Structum 2017 gruodis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

„Vaizduotė yra

svarbesnė už žinias.“ - Albert Einstein

WWW.STRUCTUM.LT

2017 I NR. 12

Pastato įėjimo estetika ir kultūra „Mano namai – mano tvirtovė“ – daugumai lietuvių būdingas požiūris į būstą. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas neretai tampa panašus į kelių tvirtovių lipdinį...

Tačiau panašu, kad toks požiūris kinta – vis dažniau galvojama, ne tik, kaip atsitverti nuosavybę, bet ir apie pastato architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja įėjimas.

Pokyčių reikia ne laukti, o juos skatinti „Mieste svarbu vartai, pro kuriuos patenkame vidun, na, o pastato įėjimas – labai svarbi jo dalis. Pats įėjimas turėtų būti sklandus, turi būti lengva orientuotis, judėti, o įėjimo elementai – estetiški ir funkcionalūs. Juk tai pirmas „susitikimas“ su pastatu“, – sako „DO Architects“ vadovė Sabina Daugėlienė.

Anot jos, Lietuvoje šiuo atžvilgiu dar yra kur pasitempti. Naujuose pastatuose šie klausimai daugmaž išspręsti, o su senesniais statiniais situacija sudėtingesnė. Tokie pastatai neretai turi kelis savininkus ir kiekvienas jų pagal savo supratimą, skonį ir galimybes įsirengia atskirus įėjimo elementus. Todėl skambučiai, mygtukai, pašto dėžutės ir kiti elementai reprezentuoja skirtingą savininko estetinį charakterį. „Šiuo atveju mūsų, profesionalų, užduotis – žmonių edukavimas, jų dėmesio atkreipimas, gerų pavyzdžių rodymas. Savaime pokyčių neįvyks, juos reikia skatinti“, – įsitikinusi architektė.

Aiškumas ir patikimumas „Negali sukurti estetiško pastato ir ant jo pritaisyti atsitiktinio elemento – viskas turi jungtis į visumą. Vėliavos laikiklis turi būti savo vietoje, įėjimo mygtukas – patogus, pašto dėžutė – lengvai pasiekiama tiek paštininkui, tiek savininkui. Visa tai turi sudaryti ir estetinę, ir funkcinę visumą. Elementai, su kuriais susiduriame kasdien – telefonspynės ir kitos technologijos – įėjimo architektūrai suteikia funkcionalumo.

Todėl, projektuodami daugiabutį ar didesnį biurų pastatą, apie tai daug galvojame ir ieškome tinkamiausių variantų. Galutinis sprendimas turi būti estetiškas, patikimas ir aiškus, kad vidun lengvai galėtų patekti ir vaikas, o tu pats galėtum nesunkiai nupasakoti svečiui, kaip kas veikia. Arba vėluodamas įleistum jį per atstumą, kad svečias nešaltų. Dabartinės technologijos įėjimų valdymą susieja su telefonais ir kitais prietaisas, todėl ir pats gali patekti į kiemą, net jeigu pamiršai raktą, arba nesikelti nuo sofos, jeigu reikia įleisti svečią“, – pasakoja S. Daugėlienė.

Funkcionalumas tampa nematomas Pašnekovės teigimu, mūsų patogumui sukurta daugybė technologijų. Anksčiau atrodydavo, kad tokie įrenginiai užims daug erdvės bei vizualinio dėmesio, tačiau dabarties tikrovė – visai kitokia. Įrenginiai mažėja, tampa nepastebimi, integruoti tiek į architektūrą, tiek į mūsų kasdienį gyvenimą.

Nereikia apsikarstyti papildomais laidais, įrenginiais ir pan. Technologinė pažanga įėjimą leidžia formuoti paprastai ir subtiliai. Taip išsaugomas architektūrinis vientisumas.

Anot S. Daugėlienės, kuriant gyvenamųjų pastatų įėjimus, viena svarbiausių užduočių – išlaikyti gyventojų privatumą. Biurų pastatams būdinga tai, kad jų įėjimas – keliapakopis: visų pirma atsiduriama hole, kuriame paprastai būna administratoriai, meno kūriniai, didelės erdvės, o vėliau liftu kylama iki įmonės patalpų.

Kur prasideda būstas? „Kalbant apie įėjimo kultūrą, dažnai sakoma, kad pastatas, kaip ir žmogus, – pirmas įspūdis labai svarbus. Tačiau, manau, kad kur kas svarbesnis yra architektūrinio ir techninio sprendimo vientisumas, kad pastatas nebūtų šizofreniškas – nes blogas įėjimas nesudarys gero įspūdžio nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą, o geras įėjimas visus kartus liks geras“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadybininkas Vaidotas Bijūnas.

Pasak jo, dažnai Lietuvoje esama įsitikinimo, kad namai prasideda tik už būsto slenksčio, todėl visi iki jo esantys elementai, jų kokybė bei estetika matomi kaip antraeiliai. „Asmeniškai man imponuoja Vokietijoje puoselėjama įėjimo kultūra – ten vyrauja nuomonė, kad svečias su namu – kuris yra ir savininko vizitinė kortelė – susipažįsta dar iki peržengdamas būsto slenkstį. O technologijos, tokios kaip telefonspynės, tampa jungiamąja grandimi tarp svečio ir šeimininko.

Būtent dėl tokio požiūrio Vokietijos telefonspynių gamintojas „Siedle“ siūlo ir pašto dėžutes, namo numerius, šviestuvus. Visi jie – vientiso dizaino, mat bendra logika labai paprasta – įėjimas negali būti bet koks, todėl jo elementų darna lygiai taip pat svarbi kaip ir funkcionalumas“, – tvirtina „JUNG Vilnius“ – išskirtinio „Siedle“ atstovo Lietuvoje – vadybininkas V. Bijūnas.

Jo teigimu, Lietuvoje toks įsitikinimas tampa vis svaresnis, nes stiprėja bendras architektūrinis išprusimas, o ekonominė situacija leidžia įgyvendinti įvairiausius sumanymus. Tačiau svarbus yra ir architektų indėlis, nes jų, kaip šios srities specialistų, autoritetas turi galios kurti teigiamas permainas. www.siedle.lt Išskirtinis platinimas: UAB JUNG Vilnius

ARCHITEKTŪRA

3

ARCHITEKTŪRA

4

ARCHITEKTŪRA

5

2017 m. Nr.12 I Žurnalas platinamas nemokamai

REDAKCIJOS ŽODIS

'1 2 Ne tylią ir ne speiguotą naktį sninga... Taip sparčiai, sparčiai... Skuba net snaigės – egzistuoti, pamatyti, pajausti, jos krenta be baimės sudužti, ieško jaukių delnų sušilti, nebijodamos ištirpti. Rodos, lyg savo buvimu sako: „Eik, ieškok, pamatyk, daryk ir niekada nebijok!“ Jau! Jau dabar laikas naujai pradžiai. Žingsniui į priekį be rūpesčio, kad kažkas pasibaigė, kad kažkas praėjo. Senus ciklus keičianti transformacijos galia staigiu gūsiu priverčia rašyti sekančią istoriją, apdovanotą drąsa ir begaliniu noru širdyje sušildyti sušalusias svajones.

Pradedame. Kiekvienas pagal poreikius.

Stipriau, sėkmingiau, geriau arba tiesiog iš naujo... Bet visada – laimingai.

Gražių švenčių, drąsių 2018 metų!

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Turinys 08.......Viešbutis M-89 nauja svetingumo tendencija Milane 12.......Verslo centras „Arena“ – nauja Mogiliovo verslo meka 22.......Tarptautinėje architektų bienalėje pirmosios vietos - lietuvių architektams

24.......Anishas Kapooras – xxi a. skulptūros virtuozas 32.......Interjero tendencijos, stilius, inovacijos 2018 37........Architektūrinių stiklų tonavimas 40.......„Kubo baldai“ – sukurti ilgai tarnauti!

42.......Jaunieji projekto "Išmanusis miestas" kūrėjai 80.......Formaliai neformalus gyvenimas Ukmergėje 82.......Per 20 metų šalia kryžių kalno prekybininkė išmoko svarbias pamokas

84.......Senamiesčio fasadai – autentikos renovacija 88.......Teriva light – perdanga A+ ir A++ klasės namams 90.......Geriausi metų objektai 117.......Namas - X konkursas 130.......Žalieji miestai žmonėms 134.......Specialisto iš Suomijos įžvalgos VGTU apie naujas statinių modeliavimo ir valdymo galimybes

138.......VšĮ technikos priežiūros tarnyba

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@structum.lt I

VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Airida Dagienė, Irena Dirgėlienė, Giedrė Linden, Kristina Stankevičiūtė, Vytautė Kazanavičiūtė, Ugnė Bužinskaitė, Tadas Vasiliauskas, Eglė Berentienė, Vladimir Popov, Tatjana Grigorjeva, Natalija Lepkova, Agnietė Vilkišienė, Inga Labutytė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Karolis Bingelis, Laimonas Ciūnys, Norbert Tukaj, Leonas Garbačiauskas, Martynas Slapšys, Eglė Gendrėnaitė, Evaldas Lasys, Žygimantas Gudelis, Andrius Stepankevičius, Pixebay, © shutterstock.com I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt, Gintautė Suchockaitė, +370 686 87 886, gintaute@structum.lt I DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos i r komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2017 I © STRUCTUM, 2017 I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

KONFERENCIJA DATA: Vasario 8 d. 2018 m.

LAIKAS: 10 val. VIETA: „Multikino" kino teatras, PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

RENOVACIJARENOVACIJA -

STOICIZMO IR INOVACIJŲ SINERGIJA, PROVOKUOJANTI PROVERŽĮ

Namų atnaujinimo programa laikoma vienu didžiausių šalies prioritetinių projektų, paremtų ir motyvuojamų progreso ir inovacijų poreikio. Tačiau į renovacijos procesą reikia žvelgti plačiau, galvoti ne tik apie tokius dalykus, kaip namo apšiltinimas, bet ir atsižvelgti į socialinius aspektus.

Pavyzdinis renovacijos projektas turi šiuos pranašumus: kokybę, energiškai efektyvius sprendimus, greitą statybą, didesnį vidaus patalpų komfortą. Naujam, moderniai renovuotam objektui taip pat būdinga puiki estetika. Vis dėlto Lietuvoje renovuotų pastatų, atitinkančių aukščiausius kokybės bei estetikos reikalavimus, stinga. Svarbu atsižvelgti į šią situaciją veikiančius faktorius ir ieškoti optimaliausių sprendimų, padėsiančių pasiekti maksimalų technologijų taikymą bei sistemingą inovatyvumo adaptaciją atliekant renovacijos darbus.

Puikūs pavyzdžiai mus pasiekia iš užsienio šalių, pavyzdžiui, Vokietijos. Drąsūs sprendimai, racionalumas ir inovacijos – tai ypatybės, skatinančios proveržį, kurio metu renovacijai suteikiama teisė į progresą ir absoliučią urbanistinę bei infrastruktūrinę realizaciją.

www.structum.lt

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Viešbutis nauja svetingumo tendencija Milane

8

Andrea Martiradonna nuotr.

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Priešais pastatą stūkso iš vienodai išdėstytų plytinių blokelių pastatyta gamykla „Caproni“ su nuožulniu stogu, turinti pramoninės archeologijos žavesio. Objektas „M89 Hotel“ – tai naujas keturių žvaigždučių viešbutis, įsikūręs Mecenate gatvės 89 numeriu pažymėtame pastate.

Jo fasadas nukreiptas į pramoninius angarus, kuriuose prieš šimtą metų buvo įsikūrusi viena aviacijos lyderių, o dabar, įgyvendinus kruopščiai architektūros studijos „Piuarch“ parengtą renovacijos ir plėtros projektą, veikia mados namai „Gucci“. Beje, „Piuarch“ 1996 m. įkūrė Francesco Fresa’as, Germánas Fuenmayoras, Gino Garbellini’is ir Monica Tricario – tai 40 architektų ir inžinierių iš viso pasaulio komanda, kuriai vadovauja keturi partneriai ir aštuoni dalininkai.

Prabėgus keliems mėnesiams nuo iškilmingo pagrindinės būstinės pristatymo, Milano rytų priemiesčiuose „Piuarch“ pradėjo plėtoti naują projektą, siekdama sustiprinti jo, kaip dinamiško ir miestui atviro verslo centro, įvaizdį.

Dialogas su miesto struktūra – esminė koncepcija.

Viešbučio išorėje matyti užuominų į pramoninius angarus: pirmajame aukšte yra plati stiklinė siena su metalo grotomis, įtaisyta pramoninių statinių aukštyje – tai idealus perregimo fasado gatvėje tęsinys. Tačiau stogas yra šiuolaikiška nuožulnios pramoninės sistemos interpretacija: danga nuostabios sudėtingo profilio formos. Tereikia žengti žingsnį atgal, kad išeitumėte iš patalpos ir patektumėte į terasą, įrėmintą aukštų stiklo sienų. Be to,

9

H II TT EE KK TT Ū Ū RR AA AA RR CC H

ant stogo įrengtas restoranas, leidžiantis grožėtis Milano horizonto panorama, atviras tiek viešbučio svečiams, tiek visuomenei.

Viešbučio viduje taip pat išlaikytas minimalistinis įvaizdis: verslo kryptis įkvėpė parinkti supaprastintą dizainą, pritaikant ištobulintą spalvų kontrastą nuo tamsiai pilkos, baltos iki žalios, įvairius šiuolaikinius baldus ir simboliais tapusius 6-ojo dešimtmečio gaminius.

Prie įėjimo yra didelė erdvi zona su registratūra ir vestibiuliu, kuriame ant geometriniais raštais išmargintų kilimų pastatytos patogios sofos. Taip pat baras – čia baltos spalvos lubos, apšviestos cilindro formos šviestuvų, sudaro kontrastą su šešiakampio formos grindų plytelėmis, sukurdamos aliuzišką dekoratyvinį efektą, o raštuotos tamsiai pilkos spalvos sienos atkuria senosios gamyklos „Caproni“ architektūrinį paveldą. Viršutiniame aukšte – restoranas.

Aukštuose nuo pirmojo iki penktojo įrengti 50 kambarių ir 5 apartamentai, kurių interjeras dekoruotas kitaip nei viešosios zonos: sienos baltos, o lubos – tamsiai pilkos spalvos, taip privačioms zonoms suteikiama daugiau šviesos. Kambariai ir apartamentai yra 24 ir 42 m2 ploto – jie skiriasi apdailos detalėmis, apartamentuose naudotos prabangesnės medžiagos, ąžuolo parketas ir elegantiška riešutmedžio apdaila.

Nėra nieko nereikalingo – dekoras parinktas sumaniai priderinus medžiagas ir jas funkcionaliai išdėsčius. Tai leido įgyvendinti projektą, užtikrinantį tobulą vidaus ir išorės vientisumą su aukščiausio lygio daugialype struktūra, kaip tikru pagrindiniu restauruoto pastato veikėju. 

10

ARCHITEKTŪRA

11

ARCHITEKTŪRA

Verslo centras „Arena“ – nauja Mogiliovo verslo meka VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ FOTO: JUOZAS KAMENSKAS

12

ARCHITEKTŪRA Pavadinimas: Verslo centras „Arena“ Vieta: Mironovo g., Mogiliovas Užsakovas: „Servolux“ Konstruktorius: V. Gervė Architektai: S. Varnauskas, D. Trainauskas, D. Baliukevičius, E. Varnauskienė

13

ARCHITEKTŪRA

Modernėjančiame Baltarusijos mieste Mogiliove duris atveria inovatyvus verslo centras „Arena“, kurį suprojektavo UAB „4 Plius architektai“.

Pasak modernų pastatą kūrusių architektų, architektūrinį administracinio ir komercinio centro sprendimą su dominuojančiu vertikalės tūriu inspiravo pats netradicinis sklypas centrinėje Mogiliovo gatvėje: mažaaukščiai namai iš vienos pusės ir miesto stadionas – iš kitos. Viršutiniuose komplekso aukštuose – administracinės patalpos, apačioje – įvairios parduotuvės. Verslo centro „Arena“ viduje taip pat suformuota nauja viešoji erdvė.

Verta paminėti ir tai, kad „Arena“ yra pirmas objektas, kuriame pritaikytas „Schüco LightSkin“ fasado apšvietimas.

Beje, eksterjerui tobulinti pasirinktos ir vėdinamojo fasado pluoštinio cemento plokštės „Equitone“.

Architektai neslepia, kad realizuojant šį projektą teko susidurti ir su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, projekto metu teko keisti pastato funkciją. Dalis komercinės paskirties ploto buvo pakeista į administracinę. Taip pat projektavimo užduotyje buvo nurodyta administracinėje pastato dalyje suprojektuoti kabinetinę patalpų sistemą.

Darbuotojus glumino pastato ir pertvarų skaidrumas, permatomumas.

14

Vis dėlto tai ir yra tokių objektų unikalumas. „Tokio pobūdžio objektai ypatingi tuo, kad reikia suderinti skirtingus požiūrius – pradedant kultūriniais, ekonominiais skirtumais, baigiant požiūriu į darbo kultūrą“, – teigia architektas Donaldas Trainauskas ir įvardija, kad labiausiai šio verslo centro realizavimo procese nudžiugino ypatingas užsakovo pasitikėjimas.

Tiesa, modernus objektas sulaukė ir daugybės aplinkinių dėmesio. „Objektas tapo mėgstamiausiu asmenukių fonu miestiečiams. Pastato kiemelyje net vyksta vestuvių fotosesijos“, – sako architektas D. Trainauskas.

Verslo centro „Arena“ projekto įgyvendinimu rūpinęsi lietuviai – ne vieninteliai tautiečiai, prisidėję prie šio objekto. Su juo dirbo ir daugiau Lietuvos įmonių bei atstovų. Viena jų – moderni įmonė „Jung“, siūlanti geriausius jungiklių, automatizuotų pastatų valdymo sistemų ir kt. sprendimus, paremtus aukščiausia kokybe ir efektyviu dizainu.

Ypatingi apšvietimo sprendimai „Verslo arena Mogiliove – ypatingas projektas mūsų įmonei, – komentuoja „Lempa LT“ vadovas Giedrius Spėčius.

– Esame dalyvavę kituose šių užsakovų projektuose, todėl

ARCHITEKTŪRA

mums gerai žinomas jų perfekcionizmas ir dėmesys detalėms. Neatsitiktinis ir ilgametis užsakovų bendradarbiavimas su „4 plius architektais“ – ši komanda tiesiog atsidavusi tobulų sprendimų paieškoms. Džiaugiamės jau ne pirmą kartą galėdami prisidėti prie jų kuriamų interjerų.

Dėl vis didėjančio įsitraukimo į panašaus lygio projektus pastebime, kad ilgainiui išsigrynina ir „Lempa LT“ specializacija – apšvietimo sprendimai objektams, kuriuose keliami aukščiausi reikalavimai ne tik šviesos šaltinių dizainui, bet ir pačios šviesos kokybei.“

kumo oaze.

Reguliuojamo intensyvumo apšvietimas dažnai taikomas biuruose energiniam efektyvumui užtikrinti (papildant dienos šviesą tik reikiamu kiekiu dirbtinės šviesos). Na, o naudojamas kintamas apšviestumas stilistiškai erdvei transformuoti yra išskirtinis aukštos klasės biuro atributas. Kintamas apšviestumo lygis taip pat leido išlaikyti šviestuvų stilistinį vientisumą – darbo zonose šviestuvai skleidžia intensyvią šviesą, o poilsio zona to paties modelio šviestuvais apšviesta minimaliu lygiu.

Šiame projekte įmonei buvo patikėta įgyvendinti svarbiausių reprezentacinių erdvių apšvietimo sprendinius.

Komanda neabejodama pasiūlė savo partnerių – vokiečių kompanijos „Sattler GmbH“ – didelio mastelio LED šviestuvus. „Sattler“ produktai – tai prioritetinis pasirinkimas, kai reikia griežtų grafinių linijų ir kokybiškos šviesos. Architektų sprendimas atkartoti baldų geometriją šviestuvų formomis šiuo atveju itin pasiteisino ir sukūrė jaukią atmosferą, nors pasirinkta ir ganėtinai griežta stilistika.

Ypač svarbus jaukumo suteikiantis aspektas – apšvietimo intensyvumo reguliavimas. Nors specialiai šiam objektui gaminti šviestuvai turi ypač galingus šviesos šaltinius (to reikėjo, kad būtų įgyvendinti darbo vietų apšviestumo standarto reikalavimai), reguliuojamas apšviestumo intensyvumas padeda šio biuro patalpoms tapti tikra jau-

Be abejo, šviestuvų energinis efektyvumas šiais laikais – tai tarsi gero tono ženklas, net jei lėšos, skiriamos energijai, nėra svarbiausias užsakovo kriterijus. „Sattler“ šviestuvų atveju šis kriterijus yra vienas geriausių rinkoje – pasiekiamas 128 lm/w efektyvumas yra puiki charakteristika, dėl kurios „Lempa LT“ aukštesnės klasės projektams siūlo būtent šios kompanijos produkciją.

Kitas gamintojas, vertas paminėti atskirai, – „Nemo S.r.l.“.

Jo siauro profilio minimalistinis pakabinamas šviestuvas „Linescapes“ puikiai dera prie grafinių „Sattler“ šviestuvų formų. Ypač palankių vertinimų šis šviestuvas sulaukė iš architektų. Šviestuvui nešviečiant, jis visiškai „nedalyvauja“ interjere, tarsi subtiliai išnykdamas erdvėje. O įjungtas sukuria pakankamą šviesos srautą efektyviam darbui.

15

ARCHITEKTŪRA

16

ARCHITEKTŪRA

17

ARCHITEKTŪRA

„Įgyvendindami tokio lygio projektus, kaskart pasisemiame neįkainojamos patirties – įsisaviname nuolat besivystančias technologijas, atrandame ir išbandome naujus produktus, stipriname bendradarbiavimą su tiekėjais. „Lempa LT“ personalas ilgainiui šią patirtį perkelia į virtualią erdvę: tinklalapyje www.lempa.lt galima rasti ne tik begalę mūsų projektuose įvertintų šviestuvų tiekėjų produktų, bet ir projektų pristatymų bei aktualių naujienų. Nemažai architektūros profesionalų šį tinklalapį jau žino ir vertina dėl patogumo ir bene didžiausio rinkoje kokybiškų apšvietimo produktų asortimento. Be abejo, vienas svarbiausių faktorių vartotojams renkantis yra žinojimas, kad www.lempa.lt – tai apšvietimo profesionalų komanda, pasiruošusi spręsti bet kokio sudėtingumo situacijas šioje srityje“, – sako G. Spėčius.

18

Novatoriškas ir komfortiškas šviesos srauto reguliavimas Prie verslo centro Mogiliove įkūrimo prisidėjo ir dar viena autoritetinga Lietuvos įmonė – „Domus Lumina“. Jau daugiau nei dešimt metų langų uždengimų gamybos ir pardavimų lyderė ne tik Lietuvoje, bet ir daugiau nei 25 Europos šalyse „Domus Lumina“ rūpinosi, kad naujos verslo arenos langų uždengimai būtų kokybiški, praktiški ir, žinoma, puoselėjantys ne tik darbuotojų privatumą, bet ir apsaugantys nuo netikėtai užklumpančių saulės spindulių. Įmonė „Domus Lumina“ šiam projektui buvo pasirinkta, nes klientui parinko tinkamiausią sprendimą. Pastato langams uždengti buvo pagamintos ritininės užuolaidos.

ARCHITEKTŪRA

Šiam projektui naudotos dviejų tipų sistemos – „Classic-32“ ir „Prestige-44“ – su rankiniu ir automatiniu valdymais.

talpoje puikiai darbuotis kompiuteriu – saulės šviesa neatsispindi nuo monitorių, o natūrali šviesa neblokuojama, sudaromos patogios nevarginančios akių sąlygos.

„Langų uždengimams naudojome techninį „Screen“ audinį su 5 % šviesos pralaidumu, taip pat permatomą apatinį profilį, kuris leido atskleisti visą audinio potencialą.

Sistemos spalva buvo parinkta pagal kliento langų konstrukcijų spalvą. Naudojome angliškas ir vokiškas sistemas“, – pasakoja įmonės direktorius Mantas Jančauskas, įvardydamas, kad keliose patalpose pasirinkti mažesnio šviesos pralaidumo „Screen“ audiniai, automatika. Automatizuotos ritininės užuolaidos buvo pagamintos su jau minėta vokiška sistema, visi gaminiai valdomi radijo pulteliais. Siekiant užtikrinti absoliutų kliento komfortą, šviesos srautas reguliuojamas itin paprastai ir patogiai.

Įmonės vadovas pabrėžia, kad tokiuose objektuose langų uždengimai yra svarbi interjero dalis, nes modernios statybos pastatai statomi su kuo daugiau langų bei atvirų erdvių. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios paskirties patalpos numatytos – pagal tai parenkamas tinkamiausias sprendimas. Svarbu įvertinti visas patalpas atskirai, nes kuo didesnis objektas, tuo daugiau skirtingos paskirties patalpų būna, todėl reikia priimti ir skirtingus sprendimus, kurie derėtų tiek funkcionaliai, tiek dizaino prasme.

Langų uždengimai svarbūs ir energijos (tiek elektros, ties šilumos) sąnaudų taupymo požiūriu.

„Domus Lumina“ specialistai atkreipė dėmesį į būsimų darbuotojų produktyvumo skatinimą. Tam priimti unikalūs sprendimai, pavyzdžiui, pasirinktas naudoti audinys „Screen“. Šis techninis audinys turi visus reikiamus techninius sertifikatus: nedegus, nebijantis drėgmės, lengvai valomas, antibakterinis ir praleidžiantis tik 5 % šviesos, taip pat atspindintis šilumą. 5 % pralaidumas leidžia pa-

20

Sparčiai ir sklandžiai darbus verslo arenoje Mogiliove atlikusi „Domus Lumina“ komanda teigia, kad projektų vadybininkai yra kompetentingi, daug patirties turintys darbuotojai, todėl visada randa tinkamą sprendimą langams. Ir, nors sistemų ar gaminių parinkimas kartais užtrunka, tačiau greitas gamybos terminas padeda laiku pagaminti ir sumontuoti gaminius – tai itin svarbu, kai pastatai nauji ir juos reikia laiku užbaigti.

ARCHITEKTŪRA

TARPTAUTINĖJE ARCHITEKTŲ BIENALĖJE PIRMOSIOS VIETOS – LIETUVIŲ ARCHITEKTAMS / UGNĖ BUŽINSKAITĖ /

Baltarusijos architektų sąjunga, Tarptautinė architektų sąjunga ir Baltarusijos architektūros ir statybos ministerija kas dvejus metus organizuoja Tarptautinę jaunųjų architektų bienalę. Šių metų bienalė vyko lapkričio mėnesį, siekiant, kad tarptautinė šiuolaikinė architektūra jaunajai kartai būtų kuo labiau prieinama ir geriau žinoma.

Bienalėje buvo pristatyti 120 pastarųjų trejų metų architektūros darbų iš daugiau nei 20 Europos ir Azijos šalių.

Konkursui pateiktus projektus vertino tarptautinė komisija, na, o prizai iškeliavo į Italiją, Kroatiją, Latviją, Lietuvą, Slovėniją, Rusiją, Ukrainą, Makedoniją ir Lenkiją. Bienalėje galėjo dalyvauti architektai iki 40 metų amžiaus.

Lietuvių architektūros studija „IMPLMNT architects“ Tarptautinėje Minsko architektūros bienalėje pelnė net du pirmosios vietos apdovanojimus dviejose kategorijose. „IMPLMNT architects“ architektams Aurimui Syrusui ir Martynui Brimui pirmoji vieta skirta interjero realizacijos kategorijoje už Lietuvos nacionalinį paviljoną Leipcigo knygų mugėje, kurioje 2017 m. Lietuva dalyvavo garbės viešnios teisėmis. Pasak architekto A. Syruso, tai išskirtinis atvejis tuo, kad realizacija kone niekuo nesiskyrė nuo konkursui pateiktos architektūrinės vizijos: „Manau, tai lėmė labai aiški užsakovo užduotis, tvirtai sudėta turinio koncepcija, kurią Lietuvos kultūros institutas (LKI) pateikė konkursui, todėl ir mes pasiūlėme labai aiškų ir argumentuotą architektūrinį sumanymą, kuriuo patikėjo LKI ir visomis išgalėmis prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Taigi, nors tai ir buvo laikinas objektas, bet, tikiu, kad jis atliko savo misiją.“ Kitas pirmosios vietos apdovanojimas įteiktas studijos „IMPLMNT architects“ architektams A. Syrusui ir Gretai

22

ARCHITEKTŪRA

teatro paskirties pastatams nebūdingą sprendimą. Matyt, tai ir patraukė komisijos dėmesį. Šiuo atveju užsakovai ne tik neišsigando, bet ir patys aktyviai įsitraukė į procesą ieškodami netradicinių būdų pritaikyti erdves, kiek tai leidžia komplikuota esama pastato struktūra. Projektavimo procesas šiuo metu yra paskutinėje stadijoje, todėl labai laukiame, kol idėjos pradės materializuotis ir teatro kūrybinis gyvenimas persikels į naujos kokybės erdves“, – teigia architektas A. Syrusas. 

Šidlauskaitei už geriausią interjero projektą – „Keistuolių“ teatro rekonstrukciją Vilniuje. Šis bus realizuotas 2018–2020 metais. Pasakodamas apie projektą, architektas A. Syrusas akcentuoja tematikos subtilumą ir vardija architektūrinius iššūkius, kuriuos teko įveikti, rengiant projektą. „Pati teatro tematika provokuoja ieškoti išskirtinės koncepcijos, o, atsižvelgdami dar ir į tai, kad pats „Keistuolių“ teatras nėra šabloniškas, priėmėme ne vieną

23

ARCHITEKTŪRA

Anishas Kapooras – xxi a. skulptūros virtuozas DR. KRISTINA STANKEVIČIŪTĖ VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS THEGUARDIAN.COM NUOTR.

Šiuo metu, kai lietuviškame skulptūros lauke vyksta įnirtinga kova tarp „tradicijos“ ir „progreso“, o pagaliau sutvarkytoje Vilniaus Lukiškių aikštėje niekaip neįsikuria joks skulptūrinis simbolis, prasminga pasižvalgyti į šiuolaikinio skulptūros meno korifėjus bei tam tikras tendencijas, kurios, panašu, ir vėl aplenkia Lietuvos kultūrinę erdvę.

Indų kilmės britų skulptorius Anishas Kapooras – vienas tokių korifėjų, tačiau apie jo kūrybą Lietuvoje žinome daug mažiau nei apie skulptūros meno klasikus.

Pripažintas pasaulio Vadinti A. Kapoorą šiuolaikiniu Michelangelo’u tikriausiai būtų kiek netikslu, tačiau negalima neigti, kad šio skulptoriaus darbai žinomi gal net labiau nei itališkojo Renesanso meistro kūryba. Londone reziduojantis menininkas kuria drąsias, ryškias skulptūras, meistriškai manipuliuodamas dydžiais, medžiagų ir erdvių įvairove, o labiausiai išgarsėjo grynų spalvų pigmentų naudojimu skulptūrinėms formoms. A. Kapooro parodos kasmet rengiamos įspūdingiausiose pasaulio meno erdvėse, jis vadinamas vienu įtakingiausių savo kartos skulptorių bei „skulptūros spektaklio meistru“, ir tai liudija įspūdingas gautų apdovanojimų sąrašas: 2013 m. jam suteiktas Didžiosios Britanijos Riterio titulas už nuopelnus vizualie-

24

siems menams (todėl, sutikę šį menininką, nepamirškite kreiptis „sere“), 2014 m. – Oksfordo universiteto garbės daktaro laipsnis, 2012 m. – Indijos Vyriausybės apdovanojimas „Padma Bhushan“, 2016 m. jis tapo „LennonOno“ taikos premijos laureatu, o 2017 m. vasarį paskelbta, kad A. Kapooras gavo vieno milijono JAV dolerių dydžio „Genesis“ apdovanojimą, teikiamą asmenims, „demonstruojantiems meistrystę ir tarptautinį pripažinimą savo veiklos srityse, kurios išreiškia atsidavimą žydiškoms vertybėms, žydų bendruomenei ir Izraelio valstybei“.

Dar 2008 m. Londone, Karališkojoje Menų akademijoje, buvo atidaryta retrospektyvinė paroda, apžvelgianti skulptoriaus 30 metų kūrybinį kelią.

Apie tokią garbę svajoja daugybė menininkų ir ne tik Didžiojoje Britanijoje. Kokie šio indų kilmės skulptoriaus darbai pelnė tokią reputaciją bei Turnerio premiją (1991), Venecijos bienalės prizą (1990), Jungtinės Karalystės Komandoro titulą (2003) ir narystę Karališkojoje Menų akademijoje?

ARCHITEKTŪRA

Graikijos mito apie puikybę interpretacija (Marsijas buvo toks išdidus, kad drįso iškviesti į muzikinę dvikovą dievą Apoloną. Už tokį įžūlumą jam buvo nunerta oda.), vos tilpusi į galerijos „Tate Modern“ salę. Sky Mirror (liet. „Dangaus veidrodis“) – gigantiškas 6 m pločio veidrodis iš nerūdijančiojo plieno plokščių, atspindintis dangų ir aplinką, kurioje stovi (ir taip tarsi nuleidžiantis dangų žemyn). Pirmasis toks veidrodis pastatytas 2001 m. Anglijoje, Notingame, šalia vietos teatro. Publikai ir pačiam skulptoriui ši idėja taip patiko, kad netrukus atsirado antrasis veidrodis – šįkart Niujorke, Rockefellerio centre, kur buvo pritaikytas gerokai didesnėms amerikietiškoms realijoms (t. y. aplinkiniams dangoraižiams) atspindėti ir buvo net 10,6 m skersmens (2006). Dar vienas veidrodėlis buvo pritaikytas 2008 m. Braitono festivalyje (gaila, kad toks brangus – pirmasis veidrodis kainavo 900 tūkst. svarų sterlingų. Gal būtume galėję užsisakyti vieną ir į Vilnių – vietoje nuostabiųjų VEKS’o vamzdžių prie Neries...).

Veidrodiniai paviršiai praeitame dešimtmetyje buvo mėgstamiausia A. Kapooro medžiaga. Cloud Gate (liet.

Ir stulbina, ir gąsdina Pirmiausia A. Kapooro skulptūros pribloškia dydžiu. Tai nėra tos rūšies menas, pro kurį gali praeiti nepastebėjęs.

Taratantara (1999) – 35 m aukščio kūrinys, instaliuotas meno centre „Baltic Flour Mills“, Geitshedas (Didžioji Britanija). Marsyas (2002) – 150 m ilgio ir dešimtį aukštų užimanti kraujo spalvos skulptūra, savotiška senovės

„Debesų vartai“) – dar vienas veidrodinis kūrinys, įspūdingas ir dydžiu, ir kaina, ir forma: 10 x 20 x 30 m dydžio bei 110 tonų svorio nerūdijančiojo plieno skulptūrą, 2004 m. pastatytą Čikagos Tūkstantmečio parke (ir kainavusią 23 mln. dolerių), vietos gyventojai meiliai vadina „Pupele“.

Ji nuostabiai atspindi tiek dangų, tiek aplinką. Pats A. Kapooras teigia, kad siekė „pagauti Čikagos dangų – kad atrodytų tarsi debesys plaukia vidun pro šiuos vartus...“ Tuo tarpu aštrialiežuviai interneto komentatoriai nusprendė, kad „Debesų vartai“ – puikus globalinio atšilimo termometras. Kai jie užvirs, vadinasi, situacija visiškai prasta.

25

ARCHITEKTŪRA

mų parametrų, kitaip tariant, yra didžiulis neaprėpiamas ir kartu mažas objektas. Būtent dydžio kaitaliojimas yra vienas iš tų poetinių klausimų, kuris domina A. Kapoorą.

Kitas A. Kapooro meninės veiklos ir apmąstymų objektas – tam tikros rūšies architektūra, erdvė, kurią galima apibūdinti kaip religinę. Labiausiai jį domina negatyvi erdvė, t. y. erdvė, slypinti tuštumoje. Vienas objektų, sukurtas Vokietijoje, Kaselio mieste kas penkerius metus vykstančioje skulptūrų parodoje „Documenta“, buvo į bunkerį panašus pastatas, kurio viduje tvyrojo visiška tamsa – tik skylė grindyse švietė tarsi kilimas. Į jį vienu metu galėjo įeiti tik vienas žmogus. Vienas lankytojas, pralaukęs eilėje 45 min. ir pagaliau patekęs vidun, tiesiog įsiuto: „Aš daug ką esu daręs dėl šiuolaikinio meno – bet dar niekad nestovėjau šitiek laiko eilėje tam, kad pamatyčiau ant grindų ištiestą kilimą!“ Iš pykčio jis trenkė į tą „kilimą“ savo akinius ir, žinoma, jie pradingo skylėje. Tada jis tikrai išsigando. „Štai kas mane iš tiesų domina – tuštuma, momentas, kai skylė virsta erdve, pilna tuštumos“, – sako skulptorius.

Ritualo svarba A. Kapooras gimė 1954 m. Indijoje, Mumbajuje, indo ir Irako žydės šeimoje. Tėvai svajojo, kad sūnus įgis rimtą specialybę, todėl leido į prestižinę Doono mokyklą, kurioje būsimasis menininkas įgijo, kaip pats teigia, „tikrai kosmopolitišką“ išsilavinimą. Tėvai taip pat paskatino sūnų iškeliauti iš Indijos – pasaulio pamatyti. 19 metų Anishas

Vienas naujausių kūrinių – vandens skulptūra Descension Niujorke, Bruklino parke, kuri atrodo kaip tiesiog besisukantis vandens sūkurys. Nors ir apjuosta apsauginiu turėklu, Descension – tikrai nerami vieta. Atsistojus šalia sūkurio, kūną perveria jo vibracija, o sąmonę, anot skulptoriaus, – nerimas: kokio jis gylio? Ar jis siekia Žemės centrą? Kas tai yra? Kas jį suka? „Mums reikalingas atskaitos taškas tam, kad galėtume suvokti tokį objektą, – sako A. Kapooras, – o kai tokio taško nerandame, atsitinka kažkas įdomaus. Mes visi, kaip publika, norime įsitraukti – tam, kad kažką gautume, norime kažką atiduoti.“ Paklaustas, kaip jaučiasi dėl to, kad jo sukurti objektai stipriai veikia paprastus žmones, skulptorius teigia, jog paslaptis ta, kad šie kūriniai – didžiuliai, juose nesimato jungčių, kurios leistų susikurti suvokimo tašką (kaip, pavyzdžiui, durys dideliame pastate). Na, o tokios skulptūros kaip „Debesų vartai“ neleidžia fiksuoti žmogui suvokia-

26

ARCHITEKTŪRA

dingsta: didžioji jo dalis tarsi ledkalnio lieka paslėpta, nematoma.“ Tokio meno pavyzdžiu jis laiko Marcelio Duchampo kūrybą, tiksliau – keletą jo darbų. M. Duchampas, jo teigimu, yra sukūręs kelis darbus, kurie „amžinai liks paslaptingi“. Ko dar, klausia A. Kapooras, gali trokšti menininkas? Sukurti kažką paslaptingo, kas liks paslapti-

atvyko į Londoną ir pradėjo mokytis Hornsey meno koledže. Tai buvo visapusio išsilaisvinimo laikotarpis – taip pat ir nuo psichologinės įtampos, kamavusios jaunuolį nuo paauglystės. 1977 m., kai Anishas baigė meno mokyklą, Britanijoje buvo vos dešimt menininkų, sugebančių išgyventi vien tik iš savo meno. Anishas, kaip ir dauguma kitų, tikėjosi gauti mokytojo darbą, apsistojo vieno kambario bute ir gyvenimui užsidirbdavo gamindamas baldus dekoratoriui Nicky Haslam.

Po poros metų nuvykęs į Indiją, jis pagaliau atrado sąsajas tarp savo darbų ir to, ką pamatė gimtojoje šalyje. „Tai buvo tam tikras požiūris į objektą. Aš kūriau objektus, susijusius su veiksmu, su ritualu. Tą beveik religinį veiksmą aš mačiau visur... Ir tai buvo be galo svarbus mano darbo patvirtinimas“, – prisimena skulptorius.

Ritualas menininkui svarbus iki šiol. Jis kasdien keliasi pusę šešių ryto, valandą medituoja, ir atvyksta į studiją, kur darbuojasi kartu su 25 padėjėjais, prieš aštuonias.

Kasdien į darbą jis rengiasi tais pačiais drabužiais ir net per pietus valgo dažniausiai tą patį patiekalą. Pats sako, kad nuo rutinos nukrypti jam labai sunku. Taigi visada geria juodą kavą, o sekmadieniais su šeima pietauja vis toje pačioje „River Cafe“, su kurios šeimininke Ruth Rogers ir jos vyru architektu Richardu Rogersu jį sieja sena, laiko patikrinta draugystė (beje, būtent šioje kavinėje atsiskleidė ir Jamie’io Oliverio talentas. Jei būsite Londone ir sumanysite paieškoti J. Oliverio ištakų ar patikrinti, ką iš tiesų per pietus valgo A. Kapooro šeima, užsisakykite „River Cafe“ sukurtą desertą „Šokoladinė Nemezidė“. Sako, jį dievina visos Londono įžymybės).

Tikslas – amžina paslaptis Nors skelbiasi kuriantis objektus su paslaptimi, A. Kapooras nevengia filosofinio pobūdžio pamąstymų apie savo kūrybą: „Man visada atrodė, kad viskas mene yra iliuzija ir nerealybė. Pradėjęs dirbti su pigmentais, greitai supratau, kad, užklojus objektą pigmento sluoksniu, jis tarsi

mi amžiams. Argi tai nėra geriausias dalykas? Tai – giliausia ir tikriausia poezija, ir tai – iš tiesų nuostabu.

Taigi labiausiai A. Kapoorą domina nematoma gyvenimo pusė. Jam svarbu, kad žiūrovas nesugebėtų viso objekto aprėpti žvilgsniu, jis siekia dezorientuoti, sukelti specifinę būseną laiko ir erdvės atžvilgiu. Anksčiau skulptorius to siekė intensyviomis pigmentų spalvomis, vėliau – pasitelkęs veidrodinius, aplinką atspindinčius bei erdvę transformuojančius paviršius, dabar tyrinėja industrinių me-

27

ARCHITEKTŪRA

džiagų (PVC, stiklo pluošto, plieno) teikiamas galimybes.

Nuolatinis jo tyrinėjimų objektas – ta tamsybės dalelė, kurią kiekvienas nešiojamės savyje, tamsybė, artima vienam iš esminių pasąmonės subjektų – siaubui.

Tikriausiai nereikia stebėtis tokiu pasirinkimu. Skulptorius daug metų kovojo su vidiniu nerimu, kuriam įveikti prireikė 15 metų ir profesionalaus psichologo pagalbos.

Jis padėjo išspręsti vidinį konfliktą, kurio jaunuolis niekaip negalėjo išspręsti savarankiškai. Tik baigęs gydymą, A. Kapooras netrukus sutiko savo būsimą žmoną – meno istorikę Susanne. Šiuo metu jie turi du vaikus ir namus Čelsyje, apie kurių architektūrą verta kalbėti atskirame straipsnyje.

Estetinio susižavėjimo mašina Plačiajai publikai skulptorius žinomas visų pirma dėl savo kuriamų objektų dydžio. Dėl to susilaukia ir daugiausia kritikos. Griežčiausi vertintojai A. Kapoorą netgi kaltina didybės manija ir gigantizmu, kaip pavyzdį pateikdami skulptūrą Orbit – apžvalgos platformą, iškilusią Rytų Londono peizaže prieš 2012 m. olimpinių žaidynių atidarymą.

(Susuktų raudono plieno sijų apžvalgos bokštas sukurtas padedant inžinieriui Ceciliui Balmond, jo statybą apmokėjo pasaulinė plieno gamybos lyderė „ArcelorMittal“.

Bokštas yra 114,5 m aukščio ir sveria 2 000 tonų, jo statybai prireikė 560 m perdirbto plieno vamzdžių ir užtruko 18 mėnesių. Skulptūros eksterjerą puošia 250 spalvotų

28

programuojamų prožektorių. Į apžvalgos aikštelę, nuo kurios matosi visas Olimpinis parkas ir Londono panorama 20 mylių spinduliu, lankytojai gali pakilti liftu, o nusileisti žemyn raginami 455 laipteliais, sukurtais taip, kad pasijustum tarsi besisukantis statinio orbitoje.)

Tačiau labiausiai šis menininkas yra kritikuojamas už tai, kad pataikauja publikai, siekdamas visų pirma pribloškiančio efekto. Kitas priekaištas – kad jo kūriniai yra per daug išbaigti ir tiesiog nepalieka nieko žiūrovų vaizduotei. Jo darbai suteikia publikai viską, ko tik galima norėti iš meno: jie yra gražūs, viliojantys ir iškart suteikia estetinį pasitenkinimą, nepalikdami nei vietos, nei laiko ar galimybės įdarbinti savo protą ir vaizduotę. Tai – tarsi estetinio susižavėjimo gamybos mašina.

Galima sakyti ir taip. Tačiau galima ir manyti, kad A. Kapooras yra ne tik be galo talentingas, bet ir protingas menininkas, sugebantis pritraukti žiūrovą ir užvaldyti jo vaizduotę savo kūriniais.

Talentingas ir skandalingas Beje, pastaruoju metu A. Kapooro pavardė siejama net su keliais meno skandalais, kurių epicentre atsiduria ne tik skulptoriaus meno kūriniai, bet ir vieši jo paties pasisakymai.

Vienas tokių kilo 2015 m., vykstant A. Kapooro kūrybos parodai Versalio rūmų parke. Monumentali plieno skulp-

A AR RC CH H II TT EE K K TT Ū ŪR RA A

tūra Dirty Corner sulaukė didžiulio dėmesio iškart, kai tik buvo pastatyta (publiką praminė ją „karalienės vagina“, turėdami galvoje Mariją Antuanetę), ją net tris kartus antisemitiniais šūkiais nutepliojo vietos grafičių „specialistai“. Po trečiojo karto menininkas nusprendė grafičio nebešalinti, o palikti ant kūrinio kaip „fašizmo prancūzų kultūroje“ ir „nešvarios Prancūzijos politikos“ liudijimą.

Taigi reikalo ėmėsi Prancūzijos teismas ir priėmė sprendimą – prieš skulptoriaus valią panaikinti įžeidžiantį grafitį. A. Kapooras uždengė vandalizmo akto rezultatą auksine folija, pavadinęs tai „karališku atsaku“ į nutartį.

Kitas skandalas, susijęs su juodos spalvos pigmentu „Vantablack“, kuris vadinamas revoliuciniu, nes tai – juodžiausias juodos spalvos atspalvis, kurį iki šiol yra pavykę išgauti. Britų kompanijos „NanoSystems“ sukurtas pigmentas yra mikroskopinių vertikalių vamzdelių mišinys, kuriame kiekvieno vamzdelio aukštis yra 300 kartų didesnis

nei jo plotis. Šviesos spinduliui palietus pigmento paviršių, spindulys neatsispindi, o įsipainioja tarp vamzdelių ir amžiams pasilieka jų tinkle. Pigmentas „Vantablack“ yra juodžiausia šiuo metu žinoma substancija, sugerianti net 99,96 % šviesos.

Perskaitęs laikraštyje apie šią nepaprastą juodą spalvą (juodžiausią materiją visatoje po juodosios skylės), skulptorius pats susisiekė su kompanija ir pasisiūlė bendradarbiauti.

A. Kapooras dirba su „Vantablack“ nuo 2014 m., tačiau pripažįsta, kad pigmentą labai sunku naudoti meno kūriniams, nes jo tankis – labai didelis. Iš pradžių buvo įmanoma pagaminti tik 2 cm2 gabalėlius – šiuo metu stengiamasi išgauti didesnius kiekius.

Nors „Vantablack“ buvo sukurtas kariniais bei astronomijos tikslais, „NanoSystems“ neneigia, kad suteikė leidimą

29

AA RR CC HH II TT EE KK TT ŪŪ RR AA

bei galimybę naudoti šį pigmentą savo kūrybai vieninteliam menininkui pasaulyje – A. Kapoorui. Žinia apie tokį ypatingą leidimą sukėlė kitų Didžiosios Britanijos menininkų įsiūtį. Tapytojas Christianas Furras apkaltino skulptorių „iki šiol negirdėtu medžiagos monopolizavimu“. Juoda spalva – ypatinga meno aplinkoje, savo unikalaus atspalvio ieško daugybė tapytojų (pavyzdžiui, Turneris, Manet, Goya). „Ši juoda spalva – tarsi meno pasaulio dinamitas, ji turėtų būti prieinama visiems menininkams, o ne vienam, tai – neteisinga“, – piktinosi britų meno atstovai.

Tuo tarpu A. Kapooras gina savo teisę į išskirtinį „Vantablack“ naudojimą, o skausmingą kolegų reakciją aiškina juodos spalvos ypatumu: „Manau, viskas dėl to, kad juoda spalva yra ypač susijusi su emocijomis… Nemanau, kad balta spalva būtų sukėlusi tokią reakciją. Juoda, kaip ir raudona, turi tam tikrą psichologiją.“ Šiemetė A. Kapooro paroda vyko Seule, Pietų Korėjoje, galerijoje „Kukje“, kur buvo demonstruojamos dezorientuojančios veidrodinio plieno paviršiaus skulptūros, išsukiotos 90 laipsnių kampu. Tai – tarsi „antiselfinis“ menas, kontrastuojantis su „Instagramui“ draugiškomis instaliacijomis, dominuojančiomis daugumoje erdvių. Jis iškraipo ir deformuoja žiūrovo atspindį, neleisdamas pamatyti savo atspindžio, bet vis tiek nepalieka abejingų tarsi nerimą keliantis galvosūkis. Jį kiekvienas žiūrovas turi spręsti

30

ARCHITEKTŪRA

pats. „Negali suvokti meno kūrinio už kitą žmogų. Meno kūrinio gyvenimas yra savarankiškas – jis turi patirti savo istoriją“, – sako ryškiausias mūsų amžiaus skulptūros meistras.

Beje, jei susižavėjote A. Kapooro kūryba tiek, kad norėtumėte kasdien ją regėti, bet neturite atliekamų kelių šimtų tūkstančių svarų sterlingų net mažiausiai jo skulptūrai įsigyti, galite pasinaudoti kavos „Illy“ gamintojų suteikta galimybe įsigyti espreso kavos puodelių komplektą ir už menkutę 300 eurų sumą kasdien gėrėtis aptakiomis unikalios A. Kapooro dvasios paliestomis formomis.

31

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

INTERJERO TENDENCIJOS, stilius, inovacijos 2018

Elien Deceuninck (olandų architektų biuras MVRDV)

32

KONFERENCIJA

Įkvepiančioje žurnalo „Structum“ rengtoje konferencijoje „Interjero transformacijos 2018“ su išskirtiniais pašnekovais iš užsienio ir Lietuvos buvo diskutuojama, kad mada ir estetika interjere – tik pora iš sudedamųjų dalių, kad žmogus jame jaustųsi patogiai ir jaukiai. Aštuoni pranešėjai (keturi jų – svečiai iš užsienio) diskusijos, kaip gyvenamą bei darbo erdvę sukurti darnią ir patogią, bei ypatingas svečias iš progresyvaus olandų architektų biuro MVRDV – viskas skirta inovatyviai mąstančiai publikai.

Laikui nepavaldus dizainas Renginį pradėjo svečias iš Suomijos dizaineris, architektas Antti Olinas, atstovaujantis kompanijai „Isku“, kuri įkūnija suomišką kultūrą ir pasaulėžiūrą. Jos atstovai remiasi trimis pagrindinėmis vertybėmis: ilgalaikiškumu, laikui nepavaldžiu dizainu ir atsakingu požiūriu į aplinką. 20-ąjį veiklos jubiliejų Lietuvoje mininčios kompanijos baldų kokybe lietuviai turėjo progą įsitikinti jau ne kartą. Konferencijos metu dizaineris A. Olinas pristatė savo kūrinį – puikių formų kėdes DUO, kurių gamyba paremta naujausia technologija „Grada“. Taikant šią technologiją baldas yra itin plastiškas, patogus, kėdei būdingas grakštus dizainas ir minimalus svoris. Elastinga baldo medžiaga prisitaiko prie sėdinčiojo svorio, todėl maksimaliam patogumui užtenka plono pagalvėlės sluoksnio.

Svečias taip pat paminėjo, kad su prototipu teko padirbėti ne vienai porai rankų, kad būtų sukurtos puikios formos ir geras produktas. Taip pat pabrėžė, kad „Isku“ daug dė-

garsiausių prekių ženklų įkvėpimo šaltinis yra vanduo. Ji pasidžiaugė prieš porą mėnesių bendrovės gautu apdovanojimu: JAV žurnalas „Fortune“ paskelbė 50-uką įmonių, kurios keičia pasaulį. Du nauji produktai, dvi inovacijos, padėjo jį patekti. Pirmoji – „Grohe Sense“ – apsauga nuo vandens žalos. Mažas jutiklis, kuris ne tik praneša garsu, bet ir atsiunčia žinutę į jūsų mobilųjį telefoną, kai „pajaučia“ vandenį. Antrasis – „Grohe Sense Guard“ – išmanusis įrenginys, montuojamas ant vamzdžių. Šis pajutęs, kad vamzdžiuose yra didelis nuotėkis, sustabdo vandens padavimą. Taip išvengiama didelės žalos.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad „Grohe“ gaminiai – ne tik tobulo dizaino ir pagaminti iš aukščiausios klasės medžiagų, bet ir išsiskiria pažangiausiomis technologijomis.

Pavyzdžiui, virtuvinis maišytuvas „Grohe Blue Home“, turintis papildomą funkciją tyrą vandenį paversti gazuotu.

Sigita Avlosevičienė („Grohe“)

mesio skiria ir aplinkos tausojimui. Naudodami tik ypatingu tvarumu išsiskiriančias medžiagas, perdirbdami gamybos proceso metu atlikusias. Jis taip pat akcentavo, kad naujovės yra dizaino šaltinis, o įmonė „Isku“ dažnai rengia konkursus jauniems architektams, nes būtent jų dėka atkeliauja daug inovacijų.

Apsauga nuo vandens žalos ir ekologiškas sprendimas Sigita Avlosevičienė, atstovavusi pasaulinei santechnikos inovacijų lyderei įmonei „Grohe“, priminė, kad vieno

33

KONFERENCIJA

Arčiau jūsų Komercijos direktorius, inžinierius Regimantas Mikučionis konferencijoje atstovavo Vokietijos firmos „Tece“ prekybinio padalinio Baltijos šalims įmonei „Tece Balticum“.

Nepriklausoma šeimos įmonė jau daugiau nei 30 metų yra artima žmonėms ir rinkoms. Pasaulinio masto santechnikos įrangos ir inžinerinių sistemų gamintoją kurti naujus produktus ir paslaugas skatina smalsus požiūris į klientų pasaulį. „Žinių troškimas – varomoji inovacijų jėga. Įmonės misiją apibrėžia paprasta schema – vanduo, kuris atbėga ir išbėga. „Tece“ produktai užtikrina vartotojų komfortą, gyvenimo kokybę ir konstruktorių, architektų montuotojų bei kitų profesionalių vartotojų poreikius. 90 % jie funkcionuoja nematomi – už sienos arba po tinku – ir tik 10 % yra matomi išorėje. Pavyzdžiui, tokie kaip vandens nuleidimo plokštelės arba dušo latakai“, – kalbėjo komercijos direktorius. R. Mikučionio teigimu, inžinieriai turėjo nemažai pasidarbuoti, kad įgyvendintų „Tece“ modulių koncepciją: kiekviena vandens nuleidimo plokštelė tinka visiems vandens bakeliams, kiekvienas unitazas tinka visiems moduliams, kaip ir vandens nuleidimo mygtukai. Rezultatas – maksimali laisvė projektuojant ir įrengiant.

Interjero daugiakultūriškumas ir socializacija Architektas, įmonės „Performa“ vadovas Valerijus Starkovskis papasakojo apie biuro projektus nuo jo kilimo pradžios, norėdamas parodyti, kaip, kopiant mažais žingsneliais, keitėsi jų samprata, kaip dirbant buvo pasiektas daugiakultūriškumas – įmonė dirba visame pasaulyje: Vokietijoje, Kazachstane, Jungtiniuose Arabų

Antti Olinas („Isku“)

Tai ne tik sprendimas žmonėms, nelinkusiems eiti į kompromisą dėl skonio, bet ir galimybė mažiau vartoti plastiko gaminių – nebereikia gazuoto vandens butelių neštis iš prekybos centro. „Vanduo teikia daug džiaugsmo ir yra sveikatos, gyvybės šaltinis, tik reiktų nepamiršti kuo daugiau naudoti inovacijų įsirengiant vonios kambarį ar virtuvę“, – teigė įmonės atstovė.

Freddy Heerenas („Samsung“)

Ateities klimato sprendimams Freddy Heerenas (Olandija), „Samsung“ išankstinių pardavimų inžinierius, pristatė „Samsung“ kasetę 360, kuri gali būti įvairiai pritaikoma patalpų šildymo / aušinimo sistemoms ir suvienodinti kiekvienos patalpos kertelės orą bet kokioje erdvėje. Specialistas kalbėjo, kad ji išsiskiria trimis unikaliomis pardavimo savybėmis: komfortišku patalpos vėsinimu be skersvėjų (kuriuos sukelia įprasti kondicionieriai), vienodu patalpos vėsimu – sistema leidžia būti tikriems, kad visiems bus patogu – nei per karšta, nei per šalta, ir trečia savybė – stilingas dizainas (sistemą galima pritaikyti bet kokiame interjere).

34

Emyratuose, Vietname ir kitose šalyse. Anot vadovo, lietuvių architektai yra labai paklausūs, įdomūs, jie drąsiai gali dirbti svetur. Tarp įmonės projektų: restoranų „Pizza Jazz“ tinklas, 35 restoranai „Can Can“ su šiuolaikiškai išreikštais interjero sprendiniais, prekybos centrai „Tilžė“ (Šiauliai), „Ryo“ (Panevėžys), „Pramogų bankas“ (Vilnius), kurio interjere pavyko išsaugoti daug senųjų elementų ir inkorporuoti juos į šiuolaikišką architektūrą. „Architektams labai svarbi emocija – perduoti, įtikinti, tuomet gali pradėti dirbti, – patirtį atskleidė V. Starkovskis. – Vienas naujausių Vilniuje mūsų kurtų objektų – prekybos cen-

KONFERENCIJA

šviesą išorėje, tuo pačiu suteikdami fasadui išskirtinumo, o viduje mėgaujamės užuolaidų elegancija. Integruotos fasadinės žaliuzės atitinka pasyviojo namo projektams keliamus reikalavimus. Širmos ir romanetės labiau tinka moderniam interjerui, na, o užuolaidos madingos visur ir visada. Bet kad ir kas dengtų langus – ritininės užuolaidos, žaliuzės, širmos ar austrijietės – visa tai užtvirtina interjero dizaino stilistiką, suteikia jaukumo, prabangos, at-

tras „Maxima“ Mindaugo gatvėje. Projektas paruoštas taip, kad niekam nekilo jokių klausimų: modernūs turėklai, rombais prasuktas šviestuvų tinklas, jaukus atriumas, kur žmonės gali atsisėsti ir pasibūti, pailsėti.“ Baigdamas architektas pristatė ir savo mėgstamiausią projektą – grožio saloną „Yumi“, skirtą žmonai.

Langų dangalai – unikaliam pastato klimatui Jurga Zuzevičienė iš „Domus Lumina“ pristatė temą apie langų uždengimo evoliuciją. Ji atstovauja lyderiaujančiai Lietuvoje įmonei, gaminančiai langų dangalus. Pirmoji didelė langų uždengimo inovacija – visuotinis pabodusių užuolaidų keitimas horizontaliosiomis žaliuzėmis. Tik daugiau nei prieš dešimt metų pagaliau sulaukėme kitos bangos. Tinkamai parinkdami langų dangalus, užtikriname jų ilgalaikiškumą. Audinys parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia tai bus fasado pusė, ar langai bus dažnai darinėjami, ar dažnai bus atitraukiamos ir užtraukiamos užuolaidos arba kiti langų dangalai. Taupydami vietą interjere, montuojame gaminius taip, kad būtų galima kontroliuoti

Regimantas Mikučionis („Tece“)

Valerijus Starkovskis („Performa“)

lieka svarbią funkciją saugodamos nuo saulės ir svetimų akių. „Domus Lumina“ dirba su partneriais, kurie nuolat ieško inovatyviausių sprendimų tiek gerindami technines komponentų savybes, tiek ieškodami moderniausių sprendimų rytojaus namams. Automatizuoti karnizai su integruotu apšveitimu seniai nebėra skirti tik prabangiems interjerams. Protingas namas tampa standartu, o

Robas Kragtas („Tarkett“)

Jurga Zuzevičienė („Domus Lumina“)

35

KONFERENCIJA

tendencija – paprastumo ir lengvumo troškimas. Automatizuoti sprendimai suteikia visus šiuos pranašumus – saulės energija ar akumuliatoriumi įkraunami varikliai automatizavimą pavertė dar paprastesniu – nebereikia rūpintis elektros įvadais, o stoglangių uždengimo bei valdymo problemos seniai pamirštos. Naujausia automatika beveik negirdima, audinių traukimas itin greitas. Sujungę visus langų dangalus, garažo vartus, pergoles ir markizes į vieną sistemą, gauname unikalų pastato klimatą – galima nuotoliniu būdu valdyti tiek individualaus namo langų dangalus, tiek didžiulius biurų pastatus.

Inovacijų sprendiniai grindų ir paviršių dangoms Šiandien visame pasaulyje kiekvieną dieną žmonės gyvena ant „Tarkett“ grindų – namuose, viešuosiuose pastatuose, mokyklose, ligoninėse, biuruose ir sportuodami ar užsiimdami kitokia laisvalaikio veikla. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs įmonės atstovas Robas Kragtas (Vokietija) kalbėjo, kad kiekvienas iš jų grindų ir paviršių dangos sprendinių tinka labai savitiems kliento poreikiams. Jis pristatė daugybę galimybių turinčią šviečiančių kilimų seriją. Įmonės ekologinių inovacijų programa ir tvarumo siekis skirti tiekti klientams pačius geriausius gaminius. Anot atstovo, jų tikslas – siūlyti patogesnę, sveikesnę ir žmonėms labiau priimtiną erdvę patalpose, nebloginant eksploatacinių grindų, sienų ir sportinių dangų savybių bei dizaino. Tad įmonė nuolat mąsto apie inovacines idėjas, skirtas tiek profesionalams, tiek paprastiems vartotojams, apie tvarias naujoves, galinčias prisidėti prie geresnio klimato, žmonių gyvenimo kokybės, pastatų eksplo-

Elien Deceuninck („MVRDV")

36

atacijos grąžos. „Mes uoliai siekiame nenaudoti žalingų medžiagų savo gaminiams (pavyzdžiui, naujieji gaminiai yra be ftalatų), perdirbame medžiagas, kad būtų kuo mažiau gamybinių atliekų ir t. t. Sprendimai dera su įmonės inovacijų siekiu“, – sakė R. Kragtas.

Vidaus dizaino inovacijos Progresyvaus olandų architektų biuro MVRDV partneris Janas Knikkeris konferencijos dalyviams linkėjimų perdavė iš ekrano ir pristatė įmonės biuro interjerą. Tai biuras, jau daugiau nei du dešimtmečius keičiantis įvairių šalių miestovaizdžius, architektūrą ir interjerus savo drąsiausiais sprendimais ir idėjomis. Vilniuje konferencijos dalyviams pranešimą rengė MVRDV architektė Elien Deceuninck, kūrusi ne tik įmonės biuro, bet ir kitus interjero projektus visame pasaulyje. Specialistė sakė, kad jie nebijo keistis, nebijo vieni su kitais šnekėtis, kad darbas biure būtų kuo nuoseklesnis, aiškesnis, skaidresnis. „Norime skaidrumo visur – ne tik santykiuose, bet ir kuriamame interjere, net ten, kur transportas. Viskas prasidėjo architektų bienalėje Venecijoje 2016 m. nuo virtuvės interjero.

Iškilo klausimas: kodėl viską slepiame dėžutėse, kodėl nematome viso gaminimo proceso? Ir kaip mes, architektai, galėtume tai padaryti atviriau? Viskas virtuvėje skaidru, tik maistas spalvingas.“ Toliau sekė įmonės darbai – skaidrus biuras Honkonge, skaidrus prabangos prekių ženklo „Chanel“ pastato fasadas Amsterdame iš specialiai sukurtų stiklo plytų, suklijuotų šiam projektui pagamintais klijais, „Depot Boijman Van Beuningen“ muziejus Roterdame (projektas bus baigtas 2019 m.) ir kt. Architektūros biuras MVRDV yra tarptautiniu mastu žinomas dėl Nyderlandų paviljono Hanoverio „Expo“ parodoje, „Market Hall“ turgaus Roterdame, Nyderlandų nacionalinio transliuotojo biuro Hilversiume, išskirtinių daugiabučių Madride, Amsterdame, Kopenhagoje ir kitų projektų. MVRDV darbai buvo pristatyti įvairiose tarptautinėse parodose, publikuoti ir aptarti knygose, žurnaluose, pavyzdžiui, „New York Times“ ir kt. Anot architektės, biuras sparčiai auga ir plečiasi į naujas pasaulio rinkas, kur didelis dėmesys skiriamas globaliems iššūkiams spręsti.

ARCHITEKTŪRA

Architektūrinių stiklų tonavimas Stiklo plėvelė neriboja kūrybiškumo, dovanoja erdvei ar objektui individualumo, pratęsia spalvų dermę. Bet ne tik. Atsižvelgiant į tai, kokiai grupei priklauso, jos apsaugo nuo saulės spindulių, suteikia privatumo, išsiskiria šilumos taupymo specifikacijomis.

Saulės karštį atspindinčios Langams ar vitrinoms su dviejų ar trijų sluoksnių stiklo paketu efektyviausia apsauga nuo kaitrių saulės spindulių – UAB „Stiklo tonas“ siūlomos iš lauko pusės klijuojamos plėvelės. Jos neleidžia įkaisti viduje esančiam oro tarpui ir kitiems stiklo sluoksniams. Jeigu langai neardo-

mi, yra labai aukštai, norisi geresnio šilumos išsaugojimo efekto patalpose žiemos sezono metu, patariama rinktis iš vidaus klijuojamas plėveles.

Iš vienos pusės permatomos plėvelės suteikia privatumo Privatumo tiek individualiuose namuose, tiek tais atvejais, kai jis būtinas verslo objektuose suteiks aukštos kokybės iš vienos pusės permatomos langų ir vitrinų stiklų plėvelės. Be efektyvios apsaugos nuo įkyruolių, jos taip pat gerai atspindi kaitrius spindulius vasarą ir nepriekaištingai tausoja šilumą patalpų viduje žiemos metu. Iš vienos pusės permatomų plėvelių asortimentas didelis – nuo visiškai tamsinančios iki švelnios, nuo žalsvos iki pilkos, nuo juodos iki veidrodinės. Jos ribotai praleidžia matomą šviesą, sustabdo 99 % ultravioletinių spindulių.

Interjero stiklams Ypatingas pasiūlymas visiems, kurie nori įgyvendinti įvairius sumanymus ant stiklo, – plėvelės interjero stiklams.

Dekoratyvinės plėvelės su spauda – nepriekaištingas pasirinkimas dekoruojant vitrinas, piešiniams ant virtuvės stiklo sienelės, stiklinių pertvarų ornamentams. Ši plėvelė pagaminta iš poliesterio, todėl stiklui suteikia papildomo atsparumo ir apsaugo nuo smūgių.

Matinės vienspalvės plėvelės – taip pat puikus interjero sprendimas. Jos suteikia naują atspalvį stiklui ir garantuoja privatumą. Už ja apklijuoto stiklo, atsižvelgiant į vidaus apšvietimą, matinės plėvelės sodrumą, matomi tik viduje esančių žmonių ar daiktų siluetai. Kadangi plėvelė gerai praleidžia šviesą, patalpos ji neužtamsina. Interjerą dekoruoti įkvepia ir išpjaustytos plėvelės – logotipai ar kiti norimi ornamentai greitai papuoš pasirinktą erdvę.

Geras sprendimas interjerui pagražinti ir tonuojančios plėvelės.

UAB „Stiklo tonas“ I Vilkpėdės g. 8, Vilnius I Mob. 8 689 34 439 el. paštas info@tint.lt I www.tint.lt

37

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

38

„AKSINTERIER“ – LUBŲ KONSTRUKTORIUS, SUJUNGIANTIS MENĄ, DIZAINĄ, INOVACIJAS IR KOKYBĘ!

Ilgametę patirtį turinti įmonė „Aksinterier“ yra pirmaujanti įtempiamųjų lubų gamintoja Lietuvoje. Išskirtinė įtempiamųjų lubų savybė – neribotos dizaino galimybės (neįtikėtinos formos, faktūros, stiliai) ir aukščiausius reikalavimus atitinkanti kokybė.

Visa įmonės siūloma produkcija turi kokybės, higienos ir gaisrinės saugos sertifikatus. Inovatyvios lubos sugeria iki 90 % pašalinių garsų, todėl veikia ir kaip akustikos gerinimo elementas. Įrengiant lubas siūlės storis yra vos 0,2 mm, todėl ji beveik nematoma, taip pat įmanoma įrengti ir modernias besiūles lubas. Įtempiamosios lubos montuojamos 3 cm atstumu nuo esamų lubų.

Verta paminėti, kad lubos išlaiko iki 100 l/m2 vandens, tai padeda užtikrinti, kad kambario užliejimo atveju turtui nebus padaryta žala. „Aksinterier“ – tobula praktiškumo ir grožio sinergija, garantuojanti neįtikėtinai šiuolaikiškus ir optimalius rezultatus.

UAB „Aksinterier“ I Įtempiamosios lubos I Kirtimų g. 11A, Vilnius +370 600 14 421 I www.aksinterier.lt I info@aksinterier.lt

ARCHITEKTŪRA

„KUBO BALDAI“ – sukurti ilgai tarnauti!

Įmonės „Kubo baldai“ specialistų rankose medis ir plienas atgyja netikėtomis formomis. Ąžuolas, uosis, beržas, pušis, eglė, metalas, marmuras... Lietuviškos tradicijos ir skandinaviškos kokybės bei precizijos sąjunga, atverianti duris į kitokį interjero pasaulį. „Kubo baldai“ – daugiau nei baldai. Tai – ilgalaikiškumo ir šiuolaikiškumo sinergija, kurianti kitokias elegancijos taisykles ir skatinanti naujų tradicijų gimimą namuose ar darbe.

Galima perduoti kitoms kartoms „Kubo baldai“ misija – gaminti kokybiškus, aplinkai palankius baldus, kuriuos galima perduoti iš kartos į kartą.

Kai kurie mūsų džiaugiasi paveldėtomis sofutėmis, kėdėmis ar spintomis. Vienus baldus užteko šiek tiek restauruoti, kad jie būtų prikelti naujam gyvenimui, o kiti net ir po pusšimčio ar šimto metų tebėra išlikę puikios išvaizdos bei būklės. Būtent tokius baldus, kuriuos galima perduoti ir kitoms kartoms, kuria „Kubo baldai“.

Kiekvienas prisilietimas prie medžio ar metalo yra kupinas kruopštumo ir dėmesio, kiekviena linija ar rievė suteikia išskirtinumo, o švelnus užbaigimas suteikia baldui šilumos. Įmonės baldai gaminami iš natūralaus medžio, metalo, marmuro, o jiems apdirbti naudojamos irgi tik natūralios medžiagos. Tai reiškia, kad tokie rankų darbo baldai yra ne tik patvarūs ir ilgalaikiai, bet ir maloniai kvepia, nes juose gausu eterinių aliejų. Be to, pavyzdžiui, medinį baldą visada galima paprasčiausiomis arba profesionalų naudojamomis priemonėmis atnaujinti ir jis vėl bus kaip naujas, o baldas iš plokščių dažniausiai yra nerestauruojamas.

Paklūsta bet kuri medžiaga Įmonės „Kubo baldai“ specialistai vadovaujasi tokiomis vertybėmis kaip sąžiningumas, atsakingumas ir atkaklumas, jiems taip pat rūpi, kokioje aplinkoje gyvena patys ir jų klientai. Savo baldais įmonės komanda siekia kurti

40

patogią, gražią, jaukią aplinką. Baldų gamybos metu nenaudojama sintetinių dervų ar kitų žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų – kiekvienas mūsų baldas gimsta iš aplinkai saugių medžiagų.

Visi „Kubo baldai“ baldai puikiai tinka tiek kuriant interjerą namuose, tiek biure, tiek viešbučiuose, tiek kavinėse bei kitose vidaus ar lauko erdvėse. Specialistai seka naujausias dizaino tendencijas bei patogumo ir funkcionalumo principus, todėl geba tobulai sujungti praktiškumą ir grožį dirbdami su įvairia mediena bei plienu.

Išmanioji plėvelė „Smart film“ modernizmo ir inovacijų principai geresnio gyvenimo kokybei!

įjungta (stiklas skaidrus)

išjungta (stiklas nepermatomas)

įjungta (stiklas skaidrus)

išjungta (stiklas nepermatomas)

įjungta (stiklas skaidrus)

išjungta (stiklas nepermatomas)

Pritaikymo galimybės: Kambario ir biuro pertvaros I Namų ir biuro langai I Elektroninės užuolaidos I Žiemos sodo stogai/langai I Vitrinos I Langų ekranai I Stoglangiai Inovatyvus „Smart film“ kūrinys yra elektra valdoma skystųjų kristalų plėvelė. Perjungiama plėvelė leidžia jums pertvarkyti esamus stiklo langus, pertvaras ar kitus skaidrus paviršius, kad būtų galima greitai keisti privatumo ir saugumo lygį. „Smart“ plėvelė yra valdoma paprastu elektriniu jungikliu, kuris kontroliuoja jos neskaidrumą, paversdamas stiklą skaidriu arba nepermatomu. Ji taip pat gali būti lengvai integruota į namų automatizavimo sistemas, suteikiant dar didesnę aplinkos kontrolę.

Kontaktai: J. Kubiliaus g. 23 (Žirmūnai), 09108 Vilnius I +37069930451, +37069956092 I El pastas: smartfilms@apertura.lt I www.smartfilms.lt

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIS PARTNERIS

S U S I PA Ž I N K I T E: J A U N I E J I P R O J E K T O „ I Š M A N U S I S M I E S TA S “ K Ū R Ė J A I

Prieš trejus metus „Structum projektai“ pradėtas konkursas „Išmanusis miestas“ tęsia savo misiją! Savarankiško konkurso tikslas – studentų projektinius siūlymus savivaldybėms pritaikyti praktikoje. Jaunieji talentai jau ketvirtą kartą susiburia kurti, projektuoti ir formuoti, vadovaudamiesi konkurso „Išmanusis miestas“ principais. Žurnalas „Structum“ kartu su pagrindiniu projekto partneriu UAB „FIMA“ kviečia susipažinti su komandomis, jų vadovais ir pasirinktomis teritorijomis.

Kiekviena komanda atsakė į klausimus, geriausiai apibendrinančius jų siekius, tikslus ir koncepciją.

1. Kokią teritoriją pasirinkote ir kodėl, kuo ji jums įdomi?

2. Kas jūsų manymu, yra tas išmanus miestas, koks jis?

3. Pavyzdiniai objektai, architektas-asmenybė kurie jus įkvėpia?

4. Išmanusis miestas. Į kokį pasaulio miestą orientuojatės?

5. Ar manote, kad toks projektas prisidės prie jūsų profesionalumo ateityje? Ką jums duos dalyvavimas jame?

6. Ką jums palinkėtų, ko iš jūsų tikisi jūsų grupės vadovas/-ai?

7. Koks yra jūsų komandos credo?

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO KOMANDA STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – RADVILIŠKIS EIMANTĖ JAUTAKYTĖ (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, III KURSAS) AISTĖ KUNDROTAITĖ (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, III KURSAS) GINTARĖ MAROZAITĖ (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, III KURSAS) TAUTVYDAS POVILIONIS (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, IV KURSAS) VĖJAS OGINTAS (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, PASTATŲ INŽINERINĖS SISTEMOS, III KURSAS) EDVINAS PUŠINSKAS (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, PASTATŲ INŽINERINĖS SISTEMOS, III KURSAS) VADOVAI: ARCHITEKTAS, DĖSTYTOJAS DOC. DALIUS ŠARAKAUSKAS, STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

44

1. Radviliškio teritorija, miesto centrinės dalies viešųjų erdvių harmonizavimas. Laisvės alėjos atkarpa nuo Radviliškio miesto geležinkelio stoties iki buvusios „Šiaulių ramovės“ pastato. Šią temą pasirinkome, siekdami įprasminti miesto sąsają su geležinkelio atsiradimo istorija.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

2. Išmanusis miestas yra ne tik miestas, kuriame integruotos duomenų rinkimo technologijos, padedančios padaryti miestą saugesnį, sveikesnį ir veiksmingesnį.

Tai miestas, kuriame išmaniosios technologijos priverčia žmogų mąstyti, o ne mąsto už patį žmogų. Tai miestas, kuris nepamiršta savo istorijos ir kultūros, prisitaikydamas prie naujovių ir derindamas dabartį su praeitimi.

3. Portugalas architektas Álvaro Siza (g. 1933 m.) – vienas labiausiai vertinamų savo kartos architektų, žinomas dėl skulptūrinių kūrinių, apibūdinamų kaip „poetinis modernizmas“. Á. Siza laikomas ankstyvųjų modernistų įpėdiniu, jo kuriamos formos perteikia natūralią nuotaiką ir aplinkos savitumą. Jis – tiesiog savo amato meistras, kuriantis tikrą architektūrą bei architektūros istoriją.

4. Amsterdamo miestas jau seniai žinomas dėl savo kanalų, kavinių ir dviračių kultūros. Spartus ekonominis augimas kartu su efektyviai naudojamais gamtiniais ištekliais kuria ateities miesto modelį. Amsterdamas žinomas kaip „išmaniojo miesto“ pavyzdys, naudojantis informacines technologijas miesto paslaugoms tobulinti. Amsterdamas didžiuojasi turtingu kultūriniu gyvenimu ir įvairiapusiš-

kumu. Miestas išsiskiria aukšta gyvenimo kokybe. Čia gyvenantys, dirbantys, besimokantys žmonės daro Amsterdamą gyvą ir daugialypį.

5. Neabejotinai projekto kūrimas prisidės prie mūsų profesionalumo. Darbas komandoje padeda tobulinti žinias, dalijantis patirtimi su skirtingų specialybių studentais.

Susidurdami su naujomis problemomis ir iššūkiais, tobulėjame ne tik techniškai, bet plečiame savo požiūri ir suvokimą.

6. Žavėdamiesi naujomis technologijomis ir jų teikiamomis galimybėmis, nepamirškime, kad miestai – tai visų pirma vieta gyventi, jie statomi šimtmečiais ir turi daugybės skirtingai mąstančių kartų paliktas žymes. Turime branginti egzistuojančias struktūras ir tradicijas, pajausti genijus loci.

Mes negalime žmonių versti gyventi taip, kaip norime.

Avicena mokė – nepakenk.

7. Kartais laimi, kartais pasimokai.

Komforto zona yra nuostabi vieta, bet joje niekas netobulėja.

45

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO KOMANDA STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS, ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS FAKULTETAI PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ

BENAS KALINAUSKAS (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, II BAKALAURO KURSAS, ARCHITEKTŪRA) JONAS KALUINA (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, II BAKALAURO KURSAS, ARCHITEKTŪRA) GUODA MAJAUSKAITĖ (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, II BAKALAURO KURSAS, ARCHITEKTŪRA) JUSTAS BARAUSKAS (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, II BAKALAURO KURSAS, STATYBOS INŽINERIJA) EGLĖ STEPONAVIČIŪTĖ (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, II BAKALAURO KURSAS, STATYBOS INŽINERIJA) TOMAS PAŠKAUSKAS (STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, III BAKALAURO KURSAS, PASTATŲ INŽINERINĖS SISTEMOS) ELVINAS SETKAUSKAS (ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS FAKULTETAS, III BAKALAURO KURSAS, ELEKTROS INŽINERIJA) VADOVAS: DĖSTYTOJAS MARTYNAS MAROZAS, STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

1. Peržiūrėję pasiūlymus, bendru sutarimu pasirinkome rekreacinio parko projektą Butkelių rajone. Pirmiausia dėl to, kad komandą sudaro skirtingoms specialybėms atstovaujantys žmonės ir šiame projekte bus galimybė pa-

sireikšti mums visiems. Kitas aspektas – tai nenaudojama nuostabi vieta ir didžiulė teritorija, kurią galima paversti lankytina tauragiškių zona ir turistų traukos centru.

2. Išmanusis miestas – miestas žmogui. Toks miestas sukuria galimybes interpretuoti jį savaip, kiekvienam atrasti savo vietą. Tai save išlaikantis, tarnaujantis žmogui ir estetinį malonumą teikiantis miestas.

3. Ko gero, vienas iš daugiausia įkvėpimo suteikusių architektų būtų danas Bjarke Ingelsas („Bjarke Ingels Group“ – BIG). Nepaklusdamas seniems, nusistovėjusiems architektūros suvokimo formalumams, Bjarke kuria itin įspūdingus ir neįprastus architektūrinius kūrinius. Vienas jų yra šiuo metu Kopenhagoje statoma jėgainė „Amager Bakke“. Ji neįprasta tuo, kad pastato koncepcinė idėja buvo Danijos lygumose sukurti kalną, kuris žiemą veiktų kaip slidinėjimo, o vasarą – žygiavimo trasa.

4. Mus įkvepia Masdaro miestas, esantis JAE. Šis miestas ypač išmanus bei ekologiškas, naudoja atsinaujinančios energijos šaltinius. Manome, kad galime jų sukurtas technologijas pritaikyti Lietuvai ir savo projektui.

5. Projektas visų pirmiausia mus išmokys dirbti ne tik su tos pačios srities atstovais, bet ir su kitų, išmoksime bendradarbiauti ir pastangas sutelkti dėl bendro tikslo. Taip pat neįkainojama patirtis – dar būnant studentais išbandyti save realizuojant didesnio mastelio projektus.

6. Darbo vadovas tikisi turiningo bendradarbiavimo, smagaus proceso ir profesionalaus rezultato. O linki, kad vieno projekto metu atsiradusios partnerystės taptų ilgo tarpusavio bendradarbiavimo pradžia.

7. „Jeigu gali viską kontroliuoti, tai reiškia, kad į priekį judi per lėtai.“ – Mario Andrett

46

I Å M A N U S I S M I E S TA S

47

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO KOMANDA

STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ KAROLIS VAIKŠNYS (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, II KURSAS) EGIDIJUS DAMBRAUSKAS (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, DARNŪS IR ENERGETIŠKAI EFEKTYVŪS PASTATAI, I KURSAS) PIJUS STANKEVIČIUS (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, PASTATŲ INŽINERINĖS SISTEMOS, II KURSAS); MYLITA SIMOŠKAITĖ (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, II KURSAS) EIMANTAS KASCENSKAS (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, IV KURSAS) TOMAS CELENCEVIČIUS (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, IV KURSAS) ŠARŪNAS MIKELAITIS (KTU STATYBOS IR ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, II KURSAS) VADOVAS: ARCHITEKTAS, KTU ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDROS DOC. GINTARAS BALČYTIS

1. Išsirinkome Tauragės sporto arenos teritoriją, nes mūsų komanda – architektai, konstruktoriai ir inžinieriai – labai universali ir užduotis, ateinanti su teritorija, atitinka mūsų tikslus, siekius ir galimybes. Bus įtraukti visų sričių būsimi specialistai.

2. Išmanusis miestas – tai toks miestas, kuriame išmanumas žavi savo paprastumu ir išskirtinumu. Miesto išdėstymo, aplinkos sutvarkymo ir technologiniai sprendimai turi puikiai derėti. Taip pat toks miestas turi būti kelrode žvaigžde kitiems miestams ir šalims.

3. Šiais laikais, kai kasdieną mus pasiekia neįsivaizduojami kiekiai informacijos, labai sunku išsirinkti vieną žmogų ar pastatą, kuris atspindėtų mūsų komandos įkvėpimą. Esame septyni skirtingi žmonės, iš kurių kiekvienas skirtingai, savaip, suprantame įkvėpimą ir grožį. Todėl tiek Remas Koolhaasas, tiek Zaha Hadid, tiek Ludwigas Miesas van der Rohe ar visi kiti žymūs architektai mums yra įkvėpimas. Taip pat ir Lietuvos grandai, mūsų dėstytojai ir kiti architektai mus įkvepia. Kaip yra pasakiusi Julia Morgan: „Architektūra – tai vizualinis menas ir pastatai kalba patys už save“, taip ir mes manome, kad kiekvienas architektūrą matome kitaip ir grožį įžvelgiame joje, o ne pavardėse. (8 pav. Pastato idėja iš „Creato Arquitectos“)

48

I Š M A N U S I S M I E S TA S

4. Tokijas. Šis miestas mus žavi, nes jame galime rasti būtent tai, ką vadiname išmaniuoju miestu – darna tarp tradicijos, technologijos ir urbanizacijos. ( 9 pav. „Architectural Photography© Mike Hollman Architects“: Hiroshi Nakamura ir „NAP Architects“) 5. Tikrai taip. Pasirinkta užduotis puikiai atspindi realaus darbo modelį Lietuvoje, todėl tai būtų neįkainojama patirtis kiekvienam jaunam specialistui. Turėsime puikią galimybę bendradarbiauti projekto vystymo metu su skirtingų specialybių studentais.

6. „Linkiu komandai atsakingai pažvelgti į užduotį: urbanistinė situacija – vietovės Genius Loci, užstatymo mastelį, statinio funkciją. Šiandien galima vertinti tik tokią architektūrą, kuri dar daug metų atitiks aplinkos tvarumo ir tausojimo kriterijus tiek architektūros, tiek urbanistikos prasmėmis. Tikiu, kad mūsų komandos darbas toks ir bus.“ Gintaras Balčytis 7. „Pieštuku gimęs autocad’u netapsi.

49

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ LUKNĖ BARČAITĖ (ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) VADOVAS: DONALDAS TRAINAUSKAS, VGTU ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪROS KATEDRA

1. Pasirinkau Tauragės sporto arenos teritoriją, nes tokios paskirties pastato dar neteko projektuoti. Be to, man atrodo, kad pastatų ir erdvių daugiafunkciškumas, kurio reikia ir šiam statiniui, šiandieniame pasaulyje labai svarbus – taip pastatai gali atlikti svarbų vaidmenį bendruomenių gyvenime ir tapti traukos centru.

2. Išmanusis miestas – man tai ne tik miestas, kuriame daug naujausių technologijų, bet ir miestas, maksimaliai pritaikytas žmonėms. Miestas, kurio urbanistiniai, architektūriniai sprendimai lengvina kasdienį žmogaus gyvenimą. Miestas, kuriame gamtos ir žmogaus santykis yra stipresnis nei daugumoje šiandienių miestų. Labai svarbi išvystyta infrastruktūra, palengvinanti keliavimą, skatinanti alternatyvius judėjimo būdus.

3. Architektas, kuris mane įkvepia, – Ludwigas Miesas van der Rohe. Jis minimaliomis priemonėmis sukūrė maksimalius rezultatus. Man atrodo, kad „Farnsworth House“ – vienas akivaizdžių pavyzdžių, kaip architektūra darniai įsilieja į aplinką. Hjustono vaizduojamųjų menų muziejus atrodo efektingai ir šiandien. Konkreti, neperkrauta detalėmis forma. Kaip ir kiti jo architektūriniai kūriniai, taip ir šis minimaliomis priemonėmis perteikia maksimalų rezultatą.

4. – 5. Manau, kad toks projektas, be abejonės, prisidės prie mano profesionalumo ateityje. Dalyvavimas konkurse priverčia žiūrėti dar plačiau nei visada žiūrėjau, dar daugiau domėtis ir tobulėti šioje srityje.

6. Amsterdamas. Jo vykdoma išmaniojo miesto programa įtraukia ir visuomenę, labai tikslingai vystoma infras-

50

truktūra, kuri leidžia lengvai pasiekti reikiamas vietas.

Mieste daug dviračių. Plėtojamos išmaniosios technologijos, pritaikomos žmogaus poreikiams. Atsižvelgiama į taršos, judrumo problemas. Miestas, kuriame kompleksiškai sprendžiamos problemos ir vystomi išmanūs sprendimai šalia. Čia svarbūs visi miestą sudarantys elementai.

7. Ludwigas Miesas van der Rohe: „Mažiau yra daugiau.“

I Å M A N U S I S M I E S TA S

51

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – RADVILIŠKIS VILIUS MORKŪNAS (ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) VADOVAI: DOC. DR. DALIA DIJOKIENĖ, VGTU ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, URBANISTIKOS KATEDROS VEDĖJA

1. Pasirinkau Radviliškio mieste esančią Vasario 16-osios g. atkarpą nuo Laisvės al. iki Radvilų g. Manau, kad tai labai problemiška ir svarbi gatvė.

2. Kuo greičiau mieste įgyvendinamos inovatyvios idėjos, tuo jis yra išmanesnis. Kai miesto valdžia dirba tam, kad būtų sukurta terpė, kurioje gyventojai ir profesionalai turėtų kuo daugiau tiesioginės įtakos kurdami savo aplinką, tada automatiškai vyksta spartesnis progresas.

3. Mane įkvepia tokie projektai, kurie padeda konkrečioje vietoje atsirasti poreikiui rinktis žmonėms. Jei architektas sugeba pamatyti situacijos potencialą ir projektuodamas jį išnaudoja – sukuria tokią erdvę, kurioje norisi būti ir kuri veikia, tada, galima sakyti, kad tai geras ir įkvepiantis pavyzdys.

52

Šiame paveikslėlyje vaizduojama viena iš Sidnėjaus gatvių, kurią supa aukštybiniai pastatai. Tokioje gatvėje būti nejauku, tačiau architektai nusprendė sukurti pėsčiųjų pasažą viduryje, taip išsaugodami kultūrinės vertės turinčius pastatus ir sukurdami naują smulkesnio mastelio viešąją erdvę.

4. Manau, kad tokio dydžio miestui kaip Radviliškis geras pavyzdys yra panašaus dydžio Vakarų miestai. Jie kompaktiški, su aiškiu viešųjų erdvių tinklu. Pvz., Olandijos miestas Dutinchemas – labai kompaktiškas, turi gerai išvystytą susisiekimo sistemą, daug dėmesio skiriama dviračiams (į miesto centrą automobiliais įvažiuoti negalima), todėl visas senamiestis atitenka pėstiesiems ir dviratininkams.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

5. Su šiuo projektu praleisiu metus, tad labai tikiuosi, kad tai prisidės prie asmeninio mano tobulėjimo. Be to, dalyvavimas tokiame projekte turėtų padėti pasiruošti ateities konkursams.

6. Linkiu šios užduoties metu išmokti naudotis urbanistinio projektavimo instrumentais, pažinti Radviliškio miesto tiek fizinį audinį, tiek socialinį bei kultūrinį jo turinį, tapti miesto patriotu ir padėti jo centrui virsti šiuolaikiška miestietiška aplinka, kurioje norėtųsi būti. Kūrybinio polėkio, jaunatviškos drąsos ir išradingų sprendimų!

53

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – PLUNGĖ NERINGA DARGVILAITĖ (ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) SALOMĖJA LUBYTĖ (ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) VIKTORIJA IVICKYTĖ (APLINKOS INŽINERIJOS FAKULTETAS, APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA, III KURSAS) VADOVAI: DOC. DR. DALIA DIJOKIENĖ, VGTU ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, URBANISTIKOS KATEDROS VEDĖJA 1. Mūsų komanda pasirinko Plungės miesto teritoriją, įdomią savo situacija ir neišnaudotu potencialu. Tai teritorija, esanti miesto centrinėje istorinėje dalyje, priglaudusi patrauklų gamtinį objektą, kuris šiuo metu nėra pritaikytas miesto gyventojams efektyviai naudoti.

2. Išmanusis miestas – šiuolaikiškas, aktyvus miestas, kurio neatsiejama dalis – inovatyvios technologijos. Toks miestas palankus gamtai, žmogui. Jis patogus ir priimtinas net jautriausiems visuomenės sluoksniams, gerinantis jų gyvenimo kokybę. Tai toks miestas, į kurį įdėta daug pastangų, kad gyventi visiems būtų paprasčiau.

3. Objektas, įkvepiantis kurti pasiūlymus teritorijai, – Bernard’o Tschumi suprojektuotas parkas „De la Vilette“, esantis Paryžiuje. Tai pavyzdys, kuris įrodo, kad galima sukurti patrauklias erdves lankytojams, derinant gamtinius elementus net su dekonstruktyviais objektais bei inovatyviomis technologijomis. Čia naudojami kompoziciniai elementai, tokie kaip spalva, medžiagiškumas, garsai, atspindžiai, žadina emocijas, o idėjiniai elementai – maršrutai, objektų sekos – kelia susidomėjimą ir užprogramuoja lankytoją tiesiog eiti. Teritorijose, kuriose kombinuojami šie elementai, būna sukuriama vietos dinamika, nulemianti architektūros ir kraštovaizdžio sintezę. Žvelgiant į šį pavyzdį, vieną principinį dalyką norėtųsi daryti kitaip – neignoruoti esamos gamtinės situacijos – kuo daugiau tikros gamtos elementų, tuo priimtinesnė ir malonesnė aplinka. Tik nuo pačių idėjų tikslingumo tai vietai priklauso, kaip teritorijos sutvarkymas paveiks vietovę, jos lankytojus, kaimynijas ir ateities kartas.

4. Hamarbis (Hammarby Sjöstad) – į pietus nuo Švedijos sostinės Stokholmo centro plytintis rajonas. Žaluma Ha-

54

marbyje harmoningai įsilieja į bendrą urbanistinę panoramą. Sakoma, net jei gyventojai nėra ekologiškai sąmoningi, apsigyvenę Hamarbyje jie būtinai tokiais taps.

5. Mes tikime, kad projektuodami išmanųjį miestą įgysime daugiau patirties, mokysimės spręsti kylančias problemas, dirbdami komandoje kartu ieškosime bendrų ir tik pačių geriausių miestui sprendimų. Visa tai, tikimės, prisidės prie mūsų profesinio augimo.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

6. Linkiu komandai priimti iššūkius, kuriuos pateikti gali tik nedideli, ilgą istoriją menantys, nemažai įvairių praradimų patyrę ir vis dar kupini neišnaudoto žmogiškojo, gamtinio ir urbanistinio audinio potencialo Lietuvos miestai. Susidūrus su iššūkiais, linkiu drąsiai išskleisti jaunatviškus kūrybos sparnus ir sužavėti drąsiais, jautriais ir įdomiais sprendimais. Taip pat linkiu sklandaus ir vaisingo darbo komandoje.

7. Vadovaujamės Zigo Ziglaro posakiu: „Tai, ką įgyji siekdamas savo tikslų, nėra taip svarbu, kaip tai, kuo tampi jų siekdamas.“

55

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ SIDONA ŠAŠLAUSKAITĖ (AF-14/1, IV KURSAS) MIGLĖ JAKUBAUSKAITĖ (AF-14/1, IV KURSAS) MILDA DAUTARTAITĖ (AF-14/1, IV KURSAS) AURIMAS VIBURYS (AF-14/1, IV KURSAS) ŽILVINAS URBAS (AF-14/1, IV KURSAS) (KIEKVIENAS KOMANDOS NARYS ATLIEKA UNIKALIUS PROJEKTUS INDIVIDUALIAI.) VADOVAS: SAULIUS MIKŠTAS, VGTU ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS 1. Pasirinkome Tauragės miestą – J. Tumo-Vaižganto gatvių sankryžoje esantį sklypą. Tauragės miesto gyventojai yra aktyvūs, todėl jaučiamas didelis naujo funkcionalaus centro poreikis, kuriame sportuoti galėtų ne tik profesionalai, bet ir vietos gyventojai.

2. Šiandien daug kalbama apie miestų ir jų gyventojų tvarios darnos ir gerovės principus, kurie padėtų optimizuoti įvairių paslaugų prieinamumą, mažintų išlaidas ir leistų efektyviai naudoti išteklius (energinius, laiko, žmogiškuosius). Tad išmaniajam miestui svarbiausia – mus supančios aplinkos ir socialinio kapitalo puoselėjimas.

3. Tauragės miestas ne tik turi didelių planų tapti žaliausiu Lietuvos miestu, bet ir nuosekliai juda šio tikslo link.

Liubliana buvo išrinkta kaip 2016-ųjų žalioji sostinė. Iš šio miesto galime pasimokyti, kaip palyginti vidutinio dydžio miestą galima paversti draugišku pėstiesiems, sukurti centralizuotą ergonomiškesnę šildymo sistemą, kaip efektyviai rūšiuoti ir šalinti miesto atliekas.

4. Dalyvavimas suteiks puikią galimybę susidurti su naujais iššūkiais, užduotimis ir akademinio pobūdžio darbą

56

I Š M A N U S I S M I E S TA S

paversti realizuojamu objektu. Viso proceso metu įgytos žinios ir nauja patirtis ateityje skatins profesinėje veikloje objektyviau žvelgti į teikiamas užduotis ir būsimas kliūtis. Šis projektas suteikia galimybę įgyti patirties ne tik projektavimo srityje, bet ir bendraujant su projektų atstovais, užsakovais.

5. Mūsų grupės vadovas mums palinkėtų kantrybės, atkaklumo ir sėkmės darbe.

6. Iššūkis – galimybė tobulėti visapusiškai, nepaisant baimės ir nežinomybės.

57

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA

ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ KASPARAS KURTOVAS (ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) VADOVAS: DĖSTYTOJAS DOC. ALVYDAS ŽICKIS, ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS

1. Pasirinkau Tauragę, nes nesu čia buvęs ir norėčiau iš arčiau pažinti šį miestą. Kiek esu domėjęsis, Tauragėje daug po karo statytų stalinistinių pastatų, todėl, manau, mano sukurtas objektas atnaujintų miestą, taptų jo akcentu.

2. Manau, kad išmanusis miestas turi būti siejamas su ateitimi. Jame turėtų būti sprendžiami ekonomikos, energijos, ekologijos klausimai. Tai toks miestas, kuriame būtų gera ir jauku gyventi.

3. Mane žavi ispano Antoni’io Gaudí kūryba. Jo darbai išsiskiria iš kitų savo unikalumu. A. Gaudí kūryboje ryški tradicijos ir naujumo sintezė.

Savo individualumu domina Lietuvos architektas Rolandas Palekas, kuriam svarbu suderinti gamtos vaizdus ir architektūrą, tai suteikia savotiško žavesio. Vieno architekto idealo neturiu. Vertinu architektūrinius objektus pagal jų stilių, kuris gali pritraukti, sužavėti, atimti amą.

Išskirtinio stiliaus objektą gali sukurti net neišgarsėjęs architektas.

4. Orientuojuosi į daug miestų. Man labai patinka Rio de Žaneiras, Paryžius, Lisabona, Praha, Venecija. Jie visi savotiškai įspūdingi, visi skirtingi, bet turi ir daug bendra.

5. Žinoma, kiekvienas iššūkis ir patirtis leidžia tobulėti ir žengti pirmyn, o dalyvavimas projekte leis įgauti profesinės patirties ir žinių.

6. Kaip ir kiekvienas grupės vadovas, tikisi, kad jo studentai padarys maksimumą ir taps geriausi.

7. Norėčiau, kad mūsų komandos credo būtų toks: „Tikėk tuo, ką darai.“

58

I Å M A N U S I S M I E S TA S

59

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA

STATYBOS FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ GABIJA RADKEVIČIŪTĖ (STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ PROGRAMA, III KURSAS) MIGLĖ RAKAUSKAITĖ (STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ PROGRAMA, III KURSAS) ANDRIUS TAPARAUSKAS (STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ PROGRAMA, III KURSAS) JUSTINAS SKUJA (STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ PROGRAMA, III KURSAS) KAROLIS GRICIUS (STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ PROGRAMA, III KURSAS) VADOVAS: DĖSTYTOJAS KĘSTUTIS URBONAS, STATYBOS FAKULTETAS, METALINIŲ IR KOMPOZITINIŲ KONSTRUKCIJŲ KATEDRA

1. Tauragės sporto arena. Šiandieniame išmaniųjų technologijų pasaulyje žmogui dažnai trūksta fizinio aktyvumo.

Manome, kad toks statinys tikrai pasitarnautų miesto žmonėms, pritrauktų miesto svečių. O ir mums, kaip būsimiems konstruktoriams, šis objektas – gera patirtis.

2. Išmanusis miestas – tai kiekvieno žmogaus nedrąsi svajonė, kuri gali viršyti tikrovę ir jau po truputį virsta mūsų realybe, žvelgiant į nuveiktus darbus. Todėl mes norime tęsti šią gražią tradiciją su naujomis idėjomis ir taip tapti dalimi miesto, kuris bus ne tik išmanus, bet ir draugiškas tiek miesto svečiams, tiek jame gyvenantiems žmonėms.

Mūsų nuomone, išmanusis miestas – tai toks, kuriame: • efektyviai išnaudojama miesto žemės teritorija; • efektyviai suplanuotas eismas, kad nebūtų spūsčių, būtų patogu keliauti viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu; • naudojantis atsinaujinančius energijos išteklius: saulę, vėją, biomasę; • nemažą jo dalį sudaro žaliosios erdvės; • kokybiškai pastatyti pastatai, statiniai, lygūs keliai ir šaligatviai.

3. Frankas Gerhry (1929 m.) – kanadiečių kilmės architektas. Jo įspūdingi kūriniai, įskaitant ir jo paties rezidenciją, itin žavi žmones iš viso pasaulio. Šiuolaikinėje architektūroje jo darbai laikomi unikaliais, o jis pats – vienu svarbiausių amžiaus architektų. Suprojektavo daugybę pastatų, jungiančių unikalią architektūrą ir technologi-

60

nes naujienas. Naudodamas metalo konstrukcijas sukūrė tai, ko pasaulis iki šiol nebuvo regėjęs. Žinomiausi darbai: Dwighto D. Eisenhowerio memorialas, Franko Gehry rezidencija, Peterio B. Lewiso pastatas, „Santa Monica Place“, tiltas „BP Pedestrian“ ir dar daug kitų.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

4. Mes orientuojamės į Šveicarijos miestą Ciurichą – patį tvariausią miestą pasaulyje, o tai, mūsų komandos manymu, – svarbiausia išmaniojo miesto sąlyga. ( 2 pav. Ciurichas, Šveicarija ) 5. Taip. Dalyvavimas projekte suteiks neakademinės konstrukcijų projektavimo patirties, kuri gali paskatinti ateityje projektuoti pastatus profesionaliau. Šis projektas mums – tai naujas, daug žadantis ir lauktas iššūkis, kurį mes sutinkame su dideliais lūkesčiais. Tikimės iš jo pasisemti tiek patirties, tiek drąsos.

6. Sunku atsakyti, tikriausiai reikėtų paklausti jo. Bet manome, kad palinkėtų mąstyti kūrybiškai, bet kartu ir racionaliai, o tikisi, kad nebijosime sudėtingų inžinerinių problemų ir turėsime didelio vidinio užsidegimo dirbti.

7. Menas be inžinerijos – svajonė, inžinerija be meno – tik skaičiavimai!

61

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO KOMANDA

Wilsono vidurinė mokykla, Arlingtonas, Virdžinija, JAV

62

KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – KELMĖ MONIKA AUGLYTĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) INGA BAUŽIENĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) SIGITA BUKANTAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) AGNĖ KAVALIAUSKAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) INDRĖ KAZAKAUSKAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) AGNĖ KULIKAUSKAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) UGNĖ RADVILAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) KOTRYNA RAILAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) IEVA SINKEVIČIŪTĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) VYTENIS STANKEVIČIUS (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) MONIKA SVILAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) RAMUNĖ UŽDAVINYTĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) ANTANAS VALČIUKAS (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) GABIJA VIRBICKAITĖ (KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, I MAGISTRO KURSAS) VADOVĖ: DOC. DR. JEKATERINA LAVRINEC

Susitikimo Kelmėje metu: Kelmės savivaldybės architektas R. Dobrovolskis, Kelmės kultūros centro direktorius A. Arlauskas, kelios VGTU Kūrybos visuomenės komunikacijos pirmo kurso magistrantės, (priekyje su akinukais) dėstytoja J. Lavrinec.

visą miestelį. Manome, kad tai ir yra pagrindinė problema. Norime vieną iš potencialių aikščių / skverų paversti nuolatiniu centru, kur burtųsi gyventojai, žiemą būtų statoma eglė ir gyventojai, išgirdę „Susitikime centrinėje aikštėje“, žinotų kur ateiti.

1. Pasirinkome Kelmės miestą. Gana įdomus dalykas – Kelmės miestas (kad ir kaip keistai tai skambėtų) neturi centro, tiksliau per miesto centrą driekiasi dvi pagrindinės gatvės, o aikštės ar skverai tūno tolėliau. Mieste vyksta įvairiausių renginių, tačiau jie vėtomi ir mėtomi po

2. Išmanųjį miestą traktuojame kaip santykį su šiuolaikinėmis technologijomis. Socialiniai tinklai miesto erdvėms suteikia itin svarbų komunikacinį aspektą, kai patys erdvių naudotojai jas pristato socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Instagram“.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Projektas „Superkilen“, Kopenhaga, Danija

3. Negalime išskirti vieno architekto. Labai gera stebėti didelių kompanijų, kuriose dirba kelių profesijų atstovai ir kuria bendrą produktą, darbus. Tad vienareikšmiškai įkvepėju skelbiame „BIG-Bjarke Group“ – architektų, urbanistų ir dizainerių kompaniją, įsikūrusią Kopenhagoje, Niujorke ir Londone. Visi jų darbai – skirtingo kalibro bei stilistikos. Nuo, rodos, paprasto miesto aikštės grindinio nudažymo iki suprojektuoto impozantiško statinio, kurio užsakovas – grandiozinis „Google“.

4. Kopenhaga labai tinkamas pavyzdys. Grakščios šio miesto erdvės įtraukia gyventojus ir svečius leisti laiką jose, įsiamžinti ir dalytis nuotraukomis socialinių tinklų kanaluose.

5. Be abejo. J. W. Göthe yra pasakęs „Patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla“. Dauguma mūsų tokiame projekte dalyvaujame pirmąkart, tad manome, kad įgauta patirtis nuties tiltą link ateities profesionalumo. Dalyvavimas projekte mums suteikia patirties ir, žinoma, pažintį su žavingąja Kelme, jos gyventojais bei architektūra.

6. Mūsų grupės vadovė tikisi iš mūsų sumanių, išskirtinių, unikalių idėjų ir pasiūlymų šiam projektui, kurie suteiks atitinkamų rezultatų.

63

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS TKATEDRA IGNAS LESAUSKAS (VGTU AF; ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) VADOVAS: DOC. AUDRIUS AMBRASAS, ARCHITEKTŪROS KATEDRA, ARCHITEKTAS

64

1. Pasirinkau Tauragėje esantį sklypą, nes norėjau pabandyti suprojektuoti, ko dar neteko – sporto areną. Pati teritorija galbūt nėra tiek įdomi, reljefas lygus, o užstatymas ekstensyvus. Todėl tai yra kūrybinė laisvė ir kartu iššūkis.

dalis, mano galva, yra ir išteklių sąnaudų sumažinimas, kaip pastatą padaryti energiškai tvaresnį sunaudojant mažiausiai žmogiškųjų bei kitų išteklių ir kad tai išliktų ir būtų suvokiama ateities kartoms.

2. Pagalvojus apie išmanųjį miestą, man pirmiausia šauna į galvą technologijos ir inovacijos, jų pritaikymas architektūroje ir žmogaus kasdienybėje. Kaip gyvenimą padaryti dar greitesnį, įdomesnį, paprastesnį. Neatsiejama

3. Manau, šiuo metu labiausiai įkvepianti asmenybė yra Elonas Muskas. Kai Kaunas nori tapti 2022 m. Europos kultūros sostine, jis iki 2024 m. ruošiasi pradėti statyti miestą Marse. Man tai sunkiai suvokiama ir verčia many-

I Š M A N U S I S M I E S TA S

ti, kad neįmanoma jau yra įmanoma, ir verta investuoti į ateitį. Na, o mėgstamiausio architekto turbūt neturiu.

Architektūra man – tai meno išraiška, pritaikyta žmogui naudojant technologijas.

4. Kadangi projektuoju ne miestą, o tik mažą jo dalį, sunku orientuotis į ištisą sistemą. Tačiau mane labai stipriai įkvepia tokie miestai, kurie gali išsilaikyti patys. Jie gali stovėti labiausiai neišvystytoje pasaulio vietoje ir gali puikiai veikti. Vienas tokių pavyzdžių yra MIT ir MI universitetų eksperimentinis miestas dykumoje Masdaras.

5. Manau, taip. Kadangi tai yra diplominis darbas, su kuriuo dalyvauju konkurse, pirmiausia, manau, man tai suteiks motyvacijos. Kadangi objektui reikia ne tik gražios architektūros, bet ir daug techninių žinių, manau, turėsiu galimybę pritaikyti tai, ko išmokau per ketverius metus, ir, galvodamas apie realų projektą, parinkti biudžetą.

6. Tikriausiai gero projekto.

65

I Š M A N U S I S M I E S TA S

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO KOMANDA ARCHITEKTŪROS IR AGRONOMIJOS FAKULTETAI PASIRINKTA TERITORIJA – LAZDIJAI GABRIELĖ ANTANAVIČIENĖ (ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS, AGRONOMIJOS FAKULTETAS, ŽELDININKYSTĖS SPECIALYBĖ, IV KURSAS) PAULINA STRAVINSKAITĖ (ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪRA, IV KURSAS) VADOVAI: ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO LEKT. AURELIJA LOZURAITIENĖ IR DR. DOC. ALVYDAS ŽICKIS

1. Gabrielė: Pasirinkome Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritoriją. Tai vieta ne tik gimnazijos mokiniams, bet ir visuomeninės paskirties teritorija, kurioje gali lankytis visi norintieji prasmingai praleisti laiką. Ši teritorija įdomi tuo, kad visas mokyklos erdves siekiama modernizuoti ir pritaikyti šiuolaikiniam neformaliajam ugdymui, jaunimui ir turiningam laisvalaikiui.

Paulina: Mokykla – tai vieta, kur jaunas žmogus praleidžia labai daug laiko. Ji formuoja jauną žmogų, atveria galimybes į platųjį pasaulį. Šiandienos mokykla turi būti „išmani“, tenkinti įvairius poreikius, būti antraisiais namais. Kartais norisi sugrįžti į mokyklą, kur tiek daug visko išgyventa, o prisiliečiant prie Lazdijų mokyklos atnaujinimo yra galimybė vėl prisiliesti prie mokyklos.

2. Gabrielė: Išmanusis miestas – tai kokybiškas teritorijos, pastatų urbanistinės ir architektūrinės vizijos išpildymas, kurioje darnaus planavimo principai tarnauja ne tik žmonėms, bet ir visai aplinkai (gamtai). Planuojant teritorijas ir integruojant išmaniąsias technologijas, reikia išlaikyti kraštovaizdžio ir architektūros sprendimų harmoniją.

Paulina: Išmanusis miestas turi atitikti šiandienos tendencijas – greitą gyvenimo būdą. Patogus susisiekimas, greitas keliavimas, energijos taupymas ir išmaniųjų technologijų taikymas – viskas, kas tarnauja žmogui, siekiančiam geriausio rezultato. Tačiau kartu ir gebantis pristabdyti žmogų ir priversti pastebėti miesto bei jame esančios gamtos grožį.

3. Gabrielė: Pietas Oudolfas, dirbantis daugiausia su daugiamečių augalų veislėmis, praktikuojantis natūralistinį požiūrį į sodininkystę. Dizaino filosofija: svarbu atskleisti sezoninį augalų gyvavimo ciklą dekoratyviniais aspek-

66

tais. Jis daugiausia dėmesio skiria struktūrinėms charakteristikoms, tokioms kaip lapų formos, kaip augalas atrodo prieš ir po žydėjimo. P. Oudolfas paaiškina: „Sodas yra įdomus, kai jis puikiai atrodo visus metus, o ne tik tam tikru laiku. Noriu išeiti į lauką bet kokiu oru, kad būtų įdomu ir ankstyvą pavasarį, ir vėlyvą rudenį.“ Projektai: „High Line“ (Niujorkas, JAV, 2006), „Battery Park“ (Niujorkas, JAV, 2003), galerijos „Serpentine“ paviljonas (Londonas, Jungtinė Karalystė, 2011).

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Paulina: Architektas Antoni’is Gaudí ir jo gebėjimas pastebėti detales, gamtoje randamus elementus perkelti į architektūrą. Gebėjimas iš aplinkos kurti architektūros šedevrus, naujas, kitoks požiūris į pastatus. Apie gamtoje aptinkamus elementus jis sakė: „Svarbus kiekvienas jų elementas, lapas ar šakelė. Jiems nereikia jokių išorinių detalių ar papildomų atramų. Tai per tūkstantmečius nesikeičiantis modelis, kurį gavome iš Dievo. O mes, žmonės, kuriame viską atvirkščiai.“ 4. Santanderas. Ispanijos mieste yra tūkstančiai jutiklių.

Centrinis kompiuteris gauna visus jutiklių duomenis ir sudeda į vieną nuolat atnaujinamą miesto paveikslą.

Mieste fiksuojama kone viskas. Realiuoju laiku fiksuojami kamščiai, avarijos, pavojinga išmetamųjų dujų koncentracija atskirose miesto vietose. Gerokai patobulinta ir miesto apšvietimo sistema. Visi miestiečiai gali naudotis surinkta informacija per išmaniųjų telefonų programėlę „Miesto pulsas“. Turistas, priėjęs prie žymaus miesto fontano, ta pačia programėle gauna informaciją apie šio fontano atsiradimo istoriją.

5. Gabrielė: Manau, kad šis projektas tikrai prisidės prie mūsų profesionalumo, nes vien jau dalyvaudamas jame gali išbandyti savo jėgas su kitais, praplėsti savo mąstymą ir projektavimo ribas, papildyti žinių bagažą. Manau, kad tai bus labai naudinga patirtis.

Paulina: Dalyvavimas konkurse yra patirtis ir galimybė.

Galimybė labiau susipažinti su vienu iš Lietuvos miestų, pažinti aplinką, ten gyvenančius žmones, Lazdijų mokykloje besimokančius mokinius ir jiems kažką pasiūlyti.

Galbūt tai, kas jiems būtų naudinga.

6. Tikimės, kad studentai susipažins su išmaniojo miesto naujovėmis ir sukurs ekologišką bei kokybišką aplinką.

7. „Geriau padaryti nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai.“ (Sokratas)

67

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KLAIPĖDOS RAJONO MOKINIŲ KOMANDA PASIRINKTA TERITORIJA – KĖDAINIAI BIRUTĖ JANKAUSKAITĖ (KĖDAINIŲ ŠVIESIOJI GIMNAZIJA, 12 KL.) VALDAS KUPČINSKAS (KĖDAINIŲ ŠVIESIOJI GIMNAZIJA, 10 KL.) DEIVIDAS MERONČIKAS (KAUNO „SAULĖS“ GIMNAZIJA, 11 KL.) GRETA DROMANTAITĖ (KAUNO „SAULĖS“ GIMNAZIJA, 11 KL.) VADOVAI: ARCHITEKTAS MINDAUGAS BUTVILA

1. Pasirinkome Kėdainių savivaldybės teritoriją. Pagrindinė pasirinkimo priežastis ta, kad pusė komandos yra kėdainiečiai ir pažįsta parką. Ši teritorija turi istoriją ir daug potencialo, nes šio jos geografinė padėtis miesto atžvilgiu – puiki. Daug neišnaudotos erdvės, gera atmosfera, kurią, tikime, galime dar labiau išreikšti.

2. Išmanusis miestas – miestas, kuriame gali gyventi visi, jis yra pritaikytas visų rasių, religijų, negalių, amžiaus žmonėms. Tai miestas, kuriame gamta, senosios tradicijos persipina su šiuolaikinėmis technologijomis ir šie du kontrastai ne konkuruoja, bet funkcionuoja kartu. Tai miestas, kuriame žmogus jaučiasi saugus, gali išreikšti save ir nevaržomas tobulėti, o miestas keičiasi ir prisitaiko prie žmogaus poreikių. Tai miestas, kurį gyventojas laiko savo namais.

3. Esame moksleivių komanda, kurios nariai dar tik planuoja studijuoti architektūrą. Visi turime skirtingas nuomones, kiekvieną mūsų žavi skirtingi architektai, stiliai, pastatai. Tačiau sutariame dėl vieno – vienas labiausiai įkvepiančių žmonių yra mūsų komandos vadovas Mindaugas Butvila, o labiausiai įkvepiantis objektas ir yra mūsų pasirinkta teritorija.

4. Komandą sudaro labai skirtingos asmenybės: vienus žavi moderni architektūra, kitiems patinka pastatai su istorija, barokas, renesansas. Tačiau šiame projekte mūsų komanda orientuojasi į Kėdainius, nes būtent su šiuo miestu yra stipriai persipynęs mūsų projektas.

5. Žinoma, manome, kad tai pirmieji žingsneliai profesijos, kurią rinksimės baigę mokyklą, link. Tai puiki patirtis, ne tik supažindinanti su profesija, bet ir įkvepianti.

6. -

68

I Š M A N U S I S M I E S TA S

7. Galvok netradiciškai, nes juk paprastume slepiasi geriausias variantas. Galbūt plačiajai visuomenei šis sakinys atrodo nelogiškas, bet ne viskas, kas logiška yra teisinga.

69

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO KOMANDA

1. Plungė – miestas kalvotoje Žemaitijoje, išsiskiriantis turtinga istorija, išlikusiu apstatymu ir urbanistinėmis struktūromis. Plungės mieste siūlomose teritorijose mūsų komanda įžvelgė potencialą, todėl taikydami studijų metu įgytas žinias šiose teritorijose ieškosime naujų ir išmanių sprendimų. Savo idėjomis sieksime nepatrauklias erdves prikelti naujam gyvenimui, pritaikyti jas visuomenės ir verslo poreikiams, paversti jas traukos centru.

KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA, MEDIJŲ FILOSOFIJA, STATYBOS INŽINERIJA, ELEKTROS INŽINERIJA PASIRINKTA TERITORIJA – PLUNGĖ VIKTORIJA GRIČENAITĖ (KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA, II KURSO MAGISTRĖ) GIEDRĖ LEONIKAITĖ (KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA, II KURSO MAGISTRĖ) JUOZAS ZAKARAUSKAS (MEDIJŲ FILOSOFIJA, III KURSO BAKALAURAS) NEDAS STAKUTIS (STATYBOS INŽINERIJA, III KURSO BAKALAURAS) VIKTORIJA BUNKEVIČIŪTĖ (STATYBOS INŽINERIJA, III KURSO BAKALAURĖ) ROBERTAS TRAKŠELY (ELEKTROS INŽINERIJA, IV KURSO BAKALAURAS) VADOVAI: PROF. DR. PETRAS GRECEVIČIUS, KLAIPĖDOS UNIVERSITETO MENŲ AKADEMIJA, ARCHITEKTŪROS, DIZAINO IR DAILĖS KATEDRA, KATEDROS VEDĖJAS: DR. JEVGENIJA RUTĖ, KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS JTGMF, KU, STATYBOS INŽINERIJOS STUDIJŲ PROGRAMOS VADOVĖ

2. Šiuolaikinis išmanus miestas – tai miestas, atviras naujovėms, kintantis kartu su tobulėjančiu pasauliu, prisitaikantis prie besikeičiančių gyventojų poreikių bei naujų aplinkybių. Išmanusis miestas turi būti pritaikytas įvairioms žmonių grupėms, mieste turi vyrauti pusiausvyra.

Tokiame mieste dera žmogaus veikla ir gamta, o ištekliai yra tausojami pasitelkiant naujus ir išmanius sprendimus.

3. Šiuo metu mus įkvepia studijos „Ramboll Dreiseitl“ projektai, kuriais atkreipiamas dėmesys į tokias aktualias problemas, kaip atsakingas išteklių naudojimas, gamtos ir šiuolaikinio miesto darna, ir tokiu būdu kuriama savotiška mėlyna ir žalia miesto aplinka. Ši studija savo projektuose išskiria keturis svarbiausius elementus: aplinką, kultūrą, urbanistinį dizainą ir infrastruktūrą.

4. Siudžou – miestas rytų Kinijoje, Dziangsu provincijoje. Šiuolaikinis miestas, kurio dabartinė architektūra išlaiko ir senąsias tradicijas bei formas, apibūdinamas kaip „rojaus sodai Žemėje“.

5. Šis projektas suteikia studentams galimybę dirbti komandose, sudarytose iš skirtingų sričių specialybių atstovų. Tai duoda naudingos patirties ir padeda progresuoti, dedant pastangas plėtoti komandos mobilumą, vadovavimą ir skirtingų disciplinų kolegų bendradarbiavimą.

70

6. Palinkėčiau komandai būti komandai – vienas už visus ir visi už vieną. Atsiduoti savo fantazijoms ir spausti pirmyn visas kartais beprotiškas idėjas.

7. Vizija be veiksmo yra tik svajonė, veiksmas be vizijos – košmaras. (Japonų patarlė)

I Å M A N U S I S M I E S TA S

71

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS KOMANDA TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – TAURAGĖ ARMANTAS JURGELEVIČIUS, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS AIRIDAS KERŠYS, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS AURIMAS EINIKIS, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, III KURSAS DOVYDAS JANUŠAS, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, III KURSAS AHMET YUSUF CEBRE, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, „ERASMUS+“ STUDENTAS (TURKIJA)

VADOVAI: JURGITA DRIZGAITĖ, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, APLINKOS IR STATYBOS INŽINERIJOS KATEDROS LEKTORĖ; VILMA VAIČEKAUSKIENĖ, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, APLINKOS IR STATYBOS INŽINERIJOS KATEDROS LEKTORĖ; VIDA OVALTAITĖ, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, APLINKOS IR STATYBOS INŽINERIJOS KATEDROS LEKTORĖ 1. Mūsu komanda pasirinko Tauragės miesto sporto arenos projektavimą. Mūsų komandą sudaro statybos inžinerijos studijų programos studentai, todėl manome, kad būtent pastatų projektavimas ir statyba yra mūsu stiprioji pusė. Šiuo pasirinkimu galime parodyti viską, ką mokame.

2. Mūsų nuomone, išmanusis miestas – tai progresyvus šiuolaikiškas miestas, kuris naujausiomis technologijomis ir inovacijomis tobulėja ir reikalauja vis mažiau priežiūros. Tokiame mieste visi jo infrastruktūros tinklo elementai darniai dirba tarpusavyje, padidindami viso tinklo darbinį efektyvumą. Tai miestas, kuris tarnauja žmonėms, o ne žmonės jam.

3. Mus įkvepia architektūros studija MANICA ir jų komanda. Davidas Manica, studijos įkūrėjas, mano, kad svaiginantis dizainas ir novatoriškos funkcijos yra kelias į geriausių pastatų projektavimą. Jo pastatų formos, spalvos, naudojamos medžiagos – lakoniškos, lengvos, žaismingos, jaunatviškos, bet kartu funkcionalios. Ši komanda daug dėmesio skiria klientams, norėdama išsiaiškinti jų poreikius. Gal dėl to kiekvienas jų suprojektuotas pastatas – vis kitoks. Daug dėmesio ši komanda skiria

72

I Š M A N U S I S M I E S TA S

įvairiausių arenų ir nestandartinių pastatų projektams bei dizainui, siekia naujovių ir bando išsiskirti iš pilkos masės. Būtent to norime ir mes.

4. Kaip žinome, Kinija lenkia daugybę šalių savo išmaniosiomis technologijomis. Tad mes pasirinkome vieną iš Kinijos miestų – Šantou. Mūsų pasirinktas projektas nėra mažagabaritis, tad šis miestas su daugybe akį traukiančių pastatų gali mus įkvėpti ir tapti geru pavyzdžiu.

5. Kadangi esame statybos inžinerijos studijų programos studentai, manome, kad šis projektas suteiks daug patirties, išplės mūsų žinių spektrą, leis pažvelgti į statinių projektavimą iš kitos perspektyvos, tuo pačiu patys išaugsime profesine prasme. Išmoksime dar labiau dirbti komandoje, nes visuomet komandinis darbas yra labiau visapusis nei darbas vienam.

6. Mūsų grupės vadovai linkėtų tik pačių geriausių rezultatų ir neužmigti besidarbuojant, „paaugti“ profesine prasme, nepristigti idėjų ir rasti kelią jas įgyvendinti. Manau, kaip ir kiekvienos grupės vadovai – tikisi pergalės.

7. Naujas projektas yra kažkas tarp klaidos ir atradimo, todėl tas, kas niekada neklysta, nebus originalus.

73

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖS KOLEGIJOS KOMANDA TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS PASIRINKTA TERITORIJA – ŠVENČIONYS LUKAS KASNAUSKAS (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS) LUKAS STIRBYS (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS) DEIVIDAS MOLIS (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS) MINDAUGAS EICINAS (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, GEODEZIJA, II KURSAS) NAIDŽELAS BENETIS (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, GEODEZIJA, II KURSAS) GABRIELĖ BLAŽINAUSKYTĖ (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, KRAŠTOVAIZDŽIO DIZAINAS, III KURSAS) ANDREJS VELIKS (KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, GEODEZIJA, „ERASMUS+“ STUDENTAS (LATVIJA) VADOVAS: GRAŽINA BENIUŠIENĖ, KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA, TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS, APLINKOS IR STATYBOS INŽINERIJOS KATEDROS LEKTORĖ

1. Pasirinkome Švenčionių r. savivaldybę, nes tai – puiki galimybė sujungti technologijas ir ekologiją kartu dirbant skirtingų specialybių atstovams.

2. Išmanusis miestas – žmogaus žvilgsnis į šviesesnę ateitį, sukuriantis balansą tarp ekologijos ir skaitmeninės visuomenės.

3. Vienas iš pavyzdinių objektų – Grinvičo parkas. Jis įkvepia naujų idėjų, kaip suformuoti teritoriją, kuri jungtų visuomenę ir suteiktų galimybę skirtingo amžiaus grupėms atsipalaiduoti kitokioje gamtoje. Šią idėją kurti įkvėpė ir Latvijos milijonierius Aivaras Zvirbulis: „Mano siekiamybė – kuo mažiau keisti tai, ką čia radome“, – taip jis apibūdino naujai įkurtą ekologišką miestą. A. Zvirbulio žodžiai „įkurti gyvenvietę, kurioje gyventų draugiška gamtai ir kitiems gyventojams bendruomenė“ tiksliai apibūdina mūsų siekius kuriant išmanųjį miestą.

4. Singapūras, susiejęs ekologiją bei skaitmeninę visuo-

74

I Š M A N U S I S M I E S TA S

menę, parodė tikslų išmaniojo miesto pavyzdį. Šiandien šis miestas yra viena labiausiai klestinčių ir technologiškai pažengusių pasaulio vietų. Šiuolaikinė miesto architektūra kupina stiklo dangoraižių, bet visoje saloje paliktos erdvės subalansuotos, gamtą tausoja žalieji plotai.

5. Tai projektas, kuris ne tik prisidės prie mūsų profesionalumo ateityje, bet ir suteiks didžiulę patirtį kuriant kitokį rytojų, bendraujant su kitų profesijų specialistais.

6. „Jaunų žmonių bendra kūryba, idėjų ieškojimas patikrina savo ir bičiulių pasiryžimą, taip pat išmokstama geriau suprasti vienas kitą, formuojant bendrus siekius ir įgyvendinant juos. Linkiu stiprybės bei optimizmo dirbant bendrą darbą ir neišsigąsti sunkumų, siekiant užsibrėžto tikslo“, – G. Beniušienė.

7. Iššūkiai įveikiami kartu. Mes vieningi, mes galingi, Švenčionims mes tikrai neabejingi.

75

I Š M A N U S I S M I E S TA S

„National Centre for the Performing Arts“, 2007, Kinija

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJOS KOMANDA STATYBOS IR DIZAINO FAKULTETAI PASIRINKTA TERITORIJA – LAZDIJAI TOMAS BALSEVIČIUS, STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS SIMAS JANKAUSKAS, STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS ALGIMANTAS KALĖDA, STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS ALISA MALINOVSKAJA, STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS NERIJUS VINCIŪNAS, STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS PAULIUS STONKUS, STATYBOS FAKULTETAS, STATYBOS INŽINERIJA, II KURSAS RUGILĖ JAUTAKAITĖ, DIZAINO FAKULTETAS, INTERJERO DIZAINAS, III KURSAS INGA GRINĖ, DIZAINO FAKULTETAS, INTERJERO DIZAINAS, III KURSAS VADOVAI: JELENA JUPATOVA, STATYBOS FAKULTETO, STATYBOS INŽINERIJOS KATEDROS LEKTORĖ RASA MAZŪRIENĖ, DIZAINO FAKULTETO, DIZAINO KATEDROS LEKTORĖ I LINA SAKALAUSKIENĖ STATYBOS FAKULTETO DEKANĖ, STATYBOS INŽINERIJOS KATEDROS LEKTORĖ

1. Pasirinkome Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos teritorijoje esančių pastatų bei pačios gimnazijos patalpų atnaujinimo idėją. Mums ji pasirodė be galo įdomi dėl kelių priežasčių.

Pirma, sužavėjo ambicingi nedidelio Lietuvos miestelio, Lazdijų, norai bei siekiai sukurti savo vaikams modernią ir laiko galimybes atitinkančią ugdymo aplinką. Kaip sakė vienas mūsų komandos narys: „Bepiločių automobilių kūrimo fone mūsų miestelių vaikai neturėtų rašyti ant molinių lentelių...“ Antra, įgyvendinę bent dalį lazdijiečių numatyto projekto ir mes prisidėtume kurdami sąlygas gabiems vaikams augti, tobulėti, patenkinti saviraiškos poreikį ir maloniai leisti laisvalaikį šiuolaikinėje ir modernioje gimnazijoje.

Mums svarbu, kad visas projekte numatytas erdves siekiama modernizuoti ir pritaikyti šiuolaikiniam neformaliojo ugdymo procesui, kuris suteiktų nedidelio miestelio vaikams kuo daugiau komunikacijos, socialinių bei praktinių įgūdžių.

76

Trečia, patys būdami jauni, tačiau jau įgiję tam tikrų būsimos specialybės žinių ir įgūdžių, puikiai jaučiame, kad turime čia ką nuveikti kaip statybininkai.

2. Išmanusis miestas – tai modernus ir savo naujovėmis stebinantis miestas. Toks miestas ne tik draugiškas aplinkai, geba suvartoti kuo mažiau energijos – jame gyvena ir išmanūs gyventojai!

Kažkuria prasme tai – tinginių miestas (!), kuriame puikiai išvystyta komunikacija tarp gyventojų, įmonių bei paslaugų sektoriaus, todėl žmonėms nereikia gaišti daug laiko ir dėti daug pastangų norint gauti paprasčiausią informaciją. Daugelį kasdienių darbų čia palengvina naujausios technologijos, tad gyventojai nekenčia nuo nuolatinio streso.

3. Vienas iš įkvepiančių pavyzdžių – tai Singapūre vykstantis Pasaulio architektūros festivalis (World Architecture Festival (WAF), kurio tikslas – išrinkti geriausius architektūros objektus pagal atskiras kategorijas ir drauge švęsti didžiausius šiuolaikinės architektūros laimėjimus.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Svarbiausioms festivalio nominacijoms („Metų pastatas“, „Metų ateities projektas“, „Metų landšaftas“) pristatyti objektai tiesia kelią ateities architektūrai, be kurios neįmanomas ir išmanusis miestas.

kupino Tokijo išmanumu, pridėję Stokholmo santūrumo, klasikos ir šiuolaikiškumo, sušildę mielomis gimtojo Vilniaus detalėmis turėsime miestą, į kurį norėtume orientuotis.

Ne mažiau įspūdingas ir įkvepiantis architektūrinis objektas yra Kinijos Nacionalinis scenos menų centras (National Centre for the Performing Arts). Šis prestižinis Pekino kultūrinis centras iš tolo primena milžinišką vandenyje plūduriuojantį ir spindintį kiaušinį. Patekti į šį 2007 m. pabaigoje duris atvėrusį prancūzo Paulo Andreu suprojektuotą statinį įmanoma tik keliaujant po baseinu nutiestomis ilgomis požeminėmis galerijomis. Centre yra penkios įvairaus pobūdžio spektakliams ir koncertams skirtos salės. Labiausiai žavi tai, kaip dera idėja ir vieta: tai tarsi vandens lašas ant vandens...

5. Be jokios abejonės, tokie projektai suteikia labai daug vertingos ir neįkainojamos informacijos, kurią bus galima panaudoti ateityje. Kuo įvairesnės patirties įgysime, tuo daugiau minčių ir idėjų turėsime dirbdami su kitais projektais. Tikimės, kad projektas ne tik pagerins technologines, inžinerines žinias, bet ir lavins architektūrinį suvokimą, praplės akiratį, suteiks naujų pažinčių, mokys dirbti spalvingoje komandoje (būsimieji interjero dizaineriai bei statybos inžinieriai, dėstytojai).

Iš kurti įkvepiančių asmenybių norėtume paminėti Leonardo’ą da Vinci’į – tapytoją, architektą, poetą, skulptorių, muzikantą, meno teoretiką, inžinierių, išradėją, filosofą.

Tai žmogus, savo idėjomis ir mąstymu šimtmečiais pralenkęs laiką.

4. Mūsų išmaniojo miesto vizija jungia kelis labai skirtingus pasaulio miestus. Manome, kad skirtybės papildo viena kitą, sukurdamos įsivaizduojamo tobulo miesto modelį.

Vieno sparčiausiai augančių ir labiausiai prabanga tviskančių pasaulio miesto Dubajaus grandiozines statybas papildę naujovių ir įvairiausių modernių technologijų

Labai įdomu bus palyginti dabar išsakytus lūkesčius su realiai gauta patirtimi ir įspūdžiais įgyvendinus projektą.

Tikimės, kad bus dar šauniau, nei įsivaizduojame.

6. Jaunam kūrėjui, projektuotojui svarbiausia išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų, įgyti pasitikėjimo savimi ir kitais. Dideliems projektams atsirasti neužtenka vien idėjos ar eskizo – idėjai materializuotis būtinas tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir darbštumas. Tad grupės vadovės linki susidomėjimo atliekamu darbu, kūrybiškumo, sutarimo ir, žinoma, puikių rezultatų.

7. VTDK – Veik–Tobulėk–Dirbk–Kurk!

Nesidairyk – jei priekyje savęs nieko nematai, vadinasi, esi pirmas.

77

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA VILNIAUS FAKULTETAS, ARCHITEKTŪROS KATEDRA PASIRINKTA TERITORIJA – ŠVENČIONYS

VDA VILNIAUS FAKULTETO ARCHITEKTŪROS KATEDROS II KURSO STUDENTAI, III KURSO STUDENTAI, DIPLOMANTAI (BAKALAURAI) VADOVAI: PROF. MARIUS ŠALIAMORAS, VDA VILNIAUS FAKULTETO ARCHITEKTŪROS KATEDROS VEDĖJAS, DOC. VYTENIS GERLIAKAS, DOC. ARTŪRAS BURBA 1. Nagrinėsime Švenčionių savivaldybės pateiktą teritoriją, skirtą vaistažolių parkui, edukaciniam kompleksui kartu su nauja autobusų stotimi.

Projektuosime sporto kompleksą Tauragėje. Šios dvi temos atitinka architektų rengimo programoje numatytą sudėtingumo lygį ir apimtį.

2. Išmanusis miestas – tai patogus žmogui, racionalus, save reguliuojantis ir „aptarnaujantis“ ekologiškas statinių ir erdvių kompleksas.

3. Masdaro miestas („Foster + Partners“): (masdar – arab. „šaltinis“) yra 2006 m. Jungtinių Arabų Emyratų dykumoje įkurtas miestas netoli Abu Dabio. Tai 22 mlrd. kainuosiantis urbanistinis vienetas, užimantis 6 km2, suprojektuotas nuo nulio su tikslu tapti neteršiančiu aplinkos miestu, mokslo ir inovacijų centru ir ekologiškais namais.

Mieste, planuojama, apsigyvens apie 50 tūkst. žmonių, o tai yra daugiau nei 8 tūkst. žmonių km2.

4. Lietuvos klimatas ir kultūra skatina orientuotis į skandinaviškus miestus.

5. Bendradarbiavimo džiaugsmą.

6. Būti drąsiems ir kurti be suvaržymų.

7. Architektūra žmogui.

78

I Š M A N U S I S M I E S TA S

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO KOMANDA PASIRINKTA TERITORIJA – KĖDAINIAI VADOVAI: DOC. DR. JŪRATĖ TUTLYTĖ

1. Kėdainiai. Arti Kauno, beveik mūsų kaimynai.

2. Bet kuris miestas yra jame gyvenančių žmonių atvaizdas: ar tai būtų kelių daugiabučių miestelis, ar milijonus gyventojų turintys didieji pasaulio miestai, todėl miesto išmanumas labai priklauso ne nuo įdiegtų technologijų gausos, bet nuo mieste sukaupto įvairaus talento. Kai miestas, kitaip tariant, jame sukauptas talentas plačiąja prasme juda greičiau už individualų žmogų, prisitaikydamas prie jo kintančių socialinių, ekonominių bei infrastruktūrinių poreikių, suteikdamas galimybę augti ir tobulėti, tada tokį miestą galime vadinti išmaniu.

3. Man asmeniškai viena labiausiai įkvepiančių asmenybių, kalbant apie „Išmaniojo miesto“ projektą, yra Amerikos ir Kanados žurnalistė Jane Jacobs, skyrusi daug dėmesio urbanizmui. Ji aktyviai priešinosi identitetą kuriančių prasmių naikinimui miestuose ir siekė išsaugoti jų unikalumą.

4. Sunku pasakyti, kiekvienas miestas yra savotiškai gražus. Galbūt išskirtume tokius miestus, kurie turi labai stiprų identitetą ir simboliką, kurie skatina turizmą, kūrybiškumą, taip sukurdami didelę pridėtinę vertę. Žavimės tokiais miestais kaip Amsterdamas (Olandija) ar Naujasis Orleanas (JAV) ir kt.

5. Manome, kad „Išmaniojo miesto“ projektas yra puiki galimybė mums išeiti iš savo komforto zonos ir dirbant komandoje sukurti kažką realaus bei pastebimo. Manome, kad iš projekto pasisemsime komandinio darbo patirties ir išmoksime atrasti jungtis tarp įvairių disciplinų.

7. Man asmeniškai: miestas = žmogus. „Miestai turi galimybę duoti kažką kiekvienam, bet tik todėl ir tik tada, kai jie yra kuriami visų.“― Jane Jacobs, „The Death and Life of Great American Cities“

79

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Formaliai neformalus gyvenimas Ukmergėje Argi nenuostabu, kai darbas ir aistra susilieja į vieną visumą? Jonas Dragūnas „Skautų slėnio“ vadovas sako: „Mano darbas yra mano gyvenimo sudedamoji dalis.“

„Viskas prasidėjo dar 1993m. kai atradau jūrų skautus ir atėjau į šį didžiausią pasaulinį jaunimo judėjimą. Skautų veikloms skirdavau vis daugiau laiko ir laisvalaikio. Palaipsniui tai tapo mano gyvenimo būdu. Skautiškos vertybės, tvarka ir nuostatos patapo mano gyvenimo dalimi“, – pasakoja ukmergiškis J. Dragūnas po studijų su žmona Živile emigravęs į Didžiąją Britaniją ketveriems metams. „Tai buvo planuotas ir strategiškai apgalvotas gyvenimo pasirinkimas. Išvykome užsidirbti savo gyvenimo ateičiai, įgyti įvairios patirties, pakeliauti ir mokytis. 2010m. grįžę iš emigracijos pradėjome kurtis ekologinėje gyvenvietėje ir mąstyti apie tai ką prasmingo norėtume veikti gyvenime, kur esame stiprūs ir ką veikdami būtume laimingi. Taip gimė „Skautų slėnis“, skautiškas neformalaus ugdymo centras gamtoje. Skautų slėnio pagrindinis tikslas - užsiimti mokymusi gamtoje, apimant visas amžiaus grupes, bet daugiausiai orientuojantis į vaikus ir jaunimą. Čia organizuojamos edukacijos, stovyklos, žygiai ir mokymai. Veikia Ukmergės rajono lauko darželis, vyksta skautiški vaikų ir vadovų apmokymai ir sąskrydžiai, tarptautiniai mainai ir projektai. Skautų slėnyje savanoriauja 3 Europos savanorių tarnybos savanoriai ir visa komanda skautų vadovų ir instruktorių.“ – pasakoja „Skautų slėnio“ vadovas, įvardijantis, jog šis unikalus slėnis yra tarptautinis centras, priklausantis Europos ir Pasaulio skautiškų centrų tinklui. O į centrą vis dažniau užsuka skautiškos grupės iš kitų valstybių, organizuojame stažuotes ir tarptautinias iniciatyvas. „Smarkiai stipriname Ukmergės rajoną, vykdome neformalaus vaikų švietimo programą, kurios metu užimame per 100 vaikų. Jūrų skautų veiklose dalyvaujantys vaikai ir jaunimas kelia sau iššūkius ir juos įveikia. Šiais metais pastatėme 4 mokomasias burines jachtutes. Mokomės buriuoti Žirnajų ežere, dažnai einame į sausumos ir vandens žygius, stovyklaujame ir taip auginame jaunąją aktyvių piliečių kartą“, – pasakoja vyras, savo darbą apibūdinan-

80

tis kaip labai įdomų ir dinaminį kūrybos procesą, kuriame dalyvauja su visa šeima. „Tuo jau gyvename ir tai yra mūsų pagrindinė veikla ir pragyvenimo šaltinis.“ – pasakoja vyras.

Paklaustas kokią didžiausią gyvenimo pamoką vyras gavo susiejęs gyvenimą su šia veikla, J. Dragūnas atsako, kad gyvenimo pamokos vyksta nuolatos, ir vienos būna didelės, o kitos – ne. „Vystome ir gyvename Skautų slėnyje, todėl kol kas didžiausia vykstanti pamoka, atskirti asmeninį ir skautišką gyvenimus arba bent jau turėti asmeninės erdvės šeimai. Nemažai mokomės iš kitų tokių panašių tarptautinių skautiškų centrų, vykstame į stažuotes ir vadovų susitikimus. Stengiamės “neišradinėti dviračio”, nes užsienyje tokie centrai gyvuoja virš 100 metų ir yra

I Š M A N U S I S M I E S TA S

sukaupę nemažą patirtį, belieka tik ja pasinaudoti ir protingai išsidėlioti esminius vystymo darbus, viską pritaikyti Lietuvai.“ – pasakoja centro „Skautų slėnis“ vadovas, įvardindamas, kad labiausiai darbe jį džiugina įgyvendinti prasmingi darbai ir iššūkiai, kurie yra susiję su vaikų ir jaunimo augimu, nes kartu su jais auga ir centras. „Mūsų investicija į vaikus ir jaunimą yra didžiausia pridėtinė vertė Lietuvai ir jos ateičiai. Didžiausia pilnatvė yra kai pasiseka prisiliesti prie vaikų augimo ir matyti jų gyvenimo pasirinkimus ir sprendimus, dalyvauti su jais kartu ir matyti juos jau suaugusius, kuriančius savo gyvenimus ir ateitį. Per 24 metus veiklos tai jau galima matyti.“ – teigia Jonas Dragūnas.

Tiesa, vyras neslepia, kad dėl svarbios veikos ir įtempto grafiko lieka mažai laiko sau, todėl sunku suderinti laiką sau ir kitiems, skirti laiko šeimai. Tačiau, ko gero, tai normalu, juk darbas su jaunimu yra ypatingas. „Darbas su jaunimu visada turi kelti iššūkį ir kviesti palikti komforto zoną. Komforte nevyksta mokymasis, daugiau vegetuojama nei lavinamasi. Stengiuosi kelti sau ir jaunimui iššūkius, nes tada atsiranda stimulas juos įveikti, mokytis iš savęs, draugų ir aplinkos.

Lietuvoje tikrai netrūksta veiklų vaikams ir jaunimui, čia tikriausiai reikia klausti ar jaunimas pats jų nori, kokių veiklų jiems reikia ir kiek daug? Turime skautuose vaikų, kurie po pamokų ir dailės būrelius lanko ir šoka ir dainuoja ir dar į skautiškas veiklas suspėja. Taip pat yra nemažai jaunimo, kuris po pamokų užsilieka namuose prie kompiuterio...“ – sako centro „Skautų slėnis“ vadovas.

ir žmonėms. „Pagal dabartines tendencijas, smarkiai besikeičiančiame pasaulyje ypač mėgstamos multifunkcinės infrastruktūros, kurios geba nesunkiai prisitaikyti prie esamų aplinkos ir visuomenės poreikių.“ – teigia vyras.

Kupinas įvairių idėjų ir vilties, kad Lietuva keisis tik į gerą, J. Dragūnas tiki, kad projekto „Išmanusis miestas“, rengiamo įmonės „Structum projektai“ ir remiamo bendrovės „Fima“ bei kitų partnerių, įgyvendinimas Ukmergėje turės pozityvių pokyčių. „Esu šiek tiek savo studijų metu prisilietęs prie Kauno išmaniojo miesto idėjos. Vienareikšmiškai išmaniojo miesto idėjos atėjimas į Ukmergę sujudina viską iš esmės. Jaunų žmonių idėjų įgyvendinimas atneša inovacijas ir kuria pridėtinę vertę. Esu tarptautinio skautiško centro Lietuvoje vadovas, bet taip pat daug laiko ir jėgų investuojantis į vietinį Ukmergės rajono jaunimą. Ukmergėje ieškome erdvių ir galimybių jaunimo neformalaus ugdymo plėtrai, unikaliems projektams ir iššūkiams, žinau kaip tai yra svarbu ir aktualu. Sukurtos geros sąlygos žmonėms tobulėti sudarys tinkamas sąlygas jiems ir sugrįžti po savęs ieškojimo Lietuvoje ar užsienyje“, - pasakoja Jonas Dragūnas ir primena, kad tai žmonės keičia miestus ir aplinką. Žmonių idėjos bei noras keistis, keičia viską kas juos supa.

Paklaustas kas brangu Lietuvoje, vyras sako, kad galima daug ką išskirti, tačiau svarbiausia – žmonės, nes būtent žmonės kuria Lietuvą ir ji keičiasi kartu su jais. „Lietuvos veidas pastoviai keičiasi ir keisis, ypač jeigu jauni žmonės išvažiuos, įgis patirties ir turės galimybę grįžti. Iš tikrųjų labai svarbus noras grįžti. Jeigu grįš, tada kurs Lietuvai, kels idėjas ir iššūkius sau ir jas įgyvendins. Esu vienas iš tokių, galėjusiu pasilikti svetur, bet grįžusiu ir kuriančiu Lietuvai. Jeigu Lietuvoje dar kažkas nėra sukurta, visada galima būti pirmajam toje srityje“, - įvardija J. Dragūnas, teigdamas, kad tobula infrastruktūra turi tarnauti tikslui

81

I Š M A N U S I S M I E S TA S

PER 20 METŲ ŠALIA KRYŽIŲ KALNO PREKYBININKĖ IŠMOKO SVARBIAS PAMOKAS Netoli Šiaulių esantis Kryžių kalnas – viena labiausiai Lietuvą garsinančių vietų. Daugumai – tai ypatinga vieta, kurią būtina aplankyti bent kartą gyvenime. Bet yra tokių žmonių, kuriems Kryžių kalnas – kasdienis palydovas ir pajamų šaltinis.

„Kai 1997 m. man pažįstami papasakojo, kad yra galimybė užsiimti mėgstama veikla prie Kryžių kalno, nepatikėjau, tačiau šiai minčiai negalėjau atsispirti“, – prisimena Johana Švelnienė. Ją šioje ypatingoje vietoje sutinka daug žmonių, atvykstančių apžiūrėti tūkstančių kryžių ant Jurgaičių (Domantų) piliakalnio, atvežtų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Kryžių kalnas – pagrindinis moters pragyvenimo šaltinis. Čia J. Švelnienė prekiauja religine atributika ir suvenyrais. Šis darbas nėra lengvas – jam reikia komunikabilumo, jėgų ir noro nuoširdžiai bendrauti su įvairių tautybių žmonėmis. „Tam, kad viską spėčiau, turiu viską planuoti, organizuoti, derinti iš anksto, kartais net numatyti įvykių posūkius. Žinoma, labai padeda šeima. Prekyba – mėgstamas mano užsiėmimas“, – sako moteris, po darbų randanti laiko dar atsiplėšti nuo rutinos – tuomet ji užsiima tautodaile, audžia tautines juostas. Užsiimant mėgstama veikla ypatingoje Lietuvos vietoje, praskriejo 20 moters gyvenimo metų. „Didžiausios pamokos, kurias čia išmokau, – bendrauti su žmonėmis, tolerancija, užsienio kalbos“, – sako šiaulietė.

Mieliausias dalykas užsiimant šia veikla moteriai yra galimybė susipažinti, kalbėtis su įvairiais atvykėliais. Aktyvus darbas – jos gyvenimo variklis.

82

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Ką dažniausiai pastebi prekybininkės žvilgsnis, sutinkant tiek daug skirtingų žmonių? „Labiausiai stebina žmonių smalsumas, domėjimasis Kryžių kalnu“, – teigia moteris, prisimindama itin malonius japonų turistus, kuriuos visuomet džiugu matyti. J. Švelnienė taip pat mano, kad Kryžių kalnui reikia suteikti daugiau dėmesio, daugiau įvertinimo.

Anot jos, žmonėms šis kalnas labai reikalingas, jis garsina Lietuvą. Todėl būtina jį saugoti, atnaujinti aplinką, kurti geresnes sąlygas žmonėms čia atvykti ir praleisti daugiau laiko. Idėjas, kaip tai padaryti, jau rengia Lietuvos ateitis – studentai, dalyvaujantys žurnalo „Structum“ inicijuotame projekte „Išmanusis miestas“. Rengiami pasiūlymai sutvarkyti Kryžių kalno teritoriją, puoselėti kraštovaizdį ir pritaikyti vietovę smulkiajam verslui bei turizmui.

Kai Kryžių kalno teritorija buvo įtraukta į konkursą, kilo abejonių, ką savito ir išmanaus galima padaryti šioje ypatingoje vietoje. Tačiau net trys studentų komandos priėmė šį iššūkį. Jų siūlomi sprendimai bus tikrai įdomūs – stengiamasi išlaikyti harmoniją ir ryšį su gamta, padaryti šią teritoriją patrauklesnę turistams, visiškai atsisakant postsovietinį metą menančių pastatų. „Pasirodo, visa tai įmanoma padaryti, o teritorijoje puikiai jausis tiek keliautojai, tiek vietinis smulkusis verslas, kuriam šis kalnas yra pajamų šaltinis“, – sako projekto „Išmanusis miestas III“ partnerės bendrovės „Fima“ IRT departamento pardavimų direktorius Šarūnas Liktoravičius.

Jis atkreipia dėmesį, kad studentai daug dėmesio skyrė ne tik pastatams ir takams, bet ir šiuolaikiniams išmaniesiems sprendimams. Todėl gali būti, kad Kryžių kalnas turės savo išmaniąją programėlę, į šią vietą bus organizuojami net turai turistams, į Klaipėdą atplaukusiems kruiziniais laivais. Išmanieji sprendimai vienoje vietovėje gali padėti viso regiono plėtrai.

„Projektas „Išmanusis miestas“ ypatingas tuo, kad skatina bendradarbiauti verslą ir visuomenę. Jau trečius metus padedame suvienyti jėgas verslo, mokslo bei viešojo sektoriaus atstovams. Toks projektas skatina žmonių sąmoningumą, motyvuoja atsakingai žiūrėti į ekonominių išteklių naudojimą, energinio efektyvumo didinimą, populiarina darniosios plėtros ir išmaniojo miesto idėjas.

Didžiuojamės matydami, kad Lietuvos ateitis yra gerose rankose, kad jaunimas, verslininkai, specialistai, savivaldybės entuziastingai prisideda prie projekto „Išmanusis miestas“ idėjų įgyvendinimo“, – teigia projekto „Išmanusis miestas“ organizatorės bendrovės „Structum projektai“ direktorė Ignė Dutova.

Prie Kryžių kalno prekiaujanti J. Švelnienė taip pat mano, kad pamažu didėjanti inovacijų integracija pakeis Lietuvos veidą ir jauniems specialistams suteiks ne tik daugiau galimybių, bet ir daugiau noro bei vilties siekti svajonių gimtoje šalyje. O paklausta, kas – ar miestai keičia žmones, ar žmonės keičia miestus, moteris atsako, kad miestus tikrai keičia žmonės.

83

S TAT Y B A

Senamiesčio fasadai– autentikos renovacija EGLĖ BERENTIENĖ

Ekspertai teigia, kad sostinės senamiestyje yra daugiau nei trys dešimtys pastatų, kurių fasadai – kritinės būklės.

Senamiesčio fasadų atnaujinimas Pasak vienos iš daugybę namų administruojančių bendrovės vadovo Kęstučio Vanago, atnaujinimo reikia daugiau nei pusei šioje miesto dalyje esančių pastatų.

Vilniaus savivaldybei paskelbus programą, teiksiančią paramą tvarkant senamiesčio namų fasadus, gyventojai subruzdo. Būstų savininkai turės sumokėti tik pusę atnaujinimo darbų kainos – likusią dalį padengs miesto savivaldybė. „Apie poreikį tvarkyti pastatų fasadus mūsų specialistai kalbėjo jau ne vienus metus, tokį norą išsakydavo ir kai kurių senamiesčio namų gyventojai. Tačiau, kol nebuvo numatyta savivaldybės parama, senamiesčio daugiabučių namų fasadų remontu turėjo rūpintis patys butų savininkai. Paskelbus apie finansinę paramą, mes, kaip administruojanti įmonė, ėmėme siūlyti gyventojams tvarkyti fasadus ir matome tikrai didelį jų susidomėjimą“, – teigia K. Vanagas.

Pasak specialisto, dalis senamiesčio pastatų stovi ant nestabilaus sluoksniuoto grunto, gynybinės sienos griuvėsių arba šlaitų. Tokie pastatai patiria papildomų vibracijų dėl kai kuriose gatvėse vykstančio gana intensyvaus transporto priemonių eismo. Tuomet, natūralu, ima trūkinėti sienos ir fasadų apdaila. Jeigu trūkimas dinaminis, ima skilinėti ir pastato pamatai. Tokiuose namuose gyventi tampa nesaugu. „Yra pavyzdžių, kai pastatas stovi šalia gatvės, kuria vyksta gana intensyvus troleibusų eismas. Jeigu troleibuso lai-

84

dai įgręžti į pastato fasadą, tai papildomas veiksnys, dėl transporto priemonių sukeliamų vibracijų galintis lemti pastato sienų skilimą. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai daugiabučių namų gyventojai, įsikūrę šalia judrių senamiesčio gatvių, transporto sukeliamas vibracijas jaučia net savo butuose“, – pasakoja K. Vanagas.

Eksperto teigimu, sutvarkyti standartinio dviaukščio senamiesčio pastato fasadą gali kainuoti nuo 12 iki 30 tūkst. eurų. Brangiausias – istorinių, lipdiniais puoštų fasadų

S TAT Y B A

atnaujinimas. Būtent tokie pastatai kartu su itin prastos būklės namais turi pirmenybę gauti savivaldybės paramą tvarkymo darbams.

Senamiesčio fasadų atnaujinimas – vienas dažniausiai apklausose įvardijamų sostinės gyventojų prašymų. Šią problemą aktualia laiko ne tik namų gyventojai, bet ir miestiečiai, senamiestyje apsilankantys tik darbo klausimais ar leidžiantys laisvalaikį. Specialistai pabrėžia, kad

85

S TAT Y B A

aktyvių miestiečių, norinčių ir galinčių pasirūpinti ne tik savo nuosavybe – butu, bet ir namo išore. Su tokia namo gyventojų dauguma dėl bendro turto atnaujinimo ir jo išsaugojimo susitarti pavyksta ir lengviau, ir greičiau“, – teigia K. Vanagas.

Pasak bendrovės vadovo, norint atnaujinti pastato išorę pirmiausia turi būti parengtas fasado atnaujinimo projektas ir suderintas su atsakingomis institucijomis bei Kultūros paveldo departamentu. Senamiesčio fasadų lipdiniai privalo būti atnaujinami pagal autentiškumą ir griežtai laikantis patvirtinto projekto. Tokie lipdiniai, kaip kolonados, skulptūros, profiliuoti karnizai, terasų ir balkonų baliustrados, kiti elementai, paprastai yra atkuriami rankomis. Fasadų atnaujinimo darbams pradėjus naudoti šiuolaikines technologijas, tokias kaip 3D spausdintuvai, fasadų elementus galima atkurti tiksliau ir daugeliu atvejų pigiau.

Norėdami teikti paraišką savivaldybės paramai gauti, senamiesčio gyventojai turi surengti balsavimą, kuriame reikia surinkti daugumos namo gyventojų parašus. Tai įgyvendinti, parengti fasado atnaujinimo projektą ir paraiškos paramai gauti dokumentus bei vykdyti visus organizacinius remonto darbus gyventojams padeda namo administratorius.

Anot K. Vanago, 2018 m. fasadų atnaujinimo darbai su savivaldybės parama jau yra suplanuoti, tačiau gyventojai gali kreiptis į savo namo administratorių, kuris papasakos daugiau apie paramos sąlygas, įvertins namo fasado techninę būklę ir padės suplanuoti atnaujinimo darbus.

remonto reikia ne tik dėl estetinių ir saugumo priežasčių: itin svarbu išsaugoti istorines, kultūrines senamiesčio detales, pastatus puošiančius senovinius lipdinius, nuolat yrančius dėl amžiaus ir gamtos poveikio.

Autentikai atnaujinti keliami didesni reikalavimai Didžioji dalis senamiesčio pastatų fasadų yra autentiški, todėl jiems atnaujinti keliami gerokai didesni darbų atlikimo reikalavimai, nei atnaujinant standartinio daugiabučio fasadą. Senamiesčio pastatų „veido“ išsaugojimas ir istorinė vertė svarbi paveldui, nes Vilniaus miesto senamiestis yra įtrauktas į UNESCO kultūros paveldo apsaugos zoną ir yra kruopščiai saugomas kultūros paveldo bei istorijos specialistų. „Iki šiol senamiestyje net 98 % visų pastatų fasadų būdavo tvarkomi labiau kosmetiškai, t. y., atkuriant fasadus puošiančius lipdinius, kitas detales. Šiandien situacija po truputį keičiasi: miesto centre apsigyvena vis daugiau jaunų,

86

S TAT Y B A

Plytinių rūsių hidroizoliacija Dažniausiai senamiesčių požeminės patalpos yra išmūrytos iš plytų ir gali būti net kelių lygių po žeme. Anksčiau tokie požemiai buvo naudoti maisto produktams, anglims ar panašiems dalykams sandėliuoti. Jei statybos metu naudotos hidroizoliavimo sistemos nebeveikia, tokie rūsiai būna drėgni ar net apsemti. Pradiniam jų tikslui drėgmė nelabai ir trukdė, todėl dažnai tinkamai hidroizoliacijai nebuvo skiriamas didelis dėmesys.

Dabartiniais laikais tokiose požeminėse patalpose įrengiami biurai, parduotuvės, sporto salės ir drėgmė pasidaro visai nepageidautina. Pritaikant rūsius naujai paskirčiai, turi būti numatoma patikima hidroizoliacijos sistema ir kitos priemonės, užtikrinančios ilgalaikį patalpų naudojimą.

Dažniausiai įrengti hidroizoliaciją iš išorės yra problematiška ar net visiškai neįmanoma. Na, o hidroizoliuojant iš vidaus gali būti taikomos įvairios technologijos. Kai kurie būdai veiksmingi ir ilgalaikiai, kai kurie – kelia problemų.

Vienas standartinių sprendimų – sanuojantieji tinkai. Šių tinkų veikimo principas pagrįstas tuo, kad jie yra labai poringi, gali ištraukti sienoje esančią drėgmę ir ją išgarinti į aplinką. Tinko paviršius išlieka visiškai sausas ir požeminę erdvę galima naudoti kaip biurą, sporto salę ar saugyklą.

/ šalimo ciklams, be to, jo sudėtyje yra „Xypex Admix C-1000“, suteikiančio išskirtinių savybių. Tinkas paprastai ant sienų dengiamas 2–3 cm storio sluoksniu. Toks sluoksnis yra pakankamas, kad sulaikytų net vidutinio stiprumo vandens slėgį ir išorės. Jei iš išorės veikia didesnis vandens slėgis, naudojamas pritvirtintas prie sienos metalinis armuojamasis tinklas „Armobet“.

Norint sustabdyti drėgmės kilimą sienos kapiliarais virš žemės lygio, kartu su cementiniu mišiniu „Waterfix XP TH“ naudojama horizontalios hidroizoliacijos atkūrimo sistema „Freezteq“. Tai dažniausiai taikoma injektuojamųjų užtvarų alternatyva. „Freezteq“ yra skaidrus skystis, supakuotas ilgomis ir plonomis plastikinėmis pakuotėmis.

Naudojant „Freezteq“ pajuntama daug pranašumų, lyginant su kitomis sistemomis. Norint įrengti „Freezteq“ horizontalią hidroizoliaciją tereikia turėti plaktuką, tinkamą grąžtą ir šaldiklį. Darbus galima atlikti palaipsniui, etapais. Prieš naudojamas skystis turi būti užšaldomas, o po to sudedamas į sienoje išgręžtas skyles. Hidroizoliuoti galima iš bet kurios sienos pusės. Skylės gręžiamos į sieną horizontaliai, pageidautina plytų jungties vietoje, todėl jas lengviau išgręžti, struktūriškai mažiau ardomos sienos. Ši sistema sėkmingai naudojama daugelio pastatų mūrinių rūsių rekonstrukcijai Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat Lietuvoje. Per 20 metų sistema įrodė ilgalaikį funkcionalumą ir patikimumą, ja apdoroti rūsiai yra visiškai funkcionalūs net po dviejų dešimtmečių.

Lietuvoje UAB „Vizgintos statyba“ sėkmingai išbandė ir naudoja šiek tiek kitokią sistemą – be tinko sluoksnio. Sistemos esmę sudaro „Xypex“ medžiagų efektyvus poveikis reaguojant su cementiniais mišiniais. Mūro sienoje tarp plytų išdaužomi tarpai ir suremontuojami naudojant „Xypex Concentrate“ ir cementinį mišinį su „Xypex Admix C-1000“. Ši sistema efektyvi, esant nedideliam išoriniam vandens slėgiui, be to, rūsyje galima džiaugtis autentišku senamiesčio rūsio vaizdu.

Vis dėlto tokiems tinkams keliami du svarbūs apribojimai.

Ventiliuojant drėgmę į patalpą, joje padidėja santykinė drėgmė. Ir, nors oras kambaryje nuolat keičiasi, drėgmė išlieka didesnė, todėl padidėja pelėsių ir puvimo pavojus.

Išgarinant drėgmę, tinko paviršiuje kaupiasi druskos ir palaipsniui užkemša poras, todėl po kurio laiko tinkas po truputį praranda funkcionalumą. Laikas, per kiek tai nutiks, gali skirtis, atsižvelgiant į sanuojančiojo tinko kokybę ir vandens kiekį, tačiau tai neišvengiama.

Praktiškai įrodyta, kad daug patikimiau naudoti hidroizoliacinį tinką kartu su apsauga nuo kylančios drėgmės.

Prieš 20 metų bendrovė „Betosan“ sukūrė specialų tinką „Waterfix XP TH“, kuris netgi užteptas plonu sluoksniu visiškai nepraleidžia vandens. Šiam tinkui būdingas mažas susitraukimas, didelis stiprumas, atsparumas šilimo

87

S TAT Y B A

TERIVA LIGHT – PERDANGA A+ IR A++ KLASĖS NAMAMS

UAB „Prefabeta“ – vienintelis TERIVA perdangos gamintojas Lietuvoje. Jau nuo 2002 m. įmonė tobulina gaminių kokybę ir atnaujina gaminamos produkcijos asortimentą. Įmonėje dirba ilgametę patirtį turintys kvalifikuoti specialistai, galintys konsultuoti įvairiais statybos klausimais. „Prefabeta“ komanda remiasi galiojančiais Lietuvos standartais, norminiais ir techniniais reikalavimais, visuomet atsižvelgia į klientų pageidavimus bei norus ir pateikia optimaliausią bei efektyviausią sprendimą.

TERIVA – efektyvus sprendimas Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas pastatų energiniam efektyvumui. Priimami teisės aktai reglamentuoja ir skatina projektuoti bei statyti šiltus namus. Nuo 2018 m. Lietuvoje bus galima statyti tik A+ klasės energinius reikalavimus atitinkančius gyvenamuosius namus.

Statybinių medžiagų gamintojai pritaiko savo produktus pagal naujus poreikius bei reikalavimus. TERIVA jau dabar turi sprendimą A+ ir A++ klasių namams!

TERIVA LIGHT – tai perdanga, surenkama taip pat, kaip ir klasikinė perdanga TERIVA, tik jai montuoti naudojami polistireninio putplasčio blokeliai.

Inovatyvios TERIVA LIGHT perdangos turi daugybę pranašumų. Vienas jų – sandari perdangos konstrukcija.

Perdanga ir sienos sudaro energiškai efektyvų vientisą elementą. Panaudojus TERIVA LIGHT, kaip stogo denginį, sutaupoma apšiltinimo medžiagų. Verta paminėti ir mažą transportavimo kainą. Vienu vilkiku į objektą perdangos TERIVA LIGHT galima pristatyti iki 500 m². Pačios perdangos svoris yra nedidelis – sutaupoma įrengiant pamatus bei pasirenkant mažesnio stiprumo, tačiau šiltesnes sienas.

Konstrukciniai perdangos TERIVA pranašumai Mūriniai namai Lietuvoje populiarūs ir paklausūs. Planuojate tokį namą statyti? Svarbu nepamiršti, kad jis turi

88

S TAT Y B A

būti šiltas ir tvirtas.

Kai namus dengia didelis stogas, stogo atraminės konstrukcijos (pavyzdžiui, medinės kolonos) atsiremia į perdangą. Vieta, kur atsiremia kolona, yra veikiama didelės taškinės apkrovos. Todėl būtina sustiprinti tą perdangos vietą. Optimalų sprendimą tokiam dažnai pasikartojančiam konstrukciniam atvejui būtent ir siūlo TERIVA. Toje vietoje, kur bus didelė koncentruota apkrova, reikia numatyti dvi ar tris (sprendžia projektuotojas) TERIVA sijas – ir problema išspręsta!

Perdangos konstrukcijos tinkamas stipris reikiamoje vietoje yra namo saugumo garantas. TERIVA perdangos sijomis konstruktorius sustiprina reikiamas perdenginio vietas ir netgi sutaupo lėšų.

Kiti namo statybą optimizuojantys TERIVA perdangos konstrukciniai pranašumai Vainikas formuojamas viename aukštyje kartu su perdanga. Gaunama sandari ir tvirta perdangos bei sienų konstrukcija.

Vėdinimo kanalai ir (arba) kitos instaliacijos gali būti paslėptos TERIVA perdangoje.

Laiptų, dūmtraukių, ventiliacinių kanalų ar kitų angų kraštų sutvirtinimo sprendimams perdangoje TERIVA reikia mažiau sąnaudų ir jie yra paprastesni. Užtenka tik kelių armatūros strypų, nereikia sudėtingų ir brangių plieno lakšto PETRA sijų, skirtų kiaurymėtųjų plokščių atramai.

Balkonų, išsikišusių stogelių sprendimai su perdangos TERIVA elementais yra visiškai nesudėtingi.

Pagalba architektams ir projektuotojams Ilgametę patirtį turintys „Prefabeta“ specialistai noriai bendradarbiauja su architektais ir projektuotojais, konsultuodami juos svarbiais klausimais ir padėdami atlikti sudėtingus darbus nuo projektavimo etapo iki statybų pabaigos. 15 metų patirtis, dirbant su įvairaus pobūdžio objektais, „Prefabeta“ profesionalus išmokė rasti sprendimus net sudėtingiausiose situacijose ir sukauptus įgūdžius bei žinias darbe praktiškai pritaikyti itin greitai ir kokybiškai.

UAB „PREFABETA“ P. Lukšio g. 32, Vilnius Tel. +370 5 2339662 mob. +370 610 05 515 info@teriva.lt www.teriva.lt

89

GGEERRI IAAUUSSI I MMEETTŲŲ OOBBJ JEEKKTTAAI I

„Duetto“ – inovacijų ir tradicijų sąjunga moderniuose verslo namuose MARTYNO SLAPŠIO NUOTR.

Projektas modernūs verslo namai „Duetto“, oficialiai atidaryti Viršuliškių mikrorajone, Vilniuje.

Užsakovas: UAB „YIT Kausta būstas“ Generalinis rangovas: AB „YIT Kausta“ Projektuotojas: UAB „Viltekta“ Projekto konstruktorius: Olegas Dobrovolskis Architektai: Gintaras Čaikauskas, Miroslav Šejnicki, UAB „Architektūros linija“

90

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Verslo namų „Duetto“ vizijos pagrindu tapo daugybė aspektų, vienas jų – puiki geografinė padėtis. Suprojektuotame dešimties aukštų pastate įrengta net 8 505 m2 ploto patalpų verslui, 200 vietų šeimininkų ir jų svečių automobiliams požeminėje bei šalia pastato esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Statinys stovi bendroje erdvėje su „YIT Kausta“ verslo centru „Grand O�fice“. Norint išlaikyti projekto vientisumą ir integralumą, pasirinktos tokios pačios natūralaus akmens faktūros trinkelės.

Verslo namuose „Duetto“ įdiegtos modernios inžinerinės šildymo, vėsinimo, vėdinimo su rekuperacija, pastato valdymo sistemos, atitinkančios A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Rengiant techninį projektą buvo konsultuojamasi su šios srities specialistais. Pastate sumontuota aukšto našumo vėdinimo sistema, trivamzdė vėsinimo sistema, leidžianti lanksčiai ja naudotis – vienu metu vėsinti arba šildyti skirtingas patalpas. Įrengta oro drėkinimo sistema užtikrina gerą patalpų mikroklimatą šildymo sezonu.

Pagrindinė viso Viršuliškių skersgatvio daugiafunkcio komplekso architektūros idėja, kurios autorius prof. Gintaras Čaikauskas, – urbanistinės kalvos formavimas. Tai yra antrasis, satelitinis Vilniaus centras, kuriame numa-

tyta aukštybinių pastatų galimybė. Didelis dėmesys buvo skirtas bendram kvartalo vaizdui, harmoningai stilistikai, vienam spalviniam sprendimui kurti ir pratęsti. Daug dirbta su pastato fasadų architektūra ir pagaliau nuspręsta laikytis nuosaikios architektūros principų, padedančių darniai susilieti su viso kvartalo architektūra į vieną visumą, kas labai puošia šią miesto teritoriją.

nors ir išlaidos buvo didesnės. Šie sprendimai sutrumpino statybos laiką ir padėjo pasiekti aukštesnę statybos darbų kokybę, o tai labai svarbu.

Kalbant apie pastato surenkamojo gelžbetonio laikančiąsias konstrukcijas, svarbu paminėti, kad jos užtikrina maksimaliai didelį pastato ilgalaikiškumą. Pastato viduje įrengti atitvarai jo eksploatavimo metu nesunkiai gali būti permontuojami pagal pakitusius pastato naudotojų poreikius. Beje, pastatas „Duetto“ projektuotas ir statytas naudojant BIM modelį. Šio modelio taikymas padėjo laikytis statybos darbų terminų, apskaičiuoti išlaidas ir kokybiškiau atlikti statybos darbus.

Vykdant statinio „Duetto“ techninę priežiūrą, pirmą kartą Lietuvoje naudota kokybės valdymo programa.

Projektuojant verslo namus „Duetto“ buvo pasirinktas sprendimas plonoms perdangoms įrengti – specialios sijos, puikiai derančios su surenkamojo bei monolitinio gelžbetonio perdangomis ir palengvinančios, pagreitinančios statybos procesus. Viena pagrindinių savybių, dėl kurios šios sijos pasirinktos šiam biurų duetui, – lygios lubos patalpų viduje ir galimi dideli tarpatramiai tarp kolonų. Visa tai leidžia kurti atviras interjero erdves. Pastatas šiltintas izoliaciniais sprendiniais iš akmens vatos, nes tokios izoliacinės medžiagos yra nedegios, puikiai laiko apkrovą ir yra ypač efektyvios. Vienas iš įdomių, estetiškų ir labai praktiškų sukurtų sprendimų pritaikytas požeminės aikštelės luboms izoliuoti. Tai unikalus sprendinys su vertikaliai orientuoto akmens vatos plaušo plokštėmis.

Pastato architekto G. Čaikausko teigimu, šis šiuolaikiškas biurų pastatas yra palankus aplinkai ir patogus jame dirbantiems žmonėms.

Kalbant apie architektūrinius sprendimus objekto viduje, bendrovė pamini išskirtinį interjerą, kurį realizavo architektė Lina Bakienė.

Verslo namų „Duetto“ statyba vyko sklandžiai. Siekiant paspartinti statybos darbus, priimtas sprendimas pastatą statyti iš surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų, o fasadus – iš surenkamųjų elementų. Visa tai labai pasiteisino,

91

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Plėtros rekonstrukcijos užsakovas: AB „Baltic Shopping Centers“ Generalinis rangovas: AB Panevėžio statybos trestas (PST) Projektuotojas: techninio projekto autoriai – UAB „Viltekta“; darbo projekto rengėjai – „PST projektai“ (A korpuso konstrukcinė dalis), UAB „Viltekta“ (B korpuso konstrukcinė dalis) Architektai: Rolandas Palekas (statinio koncepcija, „R. Paleko ARCHstudija“), Saulius Mikštas (UAB „Forma“)

ĮGYVENDINTAS „MEGOS“ PLĖTROS PROJEKTAS AIRIDA DAGIENĖ, VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ NUOTRAUKOS LEONO GARBAČIAUSKO, MARTYNO SLAPŠIO, EGLĖS GENDRĖNAITĖS

92

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „Mega“ duris lankytojams atvėrė pasikeitęs – ne tik padidėjęs prekybos centro plotas, daugiau naujų poilsiui skirtų paslaugų, bet ir modernesnis pastato fasadas, daugiaaukštė automobilių aikštelė, atnaujintas prekių ženklas. Grandiozinio objekto projekto koncepciją sukūrė Rolando Paleko architektų studija, idėjoms įgyvendinti vadovavo architektas Saulius Mikštas. Plėtros darbų generaliniu statybos darbų rangovu pasirinktas AB Panevėžio statybos trestas, o statybos darbų techninę priežiūrą vykdė inžinerinių paslaugų bendrovė „Baltic Engineers“. „Megos“ plėtros projektas spėjo sulaukti pagyrimo dėl inovatyvios ir tinkamos architektūrinės koncepcijos ir neginčijamai tapo pažiba. Atnaujinat ir plečiat prekybos centro erdves (prekybai skirtas plotas padidėjo daugiau nei 40 %), buvo siekiama harmoningo įsiliejimo į esamą aplinką ir kartu įvairiausių miesto ir jo bendruomenės poreikių patenkinimo, buvo sėkmingai sukurta pastatų fasadų pusiausvyra, pasiekta dermė su greta esančiu administraciniu „Senukų“ pastatu. Šiandien vieta garsėja ne tik kaip puikiai funkcionuojantis didžiausias prekybos centras vidurio Lietuvoje, bet ir milžiniškas miestiečių bei jų svečių gyvenimo būdo įvairiose erdvėse kompleksas. Naujose „Megos“ prekybinėse alėjose duris atvėrė viena didžiausių Baltijos šalyse pasaulinio mados prekių tinklo parduotuvių „H&M“, įsikūrė tarptautinio mados

93

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Deimantė Narbutaitė ir Rūta Goštautienė, o „debesų lubų“ prekybos centro mole autorius – dizaineris Saulius Valius.

AB Panevėžio statybos trestas (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius neslėpė, kad vykdant plėtros darbus PLC „Mega“ iššūkių netrūko, tačiau problemomis to pavadinti jis nenorėtų. Anot jo, greičiau tai buvo bendro tikslo siekimas, norint užtikrinti „Megos“ veiklą. Projektavimo etape buvo įgyvendinamos tokios idėjos, kurios garantuotų esamo pastato saugų eksploatavimą ir naudojimą, estetinį vaizdą. Statybų metu PLC „Megos“ veikla nebuvo stabdoma, centras dirbo nuolatos.

prekių tinklo „Peek & Cloppenburg“ parduotuvė bei kitos Lietuvoje jau pamėgtų ir naujai į rinką žengiančių mados prekių ženklų parduotuvės, kavinės. Įrengtas didžiausias Baltijos šalyse 7,5 tūkst. m2 ploto sporto ir sveikatingumo centras „VS-Fitness“ su uždaru lauko teniso aikštynu, skvošo salėmis, moderniausiais treniruokliais ir reabilitacijos centru. Šeimos su vaikučiais mielu noru leidžia laiką naujos kartos vaikų edukaciniame pramogų centre, žaidimų aikštelėse. Pirkėjų patogumui patobulintas judėjimas prekybos centre, atidaryta daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje telpa beveik 800 automobilių. Iš viso kartu su atnaujinta prekybos centro antžemine automobilių aikštele „Megoje“ dabar įrengta 2 200 automobilių statymo vietų. Pagrindiniai įėjimai į centrą dabar lengviau pastebimi ir greitai lankytojus nuveda į bendrąsias erdves, skirtas ne tik pasinerti į šurmuliuojantį prekybos bei pramogų sūkurį, bet ir atsikvėpti. „Megos“ plėtros koncepciją patikėta sugalvoti „Paleko ARCHstudija“ architektams. Kūrybinę grupę sudarė architektai Rolandas Palekas, Adelė Dovydavičiūtė, Dalia Uogintė, Alma Palekienė ir Bartas Puzonas. Toliau užsakovai skelbė konkursą techniniam, darbo ir interjerų projektams, kurių architektūrinę ir sklypo plano dalį rengė ir įgyvendinant plėtros koncepciją vadovavo architektas S. Mikštas. Architektų komandoje taip pat dirbo Tautvydas Čaplikas, Andrius Zanevičius, Gaudrė Mikštienė (UAB „Forma“). Parduotuvės „H&M“ interjerą kūrė dizainerės

94

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Visoms objekte naudotoms medžiagoms kelti aukšti kokybiniai reikalavimai, nes PST visuomet vadovaujasi kokybės kriterijumi. Pavyzdžiui, fasadui panaudotos keraminės plytelės, padengtos HT danga, turinčios savaiminio nusiplovimo funkciją, t. y. išsiskiriančios grafičiams nepalankiu efektu. „Mega“ yra vienintelis prekybos centras Lietuvoje, turintis orą valantį fasadą. Antras, bet mažesnis prekybos centras Baltijos šalyse veikia Taline.

Remiantis pažangiausiomis technologijomis įrengtas baseinas, pagal muziką veikia fontanas. Zonoms pagyvinti, išryškinti panaudotos italų gamintojo keraminės plytelės.

Erdvių estetikai pabrėžti įrengtas itin modernus apšvietimas „debesų lubos“, sukuriantis dangaus pojūčio vaizdinį, pastato išorėje reklaminės tūrinės raidės, šviečiančios skirtingomis spalvomis, prideda jam gyvybės, originalumo, savitumo.

Visas prekybos centro darbas automatizuotas. Objekte įrengta automatinė automobilių statymo sistema, indikuojanti informaciją apie esamas laisvas vietas, sukurianti patogumo pojūtį klientams. Taip pat priešgaisrinė,

pranešimų transliavimo, automatinė pastato valdymo sistemos. Sumontuotos vėdinimo, vėsinimo bei šildymo sistemos „Megoje“ sukuria komfortišką aplinką prekybos centro lankytojams bei personalui. O naujieji ir aplinkos neteršiantys ozonatoriai palengvina kavinių darbą.

Bendrovė „Schneider Electric“ prekybos centro „Mega“ rekonstrukcijos metu įdiegė srovėlaidžių „Canalis“, žemosios įtampos skirstymo skydų „Prisma Plus“, kabelinių kopėčių „Wibe“ bei BMS pastato valdymo sistemų sprendimus, išmaniąją elektrinių parametrų matavimo įrangą „Smart Panel“. „Schneider Electric“ specializacija – energijos valdymas ir automatizavimas, apimantys namų valdas, pastatus, duomenų centrus, infrastruktūros ir pramonės objektus.

Baltijos šalių nekilnojamojo turto forumo 2017 m. apdovanojimuose PLC „Mega“ tituluota kaip geriausias prekybos centras. Daug iššūkių kėlęs išskirtinis prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ plėtros projektas sėkmingai įgyvendintas ir įvertintas.

95

Norbert Tukaj nuotr.

G EE RR II AA U U SS II M M EE TT Ų Ų O O BB JJ EE KK TTAA II G

Išskirtinės išvaizdos verslo centro „Green Hall 2“ gimimas GIEDRĖ LINDEN, AGNIETĖ VILKIŠIENĖ NORBERT TUKAJ NUOTR.

Užsakovas: UAB „Upės projektai“ Generalinis rangovas: UAB „Veikmės statyba“ Architektai: UAB „Archinova“ ir „Arrow Architects“

Verslo centras „Green Hall 2“ stebina savo architektūrine raiška. Išlenktas lyg „S“ raidė jis vizualiai tarsi atkartoja šalia tekančios Neries vingį, o veidrodiniame jo fasade atsispindi upės vanduo. Daug staigmenų laukia ir užėjus į vidų. Čia apgalvota viskas iki menkiausių smulkmenų – pradedant ties įėjimu patiestais kilimėliais ir baigiant įspūdingu registratūros stalu. O kur dar sprendimai, dėl kurių „Green Hall 2“ tapo pirmuoju Lietuvoje verslo centru, gavusiu A+ energinės klasės sertifikatą. „Green Hall 2“ yra netaisyklingos formos pastatas: vakaruose, arčiau senojo Žvėryno, žemesnis ir siauresnis verslo centras išauga ir praplatėja centre, kur įrengti įėjimai, o po to susiaurėja, bet iškyla dar aukščiau rytinėje pusėje link „Green Hall 1“ pastato. Plastiškų formų statinys turi pasvirusius piliastrus ir tarsi atkartoja upės vingį. Kadangi vakarų pusėje, žvelgiant iš senojo Žvėryno, fasadas yra lenktas ir matyti pastato stogas, jis padarytas blizgantis – iš pusiau matinio pieno. Taip stogas vizualiai susilieja su stiklo fasadu ir sudaro bendrą visumą. Rytinė fasado pusė yra atgręžta į upę, miesto centrą ir senamiestį.

Architektams ir statybininkams tikru iššūkiu tapo tai, kad naujasis pastatas turėjo iškilti ant jau veikiančios

96

„Green Hall 1“ verslo centro požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kuri statybų metu nebuvo uždaryta. Todėl veikiančioje požeminėje aikštelėje teko įrenginėti naujas ir stiprinti jau esamas konstrukcijas. Dėl tos pačios priežasties ypatingas dėmesys skirtas tinkamiems statybos procesams organizuoti, saugos priemonėms parinkti ir jų pritaikymui užtikrinti, taip pat garantuoti nepertraukiamą ir tinkamą šalia veikiančio pastato nuomininkų darbą.

Specializuota grindų įrengimo Lietuvos ir Čekijos įmonė UAB „Grinduva“, klojanti poliuretanines, epoksidines, glaistyto ir smulkiagrūdžio betono grindis, įrengė verslo centro automobilių stovėjimo aikštelių –1 ir –2 aukštų betonines glaistytas grindis. Šiame objekte buvo montuojamos konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio su įtemptąja armatūra. Antžeminio verslo centro monolitinio gelžbetoninio karkaso dalį (apie 1 300 m3) įrengė UAB „Fortesta LT“. Kaip žurnalui „Structum“ pasakojo bendrovės „Fortesta LT“ direktorius Gintaras Babičas, statant „Green Hall 2“ buvo įrengtos gana sudėtingų formų įtemptojo gelžbetonio perdangos.

Tai gana išskirtinis sprendimas, padėjęs įgyvendinti plastiškos pastato architektūros sprendinius. Virš esamos požeminės automobilių aikštelės įrengtos sustiprintos sijos, laikančios pastato konstrukciją. Taip pat sumontuotos stogo metalo konstrukcijos ir daugiasluoksnės stogo plokštės, įrengti sukti ir „kabantys“ laiptai. Visi šie techniniai sprendimai buvo priimami, nes objektas ypatingas architektūrine forma, konstrukciniais sprendimais ir apdailos reikalavimais. Vykdant pastato apdailos darbus, statančios bendrovės tikrove pavertė ambicingas 3D architektūrines nestandartines figūras. Statant „Green Hall 2“ buvo įrengtos gana sudėtingų formų įtemptojo gelžbetonio perdangos. Tai gana išskirtinis sprendimas, padėjęs įgyvendinti plastiškos pastato architektūros sprendinius.

jams, tokiems kaip „Zumtobel“, „Delta Light“, „Fagerhult“ ir t. t., didžiuojasi galėdama prisidėti prie pastato „Green Hall 2“ apšvietimo įgyvendinimo. Norėdama pabrėžti išskirtines pastato architektūrines formas, įmonė objektui parinko efektyviausius ir ilgalaikiškiausius apšvietimo sprendinius, užtikrino jų valdymą.

Naujasis verslo centras stebina ne tik išore, bet ir vidumi.

Viduje dominuoja natūralios medžiagos: medis, akmuo, taip pat į interjerą organiškai įsilieja vanduo, augalai, kiti gamtos elementai. Šviesos ir lengvumo suteikia stiklo konstrukcijos. „Green Hall 2“ viduje ypač daug šviesos.

Pagrindinė pastato erdvė – atriumas – užima tris aukštus.

Kaip sakė UAB „Archinova“ vadovas, architektas A. Gvildys, norint išgauti dar didesnę erdvę ir sukurti intrigą, jame suprojektuoti tam tikra forma persukti balkonai ir laiptai. „Green Hall 2“ – tai kūrybiški namai pažangiam verslui, ypatinga aplinka produktyviam darbui. Čia modernios technologijos ir gamta veikia išvien ir šią kryptingą koncepciją atsispindi kiekvienas pastato elementas.

UAB „Šviesos technologijos“ (SVT), atstovaujanti žinomiausiems ir technologiškai inovatyviausiems gaminto-

97

GG EE RR II AA UU SS II M M EE TT ŲŲ O O BB JJ EE KK TTAA II

DELTA – viliojantis modernumas alkstančioje Vilniaus biurų rinkoje INGA LABUTYTĖ

Biurų miestelį „Technopolis Ozas“ 2013-aisiais įkūrusi Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Technopolis Plc“ atvėrė prabangaus verslo centro DELTA duris.

Užsakovas: Suomijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Technopolis Plc“ Generalinis rangovas: UAB „Mitnija“ Architektas: projektavo Tumas Mazūras

„Technopolio“ vadovės Lietuvoje Linos Paukštės teigimu, jau esami ALFA, BETA ir GAMA bei naujasis DELTA – tai pirmieji pastatai Lietuvoje, pastatyti pagal amerikiečių sukurtą standartą „LEED Gold“. Kartu su BREEAM – tai vienas labiausiai pasaulyje vertinamų žaliųjų pastatų standartų. Siekiant šio standarto, DELTA statyboje naudotos itin kokybiškos ir ilgalaikės medžiagos, o statybos rangovu pasirinkta ilgametę patirtį gyvenamosios, komercinės bei gamybinės paskirties objektų statyboje turinti bendrovė „Mitnija“. Du nauji biurų pastatai šalia „Siemens“ arenos iškilo per mažiau nei 17 mėnesių, iš viso „Technopolis Lietuva“ į projektą investavo 35,4 mln. eurų. Bendras naujų pastatų plotas – daugiau nei 25 tūkst. m2, čia taip pat įrengta 390 vietų automobilių aikštelė. DELTA biurų pastato automobi-

98 98

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

lių aikštelėje įrengti patvarūs segmentiniai pakeliamieji vartai, kurie veikia mažiausiai 25 tūkst. varstymo ciklų. Įrengus ypatingam intensyvumui pritaikytas spyruokles ir dažnių keitiklį vartų veikimo laikotarpis pratęsiamas iki 50 tūkst. ir daugiau varstymo ciklų.

Pastatuose – daug energiją taupančių sistemų. Apšvietimas čia valdomas, atsižvelgiant į konkrečiose pastato vietose esančių žmonių skaičių. Sumontuotos energiją taupančios šviesos diodų (LED) lempos, taip pat įrengtos lauko žaliuzės saulės šviesos kontrolei. Naujuose „Technopolis Lietuva“ pastatuose įdiegta automatizuota pastato valdymo sistema (BMS), kuri leidžia pastato inžinerines sistemas valdyti atsižvelgiant į iš anksto pasirinktus režimus. Įrengtos ir komfortabilios vėdinimo sistemos – oras tiekiamas per šalčio sijas. Ypatingas dėmesys skirtas aukštos kokybės garso izoliacijai. „Technopolyje“ įrengtos komunikacinės pertvaros (kaktos), slepiančios visas biurams reikalingas komunikacines ir inžinerines sistemas. Sienos, kolonos ir lubos nudažytos pilkšva spalva, o grindys tiesiog išsiurbtos ir impregnuotos, nuomininkai galėjo jas išsikloti tokia danga, kokios jiems norėjosi. Antrame „Technopolio“ aukšte naudotos gipso kartono plokštės, kurias sudėjus nebereikia glaistyti ir dažyti – įsikėlus į patalpas buvo galima iškart pradėti vykdyti veiklą.

Naujausią verslo centro dalį projektavo architektas Tumas Mazūras, o vidaus erdvėmis ir interjeru pasirūpino architekto Tomo Jasiulio komanda. Aplinkai palankiuose DELTA biuruose kiliminė danga pakylėjo juos į aukštesnį lygį. Ji sukurta taip, kad sugaudytų ir sulaikytų kietąsias daleles – smulkiąsias dulkes ji sugauna ir sulaiko aštuonis kartus veiksmingiau negu įprastos kiliminės dangos.

Naujojo komplekso DELTA patalpose – registratūroje, restorane, kavinėje – daug lenktų, suapvalintų, vienoje erdvėje netgi imituojančių Paukščių Taką lubų, o sienos taip pat praktiškai visos lanksčių linijų – meistrams teko pasitelkti visą išmoningumą, pritaikyti specialias technologijas.

Komplekso „Delta“ reprezentacinėms erdvėms, kurių precizikai ir kokybei užsakovas UAB „Mitnija“ kėlė didžiulius reikalavimus, įrengti buvo pakviesta UAB „Statvilsta“ komanda. Ji sumontavo gipskartonio lubas ir sienas, įrengė akustines gipskartonio lubas „Rigitone 8-15-20“, paskui tas lubas ir sienas glaistė bei dažė. Kadangi patalpų lubos buvo lenktų, suapvalintų formų, vienoje erdvėje netgi imituojančios Paukščių taką, o sienos taip pat praktiškai visos suapvalintų linijų, įmonės „Statvilsta“ meistrams teko pasitelkti visą išmonę ir meistriškumą. „Technopolio“ biurų miestelio daliai DELTA įrengti prireikė pusantrų metų ir 35 mln. eurų investicijų.

99 99

G EE RR II AA U U SS II M M EE TT Ų Ų O O BB JJ EE KK TT AA II G

„DELFI“ sporto centras – tokio Vilniuje dar nebuvo GIEDRĖ LINDEN

Užsakovas: UAB „Vandens parkas“ Statybas vykdė: UAB „Axis Power“ ir UAB „Realco“ Centrą projektavo: UAB „Tiksli forma“

Vilniuje tarp prekybos ir pramogų centro „Ozas“ bei vandens parko „Vichy“ esantis „Delfi“ sporto centras – moderniausias daugiafunkcis sporto kompleksas Lietuvoje ir visame regione, kur po vienu stogu telpa keturių sporto šakų profesionalams ir mėgėjams skirtos žaidimo aikštelės bei treniruočių erdvės. Statinys pelnė „Metų sporto infrastruktūros“ apdovanojimą.

Kompleksas yra pirmasis tokio pobūdžio objektas per visus Lietuvos nepriklausomybės metus. Jis projektuotas ir pritaikytas ne tik treniruotėms, bet ir sporto renginiams.

4 500 m2 plotą užimančiame komplekse: aštuonios aukščiausius reikalavimus ir tarptautinius standartus atitin-

100

G EE RR II AA U U SS II M M EE TT Ų Ų O O BB JJ EE KK TT AA II G

kančios badmintono, keturios modernios paplūdimio tinklinio aikštelės, dvi teniso aikštelės.

Paplūdimio tinklinio aikštelėse paklota šildomoji smėlio danga. Šis kvarcinis smėlis yra išplautas, pašalintos priemaišos, tokios kaip molis, organinės medžiagos, durpės, todėl jo spalva yra balta. Smėlyje yra daugiau kaip 95 % silicio oksido. Iš viso „Delfi“ sporto centro aikštelių dangoms buvo panaudota 731,1 tonos smėlio. Ateityje papildyti jo nereikės.

„Delfi“ sporto centras sulaukė ir tarptautinių organizacijų dėmesio – jame lankėsi „Badminton Europe“ atstovai.

Jie vertino, ar Vilniuje duris atvėręs daugiafunkcis sporto centras gali tapti visos Europos badmintonininkus 2020 m. Tokijo olimpinėms žaidynėms rengsiančia baze.

Dalis „Delfi“ arenos konstrukcijų buvo statomos naudojant tradicinius mūro gaminius – silikatines plytas. „Siliblokas“ prekių grupės produktus tiekė UAB „Simpras“ – įmonė, išskirtinai atstovaujanti lietuviškoms prekėms bei rinkai tiekianti mūsų šalyje pagamintus silikatinius, keraminius ir akytojo betono mūro gaminius. UAB „Simpras“ atstovų teigimu, tradicinių silikatinių plytų mūras yra ne tik tvirta, ilgalaikė, bet ir ekologiška statybinė medžiaga.

Renkantis sporto centro įrangą ir visas komplektuojamąsias dalis, ypatingas dėmesys skirtas kokybei. Taip pat pasirinkti itin geros kokybės produktai, tokie kaip šaldymo įranga, sanitariniai prietaisai, vandens maišytuvai ir ortakiai bei oro tiekimo ir išleidimo įtaisai. Kadangi sporto centre žaidžiamas badmintonas, siekiant išvengti galimų oro srovių, buvo įrengti specialūs mažo greičio oro išleidikliai. Svarbi pastato dalis – vamzdynai. Pasirenkant jų tipus ir gamintojus buvo skirtas didelis dėmesys kokybinėms ir eksploatacinėms savybėms įvertinti.

Visos naujojo „Delfi“ sporto centro inžinerinės sistemos valdomos automatizuotai. Taigi sporto centro personalas gali lengvai reguliuoti patalpų mikroklimatą, prireikus keisti jo automatines nuostatas ir operatyviai gauti informaciją apie sistemos sutrikimus. Centrui parinkta tokia procesų valdymo sistema, kuri užtikrina profesionalų, patikimą, saugų ir patogų patalpų vėdinimo, šildymo, anglies dvideginio kontrolės ir klimato valdymą. Ji išskirtinė tuo, kad į ją integruotas ir apšvietimo valdymas, programiškai sujungtas su salių rezervavimo sistema. Pagal tai, kada atitinkamoje sporto centro salėje rezervuojamas laikas, apšvietimas įjungiamas automatiškai. Be to, yra galimybė reguliuoti apšviestumo lygį konkrečiai salei.

101 101

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

IŠSKIRTINIS OBJEKTAS „PARK TOWN“ GIEDRĖ LINDEN I EVALDO LASIO, „KG constructions“ NUOTR.

Vilniuje vienas po kito kyla nauji verslo centrai ir net atsiranda ištisi verslo rajonai. Vienas tokių sostinės veidą keičiančių verslo rajonų formuojasi aplinkui Konstitucijos prospektą, kur jau stovi ne vienas įspūdingas biurų pastatas. Čia įsikūrė ir verslo kompleksas „Park Town“.

Iš kitų jis išsiskiria ne tik architektūrine išraiška, ypatinga aplinka, bet ir viduje bei išorėje pritaikytais šiuolaikiškais sprendimais.

Užsakovas: UAB „MG Valda“ Generalinis rangovas: UAB „LitCon“ Architektai: UAB „Architektūros kūrybinė grupė“

102

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Naujasis verslo centras „Park Town“ kuriamas strategiškai patogioje, prestižinėje miesto vietoje. Nepaisant to, kad tai – pats sostinės centras, jo darbuotojai turės galimybę jaustis taip tarsi būtų gamtos apsuptyje. Siekdamas priartinti darbuotojus prie gamtos architektas, „Architektūros kūrybinės grupės“ vadovas Remigijus Bimba biurų kompleksą „Park Town“ projektavo taip, kad jo stogo kontūras derėtų prie Šeškinės kalvų, o kuo daugiau fasado langų būtų atgręžta į būsimo Vilniaus japoniškojo sodo pusę. Biurų kompleksas turės ir dvi žaliąsias terasas su mažaisiais architektūriniais sprendimais. Didesnioji apie 400 m2 ploto terasa, nuo kurios bus galima grožėtis japoniškuoju sodu, bus atvira visuomenei. Taigi biurų pastatas taps nauja miesto traukos vieta.

UAB „MG Valda“ išsikėlė ambicingą tikslą – pastatyti pirmąjį Lietuvoje verslo centrą, kuris sieks gauti tarptautinį aukščiausio lygio BREEAM sertifikatą „New Construction Excellent“. Verslo centre „Park Town“ netrūksta pažangių inžinerinių sprendimų. Kiekvienas jų buvo kruopščiai apgalvotas ir parinktas taip, kad padėtų pasiekti didžiausią efektyvumą, kuo labiau sumažintų energijos sąnaudas, o objektas galėtų tikėtis aukščiausio BREEAM įvertinimo.

Siekdami įgyvendinti šiuos tikslus, UAB „Kondena“ inžinieriai, verslo centrui parinkę aukšto efektyvumo kompaktiškus vėdinimo įrenginius, aktyviąsias šalčio sijas ir garinius drėkintuvus, pasikliovė ne tik savo ilgamete patirtimi, bet ir konsultavosi su BREEAM sertifikatą išduodančios institucijos atsakingais darbuotojais. Statant verslo centrą „Park Town“, ypač didelis dėmesys skirtas statybos procesams valdyti. Kad vykdant projektą pavyktų sutaupyti išteklių, vanduo statybos reikmėms buvo naudojamas iš pastato drenažo sistemos. Dalis šilumos bus gaunama aerotermiškai, mažesnes elektros sąnau-

das užtikrins saulės energijos moduliai. Verslo centre netrūksta išmaniųjų sprendimų: įrengtos pakeliamosios grindys, vėdinimo ir mikroklimato, drėgmės valdymo sistemos, liftai veiks su elektros regeneracija. Šie sprendimai ne tik padės darbuotojams užtikrinti patogias darbo sąlygas, bet ir skatins efektyvų išteklių valdymą. Pagal projektinius sprendinius kiekvienam verslo centro nuomininkui bus užtikrintas lankstus patalpų planavimas. Pasirūpinta, kad atskirų patalpų ir kiekvieno šildymo prietaiso temperatūrą būtų galima reguliuoti atskirai. Taip pat bus galima individualiai reguliuoti ir kiekvienos patalpos apšvietimą, mikroklimatą bei kitus parametrus. Verslo centras iš kitų biurų pastatų išsiskirs ir saugumu. Jį padės užtikrinti šiuolaikiškos ir ypač efektyvios vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemos. Visoje verslo centro teritorijoje veiks išmanioji vaizdo stebėjimo sistema, gebanti įvairiais pjūviais analizuoti aplink vykstančius procesus ir užkirsti kelią nepageidaujamiems veiksmams.

Sumanumo prireikė ir įgyvendinant kai kurias architektų vizijas, pavyzdžiui, įrengiant sudėtingos konstrukcijos lenktą stogą. Verslo centro „Park Town“ stogas yra ne plokščias, bet persuktas – lyg lėktuvo propeleris. Tokį stogą įrengti buvo ypač sudėtinga, bet aukšta stogdengių bei inžinierių komandos kvalifikacija užtikrino, kad visi darbai būtų atlikti sėkmingai.

Viduje bendrųjų erdvių interjere dominuos augaliją simbolizuojančios detalės ir spalvos. Greta gamtinių detalių naudojami ir patys naujausi išmanūs techniniai sprendimai. „Park Town“ susipina šiuolaikinė architektūra ir natūralios gamtos akcentai, darbo aplinka ir socialinė erdvė. Tai vieni pažangiausių Europoje A klasės biurai su išskirtine aplinka, skirti šiuolaikiškam verslui, sukurti šiuolaikiškam žmogui.

103

MEETTŲŲ OOBBJJEEKKTTAAI I GGEERRI IAAUUSSI I M

VGTU Mokslo ir administracijos centras – geriausia realizacija Lietuvoje AGNIETĖ VILKIŠIENĖ ŽYGIMANTO GUDELIO, ANDRIAUS STEPANKEVIČIAUS NUOTR. Užsakovas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas Generalinis rangovas: UAB „Avona“ Projektuotojas: a.s.a. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma Architektai: Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Viltė Jurgaitienė

104 104

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

7 642 m2 ploto, 43,6 m aukščio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mokslo ir administracijos centras vieną po kito renka prizus. Prieš metus apdovanojimuose „Archiforma“ objektas buvo pripažintas kaip „Geriausia 2015 metų realizacija Lietuvoje“. 2016 m. pastatas nominuotas prestižiniam apdovanojimui „EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award“.

VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinis sprendimas paremtas siekiu sukurti dominuojančio centrinio pastato įvaizdį esamame VGTU studijų komplekso kontekste. Pastato tūris susideda iš trijų pagrindinių elementų: 1 000 vietų transformuojamos konferencinio tipo salės bei virš cokolinio aukšto stilobato įrengtų dviejų tarpusavio atžvilgiu prasuktų administracinės dalies korpusų. Išraiškingiausia ir konstrukcijų požiūriu sudėtingiausia pastato dalis – Lietuvoje didžiausia 15 m pločio bei 22 m aukščio arka, „įrėminanti“ pagrindinį konferencijų salės įėjimą. Objekto tūris – 37 545 m3, pastatas yra 11 aukštų. Projektas buvo vystomas su ilgomis pertraukomis. Dėl riboto finansavimo jo statybos buvo suskirstytos į tris statybos etapus, vykdomus skirtingu laikotarpiu. Norint išlaikyti stilistinę vienovę, visų etapų metu teko dėti daug pastangų ir, nors pastatas projektuotas 2005 m., pavyko pasiekti B energinio efektyvumo klasę. Fasadų vitrinoms naudotos stiklo konstrukcijos, įstiklintos dviejų kamerų saulę kontroliuojančiais skaidraus selektyvinio stiklo paketais, termopaketais su rifliuotu stiklu bei termopaketais.

Anot architektų, VGTU Mokslo ir administracijos centro architektūrinė išraiška išsiskiria iš aplinkinių universiteto korpusų. Fasadų medžiagiškumas: stiklas, metalas, kompozicinės plokštės, paremtas siekiu sukurti techniškos, pažangios mokslo institucijos įvaizdį.

Pastato eksterjero medžiagiškumas sukurtas nepamirštant vis dar dominuojančio šiuolaikinės architektūros palydovo – stiklo fasadų, tačiau šį kartą jie harmonizuojami tekstūrinio stiklo neperšviečiamais tamsiai pilkais intarpais, sudarančiais netaisyklingus šachmatiškus ritmus. Taip pat fasaduose metalo profiliais aiškiai atskirti aukštai.

VGTU centrinių rūmų interjeras buvo projektuojamas atsižvelgiant į eksploatacinių savybių, estetikos ir ergonomiškumo aspektus. Šiuos kriterijus tobulai įkūnija objekte pasirinktos vinilinės grindys. Nepriekaištingai architektūrai svarbų vaidmenį interjere atlieka puikūs apšvietimo ir kiti inovatyvūs prie aplinkos pritaikyti sprendimai. UAB „Vildika“ pagaminti biuro baldai taip pat harmoningai dera su unikalia pastato architektūra.

Baldų stilius, forma ir išskirtinės detalės sukuria vientisumo ir aukštos kokybės pojūtį visoje erdvėje. Pastate įrengta keli šimtai darbo vietų, jaukių poilsio ir pasitarimo zonų. Originalūs lietuviškų biuro baldų gamintojo „Vildika“ baldai puikiai papildo pastato architektūrinius sprendimus ir suteikia ypatingo jaukumo.

Moderniame pastate, be abejonės, darbuotis bus patogu, erdvu ir šiuolaikiška.

105 105

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Naujos kartos statinys – „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ NUOTR. LAIMONO CIŪNIO IR „KG CONSTRUCTIONS“

Užsakovas: „M.M.M. projektai“ Generalinis rangovas: UAB „Mitnija“ Projektuotojas: UAB „Archinova“ Architektas: Aleksandras Gvildys (UAB „Archinova“)

106

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Sostinės gyventojus nustebino dar vienas įspūdingas objektas, žavintis moderniais statybos, architektūros, dizaino ir inžinerijos sprendimais. Inovatyvus 12 tūkst. m2 „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras iškilo Saltoniškių g. 7, Žvėryno rajone, buvusioje pramoninėje teritorijoje.

Projekto užsakovų – įmonės „M.M.M. projektai“ – teigimu, S7 biurų kvartalo, kaip dalies Vilniaus CBD (angl. central business district) vieta parinkta, atsižvelgiant į patogią infrastruktūrą, išvystytą viešojo transporto tinklą, darbuotojų patogumui šalia esančius didžiuosius prekybos centrus bei kitus komfortą užtikrinančius faktorius.

Siekiant šį kvartalą priderinti prie supančios aplinkos, čia nuspręsta statyti ne dangoraižius, o mažaaukščius pastatus ir sukurti patrauklias miesto erdves, išlaikant bendrą verslo kvartalo stilistiką, kurioje atsispindi naujausios architektūros, inžinerinės ir biurų funkcionalumo tendencijos. Pastatuose suprojektuoti išmanieji inžineriniai sprendimai. Pavyzdžiui, apšvietimas bus reguliuojamas automatiškai – sistemos reaguos į natūralios šviesos kiekį. Patalpų ventiliacijos sistema reaguos į anglies dvideginio koncentraciją ir pagal tai reguliuos vėdinimą. Pastatų sistemas planšetiniais kompiuteriais galės valdyti ir patys darbuotojai. Įrengiant tokias modernias, funkcionalias ir atviras darbo erdves kaip „Danske Bank“, buvo būtina atsižvelgti ne tik į patalpų akustiką, sveikesnę darbo aplinką, bet ir į vizualiai patrauklius lubų sprendimus, kuriais pasirūpino UAB „Geras mūras“.

Atestuota statybos įmonė UAB „Constra“ objekte atliko pertvarų apdailos darbus. Specialistai neneigia, kad iššūkių dirbant su šiuo projektu tikrai buvo, teko taikyti netradicinius sprendimus, tačiau tai tik dar labiau padidino ryžtą ir paskatino siekti geriausio įmanomo rezultato. „Buvo svarbi kiekviena detalė, kiekvienas milimetras, negalėjome padaryti net mažiausios klaidos“, – pasakoja UAB „Constra“ projektų vadovas Andrej Zakševskij. Žinoma, tai nebuvo pirmas iššūkių kupinas projektas, su kuriuo ši įmonė susidūrė. Jau seniai rinkoje esanti „Constra“ spėjo sukaupti didelę darbo patirtį ir įgyti UAB „Mitnija“ pasitikėjimą. „Ir anksčiau dirbome su griežtus reikalavimus kokybei keliančia „Mitnija“. Jiems tinka mūsų darbų kokybė, todėl buvome pakviesti prisidėti ir prie šio projekto“, – prisipažįsta A. Zakševskij ir teigia, kad, siekiant realizuoti tokio pobūdžio objekto koncepciją, svarbu ne tik kokybiškai atlikti savo darbus, bet ir palaikyti efektyvią komunikaciją su generaliniu rangovu bei kitais prisidedančiaisiais prie projekto įgyvendinimo. Įmonės profesionalai džiaugiasi galimybe dirbti su šiuo projektu ir sako, kad galutinis darbų rezultatas bus geras.

Liko vos kelios baigiamosios užduotys. A. Zakševskij teigimu, visas „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro pastatas yra aukštos kokybės ir išsiskiria iš daugelio Lietuvoje vykdomų projektų. „Atlaikėme visus sunkumus, buvome atkaklūs“, – sako įmonės projektų vadovas ir primena, kad „Constra“ specializuojasi namų statybos srityje, atlieka didelės apimties vidaus apdailos ir grindų betonavimo darbus, įmonė turi sertifikatą teikti generalinio rangovo paslaugas.

Biurų pastatas išsiskiria ne tik šiuolaikiškais ir efektyviais architektūros, bet ir moderniais statybos bei technologijų sprendimais. Ant A energinės klasės biurų pastato stogo sumontuoti saulės elementai, generuosiantys dešimtadalį objektui reikalingos energijos. Aplink pastatą išplėsti ir įrengti nauji dviračių takai, pastate yra 11 elektromobilių įkrovos taškų. Verslo centras pastatytas taikant tvariosios plėtros principus ir siekiant BREEAM sertifikato. Šiame projekte didelis dėmesys buvo skirtas ne tik inovatyviems architektūriniams sprendimams ar inžinerinėms sistemoms, bet ir tam, kad atsakingai būtų organizuojamos statybos, sukurtos patogios ir šiuolaikiškos darbo vietos, nepamiršta komunikacija su vietine bendruomene.

Naujos kartos sprendimai priimti ir rūpinantis objekto hidroizoliacija, kurios tinkamumo bei kokybės lygis taps vienu iš pastato ilgalaikiškumo bei eksploatacijos funkcionalumo faktorių. Objekto projektuotojai didelį dėmesį skyrė optimalios garso izoliacijos užtikrinimo paieškai, statybų metu pasirūpinta išorinių ir vidinių priešgaisrinių durų, atitvarų ir interjero dalies vidaus medinių durų adaptavimu prie numatyto interjero.

UAB „Energus“ prie „Danske Bank“ globalių paslaugų centro projekto įgyvendinimo prisidėjo atlikdama netradicinius elektrotechnikos įrengimo ir procesų valdymo automatizavimo rangos darbus. Inovatyvi įmonė automatizavo ir įdiegė pastato mikroklimato, dirbtinio (šviestuvų valdymas) ir natūralaus apšvietimo (langų žaliuzių valdymas), gaisro gesinimo bei dūmų šalinimo valdymo sistemas, suprojektavo ir įrengė trijų lygių vandens nuotėkio stebėsenos ir apsaugos sistemą, pasirūpino ir elektros galios kontrolės įdiegimu.

107

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

DELFINARIUMO rekonstrukcija – analogų Lietu voje neturintis projektas

GIEDRĖ LINDEN NUOTR. LEONO GARBAČAUSKO

Užsakovas: Lietuvos jūrų muziejus Generalinis rangovas: UAB „Kortas“ Rekonstrukcijos projekto autoriai: UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai Snieguolė ir Algirdas Stripiniai

108

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas neabejotinai yra išskirtinis tiek savo paskirtimi, tiek architektūrine raiška.

Jo gyventojų, delfinų, pasirodymai kasmet privilioja tūkstančius lankytojų. Taip pat į delfinariumą važiuoja vaikai, sergantys autizmu, Dauno sindromu ar cerebriniu paralyžiumi, nes čia jiems taikomi delfinų terapijos seansai.

Delfinariumo rekonstrukcijos projekte ypatinga viskas: išskirtinai didelio tūrio jūros vandens vidaus ir lauko baseinai, skirti delfinams gyventi ir pasirodyti, ultravioletinių spindulių poveikiui atsparios dangos, milžiniški iliuminatoriai ir sienutė iš skaidrių akrilo plokščių. Ne veltui šis projektas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo įvertintas aukso medaliu.

Po rekonstrukcijos delfinariumo patalpos padidėjo dvigubai, o bendras baseinų vandens tūris išaugo nuo 1 800 iki 6 800 m3. Taigi dabar delfinai gali gyventi gerokai patogiau, nes padidėjo jų gyvenamosios patalpos, atsirado poilsio zonos, taip pat speciali erdvė, kurioje galės būti gydomi sunegalavę gyvūnai, o patelės ramiai lauktis ir atsivesti jauniklių. Per rekonstrukciją įrengtos ir specialios Delfinų terapijos centro patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, renovuota delfinų pasirodymų salė, pertvarkytas vidaus baseinas ir įrengtas visiškai naujas baseinas pasirodymams lauke „Saulės įlanka“ su amfiteatru ir sezonine tentine uždanga. Rekonstruota ir ypatingos aplinkos pusapvalė salė, skirta parodoms, edukaciniams užsiėmimams ir įvairiems renginiams, pro kurios iliuminatorius galima stebėti delfinus.

Rekonstrukcijos metu buvo pakeistas delfinariumo stogas, sudėtos medinės sijos ir įrengtas didesnis stoglangis, siekiant, kad viduje būtų daugiau dienos šviesos. Vizualiai šiek tiek pakito pastato fasadas. Architektas P. Lapė apvalų raudonų plytų delfinariumą projektavo kaip aliuziją į greta esantį Kopgalio tvirtovės redutą, kuriame vei-

kia Lietuvos jūrų muziejus. Delfinariumo fasadas buvo papuoštas dviem žiedais. Pastato nugarinė dalis, anksčiau turėjusi buitinę paskirtį, buvo nugriauta ir perstatyta į gerokai didesnę. Be to, siekiant išlaikyti esamą pastato aukštį, naujoji delfinariumo dalis buvo šiek tiek įleista į žemę.

Dabar maloniai traukia akį ir sutvarkyta aplinka: paklota asfalto danga, takeliai, suprofiliuotas pylimų paviršius, pasėta žolė.

Nelengva užduotis buvo ne tik sumontuoti ir paleisti įrenginius, kurie ruoštų jūros vandenį, bet ir užtikrinti ypač didelių tūrių baseinų hermetiškumą. Kadangi įgyvendinant rekonstrukcijos projektą teko naudoti ypatingesnes, retai Lietuvoje taikomas statybų technologijas ir medžiagas, nemažai bendradarbiauta ir su JAV, Olandijos bei Šveicarijos specialistais. Statinio architektai, žinodami, kad delfinams būdinga išskirtinė echolokacijos savybė ir jų uždaroje gyvenamojoje aplinkoje turi būti kuo mažiau aštrių briaunų, povandenines dugno ir sienų plokštumas suprojektavo taip, kad būtų maksimaliai suapvalinti visi po vandeniu esantys kampai. Tam specialiai pagal skirtingus lekalus pagaminti ir sumontuoti erdviniai klojiniai. Delfinariumo vidaus ir lauko baseinų, persipylimo kanalų, Delfinų terapijos centro monolitines konstrukcijas įrengė UAB „TOGATA“. Įmonė yra pastačiusi ne vieną hidrotechninį statinį: rezervuarus, uosto krantines, vandens valyklas. Tačiau, anot vadovo Aurelijaus Šleiniaus, delfinariumas savo apimtimi ir nestandartine forma buvo ypatingas statinys. Didžiausia užduotis specialistams buvusi pagaminti ir sumontuoti specialiai pagal skirtingus lekalus gamintus erdvinius klojinius.

Vos į Kopgalį grįžo delfinai, rekonstrukcijos metu laikinai glaudęsi Graikijoje, į delfinariumą ėmė plūsti minios lankytojų. Modernizuotame pastate grožėtis delfinų pasirodymais smagiau, o delfinai nuo šiol čia gyvena kur kas erdviau ir patogiau.

TOGATA 109

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Verslo centras „B66“ – projektuotas, vykdant statybos darbus AGNIETĖ VILKIŠIENĖ IR IRENA DIRGĖLIENĖ MARTYNO SLAPŠIO, „YIT KAUSTA“, „IDĖJŲ PARKAS“ NUOTR. Užsakovas: UAB „YIT Kausta būstas“ Generalinis rangovas: AB „YIT Kausta“ Projektuotojas: PV Vytautas Janušaitis, PDV Danguolė Akuockienė, konstrukcinės dalies PV Ramūnas Narbuntas Architektas: Vytautas Janušaitis

110

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Kaune, šalia bendrovės „YIT Kausta“ vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Šilo namai“, prekybos centrų MOLAS, LIDL bei Kauno technologijos universiteto, auga verslo centras „B66“. Generalinis rangovas – „YIT Kausta“ – neslepia, kad pastatą projektavusiam architektui Vytautui Janušaičiui teko išskirtinė užduotis.

Rekonstrukcija turi savotiško žavesio. Tai nežinomybė, kai nenumanai, ko tikėtis, norėdamas įvykdyti projektinius sumanymus. Neretai tik atvėręs konstrukciją gali ieškoti sprendimų. Žinoma, tai daro įtaką projekto sąmatos eilučių skaičiui ir darbų atlikimo terminams.

Verslo centro trečiajame aukšte įrengta monolitinė perdanga (jos plotas – apie 960 m2). Pradėjus darbus, sustiprintos esamų išorės sienų laikančiosios konstrukcijos.

Tam buvo įrengta 16 monolitinių kolonų antrame pastato aukšte. Jos sujungtos su jau esamomis kolonomis. Tada pradėti monolitinės perdangos su gelžbetonio sąramomis įrengimo darbai. Tik konstrukcijai įgavus reikiamą projektinį stiprumą, buvo išpjauti antro aukšto langai. Pasirinkta dviejų tipų fasado apdaila. Vadinamasis „šlapiasis“ fasadas, t. y. 180 mm putų polistirenas buvo armuojamas ir dengiamas struktūriniu tinku, ir vėdinamasis fasadas.

Verslo centro „B66“ interjero ir eksterjero renovacijos darbuose buvo gausiai ir stilingai naudojami berėmio stiklo ir aliuminio bei stiklo konstrukcijų gaminiai. Šiais darbais užsiėmė sparčiai auganti ir viena moderniausių Lietuvos statybų bendrovių „Glasma Service“. Eksterjero darbams specialiai pagal kliento pageidavimus „Glasma Service“ pagamino ir sumontavo puikiai pastato linijas išryškinančius fasadus, duris ir langus. Modernaus interjero įvaizdžiui sukurti projekto architektai kartu su gamintojais pasirinko berėmio stiklo konstrukcijas, kurios ne tik leidžia efektyviai padalyti darbo vietas, bet kartu ir išlaikyti didelės erdvės pojūtį.

Pastato aukštis – 14,06 m, plotas – 5 340 m2. Verslo centrą sudaro du korpusai: A dalis (buvusi sporto bei bokso salė, SPA zona) ir B pastato dalis (buvę bendrabučiai).

Naujasis pastatas atitinka B energinio naudingumo klasę, yra modernus ir jaukus. Pastate įrengta dujinė katilinė, rekuperacinė vėdinimo sistema. Visuose nuomininkų aukštuose sumontuota trivamzdė vėsinimo sistema, kuri suteikia galimybę viename kabinete vėsinti orą, net jeigu kaimynai už sienos tuo pat metu šildo patalpą. Tai ypač patogu, kai viena pastato dalis įšyla natūraliai dėl saulės spindulių, o kita – atvėsta pavėsyje. Pastato patalpose sumontuota apsauginė signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, tiek patalpų viduje, tiek išorėje sumontuota praėjimo kontrolės sistema. Norint įgyvendinti architektų vizijas „B66“ sukurti unikalūs apšvietimo sprendimai. Šviesos diodų (LED) apšvietimas suteikė galimybę užtikrinti mažesnį elektros energijos suvartojimą, taip pat išnaudoti visas technologijų galimybes. Apšvietimo sprendimai padėjo sukurti netradicinį verslo centro interjerą. Užsukusiam žmogui norisi pakelti galvą į šviesą – į viršų. Virš darbo stalų įrengti ypač šiuolaikiški žiedinio tipo šviestuvai. Prie vidaus įrengimo daug prisidėjo inovatyvios ir kūrybingos įmonės, gebėjusios pasiūlyti kokybiškus sprendimus viešosioms erdvėms, nenuobodžių detalių.

Interjero ir eksterjero apšvietimo projektavimo, konsultavimo, prekybos šviestuvais ir apšvietimo sistemomis užsiimanti įmonė „Luksaros sprendimai“ džiaugiasi, kad galėjo prisidėti prie verslo centro „B66“ kūrimo darbų ir dalyvavo apšvietimo sprendimų priėmimo projekte, tiekdama šviestuvus ir pasiūlymus.

Kaunas tampa vienu didžiausių paslaugų centrų Lietuvos žemėlapyje, taigi šiame mieste galima tikėtis dar daugiau tarptautinių kompanijų ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Tai, be abejo, lemia ir šiuolaikiškų biurų poreikį.

Verslo centras „B66“ pastatytas tinkamu laiku ir itin patrauklioje miesto vietoje, todėl netruko sulaukti pažangių ir sparčiai augančių įmonių susidomėjimo.

111

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

„OUTLET PARK“ – DABAR JAUKESNIS, MODERNESNIS IR ERDVESNIS GIEDRĖ LINDEN I EVALDO LASIO NUOTR. Užsakovas: AB „Ogmios centras“ Generalinis rangovas: UAB „Lakaja“ Projektuotojas: UAB „Formato grupė“ Architektas: „DO Architects“

112

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Šiemet gerokai atsinaujino vienintelis Baltijos šalyse išparduotuvių prekybos centras, įsikūręs Vilniaus „Ogmios mieste“. Pasikeitė ne tik jo pavadinimas – iš „Parko Outlet“ į „Outlet Park“, bet ir paties prekybos centro fasadas, interjeras bei aplinka. Po rekonstrukcijos išgražėjusiame prekybos centre padaugėjo parduotuvių, įvairių paslaugų teikėjų, pramogų, o kartu plūstelėjo ir daugiau lankytojų.

Rekonstrukcijos laikotarpiu, per kurį prekybos centro veikla nebuvo sustabdyta, iš esmės atnaujinta „Outlet Park“ išorė ir vidus. Prekybos centrui parinktas urbanistinis stilius. Šalia buvo pastatytas priestatas. Taip padidėjo bendras prekybos centro plotas. Dėl to ne tik dalis čia veikusių parduotuvių tapo erdvesnės, bet ir atsirado naujų nuomininkų, taigi – padaugėjo parduotuvių ir paslaugų.

Iš esmės atnaujintas ir antrasis „Outlet Park“ aukštas, skirtas laisvalaikiui ir pramogoms. Antrajame aukšte įsikūrusiose laisvalaikio terasose galima apsilankyti ne tik sporto klube, bet ir kitose rekreacijos ir ugdymo įstaigose.

Atnaujintas išparduotuvių centro „Outlet Park“ fasadas, kurio apdailai parinktos išskirtinės kokybės medžiagos.

Ypatingas dėmesys kreiptas ir į langų, fasadinių vitrinų bei išorinių pastato durų su automatika kokybę. Kiekvienas gaminys buvo parinktas taip, kad atitiktų visus saugumo reikalavimus ir padėtų užtikrinti gerą šiluminę izoliaciją. Langams ir fasadinėms vitrinoms buvo parinkti trijų stiklų stiklo paketai su saugiais stiklais.

Rekonstrukcijos metu, siekdami užtikrinti pastato sandarumą ir aukštą energinį efektyvumą, UAB „Line-x LT“, atstovaujančios vokiečių koncernui BASF, šiltinimo meistrai senoms gamybinėms patalpoms su nelygiomis sienomis šiltinti parinko uždarų porų poliuretano putas. Naudojant šią ekologiškai švarią purškiamą medžiagą, išvengiama šalčio tiltų, gerinama garso izoliacija ir nereikia papildomų tvirtinimo elementų.

Išparduotuvių prekybos centre „Outlet Park“ yra ir gana netikėtų dalykų, apie kuriuos neįtartų paprastas lankytojas. Pavyzdžiui, čia padarytas specialus tunelis, į kurį gali įvažiuoti visas vilkikas. Tunelį dengia įspūdingo dydžio pramoniniai vartai.

Pasikeitė ne tik „Outlet Park“ išorė, bet ir vidus – apie 3 tūkst. m2 padidėjo prekybos centro plotas, kiek pakito parduotuvių išdėstymas, atsirado naujų operatorių. Jau nekalbant apie išvaizdą – dabar „Outlet Park“ atrodo gerokai moderniau ir stilingiau. Interjero autoriai UAB „Erinar". Naujajame prekybos centro priestate pagamintos ir sumontuotos berėmio stiklo pertvaros su stumdomosiomis durimis, trijose naujose priestato laiptinėse pagaminti ir sumontuoti apie 61 m ilgio berėmio stiklo turėklai.

Apie 40 m ilgio juodo metalo turėklų pagaminta ir terasoje. Tiek berėmio stiklo pertvarose, tiek ir turėklams buvo naudojamas saugus grūdintas 10 mm storio stiklas. Tokio stiklo buvo panaudota gerokai daugiau nei 1 000 m2. Grūdintas stiklas pasirinktas dėl savo savybių. Jis yra saugus, nelengvai dūžtantis, laidus šviesai. Be to, galima sakyti, kad toks stiklas gali būti naudojamas ne vieną kartą. Prireikus pakeisti patalpų išdėstymą, galima gana lengvai stiklus permontuoti į kitas vietas.

Komfortiškas sąlygas centro darbuotojams ir svečiams užtikrina vėdinimo įranga. Renovuotame „Outlet Park“ centre sumontuoti A klasės vėdinimo įrenginiai su integruota pažangia valdymo automatika. Užsakovas kėlė aukštus reikalavimus įrangai: ji turėjo atitikti A energinę klasę, todėl šiam projektui buvo pasiūlyti vėdinimo įrenginiai su aukšto efektyvumo rotaciniais šilumokaičiais. Šio tipo šilumokaičiai yra idealus pasirinkimas mūsų klimato zonai, nes rotaciniai šilumokaičiai, kitaip nei plokšteliniai, neužšąla esant neigiamai temperatūrai.

Buvusių mažai naudingų erdvių vietose dabar įrengta nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Išasfaltuotos ir senosios automobilių aikštelės. Aplink prekybos centrą nutiestas pėsčiųjų takas. Nors išparduotuvių prekybos centre „Outlet Park“ lankytojų niekada netrūko, po rekonstrukcijos jų srautas gerokai padidėjo.

113

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

Verslo centras „Kauno dokas“ siekia atkurti klestinčios verslo erdvės idėją IRENA DIRGĖLIENĖ

Užsakovas: UAB „SBA“ Generalinis rangovas: UAB „Veikmės statyba“ Architektas: Algimantas Kančas (UAB Kančo studija)

114

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

„Kauno doko“ pastatas atrodo lyg pasistiebęs ant grakščių kolonų – toks sprendimas leidžia neužstoti upės vaizdo ir suteikia pastatui lengvumo pojūtį. Jo išorėje dominuoja natūralios medžiagos ir spalvos. Fasado fragmentų apdailai iš UAB „Exterus“ apdailos medžiagų kolekcijos buvo pasirinkta sendinto vario skarda „Aurubis Nordic Blue Living 3“. Dėl savo natūralumo ir nekintančio žalsvai mėlyno paviršiaus ši medžiaga labiausiai atitiko architekto viziją, pagyvindama bendrą pastato vaizdą. Mediniai elementai įkvėpti senovės laikų laivo linkių, o sendinto vario elementais įrėmintos pastato arkos tarsi atkartoja upės bangas ar primena vėjo įtemptas bures. Šiomis užuominomis siekiama perteikti pastato santykį su upe ir vietos istorija. „Vienas svarbiausių „Kauno doko“ tikslų buvo sukurti kai ką daugiau ir vertingiau nei dar vieną biurų pastatą.

Norėjome išskirtinio, ryškaus, prasmingo ir šioje vietoje derančio architektūrinio sprendimo, kuris įsikomponuotų į judrios gatvės bei nuostabios upės rėminamą erdvę ir garbingai atlaikytų Kauno pilies kaimynystę. Nuo pirmo žodžio radome bendrą kalbą su šviesaus atminimo architektu Algimantu Kanču, kuris ir projektavo verslo centrą“, – pasakoja „Kauno doko“ statybos projekto direktorius Aidas Šuopis.

Kančo studijos architektė Eglė Rutkauskaitė sako, kad nestandartinio projekto pastato architektūrai didžiausios įtakos turėjo jo vieta – upės pakrantė ir urbanistinis kontekstas. Didžiausias įkvėpimo šaltinis – Kauno upių pakrančių istorija ir industrinė architektūra. Pastatas buvo padalytas į tris tūrius, kuriuos sujungia arkos. Išskirtiniam objektui parinkti patikimi inžineriniai sprendimai. Objektas – išskirtinis, todėl ir stogo sprendimas buvo parinktas ypač aukštos kokybės. Parinkta stogo sistema – viena geriausių, egzistuojančių rinkoje. Pastate įrengti trys panoraminiai liftai su energiją tausojančia diržinės pavaros technologija. Didžioji dalis pastato ploto yra skirta biurų nuomai. Antrajame aukšte veiks bendros erdvės – kavinė ir konferencijų centras. Pastato tūris „pakabintas“ ant kolonų, taip atveriant vaizdą į upę, erdvėje

po pastatu taip pat telpa automobilių aikštelė.

Artimiausi laukiantys darbai – sėkmingai baigti teritorijos ir krantinės tvarkymo darbus, taip pat – antrasis „Kauno doko“ statybų etapas, kurio metu bus pridėta dar 5 000 m2 prie jau esamų 11 tūkst. Jau pavasarį prie upės drieksis dviračių tako atšaka, įsikurs plūduriuojanti konferencijų salė, apsilankyti kvies architekto Algimanto Kančo vardo skveras. Lauke, prie upės, nuomininkų patogumui įrengtos patogios lauko darbo vietos su sparčiu interneto ryšiu, galimybe dirbti kuriam laikui atsitraukus nuo savo darbo stalo. Atsipūsti galima bus ir susitikus kolegą sužaidus stalo teniso partiją ar pasimankštinus ant bėgimo takelio. Čia pat, automobilių aikštelės aukšto lygyje, jau įrengtos patogios dviračių saugyklos tiems, kas pageidaus atminti į darbą dviračiais, bei persirengimo ir dušo patalpos. Paskutinis ir apibendrinantis akcentas – laukinės lietuviškos pievos salos aplink pastatą. „Kauno dokas“, kaip ir dauguma šiuo metu realizuojamų aukštos kokybės projektų, yra pritaikytas prie užsakovo lūkesčių. Pasitelkti sprendiniai priderinti prie pastato nuomininkų norų, išlaikant bendrą pastato koncepciją, randant tinkamiausius apšvietimo produktus. Kaip pagrindinis nuomojamų patalpų apšvietimo sprendimas pasitelkta specialiai šiam projektui sukurto profilinio šviestuvo koncepcija. Šiam projektui parinkta aukštus estetinius ir higienos reikalavimus atitinkanti santechnika, įrengta profesionali šildymo ir šaldymo sistema, kuri padės taupyti energijos išteklius.

Modernus verslo centras išskirtinis ir savo vieta – sutvarkyta ir visuomenei atidaryta Neries pakrantė, tikimasi, prisidės prie Kauno upių atsigavimo.

115

KNAUF seminarai 2018 Kai reikia profesionalaus sprendimo

DATOS: TEMOS: ■

Fasadų sanavimo sistemos: specialūs tinkai ir plokštės

■

Gipso kartono sistemos: montavimo technologijos ypatumai

■ A, A+ energinės klasės sprendimai su Knauf Insulation mineraline vata

Šiauliuose

sausio 23 d.

Klaipėdoje

sausio 24 d.

Panevėžyje

sausio 25 d.

Utenoje

sausio 31 d.

Vilniuje

vasario 1 d.

■

Urbanscape® žalių stogų sistema lietingai Lietuvai

Kaune

vasario 7 d.

■

Festool – trumpiausiu keliu prie geriausių rezultatų

Alytuje

vasario 8 d.

Registracija ir išsamesnė informacija: www.knauf.lt, info@knauf.lt arba +370 5 213 22222 Seminarai nemokami. Būtina išankstinė registracija.

Dalyviams bus išduoti dalyvavimą patvirtinantys sertifikatai.

KONKURSAS

Kaip įrengti jaukius, šiltus namus? Kelių aukštų namą pasirinkti? Mieste ar užmiestyje gyventi?

Visi, kurie planuoja savo „Namą X“, susiduria su šiais klausimais. Žurnalo „Structum“ konkursas „Namas X“ kartu su architektais ir interjero dizaineriais gali padėti Jums atsakyti į šį klausimą.

Galbūt šio konkurso dalyviai jau suprojektavo Jūsų svajonių namą?

Pristatome II etapo dalyvių siūlomas idėjas. Įsibėgėjus konkursui, architektai siūlo vis įdomesnius interjero ir eksterjero sprendimus, paruošia puikias vizualizacijas, kuriose atsispindi namų jaukumas ir šiluma.

Studentus ir profesionalus kviečiame registruotis į dar du artėjančius etapus el. paštu: administracija@structum.lt.

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

ALEKSANDRA ZNIŠČINSKA INTERJERO DIZAINERĖ VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

El. p.: aleksandra.zniscinska1@gmail.com, Mob.: +370 645 59 366

Jei interjeras geras, juo reikia atsižvelgti į aplinką, kitaip jis atrodys kaip svetimkūnis – neišbaigtas ir nejaukus. Šis jaukus inovatyvus dviejų dalių namas skirtas jaunam žmogui, mėgstančiam netikėtus interjero sprendimus. Namai – tai vieta, kurioje praleidžiame didelę savo gyvenimo dalį, todėl ji turėtų puikiai atitikti šiuolaikinio žmogaus poreikius, žingsnis į žingsnį žengti su naujausiomis technologijomis. Šiame projekte, išnaudojant technologijų potencialą, integruojant inovacijas, sukurtas būstas, atsižvelgiant į žmogaus kasdienę veiklą, gyvenimo būdą.

Namo apdailai pasirinktos „Eternit“ dailylentės „Cedral Click Wood“. Jos lengvai prižiūrimos ir montuojamos, išlaiko estetišką išvaizdą, padeda susilieti su supančia aplinka. Ieškant įdomių sprendimų namo stogui, buvo atsižvelgta į „Eternit“ plokštes „Dacora“ – išskirtines savo forma ir išvaizda.

Tapti išmaniuoju namu padėjo sistema „Jung“. Visame name įrengta automatizuota namų valdymo sistema, kuria galima valdyti visą namų įrangą: reguliuoti

118

KONKURSAS

šviesą, oro kondicionavimą, šildymą. Taip pat švariam bei gaiviam orui palaikyti pasirinkti „Samsung“ šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įrenginiai. Be to, kad namas taptų patogus ir jame galima būtų laisvai judėti, šiam projektui buvo pritaikytas liftas „Lifestyle Home“, pasirinktas iš įmonės „Šiaulių liftas“ asortimento.

Taip be jokių suvaržymų galima laisvai judėti iš rūsio į abu namo aukštus.

Projektui pasirinkta santechnika „Grohe“, išsiskirianti pažangios technologijos produktais ir aukštos klasės dizainu. Vonios kambaryje pritaikytas maišytuvas iš kolekcijos „Grohe Lineare“, duše panaudota išmanioji sistema „Grohe SmartControl Exposed“, o virtuvėje įmontuotas maišytuvas su aukšta svirtimi „Grohe Concetto New“. Vonios kambariui norėta ko nors patikimo, lengvo ir kartu elegantiško, todėl buvo pasirinkta dušo kabina „Nora Plius“ iš gamintojų „Baltijos brasta“. Taip pat dėl modernaus dizaino buvo panaudoti ir „Geberit“ santechnikos gaminiai: pakabinamasis klozetas „Geberit AquaClean Sela“ su apiplovimo funkcija ir elektroninis vandens nuleidimo mygtukas „Geberit Sigma80“.

Kad namai taptų jaukesni ir šiltesni, buvo atsižvelgta ir į namų tekstilę. Užuolaidos, patalynė ir kiti aukštos kokybės medžiagų gaminiai parinkti iš įmonės „Audrineta“ asortimento.

119

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

ANNA DRUTEL INTERJERO DIZAINERĖ „AD INTERJERAI“

El. p.: ana_dru@yahoo.com, Mob. +370 686 56 390

Namas X: privatus namas Vilniaus pakraštyje, 180 m2 Didelė šeima pasiryžo rekonstruoti 100 metų senumo pastatą, kuris turėjo pavirsti moderniu inovatyviu namu. Viena iš pagrindinių užduočių buvo atnaujinti originalias namo dalis, tačiau interjere pritaikyta daug inovatyvių sprendimų, kurie leido sukurti patogų, šiuolaikišką būstą. Šiame projekte buvo pagarbiai išnaudotos seno pastato erdvės ir kūrybingai priderintas naujas antras aukštas. Originalaus senovės palikimo ir inovatyvių sprendimų sąjungos koncepcija išlaikoma ne tik eksterjere, bet ir interjere. Netikėtai žaismingas interjeras, kuriame suderintos kontrastingos faktūros, o prie senovinių interjero elementų neįtikėtinai puikiai priderintos ryškios šiuolaikiškos detalės, modernios minimalistinės skulptūros ir įvairios apdailos medžiagos. Šeimininkams šis interjeras išlieka senovės, modernaus meno ir šiuolaikinio dizaino švente bei nepamirštamu estetiniu nuotykiu.

120

JUNG. KNX sistema namui suteikia patogumo ir ekonomiškumo. Visos namo ir daugybė multimedijos funkcijų sujungtos į vieną tinklą su protingąja KNX sistema ir valdomos centralizuotai. Taip pasiekiamas didesnis energinis efektyvumas, nes automatinis reguliavimas pagal temperatūros, klimato, apšvietimo ir užtamsinimo poreikį padeda sumažinti elektros ir šildymo išlaidas, šeimininkams suteikia galimybę mėgautis maksimaliu komfortu. JUNG išmanieji jutikliniai ekranai suteikia galimybę į sistemą integruoti įvairias multimedijos sistemas ir tai atveria daug papildomų galimybių šeimininkams mėgautis protingojo namo sprendimais.

Namo interjere daug dėmesio skiriama detalėms ir spalvoms. Vienas stilingiausių spalvinių akcentų – jungtukai ir elektros lizdai iš „Le Corbusier“ spalvomis pražydusios LS 990 serijos.

SAMSUNG. Unikali oro kondicionieriaus „WIND TREE Air“ konstrukcija pagerina jo veikimą užtikrindama greitesnę ir platesnę oro cirkuliaciją erdviuose namuose,

KKOONNKKUURRSSAASS

mos gyvenimui. Elektroninis užuolaidų valdymas integruotas į protingojo namo sistemą.

BALTIJOS BRASTA. Dušo erdvė atskirta stiklo sienele, kuri buvo gaminama specialiai šiam projektui ir beveik nepastebima. Danga „Greiti lašai“ užtikrina gerą vandens nubėgimą ir lengvą priežiūrą. ŠIAULIŲ LIFTAS. Vienas įdomiausių gyvenimą palengvinančių sprendimų šiame name yra lifto įrengimas. Modelis TERRY LIFESTYLE pasirinktas dėl kompaktiškumo bei paprastumo naudotis. Nesudėtinga konstrukcija leidžia lengvai ir greitai įrengti liftą ir užtikrina minimalią priežiūrą.

ETERNIT. Naujo aukšto fasadui buvo pasirinktos „Eternit“ plokštelės „Dacora“, pagamintos iš ekologiškos perdirbamos medžiagos. Pasirinkimą lėmė galimybė derinti įvairius dydžius, spalvas ir formas. Šioms plokštelėms būdingas atsparumas, ekonomiškumas, patvarumas, o lengvas montavimas suteikia neribotą kūrybinę laisvę ir leidžia įgyvendinti unikalius sprendimus.

o skaitmeninis jo inverteris užtikrina pastebimai didesnį energijos efektyvumą.

GEBERIT. Vonios kambaryje svarbu ne tik grožis ir emocijos, bet ir kokybė, todėl potinkines sistemas rinkau iš vieno patikimiausių pasaulyje gamintojų. Pasirinktą komplektą sudaro: montavimo elementas „DuofixBasic“: UP100 bakelis ir vandens nuleidimo mygtukas „GEBERIT Delta 21“.

GROHE. Ypatingam interjerui reikia stilingų daiktų, todėl vandens maišytuvus rinkau iš patikimo, ypatingu dizainu išsiskiriančio gamintojo serijos VERIS. Šios linijos daiktai išsiskiria lakoniškumu ir minimalistinėmis formomis.

AUDRINETA. Baldų apmušalai ir užuolaidų audiniai parinkti iš gamintojo FROCA asortimento, kolekcijos MUSTANG ir VARESE. Sintetiniai audiniai lengvai prižiūrimi ir plaunami, be to, atrodo itin estetiškai ir sukuria jaukią, praktišką aplinką šei-

121

KONKURSAS

122

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

MONIKA JUKNIENĖ INTERJERO DIZAINERĖ

www.monikajukniene.com El. p.: monika.jukniene@gmail.com, Mob.: +370 614 21 219

Modernaus minimalistinio stiliaus namas, skirtas šešių asmenų šeimai, kuri vertina paprastumą, solidumą, laiko patikrintus sprendimus ir gyvenimą gamtoje. Tai šviesūs, erdvūs, elegantiški, funkcionalūs, visomis išmaniųjų technologijų naujovėmis aprūpinti namai. Namo centras yra pirmajame aukšte esanti gyvenamojo kambario erdvė su vitrininiais langais, židiniu, fortepijonu ir stalo žaidimų vieta.

Atskira virtuvės patalpa, atskira valgomojo kambario patalpa, tėvų miegamasis su židiniu ir drabužine bei tėvų vonios kambariu. Antrame aukšte – keturių vaikų miegamieji, vaikų žaidimų kambarys, darbo kambarys su židiniu, svečių kambarys, biblioteka, išėjimas į ant stogo esančią terasą, rūsyje – garažas. Šalia namo dešiniojo šono suprojektuotas baseinas vidiniame kieme išplatėja ir pasiekia terasą.

Interjerą puošia A. Kriščiūno tapyba, M. Zavadskio skulptūra ir R. Stankevičiūtės fotografija, rankų darbo kilimai. Fasado ir interjero tęstinumą kuria natūralaus medžio sienų apdaila, harmoningai sujungianti namą su jį supančiu kraštovaizdžiu – lapuočių mišku. Namo architektūrines plano idėjas įkvėpė Tadao Ando „The Invisible House“. „Jung KNX“ protingojo namo valdymo technologija sukuria maksimaliai individualius poreikius atitinkančią aplinką, taupo energijos sąnaudas ir jungia inžinerinių sistemų funkcionavimą: vėdinimą, šildymą, vidaus ir lauko apšvietimą, drėgmę, užuolaidų atitraukimą, žadintuvo veikimą, televizijos kanalų perjungimą ir kt.

Išmaniojo stiklo reguliuojamo skaidrumo langai užtikrina privatumą. Išmanusis stiklas įrengtas dušo kabinoje – kol žmogus maudosi, stiklas gali tapti nepermatomas. „Siedle“ atskirai stovinti lauko telefonspynė su namo numeriu, vaizdo bei garso funkcija „SiedleSteel“ užtikrina saugumą, solidumą ir minimalistinį braižą.

Judesius fiksuojantis jutiklis, vaizdo kamera, puikiai apšviestas kodo surinkimo laukelis ir skambučio mygtukas – visos funkcijos išdėstytos ergonomiškai optimaliame aukštyje. „Le Corbusier terre d’ombre brulee“ spalvos LS990 modelio jungikliai ir elektros lizdai vientisai išbaigia interjero spalvinius sprendimus, simbolizuoja modernumą ir laikui atsparų dizainą.

„Eternit Baltic“ plokštinio cemento fasado plokštelės „Dacora“ pagamintos iš natūralių medžiagų išsiskiria atsparumu atmosferos ir oro sąlygoms, praktiškumu, ilgalaikiškumu ir atitinka architektūrinius bei konstrukcinius reikalavimus. Šviesiai pilka (L) spalva padengia antro aukšto fasadą švelniu atspalviu, suteikiančiu neutralumo bei derančiu prie šiltų atspalvių medžio plokščių, kuriomis padengtas pirmas namo aukštas „Baltijos brastos“ patalpų neapkraunanti berėmė dušo sienelė „Ema“ iš itin saugaus grūdinto 6 mm storio stiklo yra lengvai prižiūrima ir nuvaloma, turi tvirtą ir stabilią konstrukciją, išsiskiria patogumu praustis, yra „optiškai gražaus“ aukščio ir vonios kambariui suteikia elegancijos. Išpildant suprojektuotos dušo vietos reikalavimus, pasirinktas nestandartinių matmenų 90 x 120 užsakymas. „Grohe“ dizaino linijos „Essence New“ maišytuvai, skirti pastatomai voniai ir praustuvams, rankšluosčių kabyklos „Essentials Towel rail“ ir virtuvės plautuvės maišytuvas „Minta Single-lever sink mixer ½“ pasirinkti dėl nepriekaištingų estetiškų formų, aukštos kokybės ir ypatingos matinės spalvos „Super Steel“. Dušo galva „Euphoria Cube System“ pasirinkta dėl minimalistinės taisyklingos kvadrato formos, puikiai įsiliejančios į bendrą interjero sumanymą. „Samsung“ kondicionieriai „Samsung Wind Free“ su oro filtravimo funkcija saugo nuo kaitrios saulės ir užtikrina maksimalų komfortą, itin tyliai veikia, yra gražių lengvų formų, paprastai ir lengvai valdomi bei prižiūrimi. Įmonės „Šiaulių liftai“ išskirtinio dizaino gaminys – kompaktiškas liftas „Vivendi Home Lift“ – užtikrina funkcionalų judėjimą norint komfortiškai ir lengvai patekti iš vieno namo lygio į kitą, o dėl parinkto balto spalvinio sprendimo liftas tampa tarsi nematomas. „Geberit“ dušo latako „ShowerDrain“ minimalistinės grotelės „Cleanline 20“ puikiai įsilieja į vonios kambario interjerą ir garantuoja stabilų bei greitą vandens nutekėjimą. „Audrineta“ produktai – smėlio atspalvio užuolaidos „FR Edurne 13“ – natūraliai įsikomponuoja į poilsio zonos interjerą, jį papildo ir suteikia subtilumo. Vonios kambaryje švelnios smėlio spalvos rankšluosčiai, o miegamajame baltos spalvos patalynė sukuria švaros, gaivos ir komforto pojūtį.

123

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

AGATA ŽUKAUSKIENĖ INTERJERO DIZAINERĖ

www.agatain.lt „Agata IN“ El. p.: info@agatain.lt, Mob.: +370 611 13 690

Projektas – erdvus namas vaizdingame užmiesčio sklype. Panoraminiai langai leidžia grožėtis aplinka beveik iš bet kurios namo vietos. Taip pat jie tarsi ištrina ribą tarp lauko ir vidaus. Namas skirtas ambicingam ir drąsiam žmogui – pirmasis aukštas yra atviro plano su atskirtais darbo ir svečių kambariais. Sienas trina ne tik milžiniški langai, bet ir atriumas. Antrasis aukštas padalytas į dvi zonas – vaikų ir tėvų. Vaikų zonoje yra du atskiri kambariai, bendras holas ir sanitarinis mazgas.

Tėvų zonoje – holas, vienoje pusėje didelis miegamasis su jame įkomponuota drabužine, kitoje pusėje – erdvus vonios kambarys.

124

KONKURSAS

Vonios kambaryje įrengtas lengvai montuojamas „Geberit Setaplano“ dušo paviršius garantuoja estetišką vaizdą ir eksploatavimo patogumą. Plati dušo sienelė su antracito spalva dažytais profiliais – nestandartinis „Baltijos brastos“ gaminys iš kolekcijos „Akrobatė“. Dušas skirtas greitai nusiprausti, o vonia atlieka namų SPA paskirtį. Prie laisvai stovinčios vonios priderintas „Grohe Allure“ į grindis tvirtinamas maišytuvas. Aptakios jo formos atkartoja vonios siluetą, o aštrios briaunos dera prie bendros konkrečių geometrinių formų interjero koncepcijos.

Kadangi abiejuose namo aukštuose lubos yra gana aukštos, kėlimasis laiptais gali išvarginti. Čia padės kompaktiškas „Terry Lifestyle“ namų liftas iš įmonės „Šiaulių liftas“ asortimento. Buvo nuspręsta lifto neslėpti, bet atvirkščiai paversti jį dekoro elementu. Pilkšvoje bendroje spalvų gamoje kontrastuojanti raudona traukia akį (centrinė plokštė dažyta raudona „Claret“ spalva). Taip pat buvo pasielgta ir su protingojo namo valdymo jungikliais – panaudoti „JUNG LS Zero“ serijos gaminiai yra „Rouge Vermillon“ spalvos. Šios serijos išskirtinis bruožas – jungikliai ar elektros lizdai montuojami vienoje plokštumoje su siena, t. y. rėmelis yra įleistas į pačią sieną. Kadangi projektuojamame name planuojama įrengti išmaniojo namo technologiją, jame beveik nelieka jungiklių – patalpose jie iš dalies pakeičiami įvairiais jutikliais.

Svetainėje, vidinio kiemelio pusėje, užuolaidomis dengti langų nėra poreikio, o kitoje pusėje užuolaidos paslėps nuo smalsių praeivių akių ir suteiks patalpai jaukumo. Čia dera „Mendolafabrics Evans“ pilkos spalvos audinys, kurio galima įsigyti užuolaidų salone „Audrineta“. Toks pat, tik baltos spalvos, priderintas miegamajame. Lovatiesė pasiūta iš „Mendolafabrics Maple“ smėlio spalvos audinio, kuri taip pat galima rasti salonuose „Audrineta“.

Komfortiškam klimatui užtikrinti pasirinkti kondicionieriai „Samsung Wind Free“, išsiskiriantys energiniu efektyvumu, tyliu veikimu bei gebėjimu vėsinti patalpas nepūsdami tiesioginio vėjo.

Eksterjero apdailai panaudotos lygaus paviršiaus deimantinės spalvos „Dacora“ plokštelės, dengiamos kvadratiniu raštu. Papildomai fasadams dekoruoti pritaikytos struktūrinio paviršiaus tamsiai raudonos spalvos „Dacora“ plokštelės, dengiamos „Novum raštu“. Visas šias medžiagas siūlo stogo dangų ir fasado apdailos medžiagų gamintoja „Eternit Baltic“..

125

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORĖ

DEIMANTĖ ULECKYTĖ INTERJERO DIZAINERĖ

DIZAINO STUDIJA „DUNAMAI“ www.dunamai.lt El. p.: info@dunamai.lt, Mob.: +370 695 84 805

įrengtas liftas palengvina patekimą į antrą namo aukštą. Iš jo galima patogiai matyti visą svetainės zoną ir patekti į kitas namo patalpas.

Pagrindiniu vonios kambario akcentu pasirinkta 6 mm grūdinto stiklo ypatingos kokybės BALTIJOS BRASTOS dušo kabina „Dora“, išsiskirianti ilgalaikiškumu, sandarumu ir praktiškumu. Kadangi stiklas padengtas technologija „Greiti lašai“, jo priežiūra yra visiškai nesudėtinga ir patogi naudoti kasdien.

Pagrindinės svetainės zonos nestandartinio dydžio langams dengti pasirinktos AUDRINETA vienspalvės lengvo audinio dieninės bei nepraleidžiančios šviesos (angl. blackout) naktinės užuolaidos erdvei suteikia išskirtinio rafinuotumo, sukuria prabanga ir savitumu alsuojančių jaukių namų atmosferą.

Išskirtinis dizainas ir nepriekaištinga kokybė lėmė serijos GROHE „Essence“ modernių chromuotų vandens maišytuvų pasirinkimą. Prie jų derinome netaisyklingo lanko formos dušo sistemą su termostatiniu maišytuvu „Grohe Euphoria“.

Siekiant maksimalios estetikos bei vientisumo unitazui ir bidė tvirtinti pasirinkta GEBERIT unitazo „Duofix Basic“ ir bidė „Duofix“ potinkinės sistemos rėmai. Pasirinktas serijos „Bolero“ chromuotas vandens nuleidimo mygtukas.

Pirmo aukšto eksterjero apdailai naudotos ETERNIT didelio gabarito cementinės plokštės „Tectiva TE20“. Stogo danga dengta serijos „Dacora“ pluoštinio cemento plokštelėmis. Šiam projektui pasirinktas vertikalus keleiviniS ŠIAULIŲ LIFTO tipo keltuvas „SL400“, kuriam pagaminti naudotos aukštos kokybės medžiagos. Liftas yra pritaikytas bet kokios kategorijos keleiviams, įskaitant neįgaliuosius su vežimėliais ar sutrikusio regėjimo asmenis.

Modernus gamtos apsuptas „NAMAS X“ projektas Alytaus priemiestyje – tobulas prieglobstis poilsio ir ramybės išsiilgusiam žmogui. Šiaurinėje namo dalyje visiškai atsisakėme langų. Tačiau svetainės zonoje, orientuotoje į pietus, atsiveria erdvė per du namo aukštus su panoraminiais langais į lapuočių mišką. Langai, esantys pietinėje namo pusėje, yra vienas svarbiausių energiškai efektyvaus namo reikalavimų. Darbinėje zonoje, šalia fotostudijos,

126

Nepamirštant tokių aspektų kaip komfortas, saugumas, ekonomiškumas, pasirinktas išmaniojo būsto valdymas su patikima JUNG KNX sistema. ŠI sistema suteikia galimybę sujungti apšvietimo, šildymo, oro kondicionavimo, daugialypės terpės, saugos ir kt. įrangą į centralizuotą valdymo sistemą ir patogiai ją valdyti.

Pasirinktas „Samsung AR7000_L“ visiškai naujas, novatoriškas oro kondicionieriaus modelis. „Trikampis dizainas“, „Digital Inverter“ ir „Smart Wi-Fi“ funkcijos užtikrina greitesnę, tolesnę ir platesnę oro cirkuliaciją namuose. Būtent šis modelis pasirinktas dėl skaitmeninio inverterio, kuris užtikrina pastebimai didesnį energijos efektyvumą patalpose.

KONKURSAS

127

KONKURSAS

PROJEKTO AUTORIUS

ANDRIUS BYČENKOVAS ARCHITEKTAS, INTERJERO DIZAINERIS "ABU ARCHITEKTAI"

Tel. +370 610 13 424 ; El. p.: bycenkovas@gmail.com

Namas X yra sudarytas iš dviejų tūrių, kurie formuoja du pastato aukštus, dinamišką pastato architektūrą ir erdves. Tai galėtų būti šeimos užmiesčio namas, į kurį grįžtama pro obelų sodą bei pasitinkančių medžių alėją.

Pastato fasadai kiekvienu paros metu atrodo skirtingai dėl saulės šviesos formuojamų šešėlių. Fasadų apdailai pasirinktos gamintojo „Eternit“ serijos „EQUITONE tectiva“ šviesios struktūrinio paviršiaus plokštės. Ši medžiaga puikiai apdirbama, yra galimybė švariai išspręsti fasado apšvietimo sprendimus įleidžiant šviestuvus į fasado paviršių.

Namo viduje, tūrių susikirtimo vietoje, suformuota erdvė per abu pastato aukštus. Didelis erdvės tūris užtikrina gerą mikroklimatą. Tam, kad vasaros metu pa-

128

KONKURSAS

talpose būtų komfortiška temperatūra, oras vėsinamas sumontuotu gamintojo „Samsung“ oro kondicionieriumi su funkcija „Wind Free“. Funkcija „Smart Control“ įrenginį galima valdyti išmaniuoju telefonu ar planšete.

Patalpų funkcionavimą užtikrina inžinerinės sistemos. Tam puikiai tinka kompanijos „Jung“ serijos LS produktai, sujungiantys daug funkcijų ir užtikrinantys kokybišką valdymą nuo apšvietimo iki šildymo sistemų. Naudojant šiuos gaminius galima tikėtis interjero erdvių vientisumo ir daugiafunkciškumo.

Kadangi pastatas yra dviejų aukštų ir planuojamas kaip šeimos namas, numatoma viskas, kad jame galėtų kokybiškai ir patogiai gyventi visi šeimos nariai. Tam pasitarnaus liftas iš įmonės „Šiaulių liftai“. Ši įmonė turi sistemų, kurios pritaikytos individualiems gyvenamiesiems namams.

Vonios kambariuose bei virtuvėje numatoma naudoti „Grohe“ vandens maišytuvų sistemas. Viename iš vonios kambarių įrengiamas „Grohe SPA“. Paprasti elementai, tokie kaip maišytuvai, išsiskiria kokybe ir patogumu. Virtuvėje numatomas

pagal unikalią jutiklinę technologiją veikiantis maišytuvas „Minta Touch“.

Vonios santechnikai – praustuvai, unitazai – dėl estetinių savybių ir kokybės pasirinkti gamintojo „Geberit“ gaminiai. Jiems būdinga patogi eksploatacija, ilgalaikiškumas ir daugiafunkciškumas. Vienoje iš vonių numatytas unitazas su higieniniu dangčiu „AquaClean 4000WC“, jis taip pat atlieka ir bidė funkciją, tad sutaupoma patalpos erdvės.

Duše numatoma naudoti Lietuvos gamintojo „Baltijos brasta“ gaminius su sistema „Greiti lašai“, leidžiančia džiaugtis švariu stiklo paviršiumi.

Namo bendros gyvenamosios erdvės projekte numatytos ganėtinai atviros, tačiau miegamuosiuose norima sukurti privatumą ir ramybę. Įmonė „Audrineta“ gali pasiūti užuolaidas ir prie jų derančias lovatieses ar pagalvėles. Dar viena puiki audinio savybė – garso sugėrimas, taip pat užtikrinantis jaukumą kambariuose.

Namo projektą sudaro daugybė elementų. Todėl tinkamai juos tarpusavyje suderinus galima gauti puikų rezultatą.

129

S TAT Y B A

Žalieji miestai žmonėms IRENA DIRGĖLIENĖ

Neseniai sostinėje surengtoje konferencijoje „Žalieji miestai žmonėms“ dalyvavo pranešėjai iš užsienio ir Lietuvos: Aplinkos ministerijos atstovai, architektai ir kiti specialistai, suinteresuoti kurti žaliuosius miestus. Žalieji pastatai – tvarumo iššūkis Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“, kuri yra savo srities lyderė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse, Tyrimų ir analizės vadovo Baltijos regione Mindaugo Kulboko nuomone, žaliasis pastatas nėra vien tik žalsva spalva nudažytas fasadas ar žole apželdintas stogo elementas. Tai nejuntamas ir nematomas statytojo požiūris į besikeičiančius vartotojų įpročius. „Vertinant trumpuoju periodu, tai neracionali investicija, neturinti apibrėžtų atsipirkimo ribų, tačiau ilguoju periodu ji garantuoja komercinį tvarumą. Be to, šios dienos nekilnojamojo turto nuomos rinkos realybė yra tokia: nuomos objektas jau nebėra tik kvadratinis metras. Nuomojamas objektas vertinamas kaip paslauga, kuri bus suteikta tuose nuomojamuose kvadratiniuose metruose. Verslo aspektu tai nėra realiai pamatuojama, tačiau tai yra ilgalaikio santykio tarp nuomotojo ir nuomininko garantas“, – dalijosi mintimis M. Kulbokas.

LEED ir pastato energijos modeliavimo sprendimai „LG Electronics“ vyresnysis inžinierius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dr. Jaeyoonas Kohas kalbėjo apie tai, kad nuo 1994 m. LEED iš žaliųjų pastatų standarto išsivystė į visapusę sistemą, taikomą ne tik projektuojant ir statant, bet ir prižiūrint bei eksploatuojant pastatus.

Pasak pranešėjo, LEED sertifikavimo reikalauja daugelis JAV federalinių ir vietos savivaldos institucijų, ši sistema šiuo metu itin populiari JAV statybų sektoriuje. „Kadangi LEED įvertinimui didžiausią įtaką turi energijos taupymas, pastatams taikomos įvairios didelio efektyvumo statybos sistemos. Energijos modeliavime naudodami energiją taupančias ir ekonomiškai efektyvias ŠVOK sistemas, architektai, inžinieriai ir savininkai gali priimti

130

S TAT Y B A

geresnius su pastato ilgalaikiu gyvavimo ciklu susijusius sprendimus ir užsitikrinti geresnį skirtingų sričių LEED įvertinimą“, – sakė J. Koh. Pranešėjas taip pat pristatė energijos modeliavimo reikalavimus, taikomus LEED sertifikavimo proceso metu, pateikė informacijos, susijusios su ekonomiškai efektyvios pastato energijos sistemos projektu bei energijos modeliavimo pavyzdžių, kurie gali būti naudingi vertinant energiją ir būsimą energijos ekonomiją.

BIM analizė ir efektyvumas: nuo pastatų iki miestų „Integrated Environmental Solutions“ verslo plėtros vadovas iš Jungtinės Karalystės Niallas Gibsonas kalbėjo apie tikrąją BIM vertę, kuri pramonės sektoriui tampa vis aiškesnė. Pasak pranešėjo, svarbiausia ne 3D CAD ir suderintas projektas, o informacijos kūrimas, fiksavimas, analizavimas ir keitimasis informacija per visą statinio projektavimo, statybos ir eksploatavimo procesą. „Siekdami geriau valdyti pastatus ir sumažinti sąnaudas bei išmetamą anglies dioksido kiekį, turime geriau suprasti paskirtį, kuriai statiniai projektuojami, ir jų praktinį eksploatavimą. Apskaičiuota, kad 80 procentų sąnaudų nuo statybos komandos nepriklauso. Istoriškai nelengva patvirtinti, kokios iš tiesų yra pastatų savybės ir jas palyginti su projektavimo etapo metu buvusiais lūkesčiais. Tai įrodo labai paprastas pavyzdys: pastatų energinio naudingumo sertifikato palyginimas su sąskaitomis už energiją ir eksploatuojamo pastato energijos sertifikatu. Atsirado vadinamasis rodiklių atotrūkis, todėl būtina aptarti šį atotrūkį ir jo priežastis bei išsiaiškinti, kaip BIM procesas gali tą spragą užpildyti“, – sakė pranešėjas.

Pasak jo, ypač svarbu, kad detalumo modelis tiktų projektavimo etapui. Šiam tikslui skirta technologija jau seniai naudojama ir nuolat tobulinama. Vien technologijos nepakanka BIM sprendimui užtikrinti. Tam, kad būtų pasinaudota visomis BIM teikiamomis darbo srauto galimybėmis, būtini proceso ir jame dalyvaujančių žmonių mąstysenos pokyčiai. Tai vis geriau pastebima ir ta linkme eina vis didesnė sektoriaus dalis. Tiems, kurie gerai išmano BIM procesą, BIM technologija gali suteikti didesnę sėkmę.

Tvaraus vystymosi ateitis Tvarumo konsultantas iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jerry Yudelsonas pabrėžė, kad darnus vystymasis – tai šio dešimtmečio šūkis, įtvirtintas Jungtinių Tautų darnaus vystymosi iki 2030 m. darbotvarkėje nustatytuose darnaus vystymosi tiksluose. Pranešėjas aptarė visuotines plataus masto tendencijas, spartinančias darnią miestų plėtrą ir nagrinėjo, kaip jomis galima pasinaudoti. Taip pat jis apžvelgė iššūkius, su kuriais susiduriama rengiant darnios miestų plėtros planus: perėjimą nuo pasenusių XX a. metodų prie tvaresnio požiūrio į žemės naudojimą, energiją, transportą, vandentvarką ir atliekų tvarkymą bei būtinybę pradėti kurti perdirbimo, atsinaujinančios energijos ir ekologijos koncepcijomis paremtą žiedinę ekonomiką.

Svečias taip pat nagrinėjo technologines darnaus miestų planavimo tendencijas – kaip viskas „mažėja, greitėja, lengvėja, tankėja ir pinga“ bei atveria naujas inovacijų ir miestų darnumo galimybes. Be technologinių tendencijų, buvo pristatytos ir finansinės bei socialinės inovacijos, atveriančios naujų galimybių stambioms ir mažoms įmonėms bei valstybės politikai.

Pranešime buvo pasiūlytos penkios konkrečios priemonės, kurių per ateinančius trejus metus valstybės valdžios institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir stambios bei mažos įmonės galėtų imtis ir taip prisidėtų prie darnesnės ateities kūrimo. Įžvalgų, kurios sustiprins pastangas kurti „Žaliuosius miestus žmonėms“, konferencijoje galėjo pasisemti tiek verslo, tiek valstybės institucijų, projektavimo ar inžinerijos sektoriaus specialistai, tiek ir akademinė visuomenė bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

131

S TAT Y B A

132

S O S R Ė E T G N R E E V P Š U Ų S I N E I D !

A E T R T M I N E G C Ų O K VAI IPIOJIM LA

S TAT Y B A

V.Krėvės pr. 49, Kaunas sventes@laipiojimocentras.ltt +37065753003 www.laipiojimocentras.lt 133

INŽINERIJA

SPECIALISTO IŠ SUOMIJOS ĮŽVALGOS VGTU APIE NAUJAS STATINIŲ MODELIAVIMO IR VALDYMO GALIMYBES DOC. DR. VLADIMIR POPOV, DOC. DR. TATJANA GRIGORJEVA, DOC. DR. NATALIJA LEPKOVA I VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Spalio 17–19 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centro (SSIMTC) kvietimu viešėjo Suomijos valstybinės įmonės „Senate Properties“ (suom. „Senaatti-kiinteistöt“) vyriausiasis specialistas dr. Esa Halmetoja, dirbantis Statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) technologijų, skirtų pastatų ūkiui valdyti (angl. Asset Management / Facility Management, AM/FM), diegimo srityje.

E. Halmetoja yra tiesiogiai atsakingas už šiuolaikinių skaitmeninių technologijų vystymą ir diegimą nekilnojamojo turto objektų naudojimo bei priežiūros, jų turto ir ūkio valdymo srityse, taip pat už nekilnojamojo turto priežiūros procesų skaitmeninimą, didžiųjų duomenų (angl. Big Data) algoritmų taikymą objektams valdyti, AM/FM sąsajų su BIM technologijomis sukūrimą. „Senate Properties“ yra Suomijos valstybinė įmonė, valdanti valstybės nekilnojamąjį turtą ir diegianti centralizuotus sprendimus, padedančius efektyviai vykdyti pastatų ūkio valdymo procesus.

Dalyvaujant E. Halmetojai, „Senate Properties“ realizavo kelis skaitmeninimo projektus. Vienas jų apima duomenų modelių ir papildytos realybės sprendimų taikymą turtui valdyti, kitas – skirtas aplinkos tvarkymo skaitmeninimo sprendimams įgyvendinti.

134

VGTU E. Halmetoja studentams bei statybos sektoriaus dalyviams skaitė paskaitų ciklą apie BIM ir AM/FM pastatų ūkio valdymo sąsają, bendravo su VGTU administracija, mokslininkais ir tyrėjais.

Spalio 18 d. vyko atvira svečio paskaita, skirta šiuolaikinėms pastatų ūkio valdymo tendencijoms, taikant BIM technologijas. Paskaitos metu bus pristatyta: • BIM koncepcija Suomijoje ir įmonės „Senate Properties“ veikloje; • BIM pritaikymo galimybės statinių gyvavimo ciklo etapams, pabrėžiant jų svarbą ir pritaikomumą nekilnojamojo turto objektų ūkio valdymo, statinių tvaraus naudojimo ir priežiūros stadijoje; BIM programinės sąsajos su AM/FM įrankiais; • statinio gyvavimo ciklo planavimas BIM priemonėmis pagal temas: statinio gyvavimo ciklu grįstas mąstymas statybos projekte, septyni energinio efektyvumo kontrolės punktai, energijos optimizavimas statyboje, energijos valdymas techninės priežiūros srityje, patalpų komforto sąlygų kontrolė, aplinkosaugos ataskaitų automatizavimas, anglies dioksido efektyvus mažinimas, klasifikavimo ir vertinimo sistemos, nuotolinė stebėsena, „Granlund Manager“ – gyvavimo ciklo valdymo įrankis.

INŽINERIJA

Paskaitoje dalyvavo LSA prezidentas Dalius Gedvilas, VĮ Turto bankas direktorius Vaidotas Aleksius su kolegomis, Vilniaus vystymo kompanijos direktorius Arūnas Zabulėnas su kolegomis, „MG Valda“, „Sweco“, „YIT Kausta“, „PST“, „Barclays“, „CSD Inžinieriai“, „Servico“, „Mepco“, „Hilti Complete Systems“, kitų įmonių atstovai, gausus VGTU dėstytojų ir studentų būrys.

Spalio 17 d. E. Halmetoja skaitė paskaitą VGTU antrosios pakopos Statinių informacinio modeliavimo studijų programos studentams. Tai buvo itin specializuota paskaita, skirta BIM technologijoms taikyti pastatų priežiūros ir ūkio valdymo srityse.

Spalio 18 d. vyko susitikimas su VGTU mokslininkais ir tyrėjais, dirbančiais pastatų efektyvaus naudojimo ir priežiūros temomis bei ūkio valdymo srityje: prof. habil. dr. Vytautu Martinaičiu, prof. habil. dr. Artūru Kaklausku ir jų vadovaujamų katedrų mokslininkais. Diskusijos dalyviai atskleidė savo mintis apie tvarų pastatų valdymą, energinį efektyvumą, šiuolaikinės stebėsenos ir automatizuoto valdymo įrangos naudojimą. Aptarti statybos ir

pastatų valdymo skaitmeninimo klausimai, išanalizuotas skaitmeninio prototipo (angl. Digital twin) taikymas. Pademonstruota geriausia įmonės „Senate Properties“ turima praktika, taip pat ir „Senate Properties“ pastatų ūkiui valdyti naudojamos programinės įrangos galimybės. Susitikime dalyvavo VGTU kancleris doc. dr. Arūnas Komka.

Jis domėjosi VGTU pastatų ūkio valdymo skaitmeninimo klausimais. Vizito pabaigoje aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės, numatytos bendrų mokslinių tyrimų, skirtų BIM technologijoms taikyti valdant pastatų ūkį, gairės.

Taip pat svečias susitiko su VGTU Mokslo ir inovacijų prorektoriumi prof. habil. dr. Antanu Čeniu, Statybos fakulteto dekanu prof. dr. Algirdu Juozapaičiu, Mokslo direkcijos direktoriumi doc. dr. Vaidotu Vaišiu. Buvo diskutuota apie inovacijų įtaką statybų sektoriaus pažangai. Su Užsienio ryšių direkcijos direktore Aušra Pelėdiene aptarti tarptautinio bendradarbiavimo klausimai.

135

*TARPTAUTINĖ PATIRTIS * NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS* *SAUGI APLINKA* *LIETUVA * ŠVEDIJA * NORVEGIJA * SUOMIJA * BELGIJA*

* * * * * * * *

Elektros montavimo ir instaliavimo darbai; Ryšių ir kompiuteriniai tinklai; Elektroninė apsauginė ir priešgaisrinė signalizacijos; Elektronika ir sistemų automatizavimas; Vaizdo stebėjimo sistemos; Garso ir vaizdo pasikalbėjimo įrenginiai Elektrotechnikos komponentai; Kabeliaij laidai ir jų priedaih ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS SYSTEMOS Ateities gh 2Dj LTG08333 Vilniusj Lietuva Telh: z370 5 2328333; z370 5 2102802 centras@eugensahlt wwwheugensahlt

ARCHITEKTŪRA

137

INFRASTRUKTŪRA

VŠĮ TECHNIKOS PRIEŽIŪROS TARNYBA Nauja veiklos sritis – plastikai Metalai bei jų suvirinimas yra neatsiejama šiandienės pramonės dalis, tačiau Lietuvoje pagreitį įgauna plastikai bei jų suvirinimas – ypač vandentiekio bei skirstomųjų dujotiekių srityje.

VšĮ Technikos priežiūros tarnyba, atsižvelgdama į klientų poreikius, pirmoji Lietuvoje akreditavo plastikų ardomiesiems bandymams ir tyrimams bei asmenų, suvirinančių plastikus, sertifikavimą.

VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorija daugiau kaip 15 metų specializavosi metalų ir metalų suvirintųjų jungčių įvairių ardomųjų ir neardomųjų bandymų bei tyrimų srityje, o 2017 m. tapo pirmąja laboratorija Lietuvoje, akredituota Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos pagal standartus LST EN 13100-1:2017 Neardomasis termoplastikinių pusgaminių suvirintųjų jungčių bandymas. 1 dalis. Apžiūrimasis tikrinimas, LST EN 12814-2:2000 Termoplastiko pusgaminių suvirintųjų jungčių bandymas. 2 dalis. Tempimo bandymas ir LST EN 12814-4:2002 Termoplastiko pusgaminių suvirintųjų jungčių bandymas. 4 dalis. Nutraukimo bandymas atlikti plastikų suvirintųjų jungčių ardomuosius bandymus bei vizualinį tikrinimą.

Kiekvienas asmuo, atliekantis plastiko suvirinimo darbus, turi būti kompetentingas savo veiklos srityje. Vienas svarbiausių kompetenciją patvirtinančių dokumentų yra VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Sertifikavimo skyriaus išduotas plastikų suvirintojų pažymėjimas. VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Sertifikavimo skyrius 2017 m. gruodį Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos buvo akredituotas sertifikuoti suvirinančius plastikus asmenis pagal standartą LST EN ISO 13067 Plastikus suvirinantys darbuotojai. Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Suvirintos termoplastikų sąrankos. Atsižvelgiant į

138

išplėstas VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorijos bei VšĮ Technikos priežiūros tarnybos Sertifikavimo skyriaus veiklos sritis, klientams bus užtikrintas kompleksinis paslaugų teikimas, kai vienoje vietoje bus atliekami tiek plastiko jungčių bandymai, tiek sertifikuojami asmenys.

Istorija Prieš du dešimtmečius Lietuvos Respublikos Vyriausybė reorganizavo Darbų saugos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir įsteigė Technikos priežiūros tarnybą. Taip buvo atkurtas tarpukariu veikusios institucijos – 1924 m. įsteigtos Technikos inspekcijos – tęstinumas. Sovietmečiu ji veikė kaip Pramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinės priežiūros komitetas, kuriame yra dirbę nemažai dabartinių tarnybos specialistų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. gruodžio 4 d. nutarimu biudžetinę įstaigą Technikos priežiūros tarnybą reorganizavo į viešąją potencialiai pavojingų įrenginių, kuriuos naudojant kyla pavojus darbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, techninės būklės tikrinimo įstaigą. Jos steigėja tapo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Vykdoma veikla. Kontrolė Technikos priežiūros tarnyba vadovaujasi Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu, kuris numato norminių aktų taikymą, tikrinant šių grupių įrenginių techninę būklę: garo ir vandens šildymo katilų, slėginių

INFRASTRUKTŪRA

indų, pavojingų medžiagų slėginių vamzdynų, slėginių garotiekių ir karšto vandens vamzdynų, pavojingų medžiagų talpyklų, liftų, lynų kelių, funikulierių, eskalatorių, kėlimo įrenginių, pramoninių įrenginių, degiąsias dujas naudojančių pramoninių įrenginių, besiūlių ir virintų balionų. Tarnybos specialistai ekspertai, patikrinę jų techninę būklę, teikia išvadas įrenginių savininkams.

Atitinkamų įrenginių projektavimas ir gamyba turi atitikti jiems skirtas Europos Sąjungos direktyvas, o jų eksploatacijos priežiūra atliekama pagal Lietuvoje priimtus norminius aktus.

Pagrindinės tarnybos teikiamos paslaugos yra įrenginių techninės būklės tikrinimas bei priežiūra, jų atitikties įvertinimas, suvirintojų, lituotojų ir suvirinimo operatorių sertifikavimas, įrenginių, metalinių konstrukcijų, metalo, suvirintojų ir litavimo jungčių bandymai ir tyrimai, dalyvavimas, tiriant avarijas ir atestuojant įrenginius prižiūrintį personalą, pastatų energinio naudingumo vertinimas ir pan.

Sertifikavimas Sertifikavimo skyrius akredituotas pagal standarto LST EN ISO/IEC 17024 reikalavimus atlikti suvirintojų, suvirinimo operatorių bei lituotojų sertifikavimą ir pagal standarto LST EN ISO/IEC 17065 reikalavimus vertinti statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumą ir sertifikuoti suvirinimo procesus.

Sertifikavimo skyrius teikia šias paslaugas: suvirintojų sertifikavimas; lituotojų sertifikavimas; suvirinimo operatorių sertifikavimas; plastikus suvirinančių darbuotojų sertifikavimas; suvirinimo procedūrų aprašų tvirtinimas; litavimo procedūrų aprašų tvirtinimas; suvirinimo procesų sertifikavimas; statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas.

Technikos priežiūros tarnyba yra akredituota pagal standarto LST EN ISO/IEC 17020 reikalavimus kaip A tipo kontrolės įstaiga tikrinti potencialiai pavojingus įrenginius ir jų įrangą. Įgyvendinant pagal techninius reglamentus perimtas atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas, Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais Technikos priežiūros tarnybai 2001 m. vienai pirmųjų kontrolės įstaigų šalyje suteikti įgaliojimai vykdyti paskirtosios kontrolės įstaigos funkcijas pagal atitinkamų reglamentų reikalavimus, o 2004 m.

Technikos priežiūros tarnyba tapo viena pirmųjų paskelbtąja (notifikuotąja) įstaiga šalyje. Jai suteiktas Europos Komisijos įmonių ir pramonės generalinio direktorato identifikacinis numeris 1399. Įvertinus įrenginių atitiktį, šie ženklinami CЄ ženklu. Tarnyba atitiktį vertina pagal tris ES direktyvas.

Bandymai Technikos priežiūros tarnyboje įsteigta Bandymų ir tyrimų laboratorija akredituota pagal standarto LST EN ISO/ IEC 17025 reikalavimus atlikti metalinių konstrukcijų bei metalo ir suvirintųjų bei lituotųjų jungčių bandymus neardomaisiais ir ardomaisiais metodais.

Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorija atlieka šiuos metalinių konstrukcijų bei metalo ir suvirintųjų bei lituotųjų jungčių bandymus ir tyrimus: neardomuosius bandymus (radiografinius, ultragarsinius, magnetinių dalelių, skverbiklių); ardomuosius bandymus (tempimo, lenkimo, smūginio tąsumo); kietumo bandymus; makroskopinius ir mikroskopinius tyrimus; metalo storio matavimus; apžiūrimąją kontrolę; optinės emisijos analizės būdu nustato metalų elementinę sudėtį.

139

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

140

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT, 47480 Kaunas, Lietuva Mob. tel.: +370 687 58 504 Tel.: +370 (37) 491 016 El.paštas.: info@rmodul.lt www.rmodul.lt

PROJEKTO ARCHITEKTAI: MILDA NAUJALYTĖ, ARMINAS SADZEVIČIUS

141

G E R I AU S I M E T Ų O B J E K TA I

142