STRUCTUM SI GRUPĖS AIŠKINAMASIS RAŠTAS
GABIJA RIMEIKYTĖ IR VĖJA PETRUTYTĖ
TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR DARBO SUDĖTIS
Šio projekto pagrindinis tikslas yra suprojektuoti šiuolaikišką, funkcionalų ir įvairiapusiškai pritaikomą sporto paskirties pastatą, kuris atitiktų tiek profesionalaus sporto (LKL nuostatus), tiek savivaldybės poreikius. Projektuojamas objektas suvokiamas kaip daugiafunkcinė erdvė, skirta ne tik sporto veikloms, bet ir renginiams, bendruomenės susibūrimams beilaisvalaikiui. Siekiama, kadpastatasbūtųpatogusnaudoti, aiškiosstruktūros, saugus ir ekonomiškas eksploatuoti, o jo architektūriniai sprendiniai derėtų su aplinka ir stiprintų vietos patrauklumą.
Projektavimo procese keliami uždaviniai padeda nuosekliai pasiekti numatytą tikslą. Pirmiausia būtina išanalizuotiesamąsituaciją ir suprastiprojektavimo sąlygas, todėlatliekama:
Sklypoiraplinkosanalizė, kurios metu vertinama teritorijos padėtis mieste, aplinkinis užstatymas, reljefas, esami judėjimo srautai ir infrastruktūra. Tai leidžia suprasti, kaip būsimas pastatas įsilies į aplinką.
Susisiekimo vertinimas, nagrinėjant, kaip žmonės pateks į pastatą – pėsčiomis, automobiliu ar kitomis transporto priemonėmis, ir kaip bus organizuojami jų srautai.
Teisinės bazės analizė, kurios metu išnagrinėjami galiojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai bei reglamentai. Tai būtina tam, kad projektas atitiktų visus nustatytus reikalavimus ir būtų įgyvendinamas.
Erdvinės struktūros analizė, apimanti pastato tūrio, aukštingumo ir bendros kompozicijos nagrinėjimą. Tai padeda nustatyti, kaip pastatas atrodys ir kaip jis derės prie aplinkos.
Atlikus analizę pereinama prie projektinių sprendinių formavimo, todėl toliau sprendžiami šie uždaviniai:
Funkcinės struktūros formavimas, nustatant pagrindines patalpų grupes, jų tarpusavio ryšius ir išdėstymo logiką. Ypatingas dėmesys skiriamas patogiam ir saugiam žmonių judėjimui pastate.
Architektūrinės koncepcijos kūrimas, apimantis pastato tūrio formavimą, erdvinę kompoziciją ir vizualinę išraišką. Siekiama suderinti estetiką su funkcionalumu ir sukurti aiškų, atpažįstamą pastato įvaizdį.
Tvarių sprendinių numatymas, orientuojantis į energinį efektyvumą, racionalų patalpų išdėstymą ir ilgalaikį pastato naudojimą.
Darbo sudėtis apima tiek analitinę, tiek projektinę dalis, kurios sudaro vientisą projektavimo procesą. Darbą sudaro:
Aiškinamoji dalis, kurioje pateikiama sklypo analizė, nagrinėjama teisinė bazė ir aprašoma projektinė idėja;
Projektinių sprendinių dalis, kurioje pateikiami pagrindiniai pastato planavimo, erdvinės struktūros ir architektūriniai sprendiniai;
Grafinė medžiaga, kuri padeda vizualiai perteikti projektą ir geriau suprasti priimtus sprendimus.
Visi šie elementai yra tarpusavyje susiję ir papildo vienas kitą, todėlprojektas formuojamas nuosekliai – nuo analizės iki galutinės architektūrinės koncepcijos.
DARBO METODIKAIR LITERATŪROS ANALIZĖ
Šiame darbe projektavimas atliekamas nuosekliai, laikantis principo, kad prieš kuriant sprendinius pirmiausia reikia gerai suprasti esamą situaciją. Tai reiškia, kad projektas nėra kuriamas atsitiktinai – visi sprendimai remiasi realiomis sąlygomis ir analize.
Darbas pradedamas nuo sklypo ir aplinkos nagrinėjimo, kurio metu vertinama, kur tiksliai yra teritorija mieste, koks yra aplinkinis užstatymas, kaip organizuotas susisiekimas bei kokia yra esama inžinerinė infrastruktūra. Ši informacija padeda suprasti, kokie veiksniai gali turėti įtakos projektuojamam pastatui ir kaip jį geriausia pritaikyti prie esamos aplinkos, kad jis natūraliai į ją įsilietų ir būtų patogus naudoti.
Toliau atliekama paties pastato analizė, kurios metu nagrinėjama sporto paskirties pastatų specifika. Vertinama, kokios funkcijos turi būti numatytos pastate, kokios patalpos yra būtinos ir kaip jos turi būti išdėstytos tarpusavyje. Taip pat analizuojamas žmonių judėjimas pastate, siekiant užtikrintipatogųir saugų naudojimąsipastatu skirtingoms naudotojų grupėms. Šis etapas yra svarbus, nes leidžia suformuoti logišką ir aiškią pastato struktūrą.
Svarbi projektavimo proceso dalis yra literatūros ir analogų analizė. Jos metu nagrinėjami teoriniai šaltiniai ir jau įgyvendinti projektai, susiję su sporto paskirties pastatais. Analizuojami jų planavimo principai, funkcinių zonų išdėstymas, srautų organizavimas bei architektūriniai sprendiniai. Tai leidžia ne tik geriau suprasti projektavimo principus, bet ir pritaikyti gerąją praktiką kuriant naują projektą. Literatūros analizė padeda pagrįsti projektinius sprendinius ir užtikrina jų racionalumą bei funkcionalumą.
Projektavimo procesetaippat svarbiteisinėanalizė, nesvisisprendiniaituriatitiktigaliojančius
įstatymus ir reglamentus. Projekto rengimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, statybos techniniais reglamentais bei kitais norminiais dokumentais, kurie nustato projektavimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimus.
Projektas rengiamas vadovaujantis šiais pagrindiniais dokumentais:
Lietuvos Respublikos įstatymai:
LR Statybos įstatymas (1996-03-19, Nr. I-1240);
LR Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas (2001-07-10, Nr. IX-517);
LR Aplinkos apsaugos įstatymas (1992-01-21, Nr. I-2223);
LR Teritorijų planavimo įstatymas (2002-07-01, Nr. IX-1004).
Lietuvos Respublikos statybos techniniai reglamentai (STR):
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“;
STR 1.04.02:2011 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizės ir projekto vykdymo priežiūra“;
STR 1.04.04:2017 „Statinio projekto rengimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas“;
STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos užbaigimas“;
STR 2.01.01(1):2016 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“;
STR 2.01.02(1):2016 „Gaisrinė sauga“;
STR 2.01.03(1):2019 „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“;
STR 2.01.04(1):2019 „Naudojimo sauga“;
STR 2.01.05(1):2008 „Apsauga nuo triukšmo“;
STR 2.01.06(1):2018 „Energijos taupymas ir energinis naudingumas“;
STR 2.02.01:2004 „Apsauga nuo triukšmo pastatuose“;
STR 2.05.09:2005 „Statinių šiluminė technika“;
STR 2.03.01 ir STR 2.03.02 serijos reglamentai, reglamentuojantys konstrukcijų projektavimą (betoninių, gelžbetoninių ir medinių konstrukcijų).
Kiti norminiai dokumentai ir taisyklės:
STR 1.05.08:2005 „Priemonės konstrukcijų projektavimui“;
STR 2.05.02:2005 „Statinių konstrukcijų projektavimas ir skaičiavimas“;
RSN 156-94 „Statybos darbų saugos taisyklės“;
RSN 143-92 „Statybos darbų priėmimo taisyklės“;
Gaisrinės saugos pagrindinės taisyklės;
Higienos normos HN 33:2011, HN 42:2009, HN 98:2014 ir kt., reglamentuojančios triukšmą, mikroklimatą ir apšvietimą;
Šie dokumentai nustato pagrindinius reikalavimus projektuojamam pastatui – nuo
konstrukcijų saugumo ir gaisrinės saugos iki higienos, energinio efektyvumo ir aplinkos apsaugos. Jų laikymasis užtikrina, kad projektas bus saugus, patikimas ir tinkamas eksploatuoti.
Apibendrinant galima teigti, kad darbo metodika apima kelis tarpusavyje susijusius etapus – esamos situacijos analizę, pastato analizę, literatūros ir analogų nagrinėjimą bei teisinės bazės įvertinimą. Remiantis šiais etapais formuojami projektiniai sprendiniai, kurie yra logiški, pagrįsti ir atitinka numatytus reikalavimus.
1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Nagrinėjamas sklypas yra Ukmergės miesto urbanizuotoje teritorijoje, sklype, kurio unikalus numeris 4400-2236-5948. Šiteritorija parinkta neatsitiktinai– pagalUkmergės rajono savivaldybės planavimo sprendinius numatoma plėtoti sporto infrastruktūrą. Projektuojamas naujas sporto paskirties pastatas, skirtas profesionalioms LKL varžyboms ir kitoms numatytoms savivaldybės veikloms. Pastatas natūraliai papildo esamą urbanistinę struktūrą, integruojasi į aplinką ir sustiprina šios miesto dalies funkcinę reikšmę.
Analizuojant teritorijos planavimo dokumentus nustatyta, kad sklypas patenka į
Ukmergės miesto bendrojo plano nustatytą mišrios paskirties zoną. Tokiose teritorijose leidžiama tiek gyvenamoji, tiek visuomeninė plėtra, todėl sporto paskirties pastatas yra suderinamas su teritorijos naudojimo pobūdžiu. Planuojamas projektas neprieštarauja galiojantiems planavimo dokumentams ir gali būti įgyvendinamas laikantis nustatytų reikalavimų. Reali situacija pavaizduota 1 pav.
1pav. Esama situacija iš regijos.lt. [12]
Aplink nagrinėjamą teritorija aplinka yra mišri – čia dominuoja sporto, „Mini Lietuva” parkas, bei gyvenamosios paskirties objektai. Tokia aplinkos struktūra rodo, kad teritorija yra aktyviai naudojama gyventojų, joje vyksta įvairios veiklos, susijusios su laisvalaikiu, sportu ir
kasdieniu gyvenimu. Dėl to projektuojamas pastatas tampa ne izoliuotu objektu, o organiška urbanistinės sistemos dalimi, kuri prisideda prie bendro teritorijos gyvybingumo ir funkcionalumo. Pastatas šiuo atveju suvokiamas kaip papildantis elementas, kuris ne tik užima fizinę vietą, bet ir kuria naują kokybę – stiprina sporto infrastruktūrą bei gerina sąlygas bendruomenei.
Svarbus teritorijos privalumas yra jos geras pasiekiamumas. Sklypas yra susietas su esamais pėsčiųjų ir transporto srautais, todėl į jį galima patogiai patekti įvairiais būdais. Tai ypač svarbu sporto paskirties pastatams, nes jie dažnai pritraukia didelius lankytojų srautus. Patogus susisiekimas užtikrina ne tik lankytojų komfortą, bet ir efektyvų viso objekto funkcionavimą. Be to, ryšys su viešosiomis erdvėmis leidžia pastatui tapti platesnės miesto struktūros dalimi, o ne uždaru, nuo aplinkos atskirtu objektu.
2. TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲANALIZĖ
Projektuojant sporto paskirties areną, teisės aktų ir normatyvinių dokumentų analizė yra būtina projektavimo proceso dalis. Galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir statybos techniniai reglamentai nustato privalomus reikalavimus, kurie apibrėžia statinio projektavimo, statybos ir eksploatacijos principus. Šių dokumentų nuostatos nėra tik formalus pagrindas – jos tiesiogiai lemia architektūrinius, konstrukcinius ir inžinerinius sprendinius, todėl jų taikymas nagrinėjamas per praktinį poveikį projektuojamam objektui.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (1996-03-19 Nr. I-1240) nuostatos turi tiesioginę įtaką projektuojamo statinio sprendiniams, kadangi jos apibrėžia esminius statinio reikalavimus, kurie privalo būti įgyvendinti projektavimo metu. Vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytais esminiais statinio reikalavimais, projektuojant sporto areną užtikrinamas mechaninis atsparumas ir pastovumas, gaisrinė sauga, higiena ir sveikata, saugus naudojimas, apsauga nuo triukšmo bei energijos taupymas.
Mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai detalizuojami taikant STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ bei STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ nuostatas. Remiantis šiais reglamentais, projektuojamos konstrukcijos turi atlaikyti nuolatines, kintamas ir klimatinės kilmės apkrovas, įvertinant jų derinius ir ribines būsenas. Tai lemia didelio tarpatramio konstrukcinės schemos pasirinkimą ir konstrukcinių elementų matmenų nustatymą.
Gaisrinės saugos reikalavimai įgyvendinami vadovaujantis „Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais“ bei STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ nuostatomis. Šie dokumentai nustato evakuacinių išėjimų skaičių, maksimalius evakuacijos atstumus, konstrukcijų atsparumo ugniai klases bei gaisrinių skyrių formavimą. Dėl to projektuojama pastato planinė struktūra, kurioje užtikrinamas tiesioginis ir pakankamas patekimas į evakuacijos kelius iš visų zonų.
Statinio funkciniai ir planavimo sprendiniai grindžiami STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, kuris reglamentuoja patalpų išdėstymą, sanitarinių mazgų kiekį, žmonių srautų organizavimą ir patalpų ryšius. Šio reglamentotaikymas lemia aiškų zonų atskyrimą – žiūrovų, sportininkų, personalo ir techninių patalpų.
Statinio prieinamumas projektuojamas vadovaujantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, kuris nustato reikalavimus žmonėms su negalia. Remiantis šiuo reglamentu projektuojami pandusai, liftai, pritaikytos sanitarinės patalpos ir vietos tribūnose.
Energinio efektyvumo sprendiniai pagrįsti STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nuostatomis. Vadovaujantis šiuo reglamentu projektuojamos sandarios atitvaros, parenkamos efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos bei mažinami šilumos nuostoliai.
Inžinerinių sistemų sprendiniai rengiami vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekos“ bei STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“. Šie reglamentai nustato sistemų projektavimo principus, jų pajėgumus ir eksploatacinius reikalavimus, todėl lemia techninių sprendinių parinkimą.
Projektavimo procesas organizuojamas pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kuris nustato projektavimo etapų struktūrą, dokumentacijos sudėtį ir privalomą projekto ekspertizę ypatingiesiems statiniams. Statinio klasifikacija nustatoma pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pagal kurį projektuojama sporto arena priskiriama visuomeninės paskirties ypatingiesiems statiniams.
Atlikta teisės aktų analizė rodo, kad projektuojamos sporto arenos sprendiniai yra tiesiogiai priklausomi nuo galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos apibrėžia konkrečius projektavimo kriterijus, kurie lemia konstrukcinės schemos parinkimą, planinę struktūrą, evakuacijos sprendinius, inžinerinių sistemų pajėgumus ir energinio efektyvumo rodiklius.
Projektiniai sprendiniai šiame objekte nėra formuojami laisvai – jie nustatomiremiantis normatyviniais ribiniais dydžiais, reikalavimais ir skaičiavimais. Dėl to galutinė pastato struktūra, funkcinis zonavimas ir techniniai sprendiniai yra tiesioginis teisės aktų taikymo rezultatas, užtikrinantis statinio saugą, patikimumą ir tinkamumą eksploatacijai.
3. FUNKCINĖ, ERDVINĖ IRARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA, DARNIOS IR
TVARIOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS;
Projektuojamo objekto sklypas yra apie 38 632 m² ploto, kas sudaro pakankamas sąlygas sporto arenos ir ją aptarnaujančios infrastruktūros išdėstymui. Sklypo sprendiniai formuojami siekiant racionaliai panaudoti teritoriją, užtikrinti patogų susisiekimą, aiškų funkcinių zonų išdėstymą ir saugų žmonių judėjimą.
Užstatytas plotas sudaro apie 7 473 m², o sklypo užstatymo intensyvumas siekia apie 42%, tankumas – apie 34%. Šie rodikliai rodo, kad sklypas nėra maksimaliai užstatytas, todėl paliekama pakankamai erdvės transporto, pėsčiųjų ir aptarnavimo zonoms bei inžinerinei infrastruktūrai. Pastatas sklype komponuojamas taip, kad būtų išlaikytas aiškus ryšys su pagrindiniais privažiavimais ir aplinkinėmis gatvėmis.
Didelė sklypo dalis skiriama transporto infrastruktūrai. Numatytos 656 automobilių stovėjimo vietos, kurios išdėstomos greta pagrindinių įėjimų į pastatą, siekiant sumažinti pėsčiųjų judėjimo atstumus ir užtikrinti patogų patekimą į areną. Taip pat numatomos 5 sunkiojo transporto stovėjimo vietos, skirtos aptarnavimo transportui, renginių logistikai bei komandų aptarnavimui. Šios vietos projektuojamos atskirai nuo pagrindinių žiūrovų srautų, taip užtikrinant saugumą ir efektyvų teritorijos funkcionavimą.
Papildomai sklype numatomas atskiras autobusų stovėjimo ir išlaipinimo sprendimas, skirtas komandų ir lankytojų grupių aptarnavimui. Autobusų judėjimas organizuojamas taip, kad minimaliai kirstųsi su lengvųjų automobilių srautais, o išlaipinimo vietos būtų arti įėjimų į pastatą, užtikrinant patogų ir saugų patekimą.
Automobilių stovėjimo aikštelės projektuojamos naudojant trinkelių dangą, kuri pasižymi atsparumu apkrovoms, ilgaamžiškumu ir paprasta priežiūra. Tokia danga taip pat leidžia geriau integruoti infrastruktūrą į aplinką bei sudaro sąlygas efektyvesniam lietaus vandens infiltravimui.
Sklype numatomas apie 243,78 m² apželdintas plotas, kuris, nors ir nėra didelis, naudojamas strategiškai – formuojant vizualinius ryšius, atskiriant funkcines zonas ir gerinant mikroklimatą. Želdynai padeda sumažinti kietųjų dangų dominavimą ir prisideda prie bendros aplinkos kokybės.
Pėsčiųjų judėjimas sklype organizuojamas aiškiai atskiriant jį nuo transporto srautų. Numatomi takai, vedantys nuo stovėjimo aikštelių iki pagrindinių įėjimų, užtikrinant saugų ir
patogų lankytojų judėjimą. Taip pat formuojami aiškūs įėjimai į pastatą, orientuoti pagal pagrindinius žmonių srautus.
Bendroji pastato konstrukcinė schema formuojama remiantis kolonų tinklu, kuriame kolonos išdėstytos kas 6 metrus, išskyrus LKL salės dalį. Toks sprendinys leidžia racionaliai paskirstyti apkrovas, optimizuoti konstrukcinių elementų matmenis ir užtikrinti konstrukcijų stabilumą bei ekonomiškumą.
Pastate numatomos pagrindinės patalpos: centrinė LKL sporto salė su žiūrovų tribūnomis, treniruočių salės, persirengimo patalpos su sanitariniais mazgais, teisėjų ir trenerių patalpos, sandėliai, administracinės patalpos, bilietų kasos bei kavinės zona. Funkciniai ryšiai tarp šių patalpų organizuojami taip, kad žiūrovų, sportininkų ir personalo srautai nesikirstų, užtikrinant efektyvų ir saugų pastato naudojimą.
Projektuojama arena pritaikyta iki 1800 žmonių vienu metu, todėl ypatingas dėmesys skiriamas žmonių srautų organizavimui, patekimo į pastatą sprendiniams ir evakuacijai. Evakuacija numatoma per dvi atskiras evakuacines zonas, kiekvienoje įrengiant po dvejas dvivėres duris, užtikrinančias pakankamą pralaidumą ir greitą žmonių pasišalinimą.
Evakuaciniai išėjimai išdėstomi taip, kad būtų lengvai pasiekiami iš visų pagrindinių pastato zonų, ypač iš tribūnų ir centrinės sporto salės.
Erdvinė pastato struktūra grindžiama LKL sporto sale, kuri yra pagrindinis tūrinis ir funkciniselementas. Salėprojektuojamaper visąpastato aukštį, iki stogo konstrukcijų, siekiant sukurti vientisą, atvirą ir universalią erdvę. LKL sporto salėje nenumatomos vidinės kolonos, todėl užtikrinamas nepertraukiamas matomumas iš visų tribūnų vietų ir sudaromos sąlygos lanksčiam erdvės panaudojimui įvairiems sporto bei kultūriniams renginiams.
Aplink centrinę erdvę išdėstomos žiūrovų tribūnos, orientuotos į žaidimo aikštelę ir projektuojamos taip, kad būtų užtikrintas optimalus matomumas bei patogus patekimas. Tribūnų aptarnavimas organizuojamas per atskiras komunikacines zonas, leidžiančias efektyviai paskirstyti žmonių srautus ir išvengti jų susikirtimo su kitomis funkcinėmis patalpomis.
Architektūrinė idėja grindžiama funkcijos ir konstrukcijos sąveika, formuojant aiškios geometrijos, kompaktišką ir racionalų pastato tūrį. Pastato forma tiesiogiai atspindi vidinę struktūrą – centrinė sporto salė išreiškiama kaip pagrindinis tūrinis akcentas, o aplinkinės
pagalbinės patalpos formuoja žemesnės apimties perimetrinę dalį. Toks sprendinys leidžia aiškiai identifikuoti pagrindinę pastato funkciją tiek viduje, tiek išorėje.
Tūrinė kompozicija kuriama siekiant paprastumo ir aiškumo, vengiant perteklinių formų. Pastatas projektuojamas kaip vientisas objektas, kuriame konstrukcinė schema (kolonų tinklas ir didelio tarpatramio perdengimas) tampa architektūrinės išraiškos dalimi. Centrinės salės be kolonų sprendinys leidžia išryškinti didelę, atvirą erdvę, o jos aukštis formuoja pagrindinį pastato siluetą. Tokiu būdu konstrukcija nėra slepiama, bet logiškai integruojama į architektūrinę idėją.
Fasadiniai sprendiniai orientuoti į šiuolaikišką ir reprezentatyvų objekto įvaizdį.
Numatomas stiklo, metalo ir kompozitinių medžiagų derinimas, leidžiantis sukurti vizualiai lengvą, tačiau masyviam tūriui būdingą architektūrą. Skaidrios fasadų dalys naudojamos viešose zonose, siekiant sukurtiryšį su aplinka ir išryškintipastato funkciją, o uždaresnės dalys taikomos techninėse ar pagalbinėse zonose.
Darnios ir tvarios koncepcijos pagrindą sudaro energijos efektyvumo ir išteklių taupymo principai, integruojami į architektūrinius ir inžinerinius sprendinius. Pastato orientacija ir tūrinė struktūra parenkama taip, kad būtų maksimaliai išnaudojamas natūralus apšvietimas ir sumažinami energijos nuostoliai. Viršutinėje sporto salės dalyje projektuojama stoglanginė sistema leidžia efektyviai patekti dienos šviesą į pagrindinę erdvę, taip mažinant dirbtinio apšvietimo poreikį dienos metu.
Natūralaus apšvietimo sprendiniai derinami su energinio efektyvumo reikalavimais –parenkami tinkami stiklo paketai, užtikrinantys šilumos perdavimo koficientą. Tokiu būdu pasiekiamas balansas tarp apšvietimo kokybės ir energinių nuostolių mažinimo.
Ant stogo, tose vietose, kur nėra įrengiami stoglangai, numatoma montuoti saulės kolektorius, leidžiančius naudoti atsinaujinančią energiją ir mažinti pastato eksploatacines sąnaudas. Šie sprendiniai integruojami į bendrą pastato konstrukcinę ir architektūrinę sistemą, išlaikant vientisą tūrinę išraišką.
Ilgalaikėje perspektyvoje pastatas projektuojamas kaip mažų eksploatacinių sąnaudų objektas, kuriame architektūriniai ir techniniai sprendiniai yra suderinti tarpusavyje, užtikrinant ne tik funkcionalumą, bet ir tvarų veikimą viso gyvavimo ciklo metu.
(manau čia turėtų buti visos nuotraukos iš revito ir autocad)
(TVARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS
Projektuojant sporto areną tvarumo principai integruojami tiek pastato architektūriniuose, tiek inžineriniuose ir sklypo sprendiniuose. Pagrindinis tikslas – sumažinti energijos sąnaudas, racionaliai naudoti gamtos išteklius ir užtikrinti ekonomiškai efektyvią pastato eksploataciją ilgalaikėje perspektyvoje.
Vienas pagrindinių projekte taikomų sprendinių – atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas. Ant pastato stogo numatoma įrengti saulės kolektorius, kurie būtų naudojami elektros energijos gamybai bendrosioms pastato reikmėms. Pagaminta energija galėtų būti naudojama bendrųjų pastato sistemų veikimui – apšvietimui, vėdinimo įrangai, pagalbinėms elektros reikmėms. Toks sprendinys mažina energijos poreikį iš išorinių tinklų bei eksploatacines sąnaudas.
Pastate taip pat numatomi energiją taupantys inžineriniai sprendiniai. Projektuojamos efektyvios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, pritaikytos didelės apimties sporto paskirties pastatui. Vėdinimo sistemoje numatomas šilumos grąžinimo principas (rekuperacija), leidžiantis pakartotinai panaudoti iš šalinamo oro surinktą šiluminę energiją. Tai ypač aktualu sporto arenoje, kurioje vienu metu gali būti didelis lankytojų skaičius.
Projektuojant sklypą taip pat taikomi tvarūs teritorijos sprendiniai. Automobilių stovėjimo aikštelėse numatyta trinkelių danga, kuri yra ilgaamžė, atspari mechaniniam poveikiui ir lengvai eksploatuojama. Be to, tokia danga sudaro palankesnes sąlygas lietaus vandens infiltracijai į gruntą bei mažina paviršinio vandens nuvedimo apkrovas.
Apibendrinant galima teigti, kad projekte taikomi tvarūs sprendiniai orientuoti į energijos vartojimo mažinimą, efektyvų gamtos išteklių naudojimą bei ilgalaikį pastato eksploatacinį efektyvumą. Atsinaujinančios energijos panaudojimas, natūralus apšvietimas, efektyvios inžinerinės sistemos bei racionalūs sklypo sprendiniai formuoja vientisą tvarios architektūros koncepciją, atitinkančią šiuolaikinius visuomeninių pastatų projektavimo principus.
5. RĖMĖJAI/PARTNERIAI
Projektuojant pastatą didelis dėmesys skiriamas techninių sprendinių kokybei, ilgaamžiškumui, energiniam efektyvumui bei estetinei pastato išraiškai. Projekto sprendinių įgyvendinimui pasirinkti partneriai ir rėmėjai, kurių siūlomi produktai gali būti integruojami į pastato architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius ir sklypo sprendinius. Bendradarbiavimas su gamintojais ir tiekėjais leidžia projekte taikyti rinkoje patikrintas technologijas bei techniškai pagrįstus sprendinius. 1 lentelėje yra išskirti galimi rėmėjai.
1 lentelė. Rėmėjai [1]
Įmonė Veiklos sritis
Projekte numatomas panaudojimas
„ARTechnika“ Apsaugos ir saugostechnologijos Gaisro signalizacija, vaizdo stebėjimas, patekimo kontrolė
„BaltLED“ LED apšvietimo sprendimai Vidaus ir išorės apšvietimas, fasado apšvietimas
„Barema Rytai“ Langų uždengimo sistemos Žaliuzės, saulės kontrolės sprendimai
„Betono mozaika“ Lauko dangos
„BMI Lietuva“ Stogų sistemos
Trinkelės, takai, automobilių stovėjimo aikštelė
Stogo dangos ir mazgų sprendiniai
„CEWOOD“ Akustinės apdailos plokštės Lubų ir akustikos sprendiniai
„EJOT“ Tvirtinimo sistemos
Fasadų ir konstrukcijų tvirtinimo elementai
„IMI Hydronic“ Šildymo ir balansavimo sistemos Šildymo ir vėsinimo sistemų valdymas
„Miestui.lt (Traida)“
Mažoji architektūra
„Panasonic“ Inžineriniai tinklai
Suoliukai, dviračių stovai, lauko elementai
Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas
„PP Baltic“ Grindų dangos Vidaus grindų sprendiniai
„Saulės grąža“ Saulės energijos sprendimai
„Schomburg“ Hidroizoliacija
„Wavin“ Inžineriniai tinklai
„YIT Lietuva“ Statybos rangos sprendimai
Saulės elektrinė ant stogo
Pamatų ir drėgmės apsaugos sprendiniai
Vandentiekio ir lietaus nuotekų sistemos
Statybos organizavimas ir įgyvendinimas
„Wikings Dome“ Erdvinės konstrukcijos Kupoliniai ar konstrukciniai sprendiniai
Sklypo sutvarkymo ir išorės infrastruktūros sprendiniuose numatoma naudoti „Betono mozaika“ produkciją. Įmonės gaminamos betoninės trinkelės, grindinio plokštės ir kiti dangų elementai galėtų būti naudojami automobilių stovėjimo aikštelėse, pėsčiųjų takuose bei prieigose prie pagrindinių arenos įėjimų. Tokie sprendiniai užtikrintų dangų ilgaamžiškumą, atsparumą intensyviam naudojimui ir estetišką teritorijos vaizdą. Sklypo viešųjų erdvių formavimui papildomai galėtų būti pritaikomi „Miestui.lt“ (Traida)siūlomi mažosios architektūros elementai – suoliukai, dviračių stovai, šiukšliadėžės ir kiti lauko infrastruktūros sprendiniai, kurie prisidėtų prie funkcionalios ir lankytojams patogios aplinkos kūrimo.
Pastato konstrukcinėje dalyje numatoma taikyti kelių partnerių siūlomus sprendinius. „EJOT“ produkcija galėtų būti naudojama fasadų, stogo ir konstrukcinių mazgų tvirtinimo sprendiniuose, užtikrinant saugų ir patikimą atskirų elementų montavimą. „BMI Lietuva“ galėtų būti atsakinga už stogo dangos sprendinius bei stogo sistemos elementus, užtikrinančius sandarumą ir atsparumą atmosferos poveikiui. Pastato apsaugai nuo drėgmės ir vandens poveikio numatoma naudoti „Schomburg“ siūlomus hidroizoliacinius sprendinius, kurie būtų taikomi pamatų, grindų konstrukcijų bei kitose drėgmei jautriose pastato vietose.
Vidaus erdvių kokybei ir komfortui svarbūs apdailos sprendimai. Šioje srityje galėtų būti naudojama „CEWOOD“ produkcija – akustinės plokštės, skirtos sporto salės, tribūnų ar bendrųjų erdvių lubų bei sienų apdailai. Tokie sprendiniai padėtų pagerinti patalpų akustiką, sumažinti aidėjimą ir užtikrinti geresnę garso kokybę renginių metu. Vidaus grindų sprendiniuose aktuali „PP Baltic“ produkcija, kuri galėtų būti naudojama bendro naudojimo erdvėse, koridoriuose ir pagalbinėse patalpose, kur reikalinga atspari, ilgaamžė ir lengvai prižiūrima grindų danga.
Didelė projekto dalis skiriama inžinerinėms sistemoms. „IMI Hydronic“ siūlomi sprendiniai galėtų būti taikomi šildymo ir vėsinimo sistemų balansavimui bei efektyviam energijos paskirstymui skirtingose pastato zonose. „Panasonic“ įranga galėtų būti naudojama šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemose, užtikrinant tinkamą mikroklimatą tiek sportininkams, tiek žiūrovams ar personalui. Inžinerinių tinklų dalyje svarbūs ir „Wavin“ sprendiniai, kurie galėtų būti naudojami vandentiekio, lietaus nuotekų bei kitų vidaus ir išorės tinklų sistemose.
Apšvietimo sprendiniuose numatoma integruoti „BaltLED“ siūlomą produkciją. Įmonės LED apšvietimo sistemos galėtų būti naudojamos pagrindinėje sporto salėje, tribūnose, koridoriuose, pagalbinėse patalpose, automobilių stovėjimo aikštelėje bei išorės fasado
apšvietimui. Tokie sprendiniai leistų užtikrinti kokybišką apšvietimą sporto renginių metu, mažesnes energijos sąnaudas ir šiuolaikišką vizualinę pastato išraišką.
Pastato saugos sistemoms projekte numatoma taikyti „ARTechnika“ siūlomas technologijas. Gaisro signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir patekimo kontrolės sistemos būtų svarbi objekto infrastruktūros dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad sporto arenoje vienu metu gali lankytis iki 1800 žmonių. Tokie sprendiniai užtikrintų lankytojų saugumą ir efektyvų pastato valdymą renginių metu.
Tvarumo ir energinio efektyvumo koncepcijoje reikšmingą vietą užima „Saulės grąža“ siūlomi sprendiniai. Ant pastato stogo numatomi saulės moduliai galėtų būti naudojami elektros energijos gamybai bendrosioms pastato reikmėms. Tai prisidėtų prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, mažesnių eksploatacinių išlaidų ir bendro pastato energinio efektyvumo.
Papildomai projekte galėtų būti pritaikoma „Wikings Dome“ patirtis nestandartinių erdvinių konstrukcijų srityje. Įmonės siūlomi sprendiniai galėtų būti svarstomi reprezentacinėse viešosiose erdvėse ar architektūriniuose akcentuose.Taip pat reikšminga būtų
„YIT“ patirtis statybos organizavimo ir projekto įgyvendinimo srityje, ypač koordinuojant didelės apimties objekto statybos procesus. Administracinėse, pagalbinėse bei viešosiose erdvėse papildomai galėtų būti naudojami „Barema Rytai“ siūlomi langų uždengimo ir saulės kontrolės sprendiniai, padedantys reguliuoti natūralų apšvietimą ir gerinti vidaus komfortą.
Išvada:
Apibendrinant galima teigti, kad pasirinktų rėmėjų siūlomi produktai projekte sudaro svarbią architektūrinių, konstrukcinių, inžinerinių ir sklypo sprendinių dalį. Kiekvienos įmonės siūloma produkcija parenkama pagal konkrečią paskirtį ir techninius reikalavimus, todėl jų integravimas leidžia užtikrinti kokybišką, funkcionalų, ilgaamžį ir šiuolaikišką sporto arenos projekto įgyvendinimą.
Šaltiniai
1. Darbo autorių
2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240. Suvestinė redakcija. TAR.
3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I1120. Suvestinė redakcija. TAR.
4. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymas, 2017 m. birželio 8 d. Nr. XIII-425. Suvestinė redakcija. TAR.
5. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
6. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
7. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
8. STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.
9. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
10. Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM.
11. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mikroklimatas“, Lietuvos higienos norma.
12. Ukmergės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentai ir bendrasis planas.
13. „REGIA“ Lietuvos erdvinės informacijos portalas. Prieiga per internetą: https://www.regia.lt
14. „Autodesk Revit“ – pastato tūrinio modeliavimo, planavimo ir vizualizavimo programinė įranga.
15. „AutoCAD“ – brėžinių rengimo ir techninio projektavimo programinė įranga.
16. „Betono mozaika“. Oficialus interneto puslapis: https://www.betonomozaika.lt
17. „ARTechnika“ Oficialus interneto puslapis: https://www.aritechnika.lt
18. „BaltLED“. Oficialus interneto puslapis: https://www.baltled.com
19. „IMI Hydronic Engineering“. Oficialus interneto puslapis: https://climatecontrol.imiplc.com
20. „Panasonic Heating & Cooling Solutions.“ Oficialus interneto puslapis: https://www.panasonic.com
21. „Saulės grąža“. Oficialus interneto puslapis: https://www.saulesgraza.lt
22. „Wavin Baltic“. Oficialus interneto puslapis: https://www.wavin.com
23. „EJOT“ Oficialus interneto puslapis: https://www.ejot.lt
24. „BMI Lietuva“. Oficialus interneto puslapis: https://www.bmigroup.com/lt
25. „CEWOOD“ Oficialus interneto puslapis: https://www.cewood.com
26. „YIT Lietuva“ Oficialus interneto puslapis: https://www.yit.lt