VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS: Tatjana Acar, Augustas Balčius, Anastasija Bogomolnikova,

STRUCTUM KONKURSAS IŠMANUSIS MIESTAS VII Aiškinamasis raštas

ANYKŠČIŲ UOSTO MOZAIKA

Komanda:

Vadovai:

Augustas Balčius Anastasija Bogomolnikova Agnė Gataveckaitė Tatjana Acar Dalia Dijokienė Diana Poškienė Donaldas Trainauskas

Vilnius 2021

TURINYS 01 02 03

04

ĮVADAS Įvadas Tikslas Uždaviniai

04 04 05

LITERATŪROS APŽVALGA

06-07

ANALOGŲ STUDIJA Stavangerio kultūros centras Wingene centro planas Szentkút piligrimų centras Napakymppi – kiemas mokslui

MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ Teritorijos padėties mieste įvertinimas Teritorijos plano formavimosi periodai ir retrospektyvinė schema Gamtinė struktūra Parkai ir želdynai Susisiekimo infrastruktūra Pasiekiamumo schemos (5 minučių) Socialinės infrastruktūros objektų schema Ekonominės infrastruktūros objektų schema Rekreacijos ir turizmo infrastruktūra Teritorijos pastatų vertinimas Sklypai ir aukštingumas Dominuojantys morfotipai Transeptas Erdvių tipai Erdvių kokybinis išbaigtumas

Urbanistinių viešųjų erdvių tinklas Tūrinė-erdvinė kompozicija Išvadinė schema

35 36 37

URBANISTINĖ KONCEPCIJA Funkcinė kaitos schema Koncepcijos vystymosi etapai Koncepcinis 3D vaizdas Teritorijos pjūviai Koncepcinis brežinys

39 40 41 42-43 44 45

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI Piligrimystės centras Maitinimo ir laisvalaikio erdvė Senoji gaisrinė SPA centras

47 48-51 52-55 56-59 60-63

07

REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

65-73

08

SUMAŽINTAS PLANŠETAS

75-77

05

09 10-11 12-13 14-15 16-17

19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

06

01

ĮVADAS

/problematika /uždaviniai Anykščių senosios ligoninės teritoriją matome kaip ypatingai įdomioje situacijoje esantį darinį.

Tiek objekto aplinka, kurią sudaro Anykščių miesto saugoma istorinė dalis su dvibokšte bažnyčia, tiek pratekanti Šventosios upė su savo rekreacine infrastruktūra, kuria scenarijaus užuomazgas, kurį pratęsus ir išpildžius, teritorija taptų įvairias funkcijas atliekančiu centru, tarnaujančiu miesto gyventojams ir jo lankytojams. Nagrinėjamos teritorijos pastatų funkcinė ir istorinė įvairovė taip pat kuria įdomų pavidalą ir įvairias pritaikymo ir rekonstravimo galimybes, sufleruoja, kaip liūdno likimo teritoriją vėl įrišti į Anykščių gyvenimą, o tai atveria kelią ir kūrybiškumui.

1.

Atlikti Anykščių miesto analizę įvairiais reikšmingais sluoksniais; 2.

Išsiaiškinti miesto gerąsias savybes ir ko jam trūksta; 3.

Padarius išvadas, sukurti regeneruojamos teritorijos koncepciją, kuri naudinga miesto ateičiai ir jo gyventojams; 4.

Atlikti sprendinių detalizaciją.

/tikslas Teritorijoje yra Kultūros paveldo registre įrašytų istorinių pastatų, kurie įsimaišę į apleistą sovietmečio statybos palikimą. Būnant teritorijoje, kyla savotiškas žavesys ir jausmas, jog erdvė ir jos pastatai yra tarsi nedidelis, atskiras, kažkada gyvavęs savarankiškas miestelis, kuris šiandien kaip skaudulys įstatytas į žavų ir gyvuojantį Anykščių miestą ir prašosi atgaivinimo, prijungimo prie esamos Anykščių gyvybės. Taip pat siekiame atgaivinamai teritorijai pritaikyti išmanaus miesto savybes. Mūsų teritorijai trūksta buvimo įjungtai į miesto audinį. Jos palanki lokacija turi potencialą apjungti įvairaus charakterio aplinkinius rajonus ir suteikti jiems reikalingas paslaugas. Mūsų tikslas yra sukurti jaukų ir patrauklų multifunkcį centrą anykštėnams ir miesto lankytojams, kuris įprasmintų ir apjungtų turtingą miesto gamtinę struktūra ir urbanistinį bei architektūrinį palikimą.

04

05

02

LITERATŪROS APŽVALGA

/ «Life between buildings» Jan Gehl, 2011

/ «Essentials of Urban Design» Mark Sheppard, 2013 Marko Šeppardo «Essentials of Urban Design» yra viena pagrindinių knygų visiems pradedantiems išmanyti urbanistiką. Autorius paaiškina visas pagrindines sąvokas, suteikdamas knygai «enciklopedijos» formatą, o kiekviena praktinė dalis yra apibūdinta kartu su grafine medžiaga geresniam jos supratimui.

Toliau aprašysime kelias tezes iš knygos, kurios padėjo mums projektavimo metu.

Viename iš skyrių buvo kalbama apie dideles teritorijas ir susisiekimą jų viduje. Svarbiausia yra užtikrinti žmonių judėjimo komfortą ir pralaidumą, todėl verta projektavimo metu, jeigu tai įmanoma, skaidyti blokus ir kontroliuoti, kad kiekvienas pastatas turėtų tiesius įėjimus ir lengvintų žmonių mobilumą.

Insoliacija yra svarbus kiekvieno projekto aspektas, kadangi jis yra susijęs ne tik su higienos klausimais, bet ir su visuomenės komfortu. Saulės spinduliai būtinai turi būti kiekvienoje viešojoje erdvėje, nes saulėtos ir šiltos vietos yra patrauklios visuomenei. Teisinga pastato konfigūracija, mažas aukštingumas ir nedidelis tankumas padeda reguliuoti pakankamą šešėlių kiekį.

Viena iš įdomių minčių yra fasadų vizualinis suvokimas ir kraštovaizdis. Sėkmingas «žaidimas» gali padėti išvengti monotoniškumo, stimuliuoti jausmus ir kurti prisiminimus.

Jano Gelo knyga «Life between buildings» dedikuota viešosios miesto erdvės projektavimo svarbai, atsižvelgiant į pagrindinius žmonių norus. Ši knyga pilna konkrečių praktinių pavyzdžių, taip pat daug dėmesio skiriama žmogaus psichologijai ir sociologijai, netgi jo fiziologijai.

Pradžioje autorius paaiškina pagrindines sąvokas: «necessary activities», „«optional activities» ir «social activities». Kiekvienai sąvokai yra nustatoma gradacija, padedanti suprasti, kiek dažnai visuomenė gali praleisti laiko būdama ne savo namuose, bet už jos ribų - kitų žmonių aplinkoje, ir kaip visuomenė gali traukti ir kurti komfortą. Autorius parodo, kad gyvenimas tarp pastatų nėra vien tik pėsčiųjų eismas arba rekreacinė veikla. Ją sudaro didžiulis veiklos spektras, pradedant nuo bendravimo poreikio ir jo formos, baigiant tuo, kad bendravimas yra inspiracijos šaltinis.

/ «The Image of the City» Kevin Lynch, 1960 Autoriaus Kevino Linčo tikslas knygoje «The Image of the City» yra įrodyti, kad žmonės miestuose orientuojasi savo sukurtuose mentaliniuose žemėlapiuose. Jis sulygina tris JAV miestus, t. y. kaip juose gyventojai orientuojasi ir kuo šie miestai pagal tai skiriasi. Kūrinyje akcentuojamas miesto skaitomumas, identitetas (angl. legibility, imageability).

Lynčas siekia paaiškinti žmogaus gyvenamos ir miesto urbanistinės aplinkos ryšį, į tai žiūrint iš miesto planavimo pusės. Žmogus, keliaudamas per miestą, susidaro įspūdį apie skirtingus jo elementus ir tai lemia žmogaus pasirinkimus. Kad žmogaus kelionė būtų efektyvi, miesto elementai turi būti sujungti į sistemą.

06

07

03/ANALOGŲ STUDIJA

03

ANALOGŲ STUDIJA

/Stavangerio kultūros centras vieta: Stavangeris, Norvegija architektai: Karresenbrands metai: 2019

Istorinis Stavangerio rajonas šiuo projektu regeneruojamas į aktyvų kultūrinį ir kitų funkcijų centrą. Kuriamas jaunimo centras, meno galerijos, darbo patalpos, kurios įsipina į vešliai apželdintą aplinką ir istorinę miesto teritoriją.

Tarp saugomo miesto centro ir rytinio rajono įsikūręs kompleksas rengia vienas įdomiausių ir patraukliausių Stavangerio jaunimo kultūros ir meno iniciatyvų. Kompleksas pagrįstas įsitvirtinimu į miesto struktūra ir viešąsias erdves. Pasiūlymas aiškiai apibrėžia tvirtus ryšius su miestu ir įtikinamai prijungia save prie senamiesčio. Teritorijos centre esantis „žaliu stalu“ pavadintas gamtos ruožas taip pat yra vienas esminių projekto aspektų, kuris išlaiko tvarią ir kiekvienam malonią viešą erdvę. Žalias ruožas pabrėžia šalia naujų pastatų esančios aikštės svarbą. Jis suskaldytas į kelias dalis, tarp kurių vyksta formalios ir neformalios veiklos. Žaluma ir parko funkcija figūruoja kaip pagrindinė erdvės forma, kuri kinta besikeičiant ir metų laikams.

Komplekso pastatai lanksčiai išnaudoja šalia esančias erdves, patalpos naudojamos įvairioms ko-mercinėms funkcijoms, kurių kompozicinis centras yra jaunimo centro pastatas. Kiekvienas iš tri-jų naujų pastatų reaguoja į savo kontekstą ir iš visų pusių reaguoja į gatvę, tuo pačiu palengvin-dami pėsčiųjų susisiekimą per intymią vidinę erdvę su siaurais praėjimais. Trims mažesniesiems pastatams būdinga tai, kad jie pastatyti iš medžio - vietinės, tvarios medžiagos, su panoraminiais vaizdais į miestą. Šie projektavimo metu omenyje turėti aspektai galioja ir Anykščių teritorijai, kadangi susiduriama su panašia problematika.

10

11

03

ANALOGŲ STUDIJA /Wingene centro planas vieta: Wingene, Belgija architektai: Palmbout metai: 2016

Projekte vykdoma miesto rotušės regeneracija ir naujo laisvalaikio centro išvystymas, kuriamos viešosios erdvės. Koncentruojamasi ties miesto cento atkūrimu ir periferinių teritorijų laipsnišku prijungimu prie jo. Pagrindiniu teritorijos suvaldymo įrankiu ir naudojamos viešos erdvės. Jos jungia senas ir naujas struktūras, diktuoja tranzitinius kelius ir kontekstualiai susijungia su nauju užstatymu.

Kuriamos trys viešosios erdvės, kurios yra pagrindiniai akcentai. Jos skirtingo charakterio ir tarnauja skirtingos paskirties funkcijoms - bažnyčiai, prekybos centrui, rotušei ir gyvenamiesiems pastatams.

Iš šio pavyzdžio, detalizuojant Anykščių projektą, atskirų teritorijų projektavimui verta atkreipti dėmesį į viešos erdvės ir užstatymo santykio bei mastelio atitikimą, naujų struktūrų vientisą įt-raukimą į esamą situaciją, svarbių darinių išsaugojimą, jų reikšmingumo iškėlimą ir pritaikymą naujai paskirčiai.

12

13

03

ANALOGŲ STUDIJA

/Szentkút piligrimų centras vieta: Mátraverebély, Vengrija architektai: Tamas Nagy metai: 2015

Šis projektas pasirinktas analogu, kad apžvelgtume bažnyčios ir piligrimų centrų tipologines savybes, architektūrinę ir urbanistinę raišką bei įvairių religinės paskirties funkcijų sąjungos veiksmingumą.

Vengrų architekto Tamas‘o Nagy vienuolyno ir kultūros centro projektas apjungia skirtingais šimtmečiais pildytą ir didintą bažnyčios ir papildomų pastatų kompleksą. Tai XVIII amžiaus barokinis bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, kuris per daugelį metų vis pildytas ir naujintas su piligrimų ir lankytojų centrais iki kol 2015 metais buvo iš esmės pertvarkytas ir paverstas moderniu kompleksu, gerbiančiu vietos istorinę ir religinę vertę. Jame įrišti modernios architektūros principai ir funkcijos, kurios objektą pavertė patrauklesniu ir šiuolaikiškesniu.

2015 metais pastatytas šiaurinis pastatas ir registratūra atsižvelgia į teritorijos gamtinę ir reljefo situaciją. Šiaurinis pastatas įkištas į reljefą ir lankytojams matomas tik iš paradinės pusės, kurią sudaro pusiau uždaras medinis koridorius, o registratūros pastatas bus apaugintas augalija ir galiausiai beveik nematomas. Statybai naudotos paprastos ir visur randamos medžiagos, konstravime dalyvavo vietiniai gyventojai, o kompleksą stengtąsi pastatyti kuo paprasčiau ir padaryti prieinamą visiems šio krašto gyventojams.

14

15

03

ANALOGŲ STUDIJA

/Napakymppi – kiemas mokslui vieta: Tuusula, Suomija architektai: Schauman Nordgren Architects metai: 2018

Sename Tuusulos mieste kuriamas meno mokyklos projektas atsižvelgia ir į Anykščiams svarbius dalykus – senus raudonų plytų pastatus ir urbanizuotą aplinką, o projekto teritorija – miesto pėsčiųjų srautų širdyje, kurios aplinkoje yra daug visuomeninių ir kultūrinių pastatų.

Projektas siekė sukurti atviras ir visiems suvokiamas bei lengvai išnaudojamas erdves, tiek studentams ir dėstytojams, tiek kitiems lankytojams. Skirtingos auditorijos ir kabinetai kurti apjungtai, kad tarp jų vyktų judėjimas ir bendravimas, nes taip, anot autorių, vyksta mokslo pažanga ir pasiekiami geriausi rezultatai. Kompleksas yra atviras ir transformuojamas, kuriant erdves daug žvelgta į socialinius mokymosi erdvės poreikius. Įrengtos patalpos tinka įvairiausioms veikloms ir visiems miestelio gyventojams.

Mūsų Anykščių studijai šis projektas vaizduoja gerą kontekstualios ir jaukios architektūros pavyzdį. Sukurta artima, suvokiama ir neužgožianti stogų sistema, primenanti vietinius pastatus, fa-sadai taip pat sukurti svetingi. Pastate ypatingai akcentuojama jo paskirtis ir sąryšis tarp vidaus ir lauko, kas padeda spręsti komplekso funkcinę užduotį ir kaip jis veikia su aplinka.

16

17

04/MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ

19

04

MIESTO URBANISTINĖ ANALIZĖ /teritorijos padėties mieste įvertinimas

/teritorijos plano formavimosi periodai ir retrospektyvinė schema

04

Miestas įsikūręs rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. iki artimiausio didesnio miesto Panevėžio apie 1 val. kelio. Kiek trumpiau laiko užima nuvažiuoti iki Molėtų, Rokiškio.

Anykščiuose yra geležinkelis («Siaurukas») maršrutu Rubikiai - Anykščiai Panevėžys. Šiuo metu reguliarūs reisai nutraukti, tačiau galima iš Anykščių stoties pasivažinėti tik iš anksto užsakytomis kelionėmis.

20

21

04

/gamtinė struktūra

Miškai ir želdynai auga nesistemingai. Jų koncentracija yra miesto pakraščiuose, pramoniniuose rajonuose ir upės slėnyje šiaurėje ir pietuose.

Urbanizuotoje teritorijoje trūksta žalumos. Seniausia miesto dalis įsikūrusi Šventosios upės slėnyje.

22

/parkai ir želdynai

04

Anykščių parkų ir skverų infrastruktūra labai koncentruota centrinėje dalyje, prisiliejusi prie Šventosios upės. Šiaurinės ir pietinės miesto dalies gyventojai neturi daug išvystytų viešųjų erdvių. Palei upė, iš abiejų pusių, eina želdinių apsupti takai, kurie intensyviai naudojami: apjungia skirtingas miesto dalis ir veikia kaip gamtinė susisiekimo ir rekreacijos ašis. Skverai J. Biliūno ir A. Baranausko gatvėse formuoja žiedinį mazgą.

23

04

/susisiekimo infrastruktūra

/pasiekiamumo schema (5 minučių)

04

/švietimo ir visuomeninių įstaigos

/kavinės ir komercijos įstaigos

Iš schemų galime pastebėti, jog labiausiai išvystyti dviračių ir pėščiųjų takai yra miesto istorinėje dalyje. Taip pat takai vedantys į labiausiai pamėgtas lankytinas vietas. Projekto teritorijos lokacija yra labai patogioje vietoje, nes šalia jos praeina dviračių ir pėščiųjų takai. Taip pat pažvelgus į judėjimo schemą, galime pamatyti, jog intensyviausi judėjimo srautai yra miesto centrinėje dalyje, palei Šventosios upės ir šalia projektuojamos teritorijos.

Visuomeninės paskirties įstaigos - policijos komisariatas, kultūros namai, savivaldybė, bažnyčia ir kiti yra išsidėstę maždaug centrinėje miesto dalyje. Kiek sudėtingiau gali būti pasiekiama šiaurėje ir pietuose gyvenantiems žmonėms.

Dauguma švietimo įstaigų, kaip darželiai, išsidėstę miestelio istorinėje šiaurės dalyje. Keletas darželių yra ir tarp sodybinio užstatymo pastatų, kas labai patogu aplinkiniams gyventojams. Mokyklos įstaigos tiap pat patogiai pasiekiamos aplink gyvenantiems žmonėms. Tačiau gyventojams iš šiaurės ir pietų kelias nėra tinkamas patogiam ir greitam susisiekimui.

Komercinės įstaigos Anykščiuose išsidėsčiusios plačiu mastu ir aptarnauja didelę dalį pėsčiomis pasiekamų gyvenamųjų teritorijų. Prekybos centrai ir parduotuvės stovi gyvenamųjų rajonų prieigose, t.y. prie daugiabučių ir šalia sodybinio užstatymo kvartalų.

Kadangi Anykščių miestelis pritraukia daug žmonių savo lankytinomis vietomis, todėl čia taip pat gausu restoranų ir kavinukių. Jos išsidėsčiusios daugiau centrinėje miesto dalyje, rytuose ir pietvakariuose.

24

25

04

/socialinės infrastruktūros objektų schema

Nagrinėjamoje teritorijoje gausu socialinės infrastruktūros pastatų: pagrinde jie yra pačiame Anykščių centre, koncentruojasi palei pagrindinių miesto gatvių: J. Biliūno ir Vilniaus. Anykščių centre pastatų paskirtis nėra skirstoma į zonas, matoma, kad galima rasti įvairiausių būtiniausių objektų: pradedant nuo valstybinių įstaigų ir baigiant muziejais. Atokiau nuo miesto centro randasi kiti muziejai, gydymo ir sporto įstaigos, taip pat kai kurios mokyklos. Kadangi užstatymas yra mišrus (gausu vienbučių ir daugiabučių), visa reikalinga infrastruktūra yra pasiekiama.

26

/ekonominės infrastruktūros objektų schema

04

Nagrinėjamoje teritorijoje ekonominė infrastruktūra yra puikiai išvystyta Anykščių miesto centre (istorinėje dalyje), taip pat darbuotojų tankumas yra ddžiausias būtent arčiau istorinio centro. Miesto pietuose, kur dominuoja sodybinis užstatymas, maisto parduotuvės atsiranda lokaliai, o šiaurėje, kur dominuoja daugiausiai pramoninis užstatymas, jų nėra.

Sprendžiant iš ekonominės infratruktūros objektų, akivaizdu, kad didžiausią dalį darbo vietų sudaro komercija ir pramonė, kadangi miestas turi ner dvi tokias lokacijas: «Anykščių vynas», kuris yra pačiame centre ir «Anykščių kvarcas», kuris yra kiek atokiau.

27

04

/rekreacijos ir turizmo infrastruktūra

Daugiausiai lankomų ir populiarų vietų galima aptikti Anykščių senamiesčio ribose, tačiau pramoginiai ir rekreaciniai objektai labiau įsikūrę aplink centrinę dalį.

Po medžių lajų atidarymo padidėjo tristų srautai ir į kitus objektus: muziejus, bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelę ir kt. Turizmo sektoriaus kuriamo potencialo svarbą rajono vystymuisi įrodo čia aktyviau besikūriančios naujos maitinimo įmonės.

Anykščiai vis labiau tampa žmonių rekomenduojama vieta, nes čia vis labiau vystomi rekreaciniai, kultūros ir traukos objektai.

28

/teritorijos pastatų vertinimas

04

1/Ūkinis pastatas Mūrinis, stačiakampio plano pastatas su mansarda. Gerai išsilaikęs, gali būti konvertuotas į gyvenamąsias patalpas.

2/Medinis ligoninės pastatas Buvęs ligoninės skyrius, apdailintais fasadais. Įrašytas KPD reigstre. Kontrastuoja su aplinkiniais mūriniais pastatais, Šventosios upės pakrantės akcentas.

3/Senoji Anykšių ligoninė Tarpukariu buvusi klebonija, po karo išdidinta ir paversta į ligoninę. Apleista, gadina miesto cenrto įvaizdį. Turi potencialo tapti multifunkciu religiniu ir visuomeniniu centru.

4/Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia Pastatyta 1899–1909 m., neogotikinė, aukščiausia dvibokštė bažnyčia Lietuvoje (79 m).

1/Senoji Anykščių gaisrinė Baigta statyti 1960 metais, mūrinė, su bokštu. Vizualiai dominuoja Vilniaus gatvėje, gali tapti teritorijos simboliu ir funkine dominante.

2/Apleista pieninės dalis Buvusio pieninės komplekso dalis, mūrinis 3 aukštų pastatas. Dėl vietos socialinių problemų, gali tapti prieglobsčiu nepasiturintiems.

1,2 ir 4/Mediniai pastatai XX a. pirmos pusės stačiakampio plano pastatai su mansardomis. Gyvenamieji ir komerciniai, Nr. 1 įrašytas į KPD registrą. Renovuoti ir spalvingi, kuria jaukią atmosferą.

3/Parapijos namai XX a. mūrinis namas. Formuoja erdvę ir įvažiavimą į perkuriamą teritoriją.

5/Prekybos centras Prekybinis traukos centras, vakarinės teritorijos plėtra gali įrišti šį centrą į perkuriamą erdvę.

29

04

/sklypai ir aukštingumas

Buvusios sodybinio užstatymo teritorijoje stovinčio ligoninės komplekso slkypas nepaiso Kurklių gatvės ir sujungia du kvartalus į vieną. vyrauja mišrus užstatymas. miesto sklypų struktūra dar nuo XIX amžiaus darėsi vis mažiau sisteminga dėl įvairiaus dydžio pastatų atsiradimo. Teritorijos aukštingumas - tipinis mažo Lietuvos miesto mažaaukštė 2-3 aukštų statybą ir dominuojanti aukšta bažnyčia.

30

/dominuojantys morfotipai

04

Centrinėje miesto dalyje, aplink miesto aikštę, susiformavo perimetrinis užstatymas. Dėl dažnų gaisrų buvo perstatytas, todėl prie pat centro (iš rytų) atsiranda laisvo planavimo kvartalai. Nagrinėjamas sklypas yra atokiau centro, jį supa sodybinis užstatymas.

31

04

/transeptas

/erdvių tipai

Pasirinktas sklypas yra prie centrinės meisto dalies (aikštės). Jis ribojasi su sodybiniais kvartalais, kurie lydi link miesto pakraščio.

Pjūvyje matomas pasirinktos miesto atkarpos aukštingumas. Sklypas yra dinaminėje zonoje, staigus perkritimas po aikštės ir aukštos bažnyčios. Jis gali būti vertinamas kaip paskutinis centrinės dalies formantas.

32

04

Centrinėje miesto dalyje erdvės suformuotos aplinkiniu pastatu, vyrauja kietos dangos. Upės link erdvės įgyja organiškesnės formas, atkartojančias upės vingį.

33

04

/erdvių kokybinis išbaigtumas

Upės ir pagrindinės gatvės (J.Biliūno g.) sankirtoje formuojasi centras, kurį kerta erdvinės jungtys.

34

/urbanistinių viešųjų erdvių tinklas

04

Schemoje matoma erdvių hierarchija. J.Biliūno g., svarbiausią miesto arteriją, supa pagrindinės erdvės. Tuo tarpu šalutinės erdvės, turinčios mažiau funkcinių akcentų, išdėstytos atokiau. Tačiau, yra matomos jungtys, kertančios centrinę kvartalų masę.

35

04

/tūrinė-erdvinė kompozicija

Susikertančios gamtinė ir urbanistinė ašys formuoja miesto kompozicinį stuburą. Iš šiaurinės miesto pusės atsiveria panoramos, kuriose matomi kompoziciniai miesto elementai. Kompozicinė schema patvirtina radialinę miesto struktūrą.

36

/išvadinė schema

04

Analizuojant Anykščių miestą, į brėžinį suvesti svarbiausi miesto komponentai gamtinės ašys, vertingos urbanistinės erdvės, esamos žalios ir viešosios erdvės, kurios bus naudojamos būsimam koncepcijos planui.

Išsiaiškinta, kad miestas susiformavo dviejų ašių susikirtime: gamtinės ir urbanistinės. Mieste pakankamai gerai išvystyta rekreacinė infrastruktūra įvairaus amžiaus žmonėms. Visas miesto gyvenimas koncentruojasi istorinėje zonoje, kuri susiformavo dar VI amžiuje. Dėl dažnų gaisrų praeityje galima pastebėti gana mišrų užstatymą, tačiau gatvių struktūra dar ir dabar nėra pakitusi.

37

05/URBANISTINĖ KONCEPCIJA

39

05

• • •

URBANISTINĖ KONCEPCIJA /funkcinė kaitos schema

05

/koncepcijos vystymosi etapai

Teritorijos urbanistinėje struktūroje, sovietmečiu susiformavęs Anykščių pieninės kompleksas buvo smulkiai suskaidomas ir būdingas Anykščių užstatymui.

Vėliau 2008 m. apleistas pieninės kompleksas nugriautas ir pastatytas masyvus prekybos centras. Iš pieninės komplekso išliko tik vienas mūrinis pieninės pastatas iš Vilniaus gatvės pusės.

Atsižvelgdami į teritorijos užstatymo raidą, naujos struktūros reaguoja buvusiojo raidą ir formą.

Atsižvelgiant į urbanistinę analizę, koncepcijoje išsigrynina minėtos ašys (gamtinė ir urbanistinė). Jos skaido sklypą į dvi dalis. Taip pat, atsižvelgiant į reljefo ypatumus, pastebima įduba, formuojanti savotišką uostą, įlanką. Toks darinys gali būti užpiltas vandens (atkuriant Šaltupio atkarpą), arba būti savotišku simboliu - viešąja erdve, skatinančia ‘užsukti link upės arba eiti pėsčiųjų taku. Tokiu būdu formuojama pusiau atvira vidinė erdvė, apsupta gana intensyvaus užstatymo su savo funkcija - piligrimų ir SPA centru. Toliau, link miesto, užstatymas įgauna komercinį pobūdį.

Sklypas suskaidomas į kelis smulkesnius kvartalus. Atsiranda glotnesnis ryšis su miesto dalimis. Suskaidymas į kvartalus parodo ir planiškumo galimybes.

Paskutinėje schemoje parodyta teritorijų hierarchija pagal reljefo perkritimą, kuri turi ryšį su teritorijos planiškumu.

40

41

05

/koncepcinis 3D vaizdas

Koncepcija Anykščių miestui susiformuoja iš uosto idėjos – gamtinė įtaka, įsiliejanti nuo Šventosios upės, formuoja įlają, aplink kurią formuojasi nauji urbanistiniai ir architektūriniai dariniai. Kurklių gatvės pratęsimą formuojanti platforma yra urbanistinis barjeras, formuojantis uostą ir pažymintis ribą tarp gamtinės ir urbanistinės teritorijos dalies. Urbanistinė dalis formuoja naujas jungtis su esamomis Anykščių gatvėmis ir kvartalais, naujas funkcijas ir daugiafunkcius traukos centrus. Teritorijos lokacija ir naujas užstatymas kuria Anykščių senojo miesto vartus – senamiesčio pocentrį, kuris užpildo reikšmingą miesto dalį.

42

43

05

/teritorijos pjūviai

05

/koncepcinis brežinys

Pasirinkto sklypo aukštingumas, kuris ypatingai matomas pjūvyje A, yra buferinėje zonoje tarp Anykščių miesto centro su jo svarbiausia dominante (bažnyčia) ir sodybinio užstatymo, kur aukštų kiekis neviršija dviejų. Projektuojama teritorija buvo maksimaliai integruota į aplinkinį kontekstą, atkartojant šalia esančias formas, tęsiant tūrinę-erdvinę teritorijos kompoziciją.

44

45

06/ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI

47

06

48

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI /piligrimystės centras

49

06

/piligrimystės centras

/piligrimystės centras

06

Siūlomas Piligrimystės centras yra kuriamas iš esamos apleistos ligoninės. Dalis pastato (antras aukštas) yra griaunama. Vietoj jos uždedamas vienšlaitis apželdintas stogas, kuris pratęsia esamą reljefo perkritimą. Tokiu būdu sukuriama nauja erdvė virš dabartinės ‘‘uosto’’ erdvės, iš kurios atsiveria vaizdas į pakrantę, atsiranda vizualinis ryšis su apžvalgos aikštelę kitapus Šventosios upės. Vidinis pastato išplanavimas lieka koridorinis, tačiau jis yra atveriamas tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės. Fasadinė siena pilnai įstiklinama, atsiranda medinė kolonada. Toks sprendinys skatina lankomumą, kviečia užeiti, atveria savo vidinę dalį į ‘‘uosto’’ pusę. Sukuriamas naujas praėjimas iš ‘‘uosto’’ į bažnyčią, kertantis vidinę piligrimų erdvę, privatesnę, bet vis dar viešą.

50

51

06

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI /maitinimo ir laisvalaikio erdvė

Urbanistiniai sprendiniai grindžiami atkuriamos Šaltupio upės įsiliejimu į naują, kontekstualų kompleksą, į kurį upė atneša gamtą ir viešąsias erdves, apjungia projektuojamas teritorijas ir veikia kaip kelrodė per naujas urbanistines struktūras. Projektuojama platforma sujungia nutrūkusias Kurklių gatvės jungtis ir formuoja naujo restoranų ir kavinių komplekso užstatymo liniją.

Spalviniai ir medžiaginiai motyvai semiami iš aplinkinės architektūros – Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčios ir šalia esančių mansardinių namų. Jų medžiagiškumas perkeliamas į naują kompleksą – grįstos dangos bei stogai pritaikomi prie bažnyčiai būdingų raudonų plytų, o mediniai fasadai atliepia mažaaukščius namus, jų spalvinę įvairovę. Naujų pastatų tūriai taip pat prisitaiko prie autentiškų aplinkinių pastatų.

52

53

06

54

/maitinimo ir laisvalaikio erdvė

/maitinimo ir laisvalaikio erdvė

06

55

06

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI /senoji gaisrinė

Rekonstruojama senoji gaisrinė į šiuolaikinio meno muziejų, kurioje būtų eksponuojami įvairūs meno darbai: paveikslai, skulptūros, instaliacijos. Dauguma erdvių yra transformuojamos, taip siekiama jas pritaikyti kuo įvairesnei veiklai. Taip pat iš išlikusios senosios gaisrinės bokšto, siūloma ją panaudoti apžvalgos bokštui. Kadangi bokšto laiptinės erdvė yra siaura, kurioje netelpa neįgaliųjų liftas, siūloma suprojektuoti šachtą aplink laiptus, kurioje veidrodžių pagalba neįgalusis galėtų pamatyti Anykščių panoramą vos iš antrojo aukšto.

56

57

06

58

/senoji gaisrinė

/senoji gaisrinė

06

59

06

60

ARCHITEKTŪRINIAI SPRENDINIAI /SPA centras

61

06

/SPA centras

/SPA centras

06

Šio SPA centro architektūrinė idėja – tai objekto reakcija į aplinkinį kontekstą ir du skirtungus miesto veidus. Objektas buvo suformuotas dviejų ašių dėka: urbanistine (geltona spalva) ir gamtinė (mėlyna spalva). Jis, būdamas dviejų miesto dalių pakraštyje, sujungia su skirtingus laikmečius. Pirmas, dalinai požeminis aukštas, atitinka šiuolaikinio miesto vaizdą, tuo labiau jį veikia Šaltupio upelio laisvas ir lenktas siluetas. Čia dominuoja daugiau asketiškas ir modernus betonas. Antras aukštas yra sodybinio autentiško užstatymo, tarsi senų Anykščių tradicijų, pratęsimas. Šio aukšto pagrindinė medžiaga – medinės dailylentės, kurios atkreipia dėmesį į miesto praeitį, kada pastatai buvo statomi pagrinde iš medienos iki pat XX amžiaus pradžios.

62

63

07/REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMINIAI

65

WICSTYLE durys Pamatų ir gelžbetoninių konstrukcijų remontas

Hidroizoliacija Grindinio trinkelės WICTEC 50A vitrinos

Apželdintas stogas

66

67

Hidorizoliacija

WICTEC 50A vitrinos

WICSTYLE durys Stogo čerpės

Betoninių gerbuvio elementų impregnantai

Grindinio trinkelės

Mūro blokas

68

69

Viešų erdvių kėdės Stogo langai

70

Pamatų ir gelžbetoninių konstrukcijų remontas

WICLINE 75 TOP langai

Grindinio trinkelės Mūro blokas

71

WICLINE 75 MAX langai Stogo langai

Baseinų hidroizoliacija Stogo danga

Hidroizoliacija

Mūro blokas Stalas 523

72

73

08/SUMAŽINTAS PLANŠETAS

75

77