STRUCTUM 2013 Žiema Nr.1

 Žurnalas sėkmingam verslui!

ŽIEMA I 2013 (1)

... tobulėjant vienam dalykui, tobulėja ir visa, kas yra aplinkui.

(Paulo Coelho „Alchemikas“)

TURINYS 62 18

42 22 ARCHITEKTŪRA POKALBIS „2 mm architects“ – kūrybos startas OBJEKTAS Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas – tarp upės, miesto ir žmogaus KNYGA Apie miestą KRAŠTOVAIZDIS Architektūros lyrika

4 8 17 18

statyba OBJEKTAS Energijos beveik nevartojančių namų kvartalas „Žalieji Leliai“ – realybe virtusi utopija ĮVYKIAI Lietuvos pramonininkų konfederacija metus palydėjo apdovanojimais NAUJOVĖS „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ – patikima hidroizoliacinė juosta PULSAS NT rinka Lietuvos pajūryje RINKA Pirmasis Lietuvoje energinis A klasės daugiabutis namas TECHNOLOGIJOS Betono grindys „HTC SuperfloorTM“– spindinti ir tvirta elegancija

žiema

4 2013 (1)

22 28 31 32 36 40



TURINYS 

28

žiema 2013 (1) INŽINERIJA

OBJEKTAS Naujausios „Fortum Klaipėda“ jėgainės dūmų dujų valymo technologijos

42

Pažangūs „Fortum Klaipėda“ projekto elektrotechniniai sprendimai „AF-Consult“ patirtis – pelningiems, saugiems ir darniems sprendimams Tarptautinius reikalavimus atitinkanti kokybė Kabelių klojimo konstrukcijos UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje Beveik pusės milijardo litų vertės jėgainės elektros darbai – iššūkis Lietuvos įmonei Ilgametes saugos tradicijas užtikrina pusšimčio specialistų kvalifikacija UAB „Klaistvita“ – iššūkių nevengianti įmonė „Protecta“ priešgaisrinės angų sandarinimo sistemos UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje

51 52 54 56 57 58 60 61

OBJEKTAS Nauji bokštai, krosnys ir milžiniški įrenginiai: „Akmenės cementas“ žengia į naują lygį PATIRTIS Pažangios statybos technologijos pramonės objektams

62 68

INFRASTRUKTŪRA VANDENTVARKA Vandentvarkos projektai – nauda ir technologijos TRANSPORTAS Elektromobiliai – ar vizija virs tikrove?

Summary

70 74

80

18 32

Redakcijos žodis Jūsų rankose – antrasis žurnalo „Structum“ numeris. Palydėjęs senuosius metus ir kartu su jumis pasitinkantis naujuosius, apžvelgiantis įdomiausius, svarbiausius praėjusių metų projektus ir nepamirštantis pagalvoti apie ateitį.

Metų slenkstis dažnai yra proga apmąstyti ir įvertinti nuveiktus darbus, atrasti trūkumus ir pasižadėti tapti geresniems. Vieni svarbiausių prioritetų šiuolaikiniame technologijų ir pramonės amžiuje – darnus ryšys su aplinka, tvarus vartojimas. Tad, ko gero, neatsitiktinai šios temos vis šmėsteli ir mūsų žurnalo straipsniuose.

Architektūros dalyje pristatome sklandžiai į aplinką įsiliejusio naujojo Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato Vilniuje projektą, kur upė, pastatas ir jame dirbantys žmonės vienas kitą papildo. Be to, kviečiame pasižvalgyti po Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos nusipelniusį Poezijos parką Marijampolėje. Jau dešimtmetį teikiama premija pirmą kartą atiteko architektūros objektui.

Tvaraus vartojimo tema tęsiama ir statybos dalyje. Čia pasakojame apie energijos beveik nevartojančių namų kvartalą „Žalieji Leliai“, pristatome pirmąjį Lietuvoje energinės A klasės daugiabutį namą, iškilusį sostinėje.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2108 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė Regina Fraimanaitė El. paštas regina@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Aistė Galaunytė Elena Nekrošienė Stasys Liaukevičius Eglė Kajauskaitė Ramūnas Liutkevičius Gintarė Zorskaitė Fotografijų autoriai: Stasys Liaukevičius Aistė Galaunytė Vacys Valužis Raimundas Urbakavičius Leonas Garbačiauskas Gintaras Kandrotas Eglė Švedaitė

O pagrindinis numerio straipsnis pristato bene didžiausią ir svarbiausią dabar mūsų šalyje vykdomą projektą – „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės statybas. Dydžiu, pobūdžiu, keliamais iššūkiais išskirtinis objektas naudos atsinaujinančių šaltinių kurą ir galės gaminti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Toks jis yra pirmas Lietuvoje. Specialistai džiaugiasi ir sutartinai tvirtina, kad tokių jėgainių jau seniai reikia tiek Vilniuje, tiek Kaune. Kuo ypatingas šis projektas, kas dalyvavo jį įgyvendinant, kaip objekte bus sprendžiami taršos klausimai, skaitykite mūsų numeryje.

Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt

Dėl galimybės deginti buitines atliekas aplinkosauginiu projektu galima vadinti ir naująją „Akmenės cemento“ gamybos liniją. Įspūdingais pastatų gabaritais išsiskiriantis pastatas įdomus ir statybos technologijomis, gamybos linijos pokyčiais.

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

Infrastruktūros dalyje leidome sau pafantazuoti apie ateitį ir kviečiame susipažinti su elektromobilių plėtros galimybėmis Lietuvoje. Ar vizija gali virsti tikrove?

Malonaus skaitymo!

Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Ieva Slanytė Telefonas +370 5 265 3909 El. paštas ieva@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“

© UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

žiema

2013 (1)

A rchitektūra / Pokalbis

„2 mm architects“ – KŪRYBOS STARTAS Aistė galaunytė

Šiais metais populiarus anglų architektūros ir dizaino žurnalas „Icon“ pristatė 20 geriausių jaunųjų pasaulio architektų. Netikėtai, nors paprastai architektūros srityje jaunu laikomas ir 40 metų sulaukęs specialistas, didžiąją sąrašo dalį sudarė vos per 30 perkopę ir dešimtims žmonių vadovaujantys jaunieji talentai. Kitas labai gerai žinomo tinklaraščio apie architektūrą autorius svarsto, kodėl architekto ir informacinių technologijų specialisto karjeros piką skiria net 20 metų? Galbūt tai nėra taip jau neišvengiama? O mes klausiame, kuo gyvena jaunieji Lietuvos architektai, pradėję savarankišką veiklą?

Pokalbis / A rchitektūra

Studija „2 mm architects“ įsikūrusi viename gražiausių Kauno Laisvės alėjos kiemų su miniatiūrine bažnyčia ir už kampo styrančia žalios ir mėlynos spalvų naująja Kauno architektūra. Prie architektų studijos durų simboliškai pasitinka statybininkai – vyksta remontas. „Šitą sieną griausim“, – rodo studijos įkūrėjai jauni architektai Mindaugas Puodžiukynas su Mindaugu Butvila, ir supranti, kad architektūra iriasi į priekį. Tad pozityviai (nepaisydami visų „nors...“) kalbamės apie kūrybą ir savarankiškumą. „Esame darboholikai – dirbame septynias dienas per savaitę, – sako M. Puodžiukynas. – Kita vertus, savo darbuotojus mokau ateiti į darbą 9 val. ryto – niekada nevėluoti ir iš darbo išeiti 7 val. vakaro – niekada nevėluoti. Kad ir kas būtų, naktį nedirbti, jeigu turi dirbti naktį, kažką blogai suplanavai.“ Kaip pradėjote savo veiklą?

M. Puodžiukynas (M. P.) Mūsų įmonė įsikūrė vasario 14 d., praėjusiais metais. Prieš tai abu dirbome labai daug kur. O po to nusprendėme: kam dirbti kažkam, kai jau viską moki padaryti pats.

Tačiau yra daug žmonių, dirbančių kažkam, ir jiems nekyla noras daryti savo...

M. P. Taip, pažįstu iš tikrųjų gerų architektų, gal net geresnių už mus (šypsosi). Jie savo noru dirba kitiems garsiems architektams ir džiaugiasi ta vieta, saugo ją, tausoja. Gerą darbuotoją labai sunku išsiugdyti ir reta rasti...

M. Butvila (M. B.) Studijuojant atrodė, kad architektūra – tai laisvė, atrodė, kursi koncepcijas... Dabar rašai aiškinamuosius raštus ir džiaugiesi, kai bent prisilieti prie pačios kūrybos, o dar visi tie biurokratiniai dalykai...

M. P. Dirbti sau sudėtingiau. Kai esi samdomas darbuotojas, vadovas tau pasako: padaryk tą ar aną, tu skubi, bet padarai. O kai pats esi vadovas, negali atsiginti rutinos, kai vieną dieną pradeda skambinti ir nenustoja... Bet reikia stengtis nereaguoti į stresą ir suvaldyti jį. Išlaviruoti. Ir kuo geresni darbuotojai, kuo geresni žmonės tave supa, kuo iš mažiau žodžių jie supranta, ko tu nori, tuo yra paprasčiau. Žinoma, tobulumui nėra ribų ir gal niekada nebus taip gerai, kaip aš įsivaizduoju, bet mes jau tai turim.

Jeigu dirbtum vienas, būtų gerokai blogiau. Bet kai yra komanda, viskas vyksta labai gerai.

A rchitektūra / Pokalbis

Kas yra jūsų komanda?

M. P. Esame keturi žmonės. Be mūsų dviejų, dar yra architektė Milda Pacevičiūtė, pernai baigusi bakalauro studijas. Ji – didelė minimalistė. Kai reikia kurti interjerus, tenka ją skatinti įdėti dekoro (šypsosi). Taip pat Vytenis Raubickas, baigęs VGTU Architektūros fakultetą.

M. B. Mūsų pagrindinis darbo principas su jaunesniais kolegomis – „atviros kortos“. Jei nori bendrauti su užsakovais – eik, bendrauk, daryk savarankiškai. Neretai pasitaiko, kad jaunas architektas nuo užsakovo yra tarsi „atsijotas“ – „penktas vanduo nuo kisieliaus“... Mes visi dirbame tolygiai, esame laisva studija.

Kaip sekasi rasti užsakymų?

M. P. Dirbame jau aštuonerius metus, per tą laiką ir susiformavo užsakovų būrys. Prireikia aštuonerių metų, kad turėtum užtektinai užsakymų… Kuo daugiau padarai

 Mindaugas Butvila.

Pokalbis / A rchitektūra

Ar turite savo mėgstamiausią darbą iš viso to, ką jau esate suprojektavę?

M. P. Tiesą sakant, tokio nėra. Aš esu idealistas, žodis „tobula“ man lygus pažymiui „devyni“. Devynetų galiu prirašyti, bet nėra tokio, ką galėčiau pasikabinti ant sienos.

Ar apskritai galima pasikabinti savo darbą ant sienos?

Manau, kad ne. Tą darbą taip gerai pažįsti, kaip savo kišenę, ir visada žinai, kad dabar darydamas padarytum daug geriau.

Kokie jūsų ateities planai?

M. B. Man atrodo, kad tobuliausia būtų gyventi Lietuvoje ir turėti galimybę projektuoti užsienyje.

M. P. Be abejo, plėsimės, tikrai neplanuojame užsidaryti (šypsosi).

Ačiū už pokalbį.   Mindaugas Puodžiukynas. gerai, kuo mažiau prisidirbi, tuo daugiau galimybių, kad klientas grįš. Neseniai sukūrėme savo įmonės interneto puslapį, puslapį socialiniame tinkle, turėjome išsispausdinę apie penkis tūkstančius lankstukų, bet šiais kanalais, galiu pasakyti, gavome nulį užsakymų (šypsosi).

Kartais būna labai sunku įtikinti žmogų, ir, kiek esu dirbęs, ko gero, nėra dar buvę tokio projekto, kurį būčiau padaręs tiksliai taip, kaip noriu. Žmonėms per šalta, jie įsivaizduoja savo pasaulį truputį kitaip.

O jūs nebandote perauklėti užsakovų?

M. P. Visada ieškome kompromisų. Žinoma, visi nori tokių klientų, kurie duotų krūvą pinigų ir leistų daryti taip, kaip tu įsivaizduoji. Tiesą sakant, esu šimtu procentų įsitikinęs, kad tai būtų geriausia, ką jie galėtų gauti.

Tad kokia jūsų kūryba?

M. B. Neseniai dalyvavome B. Lubio memorialinės įamžinimo vietos idėjos projekto Jonavoje konkurse ir laimėjome pirmąją vietą.

M. P. Žinoma, didžiausią masę sudaro gyvenamieji namai.

Be to, kuriame ne tik architektūrą, bet ir grafinį dizainą, logotipus. Pavyzdžiui, projektavome kirpyklos interjerą ir sukūrėme jų prekių ženklą: logotipą, vizitines korteles, skrajutes.

Tokiu tarpdiscipliniškumu vyresni architektai nelabai užsiima...

M. P. Kompleksiškumas yra gerai – jei tas pats kūrėjas dirba ir su logotipu, ir su interjeru, didelė tikimybė, kad jie tarpusavyje derės. Manau, architektas yra žmogus, galintis daryti viską, na, išskyrus, žmones operuoti (šypsosi).

Architektūra / Objektas

VILNIAUS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS PASTATAS – TARP UPĖS, MIESTO IR ŽMOGAUS

Gaisrinės pastatas glaudžiasi Neries upės slėnyje, Antakalnyje, šalia judraus eismo Šilo tilto. Tai – funkciškai nevienalytis statinys. Jame įsikūrusios dvi tarnybos – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) šeštoji komanda ir Bendrasis pagalbos centras (BPC). Spalvingame istorinio Vilniaus rajono peizaže gaisrinė išsiskiria tamsiais tonais ir „ekranu“, per tiltą drąsiai žvelgiančiu Žirmūnų link. Pastatas dengtas skirtingo atspalvio degtojo molio plokštėmis – šis spalvinis skirtumas sukuria subtilų mirgėjimą, monolitiškumo ir lengvumo pusiausvyros įspūdį. Fasadų kompozicija kuriama pa-

sitelkiant dvi spalvas – beveik juodą foninę ir ženklišką raudoną. Monochrominiame tūryje dominuoja tai, kas funkciškai svarbiausia, – raudonai ženklinami abiejų įstaigų įėjimai, o už stiklinio P. Vileišio gatvės fasado visą parą (ir ypač tamsiuoju metu) matomos gaisrinės mašinos. „Norėjome, kad automobiliai būtų aktyvūs tiek interjero, tiek eksterjero dalyviai“, – netradicinį sprendimą aiškina projekto vadovas, architektas Gintautas Vieversys. Stiklinės garažo durys signalizuoja, kad bet kurią minutę jos gali atsiverti, panaikindamos barjerą tarp vidaus ir išorės.

Objektas / Architektūra

Aistė Galaunytė

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas – retas architektūros pavyzdys, kai galima kalbėti apie pastato santykį su vandeniu. Tai nėra prabangūs apartamentai su vaizdu į upės slėnį ar restorano terasa. Upė čia neskirta gražiam paveikslėliui ar idealaus gyvenimo iliuzijai parduoti.

Neries pakrantė čia atlieka kiek kitokį vaidmenį – pagalvojus geriau, juk vandens telkinys yra toji esencija, be kurios pati gaisrinės funkcija netektų prasmės.

Architektūra, skirta žmonėms Architektas G. Vieversys, kalbėdamas apie pastato erdves ir planus, pagrindiniu vadina žmogiškąjį veiksnį.

Pastate įsikūrusios dvi skirtingas funkcijas atliekančios tarnybos, kurių darbas susijęs su ypač didele įtampa.

Projekto programa buvo sudaroma bendradarbiaujant su būsimais statinio naudotojais ir siekiant užtikrinti kuo geresnę jų darbo kokybę. Įžengęs į PGT (įėjimas iš P. Vileišio g.) vestibiulį iš karto supranti atsidūręs netipiniame visuomeniniame pastate. Kairėje, už stiklinės pertvaros, boluoja raudoni gaisriniai automobiliai.  Pastato fasadas iš P. Vileišio g. pusės (L. Garbačiausko nuotr.).

Architektūra / Objektas

Elingas – PGT valčių garažas (L. Garbačiausko nuotr.).

10

Objektas / Architektūra

Dešinėje girdėti minamo treniruoklio girgždesys – sporto salė. Į darbą atėjęs gaisrininkas turi budėti 24 valandas be pertraukos. Darbas tampa namais. Tad kopiame į trečią aukštą, kur įrengtos gaisrininkų gyvenamosios patalpos ir administracijos kabinetai. Kokia yra gaisrininko kasdienybė? Gyvenamąjį korpusą sudaro vakaruose, palei vitrininius langus, išsidėsčiusios poilsio ir virtuvės patalpos bei rytuose esantys aštuoni miegamieji. Gaisrininko miegamasis – dvivietis, asketiškas, be nebūtinų detalių. Tik keli žingsniai nuo jo – nusileidimo stulpas, kuriuo patenkama į pirmame aukšte esantį garažą.

Didelis dėmesys skiriamas poilsio zonai. Tai – erdvi patalpa, perskirta stikline atitvara, giliau – virtuvė su valgomuoju, o prie pat langų – saikingai baldais apstatyta erdvė su minkštasuoliais, turinti išėjimą į terasą. Svarbiausias akcentas – dideliuose languose plaukianti upė.

 Autoriai Architektai: Gintautas Vieversys, Laima Tumynienė, Adomas Šablevičius, Valdemaras Stupak, Dovydas Čipkus (UAB „Laimos ir Ginto projektai“) Interjero autorė Liucija Šeškuvienė

 ĮGYVENDINIMAS Projekto vadovas Gintautas Vieversys Rangovas UAB „Veikmė“ Įvykdymo data 2007–2012 m.

 Duomenys Adresas – P. Vileišio g. 20A, Vilnius Bendrasis plotas – 4 134,84 kv. m

Pastatas žiūri į upę Tekantis Neries vanduo efektingiausią interjero scenografiją kuria BPC operacijų salėje, įsikūrusioje aukščiausiai iškilusioje pastato dalyje – vadinamajame „ekrane“. Čia 12 val. per parą dirbs 60 darbuotojų, atsiliepsiančių į skambučius iš visos Lietuvos. Atvėrę duris patenkame į beveik šešių metrų aukščio pailgą salę, skirtą BPC darbuotojams. Ši patalpa funkciškai dalijama į dvi dalis: darbo ir poilsio erdvę. Darbo erdvė – atvira su 60 darbo stalų. Poilsio erdvė suprojektuota antresolėje, į kurią

 Šiltuoju metų laiku fizinę formą ugniagesiai gali gerinti pratybų

aikštelėje (R. Urbakavičiaus nuotr.).

 Apželdintas stogas, dengiantis BPC garažą, – tarsi landšafto dalis

(L. Garbačiausko nuotr.).

11

Architektūra / Objektas

galima patekti tiesiai iš darbo salės arba koridoriumi. Ši zona, kaip ir PGT korpuse, susideda iš poilsio kambario ir virtuvės. Nuo operacijų salės atskirta tik stikline pertvara. Tad tiek dirbantieji, tiek besiilsintieji turi galimybę kartkartėmis pažvelgti į ramiai tekančią Nerį.

Gaisrinė ir vanduo Klaidinga būtų manyti, kad šiam pastatui upė svarbi tik interjero paveikslams kurti. Žvelgiant nuo Žirmūnų kran-

 Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vestibiulis ir garažas

12

(V. Valužio nuotr.).

to labiausiai atsiskleidžia pastato tūrio ryšys su upe ir tiltu. Dialogą pradeda elingo tūris, tarsi įsodintas į aukštą Neries krantą.

Elingas – dengtas statinys šalia vandens telkinio, skirtas gelbėjimo valtims laikyti. Be to, šeštoji komanda yra vienintelė Vilniuje, turinti narų tarnybą. Elingo stiklinis fasadas (valčių garažo durys), įgilintas ir įrėmintas juodo kontūro, tarsi įgeria vandenį. Palipame Neries šlaitu.

Nuo P. Vileišio gatvės atsiveria laiptais kylanti trijų tūrių kompozicija. Apatinis – gaisrinių automobilių garažas, toliau – administracinė dalis. Per kelias dešimtis metrų nuo elingo nutolusi aukščiausia komplekso dalis –

Objektas / Architektūra

 Bendrojo pagalbos centro darbo salė (V. Valužio nuotr.).  Bendrojo pagalbos centro darbuotojų poilsio zona –

ideali vieta atsipalaiduoti nuo įtempto darbo (V. Valužio nuotr.).

 Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos virtuvė (V. Valužio nuotr.).  Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sporto salė (V. Valužio nuotr.).

į upę jau kiek iš kitos perspektyvos žvelgiantis stiklinis ekranas, pailgu išsikišusiu tūriu atkartojantis linijinę greta nutiesto tilto struktūrą. P. Vileišio gatvės fasadai – atviriausi, juose daug stiklo plokštumų, todėl būtent juos su gamtine aplinka sieja didžiausias ryšys.

13

Architektūra / Objektas

EKSPLIKACIJA (PGT) Nr.

Patalpos pavadinimas

1

Apsauga

2

PGT holas

3

Sporto salė

4

Narų kostiumų plovykla-džiovykla

5

Narų patalpa

6

Kvėpavimo aparatų balionų patalpa

7

Oro balionų patalpa

8

Kvėpavimo aparatų priežiūros patalpa

9

Kvėpavimo aparatų balionų pildymo patalpa

10

Garažas

11

Gaisrinės automobilių plovykla

12

Gaisrinės automobilių remonto patalpa

13

Techninis postas

14

Žarnų džiovykla

15

Žarnų plovykla

16

BPC persirengimo patalpa

17

Sandėlis

Iš Viso aukšte Iš Viso pastate (be stovėjimo aikštelės) Stovėjimo aikštelė Iš Viso pastate

m2

1125,05 3407,68 727,14 4134,82

 Pirmo aukšto planas.  Perspektyva nuo Šilo tilto (V. Valužio nuotr.).

14

Objektas / Architektūra

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatas – vienas įsimintiniausių architektūros projektų, 2012 m. įvykdytų Lietuvoje.

Jo autoriai – UAB „Laimos ir Ginto projektai“ – buvo pristatyti ir įvertinti architektūros apdovanojimais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tai vienas pirmųjų Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatų, išaugusių per du nepriklausomybės dešimtmečius.

Ryšys su aplinka Antakalnis – Vilniaus rajonas, išsiskiriantis itin gausia architektūros stilių įvairove. Tiesa, šįkart gaisrinės pastato autoriams nereikėjo spręsti „naujos architektūros istorinėje aplinkoje“ dilemos. Kvartalai šalia Šilo tilto apstatyti sovietinių daugiabučių dėžutėmis, o artimiausias kaimynas – kolegija – taip pat tipinės funkcionalistinės architektūros pavyzdys. „Mums labai padėjo baltas kolegijos fasadas – jis išryškina gaisrinės pastatą, veikia tarsi fonas“, – sako pastato architektas, projekto vadovas G. Vieversys. Tačiau

 Antro aukšto planas.

EKSPLIKACIJA (PGT) Nr.

Patalpos pavadinimas

1

BPC Holas

2

Kabinetas

3

Techninė patalpa

4

Stovėjimo aikštelė

5

Serverinė

6

Tarnybinių uniformų patalpa

7

Sandėlis

8

Archyvas

9

Rūkomasis

m2

Iš Viso aukšte

1324,03

Iš Viso pastate (be stovėjimo aikštelės)

3407,68

Stovėjimo aikštelė

727,14

Iš Viso pastate

4134,82

15

Architektūra / Objektas

naujosios gaisrinės autoriai pastebėjo kitą kontekstualumo atspalvį – nesvarbu, kokia neišraiškinga būtų kaimyno architektūra, čia visų pirma gyvena ir dirba žmonės. Kaip gali pasikeisti jų gyvenimo kokybė atsiradus naujam kaimynui? „Labai daug diskutavome ir savo sprendimus derinome su kolegijos atstovais, kaip pasiekti, kad mūsų pastatas netaptų siena, skiriančia kolegiją nuo gamtinės aplinkos“, – prisimena architektas G. Vieversys. Atsiradus naujam pastatui,

UAB „Laimos ir Ginto projektai“ nuoširdžiai dėkoja įmonėms UAB „G.A.L. Architects“, UAB „Yglė“, UAB „Urbanistika“ ir „Fiat Lux“, prisidėjusioms įgyvendinant ir rengiant šį projektą.

 Trečio aukšto planas.

EKSPLIKACIJA (PGT) Nr.

Patalpos pavadinimas

1

Holas

2

Kabinetas

3

Mokomoji salė

4

Miegamasis

5

Virtuvė-valgomasis

6

Poilsio patalpa

7

Pasitarimų salė

Iš Viso aukšte

807,28

Iš Viso pastate (be stovėjimo aikštelės)

3407,68

Stovėjimo aikštelė Iš Viso pastate

16

m2

727,14 4134,82

kolegijai staiga iškilo grėsmė netekti vaizdo, jei į jos langus būtų atgręžtas pastato galinis kiemas. Sprendžiant šią problemą priimti du esminiai sprendimai.

Apželdintas BPC garažo stogas pratęsia žaliąjį koridorių upės link ir vizualiai atstoja prieš tai žėlusią veją. Be to, aukštesnioji gaisrinės dalis yra kiek įmanoma atitraukta nuo kolegijos ir perskirta į dvi dalis, ne tik atskiriančias tarnybas, bet ir suformuojančias koridorių į upę. Dar viena įdomi ir netikėta detalė: beveik juodas gaisrinės fasadas leidžia suskambėti tamsiam bareljefui, puošiančiam kolegijos sienas. „Atrodo, tarsi jis priklausytų mūsų pastatui“, – šypsosi G. Vieversys. Ir iš tikrųjų dauguma praeivių patvirtintų, kad bareljefas dabar matomas labiau nei bet kada anksčiau ir tik sutvirtina pastatų kaimynystę. 

K nyga / A rchitektūra

apie miestą Aistė Galaunytė

„Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“. Jurgis Vanagas.

Vilnius: „Technika“. 2012 m.

Tiesa, paralelių tarp šio leidinio ir beveik prieš dešimtmetį išleistos „Miesto teorijos“ (J. Vanagas, VDA leidykla, 2003) atrastume nemažai. Naujojoje knygoje, kaip ir ankstesnėje, pristatomi antikos ir renesanso miestai, XIX a. ir XX a. pradž. urbanistinės teorijos. Tačiau čia, kaip sufleruoja knygos pavadinimas, miestų istorijos laiko juosta papildoma netikėtu viražu į urvinį būstą. Nors ši tema paliečiama fragmentiškai, bet daugiaaukščių urvinių būstų fotofiksacijos tarytum nesąmoningai pranašauja miestų ateitį.

Skyriuje „Socialistinis miestas“, namas-komuna“ nagrinėjamas įdomus ir gana retai lietuvių kalba pristatomas ikistalininis Rusijos urbanistikos ir architektūros periodas. Skirsnyje „Kaimynijos vienetas.

Sovietinė gyventojų aptarnavimo sistema“ kiek kitaip pažvelgiama į sovietinius mikrorajonus, analizuojant juos kaip įgyvendintus pagal pakopinę aptarnavimo sistemą, o ji, beje, perimta iš amerikiečio C. Perry „Kaimynijos vieneto“. Vis dėlto knygoje stinga šiandienių Lietuvos miestų rajonų, priemiesčių vertinimo. Juk jie ypač

Naujojoje knygoje, kaip ir ankstesnėje, pristatomi antikos ir renesanso miestai, XIX a. ir XX a. pradž. urbanistinės teorijos.

Tačiau čia, kaip sufleruoja knygos pavadinimas, miestų istorijos laiko juosta papildoma netikėtu viražu į urvinį būstą.

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi architekto urbanisto prof. Jurgio Vanago monografija „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“ neabejotinai atras vietą daugumos Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų ir auditorijų lentynose. Ir ne tik. Įvade autorius užsimena, kad knyga skirta ne tik urbanistikos pradžiamokslį krimtusiems, bet ir kiekvienam, besidominčiam miestų istorija. Tokia prof. J. Vanago nuostata – tikrai nekasdienė knygų apie architektūrą leidybos srityje. Svarbiausia, kad ji nelieka tik formalus pažadas – nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio skaitytoją veda laisvai ir paprastai dėstoma urbanistikos ir architektūros teorija.

išsiplėtė ekonominio pakilimo metais ir jau dabar pastebima neigiamų to padarinių.

Vakarų pasaulio urbanizacija aptariama išties išsamiai – pradedant smulkiu vienetu šiuolaikiniu vienbučiu namu ir baigiant Europos transporto koridoriais. Pristatoma darnaus (angl. sustainable) miesto idėja ir pasaulinės miestų statybos tendencijos. „Nuo urvinio būsto iki šiuolaikinio megalopolio“ pristato ypač aktualią ir kompleksišką miesto temą tiems, kas nori geriau pažinti mus supančią aplinką, nes ji, tikėtina, yra neišvengiama ateities dalis. 

17

A rchitektūra / Kraštovaizdis

ARCHITEK TŪROS

lyrika

18

Kraštovaizdis / A rchitektūra

Aistė Galaunytė

Kiekvienas bent kartą buvęs Londone ar Paryžiuje kaip vieną svarbiausių šių miestų traukos taškų įvardytų parkus ir sodus. Roma neįsivaizduojama be fontanų, Niujorkas – be Centrinio parko Manhatane, mums gretima Ryga taip pat žavi per miesto centrą nusidriekusiu Kronvalda parku. Lietuvos poetų apdainuoti miškai ir upės, deja, vis dar sunkiai suvaldomi mūsų miestuose. Negalėtumei pasakyti, kad Lietuvoje nėra miestų viešųjų parkų – informacinį ženklą su užrašu „parkas“ galima išvysti pačiose netikėčiausiose vietose. Ir, tiesą sakant, džiugiai netikėta atrasti viešąją erdvę, vertą šio vardo, ne Lietuvos didmiesčiuose, o Marijampolėje.

19

A rchitektūra / Kraštovaizdis

išvaikščiotais takeliais (pastebimas ir toks reiškinys, kai ištrypti takeliai vėliau išasfaltuojami, – puikus būdas infrastruktūrą pritaikyti bendruomenės reikmėms...), apželdintos pienėmis, apgyvendintos šunimis. Kartais šių namų gyventojai po savo namų langais užsiveisia gėlynų ar net daržų su dekoratyviniais vežimais, nes tai – žmogiško mastelio erdvė, kurią gali aprėpti jų akys ir rankos. Tiesa, šiuo metu tokiuose „parkuose“ masiškai statomi vaikų žaidimų įrenginiai – visi kaip vienas, neatsižvelgiant į jau esamą mažąją architektūrą.

2012 m. gruodį „Poezijos parkas“ (arch. G. Vieversys, A. Byčenkovas, T. Eidukevičius kartu su R. Marcinkevičiene ir A. Marcinkevičiumi), esantis Suvalkijos sostinėje, buvo apdovanotas Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. Premija teikiama jau dešimtmetį, tačiau pirmą kartą ją gavo (kraštovaizdžio) architektūros kūrinys. Galima ironiškai pasvarstyti, kad visuomenei pagaliau buvo oficialiai paskelbta – kraštovaizdžio architektūra yra architektūra, o architektūra yra menas. Tačiau jei visai rimtai, toks miesto žaliųjų erdvių projektuotojų įvertinimas tikrai turėtų prisidėti prie teigiamo miesto parkų įvaizdžio kūrimo. Ar jis kada nors buvo neigiamas?

Dar praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį amerikiečių visuomenės veikėja Jane Jacobs pastebėjo, kad parkai yra labai kaprizingos vietos, nuolat atsiduriančios ties ypatingo populiarumo ir pavojingos vietos statuso riba.

J. Jacobs taiklus epitetas „miesto vakuumas, vadinamas parku“, deja, dažnai gali būti pritaikytas ir Lietuvai. Tai supranta ne tik architektai, bet ir paprasti miestiečiai: „Apie Lietuvos parkus? Kraupiau negali būti...“ – rašo vienas internetinio diskusijų forumo apie architektūrą ir urbanistiką respondentas. Dvarų parkai kartu su dvarų sodybomis išgyvena tam tikrą atgimimą (nors ir su didelėmis išlygomis), o miestų parkų padėtis – gerokai liūdnesnė.

Ypač tai pasakytina apie žaliąsias plynes sovietinių daugiabučių rajonuose. Skersai ir išilgai išvagotos grįstais,

20

Šis pasakojimas, žinoma, yra priešingybė tam, kas atsitiko Marijampolėje.

Miesto „Poezijos parkas“ suformuotas dar sovietiniais metais, todėl jam pavyko išvengti ir perdėtų paveldosauginių diskusijų, kaip atsitiko Vilniaus Bernardinų sodams ar Kauno Santakos parkui. Kartu tai niekada nebuvo neišmatuojama ir nesuvaldoma modernistinė plynė. „Poezijos parkas“ Šešupės slėnyje su centrine miesto dalimi jungiamas dvejais laiptais, vedančiais iš J. Basanavičiaus aikštės. Akivaizdu, kad būtent nenutrūkstamą upės, parko ir miesto ryšį akcentavo architektai, prikeldami parką naujam gyvenimui.

Nauji takai grįsti pagal senąsias organiškas takų kreives, o didinant peržvelgiamumą, tikslingai iškirsti medžiai. Parke suformuotas kompozicinis centras (tokio iki šiol nebuvo) ties nauja požemine perėja po Vilkaviškio gatve. Jame tankiai sutelkti dauguma parko struktūros gabaliukų: Jevonio upelis su kaskadomis, ekspresyvus naujas tiltelis, suoliukai, fontanai, takai, aikštelės ir panašūs elementai, toliau palaipsniui išbyrantys į parko gilumą. Išskirtina tai, kad „Poezijos parke“ vandenį – Jevonio upelį ir Šešupę – galimą ne tik matyti, bet ir paliesti.

Prisėsti ant laiptuotos krantinės – ne tik ant suoliukų.

Džiugina ir lakoniški parko dizaino elementai – šviestuvai, suolai. Beje, miesto svečiai, ko gero, sunkiai atspėtų, kurie iš suolų yra visiškai nauji, o kurie mena kelis dešimtmečius. Tai tik įrodo maksimalų naujųjų parko komponentų įsiliejimą į esamą miesto ir gamtos audinį. „Gamta ir gyvenimas yra elementai, abipusiškai sustiprinantys visa tai, kas paprastai nuo senų laikų buvo atpažįstama kaip vietos dvasia“, – rašė Christianas NorbergasSchulzas. Atrodo, „Poezijos parkas“, vos baigtas tvarkyti, akimirksniu tapo vieta, turinčia dvasią.   Andriaus Burbos, Aistės Galaunytės, Gintaro Kandroto,

Eglės Švedaitės ir UAB „Laimos ir Ginto projektai“ archyvo nuotraukos.

Kraštovaizdis / A rchitektūra

21

Statyba / Objektas

Energijos beveik nevartojančių namų kvartalas „Žalieji Leliai“ – realybe virtusi utopija ELENA NEKROŠIENĖ

Pastatų energinio efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas – pagrindinis šiandienos statybų politikos prioritetas. Prieš kelerius metus tarsi utopija atrodę vadinamųjų „pasyviųjų“ namų projektai šiandien žingsnis po žingsnio tampa įprastu reiškiniu. Nuolat atliekami tyrimai, statybos technologijų ir produktų tobulinimas leidžia gana racionaliomis sąnaudomis įgyvendinti pagrindinį uždavinį – pastatyti beveik nenaudojantį energijos, patogų ir šiuolaikišką namą.

22

Objektas / Statyba

Lietuvoje A+ klasės namų pastatyta palyginti nedaug, tad kiekvienam tokio tipo projektui reikia išskirtinio dėmesio.

Ateities namas – A++ namas Pasyviojo namo (vok. Passivhaus) koncepcija, paremta mokslinių tyrimų rezultatais, buvo suformuluota dar 1988 m. Vokietijoje. Pirmas pasyvusis namas buvo pastatytas Vokietijoje 1990 metais. Pastaruosius kelis dešimtmečius tobulėjant statybos technologijoms ir nenumaldomai kylant energijos išteklių kainoms, ekonomiškų, beveik energijos nevartojančių namų populiarumas auga itin sparčiai. Pagrindiniai kriterijai, kuriais apibūdinamas pasyvusis namas (sertifikatai išduodami pagal griežtus Vokietijos pasyviojo namo instituto reikalavimus), yra šie:  labai mažas, artimas nuliui energijos

suvartojimas šildymui (ne daugiau kaip 15 kWh/kv. m per metus);  bendras energijos suvartojimas neturi viršyti 120 kWh/kv. m per metus, o didžioji dalis energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių;  ypač didelis namo sandarumas (infiltracija) n50 ≤ 0,6 h-1.

2013 m. sausio 9 d. įsigaliojus naujiems pastatų energinio naudingumo reikalavimams ir sertifikavimui, pagal LR aplinkos ministerijos statybos techninį reglamentavimą aukščiausios energetinio efektyvumo klasės namas, populiariai vadinamas „pasyvusis namas“, oficialiai vadinasi A++ klasės – energijos beveik nevartojantis namas.

Nustatyta, jog nuo 2021 m. visi naujai statomi pastatai tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje privalės atitikti A++ klasės reikalavimus. Taigi turime aštuonerius metus projektavimo ir statybos technologijoms ištobulinti tiek, jog pasyvusis namas taptų statybos norma, savaime suprantama siekiamybe.

Ekologija kaip estetinė ir funkcinė koncepcija Racionalumas – taip vienu žodžiu galima būtų apibūdinti „Žaliųjų Lelių“ architektūrinį sprendimą. Gyvenamieji namai kvartale išdėstyti po tris abipus gatvės. Vieno aukšto pastatai darniai įsilieja į kraštovaizdį. Dviejų stačiakampių gretasienių tūrių kompozicija išryškinama kontrastinga natūralaus medžio ir balto tinko apdaila. Santūrūs, minimizuoti fasadai, paprasti aiškūs tūriai, subtilios detalės rodo darnumo su aplinka ir pačiu savimi siekį. Nedaugžo-

Projektas

 Pasyviųjų namų projektavimo bendrovė „Namai A+“

Įgyvendinimas

 Namo statybos darbai – UAB „Norvedas“  Statybų techninė priežiūra – UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“  Realizacija – 2012 m.

Duomenys

 Adresas – Darkiemio gatvė, Lelių kaimas, Klaipėdos r.  Pastatų kiekis – 6  Vieno namo bendrasis plotas – 140,85 kv. m  Vieno namo naudingasis plotas – 136,55 kv. m  Vieno namo gyvenamasis plotas – 95,47 kv. m  Aukštų skaičius – 1

Konstrukciniai duomenys

 Stogas – bituminė danga  Sienos – UAB „Aeroc“ blokeliai „EcoTerm Plus“, sienų storis 50 cm, apšiltinimo medžiaga 25 cm „Šiloporas Neo“  Išorės apdaila – dekoratyvinis tinkas ir medienos apdaila – maumedžio dailylentės  Vidaus apdaila – mineralinis tinkas  Šildymo sistema – UAB „Rubisolis“ elektriniai šildytuvai  Šilto vandens ruošimas – saulės kolektoriai  Vėdinimas – rekuperatorinis  Apsaugos nuo saulės sistema – išorinės žaliuzės

Energinis efektyvumas  Energinio efektyvumo klasė – A+, pasyvusis namas  Šilumos poreikis – 14,72 kWh/kv. m  Elektros sąnaudos –120 kWh/kv. m (per metus)  Pastato sandarumas – koeficientas 0,43  Rekuperatoriaus vidutinis metinis naudingumo koeficientas – 90,1 %  Ventiliatorių suvartojama elektros energija – 0,40 Wh/kub. m  Langai – šilumos perdavimo koeficientas u siekia 0,8 W/kv. m

23

Statyba / Objektas

PIRMAS AUKŠTAS Nr.

Patalpos pavadinimas

m2

1

Tambūras

4,3

2

holas

17,7

3

virtuvė

16,4

4

svetainė-valgomasis

33,8

5

kambarys

12,9

6

kambarys

11,4

7

vonios kambarys

5,5

8

miegamasis

19,1

9

katilinė-skalbykla

7,9

10

vonios kambarys

4,7

11

pagalbinė patalpa

5,1 138,8

Iš Viso papildomas plotas 12

Įėjimo terasa

13

terasa

Iš Viso

15,4 25,0 40,4

 Optimalaus 140 kv. m ploto namo

džiavimas architektūrinėje kalboje, kai funkcija ir technologija diktuoja estetinį sprendimą, kai pasitenkinama tik tuo, kas būtiniausia, – tai taip pat ir ekologiško mąstymo požymis.

AEROC

24

planas padeda siekti pasyviojo namo energinio efektyvumo, tačiau dėl to nenukenčia gyventojų patogumas.

Pagrindinis statinio uždavinys – maksimaliai taupyti energinius išteklius, bet ne namo gyventojų komfortą.

Namai skirti 3–5 asmenų šeimai, optimalaus 140 kv. m ploto. Trys miegamieji, bendra atvira gyvenamoji (virtu-

Objektas / Statyba

vės, valgomojo ir svetainės) erdvė, drabužinė, erdvus vonios kambarys – būtent tai, ko reikia šiuolaikinei šeimai.

Dviejų skirtingų vidaus funkcinių schemų: su dviem atskirais – bendru ir šeimininkų miegamojo vonios kambariais; arba vienu erdviu vonios kambariu su atskiru dušu, namų vidaus planai išsiskiria racionaliu funkcinių zonų išdėstymu. Pagalbinės patalpos ir virtuvė, kurioje dėl gaminamo maisto susidaro papildoma šiluma, išdėstomos šiaurinėje pusėje ir tampa buferinės temperatūros zonomis. Gyvenamosios patalpos atgręžiamos į pietus, kad per didelius vitrininius langus į namą pritekėtų saulės šiluma. Perteklinei šilumai kontroliuoti įrengtos specialios išorinės žaliuzės. Namai suprojektuoti taip, jog dar labiau padidintų pastato energinį efektyvumą, maksimaliai išnaudojant aplinkos sąlygas. Įgyvendinimo specifika Lietuvoje A+ klasės namų pastatyta palyginti nedaug, tad kiekvienam tokio tipo projektui reikia išskirtinio dėmesio. Vienos iš projekto vykdytojų UAB „Aeroc“ vadovas Alvidas Musius, paklaustas, kuo skiriasi pasyviojo ir įprasto namo statyba, sakė: „Tikriausiai dar anksti Lietuvoje būtų girtis turint pakankamai patirties statant pasyviuosius namus, nes tokių namų Lietuvoje kol kas vienetai. Tačiau noro ir entuziazmo netrūksta.

Tapti projekto partneriu paskatino Lietuvoje labai pa-

didėjęs susidomėjimas tokiais namais. Tam tikrų žinių reikia net tada, kai tik išsikeli sau idėją statytis pasyvųjį namą. Tokio namo projekto įgyvendinimas nuo įprastinio skiriasi tuo, kad jau nuo pat pradžių reikia dirbti su specialistais, turinčiais tam tikrą kvalifikacijos lygį: tai ir projektuotojai (kokio techninio lygio projektą parengs), ir statybininkai (kaip tiksliai sugebės įgyvendinti projektą), ir techninė statinio priežiūra. Visi specialistai turi būti kvalifikuoti ir labai sąžiningi (ypač statybininkai, nes nuo jų darbų kokybės labai priklauso rezultatas). Priežiūra taip pat labai svarbi, nes jau statybos metu atliekami matavimai, ar nenukrypstama nuo pasyviojo namo reikalavimų.“ Sienos. „Žaliųjų Lelių“ kvartalo namų sienos buvo statomos iš „Aeroc EcoTerm Plus 300“ blokelių, turinčių išskirtines šilumos izoliavimo, akumuliavimo ypatybes, taip pat „kvėpuojančių“ ir padedančių užtikrinti sveiką mikroklimatą pastate. Klijuojant blokelius specialiais baltais „Aeroc“ klijais, gaunamos labai plonos (iki 2 mm storio) mūro siūlės. Tai leidžia maksimaliai sumažinti šilumos nuostolius per sieną. Šilumos ir šalčio tiltų susidarymo išvengiama naudojant specialias armuotas sąramas virš angų. Tokių blokelių sienos taip pat neleidžia susidaryti išilginiams šilumos ir šalčio tilteliams ties pamatais. Naudojant „Aeroc“ medžiagas, sienų mūrijimas

25

Statyba / Objektas

Apskaičiuota, kad pastatyti energijos beveik nevartojantį namą atsieina nuo 10 iki 25 proc. brangiau nei įprastą panašų namą, tačiau eksploatuojant nuolat sutaupoma nuo 80 iki 90 proc. energijos sąnaudų.

yra paprastas ir greitas, maža tikimybė pataryti klaidų.

Be to, šie blokeliai turi specifinę konfigūraciją (išėmas galuose). Tai užtikrina gerą sienų sandarumą. Visi šie faktoriai yra labai svarbūs ir privalomi statant pasyviuosius namus. Šiltinimas. A+ energijos vartojimo klasės „Žaliųjų Lelių“ namų kvartalo energinį efektyvumą užtikrina ypač geras pastatų atitvarų apšiltinimas. Namams apšiltinti naudota ypatinga medžiaga su padidinta šilumine varža – UAB „Kauno šilas“ pagaminta „Šiloporas Neo“.

Tai labai efektyvi, patvari, atspari apkrovoms, neįgerianti drėgmės, nekeičianti savo izoliacinių ir fizikinių ypatybių per visą konstrukcijos naudojimo laikotarpį, pilkšvo atspalvio termoizoliacija. Puikias izoliacines ypatybes lemia įterpti grafito infraraudonieji absorbikliai ir reflektoriai. Šiame energiškai efektyvių namų kvartale sienoms šiltinti panaudotas 30 cm storio polistireninis putplastis „Šiloporas Neo“. Tai efektyviausia medžiaga tokių pastatų statybai. Patogu ir tai, kad „Šiloporą Neo“ galima taikyti visų pastato elementų – stogo, fasadų, grindų – šiluminei izoliacijai. Šildymas. Vienas svarbesnių pasyviojo namo kriterijų – minimalus energijos vartojimas – gali būti tenkinamas tik pasirenkant optimalias šildymo sistemas. „Žaliųjų Lelių“ kvartalui buvo pasirinktas naujos kartos elektrinis anglies pluošto šildymas. Toks šildymas pasirinktas dėl pasyviojo namo specifikos – jam reikia labai mažai energijos, tad tokio mažo galingumo kietojo kuro katilai tiesiog negaminami, o tradiciniai veiktų neefektyviai. Netinkamas sprendimas pasyviajam namui ir židinys, nes pro kaminą prarandama šiluma, bei vandeninis grindinis šildymas, kuris yra inertiškas – ilgai įšyla ir ilgai laiko šilumą. Siekiant maksimalaus energinio naudingumo būtina, kad šildymo sistema prireikus greitai įšiltų, o kai jos nebereikia – greitai atvėstų.

Namų skalbyklose ir ūkiniuose kambarėliuose įmonės „Rubisolis“ specialistai įrengė natūralaus šildymo infra-

26

Objektas / Statyba

 Namas dar neturi išorės apdailos,

raudonųjų spindulių lubų plokštes „Infrapower“. Sistemai nereikia jokios priežiūros, kadangi nereikia nei katilinės, nei katilo, kamino, ortakių ar vamzdžių, atkrenta ir jų priežiūra, o taip sutaupoma daug pinigų ir laiko.

Spindulinis šildymas leidžia labai sumažinti šilumos nuostolius, o kartu ir išlaidas. Šildymo plokštės suteikia greitą ir efektyvią šilumą – sutaupoma net iki 50 proc. šilumos energijos. Šiai sistemai reikia bene mažiausiai pradinių investicijų iš visų tokio tipo šildymo sistemų, naudojamų Lietuvoje.

Plytelėmis išklotose patalpose (tambūruose, voniose) įrengti naujos kartos anglies pluošto šildymo tinkleliai.

Kituose kambariuose buvo pasirinkti anglies pluošto šildymo kilimėliai „Genius Carbon“. Jie įrengti lubose, po gipsinėmis plokštėmis, tad visiškai nematomi. Naudojant anglies pluošto šildymo sistemas, užtikrinamas vos kelių laipsnių skirtumas tarp grindų ir lubų temperatūros – taip sukuriamas idealus šiluminis komfortas. Anglies

o termovizinis tyrimas jau idealus.

pluoštas nesukuria jokios pastebimos elektromagnetinės spinduliuotės, sistemoms nereikia specialios priežiūros, o sutaupoma iki 50 proc. montavimo išlaidų ir iki 40 proc. elektros energijos sąnaudų.

Apskaičiuota, kad pastatyti energijos beveik nevartojantį namą atsieina nuo 10 iki 25 proc. brangiau nei įprastą panašų namą, tačiau eksploatuojant nuolat sutaupoma nuo 80 iki 90 proc. energijos sąnaudų. Tad tikėtina, kad tokia investicija atsipirks per ketverius–aštuonerius metus, o laikui bėgant vis pakylant energinių išteklių kainoms planuojamas atsipirkimas gali dar pagreitėti. Vieno „Žaliųjų Lelių“ namo kaina (tinklalapio http://www.construction21.eu duomenimis) yra 172 335 eurai be pridėtinės vertės mokesčio, neįskaičiuojant sklypo sutvarkymo ir inžinerinių tinklų sąnaudų. Tad belieka tikėtis, kad tobulėjant statybos technologijoms A+ namų statybos sąnaudos mažės, o atsiperkamumas lems vis didėjantį tokių statinių populiarumą. 

27

Statyba / Įvykiai

Lietuvos pramonininkų konfederacija metus palydėjo apdovanojimais Praėjusių metų gruodžio 21 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) apdovanojo geriausiuosius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės salėje įteikti kasmečio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ medaliai, o Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame šventiniame renginyje pagerbti nusipelnę žmonės ir įmonės, jiems įteikti Petro Vileišio, „Inovacijų prizo“, „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimai.

Kasmet vykstančiame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ 2012 m. dešimtyje vertinimo grupių buvo nominuotos 80 įmonių iš penkiolikos šalies ūkio šakų. Dviejų lygių ekspertų ir įvairioms pramonės ir verslo šakoms atstovaujanti komisija, apibendrinusi ekspertų išvadas, nusprendė skirti 85 aukso ir 15 sidabro medalių įmonių produkcijai ir paslaugoms. Paraiškas vertino Respublikinio mitybos centro, Standartizacijos departamento, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Aplinkos vadybos ir audito instituto, Valstybinės ne

28

maisto produktų inspekcijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Lietuvos vartotojų asociacijos, Kauno technologijos universiteto, Lengvosios pramonės centro, Kauno ir Vilniaus kolegijų, atskirų pramonės ir verslo asociacijų ekspertai. Apdovanojimus įmonių vadovams Vyriausybėje įteikė Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir LPK prezidentas Robertas Dargis.

Kaip įprasta, daugiausia apdovanojimų atiteko maisto pramonės sektoriui, tačiau jų nusipelnė ir nemažai statybų sektoriaus įmonių.

Įvykiai / Statyba

„Lietuvos metų gaminys“ Aukso medaliai

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖ

 45x45 cm dydžio akmens masės plytelių kolekcija „Crystal“ – AB „Dvarčionių keramika“.  AB „Amilina“ Kationizuoto krakmolo cechas – AB „Montuotojas“.  Banguotų lakštų stogo dangos sistema „Baltijos banga“ – UAB „Eternit Baltic“.  Dolomito atsijų ir skaldos mišiniai – AB „Dolomitas“.  Dūmų ir šilumos ištraukiamosios ventiliacijos įtaisai (dūmų šalinimo stoglangiai) „Ecolux“ tipo, „Eurolux“ tipo ir „Marilux“ tipo – UAB „Buitmena“.  I klasės dolomitinė skalda – AB „Dolomitas“.  Kauno rajono savivaldybės Ringaudų pradinės mokyklos, lopšelio-darželio rekonstrukcija – UAB „Avona“.  Kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 78,83 km sankryžos su keliu Nr. 197 Kryžkalnis–Rietavas– Vėžaičiai rekonstravimas, įrengiant žiedinę sankryžą su apšvietimu – UAB „Sauslaukio statyba“.  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų pastatas – akušerinis ginekologinis korpusas, Eivenių g. 2, Kaunas – UAB „Kaminta“.

 Ulonų verslo centras Vilniuje – AB Panevėžio statybos trestas.  Vilniaus universiteto biblioteka (mokslinės komunikacijos ir informacijos centras) Vilniuje – AB „YIT Kausta“.  Žemės ūkio technikos centras Kėdainių r. – AB „YIT Kausta“.

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖ

 Naftos produktų saugykla – AB „Lietuvos geležinkeliai“.  Pramoninis ozonatorius – UAB Ozono centras.  Šiaulių nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai – UAB „Šiaulių vandenys“.  Šilumos ir elektros energijos gamyba ir tiekimas panaudojant termofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius – AB „Šiaulių energija“.  Technologijos, pagrįstos fitoremediacija, dirvožemiui, užterštam nafta ir sunkiaisiais metalais, valyti, sukūrimas – VšĮ „Grunto valymo technologijos“.  UAB „Traidenis“ technologija ir įranga pramoninėms nuotekoms valyti – UAB „Traidenis“.

MAŠINŲ IR ĮRENGINIŲ PRAMONĖS GRUPĖ

 Medinis „Euro-110M“ langas – UAB „Megrame medis“.

 „Calidum Ember“ biokuro pakura – UAB „Enerstena“.

 „Megrame“ plastikinis šiltas langas, pagamintas iš inovatyvios kombinuotos GEALAN S 9000 profilių sistemos, – UAB „Megrame langai“.

 „Rail Baltica“ esamo geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos projektas – UAB „Kelprojektas“.

 Oslo universitetas, slaugos fakultetas.

Pilestredet 32, Oslas, Norvegija – UAB „Staticus“.  Tinkuojamų fasadų plokštė „Paroc FAS B“ – UAB „Paroc“.  Gyvenamieji namai, kotedžai su atsinaujinančia saulės energija Vilniuje, Santariškių gyvenvietėje prie regioninio Verkių parko – UAB „Santariškių namai“.

PASLAUGŲ GRUPĖ

Sidabro medaliai  Banguoti lakštai „Klasika XL“ – UAB „Eternit Baltic“.  Išorinė krosnelė kubilo vandeniui pašildyti – UAB „Vilpros pramonė“.  Pastato, skirto Kauno profesinės reabilitacijos centrui įkurti, rekonstrukcijos darbai – UAB „Irdaiva“.

 Lietuvos pramonininkų konfederacijos archyvo nuotr.

29

Statyba / Įvykiai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos archyvo nuotr.

Nacionalinėje filharmonijoje vykusiame šventiniame renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės nariai, diplomatinio korpuso atstovai ir šalies pramonės bei verslo įmonių vadovai, apdovanojimus įteikė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.

Lietuvos pramonininkų konfederacija Petro Vileišio apdovanojimu pagerbia Lietuvos ir užsienio piliečius už asmeninius nuopelnus versle bei visuomeninėje veikloje ir jaunosios kartos atstovus už studijų ir mokymosi rezultatus. 2012 m. šios nominacijos apdovanojimai įteikti:  AB „Lifosa“ generaliniam direktoriui Jonui Dastikui – už šiuolaikinės chemijos pramonės plėtros rezultatus laikantis aplinkosauginių standartų, už įmonėje sukurtus aukščiausios kokybės produktus, pelniusius vietą tarp pasaulio geriausių, bei už asmeninį indėlį kuriant socialiai atsakingą aplinką darbuotojams, mecenatinę paramą pilietiškumo ir bendruomeniškumo skatinimui šalyje;  Lietuvos nusipelniusiam energetikos inžinieriui Pranui Noreikai – už nuopelnus Lietuvos energetikai, statant ir plėtojant šalies elektros energijos gamybos objektus, nuoširdų ilgametį darbą siekiant optimaliausių ekonominių ir socialinių sprendimų šalies energetikoje;  Mykolo Romerio universiteto magistrantui Aisčiui Ramanauskui ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivei Ugnei Jakubauskaitei.  Šventiniame renginyje trijose – didelių, vidutinių ir mažų – įmonių grupėse LPK prezidentas Robertas Dargis ir Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas apdovanojimus už sėkmingą veiklą 2012 m. įteikė komisijos atrinktoms 42 įmonėms. „Sėkmingai dirbančios įmonės 2012“ buvo vertinamos pagal produkcijos ir paslaugų apimtis, pelningumą, investicijas į gamybą, eksporto apimtis, darbo

30

našumo rodiklius ir kitus papildomus kriterijus. Statybos pramonės sektoriuje šis apdovanojimas įteiktas Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Edrija“, UAB „Wavin Baltic“, UAB „Inžineriniai tinklai“, UAB „Rudesta“, UAB „Irdaiva“, AB „YIT Kausta“ ir UAB „Staticus“. Statybinių medžiagų sektoriuje – UAB „Bodesa“, UAB „Stigma“, elektronikos ir mašinų gamybos sektoriuje – UAB „Precizika metrology“, UAB „Panevėžio Aurida“, UAB „Umega“, o vandens tiekimo ir ekologijos sektoriuje – UAB „Šiaulių vandenys“.  VšĮ Lietuvos inovacijų centro kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra rengiamo nacionalinio konkurso „Inovacijų prizas 2012“ ekspertai jau aštuntą kartą išrinko geriausius. „Inovatyvaus produkto“ kategorijoje nepastebėtas neliko UAB „Elinta“ produktas – elektromobilis „Elinta iQ“ ir įkrovimo sistema „CityCharge“. Palyginti su esamais ir kuriamais analogiškais produktas, jis išsiskiria funkcionalumu, dizainu ir geresnėmis techninėmis ypatybėmis. „Inovatyvios įmonės“ kategorijoje pagerbta AB „Lietuvos energija“ – įmonė, turinti formalius darinius inovacijoms diegti, naujoms idėjoms skatinti ir įgyvendinti, taip pat UAB „Teltonika“, nuolat kurianti naujus produktus bei investuojanti į jaunus specialistus, ir UAB „Kelprojektas“, modernias technologijas taikanti kartu su šiuolaikiniais vadybos metodais, daug investuojanti į savo darbuotojų kompetenciją.  Parengta pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos informaciją.

Naujovės / Statyba

3M

„

TM

All Weather Flashing Tape 8777“ –

patikima hidroizoliacinė juosta Statinių konstrukcijos nuolat veikiamos joms žalingos drėgmės. Tad rinkoje siūloma nemažai priemonių, skirtų konstrukcijų hidroizoliacijai. Naujoji unikaliais akriliniais klijais padengta hidroizoliacinė juosta „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ padės apsaugoti statinių konstrukcijas nuo galinčios patekti į jas drėgmės dar paprasčiau ir efektyviau. Įrankių centrų Stokker Vilniaus regiono padalinio vadovas Darius Utka pasakoja, kad naujasis produktas yra efektyvus sandarinant siūles ties palangėmis ir lango staktos perimetru, ties durų slenksčiais ir staktomis, taip pat ties stogu, jis patogus naudoti ir aplink ventiliacijos angas bei vamzdžius. „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ juosta užsandarintoms siūlėms būdinga mažesnė oro infiltracija, ši priemonė pagerina pastato šilumos izoliaciją ir sumažina šildymo (vėdinimo) išlaidas. „Juosta padengta itin tvirtais akriliniais klijais, kurie spaudžiant tvirtai sukimba su dauguma įprastų statybinių paviršių, net jei jie drėgni. Be to, jie nepraranda savo ypatybių nei esant žemai (iki –18 °C), nei aukštai (iki +49 °C) temperatūrai, netepa ir netirpsta“, – tvirtina D. Utka. Nors hidroizoliacinė plėvelė yra labai plona, kartu ji yra ir itin tvirta, sunkiai praduriama ir įplėšiama, labai gerai sulaiko garus. Be to, dėl šios ypatybės ji visiškai nepastebima po apdaila. Ne mažiau svarbu ir tai, kad juosta net iki pusės metų atspari tiesioginiams UV spinduliams, ji suderinama su daugeliu statybinių sandariklių (sintetine guma, butilu, silikonu, hibridiniais silano sandarikliais). Beje, juosta gali pagelbėti užtaisyti skyles ar įtrūkius statybiniuose paviršiuose. „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ produktas yra testuotas SP ir patvirtintas SITAC (sertifikato numeris SC138511) kaip siūles ir sandūras sandarinanti polietileno juosta,

papildomai tinkanti konstrukcijoms sandarinti montuojant langus ir duris. Jai priskirta ir aukščiausia terminio atsparumo klasė (80 laipsnių karštį ji atlaiko septynias dienas).

Juosta su klijais turi popierinį pagrindą, o šis specialiai sukurtas taip, kad juostą užklijuoti būtų paprasta, patogu ir tą galima būtų padaryti tiksliai. Popierinis pagrindas yra iš dviejų dalių, skiriamas per juostos vidurį. Tad norint tiksliai užklijuoti, tereikia atlikti kelis paprastus veiksmus – pirmiausia atplėšti pagrindo kampą ties juostos viduriu ir sutapdinti su sandarinamu kampu, prispausti. Tada plėšiant vieną popierinio pagrindo pusę prispausti juostą palei vieną siūlės dalį, po to – palei kitą. Lieka tik tvirtai prispausti juostą voleliu (guminiu, mediniu ar plieniniu), kad klijai patikimai sukibtų ir po juosta neliktų oro burbuliukų. Dėl šios iš pirmo žvilgsnio paprastos juostos konstrukcijos ją labai patogu klijuoti kampuose ir kitose vietose, kur kruopščiai ir sandariai užklijuoti kitas tokio tipo juostas sudėtingiau.

Jei kyla įtarimų, ar juosta sukibs su reikiamu paviršiumi, galima ją išbandyti. Jei vis dėlto ji limpa sunkiau, D. Utka rekomenduoja naudoti priemonę „3MTM Hi-Strength 90 Spray Adhesive“ ir prieš klijuojant hidroizoliacinę juostą padengti šia priemone paviršių. Norint pasiekti geriausių rezultatų, „3MTM All Weather Flashing Tape 8777“ patartina klijuoti ant švarių, nuvalytų, neįmirkusių paviršių. Taip pat jie turi būti lygūs, be aštrių išsikišimų ar kiaurymių. Nusprendusiuosius pasinaudoti naujove pašnekovas įspėja – nuplėšiamas popierinis pagrindas yra slidus, todėl nuplėšus geriau nepalikti jo ant grindų. 

Įrankių centrai Stokker www.stokker.com

31

Statyba / Pulsas

NT rinka lietuvos pajūryje

NT tendencijos, 2012 m. lapkritis

Po kelerių stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinka, UAB „Inreal valdymas“ pateiktais duomenimis, vėl rodo suaktyvėjimo požymius – daugėja naujų projektų, auga plėtotojų pardavimai. Šiuo metu Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse iš viso yra beveik 900 neparduotų naujos statybos butų. O per 2012 m. III ketvirtį parduota 120 naujos statybos butų. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, parduota net 2,3 karto daugiau.

Iš minėtų pajūrio miestų didžiausia būstų rinka išsiskiria trečias pagal dydį Lietuvos miestas Klaipėda. Čia pasiūla 2012 m. spalio pabaigoje siekė apie 680 butų. Palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, ji išaugo 29 procentais. Per III ketvirtį iš viso parduoti 64 naujos statybos butai. Palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, parduota net keturis kartus daugiau.

Nedaug nuo uostamiesčio atsilieka Palangos savivaldybė, nors pagal gyventojų skaičių ji yra maždaug dešimt kartų mažesnė. Spalio pabaigoje pirminės rinkos pasiūloje čia buvo apie 410 butų. Palyginti su atitinkamu

32

2011 m. laikotarpiu, pasiūla išaugo 22 procentais. Per šiuos metus Palangos savivaldybėje pradėti arba atnaujinti keturi nauji projektai (141 butas). Per III ketvirtį iš viso parduoti 47 naujos statybos butai – palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, stebimas 47 proc. padidėjimas. Įdomu ir tai, kad skaičiuojant pirminės rinkos pardavimus, tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3–5 kartus daugiau pirkimo ir pardavimo sandorių nei Klaipėdoje. Pastebima, kad šiame pajūrio kurorte butai perkami ne tik poilsiui kaip „antrieji namai“. Daugėja klaipėdiečių, įsigyjančių butų Palangoje gyventi nuolat.

Pulsas / Statyba

Pajūrio NT rinkos aktyvumas auga ir Neringos savivaldybėje. 2012 m., po trejų metų pertraukos, pradėti ar atnaujinti net keturi projektai su 85 naujais butais. Šiuo metu Neringos pirminės rinkos pasiūloje yra apie 100 neparduotų butų. Palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarArnoldas Antanavičius, piu, pasiūla išaugo 3,1 UAB „Inreal valdymas“ karto. Neringoje per III Konsultacijų ir analizės ketvirtį iš viso parduoti departamento vadovas devyni naujos statybos butai – palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, sandorių padaugėjo devynis kartus.

Analizuojant Lietuvos pajūrio NT rinką, reikia paminėti, kad Klaipėda išsiskiria iš bendro konteksto, nes didžioji dalis pirkimo ir pardavimo sandorių uostamiestyje sudaromi įsigyjant pirmuosius namus. Pajūrio kurortiniuose miestuose – Palangoje ar Neringoje – dauguma sandorių sudaromi perkant antruosius namus. Taip pat skiriasi ir tipinių pirkėjų portretai, be to, analizuojant sandorius, matyti tam tikras sezoniškumas.

Žvelgiant į VĮ Registrų centras duomenis, Palangos savivaldybėje per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius buvo sudaryti 345 butų ar poilsio patalpų pirkimo ir pardavimo sandoriai ir tai buvo 8,7 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Pastebima, kad aktyviausia būsto rinka yra vėlyvo pavasario ir ankstyvo rudens mėnesiais – šiuo laikotarpiu sudaroma didžioji dalis sandorių. UAB „Inreal valdymas“ manymu, spalį ir lapkritį

Pirminės būsto rinkos pasiūla ir paklausa (vnt.)

Klaipėdos savivaldybėje

Šaltinis VĮ Registrų centras Pirminės būsto rinkos pasiūla ir paklausa (vnt.)

Palangos savivaldybėje

Nekilnojamojo turto rinkos Lietuvos pajūryje tendencijos

 Per 2012 m. III ketvirtį Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse parduota 2,3 karto daugiau naujos statybos butų nei per atitinkamą 2011 m. ketvirtį.  Didžiausia pajūrio regiono nekilnojamojo turto rinka yra Klaipėdoje, kur 2012 m. III ketvirtį, palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, nupirkta keturis kartus daugiau naujos statybos butų.

Šaltinis VĮ Registrų centras Pirminės būsto rinkos pasiūla ir paklausa (vnt.)

Neringos savivaldybėje

 Skaičiuojant pirminės rinkos pardavimus, tenkančius tūkstančiui gyventojų, Palangoje sudaroma 3–5 kartus daugiau pirkimo ir pardavimo sandorių nei Klaipėdoje.  Neringos savivaldybėje po trejų metų pertraukos pradėti ar atnaujinti net keturi projektai (85 butai).  Leidimų gyventi ir vizų išdavimo tvarkos liberalizavimas galėtų paskatinti Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečius aktyviau pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Šaltinis „Inreal“

33

Statyba / Pulsas

Pirminės rinkos butų paklausa (vnt.) 1000 gyventojų Klaipėdos ir Palangos savivaldybėse

34

Antrinės rinkos sandorių sk. (vnt.) Neringos savivaldybėje 2011 ir 2012 m. pagal mėnesius

Šaltinis „Inreal“

Šaltinis VĮ Registrų centras

pardavimai turėjo sulėtėti, o gruodį vėl išaugti. Ar šios prognozės pasitvirtino, galėsime sužinoti jau visai netrukus.

tiką. Tačiau galima pastebėti, kad Neringoje būsto rinka aktyvesnė pirmaisiais metų mėnesiais ir vasarą.

Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, Neringos savivaldybėje per pirmuosius devynis praėjusių metų mėnesius buvo sudaryti 53 gyvenamosios ar poilsio paskirties patalpų pirkimo ir pardavimo sandoriai. Palyginti su 2011 m. tuo pačiu periodu, gyvenamosios ir poilsio paskirties sandorių buvo sudaryta vos 3,6 proc. mažiau.

Kitaip nei Palangos savivaldybėje, Neringoje aiškaus sezoniškumo nepastebėta. Tam įtakos turi ir maža rinka, nes čia vos keletas sandorių gali stipriai pakeisti statis-

Analizuojant VĮ Registrų centras statistiką, galima pastebėti, kad per 2012 m. pirmuosius devynis mėnesius Palangos savivaldybėje daugiausia buvo įsigyjama 100–150 tūkst. litų vertės butų, kurių vidutinis plotas siekė 40–50 kv. metrų. Palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, ypatingų pokyčių neužfiksuota.

Tiriant Neringoje sudarytus sandorius, stebimos kiek kitokios tendencijos – per devynis 2012 metų mėnesius

Pulsas / Statyba

Antrinės rinkos sandorių sk. (vnt.) Palangos savivaldybėje 2011 ir 2012 m. pagal mėnesius

Sandorių skaičius (vnt.), vidutinė kaina (Lt) ir vidutinis buto arba poilsio patalpos plotas (kv. m) Palangos savivaldybėje per 9 mėn. 2011 ir 2012 metais

Šaltinis VĮ Registrų centras

dažniausiai buvo įsigyjama 300–500 tūkst. litų vertės butų ir poilsio patalpų, kurių plotas siekė apie 40–50 kv. metrų. O 2011 m. per tą patį laikotarpį dažniausiai buvo perkamas pigesnis 200–300 tūkst. litų kainuojantis nekilnojamasis turtas. Vidutiniai plotai buvo kiek mažesni – apie 40 kv. metrų. Ši sandorių statistika rodo, kad į Neringą grįžta brangesnių būstų pirkėjai.

Iš sandorių statistikos taip pat galima spręsti, kad šiuo metu Palangos ir Neringos NT pirkėjas skiriasi iš esmės.

Neringoje dėl unikalios vietos ir mažos pasiūlos pardavimo kainos yra maždaug dviem trečdaliais didesnės nei Palangoje – Neringoje vidutinė naujos statybos butų pasiūlos kaina siekia 8 531 Lt/kv. m, o Palangoje – 5 242 Lt/kv. metrą. Palanga patraukliausia tiems pirkėjams, kurie nori daugiau pramogų ir būti arčiau jūros.

O Neringa siūlo ramybę ir išskirtinį kraštovaizdį. Analizuojant pirkėjo paveikslą pagal pirkėjo kilmę, taip pat pastebimas ryškus skirtumas – Palangoje kur kas didesnę NT pirkėjų dalį sudaro rusai ir baltarusiai. Jie NT perka ne tik kaip antruosius namus, bet ir kaip galimybę gauti įvažiavimo į Europos Sąjungą vizą. O didžioji dalis Neringos NT pirkėjų yra Lietuvos, ypač Vilniaus, gyventojai. Vis dėlto panašumų galima įžvelgti – tiek Palangoje, tiek Neringoje dažniausiai pageidaujama, kad butai būtų su visa apdaila ir autonominiu šildymu. Pastaruoju metu prasidėjusi pajūrio NT rinkos aktyvėjimo tendencija turėtų išlikti ir ateityje. Augant šalies ekonomikai ir didėjant gyventojų perkamajai galiai, vis daugiau paklausos susilaukia antrųjų namų segmentas. Dėl šios priežasties, UAB „Inreal valdymas“ manymu, tikėtina, bus atgaivinami anksčiau sustabdyti projektai ir pradedami nauji, tad pajūrio NT rinka turėtų ir toliau aktyvėti. 

Sandorių skaičius (vnt.), vidutinė kaina (Lt) ir vidutinis buto arba poilsio patalpos plotas (kv. m) Neringoje per pirmuosius tris ketvirčius 2011 ir 2012 m.

Butų ir poilsio patalpų pardavimai Neringos sav. per pirmuosius tris ketvirčius 2011 ir 2012 metais (vnt.)

Šaltinis VĮ Registrų centras

35

Stat yba / R inka

pirmasis Lietuvoje energinės A klasės daugiabutis namas Nors Lietuvos Respublikos Statybos techninio reglamento pakeitimai, nurodantys, nuo kada visi naujai statomi ir renovuojami pastatai privalo atitikti energinio naudingumo A klasės reikalavimus, vos įsigaliojo, lenkdama laiką nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ pastatė pirmąjį Lietuvoje daugiabutį namą, kuriam išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas.

36

R inka / Stat yba

Daugiabučių namų pasiskirstymas pagal klases (vilnius)

Pastebime, kad pirkėjai sąmoningėja. Nemažai jų jau žino – kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnis energijos sunaudojimas ir, svarbiausia, mažesnės išlaidos už šildymą. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija

Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, daugiausia šiuo metu Vilniuje naujai pastatytų daugiabučių namų turi energinio naudingumo B klasę. Pagal galiojančius teisės aktus minimalus energinio naudingumo reikalavimas naujiems pastatams yra C klasė, o maksimalus – A. Ekspertų teigimu, sausį įsigaliojantis privalomasis parduodamų ar nuomojamų butų sertifikavimas gali padėti identifikuoti rinkos pasiskirstymą pagal klases.

Jau nuo kitų metų visi naujai statomi ir renovuojami pastatai Lietuvoje turės atitikti energinio naudingumo B klasę, nuo 2016 m. – A klasę, nuo 2018 m. – A+, o nuo 2021 m. – A++ klasę, t. y., turės beveik nenaudoti energijos. „Natūralu, yra manančiųjų, kad dveji metai – per mažai laiko pasiruošti tokiems reikalavimams, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis. – Tačiau, kaip parodė „Hanner“ patirtis, pastatyti A klasės daugiabutį namą jau nėra misija neįmanoma.“ Juk pastato statyba yra gana ilgas procesas, tad, A. Vaičiulio nuomone, neverta rizikuoti ir laukti paskutinės minutės, jis rekomenduoja kartelę kilstelėti kiek anksčiau, nei to reikalauja reglamentas. „Hanner“ statomoje „Bajorų kalvų“ gyvenvietėje išdygęs pirmasis energinės A klasės daugiabutis namas yra mūrinis, jo fasadai apšiltinti 18 cm storio polistireno sluoksniu. Iš kitų projektų šis pastatas išsiskiria įrengta pažangia rekuperacine vėdinimo sistema, užtikrinančia nuolatinę oro apykaitą bute. Šios sistemos efektyvumas, anot bendrovės „Hanner“ vadovo Arvydo Avulio, siekia 90 proc., jos sunaudojamos elektros energijos kiekis prilygsta vienos elektros lemputės.

Veikimo principas išties paprastas – vėdinimo sistema susidaro iš tiekiamo ir šalinamo oro srautų. Tačiau efektyvumo suteikia tai, kad dėl greta einančių vamz-

delių šaltas oras iš lauko įšyla nuo iš patalpų šalinamo šilto oro, todėl į patalpas patenka ne žemesnės kaip 18 °C temperatūros oras ir taip neprarandama šilumos, nėra poreikio papildomai vėdinti patalpą atveriant langus. Naudojant rekuperacinę sistemą nesusidaro ir perteklinės drėgmės, o tai palankiai veikia pastato mikroklimatą. Be to, ypatingas dėmesys buvo skiriamas langams – čia sumontuoti trijų stiklų paketo A klasės langai, papildomai apšiltinti langų angokraščiai.

Atliekant sertifikavimą, suskaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, kurias sudaro

 šilumos nuostoliai, patiriami per pastato atitvaras;  šilumos nuostoliai, patiriami per pastato šilumos tiltelius;  šilumos nuostoliai, patiriami varstant lauko duris;  šilumos nuostoliai, patiriami vėdinant pastatą;  šilumos nuostoliai, patiriami dėl didesnio nei normalus išorės oro patekimo per langus ir duris;  šilumos pritekėjimai iš išorės (saulės šiluma ir kt.);  vidiniai šilumos išsiskyrimai (žmonių išskiriama šiluma);  metinis elektros energijos sunaudojimas;  metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti.

37

Stat yba / R inka

Daugiabučių namų kategorijos pagal suvartojamos šilumos kiekį (60 kv. m.)

 Daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys mažiausiai šilumos (naujos statybos namai), 10 kWh/m2.  Daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys mažai arba vidutiniškai šilumos (naujos statybos ir kiti šiek tiek taupantys šilumą namai), 15 kWh/m2.  Daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys daug šilumos (senos statybos nerenovuoti namai), 25 kWh/m2.  Daugiabučiai gyvenamieji namai, suvartojantys labai daug šilumos (senos statybos, labai prastos šiluminės izoliacijos namai), 35 kWh/m2.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informacija

Skaičiuojama, kad 60 kv. m buto vidutinės šildymo išlaidos šaltuoju metų laiku turėtų siekti apie 50 litų.

Kaip ir dera energinio naudingumo A klasės pastatui, šiam objektui atliktas sandarumo bandymas, kurio rezultatas išties įspūdingas – 0,4. Lyginant pirmąjį energinio naudingumo A klasės daugiabutį namą su mažiausiai šilumos sunaudojančiais naujais, kokybiškais pastatais, skaičiai tikrai stebina. Iki šiol taupiausiais laikyti daugiabučiai namai (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis) suvartoja 10 kWh/kv. metrą.

O naujasis energinio naudingumo A klasės pastatas –

38

net keturis kartus mažiau (2,8 kWh/kv. m). Žinant, kad šildymo kainos nė neketina mažėti, šis rodiklis taps vis labiau svarbus. Įrodymas – jau parduota daugiau nei pusė butų šiame name. „Pastebime, kad pirkėjai sąmoningėja. Nemažai jų jau žino – kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnis energijos sunaudojimas ir, svarbiausia, mažesnės išlaidos už šildymą. Tikime, kad besidominčiųjų įsigyjamo buto energinio naudingumo klase ateityje daugės. Todėl galima prognozuoti, kad

R inka / Stat yba

 Nors energinės A klasės daugiabutis namas vizualiai neišsiskiria

iš kitų kvartalo namų, jis juos pranoksta energinėmis ypatybėmis.

technologijos ir aukšti reikalavimai turėtų pabranginti ir darbo jėgą, mat išaugs profesionalių ir patikimų specialistų poreikis. Taigi teks susigrąžinti emigravusius specialistus, įgijusius patirties užsienyje ir aukštai kilstelėjusius savo paslaugų kartelę.

Pavasarį ant „Bajorų kalvų“ energinio naudingumo A klasės namo stogo numatoma įrengti saulės jėgainę.

Ekspertų skaičiavimais, saulės sukuriamos energijos turėtų užtekti šio namo šildymo poreikiams tenkinti. „Energinio naudingumo A klasė – tai pagrindas. Jį tobulinant galima klasę dar padidinti. Galbūt įrengus saulės jėgainę, pirmąjį energinio naudingumo A klasės daugiabutį namą galima bus pervadinti į A+, o gal net ir į A++“, – vylėsi Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius. 

energinio naudingumo A klasės butų paklausa augs“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas A. Avulis. Jo manymu, tikėtina, kad jau po trejų metų Lietuvoje apie pusė visų rinkai siūlomų naujos statybos būstų bus energinio naudingumo A klasės.

rekuperacinė vėdinimo sistema

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius A. Vaičiulis pritaria, kad paklausa turėtų augti, tačiau mano, kad energinio naudingumo A klasės butų poreikis augs greičiau už pasiūlą: „Tai gali lemti kelios pagrindinės priežastys. Pirma, energiškai efektyviai statybai reikia žinių ir patirties, o tam prireiks laiko. Antra, nemažai profesionalių statybos specialistų išvykę į kitas šalis. Tad profesionalų darbo jėgos stoka gali stabdyti energinio naudingumo A klasės daugiabučių namų rinkos formavimąsi. Be to, ir patys statytojai, ir plėtotojai turės keisti požiūrį į darbų planus ir jų įgyvendinimą, nes statant kokybiškus, aukštus standartus atitinkančius namus reikia papildomos kompetencijos – nuo projektavimo darbų iki statybų priežiūros proceso. Norint tai pakeisti, reikia ne tik laiko, bet ir noro.“ Žvelgiant į ateitį, galima prognozuoti, kad efektyvesnio būsto populiarumas neabejotinai augs, deja, didindamas ir socialinę atskirtį. Natūralu, kad daugiau investavus į tokių namų statybą išaugs ir būsto kaina.

Europos Sąjungoje energinio naudingumo A klasės būsto kaina yra apie 30 proc. didesnė. Ilgainiui, atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą, tokio būsto kaina būtų didesnė ir Lietuvoje. Tiesa, aukštesnės energinės klasės būsto brangumą labiau veikia ne statybinių medžiagų kainos (jos iš esmės yra panašios), o darbo jėgos kaina (Lietuvoje ji kol kas pigesnė). Vis dėlto naujos

 Sutaupoma iki 30 proc. šildymo išlaidų.  Nesusidaro perteklinė drėgmė.  Vėdinimo sistema susideda iš tiekiamo ir šalinamo oro srautų.  Sunaudojamos energijos kiekis = viena elektros lemputė.

Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija

39

S t a t y b a / Te c h n o l o g i j o s

Betono grindys „HTC Superfloor™“ – spindinti ir tvirta elegancija Betonas – viena seniausiai naudojamų statybinių medžiagų, simbolizuojanti tvirtumą ir pastovumą. Senovės romėnai, patobulinę betono sudėtį, pradėjo naujų architektūrinių ir inžinerinių sprendimų erą. Nors vėliau statybose ši medžiaga primiršta, šiais laikais betonas vėl ima dominuoti, o atvira jo tekstūra tampa vienu ryškesnių moderniosios architektūros bruožų. Rūsti, santūri ir tvirta medžiaga žavi natūralumu ir moderniu charakteriu.

Glotnus ir gražus natūralus betonas Natūralios betono grindys – puikus ir pasiteisinęs sprendimas, tačiau susiduriama ir su kai kuriomis tokių grindų eksploatacinėmis problemomis. Švedų bendrovė „HTC“, dar 1996 m. patobulinusi betoninių grindų poliravimo sistemą, siūlo pilką ir purviną betoną paversti spindinčiomis, unikalaus piešinio, ypač lengvai valomomis, patvariomis ir ekologiškomis grindimis, tinkamomis tiek gyvenamosioms, tiek viešosioms ir pramoninėms patalpoms. Automobilių ir įrenginių pramonė, įvairaus vartojimo, bakalėjos ir gastronomijos prekių sandėliai, parduotuvės ir švietimo įstaigos – „HTC Superfloor™“ puikiai tiks visur, kur reikia didesnio atsparumo, ilgalaikių, ypač lygių ir puikiai estetiškai atrodančių grindų. „HTC Superfloor™“ – tai išskirtinis betono paviršiaus poliravimo metodas. Šis metodas gali būti taikomas ne tik darant naujas grindis, bet ir renovuojant jau esamas. Naudojant ypač efektyvias

 HTC deimantinis segmentas.  Šlifavimo mašina – HTC 950 RX.

40 40

„HTC“ technologijas, pašalinamas viršutinis mažiau atsparus betono sluoksnis – cemento pasta. Atvertas ir išeksponuotas gilesnis, tvirtesnis betono sluoksnis poliruojamas specialiais deimantiniais įrankiais. Gaunamas rezultatas – ypač funkcionalus, puikiai atrodantis, visiškai lygus ir plokščias paviršius. „HTC Superfloor™“ – ypač tinkamos sandėliams ir logistikos centrams grindys. Tradicinės betoninės arba epoksidinės grindys labai greitai sugadinamos padangų žymių, o ant „HTC Superfloor™“ padangų žymių beveik nematyti.

Keturios versijos „HTC Superfloor™“ gali būti sukurtos naudojant keturis skirtingus metodus, tinkamus skirtingiems poreikiams ir skoniams. „HTC Superfloor™ Platinum“ – tai septynių etapų betono šlifavimo ir poliravimo metodas. „HTC Superfloor™ Gold“ – penkių etapų betono šlifavimo ir poliravimo metodas. Jo metu nušveičiamas plonesnis paviršinis betono sluoksnis, tad atsiveria ne toks ryškus piešinys. „HTC Superfloor™ Silver“ – nušveičiamas toks pat gilus paviršinis sluoksnis, kaip ir naudojant„Platinum“ metodą, tačiau praleidžiami poliravimo žingsniai.

Taip paruoštos grindys yra mažiau blizgios (įgauna matinį atspalvį). „HTC Superfloor™ Bronze“ – betono paviršius tik nupoliruojamas, šlifavimas praleidžiamas, todėl neatidengiama betone esančių akmenukų.

Te c h n o l o g i j o s / S t a t y b a

Svarbu atminti, kad „HTC Superfloor™“ – tai patentuotas šlifavimo procesas, o ne produktas. Taigi, naudojant bendrovė „HTC“ betono šlifavimo mašinas ir specialius deimantinius įrankius, įprastinis betono paviršius paverčiamas „HTC Superfloor™“ grindimis. Dėl efektyvių „HTC“ dulkių siurblių ir „HTC Mist Cooler“ sistemos darbo metu nesusiduriama su dulkių keliamomis problemomis. Tai ypač aktualu, nusprendus atnaujinti senas betonines grindis pramoninės ir prekybinės paskirties objektuose, nes nėra poreikio stabdyti komercinės veiklos ir technologinių įrenginių.

Techninės ypatybės Pagal technologiją „HTC Superfloor™“ sukurtos grindys buvo testuojamos Švedijos techninių tyrimų institute.

Gauti rezultatai parodė, kad tokios grindys yra nuo 5 iki 10 kartų atsparesnės trinčiai, nei to reikalauja aukščiausio atsparumo dilimui standartai (testai atliekami su C28/35 betonu). Atlikus testus pastebėta, kad tokios ypatybės kaip blizgesys ir šviesos atspindėjimas stiprėja atsižvelgiant į „HTC Superfloor™“ poliravimo specifiką.

Paviršiui sušlapus, tokios grindys yra du kartus mažiau slidžios nei epoksidinės grindys. Pagal Europos Komisijos nutarimą (96/603/EC) „HTC Superfloor™“ šlifuotos betono grindys laikomos visiškai atsparios ugniai, nedegios. Tikrinant atsparumo parametrus nustatyta, kad „HTC Superfloor™“ atitinka standartą SS-EN61340-5-1 bei tarptautinio IEC standarto reikalavimus. Vaikščiojimo su ESD batais testas parodė, kad sukuriama elektrostatinė iškrova yra labai žema arba beveik jokios. Nors „HTC Superfloor™“ jokiais parametrais neviršijo ESD standarto ribinių dydžių, tačiau naudojant elektros prietaisus su maksimalia 100 V įtampa, gamintojas rekomenduoja naudoti ESD batus.

Ekonomiška, ekologiška ir lengva priežiūra Bendrovė „HTC“ taip pat sukūrė aplinkai nekenksmingus grindų priežiūrai skirtus „Twister“ valymo padus. Juose impregnuoti milijardai smulkių deimantų, mechaniškai valančių ir poliruojančių paviršių. Šiuos padus galima naudoti beveik visiems dažniausiems grindų paviršiams, pavyzdžiui, mozaikos, keraminių plytelių, linoleumo, natūralaus akmens ir betono. Kitaip nei naudojant įprastas valymo sistemas, pasirinkus šią grindų priežiūros sistemą, nereikia įprastų valymo priemonių – chemikalų, vaško ir kitų poliravimo gaminių.

Tiek „HTC Superfloor™“, tiek epoksidinių grindų įrengimo išlaidos yra labai panašios, tačiau „HTC Superfloor™“, eksploatuojamos su „Twister“ sistema, tampa ypač patvarios ir ilgalaikės, jų naudojimo laikotarpis neribojamas.  Iš pirmų lūpų Apie „HTC Superfloor™“ pasakoja UAB „Väderstad“ direktorius Romas Naudžiūnas.

Naujai pastatytame Žemės ūkio technikos servise pasirinkote įrengti „HTC Superfloor™“ grindis. Kas lėmė būtent tokį jūsų apsisprendimą?

Mūsų akcininkai „Väderstad-Verken AB“ visose gamybinėse patalpose (daugiau nei 20 tūkst. kv. m) turi tokio tipo grindis. Jos yra patvarios, važinėjant krautuvais perduoda mažiau vibracijos, be to, jas lengva prižiūrėti – lengvai valomos ir plaunamos.

Remonto dirbtuvėse tokio tipo grindys yra labai praktiškos.

Nukritus sunkesniam daiktui ir išmušus duobutę, yra galimybė rinktis: nušlifuoti ar užtaisyti. Tokio tipo grindys atrodo tarsi ledo ritulio aikštė, t. y., mūsų manymu, tai suteikia darbinei aplinkai malonios atmosferos.

Kaip vertinate šį gaminį pradėję eksploatuoti naujas patalpas?

Puikiai. Grindys labai paprastai prižiūrimos, lengvai valomos.

Ar sprendimas pasirinkti būtent šią technologiją pasiteisino?

Tikrai taip. Nors tai nėra pigiausias variantas, tačiau pasiteisino.

Iš apsilankiusių svečių sulaukėme daug pagyrų dėl gamybinių patalpų grindų.

Raimundas Antanaitis Tel. +370 614 252 36 El. paštas raimundas.antanaitis@mastermann.lt

41

Inžinerija / Objektas

Naujausios „Fortum Klaipėda“ jėgainės dūmų dujų valymo technologijos

42 42

Objektas / Inžinerija

STASYS LIAUKEVIČIUS

Jau šįmet Klaipėdoje pradės veikti rūšiuotas komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas bei biokurą deginanti kogeneracinė jėgainė. Tai bus pirmoji tokio tipo ir tokios galios jėgainė Lietuvoje. Iki šiol mūsų šalyje dar nebuvo kogeneracinių jėgainių, kurios vienu metu galėtų deginti ir biokurą, ir rūšiuotas komunalines atliekas.

Mėgstantieji tikslumą paprieštarautų sakydami, kad turime komunalines atliekas deginančių įmonių. Tačiau jos neturi įdiegtos šilumos ir elektros kogeneracijos ir tokio pajėgumo kaip baigiama statyti jėgainė Klaipėdoje.

 Statomos elektrinės vaizdas nuo vėdinimo įrenginių.

43

Inžinerija / Objektas

Naujoji Klaipėdos jėgainė – tai vienas stambiausių pastarojo dešimtmečio energetikos projektų ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pagal projektą jėgainės įrengtoji šiluminė galia bus 50 MW, elektros galia – 20 MW. Dar 16 MW šiluminės galios bus gaunama iš išeinančių dūmų naudojant kondensatorių (kondensacinį ekono-

44 44

maizerį). Per šį laikotarpį Lietuvoje buvo pastatytas tik vienas didesnis energetikos objektas – Lietuvos elektrinės 455 MW galios kombinuotojo ciklo blokas, oficialiai atidarytas 2012 m. spalio 23 dieną. Tačiau jame bus deginamos gamtinės dujos, o ne komunalinės atliekos ar biokuras.

Objektas / Inžinerija

Pasak viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnyba, atlikusios įvairios paskirties ir skersmenų slėginių vamzdynų atitikties įvertinimą ir slėginių indų, kėlimo kranų bei lifto techninius patikrinimus po sumontavimo, Klaipėdos apygardos viršininko Antano Stulgio, tai pirma nepavojingas pramonines ir rūšiuotas buitines atliekas deginanti jėgainė Lietuvoje ir jos tikrai reikia. Anot specialisto, tokios jėgainės jau seniai turėjo veikti visuose didesniuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, bet dėl įvairių aplinkybių ir interesų jų statybos vis vilkinamos.

A. Stulgys sako, kad šios termofikacinės jėgainės projektas vertintinas kaip modernus ir pažangus. Jis įgyvendintas kokybiškai, pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos galiojančius norminius techninius dokumentus (direktyvas ir standartus), naudota šiuolaikinė kokybiška, saugi ir patikima įranga. Technikos priežiūros tarnyba objekto priežiūrą ir tikrinimą atliko kaip nepriklausoma notifikuotoji kontrolės įstaiga.

Jėgainę statanti suomių kapitalo bendrovė „Fortum Klaipėda“ į statybas planuoja investuoti 435 mln. litų, iki metų pradžios jau panaudoti 355 milijonai. Jei mechaniškai pagal panaudotų lėšų dalį bandytume išvesti paralelę su jėgainės statyba, logiška būtų manyti, kad ji jau eina į pabaigą. Ir taip yra iš tiesų – jėgainės pastatai jau pastatyti, įrengimai sumontuoti, šiuo metu įranga yra derinama.

Jėgainėje sumontuotas vertikalaus išpildymo ardyninio tipo katilas, kurio projektinis galingumas siekia 85 MW. Visa jo įranga generuos 47 barų slėgio ir 400 °C temperatūros garą. Katilo gamintoja – Vokietijos bendrovė „Fisia Babcock Environment GmbH“.

Elektros energiją gamins „ABB“ pagamintas generatorius (tipas AMS 1120SF), o šį suks „Siemens“ garo turbina (tipas TVPE SST 400). Turbogeneratoriaus galingumas – 20 MW. Dūminių dujų kondensatorių (kondensacinį ekonomaizerį) elektrinei pagamino Švedijos įmonė „Alstom“. Jo projektinis galingumas siekia iki 16 MW. Ta pati bendrovė pagamino ir dūmtraukį, jo aukštis –

45

In탑inerija / Objektas

46 46

Objektas / Inžinerija

70 metrų. Jėgainėje sumontuota įranga su naujausia atliekų deginimo technologija, užtikrinančia geriausiai prieinamus gamybos būdus deginant atliekas.

Planuojama, kad per metus jėgainėje bus pagaminama apie 120 GWh elektros energijos ir 400 GWh šilumos energijos. Visa pagaminta šiluma bus tiekiama į Klaipėdos miesto šilumos tinklų sistemą. Naujoji jėgainė pagamins apie 40 proc. viso Klaipėdos miestui reikiamo šilumos kiekio. Elektros energija bus tiekiama į bendrą elektros tinklą.

„Šiam projektui prireikė maksimalių filialo specialistų įgūdžių, be to, jis iškėlė naujų reikalavimų, kaip organizuoti darbus, kaip pritaikyti naujus techninius sprendimus, o tai, be jokios abejonės, leido sukaupti vertingą patirtį ir tobulėti“, – pasakojo AB „Achema“ filialo „Sistematika“ komercijos direktorius Arvydas Rickevičius. Jis pripažįsta, kad Suomijos įmonės išties deramai pasiruošusios rengti ir įgyvendinti tokio techninio lygio projektus. Iškilę techniniai klausimai buvo sprendžiami gana operatyviai. Žinoma, darbus kartais kiek pristabdydavo projekto koregavimas, tad reikėjo iš naujo planuoti kai kurias veiklas.

Numatyta, kad jėgainė veiks A. Rickevičiaus teigimu, šis visus metus. Ji bus trumpam objektas pagal apimtį bendroJėgainėje sumontuota stabdoma eiliniams techniniams vei nėra išskirtinis. Filialas per įranga su naujausia atliekų priežiūros veiksmams atlikti. savo darbo metus yra įvykdęs Kasmetis eksploatacijos valandų deginimo technologija, nemažai panašaus dydžio proskaičius sudarys 8 000 valandų. jektų tiek AB „Achema“ gamyužtikrinančia geriausiai Žiemą pagrindinis jėgainės ekskloje, tiek kituose objektuose, ploatacijos režimas bus pagrįsprieinamus gamybos būdus tačiau kai kurie techniniai reitas bazine apkrova. Tai reiškia, kalavimai ir darbų organizavideginant atliekas. kad katilas dirbs nominalia apmo specifika skiriasi. Visų pirma krova, o įrenginiuose pagamibendrovei teko pirmą kartą sunamos elektros energijos kiekis priklausys nuo šiluminių sidurti su projekto valdymu, kai tiekėjų konkursus, darbų tinklų vandens temperatūros, nustatomos pagal lauko organizavimą ir priežiūrą atlieka konsultacinė įmonė – tai oro temperatūrą. Vasarą centralizuotai tiekiamos šilumos nėra įprasta Lietuvos praktika. Taip pat šis projektas išsiporeikis yra labai mažas, todėl katilui dirbant nominalia skiria griežta darbų saugos priežiūra ir specifiniais reikaapkrova, garo turbina bus apkraunama nominaliai, o šilulavimais kabeliams ir prietaisams ženklinti. mos perteklių pašalins papildoma aušinimo sistema. „Kalbant apie pačią darbų atlikimo technologiją, pirVandens rezervuarai, vamzdynai, apskaitos ir matavimo miausia reikėtų paminėti aukštus suomių darbų kokybės prietaisų impulsiniai vamzdeliai apsaugoti savireguliuoreikalavimus. Didžiąją dalį sudarė darbai, kuriems atlikti jamaisiais elektriniais šildymo kabeliais, kad neužšaltų. turime sukaupę didelę patirtį: kabelinių trasų, kabelių Juos įrengė UAB „HQ System“, taip pat ši bendrovė pagamontavimo, įvairių prietaisų, automatikos spintų statymino kontrolės ir valdymo skydus, juos prijungė, suderimo ir kt. Tačiau turėjome galimybę patobulėti, tenkindano ir paleido. mi aukštus montavimo darbams keliamus reikalavimus.

Vykdėme ir kitus darbus, pavyzdžiui, impulsinių linijų Komunalinės ir nepavojingos pramoninės atliekos į jėvamzdelių suvirinimo darbus argono aplinkoje, o jiems gainę bus vežamos iš Klaipėdos regiono. Taip pat bus reikia ir specialios patirties, ir įrangos“, – pasakojo A. Ricdeginamas ir biokuras, t. y. medžio drožlės. Komunakevičius. Šiuo metu, užbaigus didžiąją dalį montavimo linės atliekos sudarys 50 proc., 30 proc. – biokuras ir darbų, pagrindinį dėmesį filialas skiria automatikos sis20 proc. – nepavojingos pramoninės atliekos. Minint temos elektros grandinių patikrai ir derinimui. Iš viso turi absoliučiuosius skaičius, per metus bus sudeginama būti patikrinta keli tūkstančiai grandinių. apie 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, apie 70 tūkst. tonų biokuro ir apie 50 tūkst. tonų nepavojingų pramoninių atliekų.

Patirtis ir iššūkiai AB „Achema“ filialas „Sistematika“ suomių bendrovės „Fortum Klaipėda“ statomoje termofikacinėje jėgainėje vykdo automatikos sistemos montavimo darbus, iki 2012 m. pabaigos bendrovės specialistai jau sumontavo apie 70 km valdymo kabelių, 100 vnt. įvairaus dydžio kabelių sujungimo dėžių, 400 vnt. įvairių prietaisų, taip pat keletą kilometrų apsauginių vamzdžių kabeliams ir impulsinių linijų vamzdelių.

Vertindamas projektą bendrai, AB „Achema“ filialo „Sistematika“ komercijos vadovas džiaugėsi, kad dalyvaudami šiame projekte įmonės darbuotojai galėjo ne tik įgyti naujos patirties, bet ir prisidėti prie priklausomybės nuo užsienio energijos šaltinių mažinimo.

47

Inžinerija / Objektas

Su tuo, kad projektas išties svarbus daugumai statybos bendrovių ir tai proga įgyti naujos patirties, sutinka ir UAB „Klaistvita“ komercijos direktorius Gintaras Vitkus. Prie „Fortum Klaipėda“ projekto bendrovė prisidėjo įrengdama statybos aikšteles, lauko inžinerinius tinklus, atlikdama vertikaliojo planiravimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Komercijos direktoriaus manymu, šis projektas – iššūkis daugumai Lietuvos statybos įmonių, nes tokio pobūdžio jis yra pirmas. G. Vitkus džiaugiasi ir tuo, kad tokie projektai leidžia ne tik įgyti patirties, bet ir suteikia finansinio stabilumo. „Šis projektas mūsų įmonei buvo labai svarbus, prisidėjus prie jo prireikė daug atsakomybės, pastangų ir profesionalumo. Dirbome visų keturių etapų metu, teko atlikti ir rangovo, ir subrangovo vaidmenis“, – kalbėjo G. Vitkus.

Taršos mažinimas Žinant įsigalėjusias neigiamas visuomenės nuostatas apie atliekų deginimą, būtina daugiau aptarti elektrinėje įdiegtas taršos mažinimo technologijas.

Elektrinėje įdiegta pusiau sausa dūmų valymo sistema. Ją sudaro:  pusiau sauso dūmų valymo įrenginiai, kuriuose kaip reagentai naudojamos gesintos kalkės ir aktyvintoji anglis;  rankoviniai filtrai;  selektyvinio nekatalitinio valymo (SNKV) sistema, skirta azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekiams mažinti.

Prieš medžiaginį rankovinį filtrą reaktoriuje ar kylančiame kanale absorbuojamos HCl ir SO2 dujos. Reguliuojami kalkių, vandens ir cirkuliuojančių filtrų pelenų kiekiai gerai išmaišomi gesintuve (maišyklėje) ir mišinys paduodamas į reaktorių, o čia jis sumaišomas su karštais dūmais iš katilo. Kalcio hidroksidas reaguoja su dūminių dujų rūgštiniais komponentais. Vanduo drėkinimo metu garuoja ir pažemina dūminių dujų temperatūrą iki nustatytos ribos, t. y. HCl ir SO2 surinkti tinkamos temperatūros.

Kalcio oksidas (CaO) ir aktyvintoji anglis (AA) naudojami kaip reagentai pusiau sauso valymo proceso metu. AA savo dideliu aktyvintuoju paviršiumi surenka gyvsidabrį, dioksinus, furanus ir sunkiąsias organines molekules. Iš reaktoriaus išvalytos dūminės dujos praeina pro medžiaginį rankovinį filtrą, surenkantį kietąsias daleles. Ant filtro paviršiaus susidaręs dulkių sluoksnis taip pat papildomai sulaiko rūgštinius komponentus ir smulkesnes daleles.

Pagrindinė surinktų dalelių dalis cirkuliuoja atgal į reaktorių per gesintuvą. Bunkeryje įrengta lygio kontrolės sistema reguliuoja galutinio produkto kiekį (oro taršos kontrolės liekana), nukreipiamą į galutinio produkto bunkerį. Dulkės iš filtro bunkerio pneumatiškai transportuojamos į galutinio produkto bunkerį.

48

Objektas / Inžinerija

Azoto monoksido (NO) ir azoto dioksido (NO2) kiekiai mažinami sistema SNKV, į katilą įpurškiant 24 proc. amoniako tirpalo.

Dūmų valymo sistema atitinka ES reikalavimus, keliamus šio tipo įrenginiui. Dūmų valymo įrenginio šilumos utilizavimo bloką sudaro temperatūros žeminimo mazgas ir dūminių dujų kondensatorius (FGC). Vasarą šilumos utilizavimo blokas gali būti apeinamas, kai centralizuoto šildymo tinklo apkrova mažesnė.

Dūmai pirmiausia patenka į integruotą temperatūros žeminimo mazgą, čia jie ataušinami purškiant vandenį. Po šio mazgo dūminės dujos patenka į dūminių dujų kondensatoriaus vamzdelius. Šiame kondensatoriuje pašildomas grįžtamasis centralizuoto šildymo tinklo vanduo. Kondensatas po valymo iš dalies panaudojamas šlako konvejeryje šlakui ir pelenams aušinti. Perteklius išmetamas į ataušinimo duobę ir į kanalizacijos sistemą.

Naujojoje kogeneracinėje jėgainėje nebus deginamos galimai pavojingos atliekos. Į jėgainę bus atvežamos tik rūšiuotos atliekos, pagal galiojančius teisės aktus laikomos nepavojingomis.

Numatyta, kokios komunalinės ar gamybos atliekos bus priimamos, kokie reikalavimai keliami jų kokybei ir t. t.

Visuomenei visada labai svarbu, kokie kvapai sklis iš jėgainės.

Jiems pašalinti imamasi šių priemonių: atliekos bus iškraunamos ir laikomos uždaroje patalpoje. Kuro bunkeris yra visiškai sandarus, betoninis. Susidaręs šlakas bus surenkamas uždaroje, vandens nepraleidžiančioje patalpoje, po to išvežamas į sąvartyną.

Atliekų iškrovimo ir kuro bunkerio patalpose bus nuolat palaikomas neigiamas slėgis, t. y. sudaromas nedidelis vakuumas. Taip oras iš kuro bunkerio patalpos nepateks į aplinką. Į jėgainę atliekos bus atvežamos specialiu uždaru transportu, iš kurio kvapai negalės pasklisti po aplinką.

Pagal jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą visų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės koncentracijos neviršys ribinių ar siektinų dydžių. Be to, pradėjus veikti naujajai jėgainei, planuojama sumažinti Klaipėdos energijai priklausančios elektrinės Danės gatvėje gamybos apimtis.

Taip bus dar labiau sumažinta oro tarša mieste.

VšĮ Technikos priežiūros tarnyba Klaipėdos apygardos viršininkas A. Stulgys sako, kad nuokrypių nuo statybos normų (statybos techninių reglamentų – STR) ir kitų norminių techninių dokumentų nebuvo. Pasak A. Stulgio, šis projektas buvo vienas didžiausių tekusių tarnybai ir Klaipėdos apygardai. Iš kitų jis išsiskyrė garo katilo dydžiu ir galia (aukštis su pakura – 50 m, galia – 85 MW, perkaitinto garo temperatūra – 400 oC, garo našumas –

www.svt.lt

49

Inžinerija / Objektas

108 t/val.) ir, be abejo, moderniausiais katilinės įrenginiais, valdymo ir automatizacijos sprendimais, priemonėmis.

Beje, jėgainės katilas yra didžiausias iš šiuo metu esančių Klaipėdos apygardoje.

Objekto montavimo darbus atliko daug organizacijų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų ES šalių: Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Čekijos ir kt.

Neįprastas įgyvendinimo modelis „Fortum Klaipėda“ projektas išskirtinis ne tik apimtimi ir energijos gamybos būdu, jis yra ir bene pirmas pavyzdys Lietuvoje, kai toks milžiniškas projektas vykdomas pasitelkus ne generalinį rangovą, kaip įprasta, o konsultacinę inžinerinę įmonę, atliekančią projektavimo, įrangos ir paslaugų pirkimų, statybos valdymo ir techninės priežiūros, paleidimo derinimo darbų koordinavimą bei kitas funkcijas. Skandinavijos šalyse dažnai naudojamam metodui paversti tikrove, Lietuvoje pasirinkta Švedijos kapitalo bendrovė „AF-Consult“.

„Statant jėgaines, kur kaip kuras naudojamas biokuras, buitinės ir gamybinės atliekos, durpės, visus techninius sprendinius, jėgainės konfigūraciją, pagrindinių įrenginių ir sistemų parinkimą bei išdėstymą ir daug kitų charakteristikų reikia numatyti ir apskaičiuoti dar prieš pradedant projektą, nes kiekvieną kartą technologiniai sprendimai ir jų visuma yra individualūs, tinkami tik konkrečiam objektui ir konkrečiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties pasitelkiama inžinerinė bendrovė, įgyvendinusi ne vieną jėgainių projektą. Ji glaudžiai bendradarbiaudama su užsakovu atlieka reikiamus paruošiamuosius skaičiavimus ir studijas, numato objekto parametrus, parenka optimalią įrangą ir t. t.“, – pasakoja įmonės „AF-Consult“ atstovas.

Toks projekto įgyvendinimo modelis suteikia užsakovui daugiau svertų paveikti projekto eigą, būti visaverčiu

50 50

dalyviu, o ne tik stebėtoju, laukiančiu, kol objektas bus atiduotas eksploatuoti. Kadangi šįkart nėra generalinio rangovo, kuriam paprastai ir tenka visa atsakomybė, sutartis kiekvienas rangovas pasirašo su užsakovu tiesiogiai, o derinant sutartis tarpininkauja konsultacinė inžinerinė įmonė. Taip atsakomybė už savo darbo barą tenka rangovams ir, žinoma, kur kas didesnę atsakomybę prisiima ir pats užsakovas. „Inžinerinio konsultavimo modelis leidžia operatyviai reaguoti į situaciją, priimti tam tikrus sprendimus, galinčius padėti pastatyti objektą greičiau ar efektyviau, sumažinti išlaidas ir pan. Tuo projektas ir įdomus, nes tokio dydžio vadinamųjų „plyno lauko“ objektų įgyvendinti pagal šį metodą Lietuvoje dar neteko“, – sakė „AF-Consult“ atstovas. Įprastai šis metodas taikomas rekonstruojant ar modernizuojant esamus objektus. Kalbėti apie tai, ar toks projekto įgyvendinimo principas pasiteisino, palyginti su generalinės rangos principu statoma jėgaine, bus galima po to, kai statybos ir paleidimo derinimo darbai bus baigti, o jėgainė bus parengta komercinei eksploatacijai. Kad ir kaip būtų, akivaizdu, kad taip užsakovas turi didesnes galimybes paveikti projekto eigą ir ką nors keisti projektui įsibėgėjus.

Nauda Esant dabartiniam neapibrėžtumui dėl šilumos ir elektros kainų, artimiausiais metais tiksliai apskaičiuoti, koks bus investicijų atsipirkimo laikotarpis, sudėtinga. Tačiau įtakos tam, tikėtina, teigiamos, turės tai, kad jėgainė parduos du produktus: elektrą ir šilumą. Pastarąją galiojantys teisės aktai įpareigoja parduoti „Klaipėdos energijai“ mažesne kaina, nei ši galėtų pasigaminti pati savo gamybos šaltiniais. Tačiau naujajai jėgainei tai neturėtų sudaryti keblumų, nes, esant tokioms aukštoms dabartinėms gamtinių dujų kainoms ir gerokai mažesnėms biokuro kainoms, pagaminti šilumą iš atliekų ir biokuro bus tikrai pigiau nei iš brangių gamtinių dujų. 

Inžinerija

Pažangūs „Fortum Klaipėda“ projekto elektrotechniniai sprendimai „Fortum Klaipėda“ jėgainės projektas – tikrai ypatingas įvykis ne tik Lietuvos energetikos, bet ir statybos, inžinerijos srityse. Milžinišką projektą įgyvendina apie 20 rangovų, daugybė subrangovų, o vienas jų – ilgamete patirtimi energetikos sferoje garsėjanti rinkos lyderė UAB „Schneider Electric Lietuva“.

Ypatingam objektui – išskirtinis požiūris Į Lietuvą atkeliavusi „Fortum“ patirtis ne vieną projekto dalyvį nustebino išskirtiniu požiūriu ir neįprastais sprendimais – nuo proceso valdymo iki įgyvendinimo technologijų. Kadangi Klaipėdos kogeneracinė jėgainė mūsų šalyje yra pirmas tokio tipo ir dydžio objektas, beveik visi čia taikyti sprendimai yra įdomūs. Su tuo sutinka ir „Schneider Electric Lietuva“ specialistai, galintys paminėti ne vieną jiems įsiminusį sprendimą. Vienas jų – „Fortum Klaipėda“ jėgainėje įrengta elektros jungčių schema, palaikanti kelias skirtingas įtampas (10 kV, 6,3 kV, 690 V, 400/230 V AC ir 110 V DC savų reikmių vartotojams maitinti). Įdomu tai, kad šioje schemoje naudojamas neįprastas sistemų žiedavimas ir automatiniai įtampos rezervavimo įrenginiai.

Tačiau šis pavyzdys tikrai ne vienintelis. Štai vidutinės įtampos tinkluose 10 kV kabelių linijos apsaugai papildomai naudojama diferencinė kabelių apsauga, įprastai taikoma tik aukštosios įtampos tinklams (110 kV ir aukštesnės). Jėgainės projekto koordinatoriai didelį dėmesį skyrė harmonikų trikdžiams ir reikalavo, kad transformatorių konstrukcija būtų pritaikyta darbui aukšto harmonikų lygio tinkle. Kad tai būtų įmanoma, teko atlikti daugybę skaičiavimų, nustatyti dažnio keitiklių skleidžiamas harmonikas ir atitinkamai sumodeliuoti transformatorių konstrukciją. Todėl, palyginti su įprastais 3 150 kV A galios transformatoriais, kurių masė su apdangalais siekia 7 200 kg, naudojamų „Fortum Klaipėda“ jėgainėje masė išaugo net iki 8 900 kilogramų.

Sklandžiu darbu pasirūpinta įvairiapusiškai Žemosios įtampos tinklams naudojami VEDA5000 tipo žemosios įtampos skydai su visa „Schneider Electric“ žemosios įtampos skirstymo ir variklių paleidimo įrangos komplektacija. Čia taip pat prireikė išskirtinio požiūrio – be įprastų žemosios įtampos apsaugų, papildomai įrengtos optinės lanko apsaugos priemonės, pasitelkus tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje puikiai žinomą „Schneider

Electric“ VAMP įrangą. Ypatingas sprendimas pasiūlytas įrengiant žemosios įtampos skydus – vidutinės įtampos relinės apsaugos terminalai tarpusavyje sujungti naujuoju IEC 60850 ryšio protokolu tam, kad įtampa galėtų būti rezervuojama automatiškai ir veiktų rezervinės įvadinių automatinių jungiklių apsaugos. Be to, „Fortum Klaipėda“ jėgainėje įrengti ir itin retai Lietuvos energetikos objektuose naudojami žemosios įtampos skydų šynų įžemikliai, užtikrinantys saugą dirbant elektros įrenginiuose.

Kad jėgainės kritinių įrenginių darbas būtų sklandus, „Schneider Electric Lietuva“ sumontavo „Galaxy 5000“ tipo 100 kVA galios nepertraukiamo maitinimo šaltinius.

Juos papildo izoliuojamieji transformatoriai, saugosiantys jautrią įrangą nuo elektros impulsų tinkle ir kitų elektros tinklo triukšmų.

Kokybiška įranga ir kvalifikuotas įrengimas Bendrovė, kaip „Honeywell“ partneris, rengė vidutinės įtampos tinklus, tiekė visus reikiamus rangovo „VEO Oy“ žemosios įtampos tinklų skydų komponentus, o nepertraukiamo maitinimo šaltinius įrengė pagal tiesioginę rangos sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“. Taigi didžiąją jėgainės „Fortum Klaipėda“ elektrotechninės įrangos dalį sudaro „Schneider Electric“ produkcija, o ji, kokybiškai ir patikimai sumontuota kvalifikuotų bendrovės specialistų, suteikia galimybę įgyvendinti net ir pačius sudėtingiausius, pažangius ir inovatyvius projektus. 

UAB „Schneider Electric Lietuva“ Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius Tel. +370 5 247 7777 El. paštas support@lt.schneider-electric.com www.schneider-electric.lt

51

Inžinerija

„AF-Consult“ patirtis – pelningiems, Daugiau kaip šimtą veiklos metų skaičiuojanti ÅF įmonių grupė visame pasaulyje žinoma kaip patikimas energetikos, pramonės ir infrastruktūros sektorių techninis konsultantas. Tačiau įmonės veikla apima ir daugiau sričių, o įvairiose pasaulio šalyse sukaupta patirtis padeda įgyvendinti net ir pačius sudėtingiausius projektus. Įmonių grupės bendrovė Lietuvoje UAB „AF-Consult“ gali tai įrodyti ne tik žodžiais, bet ir realiais įvykdytais projektais. ÅF pasaulyje Švedijoje įkurta bendrovė šiandien atstovaujama daugiau nei 20 pasaulio šalių, o projektus įgyvendina per 80 pasaulio šalių. Visame pasaulyje ÅF dirba 7 tūkst. specialistų. Įmonių grupė siūlo kelių sričių paslaugas: energetikos, pramonės, infrastruktūros ir technologijų. Tai viena konsultavimo energetikos klausimais bendrovių lyderių, užimanti šeštąją vietą pasaulyje („Engineering News Record TOP 200“ tarptautinių projektavimų įmonių tarp energetikos konsultantų, 2010). Beveik pusę visų energetikos srities projektų pasaulyje sudaro objektai, naudojantys biokurą.

Bendrovė didžiuojasi pramonės sektoriui galėdama pasiūlyti sprendimus, kuriuos pritaikius modernizuojami ar nauji pramonės objektai tampa efektyvūs ir konkurencingi.

Įmonės paslaugomis ir kompetencija pasitiki tokios bendrovės kaip „Siemens“, „Ericsson“, „Scania“, „Fortum“, „Vattenfall“ ir daug kitų. ÅF atlikti ar įgyvendinami projek-

52 52

tai užsienyje: 790 MW hidroelektrinė Mianmare (šį projektą dėl ÅF sprendimų pavyko įgyvendinti dvigubai greičiau ir pigiau), Stokholmo nuotekų sistemos modernizavimas (sumažėjo objekto skleidžiamas triukšmas ir į aplinką sklindantys kvapai), Oslo oro uosto plėtros projektas. Bendrovės specialistai dirba ir su atominės energijos projektais – įgyvendina naujo reaktoriaus atominės jėgainės Brazilijoje projektą, kur skiriamas ypatingas dėmesys saugumui. Vienas iš biokuro energijos objektų – „Jyväskylän Voima Oy“ 200 MW galios kogeneracinė jėgainė Suomijoje. Ji yra viena didžiausių biokuro kogeneracinių jėgainių pasaulyje.

Ilgus metus įvairiose pasaulio šalyse kauptą patirtį Lietuvos rinkai gali perduoti UAB „AF-Consult“, tapusi konsultacine bendrove įgyvendinant ir „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės projektą.

Veikla Lietuvoje UAB „AF-Consult“, bendradarbiaudama su kitomis grupės antrinėmis įmonėmis, Lietuvos klientams siūlo visą techninių konsultacijų, inžinerijos ir projektavimo paslaugų spektrą elektros ir šilumos energijos, pramonės, aplinkosaugos sektoriuose, dirba su valdžios ir savivaldos institucijoms. Pagrindinės įmonės veiklos sritys: energijos planavimas, paraiškų ES paramai gauti ir energetikos sektoriaus projektų administravimo paslaugos, pastatų energijos auditai ir sertifikavimas, aplinkosaugos konsultacinės paslaugos, šilumos tinklų projektavimas ir hidraulinis modeliavimas, taip pat projektavimo, pirkimų, projektų valdymo ir techninės priežiūros paslaugos projektų įgyvendinimo etapo metu.

„Visas paslaugų paketas – pradedant idėja, techniniu ir finansiniu įvertinimu, planavimu, koncepcijos ir detaliojo projekto parengimu įgyvendinimo ir priežiūros etapais – padeda mums patenkinti aukščiausius klientų lūkesčius“, –

Inžinerija

saugiems ir darniems sprendimams sako UAB „AF-Consult“ generalinis direktorius Darius Čičinskas. Bendrovės klientai Lietuvoje susiję su šilumos ir elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir vartojimu. „AF-Consult“ specialistai taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant aplinkosaugos problemas, susijusias su poveikiu aplinkai, taršos kontrole ir stebėsena. 2011 m. bendrovė įgyvendino daugiau kaip šimtą projektų. Šiuo metu įmonėje dirba apie 40 aukštos kvalifikacijos energetikos ir aplinkosaugos specialistų, sėkmingai dirbančių tarptautinių projektų darbo grupėse, įgyvendinančių sudėtingus projektus Lietuvoje ir už jos ribų: Suomijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Be to, jie periodiškai savo žinias gausina per įvairias mokymo programas Lietuvoje ir užsienyje. Turėdama kompetentingą komandą, bendrovė gali patenkinti užsakovų poreikius tiek teikdama techninių ir ekonominių konsultacijų paslaugas, tiek rengdama projektinius sprendimus ir padėdama užsakovams įgyvendinti energetikos objektų projektus praktiškai.

UAB „AF-Consult“ klientai Lietuvoje – energetikos ir pramonės įmonės: „Lietuvos energija“, „Fortum“, „Vilniaus energija“, „Kauno energija“, „Klaipėdos energija“, Kauno termofikacinė elektrinė, daug centralizuoto šilumos tiekimo bendrovių, taip pat „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Philip Morris Lietuva“, „Geco“ ir kitos. Lietuvos elektrinėje prieš kelerius metus įgyvendinta 1 800 MW Lietuvos elektrinės rekonstrukcija, pernai užbaigtas naujo 445 MW galios kombinuotojo ciklo bloko projektas. Kruonio HAE atliktas PAV ir „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo nustatymo dokumentacijos parengimas ir derinimo procedūros, parengta galimybių studija naujam apie 225 MW asinchroniniam hidroagregatui, paruošta konkursinė medžiaga ir techninės specifikacijos konkursui. Tauragės šilumos tinklams bendrovės specialistai parengė centrinio šildymo rekonstrukcijos projektą, optimizuojantį vamzdyno skersmenis pagal termohidraulinę analizę. Per savo veiklos metus UAB „AF-Consult“ įgyvendino apie pusšimtį teritorijų planavimo

projektų, tarp jų – detaliojo inžinerinių sistemų dalies plano parengimas VĮ Ignalinos atominė elektrinė sklypams Visagino savivaldybėje. Ir, žinoma, „AF-Consult“ yra bendrovė, įgyvendinanti „Fortum Klaipėda“ projektą ir atliekanti konsultacinės įmonės vaidmenį. Tokio dydžio projektas, vykdomas kviečiantis konsultacinę bendrovę, o ne generalinį rangovą, yra pirmasis šiai įmonei, tačiau kol kas ji su šia užduotimi tvarkosi sklandžiai. Tam padeda užsienio kolegų patirtis. Pagrindinė problema, su kuria teko susidurti įgyvendinant projektą, tai jaučiama kvalifikuotų statybų darbuotojų stoka. Tiesa, šią problemą spręsti tenka projekto rangovams ir subrangovams.

Darnios plėtros skatinimas Energijos naudojimo efektyvumo gerinimas – vienas pagrindinių „AF-Consult“ veiklos tikslų, jos atliekamas energijos auditas susijęs su technologiniais procesais, pramonės pastatais. Audito metu surenkamos žinios apie esamą energijos naudojimo profilį, nustatomi veiksniai, turintys įtakos energijos sunaudojimui, pasiūlomos efektyvios energijos taupymo galimybės. Bendrovės specialistai gali padėti ne tik įvertinti taupymo potencialą, bet ir numatyti reikiamas investicijas, pelningumo ir atsipirkimo laikotarpį. Didelį dėmesį darniai plėtrai skatinti skirianti bendrovė gali parengti darnios plėtros strategiją ir planą pagal įvairius verslo modelius, įvertinti įmonės CO2 pėdsaką, atlikti energijos auditą ir t. t. Visame pasaulyje įmonių grupės bendrovės įgyvendindamos kiekvieną projektą siekia pritaikyti darnios plėtros principus ne tik aplinkosaugos, bet ir socialine bei ekonomine prasmėmis.  UAB „AF-Consult“ Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius Tel. +370 5 210 7210 El. paštas info.lt@afconsult.com www.afconsult.com

53

Inžinerija

Tarptautinius reikalavimus atitinkanti kokybė Didelis teikiamų paslaugų spektras, kvalifikuoti, ilgametę darbo patirtį turintys darbuotojai ir profesionali, intensyvi veikla padėjo bendrovei „Inspecta“ per beveik trejus metus tapti žinoma ir vertinama rinkos dalyve. Ne mažiau svarbus ir įmonės steigėjo, akcininko tarptautinės įmonių grupės „Inspecta Group“, teikiančios paslaugas Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Latvijoje bei Estijoje, palaikymas. Jis užtikrina galimybę dalytis sukaupta tarptautine patirtimi ir dalyvauti bendruose projektuose.

Paslaugų išskirtinumas „Inspecta Group“ įmonės teikia įrenginių techninės būklės tikrinimo, atitikties vertinimo, sertifikavimo, techninio konsultavimo, mokymo ir laboratorinių bandymų paslaugas jau daugiau nei 30 metų. Skandinavijos šalyse „Inspecta Group“ bendrovės yra įrenginių techninės būklės tikrinimo bei sertifikavimo sričių lyderės. Lietuvoje, kur įmonės paprastai atranda tik vienos srities specializaciją, UAB „Inspecta“ akivaizdžiai išsiskiria, nes teikia įvairių paslaugų, papildančių viena kitą, kompleksą. Jos veikla apima keturias sritis, už kurias atsa-

54

kingos keturios bendrovės įstaigos – kontrolės, sertifikavimo, mokymo ir techninio konsultavimo. Taigi siūlomų paslaugų spektras gana didelis.

Kontrolės įstaiga tikrina visų potencialiai pavojingų grupių ir kategorijų įrenginių techninę būklę, naujus ir naudotus potencialiai pavojingus įrenginius bei jų techninius dokumentus ir teikia išvadas apie šių įrenginių tinkamumą naudoti.

Sertifikavimo įstaiga atlieka ne tik kokybės, aplinkos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų, suvirinimo

Inžinerija

procesų sertifikavimą pagal tarptautinių standartų reikalavimus, bet ir vertina statybos produktų atitiktį (sertifikuoja), suvirintojų ir suvirinimo operatorių kvalifikaciją.

Bendrovės padalinys sėkmingai dirba vadybos sistemų sertifikavimo srityje, yra vienas metalo konstrukcijų, suvirinimo procesų, darbuotojų sertifikavimo sričių lyderis.

Statybos produktų sertifikavimas – tai dar viena sritis, kur UAB „Inspecta“ siekia įrodyti savo kompetenciją.

Mokymas ir techninis konsultavimas UAB „Inspecta“ mokymo įstaiga veiklą pradėjo tik 2012 m., tačiau jau turi reikiamas licencijas ir spėjo pelnyti pramonės įmonių pasitikėjimą. Ji jau vykdo mokymus pagal tęstinio formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, organizuoja kursus, seminarus bei konferencijas.

Jų metu pateikiama naujausia, aktualiausia informacija, praktiniai pavyzdžiai, susiję su potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimu, jų techninės būklės tikrinimu, atitikties vertinimu, pavojingų darbų organizavimu, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymu.

Techninio konsultavimo įstaigos veikla gana sudėtinga, ją sudaro trys grupės: statybos techninės priežiūros, pramonės konsultavimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo. Atskirai verta išsamiau aptarti pramonės konsultavimą, nes ši paslauga – tai pagalba užsakovui, neturinčiam reikiamos kvalifikacijos specialistų, abejojančiam rangovo atliekamų darbų ar gaminių kokybe. Čia visada reikia techninių sprendimų, būtinų projekto techninei patikrai, projekto reikalavimų peržiūrai, rangovų (subrangovų) kvalifikacijai įvertinti, dalyvaujant visose projekto įgyvendinimo stadijose, vykdant gamybos ir (arba) montavimo darbų kokybės kontrolę, nustatant neardomosios kontrolės (NDT) metodų būtinumą, vertinant NDT rezultatus, rengiant gaminio techninę dokumentaciją, atliekant galutinę dokumentacijos peržiūrą ir t. t. Ypač daug žinių ir patirties reikia energetikos objektų statyboms, nes čia naudojami ir technologiniai vamzdynai, ir slėginiai indai, katilai, šilumokaičiai ir kiti sudėtingi įrenginiai. UAB „Inspecta“ specialistai jau įrodė savo profesionalumą dalyvaudami AB Lietuvos elektrinė devintojo energijos bloko, Rygos TEC-2 energijos bloko, Norvegijoje statomo ilgiausio plieninio tilto statybos darbuose, tad yra pasirengę naujiems iššūkiams. saugumo reikalavimų užtikrinimo svarba 2012 m. pradėta Darbuotojų saugos ir sveikatos konsultavimo grupės veikla taip pat įsibėgėja. Džiugu, kad pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų saugai ir sveikatai, gerinamos darbo sąlygos, tačiau reikėtų skirti pajėgų ir darbo įrenginių saugumui užtikrinti. Daugelyje įmonių atliekamas profesinės rizikos vertinimas, tačiau visiškai nevertinama naudojamų darbo įrenginių, technologinių linijų keliama rizika. O

juk tikrai ne paslaptis, kad daugybė įmonių įsigyja jau naudotų įrenginių, pasitaiko ir tokių, kurios įrengia naujus, tačiau neatitinkančius saugos reikalavimų įrenginius, o galbūt sumontuoja ar patobulina technologines linijas, neįvertinusios galimų pavojų. Suprantama, įrangos naudotojas visą dėmesį skiria produktui, jo kokybei ir jam sudėtinga gilintis ar nagrinėti direktyvų, standartų bei kitų Lietuvoje galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto siekiant plėtoti verslą efektyviai ir saugiai, verta pasinaudoti ekspertų, sukaupusių reikiamą patirtį ir pasirengusių teikti šias paslaugas, galimybėmis. UAB „Inspecta“ jau keliolikoje įmonių įvertino darbo įrenginių, technologinių linijų keliamą riziką, pateikė rekomendacijas, kaip užtikrinti jų saugų naudojimą. Bendrovės specialistai tiki, kad jų dėka tose įmonėse darbuotojai dirbs saugiau.

Visos įmonės teikiamos paslaugos remiasi vienu svarbiu principu, kuriuo pagrįsta įmonės veikla, – naudotis tarptautinės bendrovės „Inspecta Group“ intelektiniais bei techniniais resursais visose šalyse ir siūlyti visas paslaugas tokiomis apimtimis, kokias galima įvykdyti bendromis tarptautinėmis pajėgomis. Rinkoje įsitvirtinančios bendrovės atstovai neabejoja, kad bendra specialistų ir ekspertų veikla bei dalyvavimas tarptautiniuose projektuose gausina turimas žinias ir suteikia akivaizdžių pranašumų, kurių rezultatais džiaugiasi įmonės klientai. 

UAB „Inspecta“ , Mėnulio g. 7, LT-04326 Vilnius Tel. +370 5 203 1395, faks. +370 5 203 1396 El. paštas lithuania@inspecta.com www.inspecta.com

55

Inžinerija

arba centre bei būtų naudojami ne silpnesni kaip 50 x 50 x 2,5 mm „U“ tipo profiliai ir ne silpnesnės kaip 2,5 kN gembės.

Tai buvo novatoriškas ir būtinas sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje dažniausiai montuojamos skandinaviškos ar vokiškos kabelių klojimo konstrukcijos, turinčios skirtingas tradicijas: skandinaviška tradicija numato universalius vienatipius sprendinius, kai sistemai parenkama vieno tipo gembė, o vokiškajai tradicijai būdinga parinkti įvairių tipų gembes su skirtingomis apkrovos galimybėmis, paliekant teisę projektuotojui pasirinkti konkretų gembės tipą. Lietuvos projektuose šiuo atveju dažnai piktnaudžiaujama – jeigu projekte nėra apibrėžti gembių techniniai reikalavimai, dažniausiai pasirenkami pigiausi variantai.

Kabelių klojimo konstrukcijos UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinėje jėgainėje UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė viena iš nedaugelio jėgainių Lietuvoje, kurioje įgyvendintas „skandinaviškas“ kabelių klojimo konstrukcijų modelis: t. y. visose pagrindinėse magistralinėse kabelių trasose sumontuotos kabelių klojimo kopėtėlės, o loveliai panaudoti tik apšvietimo sistemai montuoti ir kabeliams nuo pagrindinės magistralės prie įrenginių privesti.

Kabelių klojimo kopėtėlių sistema yra kur kas ekonomiškesnė nei naudojami uždari perforuoti loveliai. Svarbu tai, kad kopėtėlės buvo parinktos ir sumontuotos ne tik jėgos magistralinėse trasose, bet ir kontrolinių kabelių trasose.

Pasak kabelių klojimo konstrukcijas montavusios bendrovės UAB „NRG Site“ direktoriaus Andriaus Beniušio, kopėtėlių sistema leidžia gerokai efektyviau, lanksčiau ir greičiau montuoti kabelių klojimo konstrukcijas, nes leidžiami didesni atstumai tarp atramų taškų ir kur kas lengviau sprendžiami kabelių atsišakojimo klausimai.

UAB Projektų centras dar projektavimo stadijos metu įgyvendino nedažnai projektuose pasitaikantį sprendinį – atkreipė dėmesį į kabelių konstrukcijų tvirtinimo sistemos klausimą. Numatė, kad kabelių klojimo konstrukcijų įtvirtinimai turi būti įrengti tik iš vienos kabelių konstrukcijų pusės

56

Projektui kabelių klojimo konstrukcijas tiekė UAB „Swelbalt“.

Vienas pagrindinių tiekėjo parinkimo kriterijų buvo greitas pristatymas ir įmonės sandėliuose Klaipėdos rajone turimos didelės gaminių atsargos. Magistralinėms trasoms buvo naudojamos „MP bolagen Industri AB“ (Švedija) kopėtėlės. Daugiausia rinktasi paprastas kopėtėles su aliucinko AZ185 antikorozine danga, sertifikuota naudoti C4 aplinkoje pagal standartą EN ISO 12944-2. Tokios kopėtėlės buvo montuojamos daugelyje Lietuvos pramoninių objektų: AB „Orlen Lietuva“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Achema“, UAB Krovinių terminalas, UAB„Neo Group“, LKAB„Klaipėdos Smeltė“ ir kt. Jų pranašumas tas, kad kopėtėlės gaminamos iš antikorozine danga padengtų plieno lakštų, o tai užtikrina trumpą tiekimo terminą. Keičiantis projektui greitai prireikus 500 mm pločio kopėtėlių, jos gamykloje buvo pagamintos dar tą pačią dieną gavus užsakymą, o į objektą iš Švedijos buvo pristatytos jau kitą dieną. Ši kopetėlių sistema taip pat išsiskiria universalumu, nes sistemoje numatyta tik viena universali jungtis, užtikrinanti kopetėlių posūkius tiek vertikaliomis, tiek horizontaliomis ašimis. Sutvirtintos kopėtėlės buvo naudojamos atkarpose, kur buvo neįmanoma atramas kopėtėlėms įrengti dažniau kaip kas trys metrai. Kabeliams prie įrenginių privesti buvo naudojami „Niedax Group“ (Vokietija) perforuoti loveliai ir „Dietzel GmbH“ (Austrija) aliumininiai bei nerūdijančio plieno vamzdeliai. Kabelių tvirtinimo sistemoje naudoti „Niedax Group“ (Vokietija) profiliai ir gembės. Apšvietimo sistemai naudoti „MP bolagen Industri AB“ (Švedija) gaminami apšvietimo loveliai aliucinko AZ185 antikorozine danga. 

Universalios jungtys MPbolagen kopėtėlėms

Inžinerija

Beveik pusės milijardo litų vertės jėgainės elektros darbai – iššūkis Lietuvos įmonei

Eglė KAJAUSKAITĖ Jau pavasarį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pradės veikti kone pusę šio miesto šilumos poreikių patenkinsianti nauja UAB „Fortum Klaipėda“ statoma biokuru ir įvairiomis atliekomis kūrenama termofikacinė elektrinė. Elektros montavimo darbus objekte atliekančios bendrovės UAB „NRG Site“ vadovas Andrius Beniušis pripažįsta, kad šis objektas elektros darbų požiūriu didelis ir sudėtingas, tačiau neabejoja, kad su darbais susidoros ir objektas bus laiku atiduotas eksploatuoti.

Vienas didžiausių Skandinavijos energetikos koncernų „Fortum“ dviem beveik dvynėmis vadinamoms termofikacinėms jėgainėms vietas pasirinko Stokholme ir Klaipėdoje.

Tai rodo, kad Suomijos kapitalo įmonė Lietuvos specialistais pasitiki ne mažiau nei kaimynų švedų, todėl statybų aikštele pasirinko Klaipėdą ir statybos darbus patikėjo būtent mūsų šalies bendrovėms. Pasitikėjimo savo jėgomis netrūksta ir jau daugiau kaip metus už vienus svarbiausių elektros montavimo darbus atsakingai bendrovei „NRG Site“ – panašios užduotys įmonei ne naujiena. Jau beveik devynerius metus ji sėkmingai dirba elektros tinklų projektavimo ir elektros įrenginių montavimo srityje. „Mes šį konkursą laimėjome dėl to, kad turime užtektinai panašaus pobūdžio darbų patirties, juk mūsų specializacija – pramoninis elektros montavimas. Be to, įmonėje dirba ilgametę patirtį turintys specialistai, dirbę su dauguma Vakarų Lietuvos pramoninių objektų: „Klaipėdos nafta“, „Mažeikių nafta“, Būtingės terminalu, „Orion Global Pet“, „Klai-PET“, „Bega“, „KLASCO“ ir kito-

mis panašaus pobūdžio ir dydžio gamyklomis. Mes taip pat dirbame energetikos, viešojo naudojimo, individualiuose bei kitų kategorijų ir paskirties objektuose, turime ir naudojame elektros montavimo įrangą, taikome inovatyvius techninius sprendimus, todėl mūsų klientai sutaupo nemažai laiko ir pinigų. Darbas su šiuo projektu mūsų nenustebino, dirbame pagal projektą, o tais atvejais, kai realybė susikerta su brėžiniais, o taip pasitaiko, ieškome išeičių, deriname jas su užsakovu ir dirbame toliau“, – tvirtina UAB „NRG Site“ vadovas A. Beniušis. Tiesa, jis pripažįsta, kad darbo čia tikrai netrūksta, nes tai itin sudėtingas ir didelis objektas – energetinė jėgainė. Nors panašių jėgainių Europoje skaičiuojama keli šimtai, Lietuvoje ir Baltijos šalyse tai pirmasis tokio pobūdžio objektas. „Darbai šiame objekte mūsų visiškai negąsdina, tai mums tikrai nieko naujo, tačiau, kaip jau minėjau, darbų apimtys nemažos – vien įvairių kabelių reikia nutiesti apie 200 km ir sumontuoti apie 19 km įvairių kabelinių latakų. Tai visiškai nauja gamykla, statoma naujai, todėl ir darbų apimtys didelės, didelė ir gaunama patirtis.

Man sunku su kuo nors palyginti vien dėl to, kad darbai turi būti atlikti per trumpą laiką ir net greta su vykdomais statybos ir montavimo darbais“, – sako A. Beniušis.

Planuojama Klaipėdos termofikacinės jėgainės galia – 50 MW šiluminė ir 20 MW elektrinė, čia bus sudeginama 130 tūkst. tonų komunalinių atliekų, 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų ir 70 tūkst. tonų biokuro. „Dar vienas šio darbo ypatumas – tai vien energetiniu požiūriu sukomplektuota gamykla, skirta elektrai ir šilumai generuoti, tad tai – tikras energetinis objektas“, – sako bendrovės „NRG Site“ vadovas ir priduria, kad šio objekto elektros montavimo darbams atskirais periodais įmonė skyrė nuo 30 iki 70 žmonių, turinčių patirtį ir galinčių susidoroti su jiems iškeltu nelengvu uždaviniu. „Dėl tokių objektų visi mūsų darbuotojai nuolat kelia savo kvalifikaciją ir puikiai žino, kad svarbiausia mūsų bendrovės ir jų misija – darbus visuomet atlikti saugiai, patikimai ir kokybiškai, – tvirtina A. Beniušis. – Todėl mums visada malonus klientų pasitikėjimas, kurio susilaukiame, nes stengiamės laiku vykdyti įsipareigojimus, dirbame tik su patikimais partneriais ir puoselėjame ilgalaikį bendradarbiavimą.“ Nors planuojama, kad naujoji elektrinė darbą pradės šių metų balandžio–gegužės mėnesiais, tačiau pirmieji elektrinės bandomieji darbai pradėti jau lapkritį.  UAB „NRG Site“ Trilapio g. 10, LT-92191 Klaipėda, tel. +370 46 300 764 El. paštas info@nrgsite.lt, www.nrgsite.lt

57

Inžinerija

Ilgametes saugos tradicijas užtikrina pusšimčio specialistų kvalifikacija Eglė Kajauskaitė Dauguma žmonių vargu ar kada susimąsto, kas pasirūpino jų saugumu lifte ar kylant eskalatoriumi, mėgaujantis bute šiluma, tiekiama iš katilinėse kūrenamų garo ir vandens šildymo katilų, nesukame sau galvos ir dėl to, ar prekybos centras, kuriame lankomės kasdien, pastatytas saugiai. Už potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimą atsakingos daugiau kaip du dešimtmečius veikiančios viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnybos darbuotojų kvalifikacija ir pastangos užtikrina, kad naudotume patikrintus, techniškai tvarkingus įrenginius, garantuojančius žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo įrenginių poveikio.

Tik techniškai tvarkingas įrenginys yra saugus „Galbūt žmonėms atrodo, kad potencialiai pavojingų įrenginių nėra daug, tačiau į mūsų darbų sąrašą patenka daugybės liftų, eskalatorių, kėlimo, pramoginių, taip pat degiąsias dujas naudojančių prietaisų, garo ir vandens šildymo katilų, slėginių indų ir įvairių kitų įrenginių techninės būklės įvertinimas prieš juos paleidžiant pirmą kartą veikti ir vėliau periodiškai prižiūrint, kad veiktų gerai“, – tvirtina Technikos priežiūros tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Kleinas.

Jo teigimu, tarnybai 2001 m. vienai pirmųjų šalyje suteikti įgaliojimai vykdyti paskirtosios kontrolės įstaigos funkcijas, o jau po trejų metų jie gavo Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinio direktorato notifikuotos (paskelbtosios) įstaigos identifikacinį numerį 1399, todėl, įvertinus įrenginių atitiktį, juos leidžiama žymėti CE ženklu. „Visus darbus atliekame itin kruopščiai ir nuodugniai, nes tiktai techniškai tvarkingas įrenginys, naudojamas laikantis eksploatavimo taisyklių, gali saugiai veikti. Jokie šalmai, pirštinės, respiratoriai ir kitos apsaugos priemonės nepadės, jeigu įrenginys, su kuriuo dirbama, yra techniškai netvarkingas – gali sulūžti, sprogti, apdeginti, apnuodyti, nugriūti ir pan., todėl darbo turime nemažai“, – sako A. Kleinas. Pašnekovo žodžius patvirtina ir statistika: 50 tarnybos darbuotojų vien per 2012 m. atliko daugiau kaip 17 000 potencialiai pavojingų įrenginių patikrinimų.

Tam tikrų įrenginių priežiūra Lietuvoje vykdoma nuo 1924 m., tad Technikos priežiūros tarnyba tęsia jau beveik devynias dešimtis metų gyvuojantį žmonių sveikatą ir gyvybes saugantį darbą. Tarnyba didžiuojasi, kad čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys aukštąjį techninį išsilavinimą, kai kurie jų šiam darbui paaukojo daugiau kaip dvi dešimtis metų. Nauji specialistai, prieš priimami į darbą, privalomai atestuojami.

58

Techninės saugos reikalavimų nevalia ignoruoti Atlikdami įrenginių techninės būklės tikrinimus ir atitikties vertinimą, Technikos priežiūros tarnybos specialistai naudoja naujausias matavimo bei regimosios apžiūros priemones: endoskopus, ultragarsinius metalo storio matuoklius, lazerines matavimo priemones ir kt. Sertifikacijos skyrius užsiima suvirintojų, lituotojų, suvirinimo operatorių sertifikavimu, o išduodami sertifikatai pripažįstami visose Europos Sąjungos šalyse. Įstaigoje yra ir bandymų bei tyrimų laboratorija. Joje įdiegta pati naujausia aparatūra ir technika: optinės emisijos analizės prietaisas, mikroskopas, ultragarsinis defektoskopas, rentgeno aparatas, magnetinių dalelių defektoskopas ir t. t. Laboratorijoje dirba penki aukštos kvalifikacijos darbuotojai, dauguma turi daugiametę patirtį. „Pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įsivyrauja praktika mažinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių, pakeisti juos komersantais ar vadybininkais. Šitaip, išnaudojant minimaliausius resursus, užsitikrinami didžiausi pelnai, tačiau ignoruojami techninės saugos reikalavimai, – piktinasi A. Kleinas. – Dažnai priimant naujus ar koreguojant galiojančius teisės aktus, nesąžiningos suinteresuotos įmonės bando pasiekti, kad būtų panaikinti reikalavimai laiku atlikti įrenginių remontą, kad visai išnyktų ar bent jau būtų kuo retesni techniniai patikrinimai, o tai būtų itin pavojinga“.

Saugumą užtikrina atsakinga veikla Kas nutinka, kai potencialiai pavojingi įrenginiai netikrinami? Padariniai gali būti patys įvairiausi. Itin skaudus pavyzdys – avarija, įvykusi Sajanų-Sušensko hidroelektrinėje, vienoje galingiausių Rusijoje, pastatytoje ant Jenisiejaus upės: žuvo 75 žmonės, nutrauktas elektros energijos tiekimas, užterštas upės vanduo ir kt. Kiek mažesnis, bet taip pat labai skaudus įvykis nutiko 2010 m. lapkritį Biržuose. Transporto priemonių detales gaminančioje įmonėje „Nitator-SLT“ dėl užšalusių vamzdžių sprogo savadarbis valstybės registre neregistruotas ir Tarnybos nepatikrintas karšto vandens katilas. Tuomet žuvo trys žmonės. „Panašių atvejų galima įvardyti ne vieną. Nelaimių išvengsime tik tuomet, kai žmonės, o ypač verslininkai, įsisąmonins, kad saugumas kur kas svarbiau negu papildoma šimtinė kišenėje. Mes, žinoma, ir toliau ugdysime visuomenės atsakomybę ir rūpinsimės visų mūsų saugumu“, – įsitikinęs A. Kleinas.  Technikos priežiūros tarnyba, Naugarduko g. 41, LT-03227 Vilnius Tel. +370 5 2131330, el. paštas tpt@tpt.lt www.tpt.lt

Inžinerija

UAB „HQ System“ specializacija – elektrinio šildymo sistemų industrinėms ir pavojingoms zonoms importas (eksportas), pardavimai ir konsultavimas. Šios srities veiklą vykdome jau daugiau kaip aštuonerius metus, didžiuojamės ilgalaike partneryste su tiekėjais. Mūsų partneriai daugiausia yra Vokietijos ir Jungtinės Karalystės įmonės.

Dalyvaujame tobulinant šildymo sistemų standartus, todėl mūsų gaminiai visada atitinka visus reikiamus standartus ir reikalavimus. Į mus visada galite kreiptis iškilus tiek didelėms, tiek mažoms šildymo sistemų problemoms, nes mes visada pasiruošę padėti rasti geriausią tinkamą sprendimą ir užtikrinti palankiausią rezultatą.

Vieni pagrindinių mūsų klientų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra bendrovės „Neste Oil“, „Stora Enso“, „Klaipėdos nafta“, „Fortum“, „Vakarų terminalas“ Klaipėdoje, „Mestilla“, „Statoil“, „Bio-Venta“, „Eurodeck“, „Vopak“ ir kitos.

Bendradarbiaujame ir su vietos diegimo įmonėmis.

Kreipkitės į mus dėl šildymo sistemų ir sužinokite mūsų kainas! Jos jūsų tikrai nenuvils, o pasiūlymo pateikimo laikas nustebins operatyvumu. „HQ System“ darbuotojai dalyvavo įgyvendinant objektus ir diegiant elektros šildymo sistemas bei automatinio valdymo skydus toliau nurodytuose objektuose.

Objektas

Kabelio ilgis

Kabelio tipas

„Neste Oil“ Rygos terminalas, Latvija

2 500 m

Savireguliuojamasis

„SEDL SIA Oil“ terminalas, Latvija

1 500 m

Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Bio-Venta“ biodyzelino gamykla, Latvija

16 500 m

Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Mestilla“ biodyzelino gamykla, Lietuva

6 500 m

Savireguliuojamasis

„Klaipėdos naftos“ terminalas, Lietuva

450 m

Pastovios varžos šildymo

„Eurodeck“ naftos terminalas, Estija

13 500 m

Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

„Vopak“ naftos terminalas, Estija

7 600 m

Savireguliuojamasis ir pastovios varžos šildymo

UAB „HQ System“, Pavasario g. 25, Velžys, LT-38125 Panevėžio r.

Telefonas +370 696 00 639, el. paštas dainius.ragenas@gmail.com

59

Inžinerija

UAB „Klaistvita“ – iššūkių nevengianti įmonė Prekybos ir pramogų centro „BIG 2“ su gyvenamaisiais namais Klaipėdoje, UAB „Fortum Klaipėda“, medienos perdirbimo įmonės Gargžduose, gyvenamųjų namų kvartalų Klaipėdos rajone, Švėkšnos miestelio inžinerinių tinklų statybos – visi šie projektai neatsiejami nuo jose dalyvavusios UAB „Klaistvita“. „Mūsų vardą išgirdę klientai žino, kad esame patikima, stabili, kokybiškai ir nepriekaištingai paslaugas teikianti bendrovė“, – tiki įmonės vadovai Gintaras ir Virginijus Vitkai. Šiuose projektuose bendrovė vykdė statybos aikštelių ir inžinerinių tinklų įrengimo bei visus aplinkos tvarkymo darbus. Tai ir yra pagrindinės įmonės veiklos sritys. Stambiausiais bendrovės įgyvendintais projektais, suteikusiais daugybę patirties, įmonės vadovai laiko prekybos ir pramogų centro su gyvenamaisiais namais „BIG 2“ bei „Fortum Klaipėda“ kogeneracinės jėgainės statybą.

Daugiau nei 15 metų patirties Veiklą 1995 m. pradėjusi individuali įmonė (įkūrėjas Juozas Vitkus) po septynerių metų virto UAB „Klaistvita“, o ji šių metų sausį pradeda skaičiuoti jau 12-us darbo metus.

Iki įsikuriant bendrovei, įmonė teikė beveik visas statybų paslaugas – kaip juokauja įmonės vadovai „nuo pamatų iki raktų“. Vis dėlto įkūrus UAB „Klaistvita“ apsibrėžtos pagrindinės veiklos sritys: stambūs žemės darbai, inžinerinių tinklų įrengimas, kelių pagrindų įrengimas ir visi aplinkos tvarkymo darbai. Bendrovės vadovai teigia, kad nuo tų laikų darbų apimtys nuolat augo. Ypač jos padidėjo per pastaruosius kelerius metus. Galbūt įmonės sėkmės priežastis ta, kad tai – šeimos verslas, įmonės vadovai sutartinai žengia į priekį ir priima sprendimus, be to, įmonės sėkmė rūpi visam kolektyvui, ir tai ją dar labiau sutvirtina. Kaip pagrindinį konkurencinį pranašumą G. Vitkus išskiria būtent darnų kolektyvą.

„Visi sprendimai priimami ir sprendžiami nedelsiant, stengiamės nesudaryti užsakovams jokių nepatogumų.

Išspręsti problemas ir susidoroti su iššūkiais padeda ir tai, kad turime didelę gamybinę bazę, įvairios darbams atlikti reikiamos stambiosios technikos ir nuolat ją papildome“, – kitus įmonės pranašumus vardija pašnekovas.

Ieško naujų rinkų Pastarąjį dešimtmetį ekonomika neišvengė ir pakilimo, ir recesijos laikotarpių. Įmonės vadovai broliai Gintaras

60

ir Virginijus Vitkai mano, kad pakilimo laikotarpiu reikia atsakingai dirbti ir investuoti, stiprinti įmonės kolektyvą kvalifikuotais darbuotojais. „Jei rinkos situacija krypsta blogyn, manome, kad svarbiausia išlaikyti kvalifikuotų įmonės darbuotojų branduolį“, – sako G. Vitkus. Įgiję patirties Lietuvoje, įmonės vadovai ketina pradėti veiklą ir užsienyje. „Visas įmonės paslaugas koncentruojame vietinėje rinkoje, bet pastaruoju metu gana intensyviai domimės užsienio teikiamomis galimybėmis“, – pasakoja G. Vitkus. Šiuo metu įmonėje baigiami diegti ISO kokybės valdymo standartai sustiprins įmonės įvaizdį ir patikimumą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Mūsų plėtros kryptis viena – auginti bendrovę, didinti pajėgumus, kelti darbuotojų gerovę“, – tvirtina pašnekovas. Šiuo metu UAB „Klaistvita“ tęsia darbus „Fortum Klaipėda“ statybos aikštelėje, kur įgyvendinamas ketvirtasis projekto etapas. Beje, ši bendrovė dalyvavo visuose keturiuose projekto etapuose. Taip pat dirba „Klaipėdos naftos“, „Klasco“ ir daugelyje kitų projektų, kaupdama patirtį ir įrodydama savo kompetenciją. 

UAB „Klaistvita“ Minijos g. 180C, LT-93269 Klaipėda Tel. 8 46 421 121, faks. 8 46 421 120 El. paštas info@klaistvita.lt www.klaistvita.lt

Inžinerija

„Protecta“ priešgaisrinės angų sandarinimo sistemos UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje Diegiant UAB „Fortum Klaipėda“ kompleksinę pasyviąją priešgaisrinę sistemą, užtikrinančią statinio konstrukcijų atsparumą ugniai gaisro metu ir sulaikančią gaisro plitimą, buvo parinktos ir šiuo metu montuojamos dviejų tipų „Protecta“ priešgaisrinės angų sandarinimo sistemos, tiekiamos UAB „Swelbalt“: priešgaisriniais dažais dengtos akmens vatos sistema „Protecta FR Board“ ir priešgaisrinės akrilinės mastikos sistema „Protecta FR Acrylic“.

Sistema „Protecta FR Board“ naudojama didelėms angoms sandarinti. Ši sistema buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes leidžia efektyviai sandarinti dideles kabelių angas, būdingas energetinių jėgainių objektams. Be to, ši sistema atspari drėgmei, o tai ypač svarbu pramoniniams objektams, kur eksploatacijos sąlygos nėra idealios. Beje, sistema „Protecta FR Board“ yra vienintelė didelių angų sandarinimo sistema, sertifikuota Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre.

Sistemą „Protecta FR Board“ sudaro akmens vatos plokščių, kurių lydymosi temperatūra siekia 1 000 °C, tankis – 160 kg/kub. m, padengtos iš abiejų pusių priešgaisrine danga „Protecta FR Coating“. Tarpeliams tarp akmens vatos plokštės ir sienos bei tarp akmens vatos plokštės ir sandarinimo technologinės linijos elementų – kabelių, vamzdžių ir t. t. – sandarinti naudojama priešgaisrinė mastika „Protecta FR Acrylic“. Priešgaisrinių dažų išeiga dažant akmens vatą – 1 l/kv. m (1,4 kg/kv. m).

Sistema „Protecta FR Acrylic“ naudojama nedidelėms angoms sandarinti, dažniausiai esant nedideliems tarpeliams tarp sandarinamos pastatų inžinerinės komunikacijos (vamzdžio, ortakio, kabelio ar kt.) ir sienos ar perdangos. Sistema „Protecta FR Acrylic“ sudaryta iš akmens vatos demblių, kurių lydymosi temperatūra siekia 1 000 °C, tankis – 129 kg/kub. m, ir priešgaisrinės akrilinės mastikos. Akmens vata sistemoje naudojama siekiant užtikrinti tinkamą priešgaisrinės sanda-

rinimo sistemos mastikos gylį. Priešgaisrinė mastika „Protecta FR Acrylic“ kietėja veikiama oro sąlygų, tačiau išlieka gana elastinga ir užtikrina gaisro plitimo ribojimą.

Vienas sistemų „Protecta“ pranašumų – galimybė sandarinti kabelius, sumontuotus plastikiniuose instaliaciniuose elektrotechniniuose vamzdžiuose, nenaudojant jokių papildomų sandarinimo medžiagų vamzdeliams iki 40 mm skersmens, o būtent tokie vamzdeliai taikomi dažniausiai. Bandymais patvirtinta, kad priešgaisrinės medžiagos išsipučia ir užsandarina gaisro metu atsirandančias angas degant plastikiniams vamzdeliams. Pasak UAB „Fogo“ įmonės vadovo, atestuoto gaisrinės saugos inžinieriaus Martyno Matulevičiaus, šios „Protecta“ sistemos ypatybėmis gerokai lenkia Lietuvoje jau tradicinėmis tapusias priešgaisrinio skiedinio sistemas. Jas paprasta ir greita montuoti, jos išsiskiria didelėmis įvairių vertikalių ir horizontalių angų sandarinimo galimybėmis, aukštomis atsparumo ugniai ypatybėmis. Šios sistemos puikiai pritaikytos ką tik baigtame viename didžiausių Lietuvoje energetinių objektų – AB Lietuvos elektrinė devintajame bloke Elektrėnuose. Būtent šiame Lietuvos elektrinės bloke ir UAB „Fortum Klaipėda“ elektrinėje UAB „Swelbalt“ ir UAB „Fogo“ specialistų pastangomis įgyvendinamas kol kas Lietuvoje dar neprivalomas visuotinas sandarinamų angų registras. Visos objekto angos užregistruojamos kiekvienai angai skirtu unikaliu numeriu ir angą pažymint specialiu lipduku, kuriame nurodomas angos numeris ir naudota priešgaisrinė sistema. Taip pažeidus sandarumą eksploatacijos inžinieriai gali kokybiškai atkurti pažeistas vietas. 

61

In탑inerija / Objektas

62

Objektas / Inžinerija

Nauji bokštai, krosnys ir milžiniški įrenginiai: „Akmenės cementas“ žengia į naują lygį Stasys Liaukevičius

Gigantiškos betono ir metalo konstrukcijos, svaiginantis aukštis, į kurį pakilus pakerta kojas, – tai tik pirmasis įspūdis, apsilankius naujai statomoje bendrovės „Akmenės cementas“ sausojo gamybos būdo linijoje. Tačiau kur kas didesnį įspūdį sukuria užmojai, kuriais ketinama iš esmės pakeisti įmonės gamybos procesą ateityje. Šie užmojai išreikšti skaičiais ir faktais, iliustruojančiais būsimos linijos statybos apimtis, išlaidas, iš modernizuotos gamybos laukiamą ekonominį efektą ir kitus duomenis.

Dažniausiai, kai išgirstame žodžių junginį „gamybos linija“, prieš akis iškyla konvejerio vaizdas su prie jo triūsiančiais žmonėmis – jie kažką pakelia, perkelia, prisuka, prilituoja, nurėžia ar atlieka kokią nors kitą panašaus pobūdžio užduotį. Ir tai yra natūralu, nes toks vaizdas įsirėžęs mūsų sąmonėje. Tačiau turėdami omenyje naujai statomą įmonės „Akmenės cementas“ gamybos liniją, privalome pakeisti savo sąmonės vaizdinius.

Būsimąją sausojo gamybos būdo liniją sudaro milžiniškas 105 m aukščio betono ir plieno konstrukcijų bokštas ir didžiulė klinkerio degimo krosnis. Bokšte bus sumontuoti žaliavų maišymo cikloniniai šilumokaičiai ir kiti įrenginiai.

Jų aukščiausias taškas sieks net 125 metrus. Kad galėtumėm geriau įsivaizduoti, šis statinys atitinka 40 aukštų dangoraižį. Kitame įspūdingo dydžio objekte – 68 m ilgio sukamojoje klinkerio degimo krosnyje – net 1 450 laipsnių  Statomas cikloninių šilumokaičių bokštas ir žaliavų silosas.

(Straipsnio autoriaus nuotr.)

 Dėl galimybės deginti buitines atliekas naująją „Akmenės cemento“

gamybos liniją galima vertinti ir kaip aplinkosauginį projektą.

temperatūroje bus išgaunamas pagrindinis cemento gamybos pusfabrikatis (klinkeris). Šalia bokšto pastatytas betoninis žaliavų silosas. 58 m aukščio ir 22 m skersmens statinys, iš kurio į cikloninius šilumokaičius bus tiekiama iš kalkakmenio ir molio sumaišyta žaliavinė medžiaga. Anksčiau aukščiausi statiniai buvo kaminai bei klinkerio ir cemento silosai. Tačiau jie neprilygs naujajam bokštui.

Naujosios linijos statyba pradėta 2008 m., kai bendrovė pasirašė sutartis dėl naujos gamybos linijai reikiamos įrangos.

Bendrovė „Akmenės cementas“ pradėjo ją statyti siekdama atitikti Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus, iki minimumo sumažinti taršą ir suefektyvinti cementą gamybos procesą. Pirmasis žingsnis, atliekant šį projektą, buvo žengtas dar 2006-aisiais, kai bendrovė nusprendė modernizuoti savo gamybos procesą.

Naujai statoma gamybos linija per parą galės pagaminti iki 4 500 t klinkerio. Pavyzdžiui, dabartinės dvi šlapiuoju būdu

63

Inžinerija / Objektas

veikiančios linijos pagamina iki 3 600 t klinkerio per parą.

Taigi viena naujoji bus net ketvirtadaliu pajėgesnė už abi senąsias kartu sudėjus.

Tačiau svarbiausias momentas, dėl kurio iš esmės ir imtasi naujojo projekto, yra kuro bei kitų išteklių ekonomija ir į orą išmetamų teršalų mažinimas. Gaminant senuoju šlapiuoju būdu, maišant medžiagas naudojama 34–36 proc. vandens, kurį vėliau reikia išgarinti. O tai – didžiuliai šilumos energijos kiekiai. Gaminant cementą sausuoju būdu, žaliavoms maišyti vandens nenaudojama, todėl jo garinti nebereikės.

Naujoji gamybos linija leis sumažinti šilumos energijos ir išteklių sąnaudas. Gaminant sausuoju būdu, kalkakmenis, molis ir priedai sumaišomi sausi, o juose esanti natūrali drėgmė išgarinama likutine šiluma, gaunama deginant kurą krosnyje. Taip sutaupoma iki 30 proc. kuro. Be to, kaip jau minėta, žaliavoms maišyti nebebus naudojama vandens, tad ir jis, kaip gamtinis išteklius, bus taupomas.

Vis dėlto viena problema atsiranda: kaip tą žaliavą homogenizuoti, t. y. sumaišyti taip, kad ji neliktų sluoksniuota.

Mat į technologinę įrangą žaliava jau turi patekti kaip vientisas mišinys – gerai išmaišyta vienalytė medžiaga. Štai čia ir prireikia specialios, gana sudėtingos įrangos.

Gaminant sausuoju būdu, žaliava – molis ir kalkakmenis – sumaišoma, išdžiovinama malant ir laikoma 58 m aukščio silose, iš kurio tiekiama į stambiagabaričius cikloninius šilumokaičius. Būtent cikloniniams šilumokaičiams ir kitai įrangai laikyti statomas didžiulis bokštas, kurio nereikėjo ankstesnei gamybai. Bokštas – tai tarsi krosnies galas. Jame iš esmės prasideda žaliavos išdegimas. Bokšto statybinių konstrukcijų aukštis – 105 m, technologinės įrangos – apie 120 metrų.

Krosnyje susidaranti šiluma kyla į viršų, o savo masės veikiama medžiaga vamzdžiais leidžiasi žemyn ir po truputį kaista. Besileisdama ji išdega iki kalkių ir į krosnį patenka jau pusiau išdegusi. Krosnyje išdegamas cemento pusfabrikatis – klinkeris. Šis sumalamas ir taip gaunamas galutinis produktas – cementas.

Tačiau, kaip sako bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas naujos technologinės linijos statybai Sigitas Leminskas, lazda turi du galus. Vadinamasis kitas jos galas – sumažėjusi gamybos lankstumo galimybė. Turint kad ir labai našią, bet vieną krosnį, sunkiau reaguoti į cemento poreikio rinkos svyravimus. Juk ši krosnis – tai ne kaimo pirkelės krosnis ar namo katilinės katilas. Tai – milžiniškas įrenginys, kuriam paleisti, sustabdyti, įšildyti ar atvėsinti prireikia net  Naujoji krosnis iš 60 m aukščio.  Senosiose krosnyse deginamos ir naudotos padangos.  Naujosios krosnies dalis.

64

Objektas / Inžinerija

keleto dienų ir tai kainuoja labai daug. Be to, kiekvienas toks paleidimas arba stabdymas krosniai kenkia.

Pavyzdžiui, dabartinės krosnys paleidžiamos pavasarį, atsižvelgiant į tai, kokia buvo žiema, kiek cemento liko sandėliuose ir t. t. Pirmoji krosnis paprastai būna paleidžiama kovo–balandžio mėnesiais, antroji – gegužę. Visą vasarą jos abi dirba visu pajėgumu. Maždaug rugsėjį viena krosnis gesinama, o antroji dar veikia iki Kalėdų ar Naujųjų metų. Po to gesinama ir ji.

Kai pavasarį paleidžiama pirmoji krosnis, tuo metu gaminama apie 75 t klinkerio per valandą. Kai tik rinkoje pradedamas justi cemento trūkumas, paleidžiama antroji krosnis. Taip galima lengviau reaguoti į rinkos poreikius. Kai bus paleidžiama naujoji krosnis, per valandą pagaminanti apie 187 t, pagal skaičiavimus klinkerio silosai užsipildys per šešias dienas. Tada teks paleisti tris malūnus, kad spėtų jį malti. Tačiau balandį ar gegužę dar nebūna, kam pirkti cemento. Taigi turint tokį našumą, prireiks ir didesnių sandėlių. Tačiau užteks padaryti klaidą skaičiuojant ir net jie

65

Inžinerija / Objektas

neišgelbės. Krosnį teks stabdyti. „Štai toks ir yra tas antrasis lazdos galas“, – sako S. Leminskas.

Vis dėlto naujosios krosnies pranašumai yra kur kas didesni nei trūkumai. Įranga sukonstruota taip, kad ja bus galima deginti ir rūšiuotas buitines atliekas. Šiuo metu veikiančiomis senosiomis krosnimis dėl jų konstrukcijos ypatybių tai daryti sudėtinga. Deginamos tik senos naudotos padangos. Per 1 val. sudeginama maždaug 2 t senų padangų. Jas deginant sutaupoma akmens anglių, nes 1,5 t padangų atstoja 2 t akmens anglių.

Dėl galimybės deginti buitines atliekas naująją „Akmenės cemento“ gamybos liniją galima vertinti ir kaip aplinkosauginį projektą. Buitinės atliekos čia bus utilizuojamos, jomis nebus teršiama aplinka, nepildomi aplinkinių rajonų sąvartynai, taupomi gamtiniai ištekliai – anglis ir vanduo.

Planuojama, kad per metus energijai gauti bus panaudojama iki 100 tūkst. tonų atliekų.

S. Leminskas sako: „Normaliai deginant, sudega viskas, jei krosnis gauna reikiamą oro kiekį. Jei deginant trūks oro, bus ir dūmų, ir kitų medžiagų. Tačiau šia prasme esame tarsi po didinamuoju stiklu, ir jei ką nors ne taip padarytume, iškart sulauktume sankcijų.“ Generalinio direktoriaus pavaduotojas sako, kad šiuo metu iš krosnių išeinančius dūmus filtruoja elektros filtrai.

Jie yra gana efektyvūs ir gali veikti net esant 150 ir aukštesnei išeinančių dūmų temperatūrai, tačiau, žvelgiant į ateitį,  Anglies malūnas.

66

jei aplinkosaugos reikalavimai būtų dar griežtesni, naujai linijai nutarta naudoti efektyvesnius rankovinius filtrus.

Jie išmetamųjų medžiagų kiekį sumažina iki minimumo, t. y. iki 10 mg į kub. metrą. Tiesa, šie filtrai turi vieną trūkumą: jie gali veikti dūmų temperatūrai siekiant tik iki 140 laipsnių. Aukštesnės temperatūros jie neatlaiko.

Rankovinius filtrus, taip pat diržinius transporterius bei metalinę transporterių estakadą naujajai technologinei linijai sumontavusi UAB„Energetikos remonto ir montavimo centras“ panaudojo Estijoje įgytą patirtį, kai transporterius montavo tepalo gamykloje „Enefit“. Nors vykdant darbus pasitaikė neplanuotų situacijų, viską pavyko išspręsti ir įgyvendinti kokybiškai.

Pasak pavaduotojo, planuojama, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. statyba turėtų būti baigta. Pasirašius statybos užbaigimo aktą, bus pradėti paleidimo ir derinimo darbai. Tačiau suprantama, kad kai kurie įrenginiai bus išbandomi anksčiau. Rudenį greičiausiai bus pradėtas vadinamasis „karštasis“ krosnies leidimas.

Bendrovė pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje esančių cemento gamyklų diegia daug efektyvesnę sausąją cemento gamybos technologiją. Pastačius naująją gamybos liniją, bendrovė „Akmenės cementas“ gamins iki 1,3 mln. tonų cemento per metus. Tai maždaug pusantro karto daugiau, nei gaminama šiuo metu.

Bendroji „Akmenės cemento“ modernizavimo projekto vertė siekia apie 350 mln. litų. Projektas įgyvendinamas bendrovės ir skolintomis lėšomis. 

Objektas / Inžinerija

Iššūkiai ir inovatyvūs sprendimai

Egidijus Urbonas, „Akmenės cemento“ projekto vadovas AB Panevėžio statybos trestas

Prieš pradėdamas dirbti su AB „Akmenės cementas“ objekto statyba AB Panevėžio statybos trestas prisidėjo prie įvairių kitų sudėtingų projektų. Pastatėme puikiai dirbančius vandens valymo įrenginius Kėdainiuose, Rokiškyje, Panevėžyje, Tauragėje, dabar statome Sovetske ir Černiachovske (Rusijoje). Panevėžyje pastatėme 35 MW galios termofikacinę elektrinę, Šiauliuose ir Panevėžyje – pramogų ir sporto arenas, įgyvendinome „Adax“, „Schmitz Cargobull Baltic“ ir „Amelinos“ pramoninius objektus, pastatėme Klaipėdos „BIG“ gyvenamąjį visuomeninį kompleksą, baigiame statyti „Fortum“ atliekų deginimo objektą Klaipėdoje. Tokia didelė ir įvairi patirtis padeda mums įgyvendinti sudėtingas užduotis patikimai ir kokybiškai.

AB „Akmenės cementas“ teritorijoje vykdomas 4 500 t per dieną sausojo būdo klinkerio gamybos linijos statybos projektas išskirtinis įvairiais aspektais, nes apima statybos, technologinės įrangos, elektros ir automatikos darbus. Be to, jis vykdomas veikiančioje gamykloje, šalia besisukančių dviejų cemento krosnių. Įgyvendinant projektą, diegiama progresyvi šiuolaikinė cemento gamybos technologija leidžia gamybos procesui antrą ir net trečią kartą panaudoti klinkeriui deginti skirtą šilumą. O tai gerokai sumažina cemento savikainą.

Didelis iššūkis yra ir pastatų aukščiai. Aukščiausias statinys – šalia cikloninio šilumokaičio esantis kaminas. Jis sieks 125 metrus. Pats cikloninių šilumokaičių pastatas yra 105 metrų. Žaliavų trupintuvo statinys – didesnis nei 70 metrų. Dėl statybinių metalo konstrukcijų svorių ir gabaritų, technologinės įrangos svorių ir gabaritų prireikė priimti neįprastus sprendimus. Pavyzdžiui, metalinės dvitėjės sijos, montuojamos 105 m aukštyje, svoris yra 34 t, aukštis – 3,5 m, ilgis – 26 metrai. Atskirų šilumokaičio dalių skersmuo siekia 8,8 metro. Tokių pavyzdžių šiame projekte – labai daug. Todėl statyboje vienu metu dirbo aštuoni bokštiniai kranai, iš jų du – 32 t, vienas – 16 t, kiti – mažesnės keliamosios galios; trys vikšriniai, iki 20 automobilinių įvairios galios kranų.

Statyba daugiausia buvo vykdoma dviejų anksčiau veikusių cemento linijų vietose, todėl iš pradžių reikėjo išardyti ankstesnius pamatus ir paruošti pagrindus naujiems pamatams. Atskiri pamatai po šilumokaičio pastatu ir žaliavos silosu buvo iš gelžbetonio, monolitiniai, didžiuliai, per 3 000–5 000 kub. m, todėl jiems įrengti buvo pritaikyta naujovė – vidinis betono aušinimas vandeniu, tekančiu vamzdžiais. Tai leido sumažinti kietėjančio betono temperatūrą. Įdomus statybine prasme – 22 m skersmens žaliavos siloso statinys.

Jo sienoms įrengti buvo panaudota slankiųjų klojinių montavimo sistema, o kūginei perdangai – panaudoti įtempti lynai. Visa tai leido gerokai sutrumpinti objekto statybos trukmę, suploninti perdangą ir sumažinti naudojamos armatūros kiekį. 

Kvalifikuotas, ilgametę darbo patirtį turintis UAB Energetikos remonto ir montavimo centras personalas kokybiškai, atsižvelgdamas į visus darbo saugos reikalavimus, atlieka šiuos darbus:  garo turbinų iki 300 MW remontas ir montavimas;  energinių katilų iki 300 MW remontas ir montavimas;  pagalbinių energinių įrenginių remontas ir montavimas;  pramoninių objektų (metalo konstrukcijų, vamzdynų, rezervuarų, šilumos tinklų iki 500 mm sąlyginio skersmens, šilumos įrenginių iki 25 Mpa slėgio) remontas ir montavimas;  elektros įrenginių (variklių ir generatorių iki 100 MW, specialiųjų elektros įrenginių) remontas ir montavimas.

Darbų atlikimo kokybė ir techninė kontrolė yra esminė sąlyga, leidžianti užtikrinti atliekamų remonto ir montavimo darbų saugumą ir operatyvumą bei aukštus darbų atlikimo standartus. Tai patvirtina bendrovei išduoti sertifikatai ir atestaciniai pažymėjimai. 2012 m. įmonėje įdiegta integruota kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema pagal tarptautinių standartų ISO 9001:2008, ISO 14001:2004 ir OHSAS 18001:2007 reikalavimus.

Nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, ilgalaikės bendradarbiavimo sutartys su užsakovais, tiekėjais ir partneriais bei siūlomų paslaugų spektro gausėjimas – pagrindiniai bendrovės konkurenciniai pranašumai, sąlygojantys spartų įmonės vystymąsi ir sukuriantys pagrindą toliau išlikti nebijančiu iššūkių patikimu partneriu.

www.ermc.lt

67

Nepertraukiamai betonuojamas siloso bokštas (darbai pradėti 2011-07-25).

I n ž i n e r i j a / Pa t i r t i s

Pažangios statybos technologijos pramonės objektams Domintis Akmenės cemento gamyklos naujaisiais statiniais, akis užkliūna už įspūdingų skaičių – statinių aukščio, tūrio ir kt. Dar didesnį įspūdį palieka tokių objektų statybos tempai. Tačiau šiuolaikinės technologijos sudaro galimybę net ir labai sudėtingus iššūkius įgyvendinti itin greitai. Svarbiausia – pasirinkti tinkamus partnerius ir optimaliausias technologijas.

Prie AB „Akmenės cementas“ naujosios technologinės linijos statybos prisidėjo ir UAB „Delta Nova“, ji Akmenės cemento gamykloje buvo atsakinga už slenkamųjų klojinių sistemos valdymą, nepertraukiamai betonuojant žaliavos siloso bokštą, taip pat atliko šio bokšto įtemptojo armavimo darbus. Šioje srityje įmonė turi didžiausią patirtį Lietuvoje: ji dalyvavo įgyvendinant daugiau kaip 30 statybos projektų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kuriuose naudotas gelžbetonio konstrukcijų armavimas įtemptaisiais lynais. Pavyzdžiui, 2007–2008 m. suomių įmonės „Quattrogemini Ltd“ užsakymu bendrovė sėkmingai atliko panašaus projekto – naujos „Cemex“ cemento gamyklos Bruocėnuose (Latvija) – žaliavos siloso bokšto įtemptojo armavimo darbus, vėliau partnerių – vokiečių bendrovės „Dywidag-Systems International“ – pakviesti įmonės specialistai, kaip instruktoriai ir darbų vadovai, dalyvavo statant panašius objektus Rumunijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Tokia rekomendacija tapo puikia paskata patikėti analogiškus darbus įmonės specialistams ir Naujojoje Akmenėje.

Ne mažiau perspektyvi ir nepertraukiamo betonavimo slankiaisiais klojiniais technologija – ji leidžia itin greitai atlikti didelės apimties objektų statybos darbus. Pavyzdžiui, Šiaulių nuotekų valykloje 15 m aukščio ir 16 m skersmens rezervuarų betonavimo darbai truko vos keturias dienas (vieno rezervuaro), o 60 m aukščio pagrindinė laiptinė atliekų deginimo gamykloje UAB „Fortum Klaipėda“ iškilo vos per 17 parų (neskaičiuojant pasiruošimo, klojinių montavimo, išmontavimo darbų ir trijų dienų pertraukos, pradėjus

68

betonuoti). Nepertraukiamo betonavimo slankiaisiais klojiniais technologija suteikia galimybę ne tik taupyti statybos darbų laiką, ji užtikrina ir patikimą statinio sandarumą, o tai ypač svarbu tokiems statiniams kaip skysčių rezervuarai.

Betonavimo darbams pasitelkus slankiųjų klojinių sistemą, gaunamas vienalytis betonas, išvengiama vadinamųjų technologinių betono siūlių sienose, nes šios kartu su deformacinėmis siūlėmis yra jautriausios konstrukcijų vietos.

UAB „Delta Nova“ Lietuvoje atstovauja Austrijos bendrovei „Gleitbau GmbH“. Ji yra viena šios technologijos pradininkių, nuo 1961 m. įgyvendinanti didžiąją dalį visų slankiaisiais klojiniais betonuojamų projektų visame pasaulyje (vidutiniškai 100 projektų apie 30 pasaulio šalių visuose žemynuose kasmet). Šiandien tai – vienintelė šios srities įmonė pasaulyje, turinti gamybos kokybės kontrolės ISO 9001:2000 ir darbų saugos SCC sertifikatus.

Injektuojami siloso bokšto įtemptųjų lynų pluoštų kanalai.

Slenkamieji klojiniai montuojami pradiniame lygyje.

Užbaigti bokšto sienų betonavimo darbai (2011-08-19).

Pa t i r t i s / I n ž i n e r i j a

Beje, įdomu tai, kad pirmą kartą Lietuvoje ši technologija panaudota 1994 m., statant Kauno vandens nuotekų valyklos metano dujų rezervuarus. Tačiau nuo to laiko ilgus metus pritaikyti šios technologijos mūsų statybininkai neturėjo progos. Taip jau sutapo, kad 2011-aisiais tokių projektų buvo net trys: taip buvo statomi Šiaulių nuotekų valyklos dumblo pūdymo rezervuarai, cemento siloso bokštas AB „Akmenės cementas“ gamykloje, atliekų bunkeris bei pagrindinė laiptinė „Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo kogeneracinėje jėgainėje.

Akmenės cemento gamyklos projektui įgyvendinti pasirinktas ir kitas UAB „Delta Nova“ kartu su austrų bendrove „RSB Schalungstechnik“ pasiūlytas siloso bokšto vidinio kūgio klojinių sprendimas. Išbetonuoti 22 m skersmens ir beveik 20 m aukščio kūgį, prasidedantį 10 m aukštyje, labai tiko austrų siūloma technologija. Jos esmė tokia, kad iš dvitėjų

plieno sijų gaminami standūs vidinių ir išorinių klojinių karkasai, į juos, fiksuojant spraustais, montuojamos specialiai išpjautos 0,5 m aukščio klojinių plokštės. Vidinių kūgio klojinių karkaso standumą užtikrina gniuždomieji žiedai, išorinių – tokie patys tempiamieji žiedai. Betonuojama pilant betoną spirale iki 0,5 m storio sluoksniu. Taip galima betonuoti nepertraukiamai, o technologija puikiai tinka įvairiausiems rezervuarams: paprastiems cilindriniams, cilindriniams su priešingais dugno ir stogo kūgiais, kiaušinio formos, taip pat vandens bokštams, vėjo jėgainių stiebams ir kitiems specialiems sudėtingų formų statiniams.

UAB „Delta Nova“ specialistai tikisi, kad puikūs pavyzdžiai paskatins dažniau naudoti tiek nepertraukiamo betonavimo slankiaisiais klojiniais, tiek gelžbetonio konstrukcijų armavimo įtempiamais lynais technologijas pramonės objektų statyboms ir ateityje. 

Išbetonuotame siloso bokšte montuojami RSB apversto kūgio klojiniai.

UAB „Delta Nova“, Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 272 5308, faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 1369 669, el. paštas info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

I n f r a s t r u k t ū r a / Va n d e n t v a r k a

Vandentvarkos projektai – nauda Ir technologijos STASYS LIAUKEVIČIUS

Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje vykdomi Europos Sąjungos remiami vandentvarkos projektai, kuriais siekiama įgyvendinti ES nuotekų ir geriamojo vandens direktyvų reikalavimus, išplėsti nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklus, sumažinti upių, dirvožemio, gruntinių vandenų taršą ir saugoti Baltijos jūrą.

70

Įgyvendinant projektus, investuojama ne tik į nuotekų valymo įrenginių statybą ir rekonstrukciją, bet ir į nuotekų bei geriamojo vandens tinklų renovaciją, plėtrą, geriamojo vandens ruošimo įrenginių statybą ir rekonstrukciją bei nuotekų dumblo tvarkymą. Tam miestų ir rajonų savivaldybėms bei vandens tiekimo įmonėms iš ES fondų buvo pradėta teikti finansinė ir techninė parama įvairiems vandens ūkio modernizavimo projektams įgyvendinti.

gija buvo sukoncentruota į vandens kokybės gerinimą, jo tiekimo infrastruktūros tobulinimą bei nuotekų ir atliekų tvarkymą. Šią programą pagal ES direktyvas Lietuva buvo įsipareigojusi įgyvendinti trimis etapais:

Pirminis paramos instrumentas buvo PHARE programa, daugiausia skirta techninei paramai ir konsultacijoms.

Antrasis paramos šaltinis – ISPA programa, pagal kurią jau buvo įgyvendinamos konkrečios modernizavimo priemonės. Už 2000–2003 m. skirtus 128,5 mln. eurų paramos buvo atnaujintos, išplėstos ar rekonstruotos vandentiekio sistemos Vilniuje, Druskininkuose, Neringoje, Kėdainiuose, Radviliškyje, Mažeikiuose ir Plungėje.

 aglomeracijose, turinčiose nuo 2 000 iki 10 000 gyventojų ekvivalento, nuotekos turėjo būti pradėtos valyti pagal nustatytus reikalavimus iki 2009-12-31;

Pagal ISPA programos nuostatas buvo finansuojama iki 75 proc. minėtų projektų vertės. Taip pat pagal šią programą buvo skirtas finansavimas Nemuno žemupio, Nemuno vidurupio, Nemuno aukštupio, Neries ir Ventos– Lielupės baseinų projektams valdyti ir dumblo tvarkymo regioninei sistemai sukurti. Lietuvai tapus ES nare, ISPA programą pakeitė Sanglaudos fondas. Šio fondo lėšomis siekiama padėti šalims narėms įgyvendinti „Acquis“ aplinkosauginius reikalavimus.

Atsižvelgiant į ES rekomendacijas ir siekiant efektyviai panaudoti investicijas į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (surinkimo, valymo ir pan.) infrastruktūros plėtrą, Lietuvoje buvo nustatyti penki gamtiniu principu suformuoti upių baseinai: Nemuno žemupio, Nemuno vidurupio, Nemuno aukštupio, Neries ir Ventos–Lielupės.

Parengtos ir šių baseinų investicinės programos 20 metų, projektai vykdomi visose Lietuvos savivaldybėse.

Mūsų šalyje buvo parengta vandentvarkos plėtros strategija ES direktyvoms, miestų nuotekų valymo direktyvai įgyvendinti ir Sanglaudos fondo tikslams pasiekti. Strate-

* Gyventojų ekvivalentas – tai priimtas biologiškai skaidomų organinių teršalų kiekis, išreikštas biocheminiu deguonies sunaudojimu per 5 dienas, sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį (60 g per dieną).

 aglomeracijose, turinčiose 10 000 ar daugiau gyventojų ekvivalento*, nuotekos turėjo būti pradėtos valyti pagal nustatytus reikalavimus iki 2007-12-31;

 aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalento, ne vėliau kaip iki 2009-12-31 turėjo būti įdiegta nuotekų surinkimo sistema.

Va n d e n t v a r k a / I n f r a s t r u k t ū r a

Apie patirtį, įgyvendinant vandentvarkos projektus, apie jiems panaudotas technologijas pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos instituto direktorius doc. dr. Algirdas Radzevičius: Vandentvarkos projektai, be abejonės, teikia naudą. Daugelyje miestų ir miestelių buvo pastatyti nauji arba modernizuoti seni nuotekų valymo įrenginiai, nutiesti nauji ir atnaujinti seni vandentiekio bei nuotekų tinklai, prie jų prijungta apie 150 tūkst. naujų vartotojų. Jie gavo galimybę turėti geros kokybės geriamąjį vandenį ir daugiau nebesirūpinti savo išleidžiamų nuotekų tvarkymu. Kitaip tariant, pagerėjo šių žmonių gyvenimo kokybė. Žinoma, vartotojų buvo prijungta ne tiek, kiek tikėtasi. Rengiant 2007–2013 m. laikotarpio vandentvarkos projektus, manyta, kad prie centrinės vandentiekio ir nuotekų sistemos prisijungs apie 270 tūkst. vartotojų, t. y. apie 8 proc. daugiau, nei buvo laikotarpio pradžioje. Tačiau, deja, taip neįvyko. Priežasčių yra ne viena: ne itin kruopščiai patikrinti pradiniai duomenys, emigracija, gyventojų lėšų trūkumas, per mažas vandens tiekimo įmonių dėmesys, taip pat urbanistinės ar techninės kliūtys. Galų gale kartais ir mentaliteto klausimai tapdavo kliūtimi prisijungti.

Tam, kad būtų pasiekti vandentvarkos projektų tikslai ir įvykdyti įsipareigojimai ES, prie vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų turėtų būti prisijungę (jais naudotis) apie 95 proc.

Lietuvos gyventojų. Tačiau realybė, deja, yra šiek tiek kitokia.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2016 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį turėtų vartoti apie 81 proc. šalies gyventojų, o nuotekos centralizuotai surenkamos iš beveik 74 proc. šalies gyventojų.

Kaip įtikinti prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų žmogų, kuris savo individualiame name turi ir gręžinį, ir vietinius nuotekų valymo įrenginius?

Na, įtikinti gali tik ekonomika. Vidutinė Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina yra apie 6–7 Lt/kub. m. Nuotekų valymo įrenginys taip pat turi savo kainą, eksploatacijos kainą ir eksploatacijos laiką. Kur teks dėti įrenginį, kai pasibaigs jo naudojimo laikas? Tačiau, be abejo, skubėti įrenginio atsisakyti nereikėtų. Vandentiekio ir nuotekų tinklas juk niekur nedings. Prie jo bus galima prisijungti bet kada, kai tik to prireiks. Tad racionaliau būtų išnaudoti visus valymo įrenginio resursus ir tik tada galvoti apie prisijungimą.

Tęsiant mintį apie gyventojų prisijungimą, reikia pabrėžti, kad visiems vandentvarkos projektams užduodami tam tikri tikslo pasiekimo rodikliai: prie centralizuotų tinklų prisijungusių vartotojų skaičius, nuotekų valykloms – išvalymo rodikliai (pagal biocheminį deguonies suvartojimą, skendinčias medžiagas, azotą, fosforą).

Kai buvo ruošiami projektai, manyta, kad prisijungs visi gyventojai, šalia kurių namų tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai. Buvo svarstoma, kokius rodiklius turi pasiekti miestas (apie 95 proc. prisijungusiųjų) ir pan. Tačiau čia turėtų aktyviau dirbti pačios vandens tiekimo įmonės. Joms derėtų paruošti ir pasiūlyti gerą prijungimo tvarką. Juk būtent jos gaus pelną iš prisijungusių vartotojų, tad pačios įmonės galėtų dengti iki 50 proc. vartotojo prisijungimo išlaidų, padėti būsimam vartotojui parengti prisijungimo projektą ir pan.

Taip pat galėtų būti pasiūlytas finansavimo mechanizmas, pavyzdžiui, vartotojas per tam tikrą laikotarpį galėtų išmokėti prisijungimo išlaidas, mokėdamas padidintą tarifą už geriamąjį vandenį ir nuotekas. Juk tikrai ne kiekvienas gali sau leisti iškart sumokėti keletą tūkstančių litų. Gaila, bet dabar prisijungimas prie tinklų yra pačių vartotojų rūpestis.

Kaip vandentvarkos projektai pagerino taršos rodiklius?

Reikia pripažinti, kad didieji miestai jau nebeteršia. Kaip pavyzdį galiu paminėti naujuosius Šiaulių, Kauno, Kuršė-

UAB „Traidenis“ patirtis

Nuotekų valymo įrenginius gaminanti ir technologinę įrangą tiekianti UAB „Traidenis“ dalyvavo įvairiuose Europos Sąjungos lėšomis remiamuose vandentvarkos projektuose ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų (Kaliningrade, Baltijske, Lozdojos valsčiuje Lenkijoje). Vykdant šiuos objektus buvo projektuojami ir montuojami moduliniai gamykliniai uždarojo tipo biologinio nuotekų valymo įrenginiai. Tokio tipo įrenginiai populiarūs daugelyje ES šalių (Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Olandija ir kt.). Naudojant šias technologijas gerokai sumažėja nuotekų valymo įrenginių, o ypač jų statybos montavimo darbų kaina ir sutrumpėja montavimo darbų terminai. Modulinės uždarojo tipo buitinių nuotekų valymo sistemos leidžia taupyti elektros energiją, mažinti vandens ir nuotekų kainas.

Dar viena aktuali problema – decentralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Dirbdami kitose ES šalyse pastebėjome, kad ten, kur leidžia sąlygos, atsisakoma centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, o statomi grupiniai arba individualūs nuotekų valymo įrenginiai. Tada gyventojams teikiama paslauga neverčiant jų prievarta jungtis prie centralizuotų tinklų, kaip tai vyksta Lietuvoje (čia panašu į prievartinį kolūkių kūrimą sovietmečiu). Grupinės arba individualios nuotekų tvarkymo sistemos leidžia taupyti lėšas, mažinti elektros energijos sąnaudas ir vandens kainą. Todėl manome, kad ši patirtis būtina, norint efektyviai panaudoti, o ne įsisavinti ES lėšas ypač vykdant 2014– 2020 m. programas.

71

I n f r a s t r u k t ū r a / Va n d e n t v a r k a

nų, Kaišiadorių, Pasvalio ir kitų miestų nuotekų valymo įrenginius. Jie gerai veikia, gražiai sutvarkyta jų teritorija...

Norėčiau išskirti Kaišiadorių nuotekų valyklos rekonstrukciją. Įdomu tai, kad konkurso metu rangovas užuot siūlęs rekonstruoti senąjį administracinį ir gamybinį pastatą rekomendavo jį nugriauti ir pastatyti naują. Be to, tai padaryti jis siūlė net už mažesnę kainą, negu prireiktų rekonstrukcijai. Šis variantas ir buvo pasirinktas ir, reikia pripažinti, tai buvo teisingas sprendimas. Dabar kaišiadoriečiai ruošiasi dumblo kompostavimo įrenginių statybai.

Mažeikių ir Elektrėnų savivaldybėse (Viekšniuose ir Abromiškėse) įrengti aukštų technologijų objektai – vakuuminiai nuotakynai. Jie nutiesti nedideliame (iki 2 m) gylyje, nuotekų šuliniai įrengti tik prie vartotojų, o gatvėse – nė vieno šulinio, darkančio važiuojamąją dalį ir taip nemėgstamo automobilių vairuotojų. Apskritai kiek man yra tekę matyti, tinklų objektai visur įgyvendinti gana gerai. Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba – vienas svarbiausių gyvenviečių ir gyvenamųjų kvartalų gerovės rodiklių. Galbūt vangus žmonių prisijungimas šiek tiek temdo sėkmingą projektų įgyvendinimą.

Vis dėlto nuskriaustos liko mažos kaimo gyvenvietės. Žiūrint į strateginį „Master“ planą, sudarytą iki 2020 m., matyti, kad dauguma nedidelių gyvenviečių projektų turėjo būti jau įgyvendinti. Tačiau atsitiko taip, kad didžiąją dalį ES skiriamų lėšų „suvalgė“ didieji miestų objektai. Įmonės pirmiausia sprendė miestų vandentvarkos problemas, o kaimo gyvenvietės vis dar lieka „prie suskilusios geldos“.

Kad ir šiuo metu dumblo džiovinimo įrenginių statybai mestos didžiulės lėšos. Vien tik Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statybai skirta apie 170 mln. litų. O už šiuos pinigus būtų galima pastatyti apie 170 nuotekų valyklų kaimo gyvenvietėse. Tačiau, be abejo, būtina pasverti, kas yra geriau.

Gal buvo galvojama, kad kaimuose nuotekų rinkti vis dar nereikia? Kad kaimo žmogus vis dar gali nueiti į tupyklą už tvarto?

Tiesa yra tokia, kad kaimuose šie darbai juda labai lėtai. Gal iš 2014–2020 m. finansinės perspektyvos kas nors bus padaryta. Būtų labai gerai, kad išlaikytumėme tokio paties lygio vandentvarkos sektoriaus finansavimą. Šiuo metu vandentvarkos projektų finansavimas yra toks: apie 70 proc. lėšų skiriama iš ES Sanglaudos fondo ir 30 proc. – bendros Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės lėšos.

Už šiuos pinigus nutiesiami tik magistraliniai vamzdynai, o žmonės prisijungti prie jų turi jau už savo lėšas.

Kokios technologijos buvo naudotos plėtojant Lietuvos vandentvarkos projektus?

Nuotekų valymo technologijas būtų galima suskirstyti į dvi stambias grupes: intensyvias ir ekstensyvias, taip pat skirstomi ir nuotekų valymo įrenginiai. Intensyvioms va-

72

lymo technologijoms ir įrenginiams (aerotankai, aerokanalai, biofiltrai, biodiskai, aeruojami tvenkiniai ir kt.) reikia nemažai elektros energijos, sudėtingesnės ir labiau kvalifikuotos priežiūros.

Pastaruoju metu pasaulyje vis dažniau tyrinėjami, tobulinami ir diegiami nuotekų valymo procesai, artimi vykstantiems gamtoje, pritaikant augalų, grunto ir vandenų valomąsias ypatybes. Tam naudojami augaliniai ir gruntiniai filtrai (nendrių, švendrų, žvyro, smėlio, durpių ir kt.), tvenkiniai. Dažnai šie procesai ir jų pagrindu sukurti valymo įrenginiai vadinami gamtiniais. Juose vykstantys nuotekų valymo, jų teršalų skaidymo procesai nėra intensyvūs, jie vyksta lėtai, ekstensyviai. Paprastai ekstensyviems valymo įrenginiams visiškai arba beveik nenaudojama elektros energijos ir sudėtingesnių technologinių įrenginių (kompresorių, siurblių, grandiklių, erliftų, kitokių elektros energiją naudojančių įrenginių).

Ekstensyvių biologinių valymo įrenginių grupei priklauso filtracijos laukai, šuliniai, augaliniai (nendrių ir švendrų), smėlio ir žvyro filtrai, biologiniai (neaeruojami) tvenkiniai. Europoje, tvarkant mažų ir vidutinio dydžio gyvenviečių nuotekas, stengiamasi daugiau naudoti ekstensyvias, energiją taupančias technologijas. Tačiau Lietuvoje, užbaigus didelių miestų nuotekų valyklų rekonstrukciją ir pradėjus mažų gyvenviečių nuotekų valyklų statybą, ir toliau dominuoja intensyvios technologijos, naudojančios elektrą. O to neturėtų būti.

Pirmiausia taip yra dėl to, kad Lietuvoje nuotekų valyklas statančios ar valymo įrenginius gaminančios arba tiekiančios įmonės orientuojasi į intensyvių nuotekų valymo technologijų įrenginius. Lietuvoje yra nemažai jų gamintojų ir atstovų, tiekiančių konkrečius gaminius, pavyzdžiui, veikliojo dumblo reaktorius ir jų sudedamąsias dalis, biofiltrus, kombinuotus mechaninio valymo įrenginius ir pan. Ekstensyvių nuotekų valymo technologijų nesiūlo beveik niekas. Be to, intensyvioms valymo technologijoms ir įrenginiams reikia kelis ar net dešimtis kartų mažesnės teritorijos nei ekstensyviems, todėl žemės darbų apimtys ir statybos trukmė yra trumpesnė. Gamtiniai įrenginiai yra paprasti ir naudoja mažai arba net visiškai nenaudoja elektros energijos, tačiau jų kaina gerokai aukštesnė ir jiems reikia daug vietos. Galbūt dėl to Skandinavijoje labai populiarūs tokio tipo įrenginiai Lietuvoje neprigyja. Juk elektrą naudojantys įrenginiai tampa vis efektyvesni, taupiau naudoja energiją. Žinoma, auganti elektros kaina didina ir eksploatavimo išlaidas.

Iš tiesų abu nuotekų valymo būdai turi ir pranašumų, ir trūkumų, tad akivaizdžiai teikti pirmenybės kuriam nors vienam iš jų negalima. Optimalūs sprendimai gali būti rasti tik atlikus kruopštų, kvalifikuotą galimų variantų techninį ir ekonominį palyginimą, įvertinus konkrečios vietos sąlygas – gyvenvietės dydį, užstatymo tankumą,

Va n d e n t v a r k a / I n f r a s t r u k t ū r a

reljefą, grunto sudėtį, gruntinio vandens lygį ir jo svyravimus, nuotekų kiekio ir užterštumo pokyčius, jų pobūdį ir dydį, gyvenvietės plėtros perspektyvas ir daug kitų veiksnių. Pažvelgus į gamtinių nuotekų valymo įrenginių eksploatacijos kainos 20 m. perspektyvą, skaičių skirtumai susidarytų įspūdingi. Tačiau Lietuvoje vis dėlto buvo nueita kitu keliu.

UAB „Traidenis“ pritaikė efektyvų metodą pramoninėms nuotekoms valyti

Šiuo metu išties daug namų ūkių, ypač turinčių individualius namus, yra įsirengę nuosavus nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius. Net ir tose vietovėse, kur nutiesti centralizuoti vandens tiekimo ir nuotekų tinklai. Kas vis dėlto geriau: centralizuota nuotekų šalinimo sistema ar daug individualių?

Perfrazuočiau klausimą: kas geriau – vienas išleistuvas ar daug išleistuvų? Aplinkosauginiu požiūriu aplinkosaugininkams lengviau kontroliuoti vieną nei daug. Antra, kai yra daug išleistuvų, didesnė tikimybė, kad bus daugiau pažeidimų ir atsiras daugiau pažeidėjų.

Konkurso „Metų gaminys 2012“ aplinkosauginės pramonės srityje UAB „Traidenis“ buvo įteiktas aukso medalis už technologiją ir įrangą pramoninėms nuotekoms valyti. Šis jau 10-asis „Metų gaminio“ ir dauguma kitų apdovanojimų, gautų per 17-a veiklos metų, t. y. „Nacionalinis kokybės prizas“, „Inovacijų prizas“, „Socialiai atsakinga įmonė“, „Sėkmingai dirbanti įmonė“ ir kt., atspindi įmonės profesionalumą, aukštus inovacinės veiklos rezultatus, profesinę brandą kuriant ir diegiant naujas technologijas bei pripažinimą tarptautinėse rinkose.

Be to, mažam nuotekų kiekiui išleisti taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Taigi didelis skaičius mažų įrenginių teršia daugiau nei vienas stambus. Mat stambiam nuotekų valymo įrenginiui taikomi gerokai aukštesni nuotekų išvalymo reikalavimai. Kadangi nuotekų priimtuvai dažniausiai yra atviri stovinčio arba tekančio vandens telkiniai, tai turėti vieną stambų išleistuvą yra geriau.

Efektyvi technologija Pramoninėms nuotekoms būdinga didelė organinių ir skendinčių priemaišų tarša, kurios įprasti biologiniai valymo įrenginiai negali pašalinti. Įmonės tikslas buvo sukurti naujos kartos pramoninių nuotekų valymo įrenginius, kuriems būtų panaudotos unifikuotos detalės ir taptų įmanoma iš įvairios kilmės nuotekų pašalinti dispersinės būsenos teršalus. Lietuvoje tokio tipo valymo įrenginiai nebuvo gaminami, o prireikus vežami iš užsienio šalių.

Tačiau, kaip ir visur, neturi būti perlenkta lazda. Juk tam, kad būtų surinktos viso miesto ar miestelio nuotekos, turi būti nutiesti labai ilgi tinklai. Ar visada tą verta daryti, turi parodyti techniniai ir ekonominiai skaičiavimai, aplinkosauginiai ir kiti vertinimai.

Flotatorius – tai įrenginys, kurio veikimas pagrįstas teršalų išplukdymo disperguota dujine faze, suformuojančia koncentruotą produktą nuotekų paviršiuje. Šiuo įrenginiu iš nuotekų galima atskirti riebalus, naftos produktus, koloidines daleles, detergentus bei įvairios sudėties dumblo mišinius. Dėl itin įvairios taršos sudėties didelis flotacijos proceso taikymas nuotekoms valyti atspindi šio metodo efektyvumą.

Gyventojams, ketinantiems prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, natūraliai kyla klausimas, kiek ateityje kainuos centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslauga?

Tiksliai atsakyti į šį klausimą šiandien dar sunku, nes Lietuvoje nėra vienos šių paslaugų tarifų politikos.

Kiekviena savivaldybė tarifus nustato pati. Tačiau ES direktyvos nurodo, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos kaina negalės būti didesnė nei 4 proc. šeimos pajamų. Šiuo metu Lietuvoje šios paslaugos vidutiniškai kainuoja 2–2,5 proc. šeimos pajamų. Reikia siekti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tarifas toks ir liktų, nepriartėtų prie 4 procentų. Tokias garantijas turėtų suteikti vandens tiekėjai, pasirinkdami geriamojo vandens ruošimo, tiekimo, nuotekų surinkimo ir valymo technologijas. 

„Traidenis“ – vienintelė Lietuvos ir gretimų šalių įmonė, projektuojanti ir gaminanti pramoninių nuotekų valymo technologinę įrangą. Pagrindinė šių įrenginių dalis – flotatorius.

Veikla ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje UAB „Traidenis“ praėjusiais metais įgyvendino „Lindstrom“ skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektą Logateco mieste Slovėnijoje. Įmonė atliko skalbyklos nuotekų valymo įrenginių projektavimo, gamybos, montavimo ir paleidimo derinimo darbus.

UAB „Traidenis“ šiuo metu yra vienintelė įmonė Lietuvoje, gaminanti technologinę įrangą pramoninėms nuotekoms valyti. Flotatoriuje naudota moderni saturavimo sistema leidžia efektyviai, su minimaliomis sąnaudomis pašalinti įvairios kilmės dispersinės būsenos taršą. Įrenginys sumontuotas moduliniu principu, o tai suteikia galimybę:  operatyviai keisti įrenginio našumą;  pritaikyti įvairios kilmės technologiniams skysčiams, skystoms atliekoms ir nuotekoms valyti;  keisti ištirpinto oro įterpimo vietas;  keisti išvalymo efektyvumo laipsnį. Įmonei didinant produkcijos pardavimų rinką užsienio šalyse (Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Skandinavijos šalyse) didėja ir pramoninių nuotekų valymo įrenginių paklausa jose. Šiuo metu gauta paklausimų dėl „Lindstrom“ skalbyklos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos Lenkijoje.

UAB „Traidenis“ Pramonės g. 31B, Alytus Tel. +370 315 78 263 El. paštas info@traidenis.lt www.traidenis.com

73

I n f r a s t r u k t ū r a / Tr a n s p o r t a s

74

 1 pav. Numatomos elektromobilių įkrovimo stotelės Vilniuje pagal didžiausius transporto srautus.

Tr a n s p o r t a s / I n f r a s t r u k t ū r a

Elektromobiliai – ar vizija virs tikrove?

GINTARĖ ZORSKAITĖ

Klimato kaita, kylantis urbanizacijos lygis, aštrėjantis išteklių trūkumas norom nenorom priverčia susimąstyti apie planavimo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,7 milijono lengvųjų automobilių. Deja, Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europoje – vidutinis automobilių amžius siekia 15 metų. Estijoje jis yra 12 metų, Vokietijoje – 8 metai, Airijoje – 6 metai. Siekiant užtikrinti darnios plėtros principus mūsų šalyje, ieškoma įvairių alternatyvų ne tik kasdien brangstantiems degalams, bet ir aplinką bene labiausiai teršiantiems automobiliams. Ar elektromobilis taps pagrindine alternatyva Lietuvos keliuose ir gatvėse?

Situacija pasaulio miestuose Šiuo metu daugybė pasaulio regionų ir miestų skatina elektromobilių naudojimą miesto gatvėse ir užmiesčio keliuose. Aktyviai siekiama įgyvendinti ambicingus elektromobilių infrastruktūros plėtros planus inovatyviomis metodikomis ir programomis.

Kiekvienas miestas yra savitas, tad išplėtota susisiekimo sistema ir kuriama nauja infrastruktūra transporto priemonių poreikiams gerinti kuriama atsižvelgiant į miesto ypatybes bei poreikius. Daugelio pasaulio miestų planai – išties ambicingi (žr. lentelę).

Gintarė Zorskaitė, LR Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Kelių transporto skyriaus vyriausioji specialistė

Kiekvienas miestas kuria savo strategiją elektromobilių integracijos spartai užtikrinti. Pavyzdžiui, šiuo metu Amsterdame yra 14 privačių ir 14 viešų greitojo įkrovimo elektromobilių stotelių, 576 pusiau privačios ir 699

privačios normalaus įkrovimo, 1 250 viešų įkrovos taškų ir 2 525 privačiomis lėšomis įkurtos elektromobilių stotelės. Iki 2015 m. Amsterdamo miestui skirti devyni milijonai eurų įgyvendinti numatytam elektromobilių įdiegimo veiksmų planui. Planą sudaro ir elektromobilių infrastruktūros įdiegimas, ir rinkos plėtra, stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas, atliekami tyrimai, galimybių studijos ir atliktų veiksnių stebėsena. Barselonos savivaldybės kuruojamas projektas LIVE (elektromobilių integracijos strategija) buvo sukurtas siekiant įgyvendinti šiuos tikslus:  skatinti ir palaikyti elektromobilių demonstracinių projektų plėtotę;  apgalvoti, kokių išteklių ir priemonių reikia inovatyvių sistemų ekonomikos ir pramonės sritims tobulinti;  palaikyti vietinių bendruomenių kūrimąsi, nacionalinių ir europinių projektų vykdymą, studijų programų plėtrą;  organizuoti renginius, skatinančius elektromobilių integraciją Barselonoje;  skatinti elektromobilių įkrovos stotelių plėtrą Barselonoje.

75

I n f r a s t r u k t ū r a / Tr a n s p o r t a s

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros vedėja prof. dr. Marija Burinskienė

Vertinant darnios plėtros požiūriu, elektromobiliai neabejotinai yra perspektyvios ir inovatyvios transporto priemonės. Siekiant sumažinti šiltnamio dujų efektą ir aplinkos taršą, elektromobiliai gerokai pranašesni už automobilius, naudojančius benziną ar dyzeliną. Norint paspartinti elektromobilių panaudojimą Lietuvoje, būtinos dviejų rūšių priemonės: tai politinė valia, skatinant naudojimąsi elektromobiliais, paremta įvairiomis lengvatomis miestuose, tokiomis kaip neapmokestinamas stovėjimas, pastatymo pirmenybė, galimybė naudotis viešojo transporto eismo juostomis ar finansinė valstybės parama, įsigyjant elektromobilį. Kitai priemonių grupei priskirtinas elektromobilių infrastruktūros planavimas ir įdiegimas. Šios priemonės sudarytų sąlygas gyventojams įsigyti elektromobilius ir pastariesiems sparčiau įeiti į susisiekimo rinką Lietuvoje. Norint gyventojus pratinti prie elektrinių automobilių naudojimo, tikslinga miesto viešajam transporte diegti elektra varomus autobusus, juolab kad transporto politikos baltojoje knygoje numatoma, jog 2050 m. miesto viešajame transporte važinės tik elektra varomos transporto priemonės.

2011 m. kovą paskelbtame Berlyno elektromobilių veiksmų plane, apimančiame laikotarpį iki 2020 m., numatyti trys pagrindiniai tikslai:  pagerinti gyvenimo kokybę, panaudojant elektromobilių potencialą; sumažinti triukšmą ir išmetamųjų dujų kiekį miesto erdvėse;  gerinti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas;  diegti naujas elektromobilių technologijas ir užtikrinti jų pritaikymą tarptautiniu mastu.

2011 m. pradžioje Šanchajus buvo paskelbtas bandomuoju elektromobilių miestu, o Jiadingo rajonas Šanchajuje – demonstracine elektromobilių zona. Įgyvendinant bandomojo miesto idėją, Šanchajuje siekiama per trejus metus sukurti demonstracinę bazę darniai miesto transporto sistemai, organizuoti automobilių verslo ir jų klientų klubus, asociacijas. Taip pat ketinama įgyvendinti tris tarptautinio bendradarbiavimo platformas (elektromobilių bandomojo miesto forumas, elektromobilių paroda, elektromobilių čempionatas). Be to, numatoma įkurti keturis funkcinius elektromobilių centrus (komerci-

76

nis transporto priemonių inovatyvumo centras, demonstracijų skaičiavimo centras, operacijų valdymo centras, elektromobilių testavimo centras).

Iki 2050 m. Stokholmas siekia tapti miestu, nenaudojančiu iškastinio kuro. Atlikus 50 elektromobilių testavimo studiją, apskaičiuota, kad 85 proc. vairuotojų persėstų į elektra varomas transporto priemones, jei būtų įdiegta patogi baterijų įkrovos stotelių sistema.

Elektromobiliai Lietuvoje Planuojant elektromobiliams skirtą infrastruktūrą Lietuvos miestuose būtinas pritaikymas atsižvelgiant į esamą gatvių ar kelių infrastruktūrą. Žinoma, pageidautina tai įgyvendinti mažiausiomis sąnaudomis. Išanalizavus elektromobilių paplitimo patirtį kitose šalyse galima teigti, kad, norint sukurti tinkamą aplinką elektromobiliams naudoti Lietuvoje, reikia išspręsti tokias pagrindines problemas:

 privataus kapitalo ir savivaldybių bendradarbiavimas kuriant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;  techninių reikalavimų elektros įkrovimo stotelėms įrengti normatyvai bei elektromobilių įkrovimo kištukų standartizavimas;  tam tikras vietų skaičius elektrinėms transporto priemonėms su įkrovimo įrenginiais automobilių stovėjimo aikštelėse;  nuo n-tųjų metų privalomos įkrovimo sistemos projektuojant statinius (verslo centrus, gyvenamuosius namus);  elektros tinklų sustiprinimas – elektromobiliams įkrauti bus naudojami dideli kiekiai elektros energijos (greitojo įkrovimo stotelių tinklo sukūrimas įvertinant tinklo galingumą);  aiškios apmokėjimo sistemos įdiegimas, kad elektromobilių įkrovimas taptų paprastas ir prieinamas kiekvienam gyventojui.

Savivaldybių ir susikūrusių asociacijų pastangomis elektromobilių integracija Lietuvoje sparčiai juda į priekį.

Klaipėdos miesto taryba 2011 m. pabaigoje priėmė stovėjimo mokesčio lengvatą elektromobiliams. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė įteikė pirmąjį nemokamo stovėjimo pasą elektromobilio savininkei ir ketina suteikti galimybę nemokamai statyti savo transporto priemones visiems elektromobilių savininkams. Taip pat svarstoma galimybė netoli miesto savivaldybės įrengti „degalinę“ elektromobiliams. 2011 m. balandžio 22 d. prie Kauno rajono savivaldybės pastato atidaryta pirmoji Lietuvoje europinius standartus atitinkanti elektromobilių įkrovimo stotelė. Kauno mieste šiuo metu yra trys elektromobilių

Tr a n s p o r t a s / I n f r a s t r u k t ū r a

Elektromobilių integracijos apžvalga pasaulio miestuose Miestas, šalis

Gyventojų skaičius

Registruotų automobilių skaičius

Registruotų elektromobilių skaičius

Numatomas elektromobilių skaičius 2015 m.

Elektromobilių infrastruktūra

Amsterdamas, Olandija

780 559

246 452

750

10 000

2013 m. – 1 000 viešų elektromobilių įkrovos stotelių Amsterdamo gatvėse

Barselona, Ispanija

1 640 494

981 580

280

50 proc. visų transporto priemonių

Daugiau kaip 240 įkrovos stotelių

350

Tikimasi, kad iki 2015 m. bus apie 15 000 elektra varomų transporto priemonių

220 viešų įkrovos stotelių

1 633

Iki 2015 m. tikimasi apie 30 000 elektromobilių miesto gatvėse

9 įkrovos stotelės ir 687 įkrovos taškai, 2015 m. tikimasi, kad bus apie 5 000 viešų įkrovos stotelių

Iki 2015 m. tikimasi 1 500 elektromobilių miesto gatvėse

2011 m. atidarytoje naujoje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta 200 elektromobilių stovėjimo vietų su įkrovimo taškais, Stokholme yra 140 viešų įkrovimo taškų

Berlynas, Vokietija

Šanchajus, Kinija

Stokholmas, Švedija

3 500 000

23 026 600

850 000

1 300 000

1 702 500

280 000

100

įkrovimo stotelės. Bendrovės „Elinta“ įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės prie įmonės būstinės Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ir prie Kauno rajono savivaldybės pastato Savanorių prospekte. Vilniaus miestas turi dvi viešo naudojimo elektromobilių įkrovimo stoteles. Pirmoji buvo atidaryta prie Energetikos ir technikos muziejaus, o antroji dvifazės elektros srovės – prekybos centre „Ozas“.

Jau šiandien suteikiama galimybė elektromobilius nemokamai statyti bet kuriose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vietose. Prie šios iniciatyvos ketina prisijungti daugiau savivaldybių, tikimasi, kad netrukus elektromobilių pirkėjams bus pasiūlyta ir daugiau paskatų. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, atleidimas nuo kelių mokesčio, subsidijos elektromobiliams ir įkraunamiesiems hibridiniams automobiliams pasinaudojant žaliojo investavimo schema. 2012 m. gruodžio pradžioje laikinoji Vyriausybė patvirtino Kelių eismo taisyklių pakeitimus, leisiančius A raide pažymėtose maršrutinio transporto juostuose važiuoti elektromobiliams bei tradicinėms transporto priemonėms su keturiais ir daugiau eismo dalyvių. Leidimas galios tose visuomeniniam transportui skirtose juostose, kurios bus papildomai paženklintos

Optimistinė elektromobilių plėtros prognozė tokia, kad 2020 m. elektromobiliai sudarys 10 proc. viso Lietuvos automobilių parko (apie 200 tūkst.), o pesimistinė – 2020 m. bus tik 3 proc. viso Lietuvos automobilių parko (apie 63 tūkst. elektromobilių).

4+ arba elektromobilio ženklu. Kitais metais Kelių eismo taisyklėse atsiras trys nauji ženklai, susiję su elektromobiliais: žymintys įkrovimo vietą, atvejus, kai ženklai negalioja elektromobiliams, bei šioms transporto priemonėms skirtas stovėjimo vietas.

Tačiau tam, kad vartotojai norėtų naudotis elektromobiliais, nepakanka tik žinoti, kad šios transporto priemonės tausoja aplinką ar padeda net kelis kartus sumažinti išlaidas degalams bei turėti privilegijų automobiliui statyti. Elektromobiliams paplisti būtinas tankus jų įkrovos

77

I n f r a s t r u k t ū r a / Tr a n s p o r t a s

tinklas, nes vairuotojams būtina turėti galimybę įkrauti elektromobilių akumuliatorius atsiradus poreikiui. Šioms transporto priemonėms įkrauti reikalinga išskirtinė infrastruktūra, leisianti įkrauti elektromobilį daug greičiau nei įprastu 230 V įtampos buitiniu elektros lizdo kištuku (įkrovimo laikas apie 8 val.), o naujoms ir panaudotoms baterijoms sandėliuoti reikia tam tikrų patalpų.

Gyvenamosios teritorijos yra esminis veiksnys formuojant miesto urbanistinės struktūros vystymo politiką ir ją atitinkantį erdvinį modelį iki 2025 m., optimizuojant infrastruktūros sistemas. Gyvenamųjų zonų pasiskirstymas miesto teritorijoje parodo tankiausiai apgyvendintus Vilniaus rajonus. Miegamieji rajonai dažniausiai būna išsidėstę toliau nuo miesto centro ir skirti gyventojų poilsiui. Elektromobilių infrastruktūra Specialios įkrovimo infrasįdiegiama individualiuose Elektromobiliu nuvažiuoti truktūros poreikis aktualus namuose ar daugiabučių dviem atvejais – kai var100 kilometrų kainuotų apie namų automobilių stovėtotojas neturi galimybės jimo aikštelėse, kad gyven4–8 litus, dyzeliniu automobiliu tą įsikrauti namuose arba tojai galėtų krautis elektropatį atstumą nuvažiuotume kai reikia nukeliauti didesmobilius nakties metu, ne nius nei 130 km atstumus už 25–40 litų, atsižvelgiant į jo piko valandomis. Tai pats per dieną. Abiem atvejais darbinį tūrį, galią ir pan. Vidutiniškai komfortiškiausias būdas yra sprendimai – viešose vairuotojams ir mažiausiai erdvėse galima įrengti elektra varomu automobiliu energijos resursų naugatvės įkrovimo prietaidojantis, draugiškiausias galima nuvažiuoti apie 130 sus, įkraunančius bateriją aplinkai bei ekonomiškiaukilometrų, visiškai įkrauti bateriją per dvigubai trumpesnį sias laiko ir kokybės santylaiką. Ilgesnėms keliokio metodas. Šiame modereikia maždaug keturių valandų, nėms aktualus greitasis lyje elektromobilių įkrovos vidutiniškas maksimalus greitis – įkrovimas – greitojo įkroinfrastruktūra (elektromovimo stotelės, kuriose apie 100 km/val. Elektromobilis yra bilio įkrovos stotelė) įrenelektromobiliai įkraunami maždaug penkis kartus efektyvesnis giama elektromobilio, gyvos per 15–20 minučių. venamojo būsto savininko Tokios stotelės optimaliai už vidaus degimo varikliu lėšomis arba gyvenamųjų tinka judriausiose miestų daugiabučių namų užsavaromus automobilius, pastarųjų vietose ir pagrindiniuose kovų lėšomis, numatant efektyvumas siekia tik transporto koridoriuose. elektromobilių infrastruk16–22 procentus. tūrą dar tik rengiant dauElektromobilių kelionė į giabučio namo projektą. mūsų šalies gatves primeLietuvos elektromobilių na užburtą ratą – įkrautas elektromobilis nuvažiuoja mažiau asociacijos skaičiavimais, vieną šiuolaikinę įkrovos stotelę nei 200 km, o „degalinių“ jiems visoje šalyje tėra penkios. įrengti kainuotų apie 7 tūkst. litų. Į šią sumą neįskaičiuota Kita vertus, ar gali jų būti daugiau, jei Lietuvoje įregistruotiekėjo ir elektros energijos gavėjo informacinės sistemos tus elektromobilius galima suskaičiuoti rankos pirštais? Takaina. Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stočiau optimistinė elektromobilių plėtros prognozė tokia, kad telių kaina priklauso nuo elektros srovės efektyvaus tieki2020 m. elektromobiliai sudarys 10 proc. viso Lietuvos automo, atstumo nuo įkrovimo stotelės iki transporto priemomobilių parko (apie 200 tūkst.), o pesimistinė – 2020 m. bus nės, įkrovimo trukmės ir įkrovimo stotelės galingumo bei tik 3 proc. viso Lietuvos automobilių parko (apie 63 tūkst. fazių skaičiaus. Šis modelis, esant galimybei, galėtų būti elektromobilių). bent iš dalies finansuojamas viešųjų fondų, skatinančių elektromobilių integraciją mieste, ar savivaldybių lėšomis Infrastruktūros studija Vilniuje pagal tam tikrus projektus.

Norint išvengti galimo nereikalingo elektromobilių parko augimo, neekonomiškumo ir padriko įkrovos stotelių Didžiąją laiko dalį žmonės praleidžia darbe, tuo metu integravimo miesto zonose, rengiamas įkrovimo stotelių automobiliai laikomi biurų požeminėse ar šalia esančioplanavimas. Jis turėtų užtikrinti tikslų ir apgalvotą stotese automobilių stovėjimo aikštelėse. Skatinant elektra lių išsidėstymą miesto teritorijoje. Išnagrinėjus užsienio varomų automobilių intensyvesnį naudojimą privaloma metodikas, kaip planuojama elektromobilių infrastruktūautomobilių stovėjimo aikštelėse tam tikrą vietų skaičių ra, Vilniaus mieste suplanuotos trys galimos elektromobiskirti elektrinėms transporto priemonėms, įdiegti įkrolių stotelių išsidėstymo koncepcijos: pagal gyvenamųjų, vimo įrenginius. Šiuo metu Vilniaus mieste ryškus darbo darbo vietų pasiskirstymą ir didžiausiuose transportinių vietų pasiskirstymas centrinėje dalyje (Konstitucijos pr., srautų ruožuose (1, 2 pav.).

78

Tr a n s p o r t a s / I n f r a s t r u k t ū r a

 2 pav. Vilniaus miesto gyvenamosios teritorijos su numatomomis elektromobilių įkrovimo stotelėmis didžiuosiuose prekybos centruose.

Savanorių pr.) bei priemiestinėse teritorijose. Išanalizavus darbo vietų pasiskirstymą, elektromobilių įkrovos stotelės turėtų būti planuojamos tankiausiose darbo vietų atžvilgiu teritorijose. Elektromobilių infrastruktūra įdiegiama privačiose stovėjimo aikštelėse ar įmonių teritorijose darbuotojų patogumui įsikrauti elektromobilius darbo valandomis. Taip verslininkai galėtų parodyti savo išskirtinumą, inovatyvumą, išreikšti lyderystę prisijungdami prie darnios miesto plėtros ir ekologiškų idėjų skatinimo, taip išskirtiniu būdu atkreipti dėmesį į pozityvius jų skirtumus, palyginti su kitais. Tokia infrastruktūra galėtų būti įrengiama įmonių, privačių asmenų lėšomis. Jos tipas ir įkrovimo galingumas priklauso nuo elektromobilių infrastruktūrai skiriamų investicijų kainos. Galimos dviejų rūšių elektromobilių įkrovimo stotelės – normalaus ir greitojo įkrovimo. Elektromobilio įkrovimo kaina skaičiuojama pagal elektros energijos tiekėjo kainas, pridedant arba ne elektromobilio įkrovimo stotelės naudojimo mokestį – tai priklauso nuo infrastruktūros savininko strategijos.

Labiausiai apkrautų gatvių ar kelių prieigose bei viešose stovėjimo aikštelėse, prekybos centruose turėtų būti įrengta elektromobilių įkrovimo stotelių, kad čia taip pat galėtų būti įkraunami elektromobiliai. Ši elektromobilių infrastruktūra turi būti viešai prieinama, be jokių apribojimų visiems elektromobilių vairuotojams ir įrengiama savivaldybių lėšomis. Vertinant visą Lietuvos kelių tinklą, įkrovos stotelės turėtų būti įrengiamos magistralinių kelių ruožuose šalia svarbiausių traukos objektų ir tankiausiai apgyvendintuose miestuose.

2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo transporto, ryšių ir informacinės visuomenės plėtros sričių prioritetuose įtrauktas naujų ekologiš-

kų viešojo transporto rūšių ar priemonių ir joms būtinos infrastruktūros diegimas, ekologiškų viešojo transporto priemonių parkų plėtra bei pažangių priemonių, skatinančių darnaus judrumo plėtrą ir valdymą, diegimas, tikėtina, paskatins vis didesnį elektromobilių naudojimą ateityje. Iki 2025-ųjų Lietuvos gyventojų poreikiams patenkinti reikėtų įrengti iki 15 tūkst. stotelių. Tad belieka tikėtis, kad neatsiliksime nuo pasaulio ir diegsime inovatyvius sprendimus, ypač didelį dėmesį skirdami tiems, kurie tausoja aplinką ir prasideda prie darnios plėtros. 

79

W h i n t e r 20 1 3 ( 1 ) / S u m m a r y

ARCHITECTURE Conversation Galaunytė: “2 MM architects” – the creative start This year, the popular English architecture and design magazine “Icon” has unveiled the world’s top 20 young architects. Although generally in the field of architecture the specialists of 40 years old are regarded young as well, the biggest part of the list consisted of young talents of just a little over 30 years old, who take the lead of tens of people. So we are talking to young Lithuanian architects who started an independent activity – the studio “2 mm architects”. About business, creativity, perspectives.

Object Galaunytė: Vilnius Fire and Rescue Service Building –

between the river, the city and the human Vilnius Fire and Rescue Service Building is one of the most memorable architectural projects carried out in Lithuania in 2012. Its authors – CJSC “Laima and Gintas’ projects” – were introduced and presented with architectural awards both in Lithuania and abroad. This is one of the first Fire and Rescue Service buildings built over two decades of independence. In the colorful landscape of Vilnius historic district, the fire – station is distinguished by dark tones and “the screen”, boldly looking towards Žirmūnai across the bridge.

80

Market Fraimanaitė: The first block of flats of energy class

A in the capital Although the changes of Lithuanian Republic Construction Technical Regulation, indicating the date by which all newly constructed and renovated buildings must meet energy efficiency requirements for class A, have just entered into force, ahead of time a real estate development company “Hanner” built the first block of flats in Lithuania, which was issued class A energy efficiency certificate.

ENGINEERING Object Liaukevičius: The latest flue gas cleaning technology

in “Fortum Klaipėda” plant Already this year in Klaipėda there will start operating a cogeneration power plant, burning sorted municipal waste and biofuel. This will be the first power plant of such type and power in Lithuania. The new power plant in Klaipėda is one of the largest energy projects in the last decade not only in Klaipėda, but also in Lithuania. Under the project, the installed thermal capacity in the power plant will be 50 MW, and electrical power – 20 MW. Other 16 MW of thermal power will come from flue gas using flue gas condenser (condenser economizer).

Landscape Galaunytė: Architectural lyrics In December 2012 “Poetry Park” (arch. G. Vieversys, A. Byčenkovas, T. Eidukevičius together with R. Marcinkevičienė and A. Marcinkevičius), located in the capital of Sudovia (Suvalkija), was awarded with the Lithuanian Artists’ Association Award. “Poetry Park” in the Šešupė Valley is connected with the central part of Marijampolė City by two stairs leading from J. Basanavičius Square. It is obvious that namely the continuous connection of the river, the park and the city was emphasized by the architects, raising the park to new life. “Poetry Park”, just finished to handle, instantly became a place having a spirit.

Object Liaukevičius: New towers, furnaces and tremendous equipment:

“Akmenė Cement” is moving to a new level Giant concrete and metal constructions, heady height to rise undermines feet – this is just the first impression on the new construction for the cement dry process line in “Akmenė Cement”. The future dry process line includes a huge 105 m tall concrete and steel structures tower and a huge clinker kilns.

The raw materials mixing cyclone heat exchangers and other equipment will be mounted in the tower. Their highest point will reach 125 meters.

CONSTRUCTION

INFRASTRUCTURE

Object Nekrošienė: The city block “Žalieji Leliai” which almost does

not use energy – utopia turned into reality The increasing of energy efficiency of buildings and reducing energy costs are the key policy priority in today’s construction. A few years ago the so-called “passive” house projects seemed like a utopia, but step by step today they are becoming a norm. One of such projects is “Žalieji Leliai” city block in Klaipėda District. Houses are designed for families of 3–5 people, of optimal 140 sq. meters in size. There are relatively small number of houses A+ in Lithuania, therefore each project of such type requires special attention.

Water management Liaukevičius: Water management projects –

benefits and technologies For more than a decade, water management projects supported by the European Union are carried out in Lithuania, which aim at the implementation of the EU wastewater and drinking water directives, to extend the sewerage and water supply networks, reducing the rivers, soil, ground and water pollution and to protect the Baltic Sea. Aleksandras Stulginskis University, Hydrotechnical Construction Institute director, an associate professor, Dr. Algirdas Radzevičius tells about the experience when implementing water projects and about the technologies used to them.

Events Fraimanaitė: Lithuanian Confederation of Industrialists saw

the year off with awards Last year, on 21 December Lithuanian Confederation of Industrialists (LCI) awarded the best ones – in Lithuanian Republic Government Hall there were presented the medals of annual competition “Lithuanian Product of the Year”, and in the celebratory event that took place in the National Philharmonic the deserving people and businesses were honored, they were given the awards of Petras Vileišis, “Innovation Award”, and “Successful Companies”.

Transport Zorskaitė: Electromobiles – will the vision become a reality?

Climate change, rising urbanization level, increasing problem of the lack of recourses willy-nilly make us think about the importance of planning in the modern world. There are about 1.7 million cars in Lithuania now. Unfortunately, Lithuania has one of the oldest car parks in Europe – the average age of cars is 15 years old. In order to ensure the principles of sustainable development in our country, various alternatives are searched not only for daily rising in price of fuel, but also for by far the most polluting cars. Can an electromobile become the main alternative in the Lithuanian roads and streets?

60 metrų aukščio l aiptinė – per 17 dienų!

UAB „Delta Nova“, Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 272 5308, faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 13 669, el. paštas info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

Mėnesio pasiūlymai 2013 m. sausis ZehNDer vandeninės spindulinio šildymo lubų plokštės

KAN-TherM STeeL ilgaamžė cinkuoto anglinio plieno vamzdžių sistemą

Lubų plokštės gali virš 40% sumažinti gamybinių, logistikos, sporto ir kitų komercinių bei visuomeninių pastatų šildymo išlaidas. Sistema užtikrina komfortišką patalpų klimatą: optimali temperatūra, tylus veikimas, jokių dulkių ir paprasta priežiūra. „Zehnder“ gamintojas turi virš 50 metų patirtį šioje srityje ir šiandien yra didžiausias spindulinio šildymo plokščių gamintojas Europoje. Dešimtys tūkstančių patenkintų klientų visame pasaulyje.

15-108 mm Ø vamzdžių bei jungčių sistema „uždaroms“ šildymo, žemos temperatūros šalto vandens sistemoms.

Elementų jungimas taikant „presavimo” technologiją, iki minimumo sumažina vamzdžių skerspjūvio kitimą jungimo vietose. Dėl to žymiai sumažėja sistemos slėgio nuostoliai ir sudaromos optimalios hidraulinės sąlygos.

Sistemos privalumai: greitas ir patikimas sistemos montavimas be virinimo ir sriegimo, darbo temperatūros skalė: nuo -20oC iki +120oC, atsparumas slėgiui – iki 16 bar, suderinama su plastikinėmis KAN-therm Press ir Push sistemomis, atsparumas mechaniniam poveikiui.

WOLF KG/KG Top – efektyvi patalpų mikroklimato palaikymo sistema

Naujiena!

10-16 mm statybinė armatūra Kodas 4630

Maksimaliai lanksčios planavimo galimybės – užsakoma statybos objektui individualiai. Šilumai gaminti naudojami dujiniai, elektriniai, karšto vandens šildytuvai. Integruojami drėkintuvai.

Rekuperatoriaus šilumos atgavimo koeficientas – iki 92%.

Pagaminta Vokietijoje.

Iš sandėlio Kaune. Pagal užsakymą – iki 32 mm.

Kaunas: Aistis, tel. 8 650 25776 Vilnius: Kęstutis, tel. 8 655 66509 Klaipėda: Mindaugas, tel. 8 652 20268 Šiauliai, Panevėžys: Darius, tel. 8 650 73864

Vilnius: Paulius, tel. 8 656 78837 Kaunas: Giedrius, tel. 8 656 75209

www.sanistal.lt

Kainos su nuolaida galioja 2013 sausio 7-31 dienomis. Prekių kiekis ribotas.

Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Naujiena!

MORGON gręžimo staklės MD-18

2407,90 1749,- Lt

MORGON gręžimo staklės MD-16 NM

1718,20 1249,- Lt Kodas 330210030

Kodas 330210050

Vienfazės, grąžtas iki 20 mm Ø.

12 greičių.

Maksimalus gręžimo gylis – 460 mm.

Naujiena!

10x10x1 mm – 200x200x12 mm 20x10x1,5 mm-200x150x6 mm vamzdžiai

Kodas 4660 Vamzdžiai iš sandėlio Kaune.

Didesnių matmenų – pagal užsakymą.

Kaunas: Aistis, tel. 8 650 25776 Vilnius: Kęstutis, tel. 8 655 66509 Klaipėda: Mindaugas, tel. 8 652 20268 Šiauliai, Panevėžys: Darius, tel. 8 650 73864

Vienfazės, grąžtas iki 16 mm Ø.

12 greičių.

Maksimalus gręžimo gylis – 443 mm.

Juostinis pjūklas SBS712N

5929 4299,- Lt Kodas 330200020

Pjovimo juosta su aušinimu, tepimu.

Galimybė reguliuoti pjovimo kampą. Pjauna iki 178 mm juodo metalo, nerūdijančio plieno, aliuminio, vario vamzdžius.

Trifazis variklis, tvirtas korpusas.

EDE darbiniai batai

131,89 79,- Lt Kodas 530004319

„Danner“ – S2 saugumo klasės pusbačiai.

Puikios išvaizdos.

Pagaminti Vokietijoje.

Patogios montuoti patikimos vamzdžių tvirtinimo sistemos „Dobbler“ – S2 saugumo klasės auliniai batai.

Puikios išvaizdos.

Pagaminti Vokietijoje.

KAUNAS VILNIUS Raudondvario pl. 127 Linkmenų g. 15 Tel. 8 37 400 397 Tel. 8 5 2461 592

KLAIPĖDA Šilutės pl. 83a Tel. 8 46 343 464

PANEVĖŽYS Beržų g. 54 Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAI Metalistų g. 3 Tel. 8 41 598 588

MakiTa akumuliatorinis suktuvas BDF456RFLE 18 V

Naujiena!

68 lengvai keičiamų galvučių komplektas

2095,21 1075,- Lt

458,59 199,- Lt

Kodas 531261316

Kodas 306080300

Techniniai duomenys: gręžiamos skylės dydis pliene – 13 mm, medienoje – 38 mm.

Sūkių skaičius: 0-400 min; 0-1500 min.

Maksimalus sukimo momentas 50/36 Nm. Beraktis griebtuvas: 13 mm.

Svoris 1,5 kg. Įkrovimo laikas 22 min.

Privalumai: LED lemputė, talpus ličio jonų akumuliatorius (3 Ah Li-Ion).

68 lengvai keičiamų galvučių komplektas su ½’’ ir ¼’’ terkšliniais raktais.

Sunkiems darbams.

REMS montuotojo sriegtuvas Eva Set R 1/2-2’’

Naujiena!

3903,46 1474,- Lt Kodas 305320017

3146,- 2299,- Lt

Rankinis sriegtuvas su sparčiosiomis keičiamomis sriegimo galvutėmis. Ypač lengvas įpjovimas ir sriegio pjovimas. Terkšlės svirtis iš plieno, padengta storu plastiko sluoksniu.

Tiesus, lygus pjūvis be kibirkščių.

Galimybė reguliuoti pjovimo kampą.

Ilgaamžė pjovimo juosta. Pjauna iki 128 Ø juodo metalo, nerūdijančio plieno, aliuminio, vario vamzdžius. Vienfazis variklis, tvirtas korpusas. Lengvai transportuojamas – su ratukais, tik 82 kg svorio.

ESAB suvirinimo viela 12.50 1.2mm

7,76 6,60 Lt Kodas 347802013

Juostinis pjūklas SBS128HDR

Kodas 330200010

Naujiena!

8” spaustuvai

942,59 489,- Lt

Kodas 330260014 Iš įrankinio plieno, ilgaamžiai. Padas sukamas 360o kampu.

„V“ formos 4” kampiniai spaustuvai

301,29 149,- Lt

Kodas 330260021 Tikslus kampo nustatymas iki 90o – su integruotu kampamačiu.

Naujiena!

ThermaSmart PRO – lanksti inovatyvi vamzdžių izoliacija

Laidumo koeficientas (λ): 0,038 W/mK prie +40oC. Temperatūros ribos: -80oC – +95oC. 100% uždarų kamerų struktūra.

Atsparumas vandens garų difuzijai (µ): >10 000. Universali bei paprastai montuojama: lengva, lanksti ir pasiduoda formavimui.

www.sanistal.lt

Kainos su nuolaida galioja 2013 sausio 7-31 dienomis. Prekių kiekis ribotas.

Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Makita kampinis šlifuoklis ga5030

rothenberger supertronic 2000

348,73 205,-Lt

5136,18 3349,- Lt

Kodas 531220005

Kodas 304371256

Techniniai duomenys: Galingumas 720 W Disko skersmuo 125 mm Maksimalus sūkių skaičius 10 000/min Svoris 1,8 kg Privalumai: Antivibracinė galinė rankena Konstrukcija apsaugota nuo dulkių

Maksimali galia ir greitis su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Variklis tik 1010W. Nuolatinės priežiūros nereikalaujanti daugiareduktorinė sistema su pagreitintu reversu. Komplektą sudaro 6 sriegimo galvos montavimui BSPT su vamzdžio laikikliu: 1/2-3/4-1-1.1/4-1.1/2-2”

Naujiena!

keraminės sienų plytelės

21,77 17,99 Lt/m2 Kodas 510990001, 510990002

nuo sausio 8 d. sanistal salonuose

Spalva – balta.

Blizgios ir matinės.

Išmatavimai – 25x33 cm.

Pagaminta Vokietijoje.

klozetas iDol praustuvas iDol su skyle maišytuvui

rankšluosčių džiovintuvas kRiss aDvance

387,20 289,- Lt

420,20 299,- Lt

Kodas 223300105

Kodas 223301105

Spalva – balta.

Išmatavimai 100x50 cm.

Pagaminta Danijoje.

Naujiena!

Praustuvui ilgu snapu EA.2106.B

108,89 89,- Lt

Kodas 100030000

Kodas 100030330

Spalva – balta.

Išmatavimai 100x50 cm.

Pagaminta Danijoje.

Spalva – balta.

Plotis – 55 cm.

Pagaminta Lenkijoje.

Spalva – balta.

Nuleidimo mechanizmas 3/6 l.

Su dangčiu.

Pagaminta Lenkijoje

Maišytuvai saMPLUs Praustuvui trumpu snapu EA.2100.B

Voniai ilgu snapu EA.2118.B

Voniai trumpu snapu EA.2115.B

143,99 99,- Lt 118,58 75,- Lt 78,65 59,- Lt

335,17 199,- Lt

75,02 49,- Lt

vonios kambario įranga plytelės santechnika

Dušui EA.2120.B

147,62 89,- Lt

Spalva – chromas. Pagaminta Slovakijoje.

kaUnas Raudondvario pl. 78 Tel. 8 37 395 092

ViLniUs Ukmergės g. 317b Tel. 8 5 231 0491

klaipėDa Šilutės pl. 83b Tel. 8 46 301 376