STRUCTUM 2020 gruodis

DATA: 2021 m. Vasario 11 d.

Konferencija vyks ONLINE.

MODERNIŲ NAMŲ DNR: KOKYBIŠKI ŠIUOLAIKINIAI NAMAI, ARBA APIE VISKĄ PAGALVOTA Modernios architektūros ir drąsių dizaino sprendimų namas šiandien yra neatsiejamas nuo technologinės pažangos – jis turi būti ne tik patogiai suplanuotas, bet ir kokybiškas, suderinantis architekto vaizduotę ir inovacijas. Bet vienam statytojui labiausiai rūpi namo stogas, kitam – šildymo sistema, trečiam – vonios įranga. Kaip šiandien pasistatyti namą, kuriame norėtųsi gyventi, o jo patogumas daug metų kasdien džiugintų maksimaliomis galimybėmis? Kokių novatoriškų sprendimų nepamiršti: kas reikalinga, kas būtina ir kas tiesiog privalo būti šiuolaikiniuose kokybiškuose namuose? Kokios moderniausios išmaniosios sistemos, nė nemirktelėjus išsprendžiančios buities problemas, yra neatsiejamos nuo šių dienų gyvenimo kokybės ir turi būti panaudotos, o kas moraliai paseno ar nepasiteisino ir ko šiuolaikiniuose namuose vengti kaip pandemijos užkrato? Ar įmanoma turėti viską, bet nepasiklysti tarp vienadienių idėjų ir tikrosios sparčios pažangos vizijų? Ir kaip viską suvaldyti, neperskaičius baugiai išsamių naudojimo instrukcijų?

Tvirtus atsakymus į visus klausimus žino specialistai: profesionalūs architektai, projektuotojai, modernių inžinerinių sistemų guru ir kiti modernių namų DNR perkandę ekspertai, pasiryžę pasidalinti savo išmintimi ir įžvalgomis „Structum“ konferencijoje.

Vizualizacija: Alex Nerovnya

KONERENCIJOS PRANEŠĖJAI:

ALEX NEROVNYA

RIMANTAS STAKNEVIČIUS

RAIMUNDAS SKURDENIS

Architektas, „Alex Nerovnya Architecture“ studijos įkūrėjas

„Hydro Building Systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovas

„JUNG Vilnius“ direktorius

„Creating a unique philosophy of architectural design and learning to apply it to different clients, budgets, parts of the world“

„Išmanus ir skaidrus būstas“

„Protingas namas šiandien ir po 30 metų – kaip tokį įsirengti?“

TOMAS LAPĖ

SIGITA AVLOSEVIČIENĖ

ANDRIUS KLEIZA

Architektas, studijos „Lape“ vadovas

Pardavimo vadovė Baltijos šalyse, Grohe AG

„Think Light“ direktorius

„Namo siela“

„Ateities vandens technologijų sprendimai“

„Grožis slypi ne detalių gausoje: apšvietimas be „matomų” šviestuvų , o valdymas be laidų“

IGNAS KALINAUSKAS

LAURYNAS ŽAKEVIČIUS

JURGIS ULČINAS

Studijos „Archispektras“ architektas – kūrybos vadovas

Architektas

UAB „Argilla“ direktorius

„Pirmieji trys gyvenimo metai“

„Modernaus namo fasadas“

„Unikalumo paieškos moderniuose namuose“

MARIUS DIRGĖLA

Konferencijos organizatoriai:

Moderatorius:

„Lietuvos architektų sąjungos“ kūrybos direktorius

x

Daugiau informacijos: kotryna@structum.lt | tel. nr. +37062080440

x

2020 M. NR. 12 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

REDAKCIJOS ŽODIS

‘12

ISSN 2335-2108

TURINYS

Praėjo. Nusirito į praeitį negailestingi 2020-ieji. Baigiasi metai, kurie buvo puiki proga subręsti. Bet šios brandos kaina per didelė, o pamoka per žiauri. Šie mėnesiai ir metai kasdien reikalavo tvirtos valios, kad nepalūžtume, aštraus proto, kad įžvelgtume ateitį, atsakomybės, kad nepamirštume praeities pamokų. Pandemijos metai šiai žmonių kartai priminė ir parodė, kaip svarbu kantriai dirbti dėl kitų, neprarandant tikėjimo, paremti nusilpusį, užjausti kenčiantį, pamaitinti alkstantį. Žmonija tūkstantmečius kovėsi ir kaunasi su didžiausiomis grėsmėmis, kurios kartojasi sulig kiekviena žmonių karta. Tūkstantmečius drąsiausieji savanoriškai stodavo į pirmąsias kovos gretas, kol elitas slėpėsi savo tvirtovėse. Bet užsidariusieji savo rūmuose neišvengė negandų – apie tai primena ne tik istoriniai pastatų griuvėsiai ten, kur kažkada stovėjo įspūdingos pilys ir rūmai. Nei sukauptas turtas, nei užimamos pareigos, nei įrašas gimimo dienos eilutėje neapsaugojo tūkstančius metų – jie buvo ir yra nieko verti, palyginti su artimo meile, užuojauta ir gerais darbais. Nesibaigiantys karai, pandemijos ir kitos didelės negandos padarė milžinišką žalą ne tik Europos demografijai, bet ir jos valstybių raidai, jų socialiniam, ekonominiam ir kultūriniam gyvenimui. Dabar pasaulis kitoks. Šios pandemijos akivaizdoje pasaulio mokslininkai, medikai ir kūrėjai susitelkė. Jau netrukus senosios Europos širdyje jų garbei ir mūsų tikėjimui ateitimi sužydės raktažolės. Architektas Stefano Boeri su komanda sukūrė raktažolės formos paviljonus vakcinacijos kampanijai – šios raktažolės pražys Amžinojo miesto aikštėse ir skveruose. Gėlė – natūralaus gyvenimo ciklo bei nuolatinio atgimimo ir pavasario simbolis – paskelbs apie naujo gyvenimo rato pradžią. Didžiausia pagarba visiems jos laukusiems, nepalūžusiems, nesustojusiems, nepamiršusiems žmogiškojo orumo ir artimo meilės. Jaukių, šiltų ir ramių švenčių!

VIDA DANILEVIČIŪTĖ ČERNIAUSKIENĖ

10

PRABANGOS DVELKSMAS GARSIOSIOS STUDIJOS „LIAIGRE“ SUKURTOSE VILOSE

22

ŠIUOLAIKINIŲ PASTATŲ FASADAI: KEISČIAUSIOS FORMOS IR MEDŽIAGOS

38

2021 M. SPALVA Į MADOS VIRŠŪNĘ ĮNEŠ ŽAISMINGUMO

47

DIZAINAS X. RYTOJUS – ŠIANDIEN. DALYVIŲ DARBAI

70

VERSLO SLĖNIS PRIGLAUDĖ SAUGIAI VEIKLAI PRITAIKYTĄ BIURŲ VIEŠBUTĮ „MONDAY OFFICE“

76

14 GERIAUSIŲ 2020 METŲ OBJEKTŲ

124

GALINGI IR SPARTŪS STATYBŲ AIKŠTELIŲ MILŽINAI

128

NETIKĖTI RADINIAI ANT VILNIAUS ŠV. ARKANGELO RAPOLO BAŽNYČIOS STOGO

130

IŠMANUSIS MIESTAS. KOMANDŲ PRISISTATYMAI

150

INOVACIJOS: PRODUKTŲ DEZINFEKAVIMO SPINTELĖS IR SAVIIZOLIACIJOS KAMBARIAI GAMTOJE

154

NUO IŠMANIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IKI VIRTUALIŲJŲ ŽIDINIŲ: KAIP KEISIS ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS 2021 METAIS?

159

DIDŽIŲJŲ PASAULIO MIESTŲ INFRASTRUKTŪRA: KAIP JIE ATRODO IŠ VIRŠAUS?

LEIDĖJAS

NUOTRAUKŲ AUTORIAI

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199

Laimonas Ciūnys, Evaldas Lasys, Norbert Tukaj, Alina Ožič, Jevgenija Žukova – Černova, KIC, Aeroview.b.v., Carscoops, WESST ELM, ©unsplash. com, ©shutterstock.com

UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt REDAKTORĖ Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Aura Jankūnaitė aura@structum.lt

ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt

8

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama.

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2020

FINANSININKĖ

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

DIZAINERĖ Dovilė Dalmantaitė dizainere@structum.lt

Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Ona Afuvape

© STRUCTUM, 2020

9

ARCHITEKTŪRA

PRABANGOS DVELKSMAS GARSIOSIOS STUDIJOS „LIAIGRE“ SUKURTOSE VILOSE

Visame pasaulyje gerai žinoma prancūzų interjero studija „Liaigre“ visuomet garsėjo pačiomis moderniausiomis ir kartu prabangiausiomis idėjomis nuo tada, kai jai pradėjo vadovauti įkūrėjas Christianas Liaigre.

10

ARCHITEKTŪRA

Garsusis dizaineris studijai vadovavo daugiau nei 35 metus ir įrengė namus ne vienai pasaulinio lygio žvaigždei, pavyzdžiui, Calvinui Kleinui ir Karlui Lagerfeldui.

Kai C. Liaigre 2016 m. išėjo į pensiją, jo vietą užėmė ilgametis partneris Frauke Meyeris.

Pasak F. Meyerio, studija nuo pat įkūrimo laikėsi tų pačių pagrindinių principų, tačiau neseniai rado naujos energijos. Jam vadovaujant, studija pradėjo fokusuotis į išskirtinius prabangiausių vilų interjerus, įskaitant japonų namus, iš kurių atsiveria peizažas į karštąsias versmes, ar šiuolaikinį dvarą Miunchene.

„Studiją „Liaigre“ apibrėžia elegancija ir formų paprastumas, – teigia F. Meyeris. – Šiuolaikinis interjeras kuriamas per natūralias medžiagas, meilę amatams, išskirtinį dėmesį detalėms ir proporcijoms. Kiekvienas projektas yra unikalus ir pritaikytas konkrečiam klientui, todėl dviejų vienodų interjerų tiesiog negali būti.“

Štai penki patys įspūdingiausi studijos „Liaigre“ projektai, kurie įtraukti į naująją Rizzoli knygą „Liaigre Creation“.

1.

Engadinas, Šveicarija „Liaigre“ atnaujino XX a. 7-ojo dešimtmečio vasarnamio stiliaus pastatą, kad sukurtų tobulų žiemos atostogų pojūtį snieguotame Sankt Morice.

11

Naujai įrengtame rūsyje yra pirtis ir SPA, o visas statybų metu rastas granitas dabar puošia svetainės sienas. Valgomajame ir virtuvėje naudoti graikinių riešutų atspalvių paviršiai, o visame name gausu prabangių kailių bei audinių.

12

2.

Naujasis Delis, Indija Kurdama šią Vyriausybei priklausančią vilą Naujajame Delyje, studija „Liaigre“ siekė iš naujo išrasti rūmų tipologiją.

Ekstravagantiškas pastatas ir jo prieigos yra užpildyti didingomis erdvėmis: nuo paminklinių laiptų iki idiliško baseino.

Medžiagų paletėje yra Kararos marmuras, šlifuotas ąžuolas ir šilkas – viskas parinkta taip, kad maksimaliai išnaudotų šviesą ir šešėlį.

13

3.

Miunchenas, Vokietija Šie šeimos namai Miuncheno širdyje yra marmuro šventovė. Interjeras sukurtas bendradarbiaujant su architektūros studija „Powerhouse Company“.

14

ARCHITEKTŪRA

15

Studija „Liaigre“, siekdama sukurti sąsają su tamsaus marmuro fasadu, visame interjere naudojo tą pačią medžiagą, o vonios kambariams taip pat pasirinko ryškų žalią oniksą.

16

4.

Kanagava, Japonija

Japonijos peizažai padarė didelę įtaką „Liaigre“ interjerui, kurį studija kūrė šiam penkių pastatų namui. Šį namą projektavo architektas Kengo Kuma.

Medžiagos, pavyzdžiui, juodai dažytas kedras ir „washi“ popierius, buvo pasirinktos atspindėti kalnų, uolų ir žalumos atspalviams bei tonams, kartu su šviesa ir atspindžių žaismu ežero paviršiuje.

Išskirtiniuose kambariuose yra biblioteka su ryškiomis raudonomis sienomis ir arbatos paviljonas, užpildytas specialiais baldais.

17

5.

Paryžius, Prancūzija Bois de Boulogne mieste įsikūręs XX a. 4-ojo dešimtmečio namas buvo atnaujintas, įvertinant jo aplinkos paveldą. Šiame interjere labai svarbios medžiagos bei akcentai, pavyzdžiui, spiraliniai laiptai su rūkyto ąžuolo atspalviais, durys su patinuotomis bronzinėmis grotelėmis. Klientų surinkta Afrikos ir Okeanijos objektų kolekcija sukuria daugybę skirtingų dėmesio centrų.

18

19

MEDŽIO MASYVAS – NAUJAI ATRASTOS TVARIOS STATYBOS GALIMYBĖS

Dar ankstyvuosiuose amžiuose lietuvių bajorai keliaudami po Europą stebėjosi, kaip čionykščiai aristokratai gyvena ir miega mūriniuose pastatuose, metraščiuose pažymėdami, kad „tai yra taip nesveika gyventi“. Taigi jau prieš šimtmečius buvo vertinama mus supanti namų aplinka, jos įtaka sveikatai, emocinei būklei. Medžio masyvą galima vadinti namų statybos klasika, kuri prieš keliasdešimt metų buvo nepelnytai užmiršta, tačiau dabar išgyvena savotišką atgimimą.

Medžio masyvo namai nuo seno žinomi kaip rąstiniai. Tačiau, brangstant energijos ištekliams ir kylant komforto reikalavimams, rąstiniai namai negali atitikti šiuolaikinių oro sandarumo reikalavimų, yra riboto aukščio, o norint juos kokybiškai apšiltinti, reikia specialių žinių.

XX a. pradžioje buvo išrastas medžio laminavimas (ETC), kuris įgalino panaudoti daugiau medienos: suklijavus galima išgauti įvairias statybines konstrukcijas, pritaikytas šiuolaikinei statybai. „Tvari iš atsinaujinančių šaltinių gaminama statybinė žaliava, modulinės gamybos galimybė, statybos principas „Fast Track“ – tai tik maža dalis to, ką gali pasiūlyti ETC statyba, – sako šį statybos tipą siūlančios įmonės

www.idomus.ie |

info@idomus.ie

|

„iDomus Construction“ vadovas Dainius Prakapavičius.

– Svarbu ir tai, kad šiam ekologiškam statiniui nenaudojami impregnantai ar kiti chemikalai.“ Pašnekovo teigimu, medžio masyvas kontroliuoja vidinę oro kokybę, natūraliai absorbuodamas ar atiduodamas aplinkai reikalingą drėgmės ir šilumos perteklių. Be to, medžio masyvas neutralizuoja elektromagnetinius laukus, išsiskiria geromis garso izoliacijos savybėmis, ypač jei kartu naudojama ir medžio pluošto izoliacija.

Gaisro atveju medžio masyvo konstrukcijos gali išlaikyti ypač aukštą temperatūrą bei krūvius ilgiau nei metalinės konstrukcijos.

„iDomus Construction“ statybos principas „Wood Only“ šiuolaikinėje statybų rinkoje yra aukščiausias tvarumo pavyzdys, kuris ne tik sujungia inovatyvius sprendimus, bet ir užtikrina aukščiausius kokybės reikalavimus ir pačios konstrukcijos, ir izoliacijos srityse.

@iDomusETC

|

@idomusconstruction

info@vecto.lt +370 616 74270 www.vecto.lt

PLIENINĖS SKARDOS DAILYLENTĖS SIDING Tai naujos kartos sprendimas fasadams dengti ir restauruoti.

Plieninės dailylentės tinka atnaujinti seną medinį fasadą, renkantis medienos imitacijos lenteles, arba statant naują statinį, derinant fasado dangą prie apdailos plytų, kitų fasadų elementų.

Ilgaamžės ir atsparios aplinkos poveikiui plieninės dailylentės – puikus sprendimas, siekiant sukurti jaukią, natūralų medį primenančią pastato apdailą.

Plieninių dangų privalumas yra tas, kad jos neblunka ir fasado nereikia periodiškai perdažyti: gamintojas plieninių dailylenčių spalvai suteikia 15 metų garantiją. Šiuolaikiška technologinė įranga leidžia rinktis nestandartinį gaminio ilgį, išmušti specialias kiaurymes, kad lenteles būtų galima panaudoti vėdinamam fasadui.

Automatizuotomis staklėmis gaminamos dailylentės geometriškai itin tikslios, todėl jas itin lengva montuoti: specialūs mechanizmai automatiškai išmuša montavimui būtinas angas, suformuodami preciziškai tikslų segmentų užraktą.

Dailylenčių spalvą galima pasirinkti iš plačios spalvų paletės ir priderinti prie namo fasado ir vientiso dizaino elementų.

PRIVALUMAI: natūralios medienos imitacija; atsparios deformacijai ir korozijai; atsparios aplinkos poveikiui ir ekstremalioms temperatūroms; neblunka, nereikia perdažyti, galima plauti vandens srove; atsparios ugniai; itin lengva montuoti dėl geometrinio gaminių tikslumo; galima rinktis nestandartinį gaminio ilgį; mažas medžiagų svoris – 4 kg/m2 – neapkrauna kitų namo konstrukcijų;

ŠIUOLAIKINIŲ PA KEISČIAUSIOS FORM

22

ASTATŲ FASADAI: MOS IR MEDŽIAGOS Modernių pastatų fasadai stebina ir išvaizda, ir savybėmis. Dažniausiai dėmesį iš toli patraukia įspūdingas statinio aukštis ar forma, bet iš arti labiausiai į akis krinta jo fasadas. Tvarūs pastatų fasadai išsiskiria ir funkcionalumu, ir estetika. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip pastato išorės apdaila gali pagerinti šilumos, garso, vandens izoliacijos ir kitas savybes, sutaupyti energijos, saugoti nuo perkaitimo ir prisidėti prie pastato tvarumo. Fasadas ne tik suteikia statiniui išskirtinę išvaizdą, bet ir užtikrina ilgalaikę jo apsaugą nuo neigiamų aplinkos veiksnių.

Gamintojai siūlo vis daugiau įspūdingų naujovių, tad architektai renkasi iš gausybės galimybių ir sukuria neįtikėtinus modernius statinius – įvairiausių formų ir dydžių, permatomus ir aklinus, kurių išorė pagaminta iš skaidrių medžiagų, įskaitant polikarbonatą ir matinį stiklą, arba nustebina tvariems statybos sprendimams pasirinktu pakartotiniu plytų, metalo, stiklo naudojimu, naujai atrastomis tradicinio betono, tinko ir keramikos galimybėmis.

23

ARCHITEKTŪRA

KAIP BRANGAKMENIS DYKUMOJE Architektūros studija AOE konferencijų centrą Čangčingo ekonominės plėtros zonoje netoli Dzinano (Kinijoje) apvyniojo perforuotų metalinių lakštų sluoksniu. Vidinė pastato siena yra stiklinė, ji uždengta nuožulniais permatomo metalinio tinklo skydais. Pastato vidus yra užtemdytas dėl šios baltos, tankios, perforuotos išorinės dangos.

24

Bet sutemus pro perforuotas plokštes iš pastato vidaus prasišviečia šviesa ir visas pastatas sušvyti kaip brangakmenis dykumoje. Keturi pastato tūriai pasvirę kampu vienas į kitą ir nutolę vienas nuo kito, sukurdami į kanjoną panašius įėjimus. Kompleksas atrodo kaip stilizuotos uolos. Pastatai-uolos, supdamos aikštelę, lėtai kyla aukštyn ir, įžengus tarp jų, užstoja nejaukios pramoninės zonos aplinkos vaizdą. Kylant į aukštesnius pastato aukštus, metalinės fasado dangos perforacijos tankis didėja – taip išspręstas vidaus patalpų funkcionalumas. Parodų salės įkurtos dviejuose apatiniuose aukštuose, todėl ten sienos yra skaidresnės.

Viršutiniame trečiame ir ketvirtame aukštuose yra biurų patalpos – ten tankesnis fasado apdailos tinklelis didina privatumą. Pastato centre įrengtas keturių aukštų atrijus, į kurį per švieslangius krinta dienos šviesa. Išorinė pastato danga apsaugo vidinį stiklą nuo saulės, kad jis neįkaistų.

Greta pastato vanduo kaskadomis krinta žemyn, akmeniniais laipteliais imituodamas skaidrų kalnų krioklį, tekantį tarp pastatų-uolų.

25

26

KIEKVIENAS LANGAS ERKERIS Pastatų pora Niujorke praminta Žibintų namais dėl išlenktų ir išsipūtusių langų konstrukcijų. Britų architektas Thomas Heatherwickas suprojektavo pastatus, kuriuose kiekvienas langas yra erkeris. Plytų mūro konstrukcijos laiko didžiulius stiklo burbulus, kaustytus bronzos spalvos aliuminiu.

Vaizdas primena lenktas milžiniškų aliejaus žibintų formas ir atspalvius. Architektą įkvėpė erkeriai Jungtinėje Karalystėje esančiuose Viktorijos laikų namuose ir jis pritaikė jų konstrukcijas daugiabučių namų bokštų fasadams. Erkeris – išsikišusi pusapvalė ar daugiakampė pastato dalis su langais. Žibintų namai – du bokštai (10 ir 22 aukštų pastatai), kuriuose stiklo ir aliuminio burbulai kaip tradicinio erkerio elementas sudaro išorinę sieną, laikomą tarp tvirtų plytų kolonų. Dauguma žibinto formos langų apima du aukštus, apgaubdami du butus: apatinio buto langų stiklai siaurėja ir išsigaubia žemyn, o viršutinio – aukštyn. Mažesni vieno aukšto žibintai apima mansardinius butus. Pastato plytos primena senuosius Manhatano pramoninius sandėlius.

Pro erdvius langus gyventojams atsiveria įspūdingi vaizdai, o butai nuolat užpildyti dienos šviesos. Išlenktos stiklo plokščių kompozicijos pastato kampiniuose erkeriuose neperkertamos plytų konstrukcijos.

27

SKARDINĖS PRISEGTOS LYG KAROLIUKAI Perdirbtos aliuminio skardinės puošia pirmosios Manhatane (Niujorke) atidarytos Olandijos mados ženklo „Daily Paper“ parduotuvės fasadą. Dviejų aukštų kampiniame pastate parduotuvė „Daily Paper“ užima 106 kv. m plotą. Šio prekių ženklo Amsterdame įkūrėjai yra kilę iš Afrikos. Tai paskatino rinktis parduotuvės viziją, į kurią architektų studija „4plus Design“ subtiliai įtraukė nuorodas į Olandijos ir Afrikos kultūras. Parduotuvės pastato stogo forma imituoja tradicinių Olandijos miestelių namų formas.

28

Pastato fasadą puošia daugiau nei 13 tūkst. suplotų perdirbtų baltų, žalių ir juodų gaiviųjų gėrimų skardinių – visos rankiniu būdu buvo supjaustytos, suspaustos, suklijuotos ir prisuktos prie plokščių – taip „Instagram“ įraše paaiškino vienas iš kūrėjų. Skardinės yra išdėstytos sudėtingu grotelių raštu, primenančiu tradicinius Rytų ir Pietų Afrikos karoliukų dirbinius.

29

ARCHITEKTŪRA

PRIEŠ AKIS – VISAS HELSINKIS Helsinkio centrinėje bibliotekoje, kurios medinis fasadas pastatytas iš vietinių eglių, viršutiniuose aukštuose po banguotu stogu ir permatomomis sienomis įrengta skaitykla – skaidraus stiklo išorinė siena sumontuota iš milžiniškų vitrinų. Perregimoje patalpoje sustatytus bibliotekos knygų stelažus apšviečia natūrali dienos šviesa, kuri sklinda per stiklinę sieną, atveriančią skaitytojams vaizdą į visą miestą.

Studija „ALA Architects“ sukūrė didelę, atviro plano skaityklą skaidria siena po banguotu stogu, kuriame įrengti apskritos formos švieslangiai. Perregima pagrindinė šalies biblioteka, įsikūrusi priešais Suomijos parlamentą, simbolizuoja valdžios ir piliečių atvirus santykius, o jos dizainas derintas su funkcionalumu – siekta pritaikyti technologijas ir pažangias vertybes. 17 250 kv. m ploto pastate yra apie 100 tūkstančių knygų, o didžioji dalis erdvės skirta viešiesiems renginiams, įskaitant kiną, įrašų studijas, kūrėjų erdvę, parodas ir renginius. Naujas pastatas teikia paslaugas internetu, o knygas rūšiuoja robotas, taigi skaitytojai turi prieigą prie beveik 3,4 mln. knygų, kurias galima pristatyti į pastatą. Ilgas ir siauras bibliotekai skirtas sklypas kėlė tam tikrų techninių problemų, įskaitant būtinybę apsvarstyti būsimą tunelio perėjos statybą po pastatu. Projektas taip pat turėjo atitikti įvairių aplinkinių estetinių stilių reikalavimus svarbiausioje Helsinkio dalyje aplink Kansalaistori aikštę.

30

ARCHITEKTŪRA

31

ARCHITEKTŪRA

32

ARCHITEKTŪRA

PERREGIMA LYG STIKLAS ERDVĖ Peršviečiamos polikarbonato plokštės dengia betono ir medienos statinį – Karlsrūhės technologijos instituto (KIT) laboratorijos pastatą Vokietijoje. Gofruota plastikinė pastato fasado danga ir išskirtinis netaisyklingos formos stogas atkartoja jį supančius pramoninius pastatus. Pastato betoninė konstrukcija leido atviro tipo vidinėje erdvėje išsiversti be kolonų, o medinės konstrukcijos laiko stogą ir sukuria vidines pertvaras. Skaidrų matinį fasadą pagyvina langų angos, kurios apipavidalina ir biuro erdves. Visas pastatas ir dalis jo šlaitinio stogo, kuriame įrengti švieslangiai, apvilkti polikarbonato plokštėmis, kurios leidžia pastoviam dienos šviesos kiekiui patekti į visą erdvę. Naktį šis pastatas sukuria žibinto pavidalo švytėjimą. Iš išorės erdvė kiaurai permatoma per polikarbonato dangą – viduje lyg griaučiai matomos medinės pertvaros ir plieninės laiptų konstrukcijos. Didelė, atvira dviejų aukštų statinio vidinė erdvė padalinta į dvi dalis: laboratorijos zoną ir darbo erdves, skiriamas stiklo vitrinų prieangio. Į antrą aukštą veda paprasti plieniniai laiptai medinėmis pakopomis. Žiūrint iš viršaus, nuo plieno konstrukcijų galerijos apačioje atsiveria atvira erdvė.

33

ARCHITEKTŪRA

B E S I S U K A N Č I O S TO RO FORMOS FIGŪRA IŠ PLIENO Ateities muziejus Dubajuje – studijos „Killa Design“ suprojektuota plieninė toro formos konstrukcija – tai inžinerinis stebuklas, apvilktas spindinčiu metalu, kurio centre yra ovali išpjova. 17 tūkst. kv. m ploto nerūdijančiojo plieno fasado pastatas yra geometrinė toro formos besisukančio paviršiaus figūra, kurią primityviausiai galima apibrėžti susukus ratu vamzdį ir sujungus jo galus. Išlenktas blizgantis jo fasadas išmargintas arabų kaligrafija, panaudojant Dubajaus valdovo šeicho Mohammedo citatas. Aptakios formos muziejaus pastatas taps futuristinių naujovių ir modernaus dizaino inkubatorius. Tai ne tik vaizdinis ir meninis pasiekimas, bet ir modernios statybos etalonas. Statiniui suteiktas „LEED Platinum“ statusas, jis suprojektuotas naudojant BIM įrankius kiekviename projektavimo etape. Projekte siekta sukurti minimalų CO2 kiekį išskiriantį pastatą, panaudojant daugybę dizaino naujovių, tvaraus energijos ir vandens naudojimo bei atsinaujinančių išteklių naudojimo sprendimus. 78 m aukščio pastate yra šeši parodų ir vienas administracijos aukštas virš trijų aukštų pakylos ir kitos zonos.

34

ARCHITEKTŪRA

35

36

37

ARCHITEKTŪRA

38

2021 M. SPALVA Į MADOS VIRŠŪNĘ ĮNEŠ ŽAISMINGUMO

ARCHITEKTŪRA

Prognozavimo paslaugas teikiantys „WGSN“ kūrėjai dar metų pradžioje paskelbė, kad 2021-uosius dizaino ir mados entuziastai pasitiks su įspūdingais elektriniais mėlynos spalvos atspalviais ir interjere, ir drabužiuose, ir įvairiausiuose aksesuaruose. Naujoji spalva, pavadinta „A.l.

Aqua“, iš populiarumo viršūnės išstums visus 2020-uosius lydėjusią sodrią karališką spalvą.

Kūrėjų teigimu, tai itin energingas atspalvis, skirtas tiems, kurie ištroškę naujų potyrių. „Spalva – tendencinga“, – išdidžiai skelbia kūrėjai.

Nuotr. Matthew Johnson

39

ARCHITEKTŪRA

Nuotr. Pinterest

Nuotr. Pinterest

TECHNOLOGIJŲ IR SOCIALINIŲ TINKLŲ ĮTAKA NENUGINČIJAMA „WGSN“ spalvų vadovė Jane Monnington Boddy teigia, kad naująją metų spalvą reikėtų sieti su technologijomis.

Tiksliau su tuo, kad 2021-ieji turėtų tapti tikru proveržiu skaitmeniniame pasaulyje, nes jis taps gerokai greitesnis, sujungtas į nedalomą visumą. Žinoma, kad „A.l. Aqua“ spalvos populiarėjimui didžiausią įtaką turės platus 5G taikymas, kuris jau visai netrukus taps lengvai prieinamas kiekvienam. Papildyta tikrovė, dirbtinis intelektas, tikima, taps kasdienybe.

Nuotr. Pinterest

40

ARCHITEKTŪRA

Technologijos su mėlyna spalva siejamos jau senokai: daugelio technologinių kompanijų logotipai yra mėlynos spalvos ir jų atspalvių, o kalbos, kad kelios milžinės pereis prie žalios, sukelia audringų reakcijų.

Interneto svetainių tyrimas parodė, kad beveik dvigubai dažniau už mėlynos spalvos atspalvius ieškoma geltonos bei raudonos spalvos atspalvių ir tris kartus daugiau žalios.

Remiantis šiuo tyrimu, 2021 m. spalva ir tapo būtent „A.l.

Aqua“.

Tačiau būtent tokio atspalvio mėlyna spalva niekada nebuvo mados – metų – spalva. „A.I. Aqua“ turėtų tai pakeisti: šis atspalvis priimtinesnis daugeliui žmonių.

Beje, ne mažiau svarbi ir socialinių tinklų įtaka: „Tokios svetainės kaip „Facebook“ ir „Twitter “, kuriomis mes kasdien bendraujame, naudoja mėlynus prekių ženklus. Ilgėjant šiuose socialiuose tinkluose praleidžiamam laikotarpiui, didėja ir mūsų pozityvus požiūris į šiltą mėlyną spalvą“, – sako prognozuotojai.

41

42

ŽMONĖMS REIKIA OPTIMIZMO Beje, populiarėjimo istorija primena rožinę spalvą, kuri iki pat 2016 m. buvo laikoma kičo, o ne aukštosios mados pasirinkimu. Vis dėlto dizaineriai pakeitė daugelio nusistatymą šios spalvos atžvilgiu ir rožinė jau kelerius metus karaliauja spalvų viršūnėse (ir griežtai vyriškuose interjeruose bei aprangoje, ir tarp moterų). Ją greitai ir drąsiai imta vadinti tūkstantmečio spalva.

„Vietoj juodos spalvos pardavimų rodiklių, kurie taip pat išlieka dideli, geltona ir kitos ryškios spalvos užima vis didesnę rinkos dalį. Tos rinkos, kuri anksčiau pirmenybę teikė neutraliems, natūraliems tonams“, – teigia specialistė.

Pasak J. M. Boddy, ryškių spalvų populiarumas gali būti dėl vartotojų taip trokštamo optimizmo šiais neramios politikos laikais.

„WGSN“ prognozuoja, kad „A.I. Aqua“ spalva turės didžiulį komercinį kontekstą ir bus labai populiari interjeruose, ypač kuriant gyvenamąsias patalpas.

43

NATŪRALUMAS NUGALĖS? Vis dėlto interjero dizaineriai nesiūlo suskubti dažyti sienų būtent šiuo atspalviu – kaip ir daugelyje kitų sričių, interjere ateinančiais metais vyraus natūralumas. Natūralus medis, organiška medvilnė, akmuo, kuo mažiau plastiko, sintetinių medžiagų.

Prognozuojama, kad ir toliau bus naudojamos šviesios spalvos, vizualiai padidinančios erdves. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad neutrali nereiškia tik balta ir pilka – 2021 m. visi smėlio spalvos bei rusvi atspalviai išliks populiarumo viršūnėje. Pasak specialistų pagrindinė taisyklė – vengti šaltumo. Todėl patys geriausi interjerai bus siejami su šiluma, kuri gaunama pasitelkiant spalvinę gamą bei atitinkamą medžiagiškumą. „A.I. Aqua“ spalva šiuose natūraliuose interjeruose atsiras mažų akcentų pavidalu.

Nuotr. Design-milk.com

44

45

NUO BLIZGUMO PEREINAMA PRIE MATINIŲ PAVIRŠIŲ: TENDENCIJA ATSISPINDI NET SMULKIAUSIOSE INTERJERO DETALĖSE Paviršių blizgesį keičiantis subtilus matiškumas – sparčiai populiarėjantis virsmas, vis dažniau pastebimas šiuolaikiškuose interjeruose ir netgi atskirose jų detalėse. Neseniai rinkoje pasirodę matinės tekstūros dviejų klasikinių spalvų – baltos ir juodos – JUNG gaminiai keičia požiūrį ir į tokias interjero detales kaip jungikliai ar kištukiniai lizdai, kurie taip pat reikšmingai prisideda prie bendros interjero harmonijos.

Studijos „JP interjero namai“ architektė ir interjero dizainerė Jurgita Paškevičiūtė patvirtina, kad viskas interjere atlieka svarbų vaidmenį – iš pažiūros net gana paprasti funkciniai elementai gali tapti estetiškais visumos akcentais.

Kalbant apie elektros instaliacijos komponentus, pašnekovės teigimu, galimi du scenarijai: paslėpti juos, siekiant visiško minimalizmo, arba išryškinti ir pabrėžti, priderinant atspalvius, medžiagiškumą pagal interjero stilių, dekoro elementus, vyraujančią spalvinę gamą.

Paklausta, kokia forma matiniai paviršiai atsiskleidžia šiandien kuriamuose interjeruose, J. Paškevičiūtė pirmiausia įvardija baldų fasadus. Neblizgi jų apdaila suteikia prabangos, yra taktiliška, maloni liesti. „Su matiniu baldų paviršiumi gali puikiai derėti ir tokios pat tekstūros jungikliai, pavyzdžiui, JUNG LS ZERO dizaino seriją naujai papildę matiniai gaminiai, kurie įmontuoti į baldus, gali tapti subtiliu jų dizaino elementu“, – pastebi „JP interjero namų“ architektė ir interjero dizainerė.

Jos teigimu, matiniai elektros instaliacijos komponentų sprendimai labiausiai tinka šiuolaikiniuose interjeruose. Tai, anot pašnekovės, padiktuoja minimalistinis, tūrinis dizainas, kuriuo išsiskiria ir JUNG gaminiai. „Be to, toks derinys padeda išlaikyti vientisumą pastaruoju metu taip pat vis dažniau pageidaujamose matinėse sienose. Tačiau erdvėse, kuriose vyrauja blizgūs paviršiai, plytelės, stalviršiai, geriau atrodo atitinkamo medžiagiškumo gaminiai“, – aiškina J. Paškevičiūtė.

PATIKIMAS VOKIŠKAS BRAIŽAS SU IŠSKIRTINIU MATINIU POTĖPIU JUNG asortimentą naujai papildę „Made in Germany“ kokybės ženklu žymimi matinės juodos ir baltos spalvų gaminiai, pasak J. Paškevičiūtės, padės atliepti lietuviams būdingą santūrumą ir išliekantį poreikį klasikinėms, vadinamosioms saugioms, spalvoms interjere, neapribojant jų pasirinkimo laisvės. „LS 990, AS 550 ir A FLOW dizaino linijos su naująja neblizgaus paviršiaus alternatyva išties atveria dar daugiau galimybių, ieškant tinkamiausių jungiklių, kištukinių lizdų ar išmaniojo namo sistemų valdiklių. Ir patys diskretiškiausi, 46

įsiliejantys interjere, ir kontrastingi modeliai, pasirinkus vieną iš dviejų klasikinių spalvų, atrodo itin elegantiškai ir stilingai, yra patvarūs ir malonūs liesti. Matinis jų paviršius šią ypatybę dar labiau sustiprina“, – pasakoja jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Be to, JUNG siūlo ir daugiau matinių paviršių sprendimų – 63 skirtingus unikalios paletės „Les Couleurs® Le Corbusier“ atspalvius klasikiniams LS 990 modelio šviesos jungikliams bei kištukiniams lizdams, tarp jų – nuo ypač ryškių, akį traukiančių spalvų iki neutralesnių žemės, gamtos, natūralių elementų spalvų tonų. Pastarieji, pasak architektės ir interjero dizainerės, tampa vis dažnesniu pasirinkimu ir spalviniu akcentu interjere. „Bet kuriuo atveju svarbiausia pasiekti esminį rezultatą – sukurti sintezę tarp visų interjero sprendimų, atsižvelgiant į jų spalvą, formą, medžiagiškumą bei orientuojantis į tokius būsto savininkui svarbius niuansus kaip kaina, kokybė ir dizainas“, – apibendrina J. Paškevičiūtė.

47

Architektė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, studija „Aform“, tel. nr. +3706 188 2376, www.aform.lt

VIZIJA Pajūrio namų interjero neužtenka pamatyti akimis, reikia jį pačiupinėti, gal net užuosti. Pajausti deginto ąžuolo virtuvės rieves, natūralių ševrono principu klotų grindų kvapą, pajusti viduje slypinčius neįtikėtinus potyrius, kad tarsi nėra atskirties tarp vidaus ir lauko, nes tu lyg apsuptas gamtos ir šviesos.

Dviejuose pastato fasaduose langai suprojektuoti per visą sieną, o šoniniuose fasaduose yra ir tokių langų, pro kuriuos galima žvaigždes stebėti...

Po suktais ąžuoliniais laiptais galite rasti erdvę pasislėpti ar pamedituoti. Laiptai, grindys ir durys buvo derinami tarpusavyje, kurti iš tos pačios medienos ir tai tapo pagrindine namų spalvinės gamos ir projektavimo ašimi. Namuose vyrauja minimalizmas, nes norėjosi, kad būtų kuo mažiau trukdžių užsakovams būti gamtoje ar su gamta, ją stebėti.

Tad pasižvalgykite ir nors šiek tiek pajuskite pajūrį!

48

Visos langų ir durų sistemos yra slankiosios arba sulankstomos „BiFold“, tad nuostabiausias dalykas šiame name, kad būdamas viduje gali jausti ir netgi užuosti jūros kvapą, jos ošimą. Kadangi šiuo laikotarpiu namai tampa ne tik vienintele vieta būti, jaustis saugiai ir sveikai! Namuose ne tik suprojektuotos naujos išmaniosios technologijos, valdančios oro padavimo ir ištraukimo srautus, bet ir valdančios apšvietimą (reguliuojami ir prigęstantys šviestuvai, kai yra daugiau šviesos), sulankstomas terasos duris, „Bluetooth“ valdomos kolonėlės ir netgi su telefone įrengta programėle ruošiama kava. Terasa suprojektuota ne tik valgyti, joje puikiausiai telpa vieta jaukiam pietų miegui ir šeimininkai turi jau įrengę sporto sienelę su svarmenimis. Architektūrinė ir interjero išraiška remiasi harmoninga funkcijos ir formos stiliaus estetika: naudojamos natūralios ir ilgalaikės medžiagos, saikingas dekoras ir žemiškų, gamtos atspalvių paletė. Harmoningai derinami kontrastingi elementai: šilta medienos tekstūra su deginto medžio arba tamsaus natūralaus akmens, metalo tekstūromis ir spalvomis.

ARTFIKSA.Vonios sienoms ir grindims parinktos didelio formato (1200 x 1200 mm) rankų darbo plytelės „I&O. Backstage New Color“. Rektifikuotos ir kruopščiai atrinktos po vieną.

DIMENSE. Visos namų sienos bei lubos dažytos klasikiniu dramblio kaulo atspalviu, o panaudojus 3D skaitmeninės spaudos priemones ir motyvus iš gamtos: lapelius, tekstūras visas interjeras įgauna mažus akcentus. Didžiojoje vonioje įrengtos sienos dėl drėgmės papildomai yra padengtos specialu laku, parinktas raštas su koriu: 7.37.43 AM, o miegamajame panaudotas raštas su lapeliais ant sienos 7.30.07 AM. EASE baldai. Patogiausias sėdėjimas ir poilsis suprojektuotas su sofomis „Sits“. Marmuro gyslų su grakščiomis metalinėmis kojelėmis stalas parinktas iš „Mobitec“, o kėdės pagamintos pagal specialų užsakymą, parinkus natūralią odą ir metalines kojeles, pritaikytas prie stalo.

ETERNIT. Pastato stogai dengti lygaus profilio, horizontalaus dengimo lakštais, tamsiai ruda spalva derinta prie deginto medžio impregnuotų fasadinių lentų.

GAJA DECOR. Augalų siena, suprojektuota svetainėje virš būsimo biožidinio, taip pat panaikina ribą tarp vidaus ir lauko.

GEROS GRINDYS. Ypatingas dėmesys skirtas grindims. Tai buvo pirmas laiptelis, nuo kurio pradėti interjero spalviniai sprendimai.

Pasirinktos natūralaus ąžuolo degintos grindys „Antique Lava“ išklotos klasikiniu prancūzišku ševrono principu.

GROHE. Tokiam minimalistinio stiliaus namui su aukščiausiais estetikos reikalavimais visose voniose ir virtuvėje panaudoti „Grohe“

maišytuvai. Verta paminėti, kad pajūryje nėra toks kokybiškas vanduo, todėl po virtuvės plautuve sumontuotas vandens filtras su angliarūgšte. Taigi mineraliniu ir skaniu vandeniu galima kasdien mėgautis ne tik jį geriant, bet ir naudojant maisto gamybai. Į juodo akmens stalviršį parinkta juoda plautuvė K700, maišytuvas taip pat juodas „Grohe Red Duo L- Spout“, M dydžio.

JUNG. Visi jungikliai ir kištukiniai lizdai parinkti iš spalvotos JUNG kolekcijos. Elektros lizdai prie lovos su USB įkrovikliu telefonui ar kitokiam elektros įrenginiui. Visuose namuose suprojektuoti išmanieji ekranai, termoreguliatoriai, kurie prijungti ir valdomi telefonu, panaudota sistema „KNX F40 Room Controller“. Miegamuosiuose prie lovos panaudoti antracito spalvos šviestuvai „Plug & Light“.

KAMĖ. Dušo sienelės vaikų ir svečių voniose bei visi dušo, WC aksesuarai parinkti iš „Kamė“ kolekcijos „Exclusive“.

LAUFEN. Didžiajame vonios kambaryje pasirinkta laisvai pastatoma akmens masės vonia su paaukštintu galu iš kolekcijos „Paloma“, taip pat laisvai pastatomi praustuvai ant iš akmens pagamintų stalviršių. Kitose dviejose voniose parinkti keraminiai iš kolekcijos „Paloma H8168020001121“, unitazai irgi priderinti prie kitų prietaisų „Kartell by Laufen 820333“.

RENVERSA. Šlaitinėse lubose suprojektuotos švelnios lininės ir taip pat permatomos dieninės užuolaidos puikiai dera prie švelnios dramblio kaulo spalvos sienų ir supančios gamtos vaizdų.

Audinys pasirinktas iš katalogo „Deco New“.

THINK LIGHT. . Koridoriuose panaudoti „Lloyd W“ tipo šviestuvai iš gamintojo „Loum“, svetainėje parinkti iš „Apparatus“, „Trapeze“ tipo.

49

Interjero dizainerė Eglė Savickaitė Interjero studija „Eglės vizualizacijos“ „Instagram“ egles_vizualizacijos El. paštas eglesavi.interjerai@gmail.com Architektas, vizualizacijų kūrėjas Vykintas Sereičikas Studija „Vyrender“ https://www.vyrender.com/

VIZIJA Ateities namo vizija – tvarūs, nepavaldūs laikui, funkcionalūs ir išmanūs namai. Šis projektas skirtas žmogui, kuris jaučia aplinkos jautrumą, vertina tikrąsias vertybes ir natūralumą. Architektūra nekonkuruoja su gamta, bet harmoningai įsilieja į aplinką, pastatas humaniškas ir kviečiantis užeiti.

Namas nekalba apie masę ir kiekybę, bet yra sukurtas individualiai žmogui. Tai saugus prieglobstis su būtiniausiais daiktais ir technologijomis.

EASE baldai. Svetainės zonoje pasirinkta „Sits“ kampinė sofa iš kolekcijos „Linnea“. Kiekvienas sofos modulis yra atskiras, o tai suteikia dar daugiau galimybių ir lankstumo.

Valgomojo baldai – prekių ženklo „Mobitec“, valgomojo stalas – „Terra T0100“. Keraminio stalviršio baldas juodomis metalinėmis kojomis tapo ne tik stilingu interjero akcentu, bet ir patogia vieta susitikimams, darbui ir poilsiui.

Valgomojo zoną užbaigia kėdės „Mood 101“.

50

ARTFIKSA. Vonios patalpoje naudotos 90 x 180 cm akmens masės plytelės „Halley Argent“. Tamsiai pilkos spalvos plytelės su išraiškinga akmens tekstūra sukuria įspūdį, lyg stovėtum prie natūralios uolienos. Uždaroje WC zonoje parinktos tos pačios kolekcijos šviesios plytelės „Halley Light“.

KAMĖ. Vonios kambaryje naudojama „Kamė Exclusive Big“ serijos praustuvo spintelė. „Tabacco“ spalvos su juodomis matinėmis rankenėlėmis ir „Black Mars HPL“ stalviršiu. Praktiškumo ir individualizmo įkvėpta kolekcija dera ir papildo namo X koncepciją. Vonioje taip pat pasirinktas „Kamė“ apvalus veidrodis su paslėptu LED apšvietimu bei dušo sienelė (Nr. 14) su tamsintu juodu stiklu ir matinės juodos spalvos rėmu.

GROHE. Virtuvėje naudojamas mygtukinis plautuvės maišytuvas „Essence SmartControl“. Šiuo maišytuvu vandens srovė paleidžiama ar sustabdoma vienu mygtuko paspaudimu, taip pat ant jo sumontuotas ir specialus žiedas, kuriuo reguliuojamas srovės stiprumas. Vonios erdvėje naudojama maišytuvų serija „Lineare“, sukurta naudojant aukščiausios kokybės medžiagas ir naujausią „Grohe“ technologiją. Kiekvienas produktas taip pat užtikrina ilgalaikį ir patogų naudojimą. Dušo sienoje sumontuota potinkinė termostatinė sistema „Smart Control“ ir dušo galva „Cosmopolitan 310“.

LAUFEN. Vonios ir WC zonoje keramika parinkta iš „Laufen“ kolekcijos „Sonar“. Dizainerės Patricijos Urquiolos sukurta itin jautrių ir unikalių formų keramika pagaminta iš medžiagos „SaphirKeramik“ su reljefine tekstūra – bangelėmis. WC zonoje parinkti pakabinami WC ir bidė unitazai.

DIMENSE. Drabužinės zonai prie veidrodžio parinktas „Dimense Décor“ skaitmeniniu būdu spausdinamas sienų dekoras su 3D efektu. Pasirinktas apvalių formų reljefinis piešinys, primenantis name pasikartojančias lenktas formas.

GAJA DECOR. Ramių atspalvių namuose norėjosi įnešti šiek tiek gyvybės ir žaismingumo, todėl miegamojo zonoje parinktas išskirtinis „kilimas“ – stabilizuotų augalų ir samanų kompozicija, kuri atrodo kaip gyva žolė.

RENVERSA. Miegamojo ir drabužinės erdvėje parinktos šiuolaikiškos, tankaus audinio naktinės užuolaidos, kurios nepraleidžia šviesos ir užtikrina maksimalų komfortą poilsio metu. Aukštos kokybės tamsiai pilko audinio užuolaidos ne tik sulaiko saulės spindulius, bet ir puikiai atlieka garso izoliacijos funkciją.

GEROS GRINDYS. Interjere naudojama kamštinė vinilo grindų danga „Hydrocork“, šviesaus ąžuolo spalvos (kodas B5R1002). Stiprios, itin aukšto atsparumo grindys išklotos visame name. Lentų paviršius yra šiurkštintas, todėl

sustiprina autentiškos medinės struktūros įspūdį. Didelio formato grindys, beveik 20 cm pločio, su nuožulniais grioveliais sujungimuose. Šios unikalios konstrukcijos vinilinės grindys su viduje integruotu kamštiniu sluoksniu suteikia nepralenkiamą akustiką bei šiluminį komfortą.

JUNG. Vienas pagrindinių „Dizaino X“ tikslų – kad namas tarnautų žmonėms ir būtų inovatyvus, todėl nuspręsta integruoti JUNG produkciją. Pagrindiniam valdymui pasirinkta kompaktiška konstrukcija „Smart Control 7“, kurios didelės raiškos jutikliniame ekrane galima patogiai valdyti norimas funkcijas ir mikroklimatą, langų užuolaidas, ritinines užuolaidas, apšvietimo scenarijus, vėdinimą, muziką.

Visuose kambariuose naudojami KNX jutikliniai jungikliai F 50, kuriais lengvai galima reguliuoti šviesą, muzikos foną.

ETERNIT. Namo fasado architektūrai pasirinkta medžiaga „Equitone [linea]“, kurios linijinė tekstūra pabrėžia pluoštinio cemento natūralumą. Visas namas dengtas vertikalaus rašto plokšte. Šios medžiagos pranašumai: nedegi, gera garso izoliacija, atspari šalčiui ir drėgmei, nekenkia aplinkai, tvirta ir standi plokštė – patikimas ir ilgalaikis sprendimas.

THINK LIGHT. Bendros zonos pagrindiniais akcentais tapo LZF gamintojo šviestuvai „Black Note“. Virš valgomojo stalo – pakabinamas šviestuvas „Black Note Keys“, kurio vertikalūs šešėliai krenta ir leidžiasi, formuodami harmoningą šviesos ritmą, o metalinį rėmą darniai papildo šviesa, švelniai sklindanti pro medžio faneruotės gaubtus. Prie sofos pastatytas toršeras „Black Note Triplet“. Virš salos parinktas to paties gamintojo kolekcijos „I-Line Short“ linijinis šviestuvas. Šie rankų darbo šviestuvai sujungia natūralios medžiagos teikiamą jaukumą ir fluorescencinių lempų šviesos srauto intensyvumą. Sieniniai vario spalvos „Estiluz“ šviestuvai „Obs“ sušildo ir papildo akcentinę akmens rašto sieną prie sofos. Miegamajame prie lovos parinktas pastatomas „Estiluz“ šviestuvas „Asana“.

51

Eglė Kriaučiūnaitė, „EGU Design“

VIZIJA Projekto koncepcija pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimo būdui, kai judrus miesto tempas ir įtempta darbo aplinka tampa vis didesnės žmonių dalies kasdienybė. Projekto tikslas – sukurti priešingą aplinką miesto judesiui, kurioje vyrauja ramus gyvenimo tempas, gamta ir komfortas. Vieno aukšto, minimalaus dizaino namas laisvai įsilieja į miško aplinką, tuo pat metu išlaikydamas modernų ir funkcionalų gyvenimą. Tūris neprisiriša prie konkrečių gamtos elementų, o miškas tampa savu kiemu.

Vitrininiai langai naudojami siekiant sukurti aplinkos ryšį su interjeru, pripildyti erdves dienos šviesos. Interjere naudojamos natūralios medžiagos, tokios kaip medis ir akmuo, dominuoja šviesi sienų spalva, o erdvės pildomos žemiškų spalvų tekstile ir baldais. Įdiegtos išmaniosios technologijos ir apšvietimas name puikiai papildo gyventojų kasdienybės poreikius.

ARTFIKSA. Vonios kambario grindims ir sienoms naudojamos plytelės „Venecia Antracita“.

DIMENSE. Darbo kambario sienos dekoras sukurtas iš 3D spausdinto sienos tapeto fragmento, kuris dažomas sidabriniais metalizuotais dažais. Dekoras pagyvina erdvę, suteikia prabangos pojūtį, tačiau neapkrauna erdvės.

EASE baldai. Gamintojo „Sits“ moderni sofa „Sigge“ išsiskiria minkštumu ir komfortu, puikiai įsilieja į namų interjerą, o dėl modulinio dizaino sofa gali kisti ir prisitaikyti prie gyventojų poreikių. Miegamajame kambaryje naudojama „Mobitec“ „Chair Enora“, jaukiems pasisėdėjimams savo erdvėje.

52

ETERNIT. Namo fasadui naudojamos nakties vandenyno spalvos dailylentės „Cedral Click“. Modernus dizainas ir lengva apdailos medžiagos priežiūra atitinka koncepcijos idėją.

GAJA DECOR. Į namų interjerą įnešti gamtos ir jaukumo, išlaikant minimalizmą, padeda bonsai.

GEROS GRINDYS. Naudojamos gamintojo „Haro“ ilgalaikės ir modernios laminuotos ąžuolo grindys „Tritty 200 Gran Via Aqua“. Šviesi grindų spalva ir medžio raštas suteikia jaukumo ir lengvumo pojūtį namuose.

GROHE. Pasirinktas elektroninis plautuvės maišytuvas „Grohe Minta Touch“ su ištraukiama žarna, vandens taupymo funkcija ir prisilietimo funkcija vandens srovei įjungti palengvins maisto ruošos ir virtuvės tvarkymo procesus.

JUNG. Moderniame name naudojama išmanioji JUNG sistema „Smart Control 7“, leidžianti valdyti įvairias namų funkcijas, pavyzdžiui: apšvietimą, užuolaidų užtraukimą ir atitraukimą, temperatūrą, drėgmę, o tam pakanka vos vieno prietaiso patalpoje. Visame name naudojami LS serijos kištukiniai lizdai.

KAMĖ. Vonios kambariui naudojamas juodas potinkinis maišytuvas „D-Line T9001B“.

LAUFEN. Pasirinktas juodos matinės spalvos unitazas „Kartell By Laufen“ savo modernia forma ir spalva puikiai tinka ir dera prie kitų juodų vonios elementų.

RENVERSA. Interjere naudojamos tankaus audinio, tamsiai pilkos spalvos užuolaidos, kurios leidžia kontroliuoti sklindančios dienos šviesos kiekį ir privatumo pojūtį patalpose.

THINK LIGHT. Dar vienas svarbus ir nuo modernaus bei komfortiško namo neatskiriamas elementas yra patogus apšvietimas. Šiuo atveju pasirinkta gamintojo „Flos“ sistema „The Tracking Magnet“. Kompaktiškas magnetinis profilis įleidžiamas į lubas, o šviestuvų vietos ir modelis gali būti nuolatos keičiami, pritaikant juos prie gyventojų poreikių.

53

Dizaino studija „Stilingas būstas“ Dizainerės Gintarė Bendoriūtė, Karolina Gerikaitė El. paštas info@stilingasbustas.lt Tel. +370 623 51 987 www.stilingasbustas.lt

VIZIJA Namai – tai erdvė, kuri mums suteikia komforto, šilumos, saugumo pojūtį. Šiam projektui parinktos medžiagos sustiprina šį jausmą. Patalpos suprojektuotos taip, kad žmogui jose būtų patogu judėti, dirbti ir ilsėtis. Dėl pritaikytų išmaniųjų technologijų namo gyventojai galės daugiau laiko skirti sau, savo šeimai. Ypatingas dėmesys skiriamas vonios kambariui. Šioje erdvėje parinktos medžiagos, baldai ir įranga atspindi estetiką ir ergonomiškumą.

ARTFIKSA. Vonios sienoms ir grindims parinktos didelio formato plytelės iš kolekcijos „Dakar“. Baltos ir mėlynos spalvų plytelių derinys suteikia voniai švelnumo, bet kartu ir modernumo.

DIMENSE. Svetainės sienos puošybai parinktas dažomasis dekoras su augalų lapų raštu.

EASE baldai. Kokybišką poilsį garantuoja sofa iš kolekcijos „Sits". Sofa parinkta U formos, kad užpildytų erdvę ir galėtų susiburti visa šeima bei atvykę svečiai. Virtuvėje parinktos „Mobitec“ gamintojo kėdės iš „Shanna“ kolekcijos.

54

ETERNIT. Fasadui naudotos apdailos dailylentės „Cedral Click“ su liežuvėliu bei grioveliu ir šiuolaikine plokščia apdaila. Pasirinkta nakties vandenyno C18 spalva.

GAJA DECOR. Stabilizuotų augalų kompozicija projektuojama vonioje. Tai pagrindinis vonios akcentas, kuris sustiprina ryšį su gamta: gulint vonioje galima stebėti žaliąjį paveikslą arba žvelgti pro langą į supančią aplinką.

GEROS GRINDYS. Renkantis produktus, svarbiausia kokybė ir tvarumas. Svetainės, virtuvės ir miegamųjų grindų apdailai pasirinktos tikros ąžuolo medienos trisluoksnės parketlentės „Haro Plank“. Spalva „White Barroque Selectiv 4v“.

GROHE. Idealiam namui reikalinga nepriekaištinga kokybė, todėl rinktasi „Grohe“ įranga. Projekte naudojami vonios ir virtuvės praustuvų maišytuvai, bidė dušelis, rankšluosčio

laikikliai, unitazo nuleidimo mygtukas. Inovatyviam įvaizdžiui sustiprinti parinkta plataus purškimo perimetro dušo galvutė.

JUNG. Išmaniajam namui išmanūs pasirinkimai. Visų patalpų apšvietimui, temperatūrai valdyti pasirinkta JUNG KNX sistema. Miegamuosiuose prie lovos įmontuojami elektros kištukai su USB įkrovikliu telefonui ar kitam elektros įrenginiui. Saugumui užtikrinti įdiegiama sistema „Smart Visu Server“.

KAMĖ. Vonios spintelės paviršiai ir aksesuarai parinkti iš kolekcijos „City“.

LAUFEN. Vonios kambaryje pasirinkta laisvai statoma apvali vonia, kuri puikiai dera su apvalinta siena. Šalia statomas grindinis maišytuvas su padėkliuku. Apvalių formų praustuvai ir unitazas priderinti prie vonios dizaino.

RENVERSA. Patalpose jaukumui sukurti naudojamos dieninės užuolaidos iš katalogo „Deko-New“. Miegamuosiuose parinktos naktinės užuolaidos. Kokybiškos medžiagos užuolaidos vonioje sustiprina prabangos jausmą.

THINK LIGHT. Projektuojant vonias pasirinkti aukštos kokybės aukso spalvos kabantys šviestuvai „C-yl“, puikia derantys prie interjero detalių. Likusiose erdvėse montuojami šviestuvai „Spot 131“ ir įleidžiamieji LED šviestuvai.

55

Julija Žilcova „Facebook“ / „Instagram“ @julijosinterjeras El. p. julija.zilcova@gmail.com Tel. +370 602 35 810

VIZIJA Ateities būstas – koks jis? Inovatyvus, technologiškas, išmanus, tvarus, estetiškas – be abejo. Esant dabartinei pasaulinei situacijai, vis labiau kyla privataus būsto paklausa bei jam keliami reikalavimai, nes tai tampa ne tik visaverčio poilsio, bet ir darbo vieta, kurioje kiekvienas šeimos narys nori jaustis patogiai, ramiai, kaip namie.

Mano ateities būsto vizija – tai technologinė pažanga ir kartu grįžimas atgal mintimis, savo siela. Grįžimas ten, kur pažanga dar nepalietė gamtos, jau sukūrusios viską, kas yra tobuliausia, tvariausia bei ekologiškiausia. Siūlomo interjero filosofija – sąmoningas asketizmas, atsisakant nebūtinų dalykų bei savęs ir gamtos sąlyčio puoselėjimas. Įkvėptas etninių motyvų, natūralių, šiurkščių, bet kartu šiltai jaukių tekstūrų, interjeras tarsi kviečia į savo glėbį. Ateik, pasiklausyk vėjo pasakų, ištiesk ranką – pajusk rytinės rasos kvapą; o pažiūrėk ten – išdrįsk savo pėdoms leisti pasimėgauti rankomis pinto kilimėlio šiluma. Ar girdi? Tai senos gentys šnabžda, norėdamos atskleisti gyvenimo išminties paslaptis... Ar matai ten, tarp šakų, laipioja beždžionėlė?

Susijaudinai? Iškvėpk, mėgaukis atradęs save, ramybę, mėgaukis būdamas namie.

Namo erdvės suskirstytos į privačią ir bendro naudojimo.

Privati erdvė atskirta, tačiau pasiekti svetainę iš jos galima naudojantis atskiru įėjimu. Tambūre suprojektuotas svečių sanitarinis mazgas – būtina priemonė šiomis dienomis higienai palaikyti. Visos namo patalpos labai erdvios, dėl 4 m lubų aukščio bei panoraminių langų ir stogo dalies maksimaliai absorbuojamas natūralus apšvietimas, o tai ypač aktualu mūsų klimato sąlygoms.

56

ETERNIT. Fasadams panaudotos tiesių linijų „Equitone LT20“ su grioveliais. Architektų sukurtos plokštės puikiai atspindi natūralumo koncepciją dėl cemento tekstūros ir subtilaus grubumo.

JUNG. Apšvietimui valdyti pasirinkti minimalistiniai LS 1912 serijos, retro stiliaus jungikliai bei kištukiniai lizdai. Name naudojama KNX sistema, sujungianti daugumą multimedijos funkcijų ir turinti centralizuotą valdymą. Tai tampa ypač aktualu šiomis dienomis, turint omenyje nuolatinę laiko stoką bei didėjantį technologijų skaičių žmogaus aplinkoje.

RENVERSA. Name įdiegta langus dengiančių išorinių užuolaidų išmanioji sistema, tačiau miegamojo zonos jaukumui sukurti neatsisakyta klasikinio užuolaidų varianto. Pasirinktas patvarus mėlynai pilkas natūralaus pluošto audinys, visiškai blokuojantis saulės šviesą. Užuolaidoms panaudota elektroninė valdymo sistema.

GROHE. Virtuvėje naudojamas tamsaus atspalvio, U formos plautuvės maišytuvas „Grohe Minta“. Maišytuve yra keraminė valdymo rankenėlės kasetė „Silkmove“, kuri suteiks itin lengvą valdymą, o technologija „StarLight“ išlaikys chromo blizgumą, neleis jam nublukti ir suteiks didesnį atsparumą įbrėžimams. Maišytuvo snapą galima pasukti 0–150 arba 360 laipsnių kampu.

Vonioje „Lineare 19577001“ maišytuvo ir dušo sistema su technologijomis „StarLight“ ir „Silkmove“, turinti temperatūros daviklį.

GEROS GRINDYS. Stiliaus vientisumui palaikyti viso namo grindims padengti naudojamos plytelės „Wood Essence Cold GT8A R10 Finish C2“, išsiskiriančios natūralaus medžio tekstūra bei turinčios blankiai pilką atspalvį, derinamą prie rustikinių patalpų sienų.

EASE baldai. Didelis audinių ir furnitūros medžiagų asortimentas bei universalus baldų dizainas suteikė galimybę parinkti koncepciją atitinkančius produktus. Svetainės erdvei išrinkta „Mobitec“ gamintojo kėdė „Pamp 22“ ir „Sits“ gamintojo pakojis iš kolekcijos „Bianca“, minkštojoje zonoje kavos staliukas „Pamp T0500“, virtuvės zonoje kėdės „Pamp C17“.

GAJA DECOR. Vonios kambaryje gamtinei tematikai pabrėžti naudojama sieninė stabilizuotų augalų sienelė su įmontuotais vonios veidrodžiais.

KAMĖ. Vonios kambaryje naudojama stiklinė dušo sienelė „1532 Brown / Black“, susiliejanti su interjeru dėl savo lengvos konstrukcijos, neturinčios šoninių pertvarų ir durų. Šalia vonios ACW2/90 ąžuolo masyvo suolas, puikiai pritaikytas didelio drėgnumo patalpoms. Jo dizainas atitinka etninį kontekstą.

THINK LIGHT. Apšvietimo įrenginiams šiame projekte skirtos dvi funkcijos: techninis apšvietimas bei dekoratyvinis.

Techniniam apšvietimui formuoti naudojamas „Inodesigh Flos Black 205“ sieninis bei subtilių linijų minimalistiniai pakabinami šviestuvai „Kreon“.

LAUFEN. Vonios kambaryje vonia „Laufen Il Bagno Alessi One 3200 Bench Bathtub“ komplektuojama su sėdėjimo bloku. Prie šios stambių bei aptakių formų vonios puikiai dera apvalūs „Laufen“ praustuvai su cilindro formos maišytuvais. Dar vienas dalyvis šioje erdvėje – unitazas „Laufen Cleanet Riva“ su higieninio apiplovimo funkcija.

Technologiškas, pritaikytas sveikatai, higienai bei aplinkos švarai.

ARTFIKSA. Vonios sienai užbaigti naudojamos koncepcijai puikiai tinkančios rustikinės plytelės „Pierre Cream“. Jų blankus, pilkšvai šiltas atspalvis bei nelygi, grublėta, stambi tekstūra puikiai dera prie namo sienų apdailai naudojamo tekstūrinio tinko cemento pagrindu.

DIMENSE. Vienas iš miegamojo akcentų - sienos už galvūgalio dekoras su 3D efektu. Efektui sustiprinti naudojamas struktūrinis dažas. Sienos tekstūra išryškėja esant subtiliam naktiniam apšvietimui.

57

Idėjinio projekto vieta yra Teatro gatvėje, Vilniaus senamiestyje. Nors teritorija yra strategiškai patraukli gyventi, tankus užstatymas kelia iššūkių tankinant vietovę ir kuriant naują architektūrą.

Julija Agėjevaitė, julija.agejevaite@gmail.com Ieva Kontautaitė, ikontautaite.ma@gmail.com

VIZIJA Urbanizuotose teritorijose, ypač miestų centruose, didėjant gyventojų skaičiui, intensyvėjant statyboms ir brangstant nekilnojamajam turtui, vis opesniu iššūkiu tampa būsto optimizavimas. Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į potencialas teritorijas, kurios dažnai traktuojamos kaip netinkamos užstatyti vietovės.

Projekto idėja – pritaikyti siauras urbanizuotas erdves gyvenimui drauge (angl. co-living). Nauja gyvenamųjų namų architektūra atspindėtų augantį bendrą žemės poreikį ir norą gyventi mieste. Kadangi šiuolaikinei visuomenei dalijimasis paslaugomis (poilsio namais, automobiliais, motoroleriais, dviračiais) jau tapo įprastu reiškiniu, bendrabučio projektas yra potencialus ateities gyvenamosios architektūros pavyzdys, išsiskiriantis savo tipologija ir skatinantis bendrauti.

58

Pastato architektūra jautri vietos kontekstui. Nors norima kuo efektyviau išnaudoti esamą sklypą, pastato tūris yra argumentuotas esamų ryšių išlaikymu tarp Teatro gatvės ir vidinio senamiesčio kiemo. Taigi tarp kaimyninių pastatų įsispraudęs naujai projektuojamas objektas esminės vietos paskirties nepraranda: sklypas išlieka atviras ir artimas pastato funkcijai. Siūlomo objekto kompoziciją veikia ir artimos aplinkos foninė architektūra: pastato fasadams būdingas nežymus horizontalus dalinimas bei dominuojančios vertikalios detalės.

Vidinei pastato struktūrai būdingas funkcinis zonavimas paralelus sklypo naudojimo aktyvumui. Į gatvę orientuojamos erdvės įtraukia gyventojus užsiimti bendromis veiklomis. Šios komunikaciją skatinančios erdvės suvokiamos kaip svarbiausios, todėl projektuojamos atviros ir vizualiai pasiekiamos. Individualūs miegamieji ir vonios kambariai atgręžiami į ramaus pobūdžio vidinį kiemelį.

Svarbu paminėti ir tai, kad pastato sprendimas yra energiškai efektyvus: dvi šoninės ugniasienės sumažina projektuojamo pastato sienų, turinčių tiesioginį sąlytį su išore, plotą.

Pastato projekte panaudoti įvairūs partnerių produktai.

JUNG. Bendrosiose erdvėse panaudoti šviesos jungikliai, o miegamuosiuose – kištukiniai lizdai su USB jungtimis.

ARTFIKSA. Didesnių matmenų „Keratile“ akmens masės plytelės iš kolekcijos „Gannett“ numatytos naudoti mažesnių vonios kambarių interjerui.

DIMENSE. Bendrabučio miegamuosiuose jaukumui sukurti numatomas baltas sienų dekoras su trimačiu efektu.

KAMĖ. Vonios kambariui pasirinktas ant spintelių montuojamas keraminis praustuvas „Tondo“.

THINK LIGHT. Miegamiesiems, vonios kambariams bei koridoriams parinkti į lubas montuojami šviestuvai „Kalio Square R“.

GROHE. Virtuvėje numatoma montuojama plautuvė „Grohe Stainless Steel“, taip pat prie jos derantis išmanusis vandens maišytuvas „Grohe Blue Home“.

GEROS GRINDYS. Vonios kambario grindims ir sienoms panaudotos didelių matmenų akmens masės plokštės „Porcelux“, „Calacatta“.

RENVERSA. Jaukumui miegamuosiuose kambariuose sukurti numatomos tankaus pastelinio audinio užuolaidos, kurios suteikia būsto gyventojams privatumo.

ETERNIT. Ant stogo terasos numatyta vandeniui bei kenkėjams atsparių ir garsą izoliuojančių dailylenčių „Cedral Click“ apdaila.

GAJA DECOR. Šio partnerio siūlomus bonsus numatyta panaudoti terasai ant pastato stogo.

LAUFEN. Vonios kambariuose naudojamas pakabinamas unitazas iš kolekcijos „Laufen Pro“, praustuvo maišytuvas, potinkinis dušo maišytuvas, montuojamas su „Simibox“ iš kolekcijos „Kartell by Laufen“, apvali lietaus tipo dušo galva bei sieninė alkūnė lietaus tipo dušo galvai iš „Accessories“ kolekcijos.

EASE baldai. Valgomajame aplink stalą išdėstytos nuostabios prekinio ženklo „Mobitec“ „Pamp“ kolekcijos kėdės.

Kiekvieno aukšto aikštelėje, šalia stalų, pastatyti prekinio ženklo „Sits“ foteliai „Oliver“.

59

Interjero dizaino studija „Įkurės“ Interjero dizainerė Kotryna Čerkauskaitė info@ikures.lt, www.ikures.lt

VIZIJA Neblėstant norui gyventi miestuose, gyvenamųjų sklypų plotai vis mažėja. Galbūt ateityje vyraus maži sklypai su dideliu užstatymo plotu. Didelis apgyvendinimo tankis kelia privatumo stoką, dėl kurios tokia gyvenvietė rizikuoja tapti skirtingų tvorų koridoriumi, primenančiu sodų bendrijas. Šis namas sukurtas stengiantis suderinti natūralios šviesos srautus ir gyventojų privatumo poreikius. Laisvesnėms gatvėms suformuoti namo prieigos pusė paliekama atvira.

Nedideliame sklype suformuojamas talpus dviaukštis namas. Likęs sklypo perimetras apjuosiamas žaliuojančia siena, sukuriančia jaukų vidinį kiemą.

JUNG. Kad visų namui reikalingų sistemų valdymas būtų paprastas ir racionalus, pasitelkiamos išmaniosios namo valdymo sistemos bei KNX – daugiau nei 500 gamintojų jungiantis valdymo standartas. Šių sistemų ir įrenginių kombinacija leidžia užtikrinti patogų valdymą, komfortišką aplinką, prisitaikančią prie vartotojų norų bei įpročių, ir taupyti namui reikalingus energijos resursus. Svetainėje lengvai pasiekiamoje vietoje numatytas išmanusis ekranas „Jung Smart Control“, leidžiantis valdyti visas išmaniojo namo funkcijas, taip pat šios funkcijos gali būti lengvai pasiekiamos ir kitame išmaniajame įrenginyje. Visame name naudojami LS serijos jungikliai ir elektros lizdai su aliuminio apdaila. Kiekvienoje patalpoje numatomi kompaktiški KNX patalpų valdikliai, leidžiantys valdyti kiekvienos patalpos 60

apšvietimą ir klimatą (ŠVOK). Svetainėje numatyti elektros lizdai su USB tipo jungtimis, kad būtų dar patogiau įkrauti įrenginius. Vonios kambaryje numatytas ir išmanusis radijas su kolonėle.

ARTFIKSA. Interjerui parinktos „Prissmacer“ plytelės. „Prissmacer“ – tvari įmonė, užtikrinanti, kad gamybos procese visiškai laikosi Kioto protokolo. Koridoriaus, virtuvės bei vonios kambario zonose grindims panaudotos itin didelio formato plytelės „River“ su unikalia tekstūra, sukuriančios vientisos dangos iliuziją. Vonios kambario sienoms parinktos plytelės „Droit“, suteikiančios erdvei žaismingumo.

DIMENSE. Didžioji dalis sienų padengtos specialiai šiam interjerui sukurtu iškiliu dažomuoju dekoru. Skaitmeniniu būdu spausdinama „Dimense“ sienų danga suteikia sienoms tekstūriškumo ir tampa praktišku minimalų purvą maskuojančiu paviršiumi. Danga ilgalaikė – ją galima perdažyti net keletą kartų.

KAMĖ. Vonios kambariui pasirinkta praustuvo spintelė su stalčiais „Big“ iš naujausios „Kamė“ baldų serijos „Exclusive“. Ši baldų serija leidžia iš įvairių apdailų ir detalių sukombinuoti baldą, pritaikytą kiekvienam interjerui. Taip pat parinktas veidrodis „Lotus“ su integruotu LED apšvietimu ir jutikliniu jungikliu veidrodžio priekyje.

THINK LIGHT. Sparčiai keičiasi mūsų gyvenimo ir darbo įpročiai – vis daugiau žmonių visą dieną praleidžia savo namuose. Tiek laiko praleidžiant patalpoje, geras apšvietimas yra nepamainoma komfortiško gyvenimo dalis. Visų patalpų bendrajam apšvietimui parinkti minimalistiniai TAL šviestuvai „Mix Round Fix“ su baltu rėmeliu. TAL šviestuvai turi unikalią technologiją „Halosphere“, kuri panašiai kaip halogeno lempa leidžia, valdant šviesos ryškumą, kartu keisti ir šviesos temperatūrą. Tai reiškia, kad maksimalaus ryškumo šviesa bus šaltesnė, o minimalaus – šiltesnė. Būtent taip kinta ir saulės šviesos intensyvumas bei šiltumas, keičiantis paros metui. Tokius šviestuvus prijungę prie išmaniojo namo sistemos, gauname automatiškai prie paros meto prisitaikantį apšvietimo toną, kuris ne tik sukuria jaukią namų atmosferą, bet ir užtikrina daug sveikesnį gyvenimo būdą. Valgomojo zonoje pritaikyti laikui nepavaldaus dizaino „Vesoi“ šviestuvai. Virš valgomojo stalo – pakabinamas „U Brass“, o virš paveikslo – sieninis šviestuvas „Pic“.

GROHE. Virtuvėje panaudota maišytuvų „Red“ ir „Blue“ kombinacija. Maišytuvas „Red“ akimirksniu tiekia filtruotą verdantį vandenį – taip panaudojama tiek karšto vandens, kiek reikia tą akimirką. Maišytuvas „Blue“ leidžia pasirinkti atvėsintą, filtruotą, gazuotą vandenį ar visų kombinaciją vienu metu, kartu išlaikant ir įprastą maišytuvo funkciją. Tai puikus būdas sumažinti gėrimų plastikinėse pakuotėse poreikį. Virtuvės priežiūrai palengvinti pritaikyta po stalviršiu montuojama plautuvė. Vonios kambariui parinkti „Lineare“ serijos maišytuvai. Pritaikyta potinkinė dušo sistema „Rapido Smartbox“ leidžia suaktyvinti tris dušo funkcijas atskirai ar net vienu metu. Prie parinkčių visumos priderintas nuleidimo mygtukas „Nova Cosmopolitan“. Visam namui pritaikomi išmanieji produktai „Grohe Sense“. Jutikliai „Grohe Sense“, aptinkantys vandenį, stebintys temperatūrą, drėgmę namuose ir pranešantys dėl galimų užpylimo nelaimių. Prietaisas „Grohe Sense Guard“, stebintis vandens sąnaudas, mikronutekėjimus ir galintis automatiškai atjungti vandens tiekimą. „Grohe Sense App“ leidžia sekti visą prietaisų teikiamą informaciją tiesiai iš savo išmaniojo įrenginio.

su integruota higieninio apiplovimo funkcija. Jis valdomas unikaliu integruotu valdikliu, nuotoliniu pulteliu arba mobiliąja programėle. Unitaze reguliuojamas vandens srovės intensyvumas ir temperatūra, veikia automatinis oro gaiviklis, sistema reguliariai dezinfekuojama 70 °C vandeniu, o technologija „Rimless“ ne tik maksimaliai apsaugo nuo nešvarumų, palengvina priežiūrą, bet ir padeda smarkiai taupyti vandenį. Visi vonios kambario keramikos paviršiai pasirenkamai padengti specialia nešvarumams atsparia glazūra „Laufen Clean Coat“. Ši danga yra nepriekaištingai glotni ir neturi porų, tad prižiūrėti tokius gaminius itin paprasta.

EASE baldai. Svetainės zonoje įkomponuota kampinė „Sits“ sofa „Milano“ – puikus paprastumo ir komforto derinys.

Valgomojo zonoje – elegantiška „Mobitec“ kombinacija: stalas „Float“ ir kėdės „Mood“. „Mobitec“ gaminiai unikalūs apdailų pasirinkimo įvairove, tad gali būti pritaikomi kiekvienam interjerui.

GEROS GRINDYS. Interjerui parinktas „Boen“ parketas. Visos „Boen“ perdirbamos žaliavos gaunamos iš ekologinę pusiausvyrą išlaikančių miškų, iš kurių dauguma priklauso miškų atsodinimo programoms. Svetainės zonai parinktos parketlentės „Oak Warm Grey“, padengtos matiniu laku „Live Pure“, kuris sudaro visiškai natūralaus paviršiaus įspūdį.

RENVERSA. Svetainės zonai parinktos šviesios lengvo audinio užuolaidos ir pasitelkiama elektra valdoma užuolaidų bėgelių sistema, kurią galima prijungti prie išmaniojo namo valdymo.

ETERNIT. Namo išorei parinkta pluoštinio cemento danga. Ši danga plonesnė už betoną, tačiau turi jo eksploatacinių savybių – nereikia daug priežiūros, nebijo atšiaurių oro sąlygų. „Cedral“ gaminiams suteikiama aukščiausio atsparumo ugniai klasifikacija. Namo fasadui panaudotas kvadratinis, o stogui – stačiakampis šviesiai pilkų „Cedral“ plokštelių dengimas.

GAJA DECOR. Koridoriuje įkomponuotas vazoninis medis. Įprastai tamsesnė namų vieta augalui nebūtų tinkama, tačiau šis unikalus rankų darbo augalas tamsos nebijo. Stabilizuotas medis – tai natūralus augalas, stabilizuotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Jam nereikia priežiūros, laistymo, persodinimo ar tiesioginių saulės spindulių.

LAUFEN. Vonios kambariui parinkta kolekcijos „Sonar“ keramika. Kolekcija išsiskiria unikalaus dizaino praustuvais, kurie gali turėti išorinę reljefinę tekstūrą – bangeles.

Vonios kambaryje įkomponuotas unitazas „Cleanet Riva“ 61

Marius Kantakevičius +370 636 22 640

VIZIJA Lietuvoje vis augant vidurinei klasei, kartu didėja ir poreikis statyti optimalaus tūrio vienaukščius namus, tinkamus gyventi dviem asmenims. Gyvenimas nuošalioje vietoje gamtos apsuptyje kartu įpareigoja pasirinkti ir kokybiškus bei tvarius sprendimus namo viduje. „Dizainas X“ – tai tvaraus gyvenimo idėjos įgyvendinimas su rinkos lyderių demonstruojamais inovatyviais interjero sprendimais.

EASE baldai. Svetainėje naudojamas minkštasis kampas ir fotelis „Timjan“ iš „Sits“, išsiskiriantis žaisminga darna su interjeru ir atspindintis naujausias spalvų derinimo tendencijas. Šviesaus ąžuolo kavos staliukas „Coventry“ dera su medžiais už lango. Valgomojo zonoje naudojamas stalas „Mood“ ir kėdės „Pure“ iš „Mobitec“.

GEROS GRINDYS. Projekte dominuoja klasikinės, laiko patikrintos tamsaus ąžuolo grindys.

ARTFIKSA. Vonios kambario zonoje sienoms ir grindims panaudotos stambios plytelės „Artist Antracita“. Pasirinktos dėl praktiškumo ir derinio su vonios įranga bei kambarinėmis gėlėmis.

62

DIMENSE. Interjero sienų sprendimui pasirinkti „Dimense“ siūlomi iškilūs 3D tapetai su šešiakampio raštu. Inovatyvūs tapetai pagyvina griežtą švaraus interjero vaizdą.

ETERNIT. Fasado apdailai naudotos plokštės „Equitone [tectiva]“ pagarbiai atliepia gamtos aplinką bei moderniai dera su šiuolaikišku pastato projektu. „Equitone [tectiva]“ yra masėje dažytos fasado plokštės šlifuotu paviršiumi ir natūraliai skirtingais medžiagos atspalviais, tad yra ilgalaikės bei dera su aplinka.

GAJA DECOR. Pasirinktos skandinaviškos samanos sąveikauja su už lango esančia laukine gamta ir sustiprina namo susiliejimo su gamta įspūdį.

RENVERSA. Turkio spalvos užuolaidos žaismingai pagyvina kambario interjerą.

GROHE. Maišytuvui „Allure“ būdinga elegancija ir praktiškumas šiuolaikinio aktyvaus žmogaus akivaizdoje. Tamsiame vonios kambario interjere maišytuvas nesiekia išsiskirti, bet darniai papildyti aplinką.

KAMĖ. Itin atviram vonios kambario interjerui puikiai tiko „Kamė Exclusive“ didelio skersmens veidrodis su galiniu apšvietimu. Šis komponentas forma išsiskiria iš kitų kambario detalių ir tampa gražiu akcentu.

LAUFEN. Gamintojo ilgalaikiai keraminiai produktai pelnė savo gerą vardą. Pasirinktas inovatyvus, draugiškas aplinkai klozetas „Cleanet Riva“, o šalia stovi vonia „Kartell“, puikiai tinkanti atsipalaiduoti, žvelgiant į laukinę gamtą už lango.

JUNG. Klasikinio dizaino LS990 serija išsiskiria korektišku konceptualumu, kuris puikiai tinka moderniam interjerui.

Spalva pasirinkta deranti prie bendro dizaino.

THINK LIGHT. Šviestuvas „Avveni Floor 3“ svetainės kambaryje esančiai poilsio zonai suteikia jaukumo ir modernumo pojūtį. Trys skirtingos šviesos kryptys leidžia fotelyje skaityti knygą ir kartu kryptingai apšviečia tolimiausią kambario kampą. Šviestuvo medžiagos – stovas iš chromo ir aukso spalvos gaubtai – dera su šalia esančia minkštąja dalimi.

63

Interjero dizainerė Asta Kazickienė Tel. 8 685 54 845 El. paštas a.kazickiene@gmail.com „Facebook“ – Astos interjerai. Interjero projektai.

VIZIJA Kasdienis bėgimas, darbai, rutina mus spaudžia į rėmus, nuo kurių išsivaduoti veržiamės į gamtą, ieškome erdvių.

Tačiau tie patys darbai neleidžia mums keliauti ir rasti ramybės gamtoje taip dažnai, kaip norėtųsi. Todėl sprendimas pasirinkti namus užmiestyje – puikus kompromisas.

GAJA DECOR. Dideli namų langai tarsi kviečia gamtą į vidų, o stabilizuoti augalai namų interjere sudaro įspūdį, kad gamta šį kvietimą mielai priėmė. Svetainėje samanų pagalvėlėmis dekoruota siena – ne tik jaukumą kuriantis elementas, bet ir akustinis sprendimas. SPA malonumai augalų apsuptoje vonioje leidžia atsipalaiduoti ir pasijusti, tarsi ištrūkus į egzotiškas šalis.

GEROS GRINDYS. Grindims panaudotas kamštinis vinilas.

Jo gamybai naudojama kamštinių ąžuolų žievė išsiskiria ne tik unikaliomis akustinėmis savybėmis – tai itin ekologiška

64

žaliava, nes jos gamybai ne tik nekertami medžiai, o kaip tik atvirkščiai – stiprinama šių medžių regeneracija. Dekoratyvinis sluoksnis suteikia dangai autentišką medienos išvaizdą.

EASE baldai. Pro svetainės viduryje esantį stoglangį krintanti šviesa pabrėžia prekinio ženklo „Sits“ kolekcijos „Rucola“ sofų, kietųjų baldų „Linea“ bei staliukų „Round“ derinio subtilumą ir eleganciją. Svetainėje prie židinio jaukiai įsitaisė fotelis „Alex“, o prieangyje ir miegamajame interjerą papildė foteliukų gamintojo „Mobitec“ ir stalelių „Miniform“ deriniai. Valgomajam pasirinktas stalo „Mobitec“ „Escape“ ir kėdžių „Cosy“ derinys bei baro kėdės „Mood 31“. Miegamajame jaukumą kuria belgų prekinio ženklo „Velda“ lova „Versus“.

DIMENSE. Skaitmeninės spaudos 3D rašto tapetai, puošiantys sieną virš židinio, bei miegamojo kambario sieną – gyvo alsavimo suteikiantis interjero akcentas. Šie tapetai pasirinkti dar ir todėl, kad dėl modernių technologijų kūry-

ba nėra ribojama katalogais. „Dimense“ į 3D tapetų raštus perkėlė pasirinktus motyvus ir spalvas.

RENVERSA. Elektra valdomos minkšto audinio užuolaidos moderniam namui suteikia šilumos ir jaukumo. Jos taip pat padeda kontroliuoti į namus patenkančią saulės šviesą bei suteikia privatumo.

THINK LIGHT. Šviestuvai namams – tai tarsi makiažas moteriai. Tai ir pagrindinis namų apšvietimas įmontuojamais šviestuvėliais „Kalio“ ir papildomą apšvietimą skleidžiantys šviestuvai „Loon“ bei „Modo“, taip pat akcentiniai, ypatingą jaukumą kuriantys šviestuvai „Volta“ bei „Trigga“.

ARTFIKSA. Vonios apdailai pasirinktos įmonės „Keratile“ plytelės iš serijų „Rodano“, „Larvic“ ir „Portobello“ puikiai dera tarpusavyje ir tobulai įsilieja į bendrą harmoniją. Plytelės „Eire“ panaudotos ir namų eksterjere.

LAUFEN. Vonios eleganciją pratęsia keramika. Itališkasis „Kartell“ dvelksmas jaučiamas kiekviename grakščiame linkyje.

KAMĖ. Ansamblį papildo funkcionalumo ir modernaus dizaino derinys – spintelių ir lentynėlių „Easy“ bei veidrodžio „Lotus“ komplektas.

GROHE. Aukšta kokybe ir unikaliu dizainu išsiskiriantys maišytuvai – neatsiejama modernių namų dalis. Virtuvei pasirinktas maišytuvas „Ladylux“, o WC bei vonioje – maišytuvai „Allure“ bei itin funkcionali dušo sistema „Rainshower“.

ETERNIT. Namo apdailai panaudotos vėjalentės su medienos rašto tekstūra, siekiant išlaikyti modernaus užmiesčio namo įvaizdį.

JUNG. Ir, žinoma, maksimaliam namų komfortui užtikrinti viską vainikuoja kompanijos išmaniųjų namų sistema KNX. JUNG sistema „Smart Visu Server“ užtikrina, kad grįžtančius mus pasitiktų iki optimalios temperatūros pašildyti kambariai, pagal saulės padėtį parinktas apšvietimas, elektra valdomų žaliuzių padėtis. Su „Smart Visu Server“ muzikos galima klausyti visuose namuose ir lengvu spustelėjimu reguliuoti namų šilumą bei apšvietimą, net nepakylant nuo patogaus krėslo. Modernūs kištukiniai lizdai su papildomomis A ir C tipo USB jungtimis gyvenimą daro dar patogesnį.

65

Eglė Balčytė / Justė Porakė +370 681 11 569 / +370 659 45 007 @erdves – interjero dizaino studija

VIZIJA Interjero vizija – arčiau gamtos. Ši vizija kilo iš aplinkos, kurioje pastatytas namas, bei šių dienų aktualijų. Dabar pačios aplinkybės skatina žmogų atsigręžti į save, į gamtą, išsigryninti vertybes.

Buvo siekiama, kad ir eksterjeras, ir interjeras įsilietų į sklypą supančią natūralią miško aplinką, kurtų atpalaiduojančią nuotaiką. Dideli vitrininiai langai atveria miško vaizdus, įsileidžia į vidų šviesą ir sukelia jausmą, kad esi pasaulio pakrašty – arčiau gamtos.

Interjeras pagrįstas paslėptų daiktų idėja, kurios esmė palikti tik tai, kas iš tiesų būtina, o visa kita įsilieja arba ištirpsta erdvėje. Balta spalva antrina – sukuria interjerui švaros ir lengvumo pojūtį. Tai tartum fonas, įrėminantis dangų, žolę, medžius... Atsisakyta įvairių dekoro elementų, paveikslų, kad, mainantis metų laikams, vaizdas už lango atstotų paveikslą.

Namas yra vieno aukšto, per kurį išsidėsčiusios visos šeimai reikalingos erdvės: laisvalaikio zona, virtuvė ir valgomasis, vonios kambariai, miegamieji kambariai, darbo kambarys bei drabužinė. Daiktų laikymas užmaskuotas erdvėje, kad nekeltų bereikalingo vizualinio triukšmo.

66

THINK LIGHT. Svetainėje pasirinkti garsaus prekių ženklo šviestuvai, garsėjantys išskirtiniu dizainu ir kokybe. Debesis primenančios formos tarsi levituoja erdvėje. Sieniniai šviestuvai naudojami kaip interjero detalė, vakare skleidžianti jaukią šviesą, o dienos metu harmoningai įsilieja į bendrą erdvę. Miegamajame įrangti pakabinami šviestuvai, kurie tarsi ištirpsta erdvėje. Dėmesys krypsta į antrąjį planą – debesų sienas. Funkciniam apšvietimui pasirinkti priglaistomi, pranykstantys dienos metu, tačiau matomi naktį LED linijiniai šviestuvai.

GEROS GRINDYS. Pasirinktos trisluoksnės 18 mm parketlentės „Boen Stonewashed Ąžuolas White Stone“. Natūrali jungtis tarp gamtos ir namo.

GROHE. Virtuvės plautuvės zonoje panaudotas maišytuvas „Minta“. Lenkta, aptaki forma dera bendrame kontekste. O štai vonios kambariui parinkta kolekcija „Essence“. Plastiškų formų maišytuvų dermė su bendrine interjero stilistika.

ARTFIKSA. Pasirinkta akmens masės plytelių kolekcija „Concret“. Natūralų betoną primenančios plytelės puikiai įsilieja, nekontrastuoja erdvėje.

RENVERSA. Interjere panaudotos su sienomis susiliejančios balto audinio užuolaidos. Faktūriškas sienos pratęsimas, nesulaužantis darnios erdvės tėkmės.

JUNG. Jungtukai bei kištukiniai lizdai iš spalvotos serijos „Outremer Moyen“ puikiai dera prie debesų tematika grįsto interjero. Ryški detalė ir aliuzija į debesis.

GAJA DECOR. Nestandartinis sprendimas – stabilizuoti augalai virtuvės erdvėje. Įprastai čia šeima praleidžia labai daug laiko, tad išlaikoma nuotaika „arčiau gamtos“.

EASE baldai. Pasirinkti „Sits“ minkštieji svetainės baldai – veliūrinio audinio sofos „Bubble“. Aptakios, pūstos formos primena kamuolinius debesis. Funkcionalus kasdieniam naudojimui veliūro audinys. Taip pat panaudotos gamintojo „Mobitec“ valgomojo kėdės „Pamp“ .

KAMĖ. Vonios kambario baldas pasirinktas dėl lakoniško dizaino bei funkcionalumo. Čia jis puikiai įsilieja į erdvę bei paslepia nereikalingus daiktus.

LAUFEN. Visa vonios kambario baltoji dalis parinkta iš kolekcijos „Sonar“. Subtiliai rafinuotos formos įsilieja į švarią, estetišką erdvę.

DIMENSE. Pasirinktas baltos spalvos faktūrinis dažomas DIMENSE sienų dekoras su lapų raštu – funkcionalus sprendimas eksploatavimui, tačiau nekontrastuojantis su aplinka.

ETERNIT. Šviesiai pilkos betono spalvos fasado plokštės „Adlimina“ įsilieja į kraštovaizdį.

67

ATNAUJINTA PARODŲ ERDVĖ PELNĖ PRIPAŽINIMĄ KASMETINIAME KONKURSE Gruodžio viduryje konkurso „Lietuvos metų gaminys“ metu apdovanojimams buvo nominuotos 76 įmonės 15 vertinimo grupių iš 24 šalies ūkio šakų. Statybos ir statybinių medžiagų pramonės grupėje prizinę vietą laimėjo išskirtinis Panevėžio miesto dailės galerijos pastatas, kurio remonto ir tvarkybos darbus atliko UAB „Kriautė“.

Kvalifikuoti įmonės specialistai vykdo gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų statybos, modernizavimo, rekonstravimo ir remonto darbus, taip pat aktyviai darbuojasi kultūros paveldo tvarkybos darbuose. Tad, prisidėdami prie ypatingai reikšmingo miestui Panevėžio miesto dailės galerijos pastato atnaujinimo, įmonės specialistai pritaikė sukauptą patirtį bei operatyviai siūlė pačius tinkamiausius sprendimus.

KOMANDINIS DARBAS UŽTIKRINO REZULTATĄ Pastatas daugybę kartų keitė ne tik išvaizdą, bet ir paskirtį, todėl techninis projektas sukurtas tik atlikus išsamius objekto istorinius tyrimus. Beje, miestiečių įsitraukimas taip pat turėjo nemažai įtakos: teko papildyti ir pakeisti keletą projekto sprendinių bei juos įgyvendinti, bet visi dalyviai, dirbdami tame pačiame mieste, galėjo bendrai ir operatyviai rasti optimalius sprendimus. „Šio projekto įgyvendinimo rezultatams didelę įtaką padarė tai, kad projekto veikloje dalyvavo visos miesto organizacijos – savivaldybės administracija su grupe specialistų vykdė užsakovo funkcijas, Dailės galerijos direktorius su kolektyvu – naudotojai, projektuotojai – panevėžiečiai, rangovai – taip pat iš Panevėžio,“ – teigia UAB „Kriautė“ generalinis direktorius Jaunius Kavaliauskas.

Panevėžio miesto dailės galerija – bene didžiausia parodų erdvė visame Aukštaitijos sostinės regione. Pastatas lankytojus dabar pasitinka restauruotu istorinio raudonų plytų mūro fragmentu bei atnaujintomis erdvėmis.

68

www.kriaute.lt

ATNAUJINIMAS TRUKO DVEJUS METUS Atlikus architektūrinius restauruojamo fasado ardomuosius tyrimus, buvo restauruoti sovietmečiu pažeisti fasado dekoro elementai. Įmonės specialistų pastangomis atkurti buvusio pastato langai į Respublikos gatvę.

Didžiausioje veikiančioje meno ekspozicijų erdvėje Panevėžio regione panaudotas ne vienas originalus sprendimas. Vienas jų – ypatingai šviesai išgauti lubų švieslangiuose įrengtas opalinis stiklas.

Remonto metu apšiltintos pastato sienos ir stogas, atnaujinti inžineriniai tinklai, įrengta apsaugos ir gaisrinė signalizacija, nuotolinių ryšių sistema, įgarsinimo sistema, suremontuotos pirmojo ir antrojo aukštų ekspozicijų salės bei kitos patalpos.

Taip pat įrengta edukacinė klasė, atnaujinta rūbinė ir galerijos holas.

Be to, visišką Dailės galerijos pastato atgimimą paryškino Respublikos gatvės, kurioje stovi pastatas, rekonstravimas.

Sutvarkyta gatvė reikšmingai papildė galerijos pastato vaizdą ir pagerino prieigas. Vykstant galerijos pastato tvarkymo darbams tuo pat metu AB PST vykdė Respublikos gatvės rekonstrukcijos darbus. Išsaugoti restauruotam Dailės galerijos fasadui gatvės remonto metu prireikė darnios ir sutartinos abiejų statybinių organizacijų veiklos.

Funkcionaliai atnaujintas, techniškai modernizuotas pastatas su atkurta istorine tiesa ne tik džiugina darbuotojus, bet ir gali padėti jiems siekti kitų tarptautinių pripažinimų bei svarbių narysčių pasaulinėje erdvėje.

PA S L A U G O S :

PIRČIŲ STATYBA IR ĮRENGIMAS HIMALAJŲ DRUSKŲ SIENŲ MONTAVIMAS TERASŲ PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS

KO N TA K TA I :

Top basket, UAB | Įm. kodas: 134553051 | www.pirteletau.lt +370 616 87274

| jonas.paulas@gmail.com

Siesarčio g. 8, Riešė, LT-14265 Vilniaus r.

69

VERSLO SLĖNIS SAUGIAI VEIKLA VIEŠBUTĮ „MON Nuotr. SBA

70

PRIGLAUDĖ AI PRITAIKYTĄ BIURŲ NDAY OFFICE“ Dešiniajame Neries krante Vilniuje iškilęs trečiasis žaliosiomis technologijomis paremto verslo slėnio pastatas „Green Hall 3“ – įspūdingos architektūrinės išraiškos verslo centras – priglaudė naująjį biurų viešbutį „Monday Office“.

Biurų viešbutis liko ištikimas savo koncepcijai, kuri pasiteisino ir tapo ypač aktuali koronaviruso pandemijos metu – visiškai įrengti, privatūs, išskirtinio interjero ir visapusiškai prižiūrimi biurai 1–5 žmonių komandoms. Atsidarius antrajam „Monday Office“, šios koncepcijos biurų viešbučio valdomas plotas padvigubėjo iki 900 kv. metrų. „Pandemija keičia ir keis biurų veidą. Jaučiame didžiulę paklausą kuo privatesnėms erdvėms. Todėl „Monday Office“ biurų viešbučių koncepcija, kai verslai gali lanksčiomis sąlygomis išsinuomoti autonomišką ir jaukų biurą, dabar ypač aktuali. Saugumui teikiame didžiulį dėmesį“, – teigia „Monday Office“ valdančios SBA bendrovės „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis.

Išskirtiniai projektai ir juose naudojamos naujausios technologijos, dėmesys tvarumui ir aplinkos tausojimui yra projekto vystytojos SBA vizitinė kortelė. „Green Hall 3“, trečiasis verslo slėnio pastatas dešiniajame Neries krante, danų studijos „Arrow Architects“ ir lietuvių įmonės „Archinova“ architektų buvo suprojektuotas trikampis, dinamiškai svyrančios formos, papildantis ir puikiai įsiliejantis į visą komplekso „Green Hall“ ansamblį, kurio pastatai yra unikalūs ir harmoningai derantys. Trečiojo pastato forma orientuota į rytus ir vakarus.

Rytinė dalis nuleista, vakarinė – pakelta. Iš Studentų gatvės pusės suprojektuotas ramus, tiesus, stiklinis fasadas. Pastato ekspresyvumas ir dizaino išskirtinumas atsiskleidžia ir vidaus patalpų plane bei čia įsikūrusių biurų interjere.

PASITEISINĘS ŽAIDIMAS KONTRASTAIS INTERJERE Naujojo „Monday Office“ interjeras ryškus, įspūdingas ir išlaiko sąsajas su pirmojo biurų viešbučio stilistika. Jame galima rasti įvairiems XX a. stiliams būdingų motyvų, o spalvoms ir formoms čia skirtas svarbiausias vaidmuo. 460 kv. m patalpų interjero projektą kūrė architektūros studijos „Heima“ architektai Kristijonas Skirmantas ir Gabrielė Monika Žemaitytė. „Negalėjome naujojo biurų viešbučio interjero įsprausti į vieno stiliaus rėmus. Jame galima rasti art deco, midcentury ir kitiems XX a. stiliams būdingų motyvų, tačiau tikslas buvo pratęsti pirmuoju biurų viešbučio interjero projektu pradėtą

Objektas: „Monday Office“ Adresas: Upės g. 21, Vilnius Užsakovas: SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ Interjero architektai: studija „Heima“, Kristijonas Skirmantas ir Gabrielė Monika Žemaitytė Paskirtis: antrasis biurų viešbutis Plotas: 460 kv. m (bendras plotas apie 900 kv. m) Įgyvendinta: 2020 m.

darbą – sukurti biurą žmonėms, vertinantiems unikalumą ir identiteto svarbą. Projektuojant pirmąjį, ir mes, ir projekto užsakovai nebuvo tikri, ar klientai palankiai priims ryškius ir nestandartinius sprendimus. Šiandien žinome – būsimi „Monday Office“ gyventojai tam pasiruošę“, – sako vienas iš interjero autorių K. Skirmantas.

Architektai turėjo tikslą sukurti minkštą ir jaukią, labiau stilingus namus ar viešbutį primenančią atmosferą, integruodami visus efektyviam darbui šiuolaikiniame biure reikalingus patogumus, kad čia komfortiškai jaustųsi visi nuomininkai, vertinantys savo aplinkos kokybę ir identitetą. Išskirtinis aktyvaus geometrinio rašto kilimas, kuris jau tapo „Monday Office“ atpažinimo ženklu, ir bendrosiose erdvėse panaudoti minkšti veltinio paviršiai kartu su akustiką gerinančiomis lubomis ne tik suteikia jaukumo biurų viešbučio erdvėms, bet ir padeda išvengti aido.

Po sėkmingo ir spalvingo pirmojo „Monday Office“ debiuto architektai kartu su užsakovu nusprendė naujajame biure naudoti kontrastingus kelių priešingose spalvų spektro pusėse randamų spalvų derinius. Jo interjere dominuoja kontrastai, tačiau gilūs ir sodrūs atspalviai kuria ramią ir šiltą biurų viešbučio atmosferą bei sustiprina atskyrimą tarp skirtingų biuro pusių.

Architektai stengėsi išvengti nuobodaus ir korporatyvaus koridoriaus įvaizdžio. Tai pasiekta planuojant patalpas ortogonaliai pastato konstruktyvui, kurio kryptis nesutampa su išorinių fasadų kryptimis. Taip bendrosioms erdvėms suteiktas išraiškingas siluetas, kurį dar labiau sustiprina naudojamos skirtingos formos. Praėjimo perspektyvos priešingos pusės tarpusavyje kalba kontrastinga architektūrine ir spalvine raiška: vienoje pusėje formos griežtos, kitoje priešingai – minkštos ir suapvalintos. Šias formas padiktavo unikali pastato geometrija ir noras suteikti biuro gyventojams įvairių potyrių, leidžiančių paįvairinti darbinę rutiną.

Naujajame „Monday Office“ įrengta 16 biurų, keli nedideli susitikimų kambariai, erdvi virtuvė ir poilsio erdvė, kur galima mėgautis kava. Atokiau nuo pagrindinės bendravimo erdvės įrengtos kelios uždaros ir pusiau atviros zonos, skirtos ramiai pasikalbėti telefonu ar privačiai dalyvauti konferenciniame pokalbyje. Pasak architektų, patirtis, didelis dėmesys projektui ir liberalus bei sprendimais pasitikintis užsakovas leido sėkmingai suderinti sprendinių funkcionalumą ir estetiką.

71

ARCHITEKTŪRA

ĮGYVENDINTI DRĄSŪS SPRENDIMAI GERINA AKUSTIKĄ Tokiuose unikaliuose projektuose, kur kiekviena detalė yra kruopščiai apgalvota, visi sprendimai turi būti preciziškai įgyvendinti. Vertingų objektų užsakovai ir kūrėjai kelia tik aukščiausios kokybės reikalavimus ir atsirenka tik patikimus rangovus. UAB „Kauno apdaila“, kurios specializacija – statybinės paslaugos ir vidaus apdailos darbai, dirbo įrengiant visus pastato „Green Hall 3“ biurus, kurių interjero projektus planavo patys nuomininkai pagal savo poreikius, tarp jų – ir dviejuose viršutiniuose trečiojo pastato aukštuose įsikūrusi tarptautinė kompanija „Moody’s“, kuri interjerą planavo pagal patvirtintą korporacijos standartą. Įrengiant antrojo „Monday Office“ patalpas, labai daug dėmesio skirta akustikai ir gerai garso izoliacijai – tai buvo pagrindiniai reikalavimai apdailos darbų paslaugas teikiantiems rangovams. Užsakovui ir architektams labai svarbius geros

72

akustikos reikalavimus padėjo užtikrinti tinkamai parinktos, kokybiškos statybinės ir apdailos medžiagos bei patikimas drąsių architektūrinių sprendimų įgyvendinimas. Akustiką gerinanti sienų ir lubų apdaila padeda išvengti aido patalpose ir didina akustinį komfortą.

Bendrovė „Kauno apdaila“, dirbanti su aukštos kokybės medžiagomis, biurų viešbučio patalpų apdailai naudojo tik aukštos kokybės, aplinkai draugiškas ir sertifikuotas apdailos medžiagos, tarp jų ir gerinančias akustiką. Per trumpą laiką dalį antrojo „Monday Office“ patalpų įrengusios įmonės „Kauno apdaila“ komanda džiaugiasi, kad užsakovo pasitikėjimas sprendimais padėjo sėkmingai prisidėti prie projekto įgyvendinimo, o atlikto darbo kokybė atitiko griežtus užsakovo reikalavimus.

ARCHITEKTŪRA

PASIRINKTAS KOMFORTAS IR FUNKCIONALUMAS Verslo centre „Green Hall 3“ įrengti du liftai, kurių greitis 1,6 m/s – gana nebūdingas tokio aukščio pastatui, o juos įrengusi UAB „Schindler-Liftas“ reikšmingiausia technine ypatybe nurodo tai, kad šie liftai sukomplektuoti su ratukiniais šliaužikliais, kurie judant lifto kabinai sumažina vibracijas ir padidina keleivių komfortą. Tokie liftų sprendimai dažniau sutinkami bent tris kartus aukštesniuose pastatuose nei šis.

Įmonė „Kitoks požiūris“ trečiajame „Green Hall“ pastate sumontavo pakeliamąsias grindis, kurios yra idealus pasirinkimas naujai įrengiamuose biuruose, kai nėra galimybių būtinąsias komunikacijas įrengti sienose ar lubose. Naudojant pakeliamąsias grindų sistemas, lengva planuoti, pertvarkyti bei kurti naujas darbo vietas su telefono linijomis, kompiuteriais bei apšvietimu, prisitaikant prie pokyčių ir įvertinant ne tik šiandienos, bet ir rytdienos poreikius. Laisva erdvė po pakeliamomis grindimis gali būti naudojama pastato komunikacijoms (vandentiekiui, elektros, telefono, duomenų perdavimo linijoms, oro tiekimo, šildymo, ventiliacijos bei kondicionavimo sistemoms) įrengti. Tokios grindys tapo neatsiejamos nuo įvairių biurų patalpų.

Nuotr.: Norbert Tukaj

73

ARCHITEKTŪRA

Nuotr.: Norbert Tukaj SUKŪRĖ SUDĖTINGAS ARCHITEKTŪRINES FORMAS Kvietimas prisijungti prie tokios svarbos projekto įgyvendinimo patvirtina pasitikėjimą įmonės komandos atliekamų darbų kokybe. Apdailos darbų įmonei tai yra jos geros reputacijos patvirtinimas, vizitinė kortelė ir rekomendacija ateičiai.

Architektams stengiantis išvengti nuobodaus biuro įvaizdžio, drąsūs nestandartiniai antrojo „Monday Office“ patalpų planavimo sprendimai bendrosioms erdvėms suteikė išraiškingą siluetą. Įgyvendinti šias skirtingas ir sudėtingas architektūrines formas įvairiose erdvėse sėkmingai pavyko įmonės „NT sprendimų grupė“ komandai. Jos specialistų kokybiškai atlikta apdaila džiugins bendradarbystės erdvių darbuotojų ir lankytojų akis antrojo „Monday Office“ vestibiulyje, bendrosiose erdvėse ir konferencijų salėje. Naudojant gipskartonio sistemas, buvo įrengtos architektų sumanytos netradicinių formų patalpas kuriančios pertvaros, kurioms prireikė didelio profesionalumo ir patirties, taip pat atlikti didelės dalies bendrųjų patalpų sienų ir lubų glaistymo, dažymo, durų angokraščių formavimo bei kiti apdailos darbai.

Dauguma darbų apdailos įmonės komandai buvo standartiniai ir įprasti. Nors terminai buvo įtempti, vėliau už kitus rangovus įsiliejusiai į projektą įmonei pavyko puikiai suvaldyti darbo procesus, laikytis griežtos tvarkos objekte ir darbų atlikimo terminų. Darbų organizavimas šiame įsimintiname projekte užsakovo buvo preciziškai suplanuotas ir vyko sklandžiai, o apdailos įmonės „NT sprendimų grupė“ profesionalumas ir patirtis dirbti sudėtinguose objektuose užtikrino jos darbų kokybę ir spartą. Įmonė džiaugiasi suteikta galimybe prisidėti prie įdomių, išskirtinių projektų.

Startuoliai, konsultantai, teisininkai, vietos ar užsienio bendrovių atstovai, kurie neturi biurų Vilniuje ar ruošiasi plėtrai, aktyviai kuriasi „Monday Office“ biurų viešbutyje, įspūdingame ir dinamiškame verslo slėnyje „Green Hall“ greta Neries.

Nuotr.: Norbert Tukaj

74

75

14 GERIAUSIŲ 2020 METŲ OBJEKTŲ

76

Žurnalas „STRUCTUM“ tradiciškai kartu su profesionalių architektų komanda išrinko įspūdingiausius 2020-ųjų metų objektus, kuriuos projektavo Lietuvos architektai, statė stambiausios ir daugiausia patirties turinčios statybos įmonės.

77

LIETUVOS „KREPŠINIO NAMAI“: ĮKŪNYTA SVAJONĖ Nuotr.: Evaldas Lasys

Pirmasis projekto etapas baigtas – naujame pastate jau įsikūrė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) administracija, jis atviras ir krepšinio bendruomenės susibūrimams, ir įvairiems renginiams. Čia įrengta 200 vietų konferencijų salė. Muziejus, kuris įsikurs šiuose namuose, lankytojus pakvies 2022 metais. Šalia jo bus sukurta Lietuvos krepšinio legendų ir sirgalių aikštelė, skirta simboliškai įprasminti Lietuvos krepšinio 100-metį ir įamžinti labiausiai krepšiniui nusipelniusias asmenybes – žalvarinių plytelių mozaika su 100 ryškiausių Lietuvos krepšinio asmenybių vardais. Taip pat planuojama, kad prie įėjimo į muziejų iškils krepšinio pradininko Jameso Naismitho skulptūra. Muziejus užims apie 70 % vieno moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei Baltijos šalyse dviejų aukštų pastato erdvių.

Neries ir Nemuno santakoje, netoli istorinės Kauno pilies, Sporto halės ir Lietuvos sporto universiteto duris atvėrė Lietuvos „Krepšinio namai“ – modernus, išskirtinio dizaino pastatas, kuriame įkurtas muziejus Lietuvos krepšinio 100-metį po poros metų pasveikins šalies ir pasaulio krepšinio istorijos bei pergalių eksponatais.

78

Visus techninius Lietuvos „Krepšinio namų“ projekto sprendimus įgyvendino viena labiausiai patyrusių Lietuvos statybos įmonių – darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. „Esame Kauno įmonė ir dideli „Žalgirio“ gerbėjai, todėl vertiname galimybę prisidėti prie šio miestui ir šalies krepšiniui svarbaus projekto. Kauno plėtros darbai nestoja ir mes kasdien prisidedame kurdami geresnę gyvenamąją aplinką bei naujas, modernias miesto erdves gyventojams ar miesto svečiams. Esu įsitikinęs, kad šis savo misija ir architektūriniais sprendimais išsiskiriantis projektas taps dar vienu miesto traukos centru“, – teigia bendrovės vadovas Kęstutis Vanagas.

Išskirtinės formos Lietuvos „Krepšinio namų“ architektūrinį projektą kartu su komanda sukūręs architektas Gintautas Natkevičius sako, kad unikalios formos pastato koncepciją lėmė aplinka – kaimynystė, vietovės urbanistinė sistema. Naujasis pastatas iš trijų pusių apribotas gatvių, tačiau tai ne perimetrinio užstatymo statinys, kuriam būtų svarbu tik pagrindinis gatvės fasadas, o kiemo fasadą galima būtų spręsti paprasčiau. „Krepšinio namai“ matomi einant Nemuno krantine, Santakos parku ir gretimomis gatvėmis, todėl architektų komanda siekė, kad statinys turėtų penkis fasadus, matomus ne tik iš visų pusių, bet ir iš viršaus – nuo Aleksoto šlaitų, nuo miesto stogų ir bažnyčių bokštų. Tad architektūrinių sprendimų pastatui teko ieškoti lyg skulptūrai, kuri turi ką pasakyti, pažvelgus į ją iš bet kurio šono. Unikalios formos pastatui pasirinkta prabangi, raudoniu akį iš tolo traukianti varinė fasado danga.

Sklype, architekto G. Natkevičiaus sumanymu, liko augti seni medžiai. Nutarta išsaugoti šimtametį ąžuolą – jis integruotas į pagrindinį pastato fasadą, suformavus nedidelį vidinį kiemelį. Pasak architekto, ąžuolas su skulptūriniu pastatu vienas kitą papildo: statinio įlinkis išryškina ąžuolą ir jis labai gerai matomas jo fone. O viduje ąžuolas visą laiką matomas tarsi ašis, apie kurią sukasi skulptūrinis pastatas.

Lietuvos „Krepšinio namų“ interjerą architektai kūrė kaip foną būsimo muziejaus ekspozicijai: „Svarbiems Lietuvos krepšinio trofėjams reikia gero fono, kad niekas neblaškytų dėmesio.“ Todėl interjerui autoriai pasirinko neutralias ir tamsias spalvas: juodai dažytos betoninės lubos, natūralaus betono sienos, pilko betono grindys bei laiptai ir juodos interjero detalės – nuo juodų vitrininių langų ir durų rėmų iki juodų palangių, atvirų vamzdynų ir smulkių detalių, pavyzdžiui, juodos spalvos elektros jungiklių. Tamsiame fone spalvoti Lietuvos krepšinio šlovės eksponatai – pergalių taurės, komandų apranga ir atributai – bus labai ryškiai matomi.

2 tūkst. kv. m ploto, A+ energinio naudingumo klasės vieną moderniausių Kauno pastatų, išsiskiriantį unikaliomis formomis ir moderniomis technologijomis, pastačiusios bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius K. Vanagas teigia, kad kiekvienam įgyvendinamam projektui skiriamas vienodas dėmesys ir taikomi aukščiausi kokybės standartai, siekiant, kad pastatai būtų tvarūs ir išskirtiniai bei atitiktų visus aplinkosaugos reikalavimus.

Vienas didžiausių sėkmingai įveiktų iššūkių – pagal architektų sumanymą išsaugotas ąžuolas liko saugus, aplinkui dirbant galingai technikai ir verdant statybų darbams: įrengiant pastato pamatus, liejant monolitines sienų konstrukcijas, montuojant fasadą bei dalį stogo dengiančias vario plokštes ir iki 8 m aukščio aliuminio vitrinas. Patys svarbiausi konstrukciniai ir apdailos sprendimai buvo sėkmingai įgyvendinti, vidiniame kiemelyje šlamant nepaliestam ąžuolui, iškėlusiam žaliuojančią galvą virš pastato stogo.

Pastato monolitinio gelžbetonio konstrukcijose įrengta šildymo ir vėsinimo sistema, kuri yra naujiena Kaune. Pasyviojo šildymo ir vėsinimo sistemos vamzdynais, sumontuotais gelžbetoninėse statinio perdangose – grindyse ir lubose, šiluma tiekiama iš miesto centralizuotų šilumos tinklų. O patalpoms vėsinti vasarą bus naudojamas pasyvusis šaltis, tiekiamas centralizuotais miesto tinklais. Architektų pageidavimu, pastato stogas neapkrautas inžinerine įranga, oro tiekimo ir šalinimo kameros bei kita įranga buvo profesionaliai sumontuota labai mažose techninėse patalpose.

Generalinis rangovas:

Lietuvos „Krepšinio namai“ – ypatingas projektas, brangus kiekvienam kauniečiui ir krepšinio gerbėjui ir vienas moderniausių Kauno pastatų, išsiskiriantis unikaliomis formomis ir moderniomis technologijomis.

79

STATYBA

KAUNO NAUJAMIESČIO RENESANSAS OFICIALIAI ATIDARYTAS VIENAS MODERNIAUSIŲ VERSLO CENTRŲ Nuotr.: Evaldas Lasys, Ignas Gaižauskas

Kartu su verslo centro „Magnum“ statybų pabaiga baigtas ir Kauno centro architektūrinis ansamblis tarp Laisvės alėjos, „Akropolio“ bei „Žalgirio“ arenos: išspręsta viena opiausių 30-mečio problemų mieste ir apleista statybų teritorija virto šiuolaikiška erdve, kuri darniai įsilieja į naują verslo kvartalą. Oficialus „Magnum“ atidarymas įvyko rugsėjo 10 dieną.

Teigiama, kad pats verslo centras išsiskiria miesto mieste koncepcija – pastate galima rasti visas svarbiausias kasdienes paslaugas: banko, odontologo, grožio, telekomunikacijų, turizmo ir net floristikos.

prospekto ašį nuo senamiesčio. Tai leido išvengti pastato tūrio monolitiškumo. Du verslo centro bokštai taip pat leido optimaliai išdėstyti patalpas, nesukuriant nenaudingo ploto be natūralios šviesos.

Savotišku kokybės standartu būsimiems nuomininkams tapo ir tai, kad naujajame verslo centre įsikūrė ir pagrindinė užsakovų -„Vičiūnų grupės“ - būstinė.

„Konceptualiai pastatą traktuojame tarsi perpjautą vaisių – su žieve iš išorės ir turiniu viduje. Išorinis fasadas (žievė) yra suprojektuotas naudojant tam tikro ritmo skaidrius ir aklinus elementus. Aklinai daliai naudojamos specialiai „Magnum“ pagamintos armuoto betono apdailos plokštės. Vidinės bokštų plokštumos nukreiptos viena į kitą tarsi vaisiaus vidus“, – pabrėžia architektai.

Inovatyvų kompleksą projektavusių architektų biuro „Archas“ atstovų teigimu, į du tūrius kompleksas padalintas dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, didelį pastatą suskaidžius į du skirtingo aukščio ir proporcijos tūrius, buvo darniai įsilieta į bendrą architektūrinį kontekstą. Tarpas tarp bokštų orientuotas į pėsčiųjų tiltą, Karaliaus Mindaugo 80

Visas „Magnum“ pastatas orientuotas į darbuotojų patogumą, daug dėmesio skirta ne tik natūraliam apšvietimui

STATYBA

užtikrinti, bet ir bendrosioms erdvėms, persirengimo patalpoms, automobilių stovėjimo bei dviračių saugojimo aikštelėms. Trečiame aukšte įrengta atvira žalioji terasa bus bendra ir pertraukėlių metu leis mėgautis Nemuno salos bei toliau esančiais vaizdais. Antrame aukšte – įvairiems renginiams pritaikoma ir pagal poreikį į keturis skirtingus dydžius transformuojama konferencijų salė.

Interjero apdaila objekte nuosaiki, solidi, atitinkanti eksterjero charakterį. Naudotos aukščiausios kokybės apdailos medžiagos: aukštų akustinių bei eksploatacinių parametrų kiliminė danga, didelio formato akmens masės plytelės, betonas. Gaminiams, kurie naudojami kasdien, keliami išskirtinės kokybės bei ilgo eksploatavimo laiko reikalavimai. „Magum“ verslo centre pasirinkti patikimi ir tvarūs dažymo sprendimai – naudoti matiniai, plovimui atsparūs sienų dažai „Sadolin Professional Expert 7“ bei visiškai matiniai dažai „Sadolin Professional Täckplast“, skirti porėtiems paviršiams. Abejuose produktuose yra labai mažas LOJ (lakiųjų organinių junginių) kiekis

“Magnum” verslo centre naudojamos sistemos pasiekia didžiausią efektyvumą, kai šilumos gamybai yra panaudojama ir perteklinė šiluma iš vėsinamų patalpų.

Tai pavyko pasiekti naudojant vokiečių gamintojo „alpha innotec“ šilumos siurblius, kuriuos tiekė gerai rinkoje žinoma įmonė „Tenko Baltic“. Verso centre įdiegti šilumos siurbliai geoterminius gręžinius naudoja ne tik tradiciniam šilumos paėmimui žiema, bet ir nemokamam vėsos tiekimui ar perteklinės šilumos akumuliavimui vasarą.

Be to, ne tik pats pastatas, bet ir jo prieigos yra svarbi bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki PC „Akropolis“ koncepcijos dalis. Būtent unikali koncepcija ir yra svarbiausias šio projekto išskirtinumas.

Verslo centro „Magnum“ užsakovai nuo pat projekto pradžios akcentavo, kad pastatas turi būti itin šiuolaikiškas, inovatyvus. Būtent todėl čia naudotos pačios naujausios inžinerinės, technologinės sistemos, užtikrinančios pastato energetinį efektyvumą.

81

MODERNIAUSIAS VERSLO CENTRAS SU SKVERU KAUNE: GALVOJANT APIE ŽMOGŲ IR GAMTĄ Nuotr.: Evaldas Lasys

Šalia Kauno senamiesčio, priešais „Žalgirio“ areną besiformuojančiame verslo kvartale, iškilo „Sqveras“ – beveik 11 tūkst. kv. m bendrojo ploto, A+ energinio naudingumo klasės vienas moderniausių verslo centrų mieste, išsiskiriantis itin šiuolaikiškomis technologijomis ir inžinerinėmis sistemomis. Šalia jo sužaliavęs jaukus skverelis ir netoliese tekantis Nemunas kuria harmoningą ir produktyvią darbo erdvę.

Modernios architektūros verslo centrą Karaliaus Mindaugo prospekte bendrovės „KM 35“ užsakymu pastatė darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, kuri čia tapo vienu didžiausių nuomininkų. Visuomenei taip pat atverta šios bendrovės įrengta nauja vieša žalioji erdvė šalia pastato. Iš viso į projektą investuota per 14 mln. eurų. „Ne vienus metus planavę įkurtuves, džiaugiamės atradę „Sqverą“, juolab kad patys jį statėme. Vienas svarbiausių aspektų įmonėms renkantis biuro patalpas yra patogi vieta mieste. Šiuo požiūriu naujasis verslo centras yra itin patrauklus naujoje Kauno verslo erdvėje su sparčiai plėtojama infrastruktūra. Ne mažiau svarbu biuro patalpų kokybė ir mikroklimatas, racionalus patalpų planas. Šalia pastato įrengėme naują žaliąją erdvę, kurią jau pamėgo miestiečiai. Vertinant šiuos aspektus, „Sqveras“ mums tinka labiausiai, jį drąsiai vadiname savo verslo namais“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

82

„Sqverą“ sudaro du – stačiakampio ir trapecijos formų – pastatai: septynių aukštų pastato vieno aukšto plotas – 530 kv. m, aštuonių aukštų – 310 kv. m. Abiejų korpusų fasadai padengti

aliuminio ir stiklo konstrukcijomis su vertikaliais aliuminio elementais. Dviejų lygių požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse įrengta daugiau nei 150 stovėjimo vietų, kitos – šalia pastato.

Požeminėje aikštelėje ir greta pastato yra 25 dviračių saugojimo vietos ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Modernaus verslo centro projektą kūrė architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. Projektuojant ypatingas dėmesys buvo skirtas architektūrai ir technologijoms, siekiant būsimiems biurų darbuotojams užtikrinti ypač draugišką aplinką ir mikroklimatą.

Pastatą siekta organiškai įkomponuoti į esamą aplinką, užbaigti Karaliaus Mindaugo prospekto verslo pastatų grandinę ir sukurti jaukias erdves ten, kur naujasis miesto centras priartėja prie Nemuno.

Kaip sako projekto architektas Gintautas Natkevičius, kuriant „Sqverą“ buvo pasirinka statyti dviejų korpusų kompoziciją, nes siekta palaipsniui smulkinti pastatų tūrį, artėjant pėsčiųjų gatvės link. Vienas korpusas stambesnio tūrio ir didesnio ploto, pasak architekto, kresnas, iškilo giliau sklype, o kitas – aukštesnis ir lieknesnis – pirmajame sklypo plane. Iš vieno pastato korpuso į kitą žvelgiama tarsi per vidinį kiemą. Nors būdami pastato viduje biurų darbuotojai mato kitą to paties pastato korpusą, prieš akis atsiranda miesto struktūra. Kitoks mastelis, pasak G. Natkevičiaus, sukuria jaukumą ir patalpų naudotojas pasijunta šeimininku.

nių. Prireikus papildomai gali būti naudojamos elektrinės šalčio mašinos. Kontroliuojant pastovią patalpų oro drėgmę, ji sieks apie 50 % visus metus. Žiemą patalpose numatytas oro drėkinimas. Vasarą šalčio mašinos aprūpins vėsinimo sistemas orui sausinti reikalinga šiluma: iš mašinų bus paimama susidaranti šiluma, kuri paprastai išmetama į atmosferą.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Interjero ir eksterjero apdailos medžiagų ekspertai UAB „Vaineta ir partneriai“ pirmajame verslo centro „Sqveras“ korpuse įrengė kokybiškas, ilgaamžes ir itin lengvai prižiūrimas vinilines bei kilimines modulines grindų dangas. Šviesioms darbo erdvėms parinktas išskirtinis individualiai kurtas kiliminių plytelių raštas, sukuriantis jaukią ir malonią aplinką.

Dviejų korpusų derinį užbaigia trečia sudedamoji dalis – skverelis, svarbi ir miestui reikalinga vieša žalioji erdvė, iš kurios į pastato pagrindinį įėjimą po stogeliu atveda promenada su laiptais. „Sqvero“ išskirtinumas yra dviejų korpusų ir skverelio derinio sukurta tam tikra vidinė struktūra.

Pastate įrengtos šildomosios ir šaldomosios perdangos, taip pat kiekviename kabinete suprojektuotos šaldomosios sijos papildomai vėsins patalpas vasarą ir šildys žiemą. Todėl verslo centro darbuotojai turi galimybę individualiai reguliuoti mikroklimatą kiekviename kabinete. Objekte sumontuota Švedijoje gaminta inžinerinė įranga yra labai ekonomiška – mažai energijos naudojantys modernūs ventiliatoriai ir labai efektyvūs šilumokaičiai, kurie atgauna ir grąžina į patalpas šilumą bei drėgmę, o vasarą ir vėsą. Todėl taupoma energija ir sumažinamas drėkinimo poreikis – taupoma elektros energija ir gamtos resursai. Įrengta automatika suteikia galimybę procesus valdyti nuotoliniu būdu.

Mikroklimato ir idealaus komforto rezultatas pasiektas optimaliomis investicijomis. Taip pat pasiektas aukštas energijos taupymo ir ekologijos lygis.

„Sqvere“ maksimaliai išnaudojama žalioji energija. Šiluma pastatui tiekiama iš dviejų šaltinių: geoterminio šilumos siurblio šildymas yra prioritetinis, o prireikus gali būti įjungtas miesto šilumos tinklų centralizuotas energijos tiekimas. Pastatui vėsinti vasarą naudojamas pasyvus šaltis – grunto vėsa iš geoterminių gręži-

Itin modernus pastatas žengia koja kojon su laiku ir net yra žingsniu priekyje pagal panaudotus moderniausius inžinerinius sprendimus. Tad Kaune kokybės kartelė naujiems objektams pakelta labai aukštai – nuo šiol svarbu ne tik komercinis plotas, bet ir objekto tvarumas, investicija į aplinką.

Generalinis rangovas:

83

STATYBA

SEB BANKO BŪSTINĖ PRIE NERIES: ATVIRA GAMTAI IR VISUOMENEI Nuotr. Laimonas Ciūnys

SEB bankas savo centrinę būstinę ir Vilniuje veikiančius padalinius perkėlė į investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ fondo šiemet baigtą statyti modernų biurų pastatą dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte Nr. 24. Beje, naujasis banko adresas gražiai sutampa su LR Konstitucijos 24 straipsniu, kuriame teigiama: „Žmogaus būstas neliečiamas“.

Moderniu fasadu spindintis naujasis SEB pastatas atrodo tarsi dviejų korpusų, bet viduje šie du jo tūriai – tarsi kūnais neperskiriamai suaugę Siamo dvyniai: tai vienas ir vientisas statinys, į kurį galima patekti ir iš Konstitucijos prospekto, ir iš Upės gatvės. Abu šiuos įėjimus jungia per du aukštus besitęsiantis unikalaus įspūdingo dydžio amfiteatras, atskleidžiantis pastato koncepciją, sujungiantis gatves. Modernios architektūros pastate dirba banko administracija ir kiti banko padaliniai, taip pat įkurtas didžiausias ir inovatyviausias privačių bei verslo klientų konsultavimo centras.

Visuomenei yra visiškai atviras daugiau negu penktadalis pastato, kuriame įrengtos konferencijų salės, restoranas ir kelios kavinės, o lengvai transformuojamas erdves galima pritaikyti renginiams.

SEB banko pasirinktoje skandinaviškoje darbo aplinkoje sukurtos skirtingos darbo erdvės komandiniam ir indivi-

84

dualiam darbui bei įvairiems darbuotojų poreikiams. Priklausomai nuo atliekamos veiklos darbuotojai gali susirasti tinkamiausią vietą veiklai: įprastą darbo vietą atviroje erdvėje, šalia atriumo, bendradarbiavimo erdvėje, susitikimų kambariuose, terasoje ar nedidelėje patalpoje – kambarys kambaryje (angl. room in a room). Nedidelių darbui pritaikytų patalpų iš viso yra 93. Jas kūrė austrų gamintojas „Bene Group“ ir Lenkijos bendrovė „Mikomax“. Kambario kambaryje sprendiniai įrengti ir Klientų konsultavimo centre. Iš viso sukurta 840 standartinių ir 440 nestandartinių darbo vietų, Naujoji SEB banko būstinė užima 12,9 tūkst. kv. m plotą ir yra 21 m aukščio. Vienas svarbiausių aspektų kuriant A klasės verslo centrą buvo pastato ekologiškumas, siekiant daryti kuo mažesnę tiesioginę įtaką klimato kaitai, naudoti kuo mažiau energijos. Pastatas suprojektuotas taip, kad atitiktų aukščiausią tarptautinį BREEAM pastatų standartą (angl. BREEAM Outstanding). Pagal architektų viziją, įrengtas dviejų lygių stogas. Ant vieno iš jų sumontuota saulės jėgainė. Pastate įrengta išskirtinė vėdinimo sistema, sudaryta iš mažų vėdinimo sistemų, kurios valdomos atsižvelgiant į patalpose esančių žmonių skaičių, čia veikia moderni oro ir vandens šildymo bei šaldymo sistema, leidžianti taupyti energiją, o biodinamiškai efektyvus apšvietimas prisitaiko prie žmogaus biologinių ritmų ir atitinka natūralios šviesos ciklą.

STATYBA

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais. Įrengiant banko interjerą buvo siekta naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų – tai medinės grindys, mediniai porankiai ir medinės laiptų pakopos, stiklinės pertvaros su medžio rėmu, bei natūralus akmuo. Visas pastato interjeras buvo kuriamas taip, kad pasikeitus poreikiams galėtų būti perplanuojamas ar transformuojamas.

Vos įžengus į naująjį SEB pastatą, dėmesį patraukia įspūdingas 8K raiškos LED ekranas, turintis vientisą sujungimą 90 laipsnių kampu. Šis ekranas – vienas iš UAB Biznio mašinų kompanijos (BMK) specialistų pasiūlytų ir įgyvendintų sprendimų. Ekrano technologinis išskirtinumas – didelė raiška ir padengimas specialia epoksidine danga, kuri leidžia jo neslėpti po apsauginiu stiklu ir apsaugo nuo mechaninių pažeidimų. Taip pat pastato atrijaus erdvėje sumontuotas įspūdingo dydžio 7,5 x 4 m LED ekranas, įdiegtos bendra pastato foninio įgarsinimo bei vaizdo ir garso valdymo sistemos, leidžiančios viską valdyti planšetiniu kompiuteriu.

Pastatas leidžiasi į upės slėnį Naujosios SEB būstinės administracinį pastatą projektavusios UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ vadovas, architektas Remigijus Bimba sako, kad dviejų tūrių pastato kompoziciją pirmiausia lėmė susiformavęs reljefas, staiga žemėjantis nuo Konstitucijos prospekto Neries link, ir senasis upės vagos šlaitas. Tad pastatas laiptuotai leidžiasi žemyn į upės slėnį. Antras svarbus veiksnys architektams buvo Konstitucijos prospekto ir Upės gatvės kryptys. Viršutinis pastato tūris urbanistiškai lygiagretus Konstitucijos

prospektui ir išlaiko perimetrinį šios gatvės užstatymą, o žemesnis – paralelinis Upės gatvei. Dviejų tūrių pastato kompozicija, laiptavimas pabrėžia reljefą bei gatvių paraleles ir suteikia pačiam pastatui dinamiškumo.

Vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, nulemtas pastato aukštingumas, o užsakovo pageidaujamas pastato plotas, kurį apribojo sklypo parametrai, lėmė jo gabaritus.

Aukštų plotui ir gyliui, kurį reikėjo funkcionaliai išnaudoti, buvo suprojektuoti atrijai per visus pastato aukštus. Aplink juos išdėstytoms patalpoms užtikrinamas natūralus apšvietimas iš abiejų ilgųjų kraštinių. Sukurta bendra vidinė erdvė. Visas biurų pastatas yra 5 aukštų, bet atrijai viduje yra paradoksaliai skirtingi: iš išorės matomas 5 aukštų namas, o viduje didžiajame statinyje atrijus yra 7 aukštų, o žemesnėje pastato dalyje – 5 aukštų, bet vizualiai jie susikerta viename lygyje. Vidaus struktūros projektinius sprendinius lėmė reljefas. Pastato viršutinės dalies apatiniai aukštai įsigilina į šlaitą, todėl architektams teko ten numatyti pagalbines ir technines patalpas. Įėjimas į pastatą suprojektuotas žemesnėje pastato dalyje, reprezentacinėje Upės gatvės pusėje – iš čia patenkama į vidų šlaito apačioje. Visos darbo patalpos išdėstytos kylant aukštyn į šlaitą. Nuo terasos matosi upė ir jos slėnis.

Unikalus pastato dvigubo stiklo vitrinų fasadas turi kelias funkcijas ir „slepia“ dvigubą apsaugos sistemą – garso ir automatinę šviesos kontrolės sistemą. Vėdinimo ortakiai integruoti į pastato fasadą už dekoro elementų, tose vietose, kur jis skaidomas horizontaliai, siekiant vizualiai sumažinti jo aukštį. Išorinės viengubo stiklo vitrinos perima triukšmo vibraciją. Pasak architekto, derinant techninius ir estetinius sprendimus, pagrindinė užduotis buvo išvengti inžinerinių įrenginių ant stogo, kuris matomas nuo daugelio kairiojo Neries upės kranto vietų. Todėl patalpos vėdinimo įrangai buvo numatytos kiekviename aukšte.

85

STATYBA

86

STATYBA

Patirtis užtikrino statybų kokybę SEB naujojo administracinio pastato statybų generalinės rangovės UAB „Veikmės statyba“ direktorius Mantas Bagdonavičius sako, kad SEB administracinis pastatas statytas taip, jog atitiktų aukščiausią tarptautinį BREEAM pastatų standartą, o visas statybų procesas buvo organizuojamas laikantis pagrindinių BREEAM nuostatų: naudotos itin kokybiškos, ekologiškos medžiagos, taikyti pažangūs sprendimai, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai.

Inovatyvūs sprendimai šiame projekte pradėti nuo pamatų – „Veikmės statyba“, atsižvelgdama į pastato vietą, 4 aukštų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nusileidžiančią žemiau upės lygio, ir geologinius tyrimus, pasiūlė įrengti ne įprastas gręžtinių polių, o diafragmines pamatų sienas, kurios įrengiamos panaudojant greiferinę grunto kasimo sistemą. Šis modernizuotas ir pirmą kartą dabartinėse Lietuvos statybose panaudotas metodas leido apsisaugoti nuo vandens pratekėjimo statybų metu, saugiau ir greičiau dirbti aukšto gruntinio vandens zonoje bei sutaupė apie keturis mėnesius statybų laiko, o ateityje palengvins pastato eksploataciją. Sėkmingai iššūkį išsprendusiai bendrovei naujų metodų taikymas nėra naujiena: pagal pastato vietą ir paskirtį, architektų viziją ir užsakovų norus visada ieškoma geriausių sprendimų, naujoves derinant su laiko patikrintais metodais.

M. Bagdonavičius džiaugiasi besiformuojančia praktika, kai užsakovai patiki generaliniam rangovui ne tik statybų valdymą ir statybos darbus, bet įtraukia ir į projektavimo procesą bei atsižvelgia į generalinio rangovo rekomendacijas. Įtempto gelžbetonio konstrukcijų šalininkė ir ekspertė – bendrovė „Veikmės statyba“ šiame objekte jas taip pat naudojo. Tai leido atsisakyti kapitelių, suploninti konstrukcijas ir visapusiškai išnaudoti pastato aukščius architektūriniams sprendimams įgyvendinti: funkcionaliai ir estetiškai pastatyti du didžiulius atrijus, amfiteatrą, 8 m konsolę virš naujai įrengtos gatvės ir tinkamai įmontuoti bei paslėpti inžinerines sistemas. Įmonės vadovo teigimu, puikų galutinį rezultatą lėmė vienodas kokybės supratimas, bendra vizija bei motyvuojantis komandinis darbas su užsakovu ir architektais.

Generalinis rangovas:

87

STATYBA

TARPTAUTINIAME KONKURSE LIETUVĄ REPREZENTUOS INDUSTRINIO ĮVAIZDŽIO VERSLO KOMPLEKSAS Nuotr.: Evaldas Lasys

„Mies van der Rohe“ prizo konkursas yra svarbiausias šiuolaikinės architektūros apdovanojimas Europoje ir vyksta jau daugiau nei 30 metų. Konkurso dalyviai sulaukia tarptautinio pripažinimo, o geriausio projekto autoriai gauna ir 60 tūkst. eurų piniginį prizą. Projektus konkursui teikia įvairios pripažintos architektų organizacijos ir nepriklausomi ekspertai iš visos Europos, tarp jų ir Lietuvos architektų sąjunga.

Skelbiama, kad konkurse „Mies van der Rohe 2021“ verslo ir administracinės paskirties pastatų segmente varžysis architekto Audriaus Ambraso biuro projektuoti „Paupio“ verslo namai. „Paupio“ verslo namai buvo sukurti išlaikant ankstesnę gamyklos tūrinę kompoziciją iš išorės, bet viduje erdvės atvertos turgui, kavinėms, parduotuvėms, studijoms ir biurams. Ant ilgojo korpuso stogo suformuota terasa, o kieme – pasažas, kuriame taip pat kuriasi komercinės erdvės. „Didžiausias architektūrinis iššūkis buvo sukurti naują architektūrą kuri tarsi pasakotų apie anksčiau čia stovėjusius pastatus. Taip pat svarbu buvo sujungti kvartalą su gretimomis teritorijomis tiek funkciniais tiek vizualiniais ryšiais

88

STATYBA

bei sukurti jaukias, intriguojančias netikėtas erdves kvartalo viduje,“ - sako projekto autorius architektas Audrius Ambrasas.

Paklaustas, kokia yra šio objekto reikšmė Vilniui, autorius pabrėžė, jog svarbiausias yra buvusios didelės gamyklų teritorijos grąžinimas į natūralų miesto audinį. Paupio verslo namų kvartalas yra dalis šios didelės kompleksinės konversijos.

Pasak autoriaus, ši vizija nė karto nepakito. „Tai pramoninės teritorijos konversija, todėl architektūra čia išlieka kiek grubesnė. Tad, sukūrus proporcingas ir funkcionalias erdves, atrinktos medžiagos ir technologijos, suteikiančios kompleksui industrinį įvaizdį“, – pasakoja architektas.

Vilniaus senamiestyje, 7 ha teritorijoje, kuriamas „Paupys“ yra vienas didžiausių Lietuvoje nebefunkcionalių erdvių konversijos projektų, įtrauktų į 2010–2020 m. Vilniaus miesto savivaldybės strateginį planą „Architektūros parkas“.

Įspūdingame „Paupio“ verslo namų projekte įsikūrė net keletas itin didelių nuomininkų. Daugeliui unikalius Interjerą kūrė gerai žinoma interjero dizainerė Lina Gronskytė-Bakienė.

Visame objekte naudotos kokybiškos apdailos medžiagos bei interjero elementai, todėl kiekviename etape ieškota patikimų parnerių.

Paupio verslo namuose kokybiškas, ilgaamžes ir itin lengvai prižiūrimas vinilines bei kilimines modulines „Interface“ (Olandija) grindų dangas įrengė UAB „Vaineta ir partneriai“. Pagrindinis šių dangų privalumas yra tai, kad modulinių plytelių formatas, raštai ir tekstūros suteikia naujų galimybių priimant dizaino sprendimus: to paties gamintojo sukurtos dangos dėl vienodo jų storio leidžia jas abi kloti vienoje erdvėje be aukščio skirtumų ir papildomų sujungimo detalių. Todėl intensyvaus judėjimo zonose buvo klojama vinilinė danga, o kuriant jaukumą darbo zonose – kilimas.

Verslo centre panaudoti ypatingai kokybiški, tvarūs bei patikimi dažymui skirti produktai. Vienas jų – „Sadolin EasyCare“ nešvarumus atstumiančios technologijos „Stay Clean“ sienų dažai, kurie yra ypatingai atsparūs plovimui ir ilgalaikiai, be to, juose –mažas LOJ (lakiųjų organinių junginių) kiekis. Taip pat naudoti ir dažai „Sadolin Bindo 7“, kuriems yra suteiktas „Ecolabel“ sertifikatas.

89

„MV Group“ biuras

STATYBA

„MV GROUP“ BIURAS UŽIMA DAUGIAU NEI 1,6 TŪKST. KV. M „MV Group“ – viena didžiausių verslo grupių Baltijos šalyse, veiklą pradėjusi 1992 metais. „MV Group“ naujojo biuro pastatas Paupio verslo namuose užima daugiau nei 1,6 tūkst. kv. m. plotą. Keturių aukštų pastate įrengta apie 140 darbo vietų, taip pat susitikimų salės, žaidimų, poilsio, valgomojo erdvės. „MV Group“ generalinio direktoriaus Marijaus Cilciaus teigimu, norėta, kad biuras būtų vienoje patraukliausių miesto vietų, o į darbą būtų galima vykti ir automobiliu, ir dviračiu ar paspirtuku.

Ypatingas ir biuro išdėstymas – pirmieji trys biuro aukštai yra skirti darbo erdvėms, susitikimų salėms. Čia daug dėmesio skirta funkcionalumui, patogumui.

Kitokia erdvė naujajame biure yra viršutinis mansardinis aukštas: beveik visas skirtas laisvalaikio ir bendravimo zonoms.

Kadangi biure dalis darbuotojų dirba kabinetuose, o kiti - atvirosiose erdvėse, įrengta ir erdvių, skirtų privatiems pokalbiams.

90 „MV Group“ biuras

„Media House“ biuras

STATYBA

„MEDIA HOUSE“ INTERJERE DERINTA IR SENA, IR NAUJA „Visa „Paupio“ kvartalo aplinka yra labai subtili. Šio kvartalo erdvių mastelis yra labai jaukus“, – sako L. Gronskytė-Bakienė, sukūrusi ir bendrą naujojo „Media House“ biuro interjerą.

Būtent tai, kad į santykinai nedideles erdves reikėjo integruoti nemažai darbo vietų, ir buvo vienas svarbiausių iššūkių. „Media House“ interjere naudotos ir žaismingos, ir solidžiai tamsios spalvos, taip suteikiant išskirtinį estetinį vaizdą. „Media House“ biuro interjere naudotos ir žaismingos, ir solidžiai tamsios spalvos – tai sukūrė išskirtinį estetinį vaizdą.

Beje, unikaliausias sprendimas atsirado biuro viduryje – čia sukurtas tikras „Media House“ namukas. Pasak interjero dizainerės, niekas negalėjo tiksliau įprasminti įmonės pavadinimo.

„Media House“ biuras

UAB „Bygg & fasade service“

91

STATYBA

LEGENDINĖ „NERINGA“ ATGIMSTA MODERNI IR IŠPUOSELĖTA Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova

Vilniaus Gedimino prospekte esančio viešbučio „Neringa“ pastato rekonstrukcija artėja prie pabaigos – tikimasi, kad netrukus, užbaigus paskutinius darbus, atvers duris ir atnaujintas viešbutis, ir legendiniu vadinamas restoranas „Neringa“.

Daugiau kaip dvejus metus trukusios rekonstrukcijos metu viešbutyje įvyko didžiuliai pokyčiai – vidiniame penkių aukštų pastato kieme, kur anksčiau buvo automobilių stovėjimo aikštelė, dabar pastatytas naujas viešbučio korpusas, iškilęs virš restorano salės. Viešbučio plotas po rekonstrukcijos smarkiai padidėjo – iki uždarymo jame buvo 60 kambarių, dabar jų yra 124. Įrengtos dvi konferencijų salės, restauruotas 150 vietų restoranas, dvi pobūvių salės (20 ir 10 vietų), 80 vietų baras rūsyje, o viršutiniame pastato aukšte šiltojo sezono metu duris atvers stogo baras. Po pastatu įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Išmanūs inžineriniai sprendimai diegiami tiek restorane, tiek viešbutyje. Į viešbučio ir restorano „Neringa“ rekonstrukcijos projektą investuota daugiau kaip 14 mln. eurų, iš kurių apie 2 mln. Eur – investicijos į interjerą ir restauracijos darbus.

92

STATYBA

Viešbutį valdanti bendrovė „Neringos Viešbutis“ iš anksto įvertino unikalų paveldą bei vertingo pastato miesto centre rekonstrukcijos galimybes ir siekė išlaikyti pastato istorinę vertę, o jo plėtrą suderinti su šiuolaikinio viešbučio svečio poreikiais, atskleidžiant jam unikalią viešbučio ir restorano „Neringa“ istoriją.

2017 m. rugsėjį rekonstrukcijai buvo uždaryti ir restoranas „Neringa“, ir viešbutis. Projekte jie buvo aiškiai atskirti – viešbučio dalis pertvarkyta iš esmės, o restoranas „Neringa“, kuris užėmė pusę viešbučio pastato pirmojo aukšto, buvo apsaugotas ir užkonservuotas, kol po viešbučio rekonstrukcijos darbų pradėta jį restauruoti.

Architektas Alvidas Songaila nurodė, kad parengtuose rekonstrukcijos projektiniuose pasiūlymuose viešbučio plėtra ir jo patalpų perplanavimas buvo projektuojamas nevertingose dalyse, išplečiant restorano ir jo pagalbinių patalpų plotą. Taip pat pastato išplėtimas suplanuotas ir sklypo gilumoje, kieme pristatant du šoninius korpusus, kuriuos sujungė įstiklinta erdvė.

Naujųjų kiemo korpusų aukštingumą nulėmė Gedimino prospekto aplinka – jie negalėjo iškilti aukščiau pagrindinio viešbučio pastato korpuso, stovinčio prie gatvės.

Naujųjų korpusų fasadų apdailai architektas pasirinko tradicines medžiagas, derančias prie senųjų miesto pastatų konteksto.

Profesionalūs rekonstrukcijos sprendimai Rekonstruoti prieš 60 metų statytą istorinį viešbutį „Neringa“ buvo pasirinktas patyręs, patikimas ir profesionalus generalinis rangovas – bendrovė Merko statyba. Pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo išsaugoti paveldą – restorano „Neringa“ interjerą ir jo elementus, taip pat buvo išsaugota pastato Gedimino prospekto fasado centrinė simetrinė kompozicija, kaip viešbučio išorės vertingoji savybė, bei įgyvendinta viešbučio pastato plėtra.

Atlikus pastato ekspertinį įvertinimą, paaiškėjo, kad jo perdangos yra deformuotos ir nesaugios, tad buvo nuspręsta nugriauti dalį viešbučio senųjų konstrukcijų. Tai buvo vienas atsakingiausių darbų, pademonstravęs generalinio rangovo Merko statyba profesionalumą. Saugomo fasado siena buvo patikimai sutvirtinta specialiomis konstrukcijomis ir liko saugiai stovėti prie sostinės Gedimino prospekto, kuris nuolat pilnas žmonių ir kuriame vyksta daug masinių renginių, o prastos būklės statinys pradėtas ardyti.

Vienas pirmųjų darbų buvo įrengti projektinę perdangą virš dalies saugomo restorano „Neringa“. Iššūkis buvo tai, kad jos vieta sutapo su senąją perdanga, prie kurios iš apačios buvo pritvirtintos senojo restorano lubos, o po ja – restoranas „Neringa“ su saugomu interjeru. Kadangi buvo neįmanoma naudoti tradicinių klojinių ar atramų, suprojektuotos specialios beveik 8 m metalo konstrukci

93

STATYBA

jos, kurios pastate sumontuotos rankiniu būdu. UAB Merko statyba betonavimo padalinio komanda įrengė likutinius klojinius ir sėkmingai užbetonavo projektinę perdangą, kuri taip pat saugojo nuo mechaninio poveikio, o įrengus virš jos hidroizoliaciją – ir nuo meteorologinių veiksnių. Darbai vykdyti atsakingai, nekeliant vibracijos, kuri galėtų sukelti deformacijas ir pakenkti paveldui.

Naujojo viešbučio korpuso statybai taip pat rasti nestandartiniai sprendimai: pradėjus statybos darbus, suprojektuotomis ir įrengtomis specifinėmis monolitinėmis bei metalinėmis konstrukcijomis buvo apgaubta didžioji dalis restorano „Neringa“ salės, virš kurios iškilo naujasis viešbučio korpusas.

94

Naujas netikėtumas laukė vykdant žemės kasimo darbus ir archeologinius tyrinėjimus: buvo aptikta XVIII a. krosnis, kuri buvo apsaugota nuo didžiulių mechanizmų keliamos dinaminės apkrovos ir vibracijos, išsaugota ir dabar eksponuojama.

Išsaugotos vertybės ir modernus interjeras

UAB Merko statybai sėkmingai įveikti ne vieną dėl paveldo išsaugojimo iškilusį iššūkį padėjo sklandus bendradarbiavimas su užsakovo atstovais, architektais ir visais rekonstrukcijos projekto partneriais, taip pat sprendimų priėmimo operatyvumas. Objekte darbus vykdė daugiau kaip 100 rangos įmonių, piko metu aikštelėje dirbo apie 200 žmonių. Generalinio rangovo profesionalumas ir patirtis padėjo sėkmingai organizuoti statybos procesą, paisant gretimų pastatų gyventojų interesų. Didelis dėmesys darbų saugai aikštelėje padėjo išvengti incidentų.

Viešbučio pastate daugiausia vertingųjų savybių, įrašytų Kultūros vertybių registre, yra restorano „Neringa“ interjere: tai restorano trijų salių ir vestibiulio tūrinė erdvinė kompozicija, išdėstymas, interjero visumos sprendiniai, taip pat architektūrinės detalės, tarp kurių ir didžiojo restorano salės scenos pakyla, šviestuvai, dekoratyvinis baseinėlis su stiklo skulptūra bei bufeto-baro, sienų ir grindų apdailos tipai.

Prieš dešimtmečius įrengtos restorano lubos yra saugomo faktūrinio tipo. Restoranas „Neringa“ buvo atidarytas 1959 m. lapkritį. Jo projekto ir pavadinimo autoriai – architektai

STATYBA

tesniame atnaujinimo etape – prieš dešimtmečius baldus restoranui „Neringa“ gamino įmonės įkūrėjas Aleksas Jasevičius. Dabar jo sūnūs perėmė tėvo verslą ir antrą kartą toje pačioje įmonėje pagamino restorano stalus ir anksčiau naudotosioms identiškas kėdes, panaudoję įmonės palėpėje atrastus senus šablonus. Taip pat įmonė atnaujino minkštasuolius. Taigi šio pastatų komplekso interjerui baldus gamina jau antra Jasevičių šeimos karta. „Modernią viešbučio „Neringa“ interjero stilistiką studijos „Yes.design.architecture“ architektams diktavo ne tik architektūrinis paveldas, bet ir nematomas, bet ryškus pastato charakteris. Esminė dizaino idėja buvo visiškai neatitrūkti nuo senojo restorano tematikos, bet aklai jos nekopijuoti. Senasis restoranas yra labai turtingas raštais, spalvomis, medžiagiškumu. Šias išraiškas kaip visumą interjero architektai pritaikė naujose erdvėse ne pagal jų senąją funkciją. „Terrazzo“ grindų spalvų paletė nugulė ant sienų, baldų, koridoriaus kilimų. Autentiškų gobelenų raštai tapo kilimu, o restorane mediniais pagaliukais dengtų sienų ritmas dabar primenamas juostinio betono apdailoje. Naujai pažiūrėta į tokius funkcinius interjero elementus, kaip spintos, praustuvės, lovoms, kurioms sukurta itin nestandartinė pusapvalė galvūgalio forma.

Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Interjerą kūrė dailininkai Vladas Jankauskas ir Vytautas Povilaitis, kurių kūriniai, kaip ir restorano interjeras, išsaugoti.

Bendrovės „A. Jasevičiaus baldai“ direktorius Edvinas Jasevičius džiaugiasi daugiamečiu bendradarbiavimu su viešbučiu ir restoranu „Neringa“. Ši įmonė dalyvavo ir anks-

Vienetinių šviestuvų prekių ženklo „Pleiades“ sukurti unikalūs šviestuvai pagal individualų interjero dizainerių projektą papuošė ne tik viešbučio vestibiulio erdvę ir „lobby“ barą, svečiai galės juos pamatyti ir liukso apartamentuose.

Kiekvienas individualus užsakymas yra iššūkis: specialiai viešbučiui pagaminti šviestuvai yra sukurti unikalia autorės Justės technika, naudojant vitražinius dažus, ant stiklo kuriant lašo įvaizdį, kuris vis pasikartoja pastate.

Interjere stengtasi nenutolti nuo gamtos. Apdailai panaudotos čia dominuojančios medžiagos – skirtingų spalvų „Terrazzo“ akmuo kiekvieno aukšto vonios patalpose, kambariuose ir kitur nemažai medžio faneruotės ir kitų natūralių medžiagų – metalo ir betono.

Nors viešbučio „Neringa“ rekonstrukcijos projektas iššūkių neišvengė, o tai lėmė ilgesnius, nei numatyta, statybų terminus, jo svečiai netrukus galės džiaugtis sugrįžę į legendinę erdvę.

Generalinis rangovas:

UAB Neksta

95

SLĖNIO ĮKVĖPTAS VERSLO CENTRAS Nuotr. Alina Ožič

Buvusi pramoninė teritorija Vilniaus Saltoniškių gatvėje pasikeitė neatpažįstamai. Čia iškilo net keli vienas už kitą įspūdingesni verslo centrai. Vienas naujausių yra „Galio Group“ (buvusi UAB „M.M.M. projektai“) vystomas šiuolaikiškas biurų kvartalas „Saltoniškių 7“ (S7), kurį sudarys keturi pastatai. Pirmasis S7 pastatas pakrikštytas „DC Pier“, trečiasis – „DC Valley“. S7 komplekso pastatai statyti taip, kad atitiktų aukščiausius BREEAM keliamus reikalavimus.

Keturių dalių „Saltoniškių 7“ komplekso koncepciją sukūrė UAB „Archinova“ ir „Arrow Architects“ (Danija) architektai. Komplekso architektūrinę raišką lėmė ne tik detalusis planas, transporto srautai, gamtinės sąlygos, bet ir kaimyninio užstatymo kontekstas. Kaip sakė UAB „Archinova“ projektų vadovas, architektas Aleksandras Gvildys, siekta kvartalą suprojektuoti taip, kad jis darniai įsilietų į formuojamo modernaus Vilniaus centro urbanistinį audinį ir užtikrintų sklandžius pėsčiųjų, dviratininkų ir autotransporto srautus. Visi kvartalą sudarantys pastatai susijungia į vieną gerai funkcionuojantį organizmą. Jungiamąja dalimi tapo parteris – pėsčiųjų zona ir po žeme paslėpta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pastatai komplekse sukomponuoti ant dviejų terasų, aukštėjančių per vieną aukštą. Taip sukurta laiptuota silueto linija, kylanti į Šeškinės kalną. Komplekso kompoziciją lėmė 96

STATYBA

ir siekis kvartalo viduje, o ne prie judrios Ukmergės gatvės, įrengti į Šeškinės kalną vedantį bendramiestinį migracinį pėsčiųjų bei dviračių koridorių. Į kvartalo centre suplanuotą pėsčiųjų arteriją orientuoti pastatų vidiniai kiemeliai, čia suplanuoti ir įėjimai į objektus. Šie sprendiniai yra tarp esminių kompozicinių kvartalo ypatybių. Jie atitinka ir griežtus BREEAM reikalavimus atskirti pėsčiųjų, dviratininkų ir autotransporto srautus, kad šie nesikirstų.

Trečiasis pastatas plane yra dviejų tarpusavyje įstrižai sukabintų „L“ raidžių formos. Abi „L“ į vieną formą tarsi tiltas sujungia virš reprezentacinio įėjimo šeštojo aukšto lygyje sukurta kabanti konsolė, kurioje įrengta virtuvėlė, pasitarimo kambariai, poilsio erdvės ir darbo erdvės ties fasadu.

Visų pastatų kompozicija yra gerai apgalvota, kiekvienas elementas turi argumentuotą funkciją. Pavyzdžiui, virš trečiojo pastato restorano lauko terasos kabanti konsolė saugo kavinės lankytojus nuo lietaus, o virš pagrindinio įėjimo padaryta daugiau nei 30 m ilgio konsolė (tiltas) ir puošia pagrindinį įėjimą (formuoja portalą), ir sukuriama neužlyjama zona, kurioje stovės suoliukai.

Trečiojo pastato darbo zonų funkcinis suplanavimas panašus į pirmosios komplekso dalies „DC Pier“, tačiau bendrųjų reprezentacinių erdvių funkcionalumas skiriasi. Trečiasis pastatas yra visiškai atriuminis, t. y. jis neturi vidinio kiemelio – visa vidaus erdvė uždengta stikliniu stogu. Atrijus įrengtas taip, kad vidaus ir lauko dizaino elementai būtų vienas kitam artimi: apvalūs lauko elementai tarsi pereina į vidų, kur taip pat, kaip ir lauke, žaliuoja medžiai. Išskirtinis pastato elementas yra specialiai atrijui suprojektuotas stoglangis, kuriam dėl pastato aukštingumo apribojimų reikėjo padaryti maksimaliai žemus nuolydžius. Nuspręsta čia pasitelkti origamio principą, kai vanduo bėga įstrižai.

Taip nuolydžių pakanka vandeniui nuvesti santykinai plokščioje konstrukcijoje, o stoglangis atrodo elegantiškai.

Visose verslo komplekso „Saltoniškių 7“ darbo erdvėse panaudota UAB "Vaineta ir partneriai" tiekta „Interface“ (Olandija) kiliminė danga, kurios modulinių plytelių formatas, raštai ir tekstūros, suteikia naujų galimybių priimant dizaino sprendimus, o papildomas pranašumas yra lengva priežiūra ir mažas atliekų kiekis klojimo metu bei galimybė keisti atskiras plyteles. Visuose komplekso pastatų koridoriuose, kavinėje ir kitose patalpose įrengta „Tarkett“ vinilinė modulinė danga, kuri yra ilgalaikė ir dėl sustiprinto paviršiaus sluoksnio ypač tinka patalpoms, kuriose itin aktyvus judėjimas. „Saltoniškių 7“ projekte buvo panaudoti itin aukštos kokybės, Suomijoje pagaminti „Oras“ bekontakčiai praustuvų maišytuvai, geriausiai atitinkantys tvarumo, ekologijos ir vandens taupymo reikalavimus, pagal pasirinktą žaliąjį „BREEAM“ standartą.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Dar vienas išskirtinis vidaus sprendimas – kabanti laiptinė.

Tokį konstruktyvą buvo nelengva suprojektuoti ir įrengti. Įdomu tai, kad aplink visą atrijaus perimetrą beveik nematyti kolonų, tad sunku suprasti, kas viską laiko. Atrodo, tarsi perdangos skrietų ore. Kolonas architektai išdėstė taip, kad jos būtų lyg fasadų dalis, kitos – kuo labiau integruotos į pastato branduolius. To siekta sąmoningai, norint erdvei suteikti lengvumo įspūdį. Didelis tarpatramis tarp kolonų taip pat garantavo itin patogią požeminės automobilių stovėjimo aikštelės funkciją.

Kiekvieno komplekso pastato identitetas atsiskleidžia vidaus sprendimuose. Pirmojo etapo pastato interjero tema buvo vanduo. Neatsitiktinai jis pakrikštytas „DC Pier“ (liet. „Prieplauka“). Trečiajam pastatui siekta įpūsti daugiau šilumos. Kuriant šį interjerą architektus įkvėpė Pietų Amerikos arba Australijos slėnio, arba kitaip – kanjono, tema su skaisčios saulės šviesos nurausvintais raudonų uolų tarpekliais.

Pagal šią temą buvo parinktas ir pastato pavadinimas „DC Valley“ (liet. „Slėnis“). Slėnio temą atspindi ir netaisyklingos formos atrijus su stoglangiu: tai primena tarpeklį su iš viršaus sklindančia saulės šviesa. Architektas A. Gvildys prisimena, kaip ilgai ieškojo prie temos derančios atrijaus apdailos medžiagos. Galiausiai surastas „Butong“ produktas – daug geležies turintis rausvas akmuo, kuris su gamintojais buvo transformuotas į išsilydžiusios lavos spalvos korėtą medžiagą.

Akustinę „Butong“ (Švedija) sienų apdailą įrengė kompanija „LT Project“. Pasitelkiant geriausias technologijos savybes, produktas sumodeliuotas ir adaptuotas specialiai šiam objektui. „Šis projektas išsiskiria aukštais saugumo ir akustikos reikalavimais bei estetikos siekiais, o unikali „Butong“ akustinė sistema netgi viršijo lūkesčius“, – sako „LT Project“ pardavimų vadovas Arvydas Kukys.

Biurų kvartalo patalpų apdailai naudoti produktai „Sadolin Bindo 7“ ir „Sadolin Bindo 3“ – tai klasika tapę sienų ir lubų dažai, kuriems suteiktas „Ecolabel“ sertifikatas, todėl šie dažai yra tvarus ir laiko patikrintas dažymo sprendimas.

97

„ S E N ATO R I Ų PASA Ž O “ ATG I M I M AS : M O D E R N U M O DV E L KS M A S TA R P I S TO R I N I O PA L I K I M O Nuotr.: Jevgenija Žukova – Černova

Per šimtmečius daugybę estetinių ir funkcinių transformacijų patyrę pastatai – dabar žinomi kaip „Senatorių pasažas“ – šiandien suspindo naujomis spalvomis: pirmajame jo aukšte atsirado parduotuvėlės, kavinės, restoranai, antrajame ir trečiajame kuriami biurai, o mansardoje bus įrengtos konferencijų salės ir apartamentai. Vienas didžiausių šio projekto išskirtinumų yra tai, kad ilgai buvęs uždaras privatus sklypas nuo šiol tapo atvira viešąja erdve.

Vos prieš kelerius metus šioje vietoje ties Dominikonų ir Stiklių gatvių kampu vis dar buvo įsikūrę biurai, o kiemelyje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Tačiau tikroji komplekso istorija visiškai kitokia – per daugiau nei penkis šimtus metų „Senatorių pasažas“ turėjo ne vieną oficialų šeimininką, į jį įdėjusį ką nors sava. „Senatorių pasažo“ istoriją architektė Gilma Teodora Gylytė iš studijos „DO architects“ kartu su kolegomis, tyrėjais bei archeologais pradėjo studijuoti, vos tik objektą aukciono metu įsigijo ketvirtasis komplekso šeimininkas – danų verslininkas Nielsas Peteris Pretzmannas.

98

99

NUO BIURŲ IKI VIEŠOSIOS ERDVĖS Pradėjus rekonstrukciją pirminis planas buvo tiesiog atnaujinti administracinį pastatą ir surasti jam nuomotojus.

Tačiau viskas pasikeitė išanalizavus istorinius šaltinius bei atlikus tyrimus – architektė pasiūlė visiškai naują koncepciją: išgriauti menkaverčius pastatus, atverti gatvelę ir joje įrengti patrauklią viešąją erdvę.

Pasak architektės, buvo keletas esminių dalykų, leidusių sukurti naują koncepciją. Visų pirma, išanalizavus duomenis pasitvirtino faktas, kad kiemas nebuvo uždaras, kokį mes jį esame įpratę matyti pastaruosius 150 metų. Iš tikrųjų įėjimas iš Dominikonų gatvės buvo reprezentacinis, o iš Stiklių – ūkinis. Antra, istoriškai ši vieta yra pasažinio tipo kiemas, o tokių Vilniuje likę labai mažai. „Atvejų, kad užsakovas sutiktų savo privatų sklypą paversti vieša erdve, beveik nebūna, bet kai tokią idėją pateikėme naujam „Senatorių pasažo“ savininkui, jis ją priėmė iš karto ir sukūrė visiškai naują verslo modelį, pritaikytą būtent šiai vietai, – pasakoja G. T. Gylytė. – Be to, užsakovas leido išgriauti menkaverčius pastatus, kurie iš esmės galėjo būti panaudoti kaip naudingasis plotas, ir atverti tas vietas, kurios buvo uždaros dešimtmečius.“ Atgimusio pastato architektų idėjas įgyvendino konstrukcijų projektavimo įmonės MB „Invila“ inžinieriai. Projektuojant naujas konstrukcijas, ypatingai daug dėmesio skirta esamų kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, laikui bėgant suardytų unikalių statinio konstrukcijų atstatymui. Dalis konstrukcinių sprendimų palikta atidengtų, kad kiekvienas šio unikalaus statinio lankytojas galėtų juos apžiūrėti.

Kompleksą įsigijęs danų verslininkas neslepia, kad iš pradžių ši vieta neskleidė jokio grožio, neturėjo savo auros. „Visas pastatas buvo padalintas į mažas, dėžutės dydžio, erdves, o vidinis kiemas buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Tai, kas jame buvo ir yra svarbiausia, t. y. istorija, buvo paslėpta po gipso, plastiko ir betono sluoksniais. Toks vaizdas tikrai nekėlė žavesio, – pasakoja N. P. Pretzmannas. – Žingsnis po žingsnio, nuimant per laiką susiformavusius architektūrinius sluoksnius, ėmė ryškėti, kaip šis pastatas iš tiesų atrodė praeityje. Tuomet jį pradėjau vertinti kitaip, galvoje išvydau visiškai kitokias šio pastato panaudojimo galimybes. Taip pamažu biurų koncepcija transformavosi į tai, ką turime dabar – kulinarinio pasaulio dedikacija.“ Pirmame „Senatorių pasažo“ aukšte įsikūrė žinomi verslininkui priklausantys restoranai, puoselėjantys idėją „iš daržo – į lėkštę“, ir parduotuvėlės, kuriose galima rasti įvairių ekologiškų produktų, atkeliavusių iš N. P. Pretzmanno

100

puoselėjamos fermos „Farmer Circle“. Taip pat čia galima įsigyti vietinių ūkininkų produkcijos, gėlių, knygų, stilingų interjero detalių.

VIENODA APLINKA IR IŠRYŠKINTAS AUTENTIŠKUMAS „Senatorių pasažo“ interjero sprendimai buvo patikėti studijai „Yes.design.architecture“. Projekto autorė Indrė Baršauskaitė interjere perteikė ir istorinį autentiškumą, ir modernumą. Pastatas skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį, todėl buvo svarbu pajusti visą objekto atmosferą, tačiau kartu pritaikyti jį šiuolaikinio žmogaus poreikiams.

Interjere naudota spalvinė gama yra artima istoriniai atminčiai, vengiama ryškių spalvų, kurios kontrastuotų su pastato erdvėse paliktomis autentiškomis detalėmis. Ne mažiau svarbus ir medžiagiškumas. „Išskyrus keletą funkcionalių korpusinių baldų, visos kitos medžiagos yra susijusios su pastato istorija, todėl pavyko sukurti natūralią, vienodą aplinką“, – sako I. Baršauskaitė. „Senatorių pasažo“ interjere daug dėmesio skirta autentikai, tiksliau, buvo bandoma išsaugoti kuo daugiau originalių pastato elementų. Vienas pagrindinių vidaus apdailos etapų buvo sienų tinkavimas, nuo kurio kokybės ir pasirinktų technikų tiesiogiai priklauso ne tik ilgalaikiškumas, bet ir estetinė išvaizda.

101

STATYBA

VILNIAUS SENAMIESTYJE ĮSIKŪRUSIOJE MOKYKLOJE SUSIJUNGIA NAUJA IR SENA Nuotr.: Laimonas Ciūnys

Įžengus į naująjį Vilniaus tarptautinės mokyklos pastatą, su pagrindine mokyklos idėja galima susipažinti iš karto – čia tarpusavyje susijungia istorija ir modernumas. Visų pirma pasitinka įspūdingas natūralaus deginto medžio registratūros stalas. Jis simbolizuoja šios vienos seniausių Senamiesčio vietos gaisrų ir nuolatinio atstatymo istoriją. Už jo – senovinių plytų siena. Daug dėmesio skiriama tvarumui ir natūralioms medžiagoms.

Iš pat pradžių buvo planuota rekonstruoti sklype esančius pastatus, iš esmės nekeičiant jų urbanistinės struktūros ir pastatų tūrio, kuo labiau išsaugant autentiškas savybes. Įvertinus pastato istoriją, nuspręsta teritorijoje išgriauti menkaverčius statinius, o bendrą kiemo erdvę uždengti stikliniu stogu – atrijumi. Būtent jis tapo tikra mokyklos šerdimi – čia įrengta scena, profesionali audio ir video įranga leis rengti koncertus, renginius, platūs laiptai pritaikyti auditorijos paskirčiai arba tiesiog laiko praleidimui laisvu nuo pamokų metu. Ir čia, ir kitose mokyklos patalpose daug dėmesio skirta akustikai – sumontuotos akustinės plokštės, lubos.

Dar vienas originalus sprendimas – pastato naujosios dalies uždengimas keraminėmis bagetėmis. Tai padėjo iš dalies išspręsti šviesos trūkumo patalpose klausimą: pagal senamiestyje galiojančius reikalavimus, nebuvo galima

102

STATYBA

didinti matomų langų ploto, todėl uždengus bagetėmis iš pastato išorės matomas tik vienas langas. Nors iš tiesų jie dvigubi. Tas pats ir su stoglangiais – iš viršaus jų visai nematyti.

Interjero dizainerė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė taip pat pabrėžia, kad viso interjero tikslas – jautriai sureaguoti į pastato istorinį palikimą.

MOKYKLĄ KURIA ŽMONĖS Keičiantis mokyklos koncepcijai, būtina keisti ir patalpas, kuriose mokiniai praleidžia didžiąją dienos dalį. Interjerui parinktos ramios spalvos, neužgožiančios patalpose esančių žmonių. „Mokyklą kuria joje esantys žmonės, todėl buvo nuspręsta neperpildyti patalpų papildomomis spalvomis. Mokykloje įrengta fotografijų studija, muzikos įrašų studija. Mansardiniame aukšte – tradicinė biblioteka. Įdomus sprendimas – atviros mokytojų darbo vietos su nuostabiu vaizdu į bažnyčią. Trumpiau tariant, mokykla įkurta jos bendruomenei“, – pasakoja A. Slapikaitė-Jurkonė.

„Statoma mokykla ir šalia esantis gyvenamasis namas susijungia pirmame ir antrame aukštuose. Šie du pastatai remiasi ant bendros kolonos, kuri turi atlaikyti viso pastato svorį, t. y. keturis pastato aukštus bei mansardinę palėpę, – pasakoja UAB „Naresta“ darbų vadovas Mindaugas Stažys. – Reikėjo ypatingo atidumo, kad, atliekant laikančiosios kolonos stiprinimo, o vėliau sporto salės įrengimo darbus, neatsirastų nepageidaujamų deformacijų gyvenamojo namo butuose.“ Anot projektų vadovo Aleksandro Ščensnovičiaus, ne mažiau pastangų prireikė ir įrengiant atrijų: pradėjus jį įgyvendinti, paaiškėjo, kad reikia ieškoti papildomų techninių sprendimų, pvz. kaip įrengti lietaus nuvedimo sistemą, kuri būtų kuo labiau integruota į pastato konstrukcijas taip, kad lietaus vandens nuleidimas būtų maksimaliai nematomas, paslėptas.

Ir architektai, ir interjero dizainerė ne kartą pabrėžė, kad mokykloje vienas svarbiausių aspektų yra šviesa, todėl UAB „Naresta“ įgyvendino ne vieną sprendimą, užtikrinantį kuo didesnį šviesos srautą patalpose.

Pasak jos, visą pastato interjerą iš dalies diktavo tai, kas buvo likę šiame objekte. Be to, kur tik įmanoma, stengtasi atidengti senovinių plytų sienas: jos įsilieja į interjerą ir tampa neatsiejama jo dalimi.

A. Ščensnovičiaus teigimu, svarbu ir tai, kad nebuvo galima keisti esamų langų angų dydžio ar vietos, tad panaudota stoglangių skleidžiama šviesa, įrengti šviesos tuneliai.

Beje, nors daugelis pastato dalių buvo išlaikytos, atsirado ir visiškai naujų erdvių. Pavyzdžiui, mokyklos sporto salė, kuri įrengta naujojo pastato rūsyje. Priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti salė bus atvira visai mokyklos bendruomenei.

„Nors prie gausybės neplanuotų, rekonstrukcijos metu paaiškėjusių, papildomų darbų prisidėjo ir pasaulinės pandemijos sukelti statybinių medžiagų ir įrangos tiekimo grandinės trikdžiai, darbus pavyko užbaigti laiku, kad naujoji mokykla spėtų duris atverti naujiems mokslo metams“ – projekto eigą apibūdina A. Ščensnovič.

Pasaulyje siaučiantis virusas šiek tiek pakoregavo ir mokyklos valgyklos idėją. Iš pradžių norėta čia įrengti didelį stalą, prie kurio būtų galima susėsti visiems kartu kaip šeimoje. Tačiau dabar, laikantis nurodymų, nuspręsta reguliuoti srautus, rinktis mažesnes grupeles.

RANGOS DARBAI – VIENAI PATIKIMIAUSIŲ ĮMONIŲ RINKOJE

Šiandien buvęs konditerijos fabriko „Pergalė“ filialas – neatpažįstamas. Per trumpą laiką iškilęs naujasis mokyklos pastatas yra puikaus komandinio darbo pavyzdys.

Vilniaus tarptautinė mokykla yra unikalus objektas ne vien dėl savo paskirties, bet ir dėl vietos. Sostinės senamiestyje vykusi mokyklos rekonstrukcija buvo nelengva užduotis: šalia pastato nėra papildomos vietos statybų aikštelei įrengti, siauromis gatvelėmis sunkiasvorė technika nepravažiuoja, darbai turėjo būti suderinti su archeologais, nenusižengti senamiesčio pastatus reglamentuojančioms taisyklėms, viskas derinama ne tik su užsakovais, bet ir su savivaldybės atstovais.

Būtent dėl tokių iššūkių ieškota itin patikimų ir profesionalių rangovų, kurie sugebėtų užtikrinti sėkmingą projekto eigą.

Tad nuo pat pirmų akimirkų buvo aišku, kad Vilniaus tarptautinės mokyklos rekonstrukcijos rangos darbai atsidūrė patikimose rankose – visa UAB „Naresta“ veikla bei plėtra yra tikslingai orientuota į patikimo statybos generalinio rangovo poziciją.

Generalinis rangovas:

103

VIRŠ NAUJAMIESČIO PAKYLA JO ĮKVĖPTAS „UPTOWN PARK“ Nuotr. Laimonas Ciūnys, UAB „Vilbra“

Vilniaus Naujamiesčio rajonas yra unikalus: taisyklingas jo gatvių tinklas, skirtingos architektūrinės epochos pastatų perimetrinis išdėstymas sukuria mažus, atskirus daugiafunkcius kvartalus. Šioje sostinės dalyje plevenanti jauki šeimyninė namų atmosfera traukia investuotojus ir naujakurius. Švitrigailos gatvėje iškilusio naujo verslo centro „Uptown Park“ architektūrinę koncepciją jo autoriams padiktavo šio kvartalo gatvių ir pastatų urbanistinė sistema. Kaip teigė UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ direktorius architektas Remigijus Bimba, „kiekvienas Naujamiesčio kiemas yra savitas, kiekviename gali rasti skirtingą pasaulį su savo tvarka, kvapais ir spalvomis“.

Saugomo paveldo aplinka Naujamiesčio kvartaluose lėmė, jog naujasis pastatas yra penkių aukštų. Objekto užsakovė – UAB „Vilbra“ – tarp naujojo verslo centro privalumų mini erdvius naujojo pastato aukštus, kurių vieno plotas siekia net 2 700 kv. m, ir įžvalgius patalpų suplanavimo sprendimus, kurie leidžia lanksčiai bei patogiai planuoti jaukius biurus ir ergonomiškas darbo erdves. A+ energinės klasės pastatas užtikrina geras darbo sąlygas ir mažas eksploatacines sąnaudas visus metus. Po juo įrengta dviejų aukštų požeminė 300 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios patogu liftu pakilti iki savo biuro, taip pat yra dviračių saugykla.

Verslas tokias investicijas vertina – „Uptown Park“ pastatas išnuomotas dar jo statybos pradžioje: naują biurą čia įsirengė pirmasis Lietuvos vienaragis – internetinė naudotų 104

drabužių mainų ir prekybos platforma „Vinted“, taip pat JAV kapitalo IT bendrovė „Bentley Systems“ ir kt. Švitrigailos gatvės 13 numeriu pažymėtas naujasis verslo centras „Uptown Park“ – tai pastatas kvartalas, kurio perimetras apjuosia gretimas gatves. Kaip ir visi Naujamiesčio kvartalai, jis turi vidinį kiemą. Naujojo pastato tūris yra vizualiai pakeltas, tarsi sklendžiantis virš gatvių, ir ne saugo, o atveria ryšį su viduje esančia kiemo erdve – ne tik vizualiai, bet ir funkciškai. Į pastato kiemą galima patekti nuo Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžos bei atkuriamos istorinės Amatų gatvės. „Uptown Park“ matomas atvažiuojant iš pietvakarinės miesto dalies, nuo oro uosto ir nuo miesto centro pakilus ant Tauro kalno. Nuo jo pėsčiomis galima pasiekti Senamiestį.

Kaip pasakoja architektas R. Bimba, nelengvas iššūkis buvo parinkti naujojo pastato mastelį. „Aplinkinės gatvės labai spalvingos – įvairūs pastatų tūriai, laikotarpiai ir medžiagiškumas. Tad buvo svarbu naujojo pastato tūrio proporciją suderinti su Naugarduko gatvės septintojo dešimtmečio gamyklinių pastatų matmenimis ir Švitrigailos gatvėje išlikusiais tarpukario medinukais bei mūriniais 3–4 aukštų pastatais“, – sako jis. Šviesus pastato fasadas sukurtas į visumą sudėjus jį supančių namų mastelį ir jų langų ritmiką. Jame atsispindi Naujamiesčio esmė – ritmas, dydis, spalva ir šviesa. Fasadų medžiaga pasirinkta kaip alternatyva skirtingų laikotarpių gretimų pastatų medžiagiškumui – greta dominuoja medis, geltonų plytų mūras ir silikatinės plytos. Stiklinis fasadas su varstomais langais užtikrina natūralią dienos šviesą darbo vietose. Vidinio kiemo fasado konstrukcija tokia pat, kaip išorinio, tad visose pastato patalpose užtikrintas natūralus apšvietimas per langus.

Verslo centro interjere sienoms ir luboms dažyti panaudoti dažai „Sadolin Professional P6“, kuriems suteiktas „Nordic Swan“ („Šiaurės gulbės“) sertifikatas. Jie išsiskiria aukščiausiais kokybiniais parametrais, atsparumu dėvėjimui bei drėgmei, jais itin lengva dengti paviršius, o lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis produkte labai mažas, tad šie dažai yra tvarus ir patikimas dažymo sprendimas.

Nuo verslo centro „Uptown Park“ statybos pradžios buvo keliami aukšti reikalavimai rangos darbų kokybei ir jų atlikimo terminams, didelis dėmesys skirtas kokybiškoms naudojamoms medžiagoms bei gaminiams, itin akcentuota darbų vykdymo kultūra ir sauga. Šių reikalavimų įgyvendinimą sėkmingai koordinavo statinio statybos valdytoja ir techninės priežiūros vykdytoja UAB „Keista“. Požeminė „Uptown Park“ pastato dalis užėmė visą sklypo plotą, tad vienas iš pirmųjų svarbių konstrukcinių statybos sprendinių buvo pastato 7 m gylio požeminės dalies atraminių sienų įrengimas visu sklypo perimetru, neįkeliant „kojos“ į kaimyninius sklypus. Buvo atsisakyta standartinio inkarų įrengimo ir atraminiai pastato poliai išramstyti metalinėmis konstrukcijomis sklypo viduje. Darbų planavimą taip pat sunkino objekto vieta: juk darbus teko organizuoti prie vienos judriausių Vilniaus centre – Švitrigailos gatvių. Tačiau sėkmingai suvaldyti „Uptown Park“ statybos procesus ir vykdyti užsakovo įsipareigojimus nuomininkams, besikeičiant sprendimams bei išorės aplinkybėms, bendrovei „Keista“ padėjo didelė šios statybų valdytojos patirtis įgyvendinant ne vieną didelį projektą. Visas statybos procesas vyko sklandžiai, o statybose darbų metu atsiradusius nenumatytus uždavinius sprendė didelę inžinerinę patirtį turinti bendrovės specialistų komanda.

Statybos valdymas ir techninė priežiūra:

105

STATYBA

ŠIMTMEČIO INVESTICIJA: LIETUVOS PAŠTO AUTOMATIZUOTAS SIUNTŲ SKIRSTYMAS Nuotr. Laimonas Ciūnys, Lietuvos paštas

Modernūs logistikos centrai ir sandėlių kompleksai naikina senus stereotipus – šiandien tai daug daugiau nei daiktų saugojimo patalpos. Naujasis Lietuvos pašto Vilniaus logistikos centras lapkričio viduryje jau pradėjo automatizuotai skirstyti siuntas ir korespondencijas.

Logistika yra svarbiausia pašto veikla, didžiausias nematomas darbas, todėl naujasis automatizuotas logistikos centras vadinamas vienu svarbiausių strateginių Lietuvos pašto projektų ir bene didžiausia investicija per 102 veiklos metus.

Naujo logistikos centro projekto įgyvendinimo imtasi 2017 metais. Įvertinus Lietuvos pašto turimus sklypus, pasirinkta logistikos centrą statyti Vilniuje, įmonės sklype Metalo gatvėje. Paštui itin aktualu, kad šis sklypas yra arti Vilniaus oro uosto, prie jo patogu privažiuoti ir darbuotojams, ir logistikos transportui. Didžioji dalis siuntų atkeliauja į Vilniaus oro uostą, tad šalia esantis logistikos centras leidžia išvengti papildomo transportavimo. Apie 50 % visų Lietuvos siuntų lieka Vilniaus apskrityje, tad jų pristatymas bus greitesnis, vyks centralizuotai – Vilniaus logistikos centre, o visa informacija apie siuntas bus skaitmeninama. Planuojama, kad visiškai automatizuotas skirstymo procesas naujame logistikos centre veiks jau 2021 m. pavasarį. Projektas iš dalies finansuojamas Šiaurės investicijų banko (angl.

Nordic Investment Bank, NIB) lėšomis.

Vienas pagrindinių Lietuvos pašto tikslų buvo modernus, draugiškas aplinkai ir patogus darbuotojams logistikos

106

STATYBA

centras. Daug dėmesio projekte užsakovai skyrė pastato inžinerinėms sistemoms, veiklos tęstinumui užtikrinti. Kadangi buvo montuojama daug ir įvairios įrangos, papildomai buvo įvertinti grindų stiprumo, įrangos skleidžiamo triukšmo, saugos reikalavimai. Pastate įrengta muitinės zona, dirbs kinologai, bus laikomi grynieji pinigai.

Naujasis Lietuvos pašto logistikos centras yra daugiau nei 14 tūkst. kv. m ploto, 6 m aukščio, o tai nėra standartinis sprendimas. Taip pat yra nedaug logistikos centrų, kuriuose būtų tiek daug vartų – iš viso 46 vartai mikroautobusams ir 12 – sunkiasvorėms mašinoms. Pro mikroautobusų vartus kiekvieną rytą išvažiuoja automobiliai, kurių maršrutas apima Vilniaus apskritį, o sunkiasvorės mašinos veža krovinius į kitas Lietuvos apskritis.

Tarp investuotojų reikalavimų buvo didelis pastato energinis efektyvumas, kurio siekiant ant pastato stogo vieta skirta saulės jėgainei, o prie pastato įrengtos elektromobilių krovimo stotelės. Pastate naudojami modernūs apšvietimo, šildymo ir pastato sistemų valdymo sprendimai. Statybų metu nuspręsta panaudoti buvusių pastatų sumalto betono liekanas, todėl buvo sutaupyta laiko ir išteklių.

Dviejų aukštų pastate, kurio plotas yra 14 150 kv. m, vienu metu gali dirbti 150–200 žmonių. Didžiąją pirmojo aukšto dalį užims įranga: skirstymo konvejeriai, darbo stotys ir kt.

Projekto užsakovų vertinimu, puikus sprendimas – dideli stoglangiai, pro kuriuos patenka daug natūralios šviesos.

Tad naujasis Lietuvos pašto logistikos centro pastatas visiškai atitinka aplinkai draugiško pastato reikalavimus.

dangos privažiavimo kelius. Dangų konstrukcijos buvo parinktos atsižvelgiant į numatomą intensyvų sunkiasvorių automobilių judėjimą teritorijoje. Dalį neužstatyto sklypo ploto sudaro žaliosios zonos.

Lietuvos pašto automatizuotą logistikos centrą – šiuolaikinių inovatyvių sandėlių komplekso pavyzdį – pastatė patyrusi generalinės rangos bendrovė „Conresta“. Šio didelės svarbos objekto projektavimas ir statybos valdymas vyko „Trimble Connect“ aplinkoje. Sukurtas „As build“ BIM modelis užsakovui leis ateityje lengvai eksploatuoti pastatą.

BIM modelis taip pat taikytas projektavimo metu. Papildomai stebėti objekto finansams ir grafikams naudota SBS projekto programa. „Suprantame naujojo automatizuoto logistikos centro svarbą Lietuvos paštui. Darbams pasitelkėme pažangiausias technologijas, pastatui pritaikėme išmanius sprendimus, kad jo eksploatacija būtų kuo efektyvesnė“, – sako įmonės „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis.

Lietuvos pašto automatizuotas logistikos centras išsiskiria moderniais sprendimais ir inovatyvia panaudota įranga.

A+ energinės klasės logistikos centre įdiegta išmanioji pastato valdymo sistema (PVS), kuri stebi vėdinimo, šildymo, elektros energijos tiekimo bei vartojimo ir apsaugos sistemos veiklą. Sėkmingai įgyvendintas tikslas pastatyti lengvai valdomą pastatą.

UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais.

Ant pastato stogo vieta skirta saulės jėgainei, todėl jo konstrukcijoms buvo tinkamai parinktos apkrovos ir suprojektuoti tokie stogo elementai, kokie reikalingi saulės elementams išlaikyti. Visos komplekso statybinės medžiagos parinktos visapusiškai išanalizavus savybes – jos patvarios, ekonomiškai eksploatuojamos, nesidėvinčios.

Sutvarkyti statomo logistikos centro sklypą sostinės Kirtimų mikrorajone, Metalo gatvėje, buvo patikėta atestuotai kelių ir gatvių tiesimo bendrovei UAB „Gevalda“, kuri per gana trumpą statybos laikotarpį teritoriją pritaikė naujam pastatui statyti. Per metus nuo statybų pradžios įmonės specialistai 2,8 ha sklype įrengė įvairių dangų: sklype dominuojančias betoninių trinkelių dangos aikšteles ir asfaltbetonio

Vienas pagrindinių tikslų buvo laiku suprojektuoti Lietuvos pašto veiklai reikalingas patalpas ir įgyvendinti projektą pagal patvirtintą grafiką, kai teritorija dar buvo apstatyta senais statiniais. Bendrovei „Conresta“ pavyko sutrumpinti statybos terminus trimis mėnesiams. Šis įspūdingas rezultatas tapo įmanomas, nes generalinis rangovas sėkmingai įveikė objektyvias kliūtis.

Generalinis rangovas:

107

STATYBA

VERSLO CENTRO BLC2 KOMPOZICIJA SU VIENYBĖS AIKŠTE: BALTUMU SUSPINDUSI ISTORINĖ ERDVĖ Nuotr.: SBA

Kaune šiemet atnaujinta viena centrinių miesto erdvių: istorinė, XIX a. viduryje suformuota, Vienybės aikštė K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvių sankirtoje suspindo baltumu, o šalia jos baigtas rekonstruoti verslo centro BLC2 pastatas. Šio sudėtingo projekto autoriams ir rangovams reikėjo atsižvelgti į istorinį miesto ir vietos kontekstą bei architektūrinį paveldą, išlaikyti šios miesto dalies identitetą ir iš esmės atgaivinti visą architektūrinį kompleksą.

Pagrindinė architektų užduotis buvo sukurti šviesią daugiafunkcę erdvę. Vokietijos architektų grupės „3deluxe“ ir „Giedraitis & architektai“ komandos sukurtas BLC2 verslo centro ir Vienybės aikštės atnaujinimo projektas – išskirtinis ne tik Lietuvoje, bet ir Europos mastu: tarptautinis įvertinimas skirtas projekto architektūrinei koncepcijai, Vokietijos dizaino apdovanojimuose pripažintai geriausia „Miesto erdvės“ kategorijoje. Projektą nuo 2017 m. įgyvendino SBA nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“.

Nors sovietmečiu statytas kelių korpusų „Pramprojekto“ kompleksas neįtrauktas į saugomų objektų sąrašą, buvo nuspręsta jo negriauti, o iš esmės modernizuoti, išsaugant gana vertingą sovietinio modernizmo statinio charakterį. „Pavyko išlaikyti dominuojančią baltą fasadų spalvą, būdingus vertikalius piliastrus, daugmaž pagal pirminio projekto charakterį perstatyti vieną iš pastato korpusų, anksčiau stipriai stilistiškai sudarkytą. Pašalinome vieną prie pastato nederėjusį antstatą ir pagal bendraautorių vokiečių eskizus suprojektavome naują modernų korpusą bei panašios stilistikos antstatą ant kito korpuso stogo“, pasakojo architektas Rimantas Giedraitis.

108

STATYBA

Pastatų fasadų apdailai pasirinktas baltas struktūrinis tinkas, įvairovės suteikiantys melsvai pilki tamsinti kvadratiniai langai, o naujai pastatytame korpuse – lenkti, atkartojant Kauno art deco stilių. Administracinė pastato paskirtis išliko, bet nebuvo galimybės padidinti patalpų aukščio, o inžinerinės sistemos montuotos palubėje, tad pasirinkta neįrengti pakabinamų lubų, siekiant vizualiai praplėsti erdvių aukštį. Be to, padidintas liftų skaičius, įrengti nauji sanitariniai mazgai, virtuvėlės, panaikinta koridorių ir kabinetų sistema. Sukurtuose atrijuose suformuoti pagrindiniai pastato įėjimai. Fasadams, vidaus apdailai, stogo konstrukcijoms parinktos medžiagos užtikrina kokybę ir didelį pastato energinį efektyvumą: BLC2 įvertintas A+ energine klase. UAB NIT tiekė efektyvią ir „Eurovent“ sertifikuotą pastato mikroklimato įrangą, kuri užtikrina tinkamas ir komfortiškas darbo sąlygas visais metų laikais. Verslo centre – maždaug 1,5 tūkst. darbo vietų, jose užtikrinamas natūralus apšvietimas, mikroklimato kontrolė. Visą biurų kompleksą pastatai sudaro keturi skirtingo aukščio – 5, 7 ir 13 aukštų – statiniai. „Pastato ir aikštės stilistika sąmoningai nederinta – aikštės sprendimai pagal „3deluxe“ projektinius siūlymus aiškiai kontrastuoja su visa aplinka – tiek tarpukario, tiek modernesne ar senesne. Bet pasaulyje yra daugybė sėkmingų tokio kontrastinio sprendimo pavyzdžių. Tikime, kad ir šis sėkmingas“, - pabrėžė architektas.

Aikštei parinktas šviesus granitas, kurį nupirko Kauno savivaldybė, laisvos formos liejiniams joje – baltas betonas.

Tad skirtingus BLC2 korpusus ir aikštę vienijanti balta spalva sukuria vientisą vaizdą.

Baltojo granito plokštės yra ilgaamžės, atsparios temperatūros permainoms, druskai, vandeniui ir išlaikys techniką bei didelį žmonių srautą. Jas tiekusi UAB „Vaineta ir partneriai“ iš viso į Kauną iš Portugalijos atgabeno 11 tūkst. m2 granitinių grindinio elementų, kurie Vienybės aikštės projektui pagaminti pagal specialų užsakymą – gamintojui buvo nurodyti plokščių, pakopų ir kitų detalių matmenys.

Kiekviena granito plokštė svėrė beveik po pusę tonos, bet buvo ir itin sunkių grindinio detalių – kai kurių pakopų svoris siekė 2 tonas, tad prireikė ir netradicinių granito tiekėjo sprendimų.

Portugališko baltojo granito dangos plokštėmis Vienybės aikštę išklojo ir luitų montavimo darbus atliko UAB „Gevalda“.

Jos direktorius Valdemaras Karlonas sako, kad itin sunkioms granito plokštėms pakelti teko naudoti specialius mechanizmus, skirtus dideliems gaminiams montuoti, be to, darbo procese prireikė ir netradicinių sprendimų. Šis darbas bendrovei buvo unikalus ir neįprastos specifikos, bet sėkmingai pavyko užtikrinti užsakovo reikalaujamą darbų kokybę, kartu išlaikant didelį darbo tempą.

Vienybės aikštėje sukurta erdvė miesto renginiams ar koncertams. Joje įrengtas fontanas. Aikštės aplinka – labai daugiafunkcinė, nuo gyvenamosios ir administracinės, iki edukacinės ir turistinės paskirties, aplinkui – intensyvus automobilių eismas, greta – daugybė svarbių monumentų.

Atsakingus Vienybės aikštės rekonstrukcijos darbus ir požeminės automobilių saugyklos įrengimo darbus atliko „Veikmės statyba“. Po visa aikšte įrengtos dviejų aukštų požeminės 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelės vietoje buvo daugybė inžinerinių komunikacijų. Požeminėje automobilių aikštelėje buvo projektuojamos ir įrengtos monolitinės įtempto gelžbetonio perdangos, turinčios išlaikyti didelės aikštėje susirinkusios minios ir aptarnaujančio transporto svorį, tuo pat metu požeminėje stovėjimo aikštelėje leidžiant naudoti didelius tarpatramius sklandžiam automobilių judėjimui ir parkavimui.

Medžiams sodinti buvo suformuotos didžiulės betoninės talpos, „kabančios“ požeminės automobilių aikštelės palubėje.

Unikalus sprendimas – banguojantys laisvų formų liejiniai iš specialaus betono. Jie ir dirbtinis upelis įrėmino augaliją ir žaliąsias zonas, kuriose pasodinta 12 brandžių pušų ir beržų bei 5 tūkst. kitų augalų. Atnaujinta ir atgijusi Vienybės aikštė papuošė Kauno veidą.

109

NAUJA RYŠKIA MOKYKLA SOSTINĖJE DŽIAUGIASI DAUGIAU NEI 1000 MOKINIŲ Nuotr. Laimonas Ciūnys

Mokyklos statybos visuomet sulaukia nemažai visuomenės dėmesio, ypač tuose rajonuose, kuriuose jaučiamas mokymo įstaigų stygius. Pašilaičių mikrorajonas Vilniuje laikomas viena tankiausiai apgyvendintų vietovių sostinėje, todėl naujos mokyklos buvo laukiama jau ilgai. Rugsėjo 1-ąją čia duris atvėrė visiškai nauja, moderni, daugiau nei 1 tūkst. moksleivių priimanti Gabijos progimnazija.

Pastate įrengti modernūs gamtos mokslų, informatikos ir technologijų kabinetai, laboratorijos, sporto salė, interaktyvios veiklos kupina mažoji sporto salė, erdvi aktų salė su scena ir kokybiška apšvietimo bei garso įranga, kostiumų ir grimo kambariais, biblioteka su skaitykla, dailės studija, choreografijos salė, fotolaboratorija. Pastate rasta vietos ir mokyklos muziejui.

Viso pastato konstrukcijų projektavimas ir techniniame, ir darbo projekte buvo patikėtas UAB „T3M-16“. Įmonės direktoriaus Martyno Bružo teigimu, kuriant pastato vidines ir išorines erdves, buvo būtina atsižvelgti į visus privalomus techninius reikalavimus, vaikų saugumą, erdvių funkcionalumą, estetinę ir komfortišką aplinką bei inovatyvių technologijų panaudojimą Dėmesį iš karto traukia išskirtinis pastato fasadas. 5,5 tūkst. kv. m. fasado apšiltinimo – dekoratyvinio tinko įrengimo darbus laiku ir kokybiškai atliko UAB „Tomkara“.

110

NAUJAS MOKYKLOS KONCEPTAS

INTERJERE – VIENTISUMAS IR RYŠKŪS AKCENTAI

Gabijos progimnazijos architektas, UAB „JAS“ vadovas Virgilijus Juozaitis pasakoja, kad naujasis mokyklos projektas gimė perdarant dar 2011 m. kitos įmonės kurtą projektą, kuris šiandien jau neatitinka keliamų reikalavimų.

Ir fasade, ir vidaus interjere naudoti ryškios geltonos spalvos elementai. Pasak V. Juozaičio, pateikus kelis variantus, Vilniaus miesto architektas pasirinko būtent šią spalvą.

„Nekeitėme tik pastato ploto bei aukštingumo, visa kita kūrėme iš naujo: interjerą, fasadus, sporto salės išdėstymą, aplinką, – pasakoja V. Juozaitis. – Pavyzdžiui, atrijus buvo numatytas jau pirminiame projekte, tačiau mes keitėme dangas, stogą, medžiagas.“ Anot jo, sporto salė buvo smarkiai išplėsta, todėl dabar ji – viena didžiausių Vilniuje. Be to, šalia įrengta ir mažoji salė, kurioje gausu interaktyvių pramogų. Svarbu ir tai, kad visa mokykla pritaikyta neįgaliesiems.

Pagrindiniame hole įrengtas atrijus, kuris užtikrina natūralios šviesos srautą mokykloje. Dekoracijoms pasirinkti tikro ąžuolo kamienai su dirbtiniais lapų vainikais.

Gabijos progimnazijoje sukurtos ne tik jaukios šviesos patalpos, bet ir sumontuota moderni įranga. Kiekvienoje mokyklos patalpoje yra galimybė individualiai naudoti šildymo ir kondicionavimo sistemas, kiekvienoje klasėje mokiniai ir mokytojai gali naudotis naujomis interaktyviomis lentomis.

„Interjere naudojome ir iš pradžių sunkiai pastebimus sprendimus, pavyzdžiui, šoninės koridorių sienos yra dažytos geltona spalva, tačiau ji keičiasi kylant aukštais į viršų.

Pirmame aukšte naudotas tamsesnis atspalvis, o viršutiniame gerokai šviesesnis“, – sako V. Juozaitis.

Pagrindiniu iššūkiu architektas įvardija tai, kad nuo pat pradžių nebuvo apsispręsta, kiek mokinių turėtų tilpti pastate: projekto metu šis skaičius buvo padidintas kone keliais šimtais.

Paklaustas, kurį projekto sprendimą laiko netikėčiausiu, V. Juozaitis įvardija pačią mokyklą apskritai: „Kai pamačiau pabaigtą mokyklą, pirma mintis buvo, kad Lietuvoje tokių daugiau nėra. Nesitikėjau tokio gero, išskirtinio rezultato: pradedant originaliomis erdvėmis, komfortu, reikalavimais, naudota įranga ar baldais. Nuostabu.“ Architektas negailėjo gerų žodžių projekte dirbusioms įmonėms, ypač generaliniam rangovui UAB „Conresta“.

Jo teigimu, įmonės specialistų sprendimai buvo orientuoti ir į ekonominį statybų aspektą, ir į laiko bei darbuotojų resursus: „Toks požiūris iš tiesų palengvina visos projekte dirbusios komandos darbą.“

111

STATYBA

„CONRESTA“ OBJEKTE PRITAIKĖ MODERNIUS DARBO ORGANIZAVIMO METODUS Nors mokykla dažniausiai asocijuojasi tik su tradicinėmis klasėmis, tačiau šiuolaikinės mokymosi įstaigos koncepcija žengia modernumo keliu: Vilniaus Gabijos progimnazijoje įrengtos skirtingų paskirčių patalpos, pasiekti itin aukšti kokybės ir higienos reikalavimai. Viso pastato ir skirtingų jo erdvių statybas organizavo gerai žinoma generalinės rangos įmonė – UAB „Conresta“.

Progimnazijos statybų proceso metu buvo papildytos rangos darbų apimtys – perprojektuota technologinė dalis su baldais, įrengti įmontuojami baldai ir mokyklos įranga Statybas reikėjo suspėti užbaigti iki mokslo metų pradžios, todėl statinio konstrukcijos buvo įrengiamos pasitelkiant dvi darbuotojų pamainas. Įrengiant pastato vidų buvo panaudota inovatyvi technologija sienoms glaistyti ir dažyti be tinkavimo darbų – ji užtikrino apie 20 % trumpesnius vidaus apdailos įrengimo terminius. Ne mažiau svarbu buvo užtikrinti statinio energinę klasę bei ekonominio naudingumo reikšmes. Be to, reikėjo suprojektuoti ir pastatyti tarptautinius standartus atitinkančią daugiafunkcę sporto salę, išmaniąsias klases. Įmonei „Conresta“ pavyko išpildyti visus užsakovo keltus reikalavimus per iš anksto numatytą laikotarpį, todėl mokiniai Rugsėjo 1-ąją jau galėjo džiaugtis naujomis patalpomis.

112

STATYBA

Statybų piko metu objekte dirbo beveik 250 darbininkų. Siekiant optimaliai suvaldyti didelės apimties statybų procesą ir suspėti įgyvendinti numatytus terminus, darbai organizuoti naudojantis LEAN metodika: kiekvieną rytą aptarinėjami dienos plano ir fakto rodikliai, atsižvelgiant į bendrą objekto darbų vykdymo grafiką. „Didžiuojamės turėję galimybę valdyti Gabijos progimnazijos statybas, kuriomis prisidedame prie jaunųjų talentų ateities. Statydami šiuolaikišką švietimo įstaigą net ir sudėtingomis visai šaliai sąlygomis, įgyvendinome projektą laiku ir džiaugiamės, kad Vilniaus mokykloje telpa rekordinis skaičius moksleivių. Viliamės, kad mokymasis patogioje ir modernioje aplinkoje paskatins moksleivius siekti dar aukštesnių tikslų bei rezultatų“, – sako įmonės „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis.

Progimnazijos pastatas iškilo šalia Gabijos gimnazijos, todėl abi mokymo įstaigos bendrai naudosis teritorija su žaidimo ir sporto zona pradinėms klasėms, sporto aikštelėmis bei dviračių stogine.

Generalinis rangovas:

113

STATYBA

AKMENĖJE – REKORDINĖ PLYNO LAUKO INVESTICIJA LIETUVOJE Nuotr.: Kalvasta, VMG

Lyderiaujanti Baltijos šalyse medienos perdirbimo bei baldų gamybos grupė „Vakarų medienos grupė“ (VMG grupė) baigė statyti medienos drožlių plokščių gamyklą Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

„Tvarus investavimas yra strateginė VMG grupės kryptis: nauja gamykla Akmenėje iškilo kaip vienas iš VMG grupės strateginių investicinių projektų. Tai rekordinė plyno lauko investicija Lietuvoje ir viena galingiausių gamyklų Europoje, kurios kuriama vertė ilgainiui atsispindės ir Lietuvos ekonominiuose rodikliuose, – sako įmonės atstovė Gerda Šešplaukytė. – Be to, dėl savo pajėgumų ir unikalios gamybos technologijos gamykla suteiks reikšmingą impulsą statybų, baldų, medienos perdirbimo ir kitiems esminiams šalies verslo sektoriams. Tad galime sakyti, kad sėkmingas tokio investicinio projekto įgyvendinimas žymi ne tik VMG grupės, bet ir šalies pažangą.“ Pasak jos, Akmenės regionas VMG grupės projekto plėtrai pasirinktas dėsningai. Pirmiausia dėl glaudaus bendradarbiavimo su vietos savivalda: jų pastangomis buvo sukurta palanki investicinė terpė, užtikrintas palaikymas, jaučiamas per visą projekto įgyvendinimo laiką. Dėl itin didelės reikšmės VMG projektui Akmenėje suteiktas regioninės svarbos statusas. Be to, Akmenės LEZ sujungs su magistraliniu geležinkelių tinklu – iki gamyklos tiesiama geležinkelio atšaka. Šiuo privažiuojamuoju geležinkeliu naudosis VMG grupė, tačiau yra numatytos ir rezervinės atšakos, kurios galės aptarnauti ir kitas LEZ įsikursiančias įmones.

Anot įmonės atstovės, statybų metu reikėjo išpildyti ypač aukštus tarptautinius reikalavimus, preciziškai užtikrinti tvaraus investavimo standartų laikymąsi: gamykla šiuo metu visiškai atitinka nacionalinius ir tarptautinius poveikio aplinkai bei aplinkosaugos standartus.

114

STATYBA

Gamykloje už geodezinių ir kadastrinių matavimų tikslumą buvo atsakinga UAB „Geopartneris“, kurios specialistai ne tik naudoja pačią naujausią matavimo įrangą, bet ir gali užtikrinti visos reikiamos dokumentacijos parengimą skirtinguose statybų etapuose. Statybos darbų metu atliktas gamyklos ir jos visų pastatų dalinis pridavimas, tarpiniai kadastriniai matavimai, patvirtinti geodeziniai planai. Pagal sudarytus geodezinius planus atliktos pastatytų pastatų kadastrinių matavimų bylos.

PROJEKTUOTOJŲ BENDRADARBIAVIMAS TĘSĖSI IKI PAT STATYBŲ PROCESO PABAIGOS Vienos didžiausių Lietuvos gamyklų projektavimo darbus atliko UAB „Bendrieji statybų projektai“ – tai jau trečioji jų kartu su UAB „Vakarų medienos grupė“ sukurta gamykla.

Pasak įmonės projektų direktorės Jolantos Vaitkūnienės, bendradarbiavimas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo pasirašyta projektavimo sutartis. „Vyko ne vienas susitikimas su statytoju ir technologinės linijos tiekėju, Vokietijos įmone „Siempelkamp“, aptariant planuojamą technologiją, žemės sklypo ir aplinkinių teritorijų galimybes statyti tokio lygio gamybinį kompleksą, – apie darbų pradžią pasakoja J. Vaitkūnienė. – Konsultacijos prasidėjo dar 2017 m. pabaigoje, sutartį pasirašėme 2018 m. kovą. Tokių apimčių objektuose projektuotojas dirba iki pat statinių pridavimo eksploatacijai dienos, kai pasirašomas užbaigimo aktas. Buvo iš tiesų gera prisidėti prie tokio dydžio lietuviško kapitalo įmonės statybų.“ Pašnekovės teigimu, daugiausia projektuotojų dėmesio, atidumo ir kruopštumo skirta technologijos sistemos užduočių analizei, jų supratimui ir įvykdymui, o be statytojo įmonėje dirbančių, profesionalių ir daug patirties turinčių specialistų tai pasiekti būtų buvę išties sunku. Svarbu ir tai, kad gamyklos statybos buvo išskirtinės ne tik savo dydžiu, bet ir priimtų sprendimų smulkmeniška analize, rangovų lankstumu bei savivaldybės bendradarbiavimu.

Vienas svarbiausių reikalavimų buvo tai, kad projektiniai sprendiniai atitiktų ne tik teisinių aktų reikalavimus, bet ir užsakovo poreikius bei viziją. Daug dėmesio skirta ir tvaraus dizaino principų išlaikymui, aplinkosaugai, visuomenės sveikatai, antrinių žaliavų panaudojimui. „Sutartiniai terminai buvo gana trumpi. Užduotys iš Vokietijos technologinių įrenginių tiekėjo plaukė viena po kitos, į visus pasikeitimus reikėjo reaguoti greitai, skubiai integruoti į projektinius sprendinius, žaibiškai daryti pakeitimus ir nesuklysti, o projektas išties didelės apimties. Tai pareikalavo iš komandos didelių darbinių resursų ir profesionalumo“, – teigia J. Vaitkūnienė.

Projektų direktorė pabrėžia, kad dėl sėkmingos darbų eigos reikia padėkoti ir Akmenės savivaldybės administracijai, kuri operatyviai suteikė visapusišką pagalbą.

115

STATYBA

VMG grupės atstovai džiaugiasi, kad pavyko sėkmingai išvystyti reikiamą infrastruktūrą, pati statybų eiga buvo sklandi. Daugiau nei 70 % visų statybos darbų savo jėgomis atliko generalinis projekto rangovas – UAB „Kalvasta“.

Be to, jie sugebėjo sklandžiai koordinuoti itin didelį objekte dirbusių įmonių skaičių: tinkamai sudarė darbo grafikus, stebėjo statybų proceso eigą, todėl buvo išvengta nesklandumų. UAB „Kalvasta“ užtikrino efektyvią tarpusavio komunikaciją su kitomis objekte dirbusiomis įmonėmis: visa informacija iš projektuotojų ir užsakovų buvo perduodama per generalinį rangovą.

PER PUSANTRŲ METŲ PLYNAME LAUKE ĮKURTI GAMYKLĄ – NELENGVA UŽDUOTIS Moderniausiai gamyklai Baltijos šalyse pastatyti ieškota patikimų bei ilgametę patirtį turinčių rangovų, kurie užtikrintų sklandų itin didelės gamyklos statybų procesą.

UAB „Kalvasta“ per pusantrų metų pastatė daugiau nei 52 tūkst. kv. m gamyklą, sumontavo beveik 5 tūkst. t metalo konstrukcijų bei įrengė 50 tūkst. kv. m stogo. Tai – viena didžiausių plyno lauko investicijų Lietuvoje. „Kalvasta“ paruošiamuosius darbus pradėjo 2018 m. pavasarį, o statybų leidimas gautas tų pačių metų lapkritį, tad bendri statybos terminai buvo labai trumpi – vienu metu objekte visuomet dirbo ne viena įmonė, darbai vykdavo ir 14 valandų per parą. „Vertinant statybų apimtis ir jų intensyvumą, galima minėti ir tai, kad statybų piko metu objekte dirbo daugiau nei 500 darbininkų. Iš tiesų darbų įkarštyje čia buvo ištisas gyvas statybų miestelis – turėjome netgi maisto tiekėją, tad objekte buvo savotiška nuosava kavinė“, – sako UAB „Kalvasta“ statybų direktorius Aivaras Kukšta.

Nors darbai buvo intensyvūs ir didelės apimties, įmonės „Kalvasta“ specialistai iškeltas užduotis įvykdė per numatytus terminus ir be trikdžių. „Vos per kelerius metus vieta pasikeitė neatpažįstamai – dabar čia išvystyta puiki infrastruktūra, – pasakoja A. Kukšta. – Teko įdėti nemažai pastangų, kad nestrigtų medžiagų pristatymas ir darbai vyktų sklandžiai. Tačiau mums pavyko.“ Pašnekovo teigimu, pačioje Akmenėje nėra pakankamai pajėgių įmonių, kurios galėtų medžiagomis aprūpinti tokio dydžio objektą. Vienas iš sprendimų – panaudotas betono mazgas. Jis leidžia ne tik reikiamu metu visiškai aprūpinti statybvietę pageidaujamu betono kiekiu, bet ir padeda užtikrinti geresnes betono savybes, kai jo nereikia transportuoti ilgu atstumu, bei pasiekti reikšmingą naudą taupant užsakovo lėšas. Iš viso projekte panaudota daugiau nei 45 tūkst. kub. m betono.

Pasak A. Kukštos, gamyklai buvo kelti patys aukščiausi reikalavimai – nukrypimai nuo projekto buvo skaičiuojami milimetrų tikslumu, tad klaidų būti tiesiog negalėjo. Technologiniai kriterijai buvo derinami ne tik su lietuvių projektuotojais, bet ir su Vokietijos – tokiam komandiniam darbui reikėjo greitų sprendimų ir jų praktinio pritaikymo.

116

STATYBA

tik pavienes medžiagas, bet ir sisteminius sprendimus visų tipų objektams.

Daug dėmesio skirta ir konstrukcijų dangoms. Atsižvelgdama į pastato paskirtį ir metalo konstrukcijų dangai keliamus reikalavimus, tokius kaip atsparumas atmosferos poveikiui ir dilimui, kompanija „Tikkurila“ pasiūlė sprendimą – metalo konstrukcijos pramoniniu būdu dažytos dažais „Tikkurila Temadur SC-F 50“. Tai dvikomponenčiai, greitai džiūstantys, pusiau blizgūs poliuretaniniai dažai su antikoroziniais pigmentais ir alifatinio izocianato kietikliu.

Pagal konkrečias technologijas paklota trinkelių danga išsiskiria ilgalaikiškumu, atsparumu susidėvėjimui, puikiu estetiniu vaizdu. Užsakovai gali rinktis trinkelių spalvą, dydį ir formą. UAB „Storoma“, rinkoje gerai žinoma kaip atestuota ir patikima įmonė, dirbanti ir su privačiais, ir su itin didelius objektus statančiais klientais, naujosios gamyklos teritorijoje įrengė betono trinkelių aikšteles, buvo atsakinga ir už pagrindų betonavimui įrengimą, žolynų bei aplinkos sutvarkymą. ĮSPŪDINGOS DARBŲ APIMTYS Gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatų ir statinių statybos projekte Akmenės rajone UAB „Aukeda“ atliko apie 4,5 tūkst. kub. m betonavimo darbų. Visi įmonės atlikti darbai šiame objekte apėmė betonavimą, pamatų įrengimą, daugiasluoksnių plokščių, metalinių konstrukcijų montavimą, monolitinių perdangų betonavimą, skardinimą, taip pat priešgaisrinių kopėčių, cokolinių plokščių ir ACO latakų bei preso tepalo kanalo įrengimą. Įmonės specialistams teko įveikti ne vieną iššūkį dėl sklypo specifikos: klinčių atsargos Lietuvoje negiliai slūgso ir kasamos būtent Akmenės rajone, kur daug metų eksploatuojami Karpėnų ir Menčių klinčių telkiniai. Tad pagrindiniai sunkumai buvo nepalankus gruntas, kurio didelę dalį sudarė klintys, o tai apsunkino kasimo darbus.

Be to, dėl aukšto gruntinio vandens lygio įmonės „Aukeda“ specialistams kartu su projektuotojais teko priimti skubius sprendimus dėl papildomos vandeniui atsparios hidroizoliacijos.

MILIMETRŲ TIKSLUMU Vienas svarbiausių šios gamyklos išskirtinumų – nepriekaištinga kokybė. Ir užsakovai, ir Lietuvos bei Vokietijos projektuotojai reikalavo, kad visas projektas būtų įgyvendintas milimetrų tikslumu. Tai buvo taikoma ir vidaus, ir išorės darbams.

Išskirtinio ir vieno didžiausių gamybinių objektų Lietuvoje – medienos drožlių plokščių gamyklos – 56 tūkst. kv. m ploto stogui uždengti buvo panaudotos kokybiškos medžiagos ir modernūs sprendimai.

Gamyklos statybos projekte dalyvavo UAB „Mida LT“, įeinanti į korporacijos „Technonicol“ (TN) sudėtį. TN gamina aukščiausios kokybės hidroizoliacines ir termoizoliacines medžiagas, kurias sujungusi kompanija gali pasiūlyti ne

Didelių objektų statybos patirties sukaupusiai įmonei nebuvo naujovė įgyvendinti pastatų stogo sprendimus. Šiame objekte „Aukeda“ atliko įvairius skardinimo darbus keliuose pastatuose – iš viso apie 4,6 tūkst. kv. m, įskaitant ir vertikalaus bei horizontalaus ugniaatsparinimo skardinimo darbus. Papildomų iššūkių kėlė tai, kad skardinimo darbai buvo atliekami dideliame aukštyje, tad šiems darbams buvo pasitelkti kvalifikuoti specialistai – aukštalipiai. Sumontuotas pastato stogo profiliuoto plieno paklotas.

Pasak UAB „Aukeda“ vadovo Vyganto Poderio, gamyklos fasado apdailai buvo pasirinktos daugiasluoksnės plokštės, kurių apie 20 tūkst. kv. m sumontavo patyrę įmonės specialistai. Laikantis įtempto darbų grafiko, plokštės buvo montuojamos tuo metu, kai į objektą buvo gabenami įrenginiai, tad teko priimti itin atsakingus sprendimus dėl technikos privažiavimo ir darbų grafiko vykdymo. Visi darbai įvykdyti numatytu laiku, daug jų atlikta neįprastu metu – šaltuoju sezonu.

117

VIDUJE – KOKYBĖ IR ILGALAIKIŠKUMAS Gamyklos patalpose stengtasi ne tik sukurti optimalias darbo sąlygas, bet ir išlaikyti komforto bei ilgalaikiškumo standartus.

Gamykloje buvo panaudoti žinomo santechnikos gamintojo ir Skandinavijos rinkos lyderio „Oras“ išmanieji bekontakčiai, vandenį ir energiją taupantys praustuvų maišytuvai bei dušai. Jie ne tik yra modernūs, valdomi be prisilietimo, todėl saugūs ir higieniški, bet ir turi itin universalią potinkinę sistemą „Oras Bluebox“, išsiskiriančią šiuolaikiškais ir unikaliais montavimo sprendimais.

Apdailai naudotos patikimos medžiagos, kuo atsparesnės mechaniniams pažeidimams. Gamyklos administracinio pastato interjerui pasirinkti aukštos kokybės, profesionalių dažytojų ypač mėgstami plaunami dažai „Vivacolor Wall 7“.

Naujosios plokščių gamyklos metiniai pajėgumai sieks 600 tūkst. kub. metrų. Joje darbuosis 140 žmonių, daugiausia automatizuotų staklių operatoriai.

Galutinai užbaigusi plėtrą, grupė čia iš viso ketina sukurti apie 1 tūkst. darbo vietų. Įmonės atstovai tikina, kad į vienos aukštą pridėtinę vertę turinčios darbo vietos sukūrimą VMG grupė investavo apie 1 mln. eurų.

Generalinis rangovas:

118

Generalinis projektuotojas:

Tegul Nauji Metai Jums atneša kuo daugiau džiaugsmingų pergalės akimirkų!

VIENI DIDŽIAUSIŲ PROJEKTŲ – AB „AKSA“ KASDIENYBĖ

– linki AB „Aksa” – ilgametė Kauno Žalgirio rėmėja

AB „Aksa“ – rinkoje gerai žinoma gelžbetonio gaminių gamintoja, tiekianti juos ne tik didžiausiems projektams Lietuvoje, bet ir užsienyje. Įvairūs gelžbetonio produkcijos gamybos sertifikatai leidžia visus įmonės gaminius pardavinėti ir Europos Sąjungos šalyse, ir Skandinavijoje bei Baltarusijoje.

UNIKALIEMS PROJEKTAMS REIKIA INDIVIDUALAUS POŽIŪRIO

Gelžbetonio gamybos pajėgumus sudaro dvi modernia technologine įranga aprūpintos gamyklos Kaune ir Visagine: dideli gelžbetonio gamybos pajėgumai leidžia operatyviais terminais atlikti skirtingo dydžio tiekimo projektus. Apie sėkmingą įmonės veiklą byloja ir tai, kad AB „Aksa“ pajamos nuo 2017 m. viršija 20 mln. kartelę kasmet.

• Kaune, dešiniajame Neries krante, kitapus Senamiesčio įsikūręs „Piliamiestis“. Šis projektas išskirtinis ne tik dėl unikalios vietos, bet ir dėl savo koncepcijos, kurios pagrindu tapo kultūrinės ir istorinės perspektyvos darna. „Piliamiesčio“ vystytojai – statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ – savo projektuose dažnai kaip patikimą partnerį pasirenka AB „Aksa“.

MEDŽIO DROŽLIŲ GAMYKLOJE – AB „AKSA“ GAMINIAI

• Praėjusiais metais AB „Aksa“ įgyvendintų projektų sąrašą papildė ir naujosios dviejų aikščių ledo arenos Kaune statybos.

Akmenės medžio drožlių gamykloje įmonė „Aksa“ tiekė įvairius gelžbetonio gaminius. Gamyklos statyboms prireikė: 868 kolonų, 261 rygelių, 206 cokolinių plokščių, 364 G/B sieninių elementų, 34 dengiamųjų sijų, 21 laiptų elementų bei 745 perdangų.

Pasak Visagino gamyklos direktoriaus Sigito Baltruškevičiaus, šiai gamyklai reikalingi gaminiai sudarė maždaug vieno mėnesio AB „Aksa“ metinės gamybos. „Akmenės gamykloje buvo naudojamos nestandartinės kolonos – iki 18 m aukščio, todėl reikėjo naudoti specialų transportą, gauti reikiamus leidimus. Būtent trumpas montavimo terminas ir didelis tiekimo greitis buvo svarbiausi iššūkiai, – apie objekto ypatumus pasakoja S. Baltruškevičius.

– Džiaugiamės, kad prisidėjome prie didžiausios plyno lauko statybos Lietuvoje. Čia, kaip ir visuose savo projektuose, naudojome aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkančius gelžbetonio gaminius.“ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ – VIENAS ĮMONĖS PRIORITETŲ Sėkmingai vystomas verslas leidžia įmonei „Aksa“ prisidėti prie įvairių socialinių, sportinių ir kultūrinių projektų. AB „Aksa“ jau daug metų yra Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos rėmėja (AB „Aksa“ šiemet yra viena iš keturių didžiųjų „Žalgirio“ partnerių), ypatingas dėmesys skiriamas ir Visagino regionui (kur AB „Aksa“ turi vieną iš gamyklų) – remiami Visagino krepšininkai, tinklininkai, irkluotojai.

AB „Aksa“ 2020 m. prisidėjo prie daugybės skirtingo dydžio bei paskirties objektų. Tarp jų – net keletas ilgai lauktų projektų.

• Naujieji „Girtekos“ logistikos terminalai Kauno rajone ir Vilniuje – taip pat dalis AB „Aksa“ įgyvendintų projektų.

• Prie modernaus Vakarų Lietuvoje logistikos centro „Vlantana“ statybų prisidėjo ir AB „Aksa“.

• Tarp svarbiausių įmonės darbų taip pat galima paminėti SBA baldų gamyklą Klaipėdos rajone, Kėdainių kultūros centrą.

Pasak AB „Aksa“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Kvieskos, rasti reikiamus sprendimus kuo operatyviau nėra sudėtinga, nes įmonės gamyklos yra pajėgios vienu metu gaminti ne vieną skirtingą produktą.

Esant gelžbetonio gaminių poreikiui, kreipkitės šiais kontaktais: Sigitas – AB „Aksa” Visagino gamyklos direktorius; 8 601 80048; sigitas@aksa.lt Saulius – generalinio direktoriaus pavaduotojas; 8 687 89380; saulius@aksa.lt

119

Nuotr: VMG

KOMFORTO ZONA: VĖDINIMO IR KONDICIONAVIMO ĮRENGINIAI UAB „Asami“, įsteigta 2001 m., industrinio tipo projektuose sukaupė 20 metų patirtį šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo srityje. Įmonė nuolat plečia savo veiklą Vidurio ir Rytų Europoje. Parenkant įrenginius, analizuojamos pateiktos techninės užduotys, atsižvelgiama į optimalius gaminio techninius parametrus, kokybės ir kainos santykį. UAB „Asami“ aktyviai siekia bendradarbiauti ir tai patvirtina jos dalyvavimas unikaliuose projektuose.

UAB „Asami“, kaip oficialus atstovas, klientams siūlo tik patikimų gamintojų energiškai efektyvią įrangą.

VMG medienos drožlių plokščių gamyklos administracinėje pastatų dalyje panaudotos „Asami“ VRF sistemos, MTA šalčio mašinos ir šilumos siurbliai, galintys dirbti ir šaldymo, ir šildymo režimu. Taip pat sumontuoti ventiliatoriniai konvektoriai „Sabiana“, o uždarose patalpose – „Tecnair LV“ tikslios kontrolės kondicionieriai.

Ventiliatoriniai konvektoriai „Sabiana“ išsiskiria patikimumu ir kokybe, o platus gaminių spektras leidžia vartotojui išsirinkti individualų projektą atitinkantį sprendimą. Tai tyliausiai veikiantis gaminys iš esančiųjų rinkoje.

Pranašumai: - mažas elektros energijos suvartojimas (varikliai EC); - mažas hidraulinis šaltnešio pasipriešinimas; - moderni automatika – suderinama su BMS; - itin platus produkcijos spektras; - „Eurovent“ sertifikatas.

2021-aisiais „Asami“ pasiūlys šeštosios kartos VRF generaciją – energiškai dar efektyvesnę nei penktoji, kurią puikiai įvertino vartotojai. Kintamo šaltnešio srauto VRF sistema išsiskiria optimaliu kainos ir kokybės santykiu bei tyliu veikimu. Šios sistemos sukurtos taip, kad veiktų kuo efektyviau, todėl lyginant su tradicinėmis vėsinimo sistemomis, jose patiriama žymiai mažiau energijos nuostolių.

„Carel“ drėkinimo ir osmosinio filtravimo sistemos padeda pasiekti efektyviausius sprendimus, kuriant komfortiškas bei privalomas technologines oro sąlygas įmonėse, kuriose pagal reglamentus turi būti įrengti pramoniniai oro drėkintuvai.

Pranašumai: - aukštas energinis efektyvumas;

- įvairūs drėkinimo sprendimai: el. kaitinimo elemento ar dujų pagrindu veikiančios drėkinimo sistemos, elektrodiniai bei ultragarsiniai drėkinimo įrenginiai;

- moderni automatika – suderinama su BMS (angl. Building Management System - pastatų valdymo sistema);

- galimybė sukomplektuoti su gamykline vandens paruošimo stotimi, osmosiniu filtru.

- epoksidu dengtas, didesnio paviršiaus lauko bloko šilumokaitis – atsparus oksidacijai; - suteikiama 5 metų garantija; - trumpas pristatymo laikas iš sandėlio Vilniuje.

Pranašumai:

„ActivTek“ oro tiekimo sistemų dezinfekciniai sprendimai -– naujovė rinkoje. „ActivePure“ technologija naudoja trumpųjų bangų UV šviesą bei fotokatalizės principą oro dezinfekcijai.

Pranašumai: - patentuota fotokatalizinė danga;

MTA šalčio mašinos – oro kondicionavimo galimybė, didinant energijos naudojimo efektyvumą ir mažinant poveikį aplinkai. patvirtina aukščiausią kokybę ir patikimumą. Galima rinktis iš oru ar vandeniu aušinamų vandeninių ar freoninių šalčio mašinų, šalčio mašinų su šilumos siurbliais bei „Free-cooling“ opcija.

Pranašumai: - speciali versija, skirta pramonei, 100 % darbas 24/7; - tikslus temperatūrinių parametrų palaikymas - aukštas energinis efektyvumas; - itin platus produkcijos spektras; - „Eurovent“ sertifikatas.

- naikina virusus , tarp jų ir COVID 19, SARS, gripo; taip pat ir pelėsius bei bakterijas; - lengvai įdiegiamas į naujas bei esamas oro tiekimo sistemas.

Kokybiškos vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos yra itin svarbi ir klientų, ir darbuotojų komforto dalis. Sparčiai besikeičiant technologiniams sprendimams ir tobulėjant įrangai, UAB „Asami“ siekia glaudaus bendradarbiavimo su projektavimo, inžinerinėmis kompanijomis bei investuotojais, konsultuoja sistemų parinkimo klausimais.

www.asami.lt | Tel. +370 5 2636152 | E-mail: info@asami.lt

2020-ieji yra išskirtiniai metai kompanijai VTS – naujos kartos šildymo įrenginiui „Volcano“ sukanka 20 metų.

20 M E T Ų

VOLCANO

Vandeninis šildytuvas „Volcano“ – efektyviausias pasaulyje orinio šildymo įrenginys.

Tai kompaktiškas įrenginys, skirtas šildyti mažoms, vidutinio dydžio ir didelėms patalpoms: parduotuvėms, dirbtuvėms, gamybos patalpoms, arenoms ar sandėliams.

Pranašumai: - aukštas energinis efektyvumas; - tyliausias rinkoje; - taupantis energiją variklis EC;

VTS – PIRMAUJANTIS ORO VĖDINIMO, KONDICIONAVIMO IR ŠILDYMO ĮRENGINIŲ GAMINTOJAS PASAULYJE

Oro užuolaida „Wing“ – tai įrenginys, skirtas sukurti nematomam barjerui, kuris atskiria vieną nuo kitos aplinkas su skirtingų parametrų oru. Minimalistinė užuolaidos „Wing“ korpuso forma, sukurta pasitelkus sklandytuvo sparnų konstrukcijos idėją, ir būdingi deimanto formos šoniniai gaubtai suteikia užuolaidai savitos harmonijos ir elegancijos.

Pranašumai:

- šiuolaikinė valdymo sistema, suderinama su BMS (angl. Building Management System; pastatų valdymo sistema); - montavimas net 15 m aukštyje; - lengva surinkti ir montuoti; - išskirtinis dizainas; - trumpas pristatymo laikas iš sandėlio Vilniuje.

- minimalistinė korpuso forma – įrenginys susilieja su įėjimu; - tylus veikimas; - taupantis energiją variklis EC; - šiuolaikinė valdymo sistema, suderinama su BMS; - iki 4 m oro srauto intervalas; - trumpas pristatymo laikas iš sandėlio Vilniuje.

VTS rekuperatoriai ir regeneratoriai yra universalūs, patikimi ir taupantys energiją. Šilumogrąžos sistemos gaminamos kelių dydžių, todėl gali būti pritaikytos įvairioms patalpoms: gyvenamosioms, administracinėms ar pramoniniams objektams. Gaminiai išsiskiria itin kompaktiška konstrukcija, kuri yra berėmė (neprarandama šiluma), o ventiliatoriai su tiesiogine pertvara. Efektyviai veikia nuo –40 iki +70 °C. Pranašumai: - tylus veikimas; - šilumogrąžos efektyvumas (rekuperatoriaus, regeneratoriaus) viršija 90 %; - gamykloje sumontuota automatika; - šiuolaikinis valdymas, suderinama su BMS; - energiją taupantys ventiliatorių EC varikliai; - aukšto efektyvumo ventiliatorių sparnuotės; - kompaktiška konstrukcija; - trumpas pristatymo laikas iš sandėlio Vilniuje.

www.vtsgroup.com/lt

| Tel. +370 5 263 6152 | vilnius@vtsgroup.com

Sveikinimas Dėkoju bendrovių „VTS Vilnius“ ir „Asami“ komandoms, taip pat mūsų klientams už puikų darbą 2020-aisiais.

Noriu palinkėti gerų ateinančių metų. Dievas kiekvienam mūsų duoda galimybę, reikia meilės, kad ją pastebėtume. Linkiu Jums daug meilės ateinančiais 2021-aisiais!

Zbignev Andruškevič, UAB "VTS Vilnius" ir UAB "Asami" direktorius

123

STATYBA

1.

GALINGI IR SPARTŪS STATYBŲ AIKŠTELIŲ MILŽINAI Kodėl šiais laikais užtrunka statybos? Dažniausiai – dėl biurokratinių kliūčių ir finansavimo sutrikimų. Tik ne dėl technikos – jos kaltės čia nėra. Statybų aikštelėse burzgia, kriokia, ropoja ir zuja moderni, greitai dirbanti, kokybiška technika, turinti dvi pagrindines užduotis: dirbti greitai ir našiai, o jeigu tikisi papildomo pagyrimo, turi taupyti degalus ir jų neeikvoti tuščioms apsukoms. Tai, kas anksčiau atrodė ilgas ir varginantis darbas, pasikeitė plėtojant inovacijas. XXI a. statybos darbai be specializuotos galingos technikos ir įrangos – praktiškai neįmanomi.

124

Statybos dažniausiai prasideda iškasus pamatų duobę.

Jos gylis priklauso nuo to, kaip giliai yra uolingas gruntas ir kiek pastato aukštų projektuojama po žeme.

1.

EKSKAVATORIAI

Gilyn į žemę pamatų duobėje kasasi ekskavatoriai, buldozeriai ir kita moderni, galinga žemės kasimo bei gręžimo technika. Dideli vikšriniai ekskavatoriai sveria nuo 30 iki 90 tonų, maži – nuo 10 iki 20 tonų. Jie varomi degalus taupančiais varikliais ir pažangiomis hidraulinėmis sistemomis, jų galia gali viršyti 450–500 AG, maksimalus kasimo gylis – 7 m ir daugiau. Dėl galios, darbo našumo bei greičio jie yra išskirtiniai, kai reikia atlikti didelius žemės darbus ir kelti sunkius svorius. Antai ekskavatorių, skirtų pastatams griauti, strėlė pasiekia iki 9 aukštų. Jie gali gabenti griovimo įrankius, sveriančius iki 3,6 tonos.

Naujos kartos mašinos sunaudoja iki 25 % mažiau degalų nei atitinkami ankstesni modeliai. Išmanus režimas automatiškai pritaiko variklį ir hidraulinę galią pagal kasimo

STATYBA

sąlygas, optimizuodamas degalų sąnaudas ir našumą, tad mašina atlieka didelės apimties projektus laiku ir neviršijant biudžeto. Tarp revoliucinių naujovių, sudarančių galimybę ekskavatoriaus operatoriaus darbo našumą padidinti iki 45 %, yra įdiegtos trimatės (3D) technologijos, kurios nurodo kasimo gylio, lygio ir atstumo rodiklius. Kai kurie ekskavatoriai turi integruotą svėrimo sistemą: jie tiksliai pasveria kraunamą gruntą realiuoju laiku, taip apsaugo savivarčius sunkvežimius nuo perkrovimo.

2.

ŽEMĖS GRĄŽTAI

Įrengiant gręžtinius pamatus, specialia žemės gręžimo technika gręžiamos duobės, į kurias įleidžiami metalo karkasai ir užpilami betonu. Su galingiausia žemės gręžimo technika galima įrengti nuo 500 iki 1 500 mm skersmens gręžtinius pamatus. Iki 150 tonų sverianti milžinė pasiekia iki 90 m gręžimo gylį. Šis procesas tinka beveik visų tipų dirvožemiui ir uolienoms. Gruntas iškeliamas į paviršių rotaciniais gręžimo įrankiais, tokiais kaip sraigtai, kaušai ir specialūs gręžimo įrankiai. Tipiškas šio gręžimo būdo elementas yra teleskopinis gręžimo strypas, kuris palengvina gręžimą dideliame gylyje.

medžiagas. Dažniausiai jais kraunama į sunkvežimius.

Krautuvo kaušas gali būti nuimamas ir pakeistas kitais įrenginiais, pavyzdžiui, šakėmis, jeigu technika skirta kelti sunkiems padėklams, konteineriams, rąstams. Ratiniai ekskavatoriai – manevringos, galingos, greitos ir patikimos statybinės mašinos, bet kokius darbus – kasimo, vilkimo, medžiagų pervežimo – atliekančios greitai ir saugiai.

Galinga hidraulinė sistema užtikrina tikslumą ir našumą.

Krautuvo kaušo talpa gali siekti nuo pusės iki 36 m3. Tačiau kasti krautuvu nėra efektyvu, nors įmanoma, bet krautuvas gali kasti tik ties savo ratų lygiu.

6.

KLOJINIAI

Lengvai sumontuojami ekonomiški ir technologiškai pažangūs klojiniai, pagaminti iš plieno arba iš tuščiavidurių aliuminio profilių, skirti sienoms, pamatams bei perdangoms lieti ir naudojami visose statybų srityse. Specializuotos įmonės pagal statinio projektą iš anksto apskaičiuoja reikalingą klojinių kiekį ir pateikia jų surinkimo schemą.

Tokie klojinių rėmai ekonomiški, lengvi ir kompaktiški,

3.

BULDOZERIAI

Buldozeriai dirba ir pamatų duobėse, ir visoje statybos aikštelėje. Didesnės nei 300 AG galios buldozeriai skirti dideliems darbams. Tvirtos konstrukcijos sukurtos dirbti sunkiomis sąlygomis, padidina buldozerio našumą, supaprastina techninę priežiūrą, sumažina prastovas.

Vidutinės, 130–238 AG, ir mažos, apie 100 AG, galios buldozeriai dėl gamykloje integruotų technologijų „žino“, kaip kokybiškai atlikti darbą mažai pasikliaunant operatoriumi. Buldozeriai sukurti universalūs ir našūs, kad per trumpą laiką perstumtų kuo daugiau grunto ar medžiagų, o taupus degalų naudojimas mažina bendras jų eksploatavimo išlaidas.

4.

SAVIVARČIAI

Kasant pamatus, iškeliami milžiniški žemės kiekiai – dešimtys ir šimtai tūkstančių kubinių metrų grunto. Jį išgabena savivarčiai sunkvežimiai – stiprūs ir ištvermingi, galintys patikimai gabenti pačius sunkiausius krovinius ir lengvai prisitaikyti bet kokioje statybvietėje. Visais ratais, keliais tiltais – 6x8 ir net 8x8 – varomi krovininiai sunkvežimiai pravažiuoja bet kokiais keliais ir paveža keliasdešimt tonų krovinių, o jų variklių galia gali siekti 300–600 AG. Specializuotos technikos gamintojai siūlo visų dydžių ir tipų savivarčius sunkvežimius: su plieniniais arba aliumininiais kėbulais, trijų pusių arba galinio vertimo.

5.

KRAUTUVAI

Krautuvas – statybų aikštelėse nepamainoma sunkioji technika, padedanti pakelti ir nuleisti statybines medžiagas. Jie naudojami statybinėms medžiagoms – plytoms, vamzdžiams, smėliui, strypams, kasimo įrankiams ir pan. – perkelti iš vienos vietos į kitą. Krautuvai gali būti ratiniai, vikšriniai, universalūs ir minikrautuvai – yra daugybė jų modifikacijų. Paprastai tai yra ratinis arba vikšrinis traktorius, kurio priekyje pritaisytas kaušas ar kitas įrenginys, prijungtas prie kėlimo strėlių. Kaušu galima semti birias

125

STATYBA

atsparūs gniuždymui. Skirtingo ploto skydai leidžia suformuoti beveik bet kokį reikalingą paviršių ir gauti bet kokią geometriją, taip pat lieti perdangas ir betonines sienas bet kokiame aukštyje. Surinkti agregatai, kuriuos sudaro platforma ir klojiniai, atvežami į statybos vietą pagaminti, jų surinkimas ir eksploatavimas nesukelia didelių rūpesčių, betono liejimas tampa greitas ir lengvas, o aukštų betoninių konstrukcijų statyba – ypač greita, ekonomiška ir saugi. Sienų klojiniai ir platformos labai padidina darbo našumą ir jo laiką, nes betonuotojai gali dirbti nesiderindami prie krano. Specialūs klojiniai gali būti skirti vienai arba abiem sienos pusėms betonuoti, kolonoms ir bokštams, o vadinamieji moduliniai stalai naudojami sparčiai betonuoti perdangoms. Šiuolaikiniai architektūros sprendimai dažnai palieka matomą betono paviršių be papildomos apdailos, tad monolitinių konstrukcijų paviršiui keliami itin aukšti estetiniai ir techniniai reikalavimai.

7.

BETONVEŽIAI

Dažniausiai pastato ertmei formuoti naudojamas cementas pilamas ant plieno karkaso. Cementas – atspari aplinkos poveikiui medžiaga, o transportuoti jo skiedinį dešimtis kilometrų nuo gamyklos iki bet kurios statybos aikštelės pritaikyti modernūs automobiliniai betonvežiai – betono maišyklės, nuolat zujančios pirmyn ir atgal. Betonvežį sudaro specialus automobilis, skirtas skiediniui transportuoti, ir integruotas įtaisas betonui maišyti su savivarčiu būgnu. Paprastai betonvežių talpa yra 8 m2, bet jie gali būti ir didesni, ir mažesni. Taip pat naudojami 5–20 m betonvežių teleskopiniai latakai ir betono siurblys. Šie sunkvežimiai yra patogūs, stabilūs ir greiti, jų važiuoklės kantrios, atsparios bet kokiems keliams, betono maišymo rezervuarai išsiskiria puikiu našumu, o jų dizainas pagerina krovimo galimybes.

126

8.

KRANAI

Daugiaaukščių pastatų statyboje naudojama daug plieno, bet greta stovintys pastatai apriboja statybų ir medžiagų sandėliavimo plotą, be to, taupomas suvirintojų darbo laikas, taigi plieno karkasai gaminami tokių formų ir dydžių, kad juos tereikia atvežti į statybvietę, užkelti ir sumontuoti.

Jei naudojamos plieno kolonos, kiekviena į reikiamą vietą užkeliama kranu iki suvirintojams reikalingo aukščio. Stiklo panaudojimas pastatų fasadams taip pat labai populiarus, bet stiklas yra sunki medžiaga – jai kelti būtinas galingas kranas. Stiklo fasadai taip pat surenkami gamykloje, o statybvietėje jie pakeliami kranu ir sumontuojami ant karkaso. Toks montavimas paprastesnis, o darbo sąnaudos mažesnės. Statybos objekte gatavų fasado elementų montavimas apie dešimt kartų mažiau imlus darbo sąnaudoms ir daug spartesnis nei tradicinio fasado.

Modernūs kranai, palyginti su ankstesniais modeliais, turi nemažai patobulinimų, kurie leidžia padidinti jų panaudojimo ir kėlimo galimybes. Jie patys yra lengvesni, tvirtesni, turi ilgesnes strėles. Automobilinių teleskopinių kranų keliamoji galia – nuo 30 iki 300 tonų, strėlės ilgis – nuo 60 iki 100 m, maksimalus siekis – nuo 25 iki 75 metrų.

Vienas didžiausių Baltijos šalyse automobilinis teleskopinis kranas yra net 500 tonų keliamosios galios ir gali krovinį pakelti į 134 m aukštį ar perkelti jį už 100 metrų. Ant žemės surinktą gaminį vienu kėlimu padėjus į reikiamą vietą statybos objekte, sutaupomas itin brangus surinkimo laikas aukštyje, nebereikia ilgam nuomotis mažesnės kėlimo galios kranų. Bokštinių kranų keliamoji galia yra nuo 6 iki 16 tonų ir daugiau, maksimalus kablio pakėlimo aukštis 45–80 m, maksimalus strėlės ilgis – 50–75 metrai.

Dabartiniai greitai sumontuojami bokštiniai kranai lengvai pervežami į kitą vietą.

STATYBA

9.

PASTOLIAI

Dirbant statybos darbus, pastoliai – būtinas įrenginys, kuriuo saugiai ir greitai pasiekiamas norimas aukštis. Darbas dideliame aukštyje yra sunkus ir pavojingas, o fasadiniai ir moduliniai pastoliai yra tvirti, gaminami taikant naujausias technologijas ir atitinka saugumo etalonus – jų turėklai dvigubi, paklotai neslidūs, jokios detalės neišsikišusios, netrukdo ir nesusiaurina vaikščiojimo ploto. Ekonomiškas sandėliavimas ir transportavimas bei lengvas surinkimas užtikrina saugų darbą. Modernūs moduliniai pastoliai naudojami įgyvendinant sudėtingiausias užduotis, pavyzdžiui, statant apvalius objektus. Jie lengvai suderinami su fasado pastoliais. Fasadiniai pastoliai skirti prieiti prie pastato fasado, kai atliekami renovacijos, dažymo, šiltinimo, stogų tvarkymo ir kiti darbai. Mobilūs bokštiniai, laiptiniai, stoginiai ir kiti modernūs pastoliai arba bokšteliai – lengvai surenkami, atitinka visus aukštybinių įrenginių saugaus darbo reikalavimus, yra iki 6–10 m darbinio aukščio ir įvairaus pločio saugi darbo vieta.

10.

3D IR ROBOTAI Vidutinė statybinė mašina dirba tuščiąja eiga iki 30 % savo darbo laiko. Dėl to didėja jos nusidėvėjimas, švaistomos darbo valandos, be reikalo į aplinką išmetama tūkstančiai tonų teršalų. Modernizavimui naudojamos unikalios taupymo technologijos turi nepakenkti technikos našumui ir iki minimumo sumažinti prastovas. Technologijos jau suteikia galimybę technikai savarankiškai atlikti paprasčiausius darbus: palieptas ekskavatorius pats iškas žemėlapyje pažymėto ilgio tranšėją numatytoje vietoje, o ekskavatorius, buldozerius ir krautuvus taip pat galima paversti išmaniaisiais robotais. Pažangios mašinų valdymo technologijos daro techniką našesnę, o internetinės programos pateikia įmonėms išsamias dirbančios technikos produktyvumo ataskaitas nuotoliniu būdu.

Pasaulyje trimačiai (3D) spausdintuvai jau padeda statyti namus ir tiltus. 3D spausdintuvai gali sluoksniais statyti sienas, o robotai mūrininkai labai tiksliai deda plytą ant plytos pagal turimą modelį. Šie technologiniai pokyčiai labai palengvins statybas. Manoma, kad netolimoje ateityje statybų aikštelėje robotai visai perims žmonių darbus ir pastatys namus. Bet savarankiškai dirbanti technika negali visiškai pakeisti žmonių: robotą darbui žmogus turi paruošti, o 3D spausdintuvai vis dar yra gana lėti. Tad kol kas statybų aikštelės neliks be žmonių.

127

STATYBA

NETIKĖTI RADINIAI ANT VILNIAUS ŠV. ARKANGELO RAPOLO BAŽNYČIOS STOGO Pastaruosius penkerius metus Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia vis sulaukia restauratorių dėmesio. Prieš kelerius metus sutvarkytas pagrindinis fasadas ir bokštai, šiomis dienomis Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigtas remontuoti stogas, savo eilės laukia signatarinis bokštelis ir kryžius, pranešė KIC. Prieš šimtą ir daugiau metų darytose Vilniaus nuotraukose akį patraukia bendrame žemaūgių pastatų fone aukštyn besistiebianti Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia. Nors šiandien už jos kyla ir aukštesni statiniai, bažnyčia iš tolo krinta į akis. Ypač po to, kai buvo restauruoti bokštai ir pagrindinis fasadas. Darbai baigti 2019 m. pabaigoje, o nuo šių metų liepos pabaigos prie jos vėl dirba restauratoriai. Šį kartą KIC užsakymu bažnyčios stogą tvarko UAB „Vilniaus restauratoriai“, kuriems pastatas gerai pažįstamas, nes jie su kolegomis – UAB „Restauracijos ir statybos trestas“ – remontavo ir jo fasadą.

SKARDOS LAKŠTAS SU ISTORINIU SPAUDU „Stogas buvo uždengtas neautentiškomis „Marselio“ čerpėmis, tad jas pakeitėme autentiškomis S formos olandiško tipo čerpėmis. Stogas daugelyje vietų buvo kiauras, čerpės išretėjusios, stogo konstrukcijos pažeistos drėgmės ir puvinio. Jį remontuojant teko keisti dalį konstrukcijų, plombuoti pažeistas vietas“, – apie atliktus restauravimo, konservavimo darbus teigia KIC techninės priežiūros projekto vadovas Mironas Čebatulis.

128 Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios tvarkymo darbai (KIC nuotr.).

Pasak pašnekovo, tvarkant stogą restauratorių laukė netikėtas radinys – skardos lakštas, kuris, galima manyti, buvo naudotas ankstyvo laikotarpio skardinimo darbams, su pažymėtu gamybos spaudu, priklausančiu gamintojui Piotrui Šuvalovui. Šis Rusijos valstybės ir karo veikėjas, nuo 1757 m. ėjęs Ginklų kanceliarijos viršininko pareigas, pastatydino artilerijos gamyklą ir įsteigė pramonės bei kasybos įmonių. Jose ir buvo pagamintas lakštas, nugulęs ant Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios stogo.

Tvarkant bažnyčios stogą, įrengta vandens nutekėjimo sistema, sniego skirstytuvai. Šie darbai jau baigti. Dabar restauratorių laukia dar vienas etapas – pagal ikonografinę medžiagą atkurti signatūros bokštelį, nes atlikus tyrimus nustatyta, kad iki XX a. pradžios bokštelio architektūrinė išraiška buvo kitokia nei dabartinio. Kadangi šiandieninio bokštelio būklė bloga, nuspręsta atkurti jį tokį, koks buvo iki XIX–XX a. sandūroje atliktos rekonstrukcijos, ir taip sugrąžinti buvusį bažnyčios siluetą. Bokštelis dabar jau nukeltas ir išvežtas į gamybos dirbtuves. Restauruotas jis bus vėl užkeltas ant bažnyčios stogo.

Nuo bokštelio nuimtas kryžius tvarkomas kalvių dirbtuvėse. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios stogo tvarkymo darbai, kaip pranešė KIC, finansuojami pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo 2020 m. programą, jų vertė – 247 210 eurų. 1,56 % prie jų prisideda parapija.

STATYBA

BAŽNYČIOS ISTORIJA Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansamblį aukštame dešiniajame Neries krante ties Žaliuoju (Mūriniu) tiltu pradėjo statyti jėzuitai, kuriems 1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega dovanojo Šnipiškes. Šv. Rapolo bažnyčia ir trečiosios probacijos jėzuitų namai įsikūrė dviejų kelių sankryžoje, ties nedidele kalva, ant kurios apie 1720 m. buvo pastatytas koplytstulpis su kryžių nešančio Kristaus figūra.

Bažnyčia statyta 1702–1730 m. už įkūrėjo – Vilniaus žemės teismo raštininko Mykolo Koščico – lėšas. Statybas rėmė Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega, lauko

etmonas Mykolas Kazimieras Radvila. Statybai vadovavo meistrai jėzuitai Hiacintas Ptakas ir Jurgis Šikas. Bažnyčia konsekruota 1730 m. rugsėjo 28 d., tačiau statybos darbai tęsėsi ir toliau. 1752 m. pagal architektų J. Dyderšteino ir J. Nezemkausko projektą buvo pastatyti trečias ir ketvirtas bokšto tarpsniai, įrengtas didysis altorius, XVIII a. antrojoje pusėje iškilo antras bokštas. Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. bažnyčia ir vienuolynas atiduoti pijorams, o 1791 m. ji tapo parapine.

Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia 1874 metais.

Daug permainų bažnyčiai teko patirti XIX amžiuje.

1812 m. prancūzai, o 1832 m. carinė valdžia buvo ją pavertę kariniu sandėliu, ji kelis kartus remontuota.

1903 m. birželio 25 d., į dešinįjį bokštą trenkus žaibui, suskilo vidurinio tarpsnio viršutinė kolonos dalis, nukentėjo bokšto sienos mūras. Tačiau maldos namai atlaikė visus šiuos išbandymus. 1975 m. pagal Paminklų konservavimo instituto techninį darbo projektą buvo atlikti bažnyčios restauravimo darbai, kurių vadovas G. Laucius.

Bažnyčia yra pereinamojo laikotarpio iš brandžiojo į vėlyvąjį baroką stiliaus, trinavė, kompaktiško stačiakampio plano, dvibokštė, bazilikinė. Apatiniuose pagrindinio fasado tarpsniuose dominuoja šiam laikotarpiui būdinga plokščia siena su griežtomis orderio padalomis. Šią fasado dalį paįvairina laiptai su plastiška mūrine tvorele, barokinis įėjimo portalas, ovalus langas. Antrame rytinio fasado tarpsnyje nišose simetriškai įkomponuotos fasadų skulptūros: „Šv. Juozapas Kalasantas“ ir „Šv. arkangelas Rapolas“. Puošnūs bokštai su kampuose stovinčiomis kolonomis ir voliutomis suteikia bažnyčios siluetui grakštumo.

Istorinis skardos lakštas su spaudu (KIC nuotr.)

129

VISKAS NUOLAT KEIČIASI Keičiasi miestai, jų veidai ir net juos kuriantys žmonės. Jie auga kartu su miestais, gvildena naujas idėjas ir kuria vizijas, kaip gyvenimą paversti dar malonesniu, o vietoje nenustygstančią kasdienybę – padaryti lengvesnę. Šie kūrėjai keičia vieni kitus, tačiau kasmet susitinka bendram tikslui – padėti savivaldybėms atsinaujinti, kartu su partneriais kuriant „Išmanųjį miestą“.

Jis, kaip visuomet, suburia jaunuosius aukštųjų mokyklų talentus ir patyrusius jų vadovus į komandas, pasirengusias dalintis išskirtinėmis idėjomis bei inovatyviais sprendimais. Kokius pokyčius komandos numatė pasirinktoms teritorijoms ir iš kur semiasi įkvėpimo šiemet? Kviečiame susipažinti!

130

131

VILNIAUS GEDIMINO UNIVERSITETAS

TECHNIKOS

Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Itin sudomino teritorijoje esantis mineralinio vandens šaltinis. Įkvėpė mintis pabandyti susieti čia atsirasiančią architektūrą su vandens elementu, apgalvoti, kaip vanduo gali turėti įtakos ne tik naujų funkcijų atsiradimui, bet ir pačiai architektūrai. Kokią įtaką gali padaryti architektūrinėms formoms, medžiagų pasirinkimui, vandens elemento komponavimui. Vanduo įdomus savaime, nes jam būdingos kelios būsenos: jis gali tekėti, virsti ledu, garais, o iš smulkių lašelių – susiformuoti migla. Teritorija yra gana sudėtinga, sklypai, kuriuos reikia pertvarkyti, išsibarstę, juos skiria kelio barjeras. Man labai įdomu, kaip pavyks viską išspręsti ir iš šių atskirų detalių sudėlioti vientisą paveikslą.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Manau, kad išmaniuoju miestą paverčia sumanus, miestams būdingos infrastruktūros naudojimas: tinkamai sutvarkytas susisiekimo, pėsčiųjų bei dviračių takų tinklas, daugiafunkcės, skirtingiems žmonių poreikiams lengvai pritaikomos erdvės, ne tik viešosios, bet ir esančios pastato viduje, jų kokybė. Žinoma, čia itin svarbus ir inovatyvių medžiagų bei sistemų diegimas, palengvinantis ir automatizuojantis teritorijos tvarkymą, leidžiantis išvengti garso taršos (pavyzdžiui, apribojant sunkiasvorių šiukšlių mašinų patekimą į teritoriją ir šiukšlių surinkimą vykdant požemi-

132

Dalyvė: Karolina Martinkėnaitė Vadovas: Sigitas Kuncevičus Pasirinkta teritorija: buvęs administracinis gamybinis pastatas Ignalinoje, prie Gavio ir Gavaičio ežerų

niais tuneliais). Dar vienas svarbus aspektas – autonomija nuo neatsinaujinančių žaliavų naudojimo, nes labai svarbu ieškoti sprendimų, kurie leistų miestui visas reikiamas medžiagas pasigaminti pačiam, panaudojant ir atsinaujinančius energijos, šilumos šaltinius.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Labiausiai sudomino pati vieta bei ją sudarantys elementai. Pietinėje sklypo dalyje yra pelkė, o tai kelia tam tikrų sunkumų, tačiau kartu suteikia ir įdomumo nagrinėjamai teritorijai. Gavio ežeras yra atskirtas užpelkėjusios teritorijos, ji chaotiškai apaugusi medžiais, tačiau turi nemažai potencialo. Manau, sutvarkyta teritorija galėtų puikiai veikti kaip ir čia pat esantis miesto paplūdimys, kuris ne sezono metu veikia ir kaip viešoji erdvė, kur malonu pasivaikščioti.

Dar vienas įdomus aspektas – išraiškingas reljefas, kuris, manau, taps pagrindiniu katalizatoriumi, ieškant čia atsirasiančių pastatų meninio sprendimo. Žinoma, pats įdomiausias elementas yra mineralinio vandens šaltinis ir jo panaudojimo galimybės sveikatinimo paslaugoms sukurti bei įtaka architektūriniams sprendiniams.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Pirminė vizija yra sukurti sveikatinimo centrą – gydyklą, kurioje atsirastų sveikatinimo procedūrų, mineralinių baseinų erdvės bei laikinojo apgyvendinimo vienetai, biuro tipo atviros darbo erdvės. Kaip centrinė ašis galėtų atsirasti mineralinio vandens biuvetė, kuri būtų kaip tarpinė erdvė tarp viešųjų ir privačių erdvių. Gydykla galėtų būti pritaikyta 1–3 dienų lankytojams, kad šie per trumpą poilsio laikotarpį spėtų patirti visas centro galimybes. Svarbu visą kompleksą sujungti su esamų takų tinklu, apibrėžti, kur bus viešosios, kur privačios erdvės, skirtos tik lankytojams.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Mane įkvepia Peterio Zumthoro 1996 m. Šveicarijoje suprojektuotos vandens vonios „Therme Vals“. Pastatas pastatytas ant terminio vandens šaltinių. Įdomiausia, kad architektas jį projektavo mąstydamas apie žmonių judėjimą jame bei tai, kokį poveikį žmogui darys skirtingų erdvių sukūrimas, siekiant sukelti netikėtumo pojūtį. Pastate svarbiausias atradimų ir ieškojimų scenarijaus kūrimas. Taip pat čia susilieja ir architektūros bei skirtingų vandens pavidalų santykis. Medžiagiškai sprendimas yra labai minimalistinis, išryškinantis vandenį, architektūrines formas, jų dydžius, o ne pačias medžiagas.

Kitas įdomus pavyzdys – „Forest Valley Hot Spring Center“ Kinijoje, architektūros studija „B.l.U.E.“. Pagrindinė autorių idėja – sujungti žalumą ir karštąsias versmes, interakcija su gamta. Pastato koncepcija – atvira erdvė su natūralios aplinkos elementais. Iš čia atsiranda vertikalūs bokštai, primenantys medžių kamienus, ir juos sujungianti horizontali stiklinė dėžutė. Du iš aštuonių tūrių pirmame aukšte yra karštųjų versmių baseinai, kituose tūriuose – pagalbinės funkcijos. Pastatas išskirtinis tuo, kad čia visos baseinų patalpos kuriamos privatesnės, uždaresnės, taigi atsiranda ir psichologinis aspektas, kviečiantis susikoncentruoti į save, o ne į tai, kas vyksta aplink, apžvelgti aplinką pro tūrių patalpų langus. Kiekviename jų įrengti ir stoglangiai, o šie, maudantis baseine, leidžia žvelgti į dangų, suteikia ramybės jausmą viduje esančiam žmogui.

133

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Mane įkvepia žmonės, kurie tiki savo miestu ir dėl jo stengiasi. Stiprios bendruomenės, siekiančios savo krašto gerovės, yra tarsi variklis, dėl kurio mūsų regionai atsigauna ir juda pirmyn. Tokius žmones sutikau atvykęs į Ignaliną – mylinčius savo kraštą ir tikinčius jo ateitimi. Vietovės tarptautinę svarbą dar labiau supratau bendraudamas su sportininkais, kurie Lietuvos žiemos sporto centru naudojasi kasdien.

Kitas veiksnys – įspūdinga gamta. Pirmą kartą atvykęs ir užlipęs į Vilkakalnio apžvalgos bokštą, nuo jo pažvelgęs į Šiekščio ežero pakrantėje esančią sporto teritoriją, supratau, kad noriu čia kurti.

Visgi šiandien Ignalina ir nuostabi jos gamta dar tebėra daugeliui neatrastas perlas. Todėl klausimą, kaip Ignaliną paversti tarptautinės reikšmės kurortu, mėginsiu spręsti dalyvaudamas septintajame konkurso „Išmanusis miestas“ etape.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai? Šis terminas viešajame diskurse dažnai vartojamas be pagrindo. Išmanumas, mano manymu, visų pirma sietinas su išmintimi, išmintingo santykio tarp žmogaus ir gamtos paieška. Pagaliau protingu resursų naudojimu.

134

Dalyvis: Aistis Stalaučinskas Vadovas: doc. Linas Naujokaitis Pasirinkta teritorija: Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje

Kiekvienam miestui išmanumas reiškia skirtingas idėjas, kurios išvystomos pažinus vietovę, perpratus jos vertingąsias savybes ir neišnaudotas galimybes. Ignalinos turtas – natūralūs ežerai, jų švarus vanduo, žali pušynai, grynas oras.

Svarbu atrasti tinkamą būdą šiuos turtus pateikti atvykusiam turistui, sportininkui, gamtos mėgėjui.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Natūrali ir pirmapradė gamta, išraiškingas reljefas, istorija, menanti vienus pirmųjų Nalšios žemių gyventojų. Šie dalykai iš tiesų yra nepaprasta vertybė.

Kokia yra Jūsų projekto vizija, tikslas?

Pirmapradis santykis su gamta yra esminė sąlyga kurti jautrią ir sėkmingą architektūrą. Tokio architektūros ir gamtos santykio ieškosiu projekte.

IŠMANUSIS MIESTAS

K AU N O T E C H N O LO G I J O S U N I V E R S I T E TA S Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Teritorija yra gana primirštame Lietuvos regione, šiaurės rytuose. Važiuojant keliu per kvapą gniaužiančius Labanoro regioninio parko miškus link Ignalinos miesto apžiūrėti teritorijos, užplūsta jauki ir šilta atmosfera. Regionas žavi savo natūralumu bei išlaikytomis gamtos vertybėmis, žmogaus nepaliestos gamtos vaizdais.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Išmaniojo miesto architektūra nestacionari, universali, neužgožianti gamtos, inovatyvi ir jai reikia minimalių eksploatacijos resursų (energijos). Pirmiausia išmanusis miestas turi išlaikyti darną tarp urbanistikos bei gamtos. Ne tik leisti, bet kartu ir skatinti gamtos gyvavimą mieste. Vis dažniau mes grįžtame atgal į gamtą, ten gydome savo liūdesį, nuovargį ir kitas sielos ligas. Todėl išmaniojo miesto architektūra turi kurti žmonėms priimtinas, higieniškas aplinkas, tačiau svarbu nepamiršti mūsų šaknų, ryšio su gamta. Automobilių stovėjimo aikšteles turi keisti parkai, gatves – pėsčiųjų takai.

Anksčiau miestai buvo mažesni ne tik dėl mažesnės populiacijos, bet ir dėl to, kad gatvės, betoninės aikštės bei automobilių aikštelės neužimdavo didžiosios dalies miesto ploto. Šiais laikais tai yra tapę standartu. Sumažinus gatves, pašalinus automobilius iš miestų infrastruktūros mišinio, sumažėtų žmonių keliavimo atstumai, jie daugiau laiko praleistų gryname ore. Tai gerintų jų sveikatą ir turėtų įtakos produktyvumui bei keltų ekonomikos lygį.

Pagaliau išmanusis miestas – miesto modelis, kurio kuriama urbanistika bekompromisiškai saugo gamtą. Išmanusis miestas energiją gauna iš inovatyvių ir atsinaujinančių šaltinių. Savo architektūriniais spendimais kelia ne tik miesto architektūrinę bei kultūrinę vertę, bet ir žmonių emocinę būklę (suteikdamas jaukumo atmosferą, saugumo jausmą). Mūsų pasirinkta teritorija yra netoli ideologinių išmaniojo miesto normatyvų. Kol kas trūksta atsinaujinančių bei inovatyvių energijos šaltinių pritaikymo elektrai gauti.

Taip pat trūksta jau minėtos tvarkos, švaros, kokybiškų pasivaikščiojimo takelių.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Sudomino netradicinė problematika, iššūkį keliantys pastato reikalavimai bei ypač nedraugiškas reljefas (maža pelkė, didelės kalvos). Pagrindinė teritorijos problema – nenuspėjamos žiemos ir gresiantis jų šiltėjimas, kuris sukelia riziką susidariusio ledo tvirtumui. Tai pašalina romantišką čiuožinėjimą po visą užšalusio ežero plotą. Šią problemą reikėtų bandyti spręsti architektūrinėmis alternatyvomis arba inovatyviomis ir realistiškai įgyvendinamomis idėjomis, kurios paspartintų ežero užšalimą.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Tikslas yra suprojektuotu pastatu šį pamirštą kampelį paversti traukos centru ne tik lietuviams, bet ir šalia esantiems kaimynams – broliams latviams bei baltarusiams. Pritraukdami žmonių, pagerintume miestelio ekonomiką, smulkųjį verslą. Miestas būtų garsus ne tik kaip uždarytos atominės elektrinės vaiduoklis.

Dalyviai: Tautvydas Zykevičius, Gintarė Pociutė, Marija Gaidukevičiūtė, Martynas Stakvilevičius, Dominykas Bartaška, Kornelija Valuckaitė Vadovas: Vytautas Baltus Pasirinkta teritorija: Lietuvos žiemos sporto kompleksas Ignalinoje

Pagrindinis teritorijos pastatas – žiemos sporto kompleksas, leidžiantis žiemos sporto entuziastams užsiimti savo hobiu net ir karštą vasaros dieną. Toks teritorijos architektūrinis ir inžinerinis pritaikymas leis visiškai užtikrinti kokybišką žiemos sporto veiklą ir pramogas bet kokiu metų laikotarpiu.

Taip pat planuojama abiejų slidinėjimo kalnų viršūnėse įrengti mažas kavinukes, kurios leistų vystyti kalnų žygiavimo sporto kultūrą. Parko takų gerinimas ir traukos taškų sukūrimas leistų pagyvinti teritorijoje esančio viešbučio lankomumą. Yra kelios utopinės idėjos, tokios kaip lyno trasos nutiesimas tarp dviejų kalvų, kuris būtų įrengtas tiesiai virš ežero.

Vienas svarbiausių tikslų – kurti pastato architektūrą, kuri netrukdytų aplinkiniams pastatams. Aplankius apžvalgos bokštą, iš jo aiškiai matoma labai specifinė regiono atmosfera, ypač žiemą, kai tradicinių šlaitinių namelių stogus uždengia šaltas žiemos sniegas. Atmosfera, kurią galima pajusti žvelgiant iš šio apžvalgos bokšto, yra tartum kadras iš kino režisieriaus Quentino Tarantino filmo, kurio jis taip ir nespėjo sukurti. Tai pamatę mes buvome įkvėpti savo sporto kompleksą slėpti medžių pavėsyje. Geriausia tai, kad teritorijos reljefas sukuria idealų scenarijų, kaip pastatą patalpinti dauboje.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Kinijoje projektuojami nauji miestai, kuriuose pastatai sukurti taip, kad atspindėtų natūralias šviesas į gatves. Sukuriamos tokios erdvės ir tarpai tarp statinių, kad būtų sudaromos natūralios ventiliacinės sistemos. Šviesos atspindžiai ir vėjų gūsiai sukuria ne tik patogų miestą gyventi, bet taip pat jaukią ir saugią atmosferą, kuri gerina miesto gyventojų savijautą ir emocinę būklę.

Pagrindinis slidinėjimo arenos architektūrinio sprendimo įkvėpimo šaltinis yra Jungtinėje Karalystėje esantis vidaus slidinėjimo parkas „Snozone“, kurio pagrindinės trasos įrengtos tiesiai po automobilių stovėjimo aikštele. Tai leidžia išgauti didesnį trasos nuolydį, per daug neaukštinant pastato. Beje, pati pastato forma yra labai minimalistinė ir kartu novatoriška. Pastatas ne tik gražus iš išorės, bet ir puikiai išnaudoja viso sklypo ploto bei tūrio galimybes.

135

IŠMANUSIS MIESTAS

K AU N O T E C H N O LO G I J O S U N I V E R S I T E TA S Kodėl projektui pasirinkote būtent šias teritorijas?

Dviejų teritorijų sujungimas į vieną projektą leidžia veikti didesniame lauke ir pažvelgti į situaciją dar išsamiau. Šių teritorijų pasirinkimą lėmė ir tai, kad jos mums nėra svetimos. Žinomo krašto potencialas tapti dar patrauklesniu rekreaciniu tašku skatina veikti jo labui. Turime galimybę kurti erdvę, kurioje patys lankomės. Tai motyvuoja siekti kokybės.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktoms teritorijoms?

Visų pirma, tai miestas, kuris ne tik egzistuoja, bet ir mąsto. Idealus išmaniojo miesto modelis yra kupinas racionalių sprendinių, kurie nepalieka vietos neapgalvotų spragų periferijai. Išmaniojo miesto visuma aprėpia platų sudedamųjų dalių spektrą. Svarbiausias aspektas – sprendimai priimami atsižvelgiant į praeities palikimą, kokybišką dabarties scenarijų ir neišvengiamą jo tęsinį.

Glaudžiai turistų srautais susijusios teritorijos gali viena kitą papildyti ir sudaryti patrauklesnį kompleksą. Kulautuvos teritorijoje stinga šiuolaikinės kurortinės infrastruktūros.

Tušti, neprivatizuoti sklypai turi galimybę virsti rekreacinėmis zonomis, o senosios miestelio erdvės – atsinaujinti. Tačiau Zapyškio miesteliui trūksta ateities vizijos.

Kas labiausiai sudomino pasirinktose teritorijose?

Labiausiai mūsų komandą sudomino Zapyškio ir Kulautuvos teritorijų sujungimas. Tai vietovės, kurių krantus skiria Nemuno upė, tačiau dažnai jungia tie patys lankytojai.

Manome, kad Kulautuvoje vyraujančios ramybės ir Zapyškio istorinio palikimo ryšys gali sudaryti palankias sąlygas regionui vystytis.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Tarp mūsų pasirinktųjų – daug „starchitektinio“ lygio pavyzdžių. Kadangi esame jauni ir kupini drąsos, šie pavyzdžiai būtent tuo ir imponuoja. Dideli, drąsūs, kartu ir kontroversiški projektai demonstruoja nekasdienius sprendimus, pavyzdžiui, tarptautinės architektų studijos „BIG“ projektuota jėgainė Kopenhagoje ant stogo numatė slidinėjimo trasą „Copenhill“. Netikėta papildoma statinio funkcija įrodo, kad džiaugtis žiemos sportu lauke galima neišvažiavus iš miesto ir net ne sezono metu. „Foster + Partners“ žavi 3D spausdintuvų statomais moduliniais būstais Marse. Didžiojoje Britanijoje įsteigtos tarptautinės architektų ir dizainerių studijos projektas kuria ateities miestą kitoje planetoje. Be šių pasaulinio lygio kompanijų, pastebime ir kuklesnių pavyzdžių, kurie palieka ne mažesnę reikšmę „išmaniojo miesto“ sąvokoje. „FABG“ – Monrealyje, Kanadoje, įkurtas architektų biuras, kurio specializacija – daugiausia visuomeninių pastatų projektavimas. Vienas iš jų darbų tampa XX a. antroje pusėje Monrealyje statytos degalinės transformacija į vietos kultūrinį centrą. Modernizmo architektūros pradininko Ludwigo Mieso van der Rohe’s projektuotas statinys keičia funkcinį pradą. Tačiau svarbiausia, kad vietos kultūros paveldui priskiriamas objektas išsaugo

136

Dalyviai: Karolis Lasys, Gediminas Viliūnas, Modestas Petkus, Kristina Marcinkutė, Adrija Vilkauskaitė Vadovas: doc. Gintaras Prikockis Pasirinktos teritorijos: Kulautuvos ir Zapyškio miestelių teritorijos Kauno rajone

vertingąsias ypatybes ir senajame autoriaus kūrinyje užkoduotą išmintį. Manome, kad, radę minėtų pavyzdžių pusiausvyrą, gebėsime sukurti išmanųjį miestą.

Idėjos analogai: Pėsčiųjų takas ir apžvalgos terasa Latvijoje – „Pojūčių parkas“ Valmieroje.

Autoriai – „Didzis Jaunzems Architecture“.

Eukaliptų miško ir lotosų tvenkinio apsuptas restoranas Vidurio Kinijoje.

Autoriai – „MUDA-Architects“.

Rekreacinė erdvė ir vietinių susitikimo vieta Gora Pulawskos miestelyje, Lenkijoje.

Autoriai – „3XA Design“.

IŠMANUSIS MIESTAS

K AU N O T E C H N O LO G I J O S U N I V E R S I T E TA S Mus sudomino Marijampolės miestas, o ypač Tarpučių mikrorajonas, nes matome potencialą greitu metu pakeisti tranzitinio miesto įvaizdį ir pritraukti naujų gyventojų. Atlikdami analizę sužinojome, kad Marijampolė puoselėja sportą ir jo tradicijas. Tai rodo ne tik miesto sporto mokyklose ir klubuose ugdomos apie 30 skirtingų sporto šakų ar nuo 1993 m. rengiamas Suvalkijos galiūnų turnyras, bet ir arenos „Sūkurys“ projektas Tarpučių mikrorajone. Jį paruošė architektų komanda „Tiksli forma“. Tai mums suteikė galimybę toliau vystyti būtent šią teritoriją ir įgyvendinti išmaniojo, darnaus sporto miestelio viziją, kuri būtų naujas traukos taškas miestui ir prieinama ne tik arenos lankytojams, bet ir Marijampolės gyventojams ar svečiams.

Dabartinė Marijampolės Tarpučių mikrorajono teritorija yra nesuplanuota ir nenaudojama. Joje būtų įrengiamos papildomos funkcijos, kurios būtų naudojamos ir arenai, ir galėtų veikti kaip atskiras objektas (viešbutis ar rekreacinis kompleksas). Būtų apsuptas žaliomis ir įveiklintomis erdvėmis, pritaikytomis miesto gyventojams.

Puikus pavyzdys – projektas Šveicarijoje, Lugane. Jis viešąją erdvę transformavo į sporto ir sveikatingumo erdvę, parėmė darnumo, ekonomikos ir socialinio vystymosi idėją.

Projektas pristato naują kraštovaizdį kaip gyvą ir produktyvų organizmą. Teritorijoje esančios sporto struktūros kontrastuoja su gamtinio kraštovaizdžio elementais ir sulėtina žmonių judėjimą šalia esančios upės.

Dalyviai: Justė Daukšaitė, Kristina Podinskaitė, Donatas Sederevičius, Tomas Astrauskas, Paulius Jankauskas Vadovai: Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Ignacio Villalonas Fornesas Pasirinkta teritorija: Tarpučių mikrorajonas Marijampolėje

Sporto miestelio analogas Švedijoje parodo, kaip galima sujungti sporto areną su miestu ir šalia esančiomis teritorijomis. Taip pat paversti projektą mažu miesteliu, kuriame įrengta vieta susibūrimams ir sporto varžyboms.

137

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS, VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA

Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Lietuva turi labai mažą dalį pajūrio teritorijos, kuri yra ne tik yra puiki vieta gyventi ir poilsiauti, bet kartu tai yra kurortas, nešantis pelną, kuriantis pridėtinę vertę. Esame įsitikinę, kad, norint plėtoti turizmą ir padėti visos šalies ekonomikai, būtina investuoti į turistinių teritorijų plėtrą, jų urbanistinį ir technologinį tobulėjimą.

Dalyviai: Martynas Lingė, Vilius Jagminas, Dovilė Mažeikienė, Lukas Kerušauskas, Ieva Bagdonaitė, Orintas Mančakas

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Pasirinkta teritorija: Palanga, Vytauto g.

Vadovas: Vilius Jagminas

Išmanusis miestas aprėpia galimybes mieste lankytis bei gyventi interaktyviai. Be to, tai yra technologijų eksploatacija, užtikrinanti teritorijos saugumą, švarą bei tvarumą.

Būtent šie aspektai nėra pakankamai išvystyti ir įgyvendinti mūsų pasirinktoje teritorijoje.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Gausūs turistų srautai teritorijoje ir jų sąveika su vietiniais gyventojais. Tai pagrindinė miesto ašis, nuo kurios priklauso Palangos įvaizdis bei tolesnis miesto formavimasis.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Sukurti tvarią architektūrinę, inžinerinę erdvę, kuri išsiskirtų ilgalaikiškumu bei darnia integracija miesto kontekste.

138

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti „Išmanųjį miestą“ ir kuo?

Bjarke’as Ingelsas ir jo grupė „BIG“, kuri neapsiriboja tradicinėmis architektūros nuostatomis, bet išlaiko harmoniją tarp kuriamo objekto ir aplinkos. Jie sprendžia problemas praktiškai ir inovatyviai, o tai sutampa su išmaniojo miesto vertybėmis.

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Tai maža, tačiau jauki gyvenvietė su nuostabiu kraštovaizdžiu. XVI a. pastatyta Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas seniausių gotikinio kultūros paveldo Lietuvoje objektų, miestelio puošmena. Dviračių takas prie Nemuno krantinės pritraukia vis daugiau svečių į vietovę, tad Zapyškio miestelis yra patraukli vieta apsilankyti, tačiau jo potencialas dar nėra visiškai atskleistas.

Dalyvė: Agnija Ponomariova Vadovė: Gražina Janulytė-Bernotienė Pasirinkta projektuoti teritorija: Zapyškio miestelis Kauno rajone

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Mano nuomone, išmanusis miestas turi turėti apgalvotus, pagrįstus ir šiuolaikiškus sprendimus. Tai toks miestas, kuris remiasi darnaus vystymosi strategija, daro kuo mažesnę žalą aplinkai, kuria aukštesnę gyvenimo kokybę gyventojams ir tenkina žmonių poreikius. Mano pasirinktoje teritorijoje dar trūksta šiuolaikiškų sprendimų, bendros vizijos, funkcijų. Šiuo metu traukos taškas turistams yra bažnyčia ir jos aikštė, tačiau šaltąjį sezoną veiklų pasiūlos miestelyje stokojama.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Teritorija sudomino savo įvairiu kraštovaizdžiu, upe. Taip pat vieta yra strategiškai palanki naujiems traukos objektams kurti, patogu susisiekti su aplinkinėmis vietovėmis.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Mano projekto tikslas – sukurti naujų funkcijų objektą, traukiantį ir turistų, ir miestelio gyventojų dėmesį. Tikiuosi

sukurti projektą, kuris pabrėžtų miestelio identitetą, jį stiprintų, taip pat būtų darniai integruotas į esamą kontekstą.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Japonų architektas Tadao Ando yra suprojektavęs bene visą nedidelę Naošimos salą Japonijoje. Jo kūryba yra išskirtinė ir atrodo itin šiuolaikiškai, tačiau visada turi unikalią idėją ir kuriamą atmosferą. Pavyzdžiui, projektuodamas muziejus saloje, jis pasirinko būdą išskirti kraštovaizdį ir jo nedarkyti nauja statyba, todėl savo pastatus kūrė integruotus į aplinką ir reljefą, netgi požeminius. Be abejo, žavi ir kiti žinomi architektai, tokie kaip Danijos „Bjarke Ingels Group“ arba britų „Foster + Partners“ grupė, sugebantys tvarius ir funkcionalius sprendimus suderinti su estetika.

139

IŠMANUSIS MIESTAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA Kodėl projektui pasirinkote būtent šią teritoriją?

Mano motyvas yra visiškai paprastas: Anykščiai – mano gimtasis miestas. Visuomet kirbėjo jausmas, kad savo miestui norėčiau kažką sukurti. Nuo pat pirmų metų, kai įstojau į kraštovaizdžio dizaino studijas, galvojau apie įvairias potencialias vietas, kuriose būtų galima kažką pakeisti, atnaujinti. Ironiška, tačiau apie šią teritoriją niekada nebuvau pagalvojusi. Ji yra visiškai apleista, tad ją aplenkdavau savaime. Taip pat jai jaučiu sentimentalius jausmus, nes kitoje gatvės pusėje gyveno mano močiutė.

Taigi, galima sakyti, aš užaugau šalia šios vietos.

Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniuoju? Ko iki išmanumo trūksta pasirinktai teritorijai?

Išmanusis miestas turi būti toks, kuriame dera ir paties miesto, ir jo gyventojų poreikiai. Siekiant išpildyti poreikius, turi būti atsižvelgiama į: ekologiją, tvarumą, darną su gamta bei funkcionalumą. Kadangi mano pasirinkta teritorija yra visiškai apleista ir nefunkcionali, šiuo metu ji neatitinka jokių išmanumo kriterijų, tad galima sakyti, kad jai trūksta visų minėtų aspektų.

Kas labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?

Pasirinkta teritorija yra miesto centre, tarsi žaizda, kurią reikia išgydyti. Nors mieste yra ne viena vieta, kurioje būtų galima įgyvendinti pokyčius, bet šiai teritorijai būtina suteikti prioritetą dėl jos lokacijos.

Taip pat mane sudomino išraiškingas šios vietos reljefas, po kuriuo slepiasi Šaltupio upelis, o iš dviejų pusių supa šlaitai. Svarbu tai, kad teritorija yra prie Šventosios upės kranto, šalia bažnyčios, o tai šiai vietai suteikia sakralumo jausmą.

Kokia yra projekto vizija, tikslas?

Strategiškai ši teritorija yra labai svarbioje vietoje: šalia yra gyvenamųjų namų rajonas – Jurzdikas, kuriame įsikūrusi mokykla bei darželis; kitoje gatvės pusėje yra miesto poliklinika; teritorija ribojasi su parduotuvės „Norfa“ bei Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios teritorijomis bei Šventosios upe. Atsižvelgdama į visus šiuos veiksnius, su

140

Dalyvė: Liucija Juodviršytė Vadovė: Aurelija Lozuraitienė Pasirinkta teritorija: senosios ligoninės ir buvusios gaisrinės teritorija Anykščiuose

dėstytojos pagalba kursiu rekreacinę teritoriją. Sieksiu atidengti paslėptą Šaltupio upelį, taip pat numatyti vietą piligrimų nakvynės namams bei smulkiajai prekybai. Dar vienas tikslas – įveiklinti į paveldo sąrašą įtrauktą buvusios gimdyklos pastatą, kuris, kaip ir kiti teritorijoje esantys pastatai, yra visiškai apleistas.

Kokie užsienio profesionalų pavyzdžiai įkvepia kurti išmanųjį miestą ir kuo?

Vienas iš pavyzdžių – Slovėnijoje, Velenės miesto centre, sukurta pėsčiųjų zona – promenada. Šio projekto autoriai yra kraštovaizdžio architektų grupė „Enota“. Man šis pavyzdys patinka tuo, kad kažkada buvusi gatvė, dabar yra paversta miesto traukos objektu ir centrine įvykių ašimi, sukurtos monumentalios bei architektūrinės formos. Taip pat mane sužavėjo gebėjimas prisitaikyti prie esamos situacijos: atverta ten tekanti upė, o jos krantuose įrengtas amfiteatras, kuris taip pat atlaiko kelis kartus per metus pasikartojančius potvynius.

Kitas pavyzdys – kraštovaizdžio architektų „Planergruppe Oberhausen“ projektas Ksantene, Vokietijoje. Šio miesto centrinė dalis apsupta pylimo, kurį architektai pritaikė miestiečių poreikiams, sukurdami parką. Išlaikydami istorinę praeitį, jie pritaikė teritoriją rekreacijai ir suskirstė parką pagal temas bei funkcijas į keturias dalis: rytų siena – judėjimas, žaidimai ir sportas, aplinkos apsauga bei ekologija; šiaurės siena – tarpinė jungtis, nuotykiai ir maistas; vakarų siena – SPA sodai (įskaitant rožių ir Biblijos sodą), „Kneipp“ paslaugos, žaidimai ir šokiai; pietų siena – įėjimas į istorinį miesto centrą, SPA sodų pradžia.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA Šiame technologijų amžiuje viskam progresuojant greitu tempu, žmonės vis dažniau atsigręžia į gamtą ir traukia jos link. Ignalina – miestas, kuris man asocijuojasi su įstabiu kraštovaizdžiu ir gausia aktyvaus laisvalaikio pasiūla. Būtent dėl šių priežasčių ir pasirinkau teritoriją, esančią šiame mieste.

Susimąsčiusi, kokios naudos mums duoda gamta, bandau sukurti viziją, koks turėtų būti išmanusis miestas. Apsidairiusi aplink, suvokiu, kad išmanumas slypi būtent gebėjime naudotis tuo, ką jau turime; būtina tausoti resursus ir naudoti tvarias medžiagas. Pastatų restauravimas ne tik prikelia apleistus objektus naujam gyvenimui, bet ir atspindi miesto architektūros charakterį.

Dalyvė: Guoda Serapinaitė Vadovė: lekt. Rasa Mazūrienė Pasirinkta teritorija: buvęs administracinis gamybinis pastatas Ignalinoje, prie Gavio ir Gavaičio ežerų

Šio projekto idėja – sukurti daugiafunkcę erdvę, kurioje būtų siūloma dviračių nuoma, jų pardavimas bei dviračių taisymas su papildoma poilsio erdve – kavine. Toje erdvėje būtų galima įsigyti atributų, kurie siejasi su miesto kultūra.

Tokiu paslaugų kompleksu būtų siekiama pritraukti turistus ir sudominti žmones gyvenimu mažesniame mieste.

Vis labiau plečiantis dviračių infrastruktūrai Lietuvoje, žmonės skatinami rinktis draugišką aplinkai keliavimo būdą – aktyvų laisvalaikio praleidimą. Tokiam projektui mane įkvepia urbanistikos dizainerio ir judumo mieste eksperto Mikaelio Colville’o-Anderseno filosofija, kad miestai turėtų būti projektuojami, o ne kuriami.

141

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA Išmanusis miestas – tai bendruomenė, atsižvelgianti į kiekvieno žmogaus pamatinius poreikius, bei struktūra, leidžianti individams įsilieti į aplinką, matyti, bendrauti ir kurti.

Psichologo Abrahamo Maslowo poreikių hierarchijos piramidėje saugumo poreikis yra antroji pakopa. Tai reiškia, kad žmogus, fiziškai ir psichologiškai nesijausdamas saugiai, negali patenkinti savo socialinių, savigarbos ir savirealizacijos poreikių, t. y. visapusiškai tobulėti kaip individas.

Vien Lietuvoje, globos namuose 2019 m. gyveno apie 7,5 tūkst. vaikų. Vadinasi, kas 60-as vaikas gyvena be tėvų, neturi nuolatinių namų, nejaučia šeimos jausmo. Mano idėja yra ištirti bei apibendrinti saugios aplinkos koncepciją vaiko akimis, gyvenant be tėvų. Projekto tikslas – pagal saugios aplinkos koncepciją sukurti bendruomeninius vaikų namus Anykščių senosios ligoninės teritorijoje. Teritorija susidomėjau patyrinėjusi pastatų išdėstymą ir supratusi, kad jie puikiai tinka mano idėjai įgyvendinti. Pastatų vieta yra Anykščių centre, o tai suteikia galimybę vaikams lanksčiau integruotis į miesto bendruomenę: lankyti įvairius laisvalaikio būrelius, būti lengviau pasiekiamiems rūpybos tarnyboms ir t. t.

Pirmasis mane įkvėpęs pavyzdys yra pelnęs 2018 m. „AR House“ apdovanojimą – „ZAV“ architektų sukurta gyvenamoji vieta Irano našlaitėms nuo septynerių iki šešiolikos

142

Dalyvė: Milda Volskaitė Vadovė: Asta Kazlauskienė Pasirinkta teritorija: senosios ligoninės ir buvusios gaisrinės teritorija Anykščiuose

metų. Kūrėjai pasiūlė kambarių balkonus uždengti medžiaga, kad gyventojos galėtų būti lauke be hidžabų (galvos apdangalų). Ši projekto detalė parodo, kad autoriai įsigilino į Irano mergaičių poreikius, norus bei gyvenimo būdą.

Kitas pagirtinas projekto aspektas – pastatas suplanuotas taip, kad aplinka būtų kuo artimesnė namų jausmui: privatūs kambariai, bendrosios erdvės, jaukus vidinis kiemas.

Antrasis pavyzdys yra 2019 m. „Aga Khan“ apdovanojimo laimėtojas – „Urko Sanchez“ architektų suplanuotas SOS vaikų kaimas Džibutyje, Afrikoje. Savo atviromis erdvėmis ir labirintą primenančiu gatvių tinklu SOS vaikų kaimas yra skirtas skatinti našlaičių bendruomeniškumo jausmą. Namai sukurti taip, kad išliktų privačios erdvės, bet taip pat turėtų prieinamą atvirą lauko erdvę, kiemelius, kuriuose puoselėjami augalai.

143

IŠMANUSIS MIESTAS

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

Zarasus pasirinkome dėl palankios geografinės padėties.

Rajonas netoli didžiųjų Lietuvos miestų – sostinės Vilniaus bei Kauno. Netoli Zarasų yra Daugpilis, kaimyninės Latvijos antrasis pagal dydį miestas. Zarasų rajonas išsiskiria nuostabia, tyra bei vaizdinga gamta. Šio krašto gražūs ir įspūdingi miškai, iš jų ypač išsiskiria ežeringa Gražutės giria. Gretimus miškus skiria vos 2–3 kilometrai. Žiemą krašte – ledu sukaustyti vandens telkiniai ir po sniego kepurėmis snaudžiantys miškai. Pavasarį subanguoja ežerai, jiems išsiveržus iš ledinio glėbio ir orui prisisotinus pievų kvapo. Vasara lankytojus vilioja vandens telkiniais.

Ruduo – gamtos neišsenkančių spalvų paradas.

Rajono teritorijoje yra du regioniniai parkai – Gražutės ir Sartų, taip pat 300 įvairaus dydžio ežerų. Zarasuose yra aktyvus turizmo ir informacijos centras, pasirūpinantis gausia kultūrinių renginių įvairove. Turistų skaičius kiekvienais metais auga, o tokią situaciją lemia ne tik itin palankios gamtinės sąlygos, vaizdingi kraštovaizdžiai, tačiau ir lankytinų objektų gausa. Tarp pagrindinių apskrities miestų pakankamai išvystyta infrastruktūra.

Visus išmaniuosius daiktus sieja vienas bendras tikslas – palengvinti žmonių buitį. Sujungus skirtingas funkcijas vykdančius išmaniuosius įrenginius su bendra miesto infrastruktūra ir sukūrus bendrą sistemą, kurioje darniai veiktų visi prietaisai su minimalia žmogaus priežiūra, tai būtų žingsnis link gyvenimo išmaniajame mieste.

Matome, kad miestui reikia erdvės, kurioje žmonės galėtų vienoje vietoje rasti viską, ko reikia, bei patenkinti net ir labai skirtingus poreikius. SPA centras tikrai nepaliks nė vieno abejingo, o po procedūrų bus smagu mėgautis kavos puodeliu ar skaniais pietumis virš vandens įrengtoje terasoje. Prieš poilsį SPA centre ar po jo galima pažiūrėti

144

Dalyviai: Justė Bacevičiūtė, Martynas Gabalis, Egidijus Valantinas, Egidijus Grublys, Paulius Butvydis, Jonas Šimutis Vadovai: Vilma Vaičekauskienė, Indrius Kuklys, Rasa Varpiotaitė-Tiutiunik Pasirinkta teritorija: Zaraso ežero apžvalgos rato pastatas

filmą, spektaklį ar dalyvauti įdomiame seminare. Kai norisi išskirtinių pojūčių, galima pasinerti į 3D pasaulį, kuriame laukia virtualios pramogos. Norintieji pailsėti Zarasuose ilgiau galės apsistoti jaukiuose kambariuose su vaizdu į Zarasaičio ežerą.

Mūsų projekto vizija – augantis turizmas mažuose Lietuvos miesteliuose, šiuo atveju Zarasuose. Augant turistų skaičiui, turi atsirasti vis daugiau inovatyvių idėjų, kurios trauktų apsilankyti būtent čia. SPA, pojūčių centras, vandens pramogos, jaukūs kambariai, vaizdingas kraštas – toks turi būti traukos centras.

Mūsų įkvėpimas ir vienas iš sektinų pavyzdžių yra italų architektas Stefano Boeri, sukūręs naujo, ekologiško miško miesto Kankune, Meksikoje, planus. Juose siūloma sukurti vertikalius, augalais padengtus dangoraižius, taip siekiant sumažinti taršą. Pastatas bus aprūpinamas saulės energija, viduje viskas automatizuota. Šis architektas įkvepia mus kurti, nes projektuojame pastatą, kuriuo norime parodyti, kaip mylime ir saugome mūsų gamtą.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA Vandentiekio bokštas Marijampolėje pasirodė ypatingas ne tik savo istorija, bet ir formomis, kurios puikiai tiktų optinio meno išraiškai ir taip taptų dar vienu traukos objektu Lietuvoje. Mūsų miestams trūksta „išsišokančių“ objektų, kurių išvaizda paskatintų domėtis ne tik juo ar jo kūrėju, bet ir vietove. Tai skatintų turizmo augimą, kuris yra vienas iš daugelio miesto išmaniųjų aspektų.

Dalyvė: Dorotė Granickaitė Vadovė: Asta Kazlauskienė Pasirinkta teritorija: Kvietiškio dvaro sodybos vandentiekio bokštas Marijampolėje

Miestą išmaniuoju paverčia daugybė dalykų: produktyvumas, tvarumas, technologinės inovacijos, infrastruktūra, socialinių problemų sprendimas ir t. t. Tačiau labiausiai prie jo išmanumo prisideda mieste gyvenantys žmonės, turintys miesto plėtros viziją ir siekiantys ją įgyvendinti. Įdomu tai, kad vandentiekio bokštas Marijampolėje yra istorinis ir saugomas valstybės kaip kultūros paveldo objektas. Dirbti su tokiais pastatais yra didelis iššūkis, nes tenka spręsti paveldo atgaivinimo ir šiuolaikinei visuomenei patrauklaus pateikimo problemas. Dėl šios priežasties mano projekto tikslas – paversti bokštą turistiniu traukos objektu ne tik atvykstantiesiems iš kitų miestų ar šalių, bet ir pramoga bei socialine erdve vietos gyventojams. Projektas prikels bokštą antram gyvenimui, primins jo istoriją ir sujungs senus elementus su naujais. Šalia tokio perspektyvaus lankytino objekto galės kurtis kavinės, parduotuvėlės ar kitokie verslo taškai.

Tokią išmaniojo miesto viziją įkvėpė šveicaras Felice’as Varini. Jis puikiai žinomas dėl išskirtinio gebėjimo pritaikyti geometrinių formų iliuzijas architektūroje ir interjere, kurios atsiskleidžia visu savo grožiu, žiūrint tik iš tam tikro taško. Šis menininkas kuria įvairiose erdvėse ir netgi ant UNESCO paveldo saugomų objektų. Mano akį patraukė jo 2018 m. instaliacija ant Karkasono aukštutinės gynybinės sienos „Concentric, eccentric“. Žinoma, tokios instaliacijos gali pasirodyti kontroversiškos, tačiau, mano nuomone, tai yra išmanus būdas skatinti domėjimąsi paveldu.

145

IŠMANUSIS MIESTAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA Esu kaunietė, tad man labai svarbu, kad mano miestas gražėtų ir būtų patrauklus ne tik gyventojams, bet ir jo svečiams, turistams. Dėl šios priežasties pasirinkau projektuoti Kačerginės pakrantę, kuri kol kas nėra iki galo pritaikyta rekreacijai. Šį miestelį aplanko nemažai šeimų su vaikais ar keturkojais augintiniais, norinčių puikiai praleisti laiką gryname ore. Tačiau Kačerginėje nėra tokios vietos, kuri galėtų labiau išpildyti įvairius poreikius. Žmonės norėtų ne tik žaisti futbolą, važinėti dviračiais ar pasivaikščioti lauke.

Galėtų būti sudarytos sąlygos pasirinkti iš kelių aktyvaus poilsio zonų: krepšinio, tinklinio, badmintono aikštelių, treniruoklių. Pasyviam poilsiui – stacionarūs šaškių ir šachmatų stalai, didelės pievos iškyloms ar koncertams. Taip pat, jei atvykstama su keturkoju draugu, galėtų būti įrengta aikštelė, kurioje šeimininkas turėtų galimybę treniruoti savo augintinį.

Kas paverčia miestą išmaniuoju? Kuo daugiau galimybių patenkinti žmogaus poreikius, nes pastaruoju metu jie tik auga. Iki išmanumo mano pasirinktai teritorijai trūksta daugiau funkcinių zonų, kurias būtų galima išnaudoti minėtiesiems poreikiams išpildyti.

Pasirinktoje teritorijoje mane sudomino pati jos vieta – šalia Nemuno, į kurį atsiveria nuostabus vaizdas. Mano nuomone, tam, kad kvapą gniaužiantis peizažas pritrauktų dar

146

Dalyvė: Emilė Brazytė Vadovas: Alvydas Žickis Pasirinkta teritorija: Kačerginės pakrantė Kauno rajone

daugiau lankytojų, reikėtų daugiau dėmesio skirti esamos pakrantės ir augalų sutvarkymui. Taip pat sudomino ir tai, kad Kaunas 2022 m. skelbiamas Europos kultūros sostine.

Taigi, norėtųsi dar labiau savo miestą pagražinti bei pritraukti kuo daugiau skirtingo amžiaus žmonių. Tokia yra ir mano projekto vizija. Įkvepiantis užsienio pavyzdys – gyvenamasis kompleksas „Fayna Town“ Ukrainoje. Šis projektas įkvepia kurti savo neįprastomis augalų grupių sodinimo formomis, augalų parinkimo asortimentu ir funkcinių zonų išdėstymu gyvenamajame daugiabučių komplekse. Dar vienas projektas, skatinantis kurti išmanųjį miestą, yra „Panorama Verslas II“ Slovakijoje. Tai viešoji erdvė ant stogo ir pusė aikštės. Ši koncepcija remiasi keliais atributais: daugiafunkciškumu, jaukumu ir kūrybiškumu.

IŠMANUSIS MIESTAS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Paežerių ežero pakrantę pasirinkau dėl, mano nuomone, didelio šios teritorijos potencialo. Pasigilinus į esamą situaciją, iškart paaiškėja, kad ši, apie 1,5 km nuo Vilkaviškio miesto centro nutolusi, ežero pakrantė nėra įveiklinta taip, kaip galėtų būti.

Mane visuomet žavėjo natūralus vandens pakrančių grožis ir harmonija, todėl savo projektu noriu įveiklinti šią pakrantę, sukurdamas ekologišką, gyvybingą ir darnią erdvę, kuri pritrauktų žmones ne tik iš miesto centro, bet ir aplinkinių rajonų.

Labiausiai sudomino teritorijoje esantis jachtų klubas, nemažas paplūdimys bei lygiagrečiai su Vytauto gatve einantis pylimas, supiltas formuojant ežerą.

Inovacijos, naujosios technologijos bei skaitmeninimas – svarbūs miestui, tačiau nepaverčia jo išmaniuoju. Mano nuomone, išmanusis miestas turėtų koncentruotis į tvarumą, ekologiją bei aplinkosaugą. Miestas turėtų būti atviras visiems jo gyventojams – nuo jauniausio iki vyriausio.

Jame žmonės turėtų jaustis miesto šeimininkais. Pasirinktai teritorijai iki išmanumo, manau, trūksta universalumo, vientisumo bei atvirumo miesto gyventojams.

Dalyvis: Mantas Derevianko Vadovas: doc. Alvydas Žickis Pasirinkta teritorija: Paežerių ežero pakrantė Vilkaviškyje

Analogas ir pavyzdys, įkvėpęs šiam projektui, yra Varšuvoje esančios Vyslos upės krantinė, viena patraukliausių Varšuvos centro vietų, besidriekianti tarp senamiesčio ir naujųjų miesto rajonų. Projekto autoriai „RS Architektura Krajobrazu“ daugiausia dėmesio skyrė keliems pagrindiniams projektavimo aspektams: sukurti unikalią ir visiems prieinamą viešąją erdvę, suformuoti miesto tęstinumą gerinant susisiekimą bei apsaugoti upės pakrantę nuo potvynių. Kitas unikalus pavyzdys yra Pungolo vandens kelių parkas Singapūre. Parką sudaro keturios teminės zonos: gamtos įlanka, poilsio zona, paveldo zona ir žalioji galerija. Kiekviena iš šių zonų skirta džiuginti skirtingiems parko lankytojams.

147

IŠMANUSIS MIESTAS

V I L N I AU S DA I L Ė S A K A D E M I J A Mūsų komandos iššūkis – Žaliosios jungties teritorija Zarasuose. Pasirinkome vadinamosios lietuviškos Šveicarijos aplinką, kurioje matome ne iki galo išnaudotą potencialą, ir istoriškai, ir kultūriškai turiningą kontekstą, išskirtinį kraštovaizdį. Šiaurės Lietuvoje įsikūręs kurortinis miestelis žavi savo charakteriu ir taisyklingu infrastruktūros tinklu. Mūsų vizija Žaliosios jungties teritorijai yra ne tik techniškai išpildyti mums keliamus tikslus, sujungti teritorijas, bet ir jas funkciškai išnaudoti taip, kad tai taptų dar vienu traukos objektu Zarasuose.

Vizija – erdvės, veikiančios kaip atskiros vietos, kurios kartu sudaro bendrą visumą – jungtį, prisitaikančią prie skulptūriško reljefo. Taip pat šiai teritorijai turime tikslą – vieta visiems, t. y. bendradarbiavimas tarp skirtingų kartų, įvairių prioritetų, fizinės būklės bendruomenių. Taigi pagrindinis uždavinys yra žaidžiant tūriais bei erdvėmis išgauti funkcinį laipsniškumą – traukos teritoriją.

Išmanumu įvardijame ne tik technologijas, sąmoningą išteklių naudojimą, kas jau yra architektūrinė tendencija, tampanti norma. Grįžtame į erdvę visiems, į išmanų komponavimą, bendradarbiavimą ir erdvių funkcinį ryšį.

148

Dalyviai: Justina Čepanauskaitė, Mikas Karalevičius, Gabrielė Ibėnaitė, Domas Tvarijonas, Birutė Jankauskaitė Vadovas: doc. Zigmantas Brazauskas Pasirinkta teritorija: Žaliosios jungties teritorija Zarasuose

IÅ MANUSIS MIESTAS

149

© Paul Milinski INŽINERIJA

INOVACIJOS: PRODUKTŲ DEZINFEKAVIMO SPINTELĖS IR SAVIIZOLIACIJOS KAMBARIAI GAMTOJE 150

INŽINERIJA

Ar įsivaizduojate, kad netolimoje ateityje namuose bus įprasta turėti ne tik spintas drabužiams ar daiktams susidėti, bet ir maistui, prekėms dezinfekuoti?

Kokios inovacijos padės apsisaugoti nuo virusų ir gelbės gyvybes? Pandemija mokslininkus ir verslą paskatino jungtis ir kurti inovacijas, vyksta ne tik spartesnis skaitmeninimas ir verslo persiorientavimas – matoma visai nauja COVID-19 pramonės šaka, kuriai aktyviai kuria ir mokslininkai, ir inžinieriai, ir architektai.

Lietuvos startuolis „Ligence“ neseniai sukūrė dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios koronaviruso infekcijos sukelto širdies pažeidimo diagnostikos sistemos prototipą. Europos Komisijos ir Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) remiamos iniciatyvos „EIT Health“ konkurse „EIT Health InnoStars Awards 2020“ lietuvių startuoliui „Ligence“ atiteko pirmoji vieta. Dirbtinio intelekto įrankis bus skirtas širdies ultragarsiniam tyrimui automatizuoti: programinė įranga automatiškai įvertins širdies anatomines savybes, funkcijų kokybę ir parengs išsamią ataskaitą gydytojui.

SUAKTYVĖJO GYVYBĖS MOKSLŲ INDUSTRIJA Dėl pandemijos šiais metais inovacijų kūrėjai tapo aktyvesni visame pasaulyje. Lietuvos Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pavasarį organizavo idėjų konkursą „Life-Saving Innovations: Stop COVID-19“, kviesdama inovatorius, technologijų kūrėjus, startuolius ir inovatyvias įmones siūlyti sprendimus iškilusiai problemai spręsti ir sulaukė net 327 paraiškų. MITA administruoja Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemones, per kurias skiriama finansinė parama veiklą pradedantiems startuoliams ar inovacijas kuriančioms brandžioms įmonėms. Konkurse dalyvavo ir gyvybės mokslų industrijos sektoriaus senbuvės, ir naujai įsteigtos įmonės. Jau įgyvendinami pirmieji paramą gavę projektai: MB „Cumulatis“ per rekordinį laiką – 3,5 mėnesio sukūrė COVID-19 paciento neinvazinės stebėsenos įrenginio prototipą ir atliko jo ikiklinikinius tyrimus.

„Akivaizdu, kad dabar labiausiai laukiama inovacija – vakcina, tačiau ne mažiau svarbūs ir kiti visuomenės sveikatą užtikrinantys išradimai. Jau kitąmet galime laukti dar didesnio proveržio gyvybės mokslų srityje. Taip pat turėtų rastis ir naujų verslo modelių, vadybinių inovacijų, prekybos, edukacinių technologijų inovacijų. Pirmoji COVID-19 banga išryškino psichologines problemas, paslaugų senjorams ir vienišiems žmonėms prieinamumą, taip pat medicinos paslaugų apribojimus. Kitąmet turėtų padaugėti inovacijų, kurios bus skirtos šiems iššūkiams spręsti“, – prognozuoja MITA vadovas Gintas Kimtys.

Inovacijas galima skirstyti į dvi grupes: skirtas kovai su pačiu virusu ir reikalingas pandemijos padariniams lengvinti. Pirmoji grupė apima vakcinų, jų komponentų, antikūnų vaistams nuo viruso kūrimą; antroji grupė – inovacijų: naujos ar patobulintos medicinos priemonės, technologijos, skirtos pacientų priežiūrai bei gydymui, ir prevenciniai sprendimai, inovacijos, palengvinančios buitį ar darbo organizavimą.

GALIMA DEZINFEKUOTI IR MAISTĄ Rankų ir paviršių dezinfekavimas tapo kasdienybe, tačiau ne visuomet paprasta dezinfekuoti įvairius įsigytus produktus ir prekes. Šią problemą pastebėjo įmonė, kurianti inovatyvias užteršto vandens ir oro valymo technologijas „SiMa Water Technologies“. Ji kuria prietaisą, kuris galės saugiai pašalinti mikrobus nuo maisto ir įvairių namų apyvokos įrankių paviršių.

Pasak pačių kūrėjų, tai panašu į skalbyklę ar indaplovę: vartotojas į spintą sukrauna produktus ir įjungia įrenginį.

Jo viduje su specialiu siurbliu dezinfekantas sumaišomas ir paskleidžiamas ant produktų paviršiaus. Dezinfekcijos procesas trunka nuo 5 iki 15 minučių. Tada produktai išimami ir yra saugūs toliau vartoti. Šis įrenginys tinka dezinfekuoti žievę, kiautą turintiems produktams (pavyzdžiui, obuoliams, bulvėms, apelsinams, riešutams, bananams), supakuotai produkcijai (pieno produktams, sausiems pusryčiams, dantų pastai, gėrimams įvairiose pakuotėse), taip pat įrankiams, darbo drabužiams ir pagalbinėms priemonėms. Prognozuojama, kad tokias inovacijas namuose galėtume pradėti naudoti jau 2021 m. vasarą.

151

INŽINERIJA

BAKTERIJŲ ATSPARUMĄ NUSTATYS PER 20 MINUČIŲ Mikrobų atsparumą būtina nuolat aiškintis, siekiant skubiai reaguoti į sukeltas infekcijas. „Kai įtariama bakterinė infekcija, atsakymo reikia greitai, kad būtų galima pradėti naudoti tinkamus antibiotikus. Todėl, bendradarbiaudami su Lietuvos ir Suomijos įmonėmis, planuojame sukurti greitus ir tikslius metodus, kuriais bus galima per 20–30 minučių nustatyti bakterijų atsparumą“, – MITA cituoja Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėją prof. dr. Aureliją Žvirblienę.

Anot jos, tikėtina, kad po pandemijos ne viena inovacija taps neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, o viena iš jų – būtent greitieji virusinių infekcijų nustatymo testai: „Tam nereikia jokios įrangos, rezultatas greitas ir jį galima matyti plika akimi. Todėl šių testų poreikis išliks didelis ateityje.

Greitiesiems antigenų testams reikalingi specifiniai antikūnai – jų esame sukūrę ir Vilniaus universitete. Nežinome, kokių iššūkių gali atsirasti ateityje, todėl antikūnai greitam bakterijų atsparumo nustatymui imunologiniais metodais labai svarbūs.“

Nuotr.: MINIMOD Spot by MAPA

152

INŽINERIJA

KOMFORTIŠKA VIENUTĖ GAMTOJE Itin aktuali dabar saviizoliacijos sąlygų problema, nes tai atsiliepia žmonių psichologinei sveikatai. Kompanija „Bardo arca“ sėkmingai darbuojasi su unikaliu projektu – jiems pavyko sukurti išskirtinę mobilią karantinavimosi erdvę. Tai autonomiška karantinavimosi ar saviizoliacijos patalpa, skirta stabdyti ar išvengti virusinių infekcijų plitimo. Jos dizainas pritaikytas taip, kad būtų galima ne tik išlaikyti maksimalų sterilumą, bet ir sukurti kuo komfortiškesnę atmosferą, paremtą šiuolaikinėmis technologijomis psichinei sveikatai karantino laikotarpiu palaikyti. Šioje karantinavimosi erdvėje taikomi technologiniai spendimai leidžia stebėti karantinuojamųjų sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Šį projektą vykdė aštuonių skirtingų sričių ekspertų komanda. Šiuo metu viso pasaulio inovatoriai ir dizaineriai kuria įvairius saviizoliacijos ir karantinavimosi sprendimus. Tarp jų ir minimalistinės, kubistinio stiliaus medinės dėžės, tokios

kaip „Autonomous Zen Work Pod“ arba architektūros firmos „Mapa“ sukurta „Minimod“, kurias galima įrengti bet kur: savo sode ar gamtoje, perkeliant darbo vietą iš buitinės aplinkos į natūralią gamtos oazę.

Sezoninių biurų po atviru dangumi įrengimas laisvose erdvėse arba improvizuotos darbo vietos erdviuose, arti gamtos esančiuose pastatuose, pavyzdžiui, šiltnamiuose ir žiemos soduose, nesudėtingas. Parko suolai, kuriuose įrengta elektra ir „Wi-Fi“ ryšys, buvo išbandyti trijose Vokietijos savivaldybėse.

Sumaniausios įmonės jau įtraukė į savo darbotvarkę teigiamą gamtos poveikį: žaliuojantys vidiniai kiemai arba sodai ant stogo naudojami kaip erdvinė darbo zonos alternatyva. Tokie darbo lauke sprendimai taip pat padeda laikytis fizinės distancijos taisyklių.

153

INŽINERIJA

NUO IŠMANIŲJŲ TECHNOLOGIJŲ IKI VIRTUALIŲJŲ ŽIDINIŲ: KAIP KEISIS ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS 2021 METAIS?

Šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) pramonė nestovi vietoje, o pokyčius dar labiau skatina ir besikeičianti pasaulinė situacija. Pavyzdžiui, 2021 m. turėtų įsigalioti nauji koeficientai, matuojantys ŠVOK produktų efektyvumą. Sezoninis našumas bus apskaičiuojamas remiantis metiniais rodikliais, o ne tik vienkartiniu testu, esant visiškai apkrovai.

Be to, kitąmet laukia ir pokyčiai, susiję su F dujomis (fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančios dujomis). Jau 2018 m. buvo žengtas pirmasis reikšmingas žingsnis, sumažinant šaldymo įrenginių sukeltą anglies dvideginio (CO2) emisiją iki 35 %, palyginti su 2015 metais. 2021 m. turėsime žengti dar vieną žingsnį, sumažindami emisiją 31 %, palyginti su 2018 metais. Taigi, kad atitiktų naujus standartus, visi nauji produktai turės būti kuriami nepamirštant ir F dujų.

O kaip turėtų keistis patys ŠVOK prietaisai, kurie bus ypač aktualūs gyvenamuosiuose būstuose, juk atrodo, kad dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos namuose kitąmet turėsime praleisti ne mažiau laiko negu šiemet? Ekspertai žada išties įdomių naujovių.

154

INŽINERIJA

ŽALIOSIOS TECHNOLOGIJOS Kaip galima suprasti iš augančių reikalavimų ŠVOK sistemoms, 2021 m. turėtų daugėti žaliųjų, aplinkai draugiškų technologijų. Tai reiškia, kad atsiras vis daugiau prietaisų, kuriems bus naudojama elektros energija, vandenilis ar atsinaujinanti energija.

Svarbu bus ne tik įdiegtos ŠVOK sistemos, bet ir pastatų statybos būdas. Jie turės būti statomi taip, kad kuo labiau išlaikytų šilumą ir padėtų sukurti kuo sveikesnę gyvenamąją aplinką. Energijos efektyvumo vaidmuo kitąmet bus vis svarbesnis. Juk, kaip minėta, šeimos dėl koronaviruso grėsmės bus priverstos leisti daugiau laiko namuose.

155

INŽINERIJA

IŠMANIEJI NAMAI Vienas didžiausių technologių pokyčių namuose yra išmaniųjų technologijų integravimas į juos. Tokie virtualieji asistentai kaip „Amazon Alexa“, „Siri“ ar „Google Home“ keičia žmonių požiūrį į technologijas. Užuot turėjus daug skirtingų įrenginių, užtenka vienos tokios sistemos, veikiančios visame pastate.

Sujungtos sistemos dabar paprastai valdomos vienu išmaniuoju prietaisu, nesvarbu, ar tai būtų šviesa, interaktyvusis šaldytuvas, ar ŠVOK sistema. Tai ne tik patogu, bet ir energiškai efektyvu. Tokios sistemos jau seniai nebėra naujiena.

Pamažu jos iš prabangaus produkto virsta įprastu daugeliui vartotojų.

Neseniai atlikto tyrimo paskelbtoje ataskaitoje „Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) įrangos rinka: globalaus poreikio analizė ir galimybių apžvalga 2021“ nurodoma, kaip augo išmaniųjų ŠVOK sistemų poreikis.

Ataskaitoje rašoma, kad tarp vartotojų populiarėja įvairių savybių integravimas į ŠVOK įrangą, pavyzdžiui, daiktų internetas (DI). Be to, dėl išaugusių pajamų vis dažniau gyvenamuosiuose būstuose diegiamos pažangiosios technologijos gali padidinti ir ŠVOK sistemų poreikį apskritai.

Tačiau mažės didesnėmis elektros sąnaudomis išsiskiriančių ŠVOK sistemų poreikis.

156

INŽINERIJA

POPULIARĖS VIRTUALIEJI ŽIDINIAI Tokį realistiškai atrodantį virtualųjį židinį, pavadintą „Virtuo“, niekuo nenusileidžiantį dujiniams ar malkomis kūrenamiems židiniams, neseniai pristatė kompanija „Dru“. Šio židinio priekis padengtas stiklu, už kurio matyti tikroviškai atrodančios malkos ir liepsna. Tokie židiniai gali būti įdiegti į nišą tikram židiniui ar kitas architektūrines namų erdves. Vartotojas gali grožėtis trimačiu šokčiojančios liepsnos ir spragsinčių malkų vaizdu, sugeneruotu unikalios projekcinės sistemos.

Virtualiesiems židiniams, be abejo, nereikia kamino, dūmtraukio vamzdžio ar kitų sudėtingų konstrukcijų – užtenka įjungti elektrą ir mėgautis atmosferine malkų liepsna. Ir, žinoma, tokie židiniai yra draugiškesni aplinkai už tikrus.

Nuotr.: www.lbensugeh.com

Taigi ateities pastatai turės būti gerai apšiltinti, į juos privalės visus metus būti tiekiamas grynas, filtruotas oras.

Jiems šildyti ar vėdinti bus vis rečiau naudojamas iškastinis kuras ir vis dažniau diegiamos energiją taupančios ŠVOK sistemos. Be to, daugės išmaniųjų sistemų, o kai kur net ir atsiras tokių naujovių kaip virtualieji židiniai.

Ir tai vos keletas naujovių, laukiančių ateityje. Apie kitas sužinosime jau labai greitai.

Nuotr.: WEST ELM

157

158

INFRASTRUKTŪRA

DIDŽIŲJŲ PASAULIO MIESTŲ INFRASTRUKTŪRA: KAIP JIE ATRODO IŠ VIRŠAUS? Savo knygoje „Trumpa urbanistikos istorija“ („Breve Historia del Urbanismo“) Fernando Chueca Goitia teigia, kad viduramžių miestas atsirado XI a. pradžioje ir suklestėjo tik XII–XIII amžiuje. Anot autoriaus, šis augimas buvo glaudžiai susijęs su komercijos plėtra, kai miestuose ėmė gyvuoti ne vien keliautojai, bet atsirado ir daugybė nuolatinių gyventojų. Amatininkų, prekybininkų, kalvių, ilgapirščių dėka buvo paskatinta viduramžių miesto plėtra.

Florencija, Italija

159

INFRASTRUKTŪRA

Viduramžių miesto iškilimas yra susijęs ne tik su ekonomika, bet ir su jo geografine aplinka. Pasak F. C. Goitia, senovės miestams, be sienų konstrukcijos, prireikė ir kitų gynybos mechanizmų. Dėl šios priežasties jie dažnai vystėsi sunkiai prieinamose vietose, tokiose kaip „kalvos, salos ir netoliese esančios upės, pirmiausia ieškančios santakos, kad upeliai būtų naudojami kaip kliūtys priešams“. Todėl, pasinaudodami gamtine aplinka, savo gynybai nustatė netaisyklingą miesto planą, kuris tapo vaizdingo viduramžių miesto su siauromis ir vingiuotomis gatvėmis simboliu.

Dažniausiai miestai buvo suplanuoti beveik intuityviu radiokoncentriniu pavidalu, kai pagrindinės gatvės nuo centro – svarbių miesto patogumų – eina prie vartų, o jas kerta koncentriniai mažesni ir šalutiniai keliai.

Gruissan, Prancūzija

Kadisas, Ispanija

160

INFRASTRUKTŪRA

Tačiau F. C. Goitia teigia, kad, be vyraujančio radiokoncentrinio išdėstymo, taip pat galima pastebėti daugybę planų, kurie skiriasi nuo šios tipiškos viduramžių miesto koncepcijos, apimančios linijines schemas, kryžiaus formos miestus ir pan.

Neatsižvelgiant į miesto planą, viduramžių miestai buvo palyginti nedideli, leidžiantys kurti specifines visuomeniškumo formas, kurios skatino rinktis ir bendrauti viešosiose erdvėse, daugiausia dėl komercijos.

Kelnas, Vokietija

161

INFRASTRUKTŪRA

Maskva, Rusija

162

Istorikas Lewisas Mumfordas knygoje „Miestas istorijoje“ teigia, kad viduramžių miestas tam tikrais atžvilgiais gali būti laikomas originaliu kūriniu, nes jis atstovavo pusiausvyrai tarp skirtingų socialinių vaidmenų.

INFRASTRUKTŪRA

Praėjo beveik dešimt šimtmečių nuo pirmųjų viduramžių miesto darinių, o kai kuriuose miestuose iki šiol tebėra šio labai specifinio laikotarpio elementų. Žvelgiant į dabartinius miestų planus, labai sudėtinga suvokti kartų persidengimą, tačiau, jei gerai pažvelgtume, vis tiek įmanoma išskirti skirtingus sluoksnius. Dėl šios priežasties mes pasirinkome devynis miestų, gyvavusių per viduramžius, pavyzdžius, kuriuose vis dar yra šio miesto planavimo niuansų. Štai keletas didžiausių pasaulio miestų iš paukščio skrydžio, kuriuose vis dar nesunku įžvelgti viduramžių miestų išdėstymo elementus, tiesa, apipintus tuo, be ko šiandien nebeįsivaizduojame šiuolaikinių didmiesčių.

Praha, Čekija

Paryžius, Prancūzija

163

164

165

166