STRUCTUM 2023 rugpjūtis

Sir Mohammed-Mo Farah

Grafito pilkos spalvos „Etherea“ su „nanoe™ X“ technologija

Stilinga oro kondicionierių serija pavers jūsų namų erdvę švaresne ir jaukesne

Oro kokybė

„nanoe™ X“ technologija, kuriai naudojami gamtoje randami hidroksilo radikalai, užtikrina švaresnį orą ir geresnę patalpų aplinką.

Išmanusis valdymas Integruotas „Wi-Fi“

ryšys. Išplėstinis valdymas naudojant išmanųjį telefoną.

Suderinamumas su „Google Assistant“ ir „Amazon Alexa“.

Didelis efektyvumas Šildymo ir vėsinimo energetinis efektyvumas atitinka aukščiausią klasę –iki A+++.

Didžiausias komfortas Kuriant elegantišką dizainą panaudotos naujosios

„Aerowings 2.0“ mentės – jos

tęsiasi nuo vieno krašto iki kito, kad užtikrintų tinkamą oro srautą. Itin tylus veikimas.

Naujas dizainas Naujas dizainas – tai stilingas grafito pilkos, sidabrinės ar matinės baltos spalvos monolitas.

SARS-CoV-2 virusas: sustabdė 99,9 %. Bandymą atliko TEXCELL (Prancūzija) naudodama miglą, prisotintą SARS-CoV-2 viruso tirpalo. Ji buvo nukreipta į „nanoe™ X“ generatorių 45 l dėžėje. Bandymas truko 2 valandas. „nanoe™ X“ eksploatacinės savybės realioje gyvenamojoje aplinkoje gali skirtis.

*

Naujosios „Aquarea“ L kartos šilumos siurblys

R290

NATŪRALUS ŠALTNEŠIS

Revoliucija dizaino, efektyvumo, ryšio ir tvarumo srityse

Komfortas ištisus metus „Aquarea“ šilumos siurbliai pasirūpina visais namo šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens poreikiais.

Ekologiška ateitis „Aquarea“ L kartos

šilumos siurblyje oras–vanduo naudojamas

natūralus šaltnešis R290, kurio GWP* vertė yra 3.

Aukštas efektyvumas

Inovatyvus šilumos siurblys, turintis hidraulinę jungtį tarp vidinio ir lauko blokų („hydraulic split“) ir išlaikantis 75 °C paduodamo vandens srauto temperatūrą net kai lauko temperatūra nukrenta iki -10 °C, ir veikiantis iki –25 °C aplinkos temperatūros.

Darnūs namai

Kompaktiško dizaino šilumos siurblys puikiai dera vidaus ir lauko erdvėse. Kadangi veikia tyliai, netrikdys namų ramybės.

Išmanusis valdymas „Wi-Fi“ ryšys užtikrina išmanųjį valdymą, išsamią stebėseną ir priežiūrą.

*Potencialus poveikis pasauliniam atšilimui (angl. Global warming potential)

INDIVIDUALIAM PRISILIETIMUI JŪSŲ

VONIOS KAMBARYJE

GROHE ATRIO

PRIVATE COLLECTION

„Atrio Private Collection” atveria neribotas individualių sprendimų galimybes. Ypač platus rankenėlių asortimentas leidžia subtiliai suderinti vonios kambario interjerą. Kolekcijos gaminiai gali būti derinami prie įvairiausių interjero stilių: nuo minimalistinio iki klasikinio, nes aiškios linijos ir apvalios formos sukuria laikui nepavaldų dizainą.

grohespa.com

KONKURSAS

NAUJAS BŪDAS DIRBTI IR GYVENTI

Jau ir į Lietuvą atvyksta pasaulinė tendencija gyventi co-living, co-working tipo erdvėse, kuriose vos išėjęs iš savo namų, nešinas kompiuteriu gali nužingsniuoti į čia pat pastate esančią bendradarbystės erdvę.

Nuomotis co-working, co-living būstą renkasi jauni profesionalai, laisvai samdomi specialistai, dirbantys nuotoliniu būdu, studentai. Tokio tipo erdvės įsikuria miestuose, kurortuose, tad tampa patrauklios ir įmonėms, mėgstančioms organizuoti workation – darbo atostogas.

Kaip turi atrodyti erdvė, kuriai tenka iššūkis suartinti gyvenimą ir darbą, bet kartu tarp jų išlaikyti pusiausvyrą? Kokie patalpų patogumai yra svarbūs šio naujo gyvenimo būdo gerbėjams? Kokios inovatyvios technologijos tokiose erdvėse turi ateitį?

Žurnalas STRUCTUM kviečia ieškoti atsakymų konkurse CO-WORKING, CO-LIVING ERDVĖ. Konkurso metu architektūros ir interjero dizaino talentai ieškos idėjų, kaip ateityje turi atrodyti tobula erdvė gyvenimui ir darbui. Kokios inovacijos, tvarūs sprendimai čia turi būti įgyvendinti, kokiu išplanavimu ir estetika tokios patalpos turi pasižymėti.

Dalyvių sukurtas vizijas vertins kompetentingų architektų komisija.

Konkurso laikotarpis: 2023 m. rugsėjis - 2024 m. sausis.

Registruokitės į konkursą: projektai@structum.lt

2023.09.07

10:00 val.

MULTIKINO (PC OZAS)

Ozo g. 18, Vilnius

PASAULINIO LYGIO ARCHITEKTŪRA ‒

NAUJOS KASDIENYBĖS FORMOS, ĮRODANČIOS, KAD NIEKO

NĖRA NEĮMANOMO

MODERATORIUS:

MARIUS DIRGĖLA

Lietuvos architektų

sąjungos kūrybos direktorius

GERDA ANTANAITYTĖ

Studio ALTITUDES partnerė, architektė

TEMA:. „KLAIPĖDOS DUJŲ FABRIKO KONVERSIJA“

STEEN ENRICO ANDERSEN PLH Arkitekter vyresnysis partneris, architektas

TEMA:. „ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS PASITELKIANT DIZAINĄ“

SIGITA KUNDROTAITĖ-SAVICKĖ

Architektė, studijos Hito.lt įkūrėja

TEMA:. „LANKSČIOS ARCHITEKTŪROS RIBOS NEKONVENCINĖSE ERDVĖSE“

ARNOLDAS MINELGA

Schneider Electric pardavimų inžinierius, elektromobilių krovimo produktų ekspertas

TEMA:. „INOVATYVI ELEKTROMOBILIŲ KROVIMO INFRASTRUKTŪRA PASTATUOSE“

EMILIA CICHOCKA

Corian® Design Baltijos šalių pardavimų vadovė

TEMA: „FORMŲ SUDĖTINGUMAS IR FORMOS MONOLITIŠKUMAS –„CORIAN® DESIGN“, KAIP ATSAKAS Į DIDŽIAUSIUS DIZAINO IŠŠŪKIUS“

JUSTAS GRIGELIONIS

KINGSPAN Baltijos šalių pardavimų vadovas

TEMA: „NAUJOS GALIMYBĖS ŠIUOLAIKINĖJE ARCHITEKTŪROJEDAUGIASLUOKSNĖS PLOKŠTĖS“

VIKTORAS MOSTOVOJUS „Koderus“ gamybos direktorius

TEMA: KODERUS 2IN1

FASADŲ SISTEMA

JURGIS ULČINAS ARGILLA vadovas

TEMA: „KUO APRENGSIME FASADUS?“

RIMANTAS STAKNEVIČIUS „Wicona“ Hydro Building Systems Lithuania Baltijos šalių vadovas

TEMA: „WICONA MODULINIAI SPRENDIMAI PASTATAMS, FORMUOJANTIEMS MIESTŲ IDENTITETĄ“

CHRIS PRECHT: IR DRĄSŪS JO PASIRINKIMAI

46

GERIAUSI INDIVIDUALIŲ NAMŲ PROJEKTAI APDOVANOTI JAUKIOJE IR ISTORINĖJE VILNIAUS SENAMIESČIO VIETOJE

54

PANEVĖŽYJE SENĄJĄ LEGENDĄ PAKEITĖ

NAUJA

68

MEDŽIO GALIA SUTEIKTI CHARAKTERĮ

84

ĮVYKIS ŠALIES

MEDIENOS PRAMONEI: TUOJ PRADĖS VEIKTI HOMANIT LIETUVA

110

BALEX METAL PASISTATĖ GAMYKLĄ, UNIKALIAI INTEGRUODAMA SAVO PRODUKCIJĄ

KAS APSAUGOS MUS NUO GAMTOS STICHIJŲ,

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi „Structum info“. Žurnalo redakcija už reklaminio teksto turinį neatsako.

LEIDĖJAS

UAB „Structum projektai“

A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

REDAKTORĖ Aura Mykolaitytė aura@structum.lt

REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt

NAUJOS KARTOS URBANISTINĖS AIKŠTELĖS

DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI Aura Mykolaitytė Rosita Rastauskienė Ana Lekter Jokūbas Baltrukonis Giedrė Linden

NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock Unsplash.com, Getty Images Freepick

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA Sandra Balžekaitė www.kalbosredaktore.lt

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2023 © STRUCTUM, 2023

EKSPOZICIJA ATIDARYTA NUO RUGSĖJO 28 D. IKI SPALIO 26 D., RAITININKŲ G. 4, VILNIUS

Registracija susitikimui el.p. roma@structum.lt

Pirmieji išgirskite apie išmanius „Enefit“ sprendimus, šiuolaikiniams namams bei verslui.

Gaukite profesionalų konsultaciją ir visus energetiškai efektyvius sprendimus iš vienų rankų.

Tai – naujienos, kurios saulės elektrinių bei įkrovimo stotelių funkciją pakylės į kitą lygmenį.

www.enefit.lt

CHRIS PRECHT IR DRĄSŪS JO PASIRINKIMAI

Sėkmingą architektūros studiją Pekine jis iškeitė į Austrijos Alpes. Iš čia jis kartu su žmona deklaruoja gyvenimo balanso ir aplinkos tausojimo filosofiją, projektuodami unikalius statinius įvairiems pasaulio miestams.

„Tai buvo labai sunkus sprendimas, nes mūsų biurui Pekine sekėsi puikiai. Bet mums buvo labai svarbi pusiausvyra gyvenime. Dabar galime, kada panorėję, išeiti į kalnus, čiuožinėti, vaikščioti, mėgautis natūralia aplinka, o, kai oras nėra geras, dirbti prie savo projektų. Mūsų projektus įkvepia gyvenimo būdas: mes patys užsiauginame maisto, stengiamės kaip įmanoma labiau juo apsirūpinti patys ir būti nepriklausomi. Tokį požiūrį siekiame įnešti ir į savo projektus miestuose“, – aiškino architektas.

„Nesvarbu, ar tai būtų Torontas, Londonas, ar Šanchajus – visi miestai labai suvienodėja. Mes tiesiog vis labiau statome tarptautiniu stiliumi, – sako architektas Chrisas Prechtas. – Jeigu visi pastatai atrodo vienodai, ką išties architektūra įkvepia? Jeigu žmonių neįkvepia architektūra, jiems ji nerūpi, o jei nerūpi, jie nesistengs išlaikyti pastatų.“

O naikinti pastatus yra labai netvarus požiūris. Kaip ir statyti juos vadovaujantis vien ekonominiais interesais. Architektas Ch. Prechtas mano, kad pastatus statyti būtina galvojant ne apie ekonominį progresą, o apie realybę, kurioje reikia spręsti oro taršos, sparčios urbanizacijos, klimato kaitos problemas.

Ch. Prechto požiūris suradikalėjo Pekine, kur jis turėjo sėkmingai veikiančią architektūros studiją kartu su žmona Fei. Tačiau sutuoktinius nuvargino iš visų jėgų teršiantis pasaulio megapolis, kasdienis yrimasis į darbą per minią žmonių, kurių čia gyvena daugiau nei 20 milijonų. Vieną 2017 metų dieną jie viską metė ir pabėgo – persikėlė gyventi į Chriso gimtuosius Zalcburgo kalnus. Ten įkūrė architektūros studiją „Studio Precht“.

Sutuoktiniai architektai renkasi tik tokius projektus, kurie leidžia įkūnyti jų vertybes ir požiūrį. Jie miestams kuria pastatus – ūkius, kuriuose galima užsiauginti maisto, ieško unikalių formų, naudoja vietovei autentiškas medžiagas, žinoma, kiek įmanoma – ekologiškas ir lengvai perdirbamas.

Pavyzdžiui, Kinijoje pora statė mažus statinius iš bambukų. Visos projekto statinių dalys buvo sutvirtintos virvėmis. Nugriovus pastatus, visos statybinės medžiagos galės būti panaudotos vėl.

Arba Pekine suprojektuoto viešbučio fasadui jie nusprendė panaudoti čia stovėjusių sugriautų pastatų plytas ir taip išsaugoti vietos istorijos atsiminimus.

Besiplečiančiuose, tankėjančiuose miestuose Ch. Prechtas ateityje norėtų matyti daugiau tokių pastatų, kurie paveikia visus žmogaus pojūčius – yra pilni augalų ir gyvybės, paukščių, bičių, gamtos kvapų. „Pastatai padėtų sukurti skirtingus miestų centrus – ne padiktuotus bankų ir korporacijų interesų, bet noro būti sveikiems ir gyvybingiems“, –aiškino architektas.

Galbūt daug kam verslo pasaulyje Ch. Prechto požiūris gali pasirodyti per radikalus, gal net per naivus. Tačiau pats architektas tvirtai eina savo pasirinktu keliu ir jam sekasi savo filosofiją įgyvendinti realiuose projektuose.

Autorė: Giedrė Linden Nuotraukos ir eskizai: Studio Precht

Nuotraukoje architektai Chris Precht, Fei Precht ir Rudi Obauer.

Bert Bert

Kaip ir kitus architektus, Prechtus įkvepia menas, tiesa, nebūtinai toks, kaip renesansas.

„Suprantame, kad architektūra yra rimtas ir sudėtingas užsiėmimas su senomis tradicijomis ir kultūra, – sakė Ch. Prechtas. – Šiam projektui taip pat sėmėmės įkvėpimo iš meno, tačiau ne iš Michelangelo ar Dalí, o iš Sezamo gatvės ir „Pakalikų“ filmuko.“

Taigi medinių modulinių namelių įkvėpėju projekte „Bert“ tapo vienaakis animacinio filmo „Pakalikai“ veikėjas.

„Bert“ – koncepcinis, surenkamas medinis namelis, atrodantis kaip medžio kamienas, su dideliu apskritu langu, sukurtas taip, kad atrodytų panašus į vienaakį „Pakalikų“ herojų. Jis turi apskritą vamzdžio formos platformą, aplink kurią, tarsi šakos, išaugusios iš medžio kamieno, gali būti išdėstomi virtuvė, gyvenamoji erdvė, miegamieji ir vonios kambariai. Ant namelio galima pridėti dar daugiau modulių, užkeliant juos vieną ant kito ir taip padidinant kiekvieną namuką.

Moduliai gali būti maži, savarankiški mažų namelių masyvai, arba tapti didesniais namais, net bendruomenėmis. „Bert“ gali būti naudojami kaip viešbučiai ar kelių šeimų gyvenamieji junginiai mieste.

Jeigu toje aplinkoje, kur namukas turėtų būti pastatytas, medis sunkiau prieinamas, galima naudoti plieną kaip pagrindinę konstrukcinę medžiagą.

Arcades Arcades

Be abejo, projektuojant svarbi ir pastatą supanti aplinka. Neatsitiktinai Tel Avive kurdami 18 aukštų gyvenamąjį daugiabutį „Arcades“ architektai nusprendė sujungti Viduržemio jūros ir miestui būdingo bauhauzo stilius. Bauhauzo stilių primena projekte panaudotos arkos ir laiptinės terasos. Pastate suprojektuoti nuo vieno kambario iki keturių kambarių butai, taip pat mansardiniai butai su dvejopo aukščio lubomis viršutiniame aukšte. Čia numatytas ir olos tipo baseinas bei SPA erdvės rūsyje.

Tel Avive vyrauja Viduržiemio jūros klimatas: čia visus metus būna pakankamai saulės šviesos, todėl nuspręsta nestatyti stiklinio dangoraižio.

Pastatą įkvėpė arkos – architektūrinė forma su sena istorija ir prasme. Arkos – tiesioginė struktūrinė urvo interpretacija, pirmieji protėvių „apartamentai“. Arka nebuvo naudojama tik kaip struktūrinis tarpatramis, į ją žiūrėta kaip į kvietimą apsilankyti, kaip į įėjimą į pastatus ir miestus. Architektai bandė atkurti šį gestą, ritmiškai išdėstydami arkinę struktūrą ir kaskadines terasas, tai apibrėžė fasado išvaizdą ir atspindėjo Tel Avivo gyvybiškumą. Tai leidžia pastatui būti atviram aplinkai ir kartu sumažinti klimato poveikį.

Pastato medžiagiškumą įkvėpė Jafos senamiestis, garsėjantis neapdirbto akmens statiniais.

Taigi Ch. Prechtui svarbu, kad architektūroje atsispindėtų autentiškumas.

The Farmhouse The Farmhouse

Vienas jo žodžius pagrindžiančių projektų –modulinių daugiabučių namų koncepcija

„Ūkis“ (angl. „The Farmhouse“). Projektą architektai kūrė, galvodami apie žmonijos ateitį, kai vis daugiau pasaulio gyventojų tampa miestiečiais, praradusiais ryšį su tuo, kaip gaminamas maistas, o produktų jiems pristatymas kelia vis didesnį pavojų aplinkai.

„Manau, ateityje miestai turės įsitraukti į maisto pasigaminimą, nes per ateinančius 30 metų bus suvartojama daugiau maisto nei per visus pastaruosius 10 tūkstančių metų. 80 procentų maisto bus suvartojama miestuose. Vadinasi, jeigu norime maistą auginti arčiau vartotojų, miestai turi tapti to dalimi“, – įsitikinęs Ch. Prechtas.

Taigi architektai į pastatus žvelgia kitaip. Jie kuria pastatus kaip ekosistemą, kur ant fasadų augtų maisto produktai, o atliekos patektų į rūsius, čia taptų kompostu, naudojamu naujoms daržovėms auginti.

Projektą „Ūkis“ sudaro A formos namų moduliai, pagaminti iš kryžminės laminuotos medienos. Modulius galima užkelti vieną ant kito ir sukurti gyventi pritaikomas erdves. Kryžminė laminuota mediena pasirinkta kaip draugiškesnė aplinkai nei kitos pigios statybinės medžiagos, tokios kaip betonas.

Skirtingi moduliai sudarytų skirtingas išorines sistemas, tokias kaip hidroponinės dalys daržovėms auginti, taip pat turėtų specialias atliekų tvarkymo sistemas, saulės baterijas.

Ch. Prechtas tikisi, kad tokie daugiabučiai ne tik leistų maistą auginti miestuose, bet ir padėtų keisti mūsų mąstymą. Miestiečiai suvoktų, iš kur ant jų stalo atsiduria maisto produktai, kiek pastangų reikia jiems augti ir tai galbūt sulaikytų daugelį nuo maisto švaistymo.

Projektuodama Hongkun vaizduojamųjų menų muziejų Pekine, Chriso Prechto studija sukūrė unikalią ir įtraukiančią meno demonstravimo erdvę. Įkvėpimą komanda rado civilizacijos istorijos ištakose. Pirmaisiais muziejais juk galima vadinti urvus, kuriuose piešinius mums paliko mūsų tolimi protėviai. Arka – tai struktūrinis urvo atvaizdas, todėl ji ir buvo pasirinkta pagrindiniu elementu. „Šis muziejus buvo mūsų pirmasis didelis kultūrinis projektas, kurio erdvė buvo suprojektuota taip, kad, pasitelkus arkas ir atvirkštines arkas, būtų sukurta žaisminga ir įtraukianti urvo tipo patirtis“, – sako Ch. Prechtas.

Hongkun muziejus Hongkun

Metalinis impulsas kūrybai

UAB Domus Solution, 2013-aisiais veiklą

pradėjusi tuo metu

Lietuvoje unikalios

3D grindų liejimo technologijos

pristatymu, šiandien

pristato naują savo produktą – skystą

metalą ir prekės ženklą

DOSOMETAL®.

Paveikslas tapytas DOSOMETAL® skystu metalu. Autorius Valerij Šatunov

Paveikslas

DOSOMETAL®

metalu. Autorius Valerij Šatunov DOSOMETAL® – tai išskirtinė universali ir ilgaamžė apdailos medžiaga, pasižyminti puikiomis savybėmis ir techninėmis charakteristikomis.

DOSOMETAL® skystą metalą sudaro du komponentai – labai smulkios frakcijos natūralus metalas ir specialus rišiklis. Jo panaudojimo galimybės itin didelės – nuo baldų gamybos, senų baldų restauravimo, sienų dekoravimo kuriant interjero ir eksterjero dizainą iki įvairių dekoro elementų kūrybos ir tapybos.

Naudodami skystu metalu dengtus paviršius, architektai, dizaineriai ir dekoratoriai gali suteikti įspūdingo išskirtinumo įgyvendinamiems įvairiausio sudėtingumo projektams.

DOSOMETAL® skystų metalų įvairovė leidžia išgauti skirtingos tekstūros ir raštų metalinį paviršių, o pasitelkus patinavimo priemones metaliniam paviršiui suteikiamas rūdžių ar sendinimo efektas. DOSOMETAL® produktais padengti paviršiai įgyja visas tvirto, masyvaus metalo savybes.

Daugeliui architektų, dizainerių, menininkų DOSOMETAL® skystas metalas vis dar yra naujiena, tačiau pastaraisiais metais vis daugėja atrandančių ir įvertinančių šios medžiagos unikalumą. Ji nusipelno vis daugiau dėmesio dėl savo natūralumo, išskirtinumo ir didelių kūrybinių galimybių.

DOSOMETAL® skystais metalais tapyti paveikslai pristatomi įvairiose Lietuvos ir užsienio parodose ir meno mugėse –Vilniuje, Bazelyje, Niujorke, Majamyje…

Šių metų liepą Vilniuje buvo pristatyta bendra DOSOMETAL® ir menininko Valerijaus Šatunovo surūdijusių paveikslų paroda.

dosometal.com

Komoda ir interjero detalės dengtos DOSOMETAL® skystu metalu. Paveikslas tapytas DOSOMETAL® skystu metalu. Autorius Valerij Šatunov

Paveikslas tapytas DOSOMETAL® skystu metalu. Autorius Martynas Gediminas, „VOLTA New York 2023“

tapytas

skystu

Verta apsilankyti: kino juostas primenantis „Bizarre“ restoranas svečius stebina išskirtinumu

IŠSKIRTINĖJE VIETOJE VILNIUJE ĮSIKŪRĘS RESTORANAS „BIZARRE“ IŠ TIESŲ ATIMA ŽADĄ. ČIA UŽSUKĘ SVEČIAI NE TIK GALI PASILEPINTI SKIRTINGŲ VIRTUVIŲ PATIEKALAIS, BET IR JAUSTIS LYG

PATEKĘ Į KINO FILMĄ. NE, VAIDINTI ČIA NIEKO NEREIKĖS, TAČIAU IŠSKIRTINĖS ERDVĖS SUKURS

DAUGYBĖS SKIRTINGŲ PASAULIŲ ILIUZIJĄ. ČIA TINKAMA ATMOSFERA TIEK RYŠKIAM IR TRIUKŠMINGAM VAKARĖLIUI, TIEK RAMIAI VAKARIENEI SU ŠEIMA AR NET PRIVAČIAM VERSLO RENGINIUI.

Restorano interjero ir maisto dermė

„Bizarre“ restorano interjeras atspindi maisto grožį ir skonį savyje. Kiekviena dalis turi savo istoriją, nes prieš atveriant šios unikalios vietos duris, dekoro detalių bei baldų buvo ieškoma po visą pasaulį. Tiek aplinka, tiek aptarnaujantis personalas yra kosmopolitiškas, todėl ir lankytojai natūraliai pritraukiami panašūs – atviri pasaulio skoniams ir kultūroms, norintys jaustis laisvi ir nevaržomi. „Bizarre“ garsėja gerai žinoma Asian Fusion virtuve. Išskirtinis meniu, kurio pažiba garsioji Pekino antis, ir atsidavęs šefas lėmė, kad „Bizarre“ pateko į 30-ies geriausių Lietuvos restoranų sąrašą. Kalbant apie erdves, jos išskirstytos taip, kad svečiams būtų užtikrintas visiškas privatumas. Pirmajame aukšte kabančios egzotiškos afrikietiškos kaukės tarsi skatina nusiimti savąsias ir jaustis kaip namuose, o antrajame aukšte esanti grupės „Pink Floyd“ albumo „The Dark Side of The Moon“ viršelio interpretacija atspindi moto „laikas lygu pinigai“. Šie sprendimai buvo pasirinkti atsižvelgiant į svečių lūkesčius: pirmas aukštas kviečia praleisti ramius ir jaukius vakarus, o antras – pašėlti didžiojo Getsbio stiliumi.

Į akis krinta kiekviena interjero detalė

Gyvenimas „Bizarre“ restorano viduje verda įvairių pasaulių ritmu. Keliaujant per skirtingas erdves, jaučiama Europos, Azijos ar net Afrikos dvasia. Dėmesį atkreipia sienas puošiančios išskirtinės kaukės, dvelkiančios egzotika ir meniška atmosfera. Atkeliavusios tiesiai iš Balio, spinduliuoja ramybę bei išmintį. Baro erdvės pažiba tapusi Budos galva – sužadina nepaprastą lengvumo jausmą, nepaisant to, jog sveria... net 200 kg. O tradiciniai baro skėčiai, esantys pirmajame aukšte, turėjo „atlaikyti“ didžiausią atranką, kol galiausiai buvo pasirinkti restorano interjerui papuošti. Po jais saugomos restorano svečių galvos nuo sunkių minčių lietaus.

Vietų, kur skaniai pavalgyti Lietuvoje atrasite tikrai ne vieną, tačiau norintiems skonio spalvas pajusti ne tik ant liežuvio, privaloma apsilankyti „Bizarre“ restorane. Apgalvoti interjero sprendimai ne tik stebina, bet ir kuria tokį jausmą, kokio šiandien ir norisi. Užsukus vienam kokteiliui ar visai vakarienei – įspūdis visada lieka nepamirštamas.

Pirmo aukšto restorano erdvė

Baro erdvė

Roberto Daskevičiaus nuotr.

Autorė:AuraMykolaitytė

Nuotraukos: JacobDue

DANIJOJE, VAILĖ KRANTINĖJE, PRIEŠ KELERIUS METUS IŠKILO

SUSTINGUSIOS BANGOS.

JOSE – 100 BUTŲ.

„Kur gyvenate? A, bangoje. Žinau.“ Taksistui tikriausiai netenka ilgai aiškintis, kur vežti namo šio daugiabučio gyventojus.

Bølgen – taip ir vadinasi šie namai. Daniškai tai reiškia bangą.

Šis 14 000 m2 ploto, savitos architektūros namų kompleksas –ryški įžymybė Jutlandijos pusiasalio uoste. Nors istorijoje paminėta dar XIII amžiuje, Vailė neturi stulbinančių traukos objektų. Nebent Fjordenhus krantinėje 2018 metais pastatytą išskirtinį statinį, kurį sukūrė pasaulinio garso danų ir islandų menininkas Olafur Eliasson.

Architektūriškai įdomūs pastatai –būdas turizmo situacijai pataisyti.

Tad vos baigus statyti Bølgen vietinis turizmo skyrius išplatino pastato nuotraukas į interneto platybes įvairiems kelionių gidams.

Įžymų miesto daugiabučio kompleksą suprojektavo garsieji „Henning Larsen Architects“. Jie siekė sukurti savitą formą. Įkvėpimo sėmėsi iš Vailės kraštovaizdžio. Vos per 60 tūkstančių gyventojų turintis uostas įsikūręs fjorde – uolėtoje jūros įlankoje. Savo šalyje daugiausia lygumas matantiems danams tokia kalvota geografija – išskirtinė, daranti įspūdį ir verta pagerbimo. Kokios formos pastatas turėtų stovėti kalvų apsuptoje uosto krantinėje, šalia jūros? Bangos formos! Banalu ar genialu?

Architektų bendruomenė įvertino šį projektą kaip labai pasisekusį ir inovatyvų. Bølgen buvo apdovanotas keliais prestižiniais architektūros apdovanojimais, įskaitant Civic Trust Award ir LEAF Award. Įdomu, kad juos gavo tada, kai dar nebuvo baigtas statyti. Mat namai-bangos į krantinę ritosi per vargus daugiau nei dešimtmetį. Pirmos dvi bangos iškilo nuo 2006 iki 2009 metų. Kitas sulaikė žymioji finansų krizė, sustabdžiusi šias statybas, kaip ir daugelį kitų pasaulyje. Likusios trys bangos vėl pradėtos statyti tik po gero penkmečio ir prie sesių galutinai prisijungė 2018 metais. Jachtų prieplaukos kaimynystėje stovinčios visos penkios sesės bangos – devynaukštės. Kiekvienoje įsikūrę po 20 individualių apartamentų. Viršutiniuose aukštuose – jie net 240 kvadratinių metrų ploto.

Komplekso fasadai dengti plytelėmis. Baltomis, kaip tikrų bangų putų spalva.

Išraiškingas bangų siluetas atsiveria iš visų pusių, važiuojant per Vailės fjordo tiltą arba geležinkeliu per miestą. Pastatas kuria miesto architektūrinį identitetą ir kelia pasididžiavimą architektams. Kūrinį ne gėda būtų parodyti įkūrėjui, legendiniam Henning Larsen, jei jis būtų gyvas.

Nuo 1959 metų veikianti architektų studija „Henning Larsen Architects“ yra sukūrusi daug reikšmingų pastatų, tokių kaip operos rūmus Kopenhagoje, Moesgaard muziejų netoli Orhuso, koncertų salę „Harpa“ Reikjavike. Šiuo metu šioje studijoje dirba daugiau kaip 600 architektų.

nepavaldus laikui

Berker jungiklių serijos – grožis, slypintis paprastume. Jungikliai su išmaniųjų įdėklų sistema užtikrina visų svarbių valdymo funkcijų kontrolę namuose.

Dizaino įvairovė suteikia galimybę įgyvendinti individualias architektūrines koncepcijas bei sudėlioti akcentus interjere.

www.utugroup.com/lt

IŠSKIRTINIS BENDRADARBIAVIMO IR PARTNERYSTĖS KŪRIMO RENGINYS ARCHITEKTAMS, DIZAINERIAMS IR VISOMS KŪRYBINGOMS ASMENYBĖMS

Inovatyvių kompozicinių medžiagų mažajai architektūrai ir kitiems statiniams kūrėja ir gamintoja

SERGE FERRARI GROUP, investavusi Lietuvoje

į įmonės BALTIJOS TENTAS veiklą ir plėtrą, savo 50-mečio ir naujojo BALTIJOS TENTO biuro su sandėliais Vilniuje atidarymo proga kviečia į architektūros ir dizaino šventę – SERGE FERRARI GROUP architektūros, tentų ir angarų, apsaugos nuo saulės, laivininkystės ir baldų gamybos sričių naujovių ir inovacijų pristatymą.

Renginys vyks 2023 m. rugsėjo 20–21 dienomis Vilniuje, naujajame BALTIJOS TENTO biure-sandėlyje Vilniaus verslo parke, Ukmergės g. 364, D korpuse

Atatiurko stadionas Sakarajoje (Turkija)

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija:

Išsami informacija apie renginį teikiama tel.

+370 676 95 116

Aukščiausios klasės SERGE FERRARI group sprendiniai, skirti pasaulinėms strateginėms rinkoms, yra ilgaamžiai, estetiški, komfortiški, tvarūs ir saugūs. Tai įkvėpimo šaltinis visų bioklimatinės architektūros statinių fasadams – biurų, komercinės paskirties pastatų, prekybos centrų, gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kt. Išsamesnė informacija www.sergeferrari.com

Muzikos mokykla Erfštate (Vokietija)

Stambulo oro uostas (Turkija)

SUSA SHOWROOM Hoibache (Vokietija)

GERIAUSI INDIVIDUALIŲ NAMŲ PROJEKTAI APDOVANOTI JAUKIOJE IR ISTORINĖJE VILNIAUS SENAMIESČIO VIETOJE

Trečiadienį pavakare Vilniaus senamiestyje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje įvyko iškilmingi žurnalo STRUCTUM organizuoti konkurso „Namas X. Projektas – inovacija 2023“ nugalėtojų apdovanojimai. Ceremonijos metu buvo apdovanoti geriausi konkurso partnerių ir komisijos išrinkti modernūs individualių namų projektai.

Autorius: Jokūbas Baltrukonis

Nuotr.: Darius Kučys

Ketvirtus metus vykstantis konkursas šį kartą baigėsi žavioje Vilniaus senamiesčio vietoje. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatas turi išties įspūdingą istoriją. Manoma, kad šiuos rūmus projektavo šiaurės Italijos šveicarų ir italų architektas Konstantinas Tenkala.

Interjero dizaineriai ir architektai šiam konkursui iš viso pateikė 21 šiuolaikiško individualaus namo projektą. Kūrėjai savo darbais pademonstravo, kaip sukurti ne tik madingus, patogius ir poreikius atitinkančius namus, bet ir tvarų būstą.

Šįkart projektas truko nuo 2023 m. vasario iki 2023 m. birželio, projektas buvo išskirstytas 3 etapais, kuriais dalyviai galėjo atsiųsti savo darbus.

Šventinis renginys subūrė žinomus šalies architektus, interjero dizainerius ir konkurso dalyvius įkvepiančioje Vilniaus senamiesčioje erdvėje. Atvykę svečiai įsiamžino prie renginio foto sienelės ir laukdami renginio pradžios bendravo. Renginio vedėjas Giedrius Leškevičius susirinkusius svečius džiugino savo dainomis ir netrukus jis atidarė konkurso apdovanojimų ceremoniją.

Sveikinimo žodį tarė STRUCTUM direktorė ir šio konkurso sumanytoja Ignė Dutova. „Konkursas NAMAS X vyksta jau ketvirtus metus. Jis visuomet buvo apie technologijas, inovatyvumą, ilgaamžiškumą. Šiemet pastebėjome, jog architektų darbai vis tobulėja ir keičiasi, prisitaikydami prie dabartinių sąlygų ir poreikių. Vis daugiau architektų ir dizainerių atsižvelgia į tvarumą.

Jie savo darbuose naudoja vis daugiau įrenginių, taupančių vandenį, elektros energiją. Tvarumo kryptį savo projektuose akcentuojame jau ne pirmus metus, todėl džiaugiamės, jog STRUCTUM konkursai prisideda prie pokyčių“, – sakė I. Dutova, džiaugdamasi, kad konkursas sulaukė įvairių koncepcijų ir sprendimų, kurių autoriai dar kartą įrodė, jog nėra vieno namų projektavimo šablono, o tobulėjančios technologijų galimybės tik sustiprina norą kurti unikalumą.

Konkurso komisija profesionaliai įvertino dalyvių darbus ir atrinko tris geriausius. Komisiją

sudarė: studijos „Architektūros linija“ projektų vadovas, architektas, VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius Gintaras Čaikauskas, architektų studijos „Studija Lapė“ vadovas Tomas Lapė, architektas, studijos „Archispektras“ kūrybos vadovas Ignas Kalinauskas, architektė, interjero dizainerė, studijos „Toota“ įkūrėja Justė Žibūdienė, Mild studio įkūrėja ir interjero architektė Lina Bakienė.

Ant scenos buvo pakviesti konkurso partnerių atstovai, kurie apdovanojo savo prizais projektus, kurie juos labiausiai sužavėjo. „JUNG Vilnius“ atstovas Vaidotas Bijūnas prizą skyrė Aidai Raižytei ir Džiugui Urbonui, „Brasa“ vadovas Jonas Vilčinskas prizą skyrė Linai Stasaitytei, „Akzo Nobel Baltics“ generalinis direktorius Ramūnas Urbonas prizą skyrė Aušrinei Samauskienei, „Grohe“ prizą dedikavo Linai Stasaitytei.

Vėliau ant scenos žengė savo projektų pristatyti trijų geriausių, komisijos atrinktų projektų autoriai: interjero dizainerė iš „Aušrinė Studio 3D“ Aušrinė Samauskienė, „EGU Design“ studijos interjero dizainerė Eglė Kriaučiūnaitė, Lukrecija Ramanauskaitė atstovavo Kauno technologijos universiteto trečiojo kurso architektūros studentus Aidą Raižytę ir Džiugą Urboną.

Daugiausiai portalo Structum.lt balsavime balsų surinko interjero dizaineris Aleksandr Staruchin. Apdovanojimų ceremonijos vakaras pasiekė kulminaciją – STRUCTUM vadovė Ignė Dutova paskelbė konkurso nugalėtojus.

Trečioji vieta atiteko interjero dizainerei Eglei Kriaučiūnaitei. Antroji vieta skirta interjero dizainerei Aušrinei Samauskienei. Pirmoji vieta atiteko interjero dizaineriams Džiugui Urbonui ir Aidai Raižytei. Apdovanojimą atsiėmė jų draugė Lukrecija.

Renginio svečiai, konkurso dalyviai ir komisija turėjo progą pabendrauti, pasimėgauti gardžiomis vaišėmis ir įsiamžinti prie „Lights & letters“ šviečiančių STRUCTUM raidžių.

„Namas X. Projektas – inovacija 2023“ konkursas partneriai: Elektros instaliacijos prietaisų gamintojas „Jung“, lengvai montuojamomis ir kokybiškomis apdailos medžiagomis prekiaujantys „Viniaus Ejotra“, santechnikos įrangos gamintoja „Grohe“, tekstilė interjerui „Audrineta“, aukštos kokybės baldų furnitūra „Brasa“, pirmaujantis ir vienas iš stambiausių pasaulyje dažų gamintojas „AkzoNobel“, didmeninė ir mažmeninė prekyba baldų gamybos medžiagomis „Ulmas“, santechnikos gaminių lyderė Europoje „GEBERIT“.

PARGINDINIAI PARTNERIAI:

PROJEKTO PARTNERIAI:

Kviečiame dalyvauti projekte

REGISTRACIJA: www.structum.lt/ismanusismiestas

DAUGIAU INFORMACIJOS: ismanusismiestas@structum.lt, +370 611 17962

ismanusismiestas

ismanusismiestas

PRIZINIS FONDAS

INFORMACINIAI PARTNERIAI:

PANEVĖŽYJE SENĄJĄ PAKEITĖLEGENDĄ NAUJA

Aukštaitijos sostinėje vietoj kadaise populiaraus „Garso“ kino teatro iškilo Stasio Eidrigevičiaus menų centro pastatas. Tikimasi, jis taps savas bei reikšmingas panevėžiečiams ir įdomus miesto svečiams.

Nuotr.: Laimono Ciūnio

OBJEKTAS: S. Eidrigevičiaus daugiafunkcis menų centras (SEMC)

ADRESAS: Respublikos g. 40, Panevėžys

PASTATO PLOTAS: 2 026,65 kv. m

GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST)

STATYBOS TRUKMĖ: 2021–2023 metai

ARCHITEKTAI: Studija „IMPLMNT architects“, MB „SYRUSAS“

„Stasys“ – kelia šiltas emocijas užrašas ant pastato fasado, tarsi labas, štai aš atvykau – kviečiu su manimi draugauti

Galbūt per drąsu vietai prognozuoti legendos ateitį, kai ji dar net neatidaryta lankytojams. Tačiau potencialo S. Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) tikrai turi. Jo salėse įsikurs ekspozicija – žvaigždė: beveik 900 kūrinių kolekcija, padovanota paties menininko.

Nacionalinės premijos laureatas S. Eidrigevičius – garsus ir užsienyje. Jo darbai eksponuojami Londone, Niujorke, Vašingtone, Vatikane, Tokijuje ir Lenkijoje, kurioje jis gyvena. Tačiau Panevėžys vienintelis turės tokią gausią kolekciją.

Tiek kūrinių atiduoti Panevėžiui ir suteikti čia įsikūrusiam meno centrui savo vardą S. Eidrigevičių paskatino ir nostalgiški jausmai – menininkas gimė šio Aukštaitijos miesto apskrityje, Mediniškiuose, 1949 metais.

„Šiame pastate kursime ne tik S. Eidrigevičiaus meno sklaidos vietą. Tai bus ir centras, siekiantis įsilieti į europinį ir pasaulio kultūros kontekstą, bendravimo, laisvos minties raiškos vieta, kultūrinio dialogo

erdvė, jungianti profesionalų meną ir vietos kūrybinį potencialą“, – sako Vaida Andrijauskaitė, SEMC vadovė. Ji planuoja ir kitų meno kūrėjų ekspozicijas, žada atvežti tarptautinio lygio menininkų darbų.

Dabar tik reikia baigti statybų procesą, kuris neplanuotai užtruko. Vienu kartu negavus reikiamo finansavimo, 2 026,65 kv. m SEMC pastatas statomas etapais. Pirmoji pastato dalis netrukus bus priduota statybos inspekcijai ir, paruošus ekspoziciją, lankytojus įsileis jau netrukus. Lygiagrečiai bus ruošiamasi antram etapui –prijungti pastato tęsinį su daugiafunkcėmis erdvėmis menui bei renginiams ir dar keliomis ekspozicijų salėmis.

Pasak V. Andrijauskaitės, išskirtiniam menui eksponuoti ir pastato norėjosi su konceptualia architektūrine idėja – kad net jo išorė keltų panevėžiečių kultūrinę savimonę. Kartu buvo svarbu vietoj reikšmingo miestiečiams „Garso“ kino teatro pasiūlyti lygiavertį, stiprų emocinį krūvį nešantį statinį.

TAI BUS IR CENTRAS, SIEKIANTIS ĮSILIETI

KONTEKSTĄ, BENDRAVIMO, LAISVOS MINTIES

RAIŠKOS VIETA, KULTŪRINIO

DIALOGO ERDVĖ, JUNGIANTI PROFESIONALŲ MENĄ IR VIETOS KŪRYBINĮ POTENCIALĄ.“

Pastato architektūrinius sprendinius sukūrė ir suprojektavo Aurimo Syruso vadovaujami „IMPLMNT architects“ architektai. VAIDA ANDRIJAUSKAITĖ

Statybų darbus atliko PST

Pastato statybai naudotos kuo natūralesnės medžiagos, pagamintos mažinant aplinkos taršą. Taip pat ir suprojektuota taip, kad kuo mažiau tų medžiagų reikėtų. Statyta naudojant gelžbetonio konstrukcijas, dengtos plonos perdangos.

Generalinės rangos darbus atliko akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“ (PST), pasirinkta konkurso būdu dėl geriausio pasiūlymo, turimų kompetencijų ir ilgametės patirties. Prieš SEMC statybas PST teko užduotis suorganizuoti senojo „Garso“ kino teatro pastato nugriovimą. „Kai turėjome pradėti griovimo procesą, matėme ir jautėme žmonių reakcijas, jų buvo įvairių, ir tai suprantama – tai statinys su savo ilga istorija, daug kam iš miestiečių keliantis sentimentų ar turintis kitokią vertę“, – prisimena Tadas Kanišauskas, PST projekto vadovas.

Tai, kad legendinio „Garso“ griovimas palies panevėžiečių jausmus, buvo tikėtasi. Dėl pastato išsaugojimo su gyventojais ilgai diskutavo atsakingos institucijos, nors sovietmečio pastatas ir nebuvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Sprendimą griauti „Garsą“ nulėmė prasta būklė – kapitališkai remontuotas jis prieš 24 metus, be to, aplinkinė infrastruktūra nebetinkama mūsų epochai. „Projekte buvo numatyta palikti senojo pastato pamatus, tad panaudojome jų fragmentus –pamatus galimapamatytipastato rūsyje“, – komentuoja T. Kanišauskas.

Taip pat pavyko išsaugoti senąjį ąžuolą, nors naujojo pastato pamatai nuo medžio atsidūrė vos per metrą. PST, iškasusi penkių metrų duobę tarp pamatų ir ąžuolo, šalia jo šaknų įrengė metalinę sienelę – ji ir apsaugojo medį statybų proceso metu.

Kadangi pastatas projektuotas kuo paprastesnis, siekiant „nepavogti“ dėmesio nuo jame integruojamo meninio turinio, jo statybos neišsiskyrė ypatingu sudėtingumu: įrengti įprasti gręžtiniai poliniai pamatai, naudotos monolitinės plokštės.

Sudėtingesnis etapas, įsiminęs PST projektų vadovui, – fasadų plokščių montavimas, jų iš viso sumontuota apie 440. „Dėl vietos trūkumo teritorijoje plokštes prisivežėme prie pat pastato, galima sakyti, beveik tiesiai nuo ratų ėmėme ir montavome“, – šypsosi T. Kanišauskas.

Taip pat galvosūkis buvo primontuoti nerūdijančio plieno plokštes interjere taip, kad montavimo vietos būtų paslėptos.

Kaip pastato išskirtinumą projektų vadovas pamini inžinerinį sprendinį – mikroklimato kontrolės sistemą, pritaikytą būtent muziejams, galerijoms ir kitoms patalpoms, kuriose saugomi meno eks-

ponatai. Tam, kad vertingų kūrinių būklė išliktų nepakitusi, jiems reikia tiksliai sureguliuotos temperatūros, oro sausumo. Įrengta sistema padės tai užtikrinti.

Rūsyje įrengta ir nauja kino salė. Seno pastato ardymo metu išsaugotas originalusis užrašas-iškaba „Garsas“, jis buvo atnaujintas ir sumontuotas prie naujos kino salės įėjimo.

„Norisi tikėtis ir linkėti, kad ši sutvarkyta erdvė Panevėžio centre įgautų naują kvėpavimą, pritrauktų kultūros, meno mėgėjus ir apskritai plačiąją bendruomenę joje susitikti, veikti, kurti. Manau, šis projektas yra sėkmingo vizijos išpildymo pavyzdys, kai norima organiškai sujungti „sena“ ir „nauja“, – tam tikrose vietose ir

toliau atsispindės buvusio „Garso“ palikimas, o kartu atsiranda daug naujų pastato funkcijų, papildomos gyvybės jame ir aplink jį, atliepiančios šiuolaikinės visuomenės poreikius ir aktualijas. Džiaugiamės galimybe prisidėti darbais vėl įveiklinant šią svarbią Panevėžio erdvę“, – teigia PST generalinis direktorius Tomas Stukas.

NORISI TIKĖTIS IR LINKĖTI, KAD ŠI SUTVARKYTA ERDVĖ PANEVĖŽIO CENTRE

NAUJĄ KVĖPAVIMĄ, PRITRAUKTŲ KULTŪROS, MENO MĖGĖJUS IR APSKRITAI PLAČIĄJĄ

BENDRUOMENĘ JOJE SUSITIKTI, VEIKTI, KURTI.“

TOMAS STUKAS

ĮGAUTŲ

Patvarios nerūdijančio plieno durys

Didžiausias Europoje vartų, durų, staktų ir pavarų tiekėjas – UAB

„Hörmann Baltic“ S. Eidrigevičiaus centre pasirūpino visais įėjimais ir išėjimais. Kompanija tiekė ne tik lauko ir vidaus duris, bet ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės susukamus vartus, įėjimo kontrolės sistemą ir evakuacinių užraktų sistemą.

Patalpoms pasirinkti du gamintojų

TOREC ir FREISEN plieninių durų modeliai. Iš viso sumontuota daugiau kaip 50 durų. Kai kurios durys yra nudažytos, o kitos pagamintos iš

nerūdijančio plieno ir nedažytos. Skirtingas paviršius parinktas atsižvelgiant į sienų apdailą, kad durys harmoningai derėtų su aplinka ir taptų mažiau pastebimos. Vienos iš jų standartiškai atsiveria, o kitos – atvirkščiai. Tai reiškia, kad vienoje plokštumoje esančios durys atsiveria į patalpą, o kitos – į koridorių. Naudojamos vienvėrės ir dvivėrės durys. Visos durys yra tvirtos, patvarios ir gali atlaikyti didelius lankytojų srautus. Gamintojas atliko bandymus akredituotoje laboratorijoje ir gavo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kiekvienos durys gali atlaikyti iki milijono atidarymo ir uždarymo ciklų.

Be to, vidaus patalpose sumontuotų durų vyriai yra paslėpti, tai padeda išlaikyti subtilią interjero estetiką. Durų varčia ir stakta pagamintos taip, kad iš abiejų pusių būtų vienoje plokštumoje. Koridoriuje stakta ir varčia ne tik lygiuojasi tarpusavyje, bet ir su sienos plokštuma.

Meno centro patalpose durys buvo specialiai pagamintos šiam projektui. Čia atsižvelgta ne tik į durų konstrukciją, padengimą ir furnitūrą, bet ir į architektų norą turėti didelių matmenų duris, kurias būtų lengva varstyti net ir vaikui. Durų aukštis vietomis siekia net iki 3000 mm.

UAB „Hörmann Baltic“ taip pat tiekė žaliuzinius, cinkuoto plieno vartus, susukamas grotas pastato automobilių stovėjimo garažui.

Gyvybiškai svarbiose pastato vietose į sienų konstrukciją integruotos šešios ugniai atsparios užuolaidos EI60, užtikrinančios, kad nelaimės atveju būtų atskirtos zonos ir ugnis neplistų.

Visos sistemos sujungtos su pastato apsaugos ir gaisrinėmis sistemomis, užtikrinant maksimalų saugumą bet kokioje situacijoje.

Kaip teigia įmonės atstovas ir projektų vadovas Agnius Sobatas, įmonė atstovauja gamintojui, kuris kuria gamtai neutralius produktus ir siekia sukurti produktą, kuris tarnautų visą gyvenimą, mažintų vartojimą. „Šiandien tai puikiai sekasi, nes palaikome ryšį su klientais ir pastebime, kad mūsų projektiniai sprendimai puikiai tarnauja. Kai grįžta patenkinti klientai, gimsta nauji projektai“, – sako A. Sobatas.

„MAPEI Ultratop Terrazzo“ – moderni mozaikinio betono grindų danga

Vienas iš naujojo muziejaus interjero akcentų – bendrosiose erdvėse

įrengtos „Mapei“ cementinių liejamųjų grindų sistemos „Ultratop Terrazzo Effect“ ir „Ultratop Natural Effect“. Šias sistemas tiekė UAB

„Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje.

Naudojant dekoratyvinio betono

liejamųjų grindų sistemą „Mapei

Ultratop“ įrengti ~12 mm storio

mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“) ir ~6 mm storio nepoliruoto natūralaus betono („Ultratop Natural Effect“) grindų paviršiai pagal architektų suformuotą

užduotį. Dengiant šias grindų dangas specialiais apsauginiais sluoksniais pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams ir dėmėms. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą.

Pagrindinių muziejaus ekspozicinių erdvių mozaikinio betono grindims architektai pasirinko baltos spalvos mišinio „Ultratop Extra White“ ir smulkių, tankiai surištų, natūralaus balto akmens užpildų kombinaciją. Būtent mišinio spalva „Extra white“ ir leido išlaikyti vientisą dangą net po poliravimo, be atsiveriančių tamsių smulkių užpildų, kas būdinga kitų spalvų „Ultratop“ mišiniams. Tai leido sukurti šviesų, natūralų ir minimalistinį grindų paviršių, kuris taps idealiu ir neįkyriu fonu ateities muziejaus ekspozicijoms.

Techninėse patalpose panaudota „Ultratop Natural Effect“ – populiariausia rinkoje liejamųjų cementinių grindų sistema. Ji yra itin plačiai taikoma ne tik biuruose, komercinėse erdvėse ir kitose viešosiose vietose, bet ir privačiajame sektoriuje – šią dangą savo namams renkasi vis daugiau var-

totojų kaip alternatyvą medinėms, PVC ir keraminių plytelių dangoms.

Didžioji dalis „Mapei“ grindų sistemose naudojamų produktų yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai ir turi ypač vertingą dokumentaciją –EPD (angl. Environmental Product Declaration). Šios gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus ir svarbus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.

UAB „Velve M.S.T.“ specialistai yra pasiruošę konsultuoti projektuotojus, rangovus ir užsakovus visais klausimais, susijusiais su MAPEI statybinių sistemų parinkimu ir panaudojimo galimybėmis.

Mozaikinio betono laiptai –plačios dizaino galimybės SEMC erdvėse į ekspozicijas vedančius laiptus pagamino UAB „Veikta“. Padengti mozaikiniu betonu, laiptai atrodo tarsi vientisi ir idealiai dera interjere.

„Mozaikinio betono mišinį kiekvienam užsakovui kuriame individualiai –atsižvelgiame į spalvos pageidavimą, įvertiname reikalingą mišinio atsparumą. Šį kartą pagal architektų užduotį mišinį vizualiai derinome prie grindų dangos ekspozicijų salėse – tai buvo pagrindinis iššūkis“, – sako Andrius Kryžiokas, įmonės „Veikta“ vadovas.

Mozaikinio betono mišinį įmonė privalėjo pagaminti lygiai tokį patį, koks kitos įmonės naudotas liejant SEMC salių grindis: dekoratyvinį betoną „Ultratop“ maišė su baltos skaldos užpildais.

Pasak vadovo, įprastai grindims taikomą mišinį L formos skerspjūvio laiptų antpakopiams įmonei teko naudoti pirmą kartą. Tačiau sprendi-

mas pasiteisino – kadangi kiekviena pakopa padengta visiškai, vizualiai laiptai atrodo vientisi.

Tačiau tokio sumanymo įgyvendinimas buvo ir sudėtingas, ir rizikingas.

„Būtent L formos mozaikinio betono laiptų elementų gamyba yra gana sudėtinga, nes mišinys formose tankinamas vibru, o tuo pat metu turi būti išlieta ir horizontali, ir vertikali plokštuma kaip vienas elementas“, –komentuoja A. Kryžiokas. Be to, „Ultratop“ mišinys yra stipriai plastifikuotas ir labai sėslus, tad naudojant jį laiptų elementams gaminti kilo rizika, kad nušlifavus paviršius pasimatys nevienodas skaldos ir dekoratyvinio betono pasiskirstymas, o tai būtų laikoma mišinio suvibravimo trūkumu.

L formos skerspjūvio laiptai taip pat turėjo būti pagaminti itin tikslių matmenų, vengiant mažiausios paklaidos, kad kuo sklandžiau susijungtų su nerūdijančio plieno turėklo šono apdaila. Kadangi gaminiai buvo suprojektuoti gana ploni, iki

L FORMOS SKERSPJŪVIO

LAIPTAI TAIP PAT

TURĖJO BŪTI

PAGAMINTI ITIN

TIKSLIŲ MATMENŲ, VENGIANT MAŽIAUSIOS PAKLAIDOS, KAD KUO SKLANDŽIAU SUSIJUNGTŲ NERŪDIJANČIOSU

PLIENO TURĖKLO ŠONO APDAILA.“

3 cm storio, ir palyginti ilgi, kilo iššūkių ir juos išliejant, ir tinkamai armuojant, kad atlaikytų apdirbimo, pakavimo, transportavimo ir montavimo apkrovas.

„Kadangi mūsų įmonė tokių elementų yra gaminusi ne kartą ir anksčiau, visos iškeltos užduotys buvo įvykdytos sėkmingai. Esame dėkingi nuolatiniam užsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, kad pasitiki mūsų ilgamete gamybos patirtimi ir patiki savo užduotis“, – sako A. Kryžiokas.

ANDRIUS KRYŽIOKAS

PAA praustuvai – pagaminti individualiai

Meno centro interjero lakoniškumas apgalvotas iki subtilių niuansų. Prie jo išpildymo teko prisidėti ir PAA kompanijai, kuri aktyviai įsitraukė į architektų vizijos įgyvendinimą – pagamino vienetinius praustuvus WC kambariams.

Praustuvų konstrukcijoms kaip pagrindas naudotas PAA standartinis modelis „Flow 450“, tik jis modifikuotas pagal architektūrinį sumanymą.

„Dažnai imamės koreguoti praustuvus pagal individualius matmenis –tuo esame išskirtiniai. Tačiau šį kartą darėme daugiau pakeitimų – praustuvams labai išploninti kraštai, išdidintas dubuo, paaukštinta priekinė plokštė“, – komentuoja Lina Balčiūnė, PAA atstovė Lietuvoje.

Išskirtinis tapo ir praustuvas su estetiškai integruotu kūdikių vystymo stalu. „Viešosiose patalpose vystymo stalai dažnai būna tiesiog pastatomi baldai ar atlenkiamas nuo sienos plastikinis stalas. O čia architektai sumanė kūrybingai įkomponuoti vystymo vietą specialiai tam sukurtoje įduboje“, – sako L. Balčiūnė.

Visi praustuvai menų centro WC kambariams pagaminti kaimyninėje

Latvijoje esančioje PAA gamykloje. Jiems panaudota „SilkSTONE“ medžiaga – vienalytė, būtent ir leidžianti pagaminti neįprastų formų ir dydžio praustuvus. Taip pat ši medžiaga higieninė, itin lengvai prižiūrima. „Nereikia jokios chemijos, užtenka prabraukti šiurkščia kempine“, – sako L. Balčiūnė.

Todėl šios medžiagos praustuvus klientai dažnai renkasi viešosiose WC patalpose, viešbučiuose, mokyklose – ten, kur kasdien būna dideli žmonių srautai. Mažai priežiūros reikalaujantys paviršiai leidžia praustuvams ilgai išlikti geros išvaizdos ir taupo patalpų valymo laiką.

Vidaus ir išorės apdailai panaudoti patvarūs dažai su ekologiniu ženklu

Panevėžio meno centro patalpos dažytos vandeniniais matiniais dažais „VIVACOLOR Acrylate Matt“ (spalva – RAL 9003), įvertintais tarptautiniu ženklu „Ecolabel“, Suomijos ekologiniu ženklu „Šiaurės gulbė“ ir atitinkančiais mažos emisijos klasę M1. Šiais dažais dengtas paviršius yra ypač atsparus šlapiam šveitimui (1-oji atsparumo šlapiam šveitimui klasė pagal ISO 11998), todėl jie labai tinka viešosios paskirties patalpoms, turinčioms atlaikyti nuolatinį lankytojų srautą, o naujajame S. Eidrigevičiaus meno centre jų tikrai netrūks.

Taip pat labai svarbu, kad dažuose yra minimalus lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekis, dėl to šiuos dažus gali toleruoti net ir kvėpavimo takų ligomis sergantys žmonės.

„VIVACOLOR Acrylate Matt“ nevarva ir netyška, gerai sukimba su naujais ir anksčiau dažytais betoniniais, tinkuotais, glaistytais, tapetuotais, plytų bei gipso kartono paviršiais ir tolygiai juos padengia. Dulkės prie „VIVACOLOR Acrylate Matt“ nudažytų lubų ar sienų nelimpa jau po 50 minučių, kitą sluoksnį galima dengti po dviejų valandų.

Naujojo meno centro fasado apdailą atlikusi UAB „Švykų priešgaisrinės sistemos“ naudojo visiškai matinius dažus „VIVACOLOR Hansa Facade“ (spalva – RAL 9016), tinkamus įvairiausios paskirties pastatų –gyvenamųjų, komercinių, pramoninių ir sandėliavimo – išorei dažyti.

„VIVACOLOR Hansa Facade“ rekomenduojami ir naujiems, ir nenaujiems tinkuotiems, betoniniams, mineralinio pluošto paviršiams. Netinka jie tik kalkiniais dažais padengtoms sienoms.

„VIVACOLOR Hansa Facade“ yra vandeniui nelaidaus silikoninio priedo, todėl jie, palyginti su kitais tokios pat paskirties dažais, atsparesni atmosferos poveikiui.

Labai gera jų ir dengiamoji geba –pavyzdžiui, priklausomai nuo dengimo būdo ir dengiamo paviršiaus faktūros (betonas, tinkas ar plytos, lygu ar nelygu) litro pakanka 4–6 kv. m ploto padengti vienu sluoksniu.

Netipiniai ŠVOK sprendiniai

dėl gero mikroklimato

Tinkamu S. Eidrigevičiaus menų centro patalpų mikroklimatu pasirūpino jau 20 metų sėkmingai inžinerinių paslaugų veiklą visoje šalyje plėtojančios Panevėžio UAB „Asirinta“ įmonių grupė. „Mūsų dabar jau yra keturios įmonės, iš viso apie 250 aukštos kvalifikacijos specialistų, tad galime greitai ir profesionaliai atlikti net ir didžiausius užsakymus“, – pasidžiaugia „Asirintos“ direktorius Valdas Strelčiūnas ir apie darbus naujajame menų centre paprašo papasakoti gamybos vadovą Nerijų Purvėną.

„Šiame objekte mes įrengėme šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir šilumos gamybos sistemas, – sako gamybos vadovas. – Pastato patalpų lubos ganėtinai aukštos, o vėdinimo sistema projekte buvo numatyta netipinė – su drėkinimo ir vėsinimo funkcija, tad teko šiek tiek pasukti galvą, kaip užtikrinti oro tiekimą iki darbo zonos.“

Kita ypatingesnė užduotis buvo sumontuoti ganėtinai specifinius, lyginant su kitais vėsinimo įrenginiais, tikslios kontrolės vėsinimo įrenginius CC1, CC2 ir CC3.

Taip pat pastate buvo įrengtos iš viso aštuonios vėdinimo kameros: OTŠ1–OTŠ8.

Dar viena netipinė užduotis –sumontuoti šilumos ir šalčio gamybos įrenginius Š1, Š2 ir V1, vasarą gaminančius ir į pastatą tiekiančius šaltį, o žiemą – šilumą.

„Turėjome įrengti ir ganėtinai sudėtingą šilumos ir šalčio mainų

mazgą, kad papildomai galėtų būti įjungiama iš miesto tiekiama šiluma, jei savo jėgomis pagaminamos per mažai“, – tęsia N. Purvėnas. Ypatingesnė buvo ir šaldymo mašina CL1, tiekianti šaltį vėdinimo įrenginiams ir tuo pat metu susidariusią perteklinę šilumą panaudodama reikiamai temperatūrai atkurti vėdinimo įrenginiuose po drėkinimo proceso.

Pati šildymo sistema, pasak gamybos vadovo, labiau tipinė – grindinio šildymo sistema su keliais radiatoriais. „Tačiau tai yra patikrintas ir visuose tokio pobūdžio objektuose pasiteisinęs sprendinys“, – pabrėžia N. Purvėnas. O štai ozono generatorius, skirtas virtuvės patalpose esančiam oro šalinimo gaubtui, – jo teigimu, ganėtinai neįprastas dalykas tokio pobūdžio pastatuose.

„Vėsinimas patalpose atliekamas ventiliatoriniais vėsintuvais (angl.

fancoil), kurie šaltį gauna iš jau minėtojo ganėtinai sudėtingo įrenginio –šilumos ir šalčio mainų mazgo, –pamini dar vieną netipinį sprendinį gamybos vadovas ir apibendrina: –Kalbant apskritai, visus sprendinius sąlygojo ganėtinai aukštos lubos –pagal tai buvo parenkama įranga, galinti išlaikyti reikiamų parametrų mikroklimatą patalpose.“

Betono gaminiai, kuriantys

švarią ir lakonišką aplinką

Kuriant šio išskirtinio pastato aplinką buvo panaudoti UAB „Betono mozaika“ gaminami produktai. Projektui kartu su architektais parinkti gaminiai „Kuba“, dengti natūralaus akmens faktūra „Silver“.

„Dirbdami su architektais ir rinkdami projektui gaminius, turėjome įvertinti porą svarbių sąlygų – užtkrinti aplinkos vaizdo tęstinumą, nes

vėlesniuose etapuose planuojamas šalimais esančios teritorijos užstatymas išlaikant aplinkotvarkos gaminių tąsą, ir užtikrinti, kad kiekvienos trinkelės atspalvis būtų panašus, nes danga turėjo atrodyti vientisa“, – sako Romas Venckus, įmonės „Betono mozaika“ generalinis direktorius.

Pasak jo, „Kuba“ produktas yra pamėgtas architektų, kurie projektuoja viešąsias erdves, nes tai yra vienos smulkiausių trinkelių, gaminamos įmonės „Betono mozaika“. Gaminio plotis ir ilgis – vos po 100 mm. Iš „Kuba“ gaminių sudėtas grindinys atrodo itin subtiliai, estetiškai, prie jo puikiai dera įvairios medžiagos ir architektūriniai sprendimai.

Prie SEMC išskirtinai lakoniško ir švaraus fasado pasirinkta viena

populiariausių ir mažiausiai pretenzingų faktūrų – „Silver“: žaisminga, natūraliai atrodanti ir nedominuojanti aplinkoje. Prie SEMC pastato ji vizualiai papildo aplinką, sujungia fasadą, mažosios architektūros elementus ir betono dangą į vientisą erdvę, tarsi į baltą drobę. Natūraliai nelygi akmens faktūra taip pat susisieja su fasado paviršiaus gruoblėtumu.

Technologiją, kurią taikant sukuriama natūralaus akmens faktūra, įmonė puoselėja ilgus metus. Pagaminti produktai dengiami natūralaus akmens skaldelės mišiniu, kuris vėliau atitinkamai apdirbamas. Akmens skaldelės variantų pasirinkimas – beribis, o derinant su baltu ar natūralios spalvos cementu įmanoma išgauti itin plačią atspalvių paletę.

SEMC pastate kompanija

„Schindler“ įrengė tris naujausius energinio efektyvumo standartus atitinkančius keleivinius liftus, kurių komplektacijoje numatyta elektros energijos gaminimo galimybė.

Viso pastato apšvietimą įrengė UAB „Energy Green“: cilindrinės formos šviestuvai parinkti dėl derėjimo prie interjero ir techninių charakteristikų lemiamo energinio efektyvumo, o ekspozicijų erdvėms –prožektoriai, turintys šviesos kampo reguliavimo galimybę, leidžiančią skirtingoms meno ekspozicijoms apšvietimą pritaikyti individualiai.

Ruukki Classic sprendiniai fasadams

Inovatyvūs sprendimai namo statybose suteikia išskirtinį stilių bei praktišką naudą. Vis labiau populiarėja tendencija fasado apdailai naudoti Classic stogo dangas. Paskatinti šių tendencijų bei atsižvelgdami į architektų, projektuotojų ir montavimo darbus atliekančių profesionalų poreikius, sukūrėme Ruukki® Classic fasadų sprendinius.

Ruukki Classic fasadų sprendiniai – tai ne vien montavimo instrukcijos ir detalūs mazgų brėžiniai, bet ir specialiai šiems sprendimams pritaikyti lankstiniai, metaliniai grebėstai, plėvelės, tarpinės ir kitos fasado ilgaamžiškumą ir funkcionalumą užtikrinančios medžiagos.

www.ruukki.lt/classic-fasadai

DWG brėžiniai, montavimo instrukcijos

MEDŽIO GALIA SUTEIKTI CHARAKTERĮ

Šiuolaikinės inžinerinės technologijos leidžia iš medžio padaryti tokias struktūras, kurių niekaip nekyla noras pavadinti tradicinėmis. Jos sugeba išreikšti modernumą, o naudojamos įvairių paskirčių statiniams – nuo vilų iki oro uostų, ar mažajai architektūrai.

Į vieną vietą surinkome kelis pastarųjų metų projektus iš viso pasaulio, kuriuose medis vadina pagrindinę rolę statinių estetiniame charakteryje.

Autorė: Ana Lekter

Į statybas medis grįžta ne tik kaip tvirta medžiaga konstrukcijoms. Pasaulio architektai renkasi jį kaip dekoratyvinę priemonę estetinėms vizijoms įgyvendinti.

Vizualizacija: Henning Larsen Architects

Volvo pastatas

Šiuo metu Geteborge, Švedijoje yra statomas šios šalies automobilių gamintojo "Volvo" patirties centras "World of Volvo", kuriame akcentuojamas Skandinavijos kraštovaizdis ir architektūros tradicijos. Šį pastatą suprojektavo „ Henning Larsen" architektai

Pastato ašis – medinė konstrukcija ir GLUAM ir CLT, simbolizuojanti trijų medžių kamienus. Viršutiniai elementai primena medžių lają.

Stikliniai fasadai nuo grindų iki lubų leis lankytojams net neužsukus į vidų pasigėrėti šiuo įspūdingu interjero elementu.

Objektą planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje, o lankytojams jis bus atidarytas 2024 m.

Medžio banga –vilos stogas

Turkijoje, Egėjo jūros pakrantėje stovinti vila pastatyta 2020 metais. Tai - vienas retų privačių namų egzempliorių, sukurtų pasaulinio garso architektų „Foster + Partners".

Dolunay (turkiškai – pilnatis) pavadintos vilos milžiniškas banguojantis medinis stogas suprojektuotas taip, kad atrodytų tarsi uolėto paplūdimio tęsinys. Vilos stogas kyšo virš terasos, o jo konsolė į plotį tęsiasi net 7,5 metrus. Konsolę prilaiko struktūrinės ąžuolo sijos, nugulusios ant plieninių kolonų.

Banguotai stogo formai akomponuoja spiraliniai laiptai, sukonstruoti iš masyvaus portugališko kalkakmenio.

Katy Harris

Nuotr.: Katy Harris

Jason Mann

Nelsono oro uostas

Naujojoje Zelandijoje 2019 metais Nelsono oro uoste iškilo naujas terminalas. Medinės struktūros atspindi pastato unikalumą, jo ryšį kraštovaizdžiu – oro uostas įsikūręs šalia Tasmano įlankos ir įspūdingo kalnyno. Terminalo eksterjere stogeliai tvarkingi chevron stiliaus, tarsi kalnų viršūnės. Bet vidaus pusėje stogas yra labai sudėtingas ir vizualiai įspūdingas: jis ritmiškai lankstosi per visą pastato ilgį, taip mėgdžiodamas aplinkinių kalnų grandinę.

Be to, pastato stogas atlieka ir funkciją –padeda vėsinti pastatą. Jo ritminga forma padeda į viršų kylančam karštam orui pasiekti maksimalų

tašką viršuje – iš ten jis laukan išleidžiamas per stiklines žaliuzes.

Jason Mann

Patrick Degerman

Nuogos medinės konstrukcijos kultūros centre

2021 metais pastatytas „Sara“ kultūros centras Švedijoje, šiauriniame Šelefteo mieste, sukurtas White Arkitekter. 20 aukštų pastatas – tai vienas aukščiausių pasaulyje medinių aukštybinių statinių. "Saros" kultūros centras pastatytas tik iš vietinės kilmės medienos, gautos iš regioninių tvariųjų miškų ir apdirbtos maždaug už 50 km nuo pastato esančioje lentpjūvėje. Mediniai projekto elementai yra jo architektūrinės išraiškos dalis, specialiai atidengti, kad sukeltų susidomėjimą statinio konstrukcija ir taip populiarintų medį, kaip statybinę medžiagą. Naudota CLT -kryžmai laminuota mediena čia derinta su klijuoto medžio kolonomis, sijomis. Atviras dideles erdves su dideliais tarpramiais padėjo sukurti ir panaudoti plieninių konstrukcijų elementai.

Nuotr.: Åke Eson Lindman

Atitinkantis Niujorko kontekstą

Ši medinių santvarų konstrukcija Manhatane, virš Dajerio aveniu, yra dalis daugiau nei 2 kilometrus besitęsiančios High Line – vienos svarbiausių viešųjų erdvių ir pėsčiųjų takų Niujorke. Judrus Manhatano vidurys prie Taimso aikštės ir Rokfelerio centro jau dešimtmetį intensyviai pertvarkomas, kad taptų patogesnis nuolat skubantiems Niujorko pėstiesiems, kurie, kaip skelbia tyrimai, juda greičiausiai pasaulyje.

Šiais metais High Line papildė nauja trasa, suprojektuota architektų „James Corner Field Operations, Skidmore, Owings & Merrill“. Iš klijuotos medienos sukonstruotas tiltas – apie 80 metrų ilgio. Iki šiol tokie Niujorkui būdingi pėsčiųjų tiltai buvo statomi pasitelkiant plienines konstrukcijas.

Medinis miškelis apžvalgos paviljone

Rytų Azija taip pat siekia iš naujo atrasti savo medinę architektūrą. Korėjoje 2022 metais JK-AR architektų suprojektuotas paviljonas – vienas to pavyzdžių. Šis paviljonas šiuolaikiškai interpretuoja tradicinį korėjiečių „-ru“ – ikonišką pastatą su pakeltomis grindimis. Kadaise toks statinys buvo naudojamas stebėti, ar tolumoje nepasirodo priešo kariuomenė, o šiandien statinio funkcija apsiriboja pramoginiu pasižvalgymu po apylinkes.

Šiuolaikinio medinio paviljono forma primena tradicinę, ji taip pat turi kolonas. Tik jos čia – originalus dailės darbas, ažūrinės, primenančios medžius. Kolonų elementai išpjauti CNC frezavimo staklėmis iš faneros, o tada surinkti į medžio formos konstrukcijas. Interjere jautiesi tarsi mediniame miške, o jis dėl stiklinio fasado tarsi tampa tikro kraštovaizdžio dalimi.

Poetiška struktūra Romoje

Italų „Atelier Poem“ architektai sukūrė šventyklą šiais metais Medičių vilos sodams Romoje.

Šiuo kūriniu jie norėjo iš naujo atrasti „cabane“ sąvoką, kuri reiškia pastogę, skirtą prisėsti ir pabendrauti, ar vienam pailsėti tyliai, o gal net pasimelsti, kas katalikiškoje Italijoje – dažnam tikėtinas elgesys.

Kūrinyje, pavadintame „La timidité des cimes“ („Karūnos drovumas“), kolonos imituoja tvarkingai sukultūrintus, vienas toliau nuo kito pasodintus medžius. Būtent tokie būdingi šventyklą supantiems istoriniams sodams, kuriuos XVI amžiaus pabaigoje suprojektavo Toskanos kunigaikštis Ferdinando de’ Medici.

Pavėsinė perima sodo struktūrą savo paprasta ir harmoninga geometrija, pagrįsta aukso pjūviu. Penkiolika

pavėsinės modulių nesusiliečia vienas su kitu – tarpai sukuria esmines pauzes, padedančias geriau suprasti kūrinį.

Tarsi grybai

Danijoje, gražiame Šveicarijos ambasados sode, iš kurio atsiveria puikus vaizdas į jūrą, 2021 metais išdygo šis laikinas medinis paviljonas, sukurtas JAJA architektų.

Paviljono trys simboliniai trilapiai stogai puikiai apsaugo po jais pasislėpusius žmones nuo saulės ir lietaus. Kiekvienas stogas – tai 50 m2 ploto savarankiška medinė konstrukcija. Stogą laikančios atšakos sudarytos iš laminuotos medienos, dengtos PVC membrana.

Paviljono sudedamosios dalys ir medžiagos pagamintos taip, kad jas būtų galima panaudoti pakartotinai, todėl paviljoną bus lengva perkelti į kitas vietas, ką ir žadama padaryti.

Medžio masyvo statyba

Statome ekologinius medžio masyvo pastatus jau šešerius metus, o iš viso statybų rinkoje esame sukaupę virš 14 metų patirties – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Teikiame tik konstrukcinės dalies pastato rengimo paslaugą iš medžio masyvo plokštės (HBE) ir klijuoto medžio sijų (GLT), o išorėje – medienos pluošto izoliacija.

Tai visiškai tvari, ekologiška, neutrali anglies dioksido atžvilgiu konstrukcija. Joje sukuriama natūrali gyvenamoji aplinka, nes medžio masyvo plokštės kvėpuoja . Tad toks statinys ypač tinka alergijų turintiems žmonėms.

Statybai naudojame vokiškas bei itališkas medžiagas ir tvirtinimo detales.

Mūsų medžio masyvo konstrukcijos gali būti pritaikytos bet kurios paskirties pastatui – gyvenamosios, komercinės, visuomeninės, rekreacinės.

Iš medžio masyvo statome ir ekologinius modulinius namus, kurie tinka poilsiui, darbui, laikinam ar nuolatiniam apgyvendinimui.

Taip pat konsultuojame tvarios ir sveikos statybos klausimais, teikiame projektų sąmatas, bendradarbiaujame su architektais, inžinieriais ir rangovais.

Kreipkitės ir mes suteiksime jums visą techninę informaciją bei atsiųsime katalogą.

Užklausų dėl projekto sąmatos laukiame Verkių g. 48, Kaunas el. paštu: info@woodon.lt

Malonesnis gyvenimas arčiau gamtos

Ekologiški namai, vasarnamiai ir vilos iš aukščiausios kokybės suomiško klijuoto tašo

Greitai surenkami tentiniai ir šiltinti angarai – įvairioms jūsų reikmėms

Tentiniai, metaliniai, šiltinti ar nešiltinti – patyrę UAB „Ekoangarai“ meistrai suprojektuos juos pagal jūsų poreikius ir sumontuos vos per mėnesį ar dar greičiau. Bet kokio dydžio, bet kokios komplektacijos ir konfigūracijos, bet kurioje Jūsų išsirinktoje lygioje vietoje – asfaltuotoje ar betonuotoje aikštelėje ir net paprastoje pievoje, jeigu jūsų nevaržo griežti reikalavimai grindų dangai. Tentiniai angarai nesunkiai gali būti perkelti ir sumontuoti kitoje vietoje.

Jeigu angaras jums reikalingas tik laikinai, tam tikram laikotarpiui, galima rinktis angaro nuomą.

„EKOANGARAI“ TAIKO LANKSČIĄ NUOMOS SISTEMĄ – NUO 1 MĖNESIO IKI 5 METŲ!

Nuoma – tai išmintingas sprendimas:

angarą turėsite tol, kol jo jums reikės, nes nuomą visada galima pratęsti;

išlaisvinsite savo kapitalą –nereikės iš karto didelių investicijų, galėsite jas panaudoti kitiems savo projektams įgyvendinti ir plėtoti;

nuomos mokestis išliks stabilus visą nuomos terminą – galėsite tiksliau planuoti savo finansus;

gausite mokestinės naudos – nuomos mokestis kas mėnesį bus tiesiogiai įtraukiamas į sąnaudas.

Šiltinto tentinio angaro Norvegija sienos –daugiasluoksnės plokštės, stogas – daugiasluoksnis tentas su šilumai nepralaidžia medžiaga. Galima papildoma komplektacija, kaip pakeliami segmentiniai vartai, durys ar pertvaros.

Norvegija tentiniai angarai lengvai sumontuojami, nesunkiai perkeliami, pigūs ir patvarūs. Jie tinka renginiams, prekybai, sandėliavimui, gamybai, žemės ūkiui ar gyvulių fermoms. Pamatų nereikia, galima montuoti ant bet kokio lygaus paviršiaus.

Laikančioji konstrukcija Steel Strong Eko –karštai cinkuotų santvarų karkasas, prie pagrindo tvirtinamas inkariniais varžtais arba plieniniais įlaidais. Šio tipo angarai gali būti montuojami ant lygios aikštelės – asfalto ar betono. Pamatų nereikia.

JŪSŲ BALDŲ SALONO PARTNERIS

Išskirtinis dėmesys baldų priėmimo metu

Sandėlis, kuriame tik baldai ir kitos interjero detalės

Pristatymų planavimas ir darbų organizavimas

Baldų pristatymas su surinkimo paslauga visoje Lietuvoje

TUOJ PRADĖS VEIKTI HOMANIT LIETUVA

OBJEKTAS: gamybos, pramonės paskirties pastatų ir statinių Šiltnamių g. 33, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus raj. sav. statybos projektas

SKLYPO PLOTAS: 73,5971 ha

UŽSAKOVAS: UAB „Homanit Lietuva“

STATYBOS DARBŲ VALDYTOJAS: UAB „Incorpus“

Nuotr.: Laimono Ciūnio

„Homanit Lietuva“ – ketvirtoji medienos komponentų gamybos lyderės „Homanit“ grupės gamykla.

„Svarstėme ir apie rytinę Lenkijos dalį, ir apie Lietuvą, ir net apie Baltarusiją. Galiausiai pasirinkome Lietuvą, nes čia puikiai išvystyta medienos perdirbimo pramonė, didelis baldų gamintojų sektorius ir veiklą plėtoja vienas didžiausių baldų tiekėjų regione – IKEA“, – pasakoja apie projekto pradžią gamyklos „Homanit Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Ostrauskas.

Pasak jo, dėl šalies buvo apsispręsta dar 2018 m., tačiau kone dvejus metus truko tinkamo dydžio sklypo paieškos.

„Įsigyti Lietuvoje didesnį kaip 20 hektarų industrinį sklypą ganėtinai problemiška“, – pabrėžia naujosios gamyklos vadovas.

Vis dėlto pavyko rasti porą tinkamų industrinės paskirties sklypų. Buvo nuspręsta rinktis beveik 74 hektarų teritoriją netoli sostinės – Pagiriuose. Be kita ko, buvo atsižvelgta ir į tai, kad ši vietovė yra netoli Baltarusijos, iš kurios tuo metu buvo planuojama vežtis žaliavą.

Statyboms buvo numatyta apie 180 mln. eurų, tačiau pradinį biudžetą drastiškai padidino pirmiausia COVID-19 suvaržymai, o vėliau –karas Ukrainoje. „Per vieną dieną dingo visa armatūra, visas lakštinis plienas, plytos ir mišiniai iš Baltarusijos. Tai buvo ganėtinai kritinis laikotarpis, reikėjo rasti alternatyvų, ir tai, be abejo, padidino sąnaudas. Nes metalas brango drastiškai, o mums jo reikėjo beprotiškai daug –net 7500 tonų“, – sako „Homanit Lietuva“ generalinis direktorius.

Vis dėlto statybos eina į pabaigą, šiuo metu jau bandoma unikali technologinė linija, tai atlieka 110 darbuotojų, dauguma jų operatoriai, taip pat dirba techninė tarnyba ir

dalis administracijos. Architektūriniu požiūriu pastatas nėra itin sudėtingas, tačiau ši technologinė linija, pasak direktoriaus, daugiau nei unikali, tad architektams teko ganėtinai rimta ir sunki užduotis. Panašių technologijų projektų Lietuvoje yra buvę vos keletas, taigi, mažai kas iš projektuotojų su tuo yra susidūrę.

„Biure bendrų erdvių nebus – po pandemijos ar dar išvis kas nors jas projektuoja? – šypsosi A. Ostrauskas, paklaustas apie statomo administracijos pastato vidaus erdvę. –Mūsų biuro erdvės bus maksimaliai pritaikytos patogiai dirbti žmogui. Aiškios sienos, aiškus kontūras.“

Gamyklos vadovo asmenine patirtimi grįsta nuomone, jei vienoje patalpoje yra daugiau kaip keturi žmonės, dirbti darosi sudėtinga.

Generalinis direktorius džiaugiasi, kad gamykloje žmonėms bus sudarytos visos sąlygos per pertraukėles pailsėti.

Štai administraciniame pastate planuojamas nestandartinis, labai gražios formos vidinis kiemelis su veja ir medžiais, o prie visų didžiausio srauto darbo vietų įrengtos poilsio zonos –atskiros patalpos su foteliais, akvariumais, kad žmonės per pertraukėles galėtų patogiai atsisėsti ir be triukšmo pailsėti.

„Mūsų poilsio zonos bus orientuotos į pamainomis dirbančius žmones“, – sako A. Ostrauskas.

Jau nuo vasario gamykloje veikia ir valgykla. Kai bus dirbama pamainomis, ir ji dirbs pamainomis. Dabar čia kiekvieną dieną valgo ne tik gamyklos darbuotojai, bet ir rangovai bei subrangovai.

„Buvo metas, kai pas mus dirbo per 500 statybos ir montavimo darbuotojų. Generalinio rangovo mes neturėjome, šitam projektui tai būtų buvę per sunku ir per brangu, tad pasirinkome begalę subrangovų, iš viso apie

30 įmonių“, – pasakoja A. Ostrauskas. Visose patalpose bus sudarytos sąlygos laisvai judėti neįgaliesiems. Darbo vietų jiems taip pat yra – reikia tik kreiptis. „Dabar nėra išskirtinumų. Naujos darbo vietos pritaikytos dirbti visiems žmonėms“, – teigia generalinis direktorius.

„Mūsų pramonės šaka naudoja medieną, o medžiai per visą savo gyvenimą CO2 tik sugeria. Mes iš tų medžių padarome produktą, ir tą sugertą CO2 jame „užrakiname“. Mūsų produktą galima naudoti daug metų, tad dar reikėtų paieškoti, kas yra tokie pat tvarūs kaip mes“, – teigia A. Ostrauskas, paklaustas apie tvarumą.

Jau projektuojant buvo numatyta vieta bei reikiamos konstrukcijos saulės jėgainei. Kol kas jos statybos konkursas dar nepaskelbtas, ketinama tai

Visai šalia Vilniaus, Pagiriuose, – įkurtuvių nuotaikos. Jau bandoma technologinė linija, statomas administracinis pastatas, dar keli mėnesiai – ir pirmasis mūsų šalyje stambus investicinis projektas pagaliau bus baigtas: pradės veikti medienos komponentų gamykla „Homanit Lietuva“.

padaryti metų pabaigoje. „Mūsų pastato vidaus plotas – apie 65 000 kvadratinių metrų, tad stogo kvadratūra labai didelė. Mes galvojame apie 4,5 megavato jėgainę, jau padaryti ir brėžiniai, ir skaičiavimai. Tai, ko gero, bus turbūt vienas didžiausių saulės energetikos projektų šalies įmonėse. Visas gamyklos energijos poreikis –apie 15 megavatų, tad dalį elektros energijos vis tiek teks pirkti. Ir jau nutarta, kad tai bus tik žalioji elektros energija“, – sako „Homanit Lietuva“ generalinis direktorius ir pamini dar vieną žingsnį tvarumo link – 250 vietų gamyklos automobilių aikštelėje įrengtas elektromobilių įkrovimo stoteles.

„Visiems palinkėčiau kurti pridėtinę vertę, o ne pridėtines problemas. Tai daug daug geriau ir prasmingiau“, –reziumuoja A. Ostrauskas.

Tokio objekto metalo konstrukcijos – išskirtinės kompetencijos ir didelių gamybos pajėgumų

reikalaujanti užduotis

Gamyklos „Homanit Lietuva“ metalo konstrukcijų sprendinius nuo projektavimo iki saugaus montavimo įgyvendino UAB „Nordec“ – pirmaujanti metalo konstrukcijų tiekėja, jau 40 metų projektuojanti, gaminanti ir montuojanti metalo konstrukcijas įvairaus dydžio statiniams.

„Gebėjimas optimizuoti metalo konstrukcijų sprendinius ir visą tiekimo grandinę yra pagrindinė mūsų kompetencija“, – sako „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas ir akcentuoja, kad įmonės specialistai, rengdami projektus, naudoja statinio informacinį modeliavimą (BIM) trimačiam statinio modeliui sukurti ir valdyti. BIM įmonei yra pagrindas priimant sprendimus viso projekto gyvavimo ciklo metu – nuo ankstyvos idėjos iki griovimo.

„Mūsų BIM kelionė prasidėjo 1996 m., kai perkėlėme projektavimo metu sukurtus duomenis į automatinį robotizuotą profilių pjovimo ir gręžimo įrenginį. 2001 m. integravome 3D modeliavimą su verslo valdymo sistema SAP. Mes nuolat tobuliname savo BIM naudojimą per visą projekto gyvavimo ciklą. Šiandien kaip BIM programinę įrangą daugiausia naudojame „Tekla Structures“, –pasakoja A. Bukauskas.

Sukaupusi tokią ilgametę patirtį metalo konstrukcijų projektavimo srityje, įmonė atlieka tiek laikančiųjų statinio metalo konstrukcijų, tiek stogo ir sienų atitvarų projektavimą.

„Nuo pradžių įsitraukę į projektą sumažiname rizikas projekto vykdymo metu. Užsakovo investicija į mūsų projektavimo paslaugą projekto pradžioje turi reikšmingą įtaką projekto galutinei sėkmei“, – sako „Nordec“ verslo vadovas.

Šiuo metu „Nordec“ Europoje turi keturias gamyklas: dvi Suomijoje, po vieną Lietuvoje ir Lenkijoje. Jos specializuojasi skirtingų metalo konstrukcijų gamybos srityse, todėl įmonė gali užtikrinti gaminių kokybę ir efektyvius gamybos procesus.

„Užtikriname, kad konstrukcijos ir medžiagos į statybvietę būtų pristatytos laiku, tinkama tvarka ir tinkamai paruoštos saugiai montuoti. Metalo konstrukcijų montavimo paslaugas teikiame kaip viso įsipareigojimo dalį.

Palyginti su atskira montavimo darbų sutartimi, bendradarbiavimas su mumis pasirinkus visą mūsų siūlomą projekto įgyvendinimo paketą taupo laiką ir pagerina projekto eigą bei kokybę“, – pabrėžia A. Bukauskas.

Ir projektuojant, ir gaminant laikančiąsias statinio konstrukcijas, galvojama apie saugų montavimą. Pateikiami tik tokius sprendiniai, kuriuos saugu įgyvendinti. Dar projektavimo etapu optimizuojamas saugus elementų pakėlimas ir laikančiųjų konstrukcijų stabilumo užtikrinimas montavimo metu. „Nordec“ tikslas – nulis nelaimingų atsitikimų.

„Nordec“ esminė vertybė – kokybė, todėl visuose projektuose ji sistemingai tikrinama. Visada kartu su užsakovais atidžiai išnagrinėjami kokybės reikalavimai. „Nordec“ svarbu, kad ji atitiktų užsakovo lūkesčius, projekto poreikius ir reikalavimus, todėl įmonė kuria atskirus kokybės planus ir projektavimo, gamybos bei montavimo tikrinimo protokolus.

„Nordec“ yra įsipareigojusi veikti atsakingai ir tausoti aplinką, todėl nuolat stengiamės mažinti riziką aplinkai visoje savo veiklos grandinėje“, – sako įmonės verslo vadovas. Pirmiausia stengiamasi mažinti ir klientams padėti mažinti CO2 pėdsaką. Įmonė pateikia plieno produktų poveikio aplinkai deklaracijas (Environmental Product Declarations, EPD) ir taiko įrankius projektų gyvavimo ciklui vertinti (Life Cycle Assessment, LCA). Be to, nuolat ieško būdų, kaip pagerinti gamybai reikalingos energijos vartojimo efektyvumą, ir užtikrina, kad visos atliekos būtų tvarkomos atsakingai: aktyviai stengiasi didinti perdirbimą ir mažinti pavojingų atliekų kiekį. Gamyboje susidarančios metalo atliekos tęsia gyvavimo ciklą kaip žiedinės ekonomikos dalis. Buvo patobulinta dažymo sistema, todėl mažiau naudojama cheminių medžiagų, sumažėjo LOJ (lakiųjų organinių junginių) emisija.

„Plienas – vienintelė statybinė medžiaga, kurią galima 100 procentų perdirbti“, –pabrėžia A. Bukauskas. Palyginti su daugeliu kitų statybinių medžiagų, tai yra didelis pranašumas. „Plieno perdirbimo galimybės neribotos, todėl plieninės konstrukcijos –tvarus statybos metodas“, – sako įmonės verslo vadovas.

A. Bukausko vertinimu, gamyklos „Homanit Lietuva“ projektas dėl savo sudėtingumo ir dydžio priskirtinas kompleksiniams projektams, nes jį sudaro įvairios paskirties statiniai – administracinis, gamybos, sandėliavimo, gamybai užtikrinti reikalingų technologinių procesų. Kiekvienas iš šių statinių yra unikalus dėl savo geometrijos ir keliamų reikalavimų, todėl kiekvienu atveju reikia specialios patirties, specialių projektinių sprendimų ir skirtingų metalo konstrukcijų.

„Nordec“ projektuotojai, gamybos ir montavimo inžinieriai anksti prisijungė prie gamyklos informacinio modelio (BIM), todėl galėjo parinkti optimalius sprendimus ir optimizuoti visą metalo konstrukcijų tiekimo grandinę. Kad laiku pagamintų ir laiku sumontuotų reikiamas metalo konstrukcijas, įmonė šiame projekte panaudojo savo gamyklų Lietuvoje, Lenkijoje ir Suomijoje gamybos pajėgumus. Iš viso „Nordec“ šiame projekte pristatė ir sumontavo apie 4000 tonų įvairios paskirties metalo konstrukcijų.

Tik kokybiškos pramoninės grindys atlaiko didžiulę apkrovą

Visiškai suprantama, kodėl grindis naujojoje gamykloje patikėta įrengti UAB „Tatoma“ profesionalams.

„Pramoninių, visuomeninių, gamybinių pastatų grindys – mūsų veiklos varikliukas, – sako įmonės vadovas Tadas Nausėda. – Mums aktualu viskas, kas susiję su pramone: logistikos sandėliai, įvairiausios gamyklos.“ Kodėl jie lieja būtent betono grindis? Tai, pasak

T. Nausėdos, labai aišku: betonas –tvirčiausia ir patvariausia medžiaga, labai greitai matomi akivaizdūs statybos pokyčiai pastate, nes per pamainą galima įrengti iki 2300 kv. m.

„Užgeležintos grindys ilgaamžiškiausios ir nedulka. Tokios pramonės objektams tinkamiausios, nes čia važinėja didelio tonažo krautuvai, kraunami didelio tonažo kroviniai, ne kiekviena medžiaga gali tokias apkrovas atlaikyti. Dėl to tokias grindis reikia projektuoti, apskaičiuoti jų storį, išrinkti tinkamą armavimą“, – paaiškina vadovas.

Pasak jo, „Tatomos“ specialistai gali padaryti viską, kas susiję su grindimis. „Jeigu reikia grindų ir žinoma, kas bus daroma pastato viduje, mes galime ateiti, suprojektuoti, parinkti reikiamą betoną, reikiamą grindų storį, armavimo tipą ir medžiagas. Parengiame normalų darbo projektą, už kurį prisiimame atsakomybę, atliekame darbus ir pateikiame galutinį rezultatą“, – pasakoja T. Nausėda. Bet koks daiktas eksploatuojamas ilgainiui praranda savo pirmines savybes, betonas – ne išimtis: po 10–15 metų jo užgeležintas paviršius pradeda dilti, ir grindys ima vis labiau dulkėti. Tokiu atveju įmonė pasiūlo

poliravimo paslaugą – deimantais nupoliruoja betono paviršių, padengia specialiomis kietinamosiomis cheminėmis medžiagomis, ir grindys laiko dar 30–40 metų. Galima poliruoti ir ką tik išlietas grindis – taip pagerinamos jų savybės, grindys tampa patvaresnės, ilgaamžiškesnės.

Gamykloje „Homanit Lietuva“ jiems nereikėjo rengti projekto – viskas jau buvo apskaičiuota ir numatyta. Reikėjo tik išlieti grindis. Tai nebuvo itin sudėtinga, pasak vadovo, yra tekę atlikti ir keblesnių užduočių. Juolab kad klientas nepasirinko ir grindų poliravimo.

„Liko tik užbaigti galiukus, ir būsime darbus atlikę“, – sako „Tatomos“ vadovas.

Išskirtinių technologijų gamyklai – individualiai suprojektuota efektyvi vėdinimo sistema

Vėdinimo įrenginius medienos komponentų gamyklai „Homanit Lietuva“

suprojektavo ir pagamino UAB „Komfovent“, kuri jau daugiau nei 25 metus kuria ir gamina Lietuvoje ir užsienio rinkose pasitikėjimą pelniusią vėdinimo įrangą. Naudodama energiją iš atsinaujinančių šaltinių, įmonė kasmet pagamina daugiau kaip 28 tūkst. vėdinimo įrenginių, iš jų apie 75 proc. yra eksportuojami.

Naujojoje gamykloje buvo sumontuoti skirtingų tipų vėdinimo įrenginiai. Nedidelių patalpų oro kokybę užtikrina DOMEKT, o didesnes erdves ir gamybinės paskirties patalpas vėdina standartizuoti kompaktiniai ir moduliniai VERSO bei specialiai šiai gamyklai individualiai suprojektuoti KLASIK serijų vėdinimo įrenginiai

Pastato energinė klasė A++, todėl įrangai buvo keliami aukšti energinio efektyvumo reikalavimai. Visa įranga yra su integruota gamykline valdymo automatika, prireikus ji gali būti integruota į bendrąją pastato valdymo sistemą – BMS (Building Management System).

Didžioji dalis įrangos yra parinkta su rotaciniais šilumogrąžiais. Šis techninis sprendimas ypatingas tuo, kad puikiai veikia šalto klimato sąlygomis, turi aukštą efektyvumą, išlaiko drėgmės balansą patalpose ir užima ypač mažai vietos.

Energinio efektyvumo požiūriu labai svarbus įrangos elementas yra ventiliatoriai, tiekiantys ir šalinantys orą. Norint pasiekti aukštus pastatui keliamus energinius reikalavimus, ventiliatorių mazguose buvo panaudoti efektyviausi rinkoje „Super Premium“ klasės varikliai IE4 ir IE5.

Iš viso objekte sumontuota 30 individualiai suprojektuotų įrenginių, jų bendras našumas yra 254 tūkst. m3/h.

Stoglangių sistema – bene didžiausia Lietuvoje

Stoglangių sistemas gamykloje

„Homanit Lietuva“ įrengė UAB

„Keraplast“ – Suomijos koncerno

„Kera Group“ patronuojamoji įmonė, pirmoji dūmų ir šilumos šalinimo

liukų gamintoja Baltijos šalyse. Koncernas sėkmingai veikia nuo 1971 m. ir yra vienas iš stoglangių gamintojų lyderių Europoje.

„Gamyklai „Homanit Lietuva“

įmonės „Keraplast“ meistrai pagamino daugiau kaip 200 ištisinių iki

10 metrų ilgio arkinių ir apie 50 iki

1,5 metro ilgio vienetinių stoglangių, skirtų apšvietimui ir dūmų išvėdinimui po gaisro, – iš viso buvo

pateikta daugiau kaip 2,5 tūkst. kvadratinių metrų gaminių. Taip pat

buvo pagaminta skaidrių ir aklinų išlipimo ant stogo liukų.

„Per tokius šviesos takus natūralios šviesos į gamyklą gali patekti net tris kartus daugiau nei per tokio pat dydžio sienoje esančius langus. Be to, per stoglangius šviesa gali pasiekti bet kurią vietą, ir didelio ploto patalpose tai gali būti vienintelė galimybė patalpas apšviesti natūralios šviesos. Toks apšvietimas neerzina, tausoja sveikatą ir aplinką“, – paaiškina Ugnė Stadnikė, įmonės pardavimų ir marketingo atstovė . Gamyklos stoglangiai skirti ne tik natūraliam apšvietimui, bet ir dūmų bei šilumos ventiliacijai, todėl pagal projektą buvo sumontuotos varčios su elektrinėmis pavaromis, kurios atidaro stoglangius 90° kampu, kad

būtų galima išvėdinti dūmus ir karštį po gaisro.

„Galime pasipuikuoti, kad įvykdėme savo įsipareigojimus tinkamai ir laiku, nepaisant griežtų užsakovo terminų ir sąlygų bei nemenkų to meto statybos ekonomikos iššūkių: projektas pradėtas įgyvendinti krizės laikotarpiu, vėliau Rusija pradėjo karą Ukrainoje, tad Lietuvos ir apskritai Europos rinkoje trūko žaliavų, medžiagų tiekimas smarkiai strigo. Didžiuojamės tiek savo indėliu į gamyklą „Homanit Lietuva“, tiek buvimu „Kera Group“ dalimi“, – sako U. Stadnikė ir pabrėžia: be koncerno partnerių pagalbos nebūtų taip sklandžiai pavykę. Pasak jos, tai buvo vienas didžiausių stoglangių gamybos projektų „Keraplast“ ir, ko gero, Lietuvos statybų istorijoje.

Nuotr.: iš „Homanit Lietuvos“ archyvo

Medienos pramonėje

ypač svarbu turėti

kokybišką automatinę

gaisrų gesinimo sistemą

Priešgaisrines sistemas naujojoje medienos komponentų gamykloje

„Homanit Lietuva“ įrengia UAB

„Amteka“ – ambicinga aukštos kvalifikacijos inžinierių komanda, atliekanti darbus nuo brėžinių iki priežiūros. Profesionalūs darbų vadovai ir ilgametę profesinę patirtį sukaupę specialistai dėmesingai išklauso kiekvieną klientą, įsigilina į jo poreikius ir pasiūlo geriausius sprendinius. Kad ir kokio dydžio būtų projektas, visada siekiama tik maksimalios kokybės.

„Mums svarbūs visi objektai –medienos ir naftos produktų gamyklos, sandėliai ir duomenų centrai, kultūros paveldo statiniai ir archyvai. Kiekviename pastate yra gaisro pavo-

suvaldyti gaisro plitimą apsaugant žmones ir materialines vertybes. Tokios sistemos naudojamos didelio ploto sandėliuose, prekybos centruose, automobilių stovėjimo aikštelėse, pavojingos kategorijos gamybos linijų, administraciniuose pastatuose.

„Homanit Lietuva“ gamykloje buvo įrengti penki priešgaisriniai vandens rezervuarai, kelios siurblinės stotys, iš viso net dvidešimt siurblių, įrengti dvidešimt du signaliniai vožtuvai, pirma Lietuvoje azoto generavimo sistema, apsauganti oru užpildytų sistemų vamzdynus nuo korozijos. Sumontuota penkiasdešimt kilomentrų vamzdynų ir dešimt tūkstančių sprinklerių. Projektas vykdomas pagal griežtus Voketijos VdS standarto reikalavimus“, – sako A. Učvatovas, paklaustas apie darbų apimtis.

„Amteka“ taip pat įrengė technologinių įrenginių gesinimo ir aušinimo vandeniu sistemas. Yra ir išskirtinių gaisro prevencijai skirtų stebėjimo ir kontrolės sistemų tiekėjo

„Fagus-GreCon“ kibirkščių gesinimo sistemų, automatiškai reaguojančių į menkiausią pavojaus signalą.

Technologinių įrenginių

gesinimas, pasak A. Učvatovo, reikalauja specifinių žinių, susijusių su pačia apsaugomų įrenginių technologija. Šios sistemos įrengiamos tik ten, kur yra ypač didelė gaisro grėsmė. Lietuvoje tokių objektų tikrai nėra daug.

„Taip pat užsakovas planuoja įrengti automatinę gesinimo sistemą putomis, tad šiuo metu deriname su užsakovu darbų apimtis ir planuojame projektavimo bei įrengimo darbus“, – sako „Amtekos“ vadovas.

jaus šaltinių, ir mūsų tikslas – pritaikyti tokią technologiją, kuri jį geriausiai nuo to gaisro apsaugotų, bei atitiktų taikomų standartų reikalavimus“, – sako apie 60 profesionalių specialistų subūrusios įmonės „Amteka“ vadovas Andrejus Učvatovas ir pabrėžia: nors jie sėkmingai įgyvendina projektus medienos pramonėje, ji nėra vienintelė jų veiklos sritis.

Gamykloje „Homanit Lietuva“ įmonė „Amteka“ sumontavo pagal projektą pasirinktas vienas iš stacionarių gaisro gesinimo vandeniu sistemų – automatines sprinklerines gaisro gesinimo sistemas, skirtas gaisro židiniui aptikti ir

Statant gamyklos transporto infrastruktūrą pirmiausia

reikėjo atlikti daug

paruošiamųjų darbų

Naujosios medienos komponentų gamyklos pagrindų konstrukcijas

įrengė, žemės darbus atliko, betono trinkeles ir veją paklojo, privažiavimo kelius nutiesė sėkmingai Lietuvoje veikianti UAB „Gevalda“ – 2011 m. įkurta atestuota kelių tiesimo bendrovė, kuriai suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu.

„Įgyvendindami projektus naudojame pažangiausias technologijas, kokybiškas medžiagas, specialią įrangą ir laikomės ekologinių reikalavimų. Nuo savo veiklos pradžios įgyvendinome daugybę su transporto infrastruktūros statyba susijusių projektų visoje Lietuvoje ir už jos ribų“, –sako įmonės vadovas Valdemaras Karlonas.

Naujojoje gamykloje buvo atlikta ir kitokio pobūdžio darbų. Įvertinus statinio eksploatavimo sąlygas, žemės sankasos hidroterminį režimą ir vietovės geologinių sluoksnių savybes, pastato viduje buvo įrengta atitinkamo storio ir atsparumą neigiamam šalčio poveikiui užtikrinančių terminių savybių dangos konstrukcija.

Žemės darbus sąlygojo anksčiau dabartinės gamyklos teritorijoje plėtota veikla. „Homanit Lietuva“ iškilo vietoj šiltnamių, jų demontavimo ir griovimo darbai buvo atlikti dar visiškai neseniai, tad nuimant viršutinį augalinį sluoksnį vietomis buvo aptikta užkastų didelių kokybiško augalinio grunto klodų. Juos teko laikinai išvežti už statybvietės ribų, vėliau jie bus naudojami apželdinant teritoriją.

Didesnėje objekto dalyje įrengta betono trinkelių danga transporto eismui. Atsižvelgiant į neišvengiamai

didelę ir intensyvią apkrovą, ypač didelis dėmesys buvo skirtas pačiai trinkelės formai („susirišančiai“), kad būtų užtikrintas horizontalių dinaminių apkrovų perdavimas į kuo didesnį plotą.

„Asfaltas – lanksti danga, joje krovininės transporto priemonės suformuoja provėžų, bangų ir įdubų. Betono danga yra standi, tad tokios paskirties objektuose ji tampa vis aktualesnė“, – paaiškina V. Karlonas ir pabrėžia, kad „Gevalda“ teikia kompleksines transportui skirtų dangų konstrukcijų paslaugas, atlieka jų projektavimo, betono ir statybos darbus.

„Gevalda“ nutiesė ir vidaus kelią, sujungusį gamyklą su Vilniaus rajono savivaldybės valdoma transporto infrastruktūra – Pagirių gyvenvietės Šiltnamių gatve. Keliui pasirinkta asfalto danga. Tai lėmė keletas priežasčių, svarbiausios – ratų ir dangos sąveikos keliamas triukšmas ir ekonominiai faktoriai. Įvertinus tipines asfalto savybes, jo mišiniai buvo papildyti specialiu bitumo rišikliu, kuriam būdinga unikali savybė –aukšta minkštėjimo temperatūra.

„Gevalda“ kaip visada, taip ir šįkart darbus pradėjo nuo sudėtingo projektavimo. „Mes visada statybos darbus pradedame tik radę optimalius su projekto transporto infrastruktūros statyba susijusius sprendinius“, –sako „Gevaldos“ vadovas.

Pasak jo, įmonei darbų vykdymo sąlygos dažnai kelia iššūkių, nes darbai vyksta lauke, juos stipriai veikia meteorologinių sąlygų ir technologinių galimybių visuma. Ne mažiau rūpesčių kelia ir darbų paskirstymas skirtingiems rangovams. Todėl įmonė investuoja į profesionalus, kurie geba ne tik valdyti sudėtingą įrangą ir įvertinti darbų vykdymo sąlygas, bet ir tinkamai komunikuoti su kitais statybos dalyviais.

„Tokiu būdu siekiame sukurti klientui maksimalią vertę“, – pabrėžia

V. Karlonas. Jo vadovaujama įmonė darbus gamykloje dar tęsia, juos planuojama baigti rudeniui neįpusėjus.

Kaip veikia elektra –taip dirba gamykla

Tad, savaime suprantama, elektros energijos tiekimo sistemos įrengimą reikia patikėti tik patyrusiems ir gerą reputaciją pelniusiems specialistams.

Jėgos elektros tinklus, vidaus ir teritorijos apšvietimą gamykloje „Homanit Lietuva“ įrengė UAB „Voltas“ meistrai. „Nuo pat pradžių privalėjome laikytis higienos normų ir Lietuvos Respublikoje galiojančių reglamentų. Apšvietimą, be abejo, instaliavome modernų –LED šviestuvus, taip pat įdiegėme modernią apšvietimo valdymo sistemą, kuri užsakovui leis sutaupyti nemažų energetinių kaštų. Tačiau svarbiausia vis dėlto buvo atitikti reikalavimus. Tai yra pramonė, tai yra gamyba ir turi būti įgyvendinti visi ergonominiai reikalavimai, kad žmonės galėtų kuo efektyviau ir kuo patogiau dirbti“, – sako įmonės vadovas Darius Levickis.

Taip pat teko atsižvelgti į gamyklos specifiką ir užsakovo poreikius, dėl to „Volto“ specialistams savo parengtą darbo projektą reikėjo ir šiek tiek pakoreguoti, kad dar geriau būtų naudojami energijos resursai ir pats valdymas būtų dar patogesnis ir efektyvesnis.

„Mes įrengėme jėgos tinklus, penkias vidines transformatorių pastotes su 10 ir 0,4 kV skirstyklomis, 10 kV įtampos skirstomąjį punktą, nutiesėme kabelius į technologines elektros ir valdymo spintas, sumontavome metalo konstrukcijas jėgos ir apšvietimo tinklams ir taip toliau“, – vardija D. Levickis.

Galiausiai „Voltui“ reikėjo atlikti relinių nustatymų derinimo darbus, dabar įmonė diegia modernią elektros energijos apskaitos ir duomenų kaupimo sistemą, leisiančią efektyviai naudoti elektros energiją.

„Kas buvo numatyta, tą ir darome. Manau, kad sėkmingai“, – sako „Volto“ vadovas. Darbai dar nėra šimtu procentų baigti, bet artimiausiomis savaitėmis dalis darbuotojų jau bus perkelti į kitus objektus, o likusieji, pasak D. Levickio, atliks baigiamuosius darbus.

OBJEKTAS: „Balex Metal“ gamykla

ADRESAS: Liudvinavo g. 123B, Paneriai, Vilnius

PASTATO PLOTAS: 1 845 m2

STATYBŲ VALDYTOJAS, TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: UAB „Veikus“

STATYBOS TRUKMĖ: 2022–2023 metai

ARCHITEKTAI: UAB „Architektų gildija“: Rokas Mazuronis, Valentinas Mazuronis, Andrius Bružas

BIURO INTERJERO VIZIJA: „Tadaima“ interjero dizaino studija

PASISTATĖ GAMYKLĄ, UNIKALIAI INTEGRUODAMA SAVO PRODUKCIJĄ

Europoje viena stambiausių stogų ir fasadų dangų gamintojų „Balex Metal“ pasistatė gamyklą Vilniuje.

Savo produktus naudojo eksterjere ir moderniame industriniame interjere – čia jie atlieka ir ekspozicijos vaidmenį.

Lietuvoje tai – pirmoji „Balex metal“ gamykla, tačiau įmonė gyvuoja jau daugiau kaip 20 metų. „Balex Metal“ yra pasaulinio gamintojo „Kingspan“ kapitalo grupės dalis, klientų turi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Naujosios Zelandijos.

Tai, kad Lietuvos komanda, veikusi kaip prekybos padalinys, nuo šiol prisijungs prie gamybos ir padidins jos apimtis, – svarbus plėtros žingsnis. Klientams į Europos regioną iš Vilniuje pradedančios veikti gamyklos iškeliaus dalis „Balex metal“ asortimento: klasikinė stogo danga „Elegant“, čerpes imituojanti danga „Panorama“, sieninė ir stoginė trapecinė skarda BTD/BTS18, BTS/BTD45, lankstiniai bei kita produkcija.

Gamyklos pastato fasadui, suprojektuotam UAB „Architektų gildija“, panaudotos daugiasluoksnės plokštės, kurių atspalviai atidžiai parinkti pagal „Balex metal“ prekės ženklo spalvas. „Jei nuo pastato nuimtume logotipą, vis tiek būtų nesunku atpažinti, kad čia yra „Balex metal“ gamykla“, –komentuoja architektas Rokas Mazuronis. Jis džiaugiasi, kad pavyko perduoti žinutę apie pastate vykstančią veiklą, kartu neperkraunant fasado. Statinys sklandžiai įkomponuotas į aplinką, dera prie šalia esančių kitų modernių pramoninių pastatų.

„Daug produktų buvo integruoti į interjerą, juos klientai gali čia pat apžiūrėti įdomiame, netikėtame kontekste. Toks sprendimas mus džiugi-

na, o klientams daro įspūdį“, – komentuoja M. Dravnel.

Pastate panaudoti „Balex Metal“ produktai – tai daugiasluoksnės „sandwich“ plokštės PIR FROST (180), PIR-ST (100) fasadui, „Thermano“ PIR šilumos izoliacinės plokštės gamybos ir biuro dalies stogui, kuriam taip pat panaudota konstrukcinė trapecinė skarda. Daugiasluoksnės „sandwich“ plokštės su mineralinės vatos užpildu MW-ST, „MW-Light“, MW-R panaudotos sandėliavimo zonai atskirti, o skalūną imituojančios daugiasluoksnės „sandwich“ plokštės – interjere.

Kadangi „Balex metal“ komandai svarbi vertybė – planetos tausojimas, interjere atsirado daug augalų. Gyvoji žaluma puošia erdvę, mažina triukšmo sklaidą ir veikia kaip stresą mažinanti, emocijas balansuojanti terapija čia dirbantiems žmonėms. Patalpose yra įrengtas ir kambarys pabūti tyloje arba pamedituoti.

Netrukus bus apželdintas ir gamyklos pastato stogas. „Tvarumas mums labai rūpi. Mes siekiame, kad pasikeistų tiek pačių darbuotojų, tiek mūsų klientų požiūris į aplinkos apsaugą, kad visi suvoktume, jog esame neatsiejama gamtos dalis ir visi dideli pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių“, –sako M. Dvarnel.

Fasadus sumontavo UAB „Tonitra“

„Sandwich“ plokštes ir lankstinius fasade sumontavo UAB „Tonitra“ –14 metų veikianti įmonė, kuri specializuojasi pramoninių ir komercinių pastatų statyboje Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.

Daugiasluoksnes „sandwich“ plokštes, atitinkančias A++ klasei keliamus sandarumo ir šilumos perdavimo reikalavimus, „Thermano“ PIR šilumos izoliacines plokštes, kaip ir iki šiol, klientams gamins kitos „Balex metal“ gamyklos.

„Logiškas žingsnis, kad statydami gamyklą Vilniuje panaudojome savo pačių produkciją. Siekėme iš standartinės produkcijos išgauti aukštos klasės estetinius sprendimus. Kartu mūsų produkcija įkvėpė sukurti unikalų interjerą“, – sako Marek Dravnel. įmonės „Balex Metal“ vadovas.

Įmonė stato ar rekonstruoja sandėlius, logistikos centrus, prekybos centrus ir paviljonus, administracinius, ūkinius pastatus.

UAB „Tonitra“ teikia visą spektrą paslaugų, tokių kaip gelžbetoninių ir metalinių konstrukcijų montavimas, daugiasluoksnių termoplokščių montavimas, dengia šlaitinius ir plokščius stogus. Taip pat montuoja tvoras, vartus, langus, atlieka skardos lankstymo ir skardinimo darbus.

Ilgametėje įmonėje dirba savo sritį išmanantys darbuotojai, kurie geba nuodugniai išanalizuoti kliento keliamus kokybės pageidavimus. Be to, įmonė išskirtinai rūpinasi nuolatiniu savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, jų atestavimu ir sertifikavimu. Bendrovė nuolat domisi naujomis technologijomis ir taiko jas įgyvendinamuose projektuose.

UAB „Storoma“ įrengė objekto infrastruktūrą ir sutvarkė aplinką

Būsimos „Balex metal“ gamyklos teritorijoje statybos darbus viena pirmųjų pradėjo UAB „Storoma“ komanda. Ji sėkmingai įgyvendino architektų parengtą infrastruktūros planą, pagal kurį buvo įrengti atskiri įvažiavimai lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams, specialios paskirties keliai aptarnaujančiam transportui, numatytos vietos automobilių stovėjimo aikštelėms ir elektromobiliams krauti bei dviračiams laikyti. UAB „Storoma“ atliko paruošiamuosius žemės darbus gamyklos statybai, įrengė laikinus kelius, paruošė pagrindus tiek gamyklos viduje, tiek aplink gamyklą suprojektuotoms ir numatytoms naujoms dangoms.

Įmonė tokiems darbams pasirinkta dėl patirties – ji veikia jau 10 metų, kietųjų dangų įrengimo darbus atlieka visoje Lietuvoje. Daugiau nei 150 kvalifikuotų ir atestuotų specialistų turinti komanda yra sukaupusi daug patirties tvarkydama viešąsias erdves, tiesdama kelius ir gatves, naujosios gamyklos teritorijoje rūpinosi visos infrastruktūros įrengimu. Įgyvendinus šį projektą, „Balex metal“ gamyklos darbuotojai ir klientai gali patogiai naudotis „Storomos“ komandos įrengta infrastruktūra ir sutvarkyta aplinka.

Pastato aliuminio langus ir stiklinę stumdomą sieną pagamino ir sumontavo įmonė „Alfestus“.

„Structum“ inf.

Nuotr.: BALEX METAL

„BALEX METAL“ – TVIRTI IR SAUGŪS „RYTERNOS“ PRAMONINIAI GARAŽO VARTAI

Visus penkerius pakeliamus pramoninius garažo vartus naujojoje „Balex metal“ statybinių medžiagų gamykloje pagamino ir sumontavo „Ryterna“ – viena patikimiausių ir profesionaliausių Lietuvoje tokios produkcijos gamintojų, montuotojų ir pardavėjų, šiemet švenčianti savo veiklos 30-metį.

YPAČ DIDELIS DĖMESYS SAUGUMUI

„Ryternos“ pagamintuose „Balex Metal“ pramoniniuose garažo vartuose įmontuotas vokiškas GFA variklis, jie gali būti valdomi mygtuku ir pultu. Įdiegti tinkliniai foto davikliai garantuoja maksimalią apsaugą nuo nenumatyto vartų nusileidimo ir sužeidimų vartams veikiant automatiniu režimu. Yra ir speciali apsauga nuo spyruoklių trūkimo.

Taip pat numatytas avarinis vartų atidarymas rankiniu būdu sutrikus elektros energijos tiekimui. Vartų ratukai su guoliais, sumontuota saugi bėgių sistema, sustiprintas rėmas, tiek iš vidaus, tiek iš išorės sekcijose įdiegta apsauga nuo pirštų prispaudimo.

„RYTERNA“ – TAI VISADA PROFESIONALŪS SPRENDINIAI

Kiekvienų „Balex metal“ garažo vartų komplektaciją lėmė konkreti jų paskirtis.

Iš pirmo žvilgsnio įprastas užsakymas –pramoninių vartų konstrukciniai elementai, vertikalus pakėlimas, kliento poreikiams pritaikyta automatika. Antra vertus, užsakovas nepagailėjo investicijų į kokybę, tad visuose vartuose įdiegti optimalūs konstrukcijų, automatikos ir saugumo sprendiniai. O tai reiškia, kad šie gaminiai – ilgaamžiai, patikimi ir saugūs.

VARTAI PRITAIKYTI VEIKTI

SUDĖTINGIAUSIOMIS SĄLYGOMIS

„Ryternos“ profesionalų sukurti pakeliami sekcijiniai ištisiniu PU sluoksniu apšiltinti pramoniniai garažo vartai su automatine pavara subalansuoti jų svorį kompensuojančiomis spyruoklėmis ir atitinka EN 13241-1 techninius reikalavimus, todėl lengvai, saugiai ir sklandžiai veikia net sunkiausiomis sąlygo-

mis, o uždaryti ypač sandariai priglunda prie statramsčių, grindų ir sąramos.

Jų šonai yra dvigubo sandarinimo, tarp sekcijų – guminės tarpinės, apačioje –guma su oro tarpu, viršuje – guma, prisispaudžianti prie sąramos.

Vartai testuoti ir pažymėti CE ženklu (89/107/EC).

Garažo vartai kyla vertikaliai, todėl racionaliai naudojama erdvė ir galima be trukdžių transportuoti krovinius, eksploatuoti pastato komunikacijų tinklus (ventiliacijos, vandentiekio, elektros ir kt. sistemas), atlikti įvairių sistemų priežiūros ir remonto darbus.

Vartų ir nevarstomos dalies konstrukcijos – vienodų techninių ir spalvinių charakteristikų.

Kiekvieniems vartams parengta atskira techninė dokumentacija: atitikties deklaracija, montavimo ir naudojimo instrukcijos.

Kad ir ką gamintų patyrę „Ryternos“ meistrai – pramoninius ar privačių namų garažo vartus, lauko duris ar kiemo tvorą, – savo darbą jie visada atlieka profesionaliai.

Visada profesionali yra ir ilgamete patirtimi grįsta įmonės specialistų konsultacija klientui.

Visos detalės – nuo sekcijų iki bėgių ir spyruoklių – gaminamos Kaune, todėl įmonė gali ne tik greitai ir lanksčiai reaguoti į kliento poreikius, skubiai ir patikimai atlikti garantinį aptarnavimą, bet ir operatyviai teikti gaminio priežiūros paslaugas pasibaigus garantinio aptarnavimo laikotarpiui.

Atsarginių dalių sandėlyje visada yra daugiau kaip 3500 skirtingų detalių vartams ir automatikai, tad ir garantinio, ir negarantinio remonto užsakymas gali būti atliktas per 1–2 darbo dienas!

www.ryterna.lt

Propano era: tvarumo triumfas prieš sintetinius šaltnešius

PASTARAISIAIS METAIS ŠALDYMO INDUSTRIJOJE VYKSTA ESMINIAI POKYČIAI, ŽYMINTYS NAUJĄ EKOLOGINIO SĄMONINGUMO ERĄ. VIS DIDESNĮ PAGREITĮ ĮGYJA KOLEKTYVINIS SUSIRŪPINIMAS DĖL APLINKOSAUGOS, VIS DIDĖJA BŪTINYBĖ MAŽINTI KLIMATO KAITĄ SUKELIANČIUS VEIKSNIUS. DĖL ŠIŲ PRIEŽASČIŲ ŽALINGĄ POVEIKĮ APLINKAI DARANTYS SINTETINIAI ŠALTNEŠIAI UŽLEIDŽIA VIETĄ EKOLOGIŠKOMS ALTERNATYVOMS.

Plačiai naudojamas, bet kenksmingas

Lietuvoje vis dar plačiai naudojama

šaldymo įranga su standartiniais sintetiniais šaltnešiais, tokiais kaip R410A (hidrofluorangliavandenilių mišinys) ir R32 (difluormetanas). Verslui jie patrauklūs

dėl itin palankių kainos, tiekimo ir aptarnavimo niuansų, tačiau jiems būdingas vienas esminis trūkumas – didelis globalaus atšilimo potencialas (GWP). R410A GWP yra apie 1725, o R32 – 675. Tokio didelio GWP šaltnešiai sulaiko šilumą

Žemės atmosferoje ir prisideda prie klimato kaitos tiesiogiai skatindami visuotinį atšilimą.

Gamtai draugiška alternatyva – propanas

Dėl šaltnešių keliamos grėsmės aplinkai keičiamos aplinkosaugos reguliavimo taisyklės, todėl komercinėje ir pramoninėje šaldymo rinkoje populiarėja naujas – tik iš anglies ir vandenilio atomų sudarytas, grynas angliavandenilio šaltnešis, geriau žinomas kaip R290 (propanas).

Propaninio šaltnešio GWP yra ypač mažas – tik 3, todėl šiuo metu tai yra

vienas ekologiškiausių pasirinkimų.

R290 – idealus variantas įmonėms, siekiančioms sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir laikytis aplinkosaugos standartų.

R290 išsiskiria puikiomis termodinaminėmis savybėmis. Jis efektyviau perduoda šilumą, todėl pageidaujamam vėsinimo efektui pasiekti ir išlaikyti reikia mažiau energijos. Tai sumažina sistemos komponentų darbo krūvį, todėl pailgėja įrangos eksploatavimo laikas, sumažėja sąskaitos už elektrą ir priežiūros poreikis. Ilgainiui dėl to gerokai sumažėja bendrosios sąnaudos.

Nors propanas yra degios dujos, baimintis dėl šios savybės nėra pagrindo –šiuolaikinės propano sistemos kuriamos laikantis griežtų saugumo reikalavimų. Jose diegiamos pažangios nuotėkio aptikimo sistemos ir saugos protokolai, sumažinantys bet kokią galimą riziką.

Propano sistemų gamybos ekspertai

Viena pirmųjų pasaulyje, jau kone prieš 10 metų, propaninius šaldymo įrenginius pradėjo gaminti „Refra“. Ilgainiui ji

sukūrė patikimus ir kokybiškus propano aušintuvus, o 2018 m. pradėjo gaminti ir propaninius šilumos siurblius.

Oficialus „Refros“ atstovas Baltijos šalyse yra „Baltic Master“ tiki, kad propanas komerciniuose šaldymo įrenginiuose bus naudojimas vis plačiau, nes įmonėms reikia naujas aplinkosaugos taisykles atitinkančių alternatyvų. Propano naudojimas komerciniam ir pramoniniam šaldymui atspindi pramonės perėjimą prie tvaresnių ir energiją taupančių sprendimų. Tokiu būdu įmonės mažina žalą aplinkai ir padidina savo pajamas taupydamos energiją.

Pradinės investicijos į propano šaldymo sistemą gali būti šiek tiek didesnės, tačiau nuolat mažesnės energijos sąnaudos ir ilgesnis įrangos eksploatavimo periodas gali lemti mažesnius bendruosius kaštus per sistemos naudojimo laikotarpį.

Kuo populiaresni bus ekologiški šaltnešiai, tuo efektyviau vartosime energiją, tuo našiau dirbs sistemos, tuo lengviau kvėpuos mūsų planeta, tuo švaresnę ją paliksime ateities kartoms.

Balastiniai stogai su plauta skalda taip pat labai atsparūs krušai, liūtims ir kitokiam gamtos smūginiam poveikiui. Kaip tik tokį stogą ES stogų meistrai įrengė Frankfurto dangoraižiui Eden Tower

Žaliasis stogas – ne tik puošmena, bet ir apsauga nuo gamtos stichijų

Klimatui vis labiau šylant, daugės ir įvairių stichinių reiškinių – liūčių, škvalų, audrų, karščio bangų. Kad apsaugotume nuo jų savo namus ir juose esantį turtą, pirmiausia mums reikia patikimo stogo. Verdant ginčams dėl geriausių stogo dangų, vis dažniau laimi žalieji stogai. Dėl kelių svarbių priežasčių.

Raminamasis apželdinto stogo poveikis žinomas jau nuo Babilono laikų, tačiau tokie stogai teikia ne tik psichologinį komfortą ir yra puiki poilsio erdvė. Jie – ir puiki apsauga nuo gamtos kaprizų.

Pasaulyje, ypač Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, jau seniai įsitikinta, kad investicijos į žaliuosius stogus atsiperka su kaupu.

Žalieji stogai sulaiko net iki 75 proc. lietaus vandens, nes didelę jo dalį sugeria stogo augalai, o likęs tiesiog išgaruoja. Tai reiškia, kad ženkliai sumažėja tikimybė, jog vanduo pažeis stogo konstrukcijas. Be to, galima montuoti paprastesnę ir pigesnę lietaus vandens surinkimo sistemą.

Augalų danga efektyviai saugo stogo konstrukciją ir nuo saulės spindulių, stipraus vėjo, temperatūrų kaitos ir pan. Visas augalinis sluoksnis daug kartų sumažina temperatūrų kaitos neigiamą įtaką ir stiprina stogo hidroizoliaciją.

Augalai filtruoja ir teršalus bei CO2 iš aplinkinio oro, taip pat teršalus ir sunkiuosius metalus iš kritulių vandens.

Iš esmės skiriami du apželdinimo tipai – ekstensyvus ir intensyvus, tačiau galimas ir tarpinis variantas.

Pasirinkus ekstensyvųjį apželdinimą, stogas apželdina-

mas nuolatinės priežiūros nereikalaujančia augmenija, dažniausiai samanomis arba veja. Tokiu atveju nereikia storo substrato sluoksnio.

Intensyvus apželdinimas – tai sodelis ant stogo. Sodinami ilgaamžiai, šalčiui, saulės radiacijai ir sausrai atsparūs augalai, klojamas storesnis sluoksnis substrato.

„ES stogų“ meistrai, Lietuvoje ir Europos šalyse, pirmiausia Vokietijoje, įrengę šimtus tūkstančių kvadratinių metrų apželdintų bituminių prilydomos dangos stogų, pasirūpins, kad tokiu žaliuoju stogu, įrengtu pagal aukščiausius kokybės standartus, savo namus apsaugotumėte ir jūs!

Profesionali „ES stogų“ komanda darbus atlieka labai kruopščiai ir atsakingai, tad savo paslaugas yra apdraudę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu ir atliktiems darbams suteikia 5–45 metų garantiją priklausomai nuo kliento pasirinktos dangos rūšies. Jie taip pat glaudžiai bendradarbiauja su medžiagų tiekėjais, todėl savo klientams gali pasiūlyti medžiagų įsigyti didmenine kaina, be jokio paslaugos antkainio – jų partneriai yra net 30 stogų įrangos gamintojų!

ir privers mus keisti savo gyvenseną bei gyvenamąją aplinką. Tad gal geriau, užuot laukus, kol taip nutiks, jau dabar pradėti tam ruoštis: tikslingai ir nuosekliai?

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (Intergovermental Panel on Climate Change, IPCC) duomenimis, šiltnamio efektas Žemėje vis stiprėja –vidutinė temperatūra nuo 1880 m. iki 2012 m. pakilo 0,85 °C. Net jei visas pasaulis sutartų naudoti tik atsinaujinančius energijos šaltinius ir maksimaliai sumažintų vartojimą, vis tiek vidutinė planetos temperatūra iki šio amžiaus pabaigos pakiltų dar apie 1,5 °C. Jei ir toliau gyvensime kaip gyvenę, temperatūra gali pašokti ir daugiau kaip 4 °C.

Lietuva nėra atsieta nuo pasaulio, tad ir jos ateities prognozės – ne iš džiugiųjų. Nuo 1770 m., kai Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje buvo pradėta stebėti oro temperatūra, vidutinė temperatūra mūsų sostinėje pakilo 1,8 °C ir toliau kyla –apie 0,65 °C kas 10 metų.

„Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos gairių savivaldybėms“ autorių Justino Kilpio, Kęstučio Paušos ir Nerijaus Jurkaus pateikiamais duomenimis, per pastaruosius 50 metų karštų dienų, kai oro temperatūra viršijo 30 °C, mūsų krašte trigubai padaugėjo, o šaltesnių nei -15 °C dienų – dvigubai sumažėjo.

Žiemos sezonu iki 14 proc. daugiau iškrinta kritulių, bet dažniau tai yra ne sniegas, o lietus. Nuo 1961 m. sniego danga laikosi 11–20 dienų (priklausomai nuo regiono) trumpiau.

Autorė: Rosita Rastauskienė

Autorių teigimu, žiemos ir toliau šiltės, o vasaromis vis dažnesnės bus karščio bangos. Jei nebus imtasi visų įmanomų priemonių, iki 2100 m. vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje gali pakilti net ne 4 °C, o beveik 6 °C. Jau iki 2035 m. kritulių iškris dar 1,6–4,0 proc. daugiau, o iki 2100 m. jų gali padaugėti ir 13,5 proc. Šaltuoju sezonu kritulių bus net iki 27,5 proc. daugiau ir 17–56 dienomis trumpiau laikysis sniego danga. Baltijos jūros lygis iki 2100 m. pakils 20–90 cm, dažnės potvyniai, ir dėl to pajūryje pakis ekosistema. Upių potvyniai bus menkesni, tačiau vasaromis padaugės intensyvių liūčių, per kurias iškrintančių kritulių kiekis kone 18 proc. viršys dabartinį maksimalų jų kiekį, ir dėl to ženkliai padidės lietaus vandens sukeliamų potvynių pavojus.

Dėl stiprėjančio šiltnamio efekto padažnės, suintensyvės ir ilgiau truks konvekcinės audros su škvalais, perkūnijomis ir krušomis, viesulai ir lijundros.

Tai, be abejo, turės įtakos visai mūsų ekosistemai, mūsų žemės ūkiui, mūsų gyvenamajai aplinkai, kasdienybei ir sveikatai. Ir mums teks prie to prisitaikyti – t. y. įvertinti neigiamo klimato kaitos poveikio mastą ir imtis atitinkamų veiksmų, kad kuo labiau sumažintume mums kylančias grėsmes ar visiškai jų išvengtume.

IPCC išskiria tris pagrindines prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių kategorijas.

Pirmoji – struktūrinės (fizinės) priemonės: technologijų plėtra ir modernizavimas, tinkama infrastruktūra ir pritaikyti statiniai, specialios paslaugos.

Antroji – socialinės priemonės: visuomenės švietimas apie klimato kaitą ir būdus jai lėtinti, informavimo ir perspėjimo sistemų kūrimas ir tobulinimas, visuomenės įpročių formavimas.

Trečioji – institucinės priemonės: mokesčių ir išmokų sistemos optimizavimas, draudimo išmokų dydžio vertinimas pagal klimato veiksnius, teisinės bazės koregavimas, prisitaikymo prie klimato pokyčių planų kūrimas.

Šios priemonės, deja, ne per kelis mėnesius ir net ne per kelerius metus įgyvendinamos, bet ką gi jau dabar galėtume padaryti savo labui?

LIŪTYS, ŠKVALAI, KRUŠA, SNIEGAS IR KAITRA: STOGAS

Stogas yra priešakinė namo gynybinė linija nuo visų oro reiškinių – kaitros, vėjo, lietaus, krušos, sniego ir ledo. Jeigu jis pažeidžiamas, galiausiai kyla problemų ir visame pastate.

Pirmiausia būtina ant stogo įrengti tinkamą nuotekų sistemą ir valyti ją bent du kartus per metus, geriausia rudenį ir pavasarį. Visi latakai ir lietvamzdžiai turi būti švarūs, be lapų ir kitokių šiukšlių, kad jais laisvai galėtų tekėti lietaus ir tirpsmo vanduo. Taip pat iš stataus šlaitinio stogo nuotekų sistemos reikia pašalinti čerpių atplaišėles, o iš plokščių stogų su bitu-

mo danga ir balastiniu sluoksniu –dangos dalelytes ir žvirgždą, nes jų sankaupos keičia latako nuolydį ir trikdo vandens srauto tėk-mę. Būtina užtaisyti visus latakų ir lietvamzdžių įtrūkimus. Jeigu latakai švarūs, bet juose vis tiek kaupiasi vanduo, reikia patikrinti, ar tinkamas stogo dangos nuolydis, ar latakai tinkamai nukreipti į lietvamzdžius. Taip pat svarbu įvertinti, ar latakai yra tinkamo dydžio. Dar geriau investuoti į latakų filtrus, kad jie neleistų patekti į nuotekų sistemą stogo dangos dalelėms. Beje, specialistų teigimu, plieniniai latakai yra tvirtesni ir geriau apsaugo nuo krušos nei aliumininiai ar viniliniai.

Atliekant patikras taip pat reikia įsitikinti, kad šiukšlių nėra ir po visa ant stogo sumontuota įranga (palydovinėmis ir kitokiomis antenomis, saulės moduliais ir kt.) – jos irgi gali užkimšti nuotekų sistemą.

Per vėtrą ar škvalą kylantis smarkus vėjas gali blokšti lietaus vandenį į palėpės ventiliacines angas, o iš jų šis ims plūsti į namo vidų, todėl reikia pasirūpinti ventiliacinių angų sandarumu ir apsauga. Jeigu ant stogo yra kaminas, jis taip pat turi būti su apsauginiu gaubtu.

Stogas turi atlaikyti ne tik vandenį, bet ir sniego apkrovas. Nors žiemos prognozuojamos vis šiltesnės, snie-

go iškris vis rečiau, bet niekas nesako, kad jo negali iškristi gausiai. Ir neprognozuojama, kad nebesulauksime didelių šalčių. Tad reikalinga ne tik gera hidroizoliacija, bet ir šilumos izoliacija, vamzdžių apsauga nuo šalčio.

Periodiškai reikia tikrinti ir stogo dangą: ar neatsilaisvinusios čerpės, lakštinė danga, ar nėra įskilimų, įtrūkimų kitokioje dangoje, ar nesurūdiję ir tvirtai laiko apvadai. O kartais, užuot taisius stogą, geriau dengti naują – tvirtesnį ir pritaikytą atlaikyti gamtos stichijas. Tokiu atveju būtina įsitikinti, kad naujas stogas bus atsparus smūgiams ir saugos nuo krušos padarinių – jos greitis gali siekti ir

160 kilometrų per valandą, tad, suprantama ir akivaizdu, ji gali sukelti skausmingų nuostolių.

Ekspertų teigimu, stogus stačiais šlaitais kruša mažiau apgadina, nes ledukai krinta ne tiesiai, o kampu.

Dėl dangos nesutariama: vieni teigia, kad geriausiai krušos atakas ir smarkų vėją atlaiko plieniniai ir vario stogai, be to, jiems nereikia ypatingos priežiūros. Kiti yra už metalinius stogus – esą jie gali lengvai atlaikyti nedidelę krušą, o smarki kruša paliks tik negražių įlenkimų. Treti teigia, kad metalinių stogų įdubimai ne tokie jau nekalti – ilgainiui tose vietose gali susiformuoti įtrūkimų, gali net

Per vėtrą ar škvalą smarkus vėjas gali blokšti lietaus vandenį į palėpės ventiliacines angas, o iš jų šis ims plūsti į namo vidų.

būti pažeistos laikančiosios konstrukcijos. Ketvirti liaupsina kompozitinę dangą. Penkti vienomis atspariausių krušai laiko guminę dangą ir sintetines čerpes (be kito, atsparias ir ugniai), o šešti pirmenybę teikia brangioms aukščiausios kokybės smūgiams atsparioms čerpėms. Kiek specialistų – tiek nuomonių, tačiau viena aišku: šiferis į geriausiųjų sąrašus tikrai nepapuola.

Dažnai klaidingai manoma, kad izoliacija daugiausia padeda išlaikyti namus šiltus žiemą. Tinkamai apšiltinę palėpę iš tikrųjų galime apsisaugoti ir nuo vasaros kaitros.

Tamsios spalvos, ypač juoda, puikiai sugeria šilumą, tad šiais laikais

net ir mūsų klimato zonoje verčiau nesirinkti tamsių spalvų stogų, nes tokie labiau įkaista ir daro įtaką namo vidaus temperatūrai. Šviesių spalvų stogai geresni, o geriausi –tie, kurių paviršius padengtas labai gerai saulės šviesą atspindinčiais dažais.

Kitas būdas gamtos stichijoms suvaldyti – įrengti žaliąjį stogą. Jis ne tik puoš namą, bet ir saugos nuo liūties, krušos ir kaitros padarinių, taip pat mažins CO2 emisiją, dėl kurios visa ta sumaištis mūsų planetoje ir kyla.

Ant tokio stogo augantys medžiai gali atlikti netgi žaibolaidžių funkciją, vis dėlto dar patikimiau įsigyti visą namo apsaugos nuo žaibo sistemą, į

kurią įeina ne tik žaibolaidžiai, bet ir apsauga nuo viršįtampių bei įžeminimo sistema.

Taip pat svarbu niekada netvirtinti daiktų tiesiai ant stogo ar sienoje prie jo: ŠVOK sistemos įranga, antena, saulės moduliai, net kalėdinės lemputės ar krepšinio lankas pakraigėje – viskas turi būti pritvirtinta prie balastinės sistemos blokų ar prie laikiklių. ŠVOK sistema ir saulės moduliai turi būti tinkamai pritvirtinti prie balastinių blokų, o šie – prie padėklo, kitaip stiprus vėjas gali blokus išjudinti. Prie įrangos patartina įrengti apsauginius ekranus ar apjuosti ją vieliniu tinklu, kad būtų išvengta krušos žalos.

Potvynio riziką mažina (arba didina) ne tik drenažo sistema, bet ir stogų latakai bei lietvamzdžiai.

Jei daiktai ar įranga bus tvirtinami tiesiai prie stogo varžtais ar vinimis, gali būti pažeistas stogo sandarumas, o tada nuotėkis jau beveik garantuotas. Juolab nuolat daužant kamuolį į sieną.

Jei stogas yra su liukais, svarbu patikrinti, ar neatsilaisvino jų varžtai, ar nėra aplink juos įtrūkimų, ar viskas sandaru. Stoglangiai turi būti ne tik sandarūs, bet ir atsparūs krušos smūgiams. Jeigu jie mediniais rėmais, reikia įverti nti medienos būklę – ar ji nesupuvusi, ar nepaveikta kenkėjų.

Apskritai į stogą reikia žiūrėti kaip į brangų automobilį – reguliariai atlikti jo techninę apžiūrą, užuot grąžius rankas, kai bėda jau atsitinka.

POTVYNIAI: PAMATAI IR RŪSYS

Potvyniai paprastai skirstomi į jūros pakrančių potvynius dėl audros bangų, upių potvynius ir potvynius dėl liūties.

Miestuose, kuriuose daug vandens nesugeriančių paviršių – pradedant stogais, baigiant asfaltuotomis gatvėmis ir automobilių stovėjimo aikštelėmis, potvynis dėl liūties gali prasidėti itin greitai. Vanduo, srūdamas tokiais paviršiais, kartu neša mazuto, tepalų ir degalų likučius, trąšas, pesticidus, dirvožemį, šiukšles, gyvūnų ekskrementus – viską, kas pasitaiko jo kelyje. Kur visa tai pateks, galime tik spėlioti – į vietos vandens telkinį, lietaus kanalizaciją, vandentiekį ar mūsų namo rūsį.

Kuo labiau urbanizuotoje vietovėje gyvename, tuo didesnė grėsmė, kad nuotekų sistema bus perpildyta, vanduo užtvindys viską aplinkui ir pridarys nuostolių aplinkai, turtui, galiausiai ir sveikatai.

Kad vanduo nenuniokotų namų ir kartu išvengtume pelėsio bei sunkiai išvėdinamo tvaiko, būtina galimiems potvyniams pasirengti iš anksto: gerai užsandarinti pamatus ir visus rūsio plyšius bei angas.

Tačiau pirmiausia reikėtų įrengti patikimą hidroizoliaciją – drenažo sistemą išorėje, kad vanduo būtų nukreipiamas nuo pamatų, kontroliuojamas jo nuotėkis kietaisiais paviršiais ir žemose teritorijos vietose nesusidarytų vandens sankaupų.

Pamatus ir rūsio sienas patikimai nuo vandens izoliuoja ekstruzinis polistirenas (XPS), standžiųjų poliuretano putų arba poliizocianurato (PIR) plokštės su aliuminio folija ir uždarų porų purškiamosios poliuretano putos. Pastarosios laikomos vienu geriausių pasirinkimų, nes jomis visas paviršius padengiamas be siūlių ar sluoksnių, kuriuose galėtų užsilikti potvynio vandens ar biologiškai pavojingų šiukšlių. Rūsių grindims taip pat rekomenduotina naudoti vandeniui atsparias ilgaamžes medžiagas –betoną ir epoksidinius dažus. Vandens kontrolę rūsyje užtikrina ir didelio našumo vandens siurbliai, kurie į rūsį patekusį vandenį pumpuoja į sandarius rezervuarus. Ekspertai pataria naudoti ne benzininį ar dyzelinį, o aukštos kokybės energiją taupantį elektrinį siurblį: jis yra veiksmingesnis, tylesnis ir paprasčiau valdomas. Antra vertus, reikia griežtai laikytis saugaus elgesio su elektra taisyklių ir įsigyti generato-

rių, kurio prireiks, jei dėl gamtos stichijos nutrūktų elektros energijos tiekimas. Taip pat svarbu vandens išleidimo vamzdyje įrengti atbulinį vožtuvą – kad vanduo iš perpildyto rezervuaro, užuot grįžęs į rūsį, tekėtų tolyn nuo namų, ir rūsys išliktų sausas, nors ir kokia stipri būtų liūtis. Beje, kad ir koks galingas būtų siurblys, iš apskrito rezervuaro jis vandenį pumpuos efektyviau nei iš ovalaus ar stačiakampio. Kai kuriuose vandens siurbliuose yra įmontuota signalizacija, kuri įsijungia, kai vandens lygis rezervuare pakyla iki tam tikro lygio – tai puiki bet kokio užliejimo prevencija.

Be drenažo sistemos, rūsio užliejimo riziką mažina arba didina ir stogo latakai bei lietvamzdžiai. Jeigu jie veikia netinkamai, lietaus vanduo gali susikaupti aplink pamatus ir prasiskverbti į vidų pro plyšius ar angas. Todėl latakai visada turi būti švarūs, o lietvamzdžiai – nukreipti vandenį bent metro atstumu nuo pamatų. Geriausia, jei tas vanduo tekėtų tiesiai į rezervuarą arba drenažo sistemą.

Jeigu namai yra ypač didelės potvynių rizikos zonoje, nepakaks pasirūpinti vien drenažo sistema ir pamatų bei rūsio hidroizoliacija – reikia sandarinti ir sienas, duris, langus, taip pat įrengti užtvarą nuo potvynio. Ir paprastai rūsiuose montuojamus šildymo katilus, ŠVOK įrangą perkelti į aukštesnį namo lygį.

Potvynių rizikos valdymas kiekviename mūsų šalies upių baseinų rajone apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. patvirtintame potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos apraše, taip pat rengiami ne mažesnio kaip 1:10 000 mastelio potvynių rizikos žemėlapiai, tačiau 2017 m. ir šią vasarą liūčių sukelti potvyniai rodo, kad mūsų gatvių infrastruktūra ir urbanizuotų teritorijų lietaus surinkimo sistemos vis dar per silpnos atlaikyti didesnį vandens kiekį, todėl būtina mažinti vandeniui nepralaidžių paviršių plotus ir didinti žaliąsias erdves, automobilių stovėjimo aikštelėse naudoti korėtas plyteles ir pan.

Statant naujus gyvenamuosius rajonus jau iš karto reikėtų galvoti ne vien apie daugiabučius ir individualius ar sublokuotus gyvenamuosius namus, bet ir apie infrastruktūrą: būtinųjų prekių parduotuves, mokyklas, vaikų darželius, sveikatos priežiūros įstaigas, – kad įsisiautėjus gamtos stichijai žmonės neliktų

atkirsti nuo pasaulio, galėtų pasiekti norimus taškus ne tik viešuoju transportu, bet ir pėsčiomis ar dviračiu. Skandinavijos šalys, pavyzdžiui, jau seniai į tai investuoja.

KITI BŪDAI IŠVENGTI NUOSTOLIŲ: STOGLANGIAI IR LANGAI, SIENOS, LUBOS IR GARAŽO VARTAI

Lygiai kaip ir stogas, taip ir tamsus fasadas pritraukia ir sugeria saulės šilumą, todėl šviesiomis spalvomis nudažyti namai yra vėsesni. Karščio poveikį mažina ir natūralios kilmės statybinės medžiagos – akmuo, plytos ar betonas.

Privataus namo priekį nuo saulės spindulių gali apsaugoti veranda, kartu ir pavėsį suteikianti, ir padidinanti namo vėdinimo skersvėju galimybes. Langai įprastais stiklais praleidžia saulės šviesą, todėl vertėtų juos pakeisti energiją taupančiais langais su specialiais stiklo paketais. Šilumos patekimą į vidų galima reguliuoti ir langų dydžiu bei išdėstymu patalpose: langų dydį rytinėje ir vakarinėje pusėse rekomenduojama sumažinti; taip pat ribotinas langų dydis pietinėje pusėje. Specialistų nuomone, šiais laikais nebegalima pastatų projektuoti neatsižvelgiant į tai, kaip jie reaguos į šilumą. Stiklinių dangoraižių ateitis miglota, juos turėtų pakeisti pastatai gerai izoliuotais stogais ir storomis sienomis, į kurias labai lėtai skverbiasi ir šiluma, ir šaltis, todėl žiemą viduje būna šilta, o vasarą – vėsu. Svarbu ir lubos – kuo jos aukštesnės, tuo geriau

viduje cirkuliuoja oras. Be to, reikėtų prisiminti, kad karštas oras lengvesnis už vėsų, todėl šis visada bus apačioje, t. y. mūsų lygyje.

Namus vėsina ir šalia jų esantys vandens telkiniai. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama baseiną įrengti ant namo stogo.

Krušą gerai atlaiko fibrocementinės (pluoštinio cemento) dailylentės. Galvojant apie apsaugą nuo stiprių vėjų reikia nepamiršti ir po namu įrengto garažo vartų. Stiprus vėjas gali įstumti juos į vidų, smūgio banga gali atsimušti į stogą bei aplinkines sienas ir pridaryti daug nuostolių.

TIKSLINGAI SUFORMUOTAS

KRAŠTOVAIZDIS – TAIP PAT APSAUGA

Vėsą ir šilumą namuose galima užtikrinti ir tinkamai susodinus medžius bei kitą augmeniją.

JAV energetikos departamento skaičiavimais, pakanka vos trijų tinkamai aplink namą išdėstytų medžių, kad vasarą karštis viduje atlėgtų, o žiemą būtų šilčiau.

Efektyviausia, kai medžiai meta šešėlį į pietinę ir vakarinę namo pusę ir ant stogo (jei jis ne žaliasis), kur patenka daugiausia šviesos. Geriausiai tinka lapuočiai, nes vasarą jie suteikia pavėsį, o žiemą praleidžia šviesą ir sklindančią šilumą.

Apatines sienų dalis nuo kaitros veiksmingai saugo krūmai. Tik reikia gerai apskaičiuoti atstumus, kad augalų šaknys nepažeistų požeminių kabelių, nuotekų sistemų, namo pamatų.

Vertikaliųjų miškų kiekviename pastate nepasodinsime, tačiau palyginti gerai vėsina ir gebenėmis apželdintos sienos ar rytinėje ir vakarinėje namo pusėse įrengtos grotelės su vijokliniais augalais arba aukštais vienmečiais augalais. Žinoma, reikia nepamiršti ir kambarinių augalų, kurie vasarą gali teikti papildomą pavėsį terasoje.

Rekomenduojama 9 metrų atstumu nuo namo auginti tik vieną aukštą medį ar krūmą, ir jo laja turi būti aukščiau nei 4,5 metro nuo stogo linijos. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar kritimo atveju jie nepažeistų elektros tiekimo. Jei sodinama daugiau nei vienas, tarp jų turi būti ne mažiau kaip trijų metrų tarpai. Jei medžiai ar krūmai auga per arti namo, jų sėklų gali patekti ant stogo ir tada ant šio gali išdygti visai neplanuota augmenija. Be to, vėtros atveju medis gali užvirsti ant namo ar tapti liepsnojančiu fakelu gaisro atveju.

Medžiai toliau nuo namo turi būti ir dėl to, kad nulūžusios jų šakos nepažeistų stogo, sienų ar langų, o lapai ar spygliai nesikauptų ir neužkimštų stogo nuotekų sistemos. Kad ir kaip mus džiugintų vešli lapija, kaip tik dėl rizikos mūsų namui ir sveikatai visi medžiai ir aukšti krūmai turi būti reguliariai genimi, apkarpomi.

Apskritai žaliosios erdvės maksimalią naudą teikia tik tada, kai jas suformuoja ir prižiūri profesionaliai, gerai išmanantys, kada augalai padeda, o kada ima kelti iš pirmo žvilgsnio gal ir nepastebimo pavojaus riziką.

Palyginti gerai vėsina ir gebenėmis apželdintos sienos ar rytinėje ir vakarinėje namo pusėse įrengtos grotelės su vijokliniais augalais arba aukštais vienmečiais augalais.

HIMOINSA. Visi elektros tiekimo atsakymai vienoje vietoje.

Vienas didžiausių iššūkių šiuolaikinėje Lietuvoje paskutiniu metu – stabilios elektros energijos tiekimas.

Dėl nestabilios elektros sistemos, globalizacijos, perėjimo prie europinio elektros tinklo sistemos, neįtikėtinu greičiu besikeičiančio klimato kaitos, laikini elektros tiekimo sutrikimai tampa vis didesniu galvos skausmu daugeliui elektros vartotojų.

Nepaisant visų išvardintų grėsmių, vartotojai prevenciškai gali patys pasirūpinti nenutrūkstamu elektros tiekimu.

HIMOINSA pramoninių generatorių asortimentas garantuoja aukščiausią kokybę ir tvarius sprendimus elektros tiekimo srityje. Platus dyzelinių, dujinių generatorių, kilnojamų akumuliatorinių elektros galios šaltinių pasirinkimas užtikrina tinkamą sprendimą kiekvienam vartotojui. HIMOINSA generatoriai naudojami tiek nuolatiniam, tiek avariniam elektros energijos tiekimui pramoninėje, verslo aplinkoje bei gyvenamajame sektoriuje.

SITUACIJOS VALDYMAI IR SPRENDIMAI DINGUS ELEKTRAI

HIMOINSA siūlo aukščiausios kokybės iki 3000 kVA galios rezervinius generatorius. HIMOINSA rezerviniai generatoriai gali būti komplektuojami tiek su įrengimo viduje integruotu, tiek su išoriniu ARĮ skydu. Tinklo automatikos plokštė užtikrina sklandžią generatoriaus sąsają su ARĮ skydu ir tiklu.

HIMOINSA – Europoje jau žinomas vardas. Tai visam pasauly vertinamo statybos mašinų ir pramoninių variklių gamintojo, Japonijos koncerno YANMAR grupės įmonė.

HIMOINSA taip pat siūlo platų rezervinių elektros generatorių valdiklių pasirinkimą. Praktikoje įgyvendinami visi vartotojui siūlomi valdymo sprendimai - nuo pačio paprasčiausio įrengimo valdymo rankiniu būdu iki įrengimo valdymo nuotoliniu būdu iš biuro ar per specialią aplikaciją telefone iš bet kurios pasaulio vietos. Dabartiniai ES statybų aktai ir reglamentai įpareigoja naujuose pastatuose įrengti rezervinius generatorius, tačiau itin daugelyje senesnės statybos objektuose tokių įrenginių nėra, o jų įrengimas nėra pakankamai skatinamas arba ribojamas jų finansavimas. Tokiu atveju vartotojui lieka pačiam pasirūpinti tvariu elektros tiekimu įvykus avarijai tinkle.

UAB “ELREMTA MASTERMANN”, Naglio g. 4C, LT-52367, Kaunas +370 652 29 404; info@technitis.lt

NAUJOJI ŽALIA SPALVA YRA BALTA

Inovatyvių pastato konstrukcijų ir infrastruktūros sprendinių rinkos lyderis koncernas „Wienerberger“, nuolat ieškantis naujų būdų mūsų gyvenamajai aplinkai puoselėti ir perdirbimą laikantis pagrindiniu tvarumo programos veiksniu, skelbia revoliuciją plokščiųjų stogų dangų rinkoje ir pristato iš plastiko atliekų pagamintą unikalią lanksčią stogo dangą „Leadax Roov“.

Vien Europoje kasmet susidaro ne mažiau kaip 1,5 milijardo kilogramų polivinilbutiralio (PVB) plėvelės – likutinės beskeveldrio stiklo medžiagos atliekų. Tai 150 kartų daugiau, nei sveria Eifelio bokštas, ir beveik visa ta masė iki šiol buvo sudeginama. Koncernas „Wienerberger“ vienintelis pasaulyje rado būdą, kaip šias plastiko atliekas paversti vertinga žaliava.

principus

Inovatyvioje lanksčioje ir tvarioje „Leadax Roov“ nėra vidinio sluoksnio, tad pasibaigus naudingo eksploatavimo laikotarpiui ji vėl gali būti visiškai perdirbama į naują lanksčią stogo dangą.

„Leadax Roov“ CO2 pėdsakas yra gerokai mažesnis nei kitų šiuo metu siūlomų plokščiųjų stogų dangų, o eksploatavimo laikas – net apie 50 metų.

Be to, „Leadax Roov“ yra baltos spalvos ir geriau nei juodos stogo dangos atspindi saulės šviesą, todėl pastatas išlieka vėsesnis, taupoma energija, o saulės modulių efektyvumas – padidėja.

„Leadax Roov“ 100 % atitinka žiedinės ekonomikos

PERDIRBAMA

„Leadax Roov“ lengvai, greitai ir saugiai montuojama

„Leadax Roov“ tiekiama vieno metro pločio ritiniais. Ji lengva ir paprastai paklojama – iš karto, vos tik išvyniota. Ją galima montuoti trimis būdais: mechaniškai tvirtinti prie perdangos LRS juostelėmis, laisvai kloti balastiniu būdu arba klijuoti. Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, „Wienerberger“ pasiūlys įvairių įrankių ir priedų, užtikrinsiančių saugų ir nesudėtingą darbo procesą. Ugnies ar karšto oro montuojant neprireiks.

Unikali stogo danga „Leadax Roov“ puikiai įvertinta pagal garų pralaidumą, todėl klijuojant pakaks vieno sluoksnio specialiai šiai dangai sukurtų skystų klijų. Siūles sujungti ir atlikti apdailos darbus labai paprasta. Montuojant galima atlikti pataisymus.

„Leadax Roov“ – vieno storio, bet tinka visiems plokštiesiems stogams

„Leadax Roov“ storis – vos 1,5 mm, tačiau ji tinka visų tipų stogams, tarp jų ir žaliesiems bei stogams su saulės moduliais, taip pat miesto stogams, kuriems taikomi karščio salos efekto mažinimo reglamentai, stogams su vandens regeneravimo sistema ir daugiafunkciams stogams. Svarbu tik įvertinti galimas apkrovas ir sandariai sumontuoti dangą, kad būtų išvengta vandens nuotėkio po ja.

Žaliojo stogo atveju tarp tvarios stogo dangos „Leadax Roov“ ir pagrindo turi būti dedamas atskiriamasis sluoksnis. Taip pat rekomenduojama prieš augmenijos paketo montavimą į dangą patikrinti stogo sandarumą: pakėlus lietaus latakus, užlieti stogą keliais centimetrais vandens ir ne anksčiau kaip po paros apžvelgti, ar nėra nuotėkio.

Inovatyvi, unikali, tvari ir, be kita ko, ugniai visiškai atspari ir mažai priežiūros reikalaujanti lanksti stogo danga „Leadax Roov“ – vienas pirmųjų visiškai perdirbamų „Wienerberger“ gaminių. Koncernas pritaria Europos šalių Paryžiuje priimtam susitarimui iki 2050 metų pasiekti, kad anglies dioksido poveikis klimatui būtų neutralus, ir puoselėja ambicingą tikslą visiškai pereiti prie žiedinės ekonomikos principų, o tai reiškia, kad ateityje visi nauji „Wienerberger“ gaminiai bus visiškai perdirbami.

Tvirtos, lygios ir ilgaamžės grindys automobilių stovėjimo aikštelėms

Betonas buvo, yra ir dar ilgai bus aukštos kokybės automobilių aikštelės pagrindas. Tačiau kad jis toks būtų, reikia išmanyti jo savybes ir technologijas, turėti specialių įgūdžių ir tinkamų įrankių.

Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ – specializuota grindų įrengimo įmonė kloja betono grindis visoje Lietuvoje jau daugiau kaip 26 metus. Atestuoti ypatingos svarbos objektų statybos specialistai, patyrę darbų vadovai ir montuotojai,

moderni šiuolaikinė įranga, pažangios technologijos ir naujausios medžiagos kiekviename objekte leidžia pasiekti maksimalų rezultatą.

Glaistyto betono, betono su poliuretanine ar epoksidine danga – „Grinduvos“ meistrai įrengs grindis pagal kiekvieno kliento pageidavimą. Ir ne tik automobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir kitose viešosiose, komercinėse, pramoninėse erdvėse, taip pat privačiose valdose.

Stabilus Baltic: matai ženklą – žinai kelią ir tvarką

ŽENKLINIMAS – NE SMULKMENA. TAI SVARBUS MŪSŲ KASDIENYBĖS ELEMENTAS, SAUGANTIS MUS NUO NEAPGALVOTŲ ŽINGSNIŲ, APMAUDŽIŲ IR NET LEMTINGŲ KLAIDŲ, BARNIŲ IR NESUSIPRATIMŲ. INOVATYVI LAUKO TERITORIJŲ IR VIDAUS PATALPŲ ŽENKLINIMO PASLAUGŲ ĮMONĖ „STABILUS BALTIC“ TAI LABAI GERAI SUPRANTA, TODĖL PASITELKUSI MODERNIĄ ĮRANGĄ IR NAUJAUSIAS TECHNOLOGIJAS ITIN TIKSLIAI IR GREITAI ĮVEDA ILGALAIKĘ TVARKĄ

automobilių stovėjimo aikštelėse: stovėjimo vietos ženklinamos aukštos kokybės dažais, atspariais didelei trinčiai, kuri ypač būdinga intensyvaus srauto automobilių aikštelėms. Linijos ženklinamos pagal visus reikalavimus ir kliento poreikius, jos yra aiškios ir lengvai suprantamos vairuotojams. Galimi individualizuoti projektai;

gatvėse ir viešuosiuose bei privačiuose keliuose: greitai ir tiksliai atliekamas tiek horizontalus, tiek vertikalus ženklinimas pagal KET reikalavimus, laikinosiomis ir nuolatinėmis linijomis. Naudojamos aukštos kokybės medžiagos, itin atsparios oro sąlygoms ir kitiems išorės veiksniams, tad ženklai ilgai išlaiko ryškumą ir funkcionalumą;

lauko ir vidaus sporto aikštelėse: jų grindų danga patiria didesnę trintį, o linijos turi būti ryškios, aiškios ir gerai matomos, todėl naudojamos ypač ilgaamžės ir patvarios inovatyvios modernios medžiagos, tinkamos įvairių rūšių dangomis – asfaltui, betonui, gumai ir kt. Atliekami ženklinimo darbai pagal individualius poreikius;

sporto salėse įvairiomis dangomis – gumos, betono, laminato ir kt.: naudojant tam tikras inovatyvias medžiagas krepšinio, tinklinio ar kitų komandinių sporto šakų aikštelės ženklinamos ne tik ypač ryškiomis, aiškiomis ir lengvai sportininkams matomomis, bet ir itin atspariomis trinčiai, patvariomis ir neslidų paviršių sukuriančiomis linijomis. Jei

toje pačioje salėje kultivuojamos kelios sporto šakos, jų ženklinimo linijos gali būti nudažytos atitinkamomis spalvomis; gamybos, sandėliavimo ir komercinės paskirties patalpose: ženklinama pagal tarptautinius standartus ir reikalavimus, todėl ženklai aiškūs ir lengvai suprantami kiekvienam darbuotojui. Naudojamos inovatyvios medžiagos, atsparios didelei trinčiai, agresyviam cheminių valomųjų medžiagų poveikiui, temperatūrų kaitai ir kitiems neigiamo poveikio veiksniams.

! Didelę ženklinimo patirtį sukaupę „Stabilus Baltic“ meistrai susitelkia į kiekvieną detalę, todėl ženklinimą atlieka tiksliai pagal visus reikalavimus.

! Naudojamos tik specialios dangos, kurios neslysta, nesilupa, yra atsparios įvairiems aplinkos veiksniams ir ilgaamžės.

! Ženklinami ir nauji, ir renovuojami objektai. Remonto darbų metu „Stabilus Baltic“ pasirūpina laikinuoju ženklinimu, pašalina senas ženklinimo medžiagas ir kokybiškai nubrėžiaš naujas ženklinimo linijas tiek lauke, tiek vidaus patalpose.

Sukaupę daug patirties įvairios paskirties objektuose, „Stabilus Baltic“ meistrai greitai ir sklandžiai įveikia visus naujus iššūkius!

NAUJOS KARTOS URBANISTINĖS AIKŠTELĖS

Park + Ride: zona transporto pakeitimui Antverpene, Belgijoje

SU TRANSPORTO TARŠA

KOVOJANTYS MIESTAI IEŠKO

BŪDŲ PATRAUKTI KUO

DAUGIAU AUTOMOBILIŲ IŠ GATVIŲ. VIENA IŠ PRIEMONIŲ –

DAUGIAAUKŠTĖS AUTOMOBILIŲ

SAUGYKLOS. JŲ PROJEKTAVIMAS TAMPA NAUJA SAVIRAIŠKOS

SRITIMI ARCHITEKTAMS.

Rudenį Kauno centre, greta buvusio prekybos centro „Merkurijus“, planuojama atidaryti daugiaaukštę automobilių saugyklą. Daugiau kaip 260 automobilių saugos 8,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto uždaras pastatas, kurio fasadas – iš pusiau skaidraus profiliuoto stiklo ir plokščių.

Ši dengta saugykla – naujos kartos automobilių aikštelių pavyzdys. Jos skverbiasi į Europos miestus kurie susitarė kovoti su klimato kaita ir ypač intensyviai tai ketina daryti iki 2030 metų. Apgalvotai parinktoje miesto infrastruktūros vietoje atsiradusi aikštelė gali padėti žmogui greičiau priimti sprendimą palikti automobilį miesto prieigose ir į centrą judėti tvaresniais būdais: viešuoju transportu, pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku. „Park and ride“ (liet. parkuok ir važiuok) – taip ir vadinasi tokios automobilių saugyklos, įrengiamos prie pagrindinių miestų įvažiavimų.

Kitos lokacijos, kuriose įprastai iškyla naujos kartos aikštelės, –pačiame miesto centre, šalia naujai statomų, tankių daugiabučių kvartalų arba ten, kur ima trūkti vietų automobiliams stovėti. Kaip Vilniuje, prie Santariškių ligoninės, kur dėl tokios priežasties ir buvo pastatyta nauja daugiaaukštė 2019 metais.

Senamiesčiuose automobilius siekiama pašalinti iš gatvių tam, kad pasivaikščiojimu jose vėl galėtų džiaugtis gyventojai ir turistai. Taip padarė Amsterdamas istoriniame De Pijp kvartale –tiesa, ne daugiaaukštę automobilių saugyklą čia pastatė, o iškasė aikštelei vietą po vandens kanalu. Ilgoje, 260 metrų aikštelėje telpa 600 automobilių: taupiau naudoti plotą padeda jų statymas 70 laipsnių kampu.

Kai trūksta sklypų miesto centro pastatų tankmėje, slėpti automobilius po žeme – puikus sprendimas. Tačiau tokios statybos brangiai kainuoja. Pigiau pastatyti daugiaaukštę antžeminę. Projektuojant tokį statinį tenka išspręsti uždavinį priderinti jį prie urbanistinio konteksto. Daugelis Europos miestų griežtai prižiūri naujų pastatų architektūros kokybę. Amsterdame, pavyzdžiui, viena iš kelių komisijų taip ir vadinasi – „Beauty committee“, ji yra atsakinga už pastato grožio įvertinimą. Iš antžeminių miesto aikštelių taip pat tikimasi estetinio patrauklumo, darnos su aplinkinės architektūros charakteriu. Suprojektuoti aikštelę kaip dėžutę – per daug elementaru kūrybingam architektui. Naujos aikštelės kyla įdomesnės ir forma, ir fasadais. Pristatome kelias konceptualias, pastaruoju metu statytas daugiaaukštes aikšteles įvairiuose Europos miestuose.

Autorė: Ana Lekter

Nuotr.: Jeroen Verrecht

Park + Ride: zona transporto pakeitimui Antverpene, Belgijoje

2022 metais pastatyta aikštelė Belgijoje, Antverpeno miesto pakraštyje, yra panaši į klasikinę aikštelę. Jame nėra fasadų, vyrauja tik konstrukcijų ritmas. Tokį jį HUB architektai suprojektavo specialiai, kad jo identitetas išreikštų tranzitinę paskirtį. Park + Ride pastatytas šalia įvažiavimo į miestą ir šiame taške skatina žmones palikti nuosavus automobilius ir persėsti į viešąjį transportą. Antverpene tokios aikštelės planuojamos iš viso trys, išdėstytos aplink miestą. Juose bus įrengta 1 800, 1 500 ir 680 automobilių stovėjimo vietų, o bendras visų statybų biudžetas numatytas apie 56 milijonai eurų. Nors ši automobilių saugykla tėra įprasta betoninė struktūra, ji neatrodo atšiaurus industrinis griozdas – charakterį sušvelnina panaudotas medis, kuris čia inkorporuotas ir kaip simbolis, liudijantis aikštelės tvarumo misiją. Prie estetinio tono prisideda ir spiraliniai betoniniai laiptai. O ir užrašas Park + Ride šviečia jaukiai, tarsi viešbučio iškaba.

Aikštelė-terasos

Helsinkyje, Suomijoje

„ALA Architects“ 2020 metais suprojektuota aikštelė – šalia miesto centro, buvusioje uosto teritorijoje, kuri dabar intensyviai pritaikoma gyventi. Čia bus įrengti būstai 21 tūkstančiui žmonių, 6 tūkstančiams – pastatyti biurai. Statinys penkiais aukštais išsidėstęs ratu aplink apželdintą centrinį kiemą, pilną riedulių, samanų ir paparčių. Kiemas atlieka dvejopą funkciją: per jį patenka šviesa į apatinius automobilių stovėjimo aukštus, taip pat čia surenkamas lietaus vanduo, sniegas. Viena pastato pusė išdėstyta laiptuotomis terasomis, tad daugiabučių gyventojai iki reikiamo aukšto pasiimti automobilio gali užlipti per išorę. Šias apželdintas terasas gyventojai naudoja ir pasisėdėjimui – rengia piknikus ar tiesiog mėgaujasi saulės voniomis. Būtent dėl terasų sprendinio automobilių stovėjimo aikštelė atrodo mažesnė, nei iš tikrųjų yra. Jos plotas siekia beveik 20 tūkstančių kvadratinių metrų.

Nuotr.: Marc Goodwin

Automobilių stovėjimo aikštelės laikančioji konstrukcija yra iš lieto betono, o fasadai – surenkamieji elementai iš didelių tuščiavidurių terakotos profilių, įkurdintų cinkuoto plieno rėmuose. Neglazūruotų terakotos strypų atspalviai – natūralūs, dera su greta esančiais plytų mūro pastatais.

Tarsi vartai į kvartalą Amsterdame

Amsterdame, Buiksloterham rajone, 2021 metais pastatyta antžeminė automobilių aikštelė yra pavyzdys, kaip infrastruktūros projektai gali sukurti ir socialinę vertę. Čia pirmame statinio aukšte veikia sveikatos centras.

„XVW architectuur“ suprojektuota 8 320 kvadratinių metrų, 250 vietų aikštelė iš išorės net neliudija apie savo paskirtį saugoti automobilius. Vizualiai jis tarnauja tarsi orientyras, vartai į kvartalą.

Statinio fasadas – geometrinės perforuotos plokštės, nudažytos matiniais, bet šviesą atspindinčias dažais. Dėl šio sprendimo pastato išvaizda kinta lyg chameleonas. Fasadas reaguoja į šviesą ir keičia spalvą, priklausomai nuo to, kuriuo kampu į jį žiūri praeiviai ir pravažiuojantys.

Tokį fasadą architektai pasirinko neatsitiktinai – derino prie industrinio konteksto, kuris vyrauja šioje pramoninėje teritorijoje, sparčiai konvertuojamoje į gyvenamąją. Uždaras, žiūrinčiajam iš išorės savo funkcinės paskirties neišduodantis statinys primena šios vietos praeičiai būdingą pastatų tipologiją –angarus be jokių užuominų apie tai, kas saugoma jų viduje.

Nuotr.: Tuomas Uusheimo

Nuotr.:

Photos by Isabel Nabuurs

Aikštelė su užuominomis į istoriją Ziutfene, Olandijoje

Ši automobilių saugykla pastatyta 2017 metais Olandijoje, Ziutfeno mieste, šalia geležinkelio stoties Noorderhaven rajone. Projektą parengė architektų studija „MoederscheimMoonen Architects“. P+R komplekse įrengtos 375 automobilių stovėjimo vietos ir daugiau kaip 600 dviračių stovėjimo vietų.

Ši teritorija – taip pat buvusi pramoninė zona ir turinti gilią istorinę praeitį, nes Ziutfeno miestas viduramžiais priklausė Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinei ir politinei Hanzos sąjungai. Ši praeitis įamžinta ir automobilių saugyklos konceptualioje išvaizdoje.

Aliuzija į senųjų laikų pramoninį rajoną – viena šoninė siena su medinėmis dailylentėmis, savo siluetu aiškiai primenanti senovinį sandėlį. Kitas statinio galas – šiuolaikinių bruožų: automobilių saugojimo rampos sukasi į aukštį vertikalia spirale. Pakopomis besiplečiantys elementai suteikia pastatui skulptūrišką ir dinamišką išvaizdą.

Naujųjų laikų industrinis elementas – pastatą iškeliančios cinkuotos kolonos, kurių medžiagiškumas siejasi su netoliese esančiu plieniniu tiltu per Eiselio upę. Prie kolonų kuriamo žaismingumo įspūdžio prisideda raudonai dažyto plieno juostos, besiriekiančios vertikaliai fasaduose. Temstant jose įsijungia LED apšvietimas.

RAI Amsterdame – ir automobilių stovėjimo aikštelė, ir parodų salė

Amsterdamo parodų ir konferencijų centre RAI prie aplinkkelio A10 verslo rajone Zuide įrengta nauja daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė. Pastatas yra 30 metrų aukščio, aštuoniuose jo aukštuose įrengta maždaug 1000 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Pirmasis aukštas skirtas ne tik automobiliams statyti – jis gali būti naudojamas ir kaip erdvė konferencijoms ar parodoms rengti. Kai pačiam RAI automobilių stovėjimo aikštelės nereikia, joje automobilius gali palikti ne tik centro lankytojai. Nuo 1989 m. ši automobilių stovėjimo aikštelė – jau trečiasis pastatas, kurį RAI suprojektavo nuolatiniai jo partneriai „Benthem Crouwel Architects“.

Pastatas paprastos stačiakampio formos, tačiau pietinėje jo pusėje kyla du įspūdingi spiralės formos bokštai iš surenkamų betoninių konstrukcijų: vienu patenkama į aikštelę, kitu iš jos išvažiuojama. Atskyrus transporto srautus, pagreitėjo judėjimas automobilių stovėjimo aikštelėje. Pirmojo aukšto aukštis – 7,2 metro. Taip sukurta didelė ir erdvi, apie 2800 m2, salė, kuri gali būti naudojama kaip papildoma erdvė konferencijoms ir parodoms. Aukščiausias automobilių stovėjimo aikštelės aukštas, pastato stogas, taip pat gali būti naudojamas įvairiems renginiams.

Automobilių stovėjimo aikštelės aukštai įrėminti vertikaliomis aliuminio lamelėmis. Jos naudojamos daugelyje RAI pastatų taip pabrėžiant komplekso pastatų tarpusavio ryšį. Automobilių stovėjimo aikštelės lamelės išdėstytos tarpais, todėl pastatas atrodo ir skaidrus, ir privatus. RAI pageidavo automobilių stovėjimo aikštelės be mechaninio vėdinimo, tad pro šiuos tarpus gali cirkuliuoti oras. Lamelės taip pat apsaugo nuo lietaus.

Nuotr.: Jannes Linders, Benthem Crouwel Architects

Dvi profesionalų komandos –bendras tvarus, patvarus ir ilgaamžis rezultatas

„PP Baltic“ teikia betono armavimą ir tvirto pagrindo sprendinius, o „Acrylicon Baltic“ tą pagrindą apsaugo – įrengia dangą ant jo paviršiaus. Aukščiausios kokybės ilgaamžį rezultatą lemia ne tik profesionali profesinė patirtis, bet ir naudojamos unikalios sudėties medžiagos, kurių išskirtinės savybės ypač atsiskleidžia automobilių stovėjimo aikštelėse ir kitose ekstremalių aplinkos sąlygų veikiamose erdvėse.

„PP Baltic“, oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos ADFIL atstovė Baltijos šalių rinkoms, siūlo alternatyvius šiuolaikiškus betonavimo darbų sprendinius – pakeisti šiuo metu armavimui plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus į polipropileno fibrą „Durus EasyFinish“.

Polipropileno fibra „Durus®“ pranašesnė dėl daugelio priežasčių

Pirma, armavimas polipropileno fibra „Durus EasyFinish“ yra ekonomiškesnis: su viena tona polipropileno fibros galima suarmuoti apie 3,5 tūkst. kvadratinių metrų, o plieninės fibros tokiam plotui būtų sunaudota kone 10 tonų.

Antra, naudojant polipropileno fibrą „Durus

EasyFinish“ prisidedama prie šiltnamio efekto mažinimo. Jungtinėje Karalystėje atliktų tikslinių tyrimų duomenimis, gaminant 1 toną plieno fibros išmetama kone devyniskart daugiau CO2 nei gaminant tokį pat kiekį polipropileno fibros. „Durus EasyFinish“ draugiškumą aplinkai patvirtina ir produkto poveikio aplinkai deklaracija (EPD).

Pagal visus armavimo parametrus „Durus

EasyFinish“ yra geriausiai armuojanti polipropileno fibra rinkoje. Dėl jos išskirtinių savybių galima pakeisti plieną ne tik automobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir atraminėse sistemose, pamatuose, didelių apkrovų aikštelėse ir kt. Jos neveikia jokie agresyvūs aplinkos faktoriai – nei druskos, nei šarmai, nei rūgštys, nei atšiaurios oro sąlygos. Ir dėl to ji pranašesnė už plieną, kuris tokiomis aplinkybėmis ilgainiui pradeda rūdyti.

Polipropileno fibros savybes dar labiau sustiprina polipropileno plaušas „Crackstop® Ultra“

Jis skirtas betono mikropleišėjimui suvaldyti pirminėje jo stingimo stadijoje. Be to, sumažina betono sproginėjimo tikimybę gaisro atveju, padidina betono atsparumą užšalimo bei atitirpimo ciklų metu ir atsparumą smūgiams, stabdo skysčių skverbimąsi į betoną, apsaugo betono gaminius nuo skilimo ir trupėjimo transportuojant.

„PP Baltic“ polipropileno fibra armuojama ir Europoje

„PP Baltic“, jau daugiau kaip 8 metus įgyvendinanti projektus Baltijos ir Skandinavijos šalyse, iš savo praktikos gali paliudyti, kad „Durus®“ polipropileno fibra atlaiko ypač dideles apkrovas, tad yra tinkama ne tik automobilių stovėjimo aikštelėms, bet ir sunkios karinės technikos garažams, betoninėms lauko aikštelėms ir keliams armuoti.

Tokias dangas „PP Baltic“ sprendinius naudojantys betonuotojai paklojo, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto daugiaaukštėje parkavimo aikštelėje, naujosiose Santariškių automobilių stovėjimo aikštelėse ir Ruklos susisiekimo keliuose, sandėliavimo aikštelėse, kariniuose garažuose, kur laikoma 48–72 tonas sverianti karinė technika.

Polipropileno fibra „Durus®“ taip pat puikiai tinka ir kitokios paskirties viešuosiuose, komerciniuose ir pramoniniuose objektuose, dėl savo draugiškumo aplinkai ji yra ir svarus žingsnis pastato tvarumo sertifikato link.

„Acrylicon Baltic“ – pasaulinių standartų dangų ekspertai

„Acrylicon Baltic“, oficialus gamintojos „ACRYLICON Polymers“ atstovas Baltijos šalyse, dangai pakloti naudoja Norvegijoje sukurtas, Vokietijoje gaminamas išskirtines modifikuoto metilakrilato dervas.

Patirtis, įgyta daugiau kaip 19 metų naudojant šį produktą, leidžia įmonei apie jo efektyvumą kalbėti remiantis ne brošiūra, o savo darbo rezultatais – dangomis, prieš keliolika metų paklotomis automobilių stovėjimo aikštelėse, maisto pramonės ir visuomeninės paskirties patalpose. Jos ir šiandien visiškai atlieka savo funkciją – užtikrina pagrindo apsaugą, patalpų švarą ir estetinį vaizdą.

„Acrylicon Baltic“ gerai žinoma pažangiose šalyse – įmonės darbuotojai jau daugelį metų vyksta kloti „Acrylicon“ dangų aukščiausius reikalavimus keliantiems klientams į Norvegiją, Pietų Korėją, Singapūrą, Vokietiją, Tailandą, Australiją, PAR ir kitas pasaulio šalis.

Unikalių savybių „Acrylicon Multi-Grip System“ taupo klientų pinigus

Unikalios sudėties medžiagos leidžia dangos įrengimo ar remonto darbus atlikti itin žemoje ir netgi neigiamoje temperatūroje. Visos „AcryliCon“ sistemos sukietėja vos per per dvi valandas pasiekdamos nuo 55 iki 105 N/mm atsparumą gniuždymui. Dangą iš karto galima eksploatuoti be jokių apribojimų.

Tai ypač aktualu remontuojant veikiančias automobilių stovėjimo aikšteles ir gamybines patalpas. Pasirinkę „AcryliCon“ sistemą, užsakovai išvengia ilgų prastovų: naktį paklojus dangą, rytą jau galima tęsti darbą. Nenuostabu, kad nuo 2004 m. nuolatiniai „Acrylicon Baltic“ klientai yra didieji prekybos centrai, maisto ir sunkiosios pramonės įmonės. Įmonė per tuos keliolika metų paklojo daug tokių dangų gamybos cechuose, daugiau kaip 97 proc. yra visiškai eksploatuojamos.

„AcryliCon Multi-Grip System“ danga atlaiko ekstremaliausias oro sąlygas ir didžiules apkrovas, ji ypač atspari tiek cheminėms medžiagoms – druskoms, šarmams, rūgštims, – tiek dilimui ir smūgiams. Skirtingai nei epoksidinių ar poliuretaninių dervų, „AcryliCon“ sistemos plastifikatoriai yra vidiniai, todėl bėgant metams neleidžia kisti dangų elastingumui, taip užtikrindami ženkliai ilgesnį eksploatavimą.

„ACRYLICON Polymers“ vadovaujasi tvarumo principais

„ACRYLICON Polymers“, įsipareigojusi aktyviai mažinti savo įtaką aplinkai, pirmoji iš liejamų dangų gamintojų pristatė visų savo pagrindinių grindų dangų sistemų produkto poveikio aplinkai deklaracijas (EPD). „AcryliCon“ mažai lakiųjų organinių junginių ir nėra kenksmingo poveikio tirpiklių. Daugelio „AcryliCon“ dangų eksploatavimo trukmė viršija 20 metų. Šios kompanijos produktai yra sertifikuoti pagal M1, BREAAM ir CE standartus. „ACRYLICON Polymers“ įsipareigojimus

aplinkai atitinkanti moderniausia gamybos ir kokybės kontrolės įranga leidžia minimalizuoti atliekų susidarymą.

Platus baldų ir interjero aksesuarų pasirinkimas

Pristatymas per dvi darbo dienas

Kasdien atnaujinamas asortimentas

Stulbinamai patrauklios kainos

WICONA elementinio fasado sistema

„520 WEST 28TH“ – PIRMASIS APARTAMENTU PASTATAS NIUJORKE, SUPROJEKTUOTAS „ZAHA HADID ARCHITECTS“

Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų.

„WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementiniu fasadu sistema su elektros pavaromis i išore išstumiamomis langu varciomis.

Daugiau: www.wicona.lt