Structum 2018 spalis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2018 I NR. 10

„Mūsų laikų paradoksas yra tas, kad turime aukštus statinius, bet menką toleranciją, plačias magistrales, bet siaurą požiūrį.

- George Carlin

Išskirtinai rankomis gaminami vienetiniai kilimai iš aukščiausios kokybės vilnos ir gryniausio šilko prilygsta meno kūriniams thibault van renne kilimų dizaino studija Gedimino pr. 47, Vilnius www.thibaultvanrenne.com

WWW.STRUCTUM.LT

modulinai pastatai

www.Rmodul.lt

Namai ten, kur tu nori.

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas, ventiliacines groteles, pavėsines, aliumininius fasado profilius, aliuminius fasado dangtelius. www.baremarytai.lt

www.structum.lt

SKAITYKITE KASDIEN

PASAULIO ARCHITEKTŪROS IR STATYBŲ NAUJIENAS STRUCTUM PORTALE

www.structum.lt

2018 m. Nr.10 I Žurnalas platinamas nemokamai

'10

Turinys 6 MAJAMIO MUZIEJAUS GARAŽAS – SIURREALISTINIS ŽAIDIMAS 12 „TAHOE QINGYUN“ – DZEN ATGIMIMAS

Negalime žinoti, kada mūsų ramybė bus sujaukta, sutraukyta it plonas siūlas, besikėsinantis išardyti ištisas mylias audinio, juosiančio stiprybę, ryžtą ir viltį. Monolitinė gelžbetonio konstrukcija, per akimirką virtusi trapia gija, primena apie laikinumą, kintamumą ir kad dažniausiai galime pasikliauti tik savimi. O tie, kuriuos sutinkame savo kelyje, – mums nepriklauso. Lygiai taip pat, kaip ir mes nesame pavaldūs tiems, kuriems leidžiame prisijaukinti save.

Tobulas ryšys – tai sandoris, kur abi pusės prisiima ramybės sergėtojų vaidmenis.

18 ETFE – LENGVOJI ARCHITEKTŪRA, ARBA KAIP KOSMINĖ

Vis dėlto šie vaidmenys neretai pamirštami, nes paskęstame minčių, jausmų ir daiktų chaose. Šurmulyje ir krizėse, kurias susikuriame patys.

Rytų filosofai teigia, kad vieni didžiausių tornadų širdyse bei galvose kyla dėl nesugebėjimo susikurti harmoningos namų ir darbo aplinkos, kuri turi būti traktuojama ne kaip laiką atimanti prievolė, o naudojama kaip naudą teikiantis įrankis visokeriopai ramybei ir sėkmei sukurti.

43 MISIJA-BIURAS RYTDIENA ŠIANDIEN

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

NOKINIMO PATALPOS

TECHNOLOGIJA PASKATINO KŪRYBIŠKUMĄ 23 STEFANO CORBO: „ARCHITEKTŪRA – SAVIRAIŠKOS FORMA, ISTORINIS IR KULTŪRINIS PRODUKTAS“ 26 FENGŠUI – TŪKSTANTMEČIO PATIRTIS NUO VISŲ NEGANDŲ 32 ARCHITEKTŪROS IR MADOS DIALOGAS 34 TEIGIAMAS EMOCIJAS KURIANTI KVAPŲ MAGIJA 38 PRABANGOS IR GAMTOS ŠTRICHAIS PALYTĖTI GILĖ HOUSE NAMAI – VISAVERČIAM GYVENIMUI

62 STATYBOS MITŲ GRIOVĖJAI: ALIUMINIO LANGAI IR DURYS – NUO ŠIOL IR PRIVAČIOMS VALDOMS? 66 IŠMANUSIS MIESTAS 72 MO-KULTŪRINIAI VARTAI 102 “BETONO MOZAIKA” - MODERNIAUSIAME LIETUVOS MUZIEJUJE 103 NAUJOS KARTOS DANGA – ŠALTUOJU BŪDU DENGIAMA POLIURĖJA 106 ROKIŠKYJE ATIDARYTOS MODERNIOS ILGO BRANDINIMO SŪRIŲ

108 MONOLITINIS BETONAS – DAUGIAU KŪRYBINĖS LAISVĖS IR GALIMYBIŲ 114 OXYVAP® TIESIOGINIO IŠGARINIMO MEDŽIAGA IR „INTRCOOLL“ SISTEMA 116 RYTDIENOS INŽINERINĖS SPECIALYBĖS 121 BIOKURO DEGINIMO PELENŲ PRITAIKYMAS GAMINANT BIOPOLIURETANO PUTAS 122 AR MIESTAS (VIS) DAR YRA SOCIALINIS TINKLAS?

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Agnietė Vilkišienė, Agnė Augustinaitė, Vytautė Kazanavičiūtė, Irena Dirgėlienė, Audrius Grinys, Gintautas Skripkiūnas I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Paulius Čilinskas, „Eglės apartamentai“ archyvas, Pixebay, © shutterstock.com, © istockphoto.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt I ADMINISTRATORĖ Kornelija Baleišytė administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos i r komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2018 I © STRUCTUM, 2018 I 2018 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

KONFERENCIJA

DATA: 2018 m. lapkričio 22 d.

LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras „Multikino“ PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

INTERJERO IR ŽMOGAUS SĄVEIKA: MEDŽIAGIŠKUMAS, FORMOS, SPALVOS

Nicholas Szczepaniak, architektas, studijos „Nicholas Szczepaniak Architects“ įkūrėjas, „The intersection of architectural and experiential design“

Gytė Ragauskienė, IDN HOME vadovė, „Virtuvės ir žmogaus sąveika: medžiagiškumas, formos, spalvos. „Valcucine“ atvejis”

Artūras Kriukovas, UAB „Jung Vilnius“ Techninio skyriaus vadovas „Grožis slypi detalėse - ar gali jungiklis įjungti spalvas?“

Živilė Stasiūnė, interjero dizainerė, Feng Shui praktikė, „Gamtos dėsnių taikymas kuriant interjerą: 5 Feng Shui žingsniai“

Edita Bruzgė ir Ramūnas Urbonas, UAB „Akzo Nobel Baltics“, „2019 metų spalvų tendencijos interjere „ColoourFutures 19““

Asta Krikščiukienė, GAJA DECOR GROUP direktorė, „Natūralūs stabilizuoti augalai interjere“

Kristijonas Skirmantas, architektūros studijos HEIMA architektas ir partneris, „Forma ir spalva“

Audrius Mizaras „Tarkett Baltics“ Lietuvos regiono vadovas „Sveikas!

Interjeras“

Dalyvavimas konferencijoje yra NEMOKAMAS, vietų skaičius ribotas!

Daugiau informacijos ir registracija www.structum.lt/konferencijos

ARCHITEKTŪRA

Majamio muziejaus garažas – siurrealistinis žaidimas IMAGEN SUBLIMINAL NUOTR.

Architektai: „Clavel Arquitectos“, „J. Mayer. H“, „K/R“, Nicolas Buffe, „WORKac“ Vieta: Majamis, Florida, JAV Projekto metai: 2018

Stulbinančia išvaizda praeivių akį traukiantis muziejus-garažas (arba kitaip „muziejaus garažas“) Majamyje (angl. Miami Museum Garage) įsikūręs vadinamajame „Dizaino rajone“ – vietoje, skirtoje švęsti novatorišką meną, dizainą ir architektūrą. Penkių kūrėjų vizijas su-

6

Pastatas tapo meno kūrinių kompozicija, kolekcija, surinkta iš daugybės įvairių menininkų kūrinių.

7

ARCHITEKTŪRA

8

jungęs projektas yra mišrios paskirties statinys, kuriame yra mažmeninės prekybos patalpos bei 800 vietų transporto priemonėms. „Dizaino rajono“ kūrėjas Craigas Robinsas, siekdamas realizuoti idėją, bendradarbiavo su architektu Terence’u Riley bei „WORKac“, „J. Mayer. H“, „Clavel Arquitectos“. Nicolas Buffe buvo pasirinktas sukurti garažo fasadus kartu su T. Riley architektūros firma „K/R“.

Laisvė kurti meną Kurdami objekto koncepciją ir integruodami netikėtas detales, dizaineriai ir architektai jį formavo tarsi siurrealistinį žaidimą. Pastatas tapo meno kūrinių kompozicija, kolekcija, surinkta iš daugybės įvairių menininkų, kurių kūriniai, nors ir labai skirtingi, plėtoja vientisą žaismingą derinį. Pasak T. Riley, kiekvienas dalyvaujantis architektas objektui suteikė „erdvės ir gylio“, nes skatinta laisvė kurti ir išreikšti unikalią viziją sukūrė visiškai individu-

9

ARCHITEKTŪRA

alias dizaino detales. Rezultatas – autentiška, moderni ir išskirtinė architektūrinė koncepcija.

Fasadų autentiškumas Išskirtinis objekto fasadas (net turintis atskirą pavadinimą „XOXO“, reiškiantį „hugs and kisses“ – liet. „apkabinimai ir bučiniai“) puoselėja unikalią mintį – čia susijungia socialinė sąveika, tvarumas, menas, muzika ir kraštovaizdis. Žmogaus veiklos įkvėptas kūrinys slepia viešąsias erdves – sodą, biblioteką, meno erdvę, žaidimų aikštelę.

Erdvės atsiranda ir išnyksta už perforuoto metalo, užtikrinančio vaizdo kontrastą. Paslaptingos objekto detalės, papildytos juostomis ir ryškiomis spalvomis, primena aerodinamines automobilių formas ir tarsi plūduriuoja ore.

Kitas fasadas – įėjimas ir išėjimas iš garažo. Menininko N. Buffe kūrinys kupinas įvairių dvimačių ir trimačių elementų, pagamintų iš metalo ir plastiko, pjaustant lazeriu.

Fasadą remia keturi 23 pėdų aukščio animaciniai personažai – menininko duoklė japonų animacijai. Rezultatas – netikėta animė, tokusacu ir mangos jungtis su kitomis N. Buffe aistromis – rokoko ir baroko architektūros motyvais.

Ir dar kartą automobiliai Greta N. Buffe ir „K/R“ vizijų kūrėjai „Urban Jam“ atidavė duoklę Majamio „Dizaino rajono“ urbanistinio gyvenimo atgimimui. Jų įkvėpimo šaltinis – senų struktūrų renesansas. „Urban Jam“, remdamiesi tvarumo koncepcija, 45 automobilių korpusus, pagamintus iš aukso ir sidabro atspalvio metalo, prikėlė naujai egzistencijai. Šią koncepciją įkvėpė Majamio automobilių pramonė. 

10

ARCHITEKTŪRA

„Tahoe Qingyun“ – dzen atgimimas

12

Architektai: „Shanghai Tianhua architectural design“, Dong Xu, Mengjie Gu Dizaineriai: Longfei Zhu, Zhelu Jing Vieta: Jongtajaus provincija County, Fudžou, Fudzianas, Kinija Plotas: 3000.0 m2

Magiškame natūralios gamtos prieglobstyje įkurtas „Tahoe Qingyun“ objektas remiasi dzen filosofijos vertybėmis ir į grožį bei poilsį žvelgia ne tik estetiškai, bet ir dvasiškai.

Trūkumas, tapęs privalumu „Tahoe Qingyun Town“ architektūrai būdingas iškilmingumas, čia dera tradiciniai ir netradiciniai sprendimai, tarsi užmezgantys dialogą vieni su kitais. Tiesa, medžių, kalnų ir upelių apsuptyje suformuotų objektų sukūrimas nebuvo lengvas – dizainą ir architektūros sprendimus teko parinkti atsižvelgiant į gana nedėkingą vietovės reljefą. Tačiau talentingi kūrėjai nepatogumus pavertė pramoga – žeme sunkiai pasiekiamus namelius dabar galima pasiekti vandens keliu. Kelionė laivu leidžia ne tik gėrėtis peizažu bei apžvelgti visus „Tahoe“ objektus, bet ir „apsivalyti“, paliekant bet kokias negatyvias mintis kitoje pusėje. Anot kūrėjų, toks sprendimas taip pat leido sumažinti „komerciškumo“ pojūtį. Dabar erdvė primena šventovę.

Paprastumas – prioritetas Pagrindinis „Tahoe Qingyun Town“ dizaino bruožas – paprastumas. Pastatai yra šviesūs ir skaidrūs, konstrukcijos sukuria vizualaus skaidrumo efektą. Norėdami pasiekti tokį minimalistinį rezultatą, architektai paslėpė visas sudėtingas objektų funkcines sudedamąsias dalis. Didelis iššūkis buvo rasti sprendimą, kaip paslėpti stogo lietvamzdžius. Ir jis buvo rastas: lietvamzdžiai paslėpti pastato kolonose, lietaus vanduo leidžiamas į žemę.

13

ARCHITEKTŪRA

Pagrindinio pastato stogo dizainą įkvėpė tradicinė Fudziano architektūra, atspindinti subtilų Pietų Fudziano stilių ir atkartojanti žavų regiono savitumą. Visgi tradicinės architektūros paveldas buvo interpretuojamas moderniai, pasitelkiant inovatyvias idėjas ir novatoriškus elementus.

Erdvinė patirtis Detalėmis neapkrautas ir tikslingai suformuotas pagrindinis pastatas veikia kaip centrinis, jungiamasis elementas tarp visų „Tahoe Qingyun“ objektų. Tai kartu ir dinamiška dalis, ir rami vieta poilsiui.

Pasak kūrėjų, dėl unikalaus kraštovaizdžio bei efektyviai išdėstytų objektų vaizdinė patirtis, kurią gauna lankytojas, yra daugiau erdvinė – tradicinis Kinijos sodų „skonis“ derinamas su moderniais sprendimais, todėl sukuriamas ypatingas pojūtis, papildytas subtiliomis detalėmis, pabrėžiančiomis prabangos bei gamtos teikiamus malonumus ir sukuriančiomis daugiasluoksnę, funkcionalią erdvę. 

14

Inovatyvus naturalumas!

Nestandartiniai rankų darbo gaminiai namams, biurams ir restoranams. Sukaupta ilgametė patirtis Lietuvos ir užsienio rinkose. +370 679 73 002

I

info@baldufabrikas.com

I

Nemuno g. 29, Radžiūnų k., 62181, Alytaus raj., Lietuva. I www.baldufabrikas.com

ARCHITEKTŪRA

16

Se kit e mus

_magazine 17

ARCHITEKTŪRA

ETFE –

LENGVOJI ARCHITEKTŪRA, ARBA KAIP KOSMINĖ TECHNOLOGIJA PASKATINO KŪRYBIŠKUMĄ Miuncheno „Allianz Arena“, Pekino nacionalinis vandens sporto centras ar Glazge esanti koncertų salė „SSE Hydro“– visiems pažįstami pasaulinių architektūros žvaigždžių suprojektuoti statiniai, kurie įrodė, kad ETFE puikiai tinka šiuolaikinei architektūrai. Dėl savo savybių ETFE atvėrė daug kūrybinių bei funkcinių galimybių pastatų fasadams ir stogams. Tai skaidri, labai tvirta, bet lengva plėvelė. Ji sveria tiek, kiek 1 % stiklo, bet turi beveik visas jo savybes!

„Allianz Arena" Miunchene, Vokietijoje - 2 sluoksnių ETFE 18

Kultūros paviljonas „The ARC" Daegu mieste, P. Korėja - 4 sluoksnių ETFE su LED moduliais

19

ARCHITEKTŪRA

Etileno tetrafluoretilenas, arba ETFE, yra vienas iš kietųjų polimerų, sukurtas garsios chemijos kompanijos „DuPont“ prieš daugiau nei 40 metų NASA užsakymu naudoti kosmoso programose. Pirmasis objektas, uždengtas ETFE, yra dengtas zoologijos sodo paviljonas Arnheme, Olandijoje, pastatytas 1982 metais. Nuo tada ir prasidėjo šios medžiagos „žvaigždžių valanda“ statybų srityje, o vienas žinomiausių ETFE pastatų – garsaus britų architekto sero Nicholaso Grimshaw suprojektuotas „Eden Project“ – didžiausias žiemos sodas pasaulyje Kornvalyje, Anglijoje. Šiandien ETFE galima aptikti įvairiausiuose pastatuose – verslo ir prekybos centruose, sporto arenose, ligoninėse ar mokyklose ir net nedideliuose statiniuose, pavyzdžiui, reprezentaciniuose paviljonuose. Ši medžiaga puikiai tinka, kai reikia formos, lengvumo ir funkcijos objektuose, kuriems keliami išskirtinumo bei patrauklumo reikalavimai.

Kodėl ETFE vadinama stebuklinga statybine medžiaga?

Ji plona ir labai lengva, bet užtektinai tvirta, kad atlaikytų svorį, 400 kartų viršijantį jos masę. Gali būti ištempiama iki trijų kartų savo ilgio ir neprarasti elastingumo, jos paviršius atsparus purvui, o visas savo savybes ji išlaikys iki 100 metų. Be to, ETFE yra atspari ugniai medžiaga (B1 klasė). Fizikiniai rodikliai ne prastesni nei stiklo – vienos ETFE „pagalvės“ šilumos pralaidumo koeficientas yra geresnis nei vieno sluoksnio stiklo paketo! Suderinus vieną skaidrią ir dvi specialiai padengtas ETFE plėveles galima efektyvi saulės kontrolės sistema su valdomu viduriniu plėvelės sluoksniu, judinant aukštyn ir žemyn bei įleidžiant norimą šviesos kiekį.

Skaidri kietojo polimero ETFE plėvelė gali būti naudojama kaip vienasluoksnė medžiaga arba kaip pneumatinė dvisluoksnė, trisluoksnė ar dar daugiau sluoksnių turinti „pagalvė“. Plėvelės sujungiamos perimetru ir pripučiamos oro. ETFE „pagalvių“ sistema sujungiama vamzdeliais iki centrinio oro kompresoriaus, kuris reguliuoja paviršiaus įtempimą, atsižvelgdamas į sniego ir vėjo apkrovą. ETFE segmentai tvirtinami prie plieninio arba aliumininio karkaso. „Stebuklingieji“ ETFE parametrai:

JAV ambasada Londone - 1 sluoksnio ETFE

• ilgas eksploatavimo laikas – apie 100 metų; • „pagalvė“ gali būti iki 4 x 50 m dydžio; • polimerinis paviršius ypač lygus ir slidus – nesilaiko purvas ir sniegas; • aukštas šviesos pralaidumas – nuo 90 iki 95 %; • atspari tempimui – 42 MPa (6100 psi); • elastinga – 600 % nuo pradinės būsenos iki plyšimo; • darbinė temperatūra nuo −185 iki +150 °C; • neribotos apšvietimo galimybės naudojant LED; • atlaiko iki 200 km/h vėją (5 lygio uraganas); • sveria tiek, kiek 1 % stiklo – nereikia masyvių laikančiųjų konstrukcijų; • galima bet kokio daugiaspalvio ornamento spauda; • galima speciali spauda papildomai saulės šviesos kontrolei.

Degalinė Andanero mieste, Ispanijoje

Kūrybos rezultatas – autentiška, moderni ir išskirtinė architektūrinė koncepcija.

20

Tramvajaus stotelė Lodzėje, Lenkijoje - 1 sluoksnio ETFE

Olimpinis baseinas Pekine, Kinijoje - 100 000 kv. m. ETFE

Ar ETFE brangu?

Atsižvelgiant į projekto dydį ir sudėtingumą, ETFE technologija gali kainuoti iki 40 % mažiau nei, pavyzdžiui, stiklas. Dėl 100 kartų mažesnio svorio ETFE nereikia masyvių karkaso ar laikančiųjų konstrukcijų, o tai daug ką keičia. Be to, ETFE sumontuoti reikia 24–70 % mažiau laiko nei įprastas konstrukcijas, todėl sutaupoma daug statybos aikštelėje praleidžiamo laiko. „VikingDome“ – specializuotas statybos ir architektūros subrangovas – pirmieji ir vieninteliai Baltijos šalyse konsultuoja, projektuoja ir įgyvendina ETFE objektus.  www.vikingdome.com/etfe

„Mercedes-Benz" stadionas Atlantoje, JAV - 1 sluoksnio ETFE fasadui ir 3 sluoksnių - atidaromam stogui

21

ARCHITEKTŪRA

22

Stefano Corbo:

„Architektūra – saviraiškos forma, istorinis ir kultūrinis produktas“ VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Mokslų daktaras, apsigynęs architektūros magistro laipsnį Madrido ETSAM universitete, Stefano Corbo yra italų architektas, tyrėjas ir Rod Ailando Dizaino mokyklos (RISD) docentas.

Jis yra dėstęs įvairiose aukštosiose mokyklose: Nandzingo universitete Kinijoje, LAU universitete Beirute, Architektūros fakultete Algero mieste Italijoje, ETSAM universitete Madride. Taip pat buvo kviestinis lektorius „SAC Städelschule“ Frankfurte, Deakino universitete Melburne, Dizaino koledže Minesotoje, ESALA koledže Edinburge ir Majamio universitete.

S. Corbo straipsniai spausdinti žurnaluose, architektas yra išleidęs dvi knygas: „From Formalism to Weak Form: The Architecture and Philosophy of Peter Eisenman“ („Nuo formalizmo iki silpnosios formos: Peterio Eisenmano architektūros filosofija“), išleistą 2014 m., ir 2016 m. pasirodžiusią „Interior Landscapes: A Visual Atlas“ („Interjero peizažai: vizualusis atlasas“).

Nuosavą studiją, pavadinimu „SC STUDIO“, S. Corbo įkūrė 2012 metais. Joje praktikuoja tarpdisciplininį architektūros ir dizaino tinklą, persmelktą intelektualinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto.

Kuo jus sudomino architektūra ir dizainas? Ar tapti tuo, kas esate dabar, buvo didelis iššūkis?

Nuo pat vaikystės architektūra mane intrigavo ne tik kaip saviraiškos forma, bet ir kaip istorinis bei kultūrinis

23

ARCHITEKTŪRA

produktas. Studijuodami architektūrą, mes galime geriau suvokti, kas mus supa, žmogaus ir gamtos santykį, miestą ir kaimą, mūsų vidinį ir išorinį pasaulius. Dėl šių priežasčių aš visada žiūrėjau į architektūrą kaip į žinių šaltinį – kolektyvinį procesą, kuris generuoja idėjas, refleksijas, naujoves. Šiuo požiūriu profesionalo praktika, akademinis darbas ir tyrinėjimai yra trys itin svarbūs tos pačios disciplinos aspektai.

Aš niekada savęs neklausiau, kur aš esu ir ką noriu pasiekti. Architektūra, visų pirma, yra mano aistra, natūrali būsena, kuri mane žavi, ir aš visada noriu sužinoti kuo daugiau apie ją. Aš to nelaikau karjera.

Kokia yra gero dizaino paslaptis? Kas apibūdina gerą projektą?

Mano nuomone, nuostabi architektūra yra tokia architektūra, kuri yra žmonių sukurta kitiems žmonėms. Kartais mes pamirštame, kad mūsų, kaip kūrėjų, darbas yra spręsti problemas arba pagerinti specifines gyvenimo sąlygas. Žmonių poreikiai turėtų būti svarbiausias mūsų tikslas. Tuo pačiu metu mes neturėtume žmonėms primesti savo nuomonės.

24

Aš nemanau, kad architektas turėtų aiškinti žmonėms, kaip geriausia panaudoti erdves ir kaip jas keisti. Gero statinio interjeras turi būti lankstus: architektas privalo pateikti neutralias konstrukcijas, kurias per laiką turi apgyvendinti ir suasmeninti patys gyventojai.

Kodėl intelektualinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas yra itin svarbus jūsų darbe? Šis klausimas susijęs su mano prieš tai pateiktu atsakymu: gera architektūra visada turi turėti fizinį ir intelektinį kontekstą. Ji turi atitikti socialinę, kultūrinę, politinę aplinką. Aš nemanau, kad architektūra yra individuali vienišo genijaus kūryba. Atvirkščiai – esu įsitikinęs, kad architektūra yra labiau sudėtinė trajektorija, kuri sujungia skirtingus veikėjus ir aspektus. Būtent dėl to ji turėtų visada kurti dialogą su ją supančia aplinka. Architektūra nėra skulptūra, ji priklauso miestui, ir nėra savarankiškas „pats iš savęs“ objektas. Tik stebint ir analizuojant socialinę bei kultūrinę aplinką, įmanoma sukurti architektūrą, kuri yra socialiai atsakinga ta prasme, kad tarnauja miestui ir bendruomenei.

Kokia yra apžvalgos bokšto Kinijoje koncepcija? Kur jūs sėmėtės įkvėpimo, kurdamas šį objektą?

Sučiano apžvalgos bokštas buvo ironiška dviejų tradicinių kiniškos architektūros tipologijų interpretacija: Porceliano bokšto, mitologinio statinio, pastatyto Nandzinge XV a., ir Didžiosios kinų sienos.

Kurdami šį objektą, pasiskolinome ir savaip perteikėme keletą šių statinių elementų – bokštų vertikalumą ir topografinę Didžiosios kinų sienos geometriją – tam, kad sukurtume efemerišką rampą, kuri nuvestų lankytojus tiesiai į dangų.

Tiesą pasakius, bokštas sukurtas iš dviejų susikertančių takų. Vienas takas suteikia galimybę lankytojams apeiti visą bokštą ir pamatyti panoraminį miesto vaizdą. Antras kuria tiesioginio susisiekimo su žemutiniu aukštu galimybę. Bokštas, pastatytas pačiame žaliosios miesto zonos pakraštyje, kurią vagoja daug pasivaikščiojimams skirtų takų, bus tarsi miesto simbolis. Augalija pamažu kolonizuos bokšto struktūrą ir pakeis ne tik jo vaizdą, bet ir suteiks skirtingų potyrių lankytojams. 

25

Fengšui – tūkstantmečio patirtis nuo visų negandų Varlių kojelės, šikšnosparnių akelės, dar pora lašų gyvačių nuodų – maždaug tokie epitetai prieš daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje lydėjo fengšui. Ir tik mokslininkams paskelbus šokiruojančius faktus apie išmatuojamus energijos laukus, o psichologams išleidus visą gausybę studijų apie aplinkos įtaką žmogaus savijautai, įrengiant namus ir biurus pradėta rimtai konsultuotis su fengšui specialistais.

26

Išdėstymą diktuoja šeimos galva / bosas Architektė, fengšui praktikė, holistinio interjero dizainerė Živilė Stasiūnė pasakoja, kad fengšui – daugiau menas nei mokslas. Ar fengšui – unikali sistema? Ryšys su aplinka pastebimas visose kultūrose. To ryšio užuominas atpažinti nesudėtinga. Kinai puikiai sukonspektavo ir pritaikė tai, ką apie gamtos dėsnius buvo pastebėję ir jie, ir kitų tautų atstovai.

Fengšui meistro darbas – perprasti dėsnius ir juos taikyti, įrengiant biurą, viešąją erdvę, namą, butą ar parką. Visose erdvėse galioja tie patys dėsniai. Nors fengšui taisyklės labai aiškios ir logiškos, vis dėlto jas reikėtų laikyti gairėmis, atsisakyti dogmatiškumo. Kiekvienoje unikalioje situacijoje meistras turi budriai įvertinti erdvę ir jos šeimininkus. Pašnekovė pasakoja, kad skirtingus žmones ta pati erdvė gali veikti skirtingai, todėl visada atsižvelgiama

Fengšui dažnai derinama su bazi – penkių elementų sistema (Wu Xing), paremta astrologija.

27

tiesią kaip strėlė upę, devynių aukštų stačiakampį kalną?

Juk energiškai judri gatvė yra miesto upė, nuo vėjo apsaugantis dangoraižis atstoja kalną. Tai reiškia, kad efektyviausiai fengšui žinios galėtų padėti pirmuosiuose statybos etapuose, – dar tik renkantis sklypą verslo ar daugiabučio namo statyboms.

į asmenines savybes ir dominuojančią energiją. Fengšui dažnai derinama su bazi – penkių elementų sistema (Wu Xing), paremta astrologija. Tai leidžia tiksliau įvertinti situaciją ir pasiekti dar geresnių rezultatų, sukuriant erdvės strategiją, palankiausią konkrečiam žmogui.

Pastabesnis skaitytojas pelnytai klaus apie situacijas, kada įrengiami šeimos namai ar darbuotojų kolektyvui skirtos biuro patalpos. Tokio skaitytojo abejones pašnekovė išsklaidys atskleisdama, kad fengšui principai taikomi laikantis hierarchijos ir tam yra logiška priežastis. „Kinų metafizikoje atsižvelgiama į bendrą pastato ir kiekvieno jame gyvensiančio ar dirbsiančio žmogaus energiją, tačiau strateginiai erdvės objektai (durys, miegamojo vietos, direktoriaus kabinetas ir pan.) parenkami palankiausi „šeimos galvai“, t. y. tėvams, šeimininkams, verslo savininkams“, – šypsosi Ž. Stasiūnė.

Jeigu bus gerai šeimos galvai ar bosui (verslas klestės, šeimos nariai bus sveiki ir aprūpinti), sėkmės vaisius galės skaičiuoti ir kiti komandos nariai. Pagal fengšui principus savo biurus įrengė ir tokios organizacijos kaip Jungtinės Tautos, „Virgin Airlines“, „Hilton Hotels“, „Wynn Resorts“.

Tradicinis miestų planavimas atitolina nuo gamtos Tai, kas prieš kelis tūkstantmečius atrodė taip įprasta ir savaime suprantama, šiandien mums kelia nuostabą. Būsiu drąsi – taip ir norisi apkaltinti urbanizaciją ar istorinius kataklizmus. Pasak Ž. Stasiūnės, aplinka daro milžinišką įtaką, ypač dideli objektai – jūra, upė, kalnai, vėjas. Visa tai yra energija, kurią kartais sąmoningai ignoruojame, nors ji ir veikia mūsų pasąmonę. Aplinka energine prasme gali mums padėti eiti per gyvenimą palei srovę, o ne vis irtis prieš upės tėkmę. Karaliaus Mindaugo rankomis atnešta krikščionybė, vėliau atsėlinusi okupacija traukė ir ardė ryšius tarp žmonių ir žmogaus santykius su aplinka. „Fengšui taisyklės gyvuoja nuo neatmenamų laikų, jos paremtos gamtoje pastebimais dėsniais, kurie nesikeičia.

Su laiku kinta žmonės, civilizacijos, miestai, mes tolstame nuo gamtos, todėl taikyti gamtos dėsnius tampa vis sudėtingiau, tai kelia vis didesnius iššūkius, reikia vis daugiau išradingumo“, – įsitikinusi pašnekovė. Šiandien miestai planuojami pagal geometrines formas.

Kur jūs natūralioje gamtoje matėte taisyklingą kvadratą,

28

„Tiesi ir labai judri gatvė turi milžinišką energijos srautą.

Tokia gatvė, atsimušanti į jūsų namą, gali atnešti nepageidaujamų padarinių, įskaitant nemigą ar sveikatos sutrikimus. Vis dėlto, jeigu tokios gatvės gale įrengsite automobilių stovėjimo aikštelę, o patalpas naudosite biurui, greičiausiai verslas klestės, o pelnas pranoks jūsų lūkesčius“, – kaip vieną iš pavyzdžių pateikia architektė.

Veidrodžiai ir kardai – reikalauja atsargumo Daugiausia mitų sklando apie interjero įrengimo elementus. Vieni dažniausių – veidrodžiai, kardai, raudona spalva, kapinės. Ž. Stasiūnė atkreipia dėmesį, kad čia nei raganos katiliuko, nei krištolinio rutulio nereikia, įvertinant, kad namuose norisi pailsėti. Todėl bet kokie kardai, veidrodžių ir raudonos spalvos perteklius, to padaryti neleis. Tad namams dažniausiai pasirenkamos žemės spalvos. Ne tik spalvomis, bet ir medžiagomis, apšvietimu kuriame raminančią aplinką. Ramus apšvietimas (dažnai bra ir toršerai), tą ramybės pojūtį dar labiau sustiprina. Tačiau biurams ir komercinėms patalpoms tokia strategija retai bus tinkama. Ryškesnės spalvos, kardai intensyvesnis apšvietimas, jėgos simboliai, o kartais net kardai mums suteiks energijos, motyvuos pasiekti tikslą. Į madą atkeliavus pramoniniam stiliui, o interjeruose vis dažniau naudojant metalą, architektė perspėja, kad metalo elementai ir karo scenos skatina konkurenciją, kovingumą, todėl naudojami saikingai gali būti palankūs tik verslo ar sporto erdvėse. Namų, poilsio erdvėse jie retai tinkami, todėl vengtini.

Veidrodžiai ne tik optiškai, tačiau ir energetiškai didina, padaugina. Todėl svarbu juos naudojant matyti, kas juose atsispindi. Jei tai – maistas ant pietų stalo – puikus sprendimas. Tačiau jei veidrodį kabinsite priešais įėjimo duris – ateinanti į namus/biurus energija atsispindės ir pabėgs iš tokių erdvių.

Dar vienas mitas – akvariumai ir fontanai. Psichologai sako, kad auksinės žuvelės ramina, o, pasak šamanų, jos ir pinigų maišą pritraukti gali, vis tik su vandens elementais, pašnekovė ragina būti atsargiems. „Su mėlyna spalva ir vandens objektais – akvariumais, fontanais, sanitariniais mazgais – taip pat reiktų būti atidesniems, nes vanduo gali tapti griūnančia stichija, kaip ir ugnis. Meistriškai parinkus jiems vietas ir pasvėrus jų intensyvumą ar dydį, galima paskatinti sėkmę ir sveikatą. Tačiau voniai ir tualetui niekada nebus tinkamas vieta prieš namo, buto ar biuro įėjimą ir centrinė dalis – namų širdis“, – sako architektė. 

100 % NATŪRALŪS ETERINIAI ALIEJAI ir inovatyvi japoniška sistema emocijai interjere sukurti.

Profesionalūs sprendimai patalpoms nuo 70 iki 1 000 m 

www.at-aroma.lt

et

er .a

6

iej

al

et

s

jus

1

e te

lie

ju

er .a

0 D J er.

lie

0 1 B

us

s

D0

ju

5 S0r.a

lie

et

29

Dekoratyvinė/akustinė siena pagaminta iš PVC plokščių, aptrauktų natūralia, itališka pigmentine oda iš Gruppo Mastrotto kolekcijos ATMOSPHERE

Parko gatvė 15C, Akademija, LT-58344. I www.odosinterjeras.lt I MB Odos Interjeras I Instagram: odos_interjeras 31

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTŪROS IR MADOS DIALOGAS NUOTR. „INDIGITAL“, „OWENSCORP

Paryžiaus mados savaitėje (angl. Paris Fashion Week), pristatant 2019 m. pavasario–vasaros kolekcijas, įvyko netikėtas mados ir architektūros dialogas. Kolekcija buvo pristatyta „Palais de Tokyo“. Anot mados dizainerio Ricko Owenso, ją įkvėpė visame pasaulyje žinomų statinių konstrukcijos.

1994 m. karjerą pradėjusio kūrėjo teigimu, kolekcija skirta ryžtingoms raganoms, mistikams, žyniams ir šamanams, gyvenantiems kalnuose ir ieškantiems tvarkos bei teisingumo. Tačiau, nors kolekcija simbolizuoja mistiką bei visatai deramą tvarką, iš tiesų ji yra įkvėpta architektūros statinių, o tiksliau – dviejų hipotetinių pastatų. Amerikos dizaineris rėmėsi Babelio bokšto ir Rusijos architekto Vladimiro Tatlino 1919 m. sukurto Konstruktyvistinio bokšto modelio koncepcijomis.

32

Piramidės koncepcija Pristatymą dizaineris pradėjo modeliais, imituojančiais piramidžių koncepciją. Gal ir nebūtų labai įspūdinga, jeigu piramidės formos modeliai nebūtų pristatyti ant lėktuvo pakilimo tako, kurio gale stūksojo milžiniška medinė deganti piramidė. Pasak R. Owenso, stebuklu laikomos formos sudeginimas yra baimės, vilties, ramybės, amžinybės ir nihilizmo simbolis. 

33

TEIGIAMAS emocijas kurianti kvapų magija Kvapų rinkodara teigiamai veikia įmonės kliento psichologinę būseną, formuoja pozityvią tiek jo, tiek įmonėje dirbančių žmonių nuotaiką.

Malonus kvapas naudingas verslui, prisideda prie prekių ženklo, įmonės vardo kūrimo. Anot natūralaus sojų vaško žvakių kūrėjų ir kvapų namų „Smells Like Spells“ steigėjų Viliaus Malinausko ir Mariaus Bartkevičiaus, skirtingi kvapai turi galią akcentuoti stilių, padėti susikaupti, suteikti energijos, o su lašeliu magijos, dažniausiai slypinčios kiekviename mūsų, dar ir prisidėti prie svajonių įgyvendinimo.

34

Atsakingas verslas su aplinkai draugiškomis medžiagomis Ne vienas atliktas tyrimas patvirtino, kad kliento ar pirkėjo elgsenos pokyčius lemia tam tikri kvapai erdvėje. Sukūrus malonią atmosferą, didėja susidomėjimas sandoriu, preke, pozityviai ir tikslingai veikiami darbuotojai. „Patrauklūs kvapai – įprastas reiškinys daugelyje valstybių ir ženklų rinkodaroje, – pasakoja vienas iš kvapų namų „Smells Like Spells“ steigėjų M. Bartkevičius. – Aromatų terapijos istorija prasidėjo tada, kai žmogus užuodė pirmuosius kvapus. Kvapas veikia mintis, pojūčius, nuotaiką ir net fizinę savijautą. Mūsų produkcija gaminama iš aplinkai draugiškų medžiagų: sojų vaško žvakės, jų dagtys – iš lino, medvilnės, popieriaus, medžio; namų kvapai – iš eterinių ir kvapiųjų aliejų; smilkalai – iš augalų ir žolelių.

Galima medžiagų įsigyti kur nors Tolimuosiuose Rytuose, bet galima tiesiog susirasti patikimą, kokybišką produkciją siūlantį tiekėją. Su kvapais tas pat. „Smells Like Spells“ naudojami eteriniai ir kvapieji aliejai atkeliauja iš Italijos, jie, kaip ir mūsų naudojami dažai, sertifikuoti, atitinka aukštus kokybės standartus. Produktų sudėtyje nėra cheminių skiediklių, alkoholio. Sojų vašką pasirinkome, nes jis lydosi žemesnėje temperatūroje, nesukuria tokios kaitros kaip parafininės žvakės.“

35

Pasak Smells Like Spells atstovo, jų produkcija vertinama klientų dėl malonių kvapų ir estetikos bei trupučio magijos, pritaikytos kiekvienam. Tai gali būti tiek namai, biuras, tiek parduotuvė ar architektų studija. Aišku, pirmiausia kvapas veikia patalpose dirbantį kolektyvą. Jeigu jo nuotaika gera, darbas produktyvesnis, kaip ir užsukusio kliento, kuris turi galimybę pataisyti nuotaiką jaukiai kvepiančiame biure. Rinkodaros srityje kvapai veikia labai įvairiai. „Visai nesvarbu, kokią ambiciją turite kurdami produktą, ženklą, svarbu būti sau atviram, taip pat šiek tiek kritiškam, tada galėsite prisidėti prie kažkieno geresnės dienos, o gal net pasaulio“, – įsitikinęs M. Bartkevičius, prekių ženklo „Smells Like Spells“ bendraautoris.

Naujausios kolekcijos pristatymas Panašu, kad šie žodžiai nėra tik tuščios kalbos. Juk visai neseniai, dar prieš trejus metus, pagal išsilavinimą teisininkas M. Bartkevičius, ilgą laikęs dirbęs mokesčių srityje, nusprendė mesti senus darbus ir pradėti naują veiklą. Taip gimė kvapų namai „Smells Like Spells“. Nauju keliu kartu pasuko ir režisieriaus specialybę turintis V. Malinauskas, besidomintis ezoterika, maginiu mąstymu. „Klausiau jo, kokia turėtų būti žvakė, kad padėtų pasiekti maksimalių rezultatų? Taro kortomis buriantis Vilius atsakė, kad pirmiausia ji turėtų būti pagaminta iš natūralaus vaško, ne tik aplieta dažais, kaip įprasta pigioms parafininėms, o dažyta visa, eteriniai aliejai turėtų derėti prie pasirinkto ritualo. Iki to laiko Vilius runas ant žvakių raižydavo tik pavieniais atvejais“, – kvapiojo verslo pradžią prisimena M. Bartkevičius. Produktų pakuotes

sukūrė ne kartą apdovanojimų pelnęs pakuočių dizaineris Edvardas Kavarskas. Jau praėjus keliems mėnesiams nuo pirmų bandymų, buvo surengtas prekių ženklo pristatymas. „Kelių užsienio portalų buvome įvertinti už geriausią dizainą, o greitai sulaukėme ir laiškų iš dabartinių partnerių, – pasakoja M. Bartkevičius. – Šiuo metu „Smells Like Spells“ prekių galima rasti Vokietijos, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos ir, žinoma, Lietuvos parduotuvėse. Mūsų šalyje veikia Smells Like Spells studija senamiestyje, gaminiai pristatomi „Pegaso“, „Vagos“ knygynuose, kitose vietose. Rinktiniai mūsų namų kvapai padeda formuoti pozityvų, aukštos kokybė įvaizdį, skatina lojalumą, tiesiog kuria gerą nuotaiką.“ Šiais metais „Smells Like Spells“ šventė trejų metų gimtadienį. Jo metu pristatė dvejus metus kurtą Taro kortų didžiaisiais arkanais paremtą kvapiųjų žvakių kolekciją. Šios kortos – numeruotos, jų seka paklūsta griežtai logikai. Tai lyg tam tikras gyvenimo kelias, susidedantis iš skirtingų atkarpų, kurių kiekviena siūlo pamoką, rodo žmogaus sielos būseną. „Į visus produktus įmaišome dalelę magijos, – aiškina M. Bartkevičius, – ir kitose mūsų kvapų namų kolekcijose rasite išraižytų runų – magiškų skandinavų ženklų, kuriuos taip pat naudojo ir baltų tautos. Jos ypač dažnai taikomos kuriant talismanus. Šių ženklų deriniai sudaromi taip, kad savo energiniu potencialu papildytų vienas kitą, stiprintų veikimą. Todėl kiekvienas

36

Pirmiausia kvapas veikia patalpose dirbantį kolektyvą. Jeigu jo nuotaika gera, darbas produktyvesnis.

runų ženklas išlaiko savo individualias savybes. Tikėdami magiška skandinavų runų galia, mes išraižome jas ant rankų darbo žvakių. Gaminiuose kvapai sumaišomi neatsitiktinai, jų pakuotes papildome instrukcijomis, kaip siekti darnos, pritraukti sėkmę.“ Priklauso nuo papildomų faktorių Anot M. Bartkevičiaus, jaukios aplinkos harmonija glaudžiai susijusi su kvapais. Tiesa, tai priklauso nuo daugybės papildomų veiksnių: pastato geografinės padėties, patalpos senumo, paprasčiausių higienos įpročių (patalpoje rūkoma, valgoma ir t. t.), vėdinimo, ventiliacijos ypatumų ir kt. Taip pat verta pasiskaičiuoti, kokio dydžio erdvei iškvėpinti produktai bus naudojami. Ir, pasak „Smells Like Spells“ atstovo, geriau visai nekvėpinti patalpos nei alergizuoti aplinkinius erzinančiais sintetiniais kvapais. Dovanojantiesiems kvapų namų „Smells Like Spells“ gaminius steigėjai V. Malinauskas ir M. Bartkevičiaus pataria pasidomėti, ką verslo partneris ar artimas žmogus mėgta, kuo įmonė užsiima, ko norima palinkėti. Juk skonis ir svajonės – labai individualus dalykas.  www.smellslikespells.lt

37

ARCHITEKTŪRA

PRABANGOS IR GAMTOS ŠTRICHAIS PALYTĖTI GILĖ HOUSE NAMAI – VISAVERČIAM GYVENIMUI GILĖ HOUSE – tai organinių namų projektai, išskirtinis interjero ir eksterjero dizainas, apimantis viską nuo analogų pasaulyje neturinčių gyvenviečių iki šuns būdos.

Tai namai, kuriuose gyvena organinio gyvenimo būdo filosofija. Neretai esame linkę bėgti iš namų – norėdami atsiriboti nuo kasdienybės, vykstame poilsiauti į užsienį.

Tačiau kas būtų, jei mūsų namai taptų ta poilsio ir atsipalaidavimo vieta? Pagrindinė idėja – daugiau nei 12 buvimo namuose valandų paversti harmoningo poilsio laiku.

Kuriant šį jausmą, pasitelkiama neįprasta erdvė. „Grįžęs namo sugebi atsiriboti nuo išorinio pasaulio, kai tavo erdvė kitokia. Neįprastos formos – tik priemonė šiam pojūčiui pasiekti“, – teigia Nadežda Stefanova, nuėjusi ilgą kelią nuo Santorino salos iki didžiųjų Europos didmiesčių, kol pagaliau jausmas buvo išgrynintas iki konkretaus plano. Šie namai – lyg atsakas vartotojiškos visuomenės teigiamoms vertybėms. Jie visiškai nepanašūs į tai, ką siūlo visuomenė: jie laisvi, tekantys, neturi taisyklių. Nepaisant šių namų „nepaklusnumo“, jie patogūs ir praktiški. Namų

38

dizainas apgalvotas iki smulkmenų, tai pasiekta moderniai pritaikant organines medžiagas. Išmokome dirbti su naujomis technologijomis ir naudoti tinkamas medžiagas norimoms architektūrinėms formoms įgyvendinti bei sveikam mikroklimatui sukurti. Itin daug investavome į statomų namų konstrukcijų tobulinimą. Šiandien GILĖ HOUSE puikiai geba suderinti natūralias medžiagas su neįprastomis formomis, kurti unikalius namus ir analogų neturinčias šiuolaikines integruotas gyvenvietes.

Namų dizainas – pagal žmogaus prigimtį Vienas pagrindinių GILĖ HOUSE namų akcentų – arkos bei kupolai, nes jie geriausiai akumuliuoja žemiškąją energiją, suteikia pastatui tvirtumo, sandarumo, o konstrukcijoms – išskirtines formas. GILĖ HOUSE kūrėja įsitikinusi, kad kvadratas nėra natūrali žmogaus prigimčiai forma: „Pažvelkite į gamtą – juk kvadratinių augalų sėklų nėra. Žmogus taip pat nėra kampuotas, jo galva – tarytum kupolas. Pagrindinė mūsų namų išdėstymo idėja – palikti atviras skliautines lubas šeimos susibūrimo ir bendra-

vimo zonose, skatinti bendrumą, kūrybiškumą ir erdvės tūrio pojūtį. Be to, kupolo konstrukcija skirta saugumo jausmui sukurti“, – tikina Nadežda.

Kokia ilgalaikė gyvenimo šiame name nauda žmogui? „Visų pirma ir svarbiausia – susikurti fantastišką gyvenamąją erdvę, kurioje jautiesi gerai. Tai ne nauda, o kiekvieno mūsų misija, kurią turime dovanoti sau ir savo vaikams. Kai supranti savo prigimtį, atrodo natūralu perduoti savo vaikams žinias, įgūdžius ir erdvę, kuri būtų neužteršta ir vizualiai nesugadinta“, – įsitikinusi idėjos autorė Nadežda. Svarbu paminėti, kad GILĖ HOUSE nesiekia sunaikinti tradicinių namų koncepto, jų tikslas – pasiūlyti alternatyvą žmogui, norinčiam gyventi natūralesnėje aplinkoje. Netradiciniais architektūriniais sprendimais siekiama ugdyti ir vaikų kūrybiškumą, „neįspaustą“ į rėmus. Tai – lankstus namas, skirtas lanksčiai mąstyti. Kita vertė – daugiau nei vieno žmogaus gyvenimas. Tai sveikos aplinkos palikimas ateities kartoms bei užtikrinimas, kad organiškos medžiagos, atėjus laikui, suirs be poreikio jas utilizuoti. Be abejonės, ne mažiau vertingas palikimas yra estetika, grožis, puikiai derantis su aplinka, džiuginantis akis. Pasak idėjos autorės, šis namas nėra skirtas pasirodyti prieš kaimynus, jis – peizažas, kurio paskirtis – grožėtis kiekvienam praeiviui. Architektūra, kylanti iš vidinės ramybės bei asmeninės brandos jausmo. Gyvenamasis pastatas neturi tapti svetimkūniu gamtoje – jis gali būti harmoningas su ja. „Gal kai kuriems mūsų namai atrodo kaip iš kitos planetos, bet man jie – kaip tik labai žemiški. Tai nuostabi organiška architektūra, įsiliejanti į gamtos pei-

zažą ir akį džiuginanti oazė tarp nuobodžių, svetimų mūsų planetai formų, pastatų“, – pasakoja moteris. Pati gyvendama organiniame name, ji pastebi, kad namą mėgsta ne tik žmonės: „Kregždės čia suka lizdus, terasoje šuoliuoja zuikiai, net gervės, kurioms nebūdinga būti arti gyvenviečių, neretai geria vandenį iš šalia namo esančio tvenkinio. Vadinasi, šis namas negąsdina gamtos ir jos kūrinių, jiems jis priimtinas. Tai ir yra tikroji simbiozė – kai gamtos kūriniai jaučiasi gerai, o ne bijo to, kas pastatyta“, – teigia koncepto kūrėja. Nadežda yra gyvenusi ir didmiestyje, kas, anot jos, buvo naudinga patirtis ir leido išplėtoti idėją: „Nemažai laiko praleidusi mieste, esu gerai perpratusi betoninių džiunglių kontrastą. Matyt, tik iš šios patirties galėjo gimti tai, ką kuriu šiandien. Turi labai gerai pažinti vieną kraštutinumą, kad galėtum sukurti jam alternatyvą.“  www.gilehouse.com

39

ARCHITEKTŪRA

40

SU

VALYMAS GALI BŪTI INOVATYVUS IR STILINGAS

Laisvės pr. 125, LT-06118, Vilnius, info@pireka.lt I +370 521 25 293

PROFESIONALUS PASIRINKIMAS  KOKYBIŠKI, ILGAAMŽIAI NERŪDIJANČIO PLIENO LAIKIKLIAI JŪSŲ VERSLUI!

Laisvės pr. 125, LT-06118, Vilnius I info@pireka.lt I +370 521 25 293 41

Individual큰s baldai-kiekvienam projektui

UAB Ajala

I

Piliakalnio g. 43, Daubari킬 k., LT-89327 Ma탑eiki킬 r.

I

+370 611 01 767

43

44

LINA IR PAVEL BALBATUNOVAI ARCHITEKTAI I WWW.ARCHIHAUZAS.LT INFO@ARCHIHAUZAS.LT

Projektuojamas biuras sukurtas IT srityje dirbančiai įmonei. Interjeras kuriamas koncentruojantis į darbuotojų poreikius ir pojūčius. Siekiant sukurti erdvę, kurioje darbuotojai jausis komfortiškai, pasirinkta lengvumą, švelnias spalvas ir erdvumo pojūtį apjungianti koncepcija. Šiame biure taikomas elektroninio biuro principas atsisakoma popierinių dokumentų saugojimo spintose ir archyvuose.

Dėl įmonės darbo specifikos būtina turėti smulkesnes ir uždaresnes erdves komandoms dirbti, todėl visa patalpų erdvė atskiriama į kabinetus administracijai ir bendrą erdvę su keturiomis celėmis komandiniam darbui, susirinkimams, prezentacijomis. Mediniai celių karkasai aptraukti medžiaga, kuri dėl akustinių savybių mažina biure esantį triukšmą ir aidą. Tokiu būdu siekiama didinti darbuotojų produktyvumą ir kurti jaukias, privatesnes erdves.

Produktų pasirinkimas JUNG. Siekiant užtikrinti geras darbo sąlygas ir stabilizuoti vidaus mikroklimatą patalpose, įrengta „Jung“ KNX sistema, kuri valdo vėdinimo, šildymo ir žaliuzių sistemas. Visos sistemos sąveikauja tarpusavyje, palaiko iš anksto nustatytą patalpų temperatūrą ir reguliuoja kitus parametrus. Kaip akcentas derantis prie spalvoto interjero naudojama mėlynos spalvos „Le Corbusier“ klasikinių jungiklių serija „LS 990“.

DOMUS LUMINA. Kuriant biuro interjerą parinktos vario spalvos žaliuzės. Jų medžiagiškumą deriname su bendra interjero koncepcija. Žaliuzės biuro patalpoms pasirinktos ne tik dėl estetikos, bet ir dėl jų savybės reguliuoti natūralios šviesos sklaidą.

INTERJERO LINIJA. Patalpų grindims parinkta „Amtico“ grindų danga „Traditional Oak“. Šios dangos savybės užtikrina ilgaamžiškumą ir galimybę jas naudoti biuro patalpose, kuriose nuolat vyksta intensyvus judėjimas. Tualeto patalpos grindims parinkta grindų danga „Tapestry“ iš „Amtico“ kolekcijos „Arrow“.

ECOPHON. Luboms parinktas akustinis sprendimas – laisvai kabančios akustinės plokštės „Ecophon SOLO“. Šis sprendimas užtikrina patalpų apsaugą nuo nereikalingo triukšmo. Erdvė virš plokščių nudažyta tamsiai pilka spalva.

GAJA DECOR GROUP. Siekiant į biuro patalpą įnešti gyvumo, pasitarimų ir administratorės celių lubos dekoruojamos natūraliais stabilizuotais augalais, galinčiais išlaikyti puikią išvaizdą iki 10 metų.

ELMO LIGHT. Apšvietimas susideda iš kelių skirtingų apšvietimo zonų. Bendros erdvės apšviečiamos nepasikartojančiu rimtu išdėliotomis LED panelėmis, kurių dydis ir forma atitinka akustines plokštes. Apšvietimas celėse numatomas panaudojant magnetinę sistemą „Magnum“. Lubose įrengtuose magnetiniuose užglaistomuose bėgeliuose keičiantis komandų sudėčiai ir baldų išdėstymui galima integruoti skirtingus šviestuvus. Pasitarimų celėje įrengta analogiška sistema ant pakabinamo bėgelio.

NARBUTAS. Darbo vietoms parinkti stalai iš kolekcijos „Motion“. Prie darbo stalų priderintos kėdės „Air“, o prie pasitarimų stalų – kėdės „Unnia“ iš gamintojų „Inclass“. Trumpam poilsiui skirtose darbo vietose parinkti foteliai „Dunno“.

STIKLITA VILNIUS. Kabinetai nuo bendros erdvės atskiriami medžio-stiklo pertvarų sistema „Trenderwalls“. Medžio rėmui ir durims parinkta natūralaus ąžuolo faneruotė. Pasirinktos vieno stiklo stiklinės pertvaros su berėmiu sujungimu.

INTERJERO SALA. Rūpinantis darbuotojų sveikata ir higiena, tualetuose integruoti sensoriniai ir bekontakčiai sanitariniai prietaisai. Projektui parinktas pastatomas praustuvas ir veidrodis „Noken“.

GROHE. Vonios kambariuose integruoti klozetas su apiplovimo funkcija ir sensorinis čiaupas subtiliai įsilieja į interjerą ir yra praktiški bei patogūs naudoti. Sienos dekoruojamos interjero koncepciją atitinkančiomis, švelniai persidengiančiomis spalvomis.

45

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

DAINA PETRAVIČĖ

INTERJERO DIZAINERĖ www.dainainteriordesign.com

Žmogaus prigimtis diktuoja, kad mes esame linkę į natūralias tekstūras, tokias kaip medis, akmuo ir metalai. Gamtos priartinimas ir jos elementų panaudojimas biure prisideda prie darbuotojų gerovės. Kai darbuotojai uždaroje patalpoje praleidžia apie aštuonias valandas per dieną, augalai ne tik padeda išvalyti orą ir gerina sveikatą, bet ir suteikia biurui gyvybiškumo. Šis interjero dizaino principas yra žinomas kaip „Biophilic Office Design“.

Mano interjero dizaino koncepcija kurta remiantis šio dizaino principais. Tai biuras urbanizuotoje visuomenėje, šiame biure žmogus turi galimybę būti arčiau gamtos. Naudojant įvairius interjero elementus ir tekstūras, perteikiama biuro interjero koncepcija – natūralumas ir gamtiškumas. Interjeras buvo kuriamas atsižvelgiant ir į tai, kad darbuotojams būtų suteikta patogi erdvė darbui, kad jie biure būtų laimingi, sveiki ir kūrybingi.

Produktų pasirinkimas NARBUTAS. „Motion“ stalų sistema „stok ir sėsk“ suteikia galimybę pakeisti poziciją iš sėdimos į stovimą. Pakeitus darbo poziciją, pagerėja kraujo apytaka ir pailsi raumenys. Pasirinktos darbo kėdės „Wind“ turi ergonominių savybių: reguliuojamo aukščio permatoma juosmens atrama dėl silikono savybių prisitaiko prie darbuotojo nugaros formos.

INTERJERO LINIJA. Grindų paviršiams buvo naudojamos kolekcijos „Signature“ cemento efekto grindys „Worn concrete“ ir puikiai perteikiančios natūralaus medžio tekstūrą bei spalvą grindys „Natural Limed Oak“ iš kolekcijos „Amtico wood“.

GAJA DECOR GROUP. Interjere buvo naudojami 100 proc. natūralūs „Gaja Décor Group“ augalai, kurie ne tik puošia interjerą ir valo orą, bet ir veikia kaip garso izoliacija tarp atskirų biuro erdvių.

ELMO LIGHT. Visame biure naudojamos energiją tausojančios šviesos diodų (LED) lempos. Virš darbo stalų parinktos „Magnum“ linijinės lempos. Magnetinis linijinis modulis skleidžia dienos šviesą ir pabrėžia biuro interjero detales.

46

STIKLITA VILNIUS. Juodo metalo ir stiklo dušo kabina buvo naudojama tiek vyrų, tiek moterų dušuose. Dėl didelio spalvų ir tekstūros pasirinkimo stiklo elementai buvo sėkmingai integruoti konferencijų ir susitikimų kambariuose.

DOMUS LUMINA. Norint suteikti privatumo biuro erdvėje, konferencijų ir susitikimų kambariuose buvo integruoti automatiniai karnizai su užuolaidomis. Daugiafunkcėje erdvėje buvo naudojamos automatinės ritininės užuolaidos. Abu sprendimai – išmanūs, patogūs naudoti, derantys prie pasirinkto biuro dizaino.

GROHE. „Grohe“ įrenginiai buvo naudojami tiek tualetuose, tiek dušo kambariuose.

Duše parinktas „Euphoria system 310“ termostatinis dušo įrengimas, kuris yra ne tik labai stilingas, bet ir užtikrina saugumą: pasikeitus vandens slėgiui, vanduo išlieka iš anksto pasirinktos temperatūros. Maišytuvas „Essence“ buvo pasirinktas dėl integruotos „EcoJoy“ funkcijos, kuri leidžia nepakenkiant našumui sumažinti vandens suvartojimą iki 50 procentų.

INTERJERO SALA. Tiek vyrų, tiek moterų vonios kambariuose naudojami „Noken“ sanitariniai tualetai iš kolekcijos „Mood,“ pasirinkti prie jų derantys praustuvai iš „Systempool“ kolekcijos „Modul“. Juodi plieniniai rėmai suteikia išskirtinumo ir pratęsia juodo rėmo tematiką interjere.

JUNG. Norint skatinti darbuotojus neužsisėdėti vienoje vietoje, nuolat judėti ir keisti darbo aplinką, „Jung“ elektros jungtys įrengtos visoje biuro erdvėje. „Brass LS 990“ jungtys naudojamos darbo kabinose, virtuvėje, poilsio erdvėje ir kitur. Dėl ypatingo dizaino ir tinkamai parinktų spalvų jungtys puikiai įsilieja į interjerą ir sukuria harmoningo dizaino biuro patalpoje pojūtį.

ECOPHON. Siekiant užtikrinti, kad biuro darbuotojai bendrojo naudojimo erdvėse netrukdys vieni kitiems, biure integruotos garsą sugeriančios akustinės plokštės sienoms. Pasirinkti „Akusto One“ įvairiai pritaikomi mažesnių matmenų garso sugerties elementai pagaminti iš didelio tankio mineralinės vatos. Biure matoma plokštės pusė – „Menthol“ spalvos stiklo pluošto audinys „Texona.“ 

47

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

GABRIELĖ SEREIKAITĖ INTERJERO DIZAINERĖ gabriele@interjerodialogas.lt

Biuro koncepcija kurta automobilių bei dviračių dalijimosi paslaugą teikiančiai įmonei „CityBee“. Projektas apima registratūrą, darbo erdves, susitikimų kambarį ir pagalbines darbuotojų patalpas. Pagrindinis projekto tikslas buvo sukurti šiuolaikišką darbo erdvę inovatyviai ir jaunatviškai įmonei, kuri itin sparčiai skinasi kelią Lietuvos rinkoje. Projekte naudotos apdailos yra tiesiogiai susijusios su „CityBee“ ženklu. Oranžinė ir juoda – jų logotipo spalvos, o betono imitacija naudojama norint pabrėžti medžiagą, kuri yra lyg aliuzija į urbanistinį miesto vaizdą.

Produktų pasirinkimas INTERJERO SALA. Darbuotojų tualetuose parinkti gamintojo „Disegno Ceramica“ serijos „Ovo“ pakabinamieji unitazai. Naudoti ne tik tradiciniai balti, bet ir juodi matiniai. Taip pat tualetuose naudoti gamintojo „Noken“ serijos „Lounge“ ant stalviršio pastatomi praustuvai. Tualetai įrengti taip, kad neatitrūktų nuo bendros interjero stilistikos ir būtų ne tik funkcinės patalpos, bet ir išsiskirtų unikaliu dizainu.

STIKLITA VILNIUS. Projekte naudotos industrinio stiliaus stiklo pertvaros, kurios pratęsia bandymą atvaizduoti urbanistinį miesto peizažą.

DOMUS LUMINA. Patalpose gausu natūralios dienos šviesos, todėl esant poreikiui nuo jos pasislėpti projekte naudotos horizontaliosios juodos spalvos žaliuzės.

ELMO LIGHT. Biuro erdvėse suprojektuotas ne tik funkcinis, bet kartu ir dinamiškas inovatyvus apšvietimas. Darbuotojų stalams apšviesti pasirinkti pakabinamieji šviestuvai „Regallo“, kitose erdvėse apšvietimas suprojektuotas naudojant apšvietimo bėgelius „Magnum“, kurie suteikia galimybę keisti apšvietimo scenas pagal bet kokį patalpose dirbančių žmonių poreikį. Tai gali būti tiek funkcinis, tiek dekoratyvinis apšvietimas.

GAJA DECOR GROUP. Norint įnešti gyvybės ir žalumos į darbo erdves, lyg paveikslai suprojektuotos stabilizuotų augalų kompozicijos. Augalai yra 100 % organiniai ir natūralūs, stabilizacijos metu naudojamas tik glicerolis ir valgomieji dažai.

GROHE. Darbuotojų tualetuose naudoti potinkiniai praustuvų maišytuvai „Essence“, išsiskiriantys patraukliu ir moderniu dizainu.

INTERJERO LINIJA. Beveik visose patalpose naudojamos vinilinės grindys „Amtico Form Contemporary Ceramics“. Jos išvaizda beveik niekuo nenusileidžia plytelėms, atrodo ne tik itin natūraliai, bet ir puikiai eksploatuojamos esant bet kokio tipo patalpoms.

JUNG. Jungikliai ir elektros lizdai naudojami iš serijos „LS 990 Les Couleurs® Le Corbusier“, spalvos „32081 orange clair“ ir „4320R ombre naturelle“. Ši „Jung“ jungiklių ir elektros lizdų kolekcija išsiskiria originaliu bei patikimu dizainu, kuris papildo bendrą interjero vaizdą. Taip pat biuras valdomas įrenginiais „Hospitality“, kurie padeda sukurti itin patogią aplinką, pradedant apšvietimo ir baigiant temperatūros valdymu.

NARBUTAS. Įvairūs minkštieji baldai – kėdės, pufai, suoliukai – parinkti iš „Narbuto“ gaminių katalogo. Audinių spalvų pasirinkimas leidžia neatitrūkti nuo bendros interjero stilistikos ir kurti vientisą harmoningą vaizdą.

ECOPHON. Projekte naudojamos pakabinamųjų lubų konstrukcijos „Ecophon Focus Ds“. Joms būdingos puikios garsą sugeriančios savybės ir yra pritaikytos patalpoms, kurioms keliami aukšti garso sugerties rodikliai. Tam, kad kuo mažiau būtų matomi sujungimai, pasirinktos didelių matmenų plokštės. 

48

49

50

RAMINTA VITKŪNĖ INTERJERO DIZAINERĖ, raminta@vadizainas.lt

EGLĖ MULEVIČIŪTĖ ARCHITEKTĖ, www.studiotrys.com info@studiotrys.com

Projektuojamas biuras verslo centre „3 Burės“. Interjerui pasirinktos ramios žemiškos spalvos, kokybiškos ilgalaikės medžiagos ir subtilūs akcentai. Apgalvotos ir kruopščiai parinktos stilistinės detalės žaidžia su klasikinėmis medžiagomis ir santūriomis spalvomis. Racionalus patalpų zonavimas kuria efektyvią darbo aplinką ir užtikrina darbuotojų našumą. Pasirinkta dizaino stilistika neįpareigojama darbo specifikos, yra universali ir prisitaikanti prie šiuolaikinio darbuotojo poreikių.

Moderni ir jauki erdvė ideali savirealizacijai ir tobulėjimui.

Produktų pasirinkimas DOMUS LUMINA. Projekte pasirinktos užuolaidos su automatiniu karnizu „Glydea“ leidžia greitai ir nesudėtingai izoliuoti konferencijų patalpą.

ELMO LIGHT šviesos sprendimai pasirinkti tiek bendros paskirties, tiek darbo zonose. Virš darbo stalų kabinami šviesos diodų (LED) profiliniai šviestuvai, o koridoriuje ir poilsio erdvėje naudojama magnetinė apšvietimo sistema „Magnum“ su LED juostų moduliais ir akcentiniais prožektoriais.

GAJA DECOR GROUP. Projekte naudojami stabilizuoti bonsai kuria jaukią ir atpalaiduojančią atmosferą.

GROHE. Sanitariniame mazge pasirinkti naudojimą ir priežiūrą palengvinantys infraraudonieji šiuolaikiško dizaino nuleidimo mygtukai ir maišytuvai INTERJERO LINIJA. Pagrindinėje biuro erdvėje naudojama vinilinė grindų danga „Amtico“. Būtent ši danga pasirinkta dėl ilgalaikiškumo, atsparumo ir estetikos.

Konferencijų erdvėje pasirinktos kiliminės plytelės su PVC pagrindu.

JUNG. Projekte pasirinkta jungtukų ir elektros lizdų serija „Le Corbusier,“ kurios įvairiaspalvė paletė pritaikoma prie kuriamo biuro interjero. Apšviestos informacinės rodyklės su šviesos diodais leidžia lengviau orientuotis patalpoje.

NARBUTAS. Darbo erdvėje naudojami funkcionalūs biuro baldų sistemos stalai slankiuoju (atitraukiamu) stalviršiu, skirti patogiau laidų kanalams išdėstyti, elektros blokui pasiekti bei laidams išvedžioti „NOVA U Slide“.

STIKLITA VILNIUS. Biure naudojamos stiklinės pertvaros su raudonu rėmu – vienas pagrindinių interjero akcentų. Modernios spalvoto rėmo pertvaros kontrastuoja su klasikinėmis medžiagomis.

INTERJERO SALA. Sanitariniame mazge pasirinkta santechnika iš salono „Interjero sala“. Naudojami įleidžiami praustuvai ir klozetai.

ECOPHON. Darbo zonoje naudojamos garsą sugeriančios akustinės plokštės mažina šnekėjimo garso sklidimą. Plokštės lengvai pritaikomos prie projektuojamo biuro interjero dėl didelio spalvų pasirinkimo. 

51

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

ADAM HOPKINS INTERJERO DIZAINERIS adam-hopkins@hotmail.co.uk

Biuro projektas sukurtas remiantis biofilinio dizaino idėja, naudojant natūralias medžiagas stengiamasi sukurti šviesią, jaukią ir ramią aplinką darbui.

Darbo vietos yra lengvai pritaikomos prie skirtingų poreikių, atsižvelgiant į veiklos specifiką, sudaromos galimybės dirbti sėdint arba stovint. Biuro patalpoje sukurtos jaukios laisvalaikio zonos skatina bendravimą ir mažina stresą.

Dizaine naudojami produktai kuria patogią, draugišką gamtai darbo atmosferą.

Biuro dizaine naudojamos akustinės erdvę atskiriančios užuolaidos dalija patalpą, bet jos neįzoliuoja, darbuotojai turi galimybę pasitraukti į privačią darbo kabiną.

Dominuojančios natūralios kamštinės medžiagos pasižymi ilgaamžiškumu, praktiškumu, taip pat turi geras akustines savybes.

Produktų pasirinkimas INTERJERO SALA: projektuojamo biuro koncepcija įkvėpta „Interjero Salos“ aukštos kokybės „Noken“ produktų linijos „Furniture Pure line wood“. Išskirtiniai, lengvai integruojami ir moderniai interpretuojantys gamtinius motyvus produktai su medžio elementais įsilieja į bendrą biuro erdvę ir įkvėpia žaliuosius dekoro sprendimus.

STIKLITA VILNIUS. Slenkančios stiklinės durys „Hawa Symmetric 80/G“ perskiria patalpas ir tuo pat metu palieka jas kaip vientisą erdvę.

JUNG. Elektros jungikliai „AP-600“ pasirinkti dėl jų funkcionalumo ir paprasto naudojimo.

INTERJERO LINIJA. Interjere naudojami „Amtico“ kilimai suteikia jaukumo ir puikiai dera su prabangiomis vinilinių lentelių grindimis „Arrow“.

DOMUS LUMINA. Karščiui atsparūs langų ruletai „Glasgard 05“ yra praktiški ir nepakeičiami erdvėje su daug saulės šviesos.

ECOPHON. Plokštės „Solo baffle wall“ yra plačiai naudojamos šiame biuro dizaine dėl savo akustinių savybių.

GAJA DÉCOR GROUP. Augalų paveikslai sukuria gamtai draugišką, žalią interjero akcentą.

NARBUTAS. Dizaine buvo panaudoti įvairūs „Narbuto“ produktai, tačiau sofa „Arcipelago“ tapo poilsio kambario centru dėl savo funkcionalumo ir neįprastos formos.

ELMO LIGHT. LED šviestuvai „Tamzo 4.5w“ apjungia praktiškumą ir subtilią eleganciją.

GROHE. Virtuvinis maišytuvas „Blue pure“ su ypatinga filtravimo sistema pasirinktas dėl savo estetiškos išvaizdos bei draugiškumo gamtai. 

52

53

54

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

RADVILĖ TIREVIČIŪTĖ, LAURA DABRAVALSKYTĖ INTERJERO DIZAINO STUDIJA „DVI DESIGN“ INFO@DVIDESIGN.LT

Biuro interjeras kuriamas šiandienos ir rytojaus kartai. Kartai, kuri tampa vis laisvesnė ir, padedant inovacijoms, nepriklausoma judėti darbo vietos atžvilgiu.

Kuriamas atvirojo tipo biuro konceptas, užtikrinantis galimybę rinktis erdves pagal darbo specifiką ar užduotį. Dažnėjant biurų kaitai, atsisakome nereikalingų pertvarų ir erdves skaidome baldiniais sprendimais. Kuriame biuro aplinką, kuri įkvepia ir skatina dalytis, kurti gerovę. Projektuojamame biure numatytos stacionarios darbo vietos, vietos svečiams, garso ir vaizdo konferencijoms, virtuvės ir poilsio zonos, posėdžių salės. Stiprindami santykį su klientu, projektuojame biurą be registratūros, nes kiekvienas darbuotojas savo svečią pasitinka asmeniškai.

Produktų pasirinkimas ECOPHON. Natūralios faneruotės plokštės sienoms ir luboms „Decoustics Solo-M“ pasirinktos dėl akustinių bei vizualių savybių. Gipso pertvaroms naudojame koncerno „Saint-Gobain“ įmonėse gaminamą mineralinę vatą, gipso kartono gaminius, kurie pagal techninius duomenis užima svarbią vietą visuomeninių pastatų akustinės izoliacijos srityje.

GAJA DECOR GROUP. Dekoratyvinis medis interjere – esminė detalė, kurianti jaukumą bei įnešanti šiuolaikiškumo, nesukeldama papildomų rūpesčių, nes augalai yra stabilizuoti ir jiems visiškai nereikia specialios priežiūros.

INTERJERO LINIJA. Pasirinkti akustiniai „Annette Douglas“ dizaino užuolaidiniai audiniai skirti ne tik papuošti konferencijų salėms bei suteikti privatumo, bet ir pagerinti akustines savybes, kai garso sugeriamumo indeksas α w 0,5–0,6.

DOMUS LUMINA. Dėl galimybės efektyviai reguliuoti šviesos srautą ir vizualiai kurdami interjero tąsą pasirinkome specialiu laku dengtas medines žaliuzes.

ELMO LIGHT. Tiek kaip bendras, tiek kaip akcentinis patalpų apšvietimas naudojama inovatyvi ir unikali magnetinė apšvietimo sistema „Magnum“. Ši universali

sistema palanki ir paprasta vartotojui, nes leidžia keisti šviestuvų vietas, šviesos pasiskirstymą ir, esant reikalui, lengvai pridėti ar pašalinti šviestuvus, esančius ant bėginės magnetinės sistemos „Magnum“.

JUNG. Pasirinkta KNX technologija leidžia centralizuotai ir individualiai susieti bei valdyti atskirus modulius. „Jung KNX“ komponentai suteikia visapusiškų, ateities požiūriu tvarių sprendimų valdymo, grafinio atvaizdavimo ir statybos technologijų organizavimo sferose.

NARBUTAS. Linijos „T-EASY“ baldai puikiai tinka dinamiškai darbo aplinkai kurti, kur, atsižvelgiant į darbo pobūdį, ergonomiški elektra reguliuojami stalai leidžia dirbti stok–sėsk principu ir keisti kūno poziciją.

STIKLITA VILNIUS. Naudojant modulines sustumiamas pertvaras, posėdžių zoną galima sudalinti į tris atskiras erdves arba visas jas atvėrus pritaikyti vidiniams mokymams ar įmonės šventėms.

GROHE. WC patalpai pasirinkome išskirtinio dizaino infraraudonųjų spindulių jutiklinius maišytuvus iš „Eurocube E“ kolekcijos. Dušo maišytuvas „Smart Control“ pagal poreikį sureguliuos vandens srautą.

INTERJERO SALA. Vonios kambario zonoje naudojami aukštos kokybės modernūs serijos „Systempool K“ aksesuarai. Pasirinktas vertikalus veidrodis „Imagine“ lengvai įsilieja į kambario dizainą ir sustiprina vientiso interjero įspūdį. 

55

ARCHITEKTŪRA

56

MONIKA SPŪDYTĖ ARCHITEKTĖ

monikaspudyte@gmail.com

„Trijų burių“ pastatas – tai prieplauka Vilniuje dirbantiems žmonėms. Kaip ir kiekvienoje prieplaukoje, čia – gausybė veiksmo ir naujų srovių. Prieplaukoje malonu sustoti, prisišvartavus galima nusiraminti ir atsigaivinti, pasimėgauti saule ir smėliu po kojomis. Krante dažnai susidėlioja mintys ir planai, kaip galima pasiruošti naujam etapui. Saulė, smėlis, harmonija, tvirtumas ir minčių skaidrumas – tuo remiantis buvo kurtas šis interjeras. Riba tarp šiuolaikinio biuro ir namų išnyksta vis dažniau. Biurams stengiamasi suteikti kuo daugiau jaukumo, juose naudojamos minkštos gyvenamųjų namų detalės. Norima sukurti bendruomenę, kuriai būtų jauku dirbti kartu. Šiuo metu tai laikyčiau didžiausia inovacija.

Produktų pasirinkimas Interjere akcentu tampa geltona ir žalia spalvos. Augalų kompozicijos iš GAJA DECOR GROUP primena, kad mes vis dar ant žemės, o geltona simbolizuoja intelektualumą ir išmintį. Taip pat geltona spalva nuteikia optimistiškai, padeda nukreipti mintis tinkama linkme. Remiantis spalvų psichologija, ji padeda ir susikaupti.

Gelsvu medžiu puošiamos kolonos pabrėžia menamus laivo stiebus. Gelsvos stiklinės atitvaros iš įmonės STIKLITA VILNIUS vizualiai šildo interjerą, užuolaidos jį minkština ir suteikia jaukumo. Norint daugiau privatumo, užuolaidas galima valdyti automatiniu karnizu „Glydea“, parinktu iš DOMUS LUMINA. Šviesi kiliminė danga iš įmonės INTERJERO LINIJA asortimento („Amtico Variations Broadcast“)

ir šviesių atspalvių baldai iš NARBUTAS suteikia prabangos moderniame interjere jausmą. Italų gamintojų „Pedrali“ pasitarimų kabinetų kėdės „Ester 695“ yra lengvų ir minkštų formų. Darbo erdvėje taip pat iš „Pedrali“ parinktos šviesios funkcionalios kėdės „Air11“, darbo stalai „Exteso Te“ yra tokios pat šviesiai rusvos spalvos kaip ir kolonos. Virš darbo stalų esančius magnetinius pakabinamuosius baltus bėgelius „Magnum“ iš ELMO LIGHT galima lengvai papildyti juodais taškiniais magnetiniais moduliais. Tai leis lengviau atitikti kiekvieno poreikius.

Visame projekte naudojami JUNG serijos „LS 990 Les Couleurs® Le Corbusier“ elektros lizdai (spalva „Gris Fonce31“). Pilka spalva lengvai pritampa prie interjero.

Maksimaliam našumui užtikrinti buvo siekiama palaikyti darbo ir poilsio santykį.

Biurų patalpose atsirado supynės, biliardo stalas, krėslai. Registratūroje taip pat buvo stengtasi sukurti žaismingesnį įspūdį naudojant 70 cm skersmens „White frost“ spalvos ECOPHON akustines plokštes „Ecophon Solo Circle“. Jos ne tik funkciškos, bet ir kuria estetinį vaizdą.

Tualetai, remiantis pirminiu planu, buvo perprojektuoti ir sujungti į vieną bloką su bendromis kriauklėmis. Čiaupai, kaip maži blizgūs akcentai oranžiniame tualete, buvo parinkti iš GROHE, pavadinimu „Allure Single-lever basin mixer 1/2″ M-Size“.

Tualete pakabintas subtilus ir lengvas suapvalintų formų veidrodis „Mirrors pure line“ iš įmonės INTERJERO SALA. 

57

ARCHITEKTŪRA

TOMA ZNATAVIČIŪTĖ ARCHITEKTĖ www.z-axis.ch

Projekto „MOBILUS BIURAS“ idėja – atrasti atviros ir uždaros darbo vietų balansą, sujungiant privatumą su atvirumu ir suteikiant galimybę darbuotojui lengvai laviruoti tarp šių dviejų koncepcijų. Unikalūs baldiniai moduliai su ratukais suteikia vizualaus privatumo, atsiranda galimybė lengvai keisti jų išdėstymą ir skaičių pagal poreikį ir taip kurti mobilų biurą tiesiogine prasme Projekte siūlomi keturi šių baldinių modulių tipai: didesnysis modulis „Kubas“, mažesnysis – „Namukas“, „Poilsio skritulys“ ir „Poilsio mėnulis“. Aukšto centre formuojama poilsio ir bendravimo sala: reprezentacinėje pusėje numatoma administracinė zona, už kurios planuojamas pasitarimų kambarys. Likusioje dalyje projektuojama virtuvėlė ir pasisėdėjimų patalpa, numatoma žaidimų zona. Darbo vietų moduliai dėliojami pagal planinę struktūrą palei langus, vietomis įterpiant poilsio zonas, bendras pasitarimų erdves.

Produktų pasirinkimas GAJA DECOR GROUP. Projekte akcentuojamas žmogaus ryšys su gamta, pasitelkiant žaliuosius dekoro elementus. Pagrindinėje poilsio saloje numatomi nuo lubų

58

kabantys augalai ant metalinės karkasinės sistemos. Taip kuriamas miško, buvimo gamtoje įspūdis. Darbo moduliai „Kubas“ kuriami kaip individualios buvimo žalumoje erdvės, naudojant lygių samanų dangą.

INTERJERO LINIJA. Pagrindinėje patalpoje ir poilsio saloje parenkamos ramios tekstūros vinilinės grindys, suteikiančios erdvei solidumo ir puikiai tinkančios didesnėms erdvėms.

DOMUS LUMINA. Ryškiam dieniniam apšvietimui sumažinti pietinėje pastato pusėje esantiems langams parenkamos tekstūrinės vienspalvės ritininės užuolaidos. Vietomis biuro erdvės jaukumui pabrėžti naudojamos užuolaidos su automatiniu karnizu. Užuolaidos naudojamos kaip interjero akcentai ir prireikus pagal funkcinę paskirtį.

STIKLITA VILNIUS. Poilsio oazėje pasitarimų kambario išorinė siena projektuojama iš aliuminio profilio stiklinės pertvaros. Parenkamas ypač skaidrus stiklas, kuris dėl ypatingo šviesos pralaidumo dar labiau pabrėžia jaukumą.

ELMO LIGHT. Poilsio saloje naudojami apvalūs pakabinamieji šviesos diodų šviestuvai „Regallo“, savo forma pabrėžiantys lenktas interjero formas ir suteikiantys solidumo bei elegancijos.

GROHE. Sanitariniame mazge parenkamas elegantiškos formos maišytuvas, naudojami šiuolaikiški minimalistiniai nuleidimo mygtukai ir aksesuarai.

INTERJERO SALA. Sanitariniame mazge naudojamas vertikalus veidrodis „Smart line“ erdvei padidinti savo minimalistinėmis formomis įsilieja į interjerą.

JUNG. Projekte naudojami pažangūs ir dailaus dizaino elektros instaliacijos prietaisai. Įdiegiami įrangos, mikroklimato valdymo prietaisai, naudojami kištukiniai lizdai, rėminti daugiaviečiais rėmeliais bei su atverčiamuoju dangteliu, sanitariniame mazge numatomas centrinis valdymo pultas.

NARBUTAS. Administracinėje zonoje trijų dalių krėslas tampa vienu iš interjero akcentų, savo solidžiu dizainu pabrėžiantis interjero stiliaus solidumą.

ECOPHON. Pasitarimų salėje numatomi akustinių lubų „Ecophon Solo“ apdailiniai elementai, savo formomis lengvai įsiliejantys į poilsio oazės interjerą. Parenkamos juoda ir balta spalvos pabrėžia interjero stilistiką ir idėją. 

59

ARCHITEKTŪRA

60

ARCHITEKTŪRA

Statybos mitų griovėjai:

ALIUMINIO LANGAI IR DURYS – NUO ŠIOL IR PRIVAČIOMS VALDOMS? Tiems, kas statosi namus, ko gero, jau nebekyla klausimų, kodėl naudinga statytis būtent naujos kartos pasyvųjį namą. Juk visi norime gyventi taip, kad būtų šilta ir jauku, ramybės nedrumstų išorinio pasaulio triukšmas ir orų kaita. Tačiau, ruošiantis statyti tokį namą, reikia gerai apgalvoti ne tik statybinius sprendimus ir medžiagų kokybę, bet ir apdairiai išsirinkti langus bei duris, nes būtent jie energijos balanso atžvilgiu yra jautriausia pastato dalis.

62

Taigi, kokius langus pasirinkti: plastikinius, medinius ar aliumininius?

Paprastam pirkėjui gali būti tikrai sudėtinga nepasimesti didelėje gamintojų įvairovėje ir gaminių gausoje. Tad jau tapo įprasta, kad plastikinius langus dažniausiai renkasi tie, kurie ieško ilgalaikiškumo bei praktiškumo, medinius labiau mėgsta natūralumo šalininkai, na, o aliumininiai langai tinkami tik komerciniams ir visuomeniniams pastatams? Ilgą laiką visuomenėje sklandantys mitai apie dideles aliuminio langų kainas, siaurą dizainų spektrą ir įsitikinimą, kad šie langai nėra šilti, lėmė nuostatą, jog aliuminio konstrukcijos nebuvo skirtos individualaus būsto poreikiams tenkinti. Tačiau šiuos mitus visai nesudėtinga paneigti ir visiems laikams pakeisti Jūsų požiūrį į aliuminio profilių langus bei duris.

Aliuminis = šaltis. Bene labiausiai visuomenėje įsivyravęs ir vis dar gajus mitas, kad aliuminio profilio langai yra neatsparūs šalčiui. Tokios asociacijos, be abejo, kyla dėl pačios medžiagos (aliuminio) naudojimo langų gamybai. Jokia paslaptis, kad ilgą laiką taip ir buvo. Tačiau aliuminio langų termoizoliacinės savybės bėgant laikui gerokai pasikeitė, kai kuriais atvejais netgi pralenkė langų iš kitų medžiagų šilumines savybes. Džiaugiamės, kad „TIKS langai“ kartu su savo ilgamečiu partneriu „Reynaers“ klientams jau gali pasiūlyti puikiai Lietuvos klimato zonai pritaikytus aliuminio langus, atitinkančius visus STR keliamus reikalavimus. Vienas tokių pavyzdžių – sistema „Masterline 8“, kuri turi tris skirtingus izoliavimo

lygius. Pritaikius HI+ izoliavimo lygį, pagamintas langas visiškai atitinka A+ klasės reikalavimus. Kad galėtumėte palyginti, pateikiame lentelę.

Maža sprendimų įvairovė. Iš tiesų aliuminio profilių galimybės yra kur kas didesnės nei kitų profilių, nes aliuminis yra tvirta, ilgalaikė ir įvairiai pritaikoma žaliava. Be to, konstrukcijoms prireikia mažiau skirtingų profilių, lieka didesnis stiklo paviršiaus plotas, pro kurį patenka daugiau šviesos. Aliuminio profilių langai puikūs dar ir tuo, kad didelė sprendimų įvairovė leidžia išgauti sendintą paviršiaus vaizdą ar pritaikyti langus prie konkrečios epochos vaizdinio. „Reynaers Aluminium“ gali pasiūlyti „Rennaissaince“ arba „Softline“ stiliaus langus, kurie puikiai atkartoja to meto architektūrą ir pastatams suteikia puošnumo. Džiugu ir tai, kad aliuminio langų jau seniai neriboja vien tik RAL spalvų paletė. Dabar ieškantieji įvairovės gali rinktis įvairias medžio imitacijas, „metalic“, „coatex“ ir anodavimo padengimo būdus, taip pat ir NCS paletės dažymą, kuris unikalus savo itin precizišku spalvos padengimu.

Didelė kaina. Lyginti skirtingų medžiagų gaminių kai-

nas – bene sunkiausias uždavinys, nes kiekviena medžiaga turi savų pliusų ir minusų. Tačiau, norint teisingai palyginti medžio, plastiko ir aliuminio profilių sistemas, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į komplektaciją ir lyginti identiškus produktus. Jei stiklinamos didelės plokštumos, tai plastiko ir aliuminio sistemų kaina beveik nesiskiria.

Kiek brangesnės lieka medžio sistemos. Tačiau tai visai neturėtų stebinti, nes didinant medinių tašų plotį medienos termoizoliacija didėja nedaug. Gamintojai, norėdami pasiekti aukštesnį termoizoliacijos rodiklį, į medieną priversti įterpti įvairių papildomų sluoksnių iš kitų izoliacinių medžiagų. O tai, savaime suprantama, lemia kombinuotųjų medinių langų gamybos ir žaliavų sąnaudų augimą, todėl išauga ir pačių gaminių kaina. Kitas svarbus

aspektas – „Reynaers“ aliuminio langams suteikiama 10 metų garantija, ir, kitaip nei mediniams langams, visą šį laikotarpį jiems nereikia jokių papildomų investicijų atnaujinant paviršių ar dažnai reguliuojant.

Jei reikia įstiklinti didelius plotus ar įrengti žiemos sodą – aliuminio konstrukcijos nepakeičiamos. Jos išsiskiria itin aukštu saugumu, siauromis ir grakščiomis linijomis bei puikiais termoizoliaciniais rodikliais. Lyginant aliuminio ir plastiko konstrukcijas, aliuminis yra kur kas stipresnis, todėl jo profiliai gali būti siauresni, o tai lemia, kad į patalpas patenka daugiau šviesos. Būtent dėl tvirtumo ir ilgalaikiškumo aliuminis jau daugiau nei 30 metų architektų ir dizainerių pasirenkamas įspūdingų statinių vizijoms įgyvendinti. „Reynaers“ gaminamiems aliuminio profiliams būdinga tai, kad jų gaminiams suteikiama net 10 metų garantija. Konstrukcijoms gaminti naudojamas ne įprastas statybinis aliuminis, kuris bėgant laikui turi savybę oksiduotis, bet specialus lydinys, nebijantis atmosferos poveikio.

Dėl šių ir daugybės kitų priežasčių aliuminis – puiki jūsų naujų statomų namų ir kotedžų stiklinimo alternatyva.

Aliuminio langai atsparūs temperatūriniams pokyčiams ir kritulių bei aplinkos poveikiui, todėl yra bene geriausias pasirinkimas Lietuvos klimato zonoje. Tereikia išsirinkti sau tinkamiausią sprendimą ir džiaugtis namų šiluma bei puikiu interjero / eksterjero dizainu. Būtent aliuminis leidžia išgauti įdomias langų, durų bei vitrinų formas, taip pastatui suteikdamas autentiškumo ir išskirtinumo. Aliuminis sukuria galimybę rinktis iš gausybės stilių, formų, atidarymo galimybių, spalvų ir įvairių aksesuarų – visa tai leidžia mėgautis saviraiškos laisve ir įgyvendinti net įmantriausius sprendimus. Jei norite sužinoti daugiau, kviečiame kreiptis į artimiausią „TIKS langai“ atstovybę. www.tikslangai.lt, el. paštas info@tikslangai.lt, tel. 8 800 22 2225

63

ARCHITEKTŪRA

64

KOMFORTUI.

ARCHITEKTŪRA

PROJEKTO PARTNERIAI

66

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

I Š M A N U S I S M I E S TA S

ATGIMSIANTI INOVATYVI GAMTOS OAZĖ

Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus mintys apie projektą „Išmanusis miestas V“

Pati projekto idėja labai patraukli ir inovatyvi. Tikimasi naujo požiūrio ir naujų galimybių sprendžiant įsisenėjusias Alytaus miesto problemines situacijas, susijusias su urbanistine aplinka, teritorijų įsisavinimu.

Projekto dalyviams parinktos vietos visų pirma yra miestui ir miesto bendruomenei svarbiose teritorijose – miesto centras, sparčiai naujinamas Jaunimo parkas – labai matomos, veikiančios bendrą miesto įvaizdį. Šiose teritorijose yra įsisenėjusių problemų – vystymo koncepcijos pasirinkimas, pritaikymo idėjos stoka.

Bent kelios iš pasiūlytų vietų turi tiesioginę įtaką bendram miesto įvaizdžiui, jo patrauklumui, taip pat jos svarbios kuriant teigiamą investicinę atmosferą, didinant jaunimo užimtumą, gerinant jaunų šeimų gyvenamąją aplinką.

VYTAUTAS GRIGARAVIČIUS Alytaus miesto savivaldybės meras

Ko palinkėtumėte konkurso dalyviams?

Linkime nestokoti idėjų, energijos ir geros nuotaikos. 

ARCHITEKTŪRA

LAIMINGI ŽMONĖS GARANTUOJA MIESTO KLESTĖJIMĄ Anykščių rajono savivaldybės mero Kęstučio Tubio mintys apie projektą „Išmanusis miestas V“

Anykščių miesto šūkis „Miestas, kuriame gera gyventi“.

Mieste kiekvienas turi savo vietą, todėl parkai ir skverai, bei viešosios erdvės turi būti kuriamos ne tik šeimoms, bet ir kitokių lūkesčių turintiems miestiečiams. Tam reikia erdvių, kurios turi idėją, kurios yra išskirtinės, sujungiančios praeitį, dabartį ir ateitį. Harmoninga aplinka teigiamai veikia emocinę būklę, o viešosios erdvės, kaip kultūrinis darinys, užtikrina bendruomeniškumą ir socialinės pilnatvės jausmą. Laimingi žmonės garantuoja miesto klestėjimą.

Viešosios erdvės ir jų kokybė yra tiesiogiai susiję su galimybėmis išpildyti vietos gyventojų kultūrinius, laisvalaikio, sporto ir rekreacijos poreikius. Dėl šių priežasčių daug dėmesio skiriama renkantis teritorijas.

Tikimės, jog bus pasiūlytos naujos viešų erdvių tvarkymo koncepcijos, išskirtas regioninis savitumas, Anykščių miesto identitetas. Kuo kokybiškesnė rekreacinė aplinka mieste, tuo jis patrauklesnis ne tik gyventojams, bet ir investuotojams. Reikšmingi rekreacinės aplinkos komponentai yra svarbūs ir siekiant padidinti turistinį miesto patrauklumą.

Kęstutis Tubis Anykščių raj. sav. meras

68

Norėtųsi, kad projektai turėtų daugiau drąsos nežaidžiant su forma, bet kūrybiškai eksperimentuojant su turiniu.

Kad juos įgyvendinus ir aplankius vietoje, įsimintum ilgam ir norėtum sugrįžti. 

AMBICINGAS SIEKIS TAPTI MIESTU – LYDERIU

Visagino savivaldybės merės Dalios Štraupaitės mintys apie projektą „Išmanusis miestas V“

Džiugu, kad egzistuoja toks konkursas, kuriame gali atsiskleisti būsimieji savo sričių profesionalai. Visaginas – jaunas miestas, siekiantis tapti sporto ir aktyvaus poilsio sostine, miestu lyderiu, patraukliu investuotojams bei patogiu gyventi, todėl inovatyvių ir šiuolaikiškų projektų įgyvendinimas itin svarbus. Tikiuosi, kad konkurso dalyviai pateiks tvarių, darnumo principais paremtų projektų, kurie akivaizdžiai prisidės prie miesto bendruomenės gerovės.

Pasirinktos teritorijos gana skirtingos pagal savo paskirtį, tačiau visos jos – svarbūs gyventojams kasdienio gyvenimo ir poilsio infrastruktūros taškai, kuriuos būtina tvarkyti, atnaujinti ir gerinti, siekiant užtikrinti komfortabilų ir kokybišką gyvenimą. Įgyvendintas projektas neabejotinai taptų nauja traukos vieta, buriančia bei vienijančia visaginiečius. Tokių vietų atsiradimas – būtinas augančio, dinamiško ir patrauklaus miesto elementas, todėl išmaniai ir kokybiškai įgyvendintas projektas būtų puiki dovana ne vienai miestiečių ir miesto svečių kartai.

Ko palinkėtumėte konkurso dalyviams?

DALIA ŠTRAUPAITĖ Visagino sav. merė

Būkite drąsūs kurdami savo projektus, sujunkite geriausias tradicijas ir naujausias technologijas bei žinias, kurkite ateitį šiandien! 

69

ARCHITEKTŪRA

TAURAGĖ – PAŽANGUS MIESTAS

Tauragės rajono savivaldybės mero Sigito Mičiulio mintys apie projektą „Išmanusis miestas V“

Gyvenamoji aplinka žmonėms daro didelę įtaką, formuoja įpročius. Mano, kaip miesto vadovo siekis, kad aplinka, kurioje mes gyvename, būtų kuriama taip, kad gyventi, dirbti, ilsėtis būtų patogu visiems, kad gyvenimo kokybė būtų kuo patrauklesnė. Tvarkomos teritorijos turėtų tapti traukos tašku įvairaus amžiaus, įvairių poreikių žmonėms.

Reikia rasti projektavimo sprendinius, kurie erdves paverstų patraukliomis ne tik dabartyje, bet ir ateityje. Norime tapti ne tik ekologiškiausiu, bet ir pažangiu miestu.

Tai kryptis, kuria mes judame.

Netikėtų architektūrinių formų atradimas ar teritorijų įveiklinimas miesto erdvėse formuoja naują gyvenimo būdą. Siekiame, kad grįžtų jaunos šeimos, jų vaikai būtų užimti, augtų aktyvūs, smalsūs, sportiški, matantys perspektyvą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Numačius edukacines, pasyvias, aktyvias, kultūrines, komercines bei transporto infrastruktūros zonas, bei sutvarkius šias teritorijas, keistųsi ir miesto architektūrinis, funkcinis veidas.

Sigitas Mičiulis Tauragės raj. sav. meras „Structum projektai” organizuojamame konkurse „Išmanusis miestas”dalyvausime antrus metus iš eilės, todėl esame susipažinę ir su tikslais ir su vertinimo kriterijais.

Tiek dalyvaujant pirmą kartą, tiek ir šiais metais, norime, kad į mūsų miestą būtų pažvelgta jauno, kuriančio žmogaus, ateities specialisto akimis. „Structum“ akcentuojamos idėjos, inovatyvumas ir motyvuoti netradiciniai sprendimai, pagarba gamtai, žmogaus vertybėms sutampa su mūsų miesto vizija. Tikiuosi, kad „Structum projektai” komanda, įvertinusi teritoriją ir poreikius, sukurs naujos infrastruktūros ašis, traukos centrus, naują erdvę, kuri taps išskirtine teritorija su galimybe užsiimti aktyviu ar pasyviu poilsiu, bei edukacinėmis veiklomis. Tikimės orginalių idėjų, įdomių minčių.

70

Šio projekto realizavimas atnaujinant teritorijas – puikus pavyzdys, kaip viena teritorija gali didinti ne tik kultūrinį, bet ir ekonominį potencialą. Mes jau šiandien turime puikių pavyzdžių, kaip tai veikia.

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, didžiausioje Baltijos šalyje statybų parodoje „Resta“, pristatydami kaip gražinti ir gerinti Tauragės rajono savivaldybės erdves, labai garsiai visai Lietuvai pasako apie Tauragės rajone gyvenančius darbščius, energingus žmones. Pasako, kad Tauragė – atvira idėjoms, laukia specialistų, investicijų.

Esame atviri tiesiant ryšį tarp verslo ir studentų, architektų ir vystytojų.

Ko palinkėtumėte konkurso dalyviams? „Išmanusis miestas“ buria žmones. Konkurso dalyviams to norėčiau ir palinkėti: kuo daugiau bendraminčių studentų, verslininkų, savivaldybių specialistų, architektų ir vystytojų. Nuo pirmojo žingsnio – idėjos iki jos realizavimo. 

I Š M A N U S I S M I E S TA S

MIESTO ERDVĖS – NAUJAM GYVENIMO BŪDUI Skuodo rajono savivaldybės mero Petro Pušinsko mintys apie projektą „Išmanusis miestas V“

kamos savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių interesus. Projektais vieningai įgyvendinama Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių teritorijų plėtros ir patrauklumo didinimo programa. Taip kartu su kitomis Lietuvos savivaldybėmis judame į priekį, kas yra labai svarbu visos Lietuvos atžvilgiu. Neabejojame, kad sulauksime Skuodo rajonui tinkamų sprendimų, nes konkursas turi konkrečius tikslus, aiškią koordinavimo sistemą ir objektyvius vertinimo kriterijus.

Tikimės netradicinių, dėmesį atkreipiančių, modernių, inovatyvių ir labai svarbu – racionalių Skuodo rajono teritorijų (Barstyčių akmens, Skuodo miesto parko, Skuodo miesto paplūdimio, Mosėdžio miestelio) sutvarkymo projektinių pasiūlymų.

Tvarkymui pasiūlytos Skuodo rajono teritorijos jau ilgą laiką yra nefunkcionalios, neatitinka rajono gyventojų poreikių. Kai kurios iš projektavimui pasiūlytų teritorijų yra perspektyvios turizmo atžvilgiu, tačiau joms reikalingi inovatyvūs sprendimai. Prieš pasiūlydami tvarkymui Skuodo rajono teritorijas, klausėme ir visuomenės nuomonės, į ją buvo atsižvelgta. Viską darome dėl žmonių.

PETRAS PUŠINSKAS Skuodo r. sav. meras „Structum projektai“ organizuojamas konkursas „Išmanusis miestas V“ buria skirtingų sričių, tokių kaip architektūros, statybos, inžinerijos ir kitų programų studentus, o tai vienas didžiausių privalumų, nes sprendžiant tam tikrus klausimus atsiskleidžia skirtingi požiūriai, kurių pagalba randamas optimalus projektinis sprendimas.

Projektinius pasiūlymus detalizuoja žmonės, kurių žinios atitinka naujausias mokslo tendencijas. Įvertinus jau įgyvendintus kitus konkurso „Išmanusis miestas“ projektus, pastebėta, kad naujovės puikiai pritaikomos pagal atitin-

Visų pirma, rajonas atsinaujins, taps patrauklus vietos gyventojams, atvykstantiems, investuotojams. Rajonas atitiks šiuolaikinius standartus, o juos suderinus su tuo, ką jau turime dabar – nuostabia gamta, neužterštu oru ir ramia aplinka – sukurtume puikią erdvę gyvenimui, savirealizacijai, darbui, įvairiam užimtumui. Manau, kad visa tai sumažintų išvažiuojančių gyventojų iš Skuodo rajono skaičių, vis daugiau žmonių įsitvirtintų rajone. Pagerėtų Skuodo rajono žmonių gyvenimo kokybė.

Tikiuosi, kad konkurso dalyviai ruošdami projektinius pasiūlymus ne tik stengsis išpildyti visus vertinimo kriterijus, tačiau ir patys tobulės, sužinos ką nors naujo, įgyvendins savo sumanymus, gaus patirties, kuri jiems bus naudinga ateityje. Konkurso dalyviams palinkėčiau kūrybiškų ir racionalių sprendimų, bei kuo didžiausios sėkmės.

71

S TAT Y B A

72

Jevgenijos Žukovos nuotr.

-

KULTŪRINIAI VARTAI AUSTĖJA MATUSAITĖ, VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ, GIEDRĖ BALČIŪTĖ, EDMUNDAS RADAVIČIUS, AIRIDA DAGIENĖ

73

O B J E K TA S

Daugybė požiūrio taškų sukuria iliuziją, kad ne tik esame pastate, bet ir dovanoja pojūtį, kad esame gyvo Vilniaus miesto dalis, kuria visiems atviro pastato įspūdį.

ANDRĖ BALDIŠIŪTĖ

ANDRĖ BALDIŠIŪTĖ „DO ARCHITECTS“ ARCHITEKTĖ, PARTNERĖ IR PROJEKTO VADOVĖ

Vilniaus centre, buvusioje kino teatro „Lietuva“ vietoje, per metus iškilo ir rudenį duris atvėrė bene garsiausias šių metų architektūros kūrinys šalyje – muziejus MO. Suprojektuotas vieno iškiliausių pasaulio architektų Danielio Libeskindo komandos ir įgyvendintas architektų studijos DO ARCHITECTS unikalios architektūros pastatas įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva.

Kūrė pasaulinė architektūros žvaigždė Naujausia sostinės kultūros erdvė gražiausiai atsiveria iš senamiesčio Trakų gatvės. Užsukti čia kviečia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO muziejaus tikslų – burti aktyvią bendruomenę. Jo pagrindą sudaro nuosekliai kaupta mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų Lietuvos meno kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau nei 5 tūkst. tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros

74

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

pripažintų pasaulyje menininkų darbų nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki šių dienų.

Ypatingam muziejui sukurti jo steigėjams buvo svarbus ir architekto vardas – pasirinkta pasaulio įžymybė D. Libeskind. „Visų pirma pats faktas, kad muziejus atidaromas mieste, yra nekasdienis, – sako Niujorke dirbantis architektas, kurio vadovaujama įmonė buvo pakviesta sukurti kultūrinį projektą Lietuvai. – Objekto unikalumas slypi jo sąveikoje su bendruomene, tai vieša vieta, miesto dalis, nepailstamai pasakojanti apie modernų meną. Pagrindinis iššūkis buvo sutverti tokią erdvę, kuri tikslingai atskleistų modernaus meno kolekcijas ir būtų atvira bei svetinga lankytojams. Muziejus privalėjo būti funkcionalus, paprastas, tačiau pakankamai įdomus ir tinkamai įsilieti į jį supančią sostinės senamiesčio aplinką. Jis ypatingas, nes keičia Vilniaus miesto energiją, įneša daugiau šviesos, naujų formų. MO – Lietuvos modernaus meno dalis, kuri įkvepia ir primena apie tikrąją kūrybos prasmę,

priartina meną arčiau žmonių, suteikia galimybę atsipalaiduoti ir mėgautis naujomis patirtimis. Pastatas – naujas ir modernus, nes toks ir jame eksponuojamas menas.“ Architektūros grandui, kurio Niujorko studija „Studio Libeskind“ yra įgyvendinusi daugybę įvairių urbanistinių, kultūrinių ir komercinių projektų visame pasaulyje, labiausiai patinka, kaip menas sąveikauja su miestu, ir faktas, kad MO muziejus atsirado sostinės viduryje, atgaivino vietos trauką.

Kartu su pasauline architektūros žvaigžde unikalų projektą įgyvendino ir stipri lietuvių komanda – grupė DO ARCHITECTS architektų: Andrė Baldišiūtė (projekto vadovė), Sabina Daugėlienė, Domantas Lukšėnas, Dovilė Skrupskelienė, Norbert Tukaj, Aurimas Baužys, Eglė Varapeckytė, Džiugas Karalius, Eglė Skuodaitė, Kasparas Žiliukas. Projekto planavimo, projektavimo ir statybų valdytojai buvo inžinerinio konsultavimo įmonė „Baltic Engineers“, rangovai – UAB „Naresta“, techninis prižiūrėtojas – UAB „Keista“.

75

S TAT Y B A

Jevgenijos Žukovos nuotr.

76

Objekto unikalumas slypi jo sąveikoje su bendruomene, tai vieša vieta, miesto dalis, nepailstamai pasakojanti apie modernų meną.

D. LIBESKIND

77

Jevgenijos Žukovos nuotr.

O B J E K TA S

Misija – skatinti didžiavimąsi savo tapatybe Pasak muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, MO misija – sukauptą Lietuvos vizualiojo meno paveldą nuo XX a. šeštojo deš. iki šių dienų prieinamai ir įtraukiamai pristatyti visuomenei, didinti kultūros aktualumą, menininkų vardų žinomumą ir skatinti pasididžiavimą savo tapatybe. „Tai pozityvus pokytis nusistovėjusiame Lietuvos kultūriniame gyvenime, nes MO muziejus ne tik pristatys Lietuvos moderniojo meno kolekciją, bet ir bus kultūros centras, – teigia vadovė. – Mums svarbu, kad, užsidarius „Lietuvos“ kino teatrui, šioje vietoje neiškilo privačių apartamentų ar viešbučio, o vieną kultūros erdvę pakeitė kita. Muziejai ir vizualieji menai – tai tarptautinė kalba, lengviausias būdas užsieniečiui pajusti sąlytį su mumis ir mūsų kultūra. Juk tiesą sako jo įkūrėjai ponai Butkai, kad kultūra galime pasirūpinti tik mes patys. Nei ukrainiečiai, nei kinai ja taip nesirūpins. Kultūros puoselėjimas – mūsų pačių reikalas.“ M. Ivanauskienė primena, kad MO muziejaus siekiai – vadovautis kitokiu požiūriu į meno pristatymą. Norima pritraukti įvairaus amžiaus lankytojų, pristatyti meną kiekvienam prieinamai, didesniame kontekste. „Mes net kitaip žiūrime į muziejų, kaip į instituciją. Tai gyva kūrybinė platforma, skirta kokybiškai praleisti laisvalaikį, bendrauti, atsikvėpti, – aiškina vadovė. – Todėl ne tik pri-

78

statome meną, bet ir teikiame aktualias paslaugas: pas mus veikia kavinė, parduotuvė, skaitykla, šurmuliuoja įvairūs renginiai: kinas, paskaitos, konferencijos, koncertai, šeimų sekmadieniai. Esame sukūrę kitokį požiūrį į lankytoją, tai mūsų bendrakūrėjis, kurio dalyvavimas – nuolatinė muziejaus kūryba. Turime ir savanorystės platformą, modernistų narystės programą.“ M. Ivanauskienė atskleidžia, kad MO muziejaus ambicija – išsilaikyti patiems, kuriant tvarų veiklos modelį, kuriame subalansuotai bus derinama valstybės, lankytojų, privati mecenatų ir rėmėjų parama.

Atviro pastato įspūdį modeliuoja erdvių daugiafunkciškumas „Mūsų, kaip architektų, pažintis su muziejaus steigėjais Danguole ir Viktoru Butkais prasidėjo 2011 metais, dalyvaujant atvirame architektūriniame konkurse, ieškant geriausios architektūrinės idėjos muziejui, kuris buvo planuojamas dešiniajame Neries krante,“ – pasakoja DO ARCHITECTS vadovė Sabina Daugėlienė. – Jau tada, konkurso metu, pristatydami projektą, bendraudami su Danguole ir Viktoru, jautėme, kad kalbame ta pačia kalba. Matyt, tas jausmas buvo abipusis, nes po steigėjų pažinties su Daniel Libeskind ir sprendimo dirbti su šiuo

architektu mes buvome pakviesti papildyti jo komandą čia, Lietuvoje.“ MO muziejus įsikūrė itin kompaktiškame 3100 m2 ploto pastate. Studijos „Studio Libeskind“ atstovai jį vadina butiko stiliaus, nes, kaip viešas statinys, skaičiuojant jų darbų parametrais, nėra didelis. Trečdalį jo užima ekspozicinės erdvės, kitos yra universalios, skirtos lankytojams, dalį sudaro techninės patalpos, biuras ir saugykla, kurioje telpa 3 tūkst. m2 eksponuojamo ploto meno kūrinių.

DO ARCHITECTS architektė ir pastato projekto vadovė A. Baldišiūtė svarsto, kad sprendimas, lėmęs pastato sėkmę, – išskirtinė architektūra, sukurianti universalias susijungiančias tarpusavyje erdves. „Sėdint pirmame aukšte, galima stebėti, kokios parodos vyksta antrame aukšte, apžvelgti Vilniaus senamiestį, – atskleidžia pašnekovė. – Daugybė požiūrio taškų sukuria iliuziją, kad ne tik esame pastate, bet ir dovanoja pojūtį, kad esame gyvo Vilniaus miesto dalis, kuria visiems atviro pastato įspūdį. MO muziejaus erdvės yra tokios įvairios ir daugialypės, kad jose gali vykti itin skirtingi renginiai: chorų pasirodymai, konferencijos, madų demonstravimas, kinas... Kiekvienas aukštas pritaikytas išskirtiniams apšvietimo scenarijams.

Kiekvienoje vietoje galima kabinti šviestuvus, kurie apšvies atsirandančius įvairiose vietose meno kūrinius ar vykstančius renginius. Turime holą, kuris bus prieinamas visiems lankytojams nemokamai, lauko erdvę, kuri tarsi

79

O B J E K TA S

ir kviečia prisėsti su puodeliu kavos ar įsitaisyti padirbėti kompiuteriu bei akies krašteliu pažvelgti į muziejuje vykstančius renginius.“ Darbų pradžioje buvo numatyti paprasti aplinkos tvarkymo sprendimai, bet Danguolė ir Viktoras Butkai nusprendė, kad nori labiau įprasminti šią erdvę ir ją, kaip ir pastatą, padovanoti miestiečiams bei miesto svečiams. Muziejaus plotas užima tik 50 % sklypo, jo didelė viešoji erdvė paremta skulptūrų sodo koncepcija. Dabar čia galima išvysti keturių nacionalinės premijos laureatų kūrinius: Mindaugo Navako, Petro Mazūro, Vlado Urbonavičiaus ir Ksenijos Jaroševaitės.

Anot lietuvių architektės A. Baldišiūtės, vienas iš užsakovo reikalavimų buvo šiuolaikiškas ir efektyvus pastatas, tad muziejus yra lengvai eksploatuojamas, pasitelktos sistemos, kurių valdymas ir priežiūra neapsunkina, tam nereikia daug žmonių. Naudotos architektūriškai derančios, ilgalaikės medžiagos: betonas, metalas, tinkas ir kt.

Išspręstas ne vienas sudėtingas uždavinys Anot DO ARCHITECTS architekto D. Lukšėno, didžiausias iššūkis statybų etape buvo pastato konstruktyvas. Specialistas aiškina, kad muziejus suprojektuotas kaip didžiulės svarstyklės. Ketvirtadalis 3a aukšto suprojektuotas kaip didžiulė kabanti konsolė, palaikoma didžiausios 30 mm stogo sijos. Išorinėse pastato sienose esantys elementai, veikiami tempimo jėgos, atlieka didžiulės santvaros funkciją – jie stogo sijas sieja su pamatu, įtvirtindami statinį. „Vienoje pastato dalyje poliai dalinai raunami, kita, t. y. centras ir vidinės dalys – gniuždoma, taip pasiekiama viso statinio pusiausvyra. Šis didžiausias uždavinys teko pastato konstruktoriui A. Ražačiui. Aplinkybes sunkino ir senamiesčio aplinka.

Antra sudėtinga statybų ir projektavimo dalis – masyvūs spiraliniai laiptai, kurie yra centrinė viso pastato ašis, atlieka estetinę ir skulptūrinę funkciją. Ši detalė stovi viduje muziejaus kaip visiškai atskiras elementas, niekur nesiremiantis į perdangą. Pastate yra didžiuliai tarpatramiai, visas trečias aukštas yra perdengtas be kolonų. „Pastato perdangos buvo per silpnos, kad galėtų „priimti“ papildomas apkrovas, todėl laiptai, kaip atskiras elementas, stovi ant savo pamato, – pasakoja DO ARCHITECTS specialistas. – Sudėtinga užduotis komandai buvo ir šį interjero elementą suprojektuoti. Laiptai veikia kaip spyruoklė – juos pastačius ir skyrus apkrovą, jie privalo suspausti, pasiekti tam tikras amplitudes. Tuo pačiu laiptai turi išlaikyti estetinius reikalavimus: visa laiptų konstrukcija paslėpta už plono metalo lakšto ir atrodo tarsi sklendžianti erdvėje. Dabar galime džiaugtis sudėtingos konstrukcijos ir išbaigtų architektūrinių formų interjero elementu.“ Dar vienas tikslas, kurį pavyko pasiekti, glaudžiai bendradarbiaujant su „Baltic Engineer“ techniniais projektuotojais, – suprojektuoti technologiškai išmanų ir energiškai efektyvų pastatą, aprūpintą visomis reikalingomis šiandienėmis sistemomis, panaudojant kuo mažiau naudin-

80

gojo pastato ploto. Svarstant pirminius variantus buvo susidurta su dilema: inžinerių sistemų kiekis pareikalavo rinktis tarp papildomo rūsio įrengimo arba beveik 300 m² naudingo aukštų ploto panaudojimo techniniams įrenginiams – ventiliacinėms, šaldymo, šildymo sistemoms.

Taupiai jas sudėjus visose nereikalingose erdvėse, sugebėta sudėlioti viską, ko reikia, iš planuotų 300 m2 į 50 m2.

Taip muziejui buvo padovanota daugiau būtinos erdvės, atsirado galimybė antrame aukšte įkurdinti dar vieną ekspozicinę salę.

81

Jevgenijos Žukovos nuotr.

O B J E K TA S

kurie taip pat buvo planuojamame sklype, perkėlimo klausimus. Atlikta medžių taksacija, sergantys medžiai pašalinti. Šalia sklypo išliko ilgametis trapusis gluosnis (salix fragilis), o teritorijoje suformuotas naujas landšaftas su apželdinimu.

Dėl griaunamų pastatų sklype buvo perplanuojama šilumos tiekimo trasa tarp senojo šilumos punkto ir pastato J. Basanavičiaus g. 2. Tinklai numatyti kolektoriuje, todėl pasikeitė servituto dydis – sumažėjo.

Vėliau „Baltic Engineers“ komanda ėmėsi kitų užduočių – suprojektuota visiškai automatinė grindinio šildymo sistema, kuri palaiko patalpose nustatytą temperatūrą be radiatorių. Grindinis šildymas veikia žemomis fluido temperatūromis, o tai leidžia šilumos šaltiniui veikti efektyviau. Be to, grindinis šildymas, lyginant su radiatorine šildymo sistema, palaiko patalpose pastovesnę temperatūrą ir mažesnį temperatūros gradientą per patalpų aukštį.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Preciziškai įvykdytos užduotys ir optimalūs sprendimai Vieno įspūdingiausių objektų Lietuvoje realizavimo projekte dalyvavo ir įmonė „Baltic Engineers“, prisidėjusi kokybiškais darbais bei universaliais sprendimais.

Apsisprendus kurti MO muziejų buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje, UAB „Baltic Engineers“ laukė daug uždavinių. Vienas jų – teritorijos suplanavimas, t. y. 2008 m. patvirtinto detaliojo plano koregavimas ir pritaikymas būsimo muziejaus reikmėms. Paskutinę 2015 m. dieną pateiktas prašymas atsakingoms institucijoms tapo intensyvaus ir gana spartaus kelio pradžia. Teritorijų planavimo procesai visuomet glaudžiai siejasi su statinio projektavimo procesais, tad komandai buvo keliami trumpų terminų bei kokybiško rezultato reikalavimai.

Esamas 0,4051 ha daugiabučių gyvenamųjų̨ pastatų ir bendrabučių teritorijos panaudos sklypas Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turėjo būti pakeistas į visuomeninės paskirties teritorijos paskirtį. Detaliuoju planu buvo panaikintas pėsčiųjų servitutas, kuris vedė per visą sklypą nuo Pylimo g. link gyvenamųjų namų Vingrių gatvėje. Servituto aktualumas tapo nebetikslingas, nes sklypas naudojamas visuomenės reikmėms ir į jame suplanuotą parką bei amfiteatrinę laiptų zoną galima bus patekti laisvai. Tiesa, naujai pastatytoje tvoros dalyje su kaimynais buvusio servituto vietoje įrengti varteliai pėstiesiems.

Be detaliesiems planams būdingų uždavinių (užstatymo zonos pakeitimas, buvusios požeminės automobilių statymo zonos panaikinimas), teko spręsti ir kitus dalykus: autobusų stotelės bei reklaminio stendo vietos pakeitimo (anksčiau ji pateko į sklypo teritoriją), troleibusų stulpų,

82

Šilumos ir šalčio gamybai pastate suprojektuotas šilumos punktas transformuoja miesto šilumos tinklų šilumą ir jungia sistemą su šilumos siurbliu „oras–vanduo“. Šilumos siurblys gamina šilumą pereinamuoju laikotarpiu, kai lauko oro temperatūra ne žemesnė nei 0 °C. Šiuo šilumos siurbliu vasarą ruošiama vėsa pastato vėsinimo sistemoms. Pasirinktas aukšto efektyvumo šilumos siurblys leidžia ne tik efektyviai vėsinti, bet ir šildyti patalpas, kol lauke nėra itin šalta.

Patalpoms vėdinti suprojektuotos aštuonios pagrindinės vėdinimo sistemos su aukšto efektyvumo rekuperatoriais. Vėdinimo sistemos išskirstytos atskiroms zonoms, siekiant optimizuoti sistemų darbą, taupyti vietą ir išnaudoti nestandartines erdves, paveiktas išskirtinės architektūros. Meno darbų saugykloje naudojama dubliuota vėdinimo sistema, kuri užtikrina nepertraukiamą tinkamų oro parametrų – nekintančios oro drėgmės bei temperatūros – palaikymą.

Oro tiekimo bei šalinimo, kaip ir vėsinimo, įranga paslėpta ir suderinta su interjero sprendimais, sumontuoti plyšiniai difuzoriai, skirti tiek vėdinti, tiek vėsinti kanaliniais kondicionieriais, todėl sistema yra ne tik efektyvi, bet ir nepastebima bei estetiška. Taip sistemos veikia dar ir tyliau, nes atvirai nemontuojami garsą skleidžiantys vėsinimo įrenginiai. Muziejaus administracijos patalpose vėdinama ir vėsinama taikant aktyvias šalčio sijas, kurios tolygiai ir tyliai paskleidžia šviežią orą, vėsina patalpas.

Lietaus surinkimo sistema nuo pastato stogo ir jo prieigų numatyta atsižvelgiant į pastato stogo konstrukcijas ir patalpų akustines savybes. Todėl šiame pastate įrengtos skirtingos lietaus sistemos: tiek vakuuminė, kuri leidžia rinktis mažesnio skersmens vamzdžius ir vizualiai neužgožti pastato erdvių, tiek gravitacinė sistema, kurioje ir lietaus greitis, ir atitinkamai tekančio vandens skleidžiamas garsas yra mažesni. Tai aktualu akustinėms patalpoms.

Pasak „Baltic Engineers“ specialistų, vienas didžiausių iššūkių MO projekte buvo netradicinė architektūra, nuožulnios plokštumos, nestatūs kampai ir patalpų išdėstymas.

Siekta ieškoti ir rasti sprendimus, padedančius taupiai išnaudoti turimas erdves ir neužgožti interjero inžinerine įranga. „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras sako, kad tokio masto projektus sėkmingai bei efektyviai realizuoti padeda ne tik įmonėje dirbantys įvairių sričių ekspertai, bet ir taikomos naujausios inovatyvios programos bei technologijos, padedančios įvertinti ir produktyviai spręsti užduotis.

Išskirtinės pastato formos ir funkcija lėmė tai, kad projektui atlikti buvo pasirinkta visas projekto dalis braižyti trimatėje erdvėje. Atliekant projektavimo darbus trimatis modelis padėjo tiek užsakovui, tiek pačiai komandai geriau suprasti vieniems kitų sprendinius, neretai supaprastinti ir adaptuoti savo sprendinius.

Trimatis modeliavimas projekto dalyviams leido išspręsti erdvines elementų sankirtas dar objektą projektuojant, o užsakovui išvengti papildomų išlaidų ir statybų prastovų.

Projektavimo metu sukurtas modelis, o, svarbiausia, jame sukaupta informacija bus svarbūs eksploatuojant pastatą, kai reikės atlikti įrangos priežiūros darbus, aptikti galimų avarijų priežastis. Turint modelį, visa tai padaryti bus gerokai paprasčiau.

Vienas didžiausių iššūkių MO projekte buvo netradicinė architektūra, nuožulnios plokštumos, nestatūs kampai ir patalpų išdėstymas.

DARIUS KVEDARAS

83

Jevgenijos Žukovos nuotr.

O B J E K TA S

Suvaldyti muziejaus visai Lietuvai projektą – misija neįmanoma?

Daugiau nei trijų šimtų projektuotojų, rangovų, tiekėjų ir kitų proceso dalyvių iš Lietuvos ir užsienio komandai, per trejus metus realizavusiai svarbiausiu vadinamą nepriklausomos Lietuvos pastato MO muziejaus projektą, diriguoti buvo patikėta bendrovės „Viconus“ direktoriui Renatui Viršilui. Šiame objekte jam buvo skirtas vienas garbingiausių – projektų valdytojo – vaidmenų, o veiklos spektras apėmė viską: nuo koncepcijos kūrimo iki visiško projekto įvykdymo.

Bendrovės „Viconus“, teikiančios projektų valdymo paslaugas, vadovas R. Viršilas tvirtina, kad įgyvendinant MO muziejaus projektą sėkmę lėmė ypač tinkamai parinkta strategija. „Tokio unikalaus projekto valdymas verčia koncentruotis į įgytą patirtį. Keliasdešimt skirtingų projektų, 14 veiklos metų parodė, kad svarbus vaidmuo turi būti skirtas tam, kaip bus suvaldytos projekto rizikos, tinkamai parinkti jų įrankius, sutelkti profesionalų komandą ir paslaugas pirkti tik gerai apgalvojus. Be to, verta į viską pažvelgti iš šalies: numatyti ne vieną, bet kelis galimus žingsnius į priekį. Taip projektas įgyvendinamas laiku, kokybiškai ir laikantis biudžeto. Džiaugiuosi, kad MO muziejaus idėjos sumanytojai Danguolė ir Viktoras Butkai, pasitikėdami mano kompetencija, leido man priimti sprendimus ir visiškai valdyti šį projektą“, – komentuoja pašnekovas.

Pasak R. Viršilo, dalis projekto dalyvių darbavosi Lietuvoje veikiančiose įmonėse, likusieji – žinomi dėl savo darbų visame pasaulyje. Kadangi MO muziejaus projektavimas buvo patikėtas pasaulinei žvaigždei Danieliui Libeskindui ir jo studijai, aiškus veiksmų planas, atsakomybių ribų nustatymas – privalomi dalykai. „Buvo labai svarbu parengti aiškią projekto vykdymo struktūrą, užduotį, kuri sumažintų galimus nesklandumus ir klaidas. Žinoma, dėl dalyvių gausos privalu aiškiai nubrėžti proceso dalyvių atsakomybes. Neverta pamiršti tarpusavio komunikacijos, pagrindinių gairių ir lūkesčių, kuriuos kėlė užsakovas, laikymosi. Bendri ir vienas kitą papildantys veiksmai, mano nuomone, ir lėmė sėkmę. Esame įvertinti V. Butkaus. Tai asmeniškai man ir mano komandai yra geriausias pasiekto rezultato rodiklis“, – aiškina R. Viršilas.

„Viconus“ direktorius Renatas Viršilas „Viconus“ archyvo nuotr.

84

Nors bendrovės „Viconus“ vadovas, turintis daugiametę patirtį skandinaviškos kultūros įmonėse, prisidėjo ne prie vieno stambaus ir dėmesį traukiančio objekto gimimo, tokio masto projektas, pripažįsta pašnekovas, jo praktikoje pirmasis. „MO muziejaus projekto valdymas neretai apibūdinamas „nuo idėjos iki rakto“. Tai galima vadinti tiesa.

Projektų vadovas ir kompetentinga jo komanda projekto inicijavimo stadijos metu padeda įvertinti visas galimas rizikas, projekto investicijas, įgyvendinimo terminus. Įsibėgėjus projektui, atsiranda tiksli it laikrodis veiksmų strategija. Nors tai buvo pirmasis tokio tipo projektas įmonės istorijoje, viliamės, kad ne paskutinis. Tai puikus startas, aukšta kartelė tolesniems darbams ir naujiems iššūkiams. O mes juos mėgstame“, – apibendrina pašnekovas.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

85

O B J E K TA S

Užtikrinta nuosekli darbų veikla UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys teigė, kad iššūkių MO muziejaus statybų metu netrūko, tačiau jie vieningos komandos buvo išspręsti. Anot jo, greičiausiai tai yra įmonės specialistų mokėjimas siekti bendro tikslo, norint užtikrinti kokybišką darbų rezultatą. Projektavimo metu buvo įgyvendintos tokios idėjos, kurios garantuotų esamo pastato puikų estetinį vaizdą ir jo eksploatavimą. Prieš pasirašant sutartis, buvo pasverti visi galimi sunkumai šiam neeiliniam projektui vykdyti.

Tačiau subūrus stiprią pastato valdytojo, projektuotojų ir pastato generalinio rangovo komandą, visi darbai vyko pakankamai sklandžiai, nors prie bendro pastato sprendimų priėmimo stalo teko praleisti ne vieną valandą. „Neabejojame, kad MO muziejus taps vienu patraukliausių kultūros centrų Lietuvoje. Jis turi estetiškumo, komforto, modernumo pojūtį, – sakė UAB „Naresta“ generalinis direktorius A. Šlenys. – Kaip generalinis projekto rangovas esame patenkinti galutiniu rezultatu. Pastato konstrukcijų išskirtinumas ir sudėtingumas – tai vidaus patalpos ir „ore pakabinta“ statinio dalis. Muziejaus viduje beveik nėra stačių kampų. Aštrios formos ir įvairūs peraukštėjimai buvo galvosūkis tiek pastato projektuotojams, tiek inžinieriams ir betonuotojams. Šį projektą įgyvendinę įmonės specialistai teigia, kad; „Ypatingas dėmesys teko apie 400 kv. m pakabinamoms gembėms virš pagrindi-

86

Norbert Tukaj nuotr.

nio įėjimo, stogui, pasvirusios vitrinos metalinėms konstrukcijoms suprojektuoti ir įrengti“, – atskleidė projektų vadovas Benediktas Šitkauskas. – Metalinių konstrukcijų gamybą atliko UAB „Peikko Lietuva“, kurių gaminiai viską atitiko milimetrų tikslumu“. Pačioms masyviausioms metalinėms sijoms, kurių aukštis siekia 2,2 m, o ilgis 33 m, sujungti teko pasitelkti į pagalbą ir papildomą kraną.

Dėl nestandartinių matmenų visi gaminiai iš Kauno į Vilnių buvo pristatomi naktimis specialiuoju transportu.“ Pasak UAB „Naresta“ projektų vadovo B. Šitkausko, daugiausia diskusijų ir sprendimų dėl įrengimo teko muziejaus akcentui – spiraliniams laiptams per du pastato aukštus.

Interjero puošmena – DNR spiralę primenantys laiptai Vieni įspūdingiausių MO muziejaus interjere yra laiptai juodais plieniniais turėklais, primenantys DNR spiralę. Šis laiptų projektas buvo labai ilgai tobulinamas. Laiptų vizualizacija keista daugiau nei 60 kartų, kol sukurtas dabar matomas variantas. Įgyvendinti šį architektų sumanymą irgi nebuvo lengva.

Tam prireikė daug UAB „Naresta“ specialistų meistriškumo. Ypač sudėtinga buvo preciziškai išlenkti daugiau nei centimetro storio plieno lakštus, apgaubusius laiptų pa-

Neabejojame, kad MO muziejus taps vienu patraukliausių kultūros centrų Lietuvoje. Jis turi estetiškumo, komforto, modernumo pojūtį.

A. ŠLENYS

kopas.

Unikali bei techniškai sudėtinga buvo ir pati laiptų konstrukcija. „Laiptai ypatingi tuo, kad save patys laiko ir remiasi tik į po jais įrengtą pamatą. Šių laiptų betonavimo darbai užtruko apie tris mėnesius, jų klojiniams buvo naudojamas metalinis lakštas“, – prisimena pašnekovas.

Nuoseklus UAB „Naresta“ darbų planavimas, atsiradusių netikėtų faktorių sprendiniai, analizavimas bei pritaikymas pagal situaciją lėmė gerą rezultatą tiek sudėtingų situacijų metu, tiek visu statybų laikotarpiu.

Maksimalios saugumo priemonės Kadangi darbai buvo pradėti viduržiemį, t. y. vasario mėnesį, UAB „Naresta“ turėjo imtis maksimalių saugumo priemonių, kad būtų kuo mažiau invazijos į aplinkinius pastatus. „Tam prieš pastato griovimą atskyrėme jo pamatus nuo įšalusio grunto, tuo maksimaliai išvengdami persiduodančių vibracijų gretimiems pastatams, – aiškino įmonės atstovas. – Prieš pradedant griovimo darbus, visi aplinkinių pastatų gyventojai buvo informuoti apie patalpų apžiūrą, kurios metu buvo užfiksuoti visi surasti vidaus patalpų ir fasadų defektai. Ypatingą dėmesį skyrėme namui, esančiam J. Basanavičiaus g. 2, kuris statytas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Kadangi fasadas buvo ypatingai sutrūkinėjęs, užfiksavome esamus pažeidimus, juos pažymėdami specialiais žyminiais, kurie, padedant geodezininkams, buvo nuolat stebimi visą pastato konstruktyvo įrengimo laiką. Malonu, kad aplinkinių namų gyventojai buvo tolerantiški, suprato pastato svarbą ir didelių nusiskundimų iš jų nebuvo, nors dėl atliekamų darbų triukšmas juos turėjo patrukdyti ne vieną naktį.“ B. Šitkauskas pasakoja, jog meno kūrinių saugumui užtikrinti saugyklose sumontuotas dujinis gesinimas azoto argono dujų mišiniu, kad atsitikus nelaimei – kilus gaisrui – meno kūriniai nebūtų sugadinti. Taip pat skirtas papildomas drėkinimas patalpoms, nes meno kūriniams reikia palaikyti tam tikrą mikroklimatą. Meno kūrinių saugyklose ir ekspozicijos salėse turi būti užtikrinta

23±2°C. oro temperatūra ir 50±5% santykinė drėgmė, kuri palaikoma į vėdinimo sistemą integruotais drėkintuvais.

Meno kūrinių popieriaus pagrindu saugyklų patalpose turi būti palaikoma 18±2 °C oro temperatūra, bei santykinė 50% oro drėgmė.

BIM modeliavimas labai palengvino darbą Pastate buvo naudojama BIM projektavimo platforma. „Ja naudojantis buvo galima lengviau suprasti sudėtingas konstrukcijų vietas, jų sujungimo mazgus. Kadangi mūsų, kaip generalinio rangovo, darbuose buvo numatyta ir inžinerinių dalių darbo projektavimo parengimas, BIM modelis tai supaprastino, be to, buvo išvengta klaidų tiek atliekant projektavimo, tiek vykdant darbus objekte“, – teigė B. Šitkauskas. Įgyvendinti sprendimai kelia nuostabą „Studio Libeskind“ atstovas, MO muziejaus projekto pagrindinis koordinatorius Giuseppe Blengini, atkreipė dėmesį, kad, nors pastatas atrodo paprastas, nes yra stačiakampio formos, tačiau iš tiesų yra neįtikėtinai sudėtingas.

Muziejaus konstrukcija netelpa į tradicinius rėmus, projekto autorių sumanymus įgyvendinti buvo labai sunku, todėl tai, kad muziejus pastatytas greitai ir efektyviai, kelia nuostabą bei didžiausią pagarbą statybininkams.

MO muziejuje tikrai netrūko sudėtingų sprendimų, kurie verčia tik stebėtis: kaip visa tai pavyko įgyvendinti? Be jau minėtų save laikančių laiptų, ypatingas ir muziejaus fasadas. Štai vienas muziejaus kampas yra tarsi pakibęs ore. Po juo įrengti į terasą vedantys laiptai ir pagrindinis muziejaus įėjimas. Šio kampo antrame aukšte yra 1000 m2 ploto patalpa, po kuria nėra nieko: jokios atramos ar atraminių kolonų, kurios tokią apkrovą galėtų išlaikyti.

Tikru iššūkiu UAB „Naresta“ specialistams tapo ir vidiniame muziejaus kieme esančios milžiniškos vitrinos įrengimas. Tai – 19 m aukščio, 290 m2 ploto save laikanti, prie metalinių konstrukcijų pritvirtinta vitrina. Ji ypatinga ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad yra pasvirusi net 45 laipsnių kampu.

87

O B J E K TA S

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Pasisemti papildomų žinių – į galeriją „Tate Modern“ Išskirtinio kultūros objekto techninė prižiūrėtoja buvo UAB „Keista“. Įmonė vykdė statinio statybos techninę priežiūrą ir teikė konsultacijas užsakovui statybiniais klausimais. Jos vadovas Gintautas Kazlauskas sako, kad įmonės tikslui – kokybiškai realizuoti architektūrinę viziją – reikėjo pasitelkti ilgalaikę patirtį ir būti kategoriškiems dėl aukštų reikalavimų. Anot jo, jau pirmojo susitikimo su statytojo komanda metu projektas pasirodė įdomus savo paskirtimi ir pasirinktu investavimo modeliu.

MO muziejus unikalus ne tik idėja, bet ir konstrukciniais, technologiniais sprendiniais.

UAB „Keista“ prie projekto prisidėjo baigiamajame projektavimo etape. „Pasisemti žinių buvome nuvykę ir į Didžiosios Britanijos šiuolaikinio meno galeriją Londone „Tate Modern“. Pamatyti jau įgyvendinti sprendiniai davė

88

pagrindą pateikti pasiūlymus projektuotojams erdvių, mikroklimato valdymo ir kitų inžinerinių sistemų įrengimo klausimais, – aiškina įmonės Techninio skyriaus vadovas Aurimas Sadelskis. – Norisi pabrėžti, kad siekiant užtikrinti maksimalią kokybę labai svarbu, kad būtent už kokybę atsakingi projekto įgyvendinimo komandos dalyviai prie jo prisijungtų kuo anksčiau.“ Pasak įmonės vadovo G. Kazlausko, kiekvienas senamiesčio objektas nėra paprastas. Vieta įpareigoja nusiteikti, kad statybos sąlygos nebus lengvos. Tačiau džiugu, kad visa projekto komanda – statytojas, projektuotojai, rangovas ir kiti – buvo labai kompetentingi, dirbo darniai ir dėmesingai. O teisingas požiūris į techninę priežiūrą lėmė gerą kokybės užtikrinimo rezultatą. Tokio pobūdžio objektas, be abejo, atliktų darbų sąraše užims garbingą vietą.

MO fasadas turi unikalią spalvą, kuri sukurta būtent jam Objekto estetinę išorės koncepciją studijos „Studio Libeskind“ projektuotojai rinkosi iš kelių variantų. Pasirinkta labiausiai būdinga senamiesčiui apdaila – dekoratyvinis tinkas. „Specialistų pastebėta, kad svarbiausi pastatai senamiestyje, tokie kaip katedra, rotušė ir kiti, yra vienspalviai – balti, – dėsto architektas D. Lukšėnas.

– Kadangi kultūrinės paskirties MO muziejus taip pat bus traukos taškas, studijos specialistai pasirinko baltos spalvos dekoratyvinį tinką. Tik jis nėra visiškai baltas.“ Tikslingai buvo pasirinktas gamintojo „Baumit“ pasiūlytas ir Vilniaus senamiesčiui būdingas rausvas atspalvis. Šios įmonės specialistai įdėjo labai daug pastangų, kad sukurtų geriausiai tinkančią spalvą. Kadangi pastatas turėjo harmoningai įsilieti į visą ansamblį, tačiau jame nepaskęsti, akinamai baltam pastatui buvo suteikta šiek tiek subtilumo. „Kad MO muziejus gautų patį geriausią sprendimą, bendradarbiavome su rangovais ir studijos „DO Architects“ architektais – darbų pradžią prisimena UAB „Baumit“ direktorius Edmundas Radavičius. – Miesto centre įgyvendintam projektui naudotas ne tik mūsų įmonės dekoratyvinis tinkas, bet ir kai kurie inžineriniai fasado sprendimai. Mes labai atsakingai žiūrime į visus projektus. Ko gero, didžiausia pridėtinė vertė, kurią galime pasiūlyti savo klientams, yra tai, kad tiekiame ne tik kokybiškas medžiagas ir produktus, bet visada ir konsultuojame, perteikiame savo didelę patirtį, žinias. Juk klientui reikia ne medžiagų – jam svarbu išbaigtas sprendimas.

Beje, įdomus faktas, kad tinko spalvą kūrėme specialiai su kolegų austrų pagalba. Tokios spalvos dabar yra tik vienas muziejus pasaulyje – mūsų. Ir, nors turbūt vienintelis iš gamintojų Europoje „Baumit“ gali pasiūlyti fasado spalvų sistemą, apimančią 888 atspalvius (tarp jų ir daugybę baltos), dėl MO turime dar vieną papildomą.“ „Baumit“ dekoratyvinis tinkas MO muziejaus fasadui buvo pasirinktas ne tik dėl estetinių sumanymų, bet ir funkcionalumo, inovatyvumo. Objekto fasadą puošia savaime išsivalantis dekoratyvinis tinkas „Baumit NanoporTop“, ypač atsparus nešvarumams. Dėl tinko nanokristalinio paviršiaus prie fasado sunkiai limpa nešvarumai, nes tiesiog neturi už ko užsilaikyti – nanodalelės sumažina paviršiaus nelygumą. Pasak įmonės „Baumit“ vadovo, antras dalykas, ko neturi nė vienas konkurentas, – aktyvi fotokatalizė, kurią vykdo tinkas. Medžiaga geba absorbuoti šviesos energiją ir panaudoti ją savaiminio išsivalymo funkcijai. Tai reiškia, kad, net jei dalis nešvarumų prilips prie ypač lygaus paviršiaus, dėl saulės energijos ir tinko gebėjimo ją absorbuoti nepageidaujamos dalelės bus suskaidomos. Vėliau vėjas ir lietus nešvarumų likučius pašalins nuo fasado. Dėl to fasadas žymiai ilgiau išlieka švarus, be apnašų. Tai svarbus dalykas, atsižvelgiant į objekto vietą – MO muziejus yra Pylimo gatvėje, jo fasadas šviesus, tad savaiminio išsivalymo efektas itin reikšmingas. Beje, šis tinkas taip pat turi ir „Fraunhofer“ bendrijos Gamybos technikos ir automatizavimo instituto IPA išduotą patvirtinimą dėl orą valančių savybių. Tai reiškia, kad MO muziejus ne tik praturtins mus dvasiškai, bet aktyviai prisidės prie sveikesnės aplinkos kūrimo.

„Mes siekiame, kad žmonės gyventų supami sveikos, energiškai efektyvios ir gražios aplinkos. Tai „Baumit“ vizija. Mes visi ja tikime ir nuolat siekiame. Ko gero, esame vienintelis statybinių medžiagų gamintojas, kuris tiek dėmesio skiria medžiagų ir statybinių sprendimų poveikio žmogaus sveikatai tyrimams. Jau trečius metus, bendradarbiaudami su Vienos medicinos universitetu, Austrijos statybos biologijos ir ekologijos institutu bei kitomis institucijomis, vykdome projektą „Viva park“. Jo rezultatai suteikia galimybę suprasti, kaip pastato konstrukcija, šiltinimo ir apdailos sprendimai bei vidaus įrengimas veikia jame gyvenančių žmonių savijautą ir gyvenimo kokybę.

Esame sukaupę nemažai duomenų, kad galėtume užtikrintai pasakyti, koks sprendimas yra tinkamiausias. Be abejo, visos šios žinios pritaikomos gaminant mūsų produktus. Ir visai nesvarbu, ar tai toks reikšmingas objektas, koks yra MO muziejus mūsų šaliai ir Vilniui, ar tai jūsų namai. Man labai smagu, kad Lietuvos klientai sumanūs, domisi naujovėmis ir technologiniais sprendimais, jiems rūpi, kokioje aplinkoje jie gyvens. Kai žmogui rūpi, džiaugiesi, kad gali padėti“, – įsitikinęs UAB „Baumit“ direktorius E. Radavičius.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

89

O B J E K TA S

UAB „Hilti Complete Systems“ archyvo nuotr.

Šiam objektui projektuoti ir gaminti individualūs visos aliuminio konstrukcijos laikikliai, kurie ne tik turi atlaikyti neigiamu kampu pasvirusias „kabančias“ stiklo plokštumas, bet kartu užtikrinti laisvą konstrukcijų judėjimą dėl temperatūrinių deformacijų bei galimybę reguliuoti visomis 3D kryptimis. „Objekto architektai nuo pat pradinių brėžinių derinimo darbų glaudžiai bendradarbiavo su aliuminio sistemų gamintojais, ieškojo kompromisų, kaip palengvinti užduotį, taikyti racionalius ir ekonomiškai efektyviai pagrįstus sprendimus, išlaikyti pastato pradinę architektūrinę idėją“, – pasakoja T. Gumbrys. Anot jo, toks rezultatas, koks šiandien matomas MO, yra galimas tik tada, kai visi su pastatu dirbantys projektuotojai „žiūri viena kryptimi“ ir visoms galimoms problemoms užkerta kelius dar projektavimo stadijoje.

Stogui prireikė specialios konstrukcijos

Evaldo Lasio nuotr.

Geometrinėse formose slypintis unikalumas Modernaus meno muziejaus projektą įgyvendinusios komandos gretas papildė ir UAB „Reynaers Vilnius“ specialistai. MO objekte naudota įmonės tiekta sistema leido išgauti būtent tokias geometrines formas, kokių pageidavo architektai. Aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus atitinkanti surenkamojo fasado sistema CW50HI yra patikima ir kokybiška, todėl tapo savaime suprantamu standartiniu pasirinkimu, pageidaujant turėti universalią sistemą su didelėmis pritaikymo galimybėmis. „MO taikytų sprendimų unikalumas tas, kad, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog pastatas yra sudarytas iš atskirų plokštumų, kurios tarpusavyje niekaip nesilygiuoja, iš tikrųjų taip nėra. Visos pastato plokštumos tarpusavyje susijusios menamomis linijomis. Tarkime, vienos ir kitos pusės fasaduose esančios pasvirusios plokštumos, kurios dar turi ir priešingų krypčių fasadus, kertasi maždaug pastato viduryje į vientisą bendrą plokštumą...“ – pasakoja „Reynaers Vilnius“ projektų vadovas Tomas Gumbrys ir priduria, kad aprašyti šiuos neįtikėtinus sprendimus yra itin sunku, be to, pripažįsta, kad tai buvo sudėtingas uždavinys fasadų gamintojams, kuriems teko „sugaudyti“ ir „suvesti“ visas plokštumas į vieną kūrinį, atitinkantį projekto autorių viziją.

90

Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusio MO muziejaus pastato stogas turėjo atitikti šiai miesto zonai taikomus architektūrinius reikalavimus. Pastato stogo konstrukcija turėjo būti su suformuotu atitinkamu nuolydžiu, be to, privalėjo būti pajėgi atlaikyti inžinerinių įrenginių apkrovas ir sudaryti sąlygas ant stogo vaikščioti. Specialiosios konstrukcijos projektavimo metu profesionalias konsultavimo paslaugas teikė UAB „Hilti Complete Systems“, kartu užtikrindama reikiamų medžiagų tiekimą. Ši įmonė gamina montavimo profilius ir teikia inžinerines paslaugas, konsultuodama klientą visą projekto statybos laiką: nuo projekto statybos pradžios iki pabaigos. UAB „Hilti Complete Systems“ pardavimų vadovas Lietuvoje Rytis Krasauskas akcentuoja, kad muziejaus stogui prireikė originalesnio ir labiau tam pastatui pritaikyto sprendimo. Pasitarus su architektais, generalinio rangovo atstovais ir konstruktoriais, nuspręsta, kad labiausiai tiks ir geriausiai vizualiai prie muziejaus stogo derės sistema „Hilti MQ“. UAB „Hilti Complete Systems“ atstovai vien sistemos parinkimu neapsiribojo. Įmonė profesionaliai konsultavo montuotojus, atlikusius konstrukcijos surinkimo darbus. R. Krasauskas neslepia, kad iššūkių kaip ir kiekviename statybų projekte būta. Darbai vyko keliais etapais, procesų eigai įtakos turėjo ir oro sąlygos. Tačiau, esant efektyviai ir sklandžiai komunikacijai, viską pavyko lengvai organizuoti, tad projektas buvo įgyvendintas optimaliai išpildant visus kliento lūkesčius.

Preciziškai įrengtas stogas Sutapdintąjį MO muziejaus stogą įrengė prie ne vieno įdomaus pastaruoju metu įgyvendinto projekto prisidėjusi kauniečių bendrovė „Daistatus“. Šios įmonės, kurios viena iš veiklos sričių yra sutapdintųjų ir šlaitinių stogų projektavimas bei įrengimas, direktorius Darius Mikalauskas pasakoja, jog MO muziejaus stogas buvo padalintas į atskirus sektorius, idant gerai atrodytų iš viršaus.

Pastatui buvo kelti aukšti techniniai reikalavimai, todėl ypač preciziškai teko ne tik įrengti stogą, bet ir jį apskardinti.

Dar viena iš įmonei „Daistatus“ iškeltų užduočių buvo, kad stogas atitiktų aukštą energinę klasę A. Dėl to šiltinimo medžiagos buvo renkamos itin kruopščiai.

Išskirtinei pastato formai – nestandartinės konstrukcijos Vienas pagrindinių pastato akcentų – virš laiptų pakibusi konsolinė dalis. Šios konstrukcijos gamyba buvo patikėta plieninių bei kompozitinių statybinių konstrukcijų ir gelžbetonio jungčių specialistams – įmonei „Peikko Lietuva“. Išskirtiniams konstrukciniams sprendimams reikėjo itin kruopštaus ir atidaus darbo tiek modeliavimo, tiek gamybos stadijose. Ypatingų gabaritų detalės į statybų aikštelę buvo pristatomos naktimis, nes važiuoti siauromis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis sudėtinga, transportavimo metu net buvo nuimami kai kurie kelio ženklai. „Turime daug patirties konstrukcijų gamybos srityje, esame dirbę su įvairiausiais projektais, tačiau šis buvo tikrai išskirtinis. Plieninių konstrukcijų mazgai ir jungtys, užtikrinančios ore pakibusios dalies stiprumo, deformacijų ir vibracijų reikalavimus, buvo modeliuojamos ir gaminamos itin preciziškai, – pasakoja „Peikko Lietuva“ pardavimų vadovas Linas Lelešius. – Dirbti konkrečiai su šiuo projektu buvo paskirtas atskiras modeliuotojas. Jis nuolat konsultuodamasis su inžinieriais rengė konstrukcijų brėžinius gamybai. Vėliau aktyviai bendravo su suvirintojais, kad gamybos metu būtų atsakingai atsižvelgta į kiekvieną, net menkiausią, detalę.“ MO muziejaus perdangoms taip pat naudotos „Peikko“ kompozitinės sijos DELTABEAM®. Jos pasirinktos tose vietose, kur reikėjo užtikrinti mažesnį perdangų storį ir

suteikti patalpoms erdvės. „Sijos DELTABEAM® dažniausiai naudojamos siekiant projekto statybų ir eksploatacijos efektyvumo, taip pat tada, kai pageidaujama sukurti atviras erdves, išvengti interjere išsikišančių sijų“, – pranašumus vardija „Peikko“ specialistas.

Efektyvūs sprendimai užtikrino statybų spartą Atsižvelgiant į tai, kad muziejus buvo statomas pačiame miesto centre, pasirinktas itin efektyvus, greitas ir saugus kolonų montavimo sprendimas – „Peikko“ varžtinės kolonų jungtys. Jungtis įrengiama naudojant kolonų padus ir inkarinius varžtus. Kolonų padai įbetonuojami surenkamosiose gelžbetoninėse kolonose, o varžtai – pamatuose. „Ši kolonų ir pamatų jungtis dažniausiai ir pasirenkama dėl greito ir paprasto montavimo. Pavyzdžiui, šiuo, MO muziejaus, atveju statybų aikštelė buvo įsiterpusi tarp kitų pastatų ir judrių Vilniaus gatvių, todėl užtikrinti saugumą ir montavimo greitį buvo itin svarbu“, – teigia pardavimų vadovas. „Peikko“ varžtinių jungčių pranašumas – kad jos gali būti įrengtos nedidelės komandos, taip pat neprireikia laikino išramstymo. „Jungtis tampa užtektinai tvirta iš karto, kai tik užveržiamos veržlės, tad kranas labai greitai gali judėti link kitos kolonos. Kolonos jungtį užpildžius stipriuoju mišiniu, šis netrukus sukietėja, o jungtis tampa tokia pat standi kaip monolitas“, – atskleidžia L. Lelešius.

Norbert Tukaj nuotr.

91

„Daistatus“ archyvo nuotr.

Dalis muziejaus patalpų, kuriose buvo numatyta montuoti įrangą, buvo mažo ploto. Todėl jose buvo montuojami lubiniai, tvirtinami prie lubų, ir universalaus jungimo vėdinimo įrenginiai. Muziejuje sumontuotų KOMFOVENT VERSO įrenginių valdymas nėra sudėtingas. Juose integruota KOMFOVENT C5 automatika, turinti didesnes valdymo galimybes – vienu pulteliu galima valdyti iki 30 įrenginių, kai jie sujungti į bendrą tinklą.

Automatika išsiskiria didele valdymo režimų įvairove: lengvai pagal poreikius kuriami vėdinimo režimai, nustatomi savaitiniai veikimo tvarkaraščiai. Valdiklį be papildomų priedų galima jungti prie interneto ir valdyti kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Visi muziejuje sumontuoti KOMFOVENT vėdinimo įrenginiai „Modbus“ protokolu sujungti į bendrą pastato valdymo sistemą.

Pažangiausios inovacijos užtikrina saugumą

Inžinerinės projekto sistemos užtikrintam komfortui Komfortiškas sąlygas pastate užtikrins įvairios inžinerinės projekto sistemos, kurioms užsakovas kėlė aukštus reikalavimus. Tokiomis projekto dalimis, kaip vėsinimas, šildymas, šilumos punktas (katilinė), įprastas ir gaisrinis vandentiekis, nuotekų sistemos, rūpintis buvo pakviesti įmonės UAB „Baltic System“ specialistai. „Dar sumontavome vandens mazgą, santechninę įrangą, vonios keramiką, pastatėme gana galingą aeroterminį šilumos siurblį (oras–vanduo), kuris žiemą pastatą šildys, o vasarą vėsins. Šildymas šilumos siurbliais ekonomiškas, tvaresnis ir palankesnis aplinkai, – kalba įmonės atstovas Dainius Ulmanas. – Šis atsinaujinantis šilumos šaltinis, dabar itin populiarus statybų srityje, buvo pritaikytas ir muziejuje.“ „Baltic System“ vadovas Rolandas Patėjūnas, pritardamas kolegai ir visai dirbusiai komandai, sako, kad pastatas sudėtingo konstruktyvo: „Teko keisti techninius projektus, inžinerinių sistemų ir vamzdynų, grotelių į lubas montavimo ypatumus, nes viskas netradiciška, „laužyta“, vienos lubos leidžiasi, kitos kyla. Vis dėlto su visais iššūkiais bendrovė sėkmingai susidorojo, o darbai, nepaisant spaudžiančių terminų, atlikti kokybiškai. Šildymo, radiatorinių sistemų, grindinio šildymo montavimo ir išmaniojo šildymo valdymo darbus atliekanti įmonė prisidėjo prie svarbaus miesto kultūros objekto.“ Patikima vėdinimo įranga Ne paslaptis, kad geras patalpų mikroklimatas priklauso ir nuo jose sumontuotos inžinerinės įrangos.

Didžiąją dalį vėdinimo įrangos MO muziejui pagamino UAB „Komfovent“, o ją sumontavo UAB „Folisita“.

Muziejaus projektui kelti aukšti techniniai reikalavimai, kuriuos visiškai atitiko KOMFOVENT VERSO serijos įrenginiai. Bendras jų našumas šiame objekte siekia 32 tūkst. m3/val. Dauguma muziejuje sumontuotų įrenginių yra su rotaciniu šilumokaičiu, ypač tinkamu Lietuvos klimato sąlygoms, nes rotacinis šilumokaitis efektyviai veikia net esant iki -30 °C temperatūrai. Aukštą įrangos efektyvumą užtikrina ir pažangūs PM ir EC tipo varikliai, integruoti KOMFOVENT VERSO Pro įrenginiuose. Kadangi muziejams itin aktualus drėgmės palaikymas, įrenginiuose sumontuoti kanaliniai drėkintuvai.

92

UAB „APS grupė“, vykdanti lauko ir vidaus elektros projektavimo ir montavimo darbus, MO muziejuje įrengė vidaus ir lauko elektros tinklus. Šios įmonės darbuotojai sumontavo: įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas, kompiuterinius tinklus. Vaizdo stebėjimo sistemą sudaro lauko perimetro ir vidaus patalpų stebėjimo kamerų sistema, kuria fiksuojama informacija yra nuolatos stebima, taipogi pastate įrengta įėjimo kontrolės sistema su piršto anspaudų atpažinimu. Ji užtikrina aukštą saugumo ir informacijos tikslumo lygį.

MO muziejaus kompiuterinių tinklas paskirstytas po visą pastatą. Taip visos jo erdvės aprūpinamos belaidžiu interneto ryšiu.

Anot UAB „APS grupė“ vadovo Andžejaus Romančiko, bendrovės branduolį sudaro daugiau nei dešimtmetį kartu dirbanti komanda, o montavimo ir įrengimo darbus atlieka aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ilgametę įvairaus sudėtingumo darbų patirtį. Todėl įmonė gali per trumpą laiką įrengti sudėtingas inžinerines sistemas.

UAB „APS grupė“ dirba kvalifikuoti darbuotojai, o turima darbo priemonių visuma leidžia diegti tarpusavyje integruotas objektų elektros, automatikos, kompiuterinio tinklo, įėjimo kontrolės, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas, atitinkančias net įnoringiausių klientų lūkesčius. Ir visa tai – konkurencingomis darbų kainomis.

UAB „APS grupė“, vykdydama projektavimo ir įrengimo darbus, susidūrė su architektu, keliančiu itin aukštus reikalavimus kiekvienai detalei. Viskas turėjo būti atlikta preciziškai tiksliai, todėl atliekant rangos darbus tekdavo koreguoti jau padarytus kai kuriuos darbus net dėl 1 mm paklaidos. „Labai džiaugiamės įgiję tokios patirties, dirbdami su tokio aukšto profesionalumo lygio architektų studija „Do Architects“ ir ypač architektu Domantu Lukšėnu“, – sako A. Romančikas. „Kad būtų galima efektyviai valdyti žmogiškuosius išteklius ir organizuoti darbus, buvo pasitelkta IT bendrovės suprojektuota ir įdiegta programinė įranga – personalo valdymo sistema „APS HRPro“. Jai būdinga galimybė ne tik sukurti kiekvienam objektui projektą, priskirti jam darbuotojus, planuoti jų darbo valandas, bet ir kontroliuoti darbuotojų faktinį buvimą priskirtame objekte. Ši sistema leidžia kontroliuoti ir patį darbo procesą, t. y. atpažįsta faktinį darbuotojo veiksmą ir jo rūšį“, – prisimena A. Romančikas.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

93

O B J E K TA S

Kaip pasakoja A. Kleiza, buvo iškelti konkretūs akcentinių prožektorių parinkimo kriterijai: šviesos (apšvietimo) kokybė bei funkcionalumas. Tad pasirinkti vokiečių gamintojo ERCO prožektoriai, paremti LED lęšių ir šviesos difuzorių technologija, padedančia apšvietimo spindulį suformuoti itin tiksliai. Keičiami šviesos sklaidos difuzoriai muziejui leidžia turėti vieno modelio prožektorius bei įvairių kampų keičiamų difuzorių rinkinius. Taip buvo sumažintas įsigyjamų prožektorių skaičius.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Apšvietimas, arba Kaip suprojektuoti ateitį MO muziejaus apšvietimo koncepciją kūrė ir įgyvendino bendrovė THINK LIGHT. Įmonės direktorius Andrius Kleiza pasakoja, kad projektuojant apšvietimą kelti ypač aukšti reikalavimai, todėl visas šviesos projektavimo procesas buvo įdomus, o rezultatas – išskirtinis. „Projekto autoriai suformulavo apšvietimo koncepcijos sprendimus – tai šviesos linijos, išdėstytos horizontaliai. Šis principas buvo numatytas visose erdvėse, nepaisant jų paskirties. Todėl pirminė šio sprendimo įgyvendinimo idėja buvo panaudoti ilgas šviečiančias linijas, kertančias patalpų lubas. Tačiau toks sprendimas nenumato prožektorių, skirtų eksponatams ir paveikslams apšviesti“, – pasakoja pašnekovas ir priduria, kad, padarius bandomąsias instaliacijas, buvo nuspręsta į linijas jungti prožektorių tvirtinimo bėgelius, o bėgelių jungtyse įrengti mažus bendrojo erdvių apšvietimo šviesos diodų (LED) šviestuvus.

Modernūs LED šviestuvai labai galingi, todėl gali būti maži. Tad MO muziejuje apšvietimo įrangą pavyko sumontuoti praktiškai nepastebimą, nei trupučio neapribojant apšvietimo kokybės. Apšvietimas nepastebimas ir neerzina dar ir dėl to, kad tokiems šviestuvams būdingas ypač mažas akinimas.

Naudojant bėgelių linijas, atsirado ir dar viena galimybė: muziejaus darbuotojai išdėstyti eksponatus gali bet kurioje vietoje. Toks funkcionalumas labai svarbus visiems muziejams.

Tobulo apšvietimo privalumai Bendrasis apšvietimas svarbus, tačiau muziejui pats svarbiausias – ekspozicinis. Tik tobulas apšvietimas leidžia pamatyti tikrąją kūrinių vertę.

94

Vienas pagrindinių pastato akcentų – pagrindinis įėjimas, kuris taip pat buvo apšviestas LED šviestuvais. Šiuolaikinės LED technologijos leido ekonomiškus ir galingus, bet mažų matmenų šviestuvus integruoti į pastato architektūrą praktiškai nepastebimai.

MO muziejaus kompleksas apima ir viešą kiemelį, kuriame yra poilsio zonos ir eksponuojamos skulptūros. Šiai zonai apšviesti, kitaip nei pastato viduje, parinktas apšvietimas matomais, įdomaus dizaino prožektoriais, sumontuotais ant stulpelių. Todėl šviestuvai tapo ryškiais eksterjero akcentais. LED technologija naudota visam muziejui apšviesti, parenkant produktus, užtikrinančius kuo ilgesnį ir ekonomišką eksploatavimą.

Protinga šviesa Įmonė THINK LIGHT yra sukaupusi didelę patirtį ir, projektuodama apšvietimą, ne tik galvoja apie pačią šviesą, bet ir apie privalumus, kuriuos suteikia šviesos valdymo sistema, dar kitaip vadinama „protingu apšvietimo dizainu“ (angl. Smart LIGHTING design).

Išmanus šviesos valdymas neatsiejamas nuo funkcionalios įrangos. „Į MO muziejaus šviesos valdymo projektą įsiliejo vokiečių gamintojo ir ilgamečio mūsų partnerio „Jung“ įrangos funkcionalumas. Su „Jung“ esame įgyvendinę ne vieną projektą, taip pat ir muziejaus, tad puikiai žinojome tiekiamos įrangos galimybes. Kadangi objektas išskirtinis, rinkomės tik aukščiausios kokybės gaminius. Pavyzdžiui, visose lankytojams pasiekiamose patalpose sumontavome būvio daviklius, kurie yra sujungti su pastato šviestuvais, naudojant KNX/DALi protokolus. Visas apšvietimas yra su šviesos srauto valdymu, todėl, atsižvelgiant į ekspozicijos pobūdį bei natūralią šviesą, nustatomas reikiamo lygio apšvietimas kiekvienam eksponatui. Būvio davikliai užtikrina, kad tose patalpose, kur nėra lankytojų, apšvietimas švelniai sumažėja, o vėliau ir išsijungia. Visas pastato apšvietimas yra visiškai automatizuotas. Tai reiškia, kad šviesa yra tik tada, kai jos reikia, ir tik ten, kur jos reikia“, – pasakoja A. Kleiza.

Analogiška „Jung“ valdymo sistema reguliuoja ir lauko apšvietimą, jo automatinį įsijungimą sutemus bei perėjus į ekonominį nakties režimą.

A. Kleiza išduoda, kad specialiai MO muziejui buvo sukurta apšvietimo valdymo programėlė, pasiekiama internetu. Nepriekaištingi apšvietimo sprendimai, kokybiška įranga, patogi programėlė bei profesionalus MO personalas – visa tai padėjo sukurti puikų apšvietimo scenarijų, išryškinantį eksponuojamus kūrinius bei paties muziejaus architektūrą.

95

O B J E K TA S

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Daugiafunkciam objektui – universalios sistemos MO muziejaus erdvės bus pritaikytos ne tik parodoms, bet ir kitokiems renginiams (konferencijoms, koncertams, madų pristatymams ar kinui). Todėl muziejaus įgarsinimo, įrangos kėlimo, apšvietimo, vaizdo ir kino sistemos turėjo būti kuo universalesnės. Tuo pasirūpino pagrindinis statinio technologinės dalies rangovas „Scenos techninis servisas“ (STS). „Daug dirbame su viešuoju sektoriumi ir susiduriame su itin silpna perkančiosios organizacijos vadybos grandimi. Šiuo atveju viskas buvo priešingai. Tiek muziejaus valdytojai, tiek rangovas, tiek architektai matė muziejų ne tik kaip vienos paskirties objektą – galeriją. Nuo pat pradžių buvo suformuluotas tikslas – visas muziejaus erdves padaryti kuo universalesnes“, – prisimena „Scenos techninis servisas“ vadovas Laurynas Paškevičius.

STS suprojektavo ir įrengė viso muziejaus pastato erdves apimančią foninio garso sistemą, kuria galima transliuoti muziką ir informacinius pranešimus. „Symetrix“ procesorius leidžia šią sistemą valdyti skirtingais išmaniaisiais įrenginiais, prisijungus prie bendro belaidžio tinklo.

96

Foninio garso sistema įrengta taip, kad atskirose zonose, kurių yra dešimt, būtų galima transliuoti skirtingą arba tą patį turinį, nustatyti skirtingą garsą arba tam tikrose zonose jį iš viso išjungti. „Valdymas zonomis yra patogus, atsiradus kokių nors meninių instaliacijų. Tada galima pritaikyti garsą taip, kaip reikia: vienoje iš salės zonų visai išjungti ar paleisti skirtingus takelius“, – paaiškina L. Paškevičius.

Taip pat STS visame pastate įdiegė ekoakustines garso sistemas parodoms ir gidų sistemas bei garsinius gidus.

Jeigu prireiktų, buvo paruošta ir papildoma nešiojamoji garso sistema.

Universaliausia ir funkcionaliausia MO muziejaus erdvė yra pirmojo aukšto daugiafunkcė salė, skirta įvairiems renginiams. Taip pat čia įsikūrė ir kino teatras „Pasaka“.

Todėl šios erdvės technologinė dalis turėjo būti suprojektuota ir įrengta taip, kad būtų patogi skirtingoms veikloms. Įgarsinimo sistema atitinka kino ir koncertinės veiklos standartus, taip pat ja galima transliuoti foninį garsą ir

pranešimus. Tai užtikrinti leido ilgamečio prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ įgarsinimo sistema. „Siekiant technologinio universalumo, įgarsinimo sistema buvo sumontuota ne už ekrano, o išorėje. Pagrindiniai jos klasteriai yra iš šonų, o 5XT kolonėlės išdėstytos ant sienų pagal standartą „Dolby surround sound“, – komentuoja L. Paškevičius.

Salės akustikai pagerinti ir kino teatro erdvei sukurti priešais ekraną ant stiklinių evakuacijos durų sumontuotos automatizuotos užuolaidos. Kino įranga universalioje salėje įrengta su galimybe naudoti ją ir konferencijoms.

Tiek garso, tiek vaizdo sistemos išpildo specifinį kino standartą DCI. Visą MO muziejaus projekto vaizdinę dalį padėjo įgyvendinti ilgametis STS partneris – įmonė BMK. Daugiafunkcėje salėje buvo suprojektuota ir įrengta universali įrangos pakabinimo sistema, kad ant jos būtų galima kabinti papildomus įrenginius. Tai – elektriniais keltuvais kilnojama ar iki žemės nuleidžiama santvarų sistema, ant kurios galima kabinti papildomas garso, šviesų sistemas, kitą techniką ar objektus. Įrangai pakabinti parengti šeši pakabos taškai su liukais lubose ir prisijun-

gimo komutavimo dėžutėmis bei kilnojamoji elektrinių keltuvų sistema.

Taip pat čia įrengta apšvietimo sistema, pritaikyta konferencijoms ar korporatyviniams renginiams.

Trečiame aukšte esančią parodų salę irgi siekta padaryti kuo universalesnę. Bet tam reikėjo neviršyti ir numatyto biudžeto, ir leistinų stogo apkrovų. Todėl buvo parinktas specialus įrangos pakabinimo principas, kai pakabinimo taškus galima įrengti visame salės plote pagal poreikį. Nuspręsta laidus privesti ne prie konkrečių taškų, o įrengti skirstomąją dėžę lubose. Nuo jos kabelių kanalais laidus pagal poreikį bus galima nutiesti iki reikiamų vietų. Įranga ir techniniai objektai parodų salėje taip pat galės būti kabinami pagal poreikį, atsižvelgiant į renginio formatą. „Kuo daugiau tokių paruoštų sistemų, tuo greičiau renginio techninės priežiūros įmonė gali atlikti savo darbus.

Taip sutrumpėja montažo ir demontažo procesai, nereikia nuo nulio įrenginėti visos inžinerijos, nes yra viskas, ko reikia: elektra, valdymo įrenginiai, kabeliai“, – aiškina STS vadovas.

97

Jevgenijos Žukovos nuotr.

O B J E K TA S

Lakoniški juodos ir baltos spalvų sprendiniai interjere Architektai projektuodami muziejaus pastatą stengėsi, kad jis savo koncepcija, spalvine gama suteiktų galimybę patogiai eksponuoti meno kūrinius, būtų neįpareigojančių sprendinių. „Pats pastatas yra išskirtinės architektūros, – kalba studijos DO ARCHITECTS architektė Andrė Baldišiūtė, – o jo viduje turės atsiskleisti visokio stiliaus ir spalvų meno kūriniai. Tad lakoniški juodos ir baltos spalvų interjero sprendiniai suteikė puikią galimybę erdvėse demonstruoti meno kūrinius.“ Balta, juoda, pilka dominuoja ne tik interjere, bet ir balduose. „Naudojome daug baltų ir juodų matinių paviršių, – pasakoja UAB „Narbutas“ direktorius Vilius Gudavičius.

– Unikali pastato architektūra suteikė pagrindą gerai išnaudoti erdves ir jas pritaikyti kintančioms muziejaus reikmėms. Tiek registratūroje, tiek konferencijų salėje, restorane, skaitykloje, biuruose – mūsų įmonės gaminti baldai, standartiniai bei nestandartiniai jų sprendimai, taip pat mūsų partnerių iš užsienio produkcija: konferencijų kėdės „Inclass“ (Ispanija), stalai „Hay“ (Danija) ir žinomo vokiečių gamintojo „Interstuhl“ darbo kėdės (Vokietija). Beje, ši įmonė yra bendrovės pagrindinis užsienio partneris, pasirinktas siekiant sustiprinti kėdžių liniją.“ Baldų pritaikomumas ir įsiliejimas į skirtingas erdves buvo pagrindiniai dalykai, kuriems įmonė „Narbutas“ skyrė daugiausia dėmesio, rengdama projektą. „Objek-

tas mums ypač svarbus, nes mes palaikome Viktoro Butkaus idėją suburti aktyvią bendruomenę, prisidedančią prie MO muziejaus veiklos. Unikalus jis buvo ir tuo, kad naudojome labai daug originalių sprendimų bei medžiagų, pavyzdžiui, pagaminome registratūros bei restorano barą, restorano suolą iš betono, naudojome nemažai metalo“, – išsamiai pasakoja direktorius. „Narbuto“ komanda ne tik prisilietė prie estetinio muziejaus vaizdo, bet yra ir šio projekto vieni iš rėmėjų. Bendrovei svarbu palaikyti Lietuvos menininkus ir jų rinkos vystymąsi. „Projektu mes ir vėl parodėme, kaip įvairiai sugebame dirbti, – džiaugiasi V. Gudavičius. – Turėdami esamą asortimentą, galime įrengti ne tik biurų, bet ir kitas įvairios paskirties erdves: muziejus, bibliotekas (pavyzdžiui, Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką). Su MO bendradarbiausime ir ateinančiais metais. Planuojame muziejaus erdvėje surengti savo renginį kviestiniams svečiams, kuriame susijungtų baldų dizaino ir menų sintezė.“ Skelbtą konkursą įmonė laimėjo dėl didelės patirties dirbant su nestandartiniais projektais, taikant ypač sudėtingus konstruktyvinius sprendimus, be to, dėl turimos gamyklos Ukmergėje galimybių ir garsių tiekėjų iš Vokietijos, Italijos, Danijos, Ispanijos, Švedijos. „Itin didelis „Narbuto“ produktų krepšelis leidžia įgyvendinti sudėtingiausius projektus. Esame labai stiprūs, nes galime patenkinti kiekvieno kliento viziją“, – sako įmonės vadovas.

Evaldo Lasio nuotr.

Evaldo Lasio nuotr.

98

Evaldo Lasio nuotr.

Evaldo Lasio nuotr.

Baldai, pagaminti iš ypatingo betono Pagal MO muziejaus koncepciją pirmojo aukšto vestibiulyje esančios suvenyrų parduotuvės baldas, kavinės baro uždanga ir suolai privalėjo turėti betonines dalis, nes kitos medžiagos čia nebūtų tikusios. Visa tai pagamino BETONO komanda bendradarbiaudama su bendrove „Narbutas“.

Architekto Danielio Libeskindo architektūrinė koncepcija labai specifinė: baldai turėjo būti su tam tikrais kampais ir formomis. Todėl pagaminti jų, ypač suvenyrų parduotuvės baldo, betonines dalis ir suvesti kampus iš betono buvo sudėtinga. Su tuo ne bet kas susidorotų. BETONO komanda buvo pasirinkta būtent dėl to, kad jau iš anksčiau buvo sukaupusi svarbios patirties.

Betoninės muziejaus baldų dalys buvo pagamintos iš stiklo pluoštu stiprinto betono (angl. Glass fiber reinforced concrete, GFRC). Pagrindinis šio ir standartinio betono skirtumas – gaminant GFRC betoną, naudojamas stiklo pluoštas, o ne standartinė armatūra. Dėl papildomų priedų, tokių kaip kvarco dulkės, polimerai ir kt., GFRC betonas tampa tvirtesnis nei statybinis. Visa tai leidžia pagaminti gerokai plonesnę, lengvesnę, bet labai tvirtą medžiagą. Pavyzdžiui, visos suvenyrų parduotuvės betono plokštės (durelės, stalčių fasadai, stalviršiai) pagamintos iš 19 mm storio betono plokščių. Tai atrodo išties įspūdingai, žinant, kad stalviršio, kuris yra lygiagretainio formos, ilgosios įstrižainės ilgis – 357 cm.

Vis dėlto net ir patyrusiam gamintojui netrūko iššūkių.

MO muziejui pagaminti baldai buvo nestandartiniai, todėl teko ieškoti kitokių sprendimų. Ypač sudėtinga buvo sugalvoti, kaip pagaminti suvenyrų parduotuvės baldą, nes jis yra ne stačiakampio, o lygiagretainio formos. Taip pat reikėjo rasti sprendimą, kaip padaryti, kad iš betono pagaminti stalčių bei durelių fasadai darinėtųsi. „Nors mūsų gaminamas betonas yra palyginti lengvas, dėl nemažo dydžio stalčių ir durelių fasadai išėjo gana sunkūs (vieno svoris – apie 50 kg). Todėl teko naudoti specialius lankstus ir stiprinti stalčių bėgelius, kad ateityje viskas tinkamai funkcionuotų“, – prisimena BETONO komanda.

99

O B J E K TA S

Administracijos patalpose – ąžuolinės grindys Administracinėse MO muziejaus patalpose buvo sudėtos kokybiškos, ekologiškos ir ilgalaikės ąžuolinės grindys, kurias pagamino ir paklojo UAB „Medžio stilius“ komanda. Grindlentės buvo padengtos natūralia Vokietijoje gaminama alyva „Saicos“. Pasak UAB „Medžio stilius“ rinkodaros vadovo Giedriaus Markulio, ši natūraliai džiūstanti alyva yra viena geriausių pasaulyje. Pagal sertifikatą ji tinkama net vaikiškiems žaislams padengti.

Rinkodaros vadovas prisimena, kad MO muziejaus administracinėse patalpose sudėti ąžuolines grindis nebuvo labai paprasta. „Administracijos patalpose elektros instaliacija išvesta per grindyse įmontuotas rozetes ir paslėpta po dangteliais, kurių iš viso buvo devyni. Dėl to grindlentėse reikėjo estetiškai ir itin tiksliai išpjauti devynias apskritas skyles, ant jų uždėti dangtelių metalines detales, o ant viršaus – ąžuolinių grindlenčių detales“, – pasakoja pašnekovas. Kad būtų išlaikytas grindų estetinis vaizdas, apskritimus reikėjo išpjauti ypač tiksliai. UAB „Medžio stilius“ gamykloje ECOWOOD esančios robotizuotos lazerinės staklės gerokai palengvino užduotį ir leido tai atlikti nepriekaištingai tiksliai.

Aliuminio konstrukcijas, langus, stogą virš įėjimo ir fasadą įrengė įmonė „Velansta“.

Nepastebimas elementas – vartai MO muziejaus pastato kiekviena dalis taip dera viena su kita, kad nėra nieko, kas blaškytų stebėtojo dėmesį. „Dirbant prie šio muziejaus įrengimo tiek mums, tiek ir daugeliui kitų rangovų atrodė, kad mes ne pastatą statome, o skulptūrą“, – pastebėjo UAB „Aitvaras LT“ direktorius

100 Evaldo Lasio nuotr.

Ramūnas Mišeikis.

Jo vadovaujamos įmonės komandai, montuojančiai daugelio gamintojų vartus ir automatinę atidarymo įrangą, reikėjo suprojektuoti ir vidiniame kieme sumontuoti, kaip sakė pats direktorius, tikrą meno kūrinį, susidedantį iš trijų vienas šalia kito, bet skirtingose plokštumose esančių elementų: lauko durų, garažo vartų ir išimamos vitrinos.

Užduotis nebuvo paprasta, mat visi šie trys elementai turėjo atrodyti kaip viena plokštuma, o ne atskiros dalys.

Viskas buvo padaryta taip subtiliai, kad dabar garažo vartų niekas nė nepastebi, o lauko duris išduoda tik jų rankena. „Pirmą kartą mūsų įmonei teko tokį dalyką daryti. Turime daug patirties garažo ir būtent pramoninių vartų įrengimo srityje, bet tokių kaip šie, konstruoti neteko. Tai visiškai individualus projektas. Buvo tikrai daug streso ir baimės, ar pasiseks, bet rezultatas pavyko“, – džiaugėsi UAB „Aitvaras LT“ vadovas.

Purvo nesimatys Tuo, kad į MO muziejų lankytojai neprineštų daug purvo, būtų apsaugota grindų danga, sumažėtų valymo išlaidos ir tikimybė paslysti, pasirūpino UAB „Rimotex“, kuri jau 15 metų gamina ir importuoja kojų valymo groteles bei sistemas. „Mūsų komanda kiekvienam objektui skiria daug dėmesio. Šis projektas taip pat buvo derinamas su architektais, statybininkais, užsakovais. Nuolat domėtasi darbų eiga, tikslinti matmenys, kad sistema preciziškai atitiktų savo vietą“, – pasakoja UAB „Rimotex“ pardavimų vadovė Agnė

Kinderienė.

MO muziejaus grotelės turėjo būti rombo formos. Todėl muziejui buvo pagamintos ir sumontuotos žemo profilio kojų valymo sistemos „Topwell-T MINI“ tekstilės kombinacijos. Šio modelio groteles galima pjauti įvairiomis formomis. Be to, šie pagrindinio įėjimo kilimėliai skirti naudoti ten, kur yra intensyvus eismas, pavyzdžiui, oro uostose, prekybos centruose, visuomeniniuose pastatuose ir pan. „Topwell“ suprojektuota taip, kad visas purvas per tarpelius patektų po grotelėmis, taip jos visuomet atrodo švarios. Grotelių pagrindą sudaro aliuminio profilis, sujungtas gumine jungtimi, kuri suteikia lankstumo. Todėl

groteles lengva susukti ir išvalyti po jomis esantį purvą.

Pagal kliento pageidavimus grotelės gali būti gaminamos ir su trigubo šepetėlio, gumos ar tekstilės intarpais. Bendras jų aukštis 13–15 mm.

Muziejaus vidaus patalpų švarai užtikrinti buvo parinktos efektyviai dulkes ir drėgmę sulaikančios grotelės su aukštos kokybės tekstilės intarpais, kurie sulaiko dulkes ir puikiai įgeria drėgmę (net iki 8 kg/m2). Šios grotelės atrodo itin estetiškai, nes yra antracito spalvos, ant kurios mažiau matomos dulkės ir purvas. Neatsitiktinai parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ kojų valymo grotelės „Topwell MINI“ buvo įvertintos diplomu. 

AITVARAS LT

AITVARAS LT

AITVARAS LT

101

S TAT Y B A

“BETONO MOZAIKA” MODERNIAUSIAME LIETUVOS MUZIEJUJE Graži ir darni aplinka, kuriant Modernaus meno muziejų (MO), taip pat buvo prioritetas. Tam suburta stiprių specialistų komanda, į kurią įėjo ir UAB „Betono mozaika“. Tai įmonė, pasiryžusi užtikrinti tobulą MO aplinką, praktiškai taikanti inovatyvius sprendimus ir gaminanti betoninių trinkelių, grindinio bei mažosios architektūros elementus. Prie MO muziejaus prisidėjusi bendrovė siekė, kad jos pasiūlytos medžiagos ne tik sukurtų puikų estetinį vaizdą, bet ir būtų kokybiškos, patvarios, atitiktų visus aukščiausius Europos Sąjungos keliamus standartus. Specialistai produkciją atrinko bendradarbiaudami su projekto kūrėjais, siekdami formuoti vientisą ir darnų komplekso vaizdą. Realizuojant MO projektą, buvo atrinktos tinkamiausios medžiagos – visi įmonės siūlomi gaminiai leidžia lengvai prisitaikyti prie kliento poreikių. „Betono trinkelės – itin praktiški ir prie bet kokio eksterjero pritaikomi gaminiai. Didelis gaminių faktūrų, spalvų paletės pasirinkimas garantuoja, kad betono trinkelės idealiai derės tiek prie minimalistinės architektūros, tiek prie spalvotų fasadų. Betono trinkelės parenkamos kruopščiai įvertinus galimą dangos apkrovą, tad gaminių aukštis varijuoja nuo aukščiausių – intensyvaus transporto judėjimo vietose, iki pačių žemiausių – pėsčiųjų takuose. Vieninteliai Lietuvoje gaminame itin populiarius

natūralaus akmens paviršiaus, daugiaspalvius, savo faktūra artimus natūraliam akmeniui bei sendintus retro stiliaus gaminius. Visas gaminių asortimentas formuojamas atsižvelgiant į skirtingų gaminių darną, siekiant klientui suteikti maksimalias varijavimo galimybes“, – sako „Betono mozaikos“ generalinis direktorius Romas Venckus.

MO muziejaus kūrėjai ieškojo praktiškų sprendimų, todėl betono trinkelės – populiarus, ilgalaikis, atsparus temperatūrų ir oro sąlygų pokyčiams, praktiškas gaminys, kuriam nereikia ypatingos priežiūros – puikiai tiko. Kuriant modernaus meno muziejų, „Betono mozaika“ pateikė apie 2000 m2 trinkelių produkcijos, įskaitant ir specialiuosius gaminius – trinkeles akliesiems ir silpnaregiams, daugiau nei 870 bordiūrų ir latakų elementų. Šiam projektui buvo atsirinktos itin paklausios trinkelės be nuožulų bei natūralaus akmens faktūros trinkelės.

Trinkelės be nuožulų yra nepamainomas viešųjų erdvių produktas, garantuojantis, kad danga bus lygi ir ja bus patogu važiuoti. Gaminiai nesudaro papildomų kliūčių, nesukuria pašalinio garso tiek stumiant vaikišką vežimėlį, tiek važiuojant paspirtuku, riedučiais ar dviračiu. „Didžiuojamės prisidėję prie išskirtinio projekto – MO – kūrimo. Tikiu, kad unikali, preciziškai suplanuota erdvė taps itin mėgstama miestiečių ir miesto svečių susibūrimo vieta bei pasauliniu mastu formuos modernios Lietuvos įvaizdį“, – teigia R. Venckus.

Natūralaus akmens faktūros trinkelės išlieka vienu paklausiausių įmonės „Betono mozaika“ gaminių – šiais gaminiais dengiamos viešosios erdvės, privačios teritorijos.

Gaminys ypatingas tuo, kad, padengus viršutinį trinkelės sluoksnį natūralaus akmens skaldele, subtiliai atsiskleidžia gaminio grožis. Gaminiams naudojama marmuro, granito, bazalto ir kito natūralaus akmens skaldelė. Ji suteikia ne tik išskirtinį vaizdą, bet ir pagerina eksploatacines savybes. 

102

NAUJOS KARTOS DANGA – ŠALTUOJU BŪDU DENGIAMA POLIURĖJA Aplinkos sąlygų veikiamų išorinių konstrukcijų ir eksploatuojamų paviršių apsauga ypač svarbi tiek gyvenamiesiems, tiek komercinės ar industrinės paskirties pastatams. Apsaugant juos, būtina įvertinti daugybę faktorių, kad būtų parinkti ilgalaikiai apsaugos ir hidroizoliacijos metodai. Būtina atsižvelgti į temperatūrinius svyravimus, šalimo / šilimo ciklų poveikį ir kritulių kiekį, UV spinduliuotę, atmosferos sąlygas, eismo intensyvumą, paviršiaus būklę, ekonominius aspektus (hidroizoliacinei sistemai skiriamas biudžetas) ir, žinoma, projektinius reikalavimus.

Siekiant susidoroti su visais minėtais veiksniais sukurta daugybė hidroizoliacinių sistemų, paremtų skirtingomis technologijomis. Tokios yra bituminės membranos, PVC / TPO membranos, skystosios teptinės dangos (dvikomponentės cementinės, akrilinės, poliuretaninės, karštuoju būdu dengiamos poliurėjos dangos).

Nors visame pasaulyje šios dangos tikrai plačiai naudojamos, kiekviena sistema turi savų trūkumų, laikui bėgant lemiančių, kad atsiranda eksploatavimo ir apsaugos problemų. Dažniausi šių sistemų trūkumai: silpnas atsparumas UV spinduliams (pageltonavimas, skeldėjimas) – aktualu daugumai poliuretaninių dangų, prastos eksploatacinės savybės, veikiant stovinčiam vandeniui – akrilinės dangos, neatsparumas eismui – akrilinės, bituminės dangos, jautrumas aplinkos sąlygoms dengimo metu – poliuretaninės dangos tirpiklių pagrindu, sudėtingas dengimas (aukšti reikalavimai paviršiaus lygumui, sunkus dengimas ant sudėtingesnių konstrukcijų) – aktualu bituminėms EPDM bei PVC / TPO membranoms, sudėtingos ir brangios padengimo įrangos poreikis, nesuderinamumas su anksčiau padengtomis hidroizoliacinėmis sistemomis (iškyla reikalavimas visiškai švariai nuvalyti ankstesnes apsaugines medžiagas).

Naujas geresnis sprendimas Žaliavinių medžiagų technologijų progresas leidžia gamintojams kurti naujas technologiškai pažangesnes hidroizoliacines ir apsaugines sistemas. Viena tokių sistemų – NEOPROOF POLYUREA. Tai – dvikomponentė sistema, pagaminta poliurėjos pagrindu, sumaišius komponentus suformuojanti šepečiu tepamą elastomerinę hidroizoliacinę membraną. Sistema yra be kitoms dangoms būdin-

gų trūkumų ir turi unikalių savybių, leidžiančių dangas naudoti sudėtingiausiuose projektuose, kuriems keliami aukščiausi reikalavimai.

Pagrindiniai NEOPROOF POLYUREA sistemos pranašumai ir savybės: ypatingas mechaninis atsparumas; puikus sukibimas su įvairiais statybiniais paviršiais; nulinis vandens įgeriamumas; ilgalaikis atsparumas UV spinduliams; atsparumas lietui greitai po padengimo; išskirtinai ilgas eksploatavimo laikas; paprastas dengimas voleliu, šepečiu ar beoriu purkštuvu.

Ne mažiau svarbus ir apsauginių dangų taikymo universalumas. Šiuo atžvilgiu NEOPROOF POLYUREA yra ypač universali ir suderinama su kitomis sistemomis. Šią dangą galima dengti ant betoninių stogų, metalinių paviršių, senų ir naujų bituminių membranų, akrilinių ir poliuretaninių dangų. Taip pat ja galima hidroizoliuoti vandens rezervuarus (negeriamojo vandens), požemines, su gruntu kontaktuojančios konstrukcijas. Ji tinkama hidroizoliuoti ir suformuoti viršutinę grindų dangą automobilių aikštelėse, sandėliuose ir kitose industrinėse patalpose.

Sistemos efektyvumą įrodo šioms dangoms išduoti sertifikatai: CE (pagal EN 1502-4) ETAG 005: W3 (tikėtinas eksploatavimo laikas – 25 metai) šilumos atspindėjimo savybės: SRI 109 (pagal ASTM G159-98) Neoproof Polyurea versijai atsparumas ugniai: klasė E (pagal EN 13501-1) Neoproof Polyurea F versijai Naujosios poliurėjos sistemos pasirinkimas – patikimas ir šiuolaikiškas hidroizoliacijos sprendimas, kuriuo gali pasitikėti tiek projektuotojai, tiek rangovai. Svarbu šioje sistemoje parinkti tinkamus komponentus pagal kiekvieną individualų projektą. 

Europos pr. 81, Kaunas LT-46333 Mob. tel.: +370 605 72855 El. paštas: prekyba@altis.lt www.altis.lt

103

STOGŲ SAUGOS ELEMENTAI Suomių stogo dangos saugos elementų ir lietaus vandens nuvedimo sistemų gamintojo „ORIMA“ kokybiškos ir tvirtos kopėčios, stogo tilteliai ir sniego užtvaros tinka visiems stogų tipams, bet kokiai stogo dangai: betoninių ir keraminių čerpių, bituminių čerpelių, plieniniams ir kt. Visi elementai tinka tiek individualių namų, tiek daugiaaukščių stogams, visuomeninės paskirties pastatams. Įmonė užtikrina 50 metų garantiją stogo dangos saugos sistemoms ir 30 metų – lietaus vandens nuvedimo. Bet gaminiai tarnauja kur kas ilgiau.

ORIMA“ kasdienėje praktikoje dirba ne tik su individualios statybos projektais, taip pat bendradarbiauja su architektais, statybinėmis organizacijomis, turi nusistovėjusį klientų bei partnerių ratą, kuris, dėka įgauto pasitikėjimo ir rekomendacijų, tendencingai auga. „ORIMA“ rasite aukščiausios kokybės stogo saugos elementų, skirtų kurių pagalba, galima įgyvendinti net ir pačius sudėtingiausius architektūrinius projektus.

Gamindami stogo dangos sistemas, „ORIMA“ specialistai vadovaujasi profesionalų patirtimi, normatyviniais dokumentais, bei pačiais griežčiausiais suomių ir kitų Europos šalių kokybės standartais, gaminių funkcionalumo reikalavimais. Pagal Europos standartų reikalavimus visiems stogo dangos saugos elementams, gaminamiems su įmonės prekės ženklu atliekama kokybės kontrolė: vykdomi bandymai bendrovės laboratorijose ir nepriklausomuose, visame pasaulyje žinomuose moksliniuose tyrimų centruose.Stogo dangos saugos sistemoms „ORIMA“ suteiktas sertifikatas patvirtintas tokiose šalyse kaip Suomija, Švedija, Norvegija, Ukraina ir Rusija. Dinamiškos ir statistiško normos reikalauja optimalaus produktų tvirtumo ir lankstumo, kuris puikiausiai atitinka reikalavimus, o pastaruosius užtikrina atliktų bandymų rezultatai. Bandymų metu produktų tvirtumas patikrinamas padidinus reguliarius krūvius. Jų metu stogo saugos sistemų gaminiai neturėtų deformuotis net gi silpniausiose vietose. Dinaminių bandymų tikslas – patikrinti stogo saugos elementų tvirtinimų tvirtumą, tuo atveju, atlaikytų nuo stogo krentantį žmogų, prisitvirtinusį gelbėjimo trosu.

Gaminiai taip pat tūrėtų būti pakankamai lankstūs, kad sumažinti žmogaus kūno apkrovą, bet neatsiskirti.

Testai atliekami ne tik gamykloje, bet ir Švedijos pietuose, vietovėje, kurioje vyrauja drėgnas jūros klimatas.

Tyrimu metu tikrinamas ne tik gaminių tvirtumas, bet ir jų apsauginės antikorozinės savybės. Tai licencijuota įmonė, kurioje dirba tik kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys meistrai. Bendrovė siekia užtikrinti, kad žmonių kasdienybėje naudojamos sistemos veiktų patikimai ir būtų visapusiškai saugios. „ORIMA“ produkcijos gamybai naudojamos aukščiausios kokybės karštai cinkuoto plieno rūšys, kuriose cinko yra 275 g/m². Naujausios CAD/CAM technologijos suteikia galimybę įgyvendinti bet kokio sudėtingumo projektus, o lazerinis pjovimas, automatizuota gamyba, robotizacija leidžia tikslingai realizuoti tapačius produktus realybėje.

STOGŲ SAUGOS ELEMENTAI Sieninės ir stogo kopėtėlės • Stogo tilteliai • Sniego užtvaros • Apsauginės stogo atramos • Lietaus vandens nuvedimo sistemos • KONTAKTAI Galina Tikkala mob. +358 400 498 448 el. p. galina.tikkala@orima.fi www.orima.fi Įmonė „Orima“ ieško prekybos atstovų Lietuvoje.

S TAT Y B A

ROKIŠKYJE ATIDARYTOS MODERNIOS ILGO BRANDINIMO SŪRIŲ NOKINIMO PATALPOS Rokiškyje iškilęs naujas, modernus objektas Respublikos ir Pramonės gatvių sankryžoje tapo akivaizdžiu įrodymu, kad mažesni Lietuvos miestai taip pat ieško būdų ir galimybių realizuoti didelio masto projektus, padedančius gerinti ir plėsti rinką. AB „Rokiškio sūris“ teritorijoje iškilusios ilgo brandinimo sūrių nokinimo patalpos sujungtos su kitomis sūrių saugojimo kameromis.

Prie šio objekto statybų prisidėjo rinkoje lyderiaujančios kompanijos, tokios kaip UAB „Henvida", UAB „Jungheinrich Lift Truck", UAB „GEA Baltics", „Frostera“, „Ruukki“...

Modernus ir kokybiškas statinys Pagal naujausias statybos ir įrangos technologijas suprojektuotas pastatas užima 6 tūkst. m2 plotą, jo tūris – 50 tūkst. m3. Lengvumo įspūdį kuriantis objektas pastatytas sunaudojus daugiau nei 850 tonų metalo ir beveik 2 tūkst. m3 betono liejinio. Konstrukcijų parinkimas derintas su šaldymo įrangos specifikacijos išdėstymu, siekiant optimalaus varianto – mažesnių eksploatacijos ir statybos išlaidų bei būdo, kuo efektyviau išnaudoti pastato plotą.

Visos pastato konstrukcijos pasirinktos, pasikliaujant patikimu gamintoju. Naudotos medžiagos sertifikuotos ir atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Beje, analogiškos konstrukcijos taikomos ir kitose Skandinavijos bei Vakarų valstybėse.

Inovatyviausi inžineriniai sprendimai Objekte daug naujausių technologinių sprendimų. Jame įdiegtos visos būtinosios sistemos: apsaugos, gaisro signalizacijos, vaizdo stebėjimo, kompiuteriniai tinklai, patogios krovimo rampos.

Svarbu prisiminti, kad nokinant sūrius pagrindinis aplinkos faktorius yra pastovi temperatūra, todėl šiuo aspektu statant objektą prireikė nemažai svarstymų, konsultacijų. Energiškai efektyviame objekte turėjo būti suderinta šaldymo įranga – pastatyta šaldymo kompresorinė bei stelažai su robotiniais vežimėliais sūriams. Šie vežimėliai nugabena sūrius ant padėklų į nokinimo stelažus per visą stelažo gylį, suskaičiuoja padėklus kanale, perveža juos iš vieno tunelio galo į kitą. Šaldymo kompresoriai šiuolaikiški, ekonomiški, užima mažai vietos, nekelia triukšmo, todėl ir pastatas energiškai efektyvus.

Sudėtingų projektų įgyvendinimas Rokiškyje kylantis objektas pritraukė daug savo srities specialistų ir lyderiaujančių įmonių, padėjusių realizuoti išskirtinį ir modernų projektą. Viena tokių – UAB „Glaskek LT“, pasirūpinusi objekto langais ir konstrukcijomis. Įmonės specialistai ilgo brandinimo sūrių nokinimo patalpoms tiekė aukštos kokybės profilio plastikinius langus bei konstrukcijas, užtikrino jų profesionalų montavimą per numatytą laiką. „Glaskek LT“ klientų pasitikėjimą pelno naudodama patikimų Europos kompanijų profilių sistemas ir medžiagas, tiekdama užsakovams projektus ir jų sprendinius, užti-

106

krindama darbų kokybę ir visas reikiamas garantijas“, – pasakoja įmonės direktorė Aušra Karaliūnienė. Anot jos, įmonė „Glaskek LT“ kiekviename projekte siekia užtikrinti aukščiausią darbų bei tiekiamų produktų kokybę, o tai padaryti padeda joje dirbantys ilgametę patirtį turintys projektų bei statybos darbų vadovai, kvalifikuoti montuotojai, sugebantys įveikti net pačias sudėtingiausias užduotis ir įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus.

Optimalūs sprendimai Prie ilgo brandinimo sūrių nokinimo patalpų prisidėjo ir specialistai iš UAB „Serfas“. Tai viena didžiausių statybines medžiagas ir juoduosius metalus tiekiančių įmonių Lietuvoje. Taip pat įmonei priklauso didžiausia Baltijos šalyse armatūros gaminių betonavimui gamykla.

Bendrovė „Serfas“ sūrių brandinimo patalpoms tiekė karštuoju būdu cinkuotas groteles ir laiptų pakopas, išsiskiriančias puikiu skysčių pralaidumu, neslystančiu paviršiumi bei paprastu montavimu. „Serfas“ pramonės ir statybos įmonėms tiekia trijų tipų metalines laiptų pakopas ir platformų groteles: presuotas, virintas ir profiliuotas. Grotelės gali būti nuo 20 iki 70 mm aukščio, tad patenkina visus pramoninkų poreikius.

Standartinius produktus klientai gauna per 2–3 darbo dienas. Taip pat operatyviai atliekami užsakymai pagal individualius kliento poreikius. Visos grotelės atitinka DIN normas ir turi ISO 9002 sertifikatą. Specialistai sako, kad, dirbant su šiuo projektu, per ypač trumpą laiką teko rasti optimalų kainos ir kokybės santykį. „Kiekviename projekte skiriame daug pastangų ir laiko užsakovo poreikių analizei. Mūsų, kaip tiekėjų, atsakomy-

bė – rinkai pristatyti ne tik vizualiai patrauklius produktus, bet ir pritaikyti medžiagas, kurios užtikrintų objekte dirbančių asmenų saugumą. Šiuo metu jaučiamas išaugęs statybų rinkos tempas, tad, ieškodami tinkamų sprendimų, nuolat lenktyniaujame su laiku. Taip užtikriname, kad visos reikiamos medžiagos bei produktai laiku pasiektų užsakovą“, – pasakoja Saulius Valunta, UAB „Serfas“ direktorius. 

Tikslus objekto pavadinimas: Ilgo nokinimo produkcijos kamerų pastato statybos projektas, Pramonės g. 3, Rokiškis Užsakovas: AB „Rokiškio sūris“ Generalinis rangovas: UAB „Henvida“ Projektuotojas: UAB „SP&P Group” Architektas: Olegas Repovas, UAB „SP&P Group”

107

S TAT Y B A

Monolitinis betonas – daugiau kūrybinės laisvės ir galimybių IRENA DIRGĖLIENĖ

Monolitinis betonas architektams suteikia daug kūrybinių galimybių.

Naudojant tokį betoną išgaunamos nestandartinės formos, ypač tinkamos statant naujus daugiaaukščius pastatus.

108

Monolitinis betonas – moderni medžiaga

Liejamos monolitinės tuštymėto tipo perdangos

Monolitinis betonas laikomas modernia medžiaga, nes jis stipriai padidina žmogaus galimybių ir architektų, konstruktorių fantazijos ribas. Betonas tarsi neturi formos: jis gali būti išgaubtas, vingiuotas, kampuotas, masyvus arba itin smulkus, fundamentalus ir subtilus, tačiau kartais ši medžiaga naudojama ir labai paprastai, tad gali būti lyginama su tokiomis tradicinėmis medžiagomis kaip plytos ar medis – visos šios medžiagos buvo naudojamos net senovės Romos laikais.

Monolitinis betonas plačiai naudojamas įrengiant konstruktyvus – tiek pastatų, tiek tiltų ir viadukų. Specialistai jau yra įvaldę meną, kaip, renkantis tinkamą betoną, klojinius ir darbų atlikimo technologijas, išgauti gražius paviršius. Lietuvoje taip pat jau naudojamos ir monolitinės tuštymėto tipo perdangos, liejamos naudojant plastikinius „burbulus“. Šie „burbulai“ monolitinėje perdangoje užima tam tikrą tūrį ir taip sumažina perdangoms lieti reikiamo betono kiekį bei pačios konstrukcijos svorį. 

109

S TAT Y B A

Monolitinis betonas – šiuolaikinė statybos medžiaga Monolitinis betonas – tikrai dažnai naudojama šiuolaikinė statybos medžiaga. Iš jo pastatyti namai ir jų konstrukcijos yra standesni, gali atlaikyti didesnius poveikius, galima išgauti gerą sienų paviršių, kurio nereikia tinkuoti. Jie turi gerą sienų izoliaciją, apsaugančią nuo išorinio triukšmo, be to, nesunku mechanizuoti statybos darbus, o įrengus skirtingas atramas galima įgyvendinti įvairius architektūrinius sprendimus.

Būdingas industrinis klojinių naudojimas Monolitinio betono namų ir jų sienų gamyba pagrįsta industriniu klojinių naudojimu. Daugiausia naudojami blokiniai skydiniai klojiniai, surenkami statybvietėje. Lietu-

110

voje iš monolitinio betono statomi pastatai gali siekti net 30 m aukštį. Iš monolitinio betono gali būti gaminamos ne tik išorinės laikančiosios sienos, bet ir pertvaros.

Betonas tarsi neturi formos: jis gali būti išgaubtas, vingiuotas, kampuotas, masyvus arba itin smulkus, fundamentalus ir subtilus.

Išorinės sienos daromos iš lengvojo betono (putbetonio, keramzitbetonio) arba sluoksniuotos, kad būtų galima pasiekti didesnę šiluminę varžą. Darant monolitines sluoksniuotąsias sienas, išoriniai sluoksniai dažniausiai būna iš sunkiojo betono, o vidurinis – iš kietųjų putplasčių arba akmens vatos plokščių. Sunkiojo betono laikomasis sluoksnis iš patalpos pusės dažniausiai siekia 10–12 cm, iš išorinės pusės – 6–8 cm. Termoizoliacinės plokštės prieš betonuojant sienas specialiais ryšiais fiksuojamos klojiniuose, kad išoriniai betoniniai sluoksniai būtų numatyto storio.

Monolitinių namų perdangos gali būti taip pat monolitinės, tačiau jos dažniau įrengiamos iš kiaurymėtų iš anksto paruoštų gelžbetoninių plokščių.

Monolitinis betonas vertinamas kaip natūrali medžiaga Monolitinio betono monumentalumas, faktūriškumas, estetinės konstrukcinės savybės daugumai kelia šiltus jausmus, todėl kartais betonas koncepciniu aspektu vertinamas kaip natūrali medžiaga. Itin natūraliai gali atrody-

S TAT Y B A

ti grafinis betonas, kurio dar nesustingusiame paviršiuje, naudojant štampavimo techniką, suformuojami raštai. Šiuo metu populiaru naudoti įvairiausius raštus, imituojančius gamtos motyvus: medžio, akmenukų, bambukų, šiaudų. Tokios faktūros suteikia įvairių pranašumų: detalesnį, labiau estetišką vaizdą; galima naudoti vieną medžiagą – betoną, tačiau su skirtingais raštais, taip kuriant kontrastą, ar išgauti visiškai kitą materialumą. Tokia optinė apgaulė sukuria visiškai kitokio betono įvaizdį. 

Specialistai jau yra įvaldę meną, kaip, renkantis tinkamą betoną, klojinius ir darbų atlikimo technologijas, išgauti gražius paviršius.

112

113

INŽINERIJA

Natūralus oro vėsinimas efektyvus ir tvarus

OXYVAP® TIESIOGINIO IŠGARINIMO MEDŽIAGA IR „INTRCOOLL“ SISTEMA Visiška efektyvumo, ilgalaikiškumo ir higienos harmonija, antimikrobinė ir itin efektyvi išgarinamoji medžiaga, puikus veiksmingumo ir slėgio kritimo santykis, modulinė save palaikanti konstrukcija su integruota vandens skirstymo bei surinkimo sistema. Tai – tiesioginė išgarinimo medžiaga „Oxyvap®“ ir sistema „IntrCooll“, kupinos stulbinančių novatoriškų savybių.

Higieniška ir itin efektyvi „Oxyvap®“

Tausojanti „IntrCool“ technologija

Išgarinamoji medžiaga „Oxyvap®“ buvo sukurta taip, kad užtikrintų didelio našumo sistemų adiabatinį aušinimą ir drėkinimą, pavyzdžiui: aušintuvų, vėdinimo įrenginių ir duomenų centrų. Šioms sistemoms reikia didžiausio įmanomo našumo su minimalia technine priežiūra, be to, visa tai turi atitikti aukštus higienos standartus.

Tiesioginis išgarinamasis aušinimas – natūralus aušinimo būdas, kurį taikant atvėsinamas ir drėkinamas oro srautas. Aušinimo sezono metu karštas (lauko) oras praeina per įmirkytą medžiagą „Oxyvap®“ ir atvėsta dėl adiabatinio garavimo proceso, kurio metu energija išgarinti vandenį ateina iš oro savaime.

Medžiaga pagaminta iš neorganinių aliuminio „HydroChill“ plokštelių, padengtų antikorozine danga. Plokštelių „HydroChill“ technologija – tai specialios struktūros plokštelės ir plonos vandenį išlaikančios dangos, sukurtos taip, kad išlaikytų minimalų oro slėgio kritimą ir net 90 % viršytų garavimo efektyvumą, derinys.

Be to, antibakterinė ir antimikrobinė danga mažina mikrobų veiklą 99,99 % visą laiką, kol yra naudojama.

114

Sistemos IntrCool nauda Iki šiol nebuvo jokio nebrangaus būdo, kuris leistų komfortiškai atvėsinti ir vėdinti dideles patalpas pramoniniuose bei komerciniuose pastatuose. Šiltomis ir drėgnomis dienomis dažnai jaučiamas diskomfortas, sumažėja produktyvumas ir sudėtinga laikytis darbo vietai keliamų reikalavimų. „IntrCooll“ pakeičia viską. Sistema padeda sukurti tokią patalpų atmosferą, kuri skatina dirbti ir di-

Inovatyvioji „Oxyvap®“

• Mažesnis oro srautas leidžia naudotis mažesnes

Tiesioginis garinamasis vėsinimas • Iki 7 °C žemesnė pučiamo oro temperatūra; • Iki 50 % mažesnis drėgmės padidėjimas išpučiamame ore; • Patalpos klimatas palaikomas pagal ASHRAE standartų reikalavimus; • Mažesnės vandens sąnaudos; • Gerokai mažesnės energijos sąnaudos; • Mažesnis patalpų drėgnumas, didesnis komfortas; • Galima naudoti drėgno ar atogrąžų klimato sąlygomis;

• Jūrinio lygmens (kokybės) aliuminio lydiniai su antikorozine danga; • Hidrofilinė ir higroskopinė vandenį išlaikantį danga; • Visiškas padengimas nuolat veiksminga antibakterine danga; • Visiškai modulinė ir save palaikanti medžiagos konstrukcija; • Integruotos neorganinės medžiagos vandens skirstymo ir

angas patalpoms su atviromis durimis ar langais Išskirtinės savybės;

surinkimo sistemos;

• Savaiminis medžiagos „Oxyvap®“ išsivalymas dėl vertikaliosios plokštelių struktūros.

dina produktyvumą. Vėsus ir šviežias oras labai svarbus žmonių gerovei. Užtikrinti nuolatinį jo tiekimą yra pastatų savininkų ir operatorių pareiga, kurią apibrėžia etikos ir teisiniai reikalavimai. Nuo šiol „IntrCooll“ suteikia galimybę tai atlikti itin ekonomiškai. „IntrCooll“ didelius pramoninius ar komercinius pastatus paverčia efektyviai energiją vartojančiomis, produktyviomis ir sveikatą tausojančiomis erdvėmis. Svarbu tai, kad, naudojant šią sistemą, mažesnės investicijos ir net 80 % mažesnės eksploatacinės išlaidos, palyginti su tradiciniais oro kondicionieriais, leidžia sutaupyti kur kas daugiau.

Karštose vietovėse kitomis technologijomis būna sudėtinga efektyviai užtikrinti tinkamą vėsinimą. Tačiau sistema „IntrCooll“ laužo visus standartus ir lengvai pučia vėsų orą, suvartodama vos 10 % tradicinio oro kondicionieriaus suvartojamos energijos. Be to, „IntrCooll“ yra pirmasis ir vienintelis aplinką tausojantis sprendimas, leidžiantis sukurti ir išlaikyti sveiką bei komfortišką klimatą didžiulių pastatų viduje

sistemos „IntrColl“ parametrus kaip 7 °C žemesnė temperatūra ir 50 % mažesnis drėgmės padidėjimas.

Gamtos dėsniai ir toliau išlieka įkvėpimas žmogui. Vis dėlto pasaulyje vis dar dažnai naudojamos oro kondicionavimo sistemos, kuriomis teka kenksmingi šaltnešiai, nuolat recirkuliuojamas vis tas pats oras, skatinamas pasaulinis atšilimas ir sukuriama didžiulė apkrova elektros tinklams. Tačiau bet kuri gyvavimo ciklo analizė parodys, kad „IntrCooll“ suvartoja mažiau vandens nei tradiciniai oro kondicionieriai, o CO2 išmetimas sumažinamas net 90 %.

Efektyviausia ir išmaniausia patalpų klimato kontrolės sistema

Tvarumas ir nauji standartai

Tradicinėse sistemose yra vienas vėsinimo režimas, o štai „IntrCooll“ – jų yra net trys. Dinaminė valdymo sistema „EcoSmart“ išmatuoja patalpos ir lauko sąlygas, tada parenka tinkamiausią ir efektyviausią vėsinimo režimą.

Suvartodama itin nedaug vandens ir elektros „IntrCooll“ pagal pastato poreikius nuolat derina oro srautą su vėsinimo galia. Dviejų etapų režimui pasitelkiamas parengiamasis vėsinimas, todėl išplečiamos gamtinės galimybės, kurias suteikia aplinkos oras, ir sukuriamas 116 % efektyvumas pagal šlapiąjį termometrą.

Nors jo veikimo principas pagrįstas itin galingu natūraliu vandens garinimu, „IntrCooll“ nėra paprastas garinamasis aušintuvas. Gal ir atrodo paprasta tiesiog atkartoti motiną gamtą, tačiau padaryti taip, kad viskas veiktų dideliuose pastatuose ir įvairiomis klimato sąlygomis, tikrai sudėtinga.

„Oxycom“, rinkdama duomenis ir automatiškai naujindama programinę aparatinę įrangą, nuolat tobulina gaminius ir paslaugas. Darbo stebėsena realiuoju laiku suteikia galimybę dar labiau sumažinti išlaidas dėl laiku atliekamos techninės priežiūros ir numatomų priežiūros darbų.

Pasitelkdama dviejų etapų adiabatinį vėsinimą „Oxycom“ garinamojo vėsinimo technologiją perkelia į visiškai naują lygmenį. Nenutrūkstamas atšaldyto vandens srautas maksimaliai padidina aušinimo efektyvumą. Konkurentams belieka pavydžiai stebėti tokius tvarios vėsinimo

Be jau įprastų protokolų, pavyzdžiui, „MODbus“, „IntrCooll“ gali belaidžiu ryšiu prisijungti prie kitų įrenginių, jutiklių ir sąsajų. Taip palengvinamas įrengimas, darbas ir stebėjimas, o intuityviu valdymu galite naudotis prie savo darbo stalo ar būdami bet kurioje pasaulio vietoje. 

„IntrCooll“ – didelių pastatų vėsinimas 80 % mažesnėmis išlaidomis

Vienintelis įgaliotasis atstovas Lietuvoje Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius el.p. info@nit.lt, tel. (8 5) 27 28 552, https://nit.lt

115

INŽINERIJA

Rytdienos inžinerinės specialybės MANTAS LAPINSKAS, KTU

Verčiant pažodžiui, „inžinierius“ (angl. engineer) yra „tas, kuris valdo mašiną“.

Neabejojama, kad tai viena esminių profesijų, lėmusių visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Inžinieriai suvaidino pagrindinį vaidmenį su elektros atsiradimu siejamoje antrojoje pramonės revoliucijoje ir buvo ne mažiau svarbūs XX a. pabaigoje vykusioje trečiojoje, kurią paskatino kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas. Vis dėlto augantis pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas leidžia manyti, kad inžinerijos specialistų poreikis savo bumą pasieks ateityje – kai kone visas gyvenimo sritis neišvengiamai palies Pramonė4.0 ranka. Siūlome atkreipti dėmesį, kokioms inžinerinėms specialybės ateityje prognozuojamas didžiausias poreikis rinkoje.

116

2016-2026 metu laikotarpiu statybos inžinierių įdarbinamumas turėtų išaugti iki 11 proc.

Verčiant pažodžiui, „inžinierius“ (angl. engineer) yra „tas, kuris valdo mašiną“. Neabejojama, kad tai viena esminių profesijų, lėmusių visuomenės pažangą pastaraisiais amžiais. Inžinieriai suvaidino pagrindinį vaidmenį su elektros atsiradimu siejamoje antrojoje pramonės revoliucijoje ir buvo ne mažiau svarbūs XX a. pabaigoje vykusioje trečiojoje, kurią paskatino kompiuterių ir informacinių technologijų atsiradimas. Vis dėlto augantis pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas leidžia manyti, kad inžinerijos specialistų poreikis savo bumą pasieks ateityje – kai kone visas gyvenimo sritis neišvengiamai palies Pramonė4.0 ranka. Siūlome atkreipti dėmesį, kokioms inžinerinėms specialybės ateityje prognozuojamas didžiausias poreikis rinkoje.

Aviacijos inžinerija Skaičiuojama, jog 2013-2031 metų laikotarpių pasaulinė keleivinių lėktuvų paklausa augs 27 tūkst., tuo tarpu komercinių sraigtasparnių – 40 tūkst.

Pasak specialisto Žilvino Lapinsko, civilinės aviacijos lėktuvų priežiūros pasaulinė rinka 2017 metais siekia 72 mlrd. dolerių, o vidutiniškai kasmet ji auga po 3-4 proc.

Aviacijos ir susijusiuose sektoriuose dirba apie 63 mln. specialistų visame pasaulyje, iš jų beveik 10 mln. – tiesiogiai aviacijos srityje.

Sparti pažanga ir progresas aeronautikos ir kosmoso technologijų sektoriuje toliau augs ir kurs paklausias

117

INŽINERIJA

darbo vietas specialistams, turintiems stiprų technologinį pasiruošimą ir inovatyvų požiūrį į problemų sprendimą. Lietuvoje taip pat sparčiai vystantis aviacijos verslui, didėja sertifikuotų orlaivių techninio aptarnavimo techninės priežiūros specialistų poreikis. Nenuostabu, kad reaguojant į rinkos poreikius Kaune kuriamas aviacijos specialistų rengimo klasteris.

Statybos inžinerija Statyba yra viena iš seniausių ir reikalingiausių specialybių žmonijos istorijoje, turinčių ilgaamžes tradicijas.

Visame pasaulyje vyriausybės sutelkia dėmesį į esamos infrastruktūros plėtrą ir naujų pastatų kūrimą.

Statybų sektoriaus augimas neišvengiamas vien dėl globalių iššūkių – klimato kaitos, populiacijos augimo. Pasaulyje statybų sektorius vidutiniškai generuoja 6 proc.

BVP (Europoje – 9 proc.), tačiau pasaulio miestai auga 200 tūkst. žmonių per dieną greičiu. Visiems šiems žmonėms reikės gyvenamojo būsto, miestų infrastruktūros ir transporto. Todėl prognozuojama, kad pasaulyje statybų sektorius iki 2025 metų paaugs dar 50 proc.

118

Prognozuojama, jog kad pasaulinė statybų inžinerijos rinka augs ir dėl didėjančios negyvenamųjų statybos projektų paklausos. JAV Darbo departamento duomenimis, tai vienas sparčiausiai augančių sektorių šalyje –2016-2026 metu laikotarpiu statybos inžinierių įdarbinamumas turėtų išaugti iki 11 proc.

Aplinkos inžinerija Šiuolaikinėje visuomenėje aplinkos inžinieriai yra itin paklausūs, jie padeda išspręsti sudėtingus klausimus, susijusius su oro ir vandens tarša, atliekų tvarkymu ir perdirbimu, žaliąja energija. Aplinkos inžinieriams paprastai pavedama taikyti inžinerines idėjas ir principus susijusius su biologija, dirvotyra ir chemija, siekiant spręsti aplinkosaugos problemas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization, WHO) duomenimis, pasaulyje dėl oro užterštumo sukeliamų ligų kasmet miršta apie 7 mln. žmonių.

Naujos kartos technologijos gali prisidėti prie šio skaičiaus mažinimo. Elementaru: didėjant ekologinėms grėsmės, didėja ir aplinkos inžinierių vaidmuo.

Dėl didelio vidutinio darbo užmokesčio, augimo potencialo ir galimybės dirbti su pažangiausiomis technologijomis, siekiant įgyvendinti kritinius pokyčius, aplinkos inžinerijos sričiai prognozuojama itin perspektyvi ateitis.

Biomedicininė inžinerija Visame pasaulyje senstanti visuomenė sveikatos apsaugos sistemai kelia nemenkus iššūkius. Tai skatina medicinos technologijų naujoves, įskaitant 3D spausdinimą, mikroelektromechanines sistemas (MEMS) ir pan. Didėjant išmanių medicinos įrangos ir prietaisų poreikiui, didėja ir biomedicinos inžinierių paklausa.

Programinės įrangos inžinerija Programinės įrangos sektorius – viena iš sparčiausiai besikeičiančių sričių. Vis daugiau prekinių ženklų mokosi dirbti skaitmeniniu būdu ir kurti naujas sistemas bei programas, o pasaulinės tyrimų ir konsultacijų bendrovės „International Data Group“ (IDG) duomenimis, 70 proc. pasaulio įmonių debesyse laiko bent vieną savo programą.

Magnetinio rezonanso aparatas, širdies stimuliatoriai, dirbtinės galūnės, išmanieji sveikatos stebėsenos prietaisai. Visa tai – pastarojo laikmečio biomedicininės inžinerijos laimėjimai. Lietuva šioje srityje taip pat turi kuo didžiuotis: neinvazinis gliukozės matuoklis, mobilus pėdos slėgio matavimo įtaisas, svarstyklės, galinčios pranešti apie pavojų gyvybei, neinvazinis kraujo matuoklis, padedantis NASA astronautams – tik keli pastaruoju metu vien Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų sukurtų įrenginių pavyzdžiai.

119

heroal fasadai ir apsaugos nuo saulės sistemos Sparčiai vystantis sektoriui didėja ir programų sistemų inžinierių paklausa. Dėl darbo perspektyvų ir patrauklių atlyginimų, IT specialybės sulaukia didelio absolventų dėmesio ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jau ne pirmi metai daugiausia stojančiųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose Lietuvoje pakviečiama į KTU dėstomas „Programų sistemas“ (šiemet 319 stojančiųjų).

Elektronikos inžinerija Elektronikos inžinerija gali būti išskirta kaip sritis, kuri šiuo metu išgyvena renesansą būtent Lietuvoje, todėl sparčiai auga ir elektronikos inžinierių poreikis. Skaičiuojama, jog per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektros, elektronikos ir automatikos inžinierių. Pasak KTU Elektros ir elektronikos fakulteto dekano Algimanto Valinevčiaus, keičiantis technologijoms, keičiasi ir įgūdžiai, kuriuos privalo turėti inžinerijos specialistai. ŽALIUZĖS | APSAUGA NUO SAULĖS | ŽALIUZINIAI VARTAI | LANGAI | DURYS | FASADAI | TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

PUIKIAI SUDERINTA, NEPAKAROTOJAMAI SUJUNGTA Į VISUMĄ

„Nuobodžius ir pasikartojančius darbus gamyklose sėkmingai atlieka robotai, todėl kruopštus litavimas nebėra svarbiausias elektronikos inžinieriaus gebėjimas. Naujosiose gamyklose reikalingi kūrėjai, kurių dėka vartotojus pasiekia vis išmanesni produktai, procesai gamyklose vyksta sklandžiai ir be pertraukų, o gedimai pašalinami jiems dar neįvykus“.

Gamybos inžinerija

Dideli fasadai, per kuriuos gali patekti kuo daugiau šviesos ir siauros geros pusiausvyros konstrukcijos bei apsauga nuo saulės – fasadų sistema heroal C 50 su integruota apsaugos nuo saulės sistema heroal VS Z siūlo puikų sprendimą.

• heroal VS Z surinktas, visiškai ar iš dalies integruotas į apšiltintą fasadų sistemą heroal C 50 • Iki 75 % mažesnė saulės spinduliuotė • Lyginant su tradiciniu šilumą taupančiu įstiklinimu, sutaupote išlaidų, kurias skirtumėte vėdinti • Ultravioletinių spindulių filtravimas iki 98 % • platus audinių rūšių ir spalvų pasirinkimas

heroal – Johann Henkenjohann GmbH & Co. KG Österwieher Str. 80 33415 Verl (Germany) Tel. +49 5246 507 - 0 Fax +49 5246 507 - 222 www.heroal.com info@heroal.com

3D spausdintuvų gamyboje plėtra, vis platesnis ir efektyvesnis naujų medžiagų naudojimas ar sparčiai augantis virtinės procesų robotizavimas – ketvirtoji pramonės revoliucija kone kardinaliai keičia produktų gamybos procesus, tad naujų kompetencijų technologai konkurencingomis norinčioms išlikti gamybos įmonėms bus verkiant reikalingi.

Inžinieriai, turintys gamybos technologijų bei procesų valdymo žinių, gebantys kurti ir valdyti gamybos procesus, parinkti gaminių medžiagas, technologinę įrangą ir užtikrinti jos eksploataciją. „Gamybos inžineriją suprasime ženkliai plačiau nei buvome įpratę matyti iki šiol. Realiai tai bus procesų inžinerija, kurioje duomenų srauto valdymas ir jų parametrų kitimas bus labai svarbūs planuojant ir valdant visą gamybos procesą, parenkant technologinius parametrus ir pan., nes dėl daiktų interneto galėsime nebrangiai ir daug turėti procesą ir produktą apibūdinančių duomenų“, – sako KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas. 

INŽINERIJA

Biokuro deginimo pelenų pritaikymas gaminant biopoliuretano putas VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ INSTITUTAS, DR. AGNĖ KAIRYTĖ, DR. OLGA KIZINIEVIČ, DR. VIKTOR KIZINIEVIČ, DR. SAULIUS VAITKUS Atsinaujinančių išteklių ir ypač pramonės atliekų pritaikymas – puiki naftos produktų alternatyva gaminant termoizoliacines polimerines medžiagas. Viena tokių medžiagų yra poliuretano putos, kurioms gaminti šiuo metu naudojamą poliolį iš naftos produktų galima keisti polioliu iš natūralių aliejų (rapsų, saulėgrąžų, linų sėmenų, sojų), ozono sluoksnį ardančius dujodarius – vandeniu, o toksiškus degumą slopinančius bei struktūrą modifikuojančius priedus – biokuro deginimo atliekomis.

Visame pasaulyje naudoti biomasę kurui labai patrauklu gamtosaugos požiūriu – toks energijos gavybos būdas yra ekologiškai švarus (nulinė CO2 emisija), o biomasė – atsinaujinantis ir teoriškai neišsenkantis vietinis energijos šaltinis. Tačiau, naudojant biomasės antrines žaliavas energijai gauti, susidaro dideli kiekiai įvairių pelenų.

VGTU Statybinių medžiagų instituto mokslininkai ištyrė biokuro deginimo pelenų taikymo galimybes gaminant biopoliuretano kompozitines putas. Naudojant poliolio iš natūralių aliejų, vandens ir biokuro deginimo pelenų sistemas, galima gaminti ekologinio efektyvumo principus atitinkančias termoizoliacines biopoliuretano putas.

Vanduo, kaip dujodaris, gaminant poliuretano putas žinomas jau seniai, nes ozono sluoksnio mažinimo ir globalinio atšilimo potencialų, kainos ir naudojimo paprastumo bei laikymo atžvilgiais yra viena patraukliausių tradicinių dujodarių alternatyvų. Tačiau šio dujodario naudojimas kartu su mažą funkcinių grupių skaičių turinčiais polioliais iš atsinaujinančių išteklių lemia netinkamus, standartų reikalavimų neatitinkančius matmenų

pokyčius. Tai itin aktualu apšiltinant pramoninius ir gyvenamuosius didelio tūrio pastatus. Šiuo atžvilgiu dideli matmenų pokyčiai lemtų plyšių tarp izoliuojamo ir izoliacinio paviršių atsiradimą, todėl poliuretano putos nebeatitiktų savo, kaip termoizoliacinės medžiagos, paskirties.

Tokiose konstrukcijose lengvai kauptųsi drėgmė, o sukeltos deformacijos ardytų apdailinį pastato sluoksnį. Šiai problemai spręsti VGTU Statybinių medžiagų instituto mokslininkai sugalvojo biopoliolį modifikuoti polioliu iš cukrozės ir biokuro deginimo atliekomis. Taip susintetintų biopoliuretano putų matmenų pokyčiai atitinka maksimalius standartų reikalavimus, t. y. neviršija 4 % ilgio ir pločio bei 1 % storio kryptimis.

Biokuro deginimo pelenai (nuo 20 iki 50 % pagal bendrą žaliavų masę) veikia kaip plastifikatorius, kuris beveik nedidina klampos, neigiamai neveikia putų išsipūtimo kinetikos ir leidžia gautus mišinius naudoti ne tik gamyklinėms, bet ir išpurškiamoms biopoliuretano putų sistemoms. Kadangi šilumos laidumo koeficientas yra viena svarbiausių termoizoliacinių medžiagų savybių, taip pat svarbu paminėti, kad atitinkamas dangas turinčios biopoliuretano putos, modifikuotos (10÷50) % biokuro deginimo atliekomis, išsiskiria šilumos laidumo koeficientu, kintančiu ir neviršijančiu (0,026÷0,027) W/(m∙K) ribų.

Tokias vertes turinčios ekologiškos polimerinės termoizoliacinės medžiagos tampa itin konkurencingomis tradicinėms polimerinėms termoizoliacinėms medžiagoms iš naftos produktų, kurių šilumos laidumo koeficientas tradiciškai kinta nuo 0,031 W/(m∙K) iki 0,044 W/(m∙K). 

121

INFRASTRUKTŪRA

Ar miestas (vis dar) yra socialinis tinklas?

DR. KRISTINA STANKEVIČIŪTĖ VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS

122

Ar pamenate tuos negrįžtamai praėjusius laikus, kai viešuoju transportu buvo ne tik galima nuvykti iš vieno miesto galo į kitą – ten dar buvo galima susipažinti, sužinoti naujienas ir net gyvai apžiūrėti įspūdingiausius mados klyksmus. Keista, jame niekuomet nebuvo nuobodu. Miestas ir jo gatvių arterijos sudarė gyvą, pulsuojantį socialinį tinklą – visi visada žinojo, kuriame name yra „taškas“, kur gyvena vietinė įžymybė (sportininkas ar artistas) ir kuriame kieme auga skaniausios vyšnios.

Tolimame XX amžiuje miestas pats savaime buvo socialinis tinklas – būtent tokį jį apmąstė žymusis urbanistas Lewisas Mumfordas dar 1938 m., teigdamas, kad miesto socialinės funkcijos yra prioritetinė mąstymo apie miestą

Vidinis miesto žemėlapis panašus į naršyklės istoriją.“ J. Narkūnas

sritis. Miestas, rašė L. Mumfordas savo knygoje „Miestų kultūra“, „tikrąja šio žodžio prasme yra geografinis tinklas, ekonominė organizacija, institucinis procesas, teatras visuomeniniam veiksmui ir estetinis kolektyvinės vienybės simbolis. Miestas puoselėja meną ir yra menas.

Miestas sukuria teatrą ir yra teatras. Būtent mieste, mieste kaip teatre, tikslingesnės iš žmogaus veiklų yra sutelkiamos ir per kovojančias ar bendradarbiaujančias tarpusavyje asmenybes, įvykius, grupes yra perdirbamos į vis žymesnes kulminacijas.“ Puikus tokio teatro pavyzdys – Kauno Laisvės alėja – buvo ne tik miesto centras, bet ir pagrindinė miesto arterija, socialinio tinklo ašis su savo nuosavais žymekliais: fontanu, kavinėmis „Pasaka“ ir „Astra“, poetu Gintaru Patacku, režisieriumi Gyčiu Padegimu, įspūdinga muzikinės grupės „Tigro metai“ būgnininko ševeliūra ir gėlių pardavėjomis ties požemine perėja.

Vidinė miesto naršyklė Tie seniai praėję laikai nostalgiškai prisimenami dabarties mąstytojų, kurie, atrodo, iš naujo mokosi taikyti žinomas sąvokas pagal šiuolaikines aktualijas. Štai urbanistas Julius Narkūnas, lygindamas miesto ir socialinių tinklų erdves, teigia, kad informaciją mieste pradedame suvokti pagal analogiją su internetu: „Kaip miesto pastatuose ir

123

INFRASTRUKTŪRA

skulptūrose atpažįstame kultūros ir istorijos citatas, taip ir internete randame ištisus miesto fragmentus: vartotojų keliamas nuotraukas, vaizdo įrašus, skelbiamus renginius, realiojo laiko žemėlapius.“ Šiuolaikinės mobiliojo ryšio reklamos jaunąjį interneto vartotoją siekia pritraukti vaizduodamos miestą kaip interaktyvią pele valdomų paviršių erdvę. Anot J. Narkūno, net mūsų judėjimas po miestą veikia pagal kompiuterinio tinklo logiką: „Vidinis miesto žemėlapis panašus į naršyklės istoriją. Pagyvenę kurį laiką viename mieste, žinome, kaip nuvykti iš vienos vietos į kitą, kur skaniai pavalgyti, kur patogiau susitikti ir kiek laiko trunka kelionė nuo namų iki darbo ar universiteto.“ (Tiesą sakant, mes tai žinojome visada – vienas įdomesnių „vidinių naršyklių“ pavyzdžių pateikiamas J. K. Jerome’o romane „Trise valtimi“: vienas pagrindinių veikėjų Haris „visada žino vietelę už kampo, kur galima išgerti“. Romanas, beje, parašytas XIX amžiuje…).

Bandymas nusakyti, kuri mąstymo forma vyrauja (ar pradėjome taikyti kompiuterio schemas realybėje, ar kuriame IT programas pagal realybę), panašus į amžinąjį vištos ar kiaušinio pirmumo klausimą. Naujųjų medijų teoretikas L. Manovičius teigia, kad sukūrėme naują kultūros tipą: kuriame ir vartojame kultūrą pagal kompiuterinių programų principus. Šis veiklos metodas, vadinamas transkodavimu, L. Manovičiaus teigimu, reiškia kompiuterio ir kultūros suliejimą. Jis nusako būdus, kuriais kompiuterinė logika keičia bei transformuoja medijų ir kultūros pavidalus. Kultūros kompiuterizacija yra transkodavimo procesas, kultūros ir informacinių technologijų sluoksnių persidengimas, veikiantis globalizuotą šiuolaikinę kultūrą ir visus jos vartotojus. Šis procesas –

124

negrįžtamas, negalime nuo jo atsiriboti, todėl belieka tik išmokti su tuo gyventi.

Pavyzdžiui, vienas labiausiai erzinančių interneto vartojimo aspektų – kai negalime greitai ir paprastai rasti reikiamos informacijos, sakykime, kokiame nors feisbuko profilyje (ypač savame), ir turime peržiūrėti daugybę puslapių. Tam sugaištame skandalingai ilgas dešimt minučių!

the show

Susinerviname aptikę pasenusius duomenis feisbuke ar internetiniame įmonės puslapyje, arba kai pateikiama informacija išvis klaidinga (pavyzdžiui, vieno iš į restoranų trisdešimtuką patekusio Vilniaus restorano nurodytu adresu taip ir nepavyko rasti). Lygiai taip pat anksčiau piktindavomės atsitrenkę į užrakintas kokios nors viešosios įstaigos duris su užrašu „Persikėlėme kitu adresu“, „Pietų pertrauka“ ar tiesiog tuščia vitrina be pėdsako ir net be durų kilimėlio. Tai – ne miesto ar socialinio tinklo, o komunikacijos problema, kurią interneto buvimas nebūtinai gali padėti spręsti.

Kalbėdami apie tradicines miesto erdves, urbanistas K. Rudokas bei kiti autoriai mini „viešosios erdvės identiteto krizę“, kurią, daugelio mąstytojų nuomone, nulėmė internetinės visuomenės formavimasis pasaulyje. Kitaip tariant, internetui užkariavus virtualią erdvę, viešosios fizinės miesto (ir ne tik) erdvės prarado buvusias žmonių subūrimo į krūvą funkcijas. Dabar buriamės ir diskutuojame virtualiose arenose, o medijos veržiasi į fizines miestų erdves didžiulių šviesos diodų (LED) ekranų pavidalu.

Juose transliuojamos reklamos niveliuoja miestus, kurdamos vieno globalaus megapolio vaizdinį, kuriame Niujorko Taimso aikštė nedaug skiriasi nuo Londono Pikadilio.

sensational exceptional original 2019 02 8 – 12 Neprilygstama tarptautinės rinkos įvairovė vienoje vietoje. Akį traukiantis dizainas ir naujovės. Paroda – Jūsų verslo kelias į ateitį.

Tel. +370 (5) 2779354 info@lithuania.messefrankfurt.com

www.thespirit.video trailer by M.B. x S.H. #ambiente19

INFRASTRUKTŪRA

Kur yra miesto centras Miesto, kaip viešosios erdvės, samprata ir planavimas laikui bėgant kito: klasikinis senosios Graikijos „polis“ buvo statomas aplink centrinę aikštę – forumą, viduramžių miesto centre stūksojo pilis, renesansinio miesto pagrindinė viešoji erdvė vėlgi buvo aikštė, piazza – turgaus, teatro ir viešų bausmių arena. Augant miestams, aikščių daugėjo, baroko epochoje svarbią vietą Europos miestuose užėmė bažnyčių šventoriai ir jų kapinės (siautė maras, todėl gyventojų skaičius kapinėse gerokai pranoko likusiuosius kitose miesto dalyse). Industrializacija ir garo katilo išradimas nulėmė staigų miestų plėtimąsi bei išaugusią susisiekimo tarp centrinės miesto dalies ir jo pakraščių svarbą. XX amžiaus pabaigoje miesto viešosios erdvės svarba susitelkia į socialinį turinį – postmodernistinė policentrizmo idėja persmelkia visus kultūrinius sluoksnius: nuo literatūros iki gatvės subkultūrų. Miesto centras tampa individualizuotas, suvokiamas pagal konkretaus asmens poreikius – riedlentininkas, hipsteris arba „skinheadas“ turi savo „miesto“ (t. y. jo centro) viziją.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Lietuvoje miesto samprata gan tiksliai susijusi su centrine miesto dalimi. Todėl kiekvienas, pavyzdžiui, Kaune užaugęs pilietis žino, kad „važiuoti į miestą“ vienareikšmiškai yra žygis į Laisvės alėjos apylinkes. O štai šiuolaikinis jaunimas „miesto“ erdves supranta kitaip: kai pasakau savo vaikams, kad „važiuosiu į miestą“, jie visada patikslina – ar į „Akropolį“? Man, kaip ir daugeliui vidurinės kartos atstovų, „miestas“ išlieka „centro“ sinonimu (Gedimino prospektas, senamiestis Vilniuje, Laisvės alėja Kaune), bet jaunoji karta „miesto“ sąvoką sieja su pramogų ir prekybos centrais.

Mokslininkai tai irgi linkę aiškinti interneto ir mobiliųjų telefonų išplitimu. Anot K. Rudoko, kaip visuotinė telefonizacija XX amžiaus pradžioje nulėmė verslo sutelkimą miesto centre bei gyvenamojo ploto orientaciją į miesto priemiesčius, taip XXI amžiaus pradžioje visuotinis interneto ryšys ir išmaniųjų telefonų prieinamumas lemia tolesnę miesto viešosios erdvės kaitą: „nuo informaciją teikiančio – iki pramoginės rekreacijos kodo, nuo nacionalinio – iki globalaus identiteto ir galų gale nuo realios – iki virtualios erdvės.“ Socialinio miesto tinklo legenda Tai reiškia, kad senieji miesto aikščių ir viešojo transporto tinklai užleidžia vietą naujosioms bendruomenėms ir virtualiems tinklams, o mums telieka prisitaikyti ir išmokti jais naudotis – tiek savo mieste, tiek tuose, į kuriuos važiuojame paviešėti.

Kalbant apie pastaruosius, vienas dalykas nesikeičia – žmonėms ir toliau reikia legendų, kuriomis jie galėtų vadovautis naujame mieste. Čia labai gelbsti „istorijų pasakojimo“ (storytelling) praktika, kurią amerikiečių ekonomistas ir rašytojas Danielis Pinkas apibūdina kaip „gebėjimą kontekstualizuoti faktus ir perteikti juos su emociniu užtaisu“. Istorijų pasakojimas – galingas įrankis.

126

Tinkamai papasakota istorija įtraukia klausytojus į savo pasaulį. Ją mielai naudoja kelionių agentūros, viešbučių bei būsto nuomos portalai ir kiti, suinteresuoti pelnu iš turizmo srautų viename ar kitame mieste ar regione. Vartotojai kviečiami vertinti viešbučius, oro bendroves, kitas keliavimo srities paslaugas. Ši įsitraukimo galimybė – turbūt svarbiausias interneto indėlis į šiuolaikinių miestų dinamiką.

Ji puikiai veikia ne tik svečiuojantis, bet ir savo mieste – bet kuris miesto erdvėje esantis žmogus gali siųsti savo pasakojimą – tiek teksto, tiek vaizdo forma (naudingą viešojo transporto informaciją, eismo aplinkybes ir pan.) į to miesto virtualią erdvę, vertinti viešbučius, muziejus, kavines ar restoranus, net parduotuves ar viešųjų įstaigų darbą. Tai didina šių įstaigų veiklos skaidrumą, leidžia miesto administracijai tiesiogiai pajusti miestiečių nuotaikas bei puoselėti bendruomenės jausmą, raginti juos tapti atsakingais, aktyviais piliečiais. Kita vertus, tai leidžia gyventojams tapti miesto istorijos dalimi – veikėjais ir pasakotojais tuo pačiu metu – ir taip kuria įsitraukiančią miesto auditoriją.

XX amžiaus pabaigoje miesto viešosios erdvės svarba susitelkia į socialinį turinį – postmodernistinė policentrizmo idėja persmelkia visus kultūrinius sluoksnius: nuo literatūros iki gatvės subkultūrų

500 mln. trumpųjų žinučių, o instagramas praneša, kad jo vartotojai pasidalija apie 60 mln. nuotraukų per dieną).

Iš asmeninės patirties drįsčiau teigti, kad tiek interneto poreikis, tiek poveikis negrįžtamai pakeitė ir miesto, ir miestiečių gyvenimą: kiekvienas turime savo virtualią aikštę, forumą ar Laisvės alėją, kurioje kasdien jaučiamės privalantys apsilankyti ir „prisiregistruoti“. Miestas išlieka socialiniu tinklu, tačiau, patinka mums tai ar ne, jis veikia dviejose erdvėse – realioje ir virtualioje. 

Pabėgti nuo interneto 2015 m. Masačusatso technologijos instituto atlikta studija patvirtino, kad urbanistiniai tinklai iš tiesų formuojasi ne geografiniu, kaip buvo tradiciškai manoma anksčiau, o socialiniu pagrindu. Lokacijos nustatymas, esantis beveik visų modelių telefonuose, leidžia tyrinėti naujus miestiečių socialinius įpročius ir tai, kaip žmonės iš tiesų „vartoja“ miestą. Apdoroję 7 milijardų mobiliųjų telefonų duomenis iš 155 miestų Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje, tyrėjai aptiko, kad urbanistinius miesto tinklus formuoja individai, kuriuos sieja panašūs interesai, hobiai ir karjera. Taigi socialinius miesto tinklus nulemia socialinė, o ne geografinė miesto bendruomenių struktūra.

Taigi, ar pagrįstas yra tikėjimas, kad internetas mums bus reikalingas tam, kad, kaip rašo Julius Narkūnas, galėtume pabėgti nuo interneto? Panašu, kad ši svajonė būdingesnė vidurinės kartos ir vyresniems interneto vartotojams.

Jaunoji karta gyvena dviejose erdvėse – realioje ir virtualioje – vienu metu, ir tai nesukelia jiems jokio noro kur nors bėgti. Realus gyvenimas, jo įvykiai ir jų įspūdžiai, užfiksuoti vaizdais ir (arba) tekstais, atsiduria internete greičiau, nei spėjame pagalvoti ar reikėjo tai viešinti (tviteris teigia, kad jo aplinkoje kasdien siunčiama daugiau nei J. Narkūnas. Postinternetinis miestas: socialinės erdvės evoliucija. “Miesto IQ” 2009 (17).

K. Rudokas. Viešosios miestų erdvės paradigmos kaita posovietinėje Lietuvoje. “LOGOS” 77 (2013).

127

Tel.: +370 698 21778, Plento g. 6, LT-54302 Užliedžiai, Kauno r. www.vegtomas.lt Tel.: +370 698 21778, Plento 6, Užliedžiai, Kauno r.

Tel.:g.+370 614 22005, Tel.: +370 614 22005, Savanorių pr.

123, Vilnius Savanorių pr. 123, LT-03150 Vilnius Drožtinis lukštas

Lakštinis lukštas

www.boruna.lt R. Kalantos g. 76 LT-52385 Kaunas

Baldai parduotuvėms, biurams ir namams

boruna N E S TA N DA R T I N I A I B A L DA I

modulinai pastatai

www.Rmodul.lt

Namai ten, kur tu nori.

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas, ventiliacines groteles, pavėsines, aliumininius fasado profilius, aliuminius fasado dangtelius. www.baremarytai.lt

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2018 I NR. 10

„Mūsų laikų paradoksas yra tas, kad turime aukštus statinius, bet menką toleranciją, plačias magistrales, bet siaurą požiūrį.

- George Carlin

Išskirtinai rankomis gaminami vienetiniai kilimai iš aukščiausios kokybės vilnos ir gryniausio šilko prilygsta meno kūriniams thibault van renne kilimų dizaino studija Gedimino pr. 47, Vilnius www.thibaultvanrenne.com

WWW.STRUCTUM.LT