STRUCTUM 2013 Pavasaris Nr.1

 Žurnalas sėkmingam verslui!

PAVASARIS I 2013 (1)

Neik ten, kur veda kelias, verčiau eik ten, kur jo nėra ir palik savo pėdsakus. / Ralph Waldo Emerson/

Architekt큰ra / Paveldas

TURINYS 20

5 ARCHITEKTŪRA PAVELDAS Valdovų rūmai atveria duris Apie ką nesapnavo buvę Valdovų rūmų šeimininkai ĮVYKIS Būsimų architektų darbų konkursą laimėjo poezija UŽSIENIS Išradinga „CHEO-MA“ namo rekonstrukcija Pietų Korėjoje KNYGA Architektūra, aplinka, atostogos

5 15 16 20 27

statyba MEDŽIAGOS Sienų šiltinimo putplasčiu technologijos specifika TECHNOLOGIJA Racionalumo paieškos: sienos iš blokelių KONSULTACIJA Ką būtina žinoti statant iš akytojo betono blokelių PULSAS Vilkaviškio rajono savivaldybė baigia įgyvendinti daugiau nei 20 reikšmingų projektų AKTUALIJOS Darbų sauga – ne jūsų problema?

28 32 36 37 38

16

pavasaris 2013 (1)



TURINYS 

pavasaris 2013 (1)

70

INŽINERIJA SPRENDIMAI Šildymo ir vėdinimo sistemų inžineriniai sprendimai renovuojamų daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti Vėdinimo kokybė renovuojamuose daugiabučiuose namuose OBJEKTAS Visoriuose pastatytas visai šaliai reikšmingas objektas Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams AKTUALIJOS Trūksta inžinierių ir informacinių technologijų specialistų TECHNOLOGIJA Dinaminis šildymo ir vėsinimo sistemų hidraulinis balansavimas SPRENDIMAI Konvejerių priešgaisrinė sauga – ne tik pareigūnų rūpestis NAUJOVĖS Pasaulinės „ISH“ parodos eksponatai – komfortiškos ateities įkūnijimas

42 48 50 58 62 66 68 70

INFRASTRUKTŪRA APŽVALGA Šalies ekonomika ir pramonės bei logistikos centrų plėtra

74

Summary

79

48

Redakcijos žodis Pavasariniai vėjai atskraidino žinią apie naujo statybų sezono pradžią. Statybininkams ji reiškia ilgai lauktas šiltesnes darbo sąlygas, o projektuotojams – viltį įgyvendinti novatoriškas idėjas, inspiruojamas ne tik kūrybinių galių, bet ir kiekvieno civilizuoto individo siekio žengti pažangos keliu.

Neabejotina, kad Lietuvoje šio kelio ištakų negalima atskirti nuo valstybingumo užuomazgų. Šiemet dauguma mūsų šalies piliečių laukia įvykio, turinčio akivaizdžiai paliudyti, kad galime didžiuotis savo istorija ir valstybe. Sostinėje gegužę mums ir visai Europos Sąjungai duris atvers Valdovų rūmai, kuriuose vyks Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirti renginiai.

Atstatytų rūmų kompleksas įdomus ne tik atkartota senovinės architektūros išraiška, bet ir į jį integruotomis šiuolaikinėmis inžinerinėmis sistemomis, kuriomis pasidomėjus savaime kyla nuostaba – kaip be jų galėjo apsieiti menėse šalies likimą kažkada lėmę valdovai?

Gal įdomu pasidairyti, kas vyksta plačiajame pasaulyje? Žodis „rekonstrukcija“ reikšmingas ir tolimoje Pietų Korėjoje, kur architektai taip pat siekia išsaugoti natūralų kraštovaizdį, apsaugoti nuo sudarkymo peizažą. Šiai temai antrina ir žurnale pristatoma prof. Vlado Stausko knyga, kurios idėjos turėtų tapti nuolatinėmis projektuotojų palydovėmis. O su pirmaisiais mūsų būsimųjų architektų laimėjimais galima susipažinti perskaičius apie tai, kokius projektus jie pristatė geriausių architektūros studentų darbų konkurse.

Visada aktualūs skaudžiausi ir neretai vengiami darbų saugos klausimai. Kad statybvietėse galima būtų apsisaugoti nuo nelaimių ir didelių nemalonumų, siūlome pasidomėti Valstybinės darbo inspekcijos specialistės patarimais – juk daugumos nelaimingų atsitikimų įmanoma išvengti. Darbų sauga svarbi tiek didelėse, tiek mažose statybvietėse ir nepriklauso nuo objekto paskirties ar naudojamų statybinių medžiagų. Tačiau pasirinkti tinkamas medžiagas ne visada paprasta, todėl šiame žurnalo numeryje rasite straipsnių ir šia tema.

Daug dėmesio sulaukia naujas Lietuvoje pastatytas neeilinis objektas – Saulės energijos technologijų centras Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke. Jame bus gaminami trečiosios kartos saulės moduliai, kurie ne tik generuos elektros energiją, bet ir galės pakeisti įprastus stiklo paketus. Jau vien šios produkcijos pavadinimas leidžia tikėtis, kad saulės elektrinių plėtra Lietuvoje įgaus didesnį pagreitį. O jei dar pažvelgtume, kokie neįtikėtinai racionalūs įdiegti inžineriniai sprendimai ir sistemos užtikrins šio modernaus objekto funkcionavimą? Lieka pasidžiaugti, kad Lietuvoje diegiamos novatoriškiausios technologijos, kad žengiama koja kojon su laiku. Įgyvendinti pažangias idėjas, projektuoti objektus ar užtikrinti inžinerinių sistemų veikimą gali ne bet kas. Inžinerijos mokslus studijuojančio jaunimo šalyje katastrofiškai mažėja. Kokios šio reiškinio priežastys ir ką būtina daryti, norint išvengti kvalifikuotų specialistų trūkumo, savo mintimis su skaitytojais dalijasi VGTU profesoriai ir praktiškai su tuo nuolat susiduriantis inžinerinės įmonės vadovas.

Statybų sėkmė priklauso ir nuo laiku tiekiamų medžiagų. Didelę įtaką tam daro kelių būklė ir logistikos centrų bei pramonės objektų išsidėstymas žemėlapyje. Tie, kam įdomu paskaityti apie šalies kelių ir tiltų būklę ar glaudžiai su ekonomika susijusias pramonės objektų ir logistikos centrų plėtros prognozes, tikriausiai atsivers puslapius infrastruktūros tema.

 Žurnalas STRUCTUM ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „S Media Group“ A. Mickevičiaus g. 7 LT-08119 Vilnius Telefonas +370 5 265 3733 Faksas +370 5 272 4241 Direktorė Ignė Dausevičiūtė Vyr. redaktorė DALIA ZILINSKIENĖ El. paštas dalia@smediagroup.lt Tekstų autoriai: Aistė Galaunytė Stasys Liaukevičius Eglė Kajauskaitė Erlend Diagilev JULIUS JUSTINAVIČIUS Dr. Giedrius Šiupšinskas nuotraukų autoriai: Asta ESU Vytautas abramauskas Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Parengimas spaudai UAB „S Media Group“ Reklamos skyrius Viktorija Lipšic Telefonas +370 611 10125 El. paštas viktorija@smediagroup.lt Rūta Petrošiūtė Telefonas +370 620 25156 El. paštas ruta@smediagroup.lt Spausdino UAB „BALTO print“ Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „S Media Group“, 2013 © STRUCTUM, 2013

Žurnalas platinamas nemokamai

pavasaris 2013 (1)

Architekt큰ra / Paveldas

Paveldas / Architektūra

VALDOVŲ RŪMAI ATVERIA DURIS Šį pavasarį Vilnius nekantriai laukia nepaliekančio abejingų statinio atidarymo.

Valdovų rūmai atvers duris visuomenei ir Europai – čia vyks Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiai. Apie rūmų atstatymo istoriją ir peripetijas kalbamės su projekto vadovu architektu Ričardu Bitovtu ir prisimename spalvingą istoriją, nuo ko gi viskas prasidėjo...

Vytauto Abramausko nuotraukos.

Architektūra / Paveldas

Lietuvos valstybės lopšys Valdovų rūmai iškilo Vilniaus pilių teritorijoje. Istorikai spėja čia buvus Lietuvos valstybės kūrimosi centrą – Vilniaus miesto užuomazgas. Pirmasis patikimas šaltinis, kuriame minimas Vilniaus miestas (taigi ir pilis), – didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašyti laiškai. Vėliau Vilniaus pilyse gyveno Gedimino sūnus didysis kunigaikštis Algirdas.

Jos mena kovas su kryžiuočiais ir Lietuvos valdovų – Jogailos ir Vytauto – tarpusavio kovas. Šiose pilyse taip pat, jei nebūtų žuvęs per nelaimingą atsitikimą, turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi Vytautas Didysis. Vėliau jose rezidavo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras, taip pat Aleksandras. XVI a. viduryje pilių teritorijoje statybas ėmė plėsti Žygimantas Senasis ir Žygimantas Augustas. Žygimantas Senasis apie 1520–1530 m. pastatė reprezentacinius rūmus, o Žygimantas Augustas vėliau daugiausia statė ūkinės paskirties pastatus.

Apie Valdovų rūmų architektūrą žinoma nedaug, nes kronikose išsamiau aprašytas rūmų gyvenimas, meno kūriniai, interjero detalės, gausi brangenybių kolek-

cija, viena didžiausių Europoje biblioteka. 1610 m. gaisras rūmus gerokai suniokojo. Juos ėmėsi atstatinėti Nyderlandų architektas Peteris Nonhartas. Tai jis sukūrė vieną pirmųjų Lietuvoje renesanso architektūros pavyzdžių. Būtent pagal jo sukurtą rūmų pavyzdį dabar ir atkuriami Valdovų rūmai. Žinoma, architektūrinė komplekso išraiška veikė aplinkinių statinių architektūrą. Vis dėlto po XVII a. vidurio karų rūmai nustojo būti karalių rezidencija, pradėjo nykti, kol galiausiai, Lietuvai tapus Rusijos imperijos dalimi, jie XVIII–XIX a. sandūroje, kaip sunaikintos valstybės simbolis ir administracinis centras, buvo nugriauti.

Nuo idėjos iki jos įkūnijimo „Mintis atstatyti rūmus – labai sena, – pasakoja rūmų atstatymo projekto vyriausiasis vadovas architektas R. Bitovtas, – tai buvo svarstoma jau prieš Nepriklausomybės atkūrimą.“ Pirmieji archeologiniai kasinėjimai Vilniaus pilių teritorijoje pradėti dar XX a. pradžioje, o įvairiuose pilių teritorijos sutvarkymo projektuose rūmų kontūras buvo žymimas nuo 1979 metų. Išsamesni Valdovų rūmų tyrimai pradėti 1986 m., ir tik 1994 m. buvo paskelbtas konkursas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo koncepcijai parengti. Rūmų atstatymo darbus į priekį pastūmėjo 2000 m. LR Seimo priimtas Lietuvos Didžiosios Kuni-

Paveldas / Architektūra

gaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymas.

Nuo to laiko rūmai statomi jau ilgiau nei dešimtmetį ir pagaliau baigiama statyti komplekso „A“ dalis.

Projekto autoriai kaip pagrindines Valdovų rūmų atstatymo vertybes įvardija sudarytas sąlygas materialaus autento ilgalaikiam išsaugojimui ir eksponavimui, vaizdžiai parodant Vilniaus pilių istorinę raidą, neatskiriamai susijusią su valstybingumo raida. Valdovų rūmai bus naudojami aukščiausio lygio valstybiniams protokoliniams, kultūriniams renginiams, miesto šventėms, išskirtiniams meno kūriniams eksponuoti. Urbanistiniu požiūriu šiuo objektu yra uždaromas „plyšys“ – taip atkuriant bendrą Arkikatedros, išlikusių Žemutinės pilies pastatų ir Gedimino kalno su Aukštutine pilimi tūrinę kompoziciją.

Atkūrimo procesai „2001 m. prasidėjo pietinės rūmų komplekso dalies statybos, – prisimena architektas, – be abejo, nuo to laiko daug kas projekte keitėsi, nes, kaip sakoma, „kuo daugiau kasi, tuo daugiau randi.“ Reikia atkreipti dėmesį, kad naujojo Valdovų rūmų pastato sienos nesiremia į senuosius pamatus, o juos tarsi „apžergia“. Taip daryta specialiai, kad rūsio patalpose būtų galima eksponuoti įvairių statybos laikotarpių mūrą.

Rūmai statomi šiuolaikiškai – gelžbetonio karkasas, sienos – sudėtinio keraminių plytų ir „Keropor“ blokelių mūras su natūralaus smiltainio elementais. Tiesa, norint atkurti erdves senos statybos principu buvo suformuotos 120–190 cm storio sienos, o jų tarpsieniuose išvedžiotos inžinerinės komunikacijos ir sumontuoti įvairūs techniniai įrenginiai. Beje, dabartinis rūsys nėra originalus Valdovų rūmų rūsys, nes kultūrinio sluoksnio lygis Pilių teritorijoje yra per amžius pakilęs net kelis metus, be to, bėgant laikui Valdovų rūmai buvo ne kartą perstatomi.

Atkuriant dabartinį rūmų variantą buvo remtasi labiausiai žinomu iš išlikusios medžiagos Valdovų rūmų vėlyvojo renesanso pavidalu, matomu Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse. Jos tapo vienu pagrindinių atramos taškų, atkuriant fasadų proporcijas. „Viskas atstatant šiuos rūmus turi pagrindą, – užtikrina R. Bitovtas, – kai kur mažesnį, kai kur didesnį, grindžiamą radiniais, istorine medžiaga ar architektūros teorija. Tarkime, renesanso architektūra išsiskyrė reguliarumu, tvarka, tad nebuvo labai sunku apskaičiuoti trūkstamus duomenis.“  Pietinis rūmų fasadas su pagrindiniais vartais Katedros aikštėje.

Architektūra / Paveldas

Atkurti rūmus padeda ir gausūs archeologiniai radiniai, tarp kurių – tūkstančiai krosnių koklių, sudarančių didžiausią visoje Europoje kolekciją. Be abejo, surasta ir kitų interjero bei eksterjero detalių: langų apvadų, palangių, grindų plytelių ir pan. Visas detales stengiantis sudėti į vientisą paveikslą buvo remtasi analogais – kitais to laikotarpio dvarais ar rūmais. „Pagaliau juk tai – vienos giminės namai, išsibarstę po visą buvusią Abiejų Tautų Respubliką, todėl neretai tas pats architektas vadovavo skirtingų objektų statybai“, – primena architektas. Šiandien iš tiesų įspūdingai atrodo Valdovų rūmų salių medinės kesoninės konstrukcijos lubos, akis traukia itin sales puošiančios spalvingos krosnys, kruopščiai atkurtos pagal autentiškus archeologų radinius. Ne mažiau reikšmingai interjere atrodo ir sienų dekoras, parketo grindų raštai.

Inovatyvios inžinerinės sistemos Įgyvendinant Valdovų rūmų idėją ir projektą, prisidėjo ne viena Lietuvos įmonė, pasiūliusi šiuolaikiškus inovatyvius inžinerinius sprendimus, užtikrinančius nepriekaištingą patalpų funkcionavimą ir saugą, taip pat išskirtines, retai

užsakomas su ypatingų salių naudojimu susijusias sistemas bei paslaugas. Skaitytojų dėmesiui keletą jų pristatė pačios įmonės.

Prestižiniame objekte – išskirtinė įranga Valdovų rūmuose itin gausu skirtingų erdvių. Pagal poreikį konkrečioje patalpoje UAB „Tamsta“ specialistai suformavo savitą įgarsinimo sistemą su „Harman Professional“ įranga. Juk šiuolaikiniam prestižiniam pastatui būtina priešgaisrinė garso sistema, kuri ne tik praneštų apie pavojaus grėsmę, bet ir galėtų paleisti foninį garsą ar muziką.

Rūmuose sumontuoti „Crown CTS“ serijos aštuonių kanalų stiprintuvai su USP4CN moduliais, „BSS Audio London BLU800“ procesorius ir jo išplėtimo blokas. Tokia įranga galima stebėti ir valdyti kiekvieno stiprintuvo kanalo darbą. Atskiros rūmų erdvės suskirstytos į zonas, sujungtas į keturias bendras sritis – šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir

 Valdovų rūmų salių puošmena – atkurtos koklinės krosnys.

Paveldas / Architektūra

Gintautas Jurgelėnas, UAB „Vekada“ direktorius:

„Žemutinės pilies Valdovų rūmų komplekso „A“ dalyje UAB „Vekada“ įgyvendino elektros energijos tiekimo, paskirstymo, įžeminimo ir žaibosaugos tinklų projektus. Sumontavo vidaus ir išorės instaliaciją, jėgos ir apšvietimo tinklus. Kartu su UAB „Šviesos studija“ įdiegėme „DALI“ valdymo sistemą.

Ji leidžia pagal pageidavimus užprogramuoti ir valdyti apšvietimo režimus. Tai suteikia galimybę taupiau naudoti elektros energiją ir geriau patenkinti patalpų ir ypač interjero elementų apšvietimo reikalavimus. Tiesiogiai dalyvavome įdiegiant įvairias pastato silpnųjų srovių sistemas, kurių šiam objektui prireikė tikrai daug ir įvairių. Įmonės specialistai Valdovų rūmuose taip pat įrengė įsibrovimo pavojaus signalizavimo sistemą, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą, vaizdo stebėjimo sistemą, įėjimo kontrolės sistemą. Mūsų subrangovai įgyvendino tokias šiuolaikines sistemas, kaip pastato inžinerinės įrangos valdymo (UAB „Agava“), dūmų šalinimo ir ugnies vožtuvų valdymo bei atvaizdavimo (UAB „Elteros projektai“), konferencijų salių multimedijos įrangos (UAB „Konferenta“), telekomunikacinių tinklų (UAB „EIT sprendimai“), pranešimų ir foninės muzikos (UAB „Tamsta“).“

 VISI ELEKTROTECHNIKOS IR SILPNŲ SROVIŲ PROJEKTAVIMO IR MONTAVIMO DARBAI  NAUJAUSI IR MODERNIAUSI ELEKTROTECHNIKOS GAMINIAI IR TECHNOLOGIJOS  DIDŽIULĖ ĮVAIRIOS PASKIRTIES OBJEKTŲ ELEKTRIFIKAVIMO PATIRTIS

ELEKTROS INSTALIACIJA

SILPNŲ SROVIŲ TINKLAI

ATSINAUJINANTI ENERGETIKA

Vidaus elektros tinklai, 0,4 kV ir 10 kV jėgos tinklai, transformatorinės pastotės ir skirstyklos, žaibosaugos sistemos, įžeminimo tinklai, automatikos ir derinimo darbai, elektrofiziniai matavimai, projektavimas.

Apsaugos sistemos, perimetro apsauga, vaizdo stebėjimas, gaisro signalizacija, įeigos kontrolė, ryšio ir kompiuteriniai tinklai, evakuacijos sistemos, projektavimas.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai, saulės elektrinių leidimų išdavimas, saulės elektrinės tipo parinkimas, saulės elektrinių projektavimas, įrengimas ir eksploatavimas.

Objektai: kombinuotojo ciklo 35 MW termofikacinė elektrinė Panevėžyje, RIMI prekybos centrai, prekybos centras „Panorama“, „Megrame“ gamykla Trakų r., „Baltnetos“ duomenų centras, „Barclays“ biurai Vilniuje, Valdovų rūmai, Balsių mokykla, 30 kW saulės elektrinės ir kiti.

Marijonų g. 36, LT-35138 Panevėžys Tel.: +370 454 61 311, +370 454 66 283 Faks. +370 454 61 311 El. p. info@vekada.lt, www.vekada.lt

Architektūra / Paveldas

 Didžioji renesansinė menė trečiame aukšte.  Gotikinė antikamera antrame aukšte.

vakarinėje pastato dalyse. Gavus gaisro pavojaus signalą, suaktyvinamos toje zonoje esančios garso kolonėlės ir automatiškai paleidžiamas avarinių pranešimų transliavimo blokas. Sujungus „BSS“ ir „Crown“ įrangą užtikrinamas visų garso prietaisų suderinamumas ir lengvas sistemos valdymas. Visa sistema veiktų net tuo atveju, jei būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas. Nelengva buvo parinkti ir garso kolonėles, nes jos turėjo atitikti priešgaisrinius standartus, didelio garso sklaidos kampo ir kt. akustinius bei estetinius reikalavimus. Pasirinktos montuojamos į sienas ir lubas „JBL Control24CT MicroPlus“ kolonėlės mažai skiriasi nuo bendro salių interjero detalių.

Ekskursijų maršrutai Rūmai bus atviri vilniečiams ir miesto svečiams. Nacionalinis muziejus pasiūlys du ekskursijų maršrutus. Pirmasis supažindins su Valdovų rūmų istorine ir architektūrine raida. Jis prasidės rūmų rūsyje, kur lankytojai turės puikią progą apžiūrėti Žemutinės pilies periodo autentiškus XIV–XVII a. mūrus, ankstyvosios gyvenvietės elementus, sraigtinius laiptus, nukritusį skliautą ir kitas istorines detales. Maršrutas tęsis pirmajame rūmų aukšte – bus pristatomos ekspozicijos, skirtos Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto renesansiniams rūmams,

10

Paveldas / Architektūra

Pirmojo aukšto planas

11

Architektūra / Paveldas

Pietinio korpuso šiaurinis fasadas

Pietinė rūmų išklotinė

12

Paveldas / Architektūra

Petras Jonušas, UAB „Anilita“ direktorius:

„UAB „Anilita“ Valdovų rūmuose įdiegė pastato eksploatacijai itin svarbias inžinerines sistemas.

Prisiėmėme atsakomybę už pastato šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų sistemų bei šilumos punkto įrengimą.

Ekspozicijų salėse įrengėme specialią kondicionavimo ir vėdinimo sistemą su temperatūros ir drėgmės palaikymo sistema, užtikrinančia tinkamą klimatą vertingiems ir trapiems meno kūriniams eksponuoti. Kiek mums žinoma, tokia moderni įranga Lietuvoje buvo sumontuota pirmą kartą. Visi sistemų paleidimo ir derinimo darbai jau atliekami. Labai laukiame sėkmingo starto, suplanuoto balandžio mėnesį.“

VIDAUS INŽINERINIŲ TINKLŲ PROJEKTAVIMAS IR MONTAVIMAS  Šilumos tiekimo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai  Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos  Inžinerinių sistemų paleidimo, derinimo ir priežiūros darbai Įmonė teikia pažangiausius inžinerinius sprendimus ir profesionalių konsultacijas, dirba naudodama naujausias technologijas.

Paslaugų kokybė garantuojama profesionalumu, inovatyvumu sąžiningumu, operatyvumu ir 15 metų komandinio darbo patirtimi.

taip pat Žygimanto Vazos manieristinių rūmų ir Vladislovo Vazos ankstyvojo baroko rūmų ekspozicijos.

Antrajame maršrute – pasivaikščiojimas po atkurtus istorinius ir reprezentacinius interjerus. Antrajame rūmų aukšte leidžiamasi per Valstybės reprezentacinį ir tarnybinį traktą. Tarp eksponatų – gotikinė sargybinė, renesansinis raštinės kambarys, barokinis itališkasis valdovo kambarys. Valstybės reprezentaciniu traktu keliaujama ir trečiajame aukšte – lankytojus vilios didžioji renesansinė menė, barokinė Sosto salė ir kiti laiko dvasią atspindintys interjerai. Reikia pridurti, kad ateityje, visiškai įrengus patalpas šiaurinėje rūmų dalyje, maršrutų bus daugiau. Pasak architekto R. Bitovto, rūmai neabejotinai taps reikšmingu Vilniaus turizmo žemėlapio tašku.

Valdovų rūmų perspektyva Valdovų rūmų atstatymo darbai dar nebaigti. Atidarius rūmų komplekso „A“ dalį, savo eilės laukia visa šiaurinė dalis. Anot architekto R. Bitovto, numatomi įdomūs darbai su šiaurinio bokšto pamatų liekanomis ir šiaurės rytų sparne, kur gausiai persidengę kultūriniai sluoksniai, ar šiaurės rytų sparne, kur atidengti išlikę autentiški pirmojo aukšto elementai. Rūmuose planuojama atidaryti tarptautinių parodų centrą. Taip

 Užsakovai: AB „Klaipėdos maistas“, UAB Vilkykiškių pieninė, UAB „Plungės duona“, UAB „Tete-A-Tete“, AB „Šilutės baldai“, AB „Baltijos“ laivų statykla, UAB „Technoverslas“, UAB „Master Foods“, UAB „Aldasta“, AB SEB bankas, VĮ Klaipėdos socialinių mokslų kolegija, UAB „Klasera„ UAB „Retal Europe“, UAB „Šilutės durpės“, UAB „Gintaro baldai“, „BIG2“ (UAB „Baltijos investicijų grupė“), AB „Lietuvos geležinkeliai“, Radviliškio r. vaikų globos namai, UAB NordGlass automobilių stiklai, AB Panevėžio statybos trestas, VĮ „Vilniaus pilių direkcija“, UAB „VIČI“ ir kiti.

UAB „Alinita“ Tinklų g. 7, LT-35115 Panevėžys Tel. +370 454 67 630 Faks. +370 454 67 630 El. p. info@alinita.lt

Gamybos padalinys Dubysos g. 31 LT-91181 Klaipėda Tel. +370 463 40 363 www.alinita.lt

13

Architektūra / Paveldas

pat tarp autentiškų liekanų rūsyje suplanuota įrengti kavinę ir archeologinių radinių ekspozicijas. Vėliau numatoma atidaryti praėjimą tarp Katedros ir Valdovų rūmų. Čia jau yra numatyta vieta turistų informacijos centrui.

Vis dėlto kiek gali užtrukti viso Valdovų rūmų komplekso atstatymas, ko gero, niekas nesiryžtų prognozuoti. Projektuotojų darbas, įkūnytas popieriuje, kantriai laukia tolesnės valstybės ir visuomenės paramos. Tikimasi, kad atvėrus pirmąją komplekso dalį, požiūris į šį kontroversišką objektą akivaizdžiai pagerės. 

14

 Skliautiniai rūsiai su autentiško mūro liekanomis –

iš viso atidengta apie 4870 m2 mūro liekanų.

 Autentiškų mūrų eksponavimas rūsyje.  Naujomis konstrukcijomis apsaugoti autentiški mūrai.

Straipsnyje panaudota informacija iš leidinių „Lietuvos architektūros istorija“, 1 t. (sud. J. Minkevičius), „Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius“, Lietuvos Nacionalinio muziejaus interneto svetainės www.valdovurumai.lt.

Architektūra

Apie ką nesapnavo buvę Valdovų rūmų šeimininkai Inžinierius projektuotojas Raimondas Jasaitis

Norint užtikrinti optimaliai kokybišką Valdovų rūmų mikroklimatą ir reikiamos drėgmės bei temperatūros patalpų orą, buvo suprojektuota ir dabar diegiama automatizuota pastatų valdymo sistema. Ji kontroliuoja ir valdo inžinerinių sistemų įrenginius, optimizuoja jų energijos sąnaudas.

Valdovų rūmuose UAB „Agava“ diegiama modernios valdymo sistemos struktūra yra plačiai naudojama.

Tai pažangi, patikrinta pastatų automatizuoto valdymo sistema BMS (angl. Building Management System).

Sumontavus šią sistemą, pastato valdymo centre (dispečerinėje) esantis asmeninis kompiuteris atvaizduoja inžinerinių sistemų parametrus, kaupia duomenis, juos archyvuoja ir suteikia operatoriui galimybę stebėti ir keisti mikroklimato parametrus. Įrenginių valdymas ir stebėjimas atliekamas nuotoliniais laisvai programuojamais valdikliais, per pastato lokalų duomenų perdavimo tinklą sujungtais su valdymo centru. Šie valdikliai prireikus gali veikti ir autonominiu režimu – nevaldomi iš centrinio kompiuterio.

Valdovų rūmuose diegiama automatizuota valdymo sistema kontroliuoja rūsio šildymą ir kondicionavimą. Ji tarpusavyje derina trijų šildymo ir šaldymo sistemų darbą tam, kad būtų užtikrinti dideliame vientisame plote užprogramuoti temperatūros ir drėgmės parametrai. Šildymo ir šaldymo funkcijas atlieka trys kompleksiniai vėdinimo ir kondicionavimo įrenginiai su rekuperatoriais, 49 šildymo ir šaldymo valdymo skydai bei 14 ventiliatorinių konvektorių. Tiek daug šilumos ir šalčio taškų „priversti“ dirbti sinchroniškai tinkamu galingumu buvo ypač sudėtinga.

Tinkamam mikroklimatui Valdovų rūmų patalpose užtikrinti bus nuolatos stebima pirmojo, antrojo ir trečiojo aukštų ekspozicinių salių temperatūra ir drėgmė, reguliuojami paduodamo ir ištraukiamo oro parametrai. Iš viso centralizuotai bus stebimas ir valdomas 35 vėdinimo ir kondicionavimo kompleksinių įrenginių su rekuperatoriais veikimas. Tai palengvins eksploatacinę priežiūrą, leis sutaupyti nemažai energijos ir iki minimumo sutrumpinti laiką nuo gedimo pastebėjimo ir jo šalinimo pabaigos.

Viso Valdovų rūmų komplekso patalpoms kondicionuoti reikiamą šaltą vandenį ruošia trys autonomiškai dir-

bantys įrenginiai: du kompresoriai ir tiesioginio veikimo aušyklės, sujungtos su gana sudėtingu šalto vandens maišymo ir tiekimo mazgu su 12 siurblių. Automatinį trijų šaldymo įrenginių ir 12 siurblių darbą tarpusavyje derins UAB „Agava“ profesionalų montuojama ir derinama pastatų valdymo sistema. Taip pat centralizuotai bus valdomas ir visų Valdovų rūmų ekspozicinių salių apšvietimas. Įdiegta rūmuose automatizuota pastatų valdymo sistema leis nepertraukiamai indikuoti ir registruoti įrenginių būsenas ir aliarmus. Yra numatyta: priešgaisrinė vartų padėties kontrolė, drenažo siurblių būsenos kontrolė, priešgaisrinio vandentiekio slėgio palaikymo kontrolė, gaisro aliarmas, įsilaužimo pavojaus aliarmas, liftų gedimo aliarmas, nepertraukiamų maitinimo šaltinių aliarmai, pasiekto drenažo šulinių ribinio lygio aliarmai, naftos gaudyklės aliarmas, riebalų gaudyklės aliarmas.

Visos modernios UAB „Agava“ specialistų Valdovų rūmuose integruojamos automatizuotos valdymo sistemos pagrindą sudaro gerai Vakarų Europoje žinomos Šveicarijos įmonės „Sauter“ specializuota produkcija.

Tai – efektyvų pastatų valdymą garantuojantys valdikliai ir naujausia profesionalų naudojama programinė įranga „Novo Pro Open“. Apie tokią pastato eksploatacinę įrangą ne tik kažkada valdę didikai nesapnavo – ir šiandien ne visi gali apie tai pasvajoti. 

UAB „Agava“ Gedimino g. 47 / K. Donelaičio g. 24, LT-44242 Kaunas Tel. +370 37 202 410, faks. +370 37 207 414 El. p. agava@agava.lt, www.agava.lt

15

Architektūra / Įv ykis

Būsimų architektų darbų konkursą laimėjo poezija

16

Įv ykis / Architektūra

Šių metų vasario mėnesį architektų bendruomenė, kaip ir kasmet, paskelbtame geriausių architektūros studentų darbų konkurse išsiaiškino perspektyviausius Lietuvos architektūros mokyklų magistrantūros ir bakalauro studijų studentus. Tapusio tradiciniu konkurso nugalėtojų apdovanojimo ceremonija vyko Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje, kur jau kelerius metus iš eilės buvo eksponuojami visi įdomiausi darbai.

Editos Jusčiūtės nuotraukos

17

Architektūra / Įv ykis

Dar rezultatų paskelbimo išvakarėse viename tinklaraštyje pasirodęs įrašas apie darbų vertinimo kriterijus pakurstė architektūra besidominčių internautų aistras.

Buvo išsakyta nuomonių, kad neretai konkurso laimėtojams laurus lemia jų darbo įspūdingas paDovilė Bukauskaitė (VDA) vadinimas, išreiškiantis gražiai skambančias, bet nerealias pastatų projektavimo idėjas, kurios beveik neturi galimybių būti įgyvendintos ar net yra beprasmės. Vertinant tokiu aspektu, šiais metais poezija vėl nurungė prozą – laurus laimėjo autorės, suprojektavusios reprezentacinius kultūrinės paskirties objektus: Ieva Baranauskaitė (baigiamasis bakalauro darbas, VGTU, dėst. prof. R. Palekas) ir Dovilė Bukauskaitė (baigiamasis magistro darbas, VDA KDF, dėst. L. Tuleikis).

Nugalėtojai buvo renkami iš 21 baigiamąjį darbą pateikusių konkursantų. Jų darbus atrinko keturios Lietuvos aukštosios mokyklos, ruošiančios būsimus architektus: Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus dailės akademija, VDA Kauno fakultetas ir

18

Kauno technologijos universitetas. Vertinimo komisiją sudarė: architektai Gintaras Vieversys, Darius Osteika, Vidmantas Kančiauskas ir praėjusių metų geriausio magistro baigiamojo darbo autorė Jovilė Porvaneckaitė-Dagelienė.

Tiek I. Baranauskaitės, tiek D. Bukauskaitės baigiamieji darbai išsiskiria minimalistine raiška, aiškia geometrine

Įv ykis / Architektūra

ir skulptūra (!) sukuria brandaus, išbaigto darbo įspūdį.

Magistrantė D. Bukauskaitė Kauno miesto muziejaus projektui pasirinko Aleksoto šlaitus.

Juk, kaip teigia autorė, „siekiant išskirtinio ir reprezentatyvaus pastato įvaizdžio aplinkos Ieva Baranauskaitė (VGTU) atžvilgiu... kūrybiniame projekte siūloma išnaudoti ir eksponuoti esamus miesto elementus kaip patį reprezentatyviausią bei patraukliausią vaizdinį miesto potencialą.“

forma. Tokį prizininkių pasirinkimą puikiai iliustruoja ir vieno iš komisijos narių architekto D. Osteikos mintis, kad iš tikrųjų nelengva sukurti „gerą dėžę“ ir ją lengvai įkomponuoti aplinkoje. Tai, pasak vertintojų, puikiai pavyko I. Baranauskaitei, sukūrusiai Klaipėdos muzikinio teatro projektą. Šiame darbe svarbus ne tik peršviečiamas teatro tūris, balansuojantis ties marių kranto linija, bet ir puikiai suformuota viešoji erdvė. Aikštė, tiltelis

Įvykęs konkursas-paroda buvo puiki proga palyginti skirtingų architektūros mokyklų braižą ir diskutuoti apie bendrą architektūros studijų kokybę Lietuvoje, kur per metus paruošiama apie 200 specialistų.

O nespėjusieji apsilankyti parodoje, gali iš Lietuvos architektų sąjungos internetinės svetainės parsisiųsti geriausių studentų baigiamųjų darbų elektroninį katalogą.  Už suteiktą informaciją dėkojame Lietuvos architektų sąjungai

19

Architektūra / Užsienis

Išradinga „CHEO-MA“* NAMo rekonstrukcija Pietų Korėjoje

20

Užsienis / Architektūra

Pristatome Pietų Korėjoje sukurtą ir realizuotą namo rekonstrukciją.

Korėjos ir Lietuvos skirtumų galima rasti begalę. Vis dėlto šio projekto kūrybos filosofija gali būti pritaikoma bet kurioje pasaulio vietoje. „Cheo-ma“ namas yra puikus nebrangių, bet išradingų ir stilingų sprendimų pavyzdys.

 Autoriai Architektas: Jeonghoonas Lee („JOHO Architecture“) Konstruktorius: Jaehyunas Hawngas

 duomenys Vieta: Gyeongsangnam-do, Korėja Bendrasis pastato plotas: 105,12 kv. m

 Apie „Cheo-ma“ Linija sukuria kitą liniją. Dangus, perskrostas kalnų silueto, ir žemės linija yra absoliučiosios linijos. Naujai nubrėžta linija dar kartą užfiksuoja žemę ir tašką, kuriame susilieja dangus ir žemė. Ko gero, „Cheo-ma“ reiškia liniją, kur susitinka žmonės ir dangus. Tai yra žmonių vaizduotės atsakas į gamtos grožį. Šioje linijoje – kaligrafiškame brūkšnyje – kaupiasi įtampa ir energija. „Cheo-ma“ – tai žmonių sugalvota abstrakti horizonto linija. Ji atkartoja gamtą, kraštovaizdį ir kartu yra išskirtinis žmogaus kūrinys. Toks paradoksalus dvilypumas labai susijęs su korėjiečių filosofija: būti harmoningam, bet ne tokiam pačiam, būti panašiam, bet kitokiam.

* Cheo-ma – tai tradicinės korėjiečių architektūros namo užriesta stogo atbraila.

21

Architektūra / Užsienis

situacijos planas

22

Štai ką projekto autorius Jeonghoonas Lee pasakojo apie padėtį, su kuria susidūrė: „Į Pietų Korėjos gamtos peizažus kur ne kur įsiterpia ir žmogaus rankų darbo kūriniai – kaimo sodybos. Deja, dažnai jų neapgalvota architektūra tik sudarko kraštovaizdį. Kurį laiką Pietų Korėjoje buvo madinga kopijuoti Vakarų šalių patirtį ir

Užsienis / Architektūra

statyti raudonų plytų namelius. Neturtingiems valstiečiams tai buvo tapę tarsi gyvenimo kokybės simboliu, dabar tapusiu tikru galvos skausmu architektams...

Kliento, dizaino studijos Seule savininko, pageidavimas buvo vasarnamyje jaustis kaip namie ir kartu

visai šalia gamtos. Taip pat klientas išsakė dar vieną norą – turėti išskirtinės architektūros namus. Tokia buvo šio įdomaus projekto sumanymo pradžia – neišvaizdus dviejų miegamųjų kambarių nedidelis namelis, po rekonstrukcijos buvo transformuotas neatpažįstamai.

23

Architektūra / Užsienis

rekonstrukcijos schema

Sukurtas pagal „Cheo-ma“ linkį ekraninis fasadas buvo pripildytas parametriškai išdėstytų aliuminio grotelių. Dvi statmenos viena kitai rombo figūros suformavo paprastą modulį, kuris gali būti lengvai pritaikytas trimis kryptimis išlenktame fasado rėme. Taip iš daugybės pasikartojančių modulių buvo sukonstruotas fasadas. Turėdami labai nedidelį biudžetą, architektai privalėjo priimti iš tiesų racionalius sprendimus. Jiems teko daugiau galvoti apie tai, kaip konstruoti, nei apie tai, kokį dizainą geriau kurti.

Reikėjo rasti tinkamą medžiagą, kuri nebūtų brangi, bet lengvai apdorojama, ir būtinai atspari sezoniniams oro pokyčiams. Jei laikytume, kad metalo rėmas vizualiai yra tarsi „Cheo-ma“ linija, tai rombo formos aliuminio groteles galima laikyti filtru tarp namo ir išorinės aplinkos.

Aliuminio grotelės apsaugo pastatą nuo kasdienės saulės kaitros ir linija atskiria viešąją erdvę nuo privačios.

Ekraninė siena konstruota du mėnesius, darbai baigti kaip tik prasidėjus musoniniams lietums. Iš pirmo žvilgsnio sienos konstrukcija gali atrodyti lengva ir paprasta, tačiau ją pastatyti toli gražu nelengva. Su šia konstrukcija dirbę žmonės pirmą kartą susidūrė su trijų matmenų metalinio rėmo lenkimu. Nepaisant to, jiems su užduotimi pavyko susitvarkyti tiesiog puikiai. Pasak namo kūrėjų, „Cheo-ma“ projekto įgyvendinimas suteikė jiems galimybę grožėtis apylinkių gamta net du mėnesius, atrasti gamtos linijas ir galiausiai nubrėžti savąją.“  Parengta pagal „JOHO Architecture“ informaciją

24

Užsienis / Architektūra

Architektų studija „JOHO Architecture“, įsikūrusi Seule, Korėjoje, 2009 m. įkurta architekto Jeonghoono Lee. J. Lee 2010 m. laimėjo Korėjos jaunojo architekto prizą, įsteigtą Korėjos kultūros, sporto ir turizmo ministerijos, be to, buvo įvertintas įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Architekto darbai pristatomi pasaulio prestižiniuose architektūros žurnaluose ir tinklaraščiuose. „JOHO Architecture“ darbai interpretuoja tradicines Korėjos architektūros erdves – tam naudojamos įvairios struktūros iš pasikartojančių modulių, pagamintų iš nebrangių, lengvai prieinamų medžiagų. Ypač stengiamasi į architektūrą įtraukti išskirtinių Korėjos topografijos ypatybių, siekti pastato fasado ir formos vienumo su supančia gamta. Be „Namhae Choe-ma“ namo, kiti išskirtiniai šios studijos projektai yra „Banguojantis namas“ (angl. The Curving House) ir „Herma Parking“ pastatas. Šiuo metu studija „JOHO Architecture“ yra viena jaunųjų Korėjos architektų lyderių.

25

Architektūra / Užsienis

šoniniai fasadai

26

K nyga / A rchitektūra

ARCHITEKTŪRA, APLINKA, ATOSTOGOS Aistė Galaunytė, architektė

„Kad ir kaip gerbtumėm žmogaus darbo vertę, laimingiausias žmogus būna leisdamas laisvalaikį“, – pristatydamas savo knygą „Architektūra, aplinka, atostogos“ Vytauto Didžiojo universitete kalbėjo prof. Vladas Stauskas.

O kur mes leidžiame laisvalaikį? Taip, naudodamiesi arba apsupti architektų kūrinių: sutvarkytų kurortinių miestų alėjų, dviračių takų, paplūdimių, viešbučių ar restoranų. Būtent šio tipo architektūra ir su ja susiję klausimai aptariami šioje knygoje.

Leidinyje surinkti prof. V. Stausko straipsniai – pranešimai, skaityti ir publikuoti įvairių konferencijų metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pranešimais, kaip teigia autorius, stengtasi pristatyti Lietuvos rekreacinės architektūros mokyklą, išskirtinį Lietuvos kraštovaizdį (ypač pajūrio), supažindinti su rekreacinės architektūros XX a. raida mūsų šalyje.

Pirmojoje knygos dalyje (o iš viso jų yra penkios), pavadintoje „Kas yra kas“, aptariama ir paaiškinama knygoje vartojama terminija. Klausiama, kas yra architektūra, ir nubrėžiamos architekto atsakomybės ribos.

Pristatomi sociologiniai tyrimai, susiję su turizmu ir Lietuvoje poilsiaujančiais žmonėmis. Po šio įžanginio skyriaus judama pačių architektūros objektų link: miestų, pastatų ir kraštovaizdžio.

Antrajame skyriuje „Rekreacinė infrastruktūra“ galima susipažinti su prof. V. Stausko publikacijomis ir miestų planavimo darbais, susijusiais su visos Lietuvos kurortų tinklu. Tai ir Palangos, ir Neringos, ir Birštono, ir Druskininkų planavimo sprendimai. Ne visi iš jų buvo įgyvendinti, tačiau tai nereiš-

kia, kad prarado aktualumą šiandien, ir jų negalima iš naujo pritaikyti. Toliau nagrinėjama poilsio ir turizmo pastatų architektūros problematika. Atkreipiamas dėmesys į šių pastatų estetinę išvaizdą – juk jie dažnai tampa viso kurorto veidu ar turistų traukos centru.

O ketvirtojoje dalyje duoklė atiduodama gamtai. Planuojant rekreacijos zonas gamtiniai komponentai yra bene svarbesni už žmogaus kūrinius.

Kaip darniai sujungti architektūrą ir kraštovaizdį, atskleisti jo grožį ir pritaikyti žmonių reikmėms – autoriaus atsakymai šioje dalyje. Knyga užbaigiama skyreliu „Pabiros“ – tai tarsi į akademinių pranešimų rėmus netelpantys laisvesnio stiliaus autoriaus pastebėjimai apie architektūrą ir keliones po užsienį.

Žmogus turi daugiau laiko ir noro pažinti jį supančią aplinką <...> ne vien kaip naudojamą daiktą, bet kaip svarbų grožio ir estetikos objektą.

VLADAS STAUSKAS

Kaip sako prof. V. Stauskas, architektai dirba veikiami tiek socialinės, tiek gamtinės, tiek technogeninės aplinkos. Todėl ši knyga vertinga kaip žvelgianti į architektūrą ne tik per estetikos prizmę, bet ir suteikianti ne mažiau svarbios informacijos apie infrastruktūros sprendimus, klimato, sociologinius ir gamtinius tyrimus. 

27

Statyba / Medžiagos

Sienų šiltinimo putplasčiu technologijos specifika Julius Justinavičius

Pastatų šiltinimas, sienų tarpsluoksnius užpildant šiltinimo medžiagomis, nėra nauja technologija. Galima sakyti, kad per visą statybų istoriją kito tik medžiagos ir technologijos, bet principas išliko toks pat. Pavyzdžiui, prieškariu sluoksniuotosios namų sienos buvo užpildomos pjuvenų ir kalkių mišiniu, presuotomis ar biriomis durpėmis, rečiau – biriu šlaku, šlako skiediniu su kalkėmis. Kalkės atlikdavo ne tik rišamosios, bet ir dezinfekuojamosios medžiagos vaidmenį – jos neleido sienoje įsiveisti įvairiems gyviams bei mikroorganizmams. Tuo laikotarpiu turtingesni žmonės išorinių sienų tarpus galėjo užpildyti ir „tikromis“ termoizoliacinėmis medžiagomis – kamštinių ąžuolų žievių trupiniais, kalkių „pieneliu“ sulaistyta medienos plaušų vata, gaminama ir prieškario Klaipėdoje. Tačiau restauratorių teigimu, tokios medžiagos aptinkamos tik didžiųjų miestų pastatuose ir yra retos.

28

Medžiagos / Statyba

 Apleisto ir benamių po plytą ardomo XX a. pradžioje statyto „miestietiško“ Klaipėdos daugiabučio namo sluoksniuota siena su 4–5 cm pločio tarpsluoksniu. Išorinis ir vidinis pusės plytos storio sienos sluoksniai vietomis tarpusavyje sujungti skersai įmūrytomis plytomis ar šlakbetonio blokeliais. Į tokią sieną putplastį purkšti galima, tik reikėtų pasirūpinti patikima jos apsauga nuo drėgmės iš fasadinės pusės…

Istorinis ekskursas Pokariu dėl kokybiškų šiltinimo medžiagų deficito į mūrinių sienų tarpus individualių gyvenamųjų namų statytojai berdavo lengviau gaunamas medžiagas – pjuvenas, šlaką, durpes, rečiau – keramzitą, perlitą (biri ar į polietileninius maišus supilta lengva uoliena, termiškai apdorotas vulkaninis stiklas), vėliau – polistireninio putplasčio granules, net sukarpytą poroloną. Įdomu, kad Plungėje ir Šiauliuose, kur veikė odos pramonės įmonės, dar ir dabar individualių gyvenamųjų namų sienose aptinkama odos atraižų.

Galima ginčytis dėl tokių neretai atsitiktinių medžiagų termoizoliacinių savybių, tačiau šioms ir biriosioms „tikrosioms“ termoizoliacinėms medžiagoms (keramzitui, polistireninio putplasčio granulėms, šlakui) būdingi ir rimtesni technologiniai bei eksploataciniai trūkumai: a) jomis sunku užpildyti jau sumūrytų sienų tarpus; b) ilgainiui šios birios medžiagos sienoje suslūgsta ir verčia galvoti, kuo ir kaip vėl užpildyti tarpus.

Lietuvoje pirmieji pastatai su į sienos tarpsluoksnius įpurkštu specialiu ar atsitiktinai parinktu kitokios paskirties putplasčiu buvo apšiltinti XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Šiauriniuose šalies rajonuose tada beveik be konkurencijos dirbo šias technologijas anksčiau pradėjusios taikyti latvių bendrovės. Deja, pirmieji lietuvių mėginimai nebuvo sėkmingi. Viena pirmųjų tuo verstis bandžiusi šiauliečių įmonė naudojo nukopijuotą vakarietišką technologiją, bet nekokybišką ir ne tam skirtą (įmirkstantį ir greitai suslūgstantį) putplastį. Jos

 Vieno iš apleistų XIX a. pab. statybos Klaipėdos krašto ūkininko vienaukščio pastato detalė (nuardyto fachverko kampinio statramsčio vieta). Neįprasta tai, kad mediniai fachverko elementai tarsi „vėdinami“ sluoksniuotoje sienoje paliktomis ertmėmis. Kiti sienos elementai – mūrinis užpildas su molio skiediniu, pirmas kalkinio tinko sluoksnis ir viršutinis plonas cementinio ar sudedamojo tinko sluoksnis – šiam kraštui būdingi sprendimai. Tokios sluoksniuotos sienos su vėdinamu tarpsluoksniu užpildyti putplasčiu nepatartina – esant drėgnam klimatui, fachverko elementai gali pradėti pūti…

29

Statyba / Medžiagos

specialistai nesugebėjo parinkti tinkamų komponentų, todėl įmonė bankrutavo ir diskreditavo tokią šiltinimo technologiją. Būta nesėkmių ir naudojant itin plėtrų poliuretano putplastį – sienose besiplėsdamas jis net išversdavo mūrinių pastatų fragmentus, deformuodavo langų ir durų staktas, todėl ilgainiui tokių eksperimentų sumažėjo. Šiuo metu rinkoje dominuoja aminojunginių putplasčius į sienų tarpsluoksnius purškiančios bendrovės. Jos naudoja danišką „Thermo–Lun“ technologiją, nors prieš kelerius metus buvo pradėtos naudoti alternatyvios kanadiečių, vokiečių, norvegų ir britų technologijos bei medžiagos. Į sienų tarpsluoksnius įpurškiamo putplasčio technologijos išrastos ar šiltinimui adaptuotos praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai Vakarų šalis supurtė energetinė krizė. Šiltinimo technologija aminoplastų putplasčiu tobulinta kelis dešimtmečius, kol po daugybės bandymų ir praktinių stebėjimų buvo pasirinkta optimali putplasčio komponentų sudėtis, garantuojanti jo ilgalaikiškumą, geras šilumines ir kitas savybes. Danai šiai šiltinimo medžiagai suteikia ne trumpesnę kaip 35 metų garantiją. Ji grindžiama atliktų tyrimų rezultatais – nuardžius apšiltintų pastatų sienų apdailinį paviršių, įsitikinta, kad putplastis per tokį eksploatacijos laikotarpį nepakito.

30

Lietuvoje „Thermo–Lun“ technologija pasirodė 1994 m., nors Danijoje tokio pavadinimo technologiją naudojanti ir į mūsų šalį ją atvežusi Oscaro B. Jenseno firma buvo įkurta prieš pusę amžiaus. Aišku, pastatų šiltinimo technologijų plėtrą lemia ir finansavimo mechanizmai, kuriuos Lietuvoje aktyviau diegti imta tik šį dešimtmetį. Teigiama, kad pasaulyje šia ar panašiomis technologijomis apšiltinta per 6 mln. privačių namų, Lietuvoje – tik apie 12 tūkst. (pastatų šiltinimo įmonių atstovai įvardija skirtingus skaičius). Danijoje privačių namų savininkai, paėmę iš bankų paskolas su valstybės garantijomis ir pagal šią technologiją apšiltinę pastatus, jau prieš daug metų iš sutaupytų už šildymą lėšų išmokėjo paskolas.

Aminoplastų putplastis: medžiagos ir technologija Lietuvoje šiltinimo aminoplastų ir kitų junginių putplasčiu technologiją pirmosios ėmė taikyti keturios įmonės, iš kurių tebedirba bendrovės „Aginė“, „Stropa“, „Gamo“, vėliau prisijungė „Termona“, „Banduva“ ir kitos. Dauguma šių įmonių naudoja aminojunginių putplastį, kurį ruošia pagal panašią technologiją.

Dažniausiai įpurškiamo šiltalo medžiagos užmaišomos dviejose 60–100 l talpos statinaitėse, kuriose atskirai paruošiamos stabilizatoriais modifikuotos aminojunginių dervos ir jų kietikliai (putokšliai). Aminojunginių dervos yra tirštoka balzgana masė. Jos paskirtis – suklijuoti ir stabilizuoti putplastį. Nuo temperatūros poveikio ir ilgo sandėliavimo šios dervos tirštėja, todėl turi būti saugomos šiltai 12–20 °C temperatūroje. 60 l

Medžiagos / Statyba

talpos statinaitėje paprastai sumaišoma apie 20 l aminodervų ir 3 l stabilizatoriaus. Kietiklis (putokšlis) yra agresyvokas skystis, todėl putplasčio purškimo įrangos metalinės dalys yra iš nerūdijančio plieno. Kietiklis maišomas su 30–40 °C temperatūros nepernelyg minkštu vandeniu. Jei jis bus itin minkštas, maišymo metu bus gautas per mažas putplasčio kiekis. Todėl prieš pradėdami darbus, putplastį purkšiantys darbininkai patikrina vandens kietumą ir, jei šis nėra pakankamas, kietina specialiais priedais. Dažniausiai 60 l talpoje į vandenį įmaišoma apie 1,5 l kietiklio. Į sienos tarpsluoksnį įpurškiama skysta masė – būsimasis putplastis, susidaręs iš įvardytų komponentų santykiu 2:1 (paruošta derva – kietiklis), kartu su suslėgtu oru sumaišomas specialiame maišiklyje – apie 50 mm skersmens antgalyje, užpildytame stikliniais rutuliukais. 2 m3 putplasčio pagaminti reikia apie 30 l kietiklio (putokšlio) ir apie 60 l aminodervų mišinių, paruoštų skirtingose talpyklose. Įpurkštas į sieną šis mišinys tampa 13–15 kg/m3 tankio, dažniausiai 0,033 W/mK šilumos laidumo klasės putplasčiu, kurio gniuždomasis stipris siekia iki 10 %. Jo deformacijos yra apie 14 kPa, o vandens įgėris per 24 val. – vidutiniškai 0,75 % (pagal tūrį). Aišku, kad apšiltintos sienos šiluminė varža priklausys nuo putplasčiu užpildyto tarpsluoksnio storio, tačiau taip apšiltintas atitvaras (dažniausiai išorines sienas, bet šiltintojai pasakojo, kad yra šiltinę ir grindis, palėpes) dar galima apšiltinti papildomai ir iš vidaus (iki 3–5 cm storio sluoksniu be garo izoliacijos) arba iš išorės.

Ką dera žinoti, kad išvengtume klaidų Vieno aukšto su palėpe gyvenamuosius namus šią technologiją įvaldžiusios ir organizuotos darbininkų brigados sugeba apšiltinti per vieną dieną. Tam sluoksniuotųjų sienų fasadai apytikriai kas 0,5 m ir apie 1 m atstumu nuo kliūčių (langų, durų, sienos kampų, pamatų, karnizų ir t. t.) sugręžiojami 16–18 mm skersmens kiaurymėmis.

Termoizoliacinėmis putomis sienų tarpsluoksniai dažniausiai pradedami pildyti nuo apačios. Putplasčio putų mišinys į kiaurymes įpurškiamas nuosekliai, naudojant iki 2 atm siekiantį slėgį, ir palaukiama, kol putplastis pasirodys gretimose kiaurymėse. Sienos užpildymas dar papildomai patikrinamas paprastos vielos „zondu“. Putplasčio mišinys į tarpsluoksnį sienoje patenka dar skystas, takus, todėl ir įpurškimo slėgis lemia visų, net mažiausių sienos tarpų užpildymą. Ištraukus putplasčio tiekimo antgalį iš kiaurymės sienoje, stebima, ar putplastis iš jos veržiasi, – tai rodo, ar jis tinkamai suslėgtas, ar sienoje nesupleišės, nesusitrauks.

Paprastai užtaisyti kiaurymes cementiniu ar kitu parinktu, atsižvelgiant į senąją pastato apdailą, skiediniu nesunku.

Bet dažnai sunku pastebėti užtaisytas ne tik keraminių ar kitokių plytų mūro skiedinyje išgręžtas kiaurymes, bet ir išgręžiotas ir vėliau užtaisytas kiaurymes nutinkuotame

fasade. Šis atvejis dažnas prieškariu statytuose gyvenamuosiuose Klaipėdos namuose – čia neretai naudotos „tuščiavidurės“, regionui specifiniu „raižytu“ tinku apdailintos mūrinės fasadų sienos. Vis dėlto nesklandumų gali kilti dirbant tiek tinkuotame, tiek fasadiniais dažais nudažytame pastate. Tačiau šie nesklandumai nesusiję su putplasčiu: užtaisant dažytos sienos kiaurymes, dažniausiai jų užmaskuoti nepavyksta, nes fasadiniai dažai jau būna pablukę, o uždažius kiaurymių vietas net ir tos pačios spalvos dažais, jas vis tiek galima pastebėti. Todėl tokį pastatą dažniausiai tenka perdažyti. Jei keliami ir estetiniai reikalavimai, tai buvusių kiaurymių vietų „kosmetinio“ perdažymo jau nebeužteks.

Dažnai pastatų šiltinimo užsakovai nesupranta, kodėl šiltintojai, dirbantys su į tarpsluoksnį įpurškiamu putplasčiu, ne visada gali pasakyti tikslios darbų kainos ir bando ją sieti su sunaudotų medžiagų kiekiu.

Net ir ilgai šioje srityje dirbusiems rangovams kartais būna sunku įvertinti sienos tarpsluoksnio būklę, nors pastaruoju metu tam naudojami ir į siauriausius plyšius įkišami videoskopai, naudojamos termovizinės inspekcijos priemonės. Jei sienos tarpsluoksnio storį, tūrį, būklę ir įmanoma adekvačiai įvertinti, tai takaus putplasčio tekėjimo kryptis ir plėtrą prognozuoti sunku. Tai priklauso nuo sienos konstrukcinių ypatybių, pastato deformacijų, statybos darbų kokybės, net nuo šeimininkų išgręžtų kiaurymių vietų ir skaičiaus. Kita vertus, per daugelį šios šiltinimo technologijos taikymo metų ja besiverčiančių įmonių atstovai sukaupė nemenką patirtį ir kartais prisimena komiškus atsitikimus, rodančius, kad ir užsakovams prieš šiltinimo darbų pradžią taip pat derėtų atlikti tam tikrus „namų darbus“, įvertinti atitvarų būklę.

Pavyzdžiui, viename gyvenamajame name skvarbusis putplastis užpildė ne tik sienų ertmes, bet ir įsiskverbė į ant vidinio mūrinės sienos sluoksnio atremtų perdangos plokščių kiaurymes, nes jas montavę statybininkai perdangos plokščių kiaurymių betonu kažkodėl neužtaisė. Apsižiūrėta tik tada, kai putplastis pradėjo veržtis pro lubose šviestuvo laikikliui išgręžtą kiaurymę...

Būta atvejų, kai dėl nesandarių mūro siūlių purškiamas putplastis užpildė ne tik tarpsluoksnines išorinės sienos ertmes, bet ir ventiliacijos kanalus. Kartais tokie dalykai iš karto nepastebimi. Šiltinimo darbus atlikę darbininkai ar namų savininkai apsižiūri vėliau, tada į nepageidaujamas vietas patekusį putplastį tenka pjaustyti, krapštyti.

Panašūs atsitikimai yra greičiau šypsnį kelianti išimtis nei taisyklė. Akivaizdu, kad beveik dviejų dešimtmečių šios technologijos ir putplasčio naudojimo laikotarpis įrodė jų tinkamumą ir naudą šiltinant pastatus su specifinės konstrukcijos daugiasluoksnėmis atitvaromis. 

31

S t a t y b a / Te c h n o l o g i j a

Racionalumo paieškos: sienos iš blokelių

(Pirmoji dalis)

Dangiras Girdauskas

Pastato konstruktyvo galutinė kaina sudaro ne daugiau kaip 15 proc. visos namo vertės. Tačiau, netinkamai įvertinus sklypo būseną, architektūrinius sprendimus ir pasirinkus netinkamą sienų konstrukciją, nukenčia namo eksploatacijos kokybė. Tad pradėti statyti reikėtų racionaliai įvertinus statybines medžiagas – tai gerokai padidina tikimybę pasirinkti ir įsigyti geresnės kokybės gaminių už skirtus objekto statybai piniginius išteklius.

Paprastai Lietuvoje renkamasi iš 4–5 individualių namų sienų statybos medžiagų. Nors daugumos namų sienos kyla mūrijamos iš įvairiausių blokelių, niekada nebuvo pamiršta statyba ir iš rąstų ar karkasinių sienų konstrukcijų. Pastaruoju metu kai kas kaip naujovę renkasi ir šiaudines sienas.

Vis dėlto dažniausiai individualių namų sienoms statyti pasirenkami keraminiai blokeliai.

Jie paklausūs, nes išsiskiria tiksliais matmenimis, geromis šilumos bei garso izoliacinėmis

32

ypatybėmis, tvirtumu. Tačiau populiarūs ir akytojo betono blokeliai, tinkami įdomesnės architektūros sprendimams įgyvendinti ir leidžiantys mūryti sienas sparčiau nei naudojant kitas medžiagas. Statyti iš silikatinių blokelių gerai tada, kai norima užsitikrinti tikslius statinio matmenis. Iš keramzitbetonio blokelių statyti sienas renkamasi, kai ypač svarbi ekologija ir tvirtumas. Taip pat nemažai namų dar statoma ir iš gana paklausių betono blokelių.

Taigi verta apžvelgti šiuo metu populiariausių iš blokelių statomų sienų niuansus. Vienas svarbesnių blokelio parametrų – blokelio šiluminė varža. Kad sienos būtų šiltos, visuomet reikėtų prisiminti – šiluminė varža priklauso ne tik nuo pačios medžiagos

Te c h n o l o g i j a / S t a t y b a

Populiariausių Lietuvoje mūro blokų techniniai rodikliai Techniniai rodikliai

Silikatiniai blokeliai

Akytojo betono blokeliai

Keraminiai blokeliai

Betono blokeliai

Keramzitbetonio blokeliai

Garso izoliacija, dB

51–56

45–49

47–50

49

52

Gniuždymo stipris (tvirtumas), N/mm2

10,0–20,0

3,5

7,5–10,0

10

3,0

Sudėtis

Smėlis, kalkės, vanduo

Kalkės, smėlis, vanduo, cementas

Molis, smėlis, šamotas ir organiniai priedai (pjuvenos, durpės, anglis)

Žvyras, smėlis, cementas, vanduo

Keramzitas (degto molio granulės), vanduo, cementas

Atsparumas šalčiui, ciklais

50

25

25

50

50

Įmirkis, %

16

59

18

7

18,8

šiluminių ypatybių, bet ir medžiagos drėgmės įgeriamumo, drėgmės kaupimo ir garinimo parametrų. Labai svarbu ir atsparumas šalčiui. Lietuvos sąlygomis statybiniai blokeliai turėtų atlaikyti ne mažiau kaip 25 šalčio ciklus.

Taip pat svarbi atsparumo gniuždymui charakteristika, nusakanti tvirtumą, kuris ypač svarbus statant dviejų ar daugiau aukštų pastatą.

Silikatiniai blokeliai Silikatinis statybos gaminys – tai dirbtinis akmuo, pagamintas tik iš natūralių gamtinių žaliavų: kalkių, smėlio ir vandens. Silikatinės plytos yra ekologiškai švari, ilgalaikė ir kokybiška medžiaga. Statyba iš silikatinių medžiagų Lietuvoje turi gilias 100 metų siekiančias tradicijas. Jos yra nedegios, sunkiai įgeria drėgmę, atsparios cheminei

Silikatinio blokelio „ARKO M18“ techniniai rodikliai Pavadinimas

Mato vienetai

„ARKO M18“

Matmenys

mm

198 x 340 x 180

Tankis

kg/m3

Vidutinis gniuždymo stipris

N/mm

10,6 ÷ 17,5

Normalizuotas gniuždymo stipris

Stiprio klasė

10; 15

Šilumos laidumo koeficientas λ 10

W/(m·K)

0,68

Garso izoliacija (sienos iš abiejų pusių tinkuotos 10 mm storio tinku)

dB

53

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis

50 ciklų

stipris nesumažėjo

Drėgnis

%

3,5 ÷ 5,0

Įmirkis

%

≤ 18

Laidumas vandens garams

garų difuzijos koeficientas

5/10

Atsparumas ugniai**

min.

≥ 240

Matmenų tikslumas

mm

± 1 mm

Svoris

kg

17,20

1 210 ÷ 1 400 2

33

S t a t y b a / Te c h n o l o g i j a

Nuotraukos iš „Saint-Gobain statybos gaminiai“ archyvo.

korozijai, tinka ir mažaaukščių, ir daugiaaukščių įvairios paskirties pastatų vidaus bei išorės sienoms mūryti.

Silikatinių plytų sienas būtina apšiltinti termoizoliacinėmis medžiagomis. Norint pasiekti šiuo metu galiojančią norminę 5 m2K/W šiluminę varžą, silikatinių plytų sieną reikia apšiltinti 17–18 cm storio izoliaciniu sluoksniu. Lietuvoje ilgą laiką buvo gaminamos tik paprastos silikatinės plytos, tačiau nuo 1999 m. pradėti gaminti ir silikatiniai blokai.

Silikatiniai blokeliai yra su tuštumomis ir turi specialios formos šonines briaunas – su įlaida ir iškyša, leidžiančias

sienas mūryti be vertikalių siūlių. Iki minimumo sumažinus mūro siūlių skaičių, sumažėjo vietų, per kurias gali smelktis šaltis ir drėgmė. Mūrijant naudojamas sudėtinis cemento ir kalkių skiedinys arba specialus sausųjų klijų mišinys (plonasluoksnis skiedinys).

Statant sienas iš silikatinių blokelių, gerokai sumažėja statybos sąnaudos, nes taupomos medžiagos ir laikas: techninės blokų ypatybės leidžia vieno aukšto namus mūryti iš 15 cm storio blokų; dviejų ar trijų aukštų pastatus – iš 18 cm storio blokų. Silikatinių blokų matmenų tikslumas

Akytojo betono blokelio „Aeroc EcoTerm Plus 375“ techniniai rodikliai

34

Pavadinimas

Mato vienetai

„Aeroc EcoTerm Plus 375“

Matmenys

mm

200 x 600 x 375

Tankis

kg/m3

300

Vidutinis gniuždymo stipris

N/mm2

1,8

Šilumos laidumo koeficientas λ 10

W/(m·K)

≤ 0,072

Atsparumas šalčiui, konstrukcinis

25 ciklų

Įmirkis

%

59

Laidumas vandens garams

garų difuzijos koeficientas

5/10

Susėdimas

mm/m

0,3

Svoris

kg

18,5

Te c h n o l o g i j a / S t a t y b a

padeda taupyti vidaus apdailos medžiagas – sienas iš vidaus užtenka tinkuoti tik 2–3 mm storio gipsinio tinko sluoksniu ir jau bus galima jas dažyti, apklijuoti plytelėmis ar tapetais.

Akytojo betono (dujų silikato) blokeliai Akytos struktūros dirbtinio akmens medžiagos – akytojo betono – gamybos technologija buvo atrasta Suomijoje ir Švedijoje tik 1920–1930 metais. Didelę dalį akytojo betono sudaro uždaros oro poros. Šiuo metu Lietuvoje yra žinomi „Aeroc“, „Ytong“, „Texoblock“, „Roclite“ prekių ženklų akytojo betono blokeliai. Visos akytojo betono žaliavos yra natūralios mineralinės medžiagos – cementas, kalkės, susmulkintas mažos frakcijos kvarcinis smėlis. Akytojo betono blokelių kokybė itin priklauso nuo žaliavų ir gamybos technologijų, o jos skirtingose gamyklose gali labai skirtis.

Iš akytojo betono blokų, turinčių patį mažiausią sausąjį tankį (375 kg/m3), galima statyti vienasluoksnes išorės sienas be šilumos izoliacijos sluoksnio. Tokia natūrali „kvėpuojanti“ ir šilumą akumuliuojanti išorinių sienų konstrukcija formuoja patalpose sveiką ir malonų mikroklimatą, lyginamą net su rąstinių namų mikroklimatu. Akytojo betono blokelių išorės sienos išlygina lauko temperatūros paros svyravimus, todėl pastate šaltais žiemos vakarais išlieka jauki šiluma, o karštomis vasaros dienomis – maloni vėsa.

Labai svarbus veiksnys yra akytojo betono blokelių matmenų tikslumas, priklausantis nuo gamybos technologijos.

Blokelių galiniai paviršiai gali būti lygūs ar su įlaidomis. Tai turi įtakos blokelių sujungimui. Jei galiniai paviršiai yra su įlaidomis, jiems sujungti nereikės klijų ar skiedinio. Taip be skiedinio „surakintos“ blokelių vertikalios siūlės spartina statybos darbus, mažina jos išlaidas. Blokelių matmenų tikslumas pagal aukštį nusako, kokio pobūdžio mūre bus horizontali siūlė. Esant matmenų tolerancijai ±1 mm, užtenka 1–3 mm storio klijų sluoksnio. Kitais atvejais reikia apie 10 mm storio skiedinio sluoksnio. Blokelių galiniai paviršiai gali turėti įlaidas. Tai reiškia, kad sieną galima mūryti naudojant klijus vien horizontalioms siūlėms, o darant vertikalias siūles užtenka prispausti blokelius vieną prie kito.

Akytojo betono blokeliai patalpose palaiko sveiką mikroklimatą, o sienose akumuliuoja šilumą. Jei patalpų santykinė oro drėgmė bus padidėjusi, tokių blokelių sienos lengvai sugers vandens garus, o drėgmei sumažėjus, greitai išdžiūs.

Sienų iš akytojo betono absorbcinis drėgnis siekia vos 4–6 proc., todėl jos būna šiltos. Dar viena labai svarbi akytojo betono ypatybė – jokiomis sąlygomis jame nesusidaro pelėsių. 440 mm storio sienos iš 450 kg/m3 tankio akytojo betono blokelių šiluminė varža būtų 3,69 m2K/W.  Tęsinys kitame žurnalo numeryje.

35

Stat yba / Konsultacija

Ką būtina žinoti statant iš akytojo betono blokelių „Sormat NAT L“ – poliamidinis kaištis, skirtas nedidelėms apkrovoms.

Ištraukimo jėga – 100 kg, bet turi būti taikomas 1:3 atsargos koeficientas.

„KTB“ – įsukamas kaištis, skirtas lengvoms konstrukcijoms prie dujų silikato pagrindo tvirtinti. Ištraukimo jėga – 100 kg, bet turi būti taikomas 1:3 atsargos koeficientas. Tinka tvirtinti virtuvės baldams, kriauklėms, radiatoriams ir pan.

Kaip kinta blokelių gniuždomasis stipris, kai statoma drėgnuoju metų laiku, arba esant artimai 0 °C temperatūrai?

Drėgmė į statybines konstrukcijas patenka tiek pastato statybos, tiek jo eksploatavimo metu. Tam tikras drėgmės kiekis (akytajame betone iki 30–35 %) išlieka statybinėje medžiagoje net po gamybos proceso (technologinė drėgmė).

Dėl šios priežasties pastato eksploatacijos pradžioje jame yra gerokai daugiau drėgmės. Tačiau tokie drėgmės kiekiai nekeičia blokelių gniuždomojo stiprio. Žinoma, statant šaltuoju metų laiku, labai įmirkusios ir laiku nuo drėgmės neapsaugotos sienos dėl šalčio ciklų poveikių gali prarasti dalį savo ypatybių, bet sertifikuoti „Aeroc“ prekių ženklo gaminiai atitinka nuo F25 iki F50 atsparumo šalčiui klases.

Kokių reikia statybos sąlygų, statant namą iš akytojo betono blokelių?

Patartina apsaugoti statomas sienas nuo kritulių jas papildomai uždengiant polietilenine plėvele. Normaliomis eksploatacijos sąlygomis akytojo betono konstrukcijose drėgmės kiekis iki pastovaus beveik išsilygina per pirmąjį šildymo sezoną ir dažniausiai, atsižvelgiant į svorį, išlieka 4–6 %. Statybų metu drėgmė idealiai pašalinama tada, kai siena atvira difuzijai iš abiejų pusių. Drėgmė geriau pereina iš šiltos aplinkos į šaltesnę, todėl statant sienas iš „Aeroc“ medžiagų labai svarbu, kad jų išorinė apdaila būtų užtektinai laidi drėgmei (pvz., mineralinis tinkas).

Taip pat svarbu, kad vidinio paviršiaus apdaila būtų laidi vandens garams, nes tai užtikrina, kad bus palaikomas

36

geras patalpų mikroklimatas. Visoms akytojo betono konstrukcijoms galioja tas pats principas – konstrukcijoje esanti ar į ja patenkanti drėgmė visą laiką turi garuoti, kad sienos galėtų džiūti bent jau iš vienos pusės.

Akytojo betono blokelių horizontalioms siūlėms užtaisyti naudojamas „Aeroc“ klijų mišinys. Ar reikia šiuo mišiniu jungti vertikaliai pjaustytas blokelių dalis, kai mūrijami pastato kampai, erkeriai ir panašios dalys? „Aeroc“ klijai naudojami akytojo betono blokeliams jungti horizontaliai, tačiau jais nereikia tepti vertikalių mūro siūlių. Tam viename blokelio gale yra specialūs vertikalūs grioveliai, kurie užpildomi tais pačiais klijais arba mažo plėtimosi poliuretaninėmis montavimo putomis. Jei blokelis sutrumpintas ir kartu buvo nupjauti grioveliai, tai viename blokelio gale pjūklu ar freza reikia įpjauti tokius pačius griovelius ir juos užpildyti klijais arba putomis – nesvarbu kurią sienos vietą, kampinę ar ne, reikėtų mūryti.

Ką reikia žinoti apie į akytojo betono sieną montuojamus tvirtinimo elementus?

Dujų silikatas yra sąlyginai mažo tankio medžiaga, kuriai reikia specialių tvirtinimo elementų. Būtina atsiminti, kad prie akytojo betono pagrindo jokiu būdu negalima tvirtinti elementų kalamaisiais įrankiais. Pasirinkus tinkamus tvirtinimo sistemos kaiščius svarbu pasirinkti ir reikiamus įsukamus varžtus. Jie turėtų būti su stora metaline šerdimi ir plonu sriegiu, kad šis galėtų užtektinai išplėsti kaištį. 

Pulsas / Statyba

Vilkaviškio rajono savivaldybė baigia įgyvendinti daugiau nei 20 reikšmingų projektų Vilkaviškio rajono savivaldybės įgyvendinami projektai yra įvairiapusiški, todėl kaupiama patirtis ateityje tikrai pravers.

Vilkaviškio rajone iki šių metų pabaigos su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama planuojama pabaigti įgyvendinti 15 projektų, o 2014 m. – ir dar šešis. 2012 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija baigė įgyvendinti projektus „Vilkaviškio rajono Bartninkų miestelio viešosios paskirties pastato modernizavimas bei viešųjų erdvių sutvarkymas“ ir „Vilkaviškio rajono Matlaukio kaimo viešosios paskirties pastato modernizavimas bei viešųjų erdvių sutvarkymas“.

Jais buvo siekiama sukurti trūkstamą ir pagerinti esamą infrastruktūrą, kad būtų tenkinami gyventojų poreikiai.

Bartninkų miestelyje buvo rekonstruotas buvusio vaikų darželio pastatas, sutvarkyta aplinka ir esančios infrastruktūros objektai. Pastate įrengtos kaimo bendruomenės centro ir kultūros centro patalpos, miestelyje įrengtas sporto aikštynas, pėsčiųjų takai, sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Šiuo projektu buvo siekiama kompleksiškai išspręsti miestelio problemas ir mažinti socialinę ekonominę kaimo atskirtį, miesto ir kaimo skirtumus. Šiuo metu Vilkaviškio rajone baigiamas įgyvendinti projektas „Vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ pastatų rekonstravimas ir energetikos sistemų modernizavimas“. Jam skirta 803 029 litai, iš jų – 682 574 litai ES lėšos. Vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“ – viena didžiausių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Ją lanko per pusantro šimto vaikų. Čia šešiose grupėse iš 12-os ugdomi ir vaikai, turintys fizinę ar protinę negalią, kalbos ir komunikacijos ar kitų raidos sutrikimų. Sėkmingai buvo renovuota tai, kas turi didžiausią įtaką sunaudojamai energijai, – apšiltintas pastato fasadas ir stogas, renovuota šildymo sistema, elektros instaliacija, todėl ketinama per metus sutaupyti iki 0,11 GWh šildymui skirtos energijos.

Pernai Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ taip pat buvo įgyvendintas iš ES fondo finansuotas modernizavimo projektas. Jo metu suremontuotos vandentiekio ir nuotekų sistemos, atliktas bendras patalpų remontas, įsigyta baldų ir įrangos. Iš viso pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą investuota 1 020 586 litai.

Pagal tą pačią programą šįmet tvarkomi ir Virbalio bei Klausučių seniūnijų pastatai bei viešosios erdvės. Virbalio miestelyje ir Klausučių kaime rekonstruojant ir bendruomenės poreikiams pritaikant senosios Virbalio mokyklos bei dalies Klausučių seniūnijos administracinio pastato patalpas siekiama sukurti viešąją ir bendruomeninę infrastruktūrą. Pasak Vilkaviškio r. savivaldybės investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Valdo Rikliaus, Virbalio bei Klausučių pastatai buvo atrinkti, atsižvelgiant į savivaldybės strateginio plėtros plano sprendinius. „Šiose seniūnijose gyvena didžioji dalis rajono gyventojų, todėl naudą pajus daugiausia žmonių. Be to, atsižvelgėme į būtinybę pasirinkti tokius objektus, kuriuos rekonstravus ar suremontavus būtų užtikrinta kompleksinė kaimiškųjų vietovių infrastruktūros plėtra“, – apie tai, kodėl projektui įgyvendinti buvo pasirinkti tie pastatai, pasakoja V. Riklius. Šalia senosios Virbalio mokyklos taip pat planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkyti privažiuojamuosius kelius, aplinką.

Klausučių kaime šįmet numatyta pagerinti laisvalaikio ir sporto infrastruktūrą. Projekto vertė – 4 022 256 litai, iš jų 3 696 127 litai – ES struktūrinių fondų dalis.

Taip pat šįmet iš ES struktūrinių fondų lėšų Vilkaviškio rajone bus įrengti du daugiafunkciai centrai Karklinių ir Pašeimenių kaimuose, ištirtos turizmo plėtros galimybės ir patikslintas strateginis plėtros planas bei Neįgaliųjų draugijai priklausančiose patalpose išplėtotos nestacionarios paslaugos. 

 Buvusiame Bartninkų vaikų darželyje įrengtos bendruomenės

 Apšiltintas vaikų lopšelio-darželio

centro ir kultūros centro patalpos.

„Pasaka“ pastatas.

37

S t a t y b a / A k t ua l i j o s

Darbų sauga – ne jūsų problema?

Eglė Kajauskaitė

Audronė Guigaitė, Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

38

Pavasarį į kiemus grįžta ne tik šiltuose kraštuose peržiemoję paukščiai, bet ir per šaltąjį sezoną stovėjusios statybinės gervės. Pasiraitoję rankoves į darbą vėl kimba statybininkai – prasideda naujas statybų sezonas. Panašu, kad šįmet jis bus itin aktyvus, nes valstybė vis dar neatsisako užmojų naujam gyvenimui prikelti kelis šimtus daugiabučių namų, po truputį atkunta investuotojai į naujus nekilnojamojo turto projektus, o ir eiliniai žmonės linkę atnaujinti ar pagražinti savo būstą. Tačiau skaičiuodami būsimą pelną ir stengdamiesi apžioti kuo daugiau projektų ir darbdaviai, ir statybininkai kartais pamiršta saugumą. O tai gali virsti skaudžiomis, kartais net mirtinomis nelaimėmis.

A k t ua l i j o s / S t a t y b a

Keletas būdingiausių nesaugaus darbo pavyzdžių

 Darbuotojas, ardęs seną gamybinių patalpų šiferio stogą, lūžus šiferio lapui nukrito iš maždaug 8 m aukščio. Reikiamos kolektyvinės apsaugos priemonės nebuvo įrengtos, o pats darbuotojas nebuvo prisitvirtinęs saugos diržu.  Darbuotojas neužfiksavo mobilaus bokštelio ratukų, be šalmo dirbo ant jo persisvėręs per aptvarų skersinį, rankomis perstumdamas bokštelį išilgai sienos, ir nukrito.  Darbų vykdytojas tris neapmokytus darbuotojus paskyrė atlikti pavojingų pastolių permontavimo darbų – vienas jų nukrito iš 3,5 m aukščio.

Pats darbų vykdytojas neprižiūrėjo, kaip buvo atliekami šie darbai.  Dirbdamas ant savadarbės darbo vietos paaukštinimo priemonės darbuotojas paslydo ir iš antro aukšto iškrito pro angą sienoje.  Ardant iš dalies sugriuvusį arkinį sandėlį, lūžo stogo asbestinio šiferio danga, ir darbuotojas iš 4,7 m aukščio nukrito ant betoninio grindinio.  Kėlimo kranu nukeliama gelžbetoninė plokštė kliudė pastato parapetą, kurio atskilusi dalis krisdama mirtinai traumavo apačioje buvusį darbuotoją.

Ypatingas dėmesys naujiems darbuotojams Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus nelaimingų atsitikimų darbe skaičius statybos įmonėse išliko beveik stabilus. Tačiau, palyginti su 2010 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius statybvietėse išaugo kone dvigubai. Iš dalies tokią statistiką galima paaiškinti tuo, kad padaugėjo pačių statybininkų. Tačiau kitas ne mažiau reikšmingas veiksnys – ne visada paisoma statybų saugos reikalavimų.

„Statybos įmonės, įvertinusios riziką, turėtų imtis reikiamų saugos priemonių, – pataria Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Guigaitė. – Priemonės pagal įvertintą riziką gali būti pačios įvairiausios: darbo organizavimas, kolektyvinės apsaugos priemonės (joms visada teikiama pirmenybė), asmeninės apsaugos priemonės ir t. t. Ypač būtina

pasirūpinti darbuotojų mokymu. Leisti darbuotoją į statybų aikštelę jo deramai neapmokius, neįsitikinus, kad jis mokės šį darbą (kartais ir pavojingą) saugiai atlikti, yra tiesiog nusikalstamas aplaidumas, skaudžius padarinius galintis lemti pažeidimas.“ Pasak specialistės, kiekvienas statybose dirbantis asmuo privalo būti informuotas apie galimą riziką susižaloti.

Daugiausia dėmesio reikėtų skirti pirmą kartą statybinius įrankius į rankas paėmusiems žmonėms. Sunkių ir mirtinų traumų statybos įmonėse tyrimai rodo, kad dažniau susižaloja įmonėje pirmus metus dirbantys asmenys. 2011 m. 64 proc. visų statybos įmonėse sunkias traumas patyrusių ir 69 proc. žuvusių darbuotojų įmonėje dirbo pirmus metus. „Pirmus metus įmonėje dirbančius asmenis darbų vadovai turėtų papildomai instruktuoti, mokyti, numatyti galimas situacijas ir bū-

39

S t a t y b a / A k t ua l i j o s

aukštai virš žemės, būtina įrengti visus saugumo reikalavimus atitinkančius pastolius ir kitas paaukštinimo priemones, pasirūpinti, kad statybininkai būtų tinkamai prisirišę ir t. t.“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė A. Guigaitė.

Pavojai dėl neblaivumo Darbuotojų sveikata ar gyvybe rizikuojama ir tada, kai netinkamai organizuojami ir vykdomi pavojingi darbai – dėl to įvyksta apie 28 proc. sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų. Pavojingiems darbams atlikti neišduodamos paskyros – leidimai, kai darbams vykdyti nėra parengto statybos darbų technologijos (vykdymo) projekto arba projektas yra parengtas, tačiau nevykdomi jo reikalavimai. „Pastebimas dar vienas statybos įmonių skaudulys – beveik visais nelaimingų atsitikimų atvejais darbuotojai buvo neblaivūs, – tvirtina A. Guigaitė. – Neblaivus darbuotojas tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tai neturėtų stebinti, nes apsvaigus sulėtėja reakcija, o neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus.“ Pernai iš visų aštuonių šalies įmonėse neblaivių žuvusių darbuotojų ir iš dešimties neblaivių sunkiai sužalotų atitinkamai keturi ir septyni buvo statybos įmonių darbuotojai. Beveik visi jie traumas patyrė nukritę iš aukštai. Jų kraujyje nustatyta nuo 0,45 iki 3,55 promilės etilo alkoholio.

dus, kaip saugiai atlikti darbus, – įsitikinusi A. Guigaitė. – Statybvietėse tai ypač aktualu, nes jose situacija labai dažnai keičiasi ir sprendimai turi būti priimti tučtuojau, kartais ir tuo metu, kai šalia nėra darbų vadovo.“ Pasak specialistės, mokant ir naujus, ir jau patyrusius statybininkus, pateikiamą informaciją reikia sieti su konkrečia esama situacija ir kiekviena konkrečia užduotimi. O svarbiausia – geras bendradarbiavimas.

Kiekvienas darbuotojas, kai reikia pradėti naujus darbus ar užduotis, turi žinoti, kad kilus bet kokiai problemai ar tiesiog norėdamas pasikonsultuoti drąsiai gali kreiptis patarimo, pamokymo ar pagalbos.

Pavojingiausi – aukštalipių darbai 2012 m. statybos įmonėse įvyko 12 mirtinų ir 40 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (2011 m. – atitinkamai 13 ir 33). Iš jų apie 65 proc. darbuotojų buvo sunkiai ir mirtinai sužaloti atlikdami statybos remonto darbus.

Dažniausiai mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko darbuotojams iš aukštai nukritus: remontuojant stogus, atliekant apdailos darbus arba lipant kopėčiomis. Dėl šios priežasties pernai žuvo apie 36 proc. visų žuvusiųjų statybos įmonėse, sunkiai susižalojo apie 43 proc. iš sunkias traumas patyrusių statybos įmonių darbuotojų. „Tokių nelaimių galima būtų išvengti, jei prieš pradedant darbus būtų įvertinta rizika nukristi ir susižaloti. Tais atvejais, kai statybininkai turi dirbti

40

Gali tekti patuštinti kišenes „Ir tiriant nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, ir tikrinant įmones vis dar dažnai nustatoma pasikartojančių pažeidimų, lėmusių ar galinčių lemti skaudžias nelaimes darbo vietose, – sako A. Guigaitė. – Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad beveik visus pavojus, su kuriais susiduria atskirų statybos profesijų darbuotojai, įmanoma iš anksto nuspėti ir užkirsti jiems kelią.“ Būdingiausios nelaimių priežastys: netinkamai organizuoti ar vykdyti pavojingi darbai statybvietėse; neįrengtos kolektyvinės saugos priemonės; nustatyta tvarka neapmokytas arba tiesiog neatestuotas, neinstruktuotas saugos ir sveikatos klausimais darbą atlikęs asmuo; per maža saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje ir t. t. Siekiant sumažinti trumpalaikių ir netikėtai iškylančių pavojų riziką, specialistė pataria imtis prevencinių priemonių – numatyti visas galimas pavojingas situacijas, rizikas ir įsitikinti, kad vienos rizikos sumažinimas nepadidins kitos.

Paklausta apie tai, kas gresia įmonėms ir verslo liudijimus turintiems individualiai dirbantiems statybininkams, jei šie nesilaiko elementarių saugos reikalavimų, Valstybinės darbo inspekcijos atstovė neslepia, kad teks patuštinti kišenes. „Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimus darbdaviui numatyta bauda nuo 500 iki 5 000 litų“, – sako A. Guigaitė. 

Statyba

41

Inžinerija / Sprendimai

Šildymo ir vėdinimo sistemų inžineriniai sprendimai renovuojamų daugiabučių pastatų energiniam efektyvumui didinti II dalis. Vėdinimo sistemų renovacijos būdai (Pradžia praėjusiame numeryje)

42

Sprendimai / Inžinerija

Dr. GIEDRIUS ŠIUPŠINSKAS VGTU Pastatų energetikos katedros lektorius, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas

Lietuvoje beveik visuose daugiabučiuose namuose įrengta natūrali oro tiekimo ir šalinimo sistema. Oras į patalpas patenka neorganizuotai – per įvairius plyšius ir nesandarias vietas, o šalinamas organizuotai – iš virtuvių, vonios ir tualeto patalpų pro įrengtas vėdinimo šachtas. Tačiau toks vėdinimo būdas energiniu požiūriu yra neefektyvus. Pasikeitus senus langus naujais ir sandariais, patenkančio šviežio oro kiekis į patalpas itin sumažėja. Be to, organizuoto oro ištraukimo kanalai nebuvo valomi visą eksploatavimo laikotarpį, todėl dažnai yra užteršti ir nebeužtikrina reikiamos traukos.

Per maža patalpų oro kaita didina įvairiausių alergenų, teršalų ir CO2 koncentraciją, o padidėjęs drėgmės kiekis didina pelėsių atsiradimo tikimybę šaltesnėse konstrukcijų vietose. Ilgą laiką gyvenant tokiose patalpose, išryškėja neigiamas poveikis žmogaus sveikatai, padidėja rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis. Su šiomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose įgyvendinta daugiabučių pastatų renovacija (Vokietija, Lenkija), todėl verta pasimokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą kompleksiškai renovuojant daugiabučius namus.

Norint pasiekti reikalaujamas ar net dar labiau sumažinti pastato šilumos suvartojimo normas, neužtenka namą tik „apvilkti“ šiltinamosiomis medžiagomis. Sumažinus nuostolių per atitvaras dydį, kita dalis – vėdinimo nuostoliai – nenusižengiant norminiams šviežio oro kiekio reikalavimams, gali būti mažinami tik atgaunant kiek įmanoma didesnę šilumos dalį, skirtą jam pašildyti. Tad logiškiausias sprendimas būtų įrengti organizuotą oro padavimo ir ištraukimo iš daugiabučių namų butų, t. y. rekuperacinę (atgaunančią šilumą) sistemą. Jos veikimo principas gana paprastas: naudojant ištraukiamo iš patalpos šilto užteršto oro energiją per papildomą įrenginį dalis jo šilumos perduodama šaltam šviežiam lauko orui pašildyti. Dažniausiai tokiose sistemose tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai nesimaišo, šiluma perduodama per įrenginį – rekuperatorių.

43

Inžinerija / Sprendimai

Techninius sprendimus, kurie apimtų esamų daugiabučių namų vėdinimo sistemos modernizavimą, galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: centrinės mechaninės oro tiekimo ir ištraukimo sistemos atgaunant šilumą arba atskiros individualios sistemos su šilumos rekuperacija.

Pigiausias ir populiariausias alternatyvus sprendimas – įrengti naujuose languose orlaides arba tiesiog dažniau atverti langus ir vėdinti. Tačiau šis sprendimas ne tik neužtikrina tinkamos oro kaitos, bet ir iššvaisto šilumą.

Galimos modernizavimo priemonės 1) Paliekama esama neorganizuota oro vėdinimo sistema, užtikrinant norminį šviežio oro kiekį.

Tai pigiausias ir paprasčiausias sprendimas – patalpos vėdinamos per languose įmontuotas orlaides arba išorinėje sienoje montuojamus orlaidžius, kurie patys užsiveria, kai oro temperatūra lauke nukrenta žemiau nei –5 °C. O šalinamas oras per virtuvės, tualetų ir vonių patalpose esančius natūralios traukos kanalus arba periodinio veikimo oro šalinimo ventiliatoriais. Tokiu atveju būtina numatyti, kad pastato šildymo sistemos prietaisų galia būtų parinkta įvertinus papildomus dėl vėdinimo patiriamus nuostolius.

1 pav. Centrinė mechaninė oro vėdinimo

Atidavęs šilumą užterštas oras išmetamas į aplinką.

Ortakiai gali būti vedami ir pastato viduje, jeigu tam yra techninės galimybės.

Tiesiant ortakius išorėje, juos būtina izoliuoti.

sistema su rekuperacija

Tiekiamas oras patenka į vėdinimo įrenginį, atgauna šilumą iš šalinamo oro, papildomai pašildomas ir tiekiamas į butus

Natūralaus ištraukimo grotelės.

Šviežias pašildytas oras į kambarius patenka per izoliuotus ortakius, atvestus už išorinės sienos.

44

Užterštas oras šalinamas per mechaninę ištraukimo sistemą (ventiliatorius oro paruošimo įrenginyje ant stogo).

Sprendimai / Inžinerija

Pranašumai

Pranašumai

 Nereikia didelių investicijų.

 Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

 Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

 Sumažėja alergenų ir CO2 koncentracijos didėjimo, pelėsių atsiradimo galimybė.

Trūkumai

 Padidinamas šilumos poreikis šviežiam orui pašildyti ir elektros kiekis oro ištraukimo ventiliatoriams.  Šis sprendimas neleidžia pasiekti akivaizdžiai mažesnių pastatų šilumos poreikių, nei to reikalauja dabartiniai norminiai dokumentai.

 Mažėja šilumos poreikis vėdinant.  Tokias sistemas galima komplektuoti atskirai kiekvienoje laiptinėje.

Trūkumai

 Sudėtinga patenkančio ir ištraukiamo oro kiekio kontrolė.

 Reikia didelių investicijų ir kartais papildomų energijos sąnaudų elektros ventiliatoriams, kartais – šilumos (jei ankstesnis šviežio oro kiekis buvo bent dvigubai mažesnis nei norminis).

2) Neorganizuota oro vėdinimo sistema keičiama centrine mechanine rekuperacine vėdinimo sistema.

 Pastate atsiranda nauja inžinerinė infrastruktūra, kuriai reikia techninio ir teisinio šeimininko bei prižiūrėtojo.

Norint maksimaliai sumažinti šilumos poreikius daugiabučių pastatų patalpoms vėdinti, turi būti įrengtos centrinės mechaninės oro tiekimo ir oro šalinimo sistemos su šilumos rekuperacija. Siūloma įrengti centrinę priverstinę mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą su kintamo dažnio ventiliatoriais.

Centrinės oro sistemos ortakiai (stačiakampio profilio) gali būti įrengiami ant pastato išorinių konstrukcijų, izoliuojant išorines sienas šilumos izoliacija. Toks sprendimas sumažina darbų apimtis kiekviename bute, be to, daugiabučiuose namuose lubos yra gana žemos, todėl išdėstyti ortakius patalpų viduje tiesiog neužtenka vietos. Įrengiant sistemą pastato išorėje, būtina užtikrinti, kad šilumos izoliacijos storis atitiktų bent minimalius ortakių izoliavimo reikalavimus. Šviežias lauko oras paimamas per ant stogo įrengtą centrinį oro vėdinimo įrenginį, ten iš dalies pašildomas per plokštinį šilumos utilizatorių ištraukiamu oru. Kiek pašildytas šviežias oras išoriniais ortakiais tiekiamas į patalpą per tarp lango ir šildymo prietaiso įrengtą angą (orlaidį). Radiatoriaus galia parenkama taip, kad pašildytas tiekiamas oras pasiektų norminę temperatūrą.

Užterštas oras mechaniniu būdu šalinamas per jau esamus vėdinimo kanalus tualete, vonioje ir virtuvėje. Prieš projektuojant ir diegiant šią sistemą, būtina įvertinti oro ištraukimo kanalų būklę, užterštumo lygį ir juos išvalyti. Taip pat dar projektuojant naują sistemą būtina apgalvoti, kaip bus užtikrinta, kad iš vieno buto pašalintas oras nepatektų į kitą.

Galimas alternatyvus sprendimas ortakius, jei yra techninių galimybių (1 pav.), išvedžioti pastato viduje ir orui paskirstyti – butuose. Tačiau tokiam būdui reikia dar didesnių investicijų ir atlikti daugiau statybinių darbų kiekviename bute. Vertinant esamą butų nuosavybės situaciją, toks sprendimas sudėtingas arba beveik neįmanomas.

 Sudėtinga tiksliai apskaičiuoti šilumos sąnaudas patalpoms vėdinti.  Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl tikėtinas sezoninis energinis tokių įrenginių efektyvumas yra gerokai mažesnis nei projektinis.  Duomenų eksploatuojant tokias sistemas trūksta, todėl išlieka sistemos dydžio, triukšmo lygio ir reguliavimo galimybių klausimai.

3) Esama neorganizuota oro vėdinimo sistema keičiama įrengiant decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą atskirai kiekviename bute.

Jei renovuojant daugiabutį namą nepavyksta gauti reikiamo gyventojų sutikimų skaičiaus centrinei mechaninei vėdinimo sistemai įrengti, galima sumontuoti decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Galimi du variantai: pirmas – atskiri įrenginiai montuojami kiekviename kambaryje atskirai (2 pav.), antras – viena mechaninė vėdinimo sistema atgaunant šilumą montuojama atskirai kiekviename bute. Šių sistemų skirtumas yra tas, kad pasirinkus pirmąjį būdą nereikia bute įrengti ortakių. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju šie įrenginiai neleidžia į patalpą tiesiogiai įtekėti šalto oro srovėms. Ventiliatoriams reikia nedidelės elektros galios, o skleidžiamo triukšmo lygis neviršija normos.

Tualeto patalpoms vėdinti įrengiami periodinio veikimo oro šalinimo ventiliatoriai.

45

Inžinerija / Sprendimai

Norint pasiekti reikalaujamas ar net dar labiau sumažinti pastato šilumos suvartojimo normas, neužtenka namą tik „apvilkti“ šiltinamosiomis medžiagomis.

Pranašumai

 Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.  Tiekiamo oro kiekis gali būti individualiai reguliuojamas ne tik bute, bet ir atskirose buto patalpose.  Sumažėja pelėsių atsiradimo galimybė.  Atsiranda galimybė mažinti šilumos poreikį patalpoms vėdinti.

Trūkumai

 Reikia ypač didelių investicijų (dar didesnių nei įrengiant centrinę sistemą).  Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių veiksnių, todėl tikėtinas tokių įrenginių sezoninis energinis efektyvumas yra gerokai mažesnis nei projektinis.

Straipsnyje remiamasi septintosios Bendrosios programos „Gyvenimo kokybės gerinimas ES vystant darnių CO2 neutralių EKO miestų plėtrą („Sustainable Zero Carbon ECO-Town Developments Improving Quality of Life across EU“ (ECO-Life) projekto medžiaga. 

2 pav. Decentralizuoto vėdinimo įrenginiai

su šilumos rekuperatoriais

1

2

3

1 4

46

Sprendimai / In탑inerija

47

Inžinerija / Sprendimai

Vėdinimo kokybė renovuojamuose daugiabučiuose namuose Giedrius Dargis

Daugiabučių namų renovaciją dažnai suprantame kaip išorinių atitvarų šiltinimą, šildymo sistemos modernizavimą ir fasadų pagražinimą. Tačiau nė viename anksčiau renovuotame daugiabutyje name Lietuvoje nėra įrengta organizuota vėdinimo sistema. Techniniuose projektuose vėdinimas lyg ir minimas, bet rengiant investicinius projektus, jam skirti pinigai išbraukiami ir nieko nepadaroma.

DCV vėdinimo sistemos veikimo schema

Organizuotas vėdinimas naudojant šilumogrąžos sistemas (rekuperatorius) renovuojamuose daugiabučiuose namuose yra sudėtingas ir jam reikia didelių investicijų. Tokių namų gyventojai dar nėra įpratę eksploatuoti inžinerijos įrenginių.

Deja, deramai neprižiūrimas rekuperatorius negali grąžinti investicijų.

Labiausiai pasaulyje paplitęs natūralus vėdinimas yra visuose senesnės statybos Lietuvos daugiabučiuose namuose. Grynas patalpų oras – tai ne tik geros savijautos pagrindas. Jis neleidžia atsirasti pelėsiams, blogam kvapui, rasoti langams. Vėdinimo užduotis – pašalinti ore susikaupusius teršalus ir pakeisti juos grynu oru. Pastatuose iki renovacijos neorganizuotai vykstant oro mainams, prarandama apie 50 proc. bendrosios būste sunaudojamos energijos.

Tai itin nepageidaujama! Vykdant renovaciją, pastatai

48

Sprendimai / Inžinerija

Hibridinės vėdinimo sistemos DCV pranašumai:

 paprasta įrengti gyvenamuosiuose namuose nesudarant nepatogumų gyventojams be didelės intervencijos į būstą;  beveik nereikia jokios priežiūros;  užtikrina reikiamą oro apykaitą;  išsaugo elektros ir šiluminę energiją;  veikia tyliai ir nereikia reguliuoti;  užtikrinamas ilgalaikis veikimas (Lietuvoje nepriekaištingai veikia jau dešimt metų);  investicijos – apie 35 Lt/kv. m gyvenamojo ploto.

„įvelkami“ į sandarų „voką“, todėl oras negali patekti į vidų ir pasišalinti kartu su nepageidaujamais kvapais, CO2 ir drėgme. Kita problema – po renovavimo vėdinimo šachtos lieka nesandarios arba užkimštos. Dažnai gyventojams atrodo, kad vėdinimo kanalų nereikia, todėl periodiškai jų nevalo, o kanaluose kaupiasi dulkės, voratinkliai ir vis mažiau praleidžia oro.

Renovuojant pastatus paprasčiausia ir pigiausia išnaudoti jau esamas pastato vėdinimo galimybes. Ir nereikia nieko išradinėti – prie poreikių prisitaikanti vėdinimo sistema DCV (angl. Demand Controlled Ventilation) jau sukurta prancūzų įmonės „Aereco“. Šis vėdinimo būdas labai paprastas ir natūralus – grynas oras tiekiamas į tas patalpas, kur žmonės praleidžia daugiausia laiko, o užterštas oras pašalinamas per pagalbinėse patalpose jau esančius vėdinimo kanalus.

Virtuvės, vonios ir tualeto vėdinimo kanalai ištraukia užterštą orą, neleisdami jam judėti chaotiškai. Įdiegus DCV sistemą, vidinės durys turėtų būti nesandarios – su grotelėmis ar tarpeliu apačioje. Naudojantis šia sistema, gyventojams visiškai nereikia reguliuoti vėdinimo intensyvumo, nes jis savaime nuolat prisitaiko prie realiųjų poreikių.

Oro tiekimo įrenginiuose – sandariuose languose ar lauko sienose sumontuotose orlaidėse – yra mechaninis drėgmės jutiklis, reguliuojantis pritekančio lauko oro paskirstymą patalpose. Ant vėdinimo kanalų angų įrengiami oro šalinimo įtaisai – žaliuzių grotelės su mechaniniu drėgmės jutikliu, reguliuojančiu oro apykaitą. Įrenginių, kurių veikimui lauko oro drėgmė nedaro jokios įtakos, funkcionavimo principas yra paprastas. Juose esantis poliamidinio audinio jutiklis įgeria oro drėgmę iš vidaus, pailgėja ir per svirtis atveria vėdinimo angas. Vėdinantis patalpoms drėgmė iš jutiklio ga-

ruoja, tad jis traukiasi ir uždaro vėdinimo angas. Vėdinimo intensyvumas valdomas pagal vidaus oro drėgmės kaitą, nes tai objektyviausias parametras, nusakantis, kad viduje yra žmonių. Juk patalpose žmogus išskiria drėgmę į orą kvėpuodamas, prakaituodamas, užsiimdamas įvairia veikla, pavyzdžiui, gamindamas maistą, prausdamasis, skalbdamas ir pan. Būste išskiriamas drėgmės kiekis yra tiesiogiai proporcingas susidarančiam CO2 kiekiui.

Tokiu pačiu būdu valdant oro pritekėjimą ir ištraukimą pasiekiama ideali oro srautų pusiausvyra ir, svarbiausia, – išsaugoma šiluma. Aišku, orlaidės įleidžia į vidų lauko oro, kurį reikia pašildyti. Tačiau dėl drėgmės jutiklių veikimo ir srautų reguliavimo orlaidės įleidžia ribotą oro kiekį tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek būtina, o oro ištraukimo įtaisai riboja ištraukiamo oro srautą. Taip prarandama mažiausiai šilumos.

Kad DCV sistema veiktų, būtina pastato viduje sukurti šiek tiek žemesnį slėgį atmosferinio slėgio atžvilgiu. Natūraliai traukai paskatinti ant vėdinimo kanalų išvadų, juos sujungiant, įrengiami hibridiniai žemo slėgio oro šalinimo ventiliatoriai. Jie atlieka dvejopą (hibridinę) funkciją – praleidžia natūraliai ištraukiamą orą ir skatina trauką. Šie ventiliatoriai įrengiamai sujungiant vėdinimo kanalų grupes į kolektorius ant pastato stogo, todėl netenka nerimauti, kad prireiks ką nors keisti patalpų viduje.

DCV vėdinimo sistemos hibridinio ventiliatoriaus konstrukcija ir techninės ypatybės yra unikalios. Veikiant ventiliatoriui, sujungtų vėdinimo kanalų kolektoriuje sukuriamas ištraukimo slėgis, perduodamas vėdinimo kanalais į butus. Dėl to visi kanalai „traukia“ vienodai gerai. Jis yra nedidelis, nesudėtingai montuojamas ir lengvas – sveria 5 kilogramus.

Ventiliatoriaus galia – tik 10 vatų! Ventiliatorius maitinamas saugia 8–12 V nuolatine įtampa, transformuojama iš 230 V elektros tinklo. Turėdamas tokias technines charakteristikas jis atrodo labai perspektyvus žvelgiantiems į ateitį vartotojams. Pavyzdžiui, jei renovuojamo namo bendrija ant pastato stogo įsirengtų nedidelę saulės jėgainę, galima būtų apsieiti be ventiliacijos sistemos maitinimo iš centralizuoto elektros energijos tiekimo tinklo ir efektyvus vėdinimas gyventojams taptų visiškai nemokamas.

Gerai apšiltintame pastate veikiant hibridinei vėdinimo sistemai DCV, šiluminės energijos suvartojimas, tenkantis vėdinimo nuostoliams kompensuoti, per metus neturėtų viršyti 24 kWh/kv. metrui. 

UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ , Savanorių pr. 286, LT-49474 Kaunas, tel.+370 373 23 263, el. paštas info@a-v-s.lt, www.a-v-s.lt

49

Inžinerija / Objektas

Visoriuose pastatytas visai šaliai reikšmingas objektas Giedrė Balčiūtė

50

Vilniaus Visorių informacinių technologijų parke baigiamame įkurti Saulės energijos technologijų centre, priklausančiame įmonių grupei „BOD Group“, jau šiemet bus pradėti gaminti naujos kartos saulės moduliai. Jie bus parduodami Lietuvoje ir eksportuojami į kitas šalis. Išskirtiniai moduliai bus gaminami ypatingoje gamykloje – vienintelėje ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų bei Vakarų Europoje apšildomoje itin ekologiška ir gerokai pigesne už įprastą geoterminio šildymo sistema.

Objektas / Inžinerija

Gamykla – ne „dėžutė“ Naujajame pastate įsikurs ne tik Saulės energijos technologijų centras. Dalis pastato bus išnuomota ir lazerių gamintojams, kurie prisidės prie saulės modulių ir celių gamybos. Taip pat čia planuojama perkelti kompaktinių plokštelių gamybos skyrių.

Užsakovams norėjosi, kad pastatas būtų ne tik funkcionalus, patogus, ekonomiškas ir ekologiškas, bet ir išvaizdus bei modernus. Be to, ir šalies Vyriausybė pageidavo, kad Visorių informacinių technologijų parke stovėtų išskirtinės architektūros pastatai.

Projekto vyriausiasis architektas Tomas Rasiulis suprojektavo suapvalinto fasado pastatą. Nors suformuoti apvalumus sudėtingiau ir brangiau, nei pastatyti „dėžutę“, tačiau toks pastatas atrodo moderniau. Vien objekto statybos kaina siekia 45 mln. litų. Su įrengtomis visomis technologinėmis linijomis projektas kainuos apie 150 mln. litų.

Išlenktos fasadinės plokštės Kad pavyktų įgyvendinti sumanymą pastatyti įdomiau atrodantį „BOD Group“ gamyklos pastatą, dalis bendrovės „Kingspan“ tiektų fasadinių plokščių reikiamu spinduliu buvo išlenktos jau gamykloje. Iš viso fasadui prireikė per 6 tūkst. m2 plokščių, iš kurių – 500 m2 išlenktų. Kai kurios plokštės buvo pagamintos su akmens vatos užpildu, tačiau didžioji jų dalis buvo užpildyta priešgaisriniu putų poliuretano užpildu „IPN FIREsafe“. Anot UAB „Kingspan“ specialistų, šios įmonės priešgaisrinio putų poliuretano užpildo savybės atitinka aukščiausius priešgaisrinius reikalavimus, palyginti su kitais tokio tipo užpildais. Dėl jo pastato sienos atitinka degumo klasę B-s1, d0.

Jaukumui – stiklo pertvaros Naujojo pastato vidaus patalpoms estetikos suteiks ir berėmės stiklo pertvaros. Anot jas įrengusios bendrovės „Kogita“ direktoriaus Sigito Pociaus, šios iš 10 mm storio grūdinto stiklo pagamintos pertvaros įleis į patalpas daugiau natūralios šviesos ir suteiks jaukumo.

51

Inžinerija / Objektas

Berėmio stiklo konstrukcijų elementai ne tik atrodys estetiškai, bet ir leis darbuotojams matyti vieniems kitus, lengviau bendrauti, palaikyti šviesią nuotaiką. Bendras gamyklos stiklinių pertvarų plotas – net 2400 m2.

Milžiniškų apkrovų diktatas

Parengti techninį statinio projektą buvo patikėta inžinerinių konsultacijų bendrovei „Sweco Lietuva“, kurios inžinieriai – vieni stipriausių projektuotojų Lietuvoje, ypač gerai išmanantys aplinkosaugos reikalavimus. „Siekdami išsiaiškinti, kokių reikės pamatų, atlikome sklypo grunto geologinius tyrimus. Mums pasisekė, nes toje vietoje grunto viršuje yra truputis molio, o apačioje – žvyras ir smėlis. Dėl to tinkamoms atramoms padaryti prireikė mažiau sijų ir pavyko sutaupyti nemažai pinigų“, – džiaugėsi „BOD Group“ gamybos direktorius Vytautas Sakalauskas.

Rengiant projektą reikėjo atsižvelgti į tai, kad konstrukcijoms teks nemaži krūviai – gamyklos technologiniai įrenginiai sveria gana daug ir veikia kaip koncentruotos apkrovos. Be to, pastato viduje turės važinėti apie 1,5 t sveriantys automobiliniai krautuvai. Jiems sužymėti specialūs keliai. Taigi gamyklos 1 m2 plotui teks iki 2 t siekianti apkrova – keturis kartus didesnė nei įprastuose pastatuose.

Buvo nuspręsta statyti surenkamų gelžbetonio konstrukcijų pastatą. Atramines gelžbetonio konstrukcijas – kolonas ir sijas – pagamino AB „Aksa“. Beje, gelžbetonio konstrukcijų skaičius šį pastatą leidžia priskirti prie vienų pačių didžiausių statybinių objektų Lietuvoje pastaruoju metu.

52

Dėl didžiulių pastato konstrukcijų apkrovų ir novatoriškų projektinių sprendimų AB „Aksa“ darbuotojai turėjo pademonstruoti itin gerą technologinį ir inžinerinį pasirengimą. Šio objekto gelžbetonio kolonos išsiskiria itin dideliu konsolių skaičiumi. Kai kurių kolonų konsolių, ant kurių laikosi perdangos plokštės, ilgis siekia iki 1,3 m. Taip pat labai tvirtos ir pastato gelžbetoninės sijos, atlaikančios apie keturis kartus didesnes apkrovas nei įprastos.

Beje, dalis gelžbetonio sijų yra konsolinio tipo. Toks gelžbetonio kolonų ir sijų su konsolėmis pritaikymas yra vienas labiausiai išskirtinių pastato projektinių sprendimų.

AB „Aksa“ vertinimu, technologiniu požiūriu tai buvo pats sudėtingiausias iš įgyvendintų gelžbetonio konstrukcijų projektų, įkūnijęs drąsiausias užsakovų, projektuotojų ir gamintojų svajones.

Saulės energijos technologijų centras pastatytas ant stabilių gręžtinių pamatų – tai 100 kas 6 m išdėstytų kolonų. Kiekviena kolona, atsižvelgiant į po ja esantį gruntą, buvo įleista į 4–8 m gylį. Sumontavus pamatus, kelissyk patikrintas jų sėdimas.

Išmintingi inžineriniai sprendimai Statant objektą ieškota ir daugiau išmintingų sprendimų – dengusi stogą bendrovė stogo plokštes išliejo kampu, todėl nuolydžiams suformuoti prireikė gerokai mažiau darbo.

„Naujosios gamyklos techninį projektą parengusios bendrovės „Sweco Lietuva“ Pramonės ir infrastruktūros padalinio projekto vadovas Linas Šakalys teigė, kad pastatas bus gana palankus aplinkai, nes jame ne-

Objektas / Inžinerija

bus gaminama taršios produkcijos. „Įvertinus gamyklos oro taršą, paaiškėjo, kad nustatytos išmetamų teršalų ribinės vertės nebus viršytos. Pavyzdžiui, kietųjų dalelių vienų metų koncentracija sudarė 52 %, azoto oksido vienos valandos koncentracija – 24 % ribinės vertės“, – aiškina specialistas. Vis dėlto tam, kad būtų dar labiau sumažinta tarša, imtasi papildomų priemonių. Pavyzdžiui, atsisakyta numatytos dujinės katilinės. Taip pat, užsakovo pageidavimu, pasirūpinta ir šimtaprocenčiu gamybinių nuotekų valymu.

L. Šakalys džiaugėsi, kad požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje „Sweco Lietuva“ suprojektavo itin efektyvią vėdinimo ir dūmų šalinimo sistemą su srautiniais ventiliatoriais, atsisakė tradicinės ortakinės sistemos su daug vietos užimančiais ortakiais. Kai sistema veikia vėdinimo režimu, srautiniai ventiliatoriai užtikrina reikiamą oro apytaką automobilių saugykloje. Dėl to nesusidaro žmonių sveikatai kenksmingų anglies monoksido (CO) koncentracijų, o kilus gaisrui ribojamas dūmų plitimas.

AB „AKSA“ – VISOS GELŽBETONIO KONSTRUKCIJOS JŪSŲ STATYBOMS!

Saulės technologijų centro pastatui vėdinti bei technologiniams procesams palaikyti reikia tam tikro mikroklimato. Kelias dešimtis atskirų vėdinimo sistemų su rekuperaciniais oro tiekimo ir šalinimo įrenginiais, kurių pagrindinis bruožas – aukšta ventiliatorių efektyvumo klasė bei aukštas šilumos grąžinimo į pastatą efektyvumo koeficientas, šiuo metu baigia įrengti bendrovė „Dizaja“. Orui pašildyti visuose vėdinimo agregatuose buvo suprojektuoti ir įrengti žematemperatūriai (šildančio vandens temperatūra iki 40 °C) oro šildytuvai, leidžiantys maksimaliai efektyviai panaudoti geoterminę šilumą.

Atsižvelgiant į kokybės, kainos bei lankstumo santykį, gamykloje sumontuoti Lietuvos bendrovės „Amalva“ vėdinimo agregatai ir bendrovės „Systemair“ oro ir dūmų šalinimo ventiliatoriai. Šildymo, šaldymo, vėdinimo sistemas bus galima valdyti viena laisvai programuojama valdymo sistema, prijungta prie interneto tinklo. Tai leis bet kuriame pasaulio krašte prisijungus prie pastato inžinerinių sistemų matyti jų darbą ir keisti reikiamus parametrus.

L. Šakalio nuomone, buvo teisingai nuspręsta oro kompresorinę įrengti ne cokoliniame aukšte, bet požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje. Dėl tokio pasirinkimo nereikėjo įrengti atskiros kompresorių aušinimo sistemos.

Be to, kompresoriai šildo ir požemines automobilių stovėjimo patalpas, tad šiluma visiškai utilizuojama.

Roberto Krikščiūno nuotr.

    

KOLONOS RYGELIAI ir SIJOS PERDANGOS PLOKŠTĖS SIENINĖS ir COKOLINĖS PLOKŠTĖS ŠILTINTOS FASADINĖS PLOKŠTĖS

AB „AKSA“ Elektrėnų g. 10, Kaunas Mob. +370 687 89 380 www.aksa.lt

53

Inžinerija / Objektas

Bendradarbiavimas su „Uponor“ – tai tikra partnerystė kartu siekiant sėkmės Mes tikime, kad dalijimasis savo žiniomis ir patirtimi su partneriais yra geriausias būdas siekti bendro visų tikslo – sukurti žmogui geresnę aplinką. Todėl partnerystė yra viena svarbiausių mūsų vertybių, kurią mes suprantame kaip glaudų bendradarbiavimą visais lygiais. Mes užtikriname, kad mūsų sėkmė bus ir jūsų sėkmė.

Mūsų dešimtmečius kaupta patirtis ir paprasti, bet novatoriški energiją tausojantys ir tvarūs inžineriniai sprendimai užtikrina partnerystės sėkmę visame pasaulyje. Savo klientams siūlome ne tik daugybę pastatų vidaus klimato sprendimų. Mūsų požiūris į partnerystę įtikino daugumą statybos objektų savininkų, projektuotojų ir montuotojų daugiau nei iš 100 šalių visame pasaulyje, kad su mumis verta bendradarbiauti, nes „Uponor“ reiškia kur kas daugiau. „Uponor“ partnerystę supranta kaip siekį teikti pačias geriausias technines paslaugas. Mes didžiuojamės savo sukauptomis žiniomis ir džiaugiamės galėdami perduoti savo žinias jums.

Neatsižvelgiant į tai, ar ruošiatės statyti individualų namą, ar didžiulį komercinį pramoninį pastatą, ar esate santechnikas, ar profesionalus projektuotojas – mes siūlome asmeninę pagalbą ir konsultacijas. Jei jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės į bet kurį mūsų specialistą, nes būti „Uponor“ partneriu ir pasitikėti mumis visada verta.

Parodoje „RESTA 2013“ „Uponor“ pristatys pažangiausius šildymo, vėsinimo ir geriamojo vandens tiekimo sprendimus, kurie suteikia daugiau komforto ir, užtikrindami ekonomiškumą, efektyvumą bei tvarumą, padeda kurti malonią žmonių gyvenamąją aplinką.

Tarptautinė statybos ir remonto paroda „RESTA 2013“ vyks balandžio 24–27 dienomis. „Uponor“ stendą rasite 3 salėje.

UAB „UPONOR“, Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius Tel., faks. +370 5 213 2336, el.p. info.lithuania@uponor.com

54

Šildys ir šaldys gelmių vanduo Gamyklos pastatą nuspręsta aptaisyti kuo didesnės šiluminės varžos sluoksniuotomis konstrukcijomis. Tam pasirinktos „sandwich“ tipo sienų plokštės su poliuretano užpildu. Dabar gamyklos pastato šiluminė varža siekia beveik 5 m2 K/W, tad šildymo išlaidos bus nedidelės. Sutaupyti šilumai skiriamų lėšų padeda ne tik didelė pastato šiluminė varža, bet ir pasirinktas modernus geoterminis šildymas žiemą, o vasarą – šaldymas. Jį V. Sakalauskas įvardijo kaip pagrindinį gamyklos įrangos išskirtinumą. Kol kas, anot pašnekovo, „BOD Group“ yra pirmieji ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europoje pasirinkę tokį gamyklos šildymo ir šaldymo būdą.

Be to, pastate veiks ir pažangiausia klimato kontrolės sistema. Šiuos sudėtingus sprendimus įgyvendino UAB „Dizaja“. Jai buvo patikėta įrengti ir automatizuoti visas mechanines inžinerines sistemas: grindinį šildymą, kondicionavimą, vėdinimą, vandentiekį, nuotekas, automatinę pastato gesinimo ir dūmų šalinimo sistemas.

Beje, įrengti grnidinį šildymą šiame didžiuliame objekte buvo patikėta profesionaliai savo darbą išmanantiems UAB „UPONOR“ montuotojams.

Viena didžiausių geoterminio šildymo ir šaldymo sistemų Anot bendrovės „Dizaja“ projektų vadovo Tito Kecoriaus, pastato šilumos ir šalčio centro įrengimas inžineriniu požiūriu buvo įdomiausia ir sudėtingiausia

Objektas / Inžinerija

Pastatų vidaus ir lauko inžineriniai tinklai  vandentiekis ir nuotekos  šildymas, vėdinimas, kondicionavimas  elektros ir silpnų srovių tinklai  priešgaisrinės saugos sistemos  apsaugos ir stebėjimo kameros Roberto Krikščiūno nuotr.

jų atlikto darbo dalis. „Šio centro paskirtis – surinkti šilumą bei šaltį iš skirtingų šaltinių ir paskirstyti vartotojams. Šilumos ir šalčio centro širdis – šilumos siurbliai. Jais žemės geoterminė energija verčiama pastatui būtina šiluma. Po visu pastatu įrengti 109 giluminiai gręžiniai, o kiekvieno jų gylis siekia iki 150 m. Į

 pastatų valdymo automatizavimas Konsultuojame užsakovus supažindinami su pastatų inžinerinių sistemų inovacijomis, padėdami sukomplektuoti tinkamiausią įrangą bei parinkti patį optimaliausią technologinį sprendimą.

Projektuojame pastatų inžinerines sistemas greitai ir profesionaliai, o mūsų specialistų sukaupta patirtis padeda klientams dar projekto stadijoje identifikuoti visas nenumatytas aplinkybes bei įvertinti jų realizavimo galimybes.

Montuojame inžinerinius tinklus bei įrengimus savo jėgomis, todėl galime užtikrinti aukščiausią atliekamų darbų kokybę suteikdami visapusiškas garantijas bei profesionalų garantinį aptarnavimą.

Sistemų derinimą, automatizavimą ir paleidimą eksploatavimui vykdome tik atestuotų, profesionalių ir laiko patikrintų specialistų rankomis.

Pogarantinį aptarnavimą ir priežiūrą, klientui pageidaujant, vykdo mūsų antrinė įmonė „UAB Statinių priežiūra“, kuriai patikėdami savo klientus tuo pačiu perduodame ir savo darbo kultūrą bei vertybes.

55 w w w. d i z a j a . l t

Inžinerija / Objektas

Roberto Krikščiūno nuotr.

gręžinius suleista beveik 16 km vamzdžių. Jais iš požeminių vandens sluoksnių bus imama šilumos energija. Gręžiniai su šilumos siurbliais sujungti vamzdynais, kuriais cirkuliuoja šilumnešis – propilenglikolis. Jis uždaru kontūru pratekėjęs per gręžinius sušyla iki 5–10 °C ir patenka į šilumos siurblius, kurie, veikdami šaldytuvo principu, atšaldo propilenglikolį iki 0–5 °C ir šią šilumą perduoda pastato šiluminiam centrui, sušildydami vandenį iki 40 °C. Toliau, atsižvelgiant į pastato šilumos vartotojų poreikius, šiltas vanduo nukreipiamas į grindinio šildymo ar oro pašildymo sistemas. Vasarą tokiu pačiu principu gręžiniais cirkuliuojantis šilumnešis naudojamas patalpoms ir gamybos technologinėms linijoms vėsinti“, – aiškino pašnekovas.

Geoterminis šildymas Lietuvoje jau ne naujovė – pirmieji šilumos siurbliai mūsų šalyje parduoti dar 1996 m., tačiau, „Dizaja“ darbuotojų žiniomis, Saulės energijos technologijų centre buvo įrengta viena didžiausių Lietuvoje (0,8 MW) geoterminio šildymo ir šaldymo sistemų.

Didžiausias geoterminės energijos pranašumas – maža šiluminės energijos kaina. Paskaičiuota, kad šiluma gamyklai kainuos apie 12 ct už kilovatvalandę. Palyginti su dujiniu ar centralizuotu šildymu, skirtumas siekia iki 4–5 kartų. Toks pat kainų skirtumas išeina ir įprastų šaldymo agregatų pagamintą energiją palyginus su žemės energijos naudojama šaldyti.

56

Nors investicijos į geoterminio šildymo sistemą buvo apie 4 mln. litų, jos turėtų atsipirkti maždaug per 3,5 metų.

„BOD Group“ pastato pirmo šildymo sezono stebėsena rodo, kad pasiektas tikrai aukštas šiluminio efektyvumo koeficientas (COP), lygus 5,8. Tai reiškia, kad šiluminės kilovatvalandės kaina sudaro 0,17241 elektros energijos kainos. Toks šilumos bei šalčio gamybos būdas yra pigiausias iš gamtos teikiamos energijos šaltinių. Be to, pigi šiluminė energija ypač svarbi gamybos technologijai, turinčiai didelį poreikį šilumai bei vėsinimui ir darančiai svarią įtaką galutinei produkcijos kainai.

Pasak T. Kecoriaus, be šilumos siurblių ir miesto šilumos tinklų tiekiamos šilumos, į šiluminį centrą nukreipiama ir šiluma, išsiskirianti gamybos metu. Dauguma atvejų gamyklose ši šiluma nenaudojama, o išmetama į lauką.

Be to, naudodamasi geoterminiu šildymu įmonė bus itin ekologiška, nes į aplinką išmes gerokai mažiau kietųjų dalelių.

Naujos kartos saulės moduliai Visoriuose gaminami išskirtiniai naujausių technologijų saulės moduliai bus ne tik ilgalaikiai, bet ir efektyvesni nei įprasti. Naujos kartos elementai, vadinami „stiklas–stiklas“, yra naujovė ne tik visoje Europoje. Be to, šie moduliai bus ne tik gaminami, bet ir tiriami. Tam ant gamyklos stogo bus įrengtos eksperimentinės elektrinės.

Jeigu viskas bus gerai, jau gegužę į Lietuvą bus atvežti pirmieji įrenginiai moduliams gaminti. Pradėti gamybą planuojama rudenį. Naujieji saulės moduliai išsiskirs ir efektyvumu. Vidutinis saulės modulio efektyvumas – dydis, parodantis, kokia dalis šviesos energijos yra

Objektas / Inžinerija

Roberto Krikščiūno nuotr.

paverčiama elektra, turėtų siekti iki 18 %. Naujieji saulės elementai bus ir ekologiški, nes susidėvėjusius bus lengva perdirbti. Tai – didžiulis pranašumas, palyginti su branduolinės energijos, kurios atliekas reikia saugoti, gamyba. V. Sakalauskas teigia, kad trečiosios kartos saulės moduliai galės ne tik generuoti elektros energiją, bet ir papuošti pastatus, pakeisti įprastus stiklo paketus. Juos bus galima naudoti kaip statybinę medžiagą pastatų fasaduose ar ant stogų. Moduliai

bus įvairių spalvų, todėl derės prie fasadų. Mūsų šalyje moduliai nebus vien tik surenkami – kai kurios modulių dalys bus gaminamos ir vietoje. V. Sakalausko nuomone, Lietuvoje pradėjus gaminti modulius, ateityje šalyje padaugės saulės jėgainių. Bet kuriuo atveju, tokios gamyklos atsiradimas stipriai paveiks Lietuvos pramonę. Jau dabar dėl modulių pardavimo deramasi su Italija, Vokietija, Prancūzija, JAV ir kitomis šalimis. 

57

Inžinerija

Greitesnis ir efektyvesnis sprendimas plokštiems stogams Naujosios „Kingspan“ didelio tarpatramio daugiasluoksnės denginio plokštės „KS1000 X-DEK™“ labai paspartins plokščiųjų stogų įrengimo darbus visų tipų statiniuose.

Ypač greitas montavimas „nuo rėmo iki rėmo“ denginio plokštės užtikrina reikiamą Naujose plokštėse „X-DEK™“ yra trys svarbūs elementai: konstrukcinį stiprumą ir standumą bei reikiamą šiluminę konstrukcinis plieninis pagrindas, ugniai atsparus izoliaizoliaciją. Dėl plokščių specifikos nelieka tarpų tarp pacinis užpildas „IPN FIREsafe“ ir plieninė viršutinė danga. kloto ir izoliacijos, užtikrinamas stogo sandarumas, ant jų Montuojamos be jokių tarpinių atramų, bet kokiu oru, galima kloti bet kokią ritininę dangą. taupant lėšas mechanizMontuojant iš anksto pagaminmams. Užpildas visiškai  Greitas montavimas. tą denginio sistemą, sumažėja neįgeria vandens, o laikui  Galima perdengti 6 m ir didesnius tarpatramius. paprastai naudojamų sudeda0  Stogo nuolydžio kampas – nuo 0,5 . bėgant plokščių izoliacimųjų dalių kiekis, o kai kurių nenės ypatybės beveik nebereikia – apšiltinimo sluoksnio, kinta. Šiomis plokštėmis antikondensacinio sluoksnio, galima dengti iki 7 m ilgio tam tikrų tvirtinimo elementų. tarpatramius, jos gali būti Plokštės „X-DEK™“ turi visus reigaminamos iki 13,5 m kiamus sertifikatus, yra lengvos ilgio, tad tinka visų tipų (sveria iki 25 kg/kv. m), nekenksplokštiems stogams, kumingos sveikatai, atsparios perių nuolydis yra nuo vielėsiams, grybams, parazitams, no procento. Gaminio išsiskiria didele šilumos izoliaspecifika leidžia uždengti cija, atitinka gaisrinės saugos iki 1 000 kv. m stogo ploreikalavimus. Plokščių labai geri to per dieną. Visa tai ypač atsparumo rodikliai, jas galima naudoti drėgnose patalpagreitina plokščio stogo įrengimą – smarkiai sutrumpose (pavyzdžiui, baseinuose).  pėja buvimo statybvietėje laikas, leidžiantis paspartinti ir kitų statybos etapų darbus, taip sumažinamos statybų sąnaudos ir didinamas investuotojo pelnas.

Sumontavus plokštes, gaunamas estetiškesnis vidinis paviršius, prie jo iš karto galima tvirtinti visas inžinerines sistemas. Vidinė plokštės pusės standartinė spalva yra RAL 9002. Gamykloje pagamintos plokštės yra be defektų, aukštos kokybės, su apšiltinimu. Tai leidžia visiškai sumažinti žmogiškosios klaidos tikimybę. Šios konstrukcinės

58

UAB „Kingspan“, Neries kr. 16, Kaunas Tel. + 370 37 451 883, el. paštas info@kingspan.lt, www.kingspan.lt.

Inžinerija

Dušo latakas „Advantix Vario “– neribotos galimybės

„Viega Advantix Vario“ – Pirmasis laisvai pjaustomas dušo latakas, kurį milimetrų tikslumu galima lengvai nupjauti iki norimo ilgio.

Kampine jungtimi galima sujungti du iki 1,6 m ilgio latakus, tuomet latako vandens pralaidumas latake bus 1,6 l/s.

Ekstremalus ilgis ir kintamas aukštis Tiesi dalis gali būti iki 2,8 m ilgio, o U ir L formos konstrukcijos su kraštinėmis – iki 1,6 m ilgio. Net sumontavus dušo latako sifoną pačioje žemiausioje padėtyje, kanalizacijos vamzdžio prijungimo vamzdelis bus 2,5 cm aukštyje nuo grindų – tai leis lengvai suformuoti nuolydį į kanalizaciją.

Kiekvienos atskiros atšakos vandens pralaidumas yra 0,4–0,8 l/s, todėl bendras pralaidumas gali siekti net 2,4 l/s.

Savaiminis išsivalymas Labai lygus latako paviršius ir specialios konstrukcijos Advantix sifonas neleidžia užsilaikyti drenažo likučiams.

Net Advantix Vario dušo latako vidus paprastai būna švarus dėl to, kad:  latakas yra siauras,  latako vidus yra išlietas be jokių briaunų, kurios būtų kliūtimi purvo tėkmei ir jį užlaikytų.

Atstovas Lietuvoje Ramūnas Kašėta, telefonas +370 652 38 555, el. paštas ramunas.kaseta@viega.de

59

In탑inerija

60

In탑inerija

61

I n ž i n e r i j a / A k t ua l i j o s

trūksta inžinierių ir informacinių technologijų specialistų Eglė Kajauskaitė

Skelbimas: „Ieškau profesionalaus inžinieriaus. Užmokestis? Kokio norės.

Kada reikia? Vakar.“ Tai tik iliustracija, tačiau ji atspindi šių dienų realijas. Inžinieriai – elektronikos, mechanikos, informacinių technologijų, aplinkos apsaugos, įvairių sričių statybos, transporto specialistai šiandien tapo „nykstanti rūšis“. Verslininkai, pramonininkai ir pedagoginė visuomenė skambina pavojaus varpais: jei taip bus ir toliau – specialistus teks įsivežti iš trečiųjų šalių.

Tačiau ar būsime patenkinti jų darbo kokybe?

62

A k t ua l i j o s / I n ž i n e r i j a

Bedarbiai vietoj gerai apmokamų specialistų?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas tvirtina, kad padėtis katastrofiška, nors tikslieji mokslai tapo praktiškai nemokami, tačiau juos renkasi vis mažiau studentų, o šių specialybių deficitas auga milžinišku tempu. „Abiturientai stoja ten, kur pigiau – į socialinius mokslus. Technologijos ir fizikos mokslus pasirenka vos 10 proc. studentų, ketvirtadalis jų mokslų baigti nesugeba, taip šie mokslai jau po pirmo semestro tampa visiškai nemokami, o specialistai – deficitiniai, – tvirtina R. Kliukas. – Be to, valstybė nesusimąstydama mažina technologijos mokslų studentų vietų skaičių, o, pavyzdžiui, medicinos studentų vietų skaičių didina. Nors mes jau dabar medikus ruošiame užsieniui. Tas pat ir su socialiniais mokslais. Socialinius mokslus baigia būsimi bedarbiai. Tačiau toks žmogus vėliau perstoti ir nemokamai studijuoti tiksliųjų mokslų jau nebegali. Valstybė nemokamai leidžia studijuoti tik vieną kartą.“

Pasak profesoriaus, keisčiausia tai, kad esą armiją bedarbių remianti valdžia nesusimąsto apie tai, užuot informavusi jaunus žmones apie iš tiesų paklausias ir gerai apmokamas specialybes. R. Kliuko teigimu, žmogus, baigęs statybą, fiziką ar chemiją, visada gaus darbo bet kurioje verslo įmonėje.

O technologijos mokslus baigęs žmogus šiais laikais esą uždirba nemažus pinigus. Pavyzdžiui, inžinierių alga į rankas prasideda nuo kelių tūkstančių litų, tūkstantines sumas uždirba ir informacinių technologijų, ir kiti technikos mokslų specialistai.

Rimantas Belevičius, habil. dr. prof. VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas.

Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas planai 2008–2013 m. ir jų kaita, palyginti su 2008 m.

Sritis grafike

Studijų sritis

VF vietų skaičius

Procentas* 2008 m.

VF vietų skaičius

Procentas* 2009 m.

VF vietų skaičius

Procentas* 2010 m.

VF vietų skaičius

Procentas* 2011 m.

VF vietų skaičius

Procentas* 2012 m.

VF vietų skaičius

Procentas* 2013 m.

T

Technologijos mokslai

4242

100

2946

69,4

2462

58,0

2467

58,2

2275

53,6

2065

48,7

F

Fiziniai mokslai

2388

100

1698

71,1

1325

55,5

1335

55,9

1295

54,2

1177

49,3

S

Socialiniai mokslai

4402

100

3074

69,8

3094

70,3

3074

69,8

2692

61,2

2411

54,8

H

Humanitariniai mokslai

1869

100

1326

70,9

1132

60,6

1137

60,8

1103

59,0

1013

54,2

B

Biomedicinos mokslai

1834

100

1289

70,3

1123

61,2

1123

61,2

1089

59,4

925

50,4

M

Menai

Iš viso

983

100

686

69,8

544

55,3

544

55,3

521

53,0

381

38,8

15718

100

11019

70,1

9680

61,6

9680

61,6

8975

57,1

7972

50,7

Procentas* – nuo 2008 m. plano

„Per pastaruosius dvejus metus gauname tiek prašymų surasti informacinių technologijų srities darbuotojų, kiek negaudavome niekada anksčiau. Tiesa tokia, neužtenka nei specialistų, nei studentų, – nerimauja VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas habil. dr. prof. Rimantas Belevičius. – Anksčiau įmonės siūlydavo darbą baigusiems specialistams, o dabar ima vos antro kurso studentus, turinčius informatikos pradmenis, ir bando sau užsiauginti darbuotojus.“ Tačiau čia galima įžvelgti

ir paradoksą – nors fundamentaliųjų mokslų specialistų trūksta, o informacinių technologijų, inžinierių ir kitų šios srities darbuotojų algos šoktelėjo kone iki debesų, vis dar norinčiųjų studijuoti šias specialybes yra labai mažai. Pedagogai dėl to linkę kaltinti ne tik lengvesnį kelią ir mažiau sudėtingus mokslus pasirenkančius jaunuolius, bet ir valdžios vyrus, nesugebančius užtikrinti, kad vietoje būsimų bedarbių būtų paruošiami deficitinių, graibstyte graibstomų profesijų atstovai.

Priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas planai 2009–2013 m. ir jų kaita, palyginti su 2009 m.

Sritis grafike

Studijų sritis

VF vietų skaičius

Procentas** 2009 m.

VF vietų skaičius

Procentas** 2010 m.

VF vietų skaičius

Procentas** 2011 m.

VF vietų skaičius

Procentas** 2012 m.

VF vietų skaičius

Procentas** 2013 m.

T

Technologijos mokslai

2946

100,0

2462

83,6

2467

83,7

2275

77,2

2065

70,1

F

Fiziniai mokslai

1698

100,0

1325

78,0

1335

78,6

1295

76,3

1177

69,3

S

Socialiniai mokslai

3074

100,0

3094

100,7

3074

100,0

2692

87,6

2411

78,4

H

Humanitariniai mokslai

1326

100,0

1132

85,4

1137

85,7

1103

83,2

1013

76,4

B

Biomedicinos mokslai

1289

100,0

1123

87,1

1123

87,1

1089

84,5

925

71,8

M

Menai

Iš viso

686

100,0

544

79,3

544

79,3

521

75,9

381

55,5

11019

100,0

9680

87,8

9680

87,8

8975

81,5

7972

72,3

Procentas** – nuo 2009 m. plano

63

I n ž i n e r i j a / A k t ua l i j o s

1 pav. Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose 2009–2013 m. dinamika (LAMA BPO duomenys)

2 pav. Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose 2009–2013 m. dinamika (LAMA BPO duomenys) (procentais nuo 2009 m. plano)

3 pav. Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose 2008–2013 m. dinamika (LAMA BPO duomenys)

Šaknys nupjaunamos jau mokykloje Paklausti, kas kaltas dėl susidariusios situacijos, pašnekovai vieningi – nuolat kaitaliojama ir iki absurdo priėjusi švietimo sistema, o tiksliau – mokyklose įvestas profiliavimas. Visi žino posakį: „Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.“ Tačiau dažnai nė 16-os dar nesulaukęs jaunuolis jau turi žinoti, kokią specialybę turės rinktis po trejų metų. Jau devintoje klasėje moksleiviai turi apsispręsti, kokius mokslus krimsti – tiksliuosius ar humanitarinius.

Taip netinkamai savo ateities kelią pasirinkęs jaunuolis pats nusipjauna šaknis, iš kurių galėtų užaugti ir vėliau vaisius megzti itin derlingas medis. „Prieš 20-metį vidurinį išsilavinimą jaunuolis įgydavo tik tada, kai įsisavindavo visą spektrą žinių: tiksliųjų, humanitarinių, kultūrinių mokslų ir t. t. O dabar atsirado profiliavimas... Kaip gali suaugę žmonės nuspręsti, kad konkrečiam vaikui užaugus nebereikės kurios nors disciplinos?! Kaip gali pats vaikas apsispręsti ir iš anksto žinoti, kokios mokslo šakos jam reikės?! – piktinasi Vandenvalos įrenginių įmonei „Traidenis“ vadovaujantis verslininkas Sigitas Leonavičius. – Juk natūralu, kad vaikas, jei tik jam bus leista, rinksis mokytis tuos dalykus, kurie yra lengvesni. Niekas negalvoja apie ateitį ir šios sistemos padarinius, o juos jaučiame jau šiandien. Tie, kas nepasirinko tiksliųjų mokslų krypties, neišlaikė tiksliųjų mokslų egzaminų, vėliau nebegali pasirinkti šių specialybių. Nevisavertį mokyklos baigimo atestatą gavęs jaunuolis iš anksto apribotas rinkdamasis norimą profesiją, kuri gali būti itin paklausi ir gerai apmokama.“ Pasak specialistų, dėl profiliavimo dažnai atkrenta tiksliesiems mokslams gabūs, tačiau dėl neapgalvotų priežasčių humanitarinę pakraipą mokykloje pasirinkę jaunuoliai. Nukenčia ne tik jie patys, bet ir valstybė.

VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas mokymosi grandinėje įžvelgia ir dar vieną surūdijusią grandį – net ir mokydamiesi tiksliuosius mokslus mokykloje vaikai esą prastai paruošiami, ir jiems po to būna labai sunku fundamentaliųjų mokslų mokytis universitete. „Net ir tie studentai, kurie sąmoningai pasirenka studijuoti informatiką, ne visi sugeba įsisavinti informaciją, – neslepia prof.

R. Belevičius. – Pavyzdžiui, ne visus žmones įmanoma paruošti būti programuotojais, nes ne paslaptis, kad edukologijos universitetus renkasi ne patys ryškiausi žmonės.

Po to tie žmonės moko mūsų vaikus. Štai ir susidaro tokia grandinė, kai intelekto, matyt, trūksta visose grandyse.“ Pasak specialisto, universitetams užtektų, kad mokyklos paruoštų neblogus matematikus. Informatikos dalykus esą nuo nulio galima išdėstyti ir universitete. Norėdamas studijuoti tiksliuosius mokslus jaunuolis mokykloje turi susiformuoti matematinį mąstymą, viso kito galės išmokti studijuodamas.  2013 m. planas pagal LR švietimo ir mokslo ministro

64

2013-02-12 įsakymą Nr. V-107 (pateiktos VF vietos, sudėtos su studijų stipendijų vietomis).

A k t ua l i j o s / I n ž i n e r i j a

4 pav. Priimtųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose 2008–2013 m. dinamika (LAMA BPO duomenys) (procentais nuo 2008 m. plano)

2013 m. planas pagal LR švietimo ir mokslo ministro 2013-02-12 įsakymą Nr. V-107 (pateiktos VF vietos, sudėtos su studijų stipendijų vietomis).

Ateities vizija arba trečiųjų šalių invazija Ką manote apie masiškai gaminamas kiniškas prekes? Ar norėtumėte namo, kurį būtų suprojektavęs kinas? Tai ne rasistinis klausimas. Tiesiog įsivežti profesionalų ir gerą išsilavinimą įgijusį specialistą iš Kinijos būtų per brangu.

Todėl natūralu, kad tuščią projektuotojų vietą greičiausiai užimtų „didesnio užmokesčio“ ieškoti į šalį atvykęs mažiau išsilavinęs inžinierius. Tiek pat profesionalus, kaip ir tas,

kuris gamyklose gamina milijonus kiniškų prekių. Ar jo darbas bus kokybiškas? „Asociacija „Infobalt“ vienija 138 Lietuvos informatikos įmones, ji yra atlikusi apklausas. Programuotojai – labiausiai deficitinė specialybė informacinių technologijų sektoriuje.

Kasmet jų trūksta vis daugiau“, – perspėja habil. dr. prof. R. Belevičius. Jam antrina ir prof. dr. R. Kliukas. „Visos institucijos – nuo mokyklos iki universitetų – turėtų sugrąžinti garbingą inžinieriaus vardą, šios profe- Sigitas Leonavičius, Įmonės „Traidenis“ vadovas. sijos prestižą. Aš dažnai klausiu tėvų, kokiais žaislais mėgsta žaisti vaikai – darželinukai, pradinukai? Konstruktoriais, kaladėlėmis – tiesa? – retoriškai klausia S. Leonavičius. – Kūrybinė savybė ką nors kurti, konstruoti, statyti – mažiems vaikams ateina su genais. Tik po to šie gabumai nustumiami į šalį ir patys tėvai atima norą tobulėti. Pamažu atimami konstruktoriai, vaikai pereina prie kalbėjimo, beletristikos ir taip išauginami ne specialistai, o „išsilavinę žmonės“. Ar jūs eitumėte gydytis pas išsilavinusį chirurgą? Juk rinktumėtės profesionalų mediką. Ir inžinerijos srityje, jei nuo mokyklos suolo nebus profesionalumo, nuoseklumo, turėsime vidutinio lygio mokyklą baigusius jaunus žmones, nebežinančius, ką jiems studijuoti, ir negebančius tapti tikrais specialistais, o tik išsilavinusiais žmonėmis.“ O svarbiausia, ką teigė visi kaip vienas kalbinti pašnekovai, – inžinerinius mokslus baigęs specialistas pagal Lietuvos statistiką gamybinėse ir kito profilio įmonėse ar verslo bendrovėse dažnai tampa ne tik samdomu darbuotoju, bet ir darbo vietų kūrėju. Juk inžinierius ir reiškia „kūrėjas“ – tai garbinga, svarbi, paklausi ir pelninga profesija. 

65

I n ž i n e r i j a / Te c h n o l o g i j a

Dinaminis šildymo ir vėsinimo sistemų hidraulinis balansavimas Nesubalansuota sistema

Subalansuota sistema Per šalta

Per karšta

Dinaminis hidraulinis balansavimas gerokai sutrumpina balansavimo laiką ir suteikia galimybę šildymo ir vėsinimo sistemoms optimaliai veikti net kintant jų darbo būsenai.

Hidraulinis atskirų šildymo ir vėsinimo sistemos atšakų (stovų) balansavimas – viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių efektyvų energijos vartojimą sistemos eksploatavimo metu. Netinkamas šildymo arba vėsinimo šilumnešio srautų paskirstymas stipriai didina energijos sąnaudas ir kartu mažina šių sistemų teikiamą komfortą.

Per metus eksploatuojant šildymo ir vėsinimo sistemas nuolat kinta jų darbo būsena. Didžiąją laiko dalį sistemos veikia dalinės apkrovos režimu. Bet būtina atsižvelgti ir į jų eksploatavimą pilnutine apkrova.

Esamos sistemos turi būti hidrauliškai subalansuotos, esant abiem eksploatavimo režimams.

Balansinis vožtuvas „Hydrocontrol VTR“

Diferencinis slėgis ∆ p

∆ p nereguliuojamas Dalinės apkrovos sritis ∆ p pastovus

Parinkties taškas

Siurblio kreivė ∆ p kintantis Sistemos kreivės Srautas V

Dalinė ir pilnutinė apkrova

66

Diferencinio slėgio reguliatorius „Hydromat DTR“

Te c h n o l o g i j a / I n ž i n e r i j a

Sistemos pavyzdys: dinaminio hidraulinio balansavimo įrangos derinys Dinaminis balansavimas

Dinaminiam balansavimui naudojama ši „Oventrop“ įranga:  balansinis vožtuvas „Hydrocontrol VTR“, naudojamas kaip matavimo vožtuvas. Taip pat jis gali būti naudojamas ir kaip droseliuojanti armatūra;  diferencinio slėgio reguliatorius „Hydromat DTR“, būtinas pastoviai palaikant minimaliai reikiamą stovo slėgių skirtumą.

Hidraulinis balansavimas Patirtis rodo, kad hidrauliniam balansavimui gali prireikti daug sąnaudų. Atliekant hidraulinį balansavimą įprastais balansavimo metodais dažnai reikia keletą kartų apeiti sistemą, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Taip yra dėl to, kad pakeitus vieno balansinio vožtuvo nuostatas iškart pasikeičia srautas kituose stovuose.

Jei atliekant pirmojo sureguliuoto balansinio vožtuvo kontrolinį matavimą nustatomas per didelis srauto nuokrypis nuo reikiamo dydžio, reikia vėl apeiti sistemos balansinius vožtuvus ir juos dar kartą subalansuoti. O tam prireikia daug laiko ir darbo sąnaudų.

Tinkamai parinkus balansinius vožtuvus ir balansavimo metodus, galima gerokai sumažinti šias sąnaudas.

Todėl „Oventrop“ teikia pirmenybę dinaminiam balansavimui. To sąlyga – naudoti balansinius vožtuvus (pvz., „Hydrocontrol VTR/MTR“) tiekiamajam srautui, o diferencinio slėgio reguliatorius (pvz., „Hydromat DTR“) – grįžtamajam srautui.

Balansinis vožtuvas turi turėti matavimo

adapterį, skirtą diferencinio slėgio reguliatoriaus impulsiniam vamzdeliui ir matavimo prietaiso antgaliui prijungti.

Dinaminis balansavimas grindžiamas stovo srauto reguliavimu. Tam diferencinio slėgio reguliatoriuje nustatomas būtinas minimalus diferencinis slėgis (prireikus derinamas su išankstine balansinio vožtuvo nuostata). Šio metodo pranašumas tas, kad kiekvieną stovą reikia sureguliuoti tik vieną kartą. Dėl to darbo ir laiko sąnaudos sumažėja iki minimumo. Vieną kartą nustačius reikiamą srautą, diferencinio slėgio reguliatorius šiam srautui neleidžia kisti, net jei kiti stovai dar balansuojami.

Naujos kartos „Oventrop“ matavimo įrenginiu „OV-DMPC“, turinčiu USB jungtį, balansavimo procesą galima dar labiau supaprastinti.

Su prietaiso „OV-DMPC“ matavimo keitikliu, jungiamu prie USB lizdo, matuojamas slėgių skirtumas ir nuolat apskaičiuojamas stovu cirkuliuojantis srautas.

Keičiant stovo slėgių skirtumą (sukant diferencinio srauto reguliatoriaus „Hydromat DTR“ rankenėlę) keičiasi ir srautas, kol pasiekiama pageidaujama vardinė vertė.

Taip nustatomas pilnutinės apkrovos diferencinis darbo slėgis, neviršijamas net ir esant dalinei apkrovai.

Dinaminio balansavimo

Išvada

metodas ir matavimo

Dinaminis balansavimas – tai idealus sprendimas, norint sureguliuoti šildymo ir vėsinimo sistemų stovų srautus. Balansinio vožtuvo ir diferencinio slėgio reguliatoriaus derinys suteikia galimybę sureguliuoti sistemą, kad ji optimaliai veiktų, kintant darbo būsenai (esant dalinei ir pilnutinei apkrovai). Šiuo atveju reguliuojami tiek srautai, tiek slėgių skirtumas.

Pastarasis svarbus esant sistemos dalinei apkrovai. Dėl to išvengiama reguliavimo vožtuvų triukšmų (pvz., termostatiniuose vožtuvuose). 

prietaiso naudojimasjimas  Apskaičiuoti kiekvienam stovui reikiamą srautą (vardines vertes).  Atidaryti termostatinius vožtuvus (nuimti termostatinę galvą) ir atlikti termostatinių vožtuvų išankstinį nustatymą.  Nustatyti siurblio nominaliąją galią / išvystomą pakėlimo aukštį.  Pradėti balansuoti nuo artimiausio siurbliui stovo.  „Oventrop“ matavimo kompiuterį „OV-DMC 2“ prijungti prie balansinio vožtuvo ir, pastarąjį naudojant kaip matavimo diafragmą, išmatuoti pratekantį srautą (nuolatinis srauto matavimas).  Reikiamą srautą nustatyti diferencinio slėgio reguliatoriumi, keičiant tiekiamojo ir grįžtančiojo srauto stovų slėgių skirtumą.

„Oventrop GmbH & Co. KG“ atstovas Baltijos šalims Vygantas Milaknis Mob. 8 687 27 817 El. paštas milaknis@post.omnitel.net www.oventrop.lt

67

I n ž i n e r i j a / S p r e n d i ma i

Konvejerių priešgaisrinė sauga – ne tik pareigūnų rūpestis Jau nuo 2011 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) struktūrinių padalinių pareigūnai tikrina, ar konvejerinių sistemų priešgaisrinės užsklandos atitinka standarto LST EN 1366-7 (Inžinerinių tinklų įrenginių atsparumo ugniai bandymai. 7 dalis. Konvejerių sistemos ir jų užsklandos) reikalavimus.

Šiuo metu šalies inžinieriai projektuodami vienos iš katilinių technologinę dalį susidūrė su faktu, kad gaisrininkai reikalauja pakeisti sprinklerius į specialias užtvaras tose vietose, kur biokuro konvejerio linija kerta priešgaisrines sienas arba perdangas. Tad teko ieškoti atsakymo į klausimą, koks turi būti tinkamas šios problemos sprendimas ir kuo jį pagrįsti?

Dažniausiai tokiais atvejais projektuotojai randa išeitį numatydami papildomą drenčerių / sprinklerių atšaką, saugančią konvejerio kertamą angą priešgaisrinėse konstrukcijose. Tačiau tai tikrai nėra geras sprendimas.

Kodėl Europoje buvo atsisakyta gaisro gesinimo sistemų angose kaip nepatikimo, tinkamai saugumo neužtikrinančio šios problemos sprendimo varianto? Konvejerinės transporterių linijos kerta įvairaus dydžio angas, esančias tiek vertikaliose, tiek horizontaliose statinio konstrukcijose. Užtikrinti reglamentuose reikalaujamą atsparumo ugniai kriterijų EI su gesinimo sistema yra be galo sunku. Projektuotojo nustatytą laikotarpį turi būti užtikrintas užtvaros vientisumas ir aukštų temperatūrų izoliacija gaisro metu. Gesinimo sistemų patikimumą šiuo atveju galima patikrinti kompiuterinio gaisro modeliavimo metodu (CFD FDS), tačiau tai – sąlyginai brangi paslauga.

Bandymais įrodyta, kad sprinkleriai EI kriterijus užtikrina tik naudojant papildomas specialias užuolaidas, todėl jie vieni, be abejonių, reikiamo rezultato neduos.  Angų užsklandų valdymo sistema prijungiama

68

prie bendros priešgaisrinės sistemos.

S p r e n d i ma i / I n ž i n e r i j a

 Skirtingos konvejerinių sistemų užsklandos.

Konvejerinės sistemos gali būti skirtingos. Pavyzdžiui, maisto pramonėje, oro uostuose kietosios formos objektams transportuoti juostomis arba ratukais naudojamos mechaninės sistemos. O pneumatinės sistemos įrengiamos bankuose, bibliotekose, prekybos centruose, taip pat karštam orui šalinti iš didžiulių maisto ruošimo įstaigų virtuvių. Šiuo metu priešgaisrinių užsklandų, tinkamų įvairioms konvejerinėms sistemoms, jau galima įsigyti ir Lietuvoje. Jas tiekia įmonės, kurių specializacija – pasyvių gaisrinės saugos sistemų diegimas ir su tuo susijusių problemų sprendimas. Vienos jų gaisrinės saugos inžinierius Martynas Matulevičius visiems pageidaujantiesiems neprasilenkti su priešgaisrinės saugos LST EN 1366-7 standarto reikalavimais pataria pasinaudoti siūloma išeitimi ir įrengti specialias pertvarėles (vartelius), galinčias ties konvejeriu nusileisti iš viršaus arba užsklęsti angą iš šono ir patikimai ją užsandarinti iškilus pavojui. Šios priešgaisrinės užsklandos užtikrina atsparumą ugniai nuo EI 30 iki EI 120. Tokių užsklandų sistema, kaip įprasta, yra prijungiama prie bendros apsaugos nuo gaisro sistemos ir operatyviai suveikia dūmų ar temperatūros jutikliams sureagavus į atitinkamai pasikeitusius aplinkos veiksnius.

Patyrę inžinieriai projektuotojai teigia, kad projektuojant priešgaisrines užtvaras būtina apgalvoti šiuos dalykus:

 transportuojamo objekto parametrus;  konvejerio avarinį elektros tiekimą;  konvejerio linijos tipą (juostinis, grandininis ar ratukinis);  angos konstrukcijoje matmenis;  konvejerio užtvaros darbo režimą (užsidaro tik kilus gaisrui ar esant konkrečiam darbo režimui).

Tik įvertinus visas technologines charakteristikas ir įrenginių veikimo sąlygas, galima tikėtis, kad priešgaisrinės priemonės pateisins lūkesčius, o PAGD pareigūnai neturės priekaištų konvejerinių technologijų projektuotojams ir montuotojams. 

69

I n ž i n e r i j a / N au j o v ė s

Pasaulinės „ISH“ parodos eksponatai – komfortiškos ateities įkūnijimas Visiškai neseniai Frankfurte prie Maino vykusioje tarptautinėje parodoje „ISH“ didžiausi santechninės keramikos ir įrangos gamintojai demonstravo naujausius produktus bei kolekcijas. Įdomu, kad po besibaigiančio ekonomikos sąstingio kas dvejus metus organizuojamo pasaulinio lygio didžiuliai renginio mastai šiemet stebino tiek dalyvių, tiek lankytojų skaičiumi. Buvo tokių dalyvių, kurių vienos įmonės ekspozicijos plotą Lietuvoje organizuojamose parodose būtų sunku įsivaizduoti. O ir ką tik pristatytos rinkai naujovės buvo kur kas įdomesnės. Siūlome susipažinti su kai kuriomis vonios kambario technologijų ir dizaino naujienomis, patraukusiomis gausių parodos lankytojų dėmesį.

Novatoriškus laimėjimus savo srityje kartu su kitais pajėgiausiais vonios įrangos gamintojais maždaug 1200 m2 bendro ploto ekspozicijoje pristatė ir Lietuvoje žinomi garsūs prekių ženklai, priklausantys didžiausiai pasaulio pagal vonios įrangos gamybą „Roca“ grupei. „Roca“ eksponavo savo gaminamus universalaus, daugelyje pasaulio šalių suprantamo dizaino produktus, skirtus didesniam vartotojų segmentui, o pernai 120 metų jubiliejų atšventusi Šveicarijos „Premium“ klasės vonios įrangos gamintoja „Laufen“ demonstravo įspūdingus gaminius, skirtus inovatyvių technologijų, išskirtinio dizaino ieškantiems vartotojams. Šia prasme „Laufen“ galima laikyti pasauline vonios erdvių lydere.

Inovacijos, dizainas, funkcionalumas ir tvarumas – tai dar ne visos pagrindinės vertybės, kuriomis gamintojai vadovavosi kurdami savo naujausias, pristatytas 2013 m. „ISH“ parodoje gaminių kolekcijas. Nūdienos vartotojui jau nebeužtenka vien mėgautis patogiai, gražiai ir funkcionaliai įrengtu vonios kambariu – dabar ypač aktualūs ir ekonomiškumo bei ekologiškumo kriterijai. Todėl parodoje buvo pristatomi ne tik modernių technologijų funkcionalūs ir išskirtinio dizaino idėjas įkūnijantys gaminiai, bet ir iš esmės ateičiai priklausantys produktai.

Sakytume, vonios įrangos gamintojams reikalavimų kartelė iškelta labai aukštai. Jos neįmanoma įveikti be esminių techninių naujovių, be mokslinių atradimų. Tad „ISH“ parodoje „Laufen“ stendas pelnė didžiulį susidomėjimą. Jame buvo pristatyti santechnikos produktai, pagaminti iš visiškai naujos sudėties keraminės medžiagos. Jos gamybos technolo-

70

giją ir medžiagos receptūrą per daugiau nei šešerius metus sukūrė mokslininkų iš kelių Europos šalių grupė. Technologų sukurta naujoji keraminė medžiaga pretenduoja tapti savotišku perversmu vonios įrangos gamybos srityje. Naujovė atriša rankas tiek dizaineriams, tiek gamintojams ir jau patentuojama kaip išradimas. Įprasta keramika, be kurios gaminių jau daugelį metų neapseinama vonios kambaryje, yra gana paprastos sudėties – dažniausiai iš penkių pagrindinių dalių: molio, kvarco, lauko špato, kaolino ir vandens. Iš tokios sudėties medžiagos buvo neįmanoma pagaminti santechnikos gaminių su plonesnėmis nei 9–10 mm sienelėmis. Be to, dizaineriams ji neleido sugalvoti įdomesnių formų, kurių briaunos lenkimo spindulys galėtų būti mažesnis nei 7–8 mm. „Laufen“ įdiegtas mokslininkų atradimas – medžiagos sudėties priedas keramikos receptūroje. Tai korundas – aliuminio oksido (Al2O3) kristalinė forma. Gamtoje jis randamas su skirtingomis priemaišomis, kurios suteikia jam spalvos: raudonas skaidrus korundas mums žinomas kaip rubinas; kitų spalvų – kaip safyras. Kietumu gamtoje nusileisdamas tik deimantui, korundas suteikia keramikai neįtikėtinai išskirtinių ypatybių. Jis leidžia „Laufen“ gaminti tvirtus ploniasienius gaminius. Dabar jų sienelių storis gali būti vos 4 mm, o briaunos lenkimo arba kampo spindulys – tik 1–2 mm. Nors gaminiai iš naujos sudėties keramikos yra kur kas lengvesni ir vizualiai, ir pagal svorį, jų atsparumas mechaniniam poveikiui yra net 2–2,5 karto didesnis nei įprastų. Be to, šiems gaminiams pagaminti prireiks ne tik mažiau žaliavų, bet ir energijos.

N au j o v Ä&#x2014; s / I n Ĺž i n e r i j a

71

I n ž i n e r i j a / N au j o v ė s

Be abejonių, visa tai stipriai pakeis daugelio gamintojų ir vartotojų supratimą apie vonios kambario įrengimo galimybes. Tačiau svajonės, pasirodo, gali virsti realybe.

Parodoje „ISH“ „Laufen“ pristatė: pirmuosius du itin subtilius praustuvus-dubenis „Living Square“, pagamintus iš revoliucinės medžiagos. Juos sukūrė Štutgarte dirbantis dizaineris Andreas Dimitriadis („platinumdesign“). „Naujoji „Laufen“ keraminė medžiaga suteikia precedento neturinčią kūrybinę dizaino laisvę ir reikalauja visiškai kitokio mąstymo, – užsidegęs aiškina A. Dimitriadis. – Dabar galvojame apie tikslias briaunas ir plonas sieneles, o ne apie paviršius ir nuokrypius.“ Išskirtinumo nebijantiems, stilių vertinantiems vartotojams, o juolab dizaineriams gerai žinomas visame pasaulyje garsus, daugiau nei 60 metų patirties turintis italų prekių ženklas „Kartell“, siūlantis aukštojo dizaino baldus ir aksesuarus iš plastiko. Per savo istoriją „Kartell“ kūrinių autoriais tapo apie 80 garsių pasaulio dizainerių, tarp kurių – Philippe’as Starckas, Ronas Aradas, Antonio Citterio, Vico Magistretti, Gae Aulenti ir daug kitų. Tačiau pirmą kartą savo istorijoje„Kartell“ sutinka įgyvendinti bendrą projektą su kitu garsiu partneriu – savo srities grandu „Laufen“. Iš šio bendradarbiavimo gimė išskirtinė vonios kambario kolekcija„Kartell by Laufen“, kurią projektavo garsus Italijos šeimyninis dizaino tandemas Roberto ir Ludovica Palombos. Jų sukurto dizaino gaminiai leis įsirengti šiuolaikinį, kone futuristinį modernų vonios kambarį, gebantį kaip chameleonas prisitaikyti prie šeimininko ir leisiantį fantazuoti. Jame dera iš unikaliosios„Laufen“ keramikos„SaphirKeramik“ pagaminti praustuvai su paslėptomis nuotako ir vandens perlajos angomis, iš kompozicinės medžiagos „Graphyd“ pagal individualų poreikį liejamos vonios, iš naujausios kartos polikarbonato „Kartell“ gaminami unikalūs aksesuarai bei baldai ir dar daug netikėtų sprendimų. „Laufen“ asortimente – ir daugybę dizaino prizų per trumpą laiką susižėrę nauji gaminiai iš vardinės tų pačių Palomba Collection

72

dizainerių Palombų kolekcijos „Palomba Collection“. Tarp visų jos naujovių scenos viduryje nusipelno būti pastatomasis praustuvas „Menhir“, primenantis potvynio bangų suformuotą ir nugludintą akmenį, ir unikali vonia, stebinanti dinamiškomis nesimetriškomis formomis ir aukšta nugaros dalimi.

Vonios kambarys neįsivaizduojamas be klozeto. Jis turi derėti prie vonios interjero, būti itin patogus ir praktiškas.

Kaip tik tokie yra „wellness“ kategorijos unitazai „Cleanet Integrated“. Jie turi viską, ko gali norėti šiuolaikinis skubantis, bet komforto nepamirštantis žmogus: kelis srovės režimus, apiplovimo, džiovinimo, sėdynės pašildymo, naktinio apšvietimo ir kitas funkcijas. Dauguma šių funkcijų gali veikti automatiškai, tačiau jei norite – galite pasinaudoti pulteliu arba... telefonu.

Naujoje „Laufen“ gaminių kolekcijoje – ir vonios maišytuvai.

Naujieji šveicariški maišytuvai išsiskiria ne tik preciziška kokybe, bet ir taupumu. Parodoje „ISH“ „Laufen“ taip pat pristatė jau minėto dizainerio Andreaso Dimitriadžio sukurtas maišytuvų serijas „Cityplus“ bei „Twinplus“. „Cityplus“ simbolizuoja tikrą miestietišką stilių. Serijos gaminiai išsiskiria plačių paviršių konstrukcijomis ir aiškiomis horizontaliomis linijomis. Serijos „Twinplus“ gaminiams būdingos grakščios puristinės formos, vonios kambario interjeruose traukiančios akį architektūriniu paprastumu. Abiejų serijų maišytuvų gama sudaro užbaigtą asortimentą. Jie yra ypač funkcionalūs, todėl naudotojai džiaugiasi puikiu vonios kambario įrangos patogumu ir aukščiausia kokybe. „Laufen“ naujovės, pristatytos „ISH“ parodoje, tiesiog masina vartotoją susikurti naują jaukų, patogų ir išskirtinio dizaino vonios kambarį. O ir apsilankyti tokiame renginyje verta – tai tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kuria linkme technologijos nukreipia gamintojus, siekiančius patenkinti visada komforto siekiančius vartotojus.  SaphirKeramik

Kartell by Laufen

N au j o v Ä&#x2014; s / I n Ĺž i n e r i j a

73

Infrastruktūra / A pž valga

Šalies ekonomika ir pramonės bei logistikos centrų plėtra

74

A pž valga / Infrastruktūra

Lietuvos ekonomika praėjusiais metais augo 3,6 proc., palyginti su 5,9 proc. plėtra 2011 m., bet nepaisant sulėtėjimo augimas liko vienas sparčiausių Europos Sąjungoje.

Prognozuojama, kad 2013 m. Lietuvos ekonomika pagal augimo tempą išliks viena ES lyderių. Tačiau anksčiau nei 2014 m. prieškrizinis lygis nebus pasiektas. 2013 m. BVP turėtų augti apie 3 procentus. Plėtra remsis vidaus vartojimu, o eksporto rinkoje daugiau gyvybės galima laukti nebent antroje metų dalyje. Sveikam ekonomikos augimui kol kas stinga teigiamų pokyčių investicijų srityje ir euro zonos ekonominės būklės gerėjimo.

1 pav. Lietuvos pramonės produkcija, mlrd. litų

Šaltinis – Statistikos departamentas.

Pasaulio finansų rinkų metinė 2012-ųjų akcijų grąža galų gale buvo teigiama, o Lietuvos namų ūkių lėšos, laikomos kaip indėliai, metų pabaigoje pasiekė visų laikų aukštumas – beveik 27 mlrd. litų. Ekonominė krizė įbaugino gyventojus – atsargūs ateities lūkesčiai verčia juos planuoti išlaidas.

Tad gyventojai rinkosi turėti likvidžių ir saugių lėšų „buferį“.

Deja, 2012 m., kaip ir 2011 m., neįvyko reikšmingų teisinio reguliavimo pokyčių, kurie iš esmės palengvintų nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo, plėtros ar pardavimo procedūras. Daug dėmesio buvo skirta statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimams ir ES direktyvoms įgyvendinti.

Vienas iš NT rinkos dalyviams aktualių pakeitimų – nuo 2013 m. sausio 9 d. energinio naudingumo sertifikatas tapo privalomas parduodant ar nuomojant visus pastatus ir patalpas. Taip pat NT plėtotojai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2012 m. statybą leidžiantys dokumentai vėl tapo terminuoti, o privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turi draustis ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

75

Infrastruktūra / A pž valga

2 pav. Pramonės atstovų atsargų lygio ir

eksporto ateities prognozės

Mokesčių srityje pagrindiniai pokyčiai susiję su esminiais žemės apmokestinimo tvarkos pakeitimais. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Žemės mokesčio įstatymas, nustatantis, kad nuo šiol žemės mokestinė vertė yra susieta ne su žemės našumo koeficientu, o su vidutine žemės verte rinkoje. Be to, vietoje šiuo metu taikomo 1,5 proc. mokesčio tarifo teisės aktuose numatyta teisė pačioms savivaldybių taryboms nustatyti mokesčio tarifą (tarifus) pagal įstatymo nustatytas ribas – 0,01–4 procentų.

Pramonės ir logistikos centrų rinkos apžvalga 2012 m. šalies pramonės sektoriui buvo itin geri, apimtys jau viršijo prieškrizinį lygį. Au-

Šaltinis – Statistikos departamentas.

3 pav. Modernių logistikos centrų vakansija Lietuvoje

Šaltinis – „Inreal“.

4 pav. Pradėti transporto ir sandėliavimo

sektoriaus bankroto procesai

Šaltinis – Statistikos departamentas.

76

A pž valga / Infrastruktūra

gimo nesustabdė net metų viduryje remontui uždaryta „Mažeikių naftos“ gamykla. Tokį pramonės augimą lėmė sparčius augimo rodiklius išlaikęs šalies eksportas, kuriam didžiausios įtakos turėjo aprimusi ekonominė situacija ES bei kitose Lietuvos eksportui svarbiose rinkose.

2012 m. pramonės produkcija Lietuvoje pasiekė rekordinę 48,1 mlrd. litų ribą, o tai yra 4,5 proc. daugiau, palyginti su 2011 metais. Eksporto augimas šalyje buvo dar didesnis – nuo 69,6 mlrd. litų 2011 m. per metus jis išaugo iki 79,5 mlrd. litų. Tai sudarė net 14,5 proc. didėjimą.

Gerėjanti šio rinkos segmento situacija atsispindi ir pačių pramonės atstovų ateities lūkesčiuose. Dauguma jų tikina, kad 2012 m. pabaigoje buvęs atsargų lygis

juos tenkina ir nėra per didelis. Tiesa, metų pabaigoje eksporto prognozės buvo neigiamos, t. y. įmonės tikisi mažiau eksportuoti artimiausiu metu, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad tai įprastas sezoninis reiškinys Lietuvoje. Paprastai eksporto prognozės smukteli kiekvienų metų pabaigoje. Lyginant pastarąjį rodiklį su 2011 m. eksporto prognozėmis, galima įžvelgti, kad įmonės yra nusiteikusios optimistiškiau.

Sparti pramonės sektoriaus plėtra daro tiesioginę įtaką šalies sandėliavimo ir transportavimo sektoriui. Tą patvirtina ir faktas, kad pastaraisiais metais nuosekliai

77

Infrastruktūra / A pž valga

mažėjo tokio tipo įmonėms pradėtų bankroto procesų skaičius. Per 2012 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo pradėti 56 procesai, o per atitinkamą 2011 m. laikotarpį – 66. Mažėjimas siekia net 15 procentų. Šalies logistikos centrams 2012 m. buvo pozityvūs: mažėjo laisvų patalpų plotai, vidutiniškai 5–10 proc. didėjo nuomos kainos. Nors vakansijos rodikliai jau antrus metus išlieka žemi, naujų sandėlių, skirtų nuomai, statoma mažai. 2013 m. dėl didelės paklausos turėtų toliau augti nuomos kainos. Tai skatins naujų projektų plėtrą.

2012 m. šalyje buvo atidarytas vienintelis naujas logistikos centras – „Airport Business Park“ (III etapas). Jis Vilniaus modernių logistikos centrų rinką papildė 8 000 kv. m ploto, tačiau visas jis buvo išnuomotas jau atidarymo dieną. 2013 m. planuojamas atidaryti dar vienas modernus logistikos centras – „Vilijos verslo parkas“ (II etapas).

Jo patalpos buvo išnuomotos jau 2012 m. pabaigoje. Šio logistikos centro plotas sieks apie 15 000 kv. metrų.

Kiti plėtojami pramonės ir sandėliavimo projektai buvo mažesni, skirti smulkesnių nuomininkų reikmėms tenkinti. Dauguma jų buvo „built-to-suit“ tipo projektai. Šalies didmiesčiuose modernių logistikos centrų vakansijos 2012 m. pabaigoje buvo arti 0 procentų. Palyginti su 2011 m. pabaiga, ryškesnis sumažėjimas pastebimas tik Vilniaus rinkoje, kur įsisavinta apie 23 000 kv. m modernių neišnuomotų sandėliavimo patalpų. Kaune ir Klaipėdoje neišnuomotų modernių sandėliavimo patalpų beveik nebuvo jau prieš metus.

Logistikos centrų nuomos kainos per pastaruosius metus padidėjo vidutiniškai 5–10 procentų. Nuomos kainų augimą galima sieti su naujai pasirašomomis sutartimis, kuriose numatytos kur kas didesnės nuomos kainos nei ankstesnėse, pasirašytose krizės metais. 2012-aisiais Vilniuje vidutinė modernių logistikos centrų nuomos kaina siekė 13–17 Lt/kv. m, Kaune ir Klaipėdoje – 10–14 Lt/kv. metrą. Senos statybos sandėliavimo patalpų nuoma buvo gerokai mažesnė. Vilniuje tokios patalpos kainavo vidutiniškai 5–8 Lt/kv. m, Kaune ir Klaipėdoje – 4–7 Lt/kv. metrą. Prognozuojame, kad 2013 m. nuomos kainos turėtų didėti, nes paklausa toliau viršija pasiūlą, ir jaučiama akivaizdi nuomos kainų kilimo tendencija.  Parengta pagal UAB „Inreal“ informaciją

78

S umma r y / S p r i n g 2013 (1)

ARCHITECTURE OPENING OF THE PALACE OF THE GRAND DUKES This spring Vilnius is keen to witness opening of the building, which leaves no person ignorant. The Palace of the Grand Dukes of Lithuania will become open to society and the Europe – it will host various events of Lithuanian presidency of the Council of the European Union. We discuss history and peripeteias of reconstruction of the palace with Ričardas Bitovtas, the architect and head of the project. When recreating the current version of the palace one followed the best-known image of the Palace of the Grand Dukes, which was known from the extant documents to be of the Late Renaissance style and which was depicted in watercolour paintings by Pranciškus Smuglevičius. These images became one of the major references while recreating proportions of the facades.

More than one company took part in the implementation of the idea and project of the Palace of Grand Dukes by offering modern, innovative engineering solutions, which ensure perfect functioning and security of premises, as well as exceptional, scarcely ordered systems and services related to the use of special halls.

Poetry wins the construction project contest of future architects In February this year a Competition for Best Architecture Students Works organized by the architects community brought out the most brilliant students of Lithuanian schools of architecture.

The day before the results were announced, an entry on the evaluation criteria of the competition had appeared in a certain blog sparking off some fierce debate. According to some writers in the blog, the winning of the competition in many cases owes to the project title which may express impressively presented, but infeasible ideas for construction projects, which have virtually no chances to be realized in practice and may even make no sense at all. The winners were selected from a total of 21 competitors who had presented their final work.

The competition/show presented a unique opportunity to compare the style of different schools of architecture and to have a discussion on the quality of studies in Lithuanian schools of architecture that produce around 200 architecture graduates a year.

CHEO-MA* HOUSE IN SOUTH KOREA * Cheo-ma is a curved roof edge of a traditional Korean house.

We present a reconstruction of a house realized in South Korea. Although differences between Korea and Lithuania are countless, the creative philosophy of this project could be adapted to any place around the world. A cheo-ma house is a perfect example of how inexpensive and at the same time imaginative and stylish solutions can come together.

For some time there was a tendency in South Korea to imitate the Western experience and build small red-brick houses, which had become to symbolize a certain quality of life for poor peasants, but has now been such a headache for architects…

JOHO Architecture projects present an interpretation of the traditional space in Korean architecture by using a variety of recurrent modular structures made of inexpensive, easily accessible material. A special effort is made to incorporate distinctive features of Korean topography into architecture and attempt unity of the facade and shape of the house with surrounding nature.

Based on information from JOHO Architecture.

spring 2013 (1)



79

S p r i n g 201 3 ( 1 ) / S umma r y

CONSTRUCTION

ENGINEERING

Giedrė Balčiūtė The construction of a nationally important object is completed in Visoriai The new Centre for Solar Energy Technology in Vilnius Visoriai Information Technology Park is going to launch the production of next-generation solar modules later this year with the prospect of selling them not only in Lithuania but also abroad. These exceptional modules will be produced in a plant, which is unique not only in Lithuania but also in Eastern Europe in that it has a heating system that is both eco friendly and considerably cheaper than the regular geothermal heating.

Dangiras Girdauskas Quest for Rationality: Block Walls (Part 1) The final cost of a building construction doesn‘t make up more than 15 % of the total value of a house. Inadequate assessment of land and architectural solution as well as the wrong pick of wall construction leads to lower quality of the house exploitation. Therefore the construction of a house should start only after rational assessment of construction materials has been carried out; in this way one will be more likely to select and purchase products of better quality for the resources intended for the construction of a building.

The solution was to cover the building of the plant with constructions of the possible highest thermal resistance. For this matter, sandwich-type wall panels with polyurethane filling were selected. This led to a thermal resistance of 5 sqm K/W in the plant, which guarantees real warmth inside and low heating expenses. Hi-tech geothermal heating also contributes to the saving of costs.

Exceptional solar modules produced in Visoriai will be more effective than regular ones. You will be able to use them as construction material by integrating them into facades and roofs of buildings. Next-generation batteries, the so-called glass-glass batteries, are innovative not only in Lithuania but also in the whole Europe. Besides, not only the production, but also research into these modules will be carried out.

INFRASTRUCTURE National Economy and Development of Industrial and Logistics Centres According to the forecasts, in 2013 Lithuanian economy shall remain among the leaders in the EU in terms of speed of economic growth. GDP is expected to grow by approx.

3 percent in 2013. Development shall be based on internal consumption, while export may become more viable only in the second part of the year. Economic growth still lacks positive changes in the sphere of investment and enhancement of economic situation of the Euro zone.

Fast development of industrial sector makes a direct impact upon Lithuanian storage and transportation sectors.

Average increase of rent of logistics centres amounted to 5-10% over the year. Increase of rent prices may be related to contracts that provide for significantly higher rent prices in comparison to the previous contracts that were signed in the years of crisis. We expect that in 2013 the rent prices should increase, because demand exceeds supply and a clear trend of rent rising is obvious.

Source: UAB “Inreal” information

80

spring 2013 (1)

It is worthy having a look at the aspects of the most popular wall type – block walls. One of the key properties of a wall block is its thermal resistance. Among other things, thermal resistance depends on such indicators as moisture absorption, moisture accumulation and evaporation. Under Lithuanian weather conditions, construction blocks should be able to endure not less than 25 cold cycles. Another important characteristics of a building material is its resistance to pressure.

To be continued in the next issue.

Eglė Kajauskaitė Lack of Engineers and IT Experts Engineers today are the “vanishing species”. Businessmen, industrialists and educators sound the alarm – if situation does not change, we will have to import experts from the third countries. Prof. Assoc. Dr. Romualdas Kliukas, the Vice-Chancellor of Studies at the Vilnius Gediminas Technical University, claims that situation is catastrophic. Studies of exact sciences became almost free of charge, however number of student, who choose them, is constantly reducing and deficit of experts in this sphere increases at a speed of light.

One may note a paradox – we lack experts in fundamental sciences and salaries of IT experts, engineers and other employees of this sphere almost reach the sky, but still very little graduates choose these studies. Teachers tend to blame not only the young ones, who choose less complicated studies, but also the statesmen, who are not able to ensure that representatives of highly requested professions are trained instead of those, whose future is unemployment.

Paveldas / Architekt큰ra

Mėnesio pasiūlymai

2013 m. kovo 15 – balandžio 15 d.

Dujinis katilas FNG-26

4698,43 2541,- Lt Kodas 202011260

Šilumos siurblys BWS 08 su valdymo automatika WPM-1

29983,8 16999,- Lt Kodas 208000302, 208000400

Atmosferinis dujinis katilas, pagamintas iš ketaus.

Su elektroniniu uždegimu.

Galima naudoti gamtines arba suskystintas dujas.

Taip pat žemos kokybės, su pertrūkiais tiekiamas dujas. Galia – 26 kW. Efektyvumas iki 92,5 %.

Galima kombinuoti su tūriniu vandens šildytuvu.

Pagamintas Vokietijoje.

Nerūdijančio plieno fitingai Kodas 4800 Populiariausių 1.3401, 1.4404 ir kitų markių nerūdijančio plieno fitingai. Taip pat 1.4571 markės – titanu stabilizuotas – 0.3401, kuris savo atsparumu rūgštims prilygsta 1.4541 markės nerūdijančiam plienui. 1.4571 markės plienas labiausiai naudojamas plieno tipas Vokietijos pramonėje.

Aukšto efektyvumo sūrymo/vandens tipo šilumos siurblys šildymui ir šilto vandens ruošimui. Šilumos siurblį galima naudoti naujai įrengtose arba jau esančiose šildymo sistemose. Maksimali šildomo vandens temperatūra 63°C, minimali sūrymo – (-5°C). Šaltnešis - R407C. Integruoti šilumos kiekio skaitliukas, didelio našumo šildymo kontūro siurblys (klasė A). Elektroniniu būdu pagal poreikį reguliuojamas papildomas elektrinis šildymas. Tylus - triukšmo lygis 1 m atstumu - < 40 dB (A). Pagaminta Vokietijoje. Šilumos siurblio valdiklis WPM-1. Aptarnavimas vienu mygtuku, gerai skaitomas displėjus bei gerai apgalvotas meniu leidžia lengvai nustatyti parametrus ir apžvelgti rodmenis bet kuriuo metu.

Naujiena!

Basic kieto kuro katilai

-37% nuolaida

200920130 - 18 kW 200920140 - 23 kW 200920150 - 29 kW 200920160 - 35 kW 200920170 - 41 kW 200920180 - 47 kW 200920190 - 52 kW 200920200 - 58 kW Aukščiausios kokybės kieto kuro katilai su ketaus pakura.

Pagaminta Čekijoje.

Akcija galioja iki š.m. balandžio 15 dienos.

www.sanistal.lt

Kainos su nuolaida galioja 2013 kovo 15 – balandžio 15 dienomis. Prekių kiekis ribotas.

Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

BAXI SV510TS boileris

686,07 499,73- Lt Kodas 184501102

Išsiplėtimo indas N 25/6 su tvirtinimo konsole ir uždarymo vožtuvu

234,96 129,- Lt Kodas 212000208

Kombinuotas 100 l, 1,5 kW galios tūrinis vandens šildytuvas.

Bako vidinės sienelės padengtos dviguba titano emalės danga. Putų poliuretano šilumos izoliacija.

Pagaminta Italijoje.

REFLEX N 25/6 membraninio slėginio vandens išsiplėtimo indo komplektas su tvirtinimo konsole ir uždarymo vožtuvu Kaina nurodyta 25 l membraninio slėginio vandens išsiplėtimo indo komplektui su tvirtinimo konsole ir uždarymo vožtuvu.

Pasiūlymas galioja tik iki š.m. balandžio 15 dienos.

Sololift 2 WC-3

2374,02 1597,20 - Lt Kodas 180400131

Unikali serija kompaktinių kėlimo stotelių, leidžiančių surinkti nuotekas iš bet kokių sanitarinių namų įrenginių. Sistema surenka ir siurbia nuotekas per siaurą slėginį vamzdį (>32 mm) į kitą – išleidimo – vamzdį, esantį iki 6 m aukštyje arba iki 100 m atstumu. Seriją sudaro 5 kompaktiškų kėlimo stotelių, skirtų namų nuotekoms išleisti, variantai.

3 sistemos – WC-1, WC-3 ir CWC-3 – yra skirtos vandeniui iš unitazo ir kitų sanitarnių įrenginių išsiurbti, kitos 2 sistemos – C3 ir D2 – skirtos nuotekoms be fekalijų. Skaičiai nurodo, kiek papildomų įleidimo jungčių galima prijungti.

Stogo įlaja HL62H/1

234,8 189,- Lt Kodas 024231720

Trapas HL3100PR , didelio pralaidumo (0.8 l/s)

244,29 185,- Lt Kodas 602420004

Su sausu sifonu PRIMUS, nerūdijančio plieno rėmeliu 145x145 mm ir fiksuojamomis grotelėmis „Klick-Klack“ iš nerūdijančio plieno 138x138 mm.

Apkrova – 300 kg. Pajungimas universalus vertikalus DN50/75/110

Trapas HL5100PR , didelio pralaidumo (0.8 l/s)

248,01 186,- Lt

Kodas 602420005 Su sausu sifonu PRIMUS, nerūdijančio plieno rėmeliu 145x145 mm ir fiksuojamomis grotelėmis „Klick-Klack“ iš nerūdijančio plieno 138x138 mm.

Apkrova – 300 kg. Pajungimas universalus horizontalus DN50/75.

Naujiena!

Siurblys su hidroforu HWJ 203 EM

647,- 597,- Lt Kodas 181100100

Stogo įlaja HL62H/1 su nerūdijančio plieno žiedu, privirintu bituminiu hidroizoliacijos sluoksniu bituminės hidroizoliacijos prilydymui, lapų gaudykle, montavimo priedais.

Pralaidumas 10,7 l/s. Pajungimas – vertikalus DN110.

www.sanistal.lt

Savisiurbis vandens tiekimo įrenginys su išsiplėtimo indu. Naudojamas siurbti vandeniui iš šulinių, cisternų, rezervuarų, palaikyti reikiamą vandens slėgį. Privalumai: nerūdijantis legiruotas plienas, variklio apsauga nuo perkaitimo, maksimalus įsiurbimo gylis – 7 m, vandens kėlimo aukštis – 47 m, visiškai sujungtas ir paruoštas pajungimui.

Kainos su nuolaida galioja 2013 kovo 15 – balandžio 15 dienomis. Prekių kiekis ribotas.

Sutartiniams klientams akcijinių prekių nuolaida gali būti ribojama. Kainos nurodytos su PVM.

Akcija!

Suvirintojo švarkas PANTHER

Pirk 5 Rhodius žiedlapinius diskus LSZ F2 k40 už ypatingą kainą!

176,66 114,9- Lt

Kodas 370901158

66,- 34,32 Lt

Natūralios 1,2 mm storio odos suvirintojo švarkas apsaugo kūną, drabužius nuo kibirkščių ir karšto metalo purslų. Reguliuojamais riešais, pastatoma apykakle, dirželiais šonuose, vidine kišene.

Akcija galioja iki š.m. balandžio 15 dienos.

Nuolaida net

48%

Kodas 328257140

Rankšluosčių džiovintuvas KRISS Advance

Sieninės baltos blizgios plytelės

21,77 17,99 Lt/m2

224,25 169,- Lt

Kodas 510990001

Kodas 223300085

Spalva – balta.

Blizgios.

Išmatavimai – 25x33 cm.

Pagaminta Vokietijoje.

Spalva – balta.

Išmatavimai 80x50 cm Pagaminta Danijoje.

Maišytuvas SAMPLUS

Maišytuvas SAMPLUS

97,53 79,- Lt

149125,- Lt

Kodas 513009039

Kodas 513009037

Maišytuvas trumpu snapu, 40 mm kartridžu

vonios kambario įranga plytelės santechnika

Virtuvinis maišytuvas su ištraukiamu dušeliu.

Pagaminta Slovakijoje.

KAUNAS Raudondvario pl. 78 Tel. 8 37 395 092

VILNIUS Ukmergės g. 317b Tel. 8 5 231 0491

KLAIPĖDA Šilutės pl. 83b Tel. 8 46 301 376

Sezono naujiena!

Įleidžiami ir pastatomi konvektoriai

WOLF aukšto efektyvumo saulės kolektorius F3-1

–25% nuolaida

2002,55 1499,2- Lt Kodas 207000110

Modernios išvaizdos ir žemesni už sprindį (aukštis – nuo 15,5 cm) pastatomi konvektoriai beveik neužstoja lango. Efektyvūs ir greitaveikiai jų šilumokaičiai akimirksniu reaguoja į patalpos temperatūros pokyčius, užtikrindami tikslų pageidaujamos temperatūros palaikymą.

KONVEKA FC tipo įleidžiamieji konvektoriai pasižymi labai tvirta korpuso konstrukcija, geru atsparumu korozijai, uždengiami tvirtomis ir estetiškomis ruloninėmis medinėmis arba aliuminio grotelėmis. Platus įleidžiamų konvektorių grotelių pasirinkimas. Pagaminta Lietuvoje.

Elektrinis radialinis presas Power Press E

Aukšto našumo plokščiojo kolektoriaus korpusas pagamintas iš aliuminio giliojo tempimo būdu ir yra atsparus nepalankioms oro sąlygoms. 60 mm storio šilumos izoliacija iš akmens vatos užtikrina minimalius šilumos nuostolius. Absorberis su selektyvia danga, meandro forma užtikrina efektyvų veikimą. 3,2 mm storio krušai atsparus, termiškai grūdintas padidinto šviesos pralaidumo apsauginis stiklas. Plotas šilumos generavimui – 2 m2.

Optinis efektyvumas – 80,4 %.

Pagaminta Vokietijoje.

Testavimo pompa for Professional s

3630,- 2299,- Lt

Kodas 530440004

Kodas 530580128

REMS Power-Press E Basic-Pack. Galinga elektromechaninė pavara su patikimu, 230 V, 50– 60 Hz, 450 W priežiūros nereikalaujančiu universaliu varikliu, apsaugine sankaba ir pastūmos sistema su trapecinio sriegio ašimi, saugus mygtukinis jungtukas sveria tik 4,4 kg. Elektrinis vamzdžių užspaudimo prietaisas, skirtas visų užspaudimo fitingų sistemų užspaudžiamųjų sujungimų formavimui, Ø 10–108 mm.

KAUNAS VILNIUS Raudondvario pl. 127 Linkmenų g. 15 Tel. 8 37 400 397 Tel. 8 5 2461 592

720,- 469,- Lt Kompaktiškas, tvirtas siurblys rankinei slėginei patikrai iki 25 bar.

Patikimiems matavimo rezultatams: dvieju vožtuvu sistema („Twin Valve“) leidža patikrinti patį siurblį ir tiksliai nustatyti slėgį. Aukšto slėgio žarna su plieno tinkleliu apsaugo nuo matavimo klaidų, galinčių atsirasti dėl žarnų išplėtimo darbo metu. Korpusas sustiprinto atsparumo nuo rūdijimo, dėl Duramant-Epoxyd dangos (5 metų garantija) Techniniai duomenys: maks. sukuriamas slėgis – 25 bar; našumas – 16 ml/ paspaudimas; indo talpa – 7 l; srieginė jungtis 1/2.

KLAIPĖDA Šilutės pl. 83a Tel. 8 46 343 464

PANEVĖŽYS Beržų g. 54 Tel. 8 45 468 899

ŠIAULIAI Metalistų g. 3 Tel. 8 41 598 588