„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 lapkritis

Pastato priežiūra.

Ką numatyti šiandien, kad nereikėtų permokėti rytoj?

Ryžtingi aikštės pokyčiai

Švaraus oro technologijos

Akustinis erdvių identitetas

Sena ir nauja dermė

2,9 Eur Kaina Kaina 2,9 Eur

2019 lapkritis (11)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Ne tik fasadai iš akmens hɨɀɪ ɀLJǸȅǣȇǕƏȅ ɮƺȸɀǼɖǣ

Vilnius / Kaunas /

kǼƏǣȵLJƳƏ

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

L. e. p. redaktorė

Lietuva – nebe gūdi postsovietinės industrijos provincija. Kartu su naujomis

Aušra Narkeliūnienė

technologijomis į mūsų šalį ateina ir naujos pramonės sritys. Vėlgi reikalaujančios

Redaktorės pavaduotoja Audronė Filimanavičienė

naujų technologijų. Per palyginti trumpą nepriklausomybės laikotarpį užaugo nauja

Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė-Pivoriūnienė, Karina Sėrikova,

karta, tačiau tokių inžinerijos kalvių kaip VGTU, KTU tradicijos išliko. Išsaugoję tvirtą

Elena Paleckytė, Indrė Vozgirdaitė, Irma Norkūnienė,

potencialą gerai parengtų elektronikos, farmacijos, mechanikos, pastato inžinerijos

Aneta Vaitkienė, Vida Kuzmickaitė, Vilija Mačiulskytė Portalo www.sa.lt administratorius

specialistų, jų dėka sparčiai iriamės į priekį. Tai įvertina ir didieji pasaulio pramonės

Artūras Aleksiejūnas

gigantai, plečiantys veiklą mūsų šalyje, – jie randa čia palankią dirvą ir prigyja.

Kalbos redaktorės Sandra Balžekaitė, Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba ir architektūra)

Kartu su naujausiomis technologijomis ateina ir nauji iššūkiai. Nebeužtenka tik kokybiškai pastatyti, kad ir laikantis aukščiausių tvarumo standartų. Tolesniam pastato gyvavimui sprendimų, įvykdytų projektavimo metu, nebepakanka. Ryškėja kita tendencija – sudėtingam šiuolaikinio pastato organizmui reikalinga nuolatinė, nuosekli ir kruopšti priežiūra. Kad nebūtų pabloginta patalpų mikroklimato ar statinio konstrukcijų būklė, atsakomybė užgula pastatų administratorius. O sudėtinguose

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas

pramonės procesuose inžinerinės įrangos specialistai, ją sumontavę, turi ir toliau tęsti

galima tik gavus redakcijos sutikimą.

nuolatinę priežiūrą, kad netrikdytų gamybos procesų.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino

Paradoksalu, tačiau gigantišką gamyklą šiais laikais galima įrengti tris kartus greičiau, nei atnaujinti Senamiesčio pastatų kompleksą. Architektai susiduria ne tik

AB „Spauda“

su griežtomis paveldosaugos sąlygomis, bet ir su iššūkiu, kur ir kaip paslėpti pastato

ISSN 2538-8797

inžinerinę įrangą, kad nepažeistų trapaus paveldo objekto audinio. Iškyla dilema – ar maskuoti naujuosius elementus, kad jie netaptų svetimkūniai, ar, priešingai – eksponuoti kaip kontrastą autentiškoms erdvėms. Kad lankytojas galėtų atskirti nauja nuo sena.

Hipokrato priesakas „svarbiausia nepakenkti“ ir su juo susijusi atsakomybė nuo šiol lygiomis dalimis tenka vystytojams, architektams, statytojams ir inžinieriams – nepakenkti miestų urbanistiniam kontekstui, pastato būklei ir dirbančių ar gyvenančių juose žmonių sveikatai. Sukurti palankų mikroklimatą ne tik patalpos parametrų, bet ir žmogaus psichologinės savijautos prasme.

Vis svarbesnis tampa pastato sistemų, tokių kaip šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, valdymas, išmaniosios ar „protingo“ namo technologijos. Namo kaip mašinos gyventi palyginimas, suformuluotas praeito šimtmečio pradžioje žymaus architekto Le Corbusier, kaip niekada – aktualus.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – „Workland“ bendradarbystės erdvė, UAB „Noarchitects“, Leono Garbačausko nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

4

tema

Pastatų eksploatacija: ką numatyti šiandien, kad nereikėtų permokėti rytoj?

10

objektas

Ryžtingos permainos Vienybės aikštės istorijoje

TURINYS

74

studijos

Ateities uosto vizija – Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

2 2019 lapkritis

64

objektas

„Bokšto skveras“ – kompleksas, į kurį per širmą norėjome pažvelgti beveik penkmetį

60

interjeras

„Workland“. Šiuolaikiška, istoriškumu alsuojanti biuro erdvė

20

Pirmieji „LEED Gold“ laurai – „Continental“ gamyklai Lietuvoje

44

34

objektas

objektas

Opiai problemai spręsti – per 2 500 naujų automobilių stovėjimo vietų Santarose

tema Pastatų eksploatacija: ką numatyti šiandien, kad nereikėtų permokėti rytoj?

8

forumas Kauno ir Vilniaus dvimiestis: iliuzija ar netolima ateitis?

10

objektas Ryžtingos permainos Vienybės aikštės istorijoje

20

objektas Pirmieji „LEED Gold“ laurai – „Continental“ gamyklai Lietuvoje

34

technologijos Akustinis erdvių identitetas. Akustiniai bruožai ir architektūros galimybės jiems išryškinti

40

objektas Išlaikyta Lietuvos nacionalinės filharmonijos autentika

44

objektas Opiai problemai spręsti – per 2 500 naujų automobilių stovėjimo vietų Santarose

48

objektas Tvarumo principais paremta Karalienės Mortos mokykla

52

architektūra Modernusis paveldas iš skirtingų perspektyvų

56

technologijos Ypatingas mikroklimatas – ypatingomis priemonėmis

60

interjeras „Workland“. Šiuolaikiška, istoriškumu alsuojanti biuro erdvė

64

objektas „Bokšto skveras“ – kompleksas, į kurį per širmą norėjome pažvelgti beveik penkmetį

74

studijos Ateities uosto vizija – Klaipėdos kruizinių laivų terminalas

technologijos

Akustinis erdvių identitetas.

Akustiniai bruožai ir architektūros galimybės jiems išryškinti

40

4

objektas

Išlaikyta Lietuvos nacionalinės filharmonijos autentika

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter.

3

astatų eksploatacija: ką numatyti šiandien, kad nereikėtų permokėti rytoj?

Pastatų priežiūra ne tik sulaukia daug savininkų diskusijų, bet neretai ir geroParengė Irma NORKŪNIENĖ

kai paplonina pinigines. Gyvename technologijų ir galimybių laikais, tad turime nemažai alternatyvų ir pasirinkimų, leidžiančių priimti inovatyvius sprendimus, inicijuoti pokyčius, kad pagerintume savo ateitį. Šiame kontekste tikslinga pakalbėti apie pastatų eksploataciją, kad ilgalaikėje perspektyvoje priežiūros kaštai būtų mažesni.

Reikalavimų laikymasis – realus ar formalus? asak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedriaus Šiupšinsko, inžinerinių pastatų sistemų priežiūra, t. y. kada ir ką, kas kiek laiko privalu atlikti, yra apibrėžiama norminiuose dokumentuose. Ir jei jų laikomasi, vykdomi reikalavimai, ir rezultatai geri, galima išvengti didesnių problemų ir sumažinti galimas išlaidas ateityje. Bet jei reikalavimai yra popieriuje, jų laikomasi tik formaliai, statinio priežiūra sudėtingėja ir jai reikia daugiau kaštų ateityje.

P

4 2019 lapkritis

Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos būsto rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius, pabrėžiantis, kad laikantis statinio priežiūrai keliamų privalomųjų reikalavimų tikrai galima pagerinti eksploatacijos paprastumą.

Užbėgti brangiai eksploatacijai už akių Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas Remigijus Simanavičius akcentuoja visuomeninių, biurų pastatų projektavimo etapą, kurio metu numatytos inžinerinių sprendimų specifikacijos suponuoja eksploatacinius kaštus ateityje. „Projektavimo metu dažnai pasitaiko, kad į parenkamų

inžinerinių sprendimų specifikacijas nekreipiamas reikiamas dėmesys. O būtent šios kokybinės charakteristikos lemia eksploatacijos metu patiriamus eksploatacinius kaštus, – sako R. Simanavičius ir papildo: – Sakykime, jei projekte nėra labai aiškiai apibrėžtos minimalios kokybinės charakteristikos, pavyzdžiui, vėdinimo įrenginių efektyvumas, maksimalios leistinos elektros sąnaudos, vėsinimo įrenginių efektyvumo koeficientai, statybos metu neretai pasitaiko, kad pasirinkimą lemia kainos kriterijus, taip pat eksploataciniai kaštai gali išaugti net keleriopai. Vėliau nereikia nustebti, kai prognozuojami pastato eksploataciniai kaštai nesutampa su realiai patiriamais.“

Pixabay nuotr.

tema

tema

Anot R. Klimavičiaus, pastatų eksploatavimui skiriamų kaštų mažinimo kontekste nepaprastai reikšminga yra prevencija. „Kuo namas nuolat geriau ir atsakingiau prižiūrimas, tuo reikia mažiau investicijų. Tarkime, jei laiku nepastebimas ir nepašalinamas defektas, jis nedingsta, o bėgant laikui išsiplečia, paliečia kitus elementus, gal paveikia visą sistemą, atsiranda rimtas gedimas“, – teigia R. Klimavičius.

Dėl prevencinės veiklos naudos antrina ir G. Šiupšinskas, teigdamas, kad būtent pastangos užbėgti procesui už akių ne tik palengvintų eksploatavimą, bet ir padėtų sutaupyti. Pašnekovas pažymi, kad neretai stokojama būtent prevencinės priežiūros. Tokia problema būdinga tiek naujos, tiek ir senos statybos pastatams.

Kaip pavyzdį jis pateikia viešosios paskirties pastatus, kuriuose yra pastatų valdymo sistemų, galinčių padėti stebėti daug parametrų, juos reguliuoti. „Bet problema ta, kad tų duomenų daugeliu atvejų – nesakau, kad visų – nekaupia, nepanaudoja tikslingai, o galiausiai juos ištrina, – sako G. Šiupšinskas ir papildo. – Bet jei

būtų skirta atitinkamai dėmesio duomenų apžvalgai, analizei, manau, būtų galima siūlyti variantų, kaip tikslingai tam tikras sistemas ar kitus elementus modernizuoti, patvarkyti ir pan. Daugeliu atvejų yra taip, kad perdegus lemputei ar sutrikus šildymo sistemai atvažiuoja atsakinga įmonė ir viską sutvarko. Bet pasigendama prevencijos, minėtų duomenų stebėjimo, kuriais remiantis galima siūlyti priemones, leisiančias sutaupyti ateityje. To, sakyčiau, nepakanka.“

Veiksniai, kuriems reikia daugiausia eksploatacinių kaštų Verslo pastatų eksploatacinių kaštų pasiskirstymas, pasak R. Simanavičiaus, labai pakitęs, palyginti su situacija prieš kelerius metus, kai buvo statomi B ir C klasės pastatai. „Anksčiau didesnę eksploatacinių kaštų dalį sudarydavo šildymas, o šiandien šis aspektas nebėra problema, nes didžiausios sąnaudos tenka vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui. Todėl vėl būtina pabrėžti kokybinių charakteristikų reikšmę – tam būtina skirti daug dėmesio“, – sako pašnekovas.

Tokie pat reikalavimai galioja ir modernizuojant

jau pastatytus visuomeninius pastatus, verslo centrus. Keičiant įrangą, ją naujinant tikslinga projekte numatyti konkrečiam pastatui jo charakteristikas atitinkančią įrangą. Tik tai leis užtikrinti tvarumą.

Nuolatinė priežiūra Kaip teigia R. Klimavičius, namas namui nelygus: „Daug kas priklauso nuo statinio įvertinimo, jo būklės: vieniems reikia rimtesnių remonto darbų, gal net kapitalinių, o kitiems užtenka organizuoti paprastojo remonto darbus, šį tą atnaujinti. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiuose naujuose Statybos techniniuose reglamentuose (STR) apibrėžta, kad turi būti atliekami nuolatiniai statinio stebėjimai, apžiūros ir jomis remiantis įvertinama pastato būklė. Jei nustatoma didelių defektų, avarinė būklė, administratorius ar pastato prižiūrėtojas turi nedelsdamas inicijuoti jų likvidavimą.

O jei identifikuojami nedideli, statiniui, turtui ir žmonių sveikatai neigiamos įtakos nedarantys pažeidimai, jų likvidavimą reikia įtraukti į metinius planus.“

5

Pixabay nuotr.

Prevencijos reikšmė

tema

Pixabay nuotr.

Labai svarbu, kad pastato projektavimo metu būtų labai aiškiai nurodytos inžinerinių sprendimų specifikacijos. Jei tai nepadaroma, dažniausiai eksploatacijos metu susiduriama su didelėmis bėdomis ir kur kas didesniais kaštais. / R. SIMANAVIČIUS / Bendrojo naudojimo objektų valdytojų įgaliojimai ir vaidmuo

Pixabay nuotr.

Anot R. Klimavičiaus, bendrojo naudojimo objektų valdytojui – ar tai būtų bendrija, ar savivaldybės skirtas administratorius, ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo – suteikiama per mažai įgaliojimų. Tai irgi yra problema, suponuojanti sudėtingesnę pastato priežiūrą, ilgesnius procesų terminus. „Seniau buvusi praktika, kai valdytojas turėjo daugiau įgaliojimų, galbūt buvo geresnė. Dabar norint priimti sprendimą reikia sušaukti susirinkimą, organizuoti balsavimą raštu, o kai namai yra didžiuliai, gyventojų daug, tai padaryti nepaprastai sunku ir reikia daug laiko sąnaudų. Kad priežiūra būtų tinkama ir būtų galima imtis reikiamų darbų, valdytojai turėtų turėti daugiau įgaliojimų,

6 2019 lapkritis

sprendimo priėmimo teisę, jei nepavyksta sušaukti susirinkimo ir gauti raštiško savininkų pritarimo. Dabar reikalaujama priežiūros, bet realiai iš valdytojų yra atimti instrumentai, kurie padėtų tinkamai atlikti darbą“, – savo poziciją pateikia R. Klimavičius.

Kalbėdamas apie daugiabučių eksploatacijos priežiūrą G. Šiupšinskas pažymi, kad daug kas priklauso nuo prižiūrėtojo. Jei daugiabutis turi bendriją, ji prižiūri kokybę, ieško pigesnių, bet gerų sprendimo variantų. O jei daugiabučio priežiūra patikėta savivaldybės paskirtam prižiūrėtojui, darbų kokybė gali būti abejotina. „Tuo atveju, kai prižiūrėtoją skiria savivaldybė, name nėra šeimininko, o jei nėra šeimininko, nėra ir kam prižiūrėti darbų kokybės. Tai irgi susiję su galimybe mažinti eksploatacijai skiriamas išlaidas“, – sako G. Šiupšinskas.

Galimas projektų vystytojų indėlis UAB „Inservis“ verslo plėtros vadovas Svajūnas Masla teigia, kad atsakyti vienareikšmiškai, kaip būtų galima supaprastinti pastatų priežiūrą, negalima, nes skiriasi pastatų tipai, naudojimo paskirtis ir techniniai elementai. Todėl vienu atveju efektyvesni vieni sprendimai, kitu – kiti. „Jei kalbėtume apie daugiabučius, nuo pat pradžių naujai statomiems namams svarbi bendra tvarka ir požiūris. Kodėl? Ateityje esant daug skirtingų savininkų nuomonių gali būti sunku priimti su bendro namo naudojimo priežiūra susijusius sprendimus. Tad projekto vystytojai turėtų ne tik supažindinti naujakurius su esminiais pastato priežiūros eksploatacijos principais, bet ir patvirtinti bendro naudojimo objektų valdymo formą, kuri nustatytų su pastato priežiūra susijusių sprendimų priėmimo tvarką nuo pat jo eksploatavimo pradžios“, – sako S. Masla.

Pastatų, jų sistemų priežiūrai ir administravimui, anot S. Maslos, reikalingas kryptingumas: „Svarbu nuosekliai investuoti į nuolatinę priežiūrą, profilaktinių darbų atlikimą, nes dėl šių stokos vėliau dažniausiai randasi daugiau problemų, kurias tenka spręsti sudėtingiau ir brangiau.“ Pašnekovas priduria, kad nereikėtų pamiršti ir to, jog nuolatinis dėmesys pastato priežiūrai suponuoja ne tik sistemų veikimo patikimumą, turto vertę, turto likvidumą, bet ir estetinę išvaizdą, patogumą, gyventojų komfortą.

Kaip padidinti darbo našumą įmonėje?

Naujosios kartos darbuotojai tikisi darbo vietos, kuri skatina dirbti ir bendradarbiauti, o nauji darbo būdai didina naujoviškų ir lanksčių darbo vietų poreikį. Įmonės vadovai savo ruožtu nori išsaugoti talentingus darbuotojus ir jų darbo našumas – viena iš sąlygų išsilaikyti įtemptoje konkurencinėje kovoje.

Kaip paversti patalpas vieta, kurioje žmonės norėtų dirbti ir kurią būtų lengva pritaikyti prie besikeičiančių įmonės poreikių bei dydžio?

Siekiant atremti šiandienės dinamiškos ir konkurencingos biurų aplinkos keliamus iššūkius, svarbu rinkti ir analizuoti reikšmingus duomenis tam, kad galėtumėte greitai ir objektyviai priimti sprendimus, kurie padidintų efektyvumą, sumažintų eksploatacines išlaidas ir suteiktų daugiau patogumo patalpose dirbantiems žmonėms.

Komfortas darbo vietoje mažina įtampą tarp darbuotojų bei padeda išlaikyti gabiausius jų.

Išmanieji pastatai suteikia galimybę prisitaikyti prie besikeičiančių reikalavimų, pasiūlant įvairių erdvių ramiam ir nuošaliam darbui, ben dradarbystei skirto ploto ir bendruomeninių

bei poilsio patalpų. Tai ne tik naudinga darbuotojams, bet ir padeda efektyviai išnaudoti kiekvieną pastato dalį. „Schneider Electric“ – šios tendencijos lyderiai.

Suprantame, kokią įtaką darbuotojų gerovė daro mūsų klientų pelningumui, todėl kuriame sprendimus, kurie padėtų įveikti kylančius iššūkius.

Mūsų sprendimai, pavyzdžiui, „EcoStruxure Building Operation“ programinė įranga, valdanti šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas (ŠVOK), priešgaisrinės saugos įrangą, apšvietimą bei kitas pastatų valdymo sistemas, ir programinė įranga „EcoStruxure Workplace

Advisor“, atliekanti pažangią darbovietės analizę, tokią kaip aktyvus anglies dvideginio (CO2), temperatūros, drėgmės, triukšmo ir apšvietimo stebėjimas, padeda mūsų klientams laikytis naujausių standartų ir, kas dar svarbiau, kurti sveiką darbo aplinką pastatuose dirbantiems žmonėms, kad padėtų mažinti darbuotojų pravaikštas ir padidinti jų darbo našumą.

Juk darbo jėgos išlaidos (atlyginimai ir kitokios išmokos) sudaro apie 90 proc. verslo sąnaudų. Todėl talentų išlaikymas ir darbuotojų produktyvumo didinimas yra vienas geriausių būdų darbovietės efektyvumui padidinti.

foruma

forumas

Karina SĖRIKOVA

Kauno ir Vilniaus dvimiestis: iliuzija ar netolima ateitis?

Po septyniolikos metų

pertraukos Kauno ir Vilniaus

forumas / 1

dvimiesčio idėja vėl prikelta ir

įrašyta į šiuo metu Seimo narių

svarstomą Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrojo plano 2030 m. koncepciją. Dviejų didžiausių

šalies miestų sujungimo idėjos

Didžiųjų šalies miestų partnerystė atvers duris plėtrai, o ne konkurencijai.

palaikytojai tiki, kad tai padidintų šio naujo vieneto potencialą inovacijoms ir verslumui,

konkuruojant su kaimyninių šalių didmiesčiais: Ryga, Varšuva,

Minsku ir kt. Ir visgi – ar dipolio idėja taps pavyzdžiu ateities

kartoms, ar subliukš kaip praėjęs

Laimutė Janulienė, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) parengimo darbo grupės vadovė

bandymas susivienyti į dvimiestį?

Visų pirma, svarbu suprasti, kad dvimiesčio vizija gali būti suprantama skirtingai. Manau, kad prieš 10–20 metų plėtota idėja dabar įgavo naują pagrindą. Naujo Lietuvos bendrojo plano vizijoje Vilnius ir Kaunas, taip pat Panevėžys ir Šiauliai galėtų turėti bendrų tikslų, bendrą strategiją jiems pasiekti bei bendras priemones jai įgyvendinti. Tai yra bendra partnerystės strategija. Partneriai (sakykime, jungtinės veiklos pagrindais), siekdami bendrų tikslų, gali sujungti išteklius, suformuoti realius ryšius, sukurti realius rezultatus. Įgyvendinant šalies strateginius tikslus – integruotis į bendras europines ir pasaulines struktūras: tiek ekonomines, tiek socialines, saugumo, susisiekimo ir t. t., Lietuvos Respublikos BP konceptualiuose sprendiniuose

8 2019 birželis lapkritis

numatyta nacionalinio lygmens miestų / centrų partnerystė. Miestai, sujungę savo resursus, siekdami bendrų tikslų, galėtų sukurti bendrą poziciją tarptautinėje arenoje: ES erdvėje, Baltijos jūros šalių erdvėje. Į šią idėją šalies – ministerijų, institucijų – lygmeniu žiūrima palankiai, tačiau regionų lygmeniu dar yra labai daug nepasitikėjimo centrinės valdžios pasiūlymais. Regionų tarpusavio konkurencija jau pasiekė savo galimybių ribas. Užuot davusi stimulą augti, ji duoda stimulą pykčiui, atskirčiai tarp institucijų, savivaldybių, asmenybių. Atėjo laikas partnerystei visais lygmenimis, dalijimosi ekonomikai. Savivaldybių lygmeniu, manau, ši idėja galėtų įgauti pagreitį ir realių bruožų. Tik partnerystė atvers duris plėtrai. Pirmieji partnerystės daigai ir galėtų būti didžiųjų šalies miestų partnerystė, o ne konkurencija. Turėtume siekti tapti tinkama vieta stambioms kompanijoms investuoti. O naujos investicijos „patemptų“ ir socialinę, ir kultūrinę, ir visas kitas plėtras.

forumas / 2

Išvystytas modernus susisiekimas supergreitaeigiu bėginiu transportu skatintų tarpumiestyje galingo lietuviškojo Silicio slėnio plėtotę ir išvestų Lietuvą į nenurungiamus regiono lyderius.

Jurgis Vanagas, Lietuvos inžinierius, architektas, urbanistas, miesto teoretikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, architektūros kritikas

Dvimiestis Lietuvą išvestų į regiono lyderius Tarp Baltijos jūros regiono šalių Lietuva nepalankiai išsiskiria tuo, kad jos sostinė Vilnius – ne jūros uostas, taip pat yra ne tik nutolusi nuo regioną vienijančio interesų lauko – Baltijos jūros, bet dar ir nuošalėje nuo svarbiausių regiono

transportinių koridorių sankirtos ties Kaunu. Kebli ir ekscentriškai krašto atžvilgiu į rytus pasislinkusi sostinės geografinė padėtis. Tai nemenkas trūkumas ne tik vidiniams ryšiams, bet ir ES šeimos narės kontaktams su Vakarais. Pasaulyje toks trūkumas taisomas statant naują sostinę patogesnėje vietoje. Lietuvos padėtį pagerintų krašto svorio centro slinktis į vakarus, krašto vidurio link, pagal jau funkcionuojančią ašį į Kauną. Kai abiejų didžiausių krašto miestų teritorinė plėtra koncentriškais ratilais įgauna jau katastrofišką mastą, jos sutelkimas ir nukreipimas pūpsniais ant minėtos ašies atitiktų šiuo metu moderniausios urbanistinės sampratos – koncentruotos

dekoncentracijos doktriną, o potencialų jungtis stimuliuotų sinerginius dviejų miestų-dvynių potencialų jungties privalumus. Europinio masto metropolinio centro-dvimiesčio formavimas – tai istorinė galimybė Lietuvai. Vilniaus ir Kauno miestų teritorinės plėtros nukreipimas priešpriešais, išvystytas modernus susisiekimas šia ašimi supergreitaeigiu bėginiu transportu skatintų tarpumiestyje galingo lietuviškojo Silicio slėnio plėtotę ir išvestų Lietuvą į nenurungiamus regiono lyderius.

forumas / 3

Kaunas yra vidury šalies, daug geresnėje geografinėje vietoje – čia visa Lietuva gali atvažiuoti.

Nerijus Valatkevičius, Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Koks bus dvimiesčio idėjos likimas, labai priklauso nuo miestų vadų pozicijos. Kai kuriais atvejais tai susiję su valstybe, pavyzdžiui, kai nevyriausybinės organizacijos yra perkeliamos iš Vilniaus į Kauną. Kaip žinoma, Žemės ūkio ministerija jau žengė pirmuosius žingsnius – Kaune atidarė „veidrodinę“ ministeriją.

Todėl akivaizdu, kad dvimiesčio likimas priklauso nuo daug faktorių. Manau, kad ši miestų sąjunga daugeliu atvejų būtų naudinga: ir darbo vietomis pasikeisti ne pro šalį, kas papildomai išspręstų miestų spūsčių problemas, atsirastų kauniečiams darbo vietų, galbūt geležinkelio susisiekimas tarp miestų patobulėtų. Apskritai, mažas miestas kaimyninių valstybių mastu nėra pajėgus net sudominti. Apie 2000-uosius buvo sukurta Vilniaus ir Kauno dvimiesčio grupė, kuri planavo statyti areną tarp šių dviejų miestų, tačiau ši idėja taip ir nerealizuota, todėl dabar

kiekvienas miestas turi po savo mažesnę areną – net ir Šiauliai bei Panevėžys. Dabar, pavyzdžiui, „Žalgirio“ arenoje yra 15 tūkst. vietų, o reikėtų didesnės arenos – gal net iki 25 tūkst. vietų. Kaunas yra vidury šalies, daug geresnėje geografinėje vietoje – čia visa Lietuva gali atvažiuoti. Kauno rajone vis dar galima pastatyti didelę areną ar kitų reikšmingų susibūrimo erdvių, tik reikia noro. Todėl manau, kad reikėtų ne konkuruoti, o vienytis ir bendradarbiauti.

9

„3deluxe“ vizual.

objektas

yžtingos permainos Vienybės aikštės istorijoje Vienybės aikštės ir buvusių Pramoninės statybos projektavimo instituto rūmų, daugelio Indrė VOZGIRDAITĖ

atmintyje išlikusių „Pramprojekto“ vardu, rekonstrukcijos darbai kasdien vis artėja pabaigos link. Reikšmingas projektas, negailėjęs iššūkių jo autoriams, gerokai audrinęs architektų bendruomenę, skatina jau kiek kitokias, aprimusias diskusijas apie naujai prikeltos, drąsiai perkonstruotos centrinės miesto dalies pokyčius.

augiafunkcis projektas, kurtas vokiečių dizaino studijos „3deluxe“, bendradarbiaujant su lietuvių architektu Rimantu Giedraičiu, pažymėtas prieštarų – nors sukėlęs nuomonių audrą Lietuvos architektų bendruomenėje, buvo palankiai įvertintas ir netgi apdovanotas tarptautinėje erdvėje. Vokietijos parlamento įkurta Dizaino taryba Vienybės a. architektūrinę koncepciją pripažino geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje. „3deluxe“ architektų Dieterio Brello ir Christiano Rückerio manymu, tarptautinį projekto pripažinimą jam lėmė aiški, be dirbtinio homogenizavimo ar istorizavimo

D

10 2019 lapkritis

koncepcijos pozicija. Vokiečių architektai neabejoja, kad susidūrimas su įvairialype miesto struktūra yra klasikinis urbanistinio planavimo iššūkis. „Šiandienos požiūriu, žmonės turi atsidurti urbanistinio planavimo centre. Svarbu ne tai, kaip reprezentuoti valstybę ar autoritetus, o kaip pritaikyti erdvę miesto gyventojų kasdienybei. Modernus urbanistinis dizainas negali būti sklandžiai integruotas į egzistuojančią struktūrą klasikine prasme, nes atrodytų silpnas, netektų reikšmės“, – teigia D. Brellas. Architekto R. Giedraičio manymu, projektas buvo pirmiausia įvertintas kaip sėkmingai realizuotas daugiafunkcis, struktūrinis miesto centro elementas.

Ryškėja naujoji Vienybės aikštė Vienybės aikštę nuo pašalinių akių ilgai slėpusios užtvaros jau pašalintos – praeiviai gali stebėti aikštėje klojamą granitinę dangą, masyvius, bet plastiškus betono liejinius, banguotose salelėse sodinamus želdinius. Naujai suformuoti laiptai nuo Putvinskio gatvės veda į amfiteatrą, atsiveriantį priešais rekonstruotus pastatus. Po aikšte jau visiškai baigta požeminė dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė.

Vokiečių architektai išskiria patraukliausią aikštės aspektą – tai, kad joje galima įžvelgti skirtingus istorinius periodus ir architektūros stilius.

„Kurdami naujo dizaino koncepciją, specialiai stengėmės šios įvairovės neužmaskuoti įterptais architektūriniais elementais. Moderniam miesto centrui reikia šiuolaikiškos tapatybės“, – tvirtina D. Brellas. Architektai pabrėžia išlaikę aikštės istorinio zonavimo principą – plačiai atverta erdvė Donelaičio gatvės link bei aukštesnis kalvelės lygis priešais BLC centrą ir toliau formuoja pagrindinį aikštės rėmą. Palikta laisva pagrindinė aikštės erdvė tiks įvairiems renginiams organizuoti, pavyzdžiui, kasmečiams džiazo festivaliams bei kitoms miesto šventėms.

Vokiečių architektai tikina ilgai svarstę, kaip per dizainą perteikti kokybišką svetingumą, nes būtent jo stoką jie laikė didžiausiu buvusios aikštės konfigūracijos trūkumu, sukeltu jai priskirtos pagrindinės reprezentavimo funkcijos. Todėl teko sutelkti dėmesį į tai, kaip suteikti stipraus

Lietuvių architektas teigia, kad kuriant projektą teko atsižvelgti į daugybę darbą gerokai sunkinusių veiksnių: sudėtingą aikštės reljefą, skirtingus joje esančius pastatus, istorinių teritorijų kontekstą. Ypač daug pastangų pareikalavo požeminės automobilių aikštelės įrengimas, kurios išskirtinis sprendinys – lubose atsikartojantis atvirkštinis aikštės reljefas. Architektams teko itin tiksliai apskaičiuoti aukštį, gylį, įvažiavimo nuolydžius, o sprendimą, ar automobilis išsiteks, dažnai lėmė vos keli centimetrai. Per du automobilių aikštelės aukštus iš viso įrengta apie 500 vietų.

pozityvumo ir pagyvinti aikštę holistiniu paveldėtų zonų dizainu, siūlančiu kokybiškų, iki žmogaus mastelio sumažintų erdvių įvairovę. Atviros vietos bus paskirtos didesnėms miestiečių grupelėms, mažesnės uždaros – labiau privatiems pokalbiams ar pasisėdėjimams.

R. Giedraičio tikinimu, darbų dar netrūksta – per visą rudenį ir žiemą bus baigiama mažoji architektūra, o galutinis vaizdas kauniečiams atsivers pavasarį.

spalva psichologiškai tinkama mūsų klimatinei zonai, kuriai būdingi ilgi tamsūs periodai.

Daug laiko pareikalavo masyvių betoninių figūrų liejimas ir formavimas rankomis, kurių kiekviena yra unikali ir banguota. R. Giedraitis prisipažįsta, kad iš pradžių vokiečių architektų pasiūlytos betoninės formos jam kėlė nemažai abejonių, tačiau, pamačius jau realizuotą sprendinį, jų efektas pasirodė geresnis, nei tikėjosi. Pagrindinis masyvių formų

Architektas Dieteris Brellas

Kitoks požiūris į želdinius Architektas Christianas Rückeris

Architektas Rimantas Giedraitis

11

„3deluxe“ vizual.

R. Giedraitis pasakoja, kad užsakovas SBA grupė iš pat pradžių norėjo šviesios ir gyvos aikštės.

Pašnekovas neabejoja, kad šviesi aikštės dangos

Kosto Kajėno nuotr.

Statinio korpusus architektai stengėsi kiek įmanoma išsaugoti.

privalumas – daugiafunkciškumas: jos gali tarnauti kaip skulptūriniai ar žaliąsias zonas atribojantys elementai, virsti poilsio vietomis su galimybe prisėsti ar netgi riedlenčių trasomis jaunimui. Architektas patikina pats su nekantrumu laukiantis, kaip iš tikrųjų miestiečiai išnaudos šias formas.

Ch. Rückeris prisipažįsta, kad lanksčių formų kompleksiškumas buvo absoliutus iššūkis tiek kuriant dizainą, tiek jį įgyvendinant. Architektas pasakoja, kad lanksčias betono formas kūrė profesionalūs riedlenčių instrukcijų specialistai iš Latvijos, puikiai išmanantys, kaip sukurti modernią ir dinamišką miesto aplinką.

Aikštė turės du naujus vandens įrenginius: interaktyvų, į grindinį integruotą fontaną bei dirbtinį upeliuką su keliais vandens baseinėliais. Į dangos paviršių įleisti fontanai nesutrukdys aikštės funkcionalumui – juos išjungus, aikštę bus galima naudoti įvairiems susibūrimams, šventėms. „Šios vietos kvies žaisti su vandeniu, pasėdėti, atsipalaiduoti ir pasiklausyti tekančio vandens garsų“, – pažymi Ch. Rückeris.

Betoninių formų salelėse žaliuos dekoratyviniai augalai ir medžiai. R. Giedraitis pripažįsta, kad išsaugoti visų aikštėje augusių medžių, deja, nebuvo įmanoma dėl požeminės automobilių aikštelės įrengimo projekto, kurią miestas buvo suplanavęs jau seniai. Dabar išlikęs vien senasis Signatarų ąžuolas ir dar keli medžiai aikštės pakraščiuose, o automobilių aikštelei netrukdančiose zonose suformuotos betono vonios su juodžemiu, kuriose pasodinta beržų ir pušų. Vis tik, pašnekovo manymu, augalų tikrai netrūks ar bent jau bus ne mažiau nei anksčiau.

Vokiečių architektai pastebi, kad inovatyvus viešųjų erdvių dizainas tampa vis svarbesnis visame pasaulyje. Miesto skverai vis labiau suvokiami kaip bendri miesto žmonėms skirti kambariai po atviru dangumi. „Šių naujų miesto oazių apželdinimas nebereiškia klasikinio kietųjų dangų ir žaliųjų zonų atskyrimo, o suprantamas gerokai integraliau: takai, žaliosios zonos, pasyvaus poilsio ir žaidimų vietos įsilieja vieni į kitus“, – kalba Ch. Rückeris. Vokiečių architekto nuomone, organiško plano Vienybės aikštės

Fasadams panaudotas baltas struktūrinis tinkas labai būdingas modernistinei architektūrai, todėl dėl jo aukštajam statiniui tarsi buvo sugrąžintas modernistinis veidas.

12 2019 lapkritis

koncepcija sujungia vietinius augalus, smilginius žolynus ir medžius su vandens elementais, poilsio, sporto ir žaidimų vietomis. „Nepamirškite, kad želdinius naudojome ne tik kaip foną ar peizažą, bet ir kaip pagrindinį dizaino elementą, panašų į kitas medžiagas. Žaliosioms zonoms šiltuoju metų laiku paskirtos beveik būdingos parkui laisvalaikio ir atsipalaidavimo funkcijos“, – kalba vokiečių architektas.

Statinį stengtasi išsaugoti Kalbėdamas apie buvusio „Pramprojekto“ – gana ikoninio, kiek pavėluoto sovietinio modernizmo statinio, susidedančio iš atskirų korpusų, architektūrą, R. Giedraitis pastebi, kad po kelerių metų jis, tikėtina, jau būtų įtrauktas į saugomų pastatų sąrašą. Architektų komanda neabejojusi, kad šios stilistikos pastatą verta išsaugoti, nors įstatymiškai paveldo reikalavimų nebuvo privaloma laikytis. Visus statinio korpusus architektai stengėsi kiek įmanoma išsaugoti, nepaisydami požiūrių įvairiapusiškumo.

R. Giedraitis pasakoja, kad aukščiausias, į aikštę žvelgiantis pastatas istoriškai turėjo dvi papildomas žalios ir juodos spalvos fasadų apdailas, todėl norėjosi, kad ir jį rekonstravus atsirastų papildomų tamsios spalvos elementų. Jais iš dalies tapo kvadrato formos langai, sudarantys didžiąją dalį fasado – tamsinti pilkai melsvu tonu, sumažintais rėmais. R. Giedraitis pripažįsta, kad tonuotų langų sprendimas iš pradžių atrodė šiek tiek rizikingas, tačiau dabar akivaizdu, kad šis atspalvis gražiai kontrastuoja su balta fasado spalva.

Dabar dėl kai kurių neįgyvendintų sprendinių R. Giedraitis nelinkęs apgailestauti – fasadams panaudotas baltas struktūrinis tinkas labai būdingas modernistinei architektūrai, todėl dėl jo aukštajam statiniui tarsi buvo sugrąžintas modernistinis veidas, kuris, bėgant laikui, stilistiškai buvo apgadintas. Išsaugoto pagrindinio pastato

Užs.

objektas

Vienybės aikštė – naujas traukos centras Kaune Atnaujinama Kauno Vienybės aikštė – viena didžiausių investicijų į viešąsias erdves ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Ši atnaujinta erdvė pretenduoja tapti vienu pagrindinių miesto traukos centrų.

Iššūkiai montuojant grindinio elementus

konstrukcijų įrengimo technologijos. Priešingu atveju įrengto grindinio eksploatavimo laikas gali gerokai sutrumpėti.

Vienas pagrindinių Vienybės aikštės akcentų – masyvios didelio formato granitinės grindinio plokštės. Nenuostabu, kad, siekiant kokybiškai sukloti tokį grindinį, teko įveikti ne vieną iššūkį.

Ne išimtis ir teisingai pasirinkta klojimo technologija. Kaip teigia MAPEI statybinės chemijos koncernui Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas, tenka atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, galinčius sukelti grindinių irimą ir eroziją bei sutrumpinti jų naudojimo laiką.

Mechaniniai poveikiai ir apkrovos: nuolatinis pėsčiųjų ir automobilių (taip pat sunkiasvorių) eismas sukelia ardančius gniuždomuosius (pėsčiųjų ir autotransporto priemonių svoris) ir tempiamuosius (autotransporto manevravimas, įsibėgėjimas ir stabdymas ir pan.) poveikius grindinio konstrukcijoje. Šie poveikiai įgauna ypač stiprų ardantį efektą, jei grindinys sumontuotas ant netinkamo pagrindo, o akmenų tarpai užpildyti mechaniškai silpnais ir aplinkos poveikiui neatspariais mišiniais.

Projektavimas ir įrengimas: šiuolaikiški grindiniai turi būti projektuojami ir įrengiami siekiant gauti kuo ilgaamžiškesnį eksploatuojamą paviršių. Todėl svarbu parinkti ne tik ilgaamžes ir atsparias medžiagas, bet ir laikytis tinkamos tokių

Ledo tirpinimo druskų, šildymo ir šaldymo ci klų poveikis: kombinuotas ledo tirpinimo druskų (kalcio ir natrio chloridai), užšalimo ir atšilimo ciklų poveikis sukelia grindinyje susitraukimo ir išsiplėtimo deformacijas, grindinio elementų bei pagrindo eroziją ir irimą.

MAPEI MAPESTONE sistema – ilgaamžis ir aplinkos poveikiui atsparus grindinys

Kiti objekte panaudoti MAPEI sprendiniai

Atsižvelgus į projekto specifiką ir mastą, granitui montuoti pasirinkta MAPEI MAPESTONE sistema. Šis kompleksinis sprendimas yra racionalus siekiant gauti ilgaamžį, aplinkos, mechaniniams ir ledo tirpinimo druskų poveikiams atsparų grindinį, kurio principas – ilgaamžė ir monolitinė grindinio struktūra. MAPEI laboratorijose sukurti aukščiausios kokybės, didelio gniuždomojo stiprio ir cheminio atsparumo cementiniai mišiniai (MAPESTONE TFB 60, MAPESTONE PFS 2 VISCO ir kt.) tinkami naudoti pagal XF4 ir XS3 poveikio klasės apibrėžiamas sąlygas, t. y. zonose, kurios nuolat veikiamos ledo tirpinimo druskų, ciklinės šilumos ir šalčio, sausos ir drėgnos aplinkos.

Granito montavimo darbus atliekančios įmonės „Gevalda“ projektų vadovo Jono Dogelio teigimu, ne ką mažesnę įtaką šios sistemos

Velve mst

velvemst_mapeisolutions

pasirinkimui turėjo ir faktas, kad visi mišiniai lengvai naudojami – juos tereikia sumaišyti su vandeniu laikantis gamintojo nurodytų proporcijų.

Ypač naudingi buvo ir praktiniai mokymai, kuriuos, kartu su technologais iš MAPEI gamyklų Italijoje ir Norvegijoje, organizavo įmonė „Velve M.S.T.“. Šie mokymai „Gevaldos“ kolektyvui leido ne tik praktiškai susipažinti su sistemos įrengimo eiga, bet ir iš anksto numatyti bei išspręsti problemines situacijas, kurių gali iškilti objekte.

Fontano ir GB laiptų zonose pagrindams papildomai apsaugoti ir granitui montuoti naudota elastingos hidroizoliacijos sistema MAPELAS TIC, kartu su dvikomponenčiais cementiniais klijais ELASTORAPID. Temperatūrinės siūlės sandarintos elastingais poliuretaniniais MAPEFLEX serijos sandarikliais.

Po aikšte esančios daugiaaukštės automobilių aikštelės GB kolonoms stiprinti panaudota kompozitinė anglies pluošto (CFRP) audinio sistema MAPEWRAP. Išskirtinis MAPEI atstovas Lietuvoje – bendrovė „Velve M.S.T.“ Lakūnų g. 24A, LT-09108, Vilnius El. p. info@velvemst.lt www.mapei.lt

UAB Velve M.S.T.

K. Kajėno nuotr.

Modernus urbanistinis dizainas negali būti sklandžiai integruotas į egzistuojančią struktūrą klasikine prasme, nes atrodytų silpnas, netektų reikšmės.

balto tinko fasadams įvairovės taip pat turėtų suteikti pagrindinio įėjimo zonoje planuojamos panaudoti didelio formato stiklo ir akmens masės plokštės.

Nuo aukščiausiojo – 11-kos aukštų korpuso pašalinus vėlesniu laikotarpiu iškilusį antstatą ir techninį aukštą, stipriai nederėjusius su bendra pastato architektūra, statinys sėkmingiau integravosi į korpusų visumą. Vietoje jų iškilo pora naujų aukštų, kurie, anot architekto, pastato iš esmės nepaaukštino. Ant žemesniojo korpuso stogo numatyta terasa, kuria galės naudotis būsimi nuomininkai.

Įkvėpta tarpukario architektūros Kampinis, arčiausiai Putvinskio gatvės stovintis pastatas nepriklausė vėlyvojo modernizmo architektūrai, buvo kiek žemesnės vertės nei kiti statiniai ir funkciškai nepasidavė jokiam restruktūrizavimui, todėl buvo leista jį perstatyti.

Ant senųjų pamatų buvo suprojektuotas visiškai naujos estetikos ir dizaino statinys, atspindintis Putvinskio gatvės tarpukario architektūros įvaizdį. Projekto viziją sukūrė vokiečių architektai, įkvėpti Kauno naujamiesčio bei centro tarpukario pastatų, nusprendę jiems būdingus užapvalintus kampus atkartoti lenktų langų motyvais.

14 2019 lapkritis

Pagrindinis masyvių, lanksčių betono formų privalumas – daugiafunkciškumas.

K. Kajėno nuotr.

„Užapvalintų kampų dizainas kartu su vientisa fasadų tąsa sukuria stiprų, vedantį aikštės link įėjimo ženklą, atpažįstamą net iš toli. Ši formali išraiška atiduoda duoklę puikiam Lietuvos ir ypač Kauno art deco paveldui“, – apie naujos architektūros idėją aiškina vokiečių architektas D. Brellas.

Ilgajame korpuse, atsuktame į aikštę, architektų komanda išsaugojo visus buvusius pastato piliastrus, šiek tiek pastambėjusius stengiantis įgyvendinti energinius reikalavimus. Žemiau aikštės lygio buvęs cokolinis aukštas, nuleidus aikštę, performuotas į pirmąjį aukštą, jame įrengta vitrinų. Tikimasi, kad čia bus pačios reprezentatyviausios kavinių, restoranų, parduotuvių zonos. Ant pastato stogo suprojektuota terasa su įstiklinta erdve. Čia numatytos specialios dangos, apšvietimas, gausūs želdiniai.

Ch. Rückeris pasakoja, kad pastato viduje šalia centrinių erdvių rekonstruoti papildomi kambariai leido sukurti atviro tipo darbo erdves ir itin lanksčius aukštų planus. Vizualiai matomos atviros konstrukcijos lėmė minimalistinį lofto stilių, o futuristinis kampinis pastatas su unikaliomis angų formomis išlaikė šio stiliaus žavesį ir pastato viduje.

Buvo išlaikytas ir korpuso, pasižyminčio ilgais horizontaliais langais, tūris. Ankstesni pailgi langai buvo lengvai paslinkti į vieną pusę, taigi simetriškai suprojektuoti naujieji langai padėjo išsaugoti statinio charakterį. Architektų tikslas – aikštei „atiduoti“ interjerą, kad visos patalpos, žiūrinčios į ją, funkciškai būtų maksimaliai išnaudotos. Įrengtas holas į aikštę atsiveria ir vertikaliomis, ir horizontaliomis vitrinomis, jo erdvę galima stebėti net iš lauko. Toks sprendimas, anot R. Giedraičio, iš dalies susijęs su tuo, kad aikštei buvo grąžintas pirmasis aukštas.

Vidaus sprendiniai ir idėjos priklausys nuo čia atsikelsiančių nuomininkų poreikių.

Didžiausi sunkumai – skirtingos nuomonės Paklausti apie viešojoje erdvėje garsiai skambėjusią kritiką rekonstrukcijos projektui, vokiečių architektai patikina, kad į ją jie žiūri pozityviai, nes tai tik įrodo nuomonių įvairovę ir vykstančius debatus. Jų nuomone, pažvelgus atidžiau į naująją aikštę, joje galima atrasti daug jungčių su

Architektai ir užsakovai pasirinko šviesią aikštės dangos spalvą – ji labiausiai tinkama mūsų klimatinei zonai, kuriai būdingi ilgi tamsūs periodai. Vienybės aikštei itin aukštos kokybės „Pardais granites“ granito plokščių dangą iš Alpendura regiono Portugalijoje tiekė UAB „Vaineta ir partneriai“.

UAB „Vaineta ir partneriai“, www.vaineta.lt, Salonai: Savanorių pr. 176, LT-44150 Kaunas, J. Basanavičiaus g. 25A, LT-03108, Vilnius Tel. + 370 37 33 33 31, + 370 686 47 108, faks. + 370 37 33 73 32 15

objektas Rekonstruotų statinių viduje atsiveria kelios įspūdingos, šviesios atrijų erdvės.

K. Kajėno nuotr.

aplinka ir skirtingais miesto architektūros stiliais, nors ir ne iš pirmo žvilgsnio.

R. Giedraitis, prisimindamas gausią kritiką bei išsiskyrusius požiūrius, prisipažįsta, kad būtent tai ir buvo sunkiausia projekto dalis. Labiau nei sudėtingi techniniai sprendimai nuolat vertė sukti galvą būtinybė atrasti kompromisą tarp skirtingų nuomonių. Pašnekovas šyptelėjęs prasitaria, kad kelerius metus teko jaustis esant labai blogu architektu visoms suinteresuotoms pusėms. Jis patikina, kad architektūrinės koncepcijos autoriai vokiečiai bei jų poziciją palai-

Pasaulyje netrūksta pavyzdžių, kai drąsiai į įstorinę aplinką įkomponuotos naujos formos pritampa ir netgi virsta etalonais.

16 2019 lapkritis

kęs užsakovas buvo už šiuolaikiškus, drąsius sprendimus, o jam ir jo komandai norėjosi nuosaikesnio varianto.

R. Giedraitis prisipažįsta, kad ir pačiam nebuvo lengva kurti bendrą produktą, kuriuo ne iki galo tikėjęs. „Kita vertus, dabar matau, kad realybėje viskas atrodo geriau, nei buvo projektiniuose pasiūlymuose. Ir pats išmokau pamoką, kad kaip architektui turbūt reikia būti drąsesniam“, – svarsto R. Giedraitis. Jo manymu, sovietmečiu daugelį naujų dalykų perimdavome pavėluotai dėl informacijos stokos, tačiau ir dabar neskubame, tik šįkart, ko gero, dėl nepakankamo pasitikėjimo savimi. Pasaulyje jau tikrai netrūksta pavyzdžių, kai drąsiai į istorinę aplinką įkomponuotos naujos formos pritampa ir netgi virsta etalonais, nors iš pradžių susiduriama su tais pačiais iššūkiais, nepritariančia visuomenės nuomone. „Man atrodo, dalis oponentų pripažins, kad nieko čia blogo neįvyko, kad šalia Karo muziejaus gali būti ir visiškai moderni aikštė. O kas nepripažins – tai normalu, nuomonių apie tokios svarbos projektus gali būti įvairių“, – baigiantis projektui, reziumuoja architektas.

Vienybės aikštę Kaune atnaujina SBA grupė, kuri tam išleis apie 10 mln. eurų: beveik 5 mln. eurų skirta viršutinės aikštės dalies rekonstrukcijai ir aplinkos sutvarkymui, į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bus investuota daugiau nei 5 mln. eurų. Tai istoriškai didžiausia investicija į centrinės aikštės projektą Lietuvoje. Kauno savivaldybė prisidėjo prie aikštės atnaujinimo nupirkdama jai granito. Bendra SBA investicijų suma į aikštę ir greta plėtojamą BLC 2 verslo centrą siekia apie 40 mln. eurų.

Užs.

Granito danga Vienybės aikštėje – kelias į naują pradžią UAB GEVALDA 2019 metais atlikti darbai rekonstruojamoje Vienybės aikštėje reikšmingai papildys įmonės įgyvendintų projektų rinkinį bei įneš indėlį į Kauno istoriją. Masyviomis granito plokštėmis klojama aikštė kasdien vis labiau priartina naujo aikštės gyvavimo etapo pradžią.

tatybų bendrovė GEVALDA, atliekanti inžinerinių tinklų, gatvių ir gerbūvio įrengimo darbus, granito plokštes rekonstruojamoje Vienybės aikštėje pradėjo kloti šių metų liepą. Įmonės vadovas Valdemaras Karlonas pasakojo, kad užduotis įrengti granito luitų laiptus bei plokščių dangą (projekto apimtis – 10 000 m²) ant požeminės automobilių aikštelės stogo pareikalavo išties nemažai pastangų ir įgūdžių. „Mūsų tipiniai projektai yra didelės gamybinės arba sandėliavimo paskirties objektai, kuriuose atliekame pastato pagrindų, dangų bei lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Vienybės aikštė savo specifika yra kitoks objektas – aikštės danga yra užsakyta pagal specifinius architektūrinius sprendinius, darbai yra įvairūs savo pobūdžiu, sudėtingumu“, – aiškino įmonės

S

vadovas. Jo teigimu, nuo pat projekto pradžios didžiausias iššūkis buvo didelių matmenų ir svorio granito luitai bei plokštės, transportuoti iš Portugalijos pagal individualų Kauno miesto savivaldybės užsakymą. Kiekviena 1 200 x 1 200 x 100 mm matmenų granito plokštė sveria apie 400 kg, todėl darbams atlikti buvo pasitelkta speciali montavimo technika. Kad būtų galima kuo sėkmingiau atlikti darbus, įmonės darbuotojai buvo konsultuoti ir mokyti partnerių iš Norvegijos bei Italijos.

Ne mažiau įgūdžių bei kruopštumo pareikalavo ir specifiniai aikštės architektūriniai sprendiniai – lenktos betono konstrukcijų ir laiptų formos, dangoje atsispindintys dizaino elementai. „Vienybės aikštė tikrai papuoš Kauno veidą ir taps traukos vieta miesto centre. Manome, kad Kaunas galės didžiuotis ir pasigirti kitiems miestams aukšto lygio aikštės atnaujinimo projekto

įgyvendinimu“, – projekto sėkme neabejojo įmonės vadovas.

Vienybės aikštės projektas reikšmingai papildys kitų GEVALDOS įgyvendintų projektų sąrašą, sukauptą per ne pilną įmonės veiklos dešimtmetį ir spėjusį jai pelnyti klientų pasitikėjimą. Per savo vei klos metus įmonė įrengė inžinerinius lauko tin klus ir sutvarkė aplinką vilkikų aptarnavimo centrui Šiauliuose (projekto apimtis – 50 tūkst. m²), gamybos paskirties pastatui Guopstų kaime (projekto ap imtis – 120 tūkst. m²), administracinio ir sandėliavimo paskirties „Hegelmann Transporte“ pastatui (projekto apimtis – 14 tūkst. m²), sandėliavimo paskirties pastatui Martinavos kaime (projekto ap imtis – 67 tūkst. m²) ir kt. UAB GEVALDA prisidėjo ir prie transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plė tros – įrengė beveik 8 km ilgio triukšmą slopinančius užtvarus.

17

Užs.

„Continental“ – dėmesys aplinkai ir tvarumui Automobilių elektronikos komponentų gamyklos „Continental“ atidaryme rinkosi valdžios atstovai, partneriai ir rangovai. Ši elektronikos komponentų gamykla pastatyta ir parengta gamybiniams procesams praėjus vos 15-kai mėnesių nuo tada, kai praėjusių metų liepos mėnesį pradėti pamatų įkasimo darbai. Tai kol kas didžiausia plyno lauko užsienio kapitalo investicija Lietuvoje, tad nenuostabu, kad atidarymas įvardytas istoriniu įvykiu Lietuvai.

Atrankos kriterijų – ne vienas aune pastatyta gamykla yra etaloninis projektas kitiems „Continental“ statybų projektams visame pasaulyje. Šio projekto metu įgyta patirtis jau taikoma kitose naujose „Continental“ gamyklose Agvaskaljentese, Meksikoje, ir Debrecene, Vengrijoje. Kaune esanti gamykla išsiskiria moderniausiomis techninės švaros sąlygomis bei atitinka aukščiausius automobilių pramonės standartus. Be to, ši gamykla buvo suprojektuota ir pastatyta teikiant išskirtinį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Tai pirmasis „Continental Automotive“ gamyklos projektas, kuriam suteiktas tarptautiniu mastu pripažįstamas auksinis LEED sertifikatas už panaudotus tvarius sprendimus. Šiame projekte projektavimo ir projekto valdymo darbai patikėti 17 metų patirtį sukaupusiai bendrovei „Baltic Engineers“, kuri projektavimo ir statybų metu laikėsi ir vietos statybų techninių reglamentų, ir tvarumą bei aukščiausią darbų kokybę užtikrinančių LEED, „FM Global“, taip pat vokiškųjų VDI, VDS standartų. Galiausiai, projektavimo ir statybos darbus teko organizuoti neviršijant nustatyto biudžeto, kas taip pat kainavo papildomų pastangų ir laiko. Siekiant sukurti išskirtinį aukštųjų technologijų pramonės kompleksą prireikė nesyk tikrinti visus sprendimus, kai kuriuos koreguoti, ieškoti nestandartinių, inovatyvių sprendimų.

Naujosios gamyklos suplanavimas atspindi šiuolaikišką požiūrį, daug reikšmės teikiama darbuotojų patogumui ir gerovei. Vienu prioritetų tapo biurai darbuotojams: didelio ploto biurai išsiskiria kokybišku ir moderniu interjeru: vaizdo konferencijoms skirti susitikimų

K

18 2019 lapkritis

kambariai, žaliosios sienos, sportui skirta erdvė su daugiafunkce treniruočių erdve, kiemas su želdiniais, mokymų erdvė. Stoginės dviračiams, mopedams suprojektuotos laikantis LEED reikalavimų. Darbuotojams įrengta ir elektromobilių įkrovimo vietų.

Pasitelkus natūralios apšvietos skaičiavimo programą ir panaudojus pastato BIM modelį buvo pasiekta, kad daugiau kaip 80 proc. biuro patalpų būtų užtikrintas natūralus apšvietimas.

Toks sprendimas palaiko natūralų žmogaus cirkadinį ritmą, leidžia jam geriau jaustis, sykiu sumažina elektros išlaidas.

Gamyklos, kurios projektavimu ir projekto įgyvendinimu rūpinosi „Baltic Engineers“ specialistai, projektui suteiktas „LEED Gold“ sertifikatas – pirmuoju tokio lygio sertifikatu Lietuvoje įvertintas gamybos objektas. Tvarumą įrodančio sertifikato siekta pagal naujausią LEED sertifikavimo versiją, kuria remiantis gauti „Gold“ įvertinimą tapo gerokai sunkiau nei anksčiau. Kol kas gautas preliminarus „LEED Gold“ sertifikatas pastato projektui. Jau netrukus bus audituojamas ir sėkmės atveju sertifikuotas bei užbaigtas pats pastatas.

Bendrovės „Baltic Engineers“ vadovas Darius Kvedaras pasakojo, kad sprendimas siekti „LEED Gold“ standarto pirmiausia reiškė itin aukštus reikalavimus pastate ir teritorijoje naudojamų medžiagų kokybei ir net jų spalvoms.

Pavyzdžiui, tiek pastato stogas, tiek dauguma dangų sklype yra baltos arba pilkos spalvos.

Objekte naudojamos medžiagos turėjo atitikti EPD, HPD standartų reikalavimus. Pašnekovas pripažįsta – surasti medžiagų, turinčių šiuos sertifikatus, buvo nemenkas iššūkis, nes Europoje paplitusios medžiagos dar vis neatitiko sudėtingesnės LEED versijos reikalavimų.

Projekte buvo įgyvendinti inovacijų kreditai, vienas įdomesnių – „Bird collision deterrence“ – draugiško paukščiams pastato projektavimas.

Projektavimo metu buvo suskaičiuotos visos sklype esančios vertikalios atitvaros, atsisakyta kampinių stiklų, įvertintos stiklo atspindžio savybės, dėl ko projektas buvo pakoreguotas, taip sumažinant riziką paukščiams atsitrenkti į pastatus ar tvoras.

Statybų metu taip pat buvo laikomasi griežtų LEED reikalavimų, pavyzdžiui, parengtas sklypo valdymo planas (angl. „ESC plan“), pagal kurį visų automobilių, paliekančių teritoriją, ratai turėjo būti nuplaunami, aplink sklypą buvo įrengta papildoma sienelė, kad į kitus sklypus nepatektų grunto.

Statybų aikštelėje susidarančių atliekų kiekis stebėtas viso statybų proceso metu, kaip reikalauja LEED standartas, rūšiuojant visų tipų atliekas. Pastato viduje vykstantiems darbams pagal LEED reikalavimus buvo sukurtas oro kokybės planas (angl. „Indoor air quality plan“), kurio vienas iš reikalavimų gerokai apsunkino darbą statybininkams, mat pastato viduje visa naudojama įranga galėjo būti tik elektrinė.

Rinkosi patikimus partnerius Bendrovės „Baltic Engineers“ komanda rinkoje vertinama kaip puikiai išmananti tarptautinius aplinkos standartus LEED ir BREEAM, įvaldžiusi ir kasdieniame darbe naudojanti skaitmeninius įrankius BIM, o projekto valdymo kokybę užtikrinanti ISO standartais. Visų šių kriterijų visuma galėjo garantuoti, kad gamykla atsidurs ketvirtosios pramonės revoliucijos (angl. „Industry 4.0“) priešakyje. „Atsidavimas, įsipareigojimas pasiekti tikslą ir noras įgyvendinti šį ambicingą objektą buvo

Juditos Grigelytės (UAB „Verslo žinios“) nuotr.

Darius KVEDARAS, Bendrovės „Baltic Engineers“ vadovas

svarbūs užsakovui renkantis projekto partnerius.

Terminai buvo labai suspausti, bet mes pasiryžome šį projektą realizuoti. Buvo svarbu, kad būtume įsisavinę šiuolaikines projektavimo ir projektų valdymo priemones bei metodus, kad turėtume patirties dirbant BIM aplinkoje, kad komanda laisvai bendrautų anglų kalba. „Continental“ atstovai, rinkdamiesi, su kuo dirbti, netgi specialiai aplankė mūsų biurą, kad įvertintų, kokia vyrauja darbo aplinka, interjeras, koks komandos bendravimo stilius tarpusavyje ir pan.“ – komentavo „Baltic Engineers“ vadovas D. Kvedaras.

Užsakovas išsyk žinojo, kad nori integruotų paslaugų, taigi pasirinko EPCM (angl. „Engineering Procurement Cosntruction Management“) modelį, maža to, visas integruotas paslaugas turėjo užtikrinti viena įmonė. Taigi „Baltic Engineers“ subūrė dvi atskiras komandas. Vieną – projektavimui, kitą – projekto valdymui.

Gamyklai ir biurams – aplinką tausojantys sprendimai Pastato šilumos ir šaldymo poreikiams užtikrinti buvo suprojektuota ir įrengta sudėtinga šilumos ir šalčio gamybos bei paskirstymo sistema. Atskirai stovinčiame techniniame pastate sumontuota visa gamybos sistema, o pagrindiniame pastate, specialioje patalpoje, įdiegta paskirstymo įranga.

Pagrindiniams šilumos poreikiams padengti numatytas dujomis kūrenamas kogeneracinis įrenginys, kuris degindamas dujas gamina elektrą, o šio proceso metu išsiskirianti šiluma naudojama pastatui šildyti. Kogeneratoriaus elektrinė galia – 1 MW, o šiluminė – 1,2 MW. Pikiniams šilumos poreikiams padengti numatyti du dujiniai katilai, kurių galia – po 1 MW.

Šilumos gamybos schema glaudžiai susijusi su šalčio gamyba. Kogeneratoriaus šiluma ne šildymo sezono metu perduodama į absorbcinę šalčio mašiną, kuri šilumą verčia šalčiu itin mažomis elektros sąnaudomis. Absorbcinė šalčio mašina pagamina 750 kW šalčio naudodama tik 8 kW elektros galios. Taip kogeneratorius dirba nesustodamas ištisus metus ir užtikrina nenutrūkstamą elektros tiekimą ir šilumą bei šaltį. Šalčio pikiniams poreikiams padengti suprojektuoti ir sumontuoti du papildomi kompresoriniai šalčio įrenginiai su ant techninio pastato stogo išneštomis aušyklėmis.

Didžiausi mikroklimato reikalavimai kelti gamybos salei, kurioje turi būti griežtai kontroliuojama temperatūra, drėgmė ir dulkėtumas. Šios salės mikroklimatui užtikrinti suprojektuotos ir sumontuotos 7 vėdinimo sistemos, kurių bendras oro kiekis – beveik 500 tūkst. m3/h. Visa įranga sumontuota ant pastato stogo, kas buvo didelis iššūkis ne tik ŠVOK projektuotojams, bet ir konstruktoriams – visa įranga sveria apie 100 tonų.

Biurų mikroklimatui taip pat kelti dideli reikalavimai. Remiantis Lietuvos higienos normų, JAV projektavimo standarto ASHRAE bei LEED standarto reikalavimais, suprojektuotos pagrindinės keturios atskiros biurų vėdinimo sistemos. Oro kiekis patalpose valdomas remiantis CO2 lygio jutikliais: daugiau oro tiekiama, jei patalpų užimtumas – didesnis, mažiau, jei patalpose žmonių sumažėja.

Padėjo išvengti brangiai kainuojančių klaidų Įgyvendindama „Continental“ projektą „Baltic Engineers“ BIM pasitelkė visame projektavimo ir statybų procese. Bendradarbiaujant su užsakovu, atsižvelgiant į jo poreikius ir galimybes, pirmiausia,

parengtas BIM planas. Užtikrinant BIM modelio tikslumą ir kokybę buvo atliekamas reguliarus ir sisteminis 3D lazerinis skenavimas statybų metu.

Nuolat buvo sudaromas kiekvieno įrenginio ar konstrukcijos lazerinių taškų debesis, kuris buvo lyginamas su brėžiniais ir modeliu. „Užsakovas nuo pat pradžių norėjo turėti ne tik paprastą 3D modelį ir dvimačius brėžinius, bet ir 3D modelį, kuris atitiktų realią situaciją objekte. Tam statybų metu pastatas buvo skenuojamas naudojant 3D skenerius, minėti duomenys perkelti į modeliavimo programą, jų pagrindu sukurtas pastato modelis, kuriame suvesta aktuali pastato sistemų geometrija, prisegta su pastato eksploatavimu susijusi informacija, kuri yra pasiekiama vos tik atsidarius 3D modelį“, – aiškino D. Kvedaras.

Pasitelkus BIM pavyko sumažinti klaidų tikimybę, užtikrinti kokybiškesnį projekto įgyvendinimą. BIM padėjo užsakovui geriau suprasti, kokį galutinį rezultatą jis gaus, mat turėjo galimybę virtualiai pasivaikščioti po skaitmeninį modelį, apžiūrėti erdves.

Laiku ir per tikrai trumpą laiką pavyko pastatyti tokio masto gamyklą dėl pažangių įrankių ir juos sėkmingai įvaldžiusios komandos. Pavyzdžiui, pastato BIM modelis padėjo ankstyvose stadijose išspręsti kolizijas, atlikti skirtingus inžinerinius skaičiavimus (natūralus ir dirbtinis apšviestumas, oro judėjimas vėdinimo sistemoje ir t. t.).

Statybų aikštelėje pavyko pritaikyti ir papildytosios realybės sprendimus, kai statybų dalyviai savo mobiliuosiuose įrenginiuose galėjo rasti naujausią projekto erdvinį modelį ir čia pat jį palyginti su aikštelėje atliktais darbais. Ne veltui šio pastato statyba tapo geru pavyzdžiu ne tik pramonės statyboms Lietuvoje, bet ir kitiems „Con ti nental“ objektams pasaulyje.

19

objektas

irmieji „LEED Gold“ laurai – „Continental“ gamyklai Lietuvoje

Vokiško kapitalo korporacijos „Continental“ gamykla yra neabejotinai reikšminAušra NARKELIŪNIENĖ

gas objektas mūsų valstybės istorijai – per palyginti trumpą statybos ir įrengimo laiką gamykloje apsilankė net du Lietuvos prezidentai: bebaigianti kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi klojant pirmuosius gamyklos pamatus ir prezidentas Gitanas Nausėda, atvykęs į gamyklos atidarymą.

Nacionalinė gamykla amykla – ne naujas teatras ir net ne naujas nacionalinis stadionas. Tačiau abiejų prezidentų išskirtinis dėmesys šiam objektui yra pagrįstas svarbiomis aplinkybėmis – tai viena didžiausių gamyklų, pastatytų iki tol buvusiame plyname lauke. Gamyklos teritorijai parinkta vieta – Kauno LEZ, kurios plėtra ir su tuo susijęs darbo vietų atsiradimas sprendžia daugybę socialinių klausimų ir iš dalies tokias aštrias kaip migracijos problemas.

G

20 2019 lapkritis

„Kauną „Continental“ pasirinko dėl kelių priežasčių: pirmiausia, Kaunas yra pagrindinis Lietuvos pramonės, elektronikos ir automatikos gamybos centras. Šiame moderniame regione gausu aukštos kvalifikacijos specialistų – bent apie 10 proc. studentų Kaune studijuoja būtent elek tronikos inžineriją. Taip pat regionas turi tinkamą infrastruktūrą. Dėl šių priežasčių Kaunas pasirodė ideali vieta mūsų naujajai gamyklai“, – atidarymo ceremonijoje kalbėjo gamyklos Lietuvoje vadovas Shayanas Ali. Aišku, gamyklai neįprasta suteikti nacionalinio objekto statusą. Tačiau jos reikšmė neabejoti-

na – tai naujas požiūris į darbuotoją, kuris nėra tik prakaitą liejantis sistemos sraigtelis, o lygiavertis partneris, dalyvaujantis kuriant produktą. Gamykloje sukurtos darbo sąlygos atitinka aukščiausius standartus. Pažvelgus į gamyklos planą, matyti lanksčiai suplanuotos patalpos su pasitarimo kambariais, daug bendrų erdvių – poilsio, restoranas ir vidaus kiemelis, pritaikyti darbuotojų poilsiui. Anot gamyklos vadovo Sh. Ali: „Ši gamykla buvo suprojektuota ir pastatyta teikiant išskirtinį dėmesį aplinkai ir tvarumui. Tai pirmasis „Continental Automotive“ gamyklos projektas, kuriam suteiktas tarptautiniu mastu pripažįstamas auk-

Užsakovas: „Continental Automotive“ Projekto valdytojas ir projektuotojas: UAB „Baltic Engineers“ Projekto vadovas: Vismantas Jakutis Projekto architektai: UAB „stART studio“, architektūra, interjeras, aplinkotvarkos projektas: projekto vadovė – architektė Justina Narauskienė, architektai – Martynas Kamarauskas, Arvydas Skudra Kraštovaizdžio dizainas: Elė Kalvelė Inžinerinės sistemos: UAB „Baltic Engineers“ Konstruktyvas: UAB „Inhus“ Pagrindinis rangovas: UAB „Conresta“

sinis LEED sertifikatas už panaudotus tvarius sprendimus“. Darbuotojams šiame pastate sukurtos ir sveikos mikroklimato sąlygos, komfortiškas automatizuotas apšvietimas darbo vietose, jaukios darbo ir poilsio zonos. „Continental“ buvo patikėta suprojektuoti jaunam, tačiau patyrusiam architektų biuro „StART studio“ kolektyvui, kuriam vadovauja architektė Justina Narauskienė. Biuras buvo pasirinktas pagrindinio gamyklos projektuotojo – „Baltic Engineers“, su kuriuo architektams ne kartą teko bendradarbiauti projektuojant kitus objektus.

Projektavimo procesas – glaudus komandinis darbas Nemažai laiko projektavimo procesui skyrė ir gamyklos atstovai. „Kliento dalyvavimas visuose projektavimo etapuose buvo tiesioginis ir nepertraukiamas. „Continental“ projektų vadovas viso projektavimo metu laiką praleido tarp Vilniaus,

Kauno ir centrinio „Continental“ biuro Frankfurte“, – sako architektė J. Narauskienė. „Projektavimo etapas buvo suskirstytas atkarpomis, kur kiekviena dalis buvo tvirtinama „Continental“ specialistų ir vadovų vidinių kūrybinių dirbtuvių metu.“ Projekto architektūrinė dalis, projektiniai pasiūlymai, techninis projektas ir darbo projekto etapai užtruko apie 8–9 mėnesius. Su generaliniu pastato projektuotoju UAB „Baltic Engineers“ vyko nuolatinis komandinis darbas, taip pat nepertraukiamas tarpusavio veiksmų derinimas ir koordinavimas 3D aplinkoje. Todėl projektavimo komandos turėjo būti susiderinusios, kad darbus įvykdytų per tokį trumpą laiką – dalis projektavimo darbų buvo atliekama ir statybų metu. „Korektūrų nebuvo išvengta, – patirtimi dalijasi J. Narauskienė. – Joms įtakos turėjo technologinių procesų optimizavimas, skubiai reaguojama į kliento pageidavimus. Gamybos ir sandėlio zonos užima didžiausią dalį ploto, tad turime atitikti technologijos, kolegų inžinierių ir gaisrinės

saugos reikalavimus. Tačiau administracinėje pastato dalyje galėjome pasiūlyti daugiau savo sprendimų, prie kurių teko taikytis inžinerinių sistemų projektuotojams.“ Visą projektavimo komandą sudarė apie 40 žmonių, tarp jų ir keturi architektai iš „StART studio“, pasitelkta ir konsultantų pagalba: LEED konsultantai iš Lenkijos – „Visio Architects“, virtuvės technologijoms – „Gastro-projekt PL“, „FM Global“ konsultantai ir kt.

Kartelė užkelta aukštai Dažniausiai architektūrinei gamyklos išraiškai nėra skiriama daug dėmesio. Svarbiausia sutalpinti visą reikiamą technologiniam procesui ir inžinerijai įrangą į „dėžę“ ir pasirūpinti, kad statybos procesas būtų kuo spartesnis. Nors „Continental“ gamyklai buvo uždėtas „brandbook“ (korporatyvinio stiliaus vadovo) apynasris, architektė teigia, kad projektuojant administracines patalpas ir pagrindinį fasadą pavyko pasiekti

21

objektas

LEED sertifikato padėję siekti „Saint-Gobain“ sienų ir pertvarų sprendimai bei specialieji betonai Pasaulio lyderė statybų rinkoje kompanija „Saint-Gobain“, remdamasi savo patirtimi ir inovacijomis, „Continental“ gamy klai pasiūlė išorinių sienų ir vidinių gipskartonio pertvarų sprendimus bei specialiuosius betonus konstrukcijoms montuoti.

Gamykloje buvo sumontuotos „Gyproc / Rigips“ gipskartonio sistemos su „Isover KL-AKU“ vatos užpildu. Vidinės pertvaros parinktos pagal projekte numatytus atsparumo ugniai ir garso izoliacijos parametrus. Dalis pertvarų – nestandartinės, itin aukštos, todėl buvo pasiūlyti nestandartiniai konstrukciniai mazgai, užtikrinantys jų stabilumo reikalavimus. Šiuose sprendimuose panaudotos „Saint-Gobain“ medžiagos turi aplinkosaugines (EPD) deklaracijas ir kitą dokumentaciją, kuri padėjo pasiekti balus sertifikuojant pastatą pagal LEED sistemą.

Išorinėms sienoms panaudoti „Fibo“ keramzitbetonio blokeliai, atitinkantys visus mechaninio stiprumo, akustinius bei atsparumo ugniai reikalavimus. Tinkavimo mašinomis vidiniai mūro sienų paviršiai nutinkuoti atspariu drėgmei, šalčiui ir apkrovoms „weber ip18“ cementiniu ir kalkiniu CS III kategorijos stiprio tinku, kuris statybos metu džiūdamas netrūkinėja. „Continental“ statyboje panaudotas ir specialusis „Weber“ betonas: betoninėms kolonoms montuoti, inkaruoti ir sandariai užpildyti – nesitraukiantis betonas „weber JB 600/3“ (70 MPa) bei netakus specialusis betonas „webervetonit ESL“ (50 MPa) – horizontaliam ir vertikaliam konstrukciniam betoninių elementų surišimui, kuriems lieti nereikia atramų ir klojinių.

22 2019 lapkritis

www.saint-gobain.lt

išskirtinės bei originalios išraiškos, kuri kaip pavyzdinė buvo įvertinta ir gamyklos vadovybės. „Taip, turėjome vadinamąjį stiliaus vadovą „brandbook“, kurio privalu laikytis visiems architektams, projektuojantiems „Continental“. Jame daugiausia apriboti spalviniai, formos, proporcijos sprendimai ir, žinoma, kokybės reikalavimai. Tačiau klientas yra ypač atviras naujoms pastatų projektavimo tendencijoms, moderniam vidaus erdvių planavimui ir interjero sprendimams (šiuo metu rengiamas ir „Head quaters“ modernus biurų pastatas Hanoveryje), taigi kartelė mums buvo užkelta gana aukštai.

Nepaisant to, kad klientas savo pastatams taiko korporatyvinį standartą (spalvoms, medžiagoms, formoms) ir kokybės reikalavimus, priėmė architektų pasiūlymus dėl pagrindinio fasado – pagrindinis įėjimas formuojamas netaisyklingos formos laužytų plokštumų stogeliu, orientuotu aikštės link, naudota „corpo“ spalva. Architektai turėjo visišką laisvę kurdami interjerą interpretuoti „Continental“ standartą vestibiulio, biurų erdvėse ir visiškai nevaržomai kurti restorano interjerą. „Klientas aiškiai deklaravo poziciją savo darbuotojams sukurti maksimalų komfortą. Sukūrėme vidinius kiemus darbuotojų poilsiui, kurie taip pat ženkliai pagerina darbo aplinką, natūralų apšviestumą „open space“ tipo biuruose“, – tvirtina architektė.

Išvengta beveidės „dėžės“ įvaizdžio Gamykla buvo suprojektuota taip, kad sukurtų inovatyvią, integruojančią ir į ateities poreikius orientuotą darbo aplinką. „Kolegiškai konkuruodami su stipria Vengrijos gamyklos projektavimo komanda ir šiandien esame laimingi, kad būtent mūsų pasiūlyti sprendimai bus integruojami ir į kitas naujai statomas gamyklas“, – sako architektė.

Gamyklos prieigos tikrai neleis pasijusti taip, kad atvykote į tipinę „technologinę dėžę“. Projektas vystomas kaip „Greenfield Investment Project“ (plyno lauko investicinis projektas), tačiau per 8 mėnesius projektavimo darbų ir 15 mėn. statybos darbų tuščias sklypas tapo visiškai urbanizuota teritorija su pastatų kompleksu. Ne tik su inžinerine, bet ir socialine infrastuktūra, viešosiomis funkcijomis, integruota želdynų teritorija, rekreacinėmis ir sporto erdvėmis. Visa ši vidinė sklypo urbanistika nėra planuota atsietai nuo aplinkinių teritorijų. Planuojamas prisijungimas prie miesto dviračių takų, autobusų maršrutų, o įrengta aikštė yra atvira bendro naudojimo erdvė apylinkių gyventojams.

Darbuotojams šiame pastate sukurtos sveikos mikroklimato sąlygos, komfortiškas automatizuotas apšvietimas darbo vietose, jaukios darbo ir poilsio zonos.

Išskirtiniai apšvietimo sprendimai Visi užsakovo reikalavimai yra svarbūs. Visada stengiamės išsikelti maksimalius tikslus siekdami bendro rezultato – nuo ypatingo tikslumo BIM aplinkoje projektuodami apšvietimą iki šviestuvo dizaino ir unikalaus rezultato išpildymo. „Continental“ gamyklai buvo tiekiami „Zumtobel“, „Thorn“, „Delta Light“ ir kitų žymių Europos gamintojų didelio efektyvumo, puikių hermetinių savybių, išskirtinio dizaino šviestuvai tiek administracinėms, tiek gamybinėms įmonės patalpoms. Įdiegti sprendimai padeda užtikrinti aukštą energinį efektyvumą pagal LEED reikalavimus.

Pagal specialų užsakymą skirti būtent šiam projektui įgyvendinti buvo gaminami ypač plačios sklaidos, išskirtinio dizaino produktai iš Austrijos, Lenkijos, Vokietijos. Pritaikyta apšvietimo valdymo sistema, kuri nuolat „stebi“ erdvę ir vertina, ar joje yra žmonių. Priklausomai nuo žmonių srauto intensyvumo, reguliuojamas apšvietimo stiprumas. Parinkus tinkamą lauko šviestuvų optiką, šviesos srautas nukreipiamas reikalinga kryptimi (tik žemyn) ir taip užtikrinama mažiausia šviesos tarša.

Renkant apšvietimą ypatingas dėmesys buvo skirtas akinimo, komforto kontrolei. Pavyko

užtikrinti aukštą komforto lygį, atitinkantį Lietuvos ir Europos higienos normose apibrėžtus šviesos parametrus. Nors spaudė laikas ir terminai (projektui įgyvendinti buvo skirta mažiau nei metai), rezultatas buvo efektyvus, kaip ir tikėtasi.

UAB Šviesos technologijos Šviesos ir technologijų namai „Sunamus“, Lukšio g. 15, LT-09132, Vilnius tel.+370 5 277 7700 www.svt.lt

23

vietos darbuotojams, vienu metu maksimaliai gali dirbti iki 600 žmonių, jiems numatytas 200 vietų restoranas. Bendras pastatų komplekso plotas – apie 23 000 m². Pagrindinis gamybos pastatas su sandėliavimo patalpomis sudaro 22 000 m², iš kurių administracinės patalpos užima 6 000 m² ploto. Įrengta apie 190 vietų aikštelė, kurioje yra elektromobilių, „green car“, „car pool“ vietų, apie 50 dviračių aikštelė, 25 motociklų vietos. Administracinio pastato vidinio kiemo sodas – 400 m² ir žalias stogas – 300 m². Pastato prieigose – 1 ha ploto aikštė su želdiniais, amfiteatru bei lietaus sodu, sporto ir mokymų pastatas su universalia atvira multifunkcine sporto aikšte.

Inovatyvūs interjero sprendimai ir „švarios“ patalpos

Įrankiai profesionalams Ateitis jau čia.

Įspūdingi užmojai Naudokitės ROCKWOOL skaičiuoklėmis, kurios padės patobulinti kiekvieną statybos projektą ir sutaupyti Jūsų laiką.

Anot architektės, buvo gauta tiksli technologinė zonoms, įrangos techniniai galingumai ir poreikiai, planuojami darbuotojų, Informacijos ieškokite: logistikos ir automobilių srautai. www.rockwool.lt/pro Projektavimas vyko vadovaujantis „Continental“ standarto knyga, „LEED Gold“ reikalavimais pastato tvarumui, „FM Global“ sugriežtintais papildomais gaisrinės saugos reikalavimais. Projektas ir pastato „AsBuilt“ modelis kurtas BIM projektavimo platforma.

Laikančiosios pastato konstrukcijos – gelžbetoninės kolonos ir perdangos plokštės bei metalinės santvaros. Stogo danga – gelžbetoninės Pradėkite kiekvieną savo projektą su užduotis gamybos ir sandėliavimo ROCKWOOL BIM sprendimais.

plokštės ir „Ruukki“ profiliuotos skardos paklotas. Sienoms naudotos „Sandwich“ tipo plokštės, kurias taip pat tiekė suomių koncerno „Ruukki“ atstovai Lietuvoje. Administracinis korpusas pastatytas iš blokelių, apdailintas „Ruukki“ aliuminio kasetėmis. Aliuminio fasadų sistemos ir langai („Reynaers“), „Clestra“ vitrininės pertvaros, „Rigips“ gipskartonio pertvaros.

Nauja gamykla Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, šiuo metu užimanti 22 tūkst. kv. m teritoriją, susideda iš gamybinių, administracinių ir sandėliavimo patalpų. Visi komplekso statiniai sudaro apie 23 000 m², tūris – apie 200 000 m³; dviejų aukštų su antstatu aukštis – apie 17 m; energinė klasė – A+. Per parą suplanuotos 1 200

Pagrindinė reprezentacinė erdvė yra vestibiulio ir recepcijos erdvė. Šiuo vestibiuliu kas dieną pereina visi gamyklos darbuotojai (apie 1 200 per parą), taip pat čia sutinkama svečių ar būsimų gamyklos darbuotojų. Pirmame aukšte numatytos poilsio erdvės gamyklos darbuotojams su vaizdu į vidinį sodą. Gamybos erdvės turi būti „švarios“ ir nekaupti statinio krūvio, todėl buvo naudojama konduktyvinė epoksidinė danga ABP, epoksidinė danga SIKA, bendroms erdvėms didelio formato akmens masės plytelės, PVC ritininės, kiliminės dangos. Gamybos salės erdvėje suprojektuotos poilsio ir kavos zonos su natūralia šviesa per „solarTubes“ šviesos kanalus, minkštais baldais.

„Continental“ automobilių elektronikos komponentų gamyklos pastatuose buvo suprojektuoti ir panaudoti išskirtinės kokybės, ilgaamžiai bei unikalios dvitankės struktūros ROCKWOOL akmens vatos gaminiai įvairioms atitvarinėms konstrukcijoms šiltinti. Užsakovams orientuojantis į tvaraus pastato statybą – vienoje pastato dalyje įrengtas apželdintas stogas, kuriam šiltinti naudotos ypač kietos akmens vatos plokštės HARDROCK MAX, gebančios atlaikyti ilgalaikes dideles eksploatacines apkrovas. Pagrindinio pastato sienų termoizoliacijai panaudotos efektyvios vėdinamų fasadų

dvitankės plokštės VENTI MAX, o pagalbinio pastato sienos apšiltintos akmens vatos plokštėmis FRONROCK MAX E, pasižyminčiomis dideliu paviršiaus atsparumu smūgiams. Šilumos izoliacijos iš ROCKWOOL akmens vatos naudojimas užtikrina natūralią pastato apsaugą nuo šalčio, karščio, triukšmo ir ugnies. Siekdama patenkinti įvairių architektūrinių projektų reikalavimus ROCKWOOL siūlo daug universalių ir išskirtinių gaminių bei ilgaamžių laiko patikrintų sprendimų, padedančių apsaugoti ir pastatus, ir juose esančius žmones.

komentaras

Audrius BUSKA, ROCKWOOL techninis vadovas

24 2019 lapkritis

Įgyvendinant interjero koncepciją buvo pasirinktas „Continental“ įmonės identitetą atspindintis spalvinis derinys, kuriame pagrindinis akcentas yra kompanijos oranžinė spalva. Biuro erdvėje pritaikyti „Haworth“ (JAV) kompanijos reguliuojamo aukščio stalai su akustinėmis pertvaromis ir individualiu apšvietimu bei viena pažangiausių pasaulyje kėdžių „Fern“ (JAV).

Aukščiausio lygio ergonominių darbo baldų pasirinkimas atspindi pažangų „Continental“ požiūrį į šiuolaikinę darbo vietą ir iškalbingai byloja apie kompanijos dėmesį kiekvienam darbuotojui.

LT.PROJECT – kompanijos „Continental“ pasirinktas partneris rengiant reprezentacines, poilsio ir biuro erdves.

Projekte dirbome ties darbo vietų baldais (HAWORTH aukščiausio lygio ergonominės kėdės, HAWORTH reguliuojamo aukščio stalai); kitų erdvių standartiniais baldais, tarp jų ir ESD baldais; nestandartiniais baldiniais sprendimais; akustikos sprendimais; darbo vietų ir dekoratyviniu apšvietimu.

Atstovaujame pasaulyje pripažintiems gamintojams iš JAV, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių. Mūsų profesionalumą ir kompetenciją vertina ir mus savo išskirtiniais atstovais Lietuvoje pasirinko tokios pasaulyje garsios kompanijos kaip

„Haworth“ (JAV), „Lammhults“ (Švedija), „Se dus“ (Vokietija), „Actiu“ (Ispanija) ir daugelis kitų. Per 13-ka įmonės veiklos metų įgyvendinome per 1 000 įvairios apimties ir sudėtingumo projektų.

Kurdami sprendimus ir parinkdami gaminius, reikalingus projektui įgyvendinti, atidžiai renkamės tiekėjus ir užtikriname, kad parinkti gaminiai atitiks verslo erdvių įrengimui keliamus reikalavimus bei turės reikalingus tai patvirtinančius sertifikatus, jiems bus suteiktos patikimos garantijos ir pogarantinė priežiūra. Verslo pasaulis yra dinamiškas, įmonės auga ir keičiasi, tad ir verslo erdvės nuolat kinta. Esame pasiruošę savo klientams užtikrinti ilgalaikę profesionalią partnerystę ir operatyvų aptarnavimą, reikalingą keičiantis jų poreikiams.

Esame profesionalų komanda, sukaupusi ilgametės patirties projektų valdymo ir verslo erdvių įrengimo srityse.

Vilnius | Kaunas | Klaipėda | www.ltproject.lt 25

objektas

Aliuminio fasadų sistemos – išskirtinei architektūrai UAB „SKP Aliuminis“ įkurta 2007 m. Sėkmingai dirbdama, įmonė plėtė savo veiklą, sparčiai augo, didėjo pardavimo ir gamybos apimtys.

UAB „SKP Aliuminis“ sėkmę lemia bendradarbiavimas, kompetencija, atsakomybė bei daugiau nei dešimties metų patirtis, vykdant įvairaus sudėtingumo projektus.

Modernios gamybos technologijos, kokybiškos žaliavos, gamyba Lietuvoje suteikia galimybę klientui pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį. Patyręs personalas – darbuotojai, įmonėje dirbantys nuo jos įkūrimo. Siekiame nuolat tobulėti, todėl ieškome naujų, veiksmingų sprendimų savo srityje. Stengiamės klientui pateikti tai, kas technologiškai patikima, užtikrina komfortą bei modernu.

26 2019 lapkritis

„Continental“ gamyklai įmonė „SKP Aliuminis“ gamino ir montavo „Reynaers Masterline 8“ aliuminio profilių sistemos langus ir duris. Gaminiai atitiko griežčiausius reikalavimus, taikomus aukštoms energinėms klasės pastatams, taip pat ir griežtus „Continental“ reikalavimus LEED sertifikatui gauti. Vitrininiams langams buvo pasirinkta „Concept Wall® 50“ fasado sistema su dviejų kamerų stiklo paketu, užtikrinanti šiuolaikinius tvarumo ir šilumos laidumo poreikius, maksimaliai skaidri natūraliai šviesai į vidų patekti. „Concept Wall® 50“ išsiskiria dizaino įvairove išraiškingai architektūrai sukurti.

Aliuminio konstrukcijos buvo sumontuotos per palyginti trumpą laiką, atitinkantį glaustą statybos darbų grafiką, ir nestabdė kitų statybos procesų.

Aliuminio konstrukcijos – gamyba, montavimas.

UAB „SKP Aliuminis“.

Chemijos g. 29A, LT-51333, Kaunas, Tel.: + 370 37 43 00 93, El. p. aliuminis@skp.lt www.skpaliuminis.lt

Gamyklai parinktos kokybiškos grindų ir lauko dangos

Biuro erdvėse taip pat gausu multifunkcinių erdvių, skirtų tiek poilsiui, tiek susitikimams, mokymams ir bendradarbystei, – susitikimų kambariai, laukiamieji su minkštais baldais.

Vestibiulyje numatyta „show room“ funkcija su produktų ekspozicija bei ekspozicine siena – ekranu. Viena įspūdingiausių – erdvė su juodais vestibiulio laiptais. Tai konsolinė metalinių laiptų konstrukcija. Po ja – poilsio erdvė, kavos zona,

Užduotis buvo atitolti nuo standartinės gamyklos valgyklos tipo“, – pasakoja architektė. Taip buvo suprojektuotas apie 200 vietų atviros virtuvės tipo restoranas su savitarnos maisto išdavimo linija ir keliomis „pop up“ maisto salomis. Maitinimo zonas stengėmės kurti kuo įvairesnes, nuo bistro tipo su baro stalais, metalinėmis kėdėmis, esančiais arti maisto išdavimo ir perėjimo koridorių, „casual style dinning“

dekoratyvi siena per du pastato aukštus. Užlipus laiptais iš antro aukšto atsiveria vaizdas į kiemo amfiteatro aikštę. „Mūsų projekte restoranui buvo skirta daug dėmesio, tai labai svarbi funkcija ir klientui.

šeimos maitinimo tipo salės centre iki restoraninio „Fine dinning“ tipo su masyviais stalais, minkštais baldais, šviestuvais. Tokio tipo zona yra projektuota nuošaliau, su vaizdu į aikštę, landšaftą, amfiteatrą. Taip pat suprojektuota

Projektuodami tiek gamyklos vidaus erdves, tiek vidaus kiemelius architektai vadovavosi vadinamuoju korporatyviniu stiliaus vadovu („brandbook“) bei aukštais kokybės standartais. Nors pasirinkimą ribojo spalvinė paletė – dauguma dangų turėjo būti pilkos arba baltos spalvos, – naudojamos įvairių tekstūrų ir formatų dangos padėjo išvengti monotonijos. Bendroms erdvėms parinktos didelio formato akmens masės plytelės, PVC ritininės ir kiliminės dangos, kurias „Continental“ gamyklai tiekė įmonė „Vaineta ir partneriai“.

Kokybiškų grindų dangų įvairovė ne tik vizualiai atskiria bendras ir labiau uždaras erdves, bet ir suteikia galimybę jas lengvai prižiūrėti bei valyti, kas ypač aktualu laikantis aukštų švaros ir higienos reikalavimų. Neatsitiktinai koridoriams bei gamybos, sanitarinėms patalpoms buvo parinktos italų gamintojo „Casalgrande padana“, užimančio pirmaujančias pozicijas Italijos rinkoje, akmens masės plytelės. Jų yra įvairių spalvų ir atspalvių, jos patvarios ir ilgaamžiškos, o faktūrų bei formatų įvairovė suteikia galimybę įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus bei išgauti originalius piešinius.

Darbo patalpoms, kabinetams ir pasitarimų kambariams architektai naudojo pasaulinio kiliminių plytelių gamybos lyderio olandų gamintojo „Interface“ kilimines plyteles. „Interface“ produktai pripažinti ir ypač mėgstami dėl išskirtinio dizaino, nepriekaištingos kokybės, pritaikymo galimybių, funkcionalumo. Kai kurioms antro aukšto patalpoms pasirinkta ir švedų gamintojo „Tarkett“ aukščiausios klasės akustinė bei ypač tvirta heterogeninė (daugiasluoksnė) PVC danga „Tapiflex platinium 100/salt-pepper-medium-grey“ bei heterogeninė vinilinė grindų danga „Acczent excellence meteor 70“. Tai – higieniškos, lengvai prižiūrimos, ilgaamžiškos ir patvarios grindų dangos.

Vidaus kiemelių ir teritorijos apdailai aplink „Continental“ gamyklos pastatą įmonė „Vaineta ir partneriai“ tiekė didelio formato – 50 x 100 cm ir 6 cm storio vienspalves (šviesiai pilkas) granito plokštes bei mažesnes, 7 x 7 cm granito trinkeles iš Alpendurados regiono Portugalijoje, išsiskiriančias itin aukštais kokybės parametrais.

UAB „Vaineta ir partneriai“, www.vaineta.lt, Salonai: Savanorių pr. 176, LT-44150, Kaunas, J. Basanavičiaus g. 25A, LT-03108, Vilnius Tel. + 370 37 33 33 31, + 370 686 47 108, faks. + 370 37 33 73 32 27

Labai daug reikšmės skirta aplinkosaugai – naudojami minimalūs plotai šienaujamos vejos, jokio dirbtinio vejos ar augalų laistymo sistemų naudojimo, lietaus vanduo surenkamas į lietaus sodą, sėjama „žydinti“ pieva ir jai naudojami tik vietiniai būdingi augalai.

28 2019 lapkritis

atskira zona atsineštam maistui pašildyti. Šalia restorano įėjimo įrengta kavos ir desertų zona gali būti skirta ir neformaliems susitikimams su kolegomis ar svečiais. Pati erdvė – paprasta, stačiakampio plano, paliktos industrinio stiliaus betoninės lubos su atvira inžinerija, akustinės pilkšvos spalvos grindys. Interjere vyrauja neutralios spalvos – akcentuojami vaizdai pro vitrininius langus į vidinį sodą ir aikštę, spalvingi baldai ir aksesuarai.

Erdvė skaidoma skirtingomis kabamosiomis lubomis ir pakabinamosiomis ažūrinėmis konstrukcijomis su augalais.

„Continental“ biure – aukščiausio ergonomikos lygio darbo vietos „Continental“ kompanijos biuras yra itin šiuolaikiškas ir ergonomiškas – darni skirtingų elementų visuma, pradedant biuro suplanavimu, akustika, apšvietimu ir patogiomis darbo vietomis, apima ir patogų įvairių darbo procesų organizavimą bei kompanijos kultūrą atspindinčius ir darbuotojų bendradarbiavimą skatinančius sprendimus. Įgyvendinant interjero koncepciją buvo pasirinktas „Continental“ įmonės identitetą atspindintis spalvinis derinys, kuriame pagrindinis akcentas yra kompanijos oranžinė spalva. Dirbant su spalvine gama taip pat buvo mąstoma apie racionalius

ir erdvės paskirtį atliepiančius sprendimus – kuriems paviršiams ypač svarbios praktiškos medžiagos, kuriose erdvėse kuriama labiau susikaupti skirta, o kuriose – poilsiui ar kūrybiškam bendradarbiavimui tinkama atmosfera. Bendra biuro spalvinė gama – nemonotoniška, išreiškianti profesionalumą, dinamiką, pozityvumą, aktyvumą, įkvėpimą.

Darbo baldų pasirinkimas atspindi kompanijos pažangų požiūrį į šiuolaikinę darbo vietą ir iškalbingai byloja apie kompanijos dėmesį kiekvienam darbuotojui. „Lt Project“ – „Continental“ partneris rengiant reprezentacines, poilsio ir biuro erdves. Visoms darbo vietoms biuro erdvėje pritaikyti „Haworth“ (JAV) kompanijos reguliuojamo aukščio stalai su akustinėmis pertvaromis ir individualiu apšvietimu. „Ypatingas dėmesys buvo skirtas darbo kėdėms – juk tai baldas, kuris tiesiogiai susijęs su gera darbuotojo savijauta ir sveikata. „Continental“ biure pasirinkta šiandien viena pažangiausių pasaulyje kėdžių „Fern“, kurios atitikimas aukščiausiems ergonomikos standartams patvirtintas JAV ergonomikos sertifikatu“, – pasakoja Giedrė Katinienė, „Lt Project“ projektų vadovė. „Fern“ kėdėje įdiegta net 16 unikalių patentuotų sprendimų, „Wave Suspension™“ trijų sluoksnių atlošas.

Sukurta tvari viešoji infrastruktūra Be vidaus erdvių, taip pat labai svarbi viešoji lauko erdvė. Priešais pagrindinį pastatą suprojektuota aikštė užima apie 1 ha ploto. Ji skirstoma į skirtingas funkcines zonas, numatytos prieigos į pastatą iš automobilių aikštelių, autobuso stotelės. Ši viešoji erdvė, atvira visiems apylinkių gyventojams, buvo projektuota galvojant apie kliento norą skirti erdvę darbuotojams atsitraukti nuo darbo rutinos ir pakeisti aplinką. Joje suplanuotos įvairios poilsio zonos, galvojant apie šešėlį ir saulėtas vietas. Priešais pastatą landšaftą formuoja amfiteatro aikštė, išklota masyviomis granito plokštėmis, atkeliavusiomis iš Portugalijos, amfiteatro suoliukai, atraminės sienos ir įstrižų formų laiptai. Formuojamas įėjimo į pastatą takas, reprezentacinė erdvė. Griežtas pastato formas papildo iškilaus reljefo žaliosios „salos“.

Medžių masyvai, formuojantys šešėlį, padeda atsigaivinti karštą vasaros dieną. Suprojektuoti granito trinkelių pasivaikščiojimo takai ir parko takeliai, vedantys lietaus sodo tako ir poilsio terasos link. Saulėtose erdvėse, nukreiptose į lietaus sodą, panaudotos medžio kompozito lentos.

Lietaus sodas ir natūraliai kuriama ekosistema Vidinis pastato sodas (400 m²) kurtas miškingo charakterio principu. Augalai parinkti ir išdėstyti vertinant, kiek šviesos pavyks gauti suformuoto uždaro vidinio sodo sąlygomis. „Kadangi

„Continental“ gamykla – puikus MAPEI eko-

projekto koncepcija ir LEED reikalavimai numato, kad negali būti jokio dirbtinio augalų laistymo, buvo pasirinktos specialios augalų rūšys“, – sako J. Narauskienė. Pasodinta daug lapuočių krūmų – baltųjų sedulų, sparnuotųjų ožekšnių, tarpinių kukmedžių, taip pat daugiakamienių paprastųjų beržų. O visą pomedį formuoja miškingai vietovei būdingi žoliniai augalai nuo paparčių iki viksvų. Antro aukšto vidinis sodas (300 m²) taip pat sukurtas kaip papildomas natūralios šviesos šaltinis, apželdintas šilokų kilimų.

Apželdinimui nebus naudojamos laistymo sistemos, parinkti augalai – natūraliai augantys Lietuvoje. Išvengiant šilumos salų numatyti saulės spindulius stipriai atspindinčios kietos dangos ir stogai, vienoje biuro dalyje projektuojamas žalias stogas.

Lietaus sodas (angl. „Rain garden“) – Lietuvoje kol kas labai retai naudojamas ir neįprastas sprendimas. Vanduo jame laikosi laikinai, jo lygis svyruoja nuo sausros iki besilaikančio vandens, augalija yra atitinkama ir dekoratyvi, taip pat augalų šaknys atlieka vandens filtravimo funkciją. Kuriama žydinčios pievos aplinka, medžiai, mezgantys vaisius, o tai pritraukia gyvūniją nuo bičių iki smulkių žinduolių.

Taip pat suprojektuotos lauko erdvės, skirtos poilsiui, – Sporto ir mokymų centras, universali sporto aikštė, skirta komandiniams žaidimams.

Individualaus sporto atviros aikštelės. Lauko dangoms visiškai atsisakyta asfalto, naudotos tik betoninės trinkelės, granito plokštės ir trinkelės – pasirinktos stipriai saulės šviesą atspindinčios medžiagos.

Didelėje vientisoje skirtingų funkcijų kupinoje ir intensyvaus naudojimo erdvėje tikras iššūkis buvo sukurti akustinį komfortą. Skirtingoms zonoms įrengti įgyvendinti skirtingi akustinių lubų sprendimai. Taip pat su atidumu akustikai buvo renkami ir baldai, savo tinkamomis formomis ir aukšto lygio medžiagomis ženkliai prisidedantys prie skirtingų zonų akustinio komforto.

UAB „VELVE M.S.T.“ – IŠSKIRTINIS ATSTOVAS

logiškų produktų ir sistemų naudojimo pavyzdys. Hidroizoliacijos, plytelių klijavimo, glaistymo ir betono remonto sistemos naudotos visose projekto zonose. Šios sistemos padės užtikrinti ne tik aukštą komforto lygį gamyklos darbuotojams, bet ir prisidės prie galutinio projekto tvarumo vertinimo pagal LEED ir BREEAM. „BioBlock®“ ir „Drop Effect“ technologijos padeda išvengti pelėsių kaupimosi drėgnose patalpose ir leidžia sukurti ilgaamžiškesnius, mažiau besipurvinančius ir vandeniui atsparius paviršius. Tvarumo vertinimui daug įtakos turėjo MAPEI tiekiamiems produktams pateiktos EPD (angl. Environmental Product Declaration) – gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos. www.mapei.lt 29

objektas

Iššūkiai „LEED Gold“ iškėlė itin aukštus reikalavimus pastate ir teritorijoje naudojamoms medžiagoms ir net jų spalvoms. Dėl to tiek pastato stogas, tiek dauguma dangų sklype yra baltos arba pilkos spalvos.

Objekte naudojamos medžiagos turėjo turėti tokius sertifikatus kaip EPD, HPD. Surasti medžiagų, turinčių šiuos sertifikatus, buvo tapę rimtu iššūkiu, nes Europoje paplitusios medžiagos turėjo LEED v.3 versijai tinkamus sertifikatus, kurie jau neatitiko LEED v.4 versijos reikalavimų.

Architektūriniai ir inžineriniai pastato sprendiniai turėjo atitikti ne tik STR reikalavimus, bet ir amerikietiško projektavimo standarto ASHRAE privalomuosius reikalavimus, kas lėmė vietinei rinkai netipinius sprendimus.

Taip pat vienas iš iššūkių buvo išspręsti aukšto gruntinio vandens lygį, integruoti pastatą ir infrastruktūrą esamoje situacijoje, buvo priimtas sprendimas skaidyti sklypą terasomis, o visas gamybos pastato plotas išlaikytas vienoje plokštumoje. „Be abejo, turime save vertinti kritiškai ir daryti išvadas jau pasibaigus pastato statybos darbams, – sako „StART studio“ vadovė. – Visi statybų procesai turi savų iššūkių, todėl, jei būtų galimybė ką nors keisti, ko gero, būtų keitimų, supaprastinančių statybos procesus.“

Projektas pranoko lūkesčius Gamyklos vadovai palankiai įvertino projektą ir statybos metu vykusius procesus. „Kaune pastatyta gamykla yra etaloninis projektas kitiems „Continental“ statybų projektams visame pasaulyje, – sako gamyklos vadovas Sh. Ali. – Šio projekto metu įgyta patirtis jau taikoma kitose naujose „Continental“ gamyklose: Agvaskaljentese, Meksikoje bei Debrecene, Vengrijoje. Kaune esanti gamykla išsiskiria moderniausiomis techninės švaros sąlygomis bei atitinka aukščiausius automobilių pramonės standartus.“ Patenkinta darbo rezultatais ir architektų ko-

Poilsio erdvėje, galvojant apie skirtingą laiko praleidimą joje, sukurtos aktyvaus bendravimo, pokalbių zonos, parinkti ir sukomponuoti skirtingi minkšti baldai, taip pat – individualaus poilsio salos.

30 2019 lapkritis

manda, kuri išlaikė tokį svarbų egzaminą savo profesinėje veikloje. „Sulaukėme labai palankių vertinimų ir komentarų iš „Continental“ atstovų. Nors projektavome laikydamiesi korporacijos standarto medžiagų kokybei, patalpų funkcijai, mūsų projektą klientas įvertino kaip išsiskiriantį iš visų kitų esamų korporacijos gamyklų. Tai lėmė administracinės dalies interjero sprendimai, akcentai, medžiagos, biuro erdvių išpildymas. Projektuodami laikėmės gana griežtų taisyklių, bet tam tikrais atvejais ėmėme siūlyti savo sprendimus ir džiaugiamės, kad klientas labai lanksčiai priėmė ir leido taikyti naujoves. Tai, ko gero, ir išskiria mūsų gamyklą iš kitų“, – džiaugiasi J. Narauskienė.

Užs.

„AB-Polymerchemie GmbH“ grindų dangos: tvaru, „žalia“, saugu Prie Kauno LEZ teritorijoje iškilusios „Continental“ gamyklos projekto kokybės ir tvarumo standarto prisidėjo Vilniuje įsikūrusi UAB „Litnobiles“, kuri jau daug metų atstovauja Vokietijos gamintojai „AB-Polymerchemie GmbH“. Bendrovė padėjo įrengti elektrostatiniam krūviui laidžią grindų dangos sistemą (ESD), reikalingą elektroninių prietaisų apsaugai nuo elektrostatinių reiškinių elektronikos gamybos pramonėje ir atitinkančią itin aukštus JAV tvaraus projektavimo sistemos LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalavimus.

Produktai atitinka aukščiausius standartus Bendrovė „Litnobiles“ tiekia produktus antikorozinėms ir apsauginėms dangų sistemoms metalo konstrukcijų gamybos, maisto, chemijos, medienos, celiuliozės, automobilių, baldų pramonės sektoriams, visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatams, inžineriniams statiniams.

Atsižvelgdami į gamybinių aktyvų paskirtį, šios įmonės ekspertai gali pasiūlyti dangas ir jų sistemas, kurios apsaugotų konstrukcijas nuo elektrocheminės korozijos, cheminio aplinkos poveikio, trinties, temperatūros svyravimų, smūgių, mikroorganizmų poveikio, ugnies, vibracijos ar kavitacijos.

Laikantis ypač aukštų gamtosaugos reikalavimų, Pakaunėje įsikūrusios elektronikos prietaisų gamyklos „Continental“ grindų elektrostatinės dangos sistemai buvo panaudotos aukštos kokybės aplinkai nekenksmingos specialios epoksidinės dervos. Epoksidinės dervos, sudarančios ESD grindų dangos sistemą, atitinka AgBB (Statybinių gaminių su sveikata susijusio vertinimo komitetas) reikalavimus. Epoksidinių dervų LOJ ribinė vertė yra 1 mg / m³ (1/1000 g).

Projekto įgyvendinimo metu buvo įrengta daugiau nei 10 tūkst. kvadratinių metrų ESD grindų dangos sistema, kuri yra atspari trinčiai,

apkrovoms, neišskiria į aplinką kenksmingų komponentų, yra saugi ir patogi darbuotojams, lengvai prižiūrima eksploatacijos metu. „Šiam išskirtiniam projektui dėl itin aukštų tvarumo, kokybės ir technologinių reikalavimų mūsų produkcija buvo pasirinkta neatsitiktinai – grindų dangų sistemos atitiko aukščiausius tarptautinio lygio standartus ir pelnė didžiausią LEED balų skaičių“, – teigė „Litnobiles“ generalinis direktorius Giedrius Baliukonis.

Stipriosios bendrovės „Litnobiles“ savybės Įmonės ekspertai pasiūlė ESD grindų dangos sistemą, kurios sudėtyje yra produktai, turintys mažesnę nei 1 proc. lakiųjų organinių junginių (LOJ) emisiją. Inžinierius Arvydas Petrauskas, teikdamas projektui komercinį-techninį pasiūlymą ESD dangos sistemai, pasiūlė naudoti produktus, turinčius mažesnę nei 1 proc. LOJ emisiją, ir dar kartą pademonstravo savo aukštą profesionalumo lygį ir žinias.

Inžinierius vadovavosi Vokietijos instituto statybos inžinerijai (DIBt) administruojamomis nacionalinės statybos kodekso nuostatomis.

Jos nurodo, kad nauji statybiniai gaminiai turi atitikti reikalavimus, kuriais siekiama apriboti

galimą neigiamą poveikį sveikatai ir saugai ar nepatogumus žmonėms, atitinkančius darnųjį standartą DIN EN 13813.

Kai kurie specialūs reikalavimai yra taikomi pasirinktiems statybiniams produktams, naudojamiems patalpose. Pasak A. Petrausko, pirmiausia grindų dangos turi būti išbandytos dėl LOJ išskyrimo į aplinką ir turi atitikti vertinimo kriterijus, kuriuos administruoja Vokietijos statybinių gaminių produktų su sveikata įvertinimo komitetas (AgBB).

Nepriklausomoje laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad bendrovės „Litnobiles“ pramoninė grindų dangos sistema yra labai tvari, „žalia“ ir gamybines patalpas saugo nuo elektros iškrovos. „Darbų tempai buvo rekordiškai trumpi, o reikalavimai – labai aukšti. Visus darbus, priklausiusius nuo mūsų kompetencijos, atlikome laiku ir kokybiškai“, – patikino pašnekovas.

UAB „Litnobiles“ šiuo metu yra vienintelė ben drovė Europoje, tiekianti rezervuarines dangas, kurių cheminė polimerizacija siekia -7 °C temperatūrą ir leidžia vėl įdarbinti pramonės aktyvą iki 10 kartų greičiau nei įprastai.

Ekonominės, novatoriškos, modernios ir aplinkai nekenksmingos dangų sistemos, į projektą ir klientą orientuoti sprendimai bei trumpi sprendimų priėmimo būdai yra stipriosios bendrovės „Litnobiles“ savybės.

31

Užs.

„Continental“ gamyklai – Lietuvoje dar nenaudoti inovatyvūs „Ruukki“ sprendimai Pastaruoju metu Lietuvoje kylantys modernūs statiniai stebina ne tik įspūdingais vizualiniais architektūriniais sprendimais, bet ir inovatyviais bei išmaniais statybos elementais, kurie užtikrina pastatų ilgaamžiškumą bei patogumą gyventojams, ypač dirbantiems žmonėms.

rogresyvios įmonės jau investuoja ne tik į ilgaamžius ir patikimus, bet ir draugiškus aplinkai, tvarius sprendimus. Daugiau nei prieš mėnesį Kaune duris atvėrusios „Continental“ gamyklos, kuri buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką – 15 mėnesių, statyboms buvo naudojami pasaulinėse rinkose puikiai žinomi, tačiau Lietuvoje dar neišbandyti pažangūs „Ruukki“ statybos elementai.

P

Sandariųjų plokščių „Ruukki® life Energy“ fragmentas.

Plokščių apsauga nuo išorinio poveikio.

Išmani stogo apkrovos matavimo sistema.

32 2019 lapkritis

Išmani stogo apkrovos matavimo sistema

Daugiasluoksnės plokštės iš gamtą tausojančių medžiagų

Pastate sumontuota naujos kartos apkrovų ant stogo stebėjimo sistema „Ruukki Roof Sensor“. Šis išmanus sprendimas ypač reikalingas dideliems pastatams, kurių stogas užima didelį plotą ir neturi nuolydžio. Žiemą ant jo sniegas pasiskirsto netolygiai, tad kyla grėsmė stogui įlūžti.

Jutikliai montuojami projekto metu nustatytose kritinėse stogo zonose, kur gali susidaryti pavojingos sniego sankaupos.

Realiuoju laiku išmani sistema fiksuoja ant stogo esančią sniego apkrovą, kurią atsakingi asmenys gali matyti prisijungę prie jutiklių sistemos vietiniame tinkle (LAN) arba prisijungę prie jos mobiliajame telefone. Susikaupus per dideliam sniego kiekiui, jutikliai aktyvuoja vietinį LED signalą ir išsiunčia pranešimą atsakingiems asmenims.

Naudojantis šiuo sprendimu nebereikia kliautis nepatikimais ar sudėtingais sniego sluoksnio storio matavimais. Be to, išmanioji sistema ne tik užkerta kelią pavojingoms situacijoms, bet ir padeda taupyti, nes sniegas valomas tik tada, kai jo kiekis kelia grėsmę.

Šiandien statybų metu siekiama užtikrinti ne tik pastato funkcionalumą ir patogumą, bet ir ekologiškumą. O dar geriau, jeigu statybos elementai pasižymi keletu savybių. Dėl šios priežasties „Continental“ gamyklos išorės sienoms konstruoti buvo pasirinktos daugiasluoksnės plokštės „Ru ukki® life SPA Energy“.

Pastaraisiais metais vis griežtėjantys reikalavimai energiniam pastato efektyvumui ir sandarumui lemia specialių sieninių plokščių sistemos „Ruukki Energy“ populiarumą. Ji buvo sukurta po ilgų paieškų ir eksperimentų, kaip pagerinti atitvarų iš įprastų plokščių sandarumą. Sistemą sudaro specialios aukštesnės sandarumo klasės sieninės plokštės, konstrukciniai mazgai, priedai, sandarumo instrukcijos ir visa tai į bendrą visumą sujungiantys atitinkamos kvalifikacijos darbuotojai.

Plokščių sistema padeda sutaupyti iki 20 proc. pastatui šildyti skiriamų lėšų. Tai pakelia pastato vertę bei komforto lygį. Šis atitvarų montavimo sprendimas padidina pastato energijos sąnaudų klasę ir sumažina taršą, nes reikia mažiau energijos šildymui. Taip taupomi ne tik piniginiai, bet ir

žemės resursai. „Energy“ sistemos efektyvumą patvirtina ir ekspertų išduotas sertifikatas (sandarumo lygis n50 ≤ 0,3 l/h ir q50≤1,0 l/h).

Taip pat daugiasluoksnės plokštės pasižymi didele laikomąja galia bei atsparumu ugniai.

Vidinė plokščių šerdis gaminama iš nedegios, aplinkai nekenksmingos konstrukcinės mineralinės stiklo vatos. Todėl jos gali būti naudojamos pakartotinai arba visiškai perdirbamos. Tai puikus sprendimas pastatams, kuriems keliami aukšto lygio tvarumo reikalavimai.

Be to, šioms plokštėms buvo pritaikytas kitas naujas „Ruukki® Rain Protect“ sprendimas.

Viršutinė gaminamų plokščių briauna uždengiama specialia juosta, kuri apsaugo jas nuo lietaus montavimo metu net ir nepalankiomis oro sąlygomis. Statybos aikštelėje nepakankama apsauga nuo kritulių gali nutraukti sauso gaminio grandinę, o sušlapusių medžiagų džiovinimas uždelsia montavimą, tad yra brangus tiek laiko, tiek piniginiu atžvilgiu. Todėl šis sprendimas yra didžiulė pagalba statybininkams, nes atkrinta rūpestis papildomai uždengti plokštes bei išvengiama žmogiškos klaidos, kai užmirštama pasirūpinti apsauga. Šis sprendimas užtikrina, kad plokštės išliks sausos visais darbų etapais,

kaip to reikalauja statybų taisyklės ir reglamentas. O sumontuotų sausų sienų techninės savybės atitiks numatytas projektines.

Šilumai ir sandarumui užtikrinti – inovatyvi sistema Na, o efektyvias statybas leido užtikrinti sertifikuota „Ru ukki Forma™“ sistema. Tai yra išbaigta sienos konstrukcijos sistema, kurios pagrindinė atitvara suformuota iš jau minėtų sandariųjų „Ruuk ki® Energy“ plokščių, užtikrinančių laikomumo ir sandarumo reikalavimus. Galutinę pastato fasado išvaizdą vizualiai užbaigė prie plokščių papildomai tvirtinamos „Liberta Elegant 500“ kasetės, dalis jų pagal architektės viziją buvo simetriškai perforuotos.

Sertifikuota sistema pasižymi bandymais patvirtinta apkrovų skaičiavimo metodika bei montavimo instrukcijomis. Kiekviena sistemos dalis yra parenkama „Ruukki“ specialistų, o projektavimo eiga susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia fasadams parenkamos „Sandwich“ tipo plokštės. „Continental“ pastatui buvo parinktos pačios draugiškiausios aplinkai, net 80 proc. perdirbamos plokštės. Po to buvo parinkta metalinė

Sertifikuotos „Ruukki® Forma“ sistemos montavimo schema. „Ruukki® Liberta Elegant“ perforuotų kasečių fragmentas.

fasadinė apdaila bei jos tvirtinimo sprendimai. Šiuo konkrečiu atveju geriausiai tiko „Liberta Elegant 500“ kasetės su paslėptu tvirtinimu, dalis jų perforuotos.

Toliau – daugiasluoksnių plokščių išklotinių ruošimas, karkaso elementų išdėstymo planas ir galiausiai metalinės fasado apdailos išdėstymo planas bei visų reikiamų priedų šiems gaminiams sumontuoti paskaičiavimas.

Svarbu pastebėti, kad ant „Sandwich“ tipo plokščių kabinama metalinė apdaila gali sverti net iki 50 kg/m2. Toks svoris per ilginius pasiskirsto tik ant išorinės „Sandwich“ plokštės skardos, kiaurai plokštė nepragręžiama.

33

technologijos

kustinis erdvių identitetas.

Akustiniai bruožai ir architektūros galimybės jiems išryškinti

16 metų patirtį kaupiant akustikos srityje ir stebint akustinės kokybės raidą Lietuvoje, džiugu pažymėti, kad akustikos ir triukšmo kontrolės sprendiniai šiuo metu vis aktualesni.

Visuomenė subrendo kokybiškam garsui akustiškai jautriuose pastatuose – konferenGintarė PRIVEDIENĖ, architektė, akustikos konsultantė

cijų centruose, teatruose, koncertų salėse, visuomeninės ir komercinės paskirties pastatuose, jau yra mąstoma apie triukšmo kontrolės, architektūrinės akustikos sprendinius dar pirminėse vystymosi stadijose (architektūrinių konkursų, koncepcijų kūrimo, techninių projektų rengimo metu).

Dėmesys akustikai auga agaliau užsibrėžiame ir vertiname akustinės kokybės kriterijus: triukšmo lygį, aidėjimo trukmės laiką, kalbos raiškumo indeksą.

Tiksliai įvardijama, kokio akustinio pojūčio siekiama patalpose, ryškėja poreikis kurti erdves gyvos (simfoninės, kamerinės) muzikos skambesiui.

Kažkada diskutuodami su kolegomis priėjome prie išvados, kad šios sferos aktualumas ir reikalingumas išryškės tuomet, kai visuomenės ekonominė ir kultūrinė branda pasieks reikiamą lygį. Tuomet

P

34 2019 lapkritis

ir į akustinius sprendinius pačioje projektavimo darbų pradžioje pradėsime žiūrėti sistemingai.

Individualumas ir savitas charakteris – tai, kas visuomet mane žavėjo labiausiai, pradedant nuo šalies, tęsiant miestais, urbanistinėmis er dvėmis, pastatais, patalpomis ir galiausiai prieinant prie žmogaus kaip individo. Erdvė, kaip ir asmenybė, patraukia tuomet, kai turi savitą, specifinį charakterį. Būdami, pavyzdžiui, kino salėje ar bažnyčioje, intuityviai suvokiame skirtingą šių erdvių akustinį identitetą, todėl kyla klausimas, kodėl pastarąjį dešimtmetį mes taip siekėme akustinio universalumo erdvėse? Akustinis charakteris suteikia erdvei atspalvių, pastaruoju metu imta suvokti, kad universaliose erdvėse iš principo gali vykti viskas, bet niekas iki galo

neatsiskleis. Pagaliau suprantame, kad erdvės tiesiog turi būti skirtos konkrečiai veiklai.

Siekdami išryškinti akustinių patalpos savybių kontrastingumą, pabandysime suskirstyti er dves į tris tipus, apibrėžti pagrindinius bruožus, kurie formuoja patalpų akustinį identitetą, trumpai nusakyti pagrindinius akustinius parametrus ir tai, kaip jie veikia architektūrinius sprendinius bei apdailą. Dėl aiškesnio suvokimo pateikiame apibendrintą, kontrastingą ir koncen truotą erdvių pagal akustines charakteristikas skirstymą. Kiekvieną šį tipą galima išskaidyti į pogrupius pagal funkciją: pavyzdžiui, kino salės ir garso įrašų studijos akustinė aplinka skiriasi nemenkais niuansais, kaip ir, tarkime, simfoninės ir kamerinės muzikos salės.

Klaipėdos muzikinis teatras.

Techninis projektas.

Projekto autoriai – „Studio Gollwitzer Architekten gmbH“ ir UAB „Inžinerinė mintis“.

Triukšmo kontrolė, garso izoliacija, architektūrinė akustika.

Autoriai – G. Privedienė, V. Mekas, L. Savickaitė.

Pirmasis patalpų tipas Patalpos, kuriose garsinė informacija pateikiama naudojant garso stiprinimo sistemas (garsiakalbius), pavyzdžiui, kino teatrų salės, garso įrašų ir montažo patalpos.

Tokiose erdvėse siekiama kuo labiau akustiškai prislopinti garso atspindžius nuo patalpos paviršių – sienų, grindų ir lubų. Taip garsinė informacija pateikiama klausytojui tik per įgarsinimo įrangą, garso efektai suvokiami pasitelkus tiesioginį garsą (sukuriamą audioįranga).

Sumažinę atspindžius nuo patalpos paviršių, kuriame efektą, kad garsas kažkur dingo. Žmogui psichologiškai sunku identifikuoti erdvės matmenis. Fiziologiškai žmogui atrodo, kad jo ausys užgulusios, jį pasiekia tik tiesioginis garsas. Akustiškai tokia erdvė identifikuojama kaip sausa, visus garso efektus kuria garsiakalbiai, garso kryptis aiški – tik nuo šaltinio. Psichologiškai žmogui kartais būna nejauku ilgai išbūti tokioje „sausoje“ erdvėje, jis laukia garsinių signalų, kurie padėtų identifikuoti vyksmą patalpoje.

Užsimerkus, bandant suvokti erdvę tik klausa, ji atrodo mažesnė nei vertinant vizualiai.

Akustiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kuriant tokią erdvę, yra reikiamas foninis triukšmo lygis (angl. „noise rating / criteria“), patalpos modos, aidėjimo trukmės laikas (RT) ir jo tolygumas visame garso dažnių diapazone.

Formuojant tokias erdves būtina atsižvelgti į jų proporcijas, parinkti tinkamą aukščio, pločio ir ilgio santykį, numatyti konstruktyvinius ir inžinerinius sprendinius, kurie užtikrintų patalpos apsaugą nuo aplinkos triukšmo (transportas, inžinerija, veikla už patalpos perimetro), numatyti specifines akustiškai aktyvias (dažniausiai absorbcines) apdailos medžiagas ir konstrukcijas bei reikiamą jų montavimo geometriją.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos inovacijų studijų centras (techninis ir darbo projektas bei autorinė priežiūra).

Triukšmo kontrolė, garso izoliacija, architektūrinė akustika ir interjeras.

Projekto autoriai: G. Privedienė, V. Mekas, L. Savickaitė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studija (darbo projektas ir autorinė priežiūra).

Triukšmo kontrolė, garso izoliacija, architektūrinė akustika ir interjeras.

Projekto autoriai: G. Privedienė, V. Mekas.

Kino centras „Falcon Club VIP“, Minskas, Baltarusija (darbo projektas ir autorinė priežiūra).

Triukšmo kontrolė, garso izoliacija, architektūrinė akustika ir interjeras.

Projekto autoriai: G. Privedienė, V. Mekas, L. Savickaitė.

35

technologijos

Antrasis patalpų tipas Jam priskiriamos patalpos, kuriose vyrauja kalbiniai pranešimai, pavyzdžiui, konferencijų, tea trų salės. Tokios erdvės formuojamos akustiškai skaidresnės. Taikomi skirtingi akustiniai sprendimai garso šaltinio (scenos) ir publikos zonose.

Scenos zonoje patalpa formuojama taip, kad nukreiptų garso atspindžius, sklindančius nuo garso šaltinio į publiką, patalpos gale siekiama sumažinti garso atspindžius nuo patalpos paviršių – t. y. juos sugerti arba nukreipti nuo klausytojo. Taip garso šaltinio zonoje patalpa veikia kaip ruporas, kuris sustiprina tiesioginį garsą nuo šaltinio pirmaisiais atspindžiais.

Tokia akustinė aplinka priimtina ir įprasta žmogui. Tokios patalpos mus supa kasdien – tai mokyklų aktų salės, konferencijų salės, klasės, posėdžių salės, todėl aplinka fiksuojama kaip įprasta ir nebekelia išskirtinių pojūčių.

Trečiasis patalpų tipas Tai patalpa kaip instrumentas. Gyvai simfoninei, kamerinei muzikai skirtos erdvės.

Tai ypač gyvos akustinės erdvės. Architektūriniais elementais čia kuriamas muzikos instrumentas. Priešingai nei pirmojo tipo patalpose, čia siekiama ne akustiškai užslopinti, bet atskleisti erdvę tinkamai formuojant garso atspindžių struktūrą. Garsinė informacija (muzika) šiose patalpose turi apsupti klausytoją, kurti garso erdviškumo pojūtį.

Tinkamai suvaldžius garso atspindžius erdvėje, patalpa skambant muzikai suteikia tik šiai erdvei būdingą akustinį atspalvį. Būnant patalpoje atrodo, kad ji yra erdvesnė, nei fiksuoja akys. Akustiškai tokia erdvė identifikuojama kaip

36 2019 lapkritis

Lankytojas tiek vizualiai, tiek garsine prasme identifikuoja patalpos matmenis, t. y. gerai suvokia tiesioginį garsą nuo šaltinio, taip pat fiksuoja ir garso atspindžius nuo patalpos paviršių.

Pranešėjas jaučia, kad erdvė jį „palaiko“. Vertinant erdvės dydį tiek vizualinis, tiek garsinis jos ma tmenų suvokimas sutampa.

Esminiai akustiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kuriant tokią erdvę, yra reikiamas foninis triukšmo lygis (angl. „noise rating / criteria“), aidėjimo trukmės laikas (RT) ir jo tolygumas kalbos garso dažnių diapazone, kalbos raiškumas (C50) ir garsumas (G) publikos zonose.

Formuojant tokias erdves taip pat aktualios proporcijos (pločio, ilgio ir aukščio santykis), patalpa apsaugoma nuo išorės triukšmo (transportas, inžinerija, veikla už patalpos perimetro), ypač aktualus tampa tinkamas akustiškai aktyvių (absorbcinių) ir nukreipiančių (atspindinčių) medžiagų išdėstymas, jų kiekio ir ploto santykis.

gyva, joje garsas apsupa klausytoją. Garsine prasme kuriama šviesi, skaidri ir spindinti erdvė, pakiliai nuteikianti lankytoją.

Akustine prasme tai yra ypač sudėtingos er dvės. Be jau minėtų akustinių kriterijų (reikiamo foninio triukšmo lygio (angl. „noise rating / criteria“), tinkamo (didesnio) aidėjimo trukmės laiko (RT ir EDT) ir jo tolygumo visame garso dažnių diapazone), turi būti vertinami ir kiti subtilūs bei subjektyvūs kriterijai: C80 (muzikos raiškumas ir jo pasiskirstymas erdvėje), G (muzikos garsumas ir jo pasiskirstymas erdvėje), ITDG (laiko tarpas tarp tiesioginio garso ir pirmų garso atspindžių), LF (šoninių atspindžių tankumas), BR (tinkama garso „šilumos“ ir „blizgesio“ pusiausvyra, t. y. žemų ir aukštų garso dažnių aidėjimo trukmės santykis), kiti subjektyvieji kriterijai,

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salė (darbo projektas ir autorinė priežiūra).

Triukšmo kontrolė, garso izoliacija, architektūrinė akustika ir interjeras.

Projekto autoriai: G. Privedienė, V. Mekas.

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos „Šokio teatro“ salė (darbo projektas, autorinė priežiūra).

Triukšmo kontrolė, architektūrinė akustika ir interjeras.

Projekto autoriai: R. Valeckas, G. Privedienė.

kurių vertės ir verčių santykis nulemia norimus sukurti erdvėje akustinius atspalvius.

Kuriant tokios funkcijos erdves įtaką akustiniams parametrams daro viskas: pradedant nuo aplinkos triukšmo šaltinių (transporto, inžinerijos, veiklos už patalpos perimetro), patalpos tūrio ir žiūrovų vietų santykio, patalpos proporcijų, publikos išdėstymo, visų architektūrinių ir funkcinių elementų (balkonų, amfiteatro, ložių) vietos, matmenų ir struktūros, apdailos medžiagų montavimo geometrijos ir medžiagiškumo, baigiant kėdžių akustinių parametrų parinkimu. Gyvai muzikai pritaikyta erdvė yra instrumentas – ji rezonuoja kaip smuikas.

Visi architektūriniai inžineriniai elementai veikia kaip akustinės aplinkos dedamosios ir jai daro įtaką.

Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūrinis konkursas.

Projekto autoriai – Paleko architektų studija.

Architektūrinės akustikos rekomendacijos ir simuliacijos – V. Mekas, G. Privedienė.

Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Koncertų centro konkursas.

Projekto autoriai – Paleko architektų studija.

Architektūrinės akustikos rekomendacijos ir simuliacijos – G. Privedienė, V. Mekas.

37

technologijos

Sparčiai judame teisinga linkme. Architektūroje vizualiai jau seniai kuriame konkretiems poreikiams individualiai pritaikytas erdves. Turime šią tendenciją intensyviai vystyti ir kitos, ne mažiau svarbios juslės – klausos aspektais. Juk erdvės identitetas suvokiamas visais žmogiškaisiais jutimais. Taip, kyla iššūkių, bet mes tikime vaizdo ir garso derme – tai galima sulieti į vieną erdvinį paveikslą pridedant jam dar ir ketvirtą – garso dimensiją. Tereikia trumpam užmerkti akis, išgirsti erdvę ir būsime pasiruošę atverti sau garso spalvų ir atspalvių pasaulį.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Vilniaus kongresų rūmai.

Priešprojektiniai sprendiniai.

Projekto autoriai – UAB „Infes“, interjero autoriai – M. Mateika ir I. Ankudavičienė.

Triukšmo kontrolė, garso izoliacija, architektūrinė akustika.

Autoriai – V. Mekas, G. Privedienė.

38 2019 lapkritis

Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos Koncertų salė.

Darbo projektas ir autorinė priežiūra.

Architektūrinė akustika, interjeras.

Projekto autoriai – UAB „Akustika plius“, G. Privedienė, V. Mekas, E. Zaveckienė.

39

D. Matvejevo nuotr.

Vida KUZMICKAITĖ

Išlaikyta

Lietuvos

nacionalinės filharmonijos autentika 40 2019 lapkritis

Po 26-erių metų pertraukos atlikta Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės renovacija padėjo reikšmingai pagerinti koncertų salės sąlygas, akustiką ir jos funkcionalumą. Atnaujinimo projektas buvo ypač jautrus laikui – architektai, rangovai ir tiekėjai per trumpą laiką turėjo efektyviai atlikti visus darbus. Renovacijos metu atnaujintos grindys, vėdinimo sistema, apšvietimas, pakeistos kėdės ir durys, atlikti salės sienų ir skliautų konservavimo bei restauravimo darbai.

objektas Pastatas yra įtrauktas į nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą.

Renovuota Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžioji salė.

D. Matvejevo nuotr.

Atkurtas centrinis balkono praėjimas.

iekiant išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto unikalumą ir vertę, atliekant renovaciją buvo privalu laikytis paveldosaugos specialistų nurodymų.

Pasak Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, šiuo metu jau visiškai instaliuotos ir veikia visos atnaujintos sistemos, pastebimai pašvarėjo, pa-

dėl kurių galima kurti įvairius šviesos efektus.

Architektė teigia, kad senieji prožektoriai buvo juodi, agresyvūs, neįsiliejantys į koncertų salės dizainą, o naujieji prožektoriai ir jų tvirtinimo elementai priderinti prie skliauto spalvinio sprendimo, jie yra išmontuojami, esant poreikiui, galima visiškai atkurti istorinį salės vaizdą ir apšvietimą.

Dalis salės apšvietimo gaubtų buvo restauruoti, trūkstami gaubtai buvo gaminami iš nau-

ryškėjo salės akustika, koncertų atlikėjai ir žiūrovai gali džiaugtis patogesnėmis sąlygomis.

jo pagal autentiško gaubto pavyzdį. Rangovui teko nemenkas iššūkis laiku surasti gamintojus ir spėti darbus atlikti pagal numatytą renovavimo grafiką.

Atnaujinant salę buvo investuota į naujas lietuvių, ispanų ir lenkų projektuotas bei gamintas kėdes. Jos – patogios, estetiškos, optimalaus aukščio ir atitinkančios akustikos reikalavimus, nes nuo minkštos kėdžių dalies storio iš dalies priklauso garso salėje atspindėjimas.

Atlikus polichrominius tyrimus atkurta salės pastelinė spalvinė gama suteikė subtilumo, išryškėjo reljefiški dekoratyviniai elementai, iki tol buvę vienspalviai ir tolygūs. Pasirinkti interjero sprendimai leido salėje pritaikyti modernius projektavimo sprendimus, išlaikant istorinį autentiškumą.

S

Sutvarkytas salės apšvietimas, pakeistos kėdės Renovacijos metu daug dėmesio skirta salės bei sceninio apšvietimo modernizavimui. Sceninis apšvietimas yra ypač svarbus koncertų salės elementas, nes vien simfoninis orkestras turi turėti 40 skirtingų apšvietimo scenarijų. Taip pat šviesos turi minimaliai šviesti į akis, neakinti, išryškinti muzikantus, solistus, o koncertų lankytojams leisti jaustis komfortiškai.

Renovacijos projekto vadovė architektė Saulutė Domanskienė pasakoja, kad scenoje įrengti išmanūs šiuolaikiški LED prožektoriai ir lempos,

41

Sudėtingi projektavimo sprendimai

Naujieji prožektoriai ir jų tvirtinimo elementai priderinti prie skliauto spalvinio sprendimo, jie yra išmontuojami, esant poreikiui, galima visiškai atkurti istorinį salės vaizdą ir apšvietimą. / Saulutė DOMANSKIENĖ /

42 2019 lapkritis

Renovacijos metu susidurta su ne vienu sudėtingu projektavimo uždaviniu. Reikėjo pakeisti vėdinimo įrangą, grindis, po kuriomis buvo rastas netikėtas radinys. „Visa senoji grindų danga buvo išardyta, po ja radome net 400 maišų perlito, kuris buvo skirtas akustikai pagerinti. Pagal reikalavimus dalį garso reikia sugerti, o kita dalis turi atsispindėti, taigi perlitas iki šiol sugėrė dalį garso“, – pasakoja R. Prusevičienė ir pažymi, kad akustikos specialistai, atlikę tyrimus ir matavimus, pateikė rekomendacijas, kaip tinkamai modernizuoti grindis jas pasunkinant, suspaudžiant ir kartu pagerinant akustinių bangų sklidimo sąlygas, o kartu pašalinant visą po grindų danga buvusį perlitą.

Projekto vadovė architektė S. Domanskienė pasakoja, kad nemažai iššūkių sukėlė po grindimis suprojektuota naujoji vėdinimo įranga: „Visa

įranga yra rūsyje, o salė – antrame aukšte, todėl buvo sudėtingas oro tiekimas į salę, senuosius oro tiekimo kanalus buvo galima panaudoti tik orui ištraukti, o orui tiekti į salę reikėjo rasti naujų sprendimų.“ Naujoji vėdinimo sistema jau veikia, vėdinimas tapo ypač tylus, nors dar likęs nežymus plevenimas ore, kurį artimiausiu metu ketinama sureguliuoti. Vėdinimo įranga šiuo metu yra išbandoma, jos programavimas – sudėtingas: koncertų ir repeticijų metu žiūrovų salei ir scenai numatyti skirtingi vėdinimo režimai. Šiandien atnaujinta koncertų salė išsiskiria savo natūralia akustika, istoriškumu, išmanumu.

Kaip teigia Lietuvos nacionalinės filharmonijos atstovai, numatomi ir tolesni atnaujinimo darbai: toliau bus dirbama su salės akustika, ieškoma geriausių garso skambesio sprendimų, ketinama atnaujinti parodų kabinimo įrangą bei patalpose integruoti naujausias technologijas.

D. Matvejevo nuotr.

objektas

Pastato inžinerinė įranga – orinio ir struktūrinio triukšmo šaltiniai. Greta to inžineriniai tinklai – nuotekų, šildymo, vandentiekio vamzdynai, vėdinimo ortakiai – keliai, kuriais triukšmas perduodamas dideliais atstumais ir tiesiogiai vamzdynais bei per atitvarines konstrukcijas, prie kurių vamzdynai ar įranga yra tvirtinami.

Siekiant išvengti triukšmo, susidarančio ventiliacijos vamzdynuose, rekonstruojant Nacionalinės filharmonijos salę buvo panaudoti „Saint-Gobain“ produktai – „CLIMAVER®“ plokštės, iš kurių gaminami specialūs triukšmą izoliuojantys ortakiai. „Triukšmo ortakiuose priežastis – turbulentinis oro srauto tekėjimas. Turbulentinis oro srautas gali sukelti ortakio vibracijų, kas savo ruožtu lemia žymų triukšmo padidėjimą ir perdavimą į ortakių prižiūrimas patalpas. Plieniniais neizoliuotais ortakiais sklindantis triukšmas beveik neslopinamas.

Siekiant gerokai sumažinti triukšmą, vidinis ortakių paviršius turi būti padengtas garsą sugeriančiomis medžiagomis arba ortakiai turi būti pagaminti iš

gerai garsą sugeriančių medžiagų. Labai efektyvi priemonė triukšmo perdavimui sumažinti – įrengti „CLIMAVER®“ ortakius“, – patikslina „Saint-Gobain Statybos gaminiai“ techninis vadovas Raimundas Šlekys. – „CLIMAVER®“ – tai specialios kietos ir standžios, puikiai garsą sugeriančios, itin gerų šiluminių savybių mineralinės vatos plokštės, iš kurių naudojant specialius įrankius gaminami ir įrengiami stačiakampiai tiesūs ortakiai ir fasoninės dalys. „CLIMAVER®“ ortakiai skirti orui tiekti / ištraukti ir triukšmui slopinti vėdinimo, vėsinimo ir šildymo oru sistemose gyvenamuosiuose, visuomeniniuose ir pramonės pastatuose.

Gaminami įrengimo vietoje arba iš anksto, jie atitinka standarto LST EN 13403 „Pastatų vėdinimas. Nemetaliniai ortakiai. Ortakynas, pagamintas iš izoliacijos plokščių“ reikalavimus. Lietuvoje tiekiamos „CLIMAVER® A2 NETO“ plokštės, kurių išorinis paviršius padengtas armuota aliuminio folijos danga, vidinis paviršius – specialia akustine danga NETO“, – paaiškina specialistas.

43

objektas

Opiai problemai spręsti – per 2 500 naujų automobilių stovėjimo vietų Santarose Nauji pastatai ar objektai statomi ir projektuojami dėl įvairių priežasčių. Įprasta manyti, kad juose įsikuria žmonės – dirbti arba ilsėtis.

Tačiau miestuose ne tik žmonėms trūksta uždarų, naujų erdvių.

Vis dažniau tenka sukti galvą, kur statyti automobilį.

Vilija MAČIULSKYTĖ 44 2019 lapkritis

objektas

plink senus pastatus automobilių statymo infrastruktūra menkai išvystyta, tad rasti laisvą vietą automobiliui pastatyti dažnai tampa sunkia misija. Vilniuje ši problema jau daug metų vargino Santaros klinikų pacientus, lankytojus bei darbuotojus. Santariškių gatvėje automobiliai jau buvo statomi dviem linijomis, tad sunkiai šia gatve pravažiuodavo greitosios pagalbos automobiliai. Visos aplink esančios mažesnės gatvės, keliukai, įstaigų ir kaimynų kiemai buvo užgrūsti automobiliais. Klientai, mėnesiais laukę vizito pas specialistą ir bijodami pavėluoti bei jį prarasti, automobilius palikdavo kaip papuolė – ant pravažiavimų, vejų, šaligatvių, blokuodavo kitus automobilius. Laimei, didžiąją problemos dalį išsprendė naujai pastatyta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė bei pagal norminius aktus sutvarkytos senosios aikštelės. Šiuo metu baigiama įrengti antra daugiaaukštė automobilių saugykla prie Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC). Trečia autosaugykla suprojektuota šiaurinėje Santaros klinikų miestelio dalyje. Visiškai įgyvendinus projektą bus visiškai išspęstos 100 ha teritorijos Santaros miestelio susisiekimo infrastruktūros problemos bei užtikrintas patogus naudojimasis ja – automobilį bus galima pastatyti arti reikalingos įstaigos.

A

I etapas – galimybių studija 2012 m. problema pasiekė tokį lygį, kai atidėlioti nebebuvo galimybių. Nors buvo pokritinis laikotarpis, Susisiekimo ministerija rado galimybę skirti 90 000 Lt galimybių studijai. Lėšos labai kuklios, nes į problemos sprendimą buvo įtrauktos keturios ministerijos (viceministrai), Vilniaus miesto savivaldybės bei SMM Viešųjų įstaigų administracijos. Procesus koordinavo VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Buvo perkamo užsienio bei Lietuvos Viešųjų pirkimų, panašių vakarietiškų projektų susisiekimo infrastruktūros, finansų, teisės specialistų ir architektų bei inžinierių konsultacijos ir paslaugos. Galimybių studija truko dvejus metus.

Teko derinti poreikius su galimybėmis. Atsvarstyta daug variantų. Nuo pigiausio – užasfaltuoti 10 ha Santaros miestelio (atmestas, nes išmintingai prognozuota, kad žemė Santaros miestelyje greitai taps „aukso vertės“) iki prabangaus – dviejų aukštų 1 km ilgio automobilių saugyklos virš Santariškių gatvės su patekimu per 5 m aukštyje esančias galerijas į kiekvieną pastatą (atmesta – per brangus). UAB „Keista“ šiame procese buvo pasirinkta kaip patirties turinti techninė konsultantė. Pagrindiniai įmonės vadovo Gintauto Kazlausko kriterijai buvo racionalus teritorijos išnaudojimas; optimizuoti statybos kaštai; patogus vartotojų patekimas iš ASV į reikiamą įstaigą; saugus ir patogus saugyklų ir aikštelių naudojimas; paprasti ir modernūs apskaitos bei atsiskaitymo būdai; tvarus ir ilgalaikis naudojimasis; paslaugos kaina.

Norėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės neišsiskirtų iš jau esančių pastatų, o įsilietų į bendrą visumą, papildytų Santaros miestelio, kaip modernaus medicinos paslaugų slėnio kompleksą.

45

II etapas – Koncesijos viešo pirkimo konkursas Seimui patvirtinus Galimybių studijos rezultatą, prasidėjo antrasis etapas – Koncesininko atrankos konkursas. UAB „Keista“ laimėjo VšĮ vykdytą Techninio konsultanto atrankos konkursą. Konkurso bei pasiūlymų, procedūriniai bei sprendimų, nutarimų, protokoliniai dokumentai sudarė per 1 500 lapų. G. Kazlausko teigimu, išanalizuoti bei atrinkti tinkamiausią pasiūlymą visiems proceso dalyviams tapo rimtu iššūkiu. Jau šiuo metu akivaizdūs rezultatai rodo, kad buvo priimti teisingi sprendimai.

46 2019 lapkritis

III etapas – Statyba Statybos metu Koncesininkas pasiūlė G. Kazlausko įmonei, kaip savo srities specialistams ir geriausiai susipažinusiai su Projektų komandai, vykdyti Statinių statybos techninę priežiūrą. Po trumpų derybų buvo pasirašyta sutartis.

Bendrovė, kaip visuose savo įgyvendinamuose projektuose, daugiausia dėmesio skyrė pasiruošimo etapui bei klaidų, neatitikčių prevencijai. Statyboje buvo įdiegta Lietuvoje dar mažai naudojama Elektroninio statybos darbų žurnalo sistema. Esmė – visi dalyviai nuotoliniu būdu gali stebėti vykstančius procesus: projektinės

ir išpildomosios dokumentacijos pateikimą bei išpildymo kokybę, nukrypimo nuo projektinių sprendinių bei technologijos fiksavimą, neatitikčių šalinimo terminus bei žymas apie įvykdymą, darbų kiekio perdavimo ir priėmimo aktuose ir projektuose atitikimą ir pan. Naudojant šią programą techninės priežiūros procesas maksimaliai išskaidrinamas bei turi praktinę išliekamąją vertę – visa statybos proceso eiga, užbaigus darbus, elektroninėje laikmenoje perduodama Statytojui bei Statinių administratoriui. Tai praktiškai išeliminuoja Garantinio laikotarpio bei vėlesnio statinių naudojimo metu galinčius kilti ginčus tarp statybos proceso dalyvių bei leidžia

objektas

eliminuoti galimus statinių naudojimo trikdžius ir supaprastina atsiradusių defektų šalinimą. Statybos proceso dalyviai greitai perpranta tokios tvarkos naudą sau ir geranoriškai jos laikosi.

Pirma ir didžiausia daugiaaukšte automobilių stovėjimo aikštele jau metus naudojasi tiek Santaros klinikų pacientai, tiek darbuotojai. Taip pat yra įrengtos atskiros vietos ir liftas neįgaliesiems bei elektromobilių vairuotojams. Pastarieji taip pat ras įkrovimo stotelių. „Nors pagrindine automobilių saugykla jau galima naudotis, žmonėms trūksta įpročio. Senu įpročiu daugelis vairuotojų bando į gydymo įstaigas patekti per Santariškių gatvę, nors paprasčiausia automobilį statyti naujoje erdvioje daugiaaukštėje aikštelėje įvažiuojant per Molėtų plentą. Spręsdami šią problemą Infrastruktūros valdymo projekte statytojai numatė pastatyti didelę švieslentę, kuri leis vairuotojams susiorientuoti visoje Santaros miestelio susisiekimo infrastruktūroje. Ji nukreips vairuotojus į artimiausią jiems reikalingos įstaigos ASV aikštelę bei teiks informaciją apie laisvas vietas automobiliams“, – teigia G. Kazlauskas. Šiuo metu baigiamos antros daugiaaukštės saugyklos pripažinimo tinkama naudotis procedūros. Tai užtikrins patogų naudojimąsi Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) paslaugomis.

Trečia daugiaaukštė aikštelė leis patogiai naudotis naujai pastatytu moderniu Infekcinių ligų centru, Vaikų ligonine, Vaikų konsultacine poliklinika bei pradėtais statyti naujais Vaikų ligoninės pastatais.

Jau 25 metus veikianti įmonė „Hansab“, naudojanti kokybišką ir inovatyvią įrangą, Santaros automobilių stovėjimo aikštelėse įdiegė laiko patikrintus bei patikimus sprendimus – įvažiavimo kontrolę su apmokėjimu, automatinę transporto srauto valdymo sistemą ir kitus.

Kadangi Santaros stovėjimo aikštelė priklauso gydymo įstaigai, įmonė įdiegė ir keletą naujovių, būtinų užtikrinti patogų jos naudojimąsi žmonėms su judėjimo negalia. Todėl buvo įdiegta inovatyvi automatinė stovėjimo apmokėjimo sistema, pri-

Dėmesys patogumui

Saugumas svarbiausia

Išskirtinių vizualinės architektūros reikalavimų statiniams nebuvo. Tiesiog norėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės neišsiskirtų iš jau esančių pastatų, o įsilietų į bendrą visumą, papildytų Santaros miestelio, kaip modernaus medicinos paslaugų slėnio kompleksą, pradėtą formuoti dar 1977 m. Projektuotojai dėjo pastangas naudodami racionalius bei optimalius planinius – architektūrinius bei konstrukcinius – inžinerinius sprendinius, todėl buvo sutaupyta dėl naudojimosi patogumo. Santaros slėnis vartotojų patogumui skirtomis sistemomis niekuo nenusileidžia Galimybių studijos rengimo metu mūsų aplankytų Jungtinės Karalystės bei Vokietijos modernių centrų susisiekimo infrastruktūros naudojimosi ir apskaitos bei atsiskaitymo formų prieinamumu ir gausiu pasirinkimu (atsiskaitymas grynaisiais ar banko kortele, el. sąskaitos, ilgalaikės sutartys, banko pavedimai, speciali „uniPark“ mobili programėlė, lankstus automobilio numerio įvedimas pakeitus automobilį ir pan.). Šiandien daugiaaukštės aikštelės yra didelės, talpios, funkcionalios, patogiai pasiekiamos, nesudėtingai eksploatuojamos ir funkciškai bei estetiškai patrauklios naudotojui – visur įrengta rodyklių, nukreipiamųjų ženklų, jutiklių, švieslenčių, vairuotojas jau iš toli mato, kurioje eilėje ras laisvą vietą. Taip pat įrengtos įvažiavimo ir išvažiavimo užkardos su automobilių numerio nuskaitymu, filmavimo kameros, atsiskaitymo automatai. Visi valdymo procesai, įskaitant reagavimą į trikdžius ar gedimus, automatizuoti ir kompiuterizuoti.

Taip pat išskirtinis dėmesys buvo skiriamas esminiam statinio reikalavimui – naudojimo saugai.

Tai ypač aktualu tapo po šiųmetės nelaimės, kai iš Konstitucijos prospekte esančios daugiaaukštės stovėjimo aikštelės iškritus automobiliui buvo sunkiai sužalota vairuotoja. Po šio įvykio ekspertų buvo patikrinta nemažai Vilniuje eksploatuojamų daugiaaukščių stovėjimo aikštelių. Santaros miestelyje pastatytos naujos aikštelės buvo pažymėtos kaip visiškai atitinkančios Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo numatytam esminiam statinio reikalavimui – naudojimo saugai.

Viskas įrengta teisingai. Saugumui užtikrinti buvo pasirinktos gelžbetoninės sienutės. Dažnai vietoje jų būna įrengta butaforinė siena-dekoracija, kuri tik imituoja užkardą, tačiau neužtikrina saugumo, jeigu į ją atsitrenktų automobilis. „Naujosios Santaros automobilių aikštelės sienų tvirtumu abejoti neverta. Įrengtus atitvarus išverstų nebent tankas“, – juokauja G. Kazlauskas.

Be to, važiuojamoji automobilių stovėjimo aikštelės dalis, užtikrinant saugų vairavimą aukštuose ir nuovažomis, įrengta atsižvelgiant ir į saugumą, ir į ilgalaikį eksploatavimą – šiurkštintas betonas impregnuotas specialia medžiaga, saugančia nuo dilimo bei druskų prasiskverbimo į betoną, kas greitina armatūros koroziją, kur reikia, įrengta papildoma hidroizoliacija. Danga užtikrina, kad vairuotojai gali nesibaiminti, jog automobilis čiuoš.

Tai ypač aktualu žiemą. Šaltuoju metų laiku nemažai vairuotojų ima vengti daugiaaukščių stovėjimo aikštelių. Naujose aikštelėje dėl to baimintis tikrai nereikės.

Liko nedaug pastangų ir ilgai trukęs projektas bus baigtas.

taikyta neįgaliųjų poreikiams: visose mokėjimo kasų įrenginiuose yra sumontuoti antri ekranai.

Tad mokėjimus galima atlikti greitai ir paprastai.

Prie įvažiavimų iš Santariškių bei Geležinio Vilko gatvių sumontuotos kelio nuorodos, kurios rodo aikštelių kryptį bei realiu laiku esančių laisvų vietų skaičių. Šis sprendimas lankytojus nukreipia tikslingai į laisvas vietas turinčias aikšteles ir taip išvengiama spūsčių prie jau pilnų stovėjimo aikštelių. Taip pat visoje teritorijoje užtikrinamas vaizdo stebėjimas visą parą.

www.hansab.lt El. p. info@hansab.lt Tel. nr. +370 5 205 8800

47

varumo principais paremta Karalienės Mortos mokykla Statybos darbai eina į pabaigą, demontuoti pastoliai. Mažųjų piliečių Vilniuje, Aušra NARKELIŪNIENĖ

Kalnėnų mikrorajone, lauks trečioji, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1 000 vietų moderni mokykla, pavadinta karalienės Mortos garbei. Po jos stogu įsikūrė ir vaikų darželis „Vaikystės sodas“.

48 2019 lapkritis

objektas

Viskas kurta galvojant apie mokinį. / Architektė Sigita NORVILIŪTĖ /

Finansuojama iš privačių lėšų rijų aukštų U formos mokykla su įspūdingu vidaus atriumu įsikūrė erdviame, 2 ha ploto sklype, suformuotame Kalnėnų mikrorajono vystytojų. Projektas finansuojamas iš privačių lėšų – 11 mln. vertės projektą finansuoja didžiausios Baltijos šalyse privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF). Tai jau trečioji „BaltCap Infrastructure Fund“ investicija nuo jo įkūrimo.

T

Buvo vystoma keletas koncepcijų Mokyklos projektas turėjo būti įgyvendintas per labai trumpą laiką. Tai buvo didžiausias iššūkis tiek projektuotojams, tiek rangovams. Projektuotojai pasirinkti remiantis rekomendacijomis ir profesinėmis kompetencijomis – nebeužteko laiko konkursui organizuoti. Architektė teigia, kad mokyklos koncepcija buvo vystoma keletą metų ir įvairiuose sklypuose. „Ieškojome galimybių ir variantų, kaip įgyvendinti augančios Karalienės Mortos mokyklos poreikius, parengėme keletą mokyklos koncepcijų. Kadangi tokio pobūdžio pastatas yra labai priklausomas nuo sklypo, kie kvienu atveju buvo pateiktas unikalus sprendimas“, – sako S. Norviliūtė.

Užsakovas: UAB „Knowledge Investment“ („BaltCap Infrastructure Fund)“, būsimas pastato nuomininkas – Karalienės Mortos mokykla (KMM) Architektai: pastato autorė ir architektūrinės projekto dalies vadovė – archit. Sigita Norviliūtė, konstruktorių biuras UAB „Pavlidi ir Ko“ Techninė projekto dalis: „Barprojektas“ Techninė priežiūra ir projekto valdymas: UAB „Keista“

Dėmesys kokybei Pastatui numatytas ekonominės klasės biudžetas neįspraudė projektuotojų į kampą – nebuvo taupoma kokybės atžvilgiu, buvo įgyvendinti sprendimai, sukuriantys kokybiškas darbo, rekreacines poilsio ir bendras erdves. Vienas esminių statinio architektūrinių ir funkcinių privalumų – centrinės atriumo erdvės su amfitea triniais laiptais, dengtos stiklu, didelės sporto salės, futbolo aikštės. Atriumo erdvė pritaikyta ir kinui žiūrėti. Šioje mokykloje bus ne tik rekreacinių er dvių, bet ir mobilių sienų, plačių koridorių, kurie kartu bus ir bendros erdvės.

„Viskas kurta galvojant apie mokinį. Pavyzdžiui, erdvės yra multifunkcinės, skirtos socializacijai. Viename pastate mokysis vaikai nuo vienų iki aštuoniolikos metų, todėl skirta itin daug erdvės socioemociniams gebėjimams, lyderystei ugdyti“, – pasakoja architektė.

Surenkamos konstrukcijos paspartino statybos tempą Laikančiosios pastato konstrukcijos ir fasadas – gamykliniai gelžbetoniniai gaminiai. Trumpinant statybos laiką ir minimizuojant papildomas apdailos išlaidas išorinėms sienoms naudotos surenkamos trisluoksnės plokštės. Visas pastatas gamintas „Betonika“ gamykloje ir surinktas vietoje. „Gamykloje gaminami betono gaminiai mažina atliekų kiekį, energijos sunaudojimą.

LR normos konkrečiam pastato tipui yra labai griežtos, pvz., gaisrinė klasė, todėl, naudojant kito tipo medžiagas (medį ar metalą), kyla daug konstrukcinių ir statybinių problemų, kurių tipiniai sprendiniai dar neatidirbti. Taigi rinkomės patikimą skandinavišką sprendimą“, – sako S. Norviliūtė.

Įstiklintas atriumas (vidaus kiemelis) – centrinė pastato ašis Iš pagrindinio įėjimo vestibiulio patenkama į cen trinę pastato „šerdį“ – atriumą stikliniu stogu per visus tris aukštus, kuris sujungia cirkuliacines ir rekreacines erdves. Šalia atriumo suprojektuotos valgyklos ir sporto salės. Iš jų yra tiesioginis išėjimas į vidinį mokyklos kiemą. I aukšte numatytas vaikų darželio korpusas ir ikimokyklinukų mokymo patalpos. Iš visų I aukšto klasių numatytas išėjimas į lauką.

II aukšte prie atriumo suprojektuotos laboratorijų ir bibliotekos patalpos, atskiras sparnas skirtas vaiko gerovės komandai (vaiko gerovės komanda susideda iš logopedo, psichologo, socialinio pedagogo), bus įrengtas sensorinis kambarys.

III aukšto atriumo erdvėje yra neformalaus mokymosi zona ir administracinės patalpos.

Generalinis rangovas: „Merko statyba“ 49

Atriumo apdaila – kompleksinės akustinės plokštės su išorine perforuoto aliuminio danga, sumontuotos kaip turėklai ir vitrininių sienų apdaila.

Daugiau mobilumo vidaus erdvėse „Iš pradžių siekėme daugiau lankstumo dėl pastato plano, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai turi dirbti ir individualiai, ir mažose bei didelėse grupėse, kad jų raida būtų visapusiška. Mokyklos, kurios buvo pastatytos atviros erdvės principu, jau dabar pasidarė pertvaras ir sienas. Mūsų projekte numatytos mobilios pertvaros – klases pagal poreikį bus galima sujungti ar atskirti. Suprojektuoti trys kabineto tipai – standartinis dydis, dvigubas standartinis ir numatytos atskiros perpus mažesnės už standartą, vadinamosios kalbų klasės. Dėl paties edukacinio principo – ar kabinetai skirstomi į dalykus, ar pagal amžių, tai priklauso nuo paties edukatoriaus. Dėl geros vaikų protinės savijautos ir sėkmingo mokymosi dažnai nepatartina būti visų įvykių sūkuryje. Šie sprendimai atitinka švietimo sistemos rekomendacijas 2020–2030 m.“ – paaiškina architektė.

Langų saulės kontrolė – kartu ir spalvoti fasado elementai UAB „Keista“ objekte atliko statinio statybos techninę priežiūrą. Dėl numatytų trumpų projekto įgyvendinimo terminų daug dėmesio buvo skirta pasiruošimo statybai etapui, technologinių projektų parengimui – išsiaiškinti užsakovo lūkesčiai, rangovų vykdomų darbų technologiniai ir kokybiniai reikalavimai.

Daug dėmesio skirta projekte naudotų gaminių, medžiagų kokybiniams reikalavimams užtikrinti, pavyzdžiui, mokyklos pastatui parinktos trisluoksnės gelžbetoninės sienų plokštės statybos techninio prižiūrėtojo buvo tikrinamos dar gamykloje – taip išvengta „netikėtumų“ statybvietėje. Įmonės inžinierių projekto konstrukcijos ir mazgai derinti su projektuotojais ir įrengti siekiant užtikrinti aukštą pastato energinį efektyvumą.

Atliekant statinio statybos techninę priežiūrą labai padėjo ir šiuolaikinės priemonės – elektroninis statybos darbų žurnalas, kuriame skaitmenizuotai kaupiama statybinė dokumentacija. Ji visuomet pasiekiama – projekto dalyviai turi galimybę matyti patvirtintus projektus, įrašus apie atliktus statybos darbus, apmokėti patvirtintus tinkamai atliktų darbų kiekius – toks viešas dokumentas labiau disciplinuoja statybos proceso dalyvius.

Naudotos įmonėje įdiegtos atliekamų darbų ir patikrų kokybės užtikrinimo sistemos; neatitikčių fiksavimas, komunikacija su rangovais IT priemonėmis.

Sklandus visų projekto dalyvių – užsakovo, projektuotojų, rangovo, statybos techninio prižiūrėtojo – bendradarbiavimas užtikrino, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir maksimaliai kokybiškai.

PROJEKTAVIMO VALDYMAS STATYBOS VALDYMAS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

www.keista.eu 50 2019 lapkritis

Pastato langams suplanuota pasyvi saulės kontrolė pietinėje ir vakarinėje pusėse – lengvų konstrukcijų „gaubtai“ ant langų nėra vien tik dekoratyvinis elementas, jie riboja tiesioginių saulės spindulių patekimą į patalpas ir prikaitinimą.

Kur ant langų nėra gaubtų, numatytos išorinės saulės kontrolės žaliuzės.

Tvarus pastatas Pastate naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai – šilumos siurbliai oras-oras, įrengtas mažai energijos sąnaudų sunaudojantis LED apšvietimas ir mechaninės rekuperacinės vėdinimo sistemos. Dėl gamykloje pagamintų surenkamų gelžbetoninių gaminių mažesnės atliekų ir energijos sąnaudos, nei liejant betoną statybų aikštelėje. Mokykla suprojektuota ir įgyvendinta pagal A+ klasės energinius reikalavimus. Pastate pagrindiniais prioritetais buvo laikomos klimato

Vienas esminių statinio architektūrinių ir funkcinių privalumų – centrinės atriumo erdvės su amfiteatriniais laiptais, deng tos stiklu.

sąlygos, šiluminis komfortas, vidinė aplinka. Pritaikytos pasyvios saulės kontrolės priemonės – išorinės žaliuzės, langų gaubtai. Naudotos tvarios apdailos medžiagos. Visos magistralinės vėdinimo sistemos įrengtos koridoriuose, taip pasiekiamas geresnis klasių patalpų garso izoliavimas. Kelti aukšti reikalavimai durų ir stiklinių vitrinų intarpų gaminiams. Naudojamos akustinės kabamosios lubos.

Apdaila – kartu ir akustikos elementai Su atriumu besiribojančių patalpų sienos yra įstiklintos – III aukšte yra administracijos patalpos, todėl personalas visada gali matyti, kas vyksta mokyklos viduryje. II aukšte yra biblioteka, taip pat atvira per stiklinę sieną į atriumą. Atriumo apdaila – kompleksinės akustinės plokštės su išorine perforuoto aliuminio danga, sumontuotos kaip turėklai ir vitrininių sienų apdaila. Nustatėme jų medžiagiškumą, atlikdami skaičiavimus, kad atriumas būtų akustiškai komfortiškas naudotojams, šiuo atveju mokiniams ir pedagogams.

Didžiausias iššūkis – riboti terminai Generalinis objekto rangovas UAB „Merko statyba“ susidūrė su dideliu iššūkiu pastatyti 7 500 m² pastatą per 13 mėnesių, turint ekonominio pobūdžio biudžetą. Savo darbą atliko puikiai, padedami UAB „Keista“ techninės priežiūros specialistų. „Statinį eksploatacijai atidavėme laiku, bendravimas su rangovais visada buvo konstruktyvus ir profesionalus“, – džiaugiasi architektė. „Didžiausias iššūkis buvo statybos terminas.

Tiek projektuotojų, tiek rangovų komandos dirbo labai įtemptu režimu, negaliu pasakyti, kad būtume per pastaruosius metus turėję kokį laisvą savaitgalį. Visi sprendiniai, kurių neįmanoma iki galo įvertinti techninio projekto metu, turėjo tilpti į turimas sąmatas. Tačiau galutinis rezultatas visų projekto dalyvių pastangomis visiškai atitinka lūkesčius“, – tvirtina architektė.

Karalienės Mortos mokyklai UAB „Alanta“ gamino ir montavo langų, durų, vitrinų cinkuoto metalo gaubtų karkasus insoliacijai per langus sumažinti bei patalpoms nuo perkaitimo apsaugoti. Įmonė buvo pasirinkta kaip 28-erius darbo metus skaičiuojanti profesionali ir stabili partnerė, vykdanti konstrukcijų, nestandartinių metalo gaminių gamybos ir montavimo darbus, įvairios paskirties vamzdynų klojimo ir montavimo darbus (vandens, nuotekų, priešgaisrinis, techninis ir kt. vamzdynai), teikianti suvirinimo darbų, kėlimo kranų ir įrengimų montavimo bei remonto paslaugas. Sukaupta ilgametė patirtis ir žinios leidžia teikti profesionalius techninius sprendimus, o patikėtus darbus atlikti laiku ir kokybiškai.

UAB „Alanta“ Vilniaus g. 10, Grigiškės Mob. + 370 687 19 180 El. p. info@alantosdarbai.lt www.alantosdarbai.lt 51

Modernusis paveldas iš skirtingų perspektyvų Nuo 2005 m. Pasaulinė architektūros diena pirmąjį spalio pirmadienį minima Elena PALECKYTĖ

įvairiais su profesija susijusiais renginiais. Lietuvoje spalio 7 d. šia proga buvo suorganizuota jau penkta tarpdisciplininė architektūros kokybės kriterijams skirta konferencija, vykusi „Vilnius Tech Park SAPIEGOS“. Šiųmetė tema buvo „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“.

irmąją konferencijos dieną vyko trys sesijos: „Kultūros paveldo išsaugojimo iššūkiai“, „Integruotas požiūris į kultūros paveldą planavimo kontekste“ bei „Modernusis paveldas. Apskaita, atranka, apsauga“. Pastarąją organizavo Lietuvos architektų sąjunga (LAS), ji kilo iš šios organizacijos vykdomo projekto, skirto XX a. vidurio bei antrosios pusės vertingos architektūros tyrimams.

P

Pastatai pretendentai Pirmasis trečiosios sesijos pranešimas vadinosi „Lietuvos architektūros paveldas po 1945 m.

Kultūrinės vertės nustatymo ir objektų atrankos principai“, jį skaitė Aušra Černauskienė ir Martynas Mankus, kuris pabrėžė, kad LAS projektas „XX a. pab.–XXI a. pr. vertingos architektūros Lietuvoje sąrašas“ yra vykdomas drauge su VGTU mokslininkais, Lietuvos architektų rūmais (LAR) ir Valstybine kultūros paveldo komisija. Tęstinis projektas vyko 2018–2019 m., jo tikslas – sudaryti tam tikrą architektūros objektų, galinčių pretenduoti į saugotinų statusą, kolekciją, atspindinčią menines, sociokultūrines, geopolitines ir technologines laikotarpio naujoves ir aktualijas.

52 2019 lapkritis

Grėsmės paveldui M. Mankus pradėjo pranešimą nuo privatizuojamų objektų: pastato pardavimas dažnai susijęs su rekonstrukcija, pradinės funkcijos pakeitimu, naujais verslo planais, todėl yra potencialaus pavojaus, kad pasikeitusi nuosavybė nulems ir pastato eksterjero ar interjero pakitimus. Kai kurie pastatai teoriškai saugūs, nes yra įtraukti į registrus, aprašytos vertingosios jų savybės, pavyzdžiui, Vilniaus centrinis paštas ar „Žilvino“ poilsio namai Palangoje. Bet kai kurie jau sunaikinti, pavyzdžiui, „Nykštuko“ kavinės interjeras Vilniuje ar kavinė „Banga“ Palangoje. Trečias variantas – kai pastato forma vis dar yra išlikusi, tačiau vertingųjų savybių nebėra: restoranas „Vasara“ Palangoje, viešbutis „Turistas“ Vilniuje.

Pranešėjas išskyrė šešias pagrindines projekto problemas, iššūkius. Kiekio iššūkis – santykinai didelis objektų skaičius. Laiko – pernelyg trumpas laiko tarpas suvokti, apmąstyti ir įvertinti nesenos praeities paveldą. Istoriškumo – modernybei būdingas istorinių stilių ir pačios praeities saugojimo idėjos atmetimas. Sociokultūrinių sąlygų ir funkcinės kalbos – erdvių ir pastatų simbolinių reikšmių, nuosavybės formų kitimas, urbanistinė plėtra. Estetinis iššūkis – tipinių ir kartotinių

masinės statybos objektų dominavimas, prasta kai kurių objektų būklė ir apdailos medžiagų kokybė. Ideologinis – į sovietinio laikotarpio architektūros palikimą žvelgiama kaip į sovietinės priespaudos režimo liudininką ir pasekmę.

Vertės kriterijai Černauskienė pristatė, kaip buvo atrenkami vertės kriterijai: buvo analizuojamos teorijos ir praktikos, pavyzdžiai, susiję su modernaus paveldo nustatymo klausimais, ieškoma, kaip mokslininkų darbuose, organizacijų veiklose yra interpretuojama jo vertė. Šitaip buvo sudarytas vertinimo kriterijų sąvadas, kriterijai apibrėžiami gana įvairiai ir nevienareikšmiškai, akcentuojami skirtingi aspektai. Visgi pastebėta, kad yra ir daug pasikartojimų, nustatyti keturi dažniausi: meninis, susijęs su kompozicijos kompleksiškumu, vietos ypatybėmis, autorių inspiracijomis ir patirtimis. Istorinis – memorialinis aspektas kalba apie sąsajas su įvykiais ar asmenybėmis, kultūriniais ženklais. Socialinis aspektas siejasi su funkciniais objekto sprendiniais, čia kalbama apie gyvensenos modelius, klausiama, ar objektas svarbus tam tikroms bendruomenėms, visuomenės grupėms. Technologinis vertinimo kriterijus apima

architektūra

Noriu būti optimistas, bet bijau, kad įvairių institucijų tarpusavio derinimai užsitęs, o tie vargšai XX a. antrosios pusės pastatai jau priėję kritinę ribą. / Rolandas PALEKAS /

specifines žinias, inovacijas, medžiagų galimybių, technologinio progreso demonstravimą kūrybingomis kombinacijomis su tradicija.

Taip pat buvo pasiūlytas objektų grupavimas remiantis naujais sociokultūriniais modeliais, išskirtos 9 grupės, tarp jų – kultūrinį identitetą formuojantys ir naujų laisvalaikio praleidimo būdų kūrimą atspindintys pastatai; valdžios institucijas reprezentuojantys pastatai; sakraliniai objektai ir naujų ritualų kūrimas; aprūpinimą, gerovę ir konsumerizmo užuomazgas atspindintys objektai; nauji gamybos modeliai ir technologinės inovacijos; mobilumą atspindintys infrastruktūros objektai; nauji švietimo, mokslo modeliai; nauji apgyvendinimo modeliai, sveikatos profilaktikos, apsaugos ir gydymo modeliai; urbanistiniai modeliai.

Pokyčių poreikis Po teorinio M. Mankaus ir A. Černauskienės pranešimo apie praktinę darbo su XX a. paveldu pusę pasakojo žinomas architektas Rolandas Palekas. Jis pristatė „Litexpo“ centrinių rūmų rekonstrukcijos procesą. „Litexpo“ centriniai rūmai pastatyti 1980 m., jų autorius – Edmundas Stasiulis. R. Palekas, kalbėdamas apie šį pastatą, teigė, kad tai puiki, tektoniška to laikotarpio kompozicija gamtinėje aplinkoje. Nuo 1980 m. objektas nebuvo keistas ar restauruotas, tad natūralu, kad pribrendo laikas tai daryti. Keičiantis „Litexpo“ vadovams, kai kurie jų galvojo, kad senasis pastatas nėra ekonomiškas, gal reikėtų jį nugriauti, gal nėra galimybių toliau jį eksploatuoti, svarstė apie reikalingo viešbučio atsiradimo variantą. Šis pastatas neturėjo jokios paveldo apsaugos.

Praktikos padiktuoti sprendimai Labiausiai „Litexpo“ vadovams kliūdavo funkcinis pastato aspektas. Pasak R. Paleko, pastato plane matoma panašaus dydžio erdvių sistema galėjo būti naudojama tik parodoms. Antrosios, didžiosios, salės persiliejimas tarsi smėlio laikrodžio principu neleido erdvės panaudoti universaliau, o kuo toliau, tuo labiau „Litexpo“ poreikiai nebėra vien ekspozicijos – tai ir konferencijos, kiti renginiai. Eskizuojant R. Paleko architektų studijai kilo idėja, kaip gana paprastai transformuoti erdvę, kad ji tiktų ir žiūroviniams renginiams. Jie pasiūlė praplėsti vieną iš trijų pastato tūrių, šitaip pokytis vyktų tik viename, centriniame segmente į ūkinio kiemo, miško, šlaito pusę. Pastato tektonika keistųsi, bet salė įgytų visai kitų galimybių. Šitaip iš

dalies keičiant, buvo galima išsaugoti pastatą, tai tenkino užsakovą. Reikėjo priimti sprendimą, kaip elgtis. „Pasitarėme su E. Stasiuliu, kad visgi saugiau būtų stabtelėti, išsiaiškinti vertingąsias savybes, įtraukti jas į sąrašus ir elgtis pagal iš anksto žinomas taisykles.“ Taigi buvo atliktas nuoseklus metodiškas tyrimas, tačiau jau viena akimi žiūrint į architekto eskizą.

Susidūrus su tokia praktika, R. Palekui kilo klausimas – ar pirmasis žodis gali būti architekto? Architektui atrodo, kad kai kuriais išskirtinais atvejais – taip. Jei vertingosios savybės būtų buvusios nustatytos iki projektinių pasiūlymų, eskizo stadijos, kūrėjas susidurtų su tam tikra kliūtimi savo mąstyme ir procese. Juk, pavyzdžiui, galiniai fasadai būtų buvę laikomi vertybe.

„Litexpo“ pastato pokyčiai Didžiausi pastato pokyčiai galiausiai įvyko horizontaliosiose plokštumose: pakeistos stogo konstrukcijos ir grindys, sienos buvo mažiausiai paliestos, fasadai taip pat, išskyrus galinę pusę.

Pastato plotas padidėjo apie 1 400 m2. R. Paleko architektų studijai pavyko panaudoti identišką išorinę aliumininių plokščių apdailą. Sienų tinkas bėgant metams buvo pažeistas, architektai bandė jį tik vietomis atstatyti, o kitur palikti originalų žėručio turintį tinką. Bet, pasak jų, rezultatas nebuvo estetiškas, todėl nuspręsta tinką nudažyti, taip grįžo vientisumas, bet dingo žavusis žėručio blizgesys.

Nemažai pokyčių įvyko ir pastato interjere.

R. Palekas pasakojo ir apie tai, kad buvo įdomių, autentiškų, vertų išsaugoti elementų. Pavyzdžiui, vario porankiai ir balkonų apdaila nuvalyti ir vėl panaudoti, nors juose jau atsispindi laiko žymės.

Keitėsi salės planas, buvo sukurtas naujas mozaikinio betono piešinys. Anksčiau dengtos plokštėmis lubos paliktos atviros, eksponuojant ortakius. Panaudotos panašios kaip originale santvaros. Vientisumą bandyta pasiekti lubas bei ortakius, kitus įrenginius, esančius aukštai, nudažant juodai.

Pranešėjas iškėlė antrąjį – architektūrinės išraiškos – klausimą. Pasak Venecijos chartijos, naujos dalys turi būti atpažįstamos. Tačiau būtent „Litexpo“ R. Palekui intuityviai nesinorėjo to daryti. R. Palekas prisiminė brolių Nasvyčių dramos teatrą, žinomą savo laiko kūrinį, kurio kasų korpuso fasadai nėra autentiški. Broliai sugalvojo tiesiog tai kaip meninės įtaigos priemonę, paryškinančią įėjimą. Taigi architektai ne visada pažodžiui laikosi Venecijos chartijos, leidžia sau ir intuityviai improvizuoti.

Potencialaus paveldo sąvoka padės išsaugoti senuosius pastatus Panašių atvejų gausu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. R. Palekas džiaugėsi pirmajame pranešime pristatytu tyrimu, tačiau taip pat sakė: „Noriu būti optimistas, bet bijau, kad įvairių institucijų tarpusavio derinimai užtruks, o tie vargšai XX a. antrosios pusės pastatai jau priėję kritinę ribą.“ Jis siūlė išplatinti pranešimus apie potencialų paveldą.

Tekstas galėtų būti: „Pranešame, kad preliminariu ekspertiniu vertinimu ŠIS statinys galbūt yra saugotinas LR materialiosios kultūros objektas.

Prašome iš anksto informuoti apie numatomus teisinius veiksmus, galinčius turėti įtakos šio statinio išliekamumui.“ R. Palekas tiki, kad pastatai nyksta ne dėl piktavališkumo, tačiau dėl nežinojimo, dėl paprasčiausios nekompetencijos.

53

architektūra Paveldosauga turėtų orientuotis į vietos dvasios ar vietos jausmo tyrimus, prisirišimą prie vietos ir analizuoti jų santykį su autentiškumo samprata. /

Socialinė architektūros vertė Trečią pranešimą „Kokybinių tyrimų taikymo galimybės nagrinėjant socialinę architektūros paveldo vertę“ skaitė architektūrologė Aida Štelbienė bei sociologė Dalia Čiupailaitė-Vyšnevskaja. Pasak pranešėjų, turi būti vertinami ne tik materialūs architektūros objektų požymiai, tačiau ir užtikrinantys psichologinį ir fiziologinį komfortą, pagerinantys gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Pasak UNESCO, vienas svarbiausių aspektų yra vietos jausmas, dvasia. A. Štelbienė pranešimą pradėjo primindama socialinių aspektų vertinimą Atėnų, Venecijos chartijose bei lūžį – ICOMOS (Australija) BUROS chartiją, kur atsirado socialinės reikšmės svarba. Kuo toliau, tuo labiau įtraukiama į žmones orientuota paveldosaugos prieiga.

Tokia prieiga padeda komunikuoti su skirtingomis interesų grupėmis, didinti paveldosaugos reikšmingumą ir prasmingumą didesniam suinteresuotų grupių skaičiui, geriau saugoti „senas vietas“ ir rasti tinkamą paramą joms saugoti.

Dalia ČIUPAILAITĖ-VYŠNEVSKAJA

/

Pasitelkus tokius tyrimus galima argumentuotai pagrįsti, kokias emocines, simbolines reikšmes žmonėms turi tam tikros vietos, kodėl svarbu jas išsaugoti, kodėl jos svarbios gyvenimo kokybės

A. Štelbienė sugeneravo keturias bendras temas: „Pasibaisėtinai nostalgiška, jauki vietelė“; „vieta margos publikos bendrystei“; „Pakylėjanti sporto rūmų materija“ ir „Akyse – mirę,

ir vietos pajutimo atžvilgiais.

širdyje – gyvi“. Daugumai žmonių – tai nostalgiška ir šilta vieta, kelianti jaukias emocijas. Pajustas pasididžiavimas šiuo objektu kaip „architektūriniu stebuklu“, savo laiku originaliu ir drąsiu pastatu. Buvo ir tokių, kurie sakė, kad neturi sentimentų. Pasak tyrimo dalyvių, svarbu ir neigiamos emocijos, vien dėl to jį reikia išlaikyti kaip simbolį. Žmonės taip pat pabrėžė, kad tai – vieta bendrystei.

Nors žmonių nebuvo klausta, ką jie laiko reikšminga pastate kaip materijoje, jie sakė, kad stogą. Jis, pasak jų, – kaip sparnas. Žmonės kalbėjo ne tik apie vidaus erdves, bet ir tai, kad stogas asocijuojasi su sparnu, nes turi erdvės išsiskleisti, jam svarbi erdvė aplink pastatą. Naujoji daugiabučių statyba užima tą erdvę ir žmonės dėl to apgailestauja.

Po betono sparnu: žmonių santykis su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais A. Štelbienė pristatė savo iniciatyva darytą 9 mėnesių darbą „Po betono sparnu: žmonių santykis su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais“. Jis atliekamas pagal 2006 m. Virginios Braun ir Victorios Clarke sukurtą fenomenologinį teminės analizės metodą. Buvo pasirinkti klausimai, atrinkti 10 dalyvių – vyrai ir moterys, kurių amžius buvo nuo 21 iki 79 metų, jie buvo skirtingų profesijų – nuo inžinierių iki verslininkų, asmenybės irgi buvo labai skirtingos. Atlikti giluminiai pusiau struktūruoti interviu: buvo parengti 7 klausimai, bet buvo sekama paskui pašnekovą, gilinamasi, kas jam aktualu.

Ateities scenarijai Dalyviai natūraliai kūrė ateities scenarijus, dažniausiai siūlyta kultūrinė paskirtis, pavyzdžiui, alternatyviosios muzikos koncertų erdvė. Egzistuoja baimė prarasti praeities dvasią, žmonės suvokia, kad „euroremontas“ nėra išeitis kultūros paveldo objektui. Jie sakė, kad net, jei pastatas būtų tiesiog nudažytas baltai, tai jau nebebūtų Sporto rūmai. Atvirame klausime, kai buvo teirautasi, ar respondentas norėtų ką nors pridurti, daug kas paminėjo žydų kapinių klausimą, vardijo kaip jautrų dalyką, kuriam įmanoma rasti kompromisą.

54 2019 lapkritis

Užs.

Inovatyvių išmaniųjų namų technologijų dalis – „Controlit GS“ „Controlit“ – tai inovatyvi ir patikima hidroizoliacijos patikros sistema, padedanti greitai ir efektyviai aptikti pratekėjimo vietas plokščiuose ir žaliuose stoguose, pamatuose, terasose ir panašiose konstrukcijose. Sandarumas greitai ir be žalos hidroizoliacijai patikrinamas indukciniais – aukštosios arba žemosios įtampos pastovios srovės matavimo būdais, priklausomai nuo patikros tipo.

1

2

3

1 pav. „Controlit GS“ sprendimas paremtas unikaliu ir patentuotu nanodanga padengtu apatiniu sluoksniu, skirtas specialiai bituminėms ir vieno sluoksnio hidroizoliacijos membranoms, kitoms specialioms statybinėms medžiagoms.

Svarbiausi „Controlit GS“ požymiai: Svarbiausi „Controlit GS“ požymiai:

Svarbiausi „Controlit GS“ požymiai: „Controlit GS“ nauda

2 pav. Montavimo ir matavimo prietaisų prijungimo elementas.

„Controlit GS“ – struktūra ir savybės

– – labai geras laidumas elektrai – <– 1000 ΩΩ /m²; labai geras laidumas elektrai < 1000 /m²; – labai geras laidumas elektrai – < 1000 Ω /m²; – –nedegi (priešgaisrinės apsaugos klasė – A2); nedegi (priešgaisrinės apsaugos klasė – A2); – nedegi (priešgaisrinės apsaugosdefektų klasė – A2); Eksploatacijos metumatmenis izoliacijos arba „Controlit GS“ – elektrai labai laidus stiklo pluoš– –neporėta, pagal galima atpjauti įprastiniais pjovimo įrankiais; neporėta, pagal matmenis galima atpjauti įprastiniais pjovimo įrankiais; – neporėta, pagal matmenis galima atpjauti įrankiais; pažeidimų praktiškai neišvengiama.

Dažnaiįprastiniais lietopjovimo audinys, naudojamas konstrukcijai sandarinti.

– –labai atspari tempimui; labai atspari tempimui; – labai atspari tempimui; – –lėšų labai laidi elektrai – elektros varža – apie 1 000 omų/ m²; labai elektrai – elektros varža – apie 1 000 omų/ m²; ka –tik ir laidi daug resursų reikalaujantis Svarbiausi „Controlit GS“ požymiai: labai laidi elektrai – elektros varža – apie stati1 000 omų/ m²; – –nenaudojant papildomų priedų galima naudoti kartu su su suvirinamomis juostomis. nenaudojant papildomų priedų galima naudoti kartu suvirinamomis juostomis. nio – konstrukcijų remontas.

Galimybė tiksliai nenaudojant papildomų priedų galima naudoti kartu su suvirinamomis juostomis. „Controlit GS“ montavimo budai „Controlit GS“ montavimo budai aptikti nesandarumų vietas sudaro • labai geras laidumas elektrai – < 1000 Ω/m²; „Controlit GS“ montavimo budai sąlygas taisytiElektrai defektų vietas.

KartuGS“ „Controlit GS“ tauso• nedegi (priešgaisrinės apsaugos klasė – A2); laidi „Controlit membrana galigali būti montuojama įvairiose hidroizoliacijos sluoksnių Elektrai laidi „Controlit GS“ membrana būti montuojama įvairiose hidroizoliacijos sluoksnių Elektrai laidi „Controlit GS“ membrana gali būti montuojama įvairiose hidroizoliacijos sluoksnių vietose: vietose: ja aplinką, nes išvengiama sąnaudų planavimui, • neporėta, pagal matmenis galima atpjauti vietose: papildomų išlaidų statybai bei eksploatacijos įprastiniais pjovimo įrankiais; – –popo mechaniškai tvirtinama vieno sluoksnio hidroizoliacija montuojama „Controlit GS“ mechaniškai tvirtinama vieno sluoksnio hidroizoliacija montuojama „Controlit GS“ – po mechaniškai tvirtinama vieno sluoksnio hidroizoliacija montuojama „Controlit GS“ membrana (1 (1 pav.); membrana pav.); apribojimų sanavimo metu, o panaudotos sta• labai atspari tempimui; membrana (1 pav.); tybinės tarnauja ilgiau. Žymiai pra• hidroizoliacija labai laidi elektrai – elektros varža – – –pomedžiagos mechaniškai tvirtinama dviejų sluoksnių bitumo montuojama „Controlit po mechaniškai tvirtinama dviejų sluoksnių bitumo hidroizoliacija montuojama „Controlit – po mechaniškai tvirtinama dviejų sluoksnių bitumo hidroizoliacija montuojama „Controlit GS“ membrana (2trukmė, pav.); GS“ membrana (2 pav.); ilgesnį laikotarpį ilgėja GS“ eksploatacijos apie 1 000 omų/m²; membrana (2 pav.); užtikrinamas konstrukcijos sprendinio energinis • nenaudojant papildomų priedų galima – –tarp dviejų bitumo sluoksnių tvirtinama „Controlit GS“ membrana (3 (3 pav.). tarp dviejų bitumo sluoksnių tvirtinama „Controlit GS“ membrana pav.).

– tarp dviejų bitumo sluoksnių tvirtinama „Controlit GS“ membrana (3 pav.). efektyvumas. naudoti kartu su suvirinamomis juostomis.

4

5

3 pav. Aukštosios įtampos nesandarumų detektavimo būdas – prijungimas ir veikimo principas.

„Controlit GS“ montavimo būdai Elektrai laidi „Controlit GS“ membrana gali būti montuojama įvairiose hidroizoliacijos sluoksnių vietose: • po mechaniškai tvirtinama vieno sluoksnio hi droizoliacija montuojama „Controlit GS“ membrana (4 pav.); • po mechaniškai tvirtinama dviejų sluoksnių bitumo hidroizoliacija montuojama „Controlit GS“ membrana (5 pav.); • tarp dviejų bitumo sluoksnių tvirtinama „Controlit GS“ membrana (6 pav.).

Naudojant „Controlit“ metodą galima patikrinti visas hidroizoliacijos dangas, nelaidžias elektros srovei. Tai gali būti bituminės, PVC, FPO, TPO ar skystos hidroizoliacinės dangos. „Controlit factory“ Lietuvoje atstovauja ilgametės patirties turinti įmonė „Moderni izoliacija“ – bendrovė dalyvavo įrengiant „IKI Žalias“ ir Kauno „Akropolis“ prekybos centrus, „Continental“ gamyklą, „Hilton“ viešbutį bei „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje ir kitus.

6

Daugiau informacijos – UAB „Moderni izoliacija“, www.izoliacija.com, Savanorių pr. 173, 03150 Vilnius, mob. tel. + 370 633 40 080 55

Naudojant „Controlit“metodą galima patikrinti visas hidroizoliacijos dangas, nelaidžias elektros Naudojant „Controlit“metodą galima patikrinti visas hidroizoliacijos dangas, nelaidžias elektros Naudojant „Controlit“metodą galima patikrinti visas hidroizoliacijos dangas,dangos. nelaidžias elektros srovei.

TaiTai galigali būti bituminės, PVC, FPO, TPO ar skystos hidroizoliacinės srovei. būti bituminės, PVC, FPO, TPO ar skystos hidroizoliacinės dangos. srovei. Tai gali būti bituminės, PVC, FPO, TPO ar skystos hidroizoliacinės dangos.

technologijos

Ypatingas mikroklimatas – ypatingomis priemonėmis Elektronikos, biotechnologijų, farmacijos pramonės laboratorijose bei kitose Ona Martinaitytė

srityse, kur gamybai reikalinga visiškai kontroliuojama aplinka, įrengiamos erdvės, kuriose pagal poreikį galima kontroliuoti kone visus aplinkos parametrus. Be to (vėlgi, pagal gamybos poreikį), dažnai tenka izoliuoti jas nuo išorinio triukšmo ir vibracijų, o pačiose švariausiose patalpose naudoti kuo neutralesnes medžiagas – nelaidžias skysčiams, atsparias cheminėms medžiagoms, greitai sterilizuojamas, lengvai valomas ir visiškai saugias čia dirbantiems specialistams.

aigi švariomis pramonėje vadinamos tokios specializuotos patalpos, kuriose yra poreikis palaikyti tam tikrą santykinį oro drėgnumą, slėgio skirtumą, temperatūrą ir ore pasklidusių kietųjų dalelių kiekį.

Apie tokių patalpų specifiką konsultuojamės su švariųjų patalpų inžinerijos specialistu Rolandu Zaremba.

T

Statybinės konstrukcijos Rengiant švariąsias patalpas, labai svarbu tinkamai izoliuoti jas nuo nekontroliuojamos aplinkos.

Todėl statybinėms konstrukcijoms, atitveriančioms tokias patalpas, skiriama be galo daug dėmesio. Sienų atitvarose, lubose ir grindyse paslepiamos tos inžinerinės komunikacijos, kurių

56 2019 lapkritis

neįmanoma arba sunku išvalyti ar sukontroliuoti jų švarumą, – ortakiai, vamzdynai ir kabeliai. Šis konstrukcinis sprendimas, specialistų teigimu, smarkiai sumažina potencialių taršos šaltinių kiekį. Galiausiai su švariosios patalpos erdve tiesioginį sąlytį turi tik lengvai valomos ir plaunamos, o esant poreikiui – ir atsparios dezinfekavimui ar apdorojimui UV spinduliuote medžiagos.

Maža to, R. Zaremba mini, kad, jei to reikalauja laboratorijos specifika, atitvarų konstrukcijas gali tekti ekranuoti ir nuo RTG (radioizotopų termoelektrinio generatoriaus) spinduliuotės.

Pagal TATENA klasifikaciją RTG spinduliuotė priskiriama 1-ajai pavojaus klasei (stipriausi šaltiniai, stipriausi teršėjai). Tad naudojant ją gali prireikti įrengti ne tik ekranuojančių pertvarų sienose, grindyse ir lubose, bet ir ekranuotų langų stiklų bei durų su švininiu intarpu.

Modulinės ar stacionarios?

Daugelis specializuotos įrangos gamintojų mini galimybę įrengti ne tik stacionarias švariąsias patalpas iš kapitalinių konstrukcijų, bet ir modulines – nesudėtingai įrengiamas bei perkeliamas, mažiau kainuojančias. Jos įrengiamos, kai prireikia staigiai išplėsti tam tikrą gamybos atšaką arba nutekėjus radioaktyvioms medžiagoms, kai reikalinga švari zona darbuotojams, dirbantiems taršos zonoje.

Ilgalaikiams tikslams modulinės švariosios patalpos nėra tokios populiarios – sprendžiant iš projektinių duomenų, jose šiek tiek sudėtingiau palaikyti reikiamus mikroklimato parametrus. Tad ilgalaikei eksploatacijai specialistai visgi rekomenduoja įrengti stacionariąsias.

technologijos

Švarumo klasės Tarptautinis standartas ISO 14644-1 specializuotų patalpų oro švarumą skirsto į devynias klases. Žemiausią jų – devintąją – atitinka ligoninės laboratorijų erdvė. „Kad įsivaizduotume, kokios švariosios patalpos klasės gali būti pritaikomos praktikoje, – pasakoja švariųjų patalpų inžinerijos specialistas R. Zaremba, – pateiksiu tokį pavyzdį: injekcijoms skirtų vaistų išpilstymo linija gali būti penktosios švarumo klasės, o procesorių gamybos laboratorija – jau ir antrosios.“ Kuo aukštesnė patalpos švarumo klasė – tuo didesni jai keliami švarumo reikalavimai, ir net pats žmogus, esantis patalpoje, jau traktuojamas kaip potencialios taršos šaltinis. Puslaidininkių fizikos instituto turimais duomenimis, apie 75 proc. visų dalelių, esančių švaros zonoje, kilmės šaltinis yra žmogus. Tarkime, ramiai eidamas jis gali išskirti į aplinką apie 5 mln. dalelių per minutę. Likusią taršos dalį išskiria baldai ir prietaisai.

Siekiant sumažinti žmogaus sukuriamos taršos kiekį, kiekvienos švarumo klasės zonoje šiam dalelių šaltiniui rekomenduojama tam tikra izoliacija – speciali apranga. Pavyzdžiui, darbui ISO 7 klasės patalpose būtina dėvėti visiškai užsegtą darbinį chalatą, o štai ISO 5 zonoje darbuotojui prireiks dar ir galvos gobtuvo, lateksinių pirštinių, antbačių bei apsauginių akinių.

ISO 9 – žemiausiai – klasei tokių smulkių dalelių kiekis nėra ribojamas, o štai stambiausių – didesnių nei 5 μm – kiekis neturi viršyti 293 000 vienetų, kai ISO 5 klasei ši riba – viso labo tik 29 dalelės.

Specialūs oro vėdinimo bei kondicionavimo įrenginiai švariose patalpose užtikrina tokius mikroklimato parametrus kaip oro švarumas, temperatūra, drėgmė, slėgis ir oro srauto greitis.

Automatizuotos šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos kartu su cirkuliaciniais filtravimo moduliais užtikrina trijų pakopų oro filtravimą.

Specialistai pabrėžia, kad oro paruošimo (šildymo, vėsinimo ar drėkinimo) sistemos negali būti taršos šaltiniu, todėl į švarias patalpas tiekiamas oras jau turi būti apdorotas iki reikiamų parametrų. Vėdinimo įranga užtikrina reikiamą oro apykaitą, tiekia filtruotą orą, ištraukia iš švariosios patalpos galbūt taršos šaltinių paveiktą orą, palaiko nustatytus oro temperatūros, santykinės drėgmės parametrus. Kietąsias daleles iš filtruojamo oro pašalina EPA ir HEPA oro filtrai, sulaikantys

daleles 85–99,9994 proc. efektyvumu, ir ULPA – labai mažo dalelių pralaidumo – oro filtrai, sulaikantys daleles 99,99995–99,999995 proc. efektyvumu.

Dažnai dėl palyginti didelių šalinamo ir tiekiamo oro srautų, švarių patalpų vėdinimo įranga dirba su daliniu oro pamaišymu – tai reiškia, kad į filtruojamą patalpų orą primaišoma apie 15–30 proc. oro iš lauko. O jei švariojoje patalpoje dirbama su potencialiai kenksmingais žmogui produktais, orui iš jos pašalinti naudojamos atskiros sistemos – traukos spintos. Šiuo atveju ištraukiamas oras negali tiesiogiai maišytis su į patalpas tiekiamu oro srautu.

Papildomos priemonės Be visų šių oro kokybę švariosioms patalpoms užtikrinančių priemonių, specialistai mini dar vieną – vadinamąjį viršslėgį, kai vėdinimo įrenginiai tiekia į švariąją patalpą orą su tokia jėga, kad

Oro apykaita ir filtravimas Oro švarumas – pagrindinis švariosios patalpos klasės rodiklis. Patalpos sertifikuojamos atsižvelgiant į dalelių koncentraciją viename kubiniame metre ir jų dydį. Pavyzdžiui, ISO 14644-1 švaros zonų standartas nustato, kad ISO 5 klasės zonoje didžiausias leidžiamas ultramikroskopinių kietųjų dalelių, kurių skersmuo didesnis nei 0,1 μm, skaičius kubiniame metre yra 105 = 100 000 vienetų.

57

technologijos

šioje patalpoje susidaro nedidelis slėgio skirtumas, palyginti su gretimomis žemesnės švarumo klasės patalpomis. Pagal ISO 14644 standartą jis gali būti 5–15 Pa. Nedidelis švariojoje patalpoje sukuriamas viršslėgis tarnauja kaip papildoma priemonė išvengti kietųjų dalelių ir mikroorganizmų patekimo į vidų. Žinoma, palaikyti reikiamą slėgį švariojoje patalpoje nebūtų įmanoma be tinkamų patalpos sandarumo sprendimų. Rolando Zarembos pasakojimu, visos smulkios jungtys hermetizuojamos, patalpose paliekama kiek galima mažiau atvirų inžinerinių sistemų, o esamų inžinerinių sistemų susikirtimo su pertvara vietos būtinai užsandarinamos. Visos sandarinamosios medžiagos (tarpinės, sandarikliai, skardinimo, tvirtinimo elementai) turi atitikti aukštus švarioms patalpoms keliamus reikalavimus. Skardinimo elementai turi būti padengti ta pačia danga kaip ir plokštės, sandarinimo juostos ir tarpinės turi atitikti higieninius reikalavimus, sandarikliai (silikonai) turi būti netoksiški, tinkami naudoti nustatytoje eksploatavimo temperatūroje ir drėgnoje aplinkoje, išlikti plastiški, nelaidūs vandeniui ir kartu būti atsparūs plovimui bei valymui.

Oro kokybės stebėjimas Visiems oro kokybės parametrams stebėti kiekvienoje švariojoje patalpoje įrengiami jutikliai, realiuoju laiku teikiantys informaciją apie bet kokius patalpos atmosferos pokyčius. Jei nėra būtinybės tai daryti nuolat – patalpos oro kokybę galima matuoti periodiškai.

Kuo brangiau kainuoja matuojantis personalas ir kuo daugiau yra matavimo parametrų

58 2019 lapkritis

bei pagal juos gaunamų duomenų, tuo labiau verta įrengti monitoringo sistemą, kuri kontroliuotų oro temperatūrą, santykinį drėgnį, ore esančių kietųjų dalelių bei mikroorganizmų kolonijų skaičių, anglies dvideginio bei vandenilio peroksido koncentraciją ir dar daugelį kitų parametrų.

Specializuotos medžiagos Žinovai teigia, kad švariųjų patalpų lubos dažniausiai įrengiamos iš lengvo plieno (montuojant ištisinį hermetišką paviršių) arba specializuotų modulinių plokščių. Visos jungtys ir tarpai turi būti sandarinami silikonu. „Apribojimų dėl durų ir langų dydžių nėra, – pažymi R. Zaremba, – tačiau lengvesnio valymo bei dezinfekavimo sumetimais švariosiose patalpose įprasta įrengti „Pharma“ stiklinimo sistemą, kai stiklas yra toje pačioje vertikalioje plokštumoje su rėmu ir siena. Durys gali turėti guminę tarpinę per sąlyčio su stakta perimetrą bei šepetį ar guminį sandariklį (arba slenkstį) apačioje. Dėl didesnių gaisro saugumo reikalavimų gali būti naudojamos priešgaisrinės durys.“ Grindų danga, jo žodžiais, turėtų pasižymėti antistatinėmis, elektrotechninėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Ji turėtų būti integruota su statybinėmis konstrukcijomis, sujungimo vietose naudojant specialų apvalintą profilį, palengvinantį dangos valymą. Esant poreikiui, tokia danga būna sujungiama su grindų sistemomis (tarkime, nuotekų trapais, įrengtais tiesiai grindyse). Vienas populiariausių sprendimų – antistatinė PVC danga (plytelės, ritininės dangos arba liejamosios grindys).

Visi švariosiose patalpose esantys paviršiai taip pat turėtų būti atsparūs cheminėms medžiagoms, naudojamoms patalpoms valyti ir dezinfekuoti. Dėl šios priežasties biotechnologijų ar farmacijos pramonėje labai populiarūs baldai ir darbiniai paviršiai iš nerūdijančiojo plieno. Plienas tokiose patalpose naudojamas ir dėl antibakterinių savybių. Elektronikos ar lazerių pramonėje švariųjų patalpų darbinius paviršius mėgsta gaminti iš MDP – medžio drožlių – plokščių, išskyrus tas zonas, kuriose bandomi lazeriai: kai kurios medžiagos, veikiamos lazerių, gali išsilydyti ar deformuotis.

Švariosios patalpos pagrindas – projekto stadijoje Visgi didžiausia dalis sprendimų, susijusių su švariosiomis patalpomis, turi būti priimami dar projektavimo stadijoje. Čia lemiamą vaidmenį atlieka technologinė užduotis, nes tik nuo jos išbaigtumo priklauso viso projekto sudėtingumas, dydis, kaina ir eksploatacijos per visą objekto gyvavimo ciklą sąnaudos. Kaip tik todėl kaip niekada svarbu projekto kokybė, kurią turėtų garantuoti patirties turintys, laiko ir sėkmingai realizuotų projektų išbandyti specialistai.

Dažniausiai įmonės, užsiimančios švariųjų patalpų projektavimu, inžineriniais jų sprendimais bei gamyba, kuruoja ir jų sertifikavimą pagal tarptautinį standartą ISO 14644-1 bei užsiima ir vėlesne technine priežiūra: valymu, filtrų tikrinimu ir keitimu, įrangos bei daviklių priežiūra, aprangos bei darbo priemonių tiekimu ir personalo mokymu.

Neatsiejama pažangių technologijų dalis – švarios patalpos „Caverion Lietuva“ – viena didžiausių įmonių Lietuvoje, teikiančių platų inžinerinių paslaugų spektrą. Esame patyrusi tarptautinė įmonė, kurianti pridėtinę vertę klientams ir tvarius sprendinius ateities kartoms. Sparčiai plėtojantis aukštųjų technologijų sektoriui šalyje, matome atsiradusį poreikį teikti užsakovams sudėtingus kompleksinius inžinerinius sprendinius, pritaikytus jų technologiniams poreikiams.

Ateities ekonomika – aukštosios technologijos

Lūkesčius atitinkantys projektiniai sprendiniai

Lietuvoje pastebime modernaus verslo, technologijų ekonomikos ir į mokslo tyrimus orientuotos pramonės augimo tendenciją. Taip pat yra gerokai išaugęs tradicinių pramonės šakų modernizavimo poreikis. Biotechnologijų, nanotechnologijų, elektronikos, lazerių, farmacijos ar medicininės įrangos gamybai ir laboratoriniams tyrimams paprastai reikalingos ypatingų standartizuotų parametrų švarios patalpos, kurių švarumą lemia ne tik specifinė įranga ar statybinės medžiagos. Technologinių patalpų kokybei svarią įtaką daro pradinės užduoties išsigryninimas, projekto parengimas, inžinerinių sprendinių parinkimas, preciziškas projekto įgyvendinimas bei tinkama eksploatacija.

Kiekvienas švarių patalpų projektas yra unikalus, todėl inžineriniai sprendiniai turi būti parinkti profesionaliai. Nepakanka vien tik žinoti švarumo klasę. Jeigu ketinama įsirengti gamybai ar tyrimų laboratorijai reikalingas griežtai kontroliuojamos aplinkos patalpas, projekto vykdytojas turi nuodugniai įsigilinti į technologines gamybos subtilybes. Praktikoje neretai pasitaiko, kad panašių produktų gamybai turi būti įrengtos skirtingo švarumo klasių patalpos, zonos, kurioms reikalingi stabilūs parametrai, tokie kaip temperatūra ar drėgmė. Aukštųjų technologijų gamyboje visuomet įrengiamos ir švarių patalpų parametrams artimos pagalbinės patalpos, dar vadinamos „pilkąja zona“.

UAB „Caverion Lietuva“

| Skersinės g. 9, 08449 Vilnius | Tel. +370 5 273 8200 |

Projekto įgyvendinimo iššūkiai ir priežiūra po validavimo Įrengiant švarias patalpas naujai statomuose statiniuose, projekto eigai aplinka neturi jokios įtakos.

O statybų sąlygos iš esmės kinta, kai naujos reglamentuotų parametrų patalpos įrengiamos jau veikiančiuose gamybiniuose pastatuose. Sienų, lubų, grindų ar pertvarų vibracija, statybinės dulkės, elektros energijos šaltinis, statybinių medžiagų, technologinės įrangos tiekimas, naujų inžinerinių sistemų integravimas į jau funkcionuojančią visumą turi būti atliekamas su ypatingu pasiruošimu ir kruopščiai su klientu suderintu grafiku. Paskutinis švarių patalpų įrengimo etapas – patalpų validavimas.

Sertifikuoti ekspertai įvertina, ar patalpos įrengtos pagal projektinius sprendinius, ir patvirtina jų atitikimą švarumo klasei. Ne ką mažiau svarbu, įrengus griežtai reglamentuojamas patalpas, tinkamai jas prižiūrėti. Sistemų priežiūrą atliekantys specialistai turi ypač kruopščiai pasirengti darbų vykdymui.

Reikalinga speciali kietųjų dalelių nespinduliuojanti apranga ir įrankiai. Darbai užtrunka gerokai ilgiau nei įprasta inžinerinių sistemų priežiūra.

Svarus privalumas užtikrinant gamybą be trikdžių – švarių patalpų įrengimas ir priežiūra iš „vienų rankų“. Taip įvykus nesklandumų gamyboje, pasikeitus technologiniams poreikiams ar modernizuojant esamas sistemas, kartu su „Caverion Lietuva“ specialistais galima greičiausiai rasti tinkamus sprendimus.

Caverion Lietuva

| Info.lt@caverion.com59

interjeras

„Workland“.

Šiuolaikiška, istoriškumu alsuojanti biuro erdvė

Vida KUZMICKAITĖ

Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, Didžiojoje gatvėje, įsikūrusi bendradarbystės ir biurų erdvė „Workland“ išsiskiria unikaliu interjeru – skliautinėmis lubomis, įspūdingu skulptūriniu antresolės turėklu, moderniomis darbo vietomis. Kadaise pastate veikė žydų bendruomenės kino teatras, kuriame vykdavo įvairūs pasirodymai ir parodos, vėliau buvo įsikūrusios administracinės banko patalpos, todėl renovacijos metu siekta išlaikyti istorines ir kultūrines pastato detales.

60 2019 lapkritis

astato statybos pradžia – XVI–XVII a.

Iki 2018 m. pradėto remonto pastatas rekonstruotas net penkis kartus.

Darbai atlikti pagal Vincento Gorskio, Michailo Prozorovo projektus, erdvės kelis kartus kapitaliai remontuotos ir po Antrojo pasaulinio karo.

Naujausios renovacijos metu, projektuojant bendradarbystės ir biurų centro interjerą, sujungtos istorinė ir šiuolaikinė architektūra. Specialistai įtaigiai atskleidė kultūros paveldo sąraše esančio pastato meninę ir estetinę vertę, išryškino autentiškus istorinių laikotarpių simbolius sienose ir lubų perdangose, konstrukcinėse medžiagose. Pavyzdžiui, šiuolaikiški paviršiai derinti su iš sovietmečio laikų likusiu mūru ir gaisro paliktomis žymėmis, juos integruojant į bendrą atnaujintų patalpų stilių.

Pasak „Workland“ valdomų centrų Lietuvoje vadovės Lauros Panovienės, architektai pastatui suteikė daugiau solidumo, o individualiai suprojektuoti baldai sustiprina erdvės unikalumą. Projekto autoriai pažymi, kad pagrindinė interjero detalė – antresolės turėklas. Pati antresolė buvo suformuota ankstesnių pastato rekonstrukcijų metu, tačiau visiškai neįsiliejo į bendrą stilių. Todėl dabar atlikto remonto metu pasirinkta suskaidyta, skulptūrinė turėklo konstrukcija, neįprastos formos turėklas padeda išlaikyti simbolinį ryšį su praeitimi, asocijuojasi su kino teatro uždangos klostytu audiniu ir primena buvusius erdvių šeimininkus.

L. Garbačausko nuotr.

P

Bendras viso objekto plotas – 1 200 m2.

61

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Pagrindinė naujojo interjero detalė – antresolės turėklas.

Atliekant renovaciją investuota į šiuolaikiškus apšvietimo sprendimus.

Šiuolaikiški sprendimai biuro erdvei Pagrindiniams naujojo renovacijos projekto architektams Markui Grinevičiui, Ulei Grinevičiūtei, Onai Makuškaitei, Karolinai Baltrušaitytei (UAB „Noarchitects“), projektavusiems antro ir trečio pastato aukšto patalpų interjerą, užduotyje buvo suformuluota pritaikant lanksčius interjero sprendimus sukurti unikalią, šiuolaikišką bendradarbystės erdvę ir skirtingų dydžių biuro erdves. Interjeras turėjo būti pritaikytas kiekvienam bendradarbystės centro naudotojui ir lankytojui – funkcionalios, individualiai adaptuojamos darbo vietos, poilsio zonos, patogūs susitikimų kambariai ir privatumą išlaikantys, šviesūs biurai.

Kaip teigia architektai, pastate suprojektuotos didelę pridėtinę vertę centrui kuriančios erdvės, įrengtos skirtingų rūšių darbo vietos – įprasti uždaro tipo privatūs biurai derinti

62 2019 lapkritis

interjeras

Bendradarbystės centre – patogios, individualiai pritaikomos darbo vietos.

Interjere priderinti autentiški istoriniai elementai.

su unikaliomis atviro tipo bendradarbiavimo erdvėmis. Taip pat suprojektuoti uždari susitikimų kambariai, laisvalaikio erdvės ir nedideli pokalbiams telefonu skirti kambariai (angl. „phone booth“). Darbo vietose projekto architektai sukūrė lanksčius, originalius techninius sprendimus – balduose paslėpta vėsinimo įranga, suprojektuota ir pagaminta išskirtinai „Workland“ bendra-

L. Garbačausko nuotr.

darbystės centrui skirta baldų serija. Įrengtas bendradarbystės centro erdves darniai papildo šiuolaikiškos interjero detalės bei natūralios medžiagos, tokios kaip karštai valcuoto metalo lakštai, plokštės, ąžuolo lukšto faneruotė. Taip pat pritaikytos specialios turėklų ir baldų konstrukcijos, sienas puošia autoriniai meno kūriniai.

Atnaujinant pastatą nemažai investuota ir į šiuolaikišką, išmanų apšvietimą. Pagrindinėje salėje pasirinkti toršerai, turintys apšvietimo į viršų funkciją, kai apšviečiama visa erdvė, šviesos srautas netrukdo dirbti, nekrinta ant baldų ar kitų paviršių. Visi apšvietimo sprendimai ypač dinamiški, lengvai pritaikomi skirtingoms darbo ir poilsio vietoms. Kabinetuose įrengti pakabinami šviestuvai, atvirose darbo vietose pastatomi reguliuojami šviestuvai, leidžiantys kiekvienoje darbo vietoje išmaniai pritaikyti apšvietimą pagal savo poreikius. Visi šie šviestuvai skleidžia šviesą ir į viršų, taigi išryškinamos erdvių lubos, kuriama jauki ir harmoninga atmosfera.

Įrengiant „Workland“ biuro erdvę buvo panaudotos kiliminės plytelės „Fletco Art Weave“. Šios spalvingos ir vaizduotę žadinančios kiliminės plytelės suteikia klientams galimybę sukurti unikalaus dizaino grindis pagal individualų projektą, atsižvelgiant į konkrečios erdvės parametrus ir patalpos interjerą. „Art Weave“ yra naujoviška kiliminių plytelių kolekcija, padedanti meniškai ir stilingai sukurti gyvybingą bei organišką grindų dizainą. Išraiškingo grindų dizaino pagrindas – spalvų įvairovė ir keturios skirtingos kiliminių plytelių formos.

Tel. +370 687 93 968 pardavimai@intero.lt, www.intero.lt 63

„Bokšto skveras“ –

kompleksas, į kurį pro širmą norėjome pažvelgti beveik penkmetį Bokšto ir Išganytojo gatvių sankirtoje stovintis didžiulis pastatų kompleksas ilgai tebu-

Kalbino Karina SĖRIKOVA

vo dar viena apleista sostinės teritorija. Čia vilniečių akys nukrypo tik tada, kai kompleksą įsigijo Lietuvoje žinomi verslininkai, mecenatai broliai Ortizai ir į jo teritoriją įvažiavo sunkioji statybinė technika. Iki tol net septynerius metus truko šios teritorijos archeologiniai tyrimai – vieni didžiausių ir detaliausių kada nors Vilniaus senamiestyje vykusių tyrimų. Taip detaliai yra ištyrinėta tik Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Dalis kultūros paveldo statusą turinčių rekonstruotų barokinių erdvių bus skirta biurų nuomai.

Likusiose patalpose netrukus atsidarys restoranas, kiek vėliau pradės veikti dienos SPA, buvusioje koplyčioje įsikurs renginių menė, miestui atsivers žaliuojančios viešosios zonos, bus įrengti apartamentai, skirti nuomai. Komplekso gereralinis projektuotojas – architektų biuras „Archinova“. Apie komplekso atgaivinimą kalbame su biuro architektu ir projektų vadovu Antanu Gvildžiu.

64 2019 lapkritis

Seniausia Vilniuje veikusi ligoninė paversta nauju daugiafunkciniu kom pleksu, kurį sudaro penki istoriniai pastatai ir du naujai pastatyti tūriai: lifto tūris, nes norint išsaugoti skliautus nebuvo vietos į vidinę pas tato struktūrą įterpti liftą ir laiptus, bei papildomos restorano salės tūris.

Vadinamosios Savičiaus ligoninės kompleksas statytas dar XVIII a. Trumpai papasakokite, kokia jo istorija?

Ligoninės pastatų kompleksas buvo suformuotas iš kelių skirtingiems „šeimininkams“ priklausiusių valdų, kurių mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose buvo minimi jau XV–XVI a. Vargšų ligoninė šioje vietoje įkurta po Smolensko vyskupo Boguslavo Korvino-Gonsievskio 1744 m. fundacijos. Dabartinė komplekso teritorija buvo suformuota 1812 m., prijungus prie ligoninės gretimos posesijos žemę ir pradėta vadinti Savičiaus ligoninės vardu. 1999 m. vykdyta istorinės raidos analizė atskleidė, kad tai – seniausia Vilniuje veikusi ligoninė. Statybos teritorijoje pradėtos 2014 m.

Prieš pradedant tvarkybos darbus, buvo atlikti archeologiniai tyrimai: kokie jų rezultatai, ką pavyko aptikti?

Įvertinę, kaip nukentėtų originali skliautuota erdvė, sudalijus ją viešbučio kambarėliais, atsisakėme viešbučio funkcijos. / A. Gvildys /

Vykdant archeologinius tyrimus, atrasti XIII a. antrosios pusės–XX a. kultūriniai sluoksniai, kurie turi didelę mokslinę vertę. Gausi radinių kolekcija – net 30 000 įvairių dirbinių iš metalo, stiklo, kaulo, rago, puodų ir koklių šukės ar net paauksuota Švč. Mergelės Marijos statulėlė – perduota saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Dalis jų šiuo metu jau eksponuojami Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Kokia buvo pirminė istorinių pastatų funkcija? Kiek gerai jie buvo išlikę?

Nuo pat komplekso pastatymo pradžios iki 1999 m. komplekse nenutrūkstamai veikė tik ligoninė. Pastatai buvo labai nusidėvėję ir dėl nuolat vykdytų smulkių remontų buvo sunykę, pakitusios ugniakurų, durų ir langų angos, pastatų planinė struktūra, naujai perdarytas ir pažemintas stogas. Koplyčia buvo sunaikinta: bokšteliai nugriauti, didelių arkinių langų angos užmūrytos, sudėtos perdangos ir erdvė sudalyta mažomis patalpomis.

65

Palikome viską, ką pavyko atidengti ir rasti vertingiausio iš barokinio laikotarpio. / A. Gvildys /

Ar sovietmečiu šis kompleksas buvo sulaukęs restauratorių?

Pagrindinė komplekso rekonstrukcija, trumpam iškeliant ligoninę, buvo vykdyta tik 1858 m. Architektūriniai tyrimai parodė, kad prisitaikant prie besikeičiančių ligoninės poreikių komplekse nuolat buvo vykdomi įvairūs pakeitimai ir perplanavimai, tačiau atskirose pastatų dalyse ir nenutrūkstamai veikiant ligoninei. Todėl kompleksas niekada nebuvo visiškai restauruotas, nebuvo vykdyti ir išsamūs tyrimai. Ypač plačios apimties architektūriniai, konstrukciniai ir polichrominiai, istoriniai tyrimai buvo atlikti tik 2000 m., kompleksą įsigijus naujiems savininkams.

Kokias komplekso „ligas“ pamatėte?

UAB „Herbela“ Kareivių g. 7, LT-09108 Vilnius, el. p. info@herbela.lt Mob. tel. + 370 687 52 419 www.herbela.lt 66 2019 lapkritis

UAB „Herbela“ šiame projekte atliko apželdinimo darbus. Ši įmonė, teikdama savo klientams visišką aplinkos tvarkymo paslaugų asortimentą nuo projekto parengimo iki visiško jo įgyvendinimo ir įrengtos teritorijos priežiūros, siekia patenkinti visus užsakovų lūkesčius ir poreikius, saugo aplinką, užtikrina darbo kokybę. Bendrovėje dirba profesionali komanda.

Iki pradedant tvarkybos darbus nustebino bloga mūro būklė, pastatai buvo apleisti: nešildomi, kiaurais stogais, tinkas buvo pažeistas pelėsio ir t. t. Pradėjus tvarkybos darbus ir naikinant tarybines laikotarpio pertvaras bei užmūrijimus,

buvo rasta daugybė istorinių dalykų, kurie liko nepastebėti netgi vykdant tyrimus: atsidengė medinių sijų lubos, sukvadratintos langų angos, buvusių prakurų vietos, raštinės patalpoje buvusios nišos žvakės, aptikta buvusių virenių (kambarys-virtuvė), istorinių patalpų durų angų – visos segmentinėmis arkinėmis sąramomis, simetriškai įkomponuotomis patalpų centre. Rasta gerai išsilaikiusio sieninio tapybinio dekoro, pvz., viename iš pastatų netgi galima atpažinti nutapytą Užupio vaizdelį.

Kiek pastatų sudaro „Bokšto skvero“ kompleksą?

Kompleksą sudaro penki istoriniai pastatai ir du naujai pastatyti tūriai: lifto tūris, nes norint išsaugoti skliautus nebuvo vietos į vidinę pastato struktūrą įterpti liftą ir laiptus, bei papildomos restorano salės tūris. Šie du nauji antžeminiai statiniai išsiskiria savo apdaila – jų fasadai padengti 2 cm poliruoto plieno lakštais, šlifuotais iki veidrodinio efekto, siekiant, kad atspindėtų istorinę aplinką, o patys netaptų dominuojančia detale ir tarsi išnyktų. Visa kita nauja statyba – automobilių stovėjimo aikštelė ir SPA su baseinu – yra maksimaliai sutalpinta po žeme.

Kiek šis istorinis pastatas parankus tokiam ambicingam projektui?

Istorinis pastatas tampa neparankus tada, kai užsibrėžiama išsaugoti viską, kas sena ir vertinga. O mes laikėmės tokios koncepcijos: kas sena ir autentiška – saugome, kas nauja, bet neišlikę – projektuojame radikaliai moderniai. Palikome viską, ką pavyko atidengti ir rasti iš vertingiausio barokinio laikotarpio. Toks buvo ir komplekso savininkų pageidavimas.

Kompleksą galima pavadinti daugiafunkciu: kokios funkcijos jame bus derinamos?

Kurdami komplekso viziją, galvojome apie viešbutį, tačiau įvertinę, kaip nukentėtų originali skliautuota erdvė, sudalijus ją viešbučio kambarėliais (tam, kad į kiekvieno kambario sanitarinį mazgą būtų įmontuoti ortakiai ir vandens bei nuotekų stovai, reikėtų pragriauti daugybę skliautų), atsisakėme viešbučio funkcijos. Nutarta, kad komplekse įsikurs biurai, dienos SPA centras, restoranas, renginių erdvė, vilniečiams ir miesto svečiams atviras skveras bei apartamentai nuomai.

Biurams skirta 3 000 m² patalpų. Siekdami sukurti estetišką ir produktyviam darbui tinkamą

Bokšto g. pastatų komplekso projekte autorinio dizaino metalinius vartus įrengė „Plieno kalvė“ – įmonės kolektyvas kuria įvairius meninius projektus nuo ranka pieštų eskizų iki detalių konstrukcinių brėžinių.

• Ištobulina klientų idėjas, siūlo savo variantus, pataria, konsultuoja.

• Bendradarbiauja su architektais, dizaineriais, dailininkais, staliais, skulptoriais, stiklininkais ir kitų sričių specialistais, kuriems aktualios įmonės paslaugos.

• Atlieka montavimo darbus visoje Lietuvoje ir užsienyje.

www.plienokalve.lt 67

objektas aplinką, išsaugojome charakteringą baroko architektūrą, prie jos priderindami šiuolaikišką ir kokybišką patalpų šildymo, vėdinimo, apšvietimo sistemą.

Perpus mažiau, 1 500 m², skirta SPA centrui.

Jo idėja kilo svarstant, kaip pritaikyti ir eksponuoti gražius mūro rūsius. Taigi rūsiuose įsikūrusiame erdviausiame dienos SPA Vilniaus senamiestyje sutalpintos persirengimo, masažų patalpos, o viskas, kam būtų reikėję daugybės inžinerinių ir technologinių sprendimų – pirtys, 25 m ilgio baseinas, daugiau nei 30 m³ dydžio sūkurinė vonia ir kt., įkurta naujai pastatytoje požeminėje dalyje. Kad ši dalis egzistuoja, išduoda tik kieme esantys trys stikliniai 2,5 m skersmens apskriti stoglangiai.

Beje, kadangi kultūrinis sluoksnis sklype siekė net iki 6–7 m gylio, SPA patalpos buvo įrengtos išnaudojant archeologinių tyrimų metu iškastą kiemų požemio tūrį.

Ar restoranas įkurdintas rūsyje dėl tos pačios priežasties?

Taip. Norint pritaikyti ir eksponuoti rūsius, nutarta patalpose įkurti dar ir restoraną. Čia jau greitai įsikurs Liutauro Čepracko vadovaujamas restoranas „Gastronomika“, garsėjantis savo originaliomis kulinarinėmis idėjomis.

Jo virtuvė sutalpinta į naujai pastatytą požeminį tūrį lygiai dėl tos pačios priežasties – saugant išlikusius skliautus ir mūrus. „Gastronomikoje“ bus organizuojami verslo susitikimai, įmonių ir asmeninės šventės, o šiltuoju metų laiku atsivers lauko terasa su vaizdu į žaliuojantį skverą.

Ilgametės patirties turinti uždaroji akcinė bendro-

• prekybos centro „Depo“, esančio Ukmergės g., in-

vė „Kerista“ (įmonė įsteigta ir įregistruota 1994 m.)

žinerinių tinklų klojimo ir aplinkos tvarkymo darbai;

Bokšto g. pastatų komplekse buvo atsakinga už

• „Quadrum“ verslo centro aplinkos tvarkymas

lauko aplinkos darbus. UAB „Kerista“ suformavo lan dšaftą, iš specializuotų mišinių įrengė takelius bei iš natūralaus granito trinkelių dangas, vandens latakus ir lietaus surinkimo šulinėlius. Ypač daug dėme-

Konstitucijos pr., Vilniuje; • „Green Hall 2“ ir „Green Hall 3“ verslo centrų Vilniuje aplinkos sutvarkymo darbai; • „Park Town II“ verslo centro lauko aplinkos darbai.

sio buvo skirta kieme augančiam medžiui išsaugoti ir jo integracijai į pasikeitusią aplinką.

Pastaraisiais metais bendrovė įvykdė daugy-

UAB „Kerista“, Geologų g. 11, LT-02190, Vilnius.

Tel. 8 521 35 524, www.kerista.lt 68 2019 lapkritis

Pagrindinės bendrovės vykdomų darbų bei suteikiamų paslaugų veiklos kryptys:

bę statybinių darbų svarbiausiuose Vilniaus miesto

• kelių ir gatvių tiesimas, rekonstrukcija ir remontas;

objektuose:

• aplinkos tvarkymo darbai;

• Savičiaus, Bokšto ir Išganytojo gatvių Vilniuje

• inžinerinių lauko vandentiekio, lietaus ir nuotekų

kapitalinis remontas;

tinklų klojimas.

Atskiro dėmesio verta ir koplyčios erdvė.

Kokia numatyta jos funkcija?

Nuo pat komplekso kūrimosi pradžios tai buvo atskirai stovintis ligoninės pastatų kompleksas, nesujungtas su jokiu vienuolynu. Koplyčia ligoninės patalpose suprojektuota vykdant vyskupo fundatoriaus B. Korvino-Gonsievskio testamento valią.

Demontavus kadaise buvusią Šv. Elžbietos koplyčią gadinusias pertvaras ir perdangas, atsivėrė išskirtinė daugiafunkcė erdvė konferencijoms, renginiams ir koncertams.

Ko dar galime tikėtis?

Taip pat komplekse įrengti apartamentai, skirti nuomai. Jie suplanuoti anksčiau buvusiose mažose ūkinėse patalpose, tokiose kaip sandėliai, skalby klos ir kt.

Kokie nauji, įdomūs inžineriniai sprendimai pritaikyti šiame komplekse?

Kadangi pastato savininkai pageidavo, kad istorinės erdvės išsaugotų autentiškumą, stengėmės, kad inžinerinės sistemos į akis kristų kiek įmanoma mažiau. Dėl šios priežasties komplekse įrengta aspiracinė gaisro aptikimo sistema, kuri neturi akivaizdžiai matomų daviklių. Manome, kad tokios sistemos Lietuvoje dar niekas nėra įsidiegęs. Lygiai dėl tų pačių priežasčių komplekso pastatuose įrengėme grindinius konvektorius, atliekančius tris funkcijas: šildymo, vėdinimo ir oro tiekimo. Unikali lifto ir restorano fasado veidrodinė apdaila, kuri buvo pagaminta Japonijoje. Japonų specialistai patys prižiūrėjo poliruoto plieno lakštų montavimą ir konsultavo mūsų specialistus. Išskirti vertėtų ir specialiai šiam objektui kurtas ištisinį stogo stiklą dengiančias anoduotas aliuminio lameles. Jos sumontuotos ant dalies stogo. Iš išorės ši stogo dalis atrodo kaip masyvus tradicinis vienalytis stogas, atspindintis istorinį charakterį, tačiau būnant viduje matyti įspūdinga Vilniaus senamiesčio panorama. Kitur ant stogo sumontuoti didžiuliai stoglangiai, taip pat dengti lamelėmis ir dėl didelio savo svorio varstomi motorizuotais stoglangių segmentais. Tai yra unikalus būtent šiam projektui išdirbtas sprendimas.

Visame „Bokšto skvero“ komplekse ir biurų erdvėse įrengtos šiuolaikiškos patalpų šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir apšvietimo sistemos.

69

objektas

Nemažai dėmesio skirta komplekso aplinkos sutvarkymui. Kokie sprendimai pasirinkti skvero erdvėms?

Pirmiausia, skirtingai nuo standartinių sprendimų, 90-ties vietų komplekso požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra sutalpinta po esamu šlaitu – po archeologinių kasinėjimų

atsivėrusiame požeminiame tūryje, paliekant iki 2 m grunto ant perdangos, kad ant šlaito galėtų augti ne tik veja, bet ir masyvūs medžiai.

Pagrindiniuose komplekso kiemuose kraštovaizdžio architektai suformavo daug kokybiškos žalios erdvės, kur bus malonu pabendrauti renginių metu ar pasivaikščioti per pietų pertrauką.

Komplekse veiks „Bokšto SPA“ – erdviausias dienos SPA Vilniaus senamiestyje su 25 m ilgio baseinu ir žaliuojančiu japonišku sodu.

Kontrastai, jeigu jie parinkti su išmone ir profesionaliai, sukuria didžiausią įspūdį. Ne tik užsienio, bet ir Lietuvos architektai bei dizaineriai išradingai derina naujausias technologijas autentiškose erdvėse ir ši tendencija tik ryškėja. Pastebėta, kad lakoniško šiuolaikiško dizaino, iš tvarių nerūdijančiųjų metalų pagaminti pastatų komunikacijos įrenginiai dera ir prie senovinių pastatų.

Puikų pavyzdį matome ir neseniai renovuotame „Bokšto skvero“ pastatų komplekse Vilniuje, kurio atnaujinimo ir pritaikymo šiuolaikinei funkcijai autoriai, bendrovės „Archinova“ architektai, šiam reprezentaciniam Senamiesčio objektui pasirinko būtent JUNG minimalistinio dizaino nepavaldžius laikui baltos spalvos „LS 990“ serijos jungiklius ir kištukinius lizdus bei 16 specifinės spalvos telefonspynių – lauko stotelių „Siedle“. Šiose lauko stotelėse integruoti įeigos kontrolės komponentai. Jos turi tiek iškvietimo mygtukų, kiek viduje yra abonentų, nes buvo konfigūruojamos ir gaminamos specialiai šiam projektui. Visos parinktos „Siedle Classic“ dizaino potinkinės lauko stotelės subtiliai įkomponuotos į pastatų komplekso sienas – jų nerūdijančiojo plieno, dažytos priekinės plokštės yra tik 2 mm storio. Telefonspynės integruotos su įeigos kontrole, telefonijos sistema. Biuruose šios telefonspynės skambina į darbuotojų telefonus, butuose, restorane, SPA, koplyčioje – į vidines stoteles. Taip suformuojama nauja „Siedle“ įėjimo kultūra, kuri svarbi visur, o ypač svarbiuose senamiesčio objektuose.

www.jung.lt | www.siedle.lt

70 2019 lapkritis

Užs.

Energijos taupymas naudojant ozoną virtuvės ištraukimo sistemose Energijos taupymas panaudojant ozoną virtuvės ištraukimo sistemose Energijos taupymas panaudojant ozoną virtuvės ištraukimo sistemose Siekiant sumažinti energijos sunaudojimą komercinėse Siekiant sumažinti energijos sunaudojimą komercinėse Siekdamas sumažinti energijos sunaudojimą komercivirtuvėse Ozonetech gamintojas rekomenduoja pramoninį virtuvėse Ozonetech gamintojas rekomenduoja pramoninį nėse virtuvėse „Ozonetech“ gamintojas rekomenduoja ozonatorių ištraukiamo oro oro šilumos rekuperacijai.

Tai Tai ozonatorių ištraukiamo šilumos rekuperacijai. pramoninį ozonatorių ištraukiamo oro šilumos rekupederinant su pagal poreikį kontroliuojama ventiliacija, derinant su pagal poreikį kontroliuojama ventiliacija, atsiranda galimybė smarkiai sumažinti energijos poreikį racijai. Tai derinant su pagal poreikį kontroliuojama venatsiranda galimybė smarkiai sumažinti energijos poreikį

virtuvėje. „Hovåsskolan“ mokykloje (Švedija) sumontuotas Ištraukimo ortakis iki tiliacija, atsiranda galimybė sumažinti energivirtuvėje. „Hovåsskolan“ mokykloje (Švedija) sumontuotas Ištraukimo ortakis iki smarkiai Ištraukimo ortakis ortakis Ištraukimo ozono įrangos ozono įrangos šilumokaitis, kuris kuris rekuperuoja nuo nuo 90 iki sumontavus ozono ozono šilumokaitis, rekuperuoja 90 95 iki proc.

95 jos proc. poreikį virtuvėje. „Ho v åsskolan“ mokykloje (Švedija) sumontavus sumontavimo sumontavimo įrangą ištraukiamo oro šiluminės energijos iš virtuvės. įrangą ištraukiamo oro šiluminės energijos iš virtuvės.

Ištraukimo ortakis iki ozono įrangos sumontavimo.

Ištraukimo ortakis sumontavus ozono įrangą.

sumontuotas šilumokaitis, kuris rekuperuoja nuo 90 iki

Valymas ozonu garantuoja nenutrūkstamą veikimą 95 proc. ištraukiamo oro šiluminės energijos iš virtuvės.

Valymas ozonu garantuoja nenutrūkstamą veikimą Virimo garuose yra riebalų ir kvapų, kurie kurie kartu kartu su ištraukiamu oru oru Virimo garuose yra riebalų ir kvapų, su ištraukiamu patenka į ortakį.

Jei oras riebalai kaupiasi ortakiuose ir patenka į ortakį.

Jei nevalomas, oras nevalomas, riebalai kaupiasi ortakiuose ir ant ant plonųplonų šilumokaičio menčių.

Siekiant užtikrinti sklandų Valymas ozonu garantuoja šilumokaičio menčių. Siekiant užtikrinti sklandų nenutrūkstamą veikimą šilumokaičio veikimą ir didelį efektyvumą, būtinabūtina išvalyti šilumokaičio veikimą ir didelį efektyvumą, išvalyti ištraukiamą orą, kad jame neliktų riebalų.

Valymas ozonuozonu yra yra ištraukiamą orą, kad jame neliktų riebalų.

Valymas Virimo garuose yra riebalų ir kvapų, kurie kartu su ištraukiamu oru efektyvus ir patikimas būdas, kuris ypačriebalai tinka sudėtingai efektyvus ir patikimas būdas, kuris ypač tinka sudėtingai patenka į ortakį. Jei oras nevalomas, kaupiasi ortakiuose ir komercinių virtuvių aplinkai.

Visi komponentai išsidėstę už už plonų šilumokaičio menčių. užtikrinti sklandų šilumokomerciniųant virtuvių aplinkai.

Visi Siekiant komponentai išsidėstę ventiliacijos sistemos ribų, oribų, nešvaraus oro srautą įpučiamas vien orą, kaičio veikimą irį didelį būtina išvalyti ištraukiamą ventiliacijos sistemos o įefektyvumą, nešvaraus oro srautą įpučiamas vien kad konstrukcijos jame neliktų riebalų.

Valymas ozonu yra efektyvus ir patikimas tik ozonas.

Dėl sumažėja priežiūros ir valymo tik ozonas. Dėl konstrukcijos sumažėja priežiūros ir valymo

poreikis. poreikis.

Deguonies dujos, O2

Deguonis, O

būdas, kuris ypač tinka sudėtingai komercinių virtuvių aplinkai. Visi komponentai išsidėstę už ventiliacijos sistemos ribų, o į nešvaraus oro srautąforma, įpučiamas vien tik ozonas.egzistuoja Dėl konstrukcijos sumažėja Ozonas – tai deguonies kuri natūraliai aplinkoje, Ozonas – tai deguonies forma, kuri natūraliai egzistuoja aplinkoje, priežiūros ir valymo poreikis. kurioje deguonį sudaro du deguonies atomai ir trysir ozono.

Jei iš Jei iš kurioje deguonį sudaro du deguonies atomai ozono.

Ozonas – tai deguonies forma, kuri natūraliai trys egzistuoja aplinkodeguonies atomų turi deguonį susidaryti ozonas, jiemsatomai reikia energijos deguonies turi susidaryti ozonas, jiems energijos je,atomų kurioje sudaro du deguonies ir reikia trys ozono.

Jei iš Ozonas, O3 impulso iš saulės UV spinduliuotės arbaozonas, žaibo.jiems Gaminant ozoną atomų turi susidaryti reikia energijos impulimpulso iš deguonies saulės UV spinduliuotės arba žaibo.

Gaminant ozoną so iš saulės ozono UV spinduliuotės arba žaibo.

Gaminant ozoną dirbtiniu dirbtiniu būdu, deguonis generatoriuje turi pereiti elektros dirbtiniu būdu, deguonis ozono generatoriuje turi pereiti elektros būdu, deguonis ozono generatoriuje turi pereiti elektros lauką (vainilaukąlauką (vainikinis išlydis) arba oras turi būti apšviečiamas UV (vainikinis išlydis) arba oras turi būti apšviečiamas UV kinis išlydis) arba oras turi būti apšviečiamas UV lempomis. Kad sislempomis.

Sėkmingam sistemos veikimui pramoninę ozonavimo lempomis. tema Sėkmingam sistemos veikimui pramoninę ozonavimo veiktų sėkmingai, pramoninį ozonavimo įrenginį sudaro: ozono įrenginį sudaro: ozono generatorius, deguonės šaltinis ir aušinimo įrenginį sudaro: ozono generatorius, deguonės šaltinis ir aušinimo generatorius, deguonės šaltinis ir aušinimo blokas.

blokas. blokas.

Aukštoji įtampa

Valymas ozonu. Štai kaip Valymas ozonu. Štai tai kaipvyksta tai vyksta

Ozono užduotis yra suskaidyti virimo garuose esančius Ozono užduotis yra suskaidyti virimo garuose esančius teršalus.

Ozono generatorius gamina ozoną, kuris po Valymas ozonu. Štai kaip tai vyksta teršalus. Ozono generatorius gamina ozoną, kuristopo to įpučiamas į uždarytą ištraukimo ortakį.

Kai ozonas įpučiamas į uždarytą ištraukimo ortakį.

Kai ozonas Ozono užduotis – suskaidyti virimo garuose esančius teršalus. Ozono ge„susiduria“ su teršalais, jis išskaido riebalus ore, iš iš „susiduria“ su teršalais, išskaido ore, neratorius gamina ozoną, kurio įpučiama į uždarytą jis ištraukimo ortakį. riebalus Kai kartokarto juos išvalydamas.

Išvertus į chemines tai tai ozonas „susiduria“ su teršalais, jis išskaido riebalus ore ir iš karto juossąvokas, iš- sąvokas, juos išvalydamas.

Išvertus į chemines valo. Išvertus į chemines sąvokas, tai oksidacijos procesas, kurio rezultaoksidacijos procesas, kuriokurio rezultatas – likutiniai oksidacijos procesas, rezultatas – likutiniai tas – likutiniai produktai: vandens garai ir anglies dioksidas. Išvalyto ištrauproduktai: vandens garai ir anglies dioksidas.

Išvalyto produktai: vandens garai iršilumokaityje anglies irdioksidas.

Išvalyto kiamo oro šiluminę energiją dabar galima rekuperuoti įpūsti oro oro šiluminę energiją dabardabar galima į tiekiamąištraukiamo šaltą orą. ištraukiamo šiluminę energiją galima rekuperuoti šilumokaityje ir įpūsti į tiekiamą šaltą šaltą orą. orą. rekuperuoti šilumokaityje ir įpūsti į tiekiamą

71

Užs.

Apšvietimo tendencijos su UNIDECO Vis dažniau namų apdailos centras UNIDECO sulaukia naujausios kartos pirkėjų – tų, kurie čia ateina jau tam tikra prasme padarę namų darbus ir atsineša jau susikurtą viziją, kokių savo būsto apšvietimo sprendimų jie norėtų. Tokiais atvejais dauguma šių sprendimų priimami dar projektuojant būstą, nė neprasidėjus jo apdailos darbams.

Apie naujausias būsto apšvietimo technikos paklausos tendencijas mums gali papasakoti apdailos cen tre esančių parduotuvių „210 Lux“ ir „Idea & Design“ konsultantai.

LED šviestuvai ir išmaniosios technologijos ntegruotas, lyg iš niekur sklindantis apšvietimas puikiai dera su bet kokio stiliaus interjeru, kitais dekoratyviniais šviestuvais ir patalpų akcentais. Vienintelis niuansas – jį ne taip paprasta įrengti jau sukurtame interjere. Paslėpto apšvietimo technika dažniausiai suprojektuojama ir įrengiama dar sienų glaistymo etapu.

I

72 2019 lapkritis

UAB „210 Lux“ vadovas Vytautas Čiursinas teigia pastebėjęs, kaip vis daugiau interjero dizainerių, kurdami būstus savo užsakovams, projektuose naudoja paslėptą apšvietimą nišose sukuriančias LED juostas ir įglaistomus profilius linijiniam apšvietimui. „Įsigalėjus LED technologijoms, šie šviestuvai tampa vis įmantresnių formų, – pasakoja jis. – Paklausios yra plonos šviečiančios LED linijos, įleistos tiesiai sienoje, pakabinami šviečiantys žiedai bei šviečiančios pakopų briaunos, taškiniai bei linijiniai šviestuvai.“ Jo vadovaujamoje parduotuvėje, be abejo,

galima rasti visų šių gaminių ir dar šiek tiek daugiau – čia yra ir lubinių, pakabinamų šviestuvų, ir išmaniesiems namams kurti tinkančių apšvietimo technikos priedų. Įprastai išmaniųjų namų apšvietimui valdyti naudojamos KNX ir „Dali“ būstų automatikos sistemos, tačiau apšvietimo technikos parduotuvės vadovas teigia, kad pastaruoju metu įgauna populiarumą ir „Google Assistant“, „Alexa“ bei „Phillips Hue“. Visos šios sistemos iš esmės naudojamos vienam tikslui – patogesniam ir įvairesniam šviesos valdymui. Čia ir valdymas

balsu, kompiuteriu ar telefonu, ir įjungimas bei išjungimas, taip pat šviesos temperatūros bei intensyvumo keitimas, visų šviesų išjungimas vienu paspaudimu ir panašios funkcijos. Integruoti jutikliai, perduodantys signalus į valdiklį, padeda nustatyti apšvietimą taip, kad jis veiktų tik tada, kai kas nors yra patalpoje, ir tik tuomet, kai nebeužtenka natūralios saulės šviesos, patenkančios į patalpą pro langus.

Visas dėmesys – šeimos susibūrimo vietai Išmaniosios technologijos išmaniosiomis technologijomis, bet pakalbėkime ir apie patį dizainą.

UNIDECO salone esančio interjero salono „Idea & Design“ vadovė Sabina Kozlovska pastebi ir butuose, ir privačiuose namuose vis ryškiau išskiriamą valgomojo zoną. Tai jau ne vien virtuvė ir vieta gaminti maistą. Dažnai sujungta su svetaine, valgomojo zona tampa šeimos ir draugų rato susibūrimo vieta, kur jie maloniai leidžia laiką. „Žinoma, – sako S. Kozlovska, – valgomajam apšviesti ir dekoruoti dažniausiai skiriama daug dėmesio! O tam įgyvendinti reikia ir didžiosios biudžeto dalies.“ Tad valgomojo zona nusipelno ir ypatingo apšvietimo. Jei pačiai valgio gaminimo zonai dizaineriai paprastai parenka ryškią nespalvotą (dažniausiai šaltą baltą) šviesą skleidžiančius šviestuvus, kurie neiškraipo realių spalvų ir leidžia maisto produktus matyti tokius, kokie jie yra, valgomajame puikiai prigyja akcentinė šviesa. Ji sukuria jaukią aplinką ir pritraukia dėmesį į tas vietas, kurias šeimininkai nori parodyti.

Akcentuojamoje šeimos susibūrimų zonoje dizaineriai sukuria bent trigubau daugiau šviesos nei ją supančioje aplinkoje, panaudodami nukreipiamuosius taškinius šviesos šaltinius, o dažnai ir drąsų spalvotą apšvietimą. „Tokioms vietoms dekoruoti rekomenduojame lengvus elegantiškus stiklo arba aiškių formų metalo šviestuvus. Krištolo arba optinio stiklo burbulai interjerui suteikia elegancijos ir subtilios prabangos“, – pabrėžia salono „Idea & Design“ vadovė.

Plinta „burbulų“ magija Interjero ir apšvietimo dizaineriai jau kuris laikas pastebi tarp savo klientų populiarėjančius burbulo formos šviestuvus su stiklo gaubtuose pasislėpusiomis, į visas puses nukreiptomis lemputėmis. Tai vadinamieji „Modern Branch Chandelier“, pastaruoju metu išgyvenantys tikrą atgimimą kartu su vis augančiu susidomėjimu „Mid Century“ stiliaus interjeru. Tokie šviestuvai pasižymi ne tik moderniu dizainu, bet ir nepraranda praktiškumo,

būdingo lakoniškiems pastarųjų metų interjerams. Puikiai dera jie ir modernios klasikos interjeruose suteikdami jiems žavesio ir charakterio. Įvairiomis kryptimis ant pagrindinės šakos (angl. „branch“) išdėstytos lemputės užtikrina, kad šviesa bus tolygiau paskirstyta keliomis kryptimis, bus apšviestas didesnis plotas. Tai didelis privalumas, palyginti su taškiniais šviestuvais. Ir dar vienas privalumas tas, kad šie šviestuvai dėl savo dizaino ir praktiškumo lengvai įkomponuojami bendroje svetainės ir valgomojo zonoje. „Burbulas – 7-ajame dešimtmetyje atsiradusi ir iki šiol ypač mėgstama šviestuvo detalė, – pasakoja S. Kozlovska. – Tad tekaraliauja burbulai! Svarbu prisiminti, kad nebūtina pabrėžti kiekvieno šviesos šaltinio. Tikrai stilingai patalpai pakaks vienos įspūdingos, kokybiškos instaliacijos, kad pavergtų ir jūsų, ir jūsų svečių širdį.“ Žinoma, namų apdailos centre UNIDECO esantis „Idea & Design“ interjero salonas gali pasiūlyti daugybę išties įspūdingų apšvietimo instaliacijų, pasipuošusių magiškais burbulais.

Ne tik „branch“ tipo šviestuvų, bet ir pavienių burbulų, jų grupių ar „Sputnik“ tipo šviestuvų – ir su permatomais, ir su populiariais balto matinio stiklo burbulais. Visko, ko tik geidžia užsakovo širdis.

Kodėl būtent UNIDECO? Viskas labai paprasta. Juk namų apdailos centre UNIDECO visada galima rasti didžiulę šviestuvų modelių, spalvų bei dizaino pasiūlą – tiek vidaus patalpų, tiek lauko apšvietimui. Čia taip pat apstu novatoriškų idėjų ir dizaineriškų įžvalgų, o naujausi žinomų gamintojų sprendimai atitinka individualius atskirų gyvenamųjų erdvių reikalavimus bei padeda sukurti pageidaujamą atmosferą namuose, kieme ar lauko pavėsinėje. Išskirtinio dizaino šviestuvai svetainei, virtuvei, vaikų kambariui, voniai, prieškambariui bei kitoms gyvenamosioms erdvėms – vienoje didžiulėje erdvėje, Vilniuje įsikūrusiame UNIDECO centre. Maža to, čia taip pat gausu ir įvairių lauko šviestuvų. Namų apdailos centre UNIDECO, kur po vienu stogu įsikūrė net 33 apdailos bei interjero medžiagų parduotuvės, pirkėjų laukia nepriekaištinga kokybė, plačios pasirinkimo galimybės, išsamios bei visapusiškos specialistų konsultacijos ir patrauklios kainos.

UNIDECO namų apdailos centras Verkių g. 44, Vilnius Tel. 8 (5) 230 0030 El. paštas info@unideco.lt http://www.unideco.lt

73

studijos

Ateities uosto vizija – Klaipėdos kruizinių laivų terminalas Parengė Aušra NARKELIŪNIENĖ

Nors tarptautinio turizmo požiūriu Lietuva pripažįstama kaip naujas, įdomus turistinis regionas ir konstatuojama, kad per Klaipėdos uostą keliaujančių turistų skaičiaus augimas yra didžiausias iš visų Baltijos regiono uostų, atvykstantiems žmonėms nėra sukurto šiuolaikiško, funkciškai patogaus objekto – kruizinių laivų terminalo.

Ar reikia Klaipėdai tokio terminalo – į šį klausimą atsako Gabrielė Strazdaitė, šiais metais parengusi baigiamąjį architektūros magistro darbą (vadovas – Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Architektūros katedros prof. Gintaras Čaikauskas).

Lietuva, kaip jūrinė valstybė, neišnaudoja turimo potencialo Klaipėda – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas, kuriame kruizinė laivyba vykdoma jau 15 metų.

Tai didelės kategorijos uostas, per 2017 m. priėmęs 63 kruizinius laivus. Jame gali švartuotis iki 330 m ilgio, 45 m pločio ir 8,6 m grimzlės laivai.

K

Gabrielė STRAZDAITĖ

74 2019 lapkritis

Deja, pagrindinis Lietuvos uostas kruizinių laivų terminalo vis dar neturi. Atvykstantys laivai švartuojasi šalia miesto centro ir turistai yra išleidžiami krantinėje.

Uosto teritorijos analizė išryškino problemas: uostas atriboja miestą nuo vandens, nėra viešųjų erdvių sistemos, uosto pramonės pastatai yra nekontekstualūs miesto atžvilgiu. Miesto funkcinė struktūra susiformavusi taip, kad pagal Kuršių marias išsidėstęs uostas atriboja miestą nuo didelį rekreacinį potencialą turinčios Kuršių marių

studijos

ir Kuršių nerijos teritorijos. Taip bloginamos sąlygos išnaudoti miesto rekreacines ir miesto savitumo formavimo galimybes.

Nors Klaipėdos uostas, kaip pramoninis objektas, įsikūręs visai šalia miesto senamiesčio, nebuvo vystoma sinergija tarp turizmo ir miesto atraktyvaus įvaizdžio. Klaipėdos gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklų ryšį tarp Klaipėdos miesto, Kuršių nerijos ir uosto struktūrų, išvystyti uosto krantinių teritoriją, pritaikytą keliautojų poreikiams, atverti jiems prieigas prie senamiesčio, Kuršių marių, sukurti apžvalgos vietas.

Kruizinių laivų terminalas aktualus jau dabar Empirinio tyrimo (interviu) rezultatai parodė, kad kompetentingi ekspertai neabejoja Klaipėdos kruizinių laivų terminalo reikalingumu. Pažymima, kad Klaipėda yra vienintelis Lietuvos uostas, todėl jo plėtra ir toks terminalas yra reikalingas visais aspektais: politiniu, ekonominiu, socialiniu, jūrinio turizmo ir verslo plėtros.

Klaipėdos kruizinių laivų terminalo aksonometrija.

75

Klaipėdos kruizinių laivų terminalo vizualizacija.

Kalbinti ekspertai suvokia jį kaip šiuolaikišką, daugiafunkcį objektą, derantį su aplinka ir miestui būdingais elementais. Klaipėdos kruizinių laivų terminalui tapus ne tarpine stotele, o išvykimo ir grįžimo punktu, čia privalės atsirasti svarbias funkcijas turintis pastatas, kur būtų teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, komercijos, informacijos ir kitos įvairiarūšės paslaugos.

Atlikus architektūros objektų analogų analizę buvo pastebėta, kad visi nagrinėti terminalai turi galimybę priimti daugiau negu vieną kruizinį laivą vienu metu, tačiau tik pora terminalų iš jų turi apgyvendinimo funkciją. Nagrinėti analogai tikslingai kuria ryšius tarp miesto ir uosto teritorijų.

Pastatai projektuojami taip, kad nukreiptų keleivį į miestą. Projektuojami terminalai yra inovatyvūs, tvarūs, prisitaikantys prie konteksto, aukštos architektūrinės kokybės, kuria viešųjų erdvių sistemas.

Plaukiojantis terminalas G. Strazdaitės parengta projekto koncepcija ir programa sudaryta remiantis mokslinės literatūros, dokumentų analize, analogų studija, ekspertų apklausos rezultatais ir dviem svarbiausiais aspektais: integralumu su miestu ir gamta.

Klaipėdos KLT projektinis pasiūlymas, grindžiamas ateities uostų architektūros principais, tenkintų ne tik tokio objekto ekonominius socialinius poreikius, turėtų teigiamos įtakos turizmo ir verslo plėtrai, bet ir sustiprintų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdį pasauliniame kontekste.

Siūloma teritorija terminalo projektui yra Danės upės žiotyse. Koncepcijos stiprybė – žemės paviršiaus tausojimas, tvarios ateities kūrimas ir lokacijos neapibrėžtumas, todėl projektuojamas objektas buvo numatytas kaip plaukiojantis terminalas. Jis nėra statomas ant kranto ir nenaudoja miesto reikmėms skirto ploto. Ypač Klaipėdos miesto atveju, kai miestas ir uostas turi labai stiprią gretimybę. Pastatas gali būti nuplukdytas į kitą vietą, perplanavus miesto ir uosto koncepciją arba net realizuojamas kitoje valstybėje ir turėti kitą paskirtį. Objekto programa paremta ryšio su miestu palaikymu ir nesezoniškumo išsaugojimu. Norėta sukurti objektą, kuris yra nepriklausomas nuo vietos, todėl tūrinė išraiška būtų gana lakoniška – kaip priešingybė miestui ir jo užstatymui.

76 2019 lapkritis

Miestas ant platformos Pastatas projektuojamas kaip savotiškas „miestas“ ant platformos, gaubtos stiklu. Tūriai su skirtingomis funkcijomis yra išdėstomi taip, kad pastato viduje būtų sukuriama kuo daugiau vidinių erdvių, atveriančių miesto, uosto ir Kuršių nerijos panoramą.

Visa bendroji pirmo aukšto zona yra skirta terminalo keleiviams ir kitiems lankytojams – ten būtų keleivių registracija, muitinė, bagažo skyrius, maitinimo vietos, administracija, komercinės zonos, kelto kasos, turizmo agentūros ir informacijos centras, taip pat biblioteka, universali salė. Antras aukštas atlieka balkono funkciją, čia išdėstyti pagrindiniai apžvalgos taškai ir komercinės erdvės. Trečiajame – viešbutis, jo registratūra, pagalbinės patalpos ir kavinė. Taip pat čia yra projektuojamos kūrybinės dirbtuvės ir bendrasis atviras balkonas. Iš čia galima patekti ant eksploatuojamo stogo, kuriame numatomos viešosios erdvės, poilsio zonos, kavinės ir gamtos elementai. Požeminis pastato aukštas – pagrindinė plūdrumo konstrukcija yra išnaudojama sandėliavimui, pagalbinėms ir techninėms

patalpoms, bagažo skyriui. Bagažo skyrius yra visiškai automatizuotas, čia projektuojama inovatyvi bagažo surinkimo ir atidavimo sistema. Visą aplink terminalą esančią teritoriją siūloma tvarkyti. Projekte yra siūloma įrengti išmaniąją krantinę, kuri realiuoju laiku prisitaikytų prie poreikių, keisdama savo padėtį vandenyje. Krantinė pritaikyta pėsčiajam, dviratininkui, laivui, autobusui.

Numatoma vieta mažųjų laivų prieplaukai ir vandens taksi. Bendra viešoji erdvė yra skirta renginiams, kasdieniam viešajam gyvenimui, uosto reikmėms, tačiau nekelianti trukdžių miesto gyvenimui. Tvarkoma teritorija jungia miesto ir uosto reikmes.

Projekto svarba Pristatydami šį projektą norime atkreipti progresyvios visuomenės dėmesį į Klaipėdos kruizinio laivų terminalo svarbą: didėjant konkurencijai, ateityje išliks tie uostai, kurie supras vystymosi ir tobulėjimo svarbą. Uostai turės bendradarbiauti su miestu, naudotis naujausiomis technologijomis ir kurti darnų plėtros planą, kitu atveju uostas išnyks arba tenkins tik lokalius poreikius.

Ateities uostų bruožai – tai ateities architektūros principais paremtos teritorijos, skirtos laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, prižiūrėti, kroviniams perkrauti, keleiviams aptarnauti. Ateities uostų architektūra turi būti prisitaikiusi dydžiu, erdve, taupanti laiką, tvari ir išmani.

77

Užs.

Plataus formato spausdintuvai: universalumas už patrauklią kainą Technologijos turi tendenciją mažėti ir tapti patogesnės vartotojui. Kartu jos tampa ir prieinamesnės. Pavyzdžiui, kompiuteriai anksčiau užimdavo visą kambarį, o dabar telpa kišenėje. Ši tendencija neaplenkia ir spausdintuvų rinkos. Gigantiškomis fabrikų mašinomis laikyti plačiaformačiai spausdintuvai dabar yra itin stilingi, patogūs, parankūs ir universaliai naudingi net ir mažo verslo kūrėjams. Ką tai iš tikrųjų reiškia vartotojams?

lataus formato spausdintuvai yra skirti spausdinti ant didelio formato (A0, A1) popieriaus lapų.

Dažniausiai jie naudojami brėžiniams, statinių maketams, reklamoms spausdinti. Šie įrenginiai Lietuvoje nėra naujiena ir verslo sektoriuje yra plačiai naudojami.

Tačiau spausdinimo technologijas siūlanti kompanija „Epson“ sudrebino rinką pristatydama pirmąją savo plačiaformačių spausdintuvų seriją pradedantiesiems (angl. entry-level). Tai reiškia, kad ji skirta patenkinti pradedančio verslo, o ne spaudos profesionalų ar gamyklų poreikius. Tokie vartotojai iš spausdintuvo tikisi universalumo ir ilgaamžiškumo – savybių, kurios tiek trumpu, tiek ilgesniu laikotarpiu nereikalautų papildomų investicijų. Kompanija iki šiol šiame segmente

P

produktų nesiūlė, tačiau dabar sėkmingai siūlo jau spėjusią pasiteisinti plačiaformačių spausdintuvų seriją „SC-T“.

Nepaisant to, kad „SC-T“ serijos pavadinime akcentuojamas techniškumas, šie spausdintuvai laikomi itin universaliais. Jie turi dvi pagrindines paskirtis:

Spausdintuvas ne tik brėžiniams Šis serijos pavadinimas iššifruojamas taip: SC reiškia žodį „surecolour“ (liet. būtinos spalvos) , T – „technical“ (liet. techninis). Tai reiškia, kad ši serija pirmiausia skirta techniniams brėžiniams spausdinti, kaip ir didžioji dalis visų plačiaformačių spausdintuvų. Tiesa, „Epson“ siūlo ir kitas serijas: P – „pro graphic“ (liet. profesionali grafika), F – „fabric“ (liet. medžiaga) ir pan. Nors šių ir kitų serijų spausdintuvai taip pat spausdina ant plataus formato paviršių, jų paskirtis kiek kitokia nei šios serijos.

1. Techninių brėžinių spausdinimas. Tam skirti bene visi plataus formato spausdintuvai. Šia funkcija dažniausiai naudojasi architektai, dizaineriai, projektuotojai, statybininkai. Jiems reikalinga tokio formato spauda, nes brėžiniai niekaip netilptų ant standartinio dydžio popieriaus lapo. Šių profesijų atstovams taip pat labai svarbu, kad jų atspausdinti brėžiniai būtų bent šiek tiek atsparūs lietui ir kitiems aplinkos veiksniams.

Dėl šios priežasties „SC-T“ serijos spausdintuvuose „Epson“ naudoja pigmentinį rašalą – jis užtikrina, kad smulkus lietus ar intensyvūs saulės spinduliai brėžinių nepažeis. Gamintojas šioje srityje stipriai lenkia konkurentus, nes siūlo visų pagrindinių spalvų pigmentinį rašalą, o likę gamintojai – tik juodos. Tai padidina šios serijos naudojimo galimybių spektrą ir spausdintuvų išskirtinumą.

2. Reklamų spausdinimas. Čia minimos reklamos specifinėje terminologijoje vadinamos „point of sales“. Tai yra reklamos pardavimo vietose esančios reklamos – plakatai, stendai ir kitos priemonės. Būtent šis aspektas „SC-T“ serijos plačiaformačius spausdintuvus paverčia universaliais įrenginiais. Dėl šios funkcijos jie gali būti naudingi ne tik dirbantiems statybų sektoriuje, bet ir reklamos industrijoje ar švietimo srityje.

Be to, jie gali spausdinti ant visokių paviršių – įvairaus tipo popieriaus, drobės, „fine art“ medžiagos. Žinoma, būtina pabrėžti, kad, jei jau kalbama apie reklamos spausdinimą, šie spausdintuvai skirti tik vidaus reklamai. Lauko reklama reikalauja kiek kitokių techninių specifikacijų, tačiau „SC-T“ spausdintuvų serijos savybės leidžia juos naudoti kiek universaliau.

78 2019 lapkritis

„SC-T3100“ spausdintuvo kaina svyruoja nuo o

1203,95 iki 1445,95 Eur,

„SC-T5100“ –

nuo 1754,50 iki 1936 Eur.

Sėkmingi sprendimai taikomi ir toliau Rašalinio spausdinimo technologija baigia nurungti lazerinę tiek efektyvumo, tiek tvarumo, tiek ekonomiškumo srityse. „Epson“ rašalinius spausdintuvus plačiai naudoja viso pasaulio namų vartotojai. Todėl juose esančias technologijas kompanija perkėlė ir į savo plačiaformačius spausdintuvus, siekdama padaryti juos kiek įmanoma draugiškesnius vartotojui.

Pirmiausia, būtina paminėti „Micro Piezo“ technologiją, kuri yra kiekvienos „Epson“ rašalinių spausdintuvų sistemos pagrindas. Ji pasižymi unikaliomis spausdinimo galvutėmis kartu su papildomomis vaizdų apdorojimo ir rašalo sistemomis bei tikslumo mechanizmais – popieriaus tiekikliais, papildomomis technologijomis. „Micro Piezo“ spausdinimo galvutės mechaniniu slėgiu išstumia rašalo lašelius. Šis mechaninis slėgis sukuriamas, kai pjezoelektriniai elementai spausdinimo galvutėse susitraukia reaguodami į veikiančią įtampą.

Dvi pagrindinės savybės išskiria šią „Epson“ technologiją nuo kitų rašalinių spausdinimo sistemų. Pirmoji yra ta, kad „Micro Piezo“ spausdinimo sistemos nenaudoja karščio rašalo lašeliams išstumti. Antroji – jos tiksliai kontroliuoja rašalo kiekį kiekviename rašalo lašelyje. Todėl šie rašaliniai spausdintuvai iš tikrųjų yra našesni, greitesni ir taupesni nei iki šiol plačiai naudoti lazeriniai.

Svarbu pabrėžti, kad tam tikri technologiniai sprendimai į šiuos spausdintuvus buvo perkelti iš industrinių spausdintuvų. Keletas jų – spausdintuvo galvos apsauga ir apsauga nuo dulkių. Tai ypač svarbu dirbantiems statybų sektoriuje, kur spausdintuvai dažnai naudojami nešvarioje aplinkoje. Dulkėmis apneštos spausdinimo galvos gali netinkamai veikti arba visiškai sugadinti patį įrenginį. Todėl „Epson“ šį,

savo industriniuose spausdintuvuose naudojamą sprendimą perkėlė ir į plataus formato seriją.

Taip pat svarbi šių spausdintuvų detalė – plačiaformačio popieriaus dėtuvė. Įprastai tokio tipo spausdintuvai spausdina ant popieriaus ritinių. Tačiau naujieji „SC-T“ serijos įrenginiai turi ir „cut sheet“ popieriaus dėtuvę, kurioje gali būti sudedami iki A3 formato lapai ir spausdinimas vyksta ant jų. Tai itin patrauklu pradedančiam verslui, kurio užklausų apimtims suvaldyti nereikalingas didelis popieriaus kiekis.

Plačiaformačiai spausdintuvai, išsiskiriantys savo dizainu Kai kalbama apie plataus formato spausdintuvus verslui, retai susimąstoma apie jų dizainą. Ir tokia nuostata natūrali, nes dažnai šie įrenginiai naudojami vietose, kur švara ir estetika nėra prioritetas, – statybose, dirbtuvėse, gamyklose.

Tačiau „Epson“ nusprendė šią situaciją pakeisti ir daug dėmesio skyrė šios serijos dizainui.

Jis sukurtas taip, kad derėtų tiek dulkių kupinoje statybų aikštelėje, tiek moderniuose architektų biuruose. Dizainą įvertino ir tarptautinė bendruomenė. „SC-T“ spausdintuvai Vokietijoje laimėjo prestižinį dizaino apdovanojimą „Red Dot“ „Metų produkto 2019“ kategorijoje.

Be to, dizainas nėra tik gražios spalvos ar linijos. Jis apima ir prietaiso formą, gabaritus, patogumą. Kompanija siekė sukurti tokius

plačiaformačius spausdintuvus, kurie neužimtų daug vietos ir galėtų puikiai veikti net ir mažose patalpose. Tai ypač paranku verslo naujokams, kuriems ir skirti šios serijos įrenginiai.

Kaina – daug už mažai Kaip teigia pats „SC-T“ serijos gamintojas, spausdintuvai yra „entry-level“ lygio, t. y. skirti tiems žmonėms, kuriems plataus formato spausdinimas yra būtinas, tačiau ne gamyklos lygio apkrovoms patenkinti. Todėl ir jų kainos bei kokybės santykis patrauklus būtent tokius poreikius turintiems vartotojams.

Jiems itin svarbi įrenginio eksploatacijos kaina (angl. total cost of ownership, TCO) – kiek kainuoja spausdintuvo įsigijimas, išlaikymas ir ką už tai galima gauti. Tai reiškia, kad spausdintuvas turi būti universalus – už vieno įrenginio kainą vartotojas nori gauti kelių įrenginių funkcijas. Todėl „SC-T“ serijos spausdintuvai sukurti taip, kad už prieinamą kainą būtų kiek įmanoma universalesni. Be to, dėl savo veikimo technologijos jie yra patikimi, patvarūs ir ilgaamžiai.

Pasak ekspertų, vartotojai kartais svarsto galimybę įsigyti ne rašalinį, o lazerinį plataus formato spausdintuvą. Tačiau jų kaina dažnai prasideda nuo 20 tūkst. eurų. Todėl pradedant vystyti savo verslą tokia investicija gali pasirodyti per didelė. Juo labiau kad ji vartotojui nesuteikia tiek papildomų verčių, kiek suteikia rašalinė.

79

Užs.

inovacijos – tvarumas, efektyvumas ir komfortas Plastikinių langų ir durų profilių sistemų gamintojas GEALAN rinkai nuolat pažeria naujovių ir sparčiai atliepia technologijų bei kintančio gyvenimo būdo lemiamus poreikius. Pažangūs plastikinių langų ir durų sprendimai užtikrina patogų langų ir durų valdymą, didesnį natūralios šviesos srautą patalpoms, optimalų erdvės išnaudojimą, vidaus ploto taupymą, išmanius vėdinimo ypatumus bei pavydėtiną energinį efektyvumą.

Nauja langų varstymo patirtis Privačiuose būstuose, viešosiose įstaigose esame įpratę matyti atveriamus langus. Neretam, gyvenančiam ar dirbančiam erdvės stokojančioje patalpoje, tai tampa iššūkiu, nes suponuoja ne tik patalpos interjerą, bet ir atima nemažai erdvės.

Atliepdama į tokius poreikius bei siekdama didžiausio patogumo GEALAN pristatė stumdomą sistemą GEALAN-SMOOVIO®, pasižyminčią pavydėtinu sandarumu ir neįtikėtinai lengvu valdymu. Ši inovacija suteiks galimybę optimaliai išnaudoti visą erdvę iki pat lango ar durų.

Netinkamo naudojimo padeda išvengti unikali uždarymo technologija bei specialios ratukų sistemos, drauge garantuodamos ir itin lengvą lango valdymą. GEALAN atveria naują kompaktiškų ir įvairiems poreikiams skirtų stumdomų sprendimų segmentą. Dėl lengvo ir paprasto valdymo tokios stumdomos langų ir durų sistemos tinka ir viešos paskirties objektams, kur dažnai keičiasi vartotojai ir kur tiesiog nepatogu naudotis sudėtingais varstomais ar stumdomais sprendimais. Siauras sistemos rėmo plotis leidžia šią sistemą naudoti ir renovuojant istorinio paveldo pastatus.

Sandarumo aspektas Kalbėdami apie langus visada paminime sandarumo aspektą, mat jis – vienas reikšmingiausių kokybiško lango kriterijų. Šiame kontekste GEA LAN taip pat įgyvendino savo tikslą – visu perime tru einantis sandarinimo kontūras garantuoja ypatingą 80 2019 lapkritis

uždaryto lango sandarumą bei maksimaliai apsaugo nuo neigiamų lauko veiksnių. Sandarumo aspektas pabrėžiamas kalbant apie GEALAN-SMOOVIO® sistemą, kuri dėl konstrukciją visu perimetru dengiančios tarpinės sukuria maksimalų sandarumą, o komfortas patalpose garantuotas net smarkių audrų, vėjų metu ar ant lango lyjant itin stipriam lietui.

Tinkamumas energiškai efektyviems būstams Vis daugiau dėmesio skiriant energinei statinių klasei ieškoma inovatyvių, pažangių ir statybos techninį reglamentą atitinkančių sprendimų. Tad GEALAN siūlo analogų mūsų šalies plastikinių langų rinkoje neturinčią sistemą GEA LAN- KU BUS®, kurios šilumos laidumo koeficientas neįtikėtinai mažas – net iki 0,68 W/ (m2K). Pagal naujausius 2019-ųjų vasario mėnesį sušvelnintus statybos techninio reglamento reikalavimus nuo 2021 m. gyvenamiesiems A++ energinės klasės pastatams langų šilumos laidumo koeficientas Uw turės būti lygus arba mažesnis nei 0,8 W/(m2K).

Verta paminėti, kad ši pažangi sistema neapsiriboja puikiu energiniu efektyvumu. Dėl elegantiškesnių, subtilesnių rėmų ir didesnio stiklo ploto ji užtikrina kur kas didesnį natūralios šviesos srautą į patalpas. Iš pirmo žvilgsnio sistemą nesunku palaikyti berėme, mat tokį įspūdį kuria itin siaura matoma rėmo dalis ir subtiliai paslėpta varčia.

Natūralus vėdinimas ir maksimali garso izoliacija – suderinama!

Namai, biurai miestuose nuolat skendi triukšme, o piko metu – net chaose, todėl garso izoliacijai keliami labai aukšti reikalavimai. Praktika rodo, kad dažnai garso izoliaciją tenka paaukoti dėl patalpų vėdinimo. Bet tokią problemą jau galima pamiršti, nes GEALAN ir čia turi ką pasiūlyti tiems, kurie trokšta mėgautis natūralaus vėdinimo ir nepriekaištingos garso izoliacijos tandemo teikiamais privalumais. Sistema HAFEN-CI TY-FENSTER® sujungia šiuos du, regis, sunkiai suderinamus aspektus, negana to, duetą papildo dar ir moderniais architektūriniais sprendimais.

Inovatyvūs vėdinimo sprendimai Geram patalpų mikroklimatui reikšmingos įtakos turi ir vėdinimas. Atsižvelgdama į tai GEALAN į savo langų sistemas integravo pažangius vėdinimo sprendimus ir sukūrė inovatyvią naujos kartos aktyvių bei pasyvių vėdinimo sprendimų liniją GEALAN-CAIRE®. Technologija suteiks galimybę praeityje palikti rūpestį dėl tinkamo patalpų vėdinimo – į išmaniųjų namų sistemą įdiegti savaime susireguliuojantys vėdinimo sprendimai suteiks maksimalų komfortą ir efektyvumą.

Unikalūs GEALAN-CAIRE ir HAFEN-CITY-FENS TER® sistemos sprendimai mūsų rinką pasieks pirmoje 2020 m. pusėje.

GEZE

Durų uždarymo įrenginiai.

Varstomos durys

Slankiojančios du rys

Sukamosios du rys

La nga s

Su durų uždarymo įrenginiais varstomos durys, kurių negalima palikti atvirų, visada užsidarys. Dėl to durų nereikia uždarinėti rankomis. Be to, jos patikimai užsidaro gaisro atveju. Durų viršuje montuojami uždarymo įrenginiai būtini ne vien dėl griežtų saugos reglamentų. GEZE siūlo tinkamą sprendimą kiekvienoms užsidarančioms durims ir kiekvienai jų funkcijai. Siūlome įvairių techninių bei vizualinių variantų.

Sužinokite daugiau www.geze.com

S t i kl i n ė per t va ra

P ri ei go s kon t ro lė i r s auga

Pa st ato automatika

Techninė priežiūra

2019 gegužė (5)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Sveikatingumo objektų statybos epopėja

Akmens amžius

Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes?

Rygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje

STATYBA IR

Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

Jo didenybė – vonios kambarys Kitokia darbo biure koncepcija Atsvara erdvės stokai – skveras ant stogo

Klausimai Lukiškėms

Prikelta naujam gyvenimui Tiltų galia ir grožis

Viešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

Betonas interjere – nebe tabu

Parkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

Kūryba be ribų

Betonas sulaukė reabilitacijos?

Racionali investicija į kokybišką orą

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

2019 spalis (10)

Kaina 2,9 Eur

ARCHITEKTŪRA

2019 rugsėjis (9)

BIM-BAM-BOOM!

Kaina 2,9 Eur

Žada taupesnį gyvenimą

Prenumerata tik 20 Eur metams Užsiprenumeruoti galite: www.prenumerata.lt, www.sa.lt/prenumerata, el. p. prenumerata@sa.lt.