MAŽEIKIŲ STOTIES
BENDRUOMENĖS CENTRO PROJEKTAS: ANISOPTERA
Vilnius, 2026
TURINYS
ĮVADAS, 4
VIETOS ANALIZĖ, 6-15
VIETOS ANALIZĖS IŠVADOS, 16
ANALOGŲ STUDIJA, 18-22
ANALOGŲ STUDIJOS IŠVADOS, 23
PROJEKTO KONCEPCIJA, 24-25
DETALIZACIJA, 26-31
PARTNERIAI, 32-35
ŠALTINIAI, 36
GRAFINĖ MEDŽIAGA, 38
ĮVADAS
Daugelyje Lietuvos miestų bendruomenės veikla ir socialinė sąveika nėra labai išplėtota, tai ypač aktualu mažesniuose miestuose. Nors palyginti mažomis bendruomenių grupėmis, vyksta susibūrimas ir bendra veikla, trūksta užsiėmimų, kurie integruotų visas miesto gyventojų grupes, tokias kaip emigrantai, jaunos šeimos, moksleiviai ir panašiai. Tai lemia keli veiksniai: senėjanti demografija, jaunimo telkimasis į Lietuvos didmiesčius, modernių erdvių, sukurtų įvairioms veikloms, trūkumas.
Bendruomenės veikla turi labai didelę reikšmę miesto vystymuisi, kadangi socialumas mieste kuria stipresnę bendruomenę, gerina gyvenimo kokybę ir kuria ekonominį atsparumą (Tjarve ir Zemīte, 2016). Be tokios veiklos miestas tampa suskaidytas į labai daug individualių centrų, kurie skatina uždarumą, atsiskyrimą, o taip pat apribojama idėjų kaita visuomenėje, kuri galėtų tobulinti bendruomenę ar miestą. Tik bendruomeniškumas ir artumas gali sukurti atsparią ir tvirtą identitetą turinčią bendruomenę.
Architektūra šiame procese dalyvauja kaip dar vienas bendruomenės dalyvis, skatindamas veiklą ir suteikdamas aiškią vietą, kur žmonės gali telktis. Modernios ir išraiškingos erdvės padeda sukurti trauką ir suteikia aiškumo, kur gali plėstis ir vystytis bendruomenė. Dažnai bendruomenės centrų svarba numenkinama, pritaikant senas, veiklai netinkamas erdves. Dėl to kenčia renginių kokybė, siaurinamos galimybės veiklų įvairovei ir efektyvumui. Tai ypač aktualu mažesniuose Lietuvos miestuose, kur bendruomenės centrų veikla dažnai vykdoma bet kokiuose pastatuose, tai gali būti bibliotekos, atliekamos patalpos pramoniniuose rajonuose ar panašiai. Tokios erdvės visai neatitinka šiuolaikinių standartų: trūksta tinkamo suplanavimo, akustikos, išraiškingumo ir pasiekiamumo. Šių kriterijų suvaldymas bei bendruomenės veiklos suaktyvinimas per architektūros prizmę sukuria sudėtingą, bet aktualią ir šiuolaikinei visuomenei naudingą užduotį.
1 pav. Rekreacinių zonų vaizdas. Autoriaus sudaryta.
VIETOS ANALIZĖ
Gyventojų tankio pasiskirstymas
<17
Sutartiniai žymėjimai, žmonių/hektarą, vnt.: 17-69 69-184
>306
2 Pav. Gyventojų tankis mieste, tamsiau – tankiau. Autoriaus sudaryta schema.
Didžioji dalis gyventojų telkiasi masinės statybos daugiabučių rajonuose, šis rezultatas yra nuspėjamas, tačiau tai sudaro ribas, aplink kurias galėtų atsirasti reikšmingas socialinės veiklos centras. Bendruomenės centrai, kultūros namai ir panašiai geriausiai veikia, kai jie būna orientuoti šalia natūralių bendruomenės telkimosi taškų –gyvenamųjų vietų.
Dirbančių ir bedarbių asmenų santykis
Sutartiniai žymėjimai, dirbančių ir darbingo amžiaus žmonių santykis, %:
<18
18-48 48-77 >77
3 Pav. Dirbančių ir darbingų žmonių santykis, tamsiau – didesnis nedarbingumas. Autoriaus sudaryta schema.
Buvo vertintas santykis tarp dirbančių ir darbingo amžiaus žmonių (15-64 m.) pagal kvartalo plotą. Pastebėta, jog nėra konkrečių vietų mieste, kuriuose telktųsi nedarbingi žmonės, išryškėja tik pavieniai kvartalai. Vidutis darbingumo lygis mieste – 66%, kas svyruoja aplink Lietuvoje vyraujančias tendencijas – 60-70% (Užimtumo tarnyba, 2026).
Kvartalų analizė pagal seniausią pastatą
Sutartiniai žymėjimai, kvartalai pagal seniausią pastatą jame, m.: 1917-1940 1940-1969 1969-1997 1997-2020
1900-1917
4 Pav. Kvartalai pagal pastatų amžių, šviesiau – senesni pastatai. Autoriaus sudaryta schema.
Seniausių pastatų išsidėstymas mieste vystosi natūraliai – nuo miesto pradžios, Mažeikių geležinkelio stoties, į visas puses. Istoriškai miestas iš pradžių plėtėsi tik į šiaurinę miesto pusę nuo bėgių, tačiau II pasaulinio karo metu buvo stipriai apgadinta miesto struktūra, vyko gaisrai, griovimai ir panašiai. Dėl šių priežasčių istoriškai seniausių pastatų išsidėstymas šiek tiek chaotiškas – plėtroje matomi “plyšiai” ir nutrūkimai, išsidriekimas palei bėgius į abi puses ir iki miesto pakraščių.
Gyventojų senėjimo indeksas
Sutartiniai žymėjimai, kiek vyresnių žmonių (>65 m.) tenka vienam jaunam žmogui (<14 m.) kvartale: : 0.7-2 2-4 4-10
<0.7
5 Pav. Senėjimo indeksas, tamsiau – didesnis nedarbingo amžiaus žmonių skaičius. Autoriaus sudaryta schema.
Pagal matomus rezultatus vyresnio amžiaus žmones telkiasi šiaurinėje miesto dalyje. Šioje dalyje daugiau sodybinio tipo gyvenamųjų pastatų bei valstybių įstaigų. Siekiant neatskirti šios bendruomenės dalies, socialinis židinys turėtų būti orientuotas taip, kad jungtų abi miesto dalis (į šiaurę ir į pietus nuo bėgių).
Išvadinė pirminės analizės schema
6 Pav. Analizuotų kriterijų perdengtas žemėlapis. Autoriaus sudaryta schema.
Išanalizavus miestą sudarytos kelios išvados: pamatyta tiksli vieta, kur telkiasi didžiausias kiekis gyventojų, seniausiai pastatyti pastatai telkiasi palei bėgių liniją, nedarbingi žmones nesitelkia konkrečiose teritorijose, tačiau miestas skiriamas į dvi puses pagal vidutinį gyventojų amžių kvartaluose.
Visi šie punktai buvo perkloti vienoje schemoje, nors tai neatskleidžia kažkokių konkrečių idėjų ir nesukuria išvadų, bet šis žemėlapis gali veikti kaip emocinis ar intuityvus žemėlapis, kuriame pažymėtos išskirtinės bei svarbiausios miesto vietos. Tai gali padėti kuriant platesnę urbanistinę strategiją bei bendrai įvertinti, kur telkiasi aktualūs miestui socialiniai reiškiniai.
Pramoninių teritorijų išsidėstymas mieste
Sutartiniai žymėjimai:
Administracinės ribos
Miškai ir parkai
Vandens telkiniai
Pastatai
Idustriniai plotai
Idustrinės paskirties statiniai
7 Pav. Industrinių teritorijų išsidėstymas mieste. Autoriaus sudaryta schema.
Dar vienas svarbus ir aktualus analizės kriterijus – industriniai plotai mieste. Kadangi miestas nuo pat atsiradimo stipriai ekonomiškai remiasi į transportavimo verslą, pramoninės teritorijos integruotos į miesto audinį ir sudaro apie 10% bendro miesto ploto. Pagal natūralią strateginę miesto plėtrą, šie plotai išsidėstę palei bėgius per visą miestą.
Toks santykis su pramoninėmis ir kitomis teritorijomis parodo miesto identiteto sąryši su geležinkelio bėgiais ir siūlo idėjos vystymo kryptį –pramonės svarba galėtų būti perteikiama idėjiškai. Architektūra ir urbanistika gali atspindėti „bendruomenės pramonės” idėją, kurioje bendruomeninė veikla ir socialinių ryšių plėtra galėtų veikti kaip dar viena „bėgių linija” mieste.
Istorinių socialumo židinių išsidėstymas mieste
8 Pav. Istorinių socialinių židinių išsidėstymas mieste. Autoriaus sudaryta schema.
Socialinių židinių vietos laike:
a.
Dabar ?
Siekiant atrasti, kur galėtų atsirasti naujas socialinis židinys mieste, svarbu pažvelgti, kur jie buvo istoriškai. Kadangi daug rašytinės informacijos apie tai nėra, remiantis vyriausiojo Mažeikių muziejininko Vytauto Ramanausko žodžiais ir istoriniais miesto faktais sudarytas svarbiausių Mažeikių miesto socialumo židinių istorijoje chronologinis sąrašas:
- Vytauto didžiojo aikštė prie dabartinės geležinkelio stoties
- Turgaus aikštė (dabar tai Mažeikių Jievaro pagrindinė mokykla)
- Vidurinės ir gimnazijos mokyklų patalpos
- Tumo Vaižganto pradžios mokyklos salė
- Kultūros namai
XIX
Mažeikių geležinkelio stoties istorinė reikšmė
9 Pav. Istorinė stoties fotofiksacija 1899-1918 m. aut. Georg Stilke
Vienas svarbiausių aspektų apie Mažeikių geležinkelio stotį yra ta, jog miesto atsiradimo ir plėtros pradžia tapatinama su Liepojos–Romnų geležinkelio bėgių tiesimu (1868 m.) ir pirmosios stoties atsiradimu (1871 m.). Po kelerių metų (1876 m.) pastatyta ir dabartine Mažeikių geležinkelio stotis.
Kadangi šis statinys pažymėjo miesto atsiradimo prasmę ir išliko iki šių laikų, tai stiprus argumentas teritorijos vystymui. Stoties renovacijos projektą galima įvardinti kaip antrą miesto plėtros etapą, tai gali tapti architektūrinės ir urbanistinės idėjos pagrindu.
Istorinė miesto plėtra
10 Pav. Istorinė miesto plėtra 1873-1946 m. tamsiau – senesnė plėtra. Autoriaus sudaryta schema.
Sudaryta istorinė miesto plėtros schema pagal Algimato Miškinio straipsnyje „Mažeikiai: urbanistinės raidos (iki 1957 m.) metmenys istorijos įvykių fone"/ Kultūros paminklai 5. V.“ (1998) autoriaus pieštus brėžinius. Ši schema pagrindžią faktą, jog visa miesto plėtra sukasi aplinkui Mažeikių geležinkelio stotį.
Svarbesnis principas Mažeikių istorijoje, tai yra 1972 m. pradėjusi veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla, kuri iki šiol yra vienintelė tokia Blatijos šalyse. Iki tol miestas pagrinde vertėsi savo strategine jungtimi – geležinkeliu, šalia smulkios komercinės veiklos, buvo vykdomas transportas, importas ir eksportas, kuris kūrė ekonominį augimą.
Erdvių palei bėgius įvardijimas
Sutartiniai žymėjimai:
Bėgiai
Pastatai
Gatvių linijos
Geležinkelio stotis
Atviros erdvės
11 Pav. Erdvinės analizės schema aplink aktualią teritoriją. Autoriaus sudaryta schema.
Pagal visus kriterijus Mažeikių geležinkelio stotis išryškėja kaip pagrindinis miesto plėtros taškas bei kaip puiki vieta jungčiai tarp aplinkinių teritorijų.
Susitelkus į konkrečią teritoriją galima patyrinėti atvirų erdvių „pulsavimą“ aplink bėgius. Čia ryškiausia išvada yra ta, jog aplinkui bėgius esančios pievos ir viešos erdvės turi dėsningą platėjimą ir siaurėjimą, kuris sukuria progą išvysyti šias teritorijas einant link architektūrinės koncepcijos. Kartu atsiranda galimybė iškeisti dėl dydžio vietą “nužmoginančias” garso slopinimo sienas į užstatymą.
VIETOS ANALIZĖS IŠVADOS
Atlikus visą analizę keliais punktais galima pagrįsti Mažeikių geležinkelio stoties svarbą tolimesnei miesto plėtrai bei veikimo kaip socialinio židinio prasmę:
- Mažeikių miesto atsiradimo istorija ir plėtra prasidėjo nuo stoties;
- Visi istoriniai pastatai orientuoti aplink šią teritoriją, kas leidžia sukurti turtingą aplinka socialinei veiklai;
- Stotis veikia kaip centrinė jungtis tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalių. Šiaurinėje telkiasi vyresnio amžiaus gyventojai, o pietinėje – jaunos šeimos ir darbingo amžiaus žmonės;
- Istoriškai visi „socialiniai židiniai” telkėsi aplinkui stotį;
- Stotis simbolizuoja viso krašto ekonominę plėtrą, taip kaip anksčiau čia buvo pagrindinė miesto varančioji jėga, taip ir dabar jos pagalba veikia vienintelė Baltijos šalyse esanti naftos perdirbimo gamykla.
ANALOGŲ STUDIJA „Viby“ biblioteka ir kultūros namai
Architektai: Christensen & Co. Architects, Primus Arkitekter
Vieta: Viby Sjælland, Danija
Metai: 2021
Plotas: 1400 m²
12 pav. Aut. Niels Nygaard
Šie kultūros namai mažame Danijos mieste jungia miestelio praeitį su ateitimi, o savo stilistika, funkcijomis ir erdvėmis siekia papildyti esamą urbanistinį audinį bei suteikti gaires aplinkinių teritorijų plėtrai. Kaip autorius įvardija, ši vieta veikia kaip miestelio „svetainė“ (angl. living room), kurioje žmonės gali trumpam ar ilgesniam laikui sustoti ir pabendrauti ar pabūti su kitais bendruomenės nariais.
Pastatas įsikūręs pačiame miesto centre, šalia kitų visuomeninių ir komercinių statinių, todėl veikia kaip kvartalo svarbą sustiprinantis elementas. Aplink telkiasi kavinės, salonai, bankai, įvairūs smulkūs verslai, parduotuvės ir panašiai, tad šis pastatas praplečia šio nedidelio miestelio identiteto ir bendruomeniškumo suvokimą.
13 pav. Aut. Christensen & Co. Architects
Pirmame aukšte patalpintos visos lankytojų erdvės – kavinė, lanksti erdvė dirbtuvėms, nedideli susitikimų ir darbo kambariai bei didesnė renginių salė, o antrame aukšte įrengta atviro tipo biblioteka, kuri tęsiasi per visą aukštą. Antrame aukšte taip pat eksponuojama miesto archyvinė medžiaga apie jo istoriją ir identitetą. Erdvės išplanuotos racionaliai su plačiu ir reikšmingu koridoriumi ir plačiais laiptais, vedančiais į antrą aukštą.
Aplinkinių teritorijų sprendiniai yra pakankamai paprasti: aplink pastatą telkiasi smulkios rekreacinės erdvės – suoliukai su stalais, o iš nugarinės pastato dalies sukurta didesnė telkimosi ir veiklų erdvė. Šioje erdvėje sukurta platesnė kavinės ir renginių zona bei dalis teritorijos skirta želdiniams.
14 pav. Aut. Christensen & Co. Architects
„Le Cèdre“ bendruomenės ir jaunimo centras
Architektai: Guillaume Ramillien Architecture
Vieta: Asnières-sur-Seine, Prancūzija
Metai: 2021
Plotas: 1595 m²
15 pav. Aut. Pascal Amoyel
Visos rajono kultūrinės, socialinės ir simbolinės funkcijos bei prasmės perteikiamos šiuo pastatu, todėl perkeltine prasme jis tampa bendruomenės nariu. Per pagarbą kontekstui ir atsižvelgimą į bendruomenės simbolines bei kultūrines vertybes kuriamas centras, kuriame gali vykti įvairi veikla.
Pastatas įsikūręs Paryžiaus miesto rajone, visuomeninės paskirties kvartalų klasteryje. Šalia yra mokykla, muziejai, parduotuvės ir kiti visuomeniniai statiniai. Į šiaurę nuo bendruomenės centro išvystyta pramoninė teritorija, o į pietus – gyvenamieji rajonai. Nuo šio taško visos pagrindinės miesto funkcijos pasiekiamos pėsčiomis (iki 15 min.). Kelionė iki Paryžiaus miesto centro trunka apie 1 val. automobiliu arba viešuoju transportu.
16 pav. Aut. Guillaume Ramillien Architecture
Kaip minėta, šio pastato idėja yra sutelkti aplinkinę simboliką ir ją atspindėti architektūrinėje išraiškoje. Savo tūriu ir formomis projektas įsilieja į urbanistinį audinį, kadangi neišsišoka savo aukščiu ir dydžiu bei perteikia šlaitinių stogų formas. Kartu atspindima aplinkinio užstatymo modernistinė struktūra – organiška ir beveik atsitiktinė forma. Užstatymo strategija seka aplinkinio užstatymo kryptis.
Aplinkos vystymo strategija pakankamai paprasta: iš gatvės pusės formuojamos žalios zonos, o techninis privažiavimas – iš nugarinės pastato pusės. Užstatymo strategija taip pat leidžia išsaugoti sklype buvusius ilgamečius medžius, o sukurtas žalias plotas iš gatvės pusės tarnauja kaip viešas sodas bendruomenei.
Išplanavimas racionalus: visos patalpos orientuotos palei pastato perimetrą, o pagrindinis šio pastato planinės struktūros elementas – centrinė laiptinė, kuri veikia kaip atriumas, nes turi tiesioginį ryšį su natūralia saulės šviesa.
17 pav. Aut. Guillaume Ramillien Architecture
„Šiaurinės stoties“ interjero projektas
Architektai: Šilta Šiaurė
Vieta: Švenčionėliai, Lietuva
Metai: 2020
Plotas: 134 m²
18 pav. Aut. Algirdas Bakas
Šis unikalus projektas telkia tiek vietinę, tiek tolimesnes bendruomenes. Kuriama istoriškai ir kultūriškai reikšminga vieta, kuri, atlikus palyginti nedidelius pokyčius, yra socialiai aktyvinama. Kuriama tiek socialiai, tiek ekonomiškai pridėtinė vertė mieste.
Šis projektas veikia ne kaip konkrečios architektūros analogas, o kaip išskirtinis bendruomenės sukurtas socialinis darinys Lietuvoje. Dabar šis objektas dažniausiai yra visiškai užimtas, dažnai net trūksta vietų rezervacijoms. Tai parodo, kad tokios bendradarbystės erdvės Lietuvoje yra paklausios, ypač kai vieta turi tokį išskirtinį identitetą.
Stotis stovi miesto pakraštyje, kadangi Švenčionėlių miestas daugiausia vystėsi į rytinę pusę nuo bėgių. Stotis veikia kaip miesto vartų simbolis čia atvykstantiems žmonėms, tad tai puiki vieta sukurti stiprų identitetą.
ANALOGŲ ANALIZĖS IŠVADOS
Analogų studija parodė, kad sėkminga bendruomeninė architektūra remiasi ne išraiškinga forma, o gebėjimu kurti atviras, lanksčias ir žmonėms lengvai prisitaikančias erdves. Pagrindiniai principai:
- Atvirumas miestui – pereinamosios erdvės (terasos, holai, kiemai, laiptinės) mažina ribą tarp pastato ir viešosios erdvės, todėl pastatas tampa aktyvia miesto gyvenimo dalimi.
- Erdvių lankstumas – universalios, negriežtai apibrėžtos erdvės leidžia prisitaikyti prie skirtingų veiklų ir kintančių bendruomenės poreikių.
- Žmogiškas mastelis – jauki atmosfera kuriama per erdvių skaidymą, aiškią orientaciją, natūralias medžiagas ir vizualinį artumą, o ne monumentalumą.
- Socialinė sąveika – viešosios ir neformalios funkcijos jungiamos taip, kad skatintų spontaniškus susitikimus ir bendruomeniškumą.
- Kontekstualumas – architektūra stiprina vietos tapatybę, interpretuodama aplinkos mastelį, medžiagiškumą ir bendruomenės poreikius.
Apibendrinant, socialiai aktyvi architektūra veikia kaip socialinis katalizatorius – ji ne tik talpina funkcijas, bet ir skatina bendruomenės ryšius bei vietos gyvybingumą.
PROJEKTO KONCEPCIJA
Projekto idėja kilo iš miesto analizės ir noro įveiklinti esamą istoriškai reikšmingą geležinkelio stotį. Atliekant grafinę miesto analizę, buvo pastebėta, kad yra labai aiškus atsiskyrimas tarp meisto pusių: senamiesties (šiaurinė) ir naujamiestis (pietinė), kurias skiria geležinkelio bėgiai. Pastebėti atsiskyrimai: viena pusė aktyvi dienos metu, kita – vakare. Pietinėje pusėje dominuoja masinė statyba, o kitoje – sodybinio užstatymo namai, šiaurinėje pusėje procentaliai gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių negu pietinėje.
Tai ištyrus galima pastebėti, kad, nors miestas yra nedidelis, aiškia ir labai griežta linija pasidalina į 2 „krantus”. Iš to kilo noras sukurti bendrą vardiklį, kuris veiktų ne tik kaip fizinė jungtis, bet ir savo funkcija galėtų suvienyti bendruomenes. Taip pastebėta, kad Mažeikių geležinkelio stotis yra tinkama vieta tokiai idėjai. Mažeikių miesto raidos istorija prasidėjo nuo greta nutiestos geležinkelio linijos ir pastatytos stoties, tad tai argumentas, kodėl ši stotis buvo ir galėtų vėl būti reikšmingu miesto centru.
Pati pastato architektūrinė idėja kilo iš esamo stoties užsatymo bei noro sukurti nuožulnią pervažą, kuri leistų nesinaudojant laiptais ar liftu pereiti į kitą bėgių pusę. Atkartojant principinę stoties architektūrinę sudėtį sukurta nauja kompozicija, kuri susideda iš centrinės (pagrdindinės ir aukščiausios dalies) ir iš 2, į šonus besidriekiančių, mažesnių tūrių. Nuožulnios plokštumos padiktavo likusią krypčių ritmiką ir galutinis fasado vaizdas primena loumžirgio formą.
19 pav. Koncepcijos schema. Autoriaus sudaryta.
Etapiškumas ir socialinio katalizavimo priemonės
20 pav. Etapiškumo schema. Autoriaus sudaryta.
Kadangi projekto apimtis kiek platesnė negu buvo numatyta pirminėje užduotyje, nuspręsta suskaidyti projektą į 3 etapus: I etapas – stoties interjero renovacijos projektas, II etapas – tvarkoma stoties aplinka ir prieigos prie jos, III etapas – vystoma nauja tūrinė jungtis tarp bėgių formuojamų krantų.
Kuriama urbanistinė jungtis tarp miestui svarbių taškų, kurios centre formuojamas bendruomenės centras – vietą aktyvinantis objektas, telkiantis žmones ir kuriantis socialinį traukos tašką. Bendruomenės centre vykstančios veiklos, tokios kaip kūrybinės dirbtuvės, konferencijos, meno ekspozicijos ir kiti renginiai, per architektūrinę prizmę skatina bendravimą, bendruomeniškumą ir socialinę sąveiką. Naudojant smulkiosios architektūros elementus taip pat kuriamos neformalios rekreacinės erdvės, kurios įveiklina teritoriją ir natūraliai skatina socializaciją.
21 pav. Katalizavimo schema. Autoriaus sudaryta.
DETALIZACIJA Stoties aukštų planai
Stoties aukštų planų išdėstymu siekta sukurti suskaidytų zonų išplanavimą, išsaugant kuo daugiau esamų pertvarų. Įvertinus esamą stoties būklę, didžioji dalis plonesnių pertvarų (iki ~20cm storio) yra labai prastos būklės, tad nuspręsta jų atsisakyti arba jas atstatyti.
Vietomis sukurti praėjimai ir durys, jog stotis būtų pritaikyta judėjimui žmonėms su negalia, numatytas liftas į antrą aukštą. Kiekvienas atskiras funkcinis blokas turi prieigą prie žmonėms su negalia pritaikytų tualetų.
22 pav. Funkcijų schema. Autoriaus sudaryta.
23 pav. Aukštų planai. Autoriaus sudaryta.
Naujo tūrio aukštų planai
I aukšte numatytos patalpos: renginių salės, dirbtuvės, medijų studijos, ekspozicijų salė ir restoranas.
II aukšte numatytos patalpos: ekspozicijų salė ir vertikalūs ryšiai.
III aukšte numatytos patalpos: meno studijos, universali renginių salė, meno ekspozicijų, rekreacinės erdvės.
24 pav. Aukštų planai. Autoriaus sudaryta.
Sklypo planas
25 pav. Sklypo planas. Autoriaus sudaryta.
Kadangi sklypo teritorijos yra gana pailgos formos, sprendiniai vystyti lygiagrečiai geležinkelio bėgių bei stoties krypčiai. Pagal tai sudėliotos rekreacinės zonos ir, siekiant sukurti daugiau aktyvių zonų veikloms, labiau išvystyti vietos kraštovaizdžio sprendiniai. Kartu suformuota lauko renginių erdvė, išnaudojant plokščią pastato sieną, kaip vietą ekranui ar scenai.
Bendra sklypo idėja buvo sukurta remiantis „neformalių erdvių” koncepcija, pagal kurią žmonės labiausiai linkę rinktis ir priimti vietą kaip „savo”. Neformalios erdvės yra tos, kurios neatlieka griežtos funkcijos, tad gali būti naudojamos kaip renginių, susibūrimų, žaidimų ar kita erdvė, tačiau tai nusprendžia naudotojai.
Kartu rytinėje pusėje į pietus nuo bėgių siūloma tolimesniu projekto etapu vystyti iškeltą grunto kalvą, kurioje būtų vystomas tankesnis želdinių tinklas, siekiant pakeisti mieste sukurtas 5 metrų aukščio mūrines sienas garso slopinimui. Taip sukuriama labiau žmogiškajam masteliui priimtina aplinka be aukštų, vietą neigiamai veikiančių sienų.
Bendra koncepcija, dėl šių garso slopinimo atitvarų, yra išvystyti užstatymą palei bėgius, kuris iš lėto pakeistų atitvarus.
Funkcija ir ryšiai
Stoties pastate numatytos funkcijos: bendradarbystės erdvės, studijos, dirbtuvės, renginių salės, administracijos, turizmo, informacijos ir geležinkelio skyriai.
Naujame tūryje esančios funkcijos: renginių salės, dirbtuvės, medijų studijos, ekspozicijų salės, meno dirbtuvės, restoranas.
Funkcijos išdėstytos siekiant sukurti aiškią ryšių schemą, stotis suskaidyta pagal funkcinius blokus, kure gali pilnavertiškai veikti kaip atskiros zonos su savo įėjimais, sanitariniais mazgais ir veiklos patalpomis. Naujajame tūryje išdėstymas kurtas pagal tą pačią logiką –aiškiai atskirtos renginių, dirbtuvių, restorano ir tranzitinio eismo susisiekimo schemos, siekiant sukurti sistemą, kurioje vienu metu galėtų veikti visos funkcijos, tačiau nesusikirstų ryšiai.
26 pav. Aksonometrinė schema. Autoriaus sudaryta.
Vizualizacijos – stoties
27 pav. Stoties vaizdai. Autoriaus sudaryta.
Vizualizacijos - naujo tūrio
28 pav. Naujo tūrio vaizdai. Autoriaus sudaryta.
PARTNERIAI
Fasadinė žaliuzės
Projektui tinkamos aliumininės fasadinės žaliuzės padėtų kontroliuoti saulės patekimą į bendruomenės centro vidaus erdves, sumažintų perkaitimą ir kurtų dinamišką fasado išraišką. Horizontalios lamelės taip pat sustiprintų pastato vizualinį identitetą bei suteiktų daugiau privatumo viešosioms erdvėms.
„Prizma“ betoninės trinkelės
„Prizma“ trinkelės tinkamos viešosioms erdvėms, takams ir aikštėms aplink bendruomenės centrą. Minimalistinė forma ir natūrali faktūra dera prie šiuolaikinės architektūros, o atsparumas intensyviam naudojimui leidžia kurti ilgaamžes bei lengvai prižiūrimas urbanistines erdves.
Patekimo kontrolės sistema
Patekimo kontrolės sistema leistų efektyviai valdyti skirtingų bendruomenės centro erdvių naudojimą. Sprendinys ypač aktualus multifunkciniam pastatui, kuriame vienu metu vyksta renginiai, dirbtuvės ar konferencijos, reikalaujančios skirtingų prieigos lygių ir lankytojų srautų kontrolės.
Hidroizoliacinė sistema AQUAFIN
AQUAFIN hidroizoliacija tinkama požeminėms ir drėgnoms pastato dalims apsaugoti. Ji užtikrina konstrukcijų ilgaamžiškumą, apsaugo nuo drėgmės poveikio ir padeda išlaikyti stabilų vidaus mikroklimatą. Tai svarbu visuomeniniam objektui, kuriame reikalingas patikimas ir ilgaamžis konstrukcijų sprendimas.
Architektūrinis LED apšvietimas
LED apšvietimo sistemos galėtų būti naudojamos pagrindinių viešųjų erdvių, takų ir fasado akcentavimui. Šiltas, žmogui pritaikytas apšvietimas sustiprintų bendruomenišką atmosferą, pagerintų teritorijos saugumą vakaro metu ir kurtų aiškų vizualinį orientyrą miesto struktūroje.
Aquarea šilumos siurbliai
„Aquarea“ sistema tinkama energiškai efektyviam bendruomenės centro šildymui ir vėsinimui. Sprendinys leidžia sumažinti energijos sąnaudas, užtikrina komfortišką mikroklimatą skirtingose funkcinėse erdvėse bei prisideda prie tvarios ir šiuolaikiškos visuomeninės architektūros formavimo.
Medžio vilnos akustinės plokštės
CEWOOD akustinės plokštės tinkamos bendruomenės centro vidaus erdvėms, kuriose svarbus geras akustinis komfortas ir natūrali atmosfera. Medžio vilnos tekstūra suteikia interjerui šilumos ir žmogiško mastelio pojūtį, o aukštas garso sugerties lygis padeda kokybiškai organizuoti renginius, dirbtuves ir viešus susibūrimus.
Bituminė stogo danga
Icopal stogo dangos sprendiniai tinkami didelio ploto visuomeniniam pastatui dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo klimato poveikiui. Sistema užtikrina patikimą hidroizoliaciją, leidžia integruoti žaliuosius stogus ar saulės elektrines ir prisideda prie tvarios architektūrinės koncepcijos įgyvendinimo.
Stogo čerpių sistema
Monier čerpių sistema galėtų būti naudojama mažesnio mastelio tūriuose ar papildomuose komplekso pastatuose. Natūrali medžiagiškumo estetika sustiprintų architektūros ryšį su žmogumi ir kontekstu, o ilgaamžė konstrukcija užtikrintų patikimą eksploataciją bei vizualinį vientisumą.
Akustinės interjero panelės
WAYNERR akustinės panelės galėtų būti naudojamos multifunkcinių erdvių interjere, siekiant sumažinti aidėjimą ir pagerinti vidaus mikroklimatą. Tvari medžiaga bei galimybė individualizuoti tekstūras ir spalvas leidžia kurti šiuolaikišką, bendruomenišką ir vizualiai vientisą architektūrinę aplinką.
Fibrobetono armavimo sprendiniai
Fibrobetono armavimo technologija tinkama viešųjų erdvių dangoms ir monolitinėms konstrukcijoms, kur reikalingas ilgaamžiškumas bei atsparumas apkrovoms. Sprendinys leidžia sumažinti tradicinio armavimo poreikį, optimizuoti konstrukcijas ir užtikrinti kokybišką bei tvarią statybą.
Mažosios architektūros elementai
Suoliukai, dviračių stovai, šiukšliadėžės ir kiti mažosios architektūros elementai padėtų formuoti neformalias rekreacines erdves aplink bendruomenės centrą. Tokie elementai skatintų žmonių sustojimą, bendravimą ir aktyvų viešųjų erdvių naudojimą kasdienėje miesto aplinkoje.
3D skenavimo ir geodeziniai sprendiniai
„Geo Partneris“ 3D lazerinio skenavimo ir geodezijos sprendiniai būtų aktualūs esamos teritorijos bei geležinkelio stoties konteksto analizei. Tikslūs matavimai leistų kokybiškai integruoti naują bendruomenės centro architektūrą į urbanistinę struktūrą bei užtikrinti precizišką projektinių sprendinių įgyvendinimą.
Fasadų tvirtinimo sistemos
EJOT tvirtinimo sprendiniai tinkami ventiliuojamų fasadų ir sudėtingų architektūrinių mazgų įgyvendinimui. Sistema užtikrina konstrukcinį patikimumą, leidžia preciziškai įrengti fasado apdailą ir suteikia daugiau laisvės kuriant švarią bei techniškai kokybišką architektūrinę išraišką.
Saulės elektrinė
Saulės elektrinės integracija ant pastato stogo sumažintų objekto energinį poreikį ir sustiprintų tvarios architektūros idėją. Atsinaujinančios energijos naudojimas bendruomenės centre simboliškai atspindėtų šiuolaikišką, aplinkai atsakingą ir ilgalaikę visuomeninės architektūros kryptį.
Šildymo balansavimo sistema
IMI balansavimo sprendiniai padėtų užtikrinti efektyvų šildymo ir vėsinimo sistemų veikimą visame pastate. Tai ypač svarbu daugiafunkcėse erdvėse, kuriose kinta žmonių srautai ir temperatūriniai poreikiai. Sistema prisidėtų prie komforto bei mažesnių eksploatacinių sąnaudų.
ŠALTINIAI
- Miškinis, A. (1998). Mažeikiai: urbanistinės raidos (iki 1957 m.) metmenys istorijos įvykių fone. In Kultūros paminklai (t. 5, p. 100–118). ISSN 1392-155X
- Užimtumo tarnyba. https://uzt.lt/darbo-rinka/situacija-darbo-rinkoje-naujausia-apzvalga/87
- Oficialiosios statistikos portalas. https://osp.stat.gov.lt/darbo-rinka-lietuvoje-2022/
- Žemaičių žemė. https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/mazeikiai-datos-skaiciai-faktai-iki-1982-m/
- Christensen & Co. Architects, Primus Arkitekter (2021). Viby Library & Culture House. https://www.archdaily.com/976626/viby-library-and-culture-house-christensen-and-co-archit ects-plus-primus-arkitekter?ad_source=myad_bookmarks&ad_medium=bookmark-open
- Guillaume Ramillien Architecture (2021). Le Cèdre Community & Youth Center. Šaltinio https://www.archdaily.com/986127/le-cedre-community-and-youth-center-guillaume-ramillie n-architecture?ad_source=myad_bookmarks&ad_medium=bookmark-open
- Šilta Šiaurė (2020). Šilta Šiaurė. Šaltinio nuoroda: https://siltasiaure.lt/projektai/siaures-stotis/
GRAFINĖ MEDŽIAGA
