Structum 2013 Ruduo Nr.1

 Žurnalas sėkmingam verslui!

RUDUO I 2013 (1)

Genialumas gali padaryti pradžią; baigti privalo kantrus darbas. /H. Manas/

TURINYS

ARCHITEKTŪRA Sūkurys

4

Daialogai

10

Vonios kambario interjero konkursas

14

statyba Tūkstančiui „Senukų“ darbuotojų išskirtinis ir itin komfortiškas pastatas

16

„Ceresit“ produktai – visiems statybų etapams

26

Metalinių profiliuotųjų lakštų apdaila

28

Plieniniai stogai pro didinamąjį stiklą

33

„TecTem®“ – ideali pastatų šiltinimo iš vidaus sistema

34

Silikoniniai dažai ir tinkas

36

INŽINERIJA „TECEflex“ – vandentiekio, šildymo ir suspausto oro ar dujotiekio sistemoms montuoti

42

Modernių inžinerinių sprendimų ir darnios statybos pavyzdys

44

Energinio efektyvumo didinimas pramoniniuose pastatuose

54

Oro užuolaidos – geriausias būdas išsaugoti šilumą

58

Pramonės pastatų renovacijai verta rinktis polistireninį putplastį

59

INFRASTRUKTŪRA Biokuro katilai grįžta į šilumos gamybos sektorių

60

Reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams

66

Nuotekų tvarkymo kultūra kasmet gerėja

71

Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano projekto akcentai

72

Summary

78

4

 36

16 10

44

60

Redakcijos žodis Neneigsiu, kad rašyti redaktoriaus žodį visuomet yra neišvengiama, bet tuo pačiu – viena sudėtingiausių užduočių. Nes keliolikoje sakinių reikia išdėstyti tai, kam žurnale skirta keliasdešimt puslapių. O šiame numeryje nemažai įdomių ir aktualių temų.

Architektūros rubrikoje pristatome du objektus – prancūzų architektų biuro „Jakob + MacFarlane Architects“ FRAC fondo priestatą Orleano mieste bei Mariaus ir Aurėjos Šlančių gyvenamojo namo projektą Kaune. Abu labai skirtingi, bet kartu savaip atskleidžiantys dialogo architektūroje svarbą ir būtinybę.

Sostinė turi naują šiuolaikinį objektą – modernių inžinerinių sprendimų ir darnios statybos pavyzdį. Žinoma, tai apie „Ikea“ prekybos centrą. Užtikrinu, jog straipsnyje apie Vilniaus „Ikea“ prekybos centrą rasite informacijos, kurios iki šiol nebuvote niekur skaitę ar girdėję. „Jau netrukus maždaug tūkstantis UAB „Senukų prekybos centro“ darbuotojų darbo dieną pradės naujose dar dažais kvepiančiose patalpose. Specialiai jiems pastatytas pastatas, kuriame viskas nuo A iki Ž apgalvota taip, kad darbuotojams dirbti būtų kuo patogiau, įrengimas būtų ergonomiškas ir tausojantis aplinką, o pats pastatas sklandžiai įsilietų į jį supančią aplinką.“ Tai dar vieno straipsnio įžanga. Suintrigavo? Apie šį projektą – taip pat išsamiai ir profesionaliai.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, biokuru šildomuose miestuose vartotojams tiekiamos šilumos kaina yra iki dviejų kartų mažesnė nei miestuose, kuriuose šiluma gaminama deginant gamtines dujas. Tad dar viena šio numerio tema – apie Lietuvoje prasidėjusį tikrą biokuro katilinių statybos bumą.

Energinio efektyvumo būtinybe pramoniniuose pastatuose niekas neabejoja, tačiau problemų dar labai daug. Prie jų grįžta Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis. Šiame numeryje nubrėžti ir pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano projekto akcentai.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorIUS Vaidotas norkus Tekstų autoriai: Eglė Kajauskaitė Julius Justinavičius Stasys Liaukevičius Ingrida Daraškevičiūtė Jaunius Grigas nuotraukų autoriAI: Gintaras Česonis Marius Šlančius Leonas Garbačauskas Jeanas Berasas Nicolas Borelis Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Viktorija Lipšic Telefonas +370 611 101 25 El. paštas viktorija@structum.lt Vidas Ginevičius El. p.aaštas vidas@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

Tradiciškai aktualių teminių akcentų rasite ir statybos bei inžinerijos rubrikose.

www.structum.lt

Malonaus skaitymo.

ruduo

Vaidotas Norkus, vyr. redaktorius

2013 (1)

Architektūra

SŪKURYS

Nuotraukos: Jeanas Berasas, Nicolas Borelis, „Tibo“.

Architektūra

Jaunius Grigas

Rugsėjo viduryje skirtinguose Prancūzijos regionuose duris atvėrė iškart du dėmesio verti Šiuolaikinio meno regioninio fondo (FRAC) pastatai.

FRAC fondas – kultūrinės decentralizacijos, įvykdytos devintojo dešimtmečio pradžioje, padarinys. 23 Prancūzijos regionuose buvo įkurti specialūs šio fondo padaliniai, jų pagrindinė veikla – populiarinti ir koordinuoti vietinį šiuolaikinį meną.

Pastaraisiais metais septynių regionų fondai, gavę Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerijos bei vietinės valdžios palaiminimus, persikėlė į naujas arba renovuotas patalpas.

 Projekto autoriai

„Jakob + MacFarlane Architects“

 plotas 3 400 m2

 konkursas

2006 m.

 realizacija

2013 m.

 plotas 3 400 m2

 Sąmata

8,5 mln. eurų

Architektūra

Šiemet milžiniško susidomėjimo sulaukė iškart dviejų šio fondo centrų atidarymas skirtinguose Prancūzijos regionuose. Pirmasis suprojektuotas žymaus japonų architekto Kengo Kuma („Kengo Kuma and Associates“) atidarytas ProvansoAlpių-Žydrojo Kranto regione Marselio mieste. Beveik tuo pat metu kitame Prancūzijos Centre regione, Orleano mieste ,atidarytas dar vienas ne mažiau įspūdingas FRAC fondo priestatas. Jį suprojektavo prancūzų architektūros studija „Jakob + MacFarlane Architects“. Vos daugiau kaip šimtą

tūkstančių gyventojų turintis miestelis, be katedros, dabar neabejotinai turi dar vieną architektūrinę įžymybę...

Architektūra

 „Jacob + MacFarlane Architects architektai. © Jean Ber. Subjektyviai vertinant, abu projektai geri, tačiau „Jacob + MacFarlane Architects“ sukūrė didesnę intrigą, o ji tikrai sulauks nedviprasmių vertinimų. FRAC fondui vietinė valdžia perleido XVIII a. statytus buvusius militaristinės paskirties statinius. Renovuotame komplekse gerokai prasiplėtė fondo veiklos galimybės – bendras centro plotas viršijo daugiau kaip 3 000 m2, iš jų beveik 400 m2 erdvės suplanuotos nuolatinei ekspozicijai, apie 1 000 m2 – parodoms, o kūrybinėms dirbtuvėms – dar

Architektūra

beveik 400 m2. Tačiau akivaizdu, kad storos mūro sienos nereprezentuoja šio fondo misijos. Tad viena iš dar 2006 m. paskelbto renovacijos ir architektūros konkurso sąlygų buvo architektūrinėmis priemonėmis pasiųsti ir tam tikrą žinią apie šio fondo veiklą. Juk šiuolaikinis menas niekada nevertinamas vienareikšmiškai. Jis visuomet vaikšto plonyte linija tarp konfrontacijos ir dialogo.

Konkursą laimėjusi prancūzų architektūros studija „Jacob + MacFarlane Architects“ dėmesį sutelkė į aikštę, esančią

priešais pastatus. Šiame jungiamajame atskirų statinių taške architektai suprojektavo priestatą, simboliškai pavadinimą „Turbolence“. Šio objekto tūris net nebando pataikauti ar taikytis prie kitų statinių.

Pasak architektų, jie siekė sukurti architektūrinį objektą, simbolizuojantį tęstinį ir nenutrūkstantį kūrybos procesą.

Dominique Jakob ir Brendanas MacFarlane’as pasirinko išties drąsią ir ekspresyvią architektūrinę išraišką. Aukštyn kylantys trys deformuoto vamzdžio formos tūriai savaip

Architektūra

praneša apie svarbiausias šio priestato erdves. Aukščiausias ir didžiausias kyla iš parodų salės, mažiausias – garso ir vaizdo galerijos, o vidurinis – iš priimamojo, kur įsikūrusios kasos, drabužinės.

Plastiškos ir dinamiškos formos anoduoto aliuminio ir sti-

klo architektūrinė struktūra iš paukščio skrydžio masyvių tūrių apsuptyje atrodo tarsi svetimkūnis, tačiau geriau įsižiūrėjus galima įžvelgti subtilių sąsajų su kitais statiniais: aliuminio plokštės nepastebimai susilieja su aikštės beto-

nine plokštuma, o ši tęsiasi iki pat gatvės. Urbanistinį dialogą „Turbolence“ palaiko ir sutemus. Bendradarbiaujant su šviesos menininkais „Electronic Shadow“, ant fasado buvo sumontuota šviesos diodų instaliacija, atkreipianti praeivių dėmesį naktį. „Turbolence“ tiesiog kitoks. Bet tai – ne provokacija 

Architekt큰ra

DIALOGAI

10

Architektūra

Marius ir Aurėja Šlančiai.

Jaunius Grigas

Architektūroje, ypač privačioje, daugiau monologo su supančia aplinka, urbanistiniu ir istoriniu kontekstu pavyzdžių. Šis architektų Mariaus ir Aurėjos Šlančių gyvenamojo namo projektas Kauno Žaliakalnio rajone išsiskiria skirtingomis dialogo formomis.

Dialogas su užsakovais Kai savininkas architektams pirmą kartą parodė tarpukariu projektuotą, greičiausiai tik po Antrojo pasaulinio karo baigtą statyti, o dabar – jau avarinės būklės mūrinuką, greičiausiai jo pirminis noras buvo paprasčiausiai nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują šiuolaikiškos architektūros statinį. Užsakovas su projekto autoriais – architektais Mariumi ir Aurėja Šlančiais – daug diskutavo, kol galiausiai buvo priimtas kitas sprendimas – išsaugoti charakteringą pastato fasadą su frontonu iš gatvės pusės ir pačią pastato formą.

Nuotraukos: Gintaro Česonio, Mariaus Šlančiaus.

11

Architektūra

Dialogas su praeitimi Sprendimui dėl šio pastato likimo jokios įtakos nedarė paveldo apribojimai (projektavimas ir derinimas vyko 2007–2008 m., kai šis Žaliakalnio kvartalas dar nebuvo įteisintas kaip saugoma paveldo teritorija), nei gerokai vėliau iškelta prielaida, kad galbūt šį namą projektavo žinomas tarpukario architektas Edmundas Frykas. Architektai atkreipė dėmesį, kad net ir kritinės būklės pastatui buvo būdingas istorinis vizualinis išskirtinumas, todėl ir norėjosi pastatą išsaugoti. Nepaisant to, kad renovuojant teko spręsti nemažai specifinių problemų – pavyzdžiui, šiltinant fasadą, išoriškai langai galėjo atrodyti įgilinti. Dėl to juos teko permontuoti ir gerokai praplatinti vidines palanges. Kad būtų išlaikytos mūrinės dekoro detalės, apsispręsta jas „aprengti“ putų polistirenu. Architektams tai pasirodė mažesnė blogybė, nei šias dekoro detales paprasčiausiai panaikinti.

Architektūrinis dialogas Akivaizdu, kad komfortiškam ir šiuolaikinius poreikius atitinkančiam gyvenimui net ir renovuotas mūrinukas bus per mažas. Dėl to pietinėje sklypo dalyje, nuo kurios atsiveria nuostabaus grožio panorama, buvo nuspręsta suprojektuoti naują priestatą su papildomomis funkcinėmis erdvėmis – svetaine, šiuolaikiška virtuve, miegamuoju, namų kino sale, pirtimi. Iš M. Valančiaus gatvės pusės šio priestato net nesimato – taip išvengta net ir išgalvotų spekuliacijų apie konfrontaciją su kitais šiame rajone stovinčiais laikotarpiui būdingos architektūros pastatais. Tačiau tūris net nebando slėpti savo modernios prigimties, o architektūrinė stilistika sąmoningai neturi jokių tarpukario architektūros užuominų. Tai ir padėjo užmegzti lygiavertį dviejų tūrių architektūrinį dialogą, kurį palaiko tarp jų įrengtas stiklinis perėjimas. 

12

Architekt큰ra

13

Architektūra

 Projekto autorė – Goda Litinskienė

VONIOS KAMBARIO  Projekto autorius – Rimantas Adomaitis

14

Architektūra

 Projekto autorė – Audronė Litinskienė

INTERJERO KONKURSAS  Projekto autorė – Inga Jokšaitė Išsamesnės informacijos apie konkursą galima rasti interneto svetainėje www.structum.lt ir tinklalapyje „Facebook“.

15

Statyba

Tūkstančiui „Senukų“ darbuotojų išskirtinis ir itin komfortiškas pastatas Eglė KAJAUSKAITĖ

Jau netrukus maždaug tūkstantis UAB „Senukų prekybos centro“ darbuotojų darbo dieną pradės naujose dar dažais kvepiančiose patalpose. Specialiai jiems pastatytas pastatas, kuriame viskas nuo A iki Ž apgalvota taip, kad darbuotojams dirbti būtų kuo patogiau, įrengimas būtų ergonomiškas ir tausojantis aplinką, o pats pastatas sklandžiai įsilietų į jį supančią aplinką.

Specialiai tam bendrovė „Baltic Shopping Centers“, taip pat valdanti ir prekybos centrus „Mega“ bei „Banginis“, investavo daugiau kaip 78 mln. litų.

Naujuose biuruose įsikurs UAB „Senukų prekybos centro“, valdančio didžiausią statybos, remonto ir buities prekių tinklą Baltijos šalyse, administracija.

Nekilnojamojo turto plėtros projektus valdanti bendrovė „Baltic RED“ drauge su pastatų projektavimo koordinavimo ir statybos priežiūros darbus atliekančia bendrove „SSPC Real estate“ šiais metais sėkmingai baigia dar vieną projektą. Netoli PLC „Mega“ iškilusiame septynių aukštų pastate netrukus įsikurs UAB „Senukų prekybos centras“, Lietuvoje ir Baltijos šalyse pirmaujančios bendrovės, užsiimančios mažmenine, didmenine ir internetine prekyba statybinėmis medžiagomis, remonto ir buities prekėmis, administracijos darbuotojai. Išskirtinės architektūros raidės „H“ formos pastato projektą parengė tvarios inžinerijos ir projektavimo įmonė UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. UAB „Senukų prekybos centras“ atstovų teigimu, augant bendrovei plėtėsi ne tik prekybos centrų tinklas, bet ir darbuotojų skaičius. Todėl naujo administracinio pastato poreikis kilo natūraliai ir daugiau iš praktinių paskatų. Daugėjant darbuotojų, reikėjo didesnio, patogesnio, jaukesnio, turinčio modernias sistemas pastato. Svarbu buvo ir po vienu stogu sutelkti visus skyrius, iki šiol išsibarsčiusius skirtinguose padaliniuose. Manoma, taip bus patogiau ir verslo partneriams, ir darbuotojams. Be to, naujasis pastatas bus nepalyginamai modernesnis ir patogesnis čia dirbantiems žmonėms.

16

 Sklypo plotas  Apželdintas sklypo plotas  Naujai įrengiamų vejų  Sodinamų krūmų  Pastato plotas

 Pastato aukštis  Pastato tūris  Stovėjimo aikštelė šalia pastato

 Stovėjimo vietų

skaičius po žeme

 Darbuotojų skaičius

3,74 ha 1,14 ha 0,5673 ha 0,024 ha 16 647,71 m2, iš jų pagrindinės patalpos – 14 788,58 m2, pagalbinės – 1 859,13 m2, pastato naudingasis plotas – 14 936,48 m2 7 aukštai + 1 aukštas po žeme automobiliams statyti + techninis aukštas ant stogo 59 866 m3, požeminė dalis – 12 593,16 m3 579 vietos 61 vieta pastatas pritaikytas apie 1 000 darbuotojų

Statyba

Leono GarbaÄ?ausko nuotraukos.

17

Statyba

Pavyzdžių ieškota ir užsienyje Kol iškilo šis pastatas, ieškota daug. Ne kartą lankyti moderniausi biurai Lietuvoje ir užsienyje, vertintos veikiančios sistemos ir jų pritaikymo „Senukų“ administraciniame pastate galimybės, dirbta su projektuotojais, architektais ir baldininkais. Pagaliau visa, kas geriausia, buvo surinkta į vieną pastatą, kuriame įsikurs 900, o esant būtinybei tilps net iki 1 100 darbuotojų.

„Pastatas turėjo būti gyvas, turėti tam tikrą savo charakterio išraišką, filosofiją“, – prisimena pastato architektas G. Natkevičius.

18

Šiame pastate bus įrengta 200 vietų konferencijų salė, biurų, pasitarimų, maitinimo patalpos, darbuotojų poilsiui skirtos erdvės. Projektuojant patalpas, buvo sujungtos dvi skirtingos biurų pastatų sistemos – kabinetinė ir laisvo išdėstymo. Taip siekta sukurti kuo mobilesnę darbo vietą, pritaikant ją prie UAB „Senukų prekybos centro“ veiklos specifikos – nuolat augančios bendrovės patalpas, nedarant įtakos pastato vėdinimo, vėsinimo, apšvietimo ir įeigos sistemoms, bus galima nesunkiai išplėsti ar pertvarkyti. Svarbu ir tai, kad dar projektuojant pastato konstrukcijas buvo numatytos priemonės planuojamai pastato plėtrai su jungtimi prie rytinio fasado. Projekto užsakovams buvo svarbu, kad pastatas būtų statomas naudojant aukštos kokybės medžiagas, būtų taupus eksploatuoti, o jame esančios darbo vietos atitiktų pagrindinius šiuolaikiniam biurui keliamus reikalavimus, būtų jaukios, patogios ir, svarbiausia, maksimaliai apšviestos natūralia dienos šviesa. Taip ir gimė raidės „H“ pastato forma. Statybų darbus atlikti patikėta Suomijos koncernui priklausančiai ir ilgametę patirtį turinčiai statybų bendrovei „YIT Kausta.

Statyba

pastato PJŪVIS

Taikyti modernūs sprendimai Siekiant, kad pastatas būtų kokybiškas ir patogus, naudotos aukštos kokybės statybinės ir apdailos medžiagos.

Didžioji dalis pastato statybai naudotų medžiagų buvo iš „Senukų“ prekybos centruose esančio asortimento. Pastato konstrukcijoms pritaikytos surenkamos gelžbetoninės kolonos, gręžtiniai poliniai betono pamatai bei kompozicinės „Peikko Delta“ sijos (numatant, kad ateityje

būtų galima nesudėtingai prijungti priestatą, be to, šios sijos leidžia išlaikyti pastato aukštų skaičių ir komfortišką patalpų aukštį, atsižvelgiant į tai, kad šioje zonoje ribotas pastato aukštingumas) ir kiaurymėtųjų plokščių perdangos, įrengta konstrukcijos ir inžinerinė įranga, pritaikyta nesudėtingai saulės kolektoriams prijungti. Fasadui naudotos priešvėjinės KTS gipskartonio plokštės. Tankios priešvėjinės plokštės „Knauf KTS“ neleidžia į sienų kons-

19

Statyba

20

Statyba

trukcijas iš išorės patekti vėjui ir šaltam orui, todėl šilumos izoliacijos medžiagos yra apsaugotos. Beje, KTS plokštė kartu su šilumos izoliacija ir pastato vidine sienos konstrukcija labai efektyviai gerina garso izoliaciją. Pastato vidinėms pertvaroms ir luboms įrengti buvo naudojamos gipskartonio plokštės „Knauf White“, „Knauf Red“, „Knauf Blue“, kurių tipas ir apkalos sluoksnis buvo parinktas pagal garso izoliacijai ir priešgaisrinei saugai keliamus reikalavimus. Pertvaroms, kurioms buvo keliami garso izoliacijos reikalavimai, naudota W112 dviejų sluoksnių apkalos sistema su „Knauf Blue“ gipskartoniu. Šachtinėse atitvarose su priešgaisrine sauga naudotos 15 mm storio

Šiame pastate bus įrengta 200 vietų konferencijų salė, biurų, pasitarimų, maitinimo patalpos, darbuotojų poilsiui skirtos erdvės.

Projektuojant patalpas, buvo sujungtos dvi skirtingos biurų pastatų sistemos – kabinetinė ir laisvo išdėstymo.

Pirmo aukšto planas

gipskartonio plokštės „Knauf Red“. Pastato fasadai, sukonstruoti iš klinkerio plytelių, aliuminio ir stiklo vitrinų, yra su langais bei įėjimo durimis. „Klinkerio plytelės pasirinktos juodųjų alyvuogių spalvos, – pasakoja pastato architektas Gintautas Natkevičius. – Jos yra matinės, laužia šviesą, todėl esant skirtingam apšvietimui atrodo vis kitaip. O tam, kad fasadas nebūtų vien juodos spalvos, – visi langai įrėminti geltonai žalsvos spalvos rėmeliais. Jie spalvomis labai pagyvina fasadus ir net esant vakariniam apšvietimui atrodo tikrai puikiai.“ antro aukšto planas

21

Statyba

Pastato fasadai yra vėdinamieji. Siekiant pagerinti ir subalansuoti vidaus patalpų mikroklimatą bei apšvietimą, dalis aliuminio stiklo vitrinų sukomplektuotos su vidinėmis automatinėmis šviesą reguliuojančiomis žaliuzėmis.

Jos apsaugo patalpas nuo saulės kaitros. Pastato vidaus pertvaroms naudotas stiklas, „Peikko Deltabeam“ sijos, leidžiančios optimaliai spręsti biurų erdvės suskirstymą, o tai būtų sunkiai įmanoma naudojant įprastas gelžbetonines sijas. Apie gana aukštus reikalavimus, keltus pastato ergonomikai ir funkcionalumui, prisimena ir su pastatu dirbusios tvarios inžinerijos ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų vadovas Paulius Ptašinskas. „Turėjome užtikrinti galimybes keisti patalpų išdėstymą, pritaikyti prie kintančių užsakovo poreikių ne tik kabinetus, bet ir inžinerinius tinklus, – pasakoja P. Ptašinskas. – Taip, pasikeitus aplinkybėms, pastate bus įmanoma nesunkiai perskirstyti patalpas, įrengti naujų darbo vietų.“

Jį projektavę architektai pasistengė, kad statinys neatrodytų įžūliai, o jaustųsi intelektualumas, kad čia dirbsiantiems žmonėms kiltų pasitenkinimo jausmas.

22

Visos pastato sistemos (šildymas, vėdinimas, vėsinimas, apšvietimas ir t. t.), kaip jau yra ne viename biurų pastate Lietuvoje, valdomos per centrinę pastato valdymo sistemą, t. y. iš vienos vietos kompiuteriu, kur prireikus lengvai ir greitai galima koreguoti reikiamus pastato parametrus. Oro tiekimo ir šalinimo įrenginiai yra su rotaciniais rekuperatoriais ir recirkuliacinėmis sekcijomis.

Naudojama technologija „free-cooling“ leidžia patalpų vėsinimui naudoti vėsesnį lauko orą, taupyti energijos sąnaudas šalčio gamybai. „Vėdinimo, šildymo ir kitiems darbuotojų komfortišką darbą užtikrinantiems klausimams užsakovas kėlė ypatingus reikalavimus, – teigia

Statyba

UAB „Sweco Lietuva“ projektų vadovas. – Oro kiekiai patalpose numatyti gerokai didesni, nei numato Lietuvoje galiojantys normatyvai. Ne mažesnis dėmesys buvo skiriamas aplinkos ir vidaus triukšmingumui, turėjome suvaldyti triukšmą ne tik iš išorės, bet ir tarp kabinetų, kad dirbdami žmonės negirdėtų kokių nors pašalinių garsų.

Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tai vienas geriausių, ergonomiškiausių ir komfortiškiausių pastatų Lietuvoje.“ Patalpoms šildyti naudojama radiatorių sistema, prijungta prie bendros miesto centrinės šildymo sistemos. Verta paminėti, kad pastato šildymo ir vėdinimo sistema yra susieta su darbuotojų įeigos sistema, todėl leidžia optimizuoti sistemas pagal darbuotojų, esančių pastate, skaičių. „Užsakovo pageidavimu, rūpintasi ir gamtos apsauga, todėl parinktos ne tik funkcionalios, bet ir ekonomiškos, efektyvios elektros sąnaudų atžvilgiu sistemos, – tvirtina P. Ptašinskas. – Užsakovas siekė, kad pastatas būtų kiek įmanoma tvaresnis aplinkosaugos prasme, todėl ateityje ant stogo ketinama įrengti saulės kolektorius.“ Vanduo pastate tiekiamas iš dviejų įvadų, o nuotekos surenkamos į vamzdynus ir nutekinamos į miesto tinklus. Dėl pastate naudojamų modernių vandens filtrų darbuotojai galės gerti iš čiaupo bėgantį vandenį.

23

Statyba

puikus, pastatas yra santūrus, savo estetika gal net kiek asketiškas, bet vis tiek turintis savo veidą ir išraišką.

Sukurtas energija pulsuojantis interjeras Eksterjeras ir interjeras taip pat yra dalis statybų proceso ir negali būti atsiejamas nuo įmonės veido. Raidės „H“ formos septynaukštis pastatas iš išorės primena biblioteką ar knygų lentynas – tai puikiai atspindi „Senukų“ nuolatinio tobulėjimo filosofiją, simbolizuoja intelektą. Tai ne vien tik stiklo su mažais langeliais pastatas. Jį projektavę architektai pasistengė, kad statinys neatrodytų įžūliai, o jaustųsi intelektualumas, kad čia dirbsiantiems žmonėms kiltų pasitenkinimo jausmas. „Klientas pageidavo, kad tai būtų solidus pastatas, ne vienadienė estetika. Pastatas turėjo būti gyvas, turėti tam tikrą savo charakterio išraišką, filosofiją, – prisimena pastato architektas G. Natkevičius. – Pastatą kūrėme taip, kad jo charakteris atspindėtų ir pačią „Senukų“ bendrovę, jos pažiūras. Su klientu kontaktą užmegzti pasisekė gana greitai, priartėjome prie bendrų estetinių sprendimų, patinkančių ir mums, ir užsakovui. Taip ir gimė intelektualios architektūros statinys. Jis turėtų nepasenti daug metų, nes tai nėra kokia nors „ekstravagantiška dama“.“ Pasak architekto, bendro darbo rezultatas

24

„Ir mums, ir užsakovui buvo labai svarbu, kad pirmame aukšte, į kurį pirmiausia ateina darbuotojai, interjerui būtų skirtas išskirtinis dėmesys, į tai buvo investuota daugiau: pastatyti tikrai įspūdingo aukščio nerūdijančio plieno milžiniški vazonai su augalais, įrengtas labai efektingas vestibiulis su lenktais stiklais, ant kurių užklijuotas „Senukų“ logotipas, – pasakoja G. Natkevičius. – Nepaprastai jaukūs ir vidaus kiemeliai su skaldyto akmens terasomis ir suoleliais bei didžiuliais augalais, radusiais vietą nerūdijančio plieno vazonuose. Taigi šis pirmasis aukštas yra itin vykęs, išjaustas ir labai gerai apgalvotas.

Mūsų manymu, visa tai pavyko tik dėl itin dalykiško tarpusavio bendravimo su užsakovais.“ Kuriant darbo ir laisvalaikio zonų interjerą, teko laviruoti, kad kabinetai, fojė, kitos erdvės savo jaukumu neprimintų būsto interjero, o sukurtų sveiką darbinę atmosferą. Norėta, kad patalpos „kvėpuotų“ energija, jose jaustųsi universalumas. „Kadangi pastatas yra vienalytis, t. y. tiek jo išorė, tiek vidus yra neatsiejami, lygiai taip pat harmoningai susijusios ir eksterjero bei interjero spalvos. Todėl natūralu, kad eksterjere vyraujančios žemės spalvos, solidaus kostiumo ar knygos viršelio spalvomis perėjo ir į vidų, į interjerą, – teigia pastato architektas. – Įsivaizduokite, juk pastate dirbs apie tūkstantį žmonių, kiekvienas darbuotojas, kiekvienas žmogus, atėjęs į darbą, taip pat taps interjero dalimi, juo labiau kad tai ne studentų atstovybė ar prekybos centras, o darbštus biuras, tad interjero vidus turi būti ir yra visiškai neutralus. Patiesėme pilkšvų tonų kilimus, pastatėme baltus stalus, pilkšvus su retomis išimtimis baldus (ryškių spalvų baldų yra labai nedaug, tik norint sukurti akcentus), lubos taip pat pakabintos pilkšvos spalvos. Taip nuspręsta, kad visa tai būtų tik fonas čia dirbantiems žmonėms, kad žmonės taptų interjero dalimi, o ne kilimai, šviestuvai ir panašūs dalykai būtų svarbiausi.“ Pasak architekto, vieninteliai interjero akcentai viduje yra liftų holai. Kadangi liftai pagaminti iš plieno ir dažyto stiklo, kiekviename hole pakabinti didžiuliai nerūdijančio plieno kiekvieno aukšto numeriai, kad žmogus iš lifto matytų, kuriame aukšte jis yra.

Darbuotojai – pagrindinė įmonės vertybė, nes būtent jie sukūrė visa tai, ką šiandien yra pasiekusi viena didžiausių bendrovių Lietuvoje, todėl jų saugumą užtikrinančioms sistemoms įrengti taip pat buvo keliami maksimalūs reikalavimai. Kaip ir bet kuriame šiuolaikiniame pastate priešgaisrinis saugumas, tinkamas mikroklimatas, patogios ir funkcionalios darbo sąlygos – vieni pagrindinių reikalavimų, kuriuos įvertinti turi kiekvienas statomo pastato savininkas. Gesinimo sistema naujame administraciniame pastate prijungta prie miesto tinklų ir atitinka visus tarnybų keliamus reikalavimus. Sistemoje numatytas žiedinis gaisrinis vandentiekis dviem įvadais. 

Unikaliam pastatui – novatoriškiausi sprendimai Nuo „Senukų“ biuro idėjos gimimo koja kojon su užsakovu ėjusios ir pastatui surenkamas gelžbetonio konstrukcijas parinkusios bendrovės „Markučiai“ komercijos direktorius Tadas Raškauskas tvirtina, kad kokybę itin vertinantis užsakovas išsirinko kokybiškiausius ir naujausius šiuo metu rinkoje esančius sprendimus. „Šis projektas iš tiesų buvo išskirtinis ir įdomus. Klientas, vadovaudamasis naujausiomis architektūros tendencijomis, nusprendė, kad pastate turėtų matytis kuo daugiau natūralaus betono, todėl kėlė itin aukštus reikalavimus gelžbetonio gaminių paviršiui, – tvirtina T. Raškauskas. – Kiek gaminių variantų klientui siūlėme, net sunku suskaičiuoti. Vienas pavyzdžių – apvalaus skerspjūvio laikančiosios kolonos. Tai gaminys, kuriam po gamybos jokios papildomos apdailos nebereikėjo, apdailinis kolonų paviršius yra itin aukštos kokybės.“ Naujasis UAB „Senukų prekybos centro“ biuras, kuriame jau netrukus darbo dienas leis daugybė „Senukų“ darbuotojų, išskirtinis viskuo: architektūra, komfortiškumu, naujausiais sprendimais. Pasak T. Raškausko, sukurti šį ypatingą pastatą pavyko tik darniai ir bendrai dirbant. „Labai norėčiau padėkoti ir pasidžiaugti tuo, kad nuo pat pradžių visi projekto dalyviai – užsakovas, architektai, rangovai, projektuotojai, gamintojai – dirbo išvien. Tik dėl puikaus bendradarbiavimo pastatas tapo toks, koks yra – išskirtinis“, – gerų žodžių negaili T. Raškauskas.

UAB „Markučiai“, Žarijų g. 6, LT-02300 Vilnius, tel. 8 700 80 000, faks. 8 700 80 001, el. p. markuciai@markuciai.lt, www.markuciai.lt

UAB „Eneka“ direktorius Edvardas Kuodis: „Statant UAB „Senukai“ administracinį pastatą Kaune, pasirūpinta lietaus vandens švara!“ Objektui buvo keliami patys aukščiausi kokybės ir patikimumo reikalavimai.

UAB „Eneka“ užsakovui pateikė net keturias lietaus vandens valymo sistemas: naftos skirtuvus „Sepko“, srauto paskirstymo ir mėginių paėmimo talpyklas – iš viso 12 įrenginių. Buvo įrengta pažangi naftos produktų atskyrimo sistema lietaus nuotekoms nuo 565 vietų automobilių stovėjimo aikštelės. Ji neleis naftos produktams patekti į lietaus vandenį ir užteršti aplinkos. Ilgametę patirtį turinti UAB „Eneka“ kasmet pagamina ir sumontuoja daugiau nei 100 vnt. įvairaus našumo naftos skirtuvų„Sepko“, sertifikuotų pagal ES standartus ir pažymėtų CE ženklu. Eksportuojamuose į daugiau nei 10 šalių „Sepko“ įrenginiuose naudojama patikima naftos produktų atskyrimo technologija su koalescenciniais moduliais. Skirtuvų talpyklos, pagamintos iš polietileno rotacinio liejimo metodu, yra nesunkios, bet ypač atsparios išorės apkrovoms. „Sepko“ skirtuvuose nėra judamųjų ir besidėvinčių dalių, todėl jie ilgalaikiai. Be to, jų priežiūra – visai paprasta.

www.eneka.lt

UAB „Eneka“, Vandžiogalos g. 94, LT-47467 Kaunas, tel. +370 37 377 441, +370 37 377 880, faks. +370 37 377907, el. p. info@eneka.lt

Pastato valdymo sistema BMS (Building Management System)

ir automatikos komponentai UAB „Senukai“ administracinio pastato šildymo, vėdinimo, vėsinimo sistemas, serverinės vėsinimą, šilumos punktą bei apšvietimą valdo švedų gamintojo „AB Regin“ pastatų valdymo sistema. Ją bei kitus automatikos komponentus UAB „Senukai“ administraciniam pastatui tiekė oficialus „AB Regin“ atstovas Lietuvoje UAB „NIT“, o įdiegimo bei automatizavimo darbus atliko UAB „NIT“ ilgametis partneris UAB „Yglė“. Pasirinkta pastatų valdymo sistema padeda

sumažinti energijos vartojimą ir prisideda prie tvaraus vystymosi, juo labiau kad „AB Regin“ automatikos sistemos ar pavieniai valdikliai turi praktiškai visas šiuo metų egzistuojančias sąsajas. „Senukų“ naujas pastatas yra pažangiausias tokio dydžio administracinis pastatas visoje Lietuvoje. Sumontuota pastato valdymo sistema leis gerokai sumažinti viso pastato eksploatacines išlaidas, todėl visos pastato automatizavimo investicijos greitai atsipirks.

UAB „NIT“, Savanorių pr. 151, LT-03150 Vilnius, tel. +370 5 272 8552, faks. +370 5 272 8559, el. p. info@nit.lt, www.nit.lt

Statyba

produktai – visiems statybų etapams Apie 17 tūkst. m2 raidės „H“ formos UAB „Senukai“ administraciniam pastatui Kaune apgalvotai pasirinkti „Ceresit“ fasadų šiltinimo sprendimai, greitai kietėjantys montažinis cementas CX 5 ir montažinis mišinys CX 15, plytelių klojimo mišiniai CM 12 ir CM 17 bei plytelių tarpų glaistai CE 40 ir CE 43 ir daugelis kitų medžiagų. Nepriekaištingos reputacijos bendrovės „Henkel“ produktų pasirinkimas neabejotinai prisidės prie pastato ilgalaikiškumo ir sklandžios jo eksploatacijos. „Ceresit“ yra sisteminis statybinių mišinių gamintojas. Jo produktų kategorijos yra plytelių klijavimo mišiniai, fasadų šiltinimo-renovacijos produktai ir grindų įrengimo mišiniai, hidroizoliacija, cemento skiediniai, montažiniai mišiniai, priedai ir paviršiaus apdorojimo priemonės.

INKARAVIMAS SU „CERESIT CX“ „Ceresit CX“ greitai kietėjantys montažinio cemento mišiniai sustingsta per 3–60 min. Per šį laiką mišinys išlieka skystas, jį galima formuoti, lyginti. CX serijos gaminius tinka naudoti ir sausose, ir drėgnose patalpose ar net lauke nesibaiminant, kad dėl drėgmės poveikio mišinys ilgainiui pradės skeldėti ar jį pažeis mikroorganizmai.

GREITAS TVIRTINIMAS SU „CERESIT CX5“ Statybose prie mineralinių paviršių montuojant turėklus,

laikiklius, armatūrą, laiptų atramas ir t. t. „Ceresit CX 5“ nepamainomas. Sumaišius su vandeniu, šis montažinis mišinys pradeda kietėti po 5 minučių, o po 15–20 – elementas įsitvirtina. „Ceresit CX 5“ tinkamas ir trūkimams bei plyšiams užpildyti, vietiniam vandens lašėjimui sustabdyti. Esant didesniems nei 20 mm plyšiams, montažinį cementą reikia maišyti su smėliu.

26

KONSTRUKCINIAMS ELEMENTAMS UŽPILDYTI – „CERESIT CX 15“ Mišinys yra takus, nesusitraukiantis, todėl tinka lieto betono sluoksnių defektams ištaisyti, atraminių stulpų ir atramų pamatams lieti. Tokias ypatybes turinčio mišinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei kitų šios serijos gaminių – paruoštą mišinį galima naudoti 60 minučių. Tvirtinant didelių matmenų dalis (blokus, atramas, gelžbetonio ir betono detales) išlietas mišinys 40 MPa atsparumą spaudimui pasiekia per pirmas 24 valandas. Mišinys labai gerai sukimba tiek su plieniniu, tiek su betoniniu paviršiumi, jei jis yra nuvalytas. Dar viena svarbi mišinio CX 15 ypatybė yra ta, kad jis beveik nedulka, todėl liejimo darbus galima atlikti ir tokiomis sąlygomis, kai dėl dulkių gali kilti problemų. Statybose CX 15 plačiai naudojamas mechanizmų inkarams užlieti bei plieninėms konstrukcijoms įtvirtinti pamate. Jis atsparus vandens, šalčio, druskų poveikiui. Jei tarpas tarp įtvirtinimo elemento krašto ir montažinės skylės sienelės viršija 50 mm, į mišinį reikia įmaišyti žvyro.

Išskirtinės „Ceresit“ fasadų šiltinimo sistemos Ar sienos ilgai saugos nuo aplinkos sąlygų svyravimų, triukšmo, lemia fasado šiltinimo medžiagų parinkimas.

Kuo sienų paviršių temperatūra stabilesnė, tuo aukštesnis komforto lygis pastato viduje ne tik dėl mažesio drėgmės kiekio, bet ir dėl menkesnio konvekcijos srautų intensyvumo patalpų viduje. Būtent „Ceresit“ šiltinimo sistemų gaminių fizinės ir cheminės savybės puikiai suderintos. O tai garantuoja visišką ir ilgalaikę termoizoliaciją, mažina energijos išlaidas, užtikrina malonias pastato klimato sąlygas.

Pavyzdžiui, „Ceresit Ceretherm Wool Classic“ sistema išsiskiria atsparumu smūgiams, įtrūkimams ir deformacijoms. Remiantis EN 13501-1, priešgaisrinėje klasifikacijoje šiai sistemai suteikta A2 kategorija. Sistemoje naudojamas „Ceresit CT 180“ klijuojamasis mišinys akmens vatai arba „Ceresit CT 190“ klijuojamasis ir armuojamasis mišinys akmens vatai, plastikiniai inkarai „Ceresit CT 335“ su plieninėmis šerdimis arba kitokie, klasifikuojami kaip ETAG 014. Čia tinkamiausia netvarkingo pluošto

Statyba

arba sluoksniuoto pluošto (juostinio) struktūros akmens vata, klasifikuojama pagal EN 13162:2001, su 145 g/m2 arba didesnio tankio stiklo pluošto armuojamuoju tinkleliu „Ceresit CT 325“. Paviršius dengiamas gruntiniais dažais: „Ceresit CT 15“ arba „Ceresit CT 16“. Tinkas gali būti įvairus, pavyzdžiui: mineralinis („Ceresit CT 35“), silikatinis („Ceresit CT 73“), silikoninis („Ceresit CT 75“), silikatinis-silikoninis („Ceresit CT 175“) ir kt. Paviršius vėliau gali būti perdažomas silikoniniais („Ceresit CT 48“), silikatiniais („Ceresit CT 54“) arba nanosilikatiniais („Ceresit CT 49 Silix XDR“) dažais. „Ceresit CT 174“ ir „CT 175“ – nepriekaištingam fasadui „Ceresit CT 174“ ir „Ceresit CT 175“ silikatiniai-silikoniniai dekoratyviniai tinkai, rekomenduojami naudoti fasadams tinkuoti dirbant su „Ceresit ETICS“ sistemomis tiek su polistirenu, tiek su akmens vatos plokštėmis, dėl savo išskirtinių techninių parametrų verti statytojų dėmesio.

Gerosios silikatinio ir silikoninio tinko savybės sujungtos viename produkte, suderinus du komponentus: silikoninę dervą ir silikatą. Šie tinkai yra atsparūs mechaniniams pažeidimams, kintančioms aplinkos sąlygoms. Be to, laidūs garams, tačiau

mažai absorbuojantys vandenį, išsiskiriantys savaiminio nusivalymo efektu bei atsparumu mikroorganizmų (grybų, dumblių) poveikiui. Šiems tinkams spalvinti galima rinktis bet kurią iš „211 Ceresit Colours of Nature“ paletės spalvų. O atsparumas UV poveikiui garantuos pasirinktos spalvos šviežumą ir po daugelio metų. „Ceresit CT 174“ silikatinis-silikoninis 1,5 mm ir 2,0 mm frakcijos tinkas skirtas sukurti „akmenukų“ faktūrai, o „Ceresit CT 175“ – 2,0 mm frakcijos – „raižytai“ faktūrai. Šie tinkai universaliai gali būti naudojami ploniems sluoksniams ant betono pagrindo, įprastinio tinko, gipso, gipso kartono, gipso pluošto plokščių ir kitokių paviršių. Pageidaujama galutinė fasado išvaizda pasiekiama pasirenkant atitinkamo dydžio frakcijas ir padengimo būdus – vertikalų, horizontalų arba žiedinį. 25 kg plastikiniais kibirėliais parduodami tinkai yra iš karto paruošti naudoti, tinka ir dengti automatizuotai. Be dekoratyvinės funkcijos, tinkas turi apsaugoti izoliacinę medžiagą nuo oro sąlygų ir bet

kokių pažeidimų ir atitikti kitų šiluminės izoliacijos sistemos komponentų fizines savybes. „Ceresit“ tinkai ir dažai taip pat turi antistatinių savybių, papildomai apsaugančių paviršių nuo purvo prikibimo ir kaupimosi. „Ceresit CM“ – klijuojamieji mišiniai plytelėms Grindys ir sienos neretai dengiamos keraminėmis ar klinkerio plytelėmis dėl praktinių sumetimų – jas nesudėtinga prižiūrėti, jos labai atsparios ir, jeigu grindys šildomos – gerai praleidžia šilumą. Mišinys „Ceresit CM 11“ skirtas keraminėms (glazūros, terakotos), cementinėms ir akmens plytelėms (išskyrus marmurines) tvirtinti ant nesideformuojančių pagrindų: betono, cementinių besiūlių grindų, cemento ir cemento-kalkių tinko. Jis gali būti naudojamas tiek patalpų viduje, tiek ir išorėje. Jei pagrindas yra besideformuojantis, pavyzdžiui, iš gipso kartono plokščių, medžio drožlių plokščių arba šildomas – pagrindo judėjimą būtina sušvelninti. Tam tinka „Ceresit CM 12“, „CM 17“ klijuojamieji mišiniai. Jeigu grindys šildomos vandeniu ir sienos dengtos gipso kartono plokštėmis, gerai tinka elastingas plytelių klojimo mišinys „Ceresit CM 12 Elastic“. Jeigu pagrindai yra seni ir sutrūkinėję, grindys šildomos elektra, namo konstrukcija labiau juda, plytelės

klojamos ant senų glazūruotų plytelių ar klojamas natūralus akmuo, tikslinga rinktis didelio atsparumo ir geresnio sukibimo klijuojamąjį mišinį „Ceresit CM 17 Super Flexible“.

Renkantis siūlių glaistą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į sąlygas, kurioms esant bus eksploatuojamas plytelėmis dengtas paviršius. Drėgnose patalpose reikia naudoti hidrofobišką elastingą glaistą „Ceresit CE 40 Aquastatic“. Grindyse ir sienose (jungčių vietose) esančios siūlės užpildomos sanitariniu silikonu „Ceresit CS 25“. „Ceresit“ asortimente yra visų siūlių glaistų spalvas atitinkančio silikono. Kadangi siūlių glaistas ir silikonas naudojami vietose, kur pakankamai šilta ir drėgna, jie turi būti atsparūs mikroorganizmų poveikiui, kad neprarastų išvaizdos ir netaptų kenksmingais sveikatai.

Tokie produktai pažymėti logotipu „Microprotect“.  „Ceresit“ atstovas Lietuvoje Arūnas Mingaila Tel. + 370 616 20 960, el. p. arunas.mingaila@henkel.com www.ceresit.net

27

Statyba

Metalinių profiliuotųjų lakštų apdaila Julius Justinavičius

28

Pagal skerspjūvio formą ir jungimo būdą metalinės lakštinės stogų dangos būna plokščiosios užlankinės (vadinamosios „falcinės“) ir profiliuotosios. Pastarosios – universalesnės, todėl naudojamos dažniau ir skirstomos į formuojamas šaltojo valcavimo bei šaltojo štampavimo metodais. Profiliuotieji valcuoti lakštai gali būti formuojami ne tik iš plieno, bet ir iš aliuminio, vario, kitų lydinių. Naudojami ne tik stogų ar sienų dangoms, bet ir denginio, perdangų paklotui, kompozicinėse gelžbetoninėse konstrukcijose, kabamųjų lubų, komunikacinių kanalų konstrukcijose.

Statyba

Dažniausiai tokios valcuotosios dangos formuojamos iš santykinai storesnių (0,7–1,1 mm, o ne įprastų 0,5– 0,6 mm) pasyvuotų ir dekoratyviuoju sluoksniu padengtų ar be jo plieninių lakštų. Pastaruoju metu trapecinio ar banguotojo skerspjūvio plieniniai spalvotieji lakštai dažnai naudojami daugiaaukščių pastatų renovacijos darbams, tačiau čia aptarsime dažniausiai šlaitiniams stogams Lietuvoje naudojamų plieninių štampavimo būdu suformuotų lakštų apdailinių sluoksnių savybes.

Jos būdingos ir valcavimo būdu suformuotiems plieniniams stogo bei sienų dangų lakštams.

tai. Mūsų šalyje daugiau paplitę pirmieji, neretai jie gaminami (sukarpomi gamykloje) pagal užsakytus matmenis – stogo šlaito ilgio ir atstumui tarp gegnių (grebėstų) kartotino pločio. Tokia stogo dangos užsakymo forma yra optimali, sutaupoma medžiagų ir šlaitiniame stoge nebūna išilginių siūlių. Stogo dangų gamintojai nenori, kad jų tiekiami lakštai būtų pjaustomi skersai stogo šlaito, todėl stengiasi pasiūlyti juos kuo didesnių matmenų, pavyzdžiui, 8–12 m ilgio, tačiau reikėtų įvertinti, kad dirbplieninis lakštas su perdengimu

Profiliuotųjų lakštų kokybės rodikliai Metalo lakšto profiliavimo metu jam suteikiama specifinė dekoratyvioji skerspjūvio forma (dažniausiai jis suformuojamas trapecinis, banguotas ar imituojamas čerpių dangos paviršius), tačiau kiti lakštų profiliavimo tikslai yra praktiškesni – siekis sustandinti didelių matmenų, bet lengvus (iki 4–5 kg/m2) lakštus, padidinti vėdinamą stogo dangos tūrį po šiais lakštais. Stogų dangoms skirti profiliuotieji plieniniai lakštai gali būti formuojami šaltojo presavimo būdu kaip didelio formato lakštai arba tiekiami kaip modulinių, mažų matmenų stogo dangos elemen-

29

Statyba

Stogų dangoms skirti profiliuotieji plieniniai lakštai gali būti formuojami šaltojo presavimo būdu kaip didelio formato lakštai arba tiekiami kaip modulinių, mažų matmenų stogo dangos elementai. ti su tokiais lakštais bus nepatogu – technologiniu požiūriu stogo dangai optimalus lakšto ilgis – 5–6 metrai. Šios atmainos stogo danga vertinama pagal gana įvairius parametrus: viso lakšto arba jo vieno kvadratinio metro masę, apdailinės apsauginės (paviršinės) dangos atmainą (atsparumą mechaniniams ir gamtiniams poveikiams) ir storį, jos pagrindo paruošimą (plieno antikorozinės dangos cinko, kelis kartus korozijai atsparesnio ir lengviau nudažomo aliumocinko storį, galvanizavimo technologiją, virš šių plieną pasyvuojančių sluoksnių naudojamo grunto atmainą), lakšto metalo storį, apatinio profiliuotojo lakšto paviršiaus dangos storį ir pobūdį, jos gebą sugerti kondensato lašelius ir pan.

Tačiau negalime reikalauti, kad visi rodikliai būtų kuo aukštesni ir ne tik dėl išaugančios stogo dangos kainos.

Pavyzdžiui, optimalu, kad plieninio lakšto storis būtų ne mažesnis nei 0,5–0,6 mm, nes plonesnis profiliuotasis lakštas transportavimo ir montavimo metu deformuosis.

Kita vertus, jei jis bus pernelyg storas, montuotojams bus sunku jį karpyti, daugiau pastangų reikės įsriegti varžtus.

Todėl lakštinio plieno storis bus kokybės kriterijus tik ten, kur lakštus veiks apkrovos – plokščiojo stogo paklote, pirmųjų aukštų sienose, o šlaitinio stogo konstrukcijose jis yra mažiau aktualus.

30

Kiti čia įvardyti rodikliai yra deklaruojami, daugumą jų, naudodami standartizuotas metodikas ir specialius prietaisus, gali nustatyti tik specialistai. O neprofesionalams lengviausiai pastebimas kokybinis rodiklis – apdailinė (paviršinė) profiliuotųjų lakštų danga, jos spalva, paviršiaus būklė (blizgumas, matiškumas, kartais faktūra). Šios dangos atmainą dažniausiai deklaruoja ir leidžia pasirinkti lakštinės stogo dangos gamintojai, todėl verta nors trumpai aptarti jos savybes.

Profiliuotųjų lakštų dekoratyviosios dangos atmainos Profiliuotųjų lakštų gamintojų (tiekėjų) siūlomą paviršinės dangos atmainą pirkėjai ir projektuotojai paprastai gali pasirinkti iš 4–6 alternatyvų, specifinės dangos naudojamos šlaitinio stogo priklausinių (vandens nutekinimo sistemų, vėdinimo, apsauginių ir eksploatacinių įrenginių ir pan.) apsaugai ir apdailai. Tinkamas paviršinės apdailinės ir apsauginės profiliuotųjų lakštų dangos pasirinkimas gali lemti skirtingą stogo dangos eksploatavimo laikotarpį bei galimybę jį pratęsti po garantinio šios dangos eksploatavimo laikotarpio ją perdažant ar padengiant specialiu laku. Žinoma, galima klausti, ar to tikrai reikės, juk neretai po greitai prabėgusių kelių dešimtmečių vaikai ir anūkai jau nebenori gyventi tėvų ir senelių statytuose namuose… Vis dėlto plieninių stogo dangos lakštų apdailinių (paviršinių) dangų pasirinkimas yra atsakingas sprendimas, todėl verta įdėmiau aptarti jų savybes. Trumpas pagrindinių šių savybių sąvadas pateiktas lentelėje.

Plastizolis (PVC 200) – apie 175–200 mikronų storio, viena iš mechaniškai ir cheminiu koroziniu požiūriu atspariausių profiliuotųjų metalo lakštų, lankstinių, plieninių vandens nutekinimo latakų polimerinių dangų. Tačiau ši danga ne itin tinka karšto klimato kraštuose – nėra atspari ultravioletiniams spinduliams, aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje greitai sensta. Dėl to šios dangos ne-

Statyba

patartina dažyti tamsiomis spalvomis, pastaruoju metu profiliuotųjų plieno lakštų apdailai ji naudojama rečiau.

Puralas – plonesnė, matinė arba santūriai blizgi, apie 50 mikronų storio danga iš poliamidais modifikuoto poliuretano. Jai būdingas geras mechaninis ir cheminis atsparumas, ji gerai atlaiko paros temperatūros skirtumus (žemiausia panaudos temperatūra – 50–60 °C), atspari saulės spindulių poveikiui (beveik neblunka, „neišdega“).

Neretai ši danga naudojama ir apatinei profiliuotojo lakšto pusei, lietaus vandens surinkimo sistemų dirbiniams padengti. Po ilgesnio eksploatacinio laikotarpio (ne trumpesnio nei 20–30 m) ji gali būti perdažyta, todėl tinka ir fasadinių sienų dangoms.

Poliesteris – matinė ar nedidelio blizgumo santykinai pigi danga, storis nuo 25 iki 35–40 mikronų. Dažniausiai būna modifikuotas teflonu, tada jį tinka naudoti įvairiomis kli-

mato sąlygomis, o nemodifikuotas pigesnis dangos variantas skirtas vidaus apdailai, esant palankesnėms aplinkos sąlygoms eksploatuojamų plieninių lakštų apdailai.

Modifikuota poliesterio danga neblunka, yra plastiška (neskilinėja ir neatšoka štampuojant, lankstant metalinį lakštą), geras jos atsparumas šiluminiams poveikiams.

Už įprastas poliesterio dangas modifikuotas poliesteris yra atsparesnis mechaniniu požiūriu, geriau atlaiko cheminio pobūdžio poveikius, tačiau transportuojant ir montuojant juo padengtus lakštus vis tiek reikia saugoti nuo mechaninio poveikio (dauguma gamintojų šią dangą padengia laikina polietileno plėvele).

Akrilinės dangos – būna 25–35 mikronų storio, tačiau šiuo metu grynosios ir vienos tokios dangos beveik nebenaudojamos (išimtis – apatinis profiliuotųjų lakštų paviršius), nes nėra itin atsparios visiems gamtiniams ir

Plieninių profiliuotųjų stogo dangos lakštų dekoratyviosios apsauginės dangos Dangos pavadinimas Dangos savybės Puralas Plastizolis Poliesteris PVF2 (PVDF) Sudėtis Būdingasis storis, mkm Paviršiaus būklė Didžiausia eksploatavimo temperatūra, °C Atsparumas saulės spinduliams (blukimui) Atsparumas korozijai Atsparumas mechaniniam poveikiui (pažaidoms) Atsparumas atmosferiniams poveikiams Mažiausias plieninio lakšto lenkimo spindulys

Akrilas

Poliuretanas ir poliamidai

Polivinilchloridas

Poliesteris

Modifikuotas polivinilideno difluoridas

50

175–200

25–30 (30–35 matinis)

25–30

lygus

su įspaudais

lygus

100–110 ++++ +++++

60–80 +++ +++++

90–100 ++++ +++ (++++)

lygus, metalizuotas Iki 120 ++++ ++++

++++

+++++

++ (+++)

++++

+

++++

++++

+++ (++++)

+++++

+

1t

0t

4t–3t

0t–1t

4t

Akrilinės dervos 25 lygus, su pabarstu Iki 100–120 ++ +

Pastaba: dekoratyviųjų dangų savybės vertinamos pagal penkiabalę skalę (+++++ – labai geros, + – blogos).

Plieninio lakšto lenkimo spindulys priklauso ne tik nuo jo storio t, bet ir nuo plieno sudėties, metalurginio apdorojimo būdo.

31

Statyba

Plieninių stogo dangos lakštų apdailinių (paviršinių) dangų pasirinkimas yra atsakingas sprendimas. mechaniniams poveikiams (lengvai pažeidžiamos montuojant, po 3–4 m išsisluoksniuoja, atšoka nuo metalinio pagrindo). Todėl su šia apsaugine danga naudojamas kokybiškesnis plieno lakštą pasyvuojantis aliumocinkas, o ji pati dažniausiai naudojama kaip biraus spalvoto pabarsto – mineralinių miltelių granuliato arba susmulkintų ir išsijotų uolienų dalelių – gruntas (emalis). Toks spalvotas akrilinis emalis ir jame įgramzdintos pabarsto dalelės panaikina stogo dangos metalinį blizgesį, ji atrodo solidžiau.

Kita vertus, pabarsto sluoksnis pagerina triukšmo sugertį, danga tampa atspari atmosferiniams poveikiams.

PVF2 (PVDF) – skirtingo storio (nuo 30 iki 60 ar net 200 mikronų) danga, sudaryta iš termoplastinio (minkštėjančio kaitinant, bet atsikuriančio) polimero polivinilideno difluorido (apie 70–80 %) ir akrilinės dervos (apie 30–20 %).

Išsiskiria geromis dekoratyvinėmis savybėmis – gali būti matinė ir skirtingai blizgi (pavyzdžiui, ja tikroviškai imituojamos glazūra padengtos čerpės), bet galima užsisakyti ir tarsi metalizuotų, perlamutru blizgančių paviršių.

Dekoratyviąsias savybes, blizgesį išlaiko esant dideliam temperatūros intervalui (nuo –60 iki 110 ar net 125 °C), neblunka. Patvarumą rodo tai, kad pagrindinis šios dangos komponentas naudojamas kaip chemijos pramonės įrangos danga, ten ji eksploatuojama net kelių šimtų laipsnių temperatūroje. PVDF danga – viena mechaniniams, cheminiams poveikiams, pajūrio klimatui labiausiai atsparių, tačiau ir brangiausių (kaina priklauso nuo sudėties ir storio) profiliuotųjų metalo lakštų dangų.

Renkantis dekoratyviąją plieninių stogo dangos lakštų dangą,

32 32

reikia įvertinti ir galimus netikėtumus. Pavyzdžiui, nors šlaitiniai stogai nėra eksploatuojami, vis dėlto savininkams ar samdytiems darbininkams neretai tenka jais laipioti – valant vandens nutekinimo sistemą, dūmtraukius, montuojant telekomunikacinius įrenginius, žaibosaugos elementus, reguliariai apžiūrint stogo būklę. Pasitaiko, kad šios stogo dangos eksploatavimo metu kažkuriuo momentu lyjant lietui, pučiant smarkesniam gūsingam vėjui, ji ima „skambėti“, barškėti. Tai požymis, kad reikėtų priveržti šios dangos tvirtinimo srieginius varžtus – galbūt jie atsilaisvino, gal džiūdami pakeitė padėtį, deformavosi laikančiosios stogo konstrukcijos (gegnės, statramsčiai, grebėstai). Ant tokio stogo derėtų vaikščioti, tik kai jis sausas, apsiavus minkštą guminę avalynę, prireikus kojas statyti į bangų įdubas. Tačiau net ir tokios retos stogo apžiūros ar profilaktiniai remontai reiškia, kad lakštų dengiamasis sluoksnis turi būti gana tvirtas, atsparus mechaniniams poveikiams.

Užkritusių šakų, užvirtusių medžių, neatsargiai vaikščiojant stogu giliai mechaniškai pažeistus lakštus, kol šie dar nepradėjo koroduoti, kol ant stogo dangos nepasirodė rūdžių, galinčių užteršti ir gretimus sveikus lakštus, derėtų pakeisti naujais (atsarginiais arba naujai užsakytais). Dėl to gali tekti išmontuoti gretimus šlaitinio stogo dangos lakštus, tad ne kiekvienas namų valdos savininkas tam ryžtasi, bet galimas ir kompromisinis variantas – pažeistą lakšto vietą suremontuoti užtepant specialios paskirties tokios pačios spalvos iš anksto įsigytais dažais (dažniausiai akriliniu emaliu) ir jų atsparumą padidinančiu skaidriu laku. Tiesa, toks remontas galimas tik esant geram orui ir teigiamai aplinkos temperatūrai.

Be to, tokiais remontiniais lakais prekiaujama ne visose statybinių medžiagų parduotuvėse, todėl jų derėtų įsigyti iš anksto kartu su profiliuotaisiais metalo lakštais.

Dauguma jų tiekėjų pirkėjams tokius suderintų spalvų dažus iš karto pasiūlo nedidelėmis 100–200 ml talpos pakuotėmis, todėl jie nėra itin brangūs. Sudėtingiau, kai lakšto dekoratyvioji danga yra metalizuota arba perlamutrinio blizgesio – didesnių pažeistų jos plotų nepastebimai suremontuoti nepavyks.  Už vaizdinę medžiagą dėkojame bendrovei „Ruukki“.

Statyba

PLIENINIAI STOGAI PRO DIDINAMĄJĮ STIKLĄ Apie plieninių stogų savybes, montavimą, priežiūrą ir neteisingus stereotipus pasakoja bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas.

Turbūt nesunkiai įvardytumėte populiariausius, bet neteisingus stereotipus apie plienines stogų dangas?

Taip, egzistuoja keli mitai apie plienines stogų dangas.

Tarkime, klaidingai manoma, kad tokie stogai prikaitina patalpų orą ir labai barška lyjant lietui. Taip gali būti, jei stogas ar palėpės perdengimas nėra apšiltintas, nėra ventiliuojamųjų oro tarpų. Tačiau jei paklota apšiltinimo medžiaga, ji puikiai izoliuoja ne tik šilumą, bet ir garsą.

Tamsi lakštų spalva taip pat neturi įtakos stogo įkaitimui: kuo labiau skarda įkaista, tuo greičiau ventiliuojamajame oro tarpe esantis oras kyla ir pasišalina į lauką.

Kokius plieninių stogų ypatumus paminėtumėte, lygindamas šią stogų dangą su kitomis žinomomis – beasbesčio šiferio ar bituminių čerpių – dangomis?

Plieninės dangos yra lengvos, lengvai apdorojamos ir montuojamos, joms įrengti nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnės medinių gegnių ir grebėstų konstrukcijos, todėl darbai vyksta sparčiau ir kainuoja mažiau. Šios dangos yra sandaresnės (pavyzdžiui, „Ruukki Classic“ dangai minimalus stogo nuolydis yra septyni laipsniai), o kokybiškais polimerais dengti plieniniai lakštai ryškią, nepakitusią spalvą išlaiko itin ilgai.

Stogas daro milžinišką įtaką namo estetiniam vaizdui, turi atitikti bendrą architektūrinę koncepciją. Kokiomis dekoravimo, spalvų galimybėmis išsi-

skiria plieninių stogų dangos? „Ruukki“ siūlomas profilių raštų, spalvų ir polimerinių dangų pasirinkimas – labai didelis, tad tinkamą sprendimą ras bet kurio stiliaus mėgėjas. Spalvą ir ilgalaikiškumą lemiančią polimerinę dangą galima rinktis laisvai, tačiau renkantis profilio raštą vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Čerpių imitacijos profiliai tinka visiems stogams, turintiems ne mažesnį nei 14 laipsnių Mantas Grigaliūnas, nuolydį. Stogams, turintiems bendrovės „Ruukki Lietuva“ mažesnį nuolydžio kampą, gali- rinkodaros vadovas ma rinktis trapecinį profilį (nuo devynių laipsnių) arba klasikinį profilį su užlankais (nuo septynių laipsnių). Maksimalus nuolydžio kampas plieninei stogo dangai neribojamas, neretai trapeciniai ar klasikiniai profiliai naudojami ir kaip sienų danga.

Dėl gana permainingų lietuviško klimato sąlygų visiems aktualu, ar greitas ir nekomplikuotas tokio plieninio stogo įrengimas?

Plieninės stogo dangos kiekvieno lakšto ilgis apskaičiuojamas ir gamykloje nupjaunamas pagal konkrečios stogo vietos, kur jis bus tvirtinamas, ilgį. Todėl tokia danga montuojama itin sparčiai, tam nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių. Norintiesiems stogo dangą susimontuoti patiems siūlomas dar patogesnis sprendimas – prieš trejus metus buvo pristatyta plieninė stogo danga „Ruukki Finnera“, parduodama nedideliais lakštais. Tokius lakštus įsigyti, transportuoti, sandėliuoti statybvietėje, užkelti ir sumontuoti ant stogo – daug paprasčiau.

Kuo išskirtinė plieninių stogų priežiūra?

Plieniniams stogams beveik nereikia priežiūros – jie nepelija, nekerpėja ir nesamanoja. Ant jų ilgam neužsilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės, spygliai. Tačiau jeigu šalia auga dideli medžiai, patartina reguliariai iš lietaus latakų išvalyti sąnašas.  Dėkoju jums už pokalbį.

33

Statyba

„TecTem®“ – ideali pastatų šiltinimo iš vidaus sistema Pastatų energijos ir šilumos efektyvumo didinimo ekspertai vieningai sutaria, kad tinkamai apšiltintos pastatų išorinės sienos – vienas efektyviausių šilumos taupymo būdų. Deja, norintieji tikrai efektyviai ir greitai padidinti pastato sienų šiluminę varžą dažnai susiduria su netikėtomis kliūtimis. Dažnas reiškinys, kai daugiabučio namo gyventojai neranda bendro sprendimo dėl viso pastato apšiltinimo. Kitas kliūtis gali įvardyti statybų bendrovių, dirbančių su specifinių reikalavimų turinčiais statybiniais renovacijos projektais, atstovai. Tarkime, pastatuose, kuriems taikomi griežti paveldosaugos reikalavimai, negalimi net menkiausi vertingos architektūros pastatų fasadų pokyčiai. Nėra paprasta šiltinti ir renovuoti pastatus su apdailinių plytų fasadais, įmantresnės architektūros objektus, kulto pastatus, patalpas rūsiuose, konferencijų ar kino sales ir pan.

Tai vos kelios priežastys, kodėl naujas bendrovės „Knauf“ produktas – išorinių sienų ir lubų šiltinimo iš vidaus sistema su plokštėmis „TecTem® Insulation Board Indoor“ – vos pasirodęs rinkoje, iškart tapo itin paklausus. „Knauf“ statybinių produktų kūrėjai išties pristatė novatorišką produktą, kurį galima laikyti į ateitį orientuotų ir aplinką tausojančių statybų technologijų dalimi – sistema turi ekologinius Europos Sąjungos sertifikatus „NaturePlus®“ ir „Eco Institut“, europinį techninį liudijimą ETA 08/0313, be to, ji atitinka kitas ES statybinių medžiagų normas.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši sistema pirmiausia puikiai tinka šiltinti iš vidaus visų tipų patalpoms, neatsižvelgiant į tai, kokios yra išorės sienos, – ar tai būtų mūrinės iš įvairiausių plytų, ar betoninės iš paprastojo, lengvojo betono ir keramzitbetonio, ar sienos iš natūralių uolienų (granito, kalkakmenio). Be to, šia sistema efektyviai galima apšiltinti ir dvisluoksnės bei trisluoksnės konstrukcijos išorės sienas ir pasiekti dar didesnę jų šiluminę varžą, nes plokštės „TecTem® Insulation Board Indoor“ šilumos laidumo koeficientas λ = 0,045 W/mK.

34

Ši sistema sukurta taip, kad tiktų visų tipų patalpoms, ir yra tiesiog ideali išorinėms sienoms bei luboms šiltinti iš vidaus. Sistemą „TecTem® Insulation Board Indoor“ sudaro ne tik izoliacinės plokštės, bet ir specialūs aukštos kokybės montavimo produktai, tokie kaip aukštos kokybės difuzijai laidūs klijai, mineraliniai mišiniai, armavimo tinklas, giluminis gruntas, taip pat kompleksiniai montavimo sprendimai. Inovatyvi beplaušė izoliacinė plokštė „TecTem® Insulation Board Indoor“ gaminama iš natūralaus perlito ir mineralinių rišiklių. Ši plokštė išsiskiria ne tik puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Ji yra ir kapiliariškai aktyvi, todėl sugeria ant išorinių konstrukcijų vidinių paviršių susidariusią kondensato drėgmę (rasos taškas) ir vėliau pamažu atiduoda ją tiek išorinėms sienoms, tiek vidaus patalpoms. Tyrimais įrodyta, kad taip sureguliavus patalpų oro drėgmę ir apsaugojus išorės sienas nuo papildomos drėgmės iš vidaus, jų paviršiaus temperatūra būna aukštesnė, todėl pastatams šildyti prireikia mažesnių energijos sąnaudų. Be to, plokštės „TecTem® Insulation Board Indoor“ maksimaliai sumažina pelėsių atsiradimo riziką ir padeda išlaikyti patalpose sveiką bei malonų mikroklimatą, užtikrinantį žmonėms komfortišką savijautą. „Knauf“ technologai atkreipia dėmesį, kad tik kompleksinis sprendimas gali užtikrinti aukščiausią kokybę ir garantijas.

Visi šios sistemos komponentai buvo įdiegti ir patvirtinti po nuoseklių technologinių bandymų ir tyrimų.

Plokščių „TecTem® Insulation Board Indoor“ matmenys pritaikyti patogiai dirbti ir transportuoti. Jie yra unifikuoti: plotis – 625 mm, ilgis – 416 mm, o storis pagal poreikį: 50, 60, 80, 100, 120, 140, 160, 180 ir 200 mm. Beje, montuoti šias plokštes gana patogu, nes jos nėra itin sunkios – tankis apie 90–105 kg/m3.

Plokštės į statybvietes tiekiamos apjuostos plėvele – taip jos apsaugomos nuo šalčio, drėgmės ir kitų atmosferos poveikių.

Ant įprasto transportavimo padėklo, atsižvelgiant į plokštės storį, yra nuo 6,24 iki 32,76 m2 plokščių.

Statyba

„Knauf“ specialistai akcentuoja, kad „TecTem® Insulation Board Indoor“ yra kompleksiška šiltinimo iš vidaus sistema su optimaliai vienais prie kitų pritaikytais komponentais, todėl naudoti jai montuoti nepritaikytus kitų gamintojų produktus yra tikrai neleistina. Tokiu atveju neįmanoma prognozuoti, ar sistema bus efektyvi, ar bus išvengta nepageidautinų padarinių, ar bus garantuota darbų kokybė.

Patalpų šiltinimas sistema „TecTem® Insulation Board Indoor“ nėra sudėtingas, jeigu laikomasi visų montavimo technologijos reikalavimų. Tada tiek sienų, tiek lubų šiltinimo darbai vyksta palyginti sparčiai. Pavyzdžiui, 1 m2 paviršiaus plotą su gruntu „TecTem® Grundierung“ rankiniu būdu galima nugruntuoti vos per 1 min., o tokio paties ploto armavimo sluoksniui su „TecTem® Innenputz“ ir „TecTem® Gewebe“ gaminiais įrengti prireikia tik 15–20 minučių. Tiek pat laiko užtrunka ir 1 m2 plokštės klijavimas prie įvairių paviršių su klijais „TecTem® Klebespachtel“.

Aišku, labai svarbus šiltinimo etapas yra tinkamas paviršių, ant kurių bus klijuojama, paruošimas. Jie turi būti nedulkėti, sausi, be apnašų. Beje, pagrindo trūkiai neturi jokios įtakos šios šiltinimo sistemos efektyvumui, jei užtikrinamas jos sandarumas. Tam reikia izoliuoti kapiliarinę drėgmę. Jei paviršiai kreiduoti, juos būtina gruntuoti. Taip pat būtina pašalinti apkrovų nelaikančius seno tinko sluoksnius, dažus, senus tapetus, drėgmės poveikiui jautrius tinkus ir pelėsių pažeistus sluoksnius. Nelygumus reikia padengti išlyginamuoju tinko sluoksniu. Gruntą rekomenduojama parinkti pagal paviršiaus būklę.

Nors šiltinimo sistema „TecTem® Insulation Board Indoor“ dažniausiai yra nepamainoma, tačiau gamintojai įspėja, kad ji netinkama naudoti medinių konstrukcijų pastatuose, o norint įrengti drėgnose patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose, būtina konsultuotis su gamintojo atstovu. Be to, vienos pagrindinių šios sistemos efektyvumo sąlygų – orui sandari šiltinamoji konstrukcija ir mikroventiliacinių procesų izoliaciniame sluoksnyje išvengimas. Sistema tikrai gerai veiks, jei bus užtikrintas fasado atsparumas lietui ir vandens įmirkiui. Bet kuriuo atveju šiltinamoji konstrukcija turi būti apsaugota nuo drėgmės ir prireikus įrengta

Sistemos konstrukcija

1. TecTem® Insulation Board Indoor 2. Apkrovą laikantis pagrindas 3. TecTem® Klebespachtel 4. TecTem® Grundierung 5. TecTem® Innenputz 6. TecTem® Gewebe 7. Paruoštas seno tinko sluoksnis

horizontali sienų hidroizoliacija. Griežtai draudžiama montuoti drėgnas ar visiškai šlapias plokštes.

Lietuvoje ši novatoriška sistema jau aktyviai naudojama privačiuose namuose, ypač daugiabučiuose, kur nesulaukę kompleksinės renovacijos pavieniai savininkai nusprendžia patys apsišiltinti savo buto sienas. Ši sistema vis dažniau naudojama ir kompleksiniuose statybos ir renovacijos projektuose. Pavyzdžiui, sistema „TecTem® Insulation Board Indoor“ panaudota šalia viešbučio „Europa City Aurora“ įsikūrusio konferencijų centro fasadui apšiltinti, taip pat šiuo metu renovuojamoje Vilniaus Lazdynų ligoninėje.  Pageidaujančiuosius pasikonsultuoti prašome skambinti į „Knauf“ infocentrą tel. +370 5 213 2222 arba nemokamai išsikviesti specialistą, kad jis operatyviai padėtų išspręsti iškilusias problemas.

www.knauf.lt

35

Statyba

Silikoniniams dažams ir silikoninio tinko skiediniui būdingas ilgalaikis ir geras atsparumas dilumui, jiems nebūdingas kreidėjimas – laipsniškas dangos paviršinių dalelių atsiskyrimas yrant, skeldėjant paviršiniam rišiklio sluoksniui.

36

Statyba

Silikoniniai dažai ir tinkas Julius Justinavičius

Sukurtos XX a. šeštąjį dešimtmetį silikoninių dažų, tinko skiedinio sudėtys iš pradžių statybinių medžiagų rinkai pasirodė pernelyg brangios. Vėliau, dažų ir sausųjų skiedinių pramonėje išbandžius daugybę polimerinių rišiklių, dažniau pradėjus naudoti daugiasluoksnes apšiltintas atitvaras, įsitikinta tokių specifinių savybių, kaip mažas fasadinės dangos įgėris ir laidumas vandens garams, svarba. Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo tarsi nesuderinamos, bet patirta, kad tik vienos sudėties produktuose, kuriems būdingi organinių bei neorganinių medžiagų požymiai, šios savybės dera. Šie produktai – tai jau minėti silikoniniai emulsiniai dažai ir tinko mišiniai, kuriuose kaip rišiklis naudojamos silikoninės dervos. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio chemijos pramonė jau buvo pasirengusi tiekti pakankamą kiekį šių produktų už santykinai neaukštą kainą, todėl jie pradėti masiškai diegti statybinių medžiagų pramonėje.

Pagrindiniai silikoninių dažų ir tinko komponentai Daugumą emulsinių silikoninių dažų ir tinko skiedinio savybių lemia jų pagrindinio rišiklio (jis kartais pavadinamas plėvėdariu) – silikoninių dervų – sudėtis ir savybės. Šios dervos – trimatės struktūros stambiamolekuliniai junginiai, sudaryti iš silicio ir deguonies atomų. Tuo jie panašūs į kvarcą, tačiau, kitaip nei kvarce, juose kas ketvirtas deguonies atomas yra pakeistas organine grupe R. Todėl tokia silikoninių dervų struktūra dar vadinama „organiniais radikalais modifikuota kvarco struktūra“, o chemikai jas įvardija kaip tarpinius or-

37

Statyba

ganinių ir neorganinių junginių darinius. Pavyzdžiui, jų molekulinė masė yra mažesnė už sintetinių ar gamtinių organinių dervų molekulinę masę. Šių dervų tankis yra santykinai nedidelis ir priklauso nuo sudėties – apie 1,1–1,2 g/cm3.

Dažų ir tinko skiedinio gamybai naudojamoms silikoninėms dervoms būdingos specifinės savybės, o kitos jų savybės, būdingos ir kitokiems dažų rišikliams (plėvėdariams), yra geresnės. Kaip specifinę silikoninių dervų savybę galima įvardyti jų plėvelės gebą atstumti vandens molekules. Tai, veikiant elektrostatinių jėgų mechanizmui, daro hidrofobinės šių dervų grupės. Jos dervos plėvelėje visada orientuojasi į išorę (kapiliarų, porų ar išorinį fasado paviršių). Kita vertus, specifinės struktūros ir nedidelio tankio šių dervų plėvelės struktūra lemia labai gerą laidumą vandens garams. Silikoninių dervų cheminė sudėtis lemia ir aukštesnį jų atsparumą kaitrai, ugnies poveikiui.

Pavyzdžiui, didžiausia temperatūra, kurią nesuirdamos, nekeisdamos spalvos atlaiko metilsilikoninės dervos, yra apie 200–220 °C. Laikoma, kad silikoniniai dažai ir tinkas nesumažina fasadų apdailos gaisrinio atsparumo. Kitų atmainų dažų plėvelėse, tinko skiedinio rišikliuose, esant tokiai temperatūrai, jau pastebima pokyčių – gelsvėjimas, pleišėjimas, masės netektis ir pan.

38

Technologiniu požiūriu labai patogu, kad šios dervos yra tirpios daugelyje tirpiklių, taip pat palyginti lengvai sudaro emulsijas (stabilią įprastomis sąlygomis dviejų ar kelių nesimaišančių, tačiau disperguojamų, tolygiai paskirstomų vienas kitame skysčių sistemą). Dauguma šių dervų džiūdamos sudaro palyginti ploną, nelipnią ir vandens molekules atstumiančią plėvelę. Be to, ilgainiui dėl cheminių kondensacijos reakcijų šios plėvelės komponentai reaguoja su pagrindo (nudažyto paviršiaus, tinko, keraminių plytų mūro ir t. t.) junginiais – didėja sukibtis ir papildomais erdviniais ryšiais sustiprinamas silikoninės dervos sluoksnelis.

Iš esmės silikoninėms dervoms būdinga neorganinės kilmės statybinėms medžiagoms, dažų plėvelės ir tinko pagrindui gimininga trimatė struktūra. Ji primena skiedinio užpildo – kvarco grūdelių arba skystojo stiklo – struktūrą. Šis „giminiškumas“ su pagrindu yra labai svarbus gerai dažų plėvelės, tinko sluoksnio sukibčiai. Be to, silikoninės dervos yra atsparios vidutinės koncentracijos šarmų ir rūgščių tirpalų poveikiui, dėl cheminių ryšių patvarumo palyginti atsparios ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių poveikiui.

Jos, kaip dažų plėvėdaris, tinko rišiklis, šiuo požiūriu yra atsparesnės už polimeriniams dažams ir tinkui naudojamus rišiklius, todėl, nepaisant aukštos kainos, dažus ir tinką su silikoninėmis dervomis naudoti apsimoka.

Statyba

Fasadinė sistema „ECOROCK FF“

1. Klijų mišinys ZK-ECOROCK Normal W 2. Fasadinės plokštės FRONTROCK MAX E 3. Tvirtinimo smeigė 4. Stiklo audinio tinklelis 5. Armuojamasis klijų mišinys ZZ-ECOROCK Specjal W 6. Grunto posluoksnis PT-ECOROCK Grunt S-T arba PT-ECOROCK Grunt M 7. Spalvotas silikatinis ECOROCK S arba silikoninis ECOROCK SIL tinkas

Silikonas nelygu silikonui Pradedant aptarti silikoninių dažų ir tinko savybes, derėtų paneigti vieną mitą. Daug profesionalių statybininkų ir būstus įsirengusių ar remontus dariusių namų meistrų patyrė, kad neįmanoma norima spalva nudažyti įprastinių „silikoninių“ hermetikų – šiuos iš anksto privaloma pasirinkti kurios nors spalvos arba ieškoti alternatyvių medžiagų. Kažkodėl toks praktiškai ne kartą patikrintas ir patvirtintas teiginys bandomas taikyti ir silikoniniams dažams, tinkui. Teigiama, kad juos bus sunku perdažyti, remontuoti ir pan. Čia neįvertinama medžiagų cheminė sudėtis, tokių nesusipratimų kyla dėl terminijos painiavos. Hermetikai (sandarikliai) gaminami iš silikoninių elastomerų (polimerų), o jie, būdami gryni, iš tikrųjų negali būti dažomi – prie jų dažų plėvelė nekimba. Tačiau mes aptariame produktus (dažus ir tinko skiedinį) su silikoninėmis dervomis, kurioms vienintelėms iš visų šios sudėties silikoninių medžiagų būdinga savybė suformuoti lengvai perdažomas dangas. Be to, ir minėtieji silikoniniai hermetikai galėtų būti dažomi, tačiau tam pagrindinį jų polimerinį komponentą – silikoninį elastomerą – reikėtų modifikuoti silikoninės dervos priedu. Deja, mūsų šalies statybinių medžiagų rinkai toks produktas yra pernelyg brangus, jį siūlo tik nedidelė dalis tiekėjų, todėl dominuoja vienos sudėties sandarikliai, o siaura vienpusė darbo su jais patirtis gimdo mitus.

Dėl teisybės reikėtų paminėti, kad mišrios sudėties, bet kitos paskirties nei sandarikliai produktų su silikoninėmis dervomis mūsų šalies rinkoje netrūksta. Pavyzdžiui, čia aptariamų silikoninių dažų, tinko sudėtys gali būti modifikuojamos kitais polimeriniais rišikliais (plėvėdariais). Pavyzdžiui, dažams modifikuoti gali būti naudojamos akrilinės dispersijos. Taip gali būti siekiama pagerinti kai kurias technologines dažų savybes, nors pagrindinis tikslas – neprarandant gerųjų eksploatacinių savybių, atpiginti produktus (dažus, tinko mišinius) su silikoninėmis dervomis. Vokiečių specialistų duomenimis, šios atmainos fasadiniai dažai užima apie 10–12 % Europos rinkos ir gali būti naudojami žymiai įvairiau.

Silikoninių dažų ir tinko savybės Norint suprasti statybinių medžiagų su silikoninėmis dervomis pagrindinę eksploatacinę savybę – gerą laidumą vandens garams – tenka aptarti jų sudėčių ir suformuotų plėvelių ypatybes. Pagrindiniai rodikliai, lemiantys dažų eksploatacines savybes, yra rišiklio (plėvėdario) ir pigmentų bei užpildų kiekis sudėtyje, taip pat plėvelės struktūros rodikliai. Daugelyje emulsinių ir kitokių dažų plėvelę sudarančių polimerinių dispersijų ar alkidinių dervų, pokosto ir t. t. kiekis yra santykinai didelis, o pigmentų ir užpildų tūrinė koncentracija – nedidelė (iki 35–38 %). Todėl rišiklis šias daleles padengia gana storu, vientisu, beveik visas poras už-

39

Statyba

Kokią šiltinimo sistemą siūlo „Rockwool“?

Bendrovė pristato sertifikuotą šiltinimo sistemą „Ecorock FF“.

Tai kompleksinis išorinių sienų šiltinimo sprendimas, kurio pagrindą sudaro viena iš dviejų mineralinės akmens vatos izoliacinių plokščių „Frontrock Max E“ arba „Fasrock LL“ ir įvairus tinkų, būtinų kokybiškai šiltinimo sistemai užtikrinti, asortimentas. Didelis tonuoto silikoninio ir silikatinio tinko variantų paAndrius Buska, sirinkimas bei gausi mineraUAB „Rockwoll“ techninis vadovas liniam tinkui dažyti tinkamų dažų spalvinė gama patenkins net reikliausių klientų poreikius. Be to, šiai šiltinimo sistemai „Rockwool“ suteikia oficialią 10-ies metų garantiją.

Kuo sistema „Ecorock FF“ išsiskiria iš kitų?

Galima išskirti penkis pagrindinius „Ecorock FF“ šiltinimo sistemos pranašumus. Pirma, tai suderinamumas. Ši sistema yra vienintelė visiškai sukomplektuota sistema rinkoje, todėl visi komponentai parinkti ir idealiai suderinti tarpusavyje. Antras pranašumas – gaisrinė sauga: šiltinti naudojama akmens vata, priskiriama aukščiausiai (saugiausiai) degumo klasei A1; Trečia savybė – ilgalaikiškumas. Akmens vata išlieka stabilių matmenų (nesiplečia ir nesitraukia) esant kintančioms atmosferos sąlygoms, todėl bėgant metams neatsiranda tinko įtrūkių. Ketvirta savybė – laidumas garams. Dėl akmens vatos ir tinkų didelio laidumo vandens garams apšiltintos sienos „laisvai kvėpuoja“, todėl namuose sukuriamas sveikas ir malonus mikroklimatas. Kadangi tinkų ir dažų sudėtyje yra „biologinės apsaugos“ priemonių, tai paviršiai atsparūs cheminei bei biologinei korozijai ir išsiskiria „savaiminio išsivalymo“ efektu.

Kokia yra dažomo silikoninio ar silikatinio tinko technologinių operacijų eilės tvarka ir trukmė?

Kada prieš dažymą galima gruntuoti, kiek reikėtų palaukti po gruntavimo prieš dažymą?

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad silikatiniai ir silikoniniai tinkai yra tiekiami spalvoti (tonuoti) pagal spalvą, pasirinktą iš siūlomo spalvyno, todėl šių tinkų papildomai dažyti nereikia. O trumpa darbų seka būtų tokia: sukietėjus ir išdžiūvus baziniam armuotajam sluoksniui (maždaug po trijų dienų), yra tepamas spalvotas (tokios pačios kaip ir tinkas) gruntas teptuku, voleliu arba purškiamas purkštuvu. Išdžiūvus tinko pasluoksniui (apytiksliai po 24 val.), ant nugruntuoto paviršiaus įrengiamas plonasluoksnis apdailos tinko sluoksnis. Svarbu tai, kad įrengiant sistemą būtų griežtai laikomasi temperatūrinio režimo, t. y. darbo ir džiūvimo metu pagrindo, oro ir medžiagų temperatūra būtų +5–25 °C, o paviršiai apsaugoti nuo tiesioginės saulės spindulių, kritulių bei vėjo poveikių. Visuomet rekomenduojame naudoti vieno gamintojo fasadinę išorinę tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą, nes ji yra išbandyta, o visi sistemos komponentai yra tinkamai parinkti ir suderinti tarpusavyje, kad sistema būtų tinkama visą ekonomiškai pagrįstą eksploatacijos laiką.

40

dengiančiu plėvelės sluoksniu ir sudaro vientisą dangą. Toks dažų plėvelės formavimo būdas yra efektyvus saugant ja padengtą paviršių nuo išorinio drėgmės poveikio, tačiau naudojant tokius plėvėdarius beveik neįmanoma gauti vandens garams laidaus dažų sluoksnio.

Silikoninių emulsinių dažų savybes taip pat lemia jų sudėtis – kaip ir daugumos dažančių medžiagų jų sudėtyje bus rišiklis (plėvėdaris – silikoninė derva arba silikoninės dervos ir polimerinės dispersijos mišinys), pigmentai, užpildai, funkcinės paskirties priedai. Tačiau šiuose silikoniniuose dažuose pigmentų ir užpildų kiekis (tūrinė koncentracija) bus žymiai didesnė – per 60 %. Todėl iš silikoninių dervų emulsijų suformuotai dažų plėvelei būdinga specifinė struktūra – joje plėvėdaris (rišiklis) užima žymiai mažesnį tūrį nei kitų atmainų dažuose su polimeriniais ar net natūraliais rišikliais. Silikoninės dervos dažų plėvelėje užtenka tik atskiroms užpildų ir pigmentų dalelėms surišti, šios plėvelės sluoksnis yra žymiai plonesnis nei kitų dažų atmainų, o išdžiūvusi ji susiformuoja ne vientisa, monolitiška, kaip kituose dažuose, o porėta, išraižyta kapiliarų. Tačiau kapiliarų ir mažo skersmens porų sienelės yra padengtos silikoninės dervos sluoksniu, kurio vanduo nedrėkina dėl specifinės silikoninės dervos paviršiaus struktūros (paviršiuje sukoncentruotos elektrinius krūvius sukaupusios polinės molekulių dalys) – čia galima prisiminti mokyklinius bandymus su vandens lašo forma. Dėl to jai būdingas geras laidumas vandens garams, bet vandens įgerti šie kapiliarai ir poros negali.

Panašiomis savybėmis išsiskiria ir silikoninio tinko skiediniai.

Dėl silikoninių dažų plėvėdario (ir tinko rišiklio) gebos atstumti vandenį ant jų paviršiaus kelerius pirmuosius metus visiškai neužsilaikys teršalai. Todėl silikoniniais dažais nudažytiems ar tokiu tinku padengtiems paviršiams nebūdinga ir biologinė tarša – sausas substratas pelėsiams, grybeliams, dumbliams tarpti yra nepalankus. Pirmųjų nežymių paviršinės taršos požymių pasirodys po kelerių metų, tačiau nešvarumus bus gana paprasta nuvalyti, nes purvas (kritulių vandeniu atskiestos dulkės, suodžiai, žiedadulkės ir kt.) nesukimba su silikoninių dažų plėvele ir neprasiskverbia į tinko skiedinio poras. Vėliau, po 8–10 ar daugiau metų, fasadinių paviršių tarša gali padidėti, bet dar kelerius metus juos bus lengva ir paprasta nuvalyti (t. y. nereikės naudoti specialių ploviklių, aukšto vandens slėgio įrangos ir pan.).

Silikoniniams dažams ir silikoninio tinko skiediniui būdingas ilgalaikis ir geras atsparumas dilumui, jiems nebūdingas kreidėjimas – laipsniškas dangos paviršinių dalelių atsiskyrimas yrant, skeldėjant paviršiniam rišiklio sluoksniui. Vis dėlto, renkantis šiuos produktus, derėtų įvertinti, kad fasadinėse konstrukcijose jie naudotini kartu su kitomis garams laidžiomis konstrukcijomis, šiltinimo sluoksniais – tik taip bus išnaudotas visas šių medžiagų potencialas. Taigi, pasirinkę silikoninius emulsinius dažus ar silikoninį tinką, susidursime su kitais fasadinių paviršių apsaugos principais – kaip ir naudojant įprastus polimerinius dispersinius ar alkidinius dažus bus suformuotas kritulių vandeniui nelaidus sluoksnelis, tačiau jis išliks laidus iš sienų konstrukcijų, įmirkusių šiltinimo medžiagų ir patalpų garuojančiai drėgmei. 

Inžinerija

„TECEflex“ – vandentiekio, šildymo ir suspausto oro ar dujotiekio sistemoms montuoti Aukštą kokybę vertinantiems statybų, inžinerinių tinklų, santechnikos profesionalams „TECE“ vardo specialiai pristatyti nereikia. Tarp specialistų dėmesio vertų bendrovės produktų – universalaus naudojimo vamzdynų sistema „TECEflex“, skirta vandentiekio, šildymo, suspausto oro ar dujotiekio sistemoms montuoti. „TECEflex“ naudojami daugiasluoksniai (PE-Xc/AL/PE) vamzdžiai sujungiami paprastais vamzdžių praplėtimo ir žiedų užtraukimo įrankiais. Taip galima montuoti vamzdžius šildymo ir vandentiekio sistemose.

Daugiasluoksnis vamzdis „TECEflex“ ir jo pranašumai Daugiasluoksnis vamzdis „TECEflex“ gaminamas iš bazinio PE-Xc vamzdžio, padengto lazeriu suvirintu aliuminio apvalkalu (pastarasis dar padengtas baltos spalvos apsauginiu sluoksniu) ir turinčio ypač tvirtą vidinį sluoksnį.

Didžiausias „TECEflex“ vamzdynų išskirtinumas – vien tik vidinis vamzdžio sluoksnis atitinka keliamus reikalavimus atsparumui, slėgiui, šilumai ir senėjimui. O aliuminio sluoksnis iš vidaus ir PE išorinis sluoksnis suteikia vamzdžiui papildomo mechaninio patikimumo. Ši ypatinga vamzdžio „TECEflex“ konstrukcija padeda jam išlikti išskirtinai stabiliam lenkiant, todėl jį galima formuoti, nenaudojant lenkimo spyruoklės ar kito įtaiso.

42

„Atminties“ efektas Modifikuoti PE-Xc vamzdžiai išsiskiria „atminties“ efektu.

Taip apibūdinama sintetinės medžiagos savybė po deformacijos sugrįžti į ankstesnę geometrinę formą. Sujungimų technologijai ši savybė yra labai vertinga. Vamzdis PE-Xc su modifikuota struktūra vamzdžių jungties vietoje išsaugo įtempį ir išlaiko vamzdžius veikiantį slėgį. Vamzdis su nesujungta struktūra, priešingai, turi tendenciją pasiduoti veikiančiam slėgiui. „Atminties“ efektas leidžia vamzdžio PE-Xc įlinkius pataisyti naudojant pramoninį džiovintuvą. Vadinamasis „atminties“ efektas neleidžia

 Universalus vamzdis vandentiekiui, šildymo ir suspausto oro ar dujų sistemoms.

Vienas vamzdis – visiems atvejams.  Atsparūs daugumos šildymo sistemose naudojamų inhibitorių poveikiui.  Išsiskiria ypatingu ilgalaikiškumu.  Sertifikuotas pagal DVGW ir DIN CERTKO.  Vamzdžio ilgalaikiškumas, esant maks. 95 °C temperatūrai ir 10 barų slėgiui.  Tikrinamas nepriklausomų kontrolės tarnybų ir paties gamintojo.

Inžinerija

„TECEflex“ siūlo:

 vamzdynus jungti, nenaudojant jokių tarpinių;  nežymiai jungties vietoje sumažėjantį skerspjūvį;  didelį atsparumą slėgiui ir šilumai;  higienos požiūriu nepriekaištingą konstrukciją;  tikslias ir ypač saugias vamzdyno sistemas;  atsparumą atmosferinei ir vietinei korozijai;  galimybę montuoti po tinko sluoksniu;  daugiasluoksnius vamzdžius, išlaikančius geometrinę formą juos lenkiant.

plastikui lydytis jį slegiant. „TECEflex“ vamzdynų sujungimo technologija – tai ašinio vamzdžių sujungimo sistema. Naudojant vamzdynų sistemą „TECEflex“ vandentiekio ir šildymo sistemoms montuoti, galima pritaikyti trijų tipų fasonines dalis: 1) žalvarines fasonines dalis; 2) PPSU plastiko fasonines dalis; 3) bronzines fasonines dalis. Žalvarinės fasoninės dalys Žalvarinės daugiasluoksnio vamzdžio fasoninės dalys gaminamos pagal DVGW rekomenduojamo ypatingo žalvario, atsparaus cinko pasišalinimui, atitinkančio DVGW nurodymų W 534 „vamzdžių sujungimo elementams ir vamzdžių sujungimams“ ir geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. „TECEflex“ fasoninės dalys, pagamintos iš PPSU plastiko Kaip žalvarinių fasoninių dalių alternatyvą galima naudoti ir pigesnes fasonines dalis iš PPSU. PPSU – tai ypač mechaniniam poveikiui bei smūgiams atsparus plastikas. DVGW rekomenduojamos „TECEflex“ PPSU fasoninės dalys yra atsparios korozijai, smūgiams, slėgiui, temperatūros poveikiui, be to, yra ilgalaikės. Nepriekaištingos higienos savybės garantuoja puikų šių fasoninių dalių naudojimą. PPSU fasoninės dalys taikomos šildymo ir vandentiekio sistemoms.

„TECEflex“ fasoninių dalių savybės ir ypatumai:

 tos pačios fasoninės dalys tinka vandentiekio, šildymo, suspausto oro ir dujinėms sistemoms;  jungčių vietose nenaudojama jokių tarpinių;  skerspjūvis išlieka nesumažėjęs;  atitinka DVGW W 534 reikalavimus;  sistemos „TECEflex“ jungtis galima išardyti ir fasonines dalis panaudoti dar kartą;  produktas atitinka Lietuvos Respublikos ir daugumos užsienio šalių reikalavimus bei sertifikatus.

išardyti. Tai ypač svarbu montuojant instaliaciją, nes išimtos jungtys ir nuimti žiedai gali būti panaudoti dar kartą.

Eksploatacinį saugumą užtikrina DVGW, sistemos registracija DW8501 AQ2007. Sandarumą užtikrina plastikinis vamzdis, užtraukiamas ant fasoninės dalies visu paviršiumi. Todėl „TECEflex“ fasoninėms dalims nereikia tarpinių ir nėra pavojų, susijusių su tarpinių naudojimu: nėra plyšių ar tarpų, į kuriuos galėtų patekti ir susilaikyti vanduo. Stovinčiame vandenyje yra didelė galimybė atsirasti pavojingiems mikroorganizmams (pavyzdžiui, legionelėms).

Svarbu paminėti, kad sistemos „TECEflex“ eksploatavimo trukmė – ne trumpesnė nei 50 metų, be to, suteikiama 10-ies metų garantija su 500 000 eurų dydžio draudimo suma. 

UAB „TECE Baltikum“, Terminalo g. 10, Biruliškių k., LT-54469 Kauno r.

Tel. +370 37 314 078, faks. +370 37 313 084, el. p. info@tece.lt, www.tece.lt.

Ašinio presavimo technologija „TECEflex“ jungiamosios dalys yra universalios, jomis montuojamos vandentiekio, šildymo ir dujotiekio sistemos. Jos tinka visų tipų vamzdžiams. Patentuotas „TECEflex“ sujungimas užtraukimo žiedu – ypač patikima ir jau daug metų vandentiekio ir šildymo sistemose naudojama sujungimo technologija. Kiekvieną jungtį galima

43

Inžinerija

Modernių inžinerinių sprendimų ir darnios statybos pavyzdys Eglė Kajauskaitė

Rugpjūčio viduryje Lietuvos sostinėje duris atvėrė visiškai naujas pirmasis Baltijos šalyse, daugiau kaip 26 500 m2 ploto Skandinavijos milžinės „Ikea“ prekybos centras. Neabejojama, kad apsipirkti į Lietuvą važiuos ir kaimyninių šalių gyventojai, juo labiau kad aplink Vilnių 300 km spinduliu gyvena 16 mln. žmonių ir, be Vilniaus, yra dar trys dideli miestai – Ryga, Minskas ir Kaliningradas. Žurnalo „Structum“ skaitytojams siūlome šiek tiek atidžiau pasižvalgyti po naująją prekybos centro teritoriją.

Trejų metų triūsas davė stulbinamą rezultatą Naujojo Vilniaus „Ikea“ prekybos centro inžinerinio projektavimo ir sklypo paruošimo organizavimo paslaugas teikusios UAB „Baltic Engineers“ generalinio direktoriaus Dariaus Kvedaro teigimu, darbas su šiuo projektu prasidėjo prieš trejus metus. Tuomet jo vadovaujamai bendrovei Darius Kvedaras, buvo pavesta padėti pasirinkti „Baltic Engineers” sklypą statyboms, atlikti techgeneralinis direktorius ninį ir aplinkosauginį teritorijos auditą, strateginį padarinių ir poveikio aplinkai vertinimus bei parengti 89 ha visų inžinerinių dalių detalųjį planą. „Paprastai kalbant, mūsų specialistams teko apleistą ir užterštą 2 400 metalinių garažų teritoriją paversti tinkama vieta statyboms. Tvarkant aplinką buvo nugriauti visi garažai ir jų pamatai, iškastas užterštas gruntas, padaryti teritorijos ekogeologiniai ir užterštumo tyrimai. Iš viso atlikta per 300 000 m³ grunto darbų“, – teigia „Baltic Engineers“ vadovas D. Kvedaras.

Parengusi aikštelę statyboms „Baltic Engineers“ žmonių komanda kartu su Islandijos įmonės „Arkis“ architektais kibo į pastato projektavimo darbus. Islandijos specialistai parengė architektūrinį 26 000 m² „Ikea“ prekybos centro projektą, o „Baltic Engineers“ projektuotojams ir inžinieriams teko pasirūpinti inžinerine pastato dalimi, vidaus ir išorės komunikacijomis, leidimais statybai ir at-

44

likti viso projekto vykdymo priežiūrą. Kurdami šį projektą „Baltic Engineers“ specialistai įgyvendino daug inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, projektavimas vyko pasitelkus naujausias trimates technologijas – pastato informacinį modeliavimą. Nors projektavimo terminai buvo itin trumpi, komanda darbus baigė mėnesiu anksčiau, negu buvo numatyta, todėl ir leidimas statybai išduotas 30 dienų iki numatyto termino.

Akivaizdu, kad preciziškai darbuotojus besirenkančios „Ikea“ sprendimas dirbti su UAB „Baltic Engineers“ nebuvo atsitiktinis. Vienas pagrindinių pasirinkimo kriterijų – prieš gerą dešimtmetį įkurta įmonė jungia vietinę ir tarptautinę patirtį. „Ikea“ statybos Lietuvos sostinėje prasidėjo per rekordiškai trumpą laiką. Nuo pirmųjų planų statybų projektą valdžiusi bei statybos darbų techninę priežiūrą ir projekto pirkimus vykdžiusi UAB „Incorpus“ su palyginti greitu tempu ir gana trumpais terminais susidorojo puikiai, tai greičiau palengvino nei apsunkino darbą. Pasak projekto FIDIC inžinieriaus UAB „Incorpus“ direktoriaus Dariaus Čepoko, susidoroti su užduotimi įmonei padėjo ir tai, kad darbuotojai iš anksto įvertino, jog rudenį prasidėjusios statybos tęsis per visą Lietuvoje ilgai trunkantį žiemos laikotarpį,

Inžinerija

todėl iš anksto susiplanavo visus reikalingus darbus.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas užtikrinti statybvietėse dirbusių žmonių saugumui. Nors pats pastatas nebuvo sudėtingas, jį pastatyti galėjo daug kas, tačiau užsakovui buvo itin svarbus statybų būdas: sauga, darbo kultūra, nes visa tai lemia kokybę. Darbų sauga buvo bene pats svarbiausias statybų reikalavimas, į kurį buvo atsižvelgta ir renkantis darbų rangovą. Svarbiausia buvo gera reputacija, tarptautinė patirtis, žinojimas, kad taikomi gerokai aukštesni reikalavimai, nei yra Lietuvos rinkos vidurkis. „Ikea“ pasaulyje garsėja kaip itin socialiai atsakinga bendrovė, kelianti ypatingus reikalavimus ne tik su jos pastatais dirbančių žmonių saugai, bet ir paties pastato saugumui.

Sklandų darbą užtikrino konkursą statyti šį objektą laimėjusi Suomijos kapitalo statybos bendrovė „YIT Kausta“.

Nors statyboms buvo duota tik kiek daugiau nei metai (iki 2013 m. birželio mėn.), naująjį milžinišką centrą stačiusios bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas džiaugiasi, kad 26 500 m2 prekybos centras duris atvėrė laiku ir atitinka visus aukštos kokybės, darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

darbus (gelžbetoninis ir plieninis karkasai), fasadų iš daugiasluoksnių plokščių montavimą, vidaus ir išorės apdailos darbus, – vardija K. Vanagas. – Montavimo darbai vyko nesandėliuojant gaminių statybos aikštelėje, bet montuojant juos tiesiai iš transporto priemonės. Dėl to buvo laikomasi griežto darbų vykdymo ir tiekimo grafiko. Daug dėmesio skirta ir sujungimo mazgams bei gaminių apsaugai, nes Kęstutis Vanagas, dauguma konstrukcinių dalių, bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius sujungimo mazgų pagal projektą yra atviri. Atliekant daugiasluoksnių plokščių montavimo darbus, buvo vertinamos pastato energinės sąnaudos – kad jos būtų kuo mažesnės, pastato lauko atitvaros turėjo ati-

Nieko keista, juk kasdien statybos aikštelėje dirbo po 150–250 žmonių. „Suspėti pavyko tiksliai sudarius kalendorinį grafiką. Patys atlikome pastato konstrukcijų montavimo

45

Inžinerija

tikti aukštesnius energijos reikalavimus, todėl ypatingas dėmesys skirtas plokščių jungimams, sandarinimo mazgams, montavimo kontrolei.“ Vienas specifinių sprendimų, padėjusių išlaikyti tinkamus projekto tempus, – pastatą nuspręsta statyti ne visą iš karto, o atskiromis dalimis. Pabaigus vieną etapą, dalis būdavo atiduodama užsakovui ir pereinama prie kitos. Statybos darbai buvo perduoti trimis etapais, tačiau buvo ir daug tarpinių finišų, o jų metu turėjo viskas veikti ir funkcionuoti. Nors statybos dar buvo nebaigtos, pavyzdžiui, priešgaisrinė sistema turėjo funkcionuoti jau atiduodant eksploatuoti pirmąją statybų dalį. Tai buvo sudėtingas reikalavimas, tačiau ir jį pavyko įgyvendinti. Beje, nors pavasaris buvo ilgas, tačiau stipriai vėlavo, todėl nemenku galvos skausmu tapo ir darbas šaltu periodu. Pastate miesto centrinio šildymo tinklai įvesti dar neprasidėjus žiemai. Nors daug kam tai atrodė „misija neįmanoma“, jau prieš Kalėdas pastatas buvo šildomas iš miesto tinklų.

Dėl to ir pastato grindų betonavimas buvo pradėtas tuo

46

metu, kai jame buvo 16 laipsnių šilumos. Čia nemažai prisidėjo nuo pat statybų pradžios iki pabaigos beveik visą statybose naudotą įrangą nuomojusi bendrovė „Cramo“. „Visą žiemą statomose patalpose buvo įrengta termofikacinė šildymo sistema“, – teigia „Cramo“ generalinis direktorius Lietuvai, Latvijai ir Kaliningrado sričiai Darius Norkus. Šis sprendimas leido gerokai sumažinti išlaidas, mat tokia šiluma daug pigesnė nei šildymas dujomis ar dyzelinu. Sistema naudoja termofikacinį iš centralizuotos šildymo sistemos tiekiamą vandenį. „Dirbant su šiuo tikrai milžinišku projektu, darbus gerokai palengvino tai, kad juos atlikome kartu su tokia profesionalia ir aukščiausius kokybės reikalavimus keliančia bendrove kaip „YIT Kausta, – sako D. Norkus. – „Ikea“ statybos projektas išsiskyrė glaudžiu bendradarbiavimu su klientu visų statybos darbų etapų metu.

Siekdami kuo didesnio efektyvumo kartu su klientu stengėmės iš anksto detaliai suplanuoti būsimus darbus ir įrangos poreikius. Taip pat numatėme, kad bus

Inžinerija

situacijų, kai reikės itin operatyviai reaguoti į kintančią padėtį. Todėl kartu su užsakovu įkūrėme specialų padalinį ir jis užtikrino nenutrūkstamą įrangos nuomos teikimą.“ Pasak bendrovės „Cramo“ vadovo, tik ilgametė darbo patirtis jiems padėjo užtikrinti, kad visi reikalingi įrankiai ir technika būtų laiku ir vietoje, o statybų darbai nenutrūktų. „Stebėdavome, kas vyksta statybų aikštelėje, pagal darbų grafiką iš anksto planavome, kokios technikos reikės“, – prisimena D. Norkus. Statant „Ikea“ itin pasiteisino „Cramo“ mokymo centro paslaugos.

Specialiai parengti šio centro specialistai gali apmokyti darbininkus ir statybų aikštelėje, ir kliento biure. „Ikea“ prekybos centro statybų metu teikėme aiškius ir profesionalius pasiūlymus, tiekėme aukštos kokybės ir patikimą techniką, – tvirtina D. Norkus. – Manau, kad projektą pavyko įgyvendinti sėkmingai. O teigiamą rezultatą pasiekti įmanoma tik dirbant stipriai, profesionaliai ir kvalifikuotai darbuotojų komandai, teikiant lanksčius ir kūrybiškus sprendimus, o tuo mūsų bendrovė ir išsiskiria.“

Inžineriniams sprendimams – specialios brigados Inžinerinių tinklų įrengimo darbus atlikusios bendrovės „Inžineriniai tinklai“ specialiųjų statybos darbų padalinio vadovas Mindaugas Švilpa tvirtina, kad šis objektas nėra pats didžiausias jų užsakymas, todėl darbas ėjo gana sklandžiai, iškilo vos kelios kliūtys, o ir tos pačios neilgai trukus buvo įveiktos. „Projekto vykdymo metu daug kartų keitėsi projektiniai sprendiniai, dėl jų teko perplanuoti darbų vykdymo grafikus, parinkti kitas technologijas ir t. t.“, – prisimena M. Švilpa. Pašnekovas neslepia, kad objekto statybos metu itin didelį dėmesį kreipė, kad visi darbai būtų atlikti griežtai laikantis darbų grafiko, kokybiškai ir užtikrinant darbuotojų saugą bei sveikatą darbe.

„Mūsų įmonėje veikia griežta savikontrolės sistema, todėl apskritai mes visuomet visus darbus savo objektuose vykdome griežtai laikydamasi visų minėtų reikalavimų“, – tvirtina M. Švilpa.

47

Inžinerija

techninė informacija  Išorinės sienos: gelžbetoninės kolonos ir pamatų blokai su apšiltinimu, horizontalaus montavimo terminiai skydai su PUR užpildu.

 Stogas: plokščias – PVC danga su apšiltinimu.  Vidinės konstrukcijos: gelžbetoninės kolonos, gipskartonio pertvaros, horizontalaus montavimo terminiai skydai su mineralinės vatos užpildu.

 Perdangos ir aikštelės: gelžbetoninės.  Langai: aliuminio profilių.  Stoglangiai: kupoliniai švieslangiai.

Pagrindiniai medžiagų kiekiai  Plieno konstrukcijos – 757 t  Betono mišiniai – 4 925 m3  Daugiasluoksnės fasadinės plokštės – 9 670 m2  Stogo danga – 15 600 m2

Statybų metu buvo įrengta: 3 369 m vandentiekio tinklų (skersmuo nuo 110 iki 225 mm); 673 m buitinių nuotekų tinklų (skersmuo nuo 200 iki 400 mm); 3 895 m lietaus nuotekų tinklų (skersmuo nuo 200 iki 630 mm). Taip pat buvo sumontuotas gana didelio 40 l/s našumo naftos produktų atskirtuvas su smėliagaude ir įrengtos lietaus nuotekų filtracinės 248 m3 tūrio talpos. „Darbus atlikome laiku. Dirbdami glaudžiai bendradarbiavome su generaliniu rangovu bei jo subrangovais, – tikina bendrovės „Inžineriniai tinklai“ specialiųjų statybos darbų padalinio

48

vadovas. – Statybos aikštelėje vienu metu dirbo daug statybinių įmonių, todėl buvo labai svarbu, kad darbai būtų koordinuoti tinkamai, kad visos įmonės galėtų vykdyti darbus be prastovų. Sugebėjome užtikrinti, kad dėl mūsų vykdytų darbų jokia kita statybinė bendrovė nepatirtų prastovų.“ Visos nutiestos komunikacijos privalėjo būti sujungtos su jau esamomis ir funkcionuojančiomis Vilniaus miesto komunikacijomis, todėl dirbant, kad tinklai galėtų tinkamai funkcionuoti, buvo privalu dar kartą „tikrinti“ ir koreguoti projektinius sprendinius. Kadangi statyba buvo vykdoma labai „suspaustais“ terminais, visos dirbančios įmonės privalėjo derinti darbus, kad vienų darbai nestabdytų kitų įmonių darbų. Vyko nuolatinis medžiagų ir gaminių tiekimas. Dalis UAB „Inžineriniai tinklai“ tiesiamų tinklų buvo suprojektuota po vieninteliu įvažiavimo į statybvietę keliu. Tam, kad nebūtų stabdomas transporto srautas, buvo įrengtas laikinas apvažiavimo kelias, organizuotas transporto eismo reguliavimas.

Taip pat siekiant sudaryti kuo mažiau nepatogumų kitiems statybos dalyviams, dalis darbų atlikta, naudojant pažangius betranšėjo vamzdynų klojimo metodus.

Užtikrinti terminų laikymąsi bendrovei padėjo ir tai, kad statybinės medžiagos į objektą buvo tiekiamos griežtai pagal iš anksto su tiekėjais suderintą grafiką. UAB „Inžineriniai tinklai“ per daugiametę patirtį jau yra atsirinkę patikimus tiekėjus – dėl to įmonė nepatiria nepatogumų. „Jau dabar galime pasakyti, kad UAB „Inžineriniai tinklai“ tikrai įgyvendino visus įmonei keltus reikalavimus ir užduotis. Įmonė atliko netgi daugiau, negu buvo sutarta rangos sutartyje, nes mūsų personalas nuolat bendravo

Inžinerija

su generalinio rangovo atstovais, juos informuodavo apie projektinių sprendinių netikslumus“, – tvirtina M. Švilpa. „Pasirašydami kontraktą žinojome, per kokį trumpą laiką teks atlikti darbo projekto ir sistemų instaliacijos darbus.

Rangovas tikėjo mūsų gebėjimais sėkmingai organizuoti darbus, o užsakovas – kad parinksime ir pasiūlysime optimaliausius sprendinius rengdami darbo projektą, – darbo sąlygas atskleidžia ir kitos „Ikea“ statyboje dirbusios bendrovės „Eltalis“ ir Ko direktorius Vidmantas Liutkevičius. – Šiam darbui suformavome kvalifikuotą ir iššūkių nebijančią specialistų komandą iš Kauno UAB „Eltalis“ ir Ko ir Vilniaus UAB „Eltalis“ biurų inžinerinių išteklių. Buvo paskirstytos aiškios darbų atsakomybės ribos, užtikrinta nuolatinė darbų eigos kontrolė bei komunikacija su rangovu ir užsakovu.“ Ši jungtinė komanda rūpinosi vėdinimo, šilumos punkto ir saulės kolektorių sistemų automatizavimo, priešdūminio vėdinimo automatikos, lauko ir vidaus apšvietimo valdymo, šilumos, elektros, vandens skaitiklių duomenų nuskaitymo sistemų montavimu. „Turėjome užtikrinti procesų valdymo sistemos įdiegimą integruodami ir sujungdami kitų rangovų įrengtas inžinerines sistemas į bendrą pastato valdymo sistemą, – teigia UAB „Eltalis“ vadovas Arvydas Verseckas. – Kadangi jau daug metų mūsų inžinerinės įmonės specializacija yra būtent ši sritis, pasiūlėme įvairių sprendinių užduotims įgyvendinti rengiant automatizavimo darbo projektą. Juo labiau kad įmonėje turime visas reikalingas struktūrines grandis ir patyrusių specialistų komandą. Tai leidžia mums sėkmingai įgyvendinti tokios apimties ir pobūdžio projektus.“

UAB „Eltalis“ vadovas neslepia, kad visi jo ir kitų su projektu dirbusių specialistų darbai buvo itin griežtai prižiūrimi. „Užsakovo deleguotas atstovas rūpinosi kiekviena pastato valdymo sistemos ir priešgaisrinės sistemos projekto rengimo, suderinimo ir įvykdymo dalimi, kėlė reikalavimus techniniams sprendimams, ypatingas dėmesys buvo skirtas įrangos kokybei. Taip pat užsakovo atstovas derino techninius sprendimus su kitais subrangovais, tikrino parašytas pastato valdymo programas ne pastato perdavimo eksploatuoti metu, o dar jį kuriant“, – pasakoja A. Verseckas. Pasak jo, visus darbus ir sprendimus reikėjo derinti su užsakovu, o šis kaip pagrindinį prioritetą iškėlė sprendinių patikimumo, kokybės ir pastato eksploatacinių išlaidų optimizavimo reikalavimus. Tokio pobūdžio objektų statyboje, siekiant išlaikyti darbų tempą, įmonės specialistams tenka savarankiškai priimti sprendimus ir prisiimti dėl to kylančias rizikas. „Mūsų darbuotojai viską įveikė. Tai ne tik sustiprino komandą, bet ir prisidėjo keliant specialistų kvalifikaciją, siekiant tobulėti“, – sako UAB „Eltalis“ vadovas.

Ne ką mažesnius darbo tempus teko išlaikyti ir du ilgastrėlius ekskavatorius „Hyundai 210LC“ parūpinusiai bendrovei „Agrenta“. Jos vadovas Algis Trinkūnas tvirtina, kad toks įtemptas darbas jų įmonei taip pat nėra naujiena. „Visi darbai, kad ir kokius dirbtum, yra sudėtingi, jei tik juos atlieki sąžiningai, kruopščiai ir kokybiškai, – tvirtina A. Trinkūnas. – Panašius darbus su ilgastrėliais ekskavatoriais mano vadovaujama įmonė atlieka jau 15 metų, todėl mūsų mechanizatoriai turi didelę patirtį. Šio objek-

49

Inžinerija

to statyboje abi mūsų mašinos darbo turėjo nuolatos – viena dirbo kasimo ir šlaitavimo darbus, o kitai teko kasti ir tranšėjas inžineriniams tinklams.“ Išskirtinis, inovatyvus ir „žalias“ Anksčiau stovėjusių ir nugriautų apie 3 tūkst. metalinių garažų vietoje išdygusio milžiniško „Ikea“ prekybos centro statyboms prireikė ir nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, įrengiant „Ikea“ iš anksto apgalvota, kaip užtikrinti, kad čia apsipirkę žmonės galėtų patogiai išsinešti baldus – prekybos centro durys rekordinio 4,7 m pločio. Viena pagrindinių naujovių, susijusių su jo lankytojų ir darbuotojų saugumu, – pirmą kartą prekybos paskirties pastatuose gaisrui gesinti įdiegta ESFR didelio vandens debito purkštukų sistema. Siekiant prisidėti prie itin svarbaus ateities kartoms gamtos išsaugojimo, ypatingas dėmesys skirtas ir pastato inžinerinės dalies įrengimui. Visos mechaninės ir inžinerinės sistemos valdomos per centrinę pastato valdymo sistemą. Šildymas, šaldymas, apšvietimas, net šaldymo kamerų stebėjimas, apsaugos kontrolė – viskas turėjo būti paruošta valdyti per pagrindinę pastato valdymo sistemą. Visa tai padaryti padėjo jau anksčiau su „Ikea“ dirbusi Islandijos bendrovė. Ji ir vadovavo visam diegimo procesui. Bendrovė pasiekė, kad pastatas būtų valdomas kaip kompiuteris – atsiradus kokiam nors gedimui, gaunamas pranešimas apie tai, o jį pašalinti ir suvaldyti situaciją galima net nuotoliniu būdu.

www.jegoslinija.lt UAB „Jėgos linija“ – tai šiuolaikiniai, greiti ir sąžiningi sprendimai bei patikima patirtis nuo 1996 m., kai reikia atlikti statinių inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo darbus.

Veiklos sritys:  išorės elektros tinklai iki 10 kV;  skirstyklos ir pastotės iki 10 kV;  lauko apšvietimo tinklai;  ypatingos kategorijos statinių vidaus apšvietimo ir jėgos tinklai;  ypatingos kategorijos statinių ryšio ir kompiuteriniai tinklai;  žemės darbai;  ypatingos kategorijos statinių vidaus ir išorės vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklai;  ypatingos kategorijos statinių šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas;  ypatingos kategorijos statinių nuotolinis ryšys ir automatizavimas.

UAB „Jėgos linija“ – visi kompleksiniai sprendimai: nuo kliento poreikių išsiaiškinimo ir projekto rengimo bei suderinimo iki įrangos montavimo, jos suderinimo ir paleidimo.

UAB „Jėgos linija“, Pažagiškių g. 45, LT-04125 Vilnius Tel.50 +370 5 270 6409, faks. +370 5 270 6749, el. p. info@jegoslinija.lt

Elektrotechnikos darbus objekte atlikusios bendrovės „Jėgos linija“ projektų vadovas Dainius Čaplikas tvirtina, kad nemažai jėgų ir išmonės prireikė įrengiant vidaus apšvietimą, kištukinius lizdus, jėgos tinklus, taip pat įrengiant stovėjimo aikštelių lauke apšvietimą, reklaminius stendus bei įvažiavimo bokštą su „Ikea“ logotipu. Siekiant sutaupyti kuo daugiau energijos, net lauke įrengti šviesadiodžiai šviestuvai turi pritemdymo funkciją. „Nors planuose atstumai ir atrodo nedideli, tačiau atliekant darbus prireikė nemažai pastangų. Kiekvienas darbas yra specifinis ir turi tenkinti bet kokio užsakovo reikalavimus. O dirbant šio centro statyboje buvo itin svarbu, kad, pavyzdžiui, Švedijoje stovintis „Ikea“ prekybos centras ir pastatytas Vilniuje neturėtų jokių esminių skirtumų, pradedant nuo įvažiavimo kelių ir baigiant vidaus patalpų išdėstymu, – tvirtina D. Čaplikas. – Su šiuo objektu kiekvieną kartą dirbo nuo 6 iki 42 žmonių, atsižvelgiant į tuo metu atliekamų darbų apimtį.“ Prekių priėmimo terminale taip pat netrūksta inovatyvinių technologinių sprendimų. Čia sumontuoti penki cinkuoti bendrovės „Hörmann“ hidrauliniai aukščio išlyginimo tilteliai HTL-2 su moderniausia eismo valdymo sistema HIB: šviesoforais ir buferiais su jutikliais – taip vilkiko vairuotojas informuojamas apie iki krovimo tiltelio likusį atstumą. Cinkuotas tiltelių paviršius užtikrina ilgalaikiškumą ir patvarumą, atsparumą aplinkos poveikiui. Užsakovas pasirinko modernias pripučiamas sandarinimo rankoves DAS-3, sumažinančias šilumos nuostolius prekių pakrovimo ir iškrovimo metu. Įstiklinti pramoniniai „Hörmann“ vartai SPU F42 užtikrina, kad į darbines patalpas patektų natūrali šviesa, o durelės vartuose leidžia laisvai judėti personalui neatidarant visų vartų. Taip pat objekte sumontuoti šios bendrovės ritininiai ir greitaeigiai vartai taupo vietą ir sandariai atskiria patalpas. „Žaliojo pastato“ vardo naujasis prekybos centras vertas dar ir dėl to, kad apie gamtosaugą galvota įrengiant ir pastato vidų, kur ypatingas dėmesys skirtas ergonomikai, saugiai pastato eksploatacijai bei minimalistiniam skandinaviškam dizainui, paliekant kuo daugiau natūralių medžiagų, pavyzdžiui, natūralius betono paviršius.

Naująjį prekybos centrą stačiusi bendrovė „YIT Kausta“ taip pat atskleidžia, kad visos medžiagos ir gaminiai naujajam prekybos centrui daugiausia buvo tiekiami iš Lietuvos ir kitų ES valstybių. „Iš lietuviškų medžiagų pagrindinės yra šios: gelžbetonio gaminiai ir betonas, apšiltinimo medžiagos, vėdinimo

Inžinerija

įranga, langų bei vitrinų stiklai, – vardija K. Vanagas. – Beje, kalbėdamas apie medžiagų saugą, norėčiau paminėti vieną niuansą – prieš statybas Švedijos NCS institute turėjome atlikti dalies statybinių medžiagų (pavyzdžiui, fasadinių terminių skydų) specialius tyrimus, užtikrinančius, kad gaminiai atitinka griežtus „Ikea“ standartus.“ Fasadams skirtos medžiagos ir dažai turėjo atitikti specifinius „Ikea“ reikalavimus. Fasado spalvos privalėjo būti „Ikea“ prekių ženklo spalvos – „Ikea blue“ ir „Ikea yelow“. Buvo aiškiai nurodyti jų spalvų kodai pagal tarptautines paletes ir prieš dažant buvo privaloma gauti „Ikea“ patvirtinimą, kad jos parinktos tinkamai. Specialiai tam reikėjo pasigaminti atskirus pavyzdžius, jie ir buvo vežami užsakovo ekspertizei ir patvirtinimui, bandomi įvairiomis sąlygomis, esant skirtingiems apšvietimams ir t. t. Bandinius vežusiai bendrovei „Incorpus“ pasisekė, užsakovai pavyzdžius patvirtino iš pirmo karto. Kitose šalyse „Ikea“ pastatus stačiusiems specialistams tai sunkiai pavykdavo. „Baltic Engineers“ vadovas atskleidžia, kad karštas vanduo centrui bus ruošiamas naudojant saulės kolektorių energiją. Pasak D. Kvedaro, šių kolektorių diegimas – tai projektuotojų ir objekto savininkų šiuolaikinio požiūrio į darnų pastatų kūrimą atspindys. Sumontuota 100 vnt. saulės kolektorių jėgainė bus viena didžiausių Lietuvoje – jos plotas apie 300 m². Dirbdama šiltuoju metų laiku visu pajėgumu ji generuos didžiąją dalį reikiamos šilumos. Jėgainė yra integruota į kompleksinę, inovatyvią, papildytą oriniais šilumos siurbliais technologinę pastato sistemą. Šie oriniai šilumos siurbliai – taip pat naujovė Lietuvoje, leidžianti bet kuriuo metų laiku pastato viduje sukurti optimalų klimatą, t. y. ir pastatui vėsinti vasarą, ir jam šildyti žiemą bus naudojamas tas pats didelę temperatūros skalę aprėpiantis šilumos siurblys. „Svarbu yra ir tai, kad visos šios inovacijos prekybos centrui pasiteisins ir atsipirks greičiau nei per 10 metų“, – sako „Baltic Engineers“ generalinis direktorius D. Kvedaras. Pasak jo, visi centro planavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) metodu, kuriuo siekiama mažinti neigiamą pastatų poveikį aplinkai.

Pagal BREEAM įvertintos šios rodiklių grupės: valdymas, sveikata ir gerovė, energija, transportas, vandens suvartojimas, medžiagos, atliekos, žemės naudojimas, sklypo ekologija, tarša, inovacijos. Galutinis vertinimo rezultatas – sertifikatas, apibūdinantis pastato poveikį aplinkai „Šiuo metu atliktas pirmasis sertifikavimo sistemos etapas – atranka. Jos metu „Ikea“ pastatas surinko daugiau kaip 55 balus iš 100 ir gavo įvertinimą „very good“ (liet. „labai gerai“). Lietuvoje tai yra vienas pirmųjų prekybinių pastatų, įvertintų pagal šią sistemą“, – sako projektuotojų ir inžinierių bendrovės „Baltic Engineers“ generalinis direktorius. Įrengiant pastatą, buvo nepamiršta ir apie šeimas. Pirmiausia „Ikea“ investavo į miesto infrastruktūrą: bendradarbiaudama su savivaldybe įrengė parką ir itin patogias bei šiuolaikiškas vaikų žaidimo aikšteles. Šeimos kviečiamos užsukti į prekybos centre įkurtą 500 vietų restoraną, o su vaikais apsipirkti atėję tėvai savo atžalas galės palikti specialiai įrengtame vaikų žaidimo kambaryje.

Apibendrinant prekybos centro „Ikea“ projekte dalyvavusių įmonių informaciją, netenka abejoti, kad šalies sostinėje turime naują šiuolaikinį objektą – modernių inžinerinių sprendimų ir darnios statybos pavyzdį. Su tuo sutinka ir „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas, pabrėždamas, jog prie šio grandiozinio projekto sėkmės neabejotinai prisidėjo ir itin sklandus pagrindinio rangovo ir subrangovų bendradarbiavimas. „Norisi nuoširdžiai padėkoti mūsų partneriams, padėjusiems įgyvendinti šį išties ambicingą, unikalų ir iki šiol Lietuvoje analogų neturinti projektą“, – sakė bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas. 

51

Klojinių sistemų naujovės Šią vasarą, Vilniuje, Pilaitės prospekte statybų bendrovė „Naresta“ pradėjo įgyvendinti projektą „SONEX“. Administracinės paskirties pastato statyboms pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudota nauja perdangos klojinių sistema su krentančiomis statramsčių galvomis „Dokadek 30“. „Dokadek 30“ – tai aukštus kokybės bei saugumo reikalavimus atitinkanti perdangos klojinių sistema. Ypač greitas surinkimas ir mažos darbo jėgos sąnaudos – vieni didžiausių sistemos „Dokadek 30“ pranašumų. Dėl kelių tipinių elementų klojinių montavimo darbai tampa itin paprasti. Klojinių sistema „Dokadek 30“ yra montuojama nuo pagrindo – taip išvengiama pavojingo darbo dideliame aukštyje. Be to, šios sistemos skyduose yra integruota apsauga nuo vėjo poveikio.

Inovatyvios, laiko vertę žinančios ir į kokybiškus rezultatus orientuotos bendrovės renkasi klojinių sistemą „Dokadek 30“.

Didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse „Kauno tiltai” šiais metais pradėjo Jonavos tilto per Nemuną rekonstrukciją. Bendradarbiaujant su statybinių klojinių gamintoju įmone „Doka Lietuva“, šio objekto statybose pirmą kartą Lietuvoje panaudota klojinių sistema „ParaTop“.

Klojinių sistemai „ParaTop“ nereikia atramos nuo žemės, ji yra lengvai montuojama iš viršaus. Sistemos inovacija „Insert-Shoe“ leidžia ją lengvai sumontuoti ir eliminuoja bet kokius pagrindo netikslumus. Dėl modulinės koncepcijos klojinių sistema „ParaTop“ yra universali ir lengvai pritaikoma įvairioms betono ir plieno konstrukcijoms. Optimizuotas sistemos „ParaTop“ dizainas užtikrina itin greitą ir saugią statybos darbų eigą.

Daugkartinio naudojimo universali klojinių sistema „ParaTop“ yra puikus pasirinkimas praktiškoms bei aukščiausios kokybės siekiančioms bendrovėms.

UAB „Doka Lietuva“ I Visorių g. 27, LT-08300 Vilnius, Lietuva I Tel. +370 5 278 0678 I Faks. +370 5 267 5295 I El. p. lietuva@doka.com I www.doka.lt

In탑inerija

53

Inžinerija

ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS PRAMONINIUOSE PASTATUOSE

Pramonininkai dažnai atsisako savo pastatus apšiltinti, nes išsprendus vieną problemą iškiltų kita. Deja, kartais labiau apsimoka nesandarinti pastatų ir perteklinę energiją tiesiog išmesti lauk, nei imtis priemonių ją akumuliuoti. Taip pat negali būti vieno sprendimo dėl pastatų apšiltinimo.

54

Renovuojamas garsios gamyklos „Laima“ (Latvija) pastatas.

Inžinerija

Ingrida Daraškevičiūtė

Lietuvoje įmonės nėra skatinamos investuoti į energinio efektyvumo didinimą pramoniniuose pastatuose.

Nesurastume ir oficialios statistikos apie šalyje energiškai efektyvius modernizuotus ar naujai statomus pramoninius pastatus.

AIDAS VAIČIULIS, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas

GAMYBOS PROCESUOSE IŠSISKIRIA DAUG ENERGIJOS, TAČIAU JI DAŽNIAUSIAI PALEIDŽIAMA VĖJAIS Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis pastebi, kad gamybos procesuose išsiskiria daug energijos, bet ji tinkamai nepanaudojama.

„Pramonės pastatų valdytojai turi kitą galvoskaudį – kaip efektyviai panaudoti perteklinę šilumą, – sako A. Vaičiulis. – Dažnai pastatai būna kiauri vien dėl to, kad juose būtų palaikomas tam tikras gamybai reikalingas mikroklimatas. Skamba paradoksaliai, tačiau išskiriama energija yra nereikalinga... Todėl siekiant energinio efektyvumo būtina rasti būdų, kaip nukreipti energiją ten, kur jos reikia.“ Pramoniniuose statiniuose yra atvirkštinė situacija nei indvidualiuose, daugiabučiuose ar visuomeniniuose pastatuose.

Gamybos procesuose išsiskiria daug energijos, todėl gamybines patalpas, cechus dažniausiai tenka aušinti. O administracinės ir buitinės patalpos yra šildomos papildomai. Sprendimą diktuoja pati situacija – gamybos procese išskiriamą energiją būtų galima kryptingai panaudoti patalpoms šildyti.

Pramoniniuose statiniuose yra kitokia situacija nei individualiuose, daugiabučiuose ar visuomeniniuose pastatuose. Apšiltinus, izoliavus gamybines patalpas, galima labiau pakenkti, nei padėti. Tokiais atvejais kyla kita problema: energijos neišleidžiant laukan, patalpoje nebus sukurtas reikalingas mikroklimatas. Jei pramoninis pastatas bus labai energiškai efektyvus, tos energijos reikės dar daugiau jai neutralizuoti.

Pramonininkai dažnai atsisako savo pastatus apšiltinti, nes išsprendus vieną problemą iškiltų kita.

Deja, kartais labiau apsimoka nesandarinti pastatų ir perteklinę energiją tiesiog išmesti lauk, nei im-

55

Inžinerija

Viena paprasčiausių priemonių – šilumokaitinės sistemos, kai išskiriama šiluma absorbuojama ir perduodama ten, kur ji reikalinga. Galima įrengti vėdinimo sistemą ir oru perduoti šilumą. Taip pat išskiriamą perteklinę energiją transformuoti į tam tikros rūšies energiją. tis priemonių ją akumuliuoti. Taip pat negali būti vieno sprendimo dėl pastatų apšiltinimo. Vienas pagrindinių uždavinių gamybinės paskirties pastatuose – kryptingas energijos naudojimas, o ne jos sulaikymas. „Pastatą apšiltinti kainuoja nebrangiai, bet kaip po to sureguliuoti procesus, o jie kartais yra kintantys. Tai vienas sudėtingiausių uždavinių“, – sako A. Vaičiulis.

GAMYBINIUOSE PROCESUOSE IŠSISKIRIANČIOS ŠILUMOS NAUDOJIMAS – ELEMENTARŪS INŽINERINIAI SPRENDIMAI Gamybinėse patalpose gali būti numatytos ir suprojektuotos įvairiausios energinio efektyvumo didinimo priemonės. Tai ir šilumos kaupimo, surinkimo, perdavimo į kitą vietą įrenginiai. Šiluma gali būti perduodama ne tik oru, bet ir vandeniu, metalu.

Viena paprasčiausių priemonių – šilumokaitinės sistemos, kai išskiriama šiluma absorbuojama ir perduodama ten, kur ji reikalinga. Galima įrengti vėdinimo sistemą ir Šokolado fabrikas „Laima“ buvo pastatytas 1939 metais

Šiuo metu gamyklos pastatas visiškai renovuotas. Sumontuotos rekuperacinė vėdinimo, efektyvaus šildymo sistemos, įstatyti nauji mediniai langai (šilumos energijos perdavimo koeficientas – 1,4 W/m2K), automatinės durys su judesio jutikliais, pasenę gamybos aušinimo sistemos elementai pakeisti energiją taupančiais, šildymo sistema garu pakeista į uždaros cirkuliacijos šildymo sistemą karštu vandeniu, automatizuotas rankinis energijos valdymas ir kontrolė. Įgyvendinus pastato energijos efektyvumo rekonstrukciją, gamtinių dujų vartojimas sumažėjo iki 13,5 %, elektros energijos – 7,5 %, CO2 emisija – 11 %. Rekonstrukcijos ir renovacijos projektą finansavo Europos regioninės plėtros fondas.

56

oru perduoti šilumą. Taip pat išskiriamą perteklinę energiją transformuoti į tam tikros rūšies energiją.

Priimant sprendimus, reikėtų nepamiršti ir efektyvumo kriterijaus – galbūt energinio efektyvumo didinimo priemonės reikalingos ne visame pramoniniame objekte, o tik tam tikrose gamybinėse patalpose.

SU BROLIAIS LATVIAIS VARŽOMĖS NE TIK KREPŠINIO AIKŠTELĖJE Nuo 2009 m. latviai į pastatų energinio efektyvumo skatinimo programą įtraukė ir pramoninius statinius. „Lėšas už parduotus aplinkos taršos vienetus mūsų kaimynai paskirstė tikslingai ir proporcingai, skatinimo priemonių „pyragą“ padalydami į tris dalis: po maždaug 30 % skirdami individualiems ir daugiabučiams bei visuomeniniams ir pramoniniams pastatams. Tai motyvacinis ir labai svarbus momentas“, – sako A. Vaičiulis.

Vienas geriausių tokios politikos pavyzdžių – garsusis konditerijos fabrikas „Laima“. Renovacijos procese seni pastatai buvo atnaujinti ne tik iš išorės. Apšiltinus objektą, gauta perteklinė energija buvo nukreipta administracinėms ir kitoms pagalbinėms patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti. „Lietuva nuėjo kitu keliu, labiau politizuotu. Apie 90 % energinio efektyvumo skatinimo lėšų atiteko visuomeniniams poreikiams, tik po kelis procentus buvo paskirstyta individualių namų statybai ir renovavimui bei atsinaujinančių energijos šaltinių taikymui. Toks sprendimas nebuvo toliaregiškas, netgi ydingas“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak jo, prekybos taršos vienetais mechanizmas yra sukurtas tam, kad valstybėse būtų kuo daugiau „žaliosios ekonomikos“ pavyzdžių, o žmonės pajustų tiesioginę naudą ir suvoktų, kam to reikia. „Lietuvoje verslininkai ir pramonininkai palikti virti savo sultyse ir sprendimus priimti turi patys, nes viso energinio efektyvumo skatinimo priemonių paketo tiesiog nėra. O latviai jau gali pasigirti savo gamybinių pastatų energinio efektyvumo stebėsenos rezultatais“, – sako A. Vaičiulis.

Paklausus, ar kada nors lėšos už taršos leidimus Lietuvoje galėtų būti paskirstytos kitaip, pašnekovas suabejojo. „Taršos vienetų perkamumo bumas jau praeityje, kaina nukrito kelis kartus, nes labai didelė pasiūla. Į rinką taršos vienetus „išmetė“ Ukraina, kitos postsovietinio bloko šalys. Lietuva spėjo gauti apie milijardą litų už parduotus aplinkos taršos vienetus, ir tai yra labai gerai.

Tačiau, kita vertus, jei pramonė ir toliau Lietuvoje bus taip plėtojama kaip iki šiol pokriziniu laikotarpiu, tai greitai patys pirksime taršos vienetus, pardavę turėtus.

Lietuva praleido gerą galimybę suteikti rimtą postūmį strateginiams sprendimams“, – teigia Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.

Inžinerija

ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO INVESTICIJŲ ATSIPERKAMUMAS Lietuva pagal į nacionalinius teisės aktus perkeltas ES direktyvas yra įsipareigojusi, kad nuo 2020 m. visi naujai statomi pastatai turėtų beveik nulines energijos sąnaudas. Statytojams kartelė pakelta aukščiau, nei kalbant apie pasyviųjų namų technologijas. Žinoma, energinį efektyvumą lengviausia pasiekti statant naujus pastatus, jau projektavimo stadijos metu įgyvendinant energinio efektyvumo standartus. Tačiau Lietuvoje situacija yra tokia, kad statomų naujų pramoninių pastatų yra ne tiek daug.

Žymiai daugiau apleistų gamybinių patalpų. Planuodami plėsti gamybinę bazę ir įsteigti naują padalinį, gamybininkai visų pirma ieško apleistų patalpų, nes tai gerokai pigiau, nei pastatyti naują.

Lietuvoje vis aktualesnė gamybinių patalpų renovavimo problema. Pasak A. Vaičiulio, Pasyvaus namo asociacijos nariai jau dalyvauja projektuose, kai dėl energinio naudingumo priemonių kreipiasi pačios įmonės. Lietuvoje yra specialistų, gebančių konsultuoti dėl energinio efektyvumo didinimo priemonių, jų projektavimo ir modeliavimo. „Aišku, iš pradžių skaičiuojama investicinė grąža. Pasirenkami patys efektyviausi gamybos sprendimai. Atliekamas gamybinio pastato energijos vartojimo auditas ir pasirenkamos pirminės efektyviausios priemonės – tam, kad sutaupyti pinigai paskui būtų investuoti į mažesnio efektyvumo priemones, t. y. užtikrinamas ilgalaikį poveikį turintis procesas. Supla-

nuojama priemonių eiga ir pačių investicijų grąža – antrinis, tretinis ir ketvirtinis jų naudojimas. Tarkime, šiuo metu dažniausiai viskas prasideda nuo elektros energijos taupymo.

Modernizavus apšvietimą, taupumo efektas pasiekiamas greičiausiai. Generuojant lėšas į specialų fondą, jau galima keisti šilumos šaltinius į efektyvesnius, taip didinant pastatų energinį efektyvumą. Gamybos proceso metu energijos sąnaudos išlaidų grandinėje yra svarbi dalis ir ją galima mažinti, – sakė A. Vaičiulis. – Energinio efektyvumo didinimo priemonės gamybos srityje yra tiesiogiai susietos su piniginiais srautais.“ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ – ĮMONĖS KULTŪROS DALIS Pasyvaus namo asociacijos vadovas sako, kad vis dar gajus posakis: pasakokite ką norite, vis tiek išleisiu kiek reikės, nes pardavus prekę viskas atsipirks... „Socialinė atsakomybė yra svarbi kultūros grandis prieš visuomenę plačiąja prasme. Taupant energiją išryškėja konkurencinis pranašumas, dėl sutaupytos ir efektyviai panaudotos energijos įmanoma atpiginti galutinio produkto kainą, o tai visiems aktualu.

Visi skaičiuoja, kaip kuo pigiau įsigyti žaliavų ir pagaminti, o išnaudojamai energijai tenka beveik didžiausia sąnaudų dalis. Svarbu ne panaudotą energiją įskaičiuoti į išlaidas ir pardavus atgauti pinigus, bet jau per patį gamybos procesą maksimaliai sumažinti energijos sąnaudas ir neteršti aplinkos“, – sako A. Vaičiulis. 

57

Oro užuolaidos –

geriausias būdas išsaugoti šilumą

Oro judėjimo ir valdymo asociacija (AMCA – angl. Air Movement and Control Association) įrodė, kad oro užuolaidos yra pati geriausia įėjimų į pastatus apsauga. Ji tris kartus efektyviau saugo nuo lauko oro patekimo ir sutaupo gerokai daugiau energijos nei vestibiuliai. Tokią išvadą apie oro užuolaidas po jų bandymų padarė pirmaujanti pasaulyje oro judėjimo ir oro sistemų įrangos institucija.

Pagal šiandienius daugelio naujų pastatų standartus reikalaujama pabandyti išvengti oro prasiskverbimo ir energijos nuostolių. Todėl, užuot rengus įprastą įėjimą, įrengiamas vestibiulis papildomai apsaugai užtikrinti. Tai brangus sprendinys, be to, dar ir užimantis per didelę dalį pastato, pro kurią kas dieną vaikšto klientai ir darbuotojai. AMCA atliko išsamų tyrimą. Jo metu buvo matuojamos bendros pastato energijos sąnaudos ir lyginami rezultatai, gauti prie įėjimo be oro užuolaidos, su oro užuolaida ir su vestibiuliu – dvejų durų įėjimu.

Rezultatai rodo, kad oro užuolaida suteikia maždaug 65 % apsaugą nuo lauko oro prasiskverbimo. O štai antroji pagal efektyvumą apsauga – vestibiulis – užtikrina tik 23 % apsaugą nuo oro prasiskverbimo. Taigi AMCA įrodė, kad oro užuolaidos iš tiesų sumažina pastato energijos sąnaudas.

Tyrimas grindžiamas ankstesniu darbu – tikrų pastatų bandymais ir CFD analizėmis, atliktais praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, kai buvo parengtas šaltesniems Amerikos regionams Modernaus dizaino oro skirtas įėjimų su vestibiuliais užuolaidos mažiems įėjistatybos kodeksas. Remiantis mams iki 2,2 m su integruogautais rezultatais, vestibiuta valdymo sistema ir nuoliai tapo naujų pastatų norma tolinio valdymo pulteliu. energijai taupyti.

PA2200C

”

”

Šios išvados ir metodai dabar patikrinti dar kartą ir atlikta maždaug 350 modeliavimų, siekiant kartą ir visiems laikams atsakyti Modernaus dizaino oro užuoį klausimą, kaip geriau laidos su integruota išmaniąja apsaugoti įėjimus ir pasvaldymo sistema „SIRe“. Šios tatus. Modeliuojant buvo oro užuolaidos užtikrins efektytaikomi įvairūs scenarijai, viausią apsaugą esant mažiaupavyzdžiui, klimato juostos, sioms energijos sąnaudoms. vasara ir žiema, subalansuotas ir nesubalansuotas vėdinimas, vėjo apkrovos ir pro įėjimą per valandą praeinančių žmonių skaičius. Dalis analizės dėmesio buvo sutelkta į tai, koks lauko oro kiekis prasiskverbia pro įėjimą.

PA2500, PA3500, PA4200

Analizė aiškiai rodo, kad angoje įrengta oro užuolaida kur kas geriau apsaugo nuo oro prasiskverbimo nei vestibiulis. Tyrimo metu, be kitų dalykų, taip pat nustatyta grynoji sutaupyta energija, apskaičiuotas ir išanalizuotas vidutinio dydžio biurų pastato modelis. Pastatas turėjo subalansuotą vėdinimo sistemą, o per valandą vidutiniškai praeidavo 100 žmonių. Rezultatai rodo, kad bendros pastato energijos sąnaudos su oro užuolaida įėjimuose buvo mažesnės tiek pastate su įprastu įėjimu, tiek pastate su vestibiuliu.

Svarbiausia, kad oro užuolaida buvo pranašesnė ir šaltesnio klimato sąlygomis, kur sutaupyti energijos padėjo tiek mažesnis prasiskverbiančio oro kiekis, tiek mažesni šildymo poreikiai.

Tyrimo atvejai rodo, kad oro užuolaida ne tik efektyvesnė už vestibiulį, bet ir mažesnės jos įrengimo išlaidos, be to, ji užima gerokai mažiau vietos prie pastato įėjimo.

Tyrimo ataskaitą rasite pagal nuorodą http://www. amca. org/UserFiles/file/Energy%20Initiative%20Web%20Pages/ Air%20Curtain%20Study(1).pdf.

Verkių g. 29, ūkio kiemas 2, LT-09108 Vilnius Tel. +370 5 274 1870, el. p. info@systemair.lt

Inžinerija

Pramonės pastatų renovacijai verta rinktis polistireninį putplastį Pastaruoju metu itin aktuali tema yra pastatų energinis efektyvumas ir jo didinimas. Kadangi pereinamieji reikalavimai nustatyti tik naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams, pramoninės paskirties pastatų modernizacijos klausimas lieka nuošalyje. Kaip ir modernizuojant daugiabučius namus, ypač svarbi pramoninio pastato išorinių atitvarų šiluminė izoliacija. Sumažinti per pastato sienas ir stogą išeinantį šilumos kiekį galima pasirinkus tinkamas termoizoliacines medžiagas. Puikiomis šilumos izoliacinėmis savybėmis išsiskiria polistireninio putplasčio plokštės.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ pramoninių pastatų renovacijai tiekia baltąjį polistireninį putplastį „Termoporas“ bei mažai vandens įgeriantį žalsvąjį polistireninį putplastį „Geoporas“.

Pastaraisiais metais smarkiai auga ir pilkojo polistireninio putplasčio „Neoporas“ poreikis. Gretimų šalių patirtis rodo, kad greitai šis produktas turėtų būti dažnai naudojamas ir pramoniniams pastatams atnaujinti.

Kodėl verta rinktis?

AB „Ukmergės gelžbetonis“ pirkimo ir rinkodaros vadovas T. Larinas pasakojo, kad apšiltinant, renovuojant ar modernizuojant pramoninius pastatus, ypač šiltinant jų stogus, polistireninį putplastį verta rinktis dėl šios medžiagos lengvumo. „Neretai įvairūs gamybiniai, pramoniniai pastatai yra prastos būklės. Izoliacijai naudoti sunkias termoizoliacines medžiagas gali būti pavojinga, nes pastato konstruktyvas gali deformuotis arba tapti nestabilus“, – teigė pašnekovas.

Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ gaminamas polistireninis putplastis laikomas kokybišku produktu. Ši medžiaga išsiskiria ilgalaikiškumu: polistireninio putplasčio plokštės nepūva, nedūlėja, nekeičia tūrio, išlaiko savo termoizoliacines ir mechanines savybes. Apšiltinant pramoninio objekto pamatus, svarbu parinkti tokias termoizoliacines medžiagas, kurios neįgertų vandens. Polistireninio putplasčio plokštės puikiai tinka rūsio sienoms ir grindims apšiltinti, kai

AB „Ukmergės gelžbetonis“ Antakalnio g. 60, Ukmergė Tel. 8 340 64 616 Faks. 8 340 64 749 El. p. info@ug.lt www.ukmergesgelzbetonis.lt

yra sąlytis su gruntu. Pamatams šiltinti AB „Ukmergės gelžbetonis“ siūlo specialų, pagerintų savybių produktą „Geoporas“. Jo ilgalaikis įmirkis, visiškai panardinus vandenyje, sudaro tik iki 2 % jo masės.

Padeda sutaupyti Modernizuojant pramonės pastatus pilkojo polistireninio putplasčio naudojimas leidžia maksimaliai sumažinti atitvarų šiluminius nuostolius. AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminamo pilkojo putplasčio „Neoporas“ termoizoliacinės savybės yra 20 % geresnės negu tokio paties tankio paprasto polistireninio putplasčio.

Naudojant „Neoporą“, užtenka penktadaliu plonesnio termoizoliacinės medžiagos sluoksnio tam pačiam efektui išgauti. Dėl mažesnio medžiagos tūrio sumažėja produkcijos transportavimo išlaidos, be to, plokštėms pritvirtinti naudojamos trumpesnės smeigės, lietvamzdžių laikikliai bei siauresni cokoliniai profiliai.

Atitinka griežtus reikalavimus Naudoti polistireninį putplastį pramoninių pastatų modernizacijai apribojimų nėra. Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ produkcija yra sertifikuota ir visiškai atitinka standarto EN 13163:2003 reikalavimus. Bandymais patvirtinta, kad kompozicinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriamos toms pačioms klasėms, kaip ir kitų termoizoliacinių medžiagų pagrindu sukurtos sistemos: išorinės fasadų šiltinimo sistemos atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus; stogų šiltinimo sistemos, susidedančios iš polistireninio putplasčio plokštės, laminuotos tarpine ritinine danga ir padengtos poliesteriu armuota polimerine ritinine danga, atitinka BROOF (t1) sistemos degumo klasės reikalavimus.

Polistireninis putplastis nepūva, netrūnija, todėl kenksmingomis medžiagomis neužteršiamas dirvožemis.

Plokštėms montuoti darbininkams nereikia papildomų apsaugos priemonių, nes gaminiai yra netoksiški ir nedirginantys. 

59

Infrastruktūra

Šalyje kaip grybai po lietaus dygsta įvairių dydžių biokuro katilinės ar juo kūrenamos termofikacinės elektrinės.

Jų atsiradimą lemia poreikis pigiau tiekti šilumą vartotojams bei visuomenės spaudimas šilumos tiekėjams dėl santykinai didelių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų.

Biokuro katilai grįžta į šilumos gamybos sektorių Stasys Liaukevičius

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, biokuru šildomuose miestuose vartotojams tiekiamos šilumos kaina yra iki dviejų kartų mažesnė nei miestuose, kuriuose šiluma gaminama deginant gamtines dujas. Tokie miestai yra Molėtai, Ignalina, Utena, Varėna, Širvintos, Plungė ir kai kurie kiti. Jų gyventojai gali džiaugtis už šilumą mokėdami tik po 18–20 centų už kilovatvalandę be PVM. O, pavyzdžiui, Joniškio, Prienų, Trakų gyventojai, kurių būstai šildomi naudojant gamtines dujas, moka po 33–34 centus už kilovatvalandę. Dėl to Lietuvoje pastaruoju metu stebimas tikras biokuro katilinių statybos bumas.

60



Šiaulių termofikacinė elektrinė.

Infrastrukt큰ra

61

Infrastruktūra



Alytaus biokuro katilinė.

Šalyje kaip grybai po lietaus dygsta įvairių dydžių biokuro katilinės ar juo kūrenamos termofikacinės elektrinės. Jų atsiradimą lemia poreikis pigiau tiekti šilumą vartotojams bei visuomenės spaudimas šilumos tiekėjams dėl santykinai didelių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų. Jau veikia naujos biokuru kūrenamos termofikacinės elektrinės Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, naujos katilinės Kaune, Utenoje, Jonavoje ir kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose. Tiesa, kol kas didžiuosiuose miestuose biokurą naudojantys gamybos šaltiniai sudaro palyginti nedidelę dalį visų pajėgumų, o didesnioji dalis šilumos vis dar gaminama gamtinėmis dujomis.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos duomenimis, 2010 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių buvo pagaminta apie 1,9 TWh šilumos. Buvo įrengta

62

391 MW šilumos gamybos galių (ne centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje papildomai biokuro katilų įrengtoji galia siekia apie 220 MW). Šiuose įrenginiuose buvo sudeginta apie 170 tūkst. tne (ne – naftos ekvivalentas) biokuro.

2020 m. planuojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti apie 6,5 TWh šilumos. Įrengtoji biokuro katilų galia tais metais jau turėtų sudaryti apie 1 487 MW. Juose būtų sudeginama apie 560 tūkst. tne biokuro.

Planuojama, kad iki 2020 m. bus įrengta apie 1 096 MW biokuro šilumos generavimo įrenginių. Juose bus pagaminama apie 4,6 TWh šilumos. Į šių įrenginių statybą bus investuota apie 1,1 mlrd. litų.

Biokuro kaina šiuo metu yra beveik tris kartus žemesnė nei gamtinių dujų. Dėl to pastaruoju metu ir „dujinių“ miestų šilumos tiekimo įmonės pradėjo aktyviai diegti

Infrastruktūra

biokuro deginimo įrenginius. Taip pat ypač didesniuosiuose miestuose pradėjo kurtis ir nepriklausomų šilumos gamintojų. Jie stato biokuro ar atliekas deginančias katilines ar termofikacines elektrines.

Nauji biokuro projektai Lietuvoje Lietuvoje yra net keletas biokuro katilinių įrangos gamintojų. Žinomiausios iš jų – „Axis Industries“, „Enerstena“, „Kalvis“, „Umega“ ir kitos.

Bene daugiausia biokuro katilinių ir su jomis susijusių technologijų Lietuvoje kuria ir diegia dvi bendrovės: inžinerinių

Biokuro technologijos parenkamos atsižvelgiant į tai, kur katilas bus naudojamas, koks planuojamas jo galingumas ir kokiam kurui jis pritaikomas.

sprendimų įmonių grupė „Axis Industries“ bei „Enerstena“.

Pirmosios grupės įmonės jau daugiau kaip 20 metų kuria ir gamina biokuro katilinių įrangą, modernizuoja esamas, vykdo objektų techninę ekspertizę ir konsultacijas, projektavimo darbus, tiekia ir montuoja katilinių įrangą, atlieka paleidimo ir derinimo darbus, teikia įrenginių automatizavimo ir priežiūros paslaugas. Ryškiausi bendrovės pastarųjų metų projektai – naujos biomasės kogeneracinės jėgainės Šiauliuose ir Alytuje, rekonstruotos Panevėžio elektrinė bei Marijampolės katilinė. „Enerstena“ užsiima energetikos objektų statybos, rekonstrukcijos, modernizavimo, remonto bei techninio aptarnavimo darbais. Kompanija gamina biokuro katilines, skirtas ruošti aukšto ir žemo slėgio garą ir vandenį, pritaiko įrangą įvairiems pramonės procesams bei centrtalizuotiems šilumos tiekimo tinklams. 

Kauno „Šilko“ katilinė.

63

Infrastruktūra

Biokuru kūrenama Šiaulių termofikacinė elektrinė atidaryta 2012 m. liepos 19 dieną. Jėgainė yra 27,4 MWšil. ir 11 MWel. galios, visiškai automatizuota, joje įrengti 8,3 MWšil. galios kondensaciniai ekonomaizeriai (šilumokaičiai) išeinančių dūmų šilumai išnaudoti. Elektrinėje įrengtu 11 MW galios turbogeneratoriumi pagamintą elektros energiją, kaip ir kitos termofikacinės jėgainės, naudos savo poreikiams tenkinti, o perteklinę elektrą parduos į tinklą.

gėje, 10 MW vandens šildymo katilinę Jonavoje, taip pat 8 MW vandens šildymo katilinę Visagine.

Pastačius naująją jėgainę, apie 30–40 % kuro bendrovei gaminant šilumą pakeičiama vietiniu biokuru. Todėl šilumos kaina šiauliečiams sumažėjo apie 16 % – nuo 32,07 ct/kWh su PVM iki 26,78 ct/kWh su PVM.

 dulkinio kuro deginimas,

Naujojoje termofikacinėje elektrinėje pagaminamos šilumos nešildymo sezono metu užteks Šiaulių miesto poreikiui tenkinti. Šildymo sezono metu biokurą naudojanti termofikacinė elektrinė gamins apie 50 % Šiaulių miesto vartotojams reikalingos šilumos energijos. Elektrinėje sumontuotas 40,44 MW galios biokuru kūrenamas garo katilas yra daniškas, o elektros turbina ir siurbliai – vokiški. Kondensaciniai ekonomaizeriai pagaminti Švedijoje, o garo katilui skirto vandens minkštinimo technologija bei priemonės – Šveicarijoje.

Biomasės kogeneracinėje jėgainėje Alytuje sumontuotas 20,2 MW galios biokuro garo katilas ir 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris. Jėgainėje gaminamos žaliosios elektros galia sudaro 5,4 MW ir 18,9 MW šiluminės energijos. Šildymo sezono metu jėgainėje iš biokuro bus pagaminama apie 18 % Alytui reikalingos šilumos. Vasarą apskritai veikia tik ji ir visa šiluma, skirta karštam vandeniui vartotojams paruošti, vasarą bus gaminama tik iš biokuro. Nuo praėjusiųjų metų spalio, pradėjus veikti biokuro jėgainei, miesto vartotojams tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 4,48 ct/kWh su PVM, t. y. apie 9 %.

2012 m. Panevėžyje buvo rekonstruota biokuro elektrinė.

Joje įrengti du po 8 MW garo katilai, kuriuose gali būti deginamos ne tik medienos skiedros, bet ir durpės bei šiaudai.

Antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas pastaruoju metu apskritai yra tapęs energetikos objektų statybos aikštele. Čia baigiama rekonstruoti buvusios „Šilko“ gamyklos katilinė.

Rekonstruojamoje katilinėje siekta pritaikyti esamą seną vandens šildymo katilą dirbti su biokuru. Po rekonstrukcijos katilo galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudarys 9,4 MW, o katilinė turėtų gaminti iki 5 % tinklo šilumos poreikio.

Nors katilinė pradėta rekonstruoti tik šiemet, tačiau jau šiuo metu vykdomi katilo paleidimo ir derinimo darbai, o šilumą gaminti katilas galės jau šį šildymo sezoną. „Enerstena“ 2013 metais taip pat įgyvendino nemažai projektų. Iš jų reiktų paminėti 9 MW garo katilinę Plun-

64

Technologijos Biokuro technologijos parenkamos atsižvelgiant į tai, kur katilas bus naudojamas, koks planuojamas jo galingumas ir kokiam kurui jis pritaikomas. Gali būti taikomos kelios skirtingos technologijos:

 sluoksninio deginimo ant ardynų technologijos,  deginimas verdančiame sluoksnyje,  kuro gazifikacija ir deginimas dujomis arba mazutu kūrenamame katile.

Dulkinio kuro deginimas jau naudojamas retai, pavyzdžiui, kai vienu metu deginamos medienos šlifavimo dulkės su skystuoju kuru. Sluoksninis deginimas ant ardynų daugiausia naudojamas katiluose, kurių galingumas yra iki 5 MW. Čia naudojami įvairių konstrukcijų ardynai, juos galima suskirstyti į dvi grupes – stacionarieji ir judamieji.

Verdančio arba cirkuliuojančio verdančio sluoksnio technologija dažniau naudojama stambiuose katiluose. Bet kuriuo atveju, projektuojant skaičiuojama, kokią technologiją naudoti yra techniškai ir ekonomiškai tikslinga. „Verdančio sluoksnio“ pavadinimą technologija gavo dėl katile pasiekiamos būsenos, kai, didėjant paduodamo oro srauto greičiui, oras pakelia kuro sluoksnį ir kuro dalelės pakimba oro sraute. Susidaro vaizdas, lyg kuro sluoksnis pradėtų virti. Ši technologija puikiai tinka biokurui, durpėms ir atliekoms deginti. Vienas iš verdančio sluoksnio technologijos pranašumų – galimybė deginti skirtingų rūšių prastos kokybės kurą, kartu sumažinant pavojingų oro teršalų išmetimą.

Lietuvoje deginimo verdančiame sluoksnyje technologija tik dabar pradeda įgyti populiarumą. „Axis Industries“ ją jau įdiegė „Alytaus energijos“ termofikacinėje elektrinėje ir „Marijampolės šilumos“ katilinėje.

Iki šiol bene labiausiai naudojama sluoksninio deginimo ant ardyno technologija. Ji dažniausiai pritaikoma vidutinės ir mažos galios katilinėse. Ardynus galima būtų skirstyti į stacionariuosius, judamuosius pasviruosius, grandininius, specialiuosius specifinėmis savybėmis išsiskiriančiam kurui, pavyzdžiui, komunalinėms atliekoms.

Stacionarieji pasvirieji ardynai dažniausiai įrengiami kūryklose tam tikru kampu, kad kuras kristų veikiant sunkio jėgai iš ardyno džiovinimo zonos į degimo zoną. Stacio-



Alytaus biomasės kogeneracinė jėgainė.

Infrastruktūra

2020 m. planuojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti apie 6,5 TWh šilumos. Įrengtoji biokuro katilų galia tais metais jau turėtų sudaryti apie 1 487 MW. nariojo ardyno pasvirimo kampas apytiksliai lygus kuro kritimo kampui.

Judamojo ardyno pranašumas – kad dėl judamųjų ardyno elementų galima geriau kontroliuoti kuro sluoksnio judėjimą, kuro sluoksnis vienodžiau pasiskirsto ant ardyno, dėl to degimo procesas tampa efektyvesnis, o degimo produktuose sumažėja kenksmingų komponentų.

Judamojo ardyno technologijas „Axis Industries“ pritaikė naujojoje Šiaulių ir rekonstruotoje Panevėžio termofikacinėse elektrinėse, Biržų bei vienoje Ukmergės katilinėje.

Grandininiai ardynai puikiai tinka didelės galios katiluose, kuriuose reikia deginti kelių rūšių kurą. Pagrindinis tokių katilų kuras yra skiedros, tačiau juose dažnai galima deginti ir durpes bei akmens anglis.

Keičiant grandininio ardyno judėjimo greitį, galima lanksčiai reguliuoti kuro judėjimą, taip įmanoma pasiekti, kad anglys visiškai sudegtų, o pelenuose, krintančiuose nuo ardyno, nebūtų degiųjų medžiagų. Kai pereinama nuo vienos rūšies kuro prie kitos, būtina keisti ardyno judėjimo greitį, taip pat pirminio bei antrinio oro kiekius ir proporcijas.

Gazifikacijos technologija centralizuoto šilumos tiekimo katilinėse pradėta naudoti palyginti neseniai. Maždaug prieš 20 metų.

Dėl didelės įrangos kainos biomasės gazifikacijos įrenginiai Lietuvoje nėra dažnai naudojami.

Galutinis tikslas Pastaruoju metu viešojoje erdvėje tiek daug kalbama apie biokuro naudojimą, kad kartais atrodo, jog jis tapo savotišku savitiksliu dalyku. Tačiau nereikėtų pamiršti pagrindinio tikslo, dėl kurio ir statomi biokuro katilai – tai mažesnė šilumos kaina vartotojams.

Niekam ne paslaptis, kad 80–85 % šilumos kainos sudaro kuro kaina. Ypač didžiuosiuose miestuose. Kitus 15–20 % sudaro pačių įmonių veiklos sąnaudos (katilinių, šilumos tinklų eksploatacija, remontai, darbo užmokestis, mokesčiai ir t. t.). Ir jei šilumos tiekimo įmonėms, įdiegus biokuro deginimo įrenginius, pavyktų šią kuro dedamąją sumažinti, gerokai sumažėtų ir vartotojams tiekiamos šilumos kaina. 

65

Infrastruktūra

Reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams Stasys Liaukevičius Nuotekų valymo situacija Lietuvoje Įstojusi į Europos Sąjungą, mūsų šalis įsipareigojo tvarkyti savo vandens ūkį taip, kad jis atitiktų ES Bendrosios vandenų direktyvos (2000/60/EB), Miesto nuotėkų valymo direktyvos (91/271/EEB) bei kitų susijusių direktyvų reikalavimus, nustatančius geriamojo vandens tiekimo, nuotekų valymo bei kitus standartus. Be šių standartų, direktyvos bei kiti susiję teisės aktai dar nustato ir išleidžiamų teršalų ribines vertes.

66

Minėtų direktyvų reikalavimai galioja ne tik stambioms miestų nuotekas valančioms įmonėms, bet ir individualiems vartotojams, tvarkantiems ar bent jau turintiems tvarkyti savo išleidžiamas nuotekas individualiai. Tačiau būtent individualus sektorius Lietuvoje kol kas kelia bene daugiausia problemų. Kaimo vietovėse didelė dalis žmonių vis dar nenori įsirengti net minimalių nuotekų surinkimo įrenginių. Nekalbant jau apie sudėtingesnius biologinio valymo įrenginius ar prisijungimą prie centra-

Infrastruktūra

lizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Vieni tai aiškina lėšų stygiumi, kiti tiesiog yra įpratę gyventi išpildami savo nuotekas lauk, o į tualetą eidami „į būdelę už tvarto“. Ir bet kokie aiškinimai, kad nuotekas surinkti ir išvalyti būtina, dažnai šių žmonių būna sunkiai suvokiami.

Tam, kad būtų pasiekti ES direktyvose nurodyti tikslai, prie vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų turėtų būti prisijungę (ir jais naudotis) apie 95 % valstybės gyventojų. Šių metų rugpjūčio mėnesį paskelbtoje Septintojoje miesto nuotekų valymo direktyvos (91/271/ EEB) įgyvendinimo ataskaitoje teigiama, kad daugumos ES valstybių narių nuotekų surinkimo lygis yra labai aukštas. Vidutiniškai atitikties lygis yra 94 %. Apie 15 valstybių narių net pasiekė 100 % atitikties lygį. Visose valstybėse narėse išlaikyti arba net pagerinti ankstesni rezultatai. Tačiau yra šalių, kuriose nuotekos visiškai nesurenkamos arba surenkamos tik iš dalies. Penkiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Kipre, Estijoje, Latvijoje

ir Slovėnijoje) 2009–2010 m. atitikties lygis vis dar buvo mažesnis nei 30 %.

Lietuvoje padėtis yra geresnė, tačiau vis dar tolima nuo ES teisės aktuose nurodytų tikslų įgyvendinimo. LR aplinkos ministerijos duomenimis, 2012 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį vartojo apie 76 % šalies gyventojų, o nuotekos centralizuotai buvo surenkamos iš maždaug 67 % šalies gyventojų. Nors jau ir į mažus miestelius ir gyvenvietes yra atvesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai, žmonės nenori prie jų jungtis, nes už prisijungimą tenka mokėti savo lėšomis. Vidutiniškai gyventojui prisijungti prie šių tinklų kainuoja nuo 5 iki 7 tūkst. litų. Dažnas gyventojas (ypač mažesniųjų miestelių) tokių pinigų neturi. Be to, prisijungus tektų ir kas mėnesį mokėti už tiekiamą vandenį ir surinktas nuotekas. Dėl to ir stringa ES remiamų vandentvarkos projektų procesai, dėl to kol kas ir nėra pasiekti jų tikslai.

Bendrieji reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams Lietuvoje buitinių nuotekų ir pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 2 000 gyventojų ekvivalento (toliau – GE; gyventojų ekvivalentas – santykinis žmonių skaičius, apskaičiuojamas pagal teršalų kiekį nuotekose (70 g BDS7/d žm.)), ir paviršinių nuotekų valymo įrenginių, kurių našumas iki 50 l/s, taikymą (projektavimą, tiekimą, statybą, paleidimą, naudojimą, kontrolę) reglamentuoja Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412.

Pagal jį skiriami gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai, t. y. gamykloje pagaminti nuotekų valymo įrenginiai, ir statomi, t. y. statybos vietoje surenkami, nuotekų valymo įrenginiai. Šie yra pastatomi arba sumontuojami statybos vietoje iš statybos produktų (statybinių medžiagų, konstrukcijų, talpų, vamzdžių ir pan.) ir įrenginių (siurblių, orapūčių, elektroninės įrangos ir pan.).

Pagrindiniai reikalavimai statomiems / sumontuojamiems valymo įrenginiams Nuotekų valymo įrenginiai turi būti suprojektuojami ir pastatomi arba sumontuojami taip, kad jų pajėgumas ir efektyvumas, be rekonstrukcijos / išplėtimo, tenkintų objekto poreikius ne mažiau kaip 15 metų, jei projektuose nenumatoma kitaip. Nuotekos juose turi būti išvalomos, kad atitiktų nuotekų išleidimui nustatytus reikalavimus, neatsižvelgiant į valomų nuotekų savybes (projektavimo metu turi būti tinkamai įvertintos konkretaus objekto nuotekų savybės (debitas, užterštumas, temperatūra ir pan.) ir numatyti galimi jų svyravimai).

Nuotekos į aplinką turi patekti tik per tam skirtą išleistuvą, o visos kitos nuotekų valymo įrenginių sistemos turi būti

67

Infrastruktūra

LR aplinkos ministerijos duomenimis, 2012 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį vartojo apie 76 % šalies gyventojų, o nuotekos centralizuotai buvo surenkamos iš maždaug 67 % šalies gyventojų. sandarios. Valymo metu susidarančios atliekos / dumblas / šlamas turi būti tvarkomi aplinkai saugiu būdu. Jau projektuojant nuotekų valymo įrenginius, turi būti įdiegtos reikalavimus atitinkančios priemonės apskaitai ir kontrolei vykdyti, kiek įmanoma turi būti sumažintas kvapų sklidimas (parenkamos mažiau orą teršiančios nuotekų valymo technologijos ir įranga, susidarantis dumblas kuo labiau stabilizuojamas ar mineralizuojamas, įdiegtos ir naudojamos priemonės oro taršai mažinti, pavyzdžiui, uždengiami valymo įrenginiai, uždaros dumblo tvarkymo sistemos, kvapus sugeriantys oro filtrai ar pan.).

Projektuojant turi būti numatyti reikalingi priėjimai, privažiavimai, apžiūros liukai, matavimo prietaisai, užtikrintos galimybės saugiam ir patogiam kiekvieno technologinio elemento remontui.

Apie nuotekų valymą statomuose / sumontuojamuose įrenginiuose kalbama ir jau minėtoje Miesto nuotekų valymo direktyvoje (91/271/EEB). Joje sakoma, kad miestų nuotekų valymo įrenginiai turi būti projektuojami arba modifikuojami taip, kad būtų galima imti kontrolinius atitekančių bei išvalytų nuotėkų tipinius mėginius prieš jas išleidžiant į paviršinius vandens telkinius priimtuvus.

68

Iš šių įrenginių išleidžiamos nuotekos turi atitikti lentelėje pateiktus pagrindinius reikalavimus. Be to, pagal direktyvos reikalavimus nuotekų išleidimo iš miesto nuotekų valymo įrenginių vietos, jei tik įmanoma, turi būti parenkamos taip, kad jų poveikis priimantiesiems vandenims būtų kuo mažesnis.

Gamykliniai įrenginiai. Į ką kreipti dėmesį Gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai gali būti parduodami, jei yra patvirtintas jų techninių parametrų atitikimas galiojančioms techninėms specifikacijoms, kitais teisės aktais nustatytiems reikalavimams bei tiekėjo deklaruojamoms technologinėms savybėms (tiekėjas turi turėti atitikimą patvirtinantį dokumentą (techninį liudijimą arba atitikties sertifikatą, suteikiantį teisę ženklinti CE ženklu)). Kitaip tariant, mūsų šalyje, kaip ir visoje ES, nuotekų valymo įrenginiai turi būti sertifikuoti arba valstybėje narėje, arba turėti CE ženklinimą, t. y. atitikti darnųjį Europos standartą. Tačiau Lietuvoje, nepaisant šių taisyklių, parduodama daug nuotekų valymo įrenginių, kurie neturi nei lietuviško sertifikato, nei CE ženklinimo.

Sertifikatai yra dokumentai, įrodantys, kad įrenginys atitinka visus techninius reikalavimus ir išvalys nuotekas iki reikiamo lygio. Tam, kad įrenginiui būtų suteiktas atitikties sertifikatas, įrenginiai turi būti išbandomi specialiose laboratorijose. Vis dėlto dabar Lietuvoje yra nemažai įmonių, tiesiog prekiaujančių įvairiais valymo įrenginiais, taip pat – ir nesertifikuotais. Vartotojas, kaip Lietuvoje būdinga, pirmiausia susivilioja maža kaina ir visiškai nepasidomi įrenginio atitikties sertifikatu. Nes juk atrodo, kam gi to reikia, na, subėgs į jį nuotekos ir tiek. Kam mokėti brangiau?

Tačiau, įsigijęs tokį valymo įrenginį, vartotojas gali turėti problemų pateikdamas savo statomą namą valstybinei

Infrastruktūra

komisijai, nes ši neturi teisės pripažinti statinio tinkamu naudoti, jeigu prie jo sumontuoti nesertifikuoti valymo įrenginiai arba pastatas neprijungtas prie centralizuotų nuotekų tinklų. Jei nustatoma, kad įrenginys neišvalo nuotekų tinkamai, vartotojas dažniausiai negali pareikšti pretenzijų, nes, jei nėra sertifikato, nėra ir pagrindo teigti, kad toks įrenginys turėjo išvalyti nuotekas tinkamai. Dėl to tokie nesertifikuoti įrenginiai gali būti traktuojami tik kaip surinkimo talpos, o ne valymo įrenginiai. Nuotekų išleidimas į aplinką iš jų negalimas.

Gamykliniai nuotekų valymo įrenginiai LR Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti naudo-

jami konkretaus objekto nuotekoms valyti, jei tiekėjo deklaruojami jų technologiniai parametrai leidžia įgyvendinti konkretaus objekto nuotekoms tvarkyti nustatytus aplinkosauginius reikalavimus ir atitinka kitas projekto sąlygas (valomų nuotekų parametrus, nuotekų išvalymo rodiklius, išvalymo stabilumą ir pan.). Įrenginiai, kurių techniniai parametrai neatitinka konkretaus objekto poreikių, gali būti taikomi tik kaip nuotekų valymo sistemos dalis (pavyzdžiui, lygiagrečiai arba nuosekliai jungiant kelis įrenginius, statant kartu su pirminio ir (arba) papildomo nuotekų valymo įrenginiais, srauto išlyginimo rezervuarais, siurblinėmis ar pan.).

Pagrindiniai reikalavimai iš miestų nuotekų valymo įrenginių išleidžiamoms nuotekoms Minimalus Parametrai Koncentracija Pamatinis matavimo metodas išvalymas (%) Homogenizuotas, nefiltruotas, nedeBiocheminis deguonies kantuotas mėginys. Ištirpęs deguonis suvartojimas 70–90 40 pagal 4 nustatomas prieš ir po penkių dienų 25 mg/l O2 (BSD5 esant 20 °C) straipsnio 2 dalį inkubacijos 20 ± 1 °C temperatūroje, vibe nitrifikacijos siškoje tamsoje. Pridedamas nitrifikacijos inhibitorius Cheminis deguonies Homogenizuotas, nefiltruotas, nedekan125 mg/l O2 75 suvartojimas (ChDS) tuotas mėginys kalio dichromatas 35 mg/l 35 pagal 90 90 pagal 4 straips- Tipinio mėginio filtravimas per 0,45 μm 4 straipsnio 2 dalį nio 2 dalį (daugiau filtravimo membraną. Džiovinimas Bendras suspenduotų 105 °C temperatūroje ir svėrimas. Tipinio (daugiau kaip 10 000 kaip 10 000 GE) medžiagų kiekis GE) 60 pagal 70 pagal mėginio centrifugavimas (bent 5 min.

4 straipsnio 2 dalį 4 straipsnio 2 dalį 2 800–3 200 g vidutiniu greičiu), džiovinimas 105 °C temperatūroje ir svėrimas (2 000–10 000 GE) (2 000–10 000 GE)

69

Infrastruktūra

Vartotojas, kaip Lietuvoje būdinga, pirmiausia susivilioja maža kaina ir visiškai nepasidomi įrenginio atitikties sertifikatu. Nes juk atrodo, kam gi to reikia, na, subėgs į jį nuotekos ir tiek. Kam mokėti brangiau?

Tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių tinkamumą konkretaus objekto nuotekoms valyti vertina ir sprendimą dėl tipinių gamyklinių nuotekų valymo įrenginių taikymo konkretaus objekto nuotekų tvarkymo sistemos projekte priima statinio projektuotojas.

Atliekant gamyklinių nuotekų valymo įrenginių techninį įvertinimą, įvertinama tiekėjo deklaruojamų valymo įrenginių savybių atitiktis galiojantiems teisės aktų reikalavimams ir galiojančioms techninėms specifikacijoms, atliekamas vertinamų valymo įrenginių technologinių parametrų atitikties tiekėjo deklaruojamiems parametrams teorinis ir konstrukcinis įvertinimai, natūriniai įrenginių technologinių parametrų bandymai, tiekėjo kompetencija ir sugebėjimas tiekti vienodus valymo įrenginius (vertinama gamintojo gamybos kontrolės sistema).

Projektuoti nuotekų valymo įrenginius (neatsižvelgiant į tai, ar projektuojami netipiniai įrenginiai, ar projekte numatomas tipinių įrenginių taikymas) gali tik projektuoti nuotekų tvarkymo sistemas teisę turintis (nustatyta tvarka atestuotas) projektuotojas. Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas faktinę ir prognozinę situaciją atitinkantis nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas, bet ne mažesnis kaip:

 vienbučiam namui – paros apkrova teršalais 4 GE, valandinis nuotekų debitas – 180 l/val., paros nuotekų debitas – 0,8 m3/d;  dviejų ar daugiau butų namui ar gyvenamųjų namų kvartalui iki 100 GE – paros apkrovimas teršalais –3,0 GE kiekvienam butui, valandinis nuotekų debitas – po 100 l/val. kiekvienam butui, paros nuotekų debitas – po 0,5 m3/d kiekvienam butui.

Buitinių / komunalinių nuotekų šaltinių, kurių dydis iki 100 GE, nuotekų valymo įrenginiai turi būti projektuojami taip, kad, esant projektinėms apkrovoms, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo iš nuotekų valymo sistemos nereikėtų šalinti dažniau kaip kas 120 parų, išskyrus atvejus, kai konkretūs nuotekų valymo įrenginiai yra teritorijoje, kurioje įdiegta dumblo tvarkymo sistema, užtikrinanti saugų dumblo tvarkymą esant didesniam dumblo šalinimo dažniui.

Pagal LR Statybos įstatymą nuotekų valymo įrenginiai priskiriami ypatingą statusą turintiems statiniams. Netinkamai juos eksploatuojant, gali įvykti gedimų ar avarijų, kurių metu nuotekos gali išsilieti ir padaryti žalos tiek vartotojui, tiek aplinkai. Todėl įrenginio savininkas turėtų turėti ir konkrečių žinių, kaip įrenginį eksploatuoti, ir sutartį su avarine tarnyba, kad ji prireikus galėtų skubiai įrenginį sutvarkyti ar pašalinti avarijos padarinius. Įrenginio savininkas turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginiams eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu. Nes pagal LR įstatymus būtent įrenginio savininkas yra atsakingas už saugų įrenginio naudojimą. 

www.nusausinimas.lt

70

Pagrindinė įmonės veikla:  adatinių filtrų nuoma;  siurblių nuoma;  tranšėjų sutvirtinimo sistemų nuoma;  elektros generatorių nuoma;  konsultavimas montavimo klausimais;  montavimo paslaugos.

Gruntinio vandens pažeminimas adatiniais filtrais yra inžinerinis metodas, skirtas reguliuoti ar pažeminti požeminio vandens lygiui. Įvairiuose statybos objektuose, kur vykdomi kasinėjimo darbai (statant komercinius ir pramoninius pastatus, užtvankas, tunelius, elektrines, taip pat tiesiant požeminius vamzdynus ir kitus inžinerinius įrenginius), didelių problemų kelia aukštas gruntinis vanduo. Tokia problema ypač aktuali pajūrio zonose ar šalia vandens telkinių esančiuose sklypuose. Norint užtikrinti statybos darbų kokybę, būtina pažeminti aukštą gruntinį vandenį. Šiuo atveju racionalus ir ekonomiškas sprendimas yra adatinių filtrų sistemos naudojimas.

UAB „Grunto nusausinimo sistemos“, J. Janonio g. 1, Panevėžys, telefonas + 370 615 64285, el. paštas info@nusausinimas.lt.

Klaipėdos padalinys, Minijos g. 169, Klaipėda, telefonas + 370 607 35005, el. paštas klaipeda@nusausinimas.lt.

Infrastruktūra

Nuotekų tvarkymo kultūra kasmet gerėja Į klausimus apie buitinių nuotekų surinkimo, valymo ir išleidimo reikalavimus, nuotekų valymo įrenginiams keliamus sertifikavimo kriterijus, visuomenės požiūrį į buitinių nuotekų surinkimą pasakoja UAB „Traidenis“ proceso technologų vadovė Dalia Šablevičienė.

Kodėl individualiems nuotekų valymo įrenginiams taikomi švelnesni reikalavimai nei didelėms (pavyzdžiui, miestų) nuotekų valykloms? Kokios kokybės vandenį į aplinką gali išleisti individualus vartotojas?

Buitinių nuotekų surinkimas, valymas ir išleidimas turi būti vykdomas pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamentą Nr. D1-515. Pagal jį į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos priklauso nuo išleidžiamų nuotekų kiekio (taršos šaltinio). Individualūs vartotojai išleidžia šimtus ar tūkstančius kartų mažesnius valytų nuotekų kiekius, palyginti su miestų nuotekų valyklomis, todėl valytų nuotekų priimtuvui – upei, kanalui, tvenkiniu ar gruntui – lengviau susitvarkyti su likutine valytų nuotekų tarša, o mažo našumo nuotekų valymo įrenginiams taikomi švelnesni reikalavimai. dr. Dalia Šablevičienė, UAB „Traidenis“ proceso technologų vadovė

Išleidžiamo į gamtinę aplinką vandens kokybė visiems vartotojams nustatyta nuotekų tvarkymo reglamentu bei jo priedais ir priklauso nuo to, kokį kiekį valytų nuotekų individualus vartotojas išleis. Kadangi dažniausiai iš individualaus gyvenamojo namo ištekančių nuotekų kiekis per dieną yra mažesnis nei 5 m3, išleidžiamose nuotekose kontroliuojamas tik biologinio deguonies sunaudojimo (BDS7) parametras. Jo vidutinė metinė koncentracija valytose nuotekose negali būti didesnė nei 29 mg O2/l. Todėl būsimas įrenginio turėtojas pirmiausia turi išsiaiškinti, kokie reikalavimai keliami valytoms nuotekoms, ir tik po to rinktis valymo įrenginį, o ne pasitikėti tik įrenginių pardavėjų teiginiais, kad tik jų įrenginys atitinka visus reikalavimus, ir įsigyti gerokai brangesnį nei kitų gamintojų arba tiekėjų valymo įrenginį.

Kokius pagrindinius sertifikavimo reikalavimus turi atitikti nuotekų valymo įrenginys, kad jį būtų galima naudoti Lietuvoje?

Nuo 2009 m. liepos 1 d. Lietuvoje gali būti parduodami tokie mažieji iki 50 gyventojų nuotekų valymo įrenginiai, kurių gamintojas arba tiekėjas turi notifikuotosios įstaigos išduotus bandymo protokolus ir pagal juos įgyja teisę įrenginį ženklinti CE ženklu. Teisę gaminį ženklinti CE ženklu gali gamintojas, jeigu jo gaminamų įrenginių deklaruojamos technologinės savybės tenkina standarto EN 125663:2006+A1:2009 reikalavimus. Todėl kartu su valymo įrenginiu tiekėjas turi pateikti ir įrenginio atitikties deklaraciją,

kurioje turi būti nurodytas įrenginio išvalymo efektyvumas, valymo pajėgumas, įvertintos gaminio korpuso mechaninės savybės – nelaidumas vandeniui, yramasis atsparumas ir maksimalios apkrovos deformacija, patvarumas.

Kaip turi elgtis žmogus, jei šalia jo namo yra tiesiami centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, o jis kieme turi individualų gręžinį (arba šulinį) ir nuotekų valymo įrenginį?

Tai priklauso nuo to, kaip buvo suplanuotas teritorijos, kurioje yra sklypas, detalusis planas ir kaip vandens tiekimas bei nuotekų šalinimas buvo numatytas projektuojant gyvenvietę arba gyvenamąjį namą. Jeigu projekte buvo numatyta, kad bus tiesiami centralizuoti tinklai ir vartotojas bus prijungtas prie jų, taip turėtų ir įvykti. Jeigu buvo suplanuotas vietinis vandens tiekimas ir nuotekų valymas / šalinimas, tai tiesiant centralizuotus tinklus gyventojas toliau gali naudotis turimais inžineriniais tinklais. Jokiu būdu negali būti vykdomas priverstinis gyventojų jungimasis prie centralizuotų tinklų, jeigu vietinio gręžinio geriamojo vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus ir eksploatuojamas nuotekų valymo įrenginys užtikrina išleidžiamų nuotekų valymo kokybę pagal keliamus reikalavimus. Arba gyventojo prijungimas prie centralizuotų tinklų turėtų būti vykdomas vandens tiekėjo, o ne paties gyventojo lėšomis, kaip tai vykdoma gretimoje Lenkijoje.

Kokių netinkamo nuotekų valymo įrenginių naudojimo atvejų pasitaiko Lietuvoje?

Kiekvienas nuotekų valymo įrenginių valdytojas kartu su įrenginiu gauna jo technologinės eksploatacinės tvarkos aprašą ir pagal jį privalo prižiūrėti įrenginį. Tačiau pasitaiko atvejų, kai įrenginio turėtojas nesilaiko eksploatacijos rekomendacijų ir įrenginys neužtikrina deklaruojamų išvalymo efektyvumo parametrų, todėl patys sau ir aplinkiniams sukelia nepatogumų ir vengia prisiimti atsakomybę. Pavyzdžiui, jei buityje naudojamos buitinės chemijos priemonės, kurių patekimas į vietinius nuotekų valymo įrenginius pagal cheminę sudėtį arba naudojamą kiekį nėra leistinas, arba jei į valymo įrenginį atitekančių nuotekų tarša viršija eksploatuojamo įrenginio leistinus taršos parametrus.

Taip pat jei į valymo įrenginį atiteka nuotekos, kurios pagal sudėtį negali būti priskiriamos buitinėms nuotekoms.

Kaip keičiasi Lietuvos žmonių kultūra nuotekų surinkimo požiūriu?

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žmonių kultūra nuotekų surinkimo požiūriu stipriai pasikeitė. Anksčiau žmonės įsirengdavo nuotekų kaupyklas, senolių palikimą – „tris šulinius“, po jų nutekamieji vandenys neatitinka aplinkosauginių reikalavimų, o pastaruoju metu žmonių kultūra gerėja. Galbūt tai lemia padidėjęs dėmesys ir reikalavimai aplinkos taršos klausimams, vis daugiau kalbama apie taršos mažinimą, tam skiriama daugiau lėšų, griežčiau kontroliuojami taršos pažeidimai ir visa šių veiksmų seka lemia tai, kad keičiasi ir mūsų taršos supratimas, daromės šiuo atžvilgiu kultūringesni. Žmonės suvokia, kad įsirengdami vietinę valyklą ne tik mažiname aplinkos teršimą, bet ir išlaidos, susijusios su valymo įrenginio įsigijimu, atsiperka greitai, palyginti su nuotekų šalinimu iš kaupyklų. 

71

Infrastruktūra

Pagrindiniai valstybinio strateginio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano projekto Akcentai Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio nuostatas už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą konkrečiose teritorijose yra atsakingos savivaldybės. Taip pat jos yra atsakingos už šių atliekų tvarkymo sistemos reglamentavimą, sukūrimą ir administravimą savo teritorijose, o savivaldybių teritorijų gyventojai ir jose esantys ūkio subjektai privalo šia sistema naudotis.

Lietuvoje veikia 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, Audito metu paaiškėjo, kad veikiančios atliekų tvarkymo turinčių užtikrinti darnią atliekų tvarkymo sistemos veisistemos neskatina naudoti ir perdirbti atliekų. Ne visur klą. Atliekų tvarkymo sistema turėtų pateisinti ekologisudarytos galimybės rūšiuoti atliekas, atskiriant antrines nius, ekonominius ir socialinius visuomenės lūkesčius. žaliavas ir kitas perdirbti tinkamas atliekas, todėl sąvartySiekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose 2009–2011 m. buvo paliekama apie 85 % komunuose, turėtų būti vengianalinių atliekų, o Europos Prognozuojama, kad sparčiausiai Sąjungos šalių sąvartynuoma jų susidarymo, o neišvengiamai susidarančios šalyje gali augti statybinių atliekų, se vidutiniškai neperdirbaatliekos turėtų būti paruoma ar nepanaudojama apie pelenų (įskaitant ir lakiuosius) bei šiamos naudoti pakartoti35 % susidariusių atliekų. nai, perdirbamos ar kitaip šlako kiekiai, nes šalies šilumos Taip pat nustatyta, kad naudojamos. ūkyje sparčiai daugėja biokuro šalyje nepakanka prieTačiau, kaip dažnai Lietumonių biologiškai skaikatilinių, o 2013 m. šilumos voje būna, sistema veikia džioms atliekoms atskirti, ir elektros energijai gaminti ne taip, kaip turėtų. Lietuo mechaninio biologinio vos Respublikos valstybės apdorojimo projektus vėpradėtos naudoti ir po rūšiavimo kontrolė 2013 m. atliko luojama įgyvendinti. Dėl likusios, netinkamos perdirbti auditą, kurio metu vertito, Lietuvai neįvykdžius no, ar regioninės atliekų biologiškai skaidžių atliekų ir turinčios energinės vertės tvarkymo sistemos užtvarkymo užduočių, gali komunalinės atliekos. tikrina tinkamą atliekų būti pritaikytos ES sankcitvarkymą regionuose. jos. Konstatuota, kad dalis savivaldybių nežino ir nekontroliuoja, kiek asmenų jų Nustatyta, kad regioniniuose atliekų sąvartynuose vis teritorijoje turėtų mokėti įmokas už atliekų tvarkymą. dar šalinamos netinkamai išrūšiuotos komunalinės Taip pat trūksta informacijos apie susidariusias, surinkatliekos, savivaldybėse per mažai išplėtotos antrinių tas, sąvartynuose pašalintas komunalines atliekas ir jų žaliavų surinkimo ir nesukurtos biologiškai skaidžių sudėtį, todėl gali būti priimami nepagrįsti strateginiai atliekų atskyrimo ir perdirbimo sistemos, skiriasi resprendimai parenkant atliekų tvarkymo būdus. gioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos ir atsakomybė, savivaldybės taiko skirtingas atliekų tvarkymo Atsiskaitymo už atliekų tvarkymą sistema regionuose ir atsiskaitymo sistemas. taip pat neskatina mažinti sąvartynuose šalinamų atlie-

72

Infrastrukt큰ra

73

Infrastruktūra

kų kiekio. Palyginus rinkliavų ir tarifų sistemas, nustatyta, kad savivaldybės, pasirinkusios tarifų atsiskaitymo sistemą, turi mažiau įtakos, kai skirstomos įmokos už atliekų tvarkymą, nei savivaldybės, taikančios rinkliavas, o daugelyje savivaldybių įmokų už atliekų tvarkymą dydis nebuvo siejamas su faktiniu atliekų kiekiu. Be to, dalyje regionų nežinomos faktinės atliekų tvarkymo sąnaudos, taigi nėra galimybės palyginti, kiek atliekų tvarkymas kainuoja skirtinguose regionuose, o savivaldybės ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai negali kontroliuoti ir daryti įtakos faktinėms atliekų tvarkymo sąnaudoms.

Šiandien jau akivaizdu, kad, atsiradus alternatyviems atliekų tvarkymo būdams, ne visas medžiagas ar daiktus galima laikyti atliekomis. Daug tradicinių atliekų šiandien gali būti vertinamos ir kaip energinę vertę turintys daiktai. Šiuo metu jau beveik kiekvieną buityje ar gamybos metu atsiradusį šalutinį produktą, pritaikant tinkamas technologines priemones, galima naudoti ir suteikti jam medžiaginę ar energinę vertę.

Procesas, kai atliekų tvarkymo sektoriuje, taikant visumą techninių priemonių, atliekoms sukuriama nauja vertė, vadinamas atliekų valorizacija (angl. waste valorization).

Suteikus atliekoms vertę, iš esmės pasikeičia jų tolesnis Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar veikia princilikimas. Atliekos gali tapti vertingu kuru ir tapti šilumos pas „teršėjas moka“ ir ar nesudaroma prielaidų atliekų bei elektros energija. O būtent dėl jos kainų pastaruoju tvarkymo veikla užsiimanmetu laužoma tiek daug čioms įmonėms gauti peliečių. Gaila, bet dabar Iki 2020 m. mažiausiai 50 % no iš gyventojų permokų atliekos vis dar sėkmingai už atliekų tvarkymą. keliauja į sąvartynus ir ne(vertinant atliekų kiekį) bet kokių atneša visuomenei jokios komunalinių atliekų (įskaitant Pagrindinis šiuo metu ganaudos. liojantis strateginis dokupakuočių atliekas), kaip popierius mentas dėl atliekų tvarkyPastarasis (ir vis dar dažir kartonas, metalas, plastikas ir mo yra Valstybinis strateginiausiai taikomas) atliekų nis atliekų tvarkymo planas tvarkymo būdas – atliekų stiklas, ir kitos kilmės atliekų, jei išvežimas į sąvartynus yra, 2007–2013 metams. Jo pašie atliekų srautai panašūs į namų ko gero, vienintelė istorišgrindinis tikslas – nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, kai susiklosčiusi ir veikianti ūkių atliekas, būtų paruošiama numatyti šio plano įgyvenatliekų tvarkymo sistema. pakartotinai naudoti ir perdirbti. dinimo ir atskaitomybės Tačiau pastaruoju metu mechanizmą. Tačiau, kaip ji tampa problemiška dėl jau minėjome, toli gražu ne viskas, kas šiame plane vis didėjančio atliekų kiekio, riboto sąvartynų ploto, buvo numatyta, yra vykdoma. skleidžiamo nemalonaus kvapo ir kitų priežasčių. Pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus Lietuvos sąvartyKadangi plane numatytų priemonių vykdymo periodas nuose neleidžiama šalinti neapdorotų atliekų. Tačiau šis baigiasi jau šiemet, naujam 2014–2020 m. periodui jau reikalavimas iš esmės nėra įgyvendinamas, nes nėra suparengtas naujo plano projektas. Jis dar nėra patvirtinkurta rūšiavimo, perdirbimo ir naudojimo sistemos. tas LR Vyriausybės, tačiau jau žinoma, kokie pagrindiniai akcentai jame turėtų būti numatyti.

Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose naujajame plane (projekte) nurodytas kaip viena pagrindinių koValstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2014– munalinių atliekų tvarkymo problemų, nepaisant net 2020 m. plane turi būti nustatyta, kad iki 2015 m. sato, kad pripažįstama, jog kol kas tai vis dar yra pigiausias vivaldybės turi užtikrinti atskirų surinkimo sistemų atliekų tvarkymo būdas. sukūrimą (bent popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo) ir veiksmingą komunalinių atliekų tvarkymo Kaip kitos pagrindinės atliekų tvarkymo problemos sistemos funkcionavimą – taikyti diferencijuotas įmoLietuvoje pripažįstama tai, kad atliekos tvarkomos nekas už nerūšiuotų komunalinių atliekų ir išrūšiuotų atsižvelgiant į atliekų prevencijos ir tvarkymo prioriteantrinių žaliavų (bent tokių kaip popierius ir kartonas, tų eilės tvarką, o antrinių žaliavų ir biologiškai skaidžių metalas, plastikas ir stiklas) surinkimą ir tvarkymą. Taip atliekų atskiras surinkimas, perdirbimas ar pakartotinis pat turi būti nustatyta, kad iki 2020 m. mažiausiai 50 % naudojimas nėra ekonomiškai patrauklus, ne visose sa(vertinant atliekų kiekį) bet kokių komunalinių atliekų vivaldybėse užtikrintos sąlygos jų teritorijoje esantiems (įskaitant pakuočių atliekas), kaip popierius ir kartonas, atliekų turėtojams naudotis viešąja komunalinių atliekų metalas, plastikas ir stiklas, ir kitos kilmės atliekų, jei šie tvarkymo paslauga. Konstatuojama, kad neužtikrinta atliekų srautai panašūs į namų ūkių atliekas, būtų paregioninių atliekų tvarkymo centrų veiklos kontrolė, ruošiama pakartotinai naudoti ir perdirbti. tvarkant atliekas ar įgyvendinant ES lėšomis finansuo-

74

Infrastruktūra

jamus projektus. Dėl to nebuvo imtasi iniciatyvos kurti atskirų atliekų surinkimo sistemų, neįgyvendinta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2007–2013 m. plane numatyta biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūra ir neįvykdyta komunalinių atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo užduotis, neužtikrintas savivaldybių, gamintojų ir importuotojų organizacijų bendradarbiavimas. Taip pat paminėta, jog valstybiniu lygiu nėra bendros metodikos savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų duomenims rinkti ir teikti, nėra vieno aiškaus, skaidraus ir teisingo savivaldybių užduočių vykdymo įvertinimo mechanizmo.

Nepaisant to, 2014–2020 m. laikotarpiu planuojama išlaikyti esamos atliekų tvarkymo politikos ir suplanuotos atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros tęstinumą ir nuoseklumą. Taip planuojama elgtis dėl to, kad pastaraisiais metais buvo nuolat tobulinama atliekų tvarkymo teisinė bazė, stiprinamas gamintojo atsakomybės principo taikymas, ypač tvarkant pakuočių ir gaminių atliekas, susidarančias komunalinių atliekų sraute, sudarytos teisinės prielaidos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodarai tobulinti ir sprendžiamos kitos svarbios atliekų tvarkymo problemos. Be to, plėtojamos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sudaro sąlygas bei prielaidas teikti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą šalies gyventojams už mažiausią kainą.

Naujajame plane daroma prielaida, kad 2014–2020 m. komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo funkcijos nesikeis ir išliks priskirtos savivaldybėms. Valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys bus įgyvendinamos per savivaldybių organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ar per sukurtas regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas.

Besibaigiančiu 2007–2013 m. planavimo laikotarpiu buvo organizuota nemažai mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo paslaugų pirkimo konkursų, tačiau ne visi jų yra užbaigti. Naujajame plane daroma prielaida, kad šie biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai bus įgyvendinti, nors jiems įgyvendinti ir gali tekti keisti finansavimo šaltinius, technologinius sprendinius, pratęsti jų įgyvendinimo terminus ar numatyti kitus finansavimo šaltinius.

Atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus kitimo ir ekonominių rodiklių prognozes, numatoma, jog Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų apimtys nuo 2013 m. kasmet gali augti nuo 1 iki 4 %, tačiau 2020 m. bendras atliekų susidarymo padidėjimas neturėtų viršyti 11 %, palyginti su 2011 m. susidariusiu atliekų kiekiu, ir siekti apie 6,1 mln. tonų. Vertinant komunalinių atliekų susidarymą

75

Infrastruktūra

Sąvartynuose 2009–2011 m. buvo paliekama apie 85 % komunalinių atliekų, o Europos Sąjungos šalių sąvartynuose vidutiniškai neperdirbama ar nepanaudojama apie 35 % susidariusių atliekų.

Iki 2020 m. planuojama įgyvendinti šiuos plane įvardijamus strateginius atliekų tvarkymo tikslus:

 siekti, kad atliekų susidarymas augtų lėčiau nei ekonomika;  perdirbti ir kitaip panaudoti:  iki 2016 m. ne mažiau kaip 45 % komunalinių

atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį),  iki 2020 m. ne mažiau kaip 65 % komunalinių

atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį);  iki 2016 m. užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą;  iki 2016 m. sukurti reikiamus mišrių komunalinių atliekų ir jose esančių biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo pajėgumus;  iki 2020 m. mažiausiai 50 % (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti;  išlaikyti 2011 m. pasiektą gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų perdirbimo ir kitokio naudojimo lygį – perdirbti ir kitaip panaudoti ne mažiau kaip 90 % gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį, išskyrus fosfogipso atliekas);  iki 2020 m. ne mažiau kaip 70 % (vertinant pagal atliekų kiekį) nepavojingųjų statybos ir griovimo atliekų, išskyrus atliekų sąrašo 17 05 04 kategorijoje (gruntas ir akmenys, nenurodyti 17 05 03 kategorijoje) nurodytas natūraliai susidarančias medžiagas, paruošti naudoti pakartotinai, perdirbti ir kitaip panaudoti, įskaitant užpildymo veiklos rūšis, naudojant atliekas vietoj kitų medžiagų.

76

2014–2020 m. laikotarpiu, daroma prielaida, kad šiuo periodu bus tobulinama atliekų tvarkymo kontrolė bei atliekų apskaita ir vis mažiau gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų pateks į komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Prognozuojama, kad sparčiausiai šalyje gali augti statybinių atliekų, pelenų (įskaitant ir lakiuosius) bei šlako kiekiai, nes šalies šilumos ūkyje sparčiai daugėja biokuro katilinių, o 2013 m. šilumos ir elektros energijai gaminti pradėtos naudoti ir po rūšiavimo likusios, netinkamos perdirbti ir turinčios energinės vertės komunalinės atliekos. Jos pradėtos deginti naujoje termofikacinėje elektrinėje Klaipėdoje. Iki 2016 m. šias atliekas planuojama pradėti deginti ir Vilniuje bei Kaune, kur ketinama pastatyti naujus šiukšlių deginimo įrenginius. Šiems tikslams iki 2020 m. pasiekti numatoma įgyvendinti parengtą ir patvirtintą Valstybinę atliekų prevencijos programą, kurioje numatyti uždaviniai bei priemonės atliekų prevencijai ir paruošimui naudoti pakartotinai skatinti. Taip pat numatoma taikyti atliekų perdirbimą ir naudojimą skatinančius ekonominius instrumentus, sudaryti prielaidas pagrįstoms iš atliekų gaminamos energijos kainoms, efektyviai ir racionaliai reguliuojant atliekas energijos gamybai naudojančius ūkio subjektus; nustatyti teisinius instrumentus, užtikrinančius skaidrias atliekas energijos gamybai naudojančių ūkio subjektų veiklos ir energijos gamybos sąlygas, sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumus.

Numatoma plėtoti atliekų atskiro surinkimo sistemas, skatinti produktų, pagamintų iš atliekų, rinkas, papildyti sąvartynuose draudžiamų šalinti atliekų sąrašą, užtikrinti, kad visiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, užtikrinti ir tobulinti efektyvaus gamybos, medicininių bei farmacinių atliekų tvarkymo sistemas, gaminių, pakuočių ir atliekų susidarymo bei tvarkymo apskaitos sistemas, vykdyti kitus uždavinius. Kalbant apie atliekų perdirbimą ir naudojimą skatinančius ekonominius instrumentus, reikia pasakyti, kad šioje srityje naujasis planas numato ir tam tikras nelabai malonias ekonomines naujoves.

Planuojama įvesti mokestį už sąvartynuose šalinamas atliekas, mokestį už atliekų apdorojimą mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir mokestį už atliekų panaudojimą energijai gauti. Planuojama taikyti ir diferencijuotą komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimą, įvesti užstato sistemą vienkartinėms gėrimų pakuotėms. Kokio dydžio bus šie mokesčiai, kol kas dar neaišku.

Viena svarbiausių priemonių, užtikrinančių atliekų, taip pat ir biologiškai skaidžių, šalinimo sąvartyne sumažinimą, yra atliekų, šalinamų sąvartyne, apmokestinimas.

Infrastruktūra

Viena svarbiausių priemonių, užtikrinančių atliekų tvarkymo prioritetų eilės tvarkos įgyvendinimą, yra atliekų, apdorojamų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir naudojamų energijai gauti, apmokestinimas. Šie mokesčiai įvedami visoms be išimties atliekoms, taip pat ir statybos bei griovimo. Atskirais atvejais tam tikros rūšies atliekoms ar šalinimo bei energijos įrenginiams, naudojantiems kurą iš atliekų, gali būti taikomos lengvatos socialiai svarbioms programoms vykdyti (pavyzdžiui, įgyvendinant asbesto atliekų tvarkymo programą).

Mokestis už sąvartynuose šalinamas atliekas bus įvedamas nuo 2016 metų. Šis mokestis augti turėtų nuosekliai. Mokesčio už sąvartynuose šalinamas atliekas lėšomis iš dalies turėtų būti finansuojama biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sistema ir apdorojimo infrastruktūra. Lėšos savivaldybėms ir (arba) atliekų tvarkymo regionams skiriamos proporcingai nustatytoms biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotims vykdyti, mažinant finansavimą užduočių nevykdančioms savivaldybėms ir (arba) atliekų tvarkymo regionams.

Mokesčiai už atliekų apdorojimą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose bei naudojimą energijai gauti įvedami nuo 2018 metų. Šie mokesčiai taip pat turėtų augti nuosekliai. Mokesčių už atliekų apdorojimą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose bei naudojimą energijai gauti nustatymo, administravimo ir įgyvendinimo principai tokie patys kaip sąvartyno mokesčio principai.

Pagal naująjį planą mokesčiais už atliekų apdorojimą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiuose bei naudojimą energijai gauti iš dalies turėtų būti finansuojamos atliekų rūšiavimo jų

susidarymo vietoje ir atliekų prevencijos priemonės.

Lėšos savivaldybėms ir (arba) atliekų tvarkymo regionams skiriamos proporcingai nustatytoms komunalinių atliekų tvarkymo užduotims vykdyti, mažinant finansavimą užduočių nevykdančioms savivaldybėms ir (arba) atliekų tvarkymo regionams. Plane siūloma taikyti savivaldybėms privalomą visuotinę rinkliavą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms apmokestinti ir rekomenduojama savivaldybėms, įvertinus galimybes ir tikslingumą, taikyti diferencijuotą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apmokestinimą.

Kitų naujų administracinių priemonių ar informacinių instrumentų taikyti neplanuojama, tačiau numatomas kryptingas visuomenės švietimas ir informavimas atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo atliekų tvarkymo srityse, išskiriant nacionalinio lygio informavimo bei regioninio švietimo ir informavimo temas. 

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plane turi būti nustatyta, kad iki 2015 m. savivaldybės turi užtikrinti atskirų surinkimo sistemų sukūrimą (bent popieriaus ir kartono, metalo, plastiko ir stiklo) ir veiksmingą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą.

77

S u m m e r 201 3 ( 1 ) / A u t u m n

CONSTRUCTION An Exceptional and Extremely Comfortable Building for a Thousand of ‘Senukai’ Employees Text: Eglė Kajauskaitė, photos: Leonas Garbačiauskas About one thousand of UAB ‘Senukų prekybos centras’ employees will be soon starting their work day in brandnew facilities with a smell of fresh paint still hovering over. The building was constructed specially for the ‘Senukai’ personnel with everything from A to Z designed to make sure that the employees feel more comfortable working, the set-up is ergonomic and environmentally friendly meanwhile the building blends in smoothly with the surroundings. ‘Baltic Shopping Centers’, which also owns shopping centers ‘Mega’ and ‘Banginis’, invested more than 78 mln. Litas. into the project. The new offices are going to accommodate the administration of UAB ‘Senukai prekybos centras’ that owns the biggest shopping center of building, repair and household materials.

Before the building was completed, a great deal of research went into the project. Various offices in Lithuania and abroad were visited on numerous occasions, various functioning systems were assessed along with the possibilities of applying them at the administrative building of ‘Senukai’ and, what is more, various designers, architects and furniture manufacturers were called on. Eventually, all the best was concentrated into one building which will accommodate 900 or, if necessary, even up to 1100 employees. The building will feature a conference hall of 200 seats, offices, catering premises, areas for meetings and relaxation. When designing the premises, two different systems of an office building were combined: the office rooms system and the free layout system. The idea was to create a workplace that is as modern as possible, at the same time adjusting it to the particularities of the activity of UAB ‘Senukai prekybos centras’: the facilities of the steadily growing company can always be expanded or reorganised without affecting the building’s ventilation, cooling, lighting and input systems. What also matters is that when designing the constructions of the building, means for the intended expansion of the building with a connection to the Eastern façade were foreseen.

autumn

2013 (1)

78



The customers wanted to make sure that the building is constructed from high quality materials, can be exploited economically meanwhile the workplaces comply with the key requirements for a modern office, are cosy, comfortable and, most importantly, are lighted with natural daylight that is exploited to the maximum. That is how the building’s ‘H’ shape was born. The construction works were carried out by a building company ‘YIT Kausta’, which belongs to a Finnish concern and has many years of experience.

Silicone Paint and Plaster Text by Julius Justinavičius Invented in the 50s of the 20th century, the contents of silicone paint and dashes seemed too expensive for the industry of building materials. However, later on, as numerous polymeric binders were tried out in the industry of dry solutions and a multi-layered insulated partition wall came to be applied more often, the importance of specific features, such as the penetration rate of the façade covering and vapor permeability, became obvious. At first sight they may seem as if incompatible.

However, it has been experienced that these features team up only in products of one specific composition that are characterised by organic and non-organic features. The products in question are the already mentioned silicone paint and dashes that contain silicone resins as a binder. From the 70s of the 20 the century onwards, the chemistry industry was capable of supplying a sufficient amount of these products for a relatively low price therefore massive implementation of these products began in the building materials industry. engineering

Increase in Energy Efficiency in Industrial Buildings Investments in increase in energy efficiency of industrial buildings are not encouraged among Lithuanian companies. Furthermore, we wouldn’t find any official data about energyeffective industrial buildings that have been modernised or are being newly constructed in Lithuania.

Aidas Vaičiulis, head of the National Association of Passive House, observes that a great amount of energy is emitted during the manufacturing processes but is not used properly.

‘Managers of industrial buildings have got another headache: how to utilise the excessive thermal energy,’ A.Vaičiulis explains. ‘Buildings are often holey in order to maintain a certain microclimate that is necessary for the manufacturing. It may sound like a paradox but the emitted energy is unnecessary...Therefore, when seeking energy efficiency, it is crucial to find ways to direct the energy where it is needed’.

A u t u m n / S u m m e r 2013 (1)

For instance, in the food industry emits huge amounts of energy. As a result, the production facilities and workshops need to be cooled down meanwhile the administrative and domestic premises are additionally heated.

The very situation dictates the decision: the energy emitted during the manufacturing process could be used purposefully to heat the premises.

Industrial buildings are a different case as compared to individual, public buildings or apartment houses. More harm than good could be done by insulating the production facilities. In cases like that, another problem arises: if the energy is not released out, a necessary microclimate will not be established. If an industrial building is highly energyefficient, even a greater amount of that energy will be needed to neutralise it.

Industrialists often refuse to insulate their buildings motivating that once one problem gets solved, another one emerges. Unfortunately, sometimes it is more financially beneficial not to insulate buildings and just throw away the excessive energy than to take action to accumulate it. What is more, there can never be one single solution to building insulation. One of the main goals in industrial buildings is purposeful use of the energy rather than its suppression. ‘Insulating a building doesn’t cost much but how do we regulate all the processes that occur after that as they are sometimes changeable? That is one of the most complex tasks,’ A.Vaičiulis claims.

INFRASTRUCTURE

Focuses of National Strategic Waste Management Project 2014-2020 According to the provisions of Article 25 of the Law on Waste Management of the Republic of Lithuania, the municipalities are responsible for the organization of the municipal waste management system in particular

territories. They are also responsible for the regulation, establishment and administration of the system within their territories meanwhile the residents of the territories of the municipalities are obliged to use the system.

There are 10 regional waste management centers operating in Lithuania that seek to ensure sustainable functioning of the system. The waste management system should meet the ecological, economic and social public expectations. Seeking to ensure that as little waste as possible is disposed in landfill sites, waste formation should be avoided altogether meanwhile the inevitable waste should be prepared to be used repeatedly, recycled or otherwise utilized.

However, as is often the case with Lithuania, the system functions not exactly the way it should. The State Control of the Republic of Lithuania carried out an audit in 2013 during which it assessed whether the regional waste management systems ensure proper waste management in the regions. It was found out that improperly sorted waste is still disposed in regional landfill sites, the secondary raw material collection system is underdeveloped, biodegradable waste separation and recycling systems have not yet been developed, there are discrepancies in functions and responsibilities of regional waste management centers meanwhile municipalities apply different waste management and payment systems.

As it appeared during the audit, the existing waste management systems do not encourage use and recycling of waste. Not all regions provide possibilities for sorting waste by separating secondary raw materials and other waste suitable for recycling therefore in 2009-2011 about 85% of municipal waste was deposited in landfill sites. As a comparison, only averagely 35% of the waste disposed in landfill sites of the European Union countries remains unrecycled or unused.

 79

Architekt큰ra