Statyba ir architektūra (2012/12)

6,80 Lt

2012/12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKT的RA i metai trumpai

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i metai trumpai

turinys i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

tema I 7

Į užsienį – ne tik skalsesnės duonos

u t ir ys n situacija I 11

Reformų būta ne tiek mažai

transportas I 14 Inžinerinių sprendimų darinys

energetika I 30

Elektrą gamins moderniai

ARCHITEKTŪRA

žvilgsnis I 32

Architektūra be strategijos

aplinka I 36

Druskininkai nesiliauja stebinti

paveldas I 42

Trūksta lėšų, bet ne ryžto

konkursas I 48 Metras po metro

iš arčiau I 51

Paveldo apsaugai – naujos vėžės

įspūdis I 59

Naujų projektų derlius neblogas

NT gIDAS

iš arčiau I 60 Vilniaus centre atnaujintas istorinis pastatas stebina naujovių gausa

efektyvus namas I 64

Sniegas ir šaltis, regis, prislopino visas 2012 metų aistras. Jei ne paslaugus žurnalo komplektas, net ir mums patiems galėtų pasirodyti, kad dalies tų kartais tikrai nelengvų mėnesių gvildenant statybų ir architektūros aktualijas nė nebuvo. Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

ISSN 0131-9183 Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt

Mums patiems buvo įdomu prisiminti metus tegu ir kukliomis straipsnių nuotrupomis – trumpomis citatomis, kartais provokuojančiomis diskusijas, kartais tik fiksuojančiomis nuoskaudas, kartais – priverčiančiomis šyptelėti. Paskaitykite ir Jūs!

Viską reikia vertinti skaičiuojant: jei projektas apsimoka ekonomiškai, jei yra galimybė įgyvendinti jį pasiskolinus, pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kam prarasti galimybę turėti kuo įvairesnių apsirūpinimo energija būdų? Kol laukiame ir dvejojame, toliau už energiją mokame nepatrauklią kainą.

Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė Vyr. finansininkė Valda Valečkienė

Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas apie planus 2014– 2020 metais paramą vandentvarkos projektams teikti taikant paskolų modelį

Reklamos skyrius Tel. 370 5 246 1518 Liudmila Michalkevičienė Darius Baužys

Investuoti besirengiančius vandens tiekėjus tai įpareigotų atsakingiau įvertinti tai, kokią jie turi metinę apyvartą, nes dabar yra atvejų, kai ji nesiekia nė 1 mln. litų, o Europos Sąjungos paramos gaunama keli ar keliolika milijonų. Akivaizdu, kad tokios vertės turto įmonė nepajėgs išlaikyti arba turės smarkiai kelti tarifą.

Prenumeratos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Milda Vyšniauskaitė © „Statyba ir architektūra“, 2012 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „BALTO print“

diskusija I 68

Tiražas 4000 egz.

,,

,,

Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka apie tai, ar Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įrašyti valstybės planai – ne pernelyg ambicingi

Redaktoriai: Darius Babickas, Rusnė Marčėnaitė

Paženklintas pasauliniu standartu

2012-ieji nekilnojamojo turto rinkoje: optimizmas ar dvejonės dėl ateities?

Ir kaip vis dėlto smagu, kad mėnraštis – tai ne koks nors vieną kartą per metus apsvaiginti atkeliaujantis „Beaujolais nouveau“ ar almanachas. Galime dvylikakart per metus džiaugtis nauja spauda, gražiais maketais, kompetentingais, šmaikščiais, įžvalgiais ir drąsiais pašnekovais. Kaip tik jiems labiausiai ir norėtųsi padėkoti baigiant rengti paskutinį šiemet, apžvelgti metų įvykius skirtą, numerį. Tikimės – ir skaitytojų vardu.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys apie atsinaujinančiosios energetikos neįvertinimą

Atsinaujinančioji energetika yra ne vien energijos gamyba, kaip įsivaizduoja tik megavatus skaičiuojanti Energetikos ministerija.

Tai ir naujų technologijų atėjimas į šalį, ir svarbūs aplinkosauginiai aspektai.

,,

STATYBA

,,

metai trumpai i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Bendrovės „Reenpro“ direktorius Mindaugas Jaruševičius apie paramą atsinaujinančiosios energetikos plėtrai

,,

Saulės elektrinės, kaip ir vėjo, biokuro, hidroelektrinės bei Lietuvos elektrinė Elektrėnuose – visa strateginė tinklo plėtra – yra remiamos iš VIAP – mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Politikų kalbose saulės elektrinės yra tapusios atpirkimo ožiu – neva joms skiriama parama labiausiai didina elektros kainą, bet ar taip yra iš tikrųjų? Visas VIAP 2013 metais sieks beveik 1 milijardą litų. Lietuvos elektrinė kartu su termofikacinėmis elektrinėmis, tinklo plėtra gaus apie 65 proc. šios sumos, o visi atsinaujinantys energijos šaltiniai – 18,5 proc. Konkrečiai mažosioms saulės elektrinėms iki 2012 metų sausio 1 dienos, „Litgrid“ duomenimis, išmokėta 2,7 mln. litų, t. y.

0,2 proc. viso VIAP. 2013 metais prognozuojame veiksiant apie 800 mažųjų saulės elektrinių, kurios turėtų gauti 3 proc. VIAP lėšų, arba, kitaip sakant, joms teks vos 0,3 cento už kWh.

,,

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos viceprezidentas Dainius Jurėnas apie paramą individualiųjų namų renovacijai ir atsinaujinantiems šaltiniams diegti

Nuo 2020 metų visuose naujai statomuose namuose bent vienas alternatyvus energijos šaltinis bus būtinas, todėl tai, kad remiamas alternatyvių energijos šaltinių diegimas iki 1993 metų statytuose namuose, nelabai suprantama. Jie neekonomiški, kažin ar įdiegtas vienas atsinaujinantis energijos šaltinis iš esmės pataisytų situaciją. Kaip sunkiam ligoniui vitaminas. Atsinaujinantys šaltiniai turėtų būti diegiami naujai statomuose namuose.

Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos vyr. specialistas Edmundas Vilkas apie paveldosaugą

Teoriškai geriau leisti sugriūti vienam namui, o ne sistemai, dėl kurios griūties išnyktų ištisi kaimai. Valstybė atstovauja viešajam interesui. Jos tikslas – saugoti kultūros paveldą, kurio savininkai kartais tiesiog nevertina.

Paminklų restauravimo instituto Architektūrinių ir polichrominių tyrimų grupės vadovas, architektas restauratorius Evaldas Purlys apie restauraciją

,, ,, 2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i metai trumpai

Architektas Tomas Kučinskas apie alternatyvių energijos tiekimo būdų diegimo būtinybę

Architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas Gintautas Natkevičius apie architekto uždavinius

Su daugeliu klientų sudėtinga dirbti dėl to, kad, mažai žinodami, jie yra labai priklausomi nuo mitų. Taigi reikia įveikti mitus, visuomenės, kliento pasipriešinimą ir dar suformuluoti savo idėją. Bet nuo to irgi stiprėji – diskutuodamas, ruošdamas argumentus, nesileisdamas į konfliktus.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas apie viešųjų pirkimų sistemą

Statybininkai dejuoja dėl ydingos viešųjų pirkimų sistemos, kai perkama už mažiausią kainą. Ir vis lipa ant to paties grėblio: žada dirbti kone „už ačiū“, po to pritrūksta lėšų pažadams įvykdyti, tada kenčia kokybė, o galiausiai – ir įmonių reputacija. Ir niekas nesikeičia.

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė apie senųjų didikų pamokas šių dienų Lietuvai

Radvilų rūmai buvo mažesni už kai kuriuos šiandien statomus individualiuosius gyvenamuosius namus. Tai rodo, kad žmogui iš tiesų nedaug reikia. Vis dėlto rūmai buvo labai gražūs. Šiandienos žmogus nori kuo daugiau ploto, o kaip namas atrodys, tampa nebesvarbu.

Bendrovės „Icopal“ direktorius Vidas Raškevičius apie taupymo renkantis statybines medžiagas kainą

Netrukus prasidės antroji banga, kai reikės remontuoti visa, kas pastatyta iš pigiausių, neaiškios kokybės medžiagų.

Restauracija – toks pat mokslas kaip matematika ar geometrija – viskas turi būti įrodyta. Čia negali būti improvizacijos, nepagrįstų sprendimų.

S. Gaudėžos nuotr.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Kristinaitis apie savivaldybėms žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių forma įteiktą ginklą

Apie kokią nepriklausomybę mes kalbame, jei savivaldybė gali bet ką nepatikusį suvaryti į bankrotą? Kas gali nutikti, jei neparemsi vienos ar kitos rinkimus laimėsiančios partijos? Lieka tik pritariamai linguoti valdžiai į taktą prasižiojant tik tam, kad pasakytum, kokia ji gera.

Bendrovės „Regroup projektavimas“ architektas Rimvydas Kazickas apie energiją taupančių pastatų statybos kainą

Klaidinga manyti, kad beveik nulinės energijos sąnaudų pastatų statyba visada brangesnė. Kaina priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pirmiausia, siekiant padaryti Europos Sąjungos direktyvas patrauklesnes, reikėtų atsigręžti į ekologiškas ir vietos statybos medžiagas. Tokias kaip molis, šiaudai, kurios šiandien brangesnių medžiagų gamintojų bei pardavėjų stumiamos į užribį.

Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidentas Kęstutis Lukošius apie medžiagas ar sprendimus, apsaugančius nuo gaisro

,,

,,

,,

Nors alternatyvūs energijos tiekimo būdai suteikia galimybių tam tikrą sezoną rinktis ekonomiškesnį energijos šaltinį, dėl dviejų energijos šaltinių projektavimo didėja sąnaudos, nes sukuriama papildoma jo dalis, pridedamas naujas intelektinės vertės vienetas rengiant ir taip sudėtingą lietuvišką projektą. Norint suderinti dvi inžinerines sistemas didėja automatizavimo poreikis, o tai – irgi išlaidos.

Remdamasis tyrimų ir analizės metu surinkta informacija galiu atsakingai teigti, kad tobulos gaisro termoizoliacinės medžiagos šiandien nėra. Be to, gaisro sklidimą lemia ir kiti sistemos elementai, tad turi būti vertinama visa šiltinimo sistema.

metai trumpai i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

,,

,,

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis apie milijonus ryjančius, tačiau vegetuojančius valstybinius pramonės parkus ir jokių lengvatų negaunančius privačius parkus

Mes siūlytume nebeinvestuoti į valstybinius pramonės parkus. Geriau kompensuoti dalį išlaidų tiems, kurie sulaukia investuotojų, įgyvendina projektus, stato pastatus, sutvarko infrastruktūrą. Ir nesvarbu, ar tokių investicijų sulaukia valstybiniai, ar privatūs parkai.

Visagino merė Dalia Štraupaitė apie atominės elektrinės statyba tikinčio savo miesto perspektyvas

Kadaise Visaginui buvo užklijuota rusakalbių, atvažiavusiųjų miesto etiketė. O iš tikrųjų tai tikrai unikalus daugiatautis miestas. Ir aplinka mūsų išskirtinė – gyvename lyg parke. Visaginas gražesnis net už Druskininkus. Tiesa, jie patrauklesni – anksčiau pradėjo tvarkytis. Mes irgi būsime ne tik gražūs, bet ir patrauklūs!

statyba Į užsienį – ne tik skalsesnės duonos 2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i redakcijos skiltis

Savo šalyje Lietuvos statybininkai nebepajėgūs išsilaikyti

Kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas apie būtinybę rasti restauruotiems paveldo objektams naują pritaikymą

Mūsų vaikai nepadėkos, jei, užuot kūrę socialinę infrastruktūrą ar tobulinę teisėsaugos sistemą, blizginsime paveldą ir laikysime jį kaip tuščią grąžos negalintį duoti kiautą. Galima suformuluoti trumpai: jei nesupranti paveldo kaip savo dabartinio gyvenimo dalies, esi fetišistas.

Susisiekimo ministerijos Transporto politikos departamento Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Gražvydas Jakubauskas apie intelektines transporto sistemas (ITS)

,,

Europai nebetinka anksčiau buvęs įprastas modelis – kai padaugėjus gyventojų ir automobilių buvo tiesiami nauji keliai, įrengiamos naujos automobilių stovėjimo aikštelės, o tada vėl laukiama, kol padidės šios infrastruktūros poreikis. Paklausa turi būti valdoma, o ITS gali būti veiksmingas įrankis tai padaryti efektyviau planuojant erdvę, formuojant elgsenos pokyčius ir skatinant nuotolinį judumą (e. paslaugas).

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas Henrikas Žukauskas apie pramonės pastatų projektavimą

Jei architektas nori ir gali, nesvarbu, kokia yra technologija ar kiek yra skirta pinigų statybai, jis pasieks, kad kūrinys išsiskirtų forma, struktūra, proporcijomis. Jei noro kurti nėra, viskas telpa paprastoje dėžutėje.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis apie investicijų į darbo saugą prioritetus

Šiandien daugiau investuojama į techniką, įrangą ir per mažai – į pačius darbuotojus. Pirmiausia reikėtų investuoti į žmones, nes tai – greičiausiai atsiperkanti investicija.

,,

Valdas RUMŠA

Po krizės nokauto niekaip neatsigaunančios Lietuvos statybų rinkos dalyviai aktyviai ieško naujų rinkų. Pastaraisiais metais statybos paslaugų ir produkcijos eksportas akivaizdžiai bei stabiliai augo ir Rytų, ir Vakarų kryptimi. Tokios pat tendencijos turėtų išlikti ir 2013 metais. Tiesa, eksporto dalis visoje statybų rinkoje sudaro labai nedidelį procentą, todėl potencialas išlieka didžiulis.

,,

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Krizė tapo akstinu judėti Didžiausias statybos darbų eksportas, siekęs net 30 proc. bendrų apimčių, buvo užfiksuotas tuoj po nepriklausomybės atkūrimo. Planinės ekonomikos palikimas ir glaudūs ryšiai su buvusiomis SSRS šalimis lėmė, kad lietuviai statybininkai dirbo ir Sibire, ir Vidurinėje Azijoje. Ilgainiui tokių darbų apimtys mažėjo, o 1998 metų Rusijos krizė tapo ypač skaudžiu smūgiu visiems, kurie dirbo Rytų rinkose. „Po Rusijos krizės 2000-aisiais eksporto apimtys smarkiai krito. 2005 metais statybos darbų eksportas siekė 64 mln. litų. Tai labai mažai – apie 1 proc. bendrų apimčių. 2007 metais šis rodiklis pradėjo augti. Žmonės ėmė galvoti, kaip pasinaudoti patirtimi, kūrė atsarginius variantus. 2008 metais, kai buvo pasiektos didžiausios statybų Lietuvoje apimtys, eksportas šoktelėjo iki 2 proc. bendrų apimčių“, – pasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Vadinasi, 2008 metais bendros statybos darbų apimtys sudarė 12 643,3 mln. litų, o eksportas – 156 mln. litų.

Krizė buvo negailestinga: 2009 metais statybos darbų apimtys krito daugiau nei perpus – iki 5942 mln. litų, bet eksportas ir toliau augo – iki 166 mln. litų. Pastaraisiais metais jis augo apie 20 proc. „Nuo 2010-ųjų, ieškant išeičių, nes darbų Lietuvoje nebeliko, eksportas augo neblogai. Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jis ūgtelėjo 20 proc. ir dabar siekia 278,5 mln. litų.

Deja, bendros statybų apimtys mažėja, nors pernai fiksuotas augimas“, – teigė A. Šeštakauskas.

Niūrias statybų rinkos tendencijas iliustruoja ir Lietuvoje pastatytų butų statistika: 2008 metais pastatyta 11 829 butai, 2010 metais – tik 3667, 2011-aisiais buvo matyti pakilimas – 5066 butai, o per devynis šių metų mėnesius vėl fiksuojamas akivaizdus kritimas – 3447 butai.

t

tybų sektoriumi susijusio verslo srityse. Todėl nemažai įmonių ėmė savo veiklą perorientuoti iš vidaus į užsienio rinkas“, – teigė VšĮ „Versli Lietuva“ ryšių su visuomene atstovė Ingrida Šulcienė.

Kur – Rytuose ar Vakaruose – šiuo metu daugiau projektų įgyvendina lietuviai? „Manyčiau, per pusę. Kalbant apie Rytus, tikrai nemažos apimtys yra Baltarusijoje. Nors šios šalies statybų verslo struktūra skiriasi nuo Lietuvos, mūsų statybininkai ten užsirekomendavo ir kaip rangovai, ir kaip subrangovai. Kaliningrade mūsiškiams irgi sekasi, – kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas. – Kai kurios įmonės sėkmingai įsitraukė į Vakarų rinkas, ypač Skandinavijos.

Tarkime, bendrovė „Staticus“ sėkmingai darbuojasi Švedijoje, Norvegijoje, taip pat dirbo Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Metinės bendrovių apimtys didelės – 90 mln. litų, iš jų apie 88 mln. litų – eksportas.“ Lietuvos banko teikiami 2012 metų pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad daugiausia statybų paslaugų eksportuota į Norvegiją (20,3 proc.), Baltarusiją (18,8 proc.), Rusiją (10,6 proc.), Prancūziją (10,2 proc.) ir Švediją (9,9 proc.). Šiame sąraše taip pat yra Vokietija, Latvija, Lenkija, Danija, Suomija.

Pasak A. Šeštakausko, Lietuvos statybininkai užsienyje projektuoja, gamina ir montuoja. Jie pripažinti ir puikiai užsirekomendavę. „Statybininkų iš Lietuvos vardas visą laiką buvo vertinamas neblogai – ir sovietmečiu, ir dabar.

Jie dirba kokybiškai, greitai. Pavyzdžių, kad kas nors būtų susigadinęs reputaciją, negaliu prisiminti“, – teigė jis.

statybininkai. Šiems gerai užsirekomendavus, į užsienį plūstelėjo ištisos brigados. Įžvalgesni statybų firmų vadovai, nelaukdami, kol liks vieniši, patys ėmė ieškoti sau įprastos veiklos svetur ir, mano žiniomis, sėkmingai darbuojasi, net nesiruošdami grįžti į Lietuvą“, – kalbėjo J. Zykus.

Jo teigimu, krizė prasideda ir baigiasi žmonių galvose. Deja, Lietuvoje statybininkų ir valdžios atstovų galvose ji dar nesibaigė, ir imtis kitos prasmingos veiklos statybininkai nenori.

Jeigu norinčiųjų ir atsiranda, valdžia nenusiteikusi to leisti. Dėl to neplėtojama viešojo ir privataus sektorių partnerystė, nestatomi mokami keliai, tiltai, viadukai, nekuriama normaliam gyvenimui reikalinga infrastruktūra.

J. Zykus apgailestavo, kad jau dešimt metų Vilniuje stumdomasi automobilių spūstyse, bet niekaip neįstengiama susitarti dėl metropoliteno statybos.

O Lietuvos statybininkai, pabėgę nuo krizės, Suomijos sostinėje Helsinkyje stato jau trečią metropoliteno stotį. „Tie, kurie nenori gyventi iš bedarbio pašalpos ir būti priklausomi nuo valdžios, Europos Sąjungos paramos ar bankų malonės, prasmingos veiklos ieško užsienyje. Netolima ateitis, kai atsiras nauja verslo rūšis – padėti Lietuvos statybų firmoms perkelti savo verslą į užsienį, kur aplinka geresnė“, – prognozavo vienas „Vilniaus rentinio“ vadovų.

a m e

Ir Rytuose, ir Vakaruose Išgyventi ir žmones siekiantys išlaikyti šalies statybų rinkos veikėjai žvalgosi į užsienį. „Naujų rinkų paieškos ypač suaktyvėjo po finansų ir nekilnojamojo turto krizės. Statybų sektorius buvo vienas tų, kurie labiausiai nukentėjo per krizę, ne viena įmonė bankrutavo, nedarbas nepaprastai išaugo ir su sta-

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tema

Nuotaika – ne geriausia Bendrovės „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus įžvelgia kelias priežastis, kodėl lietuviai statybininkai ne tik dairosi, bet ir važiuoja dirbti į užsienį. Anot jo, kai kreditų, pūtusių nekilnojamojo turto burbulą, dalijimas liovėsi, statybų verslas sumažėjo perpus. „Statybinių medžiagų ir gaminių pramonė savo produkciją gali eksportuoti, o statybininkai, nenorėdami persikvalifikuoti į apelsinų rinkėjus ar kitų specialybių žemdirbius, Vakarų Europos šalyse priversti patys ieškoti sau įprasto darbo. Iš pradžių tai darė pavieniai, žemesnės kvalifikacijos

Produkcijos eksportas didesnis Šalies įmonės, pasak VšĮ „Versli Lietuva“ atstovės I. Šulcienės, stengiasi parduoti ne tik produkciją, bet ir jos priežiūros paslaugą. Pavyzdžiui, jeigu tai fasado sistemos, tai įmonė ir projektuoja, ir montuoja. Lietuviai parduoda ir savo sprendimus, aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas.

Statybininkams nenusileidžia ir statybinių medžiagų eksportuotojai.

Nors A. Šeštakauskas tikslių duomenų neturi, statybinių medžiagų pardavimo apimtys, jo vertinimu, yra didesnės nei statybos darbų eksportas. „Anksčiau į Vokietiją lietuviai eksportuodavo tik standartinius klijuotus medžio tašus, o vokiečiai viską iš jų pasidarydavo patys. Dabar mūsiškiai jau gamina konkrečias ir sudėtingas konstrukcijas. Pavyzdžiui, „Jūrės medis“ Norvegijoje pastatė 4 medinius tiltus“, – pasakojo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Klijuotos medienos konstrukcijų

gamintojo bendrovės „Jūrės medis“ valdybos pirmininkas Ovidijus Jankauskas teigė, kad 80 proc. įmonės produkcijos eksportuojama į 12 šalių. „Pastarąjį kartą eksportas išaugo po 2008 metų, kai įgyvendinome modernizaciją – įdiegėme naują gamybos liniją, padidinusią mūsų įmonės pajėgumus. 2009 metais eksportas išaugo 150 proc.“, – tvirtino O. Jankauskas.

Gelžbetonio gaminius siūlanti bendrovė „Betonika“ – dar viena, kurią A. Šeštakauskas mini kaip statybos gaminių eksportuotojo pavyzdį. „2009 metais pradėtas plėtoti eksportas dabar sudaro apie 40 proc. mūsų pardavimų. Svarbiausia žengiant ir įsitvirtinant užsienio rinkose – rasti patikimus partnerius ir gauti pirmus stambius užsakymus, garantuojančius finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad statybų reglamentavimas užsienyje labai skiriasi nuo Lietuvos“, – patirtimi dalijosi bendrovės „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras.

šioje valstybėje, taip pat Skandinavijoje, stipriau įsitvirtinti Azijos rinkose“, – planus atskleidė bendrovės „Jūrės medis“ valdybos pirmininkas O. Jankauskas. Įmonės „GEA Klimatechnik“ vadovas G. Gvazdauskas tikino, kad Lietuvoje perspektyvos miglotos ir ką nors čia parduoti yra sunku. „Jei nekils netikėtumų dėl sunkiai prognozuojamos Rytų rinkos, manau, didinsime reeksporto apimtis. Ten yra didelių planų ir įdomių projektų: Sočio olimpiada, futbolo čempionatas, „Formulė 1“. Jei pavyks išsilaikyti, Rytų rinkoje yra rimtų galimybių, tik reikia dirbti“, – teigė G. Gvazdauskas.

2008 metais bendros statybos darbų apimtys sudarė 12 643,3 mln. litų, o eksportas – 156 mln. litų.

Krizė buvo negailestinga: 2009 metais statybos darbų apimtys krito daugiau nei perpus – iki 5942 mln. litų, bet eksportas ir toliau augo – iki 166 mln. litų.

Pastaraisiais metais jis augo apie 20 proc.

Tradicijos ir patikimumas Apie panašius pavojus įspėjo ir VšĮ „Versli Lietuva“ atstovė I. Šulcienė. Pasak jos, pagrindinė klaida yra tai, kad įmonės pradeda dirbti nežinodamos vietos reikalavimų, o jie kartais būna labai specifiniai ir griežti. Kiekvienoje šalyje yra savitos taisyklės, kurias būtina gerai išsiaiškinti prieš pradedant vykdyti darbus, nes už jų nesilaikymą gresia didžiulės baudos.

I. Šulcienei antrino ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas: „Ką reikia daryti siekiant įeiti į užsienio rinkas? Svarbiausia – pažinti tradicijas. Kiekviena valstybė turi savo darbo, sutarčių, teisės papročius.“ Pavyzdžiui, labai atsargiai į naujus partnerius žiūri skandinavai: siunčia savo atstovus įvertinti įmonės galimybes, darbuotojų kompetenciją ir pan. „Užsienio kompanijos daug dėmesio skiria savo galimiems partneriams įvertinti – ir kokybės, ir patikimumo, ir kompetencijos požiūriu, – atkreipė dėmesį bendrovės „Jūrės medis“ valdybos pirmininkas O. Jankauskas. – Žinoma, reikala-

t

vimas laiku įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus galioja ir Lietuvos, ir užsienio rinkose.“ Labai svarbu neeksportuoti problemų. Jų sprendimas užsienyje gali kainuoti kelis ar net keliolika kartų daugiau negu mėginimas su jomis susidoroti vietoje, dar vieną patarimą pridėjo O. Jankauskas.

Aktyviai Rusijos ir Baltarusijos rinkose veikiančio vėdinimo, kondicionavimo įrangos tiekėjo bendrovės „GEA Klimatechnik“ vadovas Gintaras Gvazdauskas atkreipė dėmesį, kad Baltarusija ir Rusija išsiskiria tuo, kad ten, palyginti su Lietuva, yra brangesnių produktų poreikis. „Baltarusijoje daugiau valstybės valdomų įmonių, daugiau ir valstybinių konkursų. Rusijoje projektą įgyvendina privačios įmonės, net jei užsakovas yra valstybė. Taigi daugiau ir formalumų. Vis dėlto lyginant su Lietuvos valstybiniais konkursais – tos pačios biurokratinės kliūtys. Tiesa, savo šalyje nelabai dalyvaujame valstybiniuose konkursuose, nes, vadovaujantis viešųjų pirkimų taisyklėmis, teikiama privilegija mažiausiai kainai, o tai mums netinka“, – teigė G. Gvazdauskas.

Svarbi ir sava rinka „Versli Lietuva“ išskiria ir Skandinavijos statybų rinkos perspektyvas.

Prognozuojama, kad nuo 2011 iki 2016 metų Skandinavijos BVP vidutiniškai augs po 3,2 proc. ir tai skatins statybas. „Gruodžio pradžioje 15 Lietuvos statybos bendrovių vyko į verslo misiją Norvegijoje, kurioje šis sektorius auga ir yra perspektyvus. Didžiulis mūsų įmonių susidomėjimas rodo, kad jos ne laukia, kada iš svetur nukris užsakymas, bet ieško ten galimybių. Krizės pamokos parodė, kaip svarbu savo veiklą diversifikuoti ir plėstis“, – kalbėjo I. Šulcienė.

Tačiau baimintis, kad visi geriausi statybininkai ir statybinių medžiagų gamintojai išvyks iš Lietuvos, pašnekovų nuomone, nėra jokio pagrindo. „Praėjusiais metais eksportas buvo nemažas, vis dėlto jis sudarė tik 4–5 proc. Lietuvoje atliktų darbų. Tad nėra taip, kad visi tik ir žvalgosi į užsienį ir nežiūri į Lietuvą“, – kalbėjo Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A. Šeštakauskas. „Betonikos“ generalinis direktorius V. Niedvaras pažymėjo, kad jų prioritetas išlieka Lietuvos rinka: „Kad ir kokios būtų eksporto galimybės, bendrovė „Betonika“ prioritetą teikia Lietuvos įmonėms: pirmiausia siekiame užtikrinti sklandų statybos objektų aprūpinimą gelžbetonio konstrukcijomis čia, o likusius gamybos pajėgumus išnaudojame užsienio projektams.“

a m e Optimistiškai žvelgia į ateitį Nors Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A. Šeštakauskas nedrįsta prognozuoti kitų metų eksporto apimčių, tendencijos rodo, kad šis rodiklis turėtų augti. Plėsti savo eksporto apimtis planuoja ir patys verslininkai. „Pagrindinės eksporto rinkos yra Vakarų Europoje – Vokietijoje, Italijoje, tačiau augimo potencialą turi Rusijos rinka. 2013 metais planuojame plėsti ir didinti pardavimus būtent

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

20122012 Nr. 12 Nr.i 12 STATYBA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA IR ARCHITEKTŪRA i situacija i tema

„Ten nėra tokio jovalo kaip Lietuvoje“ Su elektros inžinerijos, projektavimo ir įrangos paslaugas teikiančios UAB „Eugensa“ generaliniu direktoriumi Eugenijumi VOISIAT pasikalbėti pavyko prieš pat jam išvykstant į Norvegiją, kur įmonė ieško naujų partnerių ir veiklos galimybių. Švedijoje jau įsitvirtinusios „Eugensos“ vadovas neslepia ambicijų plėsti paslaugų eksportą, nes Lietuvoje nemato didelių perspektyvų. „Šiandien Lietuvoje niekas nekalba apie kokybę, gerus darbus – visi tik ir šneka apie mažą kainą. Tai neturi ateities, turime vertinti kokybę“, – interviu „Statybai ir architektūrai“ teigė E. Voisiat.

Tai rodo ir mūsų gebėjimus, ir švedų mokėjimą planuoti darbus. Nebuvo jokio spaudimo dėl terminų, tik realiai apskaičiuotas laikas, darbuotojų skaičius ir pan. Štai kodėl pasisekė baigti darbus 20 dienų anksčiau, negu planavome.

– Kaip pavyko išsikovoti vietą po Švedijos saule? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

– Kokių skirtumų pastebite dirbdami Lietuvoje ir Švedijoje?

– Išties viskas labai skiriasi – ir mentalitetas, ir darbo kultūra. Per 32 darbo statybose metus nesu matęs tokios aukštos kultūros, kokia yra Švedijoje. Pavyzdžiui, elektrikai ateina į visiškai baigtą objekto dalį: visur švaru, išsiurbta, nėra jokių pašalinių daiktų. Viskas padaryta taip, kad būtų galima normaliai dirbti.

Lietuvoje – viskas vienoje vietoje vienu metu: šalia elektriko darbuojasi tinkuotojas, dažytojas, plytelių klojėjas. Švedijoje darbai vyksta etapas po etapo. Viena kompanija atlieka savo darbus, tuomet perduoda kitai – nėra tokio jovalo kaip Lietuvoje. Dėl to dirbti smagu ir patogu. Nėra prastovų, viskas aišku, nereikia blaškytis ir smarkiai kaitalioti projektų, planų.

– Dirbome šia kryptimi pusantrų metų.

Atvirai šnekant, bandėme įžengti ir į Vokietijos rinką. Dalyvavome konkurse, bet mums nepasisekė. Didžioji problema buvo sertifikavimas. Darbininkui ten būtina turėti aibę sertifikatų. Bandėme įsitvirtinti ir Jungtinėje Karalystėje, ir Norvegijoje. Viską darėme vienu metu. Didžiausia sėkmė mus lydėjo Švedijoje.

Tačiau turėjome labai daug investuoti. Lėktuvų bilietai mums buvo tapę kaip troleibusų talonėliai. Nuolat skraidėme ten ir atgal. Esu buvęs 55 susitikimuose, kol sudarėme pirmąją sutartį. Vis dėlto po pusantrų metų ledą ne pralaužėme, o ištirpdėme. Pralaužti labai lengva pasiėmus kokį kūjį ar laužtuvą, o mes tirpdėme, kol atsivėrė skylė – nedidelė, bet labai sėkminga.

Iškart gavome užsakymų atlikti darbus prestižiniuose objektuose. Vienas jų – keliolikos milijonų eurų vertės darbai Stokholme statomame „Norra lanken“ tunelyje. Čia dirbame ir dabar.

Tunelis pradės veikti nuo 2017 metų, bet mes darbus turime baigti iki 2015ųjų. Kitas objektas – darbai vienoje didžiausių pasaulyje rūdos kasyklų. Ten atlikome elektros įrangos ir montavimo darbus, pastatėme 75 000 kVA galios transformatorius ir sėkmingai baigėme projektą anksčiau laiko.

t

10

Bendrovės „Eugensa“ generalinis direktorius E. Voisiat. po to grįžta pailsėti namo savaitę ir vėl išvažiuoja.

– Su kokiomis kliūtimis susiduriate dirbdami užsienyje?

– Ko gero, pati didžiausia problema – mūsų darbininkų kultūra ir etika. Už alkoholio vartojimą jau atleidome keturis Švedijoje dirbusius darbininkus. Į šią bėdą žiūrime labai rimtai, ir darbuotojai tai pradeda suprasti. Vis dėlto keistis būtina. Jaunimą sukontroliuoti lengviau, o pagyvenę darbuotojai sunkiai keičia savo įpročius, nes taip jau pratę dirbti.

a m e – Kokie yra artimiausi Jūsų įmonės veiklos planai?

– Šiandien 70 proc. mūsų veiklos sutelkta Švedijoje ir 30 proc. – Lietuvoje. Švedijoje jau esame įsteigę dukterinę įmonę, turime nemažai partnerių, galimybių, nuolat nagrinėjame projektus, bendradarbiaujame su švedų įmonėmis ir tikimės čia gauti daugiau užsakymų.

Tai labai rimti pramoniniai objektai.

Patenkinti ir mūsų darbuotojai.

Elektrikai Lietuvoje uždirba 1,5–2 tūkst. litų, o Švedijoje – 5–7 tūkst. litų. Žmonės stovi eilėje laukdami tokių komandiruočių. Esame sudarę grafikus: mėnesį jie dirba Švedijoje,

Reformų būta ne tiek mažai

– Kas paskatino taip atkakliai ieškoti užsakymų užsienyje?

– Žodis „paskatinti“ tinka tuomet, kai žmogus pasirenka pats. O mes buvome priversti, nes neturėjome kitos išeities.

– Kaip vertinate dabartines veiklos perspektyvas Lietuvoje?

– Nesiruošiu niekur išvažiuoti ir niekam to nelinkiu. Niekur nėra gyventi geriau nei Lietuvoje. Vis dėlto eksportuoti darbus ir grįžti su pajamomis į Lietuvą – puiku. Kalbant apie darbų apimtis mūsų šalyje, viskas priklauso nuo ekonomikos augimo. Tačiau matome labai liūdną perspektyvą. Šiandien Lietuvoje niekas nekalba apie kokybę, gerus darbus – visi tik ir šneka apie mažą kainą.

Tai neturi ateities, turime vertinti kokybę.

Pirmi trys punktai – kokybė, ketvirtas – kaina. Taip yra visur: Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitur Vakaruose. 

Vladas ŠERELIS

Ypač neišsiskiriantys – taip tikriausiai iš pirmo žvilgsnio būtų galima apibūdinti besibaigiančius 2012 metus vertinant statybų sektorių. Vis dėlto analizuojant įvykius svarbių datų būta. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė „Statybai ir architektūrai“ sakė, kad per šiuos metus įvyko nemažai reformų, turėjusių ar turėsiančių įtakos statybų proceso dalyviams.

Baudžia tik įžūlius pažeidėjus Iš baudžiamosios institucijos tapti konsultacine – siekdama šio tikslo VTPSI šiais metais, L. Nalivaikienės teigimu, gerokai pasistūmėjo į priekį. „Mėginame išvengti bet kokių nesusipratimų. Inspekcija ypatingą dėmesį skiria žmonėms konsultuoti. Nebėra taip, kad už neteisingą konsultaciją ji kratytųsi atsakomybės. Ir už patvirtintas rašytines konsultacijas, ir už konsultacijas žodžiu, kai pokalbis įrašomas, taip pat viešąsias konsultacijas – inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir viešai inspekcijos interneto svetainėje paskelbtą informaciją, bei tikrinimų

metu asmenų prašymu suteiktas konsultacijas. Jeigu žmogus vadovaujasi gauta informacija ir padaro pažeidimą, jam netaikomos nuobaudos“, – sakė L. Nalivaikienė.

Jos teigimu, gyventojai į inspekciją gali kreiptis įvairiais klausimais, pagal vieningą formą teikdami paklausimus elektroniniu paštu. Keičiamas požiūris ir į bausmes už pažeidimus – griežtos atsakomybės reikalaujama tik esant šiurkštiems pažeidimams, kai padaroma reikšminga žala arba kyla tokios žalos ar realaus pavojaus grėsmė visuomenei, kitų asmenų interesams, aplinkai. Kitais atvejais mėginama išaiškinti, kokių teisės aktų reikalavimų

nesilaiko pažeidėjai, skiriamas laikotarpis, per kurį trūkumai turi būti pašalinti. Baudžiama tik tuo atveju, jeigu visiškai ignoruojamos pastabos. Šiais metais inspekcija parengė ir statybos dalyvių veiklai tikrinti pradėjo naudoti kontrolinius klausimynus.

Jie yra viešai skelbiami, taigi statybos dalyviai gali iš anksto susipažinti su tuo, kas bus tikrinama, ko iš jų gali prašyti inspektoriai, tuo pačiu sužinoti jų veiklai taikomus teisės aktų reikalavimus ir šiuos klausimynus naudoti savikontrolei. Be abejo, reidai ir netikėtumo faktoriai visuomet išlieka, tačiau daugeliu atvejų statytojai iš anksto žinos apie statybos inspektorių planuojamą vizitą.

L. Nalivaikienė pabrėžė, kad nesikeičia tik požiūris į statybos proceso dalyvius, kurie dirba neturėdami reikiamų atestatų. Į savavališkas statybas irgi nežiūrima liberaliai, už jas baudžiama. Tačiau jei pats statytojas, pasinaudodamas Statybos įstatymo numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą, iki 2013 metų sausio 1 dienos kreipsis į savivaldybės administraciją su prašymu išduoti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą,

11

situacija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

tai bus laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant nuobaudą.

Laukia nemažos įmokos Pasibaigus 2012 metams baigsis ir vadinamasis pereinamasis laikotarpis savavališkų statybų savininkams. Tai turbūt vienas svarbiausių įvykių, reglamentuojančių statybas. Nuo kitų metų sausio 1 dienos bus galima įteisinti savavališkas statybas, tačiau ne be materialinių nuostolių – teks mokėti įmoką. Jos dydis priklausys nuo savavališkai atliktų darbų masto ir bus skaičiuojamas pagal Statybos įstatyme nurodytą formulę. Pavyzdžiui, jei bus apskaičiuota, kad savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 20 tūkst. litų, įmoka sieks 400 litų. Mažiausios įmokos dydis – 300 litų, didžiausios – 500 tūkst. litų.

Pažymėtina, kad, kaip ir iki šiol, nuo 2013 metų savavališkai statyti statiniai galės būti įteisinami, jei tokie galimi toje vietoje vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kai tokia statyba neprieštarauja patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. „Šiais metais nepastebėjome, kad būtų suintensyvėjęs savavališkų statybų įteisinimo procesas. Apskritai pastaruoju metu matyti savavaliavimo statybose mažėjimo tendencija, savavališkų statybų aktų surašoma vis mažiau, ir dauguma jų – dėl nesudėtingų statinių“, – sakė L. Nalivaikienė.

Anot jos, nuo kitų metų finansinė pažeidėjų padėtis sunkės. Ne tik dėl skirtų baudų ir priskaičiuotų įmokų už savavališkas statybas. Jas pradėję asmenys savo lėšomis turės samdytis ekspertus, kad šie nustatytų statybų vertę, surašytų išvadas, kuriomis vadovaujantis bus apskaičiuojamas įmokos už savavališkų statybų įteisinimą dydis. Žingsnis atgal Iki 2010 metų spalio 1 dienos išduotiems statybos leidimams buvo nustatomas dešimties metų galiojimo terminas. Nuo 2010 metų spalio 1 dienos visų šią dieną galiojusių statybos leidimų galiojimas buvo pripažintas neterminuotu, ir nauji statybą leidžiantys dokumentai buvo išduodami neterminuotam laikotarpiui. Tačiau tai truko neilgai – šių metų rugsėjį vėl grįžta prie to, kad statybą leidžiantys dokumentai galiotų terminuotai, t. y. dešimt metų.

12

Laura Nalivaikienė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos viršininkė

,,

Nesikeičia tik mūsų požiūris į statybos proceso dalyvius, kurie dirba neturėdami reikiamų atestatų. Į savavališkas statybas irgi nežiūrėsime liberaliai, už jas baudžiama.

L. Nalivaikienė tokį sprendimą vadina žingsniu atgal. „Neterminuotas statybos leidimų galiojimas buvo postūmis į priekį. Juk negalima reguliuoti asmens galimybių. Dabar vėl tarsi planinės ekonomikos laikais statytojai įstatomi į planavimo rėmus.

Pamirštama, kad rinka pati viską puikiai sudėlioja į vietas. Niekas nenori statyti dešimt metų, stengiamasi darbus baigti kuo greičiau. Todėl nematau jokio pagrindo reguliuoti statybų terminus. Nereikia manyti, kad nustatytas statybą leidžiančio dokumento galiojimo laikotarpis vers greičiau statyti. Sparta priklauso nuo finansinių žmogaus ar įmonės pajėgumų“, – sakė L. Nalivaikienė.

Adakras Šeštakauskas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

funkcijas, kai dėl darbų kokybės gauta skundų“, – pasakojo L. Nalivaikienė.

Statybos inspektoriai tikrindami statybvietes, be visų kitų reikiamų dokumentų, jau prašys pateikti ir techninių prižiūrėtojų civilinės atsakomybės draudimo dokumentus.

Postūmiu į priekį L. Nalivaikienė vadina ir informacinės sistemos „Infostatyba“ išplėtojimą. Šiuo metu „Infostatyboje“ registruoti visų 60 savivaldybių darbuotojai, sistema naudojasi ne tik apie tūkstantį savivaldybių specialistų, bet ir statinių projektus tikrinančios institucijos. Taip pat dauguma statytojų naudojasi elektroniniais statybos dokumentais, internetu pageidauja operatyviau tvarkyti statybai reikalingus dokumentus. „Statytojai, kurie šiuo metu elektroniniu būdu teikia prašymus dėl su statyba susijusių dokumentų išdavimo, pageidautų, kad ir pati paslauga jiems būtų teikiama elektroniniu būdu. Tai gerokai sumažintų ne tik finansines, bet ir laiko sąnaudas. Planavome, kad išplėtojus informacinę sistemą besinaudojančiųjų jos paslaugomis padaugės maždaug 5 proc. Tačiau lūkesčiai viršyti – sistemos naudotojų pagausėjo net 25 proc. Šiuo metu įgyvendinamas „Infostatybos“ plėtros projektas, sistemą dar labiau tobulinsime, kad ji būtų patogi naudotis visiems. Įgyvendindama šį projektą VTPSI siekia pagrindinių savo veiklos tikslų – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, kad administracinės paslaugos statybų srityje būtų teikiamos skaidriai“, – kalbėjo VTPSI viršininkė. 

i s uat ija c

Kokybės link Dar vienas svarbus žingsnis reglamentuojant statybos procesą žengtas šių metų rugsėjį. Numatytas privalomasis statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimas.

Iki to laiko civilinės atsakomybės draudimas buvo privalomas projektuotojams, rangovams. „Kokia iš to nauda? Pirmiausia geresnė statybos darbų kokybė, tiksliau, nors ir netiesiogiai, žingsnis kokybės link. Jeigu netinkamai vykdant statybos darbus bus padaryta žala tretiesiems asmenims, ją kompensuos draudimo bendrovė, kurioje yra apsidraudęs techninis statybos prižiūrėtojas. Jo civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydis priklausys ir nuo profesinės rizikos lygio, t. y. nuo duomenų apie anksčiau netinkamai vykdytas

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i situacija

Žurnale „Statyba ir architektūra“ jau esu kalbėjęs apie reikšmingą nuostatą, atsiradusią Viešųjų pirkimų įstatyme.

Kadangi ji – jau pernykštė, priimta 2011-ųjų lapkričio mėnesį, priminsiu trumpai: ji iš dalies taiso ydingą viešųjų pirkimų sistemą, kai perkama už mažiausią kainą. Dabar įstatyme įrašyta, kad turi būti mažiausia arba ekonomiškai pagrįsta kaina. Tai yra labai reikšminga naujovė. Nors pagrįsti ekonomiškai nėra taip paprasta ir formuluojant kriterijus, ir vertinant siūlymus.

Bet jau vyksta diskusija. Dabar svarbu išmokyti perkančiąsias organizacijas tuo įstatymo nuostatu naudotis, taip pat – jį išplėsti.

Rimvydas Pranaitis Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

Kasmet patvirtinamos krūvos projektavimo sektoriui aktualių įstatymų ir statybos techninių reglamentų pataisų, dalis jų yra logiškos ir priimtinos, kai kurias tenka įvertinti kritiškai. Mes patys šiemet labai laukėme, kol Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtins projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų rekomendacijas, kurių projektą pirmąkart pateikėme dar prieš trejus metus. Kelis kartus jį patobulinę ir pagal gaunamas pastabas, ir savo pačių iniciatyva, pateikėme galutinį variantą ir tikėjome tarnybos vadovo Žydrūno

Viešųjų pirkimų įstatyme pakeitimų atsirado ir šiemet. Labai svarbus naujas nuostatas, kad jei statant atsiranda darbų, be kurių neįmanoma normaliai eksploatuoti pastato, juos galima finansuoti tiesiog papildomai informavus Viešųjų pirkimų tarnybą.

Anksčiau reikėdavo gauti jos leidimą, o tai užtrukdavo.

2012 metų spalio 17 dieną priimtas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercijos sandorius, vėlavimo prevencijos pakeitimo įstatymo projektas. Jis įsigalios nuo 2013 metų kovo 1 dienos. Įstatymu siekiama reguliuoti atsiskaitymo terminus už prekes, perduotas pagal komercines sutartis, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Numatyti terminai siekia nuo 30 iki 60 dienų, yra sukurtos ir drausminančios priemonės. Tai būtina, nes įmonės nukraujavusios, neturi apyvartinių lėšų. Pavyzdžiui, kai atsiskaitoma per agentūras, pirkimo sąlygose įrašyta, kad pinigai bus pervesti praėjus 5 dienoms po to, kai agentūra perves pinigus. O ką daryti, jei ji perves po metų? Statybininkai priversti patys kredituoti projektus. O statybų sekto-

riuje tebesitęsia bankrotai, neturint apyvartinių lėšų sudėtinga net konkursuose dalyvauti, tuo labiau vykdyti įsipareigojimus.

Svarbus dokumentas – Aplinkos ministerijos išleistas Energetinio efektyvumo reglamentas, kuris reikalingas jau vien dėl to, kad nuo 2014 metų reikia projektuoti mažai energijos naudojančius pastatus, jis būtinas statant pasyviuosius pastatus.

Naujas dokumentas statybininkams – Lietuvos banko, po savo sparnu priglaudusio Draudimo priežiūros komisiją ir ją pertvarkiusio, taisyklės.

Jose sunorminti terminai, numatomas privalomasis techninės priežiūros draudimas, projektuotojo draudimas ir rangovo civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.

Būtina paminėti ir įstatymus, kurių šiemet nesulaukėme. Teritorijų planavimo įstatymo laukiame jau dvejus metus. Jau norėjosi kurti sąmokslo teorijas ir aiškintis, kas iš Seimo narių nesuinteresuotas, kad jis būtų patvirtintas. Mes, įvairios asociacijos, rašėme pritarimus įstatymo projektui, jis daugkart svarstytas, bet taip ir neišvydo dienos šviesos. Nepasirodė ir Inžinerinės infrastruktūros plėtros koncepcija, nors Ūkio ministerija seniai žada ją parengti.

Plytniko pažadu, kad rekomendacijos pagaliau bus išleistos.

Norime pereiti nuo viešųjų pirkimų vertinimo minimalios kainos pagrindu prie naudingiausio pasiūlymo vertinimo. Bet tas perėjimas nėra įmanomas, kol savivaldybėms ir kitiems užsakovams neišaiškinta, kokie duomenys privalomi, kad būtų parengtas projektas, kurį būtų galima vertinti pagal naudingumo kategoriją. Tam reikia turėti ir aiškias vertinimo taisykles. Mes ir visa tai esame parengę, po visuomeninės peržiūros dar ir pataisėme kai kurias detales, bet Viešųjų pirkimų tarnyba niekaip negali baigti tvarkyti šį dokumentą teisiškai ir išleisti į gyvenimą. Gal čia veikia ir kokie nors požeminiai vandenys, turbūt ne visiems šitas naujas dokumentas patinka.

Norėjome ir regioninius seminarus savivaldybėms surengti, visas naujos tvarkos detales, subtilybes išaiškinti, planavome pasiūlyti bendradarbiavimo sutartį Lietuvos savivaldybių asociacijai, kuriai irgi būtų galima pristatyti mūsų parengtą projektą, kad procesas vyktų kuo sklandžiau.

Tuo pačiu įvertinome ir naujausius

Aplinkos ministerijos priimtus statybos techninius reglamentus.

Projektavimo sektoriui neužtenka pernykščių Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų, kur numatyta galimybė rinktis vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Mūsų asociacija yra Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) narė, kasmet vyksta jos pasaulinės konferencijos, ir visada kalbama, kad būtina atsisakyti minimalios kainos principo taikymo projektavimo produktui, nes tai yra intelektinės paslaugos, kurios negali būti vertinamos kaip kėdė ar kas nors panašaus. Tam FIDIC 2011 metais vėl išleido projektuotojų parinkimo naudingiausio pasiūlymo pagrindu vadovą.

Esame parengę dar vieną svarbaus dokumento projektą – pavyzdinę Techninio projekto parengimo paslaugų sutartį, kuri irgi galėtų būti minėtų rekomendacijų dalis ir tikrai būtų naudinga specialistams. Ją rengiant įvertinta ir pasaulinė FIDIC, ir šalies patirtis, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nesutiko šią sutartį analizuoti. Kol kas diskutuojame, bet, matyt, prašysime patalkinti Ūkio ministeriją. Tačiau kol tenka laukti valdžios kaitos, svarbūs sprendimai ir atidėliojami.

13

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tRANSPORTAS

Transportas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Inžinerinių sprendimų darinys Tiesiant vakarinį sostinės aplinkkelį naudojamos pačios naujausios technologijos

Vladas ŠERELIS

Važiuojantieji tiesiamu sostinės vakariniu aplinkkeliu jau nekantrauja – kada gi ties L. Asanavičiūtės gatve nebereikės sukti į šoną ir bus galima važiuoti iki pat Ukmergės gatvės? Nors darbai nestovi vietoje, galutinis šio vieno sudėtingiausių miesto susisiekimo infrastruktūros objektų darbų baigimo terminas gali kiek užtrukti.

Ne visi sklypai išpirkti Visas Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektas išskaidytas į tris etapus. Pirmas dviejų dalių etapas apėmė Lazdynų tilto rekonstrukciją ir aplinkkelio dalies statybą nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės gatvės. Antrame etape tiesiama aplinkkelio dalis nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Trečias etapas – baigiamasis, jo metu aplinkkelis bus nutiestas nuo Ozo iki Ukmergės gatvės.

Tarptautiniam susisiekimui reikšmingas vakarinis aplinkkelis yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto gatvių infrastruktūros projektų. Pirmas vakarinio aplinkkelio etapas be antro nebūtų funkcionalus, todėl šį didžiulį projektą siekiama vykdyti kompleksiškai, kad rezultatai atitiktų su svarbiu Europos kelių tinklo koridoriumi siejamus lūkesčius bei planus, nukreiptų tranzitinį transportą nuo sostinės centro ir didintų transporto mazgų laidumą. Šiuo metu jau atlikta 60 proc. antro etapo darbų. Planuojama, kad jis bus

14

baigtas 2014 metų pradžioje. Tačiau tam, kad likę darbai vyktų sklandžiai, siūloma paskutinį, trečią, darbų etapą skirstyti į dvi dalis ir taip pirmai šio etapo daliai panaudoti dar 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) finansavimo programoje numatytas lėšas.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pripažino, kad trečias vakarinio aplinkkelio etapas kelia susirūpinimą.

Viskas būtų paprasčiau, jeigu šiuos darbus būtų galima suskaidyti į dvi atskiras dalis. Viena jų būtų finansuojama iš ES 2007–2013 metų finansinės perspektyvos, kita – iš naujos 2014– 2020 metų ES finansinės perspektyvos. Trečio etapo darbus suskaidžius į dvi dalis, iki 2015-ųjų aplinkkelį pavyktų sujungti su Šiaurine gatve. Ūkio ministerija jau yra skyrusi trečio etapo elektros kabelių klojimo darbams 40 mln. litų, tačiau jų negalima pradėti, kol neaiškus bent dalies trečio etapo darbų finansavimo klausimas.

A. Zuoko teigimu, pirmai trečio etapo

daliai savivaldybė norėtų apie 130 mln. litų. Nemažai – apie 30 mln. – būtų skirta žemės sklypams išpirkti iš privačių asmenų. Šiuo metu žemės sklypų jau išpirkta už 10 mln. litų. Viso aplinkkelio trečio etapo projekto vertė – 300 mln. litų.

Asfaltas liejamas etapais Techninis antro Vilniaus vakarinio aplinkkelio darbų etapo projektas parengtas dar 2007 metais. Per 2011– 2012 metus atlikas antro vakarinio aplinkkelio etapo darbų projektas. Šių metų pabaigoje bus baigtas rengti

techninis trečio etapo projektas, kuriame numatyta įrengti kelio atkarpą nuo Pilaitės prospekto iki Ukmergės gatvės kartu su inžineriniais statiniais.

Iš viso suprojektuoti šeši automobilių viadukai – ties Rygos gatve (ilgis apie 47 metrus), ties Šiaurine gatve (ilgis apie 43 metrus), ties Pavilnionių gatve (ilgis apie 201 metrą), ties Girulių gatve (ilgis apie 43 metrus), ties Ukmergės ir Šiaurinės gatvių jungtimi (ilgis apie 58 metrus) ir Ukmergės gatvės jungtyje su Pietine gatve (ilgis apie 57 metrus). Taip pat suprojektuotas vienas pėsčiųjų viadukas ties Gineitiškių kvartalu (ilgis apie 43 metrus) bei triukšmo slopinimo sienutė (ilgis apie 73 metrus, aukštis – apie 2 metrus). Šiuos viadukų projektus parengė bendrovė „Kelprojektas“.

Inžineriškai Vilniaus vakarinis aplinkkelis – vienas sudėtingiausių miesto susisiekimo infrastruktūros objektų. Jo statybai naudojamos naujausios Lietuvoje taikomos kelių statybos technologijos, rasti nestandartiniai inžineriniai sprendimai.

Statybose intensyviai dirbama ne tik kasant iškasą, formuojant kelio sankasą. Vykdomi ir ne mažiau laiko reikalaujantys inžineriniai darbai: įrengiami lietaus ir buitinio nuotakyno tinklai, rekonstruojamos ryšių, elektros tiekimo linijos, vyksta dujotiekio, šilumos tinklų renovavimo darbai. Vakarinėje greitojo eismo gatvėje suprojektuota SV klasės asfalto dangos konstrukcija, kurios asfalto dangos sluoksnis siekia 30 centimetrų: 18 (9 + 9) centimetrų – asfalto pagrindo sluoksnis, 8 centimetrai – apatinis asfalto dangos sluoksnis, 4 centimetrai – viršutinis asfalto dangos sluoksnis. Todėl antro vakarinio aplinkkelio statybų etapo asfaltavimo darbai vyksta keliais etapais.

Viršutinį dėvimąjį aplinkkelio asfalto dangos sluoksnį planuojama įrengti ne anksčiau kaip 2013 metų rudenį – tuo-

met bus demontuotos 110 kV orinės linijos atramos, iškastas visas gruntas.

Antro aplinkkelio statybų etapo metu bus nutiesta nauja gatvės atkarpa nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Naujas šešių eismo juostų abiem kryptimis aplinkkelio ruožas bus 2,84 kilometro ilgio ir priklausys A1 kategorijai. Kiekvienos važiuojamosios dalies plotis bus po 14,75 metro, skiriamosios juostos plotis – 3 metrai.

Stovės keturi viadukai Šį darbų sezoną vienu metu buvo statomi keturi viadukai. Vakarinio aplinkkelio sankirtoje ties L. Asanavičiūtės gatve dviejų lygių viadukas pradėtas statyti dar pernai. Automobilių eismui skirtas viadukas bus 46,7 metro ilgio ir 32,71 metro pločio. Važiuojamąją dalį sudarys šešios eismo juostos, kurių kiekviena – po 3,5 metro pločio. Viadukas turės 2,25 metro pločio šaligatvius ir 2 metrų pločio dviračių taką. Statinio konstrukciją sudarys nekarpyta monolitinė gelžbetonio perdanga (armuota strypine neįtempta armatūra), įrengta ant gelžbetonio atramų.

Vienu iš keturių aplinkkelio viadukų važinės tik dviratininkai ir vaikščios pėstieji. Beveik penkiasdešimties metrų ilgio viadukas stovės vakarinio aplinkkelio ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtoje. Keturių metrų pločio viaduko konstrukciją sudarys plieninė santvara, įrengta ant gelžbetonio atramų.

Liepos mėnesį pradėtos 46,72 metro ilgio ir 12,26 metro pločio autotransporto viaduko ties D. Gerbutavičiaus gatve statybos. Važiuojamosios jo dalies plotis siekia 6 metrus, vienoje viaduko pusėje įrengtas 2,25 metro pločio šaligatvis, kitoje – 2 metrų pločio dviračių takas. Viaduko konstrukciją sudaro nekarpyta monolitinė gelžbetonio perdanga, įrengta ant gelžbetonio atramų.

Liepos mėnesio pabaigoje pradėtos ir paskutinės dviejų lygių dobilo lapo

tipo vakarinio aplinkkelio sankirtos statybos ties Pilaitės prospektu. Autotransporto viadukas pratęs Pilaitės prospektą, bus 46,7 metro ilgio ir beveik 19 metrų pločio. Šio viaduko konstrukciją irgi sudarys nekarpyta monolitinė gelžbetonio perdanga, įrengta ant gelžbetonio atramų.

Elektros oro linijos nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvės pakeitimas yra svarbi Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybų dalis, nes linija driekiasi per vakarinio aplinkkelio trasą ir trukdo tiesti gatvės tęsinį. Nauji elektros kabeliai bus klojami vamzdžiais, nutiestais po gatve, ir betoniniais loviais šalia būsimos greitosios gatvės. Daugiau kaip 12 kilometrų ilgio 110 kV elektros oro linijos kanalizavimo darbus planuojama atlikti iki 2013 metų rudens. 

UAB „Inžineriniai projektai“ atlikti darbai Bendrovė „Inžineriniai projektai“ yra viena iš subrangovų projektavimo bendrovių, dalyvavusių atliekant Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektavimo darbus. Įmonė dirba nuo 2000 metų ir užsiima visų inžinerinių sistemų projektavimu.

Vilniaus vakarinio aplinkkelio projekte „Inžineriniai projektai“ dirba nuo pirmos dienos ir dalyvauja atliekant visų etapų projektavimo darbus. Antrame etape bendrovė įgyvendino techninius šių inžinerinių sistemų projektus:  lietaus nuotekų sistemų, įrenginių projektavimas ir didelio skersmens esamų sistemų rekonstrukcija;  esamų buitinio nuotakyno tinklų rekonstrukcija ir jų renovacija neatsikasant;  esamų šilumos tinklų rekonstrukcija įrengiant inžinerinių tinklų kolektorių;  esamų vidutinio ir didelio slėgio dujotiekių rekonstrukcija;  gatvės apšvietimo ir jų valdymo sistema, dekoratyvinis statinių apšvietimas;  10 kV ir 1 kV elektros tinklų projektavimas bei rekonstravimas.

Projektiniams sprendiniams buvo panaudoti pažangiausi sprendimai ir technologijos.

A. Repšio nuotr.

15

Transportas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tRANSPORTAS

Pakrikštytas sudėtingiausio vardu

Apšvietimo darbai

Vilniaus pietinio aplinkkelio nauda akivaizdi, nors atsiperkamumą sudėtinga įvertinti

Vladas ŠERELIS

Vienas didžiausių darbų apimtimi ir inžineriškai sudėtingiausių šiuo metu įgyvendinamų Lietuvos sostinės susisiekimo infrastruktūros projektų – Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio statybos darbai. Nors dabar pats jų įkarštis, finišo linija jau matoma.

Pabaiga – ne už kalnų Vilniaus pietinio aplinkkelio projektą rengė įmonės „Vilniaus planas“ ir „Kelprojektas“. Ši atliko šešių aplinkkelio statinių projektus: 264 metrų ilgio estakados per esamą ir projektuojamą geležinkelius, 91,86 metro ilgio Galvės gatvės viaduko, 43 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių viaduko, 34,6 metro ilgio geležinkelio viaduko, 30,9 metro ilgio Kirtimų gatvės viaduko ir 220 metrų ilgio triukšmo slopinimo sienutės Kirtimų gatvėje.

Aplinkkelis priskiriamas A2 greitojo eismo gatvių kategorijai, taip pat pirmajai magistralinių kelių kategorijai. Aplinkkelio ilgis – 7,6 kilometro.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2011 metų pavasarį. Jį, išskaidytą į tris etapus, planuojama baigti 2013 metų pabaigoje. Pirmo etapo darbai jau baigti, antrame etape atlikta beveik pusė visų projekto darbų, o trečiame – trečdalis.

Pirmame projekto etape nutiestas kelias nuo Gariūnų sankryžos Minsko kryptimi. Įrengta 1,9 kilometro aplinkkelio dalis, pradedant Gariūnų gatve ir Savanorių prospekto sankryža. Kirtimų ir Lentvario gatvių sankirta rekonstruota į dviejų lygių sankryžą, kurios pirmasis lygis yra Kirtimų

16

gatvė, o antrasis – Lentvario gatvės viadukas. Viaduko ilgis – 85,5, plotis – 12,5 metro. Jo stabilumui, atsparumui didelėms eismo apkrovoms užtikrinti pritaikyta šiuolaikiška įtemptų vielos pluoštų technologija. Įgyvendinant antrą etapą rekonstruojama 1 kilometro 400 metrų ilgio Kirtimų gatvės atkarpa, įrengiant keturių eismo juostų gatvę su skiriamąja juosta. Jau atlikta 80 proc. darbų, 2013 metais liks pakloti viršutinį asfalto sluoksnį. Kirtimų ir Galvės gatvių sankirtoje dalis rekonstrukcijos darbų bus atidėta 2013 metams. Įgyvendinant trečią projekto etapą atliekama Vilniaus pietinio išorinio aplinkkelio 4 kilometrų 365 metrų ilgio ruožo Kirtimų gatvės rekonstrukcija. Šis etapas apima Kirtimų gatvę Vilniaus miesto teritorijoje nuo Fermentų gatvės iki Eišiškių plento. Iki šių metų pabaigos bus atlikta didelė dalis gatvės įrengimo darbų. Atkarpoje nuo 6 iki 7,8 kilometro atlikta 90 proc. gatvės įrengimo darbų, sparčiai vyksta inžinerinių tinklų rekonstrukcija.

Brangiausias etapas Antras pietinio sostinės aplinkkelio etapas yra bene sudėtingiausias ir brangiausias. Šiame etape Kirtimų

gatvės sankirtoje su geležinkeliu rengiama dviejų lygių sankryža, bus pastatytas 34,5 metro ilgio ir beveik 7 metrų pločio geležinkelio viadukas. Taip pat naikinama vieno lygio sankryža su Granito gatve. Kirtimų gatvėje šioje vietoje įrengiama nuovaža Galvės gatvės link ir žiedinė 30 metrų skersmens Granito gatvės sankryža.

Kirtimų ir Galvės gatvių sankryža rekonstruojama į dviejų lygių.

Statomo viaduko per Galvės gatvę ilgis – beveik 92 metrai, plotis – kone 26. Šio viaduko betonavimo darbai jau baigti, liko įrengti izoliacinį sluoksnį, pakloti asfalto dangą ir atlikti kitus baigiamuosius darbus.

Antram projekto etapui priklauso ir rekonstruojamas transporto mazgas, kur Kirtimų gatvė kertasi su veikiančia geležinkelio linija Vilnius–Kaunas.

Senąjį viaduką rangovai demontavo ir stato naują 264 metrų ilgio estakadą virš esamo geležinkelio, pratęsdami ją ir virš perspektyvinės geležinkelio linijos. Tai ilgiausia estakada Vilniaus pietiniame išoriniame aplinkkelyje ir viena ilgiausių sostinėje.

Estakada suprojektuota iš dviejų dalių. 13 metrų pločio siauresnioji bus skirta įvažiuoti į Vilniaus miestą, o 16 metrų pločio platesnioji – iš jo išvažiuoti. Dviejų dalių estakados plotis su šalitilčiais – 30 metrų, ilgiausias tarpatramis siekia 42 metrus. Statybai naudojama įtemptų vielos pluoštų technologija. Pirmą kartą estakados statybai naudojami 27 ir 31 vijos pluoštai (anksčiau iki 22 vijų).

Naudojant persipinančius įtemptus vielos pluoštus darbus reikia organizuoti tam tikra tvarka, todėl betonavimas suskirstytas į keturio-

Sostinės Kirtimų gatvė prieš rekonstrukciją buvo tik dviejų eismo juostų, joje susidarydavo nemažai avarinių situacijų. Po rekonstrukcijos (nuotrauka apačioje) gatvė išplatinta iki keturių eismo juostų, neliko posūkių į kairę pusę, sumažėjo avaringumas.

Pirmame aplinkkelio statybos etape su apšvietimo montavimo darbais puikiai susitvarkė įmonė „Elmoda“.

Visoje rekonstruojamoje atkarpoje abipus gatvės sumontuotos 97 saugios apšvietimo atramos su šviestuvais. Taip pat įrengti keturi paskirstymo ir maitinimo punktai, paklota beveik 4 kilometrai elektros kabelių.

Antrame etape įmonė atlieka dar sudėtingesnius darbus. Įrengiamos 158 apšvietimo atramos su šviestuvais, klojama beveik 7 kilometrai elektros kabelių, montuojama ir rekonstruojama įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ kontaktinių tinklų sistema, pastotės, ryšio tinklai, optinis kabelis. Darbai dar tik prasidėję, tačiau įmonės „Elmoda“ vadovas Julius Petronis neabejoja, kad ši dalis bus sudėtingesnė būtent dėl geležinkelių kontaktinių tinklų. Šiame objekte įmonės specialistai aukštos įtampos kabeliams kloti naudoja kompiuterizuotą klojimo techniką. Tokia įranga gali pasigirti nedaug įmonių, nes ji nėra pigi.

J. Petronis ypač gyrė generalinių rangovų mokėjimą suvaldyti visą statybų procesą – nekilo jokių nesklandumų tarp gausybės čia dirbančių subrangovų įmonių.

lika etapų. Įgyvendinti jau šeši, kiti etapai pagal darbų grafiką bus vykdomi 2013 metais. Visai estakadai pastatyti prireiks 11 tūkst. kubinių metrų betono. Ši estakada yra vienas sudėtingiausių projekto objektų, nes visi darbai atliekami nestabdant traukinių eismo.

Gruodį tikimasi baigti įrengti pastolius estakados daliai per geležinkelį.

Inžineriškai jų įrengimo darbai nėra labai sudėtingi, tačiau juos reikia organizuoti atsižvelgiant į ribotus traukinių eismo intervalus, kurie trunka iki 4–5 valandų.

Antrame darbų etape taip pat naikinama vieno lygio Kirtimų–Fermentų gatvių ir aklagatvio sankryža. Kirtimų gatvė tiesiama taip, kad neturėtų tiesioginio ryšio nei su Fermentų gatve, nei su pramoniniais objektais. Susisiekti su Fermentų gatve bei kitais objektais

17

Transportas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

numatyta nuovaža, kuri su Fermentų gatve ir aklagatviu jungsis žiedinėje sankryžoje. Išorinis žiedo skersmuo – 40 metrų.

Kad transportas patektų į esamus pramoninius objektus, esančius šalia Kirtimų gatvės, statoma dubliuojama 1 kilometro 260 metrų ilgio gatvė. Į ją bus perkeltas visuomeninis transportas ir pėsčiųjų bei dviračių takas. Visoje rekonstruojamoje Kirtimų gatvės atkarpoje skiriamojoje juostoje įrengiami atitvarai, čia nebus galimybės apsisukti ar atlikti kairiuosius posūkius. Pėsčiųjų ir dviračių takas tiesiamas vakarinėje Kirtimų gatvės pusėje. Taip pat statomas 43 metrų ilgio ir 4 metrų pločio pėsčiųjų viadukas, kuris sujungs pėsčiųjų ir dviračių takus.

Atliekant antro etapo darbus perklotas 10 kilovoltų įtampos elektros kabelis, ryšių linijų kanalizacija, rekonstruoti vandentiekio, lietaus

Saulius Valeika Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektų vadovas

Šiuo metu urbanistinė ir Vilniaus, ir kitų miestų plėtra sunkiai valdoma, vyksta gana chaotiškas visos teritorijos ir intensyvus miesto prieigų užstatymas. Be to, driekiasi papildomi transporto srautai iš užmiesčio teritorijos. Apskaičiuota, kad kasdien Vilniuje transporto sistema turi papildomai aptarnauti apie 150 tūkst. žmonių, kurių nemaža dalis atvyksta lengvaisiais automobiliais.

Lietuva – tranzitinė šalis, todėl natūralu, kad tranzitas ir toliau didės, nors sostinė ir negalvoja apie intensyvią pramoninio potencialo plėtrą.

Reikėtų aptarti pačių aplinkkelių reikšmę miestų susisiekimo sistemoms. Nemažai daliai žmonių šiandien sunku suvokti, kam Vilniuje reikia dar vieno pietinio aplinkkelio, kai vienas visai neseniai baigtas. Čia reikia paaiškinti išsamiau. Sąvoka „miesto aplinkkelis“ reiškia, kad tai kelias aplink gyvenvietę, skirtas pra-

18

nuotekų ir kiti požeminiai inžineriniai tinklai.

Dalis darbų jau atlikta Trečiame etape naujai įrengiama keturių eismo juostų greitojo eismo gatvė su skiriamąja juosta, naikinami visi esami išvažiavimai į šalia esančias teritorijas. Šioms teritorijoms prižiūrėti pietinėje Kirtimų gatvės pusėje bus baigta statyti dubliuojama gatvė.

Patekti į ją suprojektuotas 280 metrų ilgio jungiamasis kelias ir viadukas per Kirtimų gatvę. Įgyvendinant projektą vietoj esamos vieno lygio Kirtimų gatvės sankryžos su geležinkeliu bus pastatyta 26 metrų pločio ir 49 metrų ilgio es-

važiuojančio transporto srautams nukreipti nuo gyvenamųjų vietų, kur didelis eismo intensyvumas gali trikdyti gyvenvietės susisiekimą ar kelti pavojų aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Realūs pavyzdžiai parodė, kad nutiestas miesto aplinkkelis griežtai nekontroliuojamas ilgainiui tampa nauju urbanizacijos traukos objektu – virsta miesto gatve. Taip vėl iškyla naujo miesto aplinkkelio poreikis.

Vilniuje jau nuo seno buvo vartojami kiti urbanistiniai terminai, kurie tik dabar ir tai labai nenoriai pripažįstami Susisiekimo ministerijoje, tačiau juridiškai taip ir nėra niekur įvardyti. Tai miesto ir užmiesčio transporto eismo koridoriai miestų teritorijose, kurių pagrindinė ir galutinė funkcija – visų lygių intensyvaus transporto eismo praleidimas maksimaliu leistinu greičiu.

Vienas tokių transporto koridorių – baigtas tiesti pietinis miesto transporto koridorius A1 greitojo eismo kategorijos Gariūnų, Oslo, Tūkstantmečio ir Žirnių gatvėmis.

Kol nėra nutiestas tikrasis išorinis pietinis miesto aplinkkelis, jo funkciją šiandien atlieka šis transporto koridorius. Baigus pietinį aplinkkelį

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tRANSPORTAS

takada per geležinkelį. Šios estakados sijos bus baigtos montuoti šiais metais. Dėl eismo saugumo Kirtimų gatvės nuovažos, Krantinės gatvės ir jungiamojo kelio sankryžą numatoma įrengti žiedinio tipo.

Trečio etapo pabaigoje Kirtimų gatvės įvažiavimui į Vaidotų gyvenvietės Krantinės ir Parko gatves numatyta įrengti tunelį. Jo perdangos bus 15 metrų pločio ir 30 metrų ilgio. Šio tunelio sijos jau baigtos montuoti.

Trečio projekto etapo darbus organizuoti sudėtinga, nes tik 2012 metų lapkritį buvo perkelta aukštos įtampos elektros tiekimo linija, kuri trukdė rekonstrukcijos darbams. 

visi tranzitiniai transporto srautai bus nukreipti miesto aplinkkeliu, šalia kurio numatytas ir regioninis logistikos centras. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie vakarinį aplinkkelį, kuris iš tikrųjų yra A1 greitojo eismo kategorijos Vilniaus miesto gatvė.

Pagrindinė jos funkcija – tarptautinis transporto koridorius.

Kyla natūralus klausimas: kodėl formuojama tokia gatvių, kelių struktūra ir kam to reikia? Atsakymai – keli. Apjuosti miestus aplinkkeliais – sunkiai realizuojamas tikslas, nes paprastai juose transporto srautai nėra dideli ir jų negalima pagrįsti ekonominiais skaičiavimais. Tas pat buvo ir su jau dabar tiesiamu pietiniu miesto aplinkkeliu. Transporto srautų modeliavimo rezultatai, kol trasa buvo ties Žarijų–Graičiūno gatvėmis ar už Vokės upės, parodė, kad kelias neatsiperka. Ir tik pro esamą Kirtimų gatvę rezultatai buvo teigiami.

Vadinasi, net aplink Vilnių tranzitiniai transporto srautai nėra tokie dideli, kad ekonomiškai būtų galima pagrįsti jų statybą. Tik tuomet, kai analizuojamose trasose pradeda važiuoti ir miesto vidaus transportas, jos tampa ekonomiškai pagrįstos.

Reikšmingas apvažiavimas

Kairių aplinkkeliui tenka misija pagerinti žmonių gyvenimo kokybę

Dar kelios dienos, ir oficialiai bus paskelbta darbų Kairių aplinkkelyje pabaiga. Žvelgiant plačiau, šis projektas reikšmingas ir tarptautiniu, ir nacionaliniu, ir regioniniu bei vietos požiūriu. Kairių aplinkkelis yra vienas iš keleto, tiesiamų Lietuvoje pastaraisiais metais.

Svarbus visokeriopai Bendrovė „Šiaulių plentas“ sutartį dėl rangos darbų tiesiant Kairių aplinkkelį su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 2011 metų birželio pradžioje.

Jos vertė – daugiau kaip 128,38 mln. litų. Numatyta, kad galutinė darbų pabaiga – 2012 metų gruodžio 28 diena.

Atliekant projekto galimybių studiją pažymėta, kad jis turės įtakos tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir vietos aspektais. Kelias A9 Panevėžys–Šiauliai europiniu mastu priklauso maršrutui, einančiam nuo Baltarusijos per Vilnių, Panevėžį, Šiaulius į tarptautinį Palangos oro uostą bei Klaipėdos jūrų uostą. Už keleto kilometrų nuo Kairių jis įsijungia į kelią Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, vedantį ir į Latviją, ir į Kaliningrado sritį. Todėl pertvarkomame kelio ruože vyksta intensyvus krovininio transporto eismas Klaipėdos jūrų uosto, Latvijos bei Rusijos Federacijos kryptimis.

Kelias A9 Panevėžys–Šiauliai jungia Šiaulius ir su kitu regioniniu centru – Panevėžiu. Rytinėje Šiaulių dalyje, esančioje tiesioginėje rekonstruojamo kelio įtakos zonoje, veikia Zoknių oro uostas, kuriasi Šiaulių industrinis parkas, planuojama steigti viešąjį logistikos centrą. Kadangi pagrindinė šių objektų veiklos sritis yra keleivių ir krovinių pervežimai, rekonstravus šį kelio ruožą pagerėtų jų pasiekiamumas. Buvęs kelias neužtikrino greito, patogaus ir saugaus judėjimo, be to, buvo sudėtinga įvažiuoti, išvažiuoti ar kirsti kelią krovininėms transporto priemonėms,

susidarydavo avarinių situacijų. Modernizuota susisiekimo infrastruktūra, manoma, pagerins verslo sąlygas ir padidins patrauklumą kurtis naujoms įmonėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad kelias Šiauliai–Panevėžys eina pro Radviliškio miestą bei daugybę nedidelių gyvenviečių, išsidėsčiusių palei kelią. Eismo intensyvumo analizė, atlikta dar 2009 metais, parodė, kad kelio ruožu nuo 66,25 iki 70,61 kilometro per parą pravažiuoja daugiau kaip 7,5 tūkst. automobilių, o nuo 70,61 iki 75,7 kilometro – daugiau kaip 10 tūkst. Dėl nepakankamos susisiekimo infrastruktūros aplinkinių gyvenviečių gyventojai negalėdavo saugiai judėti Šiaulių kryptimi. Šis miestas – pagrindinis traukos centras, todėl ribojo greta esančių teritorijų plėtrą.

Nutiesus aplinkkelį didžiulis automobilių srautas aplenks Kairių ir Aleksandrijos gyvenvietes. Iki šiol šių kaimų gyventojai kentėdavo nuo nemažo triukšmo, automobiliai ne tik didindavo oro taršą, bet ir keldavo pavojų saugiam eismui. Viso to dabar nebebus.

Projektuotojai atliko tyrimus Techninis projektas „Kelio A9 Panevėžio – Šiaulių ruožo nuo 59,70 km iki 75,43 km rekonstrukcija (su Kairių aplinkkeliu)“ apėmė dvi dalis, kurių techninį projektą parengė bendrovė „Kelprojektas“. Įmonė atliko topogeodezinius, geologinius kelio dangos konstrukcijos ir sankasos gruntų tyrinėjimus, kelio rekonstrukcijos projektavimo darbus.

Vertindami situaciją „Kelprojekto“ specialistai numatė pagrindinius kelio rekonstrukcijos sprendinius. Pirmiausia pasiūlyta esamą dviejų eismo juostų kelio ruožą rekonstruoti iki keturių eismo juostų. Tad buvo įrengtas dviejų važiuojamųjų dalių keturių eismo juostų kelias su žalia skiriamąja 5,5 metro pločio įgaubto profilio juosta. Nuo sankryžos su keliu Aleksandrija–Ginkūnai vietoj žalios juostos įrengta asfaltuota 3 metrų pločio juosta, o Aleksandrijos gyvenvietėje – 1,7 metro pločio borteliais rėminta ir trinkelėmis grįsta pakelta salelė. „Keprojektas“ taip pat pasiūlė įrengti naujas skirtingo lygio sankryžas, rekonstruoti buvusias vieno lygio sankryžas, įrengti pravažas ir požemines pėsčiųjų perėjas bei jungiamuosius kelius, pėsčiųjų ir dviračių takus. Įmonė taip pat suprojektavo turbožiedines sankryžas, skirtas ypač intensyvaus eismo saugumui pagerinti. Tokios įrengtos sankryžos – pirmosios Lietuvoje.

Įrengtos požeminės perėjos Bertužių sankryža suprojektuota dobilo lapo formos. Čia susikerta du keliai: Kairių aplinkkelis ir iš Šiaulių miesto industrinio parko teritorijos ateinantis kelias, jungiantis miestą kertančią magistralinę Dubijos gatvę ir Šiaulių aplinkkelio nesančiąją grandį tarp A12 ir A9 kelių.

Kelyje iš industrinio parko įrengtas tunelinis viadukas jungiamųjų kelių abipus Bertužių sankryžai sujungti.

Gelžbetonio viadukas suprojektuotas 4 eismo juostų. Numatyta ir perspektyva ateityje pridėti dar dvi pagrindines eismo juostas ir išplatinti kelią iki 6 eismo juostų. Jungiamieji sankryžos keliai suprojektuoti atsižvelgiant į prognozuojamą eismo intensyvumą.

Bertužių sankryžoje suprojektuotos trys požeminės perėjos: metalinė arkinė iš raukšlėtųjų plieninių lakštų per kelią iš industrinio parko teritorijos ir į ją, taip pat dvi gelžbetonio perėjos per jungiamuosius kelius.

Kairėje sankryžos pusėje suprojektuotas jungiamasis kelias su pėsčiųjų ir dviračių taku Gudeliai–Bertužiai–Šiauliai. Sankryžos dešinėje yra žvyruoto jungiamojo kelio atkarpa, jungianti atkirstas esamo vietos kelio Vėgėliai–Kairiai dalis. 

19

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tRANSPORTAS

Transportas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Aukso medalio vertas projektas

Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtus konkursus laimėjo bendrovė „Kauno tiltai“, kuri per ketverius metus įgyvendino abu 132,4 mln. litų (be PVM) vertės Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapus.

2010 metais Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamame kasmečiame konkurse „Metų gaminys“ bendrovės „Kauno tiltai“ pastatyta ilgiausia Lietuvoje 610 metrų estakada buvo įvertinta aukščiausiu konkurso apdovanojimu – aukso medaliu. 

Pagrindiniai rekonstrukcijos skaičiai Trijų lygių Jakų žiedinėje sankryžoje pastatytos trys estakados, kurių bendras ilgis siekia 1,5 km.  Estakadų perdangoms įrengti panaudota 23 tūkst. m3 betono, 2000 t armatūros ir 1600 t įtempimo lynų, paklota 22 tūkst. m2 dviejų sluoksnių prilydomos hidroizoliacijos.  62 estakados pamatų ir laikomosioms perdangų kolonoms įrengti panaudota 7000 m3 betono ir 600 t armatūros.  Įrengta 1500 gręžtinių polių, kurių bendras ilgis sudarytų 16 km. Poliams įrengti panaudota 14 tūkst. m3 betono ir 430 t armatūros.  Nutiesta 4,54 km kelių, 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengta 5,5 km apsauginių atitvarų, 1,5 km garsą slopinančių sienučių. 

Moderniausias Vakarų Lietuvoje transporto infrastruktūros projektas – Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija, išsprendė net šešis kelius jungusio transporto mazgo problemą. Šiemet žiedinė sankryža perdaryta į trijų lygių modernų mazgą, susisiekimas tapo geresnis, eismas – saugesnis.

Abu Jakų žiedinės sankryžos rekonstravimo etapai įgyvendinti pagal bendrovės „Kelprojektas“ parengtus projektus. Pirmo etapo metu pastatyta ilgiausia Lietuvoje estakada Kaunas–Klaipėda, antro – dvi estakados kryptimis Kaunas–Palanga bei Palanga–Kaunas. „Kelprojekto“ specialistai savo patirtį pritaikė suprojektavę jau daugiau kaip 4 tūkst. objektų. Tačiau Jakų transporto mazgo projektą jie vadina vienu įsimintiniausių. Įgyvendinant projektą skirtas itin didelis dėmesys technologiniams sprendimams.

Bendrovės „Kelprojektas“ specialistų sprendimai ne tik pagerino susisiekimo būklę, bet ir prisidėjo prie aplinkosaugos – trumpiau automobiliams stovint sankryžose, į gamtą patenka mažesnis išmetamų dujų kiekis.

Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai pradėti 2008-aisiais

20

ir truko 4 metus. Pirmo etapo metu suprojektuota ir pastatyta ilgiausia Lietuvoje 610 metrų keturių eismo juostų estakada kryptimis Kaunas– Klaipėda bei Klaipėda–Kaunas su privažiavimo prie jos keliais. Taip pat buvo rekonstruotas tunelis A1 kelyje.

Antrame darbų etape suprojektuotos ir įrengtos dvi estakados – 317 metrų ilgio kryptimi Kaunas–Palanga ir 552 metrų ilgio kryptimi Palanga– Kaunas. Kartu buvo įrengti privažiavimo keliai su atraminėmis sienutėmis, kurie sujungia estakadas su A13 keliu. Taip pat buvo rekonstruota Jakų žiedinė sankryža, joje įrengiant naują asfaltbetonio dangą. Suprojektuoti ir įrengti nauji įsijungimai į žiedinę sankryžą, rekonstruoti inžineriniai tinklai, įrengtas apšvietimas ir triukšmą slopinančios sienutės.

Iš viso rekonstruotoje Jakų sankryžoje pastatytos trys estakados, kurių

bendras ilgis siekia 1,5 kilometro.

Trimis aukštais išsidėsčiusių estakadų konstrukciją sudaro nekarpyta monolitinė tuštuminė gelžbetonio perdanga, įtempta lynais, kurių kiekvieną sudaro 22 vijos. Perdangas laiko 62 gelžbetonio atramos, estakadų plotis siekia nuo 20 iki 30,5 metro.

Siekiant sumažinti atramų skaičių ir padidinti tarpatramių ilgį buvo panaudota įtemptų lynų technologija.

Estakadų perdangos buvo įrengiamos atskirais etapais, ne ilgesnėmis nei 150 metrų ilgio atkarpomis. Perdangos konstrukcijoje esantys lynai specialiai tam pritaikyta įranga buvo įtempiami 460 tonų jėga, atstumais po 150 metrų.

Klaipėdos Jakų žiedinė sankryža nuo įprastinių užmiesčio sankryžų skyrėsi net keturis kartus intensyvesniu transporto srautu. Žiedu per parą pravažiuodavo apie 25 tūkst. automobilių, o kitais šalies užmiesčio žiedais per parą pravažiuojančių automobilių skaičius siekia 3–6 tūkst.

PAROC SPRENDIMAI IR ŠILUMĄ IZOLIUOJANČIOS MEDŽIAGOS ENERGIŠKAI EFEKTYVIEMS PASTATAMS

www.paroc.lt

21

renovacija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i renovacija

Paraiškos surinktos – pinigų liko

ūkininkams tokia parama vargu ar būtų aktuali, jie nesiryžo ir gyvenamųjų namų stogų keisti. „Iš keliolikos kaimų stogą keičiasi tik dar vienas žmogus – mūsų kaimynas“, – sakė pašnekovė.

A. Zavackienę piktino ir kai kurie paramos skyrimo taisyklėse numatyti apribojimai. Jai atrodo nesuprantama, kodėl pasinaudojus parama namo parduoti negalima penkerius metus.

Dauguma kaimo gyventojų nerado galimybių atsikratyti asbestiniu šiferiu dengtų stogų Inga LUKŠYTĖ

2011-ųjų pabaigoje Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ startą. Kompensuojant iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (iki 10 tūkst. litų vienam projektui) planuota paskirstyti 60 mln. litų, tad parama galėjo tekti maždaug 6 tūkst. kaimo gyventojų.

Visos sumos neprireiks 2012 metų pradžioje, pradėjus rinkti kaimo gyventojų paraiškas paramai gauti, netilo kritika paramą skyrusiai ŽŪM: nepasitenkinimą kėlė, kad projektas orientuotas tik į kaimo gyventojus, piktintasi ir tuo, kad numatyta maksimali paramos suma per maža stogui pasikeisti ar kad norintiesiems ją gauti reikia atlikti krūvą popierinių darbų. Tačiau metų pabaigoje jau aišku: Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) duomenimis, paramai gauti surinktos 8039 paraiškos, kuriose prašyta daugiau nei 50 mln. litų paramos.

Patvirtinta didžioji dauguma – 7675 paraiškos, numatyta skirti paramos suma – daugiau nei 48 mln. litų. Daugiausia norinčiųjų pasikeisti asbesto stogą sulaukta Panevėžio ir Kauno apskrityse. Čia gyventojai pateikė atitinkamai 1139 ir 1107 paraiškas. Neaktyviausios – Marijampolės (534 paraiškos) ir Telšių (580 paraiškų) apskritys.

Ne vieną svajojantįjį pasikeisti kenksminga danga dengtą stogą, matyt, atbaidė terminas, per kurį turi būti atlikti

22

stogo perdengimo darbai – tam duota 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo. Vadinasi, jei paraiška buvo patvirtinta 2012 metų gegužę, tai 2013 metų gegužę paramos gavėjas jau turi būti ne tik pakeitęs stogą, išvežęs utilizuoti senąją asbestinę dangą, bet ir pateikęs NMA mokėjimo prašymą bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą. Iki šiandien gyventojams tėra išmokėta apie 10 mln. litų.

Atgavo ketvirtadalį išlaidų Viena pirmųjų pasikeitusiųjų asbestinę stogo dangą – Lazdijų rajone gyvenanti Alma Zavackienė. Ūkininkė jau anksčiau yra dalyvavusi Europos Sąjungos remiamose programose, sėkmingai įgyvendino Pieno ir Nitratų direktyvų reikalavimus. Kadangi visi jos sodybos ūkiniai pastatai nauji, o gyvenamojo namo stogas kiauras, abejonių dėl dalyvavimo ŽŪM paskelbtoje programoje nekilo. Problemų nebuvo ir teikiant paraišką paramai gauti. Sudėtingiausia, pašnekovės teigimu, buvo rasti lėšų stogui perdengti.

Nors šeima dar iki ŽŪM paskelbiant paramos priemonę planavo imtis stogo keitimo darbų, prireikus juos atlikti greitai ir iškart atsiskaityti su statybininkais paprasta nebuvo. Teko panaudoti gyvulių pašarams atidėtas santaupas. Už pašarus ūkininkai skolingi iki šiol. „Pagalba labai maža.

Nors už stogo keitimą sumokėjome 18 tūkst. litų, mums grąžino 4,5 tūkst. litų. Pažadas, kad gali būti finansuojama 50 proc. visų stogo keitimo išlaidų – sąlygiškas. Už ką moka, už ką nemoka. Žinoma, ačiū ir už tai“, – komentavo ūkininkė.

Dar viena problema, su kuria susidūrė A. Zavackienė, iškilo jau kreipusis dėl paramos išmokėjimo, mat bendrovė, pakeitusi stogą, išrašė dokumentus dukterinės įmonės vardu, ir tai užkliuvo NMA specialistams. „Tokių biurokratinių trukdžių, matyt, būna visur ir visada“, – komentavo Lazdijų rajono gyventoja.

Daugelis nerado lėšų A. Zavackienė tiki, kad jos kaimynai paraiškas būtų pildę aktyviau, jei bent dalis paramos lėšų būtų skirta projekto įgyvendinimo pradžioje. Didžiajai daliai kaimo gyventojų uždavinys per palyginti trumpą laiką surinkti pusę medžiagoms įsigyti reikalingos sumos, padengti stogo dengimo išlaidas buvo neįveikiamas.

Paklausta, ar ūkininkus sudomintų galimybė pasikeisti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir ūkinių pastatų stogus, A. Zavackienė patikino, kad aplinkiniai

stambieji ūkininkai jau pasikeitę ūkinių pastatų stogų dangą. Tad tokia parama, pašnekovės nuomone, būtų aktuali nebent buvusių kolūkių fermas įsigijusiems ūkininkams, kurie nepajėgia savo lėšomis pakeisti stogų. O smulkiesiems

Valdininkai patenkinti Programos šeimininkė ŽŪM atliko dalyvavusiųjų asbestinių stogų dangos keitimo programoje apklausą. „Ūkininkai puikiai įvertino šią paramą.

Neseniai atliktos apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusiųjų (69,9 proc.) rekomenduotų kaimynui pasinaudoti priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veikla „Asbestinių stogų dangos keitimas“, – komentavo ŽŪM Viešųjų ryšių atstovas Vilius Rekevičius.

Stogdengiams darbo netrūksta Ne tik valdininkai, bet ir stogų danga prekiaujančios įmonės programos eiga,

rodos, nesiskundžia. Nors bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas teigė, kad spręsti apie programos sėkmę dar anksti, mat galutiniai rezultatai bus aiškūs tik kitų metų gegužę ar birželį. „Kol kas programa dar nesibaigė, dalyviai dar turi pakankamai laiko galutinai apsispręsti ir įgyvendinti savo projektus, – sakė M. Grigaliūnas. – Tačiau faktai rodo, kad mūsų prognozės ir preliminarūs skaičiavimai pasiteisino.“ Kaimo gyventojų apsisprendimui dalyvauti programoje įtakos turėjo ne tik noras gyventi sveikoje aplinkoje, bet ir valdžios institucijų bei vietos stogdengių iniciatyvumas, konsultacijų kokybė. „Tos įmonės, kurios į šią programą pažvelgė teigiamai ir parodė iniciatyvą, jau džiaugiasi savo darbo vaisiais“, – neabejoja pašnekovas. O pasitikrinti, ar ši programa išties veikia, M. Grigaliūnas siūlo paprastai. „Pabandykite rasti stogdengį, kuris nedelsdamas galėtų imtis darbų. Greitai įsitikinsite, kad ir dabar, t. y. ne sezono metu, tai išties nelengvas uždavinys“, – atkreipė dėmesį „Ruukki Lietuva“ atstovas. 

Antrosios pakopos (magistro) studijų programos: • Architektūra • Kraštotvarka • Statybos inžinerija • Statyba • Pastatų inžinerinės sistemos • Nekilnojamojo turto valdymas • Medžiagų mokslas (statybinė medžiagotyra)

Kviečia studijuoti!

Mes siūlome šiuolaikišką fakultetą:

• naujausius mokslo ir pramonės pasiekimus paskaitų medžiagoje; • tiesioginį bendravimą su dėstytojais; • moderniai įrengtas auditorijas; • studijų užsienyje galimybę.

Mūsų absolventai – savo specialybių žinovai, turintys plačias veiklos galimybes ir visuomet demonstruojantys visuomenei konkrečius savo kūrybinio darbo rezultatus.

MUS RASITE: Kauno technologijos universitetas

Statybos ir architektūros fakultetas Studentų g. 48-407, LT-51367 Kaunas

Tel. (8 37) 30 04 50 Faks. (8 37) 30 04 54

El. paštas saf@ktu.lt www.ktu.lt/saf

23

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Vienas naujausių Kauno klinikose įgyvendintų projektų – „VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Akušerijos-ginekologijos korpuso rekonstrukcija“. Šis pastatas statytas 1971-aisiais. Jo rekonstrukcijos darbai pradėti 2010-ųjų rugpjūtį, baigti mažiau nei per dvejus metus – 2012 metų pradžioje. Projekto vertė – daugiau nei 7 mln. litų. Didžioji dalis lėšų grąžinta į biudžetą pridėtinės vertės ir kitais mokesčiais, taip pat per naudojimą.

Pacientų sąskaita taupyti nereikės Senų pastatų ligos gydomos juos kruopščiai renovuojant

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos – didžiausia ir viena moderniausių daugiaprofilių gydymo įstaigų Lietuvoje. Penkiolikoje pastatų įsikūrusios 34 profilinės klinikos ir 15 poliklinikos skyrių.

Atnaujintųjų sąrašas ilgas Dalis Kauno klinikų miestelyje esančių korpusų pacientų laukia atsinaujinę. Tarp jų – Endokrinologijos korpusas, pastatytas 1987-aisiais, Centrinis korpusas, baigtas 1939 metais, Akušerijos ir ginekologijos korpusas bei Nervų ligų ir Neurochirurgijos korpusai, iškilę etapais 1939, 1975, 1983 metais. Visi šie Kauno klinikų pastatai statyti laikantis tuo metu galiojusių statybos norminių dokumentų reikalavimų, kurie neužtikrino tinkamos pasta-

24

tų šilumos izoliacijos. Renovuoti ir Kauno klinikų filialo – Romainių tuberkuliozės ligoninės – pastatai, taip pat keturi Onkologijos ligoninės objektai. Šiems ligoninės pastatams renovuoti lėšų skirta iš Viešosios paskirties pastatų renovavimo programos. Darbų jau atlikta už 36 mln. litų. Maždaug 3 mln. litų skyrė Kauno klinikos, likusią sumą pridėjo Ūkio ministerija, projektus administravo Lietuvos verslo paramos agentūra. 85 proc. sumos su-

daro Europos Sąjungos fondų lėšos, 15 proc. – biudžeto lėšos.

Kauno klinikų pastatus buvo būtina renovuoti norint ne tik didinti pastatų energijos naudojimo efektyvumą, bet ir kurti geresnes sąlygas medicinos personalui, pacientams. Sutaupytas lėšas, kurių renovavus pastatus nebereikės atseikėti už nuolat brangstantį šildymą, numatyta skirti papildomai įrangai, vaistams įsigyti, darbuotojų atlyginimams didinti. Šilumą Kauno klinikos gamina vietos katilinėje iš nuolat brangstančių gamtinių dujų. Galima alternatyva – „Kauno energijos“ tiekiama šiluma – dar brangesnė.

Taupys šilumą Renovuojant Kauno klinikų penkių aukštų Akušerijos ir ginekologijos korpusą apšiltintos sienos, stogas, pakeisti langai. Planiniai patalpų sprendiniai nepasikeitė. Renovuoti išorinę architektūrinę pastato raišką diktuojantys elementai: fasadai, cokolis, stogas, pakeisti langai, durys, įstiklinti balkonai.

Generalinis darbų rangovas – Kaune įsikūrusi statybų bendrovė „Kaminta“. 1994 metais įsteigta įmonė savo patirtį realizuoja ne tik stambių visuomeninių ir pramoninių objektų statyboje, bet ir rekonstruodama kultūriniam paveldui priklausančius pastatus.

Cokolinė Akušerijos ir ginekologijos korpuso dalis iš išorės apšiltinta ekstruziniu polistirenu, kuris yra padengtas dekoratyviniu armuotu akrilinės dervos tinku.

Ventiliuojamieji fasadai apšiltinti dviem akmens vatos plokščių sluoks-

niais, tinkuojama fasadų dalis – fasadine akmens vatos plokšte. Apšiltinti ir visi įstiklinamų balkonų mūriniai keraminių apdailos plytų piliastrai. Šiame objekte atliktas sienų šiltinimas akmens vatos plokštėmis ir aptinkuojant struktūriniu tinku. Fasadų apdailos sluoksnis iš natūralios keramikos plokščių buvo kabinamas ant aliuminio profilių karkaso, pritvirtinto prie skylėtų plytų mūro lauko sienų. Todėl pastatas atrodo tikrai estetiškai.

Langų ir durų angokraščiai iš lauko taip pat apšiltinti akmens vatos plokštėmis ir apdailinti keraminėmis plokštėmis ar kompozicine aliuminio plokšte. Langų angos paplatintos išpjaunant, kad būtų galima apšiltinti angokraščius reikiamu termoizoliacijos sluoksniu ir apdailinti.

Dirbo profesionalai Akušerijos ir ginekologijos korpuso sutapdintojo stogo renovacijos darbai patikėti Kaune įsikūrusiai sutapdintųjų stogų projektavimo ir įrengimo įmonei „Daistatus“. Bendrovės specialistai šiame objekte atliko ne vieną profesionalumo ir kruopštumo reikalaujantį darbą: formavo sutapdintojo stogo, dengto ruberoidu ant bituminės mastikos, nuolydžius,

papildomai apšiltino 180 milimetrų storio akmens vata ir įrengė dviejų sluoksnių hidroizoliaciją.

Akušerijos ir ginekologijos korpuse dar buvo likusi dalis senų medinių langų. Nauji langai yra tokie pat kaip sumontuotieji per pastaruosius kelerius metus: viengubo rėmo, iš trijų sluoksnių klijuotos ir dygliuotos spygliuočių medienos tašų, įstiklinti šilumą taupančiu stiklo paketu. Po langų ir palangių keitimo atstatyta langų vidinių angokraščių apdaila.

Pagal analogiją pakeistos ir senos aliuminio profilio su stiklo užpildu lauko durys. Naujosios – aliuminio profilio su stiklo paketais – sandarios ir atsparios deformacijai. Pastato balkonams įstiklinti pasirinkta berėmė sistema. Visi laikomieji ir konstrukciniai jos elementai – balkono turėklai, statramsčiai, gulekšniai, viršutiniai ir apatiniai stiklo sistemos profiliai, rėmai – pagaminti iš milteliniais dažais dažyto aliuminio profilių. Tad jų nereikia dažyti eksploatuojant balkonus.

25

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Sumaiščiai pagrindo nėra

92, nes yra ir šiltnamis lepesniems augalams, ir šaldytuvas iškastiems, apdorotiems, į miškus keliauti paruoštiems sodinukams laikyti.

Nors sunkiausia įveisti ąžuolynus, urėdijos medelyne per metus vidutiniškai užauginama apie 50 tūkst. ąžuoliukų. Dauguma jų iškeliauja į privačius miškus.

,,

Miškų pareigūnams – nepamatuota medienos perdirbėjų kritika Vacys Jankauskas Rietavo miškų urėdijos urėdas

Kiekvienas lopinėlis apsodinamas patikimais, pačių užaugintais sodinukais, o ne paliekamas savaime želti.

Kalbos apie platesnį biokuro naudojimą patinka ne visiems. Baldininkai Lietuvos biokuro gamintojams priekaištauja, esą šie kėsinasi į medienos pramonėje naudoti tinkamą medieną. Biokuro gamintojams, dažniau pačioms miškų urėdijoms, pažeriama kaltinimų, kad katiluose dega ne miško kirtimo atliekos, šakos, o malkinė mediena, tinkama medžio drožlių plokštėms gaminti. O miško atliekos pūvančios miškuose. Gamtosaugininkai taip pat įspėja, kad išaugus biokuro poreikiui šilumos gamintojams ir medienos perdirbėjams medienos ims trūkti.

Užsieniečiai įvertino Tarpusavyje konkuruojančius biokuro gamintojus ir baldininkus turėtų nuraminti Jeilio universiteto (JAV) mokslininkų išvados: pagal miškų išsaugojimo vertinimą mūsų šalis pripažinta geriausiai pasaulyje besirūpinanti miškais. Įvairių sričių mokslininkai patvirtino, kad Lietuvos ištekliai – plotai ir medienos tūriai – nuolat didėja, miško kertama gerokai mažiau negu priauga, iškirsti miškai laiku atkuriami, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas, o biolo-

26

gine įvairove jie pranoksta daugelio kaimyninių šalių miškus.

Lietuvoje per metus iškertama 7 mln. kubinių metrų medienos, o kasmetis prieaugis siekia 16 mln. kubinių metrų, t. y. iškertama mažiau nei 50 proc. prieaugio.

Pavyzdingai besitvarkančiųjų sąraše – ir Rietavo miškų urėdija. Joje kasmet vidutiniškai iškertama apie 80 tūkst. kietmetrių medienos, o per tą patį laiką priauga apie 130 tūkst. kietmetrių.

Rietavo miškų urėdija garsi savo miškų tvarkymo kultūra. Jos pradininkai – XIX amžiuje Rietavą valdę kunigaikščiai Oginskiai. Kunigaikštis Bogdanas Oginskis, 1878 metais Rietave surengęs pirmąją Lietuvoje žemės ūkio parodą, net du jos paviljonus skyrė miškininkystei. Dar vienas protingo ūkininkavimo pavyzdys – 1894 metais Oginskių miškuose parengtas daugiau kaip 3,5 tūkst. hektarų ploto miškotvarkos projektas. Iki šio laiko išliko Oginskių nutiesti keliai, statyti miškų prižiūrėtojų nameliai, net vienintelė Lietuvoje koplyčia su mišką nuo vagių saugoti turėjusiais šventaisiais. „Prisimindama kunigaikščių Oginskių nuopelnus, Lietuva pageidauja

UNESCO minimų datų sąraše matyti vieno iš šios giminės atstovo – Mykolo Kleopo Oginskio – 250-ąjį jubiliejų. O miškininkai Oginskių tvarkingo ūkininkavimo tradiciją tęsia kasmet“, – sakė Rietavo miškų urėdijos urėdas Vacys Jankauskas.

Vien 2008–2012 metais Rietavo urėdijoje atkurta daugiau kaip 1100 hektarų miškų, naujų įveista daugiau kaip 80 hektarų. Stebėtis, kad šių nėra daug, urėdo teigimu, nereikia – optimalus ūkininkavimas lėmė, kad liko mažai miškui veisti tinkamų plotų, kuriems apsodinti per metus vidutiniškai reikia skirti 30–40 tūkst. litų. Maždaug trečdalis atkuriamų plotų paliekama savaime atželti, tačiau ir tuomet greta retai augančių savaiminukų tenka sodinti medelyne išaugintų sodmenų.

Kokybę garantuoja Urėdijos miškai driekiasi net per tris savivaldybes – Rietavo, Šilalės bei Klaipėdos, ir užima 54 tūkst. hektarų, iš kurių beveik 23 tūkst. – valstybei priklausantys miškai. Medynai daugelyje vietų šlapi, juose geriausiai auga eglynai, beržynai, drebulynai, nemažai juodalksnių.

Kirtavietės numatomos miškotvarkos projektuose. Jas pakoreguoti gali nebent kenkėjai ar stichinės nelaimės. Tačiau pastaraisiais metais jos Rietavo miškų urėdiją aplenkia.

Mediena iš urėdijos iškeliauja dviem pagrindiniais keliais. 12 tūkst. kietmetrių popiermedžių eksportuojama į užsienio šalis. Maždaug 65 tūkst. kietmetrių padarinės medienos, malkų keliauja vietos perdirbėjams, į katilines. Po 2–3 tūkst. kietmetrių medienos paliekama parduoti stačiu mišku ir nelaimes patyrusiems urėdijos gyventojams.

Atkurti iškirstus plotus urėdijai per metus vidutiniškai kainuoja apie 400 tūkst. litų. Iškirstus plotus privalu apsodinti per trejus metus, tad šiuo atveju pasirinkimo, kur sodinti medžius, nėra. Miškai įveisiami ir kelių arų, ir hektaro dydžio plotuose. „Nors mažuose lopinėliuose įveisti mišką yra daug brangiau nei dideliuose plotuose, vis dėlto kiekvienas apsodinamas patikimais, pačių užaugintais sodinukais, o ne

paliekamas savaime želti“, – atkreipė dėmesį urėdas.

Urėdijos medelyne ne tik savo reikmėms, bet ir privačių miškų savininkams užauginama beveik visų sodinukų. Jų į Rietavą atvažiuoja miškininkai iš Švedijos, Latvijos, kitų šalių. Tik pušelių rietaviškiai neaugina, nes tai daryti ekonomiškai neverta. Pigiau kasmet apie 30 tūkst. jų nupirkti.

Praėjusiais metais Rietavo miškų urėdijos medelyne augančius sodinukus ir sėjinukus apžiūrėjęs Švedijos miškų savininkų asociacijos vadovas savo šalies miškams nupirko 400 tūkst. medelių. Švedai gyrė sodinukų kokybę, todėl šiemet 200 tūkst. jų nupirko ir estai. Tačiau į užsienį iškeliauja tik nedidelė medelių dalis. Vienu metu medelyne auga apie 5 mln. sėjinukų ir sodinukų. Populiariausi yra eglės, juodalksniai, bet ir valstybės, ir privatiems miškams iš pačių miškininkų surinktų sėklų dygsta liepos, klevai, ąžuolai.

Iš šimto rietaviškių miškininkų medelyne užaugintų sodmenų prigyja

Visi lygūs Įveistus ar atsodintus miškų plotus miškininkams tenka atidžiai prižiūrėti: saugoti nuo užgožiančios augmenijos, ligų, gaisrų ir laukinių gyvūnų. Ne specialistui, V. Jankausko teigimu, tokius darbus patikėti neatsargu, todėl bendruomenės miškininkams padeda dalyvaudamos medelių sodinimo talkose ar aplinkos tvarkymo akcijose.

Rietavo miškų urėdijos miškininkai kasdienių darbų neskirsto. Visi miško priežiūros darbai jiems vienodai svarbūs: nuo sodinukų saugojimo nuo juos gožiančios žolės, sumedėjusių augalų, ligų, kenkėjų, gyvūnų iki irigacijos ir melioracijos įrenginių, apsaugos nuo gaisrų, kenkėjų stebėjimo sistemų įrengimo.

Ypatingo urėdijos dėmesio sulaukia miško keliai, kuriais naudojasi ir privačių miškų savininkai bei kiti gyventojai. Vien miško keliams remontuoti ir prižiūrėti Rietavo miškų urėdijoje per metus panaudojama mažiausiai 0,5 mln. litų. 2011 metais reikėjo beveik 750 tūkst., šiemet jau išleista daugiau nei 570 tūkst. litų.

Nepamiršta poilsiautojų Nors pagrindinis urėdijos darbuotojų rūpestis – miškų atkūrimas ir priežiūra, nemažai lėšų, dėmesio Rietavo miškų urėdijoje skiriama įrengiant rekreacinius objektus: poilsiavietes, pažintinius takus, kitus objektus. Jiems šiais metais urėdija atseikėjo 102 tūkst. litų.

O saugomos teritorijos – ypatingas Rietavo miškų urėdijos veiklos puslapis. Miškininkai pelnytai didžiuojasi nuo durpyno likimo išsaugoję gyvybingiausią Lietuvoje aukštapelkę – Pauškės tyrą. Jų iniciatyva buvo atvertas urėdijos teritorijoje esantis Medvėgalio piliakalnis bei Lopaičių etnomitologiniu draustiniu vadinama teritorija.

27

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Istoriniams pastatams – kitoks šiltinimas

Mokykla Šveinfurte. Šimtametis pastatas reikalavo technologinių sprendimų, tad vidinės jo sienos dengtos 100 milimetrų storio „TecTem“ sistemos plokštėmis.

Senamiesčiuose dažnas pastatas yra saugomas paveldosaugininkų. Tačiau ne nuo drėgmės, pelėsių ir kitų negerovių, kurios istorijos paminklus lėtai naikina. Vakarų Europoje istorinių pastatų žaizdoms gydyti jau seniai naudojami veiksmingi vaistai. Į mūsų šalį jie dar tik atkeliauja, nes ir architektams, ir restauravimo specialistams trūksta informacijos apie pažangias sistemas.

Kompanijos „Knauf“ sistema „TecTem Insulation Board Indoor“ – tai novatoriška beplaušė izoliacinė plokštė, gaminama iš natūralaus perlito. Ji skirta patalpoms šiltinti iš vidaus, kartu sprendžiant ir drėgmės kaupimosi problemą.

Sistemos „TecTem Insulation Board Indoor“ perlito plokštė yra atvira difuzijai. Ji sugeria susidariusį kondensatą, šis vėliau pamažu perduodamas išorinei masyviai sienai ir į patalpų vidų. Tokiu būdu reguliuojama ir oro drėgmė patalpose, taip pat didėja išorinių sienų paviršiaus temperatūra.

Lietuvoje „TecTem Insulation Board Indoor“ sistema irgi pamažu atrandama – jau yra didelių objektų, kuriuose netrukus bus atlikti šiltinimo iš vidaus darbai naudojant „Knauf“ perlito plokštes. Jos praverčia ir privačių butų gyventojams – šiluminei

28

sienų varžai padidinti, apsisaugoti nuo pelėsių ir patalpų mikroklimatui pagerinti. „Palyginti su įprastomis šiltinimo medžiagomis – vata ar putų polistirenu – šiluminės perlito plokštės ypatybėmis yra bemaž tokios pat. Tačiau šiltinant sienas iš vidaus vata ar putų polistirenu galima pridaryti nemažai bėdų, kurių pagrindinės bus pelėsiais pasidengusios sienos, prastas mikroklimatas, sugadinta apdaila“, – sakė kompanijos „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad sistema „TecTem Insulation Board Indoor“ yra nedegi, priskiriama A degumo klasei.

O tai nemenkas pranašumas. Be to, ji yra sertifikuota vadovaujantis labai aukštais ekologiniais reikalavimais – sistemai suteiktas „NaturePlus“ sertifikatas.

Ar „TecTem Insulation Board Indoor“ neriboja interjero sprendimų laisvės?

K. Vaserio teigimu, sistema yra difuziškai atvira, todėl plokštėms reikėtų parinkti tinkamą apdailą. Jų negalima dažyti dažais, kurių paviršiuje susidaro drėgmei nelaidi plėvelė. Tapetai irgi ne visi tinkami. Apdaila turi būti visiškai laidi garams. Jeigu drėgmė ir patenka į perlito plokštę, jai sudėtinga išgaruoti. Ilgiau užsilikusi plokš-

tėje, drėgmė prastina šilumines medžiagos ypatybes, gali pradėti gesti apdaila.

Kai šiltinti iš vidaus naudojamos storesnės „TecTem“ sistemos plokštės, jos gali persisotinti drėgmės. Todėl kyla klausimas: koks optimalus plokščių storis? „Knauf“ atstovas K. Vaseris teigė, kad gamintojas siūlo pasitelkti hidroterminio prognozavimo skaičiavimus.

Priklausomai nuo santykinės oro drėgmės ir vidaus bei išorės temperatūros galima prognozuoti, koks drėgmės kiekis susikaups perlito plokštėje. Pagal tai kompiuterinės programos sumodeliuoja reikiamą šiltinimo sistemą.

Programa nemokamai gali naudotis visi besidomintieji „TecTem Insulation Board Indoor“.

Vokietijoje „TecTem“ sistema jau seniai pasitelkiama. Ja iš vidaus šiltinami tokie statiniai, kurių fasadų negalima keisti. Dažniausiai tai – istoriniai objektai. Skaitytojams pateikiame keletą pavyzdžių, kokiuose istoriniuose objektuose buvo panaudota šiuolaikiška šiltinimo iš vidaus sistema.

Fyrradeno tabako fabrikas.

Trijų aukštų, apie 600 kvadratinių metrų ploto pastato vidaus sienoms šiltinti sunaudota apie 250 kvadratinių metrų 80 milimetrų storio „TecTem“ sistemos plokščių.

Šv. Pranciškaus bažnyčia yra seniausia Niurnberge.

Ją restauruojant sienos šiltintos iš vidaus, tam sunaudota apie 450 kvadratinių metrų 100 milimetrų storio „TecTem“ sistemos plokščių.

Vaikų darželis Proselshaime įsikūręs senoviniame pastate. Po atnaujinimo objektas tapo energiškai efektyvus – prie to prisidėjo ir „TecTem“ sistema. Vidaus sienos šiltintos 120 milimetrų storio plokštėmis.

29

„Lietuvos energijos“ nuotr. energetika i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr.Nr. 1212 Transportas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012

Elektrą gamins moderniai Šiais metais baigtas vienas didžiausių šalyje energetinių projektų

„Lietuvos energijos“ beveik trejus metus vykdytas ir daugiau nei milijardą litų kainavęs Lietuvos elektrinės kombinuotojo ciklo 9-ojo bloko statybos projektas sėkmingai įgyvendintas. Prieš keletą mėnesių baigta montuoti 455 MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbina pakeitė du septintojo dešimtmečio pradžioje statytus Lietuvos elektrinės blokus.

Svarbiausia – efektyvumas Sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės veiklą, Lietuvos elektrinė tapo pagrindiniu šalies elektros energijos gamintoju. Pastačius pažangiausią Lietuvos elektrinės 9-ąjį bloką bus užtikrintas ne tik mūsų šalies, bet ir kitų Baltijos valstybių elektros energijos poreikis.

581 mln. litų dotaciją projektui įgyvendinti skyrė tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramos fondas, maždaug 245 mln. litų

30

paskolą suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, projektą finansavo Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, savo lėšomis prisidėjo ir bendrovė „Lietuvos energija“.

Technologijos patikrintos Kombinuotojo ciklo technologija Europos energetikos ūkyje ne kartą išbandyta ir patikrinta. Neabejojama, kad naujasis kombinuotojo ciklo blokas bus efektyvesnis už senuosius elektrinės blokus. Jame bus gaminama

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i energetika

20–25 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.

455 MW kombinuotojo ciklo bloko našumas bus maždaug 58 proc. O naudojant įprastą technologiją elektros energija buvo paverčiama tik 25– 40 proc. sunaudojamo kuro. Numatyta, kad 9-asis blokas daugiausia dirbs šiltuoju metų laiku, t. y. kai termofikacinių elektrinių elektros energijos gamyba yra minimali. Taip ketinama užtikrinti elektros tiekimo sistemos stabilumą.

Dar vienas akivaizdus šio bloko darbo efektyvumo įrodymas – palyginti su senaisiais elektrinės blokais, kilovatvalandei elektros pagaminti reikės 30 proc. mažiau gamtinių dujų, todėl smuks ir išmetamų teršalų kiekis. Modernus kombinuotojo ciklo blokas leis mažinti ne tik taršą, bet ir perteklinės šilumos išmetimą į Elektrėnų marias.

Vejamės kaimynus Neabejojama, kad prie projekto sėkmės prisidėjo ir tai, kad kompanijos „General Electric“ tiekiama 9FB dujų turbinų technologija Baltijos šalyse panaudota antrąkart. Viena pažangiausių dujų turbinų pasaulyje jau yra sumontuota modernizuojant ir išplečiant didžiausią kaimyninėje Latvijoje Rygos šiluminę elektrinę. 420 MW galios kombinuotojo ciklo blokas yra pastatytas šalia Rygos – termofikacinėje elektrinėje TEC 2. Jis panašus tuo, kad sumontuota tokia pat dujų turbina, tačiau, kitaip nei 9-ajame kombinuotojo ciklo bloke, ten panaudotos dviejų velenų sistemos.

Latvijos kombinuotojo ciklo bloko statybos rangovas, kaip ir Elektrėnų jėgainės – Ispanijos koncernas „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ Dalijasi garbe Kartu su Ispanijos rangovu Elektrėnų 9-ajame bloke sėkmingai dirbo daugiau kaip 20 Lietuvos įmonių. Joms buvo patikėtas ne vienas atsakingumo ir patirties reikalaujantis darbas.

Obeniuose (Elektrėnų sav.) įsikūrusiai statybų įmonei „Elektrėnų statyba“ teko pradėti parengiamuosius Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybos darbus: jos komanda įrengė automobilių stovėjimo aikšteles, aptvėrė statybų teritoriją, nutiesė laikinuosius kelius sunkiasvoriams įrenginiams gabenti, sumontavo specialias rampas ir pamatus hidrauliniams keltuvams,

kurie turėjo atlaikyti 320 tonų turbinos svorį. Įsibėgėjus 9-ojo bloko statybai, bendrovei „Elektrėnų statyba“ buvo patikėti įvairūs žemės kasimo ir užpylimo, tankinimo darbai. „Kasėme tranšėjas ir ruošėme pagrindus dujotiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių komunikacijų statybai. Įrengėme monolitinio gelžbetonio pamatus įvairių technologinių vamzdynų ir kabelinių estakadų atramoms, monolitinius betoninius kanalus ir kabelinę, lietaus kanalizaciją, drenažus, lauko vandentiekio sistemas, atlikome vidaus bei lauko pastatų apdailą“, – nuveiktus darbus vardijo įmonės direktorius Valentinas Karužas. Statybos montavimo darbų ir paslaugų įmonė atliko už 2,5 mln. litų.

Bendrovės direktorius gyrė objekto rangovo – koncerno „Iberdrola Ingenieria y Construccion, S.A.U.“ – darbą. „Jų reikalavimai darbų kokybės ir saugos klausimais buvo dideli, bet teisingi“, – patikino V. Karužas.

Klaipėdoje įsikūrusi pastatų inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo įmonė „Pineka“ atliko vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų projektavimo bei montavimo darbus. Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Skersio, 9-ojo bloko statybų projektas unikalus tuo, kad techninio projekto sprendinių adaptavimas vyko vienu metu su įrenginių montavimo darbais. Tad reikėjo greitai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją ir sprendimus priimti čia pat, statybų aikštelėje, nes visas projektas buvo įgyvendintas per palyginti trumpą laiką.

Kūrybingumo, M. Skersio teigimu, prireikė ir montavimo komandai, nes įrenginiai galingumu ir matmenimis skyrėsi nuo naudojamų kasdieniame darbe. Kai kurie buvo montuojami sunkiai pasiekiamose vietose. Visai vėdinimo, oro kondicionavimo bei šildymo sistemų įrangai valdyti, stebėti ir gedimų signalizacijai buvo sukurta ir pritaikyta speciali programa, kuri sujungta su pagrindine viso 9-ojo bloko stebėjimo ir valdymo sistema. Taip bus užtikrintas nenutrūkstamas inžinerinių tinklų sistemų stebėjimas ir bet kokie gedimai pašalinti laiku.

M. Skersys negailėjo pagyrimų rangovui, kuris padėjo tinkamai spręsti iškilusias technines, gamybines ir kitas problemas.

Naujiena statybų aikštelėje Mažeikių įmonė „Strėlė Logistics“ šiame objekte atliko tiltinių kranų montavimo darbus ir teikė automobilinių kranų, kurių keliamoji galia – nuo 8 iki 200 tonų, nuomos paslaugas. Lietuvos elektrinės 9-ojo bloko statybų aikštelėje vienu metu buvo naudojama nuo 2 iki 10 skirtingos keliamosios galios automobilinių kranų. Čia labai pra-

vertė automobilinis-bokštinis kranas „Spiering SK598“, kurio keliamoji galia siekia 8 tonas. Tačiau jo techninės charakteristikos, esant tam tikram kėlimo aukščiui ir strėlės siekiui, atitinka paprastą automobilinį 80–120 tonų keliamosios galios kraną. Tokio tipo mobilūs ir greitai sumontuojami kranai jau daugelį metų naudojami Vakarų Europoje. 

Projektuojame:       

Vėdinimo ir oro kondicionavimo, dūmų šalinimo sistemas; Vandentiekio, buitinių, lietaus nuotekų vidaus ir lauko sistemas; Šildymo sistemas, katilines, šilumos punktus; Elektros vidaus ir lauko tinklus bei sistemas; Įvairias valdymo sistemas, įskaitant BMS (pastato valdymo sistemas); Rengiame techninius ir darbo projektus, konsultuojame; Nustatome statybos skaičiuojamąją kainą.

Montuojame:    

Vėdinimo ir oro kondicionavimo, dūmų šalinimo sistemas; Vandentiekio, buitinių, lietaus nuotekų vidaus sistemas; Šildymo sistemas, katilines, šilumos punktus; Įvairias valdymo sistemas, įskaitant BMS (pastato valdymo sistemas).

Prižiūrime:   

Oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemas; Šildymo sistemas, katilines ir šilumos punktus; Pastatų elektros ūkį ir valdymo sistemas.

Naujoji Uosto g. 11, LT-92121 Klaipėda Tel. +370 46 41 19 13 Faks. +370 46 41 19 14 www.pineka.lt

31

architektūra

žvilgsnis i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Architektūra be strategijos Bitė RIMKUTĖ

Architektų gildija ilgesingai mintimis palydi ne šiuos, o kur kas ankstesnius metus – kai nekilnojamojo turto verslo plėtra žadėjo nesibaigiantį aukso amžių. O 2012-ieji architektams ir vėl neatnešė naujo Teritorijų planavimo įstatymo, nesugrąžino architektūros muziejaus, nepaguodė Architektūros įstatymu, nenuvargino darbų gausa. Problema – architektūros politikos nebuvimas, interviu „Statybai ir architektūrai“ konstatavo Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Gintautas BLAŽIŪNAS. Bet viltingus permainų projektus architektai braižo.

32

– Nors ir sunkūs buvo pastarieji metai, parodoje „Žvilgsnis į save“ apdovanojimų nereikėjo atiduoti geriausiam iš blogiausių.

– Kai metų pradžioje pakvietėme kolegas siųsti darbus, iš pradžių atrodė, kad nieko gera neišeis – pajusime krizę ir čia. Bet praėjus pirmam vangumui sukeliavo dar prieškrizinio laikotarpio perliukai – suplanuoti tada, kai atrodė, kad visada labai gerai gyvensime. Ir pagaliau išėjo, kad šis „Žvilgsnis į save“ net įdomesnis nei ankstesnis.

Tarkime, Rolando Paleko suprojektuotas Vilniaus universiteto Moksli-

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i žvilgsnis

nės komunikacijos ir informacijos centras – tikrai įspūdingas pastatas, kuriame daug novatoriškų sprendimų. Galima sakyti, kad čia suveikė ir sėkmės elementas – konkursas vyko tuomet, kai jų, net viešųjų, buvo tiek daug, kad niekas nedalyvaudavo, nes tiesiog nebespėdavo. Tad ir tuo atveju buvo tik keli dalyviai. Šiuo metu toks projektas neįmanomas, nes viešuosiuose pirkimuose dėl vieno objekto konkuruoja po keliasdešimt projektavimo įmonių. Niekas nežiūri, kas bus daroma. Žiūrima – už kiek. Greitai ir pigiai – tokie viešųjų pirkimų kriterijai.

Ir rezultatas dažniausiai apgailėtinas, nes už projektavimui skiriamus pinigus neįmanoma padaryti gero idėjinio sprendimo – neturi tam laiko ir lėšų pasisamdyti gerus inžinierius, konstruktorius, kitus specialistus.

– Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis įsitikinęs, kad intelektualaus produkto kūrėjams neturėtų būti taikomas mažiausios kainos kriterijus. Asociacija dėl to bando kovoti Viešųjų pirkimų tarnyboje. Ar LAS daro ką nors šiuo klausimu?

– Einame tais pačiais keliais. Apie šią ydingą praktiką kalbėjomės su ankstesniu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu, pasisakėme Seime. Mažiausios kainos kriterijus visiškai eliminuoja naujovių atsiradimą. Apie tai kalba visa Europa – visi pripažįsta, kad inovacijas, naujos kokybės paieškas Viešųjų pirkimų direktyva atmeta kaip nereikalingą dalyką.

Todėl visi tie objektai, kurie, viešojo intereso požiūriu, turėtų būti labai svarbūs, visa tai, kas formuoja viešąją erdvę, ką užsako savivaldybės, žodžiu – visi viešieji pinigai, išmetami į balą. Nes gavę pigiausią projektuotoją, pigiausią projektą, pigiausią statinį, brangiausiai mokame už jo eksploatavimą. Juk projektavimas už dyką – nekokybiškas, statybininkų medžiagos už dyką – nekokybiškos, statybininkų darbas už dyką – nekokybiškas. Ir svarbiausia – turėdami tokį pasirinkimą tikrai negalime sukurti statinio, kuris puoštų aplinką.

Reikia nepamiršti to, kad, vidutiniam pastato amžiui siekiant apie 70 metų, eksploatavimo išlaidos sudaro apie 80 proc. jo kainos, iki 15 proc. atitenka statybai, o visi projektavimo darbai sie-

kia iki 1,5 proc. O architektūrinė dalis, kurią kuriant brandinama ir skleidžiama pastato idėja, jo kultūrinė, socialinė, identiteto ir kitos vertės tesudaro 0,1–0,3 proc. objekto kainos! Ir taip taupydami kuriame produktą – teatrus, bibliotekas, mokyklas, koncertų sales, kurie gyvuoja bent 70 metų ir čiulpia mūsų pinigus. Tos eksploatavimo išlaidos būna didelės pirmiausia dėl to, kad taupoma projektavimui. Taip pat dėl to, kad statant už mažiausią kainą nėra už ką nusipirkti net geresnio vamzdžio, tad eksploatuoti tą surinktą šlamštą tampa labai brangu – tiesiog viską reikia nuolat remontuoti.

Beje, galima priminti, kas administruoja šį sektorių – Aplinkos ministerija. Šiandien jos pastangų tikrai per maža: formaliai ši ministerija rūpinasi, kad būtų priimtas Architektūros įstatymas, bet jo niekaip nesulaukiame.

Nesulaukiame ir kad pagaliau būtų patvirtintas Teritorijų planavimo įstatymas, kad būtų sprendžiami kiti mūsų rūpesčiai. Nes išties ji yra, kaip daugelis painiodami ir sako, Aplinkos apsaugos – tai yra gamtos apsaugos ministerija. Neseniai nuskambėjo informacija, kad Lietuva puikiai prižiūri miškus – tai sritis, kuria ši ministerija išties rūpinasi... Tą patį galima pasakyti ir apie Seimo Aplinkos apsaugos komitetą.

Net nežinau, kodėl įsivaizduojama, kad Aplinkos ministerija rūpinasi architektūra! Ji rūpinasi įstatymais ir statybų techniniais reglamentais. O kadangi šie yra nepalankūs architektūrai, galime sakyti, kad mūsų labui ši ministerija nieko ir nedaro.

Visa tai iliustruoja architektūros politikos situaciją. Kai buvo rengiamos kultūros politikos gairės, architektūra vos per plauką neliko nepaminėta. Viskas būtų kitaip, jei būtų suvokiama, kad architektūros politika kuria valstybės veidą. Ką pirmiausia pamatome atvažiavę į kitą šalį, pagal ką susidarome įspūdį apie valstybę?

Stebime miestą, jo senamiestį, muziejus ir dar draugų, jei tokių ten turime, namus.

Deja, neturime tokių aplinkos kūrimo tradicijų kaip Olandija, Prancūzija ar Ispanija. Visai neseniai jų neturėjo ir Suomija. Bet ji seniai suprato, kad turi spręsti šią problemą – kad, ilgą laiką buvęs tik Rusijos provincija, Suomijos etnosas neturi istorijos, savo ženklų, tokių senamiesčių ir kultūros šaknų

kaip visa Europa. XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje suomiai ėmėsi visa tai planingai kurti. Vienas pirmųjų darbų – mokyklose įvestas architektūros mokymas.

Galime prisiminti, kiek architektūrinių konkursų tarpukariu vyko Kaune, kiek architektų iš užsienio juose dalyvaudavo. Nes valstybė suprato – miestui reikia įvaizdžio.

– Bet šiandien lietuviai, regis, rūpinasi ir namais dažniausiai vis dar vadina tai, kas yra šiapus buto durų.

– Nesutinku. Kiekvienas lietuvis jaučia pareigą iš svetur atvykusį svečią nuvežti į Trakus. O tai irgi mūsų aplinka – istorinė. Lietuviams įdiegtas pasididžiavimo istorija jausmas, o, tarkime, estai jau turi įskiepytą pasididžiavimą šiuolaikine architektūra – jie visada nuves prie kokio nors gražaus naujo šiuolaikinio pastato.

– Tad ką dabar galima padaryti?

– Mes visąlaik sakome taip: pirmiausia turi būti valstybės politika. Turi būti vykdoma tai, kas buvo numatyta architektūros politikos gairėse. Pagal tas dar 2005 metais patvirtintas gaires turėjome jau nedaug atsilikti nuo Suomijos. Bendri postulatai jose surašyti teisingai, ir žinoti juos turėtų kone kiekvienas į Seimą patekęs politikas.

Vienas tų dalykų, apie kuriuos visada kalbame, yra tai, kad reikia pradėti nuo švietimo mokyklose. Dėl to sutaria visos kūrybinės asociacijos, todėl šiuo metu įgyvendinamas vienas tokių projektų – „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms“, kur įvairių sričių menininkai rengia savo srities pamokas visos Lietuvos mokyklose. Kitas dalykas – mūsų jauni architektai patys eina į mokyklas. Įsileidžia juos labai geranoriškai.

Beje, net Tarptautinė architektų asociacija UIA (pranc. Union internationale des Architectes) turi sektorių, besirūpinantį vaikų lavinimu. Visas pasaulis patiria panašių problemų, ir joms skiriama daug dėmesio.

– O ką daryti, kol tie architektūros reikšmę suprantantys vaikai užaugs?

– Iki tol vis viena turime siekti, kad statant naujus objektus būtų ieškoma geriausių sprendimų. Jei mes tą mažą kruopelytę projektavimui atitenkančių pinigų skirtume idėjos, sprendimo, gražesnės statybos paieškai, diskutuotume apie tuos sprendimus, jei po to nepagai-

33

žvilgsnis i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i žvilgsnis

lėtume lėšų kokybiškai pastatyti, turėtume gerą rezultatą – visuomenė pajustų, kad valstybėje skiriamas dėmesys aplinkai: žmogaus gyvenimo, darbo, šalies įvaizdžiui.

Problema ta, kad kol kas Lietuvoje visiems atrodo, kad atsakinga sprendimų paieška nereikalinga. Esu dalyvavęs keliose diskusijose Ūkio ministerijoje, kai buvo rengiamas Viešųjų pirkimų įstatymas. Tada buvo tiesiai šviesiai kalbama: koks skirtumas, kas ir kaip projektuos, juk visi turi diplomus, ką – nesugebės?

Iš tikrųjų yra tokių inžinerinių objektų, kur nereikia itin daug architekto darbo, bet jei prisiliečia gabus architektas, tai visada matyti.

– Akivaizdu, kad kartu su jaunimu turi būti šviečiama ir likusi visuomenės dalis.

– Propaganda yra tas trečias dramblys, ant kurio turi laikytis architektūra. Tai bene lengviausiai įgyvendinamas dalykas, ir tai daroma – ne šiaip sau atvažiuoja studentų iš užsienio čia mokytis architektūros. Beje, architektūros parodos labiau vertinamos ne sostinėje, o kituose šalies miestuose. Net tokiuose, kurie šiandien išvis nesulaukia jokių investicijų. Ir dar ilgai nesulauks.

– Žiniasklaidoje šiemet labai garsiai skambėjo ir architektų mūšių su paveldosaugininkais atgarsiai.

– Nebuvo jokių mūšių, tik nesusipratimai, kurių kelia nevienodas įstatymų traktavimas, kartais – skirtingas saugotinų dalykų suvokimas. Man, pavyzdžiui, keista, kad kai kurie objektai saugomi net tada, kai objektyviai nėra ką saugoti – tik dėl to, kad jie kažkokiomis aplinkybėmis atsidūrė saugomų kultūros vertybių registre. Taip pat nežinia kodėl dalis vertingų objektų nėra įtraukti į tą registrą, tad gali būti tiesiog nugriauti, kaip prieš kurį laiką kepyklos sandėliai Vilniaus Savanorių prospekte.

Kartais problemų kyla tik dėl to, kad visiškai nesutampa statybos ir paveldosaugos įstatymuose vartojamos sąvokos.

Todėl reikia rengti du projektus atskirais pavadinimais – kad abiejų sričių vertintojai gautų dokumentą su jiems suprantamais terminais.

– Esate minėjęs, kad šiųdviejų sektorių įstatymų bazė – nesunkiai suderinama. Bet jau daugybę metų ta problema neišsprendžiama.

– Bėda yra tai, kad statybų reguliavimas

34

moduliniai pastoliai

apsaugos sistemos

fasadiniai pastoliai

mobilūs bokšteliai

scenos

kopėčios Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas G. Blažiūnas apgailestauja, kad Lietuvoje dar ne visada suvokiama, jog architektūros politika kuria valstybės veidą. priklauso dviem – Kultūros ir Aplinkos – ministerijoms. Todėl ir reikia, kad architektūriniai dalykai – idėjų konkursai, meno, architektūrinės tarybos – taptų vienos kultūrą kuruojančios organizacijos priederme. Nežinau, ar tai turi būti Kultūros ministerija, ar kokia kita institucija, bet akivaizdu, kad Aplinkos ministerijai tai visiškai neįdomu. O Kultūros ministerija, regis, mano, kad viską gali išspręsti Aplinkos ministerija.

Dar yra prie mūsų globėjų priskiriama Švietimo ir mokslo ministerija, kuri įsivaizduoja, kad tiedvi tarpusavyje susitars. Taip ir išeina – vaikas tarp trijų auklių lieka be nosies.

– Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad architektų plėšymasis tarp daugybės darbų stipriai pakenkė projektų kokybei, guostasi dėl šio sektoriaus reputacijai padarytos žalos. Gal šiandien, kai iš visų pusių neatakuoja užsakovai, net geresnis laikas kūrybai?

– Ne, nes tiesiog nėra darbų. Krizė vis dar tebesitęsia, architektų paslaugų poreikis krito tiek pat, kiek statybų poreikis.

O specialistų aukštosios mokyklos teberengia tiek pat – kone po 200 kasmet. Po to ištisos architektų grupės darbo pagal specialybę vyksta ieškoti į užsienį.

Naudinga konkurencija tai būtų galima vadinti tik tuo atveju, jei įstatymai

būtų sukurti taip, kad žmonės konkuruotų idėjomis, darbais, o ne jų kaina.

Bet krizė padarė tik tai, kad projektavimo kaina per pastaruosius ketverius metus krito kelis kartus.

– Ar norint dirbti svetur reikia gauti ir atitinkamą licenciją?

– Ir čia yra tam tikra problema, ji aktuali įvairių Europos valstybių architektams. Yra norų suvienodinti architektų išsilavinimą, atestavimą ir licencijavimą. Tam kuriama nauja direktyva, kuri įpareigotų visas Europos Sąjungos (ES) šalis tai daryti vienodai.

Tik nelabai dėl jos sutariama. Kai atėjo laikas tvirtinti dvejus metus šiuo klausimu dirbusios darbo grupės dokumentus, paaiškėjo, kad sprendimai nesuderinti, kad visos organizacijos bei šalys sprendimą įsivaizduoja skirtingai. Čia kertasi labai daug interesų, ir koks bus rastas kompromisas – dar neaišku.

Planuojama, kad ta profesinės kvalifikacijos direktyva turėtų būti priimta 2013 metų pirmojoje pusėje, kai ES Tarybai pirmininkaus Airija. Jei ne, tai reikės padaryti Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu – antrojoje 2013-ųjų pusėje. Bet ši direktyva tikrai reikalinga – galimybė judėti ir dirbti visoje Europoje, kaip minėjau, aktuali ne tik Lietuvai. 

aksesuarai

laiptai

stogai

tribūnos

Jei norite gauti informaciją apie „Layher“ gaminamą produkciją, atsiųskite savo adresą į info@layher.lt UAB „Layher Baltic“ Šiltnamių g. 30 LT-04130 Vilnius www.layher.lt 35

APLINKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i APLINKA

Druskininkai nesiliauja stebinti Vladas ŠERELIS

Apie dar vieną grandiozinį Druskininkų ketinimą puse lūpų kalbėta jau senokai. Miesto vadovas neseniai abejones išsklaidė: kurortas dar turi kuo nustebinti ir nustebins vietos gyventojus bei atvykstančius svečius. Kai kurie projektai jau netrukus bus pradėti įgyvendinti.

Vandens parkas dar plėsis „Druskininkai nėra kurortas, kuris būtų apdovanotas jūra ar išskirtiniais vandens telkiniais. Tačiau, kitaip nei pajūrio miestai, mūsiškis veikia ištisus metus. O jūros paplūdimį galime susikurti. Paplūdimys po stogu niekuo nesiskirs nuo tikro paplūdimio, esančio prie Baltijos, čia bus įrengti ir mediniai takeliai, molas, bus tikro pajūrio smėlio“, – pasakojo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

Paplūdimys po stogu – vandens parko komplekso plėtros projektas. Pietinėje Nemuno pusėje bus sukurta vasaros malonumų oazė, kur miestiečiai ir Druskininkų svečiai ištisus metus, net šalčiausiomis žiemos dienomis, galės pasilepinti saule, pasimėgauti vasariška šiluma, pažaisti paplūdimio tinklinį, atsigaivinti jūros bangų baseine. Baseino dugnas bus toks pat kaip natūralioje jūroje.

Bangas irgi bus mėginama sukurti kuo natūralesnes.

Jos nebus įsiūbuo-

36

jamos kamuoliu, kaip tai daroma dabar esančiame vandens parko baseine. „Norisi daug efektų, tačiau viskas turi būti padaryta laikantis aukščiausių saugumo reikalavimų“, – pabrėžė meras. Šiuo metu baigiamas rengti dengto paplūdimio projektas. Per žiemą bus derinami finansavimo klausimai. Tikimasi, kad kompleksui įgyvendinti užteks 30 mln. litų. Tačiau gali prireikti ir daugiau lėšų, nes statinio konstrukcijos sudėtingos, stiklinė dalis bus besisukanti tarsi gaubtas. Šios dalies nenorima apsunkinti sąramomis, kolonomis, todėl jos montavimas gali pareikalauti didesnių investicijų.

Paplūdimį po stogu, kuris duris atvers 2014 metais, turėtų įvertinti ne

tik vasaros malonumų mėgėjai, bet ir profesionalūs sportininkai. Pasak R. Malinausko, galvojant apie traukos centrus, kuriuos būtų galima įrengti mieste, paplūdimys po stogu pasirinktas neatsitiktinai, pasaulyje tokie objektai labai populiarūs.

Keltuvas mažins užterštumą Kitas ambicingas projektas, apie kurį jau irgi kalbama kurį laiką – kalnų keltuvas, sujungsiantis du stambiausius pramogų objektus Druskininkuose – miesto centre įsikūrusį vandens parką bei kitapus Nemuno upės esančią sniego areną. Keltuvas bus įrengtas maždaug 40 metrų aukštyje. Nors kelionė keltuvu į vieną pusę truks apie 3,5 minutės, žmonės per didelius panoraminius kabinos langus galės iš paukščio skrydžio grožėtis miesto panorama, įspūdingomis Nemuno pakrantėmis.

Per valandą keltuvas galės perkelti iki 240 keleivių. „Idėją įrengti keltuvą brandiname jau senokai. Kurį laiką galvojome, kad jis galėjo veikti vietoj naujojo tilto per Nemuną, tačiau vėliau pamatėme, kad ir tiltas yra būtinas norint spręsti transporto srauto bei oro užterštumo problemas. Tad pirma atsirado tiltas, o dabar bus ir keltuvas“, – neabejoja Druskininkų meras.

Planuojama, kad šį projektą pavyks įgyvendinti iki 2014 metų rudens. Įrengus šią susisiekimo

priemonę, per metus bemaž 100 tūkst. automobilių bus paliekama stovėjimo aikštelėse, o jų vairuotojai bei keleiviai naudosis keltuvo, kaip visuomeninio transporto dalies, paslaugomis. Skaičiuojama, kad tokiu atveju bendras automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekis per metus sumažės 57 tonomis, o per vertinamąjį 25 metų laikotarpį – 1433 tonomis.

Keltuvui įrengti reikės 10–15 mln. litų. Dalį lėšų tikimasi gauti iš Klimato kaitos specialiosios programos, kurią kuruoja Aplinkos ministerija.

Dar daugiau adrenalino Jeigu bus įgyvendintas dar vienas sumanymas, Druskininkus užplūs ne mažiau adrenalino mėgėjų, negu dabar šis miestas sutraukia išsiilgusiųjų sveikatingumo procedūrų. Plėtojama mintis sniego arenos teritorijoje įrengti analogo visoje Europoje neturintį naujovišką recirkuliacinį vertikalų aerodinaminį tunelį, ant kurio stogo būtų atviras aerodiumas. Šiame tunelyje pučiamas oras leis žmonėms pakilti į orą ir skraidyti.

Virš uždaro tunelio įrengtame atvirame aerodiume pojūčiai bus stipresni, o sklandymo aukštis sieks iki 25 metrų virš žemės. Vertikalus aerodinaminis tunelis (aerodiumas) turėtų tapti puikia vieta parašiutų sporto mėgėjams – čia profesionalai galės treniruotis ir rengtis varžyboms. Tokiais tuneliais, kaip parašiutininkų ir desantininkų rengimo centrais, pasaulyje taip pat naudojasi karinės oro pajėgos.

Aerodinaminiam tuneliui įrengti reikėtų 5–6 mln. litų.

Jei bus įrengtas aerodinaminis tunelis, jis neturės analogijų visoje Europoje.

Apie tokios pramogos atsiradimą Druskininkų meras R. Malinauskas kalba dar kiek atsargiai, mat jam iškilti būtų reikalingas investuotojas. Tačiau pramogos sėkmė tikrai būtų garantuota. Artimiausi aerodinaminiai tuneliai veikia Rusijos sostinėje Maskvoje ir Vokietijos mieste Hanoveryje. Latvijoje irgi yra toks įrenginys, tačiau jis jau labai senas.

Duoklė kultūrai „Mūsų mieste, atrodytų, visko pakanka. Tačiau jaučiame didelių kultūrinių renginių stygių. O jų nevyksta dėl paprastos priežasties – tam nėra tinkamos vietos. Anksčiau daugelis kultūros renginių vykdavo sanatorijose, o atskiro kultūros centro, kongresų rūmų mes neturime“, – kalbėjo R. Malinauskas.

Kongresų rūmai su keliais šimtais vietų žiū-

rovams suprojektuoti jau prieš keletą metų. Tačiau projektas dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo atidedamas į šoną. Kurorto mero nuomone, jam įgyvendinti jau pribrendo laikas. Yra tik viena detalė – reikia investuotojo.

Daugiafunkcis kultūros ir konferencijų kompleksas, kuriam šiuo metu ieškomas investuotojas, turėtų atsirasti buvusios „Nemuno“ sanatorijos kultūros klubo vietoje. Į rekonstrukciją planuojama investuoti apie 37 mln. litų.

Po vienu stogu įsikurtų bemaž tūkstančio vietų salė kultūros renginiams bei konferencijoms rengti, dvi 180 ir 220 vietų kino salės, taip pat patalpos parodoms, seminarams bei repeticijoms, teatro studijos ir kitos kultūros centrui reikalingos patalpos.

Atnaujina sveikatingumo parką Parkas Druskininkų pakraštyje, labiau žinomas Karolio Dineikos vardu, iš tikrųjų nuo seno buvo sveikatinimosi oazė. Laikui bėgant jis buvo primirštas ir galiausiai apleistas. Neseniai šį objektą Vyriausybė įtraukė į valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašą ir jam rekonstruoti skyrė 4 mln. litų Europos Sąjungos

37

APLINKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Turistų trauka Druskininkuose ir jo apylinkėse gyvena apie 25 tūkst. gyventojų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, į kurortą pailsėti ir atgauti jėgas 2011 metais atvažiavo 236 tūkst. poilsiautojų. Atvykusieji Druskininkuose vidutiniškai praleido 6 paras. Druskininkų vandens pramogų parkas pernai sulaukė daugiau kaip 330 tūkst. poilsiautojų. Nuo įkūrimo pradžios jame pramogavo jau daugiau nei 2 mln. lankytojų. „Snow arena“ per pirmąjį sezoną sulaukė apie 400 tūkst. lankytojų.

Sistema, kuriai paklūsta minios Didžiausias aptvėrimo sistemų gamintojas visame pasaulyje „Betafence“ turi plačiausią tvorų ir prieigos kontrolės produkcijos asortimentą. Plačioje gaminių paletėje – ir užtvarų sistema „Tempofor“, naudojama laikinajai apsaugai, taip pat žmonių, transporto priemonių bei prekių kontrolei.

Privalumai Kokybė ir ilgaamžiškumas. Sistemos plokštės pagamintos iš cinkuotų medžiagų, todėl bet kokiomis oro sąlygomis garantuojama ilgalaikė apsauga nuo rūdijimo. Vamzdžiai suvirinti 360 laipsnių spinduliu, o kiekviena viela atskirai privirinta prie karkaso.

Lankstumas. Gausus plokščių ir priedų pasirinkimas leidžia rasti sprendimą, kad ir kokie būtų laikinosios apsaugos poreikiai. Įvairios sujungimo sistemos bei patogus transportavimas suteikia lanksčias galimybes įrengti aptvėrimo sistemą.

Priežiūra. Daugybė Europoje dirbančių kompanijos „Betafence“ atstovų yra įsipareigoję siūlyti kokybišką, greitą priežiūrą pirkėjams ir kilnojamųjų tvorų nuomotojams.

38

Sveikatingumo parką norima atkurti tokį, koks jis buvo prieš šimtą metų.

Kultūros centras būtų ta vieta, kurioje vyktų dideli renginiai.

fondų lėšų. Parkas užima maždaug 19 hektarų plotą. Norint jį rekonstruoti iki galo, reikia maždaug 12 mln. litų.

Tad rekonstrukcijai tikimasi pritraukti ir privačių lėšų.

Parke bus atgaivintos senosios sveikatinimo tradicijos, atnaujinti sveikatingumo takai, parko želdynai, atstatytas jonizacijos paviljonas, kaskadinės maudyklės, pėdų akupresūros baseinas – viskas, kas veikė prieš šimtą metų. Visi šie pokyčiai leis druskininkiečiams ir miesto svečiams mėgautis oro, saulės ir vandens procedūromis po atviru dangumi. Privačiomis lėšomis parko teritorijoje, tikimasi, įsikurtų naujas restoranas, siūlantis kurorto

do 6 paras, skaičius Druskininkuose išaugo beveik 6 kartus – nuo 40 tūkst. iki 230 tūkst. „Jau dabar vienoje vietoje galime pasiūlyti išties daug pramogų ir paslaugų: slidinėjimą, golfą, vandens malonumus, gydymo ir grožio procedūras, masažus, organizuojame tradicinius, kasmetinius įvairaus žanro festivalius, kitokius renginius, tačiau norime ir tikrai galime priimti dar didesnį lankytojų srautą. Sulaukiame žmonių, kurie yra nemažai keliavę po pasaulį, daug ką matę, tad norisi, kad pabuvę pas mus jie išsivežtų tik pačius gražiausius ir šilčiausius įspūdžius“, – pasakojo meras R. Malinauskas. 

svečiams pasivaišinti sveikais patiekalais, būtų teikiamos nakvynės paslaugos. Atnaujinta sveikatingumo parko dalis lankytojus pasitiks 2014 metais.

Investicijos duoda grąžos Per pastaruosius vienuolika metų Druskininkų savivaldybė į kurorto plėtrą investavo beveik 1 mlrd. litų.

Atnaujintos gydyklos, pastatytas pirmasis vandens parkas Lietuvoje, vienintelis ištisus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos ir kaimyninėse šalyse „Snow arena“, tiltas per Nemuną ir pan. Dėl įgyvendintų projektų turistų, kurie atvyko su nakvyne ir vidutiniškai mieste pralei-

Pritaikymas. „Tempofor“ sistemos tinkamos norint įrengti laikinąsias apsaugos ir kontrolės vietas, minios eismo kontrolei ar vaizdui uždengti. Taip pat galima aptverti statybvietes, renginių vietas, eismo zonas. „Tempofor“ naudojamos siekiant apsaugoti nuo vagysčių, nelaimingų atsitikimų, vandalizmo, praverčia ir pramonės teritorijoms užtverti. „Tempofor F“ F1 – standartinė mobilioji tvoros plokštė, aukštis – 1,2 metro. F2 – standartinė mobilioji tvoros plokštė, aukštis – 2 metrai. „F2 Medium“ – lengva mobilioji tvoros plokštė. „F2 Super“ – mobilioji tvora, pagaminta iš sutvirtintų horizontalių vamzdelių ir tinklo, idealiai tinka nuomai. „F2 Secure“ – neperlipama mobilioji smulkaus tinklo tvora. F3 – standartinė mobilioji tvora su papildomais horizontaliais vamzdeliais standumui padidinti. „F3 Maxi“ – 2,45 metro aukščio smulkesnio tinklo mobiliosios tvoros plokštė su papildomu horizontaliu vamzdžiu. „Tempofor B“ asortimentas Nepermatoma tvora, skirta statybvietėms ar renginiams aptverti. Patvari, iš cinke panardinto plieno rėmo, su pro-

filiuotu ir padengtu plieninės plokštės užpildu. Gaminama kelių spalvų kombinacijų: baltos, melsvos, raudonos, geltonos. Kitų spalvų gaminiai tiekiami užsisakius papildomai. „Tempofor B“ suderinama su standartinės mobiliosios tvoros plokštėmis ir priedais. Montuojant būtina naudoti sąvaržas.

B1 – standartinė 1,2 metro aukščio plokštė, B2 – standartinė 2 metrų aukščio plokštė, B3 – pusiau uždaro tipo 2 metrų aukščio plokštė. „Tempofor C“ asortimentas C1 yra kreipiamoji plokštė su sutvirtintu viršutiniu kreipiamuoju bėgeliu miniai valdyti. C2 – standartinis minios barjeras. „C2 Medium“ yra lengvas minios barjeras. „CycloSecure“ – nuožulnus ir ypač saugus minios apsaugos užtvaras (3 metrų), naudojamas žiūrovų bei dviratininkų saugumui per lenktynes, šventes ir kitus renginius užtikrinti. C3 yra policijos barjeras, pasižymintis maksimaliu stabilumu valdant didelę minią. Jis yra sulankstomas. „C3 Medium“ – lengvas policijos barjeras. C4 – itin patvarus scenų barjeras miniai scenų prieigose valdyti. Jis yra sulankstomas. Taip pat yra mobilioji minios nukreipimo sistema, skirta efektyviai valdyti renginių įėjimus.

Kiti variantai „Tempofor T2“ – tai signalizacijos plokštė su atspindinčiomis juostomis saugiam eismo valdymui. „Tempofor 3D“ yra standartinė dvigubo profilio tinklo mobiliosios tvoros plokštė.

Sujungimo sistemos Sujungimui naudojamas reguliuojamas laikiklis su veržle ir varžtu. Taip pat naudojamas kablio ar akies sujungimas ir kablio ar ąsos jungtis – apsauginės jungtys ilgalaikiam ir saugiam sujungimui.

w w w. b e t a f e n c e - t v o r o s . l t 39

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

„Layher“ neleis sustoti darbams Atšiaurios oro sąlygos netrukdys dirbti lauke pasitelkus šiuolaikiškas apsaugos priemones – tokias, kokias siūlo kompanija „Layher“.

Ypač lengva stogų sistema „Layher Cassette“ Aukščiausius standartus atitinkanti stogų sistema „Layher Cassette“ yra labai lengva, ją galima surinkti nenaudojant jokių įrankių. Sudedamosios sistemos dalys yra lengvos, todėl net didesni stogų paviršiai gali būti surenkami nepasitelkiant krano. O jei yra galimybė naudoti keliamąjį kraną, stogas gali būti surenkamas segmentais ant žemės, po to užkeliamas ant konstrukcijų. Ši sistema turi ne vieną privalumą:  Pirmiausia – efektyvi investicija.

Daugelį sudedamųjų „Layher Cassette“ sistemos dalių galima panaudoti ir kitur. Lengvas stogas gali būti naudojamas su visomis pastolių sistemomis.  Greitas surinkimas. Sudedamosios sistemos dalys yra lengvos, pagamintos iš aliuminio, todėl jas paprasta ir saugu prižiūrėti. Naudojant patikrintas užsifiksuojančias „Layher“ sklendes, surenkant sistemą beveik nereikia jokių įrankių.

 Nedidelis svoris. Šios stogų sistemos su visomis detalėmis kvadratinio metro svoris siekia vos 13 kilogramų.

Tai iškalbingi skaičiai.  Ypatingas dizainas. Kadangi stogas yra permatomas, darbas vyksta esant natūraliam apšvietimui. Kad ir kokios būtų oro sąlygos, tai suteikia šviesumo įspūdį.  Ypatingas saugumas. Stogo PVC danga atitinka vokiškus GS BAU 18 reikalavimus, yra labai stipri ir nutikus nelaimei gali atlaikyti krintančius žmones. Be to, ji yra nedegi, atspari krušai ir daugeliui cheminių medžiagų bei UV spinduliams.

Stogų sistemos „Layher Cassette“ naudojimo galimybės – išties plačios.

Ji puikiai tinka laikinų sandėlių stogams, nes yra peršviečiama.

Patrauklaus dizaino stogai gali būti naudojami ne tik statybų aikštelėse.

Jie idealiai tinka renginių konstrukcijoms, pavyzdžiui, parodų stendams ar technologiniams bokštams uždengti.

Tereikia tik kelių papildomų sudedamųjų dalių, ir lengvas „Layher Cassette“ stogas gali virsti mobiliuoju. Toks pagal poreikį gali būti perkeliamas nuo vienos dalies prie kitos, todėl nėra būtinybės uždengti visos statybų aikštelės.

Apsauginė sistema „Layher“ atitinka visus specialius aplinkos apsaugos, taip pat apsaugos nuo triukšmo ir nepalankių oro sąlygų reikalavimus.

40

Rimantas Matulionis, „Layher Baltic“ sandėlio vadovas. „Layher Cassette“ stogai pagrįstai minimi kaip dažniausiai statybų aikštelėse naudojami stogai atliekant rekonstrukcijos, renovavimo ir restauravimo darbus. Konstrukcija ypač stipri, ji suprojektuota įvertinus tai, kad stogai bus dažnai surenkami ir išardomi.

Detalės ne kartą buvo išbandytos sudėtingose statybų aikštelėse.

Kai sniego apkrova yra 0,75 kN/m3, tarpatraminės konstrukcijos iki 23,2 metro ilgio gali būti su viena jungtimi, o kai sniego apkrova mažesnė – 0,25 kN/m3, gali būti naudojamos 27,1 metro ilgio tarpatraminės konstrukcijos.

Naudojant tokias konstrukcines priemones kaip kampų sutvirtinimai ar statramsčiai, galimos didesnės tarpatraminės konstrukcijos. „Layher Cassette“ stogai nesunkiai gali būti surenkami ant beveik visų standartinių pastolių sistemų. Tai labai palengvina darbą, nes montuojant atraminę konstrukciją nereikia jokių individualių sprendimų.

Palyginti su brezentinėmis stogų sistemomis, „Layher Cassette“ gali būti naudojama tose vietose, kurias veikia vėjo gūsiai. Būtent todėl ši sistema tinkama naudoti greitkeliuose ir geležinkelio linijose. O naudojant sienų dan-

gas, pagamintas iš „Keder“ tento, ar apsauginę sistemą galima pastatyti sales su „Layher Cassette“ stogų sistema.

Ji labai dažnai naudojama didžiulėmis scenoms uždengti. Sistemos stogas pasižymi ne tik didžiulėmis tarpatraminėmis konstrukcijomis, bet ir didele keliamąja geba.

Apsauginė „Layher“ sistema Apsauginė sistema „Layher“ atitinka visus specialius aplinkos apsaugos, taip pat apsaugos nuo triukšmo ir nepalankių oro sąlygų reikalavimus. Ji atspari dulkėms, todėl tinkama atliekant asbesto šalinimo, fasadų dengimo ir šlifavimo smėlio srove darbus. Sistema pasižymi puikiomis izoliacinėmis ypatybėmis, todėl ją galima naudoti kaip laikiną triukšmo barjerą griovimo ir renovavimo darbų aikštelėse, taip pat didelių renginių metu.

Vienas sistemos privalumų – universalumas. Ji gali būti naudojama su visomis galimomis pastolių sistemomis: standartiškai – su „Layher Allround“ ir „SpeedyScaf“ įranga, o kai matmenys individualūs – su metrinėmis pastolių sistemomis. Kitas privalumas – sparta. Surinkimo eiliškumas leidžia darbą atlikti lengvai, greitai ir visiškai saugiai.

Sienų dalys surenkamos nuo pastolių, keletas jų gali turėti vieną laikiklį. Apsauginė sistema „Layher“ pritaikoma taip pat įvairiai, kaip ir pastoliai. Tad investicijos į ją atsiperka daug greičiau, negu tikimasi. Kitaip nei įprastas brezentas, apsauginė „Layher“ sistema statybų aikštelę patikimai saugo nuo lietaus. Be to, ji smarkiai mažina triukšmo lygį ir apsaugo nuo dulkių. Tai didelis pranašumas, atveriantis naujų galimybių.

Apsauginė „Layher“ sistema turi papildomų priedų – apšvietimo ir durų segmentus, todėl laiptinės, priėjimai prie aikštelės ar panašios vietos gali būti įrengiami moderniai, saugiai ir kokybiškai.

Apsauginės sistemos dalys turi guminius sandariklius, todėl yra atsparios dulkėms ir leidžia sudaryti vakuumą atliekant asbesto šalinimo darbus – taip aplinka saugoma nuo taršos. Kai atliekami vidaus remonto darbai, apsauginės sistemos sandarumas yra didelis pranašumas. Ši „Layher“ sistema dažnai naudojama atnaujinant bažnyčias.

Stogų sistema „Layher Keder“ Pasitelkus stogų sistemą „Layher Keder“ galima lengvai ir greitai uždengti ypač lengvą, ekonomišką ir nesunkiai pritaikomą stogą, kuris puikiai saugo bet kokiomis oro sąlygoms. Būtent todėl ši sistema dažnai naudojama atnaujinant stogus, statant papildomus aukštus tiltų ir kelių konstrukcijų aikštelėse, renginiuose. Šios sistemos konstrukcijos yra lengvos ir vizualiai patrauklios.

Privalumai  Išlaidų efektyvumas. Nedaug statramsčių ir tvirtinimo detalių, todėl investicija į stogų sistemą, palyginti su gaunama nauda, yra labai nedidelė.  Greitas surinkimas. Stogų sistema „Layher Keder“ surenkama ypač lengvai ir greitai, nes reikia tik kelių skirtingų sudedamųjų dalių, o tvirtinamųjų detalių – tik kas penktame statramsčių segmente.  Universalus pritaikymas. Stogų sistemos „Layher Keder“ yra patrauklaus dizaino, todėl gali būti naudojamos ne tik statybose, bet ir, pavyzdžiui, scenai ar net stadiono tribūnoms uždengti.  Dviejų tipų dizainas. Stogų sistema „Layher Keder“ gali būti surenkama ir kaip vienšlaitis, ir kaip dvišlaitis stogas, todėl atsižvelgiant į konkrečius poreikius galima išgauti norimą statinio formą.  Suderinamumas. Stogų sistemą „Layher Keder“ galima naudoti su daugelio gamintojų pastolių sistemomis.

Keder“. Didžiausias jos privalumas yra lanksčios konstrukcijos, todėl visiškai nesudėtinga uždengti net ir vingiuotas kelio atkarpas.

Stogo konstrukcija yra ypač lengva, todėl ją galima montuoti tokiose vietose, kur negalimos sunkios konstrukcijos. Būtent todėl stogų sistema „Layher Keder“ dažnai naudojama renovuojant istorinius pastatus. Ji nesunkiai surenkama rankomis. Jei galima panaudoti keliamąjį kraną, stogą patogiau ir sparčiau surinkti ant žemės, o paskui užkelti.

Stogas „Layher Keder XL“ „Layher Keder“ stogas sulaukė didelės sėkmės, o su naujuoju „Keder XL“ kompanija „Layher“ padiktavo laikinųjų stogų konstrukcijų standartus.

Dažniausiai laikinųjų stogų plotis dėl neypatingo konstrukcijų tvirtumo yra mažesnis negu 20 metrų. Prireikus platesnio varianto, galima pasitelkti „Layher Keder XL“. Atsižvelgiant į klimato sąlygas šis stogas gali būti išsiplėstas iki 40 metrų pločio. Jis suderinamas su beveik visomis pastolių sistemomis, atlaiko didelę sniego apkrovą (iki 1 kN/m2).

Stogas „Keder XL“ gali būti vieno, dviejų šlaitų ar daugiakampio formos.

Apibendrinant galima pasakyti, kad jis suteikia dar daugiau galimybių.

UAB „Layher Baltic“

Šiltnamių g. 30, LT-04130 Vilnius Atliekant greitkelių ir tiltų atnaujini Tel.: +370 654 44 455, +370 688 19 612 mo darbus sunku išsiversti be lengvos

El. paštas info@layher.lt

www.layher.lt ir lanksčios stogų sistemos „Layher

41

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

Inga LUKŠYTĖ

Žingsnis po žingsnio Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO pradedantis dirbti konservatorių Vyriausybės kultūros ministras Arūnas Gelūnas ne kartą yra sakęs, kad ši situacija greitai nepasikeis – pirmiausia turi pasikeisti tautos mentalitetas.

Gal tai ir įvyks, jei restauruoti, puo-

selėjami ir įvairioms šiandienos reikmėms naudojami garbingą Lietuvos istoriją liudijantys pastatai bus nebe išimtys, jei vis daugiau žmonių matys būtent tokius, o ne ciniško aplaidumo atvejus.

Beje, vertinant tik skaičius būtų galima patikėti, kad tikslas jau neto-

li. Vien valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ specialistai kasmet organizuoja 130–150 paveldo objektų tvarkybą. Bet šios įmonės vadovas Vydmantas Drumsta neretai atkreipia dėmesį, kad darbai beveik niekada nevyksta pagal racionalią schemą: užuot nuo stogo iki pamatų sutvarkius vieną objektą, dažniausiai šokinėjama nuo vieno prie kito, stengiantis išspręsti pastatui pražūtimi gresiančias problemas. Nuosekliam darbui stinga lėšų. Ši aplinkybė irgi lemia, kad restauratorių kasdienybe tapo ne tik atlikti tyrimus, parengti tvarkybos darbų projektus ir pan., bet ir spręsti daugybę organizacinių rūpesčių. O kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų projektuose numatytos apimtys paprastai būna gerokai didesnės, negu įmanoma atlikti už turimas lėšas.

Ne pirmus metus „Lietuvos paminklų“ įgyvendinamus paveldo gaivinimo projektus pristatantis žurnalas „Statyba ir architektūra“ šįmet irgi kiekviename numeryje skaičiavo šios įmonės koordinuojamus darbus. Per metus susidarė nemenkos apimties straipsnių pluoštas, kurio neturėtume, jei nebūtume sulaukę geranoriškų statinius tvarkančių specialistų – ir restauratorių, ir statybos organizacijų atstovų – konsultacijų, pagalbos.

palaikymas. Ne tik moralinis – savo krašto paveldo išsaugojimu suinteresuoti šviesuoliai kartais renka po litą kokios nors senos bažnytėlės altoriui ar kitam elementui restauruoti.

Tos restauruojamos mažų miestelių bažnytėlės – bene pavyzdingiausiai tvarkomi sakraliniai paveldo objektai. Neapsieinama čia be veiklių kunigų ar tikinčiųjų pagalbos. Ir… kritikos – rengdami paveldo temas „Statybos ir architektūros“ žurnalistai ne kartą patyrė, kad kunigai yra itin reiklūs kiekvienam statybininkų ir restauratorių judesiui. Žemaičių Kalvarijos bazilikoje „Lietuvos paminklų“ pastangomis

tvarkybos darbai pradėti po trupinėlį surinkus dalį reikiamų lėšų. Jų užteko tik svarbiausiems darbo iš ilgo suplanuotųjų sąrašo atlikti. Bet Žemaičių Kalvarijos šventovės kunigas nelietuviškai ekspresyviai reiškia džiaugsmą pamažu gražėjančia bazilika ir viliasi, kad valstybė neatsuks nugaros ir visi numatyti darbai bus baigti.

Dėl lėšų stygiaus 2008-aisiais pradėti darbai užsitęsė ir Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Tačiau džiugina ir tarpiniai darbų rezultatai: restauravus avarinės būklės buvusios šventovės fasadus, stogą, vietomis suirusį plytų mūrą, įrengus lietaus nuvedimo sistemą, bažnyčia apsaugota nuo

Viešumoje garsiausiai nuaidi prasti – nesirūpinimo kultūros paveldu – pavyzdžiai: nykstančių dvarų, kitų istorinių pastatų, kulto statinius pastaruoju metu itin dažnai naikinančių gaisrų istorijos. Juk pasiaukojamas paveldo specialistų darbas kultūros paveldo objektuose, reikšmingi jų atradimai ir patirtis įprastai pristatomi tik specializuotuose leidiniuose, monografijose, konferencijose.

Trūksta lėšų, bet ne ryžto

42

Publikacijose užfiksuoti paveldotvarkos pavyzdžiai padeda įvertinti restauratorių darbo mastus

Rūpinasi ir kunigai Beje, pačius restauratorius neretai motyvuoja ir vietos bendruomenių

43

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

tolesnio nykimo. Gavus pusę reikalingų lėšų, 2009 metais pradėti interjero restauravimo ir konservavimo darbai.

Nenuostabu, kad bažnyčios šeimininkai jau norėtų atsikratyti pastolių, tačiau patys pripažįsta, kad dėl lėšų trūkumo darbai negali vykti taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Visos progos geros Lietuviai kartais patys iš savęs pasišaipo, kad tvarkytis puola tik prieš šventes ar laukdami svečių. Bet akivaizdu, kad kol daugybė įspūdingų mūsų kultūros paveldo objektų vis dar apgailėtinos būklės, švenčių, sukakčių ir kitų progų apsitvarkyti niekas nebrokuos. Štai ruošiantis Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui atnaujinimo darbų sulaukė ir Telšių Šv.

Antano Paduviečio katedra. Tiesa, nors buvo numatyti ne tik katedros, bet ir bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos tvarkybos darbai, dėl prasidėjusios ekonominės krizės jie finansuojami labai kukliai.

Daugiausia dėmesio skirta Šv. Antano Paduviečio katedrai ir Vincento Borisevičiaus Telšių kunigų seminarijai.

Katedroje irgi tenka apsiriboti būtiniausiais tvarkybos darbais. Pakeisti avarinės būklės langai, surūdijusi ir skylėta katedros stogo danga, pakeista elektros įranga, sutvarkyti vitražai. Jų būklė buvo tokia prasta, kad galėjo bet kada nukristi tikintiesiems ant galvų. Savo eilės laukia ir katedros šventoriaus bei fasadų tvarkybos projektai.

Nors Šv. Antano Paduviečio katedros tvarkybos darbų pabaiga vis atidėliojama, telšiškius dera pagirti dėl šiai Žemaitijos šventovei skiriamo dėmesio. Nuo 2009 metų tikintieji jau gali varstyti meno kūriniu virtusias katedros duris – ant jų vaizduojami krašto krikšto ir vyskupystės įsteigimo istorijos epizodai. Kiek anksčiau, 2005-aisiais, katedros Garbės vartus

44

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

taps kamerinių koncertų, renginių, miesto švenčių vieta.

Dvarams – nelengvi išbandymai Šiandien niekas nedrįstų tvirtinti, kad vienintelė viltis išgelbėti griūvančius dvarus – atiduoti juos į privačias rankas. Paveldosaugininkai ir aktyvūs visuomenininkai vieną po kito viešina graudžias milijonierių savininkų pamirštų dvarų istorijas. Bet yra ir kito-

Tad, nors paprastai gelbėjant paveldo objektus pirmiausia sutvarkomi stogas ir pamatai, šį kartą darbai pradėti nuo pamatų ir cokolinės pastato dalies, kuri numatyta amatininkams.

Paveldo objektų sąraše garbingą vietą užimančio vienintelio Lietuvoje išlikusio baroko laikotarpio rūmų ir parko ansamblio – Sapiegų rezidencijos – situacija kitokia. Pastatas pradėtas tvarkyti dar neapsisprendus dėl būsimo pritaikymo – nerasta lėšų parengti pritaikymo projektą. Ir tai, pripažįsta restauratoriai, išties didelė problema. Vadinasi, jiems teks aklai priimti daugybę svarbių sprendimų,

kių – ir privačių asmenų, ir valstybės tvarkomų, dvarų likimų. Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad tvarkybos darbai turi prasmę tik tada, kai pastatas ne šiaip išpuoselėjamas, bet ir aktyviai naudojamas patiems įvairiausiems poreikiams.

Sektinas pavyzdys – Antazavės dvaras. Dar prieš pradedant darbus buvo aišku, kad lėšų visiškai sutvarkyti nugyventą Antazavės dvarą neužteks.

Tad pagrindiniu restauratorių rūpesčiu tapo panaudoti skirtąsias lėšas taip, kad galėtų funkcionuoti bent dalis dvaro – ta zona, kur numatyta įkurti amatų centrą. Dvaro pritaikymo projektui įgyvendinti tikimasi gauti Europos Sąjungos fondų paramą.

kurie tampa konkretesni tik žinant būsimą funkcinį pastato pritaikymą.

Ilgą laiką buvęs miesto savivaldybės ir Jackų šeimos nesutarimų priežastimi, po truputį atgimsta ir 2002-aisiais nuo gaisro smarkiai nukentėjęs Palangos kurhauzas. Tiesa, kol kas tik miesto savivaldybei priklausanti mūrinė jo dalis. 2012 metais pradėti mūrinės kurhauzo dalies restauravimo darbai. Jau pakeistas kurhauzo stogas, atkuriamas pastato mūras.

Antrame darbų etape numatyta restauruoti mūrinės pastato dalies salės interjerą, centrinę laiptinę. Galiausiai – trečiame darbų etape – pastatą pritaikyti bendruomenės reikmėms.

Pirmame kurhauzo aukšte esanti salė

chyvuose sukauptą Gedimino kalno tyrimų bei projektavimo darbų medžiagą. Surinkta apie 30 segtuvų informacijos – kalnas buvo nuolat tvarkomas. Tiesa, dalis projektų taip ir liko tik popieriuje. Visuomenė skaudžiausiai reagavo į ketinimus iškirsti dalį ant Gedimino kalno išsikerojusių medžių, kurie, priešingai, negu manoma, tik ardo kalno šlaitus.

Visuomenės ir specialistų dėmesys pastaraisiais metais nuolat krypo ir į Dubingius, šiemet čia pagaliau atšvęsta darbų pabaiga. 2003 metais būsimų tyrinėjimų vietoje tebuvo medžiais ir brūzgynais apaugęs kalnas. Jau netrukus Dubingiuose esančios piliavietės tyrinėjimai tapo vieni didžiausių ir

papuošė skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtos ir Telšių bažnyčiai padovanotos miesto globėjo šv. Stanislovo bei katedros globėjo šv. Antano Paduviečio skulptūros.

Ne visų šventovių tvarkybos darbai sustoja pusiaukelėje. Telšių vyskupija artėjantį Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų pasitiks su dar viena jau visiškai restauruota bažnyčia. Palangos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčios tvarkybos darbus paspartino ir 2007-aisiais pasitiktas šventovės 100-mečio jubiliejus. Tais metais įmonės „Lietuvos paminklai“ užsakymu pradėti parengiamieji šventovės tvar-

dininkams svarbios datos buvo baigti išorės tvarkybos darbai.

Dalį darbų pavyko atlikti ir nelaukiant valstybės paramos. Klebono iniciatyva pradėti tvarkyti Apsireiškimo koplyčios langai, įrengtas bažnyčios išorės apšvietimas.

kybos darbai. Restauratorių pastoliai bažnyčios stogą apjuosė 2008-aisiais: pirmiausia restauruotas bokšto mūras, 2010 metais pakeistas maldos namų stogas, 2012-aisiais baigtas restauruoti fasadas. Bažnyčios tvarkybos darbai užtruko penkerius metus. Kad jie būtų atlikti iki galo, ypač daug prisidėjo ir lėšų bei dėmesio bažnyčiai negailėjo kurorto savivaldybė, žinoma, ir patys parapijiečiai.

Tikintiesiems ypač svarbios Šiluvoje esančios Apsireiškimo koplyčios tvarkybos darbai pradėti 2008-aisiais.

2011 metų rugsėjį į didžiuosius Švč.

Mergelės Marijos gimimo atlaidus susirinkusius maldininkus pasitiko atgimusi Apsireiškimo koplyčia – iki mal-

Visiems svarbūs klausimai Nemenkas šurmulys kilo pradėjus tvarkybos darbus Vilniaus piliavietėje. Ši teritorija visada buvo ne tik turistų traukos centras, bet ir paveldosaugininkų bei miestiečių diskusijų objektas. Ypač daug skundų, siūlymų sulaukta specialiai komisijai nusprendus kuo greičiau gelbėti yrančius Gedimino kalno šlaitus.

Sunkmečiu apsispręsta greitai: nutarta negaištant laiko strategijų kūrimui apibendrinti išties gausią ar-

svarbiausių Lietuvoje, o Radvilų giminės laidojimo vieta ir čia rasti ne vieno šios giminės atstovo palaikai – vienas reikšmingiausių pastarojo laikotarpio Lietuvos archeologijos atradimų. Čia buvo aptikti reformatų bažnyčios pamatai – jie restauruoti, užkonservuoti ir pritaikyti turistams lankyti. Šie Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios teritorijos tvarkybos darbai pradėti įmonės „Lietuvos paminklai“ pastangomis.

Radvilų rūmų liekanos piliavietėje pradėtos tirti 2005-aisiais, vėliau tyrimai buvo nutrūkę iki pat 2008 metų, kol vėl sulaukta valdžios dėmesio ir gautas finansavimas. Atkastos rūmų liekanos uždengtos specialiu moderniu gaubtu, čia įrengtas muziejus. Šie darbai irgi – „Lietuvos paminklų“ sąraše.

Dar vienas restauratorių pastangomis naujam gyvenimui prikeliamas originalios konstrukcijos statinys – Vilniaus gynybinės sienos bastėja. Baigus tvarkybos darbus čia grįš dėl drėgmės prieš kelerius metus iškeltas ginkluotės muziejus.

Restauratorių darbas sudėtingas ne tik dėl tam tikrų žinių reikalaujančios specifikos. Pradėjus tvarkybą neretai darbai užtrunka kelerius metus, nes stringa paveldo objektų finansavimas. Bepigu piktintis, kad darbai užtrunka, paveldo objekte per ilgai dirba restauratoriai. Eiliniam žmogui sunku įvertinti, kiek kultūros paveldo objektuose dirba specialistų, koks atsakingas ir sudėtingas jų darbas, kiek lėšų skiriama tvarkybos darbams, o kiek jų pritrūksta, galiausiai kiek žmonių turės galimybę džiaugtis atgimusiais pastatais. 

Pagrindinis rėmėjas

45

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

tai svarbu mokslinį darbą rašančiam studentui, kai nuo ilgų darbo valandų tampa sunku susikaupti savo erdvėje, kai gali čia pat rasti reikalingos specialiosios literatūros.“

Geros architektūros ženklai Bendrovė „YIT Kausta“ įgyvendino ambicingą Vilniaus universiteto bibliotekos projektą

Vilniaus universiteto (VU) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) legenda Lietuvą apskriejo greičiau, negu šeimininkams pavyko atverti jo duris lankytojams.

Universiteto vadovai dar tik planuoja dalies knygų saugyklų perkraustymą į naująjį centrą, o architekto Rolando Paleko ir jo vadovaujamos R. Paleko ARCH studijos suprojektuotas, generalinio rangovo – bendrovės „YIT Kausta“ – įgyvendintas projektas jau pradėjo virtualias keliones po pasaulį.

Pasirinko išskirtinumą Lietuvos architektų sąjungos parodoje „Žvilgsnis į save“ patekęs į penkių geriausių pastarųjų dvejų metų projektų sąrašą, MKIC pastatas atsidūrė ir penketuke, kuriam patikėta atstovauti mūsų šaliai prestižiniuose Europos apdovanojimuose „Mies van der Rohe“.

Daugeliui auditorijų savo darbą jau pristatęs architektas R. Palekas visada pabrėžia, kad pirmiausia teko

46

apsispręsti, ar projektuoti maksimaliai patogų, bet vizualiai paprastą knygų saugojimo ir skolinimo centrą, ar siekti, kad jis taptų ir svarbiu ženklu erdvėje. Architekto pasirinkimas akivaizdus – biblioteka tikrai nusipelno tapti kuriamo Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko šerdimi. Vilnius būtų tik laimėjęs, jei šis išskirtinis iš trijų į riedulius panašių tūrių sukomponuotas pastatas, dažniausiai vadinamas tiesiog biblioteka, būtų iškilęs ne miesto pakraštyje – Saulėtekyje, o centrinėje dalyje.

Bet kas galėtų paneigti, kad studentams ir mokslininkams patogi būtent ši jo lokacija? O sostinės svečiai, tikėtina, ras galimybę pratęsti įprastus lankomų vietų maršrutus iki studentų miestelio. Tuo tiki ir bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas: „MKIC turėtų tapti pagrindiniu Lietuvos mokslo visuomenės traukos objektu. Čia galės lankytis visi, kuriems reikia informacijos. Centras bus atviras ištisą parą. Įsivaizduokite, kaip

Forma nenustelbė turinio MKIC – ne pirmas bendrovės „YIT Kausta“ darbas bibliotekoje. Jau kelintus metus įmonės specialistai rekonstruoja Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, bet darbų specifika šiuose objektuose, žinoma, nesulyginama. Galima nebent pasidžiaugti, kad MKIC projekto kūrėjai nebuvo saistomi konkretaus ploto, atitvarų ir kitų aplinkybių. K. Vanagas gyrė: naujoji VU biblioteka pilna naujovių. Centro lankytojai galės naudotis naujausia multimedijos įranga, kurią bus galima rasti konferencijų, parodų salėse, septyniose transformuojamose auditorijose ir grupinio darbo kambariuose, svečių priėmimo kambaryje.

Saugyklas su skaityklomis ir informacijos stalais čia jungia transportavimo įranga, kuria reikalingi leidiniai greičiau pasieks jų laukiančiuosius.

Dar viena lankytojams patiksianti naujovė – automatinis knygų grąžinimo aparatas su rūšiavimo moduliu.

Jis bus įrengtas erdvėje iki kontrolės ir suteiks galimybę grąžinti leidinius neįėjus į skaitytojų zoną. Taip pat bus įdiegta radijo dažnio signalu paremta objektų žymėjimo ir sekimo technologija (angl. RFID, Radio-frequency identification), leidinių apsaugos ir identifikavimo sistema, kuri yra suderinta su VU bibliotekose veikiančia informacine sistema. Skaitytojai galės naudotis ir leidinių išdavimo savitarnos aparatais. Vienu metu centras galės priimti per 600 lankytojų. Žadama, kad dėl čia įdiegtų naujausių šiandien Europos bibliotekose naudojamų technologijų centras savo lankytojus aptarnaus daug greičiau, negu tai pavyksta senosiose Vilniaus bibliotekose. Šiuolaikiškiausios technologijos Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas gyrė projekto autorių ir už geriausiems užsienio analogams kokybe bei komfortu nenusileidžiančią aplinką, ir už tai, kad dėl architektūrinių sprendimų nenukentėjo

R. Urbakavičiaus nuotr. statinio funkcionalumas. Projekte itin daug dėmesio skirta ne tik knygų transportavimui, bet ir oro vėdinimui, dulkių šalinimui, gaisro gesinimui – tai svarbiausi ir būtiniausi tokios paskirties statinio įrenginiai. Atsakingas architekto požiūris sutapo su generalinio rangovo pozicija plėtojant ir šį, ir kitus projektus. „Mūsų siekis visuomet toks pat – suteikti užsakovui kuo kokybiškesnį rezultatą, kad pastatas ateityje tarnautų savo tikslams“, – sakė K. Vanagas.

Itin atidžiai buvo renkamasi pastato ir išteklių apsauga. Knygų saugyklose, kur ketinama sutalpinti apie 2 mln. spaudinių, yra įrengta drėgmės palaikymo sistema bei automatinė gaisro gesinimo aukšto slėgio rūku sistema. Tai pirmoji tokio lygio sistema Lietuvoje.

Bendrovė „YIT Technika“ sumontavo ekonomišką vėdinimo siste-

mą: konferencijų salėse, skaityklose, administracinėse patalpose ji veikia priklausomai nuo to, kiek žmonių tuo metu yra viduje, kiek į aplinką išskiriama anglies dvideginio. Energinis statinio efektyvumas siekia B klasę.

Neįprastų formų iššūkiai Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas pripažino, kad statant VU MKIC specialistai sprendė ne vieną sudėtingą uždavinį. Vienas tokių – keraminių fasado plokščių montavimas. „Žinoma, ne vien tas darbas buvo sudėtingas šiame projekte. Tačiau ieškojimas, kaip tokius fasado įrengimo darbus atlikti, ir patys darbai pareikalavo nemažai laiko. Prireikė pastangų, kad jie būtų atlikti kokybiškai ir laiku. Dar neturėjome patirties įrengti tokį išskirtinį fasadą: išties dideles klinkerio plokštes (3000 x 600 milimetrų) čia reikėjo

VU MKIC duomenys Pastato plotas Saugyklų plotas Spaudinių apimtis Korpusai Personalas Lankytojai

13 862 m² 2750 m² apie 1,8 mln.

3: didysis, vidurinis, mažasis 80 670, konferencijų salėje tilps 250, kavinėje – 100

montuoti ant pasvirusių fasadų plokštumų neviršijant leistinų nukrypimų“, – pasakojo K. Vanagas.

Visi šie darbai buvo atlikti vos per dvejus metus – nuo 2010 metų balandžio iki 2012 metų gegužės.

Bendrovės „YIT Kausta“ vadovas spėja, kad dinamiška ir ekstravagantiška MKIC plastika, primenanti Vilniuje vietos neradusį Zahos Hadid suprojektuotą Guggenheimo muziejų, gali sugluminti dalį jos vertintojų, bet pats neslepia susižavėjimo šiuo statiniu. K. Vanagas užtikrino, kad akmenimis pamiškėje žmonių kartais vadinami statiniai jo komandai tikrai nevirto akmenimis po kaklu, bet patvirtino, kad nėra lengva dirbti įgyvendinant tokį – ne tik įdomų, bet kartu ir sudėtingą, projektą: reikia rasti aukso vidurį tarp architekto vizijos, užsakovo norų ir lūkesčių bei rangovo tikslų, o šis siekia, kad projektas pavyktų taip, kaip to tikisi visi jį įgyvendinantieji. „Manome, kad mums pavyko realizuoti ir architekto, ir užsakovo lūkesčius“, – sakė K. Vanagas.

47

konkursas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Metras po metro

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i konkursas

Dėmesys aplinkai ir žmogui Pasak komisijos pirmininko S. Feldingo, visi apdovanotieji projektai pasižymi dėmesiu urbanistiniam ar gamtiniam kontekstui bei vartotojui – žmogui. „Aiškus architektūrinis įvaizdis, logiška funkcinė struktūra, kruopščiai suprojektuotos svarbiausios detalės – šie bruožai būdingi daugumai naujausių Lietuvos architektų darbų“, – sakė S. Feldingas.

Taip buvo įvertintas Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasų mieste (Šarūno Kiaunės projektavimo studija: architektai Š. Kiaunė, Asta Kiaunienė, Aurimas Lukšys, Vytautas Butkus, Tomas Petreikis, konstruktorius Adomas Sabaliauskas). Pasak komisijos narių, šis nedidelis statinys turi didžiulę reikšmę Zarasams. Apžvalgos ratu sujungus viršutinę ir apatinę ežero krantines, Zaraso ežeras atvertas visuomenei kaip patraukli gamtinė vertybė, miestelis praturtėjo nauja viešąja erdve ir įspūdingu architektūriniu simboliu.

Tiltas yra tikras meno kūrinys: poetiška idėja ir elegantiška, lakoniška forma, įgyvendinta paprastais, nebrangiais inžineriniais sprendiniais bei medžiagomis, neperkraunant nereikalingomis detalėmis.

Visiems Lietuvos miestelių savivaldybių vadovams Zaraso ežero apžvalgos ratas yra iškalbingas pavyzdys, kaip minimaliais resursais pasiekti didžiulį teigiamą efektą – reikalingos tik geros idėjos ir architektų profesionalumas.

Namas su paslaptimi Kaunietis architektas Gintautas Natkevičius apdovanojimą atsiėmė už vieną iš trijų iki finalo nukeliavusių darbų. Tai individualiojo namo Kaune, Braškių gatvėje, realizacija („G. Natkevičius ir partneriai“: architektai G. Natkevičius, Mantas Mickevičius).

Komisijos nariai pripažino, kad šiuolaikiška ir provokuojanti pastato architektūra darniai įterpta į įvairią, chaotišką gamtinę ir urbanistinę aplinką. Neįprastos formos, medžiagos ir spalvos pastatą išskiria Žalia-

kalnio namų fone, tačiau jis neužgožia kaimynų.

Viena vertus, uždaras nuo gatvės U formos pastatas atsiveria į nuo šlaito apžvelgiamą panoramą, o vidinis kiemas tampa patrauklia privačia erdve, pridengta nuo svetimų žvilgsnių. Kita vertus, gyventojus toks sprendimas atriboja nuo ne itin patrauklios kaimynystės. Į pastato šerdį – įstiklintą žiemos sodą – patenkama ir iš vidaus, ir iš kiemo. Tikslus dienos šviesos, natūralių medžiagų ir žalių augalų naudojimas interjere kuria originalią, laisvą, sveiką ir jaukią namų atmosferą.

Poilsis konteineriniuose namuose Keliasdešimt metrų nuo Baltijos jūros kranto, Klaipėdos rajone, atsiradęs rekreacinis kompleksas „Svencelė“ („Andrė Baldi“ ir „Aketuri architektai“: architektai Andrė Baldišiūtė, Milda Rekevičienė, Ignas Uogintas, Lukas Rekevičius, Algimantas Neniškis) irgi pirmiausia sulaukė vartotojų pripažinimo, o tik paskui įvertintas „1/5 metro“.

Komisijos manymu, jaunatviškas, novatoriškas architektūrinis–urbanistinis sprendimas itin dera su

„Svencelės“ veiklos koncepcija – tai elementaraus komforto vasaros apgyvendinimo kompleksas jėgos aitvarų sportininkams bei vieta įvairiems neformaliems renginiams.

Komplekso kompozicija, savitas architektūrinis jūrinių konteinerių principu pagamintų pastatų įvaizdis ir paprasti, spartietiški interjerai liudija architektų pastangas viename gražiausių ir tuo pačiu labai įpareigojančių gamtos kampelių Lietuvoje sukurti patrauklią rekreacinę aplinką.

Lietuvos architektų sąjunga penktąkart išdalijo apdovanojimus už geriausius pastarųjų dvejų metų darbus

Statybų sausmetį vainikuojančios apžvalginės Lietuvos architektūros parodos „Žvilgsnis į save 2010–2012“ rezultatai jos organizatorių – Lietuvos architektų sąjungos – neprivertė dejuoti dėl kūrybiniam polėkiui ir ambicijoms nepalankaus laiko.

Varžėsi beveik 200 darbų Lietuvoje architektūros apdovanojimuose po visomis prasmėmis svarų „1/5 metro“ metalinės sijos gabalą atsiėmė penki tarp dvylikos finalininkų patekę tarptautinės komisijos įvertinti autoriai. Penktą kartą organizuojamai parodai buvo pristatyta 179 realizuotų ir savo eilės dar laukiančių projektų medžiaga. Savo darbus pateikė 65 architektų grupės bei pavieniai architektai.

48

Prieš išrinkdami nugalėtojus, buvęs Danijos meno akademijos Architektūros mokyklos rektorius, architektas Svenas Feldingas, architektas Emilis Urbelis (Estija) ir architektas Ingurdas Lazdinis (Latvija) aplankė 12 prizus gauti pretendavusių naujų pastatų bei viešųjų erdvių.

Per tris dienas Lietuvą skersai išilgai išvažinėję ekspertai tikino, kad pažintis su kai kuriais projektais padėjo pamiršti nuovargį ar kiaurai merkiantį lietų.

Kitokia mokykla Į pernai atidarytą mokyklą Balsiuose Vilniuje ekskursantai pradėjo minti takus, kai ji dar nebuvo gavusi jokių apdovanojimų. Architekto Sigito Kuncevičiaus vadovaujama komanda (a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma: architektai S. Kuncevičius, Martynas Dagys, Loreta Kuncevičienė, Žygimantas Gudelis, Viltė Jurgaitienė, Aistė Kuncevičiūtė) sukūrė nuo Baltijos šalyse sovietmečiu įprastos mokyklos stipriai besiskiriantį projektą. Ir vis dėlto, pabrėžė komisija, vos pažvelgus į pastatą tampa aišku, kad tai – mokykla. Tūrių ir rekreaci-

nių erdvių tarp jų kompozicija sukurta pagal logišką, aiškią vidaus struktūrą.

Natūralios, paprastos medžiagos tinka kasdienei vaikų aplinkai formuoti, o spalvos panaudotos ir žaismingai atmosferai, ir kiekvieno skirtingo klasių bloko identitetui, ir orientacinei sistemai kurti. Specialiai šiai mokyklai pagamintų baldų dizainas yra itin universalus, jis gali būti panaudotas ir kitose mokymo įstaigose.

Savita, funkcionalia architektūra bei statybos kokybe pasižyminti Balsių mokykla gali lygiuotis į bet kurią kitą naują Europoje pastatytą mokyklą.

49

2012Nr. Nr.12 12 ii STATYBA STATYBA IR IR ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA ii išiš arčiau arčiau 2012

konkursas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

Paveldo apsaugai – naujos vėžės Bitė Rimkutė Neeilinė biblioteka Žiuri gyrė ir Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą (MKIC) Vilniuje (R. Paleko ARCH studija: architektai Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Alma Palekienė, Petras Išora, Matas Šiupšinskas, Monika Zemlickaitė, Lina Sužiedelytė, Aidas Barzda, Jurgita Garšvaitė, Vilmantas Bavarskis). Ekspertai pabrėžė, kad ekspresyvių formų

Metro visiems neužteko Dar septyni objektai komisijos buvo įvertinti diplomais. Tai biurų pastatas Vilniuje „Pirklių klubas“ („Hackel-Kaape architekten Hamburg-Vilnius“: architektai Alfredas Trimonis, Tumas Kavaliauskas,

50

kompozicija logiškai įterpta į urbanistinę Saulėtekio miestelio schemą ir artimą gamtinę aplinką.

Atverdami biblioteką į supančius pušynus, architektai sukūrė unikalią bibliotekos – viešosios erdvės susitikti, bendrauti ar individualiai dirbti, susikaupti – atmosferą, izoliuotą nuo aplinkinio šurmulio. Architektūrinį didžiulio komplekso įvaizdį kuria formos, todėl itin daug reikšmės skirta

Valdemar Stupak, Raimund Stupak, Edita Žarkovskienė, Margarita Podagėlytė, Markas Grinevičius); individualusis gyvenamasis namas Kauno rajone („Archispektras“: architektai Aidas Kalinauskas, Vaidas Tamošiūnas); Poezijos parkas Marijampolėje

preciziškam dizaino įgyvendinimui. Žiuri nuomone, autorių teiginys, kad baltame interjere spalvas bei gyvybę atneš knygos ir žmonės, reprezentuoja paprastą ir kartu stiprią architektūrinę, estetinę, emocinę vidaus erdvių idėją.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas MKIC pavadino vienu geriausių projektų per visą šalies istoriją.

(„L&G projektai“: architektai Gintautas Vieversys, Andrius Byčenkovas, Tomas Eidukevičius; kartu su Reda Marcinkevičiene, Algirdu Marcinkevičiumi); individualusis namas Birštone („G. Natkevičius ir partneriai“: architektai G. Natkevičius, Tomas Kuleša, Adomas Rimšelis), Dvaro malūno muziejus Liubave (architektai Antanas Gvildys, Ramūnas Buitkus, Gintaras Karosas); gaisrinė ir pagalbos centras Vilniuje („L&G projektai“: architektai G. Vieversys, Laima Tumynienė, Adomas Šablevičius, V. Stupak, Dovydas Čipkus); Kėdainių krematoriumas („G. Natkevičius ir partneriai“: architektai G. Natkevičius, A. Rimšelis).  Parengta pagal www.lietuvosarchitektura.lt

Šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota Seimui pateikta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisa dėl juridinių asmenų atsakomybės už netvarkomus paveldo objektus įvedimo suveikė kaip katalizatorius. Ta proga buvo priimtas visas paketas paveldosaugai svarbių pataisų, kurios, žurnalui „Statyba ir architektūra“ jas pristačiusios Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos VARNAITĖS įsitikinimu, padarys teigiamą įtaką paveldo priežiūrai ir tvarkybai.

– Minėjote, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos įstatymo pataisų buvo laukiama jau seniai.

– Šiandien galioja antra nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu priimta įstatymo redakcija. Iki 1995 metų dar veikė sovietinis įstatymas, tada priimtas visiškai naujas, kuris galiojo iki 2005 metų. Dabartinis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas veikia nuo 2005-ųjų. Per tą laiką atsirado dalykų, kuriuos reikėjo tikslinti, kai ką supaprastinti ar paaiškinti. Seime jau kelerius metus gulėjo trys alternatyvios net ne atskirų straipsnių, o beveik viso įstatymo redakcijos.

Vieną registravo Saulius Pečeliūnas, kitą – Valentinas Stundys, trečią – Naglis Puteikis. Kai kurių straipsnių pataisos, kurias rugsėjį pateikė šalies prezidentė, kai žiniasklaida paviešino itin tragišką Kalnaberžės dvaro būklę, buvo jau ketvirtas dokumentas. Svarbiausia – prezidentės pataisas Seimas turi svarstyti skubos tvarka. Čia reikia atkreipti į dar vieną labai pozityvią ir unikalią detalę – Seimo

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas susodino prie vieno stalo visų keturių pataisų autorius kartu su atsakingomis institucijomis ir davė užduotį susitarti dėl visiems priimtinų pataisų. Štai ir turime rezultatą: buvo priimta daug svarbių įstatymo pakeitimų, kurie įsigalios 2013 metų liepos 1 dieną – palikta laiko įgyvendinti jau suplanuotus, parengtus projektus, be to, reikia laiko pakeisti poįstatyminius teisės aktus.

– Tad ar naujosios pataisos padės priversti tvarkytis apleistų dvarų savininkus?

– Prezidentės teikimu buvo inkorporuotos pataisos dėl juridinių asmenų atsakomybės už paveldo objektų nepriežiūrą – iki šiol buvo galima bausti tik fizinius asmenis, o praktika parodė, kad daug apverktinos būklės pastatų valdo juridiniai asmenys. Dažniausiai tai yra privačios bendrovės. Tokių įmonių kaip mūsų dažniausiai minima „Lukta“ (viena Viktoro Uspaskicho įmonių – red.) tarp iškilių paveldo objektų savininkų yra ir daugiau.

Turiu pasakyti, kad ši dar neveikianti pataisa jau duoda vaisių – jaučiame apleistų paveldo objektų savininkų suaktyvėjimą: ne vienas pastarosiomis savaitėmis buvo atvykęs į KPD ir teiravosi, kaip spręsti problemas, o kai kurie pradėjo aktyviai ieškoti finansiškai pajėgesnių pirkėjų. Tikrai nereikėtų interpretuoti, kad KPD dabar pradės baudžiamąsias akcijas – tiesiog atsirado efektyvesnis kontrolės ir poveikio įrankis.

– Ką bus galima daryti – perimti griūvančius dvarus valstybės žinion?

– Taip, ir pataisose jau numatyta, kad jei kas nors nugyveno turimą paveldo objektą, net negali būti kalbos apie kokias nors kompensacijas. Nes šiandien tokiais atvejais savininkai nori, kad valstybė, perimdama jų neprižiūrimą turtą, dar ir sumokėtų keliskart daugiau, negu jie patys mokėjo pirkdami.

Yra galimybė skirti ir baudas: fiziniams asmenims iki 5 tūkst. litų, juridiniams – nuo 3 tūkst. iki 40 tūkst.

– Ar nebaisu, kad valstybei teks tą perimtą turtą pačiai tvarkyti?

– Manau, valstybė turėtų perimti pastatą tam, kad rastų jam kitą savininką.

Norinčiųjų tikrai yra, tad tegu nors ir už vieną litą perka. Žinoma, parduoti ar kitaip perleisti apleistus objektus galėtų ir patys savininkai, bet įprastai sprendimas tempiamas iki paskutinės akimirkos.

Galima svarstyti dar vieną problemos sprendimo būdą: pasaulyje populiari praktika, kad, savininkui nesitvarkant, būtiniausius išsaugojimo darbus atlieka valstybė ir pateikia jam sąskaitą. Mes žadame apie tokius sprendimo būdus papasakoti ir naujajam Seimui.

51

,,

iš arčiau i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i iš arčiau

bos, savivaldybėse jų įsteigtų tėra 20, o Diana VARNAITĖ realiai veikiančių – perpusdepartamento mažiau.

Kultūros paveldo direktorė Gaila, kad savivaldybės neįvertina šios pozityvios galimybės priimti sprendimus vietoje, t. y. konkrečioje savivaldybėje. Kartais atsikalbinėjama, kad rajonuose trūksta specialistų, bet tai nėra tiesa. Ir taip darbas paliekamas valstybei, vadinasi, vienam KPD.

Prezidentės teikimu buvo inkorporuotos pataisos dėl juridinių asmenų atsakomybės už paveldo objektų nepriežiūrą – iki šiol buvo galima bausti tik fizinius asmenis, o praktika parodė, kad daug apverktinos būklės pastatų valdo juridiniai asmenys.

Iš savininkų valstybės žinion paimtas plytų krūva tapti grasinantis Kalnaberžės dvaras (Kėdainių r.) – įspėjimas visiems netvarkomų paveldo objektų valdytojams.

KPD archyvo nuotraukos Su anksčiau minėta pataisa siejasi ir dar vienas pakeitimas – pakoreguotas vienas visiškai abstraktus reikalavimas, kad savininkas valdytojas turi rūpintis jam priklausančiu paveldo objektu. Dabar bus įrašyta, kad savininkas ar valdytojas paveldo objektą privalo išsaugoti – atsakomybė yra tikrai aiškesnė.

– Nuo 2013 metų pradžios apleistiems statiniams bus galima taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokestį. Kaip, Jūsų manymu, ši naujovė paveiks kultūros paveldą?

– Tokį mokestį reikia taikyti labai protingai. Neseniai į KPD buvo atvykęs vienas Švenčionių rajone esančio objekto savininkas. Jo turtas yra tikrai nepaprastai blogos būklės, bet tas žmogus, kuris nusipirko jį vos prieš metus, jau yra parengęs net dalį tvarkybos projektų ir atvažiavo teirautis apie kompensavimo programas. Savininkas užsiminė nuogąstaujantis, kad turtas bus apmokestintas už nepriežiūrą. Bet negi jį galima bausti? Tvarkomų paveldo objektų savininkus reikėtų išvis atleisti nuo tokių mokesčių bent jau tol, kol jie realiai tvarko objektą, jį restauruoja.

– Kokias dar įstatymo pataisas išskirtumėte?

– Jūsų žurnalo auditorijai turėtų būti aktualu, kad patikslintas paveldosauginių ir tvarkomųjų statybos darbų atskyrimas. Vargo turėjo visi – ir paveldosaugininkai, ir architektai, ir savivaldybės, nes kaitaliojant įstatymus atsirado labai daug nesustyguotų normų. Dabar bus įvardyta, kad paveldosauginiai darbai yra konservavimas, remontas, restauravimas, o kiti bus reglamentuojami Statybos įstatymo. Atkreipkite dėmesį – iš paveldosauginių

52

darbų išbraukta atkūrimo sąvoka, nes daugeliu atvejų tai yra nauja statyba. Žinoma, atliekant tuos darbus galima naudoti specialias medžiagas, bet tai nėra restauravimas. Ir šie pakeitimai, manau, bus prielaida atpiginti kai kuriuos projektus.

Atsiranda galimybė iš valstybės biudžeto finansuojamoms KPD vykdomoms programoms skirti lėšų ne tik konservuoti, restauruoti ar avarinei grėsmei pašalinti, bet ir apsaugos priemonėms įrengti. Nes kartais reikia ne konservuoti, restauruoti, o įrengti gaisro signalizaciją ar apsaugą nuo vagių.

Viso sąrašo finansuojamų apsaugos priemonių neišvardysiu, nes jas dar turi patvirtinti kultūros ministras.

Nepaprastai svarbu, kad iš įstatymo eliminuotas privalomas reikalavimas saugomose teritorijoje steigti draustinius. Toks dvigubas režimas įveldavo nereikalingos painiavos. Pavyzdys – Vilniaus senamiestis, dėl kurio priežiūros netilo diskusijos jau nuo 2005 metų. O saugomų vietovių Lietuvoje yra tikrai daug – apie 150, jei skaičiuotume ir pačias mažiausias.

Labai svarbu ir tai, kad pakeistas nuostatas, jog paveldosauginiai reikalavimai valstybės saugomiems objektams nustatomi tik specialiaisiais planais.

Tai kainuoja daug ir laiko, ir finansų, tad trukdo investuotojams. O ir mes patys – KPD – negalime suformuluoti reikalavimų, kol nėra specialiųjų planų. Tad, ko gero, esminis įstatymo pakeitimas yra tai, kad specialieji planai bus privalomi tik saugomoms vietovėms.

Tiesa, palikta galimybė rekomenduoti specialiuosius planus sudėtingiems kompleksiniams objektams, kur daug pastatų, kur yra kokios nors

zonavimo problemos, bet iš esmės ši naujovė turėtų palengvinti gyvenimą.

O vietoj specialiųjų planų atsiras reglamentai. Ir didžioji reglamentų dalis turėtų būti patvirtinta kaip tipiniai, tad žmonėms naudojimasis jais ir atpigins, ir sutrumpins procesą. Kitas svarbus pokytis – iš esmės supaprastinta paskelbimo valstybės saugomu objektu procedūra. Iki šiol buvo būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą, o tai kainavo nepaprastai daug laiko – net po kelerius metus – ir pinigų. Nuo kitų metų vidurio ši kompetencija, t. y. ribų nustatymas skelbiant objektą valstybės saugomu, bus suteikta vertinimo taryboms.

– Kokios iki šiol buvo vertinimo tarybų funkcijos?

– Tai 2005 metais įtvirtintas apskaitos funkcijos mechanizmas. Iki tol įrašyti objektus į Kultūros vertybių registrą galėjo departamento direktorius vienasmeniu sprendimu. Šiandien vertinimo tarybos, kurios sudaromos iš paveldosaugos ekspertų, mokslo daktarų, gali ir patikslinti turimus duomenis, ir panaikinti teisinę apsaugą. Problema yra tik tai, kad nors pagal įstatymą vertinimo tarybos privalo veikti ir KPD, ir visose savivaldybėse, šiandien jų trūksta. KPD šiuo metu dirba keturios vertinimo tarybos, savivaldybėse jų įsteigtų tėra 20, o realiai veikiančių – perpus mažiau.

Gaila, kad savivaldybės neįvertina šios pozityvios galimybės priimti sprendimus vietoje.. Kartais atsikalbinėjama, kad rajonuose trūksta specialistų, bet tai nėra tiesa. Ir taip darbas paliekamas valstybei, vadinasi, vienam KPD. – Architektai ar senamiesčių gyventojai nuogąstaus, kad dabar jau pa-

veldosaugininkai saugoma paskelbs pusę Lietuvos.

– Komentarų gali būti visokių. Lietuvoje tikrai daug saugomų objektų, bet neteisinga sakyti, kad nuolat įtraukiame naujų. Nuo 2010 metų į Kultūros vertybių registrą įrašėme tikrai nedaug objektų. Pastarųjų metų KPD prioritetas – esamų registre kultūros vertybių duomenų tikslinimas.

– O ar ką nors ir išbraukiate?

– Tikslinant objektų, esančių Kultūros vertybių registre, duomenis, kai kuriems nuimama teisinė apsauga. Dažniausiai tai tokie objektai, kurie dar sovietmečiu buvo įrašomi į paminklų sąrašus ideologiniais sumetimais. Atskirais atvejais jie iš registro išbraukiami, kai būna sunykę ar nebeatitinka dabartinių vertinimo kriterijų. Toks, pavyzdžiui – burlaivio „Meridianas“ atvejis.

Atskirai išbrauktų objektų statistika nefigūruoja, nes tie skaičiai patenka į objektų, kurių duomenys tikslinami Kultūros vertybių registre, skaičių, užtat tiksliau pasakyti nelabai galėčiau.

– Kaip vertinate planus atiduoti savivaldybėms dalį KPD funkcijų?

– Pirmiausia turi būti aišku, apie ką kalbama. Sklandė idėjų, kad savivaldybės galėtų perimti vietos lygmens kultūros paveldo objektų priežiūrą, tačiau šiandien tam dar tikrai nėra tinkamai pasiruošta: kai kuriose savivaldybėse netgi nėra už kultūros paveldą atsakingų specialistų, o daugelis savivaldybių ignoruoja net tas funkcijas, kurios joms jau dabar nustatytos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Nors privalo, tačiau neorganizuoja vertinimo tarybų darbo. Kitas pavyzdys – Vyriausybės atstovas Vilniaus apskričiai yra teismui apskundęs

net tris Vilniaus apskrities savivaldybes, kurios metų metais neatlieka kultūros paveldo stebėsenos. Savivaldybės kratosi netgi šiuo metu turimų paveldosaugos funkcijų – to atitinkamai neįvertinus, tikrai per anksti kalbėti apie papildomų funkcijų perleidimą savivaldybėms.

– Jei užsakytume metų spaudos apžvalgą, turbūt paaiškėtų, kad daugiausia šiemet rašyta ne apie kokį nors paveldo puoselėtojų sutvarkytą objektą, o apie tragišką įvykį Tytuvėnuose ar dar kokią sudegusią bažnyčią.

– Prieš kelias savaites, prieš eidama į Seimą naujam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pristatyti paveldosaugos problemų, per televizorių kaip tik išgirdau prasidedančios laidos įžangą – „Kriminalinė Lietuva“. Kaip galime taip kalbėti apie savo valstybę?

Visais laikais buvo visokių žmonių, bet nei Maironis, nei Jonas Basanavičius, nei Vincas Kudirka nebūtų taip pavadinę savo valstybės. Nesakau, kad nereikia informuoti apie tragiškus įvykius ar kriminalinius nusikaltimus, bet blogai, kai nepastebima nieko daugiau. Kažkodėl nenorime pasidžiaugti tuo, kad kasmet sutvarkoma daugybė kultūros paveldo objektų, kuriuose vyksta iš Vilniaus kartais nematomas gyvenimas. Nesvarbu, ar pastatas pritaikytas muziejui, ar viešbučiui, ar maitinimo įstaigai. Pasidomėkime, ką siūlo Rokiškio dvaro sodyba – ten parengta keliolika unikalių edukacinių programų. Negali atsistebėti tų žmonių išmone.

Bet mes linkę šaudyti sau į kojas, mieliau pasakojame tai, kad, pavyzdžiui, visi Lietuvos dvarai griūva. Bet tai yra mitas, ir jį noriu paneigti. Lie-

tuvoje yra tikrai labai daug – per 500 – dvarų sodybų, jei skaičiuotume ir tas, kur likęs bent vienas pastatas ir parko fragmentas, net jei visa teritorija apstatyta svetimkūniais. 1992 metais, kai prasidėjo nuosavybės grąžinimas, per vieną dieną jos visos buvo įtrauktos į registrą. Bet čia reikia įsivaizduoti piramidę – yra keliasdešimt unikaliausių, gražiausių, dar nemenka dalis vidutiniškų, o likusi didžiausia dalis yra tų, kurios turbūt ir nebeturi galimybių išlikti ar būti atgaivintos. Aš mintinai galėčiau išvardyti 30 ar 50 dvaro sodybų, kurios arba klesti, arba kyla. Vis dėlto turime suvokti, kad čia, kaip ir bet kurioje paveldo kategorijoje, viena vertus, yra prioritetiniai objektai, kita vertus – ne tokie vertingi.

– Kokius reikšmingiausius šiųmečius lietuviško paveldo darbus išskirtumėte?

– Išvardysiu tik stambiausius baigtus projektus: Radvilų rūmus Dubingiuose, Liubavo dvaro malūną, Medininkų pilį, Zyplių dvaro sodybą, Plungės dvaro laikrodinę-oranžeriją, Palangos bažnyčią. Pažymėtina, kad pajudėjo Sapiegų rūmų projektas Vilniuje, jau nemažai pasistūmėta ir tvarkant Palangos kurhauzą.

– Kokie būtų Jūsų, kaip KPD vadovės, tikslai kitais metais? Kokią pagrindinę idėją norėtumėte skelbti?

– Pagrindinė kryptis turėtų būti trijų tos pačios grandies dalių – piliečių, visuomenės, valstybės – partnerystės siekimas. Anksčiau bažnyčiose būdavo galima pamatyti iždinių spynas su trimis užraktais. Tokias vienu metu turėjo atidaryti bent du, o geriau – trys žmonės.

Taip ir mūsų atveju – tik visi trys raktai gali atrakinti paveldosaugos spyną. 

53

studijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i studijos

Studijuoti netrukdo net darbas užsienyje Dr. Jolanta TAMOŠAITIENĖ

VGTU Statybos fakulteto ištęstinių nuotolinių studijų prodekanė, Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė

Besikeičianti aplinka, patirtis vykdant ištęstines nuotolines studijas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų įgyvendinti tarptautiniai ir nacionaliniai moksliniai projektai, noras būti šiuolaikiškiems paskatino ištęstinių nuotolinių studijų plėtrą į pirmą (bakalauro) studijų pakopą.

Nuo 2012 mokslo metų VGTU Statybos fakultete vyksta pirmos studijų pakopos nuotolinės ištęstinės studijos. Modernios studijos rengiamos pirmos pakopos ištęstinės nuotolinės statybos technologijos ir valdymo, o nuo 2013 mokslo metų – ir statybos inžinerijos studijų programose. Šios studijos skirtos dirbantiesiems ir visiems tiems, kurie nori studijuoti Lietuvoje, bet to negali padaryti dėl gyvenamosios vietos.

Ilgametė veikla Iki 2012–2013 mokslo metų ištęstinės nuotolinės studijos vyko antros studijų pakopos studentams. Dvejus metus trunkančios nuotolinės magistrantūros studijos VGTU Statybos fakultete prasidėjo 1999 metais. Pirmieji 27 absolventai 2001-aisiais sėkmingai apgynė baigiamuosius darbus.

Nuo 2000 metų nuotolinės studijos vyksta pagal dvi studijų programas: nekilnojamojo turto vertinimas ir valdymas bei statybos ekonomika ir verslas.

Nuo 2003 metų nekilnojamojo turto vertinimo ir valdymo studijų programa turi dvi specializacijas: nekilnojamojo turto valdymas bei internetinės technologijos ir nekilnojamojo turto verslas. Šiuo metu VGTU Statybos fakulteto Statybos ekonomikos ir Nekilnojamojo turto katedros kartu su Baltarusijos

54

valstybiniu technologijos universitetu rengia jungtines antros pakopos studijas nekilnojamojo turto vadybos studijų programoje, kur studijų procese naudojamos naujausios informacinės ir intelektinės technologijos. Per šį laikotarpį Statybos fakulteto katedrų darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose bei nacionaliniuose moksliniuose projektuose, skirtuose virtualiųjų studijų temai, ir taip sukūrė pagrindą studijų kokybei gerinti bei jų plėtrai.

Vienas pokyčių – nauji vėjai teikiant informaciją. Tradicinis žinių pateikimas paskaitose tampa neefektyvus, tad naujų informacijos perdavimo būdų paieška yra itin aktualus uždavinys. Jis lengvai sprendžiamas taikant informacines komunikavimo technologijas (IKT). Dėl IKT pažangos informacijos perdavimo sąnaudos būna labai

mažos, o tai leidžia racionaliau panaudoti aukščiausios klasės dėstytojų kompetenciją. Taikant IKT didinamas studijų prieinamumas. O socialiniai studentų įgūdžiai, kurie lavinami bendruomenėje, ugdomi numatant įvadinius, konsultacinius užsiėmimus bei praktikos metu. Pasitelkiant virtualiąją aplinką, IKT, ištęstinės nuotolinės studijos tampa modernios ne tik dėl jose naudojamų virtualių įrankių.

Pirmos studijų pakopos nuotolinės ištęstinės studijos aktualiausios tiems, kurie, nors šiandien dirba užsienyje, tikisi kada nors grįžti darbuotis į Lietuvą, o išvykę į užsienį prarado galimybę studijuoti. Nuotolinės ištęstinės studijos sudaro sąlygas studijuoti norimu intensyvumu, patogiu laiku ir pageidaujamoje vietoje.

vinti. Šiomis priemonėmis skatinamas savarankiškumas, sisteminis mąstymas, supratimas. Be to, gabūs studentai arba dirbantys ir praktiškai sprendžiantys realias užduotis turi palankias sąlygas savarankiškai studijuoti papildomas temas, individualiai konsultuotis su dėstytojais. Virtualiojoje mokymosi aplinkoje dėstytojai bei studentai dažnai komunikuoja, ir taip užtikrinamas grįžtamasis ryšys studijų proceso metu. Pasitelkiant virtualius įrankius studentai gali atlikti ir laboratorinius bei kitus darbus. Dėl visų šių taikomų priemonių sparčiai gerėja studijų kokybė. ištęstinės nuotolinės studijos

ištęstinės nuotolinės studijos

Studijoms – naujos galimybės Studijos nuotoliniu būdu vyksta elektroninėje erdvėje, taikant lanksčiausią ir populiariausią pasaulyje virtualiojo mokymosi aplinką – „Moodle“ sistemą.

Ji suteikia galimybę vienu metu naudoti daugelį informacijos kanalų. Studijų medžiaga pateikiama vaizdu, grafika, tekstu, garsu, erdviškai ir kitaip, o tai leidžia studentams ją efektyviau įsisa-

VGTU ištęstinių nuotolinių studijų privalumai – ne tik studijoms patogus laikas, bet ir užtikrinta jų kokybė, geriausi dėstytojai, pažangiausios informacinės komunikavimo technologijos, teikiama naujausia informacija, operatyvus ryšys, lankstumas. Šioms studijoms buvo rengiamasi kelerius metus. Parengti ir patvirtinti teisiniai dokumentai. Organizuojami mokymai pedagoginiam bei administraciniam personalui. Taikant IKT buvo rengiama studijų programų dalykų medžiaga virtualiojoje erdvėje.

Rengiant dėstomų dalykų medžiagą buvo atnaujintas ir pateiktas aktualus dėstomų dalykų turinys. VGTU ištęstinių nuotolinių studijų organizavimo modelis parengtas remiantis naujausia metodika, kurią taiko universitetai, užimantys aukščiausias reitingų pozicijas. Virtualiąsias paskaitas elektroninėje erdvėje siūlo daugelis universitetų.

Taip studentai gauna bendrą informaciją apie dėstytojus ir studijų dalyką, pavyzdžiui, dalyko struktūrą, trumpą pristatymą, atsiskaitymų struktūrą bei periodiškumą, galutinį vertinimą, bendravimo galimybes ir kita.

Kiekvienas nuotolinių ištęstinių studijų dalyko kursas yra suskaidytas dalimis arba temomis, kurių kiekvieną sudaro tekstinė medžiaga, vaizdo paskaitos, pratimų uždaviniai, laboratoriniai darbai bei kitos užduotys, vaizdo konsultacijos, savikontrolės klausimai bei diskusijų kambariai.

Užsiėmimai vyksta pagal sudarytą studijų grafiką pasirenkant tinkamiausią užsiėmimų laiką ir studijų intensyvumą. Užsiėmimai organizuojami taikant įprastus bei įvairius IKT įrankius, pavyzdžiui, vaizdo paskaitų sistemą, vaizdo bendravimo sistemą, praktinėms užduotims naudojamos specializuotos programos, sukurta virtuali prieiga prie programinės įrangos, taikomi kiti interaktyvūs studijoms būtini sprendimai.

Nuotolinių ištęstinių studijų valdymo modelį sudaro studijų kuratorius, studijų administratorius bei nuotolinių studijų centras. Statybos fakultete sukurta studijų administravimo aplinka: čia studentai gali pateikti administratoriui prašymus, pageidavimus ir kitus reikalingus dokumentus, gauti informaciją, susijusią su studijomis, dalyvauti diskusijų forumuose.

VGTU Statybos fakulteto populiariausios studijų programos Statybos fakultete nuo 2012 mokslo metų šiuolaikiškos ištęstinės nuotolinės studijos vyksta pirmos pakopos statybos technologijos ir valdymo programoje. Šios programos studijos skirtos jaunuoliams, turintiems verslininko gabumų. Ypatingas dėmesys skiriamas šiuolaikinės statybos organizavimo, ekonomikos ir valdymo problemoms.

Susipažįstama su konstrukcijų projektavimu. Baigus šią studijų programą suteikiama statybų technologijų bakalauro kvalifikacija.

Bakalaurai, sėkmingai baigę šios programos studijas, gali pradėti praktinę veiklą statybos organizacijose bei firmose kaip vadybininkai, ekonomistai, statybviečių meistrai, darbų vadovai (vykdytojai). Įgytos žinios leidžia dalyvauti rengiant technologinius sprendimus ir projektus, dirbti kartu su užsakovais organizuojant ar prižiūrint statybas, daugelis absolventų gali imtis savo verslo statybų rinkoje.

Statybos fakultete nuo 2013 mokslo metų nuotoliniu būdu vyks ir statybos inžinerijos studijų programa. Šios programos studijos skirtos norintiesiems projektuoti statinius taikant naujausius skaičiavimo bei konstravimo principus, modernias statybos technologijas, organizuoti ir valdyti pastatų projektavimo bei statybos darbų procesus, vertinti ir atrinkti patikimus techninius sprendimus.

Studentai, pasirinkę statybos inžinerijos studijų programą, trečiame kurse mokysis statybos konstrukcijų ir projektavimo vadybos specializacijos. Statybos konstrukcijų ir projektavimo vadybos studentai studijuos statybinę mechaniką, mokysis pastatų ir konstrukcijų projektavimo bei konstravimo.

Studijų metu įgytos žinios leis studentams sėkmingai darbuotis pastatų projektavimo, statybos priežiūros ir ekspertinėse įmonėse. Baigus programą suteikiama statybos inžinerijos bakalauro kvalifikacija.

Statybos fakulteto studentai turi galimybę vienam arba dviem semestrams vykti studijuoti į Europos šalių (Anglijos, Danijos, Vokietijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Portugalijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos ir kt.) universitetus, su kuriais VGTU yra pasirašęs sutartis dėl dalyvavimo ERASMUS/MVG mainų programose. Taip pat studentams suteikiama galimybė patiems susirasti universitetą ir išvykti ten semestro ar vienų metų studijų, rengti baigiamąjį darbą.

Sėkmingai baigę pirmos pakopos studijas, studentai gali tęsti magistrantūros, o vėliau ir doktorantūros studijas mūsų šalies arba kituose Europos universitetuose.

Statybos fakulteto kontaktai: Saulėtekio al. 11, 422 kab.

Tel. (8 5) 274 5239 El. paštas stfdek@vgtu.lt

55

studijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i studijos

Ištęstinės studijos Aplinkos inžinerijos fakultete Fakulteto istorija Aplinkos inžinerijos fakulteto pradininku laikomas Miestų statybos fakultetas, įsteigtas 1968 metais. Nuo 1995-ųjų fakultetas vadinamas Aplinkos inžinerijos fakultetu. Jame yra 7 katedros: Aplinkos apsaugos, Geodezijos ir kadastro, Hidraulikos, Kelių, Miestų statybos, Pastatų energetikos bei Vandentvarkos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakultete studijuoja apie 1800 studentų. Apie 1100 jų siekia įgyti bakalauro laipsnį, apie 300 studijuoja magistrantūroje, maždaug 130 ketina įgyti kvalifikacinį bakalauro laipsnį studijuodami neakivaizdine ir apie 280 – ištęstine neakivaizdine studijų forma. Fakultete šiuo metu yra 56 studentai, kurie tęsia studijas doktorantūroje. Kasmet Aplinkos inžinerijos fakultetą baigia apie 500 absolventų.

Studijos Aplinkos inžinerijos fakultete galima studijuoti įvairiomis formomis: nuolatine, ištęstine, ištęstine išlyginamąja ar ištęstine papildomąja. Dirbantiems studentams sudaroma galimybė studijuoti ištęstine studijų forma. Fakultete yra penkios pirmosios pakopos ištęstinių studijų programos, iš kurių vieną – statinių inžinerinių sistemų programą – nuo 2013 metų bus galima studijuoti nuotoliniu būdu. Dauguma šių programų (pavyzdžiui, kelių ir geležinkelių inžinerijos, geodezijos) Lietuvoje galima rasti tik VGTU. Priklausomai nuo pasirinkimo įgyjamas kvalifikacinis aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos, matavimų inžinerijos, statinių inžinerinių sistemų bakalauro laipsnis. Ištęstinių studijų trukmė yra 5,5 metų. Baigus šias studijas bendrąja tvarka galima dalyvauti konkurse stojant į magistrantūrą.

Kolegijų absolventams, turintiems aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, įgijusiems profesinę kvalifikaciją ar profesinio bakalauro laipsnį ir norintiems įgyti universitetinį išsilavinimą, suteikiama galimybė studijuoti ištęstine išlyginamąja studijų forma.

Fakultete yra keturios pirmosios pakopos ištęstinių išlyginamųjų studijų programos. Priklausomai nuo pasirinkimo įgyjamas kvaStudijų programos Aplinkos apsaugos inžinerija (I, II, IP) 

aplinkosaugos apsaugos technologija (I) Geodezija (I, II, IP) 

geodezija ir kartografija (I)

Kelių ir geležinkelių inžinerija (I, II, IP) Miestų inžinerija (I, IP) Pastatų energetika (II, IP)

lifikacinis aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos, energijos inžinerijos, matavimų inžinerijos bakalauro laipsnis. Ištęstinės išlyginamosios studijos trunka 2 metus. Baigus jas bendrąja tvarka galima dalyvauti konkurse stojant į magistrantūrą.

Fakultete organizuojamos ištęstinės papildomosios studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, kurių nėra studijavę pretendentai, ketinantys mokytis magistrantūroje. Šie dalykai yra būtini tam, kad studentai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms atitinkamos krypties magistrantūros studijoms. Ištęstinės papildomosios studijos skirtos asmenims, baigusiems artimos krypties universitetines studijas ir turintiems bakalauro laipsnį. Fakultete sudaryta galimybė studijuoti ištęstine papildomų studijų forma pagal ištęstine forma penkias pirmosios pakopos nuolatinių studijų programas. Šių studijų trukmė – 1 metai. Baigus jas išduodamas studijų baigimą liudijantis pažymėjimas. Paprastai studentams priklausomai nuo baigtos studijų programos sudaroma individualioji studijų programa.

Aplinkos apsaugos inžinerija (I, II, IP) Pasirinkę aplinkos apsaugos inžinerijos ištęstinių studijų programos aplinkos apsaugos technologijos specializaciją studentai nagrinėja aplinkos taršos problemas, išmoksta vertinti aplinkos būklę, taikyti ir realizuoti techninius bei organizacinius sprendimus. Studijuodami ar baigę studijas absolventai gali įsidarbinti įvairiose aplinkos apsaugos organizacijose, tyrimo ir projektavimo institutuose, pramonės įmonėse, aplinkos apsaugos firmose. Baigusieji įgyja kvalifikacinį aplinkos inžinerijos bakalauro laipsnį.

Aplinkos apsaugos inžinerijos ištęstinių išlyginamųjų studijų programa pritaikyta absolventams, kurie yra baigę Utenos kolegiją (aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programą), Panevėžio kolegiją (aplinkos apsaugos studijų programą), Šiaulių valstybinę kolegiją (aplinkos apsaugos studijų programą), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją (hidrotechnikos studijų programą), taip pat kitiems kolegijų absolventams, anksčiau baigusiems analogiškas specialybes. Absolventai, baigę studijų programą, gebės vertinti aplinkos taršos problemas, planuoti ir įgyvendinti inžinerines aplinkos taršos prevencijos priemones, projektuoti šiuolaikinius aplinkosaugos įrenginius, naudoti nuotekų, oro valymo, atliekų kenksmingumo šalinimo technologijas, išmokti valdyti naujus aplinkosaugos įrenginius ir atlikti jų techninės priežiūros darbus. Baigus šias studijas suteikiamas kvalifikacinis aplinkos inžinerijos bakalauro laipsnis.

Statinių inžinerinės sistemos (Int) Sutartiniai ženklai:  – specializacija; I – ištęstinės studijos; II – ištęstinės išlyginamosios studijos; IP – ištęstinės papildomosios studijos, kurias galima studijuoti pagal pirmosios pakopos ištęstinių studijų programas; INT – galimybė studijuoti nuotoliniu būdu.

Su fakulteto studijų programomis išsamiau galima susipažinti: www.medeina.vgtu.lt/programos

56

Statinių inžinerinės sistemos (INT) Statinių inžinerinių sistemų ištęstinių studijų programos tikslas – išugdyti supratimą apie pastatų inžinerinių sistemų darbo principus ir modernią įrangą įvairios paskirties pastatuose, išnagrinėti inžinerinės įrangos įtaką statybiniam pastato projektui,

suteikti supratimą apie centralizuotų ir autonominių inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo techniką, jų priežiūrą, sugebėti įvertinti ir parinkti inžinerines pastato sistemas. Studentai supažindinami su pastato šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujotiekio, vietos vandens ruošimo ir nuotekų valymo, elektros tiekimo įrenginiais, pastato inžinerinių sistemų projektavimu, įrenginių eksploatavimu. Baigusieji įgyja statinių inžinerinių sistemų bakalauro laipsnį. Šios programos studijos nuo 2013 metų vyks tik nuotoliniu būdu.

eksploatavimo programas). Šios programos tikslas – parengti specialistus, kurie turėdami žinių gebėtų nustatyti, formuluoti ir kompleksiškai spręsti automobilių kelių, geležinkelių bei kitų susisiekimo komunikacijų projektavimo, statybos, priežiūros, eksploatavimo problemas. Absolventai gebės projektuoti, statyti (tiesti) ir prižiūrėti automobilių kelius ir jiems reikalingus statinius, geležinkelius, oro uostų takus, uostų statinius, galės dirbti statybos ir projektavimo organizacijose, priežiūros organizacijose, valstybinėse institucijose. Baigus šias studijas suteikiamas kvalifikacinis statybos inžinerijos bakalauro laipsnis.

Geodezija (I, II, IP) Studijuojantys pagal geodezijos ištęstinių studijų programos geodezijos ir kartografijos specializaciją studentai semiasi matavimo technologijų, koordinačių sistemų, planų ir žemėlapių sudarymo technologijų žinių. Studijuodami ar baigę studijas absolventai gali įsidarbinti įvairiose valstybinėse ir privačiose geodezijos, kartografijos, kadastro organizacijose, projektavimo, tyrinėjimo, statybos firmose, žemėtvarkos tarnybose, savivaldybėse, nekilnojamojo turto agentūrose, hipotekos įstaigose, geoinformacinių sistemų technologijų, distancinių tyrimų įmonėse bei organizacijose, įgiję reikiamą darbo patirtį – kurti individualiąsias įmones. Baigusieji įgyja kvalifikacinį matavimų inžinerijos bakalauro laipsnį.

Geodezijos ištęstinių išlyginamųjų studijų programa pritaikyta absolventams, baigusiems šias kolegijas: Kauno kolegiją (geodeziją), Klaipėdos valstybinę kolegiją (geodeziją), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją (geodeziją ir kadastrą), Žemaitijos kolegiją (geodeziją ir žemėtvarką), taip pat kitiems absolventams, anksčiau baigusiems analogiškas specialybes. Baigus šias studijas suteikiamas kvalifikacinis matavimo inžinerijos bakalauro laipsnis. Būsimieji matavimų inžinerijos bakalaurai gebės taikyti įgytas žinias naujoms technologijoms naudoti, geodezijos, kartografijos bei nekilnojamojo turto kadastro uždaviniams spręsti, naudotis šiuolaikiniais matavimo prietaisais, optimaliai organizuoti, atlikti matavimus, kaupti, sisteminti ir analizuoti geodeziniais matavimais gautą informaciją, apdoroti ir analizuoti matavimo rezultatus, laiku priimti savarankiškus sprendimus.

Kelių ir geležinkelių inžinerija (I, II, IP) Pasirinkę kelių ir geležinkelių inžinerijos ištęstinių studijų programą studentai semiasi žinių, susijusių su transporto statinių projektavimu, statyba, kelių ir geležinkelių projektavimu, tiesimu bei jų eksploatavimu. Studijuodami ar baigę studijas absolventai gali statyti ir prižiūrėti susisiekimo sistemų statinius: automobilių kelius ir jiems reikalingus statinius, geležinkelius, oro uostų takus, uostų statinius, dirbti statybos ir projektavimo organizacijose. Baigusieji įgyja kvalifikacinį statybos inžinerijos bakalauro laipsnį.

Kelių ir geležinkelių inžinerijos ištęstinių išlyginamųjų studijų programa yra skirta absolventams, kurie yra baigę Kauno technikos kolegiją (kelių tiesimo programą) ar Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją (susisiekimo kelių ir statinių bei geležinkelių

Miestų inžinerija (I, IP) Studijuojantys pagal miestų inžinerijos ištęstinių studijų programą studentai susipažįsta su miestų ūkio sistemų pagrindais, miestų ūkio valdymo ir tvarkymo įrenginiais, ekonominiais, organizaciniais bei techniniais klausimais, su miestų teritorijų užstatymo planavimu, jų inžinerine įranga, miestų transportu ir jo eismo organizavimu, miestų statinių rekonstrukcija, eksploatavimu, renovacija. Studijuodami ar baigę šias studijas absolventai gali įsidarbinti miestų ir rajonų savivaldybėse, apskričių administracijose, seniūnijose bei valstybinėse jų įmonėse, miestų ūkio eksploatavimo įmonėse bei organizacijose, miesto transporto sistemų ir miesto teritorijų inžinerinės įrangos, želdynų projektavimo, statybos ir priežiūros įmonėse. Baigusieji įgyja kvalifikacinį statybos inžinerijos bakalauro laipsnį.

Pastatų energetika (II, IP) Pastatų energetikos ištęstinių išlyginamųjų studijų programa pritaikyta absolventams, kurie yra baigę Alytaus kolegiją (statinių inžinerinių sistemų specializaciją), Žemaitijos kolegiją (statinių inžinerinių sistemų specializaciją), Vilniaus technologijos ir dizaino kolegiją (šilumos energetikos, termoinžinerijos ir statinių inžinerinių sistemų specializacijas), taip pat kitiems kolegijų absolventams, anksčiau baigusiems analogiškas specialybes. Baigus šias studijas suteikiamas kvalifikacinis energijos inžinerijos bakalauro laipsnis. Energijos inžinerijos bakalaurai gebės atpažinti, formuluoti ir spręsti inžinerines šilumos gamybos, šilumos, dujų tiekimo ir naudojimo bei patalpų oro kokybės užtikrinimo problemas, projektuos tam skirtas sistemas, mokės jas įrengti, naudoti ir prižiūrėti, gebės laiku priimti savarankiškus sprendimus.

57

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i ĮSPŪDIS

Tipiniai daugiabučių atnaujinimo projektai padeda taupyti Lina JAUNIŠKĖ 2011 metų duomenimis, Lietuvoje įregistruota per 37,3 tūkst. daugiabučių. Daugiau nei 34,2 tūkst. pastatyti dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, beveik 24 tūkst. – sovietiniais laikais, kai statyba vyko valstybės lėšomis ir pinigų stygius vertė statyti daug, tačiau pigių butų. Masinė statyba buvo įmanoma tik taikant unifikuotus gyvenamųjų namų projektus bei statybos produktus. Daugkartinis vieno projekto taikymas projektą pavertė kartotiniu, kitaip – tipiniu.

Pasikartojantys sprendimai Pagal tų laikų technologijas, medžiagas ir standartus pastatyti daugiabučiai namai nebeatitinka šiandienos poreikių. Taupant energiją ir palaikant žmogui optimalų mikroklimatą patalpose itin svarbu, kad išorinės pastato atitvaros būtų gerai apšiltintos, optimaliai veiktų inžinerinės sistemos, o tai pasiekti galima tik atnaujinant daugiabučius. „Kartotiniams daugiabučiams kaskart nuo nulio rengti pavienius techninius atnaujinimo (modernizavimo) darbo projektus – neracionalu, todėl jiems rengiami tipiniai projektai“, – sakė Eglė Grigonė, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) Projektų priežiūros skyriaus vyr. specialistė.

Gali naudotis nemokamai 2011 metais buvo parengtas Daugiabučių namų atnaujinimo (moder-

nizavimo) rekomendacinis planas.

Ištirta 90 namų – po tris pasirinktų 30-ies tipų daugiabučius. Lapkričio pradžioje buvo 18 patvirtintų tipinių projektų, netrukus bus patvirtinta dar 12. Daugiau tikslinių tipinių projektų planuojama parengti 2013 metais konkrečioms savivaldybėms, pasitvirtinusioms daugiabučių namų atnaujinimo programas. „Statytojams, apsisprendusiems atnaujinti savo daugiabutį namą pagal Vyriausybės patvirtintą programą, savivaldybių programas, visos teisės naudotis tipiniais projektais suteikiamos nemokamai. Visus statytojus, BUPA derinti pateikusius namų atnaujinimo investicijų planus, informuojame, jei jų daugiabučiui yra parengtas tipinis projektas“, – sakė E. Grigonė.

Pritaikomi konkrečiam namui Tipinius projektus reikės pritaikyti konkrečiam daugiabučiui namui įvertinus esamą jo situaciją ir specifiką, klimato, specialiąsias bei inžinerinių tinklų prijungimo sąlygas, atsižvelgiant į statytojo sumanymą, siektinus šilumos energijos taupymo rodiklius, planuojamą pastato energinio efektyvumo klasę.

Pasak UAB „Panprojektas“ direktorės Elvyros Klimavičienės, jų įmonė parengė 26 tipinių daugiabučių namų atnaujinimo projektus pagal BUPA parengtas užduotis. „26 tipinių namų projektų pritaikymas skirtinguose miestuose konkrečiam namui bus kitoks, nes skiriasi šilumos

Šiais metais tradicinis konkursas „Už darnią plėtrą“ sulaukė nemažai dalyvių Vladas ŠERELIS

Eglė Grigonė, BUPA Projektų priežiūros skyriaus vyr. specialistė.

BUPA archyvo nuotr. tiekimo temperatūra, blokų sekcijos (projekte gali būti veidrodiškai pakoreguotos), langų varstymas ir kitos detalės“, – teigė E. Klimavičienė.

Rengiant šilumos dalį atkreipiamas dėmesys į buto vietą – kiek yra išorinių sienų. „Tipinius projektus iš viso sudaro 12 dalių. Išnagrinėjome visas įmanomas galimybes ir bendrijoms sudarome sąlygas rinktis, kokias sistemas renovuoti. Išanalizavus tipinį projektą, pačiai bendrijai lengviau nuspręsti, kokias technologijas taikyti, ko prašyti projektuotojų“, – sakė E. Klimavičienė.

Daugiau informacijos apie daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) – www.atnaujinkbusta.lt arba nemokama telefono linija 8 800 200 12.

Daugiau informacijos apie tipinius daugiabučių atnaujinimo projektus – nuorodoje, kurią galite atsidaryti nuskenavę šį kodą savo mob. telefonu.

Užs. Nr. SA10 - 23

statybos ir būsto žinynas internete www.statybajums.lt

58

Naujų projektų derlius neblogas Ne gausiausias derlius žvelgiant į istoriją, tačiau skųstis jau negalima – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) rengiamo konkurso komisija šiemet turi įvairiapusiškesnio darbo. Ne po vieną projektą šeštą kartą vykstančiame konkurse pateikta įvairiose kategorijose: ir gyvenamosios, ir komercinės, ir visuomeninės paskirties objektų.

„Jau vasarą pajutome nekilnojamojo turto plėtotojų susidomėjimą. Stengiamės vertinti tuos objektus, kurie yra išsilaikę bent vieną ciklą, kad labiau išryškėtų kokybės standartai.

Taip galima įvertinti investicijas į technologijas, ar jos pasiteisino, ar taupoma energija. Taip pat jau įmanoma išgirsti ir gyventojų ar nuomininkų nuomonę“, – sakė LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.

Ankstesniais metais konkurse „Už darnią plėtrą“ ryškią persvarą turėdavo gyvenamosios paskirties objektai, t. y. jų būdavo pateikiama daugiausia. Šiemet būsto dominavimas jau ne toks didelis. Tarp dalyvių yra nemažai viešbučių, kitų komercinių pastatų.

Taip pat svarbu, kad konkursui pateikiami projektai įgyvendinti įvairiose šalies vietovėse, ne tik sostinėje Vilniuje. „Teko dalyvauti architektų apdovanojimuose ir matyti, kad daug įvairiausių projektų įgyvendinta visoje Lietuvoje. Nekilnojamojo turto plėtotojai irgi nori parodyti, kad plėtra vyksta ne tik sostinėje. Tikiuosi, šiemet tikrai bus tokių projektų, kurie yra verti darniosios plėtros prizo – statulėlės“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Praėjusiais metais dėl ne itin gausaus konkurso dalyvių skaičiaus ir neišsiskiriančių projektų vertinimo komisija nusprendė laureatus pagerbti tik padėkos raštais. Pagrindinis prizas – statulėlė – nebuvo įteiktas nė vienam dalyviui.

Konkurso pavadinimas „Už darnią plėtrą“ tarsi pasako, kad bene svarbiausi projektų vertinimo kriterijai yra darniosios plėtros principų įgyvendinimas: dėmesys aplinkai, bendruomenei bei žmonėms, socialinės infrastruktūros plėtros lygis ir prieinamumas, projektams įgyvendinti naudotos medžiagos.

Energijos taupymui skirtos priemonės – irgi vienas vertinimo kriterijų.

LNTPA vadovo teigimu, nereikia pamiršti artėjančių 2020 metų, kai pagal Europos Sąjungos direktyvas bus privalu statyti energiškai efektyvius pastatus. Todėl jau dabar įdomu stebėti, kaip plėtotojai reaguoja į artėjančius pokyčius, kiek investuoja į energiją taupančias technologijas. „Bus galima įvertinti ir būsto efektyvumą. Jau kelintus metus leidžiama statyti mažo ploto butus, todėl komisijai smalsu, ar tokie butai

paklausūs, ar pasiteisina sumanymas juos statyti. Įdomu, ar yra tendencija keisti senos statybos, pavyzdžiui, trijų kambarių, butą į naują vieno kambario.

O gal maži butai perkami nuomos verslui plėtoti? Šias tendencijas mėginsime pasiaiškinti“, – sakė M. Statulevičius. Žvelgdamas į konkursui pateiktus projektus, LNTPA vadovas nesiryžo įvardyti favorito. Jis paaiškės tuomet, kai komisija aplankys visus objektus ir juos įvertins. Ypatingesni gali būti nebent tie, kurių atidarymo visuomenė laukė keletą metų.  „Statyba ir architektūra“ pateikia keletą projektų, pristatytų konkursui „Už darnią plėtrą“

59

NT GIDAS iš arčiau i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i iš arčiau

garso kolonėles puošnioje salėje, kurioje nėra jokių pakabinamųjų lubų. Teko pasitelkti itin novatoriškus sprendimus. Išsivyniojantis galinės projekcijos ekranas paslėptas lubose, projektorius į jį šviečia per veidrodžių sistemą pro užmaskuotą langelį iš gretimos patalpos. Garso šaltinis yra pačios sienos – jų paviršius yra specialios plokštės, kurios virpėdamos sukuria garsą. Tokiu būdu salė įgarsinama labai tolygiai, nėra jokių akustinių duobių.

Salėje įdiegta automatizuota vaizdo ir garso įrangos valdymo sistema, taip pat sistema vėdinimui ir apšvietimui kontroliuoti. Ši įranga valdoma naudojantis nešiojamuoju programuojamu pultu su lietimui jautriu ekranu. Visi stiprintuvai, komutatoriai ir kita centrinė įranga sumontuoti aparatinėje.

Vilniaus centre atnaujintas istorinis pastatas stebina naujovių gausa

Viskas apgalvota iki smulkmenų, lygiai taip pat preciziškai išpildyti architekto sumanymai. Pretenduojant į A klasės biurų pastatą neieškota pigesnių sprendimų, nesivadovauta nuostata „tam sykiui bus gerai“. Būtent todėl statinys pateikė rimtą paraišką gauti aukščiausią įvertinimą.

Dabar bendras patalpų plotas „Pirklių klube“ yra apie 10 tūkst. kvadratinių metrų. Biurai užima apie 6 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Likęs skirtas trijų lygių požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, komercinėms patalpoms.

Biurai daugiausia įrengti naujame priestate. Senojoje pastato dalyje restauruotos dvi didelės salės, užimančios apie 500 kvadratinių metrų plotą.

Skiria laiko upė Pastatas šalia sostinės Lukiškių aikštės, išsikrausčius iš jo miesto planuotojams, beveik šešerius metus stovėjo apleistas.

2008-aisiais jį įsigijo kompanija „BT Invest“. Paskelbę architektūrinį konkursą, investuotojai pasirinko architekto Alberto Trimonio darbo grupės pateiktą siūlymą. Architektas patarė prie istorinės pastato dalies prijungti naują šiuolaikiškos architektūros priestatą. Šis tapo jungtimi tarp XX amžiaus pradžioje statyto pastato Gedimino prospekte ir to paties amžiaus 6-ajame dešimtmetyje J. Tumo-Vaižganto gatvėje iškilusių paprastojo neoklasicizmo

Nieko neturi matytis Didžiojoje salėje atkurti bareljefai su prekybos, iškalbos, komercijos ir pelno dievo Merkurijaus simbolika. Konferencijų dalyviai gali nustebti girdėdami per garsiakalbius sklindantį pranešėjo balsą, bet nematydami pačių garsiakalbių. Įgarsinimo sistemą montavusios bendrovės „Konferenta“ administracijos direktorius Jaunius Bieliauskas prisiminė, kaip pirmą kartą su kolegomis atvyko tartis dėl „Pirklių klubo“ konferencijų salių įrangos. „Mums buvo pristatytas projekto autorius ir pasakyta, kad jis bus svarbiausias žmogus priimant bet kokius projektinius sprendimus. Tai gana dažna situacija, ir paprastai

Vladas ŠERELIS

60

stilistikos rūmų, kuriuose įsikūrusi Užsienio reikalų ministerija.

Perėjimas iš senosios „Pirklių klubo“ dalies į naująją jaučiamas stilistiškai.

Architektas, matyt, irgi nenorėjo to maskuoti – ketino netgi pabrėžti. Pirmame aukšte įrengta vandens instaliacija – tarsi laiko upė, skirianti dabartį nuo praeities.

Vadovaujantis projektu, naujoji pastato dalis padalyta į penkis aukštus, senoji – į tris su mansarda. Abiejų dalių aukštingumas nesiskiria, stogas vienodo lygio. Atliekant rekonstrukcijos darbus kieme buvę garažai nugriauti, jų vietoje pastatytas atskiras korpusas.

mes randame kompromisą tarp estetikos, biudžeto ir galimų techninių sprendimų. Architekto reikalavimas irgi buvo panašus kaip daugelyje kitų projektų – nieko neturi matytis. Paprastai tai reiškia, kad garso ir vaizdo įranga neturi kristi į akis ar kaip nors išsiskirti. Tačiau šį kartą viskas buvo kitaip. Pasakymą „Nieko neturi matytis“ reikėjo suprasti pažodžiui, ir į jokius kompromisus architektas nesileido“, – pasakojo J. Bieliauskas. „Konferentos“ specialistai pirmiausia svarstė, kaip paslėpti projektorių ir

Sprendimai energijai taupyti Energijos ištekliai pastate taupomi pasitelkiant technologinius sprendimus.

Apšvietimą valdo specialios programos, leidžiančios naudoti energijos tik tiek, kiek jos reikia.

Apšvietimo ir jo valdymo sprendimus įgyvendino įmonė „Šviesos studija“. THINK LIGHT® specialistai senoje pastato dalyje parinko berėmius, į lubas ir sienas įleidžiamus šviestuvus, taip minimaliai pažeisdami istorinę pastato architektūrą ir gaudami šiuolaikines normas atitinkantį apšvietimą.

Naujai pastatytoje dalyje parinkti maksimalią šviesos kokybę ir ekonomiškumą užtikrinantys šviestuvai. Šiuolaikinės įstaigos yra mobilios, todėl darbo vietoms apšviesti panaudoti pastatomi šviestuvai. Toks sprendimas leido išvengti laidų vedžiojimo lubose. Bendrąsias erdves apšviečia diodiniai ir metalo halogeninių lempų šviestuvai.

Naujojo ir senojo pastato fasadui apšviesti parinkti tik diodiniai (LED) šviestuvai. Taip užtikrinamas ekonomiškumas ir ilgas tarnavimo laikas (50 000 val.)

Abiejuose pastatuose įdiegta KNX valdymo sistema, kuri valdo apšvietimą, klimatą ir elektrinius langus. Patalpoje ir klimatas, ir apšvietimas, ir langai kontroliuojami vienu pultu. Taip pavyko sumažinti valdymo pultelių skaičių, be to, visi jie yra vieno dizaino.

Bendrosiose erdvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse įdiegti judesio jutikliai apšvietimą sustiprina tik patalpoje esant žmonėms.

Taupyti energiją naujojoje pastato dalyje padės ir dvigubas stiklo fasadas. Kaip sudėtinė pastato šildymo bei vėdinimo sistemos dalis veikia dvigubas fasadas su vidinėmis stumdomosiomis durimis ir elektra valdomais atidaromais langais.

Išorinis fasadas įstiklintas laminuotu stiklu su vadinamąja saulės kontrole. Dvigubas fasadas leidžia pastato šildymo ir vėdinimo sistemai racionaliai panaudoti saulės šilumą bei nakties vėsą. Vasarą naktimis langai automatiškai atsidaro, žinoma, tiek, kiek leidžia saugumo sistema. Patalpos natūraliai vėdinamos, ir taip sunaudojama mažiau energijos.

Dieną dvigubas fasadas saugo patalpas nuo įkaitimo. Žiemą toks fasadas leidžia sutaupyti energijos šildymui.

Mansardiniuose aukštuose sumontuoti atidaromi vadinamieji lameliniai stoglangiai iš siaurų ilgų stiklo paketų juostų.

Šildo ir vėsina lubos „Pirklių klubą“ galima priskirti grupei novatoriškiausių pastatų, kuriuose įdiegti energiją taupantys sprendimai.

Jais patikėta rūpintis bendrovei „YIT Technika“. Įmonės vyresnysis projektų vadovas Svajūnas Raščiauskas atkreipė

61

iš arčiau i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i iš arčiau

Pritaikė pasyviųjų namų statybos patirtį Sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje esančių „Veikmės“ apartamentų išskirtinumas – vieta. Netoli Vingio parko stovintis daugiabutis yra nuošaliau nuo miesto triukšmo, o iš viršutinių aukštų atsiveria graži miesto panorama.

dėmesį į lubose sumontuotą šildymo ir vėsinimo sistemą, kuri įrengta naudojant „Uponor“ technologijas.

Liejant perdangas jose sumontuoti patikimi polimeriniai PEX vamzdžiai, kuriais žiemą cirkuliuodamas šiltas vanduo patalpas šildo, o vasarą būdamas mažesnės temperatūros vėsina. Lubose sumontuota sistema šilumą ar vėsą paskirsto tolygiai ir efektyviai. Naudojant žemos temperatūros šildymo sistemą, palyginti su tradiciniais sprendimais, eksploatacines energijos sąnaudas šildymui ir vėsinimui galima sumažinti 10–15 proc.

Kol mieste neprasideda šildymo sezonas ir centralizuotas šildymas neįjungtas, patalpas šildo šilumos siurblys, puikiausiai derantis prie šildymo ir vėsinimo sistemos. Kai pavasarį atsiranda poreikis patalpas vėsinti, šilumos siurblys veikia atvirkštiniu principu – ruošia mažesnės temperatūros parametrus vėsinimo sistemai. Patalpų oro temperatūrą galima valdyti ir papildomais ventiliatoriniais konvektoriais. „Patalpų nuomininkai turės daug pasirinkimo galimybių, jomis galės naudotis individualiai“, – pasakojo S. Raščiauskas.

Ir šildymo bei vėdinimo sistema, ir apšvietimas gali būti valdomi iš vieno

kompiuterio. Ekrane matyti sistemų išdėstymo planai, tad vienu pelės paspaudimu galima įjungti ar išjungti norimą šviestuvą, reguliuoti temperatūrą patalpose.

Racionalus sprendimas – visas komunikacijas montuoti po pakeliamosiomis grindimis. Jeigu prireikia keisti patalpų planavimą, problemų dėl komunikacijų perkėlimo nebus – bet kurioje vietoje galima sumontuoti kištukinius lizdus, senąsias jų buvimo vietas panaikinant ir nepaliekant jokių žymių. Perkėlus kištukinius komunikacijų lizdus likusi ertmė nesunkiai užlopoma – plokštės lopas tiesiog pastatomas ant atskiros kojelės. Ir montuoti komunikacijas po pakeliamosiomis grindimis kur kas patogiau nei po pakabinamosiomis lubomis.

T N iG as d 62

Atkūrė autentišką fasadą „Pirklių klubo“ pastatas dėmesį traukia rausva spalva. Lygiai tokios pat spalvos fasadas buvo ir tuomet, kai objektas buvo ką tik pastatytas – 1913 metais.

Laikui bėgant fasadas keitė išvaizdą, buvo perdažomas. Naujieji šeimininkai nusprendė nuvalyti viršutinius apdailos sluoksnius ir atkurti autentišką senąjį tinką.

Paveldosaugininkai nereikalavo imtis tokių priemonių, tačiau investuo-

tojai patys norėjo išsaugoti autentiką.

Sukurti mišinį, kurio struktūra būtų lygiai tokia pat kaip autentiško senojo tinko, buvo patikėta kompanijai „Remmers“. Pirmiausia buvo paimtas autentiško tinko mėginys ir išsiųstas į „Remmers“ laboratoriją Vokietijoje.

Ten buvo atlikti tyrimai ir bandymai, norint išgauti restauruojamo skiedinio struktūrą ir spalvą, kuo artimesnę originalui.

Atkuriant senovinio tinko struktūrą darbai atliekami atitinkama seka. Viršutiniai apdailos sluoksniai kruopščiai nuvalomi, pagrindas turi likti švarus ir sausas. Restauruojama vieta gruntuojama ir padengiama restauravimo skiediniu. Tuomet mechaniniais įrankiais išgaunama tam tikra fasado struktūra. Visiškai restauruotas fasadas hidrofobizuojamas itin aukštos kokybės impregnavimo pasta, dėl kurios paviršius įgauna difuzines ypatybes bei atsparumą lietui ir šalčiui.

Naudojant kompanijos „Remmers“ technologiją panašia specifika restauruota Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėjimo į dangų bažnyčia, Klaipėdos universitetas, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir kiti pastatai. 

Statybų bendrovė „Veikmė“ daugiabučio projektą ne vykdė nuo projektavimo stadijos, bet jau pirko su įgyvendintu nuliniu ciklu, t. y. buvo pastatytas požeminis aukštas. Projektą pradėjusi įmonė iš rinkos buvo priversta pasitraukti dėl sunkmečio. Nors „Veikmė“ nusipirko pradėtą įgyvendinti projektą, jai teko jį koreguoti. „Veikmės“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba sakė, kad reikėjo keisti planavimą, koreguoti garso izoliacijos ir kitus projektinius sprendimus. „Veikmės“ apartamentuose pritaikytos energiškai efektyvių namų statybos technologijos, statytojai pasitelkė savo patirtį pasyviųjų namų statyboje.

Siekta maksimaliai pritaikyti būstą gyventojų poreikiams.

Medžiagos pasirinktos natūralios, neteršiančios aplinkos ir nekenkiančios sveikatai. Išorinės pastato sienos sumūrytos iš keraminių plytų ir apšiltintos 18 centimetrų storio akmens vatos sluoksniu. Izoliaciniame fasado šilumos sluoksnyje sumontuoti efektyvūs pasyviesiems namams skirti mediniai langai. Dalis fasado nutinkuota dekoratyviniu tinku, dalis padengta klinkerio plokštėmis. Tarp balkonų ir butų grindų įrengti specialūs mazgai, leidžiantys išvengti vadinamųjų šalčio tiltų, grindų peršalimo ir drėgmės kaupimosi konstrukcijose bei vidaus patalpose.

Skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam pastato naudingojo ploto metrui per metus sudaro 74,81 kWh, energijos sąnaudos patalpoms šildyti – 31,71 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Energinį efektyvumą didina ir ant pastato stogo sumontuotos saulės baterijos, kurios generuoja elektros energiją

laiptinei apšviesti. Čia sumontuoti ypač taupūs LED šviestuvai.

Projektinius „Veikmės“ apartamentų siūlymus parengė Danijos kompanija „PLH architekter“. Pastatą suprojektavo bendrovė „Archinova“ (projekto vadovas Antanas Gvildys, architektės Sigita Lapienytė ir Sandra Paškevičienė).

Patys architektai pastatą apibūdina kaip skandinaviško stiliaus, su atviromis terasomis, balkonais, stiklo fasadais, atveriančiais vaizdus į šalia esantį mišką, gražias Vilniaus panoramas.

Daugiabučio statyba vyko etapais.

2010 metų gruodį išliejus betoninį karkasą, 2011-ųjų gegužę pradėti mūrijimo darbai. Tų pačių metų liepą buvo sumontuoti langai ir durys, o rudenį startavo fasado apdailos darbai. 2012ųjų balandžio 25 dieną šiam statiniui suteiktas pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Statybų metu ir jau pridavus pastatą eksploatuoti „Veikmės“ apartamentuose ne kartą buvo atlikti sandarumo, oro skverbties ir kiti matavimai.

Atestuoti specialistai šiam objektui suteikė B klasės energinio naudingumo sertifikatą. 

63

efektyvus efektyvus namas namas ii STATYBA STATYBA IR IR ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA ii 2012 2012Nr. Nr.12 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i efektyvus namas

luoti užduotį vykdytojams, nes buvo žinoma, ko norima. „Viskas prasidėjo nuo to, kad mums buvo reikalingas pastatas. Kai pradėjome apie tai galvoti, iškilo klausimas: o koks gi jis turėtų būti? Kadangi apie energiškai efektyvius, taupius namus jau turėjome truputį informacijos, nutarėme turėti gerą pastatą ir pigiai jį išlaikyti. Be to, norėta propaguoti žaliąsias idėjas. Nesvarbu, kad galima pigiai pasiruošti malkų – gamtą irgi reikia tausoti“, – „Statybai ir architektūrai“ paaiškino Pilnų namų bendruomenės vienuolis Laimonas Mituzas.

Pilnų namų bendruomenė dar negali tiksliai įvertinti, kiek energijos naudoja pastatas. Brolis Laimonas pripažino, kad pasyviajame pastate dar negyvenama, trūksta lėšų iki galo įsikurti. Tačiau ir šildymas, ir ventiliacinės sistemos veikia, nes reikia pašalinti susikaupusią statybų metu drėgmę.

Objektyviai suskaičiuoti išlaidas pasyviajam namui išlaikyti bus galima maždaug po metų. Vokietijos pasyviųjų namų institutas irgi nereikalauja pateikti energijos naudojimo duomenų. Sertifikuojant buvo žiūrima, kad būtų išlaikyti sandarumo, kiti reikiami standartai. Namas papuoštas instituto ženklu.

Paženklintas pasauliniu standartu Vladas ŠERELIS

Vienas reikšmingiausių įvykių energiškai efektyvių namų industrijoje šiais metais įvyko gegužės pabaigoje. Duris tuo metu atvėrė Pilnų namų bendruomenės namas Varėnos rajone, Panaros kaime. Jis buvo paženklintas Vokietijoje veikiančio Pasyviųjų namų instituto (Passivhaus Institut) ženklu, vadinasi, atitinka pasaulinius pasyviųjų pastatų standartus. Įsilieja į aplinką Ne pelno siekianti organizacija Pilnų namų bendruomenė 2011 metais išsikėlė tikslą pagerinti gyvenimo sąlygas ir pastatyti gyvenamąjį namą, skirtą gyventi reabilitaciją atliekantiems as-

64

menims. Buvo nutarta, kad būsimasis pastatas turi būti energiškai efektyvus ir organiškai įsilieti į bendruomenės kuriamą žmonėms draugišką aplinką.

Todėl buvo pasirinkta pasyviojo namo koncepcija. Naujojo reabilitacijos cen-

tro plotas – 589 kvadratiniai metrai, jame įrengta 20 gyvenamųjų kambarių, gydytojų kabinetai, administracijos, pagalbinės bei ūkinės patalpos.

Gyvenamasis pastatas skirtas asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų, socialinei ir psichologinei reabilitacijai. Projektą inicijavo ir statybas aktyviai palaikė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, plėtojanti pasyviųjų namų idėją. Projekto autorius – architektas Mindaugas Dagys.

Generalinio rangovo funkcijos buvo patikėtos statybos įmonei „Dzūkijos statyba“.

Pirmiausia ėmė mokytis Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo Aido Vaičiulio teigimu, imantis bet kokios veiklos svarbus požiūris į ją.

Jeigu įmonė pradeda darbus, kurie nesusiję su tiesiogine jos veikla, rezultatas gali būti ne toks, kokio tikimasi. „Pilnų namų bendruomenė įsikūrusi bemaž miške, jos vadovams gal ir netektų jaudintis dėl brangaus šildymo, nes galėtų pasirūpinti čia pat esančiomis malkomis. Tačiau šis darbas nėra susijęs su jų veikla. Išplėtojusi idėją būti energiškai nepriklausoma, bendruomenė pasirinko energiškai efektyvų namą.

Ne kokius nors autonominius generatorius, ne kitokius alternatyvius energijos šaltinius, bet mažą energijos naudojimą“, – pasakojo A. Vaičiulis.

Anot jo, bendruomenės vadovai pasirinko teisingą kelią nežiūrėti, ką padarė kiti – jie pažvelgė į savo padėtį ir pradėjo rinkti informaciją, mokytis.

Todėl ir sugebėta tinkamai suformu-

Daugiabutį pastatyti lengviau Lietuvoje labiau įprasta, kad energiškai ypač efektyvius pastatus pirmiausia pasistato pasiturintys verslininkai.

Matyti pasyviuosius visuomeninės

paskirties ar daugiabučius namus pas mus dar nėra dažna. Tačiau pirmasis Pasyviųjų namų instituto sertifikuotas pastatas mūsų šalyje buvo būtent visuomeninės paskirties.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo A. Vaičiulio teigimu, Vokietijoje veikiančio instituto visiškai nestebina faktas, kad pas mus pagal jo standartus įgyvendintas projektas yra ne individualusis namas, bet bendruomenės pastatas. „Institutui ne tiek svarbu pastatų skaičius, kiek jų kokybė, kad rezultatas būtų pasiektas toks, koks deklaruojamas. Tuomet laikui bėgant turėsime daug kokybiškų, energiškai ypač efektyvių namų ir taupysime savo šalies finansinius bei energetinius išteklius. Bėgti nėra kur, tai turime įsisąmoninti, nes yra daug pavyzdžių, kur metamės stačia galva ir pridarome pusfabrikačių“, – pastebėjo A. Vaičiulis.

Kai Lietuvoje kuri nors statybos įmonė pasiskelbia apie planus įgyvendinti pasyviojo daugiabučio projektą, toks faktas pateikiamas kaip išskirtinis įvykis. Geriau paanalizavus, tai tikrai nėra joks stebuklas, nes didelį pastatą padaryti energiškai ypač efektyvų yra lengviau nei mažą individualųjį namą. Daugiabučiuose yra daugiau vidinių atitvarų nei išorinių, kitaip nei vienbučiuose. Pavyzdžiui, Suomijoje už poliarinio rato pirmieji ir statyti, ir renovuoti iki pasyviojo standarto buvo daugiabučiai, o ne individualūs namai. „Pas mus paplitęs stereotipas, kad pasyvusis gali būti tik individualusis namas. Bet reikia šį požiūrį keisti. Pilnų namų bendruomenės pastatas – vienas geriausių pavyzdžių“, – kalbėjo A. Vaičiulis. 

Pasyviojo namo gyventojams karštą vandenį ruoš ant stogo sumontuoti saulės kolektoriai.

65

Efektyvaus namo etalonas Statant pasyvųjį Pilnų namų bendruomenės namą didelių sunkumų nebuvo, nes statybininkai glaudžiai bendradarbiavo su užsakovu, projektuotojais, techniniu prižiūrėtoju.

Pastato konstrukcijos nebuvo sudėtingos, tačiau darbai turėjo būti atlikti sąžiningai ir kruopščiai.

Kaminas – labiau butaforinis Pilnų namų bendruomenės pasyviojo namo statybos generaliniu rangovu pasirinkta bendrovė „Dzūkijos statyba“. Ji atliko visus bendruosius statybos darbus: išliejo pamatus, įrengė rūsį, pastatė pirmojo ir mansardinio aukštų sienas, pertvaras, sumontavo rūsio ir pirmo aukšto gelžbetonio perdangas. „Dzūkijos statybos“ darbinin-

kai įrengė mansardinio aukšto ir stogo medžio konstrukcijas, uždengė stogą, apšiltino pastato sienas, atliko visus apdailos darbus. Galiausiai – sutvarkė aplinką.

Statinys ypač dera su parko aplinka. Išlaikyta senovinė dvišlaičio stogo forma, reikalavimus atitinkantys langų dydžiai, jų išdėstymas. Fasado apdailai buvo privalu naudoti medieną. Net ir

Apšvietimo projektų rengimas ir įgyvendinimas.

LED šviestuvų projektavimas ir gamyba.   

Sveikesnė darbo vieta Mažesnės apšvietimo sąnaudos Aplinkai draugiški produktai

Kontaktai: UAB „Optodecor“, Ateities g. 10, Vilnius, tel. +370 677 50 508, el. p. info@optodecor.lt, www.optodecor.lt

kaminas ant stogo sumontuotas laikantis atitinkamų formų bei reikalavimų, nors jis labiau butaforinis – pastate nėra katilo ar židinio, iš kurių rūktų dūmai.

Objektą šildo šilumos siurbliai, šilumą imantys iš trijų 80 metrų gylio gręžinių. Karštam vandeniui ruošti ant stogo sumontuoti keturi saulės kolektoriai. Šiuos sprendimus įgyvendino bendrovė „Steltronika“.

Viduje pagal kompanijos „Uponor“ sprendimus įrengtas grindų šildymas. Bendrovės „Uponor“ techninių sprendimų vadovas Artūras Laukys sakė, kad buvo pasirinkta klasikinė grindų šildymo sistema, jose iš viso suklota 2260 metrų specialių PE-Xa vamzdžių.

Apšvietimas – ekonomiškas Pasyviesiems namams svarbu taupyti ne tik šilumos, bet ir elektros energiją. Todėl stengiamasi parinkti ypač taupius elektros prietaisus. Bendrovė „Optodecor“, nuo 2007 metų turinti LED šviestuvų gamybos ir apšvietimo projektų įgyvendinimo patirtį, Pilnų namų bendruomenės pastate atliko apšvietimo investicijų, sąnaudų, ilgaamžiškumo ir ekonominio efektyvumo analizę, parengė apšvietimo projektą. „Optodecor“ gamybos ir technologinių sprendimų padalinyje buvo suprojektuoti ir pagaminti šviestuvai atsižvelgiant į patalpų paskirtis, t. y. buvo kreipiamas dėmesys ne tik į higienos normas, bet ir spektrinę šviesos sudėtį, tolygų šviesos pasiskirstymą.

Pasyviajam namui įmonės „Optodecor“ pasiūlytas apšvietimo sprendimas leido sumažinti bendrą apšvietimo galingumą iki 5 kartų, palyginti

su įprastu liuminescencinių lempų apšvietimu. Įgyvendintas LED apšvietimo projektas bendrovei „Optodecor“ suteikė naujos patirties įgyvendinant apšvietimo projektus. „Optodecor“ šviestuvų gamyboje naudoja efektyvius kompanijos „Philips“ šviesos diodus. Šviestuvų gamybai taikomi ilgus metus tobulinti technologiniai sprendimai, sinchronizuojantys diodo, maitinimo šaltinio ir aušinimo sistemos – trijų pagrindinių LED šviestuvo patikimumo elementų – sąveiką. Šviestuvai ypač patikimi ir tarnauja daugiau kaip 100 tūkst. valandų.

Dėmesys sandarumui Medžiagos pasyviajam namui statyti parinktos atsižvelgiant į izoliacines ir sandarumo ypatybes, ilgaamžiškumą.

Beveik 600 kvadratinių metrų ploto pasyvusis namas statytas iš blokelių, užpildytų pilkuoju putų polistirenu, kitaip dar vadinamu neoporu. Pasyviojo namo konstrukcijose naudotas neoporas pagamintas bendrovėje „Kauno šilas“. Įgyvendinant pasyviųjų namų projektus neoporo naudojimas turi daug privalumų. Pirmiausia toms pačioms termoizoliacinėms ypatybėms užtikrinti pakanka plonesnio sluoksnio termoizoliacinės medžiagos, palyginti su įprastomis. Dėl to pastatų sienos nebūna tokios storos, lengviau išspręsti įvairių mazgų sandarumo klausimus. Be to, medžiaga daug nesveria, tad statybininkams dirbti lengviau.

Statant Vokietijos pasyviųjų namų instituto (Passivhaus Institut) Lietuvoje sertifikuotą pastatą, neoporas naudotas šiltinant grindis, sienas, stogą – visur, kur reikalingas efektyvus šiltinimas. Skaičiuojama, kad per metus vienam kvadratiniam metrui ploto šildyti bus sunaudojama vos 14 kWh energijos. Pagal mūsų šalyje galiojančius standartus šio namo energinio efektyvumo klasė yra A+.

Kompanijos „Basf “ atstovas Baltijos šalims Arturas Indičianskis mato labai daug galimybių pasitelkti pilkąjį polistireną statant energiškai efektyvius namus. Šiltinimo sistema su pilkuoju polistirenu naudojama nuo pastato pamatų iki stogo. Prieš keletą metų gamintojai ėmė kurti tokias šiltinimo medžiagas, kurių storis nedidėtų, tačiau šilumos izoliavimo

ypatybės būtų geresnės nei standartinių gaminių. Kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, reikalaujanti, kad visi pastatai būtų energiškai efektyvūs, šie šiltinimo medžiagų privalumai bus labai akivaizdūs.

Pilkasis putų polistirenas turi įtakos ne tik termoizoliacinėms pastato ypatybėms, bet ir jo sandarumui. Nors kai kurie save vadinantys statybų žinovais tvirtina, kad pastatas turi kvėpuoti, tokie teiginiai nėra teisingi. Statinys turi būti vėdinamas, o ne praleisti pro sienas orą. Tad pilkasis putų polistirenas yra medžiaga, turinti mažas oro laidumo ypatybes.

Prie pastato sienų sandarumo nemažai prisidėjo ir 10 centimetrų storio „Isover“ mineralinės vatos sluoksnis. Stogas irgi šiltintas 50 centimetrų storio mineraline vata.

Kokybę įrodė matavimai Atliktų darbų kokybę įrodo ir atliktas pastato sandarumo testas. Jo rezultatai geresni, negu leidžia normos – pasiektas pastato sandarumo koeficientas yra 0,47, nors pagal reikalavimus neturi viršyti 0,6. Sandarumo testą atliko įmonė Pastatų sertifikavimo biuras.

Jos vadovas Rolandas Samajauskas teigė, kad veikiant išorinės aplinkos veiksniams pastatai turi išlikti sandarūs orui. Praktika rodo, kad tinkamai užsandarinus ir apšiltinus eksploatuojamų objektų atitvaras, įrengus efektyvias šildymo bei vėdinimo sistemas, galima ne tik sutaupyti iki 50 proc. šilumos energijos, bet ir užtikrinti komfortiškas mikroklimato sąlygas patalpose.

Pastatų sandarumo matavimams atlikti naudojama speciali įranga, vadinamosios pučiamosios durys. Dažniausiai matavimai atliekami prieš vidaus apdailos darbus, kad būtų galima nustatyti defektus ir juos pataisyti.

Praktika rodo, kad tikslinga pakartotinai atlikti sandarumo matavimus statybos pabaigoje. „Žinia, nuo 2020 metų visi naujos statybos pastatai turės naudoti labai mažai energijos, t. y. būti beveik nulinių energijos sąnaudų. Lietuvoje pastatai pagal energinį naudingumą jau gali būti A+ klasės – naudojantys mažai energijos. Galima siekti ir A++ klasės – tai energijos beveik nenaudojantys pastatai. Tokiems privalomi sandarumo matavimai“, – sakė R. Samajauskas. 

Pastaruoju metu ypač aktualus klausimas, kaip taupyti energiją, mažinti pastato šildymo išlaidas ir užtikrinti komfortiškas mikroklimato sąlygas pastatuose, tuo pačiu siekiant tausoti ribotus energinius planetos išteklius ir mūsų aplinką.

IĮ Pastatų sertifikavimo biuras įsteigė Energiškai efektyvaus namo centrą. Jis yra skirtas daugiabučių ir individualiųjų namų savininkams, pastatų projektuotojams, statytojams, statybinių medžiagų gamintojams, statybinių specialybių studentams ir kitiems statybų proceso dalyviams.

Pagrindinės veiklos kryptys: Energijos taupymo ir išsaugojimo pastatuose tyrimai (sandarumo matavimai, termoviziniai tyrimai);  Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas;  Energijos naudojimo auditas;  Investiciniai pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektai;  Konsultacijos energiškai efektyvių (pasyviųjų) namų statybos klausimais. 

Jūsų profesionalus partneris: IĮ Pastatų sertifikavimo biuras Europos pr. 121-406, LT-46339 Kaunas Tel.: +370 615 91 275, +370 656 39 345 El. p. info@psb.lt www.psb.lt

Diskusija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i Diskusija

2012-ieji nekilnojamojo turto rinkoje: optimizmas ar dvejonės dėl ateities?

Inga LUKŠYTĖ

Nekilnojamojo turto (NT) rinka – bene ryškiausias gyventojų ir verslo nuotaikų atspindys.

Sprendžiant iš to, kad ji pamažu grįžta į prieškrizinį lygį, galima teigti, kad Europą drebinanti euro zonos skolų krizė investuotojų ir NT pirkėjų Lietuvoje per daug neišgąsdino.

Sumaišties įnešė tik Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai ir nekilnojamojo turto mokesčio brangiam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui įvedimas, tačiau apie jųdviejų įtaką NT rinkai spręsti dar anksti.

Mano nuomone, nėra svarbaus, išskirtinio 2012 metų įvykio, kuris būtų padaręs nekilnojamojo turto (NT) rinkai – ar atskiriems jos segmentams – svarbią įtaką, būtų įsimenamas ir asocijuotųsi su šiais metais. Atskiruose NT rinkos segmentuose mažesnių įvykių buvo, tačiau jie nesusiję su perversmais, nepadarė didelės įtakos rinkos plėtrai. Pavyzdžiui, komercinio NT rinkai svarbios pradėtos vieno stambiausių ir reikšmingiausių Vilniuje prekybos centrų IKEA statybos, taip pat paskelbta apie vieno didžiausių verslo centrų „Quadrum“ sostinės Konstitucijos prospekte statybas.

Viešbučių rinkos metų įvykis – pagaliau atidarytas vienas prabangiausių Vilniaus viešbučių „Kempinski Hotel Cathedral Square“. Šis įvykis reikšmingas ne tik tuo, kad tai pirmasis seniausio Europoje prabangių viešbučių tinklo „Kempinski Hotels“ viešbutis Baltijos šalyse, bet ir tuo, kad jo atidarymas kelerius metus buvo vis atidėliojamas.

S I D UK A Saulius Vagonis

Nekilnojamojo turto kompanijos „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys

68

Vieną konkretų įvykį, 2012-aisiais padariusį svarbią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai Lietuvoje, būtų sunku išskirti, tačiau norėtųsi pažymėti, kad šiemet stebimas visų NT segmentų atsigavimas po kelerius metus trukusio sąstingio.

Palyginti su keleriais praėjusiais metais, pradėta statyti rekordiškai daug būsto – daugiabučių, individualiųjų namų, kotedžų. Taip pat gerokai išaugo pirkimo–pardavimo sandorių skaičius. Anksčiau gyvybingesnė buvo tik sostinės NT rinka, o šiemet didesnis naujų statybų bei pirkimo–pardavimo sandorių aktyvumas stebimas ir Kaune, Klaipėdoje bei visame pajūrio regione. Tai atvėrė papildomų galimybių investuotojams, ir jomis, panašu, linkstama pasinaudoti pradedant plėtoti naujus ar atnaujinant sustabdytus projektus.

Komercinio turto segmente aktyviausias kol kas išlieka Vilnius: čia plėtojami nauji projektai, auga nuomojamų patalpų paklausa. O Kaune, Klaipėdoje ar kituose miestuose komercinis segmentas išlieka ne toks aktyvus – dėl mažos nuomos kainos investuotojai neįgyvendina naujų projektų, beje, ir jų paklausos augimas yra kur kas lėtesnis nei sostinėje.

Nekilnojamojo turto mokesčio brangiam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui įvedimas sulaukė kur kas daugiau dėmesio, diskusijų ir įnešė realių pokyčių į NT rinką, nes buvo apmokestinta tik labai nedidelė dalis gyventojų – rinka į tai beveik nesureagavo. Jei kalbame apie įstatymus, tai, manyčiau, reikšmingesnis būtų Žemės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo numatoma nauja žemės mokesčio apskaičiavimo metodika. Tai paveiks didžiąją dalį žemės savininkų – jiems nuo 2013 metų už turimą žemę reikės mokėti daugiau.

Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad daugumai savininkų per penkerius metus žemės mokestis padidės apie keliasdešimt procentų, tačiau yra atvejų, kai jis augs kelis ar keliasdešimt kartų. Tai leidžia tikėtis, kad nuo šiol žemės sklypai bus naudojami racionaliau, sumažės spekuliatyvių sandorių.

S I D UK jA I S

NT rinka labai susijusi su gyventojų lūkesčiais. Kadangi Europą kausto euro zonos skolų krizė, gyventojams kelianti daug dvejonių ir neapibrėžtumo dėl ateities, sunku prognozuoti, kokie NT sektoriui bus kiti metai. Jei esamos problemos bus sėkmingai sprendžiamos, gyventojų lūkesčiai turėtų gerėti, atitinkamai didėtų ir paskolų išdavimas, o visa tai dar labiau aktyvintų NT sektorių. Tačiau jei euro zonos skolų problema paaštrės, tai neigiamai paveiks žmonių lūkesčius. Tokiu atveju NT rinkos augimas sustotų arba patirtų nuosmukį, palyginti su 2012-aisiais. Vis dėlto žvelgdami iš šiandienos perspektyvų tikimės, kad kitais metais didieji Lietuvos miestai bei kurortiniai miesteliai bus plėtojami toliau – bus įgyvendinami nauji projektai, ir gerėjant ekonominei Lietuvos situacijai didės NT paklausa.

Svarbiausias 2012 metų įvykis nekilnojamojo turto (NT) sektoriui – nekilnojamojo turto mokesčio brangiam fizinių asmenų nekilnojamajam turtui įvedimas. Taip atidaromos durys toliau didinti mokestį ir plėsti bazę.

Jau dabar pasigirsta kalbų, neva jį reikia tobulinti, t. y. taikyti mokestį visam gyventojų NT. Esą nesąžininga, kad vieni moka, o kiti – ne. Patirtis, deja, sako ką kita: visi tobulinimai veda prie mokesčio didinimo. Geriausias patobulinimas būtų šio mokesčio atsisakymas.

Būsto rinkoje šie metai įsimins pirmiausia tuo, kad būsto sandorių skaičius antrąjį pusmetį pradėjo sparčiai augti ir beveik pasiekė prieškrizinį 2008 metų lygį. Taigi galima teigti, kad nors būsto kainos liko stabilios ar netgi nežymiai mažėjo, į būsto rinką grįžo pirkėjų pasitikėjimas. O tai, kad didėjant sandorių skaičiui kainų augimas nefiksuojamas, rodo, jog finansinis pirkėjų pajėgumas yra vis dar gana ribotas. Šalies ekonomika tik šiemet pradėjo rodyti rimtesnius atsigavimo po recesijos požymius.

Jei kalbėtume apie ne visai tiesioginius įvykius, esu tikras, kad visai Lietuvos NT rinkai įtakos ateityje turėsianti pagrindinė šių metų aktualija buvo Seimo rinkimai. Tai, kad po jų iš esmės pasikeis valdžia ir jos strategija, gali lemti svarbius pokyčius šalies ekonomikoje. Pasikeitimai joje tiesiogiai atsispindi ir tos šalies NT rinkoje. Tad manau, nemažai ateinančių ketverių metų NT rinkos įvykių lems šiais metais išrinkto Seimo ir naujosios Vyriausybės sprendimai.

Arnoldas Antanavičius

Įmonės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas

Žilvinas Šilėnas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

69

jaukus namas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 12

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i jaukus namas

Gertrūda G2

Autorius: Robert Wójciak Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Su dviviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju ir kambarys. Taip pat čia yra didelė katilinė ir tualetas. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji, dvi drabužinės ir didelis vonios kambarys. Dėl patogaus ir aiškaus planavimo patalpas naudoti komfortiška. Labai jauki vieta – terasa.

Namas klasikinis su dvišlaičiu stogu, fasado apdaila kombinuota, naudotos medžiagos gražiai dera tarpusavyje. Namas labai elegantiškas. Yra kitas jo variantas – „Gertrūda G1“.

Namo aprašymas Vienaukštis namas, be rūsio, skirtas 3–4 asmenų šeimai. Puikus variantas vienaukščių namų entuziastams. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Valgomasis labai šviesus. Didelė vonia suprojektuota prie miegamųjų. Kita vonia – dienos zonoje. Didelė katilinė yra namo viduje tarp gyvenamosios dalies ir garažo. Poilsio zona suprojektuota kompaktiškai. Iš viso trys miegamieji ir vonia. Palėpę (75,73 m² ploto) galima naudoti kaip ūkinę patalpą arba joje įrengti svečių kambarius. Funkcionalus ir aiškus patalpų planavimas. Namas tradicinis, aiškios formos.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis.

Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku, akmeniu ir medžiu.

Preliminari statybos kaina, Lt *

Preliminari statybos kaina, Lt *

527 000

Namas be vidinės apdailos

503 800

Vidaus įranga

52 700

Vidaus įranga

50 380

Visa kaina be PVM

579 700

Visa kaina be PVM

554 180

Ūkio būdu

363 700

Ūkio būdu

346 100

Namas be vidinės apdailos

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

70

Megan G2

Autorius: Artur Wójciak

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

Naudingas plotas..........................................169,84 m² Garažas.......................................................................32,17 m² Katilinė.......................................................................... 8,01 m² Bendras plotas....................................................263,54 m² Užstatymo plotas..............................................155,03 m² Statinio aukštis...........................................................8,20 m Stogo nuolydis...................................................... 36° (45°)

Naudingas plotas..........................................135,49 m² Garažas.......................................................................32,62 m² Katilinė ......................................................................14,41 m² Bendras plotas....................................................380,25 m² Užstatymo plotas..............................................239,07 m² Statinio aukštis...........................................................7,97 m Stogo nuolydis..................................................................30°

Pirmas aukštas.................................................125,87 m² 1. Tambūras .............................................................. 5,65 m² 2. Holas .....................................................................15,40 m² 3. Virtuvė .................................................................... 9,01 m² 4. Sandėliukas ......................................................... 2,03 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis ............37,43 m² 6. Kabinetas ...........................................................12,39 m² 7. Tualetas ................................................................. 1,80 m² 8. Sandėliukas ......................................................... 1,98 m² 9. Katilinė ................................................................... 8,01 m² 10. Garažas .............................................................32,17 m²

Pirmas aukštas.................................................182,52 m² 1. Tambūras .............................................................. 4,23 m² 2. Holas .....................................................................15,71 m² 3. Virtuvė ..................................................................11,73 m² 4. Sandėliukas ......................................................... 2,18 m² 5. Valgomasis ........................................................11,99 m² 6. Bendras kambarys ........................................27,73 m² 7. Dušas, tualetas ....................................................2,91m² 8. Koridorius . .........................................................11,48 m² 9. Miegamasis .......................................................18,72 m² 10. Miegamasis ....................................................11,40 m² 11. Miegamasis ....................................................11,40 m² 12. Vonia .................................................................... 6,01 m² 13. Katilinė ..............................................................14,41 m² 14. Garažas .............................................................32,62 m²

Pastogė.....................................................................78,14 m² 1. Koridorius . .........................................................10,47 m² 2. Miegamasis .......................................................18,38 m² 3. Drabužinė ............................................................ 4,58 m² 4. Miegamasis .......................................................14,94 m² 5. Drabužinė ............................................................ 4,25 m² 6. Miegamasis .......................................................12,07 m² 7. Vonia .....................................................................11,45 m²

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

71

metai trumpai i STATYBA IR ARCHITEKT的RA i 2012 Nr. 12

72

Gamta dovanoja stebuklus - tausokime ją su Prasmingų metų!