VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Vytautas Jarutis, Konstantin Sergijenkov, Dovydas Sirvydi

TERITORIJOS PRIE RĄŽĖS UP. PALANGOJE SUTVARKYMO PRIEŠPROJEKTINIAI PASIŪLYMAI Aiškinamasis raštas

UNIVERSITETO PAVADINIMAS:

Vilnius Tech

STUDENTAI:

Taly Meytin, Dovydas Sirvydis, Konstantin Sergijenkov, Vytautas Jarutis

KOMANDOS VADOVAI:

doc. dr. Dalia Dijokienė, doc. Audrius Ambrasas

SAVIVALDYBĖ, TERITORIJA:

Palangos miestas

1

TURINYS

Taly Meytin

Konstantin Sergijenkov

KOMANDA 2

Dovydas Sirvydis

Vytautas Jarutis

I. ĮVADAS 1.1. Literatūros apžvalga 1.2. Analogų studija

4 6 12

II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ 2.1. Palangos miesto padėties šalyje vertinimas 2.2. Teritorijos padėties mieste vertinimas 2.3. Istorinė-urbanistinė raida 2.4. Gamtinių sąlygų vertinimas 2.5. Susisiekimo sistemos vertinimas 2.6. Esama sklypų struktūra ir dominuojantys morfotipai 2.7. Demografiniai rodikliai 2.8. Urbanistinių erdvių sistemos vertinimas Išvados

16 17 18 19 21 22 23 24 25 29

III. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS

30

IV. URBANISTINĖ KONCEPCIJA 4.1. Ką mes siūlome?

4.2. Erdvinė integracija 4.3. Socioekonominė integracija 4.4. Funkcinis zonavimas 4.5. Koncepcinis brėžinys 4.6. Darnaus judumo sprendiniai

34 35 36 37 38 40 42

V. ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI 5.1. Link vandens - link vietos dvasios 5.2. Bendruomenės centras atviras miesto svečiams 5.3. Informacinis centras - “Miesto vartai” 5.4. Vilų kvartalas “Kultūros sala” 5.5. Projektuojamų pastatų konstrukcijų, inžinerinių sistemų sprendiniai 5.6. Naudojamos išmaniosios technologijos 5.7. Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos

44 45 46 52 56

Literatūros sąrašas

66

PRIEDAI Grafinis planšetas Vizualizacijos

68 69 70

61 62 64

3

Palanga

I. ĮVADAS 1.1. Projekto tikslas, uždaviniai

- vienas didžiausių ir lankomiausių kurortų Lietuvoje. Dvi upės yra Lietuvoje, kurios įteka tiesiai į jūrą. Abi jos yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Rąžės upelį galima laikyti gamtine Palangos kurorto ašimi, kurią kerta svarbiausios miesto gatvės (Vytauto g., Birutės al., Klaipėdos pl.). Upelis teka greta populiariausios Palangos pėsčiųjų alėjos – J. Basanavičiaus g., kuria keliaujama link jūros. Rąžės upelis, nors teka per patį miesto centrą, šiuo metu yra „paslėptas“ nuo miesto gyventojų ir ypač turistų, jo pakrantės nėra pritaikytos įvairiapusiškoms veikloms. Upelis yra atribotas tiek nesuformuotais želdiniais, tiek užstatymu nuo pagrindinių miesto gatvių, neintegruotas į miesto viešųjų erdvių sistemą.

Analizuojant Palangos miesto architektūrinę ir urbanistinę raišką galima pastebėti, kad upės ir jūros vaidmuo darė reikšmingą įtaką Palangą kūrusiems žmonėms. Eduardo Fransua Andrė XIX a. pab. suprojektuoto Palangos parko takų vingiai tarsi atkartoja Rąžės upelio vingius. XX a. 7-8 dešimt. vėlyvojo modernizmo laikotarpiu sukurtų pastatų – poilsio namų „Pilėnai“ (arch. Vikis Juršys), kavinės „Banga“ (arch.

Gintautas J. Telksnys), skaityklos paviljono (arch. Albinas Čepys) fasadai, stogo formos seka hidromorfiškus vandens tekėjimo, bangavimo pavidalus.

Kas yra išmanus miestas?

kurio viešoji infrastruktūra yra kompaktiškai suplanuota greta gyvenamųjų kvartalų ir laikinam poilsiui skirtų kompleksų. Tai – „sveikas“ miestas, kuriame yra santykinai mažas triukšmo ir užterštumo lygis, funkcionaliai suplanuotos įvairių veiklų zonos, nesidubliuojančios ir netrukdančios viena kitai, kuriame tiek vietinis gyventojas, tiek miesto svečias jaučiasi patogiai ir saugiai. Tai – galimybių miestas, kuris leidžia susikaupti darbui, kurti, tobulėti. Tai – tradicijas saugantis miestas, kuris puoselėja savo istoriją, paveldą, kurdamas išskirtinę tik šiam miestui būdingą tapatybę, telkiančią bendruomenes gyventi, kurti ir išsaugoti miesto išskirtinį veidą.

Tikslas - sukurti Rąžės upelio pakrančių sutvarky-

mo viziją, pagal kurią Rąžės upelis taptų rekreacine Palangos miesto arterija, alternatyviu taku kelionei link jūros.

Uždaviniai:

1. Remiantis esamos būklės analize ir užsienio šalių pavyzdžiais, parengti Rąžės upelio pakrančių ir greta esančių teritorijų sutvarkymo priešprojektinius pasiūlymus.

2. Parengti greta esančių viešųjų ir ir kultūros paveldo pastatų tvarkybos ir pritaikymo naujoms veikloms architektūrinius sprendinius.

Išmanusis miestas tai,pirmiausia, miestas, kuris turi puikiai išvystytą transporto, viešųjų erdvių infrastruktūrą. Tai – mies- 3. Patobulinti esamą susisiekimo infrastruktūrą, retas, kuris yra pasiekęs savo potencialo viršūnę, kuri- miantis išmaniais miestų judumo principais. ame teikiamas prioritetas pėsčiųjų ir dviračių eismui,

Palangos miesto 1978 m. meninis planas. Aut. Gražina Oškinytė Eimanavičienė Šaltinis: http://100lietuvoszemelapiu.lt/

4

5

1.1. Literatūros apžvalga

Sheppard, M. (2015).

Essentials of Urban Design

Duany A., Plater-Zyberk E. (2012).

SmartCode v9.2

Siekiant regeneruoti Palangos miesto centre esančių Rąžės up. pakrančių viešąsias erdves, svarbu atkreipti dėmesį į teorinius miesto centro regeneracijos ir viešųjų erdvių funkcionalumo bei patrauklumo kūrimo aspektus.

Miesto centro regeneracija. Urbanistikoje

vietos kontekstui nusakyti yra naudojamas terminas “genius loci”, kuris išreiškia konkrečios vietos unikalumą, jos dvasią. M. Sheppard (2015) siūlo, prieš pradedant vykdyti bet kokio laipsnio intervencijas į esamos vietos urbanistinį audinį, gerai išsianalizuoti esamą vietos kontekstą, atkreipiant dėmesį į pagrindinius vietokūros (ang. place making) elementus (žr.

1.1.1 pav.): • Socialinį ir kultūrinį vietos gyventojų profilį

Kevin Lynch (1960).

The Image of the City

(amžius, išsilavinimas, darbas, pomėgiai ir pan.); • Gamtinius vietos išteklius (reljefą, žaliąsias zonas ir želdinius, vandens telkinius ir upių vagas); • Vietos gyventojų traukos centrus (esamas viešąsias erdves, švietimo, kultūros centrus, darbo, komercines įstaigas, turistų lankomas vietas); • Gyventojų mobilumo trasas: pėsčiųjų, dviračių takus, motorizuoto transporto gatves; • Užstatymo masės ir erdvės santykį: užstatymo tankumą, intensyvumą, aukštingumą, kvartalų dydį ir formą, masteliškumą; • Svarbius vietoženklius (ang. landmark); • Erdvinius kanalus ir gatvių išklotinių charakterį.

1.1.1 pav. Planuojamos regeneruoti teritorijos esamos urbanistinės struktūros schema Šaltinis: Sheppard, M. (2015). Essentials of Urban Design, p. 130

6

7

Miesto sodo urbanistinės teorijos pradininko Ebenyzerio Hovardo tradicijų tęsėjai Andres Duany ir Elizabeth Plater-Zyberk pateikia modifikuotą E. Hovardo ekvilibriumo schemą, pagal kurią projektuojant arba regeneruojant esamą urbanistinę struktūrą būtina išlaikyti balansą, siekiant sukurti arba atgaivinti patrauklų ir funkcionalų urbanistinį audinį tarp šių elementų: • Atskiros bendruomenės su lokaliniais centrai vs. bendruomenės priklausomos nuo vieno centro; • Viešųjų erdvių kiekis vs. intensyviai užstatyta teritorija; • Darbo vietų pasiskirstymas vs. gyvenamųjų kvartalų pasiskirstymas; • Viešos paskirties pastatai vs. komercinės paskirties pastatai; • Privatus transportas vs. viešasis transportas; • Maisto gamyba, pardavimas vs. maisto vartojimas; • Poilsio infrastruktūra vs. kultūros infrastruktūra; • Finansinės paramos institucijos vs. pelno siekiantys investuotojai; • Energijos gamyba vs. energijos vartojimas; • Vandens rezervai vs. vandens suvartojimas.

Socialinė-urbanistinė struktūra gali efektyviai funkcionuoti tik esant balansui tarp dviejų priešingų polių.

Kiekvienas disbalansas gali būti išmatuojamas nuokrypio laipsniu, kuris nurodo, kuriuos urbanistinės struktūros elementus reikia stiprinti/keisti, norint atkurti balansą (žr. 1.1.2 pav.).

Viešosios erdvės funkcionalumas.

Svarbiausi parametrai apsprendžiantys viešosios erdvės funkcionalumą ir patrauklumą, pagal M. Sheppard (2015) yra: • Viešosios erdvės dydis ir forma; • Viešosios erdvės ribos; • Viešosios erdvės charakteris, funkcinis zonavimas ir įveiklinimas; • Apželdinimas, dangos, mažoji architektūra.

M. Sheppard (2015) viešąsias erdves lygina su lauke esančiomis patalpomis. Viešoji erdvė neturi būti per didelė, neatitinkanti žmogiškojo mastelio, tačiau ir neturi kelti ankštumo įspūdžio. Ji neturi būti stipriai prapučiama vėjų, perkaitinama saulės arba atvirkščiai nuolat skendėti šešėlyje. Todėl svarbios yra viešosios erdvės ribos, kurios pagal Kevin Lynch (žr. 1.1.3 pav.) gali būti: kietos-neįveikiamos, pusiau-kietos ir minkštos-lengvai įveikiamos. Prie kietųjų ribų priskiriamos natūralios arba dirbtinės ribos. Natūraliomis ribomis laikomi vandens telkiniai, upių vagos, kanalai. Prie

8

1.1.3 pav. Kevin A. Lynch miesto įvaizdžio elementai Šaltinis: https://usercontent.one/wp/www.heriland.eu/wp-content/uploads/2020/02/5elementsLynch-1024x219.jpg

Andres Duany ir Elizabeth Plater-Zyberk (2012) viešąsias erdves pagal dydį skirsto į penkias kategorijas: 1. Parkas nuo 300 arų. Dažniausia pritaikomas rekreacijai. Gali būti integrali natūralaus kraštovaizdžio dalis arba atribotas užstatymu, gatvėmis. Parko kraštovaizdis turėtų būti natūralistinis, vyrauti minkštosios dangos, želdynai, vandens telkiniai.

1.1.2 pav. Letchworth miestelio regeneracijos aspektams įvertinti pritaikyta Ebenyzerio Hovardo ekvilibriumo schema Šaltinis: Duany, A., Roberts P., Talen E. (2014).

A General Theory of Urbanism, p. 30

dirbtinių priskiriamos geležinkelio linijos arba viešąją erdvę ribojantis užstatymas, kuris turėtų būti aktyvus, įtraukiantis (pvz. įvairių parduotuvėlių vitrinos, kavinės su lauko terasomis, staliukais). Viešąją erdvę ribojančio užstatymo aukštingumas neturi būti per didelis, kontrastuojantis su žmogiškuoju masteliu.

Fasaduose esantys balkonai, erkeriai, terasos gali padėti kurti betarpišką ryšį su viešąja erdve. Prie pusiau kietų ribų priskiriamos motorizuoto transporto gatvės, neaukštos, permatomos, ažūrinės tvoros, želdinių juostos, gyvatvorės. Šios ribos atskiria skirtingas viešosios erdvės zonas, skiria viešąją erdvę nuo pusiau privačios ar privačios erdvės, tačiau nesukuria aklino vizualinio barjero. Minkštos-lengvai įveikiamos ribos paprastai yra atskiriamos skirtingomis dangomis (pvz. atskiria minštąją dangą – veją nuo kietųjų dangų, zonuoja pėsčiųjų-dviratininkų judėjimo srautus nuo reprezentacijai ar rekreacijai skirtų zonų). Šios ribos padeda suvokti skirtingas veiklos zonas viešojoje erdvėje, orientuoja pėsčiųjų, dviratininkų judėjimą erdvėje.

2. Žalioji zona nuo 20 iki 300 arų, dažniausia ribojama užstatytų kvartalų, gatvių, pritaikoma rekreacijai. Kuriama natūralistinio kraštovaizdžio priemonėmis, dominuoja veja, želdiniai, medžiai.

3.

Skveras nuo 20 iki 200 arų. Dažniausia formuojamas svarbių gatvių, erdvinių kanalų susikirtimuose, ribojamas užstatymo. Pritaikomas rekreacijai, memorialams. Formuojamas iš kietųjų ir minkštųjų dangų, želdinių.

9

4.

Aikštė nuo 20 iki 80 arų formuojama svarbių gatvių, erdvinių kanalų susikirtimuose, ribojama užstatymo, gatvių. Pritaikoma visuomeniniams poreikiams, reprezentacijai, komercijai. Vyrauja kietosios dangos. Želdinių kiekis nedidelis – daugiausia medžiai, teikiantys pavėsį.

Siekiant, kad žmonės praleistų daugiau laiko viešojoje erdvėje, kad ji nebūtų tik tranzitinė, svarbu yra sudaryti galimybę žmonėms prisėsti. Įvairūs suolai, šezlongai, kilnojamos kėdės (žr. 1.1.5 pav.) sudaro galimy-

5. Žaidimų aikštelė skirta sportui ir rekreacijai, integruojama gyvenamuosiuose kvartaluose, parkuose, žaliosiose zonose. Dažniausia dėl saugumo aptveriama tvora. Nėra ribojamo maksimalaus ar minimalaus dydžio.

1.1.5 pav. Įvairių formų stacionarūs suolai ir mobilios kėdės, šezlongai sudaro galimybę viešąją erdvę pritaikyti individualizuotiems poreikiams Šaltinis: Sheppard, M. (2015). Essentials of Urban Design, p. 107

Viešosios erdvės apželdinimas medžiais, gėlynais, veja gali išspręsti labai daug problemų, sukurti jaukumą, natūralumą, užtikrinti biologinę pusiausvyrą. Labai svarbu, kad viešojoje erdvėje būtų pakankamas želdinių kiekis, nes medžiai teikia pavėsį, po jais malonu prisėsti. Įvairios gyvatvorės, gėlynai, vijokliais apželdintos pergolės ne tik sprendžia funkcinio zonavimo Siekianti sukurti funkcionalią viešąją erdvę, patrauklią miesto gyventojams ir svečiams yra labai svarbu

viešosios erdvės įveiklinimas.

Pasak M. Sheppard (2015) visais metų laikais žmonės įvairiai naudoja viešąją erdvę: ilsisi, bendrauja, pietauja/vakarieniauja, žaidžia su vaikais, vedžioja šunį, skaito, dirba su kompiuteriu, apsipirkinėja, dalyvauja šventėse, paraduose, demonstracijose ir kita. Tinkamai funkcionuojanti viešoji erdvė turi tenkinti įvairaus amžiaus,

bes erdvę pritaikyti įvairesniam poreikių ir veiklų spektrui. Ypatingai mobilios kėdės, sukuria galimybę viešąją erdvę individualizuoti (pvz. pritaikyti piešimui, piknikams ir pan.).

klausimus, atskiria pasyvią ir aktyvią zonas, sukuria žaliąjį foną, tačiau ir teikia natūralumo, jaukumo jausmą (žr. 1.1.6 pav.). Malonu stebėti kaip želdiniai keičia savo spalvas, pavidalus įvairiais metų laikais, tokiu būdu miesto žmogus yra priartinamas prie natūralios gamtos ritmo.

lyties, išsilavinimo, fizinės būklės žmonių poreikius, sudaryti sąlygas, kad aktyvia fizine veikla užsiimantys žmonės, ar išdykaujantys vaikai, netrukdytų greta ramiai besiilsintiems arba besišnekučiuojantiems žmonėms. Įvairius žmonių poreikius ir veiklas suderinti įmanoma tinkamai zonuojant viešąsias erdves, sukuriant pusiau kietus arba minkštuosius barjerus tarp skirtingų funkcinių zonų apželdinimu, mažąja architektūra (žr. 1.1.4 pav.).

1.1.6 pav. Viešųjų erdvių apželdinimu sprendžiami funkcinio zonavimo, insoliacijos klausimai Šaltinis: Sheppard, M. (2015). Essentials of Urban Design, p. 107-108

Kietosios dangos, naudojamos viešojoje erdvėje, turi būti ne tik estetiškai patrauklios išvaizdos, tačiau ir atsparios dėvėjimuisi, ilgaamžės, lengvai prižiūrimos, saugios naudoti. Geriausia tinka natūralus akmuo, klinkeris, granitas. Svarbu naudoti taktilines dangas, jų intarpus, skirtus žmonėms su regos negalia, padedančias lengviau orientuotis erdvėje.

1.1.4 pav. Pusiau kieti ir minkštieji barjerai, padedantys atskirti aktyvią ir pasyvią zonas Šaltinis: Sheppard, M. (2015). Essentials of Urban Design, p. 140

10

tanai, meniniai skulptūrinės plastikos kūriniai, lauko galerijos. Reprezentatyvumui – vėliavos. Tamsiuoju paros metu viešojoje erdvėje jaukumą kuria apšvietimas.

Viešosios erdvės charakteriui, išskirtinumui sukurti naudojami mažosios architektūros elementai: fon11

“Tønder Midtby” - Tonder miesto centro pertvarkymas

1.2. Analogų studija Užsakovas: Tonder miesto savivaldybė Vieta: Tonder, Danija Metai: 2019 Statusas: Konkursas pirma vieta Teritorija: 105 000 m2 Architektai: Tue Hesselberg Foged, Sinus Lynge, Liane Laustsen, Yulia Kozlova, Rie Celina Nielsen, Rachel Subtil, Evgeny Markachev, Clive Hennessey, Kathryn Goligher, Kinga Murawska, Joseph Pavilonis.

“Tønder Midtby“ yra išmanus projektas, kuris siūlo pritaikyti esančią gamtą, vendenis ir klimatą bei pertvarkyti miesto viešąsias erdves kuo malonesniam, prienamesniam ir patogesniam žmonių kasdieniam naudojimui tuo pačiu atsiželgiant į miesto bendruomenės ir lankytojų poreikius.

Viena iš pagrindinių idėjų yra pritaikyti ir sujungti senamiestyje esančius vandens telkinius ir žaliąsias erdves su miesto bei šalia esančiomis teritorijomis pagerinant žmonių gyvenimo kokybę mieste taip paverčiant vietovę dar patrauklesne aplankyti, gyventi ir dirbti.

12

13

Martineåsen gamtos miestas

Teltovo jungtis

Užsakovas: Larvik miesto savivaldybė Vieta: Larvik, Norvegija Metai: 2019 Statusas: Vykdoma Teritorija: 1 880 000 m² Architektai: Mad arkitekter komanda

Vieta: Teltow, Vokietija Metai: 2016 Statusas: Konkursas Architektai: Tatjana Busch, Elisabeth Stieger

Pagrindinis Teltavo jungties tikslas yra grąžinti ir sustiprinti jungtį tarp dviejų gyvenviečių - Teltow ir Zehlendorf, kurios vystėsi savarankiškai dėl Vokietijos padalijimo. Jungtis kuriama skirtingiems judėjimo tipams, su įvairių lygių atvirų erdvių tinklu, suartinant kanalo krantus. Pagrindinio pravažiuojamojo tilto apkrova palengvinama sukuriant papildomas jungtis tiek pėstiesiems, tiek transportui. Kuriant ašį tarp pagrindinės miesto aikštės ir autobusų stoties, stotis tampa mobilumo centru. Išsaugomos naturalios kanalo pakrantės, sukuriamos jų prieigos, nauji tiltai tarsi atgaivina visą pakrantę ir priartina ją arčiau žmogaus.

Pagrindinė kompozicijos idėja - ryšių tarp krantų ir kvartalų kūrimas atviromis viešosiomis erdvėmis, medžių alėjomis ir dviračių bei pėsčiųjų takais.

Projektu siekiama Martineåseno priemiestinį rajoną paversti tvariu, apjungiančiu geriausius vystymosi principų aspektus atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, plėtojami ryšiai su miesto centru, gamtine aplinka, vandeniu.

Gamtos miestas siūlo kelis skirtingo charakterio kvartalus ir sprendinius su įvairiausiais būsto tipais. Tai puiki alternatyva norintiems išvengti tiek priemiesčio gyvenamųjų namų monotonijos, tiek miesto centro intensyvumo. Įvairios erdvės, pastatų konstrukcijos ir užstatymas, miško apsuptyje su prie pat esančiu vandens telkiniu, įvairiomis terasomis ir dar daug kitų įdomių sprendimų, kurie suteiks išskirtinę patirtį šioje vietoje.

14

15

2.1. Palangos miesto padėties šalyje vertinimas

II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ PADĖTIS VALSTYBĖJE Palanga - miestas kurortas Vakarų Lietuvoje prie Baltijos jūros. Pagrindiniai magistraliniai keliai Palangą jungia su Šiauliais, Panevėžiu, Vilniumi (E272) ir Klaipėda, Kaunu, Vilniumi (E85). Artimiausias atstumas iki Klaipėdos - 31 km, iki Kauno 238 km, iki Vilniaus 331 km. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje yra Tarptautinis Palangos oro uostas. Reisai iš Rygos, Kopenhagos, Londono, Dublino. Iki Tarptautinio Klaipėdos jūrų uosto 31 km.

PADĖTIS APSKRITYJE Palanga priklauso Klaipėdos apskričiai. Klaipėdos apskritis - valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas Vakarų Lietuvoje, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios. Atstumas iki kaimyninių apskričių centrų: Telšių 79 km, Šiaulių 148 km, Tauragės 132 km.

PADĖTIS SAVIVALDYBĖJE Palanga yra Palangos miesto savivaldybės centras.

Antra pagal gyventojų skaičių gyvenvietė savivaldybėje - Šventoji, nutolusi nuo Palangos miesto centro - 13,5 km.

16

17

2.2. Teritorijos padėties mieste vertinimas

Nagrinėjama Rąžės up. pakrančių su prieigomis teritorija nuo Klaipėdos pl. iki žiočių Baltijos jūroje yra Palangos miesto centre. Į teritoriją patenkama Kretingos gatve iš Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Kretingos, Liepojos.

Klaipėdos pl. ir Vytauto g. iš Klaipėdos, Šventosios.

Tarptautinis Palangos oro uostas nuo miesto centro nutolęs 3,7 km. Tarpmiestinė autobusų stotis yra rytinėse nagrinėjamos teritorijos prieigose, Klaipėdos pl. ir Kretingos g. sankryžoje.

2.3. Istorinė-urbanistinė raida

Teritorijoje vyrauja taisyklingas kvartalinis užstatymas. Šiaurės - pietų kryptimi teritoriją kerta pagrindinės Vytauto, Plytų, Birutės g. su tiltais per Rąžės up. Rytų - vakarų kryptimi greta Rąžės up. praeina pagrindinė Palangos miesto pėsčiųjų gatvė - Basanavičiaus g., taip pat Vasario 16-osios g., Rąžės g.

NUO GYVENVIETĖS SUSIKŪRIMO IKI XVI A. PAB.

Nagrinėjamoje teritorijoje yra gausios kultūros paveldo objektų sankaupos: vilų kompleksai, memorialinės sodybos, skulptūros, archeologinės vietovės. Didžioji nagrinėjamos teritorijos dalis patenka į saugomas kultūros paveldo urbanistines vietoves: Palangos miesto istorinę dalį (u. k. 12613) ir Palangos senojo miesto vietą (u. k. 17139).

PADĖTIS MIESTE

Pirmieji gyventojai dab. Palangos miesto teritorijoje, kaip rodo archeologiniai radiniai, įsikūrė III tūkst. pr. Kr. pietinėje Ronžės up. pakrantėje. I ir II tūkst. sandūroje egzistavo 4 atskiros gyvenvietės teritorijoje tarp Ronžės up. ir Birutės kalno. 1253 m. Palanga pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose.

XVI a. vid. vykdant Valakų reformą padrikos Palangos gyvenvietės abiejuose Ronžės krantuose sudalinamos taisyklingais sklypais, suformuojama turgaus aikštė per 1 kvartalą į šiaurę nuo Ronžės up., greta skiriama valda kurtis naujai parapijai ir statyti bažnyčią. Pirmoji medinė bažnyčia stambesnio tūrio be bokšto pastatoma 1590 m. šiek tiek į pietvakarius nuo dab. mūrinės bažnyčios Ronžės up. pakrantėje.

NUO XVI A. PAB. IKI XIX A. PAB. Nuo XVII a. Palangoje daugėja žydų tautybės gyventojų, kurie kuriasi daugiausia šiaurinėje Ronžės up. dalyje. Greta turgaus aikštės šiaurės rytinėje jos dalyje XVII a. pab. pastatoma mūrinė sinagoga.

Ryškėja pagrindinės dab. Vilniaus g. vaidmuo, kaip buv. prekybinio trakto tarp Klaipėdos ir Liepojos.

Formuojami siauri rėžiniai sklypai, namai statomi galais į gatvę. Šiaurinėje Ronžės pakrantėje į rytus nuo dab. Vytauto g. plyti didelė parapinė valda.

Nuo XIX a. pirmos pusės pietinėse Ronžės up. pakrantės valdose įsikuria grafas Juozapas Tiškevičius. Dab. kino teatro “Naglis” vietoje jis pasistato vasarnamį. Jo ir jo sūnaus Felikso Tiškevičiaus iniciatyva pietinė Ronžės up. Palangos dalis pradedama formuoti kaip kurortas: 1877 - 1880 m. pastatomas fachverkinių vilų kompleksas Ronžės up. vingyje, 1880 m. Kurhauzas. 1897-1905 m. pastatomi naujieji neorenesansinės-neoklasicistinės architektūros rūmai ir aplink juos įkuriamas Eduardo Fransua Andre suprojektuotas parkas. 1897 m. Palangoje surašyti 2149 gyv., iš jų 925 žydų tautybės.

18

19

2.4. Gamtinių sąlygų vertinimas NUO XIX A. PAB. IKI II PASAULINIO KARO XIX a. pab. - XX a. pirmoje pusėje Palanga intensyviai vystėsi, buvo pastatyta daug reikšmingų visuomeninių pastatų, išlikusių iki šių dienų. 1896-1908 m. pastatyta neogotikinė raudonų plytų katalikų bažnyčia pagal Rygos architekto Karolio Eduardo Strandmano projektą. 1902 m. senosios vietoje pastatoma nauja raudonų plytų sinagoga.

Statomi kurortui būdingi poilsio paskirties visuomeniniai pastatai: vasaros teatras 1930 m., vonių pastatas 1925 m., cukrainė 1925 m., vilos 1921-1930 m. Šiuos pastatus projektavo daugiausia Rygos ir Liepojos architektai, todėl pasak A. Miškinio, jų stilistika būdinga Latvijos (ir Rusijos) vasarvietėms-kurortams, kai kas mėgdžiojama iš Vakarų Europos kalnų kurortams būdingos architektūros. XX a. pirmoje pusėje susiformavo reguliarus gatvių tinklas, nepakitęs iki šių dienų.

20

IŠLIKĘ PASTATAI

Prieš 10-15 tūkst. metų Lietuvos pajūryje stūksojęs ledynas, atsitraukęs suformavo dab. Palangos miesto ir apylinkių gamtinį kraštovaizdį: į Baltijos jūrą įtekančią Rąžės up. vagą, kuri sovietmečiu tvirtinant krantus buvo nežymiai koreguota, palyginti lėkštą reljefą kintantį nuo 1,5 iki 5,5 m virš jūros lygio su aukštesnėmis kalvomis (Birutės kalnu ir Naglio kalnu), pajūrio smėlynų juostą, kuri šiuo metu yra apaugusi vešliais pušynais.

Miškai, pagal Palangos miesto BP, savivaldybės teritorijoje sudaro 41 proc. viso ploto. Palangos mieste valstybinių miškų plotai yra tapę rekreacinės paskirties miesto parkais, geriau sutvarkytais vakarinėje miesto dalyje arčiau jūros ir prastesnės kokybės rytinėje miesto dalyje arčiau Klaipėdos pl. Mieste gausu skverų, gatvės apželdintos medžiais, sudaro “žaliuosius koridorius”.

Rąžės up. pakrančių želdynai yra palyginti geros kokybės: auga brandūs medžiai, pakankamai gausi bioįvairovė. Tačiau trūksta rekreacinės infrastruktūros: geresnės kokybės takų, suoliukų ir pan.

21

2.5. Susisiekimo sistemos vertinimas Palangos mieste, vertinant susisiekimo sistemą pagal darnaus judumo principus, ji nėra pakankamai išplėtota. Palangos miesto teritorija, jos vakariniu pakraščiu išilgai Baltijos jūros pakrantei praeina dvi tarptautinės EuroVelo trasos Nr. 10 “Baltijos jūros žiedas” ir Nr. 13 “Geležinės uždangos trasa”. Vietinis dviračių takų tinklas Palangos mieste nėra pakankamai išvystytas, dviračiais judama daugiausia gatvėmis bendrame automobilių sraute. Nors gatvių tinklas yra pakankamai tankus, augant automobilizmo lygiui, jo apkrovimas taip pat išlieka intensyvus ir augantis.

Nėra įvesta reikšmingesnių apribojimų automobilių eismui miesto centrinėje dalyje. Vis daugiau miesto viešųjų erdvių, želdynų zonų užima automobilių stovėjimo aikštelės. Pagrindiniu pėsčiųjų bulvaru yra laikoma Basanavičiaus g., kuri yra užstatymu didžiąja dalimi atitverta nuo Rąžės up. Į rytus nuo Vytauto g. Rąžės up. pakrantėse pėsčiųjų ir dviračių takai yra neįrengti. Stinga el. judumo priemonių (paspirtukų, el. dviračių) pakrovimo stotelių.

2.6. Esama sklypų struktūra ir dominuojantys morfotipai

JUDĖJIMO SRAUTAI

Palangos miesto centrinėje dalyje dominuoja smulkaus mastelio sodybiniai sklypai su žemaukščiu užstatymu.

Kvartalų tinklas yra istoriškai susiformavęs XIX a. pab.

- XX a. pirmoje pusėje. Sklypai tankinant užstatymą yra susmulkėję dėka urbanizacijos, atsisakant agrarinio ūkio kultivavimo. Tankesnis užstatymas yra šiaurinėje Rąžės up. pakrantėje ir kvartaluose tarp Vytauto g. ir Klaipėdos pl. abiejose Rąžės up. pusėse.

Pietvakarinėje nagrinėjamos teritorijos dalyje vyrauja erdvesnis užstatymas vilomis, poilsio namų kompleksais su didesniu želdynų skaičiumi.

SUSISIEKIMO SISTEMA

22

23

2.7. Demografiniai rodikliai

2.8. Urbanistinių erdvių sistemos vertinimas

Palangos mieste, remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje gyveno 16 429 gyventojai. Gyventojų skaičius nuo 2018 m. Palangoje auga. Didžiausią įtaką gyventojų skaičiaus augimui turi teigiama vidinė migracija. Natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama, sąlygojanti gyventojų senėjimo tendencijas. Vidutinis gyventojų tankumas Palangos miesto savivaldybėje 1 km2 yra 208 gyv. Didžiausias tankumas yra daugiabučių gyv. namų kvartaluose, nagrinėjamos teritorijos rytinėje dalyje virš 3800 gyv.

1 km2. Likusioje nagrinėjamos teritorijos dalyje gyventojų tankumas yra maženis ~1000 gyv. 1 km2.

Pagrindinės viešosios erdvės Palangoje koncentruojasi Vytauto g. ašyje. Tai - fontanas prie savivaldybės, miesto aikštė, skveras prie bažnyčios, grafų Tiškevičių alėja, skulptūrų parkas, skveras prie skaityklos paviljono. Ties Vytauto g. tiltu per Rąžės up. prasidedanti Basanavičiaus g. vedanti link jūros ir užsibaigianti tiltu į jūrą yra antroji pagal svarbą Palangos urbanistinė ašis. Basanavičiaus g. ir Vytauto g. sankryža sudaro centrinį Palangos miesto kompozicinį mazgą, kurio vertikali dominantė yra Palangos bažnyčia. Greta stovi kitos svarbios Palangai dominantės: Kurhauzas ir naujoji koncertų salė. Gretutiniai kompoziciniai mazgai koncentruojasi Vytauto g. ašyje į pagrindinę miesto gatvę įsiliejančiose lygiagrečių Basanavičiaus g. gatvių sankryžose (Jūratės g., Kretingos g., J. Simpsono g., Kęstučio g.), kuriose yra susiformavę svarbiausios miesto viešosios erdvės. Pastebėta, kad stinga viešųjų erdvių rytų-vakarų kryptimi greta Rąžės up.

Galimais vystyti kompoziciniais mazgais laikomi: Vasario 16-osios g. - Ronžės g. sankryža greta pėsčiųjų tilto, Plytų g. - Vasario 16-osios g. ir Ronžės g. sankryžose esančios viešosios erdvės, S. Nėries ir B. Oškinio g. sankryža, S. Nėries ir Naglio al. sankryža.

VIEŠŲJŲ ERDVIŲ KOMPOZICINĖ SCHEMA

24

25

Viešosios erdvės prie Plytų g. tilto

želdynai užgožia vizualines perspektyvas į bažnyčios pusę. Šiaurinėje pakrantėje greta Vasario 16-osios g. stovi 1938 m. statyta buv. mokykla, šiuo metu Švietimo pagalbos centras. Greta stovintys gyvenamieji Į vakarus nuo Plytų g. tilto pietinėje Rąžės up. papastatai sudaro vieningo komplekso užuomazgas su krantėje plyti gana didelė neurbanizuota viešoji erdneužbaigtomis formuoti vidinėmis pusiau privačiomis vė, kuri šiuo metu naudojama kaip viešoji automobilių erdvėmis. Į rytus Plytų g. ir Vasario 16-osios g. sankstovėjimo aikštelė. Abiejuose Ronžės up. krantuose ryžoje plyti atvira erdvė - pieva su nuožulniai žemėauga brandūs medžiai: klevai, pušys, sudarantys pojančiu reljefu link upės. Toliau prasideda šiaurinėje tencialiai geras rekreacines sąlygas, tačiau nesant Ronžės up. pakrantėje augančių brandžių medžių įrengtų priėjimų prie upės, rekreacinis potencialas juosta su pramintais takais ir gyventojų įrengtomis šioje teritorijoje nėra išnaudojamas. Nesuformuoti virvinėmis sūpynėmis.

26

Viešosios erdvės Basanavičiaus g. prieigose

J. Basanavičiaus g. pradžia nugriovus 1976 m. statytą buv. kavinės “Banga” pastatą (arch. Gintautas Telksnys) prarado vieną iš svarbesnių XX a. II pus. vėlyvojo modernizmo laiko ženklų, įkvėptų hidromorfinių plastiškų vandens tekėjimo, bangavimo pavidalų. Atsivėrusi erdvė yra per nelyg tuščia, sudaranti neišbaigtumo įspūdį tiek vakarų-rytų Basanavičiaus g. ašyje, tiek šiaurės-pietų ašyje tarp bažnyčios ir Kurhauzo.

27

S. Nėries / B. Oškinio g. sankryža

pirmųjų XIX a. pab. statytų fachverkinių vilų kompleksas ir seniausia Palangos miesto vieta - archeologinė gyvenvietė, datuojama ankstyvuoju ir viduriniuoju neolitu ~III tūkst. pr. Kr. Deja šiuo metu esamos viešosios erdvės aplink šias kultūros paveldo vertybes yra per nelyg komercializuotos, sumenkinančios Palangos genius loci įvaizdį. Šiaurinėje Ronžės up. pakrantėje už pėsčiųjų tiltuko plyti palyginti didelė neurbanizuota Ronžės up. vingyje ties J. Basanavičiaus g. yra didelė erdvė - pieva, už jos S. Nėries ir B. Ožkinio g. sankryžosankaupa kultūros paveldo vertybių. Tai - vienas je sporto aikštelė.

28

Išvados STIPRYBĖS:

SILPNYBĖS:

1. Palanga - kurorto statusą turintis Lietuvos miestas prie Baltijos jūros.

2. Nuo XIX a. pab. išlikęs gatvių ir viešųjų erdvių taisyklingo kvartalinio užstatymo tinklas miesto centrinėje dalyje.

3. Aukštos kokybės viešosios erdvės koncentruotos šiaurės-pietų Vytauto g. ašyje.

4. Kompaktiškas mažaukštis užstatymas artimas žmogiškam masteliui. Vyraujantis morfotipas sodybinis, miesto vilų.

5. Unikali gamtinė aplinka, gausus aukštos kokybės želdynų skaičius miesto viešosiose erdvėse.

1. Ronžės upelis, tekantis per miesto centrą yra neintegruotas į miesto visuomeninį gyvenimą, atskirtas nuo miesto viešųjų erdvių.

2. Esanti viešoji infrastruktūra Ronžės upelio prieigose nesudaro galimybių įvairialypėms kokybiškoms visuomeninėms veikloms: • stinga geros kokybės pėsčiųjų ir dviračių takų; • ramaus poilsio vietų šeimoms su mažamečiais vaikais ir senjorams; • aktyvaus laisvalaikio zonų.

3. Reprezentacinė miesto J. Basanavičiaus g. yra perpildyta vizualinių “triukšmų” (t.y. neskoningų reklamų, komercijos elementų), kurie užgožia vertingus saugomus vilų pastatus, sumenkina ir funkcionaliai sudarko J. Basanavičiaus g. ašyje esančias viešąsias erdves.

GALIMYBĖS:

GRĖSMĖS:

1. Galimybė vystyti alternatyvią pagrindinei istorinei šiaurės-pietų Vytauto g. ašiai rytų-vakarų ašį su naujai plėtojamomis viešosiomis erdvėmis abiejose Ronžės upelio pakrantėse; 2. Galimybė sukurti ramesnę, jaukesnę alternatyvą kelionei link jūros ir atgal Ronžės upelio pakrantėmis greta pagrindinės J. Basanavičiaus g.; 3. Remiantis istoriniu užstatymu ir Palangos medinei vilų architektūrai būdingu smulkiu masteliu, kurti naujos kokybės viešąsias kamerines erdves, rekonstruojant esamą užstatymą ir/ar vykdant teritorijų atgaivinimą.

1. Atsižvelgiant į kurortams būdingas komercializacijos ir stambaus kapitalo investicinių interesų augimo tendencijas, iškyla grėsmė išsaugoti vertingus XIX a. pab., XX a. pirmos pusės ir aukštos kokybės XX a. antros pusės modernizmo architektūros pastatus bei jų kompleksus; 2. Spartėjanti nauja statyba ir/ar nekokybiška rekonstrukcija sudarko istoriškai susiformavusį miestovaizdį, nesiderina su vietos dvasia (genius loci).

29

III. TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS

Nagrinėjamos teritorijos vystymui turi įtakos šių patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reglamentai: 1. Palangos miesto bendrasis planas, registruotas 2009-02-10, nr. T00046543 (000251000420); 2. Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei tvarkymo planas, registruotas 2016-06-13, nr. T00078610; 3. Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, registruotas 2012-07-02, nr. T00048066 (000253000062).

Palangos miesto bendrasis planas numato urbanistinės raidos strategines gaires Palangos miestui iki 2025 m. Prioritetinis bendrojo plano tikslas – sudaryti sąlygas pastoviam, socialiai ir ekonomiškai motyvuotam gyvenimo ir poilsiavimo kokybės augimui. Prioritetinio tikslo siekiama darnaus vystymo priemonėmis: • vystant konceptualią linijinę branduolinę miesto urbanistinę struktūrą; • saugant kurorto gamtinius resursus; • palaikant vidinę miesto plėtrą (efektyvinant neracionaliai urbanizuotas teritorijas); • skatinant daugiafunkcinį žemės naudojimą; • suteikiant prioritetą viešam transportui; • mažinant taršą.

langa formuoja darnią miesto ir jam gretimų teritorijų sistemą, didinančią valstybės, miesto ir jo partnerių tarptautinį konkurencingumą.

Nagrinėjama Rąžės up. pakrančių teritorija patenka į mišrios paskirties kurorto centro ir kurorto pocentrių teritoriją P10, P11, P12 (žr. 3.1. pav.), kuriai nustatomi konservacinės paskirties saugojimo prioritetai. Maksimalus užstatymo intensyvumas UI sklype gyvenamosios paskirties sklypams mažiau arba lygu 1, negyvenamosios paskirties - mažiau arba lygu 1,8. Maksimalus pastatų aukštingumas mažiau arba lygu 5 a.

Rąžės up. gamtinio karkaso struktūroje yra priskiriama rajoniniam ir vietiniam migracijos koridoriui C3 (žr. 3.2 pav.), kurio ekologinio kompensavimo laipsnis yra labai silpnas. Miesto centrinėje dalyje yra skatinamas gausus želdinių struktūros išlaikymas, ne mažiau 8 proc. visos urbanizuojamos teritorijos turi užimti viešo naudojimo želdynai.

Remiantis Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžiniu “Susisiekimo sistema” (žr.

3.3 pav.), matome, kad miesto centrinėje dalyje yra išlaikomas esamas gatvių tinklas, nėra ribojamas autotransportas pagrindinėmis gatvėmis. Naujų automobilių saugyklų įrengimas nėra planuojamas centrinėje miesto dalyje. Darniam judumui skatinti yra planuojamas el. tramvajaus linijos tiesimas per patį miesto centrą Vytauto g., kuris sujungtų Palangą su Klaipėda ir Šventąja. Naujų pėsčiųjų-dviračių takų įrengimas, Nesiekiama spartaus miesto gyventojų skaičiaus augi- ypač Rąžės up. pakrantėse neplanuojamas. mo ir urbanizacijos kitų Lietuvos regionų sąskaita. Pa-

3.1 pav. Iškarpa iš Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pagrindinio brėžinio. Šaltinis: Palangos miesto bendrasis planas

30

3.2 pav. Iškarpa iš Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinio “Gamtinis karkasas su valstybinės reikšmės miškų plotais”. Šaltinis: Palangos miesto bendrasis planas

31

Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas nustato teritorijos naudojimo būdą ir

Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinyje “Plėtros prioritetai (žr.

3.4 pav.), rytinės nagrinnėjamos Rąžės up. dalies pakrančių želdynus planuojama pritaikyti intensyviam naudojimui. Taip pat įrengti lietaus valymo nuotekų įrenginius. Likusioje teritorijoje - saugomas ir tankinamas esamas užstatymas.

Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nustato

tvarkybos reglamentus atskiroms Palangos miesto istorinės dalies teritorijoms, suskirstytoms pagal užstatymo morfotipą ir vertingųjų savybių pobūdį (žr. 3.5 pav.). Nagrinėjamai teritorijai aktualūs šių teritorijų reglamentai: T1 Vilų teritorijos. Nustatomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas. Leistinas naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis mažiau arba lygu 12 m. Sklypo užstatymo tankis ribojamas priklausomai nuo sklypo dydžio, bet negali viršyti 30 proc. Būtina numatyti ne mažiau kaip 25 proc. viso sklypo ploto želdynams.

Kietosioms dangoms rekomenduojama naudoti natūralias medžiagas.

T2 Sodybinio užstatymo teritorijos. Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas. Leistinas naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis mažiau arba lygu 12 m. Sklypo užstatymo tankis ribojamas priklausomai nuo sklypo dydžio, bet negali viršyti 35 proc. Būtina numatyti ne mažiau kaip 25 proc. viso sklypo ploto želdynams.

Sklypų ribos prie gatvės gali būti žymimos tik želdiniais, tvorų tarp sklypų aukštis negali būti aukštesnis kaip 1,5 m.

T3 Laisvo planavimo užstatymo teritorijos.

Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas.

Leistinas naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis mažiau arba lygu 12 m. Leistinas pastatų užimamo ploto padidinimas ne daugiau kaip 20 proc. Būtina numatyti ne mažiau kaip 30 proc. viso sklypo ploto želdynams.

T5 Viešųjų erdvių teritorijos. Tausojamojo naudojimo saugojimo režimas. Draudžiama nauja statyba. Numatoma esamų želdynų priežiūra, nukirstus medžius būtina atsodinti. Leistini mažosios architektūros statiniai. Takų dangoms rekomenduojama naudoti natūralias medžiagas. Rąžės up. nustatoma 10 m apsaugos juosta.

32

3.3 pav. Iškarpa iš Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinio “Susisiekimo sistema” Šaltinis: Palangos miesto bendrasis planas

pobūdį nagrinėjamos teritorijos atskiriems sklypams (žr. 3.6 pav.). Sklypai pažymėti violetine spalva yra komercinės paskirties. Tai yra didžioji dalis Basanavičiaus g. šiaurinėje pusėje besiribojančių su Rąžės up. pakrante sklypų. Žydra spalva pažymėta rekreacinės paskirties teritorijos. Raudona spalva - visuomeninė teritorija. Geltona spalva pažymėtos mažaukščių statinių ir sodybinio užstatymo teritorijos. Dauguma reglamentų numato nedidinti užstatymo aukščio, tankio ir intensyvumo. Nekeisti esamos užstatymo linijos. Esamiems pastatams taikomas konservavimo-restauravimo režimas. Remontuojant ar rekonstruojant rekomenduojama išlaikyti esamą pastatų vaizdą.

Rąžės up. pakrantėms nustatoma 10 m apsaugos juosta. Draudžiama statyti statinius, dirbti žemę, ardyti velėnas. Tai yra bendro naudojimo želdynų teritorija, draudžiama privatizuoti.

3.4 pav. Iškarpa iš Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinio “Plėtros prioritetai” Šaltinis: Palangos miesto bendrasis planas

3.5 pav. Iškarpa iš Palangos miesto istorinės dalies (u. k. 12613) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendinių brėžinio Šaltinis: Palangos miesto istorinės dalies (u. k. 12613) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas

3.6 pav. Iškarpa iš Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendinių brėžinio Šaltinis: Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas

33

IV. URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Siūlome Palangos miestui atsigręžtį į savo gyvybinę arteriją - Rąžės upę, prisiglausti prie jos, pailsėti ir turėti kokybiškesnį gyvenimą tiek gyventojui, tiek turiningesnį laiką miesto svečiui.

4.1. Ką mes siūlome?

34

35

4.2. Erdvinė integracija

Projektu siekiame priartinti istorinę Senosios Palangos dalį, įsikūrusią pietinėje Rąžės up. pusėje ir Naująją Palangą, esančią šiaurinėje Rąžės up. dalyje prie vandens, sukurdami kokybiškas viešąsias erdves su integruota gamtine aplinka Rąžės up. pakrantėse, naująjį taką link jūros ir kartu sujungdami abi Palangos dalis su jos gyvybine arterija - Rąžės upe.

4.3. Socioekonominė integracija

Esamų jungčių stiprinimas ir naujų jungčių kūrimas tikimasi pagerins miesto gyventojams ir turistams svarbių visuomeninių, kultūrinių ir komercinių objektų pasiekiamumą, teigiamai veiks miesto kokybinę plėtrą, prisidės prie darnaus judumo sistemos sukūrimo.

Tokiu būdu stipriname istoriškai susiklosčiusę šiaurės-pietų Vytauto g. urbanistinę ašį ir ją išplečiame rytų-vakarų kryptimis, stiprindami esamas jungtis per Rąžės up. (Birutės al., Plytų g.) ir kurdami naujas (B. Oškinio - S. Daukanto g. jungtis, J. Basanavičiaus ir M. Valančiaus g. jungtis, Medžiotojų ir Vasasario 16-osios g. jungtis).

36

37

4.4. Funkcinis zonavimas

Funkciškai siūlome penkis Rąžės up. pakrančių įveiklinimo scenarijus: 1. Aktyvaus laisvalaikio zona su lajų taku ir apžvalgos bokštu rytinėje Rąžės up. dalyje. Ši zona kuriama atsižvelgiant į tai, kad greta perėjus Klaipėdos pl. yra autobusų stotis - strategiškai patogi

vieta atvykusiam svečiui pradėti kelionę link jūros.

Taip pat šioje Palangos dalyje koncentruojasi sodybiniai gyvenamieji kvartalai, į šiaurės rytus greta driekiasi daugiabučių kvartalai, kuriuose koncentruojasi didžiausia Palangos miesto gyventojų dalis. Įveiklintos Rąžės up. pakrantės taptų nauju rekreaciniu centru, pritaikytu aktyvesniam laisvalaikiui tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.

Siūlomas lajų takas su apžvalgos bokštu galėtų būti įrengiamas su medžių lajomis kylančiais pandusais link apžvalgos bokšte įrengtos aikštelės, nuo kurios atsivertų Palangos miesto panorama.

2. Ramaus poilsio prie upės zona kuriama į rytus 3. Bendruomenės centras atviras miesto svečiams nuo Plytų g. esančioje šiaurinėje Rąžės up. pasiūlomas kurti teritorijoje tarp Plytų g. ir Vytaukrantėje. Šioje teritorijoje tiesiamas vingiuojantis to g. abiejose Rąžės up. pakrantėse, pastatant tarp pakrantėje augančių medžių takas su teranedidelę užtvanką su praėjimu po vandeniu, somis ir lieptais virš upės. Teritorija pritaikoma kuri suformuotų tvenkinuką, prie kurio siūloma ramiam poilsiui, žvejybai. Įrengiami mažosios arpastatyti valtinę-kavinę su galimybe pandusais chitektūros elementai: sūpynės, suolai, pergolės. užlipti ant stogo terasos. Teritorijoje siūlomas esamo užstatymo tankinimas suteikiant komercinę-paslaugų ir laikino apgyvendinimo paskirtis.

Suformuojamas naujas kvartalas su kamerinėmis viešosiomis ir pusiau privačiomis erdvėmis.

4. Informacinis centras “Miesto vartai” projektuojamas buv. kavinės “Banga” vietoje, Basanavičiaus g. pradžioje kartu sukuriant naują jungtį per Rąžės up. ašyje bažnyčia - Kurhauzas su terasomis abiejuose Rąžės up. krantuose.

5. Vilų kvartalas “Kultūros sala” regeneruojamas sumažinant esamų komercijos pastatų ir statinių skaičių, išryškinant saugomų kultūros paveldo pastatų - vilų architektūrinį charakterį bei sukuriant nauju užstatymu ir kraštovaizdžio architektūros sprendiniais naujai įveiklintas zonas: lauko kinas ant vandens, skulptūrų sodas, ramiam poilsiui pritaikytas žaliasis parkas.

38

39

4.5. Koncepcinis brėžinys

40

41

4.6. Darnaus judumo sprendiniai

Atsižvelgdami į ypatingai vasaros sezono metu didelius žmonių srautus Palangoje, siūlome naują alterantyvų dviračių ir pėsčiųjų taką link jūros palei Rąžės upę, kuris apjungtų naujai plėtojamas jungtis: • taką su galimybe praeiti po Rąžės up. užtvanka, jungiantį pietinėje Rąžės up. pusėje esančius sodybinio užstatymo kvartalus su šiauriniame krante esančiu ligoninės kompleksu; • naują taką su tiltuku nuo judrios Basanavičiaus gatvės link bažnyčios; • naujus takus ir terasas su plaukiojančio lauko kino platforma Rąžės up. vingyje ties seniausių Palangos vilų kompleksais.

Tai bus alternatyvus takas kelionei link jūros su maloniomis terasomis, medžių paunksmėje prie vandens įsikūrusiomis kavinukėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis, pavėsinėmis, sporto aikštelėmis bei ramaus pasisėdėjimo ir jaukaus bendravimo vietomis.

Siekiant įdiegti išmanius darnaus judumo sprendinius mūsų plėtojamoje teritorijoje, vadovaujantis Palangos miesto bendrajame plane numatyta el. tramvajaus linija, siūlome tiesti el. tramvajaus liniją Vytauto g., sujungiančia Palangos miesto centrą su Klaipėda ir Šventąja.

Siūlome riboti automobilių eismą miesto centrinėje dalyje. Antžemines ar požemines automobilių saugyklas statyti priemiesčiuose prie pagrindinių įvažiavimų į miestą. O miesto centre skatinti tvarų ekologišką judėjimą pėsčiomis, dviračiais bei paspirtukais. Greta mūsų siūlomo plėtoti pėsčiųjų ir dviračių tako palei Rąžės up. siūlome įrengti el. dviračių ir paspirtukų įkrovimo stoteles (žr. 4.6.1 - 4.6.2 pav.).

4.6.1 pav. El. dviračių įkrovimo stotelės pavyzdys Šaltinis: https://swiftmile.com/

42

4.6.2 pav. El. paspirtukų įkrovimo stotelės pavyzdys Šaltinis: https://swiftmile.com/

43

V. ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI

XIX a. pab. XX a. pirma pusė

XX a. 7-8 deš.

1932 m. Palangos kurorto plėtros schema

Kurdami architektūrinius pasiūlymus Palangos miesto Rąžės up. pakrančių teritorijai, mes siekėme iškristalizuoti Palangos urbanistinei-architektūrinei raiškai būdingus kodus.

Savo architektūriniais sprendiniais mes siekiame išlaikyti dviejų struktūrų: simetrijos ir asimetrijos, griežtumo ir plastiškumo dermę, kurdami žmogaus masteliui būdingą nuosaikią architektūrą, kuri nesiektų išsišokti, savo aukštingumu neviršytų esamo Pastebėjome, kad Palangos urbanistinį ir architek- užstatymo, bet kartu ir neimituotų tradicinių formų. tūrinį savitumą kuria dviejų laikmečių ir struktūrų Siūlome naudoti vietines ekologiškas medžiagas: dermė. Pirma, tai - XIX a. pab. - XX a. pirmos pusės medį, stiklą, metalą, betoną. laikotarpiui būdinga medinė vilų smulkaus mastelio simetriška architektūra su gausiais medžio raižiniai, Siekiame, kad mūsų projektuojama architektūra daršlaitiniais stogais, įstiklintomis oranžerijomis. Naudo- niai susilietų su gamtine aplinka, maksimaliai išsautos medžiagos: medis, stiklas, skarda. Antra, XX a. 7-8 gant ir prisiderinant prie gamtinių aplinkos vertybių: deš. vėlyvojo modernizmo architektūra, kuriai būdin- reljefo, augalijos. ga betono plastika, įkvėpta hidromorfinių vandens tekėjimo, bangavimo pavidalų.

Urbanistiniame Palangos miestovaizdyje taip pat ryškėja dviejų struktūrų persipynimas. Tai - nuo Valakų reformos XVI a. pradėtas formuoti taisyklingas reguliarus kvartalinis užstatymas iki XIX a. pab. Eduardo Fransua Andrė suprojektuotų Palangos miesto parko lenktų takų tinklo, kuris tarsi atkartoja Rąžės up. vingius.

5.1. Link vandens - link vietos dvasios 44

45

5.2. Bendruomenės centras atviras miesto svečiams

• Šiauriniame Rąžės up. krante tankinant esamų trijų sklypų užstatymą formuojamas laikinam apgyvendinimui pritaikomas gyvenamųjų mažaukščių pastatų kompleksas, su atgręžtais Teritorijoje tarp Vytauto g. ir Plytų g. abiejose Rąžės fasadais, terasomis į Ronžės upę. up. pakrantėse projektuojamas esamo kvartalo tankinimas ir regeneracija, pritaikant teritoriją visuome- Siekiant maksimaliai išsaugoti teritorijoje augančininei-komercinei paskirčiai ir laikinam apgyvendini- us brandžius medžius, formuojami plastiškų formų mui. Siūlomi sprendiniai: balkonai-lodžijos, kurios apgaubia medžius, tokiu • Užtvankos su praėjimu po vandeniu pastatymas, būdu apsaugodami pastatus, nuo galimų pažeidimų. suformuojant nedidelį tvenkinuką, kurio vanduo Medžiai kuria teigiamą mikroklimatą. Vasaros metu išsilietų į pietinę Rąžės up. pusę užliedamas dalį apsaugo pastatus nuo perkaitimo, reguliuoja drėgdab. viešosios automobilių stovėjimo aikšelės ter- mės pusiausvyrą, valo orą, išskirdami deguonį. Žieitorijos. mos metu netrukdo iš pietinės pusės krentantiems • Pietinis krantas formuojamas kaip viešoji komer- saulės spinduliams laisvai patekti į pastatų vidų. Tokiu cijos ir paslaugų zona su valtine-kavine prie upes, būdu yra didinami šilumos pritekiai ir mažinamos enant kurios stogo įrengiama pandusais pasiekiama ergijos sąnaudos šildymui. apžvalgos aikštelė.

46

47

48

49

50

51

5.3. Informacinis centras “Miesto vartai”

Palangos istorija bei tradicijomis. Vakariniame dviejų aukštų korpuse įrengiamas restoranas ir informacinis centras.

Atlikus miesto analizę, pastebėjome, kad Palangai trūksta terasų. Basanavičiaus g. pradžioje Rąžės up. slėnis teka gilioje dauboje. Todėl nusprendėme pasiūlyti reljefo terasavimą, sukuriant malonias pasisėdėjimo prie vandens erdves. Projektuojmos terasos kelių lygių: viena prie upės, kita ant projektuojamo informacinio centro-muziejaus stogo, iš kurios atsivertų puikus vaizdas į bažnyčią ir kurhauzą.

Abu korpusai, sujungti L formos tūriais, projektuojami skirtingų dydžių. Muziejus bus 1 aukšto su sutapdintu stogu-terasa. Taip pat ši dalis bus labiau uždara.

Tuo metu restoranas bus 2 aukštų su šlaitiniu stogu.

Restorano dalis bus labiau tradicinė - Palangai būdinga architektūra.

Fasaduose naudojama medžio apdaila siekiant, kad pastatas labiau susilietų su aplinka. Fasadas esantis Projektuojamas dviejų korpusų pastatas. Rytinį vieno prie upės bus stiklinis, taip lankytojai galės pasigrožėaukšto korpusą planuojama pritaikyti muziejui, paro- ti upės ir bažnyčios vaizdu. doms, kuriame miesto svečiai galėtų susipažinti su

52

53

54

55

5.4. Vilų kvartalas “Kultūros sala”

Taip pat nedidelę upės dalį siūloma praplatinti (iškastos žemės bus panaudotos šalia esančiam parkui formuoti), kur atsirastų medinės laiptuotos terasos, lauko/vandens kinas, kurį galima stebėti iš abiejų upės pusių arba iš valčių, bei mažas smėlio paplūdimys. Vilų kvartalo teritorijoje siūlomas skulptūrų sodas, o šalia, ramaus poilsio žaliasis parkas.

Meno kompleksą sudaro trys nauji sujungti pastatai: muziejus, dirbtuvė ir žalioji kavinukė. Pirmo aukšto plane galime pamatyti muziejaus ir dirbtuvių siūlomas patalpas. Abu pastatai turi evakuacinius išėjimus ir yra pritaikyti žmonėms su negalia. Šalia dirbtuvių darbuotojai ir praeiviai gali pasistatyti ir prirakinti savo dviračius saugojimui. Dirbtuvės galimos tiek vidaus patalpose, tiek lauke, o sukurti žmonių darbai turi galimybę būti eksponuoti muziejaus patalpoje arba skulptūrų sode.

Projektuojamas kompleksas “kultūros sala” seniausių Palangoje išlikusių vilų kvartale prie J. Basanavičiaus gatvės. Esamoje situacija teritorija yra perpildyta komercinių Palangos identitetui nebūdingų elementų, užgožiančių vertingus vilų pastatus, atitveriančių lankytojus nuo upės. Šiame sprendinyje siūlomas esamo užstatymo tankinimas, kuriant kultūros ir meno kompleksą, kuris pritrauktų žmonių srautus iš abiejų Palangos miesto upės pusių bei didintų žmonių susidomėjimą tiek Palangos miestu tiek menu.

56

Antro aukšto plane matomos visų trijų pastatų patalpos, apsijungiančios į praeinamą vieną bendrą kompleksą. Žalioji kavinė yra kartu ir mažas botanikos sodas, kuriame galima pamatyti įvairius egzotiškus augalus ištisus mutus. Į ją galima patekti atsipalaiduoti tiek iš dirbtuvių, tiek iš muziejaus. Ant dirbtuvių stogo taip pat įrengiama stoginė terasa, iš kurios pro stiklą galima stebėti kaip viduje kuria žmonės savo darbus pirmame aukšte.

57

58

59

5.5. Projektuojamų pastatų konstrukcijų, inžinerinių sistemų sprendiniai

Projektuojamų pastatų konstrukcinė sistema - karkasinė. Naudojamos medžiagos: medis, betonas, metalas, stiklas.

Vitrininiams stiklo ir aliuminio fasadams planuojama naudoti WICTEC 50 fasado sistemą, kuri pasižymi geromis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis ir kurios stiklo ir aliuminio rėmo santykis yra optimalus, parenkamas, pagal projektuotojo spec. užsakymą.

Projektuojami pastatai atitiks A++ energinio naudingumo klasę. Pastatų apšiltinimui planuojama naudoti ekologišką medžio plaušo vatą STEICO flex, kuri pasižymi ne tik geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, tačiau yra nekenksminga aplinkai, sudėtyje neturi toksinių medžiagų. Tinkamai naudojant yra pakankamai ilgaamžiška, kaip atlieka lengvai suyra.

Plokščiųjų stogų apšiltinimui planuojama naudoti FOAMGLAS® TAPERED izoliacijos sluoksnį, kuris leidžia formuoti reikiamus nuolydžius lietaus vandens surinkimui ir nuvedimui į įlajas.

60

61

5.6. Naudojamos išmaniosios technologijos

Ant projektuojamų pastatų stogų planuojama įrengti saulės jėgainias su fotovoltiniais saulės elementais, kurie generuotų el. energiją.

Dvipusiai moduliai SOLID Bifacial surenka ne tik tiesioginę saulės šviesą, bet ir jos atspindžius nuo žemės ar stogo. Naudojama technologija leidžia padidinti sugeneruotos elektros energijos kiekį bei prailginti elementų tarnavimo laiką. Dėl specialios technologijos moduliai gali generuoti iki 25% daugiau elektros. Priekinė pusė 320 W galios, kartu su nugarinės dalies generacija - iki 400 W, priklauso nuo sąlygų. Želdinių laistymui planuojama įrengti išmanias lietaus vandens surinkimo sistemas su integruotomis laistymo sistemomis.

62

63

5.7. Projekto ekonominiai rodikliai, planuojamos preliminarios investicijos

energiją naudojančią rekuperacinę vėdinimo sistemą su šilumogrąža. Vasaros sezono metu pastatai būtų natūraliai vėdinami. Projektuojami pastatai planuojama bus prijungti prie centrinio vandentiekio sistemos. Nuotekos išleidžiamos į centrininį nuotakyną.

Planuojama, kad pastatų eksploataciniai kaštai būtų minimalūs: tik už vandenį ir trūkstamą el. energiją žiemos sezono metu. Viešųjų erdvių, mažosios architektūros ir kraštovaizdžio sprendinių priežiūra planuojama reikalaus minimalių lėšų išlaikymui, nes bus panaudotos kokybiškos medžiagos bei gaminiai, kurie turės garantinį ir pogarantinio aptarnavimo laikotarpius. Želdynai bus automatizuotai laistomi surinktu lietaus vandeniu. Želdynai formuojami iš vietos klimatui atsparių daugiamečių augalų rūšių.

Turto likutinė vertė. Karkasiniams ir kitiems lengviems pastatams taikomas 15 metų naudingo tarnavimo laikotarpis, vadovaujantis LR Ekonomikos ministerijos patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais, sutampa su ES taikomu kietųjų infrastruktūrinių projektų ataskaitiniu laikotarpiu, kuriam skaičiuojama investicinė likutinė vertė. Reiškia, kad visi projektuojami pastatai naudingai tarnaus mažiausia 15 metų, nereikalaudami papildomų reinvesticijų.

Ekonominis-socialinis naudingumas. Pagal ES investiciniams projektams taikomą kaštų-naudos metodiką FGDV vertė yra konvertuojama į ekonominę grynąją dabartinę vertę (EGDV) taikant konversijos koeficientus. Urbanistinės plėtros projektams yra taikomi šie konversijos koeficientai: vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas (NT kainos padidėjimas nuo 0,5 iki 5 proc.); anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas (centrinė vertė, t.). Prognozuojama, kad konvertuota projekto EGDV bus daugiau kaip 10 kartų didesnė už projekto investicinius kaštus. Įgyvendinti sprendiniai ženkliai prisidės prie Palangos miesto centrinės dalies patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimo, kas įtakos ne tik gyvenimo, poilsio ir darbo sąlygų pegerėjimą, bet ir NT kainų augimą nagrinėjamoje teritorijoje. Pritaikyti tvarieji darnaus judumo, pastatų energetiniai sprendiniai leis ženkliai mažinti CO2 emisiją bei kurti sveikesnę aplinką.

Investiciniai kaštai. Nors projektuojamai Rąžės up. prieigų teritorijai Palangoje investicijos yra neapibrėžtos, planuojama, kad pilnam pasiūlytų urbanistinių ir architektūrinių sprendinių įgyvendinimui reiktų ne mažiau kaip 10 milj. Eur. Projektas galėtų būti įgyvendinamas viešosiomis lėšomis, pasitelkiant ES struktūrinių fondų paramą bei viešosios ir privačios partnerystės būdu. Investicijos negeneruos tiesioginio pelno, nes tik dalis projektuojamų pastatų bus naudojama komerciniais tikslais, todėl finansinė grynoji Nors projektas finansiškai bus nuostolingas, t. y. nedabartinė vertė FGDV planuojama bus neigiama. generuos pelno, tačiau dėl sukuriamos ekonominės ir socialinės naudos yra finansiškai gyvybingas. SukurEksploataciniai kaštai. Projektuojamus pastatus tos infrastruktūros išlaikymas bus minimalus ir nepaplanuojama pilnai ištisus metus aprūpinti saulės reikalaus reinvesticijų mažiausia 15 metų po projekto generuojama el. energija. Pastatų šildymas žiemos įgyvendinimo. sezono metu būtų vykdomas pasitelkiant elektros 64

65

LITERATŪROS SĄRAŠAS

66

1. Pirmieji grafų Tiškevičių rūmai Palangoje – kurorto istorijos lopšys. Žr.: http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/pirmieji-grafu-tiskeviciu-rumai-palangoje-kurorto-istorijos-lopsys#_ftn1 2. Palanga (Išlikęs). Žr.: http://www.autc.lt/lt/architekturos-objektai/1628?rt=3&oe=1 3. Palangos įvykių kronika. Žr.: https://www.palangamvb.lt/palangos-ivykiu-kronika/ 4. Prarasta Palangos istorijos relikvija. Žr.: http://www.kretingosmuziejus. lt/naujienos/prarasta-palangos-istorijos-relikvija 5. Palangos grafų Tiškevičių rūmai ir parkas. Žr.: http://pgm.ldm.lt/lt/muziejus/palangos-grafu-tiskeviciu-rumai-ir-parkas 6. Topographic maps of Eastern Europe. Žr.: http://easteurotopo.org/indices/view/view.php?map=kdwrindex&section=Nimmersatt 7. Palanga pavilion. Žr.: http://palekas.lt/en/projects/public/palangos-paviljonas/ 8. Palanga 1929 Žr.: https://www.youtube.com/watch?v=ySQiy6CSG8s&feature=emb_logo 9. Palanga (1937-1939) Žr.: https://www.youtube.com/watch?v=NlHafELIPhg&feature=emb_logo

67

PRIEDAI

68

69

70

71

72

73

74

75

76

77