JUNGTIS TARP CENTRINĖS KUPIŠKIO MIESTOAIKŠTĖS IR ŠMITO MALŪNO
SUMMARY
The project analyses the urban space between the Šmitas Mill and the central town square in Kupiškis. Pedestrian connections in the area are unclear, while part of the territory is occupied by lowvalue garages and unused buildings. As a result, the visual connection with the important heritage building – the Šmitas Mill – has almost disappeared.
The main landscaping idea is based on movement created by wind, reflected through plants, changing light effects, and kinetic elements. Recreational spaces and green areas are designed to create an environment that changes throughout the day and seasons.
The project aims to create a clear connection between the Šmitas Mill and the central town square, while opening views from Maironio Street. The design also includes proposals for reusing nearby vacant buildings, new pedestrian pathways, small-scale architectural elements, and carefully selected plants to strengthen the project concept and revive the site.
ĮVADAS
Žvelgiant į šiuolaikinius miestus, viešosios erdvės čia atlieka kritiškai svarbų vaidmenį – jos iš esmės diktuojavisąmiesto struktūrąirtai,kiekaktyvūs bus patys gyventojai.Tai jauseniainebėratiesiog tušti plotai, skirti pereiti iš taškoA į tašką B. Jos tiesiogiai kuria miesto veidą, o kartu keičia ir kasdienį
žmonių gyvenimo ritmą. Tokiose vietose verda socialinis gyvenimas, žmonės renkasi pailsėti, užsiima įvairiausiomis veiklomis, todėl, natūralu, prasta jų kokybė iškart mažina viso miesto gyvybingumą.
Būtent dėl šios priežasties bet kokia bendra erdvė privalo būti aiškiai suformuota, patogiai pasiekiama pėsčiomis ir logiškai įsiliejanti į bendrą miesto organizmą.
Kupiškio centre turime pavyzdį – teritorija, esanti tarp Šmito malūno ir centrinės aikštės, užima strategiškai gerą padėtį, tačiau šiandien šis potencialas nėra pakankamai išnaudojamas. Sklype nematyti jokių aiškių pėsčiųjų takų, o bendrą vaizdą gadina aplinkui pastatyti statiniai, pavyzdžiui, garažai, kurie tiesiog griauna vietos patrauklumą bei vizualinį vientisumą.
Šiuo metu vieta neturi jokios konkrečios paskirties. Nei patys kupiškėnai, nei čia užsukę svečiai joje paprasčiausiai neleidžia laiko – aplinka tuščia. Dėl to ši centrinė dalis lieka visiškai atkirsta nuo likusio miesto gyvenimo ritmo ir neturi jokio aiškaus vaidmens bendroje struktūroje.
Matanttokiąsituaciją,darbesiekiamasuprojektuotiatvirąviešąjąerdvę,kuripagaliauužtikrintų patogius bei sklandžius perėjimus tarp skirtingų Kupiškio pusių. Žinoma, svarbu ne tik sutvarkyti praktinę, funkcinę pusę. Čia siekiama sukurti estetišką, patrauklią vietą, kurioje bendruomenė norėtų pabūti ilgiau. Šis projektuojamas sklypas, realiai vertinant, yra pagrindinė jungiamoji grandis tarp Šmito malūno ir centrinės aikštės. Tikimasi, kad jį sutvarkius pavyks ne tik sustiprinti bendrą miesto erdvinį karkasą, bet ir suteikti Kupiškio centrui šiuolaikiško jaukumo.
Darbo objektas - Kupiškio miesto centre esanti teritorija, jungianti Šmito malūną su centrine Kupiškio miesto aikšte.
Darbo tikslas - sukurti viešąją erdvę, sujungiant Šmito malūno rekonstruotą teritoriją su centrineKupiškiomiestoaikšte,formuojantaiškiąmiestostruktūrosdalį,kuriojevėjastampapagrindiniu erdvės formavimo elementu.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą apie viešųjų erdvių formavimą ir jutiminį jų suvokimą;
2. Įvertinti nagrinėjamos teritorijos esamą situaciją, urbanistinius ir gamtinius veiksnius;
3. Nustatyti teritorijos problemas ir potencialą;
4. Parengti viešosios erdvės projektinius sprendinius;
Viešosios miesto erdvės yra esminė urbanistinės struktūros dalis, kuri turi tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei, bendruomenės aktyvumui bei miesto įvaizdžiui. Šiuolaikinėje kraštovaizdžio architektūroje vis didesnis dėmesys skiriamas žmogaus poreikiams ir erdvės funkcionalumui. Kaip teigia
Jan Gehl knygoje „Cities for People" (2010), miestai turi būti formuojami atsižvelgiant į žmogiškąjį mastelį, o urbanistinės struktūros privalo skatinti buvimą, judėjimą ir socialinę sąveiką.Tai leidžia daryti išvadą, kad aplinkos kokybė vertinama ne tik pagal fizinius parametrus, bet ir pagal tai, kaip ji yra patiriama bei kasdienybėje naudojama visuomenės. Žmogaus mastelio ir socialinių ryšių akcentavimas tampa pirminiu atspirties tašku keičiant apleistas ar nepakankamai išnaudojamas miesto dalis į gyvybingus traukos centrus.
Planuojant miesto aikštes ir parkus, svarbu ne tik estetinis vaizdas, bet ir funkcionalumas bei gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų naudotojų poreikių. Remiantis Jakovlevo-Mateckio (2014) įžvalgomis, šios vietos turi būti daugiafunkcinės ir pritaikytos įvairialypei veiklai – nuo pasyvaus poilsio iki bendruomenės renginių. Kokybiškai suprojektuotas sklypas turi užtikrinti patogią logistiką, aiškią kompoziciją bei ryšius su gretimais kvartalais.
Esminis uždavinys – sėkmingas naujų objektų integravimas į bendrą miesto struktūrą. Pėsčiųjų zonos turi būti lengvai pasiekiamos ir aiškiai susietos tarpusavyje, taip suformuojant vientisą pėsčiųjų tinklą, skatinantį gyventojų mobilumą. Be to, pėsčiųjų prioritetas miesto centre mažina transporto neigiamą poveikį ir gerina aplinkos kokybę. Kartu būtina užtikrinti žmogaus komfortą bei saugumą. Saugumo jausmas, kurį garantuoja geras matomumas, tinkamas apšvietimas ir lengva orientacija kraštovaizdyje, tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu objekto patrauklumą ir jo lankymo intensyvumą.
1.2.
Viešųjų erdvių projektavimo procesas
Aplinkos kūrimas yra nuoseklus procesas, apimantis skirtingus etapus – nuo pirminės situacijos analizės iki galutinių sprendinių įgyvendinimo. Projektuojant svarbu įvertinti ne tik sklypo struktūrą, bet ir jo naudojimo scenarijus bei ryšį su aplinka. Norman K. Booth ir James E. Hiss knygoje „Residential Landscape Architecture“ (2012) pabrėžia, kad projektavimo eiga prasideda nuo teritorijos tyrimų ir naudotojųporeikiųidentifikavimo.Vėliaupereinamaprietūrinių formų, funkciniozonavimoir mažosios
architektūros detalių parinkimo. Autoriai akcentuoja nuoseklų ryšį tarp visų etapų, siekiant sukurti estetiškai patrauklią, funkcionalią ir praktiškai naudojamą aplinką.
Šiuolaikiniameprojektavimoprocesevisdidesnisdėmesysskiriamas patyriminiamsrodikliams. Analizuojant teritoriją vis dažniau vertinami mikroklimatiniai veiksniai – vėjas, saulės apšvietimas ar triukšmo lygis, kurie daro tiesioginę įtaką žmogaus komfortui. Projektuojant svarbūs ne tik techniniai parametrai, bet ir tai, kaip žmogus emociškai bei fiziškai patiria vietovę. Todėl kraštovaizdžio architektūroje būtina derinti faktinius duomenis, kūrybinį eksperimentavimą ir praktinį sprendimų įgyvendinimą, kur gamtinės aplinkos ypatumai diktuoja projektavimo eigą.
1.3. Jutiminis viešųjų erdvių suvokimas
Šiuolaikinėje urbanistikoje vis labiau orientuojamasi į kuriamą emocinę patirtį, kuri apima regą, klausą,lytėjimąbeikitus sensoriniusaspektus.Šis santykistiesiogiaiveikiažmogaussavijautąirelgseną. Jan Gehl (2010) pastebi, kad žmonės linkę ilgiau užsibūti tose vietose, kurios yra vizualiai patrauklios, patogios ir dinamiškos. Tai įrodo būtinybę formuoti žmogui psichologiškai palankią aplinką, kurioje jutiminis suvokimas reiškia, kad žmogus teritoriją vertina ne tik vizualiai, bet ir reaguodamas į aplinkos pokyčius. Tokie veiksniai kaip akustinis fonas, apšvietimas, paviršių tekstūros ar fizinis judėjimas keičia vietos charakterį, o jos poveikis lankytojui priklauso nuo sensorinių elementų visumos.
Suomių architektas Juhani Pallasmaa vienas pirmųjų pradėjo kalbėti apie jutiminį erdvės suvokimą, pabrėždamas pojūčių svarbą architektūroje. Atsiranda tokios kryptys kaip sensorinė urbanistika (angl. Sensory urbanism) ir sensorinis dizainas (angl. Sensory design), kurios akcentuoja aplinkos suvokimą per visą pojūčių spektrą. Juhani Pallasmaa knygoje „The eyes of the skin“ (2005) pabrėžia, kad architektūra privalo žadinti visus žmogaus pojūčius vienu metu, nes tik visapusiškas suvokimas sukuria gilų emocinį ryšį tarp individo ir jį supančio kraštovaizdžio. Kadangi sensorinis suvokimas yra subjektyvus, priklausantis nuo individualios patirties, kultūrinio konteksto bei fizinių galimybių, kraštovaizdžio architektai privalo ieškoti universalių, tačiau visapusiškai stimuliuojančių sprendimų.Viešojierdvėčiasuprantamanevienkaipfizinėvieta,betirkaip patyriminėaplinka,apimanti funkcinius, estetinius bei jutiminius aspektus.
Sensorinio dizaino principai aktyviai taikomi ir realiuose kraštovaizdžio architektūros projektuose.Vienas iš pavyzdžių – „Garden of senses“ (liet. Pojūčių sodas), įrengtas Danijoje, didžiausio Kopenhagos parko Fælledparken teritorijoje. Šiame sode, kurį 1996 metais sukūrė kraštovaizdžio architektėHelleNebelong, aplinkasuformuotakaipįvairių pojūčiųvisuma.Sodas pasižymi labirinto tipo
struktūra, kur lankytojas vedamas per skirtingas temines erdves, pasitelkiant augalus, specifines dangas ir sensorinius objektus.
Analogiška strategija demonstruojama ir vėlesniame Danijos projekte – „Magneten sensory garden“. Tai moderni, 3 500 m² ploto erdvė, 2017 metais suformuota ant automobilių stovėjimo aikštelės stogo Frederiksberge, Kopenhagoje, šalia socialinės globos centro. Biuro „MASU Planning“ architektai teritoriją suskirstė į funkcines grupes: pakeltus gėlynus, daržus, ugnies bei ramybės vietas, kuriose tikslingai ribojamas pašalinis triukšmas. Tokia kontroliuojama aplinka leidžia lankytojams sutelkti dėmesį į konkrečius gamtos kvapus, tekstūras ar garsus. Už inovatyvų dizainą ir integraciją urbanistinėje aplinkoje šis projektas pelnė prestižinį „Scandinavian Green RoofAward“ apdovanojimą.
Šie pavyzdžiai patvirtina, kad jutiminio pobūdžio aplinka sėkmingai funkcionuoja, kai augalija, dangos ir mažosios architektūros elementai veikia kaip vientisa sensorinė sistema.
1.4. Vėjo vaidmuo viešosiose erdvėse
Vėjas yra esminis klimatologinis veiksnys, darantis įtaką viešųjų erdvių formavimui ir jų naudojimo intensyvumui. Jis veikia ne tik bendrą mikroklimatą, bet ir pėsčiųjų komfortą. Priklausomai nuo stiprumo ir krypties, oro srautai gali būti tiek malonūs, tiek neigiamai veikiantys vietos lankomumą.
Tradicinėje urbanistikoje vėjas dažniausiai vertinamas kaip techninis klimato faktorius, į kurį būtina atsižvelgti projektuojant pastatus ir želdinius. Tinkamai įvertinus oro srautų judėjimą, įmanoma sukurti komfortiškas zonas, apsaugotas nuo nepalankių gūsių, kartu išlaikant natūralią oro cirkuliaciją.
Šiuolaikinėje kraštovaizdžio architektūroje šis reiškinys vis dažniau suvokiamas kaip svarbi emocinio patyrimodalis.ArchitektasJuhani Pallasmaa(2005)pabrėžia,kad aplinkaturi būti išgyvenama visu kūnu, o ne tik per regos prizmę, todėl judantys oro srautai tampa sensorinės aplinkos ašimi – jie juntami per odą, girdimi per medžių lajų ošimą ir suvokiami per fizinį judėjimą. Kraštovaizdžio architektas James Corner (1999) kraštovaizdį apibrėžia kaip nuolat kintantį procesą, kuriame natūralios jėgos aktyviai transformuoja aplinką. Vėjas keičia augalijos dinamiką, reljefo suvokimą ir bendrą vietos ritmiką, todėl jis veikia kaip aktyvi formuojanti jėga, o ne tik kaip statinis fonas.
GillesClément(2004)savo„Trečiojokraštovaizdžio“(fr. Le Tiers Paysage)teorijojeakcentuoja natūralius, mažai kontroliuojamus procesus, kuriuose vėjas atlieka ekologinę funkciją – perneša sėklas, formuoja spontanišką augaliją ir didina biologinę įvairovę. Tokiu būdu šis veiksnys įgyja ir ekologinį, ir poetinį statusą. Vėjo poveikis gali būti materializuojamas pasitelkiant specifinius dizaino elementus –dinamiškus augalus, lengvas konstrukcijas ar kinetinius objektus, kurie leidžia oro gūsius vizualizuoti ir paversti juos viena iš pagrindinių teritorijos formavimo priemonių.
Šios teorinės įžvalgos apie funkcinį lankstumą, sensorinį dizainą bei natūralių klimatinių jėgų materializavimą tampa tiesioginiu pagrindu rengiamam projektui Kupiškio miesto centre. Sprendiniuose literatūros analizės rezultatai pritaikomi praktiškai: projektuojama erdvė tarp Šmito malūno ir centrinės aikštės bus formuojama taip, kad joje derėtų pėsčiųjų judėjimas ir jutiminis patyrimas, o vėjas transformuotųsi iš foninio mikroklimato veiksnio į pagrindinį kraštovaizdžio idėjos elementą.
2. DARBO METODAI
Kuriant viešąją erdvę, sujungiančią rekonstruojamo Šmito malūno prieigas su centrine miesto aikšte, buvo pritaikytas kompleksinis darbo metodų rinkinys. Šie tarpusavyje susiję etapai leido objektyviai įvertinti esamą padėtį, identifikuoti esmines problemas bei suformuoti architektūrinius ir kraštovaizdžio sprendinius.
Projekto rengimo pradžioje atlikta mokslinės literatūros ir analogiškų projektų analizė. Teorinis pagrindas suformuotas remiantis šaltiniais, nagrinėjančiais urbanistinių erdvių projektavimo principus, jutiminį aplinkos suvokimą bei šiuolaikines kraštovaizdžio architektūros tendencijas. Pasaulinės praktikos analogų apžvalga leido susipažinti su sensorinio dizaino taikymu panašaus pobūdžio objektuose ir padėjo išgryninti projektui tinkamus sprendimus.
Sklypo situacijos analizei pasitelkti kartografiniai duomenys, topografiniai planai bei viešai prieinama oficiali informacija. Dalis pirminių duomenų gauta tiesiogiai iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos specialistų. Natūralių ir urbanistinių veiksnių vertinimo metu analizuota geografinė padėtis, erdvinė struktūra, gretimybės, dabartinis žemės naudojimo būdas, reljefas bei vietovės mikroklimato sąlygos, ypatingą dėmesį skiriant vyraujančių vėjo srautų krypčiai. Duomenis papildė faktinė vietos apžiūra, kurios metu teritorija buvo nufotografuota ir įvertinti specifiniai aplinkos ypatumai.
Sukauptai informacijai susisteminti pritaikyta SSGG (angl. SWOT) analizė (2.1 pav.), leidusi subalansuotai įvertinti sklypo stiprybes, silpnybes, plėtros galimybes bei kylančias grėsmes. Šis metodas padėjo tiksliai įvardyti pagrindinius probleminius aspektus bei teritorijos vystymo potencialą, o tai tiesiogiai padiktavo tolesnę projektinių sprendinių kryptį.
2.1 pav. SWOT analizė
Esamos situacijos ir projektavimo prioritetų vertinimui pasirinkta Analitinio hierarchinio proceso (AHP) metodika, skirta nustatyti pagrindinių kriterijų svorius bei jų tarpusavio svarbą.Analizėje išskirti aštuoni esminiai rodikliai: ekologija, saugumas, funkcionalumas, urbanistinis kontekstas, estetiškumas, tvarumas, ekonomiškumas ir socialinis aspektas. Gauti rezultatai (2.2 pav.) atskleidė, kad projektuojamoje zonoje didžiausią reikšmę turi saugumo (26,0 %), funkcionalumo (19,9 %) bei ekologijos (15,1%) aspektai, tuo tarpu estetiškumo irekonomiškumokriterijai buvo įvertinti mažiausiais balais.
2.2 pav. AHP metodikos rezultatai
Galutiniai kraštovaizdžio sprendiniai, brėžiniai ir vizualizacijos rengiami naudojant specializuotas kompiuterinio projektavimo programas.Sklypo tvarkymo planas, funkcinis zonavimas bei tikslūs techniniai brėžiniai atlikti „AutoCAD“ aplinkoje. Trimačiam erdviniam modeliavimui pasitelkta „SketchUp“ programa, o realistiškas medžiagų parinkimas bei galutinių vizualizacijų sugeneravimas atliktas „Lumion“ platformoje.
Šių metodų taikymas leido suformuoti nuoseklų projektavimo procesą, užtikrinantį priimamų sprendinių tikslumą ir pagrįstumą.
3. TERITORIJOSANALIZĖ
3.1. Bendri teritorijos duomenys
Kupiškio miestas yra įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje ir veikia kaip šio rajono savivaldybės administraciniscentras. Miestaspasižymikompaktiškaurbanistinestruktūra,kuriojepagrindiniaiviešieji plotai ir visuomeniniai objektai telkiasi centrinėje dalyje. Šią kompoziciją formuoja tiesioginiai ryšiai tarp miesto aikštės, pagrindinių gatvių ašių bei svarbiausių kultūros objektų, todėl Kupiškio centras atlieka esminį vaidmenį kasdieniame bendruomenės gyvenime. Projektuojamas sklypas yra pačiame miesto centre. Ši erdvė sujungia šiuo metu rekonstruojamo Šmitomalūnoprieigasircentrinęmiesto aikštę(3.1pav.).Bendras nagrinėjamos vietovės plotas –0,9200 ha, iš kurių projektuojama dalis sudaro 0,4600 ha. Dėl savo dėkingos geografinės padėties ši aplinka turi didelį potencialą tapti svarbia jungiamąja grandimi bendroje urbanistinėje struktūroje.
3.1 pav. Projektuojamos teritorijos vieta
Reikšmingiausias šios vietos architektūrinis akcentas – XIX a. pabaigoje pastatytas Šmito malūnas, įrašytas į kultūros paveldo registrą [3]. Šiuo metu statinys yra restauruojamas ir pritaikomas lankytojų poreikiams. Tvarkybos darbų projektu numatoma išsaugoti autentišką pastato architektūrinę bei konstrukcinę sistemą, kartu integruojant šiuolaikines funkcijas. Malūną planuojama papildyti modernia stikline stogo konstrukcija, o viršutiniame aukšte įrengti apžvalgos aikštelę. Būdamas vienu aukščiausių miesto statinių, šis paveldo objektas tampa dominuojančiu vizualiniu orientyru bei nauju vietos traukos centru.
3.2. Gretimybės ir urbanistinis kontekstas
Projektuojamą teritoriją supa įvairios paskirties užstatymas, kuriame vyrauja mažaaukščiai gyvenamieji namai, daugiabučiai bei visuomeniniai pastatai. Šioje aplinkoje svarbiausią struktūrinį vaidmenį atlieka atsinaujinantis malūno kompleksas ir centrinė miesto aikštė.
Šis sklypas patenka į kultūros vertybių apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį (žr. 3.2 pav.), kadangi jame stovi Šmito malūnas su technologine įranga (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre – 22035) (3.3 pav.).Architektūrinis paminklas pastatytas apie 1880 m. ir yra laikomas seniausiu
išlikusiu mūriniu malūnu Kupiškio mieste. Dėl šio statuso bet kokiems tvarkymo ir kraštovaizdžio darbams privaloma gauti Kultūros paveldo departamento leidimą. Oficialios šio pozonio apsaugos taisyklės numato, kad čia draudžiama vykdyti veiklą, sukeliančią stiprią gruntinę vibraciją, žemės užterštumą ar bet kokį kitą neigiamą poveikį istorinių pastatų būklei. Saugomoje zonoje yra ribojamas naujų statinių aukštingumas, užstatymo tankis bei keliami aukšti reikalavimai apdailos medžiagų kokybei, siekiant išlaikyti istorinį vietovės vientisumą.
3.2 pav. Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonos ( nuotraukos šaltinis : https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search )
3.3 pav. Šmito malūnas prieš restauraciją 2013 m. (nuotraukos šaltinis : https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/306bcfb1-49e14e5f-be91-2a9a6c2bd524 )
3.4 pav. Restauruojamas Šmito malūnas
Dabartinį erdvės funkcionalumą stipriai riboja savivaldybei priklausantys garažai. Šiaurinėje
dalyje aplinką fiziškai perskiria iš silikatinių plytų pastatytų garažų masyvas, kuris skaido bendrą sklypo plotą ir suardo jo vizualinį vientisumą. Dėl šios priežasties esamas vietos potencialas dabar lieka neišnaudotas.
Žmonių patekimas į projektuojamą vietą įmanomas iš trijų pagrindinių pusių. Esminė pėsčiųjų ašis numatoma nuo centrinės miesto aikštės. Papildomai į sklypą galima įeiti pro malūno prieigas iš S. Dariaus ir S. Girėno gatvės bei iš Maironio gatvės pusės. Vertinant esamą situaciją, sklypas pasižymi strategiškai naudinga padėtimi Kupiškio centre, tačiau dabartinė jo planinė struktūra yra fragmentuota, o garažų užimami plotai blokuoja logišką viešosios erdvės panaudojimą.
3.3. Klimatinių sąlygų analizė
Klimato ypatumai yra esminis faktorius, formuojantis viešųjų erdvių naudojimo scenarijus ir diktuojantis kraštovaizdžio architektūros sprendinius. Rengiant projektą, vertinami pagrindiniai vietovės meteorologiniai rodikliai – oro temperatūra, kritulių kiekis, insoliacija bei vyraujantys vėjo srautai.
Kupiškio rajonas patenka į zoną, kurioje vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja tarp 6,5 ir 7,0 °C (3.5 pav.). Remiantis oficialiais duomenimis, šilčiausias metų mėnuo yra liepa (vidutiniškai 18,6 °C), o šalčiausias – sausis (vidutiniškai -3,1 °C).
3.5 pav. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje ( nuotraukos šaltinis: https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvosklimatas/klimato-zemelapiai/ )
Vidutinis metinis kritulių kiekis šioje vietovėje siekia nuo 650 iki 700 mm (3.6 pav.). Didžiausia jų dalis iškrenta šiltuoju metų laiku – vasaros ir rudens mėnesiais.
3.6 pav. vidutinis metinis kritulių kiekis Lietuvoje (nuotraukos šaltinis: https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvosklimatas/klimato-zemelapiai/ )
Saulės spindėjimo trukmė Kupiškio apylinkėse sudaro 1750–1800 valandų per metus (3.7 pav.), o tai tiesiogiai lemia šešėliavimo bei poilsio vietų išdėstymą.
3.7 pav. vidutinė metinė Saulės spindėjimo trukmė Lietuvoje (nuotraukos šaltinis: https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvos-klimatas/klimato-zemelapiai/ )
Ypatingas dėmesys projekto koncepcijoje skiriamas aerodinaminiams vietovės ypatumams.
Vidutinis metinis vėjo greitis Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje siekia 3,0–3,5 m/s (3.8 pav.). Čia dažniausiai vyrauja vakarų ir pietvakarių krypčių oro srautai, atnešantys drėgnesnes oro mases. Taip pat lėkštas Mūšos–Nemunėlio lygumos reljefas nesudaro natūralių kliūčių vėjams, todėl atvirose erdvėse lengvai įsibėgėja ir šiaurinių krypčių oro gūsiai. Papildomą įtaką vietos mikroklimatui daro Kupiškio marių (Lėvens tvenkinio) artumas – šis vandens telkinys lemia padidėjusį oro drėgnumą bei specifinę oro srautų cirkuliaciją gretimose teritorijose.
3.8 pav. Vidutinis metinis vėjo greitis Lietuvoje (nuotraukos šaltinis:https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvosklimatas/klimato-zemelapiai/ )
Pagal augalų atsparumą šalčiui Kupiškis yra ant 5b ir 6a ištvermingumo zonų ribos. Tai rodo, kad žiemos metu minimali temperatūra vidutiniškai gali nukristi nuo -20,6 °C iki -26,1 °C.
GeomorfologiniupožiūriusklypaspatenkaįPabaltijožemumųsritį,olėkštasmoreninisreljefastiesiogiai atveria sklypo erdves vėjo poveikiui.
Visi šie surinkti klimatologiniai duomenys yra pamatinis kriterijus, leidžiantis moksliškai ir kūrybiškai pagrįsti projekto idėją. Kadangi vakarų, pietvakarių ir šiaurės vėjai sklype yra aktyvūs, kraštovaizdžio sprendiniuose tikslingai parenkami tokie augalai, kurie ne tik atlaikys šias sąlygas, bet ir savo siūbavimu, ošimu bei lapų judėjimu vizualiai atskleis vėjo grožį.
3.4. Teritorijos reljefas
Geomorfologiniu požiūriu Kupiškio miestas patenka į Pabaltijo žemumų sritį, Mūšos–Nemunėlio lygumos rajoną,kuriam būdingasslėniuotas moreninis reljefas. Šiaivietovei būdingi nedideli aukščių svyravimai, susiformavę ledyninės kilmės procesų metu. Paviršius yra palyginti lygus, tačiau pasižymi tam tikrais lokaliais nuolydžiais bei įdubomis.
Projektuojamos erdvės paviršius pasižymi nuosekliu nuolydžiu, kuris matomas esamos situacijos nuotraukoje (3.9 pav.). Šis veiksnys daro įtaką sklypo suvokimui bei funkcinio pritaikymo galimybėms. Istorinis Šmito malūnas stovi aukščiausiame taške, nuo kurio aplinka palaipsniui žemėja.
Absoliutinis reljefo aukštis projektuojamoje dalyje kinta nuo 95,56 m iki 94,41 m, sudarydamas 1,15 metro perkritį. Būdama pakankamai pakilusi virš aplinkinio miesto konteksto, ši teritorija išlieka visiškai atvira vyraujantiems vėjo srautams.
3.9 pav. Matomas teritorijos nuolydis nuo malūno
Reljefo nuolydis lemia paviršinio lietaus vandens nutekėjimą Maironio gatvės link.
Projektiniuose sprendiniuose numatyta, kad šis vanduo natūraliai gersis į projektuojamus želdynus ir žaliąsias erdves, taip pagerindamas sklypo drėgmės balansą. Esamas 1,15 metro aukščių skirtumas įveikiamas derinant patogius laiptus bei neįgaliesiems pritaikytus takus, taip užtikrinant universalų aplinkos prieinamumą visiems lankytojams.
Kadangi visas projektuojamas sklypas yra geografiškai pakilusioje vietoje,vėjo poveikis išlieka aktyvus visame jo plote. Šis reljefo ypatumas leidžia oro srautams laisvai judėti per skirtingus aukščių lygius, o tai padeda dar stipriau išryškinti pagrindinę projekto idėją per dinamiškus augalų derinius bei smulkiosios architektūros elementus. 3.5.
Želdinių analizė
Projektuojamo sklypo dendrologinę struktūrą sudaro pavieniai brandūs medžiai, spygliuočių grupėbei vertingidekoratyvūskrūmai.Atlikusfaktinęvietosapžiūrąirželdiniųinventorizaciją,nustatyta esamų augalų būklė, estetinė vertė bei suformuoti pasiūlymai dėl jų tolesnio išsaugojimo arba šalinimo.
Visi išmatuoti augalai ir jų būklė yra surašyti bendroje lentelėje (3.1 lentelė).
3.1 lentelė. Esamų želdinių inventorizavimo duomenys
Nr. Lietuviškas pavadinimas Lotyniškas pavadinimas Kiekis, vnt Aukštis, m Kamieno skersmuo, cm Būklė, siūlomas sprendimas
4. Europinis kukmedis Taxus baccata 1 1,8 – 2,0 Krūminė forma Gera, reikalingas formavimas
Sklype išsiskiria vertingi lapuočių želdiniai – trys brandžios mažalapės liepos (Tilia cordata), augančios vidiniame kieme tarp gyvenamųjų namų (3.10 pav.). Atlikus matavimus, užfiksuotos šios jų kamienų apimtys: dviejų medžių – po 1,32 m, o trečiojo – 1,30 m (tai atitinka maždaug 41–42 cm kamienų skersmenį), o jų aukštis siekia apie 13–15 metrų. Šių želdinių sveikatos būklė yra gera, o kamienai neturi didelių pažeidimų ar puvinių požymių. Šios liepos atlieka svarbų ekologinį bei erdvinį vaidmenį vidinio kiemo aplinkoje, todėl jos yra išsaugomos ir integruojamos į kuriamą pėsčiųjų takų sistemą
3.10 pav. Brandžios mažalapės liepos gyvenamųjų namų kieme
Greta esančio gyvenamojo namo aplinkoje auga viena aukšta, išskirtinė dygioji eglė (Picea pungens), kurios kamieno apimtis siekia 1,45 m (apie 46 cm skersmuo), o aukštis – apie 12 metrų (3.11 pav.). Jos būklė puiki, spygliai tankūs, o išraiškingas melsvas atspalvis savo masteliu viršija gretimo pastato stogo liniją ir tarnauja kaip stiprus vizualinis akcentas, kurį numatoma išsaugoti bei išryškinti naujais kraštovaizdžio sprendiniais. Prie gretimo gyvenamojo namo, prie pėsčiųjų tako, aptinkamas ir vienas brandus, platus krūminės formos europinis kukmedis (Taxus baccata), kurio aukštis siekia apie 1,8–2,0 metrus (3.12 pav.). Šis augalas pasižymi gausia laja, tačiau jam reikalingas suformavimas. Kadangi kukmedžiai auga labai lėtai, jį numatoma išsaugoti, apgenėti.
3.11 pav. Brandi dygioji eglė
1.12 pav. Krūminės formos europinis kukmedis
Problemine sklypo dalimi laikoma aštuonių paprastųjų eglių (Picea abies) eilė, auganti šalia gyvenamojo namo į malūno pusę (3.13 pav.). Šie medžiai siekia maždaug 11 metrų aukštį. Užfiksuotos šios jų kamienų apimtys: dviejų eglių – po 62 cm, kitų – 59 cm, 74 cm, 74 cm, 77 cm, 78 cm ir stambiausios – 80 cm, o tai atitinka maždaug 19–25,5 cm kamienų skersmenį. Dėl pernelyg tankaus pirminio pasodinimo ir ilgalaikės priežiūros stokos medžių lajos yra stipriai susmulkėjusios, o tarpusavyje besiliečiančios šakos praradusios estetinę išvaizdą, nudžiūvusios bei apleistos. Ši eglių eilė sunkiai dera su kuriamo modernaus parko koncepcija ir vėjo sklaidos idėja. Projekte šie spygliuočiai vertinami kaip menkaverčiai, todėl, siekiant atverti vizualines ašis sklype, siūloma juos pašalinti, vietoj jų suprojektuojant vertingesnius vietinių augalų derinius.
3.13 pav. Paprastųjų eglių eilė
Galiausiai, sklype aptinkami keli pavieniai, prastos būklės vaismedžiai. Jie neturi nei dendrologinės, nei dekoratyvinės vertės, todėl kraštovaizdžio tvarkymo plane numatomas visiškas jų išvalymas, užleidžiant vietą naujai apželdinimo idėjai.
3.7. Demografinė padėtis
Kupiškio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais rodo nuoseklią mažėjimo tendenciją. Oficialios statistikos duomenimis, rajone šiuo metu gyvena apie 15–16 tūkstančių žmonių, iš kurių daugiau kaip 6 tūkstančiai yra įsikūrę pačiame Kupiškio mieste. Bendras bendruomenės skaičius savivaldybėje sumažėjo itin stipriai – nuo daugiau nei 24 tūkstančių amžiaus pradžioje (2001 metais) iki dabartinio lygio. Ši neigiama demografinė raida yra būdinga daugeliui mažesnių šalies miestų ir tiesiogiai susijusi su vidine bei užsienio migracija.
Vietos gyventojų amžiaus struktūra atskleidžia gilėjantį visuomenės senėjimo procesą. Remiantis savivaldybės statistika, didžiausią gyventojų dalį sudaro vidutinio bei vyresnio amžiaus asmenys, tuo tarpu vaikų ir jaunimo dalis išlieka pastebimai mažesnė. Neigiama natūrali gyventojų kaita, kai fiksuojamas mirčių skaičius ženkliai viršija gimstamumo rodiklius, sukuria papildomų iššūkių ilgalaikei miesto plėtrai ir infrastruktūros palaikymui.
Atsižvelgiant į šiuos socialinius irdemografinius rodiklius, projektuojamosviešosios erdvės turi būti pritaikytos skirtingoms amžiaus grupėms, ypatingą dėmesį skiriant senjorų poreikiams. Kadangi vyresnio amžiaus žmonių mieste daugėja, kraštovaizdžio sprendiniuose privaloma užtikrinti patogią judėjimo schemą be kliūčių, lengvai pasiekiamas poilsio vietas bei saugią, gerai apšviestą aplinką. Kartu atsinaujinanti erdvė šalia Šmito malūno tarnauja kaip priemonė miesto patrauklumui didinti, kuria siekiama kurti estetiškai aktyvų centrą, galintį sudominti jaunesnes šeimas bei Kupiškio svečius.
3.8. Problemos ir potencialas
Teritorijoje esantys savivaldybei priklausantys garažai (3.14 pav) užima reikšmingą dalį erdvės ir neatitinka centrinės miesto dalies funkcijos. Šie statiniai nėra aktyviai naudojami ir nedera su aplinkiniu kontekstu. Garažai skaido teritoriją, trukdo formuoti aiškią erdvinę struktūrą ir riboja galimybes sukurti vientisą viešąją erdvę. Be to, garažai vizualiai užstoja svarbų miesto objektą – Šmito malūną, ypačžiūrint iš Maironio gatvės.Dėl to prarandamasvizualinis ryšys su kultūrospaveldo objektu. Tai silpnina jo reikšmė miesto erdvėje.
Senieji garažai neturi nei architektūrinės, nei praktinės vertės bendruomenei, todėl jų pašalinimas sudarytų geras sąlygas suformuoti atvirą, vizualiai patrauklią bei funkcionalią viešąją erdvę, orientuotą į vėjo koncepciją.
Kita probleminė sklypo dalis – automobilių stovėjimo aikštelė, kuri neužtikrina esamų poreikių (3.15 pav.). Ši parkavimo zona yra naudojama trijų daugiabučių namų gyventojų ir yra įsikūrusi vidinėje
3.14 pav. Savivaldybei priklausančių garažų esama situacija
kiemo dalyje, tarp minėtų pastatų. Dėl nuolatinio vietų trūkumo automobiliai dažnai statomi ant žaliosios vejosartamnepritaikytosevietose,otaimažinaaplinkostvarkingumąirapsunkinaspecialiojotransporto bei pėsčiųjų judėjimą.
Gyventojai yra išreiškę aiškų poreikį turėti daugiau patogių ir tvarkingai suformuotų parkavimo vietų. Esamapadėtis rodo,kadkiemoinfrastruktūra nėrapakankamaiišvystytairderinamasu kasdieniais bendruomenės srautais.
Kadangi būtent per šią sklypo dalį projekte planuojama suformuoti naują pėsčiųjų jungtį link rekonstruojamo Šmito malūno, būsimi automobilių parkavimo sprendiniai turi būti logiškai derinami su žmonių judėjimu, siekiant užtikrinti saugų, patogų ir vizualiai estetišką aplinkos naudojimą. Likę aplinkiniai pastatai, esantys šalia Šmito malūno, turi didelį plėtros potencialą ir projekte yraįveiklinami siūlant naujasfunkcijas. Pastatuose siūlomaįrengti jaukias kavines,amatininkųdirbtuves bei restoraną su vaizdu į malūną. Dirbtuvėse teritorijos lankytojai bei vaikai galėtų patys edukacijų metu pasigaminti su vėjo idėja susijusių suvenyrų – pavyzdžiui, vėjo malūnėlių ar skambančių vėjo varpelių. Taip pat čia numatoma vieta nedidelei konferencijų salei. Tai galėtų būti erdvė amatininkų mugėms rengti, kas pritrauktų daugiau miesto svečių (3.17 pav.).
3.17 pav. Įveiklinti pastatai prie malūno. Vizualizacija
3.15 pav., 3.16 pav. Esama automobilių stovėjimo aikštelė daugiabučių kieme
Siekiant šiuos pastatus vizualiai integruoti į bendrą žaliąją aplinką, jų stogus siūloma
ekologiškai apželdinti naudojant įmonės „BMI Icopal“ sistemą „Icomat Green 317“ (3.18 pav.). Šis gamykliškai paruoštas 2,5 cm storio augalinis kilimas yra suformuotas iš samanų, žydinčių žolelių bei daugiaspalvių šilokų derinio, kuriam nereikia intensyvios priežiūros.
Toks sprendimas ne tik padėtų natūraliai sulaikyti lietaus vandenį, bet ir sukurtų estetišką vaizdą iš viršaus. Kadangi malūno viršutiniame aukšte po restauracijos numatoma įrengti apžvalgos aikštelę, lankytojams atsivers gražus vaizdas į žaliuojančius stogus.
4. PROJEKTINIAI SPRENDINIAI
4.1. Idėjinė projekto koncepcija
Rengiamo projekto pagrindine idėja pasirinktas vėjas – natūralus, nuolat kintantis gamtos reiškinys,kurisšiojeteritorijojetransformuojamas išfoninioklimatoveiksnioįpagrindinįkraštovaizdžio akcentą. Pagrindinis šio sumanymo tikslas – sukurti viešąją erdvę, kurioje vėjas veiktų kaip nematomas, tačiau per artimą aplinką tiesiogiai patiriamas reiškinys. Atsižvelgiant į tai, kad projektuojama teritorija yra atvira oro srautams, visa aplinka kuriama taip, kad lankytojas galėtų pastebėti vėjo jėgą bei jo buvimą per skirtingus pojūčius ir kintančias išraiškas.
Ši patirtis projekte iškeliama per kelis paprastus jutiminius lygmenis. Vėją galima aiškiai pamatyti – tai matoma per aikštelėse numatomas judančias kinetines skulptūras, lengvų formų konstrukcijas bei specialiai parinktus, vėjyje nuolat kintančius dekoratyvinius augalus. Vėją taip pat galima natūraliai girdėti per šnarančias drebulių lapus ar siūbuojančių augalų gausą
Idėjinė jungtis taip pat plėtojama per istorinį vietos kontekstą. Nors istoriškai Šmito malūnas veikė ne vėjo, o garo jėga, visuomenės pasąmonėje pats malūno pastatas nuo seno yra natūraliai suvokiamas kaip statinys, susijęs su vėjo pagalba. Šis simbolinis suvokimas tampa pagrindiniu projekto įkvėpimu. Restauruojamas objektas veikia kaip tvirta istorinė ašis, o aplinkui projektuojami dinamiški, vėjyje judantys želdynai sukuria gražų kontrastą tarp praeities paveldo ir šiuolaikiško dizaino. Tokiu būdu formuojama aplinka, kurioje vėjas iš tiesų tampa matomas, girdimas, fiziškai juntamas ir meniškai įprasminamas, o kasdienis pėsčiųjų judėjimas virsta gyvu gamtos procesų stebėjimu.
4.2. Takų ir kietųjų dangų sprendiniai
Projektuojamoje teritorijoje pėsčiųjų takų tinklas bei aikštelės formuojamos atsižvelgiant į gretimamesklypevykdomąŠmito malūno,kaip kultūrospaveldo objekto,restauravimoprojektą( žiūrėti: Priedas Nr1.). Kadangi istorinio pastato prieigose jau yra numatytas betoninių trinkelių grindinys, šioje viešojoje erdvėje parenkamos naujos dangos, kurios su gretima teritorija tiesiogiai dera savo spalviniu tonu bei faktūra, tačiau išlaiko savitą projektuojamos erdvės charakterį.
Pagrindiniams pėsčiųjų takams parinktos UAB „Betono mozaika“ gaminamos betoninės plokštės „Plaza 6x2“, kurių matmenys siekia 600x200x80 mm (4.1 pav.). Šis produktas pasižymi dideliu atsparumu didelėms apkrovoms bei šalčiui, todėl puikiai tinka pėsčiųjų takams miesto centre. Pėsčiųjų
praėjime nuo Maironio gatvės pusės šios ilgos plokštės klojamos skersai judėjimo krypties. Toks techninis sprendimas leidžia vizualiai praplatinti šį praėjimą tarp pastatų sienų, sukurti stabilesnį bei estetiškesnį taką.
Poilsio aikštelėse, kurios projektuojamos tiek daugiabučių namų vidiniame kieme, tiek pačioje teritorijoje, numatyta pakloti drenuojančius ažūrinius tos pačios įmonės gaminius „Eco Line“ (200x100x80 mm) (4.3 pav.). Ši danga pasirinkta tam, kad lietaus vanduo lengvai gertųsi į gruntą ir žemesnėse reljefo vietose nesusidarytų balos. Šios dangos tuštumos užpildomos specialiu gruntu ir užsėjamos mindymui atsparia žole. Toks sprendimas sukuria vizualiai lengvesnį, žaliuojantį paviršių, kuris sušvelnina kietąsias dangas ir sujungia poilsio vietas su bendra žaliąja aplinka.
Pertvarkomoje automobilių važiavimo ir stovėjimo aikštelėje naudojama ta pati „Eco Line“ linijosdanga,tačiaujosertmėsužpildomosmažais akmenukais (4.4pav.).Šissprendimasleidžiaišlaikyti
vientisą teritorijos stilistiką, kartu pritaikant grindinį nuolatinėms transporto apkrovoms. Akmenukais užpildytos siūlės garantuoja greitą kritulių drenavimą į žemesnius sluoksnius bei užtikrina tvirtą paviršių
Kadangi transporto aikštelėje numatomos didesnės apkrovos nei pėsčiųjų takuose, stovėjimo vietų trinkelės klojamos „eglutės“ raštu. Šis klojimo būdas, kai elementai guldomi įstrižai važiavimo krypties, garantuoja geriausią grindinio elementų tarpusavio surišimą, neleidžia trinkelėms slinktis automobilių manevravimo metu ir užtikrina grindinio ilgaamžiškumą.
4.3.Apšvietimo sprendiniai
Siekiant užtikrinti saugų bei patogų viešosios erdvės naudojimą tamsiuoju paros metu, teritorijoje projektuojama moderni, skirtingų lygių apšvietimo sistema. Tikslingas šviesos elementų išdėstymas pėsčiųjų takuose bei poilsio vietose garantuoja gerą matomumą, o tai didina lankytojų saugumo jausmą.
Pagrindinė pėsčiųjų pergolė-galerija apšviečiama integruotomis LED juostomis, kurios sutemose išryškina jos architektūrinę struktūrą. Saugam judėjimui užtikrinti projektuojamas integruotas lauko laiptų apšvietimas. Žaliuosiuose plotuose, tarp augalų, numatoma įrengti specialius prožektorius, o prie medžių kammenų – į žemę įleidžiamus kryptinius šviestuvus. Toks apšvietimo sprendimas sutemose sukuria išskirtinį teritorijos charakterį, išryškindamas medžių lajas bei vėjyje judančius žolynus.
4.4. Mažosios architektūros elementai
Projektuojami mažosios architektūros elementai parinkti remiantis šiuolaikinio minimalizmo principais, siekiant išlaikyti vizualinę dermę su restauruojamu malūno pastatu ir šiuolaikiniu miesto centru.Visi suoliukai pasižymi tvirtomis konstrukcijomis, kur metalas yra derinamas su natūralia medžio apdaila, užtikrinančia ilgalaikį atsparumą Lietuvos klimato sąlygoms.
Poilsio vietose numatyta įrengti ergonomiškus lauko suolus „Bevel“ LBE140.02 (4.7 pav.) ir
.Projekte naudojami tiek paprasti suoliukai, tiek modeliai su patogiomis atramomis nugarai. Šie elementai yra montuojami ankeruojant į betoninį pagrindą.
Papildomai reljefo terasose projektuojami individualūs mediniai suolai, kurie yra montuojami tiesiai tarp pakopinių Corten plieno atraminių sienelių (4.9 pav.). Šių suoliukų sėdimajai daliai naudojamos impregnuotos medžio lentutės – tokios pačios, kaip ir kitų parke projektuojamų suoliukų, siekiantišlaikytibendrąirvientisąvisosteritorijos stilių.Josyratvirtamosprievidiniometaliniokarkaso, sumontuoto sienelės struktūroje. Toks sprendimas leidžia idealiai išnaudoti reljefo aukščio skirtumus, sukuria vientisą architektūrinę liniją ir pasiūlo patogias sėdimąsias vietas, kurios vizualiai susilieja su gėlynais.
4.9 pav. Mediniai suolai integruoti į atramines sieneles. Vizualizacija
Siekiantsukurtidinamiškesnęaplinką,poilsioaikštelėjeintegruojamiindividualūs,aplink savo ašį besisukantys suoliukai, kurie bus kuriami bendradarbiaujant su Miestui.lt komanda (4.10 pav.). Sukimosi funkcija leidžia lankytojams lengvai pasisukti į norimą vaizdą, tarkim pasisukti veidu į malūno panoramą. Šių besisukančių suoliukų rėmai atlieka estetinę funkciją, savo dizainu bei forma atkartoja pagrindinių įėjimo vartų struktūrą ir sukuria bendrą vientisumą visoje teritorijoje.
4.10 pav. Aplink savo ašį besisukantys suoliukai. Vizualizacija
Esminiu teritorijos akcentu, tiesiogiai atskleidžiančiu vėjo idėją, tampa parko žaliuosiuose plotuose numatomos kinetinio meno skulptūros (4.11 pav., 4.12 pav.). Kadangi šie objektai reikalauja specifinių techninių sprendimų, projekte numatoma galimybė prie jų kūrimo bei gamybos prisidėtivietos menininkams ir skulptoriams. Kinetinės skulptūros iš metalo konstrukcijų pučiant vėjui pradės judėti, sukurdamas nuolatos kintantį optinį vaizdą, kuris traukia praeivių dėmesį. Šių skulptūrų prieigose
suprojektuoti gausūs žydinčių daugiamečių augalų plotai, sukuriantys ryškų spalvinį kontrastą su metalo faktūromis.
pav., 4.12 pav. Kinetinės vėjo skulptūros.
Projektuojamoje erdvėje numatoma įrengti individualaus dizaino stačiakampio formos pergolę, pasižyminčią metaliniu, šiek tiek industrinio stiliaus karkasu (4.13 pav.). Šios konstrukcijos šoninėse dalyse integruojamos mažos veidrodinės plokštelės, kurios pučiant vėjui lengvai juda. Jos žaidžia su saulės šviesa ir leidžia lankytojams tiesiogiai stebėti šviesos ir vėjo kuriamą žaismą.
4.13 pav. Pergolė su veidroninių plokštelių elementais. Vizualizacija
4.11
Vizualizacija
Prie pėsčiųjų takų projektuojami Miestui.lt dviračių stovai „SUP URBAN 2“ (102x56,5x64,5 cm) (4.14 pav.). Šie stovai pagaminti iš cinkuoto plieno, dažyti milteliniu būdu ir tvirtinami ankeruojant.
Švarai ir tvarkai palaikyti parinktos dviejų tipų šiukšliadėžės: bendruosiuose pėsčiųjų plotuose statomi rakinami metaliniai modeliai „URB204“ su medžio apdaila, o poilsio vietose – specialios atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės „2040“ (98x30x95 cm), turinčios tris atskiras talpas po 55 litrus (4.16 pav.), kas skatina bendruomenės ekologinį sąmoningumą.
4.5.Apželdinimo sprendiniai ir augalų asortimentas
Projektuojami želdynai suformuoti remiantis estetiniu-funkciniu kriterijumi bei vėjo sklaidos idėja. Parinkti augalai yra atsparūs Kupiškio klimato sąlygoms ir reikalauja minimalios priežiūros.
Gėlynų ir želdynų plotų linijos projektuojamos gana tiesios, išlaikant modernią teritorijos geometriją, tačiau jų kampai yra užapvalinti, kas sušvelnina bendrą vaizdą.
Pėsčiųjų praėjime nuo centrinės miesto aikštės pusės suprojektuota gausiai augalais apauginta pergolė-galerija (4.18 pav.). Šis sprendimas priimtam tam, kad žalia konstrukcija patrauktų aikštėje esančių žmonių akį, sužadintų smalsumą užeiti giliau į teritoriją ir pamatyti, kas ten yra.
Tuo tarpu kitoje pusėje, ties patekimo tašku nuo Maironio gatvės, stovi mažesni individualaus dizaino Corten plieno įėjimo vartai (4.19 pav.), kurie veikia kaip aiški, meniškai suformuota įėjimo riba. Abipus vartų pasodinti augalai nukreipia lankytojų srautą Šmito malūno link.
4.19 pav. Vartai, įėjimas nuo Maironio g. Vizualizacija
Želdynuose suprojektuoti šiuolaikiški medžių, krūmų bei dekoratyvinių žolių deriniai (4.20 pav.). Čia sodinami paprastieji karpotieji beržai (Betula pendula 'Tristis'), kurių plonos, svyrančios šakos grakščiai reaguoja į menkiausią vėjo gūsį. Kartu su jais sodinamos paprastosios drebulės (Populus tremula), kurios nuostabiai juda vėjyje net esant labai silpnam oro judėjimui. Taip pat kompozicijoje naudojami tankūs karklų žemaūgiai krūmai (Salix purpurea 'Nana'), kurie taip pat lengvai juda nuo vėjo. Žolinėje gėlynų dalyje dominuoja vėjyje siūbuojantys dekoratyviniai varpiniai augalai: ašuotės (Stipa tenuissima), soruolės (Pennisetum), viksvos (Carex) ir kininiai miskantai (Miscanthus). Tarp šių smilgų tikslingai įterpiami dekoratyviniai česnakai (Allium), gojiniai šalavijai (Salvia nemorosa), levandos (Lavandula), grakščiosios gauros (Gaura) ir melitas. Šios gėlės pasodinti tarp tankių ašuočių, todėl pučiant vėjui ašuotės plastiškai judės, o tarp jų banguodami išryškės spalvingi žiedynai.
4.20 pav.Augalų deriniai. Vizualizacija
Švarioms takų linijoms užtikrinti ir kampų užapvalinimams suformuoti žemesnėse vietose naudojami specialūs moduliniai Corten plieno vejos borteliai su kanteliu (4.22 pav.). Gėlynų posūkiams įgyvendinti parenkami radiusiniai šios sistemos segmentai, o viršutinė bortelių briauna suprojektuota su užlenkimu, kas užtikrina saugumą vaikščiojantiems lankytojams ir sukuria vizualiai precizišką dangų suvedimą. Šių bortelių varžtinės jungtys bei ankeravimo smeigės visiškai pasislepia po grunto sluoksniu, palikdamos matomą tik švarią metalo liniją, skiriančią betono plokštes nuo žaliųjų plotų.
Tuo tarpu reljefo ir aukščio skirtumams kompensuoti, grunto nelygumams suvaldyti bei gėlynams pakelti projektuojamos tiesios modulinės Corten plieno atraminės sienutės (2 mm storio). Dėl plataus 20 cm apatinio krašto šios sienutės išlieka visiškai stabilios nuo žemės spaudimo. Abi šios šilto oranžiškai rudo plieno sistemos suteikia teritorijai šiuolaikišką išvaizdą bei techniškai užbaigia bendrą kuriamo želdyno architektūrą.
5. PROJEKTO ĮGYVENDINIMO ETAPAI
Visus numatytus darbus siūloma atlikti etapais, kad aplinka būtų tvarkoma sklandžiai ir pavyktų protingai išnaudoti turimas medžiagas bei išteklius. Kadangi ši teritorija yra šalia paveldo objekto Šmito malūno ir patenka į jo apsaugos zoną, visi įrengimo darbai planuojami taip, kad atitiktų paveldo reikalavimus ir netrukdytų aplinkinių namų gyventojams.
1. Pirmiausia bus atliekami visi sklypo valymo darbai. Pagal projektą numatoma nugriauti senus savivalbybės garažus, o želdynų vietose pašalinti visus numatytus šalinti medžius bei senus vaismedžius. Prieš pradedant pagrindinę statybą, išlyginamas reljefas, sužiūrimi tikslūs nuolydžiai ir paruošiamas pagrindas takams. Trys brandžios liepos (Tilia cordata), didžioji dygioji eglė (Picea pungens) ir europinis kukmedis (Taxus baccata) per visus darbus bus saugomi, aptveriami ir prižiūrimi, kad nebūtų pažeisti jų kamienai ar šaknys.
2. Šiame etape pradedamas formuoti naujas pėsčiųjų takų tinklas bei patogūs įėjimai iš Maironio gatvės ir miesto aikštės pusės. Atliekami žemės kasimo darbai, montuojami parinkti lankstūs Corten plieno borteliai ir tiesios atraminės sienelės, kurios padės suvaldyti esamus reljefo aukščio skirtumus. Taip pat išvedžiojami požeminiai apšvietimo kabeliai, paruošiamos vietos šviestuvams tarp augalų, laiptuose ir po medžiais. Kartu pertvarkoma ir automobilių stovėjimo aikštelė – nukasama sena danga ir ruošiamas pagrindas naujam grindiniui.
3. Toliau klojamos kietosios dangos. Pėsčiųjų takai išklojami betono plokštėmis „Plaza 6x2“, o poilsio vietos bei parkavimo aikštelė – ekologinėmis ažūrinėmis trinkelėmis „Eco Line“. Automobilių stovėjimo vietose trinkelių tarpai užpildomi mažais akmenukais arba asijomis, o poilsio aikštelėse –gruntu su žole.Šiame etape taip pat sumontuojami mediniai suoliukai, kurie yra įrengiami tiesiai tarp Corten atraminių sienelių poilsio vietose. Greta jų sustatomi iš Miestui.lt parinkti suoliukai (su atlošais ir be jų), dviračių stovai ir šiukšliadėžės. Poilsio vietose įrengiami individualūs besisukantys suoliukai, pastatoma kinetinė pergolė su veidrodinėmis plokštelėmis ir vėjo skulptūros, kurias kurti bus kviečiami vietos menininkai.
4. Šiame etape sodinami augalai. Gėlynuose tiesiomis linijomis su užapvalintais kampais sodinami vėjyje siūbuojantys žolynai: ašuotės, soruolės, melvenės, viksvos ir miskantai. Tarp smilgų įterpiami dekoratyviniai česnakai, šalavijai, levandos, snapučiai ir gauros, kad pučiant vėjui gražiai išryškëtų jų žiedai. Žaliuosiuose plotuose pasodinami paprastieji karpotieji beržai „Tristis“, paprastosios drebulės bei žemi karklai „Nana“, kurie reaguos į mažiausią vėją. Įėjimo pergolė apželdinama lipančiais vijokliais.
5. Paskutiniame etape sudaromas aiškus aplinkos priežiūros grafikas. Pavasarį reikės nupjauti dekoratyvines smilgas, reguliariai pjauti žolę ir prižiūrėti gėlynus. Taip pat numatoma techninė kinetinių elementų priežiūra – veidrodinių plokštelių valymas bei besisukančių suoliukų mechanizmų ir LED apšvietimo patikra.
Įgyvendinus visus šiuos etapus, teritorija šalia Šmito malūno taps moderni, tvarkinga ir patraukli Kupiškio gyventojams ir miesto svečiams, o pati vėjo idėja bus pilnai išreikšta.
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
1. Išanalizavus mokslinęliteratūrąapieviešųjų erdviųformavimą,nustatytajutiminio suvokimo svarba. Ši teorinė medžiaga padėjo pagrįsti vėjo koncepciją. Nematomą gamtos reiškinį dabar galima pastebėti ir pajausti per projekto elementus.
2. Įvertinus teritorijos esamą situaciją bei išnagrinėjus demografinę padėtį, pastebėtas Kupiškio gyventojų senėjimas. Šie duomenys padėjo suprasti aplinkos kontekstą.Tai leido sukurti patogią aplinką, tinkančią įvairaus amžiaus žmonėms ir miesto svečiams. Gamtinių veiksnių analizė parodė, kad Kupiškyje vyrauja vidutinis 3,5–4,0 m/s vėjo greitis. Šio srauto visiškai pakanka vėjo idėjai išpildyti. Taip pat atlikta vizualinė želdinių apžiūra. Ji padėjo nuspręsti, kuriuos medžius teritorijoje palikti, o kuriuos prastos būklės vaismedžius geriau pašalinti, siekiant atverti vaizdą į paveldo objektą.
3. Nustačius teritorijos problemas ir potencialą, paaiškėjo didžiausi trūkumai. Senų savivalbybės garažų eilė užstoja vaizdą į Šmito malūną nuo Maironio gatvės pusės. Kiemo automobilių aikštelėdabaryranetvarkinga.Garažų nugriovimas atvers didelį potencialą.Tai leis išplėsti viešąją erdvę ir sukurti naujus pėsčiųjų takus.
4. Parengti viešosios erdvės projektiniai sprendiniai tiesiogiai išreiškia vėjo temą. Sukurti tiesių linijų gėlynai su užapvalintais kampais, kurie įrėminti specialiomis plieninėmis juostomis. Vėjo judesiui parodyti parinkti sukamieji suolai, menininkų skulptūros ir kinetinė pergolė su veidrodinėmis plokštelėmis. Augalai parinkti tokie, kurie savo judėjimu bei ošimu leidžia lankytojams pastebėti skirtingas vėjo išraiškas.
5. Parinkti projektui tinkami partnerių produktai garantuoja techninį idėjų įgyvendinimą. Rangos darbams parinkta įmonė „YIT“, o takų dangoms – „Betono mozaika“ gaminiai. Saugumo sprendimus užtikrina „Artechnika“, o apšvietimą – „Baltled“ LED sistemos. Suoliukai ir šiukšliadėžės parinktos iš „Miestui“ asortimento. Likusių pastatų stogams numatyta „BMI Icopal“ sistema.
Rekomendacijos:
1. Viešosios erdvės įveiklinimas ir renginiai. Rekomenduojama skatinti vietos bendruomenės ir miesto svečių susidomėjimą nauja viešąja erdve. Šalia Šmito malūno esančiuose pastatuose bei pačioje aikštelėje siūloma organizuoti seminarus, kultūrinius suėjimus, nedideles amatininkų muges bei edukacines veiklas. Tai padės padidinti teritorijos patrauklumą.
2. Želdinių ir aplinkos priežiūra. Kad teritorija išliktų estetiška, rekomenduojama sudaryti aiškų jos priežiūros grafiką. Dekoratyvines smilgas siūloma nupjauti tik ankstyvąpavasarį.Taip jos visą rudenį ir žiemą išlaikys savo formą bei vėjo kuriamą garsą.Taip pat svarbu reguliariai pjauti žolę, ravėti gėlynus bei nuvalyti veidrodines plokšteles pergolėje.
3. Paveldo aplinkos integravimas. Vykdant darbus rekomenduojama nuolat konsultuotis su kultūros paveldo apsaugos specialistais. Taip pat siūloma numatyti galimybę ateityje apželdinti aplinkinių pastatų plokščius stogus gyvu samanų bei šilokų kilimu. Šis vaizdas gražiai matysis lankytojams iš Šmito malūno viršuje suprojektuotos apžvalgos aikštelės.
PARTNERIŲ PRODUKTAI
Iš šio gamintojo asortimento parinktos pėsčiųjų takų plokštės „Plaza 6x2“ ir ekologinės trinkelės „Eco Line“. Šie gaminiai pasižymi dideliu atsparumu apkrovoms bei šalčiui. Ažūrinė trinkelių struktūra leidžia natūraliai suvaldyti lietaus vandens drenavimą į gruntą.
Teritorijos poilsio vietoms parinkti šio tiekėjo modernūs lauko suoliukai „Bevel“ (su atlošais ir be jų), cinkuoto plieno dviračių stovai „SUP URBAN 2“ bei lauko šiukšliadėžės „URB204“. Taip pat atskirose vietose numatytos šios įmonės atliekų rūšiavimo šiukšliadėžės „2040“. Svarbiu projekto akcentu tampa bendradarbiavimas su šia komanda gaminant individualius mažosios architektūros elementus. Pagal specialų užsakymą bendrovė pagamins aplink savo ašį besisukančius suolus. Visi šie elementai puikiai derinasi prie paveldo aplinkos, o jų metalo ir medžio konstrukcijos užtikrina ilgalaikį atsparumą aplinkos poveikiui. Aplinkinių pastatų plokščių stogų ekologiniam integravimui pasirinktas šis gamintojas. Įmonės specialistai atliks techninį esamų stogų konstrukcijų įvertinimą ir profesionaliai parinks tinkamiausią inžinerinį sprendimą. Taip pat bendrovė pati atliks visus parinkto apželdinimo kilimo „Icomat Green 317“ montavimo bei įrengimo darbus. Gamykliškai paruoštas šilokų bei samanų sluoksnis neapkrauna pastatų konstrukcijų, nereikalauja sudėtingos
priežiūros ir sukuria estetišką vaizdą žiūrint iš malūno apžvalgos aikštelės.
Apšvietimo sistemai parinkti profesionalūs šio gamintojo LED sprendimai. Jie naudojami integruotam laiptų apšvietimui, paslėptoms LED juostoms pergolėje bei kryptiniams prožektoriams žaliosiose zonose. Tai garantuoja saugumą tamsiuoju paros metu ir efektyvų elektros energijos vartojimą.
Ši bendrovė parinkta visiems pagrindiniams teritorijos paruošimo, garažų griovimo bei takų įrengimo darbams. Įmonės patirtis infrastruktūros projektuose garantuoja kokybišką pagrindų paruošimą kietosioms dangoms bei sklandų visų techninių etapų valdymą.
Viešosios erdvės apsaugai bei vandalizmo rizikos mažinimui numatytos šios įmonės vaizdo stebėjimo kameros ir saugumo sistemos. Šis sprendimas padeda užtikrinti lankytojų saugumo jausmą ir saugo mažosios architektūros bei kinetinius elementus.
LITERATŪRA
1. BOOTH, Norman K.; HISS, James E. Residential LandscapeArchitecture: Design Process for the Private Residence. 6th ed. New Jersey: Prentice Hall, 2012. Prieiga per interneta: https://studentebookhub.com/wp-content/uploads/2024/preview/9780134602806.pdf , [žiūrėta 202603-28]
2. CLÉMENT, Gilles. Le Tiers Paysage. Paris: Sujet/Objet, 2004. Prieiga per internetą: https://www.gillesclement.com/files/974_manifeste-du-tiers-paysage.pdf , [žiūrėta 2026-03-27]
3. GEHL, Jan. Cities for people. Washington: Island Press, 2010. ISBN 978-1597265737.
4. JAKOVLEVAS-MATECKIS, Konstantinas. Miesto kraštovaizdžio architektūra. 3 tomas: Miesto kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principai. Vilnius: Technika, 2014. ISBN 9786094576362.
5. PALLASMAA, Juhani. The Eyes of the Skin:Architecture and the Senses. Chichester: John Wiley & Sons, 2005. Prieiga per internetą:https://agostofoundation.org/sites/default/files/upload/juhani-pallasmaa-the-eyes-of-the-skin.pdf [žiūrėta 2026-0403]
6. PILKAUSKAS, Regimantas. Miesto kraštovaizdžio architektūra. Vilnius: Kraštovaizdis, 2013. ISBN 978-6099553702.
Teisiniai ir oficialūs dokumentai
7. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. 2007 m. birželio 28 d., Nr. X-1241. Nauja suvestinė redakcija nuo 2024-11-01. Prieiga per internetą: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.BA283DF0FB41/asr
8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Prieiga per internetą: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.5756AB4F657E/asr
9. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9BC8AEE9D9F8/asr
10. Dėl Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių patvirtinimo. 2008 m. sausio 18 d. (redakcija 2024-03-01) Nr. D1-45. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A1ECF2E061C5/asr
11. Dėl Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių patvirtinimo. 2010 m. kovo 15 d. (redakcija 2022-12-24) Nr. D1-193. Prieiga per internetą: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/05804750829e11ed8df094f359a60216
12. Kupiškio rajono savivaldybė. (2023). Kupiškio rajono savivalbybės atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas iki 2030 m. Patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. TS-66. Vilnius: Lietuvos energetikos agentūra. Prieiga per internetą: https://www.ena.lt/uploads/sav-aie-vp/ITA/23..KupiskioRS-ita.pdf
Internetiniai šaltiniai:
13. Landezine. Magneten Sensory Garden by MASU Planning. Prieiga per internetą: https://landezine.com/magneten-sensory-garden-by-masu-planning
14. Meteo.lt – klimato duomenys. Prieiga per internetą: https://www.meteo.lt/klimatas/lietuvos-klimatas/klimato-zemelapiai
15. Helle Nebelong – Garden of Senses, Fælledparken Copenhagen. Prieiga per internetą: https://www.hellenebelong.com/?portfolio=garden-of-senses-faelledparken-copenhagen&utm
16. YIT Lietuva – infrastruktūros ir rangos darbų sprendimai. Prieiga per internetą: https://www.yit.lt/bustas?utm
17. Baltled – profesionalios LED apšvietimo sistemos. Prieiga per internetą: https://baltled.com/product-category/products/led-strips/
18. Betono mozaika – gaminiai „Plaza 6x2“ ir „Eco Line“. Prieiga per internetą: https://www.betonomozaika.lt/produkto-kategorija/eko-gaminiai/ , https://www.betonomozaika.lt/produktai/plaza-6x2/
19. Miestui – mažosios architektūros elementų katalogas. Prieiga per internetą: https://miestui.lt/106-metaliniai-suoliukai
20. Artechnika – vaizdo stebėjimo sistemos. Prieiga per internetą: https://www.aritechnika.lt/gaminiai/vaizdo-stebejimo-ir-valdymo-sistemos/
21. PlanuojuStatau – projektavimo ir statybų sprendimai. Prieiga per internetą: https://www.planuojustatau.lt/eptp/services.html
22. Geoportal.lt. Prieiga per internetą: https://www.geoportal.lt/map/
23. REGIA– regionų geoinformacinė aplinka. Prieiga per internetą: https://regia.lt/map/kupiskio_r?lang=0
24. KVR – Šmito malūnas. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritagedetail/306bcfb1-49e1-4e5f-be91-2a9a6c2bd524
