Viktorija Gričenaitė, Viktoras Jonutis, Vaida Adomaitienė, Inga Sakauskaitė

MARIJAMPOLĖS MIESTO TARPUČIŲ MIKRORAJONO TERITORIJOS KONCEPCIJA „ECO CITY“ KOMANDA Viktorija Gričenaitė Vaida Adomaitienė Inga Sakauskaitė Viktoras Jonutis

2021

TURINYS DARBO METODIKA, LITERATŪROS, ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ ........................................................................................................... 3 MARIJAMPOLĖS MIESTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ ............................................................................................................................ 7

PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ .............................................................................................................. 14 TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS.......................................................................................................................................................................................................................... 19 TERITORIJŲ SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS.......................................................................................................................................................................................................................... 21

‚ECO CITY‘ - Lietaus kvartalas ........................................................................................................................................................................................ 23 TVARUMAS .......................................................................................................................................................................................................................... 28 TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI ........................................................................................................................................................... 29 Bendrieji statinių rodikliai .................................................................................................................................................................................................. 29

‚ECO CITY‘ - Miško kvartalas .......................................................................................................................................................................................... 34 ‚ECO CITY‘ – Sveikatingumo sodas ............................................................................................................................................................................... 54 Kraštovaizdžio psichoemocinis poveikis lankytojams............................................................................................................................................... 54 Teritorijos psichoemocinių pojūčių erdvės zonavimas ............................................................................................................................................. 55 Vaizdų (formos) zonos koncepcinė idėja ..................................................................................................................................................................... 55 Vaizdų (spalvų) zonos koncepcinė idėja ...................................................................................................................................................................... 56 Kvapų zonos koncepcinė idėja ....................................................................................................................................................................................... 57 Garsų koncepcinė idėja .................................................................................................................................................................................................... 58 Fitoterapija – vaistinių augalų tyrimas ir panaudojimas Marijampolės miesto teritorijoje “Sveikatingumo sodai” .................................... 59 Universalaus dizaino pritaikymo galimybės ................................................................................................................................................................ 60

Paplitimas (Skandinavijos šalyse, JAV) ........................................................................................................................................................................ 60 MARIJAMPOLĖS MIESTO TARPUČIŲ MIKRORAJONO. URBANISTINĖS ARCHITEKTŪRINĖS TERITORIJOS KONCEPCIJOS SPRENDINIAI „SVEIKATINGUMO SODAI“ ................................................................................................................ 61 Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „SPALVŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai .......................................................................................... 62 Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „GARSŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai ............................................................................................ 63 Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „KVAPŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai ............................................................................................ 68 Infrastruktūros ir smulkiosios architektūros sprendiniai, pritaikant universalaus dizaino principus ............................................................. 71

‚ECO CITY‘ – Multifunkcinis centras............................................................................................................................................................................. 80 TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI ........................................................................................................................................................... 81 Bendrieji statinių rodikliai ............................................................................................................................................................................................. 81

‚ECO CITY‘ – Eco viešbutis ir sporto kompleksas ..................................................................................................................................................... 91 TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI ........................................................................................................................................................... 93 Bendrieji statinių rodikliai ............................................................................................................................................................................................. 93

SPACE SYNTAX METODIKA ...................................................................................................................................................................................... 101 BREEAM SERTIFIKATO PAISYMAS ....................................................................................................................................................................... 105 PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ PRODUKTAI...................................................................................................................................................................... 109 NAUDOTA LITERATŪRA ............................................................................................................................................................................................ 112 PRIEDAI

2

ĮVADAS 1. Projektavimo tikslas

–

parengti išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus

Marijampolės Tarpučių mikrorajono teritorijai Pasiūlyti: a) Poreikiai. Perspektyvios teritorijos pritaikymas šiandienos poreikiams, panaudojant ekologiškus ir atsinaujinančius energijos išteklius iš gamtos; b) Išmanumas. Informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialo panaudojimas siekiant pagerinti miesto aplinką, bei miestiečiams skirtas paslaugas. c) Darnumas. Kompleksinis teritorijų atnaujinimas vadovaujantis darniosios plėtros principais; d) Tarpdiscipliniškumas. Skirtingų kompetencijų suderinimas ieškant visapusiškai motyvuotų ir realistiškų pasiūlymų;

Darbo sudėtis •

Esamos būklės analizė

•

Analogų studijos analizė

•

Projektiniai pasiūlymai

DARBO METODIKA, LITERATŪROS, ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Konkurso projektavimo metu, visi komandos nariai pasiskirstė pagal savo discipliną: architektūra ir urbanistika, rekreacija ir turizmas, pastatų projektavimas, planavimas, konstrukcijų parinkimas ir projektavimas, ekonominis pagrindimas, išmaniosios technologijos.

Pasirinktas komandos bendras tikslas bei metodai jį pasiekti.

Mokslinės literatūros analizės metodas naudojamas ištirti jau esamą teorinę medžiagą kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio, vaizdų, garsų, kvapų tyrimų srityje, siekiant sužinoti, kokios sritys jau analizuotos moksliniais metodais, kokie rezultatai gauti, kokios išvados padarytos. Sisteminės analizės metodas naudojamas tiriant kraštovaizdžio komponentų: spalvų, garsų, kvapų, formų vietą psichologinių mokslų sistemoje, kraštovaizdžio psichoemocinių veiksnių įtaką žmogaus psichologinei būsenai, taip pat nagrinėjant skirtingų autorių keliamas problemas, ieškant šių problemų sprendimo būdų. Taip pat apžvelgiami panašios krypties teritorijų analogai užsienio šalyse. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys teritorijų planavimą, bei pastatų projektavimą.

Marijampolės miesto Tarpučių Mikrorajono teritorija yra didelio ploto apie 31 ha, todėl tam, kad racionaliai būtų išplanuota teritorija, pagrindžiant pastatų vietas ir kuriant miesto traukos vietas projekte panaudojama „Space Syntax“metodika, kuri įrodo projektuojamos teritorijos atsiperkamumą ir lankytojų srautų augimą.

3

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Marijampolės apskrities žemėlapis

Marijampolės apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, nuo 2010 m. teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje).

Centras – Marijampolė Marijampolės miestas yra patrauklus miestas gyventojams ir svečiams ir tai patvirtina vykdytos gyventojų apklausos. Tiek gyvenantys Marijampolės mieste (96,9 proc.), tiek savivaldybės teritorijoje (97,3 proc.), o taip pat gyvenantys kituose šalies regionuose ar užsienyje (95,1 proc.) teigia, kad Marijampolė yra patrauklus miestas. Toks didelis teigiamo patrauklumo įvertinimo procentas rodo, kad miestas iš kitur atvykusiems svečiams sukelia teigiamas emocijas ir yra patrauklus. Marijampolės miesto gyventojams tokio didelio miesto patrauklumo pasikeitimo vertinimas gali būti siejamas su akivaizdžiais pokyčiais viešosiose erdvėse.

4

Marijampolės savivaldybės žemėlapis

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės ir kaimiškosios seniūnijos centras. 2017 m. pradžioje Marijampolės savivaldybėje gyveno 55 757 gyventojų (arba 38,36 proc. visų Marijampolės apskrities gyventojų) iš kurių 36 602 (arba 65,65 proc.) gyveno mieste, 19 155 (arba 34,35 proc.) gyveno kaime.

5

Projektuojamos teritorijos išsidėstymas Marijampolės miesto žemėlapyje (Mokolų seniūnija)

Projektuojama teritorija priklauso vakarinėje Marijampolės seniūnijai - Mokoluose, kuri nusidriekusi palei Šešupės kairįjį krantą.

6

MARIJAMPOLĖS MIESTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ GATVIŲ TINKLAS BP numatoma, kad besikeičiant ekonominei ir investicinei situacijai sudėtinga numatyti, kur greičiausiai vyks urbanistinė plėtra, todėl patvirtinta gatvių tinklo struktūra užtikrins jų plėtrai reikalingų teritorijų rezervavimą. Kita vertus, įrengta infrastruktūra (nutiesta nauja gatvė) gali įtakoti intensyvesnę urbanistinę plėtrą. Diegti informacinę sistemą mieste: kelio ženklus ar nuorodas į svarbiausius objektus bei traukos punktus, užmiesčio kelių kryptis, informaciją apie viešojo transporto maršrutinį eismą (2 pav.);

Siekiant eliminuoti tranzitinį eismą iš centrinės miesto dalies ir siekiant tolygesnio transporto srautų pasiskirstymo miesto gatvių tinkle būtina formuoti pirmaeilės svarbos rišlų gatvių tinklą: 1) rekonstruojant Aušros g. ir įrengiant jos tęsinius iki Vasaros g. bei Vokiečių g. (su tiltu per Šešupę); 2) įrengti Vasaros g. tęsinius iki Vytauto g. (krašto kelio Nr. 201 Marijampolė-Kalvarija ir sujungiant su Vokiečių g. tęsiniu) bei į šiaurinės miesto dalies pramoninę teritoriją; 3) įrengti Rytinį Marijampolės miesto aplinkelį.

7

1 pav. Svarbiausi traukos taškai Marijampolėje

Modalinis transporto priemonių pasiskirstymas Marijampolės miesto ir priemiesčio teritorijų gyventojų modaliniam pasiskirstymui nustatyti buvo naudojamas anoniminės anketinės apklausos rezultatai. Remiantis Marijampolės miesto demografinių rodiklių kaita 2008 – 2017 m., buvo sudaryta gyventojų prognozė 2020 ir 2030 m. 87 Atlikus gyventojų skaičiaus 8

kitimo analizę, buvo nustatyta, kad 2008–2017 m. Marijampolės mieste gyventojų skaičius kasmet mažėjo 1,7 %. Remiantis statistiniais duomenimis, prognozuojama, kad 2020 m.

Marijampolės mieste gyvens 33 648 gyventojai, o 2030 m. – 24 941 gyventojas. Apklausos rezultatai parodė, kad populiariausia susisiekimo priemonė mieste yra lengvasis automobilis.

Nors Marijampolės mieste atstumai tarp objektų yra nedideli (dažniausia kelionių trukmė 515 min.), tačiau net 62 % kasdienio susisiekimo reikmėms naudoja nuosavą automobilį. 25 % gyventojų nurodė, kad į darbą, mokymo ar kitas įstaigas eina pėsčiomis, 7 % – važiuoja viešuoju transportu, 5 % – renkasi dviratį, o 1 % respondentų nurodė vykstantys kitu būdu (pvz., įmonės užsakytas transportas). Prognozuojama, kad įgyvendinus Marijampolės darnaus judumo miesto plane numatytas priemones, 2030 m. 40 % Marijampolės miesto gyventojų rinksis lengvąjį automobilį, 33% – vaikščios pėsčiomis, 15% – važinės dviračiu, o 12 % pagrindine susisiekimo priemone laikys viešąjį transportą (2 pav.)

2 pav. Modalinis transport priemonių pasiskirstymas Marijampolės mieste.

9

Ekologiškumas Marijampolėje Marijampolės savivaldybės taryba yra patvirtinusi Marijampolės savivaldybės elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Patvirtintame įkrovimo prieigų plane numatytos greito įkrovimo stotelių įrengimo vietos (3 pav.).

3 pav. Planuojamų elektromobilių įkrovimo prieigų Marijampolės mieste schema.

Jau yra patvirtinta, kad bus perkamos dvi elektromobilių akumuliatorių greitojo įkrovimo stotelės ir sumontuojamos prie nustatytų elektromobiliams įkrauti skirtų vietų Marijampolės mieste, prijungiant jas prie pakankamos galios elektros tinklo.

10

Socialinė - ekonominė infrastruktūra Reikšmingą postūmį verslo situacijai regione turės Marijampolės pramoninės zonos plėtra. Visa Marijampolės pramoninės zonos teritorija patenka į Marijampolės laisvąja ekonominę zoną, kurios ribos patvirtintos Lietuvos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 964 „Dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos teritorijos ribų nustatymo“ ir kurios teisinį statusą apibrėžia Lietuvos Respublikos Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Teritorijoje galima statyti pramoninės, gamybinės, o taip pat logistinės paskirties pastatus. Sėkmingai veikianti pramoninė zona turėtų pritraukti ne tik vidaus, bet ir užsienio investicijas.

11

Marijampolės miesto parkų istorinė raida ir vertybės Poezijos parkas 1977 m. patvirtintas miesto generalinis planas, kuriame buvo numatyta sutvarkyti teritoriją, esančią tarp Šešupės ir dabartinės J. Basanavičiaus aikštės. 1984 m. prasidėjo parko kūrimo darbai: buvo nugriauti gamybiniai ir gyvenamieji namai, iškirstas marijonų vienuolijos sodas, išvalytas Jevonio upelis, įrengti fontanai, pastatyti dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai. Parką papuošė Juliaus Narušio skulptūra „Šešupė“. 1986 m. respublikinis renginys „Poezijos pavasaris“, atkeliavęs į miestą, užsuko į naujai įkurtą parką, taip jam suteikdamas „Poezijos parko“ vardą.

1987 m. parke pasodintas ąžuolas tuometinio Kapsuko (Marijampolės) ir Kokolos (Suomija) miestų draugystės 20-mečiui paminėti. 2012 m. parkas buvo rekonstruotas. Po rekonstrukcijos vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu - atverta Šešupės upės vaga, įrengti įspūdingi fontanai ir apšvietimas, kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras. Poezijos parką papuošė dar viena J. Narušio skulptūra, įamžinusi bardo Vytauto Kernagio dainą „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoje“.

Už jos, pėsčiųjų tunelyje, atsirado marijampoliečių „Veidasienė” (portretų galerija). 4,36 ha Poezijos parke auga apie šimtas rūšių medžių ir krūmų (4 pav.).

4 pav. Marijampolės Poezijos parkas.

12

Vytauto Didžiojo parkas (Miesto sodas) Miesto sodas pradėtas kurti apie 1868 m. 1930 m. parkas pavadintas Vytauto Didžiojo vardu.

Tarpukariu jis buvo labai populiarus tarp miestiečių. Sovietmečiu parkas apleistas. Tik 1980 m., pastačius paminklą komunistui V. Mickevičiui-Kapsukui, parkas aptvarkytas. Po dešimties metų šis paminklas iškeliavo į Grūto parką. 2003 m. marijampoliečiai Vytautų klubo nariai iškėlė idėją, kad parke būtų pastatytas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam, ir pradėjo rinkti lėšas sumanymui įgyvendinti. 2010 m. gegužės 22 d. idėja tikslios vietos, kur bus užtvanka, neapsispręsta. Norėta užtvanką įrengti prie Vilkaviškio tilto, tačiau, vienuoliams marijonams nesutikus pigiai parduoti žemę, pasirinkta dabartinė užtvankos vieta. Birželio mėnesį statybos darbai pajudėjo. Nors Marijampolėje tuo metu keitėsi okupantai, tačiau darbai nesustojo. 1942 m. hidroelektrinė pradėjo veikti. Elektrinėje įrengta Kaplano 147 AG vandens turbina ir čekiškas 100 kW galios virto realybe - rekonstruotame parke atidengtas skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam. Iš granito iškaltą 9 m aukščio monumentą sudaro postamentas ir ant žirgo šuoliuojančio Vytauto Didžiojo figūra (5 pav.).

5 pav. Marijampolės Vytauto Didžiojo parkas.

13

PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Teritorijos fotofiksacijos

TERITORIJA - Marijampolės miesto vakarinė dalis Teritorija ribojama Vokiečių g., Uosupėlio upelio, Kosmonautų gyvenamųjų namų kvartalo ir numatomos Stūriškių g.

Teritorijos plotas – 31,1 ha

14

1

2

3

4

5

6

15

7

8

9

10

11

12

16

13

14

15

16

17

18

19

20

17

ESAMA BŪKLĖ Teritorija apaugusi žole ir pavieniais krūmais bei medžiais. Artimiausios gretimybės: rytų kryptimi – daugiabučių namų kvartalas, vakarų kryptimi – Vokiečių gatvėje įsikūrusi garažų masyvų teritorija. Visame planuojamame plote yra valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Marijampolės savivaldybės miesto teritorijos bendrasis planas numato vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną teritorijos šiaurėje ir mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną – pietuose.

Planuojamos teritorijos pietvakariniame kampe rengiamas daugiafunkcės arenos projektas.

TERITORIJOS PROBLEMATIKA Teritorija visiškai neišplanuota, joje nėra parengtų teritorijų planavimo dokumentų apsprendžiančių tikslią naudojimo paskirtį ir inžinerinės infrastruktūros išdėstymą. Aplinkinių urbanizuotų rajonų apsuptyje šis plotas visiškai nenaudojamas.

PROJEKTO TIKSLAS Suformuoti teritorijai viziją darniai apjungiančią naujai projektuojamą daugiafunkcį sporto centrą „Sūkurys“. Marijampolės savivaldybės manymu: „Greta arenai skirto sklypo galėtų būti plėtojama sporto idėja, numatant lauko stadionus įvairioms sporto šakoms. Šiaurinėje teritorijos dalyje tikslinga plėsti gyvenamųjų namų kvartalus, žaliąsias erdves. Svarstytini ir kitokios paskirties objektai – prekybos, pramogų centras ar pan.“ Į visa tai buvo atsižvelgiama projekto sprendiniuose.

18

TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS

Ištrauka iš Marijampolės miesto bendrojo plano

Esamas urbanistinis kontekstas - neįpareigojantis - šios teritorijos neįtakoja kultūros paveldo reikalavimai, nėra saugomo kraštovaizdžio, todėl šio projektu kuriamas kraštovaizdis – individualizuotas autorių sumanymo rezultatas.

Projekto metu buvo vadovaujamasi pagrindiniais normatyviniais dokumentais, kuriais buvo parengtas projektas.

Pagrindiniai normatyviniai dokumentai LR statybos įstatymas LR civilinis kodeksas Respublikos statybos normos, taisyklės ir kt.

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas.

Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ 19

STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga STR 2.01.01(4):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga.

STR 2.01.01(5):2008 Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo.

STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas.

STR 2.01.02:2016 Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas STR 2.01.07:2003 Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo STR 2.01.08:2003 Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas STR 2.02.09:2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai.

STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms.

STR 2.05.03:2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai.

STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo d-to prie Vidaus reikalų m-jos direktoriaus Įs. Nr.1-338, 2010-12-07 Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo d-to prie Vidaus reikalų m-jos direktoriaus Įs. Nr.1-64, 2011-02-22 Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės EĮĮBT 2012, Įs. Nr. 1-22 2012-02-03 Elektros įrenginių įrengimo taisyklės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo d-to prie Vidaus reikalų m-jos direktoriaus Įs. Nr.1-223, 2010-07-27 Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės DT 5 - 00 Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje HN 42:2004 Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d.įsak. Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“

20

TERITORIJŲ SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA, DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS Projektuojant teritoriją su pastatų kompleksu atsižvelgiama į bendrą koncepcinę idėją – „Eco City“, kurioje siūloma pritaikyti ekologiškus sprendimus tiek kraštovaizdyje, tiek pastatų architektūroje.

Vienas iš svarbiausių miesto raidos uždavinių vystyti Marijampolės miestą, kaip darnią ir tvarią visuomenę - turizmui, poilsiui ir pramogų centrams, sukuriant sąlygas augti kaip ateities miestui. Projektuojamoje teritorijoje kuriamas naujas rajonas su aukštais ekologiniais standartais, išplėsta infrastruktūra ir gamtiniu karkasu. Tyrėjai iškėlė hipotezę: žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo to, kokį maistą valgome, kokį vandenį geriame, kokiu oru kvėpuojame, bet ir nuo to, ką matome. Teigiama, kad aplink mus supantys vizualiniai vaizdai turi įtakos žmogaus psichoemociniai būklei (Jukunina, 2011).

Teritorija yra Marijampolės vakariniamie pakraštyje, šalimais gyvenamųjų daugiabučių kvartalų, tačiau dominuoja laukai, natūraliai susiformavusi aplinka, gamtinis karkasas, kurį norisi išlaikyti, bei sukurti terpę plėstis gyvenamiesiems kvartalams ir komerciniams objektams.

Pagrindinis prioritetas šiame kontekste yra siekis užtikrinti aukštą būsimų ir esamų gyventojų gyvenimo kokybę, kartu apjungiant išvystytą infrastruktūrą, tvarius ir ekologinius sprendimus. Šiame kontekste prioritetas yra aukšta būsimų gyventojų ir lankytojų gyvenimo kokybė. „Eco City“ turėtų derinti ekologiško gyvenimo principus su miestietiškumo. Dėl šios priežasties ypatingas dėmesys skiriamas viešąjai erdvei. Maždaug pusė ploto bus išnaudojama kaip viešoji erdvė, susidedanti iš gatvių, parkų ir poilsio zonų. Multifukcinis centras, viešbutis, sporto kompleksas, sveikatingumo parkas, lauko kavinės, miško darželis, visa tai sudarys miesto traukos centrus, sukuriant sąlygas vystytis inovacijoms ir ekologiškumui. Link centrinės teritorijos dalies pratęsiamas esamas Uosupėlio upelis, iš kurio susidarys ekologiškas vandens telkinys, kuris taps miesto šerdimi ir gyventojų traukos vieta. “Eco City” turėtų būti integruotas į skirtingas amžiaus grupes ir įvairiapusišką laisvalaikį. Siekiant suteikti kuo didesnę būsto formų įvairovę, “Eco City” būtų įgyvendinami keli gyvenamųjų pastatų modeliai. “Eco City” susidarytų iš Lietaus kvartalo, Vertikalaus miško kvartalo, Sveikatingumo sodų, Multifunkcinio centro, Viešbučio, bei Sporto komplekso.

21

‚ECO CITY‘ Lietaus kvartalas

Miško kvartalas Sveikatingumo sodas

Miško darželis

Miško kvartalas Multifunkcinis pastatas Sporto kompleksas Eco - viešbutis 22

‚ECO CITY‘ - Lietaus kvartalas

23

Teritorijoje planuojama įrengti ekologinį lietaus telkinį bei papildomai valyti vandenį ne tik augalų pagalba, bet ir ultragarsiniu aparatu.

Lietaus ekologiniai parkai tai specialiai suprojektuoti kraštovaizdžio elementai, skirti tvarkyti (išvalyti ir sugerti, išgarinti) lietaus vandenį. Į ekologinį lietaus parką lietaus vanduo patenka nuo mieste esančių vandeniui nelaidžių paviršių (stogų, šaligatvių, stovėjimo aikštelių ar gatvių). Ekologiniai lietaus parkai iš pažiūros atrodo kaip ir kiti parkai, tačiau jie atlieka labai svarbią funkciją - lietingu metu jie prisipildo lietaus vandeniu, kuris lėtai tekėdamas yra palaipsniui filtruojamas. Vandens valyme dalyvauja vandens ir pakrančių augalai, dirvožemis, taip pat gali būti panaudojami mechaniniai filtrai. Sulaikydami tokius teršalus kaip nitratai, fosfatai, nuosėdos nuo kelių, druskos, pesticidai ir bakterijos ekologiniai parkai padeda apsaugoti vietinius vandens telkinius. Šie parkai imituoja natūralius pelkėtus vandens telkinius (6 pav.).

6 pav. Lietaus parko vandens cirkuliacijos schema (Wright M.)

Taip pat svarbų vaidmenį vandens valyme atlieka vandens ir pakrančių žoliniai bei sumedėję augalai. Natūraliuose, žmogaus veiklos mažai paveiktuose vandens telkiniuose augalijos bendrijų gausa priklauso nuo palankių aplinkos sąlygų ir jų pastovumo. Vandens augalų svarba įvairiapusė. Jie aprūpina vandens telkinius deguonimi ir sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, valo užterštus vandenis. Kai kurios augalų rūšys yra atsparios maistingųjų medžiagų (azoto, fosforo) pertekliui ir tokie augalai gali būti panaudojami kaip natūrali biologinė sistema vandeniui valyti. Tokios ekologinės vandens valymo sistemos gali būti naudojamos, kai reikia išvalyti nedidelius vandens telkinius nuo užteršimo azotu, fosforu ir kitais 24

biogeniniais elementais. Svarbi ir estetinė bei edukacinė augalų funkcija – vandens augalai bei jų priviliojami laumžirgiai, drugeliai gali būti puiki poilsio aplinkos formavimo bei edukacinė priemonė tiek suaugusiems, tiek vaikams. Kai kuriais atvejais gausi vandens augalija gali turėti ir neigiamą poveikį kai kuriems vandens telkiniams. Irdamos vandens augalų liekanos suvartoja daug deguonies, dėl to pristinga deguonies vandens gyvūnijai, ypač žiemą (7 pav.).

Virš šių bendrųjų taisyklių 2013 m. „Wien3420“ paskelbė lietaus nuotekų tvarkymo sistemos šiaurinėje SUL dalyje galimybių studiją. Šiame tyrime pastatams rekomenduojama naudoti decentralizuotą infiltracijos sistemą, o gretimose viešosiose želdynuose - pusiau centralizuotą infiltracijos sistemą. Gatvių erdves turėtų nusausinti decentralizuotos infiltracijos sistemos.

Tyrime taip pat rekomenduojama naudoti dirvožemio sulaikymo filtrus kaip skaidrinimo biotopus prie ežero ir kaip paviršinio vandens apsaugos sistemas intensyviai naudojamuose keliuose. Pusiau decentralinės sistemos stuburas yra vadinamasis „Grüne Wadi“. Tai yra žalioji erdvė šalia U2 metro linijos, sumanyta kaip sulaikymo ir infiltracijos erdvė. Šias infiltracijos erdves galima pritaikyti įvairioms funkcijoms atlikti.

7 pav. Lietaus parko vandens cirkuliacijos schema (Wright M.)

Vandens valymas Planuojamas tvenkinys lietaus kvartale šiaurinėje teritorijos dalyje. Tai būtų ekologiškas vandens telkinys, suformuotas iš Uosupėlio upelio vagos. Ateityje vanduo tvenkinyje valytųsi pats - augalų pagalba, o prevencijai prieš dumblius ir kitus teršalus būtų naudojamas ultragarsinis vandens valymo aparatas.

Veikimo principas: Ultragarsinė banga yra plačiai pripažintas ir įrodytas būdas pašalinti dumblius organinių teršalų vandenyje. Jis turi pranašumų prieš kitus tradicinius dumblių šalinimo ir slopinimo metodus, tokius kaip rankinius, cheminius ir kitus šalinimo būdus.

Ultragarsinis bangų įtaisas sudarytas iš paleidimo įrenginio, plūdės įrenginio, vielos ir valdymo dėžutė (8 pav.).

Valymo principas: "Kavitacinis efektas" atsiranda, jei ultragarsinė energija perduodama skystyje ar vandenyje. Kavitacija yra fenomelus reiškinys, kurio metu skystyje susidaro burbuliukai, užpildyti prisotintais to skysčio garais. Ultragarsinių bangų įtaisų sistema išleidžia ultra sinchronizuotą bangą, kuri staiga sukelia „greitpuodžio“ efektą , su aukšta temperatūra ir 25

aukštu slėgiu. Po kelių sekundžių, karšto burbuliuko aušimas sukelia smūginę banga, kuri sukuria ekstremalią fizinę aplinką organizmams ir dumbliams ( 9 pav.).

8 pav. Ultragarsinio prietaiso naudojimo schema

9 pav. Ultragarsinis prietaisas bangų skleidimas

Ultragarsinis vandens valymas pagerina vandens kokybę per trumpą laiką, neteršia aplinkos, jo nedidelės eksploatavimo sąnaudos, ir paprastas veikimas.

Rajono reljefas buvo tikslingai suformuotas taip, kad perteklinis lietaus vanduo būtų surenkamas į suformuotus vandentakius ir suformuotus vandens telkinius. Vandens nutekėjimas nukreipiamas nuo upelio į infiltracinius kanalus.

26

Architektūrinė idėja ‘‘Lietaus kvartalas‘‘

Gyvenamųjų lietaus kvartalų pastatų koncepcinė idėja susieta su šalimais tekančio upelio – Uosupėliu. Pastatų forma atkartoja upelio tekėjimą.

Pastatai projektuojami 2 aukštų su požemine stovėjimo aikštele, bei eksploatuojamu stogu. Statinys sudalintas į atitinkamas zonas, kurių kiekviena atlieka savo paskirtį. Pirmas aukštas turi bendrą holą su kavinėmis, sporto klubu, poilsio zonomis, kurioje žmonės gali susitikti, bendrauti, pailsėti ir leisti laisvalaikį. Antras aukštas ir dalis pirmo aukšto skirti žmonių apgyvendinimui.

27

Stogas Projektuojamas

stogas

–

plokščias

eksploatuojamas.

Stogo

laikomosios

konstrukcijos – gelžbetoninė perdanga ir gelžbetoninės kolonos. Hidroizoliacijai naudojama FOAMGLAS TAPERED blokai ant kurios klojama šilumos izoliacija - TECHNO CARBON PROF 300 ekstruzinio polistireno plokštės, virš kurios įrengiama žaliojo stogo sistema su BETONO MOZAIKOS trinkelių takais.

Stogas projektuojamas plokščias eksploatuojamas. Stogas būtų apželdintas bei esant poreikiui lankytojai galės ant jo patekti, pasivaikščioti, apžvelgti gretimas teritorijas.

Ant stogo taip pat projektuojamas alternatyvus energijos šaltinis – saulės baterijos. Jų pagaminta energija aprūpintų visą pastatą.

Pastato atitvarų elementų (sienų, pertvarų, stogo, grindų) tipai, medžiagos ir jų parinkimo motyvai. Sienos Pastato fasado apdaila projektuojama iš Eternit Dacora 1 fibrocementinių plokščių.

Pastato vidinės sienos ir pertvaros projektuojamos iš monolito, silikatinių blokelių, gipso kartono bei stiklo vitrinų, san. mazguose projektuojamos lengvos HPL tipo pertvaros.

Sienos dažomos drėgmei atspariais dažais. San. mazguose bei dušuose sienų apdaila numatoma iš keraminių plytelių. Visame pastate lubos dažomos, vietomis įrengiamos pakabinamos lubos.

TVARUMAS Pastato statyboje naudojamos energiškai tvarios medžiagos ir technologijos.

Elektros gamybai panaudojama saulės energija. Įrengiami foto moduliai ant pagrindinio pastato. Siekiant išvengti pastato perkaitimo ir didelio energijos suvartojimo pastato vėsinimui, įrengiamos pasyvios ir aktyvios fasadų šešėliavimo priemonės.

Lietaus vanduo bus panaudojamas įrengto žalio stogo drėkinimui 2 . Susidarantis lietaus vandens perteklius panaudojamas techniniams tikslams-želdinių laistymui.

Pastato vėdinimui panaudojamos aukšto efektyvumo ir didelės šilumogrąžos sistemos. Pastatų šildymui panaudojama geoterminio šildymo žemė-vanduo sistema.

Vasaros metu sistema bus panaudojama pastato vėsinimui.

28

TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI Bendrieji statinių rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Kiekis Pastabos

SKLYPAS 1. sklypo plotas

ha

31,1

m2

51461,0

m2

5495,0

2. sklypo užstatymo intensyvumas

%

23

3. sklypo užstatymo tankis

%

17

1. sklypo užstatymo plotas 2.

statinio užimamas žemės plotas

PASTATAI (lietaus kvartalas) 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

Gyvenamieji pastatai

2. Pastato bendrasis plotas.*

m2

5295

3. Pastato naudingasis plotas. *

m2

5295

4. Pastato tūris.*

m³

5000

Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.

29

Lietaus kvartalo gyvenamieji

30

31

32

33

‚ECO CITY‘ - Miško kvartalas

Italijos architektų bendrovė „Stefano Boeri Architetti“ suprojektavo „urbanistinius miškus“. „Vertikalus miškas“ – šiandieninių Europos miestų aplinkos gelbėjimo priemonė. 110 ir 76 metrų aukščio pastatų žaliosiose zonose pasodinta daugiau nei 900 medžių (taip pat krūmai, žolė ir gėlės). Miško plotas siekia 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Tokios vertikaliai išdėstytos žaliosios zonos padeda mažinti miestų oro užterštumą, nes medžiai ir kiti augalai sugeria anglies dvideginį bei dulkių daleles ir išskiria deguonį ir drėgmę. Pastatuose veikia laistymo ir filtravimo sistemos, o saulės elementų skydai tiekia reikiamą energiją.

Priduriama, kad šie pastatai švarina miesto orą ir didins gamtinę įvairovę, o čia gyvenančiuosius žaluma apsaugos nuo saulės ir triukšmo. Dangoraižių augalai būtų laistomi gyventojų nuotekomis, o jais rūpinasi pastatų priežiūros personalas.

34

ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA

Pagrindinė idėja buvo suformuoti daugiabučių namų kvartalą su uždarais kiemais, įtraukiant į juos kuo daugiau žalumos. Pastatų fasadai iš gatvės pusės uždaresni su nedideliais balkonais ir apželdintais fasadais, tuo tarpu vidinis kiemas, tarsi laukymė pilna augalų bei medžių, kuriame galėtų rinktis bendruomenė, bendrauti ir leisti laiką. Pagrindinės gyvenamosios patalpos kartu su terasomis orientuotos į vidinio kiemo pusę.

Miško kvartalas projektuojamas šalia esančių daugiabučių pastatų bei naujai formuojamų viešujų ervių. Atsižvelgiant į esamų pastatų užstatymą ir aukštingumą naujai projektuojamų pastatų aukštis palaipsniui mažinamas į parko pusę. Dalis daugiabučių projektuojami su eksploatuojamais stogais.

Pietrytinėje teritorijos dalyje tęsiamas miško kvartalas, tačiau čia projektuojami mažo aukštingumo statiniai šalia jau esančių vienbučių, dvibučių gyvenamųjų pastatų kvartalo.

Daugiaaukštę ir mažaukštę dalį skiria projektuojamas Balsupių gatvės tęsinys. Šioje dalyje 35

esami medžiai integruojami į šią kvartalo dalį, kartu pratęsiant parko idėją. Kuriamas naujas žalias judėjimo koridorius šalia kvartalo, jungiantis jį su likusia teritorijos dalimi: parku, sporto aikštynais. Planuojama teritorija yra tarsi jungiamoji grandis nuo labiau atskirtų gyvenamųjų miesto rajonų, kurianti naujus judėjimo kelius bei ryšius tarp jau esamų žalių zonų mieste.

Pastatai Projektuojami daugiabučiai pastatai yra nuo šešių iki trijų aukštų, dalis jų su ekspoatuojamomis terasomis. Daugiabučiams projektuojamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės su garažais bei atviromis stovėjimo vietomis. Vidinis kiemaseksploatuojamas garažo stogas. Pirmame aukšte iš vidinio kiemo pusės projektuojami įėjimai į pastatus. Visos laiptinės turi liftus. Dvibučiai pastatai - dviejų-trijų aukštų statiniai. Aštuonių pastatų kompleksui numatomas atskiras įvažiavimas bei bendra stovėjimo aikštelė.

Medžiagos Daugiabučių pastatų fasadų apdailai naudojamos tvarios ekologiškos ir natūralios medžiagos: klinkerio plytos, fibrocementinės plokštės, medinės dailylentės. Pastatų sienos g/b monolitinės, silikatinių blokelių.

Augalai naudojami apželdinti fasadus tuo pačiu valo aplinkos orą, surenka aplinkos CO2 (sušvelnina šiltnamio efektą) ir prisideda prie pastato garso izoliacijos. Kita vertus, struktūros ir augalo tarpusavio ryšys turi estetinį poveikį ir palankų psichologinį poveikį.

Projektuojamas stogas – plokščias eksploatuojamas. Stogo laikomosios konstrukcijos – gelžbetoninė perdanga. Hidroizoliacijai naudojama MIDA TECHNOELAST PV S5s hidroizoliacinė danga ant kurios klojama šilumos izoliacija - TECHNO CARBON PROF 300 ekstruzinio polistireno plokštės, virš kurios įrengiama stogo sistema.

Vienbučių dvibučių pastatų fasadų apdailai naudojamos fibrocementinės plokštės, keraminės, akmeninės čerpės, medinės dailylentės. Pastatų sienos monolitinės, silikatinių blokelių.

Neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimo sprendiniai Visi statiniai bei teritorijos pritaikytos žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 nustatytus reikalavimus. Projektuojami koridoriai ne siauresni negu 1500 mm, projektuojamos durys ne siauresnės negu 850 mm (matuojant tarp varčios ir staktos vidaus).

Prie ne automatiškai atsidarančių durų paliekamos aikštelės neįgaliojo vežimėliui įvažiuoti.

Durų rankenos įtaisomos ne aukščiau negu 1200 mm. Liftų iškvietimo ir valdymo prietaisų esanti informacija bei ženklai turi būti pateikti ir taktiline forma - Brailio raštu. Lifto iškvietimo ir valdymo mygtukai turi būti sumontuoti ne aukščiau nei 1200 mm nuo grindų.

36

Tvarumas Išteklių ekonomika: atliekų mažinimas, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas. Statybos metu iškastas gruntas panaudojimas projektuojamiems pylimams visoje teritorijoje.

Mediniams fasadams kaip alternatyva gali būti naudojama jau naudota mediena, kurios išraiška pagyvins pastatų fasadus. Dauguma statybinių atliekų gali būti perdirbamos ir/ar panaudojamos antrą kartą.

Naudojamos staybos medžiagos ilgaamžės, kurios gali tarnauti ne vienerius metus.

Daugiabučių pastatų elektros gamybai panaudojama saulės energija. Įrengiami foto moduliai ant pastatų stogų. Siekiant išvengti pastato perkaitimo ir didelio energijos suvartojimo pastato vėsinimui, įrengiamos pasyvios ir aktyvios fasadų šešėliavimo priemonėsapželdintos ažūrinės sienutės. Projektuojamos terasos bei balkonai sudaro natūralų šešėlį ir neleidžia įkaisti gyvenamoms patalpos su vitrininiais langais.

Lietaus vanduo bus panaudojamas įrengto žalio stogo drėkinimui. Susidarantis lietaus vandens perteklius panaudojamas techniniams tikslams-želdinių laistymui, lietaus kvartalo telkinių papildymui.

Pastatų vėdinimui panaudojamos aukšto efektyvumo ir didelės šilumogrąžos sistemos. Pastatų šildymui panaudojama geoterminio šildymo žemė-vanduo sistema. Vasaros metu sistema bus panaudojama pastato vėsinimui.

Tokiu būdu efektyviai naudojami pastate naudojami gamtos ištekliai, tokie kaip energija, vanduo ir medžiagos.

37

TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS Bendrieji statinių rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Kiekis Pastabos

SKLYPAS 1. sklypo plotas

ha

31,1

m2

51461,0

m2

15500,0

2. sklypo užstatymo intensyvumas

%

23

3. sklypo užstatymo tankis

%

17

1.

2.

sklypo užstatymo plotas statinio užimamas žemės plotas

PASTATAI ( daugiabučiai gyvenamieji namai ) 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

2. Pastatų bendrasis plotas.*

Gyvenamieji pastatai m2 2

29100,50

3. Pastato naudingasis plotas. *

m

24735,0

4. Pastato tūris.*

m³

22200

PASTATAI ( vienbučiai dvibučaiai gyvenamieji namai ) 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

Gyvenamieji pastatai

2. Pastatų bendrasis plotas.*

m2

9284,0

3. Pastato naudingasis plotas. *

m2

8644,0

4. Pastato tūris.*

m³

19200

Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.

38

M: 1: 200

39

M: 1: 200

40

M: 1: 200

41

M: 1: 200 M: 1: 200

42

Tvirtinimas: Siūlome apželdinti pastatą tvirtinant augalus ant laikiklių, rekomenduojama juos įrengti bent 15 centimetrų atstumu nuo namo sienos – kad tarp jos ir apželdintos sienos būtų vėdinamas oro tarpas, taip pat kad augalai nepažeistų struktūrinio tinko, kitokios fasado apdailos. Laikikliai – dažniausiai nerūdijančio plieno trosai, ištempti skersai pastato ir susikertantys, sudarantys savotišką rombų tinklelį. Nerūdijančio plienų virvių arba tinklo modulinės sistemos tvirtinamos laikikliais prie fasado plokštumos

Augalai: Gebenė lipikė, penkialapis vinvytis, žakmano raganės, aktinidijos.

43

44

45

46

47

48

‚ECO CITY‘ - Miško darželis

Miško darželio pagrindinė idėja sukurti aplinką vaikams buvimui lauke. Vaikams nereikia nieko ypatingo, jie labiausiai vertina natūralumą ir galimybę laisvai žaisti, išlieti vaikišką energiją. Natūrali aplinka, nors ir nedidelė, vaikams tinka kur kas geriau nei patys erdviausi rūmai visada išliekantys rūmais. Tai būtų pirmasis tokio pobūdžio darželis mieste. Miško darželyje vaikų ugdymui skiriama ne mažiau dėmesio nei tradiciniame, tik priemonės kitos. Čia visi gamtos elementai – žolė, lapai, gėlės, akmenukai, pagaliukai, smėlis, molis, sniegas, balos, medžiai, krūmai – tampa vaikų žaislais ir mokymosi priemonėmis. Gamtinės priemonės pasitelkiamos įvairių vaikų gebėjimų – skaičiavimo, rašymo, kalbos, logikos, muzikos, dailės – ir įgūdžių ugdymui, taip pat skatinamas laisvas žaidimas ir kūrybiškumas. Suderinę kasdienines linksmybes ir tobulėjimą gamtos apsuptyje vaikai augina ir dar vieną labai svarbų savo gyvenimo palydovą – imunitetą.

Lauko darželis leido paneigti mitą, jog būdami lauke net ir ne pačiomis palankiausiomis oro sąlygomis, vaikai dažniau peršąla ir serga. Kaip pabrėžia lauko pedagogikos specialistė, lektorė iš Didžiosios Britanijos Džiulijeta Robertson, lauke vaiko imunitetui suteikiama galimybė stiprėti, prisitaikyti prie įvairių oro sąlygų, aplinkos. Sveikas šaltukas, vasaros kaitra, rudens lietus ir šviežumu dvelkiantis pavasario oras – yra visiškai netinkama aplinka virusams ir bakterijoms plisti, tuo tarpu uždaros darželių patalpos tam palankios ištisus metus.

49

ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA Pastatas projektuojamas su vidiniu kiemu, į kurį orientuotos visos darželio grupės patalpos.

Atidarius vitrinas tarsi dingsta riba tarp lauko ir vidaus. Tos pačios veiklos gali vykti tiek lauke, tiek po stogu.

Darželio vieta parinkta atsižvelgiant į esamą situaciją. Šiame mikrorajone nėra darželio ar kitos ugdymo įstaigos, todėl tai yra vienas iš būdų patenkinti čia jau gyvenančios bei būsimos visuomenės poreikius.

M 1:200 Darželis yra šalia parko, tad tai yra puiki vieta tyrinėti aplinką ne tik darželio teritorijoje, bet ir už jos ribų.

50

Pastato fasadams parinktos medžiagos atsikartoja ir kituose statiniuose. Panaudojami žalieji fasadai, natūralus medis, stogas želdinamas šilokais.

Vidiniame kieme projektuojamos tiek kietos dangos tiek natūralios, kaip smėlis, skaldytas akmuo, mulčas, leidžiančios patirti ir pajausti įvairias tekstūras ir su jomis susipažinti. Tiek medžiai, tiek krūmai ar kita augmenija natūraliai įsilieja į aplinką, formuoja natūralų gamtinį peizažą. Medžiai suteikia ne tik grožį bet ir natūralią apsaugą nuo saulės bei užuovėją.

Projektuojamas pastatas vieno aukšto, universalaus dizaino pritaikytas įvairius poreikius turintiems vaikams.

51

TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS Bendrieji statinių rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis Kiekis Pastabos

SKLYPAS 1. sklypo plotas 1.

2.

sklypo užstatymo plotas statinio užimamas žemės plotas

ha

31,1

m2

51461,0

m

2

1410,0

2. sklypo užstatymo intensyvumas

%

23

3. sklypo užstatymo tankis

%

17

PASTATAI (darželis) 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

2. Pastato bendrasis plotas.*

m2

1364,0

3. Pastato naudingasis plotas. *

m2

1364,0

4. Pastato tūris.*

m³

5200

Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.

52

53

‚ECO CITY‘ – Sveikatingumo sodas

Kraštovaizdžio psichoemocinis poveikis lankytojams Kraštovaizdžio psichoemocinis poveikis - tai gamtos komponentų visuma, (tokių kaip gamtos sukeliami garsai: medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas, vandens čiurlenimas ir t.t. taip pat vaizdai, kvapai ir t.t.), tiesiogiai ir netiesiogiai daranti poveikį žmogaus emocinei ir sveikatos būsenai. Nuo seno pastebėta, kad žmogaus psichiką, ypač veikia įvairi kompozicinė sandara.

Linijos, formos, spalvos, tekstūros, garsai, kvapai - visa tai turi tam tikrą numanomą poveikį žmogaus intelektinei - emocinei reakcijai. Pavyzdžiui, neabejotina, kad tam tikra forma, spalva ar kiti dalykai veikia stebėtoją (Grecevičius, Genys ir kt., 2014.,et al.). Aplinkos suvokimui daug dėmesio skyrė D. Saimondsas. Savo knygoje „Landšaftas ir architektūra“ (1965) jis kreipiasi į žmogų, jo pojūčius, sakydamas, kad „visa, kas kuriama žmogui, turi atitikti jo mąstymą, tenkinti jo regėjimą, skonį, klausą, uoslę, jutimą“. Kiekvieno žmogaus išgyvenimą galima iš anksto įvertinti ir nustatyti atitinkamus aplinkos parametrus (Conran, 2002).

Pagrindinė D. Saimondso mintis ta, kad kurti reikia ne erdvę, ne vietą ir ne daiktą, o emocijas (Grecevičius, Genys ir kt., 2014.,et al.).

Marijampolės mieste puoselėjamas kraštovaizdis, natūrali gamtinė aplinka, kuri atlieka ne tik vizualinę paskirtį, bet ir rekreacinę. Žmogus – neatsiejama gamtos dalelė, kiekvienas gyvas organizmas egzistuoja dėl ryšių su aplinka. Gyvos būtybės egzistenciją sąlygoja nuolatinis energijos pasipildymas iš aplinkos. Marijampolės miestas pasižymi išpuosėlėta aplinka, gražiausiais Lietuvos parkais, tačiau trūksta teminių i funkcinių parkų, erdvių, kurie pritrauktų lankytojų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir pasaulio. Siekiant patenkinti įvairių socialinių grupių poreikius Marijampolės miesto teritorijoje norima sukurti „Eco city“, kurį sudarytų ekologiškų pastatų ir rekreacinių erdvių kompleksas: Lietaus kvartalas, vertikalaus miško kvartalas, multifunkcinis – eco pastas, sporto kompleksinė erdvė, bei garsų, kvapų ir vaizdų (spalvų) rekreacinė – pažintinė erdvė. Tokiu atveju lankytojams būtų suteikiama ne tik pažintinė, bet ir psichoemocinės – rekreacinės erdvės. Rekreacija – tai žmogaus sveikatos atgavimas, fizinių jėgų atkūrimas (susigražinimas, teigiamos emocinės dvasinės, kultūrinės 54

psichoemocinės būsenos, malonių pojūčių, išgyvenimų atkūrimas, atnaujinimo procesas.

Rekreacijos tikslas – asmenybės socializacija (Vitkienė E., 2002).

Teritorijos psichoemocinių pojūčių erdvės zonavimas Projekto idėja - norima sukurti lankytojams ne tik harmoningą, atpalaiduojančią aplinką, kurioje pamirštų dienos rūpesčius, bet ir patenkinti jų pažintinius, rekreacinius poreikius, todėl Marijampolės miesto teritorijoje būtų pritaikoma psichoemociniams pojūčiams, išskiriant į tris zonas: garsų, kvapų, vaizdų (spalvų) (žr. 10 pav.).

10 pav. Teritorijos psichoemocinių pojūčių erdvės zonavimas

Vaizdų (formos) zonos koncepcinė idėja Dauguma tektoninių formos sprendimų architektūroje paimta iš gamtos. Joje matoma didelė formų ir jų kombinacijų įvairovė (žr. 11 pav.). Tikslingas sprendimas – naudoti gamtines tūrines formas, turinčias tris matmenis: aukštį, plotį, gylį. Tūrinė kompozicija kinta, judant erdvėje. Ji iš įvairių apžvalgos taškų suvokiama vis naujai, todėl ir emocijos yra skirtingos (Pridotkienė ir kt., 2016). Tūkstantmečius žmogus gyveno su gamta ir gamtoje tarp daugybės rūšių augalų ir gyvūnų, su jų formų ir spalvų įvairove. Ilgainiui buvo pastebėta, kad gamta labiau 55

tobula lyginant su žmogaus sukurtomis technologijomis, todėl būtent su ja ir ieškota analogijų.

Teritorijos architektūrinė formos išraiška siejama su Marijampolės miesto logotipu – augalo motyvu: „Čia susipina žalumos gyvybė ir spalvų žaismas“ (žr. 12 pav.).

Bioninių formų pritaikymas Marijampolės miesto teritorijos erdvėje:

11 pav. Marijampolės miesto logotipas

12 pav. Projektuojamas parkas, panaudojant logotipo formos motyvus

Siekiant sustiprinti emociją ir įprasminti teritoriją, forma susieta su Marijampolės miesto logotipu (žr. 12 pav.).

Vaizdų (spalvų) zonos koncepcinė idėja Augalų spalvos veikia žmogaus emocijas, jų pagalba sukuriama estetiška erdvė, psichologinė aplinkos nuotaika. Derinant žiedus ir kero spalvą, atsižvelgiama ne tik į dekoratyvumą, bet ir į emocinį spalvų poveikį žmogui (Mateckis, 2003). Fiziologinis ir psichologinis spalvų poveikis organizmui žinomas jau seniai. Pagal emocinį poveikį spalvos skirstomos į šiltas, arba aktyviąsias (raudona, oranžinė, geltona), žmogų aktyvinančias, ir šaltas, arba pasyviąsias (mėlyna, žalia, violetinė) – raminančias (Mateckis, 2003). Geltona spalva teigiamai veikia žmogaus psichiką (Mateckis, 2003).

Mateckis (2003) išskiria spalvų derinimo schemą, kurią sudaro trys pagrindinės spalvos – geltona, raudona ir mėlyna (žr. 13 pav.).

56

Johannas Wolfgangas Goethe, reikšmingo spalvotyros veikalo „Spalvų mokslas“ (Farbenlehre, 1810) autorius, harmoningomis spalvomis laiko pagrindinių ir papildomų spalvų poras (raudona – žalia, geltona – violetinė, oranžinė – mėlyna).

Marijampolės miesto teritorijoje, panaudojant esamus ir naujus vaistinius augalus, siūloma viena 13 pav. Spalvų spektro schema, formuoti augalų spalvinei kompozicijai (Mateckis, 2003)

iš

trijų

teritorijos

zonų

–

spalvų

zona.

Psichoemociniu požiūriu, tai viena svarbiausių psichiką veikiančių zonų.

Sumaniai pritaikius spalvų metodus, panaudojant teigiamas augalų spalvų savybes, galimas stiprus psichoemocinis poveikis.

Spalvų zona suskaidoma į erdves, klasifikuojant pagal spalvų poveikį: • Gerinanti nuotaiką ir protinę veiklą – geltona, oranžinė, žalia; • Raminanti erdvė - mėlyna, žalia, violetinė, pilka, žaliai pilkšva; • Kūrybiškumą skatinanti – geltona, oranžinės, raudona, pilka; • Aktyvinanti erdvė - raudona, oranžinė, geltona.

Kvapų zonos koncepcinė idėja Žmogų nuolatos supantys kvapai turi įtakos jo nuotaikai, darbingumui, organizmo gyvybinei veiklai. Malonūs kvapai teigiamai veikia sveikatą: šalina stresą, tonizuoja, mažina kraujospūdį, veikia regėjimą, sustiprina virškinimo sistemą, pakelia nuotaiką .

Užsienio šalių parkuose, miestų želdynuose vis dažniau aptinkama erdvių, kuriose augalų savybė kvepėti panaudojama ne tik poilsiui, relaksacijai, bet ir specialių poreikių žmonių edukacijai. Regos negalią turintieji gali lankytis kvapiuosiuose augalų soduose ir ten susipažinti bei pažinti šiuos augalus iš kvapo. Šalia jų patalpintos etiketės, kuriose augalų pavadinimai užrašyti Brailio raštu. O želdynuose juos galima naudoti savaiminės inhaliacijos būdu. Kvapiosios medžiagos žmogų veikia psichoemociškai, tuo pačiu valo aplinkos orą nuo bakterijų, virusų, grybelių ir bacilų taip vadinamų fitoncidų pagalba (Kučinskienė ir kt., 2014).

Marijampolės miesto projektuojamoje teritorijoje siūloma kvapų zona. Kuri, ypač, svarbi įvairių kvėpavimo, psichologinių ligų gydymui, organizmo stiprinimo profilaktikai.

Kvapų zona būtų sukuriama iš skirtingai kvepiančių augalų, suskirstant erdvę pagal kvapų poveikį. Augalai parenkami pagal skleidžiamus kvapus: •

Veikiantys emocinę būseną – ypač saldūs kvapai pavz.: jazminų (Philadelphus L.),

alyvų (Syringa L.), žydinčių obelų (Malus Mill.), bijūnų (Paeonia L.) ir t.t.; 57

•

Protinę veiklą stimuliuojantys – prieskoninių augalų kvapas pavz.: rozmarinai

(Rosmarinus L), bazilikai (Ocimum basilicum L), kalendros (Coriandrum sativum L.) ir t.t; •

Relaksaciniai – eteriniai kvapai pavz.: levandos (Levandula L.), monardos (Monarda

L.), mėtos (Mentha L.), pušys ( Pinus L.) ir t.t.; •

Aktyvinantys – citrusiniai kvapai pavz: citrininis čiobrelis (Thymus citriodorus L.),

mėta'eau de cologne' (Mentha L. 'eau de cologne'), citrininė viendienė (Hemerocallis citrina), citrininė monarda (Monarda citriodora) ir t.t.

Garsų koncepcinė idėja Pastaruoju metu gydymas garsu vis populiaresnis. Vienas iš labiausiai intriguojančių mokslo pagrįstų faktų yra tai, kad garsas veikia panašiu būdu kaip ir šviesa, t. y. garso ir šviesos poveikis prilyginamas vitaminų ir mineralų poveikiui kūnui (Garsas, 2011). Želdynai su ornitochoriniais ir medingais augalais duoda keleriopą naudą žmogui ir aplinkai: sukuriama potyrių erdvė ir atliekama dekoratyvinė funkcija (puošia kraštovaizdį žydėjimu ir ryškiomis uogomis), jame besilankantys paukščiai atlieka sanitarinę funkciją naikindami kenkėjus, o bičių suneštas medus duoda ir praktinę naudą. Visuma teikia želdyno lankytojui terapinę naudą (Kučinskienė ir kt., 2015).

R. M. Schaferio sudaryta klasifikacija siekia apimti visas įmanomas garsų rūšis – nuo išimtinai gamtinių (geofonija ir biofonija) iki socialinės kilmės garsų (antropofonija ir / ar technofonija). Augalų sukeliami garsai ir jų poveikis žmogui dar nėra itin plačiai tyrinėti, tačiau pavargęs žmogus visais laikais ėjo pailsėti į gamtą, į savotišką gydykla (Kučinskienė ir kt., 2015).

•

Biofonija – paukščių čiulbėjimas, vabzdžių, drugelių ir kitų gyvų organizmų kuriami garsai, kurie atpalaiduoja. Šioje zonoje gausu augalų, nokinančių uogas, pvz., putinai, grauželinė gudobelė, šermukšnis, šeivamedis, paprastasis amalas, šaltalankis, mėlynės, bruknės, žemuogės, miškinė meškauogė, sėjamoji aviža ir t. t., nes būtent jie pritraukia paukščius. Viktorija Gričenaitė sako, kad lakštingalos čiulbėjimas gali suteikti jėgų, žvalinti. Strazdų, startų, kikilių garsai – raminti širdies plakimą, skambios liepsnelių giesmės gali sumažinti galvos skausmą, padėti esant nemigai.

•

Antrofonija – žmogaus kuriami garsai. Tam daugiausiai pasitelkiami lauko muzikos instrumentai, gongai, taip pat įvairūs varpeliai, būgnai, kriauklės ir pan. Instrumentais kuriami garsai padeda išlaisvinti emocijas, veikia tonizuojančiai.

58

Gamtos garsus sudaro: •

Geofonija – tai augalų ir vandens garsai, pavyzdžiui, lapų šlamėjimas ir šnarėjimas vėjyje, vandens čiurlenimas ir pan. Šie garsai atpalaiduoja, veikia kaip meditacija.

Geofonijos garsus skleidžia šie augalai: smailialapė lanksva, medlieva, šermukšnialapė lanksvūnė, sėklų dėžutes turintys augalai (aguona birulė), sėjamoji aviža, šlamutis, didysis debesylas, taip pat medžiai su plačia ar nusvirusia laja bei varpiniai augalai. (žr. 14 pav.);

14 pav. Geofonijos garsų pritaikymas

•

15 pav. Biofonijos garsų pritaikymas

16 pav. Antrofonijos garsų pritaikymas

Biofonija – paukščių čiulbėjimas, vabzdžių, drugelių ir kitų gyvų organizmų kuriami garsai, kurie atpalaiduoja. Šioje zonoje gausu augalų, nokinančių uogas, pvz., putinai, grauželinė gudobelė, šermukšnis, šeivamedis, paprastasis amalas, šaltalankis, mėlynės, bruknės, žemuogės, miškinė meškauogė, sėjamoji aviža ir t. t., nes būtent jie pritraukia paukščius. Lakštingalos čiulbėjimas gali suteikti jėgų, žvalinti. Strazdų, startų, kikilių garsai – raminti širdies plakimą, skambios liepsnelių giesmės gali sumažinti galvos skausmą, padėti esant nemigai. (žr. 15 pav.)

•

Antrofonija – žmogaus kuriami garsai. Tam daugiausiai pasitelkiami lauko muzikos instrumentai, gongai, taip pat įvairūs varpeliai, būgnai, kriauklės ir pan. Instrumentais kuriami garsai padeda išlaisvinti emocijas, veikia tonizuojančiai. (žr. 16 pav.)

Marijampolės miesto teritorijoje garso pritaikymo galimybės labai plačios. Todėl atsižvelgiant į garso tyrėjų metodus būtų sukuriama gamtos garsų zona, panaudojant garsus iš gamtos.

Fitoterapija – vaistinių augalų tyrimas ir panaudojimas Marijampolės miesto teritorijoje “Sveikatingumo sodai” Daugelis mokslininkų teigia, kad skonis neatsiejamas nuo kvapo. Tačiau šis pojūtis teikia ne tik pažintinę funkciją, bet ir gali tiesiogiai veikti žmogaus sveikatą, pasitelkiant fitoterapiją. Fitoterapija [gr. phyton – augalas] – gydymas vaistiniais augalais. Kaip sakė žymus šveicarų mokslininkas Paracelsas, „visos pievos ir pievelės, visi kalnai ir kalvos yra viena didelė vaistinė.” Fitoterapija žinoma nuo seniausių laikų: Egipto papiruse rasta 900 vaistų, gaminamų iš vaistinių augalų, receptų.

59

Vaistiniai, prieskoniniai ir aromatiniai augalai gali būti naudojami ne tik žaliosioms erdvėms formuoti gyvenamųjų namų aplinkoje, jų kompozicijos gali atlikti ir kitas funkcijas: gerinti aplinkos estetinį vaizdą, jie gali būti naudojami maistui, ligų prevencijai, gydymuisi ir kitiems tikslams (Olšauskas ir kt., 2014 ).

Vaistiniai

augalai

panaudojami, kuriant kraštovaizdžio psichoemocinio sodo

koncepciją - per spalvas, kvapus, garsus. Vaistiniai augalai tiriami pagal atitinkamas savybes: spalvas, kvapus, garsus, žydėjimo laiką, aukštį, vaistines savybes (žr. 1 priedas). Pagal morfologines ir estetines vaistinių augalų savybes identifikuojamos augalų rūšys, tinkamos kraštovaizdžio psichoemociniam sodui, per spalvas, kvapus, garsus.

Universalaus dizaino pritaikymo galimybės Detalizuojant

koncepciją

stengtasi

remtis

universalaus

dizaino

principais,

projektuojamą teritoriją pritaikyti visoms visuomenės grupėms.

Universalus dizainas - tai gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, dizainas, kai nėra pritaikymo ar specializuoto dizaino būtinybės. Universalus dizainas taip pat reiškia pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra būtina (žr. 17 pav.).

17pav. Universalus dizainas pritaikytas visoms žmonių grupėms

Paplitimas (Skandinavijos šalyse, JAV) Švedijoje, Gioteborge – Šiaurės šalių Visuomenės sveikatos aukštojoje mokykloje dėstoma disciplina Universalus dizainas ir bendruomeninis planavimas. Žinių šioje mokykloje semiasi Švedijos, Norvegijos bei kitų šalių specialistai, dirbantys planavimo bei projektavimo srityse. Norvegijos Vyriausybė patvirtino Universalaus dizaino veiksmų planą iki 2025 metų.

Sėkmingai ši koncepcija taikoma planuojant ir projektuojant aplinką, pastatus ir prieigas, transporto sistemas bei informacines technologijas.

Universalaus dizaino principai: • Lygios galimybės • Lankstumas • Paprastumas ir intuicija • Suprantama informacija 60

• Klaidos tolerancija • Minimalios fizinės pastangos • Tinkamas dydis ir erdvė Siekiant teritoriją ir teikiamas paslaugas pritaikyti kuo platesnėms visuomenės grupėms pasitelkiami architektūros elementai – geriamo vandens tiekimo įrenginys (žr. 18 pav.), takai, informaciniai stendai, išmaniosios technologijos ir kt.

18 pav. Geriamo vandens tiekimo įrenginys pagal universalaus dizaino principus

Marijampolės miesto „Sveikatingumo sodo“ lankytojai galėtų

informaciniuose

stenduose nusiskenuoti QR kodą ir taip pasinaudotų virtualaus gido paslaugomis, įvairiomis kalbomis. Informacija turėtų būti pateikiama ir Brailio raštu, taip pat teritorijoje galėtų stovėti maketas iš patvarių medžiagų, kur informaciją būtų galima gauti apčiuopiant rankomis.

MARIJAMPOLĖS MIESTO TARPUČIŲ MIKRORAJONO. URBANISTINĖS ARCHITEKTŪRINĖS TERITORIJOS KONCEPCIJOS SPRENDINIAI „SVEIKATINGUMO SODAI“ Atsižvelgiant į visus nagrinėtus koncepcinius pasiūlymus, pateikiami detalizuoti sprendimai. Detaliai pateikiamas pagrindinis brėžinys, su trimis psichoemocinių pojūčių zonomis: spalvų, garsų, kvapų. Kiekviena zona turi bendrus kompozicinius principus, takai projektuojami laisvo planavimo, atsižvelgiant į bionines augalų formas, taip kurdami peizažinį stilių.

Projektuojamos 3 zonos: spalvų, garsų, kvapų. Kiekviena zona suprojektuota ištyrinėjus mokslinius tyrimus ir metodus, šia tema projekto autoriaus buvo parašytas mokslinis darbas „Miestų želdynų formavimas -2018, 1(15)“.

61

Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „SPALVŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai

19 pav. Spalvų zonos detalizacijos schema

Spalvų zona suskirstyta į keturias erdves: protinę veiklą stimuliuojanti (geltonai žydintys augalai), relaksacinė (violetiniai - melsvai žydintys), kūrybingumą skatinanti (oranžiniai žydintys), aktyvinanti (raudonai - rausvai žydintys augalai) (žr. 19 pav.).

Projektuojami vaistiniai augalai, atsižvelgiant į tai erdvei būdingą spalvų gamą, taip pat pagal žydėjimo laiką – nuo pavasario iki rudens. Spalvų zonoje per vaistinių augalų gėlynus projektuojami dekoratyvūs takeliai 1 x 1 m, tam tikslui apžvelgti augalus iš arčiau. Spalvų zonoje nuo kitų šalimais esančių erdvių uždarumą kuria aplink paliekami esami ir projektuojami vaistiniai medžiai ir krūmai. Taip pat kiekvienoje spalvų erdvėje numatomi dviviečiai suoliukai, nuo tako atitraukti 1m x 1.5m atstumu. Prie kiekvienos spalvų erdvės siūlomi informaciniai stendai su brailio raštu ir QR kodu – kurį nusiskenavus būtų išsamus aprašymas apie kiekvieną toje erdvėje esantį augalą, jų vaistines ir psichoemocines savybes, bei panaudojimą.

62

Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „GARSŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai

20 pav. Garsų zonos detalizacijos schema

Garsų zona suskirstyta į tris erdves, pagal skirtingą psichoemocinį poveikį: geofonijos garsai (vėjo sukeltas lapų šlamėjimas, vėjo paviljono garsas, šalimais tekančio vandens čiurlenimo garsai, bei vaistinių augalų, turinčių sėklų ankštis sukeliami garsai), biofonijos (gyvų organizmų sukeliami garsai, tokių kaip paukščių čiulbėjimas, vabzdžių garsai), antrofonijos garsai (žmogaus sukeliami garsai) (žr. 20 pav.). Garsų erdvės projektuojamos apjungiant vaistinius augalus su sumedėjusiais augalais. Geofonijos garsų zonoje dominuotų lapuočiai medžiai ir krūmai, spygliuočiai su ilgais spygliais (Veimutinė pušis) bei smilginiai vaistiniai augalai su sėklų dėžutėmis (sėjamoji aviža, didysis debesylas, šlamutis ir kt.). Taip pat numatomi iš grindinio kylantys vandens fontanai, kurie skleis čiurlenimo garsus, bei bus puiki atrakcija vaikams (žr. 21, 22 pav.).

63

21 pav. Garsų zonos vizualizacija (Giofonijos garsai – vandens, vėjo, augalų garsai)

22 pav. Garsų zonos vizualizacija (Giofonijos garsai – vandens, vėjo, augalų garsai)

Biofonijos garsai susidarytų iš įvairių sumedėjusių medžių ir krūmų, bei vaistinių augalų, turinčių uogas, kurie pritrauktų paukščius (grauželinė gudobelė, trešnė, obelis, 64

šermukšnis, sausmedis, šeivamedis, paprastoji mėlynė, spanguolė, miškinė meškauogė, sėjamoji aviža ir kt.). (žr. 23 pav.).

23 pav. Garsų zonos vizualizacija (Biofonijos garsai – gyvų organizmų)

Antrofonijos garsų zonoje parenkami augalai, pritraukiantys didesnį lankytojų srautą, bei skatinantys užsibūti ilgiau, sezoniniai augalai, turintys vaisių ir uogų (vyšnia, riešutmedis, kriaušė, šilauogė, gervuogė, paprastoji žemuogė, paprastoji spanguolė ir kt.) Taip pat šioje zonoje numatoma vaikų žaidimų erdvė (žr. 24, 25 pav.).

24 pav. Garsų zonos vizualizacija (Antrofonijos zona – žmonių sukeliami garsai) 65

25 pav. Garsų zonos vizualizacija (Antrofonijos zona – žmonių sukeliami garsai)

Antrofonijos garsų zonoje tarp pušynų numatoma lauko estrada skirta renginiams – šventėms ar lauko kinui (žr. 26 pav.).

26 pav. Garsų zonos vizualizacija (lauko estrada renginiams)

66

Prie garsų zonos numatomas refleksoterapinis takas, iš skirtingų dangų, kuriuo būtų einama basomis, kadangi per padus stimuliuojasi skirtingų organų veikla ( Žr. 27 pav.).

Sveikatingumo tako nauda: vaikščiojant basomis skirtingais paviršiais bei dirginant padus, pėdose yra veikiamos nervų sistemos zonos, - iš jų pasklidę impulsai pasiekia reikiamą organą bei aktyvizuoja visą žmogaus organizmo imuninę sistemą. Toks natūralus masažas atpalaiduoja, šalina nuovargį, dirglumą, nemigą, gerina darbingumą, atmintį bei dėmesį, bei teigiamai veikia visą organizmą.

27 pav. Refleksoterapinio tako poveikis žmogaus organizmui

Refleksoterapinis takas stiprina kojų raumenis ir raiščius, gerėja laikysena ir pusiausvyra.

Pastebėta, kad derinant vaikščiojimą basomis po įvairiai dirginančius paviršius su vandens procedūromis pėdoms, pagerėja kraujo apytaka, atsiranda daugiau energijos, pakyla nuotaika ir darbingumas. Kartu, tai labai veiksminga organizmo grūdinimo priemonė.

Prisilietimas - medicinoje (paprastai analizuojamas psichologijos srityje) vadinamas „lytėjimu“, kuris patiriamas taktiliniu (lietimo) ir kinesteziniu (raumenų ir sąnarių judėjimu vykstant lytėjimo veiksmams) pojūčiais, sukeliamais dirginant lytėjimo receptorius, esančius odoje. Lytėjimo pojūčiai, kartu su kitais pojūčiais, vis dažniau panaudojami edukacinėje praktikoje. Lytėjimo pojūčius edukaciniame take galima patirti basomis išbandant skirtingus žemės paviršius, išmėginant natūralų medžio masažą (Kučinskienė ir kt., 2016 ).

67

Kraštovaizdžio psichoemocinio poveikio „KVAPŲ ZONOS“ detalūs sprendiniai

28 pav. Kvapų zonos detalizacijos schema

Kvapų zona suskirstyta į keturias erdves: protinę veiklą stimuliuojanti (prieskoniniai augalai), relaksacinė (eteriniai augalai), nuotaiką kelianti (saldžiakvapiai augalai), aktyvinanti (citrusinio kvapo augalai) (žr. 28 pav.). Projektuojami augalai ant kalvelių, taip bus patogu judėjimo negalią turintiems asmenims liečiant augalus sužadinti jų kvapus (žr. 29 pav.).

29 pav. Daugiamečių augalų išsidėstymas ant formuojamų kalvelių

Aktyvinančiame vaistinių augalų gėlyne projektuojami citrusinių kvapų augalai (tikrasis citrinmedis, svarainis, citrininis čiobrelis, citrininė monarda ir kt.). Protinę veiklą 68

stimuliuojančioje erdvėje numatoma geokupolas – oranžerija, kurioje būtų eksponuojami prieskoniniai augalai (kvapusis bazilikas, blakinė kalendra, kvapusis mairūnas, paptrastasis čiobrelis, rozmarinas, tikrasis imbieras ir kt.). Eteriniai vaistiniai augalai projektuojami šalimais ekologiškų lauko kavinių, kuriuose lankytojai galės įsigyti džiovintų, paruoštų vaistažolių, bei vietoje atsigerti vaistažolių arbatos sezoniniu laikotarpiu (žr. 30, 31 pav.).

30 pav. Aikštė ir Eco –kavinės

31 pav. Aikštė ir Eco –kavinės 69

Šioje zonoje projektuojami eterinius kvapus skleidžiantys augalai (plaukuotasis beržas ` Dorenbos`, arbatmedžio krūmas, paprastasis kadagys, paprastoji pušis, tikroji levanda, vaistinis šalavijas, katžolė, vaistinis valerijonas, vaistinė melisa, anyžinė ožiažolė ir kt.) (žr. 32 pav.).

32 pav. Viešų erdvių daugiamečių augalų kompozicijos

Nuotaiką gerinanti erdvė projektuojama toliau nuo kitų, kadangi šiai zonai būdingi saldūs kvapai, kurie plačiai pasklinda po teritoriją. Projektuojami vaistiniai ir sumedėję augalai (mažalapė liepa, baltažiedė robinija, paprastasis kaštonas, darželinis jazminas, paprastoji alyva, bijūnas, apskritagalvis bandrenis, facelija, vaistinė agurklė, monarda ir kt.). Taip pat sumedėję augalai sukurs foną vaistiniams – žoliniams augalams, bei uždarumą nuo kitų erdvių (žr. 33 pav.).

70

33 pav. Nuotaiką kelianti zona su daugiamečių augalų kompozicija

Infrastruktūros ir smulkiosios architektūros sprendiniai, pritaikant universalaus dizaino principus Pagrindiniai infrastruktūros elementai – takai, kurie projektuojami skirtingų pločių ir dangų, atsižvelgiant į jų paskirtį. Takai projektuojami < 4 m pločio, visi kiti takai projektuojami nuo 1.50 m pločio, išskyrus spalvų zonoje esančius dekoratyvinius takelius, einančius per gėlyną, kurių plotis yra 1,20 m. Takų pločiai ir danga parenkama atsižvelgiant į universalaus dizaino principus, siūloma pagal naujausias technologijas sukurtą dekoratyvios skaldos surišėjo taką, kuris būtų lygaus paviršiaus, vandeniui pralaidus ir be jokių kliūčių universalus takas. Dekoratyvinius takelius per gėlynus siūloma skalūno dangos plytos.

LR „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (2006) apibrėžta, kad pėsčiųjų susisiekimo tinklo parametrai turi atitikti minimalius pėstiesiems reikalingus gabaritus. Minimalus pėsčiojo erdvės plotis yra 1,00 m (0,80 m pėsčiajam reikalingas plotis ir po 0,10 m iš abiejų pusių – saugaus judėjimo erdvė). Žmonėms su negalia (turintiems fizinę judėjimo negalią, silpnaregiams ir akliesiems) reikalingi didesni pločio gabaritai – 1,20 m. Pėsčiųjų eismui reikalingi gabaritai pavaizduoti 34 iliustracijoje. Išskirtiniais atvejais, pėsčiojo erdvės plotį galima sumažinti iki 0,75 m (0,55 m pėsčiajam reikalingas plotis ir po 0,10 m iš abiejų pusių – saugaus judėjimo erdvė).

71

Į šaligatvius ir pėsčiųjų takus neturi išsikišti objektai, galintys tapti kliūtimi pėstiesiems ir žmonėms su negalia. Takuose sumontuoti objektai (šviestuvų atramos, kelio ženklai, želdiniai ir pan.) turi būti ne žemiau kaip 2,25 m virš tako paviršiaus.

34 pav. Pėsčiųjų eismui reikalingi gabaritai

Taip pat projektuojama smulkioji architektūra – tai kompoziciniai elementai, dalyvaujantys kuriant želdyno erdvines struktūras. Šie kraštovaizdžio elementai papildo ir sukuria erdvės charakterį. Spalvų, garsų, kvapų zonose projektuojami skirtingi mažosios architektūros elementai. LR Želdynų įstatyme (2007) apibrėžta, kad smulkioji kraštovaizdžio architektūros statiniai, tai nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, lengvų konstrukcijų pavėsinės, tilteliai, informaciniai stendai, skulptūros, suoliukai ir t.t. Visi jie užima išskirtinę vietą – suvokiant tai, kad jų panaudojimas yra specifinis, diktuojamas tam tikrų projektuojamų sąlygų ir užduočių. Smulkioji architektūra projektuojama remiantis kiekvienai zonai skirtingus poreikius. Norint sustiprinti kiekvienos zonos psichoemocinį poveikį parenkami atskiri smulkiosios architektūros elementai. Spalvų zonoje išskirtinė smulkioji architektūra - skulptūra „Spalvų paletė“, žalioji lauko klasė, kurioje vyktų edukaciniai ir kūrybiniai užsiėmimai. Garsų zonoje projektuojama vaikų žaidimų erdvė, muzikiniai fontanai, lauko estrada renginiams ir šventėms. Kvapų zonoje numatoma skulptūra su „Kvapų“ tematika, bei geokupolas – oranžerija, kurioje būtų auginami prieskoniniai augalai, bei nuo susidariusios šilumos geriau jaustųsi prieskoninių augalų kvapai, kurie skatintų protinę veiklą.

Geokupolas – oranžerija projektuojama 4 metrų aukščio ir 10 metrų pločio. Labai svarbu ir tai, kad kupolo formos statinio viduje esantis žmogus jaučiasi esąs arčiau gamtos. Įžengus į kupolą, nelabai keičiasi vaizdas, keičiasi tik aplinkos temperatūra. Po kupolu geriau jaučiasi ne tik žmonės – kupoliniuose šiltnamiuose, oranžerijose geriau auga ir dera augalai. Kupolo sistema labai kompaktiška ir mobili, lengva kontroliuoti dėžėse esančios žemės struktūrą, jos drėgmę. Galima įrengti automatizuotą kapiliarinę laistymo sistemą, tokiu atveju nereikėtų nuolat stebėti dirvožemio drėgnumo lygio.

Taip pat kvapų zonoje numatomas sveikatos namelis, kuris atliks kelias funkcijas: edukacinę, sveikatinimo ir relaksacinę. Sveikatos namelyje būtų džiovinami surinkti iš tos pačios projektuojamos erdvės vaistiniai augalai, kuriuos lankytojai galės įsigyti prevencijai nuo tam tikrų ligų.

72

ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA

Šalimais Sveikatingumo parko ir pagrindinės Balsupių gatvės planuojama vieša erdvė su lauko kavinėmis ir prekybos centrais, kuri yra lenktų formų, tarsi natūraliai susiformavusios kalvos. Ši forma atkartoja esamą kalvotą reljefą. Taip pat pastatai dera prie teritorijos ekologiškos koncepcijos. Pastatų stogas tolygiai kylantis ir nusileidžiantis, su želdintu stogu kap ir dauguma mūsų projektuojamų pastatų.

TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI, PLANUOJAMOS PRELIMINARIOS INVESTICIJOS Bendrieji statinių rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Pastabos

SKLYPAS 1. sklypo plotas 2.

ha 2

31,1

sklypo užstatymo plotas

m

51461,0

statinio užimamas žemės plotas

m2

4550,0

2. sklypo užstatymo intensyvumas

%

23

3. sklypo užstatymo tankis

%

17

3.

PASTATAI (prekybos centrai, kavinės) 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

2. Pastato bendrasis plotas.*

m2

2534,0

3. Pastato naudingasis plotas. *

m2

1364,0

4. Pastato tūris.*

m³

10500,0

Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.

73

SVEIKATINGUMO PARKO VIZUALIZACIJOS

74

75

76

77

78

79

‚ECO CITY‘ – Multifunkcinis centras

ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA

“ECO city” reiškia miestą su gamta! Mūsų dalyvavimas konkurse yra bandymas parodyti, kad išmanusis miestas yra ir žalias miestas. Šį beveik 32 ha Tarpučių mikrorajoną Marijampolėje suprojektavome išmaniuoju miesto rajonu, kurio pastatai ir takai yra tarsi ištisinis banguojantis Uosupėlio kanalas. Sklype suprojektuoti ne tik gyvenamieji namai, daugiabučiai, kaip tęsinys Tarpučių mikrorajono, bet ir viešųjų rajono pastatų: multifunkcinis pastatas, viešbutis, darželis, sporto centras ir jau anksčiau suprojektuota krepšinio arena.

80

Multifunkcinis centras projektuojamas Balsupių g. su sporto zona aktyviam laisvalaikio praleidimui. Siekiant išsaugoti esamus medžius, pastatai integruojami į esamą kraštovaizdį. Žaluma su pastatao fasadai persipina tiek išorėje tiek vidiniuose kiemuose, tai ištrindama ribą tarp laiko ir vidaus erdvių. Augmenija tampa ryškia gamtos paroda.

Pastatas projektuojamas 3 aukštų su eksploatuojamu stogu. Statinys sudalintas į atitinkamas zonas, kurių kiekviena atlieka savo paskirtį. Pirmas aukštas padalintas į 5 zonas – kavinės, bankai, parduotuvės, parodų salė ir techninės patalpos. Antras aukštas skirtas ofisams, trečiame aukšte -poilsio zona ir skaitmeninė biblioteka, kurioje žmonės gali susitikti, bendrauti, pailsėti ir ramiai pabūti,. Iš šių patalpų galima tiesiogiai patekti ant „žalio“ stogo, terasos, iš kurios atsiveria platus vaizdas, tai pastatui suteikia tvirtą išvaizdą, tuo pačiu užtikrinant maksimalią dienos šviesą. Projektuojamo pastato struktūra yra resursus taupantis medienos ir betono hibridas.

TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI Bendrieji statinių rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Kiekis

PASTATAI 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

Multifunkcinis pastatas

Atviri aikštynai 3 vnt.

2. Bendrasis plotas.*

m2

22514

-

3. Pastato naudingasis plotas. *

m2

22514

-

4. Pastato tūris.*

m³

90484

-

5. Pastato aukštis

m

12

-

6. Užstatytas/užimtas žemės plotas

m2

7957

4878

Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.

81

82

83

MULTIFUNCINIO CENTRO IR SPORTO KOMPLEKSO SIT UACIJOS SCHEMA

84

85

86

87

88

Šalia multifunkcinio pastato aktyviojoje zonoje projektuojamos trys apvalios sporto aikštelės ir riedučių parkas, vienoje – 3x3 krepšinio aikštelė, kurioje galėtų dalyvauti net keturios komandos vienu metu, kitame plote siūloma lauko teniso aikštė ir trečioje – tinklinio. Šios aikštės žiemos metu galėtų būti panaudojamos ledo ritulio varžyboms ir čiuožykloms lankytojams.

89

90

‚ECO CITY‘ – Eco viešbutis ir sporto kompleksas

ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA Pagrindinė idėja buvo apgyvendinti žmones atvykstančius iš kitų miestų ar šalių. Pastato fasadas iš šiaurinės pusės uždaras, atviras tik nuo pietinės pusės - Stūriškių g.

Viešbutis projektuojamas su želdintu stogu. Lenktos pastato formos žemėjantys fasadai ir stogas tarsi pereinantis į vejos taką, tampriai įsilieją į supančią aplinką. Į stogą malonu žiūrėti ir vaikščioti bei sėdėti ant jo. Tačiau architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu jis prideda daug didesnį efektą. Žalias stogas pagerina pastato izoliaciją, sugeria lietaus vandenį ir atvėsina aplinkinį orą.

Pastato vidiniame kieme numatyta erdvė skirta visuomeninėms reikmėms iš kurios galima patekti į pastato vidų.

Viešbutis projektuojamas 3 aukštų. Pirmas aukštas padalintas į 3 zonas – automobilių stovėjimo aikštelė - vakarinėje pastato dalyje, su įvažiavimu iš Stūriškių g. Antroji - poilsio zona, kurioje žmonės gali susitikti, bendrauti, pailsėti ir ramiai pabūti bei reabilitacijos zona, kurioje vyksta susitikimai su gydytojais, atliekamos reabilitacijos bei atitinkamos treniruotės gerinant žmonių sveikatą ar padedant atsistatyti po įvairių traumų. Antras ir trečias aukštai skirti žmonių apgyvendinimui.

91

Vakarinėje pastato teritorijos dalyje projektuojamas mažo aukštingumo pastatas – uždari teniso kortai, kuriuose numatomos trys teniso aikštelės. Pastatas projektuojamas vieno aukšto.

Daugiaaukštę ir mažaaukštę dalį skiria projektuojamos žaliosios zonos. Šioje dalyje esami medžiai integruojami į šią kvartalo dalį, kartu pratęsiant parko idėją.

Viešbučio fasadai – stikliniai, su saulę atspindinčiu selektyviniu stiklo paketu. Taip pat su gelžbetoninėmis kolonomis ir sijomis, bei monolitine perdanga.

Teniso kortų pastatas projektuojamas iš silikatinių plytų mūro su medžio dailylentėmis, šio pastato stogas – stiklinis, su metalo konstrukcijomis.

NEĮGALIŲJŲ SPECIFINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO SPRENDINIAI Visi statiniai bei teritorijos pritaikytos žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 nustatytus reikalavimus. Projektuojami koridoriai ne siauresni negu 1500 mm, projektuojamos durys ne siauresnės negu 850 mm (matuojant tarp varčios ir staktos vidaus).

Prie ne automatiškai atsidarančių durų paliekamos aikštelės neįgaliojo vežimėliui įvažiuoti.

Durų rankenos įtaisomos ne aukščiau negu 1200 mm. Liftų iškvietimo ir valdymo prietaisų esanti informacija bei ženklai turi būti pateikti ir taktiline forma - Brailio raštu. Lifto iškvietimo ir valdymo mygtukai turi būti sumontuoti ne aukščiau nei 1200 mm nuo grindų.

TVARUMAS Pastato statyboje naudojamos energiškai tvarios medžiagos ir technologijos.

Elektros gamybai panaudojama saulės energija. Įrengiami foto moduliai ant pastato stogo.

Siekiant išvengti pastato perkaitimo ir didelio energijos suvartojimo pastato vėsinimui, įrengiamos pasyvios ir aktyvios fasadų šešėliavimo priemonės.

Lietaus vanduo bus panaudojamas įrengto žalio stogo drėkinimui. Susidarantis lietaus vandens perteklius panaudojamas techniniams tikslams-želdinių laistymui.

Pastato vėdinimui panaudojamos aukšto efektyvumo ir didelės šilumogrąžos sistemos. Pastatų šildymui panaudojama geoterminio šildymo žemė-vanduo sistema. Vasaros metu sistema bus panaudojama pastato vėsinimui.

92

TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI Bendrieji statinių rodikliai Pavadinimas

Mato vienetas

Kiekis

Kiekis

PASTATAI 1. Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų apimtis, butų, vietų, lovų, bendras ir aptarnaujamų žmonių skaičius, kiti rodikliai).

Viešbutis

Uždari teniso kortai

2. Bendrasis plotas.*

m2

14148

26592

3. Pastato naudingasis plotas. *

m2

14148

26592

4. Pastato tūris.*

m³

84414

27979

5. Pastato aukštis

m

11

7

6. Užstatytas/užimtas žemės plotas

m2

7674

3997

Statybos kaina pagal šiuos rodiklius būtų nustatoma konkursuojant rangovus.

93

94

95

96

97

PROJEKTINIŲ SPRENDINIŲ ANALIZĖ Planuojamos aikštelės, takai, keliai ir požėminės automobilių stovėjimo aikštelės

Požeminių automobilių stovėjimo aikštelės Betoninė danga Kūrimosi etapai Pėsčiųjų ir automobilių tinklai organizuojami pagal šiuos kriterijus: Siekiant išvengti apvažiavimo tiksliniai taškai bus tiesiogiai sujungti vienas su kitu. Remiantis faktiniu planavimu, pagrindiniai tiksliniai taškai yra Marijampolės arena, centrinė parduotuvių gatvė su parku, multifunkcinis pastatas, viešbutis, gyvenamieji kvartalai, miško darželis.

98

Planuojamas užstatymas

Gyvenamieji kvartalai Komercinės paskirties objektai

Kūrimosi etapai Keli būstai ir mišrios paskirties kvartalai plėtojami kartu su biurų ir prekybos kvartalu.

Komerciniai objektai išsidėstę centinėje teritorijos dalyje – aktyvi zona, gyvenamieji krašinėje dalyje – rami zona.

99

„ECO” zona – žalioji ir vandens telkinio erdvė

Vandens telkiniai Žaliosios erdvės

Kūrimosi etapai „Eco City“ dominuoja žaliosios erdvės, įrengiamas centrinis Eco - tvenkinys ir išplečiama miesto infrastruktūra.

100

SPACE SYNTAX METODIKA Space syntax (erdvės sintaksė) yra miesto viešųjų erdvių tyrimo metodika, taikoma architektūros, urbanistinio projektavimo ir planavimo veikloje. Metodika paremta urbanistinės erdvės sandaros ir jos elementų tarpusavio ryšių geometriniu vaizdavimu ir ja siekiama atskleisti erdvės savybių ir socialinių bei ekonominių procesų mieste sąveiką. Šios metodikos teorinis pagrindas – fundamentalieji ir taikomieji erdvės sandaros ir žmonių judėjimo pobūdžio (pattern of movement) priklausomybės nuo urbanistinės erdvės konfigūracijos (spatial configuration) tyrimai, kurie yra paremti judėjimo ekonomikos (movement economy) modeliu ir kurie nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos plėtojami Bill Hillier (1999; 2007) ir kitų Londono universiteto koledžo (University College London) mokslininkų (Hillier, Hanson 1984; Hillier et al. 1993; Batty 2004; Chiaradia et al. 2009). Vienas iš metodikos kūrimo tikslų yra padėti architektams suprasti formuojamos erdvės įtaką socialinei ir ekonominei veiklai, vertinant architektūrinių ir urbanistinių sprendimų poveikį, numatant gretimų kvartalų ar viso miesto urbanistinės struktūros pokyčius.

Marijampolės miesto tarpučių mikrorajono teritorijaI nagrinėti taikomas SPACE SYNTAX metodas, kurio dėka teritorija ir projektuojami sprendinai nagrinėjami keturiais skirtingais aspektais: •

VISIBILITY

•

INTEGRATION

•

CONNECTIVITY

•

INTENSITY

Tikslas – pasitikrinti projektuojamą situaciją space syntax metodu Centralumo paradoksas (“paradox of centrality”) - būdingas apskritos formos sistemai, kuri veikia išcentriškai kraštų link, taip lemiamas didžiausias integralumas centre. Taip atsiranda didesnis centro prieinamumas judant iš vienų taškų į kitus. Kuo labiau integrali yra forma, dažnu atveju apskritimas, tuo labiau ji tampa atskirta nuo išorinio pasaulio. Kitaip tariant, didinant vidinę integraciją didėja ir išorinė atskirtis. Tai ir yra centralumo paradoksas (“paradox of centrality”). Kuo sistema (agregatas) yra labiau linijinė tuo daugiau kontakto su išore ir aplinkinėmis sistemomis ji turi.

101

PROJEKTUOJAMA SITUACIJA *.DXF – PAGRINDAS

Marijampolės miesto Tarpučių mikrorajono teritorija buvo išnagrinėta space syntax metodu nagrinėjant keturiais skirtingais aspektais: visibility, integration, connectivity, intensity.

102

Atlikus analizę galima daryti išvadas, kad projektuojama teritorija yra gana aukšto lygio socialumo erdvėje prie judrios Balsupių gatvės. Gyvenamųjų namų kvartaluose analizuojama teritorija yra uždara ir mažiau socialiai aktyvi. Projektuojamų sprendinių pagalba multifunkcinio pastato teritorija tampa integrali, sukuria daugiau ryšių bei atveria teritoriją platesniai auditorijai žmonių.

103

Pažvelgus į nagrinėjamos miesto dalies visumą, kuri apima gan plačią dalį, galime daryti išvadas, kad naujai projektuojant teritoriją, lūkesčiai pasiekti. Analizėje matomas aukšto lygio intensyvumas, integralumas, junglumas ir vizualumas (matomumas) norimose teritorijos plotuose.

SPACE SYNTAX yra metodas apibūdinti ir analizuojant santykius tarp miesto teritorijų ir pastatų erdvės. Architektai paprastai nurodo šiuos santykius kaip „maketą“. Marijampoles nagrinejama teritorija mes pateikiame space syntax metodu.

104

BREEAM SERTIFIKATO PAISYMAS Visas pasaulis siekia realiziuoti „Smart city“ koncepcijas. Gero gyvavimo mieste rodikliu tampa „žaliųjų“ sertifikuotų pastatų skaičius, tačiau pastaruoju metu panašus sertifikavimas apima ir teritorijų planavimo erdves. Šiuo metu pasaulyje (35 pav.) „žaliųjų“ kriterijų projektavimą kelia: BREEAM (Didžioji Britanija, 1990 m.); LEED (JAV, 1998 m.); DGNB (Vokietija, 2009 m.), SB-Tool (Kanada, 2007 m.); CASBEE (Japonija, 2001 m.); Green Star (Australija, 2003 m.); Three Star (Kinija, 2007 m.); SBAT (Pietų Afrika, 2010 m.); HQE (Prancūzija), САР-СПЗС (Rusija, 2011 m.), «Зеленый стандарт» (Rusija, 2010 m.); «GREEN ZOOM» (Rusija, 2014 m.)

35 pav. „Žaliąjį“ kriterijų projektavime naudojančios pasaulio valstybės . Šaltinis: (Suhinina, 2017).

BREEAM sertifikato vertinimas apima platų spektrą kategorijų ir kriterijų - nuo energijos naudojimo iki ekologijos: tai energijos kiekiai šildymui ir vėsinimui bei vandens suvartojimas, vidaus aplinka (sveikata ir gerovė), tarša, transportas, naudojamų medžiagų atitikimas darnos sampratai, atliekų tvarkymas, ekologija, projektavimo ir statybos valdymo procesai. BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) - pagal įvairius kriterijus pastatų tvarumo ir ekologiškumo įvertinimo metodas, kuris buvo sukurtas 1990 m. Šiuo metu BREEAM standartų „šeimoje“ yra 5 nariai (BREEAM in, 2016): • BREAM Comminities (Teritorijos, kvartalo planavimas); • BREAM Infrastructure (Dideli inžineriniai statiniai); • BREAM New Construction (Naujų pastatų statyba); 105

• BREAM In-Use (Egzistuojantys pastatai); • BREAM Refurbishment and Fit-out (Pastatų atnaujinimas).

Remiantis greenbooklive3 tinklalapio duomenemis, Lietuvoje šiuo metų nėra nei vienos teritorijos, kuri turėtų BREEAM sertifikavimą. Iš 44 šalių teritorijos, kvartalo planavimo sertifikuotų projektų turi tik 12 šalių, iš viso 44 teritorijų sertifikavimai, iš kurių 22 objektai įvertinti nepakankamai gerai (1 lentelė).

2

1

JK

1

JAE

1

SWE

1

FIN

1

POL

CN

1

NED

KAZ

2

MRI

IS

Pass (nepakankamas) >30

BG

Įvertinimas

BE

1 lentelė. Teritorijų sertifikuotų paga BREEAM sąrašas

12

22

1

1

3

9

7

10

2

2

Good (geras) >45 Very good (labai geras) >55

1

Excellent (puikus) >70

1

1

1

1 1

1

1

1

Outstan-ding (išskirtinis) >85 Šaltinis: http://www.greenbooklive.com/search/scheme.jsp?id=202

2 lentelė. BREEAM vertinimo kriterijai pagal etapus 1 etapas

2 etapas

3 etapas

Valdymas (GO) GO 01 – Consultation plan

GO 02 – Consultation and engagement GO 03 – Design review

GO 04 – Community management of facilities

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE)

SE 01 – Economic impact SE 02 – Demographic needs and priorities SE 03 – Flood Risk Assessment SE 04 – Noise pollution

SE 05 – Housing provision SE 06 – Delivery of services, facilities and amenities SE 07 – Public realm SE 08 – Microclimate SE 09 – Utilities SE 10 – Adapting to climate change SE 11 – Green infrastructure SE 12 – Local parking SE 13 – Flood risk management

SE 14 – Local vernacular SE 15 – Inclusive design SE 16 – Light pollution SE 17 – Training and skills

Energija ir ištekliai(RE) RE 04 – Sustainable buildings RE 05 – Low impact materials RE 06 – Resource efficiency RE 07 – Transport carbon emissions

RE 01 – Energy strategy RE 02 – Existing buildings and infrastructure RE 03 - Water strategy

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 01 – Ecology strategy LE 02 – Land use

LE 03 – Water pollution LE 04 – Enhancement of ecological value LE 05 – Landscape

LE 06 – Rainwater harvesting

TM 02 – Safe and appealing streets TM 03 – Cycling network

TM 05 – Cycling facilities TM 06 – Public transport facilities

Transportas (TM) TM 01 – Transport assessment

3

http://www.greenbooklive.com/search/scheme.jsp?id=202

106

TM 04 – Access to public transport

Inovacijos (Inn)

etapas

3 lentelė. Teritorijos, kvartalo planavimas BREEAM kriterijų įvertinimas BREEAM vertinimo kategorijai

Mūsų Kreditai

Kreditai max

Mūsų Kreditai, %

Kredito svoris

Viso, %

1

1

100

2,3

2,30

2 1 1 1

2 1 2 3

100

8,9

100

2,7

8,90 2,70 0,90 0,60

5 1 1

11 2 1

1 2

1 3

2

2

2 1

Valdymas (GO) GO 01 – Consultation plan

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE) SE 01 – Economic impact SE 02 – Demographic needs and priorities

1 etapas

SE 03 – Flood Risk Assessment SE 04 – Noise pollution

50

1,8

33,333

1,8

45,45

4,1

50

2,7

100

2,7

100

3,1

33,33

2,1

3,10 0,70

100

3,2

3,20

2 2

100

3,5

50

2,3

3,50 1,15

1 5 2 2 3 1 4 1 1

2 7 2 3 3 3 4 1 3

50

2,7

71,43

2,7

100

2,7

66,67

1,8

1 1 5 4 1

Energija ir ištekliai (RE) RE 01 – Energy strategy RE 02 – Existing buildings and infrastructure RE 03 - Water strategy

1,86 1,35 2,70

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 01 – Ecology strategy LE 02 – Land use

Transportas (TM) TM 01 – Transport assessment

Valdymas (GO) GO 02 – Consultation and engagement GO 03 – Design review

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE) SE 05 – Housing provision SE 06 – Delivery of services, facilities and amenities SE 07 – Public realm

2 etapas

SE 08 – Microclimate SE 09 – Utilities SE 10 – Adapting to climate change SE 11 – Green infrastructure SE 12 – Local parking SE 13 – Flood risk management

100

0,9

33,33

2,7

100

1,8

0

0,9

33,33

1,8

3 3 5

33,33

1

33,33

3,1

100

2,1

4 1

100

3,2

100

2,1

1,35 1,93 2,70 1,20 0,90 0,90 1,80 0,00 0,60

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 03 – Water pollution LE 04 – Enhancement of ecological value LE 05 – Landscape

0,33 1,03 2,10

Transportas (TM) TM 02 – Safe and appealing streets TM 03 – Cycling network

3,20 2,10 107

TM 04 – Access to public transport

2

4

50

2,1

1,05

2

3

66,67

1,2

0,80

1 3 2 1

2 3 3 3

0,45 1,80 0,60 1,97

4 6 2 0

Valdymas (GO) GO 04 – Community management of facilities

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE) SE 14 – Local vernacular

50

0,9

100

1,8

66,67

0,9

33,33

5,9

6 6 4 1

66,67

4,1

100

2,7

50

2,7

0

2,7

2,73 2,70 1,35 0,00

1

3

33,33

1

0,33

1 1

2 2

50

1,1

TM 06 – Public transport facilities

50

2,1

0,55 1,05

Innovation

4

7

57,143

7

4,00

SE 15 – Inclusive design

3 etapas

SE 16 – Light pollution SE 17 – Training and skills

Energija ir ištekliai (RE) RE 04 – Sustainable buildings RE 05 – Low impact materials RE 06 – Resource efficiency RE 07 – Transport carbon emissions

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 06 – Rainwater harvesting

Transportas (TM) TM 05 – Cycling facilities

VISO BREEAM svoris

74,09 %

Šaltinis: sudaryta autorių

Įvertinus pietvakarių Lietuvoje esančią Marijamplės mieste projektuojamą teritoriją, ribojama Vokiečių g., Uosupelio upelio, Kosmonautų gyvenamųjų namų kvartalo ir numatomos Stūriškių g. Pritaikius BREEAM sertifikavimo kriterijus, buvo vertinama 3 etapais: 1-asis etapas: Sukūrimo principo nustatymas. Šio etapo kriterijai yra pradiniai, jų pagrindu bus vertinamas 3-as sertifikavimo etapas. Vertinama kaip ateityje pateikti sprendiniai galės paveikti, įtakoti, pagerinti ar pabloginti sprendinių įgyvendinimą. Visi, šiame etape kriterijai yra privalomi.

2-asis etapas: Plėtros išdėstymo nustatymas. Įvertinus galimus pricipinius sprendimus, šiame etape vertinama kaip numatyti kriterijai tesiogiai įtakos ekologiją, energiją, transportą, demografiją bei ekonomiką.

3-asis etapas: Detalių kūrimas. Šis etapas įvertinamas atsižvelgiant į 1-ame etape pateiktus sprendinius.

Marijampolės teritorija ribojama Vokiečių gatvės, Uosupelio upelio, Kosmonautų gyvenamųjų namų kvartalo ir numatomos Stūriškių gatvės, po BREEAM sertifikavimo įvertinama, kaip puikiai, t.y. surinkta 74,09%. Galima teigti, jog pagal BREEAM sertifikavimo kriterijus Marijampolės projektuojamoje teritorijoje numatomi ir įgyvendinami projektiniai pasiūlymai pasiteisins ir išlaikys visapusišką ilgalaikę naudą tiek miesto gyventojams, tiek Marijampolės miesto savivaldybei.

108

PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ PRODUKTAI Rėmėjo pavadinimas

Rėmėjo siūlomi produktai

Panaudoti produktai

Trinkelės, betoninės plokštės, bordiūrai mažoji architektūra

Naudojamos ‘Eco’ trinkelės viešose erdvėse, taip pat plokštės aikštėms ir parkui, bei šaligatvio trinkelės su bordiūrais.

Buitinė technika

Vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos

Fasadai, langai, durys, stumdomos sistemos.

AL fasado sistemos

Projektuojamas pastato stiklinis fasadas

Plokštelės Dacora šiaurinei pagr.pastato sienai

12 mm storio plokstės Equitone balcony. arba 5 mm storio Dacora pluoštinio cemento plokštelės

vidaus inž.tinklų armatūra-vanduo, šildymas

Pastatų inžineriniai tinklai

=

išmanus šviestuvas su PV, apšvietimas iš grindų Ritininės stoginės ir hidroizoliacinės medžiagos,mastikos, gruntai, šilumos izoliacija

Teritorijos lauko takeliu apšvietimas

Carbon Prof. 300

109

Scenos techninis aptarnavimas ir aprūpinimas. išmanūs terapiniai kambariai Sutapdinto žalio stogo švieslangis (nepagrindiniai statiniai) Žemės sklypų kadastriniai planai, statinių, pastatų, inžinerinių tinkle kadastriniai planai, pastatų ašių nužymėjimas, požeminių tinklų ir komunikacijų geodeziniai planai Fotopanelės ant pagr.stogo

VR įranga + įgarsinimas

Nervarstomi plokščio stogo langai CVP 150 150 0073U - 6 vnt.

Varstomi plokščio stogo langai CVP 150 150 0673Q- 6 vnt.

Naujai projektuojamoje teritorijoje būtų reikalingi formuojamų gyvenamųjų kvartalų geodeziniai matavimai ir projektai, sklypų ir pastatų topografiniai planai, bei pastatų ašių nužymėjimas, požeminių tinklų ir komunikacijų geodeziniai planai.

Skirstomieji skydai IP30 arba IP44 apsaugos laipsnio.

Termoizoliacinės sistemos

Žalių fasadų įrengimui, žalių stogų įrengimui, požeminių sienų įrengimui.

Siūlo integruotus sprendimus, leidžiančius efektyviau, saugiau, patikimiau ir produktyviau panaudoti energiją pramonėje, valdant duomenų centrus ir

Stebėjimo ir saugumo sistemos, elektros ir automatikos įrenginių montavimas, vėdinimo sistemų, šiluminio mazgo ir gaisro gesinimo automatizavimas.

110

sistemas, administruojant pastatus ir gyvenamuosius namus bei plėtojant infrastruktūrą.

Vandens telkinių hidroizoliacijos, besiūlės epoksidinės dangos

Stadionas, tribunų, gal krantinių prie vandens telkinių betonavimas naudojant kristalinį priedą BETOCRETE CP360WP, impregnantai, Hidroizoliacijos, komercinių patalpų epoksidinės dangos

Silikatiniai blokai

Silikatinių blokų naudojimas pastatų statymui

Požeminės sistemos, atvėsinto vandens tiekimas patalpoms, ortakai, patalpų šildymo sistemų izoliacija

Požeminių sistemų įrengimas, vamzdynų izoliacija

Lauko žaidimo įrenginiai, šunų aikštelių įranga, sporto įranga, mažoji architektūra, betoniniai gaminiai

Betoniniai suoliukai, šiūkšlių dėžės, laisvalaikio įranga, lauko treniruokliai, vaikų žaidimų įrenginiai

111

NAUDOTA LITERATŪRA 1. Adomoni, J. 2008. Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai, Kaunas, 2008.

2. Baronienė V. 2013. Kvapieji sumedėję augalai miestų želdynuose // Miestų želdynų formavimas 2013 1(10) 15–29 3. Conran T. 2002. Mažos erdvės. Vilnius.

4. Courtier J. 1999. Theno-garden gardener. Marshall Publishing, London.

5. Daujotaitė I. 1998.Kraštovaizdžio architektūros pagrindai. Vilnius, P.39–42.

6. Dudareva, N., Pichersky, E., Gershenzon, J. 2004.Biochemistry of plant volatiles. Plant Physiology 135, 1893-1902.

7. Farina A. 2018. Biosystems. Ecoacoustic codes and ecological complexity. Volume 164, February 2018, Pages 147-154.

8. Fu, 2018) Communal space and depression: A structural-equation analysis of relational and psycho-spatial pathways. Qiang Fu Health & Place, Volume 53, September 2018, Pages 1-9.

9. Grecevičius P. ir kt. 2007. Kraštovaizdžio architektūros, Rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos magistro baigiamojo darbo (tezių) rengimo metodinės rekomendacijos. Klaipėda, 2007. ISBN 978-9955-18-218-4. P.35.

10. Grecevičius P., Abromas J., Kalkė D., Lepeška E., Dubra V., Genys J. 2014. Miestų želdynų formavimas, 2014 1(11) 83–89.

11. Grecevičius P., Genys J. ir kt. 2000. Kraštovaizdžio architektūros tyrimai.Urbanizuoto kraštovaizdžio analizės ir vertinimo metodika.

12. Gudavičienė G. 1988. Spalvotyros pagrindai. Vilnius.

13. Jakovlevas-Mateckis K. 2003. Miesto kraštovaizdžio architektūra. 2 tomas, V „Technika“ 14. Jakovlevas-Mateckis K. 2008. Miesto kraštovaizdžio architektūra. 1 tomas, Miesto kraštovaizdžio architektūros raida ir teorijos pagrindai, V „Technika“ 15. Jakunina. E. 2011. Magistrinis darbas. Экологические проблемы и пути их решения. Исследование влияния визуальной среды на психоэмоцианальное состояние горожан.

16. Jianxun Yang, Qi Zhou, Xingyu Liu, Miaomiao Liu, Jun Bi. 2018. Biased perception misguided by affect: How does emotional experience lead to incorrect judgments about environmental quality?

Global Environmental Change, Volume 53, November 2018, Pages 104-113.

17. Jonaitis A. 2009. Spalvotyra. Kaunas.

18. Juchnevičiūtė D. 1983. Gėlynai ir aplinka. Vilnius, pp. 10–18.

19. Jukonis J. 2006. Radiostezija. Straipsnių rinkinys, Vilnius.

20. Jurkštienė A. O. 2010. Dekoratyviųjų želdinių spalvų reikšmė ir poveikis aplinkos formavime bei šiandieninės tendencijos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas, 2010. P. 70-77. ISSN 2029-1906.

21. Karazija, R. Fizika humanitarams. Vilnius: TEV, 1996.

22. Kučinskienė J., D. Baravykaitė . Potyrių vietovės – šių dienų planavimo iššūkis // Miestų želdynų formavimas 2013 1(10) 138–147.

23. Kučinskienė J., D. Baravykaitė. Potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimo ypatumai: regėjimo pojūtis / / Miestų želdynų formavimas 2013 1(10) 138–147.

24. Kučinskienė, J., D. Baravykaitė. Potyrių vietovių kraštovaizdžio planavimo ypatumai: lytėjimo pojūtis / Miestų želdynų formavimas 2016 1(13) 202–208.

112

25. Lakhani et al., 2019. ) Using the natural environment to address the psychosocial impact of neurological disability: A systematic review. Ali Lakhani, Michael Norwood, David P. Watling, Heidi Zeeman, Elizabeth Kendall Health & Place, Volume 55, January 2019, Pages 188-201.

26. Maehr et al., 2015. Anna M. Maehr, Greg R. Watts, Jennifer Hanratty, Deborah Talmi. 2015.

Emotional response to images of wind turbines: A psychophysiological study of their visual impact on the landscape. Landscape and Urban Planning, Volume 142, October 2015, Pages 7179 27. Marcus, 1999. Clare Cooper Marcus, Marni Barnes. Healing Gardens: Therapeutic Benefits and Design Recommendations. ISBN: 978-0-471-19203-9 June 1999. 624 Pages 28. Olšauskas A. M., Olšauskaitė-Urbonienė R., Rimkus A.. Vaistiniai, aromatiniai ir prieskoniniai augalai gyvenamojoje aplinkoje // Miestų želdynų formavimas 2014 1(11) 194–200.

29. Sinnenas Trädgård sodas 1990. https://www.landscapeinstitute.org/blog/health-wellbeingsweden-part-2/ 30. Stauskas V. Architektūra, aplinka, atostogos. Kaunas, 2012. P. 292–324.

31. Triantaphyllou, E. 2000. Multi-criteria decision making methods: A comparative study 44:23–126 p.

32. Tauras A. Landšafto erdvių kūrimas ir tvarkymas – Vilnius, 1984 33. Ustinovičius, Zavadskas, 2004. Statybos investicijų efektyvumo sistemotechninis įvertinimas / L. Ustinovičius, E. K. Zavadskas. –Vilnius: Technika, 2004. ISBN 9986-05-806-6.

34. Van Aart et al., 2018) Residential landscape as a predictor of psychosocial stress in the life course from childhood to adolescence. Carola J. C. Van Aart, Nathalie Michels, Isabelle Sioen, Annelies De Decker, Tim S. Nawrot. Environment International, Volume 120, November 2018, Pages 456463.

35. Vitkienė E. Rekreacija. Klaipėda, 2002. P. 232.

36. Volodko. J., Kvapų poveikio aplinkai valdymas. Vilnius, 2014.

37. MacCrimmon, K. R. 1968. Decision making among multiple–attribute alternatives: A Survey and Consolidated Approach. RAND Memorandum, RM-4823-ARPA. 38. Hwang, C. L.; Yoon K. 1981. Multiple attribute decision making – methods and applications. A State of the Art Surwey. Springer Verlag, Berlin, 250 p. Heidelberg, New York, 39. Ziyaee , 2018. Assessment of urban identity through a matrix of cultural landscapes. Maryam Ziyaee Cities, Volume 74, April 2018, Pages 21-31.

40. Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A. 1996. Multiple criteria evaluation of buildings. Vilnius: Technika.

41. Нитиевская, Е. Е. 2015. Психоэмоциональное воздействие ландшафта / Е. Е. Нитиевская, С. В. Воробьева, Е. А. Третьяк // Наука – образованию, производству, экономике : материалы 13-й Международной научно-технической конференции. - Минск : БНТУ, 2015. - Т. 2. - С.

367-368.

42. Стиль Бионика и еë место в архитектуре и интерьере. 2014 [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://kazap.ru/node/6613.

43. ABKAR M., et al. 2010. The Role of Urban Green Spaces in Mood Change. Australian Journal of Basic and Applied Sciences, 4(10), p. 5352-5361. ISSN 1991-8178.

44. Amsterdam parks, 2015 [interaktyvus], [žiūrėta 2015-03-20]. Prieiga per internetą: .

45. https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/Tarybos_sprendimu_136_patvirtintas_Darnaus_judumo_planas.pdf 113

PRIEDAI

114

115

116

117

118

Komandos nariai: i ori a rič nai ė aida domai i nė In a a a s ai ė i oras on is

I

I

O

IE TO T

Ė

O Ė

IE TO T TE ITO I

ČIŲ

IK O

O O

ČIŲ

IK O O O TE ITO I O KO CE CI "ECO CITY"

Ramybės 1-oji g.

Kalno g.

Piliakalnio g.

Ramybės 2-oji g.

V. Borisevičiaus g.

Lakinskų g.

Vilkaviškio g.

Padovinio g.

Ramybės 1-oji g.

Padovinio 3-oji g.

MULTIFUNKCINIS CENTRAS

MIŠKO KVARTALAS

ECO -TVENKINYS Ramybės 4-oji g.

Kalno g.

Vairo g.

Ramybės 1-oji g.

Vokiečių g.

Padovinio g.

Spaudos g.

Padovinio 5-oji g.

Ramybės 6-oji g.

Ramybės 1-oji g.

Atgimimo g.

Spaudos g.

Padovinio g.

Vokiečių g.

Ramybės 1-oji g.

Spaudos g.

Ramybės 8-oji g.

Ramybės 1-oji g.

Padovinio g.

Padovinio 7-oji g.

Kosmonautų g.

MIŠKO KVARTALAS

Padovinio g.

Teritorijoje planuojama įrengti Eco - tvenkinį, per kurį būtų nutiestas tiltas, bei visoje teritorijoje dekoratyvumo suteiktų vakarinis apšvietimas

Kovo 11-osios g.

Atgimimo g.

SVEIKATINGUMO PARKAS SPORTO KOMPLEKSAS

Vokiečių g.

Jazminų g.

Atgimimo g.

Jazminų g.

J. Tallat-Kelpšos g.

Kosmonautų g.

Jazminų g.

Miško kvartalas – švarins miesto orą ir didins gamtinę įvairovę, o gyventojus žaluma apsaugos nuo saulės ir triukšmo.

Kovo 11-osios g.

Garsų zona

Aktyviojoje zonoje projektuojamos trys apvalios Fontanų čiurlenimas, paukščių čiulbėjimas, medžių ošimas, sporto aikštelės ir riedučių visa tai parko lankytojams suteiks terapinę naudą. parkas.

Vienoje – 3x3 krepšinio aikštelė. Kitose siūloma lauko teniso aikštelė ir tinklinio aikštelė.

Vokiečių g.

Atgimimo g.

MIŠKO DARŽELIS

Birutės g.

Miško darželis – vieta kurioje išnyksta riba tarp lauko ir vidaus, vieta pažinti aplinką ir mėgautis gamta miesto centre.

Užtvankos g.

Užtvankos g.

Užtvankos g.

Birutės g.

Kosmonautų g.

Užtvankos g.

Užtvankos g.

Tarpučių g.

Užtvankos g.

Spalvų zona

MULTIFUNKCINIS CENTRAS

Balsupių g.

Augalai parenkami pagal spalvas, kurios teigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną

Atgimimo g.

Užtvank Vyšnių g.

Tarpučių g.

Slyvų g.

Pakalnės g.

Balsupių g.

Kosmonautų g.

Tarpučių g.

Balsupių g.

Tilžės g.

D:\

PR O

Tolminkiemio g.

JEK

Balsupių g.

TA

Tilžės g.

Kvapų zona

ras t

ova

izd

žio

arc

hite

Augalų kvapai: saldūs, eteriniai, prieskoniniai, citrusiniai gali turėti ne tik atpalaiduojantį poveikį, bet ir kelti nuotaiką, gerinti atmintį ir suteikti energijos.

Tilžės g.

Jotvingių g.

I\K

Atgimimo g.

ktū

ra -

0\k

raš t

ova

izd

žio

arc hite

ktū

ra\p

Tarpučių g.

ng

Eitkūnų g.

- te

xtu

ros \

a26

ECO - VIEŠBUTIS

06f

d99

ada

8e3

0f0

Tarpučių g.

bbc a10

Eitkūnų g.

e09

fef2

5.jp

Viešbutis projektuojamas su želdintu stogu. Lenktos pastato formos žemėjantys fasadai ir stogas tarsi pereinantis į vejos taką, tampriai įsilieją į supančią aplinką.

g

Lazdynų g.

Tarpučių g.

Karklų g.

100

40 20

0

50

100

150

Multifunkcinis pastatas projektuojamas tvarkomos teritorijos centre su sporto zona aktyviam laisvalaikio praleidimui.

Pastatas integruotas į esamą kraštovaizdį. Žaluma su pastato fasadu persipina tiek išorėje tiek vidiniuose kiemuose, tai ištrindama ribą tarp lauko ir vidauserdvių.

Tarpučių g.

202

200 METRŲ

Kranto

A. Civinsk

Tarpučių g.

Žvyryno g.

LIETAUS KVARTALAS

SVEIKATINGUMO PARKAS

Marijampolės teritorijoje norima sukurti „Eco city“ , kurį sudarytų ekologiškų Lietaus kvartalas, miško kvartalas, multifunkcinis centras, sporto kompleksas, -pažintinėerdvė.Tokiuatvejulankytojamsbūtųsuteikiamanetikpažintinė,betirpsichoemocinės-rekreacinėserdvės.

MIŠKO KVARTALAS

pastatų bei garsų,

ir rekreacinių kvapų ir vaizdų

erdvių kompleksas: (spalvų) rekreacinė

Gyvenamųjų lietaus kvartalų pastatų koncepcinė idėja susieta su šalimais tekančio upelio Uosupėliu. Pastatų forma atkartoja upelio tekėjimą.

LIETAUS KVARTALAS

MULTIFUNKCINIS CENTRAS