VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS
Deimantė Norgailaitė
MAŽŲJŲ SODŲ KVARTALO UTENOJE PROJEKTAS Bakalauro baigiamasis darbas
Kraštovaizdžio dizaino studijų programa, valstybinis kodas 612D70003 Žemės ūkio mokslų studijų kryptis
Vadovas doc. dr. Alvydas Žickis
__________ ________ (Parašas)
(Data)
Apginta prof. dr. Aušra Blinstrubienė ________ __________ (Parašas)
Registracijos Nr.
Akademija, 2020
(Data)
Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta VDU ŽŪA kanclerio įsakymu Nr. ŽŪA-2020-12, 2020, gegužės 05 d. )
Pirmininkė: Utenos rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Paragytė (socialinė partnerė-kraštovaizdžio architektė) Nariai: 1. Agronomijos fakulteto dekanė, Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto profesorė dr. Aušra Blinstrubienė (mokslininkė) 2. Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas (mokslininkas praktikas) 3. Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas Alvydas Žickis 4. Rokų medelyno ir UAB „Želdynėlis“ direktorius, Lietuvos dendrologų draugijos valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas (socialinis partneris-praktikas)
Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas: ........................................................................................................................................... Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas
Darbo vadovas doc. dr. Alvydas Žickis, VDU Žemės ūkio akademija, Žemės ūkio mokslų institutas Konsultantė asist. Aurelija Lozoraitienė, VDU Žemės ūkio akademija, Žemės ūkio mokslų institutas Recenzentas lekt. dr. Mantas Pilkauskas, VDU Žemės ūkio akademija, Miško biologijos ir miškininkystės institutas Instituto direktorė prof. dr. Elvyra Jarienė, VDU Žemės ūkio akademija, Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas
Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas: .................................................................................................................................. Teigiamai, neigiamai (recenzento parašas)
Išrašas VDU ŽŪA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS PROTOKOLAS 2020-05-11 Nr. 4 Posėdis įvyko 2020 m. gegužės 11 d. 9.00 val. nuotoliniu būdu Posėdžio pirmininkė – prof. dr. Elvyra Jarienė Posėdžio sekretorė – Vita Spūdytė POSĖDYJE DALYVAVO: prof. dr. Elvyra Jarienė, doc. dr. Alvydas Žickis, asist. Aurelija Lozuraitienė, doc. dr. Aida Adamavičienė, lekt. dr. Mantas Pilkauskas, asist. Edvinas Misiukevičius. DARBOTVARKĖJE: Bakalauro (nuolatinių) studijų Kraštovaizdžio dizaino programos studentų baigiamųjų darbų gynimas institute. SVARSTYTA: AF bakalauro (nuolatinių) studijų Kraštovaizdžio dizaino programos studentės Norgailaitės Deimantės baigiamasis darbas. Tema: Mažųjų sodų kvartalo Utenoje projektas. Vadovas doc. Alvydas Žickis, konsult. lekt. Aurelija Lozuraitienė NUTARTA: AF bakalauro (nuolatinių) studijų Kraštovaizdžio dizaino programos studentės Norgailaitės Deimantės baigiamąjį darbą vertinti teigiamai ir leisti ginti Baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje.
Posėdžio pirmininkė Posėdžio sekretorė
prof. dr. Elvyra Jarienė Vita Spūdytė
Išrašas tikras:
Vita Spūdytė
SANTRAUKA Deimantė Norgailaitė Mažųjų sodų kvartalo Utenoje projektas Bakalauro baigiamasis darbas 45 puslapių, 44 paveikslų, 8 lentelės, 23 literatūros šaltiniai, 5 priedai. Kolektyvinai sodai Lietuvoje gyvuoja jau kiek daugiau nei amžių ir jų samprata vis kinta, kuri nebeatitinka tuometinių normų. Sodai arti namų suteikia gyvenamiesiems kvartalams gyvybingumo, praturtina miesto vaizdą, padidina želdynų įvairovę. Projektuojamas mažųjų sodų kvartalas, Utenos mieste, šalia upės Rašės. Sodai išsiskiria savo gamtine padėtimi, jie yra apsupti gamtos: Rašės upės su pelke bei miško. Atsižvelgiant į aiškia objekto lokacija mieste siekiama papildyti teritoriją funkcijomis, kurios padės užimti žmones, skatins mėgėjišką sodininkystę. Tikslas – parengti savaimingos daržų teritorijos pertvarkymo į planingą struktūrą projektą. Uždaviniai: 1. Apžvelgti mažųjų sodų plėtotės kryptis Lietuvoje ir užsienyje. 2. Atlikti planuojamos teritorijos analizę socialiniu, ekologiniu ir estetiniu atžvilgiais. 3. Parengti mažųjų sodų sutvarkymo projektą sąsajoje su miesto želdynų sistema. Vykdant objekto analizę buvo atliekamos literatūros, miesto bendrųjų planų apžvalgos, tyrimai objekte: vietinių pakalbinimas, fotofiksacija, želdinių inventorizacija. Atlikus tyrimus objekte nustatyta: teritorijoje augantys medžiai nereikšmingi, takų sistema neišvystyta, trūksta pasivaikščiojimo takų, nėra bendruomenės erdvės; Rašės upė apaugusi krūmais Rengiant teritorijos projektą sukurtas takų tinklas patenkinantis judėjimą teritorijoje ir rekreacinius poreikius. Atsižvelgiant į galimus lankytojų bei sodininkų poreikius projektuojamas bendruomenės namas, pavėsinės, suoliukai, vaikų žaidimo aikštelė, lauko treniruokliai.
Reikšminiai žodžiai: miesto želdynas, bendruomenės sodai, kolektyviniai sodai, pelkių parkas, bendruomenės erdvė
SUMMARY Deimantė Norgailaitė Plan of Allotment Quarter in Utena Bachelor Graduation Thesis, 45 Pages, 44 Figures, 8 Tables, 23 References, 5 Alppendixes. Collective gardens have existed in Lithuania for a little more than a century and their concept is constantly changing, which no longer meets the norms of that time. Gardens close to home give vitality to residential areas, enrich the image of the city, increase the diversity of greenery. A small garden quarter is being designed in Utena, near the river Rašė. The gardens stand out for their natural position, they are surrounded by nature: the river Raša with a swamp and a forest. Given the clear location of the object in the city, the aim is to complement the area with multifunctionality, which will help occupy people, promote amateur gardening. Research aim – to prepare a project for the spontaneous transformation on the garden area into a planned structure. Objectives: 1. To review the development directions of small gardens in Lithuania and abroad. 2. To perform the analysis of the planned territory in social, ecological and aesthetic aspects. 3. To prepare a project for the arrangement of small gardens related to the urban greenery system. During the analysis of the object, reviews of literature, general plans of the city, research on the object were carried out: local interviews, photo fixation, inventory of greenery. The research of the object revealed: the trees growing in the territory are insignificant, the path system is not developed, there is a lack of walking paths, there is no community space; The river Raša is overgrown with bushes During the preparation of the project of the territory, a network of paths was created that satisfies the movement in the territory and recreational needs. Taking into account the possible needs of visitors and gardeners, a community house, gazebos, benches, a children's playground, and outdoor exercise machines are being designed.
KEYWORDS: urban greenery, community gardens, collective gardens, wetland park, community space
TURINYS ĮVADAS ...................................................................................................................................... 8 1.
LITERATŪROS APŽVALGA........................................................................................ 9 1.1. Bendrosios mažųjų sodų plėtotės tendencijos ........................................................... 9 1.2. Mažieji sodai Vokietijoje ......................................................................................... 10 1.3. Sodai Anglijoje ........................................................................................................ 14 1.4. Kolektyviniai sodai Lietuvoje.................................................................................. 17
2.
PLANUOJAMOS TERITORIJOS ANALIZE .............................................................. 20 2.1. Esamos būklės vertinimo metodika ......................................................................... 20 2.2. Geografinė padėtis ir gamtos sąlygos ...................................................................... 20 2.3. Susisiekimas, naudojimo pobūdis, gretimybės ........................................................ 23 2.4. Vietos ypatybės ........................................................................................................ 23
3.
KONCEPCINIO PROJEKTO SPRENDINIAI ............................................................. 26 3.1. Teritorijos zonavimas, ryšių struktūra ..................................................................... 26 3.2. Viešųjų erdvių tvarkymas ........................................................................................ 27 3.3. Individualių sklypų sudalinimas, namelių išdėstymas............................................. 29 3.4. REKOMENDUOJAMAS AUGALŲ ASORTIMENTAS, DANGOS, POILSIO ĮRENGINIAI ........................................................................................................... 30 3.4.1. Sumedėję augalai .............................................................................................. 30 3.4.2. Žoliniai augalai ................................................................................................. 32 3.4.3. Dangų projektavimas ........................................................................................ 32 3.4.4. Gaminiai ........................................................................................................... 33
4.
TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI, SPECIFIKACIJOS ............................. 35 4.1. Tvenkinio įrengimas ................................................................................................ 35 4.2. Veja .......................................................................................................................... 36 6
4.2.1. Parterinė veja įrengiamas .................................................................................. 36 4.2.2. Buitinės vejos įrengimas ................................................................................... 37 4.2.3. Žydinti pievutė .................................................................................................. 38 4.2.4. Mišinių sudarymo suvestinė ............................................................................. 39 IŠVADOS .................................................................................................................................. 41 LITERATŪROS ŠALTINIAI ................................................................................................... 42 PAVEIKSLIUKŲ NUORODOS .............................................................................................. 44
7
ĮVADAS Mažaisiais sodais šiandien domisi vis daugiau žmonių, siekiantys sveikai gyventi, ekologiškai ūkininkauti. Tokia veikla žmones buria į grupes, skatina bendrauti, leisti laiką gryname ore, gražinti juos supančią aplinką ir užsiauginti patiems ekologiškų daržovių, uogų, prieskonių, kuriomis gali pasidžiaugti su draugais ar kaimynais. Viena iš priemonių patenkinanti šiuos poreikius yra mažųjų sodų kūrimas miestuose prijungiant prie miestų želdynų plotų gamtiškai apleistas vietas, netinkamas teritorijas gyvenamųjų namų statybai. Mažieji sodai papildo daugiabučių namų gyventojų poreikius šalia namų, priešingai nei kolektyviniai sodai, kurie yra nutolę ir sunkiai pasiekiami pėsčiomis, dabar tokios teritorijos verčiamos į individualius kvartalus gyventi. Tai atspindi kad reikia turėti arti daugiabučių gyvenamųjų namų tokias vietas, kaip mažieji sodai. Projektuojama teritorijoje Utenos mieste prie Rašės upės, kurioje yra daržai nuo XX a. pab., Miesto bendrajame plane ši teritorija numatyta miesto želdynams, bet privatizuota. Darbo tikslas – parengti savaimingos daržų teritorijos pertvarkymo į planingą struktūrą panaudojant kraštovaizdžio dizaino studijų programos metu įgytas žinias ir gebėjimus. Problema: teritorija neturi ryškios struktūros, nesuderinti privatūs ir visuomeniniai interesai. Uždaviniai: 1. Išnagrinėti mažųjų sodų plėtotės tendencijas Lietuvoje ir užsienyje; 2. Išnagrinėti projektinę situacija Utenoje 3. Pateikti privačių mažųjų sodų projektinius sprendinius, susietus su miesto želdynų sistema
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1.
Bendrosios mažųjų sodų plėtotės tendencijos
Pasaulyje yra nemažai sodininkystė pavyzdžių kiekvienas iš jų turi savo tematiką priklausomai nuo bendruomenės veiklos, sodo dydžio, aplink supančios aplinkos. Tokie sodai apima mažus senovės sodus, kurios graikų moterys sodindavo Dievui Adoniui pagerbti, balkonų bei palangių sodus, kurie paplitę daugelyje Europos miestų, ar miniatiūriniai azijiečių sodai. Apie bendruomenės sodus, kokie jie yra rašo Groening G. (2005), nes tokius sodus plačiai naudoja kiekviena šalis įvairiais tikslais: užsiauginti savo daržovių, uogų ar prieskonių, taip pat poilsiui. Nors visi sodai atlieka tą pačią funkciją, tačiau skirtinguose šalyse turi skirtingus pavadinimus: Austrijoje, Šveicarioje ir Vokietijoje yra vadinami „Kleingärten“; Lenkijoje „ogródek dzialkowy“; Anglijoje „allotment garden“ (paskirstymo); Čekijoje „rodinná zahrádka“, Vengrijoje „kiskertek“; Nyderlanduose „volkstuin“; Danija „kolonihave“ Norvegijoje „kolonitraedgard“; Japonijoje „shiminnoen“; Jungtinėse Amerikos valstijose buvo vadinami Antrojo Pasaulinio karo metais kaip pergalės sodai (victory gardens). Kai kurios šalys yra išleidusios įstatymus kaip reiktų tvarkytis tokiuose soduose. Bendruomenių sodų formavimosi istorija prasidėjo pasaulyje XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje, kuomet vyko dideli demografiniai pokyčiai, sparčiai besiplečiantys miestai, žmonės iš kaimų keliasi į miestus pradeda vykti aktyvus metropolizacijos procesai (Juškevičius, 2013). Parastos gyvenimo sąlygos miestuose kėlė didelį nepasitenkinimą tarp žmonių, valdančiosios insitucijos buvo priverstos imtis priemonių, suvaldyti nepasitenkinimą visuomenės (Drescher, 2001). Kai kurių miestų valdžia skyrė žemės plotus neturtingiesiems užsiimti sodininkyste ir taip suteikė galimybę užsiauginti daržovių, vaisių bei antrojo nestruktūrizuota miestiečių būsto plėtra. Pradeda formuotis sodų bendrijos, dauguma jų išliko kaip miestiečių savaitgalio poilsio zona (Juškevičius, Burinskienė, Paulius, 2013), tačiau šią paskirtį tokie sodai atlieka dabar ne visuose valstybėse, Lietuvoje tokie sodai virtę kvartalais su dideliais gyvenamaisiais namais.
9
1.2.
Mažieji sodai Vokietijoje
Vienas iš antrųjų namų tipo yra „Kleingärten“ kilęs iš Vokietijos. Išvertus iš Vokiečių kalbos „Kleingarten“ reiškia „mažas sodas“. Jis skirtas poilsiui, laisvalaikiu, nedidelio daržo kūrimui ir pagal teisinį statusą yra priskiriamas miesto želdynams. Tyrėjai pastebi, kad „Kleingärten“ pirmą kartą atsirado prieš 200 metų dėl sparčios industrializacijos, kurios metu daugelis valstiečių šeimų persikėlė iš kaimo į miestą, norėdami padidinti savo pajamas, taip pat dėl urbanizacijos. Pirmojo „Kleingärten“ gyvenvietė atsirado 1814 metais Schlewing-Holstein joje buvo 24 sklypai (Zakievich, 2013). Bet manoma didžiausią įtaką turėjo vokietis D. Schreberis pasiūlęs visuomenės sveikatai gerinti, kurti sodus darbininkams. Todėl ši teritorija turėjo būti ta sveikesnė aplinka, kurioje būtu galima auginti daržoves, vaisius ir uogas savo reikmėms taip pagerinant darbininkų mitybą. Pirmojo tokio sodo atsiradimas pasirodė sėkmingas dėl šios priežasties „Kleingärten“ pradėjo sparčiai plisti visoje šalyje: Haseno, Šlezvigo, Holšteino, Armengarteno, Berlyno, Drezdeno, Frankfurto prie Maino, Leipcigo miestuose. XIX amžiaus pradžioje nedideli sodai buvo visuose didžiausiuose pramoniniuose šalies miestuose.
(Juškevičius, Burinskienė, Paulius, 2013).
Sukuriant žalias erdves netoli namų, darbininkams pailsėti nuo darbų gamyklose. (žr. pav 1.1)
1.1 pav. nuo 1911 m. fotografija, parodo bendruomenės nuotaiką „Kleingärten“, netoli Berlyno, Lang-Lendorff, (2014).
10
Tokie sodai XX amžiuje buvo labai paklausūs tarp 40 – 60 metų piliečių. Pastebima, kad „antrojo būsto“ poreikis yra tiesiogiai proporcingas miestiečių amžiui, vyresni buvo labiau linkę įsigyti nedidelį sodą. Vokiečių tyrėjaus F. Achim pateikia „Kleingärten“ savininkų sociologinės apklausos rezultatus: 32% respondentų amžiaus grupė nuo 30 iki 40 metų neįsivaizduoja savo gyvenimo be „Kleingärten“, o tarp 60 metų amžiaus panašų atsakymą pateikė 67%. F. Achim lygindamas sodininkų statistinę gyvenimo trukmę pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau užsiima sodininkyste ir daro išvadą, kad „Kleingärten“ yra tarsi socialiniai namai vyresnio amžiaus žmonėms. (Achim, 2008) Tačiau XXI amžiuje pastebima nauja tendencija, kurios metu matoma, kad vis daugiau jaunų šeimų nori ne tik savo gyvenamo būsto, bet ir tuo pačiu iš karto turėti „Kleingärten“, dėl šios priežasties sodo namelių kainos nuolat auga. Šie sodai yra skiriami tik daugiabučių gyventojams. „Kleingärten“ kaimo planavimo struktūrą sudaro nedideli sodai, kurių kiekvieno plotą reglamentuoja regiono įstatymai ir dažniausiai negali viršyti 300 – 400 m2 ( sklypų, kurių plotas didesnis nei 300 m2 Vokietijoje siekia apie 13 %, o buvusios VDR (Vokietijos Demokratijos Respublika) teritorijoje 80 %). Kiekviename sodo sklype yra numatoma sodo namelio, pavėsinės statybvietei skirta zona. Vokietijoje namelio dydis – 24 m2, buvusiame VDR – 36 m2, kituose Europos šalyse nuo 25 m2 su neribotu maksimaliu namo ir mažo sodo ploto apribojimu. Vokietijoje sklypai yra nuomojami iš savivaldybių, neturint teisės pirkti ar privatizuoti. Nuomojamo sklypo laikotarpis dažniausiai būna 20 metų, kai metinė nuomos kaina svyruoja nuo 100 iki 200 eurų. Nuomininkas turi nuosavybės teises į sklype esančius pastatus. Be mažų individualių sodų sklypų yra bendrosios zonos, kurios apima automobilių stovėjimo aikštelę, sporto, vaikų žaidimų aikšteles, bendruomenės klubo namą su restoranu, skirtą viešiems renginiams (diskotekoms, absolventų viešiems susibūrimams, jubiliejaus šventei), inžineriniai įrenginiai (transformatorių ir dujų paskirstymo pastolės, siurblinės), kelių tinklas su privalomais dviračių takais ir apželdintos viešosios bendrosios teritorijos, gaisriniai rezeryarai. Vienos sodininkų bendrijos teritorijos plotas svyruoja nuo 1,5 iki 5 – 6 ha, o sklypų skaičius vienoje asociacijoje svyruoja nuo 50 iki 150. Visuose „Kleingärten“ yra įrengtas vandentiekis, kanalizacija, mini virtuvėlės. Taip pat šildymas dujiniais. Namai yra aprūpinti elektra iš miesto elektros tinklų, o „Kleingärten“, kurie neprijungti prie miesto elektros tinklų naudoja autonominius elektros generatorius. (Zakievich, 2013) XXI amžiuje plinta atsinaujinantys ištekliai tokie kaip saulės baterijos įrengiamos ant namų stogų ir maži vėjo malūnai. Dėl palyginant nedidelio „Kleingärten“ dydžio nebūna didelių problemų planuojant apgyvendintų teritorijų ribose. Šie sodai savo planavimo struktūros elementais pripažįstami taip pat kaip ir miestų. (Achim, 2008)
11
„Kleingärten“ atlieka svarbią ekologinę funkciją mieste. Per pastaruosius 30 metų keli tyrimai atskleidė, kad tokie sodai didina miesto biologinę įvairovę taip darydami teigiamą indėlį į biologinės įvairovės mieste didinimą. Daugelyje miestų siekiama, kad „Kleingärten“ prasmingai papildytu ir sujungtu miesto žaliąsias erdves, tokių sodų reiškinys Vokietijoje yra iki šiol labai paklausus ir skaičiuojama Vokietijoje iki 1 milijono tokių sodo sklypų. (Groening 1996). Yra išlikusių bendruomeninių sodų kurie yra įsikūrę tuose pačiuose vietose kaip kad buvo suplanuoti prieš 200 metų.
1.2 pav. Bendruomenių sodų „Grübser Weg“ Magdeburge, Vokietijoje, planas (Groening 1996) ir dabartinė situacija (Google Maps) Vienas puikių pavyzdžių yra Hamburgo miestas. Kaip paveikslėlyje matoma kad viešosios žaliosios erdvės, tokios kaip, parkai, skverai, „Kleingärten“ yra tolygiai pasiskirstę visame mieste. Tai užtikrina, kad poilsio zonos būtų šalia gyvenamosios vietos (Baumgarten, 2013). Tai puikiai atspinti 1.3 paveikslėlis, kuriame visos poilsio erdvės žymimos žalia spalva įskaitant ir mažuosius sodus, todėl galima daryti išvadą, jog mieste tikrai gausu teritorijų, kuriuose yra želdinių, kurie suteikia miestui savitą „veidą“.
1.3 pav. Miesto žaliosios erdvės 12
Panagrinėjus naujai steigiamus mažuosius sodus matoma, kad stengiamasi išsaugoti jau esamus sodu bei suprojektuoti naujų. Naujai projektuojamą „Pergolenviertel“ kvartalą Hamburge, kurio plotas 27 ha, viso planavimo pradžioje 21 ha buvo iš 27 ha „Kleingärten“ ir buvo 330 sodų, tačiau ši teritorija miesto bendrajame plane yra nurodyta kaip skirta gyvenamajam kvartalui. Planuojant „Pergolenviertel“ plėtros planą, pagal vietos įstatymą projektuojami daugiabučiai 3-8 aukštų. Išsaugoma dalis mažųjų sodų ir projektuojami nauji, kurie galėtų būti duodami naujai įsikėlusiems į naujus namus. (NEUE, 2018) 1.4 pav (a). puikiai matosi, kaip mažieji sodai yra atskirti nuo geležinkelio bei gatvės plačia želdynų juosta, kuri sulaiko triukšmą, bei taršą. Sklypai yra dalijami netaisyklingos formos, tačiau jie tarpusavyje vaizdžiai deri. Projektuojamoje teritorijoje želdynais stengiamasi sukurti ryši tarp miesto ir gamtos.
a
b
1.4 pav a „Pergolenviertel“, b „Elbinselquartier“ nauji kvartalai(NEUE, 2018)
13
Dar vienas naujai projektuojamas gyvenamasis rajonas Hamburge su 2000 gyvenamųjų butų, rajone planuojama, kad bus 3 sodų bendrijos. Prieš tai darbavusieji buvusiuose soduose gavo pranešimus apie mažųjų sodų renovaciją, kad bus vykdoma konsolidacija. Sulaukus teigiamo įvertinimo iš ten esančios bendruomenės pradėta imtis konkretaus planavimo. Naujas kvartalas bus tarp kanalų ir bus viena iš trūkstamų dėlionės detalių Wilhelmsburgo struktūroje. Teritorijos fragmentas 1.5 pav (b), jis jungiasi su Reiherstieg rajonu šiaurės vakaruose ir Wilhelmsburg rotušės rajonu pietuose ir yra svarbi jungtis su Spreehafen rajonu, besiribojančiu su šiaure. Rajone bus sukurtas naujas centrinis parkas su rajono aikšte. Esami mažieji sodai bus integruoti į viešąją poilsio zoną, kuri bus ašinė dalis, per kurią eis dviračių bei pėsčiųjų takai. Bus įrengti priėjimai prie vandens kanalo.
a
b
1.5 pav. „Elbinselquartier“ gyvenamojo rajono „Kleingärten“ „Kleingärten“ ir toliau bus patraukli vieta visuomenės laisvalaikio praleidimui. Paklausa tokių mažųjų sodų augs, nesvarbu kokio amžiaus žmogus bus, tačiau jam vis labiau norėsis pabėgti nuo miesto šurmulio šalia namų ir praleisti savo laisvą laiką su šeima.
1.3.
Sodai Anglijoje
Anglijoje vyrauja dviejų tipų sodai: paskirstymo ir bendruomenės. Paskirstymo sodas yra individualus žemės sklypas, kuriame darbuojasi vienas, o bendruomenės sodai – terminas apima labai platų veiklų ir žaliųjų erdvių spektrą: sodai gali būti uždaroje bendruomenėje, atviruose vietose, parkuose. Jie kitokie nei Vokietijoje „Kleingärten“ ar paskirstymo sodai. Juose bendruomenė kartu kuria aplinka, daro šventes, sprendžia iškilusias problemas. Bendruomenės soduose nėra individualumo laisvės. 14
Paskirstymo sodai gana populiarų Didžioje Britanijoje jie suteikia galimybę prisidėti prie visuomenės gerumo, savanoriaujant savo asociacijos komitete ir dovanoti savo laiką padedant tvarkyti ir prižiūrėti bendruomenės erdves (Bell, 2016). Tokie sodai vienišiems žmonėms suteikia socialinį kontaktą. Birmingheme esantys „Bordesley green“ paskistymo sodai yra gana nuošali, turi rakinamus pagrindinius vartus, tai saugumas sode garantuotas. Sodo bendruomenė organizuoja įvairias talkas, užsiėmimus, taip pat pardavinėja užaugintas daržoves. Norint gauti žemės sklypą šiame sode reikia susimokėti metinis mokestį, kuri yra 80 svarų. (žr. pav. 1.6 a, b)
a
b
X pav. „Bordesley green“ paskirstymo sodai, Birmingham (a) planas (google maps), (b) paskirstymo sodai (geograph.org.uk) Vienas iš pavyzdžių yra „Culpeper“ bendruomenės sodas, vadinamas „maža oaze mieste“. Šis sodas randamas Londono miesto centre. Šis sodas yra paslėptas aukštomis sienomis ir apsuptas medžiais, tik įėjus į sodą matoma sodriai žalia veja, tvenkinys. Einant toliau yra arka, kuria supa rožės. Nors šis sodas yra viešas, tačiau neprimina įprasto miesto parko. Be bendrų erdvių, kuriuose netrūksta gėlynų, yra 46 maži sklypai, kuriuose sodina vietiniai žmonės, kurie ir rūpinasi sodu. Kiekvienas sodo narys tvarkydamasis savo sklype paryškina bendruomenės sodą savitu stiliu ir neleidžia sodui atrodyti nuobodžiai. (žr. pav. 1.7)
15
1.7 pav. žmonės bendruomenės sode Bendruomenės teritorija apima pagrindinę veją, tvenkinį, alpinariumą, vaistažolių augalų gėlyną. Taip pat yra darbo zona, kurią sudaro šiltnamis, komposto dėžė, darbo įrankių sandėliukas, „arbatos“ trobelė, kurioje bendruomenės nariai geria arbatą. Tolimiausiame sodo kampe yra miško zona, kurioje gausu paukščių, laukinių gėlių bei įrengtas vabzdžių viešbutis. Tarp gėlių įvairiuose sodo vietose yra įrengti suoliukai, skirti žmonėms ateiti pasėdėti. Šią vietą per pietų pertraukas mėgstą šalia dirbantys biurų darbuotojai pasimėgauti saulės spinduliais. Sodo planas 1.8 pav. Sodo bendruomenė stengiasi išlaikyti savo vardą puoselėdama savo aplinką.
1.8 pav. ranka numieštas „Culpeper“ bendruomenės sodas, (cullpeper.org.uk)
16
Bendruomenės sodai skatina įvairaus amžiaus, skirtinų socialinių sluoksnių žmones burtis, bendrauti, dalintis savo sukaupta patirtimi. Senjorams tokios vietos suteikia galimybę pasikalbėti, dirbantiems – pailsėti nuo darbo, bedarbiams užsiauginti daržovių, vaikams – suteikia biologijos pažinimą. Tokios vietos kaip bendruomenės sodai gerina gyvenimo kokybę mieste.
1.4.
Kolektyviniai sodai Lietuvoje
Sodininkystės teritorijos Lietuvoje vadinamos kolektyviniais sodais. Lietuvoje tokie sodai pradėjo steigtis Sovietmečiu, būtent tada šis laikotarpis sutapo su sparčią industrializacija, kuriuo metu esti maisto
produktų stygius, dėl šito reiškinio Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje pasitelkusi
sodininkyste bandoma spręsti vieną iš problemų, maisto stygių. (Šiupšinskas, 2018) Dėl šios priežasties prabangias miestiečiu vilas pakeičia kolektyviniai sodai 5-8 arų, kurie yra prieinami didesnei žmonių grupei. Sodai pavadinami netoli esančių gamyklų pavadinimais ar siejami su gamtos elementais ar vietovardžius (pvz. „Tulpė“, „Šilelis“, „Sodžius“, Mažieji Gulbinai, Verkiai.) 1949 m. įsteigūs Lietuvos sodininkų draugiją pradėtas kelti klausimas dėl namelių statybos kolektyvinuose soduose, kad juose būtų galima laikyti darbo įrankius. Šis sodininkų sujudimas sukėlė nemažai sumaišties, nes oficialiai kolektyviniai sodai buvo skirti poilsiui dirbti žemę, o ne kaip antrojo būsto poreikis (Šiupšinskas, 2016). Todėl buvo leidžiama statyti bendrojo naudojimo patalpas ne didesnius kaip 4 kv. m mieste, o užmiestyje ne didesnius kaip 8 kv. m vienam sodininkui. Vis daugiau dėmesio sulaukiantys kolektyviniai sodai (1966 m) sulaukė kiek švelnesnio požiūrio į namelių statybą leista namelius statyti iki 25 kv. m ploto bei šiltnamius iki 20 kv. m ploto. Paveikslėlyje 1.9 matoma 1980 m sodo namelio projektas
1.9 pav. Gedimino Baravyko suprojektuoto sodo namelio projektas („Statyba ir architektūra“ Nr. 6, 1980)
17
Vėliau, kas dešimtmetį leistinų namelių dydis vis didėjo ir šiuo metu kolektyviniai sodai nebeatitinka tuometinės ideologijos, dabar miesto teritorijoje esančiuose soduose statomi namai gyvenimui ištisus metus retas kuris dabar sodininkauja. Taip po truputi formuojasi kolektyviniuose soduose trejų grupių žmonės: tie kurie gyvena pastoviai, sodininkai kurie atvažiuoja vasaromis gyventi bei pusiau sodininkai atvažiuoja pabūna ir išvažiuoja. Visų jų poreikiai yra skirtingi (Butkienė, 2014). Tie kurie daugiau praleidžia laiko soduose, žinoma, labiau domina sodų bendrosios erdvės, ar yra apšvietimas, vaikų žaidimų aikštelės, kaip dažnai išvežamos atliekos. Tie kurie gyvena pastoviai jie nori visų patogumų šalia, tokių gyventojų vis daugėjant kolektyviniai sodai tuomet tarnavę kaip antraisiais namais tampa pirmaisiais. Siekiant užtikrinti kolektyviniuose soduose agrarinę funkcija,
sodų teritorijose įrengiami
gręžiniai, statomi vandens bokštai, įrengiamos antžeminio vandentiekio prieigos kiekviena sklypo savininkui. Šiems įrengimams įrengti buvo reikalingos atskiros erdvės, dar vadinamos sanitarinėmis zonomis, kuriuose nebuvo galima vykdyti jokios veiklos, neretai sanitarinės zonos būdavo atitvertos tvora. Atsiradus naujoms galimybėms kolektyviniuose soduose, šias zonas vietos gyventojai pradėjo naudoti kaip bendruomenės susitelkimo vieta, vaikų žaidimo aikštelėms įrengti. Taigi tokios vietos tapo prieinamos sodininkams, nes keitėsi ir tapo bendruomenės bendro naudojimo vieta, buriančia vietinius ieškoti kaip būtų galima tikslingai panaudoti teritorija, nes vienaip ar kitaip ją prižiūrėti reikia (pjauti veja). Taigi turint tokias erdves bendruomenė gali burtis, organizuoti bendras šventes, talkas gražinant savo aplinką. Tai puikiai atskleidžia ir Butkienės D. straipsnyje (2014) esančios nuotraukos (1.10 pav) iš vienos Vilniaus sodų bendrijos, kur iš seniau sanitarinių uždarų erdvių, virto sutvarkytomis ir įveiks mintomis erdvėmis.
10 pav. Seniau buvusios sanitarinės zonos atsiveria bendruomenės laisvalaikio erdve (a, b, c,d) 18
Mažieji sodai svarbūs arti namų, mieste gyvenančiam žmogui, kaip poilsio vieta, nes jie kuriami kaimo sodybų prototipų principu, kuriuose butų galima gyventi šiltuoju metų sezono, užsiimti sodininkavimu. Dėl šios priežasties laikui bėgant panašiai galvojantys žmonės bursis ir kurs bendruomenines erdves, užsiims vienijančia veikla, nes vis labiau norėsis pabėgti nuo miesto šurmulio.
19
2. PLANUOJAMOS TERITORIJOS ANALIZE 2.1.
Esamos būklės vertinimo metodika
Rengiant želdynų vertinimą yra įvertinama projektuojamos teritorijos būklė ir vyraujantis kraštovaizdis. Teritorijos būklės įvertinimas yra tiesiogiai susijęs su esamu kraštovaizdžiu. Atliekant aplinkos tyrimus analizuojama Utenos miesto BP bei sprendinių schemos. Analizuojamas teritoriją supantis kraštovaizdis, jo išskirtinumas, teritorijos gretimybės, funkciniai ryšiai. Pirmiausiai buvo vertinamas teritorijos kraštovaizdis ir teritoriją supanti aplinka. Dirvožemis vienas esminių dalykų esančių teritorijoje, nes nuo jo priklauso, naujai sodinami augalai. Dirvožemio analizė buvo atlikta remiantis dirvožemio granuliometrinės sudėties planu. Nustatyta, kad teritorijoje vyrauja lengvas dirvožemis. Tyrimų rezultatai pateikti brėžiniuose, lentelėse ir schemose.
2.2.
Geografinė padėtis ir gamtos sąlygos
Utenos rajonas rytų Lietuvoje esantis miestas, Aukštaičių aukštumos šiaurinėje dalyje. Utena turtinga vaizdingais kraštovaizdžiu, ežerais, jų čia – 185. Rajonas kiekvienais metais vis gražėja, tvarkoma aplinka, įrengiami nauji skverai, parkai, poilsio zonos. Svečiai laukiami ištisus metus, vasarą poilsiautojai vyksta prie Alaušo ežero, o žiema atvyksta minios greičio ir automobilių gerbėjų stebėti žiemos ralio. Utenos rajonas – vienas iš rajonų, kuriame ryškiausiai pastebimi temperatūrų svyravimai. Čia ankščiausiai šalyje įšąla dirvožemis ir vidutinė paros temperatūra pereina į minusą ir žiemos kiek šaltesnės palyginus su kitais rajonais, o vasaros nelabai karštos ir kritulių iškrenta daugiau. Savivaldybės centras yra Utena, šio miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1261 metais karaliaus Mindaugo laiške kalavijuočių ordinui. Miestas turi, ką pasiūlyti keliautojams, kiekvienas ras sau tinkamą veiklą, nes nestinga kultūrinių, edukacinių, istorinių objektų. Utenos kraštovaizdis yra labai įvairus. Utena įsikūrusi Aukštaičių aukštumos Utenos dubumoje, išraižytoje gilių upelių slėnių. (Pilkauskas, 2018). Tai kraštas, kuriame netrūksta aukštumų ir kalnelių tankiais miškais bei vaizdingais ežerais žr. 2.1 lentelė.
20
ŽEMĖVAIZDŽIAI
MORENINĖS LYGUMOS PRIELEDYNINĖS EŽERINĖS LYGUMOS SENOVINĖS
ALIUVINĖS
LYGUMOS PRELEDYNINĖS
UPINĖS
LYGUMOS KALVOTOS
MORENINĖS
EŽERUOTOS AUKŠTUMOS UPIŲ SLĖNIAI
Ml
○
●
mL
○
●
sL
○
●
žL
○
kSr R
○
MIESTO STATYBA
ŽEMĖS ŪKIS
POILSIS
MIŠKO ŪKIS
APSAUGA
INDEKSAS
KRAŠTOVAIZDŽIO
PAVADINIMAS
FUNKCIJOS
●
◐
●
◐
◐
◐
◐
●
◐
◐
●
◐
◐
●
◐
◐
◐
○
●
◐
○
○
● tinka; ◐ iš dalies tinka; ○ netinka. 2.1 lentelė. Utenos miesto kraštovaizdžio vertinimas (Pilkauskas, 1998) Utenos dubuma atsiveria į Šventosios slėnį šiaurės vakaruose, o iš kitų pusių ją supa kalvotos moreninės ežeruotos aukštumos (kSr). Tai paskutinio apledėjimo suklotos aukštumos pasižyminčios smulkia reljefo sąskaida, jose gausu kalvų, kauburių, nedidelių daubų, pelkingų vietų. Kalvotų moreninių aukštumų pakraštyje, Utenos pietinėje dalyje sutinkami prieledyninės ežerinės lygumos (ml) ruožai. Tai pačios derlingiausios žemės Lietuvoje, kurias reikia tausoti žemės ūkiui. Ne ką mažiau derlingos moreninės lygumos (Ml), jos susiformavo ledynmetyje, įvairių sudėtingų procesų metu. Dauguma jų banguotos, o kai kurios ir kalvotos. Šios lygumos apima ir Vyžuonaičio klonį (Pilkauskas, 1998). Jose yra Utenos senoji dalis taip pat Utenos naujieji gyvenamieji rajonai įsikūrę moreninėje lygumoje, tik 21
šiaurinėje dalyje. Šiuose pakylėtuose molinguose lygumose gyvenimas geresnis, nei kalvotuose moreninėse aukštumose, nes yra gan neblogas užstotas nuo vėjų bei neblogai vėdinasi vietovė (Pilkauskas, 1998). Nagrinėjamoje teritorijoje vyrauja moreninės ir smėlingos upelių slėnis (R), kurie palyginant neplatūs ir gan seklūs, upelio sąnašas sudaro smulkus smėlis bei durpės, slėnis gali būti dažnai užliejami, todėl visiškai netinkami statybai. Taip pat teritorijoje vyrauja aliuvinių lygumų žemėvaizdis (sL) kurie susiformavo ledynui tirpstant prieledyninės upės, šios sąnašos pasižymi molingu smėliu. Jis tinkamas miško auginimui, poilsiui, statyboms ir iš dalie žemės ūkui.
a
b
2.1 pav. (a) Utenos miesto žemėvaizdžiai ,(b) Utenos miesto želdyno schema (Pilkauskas, 1998) Matomai, pagal kraštovaizdį formuojasi ir žaliosios erdvės Utenos miesto bendrajame plane x pav. Želdynai sudaro 140 ha ir numatyti statyboms nepalankiose vietose – užliejamuose upelių slėniuose, ant stačių šlaitų, drėgnose, užpelkėjusiose ežerų pakrantėse. Parkai suplanuoti taip, kad jungtų tarpusavyje vieną dalį su kita, todėl visą miestą galima lengvai pereiti parkais, skverais, upelių pakrantėmis. Parkai pavadinti ežerų ir upelių vardais, prie kurių suprojektuoti. Utenos mieste tikrai netrūksta sutvarkytų žaliųjų zonų, parkų, tai rodo 2.1 pav. (b) želdynu schema, žaliai žymimi želdynai. Į projektuojama teritorija galima patekti būtent iš žaliųjų miesto zonų.
22
2.3.
Susisiekimas, naudojimo pobūdis, gretimybės
Sodai vizualiai yra Utenos miesto pakraštyje, miesto šiaurinėje dalyje 2.2 pav (a), prie Rašės upelio, per teritorija eina inžineriniai tinklai. Žemės sklypas yra suformuotas ir jame šiuo metu yra nelegalus miestiečių daržai į kuriuos ateina gyventojai iš gretimų gyvenamųjų kvartalų, tačiau BM plane šioje vietoje yra numatyta kaip investicinė zona naujai statybai. Šio sklypo bendras plotas 16 ha. Su teritorija rytų pusės ribojasi pelkėta teritorija su Rašės upeliu, iš šiaurinės pusės Skaistališkio miškas, iš vakarinės pusės gamykla UAB „Baltijos Filtrai“, o pietuose – intensyvaus užstatymo teritorija, daugiabučių kvartalas, garažai juos skiria su teritorija Rašės upelis.
2.2 pav. Analizuojamos teritorijos situacijos schema
2.3 pav. Ryšių schema
Sodai gana lengvai yra pasiekiami gyventojų. Į teritoriją, galima patekti dviem kryptimis (2.3 pav.). Per Palijoniškio gatvę, šiuo keliu dauguma žmonių ateina bei gali gana lengvai atvažiuoja dviračiais. Tai yra pagrindinė kryptis iš šalia esančių gyvenamųjų kvartalų t.y Dauniškio, Aukštakalnio. Kitas kelias yra per mišą, jis yra platesnis ir šiuo keliu galiam patekti automobiliu. Padėtis sodams yra gana dėkinga. Teritorija yra mieste ir gamtiškoje vietoje, ją gana paprastai gali pasiekti gyventojai iš šalia esančių gyvenamųjų daugiabučių kvartalų.
2.4.
Vietos ypatybės
Numatomo sodo teritorija - aliuvinė lyguma su upių slėniu. Teritorijoje vyrauja smėlingas dirvožemis. Pietinėje sodų dalyje šlapynė – 100.2 – 101.0 horizontalių, šiaurės vakaruose smėlinga lyguma pakyla 103.5 – 104.5 horizontalių. Pietinėje pusėje už Rašės upelio užstatytas pramoninis rajonas 105 – 107 horizontalių aukštyje. (žr. pav. 2.5) 23
2.4 pav. Dirvožemio granuliometrinė sudėties planas
2.5 pav. Teritorijos aukščių planas
Rytinėje teritorijos dalyje – Dauniškio ir Aukštakalnio gyvenamieji kvartalai ir jie bus pagrindiai sodo naudotojai, nes daržai bus šalia gyvenantiems žmonėms. Tarp gyvenamųjų namų ir sodo yra gatvė ir numatomas Rašės upės parkas. Numatomo sodo teritorijoje pravesti inžineriniai tinklai: Nuo Palijoniškio gatvę, per mišką iki 4910 kelio šiaurės rytuose, pravestos dvi lygiagrečios orinės 10kV ir 35kV elektros perdavimo linijos (žr. pav. 2.6), kurių apsaugos zonos yra į abi puses 10 m ir 15 m. Sodo teritorijos dalis apaugusi želdynais. Teritorijos rytuose – pelkėje ir šalia jos auga Populus sp. bei Alnus sp. Sklypo pietryčiuose auga nemažai paprastosios pušies medelių iki 3 metrų. Šiaurinėje pusėje, pamiškėje auga minkštųjų lapučių (baltalksnių, juodalksnių, drebulių, ievų, gluosnių, medynai) su kietųjų lapuočių (klevų, uosių bei beržų) intarpais. Analizuojamoje teritorijoje, kur yra nelegalūs daržai vyrauja daugiausiai priesmėlis (ps) ir vidutinio sunkumo priemolis (s1) (žr. 2.4 pav.), šios žemės yra tinkamos žemės ūkio veikai, tačiau puikiai tinkamos ir poilsiui, pramogoms. Arčiau pelkės vyrauja smėlingas lengvas priemolis (sp), ši teritorija gali būti užliejama, šioje vietoje yra numatyta įrengti Rašės upės parką upės slėnyje ar šalia jo, kur būtų galimybė suprojektuoti taką, kuriuo eidami žmonės galėtų stebėti pelkės savitumą. Daržų teritorijoje didžioji dalis takų yra iš žvyro (2.5 pav. ) jie yra kiek platesni ir juo galima važiuoti automobiliu, tačiau šonai apaugę žolėmis, kuri kaip matoma retai pjaunama, taip pat šalia pagrindinio tako yra komposto krūva, kuri tikrai neatrodo estetiškai (2.7 pav). Daugiau likę takai yra išminti takeliai vietinių sodininkų. Nemažai vietų yra nedirbamos, leista žolei augti (2.8 pav.)
24
2.5 pav. Esamos situacijos nuotrauka, Ĺžvyro kelias 2.6 pav. Elektros perdavimo linijos
2.7 pav. Komposto krĹŤva
2.8 pav. Nepanaudota teritorija
25
3. KONCEPCINIO PROJEKTO SPRENDINIAI 3.1.
Teritorijos zonavimas, ryšių struktūra
3.1 pav. Mažųjų sodų planas Formuojamas daugiafunkcinis miesto sodas. Sodai padalijami į dvi zonas: bendruomenės zoną, individualių sklypų kvartalus. Bendruomenės zonoje kuriamas parkas su bendruomenės namu, pavėsinėmis, vaikų žaidimo aikštele bei lauko treniruokliais. Ši bendruomeninė erdvė sujungia visus individualius sklypus bei tampa ne tik sodininku traukos objektu, bet ir Utenos miesto gyventojams, nes projektuojamas takas palei Rašės upės pelkę. Kita zona, kiek ramesnė, kurioje darbuojasi sodininkai savo 4 – 5 arų sklypeliuose. Sodų kvartalai bus apriboti, neaukštais krūmais.
26
3.2.
Viešųjų erdvių tvarkymas
Viešos erdvės soduose yra kone svarbiausios, nes jos skatina bendruomeniškumą. Soduose projektuojami keliai trijų dydžių. Centrinis, kuris bus 4,5 metrų pločio, sodų šoniniai takai – 3 metrai bei parko takai – 2,5 metrų. Centrinis takas bus 4,5 metro kieta danga, tako šonuose bus juostos su veja ir krūmais. Kairė pusėje tako bus 3 metrai žalios juostos, o dešinėje 2,5. Toks sprendimas pasirinktas norint dešinėje pusėj pasodinti medžių, o jie nemestų ant sodelių šešėlio didelio (3.2 pav.). Sodo takai šalutiniai projektuojami 6 metrų, iš jų kieta danga 3 metrai, kuria bus galima važiuoti automobiliais iki sklypo. Žalios juostos su krūmais – 1,5 metro (x pav.). Krūmai krūmai atskirs individualius sklypus nuo praeivių, vietomis sudarys žalias erdves, kuriuose bus įrengti suoliukai. Parko takas bus 2,5 metro, be specialių žalių juostų, tik vietomis bus sodinami medžiai ir krūmai, kur tarpas tarp individualių sklypelių ir parko yra labai mažas (3.3 pav.)
3.2 pav. Centrinio tako skerspjūvis
3.3 pav. Sodo tako skerspjūvis 27
Prie elektors perdavimo linijų projektuojami du takai lygiagretus šioms elektros perdavimo linijoms. Vienas takas, kurio šalia eina 10 kV elektros perdavimo linija projektuojamas takas, kurio plotis 3 m., tačiau paliekama žalia zona iš kairės pusės 2 m., o iš dešinės 3,5 m. 3.4 pav. O 15 kv elektros perdavimo linija projektuojamas 3 m. takas su 2 m. ir 5 m. žalia zona, kurioje pasodinta krūmų juosta
3.4 pav. Tako skerspjūvis per elektros linija 10 kV
3.5 pav. Tako skerspjūvis per elektros linija 35 kV Projektuojama bendruomenės erdvė – parkas, kuris tarnaus ir užklydusiems pasivaikščioti po Rašės upės parką. Jame bus įrengtas bendruomenės namas su žolinių augalų gėlynų vaikų žaidimo
28
aikštelė bei lauko treniruokliai, pavėsinės, suprojektuotas tvenkinys. Parko rytinėje pusėje bus įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė.
3.7 pav. pjūvis per bendruomenės namą ir tvenkinį
3.3.
Individualių sklypų sudalinimas, namelių išdėstymas
Sodų teritorijoje projektuojami sklypai su individualiais nameliais. Sklypus stengiamasi formuoti pietų šiaurės kryptimi, kad sklypai gautų daugiau saulės šviesos, kurios ir taip nėra labai daug Lietuvoje. Nameliai projektuojami 5 x 4 metrų ( 3.8 pav), jie skirti trumpam poilsiui, ne gyvenimui ištisus metus. Jie projektuojami taip, kad mestų kuo mažesnį šešėlį sklype.
3.8 pav. Sodo namelio matmenys
29
3.4.
REKOMENDUOJAMAS AUGALŲ ASORTIMENTAS, DANGOS, POILSIO ĮRENGINIAI 3.4.1. Sumedėję augalai
Sodo erdvės bus formuojamos sodinant naujus medžius ir krūmus, tačiau patys sodai turi aiškią ribą, kurią diktuoja šalia esantis miškas bei pelkė. Bendras sodo vaizdas bus matomas ne iš karto, o po keleto metų, tačiau bus matomos suformuotos erdvės. (3.9 pav).
3.9 pav. Mažųjų sodų kvartalo projektuojami želdynai Augalai viešuose vietose suteikia įvairiapusę naudą. Pirmiausiai tai nauda aplinkai: medžiai gerina oro ir vandens kokybę, sumažina dirvos erozija, švelnina klimatą vietinį, teikia maistą ir prieglobstį miesto paukščiams bei vabzdžiams. Šiame parke bus stengiamasi pritraukti daugiau paukščių bei vabzdžių. Paukščiai tokioms gamtiškoms vietoms suteikia gyvybingumo. Miesto augavietes ženkliai skiriasi nuo natūralių, todėl jas reikia miestuose kurti (Boronienė, 2010). Sodų kvartale dauguma medžių projektuojami ornitochondriniai, tinkami apsigyventi paukščiams. Medžiai atrinkti: nepavojingi žmonėms, tinkami viešoms erdvėms kurti. 30
Augalo
pavadinimas
(lietuviškas, Minta vaisiais
Suka lizdus
botaninis) Eglė paprastoji – Picea abies
Kryžiasparnis genys
Pietinis purplelis, strazdas, paprastoji medšakė, žaliukė, kikilis,
karvelis
keršulis,
čivylis, dagilis, žvirblis, Ąžuolas paprastasis – Quercus robur
Kėkštas
Kikilis
Varpinis amelankis – Amelanchier Varnėnas, strazdas
Kikilis, devynbalsė
spicata Sedula baltoji – Cornus alba Paprastasis
putinas
–
Devynbalsė, strazdas
Strazdas
Styringa Strazdas
vulgaris 3.1 lentele. Ornitochondriniai medžiai ir krūmai (pagal M. Navasaitį) Parenkant sodui augalus atsižvelgta į šalia esančio miško rūšinę sudėtį bei šalia pelkės augančius medžius. Teritorijoje nėra saugotinų medžių, todėl visi projektuojami medžiai nauji. Projektuojami medžiai visi pateikiami 3.2 lentelėje.
Eil. nr
Augalo pavadinimas(lietuviškas, botaninis
Aukštis(m)/plotis (m)
Kiekis (vnt)
Spygliuočiai medžiai 1.
Paprastoji pušis – Pinus silvestris L.
H 10 – 30 / D 12 – 22
2
2.
Maumedis europinis – Larix decidua Mill.
H 20 – 30 / D 12 - 22
5
Lapuočiai medžiai 3.
Ąžuolas paprastasis – Quercus robur L.
H 20 – 30 / D 15 – 20
17
4.
Beržas karpotasis – Betula pendula
H 15 – 25 / D 8 – 12
4
5.
Klevas paprastasis – Acer platanoides L.
H 15 – 25 / D 6 – 15
18
6.
Paprastasis šermukšni – Sorbus aucuparia
H 5 -12 / D 4 – 6
17
7.
Juodalksnis – Alnus glutinosa G.
H 15 – 25 / D 8 – 15
24
3.2 lentele. Projektuojamų medžių asortimentas 31
Šiuo metų teritorijoje nėra nei vieno krūmo, kuris sudarytų erdvę. Projektuojami krūmai yra žemiau žmogaus akių lygio ir jie formuos gatveles, atskirs individualius sklypus. Sklypų kvartalas galės pasirinkti krūmus iš duoto sąrašo 3.3 lentelė
Eil. nr
Augalo
pavadinimas(lietuviškas, Aukštis(m)/plotis (m) Kiekis (vnt)
botaninis Lapuočiai krūmai 1.
Varpinis amelankis – Amelanchier H 4 – 8 / D 2 – 3
-
spicata 2.
Sedula baltoji – Cornus alba
3.
Raudonoji
H2–3/D2–3
-
sedula
–
Cornus H 2 – 4 / D 2 – 3
putinas
–
Styringa H 2 – 4 / D 1,5 – 2
-
Blizgantysis kaulenis – Cotoneaster H 1,5 – 2 / D 1 – 2
-
sanguinea L. 4.
Paprastasis vulgaris
5.
lucidus S. 6.
Paprastasis sausmedis – Lonicera H 1,5 – 2 / D 1 – 2
-
xylosteum L. 7.
Kalninis serbentas – Ribes alpinum H 1,5 – 2 / D 1 – 1,5
-
L. 3.3 lentele. Projektuojamų krūmų sortimentas
3.4.2. Žoliniai augalai Sodų bendruomenės erdvėje įrengiamas minimalistinis gėlynas prie namo, kuris suteiks bendruomenės erdvei gyvybiškumo. Gėlynuose bus pasirinkti žoliniai augalai.
3.4.3. Dangų projektavimas Dangos skveruose, parkuose, soduose tarnauja kaip jungiantysis elementas. Tinkamai parinktos dangos gerina lankymosi kokybę. Projektuojami sodo takai dvejų rūšių. Pagrindinis takas einantis per visą teritoriją 4 metrų ir šoniniai 3 metrų pločio takai. Įrengimui naudojama „Rompox-Profi-Deko“ 32
sertifikuota danga. Ji bus tinkama judėjimui pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ar esant poreikiui privažiuoti prie sklypo automobiliu. Ši danga garantuoja gerą vandens pralaidumą.
3.10 pav. „Rompox-Profi-Deko“ Danga
3.11 pav guminės plytelės
Vaikų žaidimo aikštelėje naudojamos guminės plytelės. Jų privalumas: gaminamos iš perdirbtos juodos spalvos gumos bei naujos, plati spalvų gama, kas yra svarbu vaikų žaidimo aikštelei, geros amortizacinės savybės.
3.4.4. Gaminiai Teritorijoje gausu įrenginių. Gaminiai parenkami vientiso stiliaus bei panašaus kolorito. Svarbiausias atrankos kriterijai: ilgaamžiškumas, funkcionalumas, neutralus šiuolaikiškas dizainas. Pagrindinės medžiagos: metalas, dažomas pilka (dviračių stovai) ir medis (suoliukai), Visos medžiagos ir gaminiai privalo atitikti saugumo ir sertifikavimo reikalavimas. Vaikų žaidimo aikštelės įrengimams bus pasirinkta mediena ryškiaspalvė, kuri trauks vaikų dėmesį.
3.12 pav. Suoliukai
3.13 pav. Suolas su stalu 33
3.14 pav. Dviračių stovai
3.15 pav. smėlio dėžė
3.16 pav. Žaidimų įrenginys
34
3.17 pav. Žaidimų įrenginys
4. TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI, SPECIFIKACIJOS 4.1.
Tvenkinio įrengimas
Projektuojant tvenkinį yra svarbu pirmiausiai pasirinkti tinkamą vietą atsižvelgiant į pageidavimus, sklypo teritorijos plotą, landšaftą, dirvožemio tipą. Tvenkinio dydis priklauso nuo tvenkinio paskirties, o gylis ir šlaitų statumas yra svarbus: ar tvenkinyje bus veisiamos žuvys, ar kasamas tvenkinys bus dekoratyvus ar natūralus. Optimalus tvenkinio dydis ir forma priklauso ir nuo sklypo specifikos. Tikslingiausiai pasirinkti tokį tvenkinio dydį ir forma, kad jis harmoningai derėtų susupančia aplinka. Svarbiausia yra tinkamai parengti tinkamą vietą tvenkiniui. Netinkama tvenkinio vieta gali daryti įtaką vandens būklei. Nepageidautina, kad tvenkinys būtų nuolatiniame pavėsyje (pvz. medžių, krūmų, pastatų šešėlyje), nes dažnai šalia tvenkinio yra sodinami augalai, kurie meta dideli šešėlį, kita vertus kaitrūs saulės spinduliai visos dienos metu skatina dumblų augimą, arti augantys medžiai padidina šiukšlių kiekį vandenyje, todėl siekiant išlaikyti švarų vandenį reikia jį filtruoti teisingai pasirinkta ir našia vandens filtravimo įranga. Atsižvelgiant į tvenkinio dydi ir paskirtį, parenkamas tinkamo našumo vandens filtras, cirkuliacinis vandens siurblys, aeratorius, skimeris ir kita šiuolaikiška tvenkinio įranga. Teritorijoje planuojama įrengti 31,9 a tvenkinį, tokiam tvenkiniui norint įrengti reikalingas leidimas, leidimo nereikia jei jis nėra didesnis nei 10 a, taip pat nuo vietos, ar vietovė įeina į regioninio parko ribas ir pan. Vieta, kur galima įrengti tvenkinį, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Vienas iš svarbesnių reikalavimų įrengiant tvenkinį yra užtikrinti, kad saugomi medžiai nebūtų iškirsti. Tam yra nustatyti atstumai iki jų. Tvenkinio kranto linija negali būti arčiau kaip 3 m ir medžių storesnių nei 30 cm skersmeniu negalima kirsti. Privaloma laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinant, kad nebūtų keičiamas ar sunaikinamas saugomos reljefo formos. Taip pat siekiant apsaugoti nuo taršos paviršinius vandenius yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki potencialių taršos objektų – mėšlidžių, tvartų. Tokių objektų projektuojamoje teritorijoje nenumatoma, tačiau atstumas turėtų būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Iškasto grunto derlingas sluoksnis bus paliktas teritorijoje ir išpiltas vietose, kur derlingo dirvožemio sluoksnis yra mažas, visa kita bus išvežta formuojant reljefą.
35
4.2.
Veja
Graži veja, tai vienas iš svarbiausių dalykų želdynuose, kuris dažnai patraukia kiekvieno akį, ar veja nupjauta, ar joje yra žydinčių žolių. Tačiau pirmiausiai prieš sejant veją reikia nuspręsti kokį estetinį vaizdą norima matyti teritorijoje. Dekoratyvios vejos pagal estetiškumą yra skirstomi į šias kategorijas: parterinės (reprezentacinės), buitinės (paprastos), sodo ir parko(pievų), žydinčios pievutės (mauritaniškieji gazonai) (Klimas, 2006) Projektuojamoje teritorijoje bus įrengtos šios vejų rūšys: parterinė, sodo ir parko bei žydinčios pievutės ( 4.1 pav.).
4.1 pav. Įrengiamų vejų planas
4.2.1. Parterinė veja įrengiamas Parterinės vejos yra pačios dekoratyviausios ir yra įrengiamos fasadinėse pastatų pusėje, miestų skveruose bei aikštėse, atviruose parkų vietose, joms reikia nemažai priežiūros. Projektuojamoje teritorijoje pasirinkta parterinės vejos vieta prie bendruomenės namo. Parterinės vejos plotas 3,18 a, ją planuojama įrengti prie bendruomenės namo, centinėje parko dalyje. Šioje vietoje bus pakankamai šviesu. Sėklų mišinį sudarys (4.1 lentelė) raudonieji kuokštiniai eraičinai, raudonieji šakniastiebiniai eraičinai, pievinės miglės bei daugiametės svidrės. 36
Sėklų kiekio skaičiavimo norma: Parterinės vejos sėklų norma 1 a – 2,5 kg + 10% (pataisymas) 3,18 a x 2,5 kg + (3,18 a x 2,5 kg) *10%= 7,95 kg + 0,795 kg = 8,745 kg
Komponimentai Raudonasis eraičinas ( lot. Festuca rubra rubra L.)
Sėklų procentinė dalis mišinyje
Sėklų kiekiskis kg + 10%
35%
0,96
15%
0,41
40%
1,1
10%
0,28
Raudonasis eraičinas (lot. Festuca rubra commutato L.) Pievinė miglė (lot. Pou pratensis L.) Daugemetė
svidrė
(lot. Lolium perenne L.)
4.1 lentelė. Parterinės vejos sėklų mišinio sandara kg/a
4.2.2. Buitinės vejos įrengimas Buitinė veja yra kiek paprastesnė nei parterinė veja, prieš ją sėjant nebūtinai reikia sunaikinti prieš tai buvusią seną augalija, joje gali būti ne vien varpinės žolės, ji yra rečiau pjaunama, mažesnės trąšų normos. Projektuojamoje teritorijoje buitinės vejos numatoma 23,8 a skirtinguose plotuose visoje teritorijoje. Sėklų kiekio skaičiavimo norma: Buitinės vejos įrengimui reikia 2 kg sėklų 1 a. + 10% (pataisymas) 23,8 a x 2 kg + (23,8 a x 2 kg) * 10% = 47,6 +4,76 = 52,36 kg
37
Sėklų procentinė
Komponimentai
dalis mišinyje Raudonasis eraičinas ( lot. Festuca rubra rubra L.) Raudonasis
Sėklų kiekis kg + 10 %
30 %
0,8
20 %
0,6
20 %
0,6
20 %
0,6
10 %
0,4
eraičinas
(lot. Festuca rubra commutato L.) Pievinė miglė (lot. Pou pratensis L.) Daugemetė svidrė (lot. Lolium perenne L.) Baltosios smilgos (lot. Grostis stolonifera)
4.2 lentelė. Buitinės vejos sėklų mišinio sandara kg/a
4.2.3. Žydinti pievutė Žydinčios pievutės priežiūra kone paprasčiausia iš visų esamų vejų tipų. Jos nereikia dažnai pjauti ir joje gali augti ir dviskilčiai augalai žydintys ryškiais žiedais. Tokios pievutės yra gana populiarios stipriai urbanizuotuose šalyse, kur dėl intensyvios žmogaus veiklos natūralistinių vietų liko labai mažai (Klimas, 2006). Tokios pievutės stipriai pagyvina kraštovaizdį, sukuria glaudesnį ryšį tarp gamtos ir žmogaus. Žydinčios pievutės plotas 1,097 ha ir ją planuojama įrengti skirtinguose teritorijos vietose, kur suteiks teritorijai natūralistinio vaizdo. Žydinčios pievutės mišinio norma 1,8 kg į 1 a + 10% (pataisymas) Parterinės vejos sėklų norma 1 a – 2,5 kg + 10% (pataisymas) 109,7 a x 1,8 kg + (109,7 a x 1,8 kg) *10%= 197,46 +19,746 = 217,206 kg
38
Komponimentai
Sėklų procentinė dalis mišinyje
Raudonasis eraičinas ( lot. Festuca rubra rubra L.) Raudonasis
Sėklų kiekis kg + 10 %
20 %
0,4
15 %
0,3
15 %
0,3
20 %
0,4
10 %
0,2
10 %
0,2
2%
0,04
2%
0,04
6%
0,1
eraičinas
(lot. Festuca rubra commutato L.) Pievinė miglė (lot. Pou pratensis L.) Daugemetė svidrė (lot. Lolium perenne L.) Baltosios smilgos (lot. Grostis stolonifera) Baltieji
dobilai
(lot.
Trifoliu repens) Krokai
(lot.
Crocus
sativus) Narcizai
(lot.
(Narcissus) Ramunės Matricaria)
(lot.
4.3 lentelė. Žydinčios pievelės sėklų mišinio sandara kg/a
4.2.4. Mišinių sudarymo suvestinė Projektuojamos teritorijos vejos įrenggimui sunaudota x kg sėklų mišinio, iš kurių bus daugiausiai raudonojo eraičino. Raudonasis eraičinas gerai auga smėlyje, pakenčia pavėsį, pakantus mindžiojimui. Pievinės miglės reikės x kg, ji nelabai mėgsta pavėsį, todėl pasirinkta ją sėti saulėtose vietose.
39
Vejos tipas Žydinti Parterinė veja + 10 % kg
Buitinė veja + 10 % kg
pievutė + 10 %
Iš viso sėklų, kg
kg Plotas arais
3,18
23,8
109,7
19,04
43,88
66,02
14,28
32,91
48,49
32,91
50,69
14,28
43,88
59,06
9,52
21,94
31,46
21,94
21,94
4,39
4,39
4,39
4,39
10,97
10,97
Iš viso:
297,41
Raudonasis eraičinas ( lot. Festuca
3,1
rubra rubra L.) Raudonasis eraičinas
(lot.
Festuca
1,3
rubra commutato L.) Pievinė
miglė
(lot. Pou pratensis L.)
3,5
14,28
Daugemetė svidrė
(lot.
Lolium
0,9
perenne L.) Baltosios smilgos
(lot.
Grostis
stolonifera) Baltieji
dobilai
(lot. Trifoliu repens) Krokai
(lot.
Crocus sativus) Narcizai
(lot.
(Narcissus) Ramunės
(lot.
Matricaria) 4.5 lentelė. Sėklų kiekis
40
IŠVADOS 1. Mažieji sodai mieste svarbūs kaip poilsio vieta. Darbas ir poilsis sode ypač reikalingi daugiabučių gyventojams. 2. Mažieji sodai atlieka visuomenines funkcijas. Sudarydami tylos, gryno oro, žalumos oazes mieste, jie teigiamai veikia miesto klimatą ir yra svarbūs visiems miesto gyventojams. Šeimoms teikia prasmingą užsiėmimą. Vaikams ir jaunimui pakeičia žaidimų vietas, skatina pažinti biologiją. Dirbantiesiems padeda atsipalaiduoti. Bedarbiams - įgyvendinti savo pomėgius, užsiauginti šviežių daržovių už minimalią kainą. Neįgaliesiems - bendrauti su kaimynais, senjorams - pasikalbėti ramumoje, save išreikšti. 3. Ekologinė mažųjų sodų reikšmė yra gamtos ir aplinkos apsauga. Dauguma sodininkų naudoja lietaus vandenį, kompostuoja atliekas, nenaudoja sintetinių trąšų, cheminių priemonių. 4. Mažieji sodai praturtina miesto vaizdą, padidina želdynų įvairovę, žadina jausmus. 5. Teritorija yra puikiai tinkama sodų kvartalui, nes yra apsupta gamtos ir turi savitą kraštovaizdį, o sukuriant naują gyvenamąjį kvartalą jį galima smarkiai pakeisti ar sunaikinti. 6. Teritorija neturi ryškios struktūros, sodininkų daržai padaryti padrėkai nesudarydami jokios struktūros, kurioje būtų galima pasivaikščioti, apeiti teritoriją, yra nemažai neišnaudotų plotų, kurie galėtų virsti bendruomenės erdve. 7. Suformuojami 104 individualus sklypai, kurių dydis nuo 4 – 5 a, kuriuose siūloma pasistatyti namelį – kurio dydis 4,18 x 3,18 x 3,2 8. Naujai projektuojami takai atitinka skirstomi į: pagrindinius – 4,5 m, antraeilius – 3 m, parko 2,5 m. 9. Sodo teritorijoje 16 ha skirstoma funkcinėms zonoms: sodams (9,9 ha), bendruomenės erdvei ( 3,6 a.), vaikų žaidimo zonai ir sporto treniruokliams ( 2,5 a). Kitą teritorijos dalį užima želdynai. 10. Soduose formuojamos žydinčios pievos ekosistemos palaikymui.
41
LITERATŪROS ŠALTINIAI 1. ERIN BLAKEMORE, 2016 Community Gardens Were All the Rage... in the 1700s [žiūrėta: 2020.01.12] prieiga prie internet https://daily.jstor.org/community-gardens-were-all-the-ragein-the1700s/ 2. GROENING, G. 2005 The World of Small Urban Gardens . [žiūrėta 2019.12.20] prieiga per internetą < https://www.actahort.org/chronica/pdf/ch4502.pdf#page=22> 3. JUŠKEVIČIUS, P.; BURINSKIENĖ, M.; PAULIUS M., G.; GAUČĖ, K. 2013 Urbanistika: procesai, problemos, plamavimas, plėtra. Vilnius, 377 p. 4. ZAKIEVIC, Z., Z. 2013. ГРАДОСТРОИТЕЛЬНЫЕ АСПЕКТЫ РАЗВИТИЯ ВТОРОГО ЖИЛИЩА
ТИПА
«KLEINGARTEN»
[žiūrėta
2019.12.17]
prieiga
per
internetą
<
http://old.archvuz.ru/PDF/%23%2044%20PDF/ArchPHE%2344pp245-254Ziyatdinov.pdf>
5. ACGIM, F, 2008 Die sozialen Funktionen des Kleingartenwesens. Stadt+Grün, No.7, p. 14 – 18 6. BAUMGARTEN, H, 2013. Kleingärten im Städtebau: Ihre soziale und funktionale Zukunft – IGS 2013
als
Modell
[žiūrėta
2020.01.08]
prieiga
per
internetą
<http://epub.sub.uni-
hamburg.de/epub/volltexte/2009/3790/pdf/dokumentation_kleingartenkongress_druckversion.pdf> 7. NEUE, K, 2018. Ausgewählte Stadtentwicklungsprojekte mit Kleingärten [žiūrėta 2020.03.29] prieiga per internetą <https://www.hamburg.de/beispielprojekte/> 8. DRESCHER, A.W. 2001. The German Allotment Gardens – a Model for Poverty Alleviation and Food Security in Southern African Cities, in Proc. of the Sub-Regional Expert Meeting on Urban Horticulture. January 15–19, 2001, Stellenbosch, South Africa. 9. GROENING, G. 1996. Politics of Community Gardening in Germany, in Proc. of 1996 Annual Conference of the American Community Gardening Association (ACGA) „Branching Out: Linking Communities Through Gardening”. September 26–29, 1996, Montréal, Canada 10. ŠIUPŠINSKAS, M., SALADŽINSKAITĖ, I., ŽADEIKYTĖ, R., 2016, Kolektyvinio sodo idėja ir jos materializacija
Lietuvoje
[žiūrėta
2020.04.08]
prieiga
<http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB0001:J.04~2016~1513944403684/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content>
42
per
internetą
11. ŠIUPŠINSKAS, M., 2018, Vasarnamio subtilumas: kolektyviniai sodai sovietmečiu [žiūrėta 2020.04.08]
prieiga
per
internetą
<http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2018~1554448228203/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content> 12. PILKAUSKAS, V., PILKAUSKAS R., PILKAUSKAS, M., 2018, Želdynų teritorijos formavimas ir kraštovaizdžio būklės gerinimas Vyžuonaičio parke [žiūrėta 2020.04.08] prieiga per internetą <https://www.utena.lt/images/Projektai/Vyzuonaicio_parkas_koncepcija.pdf> 13. PILKAUSKAS, R., ŽICKIS, A., 1998, Utenos želdynų schema M 1:5000 14. ŽICKIS., A, 2012, Utenos parkai – pavizdys kietiems Lietuvos miestams [žiūrėta 2020.04.08] prieiga per
internetą
<http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2012~1367188691046/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content> 15. BUTKIENĖ, D., 2014, Bendrojo naudojimo erdvių regeneracija sodų bendrijose: dalyvavimo aspektas
[žiūrėta
2020.04.08]
prieiga
per
internetą
http://www.cpc.vgtu.lt/index.php/cpc/article/download/cpc.2014.08/198-727-1-PB.pdf 16. LANG-LENORFF, A., 2014, Grün, bezahlbar, illegal [žiūrėta 2020.04.08] prieiga per internetą https://taz.de/Wohnen-in-Schrebergaerten/!5644683/ 17. Culppeper
bendruomenės
sodas
[žiūrėta
2020.04.08]
prieiga
per
internetą
http://culpeper.org.uk/projinstall/our-garden/ 18. BELL, S., FOX-KAMPER, R., KESHAVARZ, N., BENSON, M., 2016, Urban Allotment Gardens in Europe. New York, 370 p. 19. Statybos techninis reglamentas str 2.06.04:2014 gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai. Valstybės žinios, 2014-06-16, Nr. D1-533 20. Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (land 2-95) patvirtinimo. Valstybės žinios, 2006-09-13, Nr D1-415 21. Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo. Valstybės žinios, 2012-07-12, Nr. D1-590/3D-583 22. KLIMAS, E., 2006, Veja sodyboje, Kaunas, p. 150 23. BARONIENĖ, V., 2010, Miesto medžių kolekcijos Dubravos arboretume: pirmieji žingsniai
43
PAVEIKSLIUKŲ NUORODOS Betono
mozaika.
[žiūrėta:
2020
05
14].
Prieiga
per
http://www.betonomozaika.lt/index.php?id=5120 Darom. [žiūrėta: 2020 05 14]. Prieiga per internetą: https://darom.lt/gumines-plyteles-rub
44
internetą:
Priedas 1
Priedas 2
Priedas 3
Priedas 4
Priedas 5