Issuu

GINTARO ISTORIJA GINTARO ĮLANKA JUODKRANTĖJE

Gražina Janulytė

Bernotienė

Guoda Zykuvienė

Lukrecija Jankauskaitė

Auksė Taurasevičiūtė

Agnija Ponomariova

Structum

PIRMAS ETAPAS

Projekto tikslai: detalizuojant Neringos sav teritorijos r jos da ių bendrojo plano sprendin us, Gintaro įlankos ter torijos detalųjį planą suformuoti urban stinę Gintaro įlankos rytinės da ies struktūrą, at sižvelgiant teritorijos ypatingą istor ją - pirmosios pramoninės v etovės Kuršių ner joje - Gintaro gavybos kolonijos kraštovaizdžio darnų vystymą:

Pasiūlyti kraštova zdį tausojantį teritorijos užstatymą, pasiūlyti kraštovaizdžio tvarkymo priemones at s žve g ant į dabartinę kraštova zdž o s tuaciją

Nustatyti ter torijos naudojimo apsaugos nuostatus, veiklos teritorijoje p ėtojimo reikalavimus ir apribojimus inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros poreikį ir vystymą; Numatyt sprendin us, įprasminančius g ntaro gavybą šios veiklos demonstravimą ir eksplotavimą

Numatyt priemones nekilnojamam kultūros paveld ui išsaugot r naudot ; Numatyt priemones rekreac nių želdinų plėtrai, saugojimui ir naudojimui

Projekto uždaviniai:

Detaliuoju planu suformuotuose visuomeninės gyvenamosios, komercinės, rekreacinės, inžinerinės infrastruktūros, at skirųjų že dynų žemės sklypuose, suprojektuoti apjungiančias urbanistines struktūras pabrėžiančias išskirtinį ženklišką vietovės charakterį;

Suprojektuoti kraštovaizdžio vertingasias savybes saugant bei eksponuojantį teritor jos ke ių, pėsčiųjų bei dviračių takų l eptų, apžvalgos ir poilsio aikštelių struktūrą;

Gintaro lankos uosto pakrantėje ir akvatorijoje projektuoti pastatų rekonstrav mą, griovimą ir naują statybą, pontoninių pr eplaukų, mažųjų laivų ir jachtų uosto be žvejų uosto statybą. Sukurti struktūrą leidžiančią demonstruot istor nes Gintaro gavybos technologijas.

Ter torijos urban stinį ntegralumą organizuot kuriant vietovės energetinius pulsarus –kiemus, kurie tolyg ai akumuliuotų skirtingas teritorijos dalių veiklas Trys Gintaro įlankos teritorijos kiemų energet niai pulsarai – „židiniai“: gr sti istorine ir gamtine vietovės sankloda: Žvejų uostas, pramoginis uostas - šiaurinėje įlankos dalyje, uosto akvatorijos pakrantėje

Gintaro gavybos „Gintaro kolonijos“ stor jos įprasminimas ekspozicija ir ed ukacija, susijusi su Gintaro amatais - pietinėje lankos dalyje - Kuršių nerijos nacional niparko sklype beiuosto akvatorijoje

Mokslo studijų centras už Gintaro kolonijos istorin ų ribų, susietas su tarptaut nių mokslo studijų vandens tyrimų bei pakrančių tyr mų srityje organizav mu

Deta izuoti Gintaro įlankos uosto pastatų ir statinių sprendinius

Ter torijos erdvę organizuojant centrinė vieta – Gintaro įlankos uostas (dirbtinio vandens telkinys) susijęs su Gintaro gavybos kolonijos istorija, kuri gaivinama aktyvia laivyba, pakrantėse kuriamų viešųjų erdvių intensyviu naudojimu

Darbo metodika:

Sus paž nimas su privalomais teritor jų planavimo dokumentais , istorinių tyrimų medžiaga, atlikti tyr mus vietoje Jų pagrind u formuoti teritorijos urbanist nio -arch tektūrinio formavimo principus, parengiant vietovės erdvinį model

Strategijos planai:

Neringos sav strateg nės plėtros planas 2021-2030 m , patvirtintas Neringos sav tarybos sprendimu

Bendrieji planai:

Neringos sav teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Neringos sav tarybos sprend mu 2023-09-08d

Kuršių nerijos nacionalin o parko ir jo zonų ribų planas patv rt ntas LR Seimo 2010-12-22 Nr XI-1248;

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2012-06-06 Nr 702;

Neringos sav teritorijos darnaus jud umo specialus s planas patvirtintas Neringos sav. tarybos sprendimu 2015-10-14 d Nr. T1-184; Gintaro įlankos rytinės dalies teritorijos, Juodkrantėje, Ner nga detalusis planas patvirtintas Neringos sav tarybos sprend mu 2023

Kiti dokumentai:

NKVR išrašas Juodkrantės g ntaro gavybos kolonijos v etovė, vad Gintaro įlanka Un kodas 43957

NKVR išrašas Gintaro įlankos uosto v eta Un kodas 44067

Retrospektyvinis Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašas, patv rtintas UNESCO Pasaulio paveldo kom teto 38-osios sesijos nutarimu Nr 8E

Istorinis tyrimas „Stantien & Becker firmos veikla Juodkrantėje (1862-1890): Gintaro įlankos istorinio paveldo aspekta ) Doc dr N Strakauska tė 2016

I.ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMO STADIJA

Projektuojamos Gintaro įlankos, Juodkrantėje ter torijos būklė vertinama šiais aspektais:

1.TERITORIJOS APSAUGOS STATUSO ASPEKTAI

Projektuojama STRUCTUM konkurse Gintaro įl teritorijos, Juodkrantėje vietovė apimanti sklypus, suformuotus pagal Gintaro įl teritorijos, Juodkrantėje Neringoje rytinės dalies detalųjį planą: Sklypą Nr 1 (Gintaro l 1) Sklypą Nr 2 (formuojamas) Sklypą Nr 3 (G ntaro įl 3), Sklypą Nr 4 (formuojamas), Sklypą Nr 5 (Gintaro įl 5), Sklypą Nr 6 (formuojamas), Sklypą Nr 7 (Gintaro įl 7 performuojamas), Sklypą Nr 8 (formuojamas), Sklypas Nr 9 (formuojamas), Sklypas Nr 10 (apjung antis)

Teritorija priklauso:

UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui (nuo 2000 m ) Teis nis pagrindas nustatytas LR Vyriausybės 2007 m spalio 31 d nutarimu Nr 1210 (Žin 2007, Nr 120-4892) patvirtinta L etuvos Respublikos UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esanč ų objektų apsaugos Lietuvoje įstatymo koncepcija; Retrospektyvinis Kuršių nerijos išsk rtinės v suotinės vertės aprašas, patv rt ntas UNESCO Pasaulio paveldo kom teto 38-osios sesijos nutarimu Nr. 8E:

„Vertingiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir ypatumai yra jos išsk rtinis dydis r bendroji erdvinė struktūra at skleidžianti darnų žmogaus ir gamtos sambūvį, būdingos Kuršių mar ų panoramos r silueta ; kultūriniai elementai, skaitant pašto kelio liekanas, X ir XI a prekybines gyvenvietes, tradicinius žvejų ka mus ir k tą smėl o užpustytą archeologinį pave dą t.p. erdvinė-planinė senųjų žvejų ka mų tapus ų kurortinėmis gyvenv etėmis, struktūra ir architektūra (senieji mediniai žvejų nama , XIX prof architektūros statin ai, įsk švyturius priep aukas bažnyčias mokyklas, v las);jūrinio ku tūros paveldo elementai gamtos ir žmogaus sukurti elementai tarp kurių išsiskiria Didys s kopagrūbris, pavienės kopos ir senovinių parabolinių kopų liekanos, žmon ų sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris moreninių salų liekanos pajūrio ir pamario m škai bei pamario pus (ragai) sengirės kalnapušynai irkt smėlynų augalija ir gyvūnija,įskaitant paukščių migrac jos kelius š os vietos social nės ir kultūrinės tradicijos,dvas ngumas ir soc alinis suvokimas,at spindintys ano meto vietinę gyvenseną, kurią formavo žvejai menininkai ,mokslin nkai bur uotoja ir sklandytoja , keliautojai ir lankytojai“ “Siekiant išvengti negrįžtamų pokyčių galinčių kelt grėsmę nerijos išsk rtinei verte , būt na reglamentuoti naują plėtrą r ekonom nę ve klą Pažeidžiamiausi Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio elementai yra seniaus eji mediniai žvejų namai, profesonalios architektūros stat nių medinis dekoras ir žmon ų sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris kuris patiria pasaulio klimato kaitos veikiamų gamtinių krantodaros procesų poveikis“ “Kultūrin a , gamtiniai ir žmogaus sukurti Kuršių ner jos kultūrin o kraštovaizd o elementai savo formom s, dydžiu, medžiagomis ir paskirt mi at spindi svarbiausius jo formav mosi bruožus Kraštovaizdžio autentiškumą išreiškia įva r ų stor nių laikotarp u materialinės ir dvasinės vertės suformavusios jo tapatybę “

tikslai ir uždavin a at tinka Retrospektyvinį Kurš ų nerijos šskirt nės visuotinės vertės aprašą

Vertybės savybėms išsaugoti skirtos priemonės nustatytos LR ter. planavimo dokumentuose: Kuršių nerijos nacional nio parko tvarkymo plane Kuršių ner jos nac onalinio parko ir jo zonų ribų plane, Neringos sav bendrajame plane

Kuršių ner jos nacionaliniam parkui;

Pajūrio juostai

Nekilnojamos kultūros vertybės Juodkrantės gintaro gavybos kolonijos v etovė Un Kodas 43957; Nekilnojamos kultūros vertybės Gintaro įlankos uosto vieta Un kodas 44067

Gintaro įl ter torijos Juodkrantėje, Ner ngoje ryt nė da is ribojasi (Kuršių marios bei Gintaro įl pr klauso) su „Natūra 2000“ teritorija: buve nių apsaugai svarbios teritorijos BAST Statuso suteikimo data: 2005-08-31 ir paukščių apsaugai svarb os teritorijos PAST Statuso suteikimo data: 2010-03-31

G ntaro l teritorijos, Juodkrantėje, Neringoje rytinė dalis administruojama Neringos m sav valdybės

NERINGOS SAVIVALDYBĖS BENDRASIS PLANAS (2018. 2023):

Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjame plane Juodkrantės urbanistinėje struktūros ir reglamentų dalyje planuojama teritorija priskirta kitam aptarnavimo centrui – A3 (funkcijos – viešojo ma tinimo, prekybos paslaugų, kultūr nių renginių organizavimas)

BP Juodkrantės kultūros paveldo apsaugos dalyje G ntaro įlankos ter tor ja priklauso etnokultūrinio paveldo vietovei (Juodkrantės gintaro gavybos kolonijos vietovė, vad. Gintaro įlanka Un k 43957 buvus ai Gintaro l. pramoninės gyvenvietės rudimentai (EPV-5) ir jos morfotipui: G ntaro įl pr skiriama žemiausios kultūrinės vertės morfotipui Mtvs3 Statybinė veikla teriorijoje reglamentuojama spec aliojo plano sprendiniuose, at sižvelgiant į „Vienos memorand umo nuostatas G a ima reglamentuota rekonstrukc ja r reglamentuota nauja statyba (ned dinat susiklosčiusio fon nio aukšt ngumo )

NERINGOS SAVIVALDYBĖS DARNAUS JUDUMO STRATEGINIS PLANAS ( 2020-2022 m.)

Ner ngos miesto Darnaus jud umo schema ( 2018m specialiojo plano ištrauka)

Kitoje Gintaro į g pusėje, Gintaro į 2 rekonstruojama esama aikštelė - numatoma įrengti 100 v t , įreng amas įvairiarūšio transporto terminalas, viešojo t Juodkrantės gyvenv etė

Juodkrantėje s ūloma lgala kiam stovėjimui pritaikytą automobilių stovėjimo aikštelę įrengti

Gintaro lankos g 2 Joje kur ose numatoma mėlynoji automobilių stovėjimo zona, žalioji automob lių stovėjimo zona siūloma Gintaro įlankos teritorijoje Juodkrantės gyvenvietės viešojo transporto t nklas Juodkrantės viešojo transporto t nklą siūloma papildyti dviem ekologinio v ešojo transporto l nijomis (Gintaro įlanka – Ievos kalnas ir Kalno g - Pajūris) bei įrengti šiam transportui skirtą viešojo transporto stotelę pajūryje Dv račių infrastruktūros objekta G ntaro l ( – saugyklos/stovai – dv račių nuoma/stovai)

Vietovei nustatytos Kultūros vertybių vertingosios savybės:

NKP VERTINIMO TARYBOS AKTAS 2019-07-02 Nr.KPD-RM-2839, nustatęs, kad: 1.Nekilnojamoji kultūros vertybė registruojama Kultūros vertybių registre kaip kultūros paveldo vietovė; 4 Vertybei suteikiamas pavadinimas: Juodkrantės gintaro gavybos kolonijos vietovė, vad Gintaro įlanka; 5 Vertybei suteikiamas pavadinimas: Vietovė Vietovei nustatytos vertingosios savybės

7 Vertybės (XIXa 6 deš -XIXa Pab ) vertingosios savybės yra:

7 2 1 1 Plano struktūros tipas – neta sykl ngo plano teritorija Kuršių marių V pakrantėje su centrinėje dalyje esančia Gintaro įlankos uosto vieta (-;-;TRP;BRNr 1-4; IKONOGR Nr 1-15; FFNr 1-25; 2019);

7 2 1 7 gamtin ai elementa - reljefas ( lygus Kuršių marių V pakrantės reljefas;-;BRNr 3; IKONOGR Nr 1-15; FF Nr 1-25; 2019m ); Ter tor jos V dalies perimetrinio apželd nimo lapuočiais medžia s pobūd s; iKONOGR Nr 9, FFNr 1,5 18 19 2019m ); Teritorijos Š dalies apželd nimo spygliuočiais medž ais pobūd s (-;būklė patenkinama IKONOGR Nr 9 FF Nr 1 2; 2019 m ); marių kranto linija (apibrėžtose ter torijos ribose; iš dalies pak tusi TRP BR Nr 1-4 IKONOGRAR Nr 49; FF Nr.12-14,24,25 2019);

7.2.2.1 tūrinės erdvinės struktūros sandara – Tūrinė erdvinė struktūra su vyraujančiais gamtin a s elementa s- reljefu želdiniais, buv Mokyklos pastatu teritorijos V da yje, koplyt stulpiu Juodkrantės girinink jos įkūrėjui Jonui Stan ui atminti teritorijos PV dalyje (koplyt stulpio autorius tautodail ninkas V.Žilinskas, kryžiaus autor us kalvis Z Žil nskas 1989 m Gintaro gavybos vietovės, buv Gintaro kolon jos užstatymas neišlikęs išskyrus mokyklos pastatą – namą u.k.42427;-; TRP;BR Nr.1-4; IKONOGR Nr 1- 15; FF Nr.1-23; 2019m);

7.4 Artimiaus os kultūros paveldo objekto vietovę supančios aplinkos kraštovaizdžio vertingosios savybės- G ntaro lankos istor nis draustinis Kuršių Nerijos nacionalinis parkas (- -;TRP;2019 m )

KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIO PARKO TVARK YMO PLANAS (2012,2022)

Gintaro įl. teritorijos, Juodkrantėje, Neringoje rytinės dalies sprendiniai atitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane planuojama teritorija priskirta Gintaro l istoriniam draustiniu :

Kultūros požiūriu vertingos gyvenviečių ir jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona – GEp

Rekreacinių gyvenviečių kraštovaizdžio tvarkymo zona – GRe

Rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zona – VRi

lanka

Gintaro įlankos g. R pusės užstatymas FF Nr.8 2007 m

Gintaro įlankos g Vaizdas P-Š kryptim FF Nr 9 2007 m

Gintaro į anka Vaizdas PV-ŠR kryptimi FF Nr 4 2007 m

G ntaro

Vaizdas ŠR-PV kryptim FF Nr 5 2007 m

GINTARO ĮL. TERITORIJOS JUODKRANTĖJE, NERINGOJE RYTINĖS DALIES DETALUSIS PLANAS (2023)

Gintaro įlankos ter tor jos Juodkrantėje Neringoje Ryt nės dal es Detaliojo plano sprendiniai parengti saugant Juodkrantės gintaro gavybos kolonijos vietovės, vad G ntaro įlanka Un kodas 43957 vertingąs as savybes - analizuojant buvusios istor nės Gintaro įlankos kolon jos apstatymo charakterį ir išlikusius urbanistinės struktūros bei gamtinius elementus - atkurti nunykus ą šskirt nės reikšmės Juodkrantės gintaro gavybos v etovės dvasią Formuojant v etovės apstatymą vadovaujamasi istorin ų tyrimų medžiaga

Detaliuoju planu teritorijoje suformuot sklypai nurodytos užstatymo zonos ir ribos, nustatyti pr valomieji naudojimo režima , statybos būdai

Sklypas Nr 1 naudojimo būdas – v suomeninės* paskirties ter torijos naudojimo turinys –admin stracinių pastatų, bei pagalbinių pastatų statyba

Sklypas Nr 2-1 naudojimo būdas – sus siekimo ir nžinier nių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, naudojimo turinys – transporto paskirties - žvejų laivų ir mažųjų laivų uostas su žuvų turgus, uosto vadyba pastatų ir statinių statyba

Sklypas Nr.2-2 naudojimo būdas – at skirųjų želdynų ter tor ja naudojimo turinys - viešųjų erdv ų, rekreac nių ir ed ukacinių statinių statyba

Sklypas Nr.3 naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų ter tor ja naudojimo turinys –prekybos ir paslaugų pastatas - rekonstrukcija

Sklypas Nr.4. naudoj mo būdas – at skirųjų želdynų teritorija, naudojimo pobūdis –rekreacinės pask rties želdynai, naudojimo turinys – pakrantės želdynų juosta su pėsčiųjų ir dviračių takais;

Sklypas Nr 5 naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, naudojimo pobūdis – gyvenamųjų r pagalbinio ūk o pastatų rekosntravimas

Sklypas Nr 7-1 naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorija, naudojimo turinys –Gintaro kolonijos storijos ekspozic jos Gintaro gavybos r apd rbimo ekspozicijos ed ukac nių d rbtuvių pastatai ir statin ai

Sklypas Nr 7-2 naudoj mo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, naudojimo turinys – vienbučių ir dv buč ų pastatų ir pagalbinių pastatų remontas , rekonstrav mas

Sklypas Nr 7-3 naudojimo būdas – visuomeninės pask rties ter torija v enbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų ter torijos naudojimo turinys - administracinės paskirties patalpos , gyvenamosios pask rt es patalpos, patalpų remontas rekonstravimas

Gintaro įl teritorijos, Juodkrantėje, Neringoje ryt nės dal es TDP sprendinia atit nka nurodytus objektus Neringos sav teritor jos ir jos dalių bendrąjame plane Juodkrantės rekreacinės ir socialinės-ekonominės infrastruktūros dalyje susisiekimo infrastruktūros dalyje bei krantotvarkos dalyse

ISTORINIŲ IR KITŲ T YRIMŲ ASPEKTAI

Detaliojo plano rengimo metu buvo atliktas v etovės istorin s tyrimas STANTIEN&BECKER

FIRMOS VEIKLA JUODKRANTĖJE (1862-1899): GINTARO ĮLANKOS ISTORINIO PAVELDO ASPEKTAI

Autorius doc Dr N jolė Strakauskaitė

Išvados:

1 F rmos Stantien&Becker trijų dešimtmečių veiklos laikotarpis Juodkrantėje turėjo d delės įtakos žvejų kaimo pradėjusio transformuotis į kurortinę vietovę raidai , pritauk ant spaudos dėmesį r reklamuojant Juodkrantę kaip neįprastai didel o t ems laikams pramoninio objekto bei išskirtinio kraštovaizdžio vietą

2 Firmos Stantien&Becker g ntaro gavybos veikla sąlygojo didelės, modernios tiems laikams techninės bazės sukūr mą (žemkas ų flotilė pastatų kompleksas ž emos uosto pastatymas ir kt ) ir tai per tris dešimtmečius ženk iai įtakojo kraštovaizdž o pokyčius firmos dislokac jos v etoje, artimoje jai apl nkoje ir Juodkrantės žvejų kaimo ribose

3 F rmos Stantien&Becker tarptautinis ve klos mąstas są ygojo Kurš ų ner jos ir Juodkrantės išpopuliarin mą XIX a pabaigoje toli už regiono – Rytų Prūs jos ir Prūs jos L etuvos( Mažosios L etuvos) ribų Tarptautiniam gintaro gavybos Juodkrantėje žinomumui pas tarnavo firmos organ zuotos unikalių neolito laikotarpio apdirbtų gintaro d rbinių taip vadinamo „Juodkrantės lobio“ parodos Europos ir JAV didmiesčiuose Būtent š s Stantien&Becker firmos veiklos segmentas iki šiol domina tarptautinę mokslo ir kultūros visuomenę 4 Firmos Stantien&Becker ve klos Juodkrantėje istorija atveria daug galimybių did nti Kuršių nerijos – turizmui patrauk aus objekto- vaizdį prita kant šiam tikslui Gintaro įlankos teritorija

TERITORIJOS FUNKCIJŲ, PASTATŲ, INFRASTRUKTŪROS IR ŽELDYNŲ

ESAMOS BŪKLĖS ASPEKTAI

Gintaro įl teritorijos, Juodkrantėje, Neringoje rytinė da is šiuo metu funkc niu požiūr u yra nunykusi ir nepatraukli joje nėra elementarių paslaugų ir patogumų, funkc onuoja tik gyvenamieji ir Kuršių nerijos nac onalinio parko pagalbin o ūkio pastata Viešasis transportas pėsčiųjų/dviračių taka t k palei Gintaro įl g

TERITORIJOS URBANISTINIO ORGANIZAVIMO

ASPEKTAI, PROJEKTO KONCEPCIJA

ESAMA BŪKLĖ NEHIERARCHIZUOTA FUNKCINĖ STRUKTŪROS ĮVAIROVĖ

A Admin straciniai pastatai

G Gyvenamieji pastatai

Ū Pagalb nio ūkio pastatai

P Paslaugų pastatai

Gintaro įlankos teritorijos, Juodkrantėje Ner ngoje teritorijoje esančių pastatų,stat nių ir želdynų būklę galima apibudinti kaip dispersiškai išsidėsčiusių skirtingų ir neorganizuotų vienetų darinį Jų valdymas tarpusavyje nekoordinuotas kadangi turt niai vienetai prik auso sk rtingiems valdytojams Rengiamu projektu tur būti s ek ama sukurti diferencijuotus urban stinius židinius bei integruoti juos ne tik rekreacijai naudojamais pėsčiųjų ir dviračių takais, v ešosiom s erdvėmis , bet ir kuriama vandens transporto nfrastruktūra

KURIAMA INTEGRUOTA STRUKTŪRA

SAUGOMOS GAMTINĖS - KULTŪRINĖS VERTYBĖS

KONCEPCIJA.

PJŪVIAI PER GINTARO ĮLANKOS ISTORIJĄ

Gintaro kasimo įmonė („Kolonija“) 1867m

GINTARO GAVYBA

Gintaro įlanka klestėj mo pradžioje

G ntaro lanka („Kolonija“) XIXa 8-9 dešimt

Gintaro gavyba ir apdirb mas Kolonijoje 1867m

Gintaro įlanka (sunykusi Ko onija) XXa pr

ŽVEJAI IR ŽVEJYBA

Tradicinia žuvies paruošimo verslai

Žvejo sodyba

PRAMOGINĖ LAIVYBA

Juodkrantės prieplauka

GAMTA

Saugoma Kuršių Marių pakrantė

Saugoma Gintaro įlankos pakrantės juosta

Šių kultūrinių ir gamtosauginių pjūvių analizė nustatyto Gintaro įlankos teritorijos tvaraus vystymo aspektus

I. Poreikis konsol d uoti visų sklypų ar dal ų naudotojų/nuomin nkų interesus Šiuo atveju procesas yra sudėtingas, nes sklypų (dalių) naudotojai/nuomin nka yra tiek vieši, tiek pr vatūs Ner ngos m. sav valdybė, Kuršių nerijos nac onalinis parkas Valstybinė miškų Tarnyba gyventojai privač os bendrovės Klaipėdos krašto keliai

II. Poreikis integruot pažin mo, verslo, admin stracines pas augas, užmegzt galimybes pritraukti projekto partnerius numatytoms veikloms vystyt .

III Poreikis sukurt daugiafunkc nį G ntaro įlankos Juodkrantėje centrą kur s tampa ne tik Juodkrantės gyvenvietės, bet v sos Neringos saviva dybės traukos centru skirtu tiek gyventojams , t ek po lsiautojams , tiek turistams, norintiems paž nti ypatingą šios v etos gamtą, istoriją, kultūrą IV Teritor ja erdviška yra sudalinta urbanizuotas zonas, želdin ų masyvus ir G ntaro įlankos vandens plotą Kiekviena š ų zonų vystoma pagal specifinius reikalavimus Projekto tikslas – sukurti hierarchiškai integruotą daugiafunkcinę struktūrą su šreikštomis kultūrinės rekreacinės mokslinės, pažintinės ir gyvenamos os bei ūk nės veiklos funkcijom s Kuriam „kiemai –židinia “ , modeliuojant užstatytų teritorijų v etą, santykį su gamtinėmis zonomis Ypatingai svarbi yra teritorijos raidos įkvėpta “G ntaro kolon jos“ vietos dvas os galimybių paieška Pramoninės teritorijos morfotipo Genius Loci yra išskirtin s r nebūdingas kitom Neringos m gyvenv etėms

Todėl scenar jaus paieška vyksta tarp storinės rekonstrukcijos ir šiandienos rea ijų: juridinių be erdvės va dymo formų

V Ter tor jos įs savin mo ir ūkinės veiklos aspektai turi atitikti Natura 2000 reikalavimus bei Detaliojo plano apimtyje paruoštą Planuojamos ūkinės veiklos vert nimą

Gintaro įlankos v etovaizdis

TERITORIJOS INFRASTRUKTŪROS KONCEPCIJA

GINTARO ĮLANKOS KIEMAI (CENTRAI) – TERITORIJOS ENERGETINIAI PULSARAI

SUTARTINIAI ŽENKLAI

Koncentruoto užstatymo zonos

Užstatymo zonos

Gyvenamosios zonos

Žalios os pauzės

Uostas

I G ntaro lankos uosto infrastruktūros centras

II Gintaro gavybos kolonijos centras

III Mokslo - agūnų tyrimo mokslinis centras

Antr niai gintaro įlankos centrai

IV M škų ūkio administracin s pastatas

V Paslaugų paskirties pastatas

VI Gyvenamosios pask rties pastatai su pagalb nio ūkio pastatais

Vandens infrastruktūra - akvatorijos energet niai pulsarai

VII Gintaro įlankos uosto žvejų ir pramoginių, sportinių laivų švartav mo vietos

VIII Gintaro gavybos ekspozicija – žemkasė

IX Apžvalgos/ poilsio aikštelė kuršių mariose

X Apžvalgos /poilsio aikštelė gintaro įlankoje

XI Želdynų / parkų / viešos os erdvės

CENTRŲ-KIEMŲ KŪRIMAS

Teritorijos esamos erdvinės – funkc nės struktūros analizė saugomų teritorijų sluoksnių analizė ir integruotos urban stinės struktūros koncepcija siūlo 3 lyg averčių centrų - kiemų kūr mo kel u sprendžia to ygų naujų visuomeninių (bei nžinerinės nfrastruktūros) centrų vystymą visoje ter torijoje ntegruojant bei sujungiant juos želdynų teritorijomis tiesiamais pėsčiųjų takis, poils o aikštelėmis. Koncepcijos pr nc pas - sukurt kiekvienam kiemui charakterigą vidaus erdvę kuri jungtų specifines, tam kiemui būdingas veiklas

Formuojamos 3 skirtingos koncentruoto užstatymo zonos:

1. Plėtra koncentruotoje buv pramoninės gyvenvietės – Gintaro gavybos kolonijos teritorijoje. (Sklypai 7-1,7-3) Šioje teritor joje esančioje G ntaro įl piet nėje pusėje bei pačioje

Gintaro į akvatorijoje būtų vystoma visuomeninės pask rt es: Gintaro gavybos kolonijos lankytojų centras bei g ntaro gavybos muziejinė ekspozic ja ed ukacinis centras su atviromis dirbtuvėmis adm nistracinės ir paga b nės patalpos ir kiti su G ntaro kolonijos naratyvu susiję inžinerinės paskirties objektai atv ros ir dengtos d rbtuvės, ed ukacinėsdemonstracinės erdvės įrengtoje žemkasėje

Ši teritorija patenka neki nojamųjų kultūros vertybių teritoriją

Gyvenamos os teritorijos sklypai nevystomi

2 Plėtra buv pramoninės gyvenvietės – Gintaro gavybos kolonijos teritorijoje ( Sklypai 2-2,21) Š oje teritor joje bei Gintaro įl uosto akvatorijoje, sk rtoje aptarnauti žvejų be rekreacinį uostą statomi transporto paskirt es pastatai reikal ngi uostu aptarnauti, žvejų verslamas skat nti žuvų turgui įrengti Teritorijoje ir akvatorijoje rengiama uosto infrastruktūraaikštelės ir slipai laivams iškelti , krantinių be ponton nių lieptų sistema laivams švartuotis

Želdynų teritorijoje projektuojami rekreaciniai įva r os paskirt es stat niai stoginė skirta renginiams, pamokoms, poils ui Ši teritor ja patenka į nekilnojamų kultūros vertybių teritoriją

3 Plėtra neužstatytoje teritorijoje Šioje teritorijoje būtų statomi mokslo pask rties objektailagūnų tyrimų centras, mokslininkų konferencijų salė bendrabučio patalpos

Ši teritorija nepatenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją

Želdynai už mtų d desnę dalį ikusios teritorijos suformuodami vieningą želdynų sistemą , apjung anč ą at skirųjų želdynų ter tor jas (Sklypas Nr 11 )

4 Gintaro įlankos uostas yra Lietuvos unikalus uostas natūraliai apsaugotas nuo vėjų ir bangavimo iš visų Švartuot s uoste yra saugiau, todėl gal ma švartuot daugiau mažųjų laivų - jachtų

T VARKOMOS TERITORIJOS PLANAS

SUTARTINIAI ŽENKLAI

I. Gintaro įlankos uosto infrastruktūros centras

Lankytojų patalpų ir uosto valdymo pastatas

Žvejų grandž ų ir laivybos bazės pastatas

3Esama krantinė (rekonstruojama)

Slipas

Laivų įrangos laikymo a kštelė Žuvų turgaus aikštelė

II Gintaro gavybos kolonijos centras

Gintaro gavybos istor nės ekspoz c jos pastatas

Medžiagų ir įrenginių saugykla/ d rbtuvės

Gintaro įlankos informacinis centro administracijos pastatas

Stoginė – ed ukacinė erdvė

A kštelė/ lauko ed ukacija/ po lsis

III. Mokslo -lagūnų tyrimo mokslinis centras

Moks o labaratorijų pastatas

Konferencijų/ workshopų pastatas

Bendrabutis

„lagūnų“ a kštė

IV Miškų ūkio administrac nis pastatas

V Paslaugų pask rt es pastatas

VI Gyvenamos os paskirties pastatai su paga b nio ūk o pastatais

Esam gyvenamieji pastatai

Esam pagalbinio ūkio pastatai

VII Gintaro lankos uosto žvejų ir pramoginių sportin ų laivų

švartavimo vietos

Ponton niai lieptai su aptarnav mo įranga

VIII Gintaro gavybos ekspozicija – žemkasė Žemkasė – lankytojams pritaikyta gintaro gavybos storinė ekspozicija

IX Apžvalgos/ po lsio aikštelė kuršių mariose

Ponton nė aikštelė „circus“

X Apžvalgos/ poilsio aikštelė gintaro įlankoje Ponton nė amfiteatr nė aikštelė

XI Želdynų / parkų / viešos os erdvės aikštelė ir stoginė reng niams , užsiėmimas, po lsiui Žvejų tinklų džiovinimo storinė ekspozic ja Lankytojų laužavietės, va kų žaidimų įrengin a

UŽSTAT YMO (ARCHITEKTŪROS) MORFOTIPŲ PAIEŠKOS

Apžvelgiant modern us ana og škų vietovių (nac onalinių parkų storinio pave do vietovių pavyzdž us matome, kad morfotipai kuriami pagal re kalavimus vietovės pastatų formai, medžiagai ir funkcija G alimi Gintar įlankos vietovės užstatymo morfot pa : sodybinis (esamų gyvenamų pastatų), miesto v los (esamų m esto vilų) at skirųjų pastatų bei a svo planav mo

Pramoninės G ntaro lankos kolonijos l udijimas leidžia plėsti paieškas tarp istor nių pramonių statin ų architektūros interpretacijų taip pat tarp senųjų žvejų sodybų pastatų ir statinių vilų pastatų modernaus traktav mo

Žvejų kiemas

Gintaro kolon jos kiemas

Lagūnų k emas

ANTRAS ETAPAS

AUTOMOBILIŲ IR VANDENS TRANSPORTO IR

PĖSČIŲJŲ SRAUTŲ SPRENDIMAI

Šiuo metu Gintaro įlankos Juodkrantėje teritor joje automobilių stovėjimo v etų poreikis yra min malus o a kštelių išdėstymas chaotiškas G aliojančiais ter tor jų p anavimo dokumentais (Neringos m esto darnaus jud umo planas ir Gintaro įl teritorijos Juodkrantėje Neringoje, rytinės dalies detalus planas) numatoma rekonstruoti esama aikštelė Gintaro įl Nr 2 bei įrengti naujas automobilių saugyklas rytinėje Gintaro įlankos teritorijos dalyje Gintaro įl. 2 numatytas įvairiarūšio transporto terminalas sk rtas transporto priemonės keitimui, trumpalaikiam ar ilgalaikiam asmeninės transporto priemonės saugojimui, pakaitinės pr emonės nuomai, informac jos apie judėjimo galimybes gyvenvietėje gavimui

Projektuojamoje teritorijoje numatomos dvi pagrindinės įvažos į sklypus iš Gintaro l gatvės:

I Sklype Nr 7-1, aptarnaujantis sklypus Nr 7-1 Nr 7-2, Nr 7-3;

II Nesuformuotame sklype tarp sklypų Nr 2-1, Nr 2-2, aptarnaujantis sklypus Nr 2-1,Nr 2-2, Nr

4 Nr 3

III Sklypo Nr 8 įvaža iš G ntaro lankos g Į kitus sklypus (Nr 5, Nr 7-2) naudojamos esamos sklypų įvažos

Automobilių saugojimo aikštelės projektuojamos pagal prognuozuojamus lankytojų, darbuotojų poreikius

Saugojimo aikštelė P-1, skirta sklypų Nr 2-1, Nr 2-2 ir rengiamų uostų lankytojams Skaič uojamas mašinų k ek s aikštelėje 22 v t lengvieji automobil a (2ŽN vietos) ir 4 v t autobusai

Saugojimo aikštelė P-2, sk rta sklypo Nr 2-1 uosto nfrastuktūrą aptarnaujant ems darbuotojams r lankytojams – 10 v t lengvieji automobi iai (1ŽN vieta)

Saugojimo aikštelė P-3, sk rta sklypo Nr 3 lankytojams ir darbuotojams -5 v t

Saugojimo aikštelė P-4, P-5 sk rtos sklypo Nr.7-1 ankytojams ir darbuotojams - 15 v t 2 ŽN v etos. G ntaro gavybos ekspozicijos lankytoja , atvykstantys autobusais naudojasi aikštele P-1 ir aikštele Gintaro įl 2.

Saugojimo aikštelė P-6, skirta lagūnų centro darbuotojams ir lankytojams – 10 v t, 1 ŽN vieta.

Vykstant konferenc joms naudojamos aikšte ės P-1 r Gintaro įl 2

Sklypai (gyvenamoji vienbuč ų / dv buč ų) Nr 7- 2 7-3, Nr.5 automobilių a kymui naudoja savo kiemo teritoriją

Pėsčiųjų ir dv račių takai projektuojami derinant sprendin us su Neringos miesto darnaus jud umo p anu Esami pėsč ųjų ir dviračių taka yra įrengti pr e Gintaro lankos gatvės

Projektuojam pėsčiųjų r dv račių takai jungia projektuojamus

„Centrus - kiemus“ Kai kur e pėsčiųjų – dviračių takai projektuojami ant vandens – l eptų polinės ar pontoninės konstrukcijos statiniai Keliamas t kslas kad pėsčiųjų (dvirač ų) sistema vestų pro graž ausias ter torijos vietas, sudarytų gal mybes apžvelgti spūdingus Kuršių marių kraštovaizdžius Istorinė Juodkrantės Promenada darniai sujungiama su takų sistema, atveda į ponton nį apžvalgos lieptą Kurš ų mariose bei Gintaro įl uoste

Vandens transportas. Gintaro lankos uostas nėra pakankamai gilus d desniems laivams įplaukti ar švartuotis Jis projektuojamas vienoje struktūr nėje sistemoje su Juodkrantės uostu užtikrinanč u p lną r visapusišką la vų aptarnav mą Gintaro lankos uostas projektuojamas tiek žvejų a vams, tiek rekreacinei laivyba Uosto akvatorijos pietinėje pusėje projektuojama žemkasės stovėj mo vieta žemkasė naudojama gintaro gavybos proceso atkūrimui pažintiniais be mokoma sias tikslais

Pontoninio liepto vizualizacija

TERITORIJOS TVARKYMO SPRENDINIAI

os ir technologijos: s asfalto bei sudėtinės drenuojančios igijas, gamintojo žymėjimus (Stabilus

Kiemų viešųjų aikšč ų dangoms naudojamas natūralus akmuo ir betonas Labai svarbios krantin ų įreng mo betoninės dangos užt krinančios tvirtumą ir estetinę išvaizdą, naudojant tinkamus pr ed us (Schomburg).

Želdynų erdvėse pėsč ųjų ir dviračių takai, po lsio aikštelės papildomos mažosios architektūros statiniais ir įrenginiais, užt krinant jų tvarumą r estetinę išvaizdą (BIPA).

Lagūnų kiemo - centro teritorijoje įreng ami lauko sporto įrenginia ir sporto aikštelės

Gintaro įl uosto želdynų teritorijoje įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės Robinijos medienos vaikų ža dimų aikštelė: laipynės supynės balansinis tiltelis (BIPA)

Aikštės – v ešosios erdvės kiemuose – skirtos sukurti organizuotą erdvę skirta vietos pol funkc niam naudojimui: susibūrimams, poilsiu , mokymams, ekspozic joms Jos projektuojamos š termomedienos lentų, komponuojant su natūralaus akmens danga, želdiniais

Želd niai – tiek at skirųjų želdynų sklypuose tiek pr klausomieji želdynai k tos paskirties sklypuose yra viena pagr ndinių kraštovaizdž o formančių Būtinas išsamus želd nių būklės įvertin mas prieš pradedant projektav mo darbus kiekviename sklype Tai pat ksl ns saugomų medžių aprašą, nustatys jų priežiūros būdą Nauj želdiniai sod nami parenkant rūš s pagal egzistuojančias teritor joje žvelgiant medžių augimo siluetinę įtaką saugomam kraštova zdžiui

Laužavieičų vizualizacija

PROJEKTUOJAMAS GINTARO ĮLANKOS ŽVEJŲ IR

REKREACINIS

UOSTAS. PASTATAI IR STATINIAI

GINTARO ĮLANKOS JUODKRANTĖJE projekte detalizuojamas Gintaro įlankos žvejų ir rekreacinis uostas - I kiemas – svarbiaus as Gintaro įlankos uosto gyvybės atkūrimo kompleksas

KOMPLEKSO STRUKTŪRA

Sklypų Nr 2 1, 2 2 teritorija yra intensyv a naudojama (Energetinis pulsaras I) Sklypų pasiekimumas užtikrinamas projektuojamu pravažiavimu iš Gintaro gatvės bei pėsčiųjų/ dviračių takaisbei laivais Sklypų pask rtis ir reglamentai skiriasi Sklypas nr 1 – Gintaro įlankos uosto infrastruktūrą aptarnaujančių pastatų ir statinių komp eksas Jis betarp škai susijęs su akvatorijos infrastruktūra – pontoniniais lieptais slipu rekonstruojama krant ne Čia

įrengiama aikštelį mažiesiems laivams laik nai saugoti Tarp pastatų projektuojamas dengtas žuv es ir žuvies gam nių turgus

Sklypas Nr 2- „žal oji pauzė“ – tai bendroji centro erdvė, sk rta poilsiu , renginiams ed ukacijai

Didelę vertę turi kuriama še mų poilsio erdvė, der nama su pažintiniais sk ypo elementai –žvejų t nklų džiovin mo ekspozicija

Gintaro įlankos žvejų ir rekeacinio uosto pastatai ir statinia G ntaro į ankos uosto teritorija Sklype 2 1 projektuojami d u pastatai

I Uostą aptarnaujantis (keleiviams ir upeiviams aptarnaut skirtos patalpos) pastatas mait nimo patalpa, pard uotuvė (žuv es patiekalų kulinarinis paveldas) pirmame aukšte ir uosto valdymo pata pos (kap tonatas) mansardoje

II Pastatas kuriame projektuojamos Žvejų grand s aptarnaujančios patalpos (4vnt) ir laivybos paslaugas uoste užt krinančios patalpos susietos tiek su rekreacine laivyba uoste , tiek su laivų valdymo įgūdžių nstruktažo ed ukacijos bei materialios bazės užt krinimu

Ma tinimo patalpos

Parduotuvė

Pagalbinės patalpos

Žvejų grandžių patalpos

Laivų ir įrangos laikymo patalpos

PIRMO AUKŠTO PLANAS

IR STOGO PLANAI

Uosto valdymo patalpos (kapitonatas)

ANTRESOLĖS

La vų va dymo įgudžių lavinimo patalpos

PASTATŲ ARCHITEKTŪRA

Gintaro įlankos žvejų ir rekreacinio uosto pastatų ir statinių architektūra at spindi modernų senųjų žvejų sodybų architektūros traktav mą Pas r nktas ne pramoninės architektūros morfotipas labiau integruojasi į Kuršių ner jos nacional nio parko siūlomą architektūros modeliavimą

Pastatų dilokacija išilgai Uosto š aurinės pakrantės suteikia pu kias apžvalgos gal mybes tiek iš akvatorijos pusė tiek iš projektuojamų pastatų patalpų bei terasų link Gintaro įlankos uosto ir Kuršių marių

Todėl pas renkamai „sunkūs“, tradicinės formos šiaudais dengti stogai , kurie yra tarsi pakibę ant įstiklintų vitrinomis ar moderniu lentų pakalimu dengtomis sienomis Stogai yra „praplėšiami“ tik keliose vietoseįrengiant vertikalius stoglangius , užtikrinant iš mansardose įrengtų kapitonato patalpų ir instruktažo patalpų v zualinį uosto apžvelgiamumą

Lauko v trinos – aliuminio fasadinės sistemos pabrėžiančios pastatų modernumą (W cona)

PASTATŲ IŠMANIOSIOS TECHNOLOGIJOS

Pastatų išmaniosios technologijos užtikr na pastatų tvarumą bei eksplotacijos šmanųjį valdymą - naudojamos energijos apimtys saugumas (Artechnika) Įdiegtos nuoto inės pastatų valdymo platformos padeda sav ninkui kontroliuoti energijos sąnaudas, užtikrinti patik mą inžinerinių sisitemų funkc onavimą, užtikrinti pastatų ir lauko erdvių saugumą L etaus vand uo yra surenkamas vietoje išva omas ir išleidžiamas į G ntaro įlanką, tuo neapkraunant magistralinių tink ų

ŽALIŲJŲ (T VARIŲJŲ) SPRENDINIŲ, ATSINAUJINANČIŲ ENERGETINIŲ IŠTEKLIŲ

NAUDOJIMAS

os apda los lentelėmis fasadinėmis žaliuzėmis ga Tai sute kia pastatams atvažįstamą pamario

š audai, sute kiantys at sparumą UV spind uliams tiek ogo kampas – 45 * užtikr na konstrukcijos stab lumą

PASTATŲ KONSTRUKCIJOS

Statyti pastatus ir statinius sklype yra sudėtinga dėl aukšto gruntin o vandens ygio, taip pat dėl v ršutinių gruntų netinkamumo statybai (geologiniai tyr mai atlikti Juodkrantės uosto projekte) Todėl galima pasirinkti iš dviejų pamatų rengimo būd ų – poliniai pamatai (gylis nežinomas) arba armuota plokštė pastatų užstatymo plote Pastatų konstruktyvas – nešant struktūrinė dalis – projektuojama š medžio masyvo plokščių (HBE) ir k ijuoto medžio s jų (GLT) (WoodOn) Lauko sienos izol acija – medienos plaušo plokštė, sudaranti konstruktyvinį pagrindą fasado apdai os lentelių tvirtinimu Norint pasiekti A++ energinę klasę tarpe tarp plokščių dedamas papildomas termo izo iac jos sluoksnis (ventil uojamas fasadas) Pastatų patalpų interjerui eksponuojami HBE p okščių sienų r lubų mediniai paviršiai sute kia v eningą š ltą sprendimą

Panaudojamos WoodON struktūrinės sisitemos konstrukcijos yra tvarios ir ekologiškos, atitinka Lietuvos Vyriausybės „Žal ąjį kursą“ – organ nių (medienos) gaminių naudojimą statyboje

At s naujinantys energetinių išteklių šalt niai dvejopi elektros energijos tiekimas iš nutolusių saulės ar vėjo jėgainių šilumos gamybos šaltinia – geoterminia gręžin a ir sistema vand uo oras-vand uo pastatams šildyti ir vės nti Geoterm nio šildymo privaluma : maži š ldymo ir karšto vandens ruošimo eksplotacijos kašta , ekolog škas šildymo-vės nimo būdas, įrangos valdymas per Išmanųjį telefoną jokių degimo procesų; viešųjų erdvių želdynų laistymas projektuojamas renkamu nuo pastatų r kietų dangų ( šskyrus automobilių saugojimo aikšteles) l etaus vandeniu

STATINIŲ PAGRINDINIAI RODIKLIAI, ENERGETINĖ

KLASĖ

PAGRINDINIAI STATINIŲ RODIKLIAI

Sklypas Nr 2.1

1.1 Sklypo plotas

1.2. Sklypo užstatymo intensyvumas

1.3. Sklypo užstatymo tankumas

1 4 Privalomųjų želdynų kiekis

1 5 Automobil ų vietų skaičius

I.SKLYPAS

11665 ha

10 % (nev ršija TDP leidžiamo max)

15 % (nev ršija TDP leidžiamo max)

50 % (atitinka TDP)

32+4 vnt (atitinka TDP)

II.PASTATAI

2 1 Lankytojų patalpų ir uosto valdymo pastatas

1 Pastato paskirties rod kliai

2 Pastato bendras plotas

3 Pastato tūris

4 Aukštų skaič us

5 Pastato aukšt s

6 Energinio naudingumo klasė

2 2 Žvejų grandžių ir laivybos bazės pastatas

1 Pastato paskirties rod kliai

2 Pastato bendras plotas

3 Pastato tūris

4 Aukštų skaič us

5 Pastato aukšt s

6 Energinio naudingumo klasė

Esamos krantinės rekonstrukc ja Slipo įrengimas

Betoninių aikšte ių (akmens) rengimas

Medin ų terasų įrengimas

III STATINIAI

Infrastruktūros rengimas (pontonin a l eptai)

Medžio masyvo konstrukcijos

Sienų apda la - medžio dailylentės

Stogo danga - nendrės

6 darb

PLANUOJAMOS INVESTICIJOS

Planuojamos invest cijos prognozuojamos rem antis

palyginama siais ekonomin ais rod kliais 2024 10 Statybos, montav mo darbai

Statybos objektų, darbų r iš a d ų aprašymas

II Pagrindiniai objektai

Uosto teritorijos ir akvatorijos tvarkymas

Uosto vandernt ek s r kanalizac ja 0,4 Kv elektros tinklo įrengimas

Uosto technologinė įranga

Pastatas 2 1.

Pastatas 2 2.

Viso II:

III. Projektavimas ir inžinerinės paslaugos

Projektavimo darba 6%

Viso II-III:

Medžio masyvo konstrukcijos

Sienų apdaila - medžio dailylentės

Stogo danga - nendrės

6 darb

V. Rezer vas Užsakovo rezer vas 10%

Viso II-V:

ai, inventorius

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1 BUČAS Jurgis Kuršių nerijos nacional nis parkas Savastis 2001

2 BUČAS Jurgis Kuršių nerija - unikalus pretendentas pasaulio paveldo sąrašą Kultūros paminklai 1998

3 STRAKAUSKAITĖ, Nijolė Istorinis tyrimas STANTIEN&BECKER FIRMOS VEIKLA JUODKRANTĖJE (1862-1890) GINTARO ĮLANKOS ISTORINIO PAVELDO ASPEKTAI 2016

4 Kuršių ner jos tradicinė architektūra Studija Kęstutis Domereckas Margarita Ramanauskienė, Juozapas Algimantas Januševič us, G ntarė Baltrūnė, Rimas Adomaitis ISBN 978-9955-544-95-1

A SUMMARY OF THE PROJECT FOR AMBER BAY (GINTARO

ĮLANKA), JUODKRANTĖ,

NERINGA

Project objectives: To elaborate on the provis ons of the Neringa Municipality’s master plan, and through the detailed plan for the Amber Bay area, to shape the urban structure of the eastern part of Amber Bay taking into account the unique history of the s te – the vision for the sustainable development of the natural and cultural landscape of the first ind ustr a area on the Curonian Spit the amber ex traction colony

Project tasks: W thin the and plots des gnated by the detai ed plan for public, residential, commercial, recreationa , engineering infrastructure and ind vidua green spaces, the follow ng are to be designed

Integrated urban structures (complexes) that emphasize the distinctive and symbol c character of the area

A network of roads, pedestrian and bicycle paths boardwalks, viewing and rest platforms that protect and showcase the landscape s valuable features;

Port infrastructure with n the waters and along the shore of Amber Bay’s harbor

A structure enabling the demonstration of historical amber extraction technologies; Urban integrat on of the area through the creation of energy nodes courtyards that evenly concentrate activit es from different parts of the territory

Detailed architectural and planning solutions for the build ngs and structures of Amber Bay s harbor.

1. Existing conditions assessment phase

Important aspect s from the analysis of territorial protection status:

A territory included in the UNESCO World Heritage List. A retrospective description of the Out standing Universal Value of the Curonian Spit;

The Curonian Spit National Park Management Plan;

The protected site of the Juodkrantė amber ex traction colony (Heritage Register No 43957);

The protected site of the Amber Bay harbor (Heritage Reg ster No 44067);

The eastern part of the Amber Bay area in Juodkrantė, including the Curonian Lagoon and Amber Bay t self, borders the "Natura 2000" area.

Accord ng to the General Plan of Neringa Municipality and t s sub-area plan, the Amber Bay territory is assigned to a different ser vice center – A3 Amber Bay s also part of an ethnocultural heritage site

In the Management Plan of the Curonian Spit National Park, the plot s within the territory are des gnated with andscape management zones – Gep & Gre – and a recreational water management zone Vri A signif cant part of the planned development area l es within the historical reser ve of Amber Bay

2. Historical and Archaeological Research Aspect s

A h storical study was cond ucted: STANTIEN & BECKER COMPANY ACTIVITIES IN JUODKRANTĖ (1862–1899) ASPECTS OF THE HISTORICAL HERITAGE OF AMBER BAY by Assoc Prof Dr Nijolė Strakauskaitė The study concludes that the amber colony shaped an exceptionally arge ind ustrial site for it s time, forming a unique landscape character

Data from historica research (including h stor cal plans of the amber colony) allowed for the determination of p ot density and intensity ind cators

3 Aspect s of Urban Organization and Project’s Concept

The condition of exist ng buildings, structures, and green spaces within Amber Bay’s Juodkrantė area is described as a d spersed co lection of disjointed and uncoordinated unit s

Their management is uncoordinated, as these unit s belong to d fferent owners The project aims to create different ated urban clusters and integrate them through pedestrian and cycl ng paths, public spaces and newly planned water transport infrastructure

The analysis of cultural and environmental layers support s the identification of sustainable development aspect s for Amber Bay:

I Conso idate the interest s of al the plot s ’ users/leaseho ders;

II Integrate ed ucat onal, business, and admin strative ser v ces, and foster opportunities to attract project partners;

III Create a multifunct onal new center for Amber Bay–Juodkrantė attracting both vacationers and tourist s interested in the area s nature history, and culture

IV Develop a hierarchically integrated multifunctional structure w th defined "courtyardhubs" urban zones and green space buffers

4. Creation of Courtyard-Hubs

Three different concentrated development zones are planned:

1 Development w thin the former ind ustrial settlement – the amber ex traction colony area (Plot 7-1)

Located on the southern side of Amber Bay and within the bay it self This area wil include a v sitor center for the amber ex traction colony, a museum exhibition of amber ex traction an ed ucational center w th open workshops, administrative and auxiliary facilities, and other buildings related to the amber colony narrative, includ ng a dredger

2 Development in the nd ustrial settlement – amber ex traction colony area (P ot s 2-1, 2-2): Th s area and part of the bay w ll include bui dings for transport use supporting both a fishing and recreational harbor These structures will support harbor operations, encourage local fisheries, and host a fish market Harbor infrastructure such as yards slipways, quays, and pontoon piers (for harboring small boat s) will be constructed Green spaces will include recreational structures: a canopy for public event s and ed ucation activ ties rest areas, campfire sites ch ldren's play equ pment and a historical display of f shing net s

3 Development in an undeveloped area (Plot 8) This site will include scient fic-purpose buildings a lagoon research center with laboratories a conference hall for sc entist s and dormitory accommodations Sport s fields are also planned here. This area s out side the Amber Bay reser ve and protected heritage zones.

5. Traffic and Transport Planning – Vehicular, Water, and Pedestrian Flows

1. Access to plot s from Gintaro įlanka Street (except Plot 8) uses existing entry point s;

2 Parking facilities are calculated based on the projected numbers of staff and visitors

3 Pedestrian and cycl ng paths are designed in coordinat on with the Neringa Sustainable Mobility Plan a ming to protect and showcase the site's valuable features;

4 Water transport (Amber Bay harbor) will be developed to support traditional fishing ind ustries and ser ve as a recreational and sport s boating base

6. Planned Buildings for Amber Bay’s Fishing and Recreational Harbor

The architecture of the buildings and structures w ll reinterpret the traditional fishermen’s homesteads in a modern way – large hip roofs made of reed thatch will be comb ned with contemporary alum num/glass facades The buildings will be constructed from solid wood panels (HBE) and glued laminated timber beams (GLT) Exposed wooden surfaces of the HBE wall and ceil ng panels will create a unified and warm nterior design

Smart building management systems will be installed to contro energy consumpt on and ensure bu lding secur ty Heat ng and cooling will utilize a geothermal borehole system, which s suitable d ue to the site's proxim ty to water

CONCLUSIONS:

With the commencement of the design and construct on of the energy/activity hubs in Amber Bay, the foundation will be laid for the emergence of a new distinct center in Juodkrantė, offering a w de range of ser vices for both resident s and resort vis tors