VITĖS RAGAS
VITĖS RAGAS
„VITĖS RAGAS“ – TAI URBANISTINĖ KONCEPCIJA, SIEKIANTI
TRANSFORMUOTI KLAIPĖDOS ŽIEMOS UOSTO TERITORIJĄ Į GYVYBINGĄ
MIESTO IR VANDENS SĄVEIKOS ERDVĘ. PROJEKTAS REMIASI ISTORINE
VITĖS KVARTALO STRUKTŪRA IR JĄ INTERPRETUOJA ŠIUOLAIKIŠKAI,
ATKURIANT RYŠIUS TARP MIESTO, UOSTO IR SMILTYNĖS.
FORMUOJAMA AIŠKI ERDVINĖ SISTEMA – AŠYS IR KANALAI, VEDANTYS
LINK VANDENS, BEI SMULKESNIO MASTELIO KVARTALAI, KURIANTYS
ŽMOGUI ARTIMĄ APLINKĄ. TERITORIJA SUVOKIAMA NE KAIP ATSKIRTA
PRAMONINĖ ZONA, O KAIP NAUJAS KLAIPĖDOS URBANISTINIS CENTRAS, KURIAME SUSILIEJA ISTORIJA, VANDUO IR MIESTO GYVYBĖ.
VITĖS RAGAS
“VITĖS RAGAS” IS AN URBAN CONCEPT AIMED AT TRANSFORMING THE KLAIPĖDA WINTER PORT AREA INTO A VIBRANT SPACE OF INTERACTION BETWEEN THE CITY AND WATER. THE PROJECT IS BASED ON THE HISTORICAL URBAN STRUCTURE OF THE VITĖ DISTRICT, REINTERPRETING IT IN A CONTEMPORARY WAY WHILE RESTORING CONNECTIONS BETWEEN THE CITY, THE PORT, AND SMILTYNĖ.
A CLEAR SPATIAL SYSTEM IS FORMED THROUGH AXES AND CHANNELS LEADING TOWARDS THE WATERFRONT, ALONGSIDE SMALLER-SCALE URBAN BLOCKS THAT CREATE A HUMAN-CENTERED ENVIRONMENT. THE TERRITORY IS NO LONGER PERCEIVED AS AN ISOLATED INDUSTRIAL ZONE, BUT AS A NEW URBAN CENTER OF KLAIPĖDA WHERE HISTORY, WATER, AND URBAN LIFE MERGE TOGETHER.
PROJEKTO TIKSLAS
– SUKURTI GYVYBINGĄ, URBANISTIŠKAI INTEGRUOTĄ IR DAUGIAFUNKCĘ
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ KLAIPĖDOS UOSTO TERITORIJOJE, KURI
ATKURTŲ RYŠĮ TARP MIESTO IR VANDENS, IŠSAUGOTŲ ISTORINĮ
URBANISTINĮ SLUOKSNĮ BEI KURTŲ KOKYBIŠKĄ APLINKĄ ŽMOGUI.
PROJEKTO UŽDAVINIAI
IŠANALIZUOTI ESAMĄ TERITORIJOS SITUACIJĄ, IDENTIFIKUOJANT
PAGRINDINES PROBLEMAS IR NEIŠNAUDOTĄ POTENCIALĄ
ĮVERTINTI TERITORIJOS RYŠIUS SU MIESTO URBANISTINIU AUDINIU IR
NUSTATYTI ESAMUS BARJERUS
SUFORMUOTI VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ, ORIENTUOTĄ Į ŽMOGŲ IR
RYŠĮ SU VANDENIU
INTEGRUOTI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUS Į NAUJAI
FORMUOJAMĄ ERDVINĘ STRUKTŪRĄ
NUMATYTI MULTIFUNKCINĘ PROGRAMĄ, PRITAIKYTĄ SKIRTINGOMS
NAUDOTOJŲ GRUPĖMS
SUKURTI ESTETIŠKAI IR FUNKCINIU POŽIŪRIU KOKYBIŠKĄ, TVARIĄ IR
GYVYBINGĄ APLINKĄ
PROJEKTO PASIRINKIMO PAGRINDIMAS
TERITORIJA PASIRINKTA DĖL SAVO IŠSKIRTINIO URBANISTINIO IR
KRAŠTOVAIZDINIO POTENCIALO. TAI VIENINTELĖ LIETUVOS UOSTO
TERITORIJA, TURINTI TIESIOGINĘ SĄSAJĄ SU VANDENIU, TAČIAU ŠIUO
METU PASIŽYMINTI FRAGMENTUOTA STRUKTŪRA IR SILPNAIS RYŠIAIS
SU MIESTO URBANISTINIU AUDINIU.
ANALIZĖ PARODĖ, KAD TERITORIJOJE EGZISTUOJA AIŠKUS BARJERAS
TARP MIESTO IR VANDENS, SUSIFORMAVĘS DĖL PRAMONINĖS IR
INFRASTRUKTŪRINĖS APLINKOS. NEPAISANT TO, ŠIOJE VIETOJE IŠLIKĘ
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI, KURIE TURI POTENCIALĄ FORMUOTI
VIETOS IDENTITETĄ, TAČIAU ŠIUO METU YRA NEPAKANKAMAI
INTEGRUOTI Į BENDRĄ ERDVINĘ SISTEMĄ.
TERITORIJOJE TAIP PAT PASTEBIMAS NEIŠNAUDOTAS POTENCIALAS
KURTI GYVYBINGAS VIEŠĄSIAS ERDVES, ATLIEPIANČIAS VISUOMENĖS
POREIKĮ TURĖTI PRIEIGĄ PRIE VANDENS IR KOKYBIŠKAS LAISVALAIKIO
ZONAS. ŠIE ASPEKTAI NULĖMĖ SPRENDIMĄ PASIRINKTI TERITORIJĄ KAIP
PROJEKTAVIMO OBJEKTĄ.
"GYVENU PIETINĖJE KLAIPĖDOS MIESTO DALYJE. TEN
BEVEIK NĖRA KUR PRIEITI PRIE MARIŲ PASĖDĖTI, PAILSĖTI. GALI PRIE MALKŲ ĮLANKOS RIZIKUODAMAS
SVEIKATA IR GYVYBE NUVYKTI SU DVIRAČIU, BET
PATEKIMAS PRIE MARIŲ IŠ TIKRŲJŲ YRA LABAI APRIBOTAS.”
"VISUOSE DIDESNIUOSE PASAULIO UOSTUOSE, PAVYZDŽIUI, KOPENHAGOJE, STOKHOLME, HELSINKYJE, MIESTIEČIAMS YRA PALIKTA GANA DAUG ERDVĖS PRIEITI PRIE VANDENS IR KRANTINIŲ. JOSE VYKSTA ĮVAIRŪS RENGINIAI, TEN VERDA GYVENIMAS, O KLAIPĖDOJE TOKIO DALYKO NĖRA.”
KLAIPĖDIEČIŲ ATSKIRTIS NUO MARIŲ
“NĖRA NORMALU, KAD MŪSŲ VAIKAI TURI VAŽIUOTI
MOKYTIS BURIUOTI Į DREVERNĄ. IŠNYKO PREKYBOS, ŽVEJYBOS LAIVYNAI, O MES GYVENAME PRIE KROVOS
TVOROS“, - „VAKARŲ EKSPRESUI“ SAKĖ ARCHITEKTAS.”
„MANAU, REIKIA ATKURTI MIESTIEČIO RYŠĮ SU MARIOMIS. JIS YRA NUNYKĘS. NEBĖRA TO, KĄ ISTORIŠKAI VISADA TURĖJO ŠIO MIESTO ŽMOGUS: PLAUKĖ, DIRBO, VAIKŠČIOJO PALEI MARIAS. DABAR MŪRIJAMA “SIENA„, T. Y. UOSTAS, ATRIBOJA ŽMOGŲ NUO VANDENS.”
DARBO SUDĖTIS:
PROJEKTAS RENGIAMAS DVIEM ETAPAIS, O DABAR (JUORAŠTINIS)
DARBO TURINYS PATEIKIAMAS AIŠKINAMAJAME RAŠTE.
PIRMASIS ETAPAS APIMA:
LITERATŪROS IR ANALOGŲ ANALIZĘ
TERITORIJOS ANALIZĘ (URBANISTINIAI RYŠIAI, ESAMA SITUACIJA, PROBLEMATIKA)
KONCEPCIJOS FORMAVIMĄ IR KONCEPCINĮ PLANĄ
ANTRAJAME ETAPE NUMATOMA:
PASIRINKTOS TERITORIJOS DALIES DETALIZAVIMAS
URBANISTINIŲ IR ARCHITEKTŪRINIŲ SPRENDINIŲ VYSTYMAS
FUNKCINIŲ IR ERDVINIŲ SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS
VIZUALIZACIJŲ RENGIMAS
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ IR MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS SPRENDINIŲ
DETALIZAVIMAS
DARBO METODIKA
PROJEKTE TAIKOMA KOMPLEKSINĖ ANALIZĖS IR PROJEKTAVIMO
METODIKA, PAREMTA TERITORIJOS TYRIMU IR KONCEPTUALIU
MODELIAVIMU. DARBAS PRADEDAMAS NUO ESAMOS SITUACIJOS
ANALIZĖS, VERTINANT TERITORIJOS URBANISTINIUS RYŠIUS, FUNKCINIUS
YPATUMUS IR SĄSAJAS SU MIESTO STRUKTŪRA.
ANALIZĖ ATLIEKAMA SLUOKSNIŲ PRINCIPU, YPATINGAI IŠSKIRIANT
ISTORINĮ IR ERDVINĮ (URBANISTINĮ) SLUOKSNIUS. ŠIŲ SLUOKSNIŲ
NAGRINĖJIMAS LEIDŽIA IDENTIFIKUOTI VERTINGUS ELEMENTUS, STRUKTŪRAS IR RYŠIUS, KURIE TAMPA PAGRINDU PROJEKTINEI IDĖJAI FORMUOTI.
TOLIAU TAIKOMAS ANALOGŲ ANALIZĖS METODAS, NAGRINĖJANT
PANAŠIUS UOSTŲ TERITORIJŲ KONVERSIJOS PROJEKTUS IR JŲ
SPRENDINIUS. TAI LEIDŽIA ĮVERTINTI SKIRTINGUS PROJEKTAVIMO
PRINCIPUS IR JŲ PRITAIKOMUMĄ NAGRINĖJAMOJE TERITORIJOJE.
PROJEKTAVIMO ETAPE NAUDOJAMAS KONCEPCINIO MODELIO
FORMAVIMO METODAS, KURIUO KURIAMA ERDVINĖ STRUKTŪRA,
PAGRĮSTA JUDĖJIMO, RYŠIŲ IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA.
LITERATŪROS ANALIZĖ
ATLIEKANT LITERATŪROS ANALIZĘ BUVO NAGRINĖJAMI ŠIUOLAIKINIAI
URBANISTINĖS TRANSFORMACIJOS PRINCIPAI, SUSIJĘ SU
POINDUSTRINIŲ TERITORIJŲ KONVERSIJA, UOSTAMIESČIŲ
REGENERACIJA IR MIESTO BEI VANDENS SĄVEIKA. ANALIZĖ RĖMĖSI
TARPTAUTINIAIS ARCHITEKTŪROS IR URBANISTIKOS ŠALTINIAIS,
MOKSLINIAIS STRAIPSNIAIS BEI REALIZUOTŲ PROJEKTŲ STUDIJOMIS.
DIDŽIAUSIAS DĖMESYS SKIRTAS UOSTO TERITORIJŲ
TRANSFORMACIJOS MODELIAMS, NAGRINĖJANTIEMS, KAIP BUVUSIOS
PRAMONINĖS ZONOS INTEGRUOJAMOS Į MIESTO STRUKTŪRĄ,
ATKURIANT JŲ PRIEINAMUMĄ, FUNKCIONALUMĄ IR SOCIALINĮ
GYVYBINGUMĄ. LITERATŪROJE AKCENTUOJAMA, KAD VANDENS
PAKRANTĖS TRANSFORMUOJAMOS IŠ INFRASTRUKTŪRINIŲ RIBŲ Į
AKTYVIAS VIEŠĄSIAS ERDVES, FORMUOJANČIAS MIESTO IDENTITETĄ.
TAIP PAT ANALIZUOTI URBANISTINIAI METODAI, TOKIE KAIP MIŠRI
FUNKCIJA, VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TINKLŲ FORMAVIMAS, INDUSTRINIO
PAVELDO INTEGRACIJA, TERITORIJŲ SKAIDYMAS Į ŽMOGAUS MASTELIO
STRUKTŪRAS BEI INFRASTRUKTŪROS REINTERPRETACIJA.
LITERATŪROS ANALIZĖ LEIDO IDENTIFIKUOTI PAGRINDINIUS
URBANISTINIUS PRINCIPUS IR ĮRANKIUS, KURIE TAIKOMI FORMUOJANT
PROJEKTINĘ KONCEPCIJĄ – TERITORIJA SUVOKIAMA KAIP JUNGTIS
TARP MIESTO, VANDENS IR ISTORINIO IDENTITETO, O NE KAIP
IZOLIUOTA FUNKCINĖ ZONA.
ANALOGŲ ATRANKOS IR ANALIZĖS METODIKA
ANALOGAI BUVO ATRENKAMI PAGAL IŠ ANKSTO NUSTATYTUS
KRITERIJUS, TIESIOGIAI SUSIJUSIUS SU NAGRINĖJAMA TERITORIJA IR
PROJEKTO TEMATIKA – UOSTO TERITORIJŲ KONVERSIJA, MIESTO IR
VANDENS RYŠIO ATKŪRIMAS, INDUSTRINIO PAVELDO INTEGRACIJA BEI
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ FORMAVIMAS. ATRINKTI PROJEKTAI ATSPINDI
SKIRTINGUS, TAČIAU KONTEKSTUALIAI ARTIMUS URBANISTINĖS
TRANSFORMACIJOS MODELIUS.
SIEKIANT STRUKTŪRUOTI ANALIZĘ, KIEKVIENAM ANALOGUI BUVO
PRISKIRTA IKONOGRAFIJA, LEIDŽIANTI GREIČIAU VIZUALIAI
IDENTIFIKUOTI OBJEKTUS. ŠI SISTEMA PADĖJO LENGVIAU LYGINTI
PROJEKTUS TARPUSAVYJE IR IŠSKIRTI ESMINIUS URBANISTINIUS
PRINCIPUS.
TOLIMESNĖJE ANALIZĖJE BUVO NAGRINĖJAMOS PAGRINDINĖS
TERITORIJŲ PROBLEMOS, TRANSFORMACIJOS BŪDAI BEI TAIKOMI
URBANISTINIAI ĮRANKIAI. VERTINTA, KAIP BUVUSIOS PRAMONINĖS AR INFRASTRUKTŪRINĖS TERITORIJOS BUVO KONVERTUOJAMOS, KOKIE
SPRENDINIAI NAUDOTI KURIANT NAUJĄ URBANISTINĘ KOKYBĘ IR KAIP
ORGANIZUOJAMI RYŠIAI SU VANDENIU.
ANALIZĖS REZULTATAI LEIDO IDENTIFIKUOTI PAGRINDINIUS PRINCIPUS
IR ĮRANKIUS, KURIE GALI BŪTI PRITAIKOMI PROJEKTUOJAMOJE
TERITORIJOJE, FORMUOJANT KONCEPCIJĄ, PAREMTĄ RYŠIŲ KŪRIMU, FUNKCIJŲ INTEGRACIJA IR VIETOS IDENTITETO STIPRINIMU.
HAFENCITY
AKER BRYGGE
NORDHAVN
PAVSHINSKAYA POYMA
PAZHOU WATERFRONT PARK NOBLESSNER HOOSIC RIVER
KING’S CROSS
GUAÍBA ORLA
OBJEKTAI
UOSTO TERITORIJŲ KONVERSIJA
MIESTO IR VANDENS RYŠIO ATKŪRIMAS
ISTORINĖS URBANISTINĖS STRUKTŪROS ATKŪRIMAS
PRAMONĖS OBJEKTŲ KONVERSIJA
PRAMONĖS OBJEKTŲ NAUJOS FUNKCIJOS
PRITAIKYMAS
NORDHAVN
NORDHAVN
METAI: 2008–DABAR
ŠALIS: DANIJA
ARCHITEKTAI: COBE, SLETH, RAMBOLL, POLYFORM
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS:
NEBENAUDOJAMA INDUSTRINĖ UOSTO TERITORIJA
DIDELIO MASTELIO, MONOLITIŠKA UOSTO STRUKTŪRA
SILPNAS RYŠYS TARP MIESTO IR VANDENS
TERITORIJA NEPRITAIKYTA ŽMOGAUS MASTELIUI
TRANSFORMACIJOS BŪDAS:
BUVUSI UOSTO TERITORIJA TRANSFORMUOJAMA Į
NAUJĄ MIESTO RAJONĄ
ESAMA UOSTO STRUKTŪRA PERPLANUOJAMA
VANDUO NAUDOJAMAS KAIP PAGRINDINIS
URBANISTINIS FORMAVIMO ELEMENTAS
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI:
UOSTO TERITORIJA SUSKAIDOMA Į MAŽESNES DALIS
KURIANT KANALUS IR BASEINUS
FORMUOJAMAS „URBANISTINIS ARCHIPELAGAS“ –
SALŲ SISTEMA
VANDUO INTEGRUOJAMAS Į URBANISTINĘ STRUKTŪRĄ
KAIP AKTYVI ERDVĖ
DIDELIO MASTELIO TERITORIJA PERKEIČIAMA Į
ŽMOGAUS MASTELIO KVARTALUS
KURIAMI AIŠKŪS RYŠIAI SU VANDENIU IŠ VISŲ
TERITORIJOS DALIŲ
HAFENCITY
HAFENCITY
METAI: 2000–DABAR
ŠALIS: VOKIETIJA
ARCHITEKTAI: ASTOC, KCAP, HERZOG & DE MEURON IR KT.
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
BUVUSI UOSTO TERITORIJA BUVO IZOLIUOTA NUO MIESTO CENTRO
DIDELIO MASTELIO INFRASTRUKTŪRA NEATITIKO MIESTO MASTELIO
TRŪKO AIŠKIOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS IR RYŠIŲ SU MIESTU
VANDUO VEIKĖ KAIP FIZINIS BARJERAS, O NE INTEGRALI MIESTO DALIS
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
DIDELIO MASTELIO UOSTO TERITORIJA TRANSFORMUOJAMA Į NAUJĄ
MULTIFUNKCINĮ MIESTO RAJONĄ
TERITORIJA SUSKAIDOMA Į SKIRTINGUS KVARTALUS, TURINČIUS
INDIVIDUALŲ CHARAKTERĮ
IŠLAIKOMA DALIS ESAMOS UOSTO STRUKTŪROS KAIP IDENTITETO PAGRINDAS
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
TERITORIJA SKAIDOMA Į SKIRTINGUS URBANISTINIUS VIENETUS SU SKIRTINGOMIS CHARAKTERISTIKOMIS
KURIAMA METROPOLINĖ MIŠRI STRUKTŪRA, JUNGIANTI GYVENIMĄ, DARBĄ IR LAISVALAIKĮ
FORMUOJAMA NUOSEKLI VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA (AIKŠTĖS, PARKAI, PROMENADOS)
IŠSAUGOMA IR INTERPRETUOJAMA BUVUSI UOSTO STRUKTŪRA, UŽTIKRINANT TERITORIJOS IDENTITETĄ
KURIAMAS SMULKESNIS URBANISTINIS TINKLAS (SMULKESNI KVARTALAI
BEI UŽSTATYMAS TIES VANDENIU)
AKER BRYGGE
AKER BRYGGE
METAI: 2014
ŠALIS: NORVEGIJA
ARCHITEKTAI: NIELS TORP IR KT.
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
BUVUSI TERITORIJA BUVO UŽDARA IR NEPRIEINAMA VISUOMENEI
BEI ATSKIRTA NUO MIESTO CENTRO
PRAMONINĖ STRUKTŪRA NEATITIKO NEI MIESTO, NEI ŽMOGAUS
MASTELIO
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
PRAMONINĖ UOSTO TERITORIJA TRANSFORMUOJAMA Į VIEŠĄ
PROMENADĄ, KURIAMI VERTIKALŪS RYŠIAI SU MIESTU
IŠ DALIES IŠSAUGOMA INDUSTRINĖ STRUKTŪRA IR PRITAIKOMA
NAUJAM NAUDOJIMUI
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
KRANTINĖ PAVERČIAMA PAGRINDINE VIEŠĄJA ERDVE (PROMENADA)
FORMUOJAMA LINIJINĖ URBANISTINĖ STRUKTŪRA PALEI VANDENĮ
KURIAMOS VIEŠOSIOS ERDVĖS SU TIESIOGINIU KONTAKTU SU VANDENIU
UŽTIKRINAMAS NUOLATINIS PĖSČIŲJŲ JUDĖJIMAS PALEI KRANTINĘ
STIPRINAMAS VIZUALINIS IR FIZINIS RYŠYS SU FJORDU
PAVSHINSKAYA POYMA EMBANKMENT PARK
PAVSHINSKAYA POYMA EMBANKMENT PARK
METAI: 2020–2022
ŠALIS: RUSIJA
ARCHITEKTAI: BASIS ARCHITECTURAL BUREAU
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
TANKI GYVENAMOJI TERITORIJA BE VIEŠŲJŲ ERDVIŲ
KRANTINĖ NEBUVO PRITAIKYTA MIESTO NAUDOJIMUI
SKIRTINGI NAUDOTOJŲ SRAUTAI (GYVENTOJAI VS. MIESTO LANKYTOJAI) KONFLIKTAVO
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
KRANTINĖ TRANSFORMUOJAMA Į VIEŠĄ REKREACINĘ IR
SOCIALINĘ ERDVĘ
PROJEKTAS VYSTOMAS ETAPAIS, ĮTRAUKIANT BENDRUOMENĘ
PROJEKTAVIMO PROCESĄ
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
FORMUOJAMA LINIJINĖ KRANTINĖS STRUKTŪRA SU SKIRTING
PLOČIO ZONOMIS (JUDĖJIMAS / BUVIMAS)
SKIRIAMI SKIRTINGI PĖSČIŲJŲ SRAUTAI (TRANZITAS VS. VIETIN NAUDOJIMAS)
KURIAMOS ĮVAIRIOS VIEŠOSIOS ERDVĖS: AMFITEATRAS, POILS
ZONOS, SPORTO IR PIKNIKO VIETOS
INTEGRUOJAMAS VANDUO KAIP REKREACINĖ PATIRTIS IR
VIZUALINIS ELEMENTAS
KURIAMA DAUGIAFUNKCĖ PROMENADA SU SKIRTINGAIS
SCENARIJAIS (DARBAS, POILSIS, JUDĖJIMAS)
KING’S CROSS
KING’S CROSS
METAI: 2001–2022
ŠALIS: JUNGTINĖ KARALYSTĖ
ARCHITEKTAI: ALLIES AND MORRISON, PORPHYRIOS
TOWNSHEND LANDSCAPE ARCHITECTS
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
BUVUSI GELEŽINKELIO IR PRAMONINĖ TERITORIJA BUVO IZO
MIESTO IR NETURĖJO AIŠKIOS INTEGRACIJOS Į URBANISTINĮ
FRAGMENTUOTA STRUKTŪRA SU APLEISTAIS PA
INFRASTRUKTŪRA
TRŪKO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ IR AIŠKIŲ PĖSČIŲJŲ RYŠIŲ
TERITORIJA BUVO NEPATRAUKLI IR SOCIALIAI NEAKTYVI
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
BUVUSI INDUSTRINĖ IR GELEŽINKELIO TERITORIJA TRANSFORMUOJAMA
MIŠRIOS PASKIRTIES MIESTO RAJONĄ
TAIKOMAS ILGALAIKIS, ETAPINIS MASTERPLANAS, LEIDŽIANTIS TERITORIJĄ
VYSTYTI PALAIPSNIUI
PROJEKTAS ORIENTUOTAS Į URBANISTINĮ „SUSIUVIMĄ“ (STITCHING) –
TERITORIJOS INTEGRAVIMĄ Į MIESTO STRUKTŪRĄ
IŠSAUGOMI ISTORINIAI PASTATAI
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
KURIAMAS NAUJAS GATVIŲ IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TINKLAS (APIE 20 NAUJŲ GATVIŲ)
DIDELĖ TERITORIJOS DALIS SKIRIAMA VIEŠOSIOMS ERDVĖMS (~40% TERITORIJOS)
ATKURIAMAS URBANISTINIS RYŠYS TARP SKIRTINGŲ MIESTO DALIŲ (PER KANALĄ, GELEŽINKELĮ)
INTEGRUOJAMI ISTORINIAI INDUSTRINIAI OBJEKTAI Į NAUJĄ STRUKTŪRĄ
FORMUOJAMA „ERDVIŲ TARP PASTATŲ“ SISTEMA KAIP PAGRINDINIS
URBANISTINIS ELEMENTAS
KURIAMA INTENSYVI MIŠRI FUNKCIJA, UŽTIKRINANTI GYVYBINGUMĄ
GUAÍBA ORLA URBAN PARK
GUAÍBA ORLA URBAN PARK
METAI: 2018
ŠALIS: BRAZILIJA
ARCHITEKTAI: JAIME LERNER ARQUITETOS ASSOCIADOS
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
PAKRANTĖS TERITORIJA BUVO NESAUGI IR APLEISTA.
JI BUVO BUVUSI POTVYNIŲ KONTROLĖS SISTEMOS DALIS, TODĖL VEIKĖ
LABIAU KAIP INFRASTRUKTŪRINĖ, O NE MIESTO ERDVĖ.
MIESTAS NEINTEGRAVO VIENĄ SVARBIAUSIŲ SAVO GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ –GUAÍBA PAKRANTĘ Į URBANISTINĮ AUDINĮ.
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
APLEISTA INFRASTRUKTŪRINĖ PAKRANTĖ TRANSFORMUOJAMA Į
URBANISTINĖS IR APLINKOS REGENERACIJOS PARKĄ.
TERITORIJA GRĄŽINAMA MIESTUI KAIP VIEŠA, KASDIEN NAUDOJAMA
PAKRANTĖS ERDVĖ.
POTVYNIO BARJERAS + URBANISTINIO PARKO INTEGRACIJA
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
SUKURTA 56,7 HA INTERVENCIJA PALEI 1,5 KM GUAÍBA PAKRANTĘ.
PARKAS GERAI SUJUNGTAS SU MIESTO TINKLU: LENGVAI PASIEKIAMAS
PĖSČIOMIS, DVIRAČIU, METRO, AUTOBUSAIS IR AUTOMOBILIAIS.
PROGRAMOJE INTEGRUOTOS VIEŠOS FUNKCIJOS: BARAI, KAVINĖS, SPORTO
ZONOS, SANITARINIAI MAZGAI IR KITOS KASDIENIO NAUDOJIMO ERDVĖS.
PROJEKTAS REMIASI TOPOGRAFIJA: RELJEFAS NAUDOJAMAS
INFRASTRUKTŪRAI INTEGRUOTI IR APŽVALGINIAMS PASIVAIKŠČIOJIMO
MARŠRUTAMS KURTI.
KRAŠTOVAIZDYJE ATKURIAMOS VIETINĖS AUGALŲ RŪŠYS IR SAUGOMA IŠLIKUSI VIETINĖ AUGMENIJA.
PARKAS VEIKIA IR KAIP KULTŪRINĖ ERDVĖ, IR KAIP APLINKOSAUGINIO
ŠVIETIMO VIETA.
SOUTH WATERFRONT PARK
PAZHOU
PAZHOU SOUTH WATERFRONT PARK
METAI: 2023
ŠALIS: KINIJA
ARCHITEKTAI: SWA GROUP
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
ESAMA KRANTINĖ BUVO NEPRITAIKYTA ŽMONĖMS
SILPNAS RYŠYS TARP MIESTO IR VANDENS
TRŪKO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TERITORIJOJE
KRANTINĖ VEIKĖ KAIP LINIJINIS BARJERAS
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
KRANTINĖ TRANSFORMUOJAMA Į VIEŠĄ REKREACINĘ IR EKOLOGINĘ ERDVĘ
INŽINERINĖ PAKRANTĖ PERORGANIZUOJAMA Į NATŪRALIĄ,
DAUGIASLUOKSNĘ STRUKTŪRĄ
PROJEKTAS VEIKIA KAIP ŽALIOJI INFRASTRUKTŪRA, JUNGIANTI
TRANSPORTĄ IR UPĘ
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
STANDI KRANTINĖ „SUMINKŠTINAMA“ KURIANT ORGANINES RELJEFO
FORMAS IR TAKUS
FORMUOJAMA DAUGIASLUOKSNĖ TOPOGRAFIJA (TERASOS, SLĖNIAI, ŠLAITAI), JUNGIANT MIESTĄ SU VANDENIU
KURIAMA ĮVAIRIALYPĖ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA (AIKŠTĖS, AMFITEATRAS, PIEVOS, ŽAIDIMŲ ZONOS)
INTEGRUOJAMI PĖSČIŲJŲ IR DVIRAČIŲ TAKAI SKIRTINGUOSE
LYGIUOSE
VANDENS LYGIO SVYRAVIMAI ĮTRAUKIAMI Į PROJEKTĄ (EKOLOGINIS PRISITAIKYMAS)
KURIAMAS VIZUALINIS IR FIZINIS KONTAKTAS SU VANDENIU VISOJE
TERITORIJOJE
NOBLESSNER
NOBLESSNER
PROJEKTAS: NOBLE SSNER
ME TAI: 2007
ŠALIS: E STIJA
ARCHITEKTAI: HVIDT & MØLGAARD, KOKO ARCHITECTS, KAOS
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLE MOS
BUVUSI UŽDARA UOSTO IR LAIVŲ GAMYKLOS TERITORIJA
TERITORIJA BUVO NEPRIEINAMA VISUOMENEI IR IZOLIUOTA NUO
MIE STO
SILPNAS RYŠYS TARP MIE STO IR JŪROS
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
PRAMONINĖ TERITORIJA TRANSFORMUOJAMA Į MIŠRIOS PASKIRTIE
MIE STO RAJONĄ
IŠSAUGOMAS INDUSTRINIS PAVELDAS IR PRITAIKOMAS NAUJOM
FUNKCIJOMS
KURIAMAS ETAPINIS VYSTYMAS REMIANTIS MASTERPLANU
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
ISTORINIAI, INDUSTRINIAI PASTATAI ADAPTUOJAMI NAUJOMS
FUNKCIJOMS (KULTŪRA, MENAS, KOMERCIJA)
KRANTINĖ ATVERIAMA IR FORMUOJAMA VIE ŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA SU PROMENADA IR MARINA
KURIAMAS TIE SIOGINIS FIZINIS IR VIZUALINIS RYŠYS SU JŪRA
INTEGRUOJAMOS VIE ŠOSIOS FUNKCIJOS (KULTŪROS CENTRAI, RE STORANAI, RENGINIAI)
DERINAMAS NAUJAS UŽSTATYMAS SU INDUSTRINIU PAVELDU
HOOSIC RIVER FLOOD CHUTE NATURALIZATION
HOOSIC RIVER FLOOD CHUTE NATURALIZATION
METAI: 2015
ŠALIS: JAV
ARCHITEKTAI: SASAKI ASSOCIATES, INTER-FLUVE
SPRĘSTOS URBANISTINĖS STRUKTŪROS PROBLEMOS
UPĖ BUVO PAVERSTA BETONINIU KANALU (FLOOD CHUTE), SKIRTU TIK POTVYNIŲ
KONTROLEI
NUTRAUKTAS RYŠYS TARP MIESTO IR UPĖS (SOCIALINIS IR FIZINIS)
PRARASTA EKOLOGINĖ SISTEMA IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
UPĖ VEIKĖ KAIP INFRASTRUKTŪRINIS BARJERAS MIESTO VIDUJE
TRANSFORMACIJOS BŪDAS
INŽINERINĖ UPĖS STRUKTŪRA TRANSFORMUOJAMA Į NATŪRALIZUOTĄ
URBANISTINĘ-EKOLOGINĘ SISTEMĄ
ATKURIAMAS RYŠYS TARP UPĖS IR JOS ISTORINIO UŽLIEJAMO SLĖNIO
PROJEKTAS SUJUNGIA POTVYNIŲ KONTROLĘ, EKOLOGIJĄ IR VIEŠĄ NAUDOJIMĄ
TAIKOMAS GAMTOS PRINCIPAIS PAREMTAS PROJEKTAVIMAS (NATURE-BASED
DESIGN)
PROJEKTAS ĮGYVENDINAMAS ETAPAIS
PAGRINDINIAI SPRENDIMAI
ATKURIAMAS NATŪRALUS UPĖS IR FLOODPLAIN RYŠYS
UPĖ TRANSFORMUOJAMA IŠ TECHNINĖS INFRASTRUKTŪROS Į URBANISTINĮ
JUNGIAMĄJĮ ELEMENTĄ
KURIAMI VIEŠI PĖSČIŲJŲ IR REKREACINIAI MARŠRUTAI PALEI UPĘ
INTEGRUOJAMOS EKOLOGINĖS BUVEINĖS, STIPRINAMA BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
PROJEKTAS JUNGIA SVARBIUS MIESTO TAŠKUS IR FORMUOJA VIENTISĄ
URBANISTINĘ PATIRTĮ
KURIAMA NAUJA MIESTO IDENTITETO KRYPTIS – NUO INDUSTRINIO MIESTO PRIE
KULTŪRINIO IR REKREACINIO CENTRO
VIEŠOS ERDVĖS VYSTOMOS KARTU SU BENDRUOMENE (COMMUNITY-DRIVEN DESIGN)
UOSTO TERITORIJA APLEISTA, MONOFUNKCINĖ, NEPRITAIKYTA
ŽMOGAUS MASTELIUI; SILPNAS RYŠYS SU VANDENIU
TRŪKSTA VIEŠŲJŲ ERDVIŲ; KONFLIKTUOJANTYS SRAUTAI
UOSTAS NAUJAS MIESTO
RAJONAS, FORMUOJAMAS
NAUJAS URBANISTINIS AUDINYS
KRANTINĖ SOCIALINĖ IR REKREACINĖ ERDVĖ
URBANISTINIS
„ARCHIPELAGAS“; KANALŲ SISTEMA; SMULKŪS KVARTALAI; AŠYS Į VANDENĮ
MIŠRIOS FUNKCIJOS; GYVENIMAS + DARBAS + REKREACIJA
LINIJINĖ KRANTINĖ SU ZONŲ SKAIDYMU REKREACIJA + BENDRUOMENĖS VEIKLOS
VANDENS INTEGRACIJA; KVARTALINĖ STRUKTŪRA; AŠIŲ FORMAVIMAS; MASTELIO MAŽINIMAS
SRAUTŲ ATSKYRIMAS; ERDVIŲ ZONAVIMAS; BUFERINĖS ZONOS
KIETA KRANTINĖ; SILPNAS RYŠYS SU VANDENIU; BARJERAS
FRAGMENTUOTA TERITORIJA; PRAMONINĖ ZONA IZOLIUOTA NUO MIESTO
UOSTO TERITORIJA IZOLIUOTA; NĖRA RYŠIO SU VANDENIU; MONOFUNKCINĖ
UŽDARA INDUSTRINĖ TERITORIJA; NEPRIEINAMA; SILPNAS RYŠYS SU JŪRA
UŽDARA PRAMONINĖ TERITORIJA; NEPRIEINAMA KRANTINĖ; ATSKIRTA NUO MIESTO
APLEISTA PAKRANTĖ; NEVEIKIANTI MIESTO ERDVĖ; INFRASTRUKTŪRINIS POBŪDIS
INŽINERINĖ KRANTINĖ EKOLOGINĖ VIEŠOJI ERDVĖ
INDUSTRINĖ TERITORIJA INTEGRUOTA MIESTO DALIS („STITCHING“)
UOSTAS MIESTO KVARTALAS
ORGANINĖ TOPOGRAFIJA; DAUGIASLUOKSNĖ STRUKTŪRA
GATVIŲ TINKLO ATKŪRIMAS; KVARTALINĖ STRUKTŪRA; VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA
PERIMETRINIAI KVARTALAI; AŠYS LINK VANDENS; PROMENADOS; KANALAI
PRAMONĖ MIŠRIOS PASKIRTIES RAJONAS SU IŠSAUGOTU PAVELDU
PRAMONĖ VIEŠA
PAKRANTĖS MIESTO ERDVĖ
INFRASTRUKTŪRA VIEŠAS URBANISTINIS PARKAS
INDUSTRINIO IR NAUJO UŽSTATYMO DERINYS; KRANTINĖS STRUKTŪRA
REKREACIJA + EKOLOGIJA
BETONINĖ UPĖ; EKOLOGINĖ DEGRADACIJA; MIESTO IR VANDENS ATSKYRIMAS
INFRASTRUKTŪRA
NATŪRALIZUOTA
URBANISTINĖ SISTEMA
LINIJINĖ STRUKTŪRA PALEI
KRANTINĘ; PROMENADA KAIP AŠIS
LINIJINĖ PARKO STRUKTŪRA; RELJEFO FORMAVIMAS
NATŪRALI UPĖS STRUKTŪRA; FLOODPLAIN; ŽALIEJI KORIDORIAI
MIŠRI FUNKCIJA; STIPRI VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA
MIŠRIOS FUNKCIJOS, AKTYVŪS PIRMI AUKŠTAI, VIEŠOS ERDVĖS
TOPOGRAFIJOS NAUDOJIMAS; „SOFT EDGE“ KRANTINĖ; VANDENS INTEGRACIJA
URBANISTINIS „SUSIUVIMAS“; VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TINKLAS; ISTORINIŲ PASTATŲ INTEGRACIJA
KRANTINIŲ URBANIZAVIMAS; URBANISTINIŲ AŠIŲ FORMAVIMAS; VANDENS INTEGRACIJA; INDUSTRINĖS STRUKTŪROS ADAPTACIJA
KULTŪRA + GYVENIMAS + KOMERCIJA
INDUSTRINIO PAVELDO ADAPTACIJA; KRANTINĖS ATVĖRIMAS; VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA
VIEŠOS ERDVĖS + KOMERCIJA + REKREACIJA
KRANTINĖS AKTYVAVIMAS; PROMENADA KAIP PAGRINDINIS ELEMENTAS; RYŠIO SU VANDENIU STIPRINIMAS
REKREACIJA + VIEŠOS VEIKLOS
REKREACIJA + EKOLOGIJA
KRANTINĖS PAVERTIMAS VIEŠA ERDVE; TOPOGRAFIJA; VIEŠŲJŲ ERDVIŲ LINIJINĖ SISTEMA
NATURE-BASED DESIGN; EKOLOGINĖ INTEGRACIJA; INFRASTRUKTŪROS TRANSFORMACIJA
IŠVADA
ANALIZUOTI PROJEKTAI PARODĖ, KAD UOSTO TERITORIJŲ
TRANSFORMACIJA GRINDŽIAMA RYŠIO TARP MIESTO IR VANDENS
ATKŪRIMU, MONOFUNKCINIŲ TERITORIJŲ PAVERTIMU GYVYBINGOMIS
MIESTO DALIMIS IR VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMOS KŪRIMU. VANDUO
TAMPA NE RIBA, O PAGRINDINIU URBANISTINĖS STRUKTŪROS ELEMENTU.
SVARBIAUSI PERIMAMI PRINCIPAI – URBANISTINIŲ AŠIŲ FORMAVIMAS
LINK VANDENS, KRANTINIŲ AKTYVAVIMAS, MIŠRI FUNKCIJA, INDUSTRINIO PAVELDO INTEGRACIJA BEI TERITORIJOS SKAIDYMAS Į
ŽMOGAUS MASTELIO KVARTALUS. TAIP PAT SVARBUS INFRASTRUKTŪROS REINTERPRETAVIMAS IR SKIRTINGŲ SRAUTŲ VALDYMAS.
ŠIE ĮRANKIAI LEIDŽIA FORMUOTI TERITORIJĄ KAIP JUNGTĮ TARP MIESTO
IR UOSTO, KURI KURIA NAUJĄ URBANISTINĘ KOKYBĘ IR STIPRINA VIETOS IDENTITETĄ.
TURINYS
PADĖTIS MIESTE
TERITORIJOS URBANISTINĖS RAIDOS VERTINIMAS
GAMTINIU SĄLYGU VERTINIMAS
SUSISIEKIMO SISTEMOS VERTINIMAS
DOMINUOJANČIO MORFOTIPO NUSTATYMAS
ESAMU STATINIŲ VERTINIMAS
URBANISTINIŲ ERDVIŲ SISTEMOS VERTINIMAS
KOMPOZICINIŲ YPATUMŲ VERTINIMAS
SOCIALINIO UŽSAKYMO VERTINIMAS
IŠVADINIS BRĖŽINYS
LEGENDA PAV. 1
KLAIPĖDOS APSKRIT S
KLAIPĖDOS M ESTAS
V LN AUS APSKR TIS
KAUNO APSKRITIS
MIESTŲ SAVIVALDYBĖS
V A BALT CA
LEGENDA
KLAIPĖDOS SENAMIESTIS
KLAIPĖDOS NAUJAM EST
KLA PĖDOS SENOJI M. R
PAGR NDIN A KELIAI
KLAIPĖDOS SAV RIBA
PAGR ND NĖS GELEŽINKELIO TRASOS
KLAIPĖDA YRA VAKA
BALTIJOS JŪROS, IR P
CENTRO VAIDMENIU. M RYŠIUS SU DIDŽIAISIAIS
KAUNU. KLAIPĖDĄ G
AUTOMOBILIU, TIEK
NAUJAMIESČIO IR SEN
FORMUOJA MIESTO IS MIESTO URBANISTINĘ
KRYPTIS.
PATOGŲ SUSISIEKIMĄ ORO TRANSPORTU.
XII A. (1252M) PASTEBIMOS PIRMOSIOS
KLAIPĖDOS MIESTO UŽUOMAZGOS - ŠALIA
DANĖS UPĖS ŽIOČIŲ STATOMA MEMELIO
PILIS, NUO KURIOS PRADEDA FORMUOTIS
VISAS MIESTO URBANISTINIS BRANDUOLYS
NORS ŠIUO LAIKOTARPIU MIESTO RAIDA
VYKO LĖČIAU, PAMAŽU PRADĖJO RYŠKĖTI
SENAMIESČIO STRUKTŪROS PAGRINDAI.
LEGENDA
NAUJ KVARTALAI
ESAM KVARTALAI
TELKIN A
P RM EJ KELIAI
PROJEKTUOJAMOS TER TORIJOS R BA
P L ES R GYNYBINĖS
S ENOS R BOS
ANTROJE XVIII A PUSĖJE, AUGANT ŽALIAVŲ
PAKLAUSAI EUROPOJE SUSTIPRĖJO
EKSPORTAS PER UOSTĄ. TAI SKATINO
UOSTO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRĄ –
DAUGĖJO SANDĖLIŲ DIRBTUVIŲ IR
PREKYBINIŲ PASTATŲ, O MIESTO
STRUKTŪRA VIS LABIAU ORIENTAVOSI Į
UOSTO VEIKLĄ.
XIX A KLAIPĖDOJE VYKSTA SVARBŪS
URBANISTINIAI POKYČIAI. 1854 M. DIDYSIS
MIESTO GAISRAS TAMPA ESMINIU LŪŽIU.
ANTROJE XIX A PUSĖJE MIESTĄ DAR
LABIAU TRANSFORMUOJA TRANSPORTO
INFRASTRUKTŪRA: NUTIESTAS GELEŽINKELIS, SUJUNGĘS TILŽĘ SU KLAIPĖDA, SUSTIPRINA UOSTO IR
PRAMONĖS PLĖTRĄ BEI KEIČIA MIESTO ERDVINĘ STRUKTŪRĄ. XIX A. PABAIGOJE–XX A PRADŽIOJE UOSTAS PATIRIA TIEK
AUGIMO, TIEK NUOSMUKIO LAIKOTARPIUS, TAČIAU IŠLIEKA PAGRINDINE MIESTO
VYSTYMOSI VAROMĄJA JĖGA.
1923 M KLAIPĖDOS KRAŠTAS PRIJUNGTAS
PRIE LIETUVOS IR ĮTVIRTINTAS AUTONOMINIS STATUSAS TARPUKARIU
MODERNIZUOJAMAS UOSTAS IR PLEČIAMA
INFRASTRUKTŪRA, TODĖL JIS TAMPA
SVARBIU LIETUVOS EKONOMIKOS CENTRU
ANTROJO PASAULINIO KARO METU
MIESTAS PATIRIA POLITINIUS IR
DEMOGRAFINIUS POKYČIUS POKARIU
MIESTAS ATSTATOMAS IR IŠRYŠKĖJA
UOSTO PRAMONĖS IR KARINĖS LOGISTIKOS
PLĖTRA, KURI STIPRIAI PAVEIKĖ URBANISTINĘ STRUKTŪRĄ
TERITORIJOS URBANISTINĖS RAIDOS VERTINIMAS
KLAIPĖDOS MIESTO ĮVAIZDIS PER ISTORIJĄ KEITĖSI
KARTU SU JO EKONOMINE IR URBANISTINE RAIDA.
SKIRTINGAIS LAIKOTARPIAIS MIESTO PANORAMĄ
FORMAVO VIS KITI DOMINUOJANTYS ELEMENTAI, ATSPINDINTYS PAGRINDINES VEIKLAS IR MIESTO FUNKCIJAS
MALŪNŲ MIESTAS
XVIII–XIX A. SANDŪROJE KLAIPĖDOS MIESTO
ĮVAIZDĮ FORMAVO VĖJO MALŪNŲ GAUSA, IŠSIDĖSČIUSIŲ PALEI KURŠIŲ MARIAS IR DANGĖS
UPĘ. MALŪNAI BUVO SVARBI MEDIENOS
APDIRBIMO INFRASTRUKTŪROS DALIS BEI VEIKĖ
KAIP RYŠKUS ORIENTYRAS ATPLAUKIANTIEMS LAIVAMS.
LAIVŲ MIESTAS
XIX A KLAIPĖDOS PANORAMA VIS LABIAU SIEJOSI
SU JŪRINIU IDENTITETU – UOSTE GAUSĖJO
BURLAIVIŲ, VYSTĖSI PREKYBA KLAIPĖDA TUO METU
VEIKĖ KAIP SVARBUS PREKYBOS UOSTAS, TODĖL
MIESTO ĮVAIZDĮ FORMAVO LAIVŲ STIEBAI, BURĖS, KRANTINĖS IR UOSTO INFRASTRUKTŪRA
PRAMONĖS MIESTAS
XIX A. PAB. – XX A. PR. KLAIPĖDOS PANORAMA PASIKEITĖ DĖL INDUSTRIALIZACIJOS. MIESTE
PRADĖJO KURTIS PRAMONĖS ĮMONĖS –LENTPJŪVĖS CELIULIOZĖS FABRIKAS, DUJŲ
FABRIKAS IR KITOS GAMYKLOS KRAŠTOVAIZDYJE
MATOMI AUKŠTI KAMINAI, DIDELI PRAMONINIAI
PASTATAI IR SANDĖLIAI, KURIE PAKEITĖ ANKSTESNĮ
MIESTO SILUETĄ. PRAMONĖ PADARĖ DIDELĘ ĮTAKĄ
MIESTO URBANISTINEI RAIDAI. ŠIUO LAIKOTARPIU
KLAIPĖDOS PANORAMA ĮGAVO INDUSTRINIO UOSTAMIESČIO CHARAKTERĮ.
MALŪNŲ MIESTAS
LAIVŲ MIESTAS
PRAMONĖS MIESTAS
TERITORIJOS URBANISTINĖS RAIDOS VERTINIMAS
IŠANALIZAVUS ISTORINIUS KLAIPĖDOS ŽEMĖLAPIUS, PASTEBIMA, KAD TERITORIJOJE VYRAVO GATVIŲ IR SUSISIEKIMO STRUKTŪRA, KURIOS DALIS ŠIANDIEN YRA IŠNYKUSI. ŽEMĖLAPIAI ATSKLEIDŽIA
URBANISTINIUS RYŠIUS, KURIE BUVO ORIENTUOTI LINK VANDENS IR UOSTO INFRASTRUKTŪROS, TAČIAU LAIKUI BĖGANT JIE IŠNYKO.
DABARTINĖJE KVARTALŲ STRUKTŪROJE, ĮŽVELGIAMAS
HORIZONTALUMAS – GATVĖS IR KVARTALAI FORMUOJA KRYPTIS
LYGIAGREČIAS KRANTINĖMS, TAČIAU STOKOJAMA VERTIKALIŲJŲ
KLAIPĖDOS MIESTAS FORMUOJASI TARP BALTIJOS JŪROS IR
KURŠIŲ MARIŲ, TODĖL VANDENS TELKINIAI TAMPA PAGRINDINE
TERITORIJOS STRUKTŪRINE AŠIMI IR NATŪRALIU URBANISTINĖS
PLĖTROS RIBOTUVU. VAKARINĖJE DALYJE DOMINUOJA KURŠIŲ
NERIJOS NACIONALINIS PARKAS, ŠIAURĖJE – PAJŪRIO REGIONINIS
PARKAS, O RYTINĖJE IR PIETINĖJE DALYSE TERITORIJĄ PAPILDO
DRAUSTINIAI BEI MIŠKŲ MASYVAI SUDARANTYS VIENTISĄ
EKOLOGINĮ KARKASĄ
DANĖS UPĖ IR VIDINIAI VANDENS KANALAI JUNGIA MIESTO
URBANIZUOTAS TERITORIJAS SU MARIOMIS IR JŪRA, STIPRINDAMI
GAMTINĖS STRUKTŪROS RYŠIUS. PAKRANČIŲ IR KOPŲ ZONOS
PASIŽYMI KRAŠTOVAIZDINE BEI EKOLOGINE VERTE
NAGRINĖJAMA TERITORIJA PATENKA Į JAUTRIĄ GAMTINĘ APLINKĄ, TODĖL JOS VYSTYMAS TURI BŪTI GRINDŽIAMAS EKOLOGINĖS
PUSIAUSVYROS IR KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGOS PRINCIPAIS ??? -
DAR REIKS PERSIŽIŪRĖT IR PASITAISYT
SAUGOMOS TERITORIJOS
1 KURŠ Ų NERIJOS NAC ONALINIS PARKAS
PAJŪR O REGION N S PARKAS
BALT JOS JŪROS TALASOLOGIN S DRAUST N S
KARKLĖS TALASOLOGINIS DRAUST NIS
5 KARKLĖS ETNOKULTŪR N S DRAUST NIS
6 OLANDŲ KEPURĖS TALASOLOGINIS DRAUSTIN S
7 KALOTĖS BOTANINIS ZOOLOGIN S DRAUSTINIS NER NGOS TALASOLOGIN S DRAUSTINIS
SMILTYNĖS URBAN ST N S DRAUSTINIS
HAGENO GŪBR O GEOMORFOLOGINIS
DRAUST N S ALKSNYNĖS KRAŠTOVA ZDŽIO DRAUST NIS
KLA PĖDOS MIESTO R BA
GELEŽINKEL S PASTATAI
KEL A DRAUST NIAI
REG ONINIA PARKAI SAUGOMOS TER TORIJOS: GAMTINĖ STRUKTŪRA:
NAC ONALIN A PARKA
ŽELDYNAI
PLANUOJAMA TERITOR JA
NAGR NĖJAMA TERITOR JA
KLA PĖDOS MIESTO R BA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
KEL A
GAMT NĖ STRUKTŪRA
JŪRA, MAR OS KITI VANDENYS
M ŠKAI
K TI ŽELDYNA
KLAIPĖDA, KAIP UOSTAMIESTIS, PASIŽYMI ŽEMOMIS ALTITUDĖMIS,
KURIOS DAUGELYJE VIETŲ SIEKIA APIE 0 M VIRŠ JŪROS LYGIO
PAGAL TERITORIJOS AUKŠTINGUMĄ GALIMA IŠSKIRTI KELIAS
SKIRTINGAS ZONAS. ŽEMIAUSIOS VIETOVĖS DRIEKIASI PALEI
BALTIJOS JŪROS IR KURŠIŲ MARIŲ PAKRANTES, KUR ŽEMĖS
PAVIRŠIUS YRA BEVEIK LYGUS VANDENS LYGIUI TAIP PAT ŽEMOS
ALTITUDĖS BŪDINGOS DANĖS IR SMELTALĖS UPIŲ SLĖNIAMS
MIESTO RELJEFUI BŪDINGAS NUOLYDIS ŠIAURĖS–PIETŲ KRYPTIMI –
ŠIAURINĖJE DALYJE VYRAUJA KIEK AUKŠTESNĖS VIETOVĖS, KURIOS
PALAIPSNIUI ŽEMĖJA PIETŲ LINK. DĖL ŠIŲ RELJEFO YPATUMŲ
SOVIETMEČIU STATYTUOSE MIKRORAJONUOSE DAŽNAI PASITAIKO
ŽEMOS ALTITUDĖS TERITORIJOS BEI AUKŠTAS GRUNTINIO
VANDENS LYGIS
RELJEFAS (M)
0
35
VANDENS TELKIN A LEGENDA
NAGRINĖJAMA TERITORIJA
KLA PĖDOS MIESTO R BA
KLAIPĖDOS MIESTAS TURI KELIS PAGRINDINIUS Į
ŠIAURĖS, RYTŲ IR PIETŲ KRYPČIŲ. SUSISIEKIM
FORMUOJA MAGISTRALINIAI IR KRAŠTO KELIAI KUR
MIESTO A IR B KATEGORIJOS GATVIŲ TINKLU TRANSPORTO SRAUTAI ORIENTUOTI LINK CENT TERITORIJŲ, TODĖL ŠIOS KRYPTYS PASIŽYM INTENSYVUMU.
AIŠKIAI IŠSISKIRIA GELEŽINKELIO LINIJA, EINANTI RYT
KRYPTIMI IR KERTANTI MIESTO STRUKTŪRĄ.
KONCENTRUOJASI AUTOBUSŲ IR TRAUKINIŲ ST
SUDARO SVARBŲ SUSISIEKIMO MAZGĄ. ŠIS MAZG
PAGRINDINIŲ GATVIŲ SANKIRTOS ZONĄ, TODĖ
PASIŽYMI AUKŠTU PASIEKIAMUMU TIEK MIESTO, MASTU
MIESTĄ REIKŠMINGAI VEIKIA GAMTINĖ STRUKTŪ
MARIOS IR UOSTO AKVATORIJA FORMUOJA VAK
RIBOJA SKERSINIŲ JUNGČIŲ SKAIČIŲ. TILTAI TAM TRANSPORTO RYŠIO ELEMENTAIS SUJUNGIANČIA
MIESTO DALIS PER DANĖS UPĘ IR UOSTO KANALĄ.
GATVĖS:
AUTOSTRADOS MAGISTRALĖS
KRAŠTO KEL A
VIETIN A KELIAI
A B KATEGOR JOS GATVĖS
PAGR ND N A PATEKIMA Į MIESTĄ
PLANUOJAMA TERITOR JA
NAGR NĖJAMA TERITOR JA
KLA PĖDOS MIESTO R BA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
KEL AI
GATVĖS:
ANALIZUOJAMOJE TERITORIJOJE DOMINUOJA PERIMETRINIS
UŽSTATYMAS BŪDINGAS MIESTO CENTRUI IR SENAMIESČIUI. JIS
FORMUOJA AIŠKIĄ KVARTALINĘ STRUKTŪRĄ, APIBRĖŽTAS GATVIŲ
ERDVES IR VIENTISĄ URBANISTINĮ AUDINĮ.
ARČIAU UOSTO VYRAUJA PRAMONINIS MORFOTIPAS – STAMBESNI, LAISVAI TERITORIJOJE IŠDĖSTYTI TŪRIAI PAKRAŠČIUOSE
ATSIRANDA LAISVO PLANAVIMO IR SODYBINIO UŽSTATYMO FRAGMENTAI, PASIŽYMINTYS MAŽESNIU TANKIU.
DOMINUOJANTIS PERIMETRINIS MORFOTIPAS FORMUOJA TERITORIJOS IDENTITETĄ, TODĖL PROJEKTUOJANT TIKSLINGA IŠLAIKYTI KVARTALINĖS STRUKTŪROS PRINCIPĄ, UŽTIKRINANT NUOSEKLŲ PERĖJIMĄ LINK RETESNIO UŽSTATYMO ZONŲ.
ANSAMBL A PERIMETRINIS
PRAMON NIS
LA SVO PLANAVIMO SODYBINIS
STATINIŲ BŪKLĖS VERTINIMAS
IKONŲ EKSPLIKACIJA/ PAAIŠKINIMAS
STILISTIKA, FASADAI DEKORAS
ARCHITEKTŪRINĖ
VERTĖ
ISTORINĖ REIKŠMĖ
GERA BŪKLĖ
PATENKINAMA BŪKLĖ
ATSPINDINTIS TAM TIKRUS
ARCHITEKTŪRINIUS BRUOŽUS AR
UNIKALIOS KONSTRUKCIJOS
PASTATO RYŠYS SU ISTORINIAIS
ĮVYKIAIS, ASMENYBĖMIS AR
MIESTO IR UOSTO RAIDA
TRANSFORMUOJAMA
ESAMA PASTATO FIZINĖ
PADĖTIS ATITINKA GEROS
BŪKLĖS KRITERIJUS
ESAMA PASTATO FIZINĖ PADĖTIS ATITINKA
PATENKINAMOS/PRASTOS
BŪKLĖS KRITERIJUS
GALIMA KEISTI FUNKCIJĄ, REKONSTRUOTI, INTEGRUOTI Į
NAUJĄ STRUKTŪRĄ
PRASTA BŪKLĖ NETURI
KEITIMAS/NAIKINIMAS IŠSAUGOTINA
URBANISTINĖS VERTĖS, TRUKDO RYŠIAMS AR STRUKTŪRAI
VISUOMENINĖ PASKIRTIS
URBANISTINĖ
VERTĖ
GERI URBANISTINIAI ELEMENTAI
VERTINGA ARCHITEKTŪRA AR UŽSTATYMO LOGIKA
PASTATO ARCHITEKTŪRINĖ
IŠRAIŠKA IR JO VAIDMUO
FORMUOJANT GATVĖS AR KVARTALO URBANISTINĘ
STRUKTŪRĄ
ISTORINĖ PASTATO PASKIRTIS IR RYŠYS SU VIEŠOSIOMIS, ADMINISTRACINĖMIS AR PREKYBOS FUNKCIJOMS
UOSTO FUNKCIJA
ISTORINĖ PASTATO PASKIRTIS IR RYŠYS SU UOSTO AR MIESTO INFRASTRUKTŪRA
IŠLIKUSIOS ORIGINALIOS
KONSTRUKCIJOS
AUTENTINŠKUMAS
KONSTRUKCIJOS IR PASTATO TŪRIS (MŪRAS, STOGAS, STRUKTŪRA)
SAUGOMIEMS STATINIAMS SPECIFIŠKAI NAUDOJAMA VERTINIMO LENTELĖ, SIEKIANT IŠRYŠKINTI BEI PALYGINTI TARPUSAVYJE TAM TIKRAS VERTES
ESAMŲ PASTATŲ BŪKLĖS VERTINIMAS
TERITORIJOJE VYRAUJA PRAMONINIAI PASTATAI – ANGARAI, KURIE ARCHITEKTŪRIŠKAI NEDERA SU SAUGOMAIS IR KITAIS VERTĘ TURINČIAIS OBJEKTAIS NEFORMUOJA AIŠKIOS URBANISTINĖS
STRUKTŪROS GADINA PANORAMINIUS BEI PERSPEKTYVINIUS VAIZDUS IR BLOKUOJA RYŠIUS SU VANDENIU BEI POTENCIALIUS REPREZENTACINIUS PATEKIMUS Į TERITORIJĄ DALĮ PASTATŲ GALIMA TRANSFORMUOTI AR IŠSAUGOTI TAČIAU DIDELĖ DALIS ANGARŲ NETURI URBANISTINĖS VERTĖS IR TRUKDO KOKYBIŠKAI TERITORIJOS PLĖTRAI
ANALIZUOJAMI PASTATAI ATSPINDI
SKIRTINGAS KLAIPĖDOS UOSTO TERITORIJOS
FUNKCIJAS – NAVIGACIJOS, PREKYBOS
ADMINISTRACIJOS IR GYVENAMĄJĄ
APLINKĄ, TODĖL KARTU SUDARO SVARBŲ
ISTORINĮ MIESTO SLUOKSNĮ TOLIMESNIUOSE
SPRENDIMUOSE SVARBU IŠLAIKYTI PASTATŲ
MASTELĮ, TŪRIUS IR JŲ RYŠĮ SU GATVIŲ BEI
UOSTO ERDVĖMIS KAD BŪTŲ IŠSAUGOTAS
TERITORIJOS ISTORINIS IDENTITETAS IR
URBANISTINĖ STRUKTŪRA
LOCMANŲ NAMAS
UOSTO
INFRASTRUKTŪRA
NAVIGACIJOS
ISTORIJA
UOSTO IDENTITETAS
L. STULPINO PASTATAS
MEMORIALINĖ VERTĖ
KAMPINIS
URBANISTINIS
TAŠKAS
ISTORINIS MASTELIS
MATŲ IR SAIKŲ RŪMAI
PREKYBOS
INFRASTRUKTŪRA
ADMINISTRACINĖ
FUNKCIJA
FORMUOJA KVARTALO
STRUKTŪRĄ
V. KLĖMANO PASTATAS
ARCHITEKTŪRINIS
AKCENTAS
GATVĖS PERIMETRAS
MIESTO–UOSTO
SANDŪRA
ŽIEMOS UOSTO TERITORIJA YRA STRATEGIŠKAI
SVARBIOJE MIESTO VIETOJE, ŠALIA SPARČIAI
VYSTOMŲ URBANISTINIŲ PROJEKTŲ –
PLANUOJAMO KRUIZINIŲ LAIVŲ TERMINALO
BEI STATOMO MEMELIO MIESTO KVARTALO.
ŠIOS TERITORIJOS FORMUOJA NAUJĄ MIESTO IR VANDENS SANTYKĮ, ORIENTUOTĄ Į
VIEŠĄSIAS ERDVES REKREACIJĄ IR MIESTO
REPREZENTACIJĄ ATSIŽVELGIANT Į APLINKINIŲ
TERITORIJŲ VYSTYMĄSI, ŽIEMOS UOSTO
TERITORIJOJE TIKSLINGA STIPRINTI RYŠIUS SU VANDENIU, KURTI VIEŠĄSIAS ERDVES IR
FORMUOTI AIŠKESNĘ URBANISTINĘ
STRUKTŪRĄ, KURI VRIKTŲ SU NAUJAI
KURIAMAIS MIESTO KVARTALAIS IR PRISIDĖTŲ
PRIE VIENTISO MIESTO BEI UOSTO VEIDO
ERDVIŲ SISTEMA
ANALIZUOJAMOJE TERITORIJOJE VYRAUJA SKVERAI IR AIKŠTĖS.
PAGRINDINĖS VIEŠOSIOS ERDVĖS DAUGIAUSIA IŠSIDĖSČIUSIOS PALEI
DANĖS UPĘ IR FORMUOJA IŠRAIŠKINGĄ CENTRINĖS MIESTO DALIES
ERDVINĘ STRUKTŪRĄ. ŠIOS ERDVĖS KURIA REPREZENTACINĮ MIESTO
CHARAKTERĮ BEI STIPRINA URBANISTINĮ RYŠĮ SU VANDENIU
NAGRINĖJAMA TERITORIJA RIBOJASI SU SVARBIOMIS VIEŠOSIOMIS
ERDVĖMIS – FERDINANDO IR VYDŪNO SKVERAIS, KIEK TOLIAU – DANĖS
SKVERU BEI ATGIMIMO AIKŠTE, TAČIAU ŠIUO METU JI NĖRA
PILNAVERTIŠKAI INTEGRUOTA Į BENDRĄ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ DĖL
TERITORIJOJE VYRAUJANČIO PRAMONINIO CHARAKTERIO IR
NEIŠBAIGTOS UŽSTATYMO STRUKTŪROS NĖRA AIŠKIAI SUFORMUOTŲ
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TIPOLOGIJOS AR URBANISTINĖS KOMPOZICIJOS. TAI
LEMIA FRAGMENTUOTĄ ERDVINĘ STRUKTŪRĄ, TAČIAU KARTU ATVERIA
REIKŠMINGĄ POTENCIALĄ TERITORIJĄ INTEGRUOTI Į VIENTISĄ MIESTO
CENTRO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ.
VE TIPAI
PARKA
SKVERAI
AIKŠTĖS
STAD ONA R SPORTO
AIKŠTELĖS
KURDONERAI
KAPINĖS
LEGENDA
PLANUOJAMA TERITOR JA
NAGR NĖJAMA TERITOR JA
KLAIPĖDOS M ESTO RIBA
GELEŽ NKEL S
PASTATA
KELIAI
V EŠŲJŲ ERDV Ų R BOS
PILIAV ETĖS
NESUFORMUOTOS ERDVĖS
GATV Ų IR KRANTIN Ų ERDVĖS
V EŠŲJŲ ERDV Ų R BOS
VANDENS TELK N A
M ŠKA IR KIT ŽELDYNA
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SUFORMAVIMO LYGIS
LABIAUSIAI SUFORMUOTOS VIEŠOSIOS ERDVĖS KONCENTRUOJASI
SENAMIESČIO IR NAUJAMIESČIO DALYSE PALEI DANĖS UPĘ, KUR AIŠKI
UŽSTATYMO STRUKTŪRA, PERIMETRINIS FORMAVIMAS IR AKTYVŪS
PIRMIEJI AUKŠTAI KURIA URBANISTIŠKAI APIBRĖŽTAS BEI FUNKCIŠKAI
GYVYBINGAS ERDVES. TOLSTANT KURŠIŲ MARIŲ LINK URBANISTINĖ
STRUKTŪRA TAMPA FRAGMENTUOTA – VYRAUJA PRAMONINIO
POBŪDŽIO UŽSTATYMAS, STAMBŪS TŪRIAI IR ATVIROS TERITORIJOS
TODĖL ČIA NĖRA AIŠKIAI SUFORMUOTŲ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ
ANALIZUOJAMOJE TERITORIJOJE PASTEBIMAS SUFORMUOTŲ VIEŠŲJŲ
URBANISTINIŲ ERDVIŲ TRŪKUMAS, TAD PROJEKTUOJANT SVARBU
UŽTIKRINTI VIEŠŲJŲ ERDVIŲ FORMAVIMĄ IR KRANTINĖS PASIEKIAMUMĄ.
SUFORMAVIMO LYGIS
SUFORMUOTA ERDVĖ
NESUFORMUOTA ERDVĖ
IŠKLOTIN Ų SUFORMAVIMO LYGIS
SUFORMUOTA
NESUFORMUOTA
DAL NA SUFORMUOTA
LEGENDA
PLANUOJAMA TER TORIJA
NAGR NĖJAMA TER TORIJA
KLA PĖDOS MIESTO RIBA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
KEL A
VANDENS TELKINIAI
M ŠKAI R KITI ŽELDYNAI
PAGRINDINIS MIESTO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ ERDVINIS KORIDORIUS
FORMUOJASI PALEI DANĖS UPĘ Į JĮ PAGRINDINĖMIS MIESTO GATVĖMIS
JUNGIASI SVARBIAUSI ERDVINIAI KANALAI – H. MANTO G. IR TILTŲ G.
AŠIS TAIP PAT NAUJOJI UOSTO G BEI PILIES G , KURIOS UŽTIKRINA
JUNGTIS TARP SKIRTINGŲ MIESTO DALIŲ. KADANGI ŠIAURINĖ MIESTO
DALIS, BESIRIBOJANTI SU MIŠKU, YRA NESUFORMUOTA, NAJAMIESČIO
TERITORIJOJE PIRMAEILIS ERDVINIS KANALAS JUNGIASI RATU (NUO
NAUJOSIOS UOSTO G. LINK J. JANONIO G., DARIAUS IR GIRĖNO G. Į
H MANTO G LINK DANĖS UPĖS ) IR VEDA LINK SENAMIESČIO (TILTŲ IR
PILIES GATVĖMIS). TAIGI MIESTO VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMOS
BRANDUOLYS VEIKIA KAIP JUNGIANTIS ELEMENTAS TARP
SENAMIESČIO IR NAUJAMIESČIO, FORMUODAMAS VIENTISĄ ERDVINĮ TINKLĄ. ŠIS TINKLAS TELKIA PAGRINDINES VIEŠĄSIAS ERDVES IR
TRAUKOS OBJEKTUS, UŽTIKRINDAMAS FUNKCINĮ IR KOMPOZICINĮ
MIESTO CENTRO INTEGRALUMĄ.
VIEŠOSIOS ERDVĖS
ERDVIŲ HIERARCH JA
PIRMAE LĖS ERDVĖS R JŲ KANALAI
ANTRAE LĖS ERDVĖS IR JŲ KANALA
KITOS ERDVĖS IR JŲ KANALAI
SUFORMUOTA
NESUFORMUOTA
DALINAI SUFORMUOTA IŠKLOT N Ų SUFORMAV MO LYG S
TRAUKOS OBJEKTAI
PAGRINDINĖS SUFORMUOTOS
VIEŠOS OS ERDVĖS
M ŠKAI R KITI ŽELDYNAI LEGENDA
PLANUOJAMA TER TORIJA
NAGR NĖJAMA TER TORIJA
KLA PĖDOS MIESTO RIBA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
KEL A
VANDENS TELKINIAI
KOMPOZICINIAI YPATUMAI
MIESTO KOMPOZICINĖ STRUKTŪRA GRINDŽIAMA IŠILGINIŲ IR SKERSINIŲ
AŠIŲ SISTEMA. IŠILGINĖS AŠYS NAUJAMIESČIO DALYJE FORMUOJASI
PALEI DANĖS UPĘ – DANĖS G , LIEPŲ–NAUJOJO SODO G BEI S
DAUKANTO G. KRYPTIMIS. SKERSINĖS AŠYS – NAUJOJI UOSTO G. IR H.
MANTO G. – KERTA ŠIĄ STRUKTŪRĄ IR FORMUOJA CHARAKTERINGUS
MAZGUS MAŽVYDO ALĖJOS KOMPOZICINĖ AŠIS NUTRŪKSTA TIES S
ŠIMKAUS G., TAČIAU TURI POTENCIALĄ BŪTI PRATĘSTA NAGRINĖJAMOS
TERITORIJOS LINK
MIESTO SILUETE IŠSISKIRIA PAGRINDINĖS BENDRAMIESTINĖS
DOMINANTĖS – AMBERTON KLAIPĖDA PASTATAS, KLAIPĖDOS PILIS
BOKŠTAS BEI KLAIPĖDOS MARIJOS TAIKOS KARALIENĖS BAŽNYČIA.
SVARBŪS APŽVALGOS TAŠKAI - NUO SENOSIOS PERKĖLOS, AMBERTON
HOTEL PASTATO BEI KLAIPĖDOS PILIES FORMUOJA PUIKŲ TERITORIJOS
APŽVELGIAMUMĄ IŠ PIETINĖS, RYTINĖS BEI VAKARINĖS (VISO MIESTO)
PUSĖS, TAD PROJEKTUOJANT SVARBUS MIESTO PANORAMOS
STIPRINIMAS BEI TIKSLINGAS DOMINANČIŲ FORMAVIMAS.
KOMPOZICINIAI RYŠIAI
PAGR KOMPOZ CINĖS AŠYS
CHARAKTERING MAZGAI
BENDRAM EST NĖS DOMINANTĖS
TAUKOS OBJEKTA
PGR VIEŠOSIOS ERDVĖS
APŽAVLGOS TAŠKA
LEGENDA
PLANUOJAMA TER TORIJA
NAGR NĖJAMA TER TORIJA
KLA PĖDOS MIESTO RIBA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
1 - SENOJ PERKĖLA (SMILTYNĖ)
2 - AMBERTON HOTEL KLAIPĖDA
3 - KLA PĖDOS PILIIS NAGRINĖJAMOS PANORAMOS
UŽSTATYMAS
KEL A VANDENS TELKINIAI
M ŠKAI R KITI ŽELDYNAI
PROJEKTUOJAMA ŠV JONO BAŽNYČIA
SENOJI PERKĖLA
IŠ ŠIO TAŠKO ATSISKLEIDŽIA RYŠKUS PRAMONINIS TERITORIJOS
CHARAKTERIS, KURĮ FORMUOJA VERTIKALŪS UOSTO KRANŲ
AKCENTAI. PANORAMA PASIŽYMI GANA VIENTISU UŽSTATYMO
AUKŠTINGUMU, KURĮ PAPILDO MIESTO IDENTITETĄ STIPRINANČIOS
DOMINANTĖS – AMBERTON KLAIPĖDA, PROJEKTUOJAMA ŠV JONO
BAŽNYČIA IR KLAIPĖDOS PILIS BOKŠTAS.
AMBERTON KLAIPĖDA
PANORAMA APRĖPIA VISĄ PROJEKTUOJAMĄ TERITORIJĄ. IŠ ČIA
AIŠKIAI SUVOKIAMAS TERITORIJOS SILUETAS IR JO SANTYKIS SU KURŠIŲ MARIOMIS TODĖL PROJEKTUOJANT SVARBU IŠLAIKYTI
TOKĮ UŽSTATYMO AUKŠTINGUMĄ, KURIS NEUŽSTOTŲ PERSPEKTYVŲ
VANDENS KRYPTIMI. SILUETE IŠSISKIRIA ESAMI VERTIKALŪS
AKCENTAI – VERSLO CENTRAS „VITĖ“ IR „LIMARKO“
ADMINISTRACINIS PASTATAS PRIE FERDINANDO SKVERO.
KLAIPĖDOS PILIS
IŠ PILIES TERITORIJOS ATSIVERIA PLATUS VIZUALINIS LAUKAS, KURIAME DOMINUOJA PRAMONINIO KRAŠTOVAIZDŽIO ELEMENTAI
– YPAČ UOSTO KRANAI. ŠI PANORAMA PABRĖŽIA TERITORIJOS
TRANSFORMACIJOS SVARBĄ, SIEKIANT SUBALANSUOTI INDUSTRINĮ
SILUETĄ IR FORMUOTI AIŠKESNĘ URBANISTINĘ KOMPOZICIJĄ
PANORAMOS
CHARAKTERINGOS VERTIKALĖS
PROJEKTUOJAMA TERITORIJA
PANORAMA 1 - SENOJ PERKĖLA (SMILTYNĖ)
PANORAMA 2 - AMBERTON HOTEL KLA PĖDA
PANORAMA 3 - KLAIPĖDOS PILI S PANORAMOS:
PLANUOJAMA TERITORIJA
TERITORIJOS KOMPOZICINIAI RYŠIAI
PAGRINDINĖS KOMPOZICINĖS AŠYS – S DAUKANTO G , DARIAUS IR
GIRĖNO G. BEI NAUJOJO SODO G. – ATVEDA ERDVINIUS SRAUTUS IŠ
CENTRINĖS MIESTO DALIES LINK PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS ŠIŲ
GATVIŲ SUSIKIRTIMUOSE, TIES TERITORIJOS RIBA, FORMUOJASI
POTENCIALŪS KOMPOZICINIAI CENTRAI. ANALIZUOJAMOJE VIETOJE
KOMPOZICINĖS AŠYS NUTRŪKSTA, NES TERITORIJOJE NĖRA JAS
TĘSIANČIŲ URBANISTINIŲ ELEMENTŲ AR TŪRINĖS STRUKTŪROS. TAI
IŠRYŠKINA POREIKĮ FORMUOTI AIŠKŲ KOMPOZICINĮ TĘSTINUMĄ IR
STIPRINTI AŠIŲ VIZUALINĮ UŽBAIGTUMĄ.
SVARBIAUSIOS PANORAMINĖS KRYPTYS ATSIVERIA: IŠ S. DAUKANTO G
FERDINANDO SKVERO LINK; IŠ NAUJOJO SODO G. AMBERTON
KLAIPĖDA KRYPTIMI; IŠ NAUJOSIOS UOSTO G PILIES TILTO LINK
PROJEKTUOJANT BŪTINA IŠLAIKYTI ŠIŲ KOMPOZICINIŲ PERSPEKTYVŲ
AIŠKUMĄ, ATSIŽVELGTI Į ESAMAS LOKALINES DOMINANTES, BEI
UŽTIKRINTI SILUETO IR UŽSTATYMO PRAMATOMUMĄ KURŠIŲ MARIŲ
PANORAMOJE
KOMPOZICINIAI RYŠIAI
PAGR PROJEKTUOJAMOS
TERITORIJOS KOMPOZIC NĖS AŠYS
KOMPOZIC NIAI CENTRA
LOKALIOS DOMINANTĖS
PGR VIEŠOS OS ERDVĖS
KOMPOZIC JA VERTINGOS PERSPEKTYVOS
LEGENDA
PLANUOJAMA TERITOR JA
NAGR NĖJAMA TERITOR JA
KLAIPĖDOS M ESTO RIBA
GELEŽ NKEL S
PASTATA
KELIAI
1 - IŠ S DAUKANTO G L NK FERD NANDO SKVERO
2 - IŠ NAUJOJO SODO G LINK AMBERTON HOTEL
3 - IŠ NAUJOSIOS USTO G LINK P L ES T LTO NAGR NĖJAMOS PERSPEKTYVOS
IŠ S. DAUKANTO G. FERDINANDO SKVERO LINK
DEŠINĖJE PERSPEKTYVOS PUSĖJE ERDVĘ FORMUOJA GYVENAMIEJI
PASTATAI, KURIANTYS SANTYKINAI VIENTISĄ GATVĖS FRONTĄ KAIRĖJE
PUSĖJE DOMINUOJA PERIMETRINIS UŽSTATYMAS, KURĮ AKCENTUOJA
VERTIKALI DOMINANTĖ – UAB LIMARKO PASTATAS. PERSPEKTYVOS
PABAIGOJE ATSIVERIA FERDINANDO SKVERAS
IŠ NAUJOJO SODO G. AMBERTON HOTEL LINK
DEŠINĖJE PUSĖJE ERDVĘ APIBRĖŽIA PERIMETRINIS SENAMIESČIO
UŽSTATYMAS. KAIRĖJE – AUKŠTESNI MIŠRIOS PASKIRTIES PASTATAI.
KOMPOZICINĖ DOMINANTĖ - AMBERTON KLAIPĖDA, PERSPEKTYVOJE
TAIP PAT IŠRYŠKĖJA ATGIMIMO AIKŠTĖ, TOLUMOJE MATOMA KURŠIŲ
NERIJOS LINIJA
IŠ NAUJOSIOS UOSTO G. PILIES TILTO LINK
DEŠINĖJE PUSĖJE VYRAUJA FRAGMENTUOTAS PRAMONINIS
UŽSTATYMAS, KURIO FONE IŠSISKIRIA PROJEKTUOJAMOS TERITORIJOS
AKCENTAS – VERSLO CENTRAS „VITĖ“ KAIRĖJE PERSPEKTYVĄ
FORMUOJA PAVIENIAI ŽELDINIAI, MIESTO VILŲ STRUKTŪRA IR
AUKŠTYBINIAI PASTATAI TARP JŲ – UAB LIMARKO ADMINISTRACINIS
PASTATAS IR AMBERTON KLAIPĖDA.
ŠIOS PERSPEKTYVOS LEIDŽIA ĮVERTINTI DOMINANČIŲ HIERARCHIJĄ
TERITORIJOS MATOMUMĄ BEI POTENCIALIAS VIETAS NAUJIEMS
KOMPOZICINIAMS AKCENTAMS FORMUOTI
PERSPEKTYVOS
PERSPEKTYVOS S LUETAS
DOMINANTĖS
PROJEKTUOJAMOS TERITOR JOS DOMINANTĖS
PROJEKTUOJAMA TERITOR JA
PERSPEKTYVA 1 - IŠ S DAUKANTO G L NK FERDINANDO SKVERO
PERSPEKTYVA 2 - IŠ NAUJOJO SODO G L NK AMBERTON HOTEL
PERSPEKTYVA 3 - Š NAUJOS OS USTO G L NK PILIES TILTO
PLANUOJAMA TERITORIJA
LIMARKO FERDINANDO SKVERAS
PLANUOJAMA TERITORIJA
AMBERTON HOTEL KLAIPĖDA
PLANUOJAMA TERITORIJA
AMBERTON HOTEL KLAIPĖDA
UAB L MARKO VERSLO CENTRAS „VITĖ“
MIESTE VYRAUJA 5–10 M AUKŠČIO PASTATAI, NEMAŽA JŲ DALIS –
PRAMONINĖS PASKIRTIES. DAUGIABUČIAI, VISUOMENINIAI IR
KOMERCINIAI PASTATAI DAŽNIAUSIAI SIEKIA 10–15 M O TARP 15–20 M
AUKŠČIO PASTATŲ FORMUOJASI INTENSYVESNIO UŽSTATYMO ZONOS.
MIESTO CENTRE PASITAIKO IR LABAI AUKŠTŲ PASTATŲ, SIEKIANČIŲ
35–170 M
ARČIAU KURŠIŲ NERIJOS KRANTINĖS, NAUJAMIESČIO DALYJE PRIE
DANĖS UPĖS VYRAUJA AUKŠTESNI NEI 15–20 M PASTATAI. VIS DĖLTO
BENDRAS AUKŠTINGUMO PASISKIRSTYMAS TERITORIJOJE IŠLIEKA
PAKANKAMAI TOLYGUS.
ANALIZUOJAMOJE TERITORIJOJE AUKŠTINGUMU IŠSISKIRIA VERSLO CENTRO „VITĖ“ PASTATAS, TAČIAU DIDŽIOJI DALIS UŽSTATYMO
PATENKA Į 10–20 M AUKŠČIO INTERVALĄ
PASTATŲ AUKŠTINGUMAS (M)
KI
LEGENDA
PLANUOJAMA TER TORIJA
NAGR NĖJAMA TER TORIJA
KLA PĖDOS MIESTO RIBA
GELEŽINKEL S PASTATAI
KEL A
VANDENS TELKINIAI M ŠKAI R KITI ŽELDYNAI UŽSTATYMAS
SOCIALINIO UŽSAKYMO VERTINIMAS
ANALIZUOJANT TERITORIJĄ MATYTI SKIRTUMAS TARP PLANUOJAMOS IR APLINKINĖS NAGRINĖJAMOS TERITORIJOS PLANUOJAMOJE
TERITORIJOJE ŠIUO METU DOMINUOJA PRAMONINĖ FUNKCIJA –
VYRAUJA GAMYBINIAI IR SANDĖLIAVIMO OBJEKTAI, O VIEŠŲJŲ IR
PASLAUGŲ FUNKCIJŲ BEVEIK NĖRA IŠSKYRUS VIENĄ SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS OBJEKTĄ
TUO TARPU NAGRINĖJAMOJE TERITORIJOJE PASTEBIMA DIDESNĖ
FUNKCIJŲ ĮVAIROVĖ: VEIKIA KOMERCINIAI, KULTŪRINIAI IR
ADMINISTRACINIAI OBJEKTAI TOKIE KAIP KLAIPĖDOS KULTŪROS
CENTRAS, ROTUŠĖ, APSKRITIES BIBLIOTEKA BEI MIESTO APYLINKĖS
TEISMAS. GRETA GYVENAMŲJŲ KVARTALŲ TAIP PAT YRA ŠVIETIMO IR
KITŲ PASLAUGŲ OBJEKTŲ, TODĖL TERITORIJA PASIŽYMI GERU PASLAUGŲ PASIEKIAMUMU IR YRA PATOGI KASDIENIAM GYVENTOJŲ NAUDOJIMUI.
PASTATŲ PASKIRTIS
ADMIN STRACINIAI DVASIN A
MIŠR OS APGYVEND NIMO
PRAMONĖS
KULTŪR N A KOMERC N A
ŠV ET MO
SVE KATOS PRIEŽIŪROS
LEGENDA
PLANUOJAMA TER TORIJA
NAGR NĖJAMA TER TORIJA
KLA PĖDOS MIESTO RIBA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
KEL A
UŽSTATYMAS
VANDENS TELKINIAI
M ŠKAI R KITI ŽELDYNAI
GIMSTAMUMO RODIKLIS KLAIPĖDOJE (1000 GYV.)
GYVENTOJŲ SKAIČIUS KVARTALE
0-120 120-260
260-460 460-800 800-1500
PLANUOJAMA TERITOR JA
NAGR NĖJAMA TERITOR JA
KLAIPĖDOS M ESTO RIBA
GELEŽINKEL S
PASTATAI
KEL A
VANDENS TELKIN A M ŠKA R KITI ŽELDYNAI UŽSTATYMAS
LEGENDA
TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ
REGLAMENTŲ ANALIZĖ
TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ ANALIZĖ
ANALIZĖS METU NAUDOTASI KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRU, LEIDUSIU IDENTIFIKUOTI SAUGOMUS OBJEKTUS, JŲ APSAUGOS
ZONAS BEI NUSTATYTI GALIMUS INTERVENCIJOS PRINCIPUS.
ERDVINĖ ANALIZĖ PAGRĮSTA REGISTRŲ CENTRO TEIKIAMAIS
ERDVINIAIS DUOMENIMIS BEI ARCGIS DUOMENIMIS IŠ LIETUVOS
GEOPORTALO, KURIE LEIDO ĮVERTINTI ESAMĄ TERITORIJOS
STRUKTŪRĄ, SKLYPŲ RIBAS, INFRASTRUKTŪRĄ IR URBANISTINIUS RYŠIUS.
PROJEKTAS REMIASI KLAIPĖDOS MIESTO BENDROJO PLANO SPRENDINIAIS, KURIUOSE NAGRINĖJAMA TERITORIJA NUMATYTA
PRAMONINEI VEIKLAI. TAČIAU, ĮVERTINUS ESAMĄ MIESTO
STRUKTŪRĄ, PAKRANTĖS POTENCIALĄ IR VISUOMENĖS POREIKIUS,
ŠIAME PROJEKTE SIŪLOMA KRITIŠKAI PERŽIŪRĖTI ŠIĄ FUNKCINĘ
PASKIRTĮ.
ANALIZĖ RODO, KAD KLAIPĖDOS PAKRANTĖS TERITORIJOS TURI
DIDELĮ POTENCIALĄ TAPTI VIEŠOSIOMIS, REKREACINĖMIS IR
MIESTUI ATVIROMIS ERDVĖMIS. AUGANTIS VISUOMENĖS POREIKIS
KOKYBIŠKOMS VIEŠOSIOMS ERDVĖMS IR RYŠIUI SU VANDENIU
LEIDŽIA KELTI ALTERNATYVĄ MONOFUNKCINEI PRAMONINEI
PLĖTRAI, SIŪLANT MIŠRESNĮ, ŽMOGUI ORIENTUOTĄ TERITORIJOS
VYSTYMO MODELĮ.
PAPILDOMAI REMIAMASI SMILTYNĖS PERKĖLOS STATISTINIAIS
DUOMENIMIS, KURIE PARODO INTENSYVIUS ŽMONIŲ SRAUTUS
TARP MIESTO IR KURŠIŲ NERIJOS. TAI PAGRINDŽIA POREIKĮ
STIPRINTI VANDENS TRANSPORTO INTEGRACIJĄ BEI KURTI
NAUJAS VIEŠĄSIAS ERDVES PAKRANTĖJE.
TEISINĖS BAZĖS ANALIZĖ LEIDŽIA FORMUOTI PROJEKTĄ KAIP
SUBALANSUOTĄ ALTERNATYVĄ ESAMIEMS PLANAVIMO
SPRENDINIAMS, KURIAME TERITORIJA SUVOKIAMA NE TIK KAIP
PRAMONINĖ ZONA, BET KAIP POTENCIALI MIESTO IR VANDENS SĄVEIKOS ERDVĖ.
URBNANISTINĖ KONCEPCIJA
PROJEKTO IDĖJA
– REGENERUOTI ISTORINĮ URBANISTINĮ SLUOKSNĮ, INTEGRUOJANT JĮ SU
NAUJAI FORMUOJAMA VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMA, ORIENTUOTA Į
ŽMOGŲ, JO PATIRTĮ IR RYŠĮ SU VANDENIU, PASITELKIANT ERDVINIUS
KANALUS, INTERPRETUOJAMUS „BURIŲ“ PRINCIPU.
KONCEPCIJA FORMUOJAMA ANALIZUOJANT TERITORIJĄ SLUOKSNIAIS
– IŠSKIRIANT ISTORINĮ IR ERDVINĮ (URBANISTINĮ) SLUOKSNIUS. ŠIŲ
SLUOKSNIŲ ANALIZĖ LEIDŽIA IDENTIFIKUOTI VERTINGUS ELEMENTUS, RYŠIUS IR STRUKTŪRAS, KURIE PERINTERPRETUOJAMI IR INTEGRUOJAMI
Į SIŪLOMĄ PROJEKTINĘ KONCEPCIJĄ. ŠIS PRINCIPAS ATSISPINDI IR
MAKETE, KURIAME SLUOKSNIŠKAI ATSKLEIDŽIAMA, KAS PERIMAMA IŠ
ISTORINIO AUDINIO, KAS IŠ ERDVINĖS STRUKTŪROS IR KAIP ŠIE
ELEMENTAI SĄVEIKAUJA SU NAUJAI FORMUOJAMA TERITORIJA.
SIŪLOMA ERDVINĖ STRUKTŪRA GRINDŽIAMA ORGANIŠKUMO PRINCIPU
– KIETAS, INDUSTRINIS UOSTO PAVIRŠIUS TRANSFORMUOJAMAS Į
MINKŠTESNĘ, ŽMOGUI PRITAIKYTĄ APLINKĄ. VIEŠOSIOS ERDVĖS
FORMUOJAMOS TAIP, KAD NATŪRALIAI VESTŲ ŽMOGŲ LINK VANDENS,
SUKURIANT NUOSEKLŲ JUDĖJIMO IR PATYRIMO SCENARIJŲ.
KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI INTEGRUOJAMI KAIP SVARBŪS
IDENTITETO FORMAVIMO ELEMENTAI, PAPILDANTYS NAUJAI KURIAMĄ
MIESTO STRUKTŪRĄ. TAIP FORMUOJAMAS NAUJAS KLAIPĖDOS MIESTO
ĮVAIZDIS, KURIAME SUSIPINA ISTORINIS KONTEKSTAS IR ŠIUOLAIKINIAI SPRENDINIAI.
DVINIAI KANALAI INTERPRETUOJAMI KAIP „BURĖS“, KURIOS NE TIK
RMUOJA URBANISTINĘ STRUKTŪRĄ, BET IR AKTYVIAI NUKREIPIA
DĖJIMO SRAUTUS TERITORIJOJE. KAIP BURĖS PAGAUNA VĖJĄ, TAIP
KANALAI „PAGAUNA“ ŽMONIŲ JUDĖJIMĄ IŠ MIESTO IR NUKREIPIA
VANDENS LINK. JIE KURIA AIŠKIAS AŠIS, STIPRINA RYŠĮ SU KRANTINE
TAMPA PAGRINDINIAIS ORIENTYRAIS, ORGANIZUOJANČIAIS ERDVĘ FORMUOJANČIAIS GYVYBINGĄ VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TINKLĄ
TERITORIJOS VYSTYMAS NUMATOMAS 5 ETAPAIS, PALAIPSNIUI INTEGRUOJANT NAUJAS FUNKCIJAS, VIEŠĄSIAS ERDVES IR URBANISTINIUS
RYŠIUS, UŽTIKRINANT NUOSEKLIĄ TERITORIJOS TRANSFORMACIJĄ BEI GYVYBINGUMĄ KIEKVIENAME ETAPE.
KELTO JUNGTIES POREIKIS
ANALIZUOJANT KLAIPĖDOS IR SMILTYNĖS SUSISIEKIMO SISTEMĄ,
NUSTATYTA, KAD VANDENS TRANSPORTAS YRA VIENA SVARBIAUSIŲ
MIESTO MOBILUMO GRANDŽIŲ. SMILTYNĖS PERKĖLOS DUOMENYS
RODO NUOLAT AUGANČIUS KELEIVIŲ SRAUTUS, YPAČ VASAROS
SEZONO METU, KAI PER DIENĄ PERKELIAMI DEŠIMTYS TŪKSTANČIŲ
ŽMONIŲ. TAI PATVIRTINA, KAD VANDENS TRANSPORTAS YRA NE TIK
TURIZMO, BET IR KASDIENIO JUDĖJIMO INFRASTRUKTŪRA.
ESAMA PERKĖLOS SISTEMA SEZONINIAIS PIKAIS VEIKIA ARTĖDAMA
PRIE SAVO PRALAIDUMO RIBŲ, TODĖL FORMUOJASI APKROVOS,
KURIOS RIBOJA PATOGŲ IR EFEKTYVŲ SUSISIEKIMĄ. TAI LEIDŽIA
DARYTI IŠVADĄ, KAD PAPILDOMA VANDENS JUNGTIS GALĖTŲ NE TIK
SUMAŽINTI ESAMŲ SRAUTŲ KONCENTRACIJĄ, BET IR PAGERINTI
BENDRĄ MOBILUMO KOKYBĘ.
EKONOMINIU POŽIŪRIU VANDENS TRANSPORTAS KLAIPĖDOJE JAU
YRA VEIKIANTIS IR PASITEISINĘS MODELIS. STABILŪS KELEIVIŲ
SRAUTAI RODO, KAD TOKIA INFRASTRUKTŪRA YRA GYVYBINGA IR
TURI POTENCIALĄ TOLESNEI PLĖTRAI. PAPILDOMO KELTO ĮRENGIMAS
LEISTŲ DIVERSIFIKUOTI SUSISIEKIMO SISTEMĄ, SUMAŽINTI
PRIKLAUSOMYBĘ NUO VIENOS JUNGTIES IR PADIDINTI JOS
ATSPARUMĄ SEZONINIAMS SVYRAVIMAMS.
URBANISTINIU POŽIŪRIU NAUJA VANDENS JUNGTIS TAMPA NE TIK
TRANSPORTO SPRENDINIU, BET IR ERDVINĖS STRUKTŪROS DALIMI. JI
SUSTIPRINA RYŠĮ TARP MIESTO IR KURŠIŲ NERIJOS, AKTYVINA
PAKRANTĖS TERITORIJAS BEI FORMUOJA NAUJUS JUDĖJIMO
SCENARIJUS. TOKIU BŪDU KELTAS VEIKIA KAIP MIESTO IR VANDENS
INTEGRACIJOS ELEMENTAS, PRISIDEDANTIS PRIE BENDROS
TERITORIJOS GYVYBINGUMO.
KONCEPCIJOS PRINCIPAI
VITĖ ISTORIŠKAI VEIKĖ KAIP TARPINĖ ZONA TARP MIESTO IR UOSTO, PASIŽYMINTI SMULKESNIU, PRIE VANDENS ORIENTUOTU UŽSTATYMU IR AIŠKIAIS RYŠIAIS SU KRANTINE. REMIANTIS ŠIAIS
PRINCIPAIS, KURIAMI NAUJI KVARTALAI PERIMA ISTORINĖS STRUKTŪROS MASTELĮ, KRYPTIS IR SANTYKĮ SU VANDENIU.
VISI NAUJAI FORMUOJAMI KVARTALAI VADINAMI „VITĖMIS“, TAIP SIEKIANT NE TIK ATKURTI PRARASTĄ URBANISTINĘ STRUKTŪRĄ, BET IR SUGRĄŽINTI VIETOS TAPATYBĘ. ŠIS PAVADINIMAS TAMPA NE VIEN
ISTORINĖS NUORODOS ŽENKLU, BET IR KONCEPCINIU PRINCIPU, APIBRĖŽIANČIU TERITORIJOS RYŠĮ SU UOSTU, VANDENIU IR
KLAIPĖDOS MIESTO RAIDA.
VITĖS KVARTALO REGENERACIJA
IEKIANT SUKURTI INIŲ IDENTITETŲ E APJUNGIA MIESTĄ S VEIKĖ KAIP SIENA
SKIRTINGŲ CHARAKTERIŲ KVARTALAI
KURIAMI VERTIKALŪS RYŠIAI
ATKURIAMI ISTORINIAI TAKAI
ERDVINIŲ KANALŲ APJUNGIMAS
PROJEKTUOJAMOJE TERITORIJOJE RYŠKINAMI PENKI ERDVINIAI
KANALAI, KURIE TAMPA PAGRINDINIAIS RYŠIAIS TARP MIESTO IR
UOSTO. ŠIOS AŠYS NE TIK FIZIŠKAI JUNGIA SKIRTINGAS
URBANISTINES ZONAS, BET IR KURIA AIŠKIĄ JUDĖJIMO STRUKTŪRĄ, VEDANČIĄ MIESTĄ LINK VANDENS. KANALAI VEIKIA KAIP KRYPTINGI
ERDVINIAI „KORIDORIAI“, KURIE SUTELKIA SRAUTUS IR SUSTIPRINA
VIZUALINĮ BEI FUNKCINĮ RYŠĮ SU KRANTINE.
TUO PAČIU ŠIOS AŠYS FORMUOJA NEMATOMĄ HORIZONTALŲ
BARJERĄ – RIBĄ, KURIS NE SKIRIA, O ORGANIZUOJA JUDĖJIMĄ. JI
SUBTILIAI NURODO KRYPTĮ, REGULIUOJA SRAUTŲ PASISKIRSTYMĄ IR PADEDA SUVOKTI TERITORIJOS STRUKTŪRĄ, IŠLAIKANT BALANSĄ TARP MIESTO IR UOSTO FUNKCIJŲ.
KVARTALAI SUSIFORMAVĘ IK 1904M
KVARTALAI SUS FORMAVĘ IKI 1942M
STORINĖS GATVĖS NUO 1904M
ISTOR NIS ERDVINIS KANALAS
ISTORINIS SLUOKSNIS PAJUNGIAMI ERDVINIAI KANALAI
VERT KALUSIS MIESTO ERDVIN S KANALAS
MULTIFUNKC S - DALOMASIS ERDVIN S KANALAS
GAMTIN S ERDV N S KANALAS
MĖMELIO ERDVIN S KANALAS
IŠNYKUSIOS
DETALIZACIJA
MULTIFUNKCĖS KRANTINĖS
ŽAISMINGI ELEMENTAI
KURIAMOS “MINKŠTOS” ERDVĖS
KLAIPĖDOS TERITORIJOJE SIEKIAMYBĖ YRA „MINKŠTINTI“ ESAMAS
DANGAS IR ERDVES, KURIOS ŠIANDIEN DAŽNAI ATRODO PERNELYG
LYGIOS, GRIEŽTOS IR NETGI MONOTONIŠKOS. YPAČ ŽIEMOS UOSTO
ZONA PALIEKA KIETUMO IR NIŪRUMO ĮSPŪDĮ – ČIA DOMINUOJA
TIESIOS LINIJOS BEI GRIEŽTOS RIBOS. TODĖL PROJEKTUOJANT
PASITELKIAMOS LENKTOS, ORGANIŠKOS FORMOS, KURIOS LEIDŽIA
ERDVĖMS ĮGAUTI ŽAISMINGUMO, LENGVUMO IR VIZUALINIO MINKŠTUMO. TOKIOS FORMOS NE TIK KURIA MALONESNĘ
ATMOSFERĄ, BET IR KVIEČIA ŽMONES JUDĖTI, SUSTOTI, TYRINĖTI APLINKĄ.
KRANTINĖS INTEGRUOJAMOS SU ĮVAIRIOMIS FUNKCIJOMIS, KURIOS STIPRINA RYŠĮ TARP MIESTO IR VANDENS. ČIA ATSIRANDA ŽVEJYBOS
VIETOS, ATGAIVINAMOS ISTORINĖS VITĖS TERITORIJOS NUORODOS, KURIAMOS VIEŠOSIOS PIRTYS IR KITOS BENDRUOMENINĖS ERDVĖS. TOKIU BŪDU KRANTINĖS TAMPA GYVOS, DAUGIASLUOKSNĖS IR ĮTRAUKIANČIOS.
TAIKANT VEIDRODINIO ATSPINDŽIO
TI AIŠKIĄ, HARMONINGĄ STRUKTŪRĄ IR
IU. ATSPINDĖTOS FORMOS IR ERDVĖS
TAČIAU YRA ADAPTUOJAMOS PAGAL
ŠIO PRINCIPO KYLANČIOS AŠYS – JOS RIPLUKDENIMUI, UŽTIKRINA PATOGIĄ TORIJOS ORGANIZACIJĄ. PIRMAJAME ACHTŲ VIETOS.
FORMUOJAMI DOMINANTAI IR
APŽVALGOS TAŠKAI
KRANAI TERITORIJOJE NĖRA TIK TECHNINIAI OBJEKTAI – JIE
PERKELIAMI IR KOMPONUOJAMI KAIP SVARBŪS MIESTO IDENTITETO
ELEMENTAI. FORMUOJANT JŲ IŠDĖSTYMĄ SIEKIAMA, KAD JIE KURTŲ
ATPAŽĮSTAMĄ KLAIPĖDOS VEIDĄ IR TAPTŲ RYŠKIU UOSTO KRAŠTOVAIZDŽIO AKCENTU.
KRANŲ SILUETAS VEIKIA KAIP VIZUALINĖ DOMINANTĖ, KURI MATOMA
IŠ ĮVAIRIŲ MIESTO TAŠKŲ IR FORMUOJA UNIKALIĄ PANORAMĄ. ŠIS
INDUSTRINIS IDENTITETAS TAMPA ĮKVĖPIMU IR ARCHITEKTŪRAI –
PASTATŲ FORMOS, RITMIKA IR TŪRIAI REAGUOJA Į KRANŲ MASTELĮ, VERTIKALES BEI KONSTRUKCINĘ LOGIKĄ. TAIP KURIAMAS NUOSEKLUS DIALOGAS TARP INFRASTRUKTŪROS IR ARCHITEKTŪROS, IŠLAIKANT AUTENTIŠKĄ UOSTO CHARAKTERĮ.
ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA
ARCHITEKTŪRINĖ IŠRAIŠKA FORMUOJAMA REAGUOJANT Į KLAIPĖDOS
KONTEKSTĄ, KURIAME VYRAUJA TRADICINIS ŠLAITINIŲ STOGŲ
SILUETAS. PROJEKTUOJAMOJE TERITORIJOJE ŠI TIPOLOGIJA
INTERPRETUOJAMA ŠIUOLAIKIŠKAI – ŠLAITAI IŠSKAIDOMI, LAUŽOMI IR
TRANSFORMUOJAMI, KURIANT DINAMIŠKĄ, UOSTO CHARAKTERĮ
ATSPINDINČIĄ STRUKTŪRĄ.
PASTATŲ SILUETAI ĮKVĖPTI UOSTO KRANŲ GEOMETRIJOS – JŲ RITMAS, KAMPAI IR VERTIKALĖS PERKELIAMI Į ARCHITEKTŪRINĘ FORMĄ. TAIP
FORMUOJAMAS NAUJAS, TAČIAU KONTEKSTUALUS MIESTO VEIDAS, KURIAME SUSIJUNGIA ISTORINĖ KLAIPĖDOS ARCHITEKTŪRA IR
INDUSTRINIS UOSTO IDENTITETAS.
DALIS ŠLAITŲ PROJEKTUOJAMI KAIP PRALAIDŪS DANGUI – JUOSE
ATSIVERIA PLYŠIAI, ĮPJOVOS, LEIDŽIANTYS ŠVIESAI IR DANGUI
ĮSISKVERBTI Į UŽSTATYMO STRUKTŪRĄ. ŠIE SPRENDINIAI KURIA
VIZUALINĮ LENGVUMĄ, GERINA MIKROKLIMATĄ IR FORMUOJA RYŠĮ TARP
VIDAUS ERDVIŲ, MIESTO IR DANGAUS.
ŠLAITINIŲ STOGŲ KOMPOZICIJA TAMPA NE TIK ARCHITEKTŪRINIU
MOTYVU, BET IR TERITORIJOS CHARAKTERĮ KURIANČIU ELEMENTU, PABRĖŽIANČIU RYŠĮ SU VIETOS MASTELIU, SILUETU IR JŪRINE APLINKA (ŠLAITINIS BANGAVIMAS).
PRALAIDUMAS Į DANGŲ
ŠLAITŲ ĮVAIROVĖ
ŠLAITINIS “BANGAVIMAS”
LOCMANŲ KOMPLEKSAS
DETALIZUOJAMAS PIRMASIS ETAPAS - LOCMANŲ KOMPLEKSAS, KURIAME Į VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ INTEGRUOJAMOS VIEŠOSIOS
„LOCŲ“ PIRTYS BEI VIEŠAS VANDENS BASEINAS. PROJEKTE
REKONSTRUOJAMAS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAS – LOCMANŲ NAMAS, KARTU KURIANT „VITĖS FOOD HUB“ – NAUJĄ
GASTRONOMINĮ IR BENDRUOMENINĮ TRAUKOS CENTRĄ.
LOCMANŲ NAMAS, KAIP KULTŪROS
PAVELDO OBJEKTAS, PROJEKTE
ATVERIAMAS VISUOMENEI IR
INTEGRUOJAMAS Į VIEŠŲJŲ ERDVIŲ
SISTEMĄ, SUTEIKIANT JAM NAUJĄ SOCIALINĮ
IR KULTŪRINĮ VAIDMENĮ.
KURIAMOS VIEŠOSIOS „LOCŲ“ PIRTYS, ATVIROS MIESTUI IR INTEGRUOTOS Į
KRANTINĖS SISTEMĄ. ŠALIA
FORMUOJAMAS LAUKINIS BASEINAS
SU PANORAMA Į UOSTO KRANUS, STIPRINANTIS RYŠĮ TARP ŽMOGAUS,
VANDENS IR INDUSTRINIO KLAIPĖDOS
MIESTOVAIZDŽIO.
LOCMANŲ NAMAS, KAIP KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAS, PROJEKTE ATVERIAMAS
VISUOMENEI IR INTEGRUOJAMAS Į VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ, SUTEIKIANT JAM NAUJĄ
SOCIALINĮ IR KULTŪRINĮ VAIDMENĮ.
LOCMANŲ NAMAS INTEGRUOJAMAS Į
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ SISTEMĄ IR
IŠRYŠKINAMAS KAIP SVARBUS KULTŪRINIO
PAVELDO AKCENTAS, SUTEIKIANT JAM NAUJĄ VISUOMENINĮ VAIDMENĮ.
DANGOS PEREINA Į FASADUS IR
ŠLAITINIUS STOGUS, FORMUODAMOS
VIENTISAS, DINAMIŠKAS ERDVES BEI SUSTIPRINDAMOS ARCHITEKTŪROS IR
VIEŠŲJŲ ERDVIŲ RYŠĮ.
SKLYPO PLANAS
FUNKCINIS ZONAVIMAS
LOCMANŲ KOMPLEKSO VIZUALIZACIJOS
LOCMANŲ KOMPLEKSO VIZUALIZACIJOS
LOCMANŲ KOMPLEKSO VIZUALIZACIJOS
PARTNERIAI
SAULĖS ELEKTRINĖS MONTUOJAMAS ANT NAUJAI PROJEKTUOJAMŲ PASTATŲ STOGŲ
UŽTIKRINAMA PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS SISTEMA VISAME KOMPLEKSE
RŪSIO HIDRO ZOLIAC JA: KLASIKINĖ SISTEMA – ESAMO RŪS O RESTAURAVIMAS NAUDOJANT CEMENTINĘ HIDROIZOLIACINĘ DANGĄ PAGRINDAMS, KURIEMS NĖRA ĮTRŪKIMŲ RIZIKOS - POŽEMINIAME PARKINGE
RENGIAMAS VISŲ PASTATŲ VĖDINIMAS
VYSTYTOJAI
BETONO DANGOS ARMAVIMAS AIKŠTELĖSE
ŠVOKS SPRENDINIAI
APŠVIET MO SPRENDINIAI KAIP LED
LUBŲ SPRENDINIAMS NAUDOJAMS CEWOOD PLUS
VITĖS RAGAS