtas.

43

BIM

projektui. O štai naudojimo stadijai reikia gerokai mažiau detalizavimo, nes nebūtina žinoti kiekvienos detalės milimetro tikslumu. Tiesiog pakanka informacijos apie konkretaus statinio elementus, jų parametrinės informacijos – ne tik grafinės, bet ir susijusios su jų charakteristikomis, garantiniais terminais, priežiūros ypatybėmis ir pan.

Geriausia, kai projektavimo metu bendradarbiauja visi projekto dalyviai – kai architektai, konstruktoriai, inžinerinių dalių projektuotojai ir net rangovai bei inžinieriai-valdytojai visą informaciją suveda į vieną tęstinį modelį, kurį ilgą laiką galima naudoti kaip tam tikrą pagrindą kokybiškam darbui ir rezultatui užtikrinti.

Vėliau informacijos srautas, perduodamas statybos stadijai, gamybai ar į statybos aikštelę statybos organizavimui ir valdymui, užtikrinamas be klaidų ir įgalina gerokai patogiau ir paprasčiau dirbti, nes yra skirtingi projekto dalyviai – vieni užsiima statybomis aikštelėje, kiti gamina reikiamus elementus, treti prižiūri statybos darbus. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas taip pat gali naudoti BIM technologijas – yra tam tikri programiniai įrankiai. Jais statinio priežiūros vadovas objekte fiksuoja defektus ir, juos aprašęs, siunčia atsakingiems asmenims, kurie apie aptiktą defektą gauna pranešimą į tokią pačią programėlę savo nešiojamame kompiuteryje ar telefone. Rangovas turi defektą pašalinti ir statybos priežiūros vadovui pateikti įrodymą – fotonuotrauką, brėžinį ar skaičiavimus. Ankstesnėmis priemonėmis, kai defektai buvo aprašomi

laiškuose, būtų sunku pasiekti norimą spartą šiuolaikinėje statybų aikštelėje ir užtikrinti, kad

iki pabaigos. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą nėra tokios sąvokos kaip projekto

būtų sukontroliuojami tūkstančiai defektų. BIM – tai priemonė, kuri leidžia tiek erdvėje, tiek brėžinyje, tiek realybėje efektyviai aptikti ir vėliau pašalinti trūkumus.

Iš BIM modelio gaunamą informaciją galima lengviau suvokti. Taip pat svarbu, kad atnaujinta ar patikslinta informacija pasiektų visus proceso dalyvius ir jie galėtų susipažinti su naujausiais pakeitimais. Pagal BIM technologiją yra kuriami keturi katalogai: „work in progress“ – darbinis, „share“ – kai sukurtu katalogu dalijamasi,„published“ – atspausdintas katalogas ir „archive“ – projekto archyvinė medžiaga, pagal kurią buvo dirbama. Tai nėra projektavimo, veikiau informacijos valdymo principai.

Tokiu bendradarbiavimo būdu užtikrinama kokybės kontrolė tiek projektavimo, tiek statybos, tiek naudojimo (eksploatacijos) metu. Visose stadijose modeliai turi būti tikslinami ar koreguojami dėl skirtingų lygių, kurie naudojami projektavime, statybose ar atiduodami galutiniam vartotojui.

komanda, visi yra atskirai – užsakovas, rangovas, projektuotojai, statinio statybos techninės priežiūros vadovas ir kt., todėl natūralu, kad kiekvienas projekto dalyvis siekia tik savo naudos.

Projekto komanda turėtų siekti bendrų uždavinių: turi būti nurodyta, kokie yra užsakovo tikslai. Kaip pavyzdys gali būti tarptautinė FIDIC (angl. International Federation of Consulting Engineers) sutartis, kai gaunamas reikalavimų sąrašas, pasiūlomas geriausias variantas, sutariama dėl vienetinių įkainių ir, jeigu atsiranda kokių nors pakeitimų, sprendiniai aptariami ir priimami kartu su užsakovu. Jeigu projektas duoda didesnį pelną, visi projekto dalyviai dalijasi tam tikromis sutartomis proporcijomis. Jeigu projektas tampa nuostolingas, visi atitinkamai padengia nuostolius. Jeigu yra rizika ar vėluojama, visi suvokia, kad reikia imtis tam tikrų priemonių, kad rizika būtų sumažinta. Kai nekilnojamojo turto vystytojai tampa komandos dalimi, jie sudomina ir kitus projekto dalyvius, tarkim, kad ir rangovai ieškotų racionalių sprendimų. Priešingu atveju, jeigu užsakovas sutaupo, jis sutaupo sau, nesidalydamas su kitais projekto dalyviais. Kokybiškas, laiku ir už suderintą kainą pastatytas produktas turi būti visos BIM projekto komandos bendras tikslas. O jeigu savo tikslo siekia tik vienas projekto dalyvis, tuomet ne visi dalyviai gaus BIM taikymo naudos arba galutinis produktas gali likti taip ir nesukurtas.

Projekto komanda kartu su užsakovu – geriausio rezultato garantas Dažniausiai užsakovai ar projekto vystytojai ne iki galo supranta, kokia yra BIM nauda, nes negalvoja apie kokybės užtikrinimą ir jo kontrolę per visą statinio gyvavimo ciklą nuo pat pradžių

GRAPHISOFT ARCHICAD

IŠBANDYKITE www.myarchicad.com tinklapyje

yra BIM programinė įranga, laiminti tarptautinius apdovanojimus, tokius kaip „BIM product of the year“ (Jungtinė karalystė), „Architects‘ Darling Award“ (Vokietija), ARCHICAD vartotojai visame pasaulyje ir Lietuvoje tampa prestižinių konkursų nugalėtojais.

pasirinkite licencijos tipą atlikite registraciją ir naudokite!

BANDOMOSIOS LICENCIJOS EDUKACINĖS LICENCIJOS Mokymo įstaigoms, dėstytojams, studentams

NEMOKAMAI + PAGALBA

MOKYMOSI INFORMACIJA: Blic ARCHICAD kursas per 3 valandas NEMOKAMAI – REGISTRUOKITĖS

IŠSAMŪS mokymai grupėse ir individualiai REGISTRUOKITĖS Daugiau naudingų nuorodų www.designsolutions.lt

44 2020 sausis

ONLINE TRAININGS – pamokos graphisoft.com/ learning/training-materials/

Kai metalas virsta menu

2005-aisiais įkurta bendrovė „Plieno kalvė“ didžiuojasi jau penkiolika metų galinti pasiūlyti savo užsakovams modernius ir meninius kalvystės gaminius.

Nedidelė, bet kupina idėjų ir iššūkiams pasiryžusi komanda, kurioje yra suvirintojų, kalvių, dizainerių ir dailininkų, imasi išskirtinių projektų ir bendradarbiauja su garsiais Lietuvos bei užsienio dizaineriais. „Per savo veiklos metus įgyvendinome daugybę įvairiausių projektų ir Lietuvoje, ir užsienyje, – leidiniui pasakojo bendrovės vadovas Giedrius Šakalys, – pradedant nuo dabar madingų minimalistinių skandinaviškų interjerų detalių ir baigiant vienetiniais, visiškai ekskliuzyviniais kūriniais. Tarkim, mano kolega, žinomas meistras Paulius Navickas, kuria ir gamina nepakartojamus metalinius židinius, laiptines, pavėsines ir kitus įvairius gaminius, kurių kiekvienas yra lyg atskira visata, tikras meno objektas.“

Tarp metalinių „Plieno kalvės“ gaminių – laiptinės ir turėklai, interjero detalės, vartai, baldai, skulptūros ir dar daug kas kita. Bendrovės meistrai pridėjo savo rankas ir prie Nacionalinio muziejaus Valdovų rūmų Vilniuje statybų: metalu kaustytos įėjimo durys yra jų kūrinys. Netoliese, „Bokšto skvero“ komplekse, pagrindinius įėjimus taip pat puošia „Plieno kalvės“ gaminiai – meniniai kalto metalo vartai.

Nagingoms rankoms ir meniškoms sieloms pavaldus metalas įsikūnija bet kokiomis

formomis, paklusdamas užsakovo pageidavimams ir poreikiams. Dirbtuvėse gaminiai dažomi, patinuojami, sendinami. Yra galimybių sukurti ir rūdintą (vadinamąjį korteninį) plieno paviršių. „Mes turime galimybę patys ir suprojektuoti, ir įvykdyti projektą, – pabrėžė G. Šakalys, – todėl užsakovui iš esmės tereikia tik pateikti mums savo viziją, o likusį darbą atliekame patys. Taip patogiausia ir pačiam užsakovui, ir mums, vykdytojams, nes visas projektas koordinuojamas centralizuotai ir darniai.“ Nieko keista, kad bendrovė populiari tarp interjero dizainerių, architektų, statybos rangovų, skulptorių ir stiklininkų. Juk visuomet malonu matyti, kaip tavo mintys tampa realybe, įkūnijamos talentingų meistrų, kurių rankose metalas įgauna gyvybę ir charakterį.

UAB „Plieno kalvė“ Meistrų g. 13, Vilnius Tel. +370 687 79 492 Http://www.plienokalve.lt

45

infrastruktūra

Pirmenybė – klijuotosios medienos tilto jaukumui

Alberto tiltui pasirinktas klijuotosios medienos medžiagiškumas būtų unikalus Vilniaus mastu ir suteiktų naujam tiltui išskirtinių bruožų, novatoriškumo, tvarumo.

Aušra NARKELIŪNIENĖ

Jau netolimoje ateityje sostinėje turėtų atsirasti naujas pėsčiųjų tiltas – moderni jungtis centrinėje miesto dalyje, tarp sparčiai besivystančio Saltoniškių ir Lukiškių rajonų. Bus dar viena galimybė lengviau kirsti intensyvaus eismo A. Goštauto ir Upės gatves bei neskubant pasimėgauti Neries tė kme ir pakrantėmis.

46 2020 sausis

iandien gyvename išskirtinai transportui pritaikytoje aplinkoje. Miesto gatvės, tiltai skirti automobilių eismui. Industrializacijos metu didieji miestai besąlygiškai augo, tačiau šiandien žmonės laisvai juda, kur jiems patogiau ir geriau, dėl to miestai priversti itin rūpintis gyvenimo kokybe juose. Džiaugiamės miesto rodomu dėmesiu lėto eismo infrastruktūrai ir todėl pasistengėme tiltą iki mažiausios detalės pritaikyti žmonėms“, – sakė „Do architects“ komandos vadovas Algimantas Neniškis.

„Š

Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos paskelbtame konkurse dalyvavo 9 projektuotojų komandos. Labiausiai atitinkančiu projektinei teritorijai galiojančius reglamentus ir geriausiu architektūriniu bei urbanistiniu sprendimu pripažintas „Do architects“ komandos bendradarbiaujant su „IN HUS engineering“ sukurtas Alberto tiltas. Šis projektas iš kitų išsiskyrė kiek neįprasta klijuotosios medienos arkine konstrukcija ir urbanistiniu integralumu.

I vieta

Jaukumą kuriantis medinis arkinis Alberto tiltas „Idėją suformavo pėsčiųjų srauto logika – judant pėsčiomis visada ieškome kuo trumpesnio kelio, net kertame kampus, išmindžiodami veją, – pabrėžė A. Neniškis. – Galvojant apie tiltą, pasirodė nuoseklu sujungti ne tik 2 viršutinius pėsčiųjų takus, bet ir visus keturis taškus, viršutinę ir ap atinę terasas abiejuose krantuose. Analizuodami galimas konstrukcines schemas, atradome, kad arka paremta konstrukcija natūraliai suteikia tokią galimybę. Konstrukcijas numatėme medines, kad statinys būtų malonus, jaukus žmogui būti.“ Paklaustas, kaip tilto konstrukcijos bus apsaugotos nuo drėgmės ir tiesioginio vandens poveikio, A. Neniškis pakomentavo, kad formuojamas visas konstrukcijas dengiantis dažytų metalo lakštų kevalas. Jis veikia kaip atsparus važiuojamasis ir vaikštomasis paviršius bei konstrukcijų apsauga nuo vandens. Toks paviršius visiškai eliminuoja tiesioginės drėgmės poveikį medinei konstrukcijai ir yra racionaliai eksploatuojamas, valomas motorizuotomis priemonėmis bei lengvai atnaujinamas – perdažomas. Tinkamai apsaugotos pagrindinės laikančiosios konstrukcijos bus ilgaamžės ir nereikalaus papildomos priežiūros.

Pasak architekto, VGTU docento dr. Dariaus Linarto, recenzijose vertinusio projektų originalumą ir vientisą architektūrinę idėją, pasirinktas

klijuotosios medienos medžiagiškumas būtų unikalus Vilniaus mastu ir suteiktų naujam tiltui išskirtinių bruožų, novatoriškumo, tvarumo (galvojant apie atsinaujinančių ir vietinių išteklių panaudojimą). Anot recenzento, vienas iš projekto privalumų – neiškylanti virš tilto arka, kuri miesto panoramose žiūrėsis organiškai, nepažeidžiant paveldo objektų teritorijų reglamentų. „Iškilios išorinės sijos kuria ištisinį suolą, o stikliniai turėklai užstoja vėją ir neriboja vaizdo. Taigi, galima pripažinti autorių teiginį, kad grynos konstrukcinės logikos forma išpildo kompleksiškus situacijos poreikius, kuria minimalistinę architektūrinę išraišką ir užtikrina ekonomišką realizaciją. Skirtingai nei daugelyje darbų, pagalvota ir apie svarbią patiltės zonos estetiką, kurią sėkmingai formuoja tektoniška medinių klijuotų

sijų struktūra ir naktinis apšvietimas“, – rašoma recenzijoje. „Po tilto apšviestomis medinėmis konstrukcijomis bus jauku kaip šviesiame mediniame kambaryje, – tvirtina architektas A. Neniškis. – Patiltė yra tilto pradžia, o tolygiai apšviestas jis iš tolo suvokiamas kaip charakteringas objektas mieste ir naujos miesto vystymosi krypties ikona.“ Architektas urbanistas Tadas Jonauskis: „Darbo stiprioji pusė – siekis sujungti upės krantus abiejuose pakrantės lygiuose. Apatinė upės terasa sujungiama laiptais, viršutinė – viename lygyje.“ Alberto tiltą projektavusi komanda – „Do architects“: Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas, Kasparas Žiliukas. Bendradarbiaujant su „INHUS engineering“.

47

Neries tiltas – simboliniai vartai į miesto centrą.

II vieta

Miesto dominantė – vantinės konstrukcijos Neries vartai Daugiausia plačiosios visuomenės simpatijų sulaukęs projektas, pavadintas „Neries vartais“, ekspertų komisijos buvo įvertintas antrąja vieta.

Architektūrinės dalies autoriai – „Studijos 501“ architektai Ernesta Bagužaitė, Kristijonas Nenartavičius, Martynas Norvila – projekto urbanistinę idėją pagrindė unikaliomis jo vietos savybėmis. „Tiltas jungia krantus, kuriuose susiduria skirtingos architektūrinės išraiškos ir mastelio miesto dalys: istorine dvasia dvelkiantis žaliasis Žvėryno krantas ir šiuolaikine aukštybine architektūra formuojamas miesto centras. Tilto idėja – lokali dominantė – orientyras, žymintis svarbų miesto mazgą – patekimą į besiformuojančią Naujamiesčio dalį. Miesto centro panoramą papildo dar viena vertikalė, prisidėdama prie silueto išraiškingumo. Simboline prasme tiltas tampa Neries vartais į miesto centrą“, – rašoma „Studijos 501“ projekto pristatyme. Šio tilto pagrindinis akcentas – grakšti dominantė neabejotinai kurtų naują miesto ženklą.

Tačiau jos mastelis ir svarba sukėlė abejonių vertinant projektą. Patys autoriai, nujausdami, kad naujoji vertikalė gali konkuruoti su jau esamais ir planuojamais aukštybiniais pastatais, pasiūlė A. Goštauto gatvės pusėje numatomo kvartalo urbanistiniam užstatymui, jei nenumatyta detaliajame plane, „atsitraukti nuo tilto ašies, formuojant erdvę tilto kaip orientyro matomumui“. Vertikalaus akcento buvimą dabartinėje aplinkoje palankiai įvertino komisijos nariai, pažymėdami, kad jis bus niveliuojamas, formuojant aplinkinių teritorijų užstatymą. „Kartu su transporto infrastruktūros projektų rengėjais bendrovėmis „SRP projektas“, „Mutuus“ ir konstruktorių kolektyvu „Lt projektai“ suprojektuota „vantinė tilto konstrukcija, viena iš racionaliausių ir pažangiausių, labiausiai pasiteisinusių projektuojant didelio tarpatramio tiltus, šiuo atveju nebūtų privalumas, kadangi Neries upės tarpatramis toks nėra“, – rašoma projekto recenzijoje.

48 2020 sausis

„Lux Semita“ tilto estetinė koncepcija grindžiama konstrukcijos optimalumu ir vizualiniu lengvumu.

III vieta

Lakoniškas ir praktiškas dažyto plieno konstrukcijų sprendimas – „Lux Semita“ Trečiąją vietą laimėjęs įmonės „TEC infrastructure“, kurios specializacija – tiltų projektavimas, sprendimas patraukė komisijos dėmesį konstrukcijos optimalumu ir vizualiniu lengvumu, kuriuo grindžiama tilto estetinė koncepcija. Kaip teigiama architekto Dariaus Linarto recenzijoje, pagrindinė inovacija yra racionaliai pasirinkta tilto konstrukcinė schema – kombinuotasis kabamasis arka paremtas dažyto plieno konstrukcijų pėsčiųjų tiltas. Tamsi spalva dar labiau liaunintų

„Lux Semita“ tiltas korektiškai įsilieja į vietos kontekstą ir panoramas.

tilto siluetą, o dažų blizgumas, anot autorių, padėtų atskleisti formą. Plonumo efektas darbe iš tiesų pasiektas, tačiau dėl spalvos ypatumų reikia prognozuoti, kad naktinis tilto konstrukcijos apšvietimas būtų probleminis, o patiltės erdvė būtų gana nejauki ir industrinė net dieną (kas jaučiasi ir iš vizualizacijų). Nors darbo devizas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Šviesos kelią“, bet tą pavyko įgyvendinti tik su važiuojamosios dangos naktiniu apšvietimu“, – teigiama D. Linarto recenzijoje. „Šią tilto idėją galima

apibūdinti kaip itin racionalią, gana neagresyviai ir korektiškai įsiliejančią į vietos kontekstą ir panoramas“, – apibendrina D. Linartas.

Tiltui įrengti Vilniaus miesto savivaldybės skirta iki 5 mln. suma buvo paskelbta konkurso sąlygose ir turėjo įtakos renkantis racionalius sprendimus. Metų pradžioje turėtų būti pasirašyta sutartis su projektuotojais ir rangovais. Telieka tikėtis, kad netrukus miestas pasipuoš dar vienu estetišku ir tvariu infrastruktūros statiniu, tapsiančiu miestiečių traukos objektu.

49

technologijos

Automobilių stovėjimo aikštelės – kokios jos šiais laikais?

Automobilių statymo problema miestų centruose ir aktyviuose rajonuose yra aktuali visame Karina SĖRIKOVA

pasaulyje. Kai kurios šalys ją sprendžia, mažindamos automobilių srautą ir ragindamos rinktis kitas keliavimo alternatyvas, tačiau Lietuvos didžiuosiuose miestuose kol kas to padaryti nepavyksta, tad orientuojamasi į stovėjimo aikšteles. Apie tai, kokias – antžemines ar požemines aikšteles renkasi užsakovai ir kokios naujos tendencijos jose vyrauja, šnekame su architektų biuro „Archinova“ projektų vadovu, architektu Aleksandru Gvildžiu.

Naujos stovėjimo aikštelės isų pirma, kalbant apie automobilių stovėjimo aikšteles, reikėtų išskirti naujai projektuojamus objektus (kai automobilių stovėjimo klausimai yra sprendžiami kompleksiškai) tankaus užstatymo miesto dalyse ir atvejus, kai stovėjimo aikšteles reikia įrengti istoriškai susiformavusiuose miestų centruose.

Istorinėse miestų erdvėse dažnai tenka taikyti nestandartinius sprendinius, siekiant išsaugoti autentiškas pastatų vertingąsias savybes ir senamiesčiams būdingą miestovaizdį. „Naujai projektuojamuose kompleksuose automobilių statymo problemą išspręsti yra kur kas lengviau, iš karto numačius visą transporto sistemą: pradedant nuo gatvių, baigiant konkrečių pastatų stovėjimo aikštelių sprendiniais. Pagrindinė sąlyga, žinoma, yra mažinti automobilių skaičių parteryje, kad nebūtų susikertančių

V

50 2020 sausis

srautų su pėsčiaisiais ir dviratininkais“, – pabrėžė A. Gvildys.

Anot pašnekovo, sėkmingiausi aikštelių pavyzdžiai – kai automobilių statymas vyksta požemyje. „Daugiaaukštės antžeminės stovėjimo aikštelės irgi yra variantas, tačiau daugeliu atvejų tai ekonomiškas ir ne visuomet tvarus sprendimas, sukuriantis vizualinę ir triukšmo taršą. Po žeme šie dalykai yra lengviau suvaldomi, bet, žinoma, ir kainuoja brangiau“, – pridūrė architektas.

A. Gvildžio teigimu, daugiaaukštės antžeminės stovėjimo aikštelės tinka, pavyzdžiui, prie oro uostų, stočių, industriniuose, komerciniuose ar net gyvenamuosiuose kvartaluose, esančiuose atokiau nuo centro, tačiau miestų centruose jos rečiau pasiteisina, ypač tokio santykinai nedidelio mastelio kaip Vilnius. Aišku, didžiuosiuose pasaulio megapoliuose vyrauja kitos tendencijos. Kadangi galimų situacijų yra nemažai ir jas visas aptarti būtų sudėtinga, tikslingiau kalbėti apie Lietuvos miestus ir geruosius pavyzdžius Vakarų Europoje.

Istoriniai kvartalai Jei kalbame apie istorinius miestų centrus, tais atvejais, kai pastatas statomas naujai arba yra rekonstruojamas, ir vėl geriausias sprendimas – požeminė aikštelė. Apskritai, senamiesčiuose automobiliai yra tam tikras svetimkūnis – juk šių miestų dalių erdvinės struktūros susiformavo tada, kai automobilių dar iš viso nebuvo. Todėl dažnai gatvelių plotis, pastatų ir kiemelių gabaritai yra sunkiai pritaikomi automobilių judėjimo ergonomikai. Nors perspektyvoje reikia mažinti automobilių skaičių senamiesčiuose, sukuriant ir pasiūlant alternatyvius būdus patogiam žmonių migravimui (viešasis transportas, dviračiai ir pan.), tačiau taip pat svarbu gyventojams ir darbuotojams sukurti tinkamą, XXI a. poreikius atitinkančią automobilių statymo aikštelių infrastruktūrą. „Patirtis rodo, kad požemines aikšteles įmanoma įrengti ir po esamais pastatais. Vienas iš pavyzdžių – mūsų biuro suprojektuota automobilių

A klasės biurų pas tato „Asgaard Keys“ (Ukmergės g. 124, Vilniuje) erdvinio modelio pjūvis.

A klasės verslo centro „S7“ (Saltoniškių g. 7, Vilniuje) požeminio parkingo interjerai.

aikštelė vadinamajame „Žydų kvartele“, esančiame tarp Mėsinių, Dysnos ir Ašmenos gatvių.

Stovėjimo aikštelė įrengta tarp istorinių pamatų, išsaugant autentiškus mūrus. Čia bene pirmą kartą Vilniaus senamiestyje įrengtas automobilių liftas, kuris nuleidžia juos į požemį. Žinoma, toks sprendimas yra skirtas neintensyvaus automobilių apsikeitimo objekte. Taip pat aikštelę su liftu po senu pastatu tarp istorinių pamatų mūrų esame suprojektavę ir Trakų g. 14 komplekse“, – sakė pašnekovas.

Tais atvejais, kai yra pakankamai vietos įrengti rampą, stovėjimo aikštelių klausimas išsisprendžia dar lengviau. Tokia aikštelė Užupyje, Polocko g. 2, pagal „Archinovos“ projektą buvo įrengta po daugiabučio kiemu – taip pat tarp istorinių pastatų. O J. Basanavičiaus g. 15 esančio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo aikštelė įrengta dalinai po kiemu, dalinai po pastatu, dalį pastato fasado „pakabinus“ ant sijos (požeminėje dalyje). Į ją taip pat patenkama liftu.

Taigi, principai, kuriais vadovaujantis paaiškėja, kokią struktūrą parinkti automobilių stovėjimo aikštelei, yra pastato funkcija, konkretūs pastato ar sklypo gabaritai, pageidaujamas aptarnavimo greitis, kaina, dislokacija mieste. „Kitas svarbus aspektas – reljefas, kurį išnaudoti vertėtų optimaliai. Toks pavyzdys – mūsų projektas „Lietuvos draudimo“ būstinės pastatas, esantis J. Basanavičiaus g. 10, kurio

statybos darbai jau po truputį įsibėgėja. Stovėjimo aikštelė čia bus statoma po žeme, išnaudojant teritorijos reljefo perkritimą – įvažiavus į aikštelę, iš karto bus pasineriama į -1 aukštą, išvengiant rampos“, – pasakojo architektas.

Kaip vieną įdomesnių projektų A. Gvildys išskyrė Bokšto g. 6 rekonstruojamo kvartalo automobilių stovėjimo aikštelę, tiksliau, kaip ši buvo suprojektuota. „Bokšto skvero“ automobilių stovėjimo aikštelė yra integruota šlaite po kiemu. Kadangi visas

Gyvenamojo namo su šiuolaikine požemine automobilių stovėjimo aikštele Užupyje (Polocko g. 2, Vilniuje) skersinis pjūvis.

51

Pastaruoju metu mūsų užsakovams iš verslo sektoriaus vis labiau ėmė rūpėti automobilio vietos ergonomika.

Vis rečiau atiduodamas prioritetas automobilių maksi­ maliam skaičiui, išpildant tik minimalius leistinus stovė­ jimo aikštelės gabaritus. / Aleksandras GVILDYS / kvartalas išsidėstęs ant didelio šlaito perkirtimo, toje vietoje archeologai surado apie 6–7 m kultūrinio sluoksnio. Jį tyrinėjant, natūraliai atsidengė ~7 m gylio duobė. Atlikus visus tyrinėjimus, ši duobė buvo išnaudota automobilių aikštelei įrengti, nedarant jokios intervencijos į vertingą kultūros paveldo objektą. Virš jo atkurtas, autentiškose altitudėse, kiemelis ir dar liko apie 2 m grunto dideliems medžiams auginti. Taigi, pasinaudojome susiklosčiusia situacija, nei kiek nepakenkdami vertingosioms ansamblio savybėms“, – teigė „Archinovos“ atstovas.

Pasak A. Gvildžio, būna situacijų, kai dėl istorinės architektūros ir archeologinių vertybių arba sudėtingos geologijos požeminių stovėjimo aikštelių įrengti tiesiog neįmanoma. Tokiais atvejais senamiesčių gyventojams ir lankytojams turėtų būti numatyta viešoji miesto infrastruktūra. „Dažnas Vakarų Europos miestas, turintis vertingą istorinį branduolį, turi viešųjų automobilių saugojimo aikštelių tinklą senamiesčio perimetruose. Kai kurios, ypač Skandinavijos, šalys automobilių statymo problemą sprendžia, gerindamos infrastruktūrą dviratininkams ir brangindamos automobilių stovėjimą aktyviose miestų dalyse. Plėtojamas viešasis transportas, užtikrinantis patogų susisiekimą tarp visų miesto dalių“, – sakė architektas.

Architektūrinės ir inžinerinės tendencijos Kalbant apie tendencijas, jas vertėtų skirstyti į inžinerinio ir architektūrinio pobūdžio, o pastarąsias – į verslo ir gyvenamųjų namų projektų tendencijas. „Pastaruoju metu mūsų užsakovams iš verslo sektoriaus vis labiau ėmė rūpėti automobilio vietos ergonomika. Vis rečiau atiduodamas prioritetas automobilių maksimaliam skaičiui, išpildant tik minimalius leistinus stovėjimo aikštelės gabaritus. Dar viena aiški tendencija – aikštelėse numatomos elektromobilių įkrovimo ir motociklų vietos bei dviračių saugyklos, o patiems dviratininkams – dušai ir persirengimo kambariai. Na, o aikštelės architektūra planuojama taip, kad automobilių ir dviratininkų kelio trajektorijos kuo mažiau kirstųsi“, – pasakojo architektas.

52 2020 sausis

Taip pat „Archinovos“ klientai vis dažniau kreipia dėmesį į greitą ir sklandų įvažiavimą ar išvažiavimą iš aikštelės ir automobilių cirkuliaciją joje, ypač piko metu.

Dar vienas svarbus momentas – didesnis dėmesys saugumo sistemoms: „Pavyzdžiui, mūsų suprojektuotame „Saltoniškių 7“ kvartale, kur trijuose iš keturių pastatų įsikūręs bankas „Danske Bank“, investuotojų prašymu ties laiptinių ir liftų holais suprojektavome papildomos vietos saugumo elementams – turniketams, pro kuriuos praeinama tik turint specialią kortelę“, – sakė pašnekovas.

Na, ir santykinai šviežia tendencija, A. Gvildžio teigimu, labiausiai inicijuojama architektų – stovėjimo aikštelę suvokti ne tik kaip utilitarią vietą, bet ir kad ta erdvė dar turėtų ir interjerą – t. y. būtų atkreiptas dėmesys į interjerinius patalpos formavimo principus: lubų, sienų ir grindų, inžinerinių prietaisų dizainą, patalpos medžiagiškumą, spalvas ir kitokius atributus. Iš „Archinovos“ projektuotų objektų labiausiai išsiskiria „K29“ stovėjimo aikštelės, „Saltoniškių 7“ kvartalo, „Asgard Keys“, „Bokšto skvero“ ir „Green hall 2-3“ pastatų automobilių aikštelių interjerai.

Stovėjimo aikštelės interjeras tampa svarbus ir aukštesnės klasės daugiabučių gyventojams, o svarbiausiu kriterijumi išlieka patogus aikštelės pasiekiamumas liftais ir vertikaliais mazgais ir sandėliukų turėjimas aikštelės zonoje.

Vienas naujausių „Archinovos“ plėtojamų inžinerinių sprendimų – ventiliatorių „Jet fan“ įrengimas automobilių stovėjimo aikštelėse. Jie skirti pertekliniam CO ir dūmams (kilus gaisrui) šalinti. „Šios turbinos sumažina ortakynų skaičių patalpose ir patalpų interjeras tampa „švaresnis“, o, be to, galima (kai kuriais atvejais) numatyti žemesnes aikštelės lubas, nes šis inžinerinis sprendimas užima mažiau vietos nei iki šiol naudoti. Jau norma yra tapę šildomi pandusai, kad aikštelėje nebūtų slidu“, – pridūrė pašnekovas.

Reikšmingi projektai Pasak A. Gvildžio, biuro architektai yra suprojektavę daug įvairių konfigūracinių modernių automobilių stovėjimo aikštelių, tačiau įsimintiniausi trys projektai.

„Visų pirma, norėčiau išskirti „K29“. Projektuojant šio pastato automobilių stovėjimo aikštelę, sutapo ir mūsų, ir užsakovo noras po elipsoido formos pastatu turėti efektyviai veikiančią, komfortišką (vienam automobiliui 2,75 m pločio vieta) stovėjimo aikštelę, tačiau racionalaus stačiakampio plano. Buvo nemažas iššūkis suprojektuoti ovalų antžeminį pastatą su stačiakampe struktūra požeminėje dalyje. Kad tai būtų pasiekta, dalis antžeminės dalies pastato buvo „pakabinta“ nulinės perdangos lygyje. Vidaus gatvelių sistema ir rampos suprojektuotos taip, kad transportas judėtų vienos krypties gatvėmis ir atvažiuojančių bei išvažiuojančių automobilių srautas niekur nesikirstų – vairuotojai net nemato vienas kito. Tai leidžia išvengti spūsčių. Dar vienas įdomus sprendimas šiame atrijaus tipo pastate – panoraminiai liftai su kabančia centrine laiptine, kurie be jokių atitvarų nusileidžia ir į stovėjimo aikštelę. Jie yra vienintelė jungtis su antžemine pastato dalimi. Centrinės laiptinės ir liftų holai iš nedegaus stiklo konstrukcijų suprojektuoti taip, kad į juos patektų dienos šviesa iš atrijaus – taip žmonės, atvykę į aikštelę, gali lengvai susiorientuoti, kur patenkama į pastatą, žinoma, tai ir būdas taupyti elektros energiją“, – sakė „Archinovos“ projektų vadovas.

Vertas dėmesio ir „Saltoniškių 7“ kvartalo stovėjimo aikštelės sprendinys. Aikštelė sukurta taip, kad sujungtų keturis pastatus į vieną didžiulę struktūrą – aikštelėje telpa per 1000 automobilių ir šimtai dviračių. Kolonų tinklas suprojektuotas, kad būtų palikti dideli kolonų tarpatramiai, kas užtikrina automobilio statymo komfortą.

O įvažiavimai ar išvažiavimai ir rampos išdėstytos taip, kad optimaliai paskirstytų automobilių srautą ir mažintų spūsčių tikimybę piko metu. „Ir dar vienas įsimintinas projektas – „Asgaard Keys“ automobilių stovėjimo aikštelė. Sudėtingas sklypo reljefas padėjo vienu kartu nušauti du zuikius: optimaliai išnaudodami reljefo perkritimą, suprojektavome automobilių stovėjimo aikštelę, perstumtą per pusę aukšto, taip sutaupyta daug vietos rampos ilgyje. Ir kartu antžeminės dalies pirmas aukštas peraukštėjo, sekdamas reljefą – čia atsirado pastato pagrindinis akcentas – amfiteatras“, – pasakojo A. Gvildys.

Užs.

Automatizuoti automobilių stovėjimo aikštelių sprendimai – šiuolaikiškoms įmonėms

www.hansab.lt El. p. info@hansab.lt Tel. +370 5 205 8800

Norint išspręsti automobilių statymo problemas tankiai užstatytose teritorijose, tokiose kaip prekybos ar verslo centrai, gali pasitarnauti integruotus technologinius sprendimus teikiančios įmonės „Hansab“ automatizuoti automobilių stovėjimo aikštelių sprendimai.

not „Hansab“ automatizuotų sprendimų grupės vadovo Stanislavo Ostik, automobilių spūstys sukelia nemalonius jausmus tiek prekybos centrų lankytojams, tiek jų valdytojams. Ilgas automobilių eiles prie įvažiavimo ir išvažiavimo iš prekybos centrų gali išspręsti naujovė rinkoje – bebarjerė sistema, leidžianti į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiuoti ir iš jos išvažiuoti laisvai – be kelio užtvarų. „Automobilių numerius nuskaito kameros ir taip mašinų srautas juda daug greičiau, nei naudojant kelio užtvarus“, – teigė S. Ostik.

Kitas sumanus sprendimas, taip pat skirtas prekybos centrams, yra sistema „Shop&Stay“.

Ji skatina prekybos centrų klientus apsipirkinėti daugiau, nes taip jie gauna nemokamų automobilio stovėjimo minučių. „Prieš patenkant į stovėjimo aikštelę, automobilio numeriai nuskenuojami ANPR technolo-

A

gija ir mašinos savininkui suteikiamos 30 nemokamų stovėjimo minučių. Šis laikotarpis gali būti pratęsiamas kiekvieną kartą atsiskaitant prekybos centro parduotuvėse ar kavinėse. Akivaizdu, tai puikus būdas skatinti apsipirkti. Šis konceptas jau yra išbandytas ir prigijo Belgijoje“, – sakė pašnekovas.

S. Ostik teigimu, su automobilių stovėjimo problemomis dažnai susiduria ir verslo centrai.

Sprendimas, kuris gali išspręsti stovėjimo vietų trūkumą ir atnešti pelno verslo centro automobilių stovėjimo aikštelės valdytojams, yra vadinamoji „overbooking“ sistema, leidžianti geriau išnaudoti stovėjimo aikštelę. „Tai galimybė į stovėjimo aikštelę įleisti daugiau automobilių, nei yra vietų. Pavyzdžiui, jei įmonės darbo aikštelėje yra 50 vietų, bet ne visos jos užimtos, galima į ją įleisti pašalinių žmonių automobilius ir tai apmokestinti“, – pasakojo „Hansab“ atstovas.

Naujovė, naudinga tiek automobilio stovėjimo aikštelių naudotojams, tiek jų valdytojams, yra dinaminio tarifo funkcija. Tai tarifas, kuris kinta, priklausomai nuo aikštelės užimtumo, sezoniškumo ir jos poreikio. „Klientai mobiliojoje programėlėje gali stebėti kintančias kainas ir „gaudyti“ pigiausias. Ši funkcija ypač aktuali automobilių stovėjimo operatoriams, nes suteikia progą užsidirbti, jei netoli yra daugiau stovėjimo aikštelių, aikštelė yra šalia reikšmingų objektų, pavyzdžiui, oro uosto, arba kažkur šalia vyksta didelis renginys“, – teigė pašnekovas.

Ne mažiau naudingas ir stovėjimo aikštelių klientų laiką taupantis sprendimas – nuotolinė vietos rezervavimo sistema, kuri klientams leidžia būti tikriems, kad jie turės, kur pastatyti savo automobilį. Išankstinis automobilio stovėjimo vietos rezervavimas pravartus ir automobilių stovėjimo aikštelės valdytojams, nes šią paslaugą galima brangiau apmokestinti.

53

Užs.

Inovatyvi ir sąnaudas taupanti požeminių betono konstrukcijų hidroizoliacija Didžiausias pastatų priešas yra drėgmė – ne veltui nuo seno žinomas posakis „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Moderniuose pastatuose kadaise naudotą akmenį seniai pakeitė gelžbetonio konstrukcijos, tačiau, po žeme nuolat veikiamos gruntinio, kapiliarinio ir paviršinio vandens poveikio, jos linkusios prarasti gerąsias savybes. Vanduo žiemą sušąla, atšyla ir ardo betoną. Siekiant apsaugoti požemines betono konstrukcijas nuo nepageidaujamo drėgmės poveikio, pastaruoju metu vis dažniau jų hidroizoliacijai naudojami betono priedai ir net nanotechnologijos, patikimai pakeičiantys tradicines mastikas ar rulonines bitumines hidroizoliacijas.

Kristaliniai betono priedai taupo laiką ir atpigina statybą

Betono priedai – atsižvelgiant į betono klases

izinės korozijos priežastys yra daugkartinis cikliškas sukietėjusio betono drėkimas ir džiūvimas, užšalimas ir atšilimas, taip pat druskų poveikis. Apsaugai nuo drėgmės dažniausiai naudojamos tepamosios hidroizoliuojančios mastikos, klijuojamosios plėvelės, membranos, tarpinės, prilydomosios dangos. Tačiau įrengiant šių tipų hidroizoliaciją, itin didelė klaidų tikimybė – netinkamai parinkta hidroizoliacijos sistema, nesujungta vertikali ir horizontali hidroizoliacija, bet koks plyšys, taip pat ir hidroizoliacijos plyšimai dėl konstrukcijos deformacijų, betono įtrūkiai dėl per greito džiūvimo ateityje tampa drėgstančiomis sienomis, trupančiu betonu ir dideliais nuostoliais. Jau nekalbant apie dideles darbo sąnaudas hidroizoliuojant požemines konstrukcijas, prie kurių kartais labai sudėtinga prieiti.

Naujos kartos kristaliniai betono priedai užtikrina požeminių betoninių konstrukcijų atsparumą vandeniui, sandarumą ir ilgaamžiškumą.

Jie ne tik padeda efektyviai stabdyti pastatų eroziją, kuriai įtaką daro didelė drėgmė ar tiesioginis atmosferos poveikis, bet ir mažina darbų apimtį, taupo laiką ir ženkliai atpigina staty-

Priklausomai nuo aplinkos sąlygų agresyvumo, būtina parinkti atitinkamos klasės betoną. Pagal LST EN 206-1 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis“ standartą atitinkančias aplinkos poveikių klases yra surašytos betono sudėčių parinkimo rekomendacijos, kuriose nurodomas didžiausias vandens ir cemento (v/c) santykis, mažiausia betono stiprio klasė, mažiausias cemento kiekis kg/kub. m betono, mažiausias oro kiekis procentais ir kai kurie kiti reikalavimai. „Dabar jau yra galimybė parinkti ne tik betono priedus, gerinančius stiprį, sukibimą, atsparumą šalčiui, bet ir priedus, apsaugančius požemines konstrukcijas nuo smulkių trūkių iki

F

bą – priedai gamybos metu įmaišomi į betoną, todėl nereikia gaišti laiko ilgai trunkantiems, kartais labai nepatogiose vietose esančių paviršių hidroizoliavimo darbams. Tai yra inovatyvus ir sąnaudas taupantis sprendimas požeminių betoninių konstrukcijų apsaugai.

54 2020 sausis

0,4 mm ir suteikiančius betonui hidrofobinių savybių“, – sako UAB „Schomburg Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus. Naujieji kristalinės hidroizoliacijos priedai gali būti miltelių arba skysto pavidalo. Jie įmaišomi į betoną jo gamybos metu, todėl išvengiama klaidų įrengiant hidroizoliaciją, mažėja darbų apimtis, greitėja statybos tempas.

„Schomburg“ – betono apsaugos medžiagų lyderiai „Schomburg GmbH & Co KG“ – Vokietijos įmonė, viena seniausių hidroizoliacijos medžiagų gamintojų Europoje, savo veiklą pradėjusi 1937 m. nuo betono apsaugos medžiagų gamybos. Šiandien įmonė turi per 30 gamyklų ir apie 50 atstovybių visame pasaulyje. Lietuvos

atstovybė turi per 2000 pavadinimų šio gamintojo produktų. Gamindami hidroizoliacijos medžiagas, betono priedus ir kitas medžiagas, racionalieji vokiečiai vadovaujasi principu: mažos išeigos, platus panaudojimas.

Prieš 20 metų „Schomburg“ vieni pirmųjų pasaulyje pradėjo gaminti kristalinės hidroizoliacijos medžiagas ir pristatė naujausius „2 in 1“ produktus, kurie ne tik augančiais kristalais užpildo smulkius betono įtrūkimus, bet ir papildomai suteikia betonui hidrofobinių savybių. „Kristalinę technologiją naudoja daug betono apsaugos gamintojų, bet papildomą hidrofobinę funkciją turintys priedai yra išskirtinis ir unikalus „Schomburg“ produktas, – pabrėžia „Schomburg Baltic“ vadovas. – Labai svarbu suprasti, kad kristalinė betono apsauga vyksta visai kitu principu nei paviršiaus uždengimas mastika ar plėvele, ši vidinė apsauga neleidžia bet kokiam vandeniui, nesvarbu, ar jis druskingas, chloringas ar turintis kitokių druskų ir cheminių elementų, įsiskverbti į betoną.“

Kristalinė betono apsaugos nanotechnologija – BETOCRETE® Kristalinė betono technologija – tai nanomedžiagos, kurios, patekusios į betoną ir sąveikaudamos su vandeniu bei laisvomis cemento kalkėmis, formuoja nanokristalus ir taip užpildo iki 0,4 mm kiaurai einančius ir iki 0,5 mm betono viduje užsibaigiančius įtrūkius. Kaskart aktyviajai medžiagai sureagavus su vandeniu, pradeda augti nauji nanokristalai ir šis procesas nesustoja daugelį metų.

Greitas AQUAFIN®-RB400 dengimas ir džiūvimas bei universalus panaudojimas

Kristalai plėsdamiesi užpildo betono kapiliarus ir ertmes.

BETOCRETE®-C produktai unikalūs tuo, kad betonas turi ne tik savaiminio plyšių užtaisymo, bet ir hidrofobinių savybių, mažėja betono vandens įgeriamumas. Nepriklausomų laboratorijų tyrimai parodė, kad betono su BETOCRETE®-C priedais vandens įgeriamumas mažėja iki 80 procentų. Betone, kuriame vidutinis vandens prasiskverbimas buvo iki 25 mm, vandens skverbimasis sumažėjo iki 5 milimetrų. Vandens garų pralaidumas sumažėjo 10 kartų. Tai sustabdo drėgmės plitimą tolyn ir sumažina statinio priežiūros išlaidas, ilgina jo amžių. Ši apsauga nuo vandens išlieka visą statinio gyvavimo laiką, nes hidroizoliacija, kaip ir kapiliarus užpildantys kristalai, tampa betono dalimi ir veikia jo viduje. Tad BETOCRETE®-C betono priedų savybė yra ne tik gebėjimas auginti netirpius kristalus giliai betono porose ir kapiliaruose, bet ir apsaugoti betoną nuo bet kurios krypties gryno vandens ar vandens su chemikalais įsiskverbimo.

Gelžbetonio armatūros apsauga nuo korozijos Nepageidaujamas drėgmės ir vandens poveikis pasireiškia ne tik irstančiu betonu, bet ir armatūros korozija, kuri dar stipriau ardo konstrukcijas.

Tad hidrofobiniame betone armatūra daug ilgiau išlieka nepažeista, kartu ilgėja ir statinio tarnavimo laikas. Naudojant BETOCRETE®-C produktus, galima iki 75 proc. pratęsti pastatų eksploatacijos laiką, o gelžbetonio konstrukcijų suirimas atsideda apie 30 metų.

Hidroizoliacijos atnaujinimas su AQUAFIN®-RB400 1990 metais gamintojas „Schomburg“ sukūrė pirmąją storasluoksnę cementinę hidroizoliacinę dangą. Keli dešimtmečiai patirties įgalino šiais metais pristatyti naujos kartos greito rišimosi cementinę elastingą hidroizoliacijos dangą AQUA FIN®- RB400, kuri naudojama ne tik naujiems, bet ir seniems, atnaujinamiems paviršiams, ant kurių yra tvirtai besilaikančių bitumo likučių, hidroizoliuoti.

AQU AFIN®- RB400 gali būti naudojama tiek pastato viduje, tiek išorėje, purškiama rankiniu arba mechaniniu būdu. Prieš naudojant šią hidroizoliaciją, remontuojamų plotų pagrindai turi būti nuvalomi iki tvirto cemento pagrindo iš anksto, nes seni ryšiai tarp sluoksnių dažnai leidžia drėgmei skverbtis užpakaline dalimi renovacijos metu. Pagrindas turi būti tvirtas, visiškai susirišęs, didžiąja dalimi lygus, atvertomis poromis, jeigu reikia – nugruntuotas. Jame neturi būti žvyro kišenių, ertmių, įtrūkimų, nuo paviršių reikia pašalinti dulkes ir kitas sukibimą mažinančias medžiagas, aliejus, dažus, cemento sluoksnius ir kitus laisvus komponentus.

Atsparumas vandeniui gaunamas po dviejų sluoksnių AQUAFIN-RB400 padengimo ir visiško išdžiūvimo. Kampams, karnizams, siūlėms tarp plokščių prieš hidroizoliavimą lyginti ir formuoti siūloma naudoti ASOCRET M30. Prieš dengiant AQUAFIN-RB400, paviršius reikia sudrėkinti. Jei paviršiai ypač įgeriantys, gruntavimui naudojami ASO-Unigrund-GE arba ASO-Unigrund-K. Dengiant gruntas turi būti visiškai išdžiūvęs.

Statybose svarbu greitis ir galimybė dirbti esant žemesnėms temperatūroms, ypač šalyse, kur klimatas šiluma nelepina. „Pagrindiniai šios elastingos cementinės hidroizoliacijos pranašumas – greitas rišimasis. Net prie +1,5 °C, nes visos anksčiau buvę hidroizoliacijos rišdavosi prie +5 °C, – patikslina „Schomburg Baltic“ vadovas. – Taip pat maža medžiagos išeiga – tik 2,4 kg/kv. m dengiant dviem sluoksniais. Tai užtikrina gerą 1 m2 savikainą ir paprastą bei patogų naudojimą.“ Ši universali medžiaga (ja galima dengti ir vamzdynus bei vandens talpyklas) pasižymi greitu džiūvimu – padengus vieną sluoksnį, juo jau galima vaikščioti po 3 val., net ir lietui merkiant. Ji gerai užpildo esamus trūkius, yra laidi garams, atspari šalčiui, UV spinduliams, senėjimui. Danga atspari sulfatams ir tirpiosioms druskoms bei atitinka betono apsaugos nuo kenksmingų vandenų DIN 4030 reikalavimus, todėl puikiai gali būti naudojama požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse kaip galutinė hidroizoliacija bei horizontali hidroizoliacija apsaugai nuo kapiliarinės drėgmės virš ir po sienomis. Ji tinka hidroizoliuoti betonines grindų konstrukcinių detalių jungtis, pamatus, gali būti kaip apsauginė perimetro hidroizoliacija. Atnaujinant seniau įrengtus pastatus ar požemines automobilių stovėjimo aikšteles, nebūtina pašalinti tvirtai besilaikančios bituminės hidroizoliacijos.

Atspari smūgiams ir mechaniniam poveikiui.

UAB „SCHOMBURG BALTIC“, Veiverių g. 139, Kaunas LT-46389, www.schomburgbaltic.eu

Kristalinės technologijos betono priedai ne tik užaugina įtrūkius užpildančius kristalus, bet ir suteikia betonui vandenį atstumiančių savybių.

55

Užs.

Apsauga nuo pamatų iki stogo – SIKA Automobilių stovėjimo aikštelės kiekvieną dieną apsaugo tūkstančius automobilių. Tačiau kaip yra su pačiomis šių aikštelių konstrukcijomis? Jei konstrukcija ir pastato apvalkalai nėra apsaugoti arba tai padaryta nepakankamai, savininkams ir valdytojams tai gali sukelti daug nemalonių ir brangių netikėtumų. Šveicarijoje 1910 m įsteigta bendrovė „Sika“ siūlo aukštos kokybės produktus ir sistemas, užtikrinančias visišką apsaugą be jokių nemalonių staigmenų, įsigyti iš vienų rankų.

Kompleksiniai sprendimai iekvienai pastato daliai reikalingi skirtingi sprendimai ir skirtingos medžiagos. Kad būtų pritaikyti geriausi sprendimai, reikia išskirti pagrindines automobilių stovėjimo aikštelės dalis. Daugiaaukščių aikštelių konstrukcijos turi būti padengtos specialiomis dangomis. Automobilių stovėjimo aikštelėse dažniausiai įrengiamas ir eksploatuojamas stogas, jis tampa papildoma automobilių aikštele, būna apželdinamas arba tampa pėsčiųjų zona.

K

56 2020 sausis

Tarpaukštinių stovėjimo aikštelių grindys Stovėjimo aikštelėse būna įrengiamos horizontalių betono konstrukcijų deformacinės siūlės ir tose vietose betonas gali įtrūkti. Atsiradusiuose įtrūkiuose ir geriausia betono sudėtis nesutrukdys vandeniui skverbtis. Todėl patartina deformacinėms siūlėms parinkti specialias hidroizoliacines priemones – mastikas ar membranas. Stovėjimo aikštelėms skirta bendrovės „SIKA“ viršutinė daugiasluoksnė sistema „Sikafloor“, susidedanti iš epoksidinių, poliuretaninių dangų sluoksnių kombinacijos, yra atspari mechaniniam poveikiui – abrazyvui ir vandeniui.

Viską vainikuoja stogas Stogas gali būti eksploatuojamas įvairiai: apželdintas, įrengta vaikų žaidimo aikštelė ar žalioji zona prie daugiabučio, sporto kompleksas ar net miestų aikštės ir gatvės. Todėl horizontali hidroizoliacija tokio stogo konstrukcijai ypač svarbi. Įvairiai tarpusavyje kombinuojamų membranų sistemos atveria beribių galimybių įrengti stogo viršutinį sluoksnį – nuo automobilių eismo ar pėsčiųjų zonų iki žaliuojančių sodų ar parkų. Arba pėsčiųjų zonos gali būti atskirtos žaliosiomis salelėmis. Tam tikslui specialiai skirtos sistemos „SikaRoof® UTC“, „Sikalastic®“ ir „Sikaplan®/ Sarnafil®“ leidžia įrengti ilgaamžes ir ekonomiškas, vandeniui atsparias stogo dangas.

Dažniausiai viršutinė pastato platforma atlieka ir stovėjimo aikštelės funkciją. Be svarbių hidroizoliacinių priemonių, stogo danga, virš kurios įrengiamos pėsčiųjų ar automobilių eismo zonos, turi būti padengta ir UV spinduliams atspariu dažų sluoksniu. Jeigu aikštelės viršutinis sluoksnis klojamas trinkelėmis ar kitomis tradicinėmis dangomis, po jomis būtinai turi būti įrengiama hidroizoliacija.

Stogo danga

Įėjimai, pėsčiųjų takai ir laiptai

Viršutinė atvira aikštelė Tarpaukštinės aikštelės grindys

Rampų ir įvažiavimų grindys

Rampos ir nuvažiavimai

Sienos ir kolonos

Rampos ir nuvažiavimai turi būti neslidūs, atsparūs mechaniniam poveikiui, temperatūrų svyravimams ir ledą tirpdančioms druskoms. Jų paviršius turi būti labai tvirtas, kad atlaikytų ne tik automobilių nusileidimą ir pakilimą, bet ir posūkius, taip pat netrūkinėtų.

Pamatų hidroizoliacija

Įėjimo zonų, pėsčiųjų praėjimo ir laiptų dangos

Aikštelė ant grunto

Pėsčiųjų judėjimo vietoms yra pritaikomos neslidžios, lengvo ir vidutinio dilumo, stabilizuoto paviršiaus, apsaugoto nuo dulkių susidarymo, epoksidinės dangos. Siekiant didesnio saugumo, praėjimo dangoms eismo zonose žymėti yra numatytos įvairių spalvų parinktys.

Schema iliustruoja kai kurias pagrindines problemines sritis, o bendrovė „Sika“ pateikia kompleksinius jų sprendimus.

Grindų jungčių ir sandūrų detalės Įvairios detalės, tokios kaip jungtys tarp skirtingų dangų ir vandens bei purvo surinkimo sistemos, reikalauja ypatingo kruopštumo jas įrengiant, norint užtikrinti gerai funkcionuojančią hidrofobišką sistemą. Grindų dangų sistema „Sikafloor®“ gali būti kombinuojama su įvairiomis užbaigimo detalėmis visiems padengimo variantams.

Taip pat specialios detalės yra naudojamos deformacijoms kompensuoti jungčių ir sandūrų vietose arba ten, kur grindys jungiasi su gelžbetoninėmis ar metalinėmis kolonomis ir kitomis konstrukcijomis.

Metalo elementų apsauga nuo korozijos ir gaisro Metalinėms konstrukcijoms naudojama antikorozinė padengimo sistema „SikaCor®-EG“ yra greitai kietėjanti ir atspari įvairiems mechaniniams poveikiams, ji gali būti įvairių spalvų. Žinome, kad kilus gaisrui veikiamas aukštos temperatūros metalas greitai praranda savo savybes.

Todėl, atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus, purškiamieji dažai „Sika® Unitherm®“ gali atlaikyti karštį 180 arba 90 minučių. Jie taip pat stabdo statinių iškrovų galimybę ir dailiai užbaigia metalo konstrukcijų paviršinį sluoksnį.

Pastato išorės konstrukcijų hidroizoliacija

Techniniai sprendimai kartu yra ir dizaino elementai

Požemines automobilių aikštelių dalis – sienas reikia izoliuoti nuo dirvožemio poveikio (išsiskiriančių metano ir radono dujų) ir nuo drėgmės.

Tam tikslui naudojama horizontali apsauga nuo gruntinio vandens, įskaitant įvairias detales, ir vertikali hidroizoliacija. Kartu su keliais komponentais ir specialiomis juostomis galima kontroliuoti hidroizoliacijos kokybę ir pastato eksploatacijos metu tvarkyti bei atnaujinti problemines vietas. Taip pat „Sika“ siūlo platų purškiamųjų hidrofobiškų impregnantų „Sikagard®“ panaudojimo spektrą, siekiant apsaugoti betoną ir gelžbetonio konstrukcijas nuo erozijos. Tam tikslui gali būti naudojami ir specialūs kristaliniai priedai betonui „Sika WT200P“ ir superplastiklis „SikaViscoCrete®“ bei „Skadur-Combiflex SG®“ sandūras hidroizoliuojančios juostos, kurie padaro betoną nelaidų vandeniui, taip pat „Sika®“ arba „Tricosal®“ vandens užkardas judriosioms jungtims, injekcines žarnas „SikaFuko®“, numatytas pastato deformacijų atveju, taip pat profilius „SikaSwell®“ ir pistoletinius sandariklius.

Kompleksinė bendrovės „Sika“ koncepcija „Sika White Box“ sujungia visas šias hidroizoliacines medžiagas į vientisą sistemą.

„Sika“ siūlo, naudojant gausią hidrofobiškų bei antikorozinių sienų ir grindų dangų spalvinę paletę, sienas padengti specialiais, mechaniniams poveikiams ar grafičiams atspariais dažais ir pastato viduje sukurti įvairias informacines sistemas.

Daugiau informacijos apie daugiaaukščių automobilių aikštelių įrengimą ir aktualijas rasite „Car Parks Refurbishment brochure“, „New and Refurb Car Park Case Studies National“, „Multi-Storey and Underground Car Parks“ brošiūrose internete.

Bendrovės „Sika“ atstovai įvairiose šalyse suteikia visą reikiamą informaciją ir pagalbą priimant sprendimus. Įmonės specialistai mielai atsakys į klausimus ir padės pasirinkti teisingiausią ir palankiausią variantą, atsižvelgiant ir į įrengimo sąnaudas.

„Sika Baltic – Lietuva“ Gintautas Matijoška matijoska.gintautas@lt.sika.com +370 610 72 292 www.sikawaterproofing.co.uk

57

Užs.

Kristaliniai betono priedai „PENETRON“ – efektyvus ir garantuotas sprendimas Standartiniu būdu pagaminto betono struktūra yra akyta, su daugybe kapiliarų ir mikroskopinių įtrūkių. Betono poros, kapiliarai ir įtrūkiai susidaro dėl kelių veiksnių: garuojant vandeniui, kai betonas kietėja; esant nepakankamam betono sutankinimui liejimo metu; dėl betono suslūgimo rišantis, susidarant vidiniam įtempimui ir kt. Kristalinė betono hidroizoliacija PENETRON šiuo metu yra vienas efektyviausių būdų hidroizoliuoti ir apsaugoti betoną nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio.

ana paprasta darbų technologija, nedidelės medžiagų sąnaudos ir unikalus PENETRON medžiagų efektyvumas užtikrina betono hidroizoliaciją visam betono gyvavimo laikui. Testais įrodyta, kad betono priedas PENETRON ADMIX prailgina betono tarnavimo laiką 60-čia metų ir daugiau. Tokį ilgą betono tarnavimo laiką, neprarandant jo pradinių savybių, užtikrina daugybė naudingų savybių, kurias suteikia betono priedas PENETRON ADMIX.

G

Kaip veikia „PENETRON ADMIX“?

1. PENETRON ADMIX įmaišomas į betoną jo gamybos stadijoje. Taip užtikrinama, kad PENETRON cheminiai elementai tolygiai pasiskirsto betono mišinyje.

1 PENETRON ADMIX įmaišomas į betoną jo gamybos stadijoje.

3 Kristalinė technologija aktyvuojama kontakto su drėgme metu.

58 2020 sausis

2 Betonas sukietėja ir turi PENETRON apsaugą jo struktūroje.

4 Betono struktūra tampa apsaugota nuo drėgmės skverbimosi.

2. PENETRON aktyviosios medžiagos reaguoja su vandeniu (ir su kalcio hidroksidu, aliuminio jonais bei kitais metalo oksidais ir druskomis, esančiomis betone), suformuodamos vandeniui nelaidžius kristalus, kurie užpildo betono mikroskopinius įtrūkius, poras ir tuštumas iki 0,5 mm. PENETRON ADMIX tampa neatskiriama betono struktūros dalimi. Kristalų augimas užtikrinamas visame betono tūryje.

3. Vandens molekulės (ir kenksmingosios cheminės medžiagos) neprasiskverbia per betoną. Kita vertus, oras laisvai gali judėti, leisdamas betonui kvėpuoti.

4. Jeigu nėra drėgmės, PENETRON ADMIX aktyvieji komponentai lieka pasyvūs. Bet kai tik drėgmė ima veikti betoną, procesas savaime atsinaujina, apsaugo betoną nuo vandens filtracijos ir suteikia betonui galimybę savaime užsigydyti.

Hidroizoliacija PENETRON turi produkto atitikties EN standartams sertifikatus ir eksploatacinių savybių deklaracijas, o produkto kokybę garantuoja JAV gamykloje įdiegta kokybės vadybos sistema ISO ir išduotas tą patvirtinantis sertifikatas ISO 9001:2015. PENETRON produkcija pagaminta JAV gamykloje, Pensilvanijoje.

Visus betono hidroizoliavimo sprendimus galima suskirstyti į dvi esmines kategorijas.

1. Statomų monolitinių ir surenkamųjų betono ir gelžbetonio konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimas arba betono hidroizoliavimas betono gamybos metu.

Paprasčiausias ir ekonomiškai naudingiausias būdas hidroizoliuoti betoną ar jo gaminius yra įmaišyti kristalinį priedą PENETRON ADMIX betono gamybos, paruošimo metu. Tai ypač supaprastina betono hidroizoliacijos darbus, nes reikia tik įdėti priedą PENETRON ADMIX į betoną ir gerai permaišyti mišinį, betonuojama įprasta tvarka.

PENETRON ADMIX medžiagos aktyvieji cheminiai komponentai, tolygiai pasiskirstę visame betono sluoksnyje, tirpdami vandenyje reaguoja su betone esančiais kalcio ir aliuminio jonų kompleksais, įvairiais metalų oksidais ir druskomis, dėl to susidaro vandenyje netirpių kristalų tinklas, kuris užpildo betono kapiliarus ir poras iki 0,5 mm pločio.

Sukietėjęs betonas su priedu PENETRON ADMIX yra visiškai hidroizoliuotas ir pasižymi dideliu atsparumu aplinkos poveikiui: padidėja atsparumas šalčiui, agresyviai cheminei aplinkai, armatūra betono viduje apsaugota nuo korozijos, o betono struktūra turi savigydos savybių, kai mikroskopiniai įtrūkiai savaime užtaisomi betone esančiais kristalais. Todėl tokia hidroizoliacija išlieka efektyvi net atsiradus nenumatytam hidrostatiniam slėgiui ar mechaninei apkrovai, atspari mechaniniams pažeidimams. Technologines, konstrukcines siūles rekomenduojama sandarinti specialiomis hidroizoliacinėmis tarpinėmis, pavyzdžiui, PENEBAR ar analogais.

Pagrindiniai kristalinio priedo PENETRON ADMIX pranašumai • Nedidelė išeiga, vos 1 proc. PENETRON ADMIX nuo sauso cemento masės betono mišinyje arba 3 kg/1m3 betono • Paprastas priedo įmaišymas betono mazge ar statybų aikštelėje • Nebereikalingos jokios kitos betono hidroizoliacijos priemonės • Taupo laiką ir darbo sąnaudas, o priedo kaina ypač patraukli užsakovams

„PENETRON“

Drėgmė betono struktūroje

„PENETRON“ apdorotas paviršius (nuteptas statybiniu šepečiu iš vidaus ar šorės), ar priedas „PENETRON ADMIX“ skverbiasi betono kapiliarais sudarydamas vandeniui netirpius kristalus ir palaipsniui džiovina betoną.

2. Jau pastatytų ir eksploatuojamų monolitinių ir surenkamųjų betono ir gelžbetonio konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimas ir atkūrimas.

Norint sustabdyti kapiliarinį vandens prasiskverbimą per betoną, sustiprinti pačią betono struktūrą ir padidinti jo atsparumą šalčiui bei agresyvioms cheminėms aplinkoms, naudojama teptinė kristalinė skvarbioji hidroizoliacija PENETRON – cementinis mišinys su specialiais cheminiais priedais. Hidroizoliacija PENETRON veikia su drėgme patekdama į betono porų vidų, keičia betono struktūrą, bet nesudaro papildomo paviršiaus, nėra jokios „plėvelės“. Prasiskverbę į betono struktūrą, PENETRON aktyvieji cheminiai komponentai, tirpdami vandenyje, reaguoja su betone esančiais kalcio ir aliuminio jonų kompleksais, įvairiais metalų oksidais ir druskomis.

Vykstant šioms reakcijoms, susidaro sudėtingesnių druskų, reaguojančių su vandeniu ir sudarančių netirpius vandeniui kristalus. Šių kristalų tinklas užpildo iki 0,5 mm pločio poras, kapiliarus ir mikroskopinius įtrūkius. Kristalai tampa betono struktūros dalimi.

Hidroizoliacija PENETRON nesusidėvi, nepraranda eksploatacinių savybių, nebijo mechaninių pažeidimų ir agresyvios cheminės aplinkos. Betonas ne tik tampa nelaidus vandeniui, bet ir papildomai sustiprinamas, todėl galite būti tikri, kad, panaudojus kristalinę skvarbiąją betono hidroizoliaciją PENETRON esamoms, bet nekokybiškai hidroizoliuotoms ar tiesiog jau pasenusioms betono konstrukcijoms, galėsite jas vėl naudoti pagal paskirtį.

Besiformuojantys kristalai skverbiasi betono poromis

„PENETRON“ skverbiasi gilyn per betono struktūrą nuolat saugodamas betoną nuo vandens skverbimosi ir chemikalų poveikio.

Hidroizoliuoti ir suremontuoti betono statinėms siūlėms tarp betoninių blokų, perdangų plokščių ir kitoms sandūroms bei įtrūkiams naudojamas remontinis mišinys PENECRETE. Ši medžiaga gerai sukimba su betono, plytų, metalo konstrukcijomis, nesuslūgsta, yra plastiška, pasižymi dideliu nelaidumu vandeniui (W14) ir atsparumu šalčiui. Esant slėginiams vandens pratekėjimams, kai kitos medžiagos yra išplaunamos dar net nepradėjusios veikti, siūloma naudoti cementinę plombą PENEPLUG. Hidroizoliacija PENETRON turi produkto atitikties EN standartams sertifikatus ir eksploatacinių savybių deklaracijas, o produkto kokybę garantuoja JAV gamykloje įdiegta kokybės vadybos sistema ISO ir išduotas tą patvirtinantis sertifikatas ISO 9001:2015. PENETRON produkcija pagaminta JAV gamykloje, Pensilvanijoje.

UAB „DASFA ir Ko“ yra vienintelis oficialus PENETRON gamintojo atstovas Lietuvoje.

Platesnė informacija: https://www.penetron.lt/ ir http://www.dasfa.lt/ Mūsų adresas: UAB „DASFA ir Ko“, Kareivių g. 19-118, Vilnius Mob.: +370 686 01 411, +370 687 24841 Tel. +370 5 203 1515, El. p. info@dasfa.lt

59

KOPENHAGA, 2020 M. SAUSIO 6 D.

1

I2

GEZE pristato naująją ECdrive T2 su GCprofile Therm®

rysite toliau.

o, pasiekiamo

patrauklus.

pristato naująją ECdrive T2 su GCprofile Therm® 20.01.2020 08:31:54

Bendrovė GEZE pristato pavarą ECdrive T2. Naujoji ECdrive karta – T2 – tai reikšmingas

Bendrovė GEZE pristato GEZE pavarą ECdrive T2. Naujoji kartapatobulinimas.

– T2 – tai durų automatinių pavarųECdrive asortimento Šis naujasis produktas, reikšmingas GEZE durų automatinių pavarų asortimento patobulinimas. Šis naujasis greta kitų dviejų galingų durų automatikos sistemų Slimdrive ir Powerdrive, reikšmingai produktas, greta kitų dviejų galingų durų automatikos sistemų Slimdrive ir skirtų stumdomosioms durims, portfelį ir suteikia gerokai daugiau Powerdrive, reikšmingai išplečia išplečiamūsų mūsųgaminių, gaminių, skirtų stumdomosioms durims, reaguojant į reaguojant itin didelę rinkos įvairovę. portfelį ir suteikia gerokailankstumo daugiau lankstumo į itin poreikių didelę rinkos poreikių įvairovę.

Nuo šiol klientams gerai pažįstami ECdrive produktai turės daugiau privalumų ir bus dar naudingesni. Serijoje T2 išlaikyta tokia pati aukšta kokybė ir geriausios ECdrive savybės, tačiau konstrukcija ir galia dar labiau optimizuotos. Naujosios pavaros aukštis sumažėjo – vietoje 120 mm liko tik 100 mm.

Pavarą dabar galima sukonfigūruoti pagal konkrečius kliento bei rinkos poreikius. Jei parenkama tinkamai, varčios svoris gali siekti net iki 140 kg – tai užtikrinta sustiprintais bėgeliais ir nauju vežimėliu su dvigubais ritinėliais. Be to, GEZE pristato ir naująjį GCprofile Therm®, kuris suteikia galimybę termiškai izoliuotus profilius naudoti konkretiems poreikiams pritaikytoje konfigūracijoje.

PA P I L D O M A I N F O R M A C I J A : W W W. G E Z E . C O M / H T T P S :// B I T. LY /2 S N U B 6 Y

Pirmoji ECdrive T2 demonstracija buvo surengta 2019 m. parodoje BAU Vokietijoje.

Lankytojai, klientai iš įvairių pasaulio valstybių ir kiti parodos dalyviai liko sužavėti atnaujintomis šio produkto galimybėmis. Mūsų regione ECdrive T2 su profilių sistema GCprofile Therm® puikiai tinka siekiant ambicingų tikslų, kokybės ir dizaino stilingumo.

open & close to your goals Visi mūsų produktai yra sukurti taip, kad jums atvertų naujas galimybes. Kai pasirenkate naująją seriją ECdrive T2, belieka nuspręsti, ką darysite toliau.

Galbūt norėsite naujų dizaino galimybių, kurias suteikia ypač elegantiška konstrukcija? O gal sieksite didesnio energijos vartojimo efektyvumo, pasiekiamo dėl termiškai izoliuoto profilio? Be to, galėsite užtikrinti ir geresnius finansinius rodiklius, nes šio gaminio kokybės ir kainos santykis yra ypač patrauklus.

Jei tik panorėsite, su GEZE Cockpit galėsite gauti ir nepriekaištingas ryšio funkcijas. Ką nuspręsite jūs?

T I KS LU S PAS I EKSI T E LE NGV I AU. JEI PAGEIDAUJATE DAUGIAU INFORMACIJOS, APSILANKYKITE WWW.GEZE .COM/ECDRIVE_T2

objektas

Lietuvos ambasadoje – baltų paveldo jungtis su tarpukario architektūra

Kokiais simboliais, raštais, spalvomis geriausia perteikti lietuviškumą?

Indrė VOZGIRDAITĖ

Kokias medžiagas naudoti, kad tradiciniai baltiški motyvai suskambėtų naujai, tačiau išsaugotų savo akivaizdžiai autentišką išraišką? Negana to, visa tai būtina subtiliai suvienyti su rafinuota tarpukario architektūra. Toks uždavinys teko interjero architektei Indrei Dorofėjūtei, interjero studijos „In Arch“ vadovei, kūrusiai rekonstruoto Lietuvos ambasados pastato Prahoje interjerą.

62 2020 sausis

Jungtis su tarpukario architektūra ekonstruota, lapkričio mėnesį naujai atverta Lietuvos ambasada Prahoje akį traukia reprezentatyviais vidaus sprendiniais, kuriuose lietuviški ir baltiški etniniai motyvai persipina su šiuolaikiškais ženklais. Po dvejų metų rekonstrukcijos pastatas pritaikytas diplomatinės atstovybės reikmėms ir tinkamam atstovavimui Lietuvai.

Projekto autorė I. Dorofėjūtė pasakoja, kad interjero projektą kūrė stengdamasi sujungti pastato tarpukario architektūros, lietuvių tautinės kultūros ir modernaus dizaino elementus, reprezentuodama tiek pastato, tiek Lietuvos kultūros unikalumą. Pagrindinis tikslas – kad kiekvienas lankytojas iškart pasijustų esantis Lietuvos diplomatinėje atstovybėje.

Ne mažiau dėmesio teko skirti ir praktinei projektavimo užduočiai – būtinybei sukurti jaukias, ergonomiškas, modernius etninius elementus turinčias erdves.

Pirmieji, akivaizdžiausi simboliai, demonstruojantys keturaukščio pastato paskirtį, pasitinka dar iš išorės – trispalvės spalvomis apšviestas fasadas, vėliavos ir stilizuoti Vyčio simboliai ant fasado ir vartų.

R

Pirmieji simboliai pasitinka priešais pastatą – trispalvės spalvomis apšviestas fasadas.

Reprezentacinėje pirmojo aukšto erdvėje, sumontuotose metalinėse plokštėse, – specialiai gamintas, išfrezuotas lietuviškas raštas.

Leono Garbačausko nuotr.

Vytis pagamintas iš perforuoto ąžuolo masyvo, forma išsiuvinėta lininiais siūlais.

63

L. Garbačausko nuotr.

objektas

64 2020 sausis

Vidaus patalpos buvo visiškai perplanuotos, išlaikant vien senąsias laikančiąsias sienas. Erdvių išdėstymas projektuotas pagal naujųjų šeimininkų poreikius: cokoliniame aukšte įrengtas konsulinis skyrius, kabinetas, biblioteka, darbuotojų virtuvė ir pagalbinės patalpos, pirmajame – pagrindinės reprezentacinės erdvės, valgomasis-posėdžių kambarys, virtuvė ir sanitariniai mazgai, antrajame – ambasadoriaus ir kitų darbuotojų kabinetai, trečiajame – diplomato ir jo šeimai gyventi pritaikytas butas.

Senas, tarpukario laikotarpio, 1920 m. pastatas diktavo savo sąlygas – nelygios sienos ir kampai vertė gerokai pasukti galvą, kaip įgyvendinti ir optimaliai pritaikyti naujus sprendinius.

Visame pastate gausu etniniais raštais margintų kilimų, kurie darniai papildo interjerą, pabrėžia lietuvišką pastato funkciją.

Bibliotekos erdvėje tarp autentiškų kesoninių lubų įmontuotas šviestuvas primena lietuviškos verpstės motyvą.

Viduje – lietuviško peizažo spalvos I. Dorofėjūtė pasakoja, kad mažiausiai pakito pastato laiptinė, kurioje buvo tik atnaujintos mozaikinio betono dangos aikštelės, laiptai ir turėklai. Kitose pastato vidaus erdvėse buvo pakeistos visos sienų, grindų, lubų apdailos medžiagos, taip pat durys, baldai, šviestuvai.

Specialiai, atsižvelgiant į privalomą tautinį lietuviškumo aspektą, parinktos kuo natūralesnės spalvos ir medžiagos. Medžiagų pagrindą sudaro natūralus ąžuolas, jauki lino ir žalios spalvos tekstilė, metalas, ratanas. Gausūs ąžuolo elementai harmoningai išsiskiria švarioje baltoje aplinkoje, gyvumo suteikia natūrali tekstilė, šiaudo ir juodos spalvos akcentai, žalios spalvos baldų ir augalų intarpai. Baltos, ąžuolo, lino, žalios, pilkos ir juodos spalvų deriniai atspindi Lietuvos gamtai būdingą spalvų skalę.

Prie parinktos stilistikos derinti atitinkami baldai, atsižvelgiant į jų daugiafunkciškumą.

Pavyzdžiui, kavos stalelis gamintas iš skirtingų masyvo kubelių, kad prireikus juos būtų galima pritaikyti universaliau, susidėti kitaip, tarkim, panaudoti atsisėsti.

Tradiciniai motyvai skamba naujai I. Dorofėjūtės žodžiais, daugelis lietuviškų raštų ir elementų, perteikti naujomis medžiagomis, interjere suskamba moderniai. Pavyzdžiui, konsuliniame kabinete, dekoratyvinio betono sienoje, subtiliai įspausti lietuviški raštai – ir akivaizdžiai šiuolaikiškas, ir neabejotino lietuviško paveldo akcentas. Jų tekstūrą pabrėžia iš viršaus krentantis LED apšvietimas. Specialiai bibliotekos erdvei suprojektuotas šviestuvas, įmontuotas tarp autentiškų kesoninių lubų, primena lietuviškos verpstės motyvą.

65

L. GarbaÄ?ausko nuotr.

objektas

66  2020 sausis

Pagrindinis tikslas – kad kiekvie­ nas lankytojas iškart pasijustų esantis Lietuvos diplomatinė­ je atstovybėje. Atsižvelgiant į privalomą tautinį lietuviškumo aspektą, buvo parinktos kuo natūralesnės spalvos ir medžia­ gos. Baltos, ąžuolo, lino, žalios, pilkos ir juodos spalvų deriniai atspindi Lietuvos gamtai būdingą spalvų skalę. / Indrė DOROFĖJŪTĖ /

Ratano intarpai kėdžių atlošuose – užuomina į šiaudo motyvą, būdingą lietuviškai etninei kultūrai.

67

objektas

L. Garbačausko nuotr.

Valgomajame virš stalo kabo lietuviško sodo formos šviestuvas, pagamintas iš žalvarinių vamzdelių.

68 2020 sausis

Ambasados interjere sujungti tarpukario architektūros, lietuvių tautinės kultūros ir modernaus dizaino elementai.

Kavos stalelis pagamintas iš skirtingų masyvo kubelių.

Pagrindinėje reprezentacinėje pirmojo aukšto erdvėje, per visą sieną sumontuotose metalinėse plokštėse, palei lubas išfrezuotas lietuviškas raštas, kurį paryškina medinė apdaila ir specialus apšvietimas. Anot architektės, metalas pasirinktas neatsitiktinai, nes ši siena galės tarnauti ir kaip ekspozicinė erdvė nuotraukoms ar piešiniams, juos pritvirtinus magnetukais.

Specialiai Lietuvos ambasados pastatui buvo suprojektuotas Vytis, pagamintas iš perforuoto ąžuolo masyvo, kurio forma išsiuvinėta lininiais siūlais. Toks lietuviško siuvinėjimo kryželiu

elementas, pateiktas kitokia, šiuolaikiška forma, dar kartą pabrėžia ambasados interjerui būdingą autentikos ir modernumo jungtį.

Reprezentacinei ir valgomojo-posėdžių er dvėms parinktos kėdės su ratano intarpais atlošuose yra tarsi užuomina į šiaudo motyvą, taip būdingą lietuviškai etninei kultūrai. Ne veltui virš stalo kabo lietuviško sodo formos šviestuvas, pagamintas iš žalvarinių vamzdelių.

Visame pastate gausu etniniais raštais margintų kilimų, kurie darniai papildo viso interjero visumą ir pabrėžia akivaizdžiai lietuvišką pastato funkciją.

Apšvietimo sprendimai Šiame projekte architektė ypatingą dėmesį skyrė šviestuvams ir šviečiantiems dekoro elementams. Vienai iš šios srities lyderių – „Ardenai“ buvo patikėta ne tik priderinti tinkančius standartinius šviestuvus, bet ir įgyvendinti unikalius sumanymus. Lubose tarp sijų specialiai šiam projektui buvo sukurti ir pagaminti šviečiantys „žiedynai“, o virš stalo pakabintas metalinis, ilgaamžis, tautinius šiaudinius sodus primenantis lietuviškas šviestuvas.

www.ardena.lt www.sviestuvai.lt

69

technologijos

Plastikas architektūroje: taip ar ne?

Aneta VAITKIENĖ

Šiuolaikines statybas sunku įsivaizduoti be vienokio ar kitokio plastiko – pradedant priedais betone ar plytelių klijuose ir baigiant tokiais gaminiais kaip langų rėmai ir vandentiekio ar kanalizacijos vamzdynai. Atsižvelgiant į šio polimero tipą ir jo pagaminimo būdą, jis vertinamas dėl savo nedidelio tankio (kas lemia nedidelį svorį), nelaidumo elektrai, dėl tam tikrų termoizoliacinių savybių ir atsparumo agresyvesnių cheminių junginių poveikiui.

Pritaikymas priklauso nuo savybių tatybų sektoriuje įvairūs plastikai naudojami izoliacijai, vamzdžių sistemoms, langų rėmams ir interjero dizaino elementams.

Dėl tvirtumo ir gerų antikorozinių savybių plastikiniai vamzdynai gyvuoja ilgiau

S

nei 100 metų, todėl daugiau negu pusė (pagal svorį) visų naujų vamzdžių instaliacijų yra

70 2020 sausis

iš plastiko. Kiti iš jo gaminami produktai yra pastatuose naudojamų kabelių dangos ir apsaugos, sienos, grindų danga, stogai, rezervuarai, izoliacinės membranos.

Ne visi plastikai savo sudėtimi ir savybėmis tinka būti naudojami statybose, mat daugeliui jų, be visų privalumų, dar būdingi ir šiokie tokie trūkumai. Čia ir savybė lydytis veikiamiems aukštos temperatūros, ir degumas, ir nevisiškas atsparumas mechaniniam poveikiui. Tad tokioje atsakingoje

srityje naudojami tik tie plastikai, kurių savybės atitinka aukštus saugumo reikalavimus.

Gamintojų teigimu, daugiausia statybų ir architektūros pramonėje šiandien naudojamas polivinilchloridas (PVC): tai vamzdynai ir jų jungiamosios detalės, langų ir durų rėmai, PVC putos šilumos izoliacijai, taip pat patalpų interjero elementai – tapetai ir grindų dangos. Ne ką mažiau populiarūs yra polikarbonatas, polistirenas (PS), polipropilenas (PP) ir polietilenas (PE).

Didelės antrinio panaudojimo galimybės Plastikų populiarumą taip pat lemia ir tai, kad bent pusę jų galima panaudoti pakartotinai. „Likusiai daliai plastiko perdirbti kol kas tiesiog dar nėra technologijų, – teigia kalbintas VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Saulius Vasarevičius. – Teoriškai tai jau įmanoma, tačiau ekonomiškai dar pernelyg nuostolinga.“ Deja, profesorius taip pat išreiškia ir apgailestavimą dėl to, kad šiuo metu Europoje perdirbimui surenkama tik apie trečdalį visų perdirbimui tinkamų plastiko atliekų.

Tarp dažniausiai perdirbamų plastikų minimas kaip tik polietilenas (PET, HDPE), o šiek tiek sudėtingesnėmis perdirbimo sąlygomis – polipropilenas, polistirenas ir polivinilchloridas.

Prof. S. Vasarevičiaus žodžiais, tam, kad plastikai galėtų būti perdirbti, juos be galo svarbu tinkamai išrūšiuoti. Dalį šio darbo padarome ir mes, išmesdami buityje naudojamo plastiko atliekas į tam skirtus rūšiavimo konteinerius. Toliau jos dar būna papildomai išrūšiuojamos atliekų tvarkymo centruose – rankomis ir mechaniniu būdu, atskiriant skirtingų tipų plastiką. Perdirbimui skirtos atliekos išvalomos ir susmulkinamos į granules. Prie šių granulių, siekiant, kad naujas lydinys neprarastų savo pirminių savybių, papildomai pridedama dar apie 20 proc. pirminės žaliavos, ir gaunamas produktas, iš kurio galima gaminti naujus plastiko gaminius.

S. Vasarevičius pabrėžia, kad pastarųjų metų Lietuvos vartotojų, rūšiuojančių plastiko atliekas, statistika nusipelno kuo geriausių atsiliepimų.

Jo nuomone, tam didžiulės įtakos turėjo įdiegta depozito sistema, išgelbėjusi Lietuvos gamtą nuo galybės tuščių plastiko bei stiklo butelių ir skardinių, išmetamų į buitinių atliekų konteinerius.

Mokyklos Tulumo mieste (Meksikoje) konkursiniam projektui panaudotas perdirbtas plastikas.

Projekto koncepcija išreiškia tradicinių formų dermę su šiuolaikiniais metodais.

71

technologijos

Plastiką interjeruose tenka naudoti labai retai, tuomet, kai reikia pasiekti efektyvumą už mažesnį biudžetą.

Nuotr. www.pixabay.com

/ Architektas Donaldas TRAINAUSKAS /

Dizaineriai atsargiai palaiko koncepciją Pastaruoju metu įgaunančią didelį pagreitį antrinio panaudojimo idėją iš dalies palaiko net tie dizaineriai ir architektai, kurie paprastai yra linkę savo projektuose naudoti natūralias medžiagas. „Plastikas į natūralias interjero medžiagas veržiasi lyg surenkamieji namai į statybų rinką, – vaizdžiai palygina architektas Donaldas Trainauskas, architektų biuro „4 Plius architektai“ vadovas. – Sakykim, jau sunku įsivaizduoti atsparesnę ir ilgaamžiškesnę medžiagą terasoms nei su plastiku supresuotos medienos kompozitas. Mums, senesnei kartai, dar lyg ir norėtųsi natūralių lentų, bet jaunesniajai – jau viskas visiškai normalu.“ D. Trainauskas teigė plastiką interjeruose naudojantis labai retai, tuomet, kai reikia pasiekti efektyvumą už mažesnį biudžetą: norėdamas pakeisti natūralią medieną ar keramiką, parenkąs kelių milimetrų storio klijuojamąsias plyteles, ant kurių galima išspausdinti bet kokį vaizdą. „Pati idėja sukurti interjerą iš panaudotų medžiagų, kaip koncepcija, yra man įdomi, – pripažįsta jis, – tiesa, panaudotos natūralios medžiagos jame būti turi tokią pat teisę kaip ir plastikas.“

72 2020 sausis

Nebrangius, išvaizdžius ir gerų eksploatacinių savybių turinčius plastikus interjero dizaineriai, neturintys nuostatos naudoti savo projektuose vien tik natūralias medžiagas, dažniausiai panaudoja dengti plokštumoms: čia ir įtempiamosios lubos, ir sienų plytelių imitacija, ir biuruose bei viešosiose įstaigose labai populiarios PVC grindų dangos.

O štai dar vienas kalbintas architektas – Saulius Pamerneckis, vadovaujantis SP architektų grupei, – gana skeptiškai atsiliepia apie plastiko panaudojimą kuriant pastatų fasadus. „Plastiko fasaduose stengiamės nenaudoti, – teigia jis, – dėl estetinių sumetimų, galimo poveikio aplinkai, sudėtingesnio perdirbimo ir utilizavimo. Be to, jis degus. Natūralios medžiagos – tokios kaip akmuo, medis, molio plytos ar metalas – daug geriau suvokiamos ir priimtinesnės žmogui.“

Entuziastai propaguoja antrinio panaudojimo idėją Toli gražu ne visi dizaineriai skeptiškai nusiteikę dėl plastiko panaudojimo pastatų interjeruose ir eksterjeruose. Antai, tarptautinius architektūrinius konkursus organizuojanti platforma „Archstorming“ prieš kelis mėnesius paskelbė

konkurso, skirto pabrėžti aplinkos taršos problemų Meksikoje sprendimą, laimėtojus. Konkurso užduotis buvo sukurti projektą mokyklai Tulumo mieste, ir pagrindinės jos konstrukcijos turėjo būti iš perdirbto plastiko.

Konkurse dalyvavo 230 dalyvių iš daugiau nei 50 šalių. Pirmąją vietą laimėjo Danielis Garcia ir Williamas Smithas iš Harvardo universiteto (JAV). Jų projekte paprasčiausios plastikinės paletės atlieka pastato struktūrinio pagrindo vaidmenį. Kiaurymės jose praleidžia šviesą į vidų, į viršutinį mokyklos aukštą. Paletės tarpusavy sutvirtintos, per keltuvų ašmenims skirtas kiaurymes suvėrus jas į vientisą konstrukciją, o pats pastatas tarnauja savotišku švyturiu – tiesiogine prasme, nes naktį būna ryškiai apšviestas, ir perkeltine, nes išreiškia architektūrinę įvairovę buitiniuose aspektuose, pramoninių elementų panaudojimo galimybę ir tradicinių formų dermę su šiuolaikiniais metodais.

Dar vienu ryškiu pavyzdžiu galėtų būti garsieji Italijos dizaino namai „Kartell“, įkurti dar 1945-aisiais ir nuo to laiko nepailstamai siūlantys pasaulio rinkai baldus, šviestuvus ir kitus dizaino elementus, pagamintus iš aukštos kokybės plastiko. Tai pirmoji pasaulyje kompanija, pradėjusi baldų gamybai naudoti polikarbonatą – monolitinį, tvirtą plastiką, pasižymintį labai dideliu atsparumu smūgiams ir geromis dielektrinėmis savybėmis.

O 2019 m. vasarą „Kartell“ išleido savo bestselerio – spintelės „Componibili“ versiją, pagamintą iš bioplastiko, kuris savo ruožtu yra gaminamas iš agrotechnologinių atliekų. Kompanijos atstovai teigia, kad ši medžiaga neyra eksploatacijos metu ją veikiant karščiu ar vandeniu, tačiau, patekusi į dirvožemį, jo bakterijų būna visiškai suskaidoma.

Italų kompanijos „Kartell“ bestseleris – spintelė „Componibili“ 2019 m. buvo pagaminta iš bioplastiko, kuris savo ruožtu yra gaminamas iš agrotechnologinių atliekų.

Puikus sprendimas laikinoms konstrukcijoms Kas ir ką kalbėtų skeptikai, dažniausiai statyboje naudojamas plastikas polivinilchloridas yra puikus sprendimas laikinoms konstrukcijoms. Jau seniai laikini paprastos formos pastatai gaminami iš PVC. Jų idėją galima nesunkiai įžiūrėti pripučiamuose vaikų atrakcionuose: tarp dviejų plastiko sluoksnių kompresoriumi pučiamas oras palaiko konstrukcijos tvirtumą.

O Lietuvoje tokios laikinosios plastikinės architektūros pavyzdžiais galėtų būti sostinės Pilaitės ir Karoliniškių mikrorajonuose įrengti dengti stadionai. Sporto aikštynus šaltuoju metų laiku uždengia pripučiamieji PVC kupolai, kurie vėliau, atšilus orams, nukeliami, suspaudžiami ir paliekami saugykloje iki rudens. Toks pats kupolas papuošė ir Kaune, Vilijampolėje, esantį futbolo stadioną. Gamintojų teigimu, tokių kupolų konstrukciją sudaro du maždaug milimetro

storio PVC dengto poliesterio audinio sluoksniai, sutvirtinti metaliniu tinklu. Konstrukcijos gale sumontuota kompresorinė palaiko tarp šių sluoksnių reikiamą oro spaudimą, o pati medžiaga, pasak gamintojų, atspari vėjui, lietui, karščiui ir net iki 30 °C šalčiui.

Panašūs kupolai įrengiami visoje Šiaurės Europoje, kaimyninėse Lenkijoje ir Baltarusijoje. Tai funkcionalus ir maždaug 3 kartus pigesnis sprendimas nei stacionarus sporto aikštės stogas.

Svarbu – kokybė Kaip ir kiekviena medžiaga, turinti privalumų, bet koks plastikas turi ir trūkumų. Vieną jų VGTU profesorius S. Vasarevičiaus įvardijo vienareikšmiškai – tai degumas. Pasak jo, dauguma plastikų, kilus gaisrui, užsidega ir savaime neužgęsta, be to, degdami nuolat išskiria į aplinką tam tikrą kiekį teršalų. O štai toks populiarus polivinilchloridas per gaisrą elgiasi kiek kitaip. Jis dega tik tol, kol

yra kaitinamas tiesiogiai su ugnimi, ir nustoja degti ją atitraukus, nes jo sudėtyje esantys chloro junginiai slopina liepsną. Tačiau kol jis dega, išskiria be galo daug pavojingų teršalų – dioksinų, kurie labai padidina vėžinių susirgimų galimybę.

Kita vertus, plastifikuotas PVC nėra klasifikuojamas kaip pavojinga medžiaga. Kur kas pavojingesnis yra sudėtyje esantis plastifikatorius, kuris nėra chemiškai sujungtas su pačiu PVC, todėl gali iš šio plastiko laisvai migruoti – išsiskirti į aplinką, net jam nedegant ir nekaistant.

Todėl, renkantis medžiagas savo būstui, visuomet pravartu atkreipti dėmesį į patikimus gamintojus, savo produkcijai naudojančius aukščiausios kokybės medžiagas – kad ir tuos pačius PVC plastikus, tiesiog pagamintus naudojant naujausios kartos technologijas, kurios suteikia šiems plastikams daugiau stabilumo ir sumažina jų išskiriamų į aplinką medžiagų kiekį iki minimumo.

73

„DOMOTEX 2020“ tendencijos – duoklė gamtai ir sveikai aplinkai Karina SĖRIKOVA

Tvarumas ir gerovės jausmas – taip trumpai būtų galima apibūdinti praeitą mėnesį Hanoveryje, Vokietijoje, keturias dienas vykusios kilimų ir grindų dangų parodos „DOMOTEX 2020“ siųstą žinutę. 97 000 kv. m plote vykusioje parodoje pristatytos naujausios tendencijos ir inovatyviausios technologijos abejingų nepaliko.

Emocijos pažadintos tendencijų salėje is tradiciškai parodų rūmuose „Deutsche Messe“ vykęs pasaulyje lyderiaujantis tokio pobūdžio renginys sulaukė apie 35 tūkst. lankytojų – 70 proc. jų buvo iš užsienio. Visi jie norėjo susipažinti su naujausiais kilimų ir grindų dangų produktais, sprendimais ir tendencijomis, kurias šiemet pristatė per

Š

74 2020 sausis

1400 dalyvių iš daugiau nei 60 pasaulio šalių, daugiausia iš Vokietijos, Turkijos, Indijos, Kinijos, Belgijos ir Nyderlandų.

Paroda vyko 11-oje salių, kurios buvo suskirstytos į rankomis austų kilimų; manufaktūriniu ir automatizuotu būdu pagamintų kilimų; durų kilimėlių bei drėgmę ir purvą sugeriančių kilimų; tekstilinės grindų dangos, pluoštų ir verpalų bei tekstilinių mašinų; savo dizainu išsiskiriančių, garsą sugeriančių grindų dangų (LVT, PVC, latekso ir guminių grindų dangų);

parketo, medžio dangų ir grindų laminatų; lauko dangos (plytelės, medis, akmuo), taikymo ir montavimo technologijų bei tendencijų salę „AT MYSPHERE“.

Pagrindinė parodos salė „ATMYSPHERE“ sulaukė daugiausia dalyvių susidomėjimo. Anot parodos organizatorių, tema „ATMYSPHERE“ skirta atsakymų į klausimą, kaip grindys gali prisidėti prie geresnės savijautos, natūralumo ir tvarumo užtikrinimo, paieškoms. O jų sukurtas terminas „Atmysphere“ apibūdina specifinę,

tendencijos

individualią aplinką, kuri leidžia atsiskleisti grindų dizainui. Ši pagrindinė parodos ekspozicija pasižymėjo vaizdingais ir novatoriškais produktų pristatymais, o ekspozicijos akcentai atspindėjo bendrą parodos koncepciją.

Teminės erdvės praktiškai atskleidė parodos vertybes „ATMYSPHERE“ salėje buvo sumontuoti keturi baldais apstatyti paviljonai, kurie atspindėjo pagrindines parodos idėjas. Paviljone „Hotel – Sustainable“ („Tvarus viešbutis“), vaizduojančiame viešbučio kambarį, buvo galima rasti grindis, pagamintas iš greitai atsinaujinančių žaliavų, taip pat ekologiškai pagamintos tekstilės ir tvirtų medžio masyvo baldų bei akustinių plokščių, skirtų viešbučio kambariams.

Paviljonas „Wellbeing – Yoga Space“ („Gera savijauta – Jogos erdvė“) pabrėžė sveikatą skatinančius, ekologiškus aspektus (pavyzdžiui, natūralios medinės grindys), skirtus kūno ir sielos pusiausvyrai pajusti. Šis paviljonas buvo sukonstruotas kaip jogos praktikos kambarys.

„Floor & More – Conference Space“ („Grindys ir dar daugiau – Konferencijų erdvė“) paviljone buvo atskleistas grindų medžiagų universalumas, dėmesį kreipiant į kilimus ir kiliminę dangą, kuri gali tarnauti ne tik ant žemės, bet ir ant sienų ar net baldų – kaip akustinis sprendimas. Panaudojant kiliminę dangą, sukurta konferencijų salės erdvė.

Paviljone „Green Living – Lifestyle Space“ („Ekologiškas gyvenimas – Gyvenamoji erdvė“) buvo sukurtas svetainės interjeras, kuriame pristatytos aplinkai palankios grindų dangos, o jaukiai ir raminančiai atmosferai sukurti buvo pasirinkti ryškiai žali tonai, sienų dekoracijos ir augalai.

Visus keturis paviljonus sujungė centrinė erdvė „Outdoor“ („Laukas“), sukurta vidinio kiemo principu. Joje buvo ištiestos tipiškos terasinės grindys, o ant jų paklota dirbtinė velėna.

Labiausiai jaudino naujovės Parodoje netrūko novatoriškų naujienų, kurias pristatė ne tik parodos dalyviai, bet ir menininkai,

universitetų atstovai. Čia buvo eksponuojami kilimai, nuausti iš specialaus pluošto ECONYL®, pagaminto iš perdirbtų žvejybos tinklų, kuriuos sukūrė britų dizainerė Isobel Morris ir rankų darbo kilimų iš Nepalo gamintojų „Sarawagi Rugs“ duetas.

Taip pat buvo galima susipažinti su „AGROB BUCHTAL GmbH“ keraminėmis plytelėmis „DryTiles“, kurių kitoje pusėje įtaisytas kamštinis sluoksnis leidžia jas tvirtinti prie paviršių be klijų – šioms plytelėms kloti tereikia specialios tvirtinamosios medžiagos. Ši ekologiška, tačiau sudėtinga technologija ypač tinkama projektams, kuriuose laikas – esminis veiksnys.

Paviljone „Let’s take care of our atmosphere!“ pristatytos „Tarkett“ ir „Uzin Utz“ dueto sukurtos grindų ir sporto paviršių dangos, kurias gaminant nepanaudota jokių žmogaus sveikatai kenksmingų ir aplinką teršiančių medžiagų. Pasibaigus šių grindų dangų eksploatavimo laikui, jas galima tiesiog kompostuoti arba perdirbti.

Tarp naujienų – prabangios, aplinkai draugiškos „Moduleo“ PVC dangos, pagamintos iš perdirbtų medžiagų ir puikiai tarnaujančios kaip akustinis elementas.

75

tendencijos

Daug dėmesio sulaukė grindų dangos „Windmöller“, pagamintos iš organiško ekurano (poliuretano atmainos) – kompozicinės medžiagos, kurią didžiąja dalimi sudaro augaliniai aliejai, tokie kaip rapsų arba ricinos, ir natūralūs mineraliniai komponentai, tokie kaip kreida.

Natūralios dangos, kaip linoleumas ar kaučiukas, taip pat natūralias medžiagas, tokias kaip medį, akmenį ar keramiką, labai primenančios plytelės (LVT), PVC ir kitos dangos domino parodos dalyvius dėl savo gerųjų savybių: jos gerai sugeria garsą, izoliuoja šilumą, yra lengvai montuojamos ir prižiūrimos, taip pat ir ilgalaikės.

Mugėje pristatytas ir vokiečių startuolis „Paprfloor“, gaminantis grindų dangą iš popieriaus.

Startuolio idėja – sukurti mugėms ir įvairiems masiniams, tačiau trumpalaikiams renginiams tinkančias grindis, kurios būtų tvarios, ekologiškos ir lengvai bei pigiai utilizuojamos. Taip pat šios grindys yra estetiškos ir gali būti gaminamos pagal labai individualius pageidavimus.

Hanoverio universiteto taikomųjų mokslų studenčių sukurta įdomi kambario apšildymo koncepcija „Warm-up“ nepaliko abejingų. Studentės sugalvojo, kad grindinio šildymo sistemai naudojami plastikiniai vamzdžiai, kurie paprastai yra paslėpti po grindimis, galėtų tapti interjero dalimi – mobilia kambario pertvara arba, kaip kūrėjos ją vadina, kambarį atskiriančia skulptūra, kurios vamzdžiuose galima stebėti vandens tėkmę.

Rankomis kurti kilimai – prabanga ir unikalumas Ne mažiau dėmesio sulaukė ir salės, kuriose eksponuoti rankomis austi kilimai. Ilgo ir trumpo plauko, spalvingi, įvairiais etniniais ir ne tik raštais, geometrinėmis figūromis ir piešiniais išmarginti arba vienspalviai, minimalistiniai ir abstraktūs, šiuolaikiški, įvairiausių netradicinių formų arba klasikiniai, nuausti iš poliesterio, medvilnės, natūralios avių vilnos ar šilko, dekoruoti kailiais, oda, makramė technika, kutais ir burbulais – visi jie tarsi brangakmeniai papuošia bet kokio stiliaus interjerą.

Galima buvo pastebėti jau seniau išpopuliarintą „nutrinto“ kilimo tendenciją, o kai kurie gamintojai net pristatė skylėtus ar sulopytus kilimus. Čia, kaip ir visoje mugėje, buvo akcentuojamas atsinaujinančių ir kiek įmanoma natūralesnių žaliavų naudojimas ir ilgas tarnavimo laikas.

Vis garsiau kalbėta apie moralinius gamybos aspektus Mechaniškai austų kilimų ir kiliminių dangų ekspozicijose dominavo gėlių ir augalų, taip pat geometriniai raštai ir įvairios jų dermės, pavyzdžiui, Gashgai raštai suderinti su bauhauzo stiliumi.

Taip pat čia galima buvo pastebėti nemažai povandeninių ar paplūdimio motyvų.

Kaip ir kituose segmentuose, čia taip pat akcentuotas perdirbtų medžiagų vartojimas, todėl daug dėmesio sulaukė kompanijos „Balta Industries“ inovatyvi technologija, pagal kurią kilimai bus gaminami iš perdirbtų plastikinių butelių ir poliesterio pluošto.

Nemažiau svarbus buvo kilimų ir kiliminių dangų, kaip akustikos elementų, vaidmuo. Įspūdingai atrodė „Freudenberg Performance Materials“ pagamintas stendas su ant grindų dalimis suklijuotu milžiniško dydžio tvariai pagamintu ir perdirbamu kilimu, ant kurio pavaizduota pieva su į ją nukritusiais obuoliais.

Gamintojai pabrėžė savo socialinį atsakingumą, sąžiningą prekybą ir vaikų darbo atsisakymą, aplinkos taršos mažinimą.

Šiuolaikinės dangos – natūralios ir labai tokias primenančios Mugėje tarp sienų ir grindų dangų buvo populiari kamštinė danga, turinti izoliacinį poveikį, sumažinanti garso perdavimo ir temperatūros svyravimus, pagerinanti patalpų vidaus klimatą. Parodos dalyviai pristatė įvairios struktūros kamštines dangas: nuo smulkiausios iki skulptūriškos. Pavyzdžiui, „Granorte“ demonstravo iš šios natūralios medžiagos pagamintus įvairių figūrų retro stiliaus sienos elementus.

Medinių grindų klasika Kalbant apie medines grindis, dominavo meniškai sukurti geometriniai raštai, taip pat vintažą primenančios grindys – lyg jomis buvo vaikščiota daug metų. Gamintojai vis drąsiau atskleidė natūralių medinių grindų savybes: mazgus, nelygumus ir įtrūkimus, šie akivaizdūs trūkumai metamorfizuoti į autentišką bruožą. Susižavėjimo sulaukė ir lietuvių įmonės „Vielaris“, gaminančios tradicinį skydinį parketą, pristatytas senovinis restauruotas „Art Déco“ parketas su metalinėmis įklijomis.

Didesnis dėmesys lauko dangoms Didėjantis rūpinimasis savo sveikata kelia vis didėjančius reikalavimus ir lauko grindų dangų kokybei. Akcentuotas tvarumas, lengva priežiūra, atsparumas oro sąlygoms ir ilgaamžiškumas.

Naujovių mėgėjai domėjosi „Yvyra“ aliuminio terasos pagrindu, turinčiu magnetinę spaustukų sistemą. Čia visi karkaso elementai suprojektuoti taip, kad juos, naudojantis specialiu įrankiu, prie pagrindo būtų galima primontuoti vos per kelias sekundes. Šiuo būdu terasa sumontuojama greitai ir nenaudojant jokių varžtų.

Na, o ekologijos šalininkai būriavosi prie „Heinrich Krüger“ stendo, kur pristatytos tvariai auginamų bambukų terasos lentos. Patvarios ir atsparios oro sąlygoms, jos yra kur kas pranašesnės dėl savo ekonomiškumo, palyginti su dauguma tropinės medienos rūšių, ir daug mažiau turi įtakos aplinkai.

Lauko kilimėliai taip pat tampa vis svarbesni kuriant kiemo erdvę. Juose atsikartoja panašūs motyvai kaip ir ant vidaus kilimų: geometrija ir augalija. https://www.youtube.com/watch?v=OHVjFzh0meE&feature=youtu.be – video

76 2020 sausis

77

Aukščiausios klasės riedlenčių parkas Vilniuje atvers galimybių ugdyti olimpiečius Jokūbas BALTRUKONIS

Atnaujinamame riedlenčių parke prie Baltojo tilto pirmieji riedlentininkai pasirodė dar nesibaigus statybos darbams. Rugsėjo mėnesį sostinės savivaldybė griežtai juos įspėjo nevažinėti neįrengtame riedlenčių parke, tačiau neužilgo pranešė, kad analogų iki šiol šalyje neturėjęs parkas su apšvietimu sportininkams bus parengtas jau gruodžio mėnesį.

iedlenčių parko atnaujinimas – tik dalis Neries krantinės pertvarkymo darbų. Kitų metų vasarą teritorijoje prie Baltojo tilto planuojama atidaryti modernią aktyvaus ir pasyvaus laisvalaikio erdvę, kurioje bus poilsio zonos, trys krepšinio ir devynios paplūdimio tinklinio aikštelės su tribūnomis, taip

R

78 2020 sausis

pat – lauko gimnastikos, lauko treniruoklių aikštelės ir terasa prie krantinės.

Nuo pat projekto pradžios su savivaldybe, rangovu ir riedlenčių parko statytoju konsultavosi Lietuvos riedlenčių federacija. Mintimis apie naują riedlenčių parką Lietuvoje su portalo SA.lt skaitytojais pasidalijo federacijos vadovas Justinas Ivoška.

Kaip vertinate naujai iškilusį riedlenčių parką prie Baltojo tilto? Ar jau teko jį išbandyti ir kokie įspūdžiai?

Baltojo tilto riedlenčių parkas yra vienareikšmiškai geriausias riedlenčių parkas Lietuvoje ir taip pat drąsiai galime teigti, kad šis naujas statinys yra vienas geriausių Baltijos šalyse. Tai

www.pixabay.com nuotr.

objektas

objektas

aukščiausios klasės statinys, kuris leis Lietuvos riedlenčių sporto atletams kelti savo lygį.

Parkas turi dvi sekcijas: gatvės ir parko. Šios dvi disciplinos bus ir kitais metais vyksiančiose Tokijo olimpinėse žaidynėse. Jis buvo projektuojamas atsižvelgiant ne tik į pažengusių atletų lygį, bet ir į pradedančiuosius. Parke yra didelis figūrų ir erdvių pasirinkimas, kuris yra tinkamas tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiesiems.

Kol kas parką išbandyti pavyko minimaliai, tačiau pavasarį prasidės važinėjimo lauke sezonas ir bus galima išmėginti visas parko figūras.

Riedlenčių sportas buvo įtrauktas į 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių programą.

Kaip tam ruošiasi federacija?

Riedlenčių sportas debiutuos Tokijo žaidynėse.

Riedlenčių disciplina žaidynėse kvalifikuojama į gatvės (angl. street) ir parko (angl. park) atšakas. Lietuvos riedlenčių federacijos atstovų ateinančiais metais olimpinėse žaidynėse, deja,

bet neturėsime, tačiau intensyviai ruošiamės 2024 m. Paryžiaus olimpiadai.

Lietuvos riedlenčių federacija vykdo Lietuvos čempionato etapus, kuriuose yra kvalifikuojami Lietuvos atletai. Atlikę reikiamus darbus su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, aukščiausiai reitinge esančius atletus siųsime į atrankines olimpinių žaidynių varžybas.

Kokių galimybių atsiveria riedlentininkų bendruomenei pastačius šį parką?

Riedlentininkų bendruomenei naujo parko atsiradimas vienareikšmiškai suteiks galimybę tobulėti. Taip pat – galimybę išbandyti save ne tik gatvės, bet ir parko disciplinoje.

Ilgą laiką Lietuva neturėjo riedlenčių parko, kuris turėtų viską, ko reikia visaverčiam važinėjimui, ir tai sudarydavo sunkumų Lietuvos riedlenčių atletams varžybose užsienio šalyse, kuriose atletai susidurdavo su parkais, kurie yra ne tik kitokio dydžio, bet ir su kitokiomis figūrų variacijomis.

Papasakokite, kokį vaidmenį federacija atliko bendradarbiaudama su savivaldybe ir su rangovais. Kaip šis procesas vyko ir koks buvo Jūsų indėlis?

Savivaldybė su Lietuvos riedlenčių federacija susisiekė dar projekto pradžioje, kai buvo sprendžiama, koks parkas turėtų atsirasti. Konsultavome savivaldybę ir architektus parko planavimo klausimais.

Su parko statytojais ir projektuotojais derinome figūras, reikiamus pakeitimus. Džiaugiamės, kad savivaldybė pasirinko geriausius Baltijos šalyje parko statytojus „Mindworks ramps“, kurie projektus yra įgyvendinę ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje.

Taip pat norime pasidžiaugti, kad į „Bowl“ parko dalies statymą įsitraukė patyręs, gerai pasaulyje žinomas profesionalus riedlentininkas Stu Grahamas. Drąsiai galime teigti, kad Vilniaus Baltojo tilto riedlenčių parko „Bowl“ sekcija yra aukščiausios klasės.

79

2019 gegužė (5)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Sveikatingumo objektų statybos epopėja

Akmens amžius

Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes?

Rygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje

STATYBA IR

Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

Jo didenybė – vonios kambarys Kitokia darbo biure koncepcija Atsvara erdvės stokai – skveras ant stogo

Klausimai Lukiškėms

Prikelta naujam gyvenimui Tiltų galia ir grožis

Viešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

Betonas interjere – nebe tabu

Parkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

Kūryba be ribų

Betonas sulaukė reabilitacijos?

Racionali investicija į kokybišką orą

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

2019 spalis (10)

Kaina 2,9 Eur

ARCHITEKTŪRA

2019 rugsėjis (9)

BIM-BAM-BOOM!

Kaina 2,9 Eur

Žada taupesnį gyvenimą

Prenumerata tik 20 Eur metams Užsiprenumeruoti galite: www.prenumerata.lt, www.sa.lt/prenumerata, el. p. prenumerata@sa.lt.

80 2020 sausis