

![]()


INDUSTRIJOMS interjero dizaino projektas




ĮVADAS
Problematika
Tikslai
Uždaviniai
ANALIZĖ
Darbo metodologija
Analogų analizė
Institucijos apklausos rezultatai
Mažeikių gyventojų apklausos rezultatai
Objekto analizė
Esamos būklės analizė
KONCEPCIJA
Koncepcija
Projekto vizualizacijos
BRĖŽINIAI
RĖMĖJŲ PRODUKTAI
SUMMARY
PLANŠETAS







Projektuojamas objektas yra Mažeikių senamiesčio geležinkelio stoties pastatas, esantis Stoties g. 1, Mažeikiuose. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą. Šiuo metu buvusi stotis nebeatlieka pirminės funkcijos, o didžioji dalis patalpų yra nenaudojamos ir apleistos.
Miesto centre esantis kultūros paveldo pastatas nėra pritaikytas aktyviam naudojimui. Patalpos nėra naudojamos visuomeninėms, kultūrinėms ar bendruomeninėms veikloms, nors pastato vieta, plotas ir architektūrinė vertė leidžia numatyti naują paskirtį.
Projekte sprendžiama, kaip buvusią Mažeikių senamiesčio geležinkelio stotį pritaikyti kultūrinių ir kūrybinių industrijų centro funkcijai. Numatoma pastatą pritaikyti renginiams, edukacijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, bendradarbystei, parodoms ir bendruomenės susitikimams. Kartu siekiama išsaugoti pastato architektūrinius bruožus ir kultūros paveldo vertę.
Projekto tikslas yra pritaikyti buvusį Mažeikių senamiesčio geležinkelio stoties pastatą kultūrinių ir kūrybinių industrijų centro funkcijai. Šiuo metu neaktyviai naudojamas pastatas numatomas kaip atvira miesto erdvė, skirta renginiams, edukacijoms, kūrybinėms dirbtuvėms, parodoms, bendradarbystei ir bendruomenės veikloms.
Projektuojant siekiama sukurti daugiafunkcį centrą, kuriame lankytojai galėtų ne tik stebėti vykstančias veiklas, bet ir jose dalyvauti. Pastatas pritaikomas skirtingoms naudotojų grupėms, todėl numatomos viešosios, kūrybinės, darbo, edukacinės ir poilsio erdvės.
Interjero sprendiniai formuojami atsižvelgiant į esamą pastato vidaus struktūrą, patalpų ryšius ir kultūros paveldo kontekstą. Nauji elementai derinami su esama architektūra, išlaikant pastato istorinį charakterį, autentiškus bruožus ir kultūrinę vertę.
Siekiant įgyvendinti projekto tikslą, numatoma išanalizuoti Mažeikių senamiesčio geležinkelio stoties esamą situaciją: pastato vietą mieste, dabartinę būklę, erdvinę struktūrą ir kultūrinę vertę. Taip pat siekiama išanalizuoti būsimų lankytojų poreikius, kultūrinių veiklų įpročius ir lūkesčius projektuojamai erdvei. Analizė padeda nustatyti, kokios funkcijos gali būti pritaikomos buvusios stoties pastate ir kaip esamos patalpos gali būti naudojamos kultūrinių bei kūrybinių industrijų centro veiklai.
Projektuojant svarbu suformuoti aiškų funkcinį zonavimą, numatyti skirtingoms veikloms skirtas erdves ir patogius ryšius tarp jų. Pastate planuojamos daugiafunkcės patalpos, pritaikomos renginiams, parodoms, kūrybinėms dirbtuvėms, edukacijoms, bendradarbystei ir bendruomenės susitikimams.
Interjero sprendiniais siekiama išsaugoti pastato istorinį charakterį ir kartu pritaikyti patalpas šiuolaikiniam naudojimui. Tam parenkamos tinkamos apdailos medžiagos, spalvinė gama, baldai, apšvietimas, akustiniai ir technologiniai sprendimai, atitinkantys visuomeninio pastato paskirtį, intensyvų naudojimą ir kultūros paveldo kontekstą.





Siekiant nustatyti tinkamiausias Mažeikių senamiesčio geležinkelio stoties pritaikymo kryptis, darbe taikyti trys analizės metodai: analogų analizė, struktūruotos institucijos apklausos atsakymų analizė ir Mažeikių gyventojų apklausa. Metodai pasirinkti tam, kad objektas būtų vertinamas ne tik kaip kultūros paveldo pastatas, bet ir kaip būsima vieša erdvė, skirta kultūrinėms, kūrybinėms ir bendruomeninėms veikloms.
Analogų analizė taikyta nagrinėjant panašių kultūrinių ir kūrybinių centrų pritaikymo patirtį. Analizuojant pasirinktus objektus, vertintas funkcinis zonavimas, erdvių lankstumas, istorinio charakterio išsaugojimas, medžiagiškumas, apšvietimas ir naujų funkcijų integravimas į esamą pastato struktūrą.
Struktūruotos institucijos apklausos atsakymų analizė padėjo įvertinti Mažeikių rajono savivaldybės lūkesčius ir numatomą pastato vystymo kryptį. Institucijai buvo pateiktas 19 atviro tipo klausimų klausimynas. Atsakymai padėjo nustatyti, kokios funkcijos galėtų atsirasti pastate, kokioms naudotojų grupėms erdvės būtų skirtos ir kokie praktiniai reikalavimai svarbūs kasdieniam centro veikimui.
Mažeikių gyventojų apklausa atlikta siekiant išsiaiškinti būsimų lankytojų poreikius, kultūrinių veiklų įpročius ir lūkesčius interjerui. Gyventojų klausimyną sudarė 26 klausimai, iš kurių 6 buvo atviro tipo. Apklausos duomenys padėjo įvertinti, kokios veiklos, erdvės ir aplinkos savybės aktualios miesto bendruomenei.
Surinkta informacija naudota formuojant projekto funkcijas, erdvių zonavimą, interjero koncepciją ir pagrindinius dizaino sprendinius.



ARTCOR Creative Center, Kišiniovas, Moldova. Architektas Maxim Calujac.


„ARTCOR Creative Center“ aktualus kaip kūrybinių industrijų centro pavyzdys, kuriame edukacinės, kūrybinės ir bendruomeninės funkcijos sujungiamos vienoje struktūroje. Projektas įgyvendintas Kišiniovo istoriniame centre, Menų akademijos kieme, todėl svarbus santykis tarp naujos funkcijos ir esamo urbanistinio konteksto. Mažeikių stoties projektui aktualus aiškus centro veiklos modelis: pastatas nėra skirtas vien renginiams, bet veikia kaip kasdien naudojama kūrybos, mokymosi ir bendradarbiavimo vieta. Projekte taip pat naudingi šiuolaikinių medžiagų ir aiškiai atpažįstamų naujų elementų integravimo principai, kurie leidžia išryškinti naują pastato paskirtį neužgožiant esamos aplinkos.





„kHaus Cultural Center“ pasirinktas kaip buvusio uždaro komplekso pritaikymo viešai kultūrinei funkcijai pavyzdys. Buvęs karinių kareivinių pastatas pertvarkytas į kultūros centrą, atvirą miestui, bendruomenei ir skirtingoms veikloms. Mažeikių stoties projektui aktualus pastato atvėrimo principas, kai istorinė struktūra išlaikoma, tačiau viduje formuojamos šiuolaikiniam naudojimui pritaikytos erdvės. Analoge svarbus funkcijų išskaidymas, sceninių ir bendruomeninių erdvių integravimas, akustikos sprendimai ir galimybė viename pastate derinti skirtingo intensyvumo veiklas.




Center Rog Renovation and Creative Center, Liubliana, Slovėnija.
Architektai Mendoza Partida ir BAX Studio.

„Center Rog“ nagrinėtas kaip industrinio paveldo pritaikymo kūrybiniam centrui pavyzdys. Buvusi gamykla pertvarkyta į kultūrinės, meninės ir kūrybinės veiklos centrą, išsaugant istorinę pastato struktūrą ir pritaikant ją naujoms funkcijoms. Mažeikių stoties projektui aktualus erdvių lankstumas, daugiafunkciškumas ir aiškus naujų techninių bei aptarnavimo zonų įvedimas. Analoge matyti, kaip didesnio mastelio pastatas gali būti pritaikomas skirtingoms veikloms, paliekant pagrindines erdves atviresnes ir lengviau transformuojamas. Toks principas svarbus projektuojant stotį kaip nuolat veikiančią, bet prie skirtingų renginių ir kūrybinių procesų prisitaikančią erdvę.




Mortagne Cultural Center, Mortagne-au-Perche, Prancūzija. Architektai
Lemoal Lemoal Architectes.


„Mortagne Cultural Center“ aktualus dėl aiškaus esamo pastato pritaikymo kultūros, edukacijos ir bendruomenės funkcijoms. Buvęs mokyklos pastatas pertvarkytas į centrą, kuriame veikia muzikos mokykla, orkestras, vietos asociacijos ir sporto erdvė. Mažeikių stoties projektui svarbus kelių skirtingų funkcijų derinimas vienoje struktūroje ir patalpų pritaikymas skirtingo intensyvumo veikloms. Analoge ypač aktualūs akustiniai sprendimai, garso sklidimo kontrolė ir aiškus zonavimas, nes projektuojamoje stotyje taip pat numatomos ramesnės darbo, edukacijos ir kūrybos zonos bei aktyvesnės renginių ar muzikos veiklos.









Institucijos apklausa padėjo nustatyti pagrindines Mažeikių senamiesčio stoties vystymo kryptis. Iš savivaldybės atsakymų paaiškėjo, kad pastatas turėtų būti formuojamas kaip daugiafunkcė ir nuolat veikianti miesto erdvė, skirta skirtingoms naudotojų grupėms. Svarbu, kad pastate galėtų vykti ne tik pavieniai renginiai, bet ir kasdienės kūrybinės, kultūrinės, edukacinės bei bendruomeninės veiklos.
Gauti atsakymai padėjo pagrįsti erdvių lankstumo poreikį. Projektuojant svarbu numatyti tokias patalpas, kurios galėtų prisitaikyti prie skirtingų veiklų, kintančių lankytojų srautų ir įvairių naudojimo scenarijų. Dėl šios priežasties projekte aktualūs transformuojamų erdvių, modulinių baldų, mobilios įrangos, reguliuojamo apšvietimo, universalių elektros jungčių ir aiškaus funkcinio zonavimo sprendimai.
Apklausa taip pat padėjo tiksliau įvardyti pagrindines pastato funkcijas ir jų tarpusavio ryšius. Išryškėjo poreikis derinti aktyvesnes renginių, medijų ir kūrybinių dirbtuvių zonas su ramesnėmis darbo, edukacijos ir poilsio erdvėmis. Toks zonavimas svarbus ne tik funkcionalumui, bet ir akustiniam komfortui, nes skirtingo intensyvumo veiklos turi vykti netrukdydamos viena kitai.
Remiantis institucijos atsakymais, interjero koncepcijoje svarbu išlaikyti pastato istorinį charakterį, kartu pritaikant pastatą šiuolaikiniam naudojimui. Todėl projektiniai sprendiniai grindžiami paveldo ir šiuolaikiškumo derme, lankstumu, praktiška infrastruktūra ir technologijų integravimu. Šie aspektai tapo pagrindu formuojant funkcinę pastato struktūrą ir bendrą interjero kryptį.





Siekiant išsiaiškinti būsimų lankytojų poreikius ir pagrįsti projektuojamos kultūrinių bei kūrybinių industrijų erdvės aktualumą, buvo atlikta Mažeikių gyventojų apklausa. Tyrime dalyvavo 113 respondentų, kurių dauguma gyvena Mažeikiuose arba reguliariai lankosi šiame mieste. Didžiąją apklaustųjų dalį sudarė moterys, aktyviausiai dalyvavo 41–60 metų ir 26–40 metų amžiaus grupių respondentai.
Apklausa parodė, kad Mažeikiuose trūksta šiuolaikinėms kultūrinėms ir kūrybinėms veikloms pritaikytų erdvių. Nors dalis respondentų kultūriniuose renginiuose dalyvauja kartais arba dažnai, aktyvesnį įsitraukimą riboja renginių pasiūlos ir tinkamų patalpų trūkumas. Todėl projektuojamas daugiafunkcis centras galėtų papildyti miesto kultūrinę infrastruktūrą ir sudaryti palankesnes sąlygas bendruomenės dalyvavimui.
Vertinant kūrybinių veiklų aktualumą, nustatyta, kad dalis respondentų kūrybine veikla užsiima reguliariai arba kartais, tačiau nemaža apklaustųjų dalis tokia veikla šiuo metu neužsiima. Dalis respondentų nurodė, kad norėtų užsiimti kūrybine veikla, jei tam būtų sudarytos tinkamos sąlygos. Tai atskleidžia kūrybinių veiklų poreikį, kurį galėtų skatinti lengvai prieinama ir įvairioms veikloms pritaikyta aplinka.
Respondentų atsakymai leido išskirti labiausiai pageidaujamas veiklas ir erdves. Didžiausias susidomėjimas siejamas su rankdarbiais, taikomaisiais menais, muzikine veikla, tapyba, piešimu, fotografija, skaitmeniniu menu ir medijomis. Vertinant būsimo centro funkcijas, aktualiausios pasirodė kino, parodų, kūrybinių dirbtuvių, kavinės, neformalių susitikimų ir poilsio erdvės.
Apklausos duomenys taip pat atskleidė respondentų lūkesčius interjerui. Akcentuojama estetiška, jauki, šviesi ir neperkrauta aplinka, patogios sėdėjimo bei darbo vietos, aiškus erdvių išdėstymas, kokybiškas apšvietimas ir akustinis komfortas. Dauguma apklaustųjų palankiai vertina istorinio ir šiuolaikinio interjero derinimą, todėl projektuojant svarbu išlaikyti pastato istorinį charakterį ir kartu sukurti šiuolaikišką, funkcionalią bei patrauklią erdvę.






Mažeikių miesto formavimasis glaudžiai susijęs su geležinkelio atsiradimu. XIX a. antroje pusėje per Mažeikius pradėta tiesti Liepojos ir Romnų geležinkelio linija, paskatinusi gyvenvietės plėtrą. 1871 m. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis, o 1876 m. buvo pastatytas dabartinis stoties pastatas. Pastatas laikomas vienu pirmųjų mūrinių miestietiško pobūdžio pastatų Mažeikiuose, aplink kurį vėliau pradėjo formuotis miesto urbanistinė struktūra.
Geležinkelio stotis ilgą laiką buvo svarbi ne tik susisiekimui, bet ir miesto ekonominiam bei socialiniam gyvenimui. Geležinkelio stoties atsiradimas paskatino žmonių judėjimą, prekybą ir naujų miesto erdvių formavimąsi. XX a. pradžioje šalia pastato veikė remonto dirbtuvės, depas, geležinkeliečių mokykla ir kitos su geležinkelio infrastruktūra susijusios funkcijos.
Vėliau stoties reikšmė miesto gyvenime mažėjo, o pastatas palaipsniui prarado pirminę paskirtį. 1993 m. Mažeikių geležinkelio stoties pastatas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o 2003 m. pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 2024 m. stoties rūmų pastatas buvo perduotas Mažeikių rajono savivaldybei, todėl atsirado galimybė objektą pritaikyti naujai visuomeninei funkcijai.
Atsižvelgiant į istorinę raidą, stoties pritaikymas kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms tampa galimybe sugrąžinti istorinį objektą į aktyvų miesto gyvenimą, išlaikant pastato autentiškumą, istorinį







Projektuojamas objektas yra Mažeikių geležinkelio stotis, esanti Stoties g. 1, Mažeikiuose. Kultūros vertybių registre objektui suteiktas unikalus kodas 28264. Į registrą pastatas įtrauktas 2003 m. gruodžio 31 d., objektas turi valstybės saugomo kultūros paveldo statusą, o reikšmingumo lygmuo yra regioninis.
Pastatas pastatytas 1876 m. pagal tipinį projektą, o fligeliai pristatyti iki Pirmojo pasaulinio karo. Pirminė ir istoriškai susiklosčiusi paskirtis yra geležinkelio stotis. Šiuo metu pastatas geležinkelio stoties funkcijos nebeatlieka, didžioji dalis patalpų yra nenaudojamos, todėl pritaikymas naujai visuomeninei paskirčiai tampa aktualus tiek pastato išsaugojimo, tiek miesto įveiklinimo požiūriu.
Vertingųjų savybių pobūdis yra architektūrinis. Saugomoms savybėms priskiriama tūrinė erdvinė kompozicija, stačiakampio plano struktūra, kompaktinis tūris, dviejų aukštų centrinė dalis ir vieno aukšto fligeliai. Taip pat vertingi dvišlaičio stogo forma, kapitalinių sienų tinklas, stačiakampės, arkinės ir apvalios langų bei durų angos, plokštuminiai fasadai, centrinės dalies frontonai, rustuotas tinkas, reljefinis vainikuojantis karnizas, piliastrai, langų ir durų apvadai bei užrašai „MAŽEIKIAI“ ant frontonų.
Interjero požiūriu svarbios reljefiniais karnizais ir ornamentais dekoruotos lubos, teraco grindys, medinių langų konstrukcijų skaidymas, medinių durų tipas, sąramos ir kiti išlikę architektūriniai elementai. Nauji sprendiniai turi būti derinami su esama struktūra, nekeičiant saugomų pastato bruožų ir neužgožiant istorinės architektūros.
Teisinės bazės analizėje aktualūs dokumentai, reglamentuojantys objekto apsaugą ir tvarkymą: 2003 m. KVAD direktoriaus įsakymas Nr. Į-517, 2005 m. įsakymas dėl objekto pripažinimo valstybės saugomu Nr. ĮV-190, 2012 m. duomenų patikslinimo aktas Nr. KPD-AV-223 ir 2024 m. nekilnojamojo kultūros paveldo objekto apsaugos sutartis Nr. AS-40. Projektuojant taip pat būtina atsižvelgti į galiojančius statybos techninius reglamentus, visuomeninės paskirties pastatų reikalavimus, prieinamumo, gaisrinės saugos, higienos, akustikos ir inžinerinių sistemų nuostatas. Mažeikių geležinkelio stoties pritaikymas kūrybinėms ir kultūrinėms industrijoms turi būti vykdomas išsaugant vertingąsias savybes, paisant paveldo apsaugos reikalavimų ir kartu pritaikant pastatą šiuolaikiniam, kasdieniam naudojimui.








Projekto koncepcija grindžiama Mažeikių senamiesčio geležinkelio stoties istorinio charakterio išsaugojimu ir pagrindiniu projekto sluoksniu, o nauji sprendiniai papildo esamą aplinką šiuolaikišku, gyvu ir kintančiu charakteriu. kūrybinio proceso metafora: spontaniška, laisva, ne visada iš anksto kontroliuojama ir nuolat kintanti. Idėja atliepia lankytojų srautai, renginių pobūdis, ekspozicijos, kūrybiniai procesai ir bendruomenės poreikiai. Pastato pagrindas naudojimo pobūdį. Spalvinė paletė pasirinkta kaip priemonė kūrybiškumui ir meninei veiklai išreikšti. Interjere paviršiais ir natūralaus medžio atspalviais. Spalvos naudojamos balduose, lubų akcentuose, apšvietimo detalėse formuojamas derinant autentiškus ir šiuolaikinius paviršius. Išsaugomi vertingi pastato elementai: tinkuotos sienos, Naujiems paviršiams parenkamos santūrios, ilgaamžės ir intensyviam naudojimui tinkamos medžiagos: mikrocemento arba perdirbtos medžiagos balduose. Toks medžiagų derinys leidžia išlaikyti pastato istorinį sluoksnį, o nauji interjero










kūrybinės funkcijos įvedimu į esamą architektūrinę struktūrą. Pastato architektūriniai ir interjero bruožai tampa charakteriu. Pagrindinė koncepcijos idėja siejama su spalvos išsiliejimu. Spalvos išsiliejimas interpretuojamas kaip atliepia projektuojamo pastato funkciją, nes kultūrinių ir kūrybinių industrijų erdvėje vyks skirtingos veiklos, keisis pagrindas išlieka stabilus, susietas su istorija ir autentiška architektūra, tačiau vidinė erdvių atmosfera gali kisti pagal Interjere derinami sodresni mėlynos, terakotos ir prislopintos žalsvai pilkos spalvos akcentai su šviesiais neutraliais detalėse ir atskirose interjero zonose, todėl istorinė architektūra išlieka pagrindiniu erdvės fonu. Medžiagiškumas sienos, dekoratyviniai moldingai, reljefiniai karnizai, medinės durys, langų skaidymas ir autentiškos teraco grindys. mikrocemento arba betono tipo grindų danga, natūrali mediena, dažytas metalas, stiklas, akustinės plokštės ir tvarios interjero eleme


















Projekte pastato erdvės formuojamos išlaikant esamus architektūrinius bruožus, juos pratęsiant skirtingose patalpose ir papildant šiuolaikiniais interjero elementais. Hole išsaugomos arkinės angos, medinės durys, šviesūs faktūriniai sienų paviršiai ir dekoratyvinis sienų skaidymas. Lankytojų zonai parenkami moduliniai baldai ir skaitmeniniai informaciniai ekranai. Juose lankytojai gali peržiūrėti kitų lankytojų sukurtą meną, susipažinti su renginių ir veiklų programa mieste bei užsiregistruoti į pasirinktus užsiėmimus. Terakotos, mėlynos ir žalsvos spalvos baldai išsiskiria šviesiame interjere, tačiau neužgožia esamų architektūrinių elementų.
Reprezentacinė salė projektuojama kaip daugiafunkcė erdvė, pritaikoma renginiams ir pasirodymams. Patalpoje išlaikomi autentiški elementai: simetriškas sienų dekoras, aukštos lubos, arkinės langų angos ir santūri šviesi apdaila. Salės centre numatoma nedidelė scena, o lankytojų zonoje naudojami mobilūs aukšti staliukai, kuriuos galima perstatyti pagal renginio pobūdį. Papildomu interjero akcentu tampa pakabinami burbuliniai šviestuvai.
Restorano interjere vyrauja šviesūs faktūriniai paviršiai, vertikalaus ritmo akustinės plokštės, natūralaus medžio detalės ir minkštasuoliai. Baro zona išskiriama reljefiniu fasadu, atviromis lentynomis ir integruotu apšvietimu. Terakotos, mėlynos ir žalios spalvos kartojamos balduose, šviestuvų konstrukcijose ir smulkesnėse interjero detalėse.
Coworkingo erdvėje numatomos bendro darbo zonos ir privatūs kabinetai. Pagrindinėje patalpoje projektuojami dideli bendro darbo stalai, o atskiros darbo vietos formuojamos stiklinėmis pertvaromis su raudono metalo konstrukcija. Interjere taip pat numatoma individualiai projektuojama spinta. Šviesaus medžio baldai derinami su žaliais ir terakotos spalvos kėdžių akcentais.
Kūrybinių dirbtuvių salės skirtos įvairioms veikloms. Vizualizuojami yra tapybos, piešimo ir muzikos kabinetai. Šiose patalpose taip pat atkartojami autentiški pastato elementai, o pagrindiniu interjero akcentu tampa spalvotos lubos, kiekvienoje salėje parenkamos skirtingos. Erdvėse išlaikoma bendra projekto medžiagų ir spalvų kryptis, tačiau baldai ir įranga parenkami pagal konkrečias kūrybines veiklas.





































Funkcinis zonavimas formuojamas atsižvelgiant į esamą Mažeikių senamiesčio geležinkelio stoties pastato struktūrą. patalpų tarpusavio ryšius, lankytojų judėjimą ir skirtingų veiklų pobūdį. Kiekviename korpuse numatomi sanitariniai
Pirmajame korpuse lankytojai gali patekti į bendradarbystės erdves arba daugiafunkcę salę. Prie salės numatoma projektuojamas pagrindinis holas, turizmo centro zona ir administracijos patalpos. Čia taip pat numatomos reprezentatyvios
Centrinė dalis veikia kaip pagrindinis lankytojų pasiskirstymo taškas. Trečiajame korpuse projektuojamas restoranas atsiranda kasdieniam naudojimui skirta vieša erdvė, galinti veikti nepriklausomai nuo renginių grafiko.
Antrame aukšte numatomos kūrybinių industrijų salės, sanitariniai mazgai ir techninės patalpos. Kūrybinės salės erdvės koncentruojamos pirmajame aukšte, o kūrybinės ir ramesnės veiklos perkeliamos į antrą aukštą.

struktūrą. Pastatas skaidomas į tris pagrindinius korpusus ir antrą aukštą, todėl funkcijos paskirstomos pagal sanitariniai mazgai ir techninės patalpos.
numatoma techninė patalpa, skirta renginių įrangai ir aptarnavimo poreikiams.Centrinėje pastato dalyje reprezentatyvios daugiafunkcės salės, skirtos renginiams, susitikimams, pristatymams ir kitoms viešoms veikloms. restoranas su pagalbinėmis patalpomis. Restorano funkcija papildo kultūrinių ir kūrybinių veiklų centrą, nes pastate
salės skirtos edukacijoms, praktinėms veikloms, užsiėmimams ir mažesnių grupių darbui. Aktyvesnės viešosios


Naujai projektuojamų ir demontuojamų pertvarų plano sprendiniai parengti remiantis Mažeikių rajono savivaldybės vertingus interjero elementus, todėl didelių architektūrinių pakeitimų nenumatyta. Sprendiniai formuojami atsižvelgiant
Pirmame aukšte numatoma pašalinti dalį esamų pertvarų, kad patalpos būtų erdvesnės ir lengviau pritaikomos negalia. Dešinėje pastato dalyje pertvarkoma laiptinė ir įrengiamas liftas, užtikrinantis patekimą į antrą aukštą.
Antrame aukšte taip pat demontuojama dalis esamų pertvarų. Aukštas perskirstomas į kūrybinių dirbtuvių sales, projektuojamas sanitarinis mazgas.

Antro aukšto naujai projektuojamų ir demontuojamų perdangų
savivaldybės pateiktu pastato išplanavimu. Pagrindinė pertvarkymo kryptis buvo išlaikyti esamą pastato struktūrą ir atsižvelgiant į kultūros paveldo reikalavimus, pastato erdvinę sandarą ir saugomus architektūrinius bruožus.
pritaikomos naujoms funkcijoms. Kiekviename pastato korpuse projektuojami sanitariniai mazgai, pritaikyti žmonėms su
sales, pritaikytas edukacijoms, praktiniams užsiėmimams ir mažesnių grupių veikloms. Taip pat antrame aukšte

perdangų planas

Grindų dangos parenkamos atsižvelgiant į visuomeninio pastato naudojimo intensyvumą, ilgaamžiškumą ir priežiūros tinkama intensyviai naudojamoms viešosioms erdvėms. Pastate išsaugomos autentiškos teraco grindys, kurios tampa maitinimo paskirties erdvei ir kasdieniam lankytojų judėjimui. Darbuotojų ir pagalbinėse patalpose numatomos praktiškos,
Baldų plane numatomi minimalistiniai, funkcionalūs ir lengvai pritaikomi baldai. Viešose erdvėse naudojami mobilūs
Baldų spalvos derinamos su bendra interjero koncepcija: naudojami mėlynos, terakotos, žalsvos ir neutralių atspalvių

priežiūros paprastumą. Pagrindinėse lankytojų zonose numatoma atspari mikrocemento arba betono tipo danga, tampa svarbia interjero istorinio charakterio dalimi. Restorano zonoje parenkamos neslidžios plytelės, pritaikytos praktiškos, lengvai prižiūrimos grindų dangos, atitinkančios patalpų funkciją.
mobilūs moduliniai elementai, stalai, kėdės ir minkštasuoliai, leidžiantys keisti erdvių išdėstymą pagal veiklų pobūdį. atspalvių akcentai. Spalvoti baldai išryškėja šviesių sienų, santūrių grindų ir istorinių architektūrinių detalių fone.


Lubų ir apšvietimo sprendiniai formuojami atsižvelgiant į pastato daugiafunkcį naudojimą. Daugumoje patalpų numatomos dėl skirtingų veiklų, kurios pastate gali vykti tuo pačiu metu. Lubų plane taip pat numatomi vėdinimo oro padavimo Pagrindinis tikslas yra užtikrinti pakankamą funkcinį apšvietimą, išlaikant švarią ir neperkrautą interjero išraišką. Akcentiniai arba suteikti aiškesnį interjero charakterį.
Bendradarbystės erdvėse numatomas darbo aplinkai tinkamas apšvietimas, orientuotas į patogų darbo vietų naudojimą. pasirenkami burbulinio tipo pakabinami šviestuvai, kurie tampa pagrindiniu erdvės akcentu ir dera su aukšta istorine Kitoje daugiafunkcėje salėje siūloma magnetinių bėgelių sistema, tinkama ekspozicijoms, parodoms ir kintančiam apšvietimas parenkamas pagal funkcinius ir higienos reikalavimus. Antrame aukšte apšvietimas parenkamas pagal skiriamas tolygiam ir kokybiškam darbo vietų apšvietimui.

numatomos akustinės lubos, padedančios mažinti aidėjimą ir gerinti garso kokybę. Akustiniai sprendimai aktualūs padavimo ir ištraukimo taškai. Apšvietimas projektuojamas subtilus, daugelyje patalpų integruojamas į lubų plokštumas. Akcentiniai šviestuvai naudojami tik tam tikrose pirmo aukšto erdvėse, kuriose norima pabrėžti reprezentatyvumą
naudojimą. Daugiafunkcėje salėje integruojamos akustinės lubos su įleistais šviestuvais. Reprezentatyvioje salėje istorine patalpos proporcija. Hole ir administracinėse patalpose numatomas ramus, į lubas integruotas apšvietimas. kintančiam erdvės naudojimui. Restorano zonoje derinamos akustinės lubos ir akcentiniai šviestuvai, o virtuvės patalpose pagal kūrybinių industrijų salių darbo pobūdį. Čia akcentiniai šviestuvai nenumatomi, o pagrindinis dėmesys



Pjūvyje parodoma bendra pastato erdvinė struktūra ir pagrindinių funkcijų pasiskirstymas per du aukštus. Brėžinyje bei antro aukšto erdvių. Pirmame aukšte išryškinamos aktyviausios viešosios funkcijos: reprezentatyvi salė, holas IR sanitariniai mazgai. Šiose apdaila.
Antrame aukšte vaizduojamos kūrybinių industrijų salės, skirtos edukacijoms, kūrybinėms dirbtuvėms ir mažesnių elementai. Pjūvyje matomas ir spalvinis lubų akcentas.
Brėžinyje taip pat parodomas santykis tarp istorinio pastato architektūros ir naujai projektuojamų interjero sprendinių. baldai, apšvietimas ir funkcinės zonos įvedami kaip papildomas modernus sluoksnis.


Brėžinyje matomas centrinis korpusas, šoniniai korpusai, patalpų aukščiai, langų ritmas, durų angos ir ryšys tarp pirmo
Šiose patalpose išlaikomi aukšti langai, arkinės angos, dekoratyviniai sienų elementai ir šviesi architektūrinė
mažesnių grupių veikloms. Skirtingose salėse numatomi tapybos, muzikos, fotografijos ar kitų kūrybinių užsiėmimų
sprendinių. Išsaugoma esama pastato kompozicija, langų ir durų ritmas, sienų skaidymas bei istorinės detalės, o nauji





Išklotinėse detalizuojami pagrindiniai interjero sprendiniai: sienų apdaila, baldų išdėstymas, apšvietimas, akustinės plokštės ir dekoratyviniai elementai. Brėžiniuose išlaikomas ryšys su istoriniu pastato charakteriu, todėl sienose paliekamas aiškus architektūrinis skaidymas, moldingai, aukštos proporcijos ir šviesi apdaila.
Bendradarbystės išklotinėse numatomos darbo vietos, integruoti laikymo baldai, lentynos ir atviros nišos dokumentams bei darbo priemonėms. Baldai projektuojami iki lubų, kad būtų efektyviai išnaudojamas patalpos aukštis. Medienos apdaila derinama su tamsesniais spalviniais intarpais ir darbo zonų apšvietimu.
Reprezentatyvios salės išklotinėje matomas santūrus sienų dekoras, burbulinio tipo pakabinami šviestuvai ir mobilūs spalvoti stovimi staliukai. Istorinė sienų kompozicija išlieka pagrindiniu erdvės fonu, o nauji baldai ir apšvietimas įveda šiuolaikišką kultūros centro charakterį.

Holo išklotinėje numatomi moduliniai minkštasuoliai, išmanieji ekranai ir informaciniai stendai. Ekranai integruojami į sienų kompoziciją ir skirti aktualiai informacijai, skaitmeniniam menui bei kūrybinių darbų pristatymui. Spalvoti baldai derinami su šviesia sienų apdaila ir lubų spalviniu akcentu.

Restorano išklotinėse vaizduojama baro zona, lentynos, vertikalios faktūros baro apdaila, akustinė sienų danga ir minkštasuoliai. Baro dalis projektuojama santūri, su integruotu apšvietimu. Sienų apdailoje naudojamas vertikalus ritmas, kuris dera su bendru interjero medžiagiškumu ir padeda formuoti ramesnę restorano atmosferą.












RĖMEJŲ PRODUKTAI


Projekte siūloma naudoti CEWOOD akustines plokštes bendradarbystės erdvėms, holui, restoranui ir kūrybinių industrijų salėms. Plokštės pasirenkamos dėl akustinių savybių, natūralios faktūros ir galimybės derinti skirtingus spalvinius variantus prie bendros interjero koncepcijos

Sienų apdailai ir gerai akustikai užtikrinti restorane, bendradarbystės erdvėse ir kūrybinių industrijų salėse siūloma naudoti WAYNERR akustines sienų plokštes. Plokštės pasirenkamos dėl dekoratyvios išraiškos, garsą sugeriančių savybių ir galimybės pritaikyti prie skirtingų interjero zonų.

Projekte siūloma naudoti SCHOMBURG produktus drėgnoms ir techninėms patalpoms. Sanitariniuose mazguose siūloma naudoti SANIFLEX hidroizoliaciją ir MONOFLEX plytelių klijus. Grindų pagrindo paruošimui prieš PVC dangą siūlomi SCHOMBURG išlyginamieji mišiniai. Techninėse patalpose siūloma naudoti epoksidinę grindų dangą, o drėgmės kilimo problemoms spręsti – AQUAFIN-i380 injektavimo gelį.

Projekte siūloma naudoti IMI Climate Control produktus pastato mikroklimato kontrolei. Grindinio šildymo ir vėsinimo sistemoms siūlomi IMI TA balansavimo ir reguliavimo vožtuvai, padedantys užtikrinti tolygų sistemos veikimą.

Projekte siūloma naudoti ARTechnika saugos technologijų įrangą, skirtą pastato apsaugai ir saugiam kasdieniam naudojimui. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų centrui aktualios gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, patekimo kontrolė, vaizdo stebėjimo įranga bei apsaugos nuo įsibrovimo sistemos.

Projekte siūloma naudoti Panasonic Heating & Cooling Solutions gaminius pastato mikroklimato kontrolei. Grindinio šildymo sistemai siūlomi Panasonic Aquarea oras–vanduo šilumos siurbliai, skirti šildymui, vėsinimui ir karšto vandens ruošimui.




The project focuses on the adaptation of the former Mažeikiai Old Town railway station into a center for cultural and creative industries. The building, located at Stoties g. 1 in Mažeikiai, is a cultural heritage object with a strong architectural character. Although the station no longer functions according to its original purpose and a large part of the premises is unused, the building has clear potential to become an active public space for the city.
The main aim of the project is to give the historic building a new function while preserving its architectural value. The former railway station is transformed into an open and accessible space for creativity, education, events, collaboration and everyday community activities.
The concept is based on preserving the existing architectural features of the railway station and introducing a new creative function into the building. The original elements, such as arched openings, decorative wall details, light plastered surfaces, wooden doors, window divisions and terrazzo flooring, remain an important part of the interior.
The main conceptual idea is connected to the motif of flowing color. Color is used as a reference to the creative process, which is changeable, active and connected to different users and activities. Blue, terracotta and muted green accents are introduced through furniture, ceiling fragments, lighting details and separate functional zones. These colors are combined with natural wood, glass, painted metal, acoustic panels and neutral surfaces.
The functional layout is formed according to the existing structure of the building. The project introduces new public, creative and community-oriented functions: administration spaces, coworking areas, multifunctional halls, a restaurant and creative workshop rooms.
The ground floor contains the most active public functions, including the entrance hall, tourism information area, restaurant, coworking spaces and multifunctional event halls. The second floor is designed for creative industry rooms, workshops, educational activities and smaller group work. Sanitary facilities, technical rooms and accessibility solutions are integrated into the building to support everyday use.
ATMOSPHERE AND EXPERIENCE
The interior atmosphere combines the historic character of the railway station with a contemporary creative center identity. Light walls, preserved architectural details and natural materials create a calm background, while colored furniture, acoustic surfaces and modern lighting add a more active and current layer.
The visitor experience begins in the entrance hall, where modular furniture and digital screens provide information about events, exhibitions and activities. The multifunctional halls are designed for events, presentations and community gatherings. The coworking areas offer a quieter working environment, while the creative rooms support painting, drawing, music and other practical activities. The restaurant complements the center as a public space for informal meetings, rest and everyday use.
Overall, the project aims to bring the former railway station back into active city life by creating a functional, accessible and contemporary cultural space while maintaining the building’s historical value.

MAŽEIKIŲ SENAMIESČIO STOTIES PRITAIKYMO KŪRYBINĖMS IR KULTŪRINĖMS INDUSTRIJOMS INTERJERO DIZAINO PROJEKTAS






























