AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. ĮVADAS
1.1. Tema: Jonavos daugiafunkcinio sporto centro dizaino interjeras; Šiame tyrime analizuojama, kaip sporto paskirties erdvės gali būti suprojektuotos taip, kad atitiktų skirtingų veiklų poreikius, užtikrintų lankytojų komfortą ir funkcionalumą.
Temoje nagrinėjamas erdvių pritaikomumas įvairioms sporto šakoms per planinę struktūrą, ergonomiką, erdvių transformaciją per baldus, sanitarinių zonų organizavimą, interjero vizualinę aplinką, apšvietimą, poilsio zonas.
1.2. Pagrindinis tikslas – išanalizuoti Jonavos sporto centro interjero erdvių funkcionalumą, atlikti projektavimo užduotis, parengti brėžinius, suprojektuoti interjero erdves kartu su individualiais baldais, parengti vizualizacijas.
1.3. Problema – esama situacija Jonavos sporto centre neatitinka šiuolaikinių bendruomenės problemų: trūksta modernių, ergonominių, multifunkcinių sprendimų bei pritaikymo įvairioms visuomenės grupėms.
1.4. Klausimai –
1. Kaip interjero sprendimai gali efektyviai aptarnauti skirtingas sporto centro funkcijas ir vartotojų srautus?
2. Kokie interjero dizaino elementai labiausiai prisideda prie lankytojų emocinės savijautos, motyvacijos ir komforto sporto aplinkoje?
3. Kaip interjere galima sukurti identitetą, atspindintį Jonavos miesto charakterį ir šiuolaikines sporto tendencijas?
2. ANALOGŲ ANALIZĖ
2.1. Įvadas -
1) Jonavos sporto centras yra viena pagrindinių miesto sporto infrastruktūros dalių, kurios ištakos siekia 1966 metus, kai buvo įkurta sporto mokykla. Ilgą laiką sportinė veikla vyko įvairiose adaptuotose erdvėse, todėl susiformavo poreikis funkcionaliam, kasdieniams užsiėmimams pritaikytam pastatui. Vėliau sporto mokykla buvo reorganizuota į sporto centrą, o pastatas, esantis - Vasario 16-osios g. 1A, tapo viena svarbiausių šios institucijos veiklos vietų.
2) Šis pastatas - kasdienio naudojimo sporto objektas, skirtas treniruotėms, sporto ugdymui ir mažesnio masto varžyboms. Jame dominuoja universali sporto salė, pritaikyta
įvairioms sporto šakoms, tokioms kaip krepšinis, tinklinis ar kiti fizinio aktyvumo užsiėmimai.
3) Pastatui būdingi trūkumai – ribotos transformacijos galimybės, standartiniai interjero sprendimai, ne visada efektyviai organizuoti srautai bei sanitarinės zonos, todėl yra sudaryti kriterijai:
1) Planinė struktūra;
2) Multifunkcionalumas ir transformacija;
3) Multifunkcinių baldų pritaikymas;
4) Sanitarinių zonų organizavimas;
5) Interjero identitetas ir vizualinė raiška.
2.2. Analogas – 1. (A-1).
Dietenbach Sports Hall (Vokietija)
Dietenbach sporto salės planinė struktūra paremta aiškiu principu – pagrindinė sporto erdvė yra centre, o visos pagalbinės patalpos, tokios kaip persirengimo kambariai ir sandėliavimo zonos, išdėstytos aplink ją perimetru. Toks sprendimas leidžia efektyviai atskirti srautus: sportininkai patenka tiesiai į persirengimo zonas, o iš jų – į salę, išvengiant nereikalingų susikirtimų. Tačiau ši schema yra gana standi ir sunkiau pritaikoma pokyčiams ar funkcijų plėtrai. Planinė struktūra yra aiški ir efektyvi, tačiau ribotai lanksti.
Multifunkcionalumas šiame projekte sprendžiamas naudojant fizines transformavimo priemones – salė gali būti dalijama į kelias dalis pasitelkiant mobilias arba pakabinamas pertvaras. Tai leidžia vienu metu vykdyti skirtingas veiklas, tačiau tokios pertvaros dažnai neužtikrina pakankamos garso izoliacijos, o jų naudojimas reikalauja papildomo laiko ir priežiūros. Transformacija yra funkcionali, tačiau ribota akustiniu ir eksploataciniu požiūriu.
Sanitarinės zonos organizuojamos blokais šalia salės, užtikrinant tiesioginį ir logišką ryšį tarp persirengimo kambarių ir sporto erdvės. Toks sprendimas yra patogus sportininkams, tačiau mažiau pritaikytas skirtingiems naudotojų scenarijams, pavyzdžiui, renginiams ar mišrioms grupėms. Sanitarinės zonos funkcionalios sportui, tačiau stokojančios universalumo.
2.3. Analogas – 2. (A-2).
School Sports Hall Esch (Liuksenburgas)
Multifunkcionalumas čia sprendžiamas ne fizine transformacija, o vizualinėmis priemonėmis – skirtingos veiklos zonos žymimos spalvomis ir grafinėmis linijomis grindyse bei sienose. Tai leidžia greitai adaptuoti erdvę be mechaninių sprendimų, tačiau realus funkcijų atskyrimas išlieka ribotas, todėl veiklos gali konfliktuoti. Multifunkcionalumas kuriamas vizualiai, tačiau nėra fiziškai atskirtas.
Interjero identitetas kuriamas ryškiomis spalvomis ir grafika, kurios ne tik formuoja vizualinį charakterį, bet ir padeda orientuotis erdvėje. Vis dėlto toks sprendimas gali būti vizualiai intensyvus ir greičiau pasenti. Interjeras išraiškingas, tačiau rizikingas ilgaamžiškumo požiūriu.
2.4. Analogas – 3. (A-3).
Sports Hall Sargans (Šveicarija)
Sargans sporto salės planinė struktūra pasižymi kompaktiškumu – visos funkcijos sutelktos į racionaliai išnaudotą plotą, vengiant perteklinių erdvių. Tai leidžia pasiekti aukštą efektyvumą, tačiau riboja galimybes keisti ar plėsti funkcijas ateityje, o intensyvaus naudojimo metu gali atsirasti erdvės trūkumas. Planinė struktūra efektyvi, bet mažai lanksti.
Baldai minimalūs ir dažniausiai integruoti į sienas, pavyzdžiui, sandėliavimo sprendimai, kurie leidžia palaikyti švarią ir tvarkingą erdvę. Vis dėl to jie netampa aktyvia funkcijos dalimi ir nesuteikia papildomo lankstumo. Baldai integruoti, tačiau funkciškai pasyvūs.
Interjero vizualinė raiška paremta neutralumu – naudojamos natūralios medžiagos ir santūrios spalvos, kurios užtikrina ilgaamžiškumą ir estetinį stabilumą. Tačiau toks sprendimas gali pasirodyti nuobodus ir nesukuriantis aiškaus identiteto. Interjeras estetiškai tvarkingas, bet stokojantis charakterio.
2.5. Analogas – 4. (A-4).
Ørestad Multihal (Danija)
Ørestad daugiafunkcės sporto salės planinė struktūra išsiskiria tuo, kad pagrindinė erdvė nėra griežtai apibrėžta – vietoje aiškiai atskirtų zonų kuriama atvira, dinamiška struktūra, kur skirtingos veiklos persidengia. Judėjimas organizuojamas laisvai, be griežtų koridorių sistemos, todėl erdvė labiau primena „aktyvumo lauką“ nei tradicinę sporto salę. Tačiau toks sprendimas gali kelti orientacijos ir kontrolės problemų, ypač didesnių srautų metu. Planinė struktūra lanksti ir dinamiška, tačiau mažiau kontroliuojama.
Multifunkcionalumas čia sprendžiamas integruojant skirtingas veiklas į vieną erdvę – pavyzdžiui, laipiojimo sienos, treniruočių zonos ir sporto aikštelės egzistuoja kartu, o ne atskirai. Tai leidžia sukurti itin aktyvią aplinką, tačiau skirtingos veiklos gali trukdyti viena kitai. Multifunkcionalumas labai aukštas, bet ne visada suderinamas.
Sanitarinės zonos organizuotos kaip atskiri blokai, tačiau dėl atviros struktūros jų ryšys su pagrindine erdve nėra toks aiškus kaip tradicinėse schemose. Tai gali apsunkinti naudojimą intensyviu režimu. Sanitarinės zonos funkcionuoja, bet nėra optimaliai integruotos į bendrą struktūrą.
2.6. Analogas – 5. (A-5).
Falkonergårdens Gymnasium (Danija)
Ši daugiafunkcė sporto salė sukurta kaip priestatas prie esamos mokyklos ir skirta ne tik sportui, bet ir renginiams bei bendruomenės veikloms . Planinė struktūra čia nėra griežtai standartinė – pagrindinė erdvė veikia kaip viena didelė salė, tačiau joje integruotos skirtingo pobūdžio zonos, pavyzdžiui, laiptuotos sėdėjimo vietos, kurios tuo pačiu veikia kaip tribūnos ir socialinė erdvė. Toks sprendimas leidžia išlaikyti vientisą erdvę, bet kartu įneša skirtingų funkcinių sluoksnių. Planinė struktūra vientisa ir daugiasluoksnė, tačiau mažiau aiškiai zonuota.
Multifunkciniai baldai šiame projekte iš esmės susilieja su architektūra –laiptuotos tribūnos veikia kaip sėdėjimo vietos, susibūrimo erdvė ir net neformali treniruočių zona. Tai labai stiprus sprendimas, nes vienas elementas atlieka kelias funkcijas, tačiau jis yra stacionarus ir negali būti perkonfigūruojamas. Baldai ir architektūra susilieja į vieną sistemą, tačiau trūksta mobilumo.
Interjero identitetas yra viena stipriausių šio projekto dalių – visoje erdvėje dominuoja medis, kuris naudojamas tiek grindims, tiek sienoms, tiek luboms, taip sukuriant vientisą ir šiltą atmosferą bei ryšį su esama mokyklos architektūra . Toks sprendimas kuria labai stiprų charakterį, tačiau gali pasirodyti monotoniškas ir mažiau diferencijuotas funkciniu požiūriu. Interjeras labai vientisas ir išraiškingas, bet kiek monotoniškas.
2.7. Analogas – 6. (A-6).
VILNIAUS KOLEGIJOS – STATYBOS FAKULTETO AKTŲ SALĖ
(Lietuva)
VIKO statybos fakulteto aktų salė pasižymi aiškia, stačiakampio tipo planine struktūra, kurioje pagrindinė erdvė organizuojama aplink sceną ir žiūrovų zoną su transformuojamomis tribūnomis. Erdvė orientuota į vieną pagrindinę funkciją (renginiai, paskaitos), tačiau dėl tribūnų mobilumo gali būti adaptuojama skirtingiems scenarijams. Planinė struktūra aiški ir funkcionali.
Multifunkcionalumas šiame objekte pasiekiamas per fizinę transformaciją –naudojamos mobilios, ištraukiamos tribūnos, kurios leidžia keisti erdvės pobūdį iš žiūrovų salės į atvirą erdvę. Tai efektyvus sprendimas, tačiau priklausomas nuo mechanizmų. Multifunkcionalumas aiškus ir praktiškas.
Multifunkciniai baldai yra vienas stipriausių šio objekto elementų – tribūnos veikia kaip pagrindinis transformacijos įrankis, leidžiantis greitai keisti erdvės naudojimą. Baldai aktyviai formuoja erdvės funkciją.
Interjero identitetas kuriamas per techninę estetiką – matomos konstrukcijos, akustinės plokštės, tamsios spalvos ir kontrastuojantys šviesūs elementai lubose. Tai sukuria šiuolaikišką, gana industrinį įvaizdį. Interjeras modernus ir techninis.
2.8. Analogas – 7. (A-7).
Ku.Be House of Culture and Movement (Danija)
Ku.Be centras yra itin nestandartinis pavyzdys, kuriame sportas, kultūra ir laisvalaikis sujungiami į vieną erdvinę sistemą. Planinė struktūra čia grindžiama judėjimo idėja – erdvės sujungtos rampomis, skirtingais aukščiais ir netradiciniais praėjimais. Tai sukuria labai įdomią patirtį, tačiau gali būti sudėtinga orientuotis. Planinė struktūra dinamiška ir patyriminė, bet mažiau aiški.
Multifunkcionalumas pasiekiamas ne per transformaciją, o per skirtingų veiklų integraciją vienoje sistemoje – sportas, žaidimas ir socialinė veikla vyksta paraleliai. Tai leidžia sukurti gyvą erdvę, tačiau veiklos gali trukdyti viena kitai. Multifunkcionalumas labai platus, bet ne visada kontroliuojamas.
Baldai ir įranga čia tampa žaidimo dalimi – elementai naudojami ne tik funkcijai, bet ir patirčiai kurti. Tai inovatyvu, tačiau mažiau pritaikoma tradiciniam sporto centrui. Baldai kūrybiški, bet ne visada praktiški.
Sanitarinės zonos integruotos į bendrą sistemą ir pritaikytos dideliems lankytojų srautams, tačiau dėl sudėtingos struktūros jų pasiekiamumas gali būti ne visada optimalus. Sanitarinės zonos funkcionalios, bet ne visada patogiai išdėstytos.
Interjeras pasižymi labai stipria vizualine raiška – naudojamos ryškios spalvos, formos ir netikėti sprendimai, kurie kuria išskirtinį identitetą. Tačiau toks intensyvumas gali būti varginantis. Interjeras labai išraiškingas, bet potencialiai perkrautas.
Analogas – 8. (A-8).
Helsinki Sports Hall Töölö (Suomija)
Multifunkcionalumas čia sprendžiamas derinant universalias erdves su daliniu transformavimu – naudojamos mobilios pertvaros ir lankstūs sprendimai, tačiau išlaikomas ir paprastumas. Multifunkcionalumas subalansuotas tarp paprastumo ir lankstumo.
Interjeras pasižymi šiaurietišku minimalizmu – naudojamos natūralios medžiagos, šviesios spalvos ir aiškios linijos, kurios kuria tvarkingą ir ilgaamžį įvaizdį. Interjeras modernus ir ilgaamžis, bet santūrus.
2.9. Analogas – 9. (A-9).
Quai de la Moselle (Prancūzija)
Quai de la Moselle sporto salė išsiskiria savo netradicine šešiakampe planine struktūra, kuri tiesiogiai formuoja visą erdvės organizaciją. Skirtingai nei įprastose sporto salėse, kur vyrauja stačiakampė schema, čia geometrija leidžia kurti radialinius ryšius tarp zonų ir atveria erdvę į aplinką. Tačiau toks planas gali apsunkinti aiškų funkcijų išdėstymą ir orientaciją. Planinė struktūra išskirtinė ir dinamiška, bet sudėtingesnė organizuoti.
Multifunkciniai baldai nėra pagrindinis akcentas – sprendimai orientuoti į architektūrą ir struktūrą, o ne į mobilią įrangą. Nors gali būti integruotas sandėliavimas, baldai nevaidina aktyvaus vaidmens kuriant erdvės lankstumą. Baldai minimaliai prisideda prie funkcijos kūrimo.
Interjero identitetas stipriai susijęs su pačia architektūrine forma –geometrija tampa pagrindiniu vizualiniu elementu, kuris kuria charakterį be papildomos grafikos ar spalvų. Tai suteikia stiprų identitetą, tačiau gali riboti interjero įvairovę. Interjeras išraiškingas per formą, bet santūrus detalėse.
2.10. Analogas – 10. (A-10).
Centre Sportif de Normandie (Prancūzija)
Multifunkciniai baldai šiame projekte nėra pagrindinis akcentas – dauguma sprendimų orientuoti į infrastruktūrą, o ne į mobilius ar transformuojamus elementus. Naudojami standartiniai arba mobilūs treniruočių įrenginiai, kurie prisitaiko prie veiklos, tačiau nėra integruotos, architektūriškai suprojektuotos baldų sistemos. Baldai atlieka pagalbinę funkciją ir mažai prisideda prie erdvės lankstumo.
Sanitarinės zonos šiame komplekse yra viena stipriausių dalių – jos apima ne tik persirengimo kambarius, bet ir medicinos, reabilitacijos, fizioterapijos bei poilsio erdves, todėl yra pritaikytos intensyviam ir profesionaliam naudojimui. Toks sprendimas ženkliai išplečia sporto centro funkcionalumą, nors reikalauja didesnio ploto ir sudėtingesnės organizacijos. Sanitarinės zonos išvystytos, kompleksinės ir orientuotos į profesionalų naudojimą.
Interjero identitetas šiame projekte yra gana neutralus ir orientuotas į funkcionalumą – vizualinė raiška nėra pagrindinis akcentas, o erdvės kuriamos taip, kad būtų patogios naudoti ir lengvai pritaikomos skirtingoms veikloms. Nors toks sprendimas užtikrina ilgaamžiškumą, jis nesukuria stipraus vizualinio charakterio. Interjeras funkcionalus, bet stokojantis išraiškingo identiteto.
2.12. Analogų palyginamoji analizė.
Planinė struktūra
Analizuojant analogus pagal planinę struktūrą, galima išskirti kelias pagrindines tendencijas. A1, A-2, A-6 ir A-9 pasižymi aiškia, racionalia planine schema, kur pagrindinė sporto ar renginių erdvė yra centrinė, o pagalbinės patalpos išdėstytos aplink ją arba šonuose. Tuo tarpu A-4 ir A-8 siūlo atviresnes, dinamiškesnes struktūras.
Apibendrinimas: Aiškiausi ir funkcionaliausi sprendimai yra centralizuotos schemos.
Multifunkcionalumas ir transformacija
Multifunkcionalumo požiūriu analogai pasiskirsto į tris pagrindines strategijas. A-1, A-5, A-6, A-7 ir A-9 taiko fizinę transformaciją – naudojamos pertvaros, užuolaidos ar mobilūs elementai, tokie kaip transformuojamos tribūnos kaip pagrindinis erdvės keitimo įrankis. A-2, A-4, A-8 remiasi multifunkcionalumu, kai skirtingos veiklos vyksta toje pačioje erdvėje be fizinio atskyrimo.
Apibendrinimas: Efektyviausias multifunkcionalumas pasiekiamas derinant fizinę transformaciją su aiškiu funkcijų atskyrimu, vengiant vien tik vizualinių ar chaotiškų sprendimų.
Multifunkcinių baldų pritaikymas
Analizuojant baldų vaidmenį, matyti, kad tik dalis analogų juos išnaudoja kaip aktyvų multifunkcionalumo įrankį. A-1, A-5, A-6 ir A-10 naudoja integruotus sprendimus, tokius kaip transformuojamos tribūnos ar sandėliavimo sistemos. A-7 išsiskiria mobiliais baldais, o A-2, A-3 ir A-8 rodo atvejus, kur baldai beveik nedalyvauja kuriant funkciją.
Apibendrinimas: Didžiausią vertę kuria integruoti, bet kartu ir mobilūs baldų sprendimai, kurie leidžia lengvai keisti erdvės scenarijus.
Sanitarinių zonų organizavimas
Sanitarinių zonų analizė atskleidžia skirtumą tarp bazinių ir pažangesnių sprendimų. A-8 ir A-9 siūlo modernesnius, geriau integruotus sprendimus.
Apibendrinimas: Efektyviausi sprendimai yra tie, kurie derina aiškų išdėstymą su išplėstomis funkcijomis, pritaikytomis skirtingiems naudotojams.
Interjero identitetas
Interjero raiškos analizė parodo skirtingus identiteto kūrimo būdus. A-2 ir A-8 naudoja ryškias spalvas ir grafiką. A-1, A-3, A-5 ir A-9 remiasi natūraliomis medžiagomis ir neutralumu. A-6 išsiskiria technine, industrine estetika, kur identitetas kuriamas per akustinius elementus.
Apibendrinimas: Stipriausi interjerai pasiekiami derinant aiškų identitetą su saikinga raiška, išvengiant tiek monotonijos, tiek vizualinio perkrovimo.
2.13. Bendros išvados.
Apibendrinus visus analogus, galima teigti, kad daugiafunkcių sporto erdvių kokybė labiausiai priklauso nuo gebėjimo subalansuoti planinį aiškumą, transformacijos galimybes ir interjero sprendimus. Efektyviausi projektai pasižymi aiškia planine struktūra, kuri užtikrina sklandžius srautus, tačiau tuo pačiu leidžia erdvei adaptuotis skirtingiems scenarijams. Multifunkcionalumas yra efektyviausias tada, kai derinamos fizinės transformacijos priemonės su aiškiu funkcijų atskyrimu, o ne vien pasikliaujama vizualiniais ar universaliais sprendimais. Taip pat svarbu, kad multifunkcionalumas nebūtų sprendžiamas tik architektūriniu lygmeniu –didelę reikšmę turi integruoti ir mobilūs baldai, kurie leidžia greitai keisti erdvės naudojimą.
3. FUNKCINĖ – PLANINĖ ANALIZĖ
3.1. Įvadas
Funkcinė–planinė analizė atliekama siekiant įvertinti pastato patalpų struktūrą, jų tarpusavio ryšius ir funkcijų išdėstymo logiką. Analizės metu nagrinėjamas funkcinis zonavimas, funkciniai ryšiai, naudotojų judėjimo srautai, bendra planinė struktūra bei funkcinių sprendimų efektyvumas. Taip pat vertinamos specializuotos zonos, tokios kaip sanitarinės patalpos ar sandėliavimo erdvės, ir pasirašomos galimos probleminės vietos.
3.2. Funkcinis zonavimas
Pirmiausia atliktas funkcinis zonavimas. Visos patalpos sužymėtos spalvomis, siekiant aiškiai identifikuoti skirtingas funkcines zonas, palengvinti orientaciją plane bei vizualiai įvertinti erdvės struktūrą ir galimus planinius trūkumus.
3.3. Judėjimo ryšiai
Judėjimo ryšiai analizuojami išskiriant skirtingas naudotojų grupes – lankytojų ir personalo srautus. Plane pažymėta, kad pagrindinis lankytojų judėjimas organizuojamas per centrinį įėjimą į vestibiulį, iš kurio užtikrinamas tiesioginis patekimas į pagrindinę sporto salę bei susijusias funkcines zonas.
Personalo judėjimo srautai daugiausia organizuojami per atskiras patalpas ir koridorius, leidžiančius pasiekti sandėliavimo, administracines bei technines zonas. Tačiau kai kuriose vietose šie srautaipersikerta su lankytojų judėjimu, tačiau ši situacija nėra kritinė, kadangi darbuotojų ir lankytojų srautai yra iš dalies atskirti laike – pirmiausia į patalpas atvyksta personalas, o vėliau lankytojai.
3.4. Planinė struktūra
Analizuojamo pastato planinė struktūra pagrįsta centralizuota schema, kurioje pagrindinė sporto salė yra centrinis erdvės elementas, o pagalbinės patalpos išdėstytos aplink ją.
Vertinant funkcinių sprendimų efektyvumą, pastebima, kad dalis patalpų išdėstytos logiškai –pavyzdžiui, sandėliavimo patalpos integruotos šalia sporto salės, kas leidžia patogiai naudoti inventorių. Tačiau kai kurios zonos nėra išplanuotos efektyviai. Viena pagrindinių probleminių vietų – sanitarinės patalpos, todėl numatomas jų planavimo sprendinių tobulinimas. Siūloma dušų ir WC zonas organizuoti veidrodiniu principu abiejose pusėse, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas skirtingų lyčių lankytojams bei pagerinti erdvės funkcionalumą ir naudojimo komfortą.
Taip pat nustatyta, kad kai kurios patalpos naudojamos neracionaliai – dalyje plano formuojasi nefunkcionalūs, aiškios paskirties neturintys plotai. Numatytos žiūrovų vietos sporto salėje nėra optimaliai integruotos į bendrą planinę struktūrą, todėl siūloma integruoti slenkiamą platformą su įmontuotomis sėdimomis vietomis, leidžiančią lanksčiai transformuoti erdvę. Toks sprendimas analogiškas A-6 analoge taikomai sistemai.
3.5. Apibendrinimas
Apibendrinant funkcinę–planinę analizę, galima teigti, kad nagrinėjamo pastato struktūra yra aiški ir paremta centralizuotu principu, kuriame pagrindinė sporto salė veikia kaip centrinis erdvės elementas. Analizė atskleidė, kad ne visos funkcijos išdėstytos efektyviai – dalyje plano formuojasi aiškios paskirties neturintys plotai, o kai kurie funkciniai ryšiai nėra iki galo išspręsti.
Taip pat nustatyta, kad sanitarinių patalpų planavimas nėra optimalus, todėl reikalingas jų perorganizavimas, siekiant užtikrinti aiškesnę struktūrą ir patogesnį naudojimą. Judėjimo analizė parodė, kad pagrindiniai lankytojų srautai yra aiškūs, tačiau tam tikrose vietose pasireiškia dalinis srautų persidengimas, kuris nėra kritinis dėl skirtingo naudotojų atvykimo laiko. Taip pat nustatyta, kad žiūrovų vietos nėra optimaliai integruotos į planinę struktūrą, todėl siūloma taikyti transformuojamus sprendimus, leidžiančius efektyviau išnaudoti erdvę ir ją pritaikyti skirtingiems scenarijams.
4. PROJEKTAVIMO IDĖJA IR KONCEPCIJA
Jonavos sporto centro interjero projektas kurtas siekiant suformuoti šiuolaikišką, dinamišką ir bendruomenišką sporto erdvę, kuri skatintų aktyvų gyvenimo būdą, bendravimą ir motyvaciją judėti. Pagrindinė projekto idėja – perteikti sporto energiją bei judėjimo ritmą per interjero formas, medžiagiškumą ir apšvietimo sprendimus.
Interjere dominuoja aiškios geometrinės linijos, kryptingi tūriai bei integruotas LED apšvietimas, simbolizuojantys greitį, progresą ir sporto dinamiką. Projektu siekta sukurti ne tik funkcionalią sporto infrastruktūrą, bet ir estetišką, emociškai patrauklią aplinką miesto bendruomenei.
5. PASIRINKTŲ SPRENDIMŲ PAGRINDIMAS
Projektiniai sprendimai pasirinkti siekiant sukurti modernų, funkcionalų ir vizualiai atpažįstamą sporto centrą, atspindintį Jonavos miesto sporto kultūrą ir bendruomeniškumo idėją.
Geometrinės formos ir kryptingos apšvietimo linijos pasirinktos siekiant perteikti sporto judesį, energiją ir progresą. Natūralaus medžio elementai subalansuoja intensyvią sporto aplinką ir suteikia erdvėms jaukumo.
Tamsesnė spalvinė gama pasirinkta dėl praktiškumo ir estetikos – ji padeda išlaikyti vizualinę tvarką intensyviai naudojamose erdvėse, o žali akcentai kuria gyvybingumo bei motyvacijos pojūtį.
Daugiafunkcis erdvių planavimas leidžia sporto centrui veikti ne tik kaip sporto infrastruktūrai, bet ir kaip aktyviam socialiniam miesto traukos centrui, pritaikytam įvairiems lankytojų poreikiams.
6. PLANAI IR IŠKLOTINĖS
7. RECEPCIJOS PROJEKTAVIMAS
9. PARTNERIŲ INTEGRACIJA
Projektuojant Jonavos sporto centrą buvo integruoti įvairių partnerių technologiniai, inžineriniai ir interjero sprendimai, kurie prisidėjo prie funkcionalios, modernios ir estetiškos sporto komplekso aplinkos kūrimo.
ARTECHNIKA
Projekte numatytos modernios saugos technologijos:
• vaizdo stebėjimo sistemos,
• įeigos kontrolė,
• gaisro signalizacija,
• apsaugos sistemos.
Šie sprendimai užtikrina lankytojų saugumą bei efektyvų sporto centro valdymą.
BALTLED
Sporto centro interjere ir viešosiose erdvėse integruotas modernus LED apšvietimas:
• linijinis architektūrinis apšvietimas,
• dekoratyvinis apšvietimas,
• recepcijos ir reprezentacinių zonų akcentinis apšvietimas.
LED sprendimai padeda kurti dinamišką sporto atmosferą bei užtikrina energinį efektyvumą.
BAREMA RYTAI
Didelių vitrininių langų zonose numatyti saulės kontrolės sprendimai:
• roletai,
• žaliuzės,
• tekstilinės langų uždangos.
Šie sprendimai padeda reguliuoti natūralią šviesą bei užtikrina komfortą sporto ir poilsio erdvėse.
BETONO MOZAIKA
Lauko infrastruktūroje ir prieigose panaudoti:
• betoninių trinkelių dangos,
• mažosios architektūros elementai,
• estetiškai vientisi takų sprendimai.
Tai prisideda prie tvarkingos ir ilgaamžės sporto centro aplinkos formavimo.
BMI LIETUVA
Projektui numatyti:
• modernūs stogo dangų sprendimai,
• hidroizoliacinės sistemos,
• ilgaamžiai konstrukciniai sprendimai sporto komplekso eksploatacijai.
CEWOOD
Interjere integruotos akustinės medžio drožlių plokštės:
• sporto salėse,
• konferencijų erdvėse,
• bendrose poilsio zonose.
Šios plokštės pagerina akustiką ir kartu suteikia šiltą, natūralų estetinį vaizdą.
EJOT
Fasadų ir konstrukcinių mazgų įgyvendinimui numatyti:
• profesionalūs tvirtinimo sprendimai,
• fasadų montavimo sistemos,
• ilgaamžiai konstrukciniai elementai.
IMI HYDRONICS
Sporto centro inžinerinėse sistemose integruoti:
• šildymo ir vėsinimo sprendimai,
• hidraulinio balansavimo sistemos,
• efektyvus mikroklimato valdymas.
Tai leidžia užtikrinti komfortišką temperatūrą intensyviai naudojamose sporto erdvėse.
MIESTUI.LT (TRAIDA)
Lauko teritorijoje numatyti:
• lauko baldai,
• poilsio zonų elementai,
• infrastruktūros sprendimai lankytojams.
Šie elementai sustiprina sporto centro bendruomeninę funkciją.
PANASONIC
Projekte integruojamos:
• kondicionavimo sistemos,
• šildymo sprendimai,
• energiją taupančios klimato kontrolės technologijos.
Tai padeda užtikrinti komfortą skirtingose sporto ir renginių erdvėse.
PP BALTIC (IN FATIS)
Fasadų ir interjero apdailai numatyti:
• apdailos medžiagų sprendimai,
• modernūs fasadų elementai,
• estetinį vientisumą kuriantys paviršiai.
PROJEKTAVIMO SPRENDIMAI
Partneriai prisidėjo prie:
• inžinerinio projektavimo,
• techninių sprendimų koordinavimo,
• funkcionalaus sporto komplekso planavimo.
SAULĖS GRĄŽA
Projektui numatyti atsinaujinančios energetikos sprendimai:
• saulės elektrinės,
• energijos efektyvumo didinimas,
• tvarios eksploatacijos principai.
SCHOMBURG
Sporto centro konstrukcijose ir drėgnose zonose integruoti:
• hidroizoliaciniai sprendimai,
• statybinės chemijos produktai,
• betono apsaugos sistemos.
Tai užtikrina ilgaamžiškumą bei atsparumą intensyviam naudojimui.
WAYNERR
Interjero erdvėse projektuoti:
• individualūs baldų sprendimai,
• recepcijos zonos,
• poilsio ir laukimo baldai,
• integruoti medžio apdailos elementai.
Tai prisideda prie vientisos modernaus sporto centro estetikos.
WIKING DOME
Projekte numatyta galimybė integruoti:
• geodezinius kupolus,
• daugiafunkces lauko ar poilsio erdves,
• netradicinius bendruomeninius sprendimus renginiams ar edukacijai.
Projektu sukurtas šiuolaikiškas, funkcionalus ir bendruomeniškas Jonavos sporto centro konceptas, apjungiantis profesionalaus sporto, laisvalaikio ir visuomeninių veiklų funkcijas. Interjero ir architektūros sprendimais pavyko sukurti vientisą sporto centro identitetą, kuriame atsispindi dinamika, judėjimas ir aktyvus gyvenimo būdas.
Projektavimo metu buvo pasiekti pagrindiniai tikslai:
• sukurti daugiafunkcę sporto erdvę skirtingoms vartotojų grupėms;
• užtikrinti funkcionalų ir ergonomišką patalpų išplanavimą;
• integruoti modernius apšvietimo, akustikos ir inžinerinius sprendimus;
• formuoti estetiškai patrauklią ir motyvuojančią aplinką;
• užtikrinti universalų dizainą ir komfortą lankytojams;
• pritaikyti tvarius bei ilgaamžius sprendimus.
Projekte sėkmingai integruoti partnerių technologiniai ir interjero sprendimai, kurie sustiprino pastato funkcionalumą, energetinį efektyvumą bei vizualinį identitetą. Akustiniai sprendimai, LED apšvietimas, klimato kontrolė, saugos sistemos bei individualūs baldų sprendimai prisidėjo prie aukštos kokybės sporto centro aplinkos kūrimo.
Galutiniame rezultate suformuotas modernus sporto centras, kuris ne tik atitinka šiuolaikinius sporto infrastruktūros poreikius, bet ir tampa svarbia Jonavos miesto bendruomenės traukos vieta. Projektas kuria stiprų ryšį tarp sporto, architektūros ir socialinės aplinkos, skatindamas aktyvų gyvenimo būdą, bendruomeniškumą ir miesto identitetą.
11. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
TEORINIS PAGRINDIMAS
Pheasant, S. (1996). Bodyspace: Anthropometry, ergonomics and the design of work. Taylor & Francis.
Pile, J. F. (2007). Interior design (4th ed.). Pearson.
Kronenburg, R. (2007). Flexible: Architecture that responds to change. Laurence King Publishing.
Panero, J., & Zelnik, M. (1979). Human dimension and interior space: A source book of design reference standards. Watson-Guptill.
JONAVOS SPORTO CENTRAS (KONTEKSTAS)
Jonavos sporto centras. (n.d.). Apie mus. https://www.jsc.lt/straipsniai/apie
Jonavos rajono savivaldybė. (2017). Atidaroma Jonavos sporto arena https://www.jonava.lt
ANALOGAI
Divisare. (n.d.). Dietenbach Sports Hall / Sacker Architekten. https://divisare.com/projects/499357-peter-w-schmidt-architekt-bda-stefan-muller-sportshall-at-the-nordstadt-school
BENG Architectes Associés. (n.d.). School Sports Hall in Esch https://bfm.berlin/school-campus-dietenbach-freiburg-2023/
ArchDaily. (n.d.). Sports Hall Sargans / Rufer + Partner Architekten. https://www.archdaily.com/923990/sports-center-sargans-ruprecht-architekten-plushildebrand
ArchDaily. (n.d.). Multi-purpose sports facility in Ørestad City / NORD Architects. https://www.archdaily.com/888894/multi-purpose-sports-facility-in-orestad-city-nordarchitects
ArchDaily. (n.d.). Ku.Be House of Culture and Movement / MVRDV + ADEPT. https://www.archdaily.com/794532/ke-house-of-culture-in-movement-mvrdv-plus-adept
ArchDaily. (n.d.). Töölö Sports Hall Renovation. https://www.archdaily.com
KITI ARCHITEKTŪRINIAI ŠALTINIAI
Behance. (2019). Falkonergårdens Gymnasium Multihal. https://www.behance.net/gallery/84085451
Bollinger+Grohmann. (n.d.). Quai de la Moselle Sports Hall. https://www.bollinger-grohmann.com/en.projects.quai-de-la-moselle.html