Klaipėdos miesto savivaldybė
Žiemos uosto transformacija
Duomenimis grįsta urbanistinė transformacija
TURINYS
Santrauka/Summary Įvadas
Esamos situacijos analizė
Geografinė padėtis Uosto istorinė raida Ryšiai su aplinka Gamta
Šilumos rizikos indeksas Užstatymas Paslaugos Pasiekiamumas Teritorijų planavimo dokumentai
SWOT
Stiprybės
Silpnybės
Galimybės
Grėsmės
Urbanistinis planavimas
Koncepcija 1 Scenarijus 2 Scenarijus 3 Scenarijus
Detalizavimas
Vizualizacijos Partnerių produktai Išvados
Planšetas
Santrauka Summary
Šiame darbe analizuojama Klaipėdos
Žiemos uosto teritorija bei nagrinėjamos jos urbanistinės transformacijos galimybės, pasitelkiant ArcGIS technologijas miesto planavimo procese.
Projekto metu identifikuojamos pagrindinės teritorijos problemos, vertinamas jos potencialas miesto struktūroje bei kuriami vystymo scenarijai, leidžiantys modeliuoti skirtingas urbanistinės plėtros kryptis.
Darbo tikslas – pasiūlyti duomenimis grįstą teritorijos vystymo strategiją, integruojančią urbanistinę analizę, scenarijų modeliavimą ir vizualizaciją.
This project analyzes the Winter Port area of Klaipėda and explores its urban transformation potential through the application of ArcGIS technologies in the urban planning process.
The study identifies the key challenges of the territory, evaluates its role and potential within the urban structure, and develops multiple development scenarios that allow the simulation of different urban growth strategies.
The aim of the project is to propose a data-driven development strategy for the area, integrating urban analysis, scenario modeling, and visualization.
Šiuolaikiniame miesto planavime vis didesnę reikšmę įgauna duomenimis grįsti sprendimai ir skaitmeninių technologijų taikymas, leidžiantis efektyviau vertinti teritorijų potencialą bei modeliuoti jų vystymo scenarijus. Ypač aktualios tampa konversijos teritorijos – buvusios pramoninės ar uostinės zonos, kurios praranda savo pirminę funkciją ir įgauna naujas vystymo galimybes miesto struktūroje.
Klaipėdos Žiemos uosto teritorija yra viena iš tokių vietų. Nepaisant strategiškai svarbios padėties miesto centre ir tiesioginio ryšio su vandeniu, ši teritorija išlieka fragmentuota, menkai integruota į miesto audinį bei ribotai prieinama visuomenei. Dėl šių priežasčių teritorija neišnaudoja savo potencialo tapti aktyvia miesto viešąja erdve ir urbanistinės plėtros ašimi.
Šiame kontekste Žiemos uosto teritorija tampa aktualiu tyrimo objektu, leidžiančiu nagrinėti skirtingas urbanistinės transformacijos kryptis bei jų poveikį miesto struktūrai. Darbe siekiama įvertinti galimus teritorijos vystymo scenarijus ir jų potencialą kuriant gyvybingą, integruotą miesto dalį.
Esamos situacijos analizė
Geografinė padėtis
Klaipėdos miestas įsikūręs vakarinėje Lietuvos dalyje, Baltijos jūros pakrantėje, tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono transporto koridorių.
Miestas yra vienintelis Lietuvos jūrų uostas bei vienas didžiausių ir svarbiausių neužšąlančių uostų Baltijos šalyse, atliekantis reikšmingą vaidmenį šalies ekonomikoje, logistikoje ir tarptautinėje prekyboje.
Analizuojama Žiemos uosto teritorija yra centrinėje Klaipėdos miesto dalyje ir administraciškai priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijai. Istoriškai ši teritorija formavosi kaip svarbi uosto infrastruktūros dalis.
Baltijos
jūra
Kuršių nerija
Vanduo
Uostas
Nagrinėjama teritorija
Pastatai
Žalios erdvės
Istorinė raida
Klaipėdos uosto atsiradimas siekia viduramžius – miesto pradžia laikoma XIII a., kai prie Danės upės žiočių buvo įkurta pilis ir pradėjo formuotis prekybinė gyvenvietė, susijusi su jūrine prekyba. Dėl palankios geografinės padėties uostas ilgainiui tapo svarbiu prekybos tašku, nors ilgą laiką konkuravo su kitais Baltijos regiono uostais ir tik vėlesniais laikotarpiais įgijo didesnę reikšmę. XIX–XX a. uostas buvo nuosekliai modernizuojamas – įrengiami molai, krantinės, vystoma infrastruktūra, leidusi aptarnauti augančius krovinių srautus. Po Pirmojo pasaulinio karo ir ypač XX a. laikotarpiu uostas tapo svarbia ekonomine grandimi, aptarnaujančia didžiąją dalį Lietuvos importo ir eksporto, o sovietmečiu buvo dar labiau išplėstas, paverčiant jį stambiu pramoniniu ir logistikos centru. Ši istorinė raida nulėmė dabartinį uosto pobūdį – kaip strategiškai svarbios, tačiau nuo miesto urbanistinės struktūros iš dalies atsiskyrusios teritorijos.
Žiemos uostas Klaipėdoje susiformavo XIX a. kaip specializuota uosto dalis, skirta užtikrinti laivybą sudėtingomis žiemos sąlygomis . Teritorija glaudžiai susijusi su intensyvia medienos prekyba. Tuo laikotarpiu Klaipėda buvo vienas svarbiausių medienos eksporto centrų Baltijos regione, o per uostą buvo gabenami dideli kiekiai medienos iš Nemuno baseino. Vėliau, mažėjant medienos eksporto reikšmei ir keičiantis uosto funkcijoms, teritorija buvo pritaikyta kitoms pramoninėms ir sandėliavimo veikloms, išlaikydama savo kaip funkciškai uždaros uosto zonos pobūdį.
XII-XVIII
Mažas uostas prie Danės
XIX
Uosto plėtra į marias
Susiformavo žiemos uostas
XX
Uosto plėtra į pietus
Logistikos centras
Vanduo
Uostas
Miesto gynybiniai įtvirtinimai
Gatvės
Kuršių nerija
Klaipėdos žiemos uosto teritorija pasižymi strategiškai palankia padėtimi miesto ir regiono transporto sistemoje. Teritorija yra pasiekiama per pagrindinius miesto transporto koridorius, kurie jungiasi su magistraliniais keliais, vedančiais į kitus Lietuvos miestus. Klaipėdos mieste susisiekimas organizuojamas išilgine (šiaurės–pietų) struktūra, kuri remiasi keliomis pagrindinėmis arterijomis palei Kuršių marias, todėl judėjimas yra aiškus ir efektyvus.
Nors geležinkelio infrastruktūra teritorijos prieigose egzistuoja, jos naudojimas dažniausiai orientuotas į pramonines ir logistines funkcijas, todėl urbanistiniu požiūriu ji gali veikti kaip fizinė barjera tarp miesto ir vandens.
Viešojo transporto prieinamumą užtikrina netoliese esančios autobusų stotelės, leidžiančios pasiekti teritoriją iš skirtingų miesto rajonų.
Yra planuojamas dviračių takas palei uosto teritoriją, kuris ateityje stiprins teritorijos pasiekiamumą nemotoriniu transportu bei gerins ryšį su miesto viešosiomis erdvėmis ir rekreacinėmis zonomis. Vienas svarbiausių teritorijos ryšių aspektų – artima prieiga prie Senosios perkėlos, kuri užtikrina tiesioginį susisiekimą su Kuršių nerija (Smiltyne).Šis ryšys yra ne tik funkcinis, bet ir rekreacinis – jis stiprina teritorijos potencialą kaip vartus į Kuršių neriją ir turizmo srautų mazgą.
jūra
Baltijos
Vanduo
Keliai
Geležinkeliai
Nagrinėjama teritorija
Žalios erdvės
Stotelės
Esami dviračių takai
Planuojami dviračių takai Kuršių nerija
Gamta
Klaipėdos miestas įsikūręs tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, o per jį teka Danės upė, kuri tampa svarbia vidine gamtine ašimi. Šie vandens elementai kuria aiškią linijinę miesto struktūrą bei stipriai veikia urbanistinę raidą. Didelę miesto dalį sudaro žaliosios teritorijos, miškai, parkai ir rekreacinės zonos. Šiaurinėje ir rytinėje miesto dalyse dominuoja stambūs želdynų masyvai (pvz., Girulių miškai), kurie sudaro miesto „žaliąjį karkasą“. Tuo tarpu centrinėje dalyje žaliosios erdvės yra fragmentuotos, tačiau integruotos į urbanistinę struktūrą kaip parkai, skverai ir krantinės. Svarbus gamtinės struktūros elementas yra vandens ir želdynų sąveika – žalieji plotai dažnai vystosi palei vandens telkinius, formuodami rekreacinius koridorius. Tačiau uosto teritorija, užimanti reikšmingą pakrantės dalį, veikia kaip barjeras, ribojantis tiesioginį miesto ir vandens kontaktą.
Žiemos uosto teritorija patenka į pereinamą zoną tarp intensyviai urbanizuoto centro ir stambesnių gamtinių struktūrų. Trūksta vientisos žaliosios jungties, kuri sujungtų miesto centrą, krantines ir rekreacines zonas.
Žiemos uosto teritorija turi strateginę padėtį šioje struktūroje ir potencialą tapti jungiamąja grandimi tarp miesto centro viešųjų erdvių ir vandens pakrantės, tačiau šiuo metu šis potencialas nėra pilnai išnaudotas dėl fizinių ir funkcinių barjerų.
M: 1:20 000
Baltijos jūra
Šilumos rizikos indeksas
Atliekant Žiemos uosto teritorijos analizę buvo įvertintas šilumos rizikos indeksas, siekiant nustatyti galimą miesto šilumos salos efekto susidarymą. Nors teritorijoje vyrauja kietos dangos, tokios kaip betonas ir asfaltas, o želdynų kiekis yra labai ribotas, analizė parodė, kad ryškus šilumos salos efektas čia nesiformuoja. Tai lemia stiprus Kuršių marių poveikis – vandens telkinys veikia kaip natūralus terminis reguliatorius, mažinantis temperatūrų svyravimus ir formuojantis vėsesnį mikroklimatą pakrantės zonoje. Dėl šios priežasties teritorijoje fiksuojamas vidutinis arba net žemesnis šilumos rizikos lygis, lyginant su tankiai urbanizuotomis miesto dalimis. Vis dėlto, nepaisant palankių klimato sąlygų, teritorijoje jaučiamas žemas mikroklimatinis komfortas dėl želdynų ir pavėsio trūkumo, todėl ši erdvė nėra patraukli ilgesniam buvimui. Tai rodo, kad pagrindinė problema nėra ekstremali šiluma, o nepakankama aplinkos kokybė žmogaus masteliu.
Užstatymas
Centrinė Klaipėdos miesto dalis, kuriai priklauso Žiemos uosto teritorija, pasižymi gana aiškia funkcine struktūra, kurioje dominuoja gyvenamosios paskirties užstatymas, ypač daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Ši teritorija pasižymi gana tankiu ir urbanizuotu užstatymu, tačiau kartu išlaiko funkcijų įvairovę.
Skirtingai nei aplinkinė miesto centro dalis, pati Žiemos uosto teritorija pasižymi visiškai kitokiu užstatymo pobūdžiu. Čia vyrauja: pramoninės ir sandėliavimo paskirties pastatai uosto infrastruktūra (kranai, techniniai statiniai, aikštelės) logistikos ir transporto objektai Užstatymas yra: stambaus mastelio funkciškai orientuotas į uosto veiklą mažai pritaikytas viešajam naudojimui Urbanistine prasme ši teritorija veikia kaip monofunkcinė zona, kuri neturi aktyvaus ryšio su miesto gyvenimu.
M: 1:20 000
Baltijos jūra
Kuršių nerija
jūra
Baltijos
Klaipėdos mieste paslaugos yra aiškiai koncentruotos centrinėje dalyje, kur susitelkia pagrindinės komercinės, viešosios ir rekreacinės funkcijos. Ši teritorija veikia kaip pagrindinis miesto traukos centras tiek gyventojams, tiek turistams.
Nors Klaipėdos centrinė dalis yra įsikūrusi prie vandens (Kuršių marių ir Danės upės), čia nėra paplūdimių ar pilnaverčių rekreacinių pakrančių, pritaikytų aktyviam poilsiui. Paplūdimiai yra nutolę – Smiltynėje ir Baltijos jūros pakrantėje
Žiemos uosto teritorijoje paslaugų praktiškai nėra, teritorija yra orientuota į uosto ir pramonines funkcijas, taip pat nėra viešųjų erdvių ar komercinės veiklos. Aplink teritoriją (ypač centro kryptimi) susitelkę dideli kiekiai maitinimo įstaigų, prekybos vietų, turizmo paslaugų, viešųjų traukos objektų.
Tai rodo, kad teritorija yra šalia itin aktyvios miesto dalies, tačiau pati neįsitraukia į šią sistemą.
Paslaugos 500m spinduliu nuo nagrinėjamos teritorijos
Aukštasis mokslas Vidurinis ugdymas Pradinis ugdymas Ikimokyklinis ugdymas Kultūra Parduotuvės Sportas Sveikata
Tankus Paplūdimiai M: 1:20 000
Vietos vienetai
Pasiekiamumas
Žiemos uosto teritorija pasižymi geru pasiekiamumu miesto mastu. Ji yra lengvai pasiekiama pėsčiomis – per maždaug 10 minučių galima nueiti tiek nuo Teatro aikštės, tiek nuo Mažvydo alėjos, kurios yra pagrindiniai miesto traukos centrai. Teritorijos pasiekiamumą taip pat gerina netoliese esančios viešojo transporto stotelės, užtikrinančios patogų susisiekimą su kitomis miesto dalimis, o planuojama dviračių infrastruktūros plėtra dar labiau sustiprins ryšius su miesto rekreacine sistema. Teritorija yra patogiai pasiekiama ne tik miesto gyventojams, bet ir lankytojams, ypač atvykstantiems per Senąją perkėlą iš Kuršių nerijos, kas išryškina jos strategiškai patrauklią padėtį.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad esamas pasiekiamumas yra labiau teorinis nei realus – teritorija šiuo metu yra privatizuota, aptverta ir neprieinama visuomenei, todėl nėra pilnai integruota į miesto viešųjų erdvių sistemą. Be to, trūksta nenutrūkstamo pėsčiųjų ryšio palei Kuršių marias, kas riboja galimybę formuoti patrauklias rekreacines jungtis tarp miesto centro ir pakrantės. Dėl šių priežasčių, nepaisant geros geografinės padėties, teritorijos faktinis pasiekiamumas ir naudojimas išlieka ribotas.
M: 1:20 000
Vanduo
Uostas
Tvora
10 min pasiekiamumas pėsčiomis (nuo Teatro a., Mažvydo al.)
Nagrinėjama teritorija
Baltijos jūra
Teritorijų planavimo dokumentai
Esamoje situacijoje teritorijos funkcinę struktūrą apibrėžia skirtingos bendrojo plano zonos – dalis teritorijos patenka į K zoną, skirtą komercinei ir paslaugų veiklai, o kita dalis priskiriama I1 zonai, numatančiai pramonės ir sandėliavimo funkcijas. K zona sudaro prielaidas aktyviam miesto gyvenimui, leidžia kurtis prekybos, paslaugų, administracinėms bei kitoms visuomeninėms funkcijoms, tuo tarpu I1 zona išlaiko labiau specializuotą, su uosto veikla susijusį naudojimą. Toks skirtingų funkcinių zonų persidengimas lemia kontrastingą teritorijos pobūdį – šalia potencialiai gyvybingų komercinių erdvių išlieka uždara, pramoninė struktūra, kuri šiuo metu riboja pilnavertę teritorijos integraciją į miesto centrinę dalį.
Teritorijų planavimo dokumentai
Bendrasis planas nagrinėjamą teritoriją priskiria pagrindinei miesto centro zonai, kurioje numatomas intensyvus ir mišrus užstatymas. Tai reiškia, kad čia gali būti derinamos gyvenamosios, komercinės, paslaugų ir visuomeninės funkcijos, formuojant gyvybingą ir daugiafunkcę urbanistinę aplinką. Toks reglamentavimas suteikia galimybę lanksčiai vertinti teritorijos vystymo scenarijus ir pritaikyti ją kintantiems miesto poreikiams. Nors šiuo metu dalis teritorijos vis dar išlaiko pramoninį pobūdį, bendrojo plano sprendiniai sudaro prielaidas jos integracijai į centrinę miesto struktūrą bei leidžia svarstyti platesnes urbanistinės transformacijos galimybes.
Baltijos jūra
Kuršių nerija
Stiprybės Strengths
Žiemos uosto teritorijos stiprybės pirmiausia siejasi su jos strategiškai itin patrauklia padėtimi miesto struktūroje. Teritorija yra arti Klaipėdos centro ir senamiesčio, lengvai pasiekiama tiek pėsčiomis, tiek viešuoju transportu, o artumas Senajai perkėlai sustiprina ryšius su Kuršių nerija. Tiesioginė prieiga prie vandens ir Kuršių marių suteikia teritorijai išskirtinę kraštovaizdinę vertę bei stiprų jūrinį identitetą. Be to, ryšys su uosto infrastruktūra išlaiko teritorijos autentiškumą ir istorinę reikšmę, susijusią su Klaipėdos kaip uostamiesčio raida.
Stiprybės
Strateginė vieta mieste –arti centro ir senamiesčio Tiesioginė prieiga prie vandens (Kuršių marios) Istorinis ir jūrinis identitetas Ryšys su uosto infrastruktūra Artumas Senajai perkėlai (srautai iš Kuršių nerijos)
Weaknesses Silpnybės
Silpnybės daugiausia susijusios su esama teritorijos fizine ir funkcine būkle. Šiuo metu teritorija yra ribotai prieinama – trūksta išvystytos pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, ji yra atskirta nuo miesto audinio bei vandens fiziniais barjerais. Taip pat išryškėja konfliktas tarp miesto ir uosto funkcijų, kuris riboja teritorijos integraciją į viešųjų erdvių sistemą. Krantinė nėra išvystyta kaip rekreacinė erdvė, trūksta viešųjų erdvių, o želdynų stygius lemia žemą aplinkos kokybę ir mikroklimatinį komfortą.
Sipybės Silpnybės
Strateginė vieta mieste –arti centro ir senamiesči
Tiesioginė prieiga prie vandens Kuršių marios storinis ir jūrinis identitetas Ryšys su uosto infrastruktūra rtumas Senajai perkėlai srautai iš Kuršių nerijos
Ribota pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra Konfliktas tarp miesto ir uosto funkcijų Fizinis atsiskyrimas miesto nuo vandens Neišvystyta krantinė Žalumos trūkumas
Pirmasįvaizdis
Centras prie vandens
Centras
Kuršių marios
Senamiestis
Senoji perkėla
Galimybės Opportunities
Galimybės siejasi su teritorijos transformacijos potencialu ir jos integracija į miesto centrinę dalį. Dėl strategiškai palankios padėties ši teritorija gali tapti nauju miesto centru prie vandens, kuriame būtų vystomos mišrios funkcijos – gyvenamoji, komercinė ir visuomeninė. Yra galimybė formuoti vientisą viešųjų erdvių sistemą, kurioje krantinė įgytų rekreacinę funkciją ir taptų svarbia miesto traukos vieta. Taip pat galima spręsti mikroklimato problemas didinant želdynų kiekį ir gerinant aplinkos kokybę. Teritorija turi potencialą tapti svarbiu miesto reprezentaciniu tašku – pirmuoju įvaizdžiu atvykstantiems vandens transportu.
tiprybės ilpnybės
trateginė vieta mieste –arti centro ir senamiesi
Tiesioginė prieiga prie vandens (uršių marios storinis ir jūrinis identitetas Ryšys su uosto infrastruktūr
Artumas enajai perkėlai (srautai iš uršių nerijos)
Naujo miesto centro prie vandens formavimas Mišrios funkcijos vystymas Aktyvios krantinės kūrimas Želdynų didinimas ir mikroklimato gerinimas Reprezentacinės miesto erdvės formavimas („pirmas įvaizdis“)
Galimybės
Ribota pėsiųjų ir dviraių infrastruktūr oniktas tarp miesto ir uosto funkcij izinis atsiskyrimas miesto nuo vandens Neišvystyta krantin Žalumos trūkumas
Threats Grėsmės
Grėsmės susijusios su išoriniais veiksniais ir vystymo apribojimais. Uosto veikla ir su ja susijusi aplinkos tarša gali riboti teritorijos patrauklumą ir naudojimo galimybes. Klimato kaita ir galimi vandens lygio svyravimai kelia papildomų iššūkių pakrantės teritorijų vystymui. Taip pat egzistuoja rizika prarasti teritorijos jūrinį charakterį, jei vystymas nebus derinamas su istoriniu kontekstu ir uosto identitetu.
trės ės
trateginė vieta mieste arti centro ir senamiesi
Tiesioginė prieiga prie vandens (Kuršių marios) storinis ir jūrinis identitetas yšys su uosto inrastruktūr
Artumas enajai perkėlai (srautai iš Kuršių nerijos
aujo miesto centro prie vandens ormavimas išrios unkcijos vystymas
Aktyvios krantinės kūrimas eldynų didinimas ir mikroklimato gerinimas eprezentacinės miesto erdvės ormavimas (pirmas įvaizdis
ibota pėsiųjų ir dviraių inrastruktūr
Koniktas tarp miesto ir uosto unkcijų
Fizinis atsiskyrimas miesto nuo vandens eišvystyta krantin alumos trūkumas
Aplinkos tarša (uosto veikla)
Klimato kaita ir vandens lygio kilimas Funkciniai apribojimai dėl uosto teritorijų Jūrinio charakterio praradimo rizika
Grėsmės
Urbanistinis planavimas
Koncepcija Miesto ir uosto integracija
Projektuojamos teritorijos koncepcija grindžiama siekiu transformuoti Žiemos uosto teritoriją iš uždaros, infrastruktūrinės zonos į gyvybingą, visuomenei atvirą miesto dalį, atkuriant ryšį tarp miesto struktūros ir vandens.
Pagrindinė idėja – atverti uosto teritoriją miestui, formuojant aiškią urbanistinę ašį nuo Klaipėdos centro link Kuršių marių. Ši kryptis tampa pagrindiniu judėjimo, vizualiniu ir funkciniu ryšiu, sujungiančiu skirtingas miesto dalis.
Koncepcija formuojama remiantis keliais pagrindiniais principais:
Miesto centrinės ašies pratęsimas
Klaipėdos centro struktūra logiškai tęsiama link vandens, išlaikant urbanistinį nuoseklumą ir stiprinant teritorijos integraciją.
Funkcinio koncentravimo principas
Teritorijos centre formuojamas funkcinis epicentras, kuriame koncentruojamos pagrindinės veiklos – komercija, paslaugos ir viešosios erdvės.
Rekreacinė zona prie vandens
Palei krantinę kuriama aktyvi rekreacinė erdvė, skirta tiek kasdieniam naudojimui, tiek miesto renginiams. Tai pagrindinis elementas, atkuriantis miesto ryšį su vandeniu.
Vizualiniai ir judėjimo ryšiai
Formuojami aiškūs pėsčiųjų ir dviratininkų srautai, jungiantys teritoriją su:
Klaipėdos centru
Danės upės zona
Kuršių marių pakrante
Danės skveras
Klaipėdos centras
MR K ir D
Formuojamas pocentris
MR Miesto vaizdo formavimas MR Rekreacija prie vandens
Žiemos uostas
Pasivaikščiojimas prie marių Jūrinio charakterio įveiklinimas
MR - Miesta reprezentuojantis pastatas
Sutvarkyta pakrantė
Senoji perkėla
Danės upė
Jono kalnelis
Klaipėdos senamiestis
Kuršių marios
MR Klaipėdos pilis
1 Scenarijus Atkuriant 1857 gatvės
Pirmasis scenarijus remiasi 1853 m. istoriniu planu, kuriame dar fiksuojamas buvusios anglikonų bažnyčios kontūras. Šiame variante siekiama atkurti istorinę miesto struktūrą – formuojami smulkūs kvartalai su perimetriniu užstatymu ir vidiniais kiemais.
Funkciškai teritorijoje dominuoja administracinės paskirties pastatai, kuriant aktyvų verslo kvartalą. Vienas svarbiausių urbanistinių akcentų – planuojamas bažnyčios atkūrimas, stiprinantis teritorijos istorinį identitetą.
Didelis dėmesys skiriamas viešajai erdvei – numatoma rekreacinė zona prie vandens, atkurianti ryšį su krantine ir integruojanti teritoriją į miesto viešųjų erdvių sistemą.
Scenarijų analizė
Vyrauja administracinės (ofisai) ir gyvenamosios paskirties pastatai
Pastatų paskirtys (pagal spalvas)
2 Scenarijus
2 Scenarijus Remiasi 1942 m. užstatymo struktūra
Antrasis scenarijus remiasi 1942 m. užstatymo struktūra ir pasižymi vidutiniais urbanistiniais rodikliais.
Šiame variante vyrauja gyvenamosios paskirties pastatai, formuojant mišrią, gyvybingą miesto dalį. Svarbus kontekstinis aspektas – ši teritorija istoriškai priklausė
Mažajai Vitei, kurios užstatymas ir gatvių tinklas buvo sunaikinti pokariu, teritoriją pritaikant uosto krovos funkcijoms. Šiuo scenarijumi siekiama iš dalies atkurti urbanistinį ryšį su miestu, tačiau ne tiesiogiai kopijuoti istorinę struktūrą.
Didelis dėmesys skiriamas viešosioms erdvėms ir veikloms prie vandens –numatomas sporto centras, prekybos taškai bei sveikatingumo (SPA / reabilitacijos) centras.
Šis scenarijus vertinamas kaip optimaliausias pagal rodiklius, todėl jis pasirinktas detalesniam vystymui ir vizualizacijų kūrimui.
Scenarijų analizė
Pastatų paskirtys (pagal spalvas)
3
Scenarijus Maksimalus
3 Scenarijus Maksimalus
Trečiasis scenarijus remiasi esama teritorijos situacija ir siekia maksimaliai išnaudoti jos potencialą, taikant didžiausius užstatymo intensyvumo, tankio ir aukštingumo rodiklius. Šiame variante taip pat dominuoja gyvenamieji ir administraciniai pastatai.
Funkciškai dominuoja gyvenamieji ir administraciniai pastatai, tačiau taip pat kuriami stiprūs viešosios traukos elementai: turgelis palei Kuršių marias kultūros ir edukacijos centras uosto teritorijoje daugiafunkcė renginių erdvė
Šis scenarijus kuria intensyvią, kompaktišką miesto struktūrą, orientuotą į maksimalų teritorijos panaudojimą.
Scenarijų analizė
Pastatų paskirtys (pagal spalvas)
Gyvenamoji su komercija
Gyvenamoji su komercija
Gyvenamoji su komercija
Gyvenamoji su komercija
Gyvenamoji su komercija
Mokykla
Gyvenamoji su komercija
Gyvenamoji su komercija
Gyvenamoji su komercija
Restoranas
Biurai
Gyvenamieji
Kavinė
Viešbutis su komercija
Viešbutis su komercija
Gyvenamoji su komercija
Biurai
Gyv.su komercija
Viešbutis
Mišrus
Viešbutis
Mišrus
Gyvenamojisu komercija
komercija
su
Biurai
Mišrus Gyv. su komercija Gyv. su komercija Gyv. su komercija Gyv. su komercija Kultūros
Kultūros Mišrus Sporto centras
Edukacijos centras Muziejus
Gyv. su komercija
Sveikatingumo centras SPA
Sveikatingumo centras SPA
Kultūros
Kavinė
Mišrus
Mišrus
Biurai
Mišrus
Biurai
Neformalusugdymas
Biblioteka
Vizualizacijos
CityEngine
Vizualizacijos
Partnerių produktai
Partnerių produktai
ARTECHNIKA, UAB – saugos technologijų įmonė, teikianti vaizdo stebėjimo ir apsaugos sprendimus.
Pritaikymas: teritorijos stebėjimo ir saugumo užtikrinimas krantinėje bei viešose zonose.
BETONO MOZAIKA, UAB gamina betonines trinkeles, bordiūrus ir aplinkos tvarkymo elementus. Produktai pasižymi ilgaamžiškumu ir plačiomis pritaikymo galimybėmis.
Pritaikymas: pėsčiųjų takų, aikščių ir viešųjų erdvių dangų formavimas.
ICOPAL – stogų sistemų gamintojas, siūlantis inovatyvius žaliųjų stogų sprendimus. Šie sprendimai gerina mikroklimatą, mažina lietaus nuotekas ir prisideda prie tvarios urbanistinės aplinkos kūrimo.
Pritaikymas: žalieji stogai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose.
YIT – statybos ir infrastruktūros vystymo įmonė, įgyvendinanti kompleksinius projektus. Ji užtikrina kokybišką statybos procesą nuo idėjos iki realizacijos.
Pritaikymas: teritorijos vystymas, pastatų statyba ir infrastruktūros įrengimas.
MIESTUI.LT specializuojasi mažosios architektūros sprendimuose viešosioms erdvėms. Jų produktai padeda kurti patrauklią, funkcionalią ir socialiai aktyvią aplinką.
Pritaikymas: suoliukai, dviračių stovai, šiukšliadėžės ir vaikų žaidimų aikštelės.
PP BALTIC kuria pažangius betono sprendimus, pritaikytus sudėtingoms aplinkos sąlygoms. Jų mišiniai pasižymi atsparumu drėgmei, šalčiui ir agresyviam jūriniam poveikiui.
Pritaikymas: krantinės rekonstrukcija, konstrukcijų stiprinimas ir ilgaamžių dangų įrengimas.
PROJEKTAVIMO SPRENDIMAI – inžinerinio projektavimo įmonė, integruojanti skirtingas sistemas į vieningą projektą.
Pritaikymas: inžinerinių tinklų ir teritorijos planavimo sprendiniai.
SAULĖS GRĄŽA siūlo saulės energijos sprendimus, leidžiančius efektyviai išnaudoti atsinaujinančią energiją. Tai mažina energijos sąnaudas ir didina projekto tvarumą.
Pritaikymas: saulės elektrinių ir saulės kolektorių integravimas ant pastatų stogų.
Išvados
Atliekant Klaipėdos Žiemos uosto teritorijos analizę paaiškėjo, kad ši teritorija turi didelį potencialą tapti nauju miesto centru prie vandens. Strategiškai palanki vieta šalia Klaipėdos centro, Senosios perkėlos ir Kuršių marių sudaro prielaidas formuoti gyvybingą, mišrios paskirties miesto dalį, integruotą į viešųjų erdvių sistemą bei miesto urbanistinę struktūrą. Tačiau šiuo metu teritorija išlieka menkai prieinama visuomenei, fragmentuota ir orientuota į uždaras uosto funkcijas, todėl jos potencialas nėra pilnai išnaudojamas.
Siekiant įvertinti skirtingas teritorijos transformacijos galimybes buvo kuriami trys urbanistiniai scenarijai, leidžiantys palyginti skirtingo užstatymo intensyvumo, funkcijų ir urbanistinės struktūros variantus. Toks metodas suteikė galimybę neapsiriboti vienu sprendiniu, o analizuoti, kaip keičiasi teritorijos ryšiai su miestu, gyventojų ir darbo vietų skaičius, viešųjų erdvių sistema bei krantinės panaudojimas.
Perspektyviausiu scenarijumi laikomas antrasis variantas, paremtas 1942 m. užstatymo struktūra. Šis scenarijus geriausiai subalansuoja urbanistinius rodiklius, gyvenamąją funkciją, viešąsias erdves ir rekreaciją prie vandens. Jame siekiama atkurti miesto ir vandens ryšį, formuoti aktyvią krantinę bei integruoti teritoriją į centrinę miesto dalį, kartu išlaikant istorinį kontekstą ir teritorijos identitetą. Dėl šių priežasčių būtent šis scenarijus buvo pasirinktas tolimesniam detalizavimui ir vizualizacijų kūrimui.
Darbo metu GIS duomenys ir ArcGIS technologijos tapo svarbia planavimo proceso dalimi. ArcGIS Urban suteikė galimybę modeliuoti skirtingus teritorijos vystymo scenarijus, analizuoti urbanistinius rodiklius bei vertinti galimą jų poveikį miesto struktūrai. GIS analizė leido kompleksiškai įvertinti teritorijos esamą situaciją, paslaugų pasiekiamumą, ryšius, gamtinę struktūrą ir kitus svarbius aspektus, o CityEngine įrankiai padėjo scenarijus paversti erdvinėmis vizualizacijomis bei aiškiau suvokti būsimos urbanistinės struktūros mastelį ir charakterį.
Projektas parodė, kad duomenimis grįstas planavimas leidžia kurti pagrįstesnius ir lankstesnius urbanistinius sprendimus, o miesto ir uosto santykis gali būti suvokiamas ne kaip konfliktas, bet kaip galimybė formuoti išskirtinį Klaipėdos identitetą.
