Structum vasaris 2018

modulinai pastatai

www.Rmodul.lt

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Namai ten, kur tu nori.

2018 I NR. 02

Niekas nesakė, kad gyventi bus paprasta, tik pažadėjo, kad bus verta.

– Nežinomas autorius

WWW.STRUCTUM.LT

SAPA SELECTION Moderniems namams su aukštais reikalavimais Sapa Selection yra mūsų specialiai atrinktų produktų asortimentas privatiems namams ir viloms, reikalaujantis minimalios priežiūros ir su patikimomis funkcinėmis savybėmis.

Stumdomos durų ir stiklo pertvaros iš aliuminio sukurtos taip, kad tiktų Baltijos šalių klimatui ir tenkintų išskirtinius, aukštos kokybės, tvirtus, bet siaurų linijų modelių sprendimus.

Dėl asmeninės konsultacijos susisiekite su Sapa Building Systems telefonu +370-5 210 2587.

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas ir ventiliacines groteles bei pavėsines. www.baremarytai.lt

UAB „Hydro Building Systems Lithuania“ Kirtimų g. 47, LT-02244 Vilnius www.sapaselection.com

UAB "VENDE" Adresas: Smolensko g. 10B, LT-03201, Vilnius +37067573551 El. p. info@interjerosala.lt http://interjerosala.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

2018 m. Nr.02 I Žurnalas platinamas nemokamai

Turinys 06......Delikatūs interjero akcentai – tikslingiems sprendimams

'02

15......„New Kaunas“: kilnaus polėkio ateities miestas – ne tik ateities kartoms 18.......Išmanieji dažai kūrybiškiems interjero sprendimams 23.......Projektas – inovacija. „Namas – X“ 48.......Proveržis pokyčiams ir ateities gerovei kurti 52.......Fasadai modernėja kasdien. Bet ar keičiasi jų priežiūros ypatumai?

Nesibaigianti kelionė į save – tapimą tuo, kas nori būti, o ne tuo, kas privalai. Kiek jau nueita, nuvažiuota – paaukota dėl geresnio rytojaus, kuriame kiekvieną dieną švies saulė, net tada, kai smarkūs vėjo gūsiai kėsinsis pasiglemžti tai, kas buvo statyta labai tvirtai ir sąžiningai... Ar jau peržengta riba, vedanti aklo tikėjimo link? Ar jau atklydo ta pražūtinga pakeleivė – sušalusi viltis išlikti amžinai. Viliojanti stabtelėti nuošalėje, pamiršus pareigą bei tikslą.

Ne. Nei prieš šimtmetį, nei dabar netikras lūkestis storu sniego sluoksniu nedengia ryžto, lydinčio tuos, kurie bet kokia kaina siekia būti savimi, žinodami, kad vienintelis kelias, kuriuo galima eiti, veda į laisvę, suteikiančią galimybę patirti sėkmę ir laimę šiandien, nes iki rytojaus kartais tiesiog per toli... Juk net pati mažiausia svajonė yra spartesnė už greitaeigį traukinį, praskriejantį pro atokią aikštelę, kurioje sustoja visi, nedrįstantys būti nepriklausomi.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

56.......Optimalūs fasado aptarnavimo sprendimai 58.......Sveikame objekte – sveikas žmogus: tikslinga ligoninių eksploatacija 62.......Sėkmės ir sveikatos garantija – kokybiška grindų ir sienų danga 65.......Į renovacijos procesą būtina žvelgti plačiau 68.......Stogams – kokybiškos ir ilgalaikės plieninės dangos 70.......„Neries ardai“ – kvartalas gamtos pasiilgusiems miestiečiams 76.......Modernus baseinas ir sveikatingumo centras Radviliškyje 85.......Naujos kartos gaminys – siūlių užpildas „Romex“ 88.......Dronų integracija – optimalūs technologiniai pokyčiai naujos kartos rezultatams 91.......Dronai – statybų industrijos potencialas 92.......Pažangūs sprendimai profesionalams 94.......Uždaras ir atviras inžinerinis tinklų tiesimas – tradicijų ir inovacijų sąveika 98.......Sėkmės paslaptis – sąžiningumas, darbo drausmė ir taisyklių paisymas 100......Ar plastiko keliai išgelbės planetą?

104.....„Eurovia“ – išmaniųjų kelių inovatoriai 106......Statybinės (ne)atliekos 109.......Aplinką nuo teršalų saugo geomembranos 110.......Atliekų tvarkymas – sritis, kurioje dalyvauja kiekvienas

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Agnietė Vilkišienė, Irena Dirgėlienė, Giedrė Linden, Stasys Liaukevičius, Vytautė Kazanavičiūtė, Marija Lippa I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Karolis Bingelis, Rūta Karčiauskaitė, Vygailė Sukurytė, Norbert Tukaj, Leonas Garbačiauskas, Pixebay, © shutterstock.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt, Gintautė Suchockaitė, +370 686 87 886, gintaute@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I ADMINISTRATORĖ Kornelija Baleišytė administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos i r komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2018 I © STRUCTUM, 2018 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

KONFERENCIJA

DATA: 2018 m. balandžio 5 d.

LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras „Multikino“, PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

IŠMANIOJO MIESTO FAKTORIUS –

P R O G R E S Y V I O S

A T E I T I E S

R E A L I Z A C I J A

Giedrius Surplys LR vidaus reikalų viceministras „Lietuvos miestas: nuo betono džiunglių iki išmaniojo avilio“

Kotryna Kozlovskaja „KCAP“ urbanistikos dizainerė „Kaip (ne) planuoti miesto?“

Denis Gacicha UAB „Schneider Electric Lietuva“ direktorius „Sprendimai išmaniesiems miestams – naujas miesto optimizavimo lygis“

Donatas Baltrušaitis architektas urbanistas „Integrali urbanistinė vizija“

Bart Zonnenberg „BWaste International GmbH“ generalinis direktorius „Pažangus atliekų surinkimas...

Konteinerių surinkimas ar konteinerių atrinkimas?“

Agnė Byčiūtė UAB „Ergolain projektai“ pardavimų vadovė „Šiuolaikinis biuras – svarbiausias esate jūs“

Rokas Šlekys UAB „Fima“ Infrastruktūros sprendimų departamento direktorius

Marijus Surdokas „Baltic Architects Group” architektas inžinierius „Lietuvos miestai – raktas į ateitį”

“Išmanioji transporto infrastruktūra: naujausios technologijos saugiam eismui ir kaip valdyti visą miesto infrastruktūrą iš vieno kompiuterio”

* Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, vietų skaičius ribotas!

Pagrindinis partneris:

ARCHITEKTŪRA

6

ARCHITEKTŪRA

DELIKATŪS INTERJERO AKCENTAI – TIKSLINGIEMS SPRENDIMAMS AGNIETĖ VILKIŠIENĖ

Dažnai rašydami, o dar dažniau kalbėdami apie interjerą ir bandymą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių tendencijų pamirštame detales (arba apie jas užsimename tik paviršutiniškai). Tačiau tai nesumažina jų reikšmės. Kaip ir gyvenimas susideda iš smulkmenų, taip ir patogaus gyvenimo erdvė – iš detalių.

Vis dėlto interjero dizaineriai sako, kad ir kokios svarbios detalės yra, privalome neapsigauti – vos pastebimi sprendimai turi būti ne tik praktiški, bet ir netikėti.

Kuriame žmogui Interjero dizainerė Gintarė Savickienė įsitikinusi, kad interjerą reikia projektuoti pagal žmogų, kuris gyvens toje erdvėje. Todėl interjeras nėra ta vieta, kurioje būtų protinga vaikytis madų. Nors bendrą erdvės stilistiką diktuoja žmogaus pasirinkimas (ir sąmoningas, ir pasąmoningas), t. y. žmogus vardija elementus, be kurių negalėtų gerai ir jaukiai jaustis namuose, tačiau vyrauja bendros tendencijos – šiuo metu dažniausiai žmonės renkasi skandinavišką stilių, minimalizmą, paprastumą.

Lietuviai keičiasi. Lietuviai jau nesivaiko amerikietiškos svajonės su balta tvora ir trijų aukštų namu. Juos vilioja skandinaviškas gyvenimo būdas, reklamos, kuriose besišypsančios šeimos jaukiai leidžia vakarus minimalistiniu vadinamo interjero erdvėse. Tad į gyvenamąsias erdves ateina saikas. „Lietuvoje veiklą pradėjusios skandinaviško stiliaus interjero parduotuvės išpopuliarino šį interjero stilių. Todėl šiuo metu ypač populiarios pastelinės spalvos (pilkos, baltos, rusvos, natūralaus medžio). Skandinaviškas minima-

7

ARCHITEKTŪRA

listinis be galo patogus. Be to, iki smulkmenų ištobulintas produkto dizainas vis labiau traukia vartotoją dėl puikaus kokybės ir kainos santykio“, – pasakoja specialistė.

Kiekviena detalė turi savo vietą Net ir minimalistinį interjerą kuria detalės. Pabodusią erdvę galima pakeisti neatpažįstamai, pakeitus vos kelias detales, tarkim, užuolaidas, kilimą, pagalvėles, žvakides.

Paklausta, ar reikėtų žmogui vengti kokių nors namų elementų, G. Savickienė sako, kad nėra daiktų, kurie negalėtų puošti jūsų namų. Atvirkščiai, kiekvienas elementas turi kažką savita ir namams suteikia išskirtinumo.

Pasak interjero dizainerės, dažniau problemų kyla todėl, kad svarbios detalės taip ir neranda savo vietos. Neretai vizualiai tobulų ir dar sentimentus būsto gyventojams keliančių interjero papuošimų didybė paskęsta aplinkui

8

ARCHITEKTŪRA

9

ARCHITEKTŪRA

apklijuotų smulkių ir neaiškios paskirties daiktų jūroje.

Gaila, kad nėra vienos taisyklės, kurią galima būtų pritaikyti, norint detalėmis papuošti erdvę. Tačiau specialistė įvardija bendras tendencijas.

Interjero detalės atspindi namuose gyvenančio žmogaus ar žmonių pomėgius, vidinį pasaulį. Sudėtinga sukurti vientisą interjerą, jeigu nesilaikoma vientisos stilistikos.

Dažniausiai žmonės painioja ir klijuoja vieną prie kito modernų minimalizmą su masyvias detales pabrėžiančia klasika.

Reikėtų vengti perkrauti namus interjero detalėmis, ryškiomis spalvomis. Kartais ir parenkant visiškai skirtingas spalvas, pavyzdžiui, šiltą ir šaltą: geltoną su mėlyna arba gelsvai rausvą su mėlyna, galima sukurti gražų derinį. Tačiau viską privalu derinti subtiliai ir skoningai. Priešingu atveju rizikuojate, kad ilgainiui pabos pasirinktos detalės ar tiesiog pavargs akys, kūnas fiziškai jausis prastai toje erdvėje.

Detales reikėtų rinkti pagal interjere vyraujančias spalvas. Jei jūsų interjere vyrauja aukso spalva, tai rinkitės detales su auksu, sendinto žalvario. Auksas tinkamesnis klasikiniam stiliui, sidabro spalvos detalės dera su moderniu stiliumi.

10

Garsus Amerikos interjero dizaineris Markas McCauley taip pat sako, kad visas detales turi vienyti viena spalva (arba kelios, bet dominuoti viena), tačiau ne mažiau svarbu grupuoti detales. Anot dizainerio, dekoracijų grupės sukuria daugiau vaizdinio susidomėjimo. Tai reiškia, kad trys elementai visada atrodys stilingiau nei penki, septyni ar vienas.

Netikėtai panaudota tradicinė detalė Lietuvaičiai labai mėgsta naudoti vienodus papuošimus (juk jeigu žvakės, tai žvakės, o paveikslėliai turi būti aiškūs paveikslėliai), tačiau interjero dizaineris abejoja tokiu pasirinkimu. Jis teigia, kad namus puošti privalo gana skirtingi elementai, nors ir turintys vieną temą. Dar geriau, jeigu būtų skirtingų formų ir turėtų praktinį panaudojimo būdą. Pažadu, kad jus šokiruos tai, ką perskaitysite toliau, bet nevalia nutylėti, kad interjero detalės privalo būti pakeistos, jeigu per trejus metus jos nebuvo nė karto panaudotos, nors ir ne pagal paskirtį.

Pripažinsiu – tikėjausi aiškesnių interjero detalių taisyklių, kai netikėtai radau interjero žurnalistės Taros Mastroeni straipsnį apie tai, kad interjero dizaino taisyklės prie gero nepriveda. Prisiminiau tokių taisyklių rezultatą – Sovietų Sąjungoje pridėliotus – standartinius butus, standartinius namus ir tik vieną likimo ironiją…

UAB „KINNARPS“ Pamėnkalnio g. 23/5-1, LT-01113 Vilnius Tel.:+370 5 2312956 El. p.: kinnarps@kinnarps.lt www.kinnarps.lt

ARCHITEKTŪRA

12

„AKSINTERIER“ – LUBŲ KONSTRUKTORIUS, SUJUNGIANTIS MENĄ, DIZAINĄ, INOVACIJAS IR KOKYBĘ!

Ilgametę patirtį turinti įmonė „Aksinterier“ yra pirmaujanti įtempiamųjų lubų gamintoja Lietuvoje. Išskirtinė įtempiamųjų lubų savybė – neribotos dizaino galimybės (neįtikėtinos formos, faktūros, stiliai) ir aukščiausius reikalavimus atitinkanti kokybė.

Visa įmonės siūloma produkcija turi kokybės, higienos ir gaisrinės saugos sertifikatus. Inovatyvios lubos sugeria iki 90 % pašalinių garsų, todėl veikia ir kaip akustikos gerinimo elementas. Įrengiant lubas siūlės storis yra vos 0,2 mm, todėl ji beveik nematoma, taip pat įmanoma įrengti ir modernias besiūles lubas. Įtempiamosios lubos montuojamos 3 cm atstumu nuo esamų lubų.

Verta paminėti, kad lubos išlaiko iki 100 l/m2 vandens, tai padeda užtikrinti, kad kambario užliejimo atveju turtui nebus padaryta žala. „Aksinterier“ – tobula praktiškumo ir grožio sinergija, garantuojanti neįtikėtinai šiuolaikiškus ir optimalius rezultatus.

UAB „Aksinterier“ I Įtempiamosios lubos I Kirtimų g. 11A, Vilnius +370 600 14 421 I www.aksinterier.lt I info@aksinterier.lt

ARCHITEKTŪRA

„NEW KAUNAS“:

KILNAUS POLĖKIO ATEITIES MIESTAS – NE TIK ATEITIES KARTOMS VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Kaip tapti drąsia bendruomene, siekiančia geresnio rytojaus? Lietuvos architektūros studija „Baltic Architects Group“ sukūrė ateities miesto viziją, kuria užsibrėžė siekti taurių ir kilnių tikslų – spręsti ne tik lokalias bei elementarias problemas, bet ir gerinti bendrą šalies padėtį.

Projektas „New Kaunas“ (liet. „Naujasis Kaunas“) gimė per maždaug devynis mėnesius, su šios koncepcijos realizavimu dirbo visa „Baltic Architects Group“ komanda – dešimt žmonių. Idėjos autorius – architektas Marijus Surdokas, o miesto architektūros dizainą kūrė Andrejus Pleškov.

16

„Idėja kurti Lietuvos ateities miestą gimė stebint dabartinę architektūros raidą Lietuvoje ir pasaulyje. Pastaraisiais metais teko aplankyti labai daug pasaulinių parodų.

Matome, kad pasaulis drąsiai kuria ateities vizijas, kurių pagrindu priima šios dienos planavimo sprendimus. Lietuvoje stebime atvirkščią procesą – labai stipriai prisirišama prie praeities ir prie sprendimų, kurie buvo priimti visiškai negalvojant apie ateitį. Bendrųjų ir detaliųjų planų sprendimai priimami itin lokalūs ir neturint aiškios globalios vizijos. Todėl mums gimė mintis sukurti ateities

miesto viziją, kuri paskatintų Lietuvos politikus pakelti akis nuo žemės ir pažiūrėti į priekį. Kviečiame visus Lietuvos architektus siūlyti naujus ir esamus miesto sprendimus savo iniciatyva“, – sako projekto autorius, architektas ir bendrovės įkūrėjas M. Surdokas ir teigia tikintis, kad architektai gali savo vizijomis prikelti mirštančius Lietuvos miestus, nulemti didžiųjų miestų drąsesnę plėtrą ir paveikti naujų miestų atsiradimą: „Turi susikurti bendra Lietuvos ateities vizija, kuri paskatintų kitas šalis domėtis mūsų valstybe ir imti pavyzdį iš mūsų. Tačiau ši vizija nėra skirta tik Lietuvai, tai dalis viso pasaulio bendros ateities vizijos, kaip mes gyvensime po kelių dešimtmečių.“ Pasakodamas apie miesto idėjos gimimą, M. Surdokas teigia, kad įkvėpimas atsirado stebint labai greitai augantį žmonių skaičių pasaulyje (tai, kad Lietuvoje šiandien žmonių mažėja, tėra laikinas lokalus reiškinys, kuris labai greitai pasikeis). Daugėjant žmonių reikia kurti pasaulį puoselėjančius ateities miestų sprendimus, t. y. kad nauji miestai ne griautų ir ne naikintų gamtos, o ją papildytų. „Tikiu, kad ateityje statydami miestus turėsime taisykles, pavyzdžiui: jeigu statydami miestą nukertame medį – tame mieste turi išdygti du nauji medžiai; jeigu nukasame dirvožemio, turime jį panaudoti mieste kaip pagrindą augalams; jeigu toje vietoje gyvena kokia nors gyvūnų populiacija – miestas turi sudaryti sąlygas tiems gyvūnams ir toliau gyventi toje vietoje šalia žmonių ir pan. Po miesto statybų žmogus su gamta turi ne atstumti vienas kitą, o išmokti gyventi kartu. Tuomet tiek gamta, tiek žmogus gaus neįkainojamą vertę“, – vardija architektas.

Beje, nors „New Kaunas“ yra visiškai automatizuotas miestas, valdomas didžiojo miesto kompiuterio (pastatų

rūsio aukšte įrengtas milžiniškas didysis miesto serveris), jo koncepcijoje gamta sudaro vieną svarbiausių aspektų. „Naujasis Kaunas“ yra miestas, kuris ne griauna, o priešingai – papildo gamtą.

Svarbus ir pats miesto modulio dydis. Kūrėjai siekė realizuoti tokio miesto viziją, kur žmogus nesunkiai gali pasiekti savo darbo, miego ir poilsio erdves. Visos erdvės yra dinamiškos ir visų pirma orientuotos į žmogų. Gyventojas mieste turi jausti laisvai tiek fiziškai, tiek emociškai.

Gyvenant tokiame mieste žmogui turi būti užtikrinamas nesudėtingas vidinis susisiekimas ir lengvai prieinamas susisiekimas su kitais miestais-moduliais ir pasauliu. Tokiame mieste turėtume gyventi jau dabar.

Vis dėlto, nors idėja inovatyvi ir polėkis taurus, architektai pripažįsta, kad „Naujojo Kauno“ pastatymo laiko klausimas yra sudėtingas. „Į šį klausimą aš norėčiau atsakyti taip pat klausimu: kiek laiko prireikė, kad Vilniaus Konstitucijos prospektas taptų toks, kaip yra? Jeigu atsuktume laiką iki to momento, kai šalia Neries stovėjo tik vienas aukštybinis pastatas „Lietuvos“ viešbutis ir Lietuvos žmonėms parodytume dabartinę Vilniaus nuotrauką, ar žmonės patikėtų, kad tai įmanoma? Kiek laiko tada būtume davę Vilniaus plėtrai iki to momento, kaip turime dabar?

Turbūt dauguma žmonių būtų atsakę, kad tai neįmanoma, tai nereali vizija ir Vilnius niekada taip neatrodys. Bet dabar matoma, kad aukštybinis centras iškilo per gana trumpą laiką. Problema ta, kad mes iš anksto nepatikėjome, jog tai realiai įvyks, ir šios miesto vietos neparuošėme skandžiai plėtrai, kuri užtikrintų patogų susisiekimą, daugiafunkciškumą ir kitus svarbius momentus. Dėl to, kad iš anksto nepatikėjome, dabar turime iškilusius pastatus ir kartu su jais – milžiniškas miesto problemas“, – sako M. Surdokas.

17

ARCHITEKTŪRA

IŠMANIEJI DAŽAI KŪRYBIŠKIEMS INTERJERO SPRENDIMAMS Moderniai visuomenei reikia inovatyvių sprendimų – ypač verslo srityje. Todėl svarbu nuolat ieškoti būdų, padedančių tobulėti ir atskleisti galimybių potencialą.

Naujos kartos sienų dažai „Smart Wall Paint“ siūlo būti novatoriškiems ir neriboti savo kūrybiškumo. Tai technologija, materializuojanti idėjas ir reprezentuojanti unikalumą, kad kelias link sėkmės būtų įdomus ir sklandus.

Tokį išskirtinį interjero sprendimą siūlo statybinėmis apdailos medžiagomis prekiaujanti UAB „Spalvų sala“.

Ilgametę patirtį turinti įmonė bendradarbiauja tik su gerai žinomais statybinių medžiagų gamintojais, todėl gali pasiūlyti išskirtinius ir kokybiškus produktus, neribojančius fantazijos ir dizaino sprendimų.

Išmaniųjų dažų pranašumai ir pritaikymas Per pastaruosius kelerius metus itin populiariais tapę inovatyvieji dažai „Smart Wall Paint“ išsiskiria tuo, kad ant jais padengto paviršiaus galima rašyti žymekliu. Visai nesvarbu, ar tai bus siena, ar stalas, ar durys, bet šį paviršių bus galima naudoti kaip įprastą baltą konferencijų lentą.

Dažniausiai dažai „Smart Wall Paint“ naudojami įmonėse, konferencijų ir pasitarimų salėse, mokymosi įstaigose. Išmanusis produktas palengvina darbą susirinkimų, mokymų, pristatymų, planavimų, kūrybinių dirbtuvių metu. Šie dažai paklausiausi ten, kur reikia nudažyti itin didelį plotą, pavyzdžiui, 20 m2 sieną, nes įsigyti tokio dydžio lentą ne tik būtų labai brangu, bet ir sudetinga. Išmanieji dažai puikiai pasitarnauja ir tada, kai architektas nenori gadinti savo dizaino idėjos ir apkrauti jos įvairiais papildomais elementais, tokiais kaip konferencijų lentos. „Be to, tokios lentos dažnai atrodo gana senamadiškai ir griozdiškai. Juk moderniame interjere didelė balta lenta neatrodo gerai. Mūsų siūlomas sprendimas – išmanioji siena – naujovė. Architekto pasirinktos spalvos siena niekur nedings, ji neišsiskirs iš interjero, bet ją bus galima naudoti kaip rašymo lentą. Pagal savo savybes ji bus ab-

18

soliučiai tokia pati kaip konferencijų lenta ir lengvai naudojama“, – teigia komercijos vadovas Dmitrijus Darvydas Techniniai dažų aspektai „Smart Wall Paint“, kitaip nei dauguma dažų, dengiami tik vienu sluoksniu. Dažymo procesui nereikia jokių ypatingų gebėjimų, dažoma paprastu voleliu. Dažai dengiami ant jau esamų nudažytų arba ant naujai nuglaistytų paviršių. Galima pasirinkti baltos spalvos arba skaidrius dažus, jei ketinama palikti po dažais esančio paviršiaus spalvą. Tiesa, siekiant, kad rezultatas būtų kokybiškas, gamintojo nurodytų dažymo taisyklių reikėtų laikytis.

Jei atliekant darbus jų laikomasi, gamintojas suteikia 10 metų garantiją. Beje, yra ir galimybė įrengti paviršių su magnetiniu pagrindu. Tam naudojamas magnetinis glaistas bei magnetiniai dažai „Magnetic Paint“.

Taip pat būtina paminėti, kad „Smart Wall Paint“ atitinka visus Europos aplinkos, sveikatos ir saugos reikalavimus, įskaitant LEED standartus. „Smart Wall Paint“ komplektacija Kiekvieną dažų „Smart Wall Paint“ komplektą sudaro dažai, dažymo volelis, maišymo pagaliukas, pirštinės, melamino kempinė žymekliams valyti, naudojimo instrukcija.

Atsižvelgiant į kliento poreikius, siūlomi skirtingų dydžių komplektų rinkiniai, kuriais galima padengti atitinkamą paviršiaus plotą. Gamintojas siūlo: 2, 6, 18 ir 34 m² komplektų rinkinius. protingasiena.lt

www.mex.lt

KONKURSAS

Kaip įrengti jaukius, šiltus namus? Kelių aukštų namą pasirinkti? Mieste ar užmiestyje gyventi?

Visi, kurie planuoja savo „Namą X“, susiduria su šiais klausimais. Žurnalo „Structum“ konkursas „Namas X“ kartu su architektais ir interjero dizaineriais gali padėti Jums atsakyti į šį klausimą.

Galbūt šio konkurso dalyviai jau suprojektavo Jūsų svajonių namą?

Pristatome paskutinįjį (IV-ąjį!) „Namas – X“ projekto etapą ir kūrybingų dalyvių siūlomas idėjas.

Projektą baigiame įsimintinai – savo idėjas IV-jame etape pristatė net devyni dalyviai, pasiūlę įdomius interjero ir eksterjero sprendimus!

Sekite projekto naujienas, netrukus rinksime nugalėtoją!

Daugiau informacijos: el. paštu: administracija@structum.lt.

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

MATAS NAGELĖ ARCHITEKTAS

www.3dmstudio.eu info@3dmstudio.eu

JUNG. Sistema KNX suteikia namui pranašumų: patogumą, saugumą ir ekonomiškumą. Visas namo ir daugybę multimedijų funkcijų galima sujungti į vieną tinklą su protinga pastato sistema KNX ir valdyti centralizuotai. Su KNX technika „Smart-Metering“ galima lengvai įgyvendinti energijos vartotojų vizualizavimą ir apdoroti duomenis. Konkrečių komponentų funkcijos priklauso nuo jų užprogra-

mavimo, kurį bet kada galima keisti. Naudotojui tai patogi ir lanksti pastato technika, prisitaikanti prie jo individualių poreikių. Antracito (aluminium lacquered) spalvos LS990 modelio jungikliai ir elektros lizdai išbaigia interjero spalvinius sprendimus, simbolizuoja modernumą ir laikui atsparų dizainą.

ETERNIT BALTIC fasado plokštelės „Cedral Classic Wood“, pagamintos iš natūralių medžiagų, išsiskiria atsparumu atmosferos ir oro sąlygoms, praktiškumu, ilgalaikiškumu ir atitinka architektūrinius bei konstrukcinius reikalavimus. Medžio imitacijos paviršius, dengiamas perdengiant lentas vieną su kita, mineralų tamsi C50 spalva padeda susilieti su aplinka ir suteikia neutralumo.

BALTIJOS BRASTOS nestandartinė dušo kabina suprojektuota taip, kad neapkrautų patalpų. Pati kabina gaminama iš itin saugaus grūdinto 6 mm storio stiklo, yra lengvai prižiūrima ir nuvaloma. Tvirtinama prie lubų, todėl užtikrinama tvirta ir stabili konstrukcija.

GROHE dizaino linijos „Atrio“ maišytuvai praustuvams ir kolekcija „Essence“ duše pasirinkti dėl nepriekaištingų estetiškų formų, paprastumo ir praktiškumo. Dušo galva „Rainshower Cosmopolitan“ pasirinkta dėl derančios formos bei malonaus lietaus efekto.

SAMSUNG kondicionierius „Samsung FCU 360“ pasirinktas dėl gero oro paskirstymo, naujo dizaino. Jam būdingos lengvos formos, jį paprasta ir lengva valdyti bei prižiūrėti. ŠIAULIŲ LIFTŲ vertikalus keltuvas SL400 pagamintas naudojant aukštos kokybės medžiagas ir sukurtas taip, kad atitiktų visus aukščiausius saugumo standartus bei reikalavimus. Lifto apdaila – dažytas plienas (puikiai dera su fasadine sistema, be to, yra ilgalaikis).

GEBERIT unitazas „AquaClean Sela“ – tai išmanus unitazas, išsiskiriantis subtilumu, grožiu ir puikiai derantis interjere.

AUDRINETA produktai – kombinuotos dieninės ir naktinės smėlio atspalvio veliūrinės užuolaidos naudojamos daugiau kaip interjero elementas, puikiai dera interjere.

MUZIKOS EKSPRESAS. Interjere suprojektuotos modernios garso kolonėlės-paveikslai. Tai naujos kartos garso kolonėlės, esančios ir nuostabi interjero detalė – paveikslas ant sienos! Apdovanojimus šluojanti nematomų garso kolonėlių kūrimo technologija – ypač plono pagrindo į sieną montuojama garso sistema.

Itin sodrų garsą skleidžiančios kolonėlės leidžia mėgautis tiesiai iš paveikslo ar nuotraukos sklindančia muzika.

24

KONKURSAS

25

KONKURSAS

26

KONKURSAS

27

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

ARNAS VILČINSKAS

INTERJERO DIZAINERIS, VIZUALIZACIJŲ KŪRĖJAS

Erdvė, šviesa ir funkcionalumas – tai mano kredo, kuriuo vadovaujuosi, kurdamas italų architekto Luigi Rosselli suprojektuoto gyvenamojo namo „High Country House“ interjerą. Svarbiausias mano tikslas projektuojant šią erdvę – atsisakymas daugybės mus kasdien supančių daiktų: išmesti viską, kas nereikalinga, ir palikti tik būtiniausius funkcionalius interjero dizaino veiksnius.

Interjero koloritas vientisas. Tai subtilios šviesios rusvos spalvos tonai: lengvas blizgesys baldų tekstilės atlasiniuose paviršiuose, šviesi kiliminės dangos faktūra, marmuro plokštumos vonios kambario erdvėje, alyvuotos uosio medienos baldų ir grindų plokštumos, sienų paviršiai su įkomponuotais meno kūriniais kuria vientisą spalvinės erdvės sistemą.

Mano projektuojamas šviesus ir erdvus interjeras – tarsi savotiška ramybės oazė pavargusiam nuo informacijos pertekliaus žmogui. Tai erdvė mąstyti ir būti pačiam su savimi. Beje, visas išorinis kraštovaizdis tarsi įsiskverbia į namo vidų, praplėsdamas jo erdvę ir papildydamas dideliu natūralios šviesos srautu.

ETERNIT BALTIC. Fasado apdailai siūlau dailylentes „Cedral Smooth“, išsiskiriančias didele spalvų gama. Jas lengva prižiūrėti, montuoti, jos atsparios ugniai, gerai izoliuoja garsą, atsparios vandeniui bei kenkėjams.

JUNG. Name numatyta įrengti sistemą JUNG KNX. Ji daro namą ekonomišką bei pato-

28

KONKURSAS

gų, galima lengvai valdyti namo temperatūrą, vėdinimą, vidaus ir lauko apšvietimą, taip pat teikia daug kitų galimybių. Patogumo atžvilgiu pasirinkau būtent F50 valdiklį, kuris leis naudotojui patogiai valdyti namo funkcinius režimus.

SAMSUNG. Siūlomi kondicionieriai „Samsung Wind Free“. Šis kondicionierius labai ekonomiškas, tylus bei ekologiškas, bevėjis šaldymas, galimas valdymas per „Wi-Fi“.

GEBERIT. Rekomenduojamas elektroninis vandens nuleidimo mygtukas „Sigma 80“.

Komplekte yra penki skirtingų spalvų paspaudimo mechanizmai. Vanduo nuleidžiamas automatiškai pamojus prie klavišo ranka. Sieninis dušo latakas „Geberit ShowerDrain“ ne tik vizualiai, bet ir techniškai pranašesnis už grindų lataką. Sieninis dušo latakas yra idealus sprendimas pasirinkus didelių matmenų plyteles.

GROHE. Vonios kambario dušo zonoje pasirinkau kokybės atžvilgiu puikų interjerui tinkamą GROHE dušo stovą „Euphoria Set Mono 600“, prausimosi zonoje kriauklėms pasirinkau praustuvo maišytuvą „Grohe Concetto“, turintį aukštą čiaupą. Virtuvės zonoje pasirinkau puikų ir stilingą plautuvės maišytuvą „Grohe Minta“.

ŠIAULIŲ LIFTAS. Interjero erdvėje projektuojamas liftas „Terry Lifestyle Home Lift“.

Tai kompaktiškas, modernus liftas, vienu metu galintis užkelti du žmones. Parinkta balta spalva organiškai įkomponuoja liftą į interjero erdvę.

BALTIJOS BRASTOS. „Ema“ – dušo sienelė be rėmų iš itin saugaus grūdinto 6 mm storio stiklo. Ji puikiai dera minimalistiniame vonios kambario interjere. Paviršius padengtas danga „Greiti lašai“.

MEX. Pasirinkau garsiakalbius „Dynacord VariLine“. Ši garsiakalbių serija buvo sukurta siekiant maksimalios garso kokybės ir kuo įvairesnių pritaikymo galimybių nuolat kintančiam gyvo garso stiprinimo bei akustinių sistemų diegimo verslui.

AUDRINETA. Parinktos dviejų tipų užuolaidos – naktinės ir dieninės. Naktinės užuolaidos yra tamsiai rudos spalvos „FR-Edurne-15“. Jos visam rusvam interjerui suteikia jaukumo. Projektuojamos dieninės permatomo rašto užuolaidos suteikia subtilios elegancijos.

29

KONKURSAS

30

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIAI

GINTARAS ČAIKAUSKAS, SIMONAS ČAIKAUSKAS, FAUSTAS LASYS ARCHITEKTAI, INTERJERO DIZAINERIAI „Architektūros linija“

Gintaras Čaikauskas, Simonas Čaikauskas, Faustas Lasys „Architektūros linija“ gintaras.caikauskas@architekturoslinija.lt, simonas.caikauskas@architekturoslinija.lt, faustas.lasys@architekturoslinija.lt Namas X – vienbučių namų duetas, suprojektuotas miško tankmėje prie Vilniaus.

Kurdami tūrių plastiką, siekėme gamtiškojo ir žmogiškojo prado dermės. Išraiškinga gamtos aplinka paveikė laisvą pastatų tūrių išdėstymą erdvėje. Gretimuose sklypuose vienu metu projektuojami du pastatai yra skirtingi, tačiau sudaro bendrą kompleksiškumo įspūdį, turi panašią architektūros raiškos stilistiką. Plastiška stogų linija artima gamtos formų atsitiktinumui, gaivališkumui ir veržlumui. Iš apačios į viršų kylančios langų linijos siejamos su greta augančių pušų išlakiais kamienais. Šį įspūdį sustiprina fasadų apdailos charakteris. Gatvės pusės fasadų vertikalių detalių smulkesnė faktūra kuriama naudojant „šaltesnes“ natūralaus betono plokšteles, o kiemo – „šiltesnes“ medžio juostas.

JUNG. Namuose numatomi minimalistinio ir modernaus dizaino jungikliai bei elektros lizdai „LS Zero“. Prietaisai dera prie interjero spalvų, visai nekrenta į akis, nes įtaisomi taip, kad su tvirtinimo paviršiumi sudarytų idealiai lygią plokštumą, nesvarbu, į kokią medžiagą montuojami.

SAMSUNG. Pasirinkti naujos kartos televizoriai „Curved UHD 4K 17665“. Šiam televizoriui būdingas ne tik nepriekaištingos kokybės 4k vaizdas, bet ir minimalistinis dizainas be kraštinių rėmelių.

BALTIJOS BRASTA. Dušo kabina – vienas svarbiausių ir labiausiai pastebimų vonios kambario elementų. Siekiant sukurti estetišką ir vizualiai bendrą sanitarinių mazgų vaizdą, naudojamos dušo kabinos „Morta“. Kabina su plonais ir vos junta-

mais rėmais bei skaidriu stiklu tiesiog tirpsta erdvėje.

AUDRINETA. Namų tekstilė (audiniai, rankšluosčiai, patalynė) parinkta švelnaus atspalvio, lengvos tekstūros. Toks sprendimas interjere atrodo natūraliai, nekuria vizualaus „triukšmo“.

GROHE. Namų sanitarinius mazgus puošia chromuoti minimalistinio dizaino ir grakščių proporcijų maišytuvai bei dušai „AquaSymphony“, kuriuose integruotas septynių skirtingų režimų vandens tekėjimas, leidžia atsižvelgiant į nuotaiką ar norą pasirinkti skirtingą režimą – nuo vos juntamo lietaus iki iš krioklio tekančio vandens efekto.

GEBERIT. Potinkinės nuleidimo sistemos panaudotos visuose sanitariniuose mazguose. Puikiai atrodantis nuleidimo mygtukas „Omega30“ dera prie modernaus interjero dizaino. Maišytuvai „Type 87“ pasirinkti dėl ypatingo dizaino ir originalios, šiuolaikiškos estetikos.

ETERNIT. Stogo dangai panaudotos ilgalaikės ir išskirtinės plokštelės „Dacora“. Jų modernus ir nuosaikus dizainas vizualiai nekonkuruoja su išraiškingomis ir aktyviomis fasadų plokštumomis. ŠIAULIŲ LIFTAS. Dėl patogumo ir patvarumo rekomenduojamas vertikalus lifto keltuvas SL 400. Jis patogus, estetiškas, skirtas visiems keleiviams.

MUZIKOS EKSPRESAS. Siekiant į interjero visumą vizualiai integruoti garso kolonėles, pasirinkta nematoma garso aparatūra – paveikslai ant sienų. Kolonėles-paveikslus galima nudažyti patiems arba užsisakyti išspausdintą norimą paveikslą.

Namuose numatyta sistema „Control 4“, kad vienu prietaisų skydeliu galima būtų reguliuoti grindų šildymą, oro temperatūrą, drėgmės parametrus bei muziką ir garsą. Kiekvienas kambarys turi autonominio režimo galimybę. Taip įmanoma sukurti tiek skirtingo komforto sąlygas, tiek groti skirtingą muziką skirtinguose kambariuose.

31

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

DMITRIJ BORODIN www.dimart.lt I info@dimart.lt

Namas X – stilingas, komfortiškas, erdvus ir išmanus gyvenamasis namas šiuolaikiškai šeimai su vaikais. Namo vieta – gamtos apsuptis, pušynas.

Namo architektūra parinkta panaši į tradicinę lietuvišką architektūrą. Didįjį tūrį dengia šlaitinis stogas. Po juo išdėstytos gyvenamosios patalpos, kuriose verda šeimos gyvenimas. Kitame mažesniame tūryje suformuota SPA zona, techninės patalpos bei atviras garažas. Abu tūriai formuoja vidinį kiemelį, į kurį galima patekti iš svetainės ir SPA zonos.

MUZIKOS EKSPRESAS. Sistema „Control4 Smart Home“ koordinuoja visus namuose į sistemą sujungtus įrenginius, namo saugą bei apšvietimą. Viskas labai paprastai, greitai ir patogiai valdoma. Taip pat į sienas įleisti garsiakalbiai „LineaResponse X“ – skleidžiantys puikų garsą, tačiau iš išorės visiškai nematomi, tad

32

neapkraunantys interjero ir nekaupiantys dulkių. Visa tai valdoma nešiojamuoju valdymo pultu.

GROHE. Name taip pat panaudotas išmanusis vandens jutiklis „Sense“. Tai nedidelis apvalus prietaisas, kurį galima nešioti ir padėti bet kurioje vietoje, kur kyla rizika nutekėti vandeniui. Jutiklis, pajutęs vandens nuotėkį, automatiškai išjungia vandens padavimą į namą, o žmogus gauna signalą į savo telefoną.

JUNG. Name buvo panaudoti serijos „Les Couleurs® Le Corbusier“ jungikliai ir elektros lizdai. Šios serijos paletė yra ypatinga ir žavi iki šių dienų. Norint išgauti išskirtinio sodrumo spalvas, jungikliai specialiu metodu dažomi rankiniu būdu. Taip sudaroma galimybė išlaikyti tobulai vientisą elektros instaliacijos komponentų stilių ir spalvinę gamą.

ETERNIT BALTIC. Kadangi šeima name ketina gyventi labai ilgai, namo stogui ir fasadui buvo panaudotos pluoštinio cemento „Eternit Baltic“ stogo ir fasado plokštės „Dacora“. Ši danga yra itin ilgalaikė, atspari ugniai, bakterijoms, pelėsiams ir kitiems kenkėjams, kas ypač svarbu gyvenant šalia miško. Danga, be to, kad yra patikima, dar ir atrodo labai dailiai. Dėl vizualaus panašumo šią dangą dažnai apibūdina kaip žvyną.

SAMSUNG. Komfortui užtikrinti panaudoti kondicionieriai „Samsung Wind Free“ su oro filtravimo funkcija. Šie kondicionieriai turi specialų aušinimo režimą, kuris palaiko pageidaujamą temperatūrą ir pašalina tiesioginį oro srautą, tiekdami orą per įrenginio priekinį skydelį. Taip skleidžiamas švelnus oro srautas. Kondicionavimo sistema prijungta prie išmaniojo namo sistemos, tad ją lengvai ir paprastai gali valdyti bet kuris šeimos narys tiesiai iš telefono.

BALTIJOS BRASTA. Miegamojo ir dušo erdvei atskirti buvo panaudota vientiso stiklo 180 x 240 cm matmenų sienelė, kurią pagal individualų užsakymą pagamino „Baltijos Brasta“. ŠIAULIŲ LIFTAS. Kad būtų patogu patekti iš darbo kambario į miegamąjį, parinktas įmonės „Šiaulių liftai“ kompaktiškas liftas „Vivendi Home Lift“, padedantis patogiai ir greitai persikelti iš vieno namo aukšto į kitą.

GEBERIT. „Geberit“ grindiniai dušo latakai „CleanLine“ buvo pasirinkti ne tik dėl išskirtinio dizaino bei lengvo įrengimo, bet ir dėl to, kad juos ypač lengva išvalyti.

Visi nešvarumai užtikrintai nuplaunami nuo vandens surinkimo dangtelio. Nešvarumų gaudyklė paprastai išimama ir išplaunama labai greitai ir paprastai, ko nepasakysi apie įprastus dušo latakus. Be to, atrodo tikrai stilingai.

AUDRINETA. Langams uždengti buvo panaudotos specialiai siūtos įmonės „Audrineta“ naktinės ir dieninės užuolaidos. Beje, jas parinkti gali ir įmonės dizainerė. „Audrineta“ gali pasiūlyti labai didelį audinių asortimentą, tad patinkantį audinį ir spalvą išsirinks kiekvienas.

KONKURSAS

33

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIAI

JUSTĖ ŽIBŪDIENĖ, DOMINYKA ŠULCAITĖ, JURGITA PURONIENĖ, ALMANTAS APINYS ARCHITEKTAI, DIZAINERIAI www.toota.lt

„Namas X“ – privatus, uždaras, išskirtines vidines žaliąsias zonas formuojantis, ekologines idėjas propaguojantis, inovatyvus architektūrinis segmentas, atspindintis poreikį gyventi netoli miesto centro, bet turėti privatumą.

Mūsų idėja – „inovatyvus namas X“, esantis elementariame, standartiniame sklypų masyve netoli miesto centro (pasirinktas 8 arų sklypas). „Namas X“ suformuoja vidinius atskirus kiemus, panaikindamas ribą tarp vidaus ir išorės. Taip izoliuojamas ne tik pats namas sklypų masyve, bet ir atskiros patalpų grupės name: miegamoji zona, vaikų zona, svetainės zona – jas skiria žali vidiniai kiemeliai. Vieno aukšto architektūra sudaro galimybę turėti skirtingo aukštingumo vidaus patalpas ir džiaugtis apšvietimu iš stogo – taip išsprendžiama insoliacijos problema. Saugant pirmo aukšto vidinių kiemų plotą, pastato stogas eksploatuojamas maksimaliai: įrengiamas stogo daržas, šiltnamis, saulės baterijos.

ETERNIT. Fasadams ir šlaitiniams stogams naudojamos didelio gabarito fasadinės plokštės „Equitone Tectiva“, išsiskiriančios patvarumu, ilgalaikiškumu ir estetine išraiška. Ši apdaila pereina ir į pastato interjerą, sustiprindama idėją panaikinti vizualias ribas tarp pastato vidaus ir išorės.

SAMSUNG. Pastate diegiama inovatyvi šildymo sistema „oras–vanduo EHS“ su našia šilumos siurblio technologija, suteikiančia didelį komfortą ir mažinančia eksploatacines išlaidas. Taip pat naudojami bevėjai kondicionieriai „Samsung Wind Free“. Visos inžinerinės sistemos valdomos vienu įrenginiu.

JUNG. „Name X“ įrengiama inovatyvi plokštė „Jung Smart Control 7“, sujungianti inžinerines, apsaugos, apšvietimo ir garso instaliacijas į vieną sistemą. Pastate naudojama jungtukų ir elektros lizdų serija „Jung LS 990 Le Corbusier“. Taip pat įrengiama vidinio ryšio sistema „Siedle“, leidžianti komunikuoti būnant skirtingose vidinėse ir išorinėse pastato zonose.

34

BALTIJOS BRASTA. Vonios kambaryje naudojamos berėmės dušo stiklo sienelės skaidriu stiklu su specialia danga „Greiti lašai“, kuri užtikrina patogesnę eksploataciją.

GROHE. Virtuvėje numatomas „Grohe“ įrenginys „Grohe Blue Home“, tiekiantis geriamąjį filtruotą ir (arba) prisotintą angliarūgštės vandenį tiesiai iš maišytuvo.

Dušo zonoje numatoma sistema „AquaSymphony“, vonioje – potinkiniai maišytuvai „Grohe Essence“. Bibliotekos poilsio zonoje ketinama įrengti maišytuvą su sistema „Grohe Red“, leidžiančia turėti verdančio vandens kavai ar arbatai paruošti.

Visame pastate planuojama sistema „Grohe Sense Guard“ ir „Sense“, kad būtų galima apsisaugoti nuo galimos vandens namams daromos žalos.

GEBERIT. Vonioje numatoma įrengti išmanųjį WC puodą „Geberit AquaClean Tuma Shower“ su „Geberit“ potinkiniu unitazo rėmu ir minimalistinio dizaino vandens nuleidimo mygtuku „Sigma 70“. Duše – „Geberit“ minimalistinio dizaino latakas „Clean Line“. ŠIAULIŲ LIFTAS. Pastato projekte numatomas mažasis krovininis liftas „Service Lift“, skirtas, kad būtų patogiau naudotis ant stogo esančiu daržu: nusigabenti įrankius, medžiagas ir parsivežti derlių.

MUZIKOS EKSPRESAS. Pastato viduje įrengiama nematomų garso kolonėlių sistema „Stealth Acoustics“. Taip pat įdiegiama „multi-room“ garso sistema, suteikianti galimybę kiekvienoje patalpoje klausytis vis kitokią muziką iš pasirinkto šaltinio. Lauke, vidiniuose kiemeliuose, įrengiama garso kolonėlių sistema „Triad“.

AUDRINETA. Vitrininiai pastato langai dengiami tarpinio pralaidumo lengvais arba aklinai dengiančiais audiniais „Blackout“. Visų langų dangalai montuojami naudojant išmaniojo namo užuolaidų karnizų sistemą.

KONKURSAS

35

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

AUSTĖJA JURČIUKONYTĖ ARCHITEKTĖ, INTERJERO DIZAINERĖ UAB Architektų gildija

Namai X: trijų namų grupės kompleksas, kurį sudaro vienbutis ir dvibutis gyvenamieji namai. Kompleksas pritaikytas gyventi šeimoms, yra inovatyvus, modernus, tinkamas patogiai gyventi. Namų grupė projektuojama Neries pakrantėje.

ETERNIT. Pastatų fasadai dinamiški, jiems parinktos skirtingų struktūrų medžiagos. Pagrindinė fasadų apdailai naudojama medžiaga – „Eternit“ plokštelės „Dacora“, namų kompleksui suteikiančios prabangos ir stilingumo aurą, puikiai derančios prie kuriamo modernaus architektūros stiliaus. Įvairios fasado plokš-

telių formos leidžia sukurti išraiškingus fasadus. Taikantis prie funkcinio fasadų pritaikymo ir naudojant šiuolaikines medžiagas, padedančias sukurti tradicinį fasadų vaizdą, taip pat pasirenkamos „Eternit“ cementinės dailylentės „Cedral Click“, išsiskiriančios medienos dailumu ir pluoštinio cemento kokybe.

JUNG. Žengiant į namų X komplekso interjerą, išlaikomas pastelinių spalvų koloritas. Išmaniuosiuose namuose montuojama sistema „Jung“. Įrengta automatizuota namų valdymo sistema padeda multimedijų funkcijas sujungti į vieną tinklą ir išmania pastato sistema KNX centralizuotai valdyti šviesą, oro kondicionavimą ir šildymą. „Jung“ jungtukai ir elektros lizdai LS 990 spalviškai pritaikomi prie interjero sprendimų.

SAMSUNG. Išmaniuose namuose įrengta „Samsung“ šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, naudojami televizoriai „Samsung“. ŠIAULIŲ LIFTAI. Kad namo komfortabilumas būtų visavertis, įrengiamas „Šiaulių lifto“ liftas „Lifestyle Home“, leidžiantis sklandžiai judėti per du namo aukštus.

GROHE. Santechnikos sprendimams pasirinkti „Grohe“ gaminiai, kuriems būdinga pažangi technologija, aukščiausios klasės medžiagos ir tobulas, suderintas su vidaus detalėmis dizainas. Vonioje – sieninis praustuvo maišytuvas „Atrio Jota“.

BALTIJOS BRASTA. Puikus sprendimas dušui atskirti – stiklo sienelė su danga „Greiti lašai“, apsaugančia dušo kabinų stiklus nuo vandens poveikio. Stiklas atsparus įbrėžimams ir lengvai valomas.

GEBERIT. Ieškant modernaus dizaino sprendimų pasirinktas „Geberit“ pakabinamasis klozetas „Geberit AquaClean Sela“ su elektroniniu vandens nuleidimo mygtuku „Geberit Sigma80“.

AUDRINETA. Patalynės komplektams ir baldams parinkti aukštos kokybės interjero tekstilės audiniai. Jie šildo erdvę, kuria savitą aplinką, žavi tiek gyventojus, tiek išmaniųjų namų svečius.

MUZIKOS EKSPRESAS. Įmonės integruotos nematomos kolonėlės yra nedidelės ir montuojamos tiesiai į sieną. Taigi nedarko namų interjero vaizdo ir netampa dar vienu objektu, ant kurio kauptųsi dulkės. Visa tai įmanoma su nauja, inovatyvia garso kolonėlių technologija „Linear Response™“.

36

KONKURSAS

37

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

GINTARĖ JARMALAVIČIŪTĖ INTERJERO DIZAINERĖ

info@gintareja.lt Vizualinės dalies išpildymas – Audrius Ruželė

Namas X – Kvadratish: išmanus futuristinis namas su patogiais ir taupiais sprendimais komfortiškam gyvenimui. Namas pasirinktas taisyklingos kvadrato formos, ši geometrinė figūra bei tiesios ir aiškios linijos dominuoja ir interjere. Namas projektuotas aukšto energetinio efektyvumo, suprojektuoti langai nukreipti į pietų pusę, todėl daugiausia šilumos ir šviesos paimama iš gamtos. Projektuojant, be estetikos, buvo svarbus ir maksimalus gyvenimo kokybės komfortas, kur kiekviena erdvė ir sprendimai žmogaus gyvenimą daro kuo patogesnį.

ETERNIT. Fasado apdailai pasirinktos plokštės „Equitone Tectiva“ yra estetiškai patrauklios ir džiugina galimybe jas modeliuoti norimo dydžio. ŠIAULIŲ LIFTAS. Liftas „Lifestyle Home“ suprojektuotas patogioje vietoje, tad tik įėjus pro duris galima kilti į antrą aukštą. Tai patogus sprendimas neįgaliems žmonėms judėti po visas namo erdves.

JUNG. Name įrengta išmaniojo namo valdymo sistema „Jung KNX“. Tokia sistema yra būtina ateities name, nes suteikia galimybę sujungti apšvietimo, šildymo, oro kondicionavimo, daugialypės terpės ir saugos įrangą į centralizuotą valdymo sistemą bei patogiai ją valdyti. Tokios sistemos ypač reikia šiame namo projekte, kai yra dideli vitrininiai langai. Ji padeda valdyti ant langų sumontuotas širmas.

SAMSUNG. Pasirinktas televizorius su kvantinių taškų ekranu „88‘‘ QLED 4K Smart TV Q9F“ tobulai perteikia spalvas.

BALTIJOS BRASTA. Pasirinkta naujiena – „Akrobatės“ dušo kabina su juodos spalvos profiliu. Šios kolekcijos dušo kabinos gali būti įvairių spalvų – toks dizainas pagyvina vonios kambarį ir leidžia spalviškai dušo kabiną jungti su kitais vonios kambario elementais.

GROHE. Vonios kambariui pasirinkti prie kvadratinių formų derantys juodos spalvos maišytuvai „Quadra“. Virtuvėje naudotas juodos spalvos tiesių formų maišytuvas „Essence“.

GEBERIT. Naudoti ploniausi 8 cm WC ir bidė rėmai, taip pat bekontaktis vandens nuleidimo mygtukas „Sigma80“. Jis yra puikaus modernaus dizaino, valdomas pamojus ranka, todėl padeda išvengti nemėgstamų pirštų antspaudų.

MUZIKOS EKSPRESAS. Pirmame namo aukšte pasirinktas projektorius „Sony 4K“ padeda išgauti aukštos kokybės vaizdą.

AUDRINETA. Išmaniems namams pritaikyti ir „Audrinetos“ audiniai. Jie naudojami stumdomoms širmoms ant langų, taip pat miegamojo lovos užtiesalui bei pagalvėlėms.

38

KONKURSAS

39

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

LORETA LIETVAITĖ INTERJERO DIZAINERĖ

loreta@dizko.lt I www.dizko.lt I +370 689 09 216

Namas X – surenkamojo šeimos namo projektas. Šiuolaikinės architektūros, moderniųjų technologijų, protingo statybos laiko ir išlaidų derinys. Šiuolaikinės šeimos namas, kurio pagrindiniai principai – nesudėtinga architektūra bei konstrukcijos. Lankstus patalpų išdėstymas. Pastatas yra taisyklingos stačiakampio formos. Pirmo aukšto plotas – 100 m², didžiąją dalį sudaro virtuvės, valgomojo ir poilsio zonos. Antrame aukšte – du miegamieji bei sanitariniai mazgai. Namas suprojektuotas taip, kad, esant poreikiui, antro aukšto plotą būtų galima nesudėtingai padidinti.

ETERNIT BALTIC. Namo fasadas dengtas cementinėmis dailylentėmis „Cedral“ iš „Eternit Baltic“. Natūralaus medžio raštus atkartojančios, lengvai montuojamos ir nepūvančios dailylentės yra patraukli ir nesudėtingai prižiūrima ilgalaikė fasado apdailos medžiaga.

40

KONKURSAS

JUNG. Kad būtų užtikrintas maksimalus šeimos narių komfortas ir taupomos išlaidos, namuose įdiegta sistema „Jung KNX“. Ji leidžia sujungti visas patalpas į vieną tinklą, kuriame įvairios paskirties įrenginiai palaiko tarpusavio ryšį. Galima patogiai reguliuoti apšvietimą, šildymą, vėdinimą, vidaus ir lauko žaliuzes, saugos sistemą bei daugialypės terpės įrangą pagal individualius poreikius. Namuose taip pat naudoti „Jung Le Corbusier“ klasikinės serijos LS990 jungikliai bei elektros lizdai. Parinkta tamsiai ruda spalva Terre d’ombre brûlée.

MUZIKOS EKSPRESAS. Name taip pat sumontuota puiki garso sistema iš įmonės „Muzikos ekspresas“ – nematomos kolonėlės. Garso kolonėlėse integruota speciali medžiaga „Fidelity Glass™“ gali būti padengta plonu glaisto ir dažų sluoksniu, bet kartu išgauti kokybišką ir sodrų garsą. Nematomos kolonėlės yra nedidelės ir montuojamos tiesiai į sieną. Negadina namų interjero vaizdo ir netampa dar vienu objektu, ant kurio kauptųsi dulkės. Nematomos kolonėlės gali būti montuojamos tiek sienose, tiek lubose.

SAMSUNG. Švariam bei gaiviam orui palaikyti namuose įrengta kondicionavimo sistema „Samsung“. Ji veikia itin tyliai, yra gražių lengvų formų, paprastai ir lengvai valdoma bei prižiūrima. ŠIAULIŲ LIFTAS. Namas yra dviejų aukštų, todėl, kad jame būtų galima laisvai judėti, šiam projektui buvo pasirinktas liftas „Lifestyle Home“ iš įmonės „Šiaulių liftas“ asortimento. Įmonė turi puikių sprendimų individualiems gyvenamiesiems namams. Lifto spalvą galima lengvai derinti prie esamo interjero.

GROHE. Virtuvėje bei vonios kambariuose naudojamos „Grohe“ vandens maišytuvų sistemos. Virtuvėje – maišytuvas „Essence New“. Modernus dizainas, su patogia ištraukiama dvigubo purškimo galvute bei apsauga nuo nudegimo. Vonios kambariuose naudojami švarių linijų maišytuvai. Duše – „Rainshower 360 DUO“ potinkinė sistema su „SmartControl“ valdymu.

Minimalistinė dušo kabina „Morta“ – įmonės BALTIJOS BRASTA produktas.

Nesuskaidytos kabinos sienutės padeda lengviau palaikyti kabinos švarą.

Ji puikiai dera vonios kambaryje.

GEBERIT. Vonios santechnikai pasirinktas „Geberit“ WC puodas ir dangtis su apiplovimo funkcija. Modelis „AquaClean Sela“. Potinkinis rėmas „Duofix“ ir nuleidimo mygtukas „Sigma“. Šios įmonės produktai yra inovatyvūs, ilgalaikiai ir palankūs aplinkai.

AUDRINETA. Miegamuosiuose jaukumo suteikia įmonės „Audrineta“ užuolaidos, taip pat prie jų priderintos lovatiesės ir pagalvėlės.

41

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

AGNĖ PETRYLIENĖ INTERJERO DIZAINERĖ

Namas X – jaukus, modernus ir šviesus! Tai dviejų aukštų namas dideliais langais ir aukštomis lubomis, su puikiu vaizdu pro langą. Modernus pastelinių spalvų interjeras su klasikos prieskoniu. Antrame aukšte – miegamasis, drabužinė, vonios kambarys ir balkonas, atsiveriantis į pirmo aukšto panoramą. Pirmame aukšte – erdvi modernios klasikos svetainė su virtuve ir valgomuoju, darbo ir vonios kambariu. Viskas kurta išmaniojo namo principu: naujausios technologijos, funkcionalumas, ergonomika, patogumas, jaukumas ir elegancija.

AUDRINETA. Užuolaidos – tai būdas užpildyti interjerą ir kurti jaukumą. Pasirinktas švelnaus veliūro violetinio atspalvio audinys suteikia langams jaukumo ir švelnumo. Atsižvelgdami į šių metų tendencijas naudojome violetinio švelnaus atspalvio audinius. „Audrineta“ įspūdingo dydžio langus papuošė taisyklingomis klostėmis, suteikiančiomis interjerui prabangos ir rafinuotumo.

JUNG. Name įrengta išmaniojo namo sistema „Smart Control7“ kaip valdymo skydas perima įvairių namų automatizavimo sistemų valdymą. Ji padeda ekonomiškai ir išmaniai naudoti namo sistemas bei daugumą sistemų sujungti į vieną tinklą. Naudojant sistemas „Jung“ visas išmaniojo namo funkcijas galima valdyti balsu. „Jung Launcher“ aiškiai rodo visas prieinamas programas, kurias galima paleisti tiesiog palietus atitinkamą piktogramą. Esant atvirai operacinei sistemai „Smart Control 7“, ją bet kuriuo metu galima papildyti ir kitomis programomis.

Name sumontuotos išmaniosios telefonspynės „Smart Control 7“ – paprastas ir patogus būdas kontroliuoti patekimą į patalpas ir paversti savo namus išmaniais!

Prietaisas leidžia pasikalbėti ir ekrane matyti atvykstančius lankytojus, paspaudus vos vieną mygtuką.

MUZIKOS EKSPRESAS. Name įmontuoti labai aukštos kokybės garsiakalbiai. „Image Wrap“ modelis apima aukštos raiškos vaizdus, kurie garsiakalbį paverčia meno kūriniu.

GROHE. Vonios kambaryje naudojami aukštos kokybės nerūdijančiojo plieno maišytuvai „Allure Theree-hole basin mixer ½ M–size“ bei dušo sistema „Grohe AquaSymphony Duschsystem“ su „Smart Control“ valdymu ir vandens maišymu.

Naujausios technologijos padeda vonios kambaryje sukurti SPA pojūtį.

BALTIJOS BRASTA. Vonios kambaryje sumontuota berėmė dušo sienelė, suteikianti vonios kambariui lengvumo ir beribiškumo. Kambarys įgauna modernaus ir lakoniško dizaino įspūdį. Kaip skelbia įmonės „Baltijos Brasta“ šūkis: „Šok pagal vandens muziką“.

SAMSUNG. Šiuolaikiškam interjerui naudojame televizorių „Samsung Smart TV Q7F Q7F“, suteikiantį nepaprastą gilesnių ir ryškesnių kontrastų vaizdą. Kad ir kuriuo paros metu žiūrėtumėte, visada būsite abstulbinti kiekvieno vaizdo intensyvumo. Taip pat įrengiamas inverterinis išskirtinio dizaino oro kondicionierius „MB S-inv. AQV09AWA“.

GEBERIT. Unitazo šilto vandens sukibimo purkštuvas kartu su šildoma sėdyne ir šilto oro džiovinimo funkcija po naudojimo „AquaClean Mera“ iš „Geberit“. Jame įmontuotas šviesos šaltinis, nuotolinis valdymas ir automatinis atidarymo bei uždarymo dangtis, kuriuos abu įjungia pažangūs jutikliai. Viena labiausiai naudingų ypatybių – integruota kvapo ištraukimo funkcija, leidžianti panaikinti kvapą praėjus dviem minutėms po naudojimo. ŠIAULIŲ LIFTAI. Interjere panaudota lifto sistema „Terry Lifestyle Home Lift“. Kai laiptelių pasidaro per daug, ieškome komforto ir naujausių technologijų. Ir randame puikiausią sprendimą, padedantį komfortiškai ir patogiai patekti į antro aukšto miegamąjį.

ETERNIT. Fasadui naudojamos naujausios technologijos dažytos fasado plokštės „Equitone MA 400 S 7000“, pabrėžiančios pluoštinio cemento grožį. Medžiaga turi ir cemento ypatybių, o joje esančios pluoštinės medžiagos paviršių daro švelnų.

Kintančios aplinkos apšvietimas medžiagai suteikia subtilių šešėlių variacijų.

42

KONKURSAS

43

BŪK PA S T E B Ė TA S

KONKURSAS „MODERNI VIEŠBUČIO ERDVĖ 2018“

Daugiau informacijos WWW.STRUCTUM.LT skiltyje „Moderni viešbučio erdvė 2018“

Projektas: Fornebuporten, Oslo (NO) Architektai: Dark Arkitekter AS Fasadų rangovas: STATICUS UAB Fotografijos autorius: © Hufton + Crow

Pastatykime ateities miestą kartu WICTEC fasadų technologijos – tai šiuolaikinės architektūros idėjos, kur šilumos izoliacija, oro kondicionavimas, natūralus apšvietimas, atsparumas ugniai ir garso izoliacija dera vieningame fasadų dizaine. Su WICONA fasadų sistemomis WICTEC mes kuriame sprendimus, atitinkančius jūsų kūrybingumą, ir teikiame praktiškai neribotas galimybes.

Nuo daugiasluoksnių ir elementinių fasadų iki struktūrinio stiklinimo. Su WICTEC fasadų sistemomis jūs galite pasirinkti, projektuoti ir gaminti visus įmanomus fasadų variantus, atitinkančius aukščiausius kokybės standartus, laikydamiesi estetinių ir funkcinių reikalavimų.

www.wicona.com

PROJEKTO PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS INFORMACINIAI PARTNERIAI

PROJEKTO PARTNERIAI

I. Lesauskas (VGTU studentas), R. Staknevičius („WICONA“) A.Jauniaus nuotr.

Proveržis pokyčiams ir ateities gerovei kurti RŪTOS KARČIAUSKAITĖS, VYGAILĖS SUKURYTĖS NUOTR.

„Išmanusis miestas IV“ pasitinka visus dalyvius atsinaujinęs, išsiplėtęs, kupinas idėjų ir iniciatyvų.

Visų projekto dalyvių dialogas vyko Vilniuje ir Kaune surengtose kūrybinėse dirbtuvėse.

48

Jose dalyvavo viešasis ir privatus sektoriai, 22 aukštųjų mokyklų komandos iš VGTU, VTDK, VDA, VDU, ASU, KTU, KVK, KU, Kauno-Kėdainių rajono mokiniai. Papasakoti plėtros miestuose ir regionuose sėkmės istorijų atvyko ir savivaldybių atstovai. Tapdami integruoto projekto dalimi, visi turi bendrą idėją ir siekia įgyvendinti savivaldybių planus atnaujinti miestų gyvenamąją aplinką.

VGTU Architektūros katedros vedėjas doc. Sigitas Kuncevičius sveikino Vilniuje susirinkusias studentų komandas ir linkėjo kūrybinėse dirbtuvėse ir projektuose atrasti svarbiausius akcentus, neapsiriboti šiandiena, atsižvelgti į kultūrines tradicijas. Nes „Valstybės atkūrimo šimtmečio priešakyje svarbiausias klausimas ir yra – darnus valstybės vystymasis, rajonų plėtros skatinimas, atkreipiant dėmesį į mažųjų miestų ir miestelių žmonių gyvenimą, aplinką, kurią bandome pakeisti jau dabar“.

Šių metų konkursas ypatingas tuo, kad didžiausias dėmesys skiriamas ne tik tradicijos, urbanizacijos ir technologijos darnai, bet ir konkurse dalyvaujančių komandų novatoriškumui, originaliam požiūriui į miestą, kaip į gyvą organizmą. KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis, Kaune linkėdamas studentams iš kūrybinių dirbtuvių pasiimti viską, ką galima – patirtį ir, svarbiausia, komandinį darbą, ragino nebijoti siekti daugiau, panaudoti žinias prasmingai, pasidžiaugė, kad toks konkursas parodo ir universiteto tikslus. „Išmokti panaudoti komandinę dinamiką, komunikuoti, keistis lūkesčiais“, – tai, anot A. Jurelionio, svarbiausia. Visi galėjo pasidžiaugti, kad šių metų dalyviai – tikri inovatoriai, suvokiantys, kad rajonų ateitis – jaunų ir

I Š M A N U S I S M I E S TA S

veržlių žmonių rankose. Tai kryptis, kuria juda pažangūs miestai. Kūrybinių dirbtuvių svečias „Baltic Architects Group“ architektas Marijus Surdokas savo pavyzdžiu ir darbais įrodė, kad reikia studentams būti drąsiems ir nebijoti skleisti savo idėjų. Net ir utopinėse idėjose atrasti dalykų, kuriuos galima integruoti į projektus, nes visos vizijos yra įmanomos ir įgyvendinamos. „Gyvename puikiu laiku. Studentai, jauni žmonės, turi visas galimybes kurti Lietuvą tokią, kuria didžiuotumėmės ir po 10 ar 20 metų.

Jaunas žmogus gali visą savo laiką skirti aplinkai stebėti, kas vyksta šiuo metu pasaulyje, ir taip kurti dideles idėjas, dideles utopijas. Dabar, kai jaučiamas mažųjų miestų mažėjimas, nes žmonės traukiasi, miestas traukiasi, tam ir esame, kad atrastume galimybę susikurti aplinką tokią, kuri trauktų ir mus pačius, ir verslą grįžti. Juk didžiosios galimybės yra Lietuvoje.“ M. Surdokas susirinkusiesiems Kaune linkėjo, kad patys talentingiausi susivienytų ir rastų būdų likti mūsų šalyje, kurtų jos perspektyvią ir klestinčią ateitį.

Socialinę atsakomybę skatinantis projektas

Rokas Šlekys (UAB „Fima“ Infrastruktūros sprendimų departamentas)

Kad būtų suvokti bendri tikslai ir poreikiai, reikia visų suinteresuotų šalių pastangų. Būtent skatinimas kuo

aktyviau bendradarbiauti, drąsiai priimti patrauklias ir konkurencingas inovacijas ir kuriamos sąlygos, kad tokių pasiūlymų būtų kuo daugiau, leidžia dirbti ir kurti sklandžiai. Susirinkusias projekto komandas pasitiko iniciatyvos organizatoriai „Structum projektai“. „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas, be abejonės, – abipusė nauda tiek studentams, tiek įmonėms. Kuo ši sąveika svarbi, kalbame jau keleri metai tiek su savivaldybėmis, tiek su aukštųjų mokyklų atstovais“, – sako žurnalo „Structum“ direktorė Ignė Dutova. Atsakingo verslo ir mokslo bendradarbiavimas šiandieniame globalios rinkos pasaulyje būtinas norint Lietuvos rajonams būti konkurencingiems, išlaikyti gyventojus, būti gyvybingiems. Geriausias būdas – eiti inovacijų keliu, į kurį, viena vertus, reikia įdėti didelių pastangų, tačiau, kita vertus, jis neabejotinai atveria didžiausias perspektyvas. Tai suvokdami kuriame inovacijų branduolius – mokslo, studijų ir verslo. Universitetai, aktyviai bendradarbiaujantys su verslu ir skatinantys savo studentų verslumą, suteikiantys jiems galimybes įgyti darbo pagrindų, tiesiogiai suvokia projekto naudą

M. Narmontas (Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamentas)

Doc. S. Kuncevičius (VGTU Architektūros katedra)

Dr. A. Jurelionis (KTU Statybos ir architektūros fakultetas)

Architektas M. Surdokas („Baltic Architects Group“)

49

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai

niuansus ir pastebėjimus, kurių reikia galvojant apie realią idėją.

Netikėtos ir drąsios idėjos, aptartos studentų, savivaldybių ir verslo profesionalų, virs realybe jau artimiausiu metu.

Ateitis priklauso kūrėjams

V. Pajaujis (UAB „COWI Lietuva“)

tiek savo studentams, tiek pačiai aukštajai mokyklai, tiek šaliai. Pagrindinis projekto „Išmanusis miestas IV“ partneris – UAB „Fima“. Bendrovės Infrastruktūros sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys, kūrybinėse dirbtuvėse dėkodamas už bendradarbiavimą su verslu bei studentais, linkėjo savivaldybėms „patikėti studentais, jų darbu, įžvelgti galimybes; o studentams, kurie atstovauja mokslą, – mąstyti kitaip – nestandartiškai, siūlyti netikėtas, inovatyvias idėjas, neiti lengviausiu keliu, nebijoti drąsių minčių ir išsiskirti savo projektiniais sprendiniais“. Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius, linkėdamas Vilniuje susirinkusiems „siekti projektais žaliųjų, ekologiškų spendimų“ apibendrino naujausias pasaulio metodikas ir pastatų tvarumo vertinimo sistemas – Žaliuosius pirkimus ir tvarumo standartą. Visa tai svarbu „rūpinantis, kad miestai būtų sukurti tokie, kad būtų gera į juos grįžti, kad būtų atkurtas tankumas, aukšta kokybė“. R. Šlekio ir M. Narmonto mintis papildė UAB „COWI Lietuva“ atstovas Vytautas Pajaujis, projektų pavyzdžiais drąsinęs studentus atskleisti savo vizijas. Jis pateikė patarimų studentams, kaip savo projektų valdytojams, aptarė

50

Vienas šio projekto tikslų yra skirtas būtent ateities ekonominei ir socialinei gerovei kurti. Taigi kvietimas asmeniškai prisidėti prie valstybės ateities skatina jaunus, veržlius žmones atsakingai realizuoti idėjas. Būtent tokias mintis pabrėžė architektas M. Surdokas: „Išmaniojo miesto“ kūrybinės dirbtuvės yra ypač svarbios Lietuvai šiuo metu, kai vyksta mažųjų Lietuvos miestų mažėjimo procesas. Per šias dirbtuves aptarti projektai turi tapti kiekvieno miesto ateities vizijos dalimi. Turime išsikelti pačius aukščiausius ateities tikslus ir jų siekti – tik taip galime iš naujo patikėti savimi ir savo miestais, o proceso metu sukurti atgimusius Lietuvos miestus ir žmonių norą grįžti į juos ir čia gyventi.“ Malonu matyti, kad kūrybinėse dirbtuvėse susirinkusi jaunų žmonių auditorija sąmoninga, drąsiai mąstanti, orientuota į savo šalies klestėjimą. Štai dėl ko šių metų projekte pastebima ryški tendencija – rinktis gimtojo miesto teritoriją. To pranašumas – dar didesnis įsitraukimas, ryžtas, motyvacija. Ateitis priklauso kūrėjams – drąsiems, laisviems, nesuvaržytiems žmonėms, kurie kurs pasaulį kitokį – kupiną atradimų džiaugsmo ir trykštančio polėkio kurti, išdrįs ieškoti galimybių, naujų nišų.

Siekdami atskleisti „Išmaniojo miesto“ specifiką ir padėti komandoms pasiekti geriausių rezultatų, kūrybinių dirbtuvių partneriai kiekvienai komandai individualiai pristatė rinkoje atsirandančius sprendimus, siejamus su darniosios plėtros ir „Išmaniojo miesto“ principais, atsakė į studentų klausimus, išklausė savivaldybių lūkesčius.

Projekto „Išmanusis miestas IV“ kūrybinių dirbtuvių metu buvo galima dar kartą įsitikinti, kad dalyvavimas projekte ne tik suteikia galimybę kurti ir ateityje realizuoti savo sumanymus, bet ir leidžia studentams praktiškai pritaikyti turimas akademines žinias.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Projekto „Išmanusis miestas“ kūrybinės dirbtuvės į vieną galingą jėgą sujungė verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus dialogą. Taip būsimi architektai, inžinieriai, urbanistai ir kitų specialybių atstovai jau studijų metais prisideda prie Lietuvos regionų plėtros ir patys kuria tokią Lietuvą, kokioje nori gyventi. Renginys tik patvirtino, kad Lietuvoje esama daug išsilavinusių ir kūrybingų jaunų žmonių, o tai – puikus inovacijų plėtros bei inovatyvaus verslo augimo pagrindas. Konkurso partneriai dalyviams linki įkvėpimo, kūrybinio ryžto, veržlumo ir laukia gerų rezultatų.

Savivaldybių atstovai Vilniuje

Konkurso „Išmanusis miestas IV“ finalas įvyks 2018 m. birželio pradžioje, kai bus išrinkti geriausi projektai, įgyvendinantys optimaliausias pastato ir teritorijos sprendimų koncepcijas. Kūrybinių dirbtuvių tikslas pasiektas – suteikta galimybė dalyvaujančioms savivaldybėms, partneriams, studentų komandoms pabendrauti tarpusavyje, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir išdėstyti savo lūkesčius bei patarimus.

51

S TAT Y B A

FASADAI MODERNĖJA KASDIEN. BET AR KEIČIASI JŲ PRIEŽIŪROS YPATUMAI? IRENA DIRGĖLIENĖ

Patraukli architektūra šiandien tampa prioritetu dėl savaime suprantamų priežasčių – išskirtinumo, inovatyvumo...

Kasdien modernėjančioje visuomenėje, modernėja ir naujų objektų fasadai. Tačiau ar pažanga jaučiama ir jų eksploatacijos aspektuose? Specialistų teigimu, pastato išvaizda, estetiniai, funkciniai bei ekonominiai sprendimai turėtų būti itin kruopščiai apgalvoti ne tik prieš projektavimą. Tuo būtina rūpintis nuolatos.

Išmanieji fasadai – estetika ir ekonominiai sprendimai Sprendžiant statomų pastatų fasadų apdailos klausimus, neretai mąstoma apie tai, kad pastato rūbas turi būti ne tik šiuolaikiškas, bet ir lengvai eksploatuojamas. Siekiama, kad fasado apdaila būtų praktiška, ilgalaikė, suteikianti galimybių formuoti pastato vientisumą su aplinka, o kartu išsiskirti unikalumu. Šie uždaviniai verčia ieškoti lanksčių ir universalių fasado apdailos sistemų, leidžiančių pritaikyti didelio spektro sprendimus. Vienas jų – išmanieji fasadai.

Išmanieji fasadai Lietuvoje minimi gana retai, o Europoje ir visame pasaulyje jie vis populiarėja. Išmaniaisiais laikomi fasadai, galintys prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir prisidedantys prie elektros energijos, skirtos pastatui šildyti, apšviesti ir jo orui kondicionuoti, taupymo. Tokie fasadai leidžia pastato viduje sukurti maksimalų komfortą.

Atsižvelgdami į oro sąlygas jie gali keisti formą, todėl juos projektuojant galima pasirinkti originalesnių architektūrinių išraiškų. Tokių fasadų langų žaliuzės neretai reaguoja į saulės šviesos intensyvumą, pavyzdžiui, jos gali užsiverdamos pakeisti šviesos kampą patalpose, kai jose pernelyg šviesu. Specialistai išmaniesiems fasadams pri-

52

S TAT Y B A

skiria ir dvigubus, vėdinamuosius bei žaliuosius fasadus, kurie neabejotinai padeda kurti patalpų vidaus komfortą, sumažinti pastato eksploatacijos sąnaudas ir formuoti išskirtinę dinamišką pastato raišką.

Vis dėlto, nepaisant inovatyvmo ir autentiškumo aspektų, verta susimąstyti, ar Lietuva pasirengusi tokiais fasadais tinkamai pasirūpinti? Juk svarbus ne tik interaktyvių (ar bet kurių kitų) fasadų projektavimas bei įrengimas. Pasirūpinti jų eksploataciniais aspektais taip pat yra kritiškai svarbu.

Svarbu nuolat prižiūrėti Specialistų teigimu, itin svarbu fasado gamybai pasirinkti tinkamas medžiagas, nes nuo to priklauso pirminės išvaizdos išsaugojimo trukmė. Pavyzdžiui, jei bus pasirinktos medinės dailylentės, reikės labai kruopščios nuolatinės priežiūros ir jos nebus tokios ilgalaikės, kaip kitos medžiagos.

Kitų medžiagų fasadams taip pat rekomenduojama speciali priežiūra. Fasadines aliuminio plokštes siūloma valyti bent kartą per metus, o siekiant, kad tokių plokščių paviršius išliktų lygus ir eksploatacija truktų visą numatytą

54

EKSPERTO ZONA

IGNAS GYLYS

UAB „IDG Service“ vadovas +370 652 12 200

idgservice.lt

Optimalūs fasado aptarnavimo sprendimai Tinkama fasadų priežiūra prasideda ne tuomet, kai fasadas įrengiamas, o dar projektavimo etape – būtina atsižvelgi į dažnas problemas, efektyviai paruošti tam įrangą, tikslingai sumontuoti fasado aptarnavimo sistemas, vėliau, eksploatacijos metu, atsiradus nesklandumų, garantuoti sklandų remontą bei, žinoma, atlikti kasmetes patikras net ir tada, kai viskas atrodo gerai.

Profesionalūs, ilgametę patirtį turintys specialistai siūlo optimalius sprendimus, kaip prižiūrėti fasado ar pastato konstrukcijas, pavyzdžiui: monobėgius, pastato fasado priežiūros įrenginius (bmu), mobilius ir stacionarius pakabinimo taškus keltuvams ar aukštalipiams, saugos vedlines.

Efektyvi fasado aptarnavimo įranga užtikrina, jog eksploatacijos metu niekas neturės nereikalingų rūpesčių. Būtent tokia ir turi būti pagrindinė fasadą aptarnaujančios įrangos užduotis – garantuoti, kad eksploatuodamas pastatą savininkas nesusidurtų su problemomis, o svarbiausia – pritaikyti optimalius sprendimus ir projektuojant ar tvarkant objektą jo architektūriškai nepažeisti.

Optimaliausias sprendimas fasado aptarnavimui yra kompleksinis – monobėgis su retai pasitelkiamais aukštalipiais arba jų visiškas atsisakymas. UAB „IDG Service“ tokį sprendimą taikė dirbdama su objektais „Pentagonas“, „Delta“, „Sonex“, „Duetto“.

Dirbome ir su verslo centrais „Saltoniškių 7“ , „ K29“, „Narbuto 5“, „Park town“, „Ateities 21“.Taip pat atlikome fasado remonto darbus daugelyje Lietuvos verslo centrų. Šiuo metu fasado aptarnavimo sistemą įrenginėjame naujame viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ ir verslo centre „3 Burės“. O, pavyzdžiui, su verslo centru „Europa“ bei Vilniaus r. savivaldybės pastatu buvome kartu nuo pat jų statybos pradžios. Sukaupta patirtis, įgyta sėkmingai realizavus ne vieną sudėtingą projektą Lietuvoje ir užsienyje, dar projektavimo metu padėjo užtikrinti, kad šie pastatai ateityje išvengs esminių fasado aptarnavimo problemų, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai objektai.

Intensyviai dirbdami su dideliais projektais Lietuvoje, sukaupėme informaciją, susijusią su mūsų šalies pastatų problematika ir išanalizavome problemų sprendimų galimybes.

Mums svarbu savininkus ir architektus skatinti dar projektavimo metu galvoti, kaip pastato fasadas bus remontuojamas ar valomas, padėti jiems išsirinkti tinkamiausią variantą iš dešimčių galimų, kad apie galimas problemas būtų žinoma iš karto ir joms būtų pasiruošta. Tinkami sprendimai ankstyvoje pastato kūrimo stadijoje leidžia užtikrinti lengvesnį jo „gyvenimą“ ateityje.

56

laikotarpį, būtina kruopščiai nuvalyti susikaupusius teršalus bei kitas kenksmingas medžiagas.

Dažna problema, su kuria susiduria pastatų savininkai, – fasado pažaliavimas, kurio atsiradimą lemia grybelių ar samanų vystymasis. Norėdami to išvengti, jau prieš rengiant objekto projektą, reikia sužinoti ar visos fasadinės apdailos medžiagos atitinka keliamus kokybės reikalavimus, ar savo sudėtyje turi specialių apsauginių elementų. Siekiant, jog fasadas pirminę išvaizdą išsaugotų kiek įmanoma ilgiau, reikia nuolatos reikia rūpintis fasadinių sistemų priežiūra.

Ar tinkamų apdailos medžiagų užtenka? Įsirengus naują tinkuotą fasadą, neretai neišvengiama problemų – sienos trūkinėja, apsilupa, o kartais net pradeda žaliuoti. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nebūtina iš karto galvoti apie kitus apdailos būdus, mat problemos neretai kyla ne dėl pačios medžiagos kokybės, o dėl netinkamo įrengimo, neefektyvios priežiūros, ar net dėl nuolat kintančio Lietuvos klimato. Reikia prisiminti, kad pastatų išorei kenkia gausūs krituliai, oro tarša bei UV spinduliai, paspartinantys fasadų samanojimą bei lupimąsi. Be to, kenkia ir ant fasadų besikaupiančios dulkės, suodžiai, druskos ir pelėsis (šis itin kenksmingas ir sveikatai).

Dažniausiai fasadų problemų atsiranda dėl kelių priežasčių. Viena jų – prastas įrengimas ar parinktas netinkamas tinkas, turintis didžiausią įtaką fasado pažeidimams. Kita priežastis – šviesos trūkumas, prailginantis drėgmės laikymąsi ant fasado paviršiaus ir dėl to skatinantis mikroorganizmų (dumblių arba pelėsinio grybelio) atsiradimą. Šviesos gali trūkti dėl per arti stovinčių kitų pastatų, šalia susodintų medžių, vijoklinių augalų.

Ypač dažna problema, dėl kurios fasadai pradeda žaliuoti, – netinkamas vandens nuvedimas nuo stogų, stogelių, balkonų, terasų ar tiesiog palangių. Jei nuvedamas vanduo patenka ant fasado plokštumos, anksčiau ar vėliau išryškėja problemos, nes drėkstantys paviršiai – pagrindinė sąlyga, būtina nepageidautinai gyvybei ant fasado atsirasti.

Mechaninių pažeidimų gali susidaryti dėl įvairių fasado deformacijų. Jų išvengti gana sudėtinga, tačiau išeitis yra – tai kokybiškos apdailos medžiagos, specialios fasadinės sistemos, turinčios unikalią savybę net ir po didesnio pažeidimo padėti fasadui grįžti į pradinę padėtį. Taip ilgam laikui išsaugojama pastato estetinė vertė.

Visgi, jeigu susidūrimo su problemomis išvengti nepavyksta, reikia kuo skubiau kreiptis į fasadų atnaujinimo, remonto specialistus, galinčius padėti eliminuoti žalą, kol ji nepasiekė kritinės ribos. Delsimas – tik paaštrina negatyvią situaciją.

Nesvarbu ar tai išmanieji, ar tradiciniai fasadai, tik kokybiškai atlikti statybos bei montavimo darbai, tinkamai pasirinktos apdailos medžiagos bei reguliari priežiūra gali užtikrinti fasadinių sistemų ilgalaikiškumą. Laiku atliekami valymo, dažymo ar kiti fasadų atnaujinimo darbai padės užtikrinti, kad fasadas būtų ne tik švarus, bet ir mus džiugins ilgą laiką.

Building Better Days

Fibrocementinės fasadinės ir statybinės plokštės bei banguoti lakštai Cembrit I Savanorių pr. 219, LT-02300 Vilnius Tel. +370 5 2644 302 I info@cembrit.lt I www.cembrit.lt

S TAT Y B A

58

Montrealio ligoninÄ—s projektas

S TAT Y B A

SVEIKAME OBJEKTE – SVEIKAS ŽMOGUS: TIKSLINGA LIGONINIŲ EKSPLOATACIJA Medicininės paskirties pastatai privalo būti sveiki. Tai lyg jų prigimtinė teisė ir pareiga, kurios jiems nevalia pamiršti ir išduoti. Juk jeigu objektai, besirūpinantys atvykusiųjų sveikata, pradės sirgti, kas nutiks žmonėms, ieškantiems pagalbos?

Taibos ligoninės projektas

Medicininės paskirties pastatai – ne išimtis. Priešingai, tokiems statiniams reikia ypač didelio dėmesio – jų funkcionalumas architektūriniu, statybiniu, inžineriniu bei infrastruktūriniu aspektu privalo būti nepriekaištingas. Juk ligoninėse reikalavimai visada yra griežti. Vieni svarbiausių – higienos ir funkciniai įpareigojimai. Nuo jų priklauso ir projekto išdėstymas, ir tolesnis ligoninės eksploatavimas.

Tačiau kaip užtikrinti sėkmę garantuojantį objektų „sveikumą“? Anot medicinos profesoriaus Mahboobo Khano, ligoninių, klinikų, slaugos namų sėkmės istorija prasideda nuo esminio ir gana banaliai skambančio tikslo – pasitarnavimo visuomenei. Kai sveikatos priežiūros paslauga yra teikiama kokybiškai, tai tenkina ir sergantįjį, ir teikiantįjį pagalbą.

Vis dėlto be mūsų sumanumo ir pastangų pastatų eksploatacija nebus sklandi. Medicininės paskirties objektai yra sudėtingi kūriniai, kuriems reikia ypatingo dėmesio ne tik statybų metu, bet ir po to – juos tikslingai valdant.

Sėkmės teorija – sveikumas Kiekvieną objektą sudaro daugybė pavienių elementų, garantuojančių sistemingą ir kokybišką pastato veiklą.

Vis dėlto kokybės faktorius ypač priklauso nuo aplinkos.

Stokojant dinamikos priimant ligoninės valdymo ir eksploatavimo sprendimus, provokuojamos įvairios objekto žalą skatinančios problemos, galinčios turėti neigiamos įtakos žmonių gerovei. Būtent dėl to svarbu suprasti, kad tik sveikame objekte, ligoniai gali pasveikti.

Saugumas, funkcionalumas ir komfortas Jausdamiesi patogiai ir laisvai, žmonės mano, kad yra saugūs. Toks komforto užtikrinimas medicininės paskirties objekte būtinas. Svarbu suprasti, kad smūgiams atsparūs tapetai, estetiškos bei tvirtos grindys ar moderni šildymo ir vėdinimo sistema nėra vien tik prabangos elementas.

Medicinos statiniuose šios detalės ypač reikšmingos.

59

S TAT Y B A

Pavyzdžiui, netolygaus, dažyto betono grindys tikrai nekelia saugumo ar jaukumo jausmo. O atsilupę, aptrupėję tapetai, kuriuos patys pacientai dažnai bijo pažeisti, provokuoja stresą ir diskomfortą. Ligoninėse, klinikose ir slaugos namuose būtina, kad tiek sienų, tiek grindų danga būtų atspari išorės veiksniams. Taip pat, kalbant apie grindis, svarbu prisiminti „saugumo salų“ zonas tose vietose, kur esama pavojaus paslysti.

Beje, siekiant efektyviai eksploatuoti medicininės paskirties statinį, svarbu pasirūpinti jo šildymu, vėdinimu ir gaisro apsauga. Šie aspektai itin ryškūs gydymo paskirties pastatuose, jeigu siekiama užtikrinti objekte esančių asmenų saugumą, dinamiškumą ir patogumą.

Medicinos įstaigose (ypač operacinėse) oro apykaita yra daug didesnė nei įprastose gyvenamosiose patalpose. Vėdinimo sistema turi veikti ne tik gerai, bet ir tyliai. Svarbus ir sterilumo faktorius – būtina naudoti oro valymo sistemą (sterili ligoninės patalpa atitinka ISO 9 kategoriją). Medicininės paskirties statiniuose gaisro grėsmė taip pat suaktyvėjusi, todėl pastatas privalo turėti inovatyvią priešgaisrinę įrangą.

Jei kalbame apie dinamiką, funkcionalumas pageidaujamas sklandžiam žmonių judėjimui užtikrinti – tam būti-

na ne tik kokybiška grindų danga, liftai, keltuvai, nuolaidumos (pandusai), bet ir tokie minimalūs, dažnai atrodytų nereikšmingi dalykai kaip rodyklės, lentelės ir pan.

Ateityje – ligoninės iš bakterijų?

Vis dėlto, norint garantuoti sėkmingą statybų projektą, nebūtina remtis vien tik tradicijomis. Norint pasiekti kažką nepaprasta, kartais galima pasitelkti tai, kas atrodo absoliučiai prieštaringa. Būtent tai ir padarė viena užsienio įmonė, nusprendusi kurti plytas iš... bakterijų. Gal būtent tokias ateityje naudosime ligoninių, klinikų, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namų statyboms?

Ginger Krieg Dosier, viena biotechnologijos „bioMASON“ sumanytojų, jau ne vienus metus siekia sukurti tobulą procesą, kurio metu pasitelkiamos bakterijos padeda auginti cementą, naudojamą plytų gamybai. „Mūsų tikslas – padaryti įtaką. Tai globalus tikslas... Mes norime padaryti tai, ko dar niekas anksčiau nebuvo padaręs, mes siekiame peržengti stereotipų ribas, galinčias pakeisti pasaulį“, – kartą yra sakiusi G. K. Dosier.

Kol kas galime tik pamąstyti, ar objektams iš tokių medžiagų prireiks ypatingo dėmesio eksploatacijos aspektu?

„King Faisal Specialist“ ligoninė & tyrimų centras

60

KODĖL APDAILA IR PUOŠYBA INTERJERE SVARBI? Interjero kūryba – tai darbas, kurį atliekant reikia pajusti užsakovo asmenybę. Juk čia atsispindės jo pasaulėžiūra, gyvenimo stilius, charakterio bruožai. Per detales, per interjero apdailą mes galime priartėti prie individualaus ir unikalaus rezultato.

KĄ SIŪLOME MES?

Begalines galimybes ir priemones unikalaus interjero kūrybai, kuriomis:

suteiksite gylio luboms

suteiksite reljefo ir šešėlių žaismo sienoms

suteiksite erdvei vibracijos

RELJEFINĖS JUOSTELĖS SIENŲ IR LUBŲ DEKORUI „Classic Line Decor“ – beribės galimybės siekiant unikalumo. www.classiclinedecor.com I Salonas Vilniuje: T. Ševčenkos g. 19 I Tel.: 8 601 49 040.

Interjeras sukurtas „Interdio“

S TAT Y B A

SĖKMĖS IR SVEIKATOS GARANTIJA – KOKYBIŠKA GRINDŲ IR SIENŲ DANGA Tobulėjimas ypač svarbus medicininės paskirties objektuose, tokiuose kaip ligoninės, slaugos ir globos namai, klinikos... Čia būtina sukurti saugią ir jaukią aplinką, kurioje žmonės patikėtų, kad jiems viskas bus gerai. Estetiškai atrodančios grindų bei sienų dangos ir yra vienos tų detalių, suteikiančių trokštamą gerumo ir atsipalaidavimo jausmą.

62

Kiekviena gydymo įstaiga siekia, kad į ją atvykstantys asmenys jaustųsi ramiai, patogiai, todėl objekte esančios patalpos privalo atitikti ne tik techninius, higienos, bet ir estetinius reikalavimus. Juk apšiurusios sienos, nusilupę tapetai ir purvinos lubos tikrai nesukurs nei jaukumo, nei „sveikumo“ pojūčio, kuris itin svarbus, siekiant garantuoti žmonių gerovę.

Estetiškos, kokybiškos grindys – prioritetas Šiuolaikinėse medicinos įstaigose funkcionalumas garantuoja kokybę. Tačiau jis neįmanomas, jeigu grindų danga yra pasenusi ir nusidėvėjusi.

Daugiau kaip 100 metų veiklos patirtį turinti bendrovė „Sika“ siūlo didelį spektrą dangų, tinkamų ligoninėse esančioms administracinėms patalpoms, komercinėms erdvėms, valgykloms, techninėms mechanizmų patalpoms, automobilių statymo zonoms ir kt. Sukurtos sistemos atitinka reikiamas technines bei estetines charakteristikas, yra inovatyvios ir ilgalaikės. Pavyzdžiui, „Sika“ siūloma sistema „Sikafloor Comfort®“, skirta grindų dangoms gerinti, išsiskiria reikšmingomis savybėmis: lygiu paviršiumi (būtinas aspektas ligoninėje, kad galima būtų pacientus vežioti neįgaliųjų vežimėliais), atsparumu slydimui, mažu garso perdavimu – triukšmo „sugėrimu“.

Novatoriška grindų danga yra lengvai valoma, ja nesudėtinga dezinfekuoti. Taip pat „Sikafloor®“ turi didelį atsparumą korozijai bei cheminėms medžiagoms (įskaitant net tokias sterilizavimo medžiagas, kaip vandenilio peroksi-

S TAT Y B A

das). Beje, „Sika“ grindų dangos sandarinimo sprendimas „Sikaflex®“ neleidžia atsirasti įvairiems įtrūkimams ir plyšiams.

Grindų dangos lygumas, tvirtumas, sausumas ir tylumas yra pagrindiniai aspektai, leidžiantys žmonėms pajausti komfortą. Jaukumo potyrį sustiprinti galima ir pasirinkus įvairius grindų bei sienų dekoravimo elementus, pavyzdžiui, pasitelkti ne vieną, bet kelias spalvas bei įvairias tekstūras (grindys ir sienos atrodys moderniau).

Beje, „Sika“ veiklos būdai yra sertifikuoti sveikatos priežiūros patalpoms kaip atitinkantys griežčiausius reikalavimus, susijusius su higiena ir bakteriostaze. Pagal šiuos reikalavimus numatoma naudoti švariai aplinkai tinkamas medžiagas (angl. Cleanroom Suitable Materials (CSM), atsižvelgiant į aukščiausius tarptautinius ISO 14644 standartus „Švarios patalpos ir su jomis susijusi kontroliuojamoji aplinka. Oro švarumo klasifikavimas“.

Inovatyvi sienų danga – tapetai, užtikrinantys saugumą Dar vieną inovatyvų sprendimą medicininės paskirties objektams siūlo kompanija „Vitrulan Textile Glass GmbH“.

Ji gamina unikalius tapetus iš audinio, gebančio apsaugoti sienas nuo smūgių ir kitų neigiamų išorinių veiksnių.

Visi „Vitrulan“ produktai grindžiami funkcionalumo, ekologiškumo, inovatyvaus dizaino ir ekonomiškumo principais. Įmonės gaminama sienos danga turi sertifikatus, įrodančius, kad produktą galima naudoti įvairiuose gydymo paskirties objektuose. „Vitrulan“ tapetai gaminami iš kokybiškų stiklo siūlų, kurie yra austi ir apdoroti taip, kad iš jų būtų galima gaminti audinius. Šie yra natūralūs, vertingi ir teikia praktinę naudą. Svarbiausia jų ypatybė – atsparumas išorės veiksniams (apšiurimui, trūkinėjimui). Net jeigu pacientas į

sieną atsitrenkia vežimėliu, ant jos nelieka pėdsakų, siena išlieka sveika. Atliekant bandymus buvo pasiekti puikūs atsparumo rezultatai (atsparumas smūgiams, dūžiams, šveitimui). Beje, tapetai atlaiko ne tik smūgines apkrovas, bet ir užkerta kelia galimus gipsinių ar kitokių sienų įtrūkimus iki 3 mm.

Inovatyvūs „Vitrulan“ tapetai yra pralaidūs ir „kvėpuojantys“, prisideda prie sveikos vidinės atmosferos. Taip pat modernūs audiniai sukurti remiantis sistema „Vitrulan AcousTherm“, todėl tapetai efektyviai sugeria garso bangas ir sumažina reverberaciją.

Be to, šį produktą ypač lengva pritaikyti ir naudoti: prieš juos dengiant, sienų nereikia špakliuoti, tapetai jau yra su „Aqua“ technologijos klijais (tereikia sušlapinti vandeniu), todėl priklijuoti juos pavyks sparčiai, lengvai, taip sutaupant daug laiko bei energijos.

Po to, kai sienos padengtos smūgiams atspariais tapetais, sieną galima dažyti bet kokio gamintojo dažais, tačiau rekomenduotina naudoti „Sikagard 200 serija®“ dažus.

Produktas, sukurtas sienų dangoms, išsiskiria tvirtumu, pasipriešinimu įtrūkiams, pralaidumu, lengvu valymu ir atsparumu dezinfekavimo priemonėms. „Sikagard 200 serija®“ gaminiai, kurių sudėtyje yra sidabro, turi antibakterinių savybių, todėl naudojami erdvėse, kuriose reikalingas itin aukštas sterilumo lygis.

Kaip išsirinkti?

Tiek grindų dangos, tiek tapetų ir sienų dangos pasiūla yra didelė, todėl gali būti sudėtinga savarankiškai rasti efektyvų sprendimą. Tačiau visada galima kreiptis į profesionalus. Padėti išsirinkti tinkamus tapetus, dangą ant tapetų pagal patalpos paskirtį ir atsakyti į kitus, svarbus klausimus, gali padėti specialistų komanda iš UAB „Profesionalios technologijos“.

Mob: +370 61072292 I +370 655 95562

63

KONFERENCIJA

Į RENOVACIJOS PROCESĄ BŪTINA ŽVELGTI PLAČIAU K. BINGELIO NUOTR.

Nors renovacijos procesas ir yra nuolat valdžios pertvarkomas, konferencija „Renovacija – stoicizmo ir inovacijų sinergija, provokuojanti proveržį“ sulaukė pilnutėlės auditorijos klausytojų.

Lietuvoje bene kasdien daugėja renovuojamų ar ketinamų renovuoti objektų. Todėl namų atnaujinimo programa laikoma vienu didžiausių šalies prioritetinių projektų. Renginyje, kurį inicijavo žurnalas „Structum“, kalbėta apie tai, kad į renovacijos procesą būtina žvelgti plačiai, galvojant ne tik apie skaičius, bet ir atsižvelgti į socialinius aspektus, su sukaupta patirtimi žengti inovacijų link.

M. Narbutas (Aplinkos viceministras)

S. Lenkutytė (ADB „Gjensidige“)

Ar klausiame, ko tikisi iš renovacijos proceso gyventojai?

Renovacijos kaina labiausiai priklauso nuo to, kokią energinio naudingumo klasę norima pasiekti, taip pat pasirinktų medžiagų. Kainą lemia ir pastato būklė prieš modernizavimą, ir reikiamų būsimos renovacijos priemonių pasirinkimas norimai energinio naudingumo klasei pasiekti. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, kuri teikia konsultacijas ir pagalbą būsto savininkams daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) klausimais, vertina ir derina pateiktus investicijų planus, praėjusiais metais Lietuvoje atnaujinti 403 daugiabučiai, iš kurių trečdalis – didžiuosiuose šalies miestuose: Kaune – 55, Vilniuje – 48, Klaipėdoje – 32. Akivaizdūs skaičiai ir Palangos, Druskininkų, Jonavos, Prienų rajonų savivaldybėse. Šiuo metu vykdoma dar apie 500 atnaujinimo projektų. Procesas įgavęs pagreitį, tad svarbu išlaikyti jo tempą ir žengti su sukaupta patirtimi bei inovacijomis, turima kompetencija toliau, siekiant energinio efektyvumo ir kompleksinių sprendimų, ieškoti glaustesnio bendradarbiavimo su bendruomene – juk gyventojams jų namų renovacijos klausimas visuomet aktualus. Tą pabrėžė ir

E. Radavičius (UAB „Baumit“)

R. Simanavičius (UAB „ EE plius“)

65

KONFERENCIJA

konferencijoje kalbėjęs aplinkos viceministras Martynas Narbutas. Pasak jo, tiek atnaujinimas, tiek modernizavimas daug metų buvo siejami su pastatų energiniu naudingumu ir racionaliu energijos vartojimu. Tačiau šis požiūris gerokai keičiasi ir tai vyksta per kvartalų renovaciją. Anot M. Narbuto, labai svarbus architektų vaidmuo ir pačių gyventojų galimybė įsitraukti į procesą. „Jeigu šnekame apie proveržį, turime būti atviri sau, – tikino M. Narbutas. – Galime kaltinti žmones, kad jie nesupranta, kam ir kodėl renovacijos reikia. Bet paklauskime savęs: ar įtraukiame gyventojus į renovacijos procesą ir paklausiame, ko jie tikisi? Ar sutaupymas yra visko pagrindas?

Ar tikrai tik skaičiais pasiekiame žmonių širdis? Jeigu norime proveržio, turime kalbėti ne tiktai skaičiais, ne tik technologijomis, kurias įdiegsime konkrečiame objekte, bet apie gyvenimo kokybę, kuri pasikeis konkretiems toje vietoje gyvenantiems žmonėms.“ Darbus drausti rekomenduojama Apie renovacijos problemas pasisakė ADB „Gjensidige“ komercinio draudimo produktų vadovė Lietuvai Simona Lenkutytė. Jos akimis, nuostolius sukeliančios priežastys dažniausiais yra gaisras ir gamtos jėgos – lietus, vėjas, ugnis. Kada draustis privaloma? Specialistė sako, kad visada, išskyrus nesudėtingų statinių statybos, paprastojo remonto darbų atvejais. Ar privaloma drausti renovacijos darbus? ADB „Gjensidige“ atstovė sako – taip. Drausti, anot S. Lenkutytės, turi rangovas ir užsakovas. Kas laukia neapsidraudus? Pagal statybos įstatymą, veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla (savavališka statyba), tikėtinas statybos darbų sustabdymas bauda, kvalifikacijos, atestacijos panaikinimai.

Moderni, tvari ir efektyvi pastatų izoliacija Pranešime „Moderni izoliacija – inovatyvios izoliacinės medžiagos ir sprendimai renovacijos srityje“ UAB „Moderni izoliacija“ vadovas Paulius Augūnas palygino tradicines medžiagas ir šiuolaikinių izoliacijų apšiltinimo teikiamus pranašumus renovacijos srityje, išvardijo modernios izoliacijos tikslus – sumažinti apšiltinimo sluoksnio storį, energijos nuostolius. Įmonės siūlomi sprendimai taip pat kelia ir keičia estetinį pastato vaizdą. Tai investicija, sukurianti pridėtinę vertę. P. Augūnas sako, kad mažesnis šilumos laidumas lemia plonesnę izoliaciją, plonesnė izoliacija – plonesnę išorinių sienų konstrukciją. Ši lemia didesnį vidaus naudingąjį plotą, o jis – didesnę investicinę grąžą. Tai įrodo šių dienų poreikius atitinkantis pasiūlymas – sienas šiltinti naudojant inovatyvius sienų izoliacijos sprendimus. Anot jo, pavyzdžiui fenolio putų plokštės yra efektyvi, tvari ir ekologiška izoliacija, naudojama įvairios paskirties tvarios statybos pastatuose. Jos išskirtinumas – vienas geriausių iš tradicinių šilumą izoliuojančių medžiagų šilumos laidumo koeficientas. Ši izoliacija priskiriama labiausiai aplinką tausojančių produktų grupei. „Fenolio dervų izoliacinės plokštės išsiskiria atsparumu ugniai, tinka renovuoti ir saugomiems pastatams, kur negalima liesti išorės, o šiltinti tik iš vidaus. Ką iš to gauna

66

vartotojas? Mūsų medžiagos nesensta, tad išlaidos nedidėja, – teigė specialistas, – procesai su jomis vykdomi du kartus greičiau nei su tradicinėmis.“ Naujos kartos izoliacinės sistemos ir sprendiniai „Naujos kartos tinkuojamieji fasadai – puiki vėdinamųjų fasadų alternatyva“, – konferencijos metu sakė ir šių dviejų rūšių fasadų galimybes bei išlaidas palygino UAB „Baumit“ vadovas Edmundas Radavičius. Jis pristatė sistemą „Baumit OpenSystem“ – geriausią sprendimą naujo namo statybai ir seno renovacijai. Visos sudedamosios šios izoliacinės sistemos medžiagos yra laidžios garams, todėl leidžia sienoms kvėpuoti. Tai padeda sukurti optimalias gyvenimo sąlygas tiek žiemą, tiek vasarą. „Baumit OpenSystem“ sudaryta iš perforuotų EPS plokščių. Jų ertmės yra 2–3 mm skersmens. Šios mikroporos užtikrina aukštą laidumą vandens garams, todėl jų perteklius gali lengvai prasiskverbti į namo išorę. Kaip antrą unikalų įmonės produktą E. Radavičius įvardijo smeiges, tvirtinamas prieš klijuojant polistireną. Šios smeigės montuojamos tarp pagrindo ir izoliacinės plokštės, tad izoliacinė sistemos medžiaga nepažeidžiama ir sėkmingai išvengiama sveikam mikroklimatui žalingų šilumos tiltelių.

Liftų atnaujinimas Jevgenijus Vasiljevas, UAB „Baltijos liftai“ vadovas, pabrėžė, kad renovuojant liftus labai svarbu prižiūrėti ne tik jų matomą dalį, bet ir tą, kurios niekas nepastebi. Pasak specialisto, lifto saugaus naudojimo limitas – iki 25 metų.

Tuomet ekspertai rekomenduoja arba liftą modernizuoti, arba keisti. Pagrindiniai gedimai: susidėvėję lynai, kabinos ir t. t. Naujo lifto keitimas turi tam tikrų pranašumų: saugumas komfortas, taupoma elektros energiją, estetinis vaizdas ir pakilusi nekilnojamojo turto vertė. Specialistas sako, kad keisti liftą nauju apsimoka labiau, bet tam iš karto reikia didesnių investicijų. Lifto montavimas už-

Dr. Horia Petran (ES programos „Horizon 2020“ pastatų energinio efektyvumo vadovas)

KONFERENCIJA

P. Augūnas (UAB „Moderni izoliacija“)

R. Kėvalaitis (Energetikos ministerijos ministro patarėjas)

trunka apie 4–5 savaites, bet įmonė „Baltijos liftai“ visada turi kelis standartinius liftus sandėlyje.

70 % šilumos prarandame per langus „Kokie komponentai turi įtakos pastato mikroklimatui?

– savo pranešime retoriškai klausė Remigijus Simanavičius, UAB „EE plius“ vadovas. – Jeigu į statinį žiūrėtume kaip į iš tam tikrų dalių susidedantį inžinerinį sprendimą, labai svarbu atsižvelgti, per kur prarandame šilumą, ir įvertinti aspektą, iš kur ji atsiranda. 70 % jos prarandama per langus. Statiniai kvalifikuojami į lengvus, vidutinio lengvumo ir sunkius pastatus. Taip pat jiems būdingos skirtingos akumuliacinės savybės, tad sukaupta šiluma gali ilgiau išbūti. Lengvų konstrukcijų pastatai žymiai greičiau atvėsta. Ir viskas priklauso nuo to, per kur mes tą šilumą prarandame ir gauname.“ R. Simanavičius mano, kad inžinerinės sistemos turėtų priklausyti nuo individualaus pastato. Jis išvardijo egzistuojančias aktyviąsias priemones: grindinį ir lubinį šildymus, vėsinimą, oro kondicionavimą. Anot R. Simanavičiaus, diegiamos sistemos turi būti pažangios, kad užtikrintų komfortą. O kai kurių pastatų iš viso nereikia modernizuoti – juos vertėtų griauti ir statyti naujus, modernius. „Lopymas visada brangesnis nei naujas produktas“, – baigdamas pabrėžė specialistas.

Numatytas ir viešųjų pastatų renovacijos proveržis Energetikos ministerijos ministro patarėjas Rytis Kėvalaitis sakė, kad numatytas didelis renovacijos proveržis ir viešųjų pastatų renovacijos srityje. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje numatyta, kad Lietuva nuo 2014 iki 2020 m. privalo atnaujinti 470 tūkst. m2 centrinės valdžios pastatų ploto. Projektai bus atrinkti ir paskelbti iki šių metų pabaigos. Tai yra muziejai, bibliotekos, teatrai, sporto, viešosios tvarkos įstaigos, visuomeniniai pastatai, kuriais kiekvieną dieną naudojasi piliečiai. Energetikos ministerijos teigimu, grąžinamajai subsidijai iš viso numatyta 29 mln. eurų: 16 mln. eurų – pirmajam kvietimui ir 13 mln. eurų – antrajam, kuris gali būti skelbiamas šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Lengvatinėms paskoloms numatyta 65 mln. eurų. Ministerijai pateikti 24 projektai pretenduoja gauti grąžinamąsias Europos Sąjungos subsidijas.

J. Vasiljevas (UAB „Baltijos liftai“)

R. Encius (Lietuvos statybininkų asociacijos kompetencijų vertinimo skyrius)

Nauja kompetencijų, kvalifikacijų ir darbo išteklių informacinė sistema padės planuoti Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius teigė, kad beveik pusė sėkmės rodiklių priklauso nuo darbuotojų. Darbuotojų kokybė ir skaičius vienodai svarbūs. Specialistas priminė, kad reikia mokėti planuoti: kiek turime kvalifikuotų darbininkų, kokios jie kompetencijos, kiek jų jau mokosi ir kada baigs profesinio rengimo mokyklas. Valstybė turėtų žinoti, kokių specialistų trūksta, ir skatinti jų rengimą, planuoti darbininkų poreikį. Anot jo, 2018 m. birželį jau planuojamas veikiančios sistemos STATREG rezultatų vertinimas.

Tikimąsi, kad per dvejus metus ji išaugs į didelę kompetencijų, kvalifikacijų ir darbo išteklių informacinę sistemą, padės žinoti esamus išteklius ir planuoti jų poreikį.

Viskas prasideda nuo noro keistis „Sąmoningumo trūkumas yra viena didžiausių problemų, kurios galėtų būti išspręstos tiesiog remiant pastatų renovaciją, teikiant subsidijas ir dotacijas, – teigia Europos Sąjungos programos „Horizon 2020“ pastatų energinio efektyvumo vadovas dr. Horia Petran. – Taip pat nuolatos vykdant informacijos sklaidos programas ir didinant sąmoningumą. Siekiant efektyvių rezultatų, statybos veiklos rodiklių stebėjimas turėtų būti viešųjų finansuojamų energijos atnaujinimo programų prioritetas.“ H. Petran pranešime „NZEB lygis – energinis efektyvumas renovacijos srityje“ buvo analizuojami susidariusią situaciją veikiantys faktoriai, siūlomi optimalūs sprendimai, padėsiantys maksimaliai naudingai pritaikyti technologijas ir sistemingai adaptuoti inovacijas renovacijos darbams. „Viskas prasideda nuo prioritetų apsibrėžimo ir atsakomybės prisiėmimo, o svarbiausia – noro keisti požiūrį į sistemą bei individualius poreikius“, – tikino H. Petran. Pranešėjas dalijosi savo veiklos patirtimi, pasiūlė rekomendacijų, išdėstė įvairius pranašumus ir trūkumus, pateikė sektinų pavyzdžių.

Konferencija pavyko puikiai ir buvo visapusiškai naudinga. Po pranešimų niekas neskubėjo skirstytis, tvyrojo pakili nuotaika, kuri, tikimės, įkvėpė ne vieną įdomią diskusiją, o galbūt net vieną kitą priimtą naują teisingą sprendimą.

67

S TAT Y B A

Stogams – kokybiškos ir ilgalaikės plieninės dangos Nuo senų laikų valstiečiai ar smulkesni bajorai savo stogus dengdavo skiedromis, šiaudais ar čerpėmis, o bažnyčios, didesni dvarai ar ūkiniai pastatai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuota skarda. Ši šimtmečius menanti tradicija, tik su gerokai patobulintomis medžiagomis, išlieka populiari ir šiomis dienomis. Ypač tai pastebima pasižvalgius po Lietuvos reprezentacines vietas: miestų ir miestelių senamiesčius, dvarus, pilis, bažnyčias ir naujai statomų modernių namų kvartalus.

Ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione kompanija „Ruukki“ visiškai kontroliuoja visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, turi savo metalo liejyklų Suomijoje ir Švedijoje. Kokybiškų plieninių stogo dangų paklausa sparčiai auga, tad vos prieš porą mėnesių „Ruukki“ įsigijo ir paleido veikti naujas, pažangiausias stogo dangų gamybos linijas „Classic“. Pasitelkus naujus įrenginius gerokai išaugo lakštų geometrijos tikslumas, išvaizda, kokybė. Trumpai tariant – tai, kas prieš metus buvo siūloma tik įsigyjant brangesnius aukščiausios kategorijos „Classic NextGen“ produktus, šiandien tapo „Ruukki“ gaminių standartu. Be to, naujieji įrenginiai yra keliskart našesni, todėl akivaizdžiai pagerės ir produkcijos tiekimo laikas.

Suomių įmonė šiemet pateiks ir daugiau svarbių stogų rinkos naujienų: pavasarį bus pristatyta ir matinė polimerinė danga „Ruukki 30 Plus“, skirta ekonominės klasės produktams. Išskirtinio, modernaus ar net prabangaus stiliaus mėgėjams vasaros pradžioje bus pasiūlytas ir naujas profilio raštas.

68

Tvirta ir lengva danga Plieno lakštai yra tvirti, lengvi ir paprastai apdorojami.

Montuojant tokią dangą nereikia ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai vyksta itin sparčiai. Kiekvieno lakšto ilgis apskaičiuojamas ir gamykloje nupjaunamas pagal konkrečios stogo vietos, kur jis bus tvirtinamas, ilgį. Dengiant stogą plienine danga nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių ir grebėstų konstrukcijos. Renovuojant stogą, dažniausiai esamos konstrukcijos keisti taip pat neprireikia – pakanka tik įvertinti, ar išlaikyta stogo plokštumų geometrija, apžiūrėti ir pakeisti pažeistas medines dalis.

Spalvos ir ilgalaikiškumas Kokybiškų plieninių lakštų spalvai ir estetiniam vaizdui taip pat būdingas ilgalaikiškumas. Tam didžiausią įtaką turi viršutinis sluoksnis – polimerinė danga. Pavyzdžiui, „Ruukki 30 Plus“ kokybės klasės dangoms suteikiama 30 metų techninių ir 10 metų estetinių savybių garantija, o

S TAT Y B A

aukščiausios, t. y. „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasės dangoms – net 50 metų techninių ir 20 metų estetinių savybių garantija.

Plieninių stogo dangų spalvų pasirinkimas labai didelis, tačiau populiaresnės yra natūraliai matinės, prie kraštovaizdžio labiau derančios spalvos.

Forma ir raštas Profilių rašto pasirinkimo galimybės priklauso nuo stogo nuolydžio. Čerpių imitacijos profiliai, pavyzdžiui: „Monterrey FEB Forma“, „Finnera“, „Adamante“, tinka visiems stogams, kurie turi ne mažesnį nei 14 laipsnių nuolydį. Stogams, turintiems mažesnį nuolydžio kampą, galima rinktis trapecinius „T20“ ar „T45“ profilius (nuo 9 laipsnių), o jei stogo nuolydis minimalus (nuo 7 laipsnių) – reikėtų rinktis tik itin sandarius lankstinius profilius „Classic“. Maksimalus nuolydžio kampas plieninei stogo dangai neribojamas, tad neretai profiliai „T20“ arba „Classic“ naudojami ir kaip sienų danga.

Klaidingi mitai Dažnai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Specialistai darniai sutaria – jei stogas ar palėpės perdanga bus tinkamai apšiltinti, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai šiltinant naudojamas bent 25 cm mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis puikiai izoliuoja ir garsą. Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą įkaista, tačiau tai irgi tik mitas, jei stogas yra apšiltintas, o tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, o šilumai iš išorės nėra jokios galimybės įveikti storą apšiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.

Kokybės aritmetika Renkantis bet kurią stogo dangą, nereikėtų atsižvelgti vien tik į dangos kvadratinio metro kainą. Pirmiausia vertėtų sudaryti išsamią visų medžiagų ir darbų sąmatą.

Suskaičiuoti reikia viską – pradedant nuo medinei konstrukcijai reikiamų medžiagų ir darbų kainos, stogo dangos ir jos dengimo darbų kainos ir baigiant labai įvairių priedų kainomis. Viską susumavus lengva įsitikinti, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro gana nedidelę dalį stogo sąmatoje, bet galutinė stogo gera išvaizda, ilgalaikiškumas ir garantijos, pasirinkus kokybiškesnę dangą, skiriasi akivaizdžiai.

Pavasarį, kol statybų sezonas dar neįsibėgėjęs, pirmiesiems patobulintos stogo dangos „Classic“ pirkėjams „Ruukki“ prekybos atstovai ketina pateikti itin patrauklių pasiūlymų, tad teiraukitės nuolaidų!

Daugiau patarimų, kaip išsirinkti ir įsigyti stogo medžiagas, stogo ir namo spalvų derinimo įrankį, bei visą „Ruukki“ prekybos atstovų kontaktų sąrašą rasite internete adresu www.ruukkistogas.lt.

69

S TAT Y B A

70

S TAT Y B A

„NERIES ARDAI“– KVARTALAS GAMTOS PASIILGUSIEMS MIESTIEČIAMS GIEDRĖ LINDEN

Sklypo plotas: 5 853 m2 Pastatų skaičius: 3 Butų skaičius: 65 Butų dydžiai: 35–107 m2 Aukštų skaičius: 3 Energinio naudingumo klasė: A Vietų požeminėje automobilių aikštelėje skaičius: 66

71

S TAT Y B A

Kvartalui pasirinktą vietovę būtų sudėtinga priskirti kuriam nors administraciniam mikrorajonui: Žvėrynui, Naujamiesčiui, Lazdynams ar Karoliniškėms. Tačiau ji neabejotinai ypatinga. „Neries ardai“ iškilo netoli Vilniaus centro, greta Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio, piliakalnio. Visai šalia vingiuoja Neris, ošia miškas. „Čia jautiesi kaip užmiestyje: gali mėgautis ramybe, tačiau bet kurią miesto vietą automobiliu galima pasiekti labai greitai, nes greta yra puikų susisiekimą garantuojančios svarbios transporto arterijos, taip pat planuojamas pėsčiųjų, dviratininkų ir visuomeninio transporto tiltas per Nerį. Neabejojome, kad klientai tai įvertins“, – įsitikinęs M. Vanagas.

Sudėtinga lokacija

Besidairantiesiems gyvenamojo būsto neretai iškyla dilema: kur geriau gyventi – mieste, iš kur galima lengvai pasiekti vaikų ugdymo įstaigas, darbovietes, sporto klubus, prekybos ir laisvalaikio centrus, ar gamtos apsuptyje užmiestyje.

Išskirtinių būsto ir lankstaus verslo projektų vystytojai CITUS negalintiesiems apsispręsti turi ypatingą pasiūlymą – apsigyventi naujame mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartale „Neries ardai“. Šis išskirtinis projektas skirtas gamtos pasiilgusiems, bet moderniems miestiečiams, kurie nori suderinti gyvenimo mieste ir pamiškėje teikiamus pranašumus.

Pasak CITUS vadovas Mindaugo Vanago, „Neries ardai“ buvo kuriami taip, kad čia norėtų gyventi patys projekto vystytojai. Šio gyvenamųjų namų projekto išskirtinumą pabrėžia ir „Structum“ kalbinti prie jo įgyvendinimo prisidėjusių bendrovių atstovai.

Ypatinga vieta Kaip atkreipia dėmesį M. Vanagas, statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje šiandien yra nedaug išskirtinumo ir unikalumo, vyrauja masiniai, visiems tinkami sprendimai, turintys garantuoti kuo didesnius pelnus. „Mes, CITUS, orientuojamės į nišinius projektus, diegiame technologijas, kurios taps būtinos tik po kelerių metų, buriame bendruomenes ir kviečiame žaisti vaikus ten, kur kiti kloja asfaltą arba kasa naujus pamatus. Tokia strategija, vertybės ir veiklos filosofija pasiteisino: mūsų įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų portfelis sparčiai auga, mumis pasitiki konkurencingų ir ankštų Vilniaus bei Kauno rinkų klientai – pagal pardavimus stumdomės tarp keturių didžiausių rinkos kompanijų. „Neries ardų“ projektą taip pat kūrėme tokį, kuriame norėtume patys gyventi – ieškojome jam unikalios vietos, išskirtinių architektūrinių ir technologinių sprendimų. Suplanavome ir vystėme nedidelį projektą, nes daugiaaukščiai daugiabučiai nederėtų nei su jo koncepcija, nei su aplinka. Taip gimė trijų išskirtinių mažaaukščių namų projektas su didelėmis poilsio ir laisvalaikio erdvėmis“, – komentuoja pašnekovas.

72

Tiesa, projekto vystytojai dar iki statybų pradžios susidūrė ir su kliūtimis, kurias reikėjo įveikti. „Viena iš statybų kliūčių buvo sklypo lokacija. Iš vienos pusės jis apsuptas privačių gyvenamųjų sklypų, iš kitos – miško, o sklypą pasiekti galima siauru kelio ruožu, kuriame dar reikėjo sukloti visus namams priklausančius lauko tinklus. Tačiau visi šie dalykai jau sėkmingai išspręsti“, – džiaugiasi M. Vanagas.

Kadangi pasirinktas sklypas yra su šlaitu, susidarė nemažas – daugiau kaip 10 metrų – aukščių skirtumas. Taigi projektuotojams teko nemenkas iššūkis – įkomponuoti namus į šlaitą. „Kiti iššūkiai buvo malonūs – reikėjo rasti geriausius sprendimus, kaip įkomponuoti namus gamtoje ir kaip išpildyti numanomus būsimų gyventojų lūkesčius“, – pasakoja CITUS vadovas.

Projekto vystytojams nepavyko įgyvendinti tik vienintelio plano – Karoliniškių parke, šalia „Neries ardų“, įrengti pasivaikščiojimo takų, suoliukų vilniečiams. Visa tai galima padaryti tik pagal esamą miškotvarkos planą, kas būtų per daug sudėtinga ir labai brangu.

Aukštesnė nei būtina garso klasė Įveikus visus teritorijos nulemtus iššūkius pasirinktoje vietoje pamažu iškilo trys elegantiški triaukščiai daugiabučiai namai, kurių visos laikančiosios konstrukcijos (ir perdangos, ir sienos) yra iš monolitinio gelžbetonio.

Tokios konstrukcijos yra ilgalaikės, tad šiuose namuose galės gyventi ne viena gyventojų karta.

Tarp visų butų įrengtos trisluoksnės pertvaros, kurias sudaro 120 mm storio silikatinių mūro blokelių, 40 mm minkštos akmens vatos ir 20 mm kietos akmens vatos sluoksniai bei dar vienas papildomas mūro blokelių sluoksnis. Tokios pertvaros padėjo užtikrint B garso klasės reikalavimus, nors šiandien užtenka ir C klasę tenkinančių sprendinių.

Fasadams – natūralaus molio plytelės Kadangi naujasis kvartalas iškilo supamas gamtos, pasistengta, kad namai su gamta ne kontrastuotų, o tarytum susilietų.

Todėl čia vyrauja natūralių gamtinių medžiagų apdaila.

Pavyzdžiui, fasadų apdailai parinktos aukštos kokybės vokiškos klinkerinės plytelės, kurias tiekė UAB „Alnida“. Ši įmonė prekiauja keramikos gaminiais, skirtais fasadų ir stogų apdailai, bei turi ypač didelį jų pasirinkimą – nuo

S TAT Y B A

ekonominių iki „premium“ variantų.

UAB „Alnida“ komercijos direktorius Giedrius Kavoliūnas pasakoja, kad klinkerinės plytelės „Neries ardų“ fasadų apdailai buvo renkamos ypač atsakingai: „Užsakovui vežėme įvairius pavyzdžius. Net užsakėme, kad gamintojas specialiai šiam projektui pagamintų naujos spalvos keramines plyteles, tačiau buvo pasirinktas variantas iš esamos kolekcijos.“ Fasadų apdailai parinktos plytelės pagamintos iš skirtingų spalvų labai aukštoje temperatūroje degto molio mišinio, nenaudojant jokių cheminių priedų. „Šis projektas yra unikalioje vietoje – namus supa miškas, tad priderinome gražų ir ilgalaikį produktą. Plytelių spalva šiek tiek primena medžių kamienus. Be to, jos buvo klijuojamos vertikaliai, kad pastatai darniau įsilietų į aplinką ir jiems vizualiai būtų suteikta aukštingumo“, – sako G. Kavoliūnas, džiaugdamasis, kad UAB „Alnida“ galėjo prisidėti prie vieno gražiausių mažaaukščių daugiabučių projektų Vilniuje.

Daug saulės šviesos Beveik visi „Neries ardų“ butai yra saviti ir skiriasi vienas nuo kito. Jų dydis – nuo 35 iki 107 m2. Didesniuose 78 m2 butuose suprojektuota po 4 kambarius.

Butų lubos yra nestandartinio aukščio – 2,88 metro. Visi butai parduodami su daline apdaila.

Projekto „Neries ardai“ namai suprojektuoti taip, kad į butus patektų kuo daugiau dienos šviesos, pro langus atsivertų pasakiški vaizdai į upę ar mišką ir jų neužstotų gretimi pastatai.

Gamta bus galima gėrėtis ir iš didžiulių 0,5–2 arų terasų (kiemelių) ar erdvių balkonų, kurių mažiausias yra 15 m2, o didžiausias – net 30 m2.

Iliuminuotos liftų šachtos ir stilingi medžio intarpai fasaduose „Neries ardų“ namai žavi architektūriniais sprendimais.

Pavyzdžiui, erdvių balkonų ir terasų stikliniai turėklai yra su stilingais medžio intarpais. Architektų sprendimas derinti stiklą su mediniais dekoro elementais labai pagy-

73

S TAT Y B A

vino visą statinio architektūrą.

Stiklinius turėklus įrengė UAB „Siteks“, kurios specializacija – įvairių balkonų stiklinimo konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas.

Ta pati bendrovė pasirūpino ir stikline „Neries ardų“ namų liftų apdaila. Projektuotojų valia, visos liftų apdailos konstrukcijos buvo padarytos iš matinio stiklo su diodų apšvietimu. Tai gana retas sprendimas.

Anot M. Vanago, tiek stikliniai turėklai, tiek stiklinės liftų konstrukcijos kuria lengvumo įspūdį, taip pat turi aliuzijų į vandens skaidrumą. „Tokie sprendimai kaip stiklinės liftų konstrukcijos nėra pigūs. Tai rodo, kad ir architektai, konstruktoriai, ir, žinoma, pats užsakovas nesirinko pigiausio varianto. Tai tikrai išskirtiniai, ne ekonominės klasės namai“, – įsitikinęs UAB „Siteks“ vadovas Vakaris Žumbakys.

Pasak jo, kaip ir kiekviename objekte, taip ir šiame pasitaikė iššūkių, bet jie buvo sėkmingai įveikti. „Kiekvienas objektas mums yra išskirtinis ir visada reikia sugalvoti sprendimą, kurio rezultatas būtų ilgalaikis, kurį galėtų išpildyti gamintojai ir kuris tiktų tiek užsakovams, tiek gyventojams“, – kalba V. Žumbakys.

Balkonų apdailai – suomiška termomediena Visame kvartale gausu medžio elementų. Mediniai langų rėmai, medžiu dekoruoti laiptinės turėklai ir, kaip jau minėta, balkonai bei terasos. „Neries ardų“ daugiabučių namų balkonų ir terasų apdailai – ažūrinėms sienelėms – panaudoti UAB „Brolis Timber“ tiektos suomiškos termomedienos („ThermoWood®“) gaminiai. Ši stabili, ilgalaikė ir besakė termiškai apdorota pušis, vis dažniau organiškai įsiliejanti į lietuvišką architektūrą, puikiai tinka dideliems objektams, atrodo šiuolaikiškai ir kuria šilumos, ekologiškumo bei žmogiškumo jausmą.

Beje, M. Vanagas pamini ir dar vieną smulkią, bet įdomią architektūros detalę: „Neries ardų“ namai neturi įprastų lietvamzdžių. Lietaus vanduo surenkamas į sistemą ir į balkonų konstrukcijas integruotais vamzdžiais nuteka tiesiai į žemę.

Aukštą energinę klasę užtikrino pažangūs sprendimai „Neries ardų“ pastatai atitinka A energinio naudingumo

74

klasę. Ją padėjo pasiekti ir tokie sprendiniai kaip vokiečių gamintojo „Max Frank“ įdėtiniai balkonus laikantys termoelementai „Egcobox“. M. Vanagas sako, kad tai pažangus ir tikrai nepigus sprendimas, padėjęs maksimaliai sumažinti galimus šilumos tiltus.

Aukštą energinio naudingumo klasę užtikrino ir mediniai langai su trijų stiklų paketais, kurių sistemos vidutinis šilumos laidumo koeficientas yra 0,8 W/m²K, sienos apšiltintos 250 mm neoporo putų polistireno sluoksniu, stogas – 370 mm termoizoliacijos sluoksniu.

Visuose butuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, padėsianti visada užtikrinti švarų ir šviežią patalpų orą.

Tad gyventojams nereikės varstyti langų ar balkonų, o iš namų neišeis šiluma ar vėsa. Visa tai svarbu A energinės klasės būste.

Taip pat namo gyventojai galės džiaugtis mažomis išlaidomis už šildymą, nes mišri geoterminio bei dujinio šildymo sistema žiemą šildys, o vasarą vėsins namus.

Mėgstantiesiems aktyvų poilsį – kokybiški treniruokliai „Neries ardų“ gyventojai galės jaustis saugūs. Aplink negyvena daug kaimynų, o visa gyvenamųjų namų teritorija aptverta ir stebima kameromis. Į namų teritoriją, laiptines ar automobilių stovėjimo aikšteles bus galima patekti tik pro įrengtą šiuolaikinę įėjimo kontrolės sistemą.

Be to, projektuotojai pasirūpino gyventojų laisvalaikiu.

Teritorijos viduje įrengta 200 m2 aikštelė, kurioje suprojektuotos erdvės skirtingo amžiaus ir pomėgių žmonėms – ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Kadangi „Neries ardai“ yra supami nuostabios gamtos, čia gyvenantiems žmonėms savaime norėsis aktyviai leisti laisvalaikį: pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiais, riedučiais ar pan.

Kad pavyktų įtvirtinti sportuojant pasiektus rezultatus, šalia namų UAB „Patikimas turtas“ įrengė ir treniruoklių suaugusiesiems.

Kaip pasakoja UAB „Patikimas turtas“ direktorė Inga Eimontienė, ne tik žaidimų aikštelės vaikams, bet ir sporto treniruokliai suaugusiems gyventojams labai patinka, o gyvenamųjų namų rajonui suteikia papildomą vertę.

UAB „Patikimas turtas“ pastatyti treniruokliai iš kitų išsiskiria kokybe ir tvirtumu. Jie yra ne tik saugūs, pritaikyti lauko sąlygoms, bet ir apsaugoti nuo vandalų.

Visi treniruokliai padengti antikorozine danga, turi amortizatorius, eigos stabdžius, apsaugančius nuo traumų, jų guoliai izoliuoti nuo išorinio poveikio. „Mūsų treniruoklių yra daugybėje vietų. Čia jie išstovi nemažai metų, kitaip nei pigesni, kurie jau po metų ar pusantrų dėl gamtinių sąlygų poveikio tampa nebenaudojami. Todėl nemažai statybų vystytojų, savivaldybių ar seniūnijų, anksčiau pirkusių mūsų treniruoklius, jų užsako įrengdamos ir naujus aikštynus. Klientai žino, kad tai – patikimi ir saugūs treniruokliai“, – džiaugiasi I. Eimontienė.

Viršijo visus lūkesčius Apibendrinamas projekto „Neries ardai“ įgyvendinimo rezultatus, M. Vanagas neslepia džiaugsmo: „Projektas viršijo mūsų lūkesčius – išėjo net gražesnis nei matėme vizualizacijose. Klientai tai taip pat įvertino, todėl greitai nebeliks laisvų butų – jau parduota daugiau nei 80 %.“

S TAT Y B A

75

S TAT Y B A

76

S TAT Y B A

MODERNUS BASEINAS IR SVEIKATINGUMO CENTRAS RADVILIŠKYJE 2015 m. liepos pabaigoje į būsimo Radviliškio plaukimo baseino pamatus įmūrijama kapsulė ateities kartoms, kurioje sudedamos visos baseino statytojų viltys, kad šis pastatas tarnaus visuomenei, jos sveikatinimui, užimtumui, o 2017 m. gruodžio 27 d. Radviliškio plaukimo baseinas atveria duris visiems norintiesiems prasmingai ir sveikai leisti laisvalaikį, išmokti plaukti, stebėti sporto varžybas, o galbūt ir pradėti sportininko karjerą.

AIRIDA DAGIENĖ

Objekto pavadinimas: Sporto ir sveikatingumo paskirties baseino pastatas Užsakovas: Radviliškio r. savivaldybės administracija Generalinis rangovas: UAB „Raseinių statyba“ Projektuotojas: UAB „Inžinerinė mintis“, pastato techninio projekto vadovas T. Burokas Architektai: PDV/Arch. N. K. Petniūnienė, E. Pranevičius, M. Šlančius

77

S TAT Y B A

Sveikatinimo centras veikia visu pajėgumu Dviejų aukštų, beveik 2,5 tūkst. kv. m bendro ploto baseino pastate įrengti šeši plaukimo takai po 25 m, lankytojus džiugina keturios pirtys: turkiška, karštoji sauna, sauna su garu ir infraraudonųjų spindulių, įrengta varžyboms stebėti skirta žiūrovų pakyla. Dviejų baseino takų gylis svyruoja nuo 0,85 iki 1 m, kitų keturių – nuo 2 iki 2,30 metro. Į jį telpa apie 700 tonų vandens. Šalia baseino yra nedidelė zona su vaikų baseinėliu ir fontanėliu bei sūkurine vonia. Vaikų baseinas – ovalo formos, 3,80 m ilgio, 1,20 m pločio ir 45 cm gylio. Sūkurinė vonia suaugusiesiems apskrita, 2,9 m skersmens ir 95 cm gylio. Pramoginiame baseine įrengta masažinė zona: keturios masažinės vietos, gultai, vandens krioklys. Šiuose vandens rezervuaruose palaikoma 36 °C temperatūra. Visa baseino įranga suprojektuota taip, kad vanduo nuolat būtų 28 °C. Baseino vandeniui valyti naudojamos modernios medžiagos. Žmonių patogumui visuose baseino kampuose įrengtos kopėtėlės, sudarytos sąlygos treniruotis ir neįgaliesiems. Pastate taip pat įrengti sporto renginių teisėjų, masažuotojo kambariai, treniruoklių salė, soliariumas, persirengimo kambariai su spintelėmis. Pagalvota ir apie baseino valymą – 3–4 kartus per savaitę šį darbą atlieka automatinis dugno valymo robotas.

Prie pagrindinio įėjimo hole išdėstytos kasos, budėtojo, drabužinės patalpos. Netoliese, apžvalgos zonoje, yra sa-

78

nitariniai mazgai, keltuvas žmonėms su negalia, laiptai į antrąjį aukštą, kavinė su baru. Tolėliau – durimis uždaromas koridorius, kuriuo galima patekti į gretimą sporto salės pastatą. Atokiau nuo visuomeninių patalpų išdėstytos nenuolatinių darbuotojų darbo vietos: pagalbinės patalpos elektrikui, ūkvedžiui, remonto reikmėms, valytojai, baro veiklai, personalui persirengti, treneriams, inventoriui sandėliuoti.

Centrinėje miesto dalyje Suprojektuotas pastatas yra prie V. Kudirkos ir Radvilų gatvių sankryžos (V. Kudirkos g. 2, Radviliškis). Viena kraštine jis ribojasi su miesto stadionu, šalia – teniso aikštynas. Objekto teritorija išsidėsčiusi centrinėje Radviliškio miesto dalyje. Jos infrastruktūra gerai išvystyta, įrengti visi inžineriniai tinklai. Rekonstruojant šiaurės rytų sklypo dalį, automobiliams pritaikyti esami įvažiavimai. Teritorijos dangos – spalvotos betoninės trinkelės.

Reljefo perkritimai nėra dideli, todėl atlikus vertikalaus planiravimo darbus lietaus paviršinis vanduo nuo pastatų nutekinamas link vejos lietaus kanalizacijos kryptimis.

Baseino statybų bendra vertė – apie 4,058 mln. eurų, iš jų statybos montavimo darbai sudarė apie 3,871 mln. eurų.

Projektui dalį pinigų skyrė Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iš

S TAT Y B A

Valstybės investicijų 2015–2017 m. programos lėšų 2 606,6 tūkst. Eur, apie 1,451 mln. eurų atseikėjo Radviliškio r. savivaldybė. Statybos darbų rangos sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 27 d., rangovas – UAB „Raseinių statyba“.

Daug dėmesio skiriama jaunajai kartai Anot Radviliškio r. savivaldybės mero Antano Čepononio, dabar jau visu pajėgumu veikiančio plaukimo baseino teikiamomis paslaugomis naudojasi visi Radviliškio miesto ir rajono gyventojai bei svečiai, o jų sulaukiama iš Joniškio, Kelmės, Šiaulių, Kėdainių ir kt. Paklaustas apie iššūkius, meras pripažįsta, kad lengviausia buvo sulaukti bendruomenės palaikymo, sunkiausia – surinkti ir rasti finansavimą. Mintis pastatyti baseiną Radviliškyje A. Čepononiui kilo daugiau nei prieš dešimtmetį. „Tuomet užkliuvo rajono mokyklose atlikta vaikų analizė – kiek daug jų turi stuburo ir netaisyklingos laikysenos bėdų.

Viena profilaktinių priemonių, kuri leistų išvengti tokių problemų, – plaukimas. Tada sau pažadėjau pastatyti baseiną, – pasakoja meras. – Vėliau ne kartą teko vykti į sostinę įrodinėti, kad ne tik didmiesčių gyventojai turi teisę plaukioti baseine, bet jis reikalingas ir mūsų rajono bendruomenei. Dabar kiekvieną dieną pamokų metu, iki 15 val., baseine nemokamai treniruojasi rajono mokiniai, čia reguliariai vyksta fizinio lavinimo pamokos, už kurias apmokama pagal mokymosi plaukti programą. Rytinio laiko kaina senjorams – tik 2 eurai, mokiniams – 1 euras.

Iki 17 val. baseine vyksta popamokiniai vaikų užsiėmi-

mai, bet visada yra palikta vietos ir kitiems lankytojams, norintiems paplaukioti ir apsilankyti sveikatingumo komplekse.“ Šalia baseino ir sveikatinimo centro pastato yra patogi sporto arena, stadionas, teniso aikštynas, miesto parkas. „Puiki vieta sportuoti ir visapusiškai stiprinti sveikatą, – kalba Radviliškio r. savivaldybės meras. – Mūsų rajono sporto bazė nuolat stiprėja, suteikia galimybę sportininkams siekti rezultatų, o visuomenei – rinktis aktyvų, sveiką gyvenimą. Susidomėjimo sulaukėme ir iš plaukimo bei krepšinio federacijų. Ateityje planuojama rengti čia sporto stovyklas.“ Greitai kitapus gatvės duris atvers naujas 78 vietų viešbutis, tad bus išspręstas ir apgyvendinimo klausimas. „Dirbu nuo 2003 m. ir tiek, kiek teko vykdyti statybinius projektus, su statybine organizacija UAB „Raseinių statyba“ neturėjome jokių nesusipratimų. Taip, per visą statybų laiką problemų buvo, bet šio generalinio rangovo jos visos buvo sprendžiamos labai greitai ir dalykiškai. Nuostabi statybinė organizacija atsižvelgė į visus mūsų pageidavimus, pasiūlymus, pakeitimus, nes norėjome tokios kokybės, kad ji niekam nekeltų nė mažiausios abejonės.

Kartu apvažiavome visus Lietuvoje veikiančius baseinus ir rodėme jiems niuansus, kokių nenorėjome, kad atsirastų mūsų baseine. Tai įgyvendinti pasisekė puikiai“, – gerų žodžių generaliniam rangovui negaili Radviliškio r. savivaldybės meras.

79

S TAT Y B A

Turime ne tik naujausią, bet ir geriausią baseiną Lietuvoje Įmonės UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis visuomet nori, kad jų teikiama paslauga būtų kokybiška, atlikta laiku ir tinkamai, kad kurtų pridėtinę vertę užsakovui ir iš to naudos turėtų pati įmonė, gyvuojanti jau 51 metus ir patenkanti į geriausių statybos kompanijų Lietuvoje dešimtuką. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Radviliškio baseino ir sveikatingumo centro koncepcijos įgyvendinimo pagrindinis iššūkis buvo suprojektuoti ir pastatyti pastatą buvusios pelkės zonoje, kur geologinės ir hidrogeologinės sąlygos nėra palankios. Sklypas padengtas piltinio grunto sluoksniu, kurio kūginis stiprumas labai nevienodas. Po piltiniu gruntu slūgso biogeninės nuogulos. Šie gruntai negalėjo būti pamatų pagrindas. Trukdė ir aukštai esantis požeminis vanduo. Pasak generalinio rangovo, galutinį projekto įgyvendinimo rezultatą įmonė įvertintų 95 %. Likusiems 5 % sutrukdė įgyvendinimo metu keisti projekto sprendiniai, kurių tikslas – patobulinti galutinį objekto variantą, suderinimo procedūros pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. „Nežiūrint to, gautas puikus rezultatas ir galime drąsiai teigti, kad šiuo metu turime ne tik naujausią, bet ir geriausią baseiną Lietuvoje“, – įsitikinęs generalinis direktorius.

Baseino pastatas yra dviejų stačiakampių korpusinių tūrių, dviejų aukštų, į bendrą mokyklos kompleksą prie sporto salės jungiamas koridoriumi. Pastato pagrindiniai įėjimai ir reklaminiai skydai orientuoti į šiaurės rytų pusėje esantį privažiavimą ir automobilių aikštelę. Baseino pastato programa – aptarnauti 90 baseino ir sporto salės lankytojų, 220 svečių ir 20 aptarnaujančiojo personalo darbuotojų. S. Bekampis taip pat džiaugiasi, kad užsakovo parengta projektavimo užduotis leido jiems visiškai suprojektuoti pastatą su baldais, technologine įranga, kavinės zoną su maisto paruošimo įranga, fizinio pasiruošimo salę su sportiniu inventoriumi. Pasak jo, puikiai išspręsta laiko fiksavimo sistema dabar leidžia baseiną naudoti ne tik sveikatingumo tikslais, bet ir organizuoti įvairaus rango varžybas. „Nelengva užduotis projektuotojams iškilo, kai užsakovas išsakė norą praplėsti SPA zoną, norėdamas pritraukti daugiau lankytojų į baseiną ir kartu padary-

PAVADINIMAS

MATO VNT.

SKAIČIUS

1. Sklypo plotas

m2

17 457

2. Sklypo užstatymo plotas

m2

6 294,14

3. Sklypo užstatymo tankumas

%

36

4. Sklypo užstatymo intensyvumas

%

72

6. Automobilių stovėjimo vietos

vnt.

19

7. Bendrasis plotas

m2

2 435,70

8. Pagrindinis

m2

1 725,90

9. Pagalbinis

m2

709,80

10. Pastato tūris

m3

15 647

11. Aukštų skaičius

vnt.

2

12. Pastato aukštis

m

13,08

13. Energinio naudingumo klasė

80

B

ti objektą rentabilesnį. Teko plėsti jau esamą SPA erdvę, įrengiant sūkurinę vonią, hidromasažinį baseiną su kriokliu, išsaugant ir mažųjų vandens mėgėjų baseinėlį.

Papildomai suprojektavome dvi pirtis su „linksmaisiais“ dušais“, – pasakoja S. Bekampis.

Neįgaliųjų ir specifinių poreikių tenkinimo sprendiniai Vadovaujantis žmonių su negalia reikmėmis, automobilių stovėjimo aikštelėje suprojektuotos dvi vietos, pažymėtos kelio ir dangos ženklais. Kadangi prie pagrindinio įėjimo yra laiptai, greta jų įrengtas specialus pandusas su atitinkamais turėklais ir juostiniais informaciniais paviršiais (R13), išskirtais geltona spalva ir faktūra. Pagrindinis įėjimas į pastatą įrengtas taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato vidų. Taip pat neįgaliųjų poreikiams pritaikytas ir pats pastatas. Koridoriai suprojektuoti ne siauresni kaip 1 500 mm, lygių skirtumai ir nelygumai koridoriuje – ne didesni kaip 20 mm. Tose vietose, kur lygių skirtumai mažesni, įrengti 1:2 nuolydžio nusklembti paviršiai vežimėliui pravažiuoti.

Aplink atvirų baseinų vonias įrengtas ne siauresnis kaip 2 500 mm apėjimo takas. Kad galima būtų patekti į antrąjį aukštą, įrengtas keltuvas. Prie baseino žiūrovų pakylos numatomos tolygiai išdėstytos neįgalių žiūrovų vietos.

Tiek moterų, tiek vyrų persirengimo patalpose žmonėms su negalia numatyti ir sanitariniai mazgai. Pirtyse durų plotis pritaikytas sudarant galimybę įvežti ar išvežti neįgalųjį. Plaukimo baseine, priešais žmonių su negalia persirengimo patalpų duris, įrengtas specialus kėlimo mechanizmas su kėdute.

S TAT Y B A

Kliūtis – dėl finansavimo politikos prailgęs statybos laikas Nors ir pavyko įgyvendinti visus sumanymus, kaip pagrindinę kliūtį generalinis rangovas vadina dėl valstybės finansavimo politikos užtrukusį statybos laiką. „Pinigai daugybei objektų paskirstomi po nedidelę sumą. Mano manymu, – teigia UAB „Raseinių statyba“ vadovas, – būtų racionaliau skirti keliems objektams po reikalingą sumą ir taip sutrumpinti statybos laiką, kartu sutaupant pinigų. Ilgos statybos kainuoja brangiau. Pagal sutartį objekto statybai skirti treji metai su galimybe pratęsti dar dvejiems. Mes pastatėme per dvejus su puse metų, nors pagal apimtis galėjome tai padaryti per pusantrų.“ Pastato vidaus apdailos sprendimai Pastato apdailai parinkti racionalūs, estetiški ir reglamentuoti sprendiniai. Pirmojo aukšto grindys dengtos plytelėmis. Sienos tinkuotos, glaistytos ir dažytos aktyvių, ryškesnių atspalvių dažais. Nuotekų stovų aptaisams, kur keliami aukštesni akustiniai reikalavimai, naudotas gipso kartonas su akustine slopinimo, o kur reikia, ir priešgaisrine sistemomis. Visuomeninėse patalpose grindų su sienomis sandūros aptaisytos grindjuostėmis. Ten, kur keliami aukštesni higienos reikalavimai, – sanitariniuose mazguose, virtuvėje – grindys klotos iš akmens masės, o sienos apdailintos glazūruotomis keraminėmis plytelėmis. Treniruoklių sporto salėje grindų danga – minkšta guma, soliariume – plytelių. Kavinėje, konferencijų salėje, prekybinėse zonose, sporto salėje į stadiono panoramą, gelbėtojo patalpoje į baseiną ir vaikų baseinėlį, ten, kur numatoma apžvalgos funkcija, įrengtos skaidraus grūdinto stiklo berėmės pertvaros. Lubos sumontuotos pagal lubų planą. Koridoriuose, hole, persirengimo patalpose pritaikyta kabinamoji atviro langelio modulinė danga absorbuoja aidą. Dušo kabinų patalpose naudotos uždaros, drėgmei atsparios gipso kartono lubos, dengiančios gausią vandentiekio, nuotekų ir vėdinimo armatūrą. Baseino salėje lubų medžio konstrukcijos lakuotos antipireniniais lakais, metaliniai gofrų paviršiai eksponuojami su gamykline, o metalo konstrukcijos – su gamybine dažų danga, atsparia baseino chloro drėgmės aplinkai. Garinėje turkiškoje pirtyje su skliautais lubos, sienos ir suolai padengti raštuota mozaikine keramika. Saunos apdaila – iš lapuočių medžių dailylenčių. Techninių pagalbinių baseino vonių patalpų apdaila minimali. Sienų ir lubų konstrukciniai paviršiai gruntuoti ir nudažyti.

ir laiko patikrinta Vokietijos kompanijos „Schomburg GmbH & Co KG“ gaminama produktų sistema. „Būdami kompanijos dalis, mes aktyviai dalyvaujame produktų tobulinimo veikloje, teikdami visą informaciją apie vykdomus darbus ir galimus statybininkų pageidavimus. Prisidedame prie tarptautinių kompanijos komandos darbų, susijusių su baseinų įrengimu ir priežiūra eksploatacijos metu, – sako UAB „Schomburg Baltic“ vadovas Gytis Jonas Vitkus. Per savo veiklos metus bendrovė yra tiekusi medžiagas ir prižiūrėjusi darbų eigą daugelyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos baseinų. Pasak specialisto, Radviliškio baseino užsakovas pageidavo, kad kokybiškai būtų įrengtas baseinas, atitinkantis visus reikalavimus: nepriekaištingai išlygintas, paklota hidroizoliacija ir suklijuotos plytelės. „Mūsų įmonė prisijungia prie tokio tipo objekto darbų, kai jau yra išbetonuotas baseino indas ir baseino prieigos. Tiekiame mišinius, kuriuos naudojant baseinas lyginamas. Remontiniais mišiniais sukuriama tiksli baseino geometrija, po to įrengiama hidroizoliacija. Raseinių statyba atliko baseino indo geometrijos lyginimą milimetrų tikslumu įmonės tiekiamais mišiniais. Baseinas sportinis, tad reikia tikslaus matmens plaukikų laikui fiksuoti“, – pasakoja G. J. Vitkus. Darbus atliko UAB "Raseinių statyba", o UAB „Schomburg Baltic“ tiekė hidroizoliacines medžiagas objektui – vamzdžiams, einantiems kiaurai sienas ar grindis, naudota įmonės polimerinė derva

Kaip įdomesnes pastato eksploatavimo inžinerines technologijas S. Bekampis mini panaudotus rotacinius vėdinimo agregatus, kurių šilumos grąžos koeficientas – ne mažesnis kaip 60 %, taip pat sako, kad vėdinimo įrenginiai pagaminti ir sertifikuoti pagal Energiją tausojančią programą. Anot specialisto, sumontuotos šviesos diodų (LED) tipo apšvietimo lempos, baseino patalpoje įrengti nerūdijančiojo plieno ortakiai, baseino vandens filtrų užpildui naudoti filtravimo stiklo rutuliukai, o vandens valymo medžiagų dozatorius yra su uždaro tipo chloro elektrodu.

Hidroizoliacijos svarba ir indo geometrijos lyginimas milimetrų tikslumu Įrengiant Radviliškio baseiną buvo naudota patikima

81

S TAT Y B A

„ASOFLEX SDM“ su sandarinimo juostomis ir manžetais, užliejami mineraliniai mišiniai „ASOCRET M30“. Viso baseino ploto hidroizoliacija (dviejų komponentų, mineralinė) – „AQUAFIN 2K/M“ ir kampinės juostos. Naudota sistema „INDUCRET BIS“ ir tokios medžiagos kaip plytelių klijai S2 (elastingumo klasės „UNIFIX 2K/6“) bei plytelių epoksidinis siūlių glaistas „ASODUR Design“. Įmonė „Schomburg Baltic“ yra įrengusi baseinus ir Druskininkų sanatorijoje „Baltarusija“, „Grand SPA Vilnius“ Anykščiuose, Šakiuose, na, o giliausias baseinas per „Schomburg Baltic“ praktiką buvo Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose (Vilniaus r.), jo gylis – nuo 1,5 iki 6 metrų. Pagal baseino matmenis, gylį, formą, numatomą apdailą, vietą (vidaus patalpose ar lauke) bendrovė gali patikimai parinkti produktų sistemą. Ilgametė įmonės patirtis – geriausia garantija.

Panaudotos praktiškai visos rinkoje egzistuojančios konstrukcijų sistemos Nors Radviliškio baseino pastatas santykinai nedidelis, jis įdomus tuo, kad jame suprojektuotos ir panaudotos beveik visos rinkoje esančios konstrukcijų sistemos: monolitinis gelžbetonis, surenkamasis gelžbetonis, gelžbetonio trisluoksniai sieniniai elementai, klijuotosios medienos sijynas, plieninės konstrukcijos bei mūras. Pagrindinis pastato karkasas – iš surenkamojo gelžbetonio. Ši medžiaga buvo pasirinkta dėl statybos ir montavimo darbų racionalumo ir greičio. Baseino denginio konstrukcijos medinės, nes mediena išsiskiria itin geru atsparumu chloro aplinkos poveikiui, o konstrukcijai liaunumo suteikia bei skėtimo jėgas eliminuoja dvi plieninės santvaros, padengtos antikorozine danga. Plieninės konstrukcijos buvo pasitelktos ir projektuojant konsolinę pastato dalį virš pagrindinio įėjimo.

82

UAB „Butina“ objektui pagal statybinių konstrukcijų gamybos reikalavimus projektavo ir tiekė metalines konstrukcijas. Vidmantas Rimkevičius pasakoja, kad pagal specifiką ir turimą įmonės specialistų patirtį sudėtingų inžinerinių sprendimų jiems objekte nebuvo. Pagrindiniai reikalavimai – nešančiųjų konstrukcijų neardomieji bandymai, jos padengimas antikorozine danga ir bendrieji gamybiniai techniniai kokybės reikalavimai. Įmonė taip pat tiekė sijas, kvadratinius vamzdžius, lakštus iš konstrukcinio plieno. Baseino pastatas nebuvo pirmas tokios paskirties inžinerinis objektas specialistams – bendrovė pagamina apie 200 tonų metalo konstrukcijų per mėnesį.

UAB „Butina“ siūlo šiuos su metalo konstrukcijomis susijusius darbus: projektavimas (rengiami detalūs ir visiškai techniškai paruošti projektai, skaičiuojant apkrovas, reikalingų medžiagų kiekius, pateikiant kainų išklotinę ir 3D vizualizacijas), metalo apdirbimas ir montavimas.

Laikančiąsias stogo klijuotosios medienos konstrukcijas Radviliškio baseinui gamino UAB „Jūrės medis“. Racionalūs reikalavimai, anot įmonės komercijos vadovo Egidijaus Pečkio, kuriuos kėlė užsakovas šio objekto statybai, leido pritaikyti optimalius techninius sprendimus parengiant klijuotos medienos konstrukcijų darbo projektą ir organizuoti gamybą. Laikančiosios klijuotosios medienos konstrukcijos gamintos iš aukštos kokybės eglės medienos, yra GL28h stiprumo klasės. Pagrindinių konstrukcijų skerspjūviai – 240 x 1 400 mm ir 160 x 800 mm. Klijuota mediena yra natūraliai patvari ir tvirta statybinė medžiaga. Medinės sijos atsparumas ugniai, skirtingai nuo daugelio alternatyvų, suteikia vientisumą ir saugumą konstrukcijose. Be to, medinės sijos yra chemiškai stabilios ir tinka agresyvioms ir drėgnoms aplinkoms. Papildomai klijuotosios medienos konstrukcijų paviršiai šiam objektui gamybos metu buvo padengti baseino aplinkai skirtomis apdailinėmis medžiagomis. Beje, klijuotosios

S TAT Y B A

medienos konstrukcijos dažnai taikomos ne tik baseinų, bet ir pačios įvairiausios paskirties (pradedant nuo individualios statybos, pramoninių ir visuomeninių) statinių konstrukcijoms, nes yra ekologiškos, išsiskiria tinkamomis eksploatacinėmis ir techninėmis (stiprumas, atsparumas ugniai, lengvumas) savybėmis bei galima architektūrinių sprendimų įvairove. UAB „Jūrės medis“ yra vienas didžiausių klijuotosios medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse. Tokias konstrukcijas įmonė gamina nuo 1974 m., tačiau jos ištakos ir patirtis medienos apdirbimo srityje, siekia net 1909 metus. Visa įmonės gaminama produkcija sertifikuota MPA Štutgarto Otto Graf institute ir turi sertifikatą, leidžianti gaminti GL24, GL28, GL32 stiprumo klasių klijuotosios medienos konstrukcijas. Įmonė taip pat turi FSC sertifikatą ir yra įdiegusi standartus ISO 9001 bei ISO 14001.

Fasado apdailos sprendiniai ir apsauga nuo vandalizmo Pastato fasado apdaila yra su nuo grafičių saugančia danga. Pagrindinės jo vitrinos orientuotos į sklypo kiemus, į gatvę ir esamą sporto salę orientuojant mažiau angų turinčius, dviejų atspalvių (400 x 1 600 mm) keramikos plokštėmis dengtus fasadus. UAB „Plantas“, nuo 2004 m. projektuojančios, gaminančios ir tiekiančios vėdinamųjų fasadų konstrukcijas bei jų apdailą, vadovas Valdemaras Ruseckas pasakoja, kad išorės apdailai naudotos pakabinamosios vokiškos keraminės plokštės „Tonality“ tobulai atrodo ir dabar, ir tokios išliks po 20 metų. Ši keramika leidžia pastato fasado paviršiui suteikti įvairiausių spalvų, formų ir raštų derinius. „Klinkerį renkasi tie, kurie nori ilgalaikio estetinio efekto, nesenstančios klasikos.

Tokio tipo fasado apdaila laikoma nepasiduodančia nei architektūrinių stilių kaitai, nei laiko ar žalingo aplinkos poveikio veiksniams“, – tikina V. Ruseckas. Keraminėms plokštėms nereikia ypatingos eksploatacinės priežiūros.

Baseino pastatui panaudota vėdinamojo fasado konstrukcija garantuoja kokybišką ir simetrišką plytelių surinkimą, lygias siūles tarp apdailos elementų – tai nemažai prisideda prie estetinio pastato vaizdo. Be to ji pagreitina rangovams surinkimo darbus ir, nežiūrint į montuojančio specialisto kvalifikaciją, padeda palaikyti įrengimo ir surinkimo kokybę. UAB „Plantas“ darbo rezultatų pavyzdžių galima pamatyti ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Kaliningrade, Švedijoje, Norvegijoje, Kazachstane.

produkcija panaudota ir įrengiant grindinį prie baseino pastato. UAB „Betono mozaika“ vadovas Romas Venckus sako, kad kompanijos gaminamos trinkelės yra ne tik patvarios ir atitinka aukščiausius Europos Sąjungoje keliamus kokybės standartus, bet kuria ir puikų estetinį aplinkos vaizdą. Po visą Lietuvą išsidėsčiusios „Betono mozaikos“ gamyklos naudoja modernią vokišką techniką, padedančią lengvai pagaminti daugiaspalves natūralaus akmens tekstūros ar net ir sendintas grindinio trinkeles. Įvairių formų ir skirtingų storių gaminius galima pritaikyti kiekvienam objektui – ar tai būtų namo kiemas, parkas, ar logistikos centro stovėjimo aikštelė.

Radviliškio baseino ir sveikatingumo centro teritorija išklota bangelės formos trinkelėmis. Naudojamos dviejų skirtingų storių trinkelės – 6 cm, skirtos pėsčiųjų takams, šaligatviams, ir 8 cm, jau skirtos atlaikyti automobilių ir sunkvežimių kuriamoms apkrovoms. „Betono mozaika“ taip pat pagamino ir šaligatvio bei įvažiavimo bortus.

Trinkelės yra daug geresnis pasirinkimas nei dažnai stovėjimo aikštelėms naudojamas asfaltas, nes į aplinką neišskiria jokių kenksmingų medžiagų. „Objekte naudotos trinkelės – ekologiški ir patvarūs grindinio elementai, džiuginsiantys ilgus metus, o jų priežiūra, vadovaujantis betono gaminių priežiūros rekomendacijomis, nėra sudėtinga“, – sako bendrovės Šiaulių regiono pardavimų vadovas Robertas Baranauskas. Trinkelės ne tik tausoja aplinką ir yra funkcionalios, bet ir traukia kiekvieno praeivio akį. Projekte buvo suderintos pilkos ir juodos spalvos, sukurtas dailus raštas. Puikiai išpildyta idėja pastatui suteikė jaukumo ir išskirtinumo.

Saugumui užtikrinti ant baseino pastato įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, lauko apšvietimas. Pirmojo aukšto vitrinų stiklai su apsaugine plėvele. Baseino vitrina pirmajame aukšte iš abiejų, o antrajame – iš vidinės pusės padengiama apsaugine plėvele, sulaikančia dūžio šukes.

Cokolis ir vidinės atbrailų sienų plokštumos tinkuojamos plonasluoksniu struktūriniu tinku ant apšiltinimo sistemų. Pagrindinio įėjimo skardinis stogelis ir lauko konsolė iš apatinės dalies dengiama homogenine cementine plokšte, į kurią įleidžiami prieigų lauko apšvietimo šviestuvai.

Grindinio raštai traukia praeivių akis UAB „Betono mozaika“ – didžiausia šalyje betoninių trinkelių, grindinio ir mažosios architektūros elementų gamintoja. Jau daugiau nei 20 metų veikiančios įmonės

83

S TAT Y B A

Sveikatos saugai – ne tik pažangios plieninės durys Pasak pastato generalinio rangovo, visi durų įstiklinimai objekte – tokie saugūs, kaip numatyta STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorės įėjimo durys“. Visuomeninių patalpų laiptų maršo nuolydis 1:2. Priešgaisrinių evakavimo laiptų nuolydis toks, koks numatytas pagal „Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių“ reikalavimus. Kiekvieno maršo pirmoji pakopa – su informacine įspėjamąja geltona juosta. Laiptų ir jų aikštelių turėklų aptvarai – 1 ir 1,2 m su vertikaliomis atitvaros grotelėmis kas 10 cm.

Priešgaisrines duris Radviliškio baseinui iš nerūdijančiojo plieno ir dažytas miltelinis būdu tiekė UAB „Vauksa“, kurios atstovaujamo išskirtinio prekių ženklo „Protectus“ gaminiai atitinka aukščiausius standartus ir yra įvertinti ES akredituotose laboratorijose. Nerūdijančiojo plieno milteliniu būdu dažytos durys naudojamos maisto pramonės srityje, baseinuose, kai keliami ypatingi higienos reikalavimai, ar agresyviose aplinkose, kai reikia išskirtinio durų paviršiaus atsparumo. UAB „Vauksa“ specialistai dirba Baltijos regione jau daugiau nei 20 metų ir rinkai tiekia išskirtinės kokybės produktus. Užsakovai džiaugėsi jau patikrintu tiekėju ir jo gaminiais, nes ženklas „Protectus“ visada garantuoja kokybę, patikimumą ir atitinka visus saugos reikalavimus. Produktai turi lietuviškus GTC,

84

SPSC sertifikatus. Kilus gaisrui, durys „Protectus“ išlieka sandarios dūmams, gali atlaikyti tiesioginę liepsną net iki 120 minučių. Kaip ir visi įmonės produktai, priešgaisrinių durų vyriai, spynos ir kita furnitūra komplektuojami tik aukščiausią kokybę galinčių užtikrinti partnerių. Priešgaisrines duris „Protectus“ galima eksploatuoti tiek pastato viduje, tiek lauke. Jų konstrukcija atitinka trečią saugos nuo įsilaužimo klasę. Durys atitinka keliamus ugniai atsparumo (EI30/EI60/EI120), dūmų sandarumo (Sm/Sa), patikimumo (C0-C5), ilgalaikiškumo, saugumo, šilumos, lietaus, vėjo nepralaidumo reikalavimus, kuriuos reglamentuoja STR. Kitose Radviliškio sveikatingumo centro vietose ir baseine buvo naudoti specialieji įmonės UAB „Vauksa“ tiek vienvėrių, tiek dvivėrių durų sprendimai.

Jų šilumos izoliavimo rodiklis – 1,6 W/m2K, durys turi EI260 C5 Sm/Sa klasifikaciją. Kai kur objekte durys yra spalvotos – viena jų pusė vienokios, kita kitos spalvos. Viduje daug kur sumontuoti gelsvo dramblio kaulo spalvos gaminiai, o iš išorės – derantys prie fasado – bazalto pilkos. Priešgaisrinių durų „Protectus“ danga gali būti įvairi: jų būna dažytų lygiais arba struktūriniais dažais, dengtų įvairių spalvų bei medžio imitacijų laminatu. Kadangi objektas viešas, anot UAB „Vauksa“ specialistų, buvo keliama nemažai evakuacinių reikalavimų ir sprendimų, tokių kaip stūmimo skersiniai ar specialios spynos duryse, per kurias galima išbėgti, kilus pavojui.

S TAT Y B A

NAUJOS KARTOS GAMINYS – SIŪLIŲ UŽPILDAS „ROMEX“ Įrengiant įvairios paskirties grindinius, labai svarbu kokybiškai užpildyti ir sutvirtinti jų siūles. UAB „Betono mozaika“, oficialus vokiečių įmonės ROMEX produkcijos platintojas Lietuvoje, siūlo naujos kartos siūlių užpildą, kuris yra laidus vandeniui, neleidžia augti tarpuose žolei, taip pat yra be žmogaus sveikatai kenksmingų priemaišų.

Aplinką tausojantis požiūris

sunkiojo transporto generuojamų apkrovų, nuo vandeniui laidžių dekoratyvių iki darbo erdvių paviršių ar jų remonto“, – pasakojo „Betono mozaikos“ Vilniaus pardavimų skyriaus vadovas Marius Semaška. ROMEX produkcija tinkama naudoti su įvairaus tipo grindiniu: klinkeriu, betoninėmis trinkelėmis, natūraliu akmeniu, žvyru ar smėliu. Pasak pardavimų vadovo, yra trys esminės spalvų variacijos: bazalto tamsi, balta ir geltona. Siūlę tiesti galima, jei aplinkos temperatūra ne mažesnė nei 5 laipsniai, o dulksna atliekant darbus visai netrukdo (tačiau stiprus lietus – netinkama darbų sąlyga). Produktai džiūsta nuo 6 iki 12 valandų. „Yra vienas labai greitai stingstantis mišinys, jis sutvirtėja per 2 val. – praėjus tiek laiko, grindiniu jau galima vaikščioti, tik reikia ilgiau luktelėti, kol galima važinėti automobiliu“, – tikino M. Semaška. Bet tai tik vienas iš produktų. Jei grindinio gyvavimo laikotarpiu vėliau atsiranda kokių nors mažų siūlių įtrūkimų, mišiniui kontaktuojant su drėgme, jie užsitaiso patys.

Dėl ypač didelio asortimento tinkamą produktą „Betono mozaikos“ pardavimų skyriuose išsirinks ir sunkiajam transportui trinkeles klojanti įmonė ar pirkėjas, norintis, kad žolių jo kiemo grindinio siūlėse būtų kuo mažiau, ir verslo centrą statantis užsakovas, pageidaujantis, kad grindinys įsilietų į bendrą aplinkos vaizdą, derėtų su pastato elementais.

Vilniaus pardavimų skyrius: Žarijų g. 6, LT-02300 Vilnius, tel. 8 5 264 2554 I mob. +370 620 99 435, vilnius@betonomozaika.lt I www.betonomozaika.lt

Bendrovės „Betono mozaika“ vadovas Romas Venckus teigia, kad visam pasauliui orientuojantis į ekologiją, aplinką tausojančias technologijas, statybos produktų ir technologijų sektoriui taip pat keliami nauji, ypač aukšti reikalavimai. UAB „Betono mozaika“, gaminanti aukščiausios kokybės betonines grindinio trinkeles, didelį dėmesį skiria ne tik savo produkcijos kokybei, ilgalaikiškumui, bet ir aplinkosaugai. Keturiose didžiausiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose gamyklose įrengtos naujausios vandens valymo sistemos, naudojama aplinkai nekenksminga žaliava. Būtent inovatyvus ir aplinką tausojantis požiūris atkreipė įmonės specialistų dėmesį į vokišką ROMEX produkciją, skirtą grindinio siūlėms užpildyti ir sutvirtinti.

Visus šios bendrovės gaminius galima naudoti nesibaiminant, kad jie kenksmingi aplinkai, nes grindinio siūlių rišikliai yra be žmogaus sveikatai kenksmingų priemaišų ir turi ekologiško produkto sertifikatus, suteiktus Vokietijoje veikiančio Kelno instituto. ROMEX siūlo naujos kartos gaminius, turinčius išskirtinių ir šiuolaikinėse statybose nepakeičiamų savybių, kurios tobulinamos jau 25 metus.

Ne vienas pranašumas ROMEX gaminiai turi ne vieną pliusą, bet labai svarbu paminėti, kad jų mišiniai laidūs vandeniui – grindinio siūlės, kuriomis sutvirtinamas grindinys, natūraliai drenuoja vandenį ir jo neužteršia jokiomis priemaišomis.

Dėl šių dviejų savybių jie sulaukė pripažinimo ne tik Vokietijoje, bet ir Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Be to, gamintojų siūlomas užpildas, naudojamas dangos tarpams užpildyti, neleidžia tarpuose augti piktžolėms ir iki minimumo sumažina šią tikimybę. „ROMEX gaminių taikymo galimybės labai įvairios: nuo privačių iki viešojo naudojimo erdvių, nuo pėsčiųjų iki

85

ĮTEMPTO ARMAVIMO TECHNOLOGIJA

NEPERTRAUKIAMO BETONAVIMO/ SLENKANČIŲ KLOJINIŲ TECHNOLOGIJA

MAXFRANK BALKONŲ ŠALČIO TILTO IZOLIAVIMO ELEMENTAI

MAXFRANK ĮDĖTINĖS DETALĖS MONOLITINIAM BETONUI

CALENBERG ATRAMINIAI ELASTOMERINIAI GUOLIAI

MIGUA DEFORMACINĖS SIŪLĖS

KONSTRUKCIJŲ STIPRINIMAS ANGLIES PLUOŠTO TEKSTILE IR LAMINATAIS

RECKLI MATRICOS FAKTŪRINIO BETONO PAVIRŠIAUS FORMAVIMUI

ATRAMINIAI GUOLIAI IR DEFORMACINĖS SIŪLĖS TILTAMS

TRIUKŠMO SLOPINIMO SPRENDIMAI

UAB „DELTA NOVA“ UŽUPIO G. 30, LT-01203 VILNIUS TEL. +370 5 272 53 08, FAKS. +370 5 272 10 62, MOB. +370 615 13669 info@deltanova.lt

Šalčio tilto izoliavimo tarpinės varžtiniams plieno konstrukcijų sujungimams Šalčio tilto izoliavimo tarpinės varžtiniams plieno konstrukcijų sujungimams

All specifications in mm

All specifications in mm

UAB „Delta Nova“ Tel. (8 5) 272 5308 Mob. + 370 615 13669 UAB „Delta Nova“ Faksas (8 5) 272 1062 Tel. (8 5) 272 5308 Mob. + 370 615 13669 Faksas (8 5) 272 1062

Užupio g. 30, LT-01203, Vilnius El.30, p. info@deltanova.lt Užupio g.

LT-01203, Vilnius www.deltanova.lt El. p. info@deltanova.lt www.deltanova.lt

INŽINERIJA

DRONŲ INTEGRACIJA – OPTIMALŪS TECHNOLOGINIAI POKYČIAI NAUJOS KARTOS REZULTATAMS VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

88

INŽINERIJA

Robotų technika sparčiai veržiasi į daugelį pramonės ir gamybos sektorių. Statybų industrija – ne išimtis. Nepaisant to, kad naujųjų technologijų pritaikymas statybos darbuose nėra naujiena (juk dar 2008 m. korėjiečiai pradėjo automatizacijos evoliuciją, užtikrinančią, kad dėl robotų iki 2020 m. statybininkų trūkumas bus absoliučiai eliminuotas), bepiločių oro transporto priemonių panaudojimas šioje industrijoje yra ganėtinai nauja tendencija.

Per pastaruosius kelerius metus suintensyvėjusi idėja – oro robotai gali būti naudojami statybos darbams gerinti – atskleidė dronų panaudojimo potencialą, kuris, anot ekspertų, atveria naujų galimybių didinti efektyvumą ir gerinti profesionalumą bei kokybę.

Nepilotuojami aviacijos mechanizmai dažnai siejami arba su pramogomis, arba su karo pramone. Žinoma, palyginti su dronais, skirtais laisvalaikiui ar verslui, kariuomenei skirtų dronų gamyba ir eksploatacija pažengusi kur kas toliau ne tik robotų kūrimo aspektu, tačiau ir įstatymų prieinamumu. Globaliems sprendimams įtaką daranti JAV Federalinės aviacijos administracija (angl.

The U.S. Federal Aviation Administration; FAA) į oro robotų panaudojimą verslo tikslais kol kas žvelgia atsargiai, o kartais netgi laiko nelegaliu dalyku. Kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose bepilotės oro transporto priemonės vis dar spaudžiamos įvairių reglamentų, stipriai veikiančių robotų technikos panaudojimą, tai daro įtaką robotų

INŽINERIJA

ir dronų eksploatavimui visame pasaulyje. Įvairūs tarptautiniai reglamentai, skirtingose šalyse svyruojantys nuo vieno kraštutinumo iki kito, trikdo sistemingą veiklą. Žinoma, objektyvus situacijos vertinimas įstatymų saugotojus priverčia ieškoti kompromiso. FAA pamažu dalija leidimus, suteikiančius tam tikrų išimčių dronų eksploatacijos aspektu. O dronų eksploatacija statybos sektoriuje reikalinga tam, kad būtų pasiekti našesni ir efektyvesni rezultatai darbuose, kurių žmonės tinkamai negali atlikti.

Bepilotės oro transporto priemonės leidžia statybos projektų vadovams, projektuotojams ir architektams optimaliau disponuoti žmogiškaisiais ištekliais bei užtikrinti dar tikslingesnį duomenų rinkimą. Kaip tai vyksta? Reikalingą informaciją surenka dronas, o žmogus viską stebi monitoriuje. Dronai gali būti pasitelkiami 3D struktūros modeliui kurti, skanuojant vaizdą iš tam tikro aukščio ir atliekant skaičiavimus, taip pat sudaryti topografinius žemėlapius ir tūrinius matavimus (naudinga kontroliuojant

90

brangių išteklių atsargas). Kalbant apskritai, oro robotai leidžia statybos bendrovėms efektyviau panaudoti išteklius darbo vietoje, sumažinti galimas problemas, netikėtas išlaidas ir apriboti vėlavimą.

Akivaizdu, kad autonominės oro transporto priemonės skatina veiklos našumą ir lemia geresnius darbo rezultatus. Pavyzdžiui, dronų technologiją neseniai panaudojo bendrovė „Consigli Construction Co.“, kurios klientas buvo susirūpinęs dėl automobilių aikštelės kokybės. Pasitelkusi droną, įmonė atliko surenkamos išorinės betoninės sienos ir grindų stovėjimo plokštės techninę apžiūrą ir pasiūlė efektyvų sprendimą. Kita kompanija – „Level 10 Construction“, įsikūrusi Kalifornijoje, oro robotus naudoja rinkodaros tikslais – iš paukščio skrydžio fotografuoja bei filmuoja būsimus objektus ir jų darbų progresą, kad būsimi namų šeimininkai galėtų lengvai stebėti pokyčius.

Analizuojant šiuos ir kitus panašius pavyzdžius tampa akivaizdu, kad dronų integracija į įvairias pramonės sri-

EKSPERTO ZONA

tis ateityje turės didelę įtaką bendrai pasaulio ekonomikai bei naujo verslo modelio formavimuisi. Verta paminėti ir tai, kad, „BI Intelligence“ duomenimis, per artimiausius dešimt metų oro robotų gamybai bus išleisti 98 bilijonai dolerių. Dalį šios sumos sudarys bepiločių oro transporto priemonių gamyba ir jų pritaikymas statybų, inžinerijos ir infrastruktūros sektoriuose.

Bepiločių skraidyklių panaudojimas statybos sektoriuje paremtas produktyvumo gerinimu. Pastarasis faktorius svarbus ne tik įmonių savininkų pelno siekiui. Labai tikėtina, kad po penkiasdešimties metų Žemės gyventojų skaičius pasieks neįtikėtiną – 10 bilijonų žmonių – ribą. O tai reikš padidėjusį gyvenamųjų namų poreikį ir didesnį skaičių objektų, kuriems reikės nuolatinės kokybiškos priežiūros. Žinoma, nevalia pamiršti, kad oro robotų integracija taip pat kelia ir rūpesčių. Viena elementariausių problemų – darbo jėgos paskirstymas. Išnykus pilotuojamų aviacijos transporto priemonių poreikiui ir suaktyvėjus masiniam dronų panaudojimui aktyvioje veikloje – sumažės darbo kiekis, kurį šimtmečius ar tūkstantmečius atliko žmonės. Be to, aktyvus oro robotų pritaikymas statybų sektoriuje verčia susimąstyti apie saugumą. Nors dronai ir nėra pavojingi, vis dėlto tai yra prietaisai, kuriuos eksploatuoti reikia itin atidžiai ir atsakingai.

Naujųjų technologijų pritaikymas modernioje visuomenėje yra ne tik savaime suprantamas, tačiau tiesiog būtinas reiškinys. Skraidantys autonominiai mechanizmai atveria neribotų galimybių dimensiją šiuolaikinių įmonių savininkams. Todėl įvairaus pobūdžio oro robotai, nepaisant vis dar nepalankių įstatymų, pamažu tampa pramonės dalimi. Neverta abejoti, kad jau netolimoje ateityje bepiločių skraidyklių naudojimas siekiant optimalių technologinių pokyčių naujos kartos rezultatams taps neatsiejama projektų dalimi, garantuojančia keletą kartų kokybiškesnį rezultatą produktyvumo ir plėtros aspektu.

www.dronai.lt

DOMINYKAS VILEIKIS

Direktorius/CEO, UAB „Loveta“ +370 611 39 680

Dronai – statybų industrijos potencialas Dronai jau kelerius metus yra aktyviai naudojami ne tik laisvalaikiui ar profesionaliai fotografuojant ir filmuojant, bet ir nekilnojamojo turto ar statybų sektoriuose. Ypač per praėjusius metus išaugo susidomėjimas dronų pritaikymo šiose srityse galimybėmis.

Nekilnojamojo turto agentūros vis dažniau įsigyja dronų parduodamiems namams ar žemės sklypams fotografuoti. Tačiau jie taip pat vis dažniau naudojami ir statybų sektoriuje – daugiausia inspektuojant sunkiai pasiekiamus pastatus. Pavyzdžiui, jei reikia apžiūrėti itin aukšto statinio būklę, nebūtina samdyti aukštalipio, pakanka pakelti droną – tai sutaupo ne tik laiko, bet ir pinigų. Tobulėjant technologijoms, visiškai paprastai ir greitai galima apžiūrėti tiltus, stogus, kitus didelius ir sunkiai pasiekiamus objektus – vėjo ar saulės jėgaines, kaminus. Aukštos skiriamosios gebos filmuota medžiaga leidžia atidžiai išanalizuoti, kaip atlikti darbai, ar reikia renovacijos, kur jos reikia pirmiausia.

Kol kas Lietuvoje dar atsargiai žiūrima į galimybę dronus naudoti statybinių medžiagų likučiams stebėti, elektros linijoms inspektuoti, tiesiant kelius ir prižiūrint jų būklę ar kuriant vietovių 3D modelius. Sukurta ne viena programa, leidžianti praskridus dronui gana tiksliai išmatuoti, pavyzdžiui, žvyro likučius statybvietėje, nustatyti vandens kaupimosi taškus, atlikti darbų kokybės priežiūros darbus pasitelkiant minimalius išteklius. Naudojant termovizorius ar keliolika kartų artinančias kameras, galima aptikti ir įvertinti plika akimi nematomus elektros linijų, kelių ar pastatų būklės pokyčius.

Taip pat pasaulyje vis dažniau dronai statybų aikštelėse naudojami ir personalo priežiūrai – darbų vadovas neišeidamas iš savo kabineto gali greitai apžvelgti, ką daro darbuotojai, ar visi laikosi saugumo reikalavimų, ar nėra pašalinių žmonių teritorijoje, identifikuoti galimas rizikas.

Statybų sektoriuje naudojami dronai gali sutaupyti ne tik nemažai lėšų ar laiko, bet ir sumažinti nelaimingų atsitikimų rizikas. Tobulėjant technologijoms dronams bus galima skirti vis daugiau pavojingų darbų, kuriems paprastai reikia daug laiko ir tikslumo.

INŽINERIJA

MYKOLAS TREIGYS

Bepiločių orlaivių pardavimų vadovas, UAB „GeoNovus“ +370 699 47 092

Pažangūs sprendimai profesionalams Bepiločiai orlaiviai – jau keletą metų populiarėjantis produktas. Pastaruoju metu šių prietaisų gamintojai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti profesionaliems dronams. Šie bepiločiai orlaiviai perėmė geriausias savybes iš laisvalaikio dronų ir papildomai įgavo charakteristikų, gebančių sėkmingai efektyvinti statybos procesą. Įrenginiai jau sėkmingai pritaikomi ir Lietuvoje vystomiems projektams plėtoti. Pavyzdžiui, aerokartografavimo ir tūrių skaičiavimo, inspektavimo užduotims atlikti.

Profesionalūs dronai Lietuvoje UAB „GeoNovus“ praėjusių metų pabaigoje tapo pasaulyje gerai žinomų „DJI Enterprise“ bepiločių gamintojo atstovais žinomo Baltijos šalyse. Ši partnerystė mūsų šalies rinkai atvėrė naujas galimybes profesionalius dronus naudoti statybų, infrastruktūros projektuose. Bepilotis orlaivis pakeičia dideles transporto priemones, kurias sunku ir brangu transportuoti, reikia mažiau žmonių užduočiai atlikti, be to, užtikrinamas greitesnis reagavimo laikas į atsiradusį poreikį atlikti darbą su bepiločiu orlaiviu.

Drono surinkti duomenys apdorojami programinės įrangos pagalba. Naudojantis „Trimble Business Center“, iš surinktų duomenų galima parengti ortofoto, apskaičiuoti tūrius, naudoti topografijoje bei atlikti pradines projektavimo etapo užduotis. Taip pat kurti vietovės 3D modelius vizualizacijoms.

Bepilotis orlaivis gali būti naudojamas visame statybose procese. Statybos aikštelės stebėsena ir ataskaitos investuotojams, objekto inspektavimas su didelio artinimo ir terminėmis kameromis, atlikus statybos darbus.

92

„DJI Matrice 200“ serija profesionalams Bepiločių orlaivių kokybė – vienas svarbiausių aspektų.

Kompanija „DJI“ praėjusiais metais pristatė naujausią ir pažangiausiomis technologinėmis savybėmis pasižymintį produktą „DJI Matrice 200“. Šis dronas gali skristi esant nedideliam lietui (IP-43 standartas) bei esant neigiamai temperatūrai (iki –20 °C). Įrenginys turi automatiškai pašildomas baterijas, išskirtines keičiamas kameras, skrydžio saugumui užtikrinti skirtas funkcijas, pavyzdžiui, pranešimus apie artėjančius pilotuojamos orlaivius, integruotą pirmojo matomumo kamera.

Kartu su serija „Matrice 200“ pristatytos dvi unikalios vaizdo kameros: „DJI Zenmuse Z30“ ir „DJI Zenmuse XT“. „DJI Zenmuse Z30“ kameros funkcionalumas leidžia atlikti objektų apžiūrą nuotoliniu būdu, esant ribotam priėjimui ar dideliam atstumui (vėjo jėgainėms, komunikacijos bokštams ir kitiems statiniams). Optiniu būdu vaizdas gali būti artinamas net iki 30 kartų.

Kita naujovė – „DJI Zenmuse XT“ terminė kamera, pagaminta bendradarbiaujant su tokio tipo kamerų gamybos lyderiais pasaulyje „FLIR“. Naudojantis perduodamu vaizdu ekrane, galima parinkti bet kurį tašką ir sužinoti jo temperatūrą, taip pat ir norimą zoną, sužinoti maksimalią bei minimalią jos temperatūrą. Kamera „Zenmuse XT“ sėkmingai pritaikoma ir atliekant objektų inspektavimo darbus. Taigi, bepiločiu orlaiviu galima apžiūrėti ištisus rajonus, išanalizuoti pastatų šiluminius nuostolius.

UAB „GeoNovus“ – oficialus „DJI Enterprise“ ir „Trimble“ atstovas Baltijos šalyse.

Turite užduotį, kurios metu norėtumėte išbandyti bepiločio orlaivio galimybes?

Kreipkitės!

INŽINERIJA

UŽDARAS IR ATVIRAS INŽINERINIS TINKLŲ TIESIMAS – tradicijų ir inovacijų sąveika STASYS LIAUKEVIČIUS

94

INŽINERIJA

Šiais laikais, gyvendami būstuose „su visais patogumais“, dažniausiai net nesusimąstome, kokiu būdu mums šie patogumai užtikrinami. Mes naudojamės elektros prietaisais, ant dujinių viryklių gaminame maistą, mūsų būstuose šilta, mes žiūrime televiziją, naudojamės internetu, mes prausiamės į būstus atkeliaujančiu vandeniu, galų gale – einame į tualetą. Kiek daug kuo naudojamės, net nesusimąstydami, kaip visus šiuos patogumus gauname.

O gauname lauke, dažniausiai po žeme, nutiestais elektros bei ryšių kabeliais, dujotiekio, šilumos, vandentiekio ir nuotekų vamzdynais, kuriuos bendrai vadiname inžineriniais tinklais. Šie tinklai nutiesiami planuojant miestų bei kitų tankiau apgyvendintų vietovių plėtrą, projektuojant kvartalus ar atskirus pastatus. Bent jau turėtų taip būti.

Pagal savo pobūdį inžineriniai tinklai skirstomi į vamzdynus, kabelinius tinklus ir tunelius. Vamzdynais į pastatus dažniausiai tiekiamos dujos, vanduo, šiluma, šalinamos buitinės ir lietaus nuotekos. Kabeliais – elektra, ryšių paslaugos. Tuneliai dažniausiai reikalingi tam, kad būtų įrengti kitų rūšių inžineriniai tinklai arba šalinamos lietaus nuotekos.

Paprastai visi inžineriniai tinklai, kurie klojami po žeme, nutiesiami iškasant atitinkamų gylių bei pločių tranšėjas, paruošiant jose paklojimo vietą, sumontuojant pačius tinklus ir vėl užkasant bei atkuriant aplinką. Toks inžinerinių tinklų tiesimo būdas vadinamas atviruoju. Tačiau tinklų tiesimas iškasant tranšėjas yra gana brangus ir laikui imlus būdas. Be to, vietovėse, kurios jau yra apgyvendintos arba kuriose jau yra įrengta kokia nors infrastruktūra, dažnai būna sudėtinga vykdyti kasimo darbus. Dėl to, siekiant supaprastinti, pagreitinti bei atpiginti inžinerinių tinklų tiesimą, buvo sukurtos ir naujos jų tiesimo technologijos, dažniausiai vadinamos betranšėjėmis arba uždarosiomis. Šios technologijos – tai valdomasis gręžimas, prastūmimas ir mikrotunelio įrengimas, įvilkimas, vamzdžių laužimas, padengimas cemento skiediniu bei taškinė renovacija. Valdomasis gręžimas, prastūmimas ir mikrotunelio įrengimas dažniausiai taikomi tiesiant naujus vamzdynus. Kitos technologijos – įvilkimas, vamzdžių laužimas, padengimas cemento skiediniu bei taškinė renovacija – rekonstruojant ar remontuojant jau esamus.

Betranšėjės technologijos - Horizontalusis valdomas gręžimas Bene dažniausiai naudojama betranšėjė tinklų tiesimo technologija yra horizontalusis valdomas gręžimas. Jis taikomas tose vietose, kur tinklus reikia pakloti neperkasant gatvių, kelių ar kitos infrastruktūros.

Gręžiant šiuo būdu, sukama speciali gręžimo galvutė, pritvirtinta prie plieninių strypų. Šių strypų ilgis gali būti nuo 600 iki 4500 mm, skersmuo nuo 34 iki 125 mm. Strypai jungiami sriegiais. Vieno klojimo atstumas gali būti iki 500 metrų, o skersmuo – iki 600 mm. Klojant vamzdynus šiuo būdu, naudojami PE vamzdžiai ir jiems išgręžia-

95

INŽINERIJA

savitakiams nuotekų vamzdžiams tiesti.

Tiesiant vamzdynus šiuo būdu, pirmiausia iškasamos dvi nuo 2 m skersmens šachtos, kurios gali sutapti su būsimų šulinių vietomis. Šuliniuose turi būti padarytos skylės vamzdžių klojimo kryptimi. Atstumas tarp šulinių gali sudaryti iki 100 metrų.

Gręžti galima beveik visų tipų gruntuose, tačiau juos būtina žinoti iš anksto, nes pagal juos turi būti parenkamos gręžimo galvutės. Pastarosios padėtis gręžimo metu turi būti stebima ir gali būti keičiama. Gruntas būna išplaunamas ir pašalinamas. Įtraukiamų vamzdžių ilgis, gręžiant šiuo būdu, gali būti nuo 1 iki 3 metrų. Gali būti naudojami betoniniai, stiklo pluošto, keraminiai arba plieniniai vamzdžiai. Pažymėtina, kad mikrotunelio įrengimas yra sąlygiškai brangus vamzdynų klojimo būdas.

Vamzdynų renovavimas

ma apie 30 proc. didesnė kiaurymė.

Horizontaliuoju valdomuoju gręžimu gręžiama trimis etapais. Pirmiausia vykdomas pradinis 50–125 mm skersmens pragręžimas. Po to šis pirminis gręžinys išplečiamas, o vėliau jau įtraukiamas pats vamzdis.

Gręžiant nedidelių (iki 45 m) ilgių ir mažų skersmenų (iki 200 mm) gręžinius, dažniausiai gręžiama sausuoju būdu.

Tačiau gręžiant ilgesnes ar platesnes kiaurymes jau tenka naudoti gręžimo skystį. Juo atšaldomi grąžtai ir elektronika, suminkštinamas ar pašalinamas gruntas, stabilizuojamos gręžinio sienelės, sumažinamos trinties jėgos.

- Prastūmimas Šiuo būdu taip pat klojami vamzdynai. Jie gali būti prastumiami gręžiant arba kalant.

Gręžiant gali būti įtraukiami iki 200 mm skersmens ir iki 40 m ilgio PVC, PE arba plieniniai vamzdžiai. Gręžiama vibruojant, iki 15 m/h greičiu. Šio metodo privalumai yra tie, kad nereikia plauti, o gruntas yra išplečiamas.

Kalant gali būti įtraukiami iki 2 000 mm skersmens iki 80 m ilgio PE ir plieniniai vamzdžiai. Naudojamų vamzdžių ilgis turi būti apie 3–6 metrus. Jei reikia, kad vamzdžiai būtų ilgesni, jie tiesiog turi būti suvirinami ir toliau stumiami.

Kalama iki 10 m/h greičiu, vibruojant 350 kartų per minutę. Vamzdis įstumiamas, o gruntas vamzdžio viduje turi būti išplautas.

- Mikrotunelio įrengimas Tai dar vienas būdas naujiems vamzdynams tiesti. Dažniausiai jis naudojamas nuo 200 iki 3 000 mm skersmens

96

Pastaruoju metu miestuose gana aktyviai vykdomas ne tik naujų vamzdynų tiesimas, bet ir susidėvėjusių vandentiekio bei šilumos tiekimo vamzdynų atnaujinimas.

Vamzdynai atnaujinami, nes didžioji jų dalis buvo nutiesti dar prieš 30–40 metų ir, natūralu, jie yra fiziškai susidėvėję. Šilumos tiekimo vamzdynai atnaujinami keičiant senas susidėvėjusias atkarpas šiuolaikiškais poliuretanu izoliuotais vamzdžiais. Šie vamzdžiai turi iki 60 proc. geresnę šilumos izoliaciją ir yra patvaresni. Jie yra žymiai paprasčiau klojami bei montuojami, jiems nebūtini betoniniai kanalai, į kuriuos šilumos tiekimo vamzdynai būdavo klojami anksčiau.

Vamzdynų atnaujinimas tradiciniu būdu Dažniausiai senų (ypač šilumos tiekimo) vamzdynų atnaujinimas vykdomas atviruoju būdu – atkasant ir demontuojant numatomas keisti vamzdynų atkarpas. Tokiais atvejais pirmiausia demontuojami senieji kanalai, nuimant viršutines jų plokštes, tada demontuojami kanaluose esantys vamzdynai.

Naujieji vamzdžiai kanaluose tiesiog paguldomi ant 15 cm smėlio sluoksnio, kuris prieš tai įpilamas į kanalą. Kanale naujieji vamzdžiai užpilami smėliu 10 cm virš vamzdžio.

Užpylus vamzdžius 10 cm smėlio sluoksniu, paklojama įspėjamoji polietileno juosta arba tinklelis per visą trasos ilgį.

Kanalų dugne paklojamas PVC rifliuotas drenažo vamzdis su geotekstilės filtru. Drenažinis vanduo šiuo vamzdžiu nuvedamas į vandens surinkimo šulinius, iš kurių nuteka į lietaus kanalizacijos šulinius.

Tarpai tarp vamzdynų ir kanalų sienelių užpildomi smėliu ir sutankinami. Likusi tranšėjos dalis užpilama iškastuoju gruntu. Kanalų galai sandarinami betonu.

Gruntas ties susikirtimais su elektros tinklais, telefono kabeliais kasamas rankiniu būdu. Susikirtimo su elektros, ryšių kabeliais ir telefonine kanalizacija vietose įrengiami šių komunikacijų tvirtinimo mazgai. Žemiausiose šilumos tinklų vietose įrengiamas drenažas, o aukščiausiose vietose – oro išleidimas. Vamzdynai užpildomi vandeniu ir pašalinamas oras. Vanduo išleidžiamas į drenažo šulinius.

INŽINERIJA

Taip pat naujuosius vamzdynus galima kloti ir tiesiogiai į tranšėjas. Įrengiant tranšėjas, būtina užtikrinti pakankamai vietos vamzdžiams kloti ir montuoti reikiamame gylyje bei pakankamai vietos tinkamai sutankinti užpylimo medžiagą apie vamzdžius. Be abejo, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vamzdžių klojimo gyliui įtakos turi augalijos reljefiniai ypatumai, kitos požeminės komunikacijos. Dėl to tranšėjas kartais tenka gilinti.

Vamzdynai jungiami suvirinant. Vamzdynų kompensacijai išnaudojami posūkio kampai bei vienkartinio tipo kompensatoriai. Vamzdžių izoliacijai užsandarinti montuojamos galinės movos.

Drenažo įrengti nebūtina, jei vamzdžiai klojami į labai laidų vandeniui gruntą (kai žemės laidumo koeficientas K>10-4 m/s ir kai vandens lygis žemėje pastoviai yra žemiau vamzdžių lygio).

Keičiant kanalines sistemas į bekanales, esantį drenažą būtina išsaugoti, nes, įrengiant naujas drenažo sistemas arba naikinant esamas, galimos neigiamos pasekmės, susijusios su grunto nusėdimais.

- Įvilkimas Tai – vienas iš seniausių betranšėjų vamzdynų atnaujinimo būdų. Dažniausiai jis tinka tik tuomet, kai vamzdis dar nėra beviltiškai susidėvėjęs ir atlaiko visas apkrovas.

Jei vamzdis pažeistas mechaniškai arba jį reikia tik sandarinti, galima naudoti skirtingus įvilkimo metodus. Pavyzdžiui, galima įvilkti jau paruoštą vamzdį, tačiau tokiu atveju vamzdžio skersmuo sumažėja mažiausiai vienu

skersmens dydžiu. Gali būti įvelkamas audeklas, kuris vėliau išplečiamas ir įgyja esamo vamzdžio formą.

Atnaujinant vamzdynus šiuo būdu, galima atnaujinti beveik bet kokio skersmens ir ilgio ruožus. Naudojami sintetinių dervų audiniai arba PE vamzdžiai. Įvelkama apie 5 m per minutę greičiu. Audiniams kietinti paprastai naudojamas garas arba karštas vanduo – nuo 40–80 °C. Audiniai sukietėja per 1–4 valandas.

-Senų vamzdžių laužymas Šis būdas naudojamas tada, kai seni vamzdžiai neatlaiko apkrovų arba kai reikia padidinti skerspjūvį (galima iki 50 proc.). Šiuo būdu dažniausiai atnaujinami ketaus ir keraminiai vamzdžiai. Pneumatinis laužymo aparatas atlieka apie 500 smūgių per minutę, o jo išvystoma slėgimo jėga siekia daugiau kaip 400 kN (40 t).

Plieniniams vamzdžiams atnaujinti naudojama atskira technologija, nes tokius vamzdžius reikia ne tik plėsti, bet ir pjauti.

Laužymo būdu galima atnaujinti iki 400 mm skersmens vamzdžius. Atstumas tarp šulinių gali siekti iki 80 metrų.

Laužymo ir slinkimo greitis apie 150–200 metrų per dieną. Galima tiek įvilkti ilgą vamzdį, tiek ir naudoti trumpus vamzdžius.

Tinklams montuoti uždaruoju būdu naudojama moderni betranšėjė įranga: horizontaliai valdomo gręžimo įranga ir ypatingo tikslumo gręžimo bei stūmimo įranga. Ši įranga leidžia atlikti darbus neardant kelių ar žaliųjų plotų, iki minimumo sumažinant žalą aplinkai ir beveik netrikdant kasdienės aplinkinių veiklos.

97

INŽINERIJA

SĖKMĖS PASLAPTIS – SĄŽININGUMAS, DARBO DRAUSMĖ IR TAISYKLIŲ PAISYMAS IRENA DIRGĖLIENĖ

Inžinerinių komunikacijų tiesimas atvirai kasant dar visai neseniai laikytas įprasta praktika. Dirbant šiuo būdu gatvės ir šaligatviai būdavo perkasami ir tai nuolat keldavo gyventojų nepasitenkinimą. „Situacija iš esmės ėmė keistis inžinerinių komunikacijų tiesimo darbams pradėjus taikyti betranšėjes uždarų perėjimų technologijas, kai mechanizmas po žeme išgręžia reikiamo skersmens tunelį ir įtraukia naujus, atitinkamo dydžio vamzdžius.

Tokios technologijos pamažu išstumia kitus kasimo būdus“, – sako UAB „Požeminių linijų statyba“ direktorius Antanas Mikušauskas.

Pasak pašnekovo, tokių technologijų pranašumai akivaizdūs, nes darbai atliekami daug sparčiau ir ekonomiškiau nei kasant atvirai: nereikia kasti griovių, ardyti kelio ar aikščių dangos, atliekant darbus netrikdomas transporto ir pėsčiųjų eismas, be to, išsaugomi medžiai ir kiti žalieji plotai. Betranšėjės technologijos ypač pasiteisina atliekant darbus ten, kur nėra galimybės atvirai kasti: po geležinkelio bėgiais ir magistraliniais keliais, tankiai apstatytų miestų ir senamiesčių rajonuose, draustiniuose, parkuose, pelkėtose ir miškingose vietovėse, po upėmis, tvenkiniais, melioracijos grioviais, stačiuose šlaituose ir kitose sunkiai prieinamose vietose.

2004 m. įkurta specializuota statybos bendrovė „Požeminių linijų statyba“ atlieka inžinerinių komunikacijų klojimo darbus atviru ir uždaru būdu, t. y. naudoja pažangias betranšėjes vamzdžių klojimo technologijas, kurių poreikis nuolat auga.

Didėja ir betranšėjų darbų technologijų, kurias įmonė gali pasiūlyti klientams, įvairovė. Šiuo metu įmonė gali atlikti įvairius darbus, pritaikydama beveik visas žinomas betranšėjes technologijas – tiek tiesiant naujus vamzdynus, tiek renovuojant esamus. „Anksčiau naujove laikyti uždari perėjimai dabar jau nieko nebestebina, o atpigus įrangai darbus galima atlikti pigiau nei tradiciniu

98

būdu ardant dangas. Be to, šis būdas yra pažangesnis ir padeda neteršti gamtos, saugoti aplinką“, – teigia pašnekovas. Įmonėje dirba stipri kvalifikuotų darbuotojų komanda. Kiekvienais metais investuojama į pažangiausias betranšėjes technologijas – tai lemia aukštą darbų kokybę.

Pasak bendrovės vadovo, betranšėjės technologijos naudojamos ten, kur sunku, o kartais ir visai neįmanoma atlikti darbų atviru būdu. Į naujoves skeptiškai žiūrinčius lietuvius įtikinti betranšėjų technologijų nauda pavyksta nesunkiai. Svarbiausiu argumentu tampa greitis ir kaina: bendrovė klientams siūlo lengvesnį ir pigesnį kelią, kaip nutiesti vamzdynus. Įmonė pagausino savo paslaugas – šiuo metu jos darbuotojai atlieka ne tik betranšėjus darbus, bet ir siūlo visą darbų kompleksą, kai reikia įgyvendinti vandentvarkos projektus.

Bendrovės specialistai tiesia ir montuoja vandentiekio, nuotekų, drenažo trasas. Montuoja buitinių nuotekų valymo įrenginius, stato siurblines, atlieka kasybos darbus, projektuoja ir montuoja inžinerines ryšių komunikacijas. „Mūsų sėkmės paslaptis – sąžiningumas, darbo drausmė ir taisyklių paisymas“, – sako A. Mikušauskas.

Viešųjų erdvių paslaugų stotelė

E-mail: info@suoliukas.lt | Tel.: +370 673 26 611

Ar plastiko keliai išgelbės planetą?

Inovatyvios technologijos žengia tolyn ir skverbiasi į mūsų gyvenimą.

Ne išimtis ir automobilių keliai, jų priežiūros kokybė, reguliavimas.

Kelias iš plastiko – realybė ar utopija? Kur toks veda: į ateitį ar niekur?

Galbūt jau netrukus keliai iš perdirbto plastiko išspręs daugybę ne tik su tvarumu susijusių klausimų, bet ir taps išsigelbėjimu planetai.

100

INFRASTRUKTŪRA

Danga, kuri leis prasmingai panaudoti tūkstančius tonų šiukšlių Transporto srautai didėja, kaip ir eismo intensyvumas, automobilių skaičius, tai skatina imtis pokyčių kelių transporto sistemoje. Mums visiems rūpi kelius prižiūrėti taip, kad būtų užtikrintas saugus ir patogus eismas, ir tai daryti taupant turimus resursus, lėšas. Tad labai svarbu diegti naująsias technologijas, kad galėtume dirbti pažangiai, ekonomiškai ir efektyviai. Novatoriškos įmonės pateikia pavyzdžių, kad kelių iš perdirbto plastiko idėja gali būti įgyvendinta, ekonomiška ir tausojanti darbo jėgą, gamtą, jos išteklius. Ekologiški sprendimai versle nėra naujiena. Juk ir šiandienos vartotojai vertina įmonių indėlį į aplinkos apsaugą. Bene kiekviena įmonė, norėdama užsitikrinti konkurencingumą rinkoje, mąsto apie technologinių procesų inovacijas. Dažnas viso to sprendimas – aukštesnės kokybės produktai, gamtos išteklių saugojimas. Bet verslui tai dažnai ne tik dėl reputacijos svarbus klausimas, bet ir galimybė, naudojant perdirbtas žaliavas, sumažinti sąnaudas. Plastikinio kelio dangos išradėjai ir tyrėjai teigia, kad ji turėtų būti tinkama naudoti kelis kartus ilgiau nei dabartinės kelių dangos. Toks kelias būtų žymiai mažiau jautrus temperatūrų svyravimams, mechaniniams pažeidimams, jo tiesimas užtrunka gero-

kai trumpiau. Ir visi šie dalykai kartu sudėjus sutaupytų nemažai pinigų.

Gali būti, kad ateityje išties važiuosime plastikiniais keliais. Plastikas užvaldė pasaulį. Jo yra visur. Didžioji dalis sukurtų plastikinių daiktų vis dar egzistuoja – jie ilgai nesuyra. Ar teko girdėti apie vandenyne plaukiojančias plastiko atliekų salas, keliančias grėsmę gyvūnijai? Dėl mūsų neapdairumo plastikas veikia mitybos grandinėje, nuo kurios priklauso visi gyvieji organizmai. Bėgant laikui, situacija tik prastėja. Žmonija, pastebėjusi vis daugiau savo klaidų, ieško galimybių jas taisyti. Metodą, kaip perdirbti iš vandenyno išgriebtą plastiką ir paversti jį kelio dangos mišiniu, sukūrė Indijos chemijos profesorius Rajagopalanas Vasudevanas. Išradėjas smulkintus plastiko gabaliukus atitinkamoje temperatūroje sumaišė su bitumu, kurio šiam mišiniui reikia mažiau nei tradiciniam. Išradimas patentuotas 2006 metais.

Bet ne tik Indijoje galima pamatyti kelią, prie kurio puikuojasi užrašas, kad jis plastikinis.

Tvirtesnis ir ilgiau naudojamas Keliai – tai sudėtinga struktūra, kuriai taip pat pritaikomos pažangios technologijos. Šiandien jau veikia tokios

101

INFRASTRUKTŪRA

pažangios informacinės technologijos kaip eismo valdymo programos, elektroninės mokesčių surinkimo sistemos, greičio matuoklių tinklai ir kt. Visame pasaulyje kuriamos kelio dangų technologijos, kurios galėtų sumažinti triukšmą. Prie naujų, bet jau įsitvirtinusių idėjų galima priskirti karšto asfalto temperatūros mažinimo technologiją, priedų naudojimą tankinant asfaltą ir kt. Į naująsias technologijas iš pradžių dažnai žvelgiama skeptiškai. Bet idėjos panaudoti dangai perdirbtą plastiką ateitis kur kas šviesesnė. Indo išradimą tobulina ne viena mokslininkų grupė iš viso pasaulio. Tarp jų ir Škotijos startuolis „MacRebur“: jis savo sukurta nauja danga padengė kelią Kambrijos grafystėje. Tiksli dangos sudėtis neskelbiama, žinoma tai, kad taip pat dalį mišinio bitumo keičia plastikas. Minėtos įmonės atstovai teigia, kad jų kelias yra dvigubai tvirtesnis ir dešimtkart ilgiau tinkamas naudoti nei tradicinis. Į startuolio idėją investavo ir seras Richardas Bransonas.

Didžiausias dėmesys pažangai Į startuolio „MacRebur“ idėją investavo ir seras Richardas Bransonas.

102

Verta paminėti ir projektą Nyderlanduose, kurio vykdytojai siekia sukurti technologiją, leisiančią kelius tiesti

INFRASTRUKTŪRA

greičiau, paprasčiau ir pigiau. Sąmata mažėja todėl, kad šio kūrėjo dangai iš plastiko nebereikia volų, klotuvų, frezų, pakanka gerai paruošti atskiras detales gamykloje ir sukloti modulius tarsi kubelius ten, kur jų reikia. Išradėjų Anne Koudstaal ir Simono Jorritsmos projektą plėtoja specialūs kompanijos „VolkerWessels“ filialai „KWS“, „Wavin“ ir „Total“. Sukurta kelio danga gaminama iš perdirbto plastiko (kuris taip pat gaunamas valant vandenyną).

Kitaip nei tradicinė asfalto danga, plastikinis kelias turi mažesnę ekologinę žalą gamtai. Tas pats modulis gali būti perdirbamas naujai, vietoje susidėvėjusios, jeigu taip atsitiktų, kelio atkarpos patiesiama nauja. Ši technologija pažangesnė tuo, kad lengva konstrukcija mažina nusėdimo galimybę, moduliai puikiai panaudojami – juose įrengiami įvairūs tinklai: apšvietimo, lietaus surinkimo ir komunikacijų. Teigiama, kad ši danga bus atspari atmosferos poveikiui, ja turėtų būti galima važiuoti, esant oro temperatūrai nuo –40 C iki +80 °C. Atliekami bandymai nepalankiomis oro sąlygomis (lietus, sniegas), tikrinamos plikledžio nuvalymo galimybės, reakcija į UV spindulius, atsparumas degumui ir triukšmui. Kelios šios dangos kelio atkarpos nutiestos kaip dviračių takai Roterdame. Planuojama, kad pirmieji tokio kelio prototipai turėtų būti nutiesti šių metų pabaigoje.

103

INFRASTRUKTŪRA

„EUROVIA“ – IŠMANIŲJŲ KELIŲ INOVATORIAI AIRIDA DAGIENĖ

Pagrindinis kelių kūrėjų tikslas – sukurti kelią saugų ir patogų, o jų statybai nuolat keliami vis aukštesni reikalavimai. „Mokėti kokybiškai įrengti kelio konstrukciją jau nebepakanka. Labai svarbi projektavimo sritis“, – sako AB „Eurovia Lietuva“ direktorius Rytų regionui Audronius Šereika. Ateina išmaniųjų kelių kūrimo era. Į šiuolaikiškomis priemonėmis rengiamą techninį kelių kūrimo projektą įtraukiamos ne tik su juo susijusios inžinerinės, bet ir eismo valdymo sistemos, skiriamas dėmesys inovatyvių sprendinių paieškoms.

Kad būtų pagerinta aplinkos apsauga AB „Eurovia Lietuva“ priklauso didžiausiai pasaulyje infrastruktūros plėtros prancūzų kapitalo įmonių grupei.

Lietuvoje veiklą vykdančios bendrovės direktorius Rytų regionui A. Šereika teigia, kad šiuolaikinių technologijų įgyvendinimas – vienas svarbiausiu uždavinių Lietuvoje. „Nuolat tobuliname gebėjimus ir stipriname techninę tyrimų bazę, kad galėtume konkuruoti ir sėkmingai vykdyti veiklą susisiekimo komunikacijų statybos ir tiesimo srityse, gamindami ir tiekdami asfalto mišinius, bitumines emulsijas, polimerais modifikuotus bitumus. Vieni konkurentai – patyrusios kelių statybos kompanijos, veikiančios Lietuvoje jau daug metų, kiti – įvairaus kvalifikacinio lygio siekiantys bet kokiu būdu įsitvirtinti rinkoje, – atkreipia dėmesį vadovas. – Pavyzdžiui, įstatyme numatyta turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Juo siekiama užtikrinti, kad būtų išvengta šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, teršalų patekimo į orą, vandenį, dirvožemį arba, jei tai neįmanoma, būtų sumažintas jų kiekis siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio. Tokį dokumentą AB „Eurovia Lietuva“ turi ir kas metai pateikia, deklaruoja pagamintą asfaltbetonio, mineralinių medžiagų, bitumų kiekį, išmestų dujų kiekį, moka už taršą ir t. t.“ Pašnekovas apgailestauja, kad, atsižvelgiant į šiandienos situaciją, kai sugriežtintos baudos už administracinius teisės pažeidimus, yra įmonių, kurios dirba tokio leidimo neturėdamos ir konkuruoja toje pačioje rinkoje su visais. Pokalbiui pasisukus apie palankesnius aplinkai kelius, medžiagas bei jų priedus kelių tiesybai, A. Šereika sako, kad jų laboratorijoje tokios paieškos ir procesas vyksta nuolat. Įmonės labora-

104

torijoje, kurios veiklą pagal atitinkamų standartų reikalavimus akreditavo Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos, nuolat atliekami produktų gamybos kontrolės bandymai, projektuojami nauji mišiniai ir produktai, tad laikas nuo laiko vienos medžiagos bei priedai keičiami į draugiškesnius aplinkai. „Kalbėdami apie išmaniuosius kelius, būtinai turime įvertinti visą kompleksą, kurį sudaro žmogus, aplinka, kelias ir automobilis,“ – aiškina AB „Eurovia Lietuva“ direktorius Rytų regionui Audronius Šereika.

Išbandyti mišiniai Laboratorijos akreditavimas suteikia teisę atlikti bituminių mišinių, bituminių rišiklių, mineralinių medžiagų ir automobilių kelių gruntų akredituotus bandymus. AB „Eurovia Lietuva“ gamina ypač atsparų provėžų keliuose susidarymui šlamo mišinį „Gripfibre“, atsikartojančių plyšių atsiradimo prevencinį asfalto sluoksnį „Viasaf“, triukšmą mažinantį „Viaphone“, gerą rato sukibimą su danga užtikrinantį asfaltą „Rugovia TM“. Įmonė pirmoji šalyje pradėjo gaminti ir kloti spalvotą asfalto mišinį „Viacolor“.

Taip pat gamina šaltą asfaltbetonį ir šiltą asfaltą. Šio gamybai nereikia tiek energijos, kiek gaminant karštą asfaltą, tai padeda sumažinti aplinkos taršą ir gamybos išlaidas. Įmonės gaminių pasiūloje – daugiau nei 50 šiuolaikiškų mišinių. „Europoje taikomi vieni reikalavimai, Lietuvoje – kitokie. Imame „Eurovia“ grupės produktus ir pritaikome juos pagal Lietuvos reikalavimus, mūsų klimato sąlygas, naudojame Lietuvoje galimas ir esamas mineralines me-

INFRASTRUKTŪRA

džiagas, – pasakoja A. Šereika. – Esant poreikiui naujam asfaltui gaminti naudojame ir antrines žaliavas (jau eksploatuotą asfaltą). Jeigu tai bus aktualu, esame pasiruošę investuoti ir tokio pobūdžio gamybą didinti.“ Tiriamos galimybės naudoti geoterminę energiją Kai vis daugiau kalbama apie naujas transporto technologijas, galimybes turimą tradicinį kelią pagerinti naujais sprendiniais, išmaniojo kelio kūrimo procesas tampa kaip niekad aktualus. Kokiomis išmaniosiomis technologijomis, naujais produktais, savybėmis keliai bus papildyti artimiausiais metais? AB „Eurovia Lietuva“ direktorius Rytų regionui A. Šereika sako – nors kelio dangos konstrukcijos artimiausiais metais kardinaliai nesikeis, iš naujausių naudojamų įmonės kelių technologijų jau taikomos aplinkai palankios triukšmą mažinančios užtvaros. Vadovas taip pat paminėjo, kad „Eurovia“ įmonių grupė, kurios tyrimų centrai įsikūrę Prancūzijoje bei Čekijoje, dirba ir investuoja ne tik į naujų mišinių kūrimą, bet ir į galimybę naudoti geoterminę energiją kelio dangai šildyti – ekspertai ieško efektyvesnių būdų, kaip nuo kelių ir iš kiemų išvalyti sniegą ir ledą, panaudoti sukurtą energiją gyvenamųjų namų, biurų, parduotuvių, žaliųjų kvartalų ar viešųjų įstaigų (pvz., tokių kaip baseinai) šildymui. „Power Road“ keliai jau egzistuoja – jie veikia geoterminiu principu, – dėsto specialistas. – Sukaupta energija viršutiniame sluoksnyje perduodama į vamzdelius, kuriais cirkuliuoja šilumą pernešantis skystis. Bet pagrindinis kelių kūrėjų tikslas, kaip visuomet, išlieka kurti jį saugų ir patogų.“ AB „Eurovia Lietuva“, Liepkalnio g. 85, LT-02120 Vilnius I tel. +370 5 215 2050, el. p. eurovia@eurovia.lt I www.eurovia.lt

105

INFRASTRUKTŪRA

Statybinės (ne)atliekos Europos Komisija 2015 m. pabaigoje priėmė dokumentų rinkinį, siekdama paskatinti Europoje formuoti žiedinę ekonomiką, kuri yra raktas į didesnį mūsų konkurencingumą pasaulyje, tvarų ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų radimąsi.

KONSULTANTĖ, ATLIEKŲ TVARKYMO EKSPERTĖ MARIJA LIPPA Žiedinė ekonomika skatina perdirbimą Statybos ir griovimo atliekos – vienas didžiausiu atliekų srautų Europos Sąjungos valstybėse. Per metus vienam gyventojui jų susidaro viena tona, per visą ES – 500 mln. tonų kasmet. Vertingos medžiagos nuo jų atskiriamos ir regeneruojamos ne visuomet. Geresnis statybos ir griovimo atliekų tvarkymas gali turėti reikšmingą poveikį žiedinei ekonomikai.

106

INFRASTRUKTŪRA

Įgyvendindama žiedinės ekonomikos siekius, Europos Komisija ketina imtis įvairių priemonių, norėdama užtikrinti, kad statybos ir griovimo sektoriuje būtų regeneruojamos vertingos medžiagos ir tinkamai tvarkomos atliekos, taip pat kad būtų lengviau įvertinti pastatų aplinkos apsaugos veiksmingumą. Įgyvendindama žiedinės ekonomikos veiksmų planą, Europos Komisija jau yra atlikusi dalį suplanuotų veiksmų. Kad paskatintų vertingų medžiagų perdirbimą statybos sektoriuje, 2016 m. pabaigoje ji pristatė gaires veiksmų, kurie turi būti atlikti prieš griovimo darbus, ir savanoriško perdirbimo protokolus, kuriais siekiama kokybiškiau perdirbti statybines medžiagas (EU Construction and Demolition Waste Protocol). Šiame dokumente pateikta daug patarimų ir praktinių geriausios praktikos pavyzdžių politikos formuotojams bei statybų sektoriaus dalyviams.

šių atliekų kiekiai viršijo 1 mln. tonų. Rinkos dalyvių vertinimais dėl didelės administracinės naštos, neefektyvios kontrolės ne visos sektoriuje susidarančios atliekos yra tinkamai apskaitomos, todėl tikrasis statybos ir griovimo atliekų kiekis gali būti net apie 50 % didesnis. Taigi statybos sektoriaus atliekų kiekis yra toks pat arba net didesnis nei komunalinių atliekų kiekis. Tuo pačiu šis atliekų srautas sudaro didžiausią dalį gamybinių atliekų sraute.

Statybos ir griovimo atliekų srautas – vienas didžiausių Lietuvoje

Deja, vis dar gana didelę dalį (apie 30 %) statybinių atliekų sraute sudaro mišrios statybinės atliekos, t. y. didelė dalis statybos sektoriuje susidarančių atliekų, nepaisant 2014 m. sugriežtinto teisinio reglamentavimo dėl atliekų rūšiavimo (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimais nustatyti griežtesni reikalavimai dėl atliekų rūšiavimo statybvietėse), vis dar nėra rūšiuojamos, kartu išmeta-

Konferencijos ir diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2017“ metu, įvykusio rugsėjį, pristatytos studijos „Atliekų perdirbimas Lietuvoje 2030“ rezultatai parodė, kad, oficialios statistikos duomenimis, susidarančių statybos ir griovimo atliekų kiekiai Lietuvoje nuolat didėja ir 2016 m.

Didžioji dalis statybos sektoriuje susidarančių atliekų (apie 40 %) – griaunant pastatus susidarančios inertinių statybinių medžiagų atliekos – betono, plytų, čerpių. Jos, taikant modernias selektyvaus griovimo technologijas ir naudojant smulkinimo įrangą, jau statybos aikštelėje perdirbamos į įvairius statybinius užpildus, kurie savo kokybinėmis charakteristikomis nė kiek nenusileidžia užpildams, pagamintiems iš iškastinių gamtinių išteklių.

107

INFRASTRUKTŪRA

mos ir inertinės medžiagos, ir antrinės žaliavos (stiklas, plastikas, mediena), ir buitinės. Kad būtų galima atgauti medžiagas iš tokių atliekų, reikia įdėti daugiau pastangų, nes pirmiausia atliekas reikia išrūšiuoti, be to, dėl užterštumo kitomis medžiagomis iš mišrių statybinių atliekų gaminami užpildai yra prastesnės kokybės, o atgauti kitas medžiagas, tinkamas naudoti antrą kartą (stiklą, medieną, plastiką), iš mišraus statybinių atliekų srauto yra praktiškai neįmanoma.

Dar vienas susirūpinimą keliantis aspektas – dėl vis dar per retai rūšiuojamų atliekų jų susidarymo vietoje Lietuvos statybos sektoriuje atskirai surenkami labai maži kiekiai antrinių žaliavų: stiklo, plastiko, medienos. Be to, Lietuvoje vis dar nerandama sprendimo, kaip tinkamai turi būti tvarkomos nebetinkamos naudoti izoliacinės medžiagos.

Ateities iššūkiai ES Atliekų direktyvoje, žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje ir atitinkamai Lietuvos valstybiniame atliekų tvarkymo plane numatyta kiekybinė statybos atliekų tvarkymo užduotis, keliama 2020 m., šiuo metu jau yra vykdoma (šiuo metu perdirbama daugiau nei 70 % statybos ir griovimo atliekų). Dabar tai daugiausia pasiekiama dėl griovimo metu susidarančių inertinių atliekų (betono, skaldos) turimų tvarkymo pajėgumų, o statybinių atliekų sraute susidarančios kitos atliekos (antrinės žaliavos, izo-

108

liacinės medžiagos) vis dar dažniausiai patenka į sąvartynus. Tokia situacija susidaro dėl to, kad statybos sektoriuje vis dar atskirai surenkami tik labai maži kiekiai antrinių žaliavų, didžioji jų dalis patenka į mišrių statybinių atliekų srautą.

Taip prarandamos žiedinės ekonomikos teikiamos galimybės – atgauti iš atliekų kokybiškas žaliavas arba tam tikrus produktus naudoti pakartotinai. Paliekant situaciją tokią, kokia ji yra dabar, sunkiai pavyks tinkamai įgyvendinti visas statybos sektoriui žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytas priemones, susijusias su atliekų tvarkymu (be pirmiau minėtos kiekybinės statybinių atliekų tvarkymo užduoties, taip pat numatyta įpareigoti valstybes nares imtis priemonių, skatinančių statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas). Šiuo metu Aplinkos ministerija pradeda naujo Valstybinio atliekų tvarkymo plano – pirmojo atliekų tvarkymo strateginio planavimo dokumento, kuriame privalo būti įvertintos ir integruotos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje numatytos priemonės, – rengimą. Kritiškas esamos situacijos įvertinimas ir Europos Komisijos paskelbtose gairėse (EU Construction and Demolition Waste Protocol) bei kituose susijusiuose dokumentuose pateikti geriausios praktikos pavyzdžiai, patarimai politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams padės suplanuoti ir įgyvendinti tokią statybos ir griovimo atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiks žiedinės ekonomikos siekius.

INFRASTRUKTŪRA

APLINKĄ NUO TERŠALŲ SAUGO GEOMEMBRANOS Viena svarbiausių užsakovų keliamų užduočių, įrengiant kuro kolonėles, buitinių atliekų sąvartynus, naftos terminalus ar cheminių medžiagų sandėlius, yra tinkamai pasirinktas ir sumontuotas apsauginis sluoksnis.

Tose vietose, kur reikia specializuotų sprendimų, taip reikalingą ir ilgalaikę apsaugą nuo galimų teršalų mus supančiai aplinkai suteikia moderni medžiaga didelio tankio polietileno plėvelė (geomembrana) ir šiuolaikinės technologijos.

AIRIDA DAGIENĖ

Izoliuoja gruntą Dėmesys aplinkos taršai nesumažėja. Nors per pastaruosius metus Lietuvoje tarša neviršija limitų, geomembranų specialistas, Lietuvos ir Olandijos uždarosios akcinės bendrovės „Geosintetika“ vadovas Salvijus Paškauskas sako, kad specializuotuose objektuose užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo teršalų aktualu išliks visada, jeigu norime gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje. UAB „Geosintetika“ viena iš veiklos sričių – apsauginių sluoksnių įrengimas iš geomembranos, užtikrinančios, kad į požeminę hidrosferą nebūtų galimybės patekti medžiagoms ir cheminiams junginiams, galintiems pakeisti požeminio vandens cheminę sudėtį. Siekiant sumažinti grunto užterštumą biologiškai skaidžiais teršalais, geomembranai keliami itin aukšti rei-

kalavimai: atsparumas didelei tempimo ir pradūrimo jėgai, UV spinduliams, taip pat įvairiems cheminiams produktams: naftai, druskai, rūgščiai ar angliavandeniliams, graužikų atakoms, augalų šaknims. Pasak vadovo, geomembranos – tai plastiškas paklotas iš didelio tankio ir aukščiausios kokybės polietileno plėvelės. Milijonai kvadratinių metrų šios medžiagos plačiai naudojami visame pasaulyje įrengiant kuro kolonėles, buitinių ar pramoninių atliekų sąvartynus, rezervuarus, naftos terminalus, naftos produktų saugojimo aikšteles, cheminių medžiagų sandėlius, geležinkelius, lagūnas ūkiuose srutoms ir kitiems skysčiams laikyti, statant vertikalius apsauginius ekranus užterštose teritorijose – taip sumažinama galimybė kilti neigiamiems padariniams. Pati geomembrana neteršia gamtos ir atitinka visus aplinkosauginius reikalavimus – ja galima izoliuoti ir vandens talpyklas.

Svarbu suvirinimo kokybė, atsparumas deformacijoms Paklaustas, kokie svarbiausi geomembranos dengimo aspektai, „Geosintetika“ vadovas teigia, kad medžiaga turi būti klojama ant tinkamai paruošto pagrindo, privaloma, kad jis būtų smėlinis ir sutankintas. Idealu pakloti ir geotekstilę, kad, esant mechaninėms apkrovoms, būtų galima geomembraną apsaugoti nuo pažeidimų. Paklotą geomembraną tai pat reikia dengti geotekstile, kad ją apsaugotumėte nuo išorinių mechaninių pažeidimų. Svarbu suvirinimas ir jo darbų kokybė. „Kuo mažiau siūlių, tuo didesnė garantija, – sako vadovas. – Nedidelis siūlių skaičius teikia didesnį apsaugos garantą, o esant didelio pločio (iki 8 m) geomembranai galima sumažinti statybos darbų išlaidas.

Jeigu klojama siaura geomembrana, tuomet siūlių skaičius auga. Bet vėl gi – viskas priklausomo nuo objekto, jo ploto.“ UAB „Geosintetika“ siūlo beveik neribotą šios medžiagos pasirinkimo laisvę. Geomembranų yra lygių arba sušiauštų iš vienos pusės ar abiejų, jų storis svyruoja nuo 0,75 iki 3,5 mm. Storis kaip ir medžiagos tipas parenkamas pagal paskirtį ar pageidaujamus techninius parametrus. Tvarkingai paklota ši medžiaga suteikia aukščiausios klasės apsaugą ir aplinką tausojančius rezultatus. S. Paškausko aiškinimu, labai svarbu geomembranos atsparumas deformacijoms – vykstant grunto deformacijoms (sėdimams), ji turi taip pat kisti, turėti plastiškumo, kad nesuplyštų.

Specialisto teigimu, per savo veiklos metus nuo 1994 m. „Geosintetika“ naudodama geomembranas atliko daugiau nei 1 mln. m2 izoliavimo darbų ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse.

Taip nuo taršos buvo izoliuoti stambiausi šalies ir užsienio valstybių pramonės objektai: Klaipėdos, Vilniaus, Šiaulių, Tauragės miestų sąvartynai, Būtingės terminalas, „Klaipėdos naftos“ rezervuarų parkas, naftos platformos Kaspijos jūroje (Kazachstanas) sala, uždengtas buitinių atliekų sąvartynas Olandijoje ir kiti objektai. Paslaugų kokybę bei lanksčią kainų politiką įmonėje liudija nuolat didėjantis suteikiamų paslaugų bei klientų – prekybos centrų, degalinių tinklų, privačių ūkių (mėšlidės), namų bendrijų, įmonių ir organizacijų, privačių namų savininkų – skaičius. Atvira inovacijoms, sukaupusi ilgametę patirtį ir žinias, bendrovė Lietuvoje užima savo srities lyderio pozicijas.

UAB „Geosintetika“, Kunkių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r. p/d 165, LT-91001 Klaipėda I tel.+370 46 463 125, mob.: +370 698 24 080, +370 686 21 640 I el. paštas: salvijus@geosintetika.lt, vytas@geosintetika.lt I www.geosintetika.lt

109

INFRASTRUKTŪRA

ATLIEKŲ TVARKYMAS – SRITIS, KURIOJE DALYVAUJA KIEKVIENAS UAB Atliekų rūšiavimo centras valdybos pirmininkas Dovydas Urvakis sako, kad visi esame vartotojai, generuojantys įvairiausias atliekas, o bendrovės tikslas – rasti efektyviausius jų tvarkymo sprendimus, taip pat drąsiai priimti iššūkius, taikyti naujoves ir siekti ekologiškai tausojančio žaliavų naudojimo požiūrio, atsakingai atlikti statybinių, gamybinių atliekų surinkimo ir tvarkymo darbus.

AIRIDA DAGIENĖ

Ar rinksimės investuoti į atskirą antrinių žaliavų, statybinių atliekų surinkimą ir perdirbimą, stiprinsime kompetenciją tausoti gamtos išteklius ir įsitrauksime į uždarą beatliekį ciklą, bandysime įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus, priklauso nuo pilietiško požiūrio. Tvarkyti atliekas taip, kad būtų sumažintas jų kiekis sąvartynuose – ambicingas tikslas ar galvojimas apie ateities kartas? Ar kilsime bent viena pakopa aukščiau ir kam iš viso reikia atliekų tvarkymo sistemos? Nuomonę dėsto Atliekų rūšiavimo centro valdybos pirmininkas D. Urvakis.

Rezultatai rodo, kad statybos ir griovimo atliekų kiekiai Lietuvoje nuolat didėja, jų srautas – net didesnis nei komunalinių. Jūsų manymu, ar yra efektyvi kontrolės statybose sistema, ar atliekos tinkamai apskaitomos objektuose?

Statybinių atliekų rūšiavimas yra neišvengiamas ir reikalingas tiek objektuose (pirminis rūšiavimas), tiek specializuotose įmonėse. Jei statybinėse aikštelėse vykdomas pirminis rūšiavimas, atliekos būna švaresnės, mažiau sumaišytos ir užterštos, didėja tikimybė jas perduoti

110

naudoti antrą kartą. Statybinių atliekų srautas kinta ir priklauso nuo valstybės ekonomikos rodiklių. Nemanau, kad šiuo metu atliekos objektuose yra tiksliai apskaitomos. Statybines atliekas vežėjai matuoja kubais, o tik atvežę jas į tam skirtas aikšteles pasveria. Statybinių atliekų rinką iškreipia dalis nesąžiningų atliekų surinkėjų ir vežėjų, dalis pačių statybininkų, kurie atliekas priduoda neaiškiems subjektams. Jei jos būtų tinkamai apskaitomos nuo pat statybinių žaliavų atvežimo į objektą, statybinės įmonės būtų priverstos atsakingiau elgtis su objektuose susidariusiomis atliekomis ir jas tinkamai perduoti atliekų tvarkytojams, kurie turi leidimus rūšiuoti ir perdirbti.

Atliekų tvarkymo srityje bandoma pritaikyti principą „teršėjas moka“. Ar tai reiškia, kad statybinių atliekų tvarkymo išlaidas turėtų sumokėti pirminis atliekų sudarytojas, dėl kurio veiklos susidaro atliekos: gamintojas / importuotojas?

Toks principas tikrai turėtų būti. Mano nuomone, žaliavų tiekėjai tik sumoka už pakuotę, kuri sudaro vos apie 5 % viso srauto, o už kitas statybines atliekas sumoka, kad

INFRASTRUKTŪRA

ir kaip būtų gaila, galutinis vartotojas, nes statybininkai atliekų išvežimą yra įtraukę į statybų kainą.

išrūšiavome, perdirbome apie 10 tūkst. tonų atliekų. Šiuo metu mūsų leidimai perdirbti ir rūšiuoti sudaro 100 tūkst. tonų per metus

Kokiu principu statybinių atliekų rūšiavimas vyksta jūsų įmonėje? Šio verslo tendencijos, ateities įžvalgos?

Kaip gali padėti informacinės technologijos? Ar jomis naudojatės įmonėje?

UAB Atliekų rūšiavimo centras dirba jau dvejus metus.

Mūsų specializacija – statybinių atliekų rūšiavimas, perdirbimas ir utilizavimas. Rūšiuojama bendrovėje rankomis ir automatiniu būdu. Mūsų tikslas – kad kuo mažiau atliekų patektų į sąvartynus. Šiuo metu išrūšiuojame apie 16 skirtingų rūšių atliekų (trijų rūšių popieriaus, tiek pat metalų, penkių plastiko, dviejų medienos, taip pat betono, stiklo ir kt.), kurias sėkmingai atiduodame perdirbti antrą kartą. Jei ateityje bus sugriežtintos statybinių atliekų surinkėjų ir vežėjų taisyklės ir šias paslaugas galės teikti tik akredituotos įmonės, turinčios taršos leidimus rūšiuoti ir kitaip perdirbti atliekas, manau, šį sektorių turėtume visiškai išskaidrinti, ir, ko labiausiai tikimės – pamiškės, miškai, grioviai, kanalai ir nenaudojamos fermos – nebus užversti šiukšlėmis.

Naudodamasis informacinėmis technologijomis žaliavų tiekėjas sistemoje gali matyti, kur vežamos jo žaliavos, kiek procentų sudaro konkretaus tipo atliekos, o atliekų tvarkytojai jau turi galimybę rūpintis tokios žaliavos realizacija. Pavyzdžiui, turėjome nugriauti mokykloje buvusį daržovių sandėlį. Kol vyko paruošiamieji darbai, įmonės pardavimų vadybininkas jau buvo radęs, kur realizuoti betono perdengimo plokštes, pamatų blokus, stiklą. Buitinės atliekos iš karto buvo išvežtos deginti į Klaipėdą, medis – perdirbti, betoniniai blokai, pamatų blokai – panaudoti kitų statinių statybai. Likęs betonas sumaltas ir pagaminta trupinto betono skalda, kurią vėliau panaudojo laikiniems keliams įrengti. Taigi laiku gauta informacija apie atliekas padėjo rasti jų sutvarkymo sprendimus – atliekos nepateko į miesto sąvartyną, nebuvo išpiltos kur nors pamiškėje.

Turite pajėgumų išvežti didelius kiekius statybinių atliekų?

Taip. Turime galimybių išvežti didelius kiekius statybinių atliekų, esame viena iš trijų Vilniaus mieste atliekas rūšiuojančių ir tvarkančių įmonių. Dabar mūsų teritorijoje, kuri užima 2,6 ha, vyksta tik rūšiavimo darbai. Išrūšiuotos atliekos toliau pristatomos perdirbti, nebetinkamos perdirbti atliekos vežamos deginti į biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę „Fortum Klaipėda“. Pernai surinkome,

Statybinių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimas?

Statybinių atliekų tvarkymo planus galėsime kurti, kai bus dar labiau sugriežtinta apskaita nuo pat atliekų susidarymo iki perdirbimo momento. Tuomet sukursime skaidrią struktūrą.

UAB Atliekų rūšiavimo centras, P. Žvirkos g. 8, LT-02210 Vilnius I el. p. info@atliekucentras.lt tel. +370 620 12 221 I www.atliekucentras.lt

111

GELŽBETONINIŲ LAIPTŲ KONSTRUKCIJŲ GAMYBA Unikalūs laiptai – įnoringam skoniui, Jūsų erdvės individualumui.

Tel.: +370 6063 2400 I El.p.: pajuriolaiptai@gmail.com www.pajuriolaiptai.lt

SAPA SELECTION Moderniems namams su aukštais reikalavimais Sapa Selection yra mūsų specialiai atrinktų produktų asortimentas privatiems namams ir viloms, reikalaujantis minimalios priežiūros ir su patikimomis funkcinėmis savybėmis.

Stumdomos durų ir stiklo pertvaros iš aliuminio sukurtos taip, kad tiktų Baltijos šalių klimatui ir tenkintų išskirtinius, aukštos kokybės, tvirtus, bet siaurų linijų modelių sprendimus.

Dėl asmeninės konsultacijos susisiekite su Sapa Building Systems telefonu +370-5 210 2587.

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas ir ventiliacines groteles bei pavėsines. www.baremarytai.lt

UAB „Hydro Building Systems Lithuania“ Kirtimų g. 47, LT-02244 Vilnius www.sapaselection.com

modulinai pastatai

www.Rmodul.lt

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Namai ten, kur tu nori.

2018 I NR. 02

Niekas nesakė, kad gyventi bus paprasta, tik pažadėjo, kad bus verta.

– Nežinomas autorius

WWW.STRUCTUM.LT