Structum 2015 spalis

2015 I spalis

INŽINERIJA

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Aš supratau, kad pasakęs sau, jog sekundėlę sustosi, rizikuoji sustoti visam laikui.

– Johnas F. Kennedy

W W W. E S T R U C T U M . LT

1

1

INŽINERIJA

Redakcijos ŽODIS

Žurnalas

ISSN 2335-2116 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199

2015 I spalis

DIREKTORĖ Ignė Dausevičiūtė VYR. REDAKTORĖ Asta Geibūnienė El. p. asta@estructum.lt TEKSTŲ AUTORIAI: Giedrė Balčiūtė Monika Drungilaitė Asta Geibūnienė Rūta Klišytė Gintaras Motiejaitis Andrius Vaicekauskas NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Carlo Borlenghi Augustas Didžgalvis Leonas Garbačiauskas Rolandas Halbe Nigelas Youngas KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Audronė Dausevičienė Mob. +370 610 04 066 El. p. audrone@estructum.lt VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič ADMINISTRATORĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė PARENGIMAS SPAUDAI UAB „Structum projektai“ SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2015 © STRUCTUM, 2015 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

Ruduo derlingas gėrybėmis ir nuveiktais darbais. Tarsi grybų po lietaus mūsų žurnale šį mėnesį pasipylė naujų objektų pristatymai. Didžiuojamės kiekvienu ir džiaugiamės, kad po ilgų aštuonerių metų klaipėdiečiai ir miesto svečiai vėl mėgausis menu naujai rekonstruotame Klaipėdos dramos teatre. Teatro trupė ir mūzos grįžo namo. Greitai duris atvers ir Palangos koncertų salė, jau baltuojanti nugriautos senosios vasaros estrados vietoje.

Bet žmonėms reikia ir žaidimų, pramogų bei gero laisvalaikio. Ir čia naujovės: naujasis visai šeimai skirtas prekybos centras „Nørdika“ Vilniuje, Balio salos oazė Druskininkų „Aqua“ viešbutyje. Akis paganyti bei pasisvečiuoti galime ir pasigrožėję savo bei užsienio architektų, statytojų darbais. Galime keltis į tikrą jachtų klubą Monake arba pasidairyti po Lietuvoje iškilusį unikalios statybos namą „Jachtą“.

O žurnalas „Structum“ su studentais kuria savo objektą – planuoja statyti antrąjį išmanųjį miestą. Pavasarį pamatysime, kaip pavyko.  vyr. redaktorė ASTA GEIBŪNIENĖ

Turinys Architektūra 4 12

Baltasparnė Monako uosto puošmena

19

gamtos rezultatas“

Fasadai: vertybes atspindinčios galimybės

Kengo Kuma: „Vieta yra laiko ir konferencija.

22 Namas „Jachta“: pojūčių kupinas gyvenimas 32 Estetiška vonia: keramikos ir baldų derinys 34 Naujas kūrybiškas rajonas Vilniuje

Statyba 36

Klientams palankus skandinaviškas

44

prekybos slėnis

kūrėjų susitikimas

IŠMANUSIS MIESTAS.

Būsimų išmaniojo miesto

46 56

Indoneziška oazė druskininkuose Klaipėdos dramos teatro

mūzos grįžta namo

65

Nauja Palangos koncertų salė

sujungs istorinį kvartalą

Inžinerija 70 72 75

„Ugira“ griauna mitus apie BIM Upė mieste: pranašumai ir iššūkiai eksperto komentaras.

Apsauginė damba Kaune –

pirmasis tokios paskirties statinys nepriklausomoje Lietuvoje

76 80

Šildymo sistemos: vakar, šiandien ir rytoj

gali būti dar modernesnė?

ar radiatorinė šildymo sistema

Infrastruktūra 82

Technologijos, užtikrinančios

eismo dalyvių saugumą

84 86

Misija – išgelbėti kuo daugiau gyvybių Persikraustote? Mes tuo pasirūpinsime!

architektūra

BALTASPARNĖ MONAKO UOSTO PUOšMENA

Monako kunigaikštystė garsėJa „ForMulės-1“ trasa, lošiMo naMais ir nuostaBia ViduržeMio Jūros pakrante. tiesa, palei skaidrią Jūrą Besidriekiantis Monakas BeVeik neturi prie Jos priėJiMo. Visa pakrantė paVersta uostu, kur šVartuoJasi Jachtos. einant krantine galiMa iš tolo pasigrožėti Jų praBanga ir dydžiu. kai kurios panašios ne į laiVus, o į ištaigingus plaukioJančius ViešBučius. sakoMa, kad kiekVienas saVe gerBiantis elito atstoVas Būtinai turi atplukdyti Jachtą į Monaką, o Jeigu to nepadarys, Jo Jachta Bus nieko Verta. Bendra Visų Monako krantinėJe tarsi gulBių sutūpusių Jachtų Vertė padėtų padengti ne Vienos nepriklausoMos šalies ValstyBės skolą.

4

→

5

architektūra

architektūra

VIETOVĖ: Monte karlas, Monakas ARchITEKTAI: „Foster + partners“ PROJEKTUOTOJAI: normanas Fosteris, spenceris de grey, davidas nelsonas, nigelis dancey, patrickas campbellas, ivanas kaye, davidas summerfieldas, Jamesas Barnesas, ulrichas hamannas, hughas stewartas, annamaria anderloni, katy roach PLOTAS: 26 550 m2 PROJEKTO DATA: 2014 m.

FOTOGRAFAI: nigelas youngas, „Foster + partners“, ycM, carlo Borlenghi BENDRADARBIAUJANTYS ARchITEKTAI: „cabinet alexandre giraldi“ – alexandre giraldi, thierry aresi STRUKTŪROS INŽINIERIUS: „oger international“ MEchANIKOS IR ELEKTROS INŽINIERIUS: „oger international“ SąNAUDŲ KONSULTANTAS: „artelia group“ APšVIETIMO KONSULTANTAS: „claude engle“ PAGRINDINIS RANGOVAS: „engeco/sgtM/sobeam“ UŽSAKOVAS: „service des travaux publics“, Monako kunigaikštystė

6

→

architektūra

Daugiau nei 30 metų klubo globėjas ir prezidentas yra Monako princas Albertas II. Jis kartu su žmona, Monako kunigaikštiene Charlene 2014 m. atvėrė dar vieno ištaigingo ir įspūdingo klubo statinio duris.

7

architektūra

Jachtų klubas yra simbolinė rekonstruoto Monako uosto puošmena.

Ji pagerbia įspūdingą kunigaikštystės pakrantę ir jos laivybos paveldą, o denio formos terasos supa uostą ir siūlo neprilygstamus lenktynių jūroje vaizdus bei žvilgsnį į garsiąją „Formulės-1“ didžiojo prizo lenktynių trasą. šios nykštukinės kunigaikštystės, kurią 700 metų valdo grimaldi dinastija, istorija ir veikla yra glaudžiai susijusi su jūra, jūreivyste ir jau pusantro šimto metų – su buriavimo sportu. pirmosios regatos Monake vyko 1862 m., o 1953 m. legendinis kunigaikštis ranieris iii atidarė Manako jachtų klubą. Jau daugiau nei 30 metų klubo globėjas ir prezidentas yra Monako princas albertas ii. tai jis kartu su žmona, Monako kunigaikštiene charlene 2014 m. atvėrė dar vieno ištaigingo ir įspūdingo klubo statinio duris. pastato architektai: normano Fosterio architektų biuras „Foster + partners“, per keturis savo veiklos dešimtmečius sukūręs neįtikėtinai daug projektų. dauguma jų pelnė įvairių apdovanojimų (iš viso 463), o pačiam n. Fosteriui iki gyvos galvos suteiktas didžiosios Britanijos lordo titulas. architektas apdovanotas riBa aukso medaliu, pritzkerio premija ir daugybe kitų aukščiausių architektūros apdovanojimų.

8

į klubą įeinama pro įstiklintą atrijų, kuriuo rūmuose tarsi įrėminami uosto vaizdai. pirmajame aukšte įrengtas klubo veiklai skirtas kambarys, baras ir restoranas. aukščiau yra itin aukštų lubų funkcinė erdvė, klubo sekretoriaus apartamentai ir daugybė kabinų besilankantiems svečiams. Viršutiniuose aukštuose įrengtos įvairios renginių patalpos. stebėjimo deniai užtamsinti medžiaginėmis širmomis, pritvirtintomis gikais ir stiebais. uosto fasadai yra visiškai glazūruoti ir užtamsinti žaliuzėmis, kurias galima atitraukti, norint netrukdomai pasimėgauti vaizdais. siekiant užtikrinti, kad pastatas

architektūra

Jachtų klubas yra simbolinė rekonstruoto Monako uosto puošmena. Ji pagerbia įspūdingą kunigaikštystės pakrantę ir jos laivybos paveldą, o denio formos terasos supa uostą ir siūlo neprilygstamus lenktynių jūroje vaizdus bei žvilgsnį į garsiąją „Formulės-1“ didžiojo prizo lenktynių trasą. pastatas stovi ant įsisavintos žemės ploto, kuriuo į rytus išplečiama miesto prieplauka ir ties kuriuo gali įsikurti įvairiausi laivai: nuo burlaivio iki įspūdingų 100 m ilgio, 4–5 denių jachtų su įgulomis, dirbančiomis tiems, kas valdo pinigus ir pasaulį.

→

9

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

atitiktų naujus tvarumo standartus, sumontuoti fotovoltiniai elementai, saulės kolektoriai ir jūros vandens aušinimo sistemos.

Krantinėje įrengtos parduotuvės ir kiti uostą pagyvinantys patogumai. Žemutiniuose aukštuose įrengtas irklavimo klubas ir buriavimo mokykla, dėl kurios stumdomųjų durų veikla dažnai persikelia į krantinę. Į vaikus orientuotoje mokykloje įrengtos klasės, praktinės

10

ARCHITEKTŪRA

veiklos kambariai ir patalpos mažiems laivams. Teritorijoje yra sutvarkytas sodas ant buriavimo mokyklos stogo ir jūrinė organizacija. Iš vienos pusės ribojamas klubo restorano terasos, o kitoje pusėje besitęsiantis į naują parodų salę, jis papildo žaliąsias erdves šiame tankiai apgyvendintame mieste ir sudaro naują sąsają su pėsčiųjų maršrutu tarp prieplaukos ir Kazino aikštės. 

11

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Kengo Kuma:

„Vieta yra laiko ir gamtos rezultatas“ 12

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

KENGO KUMA, architektas

Aš supratau, kad architektūra gali įkvėpti žmones. Jei olimpinės žaidynės nebūtų suorganizuotos Tokijuje, tikriausiai nebūčiau tapęs architektu.

→

13

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Asta Geibūnienė

Japonų architektas Kengo Kuma įsitikinęs, kad architektams būtinas tobulumas: „Mano misija – panaudoti senosios architektūros gerumą ir subtilumą. Tikiu, kad šią misiją nelengva įvykdyti, todėl planuoju dirbti, kol nugriūsiu.“ Statydamas namą šalia Didžiosios kinų sienos, jis daugiausia naudojo stiklą ir kiniškus bambukus, o tai natūraliai susiliejo su aplinka, tačiau 2007 m. pastatytas „Suntory“ meno muziejus pateikė kitokių iššūkių. „Paprastai pastatas, primenantis milžinišką išsivysčiusią zoną, atrodo liūdnas. Tačiau aš norėjau sukurti šiltą pastatą, kuriame būtų juntamas žmogaus prisilietimas.

Tam, kad sukurčiau tokį idealų pastatą, naudojau natūralias medžiagas, pavyzdžiui, japonišką popierių ir medieną. Norėjau išgauti žmogiškąjį elementą, net žinodamas, kad pastatas yra mieste“, – pasakoja jis.

Vietovė: Provanso Eksas, Prancūzija Architektai: „Kengo Kuma & Associates“ Projektuotojai: Kengo Kuma, Diego Lopezas Arahuetesas, Miruna Constantinescu, Natalia Sanz, Elise Fauquenbergue, Miguelis Orellana, Junki Wakuda, Tristanas Zelicas, Magnusas Casselbrantas, Ioanna Angelidou, Yuki Ito, Emilie Bret, Majidas Katiras, Romanas Martinas, Dennisas Cheungas, Chao Chenas Plotas: 1 796 m2 Sklypo plotas: 3 366 m2 Visas plotas: 7 395 m2 Projekto data: 2013 m.

Fotografas: Rolandas Halbe Biudžetas: 15 797 000 eurų Paskirtis: muzikos konservatorija (1 300 vietų) ir koncertų salė (500 sėdimųjų vietų) Struktūra: betonas (konservatorijos sparnas) ir plienas (salės sparnas) Maksimalus aukštis: 23 m (daugiausia 5 aukštai)

Sukūręs apie 60 projektų visame pasaulyje, K. Kuma nesiliauja siekti tobulybės. Jis retai pasiima laisvadienį, o kartais analizuoja ir tobulina net baigtus projektus.

61 m. architektas iš Tokijo jau tapo pastatų subtilaus paprastumo ir jautrumo sinonimu. Nuo Didžiosios (bambukų) sienos, esančios už Pekino, netoli Didžiosios kinų sienos, iki „Suntory“ meno muziejaus Tokijuje K. Kuma naudojo natūralias medžiagas, puikiai papildančias pastato vietą. „Aš bandau atspindėti vietos, kurioje statau namą, atmosferą. Bandome suvokti, kaip žmonės ten gyvena ir kokias medžiagas naudoja. Suvokę vietos atmosferą, sprendžiame, kaip galėtume tai susieti su architektūra“, – atskleidžia jis.

14

Dauguma šiuolaikinės architektūros kūrinių dažnai neteisingai vaizduojami kaip pastatai, neturintys žmogiškojo elemento, bet K. Kuma susitelkė į Japonijos architektūros tradicijos atkūrimą. Jo pradinį architektūrinį susižavėjimą betonu iš dalies įkvėpė Kenzō Tange sukurtas 1964 m. olimpinių žaidynių Tokijuje stadionas. CNN jis yra prisipažinęs: „Aš supratau, kad architektūra gali įkvėpti žmones. Jei olimpinės žaidynės nebūtų suorganizuotos Tokijuje, tikriausiai nebūčiau tapęs architektu.“ Nors K. Tange olimpiniai pastatai įkvėpė K. Kumos vaizduotę, savo karjeroje jis pasuko visai kitu keliu. 1979 m.

Tokijo universitete įgijęs architektūros magistro laipsnį, jis studijavo Kolumbijos universitete Niujorke, o į Japoniją sugrįžo 1986-aisiais – architektų bumo metais. „Žmonės, vos sulaukę 30 metų, jau galėjo suprojektuoti pastatą. Tai buvo postmodernizmo laikotarpis, kai daugybė jaunų žmonių kūrė nuostabius pastatus“, – prisimena jis.

1987 m. K. Kuma įkūrė „Spatial Design Studio“, o 1990 m. pradėta „Kengo Kuma & Associates“ (KKAA) veikla. Tačiau 1992 m. Japoniją užklupo ekonominė recesija, o tai turėjo didžiulę įtaką architekto gyvenimui ir pakeitė jo požiūrį. „Tokijuje net dešimt metų neturėjau darbo. Aš kūriau nedidelius pastatus kaime. Per tuos dešimt metų dirbau su amatininkais ir mokiausi naudoti natūralias medžiagas.

Taip sužinojau puikius tradicinės japonų architektūros aspektus. Pradėjau kurti tradicinę japonų architektūrą ir užsieniečiai tai pastebėjo“, – sako jis.

Toks požiūris primena sušių gamybą. „Gaminant sušį, svarbu nepamiršti dviejų dalykų. Pirmas – tai priemonės, o antras – įgūdžiai... Gaminant sušį, svarbios ir priemonės, ir įgūdžiai, ir jų pusiausvyra, – aiškina K. Kuma ir priduria, kad būtent pusiausvyros žmonės nori: – Miestuose ir architektūroje žmonės bei visuomenė siekia kažko panašaus į sušį. Daugybė žmonių domisi Japonijos architektūra bei tradicijomis, o tai paaiškina, kodėl sušiai tokie populiarūs Vakarų šalyse.“

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

K. Kumos nuomone, Japonijos miestams šiek tiek pakenkė betoniniai pastatai, todėl dabartinė ekonomikos krizė yra puiki proga architektams kurti pastatus lėtai. Remdamasis holistiniu požiūriu į savo amatą, architektas skatina perteikti žmogiškuosius architektūros elementus ir tai, kad jie tobulina žmonių gyvenimą.

Vieta yra laiko ir gamtos rezultatas – tai pats svarbiausias aspektas. Manau, kad mano architektūra yra tam tikri gamtos rėmai.

Garsus architektas teigia, kad jo tikslas – atkurti vietą: „Vieta yra laiko ir gamtos rezultatas – tai pats svarbiausias aspektas. Manau, kad mano architektūra yra tam tikri gamtos rėmai.

Taip galima patirti giliau ir intymiau.

Japonų architektūros bruožas yra skaidrumas. Norėdamas išgauti naujo pobūdžio skaidrumą, bandau naudoti šviesą ir natūralias medžiagas.“ K. Kuma dėstė architektūrą Kolumbijos universitete, Ilinojaus universitete kampanijos „Urbana“ metu ir Kejo universitete, kur 2008 m. įgijo architektūros mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu jis dėsto Tokijo universiteto Architektūros mokykloje, kur vadovauja architektūros bei urbanistikos projektams ir kuria savo mokslinių tyrimų padalinį „Kuma Lab“. →

15

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

16

Origamio fasadai ir muzikos dvasia Garsus japonų architektas K. Kuma savo holistinį požiūrį į architektūrą sėkmingai pristatė, kurdamas Darius’o Milhaud muzikos konservatorijos pastatą Provanso Ekse, Prancūzijoje. Štai ką pats autorius kalba apie savo darbą: „Šis projektas – tai muzikos konservatorijos kompleksas, koncertų salė ir įvairios kitos patalpos. Vietovės aukštis yra labai skirtingas, o kaimyninė žemė taip pat labai įvairi. Siekdami išspręsti šį kompleksiškumą, pasirinkome aliuminį kaip medžiagą kiekvienam fasadui, išlankstytam pagal paviršiaus formą. Lankstant ploną aliuminio plokštę, kiekvienam fasadui suteikiama subtilių šešėlių. Todėl pagrindinis fasado elementas yra ne aliuminis, o šviesa ir šešėliai. Šiai idėjai mus įkvėpė didžiausias regiono menininkas Paulas Cézanne ir Japonijos origamio menas.

Lankstymas pravertė ir apsaugant atvirą teritoriją nuo saulės spindulių bei kontroliuojant vaizdo spindulį iš atviros erdvės. Sulaukėme įdomios pastabos, kad fasadas primena muzikinę partitūrą. Lankstymas pritaikytas ir koncertų salei. Taip sukurtas asimetriškas interjeras, sudarantis rezonansą spalvingai, laisvos dvasios Darius’o Milhaud muzikai. Šis kompozitorius kilęs iš Provanso Ekso, tad konservatorija pavadinta jo vardu.“ 

17

ARCHITEKT的RA ARCHITEKT的RA

architektūra

konferencija

Fasadai: vertybes atspindinčios galimybės spalį žurnalas „structuM“ organizaVo konFerenciJą „Fasadai: ar kiekViena ViziJa įgyVendinaMa?“. JoJe pristatytos inoVatyVios Medžiagos ir paMirštos senų Medžiagų galiMyBės, įdoMios ir perspektyVios technologiJos, užsienio šalių patirtis Bei Jos pritaikyMas lietuVoJe. pranešėJai kalBėJo ir apie Fasadų estetinį grožį Bei tai, ką MuMs perteikia pastato architektūrinė išraiška.

gausiai susirinkusiems konferencijos svečiams specialistai kalbėjo apie labiausiai į akis krintančią pastato dalį – fasadą. tai pastato geroji pusė, jo išorė, kuri specialistui atsako į daugelį svarbių klausimų. pažvelgę ir patyrinėję pastato fasadą, galime ne tik nuspręsti, ar pastatas gražus, gerai atrodo, dera kraštovaizdyje, bet ir ar jis patvarus,

ilgalaikis. kaip savo pranešime „kas slypi už individualių namų fasadų?“ pabrėžė pirmasis pranešėjas architektas tomas lapė (uaB „studija lape“), pastato fasadas, jo architektūrinė išraiška atspindi tiek statytojo, tiek sumanytojo, tiek paties pastato naudotojo vidines vertybes. „kaip gyvename, taip ir statome“, – sakė architektas ir pridūrė, kad svar-

l. garBačiausko nuotrauka

→

19

architektūra

biausias dalykas, priimant ir įgyvendinant architektūrines idėjas, yra visų proceso dalyvių susikalbėjimas, be to, ne visos modernios vertybės yra kuriančios, bet visos kuriančios yra modernios.

vaus energijos vartojimo sprendimus kuriant fasadus pristatė uaB „ruukki“ pardavimo vadovė gintarė povilaitytė. naujosios „ruukki“ fasadų sistemos – tai tikra emocingo dizaino ir energinio efektyvumo harmonija.

kad pastato veidas transliuotų tokią išsamią informaciją, reikia įvairių sričių specialistų indėlio. Jiems tenka pasirūpinti ne tik estetika, bet ir užtikrinti ilgalaikiškumą bei pagalvoti, kokia bus priežiūra. apskaičiuoti ir numatyti, ar fasadas bus atsparus išoriniams veiksniams ir pagaliau kokia bus jo kaina. Mes, vartotojai, džiaugiamės jau galutiniu rezultatu ir mūsų gurmaniški ar kitokie poreikiai auga. Juk pasaulis atviras naujovėms: aplinkui apstu pavyzdžių, kaip naujosios technologijos padeda kurti originalius pastatus.

uaB „reynaers“ projektų vadovas Vilius Jeruševičius išsamiai papasakojo, kokie yra galimi aliuminio ir stiklo fasadų projektiniai sprendimai.

naujas unikalias galimybes – ypač sandarias „ruukki“ daugiasluoksnes plokštes – efekty-

dėmesį prikaustė uaB „argilla“ direktorius Jurgis ulčinas ir jo pranešimas „Medite tricoya“ – ilgalaikės plokštės fasadams“. pranešėjas pristatė medines „accoya“ plokštes ir pademonstravo, kokius įspūdingus fasadus ir kitas architektūrines išraiškas galima įgyvendinti su šia tradicine mediena, modifikuota molekuliniame lygmenyje. architektas gediminas Jurevičius nustebino konferencijos svečius, pateikęs įvairiausių pavyzdžių apie labai praktišką ir daug pritaikymo galimybių turinčią stiklo pluoštu armuoto betono technologiją fasadams. 

PARTNERIAI KONFERENcIJOS RADIJAS

20

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Namas „Jachta“: pojūčių kupinas gyvenimas 22

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

„Esu įsitikinęs, kad gera architektūra, kaip ir asmenybė, privalo būti matuojama turiniu, – sako išskirtinio, mūsų pristatomo pastato architektas Tomas Lapė. – Todėl ir namai savo pavadinimą suranda ne iš karto. Projektuodami namus didžiausią dėmesį skiriame ne tik racionaliam patalpų išdėstymui ir jų dydžiams. Tai yra objektyvu ir priklauso nuo architekto profesinės kompetencijos. Didelį dėmesį skiriame ryšiams tarp skirtingų funkcinių zonų. Ir būtent ryšiai su atskleista arba, atvirkščiai, paslėpta individualia, galima sakyti, subjektyvia estetika tampa pagrindiniu erdviniu namo karkasu. Čia dažniausiai materializuojami įvairiausi individualūs užsakovų pomėgiai ir vertybės. Ten, kur susipina funkcijos, ten gimsta dizainas. Šiame projekte pavyko sukurti beribės, šviežio oro kupinos erdvės pojūtį – kaip tikroje jachtoje.“

→ 23

ARCHITEKTŪRA

Namo gyventojas juda po namus ne pagal architekto primestą schemą, o pagal sau pačiam įprastą ir priimtiną dienotvarkę. Patalpų vietą name iš esmės nulemia privatumo siekis arba, kaip mes tarpusavyje tai vadiname, galimas svečio kelias. Planuojama taip, kad uždariausios ir privačiausios šeimininko ar šeimos narių erdvės būtų tarsi paslėptos ar atitolintos nuo įsivaizduojamo pašalinio lankytojo tiek namo viduje, tiek žvelgiant į namą iš išorės. Skirtingoms namo erdvėms ar patalpoms reikia ir skirtingo apšvietimo, kontakto su išore, konkrečiai – su paros metu. Vienose erdvėse svarbiau dieną pasitikti, kitose palydėti. Dar kitose su ja norisi praleisti dieną. Pavykus visa tai suderinti ir įdiegti į erdvinę namo struktūrą, namai tampa ne tik funkcionalūs ir komfortiški, bet ir patogūs, šilti bei jaukūs.

Architektai: Tomas Lapė, bendraautoriai: Vytenis Eitminavičius ir Dovilė Girkontaitė („Studija lape“) Fotografas Leonas Garbačauskas Baseinas: UAB „Poolservice.LT“ Baldai: UAB „Virūna“, „Isto“ Išmaniosios sistemos: „Think Light“ Inžinerinės sistemos: UAB „Tenko Baltic“

Kaip kilo būtent tokio namo idėja? „Idėja“ architektūroje mums nėra „išankstinė nuomonė“.

Atvirkščiai – tai yra nuosekli objektyvių ir subjektyvių veiksnių kūrybinė simbiozė, kurios metu vyksta tam tikra argumentų kova. Vieni argumentai sulaukia daugiau palaikymo, taip sustiprėja ir tampa svarbūs, kiti sumenksta.

Projektas auga ir bręsta. Sklypas ir jo duotybės visada yra svarbūs, reikia tik išnaudoti jo pranašumus ir susieti juos su vidine namo funkcija.

Ar sutapo jūsų ir užsakovo vizijos?

Idėjos sutapti negalėjo, nes jos gimė darbo proceso metu.

Sakyčiau, sutapo vertybės, požiūriai į gyvenimo būdą, estetiką, kitaip sakant, mąstymo būdas. Darbo metu, daug diskutuojant ir eskizuojant, buvo formuluojami argumentai ir dėliojami į tam tikrą hierarchinę sistemą. Būtent čia ir reikėjo tarpusavio supratimo, pagarbos ir palaikymo.

Kuo pastatas funkcionalus, kuo komfortiškas?

Projektuojant namą, nuosekliai buvo įgyvendinti trys mūsų studijos praktikuojami planavimo principai: patalpų tarpusavio išdėstymo seka pagal gyvenimo būdą, patalpų vieta name pagal privatumo lygį ir patalpų orientacija saulės kelio atžvilgiu.

Patalpų išdėstymui didžiausią įtaką daro užsakovo gyvenimo būdas ir įpročiai. Tam tikra prasme atkuriamas ir į namo planą integruojamas individualus gyvenimo scenarijus.

Tuomet keliavimas po namus ir fiziškai, ir vizualiai tampa nuoseklus, dvasiškai ergonomiškas ir, svarbiausia, artimas.

Projektas: 2013 m.

Realizacija: 2015 m.

Bendrasis plotas: apie 350 m2 Gyvenamasis kambarys, valgomasis ir virtuvė Keturi miegamieji Dvi pirtys (sauna ir garinė) ir priešpirtis Garažas Lauko baseinas ir pavėsinė

24

akvariumas, poilsio baldai, tik žymi svarbesnes erdvės vietas taip, kaip kirčiai kalboje.

Kiek dėmesio skyrėte medžiagoms?

Sakyčiau, tinkama forma visada pati padiktuoja medžiagą. Medžiagoms tikrai skyrėme daug dėmesio, tačiau jas parinkti nebuvo sunku: norėjome tik tikrų, nieko neimituojančių žemiškų ir vizualiai neagresyvių apdailos medžiagų, kurios nekonkuruotų tarpusavyje, su erdvės forma ir jos beribiškumo iliuzija. Baltos sienos, švelnūs klevo atspalviai, anoduotas aliuminis ir skaidrus stiklas tarsi įformina vidinę erdvę, bet neatriboja nuo saulės gelsvumo, dangaus mėlio ir pamiškės žalsvumo.

Ačiū už pokalbį.

ARCHITEKTŪRA

Kokio stiliaus interjeras buvo sukurtas ir kodėl būtent toks?

Nemėgstu žodžio „stilius“, o ypač „mada“. Labiau norisi kalbėti apie tam tikrą nuoseklią ir vientisą sistemą, jungiančią gyvenimo būdą, komfortą ir santykį su aplinka.

Kaip ir kuo gyvenu, kiek mano gyvenimas yra privatus, ką vertinu, iš esmės ir nusako tam tikrą vertybių rinkinį, kuris įgauna tam tikrą formą ir spalvą. Todėl tiek namo architektūra, tiek interjeras yra ten gyvenančio žmogaus ir vienas kito tąsa. Architekto darbas tai materializuoti. Šįkart buvo siekiama sukurti atviros, daug šviežio oro ir nuolat į aplinką reaguojančios erdvės pojūtį. Todėl dominuojanti interjero spalva – natūrali saulės šviesa. Atskiri išskirtinės spalvos interjero elementai, tokie kaip laiptai,

→

25

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Kokia gi jachta be vandens? Baseinas „Užsakovas pasirinko betoninio tipo (betono konstrukcijos) baseiną, baseino ilgis keturiolika su puse metro, plotis – keturi metrai ir 25 centimetrai, – sako UAB „Poolservice.LT“ direktorius Mantvydas Šakalys. – Kodėl betonas? Betoninė konstrukcija leidžia neribotai rinktis tiek baseino dydį, tiek formą, taip pat galima nesudėtingai įterpti papildomų elementų, tokių kaip baseino žaliuzių uždengimo skyrius ar į vandenį nusileidžiantys masyvūs ir ilgi laiptai. Baseino hidroizoliacijai pasirinkta PVC armuota baseino hidroizoliacinė plėvelė: turkio spalvos, žalsvo atspalvio. Taip sukurtas šiltoje atogrąžų jūroje esančios jachtos pojūtis. Įgyvendinus šį projektinį sumanymą, gautas išties puikus rezultatas. Turkio spalvos pasirinkimas, galiu pridurti, Lietuvoje yra visiškai netipinis sprendinys, lietuviai dažniausiai renkasi tamsiai arba šviesiai mėlyną baseino hidroizoliacinę plėvelę.“ Visos baseino vandenyje esančios detalės: šviestuvai, purkštukai, vandens surinktuvai ir kt., pagamintos iš ypač aukštos kokybės nerūdijančiojo plieno, kad maksimaliai atkartotų jachtoms būdingus nerūdijančiojo plieno elementus. Baseinas apšviestas povandeninio šviesos diodų šaltinio, energiją tausojančiais šviestuvais. Aštuoni šviestuvai išdėstyti taip, kad povandeninis apšvietimas ne tik šimtu procentų apšviestų vandens masę, bet ir nuo dugno atsispindinti šviesa taptų papildomu kiemo aplinkos apšvietimu. Baseino žaliuzių tipo uždengimas sulaiko garavimą ir temperatūrą, be to, saugo nuo incidentų. Visiškai uždengtas jis atlaiko suaugusio žmogaus svorį, todėl galima nesibaiminti dėl vaikų ir augintinių. Baseino dangos žaliuzių juostelės yra iš skaidrios polikarbonato medžiagos, puikiai praleidžiančios šviesą, todėl net ir uždengtas baseinas yra permatomas ir, įjungus povandeninius šviestuvus, papildomai apšviečia kiemą. „Baseinas – ne būtinoji, o prabangos ir komforto prekė, tačiau būtent šis baseinas pagal veiklos sąnaudas yra ekonomiškas įrenginys, – aiškina M. Šakalys. – Baseino sistemoje naudojami labai efektyvūs ir mažai galios naudojantys siurbliai. Povandeninį apšvietimą sudaro šviesos diodų šaltinis ir energiją tausojantys šviestuvai. Vandens temperatūrą palaiko ir baseino šildymą atlieka šilumokaičiai, prijungti prie alternatyvaus energijos šaltinio. Žaliuzių tipo baseino danga apsaugo nuo temperatūros praradimo ir vandens garavimo. Vandenį dezinfekuoja automatinės dozavimo sistemos, todėl chemikalų sąnaudos yra minimalios, o papildoma dezinfekcija atliekama UVC spindulių lempa, kuri taip pat mažina cheminių priemonių sąnaudas. Sistema realiuoju laiku analizuoja vandens parametrus, juos apdoroja ir pagal poreikį dozuoja dezinfekcines bei pH palaikymo medžiagas, palaikydama iš anksto nustatytus vandens cheminius parametrus. Ir, žinoma, pats baseino korpusas yra tinkamai apšiltintas, todėl šiluminės energijos praradimų beveik nėra.“ Baseinas yra visiškai automatizuotas, jo valdymas integruotas į išmaniąją „protingo namo“ sistemą, todėl vandens cheminių parametrų ir temperatūros stebėseną realiuoju laiku savininkas gali atlikti iš savo mobiliojo įrenginio (planšetės ar telefono).

Taip pat išmaniuoju įrenginiu valdomas ir baseino žaliuzių tipo uždengimas. Net ir baseino dugną bei sienas valo automatizuotas valymo robotas. Važinėdamas baseino dugnu ir sienomis, jis surenka susikaupusius nešvarumus ir papildomai filtruoja vandenį. Viskas atlikta taip, kad užsakovui reikėtų kuo mažiau dėmesio skirti baseino priežiūrai, bet būtų galima maksimaliai naudotis jo teikiamais malonumais.

26

→

27

ARCHITEKT的RA ARCHITEKT的RA

28

ARCHITEKT的RA ARCHITEKT的RA

Baldams naudotos itin kokybiškos medžiagos: natūralus klevo lukštas, blizgiai dažytos ir poliruotos vidutinio tankio medienos plaušų plokštės (MDF), klijuota fanera, dirbtinio akmens plokštės, veidrodis, stiklas ir kt. „Jachta“ valdoma automatiškai Moderniame name neapsieita be „Think Light“ prisilietimo: siekiant realizuoti architekto ir namo šeimininkų viziją, buvo rasti sprendimai visų sistemų valdymui sujungti ir patogesniam gyvenimui užtikrinti.

Modernūs, minimalistinio dizaino valdikliai racionaliai suderina grindinio ir kapiliarinio šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sistemų darbą, valdo žaliuzes ir užuolaidas, vidaus ir lauko apšvietimą, suteikia informaciją apie baseino vandens parametrus, informuoja apie įrenginių priežiūros ar filtrų keitimo būtinybę, t. y. jie visiškai automatiškai valdo visas sistemas, kur nereikia žmogaus įsikišimo. „Gyventojo ir namo sistemų „bendravimas“, mūsų nuomone, turi būti minimalus, nes dauguma procesų vyksta automatiškai, – sako šviesos studijos „Think Light“ projektų vadovas Darius Krasinskas. – „Protingo namo“ sistema leido sumažinti bendrą valdymo pultelių skaičių, o ir pastarieji iš esmės skirti apšvietimo scenarijams aktyvinti ir užuolaidoms bei žaliuzėms valdyti. Visas kitas „bendravimas“ su namu vyksta per planšetės programėlę, pagal aiškų ir vienodą principą. Čia matomas visų sistemų darbas, nustatomi apšvietimo scenarijai, įkeliama muzika, nustatomi laiko režimai, gaunami klaidų ar įrenginių priežiūros reikalavimai. Pavyzdžiui, ar kada teko pamiršti raktus? Dažna klaida, atnešanti nemalonių rūpesčių.

Bet tik ne šiame name. Prie įėjimo įdiegėme „pirštų“

ARCHITEKTŪRA

Interjere skęstantys baldai „Kaip ir visas interjeras, baldai taip pat yra modernūs, lakoniški, „švarūs“, – sako beveik visus namo „Jachta“ baldus pagal architekto T. Lapės idėjas sukūrusios UAB „Virūna“ vadovas Vytautas Paulauskas. – Daugelyje baldų integruoti komfortą gerinantys elektriniai mechanizmai. Kai kuriuose balduose, pavyzdžiui, virtuvės saloje, yra specialiai sukonstruotas vienetinis dalies stalviršio pakėlimo mechanizmas. Dalis stalviršio pakyla, o po juo esančioje lentynoje sudedami elektriniai virtuvės prietaisai. Jais pasinaudojus, lentyna nusileidžia ir viskas paskęsta saloje. Stalviršis vėl tampa vientisas. Šis mechanizmas visiškai automatizuotas, valdomas nuotoliniu būdu. Vonios baldas taip pat besitransformuojantis, jame yra specialiai sukonstruotas mechanizmas, leidžiantis daliai baldo stalviršio pasisukti prie vonios.

Maudantis tai tampa patogia lentynėle priemonėms pasidėti. Mechanizmus mūsų konstruktoriai kūrė specialiai šiems baldams, o kadangi baldai yra itin modernūs, uždavinys nebuvo lengvas. Nemažai baldų yra integruoti su namo interjeru. Vaikų kambariuose stalas (su laipteliais) integruotas su palange ir su sienų bei lubų apvadu sudaro vieną nedalomą visumą. Net ir akvariumas įkomponuotas balde. Baldai taip susilieja su interjeru, kad tarp sienų ir baldų yra tik kelių milimetrų tarpeliai. Dauguma baldų detalių sujungtos 45 laipsnių kampu.“

Nemažai baldų yra integruoti su namo interjeru. Vaikų kambariuose stalas (su laipteliais) integruotas su palange ir su sienų bei lubų apvadu sudaro vieną nedalomą visumą. skaitytuvus. Nuskenavę atspaudą, jie įleidžia vidun (žiemos metu skaitytuvai šildomi), o išeinant tokiu pat principu įjungiama apsaugos sistema.“ Architekto vizija sutapo ir su „Think Light“ siūlomais apšvietimo ir jo valdymo sprendimais. „Think Light“ pateikti paslėpto ir į lubas įleidžiamo apšvietimo sprendiniai puikiai dera su namo architektūra ir interjeru. Valdymo sistema suderino vidaus ir išorės apšvietimo scenarijus, daugeliu atvejų jie įjungiami automatiškai.

Technologijos – komfortui Moderniame name ir inžinerinės sistemos turi atitikti šiuolaikinius reikalavimus. Visus šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų inžinerinius sprendinius, derindama su architektu, kūrė UAB „Tenko Baltic“. Projektuojamoms sistemoms buvo iškelti kriterijai: maksimalus komfortas, patogus valdymas ir eksploatacijos ekonomiškumas bei ilgalaikiškumas. UAB „Tenko Baltic“ projektų vadovas Vidmantas Dedela pasakoja, kad šiame objekte buvo įrengta geoterminė šildymo sistema, patalpoms šildyti, o vasarą – vėsinti, gyvenamųjų patalpų lubose integruota kapiliarinių kilimė-

→

29

ARCHITEKTŪRA

30

lių sistema, kitose patalpose įrengtas grindinis šildymas.

Namui vėdinti pasirinkta itin aukšto efektyvumo olandų gamintojo „Brink“ rekuperacinė vėdinimo sistema (įrenginys sertifikuotas pagal Pasyviojo namo instituto sertifikatą), leidžianti sutaupyti iki 95 % šilumos energijos. Šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemos valdomos centralizuota „protingo namo“ valdymo sistema. Pagrindinis šio namo šilumos ir vėsos šaltinis – atsinaujinanti energija iš geoterminių gręžinių. Geoterminio šildymo sistema sumontuota su Vokietijos gamintojo „Alpha Innotec“ šilumos siurbliu, tiekiančiu šilumą namui, karšto vandens ruošimui, lauko baseino šildymo sistemai. Vasarą geoterminiai gręžiniai naudojami nemokamai vėsai tiekti. Vėsinimo metu šilumos siurblio kompresorius neveikia, t. y. veikia vadinamasis „pasyvus vėsinimas“. Vėsinimo metu perteklinė šiluma

iš pastato „perduodama“ į geoterminius gręžinius, taip jie papildomai regeneruojami ir paruošiami naujam šildymo sezonui. Tai labai patikimas ir efektyvus pastatų šildymo ir vėsinimo būdas, jo eksploatacija yra beveik du kartus pigesnė nei šildymas dujiniais katilais ir iki dešimties kartų pigesnė nei vėsinimas įprastomis kondicionavimo sistemomis. Vokiečių įmonės „Beka“ kapiliariniai kilimėliai palaiko kuo žemesnę šilumos siurblio tiekiamą temperatūrą, kartu užtikrina didelį šilumos siurblio metinį efektyvumą (SCOP). „Beka“ kapiliariniai kilimėliai, integruoti į patalpą supančias plokštumas, yra labai arti paviršiaus, todėl užtikrina labai komfortišką, natūralų šilumos ir vėsos perdavimą patalpose be triukšmo ar skersvėjo. Šie kilimėliai yra ilgaamžiški, jie gali būti naudojami tiek pat ilgai, kiek naudojamas pats pastatas, be to, jų nereikia prižiūrėti. 

31

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Estetiška vonia:

keramikos ir baldų derinys Šių metų vonios keramikos gamybos lyderio „Villeroy & Boch“ pristatytos naujienos atspindi technologinius bendrovės laimėjimus ir ilgametę patirtį kuriant unikalius, įmonės filosofiją ATSKLEIDŽIANČIUS gaminius. Akivaizdu, kad bendrovės dėmesys sutelkiamas į unikalius sprendimus ir naujas koncepcijas, kuriant naujų formų, šiuolaikiško dizaino, funkcionalius gaminius.

32

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Žvelgiant į šiemet „Villeroy & Boch“ pristatomas naujienas vonios kambariui, ryškėja akivaizdi tendencija – vizualiai grakštus vonios kambario interjeras. Bendrovė siūlo rinktis ypač plonų briaunų, subtilių formų santechninę keramiką ir prie jos derančius elegantiškus baldus.

Subtilaus dizaino praustuvų kolekcija „Artis“ derinama su „Legato“ kolekcijos baldais „Villeroy & Boch“ subtilaus dizaino kolekcijoje „Artis“ ypatinga elegancija išsiskiria ant stalviršio pastatomi plonabriauniai praustuvai, pagaminti iš patentuotos medžiagos „TitanCeram®“. „TitanCeram®“ – novatoriška medžiaga, kurios gamyboje atsispindi 267 metų bendrovės „Villeroy & Boch“ patirtis. Ši medžiaga leidžia gaminti ypač tikslių formų keramikos gaminius plonomis sienomis ir stulbinamai tiksliomis briaunomis. Specialus „TitanCeram®“ gamybos procesas ir naudojamas molio, kvarco, špato bei titano oksido derinys dizaino prasme perkelia gaminius į naują lygmenį.

Naujosios medžiagos naudojimas išlaisvina kūrėjų vaizduotę, anksčiau apribotą dėl įprastos keramikos savybių nepasiduoti išgaunant subtilias, plonas formas. Pasitelkusi šią naujovišką keramiką, „Villeroy & Boch“ papildė savo asortimentą kolekcija „Artis“.

Kolekcijos „Artis“ praustuvai yra aptakūs, plonomis briaunomis, keturių geometrinių formų: apskritimo, ovalo, stačiakampio ir kvadrato. Šie praustuvai giliais dubenimis, todėl suteikia didžiausią patogumą vartotojui. Subtilios keramikos praustuvai nepriekaištingai atrodo interjere, išryškina individualų stilių. Galima drąsiai teigti, kad praustuvų vaizdinis lengvumas vonios kambariui suteikia minimalizmo tematiką, todėl „Villeroy & Boch“ kolekciją „Artis“ siūlo derinti su elegantiška „Legato“ kolekcija.

„Legato“ yra šiais metais papildyta, nesenstanti ir elegantiška viso vonios kambario kolekcija – joje rasite unitazų, praustuvų, vonių ir baldų. Kolekcija papildyta baldais, suprojektuotais derinant su įvairiais ant stalviršio pastatomais praustuvais. Elegancija išsiskiriantiems kolekcijos baldams lengvumo suteikia prie kolekcijos „Artis“ praustuvų derantys ploni baldų kraštai, suteikiantys papildomo lengvumo vonios kambario interjerui. Baldai yra kelių skirtingų atspalvių, įkvėptų natūralaus medžio ir akmens, įskaitant naują ypač madingą baltos medienos spalvą.

Dėl savo funkcionalaus ir universalaus dizaino vonios kambario kolekcija „Legato“ įneša į vonios kambarį modernaus jaukumo. 

33

„aketuri“ architektų ViziJos.

architektūra

Naujas kūrybiškas rajonas Vilniuje šių Metų Vasarą prasidėJusios kūryBinės dirBtuVės „aukštaMiesčio arteriJa“ skatina nauJo, Modernaus ir kūryBiško Vilniaus raJono giMiMą.

aukštamiestis – tai aukštuminė naujamiesčio dalis, kurios buvusių ar esamų gamyklų erdvėse bei kiemuose šiuo metu vyksta kūrybinės konversijos. šiais metais nagrinėta tik trijų kvartalų teritorija, ribojama švitrigailos, t. ševčenkos, Vytenio ir panerių gatvių. ši dalis turi daugiau industrinio paveldo ir funkcijų įvairovės, taigi ir kūrybinės potencijos. „pasaulio didmiesčiai jau seniai didžiuojasi išplėtotais pramoniniais rajonais, išsiskiriančiais kūrybiškais sprendimais, išvystytu pramogų sektoriumi. toks yra ir šių dirbtuvių, vizijų formavimo ir jų pristatymo tikslas“, – sako projekto kuratorė, kūrybinių industrijų parko „architektūros centras“ vadovė aida štelbienė. aukštamiestis yra vieta, galinti tapti pasaulinio garso menininkų, kūrybingų žmonių ir turistų traukos tašku.

SOSTINĖS MERO PALAIMINTA NAUJO RAJONO VIZIJA „kai kažkas manęs kiek anksčiau klausė, kuris Vilniaus rajonas yra mano mėgstamiausias, atsakiau, kad aukštuminė naujamiesčio dalis. dabar tai vadinama aukštamiesčiu“, – per rezultatų aptarimą sakė remigijus šimašius.

Be to, jis pridūrė, kad čia atsiradusi jėga (bendruomenė ir atsikraustę kūrybingi žmonės) yra miesto gyvybė ir ateitis. svarbiausia neišsigąsti drąsių sprendimų ir pabandyti įgyvendinti kartais net nelabai realiai atrodančias idėjas.

34

SIŪLOMŲ AUKšTAMIESčIO VIZIJŲ SANTRAUKA aukštamiesčio viziją kūrė keturios architektų komandos: biuras „aketuri architektai“, „Metro architektūra“, šarūnas ir asta kiaunės su kolegomis ir rolando paleko vadovaujamas kolektyvas. kiekviena komanda į savo būrį priėmė ir kitos srities menininką. Visi ieškojo ypatingų šio rajono charakterio savybių ir to, kas galėtų patraukti ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius iš užsienio. paieškų rezultatai pažėrė daug įdomių ir išmintingų įžvalgų, į kurias verta atkreipti dėmesį formuojant kūrybiško miesto įvaizdį. nė viena grupė nesiūlė nušluoti fabrikų kvartalų nuo žemės paviršiaus ir statyti naujai. architektus sužavėjo išorinės pilkumos ir jau dabar ten verdančio vidinio gyvenimo kontrastas. „šio kvartalo atnaujinimas prasidėjo nuo gyventojų iniciatyvos. svarbu tai, kad ten gyvenantieji ieško pigesnio būsto ar biuro miesto centre ir vertina galimybę patiems susikurti aplinką“, – sako vieni iš aukštamiesčio vizijos kūrėjų „Metro architektūra“.

Viešosios erdvės. Visuose projektuose pasikartojanti idėja – kurti kuo daugiau viešųjų erdvių. „Jos yra būtinos kaip vanduo. projekto dalyviai jas kūrė visur: tarp pastatų, tarp kvartalų, užkampiuose ir ant stogų“, – pabrėžia a. štelbienė. Vienas iš siūlymų buvo sukurti bendrą šaligatvių, pirmųjų pastatų aukštų, urbanistinių baldų dizainą – taip teritorijai suteikiamas vardas, ji tampa atpažįstama miestiečio sąmonėje. Vienodos šviesų instaliacijos, dažai, lengvos ir ryškios struktūros. pradėti nuo pareiškimų – meninių instaliacijų, įvesti judėjimo struktūrą.

Aukštamiesčio išvados ir perspektyvos Susipažinus su visomis keturiomis originaliomis architektų vizijomis, galima tvirtinti, kad Aukštamiesčiui lemta tapti Vilniaus miesto urbanistinės kultūros židiniu ir tikro miestiečio namais.

IŠTRAUKA IŠ „METRO ARCHITEKTŪROS“ VIZIJOS.

ARCHITEKTŲ KOMANDOS „KOORDINATĖS“ VIZIJOS IŠTRAUKA.

atmosfera. Ant stogų gali įsikurti žaidimų aikštelės, daržai, poilsio erdvės ir netgi medžiais apsodinti parkai. Vis dėlto kitos komandos laikosi požiūrio, kad medžiai turi būti ant žemės, o ant stogų turėtų keltis funkcinės paskirties erdvės: automobilių stovėjimo vietos, sporto aikštelės ir pan.

Vilniaus miesto mero patarėja Agnė Selemonaitė teigia, kad savivaldybė jau ėmėsi veiksmų, tvarkydama praktinius ir juridinius dalykus. Tačiau be Aukštamiesčio bendruomenės ar privačių investicijų šis projektas neįgis pagreičio.

Įėjimai. Visuose darbuose, atsižvelgiant į miestiečių prašymus, vienaip ar kitaip aptarta kvartalų atvėrimo į išorę problema: nuo būtinybės įrengti perėjas, alėją iki simbolinių vartų į kūrybinį loftų pasaulį. Architektai taip pat sutaria, kad šių kvartalų vidiniai kiemai problemiški ir chaotiški, tačiau tuo ir žavūs. Verta pamąstyti apie kuo daugiau įėjimų bei kitų atvirumą simbolizuojančių elementų ir juos iškelti į didžiųjų gatvių puses. Kvartaluose esantys pastatai ir objektai sujungiami bendra trasa – palei pastatus visu perimetru turi eiti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Tai lyg 60 000 m2 dydžio popieriaus lapas, kuris prašosi sutvarkomas ir užpildomas prasmingu turiniu. Tie, kas domisi galimybėmis būti naujo kūrybiško rajono epicentre, gali kreiptis tiesiai į „Architektūros centrą“ el. paštu arch.centras@gmail.com.

ARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA

Žaliosios zonos ir stogai. Vienos architektų komandos siūlo labiau susitelkti į žalias viešąsias erdves ant didžiulių buvusių fabrikų stogų ir skatina Vilniaus miesto savivaldybę teikti leidimus tokiems projektams. Stogai – tai papildoma statybų aikštelė, vieta žaliajai ir viešajai erdvei – tikra miesto

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, inicijuoja kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ kartu su partneriais: menų fabriku „Loftas“ ir Vilniaus miesto savivaldybe.  ARCHITEKTŲ KOMANDOS „KAUNAS“ vizijos ištrauka.

35

S TAT Y B A STATY

A. Didžgalvio nuotr.

Klientams palankus skandinaviškas prekybos slėnis Asta Geibūnienė

Nors Vilniuje, Vikingų gatvėje, prekybos slėnio „Nørdika“ statybos darbai, kuriuos vykdo AB „YIT Kausta“ dar tęsiami, rugsėjį jau atidaryta 18 000 iš planuojamų 40 000 m2 „Nørdikos“ ploto. Prekybos slėnyje veikia vietinių ir tarptautinių tinklų parduotuvės, paslaugų centrai, kur apsilankę pirkėjai gali atsipūsti čia įrengtuose restoranuose ir kavinėse.

36

Viskas tam, kad norėtųsi užeiti Prekybos slėnio „Nørdika“ projektuotojų atstovas – UAB „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis pasakojo: „Kuriant pastato išorės ir vidaus erdvių vaizdą, mums svarbiausia buvo atspindėti šiaurietišką, skandinavišką dvasią. Stengėmės sukurti lakonišką, santūrią išvaizdą, kuri būtų ir šilta, šviesi, jauki, kviečianti užeiti. Didžiausias iššūkis projektuojant tokio tipo pastatus būna tai, kad jie yra labai horizontalūs ir neišraiškingi, nors ir ilgi, bet neaukšti. Šią problemą išsprendėme išryškindami įėjimus aukštomis dekoratyviomis plokštumomis, vizualiai gerokai paaukštinančiomis pastatą.

Fasaduose ir interjero erdvėse naudojome daug medžio, suteikiančio šilumos ir natūralumo pojūtį, taip pat nemažai kontrastingos ir solidžiai atrodančios juodos spalvos.

Atskirų parduotuvių ir kavinių interjerai sukurti bendradarbiaujant su daugybe interjero dizainerių ir architektų.

Leidome pasireikšti jų kūrybiškumui ir rezultatai nenuvylė – pavyko sukurti tikrai įspūdingai atrodančių interjerų, kuriems panaudotos kokybiškos medžiagos, pavyzdžiui, apdailoje vyrauja medžio imitacijos HPL plokštės, aprėmintos juodomis plokštėmis „Alucoil“.

Pagrindinis akcentas buvo skiriamas įėjimo erdvėms, pasitinkančioms ir palydinčioms kiekvieną lankytoją.

Projekto vystytojas: UAB „VPH“ Užsakovas: UAB „Prekybos parkas“ Generalinis rangovas: AB „YIT Kausta“ PROJEKTO vadovas: Venantas Varanavičius Projektuotojas: UAB „Unitectus“ Inžinerinės sistemos: UAB „Dizaja“ Stogas: UAB „Profesionalios statybų sistemos“ Aplinkotvarkos darbai: UAB „Lemminkainen Lietuva“ Betoninių grindų įrengimas: UAB „Primekss grindys“ Betono mišiniai: UAB „Betono centras“ Statybos pradžia: 2014 m. rugsėjo 17 d.

Statybos pabaiga (atidavimas Valstybinei komisijai vertinti): 2015 m. rugpjūčio 27 d.

Objekto atidarymas: 2015 m. rugsėjo 24 d.

Pastato plotas: 17 015,65 m2 Vieta: prekybos centras projektuojamas 144 741 m2 ploto sklype Žirnių g. 56, Vilniuje Teritorijos ribos: šiaurinė – Žirnių g., pietinė – Vikingų g., vakarinė – geležinkelio linija Stovėjimo aikštelė: 1 092 vietų (44 iš jų neįgaliųjų)

Prekybos slėnio „Nørdika“ generalinio rangovo AB „YIT Kausta“ projekto vadovo Venanto Varanavičiaus teigimu, šis pastatas išsiskiria aukštesniais nei įprastam prekybos centrui keliamais kokybės reikalavimais ir netradiciniais apdailos → sprendimais.

S TAT Y B A STATY

„Džiaugiuosi, kad užsienio prekių ženklai vis dažniau renkasi Vilnių, atnešdami mūsų rinkai kokybę, naujų prekių ženklų ir patirtį. Dėl lengvo patekimo nuo aplinkkelio ir oro uosto bei centro prekybos slėnis „Nørdika“, esantis šalia „Ikea“, neabejotinai taps patrauklia apsipirkimo vieta Vilniaus miesto ir rajono bei Minsko šeimoms“, – per atidarymą sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

37

S TAT Y B A

Siekėme, kad jose būtų kuo daugiau natūralios šviesos, numatėme poilsio saleles su suoliukais, želdiniais. Lankytojų patogumui parinkome ir kuo paprastesnę išdėstymo schemą – viena plati galerija jungia visas parduotuves ir visus įėjimus į pastatą. Galerija yra šiek tiek lenkta, kad būtų geriau matomi parduotuvių fasadai. Prekybos centras pirmiausia skirtas šeimos poreikiams, tad norėjome, kad jis būtų patogus apsipirkti atvažiuojančioms šeimoms su vaikais. Numatėme gerokai daugiau, negu įprasta, šeimoms skirtų automobilių stovėjimo vietų, viešuosiuose tualetuose įrengtos net atskiros kabinos ir praustuvai, skirti vaikams. Be to, atkreipėme dėmesį į kaimynystę, numatydami galimus pėsčiųjų srautus tarp prekybos centrų „Nørdika“ ir „Ikea“, pirkėjų patogumui juos sujungėme takų sistema. Daug dėmesio skyrėme automobilių stovėjimo aikštelei humanizuoti. Eilės tarp stovėjimo vietų gausiai apželdintos. Apšvietimui numatėme naujoviškus šviesos diodų šviestuvus, kurie ne tik nekenkia aplinkai, bet ir išskiria daugiau šviesos, taip sukurdami didesnį saugumo pojūtį. Dirbdami kartu su vaizdinės komunikacijos specialistais, sukūrėme ir išsamią išorės nuorodų sistemą, padedančią puikiai orientuotis visame prekybos slėnyje, net pirmą kartą jame apsilankius. Darbuotojų patogumui numatėme atskirą automobilių stovėjimo aikštelę galinėje pastato pusėje.“ Aukštesni reikalavimai Prekybos slėnio „Nørdika“ generalinio rangovo AB „YIT Kausta“ projekto vadovo Venanto Varanavičiaus teigimu, šis pastatas išsiskiria aukštesniais nei įprastam prekybos centrui keliamais kokybės reikalavimais ir netradiciniais

38

apdailos sprendimais. Be to, dėl esamo silpno grunto reikėjo rasti optimalų pamatų konstrukcijų sprendinį. „Šis klausimas buvo ypač svarbus, nes pamatai yra kertinė pastato dalis, lemianti jo stabilumą ir ilgalaikiškumą, – sakė specialistas. – Priimtas sprendimas naudoti monolitinius gręžtinius CFA tipo polius, pastato kolonos – kvadratinio skerspjūvio gelžbetoninės, denginiui panaudotos labai optimaliai, panaudojant netipinius konstrukcinius sprendinius bei mazgus, suprojektuotos metalinės konstrukcijos: santvaros, posantvarės, sijos, ryšiai, profiliuotas paklotas. Pastato energinio naudingumo klasė yra B, tačiau tik kelių parametrų pritrūko iki A energinio naudingumo klasės. Pastato sienoms apšiltinti panaudotos vertikaliai tvirtinamos daugiasluoksnės plokštės su 120 mm poliuretano užpildu.“ Inžinerines sistemas teko priderinti prie konkrečių poreikių Pastate sumontuotos efektyvios ir ekonomiškos šiuolaikinės vidaus inžinerinės sistemos: nepriklausomas šilumos mazgas, kuriame visi šildymo prietaisai numatyti su patalpos termostatais (automatiniais arba rankiniais); suprojektuotos mechaninės ir natūralios traukos vėdinimo sistemos. Pastato vėdinimo sistemos sugrupuotos pagal technologinį temperatūros, patalpų paskirties bei darbo režimus ir užtikrina ne mažesnį nei norminį oro pasikeitimą.

Pasak prekybos slėnio „Nørdika“ šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, automatinio gaisro gesinimo sistemų įrengimo darbus atliku-

S TAT Y B A

Pagrindinis akcentas buvo skiriamas įėjimo erdvėms, pasitinkančioms ir palydinčioms kiekvieną lankytoją.

Siekėme, kad jose būtų kuo daugiau natūralios šviesos, numatėme poilsio saleles su suoliukais, želdiniais. sios UAB „Dizaja“ projektų vadovo Nerijaus Rudoko, šiame prekybos centre yra keletas stambių ir daugybė smulkesnių nuomininkų, todėl visas sistemas teko pritaikyti taip, kad jos atitiktų visų nuomininkų poreikius: „Didžiausias nuomininkas šiame prekybos centre yra „Rimi“, kuris visus šiame centre parduodamus savo gaminius gamina čia pat, tad visas inžinerines sistemas reikėjo suderinti pagal šių gamybos procesų technologijų reikalavimus. Didiesiems prekybos plotams įrengtos atskiros šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemos, leidžiančios individualiai reguliuoti mikroklimato parametrus. Šios trys sistemos sujungtos į vieną, todėl oru bus galima ir vėdinti, ir šildyti, ir vėsinti patalpas. Šioms sistemoms šildyti ir vėsinti numatyti šilumos siurbliai „oras-oras“, padedantys sumažinti šildymo išlaidas pereinamuoju laikotarpiu. Visiems inžineriniams įrenginiams investuotojai buvo nurodę labai aukštą energinio naudingumo lygį, kurį šiame objekte ir įgyvendinome. Tai, manau, turi teigiamą įtaką didinant prekybos centro konkurencingumą rinkoje bei patrauklumą prekybininkams.“

Kokybiškas stogas Prekybos slėnio „Nørdika“ stogą įrengė UAB „Profesionalios statybų sistemos“. Iš viso įrengta daugiau kaip 17 000 m2 apšiltinto stogo ir atlikta apie 500 m2 šaltųjų stogų įrengimo darbų. Buvo sumontuotas profiliuotas skardos paklotas, įrengta stogo termoizoliacija ir hidroizoliacija, atlikti skardinimo darbai. Pasak bendrovės vadovo Žydrūno Marcinkevičiaus, nors visi darbai buvo vykdomi žiemą (2014 m. gruodį – 2015 m. vasarį) ir oro sąlygos buvo sudėtingos, puikiomis termoizoliacinėmis ir hidroizoliacinėmis savybėmis išsiskiriantis stogas įrengtas kokybiškai ir laiku. „Projekto vykdymui nuo pat pradžių buvo keliami dideli kokybės reikalavimai, – sakė Ž. Marcinkevičius. – Stogo termoizoliacijai naudojome geresnes technines charakteristikas turinčias medžiagas, tokias kaip „Paroc“ vata ir „Kauno šilo“ polistireninis putplastis. Kokybę užtikrino ir padidintas perteklinio garo ventiliavimo kaminėlių skaičius bei didesnis jų skersmuo. Aukšti reikalavimai buvo keliami ir pačių darbų kokybei, kurios kontrolę užtikrino nuolatinė generalinio rangovo atstovų bei techninės

→

39

priežiūros vadovo kontrolė. Sklandų darbą užtikrino ir tai, kad objekto teritorijoje įsikūręs „Cramo“ statybinės technikos ir įrankių nuomos padalinys, todėl buvo galima operatyviai gauti reikiamus mechanizmus.“

S TAT Y B A

Grindys ir betonu sutvirtinta partnerystė Prekybos slėnyje visų tipų pramonines betonines grindis įrengė bendrovė „Primekss grindys“, o už betono gamybą ir tiekimą buvo atsakinga UAB „Betono centras“. Šiam objektui įmonė „Betono centras“ specialiai parinko ir kiekvienam grindų tipui sukūrė skirtingų sudėčių betoną, kuris buvo išbandytas bendrovės laboratorijoje. Po pusantro mėnesio trukusių bandymų ir stebėjimo pasirinktos tos medžiagos, kurios atitiko visus keliamus reikalavimus. Medžiagų sudėtys buvo kuriamos, atsižvelgiant į konkrečius betonuojamus plotus. Iš viso objekto grindims pagaminta daugiau nei 5 000 m3 receptinio betono. Pasak „Betono centro“ specialistų, ne mažesnis iššūkis buvo ir medžiagų, reikalingų šiam objektui, tiekimas. Tam tikroms sudėtims buvo naudojama granitinė skalda. Kadangi tokia skalda Lietuvoje neišgaunama, bendrovė „Betono centras“ su užsienio partneriais turėjo tiksliai suderinti medžiagos tiekimo laiką, nes, betonuojant tokio lygio grindis, labai svarbu, kad betonas objektui būtų tiekiamas be pertraukų. Įrengiant grindų konstrukciją, bendrovei „Primekss grindys“ patikėti visi techniniai sprendimai. Pirmą kartą Lietuvoje panaudota grindų ant polių betono konstrukcija be tradicinių armatūrinių tinklų. Viso projekto metu šios įmonės specialistai prižiūrėjo pagrindų bei polių įrengimą. Grindims įrengti panaudota 210 t metalinio plaušo (itin aukštos kokybės plieno fibra – HE75/50 ir HE+1/60) ir daugiau kaip 14 000 l bei 120 t patentuotos technologijos betono priedų „PrimeFlow“ ir „PrimeDC“, mažinančių betono susitraukimą. Medžiagų tiekėjai pasirinkti, remiantis ilgalaike patirtimi. Tokie iššūkiai kaip terminai, konstrukcinė dalis, nenutrūkstamas darbų vykdymo užtikrinimas ir bendradarbiavimas su kitomis įmonėmis buvo tikras komandinio darbo išbandymas. Abiejų įmonių glaudaus bendradarbiavimo rezultatas – daugiau nei 37 000 m2 grindų konstrukcija, įrengta per 20 dienų.

Aplinka tvarkoma ir išmaniosiomis technologijomis UAB „Lemminkainen Lietuva“ jau baigė prekybos slėnio „Nørdika“ pirmojo etapo sklypo tvarkymo darbus. Bendras įmonės atliktų žemės darbų kiekis viršija 100 000 m3.

Iš viso įrengta daugiau nei 30 000 m2 asfalto dangų, o pastato vidaus pagrindų įrengimo darbai sudarė daugiau nei 37 000 m2.

40

Prekybos centro teritorijoje bendrovės specialistai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimą, pėsčiųjų takus ir kitus infrastruktūros gerinimo elementus. Vakarinėje teritorijos dalyje įrengta privažiuojamoji gatvė (akligatvis) su automobilių stovėjimo vietomis statmenai važiuojamajai daliai, šaligatvis ir dviračių takas. Vietose, kuriose yra didelis šlaitas, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako, siekiant apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus, įrengta apsauginė pėsčiųjų tvorelė. Teritorijos šiaurės vakaruose suformuotas ir tvora aptvertas hitrotechninis momentinio lietaus vandens akumuliavimo tvenkinys. Šlaitams sutvirtinti panaudoti antieroziniai tinklai, aplinka apželdinta lietuviškais medžiais – pasodinta 10 beržų ir 43 liepos.

Visiems darbams atlikti bendrovė „Lemminkainen Lietuva“ naudojo tik sertifikuotas ir itin kokybiškas medžiagas. „Didžiausias laimėjimas objekto statybos metu yra tas, kad kartu su dangų specifiką nagrinėjančiais mokslininkais būtent šiam objektui suprojektuota moderni dangos konstrukcija, kai panaudojant aukšto modulio asfaltbetonio mišinius pasiekiami aukšti rodikliai, užtikrinantys dangų ilgalaikiškumą, – sakė bendrovės komercijos direktorius Nerijus Žėkas. – O tam, kad darbus atliktume kuo sparčiau ir užtikrintume kokybei keliamus reikalavimus, panaudotos moderniausios kelių tiesimo technologijos ir mechanizmai, valdomi nuotoliniu trimačiu būdu.“ Pasak bendrovės „YIT Kausta“ projekto vadovo V. Varanavičiaus, šiuo metu pagrindinis tikslas – sėkmingai įgyvendinti antrojo etapo darbus. Juos įgyvendinus, prekybos slėnio plotas bus daugiau nei dvigubai didesnis. „Nørdika“ pasipildys naujomis parduotuvėmis bei kavinėmis, taip pat prasiplės ir automobilių stovėjimo aikštelė iki 1 092 vietų. Statytojų tikslas – užbaigti darbus laiku ir kokybiškai, kad jau ateinantį pavasarį prekybos slėnio lankytojai galėtų džiaugtis visiškai veikiančiu kompleksu. „Prekybos slėnis „Nørdika“ – antrasis objektas, kurio statybas Vikingų gatvėje patikėta vykdyti bendrovei „YIT Kausta“. Prieš dvejus metus šioje teritorijoje įgyvendinome ir prekybos centro „Ikea“ projektą, todėl, tiek planuodami, tiek įgyvendindami naujuosius darbus, rėmėmės ankstesne patirtimi, atsižvelgėme į jau sukurtą infrastruktūrą. Šis projektas mums yra išskirtinis, nes jį vykdėme pritaikę BIM (angl. Building Informati on Modelling) modelį. Tai didelis žingsnis į modernų ir efektyvų statybos darbų planavimą ir vykdymą. Džiaugiamės užsakovų išreikštu pasitikėjimu ir geru darbų įvertinimu. Tikime, kad naujasis prekybos slėnis džiugins ir sostinės gyventojus, ir jos svečius“, – teigė AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. 

tel.: +370 5 238 8810, +370 677 22 335 el. p.: bg@baldugama.lt, inesa@baldugama.lt www.baldugama.lt ekspozicinis salonas – kalvarijų g. 168, Vilnius

Pagal individualius užsakymus gaminame ORIGINALAUS DIZAINO BALDUS šiuolaikinės mados tendencijos – estetiškas minimalizmas ir ergonomika

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

BūsiMų išManioJo Miesto kūrėJų susitikiMas projekto rėmėjai

projekto partneriai

2015 M. spalio 16 d. lietuVos architektų sąJungos rūMuose įVyko pirMasis „išManioJo Miesto ii“ dalyVių susitikiMas. į Jį atVyko Vilniaus gediMino technikos uniVersiteto, Vytauto didžioJo uniVersiteto, kauno technologiJos uniVersiteto, Vilniaus dailės akadeMiJos, Vilniaus technologiJų ir dizaino kolegiJos studentai Bei Jų VadoVai ir proJekto partneriai, dalyVaVo lietuVos respuBlikos šVietiMo ir Mokslo MinisteriJos atstoVai. prieš metus žurnalo „structum“ skelbto ir sėkmingai įvykusio konkurso „išmanusis miestas“ rezultatai paskatino ir šiemet kviesti jaunuosius mokslo atstovus kurti, projektuoti ir mąstyti. „išmanusis miestas ii“ – ne tęsinys, o savarankiškas konkursas, kurio esmė ta, kad studentų projektinius pasiūlymus savivaldybės, kurių teritorijas jie motyvuotai siūlys pritaikyti dabartiniams poreikiams, žada įgyvendinti. įžanginį sveikinimo žodį tarusi „structum“ žurnalo vyriausioji redaktorė asta geibūnienė tolesnę susitikimo eigą perdavė uaB „Baltic engineers“ specialistams, kurie pristatė projekto užduotį.

Būsimi konkurso dalyviai sužinojo, kokie konkretūs darbai jų laukia, kokia bus veiklos eiga ir ko iš jų tikimąsi.

projekto informaciniai partneriai

pagrindinę susitikimo dalį sudarė projekto partnerių: „Wicona“ – inovatyvūs aliuminio sprendimai, „tece“ – naujausios potinklinės ir vamzdynų sistemos, „Fima“ – išmanieji inžineriniai sprendimai, „solet technics“ – atsinaujinančių išteklių energetiniai sprendimai, „Jung Vilnius“ – išmaniosios namų technologijos, „ukmergės gelžbetonis“ – pastatų šiltinimas, „sapa Building systems“ – architek-

II IŠMANUSIS

MIESTAS

43

i š M a n u s i s M i e s ta s

I Š M ANUSIS IŠ A N U S I S M IESTAS I E S TA S

44

tūrinių profilių gamyba, „NiT“ – kondicionavimo ir oro vėdinimo sistemos, „Design Solutions“ – specializuota programinė įranga architektams, „Cembrit“ – fibrocementinių plokščių gamyba, pristatymai apie naujausius ir inovatyvius produktus bei technologijas, kuriuos jaunieji kūrėjai naudos projekte dalyvausiančių savivaldybių teritorijų projektiniuose pasiūlymuose.

Po ilgo, bet įdomaus ir informatyvaus produktų pristatymo studentai bei projekto partneriai turėjo galimybę susipažinti ir išsiaiškinti kilusius klausimus.

Jų vizualizacijos bus kuriamos, remiantis statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) technologijomis.

Suformuotos komandos ir jų darbo rezultatai 2016 m. vėlyvą pavasarį bus įvertinti ir apdovanoti kompetentingos komisijos. 

Kitame susitikime planuojama pristatyti projektinių pasiūlymų idėjas, kurių tikslas – darnumas, tarpdiscipliniškumas, išmanumas ir poreikiai, kartu aptariant jas su projekto partneriais ir savivaldybėmis.

s tat y B a

46

INDO NEZIš KA oazė DRUS KININ KUOSE

duris atVėrė druskininkų sVeikatiniMo ir poilsio centro „aQua“ keturių aukštų ViešBučio korpusas, kuriaMe įrengta 40 kaMBarių, spa centras ir žieMos sodas. pasak pastato generalinio rangoVo uaB „naresta“ direktoriaus arūno šlenio, įspūdingaM ViešBučio interJerui parinkta Balio teMatika, o dauguMa apdailos Medžiagų, detalių ir Baldų atga→ Benta tiesiai iš šios egzotiškos salos.

s tat y B a

asta geiBūnienė

47

s tat y B a

pastatytas viešbutis yra pirmasis parengto projekto etapas. šalia jo turi atsirasti bangų baseinas. dar vienas komponentas – tai vaizdinė sąsaja su istorine miesto dalimi, o visą kompoziciją užbaigia nemunas. ši sudėtinga, bet įdomi situacija turėjo nemažą įtaką architektams kuriant projekto idėją ir sprendinius. pagal juos skirtingais laikotarpiais statytos komplekso dalys turi ir skirtis, ir derėti tarpusavyje. svarbi užduotis buvo atsižvelgti ir į vaizdinį ryšį su istorine miesto dalimi. „išrinkome gražiausius, vertingiausius esamų pastatų elementus ir juos išryškinome, pavyzdžiui, galeriją, jungiančią žiemos sodą su esamu pastatu, suprojektavome stiklinę, kad būtų matomi seniausios statytos dalies sienų reljefiniai elementai, – pasakojo projekto autorius architektas ir projekto vadovas raimondas pilkauskas. – kalbėdamas apie pastato eksterjerą, išskirčiau iškilias faktūrines fasadines plokštes. interjeras tikrai labai išraiškingas ir įdomus – tai Balio salos interpretacija. įspūdingas ir žiemos sodas su bėgančio vandens siena (kriokliu), su žalia natūralių augalų siena, fontanais, kolonomis ir skulptūromis. Viešbučio kambariai suprojektuoti ir įrengti ta pačia Balio tematika.“

48

UŽSAKOVAS: uaB druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras „aqua“ STATYBŲ RANGOVAS: uaB „naresta“ PROJEKTO RENGĖJAS: MB pilkausko architektūros projektavimo firma „grafo“, projekto vadovas raimondas pilkauskas ORO VĖDINIMO IR KONDIcIONAVIMO SISTEMŲ ĮRANGA, MONTAVIMAS: uaB „Folisita“ LANGAI: uaB „Velansta“ DURYS: uaB „Vauksa“ KOMPOZIcINĖS ALIUMINIO PLOKšTĖS: „alucobond“

Interjero apdailai naudotos autentiškos medžiagos, dar labiau sustiprinančios emociją bei paaštrinančios pojūčius. Interjere vyrauja iš bambukų įrengti atskiri elementai, tokie kaip lubų apšvietimas, bambukais uždengtos kolonos, o masažinių patalpų dušinės išklijuotos akmenukais tiesiai iš Indonezijos kranto surinktų jūros akmenukų. Koridoriuje akį traukia upės akmenukų dizaino kilimas, trispalvis keturių formatų piešinys iš akmens masės plytelių – dalį šių įspūdingų medžiagų tiekė UAB „Vaineta“, o UAB „Naresta“ specialistai įgyvendino architektų pageidavimus.

Norint pasiekti tokį romantišką ir, regis, šiek tiek lengvabūdišką pastato įvaizdį, statybininkams teko ne tik įveikti jau esamas kliūtis, bet ir rasti išeitis, kaip prisiderinti prie koreguojamo techninio projekto.

Norint pasiekti tokį romantišką ir, regis, šiek tiek lengvabūdišką pastato įvaizdį, statybininkams teko ne tik įveikti jau esamas kliūtis, bet ir rasti išeitis, kaip prisiderinti prie koreguojamo techninio projekto.

→

S TAT Y B A STATY

„Kadangi pastatas buvo statomas virš esamos transformatorinės, pagrindinis uždavinys ir iššūkis buvo įrengti pastato pamatus polių vietose, kur kirtosi komunikacijos vamzdžiai ir elektros kabeliai, kai kurias polių vietas teko koreguoti su projektuotojais, tad pamatų įrengimas šiek tiek užsitęsė, bet po šio etapo at-

49

50

S TAT Y B A STATY

montuoti ne vieną, o dvi akumuliacines talpyklas, kad būtų galima sklandžiau pereiti nuo vieno ciklo prie kito.

Tai ypač aktualu pereinamuoju laikotarpiu, kai naktį yra poreikis šildyti, o dienomis vėsinti.“ UAB „Telepaslauga“ inžinieriai suderino šilumos siurblio „Samsung“ valdymą su viso viešbučio pastatų valdymo sistema. „Dauguma inžinerinių sistemų turėjo būti integruotos į „Aqua“ parke jau veikiančias sistemas. Tai buvo ypač aktualu, parenkant procesų valdymo ir automatizavimo, įėjimo kontrolės, vaizdo stebėjimo sistemų įrangą.

Tam, kad naujos sistemos visiškai įsilietų į esamas, šių sistemų įranga buvo renkama tų pačių gamintojų: automatizavimo sistemoms parinkta „Siemens“ įranga, įėjimo kontrolei – „Salto“, vaizdo stebėjimo sistemai – „Hikvision“, kompiuteriniam tinklui – HP, įgarsinimo sistemai – TOA, gaisrinei signalizacijai – „Inim“, – vardijo UAB „Naresta“ statybos projektų vadovas A. Minevičius.

Be iššūkių neapsieita ir projektuojant bei montuojant inžinerines sistemas. Inžinerinių sistemų darbo projekto stadijos metu, glaudžiai bendradarbiaujant techninio projekto autoriui Tomui Cipkui ir UAB „Folisita“ inžinieriams, pavyko rasti optimalius sprendimus ir pritaikyti viešbučio vėdinimui, šildymui ir kondicionavimui.

Projektuotojams užsakovo prašymu pakoregavus vėsinimo ir vėdinimo projektus, pasikeitė vėdinimo sistemų našumas, įrangos išdėstymas. „Tam prireikė perprojektuoti magistralinį vamzdyną. Koreguotame projekte pasikeitė ir vidaus patalpų išdėstymas, todėl teko keisti vidaus ortakių sistemą. Išaugo patalpų apdailos ir interjerui keliami reikalavimai, todėl atsirado daug pokyčių dėl oro išleidimo įrenginių vietos, tipo ir pan. Vėsinimo projekto dalyje atsirado įrangos galios pokyčių, – sakė UAB „Folisita“ technikos direktorius Vidas Čibinskas. – Tad šilumos siurblius pakeitėme į kitokios konfigūracijos. Tačiau džiugu tai, kad naujoji sistema turi daugiau pranašumų, nors ir yra brangesnė, bet jos eksploatacija kur kas patogesnė. Šilumos siurbliai „Samsung“ vasarą ruošia šaltą vandenį pastatui aušinti, todėl pasiūlyta su-

S TAT Y B A STATY

slūgo įtampa ir statyba toliau vyko pagal numatytus grafikus, – sakė UAB „Naresta“ statybos projektų vadovas Artūras Minevičius. – Apie technines detales paminėsiu, kad pagrindinis pastato konstruktyvas sudarytas iš monolitinių sijų ir kolonų, perdangos – surenkamosios gelžbetoninės plokštės, išorinės sienos – iš „Fibo“ blokelių, iš vidaus jos nutinkuotos „Knauf MP 75“ tinku. Pastato laužytų plokštumų fasadų apdailai pasirinktos medžiagos „Alucobond“ – natūralaus aliuminio ir matinio cinko paviršiaus plokštės. Jų išskirtinė savybė – susiliejimas su gamta. Pagrindinis fasadas apšiltintas 200 mm „Paroc“ akmens vata, dalis fasado apšiltinta putų polistirenu ir ištinkuota austrišku dekoratyviuoju tinku „Baumit“. Dalis žiemos sodo stogo ir fasadas yra stikliniai su dviejų paketų stiklais, šilumos perdavimo koeficientas 0,6 W/m2K su saulės kontrole.“

Visame pastate veiks belaidis ryšys (Wi-Fi). Kambariuose, jų sanitariniuose mazguose, SPA ir žiemos sodo zonose sumontuoti mikroklimato palaikymo termostatai,

Šilumos siurbliai „Samsung“ vasarą ruošia šaltą vandenį pastatui aušinti, todėl pasiūlyta sumontuoti ne vieną, o dvi akumuliacines talpyklas, kad būtų galima sklandžiau pereiti nuo vieno ciklo prie kito.

→

51

S TAT Y B A STATY

52

kuriais kiekvienos patalpos temperatūra bus palaikoma atskirai pagal klientų ar personalo nustatytas reikšmes.

Visi mikroklimato termostatai sujungti į bendrą automatizavimo tinklą. Taip „Aqua“ parko dispečeris iš savo darbo vietos galės matyti, o prireikus ir valdyti kiekvienos patalpos mikroklimatą. Tas pats dispečeris iš savo darbo vietos galės stebėti ir valdyti visų objekte esančių vėdinimo kamerų, šilumos ir šalčio mazgų darbą.

Pastate įdiegta adresinė gaisrinės signalizacijos sistema.

Suveikus priešgaisrinei signalizacijai, automatiškai pradeda veikti visos gaisrinės saugos sistemos, t. y. įsijungia balsinis įspėjimas apie pavojų, įsijungia viršslėgio ir dūmų šalinimo ventiliatoriai, stabdomos visos vėdinimo sistemos, liftas pereina į saugaus neveiksnumo būseną, visos evakuacinių kelių sistemos durys, varteliai atblokuojami.

Per visame pastate įrengtą įgarsinimo sistemą transliuo-

jama ir akustinė muzika, ir balsiniai pranešimai. Pavojaus pranešimai yra pirmenybiniai.

Objekte didžioji dalis (daugiau nei 90 %) apšvietimo įgyvendinta šviesadiodžiais (LED) šviesos šaltiniais. Jie leis gerokai sumažinti elektros energijos sąnaudas, palyginti su senesnės technologijos šviesos šaltiniais.

Montuojant duris taip pat svarbu, su kokiu slenksčiu jos bus montuojamos. Galimi du variantai: standartinis arba mechaniškai nusileidžiantis slenkstis. Pastarasis užtikrina, kad iš patalpos į patalpą laisvai galės judėti neįgalūs asmenys, bus lengva gabenti įvairius krovinius ir pan. Mechaniškai nusileidžiantis slenkstis ypač svarbus evakuaciniuose keliuose. Standartinis slenkstis čia negali būti aukštesnis nei du centimetrai. Sanitarinėse patalpose naudojamos lengvos arba sustiprintos konstrukcijos durys su korio arba medžio drožlių užpildu. Kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija, duryse montuojamos vėdinimo grotelės. Viešbutyje ne mažiau svarbios ir techninės

patalpos, rūsiai. Čia, kur reikia, sumontuotos metalinės vienvėrės ir dvivėrės ugniai atsparios durys „Protectus“.

Plieninės durys „Protectus“ nuo ugnies apsaugo 60 arba 30 minučių (priklauso nuo to, vienvėrės ar dvivėrės). „Šiuo etapu Druskininkų sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ viešbučio išplėtimas dar nesibaigė. Numatomos ir viešbučio B ir C korpusų statybos“, – sakė UAB „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys. 

S TAT Y B A STATY

Viešbučio reikalavimus atitinkančios durys Visas pastato duris parinko ir montavo UAB „Vauksa“ specialistai. Kambariuose sumontuotos garsą izoliuojančios durys. Tokių durų varčia užpildyta ne kartoniniu koriu, o specialia medžio drožlių plokščių konstrukcija.

Tokios struktūros durys sulaiko 38 dB garsą (Rw). Kur reikalaujama didesnio saugumo (ugniasienės, konferencijų salės, patalpos, kuriose renkasi didelis srautas žmonių), sumontuotos durys, kurios ne tik izoliuoja garsą, bet ir yra atsparios ugniai. Tokios durys sulaiko ugnį 30 minučių. Visos durys turi Lietuvoje galiojančius sertifikatus.

53

Klaipėdos dramos teatro mūzos grįžta namo S TAT Y B A STATY

Asta Geibūnienė

Klaipėdos centrinė aikštė nusimetė tvoras ir už miesto simbolio Taravos Anikės stovintis Dramos teatras, tarsi feniksas atgimęs iš pelenų, vėl kviečia į savo glėbį. Uostamiesčio teatro gerbėjai pagaliau sulaukė, kada po rekonstrukcijos duris atvers atsinaujinęs, modernus, vienintelis šalyje tokią technologinę įrangą ir žiūrovų salę turintis pastatas, pritaikytas turizmo reikmėms.

Klai­pė­dos dra­mos tea­tras Ani­kės aikš­tė­je pa­grįs­tai lai­ko­mas se­niau­siu spe­cia­liai tea­trui pa­sta­ty­tu objektu Lie­tu­vo­je. Jis at­vė­rė du­ris 1819 m. (Vil­niu­je pir­ma­sis tea­tras ati­da­ry­ tas tik 1912 m. – A. G.), tačiau bu­vo su­nai­kin­tas 1854 m. Klai­pė­dą nu­siau­bu­sio gais­ro.

Vė­liau teatras buvo atsta­ty­tas.

Nepraėjus nė de­šimt­me­čiui po 1990 m. re­kons­truk­ci­jos, pa­sta­to sie­nos ėmė ski­li­nė­ti, o pro sto­gą skverbtis van­duo. Per liū­tis jis ap­sem­da­vo net sa­les. 2007 m. dėl avarinės būklės teatras buvo uždarytas rekonstrukcijai.

Iš pradžių reikėjo gelbėti patį pastatą. Valstybė skyrė lėšų avarinei būklei likviduoti, o pastatas buvo paramstytas, kad nenugriūtų. Tai buvo pirma užduotis ir ji buvo įvykdyta.

Toliau buvo rengiamas rekonstravimo darbų techninis projektas, pagal kurį pastatą reikėjo pritaikyti teatro reikmėms. „Manyčiau, kad tas projekto rengimas ir užbaigė visas kilusias kalbas ir abejones, kad teatras gali būti perkeltas kur nors kitur ir pan. Atsirado aiškumas, tai buvo 2007 m.“, – pasakojo rekonstravimo darbų užsakovės – valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta.

Pats projektas galutinai parengtas 2008 m. (interjero sprendiniai 2013–2014 m.), o jo autoriai yra Kristina Jurkutė, Stanislovas Lukšas ir Saulius Manomaitis. 2010 m. balandį, pasirašius rangos sutartis, prasidėjo konkretūs Klaipėdos dramos teatro pastato rekonstrukcijos darbai. Jau gegužę pradėti griauti priestatai, Teatro aikštė virto statybų aikštele, teatro trupė tapo trupe be namų ir prisiglaudė Žvejų rūmuose net penkeriems metams.

56

Taigi 2010 m. tea­trą pra­dė­ta res­tau­ruo­ti ir iš da­lies re­ kons­truo­ti. Dramos teatro rekonstrukcija buvo itin sudėtinga: teko nugriauti žemėn smegusią pastato dalį prie Žve­jų gat­vės, kartu išsaugant istorinius fasadus. Įrengus naujus polinius pamatus, ant jų pastatytas naujas istorinio

pastato priestatas. Sudėtingiausia rekonstrukcijos dalis – įrengti polinius pamatus po istoriniu pastatu, kuriame yra Dramos teatro scena ir žiūrovų salė, negriaunant esamo statinio. Per dvejus metus statybininkai atstatė nugriautas teatro sienas, uždengė stogą, tačiau svarbiausia – pavyko pakloti naujus tvirtus pamatus, kad pastatas nesmegtų į Danės senvagės gruntą. Rekonstravus teatro pastatus, prasidėjo jo įrengimo darbai – nupirkta nauja scenos, žiūrovų salių įranga.

2012 m. Klaipėdos dramos teatro pastatas nesivėlindamas nušvito naujomis spalvomis, tačiau nerimą kėlė sumažėjęs finansavimas. Kad teatras duris atvertų, kaip planuota, po trejų metų, dar trūko apie 8,7 mln. eurų.

Esminis objekto finansavimo lūžis įvyko 2014 metais. „Klaipėdiečiai man patinka tuo, kad ryžtingai gina savo miesto kultūrines vertybes, sugebėjo apginti savo poziciją ne tik dėl šio, bet ir dėl Klaipėdos muzikinio teatro (jis taip pat bus rekonstruojamas – A. G.). Juk reikia, kad miestas gražėtų, puoštųsi ir tai būtų ne tik komerciniai, bet ir kultūriniai

→

S TAT Y B A STATY

„Klaipėdos dramos teatro pastatas patenka į trijų Lietuvoje pirmenybiniais laikomų kultūros objektų, kuriuos reikia atnaujinti, sąrašą. Tad duodu žodį, kad ministerija stengsis užtikrinti finansavimą. Pagal optimistinį variantą darbai galėtų būti baigti po trejų metų“, – dar 2010 m. pažadėjo tuometis kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Jis taip pat yra pažadėjęs, kad Klaipėdos dramos teatrui atgaivinti bus skiriamas ypatingas dėmesys, stengiantis, kad darbai vyktų kuo sparčiau ir tai nebūtų dešimtmečio projektas, kaip kad nutiko jau dešimt metų rekonstruojamam Kauno dramos teatrui.

57

buvo finansuojama, neatsižvelgiant į darbų apimtį ir realius poreikius, technologinį grafiką, o tiesiog pagal valstybės finansavimo galimybes. Be mūsų valstybės lėšų, gauta lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinės programos „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“. Tai reikšminga suma – apie 2,9 mln. eurų. Kad teatro trupė galėtų atgauti savo namus, pagal šią programą buvo ir dar viena sąlyga – statytojas įsipareigoja pradėti veiklą. Tad trauktis nebebuvo kur, teko dirbti ir darbus baigti, nes kitaip grėsė sankcijos. Juk bet kuriuo atveju ilgalaikės statybos yra didelis nuostolis valstybei.

Valdytojas: Klaipėdos dramos teatras Darbų užsakovas: VĮ „Lietuvos paminklai“ Statybos darbų rangovas: UAB „Pamario restauratorius“ Rangovas: UAB „Ogmios Pulsas Pro“ Intelektualūs inžineriniai sprendimai: UAB „Fima“ Grindų, sienų ir lubų apdailos medžiagos: UAB „Aklotos projektai“ Aliuminio, medžio konstrukcijos, durys: UAB „Glaskek LT“ Mediniai langai: UAB „Klaipėdos Doleta“ Vėdinimo ir vėsinimo įrenginių bei elektros montavimo darbai: UAB „Ekreta“

S TAT Y B A

Vandentiekio, nuotekų, šildymo ir šilumos punkto montavimo darbai: Vytauto Staugaičio santechninių darbų įmonė

58

statiniai. Kad Teatro rekonsktrukcija būtų baigta – didžiulis ilgamečio Klaipėdos dramos teatro vadovo a. a. Gedimino Pranckūno nuopelnas, kuris, deja, savo darbų rezultato nebesulaukė“, – gerų žodžių Klaipėdos šviesuomenei negailėjo pašnekovas.

VĮ „Lietuvos paminklai“ vadovas padėkojo valdžios vyrams – premjerui Algirdui Butkevičiui ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui, kad jie ne tik davė gražius pažadus, bet ir juos išpildė, bei buvusiam Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui ir dabartiniam miesto savivaldybės vadovui Vytautui Grubliauskui už aktyvią poziciją ir globą.

2014 m. buvo įvardyta reali objekto situacija, tuomet ir įvyko pagrindinis objekto finansavimo lūžis, nes iki tol

Taigi 2015 m. lapkričio pradžioje atsinaujinęs teatras atveria duris. Žinoma, galutinį žodį dar tars Valstybinė komisija. Ji nuspęs, ar statinys atitinka visus reikalavimus, darbai atlikti tiksliai pagal projektą, kokybiškai. „Viena didžiausių užsakovo sėkmių yra supratingas ir sąžiningas rangovas, techniškai, kvalifikuotai ir kokybiškai atliekantis darbus. Turint galvoje, koks tvirtas pastato pamatas, teatras turėtų stovėti ilgus dešimtmečius, – tvirtino V. Drumsta. – Kokybiškai ir laiku rekonstruotas Klaipėdos dramos teatras tai kolektyvinio darbo rezultatas.

Noriu padėkoti visiems rekonstravimo darbų dalyviams, kurie savo indėliu padėjo jį pasiekti.“ Kilometrai polių ir suvaldytos stichijos Klaipėdos dramos teatro pastato rekonstrukcijos projekto, pradėto įgyvendinti 2010 m. pavasarį, statybos darbų rangovas yra UAB „Pamario restauratorius“. Pa­ sak bendrovės di­rek­to­riaus Al­do Kliu­ko, jau bai­gti vi­si vi­ daus ap­dai­los dar­bai ir tvar­koma ap­lin­ka. Jis įsitikinęs, kad nėra jokių kliūčių teatrui planuojamu metu sukviesti į vidų išsiilgusius žiūrovus. Tačiau tie penkeri metai tikrai nebuvo lengvi. Pačioje Klaipėdos širdyje prieš porą šimtmečių statytas ir ne kartą, neslėpsime, nelabai kokybiškai perstatytas teatras rekonstruotojams ir statybininkams pateikė nemažai staigmenų. Į Danės senvagės

Kita ypatinga situacija buvo ta, kad griovimo ir statybos darbus teko vykdyti pačiame miesto kultūriniame ir turistiniame centre, Teatro aikštėje, vietos darbams buvo labai mažai – tiek, kad galima būtų pasistatyti kraną.

Triukšmą ir dulkes keliančius ardymo darbus statybininkai derino ne tik su šalia esančiais viešbučiais, bet ir su kruizinių laivų grafikais. „Darbus pradėdavome ir penktą valandą ryto, ardydami tuoj pat pildavome vandenį, kad

taip nesklistų dulkės. Tad tikras iššūkis buvo, kaip čia viską nugriauti ir išvežti, kad neišgąsdintume turistų. Bet ir su tuo susitvarkėme: ir miestas apsidžiaugė, ir mes buvome patenkinti, kad nebeliko tų griūvančių dalių“, – sakė pašnekovas.

Suvaldę gamtos stichijas ir prisiderinę prie aplinkybių, bendrovės „Pamario restauratorius“ specialistai atstatė nuardytas pastato dalis, uždengė stogą, o 2012 m. rudenį buvo baigti fasadų tvarkymo darbai ir senasis Klaipėdos dramos teatras susigrąžino pirminę išvaizdą bei spalvas.

Atlikti teatro pastato vidaus atkūrimo darbai – pastato vidaus išdėstymas nepasikeitė, iškilo tik lengvų metalinių konstrukcijų priestatas, tačiau teatras lankytojus nustebins nauja scenos įranga, technologinėmis žiūrovų salių galimybėmis, akustiniais sprendimais ir kitomis staigmenomis, kurios pasitiks premjeros dieną.

Intriguodami ir neišduodami visų detalių, rekonstruotojai žada, kad Klaipėdos dramos tea­tras bus moder­niau­ sias vi­so­je Lie­tu­vo­je, o pa­gal kai ku­rias tech­no­lo­gi­nes ga­ li­my­bes ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Restauratoriai juokauja teatrą jau tvirtai pastatę ant kojų, aprengę ištaigingu kostiumu ir net prisegę garbės ženklą, o dabar lieka tik įkvėpti gyvybę – teatro trupė kartu su teatro dvasia grįžta namo.

Teatro rekonstrukcija – didelis jungtinis kūrybinis procesas, kuriame teko priimti daug nestandartinių montavimo sprendimų, ieškoti kompromisų, norint suderinti pirminę idėją su techninėmis galimybėmis. Skirtingiems specialistams teko derinti darbus, visus spaudė griežti terminai ir itin aukšti medžiagų kokybės bei specifikacijų reikalavimai.

S TAT Y B A

gruntą smengančio, apgailėtinos būklės pastato pagrindinė problema buvo prieš tai blogai įrengti pamatai. „O viena pastato dalis iš Danės senvagės pusės buvo pastatyta išvis ne ant polinių, o ant juostinių pamatų. Tokios skirtingos konstrukcijos, šalia esanti upė, šlapias gruntas darkė pastatą, jis smego ir pleišėjo, – patirtimi dalijosi Aldas Kliukas. – Nuardžius žemėn smegusį senojo Dramos teatro priestatą ir išvežus statybines atliekas, po istoriniu pastatu teko iškasti gruntą ir įleisti naujus polinius pamatus, kurie įrengti beveik 5 m gylyje, o bendras polių ilgis sudaro apie 7 km, tad, kai manęs klausia, ar pastatas nebegrims, galiu užtikrinti, kad jis tikrai ilgai ir tvirtai stovės net ir ant tokio pelkėto grunto. Dirbantiems statybininkams sunkumų sukėlė ir atsivėręs šaltinis, teko nuolat pumpuoti vandenį, tačiau nustatyti, iš kur sunkiasi vanduo, pavyko ir problema buvo išspręsta.“

→

59

Akustiniai ir prabangūs sprendimai Klaipėdos dramos teatre grindų dangas klojo, apdailos skydus sienoms bei luboms tiekė UAB „Aklotos projektai“. Didžiąją klojamų grindų dangų dalį sudarė specialaus dizaino, aukštos kokybės danų gamintojo „Ege“ kiliminė danga. Ji yra atspari dėvėjimuisi, atitinka visuomeninėms patalpoms keliamus priešgaisrinius reikalavimus, lengvai prižiūrima, be to, sukuria jaukią bei prabangią atmosferą tokio tipo objektuose ir turi įtakos erdvių akustikai. Architektų idėjoms įgyvendinti užsakyta daugiau nei 1 800 m2 dangos (vestibiuliai, žiūrovų salės, pagalbinės patalpos).

S TAT Y B A

Buvo klojama ir itin atspari bei lengvai prižiūrima gamintojo „Tarkett“ PVC danga. Ji panaudota techninėms patalpoms ir kai kurioms zonoms. Administracinėms patalpoms bendrovė „Aklotos projektai“ pateikė daugiau nei 600 m2 lakuotų ąžuolo parketlenčių („Tarkett“). Bendrovės specialistai pagal architektų pageidavimus pasiūlė ir naujojo priestato lubų apdailos lenteles, sienų apdailos skydus naujojoje bei senosiose fojė. Pasirinkti ypatingo dizaino, specialios konstrukcijos, natūraliu lukštu dengti olandų gamintojo „Lambri“ produktai, kurių bendras kiekis viršija 2 000 m2. Pasak bendrovės „Aklotos projektai“ direktoriaus Gintaro Trepėnaičio, tai netipiniai gaminiai ir jų montavimas bei specialūs gamybos procesai buvo tikrai sudėtingi.

Nuo šiol aktoriai, ruošdamiesi vaidmeniui grimo kambariuose, specialiai įrengtuose ekranuose galės realiuoju laiku stebėti tai, kas vyksta scenoje. Anksčiau tokios galimybės nebuvo. „Fima“ įrengė ne tik vaizdo kameras, filmuojančias veiksmą scenoje ir žiūrovų salėje, bet ir monitorius grimo kambariuose.

Ričardas Raudys, intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono projektų vadovas

Žmonių saugumui užtikrinti pastate įrengtos automatinė gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir evakuacijos valdymo sistemos. Kilus gaisrui, visi pastato lankytojai bus automatiškai informuojami apie pavojų, sudaromos sąlygos saugiai evakuotis: bus šalinami dūmai, atsirakins evakuaciniai išėjimai, o pagalbos koordinatoriai galės tiesiogiai per garsiakalbius duoti nurodymus, kaip žmonėms elgtis.

Žmonių saugumui užtikrinti pastate įrengtos automatinė gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir evakuacijos valdymo sistemos.

Kilus gaisrui, visi pastato lankytojai bus automatiškai informuojami apie pavojų, sudaromos sąlygos saugiai evakuotis.

UAB „Glaskek LT“ pagamino ir sumontavo fasadines aliuminio konstrukcijas iš Europoje pirmaujančio gamintojo „Schüco“ profilių, įstatė klijuoto medžio ąžuolines lauko ir vidines duris, sumontavo ąžuolines fasadines konstrukcijas. „Glaskek LT“ direktorė Aušra Karaliūnienė teigė, kad įmonė klientų pasitikėjimą pelno, naudodama patikimų Europos įmonių profilių sistemas ir medžiagas, teikdama užsakovams kokybiškus projektus, užtikrindama darbų kokybę ir visas reikiamas garantijas.

„Projekto įgyvendinimas teatre turi savų ypatumų. Čia svarbiausia – vaizdas scenoje ir niekas neturi jo užgožti ar trikdyti. Jokie davikliai, kameros ar kita įranga neturi atkreipti žiūrovų dėmesio. Dėl to turėjome pasirinkti tinkamas vietas įrangai montuoti ir atitinkamą jos spalvą, o kai kurias detales nudažyti. Be to, viena teatro pastato dalis yra vertinga, ji yra architektūrinis paminklas. Siekdami išsaugoti paveldą, turėjome dirbti atsargiai. Tai sudėtingiau, nei diegti įrangą naujame pastate“, – pasakojo R. Raudys.

Nepastebimos modernios technologijos „Kultūros įstaigos Lietuvoje pagaliau pradeda artėti prie Vakarų standartų. Iki šiol žiūrovai galėdavo mėgautis aukščiausio lygio renginiais, tačiau ne vienam kultūrinės paskirties pastatui trūko šiuolaikinių sprendimų“, – teigė intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono projektų vadovas Ričardas Raudys.

Senosios teatre įrengtos priešgaisrinės signalizacijos, apsaugos, ryšių sistemos nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų. Tačiau nuo šiol tai bus, ko gero, moderniausias teatras Lietuvoje.

„Fima“ prisidėjo prie Klaipėdos dramos teatro, pretenduojančio tapti moderniausiu teatro paskirties statiniu Lietuvoje, atgimimo. Intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė istoriniame teatro pastate ir priestate įdiegė

60

šiuolaikiškas gaisro signalizacijos, pastato procesų valdymo ir automatizacijos, apsaugos, elektroninių ryšių ir vaizdo perdavimo sistemas.

„Fima“ pastate iš viso sumontavo 42 vaizdo stebėjimo kameras, daugiau nei 400 priešgaisrinės signalizacijos jutiklių, per 350 apsaugos sistemos jutiklių, 60 garsiakalbių evakuacijai valdyti. Darbuotojai nutiesė 34 km kabelių ir įrengė 90 kompiuterinio ryšio darbo vietų. Įrengta speciali patalpa, iš kurios galima stebėti ir valdyti visų pastato inžinerinių sistemų parametrus.

S TAT Y B A STATY

Tai ne vienintelis kultūros projektas uostamiestyje, kuriame dalyvauja „Fima“. Bendrovė diegė sistemas neseniai duris atvėrusiame delfinariume, taip pat dalyvauja Klaipėdos piliavietės atgaivinimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams projekte. „Kultūrinės paskirties pastatai neturi nusileisti kitiems visuomeniniams pastatams savo modernumu ir efektyvumu. Žinoma, tenka padirbėti, meno žmonėms išaiškinant technologines subtilybes ir jų naudą, tačiau džiaugiamės galėdami prisidėti prie kokybiškesnės kultūros puoselėjimo“, – sakė bendrovės „Fima“ Klaipėdos regiono projektų vadovas R. Raudys.

Kūrybiškas požiūris į langus UAB „Klaipėdos Doleta“ pajūrio regione atstovauja medinius langus gaminančiai bendrovei „Doleta“.

Gamintojas kelia aukščiausius langų kokybės reikalavimus gamybos procese ir įpareigoja atstovus pasiūlyti architektūriškai tinkamiausius bei technologiškai geriausius, šilčiausius sprendinius rekonstruojamuose ar naujai statomuose pastatuose. „Dalyvaudami konkurse keisti langus Klaipėdos dramos teatre, generaliniam rangovui pasiūlėme vietoj projekte numatytų dviejų stiklų paketų naudoti šiltesnius trijų stiklų stiklo paketus, – pasakojo „Klaipėdos Doletos“ direktorius Donatas Ketlerius. – Taip smarkiai pagerinome šilumines pastato savybes. Mums pavyko atkartoti ir išlaikyti senojo Dramos teatro architektūrines detales, išsaugant jų istorinę vertę, taip pat panaudoti ir langų stiklo paketai su padidintomis akustinėmis savybėmis,

→

61

s tat y B a

įvertinus tai, kad teatras yra šalia judrios klaipėdos gatvės. klaipėdos dramos teatras – meno erdvė, taigi į langus stengėmės pažvelgti kūrybiškai. susiderinome su architektu, kad dalyje langų bus išfrezuotas dramos teatro herbas. taip senoji heraldika atsirado ant naujų gaminių, suteikdama jiems išskirtinumo. Montuojant langus paveldo objektuose, reikia atrasti kūrybos, originalumo, technologinių sprendimų ir kokybės pusiausvyrą. to visada siekiame, projektuodami ir montuodami uaB „doleta“ medinius langus paveldo objektuose.“ PASTATO IšSKIRTINUMAS IR PROJEKTO POKYčIAI SUNKINO SPEcIALISTŲ DARBą Vėdinimo bei vėsinimo įrenginių ir elektros montavimo darbus klaipėdos dramos teatre atliko uaB „ekreta“. renkantis įrenginius, buvo atsižvelgiama į jų energinį naudingumą ir matmenis. parinkti lietuvos ir lenkijos gamintojų vėdinimo bei vėsinimo įrenginiai. kaip patvirtino bendrovės „ekreta“ gamybos direktorius steponas taučius, dauguma įrenginių yra su aukšto naudingumo koeficiento rotaciniais šilumokaičiais, visi – su energiją taupančiais ec varikliais. parinkti rekuperatoriai turi tvirtus korpusus ir aukštos kokybės filtravimo savybes. „pagrindiniai iššūkiai, rekonstruojant klaipėdos dramos teatrą ir įrengiant vėdinimą, mums buvo tokie: teko aukštai montuoti didelius ortakius, nes pastatas yra klaipėdos senamiestyje ir priklauso kultūros vertybių apsaugos departamentui. įrangos nebuvo leista montuoti ant stogo, todėl ji sumontuota esamose patalpose, kurios palyginti su pačia įranga, nėra didelės“, – sakė s. taučius. elektros apšvietimo tinklai didžiojoje ir mažojoje salėse, visose viešosiose erdvėse suprojektuoti panaudojant šviesadiodžio (led) apšvietimo sistemas, o administracinių, buitinių ir pagalbinių patalpų dalyje šviestuvai yra su naujoviškomis lempomis t5. šie

62

sprendimai leidžia taupyti elektros energiją, pagerina apšvietimo kokybę, pailgina prietaisų veikimo laiką ir padeda lengviau atlikti įvairiapusį sistemų valdymą. pašnekovo teigimu, kaip ir montuojant vėdinimo bei vėsinimo sistemas, darbų eigą sunkino sudėtinga lubų konfigūracija ir didelis aukštis, todėl darbus reikėjo atlikti naudojant keltuvus, stelažus ir kitokią techniką.

Vytauto staugaičio santechninių darbų įmonė klaipėdos dramos teatre atliko vandentiekio, nuotekų, šildymo ir šilumos punkto montavimo darbus. šildymo sistemos rankinio balansavimo ventiliai buvo pakeisti automatiniais. pasak V. staugaičio, teatro šildymo sistema yra radiatorinė, pagal šilumos poreikį reguliuojama grindinio šildymo sistema sumontuota tik pirmojo aukšto fojė. gerinant estetinį fojė vaizdą, pastatomi radiatoriai pakeisti į vokiečių firmos „kampmann“ įleidžiamus grindinius gražaus dizaino konvektorius su ventiliatoriais. šilumos punkte sumontuotas paskirstymo kolektorius, leidžiantis atskiras šildymo sistemas (pirmo aukšto grindinis šildymas, administracinės patalpos, mažoji salė, didžioji salė) reguliuoti pagal norimą temperatūrą. „klaipėdos dramos teatro konkursas vyko pačiu statybos sunkmečiu, krizės laikotarpiu, – prisimena įmonės vadovas. – todėl vykstant statyboms šildymo ir vandentiekio techniniai projektai buvo koreguojami. projekte numatyti paprasti santechnikos prietaisai statant pakeisti į šiuolaikiškesnius, tokius kaip kabinamieji unitazai, pisuarai su jutikliniais nuleidimo mechanizmais, praustuvai su jutikliniais maišytuvais.“ 

63

S TAT Y B A STATY

64

S TAT Y B A STATY

nauJa palangos koncertų salė suJungs istorinį kVartalą rūta klišytė

s tat y B a

nauJas Modernias koncertų sales lietuVoJe galiMa suskaičiuoti pirštais, tad palangos koncertų salė, Jau BaltuoJanti nugriautos senosios Vasaros estrados VietoJe, yra įVykis Visai lietuVai. Jau nekalBant apie tai, kad populiariausias šalies kurortas seniai alksta uniVersalios VisuoMenės susiBūriMaMs Bei praMogoMs skirtos erdVės. palangos koncertų salė – tai daugiafunkcis statinys, kurį sudaro trys tarpusavyje sujungti pastatai. pagrindinis pastatas yra trijų aukštų, 14,5 m aukščio, 4 800 m2 ploto. Jau baigtas pirmasis statybų etapas, o ateityje planuojama pastatyti dar ir kultūros centrą bei menų mokyklą. uaB „conresta“ direktoriaus pavaduotojas gamybai tomas grebliauskas paminėjo kelis sudėtingesnius ir įdomesnius šio objekto statybos aspektus. pirma, požeminis koncertų salės pastato aukštas atsidūrė žemiau vandens lygio, mat jau pusantro metro gylyje aptiktas gruntinio vandens lygis, o statinio duobė giliausioje vietoje siekė beveik devynis metrus. antra, teko pasukti galvas dėl ovalios pastato formos su originalių langų trimatėmis bangomis, kurioms sukurti reikėjo gana sudėtingų fasado ir sienų konstrukcinių

→

65

sprendimų. T. Grebliausko teigimu, statybininkams tai buvo ir naujiena, ir įdomus iššūkis. „Įprastai pastato išorinė siena remiasi į pamatą ir jas veikia gniuždomoji jėga, mūsų atveju, atvirkščiai, išorės sienas ir perdangą laiko stogo atraminės konstrukcijos, tad sienos yra tempiamos. Reikėjo parinkti tam skirtą konstrukciją bei medžiagas ir kruopščiai viską įrengti, juolab kad fasado apdaila būtinai turėjo būti tinkas. Specialiam akustinės dalies projektui taip pat reikėjo atidos. Taigi stengiamės įgyvendinti architekto idėjas ir grožio sampratą. Tikimės, kad nauja koncertų salė tikrai papuoš Palangą“, – sakė specialistas.

Apie projektą pasakojo jo vadovas Algirdas Stripinis, UAB „Uostamiesčio projektas“ architektas.

S TAT Y B A STATY

Projektuojant naująją Palangos koncertų salę, dėmesys pirmiausia kreiptas į specifinę jos padėtį mieste bei supančią aplinką. Pastatas yra tarp Vytauto, J. Basanavičiaus, S. Daukanto ir J. Simpsono gatvių esančiame skvere, kurį supa įvairių laikotarpių, skirtingo stiliaus statiniai – nuo XIX a. Palangos kurhauzo iki sovietmečiu atsiradusių poilsio namų.

Lakoniška forma Naujajam pastatui, kaip kvartalo centrui, pasirinkta lakoniška apskritimo forma, tarsi nuraminanti jį supančių skirtingų stilių kakofoniją. Formos paprastumu siekta ne disonuoti su aplinka, o sujungti šį istorinį kvartalą į bendrą visumą. Tai saugotina kultūros paveldo teritorija pačiame miesto centre, čia pat yra restauruotas kurhauzas, istorinė liepų alėja, tad pasistengta neapsunkinti šios erdvės dar viena aktyvia, kampuota architektūrine forma.

Pradinę mintį šiam statiniui davė muzikinis būgnelis, o iš šios minties ir išsirutuliojo gan abstrakti architektūrinė idėja.

66

Pagrindinis pastatas yra trijų aukštų, 14,5 m aukščio, 4 800 m2 ploto, o kitų dviejų korpusų – maždaug 900 m2 ir apie 250 m2 ploto – statybos prasidės vėliau.

Lengvumo įspūdis Koncertų salės apdailai parinktos natūralios, Palangos miesto istorinei daliai būdingos medžiagos: tinkas, medis, akmens masės plokštės, stiklas. Pastato konsolinėje dalyje suprojektuoti į pastatą įsirėžiantys langai, suteikiantys fasadui dinamiškumo ir prisidedantys prie vidinės erdvės akustikos.

Pastato tūris vizualiai suskaidytas į dvi dalis. Pirmojo aukšto dalis – su žalsvo atspalvio vitrinomis bei dviejų tamsių atspalvių medžio imitacijos akmens masės plokščių apdaila. Su pirmuoju aukštu kontrastuojančiai konsolinei daliai panaudotas savaime nusiplaunantis baltos spalvos tinkas, suteikiantis lengvumo dideliam pastato tūriui.

Viduje suprojektuoti vestibiuliai, drabužinės, barai, repeticijų salės, sanitariniai mazgai, techninės ir atlikėjams skirtos patalpos, kurias numatoma išplėsti per antrąjį bei trečiąjį statybos etapus, ir žiūrovų salė su scena bei 2 200 sėdimų vietų. Žemiau vandens lygio Palangos koncertų salė ypatinga tuo, kad didelė jos dalis yra po žeme. Tokį sprendimą padiktavo reikalavimas nepažeisti istorinės miesto dalies aukštingumo bei užstatymo tankumo. Vienas šio projekto iššūkių – žemiau gruntinio vandens lygio esančios požeminės patalpos.

Vaizdžiai sakant, pirma žemėje buvo išduobtas vientisas, tvirtas, vandeniui nelaidus indas ir tik tuomet statinys ėmė kilti į viršų.

Iškilus gelžbetonio karkasui, pagal specialią, Lietuvoje dar nenaudotą technologiją vokiečių specialistai iš atskirų maždaug 12 m ilgio segmentų suklijavo ir sumontavo klijuotos medienos sijas. Nuo jas juosiančio gelžbetoninio žiedo atsišakoja metalinės santvaros, laikančios fasado konstrukciją. Tai buvo vienas didesnių šio projekto įgyvendinimo iššūkių.

Akustinės gudrybės Projektuojant ypač daug dėmesio skirta salės akustikai.

Akustinius skaičiavimus parengę suomių specialistai iškart numatė problemą, būdingą apvaliems ar pusapvaliams statiniams: juose sklindantis garsas, atsimušdamas nuo sienų, koncentruojasi į vieną tašką, o tai reiškia, kad

Generalinis rangovas: UAB „Conresta“ Architektai: UAB „Uostamiesčio projektas“, projekto vadovas architektas Algirdas Stripinis Armatūros karkasas: UAB „Riflis“ Apšvietimas: UAB „Voltas“ Interjero apdaila: UAB „Vaineta ir partneriai“ Durys: UAB „Vauksa“ Inžinerinės sistemos: UAB „Arisanda“

skirtinguose taškuose garsas aidi labai skirtingai. Palangos koncertų salėje tokį nepageidautiną garso atspindėjimą sumažino į apskrito pastato vidų įpjauti langai, prisidedantys prie akustikos kaip difuzinis elementas.

Dėl geresnės akustikos sukurti ir specialūs laužyti turėklai, kurių skirtingi segmentai atspindi garsą skirtingais kampais. Tačiau ir to nepakako: pastato sienoms panaudotas perforuotas gipskartonis su vatos užpildu, žemesnėse dalyse – laminuotos perforuotos plokštės su vatos užpildu. Salėje sumontuota elektroakustikos sistema yra viena moderniausių, leidžianti papildomai reguliuoti akustines salės savybes, atsižvelgiant į renginio pobūdį.

Iššūkiai – vanduo ir ovalas UAB „Conresta“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Tomas Grebliauskas paminėjo kelis sudėtingesnius šio objekto statybų aspektus.

Pirma, požeminis koncertų salės pastato aukštas atsidūrė žemiau vandens lygio, mat jau pusantro metro gylyje aptikta vandens, o statinio duobė giliausioje vietoje siekė beveik devynis metrus. Į žemę teko įsiterpti apie septynis metrus: pirmiausia tam visu perimetru sugręžti poliai, susandarinti šonai, įrengtos vientisos gelžbetoninės grindys, sutvirtintos inkariniais poliais.

S TAT Y B A

Pradinę mintį šiam statiniui davė muzikinis būgnelis, o iš šios minties ir išsirutuliojo gan abstrakti architektūrinė idėja. Trijų būgnelių kompozicija atsirado pildant konkurso užduotį: projektas turėjo sujungti koncertų salę, menų mokyklą ir kultūros centrą. Siekiant išvengti vieno griozdiško pastato istorinėje Palangos vietoje, šios funkcijos buvo išskaidytos per tris atskirus korpusus, kuriuos sujungs požeminės perėjos (tam prie koncertų salės palikti perspektyviniai tuneliai).

Antra, problemų kėlė ovali pastato forma su originalių langų trimatėmis bangomis, kurioms sukurti reikėjo gan sudėtingų fasado ir sienų konstrukcijų. Tiesą pasakius, šis darbas „Conrestos“ specialistams buvo ir naujiena, ir įdomus iššūkis. Sudėtinga buvo pagaminti ir metalo temples, laikančias konsolinę fasado dalį, mat visos jos, išdėstytos per perimetrą kas du metrus, buvo skirtingos.

Kiekviena templė, kiekvienas fasado elementas (o jų yra apie 150) yra skirtingos formos, mat langai įsikerta į fasadą skirtingai, tad kiekviena detalė turėjo būti apskaičiuota atskirai.

Originalių sprendimų netrūko Perdanga, ant kurios laikosi grindys, taip pat yra originali: ji pakabinta ant pagrindinės stogo sijos. Ši konstrukcija aptaisyta atspariomis temperatūros pokyčiams plokštėmis, kas taip pat Lietuvoje yra naujiena. Dar vienas sudėtingas darbas buvo stogą laikančių vidinių konstrukcijų (ilgiausia jų siekė 44 m) montavimas. Buvo sudėtinga Lietuvoje rasti firmą, kuri tokias konstrukcijas pagamintų, tad jos užsakytos iš Vokietijos specialistų ir sumontuotos vietoje „Conrestos“ darbuotojų.

Išskirtiniam akustinės dalies projektui taip pat reikėjo atidos. Jį parengę konstruktoriai netgi tiksliai nurodė,

→

67

kiek turi sverti kiekvienas stogo plokštės kvadratas, todėl teko jį specialiai pasunkinti papildomu svoriu. Įrengtos patalpos akustiką gerinančios lubos, įdiegta moderni akustinė instaliacija – šis sprendimas taip pat buvo inovatyvus.

Prisidėjo ir vokiečiai „Conrestos“ profesionalams teko pasistengti įgyvendinant architekto idėjas ir perteikiant grožio sampratą, juolab kad šis statinys yra pačiame Palangos centre, netoli išorinio kurhauzo, teritorijoje, kuriai keliami ypatingi paveldosaugos reikalavimai. Todėl nesistengta rinktis lengvesnių kelių, kai kurie sprendimai buvo sudėtingesni: tarkim, konsolinė fasado dalis nutinkuota baltu, savaime nusiplaunančiu tinku, užuot įprastai padengus ją plokštėmis.

S TAT Y B A

Kretingoje įsikūrusi UAB „Riflis“, kurios specializacija yra armatūros karkasų, laikančiųjų konstrukcijų (sijų, kolonų) gamyba ir montavimas, šiame objekte sumontavo armatūros karkasą, kuris, anot įmonės vadovo Arūno Kažukausko, ypatingas tuo, kad yra lenktas bei didesnio tūrio, nei įprasta. „Gyvas“ fasadas Palangos koncertų salėje UAB „Voltas“ atliko nemažai didelės apimties darbų, t. y. teritorijos, vidaus patalpų, fasado apšvietimas, technologinės įrangos įkrovimas, dyzelinio generatoriaus įrengimas pirmos kategorijos elektros vartotojams. Pastato apšvietimui pritaikytos naujausios šviestuvų bei jų valdymo technologijos. Šviestuvai ant pastato fasado yra programuojami, ten įdiegta valdymo sistema ant balto fasado leidžia išgauti įvairių spalvų ir vaizdų, tarkim, Lietuvos vėliavą, atsižvelgiant į reikmes, renginio pobūdį. Anot bendrovės „Voltas“ direktoriaus Dariaus Levickio, tai užtikrina čia įdiegtos 29 programos. Palangos koncertų salės fasadas bus „gyvas“ ir besimainantis pagal jame organizuojamus renginius.

D. Levickis pabrėžė, kad šiam statiniui, kaip ypatingos svarbos visuomeniniam objektui, buvo kelti išskirtiniai reikalavimai ir visi jie įvykdyti. „Galutiniu rezultatu esame patenkinti ir džiaugiamės pasitikėjimu savo įmone, kurį, manau, pateisinome, – sakė įmonės, kuri per pastaruosius metus dalyvavo beveik visuose svarbiausiuose Vakarų Lietuvos statybų projektuose, direktorius. – Dažnai užsakovai mus renkasi būtent dėl gebėjimo dirbti svarbiuose, sudėtinguose objektuose. Šįkart nebuvo labai didelių problemų, be to, mus jau užgrūdinęs naujas Klaipėdos delfinariumas. Palangos koncertų salė – gražus, šiuolaikiškas, miestą puošiantis pastatas, tad bendrovės „Voltas“ kolektyvas džiaugiasi prisidėjęs prie jo modernaus įrengimo.“ PVC lentelių apdaila UAB „Vaineta ir partneriai“ padirbėjo su Palangos koncertų salės interjero apdaila – objektui pateikė ir įrengė apie 3 600 m2 PVC lentelių. Jomis išklotas pirmasis aukštas, rūsys, salės tribūnos, labai svarbių asmenų ložės. Anot Klaipėdos regiono vadovo Nerijaus Eimučio,

68

ši grindų dangų rinką užkariaujanti moderni danga turi kelių rūšių naudingas dangų savybes. Kaip ir ritininė PVC danga, PVC grindų lentelės yra labai atsparios mechaninei apkrovai ir cheminiam poveikiui, be to, yra nedegios, mažai veikiamos drėgmės ir temperatūros pokyčių.

Heterogeninės struktūros lentelės su specialiu skaidriu apsauginiu sluoksniu atitinka aukščiausią 42–43 dilumo klasę, išlaiko 10–15 metų itin intensyvią eksploataciją pramoniniuose pastatuose. Dėl faktūrinio paviršiaus, galinčio tiksliai atkartoti medžio piešinį (šakas, rieves), šios lentelės, kitaip nei ritininė PVC danga, kur kas sėkmingiau ir plačiau imituoja medžio, stiklo, marmuro bei kitas tekstūras, tad atrodo dar natūraliau. Be to, jos neįsielektrina dėl antistatinių priedų. Šią medžiagą vertinantys architektai dažnai naudoja PVC lenteles tuomet, kai užsakovai pageidauja šiltos ir jaukios atmosferos, o konkretaus objekto sąlygos neleidžia naudoti natūralaus medžio, pavyzdžiui, dėl priešgaisrinių reikalavimų. Kitas svarbus argumentas rinktis plastikinę dangą yra geresnis jos atsparumas mechaniniam poveikiui ir teršalams. Šiuo parametru PVC lentelės lenkia ne tik natūralų medį, bet ir kai kurių rūšių akytąjį akmenį, pavyzdžiui, smiltainį arba marmurą, gerai įgeriantį purvą ir drėgmę.

Palangos koncertų salės statybose UAB „Arisanda“ pasirūpino patalpų šildymu, vėdinimu, oro kondicionavimu, pastato vandentiekiu, nuotekomis ir priešgaisrine apsauga. Anot įmonės direktoriaus Arvydo Petrulio, šis objektas buvo sudėtingas, ypač daug rūpesčio kėlė priešgaisrinės sistemos įrengimas, itin svarbus tokios paskirties pastate. Patalpų vėdinimo sistema įrengta itin optimaliai ir yra labai ekonomiška. Kita vertus, visų čia atliktų darbų apimtys buvo labai nemažos dėl didelio pastato tūrio.

UAB „Vauksa“ pastate sumontavo „Viljandi Aken ja Uks“ gamybos garsą izoliuojančias duris SD40 (38 dB) ir ugniai atsparias bei garsui nepralaidžias duris FD09 (EI230/38dB).

Visos durys dengtos aukšto slėgio laminatu (HPL). 

69

S TAT Y B A

„Ugira“ griauna mitus apie BIM Andrius Vaicekauskas

INŽINERIJA

Kalbant apie statinio informacinį modeliavimą (angl. Building Information Modelling, BIM), kuris dar tik skinasi kelią Lietuvoje, dažnai tenka girdėti įvairių nuomonių: ar verta vykdyti projektus BIM sistemoje, kada verta ir kokiems projektams. Šios nuomonės susidaro anaiptol ne iš patirties arba iš labai menkos patirties, taip kurdamos nuostatas ir mitus. Išdrįsusieji pritaikyti BIM technologijas ir pasiūlyti jas vartotojams sparčiai griauna visus mitus. Vieni tokių yra statinių projektavimo paslaugas teikianti UAB „Ugira“.

Mitai byra į šipulius Pastato informacinio modeliavimo metu kuriama ir valdoma visa statinio informacija, naudojama paskesniuose projektavimo, statybos, gamybos etapuose ir eksploatacijos ar galimos rekonstrukcijos metu. Įprastai BIM apima visas projekto dalis, taip užtikrinamas sprendimų baigtumas ir tarpusavio darna. Visapusiška BIM technologijos nauda – klaidų sumažėjimas iki minimalaus skaičiaus, gerokai mažėjanti bendra statinio kaina ir laiko sąnaudos, spartesnis darbo koordinavimas ir komunikacija tarp užsakovų, statytojų ir statinius projektuojančių įmonių – praktiškai įrodyta jau seniai. Tad Lietuvos įmonės, naudojančios naująsias technologijas, yra gerokai konkurencingesnės už kitas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje rinkoje.

Bene dažniausiai statinių informacinį modeliavimą lydi trys pagrindiniai mitai: BIM tinka tik didelėms įmonėms; skaitmeninis projektavimas tinka tik dideliems projektams; ši technologija tinka tik naujai statomiems pastatams (renovuojamiems netinka).

Džiugu, kad vos per pusmetį nedidelės įmonės „Ugira“ atstovai sėkmingai sugriovė visus tris minėtus mitus: pritaikė BIM technologiją ne naujai statomam, o renovuojamam pastatui ir patvirtino, kad skaitmeninis modeliavimas tinka ir nedideliems objektams.

BIM naudą bendrovė „Ugira“ atskleidė praktiškai, kai buvo lyginami keli pastaruoju metu įgyvendinami skirtin-

70

„Neabejoju, kad įmonės, kurios įsisavins statinio informacinio modeliavimo sistemą, turės nepalyginamai didesnes galimybes laimėti statybos paslaugų sektoriaus viešuosius pirkimus“, – sako A. Jurdonas.

gi projektai: pataisos namų Marijampolėje ir gamybinio pastato Kėdainiuose rekonstrukcija bei naujo gamybinio pastato Mokoluose statyba. „BIM pasiteisina visais atvejais: tiek rekonstruojant keturių aukštų, daugiau kaip 1 300 m2 ploto, tiek vieno aukšto pastatą, kurio plotas – tik 220 m2, tiek statant beveik 1 000 m2 naują gamybinį pastatą, – sako UAB „Ugira“ direktorius Aloyzas Jurdonas. – Tiems, kas ryšis investicijoms ir investuos į naujas programas, tai labai greitai atsipirks, nes darbą bus galima atlikti daug operatyviau, o žinių greitai išmokti dirbti naujomis programomis mūsų specialistams pakanka. Mūsų įmonės darbuotojai naudotis BIM išmoko vos per tris mėnesius, o po pusės metų jau buvo parengtas pirmasis projektas.“

„Ugira“ – viena nedaugelio įmonių, kurios ryžtingai ėmėsi kompleksiškai diegti BIM ir per trumpą laiką pasiekė tokių gerų rezultatų.

Kitaip tariant, mažiau kalbų, daugiau darbų.

Tokia vadovo nuostata ir lėmė rezultatus.

Turbūt kiekvienas norėtume dirbti su taip mąstančiais ir veikiančiais partneriais“, – neabejoja Ernestas Beržanskis, UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius.

„ArchiCAD“

Konstrukcijų projektavimas

„Tekla Structures“, „Dlubal RFEM“

Inžinerinių sistemų projektavimas

DDS-CAD

Projekto koordinavimas

„Tekla BIMsight“

Projekto stadijos metu pastatas tampa „gyvas“ Pasak bendrovės „Ugira“ direktoriaus A. Jurdono, projektavimo darbams pradėjus naudoti BIM, keičiasi kolektyvo mąstymas, žmonės pradeda jausti vieni kitus, tvirtėja kolektyvinė savimonė ir atsakomybė. Pastatas dar projekto stadijos metu tampa „gyvas“, o tai svarbiausia. Visa kita ateina su laiku. „Pasinaudodami naujomis technologinėmis galimybėmis, galime sukurti visai kitos kokybės projektus. BIM gerokai supaprastina užsakovų, projektuotojų ir rangovų komunikaciją bei leidžia greitai ir be papildomų sąnaudų parengti tiek projekto variantų, kiek jų reikia, siekiant rasti optimalų sprendimą. Nuomonė, kad BIM tinka tik didelėms įmonėms, formuojama tik todėl, kad valstybė pati išformavo projektavimo įmones, atšaukusi jų atestavimą. Projekto vadovo laisvė rinktis, ką jis projektuoja ir kokiomis programomis projekto dalių vadovai dirba, nors projektavimo paslaugų pirkimo konkursuose vis dar egzistuoja reikalavimas ir noras turėti atsakingą bei didele patirtimi besivadovaujančią įmonę. Tačiau kyla klausimas, ar nors viename pirkimo konkurse yra reikalavimas turėti legalią programą, t. y. įrankį, kuriuo naudodamasi įmonė galėtų didžiuotis savo rezultatais ir patirtimi“, – svarsto pašnekovas.

Kas gali investuoti į darbo vietą vidutiniškai 10–20 tūkst. eurų? Kada tai atsipirks? „Reikia didelių objektų. Nereikia keisti sistemos. Didelėms įmonėms gerai, o mažos įmonės tarnauja didesnėms, t. y. prisitaiko. Rinkoje, norėdami išgyventi, paslaugų teikėjai kainą mažina be savigarbos. Didieji gauna objektus per iš anksto parengtus reikalavimus. Veikia lobizmas. Kam investuoti, jei valstybei nerūpi nei kokybė, nei nuostoliai dėl laiko ir pan.“, – įžvalgomis dalijasi A. Jurdonas ir iškart priduria, kad BIM sistemoje gali dirbti ir 5–6 žmonių grupė, taip pat vadybininkas, BIM koordinatorius (projekto vadovas). Gali dirbti ir projekto dalių vadovai atskirai (virtualioje erdvėje), bet programos turi būti legalios ir derėti tarpusavyje.

su dvimačiu ir trimačiu projektavimu, statiniui statyti ir eksploatuoti būtinai informacijai sudėti į vieną skaitmeninį modelį reikia apie 20 % daugiau laiko sąnaudų, atitinkamai didėja ir išlaidos, – teigia A. Jurdonas. – Efektyviau projektuoti sudėtingesnius, didesnius statinius, kurie yra brangesni, nes investicija į programą turi atsipirkti. Viskas priklauso nuo mūsų sąmonės. Pirmiausia reikia pakeisti savo požiūrį į projektą kaip įrankį, ar norime statinį tik pastatyti, ar mes norime racionalumo bei efektyvumo pagrindu valdyti statybą, statinio eksploataciją ir tiesiogiai dalyvauti jo raidoje.“ Pašnekovo nuomone, skaitmeninis projektavimas gali būti taikomas tiek rekonstrukcijai, tiek paprastam ar kapitaliniam remontui.

Paklaustas apie ketinimą dalyvauti geriausių BIM projektų apdovanojimuose, kurie vyks 2016 m. balandžio 7 dieną, pašnekovas ima kuklintis: „Kaip ir neplanuojame.

Juk ne dėl šlovės dirbame. Jei mus pastebės, tuomet didžiuosimės. Dirbame ir tikime savo specialistų sėkme.“ Kas padės nepasiklysti BIM standartuose?

BIM vadyba yra kompleksinis tiek programinės įrangos, tiek metodikos žinių ir praktikos darinys, todėl šią paslaugą siūlančios UAB „Intelligent BIM Solutions“ (IBS) atstovai rekomenduoja pradiniuose projektuose dirbti kartu ir pasinaudoti jų siūlomomis paslaugomis. Apie IBS atstovų teikiamos pagalbos naudą kalba ir UAB „Ugira“ projekto vadovas Edmundas Petrikaitis: „Be profesionalių IBS konsultantų būtume turėję daug problemų taikydami BIM, nes jų metodologijų yra daug. Dauguma valstybių turi parengusios BIM standartus. Lietuvoje mes standartų dar neturime. Profesionalai mūsų įmonei padėjo pasirinkti optimalų variantą. Iš IBS konsultantų gavome daug praktinių (gerosios praktikos) žinių. Dėl jų įgavome konkurencingumo ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos mastu. Įmonės specialistai patobulėjo, įgijo naujų žinių. Darbas su BIM sutrumpina projektavimo laiką, sumažėjo klaidų, galime dirbti su partneriais nuotoliniu būdu. Ateityje norėčiau dirbti tik taikydamas BIM.“ 

INŽINERIJA

UAB „Ugira“ naudojama projektavimo programinė įranga Architektūros projektavimas

BIM tinka ir mažiems projektams Skaitmeninis projektavimas gali būti taikomas ir nedideliems objektams, jei to pageidauja užsakovas. „Palyginti

71

Upė mieste:

pranašumai ir iššūkiai

INŽINERIJA

Monika Drungilaitė

72

Per miestą tekanti upė suteikia įvairių galimybių pagerinti miestiečių gyvenimo kokybę ir miesto estetinį vaizdą, panaudoti vertingas pakrančių teritorijas miesto reikmėms, įrengiant parkus, poilsio, sporto ir pramogų zonas, kuriant vaizdinio komforto zonas, statant gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus. Tai pranašumas, leidžiantis gerinti infrastruktūrą, tiesiant kelius, pėsčiųjų arba dviračių takus; plėtoti inžinerinius tinklus, tiesiant vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, dujotiekius, elektros ir ryšio kabelius; gaminti elektros energiją, statant hidroelektrines ir kt. Tačiau kartu tai įpareigoja sudaryti geras potvynių ir ledonešių praleidimo sąlygas, kurios nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir jų turtui; gausinti žuvų išteklius, gerinant upių vandens kokybę ir sudarant palankias žuvų neršto, mitybos ir migracijos sąlygas; plėtoti vandens transportą, vykdant krovininę, keleivinę ir pramoginę laivybą.

Kokia yra bendroji hidroinžinerijos situacija Lietuvoje?

A. Dumbrauskas: Manyčiau, kad didžiausia blogybė, pasireiškianti pastaruosius du dešimtmečius, yra dialogo nebuvimas tarp įvairių požiūrių atstovų tiek politikos, tiek inžinerijos ir gamtosaugos lygmeniu. Dažnai ir vieni, ir kiti nueina į kraštutinumus, mato tik savo siaurus interesus, nesileidžia į diskusijas, nepateikia visuomenei argumentuotų ir pagrįstų atsakymų, tad galiausiai pralaimime visi. Didžioji Lietuvos miestų ir miestelių dalis yra prie upių ir situacija visur panaši. Sovietmečiu statant užtvankas, krantines ar apsauginius pylimus, buvo vienos galimybės (turime atitinkamą išvaizdą

INŽINERIJA

Apie pagrindines kylančias problemas, iššūkius bei hidroinžinerinius sprendimus kalbamės su Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto docentu dr. Arvydu Šikšniu ir Vandens išteklių inžinerijos instituto docentu dr. Antanu Dumbrausku. Mokslininkai atliko numatomo Neries dambos Kaune poveikio upės hidrauliniam bei hidrologiniam režimui tyrimus ir pateikė išvadas.

dr. Antanas Dumbrauskas, Vandens išteklių inžinerijos instituto docentas

dr. Arvydas Šikšnys, Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos inžinerijos instituto docentas

ir kokybę), dabar turime kitų galimybių – geras medžiagas, techniką, bet dėl tyrimų ir žinių stokos dažnai pastatomi netinkami statiniai (Šventosios uostas, prieplauka Drevernoje ir pan.), nes Lietuvoje hidroinžinerijos sritis mokslu nelaikoma ir nefinansuojama. Ar tai, ką matome dabar Nemune

→

73

nuo hidroelektrinės iki kelio „Via Baltica“ tilto, mus tenkina?

Jei apklaustume visuomenę, tikrai būtų įvairiausių nuomonių. Pirmiausia estetinis vaizdas – architektų nuomone, dabartinės betono plokštėmis grįstos ir monotoniškos krantinės nekelia pasigėrėjimo. Vandens gylio šiame ruože taip pat nepakanka, kad būtų galima plėtoti bent jau rekreacinę (turizmo) laivybą. Panašiai atrodo ir Neris nuo santakos iki Lapių. Taigi sprendimai, vienokie ar kitokie, tikrai reikalingi.

O pradėti reikėtų nuo plačios diskusijos, įtraukiant įvairias visuomenės grupes. Tik išsiaiškinę, ko norėtume, galime žengti kitą, politinį žingsnį, numatydami bendrą strategiją.

Dabar atskiros iniciatyvos dažnai užgęsta įvairių draudimų bei ribotų ekonominių galimybių spąstuose.

INŽINERIJA

A. Šikšnys: Vagotvarkos darbai ir hidrotechnikos statiniai nėra itin sudėtingi, tačiau gana brangūs, todėl daugeliu atvejų šioje srityje priimamus sprendimus labiausiai lemia ne hidrotechnikos specialistų kompetencija, o politikai ir savivaldybių biudžetų galimybės. Didžiausios investicijos upių vagotvarkai skirtos didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) arba kurortuose (Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose). Galima prisiminti prieš rinkimus plačiai išreklamuotą buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko Neries krantinių atnaujinimo projektą, kurio vertė – apie 22 mln. eurų. Mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Jonava, Ukmergė, Tauragė, Jurbarkas, Kėdainiai ir pan., upių vagotvarkos darbai nėra tokie aktualūs ir svarbūs, todėl investicijos šiems darbams yra nepalyginamai mažesnės. Net potvyniais garsėjančiuose Nemuno žemupio miesteliuose upių vagotvarkos darbams ir statiniams lėšų praktiškai nėra. Tokios ar panašios tendencijos vyrauja ir mūsų kaimyninėse šalyse.

74

Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant pritaikyti ir išnaudoti upę miesto reikmėms?

A. Šikšnys: Pagrindinė problema, prie kurios daugeliu atvejų miestiečiams tenka prisitaikyti, yra Lietuvos upių hidrologinis režimas, lemiantis palyginti didelius vandens kiekius potvynių laikotarpiais ir mažus sausmečiais. Dėl šios priežasties upių vandens lygiai svyruoja iki dešimties metrų. Nemuno ir Neries vandens lygiui Kaune papildomos įtakos turi netolygus Kauno hidroelektrinės turbinų įjungimas ir išjungimas. Netvarkant upių, jose vykstantys natūralūs vaginiai procesai keičia ir dažnai pablogina upių potvynių ir ledonešių praleidimo sąlygas: krantų išplovimas ir nešmenys vagoje formuoja seklumas, salas ir salynus, kaip yra ir Neryje ties Kaunu.

ir sukelia dugno išplovimą aukštesniuose upių ruožuose.

Analogiškai išderinamas upės nešmenų srautas, kai pastatoma užtvanka. Pavyzdžiui, pastačius Kauno hidroelektrinę, per daugiau kaip 50 metų Nemuno upės dugnas ties Vytauto bažnyčia ir minimalūs sausmečių vandens lygiai pažemėjo daugiau kaip dviem metrais. Minimaliems upių vandens lygiams sausmečio sąlygomis pakelti urbanizuotose teritorijose statomos nedidelės hidroelektrinės ir užtvankos, pavyzdžiui, Dunojus Vienoje, arba tvankos, pavyzdžiui, Vltava Prahoje.

A. Dumbrauskas: Mano galva, posakis „pritaikyti ir išnaudoti“ skamba kiek grobuoniškai. Gal reikėtų ir mums šiek tiek prisitaikyti prie upės? Žinoma, upė mieste visada buvo ir liks tam tikras iššūkis. Paanalizuokime Kauno pavyzdį. Šiuo metu, kai dėl Kauno hidroelektrinės įtakos ledo poveikis Nemune visiškai, o Neryje iš dalies pašalintas, sangrūdų sukeliami potvyniai mažai tikėtini. Taigi pritaikėme upę savo poreikiams. Dėl klimato kaitos ir sezoninio nuotėkio persiskirstymo kurį laiką ekstremalių potvynių (tokių kaip 1958 m.) tikrai nebus, tačiau niekas nežino, kaip ilgai tai truks. Vis dėlto užtvankos avarijos rizika su atitinkamais padariniais išlieka. Salos Neryje sukuria lyg ir neblogą estetinį vaizdą, tačiau ledo sangrūdų riziką jos labai didina. Suformuojant Neryje tinkamus gylius ir greičius, galima sumažinti ledo sangrūdų sukeliamus potvynius. Potvynių rizikos zonos dabar nustatytos ir tų teritorijų vystymas ateityje turi būti būtinai derinamas prie jų.

Kiekvienas statinys savotiškai veikia upės tėkmę, keičia jos greičius, mažų ir didelių greičių išsidėstymo zonas. Tai reikia nuolat stebėti ir žinoti, kuria linkme vyksta vagos deformacijos. Nepalankiausios vietos, be abejo, yra ties tiltų atramomis (ten susiformuojančios sūkurinės zonos gali išplauti gana gilias vietines įdubas). Kiek mažiau pavojinga, tačiau irgi svarbi yra krantų (sutvirtintų ir nesutvirtintų) erozija. Ją irgi reikia nuolat stebėti, o prireikus priimti atitinkamus sprendimus. Bet visada reikia atminti ir tai, kad kiekvienas statinys upėje yra svetimkūnis ir reikia ypač didelių pastangų, kad jis įsilietų į egzistuojančią visumą, minimaliai ją paveikdamas.

Potvynio apsemiamų pakrančių teritorijose paprastai projektuojami tokie miesto infrastruktūros objektai, kurie nepakeičia upės hidraulinio bei hidrologinio režimo ir yra atsparūs laikinam apsėmimui (keliai, dviračių ir pėsčiųjų takai, želdiniai ir kt.). Jei apsemiamoje pakrantės teritorijoje potvynio tėkmės greičiai yra labai maži arba joje susidaro sūkurių ir formuojasi atbulinė vandens tėkmė, šią teritoriją galima apsaugoti nuo užliejimo apsauginėmis dambomis, pavyzdžiui, Neries upė ties Brastos gatve.

Pateikite teigiamų pavyzdžių, kur upės krantinės pritaikytos miesto reikmėms, o rizikos suvaldytos.

A. Dumbrauskas: Kiekviena situacija yra specifinė ir vienodų sprendimų čia negali būti. Štai Klaipėdoje Danės krantinių vaizdas visai neblogas (nors ir joms reikia remonto), bet išlieka potvynių rizika – dar iki galo neįvertinta upės ir Baltijos jūros sąveika. Kretingoje turime ir senovinę užtvanką, ir sovietmečiu pastatytą. Abu statiniai didelių problemų dabar nekelia, tačiau pati Akmenos vaga labai apleista. Visur yra bendras bruožas – nėra kompleksinio požiūrio ir ilgalaikės strategijos. Jei kas ir daroma, tai fragmentiškai, nors vėliau gali pasirodyti, kad tai visai netinkamas sprendimas.

Vagos gilinimas pagerina potvynių praleidimo sąlygas, tačiau sausmečiu pažemina minimalius vandens lygius

Kaip teigiamą pavyzdį, kur beveik šimtu procentų suvaldyta rizika ir puikiai sprendžiamos ekologinės problemos,

EKSPERTO KOMENTARAS

Apsauginė damba Kaune – pirmasis tokios paskirties statinys nepriklausomoje Lietuvoje

Projektuojant apsauginę dambą (pylimą) prie Neries upės Brastos gatvėje Kaune, buvo sprendžiami inžinieriams hidrotechnikams įprasti uždaviniai. Sudėtingiau buvo, kai reikėjo rasti sprendinius teritorijai apsaugoti nuo užliejimo, esant aukštam vandens lygiui upėje, ir kartu išlaikyti nustatytą gruntinio vandens lygį užstatomoje teritorijoje. Glaudžiai bendradarbiavome su projekto architektais (architektų biuras „Antra kryptis“), siekdami, kad suformuotas pylimas atliktų ne tik apsauginę funkciją, bet ir atitiktų architektūrinius reikalavimus bei būtų sukurta viso miesto gyventojams prieinama, poilsiui tinkama Neries pakrantės dalis. Po įvairių projekto sprendinių keitimo ir derinimo visų projekto dalyvių pastangomis pasiektas tikrai geras rezultatas.

Tai pirmas naujai statomas tokios paskirties statinys Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Iki to laikotarpio šalyje suprojektuota ir pastatyta ne viena apsauginių pylimų sistema. Prie jų projektavimo smarkiai prisidėjo vyresnės kartos „Sweco hidroprojekto“ specialistai, tad pirmiausia naudojame turimą patirtį bei sukauptas žinias ir daugelį atsakymų į kilusius klausimus randame įmonėje. Šįkart buvo pritaikytos ir inovacijos – panaudojome šiuolaikiškas geosintetines mepateiksiu Kardifo įlanką Jungtinėje Karalystėje. Čia sutaria ir verslininkai, organizuojantys daugybę pramogų, ir buriuotojai, ir tinkamą vaidmenį atlieka didžiulė užtvanka. Būtent tai, kad nėra aklų draudimų, vyksta nuolatinė diskusija su miesto bendruomene, procese aktyviai dalyvauja mokslininkai, vykdomi nuolatiniai tyrimai, ir leidžia pasiekti tokių puikių rezultatų.

A. Šikšnys: Projektuojant upių krantines, būtina atsižvelgti į miestų istoriją, paveldą, architektūros tradicijas, miestiečių gyvenimo būdą, jų pasaulėjautą ir, žinoma, finansines bei technines galimybes. Pasižvalgius po pasaulio miestus, galima pamatyti didelę upių krantinių įvairovę nuo įbetonuoto Cheonggyecheono Seule, istorinių Senos krantinių Paryžiuje arba Nevos krantinių Sankt Peterburge, vandens transportui skirtos Vanku-

džiagas, siekdami sumažinti vandens filtraciją per pylimą.

Tai leido gerokai sumažinti statybos išlaidas bei trukmę.

Hidrotechniniuose statiniuose dėl jų paskirties ir specifikos dažnai pasigendama estetinio patrauklumo. Šiame projekte daugumą problemų išsprendė architektai, be abejo, pasiremdami kitų miestų praktika bei pavyzdžiais.

Ateityje matau Kauną kaip miestą prie upių, bet tikrai ne tokį, kokį matome dabar, Nemunui nusekus. Diskusijų vyksta nemažai ir dauguma pritariame bei norime matyti tvarkingas, daugiau ar mažiau urbanizuotas pakrantes, sukurti traukos taškų ir miestiečiams, ir atvykstantiems turistams, sudaryti tinkamas laivybos sąlygas.

Problemų taip pat matome: žemėja Nemuno dugnas ir mažėja upės nuotėkis, dėl to atsiveria (ir gali būti pažeistos) krantinių ir tiltų konstrukcijos, nebeužtenka gylio netgi pramoginiams laivams praplaukti, apaugo ir uždumblėjo pakrantės. Ką daryti, taip pat yra įvairių pasiūlymų: galima palikti savaime susireguliuoti, sutvarkant miestui priklausančias krantines arba įrengti didesnes ar mažesnes užtvankas, žemas tvankas. Pastarųjų įrengimas, atkuriant ir palaikant nusistovėjusius vandens lygius kartu su kompensacinėmis poveikio aplinkai priemonėmis, mano manymu, būtų tinkamiausias sprendimas. Su tuo susiję ir artimiausioje ateityje būtini darbai: parengti miesto prie upės vystymo koncepciją su strateginio poveikio aplinkai vertinimu, patvirtinti vystymo variantą, kas leistų toliau nuosekliai ir kryptingai įgyvendinti tarpusavyje susijusius projektus.  verio Metro uosto krantinės, artimos natūraliai Emajegio Tartu mieste iki modernios Dauguvos krantinės Rygoje, Vltavos slenksčių Prahoje, Freudenau hidroelektrinė ant Dunojaus beveik pačiame Vienos centre.

INŽINERIJA

Gintaras Motiejaitis, UAB „Sweco hidroprojektas“ technikos direktorius

Kokią statybų upės pakrantėse perspektyvą įžvelgiate Lietuvoje?

A. Dumbrauskas: Upės pakrantėse statybos galimos, tik klausimas, kokios. Pirmiausia ten turi apsižvalgyti kūrybingo architekto akis ir matyti, kas ten turėtų būti ir ar turėtų būti. Statiniai turi būti statomi tik tokie, kurie neturi esminės įtakos upės tėkmei potvynio metu ir yra atsparūs potvynio poveikiui, o jų savininkas turi visiškai prisiimti riziką dėl galimos žalos. Tinkamai suprojektavus, įkomponavus į esamą erdvę ir teisingai pastačius, galima pasiekti gerų rezultatų ir visiškai išvengti pavojų. 

75

Šildymo sistemos: vakar, šiandien ir rytoj Giedrė Balčiūtė

Vis garsiau kalbant apie energetinę nepriklausomybę, didėjančią miestų taršą ir senkančius išteklius, pasaulis ieško naujų efektyvių šildymo būdų. Jau dabar aktyviai svarstoma, kaip miestų tinklus prijungti ir prie atsinaujinančių išteklių, gaminančių žemo potencialo šilumą. Tačiau kol kas tai tik teoriniai svarstymai ir tolima ateities perspektyva, o žmonėms aktualu, kaip nebrangiai ir veiksmingai šildytis jau dabar.

Apie šildymo sistemas ir jų ateitį kalbėjomės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto energetikos mokslų daktaru Romanu Savicku, sukūrusiu projektą, leidžiantį miestų gyventojams sužinoti faktines šilumos sąnaudas savo daugiabučiame name.

INŽINERIJA

Savivalė sutrikdo darbą Kalbant apie šildymo sistemas, didžiausią ir jautriausią pastatų grupę sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai.

Juose paprastai naudojamos vienvamzdės, dvivamzdės ir kolektorinės šildymo sistemos.

Pirmosios dvi šildymo sistemos, ypač vienvamzdės, dažniausiai būna sovietiniais laikais (maždaug iki 1992 m.) pastatytuose blokiniuose daugiabučiuose namuose. Paprastai tipiniuose masinės statybos daugiabučiuose tai būna apatinio paskirstymo sistemos, turinčios nemažai trūkumų. Kai vienvamzdės sistemos šiluma paskirstoma iš viršaus, karščiausias šilumnešis, t. y. radiatorių vanduo, būna viršutiniuose aukštuose. Tekėdamas į kiekvieną žemesnį aukštą, šilumnešis vis labiau vėsta ir pirmuosius pasiekia vėsiausias. Todėl viršutiniame aukšte būna mažiausiai, o apatiniame daugiausia radiatorių sekcijų.

Jei šiluma paskirstoma iš apačios, tuomet viskas būna atvirkščiai: apatiniuose aukštuose būna šilčiausias šilumnešis ir mažiausiai radiatorių sekcijų, o viršutiniuose – vėsiausias šilumnešis ir daugiausia sekcijų.

Viskas nebūtų labai blogai, jeigu žmonės ilgainiui nebūtų išderinę šildymo sistemos, pavyzdžiui, viršutiniuose ar kituose tarpiniuose aukštuose prisidėję papildomų radiatorių sekcijų. Dėl tokios savivalės žemiau gyvenančius kaimynus šilumnešis pasiekia per daug atvėsęs, tad vienuose butuose pasidaro per karšta, o kitur šąlama. Vis dėlto, pasirinkus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos paskirstymo metodą pagal plotą, mokėti visiems tenka vienodai.

76

Modernizacijos galimybės Yra įvairiausių būdų spręsti šią problemą. Vienas jų – pertvarkyti vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę.

Tačiau, anot dr. R. Savicko, toks pertvarkymas kainuoja brangiau, nes gali prireikti pastatyti atskirą stovą, perjungti pačius vamzdžius. O kur dar gyventojų išlaidos už buto remontą?

Pigesnis, o kai kuriais atvejais ir geresnis techninis sprendimas – palikti vienvamzdę sistemą, bet ją modernizuoti. Tokiu atveju ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai, kad sistema būtų gerai suderinta ir šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte. Suderinimas padeda išvengti situacijų, kai pastato vidurys peršildomas, o galai šąla. Reikėtų nepamiršti suderinti ir karšto vandens sistemos, tam naudojant ne įprastus balansinius ventilius, o su automatine valdymo galimybe. Be to, prieš šildymo prietaisus sumontuojami termostatiniai ventiliai su jungiamuoju vamzdžiu, kad gyventojai galėtų patalpų temperatūrą reguliuoti pagal asmeninį poreikį – sumažinti ar padidinti šilumnešio tėkmę savo bute, bet nepakenkti kitiems kaimynams. Žinoma, svarbu žmones motyvuoti taupyti šilumą, kai jos nereikia. Pasak pašnekovo, geriausia motyvavimo priemonė – maždaug degtukų dėžutės dydžio šilumos kiekio dalikliai, statomi ant kiekvieno radiatoriaus ir įvertinantys atskiro prietaiso suvartotos šilumos kiekį. Tai matydami žmonės gali nuspręsti, ar jiems būtina labiau šildyti butą dieną, kai nieko nėra namie, ar užtektų palaikyti minimalią 18 ºC temperatūrą ir taip už šilumą mokėti mažiau. „Dabar yra ir išmanių termostatų, kurių galvutė gali būti netgi programuojama. Pavyzdžiui, galima iš anksto užprogramuoti, kokia turėtų būti temperatūra visiems išėjus, grįžus arba naktį. Be to, jau yra ir tokių termostatinių ventilių, kuriuos galima valdyti net išmaniojo telefono programėle“, – sakė dr. R. Savickas.

Tokios šildymo sistemos turi nemažai pranašumų. Kadangi į kiekvieną radiatorių atvestas atskiras vamzdis ir kiekvienas gauna tiek šilumos, kiek jam reikia, nėra grėsmės, kad toliau nuo šildymo sistemos esantis šildymo prietaisas ar butas blogiau šils. Nesvarbu, kur yra butas: viršutiniame ar apatiniame aukšte, šiluma paskirstoma vienodai. Be to, gyventojai gali matyti aiškią, atskirą kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaitą ir reguliuoti temperatūrą kiekvienoje patalpoje.

Dar vienas didelis pranašumas yra tai, kad, įvykus kokiam nors gedimui viename bute, nesutriktų visos šildymo sistemos darbas – užtektų atjungti prietaisą tik tame bute. Ir nors kolektorinę šildymo sistemą įrengti kainuoja brangiau, statytojai vis tiek į ją investuoja.

Aktyviosios ir pasyviosios priemonės Kol kas labiausiai naujovės veržiasi į naujai statomus komercinės paskirties pastatus.

Juose įrengiant šildymo sistemas, daugiausia dėmesio skiriama tinkamam jų valdymui ir tam, kad šildymas, šaldymas bei vėdinimas būtų sujungti į vieną.

ROMANAS SAVICKAS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto energetikos mokslų daktaras

Kad privalomai vėdinant komercinės paskirties objektus būtų kuo labiau sumažinti galimi šilumos nuostoliai, statomi CO2 davikliai, matuojantys oro kokybę patalpoje. Kai patalpa kone ištuštėja, nėra tikslo jos be reikalo vėdinti. Be to, sumažinus vėdinimą iki minimumo, galima sutaupyti.

Pigesnis, o kai kuriais atvejais ir geresnis techninis sprendimas – palikti vienvamzdę sistemą, bet ją modernizuoti. Tokiu atveju ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai, kad sistema būtų gerai suderinta ir šilumnešis visur tekėtų taip, kaip numatyta projekte.

→

INŽINERIJA

Pažangesnės sistemos Naujos statybos namuose šildymo sistemos yra pažangesnės. Daugumoje jų įrengtos kolektorinės sistemos, t. y. pastatomas kolektorius, nuo kurio į kiekvieną butą iki kiekvieno šildymo prietaiso veda du atskiri vamzdžiai.

77

Laimei, jau galima pasitikrinti tiek daugiabučių, tiek komercinių pastatų faktines energijos sąnaudas.

Komercinių pastatų duomenys teikiami atskiru prašymu, o daugiabučių pastatų faktinius šilumos duomenis vilniečiai gali pasitikrinti Vilniaus savivaldybės tinklalapyje.

Dr. R. Savickas pasakojo, kad komerciniuose pastatuose labai efektyvios ne tik aktyviosios vidaus šildymo, kondicionavimo sistemos, bet ir įvairios pasyviosios išorinės priemonės, pavyzdžiui, šešėliavimas, t. y. fasadai padengiami specialiomis išorinėmis žaliuzėmis, kurios vasarą, kai saulė yra aukštai, neleidžia patalpoms prikaisti, o žiemą, kai reikia daugiau šilumos, padeda į patalpas tikslingai nukreipti saulės spindulius. Tokie pasyvieji sprendimai, labai pasiteisinantys ir padedantys sumažinti energijos sąnaudas, panaudoti statant ne vieną pastatą Lietuvoje.

INŽINERIJA

Svarbiau faktinės sąnaudos Statant naujus ar renovuojant senus pastatus, nuolat griežtėja ir reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant užsitikrinti reikiamą energinio naudingumo klasę.

Tad gal keliami didesni reikalavimai ir šildymo sistemoms?

Anot dr. R. Savicko, energinio naudingumo klasėms keliami reikalavimai ir patys sertifikatai yra gana teorinis dalykas, neatspindintis faktinių šilumos sąnaudų.

O jas žinoti aktualiau, nes prastai sutvarkytos ir prižiūrimos šildymo sistemos gali net iki 30 % padidinti energijos sąnaudas.

Laimei, jau galima pasitikrinti tiek daugiabučių, tiek komercinių pastatų faktines energijos sąnaudas. Komercinių pastatų duomenys teikiami atskiru prašymu, o daugiabučių pastatų faktinius šilumos duomenis vilniečiai gali pasitikrinti Vilniaus savivaldybės tinklalapyje. Ten galima rasti interaktyvų žemėlapį, leidžiantį pamatyti, kiek faktiškai energijos per sezoną sunaudota gyvenamajame pastate ir kokiai klasei (iš viso jų yra 15) priskirtinas daugiabutis namas. Kol kas faktines energijos sąnaudas gali matyti tik vilniečiai, bet netolimoje ateityje jas galės pasitikrinti ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Šio projekto autorius yra dr. R. Savickas.

Naudosime atsinaujinančius šaltinius?

Paklaustas apie naujas technologijos ir šildymo sektoriaus ateities perspektyvas, dr. R. Savickas teigė, kad šiuo metu bandoma pereiti prie naujoviško šildymo, kai bus vartojama vis daugiau atsinaujinančių išteklių.

78

Pavyzdžiui, bus naudojama saulės kolektorių ar geoterminių šaltinių gaminama žemo potencialo šiluma, kurios temperatūra šilumos trasose sieks ne 90 oC ar daugiau, bet bus vos 40–50 oC. Tai reiškia, kad į radiatorius butuose atitekėtų vos keliais laipsniais šiltesnis šilumnešis, negu reikiama patalpų oro temperatūra.

Pavyzdžiui, jeigu bute turi būti 22 oC, šilumnešis būtų kokių 24–26 oC. Tačiau tuomet, anot pašnekovo, paprasti radiatoriai nebetiktų. Reikėtų įrengti paviršinį šildymą, kai šildomos ne tik grindys, bet ir kiti paviršiai: sienos, lubos ir pan., arba didinti esamų radiatorių plotą. Toks žematemperatūris šildymas pastatą leistų paversti ekologiškesniu ir ypač praverstų pereinamaisiais metų laikais (rudenį ar pavasarį) arba šiltomis žiemos dienomis, kai šildyti reikia mažiau.

Vis dėlto, paspaudus didesniam šalčiui (–25 oC), gali tekti naudoti pirminius energijos šaltinius: dujas ar biokurą, nes esant dideliam šalčiui vien atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos šilumai užtikrinti gali nepakakti, tačiau jų naudojimas per metus taptų gerokai mažesnis.

Kol kas pasaulyje prie to tik einama. Daugiau apie tai kalbama akademiniu lygmeniu, po truputį kuriamos technologijos. Tačiau praktiškai tai dar nelabai taikoma, nes kol kas toks šildymo būdas yra brangokas, o ir ekologinė nauda kelia šiokių tokių abejonių.

Tai galima įvertinti, atlikus gyvavimo ciklo analizę: ar nebus taip, kad vieno inovatyvaus įrenginio gamybai bus sunaudojama daugiau tonų naftos ekvivalentų, nei pavyktų sudeginti per 20 metų, naudojant įprastas priemones? „Bet kokiu atveju yra žmonių, kurie iš principo nori gyventi ar dirbti inovatyvesniame ar ekologiškame pastate, todėl kviečiu komercinių ir daugiabučių pastatų vystytojus, dirbančius su naujais projektais, šias idėjas bandyti įgyvendinti jau dabar“, – ragino dr. R. Savickas.

Kita vertus, vis dažniau kalbama apie senkančius pirminius išteklius, keliamas ir strateginis klausimas, kaip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo kitų valstybių.

Tad į atsinaujinančius energijos šaltinius žvalgomasi vis dažniau. 

79

INŽINERIJA

Ar radiatorinė šildymo sistema gali būti dar modernesnė?

Rūta Klišytė

Nuolat besikeičianti aplinka, brangstantys energijos ištekliai ir didėjanti tarša verčia vis dažniau galvoti apie energijos taupymą. Nuolat pabrėžiama, kad didžioji pasaulyje sunaudojamos energijos dalis atitenka pastatams šildyti. Tai ir yra viena iš pastatų modernizavimo priežasčių, o maksimalaus energijos taupymo siekiama pasitelkiant modernius sprendimus. Tačiau kyla klausimas, kaip užsitikrinti, kad šie modernūs sprendimai ir ateityje išliktų nepasenę.

INŽINERIJA INŽINERI

Dabar šildymo sistemų pasirinkimas kaip niekada didelis, šioje srityje yra išties nemažai sprendimų bei įvairių pasirinkimo galimybių: grindinis šildymas, rekuperacinės sistemos ir t. t. Ar tai reiškia, kad radiatoriai šiandien jau atgyvena?

Renkantis šildymo sistemą, reikia gerai apgalvoti du dalykus: pirma, kam bus skirtos šildomos patalpos, antra, kokie pagrindiniai reikalavimai bus keliami šildymo sistemai. Įvairių naujų sistemų atsiradimas iš tikrųjų atspindi pakitusius vartotojų įpročius ir energijos taupymo poreikį. Tačiau tai nėra vienintelė jų įvairovės priežastis: nederėtų pamiršti ir komforto užtikrinimo bei patogaus pačios sistemos valdymo.

Radiatorinės sistemos yra vienos seniausių ir labiausiai paplitusių dėl pigaus įrengimo bei paprastos eksploatacijos. Svarbu žinoti, kad dabar šios sistemos taip pat gali būti modernios.

Kokių naujovių atsirado šioje srityje?

Naujovių išties yra, juolab kad mūsų bendrovė nuolat stebi rinkos poreikius. Tai nenutrūkstamas procesas, bet svarbiausi čia išlieka keli kriterijai. Pirma, kiekvienas naujai išleistas produktas turi taupyti energiją, antra, jo naudojimas turi būti kuo paprastesnis ir patogesnis, įskaitant montavimą ir eksploatavimą. Paisant minėtų kriterijų,

80

mūsų įmonės produktų kūrimo laboratorijose nuolatos vyksta intensyvus, nuoseklus kuriamasis darbas.

Radiatorinės sistemos nuolat tobulinamos, prietaisai, kuriais reguliuojama šildymo sistema bei temperatūra, gaminami vis tikslesni, o jų veikimas tampa vis patogesnis vartotojui. Dabar jau galima kalbėti ir apie automatinį šildymo sistemos reguliavimą, kuris labai palengvina jas montuojančių įmonių darbą bei supaprastina sistemos valdymą vartotojui.

Automatinio radiatorinės sistemos reguliavimo technologija mūsų įmonėje atsirado labai seniai. Pradžioje ji buvo taikoma tik sudėtingesniems balansavimo įrenginiams, o prieš kelerius metus buvo perkelta ir įdiegta į grindinio šildymo sistemas bei radiatorines sistemas.

Kuo naudingas ir patogus naujasis įrenginys?

Dėl šio įrenginio šildymo sistema tapo išties patogi ir moderni. Anksčiau mūsų įmonės specialistai turėdavo atlikti daugybę skaičiavimų sistemoje ir pasitelkti papildomų komponentų, kad būtų įmanoma ją deramai subalansuoti. Šiandien visa tai gali būti padaryta tiesiog primontavus prie radiatoriaus termostatą. Taip sistemoje lieka mažiau sudėtingų įrenginių, ji dėl to atpinga, o jos eksploatacija tampa kelis kartus paprastesnė.

Kokio tipo pastatuose būtų galima panaudoti šį sprendimą? Šis sprendimas puikiai tinka tiek naujuose, tiek renovuojamuose senos statybos pastatuose. Renovuojamuose pastatuose šildymo sistema keičiama iš vienvamzdės į dvivamzdę. Naują įrenginį galima naudoti bet kokio tipo pastatuose su radiatorine šildymo sistema.

Ar naujasis įrenginys yra brangus?

Palyginti su senojo tipo sistema, naujoji sistemos įranga yra net pigesnė. Sąnaudos sumažėja pirmiausia todėl, kad sistemai reikia mažiau komponentų, o dėl mažesnio jų kiekio ir montavimo darbai atliekami gerokai sparčiau.

Tinkamai suderinti ir paruošti sistemą eksploatacijai tapo įmanoma be jokių papildomų darbo ir laiko sąnaudų.

Ar sudėtingas jos aptarnavimas, eksploatavimas?

Aptarnavimas iš tikrųjų labai paprastas, įrenginys yra atsparus purvui ir apnašoms. Jeigu vartotojas susidomėjo naujove ir norėtų ją įdiegti, mūsų įmonė gali jį pakonsultuoti projektavimo metu.

naujos kartos termostatinis vožtuvas radiatorimiam šildymui

Ar rekomenduotumėte šį sprendimą šiuo metu ypač aktualiai pastatų renovacijai?

Mūsų siūlomas sprendimas pasirinktas ne viename renovacijos projekte Lietuvoje, siekiant sutrumpinti ir palengvinti jos eigą bei montavimo darbus. Šis sprendimas jau dabar pritaikytas ne viename daugiabutyje ir tikrai pasiteisino, o taupymo rezultatai akivaizdūs, jau nekalbant apie tai, kad šildymo sistemos eksploatacija tapo paprastesnė ir praktiškai nebekelia jokių rūpesčių vartotojui.

Gyventojai yra patenkinti dėl mažesnių laiko sąnaudų ir trukdžių, nes radiatorius montuojančios įmonės montavimo ir derinimo darbus atlieka tuo pat metu. O naujosios sistemos kaina yra mažesnė nei senosios standartinės sistemos.  Į klausimus atsakė Mindaugas Pasiliauskas, „IMI Hydronic Engineering“ direktorius

INŽINERIJA INŽINERI

Be to, visas derinimas vyksta automatiškai. Taigi įrenginys iš tikrųjų yra kur kas patogesnis, o naudos iš to gauna ir montuojančioji įmonė, ir vartotojas. Tokia sistema tikrai yra moderni bei atliepia naujausias rinkos tendencijas. Todėl galima pagrįstai tvirtinti, kad šis sprendimas nepasens dar ilgai.

81

Technologijos, užtikrinančios eismo dalyvių saugumą Viena seniausių šalyje kelių tiesimo įmonių „Eurovia Lietuva“ tęsia jau kelis dešimtmečius susiformavusias tradicijas, Lietuvoje pritaikydama naujausias ir pažangiausias kelininkų darbo technologijas.

I N F RASTRUKTŪRA IN RASTRUKTŪRA

Raudona danga dviračių takams Visiems žinoma, kad susisiekimo sistemoje kiekvienas eismo dalyvis privalo turėti savo vietą, atitinkančią jų funkcinius, techninius, eismo saugumo pranašumus. Augant dviračiais keliaujančių žmonių s ka i č i u i ,

82

daug dėmesio skiriama ir dviračių infrastruktūrai, kuri turi būti patogi, saugi ir aiškiai identifikuojama. Pasak mokslininkų, tam pasiekti tikslinga dviračių takų dangas įrengti raudonos spalvos. „Eurovia Lietuva“ pirmoji Lietuvoje nuo 2012 m. užsakovams siūlo raudonos spalvos asfaltbetonio mišinį AC 8 VL specialiai dviračių takams.

Raudonas asfaltbetonis AC 8 VL atitinka visus automobilių kelių asfalto mišinių techninių reikalavimų aprašo „TRA asfaltas 08“ reikalavimus, taip pat padeda projektuotojams įgyvendinti „Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijas R PDTP 12“. Raudonos spalvos asfalto mišinys gaminamas Lietuvoje esančiose įprastose asfalto gamyklose iš vietinių žaliavų, papildomai pridedant raudono pigmento. Mišinio raudonumas yra per visą sluoksnio storį,

„Raudonas asfaltbetonis – tai puiki papildoma inžinerinė saugaus eismo priemonė, turinti akivaizdų teigiamą poveikį, leidžiantį padidinti dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumą. Minėtas produktas yra labai perspektyvus, jo poreikis turėtų didėti plečiantis dviračių takų infrastruktūrai, – tvirtina bendrovės „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys.

Plonasluoksnis asfaltas AB „Eurovia Lietuva“ pirmoji šalyje pradėjo naudoti pažangią plonasluoksnio asfaltbetonio technologiją. Labai plonų sluoksnių asfaltbetonis – tai asfaltas, naudojamas kelio dangos konstrukcijos viršutiniame dėvimajame sluoksnyje ir atitinkantis darniąją techninę specifikaciją LST EN 13108-2 „Bituminiai mišiniai. Medžiagų reikalavimai. 2 dalis. Labai plonų sluoksnių asfaltbetonis“.

Minėtasis asfaltas nuo kitų naudojamų mišinių skiriasi tuo, kad sluoksnis gali būti tik 2–3 cm storio; tokio tipo mišiniuose naudojama daugiau nei 60 % skaldos. Iš šio tipo asfalto įrengtas dangos sluoksnis yra labai atsparus provėžų susidarymui, jo paviršius šiurkštus, todėl pagerėja ratų sukibimas su dangos paviršiumi, o tai padidina eismo dalyvių saugumą. Bendrovė „Eurovia Lietuva“ yra sėkmingai išbandžiusi šio tipo mišinius tiek Lietuvos automobilių keliuose, tiek Vilniaus gatvėse. „Pagal savo paskirtį ir granuliometrinę sudėtį labai plono sluoksnio asfaltas yra artimas skaldos ir mastikos asfaltui, kuris dažnai naudojamas didelio intensyvumo kelių ir gatvių dangos konstrukcijose, tačiau jo naudojimas

sprendžia papildomus uždavinius, kurių neatlieka kitų tipų asfaltas. Visų pirma, tai transporto eismo triukšmo sumažinimas, kelio ar gatvės danga su plonasluoksniu asfaltu yra tylesnė, ši savybė labai aktuali miesto gyventojams. Antra, dangos paviršius yra neslidus, automobilio ratų sukibimas yra nepalyginamai didesnis už kito tipo dangas, naudojant plonasluoksnį asfaltą sprendžiama transporto eismo saugumo problema. Trečia, ši danga yra labai atspari provėžų susidarymui, o tai pailgina kelio ar gatvės eksploatavimo laiką iki būtino remonto“, – sako AB „Eurovia Lietuva“ laboratorijos, kurioje atliekami bituminių mišinių bandymai, vadovas Vygantas Baltakis.

Išmaniosios sistemos Bendrovės specialistai sėkmingai naudojasi pažangiomis „Trimble“ trimatėmis (3D) mašinų valdymo sistemomis. Tai universalios kelių paviršiaus formavimo technologijos, įdiegtos ekskavatoriuje, buldozeriuose, greideriuose, frezoje. „Trimble“ mašinų valdymo sistemos kelių statyboje išsiskiria savo efektyvumu ir patogumu. Pasak gamybos direktoriaus Audronio Šereikos, sistemoje suvedami visi reikalingi duomenys: informacija apie projektuojamą paviršių, jo nuolydį ir kelio profilį. Visi šie duomenys apdorojami sistemoje, kuri toliau efektyviai padeda mechanizmų operatoriams atlikti visus paviršiaus formavimo, kasimo, tankinimo ar kelio dangos tiesimo darbus. Pasinaudojus šios sistemos galimybėmis, gerokai sumažėja darbų atlikimo laikas ir padidėja atliekamų darbų kokybė. Trimates sistemas galima valdyti ir rankiniu, ir automatiniu režimu. Mašinų valdymo sistemų darbo efektyvumas padidinamas, taikant statybvietės pozicionavimo sistemą. Ją taikant užtikrinamas aukštas statybos darbų produktyvumo lygis, sumažinamas prastovos laikas, greitai sprendžiamos statybvietėje kilusios problemos. Naudojantis belaidžiu duomenų perdavimu, projekto pasikeitimus ir atliktų darbų ataskaitas galima siųsti į biurą iš statybvietės ir atvirkščiai, realiuoju laiku maksimaliai padidinant technikos ir personalo našumą. 

INFRASTRUKTŪRA

todėl naudojant šią technologiją nereikia dažyti dangos.

Mūsų klimato sąlygomis dažymas dažnai būna trumpalaikis. Raudona spalva dviračių dangą vizualiai išskiria iš kitų dangų, skirtų pėstiesiems ir transportui, eismo dalyviams tampa lengviau suvokti, kad danga skirta dviračių eismui, dviračių taką galima įrengti šalia gatvės, padidėja dviračių tako ir gatvės sankryžų saugumas, o dviračių takams suteikiamas geresnis estetinis vaizdas.

83

Misija – išgelbėti kuo

daugiau gyvybių Giedrė Balčiūtė

IN F RASTRUKTŪRA

INŽINERIJA

Lietuvoje jau kurį laiką skambinama pavojaus varpais, nes per eismo įvykius kasmet nukenčia po kelis tūkstančius žmonių. Jau šiemet per pirmuosius aštuonis mėnesius įvyko 1 978 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 134, o buvo sužeistas 2 441 žmogus. Dalis šių nukentėjusiųjų buvo pėstieji arba dviratininkai.

84

Nelaimės neįvyksta tyčia. Neretai jos nutinka nepalankiai susiklosčius aplinkybėms: laiku nepastebėjus pėsčiojo ar dviratininko, nespėjus sustabdyti automobilio dėl slidžios kelio dangos arba tiesiog nepasirinkus saugaus greičio. Kad to pavyktų išvengti, keliai kasmet rekonstruojami, įdiegiant įvairias eismo saugumą užtikrinančias priemones. Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko pasiteiravome, kokiomis priemonėmis valstybinės reikšmės keliuose šiemet bus siekiama užtikrinti pėsčiųjų ar dviratininkų saugumą.

Saugumas sankryžose Šiemet valstybinės reikšmės keliuose saugesnės taps bent 270 sankryžų. Jų saugumas bus užtikrinamas įvairiai. Vienose jų diegiamos tik minimalios saugaus eismo priemonės: papildomi „Stop“ kelio ženklai, „Stop“ linijos ir pan. Kadangi tokiems darbams atlikti užtenka santykinai mažų investicijų, taip sutvarkytų sankryžų bus gana daug – apie 250.

Dar apie 20-yje sankryžų atliekami didesnio masto darbai. Jose numatyta keisti nesaugias šių sankryžų konfigūracijas, įrengiant saugumo saleles, koreguoti pėsčiųjų eismo infrastruktūrą, ypač ten, kur važiuojamoji kelio dalis kertama sankryžos zonoje. Be to, numatyta kai kurias sankryžas rekonstruoti, perdarant jas į žiedines arba įrengiant skirtingų lygių sankryžas.

Anot pašnekovo, 2015 m. didžiausi infrastruktūros plėtros projektai, susiję su saugaus eismo sąlygų užtikrinimu ir, be abejonės, su transporto srautų optimizavimu, vairuotojų patogumu ir pan., yra kelio „Via Baltica“ ruožo ties Kaunu rekonstrukcijos pradžia, taip pat Žiežmarių ir Moluvėnų dviejų lygių sankryžų įrengimas kelyje A1, Žemaitkiemio dviejų lygių sankryžos įrengimas kelyje A2 ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybų pradžia.

Gerins apšvietimą Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama ir pėsčiųjų saugumui užtikrinti. Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcijoje vykdomas projektas, kuriuo siekiama inžineriškai patobulinti nesaugias pėsčiųjų perėjas miestuose.

Todėl įvairių miestų savivaldybėse atrinkta apie 100 pėsčiųjų perėjų, kuriose eismo sąlygos yra nesaugios, ir jose diegiamos saugumo priemonės, padėsiančios užtikrinti geresnį pėsčiųjų perėjų matomumą, atpažįstamumą, sumažinti automobilių greitį prieš jas.

Be to, nesaugiose pėsčiųjų perėjose bus gerinamas apšvietimas. Valstybinės reikšmės keliuose apšvietimas įrengiamas, jeigu atlikus analizę paaiškėja, kad tai bene vienintelė ir veiksmingiausia saugaus eismo priemonė. „Dėl lėšų trūkumo apšvietimas užmiesčio keliuose įrengiamas gana mažais tempais. Daugiausia dėmesio skiriama itin aukšto intensyvumo ir didelės svarbos keliams: A1, „Via Baltica“. Pastaraisiais metais labiau paisoma ne kiekybės, o kokybės, t. y. vykdomi projektai, susiję su esamo apšvietimo tobulinimu: įrengiamas šviesos diodų (LED) tipo apšvietimas, įdiegiama įranga, leidžianti automatiškai parinkti apšvietimo stiprumą, pranešti apie įrangos gedimus ir pan. Tai padeda sutaupyti energijos, taip pat greičiau reaguoti į atsiradusius gedimus“, – paaiškino N. Abukauskas. Šviesoforai neakins Valstybinės reikšmės keliuose, kuriais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija, šviesoforų yra vos vienas kitas. Tačiau, atliekant kelio A11 Šiauliai–Palanga ruožo nuo Šiaulių link Kuršėnų rekonstrukciją, buvusios itin pavojingos sankryžos ir nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos buvo rekonstruotos į valdomas šviesoforais. Šiame projekte bus pritaikyti pažangiausi sprendiniai, panaudojant šviesos diodų tipo šviesoforų lempas, kurių pritemdymas tamsiuoju paros metu vairuotojus apsaugos nuo akinimo. Taip pat bus panaudota automobilių bei pėsčiųjų detekcija ir lankstus šviesoforų ciklų režimas, leisiantis optimaliai paskirstyti srautus.

Nepamiršti ir neįgalieji. Pasak N. Abukausko, kiekviename Lietuvos automobilių kelių direkcijos vykdomame projekte pagal poreikį numatomos ir priemonės, būtinos neįgaliesiems integruoti į eismą ir saugioms eismo sąlygoms jiems sudaryti. Todėl įrengiant pėsčiųjų perėjas nuosekliai sujungiamos šaligatvių ir kelio dangos, tiesiamuose pėsčiųjų takuose numatomos neregių vedimo juostos ir pan.

Pasidomėjus, kokios priemonės geriausiai užtikrina pėsčiųjų saugumą perėjose, pašnekovas sakė: „Pėsčiųjų eismo saugumą geriausiai užtikrina inžinerinės saugumo priemonės, labiausiai lemiančios transporto priemonių greičių sumažėjimą. Elementaru ir paprasta: kuo mažesnis greitis, tuo daugiau laiko vairuotojui lieka imtis veiksmų, esant kritinei situacijai. Be to, kuo mažesnis greitis, tuo mažesni pėsčiojo sužalojimai, jei susidūrimas vis dėlto įvyko. Tyrimai parodė, kad veiksmingiausios greičio mažinimo priemonės yra trapecinės formos greičio mažinimo kalneliai (aišku, įrengti tinkamai ir tam greičiui, kurį būtina palaikyti). Mirksinčios lempelės, girliandos, fejerverkai ir kiti žaisliukai dar niekad nedavė teigiamo saugaus eismo efekto.“ Nauji tuneliai ir viadukai Kad pėstiesiems ir dviratininkams gatvėse bei keliuose būtų patogiau, planuojama įrengti ir daugiau požeminių perėjų. Šiuo metu planuojama plėtoti projektą kelyje A1 tarp Vilniaus ir Kauno, kuriame sprendžiama galimybė įrengti keturias požemines perėjas pėstiesiems. Tunelius planuojama įrengti ten, kur vienoje ir kitoje šios magistralės pusėse vyksta kasdienis gyvenimas, yra gyvenviečių, todėl pėstieji neišvengiamai patenka į automagistralę. Nors transporto priemonių greitis tose vietose yra sumažintas, tai nepadeda užtikrinti pakankamo saugumo.

Todėl svarstoma įrengti požemines perėjas ties „Maximos“ baze Vilniuje ir ties Skirmantiškių, Jakštonių bei Strošiūnų gyvenvietėmis.

Automagistralėse atsiras ir daugiau viadukų dviratininkams bei pėstiesiems. Jau baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviračių viadukas kelio A3 Vilnius–Minskas ruože, Nemėžio gyvenvietėje. Be to, įrengiant dviejų lygių sankryžas kelyje A1 ties Žiežmariais ir kelyje A2 ties Žemaitkiemiu pėstiesiems bei dviratininkams, bus pastatyti atskiri nuo automobilių eismo viadukai.

Padaugės dviračių takų Kad būtų užtikrintas pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas, nepaisant riboto kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, kasmet šalia valstybinės reikšmės kelių nutiesiama ir rekonstruojama apie 12 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

I N F RASTRUKTŪRA IN RASTRUKTŪRA

„Mėgstame sakyti, kad saugus eismas nepripažįsta apskričių, savivaldybių ar kitų administracinių ribų. Saugaus eismo priemonės planuojamos ir diegiamos, visiškai neatsižvelgiant į tai, kokioje savivaldybėje ar miestelyje jos reikalingos. Svarbiausias kriterijus yra tai, kad investuotos lėšos duotų kuo didesnę ekonominę naudą, t. y. kad kuo labiau sumažėtų eismo įvykių, žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius“, – paaiškino N. Abukauskas.

→

85

Rekonstravus sankryžą į žiedinę, eismo įvykių, kurių metu žūsta žmonių, sumažėja net iki 98 %. Nutiesus pėsčiųjų ir dviračių taką, tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių sumažėja iki 80 %. Įdiegus greičio mažinimo priemones, žuvusiųjų keliuose sumažėja iki 80 %. „analizuojant avaringumo situaciją ir vertinant pėsčiųjų bei dviratininkų srautus pastebėta, kad poreikis tiesti pėsčiųjų ir dviračių takus yra kelis kartus didesnis, nei šiuo metu nutiesiama. todėl, siekiant užtikrinti pakankamai saugias eismo sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams ir optimaliai panaudoti skiriamą finansavimą, kasmet sudaromas planuojamų įgyvendinti objektų sąrašas. šiuo atveju pirmenybė teikiama ypač avaringiems ir pavojingiems kelių ruožams, kuriuose vyrauja dideli pėsčiųjų ir dviratininkų srautai“, – paaiškino pašnekovas.

SAUGESNĖS DANGOS eismo sąlygos ir eismo dalyvių saugumas labai priklauso ir nuo kelio dangos. tad lietuvoje pastaraisiais metais

nuodugniai tiriamos kelio dangos. ieškoma optimalių dangų sudėčių, atsižvelgiant į klimato, reljefo sąlygas, transporto eismo intensyvumą ir geriausią kainos bei kokybės santykį. n. abukauskas prisiminė, kaip prieš kelerius metus lietuvoje išbandyta nauja dangų tiesimo technologija – minkštasis asfaltas ir dvigubas paviršiaus apdaras. neatsitiktinai eksperimentiniai ruožai pasirinkti visoje lietuvoje, siekiant įvertinti skirtingų klimato sąlygų, kritulių kiekio ir kitų kriterijų poveikį šioms dangoms. prireikus prieš perėjas bus numatoma papildomai įrengti neslidžią dangą, mažinančią automobilių stabdymo kelią. tokios perėjos atsiras beveik visuose savivaldybių centruose. tikimasi, kad pagal gerąjį pavyzdį savivaldybės galės tobulinti ir kitas miestų perėjas. 

persikraustote?

Mes tuo pasirūpinsime!

inFrastruktūra

persikraustymą iš vieno būsto į kitą bent kartą gyvenime patyrė kiekvienas. namie stūkso kalnai dėžių ir ryšulių, visur tvyro chaosas, o nervinis galvos skausmas pamažu pereina į neviltį ir depresiją. tačiau yra būdų oriai ištverti šį nelengvą išbandymą.

Jeigu daiktus gabensite ne savo transportu, automobilio pradėkite ieškoti likus dviem savaitėms iki persikraustymo ar net anksčiau. Jei galite sau leisti, pasisamdykite specialiai perkraustymu užsiimančią įmonę. galima rasti patikimų kraustytojų, kurie ne tik perveš daiktus, bet prieš tai juos profesionaliai ir saugiai supakuos, prireikus išrinks, o naujoje vietoje ir surinks baldus. tuo puikiai gali pasirūpinti uaB „Bulautra“ darbuotojai. žinoma, daiktus galima susipakuoti ir patiems. prieinamiausia ir patogiausia pakavimo priemonė – kartoninės dėžės. dažniausiai jų galima gauti bet kuriame prekybos centre arba užsisakyti iš kraustančios įmonės. tuo taip pat gali pasirūpinti uaB „Bulautra“.

nusistatykite savo persikraustymo mastą, t. y. ką ketinate pasiimti į naujuosius namus, o ką padovanoti draugams ar tiesiog išmesti. Beje, tai vienas didžiausių kraustymosi pranašumų – proga pagaliau atsikratyti susikaupusių nereikalingų daiktų. patikrinkite kraustymosi sąlygas ir apsispręskite dėl pervežimo būdo. kol nevėlu, patikrinkite, pavyzdžiui, ar lova tikrai tilps pro durų staktą (o gal vis dėlto reikia ją išmontuoti?), ar paskui pavyks apsisukti su ja laiptinėje.

86

UAB „BULAUTRA“ i tel. +370 611 18 999 el. p. inFo@nuVezaM.lt i WWW.nuVezaM.lt

KRAUSTYMOSI DIENą: 1) susitarkite su kaimynais, kad paliktų pakankamai vietos kraustymo įmonės transportui (pasirūpinkite tinkamu privažiavimu); 2) patikrinkite, ar skalbyklė, džiovyklė ir indaplovė yra atjungtos, tuščios, iš jų išleistas vanduo ir pan.; 3) patikrinkite, ar atšildytas šaldytuvas ir šaldiklis, iš jų iškrauti maisto produktai.

UAB „BULAUTRA“ PROFESIONALŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS: - krovinių pervežimas; - didelis transporto priemonių pasirinkimas; - skubių ir dalinių krovinių vežimas lietuvoje ir užsienyje; - nereikalingų daiktų, senų baldų išvežimas utilizuoti; - mikroautobusų nuoma (be vairuotojo); - visos draudimo paslaugos; - profesionalios perkraustymo paslaugos.

87

INFRASTRUKT的RA

88

INFRASTRUKT的RA

4

ARCHITEKT的RA