Liepa 2024

WWW.STRUCTUM.LT

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Aš išmokau žodį neįmanoma sakyti labai atsargiai.

Wernher von Braun

2024 / LIEPA

Jauskitės komfortiškai.

Išsirinkti šilumos siurblį dar niekada nebuvo taip paprasta.

HZ Flagship idėją apie geresnį gyvenimą paverčia realybe. Kontroliuokite energijos suvartojimą, sumažinkite CO2 pėdsaką, pagerinkite mikroklimatą, o „nanoe™ X“ diskretiškai užtikrins Jums ir Jūsų artimiesiems geresnę oro kokybę patalpoje.

Grįžkite į namus, kuriuose visuomet malonus oras ir kurį galite valdyti – iš visur, kad ir kur bebūtumėte.

Sužinokite daugiau: aircon.panasonic.lt Gaukite pasiūlymą: bit.ly/uzklausos-forma

JAPONIŠKŲ PORCELIANINIŲ PLYTELIŲ PASAULIS

w w w. a rg i l l a . l t

|

Eigulių g. 2, Vilnius

|

Gluosnių sk. 6b, Klaipėda

70

AMBICINGOS NEBRANGAUS BŪSTO IMPROVIZACIJOS

78

VERSLO CENTRAS YELLOWSTONE: VIETA NE TIK DARBUI

4 18

88

KAUNO URBAN HUB: VERSLAS, VAIZDAS IR KOMFORTAS

KIEKVIENA MINTIS KURIA MIESTO ATEITĮ

96

VILNIAUS URBAN HUB: ČIA DERA VERSLAS IR PRAMOGOS

21 AMŽIAUS VARTAI Į „SODŲ MIESTĄ“ – SINGAPŪRĄ

104

DABARTIES LANGAI: PUOŠMENA, VISAPUSĖ APSAUGA IR BŪDAS TAUPYTI ENERGIJĄ

32

124

PROJEKTAS, KURIAME BURIASI TALENTAI, KURIANTYS LIETUVAI

KAUNO ROTUŠĖJE DURIS JAU ATVĖRĖ MIESTO MUZIEJUS

46

GERIAUSIŲJŲ KONKURSO NAMAS X PROJEKTŲ APDOVANOJIMUS PUOŠĖ IR NUOSTABI VILNIAUS PANORAMA

52

AKSOMINĖS KOPOS NIDA: PRABANGOS IR GAMTOS SINERGIJA

130

SĖKMINGA LOGISTIKA PRASIDEDA NUO SANDĖLIO

116

132

BUVO SENAS, TAPO KAIP NAUJAS

GYDOMOJI PASTATŲ GALIA

LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35; +370 620 55 199 administracija@structum.lt DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą, taip pat už užsakovo pateiktų nuotraukų autorystę.

Reklaminiai tekstai žurnale yra žymimi Structum info.

VYR. REDAKTORĖ Rosita Rastauskienė rosita@structum.lt VYR. DIZAINERĖ Anželika Jalmokaitė dizainere@structum.lt

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Neda Žvybienė neda@structum.lt TEMŲ AUTORĖS Violeta Bartaškaitė Akvilė Lesauskaitė-Hu Eva Kovas

STRUCTUM.LT REDAKTORĖ Agata Stupakova NUOTRAUKŲ ŠALTINIAI Adobe stock, Freepick Viršelyje panaudotos AdobeStock iliustracijos

2024 / nr. 7 |

138

PASAULYJE TOP 10

PARDAVIMŲ VADOVĖ Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

FINANSININKAS Marijus Guoga

„STRUCTUM“ PROJEKTŲ VADOVĖ Laura Bilinskaitė

© UAB „STRUCTUM projektai“, 2024 © STRUCTUM, 2024

Žurnalas platinamas nemokamai

| ISSN 2335-2108

Žurnalas STRUCTUM ir VYTROLMA kviečia gyvai susipažinti su pažangiais ir drąsiais fasado sprendimais, kurie padės paversti pastatus architektūros šedevrais!

VYTROLMA – inovatyvi įmonė, teikianti aukščiausios kokybės fasado sprendimus generaliniams ir fasado rangovams bei nepriklausomiems montavimo paslaugų teikėjams. Mūsų pasididžiavimas – įvairioms rinkoms skirti aukštos kokybės gaminiai iš lakštinio metalo. Naudodami naujausią programinę ir gamybos įrangą, mes projektuojame ir gaminame unikalius fasado elementus bei tvirtinimo sistemas. Nuo įspūdingų perforavimo raštų, elegantiško dažymo iki preciziško lankstymo, tikslių profilių, laikiklių ir sudėtingos geometrijos gaminių – mes pateiksime viską, ko reikia bet kuriam fasadui. Įkvepiantys ir išskirtiniai sprendimai laukia Jūsų STRUCTUM SHOWROOM ekspozicijoje! Atraskite mūsų unikalius gaminius ir susipažinkite su aukštos kokybės fasado sprendimais, kurie suteiks kiekvienam pastatui išskirtinį charakterį.

Susitikime rugpjūčio 21 – rugsėjo 17 dienomis STRUCTUM SHOWROOM, Raitininkų g. 4 Vilniuje!

Būtina išankstinė registracija el. p. showroom@structum.lt arba tel. +370 626 36 493

KIEKVIENA MINTIS KURIA MIESTO ATEITĮ ARCHITEKTŪRA – TAI BŪDAS PAŽVELGTI Į VISUOMENĘ IR FORMUOTI ATEITĮ, KURIOJE NORIME GYVENTI. TOKIU POŽIŪRIU VADOVAUJASI KOPENHAGOJE ĮSIKŪRUSIOS ARCHITEKTŪROS STUDIJOS COBE, VIENOS DIDŽIAUSIŲ DANIJOJE, VIZIONIERIAI. VILNIUJE VIEŠĖJĘS STUDIJOS URBANISTIKOS DEPARTAMENTO VADOVAS ARCHITEKTAS MADSAS BIRGENSAS KRISTENSENAS TEIGIA, KAD VIS DAR YRA MILIJONAI NEATRASTŲ ARCHITEKTŪROS, URBANISTIKOS BEI KRAŠTOVAIZDŽIO DIZAINO GALIMYBIŲ, IR APTARIA MIESTŲ ATEITIES KLESTĖJIMUI IŠ TIESŲ SVARBIUS ASPEKTUS. Neda Žvybienė COBE archyvo nuotraukos

5

N

Nuo pirmųjų dienų studiją COBE lydi novatorių reputacija. Išskirtinis gebėjimas rasti gamtos ir didmiesčio balansą, atskleisti naujų erdvių perplanavimo ir architektūros galimybių, strateginis projektavimas ir tyrimai pelnė įmonei tarptautinį pripažinimą. COBE siekia kurti kuo geriausią gyvenamąją miesto aplinką, aukštos kokybės atvirų erdvių ir integruotų tvarių sprendinių derinius.

MIESTAS IR GAMTA NEATSKIRIAMI

Studija COBE gyvuoja beveik dvidešimtmetį. Ir beveik tiek pat laiko jos architektai bei urbanistai diskutuoja, kaip parengti miestus klimato kaitai. „Visuose projektuose atsižvelgiame į trapią miesto ir gamtos pusiausvyrą, pavyzdžiui, kaip naujame rajone bus surenkamas lietaus vanduo, mažinamas karščio poveikis aplinkai, kur bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kaip bus patenkinti pagrindiniai gyventojų socialiniai poreikiai. Mums svarbu stilius, forma, bet dar svarbiau juos pritaikyti prie vietos konteksto ir kasdienio žmonių gyvenimo. Gamtos svarba mūsų darbuose nuolat pabrėžiama ir integruojama nuo projektavimo pradžios. Man ji atrodo vis ryškesnė“, – išskirtiniame interviu STRUCTUM sako architektas M. B. Kristensenas ir kaip pavyzdį pamini vieną iš pernai įgyvendintų projektų – Operos parką. Įkvėptas istorinių romantiškų Kopenhagos sodų su vingiuotais takais ir įspūdingomis apžvalgos aikštelėmis, šis parkas jungia šešis sodus iš įvairių pasaulio šalių. Čia auga per 80 skirtingų rūšių medžių, augalų ir gėlių (išsamiau žr.

STRUCTUM 2023 m. gruodžio nr.).

Architekto teigimu, urbanizacija yra viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei, todėl žalioji infrastruktūra labai svarbu kiekviename projekte: tankinant miesto gyvenamuosius rajonus, atitinkamai turi būti didinamas ir želdinių skaičius. Didelių iššūkių kelia dažnėjantys ekstremalūs klimato reiškiniai – pavyzdžiui, jūrų pakrančių miestų apsaugą nuo lietaus vandens ir kylančio jūros lygio reikia subalansuoti su rekreaciniais pranašumais, kurių teikia tos pačios pakrantės. Pasak M. B. Kristenseno, COBE sėkmingai išsprendė šią dilemą daugybėje projektų.

Kaip sėkmingą tvarų žaliosios infrastruktūros pavyzdį, prisidedantį prie kokybiškos urbanistikos kūrimo, architektas pamini Malmėje (Švedija)

6

įdiegtas tvarias miesto drenažo sistemas. Tai nėra COBE projektas, tačiau jis, M. B. Kristenseno teigimu, žavi įžvalgumu: dar prieš keliolika metų supratę klimato kaitos poveikį, Malmės urbanistai pritaikė naujovę – apželdino pastatų stogus, perprojektavo vandens kanalus bei tvenkinius ir išsprendė potvynių problemas, netgi pagerino kai kurių rajonų įvaizdį.

DVIRAČIŲ KULTŪROS FENOMENAS COBE neabejoja, kad žmonių įpročių kaita gali daryti didžiulį teigiamą poveikį klimatui, todėl svariai prisideda prie dviračių kultūros puoselėjimo Danijos sostinėje. „Viskas prasideda nuo miesto kultūros, automobilių ir pėsčųjų suvokimo. Kopenhagai prireikė 15 metų, kol dviračių takai buvo integruoti į miesto infrastruktūrą.

Mūsų sostinė, kaip ir dauguma didmiesčių, buvo automobilių miestas, tačiau dėl ekonomikos krizių ir kylančių degalų kainų buvo pradėta svarstyti apie bevariklį transportą – ne tokį triukšmingą ir taršų kaip variklinis.

Laimė, miesto centre nebuvo didelių infrastruktūros projektų, tad urbanistai galėjo pasiekti labai gerų rezultatų vadovaudamiesi judumo hierarchija: viršuje – pėstieji, žemiau – dviratininkai, o apačioje – važiuojantieji automobiliais.“ M. B. Kristensenas pastebi, kad kai kurie miestai daro klaidą: dviračių takams atriekia dalį šaligatvių, o automobilių eismo zonų visiškai nejudina.

Architekto teigimu, tai trumpalaikė strategija. Dviračių kultūra naudinga tada, kai į ją investuojama. Reikia sukurti patogią infrastruktūrą, kad važiuoti dviračiu būtų lengva ir malonu. „Kopenhagai dviračiai padėjo suklestėti. Dabar investicijos į dviračių kultūrą gerokai didesnės. Pavyzdžiui, projektuojame dviračių tiltus“, – pasakoja M. B. Kristensenas.

Jo nuomone, automobiliai išliks mūsų gyvenimo dalis, tačiau neturime skirti jiems vietos miestų centruose.

Jei kiekvienas kasdien vairuos automobilį, niekada nesukursime tvarios aplinkos. Kasdienėms reikmėms yra viešasis transportas: metro, traukiniai, elektriniai autobusai. COBE, susitelkusi į šiuolaikinio mobilumo mieste sprendinius, tarp jų įvairaus tipo transporto susikirtimo taškų, stočių planavimo, to ir siekia: skatinti žmones rinktis viešąjį transportą. „Kopenhagoje mažai natūralios gamtos, tad vasarą dažnai su šeima

pabėgu į vasarnamį užmiestyje. Turiu tris vaikus, tad be automobilio tai padaryti būtų nelengva. Tačiau mieste matuoju naudą efektyvumu: dviračiu palydžiu vaikus į mokyklą, o tada per 20 minučių pasiekiu biurą – greičiau, nei galėčiau tai padaryti automobiliu. Sutinku, žiemą dviratį ne taip patogu minti, reikia nuolat nuo jo valyti sniegą, tačiau tai tik įpročio reikalas. Mūsų kuriama aplinka turi padėti keisti įpročius, kad galėtume susidoroti su esamais ir būsimais aplinkos iššūkiais“, – sako M. B. Kristensenas.

IŠMANUMAS IR SOCIALINIAI KLAUSIMAI „Verda daug diskusijų, kodėl ir kokie žmonės galės sau leisti gyventi miestuose ateityje. Jeigu suklestėtų visos gražios strategijos (sujungti miestuose kuo daugiau funkcijų, sumąstyti kvapą gniaužiančių pastatų tipų, erdvinių konfigūracijų) ir tvarumo ambicijos, ateityje miestuose turėtume saugią aplinką. Deja, socialinė dilema yra pagrindinis dirgiklis. Miestai vis dar suskirstyti į rajonus turtingiems ir nepasiturintiems. Kai miestas tampa per brangus, žmonės iš jo bėga. Vieni rajonai tampa išpuoselėti, kiti – apleisti, nesaugūs. Kol mieste vyraus didelė socialinė nelygybė, tvarios ateities nesitikėkime. Dabar Kopenhaga itin daug dėmesio skiria nebrangių būstų statybai. Siekiama, kad kiekvienas rajonas būtų moderniai ir sklandžiai integruotas į visą miesto audinį“, – teigia M. B. Kristensenas.

Dar viena pokalbių ir svarstymų tema – išmaniųjų technologijų įtaka formuojant tvarų miestą. „Sutinku, išmaniosios technologijos gali sutaupyti laiko, kai suki ratus mieste ieškodamas vietos automobiliui pastatyti.

Išmanus gatvių, patalpų apšvietimas – taip pat efektyvu, – sako architektas. – Tačiau ne visi išmanūs dalykai, kurie siūlomi žmogui, mano nuomone, yra jam naudingi. Man visiškai neimponuoja judrumo neskatinančios susisiekimo priemonės, kaip elektriniai paspirtukai, mopedai. Jie žlugdo saugumą mieste, nes vairuojama per greitai ir sukeliama daug avarijų. Kartais naujomis technologijomis susižavėjęs žmogus negali kritiškai įvertinti, kokį produktą jam bruka pardavėjas.“ Ženkliai prie Danijos sostinės modernaus veido sukūrimo prisidėjusi COBE gali pasigirti daugeliu išskirtinių projektų, tarp jų yra ir toliau vardijamas penketukas.

„Popieriaus sala“

Šiais metais baigiamas projektas – dar vienas pavyzdys, kaip galima pramoninius miesto rajonus sėkmingai paversti populiariomis žmonių susibūrimo vietomis. Iš visų keturių pusių vandens supamas Kristiansholmas (Christiansholm) Kopenhagos širdyje buvo uždara teritorija. Daugiau kaip 300 metų čia buvo plėtojama įvairi veikla, tačiau žmonių atmintyje ši zo-

na labiausiai įsišaknijo kaip popieriaus sandėliavimo vieta, todėl buvo vadinama Papirøen – „Popieriaus sala“.

Vėliau ji buvo atverta visuomenei kaip kulinarinės kultūros puoselėjimo aplinka ir tapo ketvirtąja pagal turistų lankomumą vieta Danijoje, tačiau pavadinimas kaip prilipo, taip ir liko. Įvertinusi rajono plėtros sėkmę ir unikalų kraštovaizdžio charakterį, studija COBE pasiūlė 45 tūkst. kv. m

ploto „Popieriaus salą“ pertvarkyti į pramoninio architektūros stiliaus restoranų, barų, gyvenamųjų namų, viešbučių, kultūros ir laisvalaikio erdvių rajoną.

Senieji pastatai buvo labai prastos būklės, netinkamo išdėstymo, netvarūs, tad nuspręsta juos griauti ir kurti naujas konstrukcijas išlaikant buvusią rajono nuotaiką bei įpinant jaunatviško miesto detalių.

7

Pažeminus medines laivų prieplaukas, nutiesus plačią promenadą palei uosto akvatoriją ir įrengus viešą baseiną, Popieriaus salos krantine iškart gali mėgautis tūkstančiai žmonių. Nauji namai sujungti į vieną ilgą grandinę, tačiau sukurta ir intymių gyvenamųjų namų kiemų erdvių, privačių sodų ant stogų, žalių erdvių pirmuosiuose aukštuose.

Sugrupuoti aukšti pleišto formos namai pastatyti iš įvairaus aukščio blokų. Fasadai dengti šviesiai geltonomis plytomis, glaudžiai sukomponuoti langai ir balkonai, stogai – ilgi šlaitiniai. Žvelgiant į pailgų ir smailėjančių formų pastatus nelengva iš karto nuspėti jų aukštį (aukščiausias kvartalas, beje, sudarytas iš dvylikaaukščių namų). Nuožulnios formos mažina pastatų metamus šešėlius.

Giliais balkonais ir tamsiais langais sukurti ryškūs šešėlių ir šviesos raštai fasaduose optiškai palengvina masyvius pastatus. Naujieji „Popieriaus salos“ gyventojai, beje, galės džiaugtis ir greta esančia gražia žalia miesto erdve: vos vienas nedidukas kanalas kvartalą skiria nuo COBE suprojektuoto „Operos“ parko, įkvėpto romantiškųjų 19 a.

Kopenhagos sodų.

8

9

„Geležinkelio miestas“

Daugialypiu „Geležinkelio miesto“ (Jernbanebyen) projektu siekiama patenkinti vis didėjantį nebrangių būstų poreikį ir gyvenimą arčiau gamtos Danijos sostinėje. Pačiame Kopenhagos centre buvęs pramoninės geležinkelio stoties rajonas, apie 550 tūkst. kv. m, pamažu transformuojamas į modernų, draugišką gyventojams ir aplinkai kvartalą. Čia ribojamas automobilių eismas, tradicinės gatvės keičiamos dviratininkams ir pėstiesiems skirtomis žaliosiomis zonomis.

Pagrindinė pramoninė aikštelė, kurią anksčiau eksploatavo Danijos geležinkelių bendrovė DSB, atgis kaip kūrybinių įmonių ir startuolių dirbtuvės. Prie istorinių pramoninių pastatų ir geležinkelio bėgių atsiras žaliosios erdvės, butai, parduotuvės, užkandinės, patalpos bendruomenės renginiams.

10

„Geležinkelio mieste“ suprojektuota 4500 naujų butų, darbo erdvės 8000 žmonių, per 11 hektarų žaliųjų erdvių ir 8 hektarai žaliųjų gatvių. Daugelis DSB įrenginių išvežama iš teritorijos, kad būtų vietos naujoms įmonėms.

Rajono plėtra grindžiama penkiais kertiniais sprendiniais. Per visą jo teritoriją išplėtotas žaliasis tinklas, išsišakojantis ir į kaimynines miesto erdves. Naujasis rajonas yra tarp intensyvaus eismo kelių ir geležinkelio linijų, todėl, be minėtojo žaliųjų erdvių tinklo ir jo integracijos į miesto kraštovaizdį, didelis dėmesys skiriamas

triukšmo valdymui. Jį sumažinti padės vertikalūs sodai ir rajoną juosiančios daugiaaukštės automobilių saugyklos su žaliaisiais fasadais. Akustinių sienų funkciją atliks ir gausiai apželdinti gyvenamųjų namų balkonai. Triukšmo sklaidą taip pat mažins strategiškai išdėstyti pramoniniai ir komerciniai pastatai. „Geležinkelio miestas“ padalytas į mažesnes skirtingų funkcijų erdves.

Rajono centre atiduodama duoklė šios vietos pramonės istorijai – išsaugomi, transformuojami ir atgaivinami istoriniai pastatai. Buvusi muitinės salė, pavyzdžiui, taps stogu dengta

atvira oranžerija su kavine. COBE architektai tradicinių kelių plotį rajone sumažino iki 5 m, o šaligatvius praplėtė nuo 3 iki 7,5 m – jiems skirta rajono „plaučių“ funkcija. Iš naujojo rajono kitas Kopenhagos vietas bus galima pasiekti viešojo transporto sistemos autonominiais (be vairuotojo) autobusais.

Su aplinkiniais miesto rajonais „Geležinkelio miestą“ jungs ir žaliasis dviračių takas, susietas su kitomis aktyvios veiklos sostinės erdvėmis – lauko treniruoklių salomis, treniruočių zonomis ant daugiaaukščių automobilių saugyklų stogų.

11

12

Karen Blixens aikštė

Danų rašytojos Karen Blixens vardu pavadinta daugiau kaip 20 tūkst. kv. m ploto aikštė (Karen Blixens Plads) tarp Kopenhagos universiteto ir Danijos karališkosios bibliotekos pastatų tapo viena didžiausių aikščių Kopenhagoje. Atviro daugiafunkcio dizaino aikštė suprojektuota tarsi banguotą kalvelių reljefą dengiantis kilimas, didelė erdvė suskaidyta į mažesnes zonas. Pavyzdžiui, trys dviračiams skirti betoniniai kupolai spalva ir medžiagiškumu atkartoja aplinkinių universiteto pastatų eksterjerą. Aikštė projektuota kaip studentų, darbuotojų ir dviračiais keliaujančių miestelėnų susitikimų vieta, todėl po kupolais telpa apie 2000 dviračių. Šie sprendiniai skatina ekologiško transporto plėtrą mieste ir didesnę biologinę įvairovę, padeda prisitaikyti prie klimato kaitos.

Bendradarbiaudami su statybos inžinieriais, COBE projektuotojai pirmiausia apskaičiavo ir sukūrė betoninių kupolų 3D modelius. Kūrėjų teigimu, projektuojant laikančiąsias konstrukcijas didžiausiu iššūkiu tapo didelės kupolų angos. Teko pasukti galvas ir kuriant lietaus nuotekų sistemą: ji suprojektuota taip, kad vanduo, užuot kaupęsis trinkelėmis klotos aikštės įdubose, tekėtų į žaliąją zoną ir netoliese esančius tvenkinius, suformuotus biologinei įvairovei išlaikyti. Aikštėje suprojektuota ir auditorija po atviru dangumi, joje telpa daugiau kaip tūkstantis žmonių. Apšvietimo įrenginiai ir aikštės suoliukai pagaminti iš tvarių, tvirtų, didelės priežiūros nereikalaujančių medžiagų.

13

Šiaurinis uostas

Vos 4 km nuo Kopenhagos centro plytintis Šiaurinis uostas (Nordhavn) yra didžiausias pastarųjų metų didmiesčių plėtros projektas Skandinavijoje. Dėl puikaus susisiekimo su pagrindine miesto infrastruktūra ir tiesioginės prieigos prie vandens šis

14

uostas virsta atviru, tačiau palyginti tankiai apgyventu miesto rajonu su nedideliais šeimos būstais, parduotuvėmis, biurais, kultūros ir sporto erdvėmis. Rajono struktūros koncepcija – suskaidyti erdvę į susikertančius kanalus bei baseinus ir sukurti įvairaus dydžio saleles, atkarto-

jančias uosto praeitį ir suteikiančias rajonui savitumo. Kiekviena salelė plėtojama atskirai paliekant erdvės nenumatytiems poreikiams ir taip išsaugant galimybę reaguoti į ateities iššūkius. Beje, uoste 2017 m. įgyvendintas ir COBE visame pasaulyje išgarsinęs projektas SILO.

Ateities miesto gairėse numatyta, kad per artimiausius 40–50 metų 4 mln. kv. m postindustrinio uosto teritorijoje bus sukurta gyvenamųjų būstų ir darbo erdvių 40 tūkst. gyventojų, tiesioginė prieiga prie jūros bus maksimaliai panaudota kaip viešoji erdvė. Rajoną su kitais miesto rajonais planuojama sujungti ne tik dviračių takais, bet ir metro linijomis (dvi metro stotys – antžeminė ir požeminė – jau pastatytos). Rajono centre suprojektuota vadinamoji žalioji pėsčiųjų kilpa – artimiausios viešojo transporto stotelės pėsčiomis bus pasiekiamos per 5 minutes nuo bet kurio uoste esančio pastato. Patrauklios miesto erdvės naujajame rajone suprojektuotos taip, kad saulės poveikis būtų maksimalus, o vėjo – minimalus.

15

Rytinės krantinės metro stotis

Antžeminė Šiaurinio uosto Rytinės krantinės (Orientkaj) metro stotis iškilo greta prieplaukos, veikiančios kaip Kopenhagos uosto autobusų ir poros viešųjų keltų maršrutų šiaurinis terminalas. Projektuodami metro stotį, COBE architektai stengėsi sušvelninti pramoninius rajono praeities bruožus. Stočiai pasirinkta balta spalva, stiklas, betonas ir aliuminis. Brutalistinio stiliaus eksterjero betono plokštės derinamos su poliruotomis detalėmis viduje. Siekiant sukurti minkštesnės ir žmogui draugiškesnės aplinkos įspūdį, laiptai ir liftų aikštelės padengtos baltomis šešiakampėmis plytelėmis, dauguma kampų stotyje suapvalinti.

Kuriant atvirą lengvą erdvę antrajame aukšte esančioje stoties platformoje itin svarbu buvo horizonto vaizdai: giedrą dieną keleiviai iš čia gali matyti Švediją. Antrojo aukšto platforma su pirmojo aukšto erdve sujungta suktais betoniniais laiptais.

Po stotimi įrengus 33 m ilgio betoninius tarpatramius ir V formos stulpus ne tik buvo sutaupyta betono, bet ir maksimaliai padidinta prieplaukos erdvė, todėl dabar ją galima pritaikyti įvairioms reikmėms – pavyzdžiui, dviračių takams ar renginiams krantinėje.

16

17

21 AMŽIAUS VARTAI Į „SODŲ MIESTĄ“ – SINGAPŪRĄ Singapūro Čangio oro uostas, ne vieną dešimtmetį stulbinantis savo didingais architektūriniais sprendiniais, tarp jų garsiuoju atogrąžų mišku su milžinišku kriokliu, atvėrė visą renovuoto ir praplėsto 2-ojo terminalo erdvę. Įkvėpta nuo praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio Singapūre įgyvendinamos „Sodų miesto“ vizijos, prancūzų architektūros agentūra „BOIFFILS Architectures“ čia sukūrė naują oro uosto dizaino kalbą, suteikiančią ramybę, malonumą ir komfortą kiekvienam keliautojui.

„Sąmoningai nukrypome nuo daugumai oro uostų projektų būdingo požiūrio, ir būtent tai patraukė „Changi Airport Group“ (CAG) dėmesį, – teigia Basile’is Boiffils’is, Singapūro Čangio oro uosto 2-ojo terminalo renovacijos ir plėtros konkursą laimėjusios prancūzų architektų įmonės „BOIFFILS Architectures“ vadovas. – Savo pasiūlyme prioritetą teikėme keliautojų patirčiai, o ne keleivių srautų valdymui.“ 1984 m. Jacqueline ir Henri Boiffils’ių Paryžiuje įkurta architektūros agentūra „BOIFFILS Architectures“ (BA) – šeimos įmonė, garsėjanti išradingais prekybos centrų ir viešbučių architektūros bei dizaino projektais ir tarptautinėje rinkoje įsitvirtinusi kaip prestižinių prekių ženklų, ypač mados ir kosmetikos, interjero dizaino kūrėja. 2004 m. vadovavimą 18

perėmus B. Boiffils’iui, BA vieną po kito įgyvendina projektus Azijos šalyse, daugiausia Tailande, Malaizijoje, Kinijoje ir Indijoje.

2-asis terminalas buvo pastatytas 1990 m., jo architektūra buvo tradicinė, kaip ir kitų oro uostų, orientuota į verslo efektyvumą, ne į komfortą ir malonią keleivių patirtį.

2003 m. pastatas buvo pertvarkytas, tačiau prioritetai liko tokie pat. „BOIFFILS Architectures“, 2018 m. ėmęsi dar vienos pertvarkos, susitelkė į keleivių malonumą ir komfortą. Architektai puoselėjo idėją romantizuoti žmonių patirtį oro uoste, vaizdais, garsais ir interaktyviomis pramogomis nuraminti jų protus ir kūnus, suteikti kuo daugiau malonių potyrių per vis didesnį stresą keliančias keliones. Įvertinę, kad terminalas išdėstytas

per tris aukštus (atvykimo, išvykimo erdvės, maitinamoji zona), ir pasitelkę savo didelę prekybos centrų projektavimo patirtį, „BOIFFILS Architectures“ sukūrė efektyvias judėjimo schemas, kartu suformuodami ir vieną svarbiausių projekto vizijos komponentų – jaukią aplinką. Įgyvendinti tokią sudėtingą užduotį buvo įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant su užsakovais CAG. Kas mėnesį susitinkant aptarti atliktų darbų, naudojamų medžiagų bei kūrybinių idėjų, darbo santykiai netrukus virto pasitikėjimu grįsta partneryste. „Singapūras – tobulumo pavyzdys, o „Changi Airport Group“ projekto valdymo komanda –profesionaliausia iš visų, su kuriomis iki šiol mums yra tekę dirbti, – teigia viena iš BA įkūrėjų Jacqueline Boiffils. – Per nuolatinį

Pagal v2com-newswire pateiktą informaciją parengė Rosita Rastauskienė

Fabiano Ongo („Changi Airport Group“ archyvo) nuotraukos nuotraukos

dialogą išsiaiškinome, kad mūsų tobulumo siekis dera su „Changi“ komandos kompetencija.“ Singapūro Čangio oro uosto 120 tūkst. kv. m ploto 2-ojo terminalo renovacijos ir plėtros projektą trys „BOIFFILS Architectures“ vadovaujamieji partneriai įgyvendino kartu su savo gausia architektų ir dizainerių komanda, taip pat Singapūro įmone „RSP Architects Planners & Engineers (Pte) Ltd“. Augalų dizainu rūpinosi Patrickas Blancas iš Paryžiaus, kraštovaizdžio architektai – Singapūro įmonė „Genesis Nine One Pte Ltd“, daugialypės terpės (multimedijos) sprendinius kūrė Monrealio studija „Moment Factory“.

22

Gerų emocijų šaltinis pagal svetingumo koncepciją Oro uoste patirti keblumai gali apkartinti visą kelionę, tad „BOIFFILS Architectures“ stengėsi sukurti ramią įvairialypę aplinką, kurioje keleiviai mėgautųsi raminamu gamtos poveikiu vaikštinėdami po uždarą kraštovaizdį ir grožėdamiesi įvairių formų mineralais, vandens elementais bei vešlia augmenija. „Norėjome, kad su gamta susieta architektūra būtų gerų emocijų šaltinis ir pojūčių stimuliatorius, – sako B. Boiffils’is. – Siekdami sukurti erdves ir formas, trinančias architektūros ir kraštovaizdžio ribas, įkvėpimo sėmėmės iš augmenijos,

topografijos, geologijos, mineralų, tvenkinių, upelių, srovių, vandens atspindžių ir daugybės kitų gamtos elementų.“ Norėdama terminalo erdvėse išlaikyti žmonių ryšį ir kiekvienam užtikrinti komfortiškus potyrius, „BOIFFILS Architectures“ vadovavosi prabangių viešbučių dizaino filosofija, grįsta svetingumu. Tradiciškai šaltų, sterilių tonų aplinka buvo atgaivinta sodriais žemės atspalviais, papildyta tauriomis medžiagomis ir pažangių technologijų sprendiniais. Ryškios išvykimo erdvės kiliminės dangos primena žemės ir jūros vaizdus iš oro, o spalvingos faktūrinės linijos vaizduoja nuosėdinius žemės

sluoksnius. Pagrindinės terminalo kolonos apgaubtos raminamo poveikio šampano spalvos aliuminiu. Nuo pat pirmojo aukšto keleiviai gali gėrėtis daugybe atrijų, suformuotų iš augalų kolonų ir įkvėptų įvairių gamtos elementų. „BOIFFILS Architectures“ iš šiuolaikinių viešbučių svetingumo filosofijos pasiskolino ir registracijos proceso humanizavimo idėją: siekdami, kad jis būtų greitas ir efektyvus, automatinės registracijos punktus ir bagažo išdavimo juostas suprojektavo ne kaip tradicinius linijinius stalus, o kaip unikalios formos bei išdėstymo salas. „Salos buvo suprojektuotos kaip alternatyva tradiciniam frontaliniam požiūriui. Norėjome, kad erdvė būtų kuo atviresnė, panoramiškesnė, joje būtų galima laisvai judėti, – aiškina B. Boiffils’is. – Dvidešimt pirmame amžiuje kelionės kupinos stresą keliančių momentų – nuo registracijos iki patikrinimo eilių ir atvykimo zonos, – todėl norėjome užtikrinti didelį skaidrumą, kad būtų galima matyti būsimus žingsnius ir taip sumažinti nerimą, kylantį nepažįstamame oro uoste.“

23

24

25

26

Atvykę į 2-ąjį terminalą, keleiviai eskalatoriais leidžiasi į itin automatizuotą ir supaprastintą atvykimo erdvę. Visą techninę ir srauto reguliavimo įrangą „BOIFFILS Architectures“ čia paslėpė, keleiviai mato tik augalais apaugusias sienas ir spalvotus kilimus, perėjimus iš vienos zonos į kitą palengvina vientisos, organiškos linijos, galima aiškiai matyti būsimus kelionės etapus. Atviri vaizdai nuo atvykimo zonos iki bagažo karuselių ir sutikimo zonos keliautojus ramina, jie gali lengviau susiorientuoti prieš pradėdami judėti toliau.

Tarp žemės ir dangaus Pasitelkę parametrinį dizainą, „BOIFFILS Architectures“ suprojektavo sudėtingą išvykimo salės lubų konstrukciją. „Kiekviena smulkmena, net purkštuvai, apsaugos kameros ir šviestuvai yra paslėpti tarp pertvarų, jie beveik nepastebimi, – pasakoja J. Boiffils. – Dauguma technologinių, įrangos elementų yra iš dalies arba visiškai nematomi. Mes sąmoningai siekėme panaikinti oro uosto, kaip šaltos inžinerinės erdvės, įspūdį.“

27

Beveik nematomas apšvietimas, suprojektuotas bendradarbiaujant su prancūzų apšvietimo dizaino konsultantu „Ph A Concepteurs Lumière“, kartu su pusiau poliruotomis grindimis sukuria kur kas ramesnę nei vyraujanti tradiciniuose oro uostuose atmosferą. Pasirūpinta ir kur kas mažesniu triukšmo lygiu. Pagrindinė „BOIFFILS Architectures“ vertybė nuo pat įkūrimo – puoselėti gamtą, tad ir šiuo atveju buvo suprojektuotas papildomas apšvietimas, būtinas patalpų augmenijai. Siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarumą, kiekvienai rūšiai jis pritaikytas atskirai. „Įgyvendindami ekologinį projektą puoselėjome tikslą sukurti raminamą aplinką keliautojams, – pabrėžia B. Boiffils’is. – Kai mums tai pavyko, terminalas tapo tokio tipo ekologinio dizaino etalonu.“ 28

Technologijų ir gamtos dialogas Siekdami pasiūlyti keliautojams naujų potyrių, „BOIFFILS Architectures“, pakvietę bendradarbiauti daugialypės terpės studiją „Moment Factory“, sukūrė dvi erdves, kuriose susipina gamta ir technologijos. Taip keliautojams buvo suteikta galimybė susipažinti su Singapūro augalija per dvi unikalias įtraukiančias instaliacijas.

Pasitelkę pažangias technologijas, „BOIFFILS Architectures“ įgyvendino idėją, kuri dar prieš dešimtmetį būtų buvusi nerealizuojama: centrinėje išvykimo salės ašyje sukūrė pribloškiantį vizualinį akcentą – 14 m aukščio skaitmeninį ekraną, „Stebuklingąjį krioklį“. Raminančios kaskados srūva tarp vertikalių sodų, kylančių abipus gaubto LED ekrano, sudaryto iš trijų didelių

plokščių segmentų, garantuojančių optimalų vaizdą. Keletą kartų per valandą audringi vandenys keičia megalitų padėtį, taip sukurdami užburiantį stichijų šokį pagal Jeano-Michelio Blais muziką. „Šis projektas – tai technologijų ir gamtos dialogas, tačiau technologijos iš esmės paslėptos, kad išryškėtų gamtos elementai“, – sako B. Boiffils’is.

Bendradarbiaudama su „Moment Factory“, prancūzų architektūros agentūra atnaujino ir pietinį tranzitinės zonos sodą, suteikiantį ramų atokvėpį tarpžemyninių kelionių išbalansuotiems keleiviams. Siekiant sumažinti atskirtį nuo lauko erdvės, į kurią tokiems keliautojams draudžiama išeiti, architektai su partneriais sukonstravo LED lubas, realiuoju laiku atkartojančias išorės oro

29

sąlygas nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Be to, didžiajame ekrane kas 30 minučių rodomas gamtos šou: kaip lyja lietus, kaupiasi vanduo, auga augmenija ir kt. „Svajonių peizažo“ erdvėje abstrakčiomis veidrodinio plieno sienomis įrengta akrilinė grindų platforma, ja vaikščiodami keleiviai pasijunta tarsi žengiantys vandens paviršiumi.

Visame sode aidi Singapūro atogrąžų gyvūnijos garsai – paukščių ulbėjimas, vabzdžių ir kitų vietos gyvių bei padarų skleidžiamas čežėjimas, traškesys, šnypštimas ir kt.

Visa tai realiuoju laiku generuojama iš beveik 100 įrašų katalogo ir transliuojama per įtraukią 3D garso sistemą. „BOIFFILS Architectures“ kvietimu botanines sekas sukūrė ir augalus atrinko Patrickas Blanc, prancūzų botanikas menininkas, modernaus vertikaliosios hidroponikos sodo išradėjas.

Tvaru ir unikalu nepaisant beprecedenčio iššūkio „BOIFFILS Architectures“ nuomone, prie projekto sėkmės prisidėjo ir tai, 30

kad jie kur tik įmanoma naudojo nestandartines medžiagas. Daugeliui elementų sukurti buvo pasitelktos labai mažos įmonės: grindys pagal užsakymą pagamintos Ispanijoje, stiuko plokštės – Prancūzijoje, sudėtinga lubų konstrukcija – Kinijoje, organiniai stalviršiai ir individualaus apšvietimo sprendiniai – iš Italijos, pūsto stiklo šviestuvai – iš Čekijos, ypač glaudžiai bendradarbiauta su rangovu iš Japonijos. „Užsakovai buvo labai patenkinti, kad šie elementai buvo sukurti pagal užsakymą tik jų projektui, – sako J. Boiffils. – Jie ypač vertino mūsų jiems surengtas ekskursijas po amatininkų dirbtuves. Tai labai sustiprino mūsų santykius.“ Užmegzto tvirto partnerystės ryšio nesužlugdė nė COVID-19 pandemija. Per ją teko dvejiems metams smarkiai apriboti Singapūro oro uosto veiklą, dėl to drastiškai sumažėjo pajamos, ir užsakovai buvo priversti kreiptis į „BOIFFILS Architectures“ dėl terminalo atnaujinimo sąnaudų sumažinimo. Vis dėlto jie pageidavo tik ekonomiškai efektyvių

alternatyvų, kurias būtų galima įgyvendinti neaukojant kokybės ir patirties. „Vienas iš būdų šiai problemai spręsti buvo permąstyti pirmojo aukšto grindų dangos projektą.

Antrajame aukšte jau buvome įrengę nuostabaus rašto akmens grindis, – pasakoja B. Boiffils’is. – Užuot tęsę procesą su tais pačiais rangovais, radome keramikos įmonę, kuri sugebėjo meistriškai atkartoti akmens spalvą ir raštus mažesne kaina.“

Didžiulė sėkmė (ir pasiekta anksčiau nei planuota) 2018 m. pabaigoje laimėję Singapūro Čangio oro uosto 2-ojo terminalo renovacijos ir plėtros konkursą, „BOIFFILS Architectures“ metus tobulino savo pasiūlytą koncepciją.

2020 m. prasidėjo statybos, nuo 2022 m. terminalas buvo etapais atidaromas, kol galiausiai 2023 m. lapkričio 1 d. per oficialią ceremoniją sutvisko visu savo grožiu – nepaisant visų pandemijos sukeltų iššūkių, net keliais mėnesiais anksčiau, nei buvo planuota!

„Norint sėkmingai įgyvendinti tokius didelius projektus, pirmiausia reikia rasti tinkamą architektūros kalbą ir išsirinkti penkias šešias medžiagas, kurios tą kalbą geriausiai išreikštų. Kad ir kokios apimties būtų projektas, ta savita kalba turi būti nuosekliai ir darniai taikoma“, – sėkmės paslaptį atskleidžia B. Boiffils’is ir didžiuodamasis pabrėžia,

kad jų projektas buvo įvertintas „Platinium“ lygiu pagal Singapūro žaliųjų pastatų vertinimo sistemą.

Tai aukščiausias įvertinimas, skiriamas pastatams, atitinkantiems griežčiausius aplinkosaugos standartus, – sektiniems tvarumo pavyzdžiams.

Projektas taip pat pelnė „Architizer A+Awards“ apdovanojimą

transporto interjero kategorijoje „Popular Choice“ ir interjero erdvių bei parodų dizaino kategorijos dizaino apdovanojimą „Platinum A“.

Singapūro statybos ir konstravimo tarnyba (angl. Building and Construction Authority of Singapore, BCA) projektui skyrė apdovanojimą „BCA Universal Design Excellence Award“.

31

PROJEKTAS ATEITIES BIURAS 2024 Tikslingai suplanuotas ir įrengtas, biuras ne tik daro gerą pirmąjį įspūdį potencialiems klientams ir partneriams, bet ir padeda optimizuoti darbo procesą. Tai svarbi dinamiška aplinka, formuojanti įmonės kultūrą ir turinti didelės įtakos verslo sėkmei. Globalių tyrimų duomenimis, jei darbuotojai biure jaučiasi gerai, jų darbingumas padidėja net 56 proc.! Akivaizdu: biure turi būti svarbu kiekvieno darbuotojo savijauta, poreikiai ir sveikata. Žurnalas „Structum“, norėdamas paskatinti architektus ir dizainerius ieškoti naujų idealios darbo aplinkos sprendinių, o įvairių architektūros, inžinerijos, statybų pramonės sektoriaus atstovus – kurti bendradarbiavimo sinergiją, skelbia konkursą ATEITIES BIURAS!

Kviečiame tapti konkurso ATEITIES BIURAS rėmėju!

Siekdami į konkursą integruoti pažangiausias technologijas, pramonės ir verslo struktūras, kviečiame Jus suteikti informaciją apie savo produktus bei jų pritaikymą, įvairius sprendinius tikslinei konkurso auditorijai ir padėti konkurse dalyvaujantiems architektams bei dizaineriams sukurti unikalias biurų koncepcijas – užpildyti erdves ne tiesiog baldais ir kompiuteriais, o į tvarumą orientuota paskirtimi!

MES JUMS GARANTUOJAME: Jūsų produktų integravimą į konkurso dalyvių kuriamas ateities biuro koncepcijas;

galimybę įsteigti pasirinktos nominacijos vardinį prizą.

KONKURSO TRUKMĖ: 2024 m. rugsėjis – 2025 m. sausis

freepik.com

konkurso projektų ir juose įdiegtų Jūsų produktų bei sprendinių viešinimą žurnale „Structum“, interneto svetainėje www.structum.lt ir socialiniuose tinkluose;

IKO NIŠ KA PA KO I IŠ SA S SK ULI AR TA IRTI NIS CHIT MP NĖ TR EK A P S K IUM TŪ RO AV OM F YZ PO AS: S DŽ ZIC IAI IJ S OS

KONFERENCIJA

2024.09.12

Informacija ir registracija: konferencijos@structum.lt

PROJEKTAS, KURIAME BURIASI TALENTAI, KURIANTYS LIETUVAI Projektas IŠMANUSIS MIESTAS kasmet kviečia į bendradarbiavimo platformą Lietuvos savivaldybes ir architektūros, urbanistikos, inžinerijos, statybos profesionalus bei jaunuosius talentus iš šalies aukštojo mokslo įstaigų. Konkurso dalyviams tai įkvepianti galimybė pasidalyti miestų bei gyvenviečių darnios plėtros idėjomis, o savivaldybėms – puiki proga papildyti savo vietovės identitetą unikaliais bruožais, įlieti į jos įvaizdį naujų patrauklių spalvų. Pristatome 10-ojo konkurso IŠMANUSIS MIESTAS laureatus.

Laura Bilinskaitė

34

I VIETA

P ROFESION ALŲ

KAT EG O RI J O J E Ekspertų komisijos sprendimu, šiemet profesionalų komandų kategorijoje geriausiuoju pripažintas „Architektūros linijos“ tandemas – Simonas Čaikauskas ir Faustas Lasys, parengę Neringos savivaldybei projektą Nidos SPA.

35

II VIETA

P ROFESION ALŲ

KAT EG O RI J O J E

Antroji vieta profesionalų kategorijoje skirta architektei Monikai Marozei, Kaišiadorių rajono savivaldybei parengusiai projektą Žaslių ežero pakrantės sutvarkymas ir pritaikymas aktyvaus poilsio bei miestelio renginių organizavimo poreikiams.

36

III VIETA

P ROFESION ALŲ

KAT EG O RI J O J E

Trečioji vieta profesionalų kategorijoje skirta „M3“ komandai – Algiui Motuzai, Maksimui Zacharovui, Dovilei Mackevičiūtei, parengusiems Neringos savivaldybei projektą Nidos SPA.

37

I VIETA

STU D ENT Ų

KAT EG ORI J O J E

Pirmoji vieta studentų kategorijoje skirta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentei Dianai Kirkliauskaitei, Raseinių rajono savivaldybei parengusiai projektą Šiluvos daugiafunkcinis kompleksas piligrimams.

Darbo vadovas prof. Gintaras Čaikauskas.

38

II VIETA

STUD ENT Ų

KAT EG O RI J OJE

Antroji vieta studentų kategorijoje skirta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentui Andriui Pucėtai, Kalvarijos savivaldybei parengusiam projektą Kalvarijos turgavietės įveiklinimas.

39

III VIETA

STU D ENT Ų

Trečioji vieta studentų kategorijoje skirta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentėms Agnetai Butkutei ir Aistei Pakamorytei, Klaipėdos miesto savivaldybei parengusioms projektą „Klaipėdos energijos“ konversija. Darbo vadovas prof. Gintaras Čaikauskas.

40

KAT EG ORI J O J E

IŠRAIŠ KI N G I AUS I O J I ARCHITEKTŪRINĖ AMBICIJA

Už išraiškingiausiąją architektūrinę ambiciją apdovanota architektė Marija Krivickė, pasiūliusi Anykščių miestui projektą Mineralinio vandens biuvetė Anykščių m. centriniame parke.

41

G ERI AUS I AS I S INŽINERINIS SPRENDIMAS

Architektas Jurgis Vaišvila apdovanotas už idėją Vilniaus rajonui – projektą Sporto, sveikatingumo ir rekreacijos kompleksas Nemenčinėje.

42

GE RI AUS I O J I URBANISTINĖ KONCEPCIJA

Geriausiosios urbanistinės koncepcijos apdovanojimą pelnė jungtinė Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos architektūros studentų komanda ELIPSIS – Tautvydas Zykevičius, Augustė Karosaitė ir Aurimas Alinskas, sukūrę Raseinių miestui projektą Raseinių Žemaičio aikštė.

43

G E RI AUS I E J I STRUCTUM.LT LANKYTOJŲ AKIMIS Daugiausia portalo Structum.lt lankytojų balsų pelnė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentų komanda SHARPERS – Christopher Osei Kusi, Rubatsirorwashe Matsongoni, Alex Kirika, Deborah Katwikirize, Bright Adedoyin Festus, sukūrę projektą Kauno oro uosto teritorijai.

44

J A U

G R E I T A I

46

GERIAUSIŲJŲ KONKURSO NAMAS X PROJEKTŲ APDOVANOJIMUS PUOŠĖ IR NUOSTABI VILNIAUS PANORAMA Liepos 11 d. žurnalas STRUCTUM miesto vaizdais užburiančioje naujojo verslo centro „Flow“ terasoje surengė iškilmingą konkurso NAMAS X apdovanojimų renginį. Jo metu buvo pristatyti konkurso partnerių ir komisijos išrinkti geriausieji modernių individualių namų projektai. Skambant sveikinimo žodžiams ir aplodismentams, šių projektų autoriams buvo įteiktos žurnalo STRUCTUM ir partnerių prizai bei dovanos.

Agata Stupakova Mindaugo Ažušilio nuotr.

Šiemet penkerių metų sukaktį švenčiančio konkurso NAMAS X iškilminga apdovanojimų ceremonija surengta išskirtinėje sostinės terasoje – ant naujojo verslo centro „Flow“ mažesniojo, 15 aukštų, bokšto stogo. Šiuo metu tai aukščiausioje vietoje Vilniaus mieste įrengta terasa. Architekto Remigijaus Bimbos vadovaujamos komandos projektuotą 15 tūkst. kv. m „Flow“ sudaro du bokštai, antrasis yra 20 aukštų. Modernaus verslo centro kieme įrengtas amfiteatras-parkas ne tik biurų darbuotojams, bet ir miesto gyventojams bei svečiams. Šiais metais projektas NAMAS X vyko nuo kovo iki liepos ir buvo suskirstytas trimis etapais. Konkurse

dalyvavę interjero dizaineriai ir architektai patys sprendė, kada pateiks savo ne tik modernių, patogių, madingų, visus poreikius atitinkančių, bet kartu ir tvarių namų viziją. Į šventinę NAMAS X apdovanojimų ceremoniją susirinkę žinomi šalies architektai, interjero dizaineriai, kiti vakaro svečiai, konkurso partneriai ir dalyviai mielai pozavo prie renginio fotosienelės, bendravo ir klausėsi renginio vedėjo Giedriaus Leškevičiaus profesionaliai atliekamų populiarių dainų.

Neilgai trukus renginio vedėjas paskelbė iškilmingos apdovanojimų ceremonijos pradžią.

Sveikinimo žodį susirinkusiesiems tarė STRUCTUM direktorė ir konkur-

so NAMAS X sumanytoja Ignė Dutova: „Esame nuostabioje vietoje, tarp nuostabių žmonių, kurių kūryba labai įkvepia. Visi žinome, kaip gera būti namuose. Taip mes šiandien ir jaučiamės – lyg čia ir dabar, su jumis, būtų mūsų namai.“ I. Dutova pasidžiaugė, kad konkursas sulaukė įvairių koncepcijų ir sprendimų. Tai dar kartą patvirtino, kad nėra namų projektavimo šablono, o nuolat tobulinamų technologijų suteikiamos galimybės tik stiprina norą kurti unikalumą. „Visi darbai yra verti dėmesio, pagyrų ir laimėjimų. Projektai skirtingi, tačiau kiekvienas kūrėjas, kiekviena kūrėjų komanda labai įkvepia“, – sakė projekto sumanytoja.

47

Konkurso dalyvių darbus vertino profesionalų komisija: architektų studijos „Studija Lapė“ vadovas Tomas Lapė, architektūros studijos „IN DOT Studio“ įkūrėjos architektės Enrika Riaukaitė ir Vida Giedra Savinske, studijos „Architektūros linija“ projektų vadovas ir VILNIUS TECH Architektūros katedros profesorius architektas Gintaras Čaikauskas, architektūros ir interjero studijos 48

„Prusta“ direktorė architektė Ieva Prunskaitė. Jie iš visų konkursui pateiktų projektų išrinko tris geriausius.

Konkurso partneriai taip pat išrinko juos labiausiai sužavėjusius projektus, jų autoriai pirmiausia ir buvo apdovanoti partnerių įsteigtais prizais. „JUNG Vilnius“ atstovas Vaidotas Bijūnas prizą įteikė Saulei Baronaitei ir Justinai Nagulai, „Brasa“ atstovė

Aleksandra Vilčinskienė – Kamilai Barčaitytei, „Akzo Nobel Baltics“ generalinis direktorius Ramūnas Urbonas – Gabijai Čepeliauskaitei, „Grohe“ pardavimų ir marketingo vadovė Baltijos šalims Sigita Avlosevičienė – Vainiui Zigmantui, „Doleta“ vadovė Simona Skardžiuvienė – Indrei Žutautienei ir Vilijai Austienei, „Geberit“ marketingo koordinatorė Emilija Čekuolytė – Daivai Skirkevičiūtei.

Vėliau savo projektų pristatyti žengė trijų komisijos išrinktų geriausiųjų projektų autoriai: interjero dizaineriai Karolis Vaišnys ir Laura Kanapeckaitė, interjero dizainerės Saulė Baronaitė ir Justina Nagula, architektūros studentė Lukrecija Ramanauskaitė.

Po pristatymų buvo apdovanotos daugiausia portalo Structum.lt lankytojų balsų surinkusios interjero dizainerės Dovilė Mackevičiūtė ir Ieva Mankauskė.

Apdovanojimų ceremonija pasiekė kulminaciją – STRUCTUM vadovė I. Dutova paskelbė komisijos išrinktų

geriausiųjų projektų trejetuką.

Trečioji vieta skirta architektūros studentei Lukrecijai Ramanauskaitei.

Antrąją vietą pelnė interjero dizaineriai Karolis Vaišnys ir Laura Kanapeckaitė.

Pirmąją vietą laimėjo interjero dizainerės Saulė Baronaitė ir Justina Nagula.

Puokštes visiems laureatams sukūrė gėlių salonas „Inesos gėlės“.

Dėkojame!

Po apdovanojimų ceremonijos svečiai toliau bendravo ir vaišinosi skambant renginio vedėjo G. Leškevičiaus atliekamoms dainoms.

49

50

Stilingos medžio grindys, kurios atlaikys daug žingsnių GAUSIAI LANKOMOSE PATALPOSE MEDINES GRINDIS ĮSIRENGTI DRĮSTA NE KIEKVIENAS. „GRINDŲ ARSENALO“ SPECIALISTAI SAKO, KAD BE REIKALO. VOKIŠKOS EGGER GRINDYS – IŠ NATŪRALAUS MEDŽIO, STILINGOS, BET KARTU YPAČ ATSPARIOS.

Jau kuris laikas „Egger GreenTec“ grindų plokštės išlieka populiariu klientų pasirinkimu Vokietijoje, tiek Lietuvoje šiomis grindimis klientai domisi vis labiau. Jos vertinamos dėl galimybės suteikti estetinį akcentą interjerui, ekologiškumo ir, svarbiausia, patvarumo. Šias grindis klientai drąsiai renkasi dažnai naudojamoms namų patalpoms, tokioms kaip virtuvės, koridoriai, tačiau „Egger GreenTec“ klojamos ir komercinės paskirties interjeruose, kuriuose nuolat vaikšto daug žmonių: studentų bendrabučiuose, viešbučiuose, baruose, restoranuose, parduotuvėse, biuruose.

Naujiena – sienų dizaino plokštės iš medžio

Grindims suteikta itin aukšta, 33 atsparumo klasė. Šios grindys išlaiko neįgerdamos vandens net iki 72 valandų, tad jos gali būti naudojamos net vonios kambariams.

Grindims suteikta R10 apsaugos nuo slydimo klasė, o plokštėje integruotas kamštinis paklotas patikimai sugeria smūgio garsą.

Svarbu, kad šios grindys draugiškos aplinkai ir gamtai. „Egger GreenTec“ plokštės visiškai neturi polivinilchlorido (PVC), jos gaminamos iš sertifikuotų miškų išgaunamos medienos, o integruotas garso barjero kilimėlis – iš perdirbtos kamštienos.

Grindims suteiktas „Blue Angel“ – Vokietijos ekologinis ženklas. „Egger GreenTec“ turi net 20 grindų raštų – ąžuolo, marmuro ar keramikos variacijų.

Norintiesiems erdves kurti dar stilingiau, EGGER siūlo naujieną – „Decowall“ sienų plokštes. Jos interjerui suteikia išskirtinumo, o montuojamos greitai ir lengvai. „Decowall“ yra 12 mm storio, 660 mm pločio ir 1 250 mm ilgio.

Pagrindas – nušlifuota OSB plokštė, kuri padengiama skaitmeniniu būdu atspausdintu dekoru. Svarbu tai, kad dėl specialios technologijos nesimato sujungimų tarp sumontuotų plokščių, tad tokia dekoratyvinė siena atrodo itin estetiškai. Ant šios plokštės galima montuoti lentynas, televizoriaus laikiklį, į ją integruoti šviesos jungiklius ir kištukinius lizdus. „Decowall“ turi EPD, PEFC sertifikatus ir ES produktų saugos ženklą CE.

Visą EGGER grindų produkciją rasite www.grinduarsenalas.lt Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, Tauragėje, Telšiuose

Meistriškumas. Kokybė. Greitis. www.graceta.lt

OBJEKTAS: apartamentų kompleksas „Aksominės kopos Nida“, G. D. Kuverto g. 17A, Neringa PROJEKTO PAVADINIMAS: poilsio paskirties pastatų G. D. Kuverto g. 17, Nidos gyv., Neringoje, kapitalinis remontas PLĖTOTOJAS: investicinė bendrovė „DAO Family“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Gilesta“ ARCHITEKTAI: UAB DO ARCHITECTS, projekto vadovė architektė Andrė Baldišiūtė, architektai Sabina Grincevičiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Algimantas Neniškis, Marija Steponavičiūtė, Gediminas Aismontas, Eglė Gelažauskaitė, Giedrė Darškutė, Džiugas Karalius, Kasparas Žiliukas, Vaiva Šimoliūnaitė, Vytenis Stasiūnas, Gabija Tomkevičiūtė, Solveiga Buoželytė PASTATO ARCHITEKTAS (1964 M.): R. Šilinskas PROJEKTO REKONSTRUKCIJA IR IŠPLĖTIMAS (1988 M.): A. G. Gudaitis,

R. Krištapavičius, R. Stasėnas

VIDAUS IR LAUKO BALDŲ BEI APŠVIETIMO SPRENDINIAI: „Viktorija design“

ir „Culdo Studio“

Išskirtinis ir kartu sklandžiai įsiliejantis į Nidos kraštovaizdį, prabangus ir kartu paprastas bei elegantiškas – toks yra naujasis apartamentų kompleksas „Aksominės kopos Nida“ G. D. Kuverto gatvėje. „Sotheby’s International Realty®“ specialiajame leidinyje RESIDE įvardytas kaip vienas geidžiamiausių prabangaus nekilnojamojo turto objektų pasaulyje.

Gabrieliaus Lenkšo („Aksominių kopų“ archyvo) nuotr.

54

P

R

ANGOS AB I

„Aksominės kopos Nida“ – tai sovietinių laikų poilsio kompleksas „Auksinės kopos“ po kapitalinio remonto.

Pagal teritorijų planavimo dokumentus čia tik tokios rūšies statybos darbai buvo galimi, tačiau mes alternatyvų ir neieškojome. Tvarumas – viena iš mūsų bendrovės vertybių“, –

R

G

IJ

A

AKSOMINĖS KOPOS NIDA R GA

M TO S

sako Artūras Razgūnas, projektą plėtojančios Liuksemburgo ir Lietuvos investicinės bendrovės „Dao Family“ partneris.

Atliekant kapitalinį remontą kompleksas buvo padalytas į gyvenamąją (poilsio) dalį – privačius apartamentus ir viešąją infrastruktūrą (SPA centras,

S

IN

E

lobby baras, vidaus ir lauko baseinai, restoranas), kuria gali naudotis ir komplekso privačių apartamentų savininkai, ir Neringos poilsiautojai.

Renovacija atlikta išskirtinės kokybės medžiagomis, įdiegta daug inovatyvių sprendinių. „Kompleksas šildomas ir vėsinamas geoterminiu 55

bangaus nekilnojamojo turto rinkos ekspertų „Baltic Sotheby’s International Realty“ atstovas. „Aksominių kopų“ koncepcijos esmė – užtikrinti jų gyventojams gyvenimą be buitinių rūpesčių ir pasiūlyti, ką nuveikti Neringoje net žiemą. „Šis kompleksas į išskirtinį mūsų šalies kurortą pritraukė naujų žmonių, jie čia investavo į ilgalaikį turtą, tad, tikėtina, praleis jame nemažai laiko. Tai skatins verslą teikti dar kokybiškesnes paslaugas – ne vien sezono metu, o ištisus metus. To čia labai trūko. „Aksominės kopos“ įdiegė naujus standartus ir iškėlė kartelę būsimų Nidos projektų plėtotojams. Viliuosi, jie, užuot statę „kvadratinius metrus“, galvos ir apie papildomus sprendimus“, – sako R. Karalius.

Žvilgsnis į istoriją „Ant Nidos kopagūbrio, pusiaukelėje tarp jūros ir marių, septintajame dešimtmetyje buvo suformuota poilsio komplekso „Auksinės kopos“ teritorija. Pirminį komplekso projektą parengė ir 1964 m. įgyvendino architektas Romualdas Šilinskas. Tais lai-

kais tai buvo ypatingas, pagal modernizmo principus sukurtas projektas: poilsio pastatai derinti prie kopagūbrio, įrengtas pirmasis Lietuvoje lauko baseinas“, – pasakoja „Aksominių kopų“ projekto architektūrinės dalies vadovė Andrė Baldišiūtė, DO ARCHITECTS vyriausioji architektė.

1988 m. pagal architektų Andriaus Gedimino Gudaičio, Ričardo Krištapavičiaus ir Roberto Stasėno parengtą projektą kompleksas buvo rekonstruotas ir praplėstas. Esami pastatai buvo sujungti, kompleksas papildytas dviejų aukštų aiškios ir griežtos struktūros korpusu, „suminkštintu“ šlaitiniais stogais ir medinių konstrukcijų atitvaromis.

Viduje buvo įrengtos visuomeninės paskirties erdvės: valgykla, pirtis su baseinėliu, kino ir renginių salės. „Deja, pastaruosius kelis dešimtmečius kompleksas buvo apleistas.

Tik praėjusiame dešimtmetyje gyvenamieji korpusai buvo iš dalies atnaujinti ir pasiūlyti kaip nebrangi poilsio vieta Nidos svečiams, vasaromis visuomeninės erdvės buvo naudojamos renginiams“, – baigia retrospektyvą A. Baldišiūtė.

Norberto Tukaj nuotr. („Auksinės kopos“ prieš kapitalinį remontą)

būdu, visuose apartamentuose įrengtos rekuperacinės sistemos, baseinų vanduo valomas bechlorėmis sistemomis“, – pamini vos keletą iš daugelio inžinerinių privalumų A. Razgūnas. „Nuo kitų apartamentų projektų „Aksominės kopos“ skiriasi pirmiausia koncepcija. Tai nėra tiesiog prabangūs apartamentai. Čia žmogus gauna viską: SPA su vidaus baseinu ir pirtimis, lauko baseiną, restoraną ir reprezentatyvų lobby barą, kuriame gali susitikti su draugais, padirbėti ar išgerti taurę vyno. Antra, vidutinis apartamentų dydis „Aksominėse kopose“ yra apie 90 kv. m, ir tai tikrai nėra įprasta pajūrio projektams.

Kitaip tariant, didelė dalis apartamentų – didesni nei vyraujantieji rinkoje ir yra skirti gyventi patiems jų savininkams. Be abejo, išskirtinė ir projekto architektūra, erdvių sprendiniai“, – vardija „Aksominių kopų“ pranašumus Robertas Karalius, pra-

56

57

58

59

„Auksinių kopų“ virsmas į „Aksomines“ DO ARCHITECTS į „Auksinių kopų“ kapitalinio remonto projektą įsitraukė 2017 m., statybos darbai buvo pradėti 2019 m. pabaigoje. „Jokių naujų priestatų neplanavome, visas stogų formas palikome – tai išties buvo kapitalinis remontas, ne rekonstrukcija. Mes tik pakeitėme visą apdailą, langus vienur padidinome, kitur „pridėjome“. Daugiausia buvo vidinės erdvės pertvarkų, tačiau, pavyzdžiui, palikome, tik atnaujinome labai dailias medines konstrukcijas, dabar puošiančias SPA zoną. Be abejo, visa, kas supuvę, buvo keičiama, o kita – atnaujinama, stiprinama“, – pradeda pasakojimą apie kapitalinį remontą A. Baldišiūtė.

Visi sprendimai buvo aptariami su projekto plėtotoju. „Projektas negimė per mėnesį, teisingo kelio kartu ieškojome gal dvejus metus. Galiausiai pasiūlėme esamo komplekso pagrindu sukurti naujos kokybės erdves, kurios alsuotų šiuolaikine dvasia, – nieko beveik negriaunant, tiesiog iš pagrindų remontuojant atsikratyti priplėkusio senų poilsio namų kvapo“, – sako architektė.

A. Baldišiūtės teigimu, prikelti jau esamas struktūras, atskleisti jų grožį daug smagiau. „Varčiau anądien „Aksominių kopų“ vizualizacijas ir galvojau: ar būtume ką nors geriau sukūrę, jei būtume viską išgriovę ir statę iš naujo?

Ne. O dabar štai turime istoriją“, – sako architektė.

Komplekso eksterjero sprendiniai buvo derinami prie Nidos kraštovaizdžio, kuriam būdingos mansardinės vilos tamsiai raudonų čerpių šlaitiniais stogais. Fasadų plytos – neryškių, tarsi vėjo nugairintų spalvų, visos medinės dalys irgi tarsi vėjo nušiūruotos arba kopų atspalvio. Analizuojant kompleksą supančią aplinką pastebėta, kad šiaurinėje dalyje vyrauja lapuočiai, pietinėje – spygliuočiai: tuo buvo pasinaudota suteikiant pastatams savitumo.

Atliekant kapitalinį remontą teritorijoje saugotas kiekvienas medis, kuriant teritorijos apželdinimo projektą aplink pastatus pasirinktas ne urbanistinis, o pajūrio rekreacinis kraštovaizdis: Kuršių nerijai būdingi smilginiai augalai, žolės, smėlis. Pasak architektės, norėjosi, kad apartamentų kompleksas turėtų visiškai kitokį kvapą negu urbanizuotos teritorijos viešbutis.

Pėsčiųjų takai ir važiuojamoji dalis iškloti ažūrinėmis trinkelėmis, centrinėje teritorijos dalyje tarp korpusų yra bendroji erdvė su žaidimų aikštele, suoliukais, želdynais.

Pradėjus ardyti buvusių remontų „patobulinimus“, buvo aptikta daug netikėtų erdvių, atsirado galimybė suformuoti vidinių kiemelių, stoglangių ir pro juos įleidus į pastatų vidų šviesos sukurti geidžiamų apartamentų.

Vienas ypatingiausių sprendinių, A. Baldišiūtės nuomone, yra SPA centro erdvė: įžengęs į pagrindinį pastatą, žmogus pro stiklines sienas mato ne tik recepciją, lobby barą, SPA centrą su vidaus baseinu, bet ir vidinį kiemelį su lauko baseinu. „Plėtotojai galėjo tą erdvę suskaidyti į apartamentus, bet jie pamatė jos unikalų grožį ir nusprendė išsaugoti, – džiaugiasi užsakovo sprendimu architektė ir priduria: – Su užsakovu visą laiką gražiai žiūrėjome į tą pačią pusę. Visiškai naują komplekso kokybę pavyko išgauti dėl to, kad nebuvo taupoma renkantis medžiagas.“ A. Baldišiūtė neabejoja, kad tokios kokybės „Aksominių kopų“ pastatai metams bėgant tik gražės.

60

61

Išskirtinis projektas visais aspektais „Išskirtinė buvo užduotis, kurią sėkmingai įgyvendinome, – seną poilsiavietę perdaryti į prabangų kompleksą: užuot griovus ir stačius nuo nulio, pernaudoti, kaip mes visada ir siekiame, nes tvarumas mums yra svarbus aspektas. Išskirtinis ir baigto projekto įvertinimas tarptautinėje erdvėje: „Aksominės kopos Nida“ buvo pristatytos viename iš Londono „Sotheby’s“ aukcionų renginių ir įtrauktos į „Sotheby’s International Realty®“ specialųjį leidinį RESIDE. Mums visi mūsų įgyvendinami projektai yra svarbūs, tačiau šis visada išliks kaip vienas įsimintiniausių, nes padarėme tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti neįmanoma“, – teigia Romas Paliulis, generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ vadovas. „Gilesta“, kaip projekto generalinis rangovas, buvo atsakingi už viską, kas vyksta statybų aikštelėje, nuo planavimo iki galutinio rezultato. Tokio sudėtingumo ir apimties projekte tai didelė atsakomybė, tačiau patyrusi komanda, pasitelkusi įvairius technologinius sprendimus ir planuodama resursus, suvaldė procesus ir pasiekė geriausią rezultatą.

Kartu su užsakovais „Gilesta“ rūpinosi ir apartamentų bei patalpų savininkų, nuomininkų norais bei pageidavimais, įgyvendino kuo įvairiausias idėjas – nuo žiemos sodų iki vyno rūsių įrengimo. „Teko įdėti nemažai pastangų ieškant būdų dizainerių vizijoms įgyvendinti, tačiau džiaugiamės sugebėję rasti sprendimus beveik visais atvejais“, – sako R. Paliulis.

Jam, kaip generalinio rangovo vadovui, didžiausią įspūdį daro tai, kad prabangus kompleksas natūraliai įsilieja į Nidos kraštovaizdį. Įdomūs ir netradiciniai inžineriniai sprendimai: neįprastos konstrukcijos pastatuose sutalpinta daugybė aukštos klasės sistemų – šildymo ir vėsinimo geoterminiu būdu, SPA zonos, baseino įrangos, žiemos sodų valdymo ir kt.

Didelis iššūkis, R. Paliulio akimis, buvo įgyvendinti kliento ir užsakovo idėjas nekeičiant esamų konstrukcijų. „Tai itin sudėtingas procesas, nes statybas riboja aukštis, plotis, laikančiosios sienos ir kt.“, – sako jis.

Ne mažesnis iššūkis buvo ir itin aukšti kokybės, technologiniai reikalavimai. Juos įgyvendinant reikėjo daugybės kompetencijų, komandinio darbo ir netradicinių sprendimų. „Siekėme, kad inžineriniai sprendiniai, užuot tiesiog atitikę reikalavimus, būtų iš tiesų patogūs naudoti“, – pabrėžia „Gilestos“ vadovas.

Jo teigimu, visas šis projektas buvo vienas didelis galvosūkis, kurį sėkmingai pavyko išspręsti tik visiems glaudžiai bendradarbiaujant ir vieniems kitais pasitikint. „Draugiška partneryste grįstas komandinis darbas, tikiu, buvo pagrindinis projekto sėkmės komponentas, nes be jo tokį projektą įgyvendinti tikrai būtų buvę neįmanoma“, – sako R. Paliulis.

62

Fasadams ir stogams – išskirtiniai keraminiai gaminiai Ir užsakovai, ir architektai siekė, kad „Auksinių kopų“ pastatų kompleksas ne tik darniai įsilietų į Nidos gamtos koloritą bei architektūrą, bet ir ilgai neprarastų savo išskirtinės išvaizdos, laikui bėgant netgi įgytų papildomo žavesio, todėl buvo pasirinkti jau daugiau kaip 200 metų visame pasaulyje išskirtine kokybe garsėjančios austrų gamintojos „Wienerberger“ gaminiai.

Stogai buvo padengti „Wienerberger“ gamykloje Prancūzijoje iš garsiojo Franche-Comté molio pagamintomis rudos spalvos keraminėmis čerpėmis „Vauban“, kurios atitinka karščiausią pastarojo meto stogų dizaino tendenciją – yra plokščios. Antra vertus, šio modelio čerpės yra ir palyginti nedidelės – vienam kvadratiniam metrui padengti reikia maždaug 22 čerpių. Tai suteikia galimybę sukurti tolygų ir elegantišką stogo paviršių. Vis dėlto vienas didžiausių šių čerpių pranašumų tas, kad jos yra su užkaitu, todėl sudėtos „susiriša“ tarpusavyje.

Taip sumažėja tikimybė, kad po stogo danga pateks vandens.

Pagal architektų viziją fasadai turėjo būti šiltų natūralių spalvų, netipinės faktūros, todėl jiems išrinktos išskirtinių matmenų keraminės plytelės, pjautos iš „Wienerberger“ rankinio formavimo plytų „Virtua“, tinkamų fasadų apdailai, vidinėms pertva-

roms, židinių bei kaminų apdailai ir kt.

Palyginti su tradicinėmis fasadų plytelėmis, „Auksinių kopų“ fasadams panaudotos plytelės yra ilgesnės (40 cm) ir siauresnės (4 cm). Būtent dėl to ir pavyko sukurti originalumu akį traukiančius fasadų raštus.

Sertifikuota pastatų šiltinimo sistema – maksimalus ilgalaikis komfortas „Auksinių kopų“ komplekso fasadams šiltinti pasirinkta pažangi išorinė šilumos izoliacijos sistema „Ceresit Ceretherm Ceramic“. Sukurta atlaikyti nepalankiausias permainingo oro sąlygas, ji yra ypač patvari, lengvai prižiūrima ir daugelį metų užtikrina patalpose maksimalų komfortą. „Ceresit Ceretherm Ceramic“, kaip ir privalu visose Europos Sąjungos šalyse, sertifikuota pagal Europos techninius įvertinimus (ETĮ)“, – pabrėžia „Henkel“ valdomo prekių ženklo „Ceresit“ atstovas Lietuvoje Arūnas Mingaila ir vardija pagrindinius sistemos duomenis: degumo klasė – B-s1, d0, atsparumas smūgiams – I kategorijos, izoliacijos storis – iki 300 mm.

Didžiausias sistemos pranašumas, palyginti su kitomis, A. Mingailos teigimu, yra pažangūs klijavimo ir armavimo mišiniai, plastiškesni ir ženkliai tvirčiau sukimbantys su paviršiais.

Tokių savybių jiems suteikia technologija „Fibre Force“ su specifine trimate matrica ir stiprinamaisiais plaušais. „Fibre Force“ matricos sutvir-

tintą skiedinį kur kas mažiau veikia sezoninė klimato kaita, jame neatsiranda mikroįtrūkių. Be to, stiprinamieji plaušai neleidžia plėstis jau buvusiems fasado įtrūkiams. „Ceresit Ceretherm Ceramic“ atitiko visus „Auksinių kopų“ užsakovų bei architektų lūkesčius, susijusius su kokybe, dizainu ir eksploatavimo trukme. Izoliacinė fasadų medžiaga pritvirtinta klijais „Ceresit CT83 Strong Fix“, gerai sukimbančiais su mineraliniais pagrindais ir putų polistireno plokštėmis. Armavimo sluoksniui formuoti pasirinktas mišinys „Ceresit CT85 Flex“ su technologija „Fibre Force“: jis padidina izoliacijos sistemos atsparumą pažeidimams, neleidžia susidaryti kapiliariniams plyšiams, yra plastiškas ir sunkiai paveikiamas smūgių. Fasadų klinkeriui pritvirtinti naudoti mikropluoštu armuoti itin gero sukibimo plytelių klijai „Ceresit CM17 Super Flexible (C2TES1)“, tinkami ir kritiniams paviršiams, pavyzdžiui, anhidridiniam pagrindui ar akytajam betonui. Šiems klijams būdinga tokių puikių savybių kaip stabilumas ant vertikalių paviršių, atsparumas šalčiui ir vandeniui.

Kaip siūlių užpildas pasirinktas nešvarumams, pelėsiui bei kitiems grybeliams atsparus glaistas „Ceresit CE43 Grand’Elit ekstra“, kurio formulė „MicroProtect“ užtikrina ilgalaikę veiksmingą siūlių (iki 20 mm pločio) apsaugą ir nepriekaištingą keraminės dangos išvaizdą.

63

Išskirtinės kokybės apdailos darbai „APDAILA.LT (prekių ženklas, priklausantis „Pronex“ įmonių grupei) darbus pradėjo nuo nedidelių tipinių apartamentų apdailos. Montavome gipso kartono plokštes, klijavome keramines plyteles, dažėme sienas, dengėme jas dekoratyviniu tinku, klojome parketą, – apie darbų „Aksominių kopų“ projekte pradžią pasakoja APDAILA.LT darbų vadovas Simonas Litinskas. – Užsakovai įvertino mūsų komandos pastangas ir pasiūlė tolesnį bendradarbiavimą: atlikti bendrųjų erdvių, SPA zonos, prabangių butų apdailą.“ Beveik dešimtmetį APDAILA.LT teikia būstų įrengimo ir renovacijos paslaugas Lietuvoje ir užsienyje. Įmonėje dirba daugiau kaip 60 skirtingų specialistų – statybininkų, vidaus apdailininkų, stalių, elektrikų, santechnikų ir inžinierių. Per savo veiklos metus APDAILA.LT įrengė daugiau kaip 250 gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų, tad nenuostabu, kad profesionaliai komandai buvo patikėti svarbūs apdailos darbai „Aksominėse kopose“, kur susijungė ambicingi reikalavimai ir išskirtiniai norai. „Visos SPA zonos, kurią sudaro masažo kambariai, vidaus ir lauko baseinai, sūkurinė vonia, pirčių zonos, apdailą atliko mūsų komanda. Pradėjome nuo specialių pleištinių trapų montavimo, formavome grindų nuolydžius į trapus, atlikome precizišką grindų hidroizoliaciją, klijavome mozaikines plyteles. Pastarasis procesas pasirodė sudėtingas: reikėjo derinti plytelių raštus, kampus, jų pasvirimą“, – pasakoja S. Litinskas.

APDAILA.LT darbų vadovas didžiuojasi, kad jo komandai buvo patikėta dirbti su brangiomis ir kokybiškomis medžiagomis, kaip drėgmei atspariu tinku, dekoratyviniu tinku marmorinu, kuriuo dengtos persirengimo kambarių ir masažo kabinetų sienos. SPA erdvėse plytelėmis teko formuoti nišas gėlėms, klijuoti mozaikas ant dušo zonos sienų. Kaip neįprastą apdailos sprendinį S. Litinskas pamini SPA lubas iš medinių tašelių.

Poilsio komplekso apartamentuose netrūksta tvarių sprendimų.

Pagal specialų pageidavimą kai kurios apartamentų sienos ir lubos dengtos kalkiniu tinku, sumaišytu su šiaudais. Toks mišinys leidžia sienai

64

kvėpuoti. Patalpose, kuriose reikia daugiau apsaugos nuo drėgmės, natūralaus tinko sienos impregnuotos alyvuogių aliejumi. „Užsakovai labai aiškiai žinojo, ko nori, todėl mūsų komandos darbas buvo kiekvieną kartą rasti tinkamas medžiagas ir įgyvendinti norus“, – apie darbo iššūkius pasakoja projektų vadovas Julius Kupčinskas. Jis pabrėžia, kad „Aksominių kopų“ apdailos darbams išsirinko profesionaliausius darbuotojus. Prabangiame komplekse reikėjo komandos, kuria galima pasitikėti, kuri kartais net galėtų paeksperimentuoti. Pasitaikė tokių klientų užsakymų, su kokiais komanda nebuvo susidūrusi anksčiau, tad prieš atliekant užduotis reikėjo surinkti informaciją, ją analizuoti, ieškoti medžiagų užsienyje.

Išbandymu tapo itališkų rankų darbo marmuro mozaikos klijavimas mūvint šilkines pirštines.

Iššūkių pareikalavo graikiškas dekoras, kurį ant sienų teko lipdyti pirštais, itin didelio formato (1,2 m x 2,8 m) marmuro rašto plytelių montavimas, sraigtinių metalinių laiptų apdirbimas, alcantara tapetų klijavimas ir kt.

APDAILA.LT įkūrėjas Arnoldas Laurišonis teigia, kad klientų pasitikėjimą ir augimą įmonė pelnė dėl išskirtinio dėmesio projektų proceso kontrolei. Pradėjusi veiklą nuo vidaus restauracijų ir renovacijų, dabar įmonė atlieka ne tik vidaus, bet ir išorės renovacijas bei statybos darbus. „Visos įmonės teikiamos paslaugos yra griežtai kontroliuojamos, klientai gauna ataskaitas bent kartą savaitę. Jiems nereikia gyventi statybų ritmu. Mūsų darbų kokybiniai parametrai yra griežtesni nei kitų įmonių, visada diegiame naujas technologijas ir stengiamės dirbti kuo efektyviau.

Būtent tai leido mums užaugti ir sėkmingai plėtoti veiklą užsienio šalyse. Dirbame Nyderlanduose, neseniai veiklą pradėjome Ispanijoje, – sako A. Laurišonis. – APDAILA.LT išskirtinumas – tai patogumai klientui, norinčiam įsirengti būstą ar komercines patalpas. Jis gauna daugybę paslaugų iš vienos įmonės: nuo apdailos darbų, inžinerinių sprendimų iki baldų gamybos.“

65

Komfortiška šviesos oazė Viena pagrindinių taisyklių projektuojant apšvietimą poilsio kompleksuose – kokybiška, neryški, neerzinanti šviesa. „Aksominių kopų“ projekte buvo siekiama komfortišką šviesos oazę sukurti į modernią architektūrą integruojant šviestuvus, kurie išryškintų erdvių estetiką. Apšvietimo sprendinių ekspertai ARDENA darbą „Aksominėse kopose“ pradėjo nuo užsakovo poreikių ir lūkesčių išsiaiškinimo. Aptarti visi aspektai – nuo erdvių funkcionalumo iki estetinių sprendimų.

Apšvietimo ekspertai pasiūlė centralizuotus sprendimus, kurie padeda sukurti ne tik vienalytį, bet ir lengvai pritaikomą bei valdomą apšvietimą. Komplekse sumontuoti skirtingų modelių šviestuvai, jų pasikartojimas padėjo sujungti skirtingas erdves į harmoningą visumą.

Vienas iš svarbiausių šio projekto aspektų buvo suderinti apšvietimo sprendimus su modernia komplekso architektūra. Apšvietimo sprendimai turėjo būti tokie pat paprasti, elegantiški ir funkcionalūs. Paslėpti šviestuvai buvo integruoti į sienas, lubas ir

Kokybė pasiekiama klausant, girdint ir bendradarbiaujant Dalį apdailos darbų bendrosiose erdvėse ir apartamentuose atliko UAB „Apdailos fabrikas“. Bendrosiose erdvėse buvo įrengti laiptų maršai, plytelėmis išklotos laiptinių aikštelės, paklota recepcijos zonos grindų plytelių danga. Apdailos darbus bendrosiose zonose atliko kelios įmonės, todėl reikėjo bendradarbiauti, kad būtų sukurta nepriekaištinga visuma. „Apartamentuose dažniausiai visus apdailos darbus atlikome vieni, tad visas detales derinome tik su užsakovu ir interjero dizaineriu“, – sako Alvydas Burba, įmonės „Apdailos fabrikas“ statybos projektų vadovas.

Jei reikėjo naudoti interjero projekte nenumatytą medžiagą, ji pirmiausia turėjo būti suderinta su užsakovu. Improvizacijos čia buvo negalimos. Visos panaudotos medžiagos tausoja aplinką, yra tik aukščiausios kokybės. Sienų apdailai naudotos patalpoms natūralaus jaukumo suteikiančios medžiagos, kaip molio tinkas. „Dažniausiai užsakovai pageidavo medžiagų, kuriomis 66

galima išgauti įvairią tekstūrą, kokį nors raštą. Lygios sienos šiandien neįdomu“, – pastebi A. Burba.

Prieš darbų pradžią buvo pateikiami aiškūs ir tikslūs interjero projektai, tad dirbant didelių iššūkių nekilo, reikėjo tik preciziškai atlikti visus darbus. „Ir užsakovui, ir mums svarbiausia buvo kokybė, tada laikas“, – sako statybos projektų vadovas.

Kone visų apartamentų užsakovai norėjo šešėlinių ir temperatūrinių siūlių, taip užtikrinant, kad ir po daugelio metų išliks geras estetinis vaizdas, be trūkių kampuose. Viename iš apartamentų pagrindiniai akcentai buvo ovalūs, tad reikėjo suformuoti ovalią sieną, arkas. „Erdves planavo skirtingi interjero dizaineriai. Kiekvieno stilius buvo kitoks, skyrėsi ir sprendimai, ir parenkamos medžiagos. Pagrindinė mūsų užduotis buvo klausyti, išgirsti, ko norima, ir įgyvendinti. Mes visada baigiame, ką pradėję, niekada nesitraukiame, kad ir kokie sudėtingi būtų iššūkiai. Dirbame, kol įgyvendiname kliento viziją ir pasiekiame jį džiuginantį rezultatą“, – svarbiausią įmonės savybę įvardija A. Burba.

net grindis, taip sukuriant subtilius šviesos šaltinius, kurie nekrinta į akis, tačiau efektyviai apšviečia erdvę. Tai leido išlaikyti modernų ir „švarų“ interjero dizainą. Projekte panaudota daug modernių sieninių šviestuvų – blanki, į sienas atsimušanti šviesa sukuria romantišką, poilsiui subalansuotą šviesos srautą. Įmonės ARDENA ekspertai šio projekto metu naudojo naujausias technologijas, suteikiančias galimybę ne tik efektyviai apšviesti erdves, bet ir taupyti energiją.

Visuose apšvietimo projektuose ARDENA naudoja tik pažangias energiją taupančias technologijas – ilgaamžes ir prisidedančias prie aplinkos išsaugojimo. ARDENA savo klientams tiekia tik aukštos kokybės produktus ir teikia profesionalų konsultacijas. Įmonės ekspertai visada pasiruošę rasti geriausius apšvietimo sprendimus: apskaičiuojamas šviestuvų kiekis, erdvėse rekomenduojamas toks šviesos lygis, kokio reikia apšvietimo sprendimams optimizuoti. Projektuose ARDENA dalyvauja nuo pradžios iki pabaigos: teikia visapusę techninę pagalbą, užtikrina, kad darbai vyktų sklandžiai ir pagal planą.

Elektros instaliacijos elementai – estetiški ir tvarūs Į „Aksominių kopų“ bendrųjų erdvių interjerą dailiai įsilieja daugiau kaip šimtą metų pasaulyje aukštos kokybės produkcija garsėjančios Vokietijos gamintojos JUNG serijos LS 990 juodi kištukiniai lizdai. Šios serijos jungiklius bei kištukinius lizdus pasirinko ir daugelis privačių „Aksominių kopų“ apartamentų šeimininkų. „Interjere viskas turi būti sustyguota, o JUNG LS 990 spalvų paletėje visada rasi tinkamiausią atspalvį“, – sako apartamentų komplekso architektūrinės projekto dalies vadovė architektė A. Baldišiūtė.

Bauhauzo dizaino mokyklos įkvėpta griežtų elegantiškų linijų serija LS 990 populiarumo nepraranda jau daugiau kaip 50 metų. Klasikinis šios serijos jungiklio modelis siauru rėmeliu lengvai pritaikomas bet kurioje erdvėje, kad ir kokia sudėtinga architektūrinė ar techninė idėja būtų įgyvendinama. Gaminami ir daugiaviečių (iki 5 jungčių) rėmelių modeliai, juos galima ant sienos montuoti ir vertikaliai, ir horizontaliai. Kiekvienas serijos LS 990

gaminys suderinamas su visais LS serijos dangčiais.

Serija LS 990 – išskirtinė ne tik dėl laikui nepavaldaus subtilaus dizaino bei patikimumo, bet ir dėl ilgos eksploatavimo trukmės. Pagaminti iš duroplasto, šios serijos gaminiai yra ne tik patvarūs, bet ir tvarūs. Palyginti su termoplastu, duroplasto gamybos metu į atmosferą išmetama mažiau anglies dvideginio, mažiau suvartojama energijos ir vandens. Be to, duroplastas yra perdirbamas, šio proceso metu nesusidaro toksinių medžiagų, o irimo metu – mikroplastiko. Tvirta JUNG nuomone, net tokie mažučiai inžineriniai elementai kaip elektros jungikliai ir kištukiniai lizdai daro ženklų poveikį ekosistemoms ir klimatui, todėl juos gaminant būtina laikytis žiediškumo principų.

67

Vienintelis toks baseinas Europoje „Užsakovai pageidavo sukurti poilsio zonas, kurios būtų patrauklios ne tik vasaros metu, bet ir žiemą. „Aksominių kopų“ SPA erdvėse įrengėme vidaus baseiną, masažinę vonią, pirčių kompleksą ir baseiną vaikams. O lauke – išskirtinės konstrukcijos terasa uždengiamą baseiną, kuris yra pirmas toks Lietuvoje ir visoje Europoje“, – dalijasi nekasdieniška žinia baseiną suprojektavusios ir pagaminusios bendrovės „Optika ir technologija“ Klaipėdos regiono vadovas Nerijus Buganauskas.

Uždengti terasa 20 metrų ilgio ir 6 metrų pločio lauko baseiną reiškia įveikti daugybę iššūkių: saugumo, konstrukcijos apkrovų, automatikos.

Be to, baseinas ir jo dengiamosios konstrukcijos turėjo atitikti minimalistinio dizaino reikalavimus, derančius prie prabangaus poilsio komplekso vaizdo. Novatoriškas ir įspūdingai atrodantis lauko baseinas yra visos „Optika ir technologija“ komandos nuopelnas, tačiau kolegos išskiria inžinieriaus Andriaus Juozapaičio indėlį. Baseiną dengia slankiojama dviejų dalių terasos konstrukcija. Kiekvieną rytą baseinas atveriamas lankytojams: viena terasos dalis 10 metrų nuslenka į vieną pusę, kita – tiek pat į priešingą. Tada ant terasos išrikiuojami gultai ir poilsiautojai gali mėgautis baseinu.

68

Vakare baseinas vėl uždengiamas slankiojama terasa. Lieka estetiška erdvė, saugi vaikščioti, sėdėti – ir mažiems, ir vyresniems. N. Buganauskas pabrėžia, kad slankiojamos terasos konstrukcijoje įdiegta automatizuota sistema, valdoma telefonu, todėl žmogaus klaidų tikimybė yra labai maža. Pati terasos konstrukcija pagaminta iš nerūdijančiojo

plieno, iš viršaus apkalta dekoratyvinėmis lentelėmis. Baseinas šildomas, su povandeninio masažo funkcijomis. Jame panaudoti išskirtiniai dizaino sprendiniai vandeniui surinkti. Bendradarbiaujant su šveicarų gamintojais, įdiegta moderni vandens valymo technologija (OH radikalai), todėl baseino vanduo tarsi krištolinis, be erzinančio chloro kvapo. Netoli baseino įmonė įrengė šokantį fontaną vaikams.

Artėjant žiemos sezonui, iš lauko baseino išleidus vandenį, terasa bus uždaryta. Visi persikels į SPA vidaus baseiną ir pirčių kompleksą, kuriame ir vasarą netrūksta lankytojų. Vidaus baseinas taip pat šildomas, integruotos intensyvaus viso kūno ir pėdų masažo sistemos, daugiavietė masažinė vonia, perlinio masažo sistema. Greta įrengtas baseinas vaikams.

Daugiau kaip 30 metų veiklą plėtojančios įmonės „Optika ir technologija“ specializacija – privačių ir visuomeninių baseinų, fontanų ir dirbtinių tvenkinių įrengimas, nuo projektavimo iki visiško projekto įgyvendinimo, priežiūros ir aptarnavimo. „Mūsų įmonė visada stengiasi būti žingsniu priekyje, naudodama inovatyviausias vandens valymo technologijas. Siekiame būti savo srities inovatoriais Baltijos šalyse ir klientams užtikrinti geriausią patirtį bei kokybę“, – sako N. Buganauskas.

Laukinės gamtos jausmas Poilsio kompleksas „Aksominės kopos“ – tai rojaus kampelis ant vėjo supustytų pajūrio kalvų. Tokį kraštovaizdžio įspūdį pageidavo sukurti komplekso plėtotojai. Ši užduotis buvo patikėta UAB „Apželdinimo idėja“. Įmonė įgyvendino ne tik kraštovaizdžio dizaino sumanymą, bet ir atliko aplinkotvarkos darbus, taip pat ir dabar prižiūri poilsio teritoriją. „Užsakovai turėjo pirminę projekto viziją, o mūsų užduotis buvo ją įgyvendinti. Jie pageidavo minimalistinio stiliaus, pajūrio kopų augalų, kurie savo šiurenimu vėjyje poilsio teritorijoje primintų laukinę pakrantę. Parinkome ir pritaikėme užsakovo viziją atitinkančius augalus, suprojekta-

vome jų sodinimo vietas. Reikia laiko, kad pajūrio augalai suaugtų į masyvą, tad darbas vyko etapais“, – pasakoja UAB „Apželdinimo idėja“ vadovas Eimantas Adomaitis.

Projekto pradžioje teko ne tik formuoti naują reljefą, bet ir prisitaikyti prie natūralių žemės paviršaus formų, kurių nuolydžio skirtumai vietomis net apie 10 metrų.

Norėta vešlių želdynų, tad buvo parinkti pajūrio klimatui tinkami augalai, pajūrio dirvožemis papildytas juodžemiu ir substratais. Daugiamečiai smilginiai augalai, skirtingų rūšių pušys, formuojančių laukinės pakrantės nuotaiką, aprėpia apie 80 proc. apartamentų komplekso teritorijos. Iš viso paso-

dinta apie 10 tūkst. vienetų augalų.

Pastato dizainas unikalus, poilsio terasas apjuostos pakrantės smėliu, kad gyventojai, išėję į jas pasėdėti, jaustųsi jaukiai, tarsi atsidūrę gamtoje.

UAB „Apželdinimo idėja“ – viena didžiausių apželdinimo paslaugas teikiančių bendrovių Vakarų Lietuvoje. Bendrovė siūlo visapusį apželdinimo paslaugų asortimentą: nuo kraštovaizdžio projektų parengimo, didelio augalų asortimento pasirinkimo bendrovės medelyne iki kraštovaizdžio projektų įgyvendinimo užsakovų objektuose.

BASEINŲ CENTRAS

O&Technologija

69

Europoje sparčiai didėja nebrangių būstų poreikis – ne bet kokių, o šiuolaikiškų ir įgalinančių taupyti energiją. Tai tampa vis aktualiau ne tik valdžios institucijoms, bet ir darbdaviams, ieškantiems būdų pritraukti į savo įmones jaunų specialistų.

Neda Žvybienė

Jauniems žmonėms – ir studijuojantiems, ir jau pradėjusiems dirbti – šiandien vis sunkiau įsitvirtinti didmiesčiuose, nes ir būstų kainos, ir nuomos mokesčiai kyla kaip ant mielių, skirtingai nei atlyginimai (kad ir ką teigtų statistika), juolab stipendijos. Jaunimas priverstas arba likti tėvų namuose (jei tokia galimybė yra), arba nuomotis butą su kitais žmonėmis, arba kraustytis į regionus, kur ir būstai, ir jų nuoma kainuoja mažiau. Didėjančios būsto kainos gali tapti iššūkiu visos Europos didžiųjų miestų verslininkams – kaip jiems išlaikyti savo įmonėse talentus? Atsakymas paprastas: sukurti sąlygas įsigyti arba išsinuomoti būstus pagal pajamas.

Architektai ir statytojai pigaus būsto iššūkiams įveikti siūlo įvairių išeičių – nuo modulinių ir pasyviųjų namų, pastatytų iš perdirbtų panaudotų statybinių medžiagų, iki energiją taupančių gyvenamųjų erdvių, jungiančių bendradarbystę ir poilsį, vadinamųjų bendruomeniškųjų būstų (angl. co-living). Londono NT paslaugų įmonė „Savills“, atlikusi nuodugnius rinkos tyrimus, teigia, kad ateityje sėkmingiausi bus į pažeidžiamas socialines grupes ir aplinkosaugą orientuoti NT projektai.

Reaguojant į didėjantį nebrangių būstų poreikį, Paryžiaus Saint Vincent de Paulio ligoninėje, kadaise įkurtoje vienuolyne, dabar pagal „Sergison Bates architects“ projektą įrengiama 100 įperkamų bei 81 subsidijuojamas butas ir 1500 kv. m pramoninių bei komercinės paskirties patalpų. Tokiu pat būdu – derinant pigius būstus su komercinėmis patalpomis – atgyja Briuselio rajonai. Vokietijoje socialinių būstų statytojai į namus integruoja sistemas, mažinančias energijos sąnaudas, o Nyderlanduose į aplinkai draugiškus ir tvarius konvertuojami seni būstai arba statomi moduliniai namai. Tai – vos keletas pavyzdžių. Plačiau aptarkime tris įspūdingiausius projektus, vertus pristatyti per „World Architecture Festival“ (WAF) – pasaulinio architektų ir dizainerių konkurso finalinį renginį.

NAUJAS GYVENIMAS APLEISTOJE PRAMONINĖJE TERITORIJOJE Pirmasis Ispanijoje tvaraus gyvenamųjų namų ir verslo rajono projektas Ecodistrict laMercedes ne tik vertas WAF finalinio renginio – pernai jis ir laimėjo pagrindinį „Pakartotinio / antrinio panaudojimo“ kategorijos apdovanojimą. „Ecodistrict laMercedes“ įgyvendinamas 9 ha buvusios „Mercedes-Benz“ gamyklos pramoninėje erdvėje 72

Informacijos šaltinis v2com. SBDA nuotr.

AMBICINGOS NEBRANGAUS

BŪSTO IMPROVIZACIJOS

73

Barselonoje. Čia numatyta plėtoti su inovacijomis bei vadinamąja 4.0 pramone (technologijų pažanga) susijusią ekonominę veiklą išlaikant istorinius pramoninius pastatus ir sukurti šiuolaikinių gyvenamųjų bei viešųjų erdvių kompleksą. Naujuoju projektu bus sujungti anksčiau apleistos pramoninės teritorijos atskirti miesto rajonai. „Ecodistrict laMercedes“ užsakovas – „Conren Tramway“, projektą kuria į aplinkosaugą susitelkusi Barselonos architektūros įmonė „Batlleiroig“. „Batlleiroig“ siekia išsaugoti 20 a. viduryje architekto Roberto Terradaso suprojektuotus „Mercedes-Benz“ gamyklos pastatus kaip šios vietos architektūros istoriją – užuot pasmerkusi esamus pastatus nugriovimui, architektų komanda stengiasi juos perkurti kitoms reikmėms, pirmiausia kultūrai ir švietimui, o jei tai neįmanoma, bent panaudoti nugriautų pastatų statybines medžiagas. Pagrindiniai pramoniniai pastatai bus konservuoti, sandėlių pastatai, atspindintys Barselonos pramonės istoriją, – rekonstruoti. Juose įsikurs inovatyvaus verslo įmonės, bus įrengtos šiuolaikiškos bendradarbystės erdvės.

Tyrimų išvadomis, tai 40 proc. pigiau nei statyti naujus pastatus. Visas kompleksas kuriamas aplink esamą centrinį pastatą. Jo struktūra išsaugoma, kad būtų galima įrengti didelę viešą aikštę – naujojo kvartalo veiklos centrą.

Naujasis rajonas kuriamas susitelkus į numatomus klimato kaitos išbandymus ir, be abejo, tvarumą.

Vieni iš daugelio sprendinių – bioklimatinės pergolės, triukšmo izoliavimas, saulės energijos panaudojimas vandeniui šildyti, o lietaus vandens – unitazams nuplauti ir žaliosioms zonoms puoselėti. Prioritetas teikiamas natūralioms medžiagoms, tarp jų stiprių izoliacinių savybių kanapių pluoštui, kamštienai, taip pat pakartotinai naudojami griaunamų namų elementai, kaip vitražai, medinės durys, ąžuolinės grindys.

Gyvenamieji pastatai projektuojami laikantis tam tikrų proporcijų, kad būtų užtikrinta aukšta aplinkos kokybė, gera orientacija ir ventiliacija. Bendruomeninis gyvenimas, kaimynų sambūvis skatinamas kuriant tarpines interjero ir eksterjero erdves.

Gatvės ir aikštės formuojamos naudojant sistemas ir medžiagas, kurios net 3 °C sumažina aplinkos

74

SBDA nuotr.

temperatūrą. Pirmenybė teikiama žaliosioms erdvėms ir biologinei įvairovei.

Automobilių stovėjimo aikštelės, elektromobilių įkrovimo stotelės – tik požeminės. „Ecodistrict laMercedes“ nebus galima važinėti automobiliais, išimtis bus taikoma tik kurjerių ir greitosios medicinos pagalbos transportui. Čia bus sukurta išmaniosios judumo sistemos valdoma erdvė pėstiesiems ir dviratininkams, ją dinamiškai papildys komercinės paskirties pastatai. „Batlleiroig“ naująjį rajoną planuoja visais urbanistiniais, socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais aspektais. Pasak jų, tai unikali galimybė nuo pat pradžių taikyti įtraukiojo urbanizmo principus – kurti miestą, kuris integruoja žmones į bendruomenę, lengvina kasdienį gyvenimą ir skatina socialinius mainus kokybiškoje aplinkoje.

Projekto plėtotojai ketina pastatyti iš viso 1300 būstų, iš jų 40 proc. bus nuomojami mažesnes pajamas gaunantiems jauniems žmonėms, o 60 proc. – suteikiami nemokamai.

Projektas pradėtas įgyvendinti nuo 20 a. 7-ojo dešimtmečio dirbtuvių ir biurų pastato rekonstrukcijos į dizaino mokyklą „Elisava“.

75

Šaltinis v2com. Moos by Concrete nuotr. ir vizualizacija

MODULINIAI NAMAI PAGAL ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPUS Siekdami tvariais būdais spręsti nebrangių būstų krizę, Nyderlandai vis daugiau vilčių deda į modulinių namų statybą.

Vienas iš tokių projektų – nuo 2020 m. plėtojama novatoriška būsto koncepcija „Moos“, sukurta pirmiausia galvojant apie jaunas šeimas, poras ir vienišus įvairaus amžiaus žmones. Pavadinimas „Moos“ šifruojamas kaip „In the Middle Of Our Street“ (angl. „Mūsų gatvės viduryje“). Ši kultinės grupės „Madness“ dainos citata puikiai atskleidžia „Moos“ įmonės tikslą – burti gyvybingas bendruomenes, kuriose kiekvienas jaustųsi kaip namie.

Roterdamo priemiestyje pagal šią koncepciją Amsterdamo interjero ir architektūros studija „Concrete“, „Moos“ partnerė nuo pat jos įkūrimo, suprojektavo Moos Euterpe – dviejų vienas į kitą žvelgiančių pastatų kompleksą su bendra žaliąja erdve centre. Iš viso suformuota 30 skirtingo dydžio būstų – nuo studijos tipo iki keturių miegamųjų. Gyventojų poreikiai skiriasi ir ilgainiui gali kisti, tad sudaryta galimybių būstus individualizuoti. Kiekvienas 2–4 miegamųjų būstas susideda iš dviejų modulių.

Pagrindiniame modulyje yra miegamasis, virtuvė ir vonios kambarys, antrasis, asmeninis, modulis – laisvai pagal individualius poreikius konfigūruojama erdvė su gerai apšviesta poilsio zona. Kiekviename būste yra veranda – kaip galimybė įsitraukti į bendrą veiklą lauke. Dėl tokios pat priežasties suprojektuotos bendros erdvės ir prie namų įėjimų.

Visi namų moduliai surinkti gamykloje ir atgabenti į statybvietę – su langais, virtuvės ir vonios apdaila bei įranga. Tai garantuoja optimalią kokybę.

76

„Moos“ modulių konstravimo sistema gerai apgalvota, todėl iš jų galima pastatyti iki 70 m aukščio namus, kurti itin skirtingo aukščio kompozicijas. Šiems moduliniams namams gaminti nenaudojama naujų statybinių medžiagų – visos konstrukcijos surinktos iš jau nugriautų namų, perdirbtos. Pavyzdžiui, grindys gaminamos iš perdirbto betono, o pagrindinės laikančiųjų sienų konstrukcijos – iš kryžminės laminuotos medienos (CLT). Langai – taip pat mediniai, trijų stiklo paketų. „Moos“ moduliniai namai yra nuolatiniai, tačiau gali būti visiškai išardomi ir pakartotinai naudojami, todėl tinka ir laikiniems būstams įrengti.

Beje, „Moos“ įsipareigoja juos atpirkti, kai jų nebereikės. Tai – vienas iš daugelio įmonės naudojamų būdų užtikrinti tvarumą, žiediškumą ir mažinti poveikį aplinkai. „Moos“ komanda planuoja artimiausiu metu pastatyti dar apie 500 modulinių namų. Šių metų rudenį Amsterdamo Apelvego (Appelweg) rajone turėtų būti baigtas drauge su „Concrete“ įgyvendinamas 63 būstų kompleksas.

77

PASYVIEJI NAMAI – DAR VIENA GALIMYBĖ PASIŪLYTI PIGIŲ BŪSTŲ Rasti įperkamą būstą Kanados sostinės Otavos centrinėje dalyje kanadiečiams jau 50 metų padeda „Centretown Citizens Ottawa Corporation“ (CCOC) – ne pelno organizacija, kurianti, prižiūrinti ir skatinanti visiems prieinamų būstų statybas.

Praėjusiais metais buvo įgyvendintas projektas 159 Forward Avenue – vietoj nebeeksploatuojamų šeimos namų iškilo 49 būstų pasyvusis namas. Jo autorių – architektų biuro „Figurr Architects Collective“ nuomone, būtent pasyviuosiuose namuose racionalu įrengti pigius būstus, nes taupiai vartodami elektros energiją gyventojai gali sukaupti pinigų kitiems reikiamiems dalykams.

Bandymų duomenimis, „159 Forward Avenue“, 2–3 miegamųjų būstų, tarp jų ir neįgaliesiems, pastatas ne tik atitinka pasyviojo namo standartus, bet ir yra tris kartus efektyvesnis nei ankstesni „Figurr Architects Collective“ suprojektuoti namai. Be to, architektai atsižvelgė į jaunų (gausėjančių) šeimų poreikius ir įdiegė sprendinių, skatinančių kaimynišką bendrystę. Prie tokių sprendinių būtų galima priskirti ir bendrojo naudojimo patalpas, pavyzdžiui, skalbyklas.

Vizualinį namo patrauklumą kuria spalvingas fasadas, o suoliukai ir želdiniai pabrėžia pagrindinį įėjimą į pastatą. Už namo įrengta dengta automobilių aikštelė su dviračių saugykla, šalia – želdynai, pakeltų lysvių sklypai, kuriuose galima užsiauginti daržovių.

Ant ypač gerai apšiltinto namo stogo sumontuota saulės jėgainė, per tikslingai išdėstytus trijų stiklo paketų langus iš išorės į namą patenka daug saulės šviesos ir šilumos. Viduje sumontuoti reguliuojamo srauto vandens siurbliai, įrengta perteklinės šilumos sugrąžinimo į procesą sistema. Namų šildymo ir oro kondicionavimo sistemos sukonstruotos pagal tarptautinę „Energy Star“ programą elektros energijos sąnaudoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai mažinti. Be to, iš pastato galima lengvai pasiekti norimus miesto rajonus, nes už 500 m nuo jo yra miesto autobusų stotelė. Visais šiais privalumais otaviečiai gali naudotis įsigiję ar išsinuomoję čia būstą mažesne nei rinkos kaina!

78

79

Šaltinis v2com. Naquib Hossain nuotr.

JVL Photography ir Naquib Hossain nuotr.

VERSLO CENTRAS

YELLOWSTONE: STRATEGINĖJE VILNIAUS VIETOJE IŠKILĘS GELTONŲ PLYTŲ VERSLO CENTRAS „YELLOWSTONE“ – PUIKI VIETA TIEMS, KURIE NORI DERINTI DARBĄ SU MALONUMAIS: JAME YRA VISKAS, KO REIKIA PATOGIAM DARBUI, O APLINK JĮ – IR PARKAS, IR UPĖ, IR GEDIMINO PROSPEKTAS. „Yellowstone“ archyvo nuotr.

„Verslo centras iškilo šalia Senamiesčio, Žvėryno ir Naujamiesčio, taip pat šalia atnaujinamo „Verslo trikampio“.

Netrukus bus pradėti kvartalo pertvarkymo darbai. Per keletą metų turėsime modernų, šiuolaikišką, Europos sostinės vertą rajoną, į kurį darniai įsilies ir „Yellowstone“. Tad tai ideali vieta kurtis verslui ir puiki alternatyva sostinės Konstitucijos prospektui“, – sako Agnius Tamošaitis, projektą valdančios įmonės „Equite“ partneris ir investicijų į NT vadovas.

Jo teigimu, verslo centras „Yellowstone“ puikus pasirinkimas ir toms įmonėms, kurioms svarbu reprezentatyvumo aspektas: jų vardas visada bus matomas, o biuro darbuotojai ir svečiai kasdien grožėsis pro langus atsiveriančiais įspūdingais vaizdais.

Be to, šalia Gedimino prospektas, per tiltą – Žvėrynas, Vingio parkas aktyviam poilsiui, patogus susisiekimas su visais sostinės mikrorajonais tiek nuosavu automobiliu, tiek viešuoju transportu, dviračiais ar paspirtukais.

Kitas pranašumas – yra patalpų ir mažoms, ir didelėms įmonėms. Tipinio aukšto plotas – apie 1100 kv.m.

Mažiausios siūlomos patalpos su natūraliu apšvietimu – 94 kv. m.

Ypač didelis dėmesys skirtas energijos taupymui, patalpų išlaikymo 80

VIETA NE TIK DARBUI

efektyvumui. Pastate įdiegti efektyvūs apšvietimo sprendimai, planuojama įrengti saulės jėgainę, sumontuoti trys naujausios kartos „Schindler 5000“ keleiviniai liftai su įranga, lifto veikimo metu galinčia pagaminti dalį jo suvartojamos elektros energijos. Verslo centras statomas laikantis tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM, siekiama „BREEAM in Use“ kategorijos.

Labai daug dėmesio skirta ir čia dirbsiančių žmonių komfortui – suprojektuotos negilios, šviesios patalpos, varstomi langai, įdiegti inovatyvūs garso izoliacijos ir akustikos sprendiniai, autonomiškai valdomos šildymo ir vėdinimo sistemos.

Dalis verslo centro patalpų nuomininkams perduodamas jau įrengtos, kitos patalpos įrengiamos pagal nuomininkų poreikius.

Darbuotojų poilsiui suplanuotas žaliasis vidinis skveras. Šalia J. Jasinskio gatvės ir virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės sodinami želdiniai.

Skveras apsuptas viešųjų patalpų ir bus apšviestas naktį. Kvartalo vidaus erdvių struktūrą diktuoja pėsčiųjų takas iš Gedimino prospekto į „J. Jasinskio“ stotelę ir galimas jo tęsinys.

Stiklinė biurų pastato apačia dengia jį nuo greitkelio triukšmo, tuo pat metu atveria tolimam žvilgsniui nuo Žvėryno pusės ir vakarinei saulei.

Verslo centro bendruomenė naudosis ir pastato terasa ant stogo – įmonių vakarėliams ar kavos pertraukėlėms. Nuo jos atsiveria įspūdingi vaizdai į Žvėryną ir Senamiestį.

Pastate taip pat įsikurs medicinos klinika, kelios maitinimo įstaigos, tad sukurta infrastruktūra bus patogi visai verslo centro bendruomenei.

OBJEKTAS: verslo centras „Yellowstone“, J. Jasinskio g. 14, Vilnius UŽSAKOVAS / VYKDYTOJAS: „Project RE1“ ARCHITEKTAI: „Paleko archstudija”, projekto vadovas architektas Rolandas Palekas, architektai Mindaugas Karanevskis, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Gilma Teodora Gylytė; „Planas B“ INTERJERO ARCHITEKTĖS: „DVI Design“ interjero dizaino studija, architektės ir interjero dizainerės Laura Dabravalskytė ir Radvilė Tirevičiūtė

81

Svarbiausia – detalės ir proporcijos „Viena iš pagrindinių užsakovo užduočių buvo suprojektuoti aukštos architektūrinės kokybės pastatą, skiriant didelį dėmesį žmonių patogumui. Viskas pastate iš pirmo žvilgsnio paprasta, bet iš tiesų daug dėmesio skirta detalėms. Būtent detalėse ir proporcijose slypi iššūkiai“, – apie verslo centro „Yellowstone“ projektą pasakoja „Paleko architektų studijos“ architektas Mindaugas Karanevskis. „Greta naujojo verslo centro „Yellowstone“ stovi I statybų etape pastatytas daugiabutis namas. Abiejų pastatų tūriais siekiama išlaikyti kvartalo erdvių struktūrą ir paryškinti vietos mastelį, – pasakoja apie urbanistinę projekto idėją architektas. – Gyvenamasis namas baigia urbanistinės erozijos pažeistą istorinį kvartalą iš J. Jasinskio g. pusės, o II statybų etape ties Geležinio Vilko gatvės greitkelio briauna pastatytas „Yellowstone“ veikia kaip ženklas, yra masteliu artimas esamam ir numatomam „Verslo trikampio“ užstatymui.“ „Paleko architektų studijos“ komanda siekė sukurti masyvų pastatą, geltono molio plytų tūriu priglundantį prie skaidraus stiklinio ir lengvo pirmojo aukšto. Kolonos projektuojant maksimaliai atitrauktos nuo išorinių skaidrių fasadų. Pagrindinis įėjimas į verslo centrą įgilintas – taip sukuriamas įspūdis, kad pastatas tarsi apgaubtas geltonų plytų apvalkalo. Beje, fasado plytų spalva pasirinkta atsižvelgiant į greta esančio istorinio gyvenamojo kvartalo spalvas ir medžiagiškumą, siekta sukurti komplekso vientisumą. Langų angų kompozicija paprasta, tačiau užtikrina didelį natūralios šviesos srautą negiliose pastato patalpose.

Po pastatu įrengta 2 aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Tarp verslo centro ir gyvenamojo namo suprojektuotas skveras pagyvina aplinką, suteikia galimybę darbuotojams ir miestiečiams pailsėti. „Projektas nėra naujas (statybų leidimas gautas daugiau kaip prieš 10 metų), tačiau pastatui neleido pasenti proporcijos ir tūrio subtilumas, slypintis detalėse“, – sako Mindaugas Karanevskis.

82

Spalvų ir šviesos žaismo efektas „DVI Design“ interjero dizaino studijos architektės Radvilė Tirevičiūtė ir Laura Dabravalskytė kūrė verslo centro bendrųjų erdvių interjerą, konsultavo ir padėjo įrengti nuomai standartinius biurus. Taip pat rengė interjero sprendinius išskirtinių poreikių klientams, teikė vadinamąją test-fit (patalpų tinkamumo testavimo) paslaugą. „Pastato projekto autoriai – „Paleko architektų studija“ labai aiškiai

suformulavo, kokio pastato interjero norėtų. Formuojant bendrą pastato tūrio vientisumą, interjero prioritetu buvo fasado plytų motyvas. Pasiūlėme lengvumo ir skaidrumo įspūdį sukuriančias stiklo plytas – estetišką ir laikui nepavaldų interjero elementą, – pasakoja architektės. – Tai yra fasado plytų transformacija: eksterjere plytos pastelinės ir ramios, o viduje jos tampa šviesos akcentu.

Natūraliai išsklaidyta šviesa paverčia erdvę unikalia ir atvira. Spalvų ir

šviesos žaismas kuria neįprastą minimalistinį, tačiau netikėtą vizualinį efektą. Tai kažkas nauja ir nematyta, bet tuo pat metu ir puikiai žinoma.“ Iš pagrindinio verslo centro holo liftu patenkama į kitų aukštų holus, kuriuose sukurtos jaukios poilsio zonos, o viename iš jų planuojama savitarnos parduotuvė. Šios erdvės kurtos kiek ramesnių tonų. Jeigu pažvelgtume į pastato pjūvį, matytume pilkos spalvos tūrį, aptrauktą geltonu apvalkalu. Pasikartojantys de-

koro elementai susieti su fasadu, kuriame naudota tekstūra primena atvirkštinį vertikalų mūro raštą su įspaustomis plytomis ir išryškintomis siūlėmis.

Interjere panaudota keramika, natūralios akmens masės plytelės, šiek tiek metalo, jaukumą kuria kiliminės dangos. Interjerą architektės apibūdina kaip minimalistinį-urbanistinį.

Architektės akcentuoja, kad verslo centro biurų išdėstymas itin patogus ir šviesus. Darbo vietoms numatytos

šviesiausios patalpos, o posėdžių salės ir pagalbinės patalpos suprojektuotos per pastato vidurį. „Be vizualinės projekto dalies, mūsų dėmesys buvo sutelktas į lankytojo patirtį atvykus į verslo centrą. Su komanda nagrinėjome įvairius variantus ir naujausias technologijas, kurios lankytojams užtikrina patogią aplinką.

Gerai sukurta patalpų informacinė sistema dar labiau sustiprina ne tik verslo centro, bet ir jame įsikūrusių įmonių įvaizdį.“ 83

„Projekto architektams ir dizaineriams buvo rimtas iššūkis išrinkti ir suderinti įvairių spalvų santechnikos produktus. Nelengva rasti gamintoją, kurio produkcija atitiktų ne tik estetinius, bet ir griežtus ekologinius, kokybinius reikalavimus. „Ideal Standard“ buvo būtent tas gamintojas, kuris galėjo tiekti visus reikalingus produktus iš vienų rankų“, – sako „Ideal Standard“ atstovas Baltijos šalims Ignas Jankauskas.

Renkantis sanitarinius produktus dideliam verslo centrui, vienas iš svarbiausių kriterijų – praktiškumas. Užsakovui svarbu, kad vonios kambarių santechnika būtų ilgaamžė, kokybiška, higieniška, lengvai valoma. Beje, ilgas produktų eksploatavimo laikas yra itin svarbus tvarumo faktorius, į kurį užsakovai taip pat atsižvelgė.

I. Jankausko žodžiais, verslo centro vonios kambarių patalpoms pasirinktos garsaus italų dizainerio Roberto Palomba kurtos kolekcijos „i.Life B“ ir „Silk Black“. Šioms kolekcijoms būdingos išskirtinės tamsios žemiškos spalvos ir estetika. Kita vertus, kolekcijos sukurtos taip, kad estetika nenustelbia komforto ir higienos savybių. Pilki unitazai ar juodi praustuvai yra taip pat lengvai valomi ir švariai nuplaunami kaip ir tradiciniai balti. Projekte taip pat naudoti potinkiniai WC rėmai, unitazai, praustuvai ir sensoriniai maišytuvai praustuvams (su integruotais infraraudonųjų spindulių elektroniniais jutikliais).

Matinės juodos spalvos „Silk black“ sanitarinių produktų kolekcija, skirta drįstantiems išsiskirti, verslo centro vonios kambarių interjere įkūnija rafinuotą eleganciją. Juodas šilko keramikos produktų atspalvis, derėdamas su natūraliomis vonios kambarių medžiagomis ir jų atspalviais, sukuria tobulą pusiausvyrą. „Silk black“ kolekcijos produktuose integruotos novato-

84

riškiausios „Ideal Standard“ technologijos: FirmaFlow garantuoja pastovią vandens maišytuvų temperatūrą, o AquaBlade užtikrina aukštos kokybės vandens nuleidimą.

Jau minėtieji juodi matiniai sensoriniai vandens maišytuvai yra išskirtiniai rinkoje. Jų paviršius padengtas unikalia polimerine danga, prie kurios neprikimba vanduo su nešvarumais.

Maišytuvai išlieka švarūs kur kas ilgiau. „Ideal Standard“ yra, ko gero, vienintelis gamintojas, taikantis tokią technologiją.

Juoda „Silk black“ keramikos kolekcija persipina su kita „Ideal Standard“ produktų linija – „i.Life B“. Universalios „i.Life“ kolekcijos gaminiai pritaikyti skirtingų dydžių vonios kambariams, tačiau kiekvienas turi savitą charakterį.

®

®

Ideal Standard archyvo nuotr.

Išskirtinis dizainas nenustelbia funkcionalumo

Donaldo Žvybo nuotr.

„i.Life B“ unitazai gaminami su moderniausia rinkoje bekrašte nuplovimo technologija „RimLS+“, kuri užtikrina geresnę higieną, dėl to priežiūra tampa lengvesnė.

Visa „Ideal Standard“ produkcija verslo centrui suteikia modernaus gyvenimo mieste charakterį.

Daugiau kaip 100 metų veiklą plėtojantis vonios kambario produktų gamintojas „Ideal Standard“ suteikia 5 metų garantiją maišytuvams ir net 25 metų garantiją keramikos produktams. Produktai yra gaminami pagal naujausius kokybinius reikalavimus, išsiskiria geriausiomis vandens taupymo, higienos savybėmis, šiuolaikišku dizainu ir estetika.

85

Profesionalai visada išbris sausi iš vandens Naujojo verslo centro „Yellowstone“ hidroizoliacijos sprendiniai buvo patikėti UAB „Mosas“. Stipri statybos inžinierių komanda jau daugiau kaip 15 metų padeda rangovams, užsakovams ir projektuotojams spręsti klausimus, susijusius su antžeminių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacija, jos remontu ir gruntų sutankinimu bei stabilizavimu, tiekia inovatyvias ir ilgaamžes hidroizoliacines medžiagas, kaip bentonitinis molis, tiltams skirta prilydoma hidroizoliacija ir kt., pritaiko mazgus konkrečiam objektui ir

konsultuoja įmones, montuojančias objektuose jos gaminius. „Šiame objekte buvo susidurta su vandens žemutiniuose aukštuose problema. Nusistovėjusio gruntinio vandens lygis buvo metru aukščiau nei hidroizoliacijos sluoksnis. Vilniuje toks slėgis būna retai. Tokia situacija susidaro dėl to, kad nuo Tauro kalno po žeme tekantis kritulių vanduo neturi kur susigerti – kadaise čia buvo Neries vaga, tad vanduo, pasiekęs nepralaidų buvusį upės dugną, negali susigerti į jį ir skverbiasi po pastatais, keldamas grindis“, – pasakoja Vytautas Tamošaitis, UAB „Mosas“ projektų vadovas.

SWELLTITE PVC WATER-STOP DA240

„Yellowstone“ ši problema buvo išspręsta pasirinkus UAB „Mosas“ pasiūlytą bentonitinio molio hidroizoliaciją „Voltex “ – vienintelę hidroizoliaciją, kurią ant drėgnų paviršių galima naudoti net žiemą. Ši hidroizoliacija, priešingai nei bituminė danga ar betonas su kristalizuojančiu priedu, nesensta ir netrūkinėja.

Be to, „Voltex “ yra viena iš žaliausių hidroizoliacinių membranų, turinti EPD (produkto poveikio aplinkai deklaraciją), reikalingą rengiant pastatą LEED ir BREEAM įvertinimams.

Už šios medžiagos naudojimą skiriama papildomų taškų.

Kai „Yellowstone“ rangovas nusiurbęs vandenį po jėgos grindimis pradėjo kloti hidroizoliaciją „Voltex®“, iš pradžių dar kilo keblumų dėl nuolat besiskverbiančio spūdinio vandens, tačiau UAB „MOSAS“ projektų vadovui pasiūlius melioravimo sprendinius hidroizoliacija buvo paklota ir užbetonuota. Liko tik hermetizuoti šulinius, kuriuose nuolat veikė siurbliai, ir išlyginti gruntą. Apatinis aukštas buvo sausas, tačiau buvo nuspręsta apsidrausti nuo galimų avarijų viso pastato gyvavimo laikotarpiu: prieš betonuojant pagrindines grindis, kuriomis važinės automobiliai, ant jėgos grindų dar buvo paklotas stiprus drenažinis lakštas, kurio paskirtis – atsiradusį vandenį surinkti į įlajas, kad eksploatuojamasis grindų sluoksnis nepatirtų deformacijų. „Įrengiant šią hidroizoliaciją buvo iššūkių, procesas buvo labai sudėtingas ir šlapias“, – sako V. Tamošaitis ir priduria, kad pirmiausia įmonei reikėjo laimėti konkursą, įrodyti ir užsa-

SWELLTITE

86

®

®

kovui, ir projektuotojui, kad polimerų prisotinta hidroizoliacija „Voltex “ ir „išlengvinto“ betonito gaminiai, kurie yra pristatomi kaip pastatų hidroizoliacija, nėra lygiaverčiai. Pastarieji iš tiesų skirti grioviams, sąvartynams ir pan. statiniams, kuriems nekeliama

®

reikalavimų visiškai nepraleisti vandens, todėl juose bentonitinio molio yra tik 3 kg, o „Voltex “ gaminyje – net 5 kg, taigi jo hidroizoliacinės savybės kone dvigubai stipresnės. Tai UAB „Mosas“ įrodė pasitelkusi gerąją praktiką iš anksčiau įgyvendintų projektų. Beje, pirmąkart įmonės tiekta „Voltex “ sistema objekte buvo panaudota dar 2008 m., ir iki šiol iš šio objekto skundų dėl hidroizoliacijos negirdėti.

Verslo centre „Yellowstone“ UAB „Mosas“ pateikė ir požeminės automobilių saugyklos perdangos (kiemo) hidroizoliacijos sprendinį. Čia panaudota hidroizoliacijos sistema SWELLTITE – taip pat bentonitinio molio gaminys. Jis skiriasi nuo „Voltex®“ tuo, kad yra aktyvintas ir mažesnio storio, todėl jį daug lengviau prijungti prie kolonų, sienų, kitų baigiamųjų detalių. Jį sudaro daugiau sluoksnių nei „Voltex “ ir jame yra HDPE membrana, kuri iškart nepraleidžia vandens. Aktyvintas 1,5 mm bentonitinio molio sluoksnis išbrinksta iki 0,5 cm ir daugiau.

®

®

®

®

„Kaip ir „Voltex “, SWELLTITE yra savaime užsigydantis gaminys.

Tiesiog jis naudojamas ant lygių paviršių, eksploatuojamų stogų, terasų, požeminių sienų. Jį galima kloti ir ant drėgno betono, nelaukus, kol šis visiškai išdžius“, – vardija šio gaminio savybes V. Tamošaitis.

Automobilių saugyklos sienoms buvo naudojamos sandarinimo juostos CONTAFLEXACTIV ACF 100 su CONTAFLEXACTIVE CV 80 trūkius inicijuojančiomis juostomis. Deformacinės siūlės buvo įrengtos naudojant PVC WATERSTOP DA240 juostas.

UAB „Mosas“ visada siekia su užsakovu ir projektuotojais pradėti bendrauti dar projekto rengimo stadijoje: tokiu atveju pasiūlę savo bentonitinio molio hidroizoliacijos sprendinius jie gali pateikti detalizuotus brėžinius projektui. Be to, taip patyrę inžinieriai gali padėti užsakovams ir projektuotojams išvengti problemų, apie kurias šie galbūt dar nė nepagalvojo.

87

Donaldo Žvybo nuotr.

Modernūs ir integralūs screen roletai „Šiuolaikiniai verslo centrai reikalauja modernių ir estetiškų sprendimų, kurie ne tik užtikrintų ergonomiškas darbo sąlygas, bet ir išlaikytų pastato išorės bei interjero vientisumą, stilistiką ir sklandžiai integruotųsi į prestižines miesto erdves,“ – taip iššūkį dirbant su verslo centro „Yellowstone“ architektų ir dizainerių komanda apibūdina „Domus Lumina“ projektų skyriaus vadovė Jurga Šiugždinytė.

Daugiau kaip 16 metų funkcionalius ir estetiškus langų uždengimo sprendimus teikianti „Domus Lumina“ verslo centre „Yellowstone“ sumontavo per 400 screen roletų. Jų medžiaga išausta naudojant specialią technologiją. Tai itin lengvos tekstūros audinys su 5 proc. atvirumo faktoriumi (kuo didesnė atvirumo faktoriaus išraiška, tuo daugiau audinys praleidžia saulės

88

spindulių), kuris leidžia sukurti itin komfortišką darbo aplinką. Screen roletais uždengtais langais galima patogiai dirbti prie kompiuterio saulėtą dieną, tuo pat metu džiaugiantis saulėtomis patalpomis ir vaizdais pro langus. Dėl savo funkcionalumo ir estetikos screen roletai yra vienas populiariausių sprendimų kuriant ergonomiškas darbo vietas. Roletų audiniui būdinga antistatinių savybių, jis nedegus, įvertintas „Greenguard“ ir OEKO-TEX sertifikatais, kurie patvirtina jo tinkamumą šiuolaikiniams verslo centrams, siekiantiems aukštų tvarumo standartų.

Screen roletų privalumas yra jų modernumas, elegancija ir integralumo jausmas. Siekiant architektūrinio vientisumo, roletų dizainas yra apgalvotas iki smulkmenų. Tai leidžia verslo centrui „Yellowstone“ išlaikyti unikalų įvaizdį, svarbų ir darbuotojams, ir lankytojams.

®

Roletai sumontuoti lango nišose, todėl atrodo tvarkingai ir estetiškai, o tai yra itin svarbu verslo centre, kuriame kiekviena detalė turi savo reikšmę.

Vienas iš esminių „Domus Lumina“ projektų skyriaus credo – individualus požiūris į kiekvieną projektą ir gebėjimas sujungti estetiką su funkcionalumu. Bendradarbiaujant su rangovais, pastato architektais ir interjero dizaineriais, sukuriami unikalūs sprendimai, kurie atitinka konkretaus projekto reikalavimus ir lūkesčius.

KAUNO URBAN HUB: VERSLAS, VAIZDAS IR KOMFORTAS SBA grupės NT bendrovė „SBA Urban“ baigė pirmąjį savo grandiozinio projekto etapą. Kauno prieigose šalia magistralės Vilnius–Klaipėda smalsias akis jau traukia neįprastų formų ir spalvų daugiafunkcis komercijos miestelis – vienas didžiausių Baltijos šalyse.

Urban HUB archyvo nuotr.

„SBA Urban“ prekybos ir verslo miestelis „Urban HUB“ Kaune per tris etapus verslui pasiūlys daugiau kaip 70 tūkst. kv. m modernių erdvių. Planuojama, kad čia įsikurs per 100 vietos ir tarptautinių įmonių. Investicijos į projektą sieks 100 mln. eurų“, – naujojo objekto reikšmę regiono ir šalies verslui trumpai apibūdina „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Verslo miestelis kuriamas pagal stock-office koncepciją – vienoje vietoje derinant prekybos, biuro ir sandėliavimo erdves. G. Muliuolio žodžiais, tai patogu ir efektyvu įvairiems verslams. „Miestelį kuriame taip, kad prie pagrindinio įvažiavimo 90

būtų prekybos centras, kavinės, specializuotos parduotuvės, o aptarnavimo paslaugas verslui arba gyventojams teikiančios įmonės įsikurtų tolėliau“, – sako jis.

Projekto plėtotojai daug dėmesio skiria energijos taupymui: pastatų energinio naudingumo klasė A++, visi miestelyje įsikursiantys

verslai savo poreikiams naudos žaliąją elektros energiją iš nutolusių elektrinių, o ateityje saulės jėgainės bus įrengtos ir ant verslo miestelio stogų. Projektas sieks BREEAM „New Construction Excellent“ sertifikato.

Naujajame verslo miestelyje kuriamos komfortiškos sąlygos darbuoto-

OBJEKTAS: daugiafunkcis prekybos, biurų ir sandėlių miestelis „Urban HUB“, Veterinarų g. 4, Biruliškės, Kauno r.

PROJEKTO PLĖTOTOJAS: SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „SBA Urban“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „YIT Lietuva“ ARCHITEKTAI: „PLH Architects“, Danija;

architektūros studija HEIMA, architektas Tomas Vaičiulis

jams: įrengiamos žaliosios ir poilsio erdvės, kavinės, diegiami modernūs inžineriniai sprendiniai.

Kauno „Urban HUB“ infrastruktūra orientuota ir į lankytojus. Projektuojant siekta, kad žmonės čia atvyktų ne tik apsipirkti prieš keliones ar patogiai įsikrauti elektromobilį, bet ir maloniai praleisti laiką. Be

žaliųjų erdvių, kavinių ir restoranų, vaikų žaidimų kambario, bus ir laisvalaikio erdvių HUB’as: jame įrengiami vieni didžiausių šalyje (daugiau kaip 4000 kv. m) uždari padelio kortai, įsikurs sveikatinimo ir įvairių laisvalaikio paslaugų verslai. „Tikime, kad mūsų statomas „Urban HUB“ taps Kauno miesto ir

rajono traukos centru“, – sako G. Muliuolis.

Kauno „Urban HUB“ – vienas didžiausių tokio tipo projektų Baltijos šalyse. Pirmasis jo statybos etapas jau baigtas, pradėtas antrasis.

Planuojama, kad jis vyks iki 2025 m. pabaigos. Trečiojo etapo pabaiga numatoma 2028 m.

91

BENDROS VERTYBĖS SPARTINA STATYBOS PROCESĄ „Šis projektas mums yra vertybiškai artimas – esame už darnią miestų plėtrą, tad didžiuojamės galėdami prisidėti prie Kauno ir jo modernios, tvarumo principus atitinkančios komercinės teritorijos plėtros, – sako miestelio „Urban HUB“ generalinio rangovo „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas. – Su „SBA Urban“ mus sieja ilgametė partnerystė. Esame pelnę užsakovo pasitikėjimą, tikimės, kad ir toliau pateisinsime jo lūkesčius – objekto statybos darbai vyks taip pat efektyviai kaip anksčiau.“

92

Užsakovo iškeltų išties ambicingų darbų apimties ir įgyvendinimo terminų tikslų „YIT Lietuva“ komanda siekia pasitelkusi šiuolaikines skaitmeninės statybos technologijas ir kompetencijas.

Per pirmąjį etapą buvo išplėtota infrastruktūra, reikalinga regiono bei kitų objekto statybos etapų poreikiams patenkinti, taip pat nuo A1 magistralės pusės pastatyti keturi projekto pastatai – iš viso 22 tūkst. kv. m. Planuojama, kad šiame plote įsikurs apie 50 verslų. „Šalia Kauno iškilęs toks projektas suteiks įspūdingumo pagrindiniam

įvažiavimui į miestą – į Savanorių prospektą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad „YIT Lietuva“ rūpinasi ne tik pastato statyba, bet ir aplink esančios infrastruktūros tvarkymu. Įrengiami nauji keliai, įvažiavimai į daugiafunkcį komercijos miestelį nuo A1 ir A6 kelio. Taigi, projekte dirba ne tik rangos, bet ir infrastruktūros verslo kolegos. Šis tandemas labai džiugina“, – sako K. Vanagas. „YIT Lietuva“ patikėta įgyvendinti ir antrąjį verslo miestelio statybos etapą. Per jį planuojama pastatyti dar keturis iš viso 28 tūkst. kv. m ploto pastatus. Jau pradedamas statyti A++ energinio naudingumo klasės beveik 6000 kv. m ploto vieno aukšto prekybos paskirties pastatas su antresole. Šalia jo bus įrengta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje iš viso numatytos 142 automobilių stovėjimo vietos, iš jų 5 bus neįgaliųjų transportui, 66 – elektromobiliams. „Daugiafunkcio prekybos, biurų ir sandėlių miestelio architektūros koncepciją Kauno ir Vilniaus „Urban HUB“ projektams kūrė pasaulyje pripažinta Danijos architektūros įmonė „PLH Architects“. Jų sukurtas eksterjeras išskirtinis ne tik dėl parinktos medžiagos – profiliuotos skardos, bet ir dėl spalvų“, – pamini vieną ypatingiausių „Urban HUB“ sprendinių „YIT Lietuva“ generalinis direktorius K. Vanagas.

PROJEKTUOJAMA GALVOJANT APIE ŽMOGŲ „Kauno „Urban HUB“ kyla magistralinių krypčių sankirtoje: Karmėlava– Kaunas, Vilnius–Klaipėda. Tai labai palanki vieta logistikai, prieš tai jos niekas nebuvo įvertinęs. Plėtotojai „SBA Urban“ tai pamatė ir įgyvendina ambicingą daugiafunkcio verslo miestelio idėją“, – giria plėtotojų įžvalgumą architektūros studijos HEIMA architektas Tomas Vaičiulis, kartu su savo komanda ir danų „PLH Architects“ biuru parengęs šio objekto projektą.

Pasak T. Vaičiulio, lyginant su Lietuvoje jau įgyvendintais panašaus tipo projektais, nesunku pastebėti, kad Kauno „Urban HUB“ architektūrinė ir urbanistinė raiška yra „žmogui draugiško mastelio“ – nors įgyvendinti pirmojo statybos etapo pastatų sprendiniai yra didelių gabaritų, viešų erdvių struktūrą subalansuoja tarp pastatų esančiose ilgose alėjose suprojektuotos nišos. Pasitelkus išskirtinius fasado apdailos sprendinius, vizualiai skaidant palyginti ilgą pastatą į mažesnius tūrius, sukuriamas jaukaus miestelio, kuriame malonu apsipirkti ir leisti laisvalaikį, įvaizdis. „Turint omeny, kad šalia yra Kauno LEZ teritorija ir priešingos pastatų tipologijos Biruliškių sodininkų bendrijos gyvenamasis kvartalas, pasirinkti pastatų išdėstymo ir architektūrinės kalbos motyvai darniai įsilieja į urbanistinį kontekstą“, – sako T. Vaičiulis.

Vidaus planas taip pat apgalvotas – visos patalpos patogiai išdėstytos: per vieną pusę į parduotuves, prekybos sales eina lankytojai, iš kitos pusės privažiuoja prekes gabenantis transportas. Klientų ir logistikos darbuotojų judėjimo keliai nesusikerta. Patalpas pagal poreikį ir paskirtį galima nesudėtingai mažinti arba didinti. „Didžiausiu iššūkiu mums, architektams, tapo fasadų apdailos ir gausybės detalių sprendinių paieškos, – sako T. Vaičiulis. – Dideliame fasado plote gausu mažų architektūrinių detalių – kampų, stogelių. Buvo daug nestandartinių sprendinių, vienas iš jų – fasadų spalva. Kai kuriems sprendiniams prireikė specialių gaminių. Pavyzdžiui, pagal užsakymą gaminti skardų lankstiniai.“ Architekto teigimu, Kauno „Urban HUB“ projektuojamas ir statomas galvojant apie žmonių komfortą.

Pavyzdžiui, sumontuoti langai su saulės kontrolės stiklo paketais.

Lamelės, dalijančios langus į mažes-

nius langelius, meta šešėlį ir apsaugo prekybos bei biurų patalpas nuo perkaitimo. Pasirūpinta, kad teritorijai kuo mažesnį poveikį darytų vasarą užeinančios karščio bangos ir jas keičiančios smarkios liūtys: suprojektuota daug želdynų, kurie vėsina aplinką per kaitrą ir sugeria vandens perteklių per liūtis. ŠILUMĄ TAUPO LANGAI ITIN SIAURAIS RĖMAIS Kauno „Urban Hub“ sumontuota 811 šilumą taupančių A++ energinio naudingumo klasės ilgaamžių

®

MEGRAME langų, atitinkančių griežtus techninius stabilumo ir, svarbiausia, šilumos bei garso izoliacijos reikalavimus. Šio projekto plastikinių langų rėmams gaminti pasirinkta technologiškai pažangi ir dizaino požiūriu šiuolaikinį architektūros stilių atitinkanti profilių sistema GEALANLINEAR . Naujausi 74 mm pločio 6 kamerų plastikiniai langų profiliai atitinka ir A++ energinio naudingumo klasę. Nenusižengiant griežčiausiems energinio naudingumo klasės reikalavimams iš šių profilių pagamintas siauras lango rėmas leidžia didinti stiklų plotą ir atverti daugiau aplinkos vaizdo, kartu suteikiant daugiau šviesos patalpoms. Išorinis langų vaizdas derinamas su minimalistine architektūra.

GEALAN-LINEAR – architektų bei statytojų laukta ir teigiamai įvertinta naujovė. 74 mm montavimo pločio sistema GEALAN-LINEAR , kuri buvo kuriama kaip 70 mm profi-

®

®

®

lių segmento evoliucija, užtikrina aukštą stabilumo lygį, dar daugiau stabilumo ir tvirtumo visai lango konstrukcijai suteikia nestandartinės formos cinkuoto plieno armuotė, kuria sustiprinti langų rėmai. Didesnį saugumą, geresnę garso ir šilumos izoliaciją garantuoja daugiakamerė konstrukcija.

Stiklinimui buvo naudojami 48 mm storio naujos kartos trijų stiklų (iš jų du selektyviniai) stiklo paketai su šiltais stiklo paketo rėmeliais. Visų pastatų fasadų langai sujungti, todėl panaudota daug papildomų detalių:

rėmų išplėtimo, standumo briaunų, kampinių jungčių.

Iš profilių sistemos GEALANLINEAR pagamintų plastikinių langų šilumos izoliacijos koeficientas Uw = 0,77 W/m² K atitinka energiją taupančio pasyviojo namo ir A++ energinio naudingumo klasės kriterijus. Aukšti ir langų garso izoliacijos rodikliai: langų konstrukcijų garso izoliacija siekia 35–37 dB. Languose sumontuoti patikimi Vokietijos gamintojo „Gretsch-Unitas“ (G-U) aukštos kokybės varstymo mechanizmai.

Modernūs, iš išorės elegantiškos RAL 7016 spalvos langai harmoningai įsilieja į pastatų vaizdą, o estetiškos ir universalios RAL 7016 ar baltos spalvos langai viduje nepriekaištingai prisitaiko prie interjero. Šiam projektui MEGRAME® pagaminti aukščiausios kokybės plastikiniai langai iš profilių GEALANLINEAR® – sėkmingas ir įspūdingas išskirtinės naujosios GEALAN profilių sistemos startas Lietuvoje.

®

93

EFEKTYVI IR EKONOMIŠKA STOGO KONSTRUKCIJA Viename didžiausių Baltijos šalyse stock-office tipo komplekse – Kauno „URBAN Hub“ stogo įrengimo darbai patikėti patyrusiai specializuotai stogo konstrukcijų ir daugiasluoksnių plokščių montavimo įmonei UAB „Stogrenta“. „Ateityje ant komplekso stogo ketinama įrengti saulės jėgainę, į tai atsižvelgiant pasirinkti ir stogo dangos technologijų sprendiniai“, – apie projektą pasakoja „Stogrenta“ direktorius Mantas Pevcevičius. „URBAN Hub“ pastatuose šiuolaikinė stogo dangos konstrukcija atitinka aukščiausius energinio efektyvumo kriterijus. 18000 kv. m stogo plotui panaudotas dideles apkrovas atlaikantis ilgaamžis profiliuotas stogo paklotas. Stogui apšiltinti pasirinktos šilumos izoliacinės plokštės, pagamintos iš standžių poliuretano putų (PIR) šerdies.

Laboratoriniai ir lauko sąlygomis atlikti bandymai įrodo, kad laminuotų plokščių šiluminė varža išlieka nepakitusi ir po 10 metų. PIR termoizoliacinės plokštės yra lengvesnės, todėl stogui tenka mažesnė apkrova. Jos yra ilgaamžės ir stabilių matmenų, tad stogo konstrukcija neišsikraipo.

Renkantis „URBAN Hub“ hidroizoliacinę stogo dangą atsižvelgta į mūsų klimato zoną, kurioje vyrauja permainingas oras, pasitaiko šalčio pikų. PVC stogo danga pasirodė pats tinkamiausias variantas. Lengva, elastinga, savybes išlaikanti net

94

žemoje temperatūroje, ji gerai praleidžia vandens garus ir yra atspari UV spindulių poveikiui.

Pasitelkusi ilgametę patirtį, sukauptas žinias ir per daugybę įgyvendintų projektų įgytus įgūdžius, „Stogrentos“ komanda išskirtiniam projektui parinko tinkamiausias medžiagas ir kokybiškai bei greitai atliko darbus įveikdama iššūkius, kurių pasitaiko kiekviename darbe.

DĖMESYS SAUGOS SPRENDIMAMS Inovatyvių technologinių sprendimų verslui įmonė „Hansab“ į projekto plėtrą įsitraukė nuo pačios ankstyviausios stadijos, kai buvo žinoma tik projekto idėja. Kauno daugiafunkciam komercijos miesteliui „URBAN Hub“ įmonė suprojektavo specialiai pritaikytus saugos ir kompiuterinio tinklo infrastruktūros sprendinius, juos įdiegė ir teikia jų priežiūros paslaugas.

Prisijungę prie architektų komandos, „Hansab“ ekspertai kruopščiai suprojektavo būtent šio komplekso pastatams skirtas elektronines saugos sistemas: modernūs sprendimai užtikrina visapusę projekto pastatų ir jame dirbsiančių žmonių saugumą bei patogumą.

Kompleksiškos saugos sistemos pritaikytos pastato prieigoms ir vidaus patalpoms. Miestelyje suprojektuotos, įdiegtos ir prižiūrimos priešgaisrinės signalizacijos, pastatų apsaugos, vaizdo stebėjimo ir įeigos kontrolės sistemos. Be to, keturiuose pirmojo etapo pastatuose įrengti kompiuteriniai ryšiai ir vidaus tinklai.

Suprojektuotos ir įrengtos priešgaisrinės signalizacijos informuoja pastate esančius asmenis, pastato valdytoją ir specialiąsias tarnybas apie galimą ar realų gaisro pavojų.

Vaizdo stebėjimo sistema bendrosiose erdvėse naudojama įsilaužimų prevencijai arba jau įvykusių incidentų įrodymų fiksavimui. Apsauginės signalizacijos įspėja apie kylantį pavojų ar incidentą ir operatyviai informuoja pastato valdytoją bei atitinkamas tarnybas.

Didžiausias projekto iššūkis buvo jo apimtis, tačiau suplanuotų darbo terminų, „Hansab“ profesionalų komandos teigimu, pakako sprendiniams suprojektuoti ir įdiegti numatytu laiku. Iš viso sumontuota daugiau kaip 1000 įvairiausių saugos jutiklių, paklota per 100 km ryšių kabelių.

Net 30 metų veiklos Lietuvoje patirtį sukaupusi bendrovė „Hansab“ siūlo inovatyvius saugos sprendimus – nuo vaizdo stebėjimo sistemų iki priešgaisrinės saugos, įeigos kontrolės ar apsaugos signalizacijų. Viena didžiausių „Hansab“ stiprybių – pateikti klientams kompleksinius sprendimus, kuriuos sudaro konsultacijos, individualus sistemų projektavimas, įdiegimas ir priežiūra įsigijus paslaugas.

LIETAUS NUOTEKOS – PLIENINIUOSE GNIAUŽTUOSE Kauno „Urban HUB“ lietaus nuotekų sistemą suprojektavo geotechninių ir vandentvarkos sprendinių įmonė „ViaCon Baltic“, o visus sistemos montavimo darbus atliko inžinerinių tinklų įmonė UAB „Statina“.

Didžiausiu iššūkiu „ViaCon Baltic“ inžinieriams projektuotojams tapo sklype susitelkiančios itin gausios lietaus nuotekos. Jų sklype susidarydavo daugiau, negu galima išleisti, todėl „ViaCon Baltic“ suprojektavo 2,1 km ilgio akumuliacinę talpą (vamzdį) iš spirališkai gofruoto plieno (ID1400). Akumuliacinės talpos pabaigoje buvo įmontuotas srauto reguliatorius, kurio paskirtis – į centralizuotus tinklus išleisti ne didesnį kaip 65 l/s lietaus nuotekų srautą. Šiam sprendiniui „ViaCon Baltic“ specialistai taip pat pritaikė unikalią flanšinę jungtį. Viršuje ji yra išorėje, o apačioje – rezervuaro viduje.

Sukurto flanšo forma užtikrina, kad visas rezervuaro tūris bus naudin-

gas, jungimo vietoje nesusidarys nuosėdų, bus lengva atlikti eksploatavimo priežiūrą (plauti) ir prireikus lengvai bei greitai sujungti rezervuaro segmentus. Flanšinio sujungimo sandarumui užtikrinti panaudota klijuojama tefloninė (PTFE) tarpinė.

Toks šiam projektui pritaikytas sprendinys užtikrina visos teritorijos lietaus vandens surinkimą: nuotekos nuo sklypo kietųjų dangų, žaliųjų zonų, pastatų stogų nukreipiamos tiesiai į akumuliacinės talpos kolektorių, todėl išvengiama magistralinių surinkimo linijų. Objekte gruntinio vandens lygis aukštas, tad rezervuaras suprojektuotas itin sandariai, kad nepatektų vandens iš išorės. „ViaCon Baltic“ pateiktas sprendinys yra ne tik efektyvus, bet ir tvarus: akumuliacinė talpa pagaminta iš plieno – itin atsparios korozijai, aukštai ir žemai temperatūrai, ilgaamžės ir 100 proc. perdirbamos medžiagos.

Be to, gaminant plieną į aplinką išmetama palyginti nedaug CO2, mažiau nei kitų medžiagų gamybos atveju suvartojama ir energijos bei vandens.

95

PAKELIAMŲ VARTŲ SISTEMOS TURI BŪTI PATIKIMOS Keturiasdešimt vieną komplektą pramoninių pakeliamų lauko ir vidaus vartų Kauno „Urban HUB“ pagamino ir sumontavo bendrovė „Ryterna LT“. Įmonės direktoriaus Ramūno Gedžiaus žodžiais, užsakovai pageidavo, kad pakeliami vartai būtų pagaminti greitai ir kokybiškai, o juos montuojant būtų sklandžiai prisitaikoma prie „Urban HUB“ statybų eigos. „Ryterna LT“ šiuos reikalavimus įvykdė. Vartų konstrukcijos pritaikytos prie esamų pastatų, gaminiams suteiktas prailgintas garantinis laikotarpis. „Kliento pageidavimu rinkome palyginti paprastas medžiagas ir konstrukciją, pirmenybė buvo teikiama patikimai eksploatacijai“, – pasakoja R. Gedžius.

Jau 30 metų veiklą plėtojanti įmonė Kauno „Urban HUB“ pagamino tvirtus pramoninius pakeliamus segmentinius lauko ir vidaus vartus su durelėmis, skirtomis personalui patekti į sandėliavimo patalpas. Taip pat sumontuoti patalpas atskiriantys vidiniai vartai. Keli vartų komplektai nudažyti išskirtine spalva – pritaikyti prie pastatų fasadų. „Esame vieni patikimiausių Lietuvoje pramoninių vartų gamintojų, montuotojų ir pardavėjų. Įmonės kolektyvas per daugelį metų

96

sukaupė didelį žinių bagažą, todėl profesionaliai įgyvendina sudėtingiausias užduotis, – paklaustas apie darbo iššūkius, sako „Ryterna LT“ direktorius. – Klientui, ieškančiam jo poreikius tenkinančio sprendimo, visada galime pasiūlyti patirtimi paremtą konsultaciją.“ „Ryterna LT“ produktus pasirinkę klientai visada sulaukia ne tik greito ir patikimo garantinio aptarnavimo,

bet ir operatyvaus serviso pasibaigus garantinio aptarnavimo laikotarpiui. Įmonės naudojami produktai gaminami Lietuvoje, tai garantuoja greitą įmonės darbuotojų reakciją į kliento poreikius ir visokeriopą patikimą pagalbą ateityje. „Ryterna LT“ – gerai žinoma kokybiškų garažo ir pramoninių vartų bei lauko durų gamintoja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Didelę ir unikalią praktinę patirtį sukaupusi įmonė gamina ir individualaus dizaino produktus, lanksčiai reaguoja į kliento poreikius. Tai leidžia sėkmingai įgyvendinti įvairius projektus individualiuose namuose ir pramonės sektoriuje. Įmonės sėkmės pagrindas yra ne tik aukštos kokybės produktai, bet ir tarpusavio pasitikėjimas, siekis nuolat tobulėti ir patenkinti net išrankiausių klientų pageidavimus. „Ryterna LT“ – ne tik gamintojas, bet ir patikimas partneris įgyvendinant įvairius projektus. Įmonė siūlo didelį pramoninių vartų pasirinkimą – nuo įvairiausių standartinių vartų sekcijų iki išskirtinių unikalių dizaino sprendinių produktų. Įmonės veikla sertifikuota pagal EN ISO 9001:2000 kokybės standartą, produktai patikrinti ir atitinka CE reikalavimus pagal standartą EN 13241-1, įskaitant pirštų neprispaudžiančias sekcijas, komplektuojamąsias dalis, spyruoklės trūkimo apsaugas ir kitas dalis, leidžiančias saugiai naudotis vartais.

MAŽOSIOS ARCHITEKTŪROS KOKYBĖ PATIKRINTA LAIKO Kauno „Urban HUB“ teritorijos estetinių ir funkcinių sprendinių įgyvendinimas patikėtas UAB BIPA. Ji atliko automobilių stovėjimo aikštelių horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą, įrengė atitvarus, neregių vedimo sistemas, kitus elementus.

Architektų suprojektuotiems mažosios architektūros sprendiniams įgyvendinti pasirinkti garsios ispanų gamintojos „Escofet“ produktai. Bendrovė rinkoje veikia jau 140 metų ir yra prisidėjusi prie daugelio miestų bei visuomeninių erd-vių kūrimo visame pasaulyje. Toks įdirbis suteikia pagrindą šį prekių ženklą sieti su kokybe, tvarumu, estetika ir senųjų tradicijų bei šiuolaikinės estetikos sinergija.

Kauno „Urban HUB“ pasirinkti minimalistinio dizaino ir aiškių geometrinių formų dviračių stovai, šiukšliadėžės ir suoliukai. O štai betoninės gėlinės NIU

akį traukia masyvumu ir netolygia konstrukcija. Viršutinės plokštumos posvyrio pokyčiai suteikia kompozicijai itin įtaigaus dinamiškumo. Jis dar labiau išryškėja keičiantis saulės šviesos atspindžiui. Šių vazonų apgaulingai paprasta betoninio žiedo forma slepia puikų funkcinį universalumą – jie gali būti naudojami ir kaip gėlinės, ir kaip suoliukai, ir kaip medžių apsaugos. Vienas toks gaminys sveria 2,4 t, todėl visų jų logistika ir tinkamas įrengimas reikalavo kūrybiškumo ir netradicinių techninių sprendimų. „Įrengdami automobilių stovėjimo aikšteles netikėtumų niekada neišvengiame, nes visada esame priklausomi nuo oro sąlygų. Tokio dydžio objektuose dar esame priklausomi ir nuo kitų rangovų. Tačiau per trisdešimt darbo metų įgyta patirtis padeda mobilizuotis ir tinkamai paskirstyti prioritetus išlaikant darbų kokybę ir preciziškumą“– sako įmonės direktorius Tomas Laucevičius.

Kauno „Urban HUB“ suprojektuota ir sumontuota vakuuminė lietaus nuotekų sistema „Geberit Pluvia“, o WC kambariams pasirinktos „Geberit“ potinkinės sistemos ir kolekcijos „Selnova“ gaminiai.

Kauno „Urban Hub“ aplinkotvarkai taip pat panaudoti UAB „Betono mozaika“ betono gaminiai – jais padengtos ir važiuojamoji dalis, ir sandėliavimo bei pėsčiųjų zonos.

97

OBJEKTAS: daugiafunkcis prekybos, biurų ir sandėlių miestelis „Urban HUB“, Ožiarūčių g. 3, Avižieniai, Vilniaus r.

PLĖTOTOJAS: SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „SBA Urban“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „YIT Lietuva“ ARCHITEKTAI: „PLH Architects“, Danija; UAB „Projektų rengimo biuras“, projekto vadovas Ernestas Gegeckas, architektai Žilvinas Gedmintas, Andrius Daukantas

98

VILNIAUS URBAN HUB: ČIA DERA VERSLAS IR PRAMOGOS Liepos pabaigoje sostinėje, šalia Ukmergės gatvės, oficialiai atidarytas Kauno „Urban HUB“ jaunesnysis brolis – Vilniaus komercijos miestelis „Urban HUB“. Jis kompaktiškesnis, ne tokios didelės skirtingų erdvių pasiūlos, tačiau ne mažiau išraiškingas, šiuolaikiškas ir komfortiškas. Pastatytas pagal tą pačią stock-office koncepciją – vienoje vietoje derinant prekybos, biuro ir sandėliavimo erdves.

YIT archyvo nuotr.

99

„Vilniaus „Urban HUB“– tai 22 tūkst. kv. m modernus komercijos miestelis Avižieniuose, Vilniaus rajone. Tikimės, projektas taps ryškia Ukmergės kryptimi besiformuojančios verslų bendruomenės dalimi. Planuojame, kad čia įsikurs per 30 verslų, kuriems svarbu strateginė vieta ir išskirtinė architektūra“, – sako Giedrius Muliuolis, bendrovės „Urban HUB“ vadovas. „Urban HUB“ jau kuria naujas darbo vietas Vilniaus miesto ir rajono gyventojams, plėtoja rajonui svarbią infrastruktūrą. Naujajame verslo miestelyje buriasi įvairias paslaugas siūlantys verslai – nuo drabužių valymo iki įrankių nuomos. Čia jau atidarytas prekybos centras, bus maisto prekių parduotuvių, kavinių, viena didžiausių šalyje padelio arenų, vaikų žaidimo kambarys, ekstremalaus sporto parkas. Siekiama, kad „Urban HUB“ būtų patraukli vieta įsikurti verslui ir patogiai apsipirkti, leisti laiką gyventojams.

G. Muliuolis pabrėžia, kad „Urban HUB“ iš karto kurtas kaip išskirtinis projektas – jo ryški architektūra matoma iš tolo, aplinkui išplėtota infrastruktūra.

Daug dėmesio skirta energijos taupymui. Siekiama, kad A++ energinio naudingumo klasės pastatui būtų suteiktas BREEAM „New Construction Excellent“ sertifikatas. Be to, čia bus įrengtos greitojo įkrovimo elektromobilių stotelės, kuriomis galės naudotis visi.

SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovės „SBA Urban“ investicijos į Vilniaus „Urban HUB“ projektą siekia 30 mln. eurų. Šiuo metu jau išnuomota per 50 proc. erdvių. „Vilniaus „Urban HUB“ – antrasis HUB tinklo projektas, kurį įgyvendinome kartu su patyrusia „YIT Lietuva“ komanda“, – sako G. Muliuolis. ŠIUOLAIKINIAM PROJEKTUI SVARBU INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA „Įgyvendinome išties ambicingą projektą – šalia Vilniaus sukurta nauja, šiuolaikiška, tvari bei pažangaus verslo pokyčiams pritaikyta erdvė: čia iškilo A++ energinio naudingumo klasės vieno aukšto su antresole prekybos paskirties

100

pastatas“, – didžiuojasi savo įmonei suteikta galimybe prisidėti prie inovatyvių, darnią miestų plėtrą skatinančių „SBA Urban“ projektų Kęstutis Vanagas, bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas.

Prie pastato įrengta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Joje yra daugiau kaip 300 stovėjimo vietų, iš jų 14 skirta elektromobiliams. Įrengta ir 20 vietų dviračiams.

Projekto sprendiniai buvo sutelkti į tvarių medžiagų naudojimą ir tvaresnio gyvenimo būdo infrastruktūrą, žaliąsias erdves, dėl to „YIT Lietuva“ atliko ir aplink esančios infra struktūros tvarkymą – šalia „Urban HUB“ buvo nutiesta beveik 0,3 km ilgio Ožiarūčių gatvės atkarpa.

Norėdama suvaldyti tokios apimties projektą, palengvinti darbo procesus, „YIT Lietuva“ pasitelkia skaitmeninės statybos įrankius ir sistemas – „iTWO“ ir „Dalux“. Naudojant šiuos įrankius ne tik efektyviau valdomas projektas, bet ir operatyviai reaguojama į jo pakeitimus. Šie įrankiai suteikia ir daug kitų pranašumų. „iTWO“ sistema skirta projektams efektyviai valdyti atsižvelgiant į kainos ir laiko faktorius. Ji suteikia galimybę skaičiuoti darbų kiekius iš skaitmeninių modelių (BIM).

Antrasis įmonės naudojamas įrankis, „Dalux“ sistema, skirtas projekto informacijai valdyti per visą statinio gyvavimo ciklą. Įmonė pasitelkia du pagrindinius sistemos modulius – „Dalux Box“ ir „Field“. „Box“ yra bendroji duomenų aplinka su duomenų saugyklos privalumais. Joje dokumentai versijuojami, pastarųjų tvirtinimo procesas yra automatizuotas. Čia dedami ir statinių skaitmeniniai modeliai kartu su projektų brėžiniais, kuriuos galima komentuoti, lyginti tarpusavyje skirtingas jų versijas. „Field“ modulis skirtas statybos darbų kokybės kontrolei ir saugai darbe užtikrinti.

KŪRYBIŠKUMO IR PROFESIONALUMO SINERGIJA Danų architektūros įmonės „PHL Architects“ parengtą Vilniaus „Urban HUB“ koncepciją, bendradarbiaudama su Kauno „Urban

HUB“ projektą įgyvendinančia lietuvių architektūros studija HEIMA, detalizavo viena patikimiausių projektavimo įmonių Lietuvoje „Projektų rengimo biuras“ (PRB). „Manome, kad subūrėme sklandžiai veikiančią profesionalų komandą ir išgryninome HUB tipo pastatų atpažįstamumo, funkcionalumo bei naudotojų poreikius atitinkančio lankstumo principus“, – apie projektą pasakoja PRB projektų vadovas Ernestas Gegeckas. „Vilniaus „Urban HUB“ pastato tūris skaidomas į smulkesnes dalis, fasadais kuriamas miestelio įvaizdis. Fasadai atspindi suplanuotą pastato struktūrą: kiekvienas patalpų bloko savininkas ar nuomininkas turi jį identifikuojantį verslo bendrijos vienetą – jam pritaikytą erdvę. Iš čia, mano nuomone, ir kilo pavadinimo HUB semantinė idėja“, – architektūrinę komercijos miestelio idėją apibūdina PRB architektas Žilvinas Gedmintas.

Energinis efektyvumas, eksploatacijos patogumai, patalpų racionalumas – tai tik keli miestelio patalpų prioritetai. PRB komanda stengėsi į pastatą ir jo detales žvelgti prekybininko akimis – kokio plano patalpų, technologinių sprendimų, sienų, vitrinų pageidautų nuomininkai. Taip pat stengtasi prisitaikyti prie jau esamų patalpų nuomininkų pageidavimų, dėl to keisti projekto sprendiniai, kad nebūtų nereikalingų statybos darbų. Architektai dėkingi generalinio rangovo „YIT Lietuva“ komandai, kuri lanksčiai derino darbus atsižvelgdama į dinamišką patalpų išdėstymo kaitą.

Nemažai iššūkių PRB komandai kėlė netipinis fasadas, dėl to bendradarbiauta su inžinieriais ir gamybininkais bei statybos komanda. Derintas kiekvienas montažinis mazgas. Projektiniai sprendiniai pagrįsti užsakius techninį įvertinimą, kurio metu buvo atliekami visos sistemos bandymai.

PRB stiprioji pusė – gebėjimas įgyvendinti ir meniškų statinių, ir specifinėms funkcijoms, kaip gamyba, sandėliavimas ir prekyba, skirtų pastatų projektus. Įmonė yra profesionalus ir atsakingas projektų įgyvendinimo partneris architektų komandoms, kurios orientuojasi tik į architektūrinę raišką.

101

IŠSKIRTINIAI FASADAI – PAGAL SPECIALŲ UŽSAKYMĄ Išskirtinius Vilniaus daugiafunkcio komercijos miestelio „Urban HUB“ fasadus suprojektavo ir pagamino bendrovė „Vytrolma“, kurios specializacija – statyboms ir statybų pramonei skirti aukštos kokybės gaminiai iš lakštinio metalo. „Vytrolmos“ specialistai, norėdami perprasti fasado viziją ir sėkmingai ją įgyvendinti, glaudžiai bendradarbiavo su užsakovais ir architektais, tuo pat metu atspindėdami didelę savo įmonės kompetenciją. „Mūsų gaminiai panaudoti daugiau kaip 5000 kv. m ploto „Urban HUB“ fasado apdailai. Nuolat bendravome su montuotojų komandomis – organizavome tiekimą, teikėme techninę pagalbą ir reikiamą informaciją apie gaminius“, – apie projektą pasakoja UAB „Vytrolma“ vykdantysis direktorius Tomas Mackus.

Pastatų fasadų karkasams panaudoti profiliai „Omega“ iš cinkuoto plieno. Kampams, palangėms, stogeliams ir parapetams – dažyto aliuminio lankstiniai. Fasadų apdailai pasirinkti įvairių spalvų vertikalaus ir horizontalaus dizaino profiliuoti aliuminio lakštai, o fasadams atskirti – 102

specialiai ekstruduoti dažyti profiliai-lamelės. „Specialiai šiam projektui tiekėme ekstruduotus profilius-lameles. Šių profilių išskirtinumas tas, kad jie sparčiai ir lengvai montuojami objekte. Turime automatinę dažyklą, atitinkančią itin aukštus architektūrinio dažymo „Qualicoat“ reikalavimus, todėl galėjome pasiūlyti efektyvų gaminių dažymą visomis projekte numatytomis spalvomis.

Džiaugiamės galėję klientams tiekti skirtingus fasado apdailos elementus – visus, kokių jiems tik reikėjo“, – priduria T. Mackus.

Didelė gaminių įvairovė, greiti tiekimo terminai ir lygiagrečiai Kaune įgyvendinamas „Urban HUB“ projektas bendrovei „Vytrolma“ tapo smagiu projektų valdymo iššūkiu. Vilniaus „Urban HUB“ projektui pristatyta per 5000 kv. m profiliuotos skardos gaminių ir daugiau kaip 6000 m net penkių spalvų ekstruduotų lamelių.

Apdaila tuo pat metu tiekta ir Kauno projektui, kuriame dirbo kita montuotojų brigada. T. Mackus skaičiuoja, kad iš viso Vilniaus ir Kauno „Urban HUB“ projektams pagaminta daugiau kaip 13 tūkst. kv. m profiliuotos skardos gaminių, per 16 tūkst. metrų

lamelių, kurios buvo nudažytos net 10 atspalvių!

UAB „Vytrolma“ per kelis savo veiklos dešimtmečius sukaupė didelę inžinerinių ir konstrukcinių sprendimų patirtį, todėl gali klientams pasiūlyti aukščiausios kokybės gaminių ir paslaugų, atitinkančių net sudėtingiausius jų pageidavimus. „Be kitų projektų, bendrovės komanda yra suprojektavusi ir pagaminusi Kopenhagos prekybos centro IKEA unikalios banguotos formos fasado elementus, taip pat įspūdingą fasadą danų architektūros įmonės COBE meno kūriniui SILO. Juo mes labai didžiuojamės, – sako T. Mackus ir vardija savo įmonės privalumus: – Kiekvienam klientui siūlome individualiai pritaikytus sprendinius, atsižvelgdami į jų specifinius poreikius ir projekto reikalavimus. Visada siekiame optimalių rezultatų. Siūlome didelį gaminių ir paslaugų spektrą – nuo fasadų inžinerinio dizaino ir konstrukcinių sprendimų iki sudėtingų dėžutinių gaminių projektavimo ir gamybos. Mūsų gamybos linija pritaikyta įvairių matmenų ir sudėtingumo gaminiams, naudojame naujausias gamybos technologijas ir nuolat modernizuojame darbo procesus.“

MODERNŪS IR LAIKO PATIKRINTI SPRENDINIAI VANDENIUI VALDYTI Vilniaus komercijos miestelio „Urban HUB“ lietaus nuotekų sistemą suprojektavo „Geberit Lietuva“. Buvo pasirinkta vakuuminė lietaus nuotekų sistema „Geberit Pluvia“. Pastato stogo plotas sudaro daugiau kaip 17,5 tūkst. kv. m, tad lietaus vandeniui surinkti ir saugiai jį nukreipti nuo stogo prireikė 102 stogo įlajų, beveik 1500 m HDPE vamzdynų ir kitų tiksliai suderintų sistemos komponentų.

Palyginti su įprastomis savitakinėmis sistemomis, vakuuminės sistemos įlajos yra kur kas didesnio pajėgumo. Be to, horizontaliems sistemos vamzdynams nereikia nuolydžio, todėl sutaupoma nemažai erdvės, maksimaliai panaudojamas pastato tūris. Vakuuminei sistemai reikia kur kas mažiau lietaus nuotekų stovų, dėl to lengviau ir greičiau atliekami montavimo darbai, išvengiama brangių mechanizuotų žemės kasimo darbų. Ši nuotekų sistema paprasčiau suderinama su kitomis inžinerinėmis sistemomis.

Vakuuminė lietaus nuotekų sistema „Geberit Pluvia“ rinkai tiekiama dau-

giau kaip 40 metų. Ją pasirinkusiems užsakovams ir rangovams užtikrinama komponentų kokybė, tikslus sistemos projektavimas ir visapusė techninė priežiūra.

Vilniaus „Urban HUB“ sanitariniams mazgams pasirinkti vandenį taupantys itin aukštos kokybės „Geberit“ potinkiniai WC rėmai „Duofix Delta“. Šiems rėmams gamintojas suteikia išskirtines garantijas: 10 metų – produkto ir 50 metų – atsarginių dalių tiekimo.

WC erdvėse panaudota gaminių ir iš didelio „Geberit“ kolekcijos „Selnova“ asortimento. Pasirinkti WC puodai Rimfree (be vidinio apvado) su pažangia vandens nuleidimo technologija sutaupo net iki 30 proc. vandens, nes jis tolygiai paskirstomas po vidinį WC puodo paviršių ir maksimaliai jį nuplauna. Dėl to ir WC puodų priežiūra paprasta – nereikia nei šveitimo, nei agresyvių valymo priemonių, pakanka periodiškai nuvalyti jų paviršių: skirtingai nei įprasti WC puodai, „Selnova“ WC puodai neturi vidinių apvadų, už kurių dažniausiai ir kaupiasi nešvarumai, bakterijos bei kalkių nuosėdos.

®

Vilniaus „Urban HUB“ pasirūpinta ir žmonėmis su judėjimo negalia: jiems skirtose WC patalpose sumontuoti vonios kambario kolekcijos „Selnova Comfort“ gaminiai – specialios ergonomikos ir tam tikrų matmenų.

Europos santechnikos gaminių rinkos lyderė „Geberit“, šiemet mininti 150 metų sukaktį, per savo veiklos istoriją rinkai pasiūlė daugybę santechnikos ir vamzdynų technologinių naujovių.

Vilniaus „Urban HUB“ pasirinkta UAB „Betono mozaika“ produkcija: be važiuojamosioms, tarp jų sunkiojo transporto, zonoms skirtų gaminių, automobilių parkavimo aikštelėse panaudoti drenuojamieji betono gaminiai su ertmėmis „Eco Line“: užsėti žole, jie kuria funkcionalią bei tvarią erdvę, puikiai atlaiko transporto apkrovas, sugeria lietaus vandenį ir mažina paviršiaus temperatūrą karštomis dienomis.

103

JŪSŲ PATOGUMUI PIRMĄ KARTĄ LIETUVOJE TŪKSTANČIAI PRODUKTŲ IR PREKĖS ŽENKLŲ VIENOJE VIETOJE

®

MADICO sprendimai tvariai ateičiai Pasaulinis klimato atšilimas verčia susirūpinti, kaip sumažinti pastatų energijos vartojimą ir ilgainiui sutaupyti laiko bei pinigų. Į šį iššūkį atsaką duoda MADICO® stiklų plėvelės.

Klimato pokyčiai neaplenkia Lietuvos: vidutinė metinė oro temperatūra šalyje per pastaruosius 60 metų pakilo apie 2 °C, o karštų dienų, kai temperatūra siekia 30°C, padaugėjo 4 kartus*. Komfortui pastatų viduje palaikyti neišvengiamai vartojama vis daugiau energijos.

Pasak bendrovės AŠA direktorės Živilės Vaitkūnienės, energija pastatams eksploatuoti sudaro 40 proc. ES suvartojamos energijos, jie išmeta į atmosferą ir 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jeigu norime būti atsakingi planetos gyventojai, privalome daryti viską, kad sumažintume klimato kaitos padarinius.

Bendrovė AŠA jau beveik 30 metų dirba drauge su amerikiečių korporacija MADICO®, į plėvelių gamybą diegiančia pažangiausius inžinerinius sprendimus. Šios kompanijos stiklų plėvelės – efektyvus būdas sumažinti energijos vartojimą, sykiu ir mokamas sumas už vėsinimą. Remiantis pelno nesiekiančios Tarptautinės stiklų plėvelių asociacijos IWFA tyrimu, atliktu JAV, MADICO® plėvelės ekonomiškumu du kartus lenkia naujų oro kondicionavimo sistemų, šilumos siurblių ar papildomos sienų šiluminės izoliacijos įrengimą pastatuose.

MADICO® stiklų plėvelės sukurtos kruopščiai išanalizavus stiklo, kaip nemenko ultravioletinių (UV) spindulių ir šilumos laidininko, savybes. Pagamin-

UAB AŠA info@pleveles.lt +370 686 32325

tos iš ilgaamžio plastiko – poliesterio sluoksnių derinio, šios plėvelės gali būti daugybės kompozicijų, darančių skirtingą poveikį stiklo optinėms ir mechaninėms savybėms.

Ant langų klijuojamos MADICO® plėvelės atspindi iki 86 proc. saulės šilumos, todėl vasarą ženkliai sumažėja oro kondicionavimo išlaidos, o žiemą – šildymo sąskaitos. Normalizuojami saulėtų ir tamsesnių patalpų zonų temperatūros skirtumai, užtikrinama patogesnė gyvenimo ir darbo aplinka ištisus metus.

MADICO® stiklų plėvelė gaminama įvairaus dizaino, spalvų ir tamsumų.

Pavyzdžiui, veidrodinė sidabro spalvos plėvelė „Reflective Silver 35 Exterior“ ne tik saugo nuo saulės, taip mažindama energijos sąnaudas ŠVOK sistemai, bet ir per lengvą veidrodinį atspindį suteikia patalpoms privatumo, tačiau stipriai jų nepritemdo.

MADICO® plėvelės blokuoja iki 99 proc. kenksmingų UV spindulių, pagerina išmaniųjų įrenginių ekranų matomumą, sumažindamos akinimą ir

dirbtinio apšvietimo poreikį. Jas tikslinga naudoti parduotuvėse, ligoninėse, mokyklose, muziejuose, elektronikos, farmacijos įmonėse ir kitoje aplinkoje, kur reikia stipriai blokuoti UV spindulius. Šviesą atspindinčios MADICO® plėvelės ne tik užtikrina saulės kontrolę, bet ir pagerina langų estetiką.

Beje, JAV gyventojai, įsigiję kompanijos MADICO® saulės kontrolės stiklų plėvelės, turi teisę į mokesčių lengvatą, lygią 30 proc. plėvelės kainos. Lietuvoje tokių lengvatų nėra, tačiau verslą nuo 1992 m. plėtojanti bendrovė AŠA didžiuojasi savo klientų pasirinkimu įsigyti atsakingai gaminamus MADICO® produktus ir taip mažinti CO2 emisiją.

Nors jau dabar gali pasiūlyti per 200 rūšių saulės kontrolės plėvelių, bendrovė AŠA ir toliau nuolat didina savo asortimentą, be to, teikia plėvelių ant biurų ir individualių namų pastatų langų, stiklo pertvarų dekoravimo paslaugas. dr. Justino Kilpio pateikta informacija*

„Reynaers Aluminium“ keičia pasaulinę tvarumo sampratą Revoliucionieriai, inovatoriai, naujos tvarumo krypties pasaulyje skleidėjai. Tokių ir panašių epitetų vis dažniau ir garsiau sulaukia tarptautinė belgų kompanija „Reynaers Aluminium“, gaminanti aukščiausios kokybės aliuminio langus, duris ir fasadus – dangoraižiams, privatiems namams, gamykloms ar daugiabučiams. Lyderiaujanti kompanija, keičianti mąstymą, pasaulį ir ateitį, tvarumo sprendimus priimanti iš esmės, o ne lozungais.

„Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje LINAS KĖVELAITIS.

Ar įmanomas kilnumas versle? „Reynaers Aluminium“ nuoširdžiai teigia – taip! Nuolat būdami novatoriais šiuolaikinio verslo kontekste stebina ir išsiskiria tuo, jog priima itin kokybiškus sprendimus gamyboje ribojančius taršą, mažinančius anglies dioksido išmetimą. Niekam ne paslaptis, kad gamyboje, statybose išskiriama itin daug žalingo aplinkai ir planetos ateičiai CO2.

Aliuminio langų sistemas gaminanti kompanija „Reynaers Aluminium“ jau daugiau nei dešimtmetį investuoja į pažangiausias technologijas, nuolat tobulina gamybos procesus, kad padidintų produktų ilgaamžiškumą ir mažintų energijos naudojimą. Ši tarptautinė kompanija pasiryžo iki 2030 metų sumažinti savo anglies pėdsaką net 46 proc.!

Kokie tie sprendimai, leidžiantys vadinti „Reynaers Aluminium“ tvarumo lydere ir inovatore? „Norint išgauti vieną kilogramą aliuminio Europoje vidutiniškai yra išskiriama 8,3 kg CO2. „Reynaers“ turi galimybę aliuminio langus pagaminti su specialiu mišiniu, aliuminio lydiniu CREAL, kai išskiriamas CO2 yra beveik dešimt kartų mažesnis – 0,9. Mes esame vieni lyderiaujančių ir pirmaujančių pasaulyje, nes pasiekti visišką nulį yra tiesiog neįmanoma, net žmogus kvėpuodamas jį išskiria, tačiau ne šiame skaičiuje yra visa esmė, o viso bendro panaudojamo aliuminio sugeneruojamas CO2”, - pasiekimais dalinasi „Reynaers Aluminium” vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis.

Kai pasauly perdirbamo aliuminio trūkumas, reikia imtis esminių pokyčių Pasaulyje šiuo metu yra perdirbamo aliuminio trūkumas – poreikis patenkinamas tik apie 35 proc. Tai reiškia, kad realiai tik trečdalį pastatų galima padaryti tvariais. Kadangi tokio kiekio metalo laužo tiesiog pasaulyje nėra – nei Azijoje, nei Afrikoje, nei Amerikoje, nei Europoje, reikia imtis kitokių esminių pokyčių siekiant tvarumo. „Ir tai darome mes. Tai esminis lūžis, kurio vienas iš pradininkų yra „Reynaers Aluminium“. Ši kompanija jau keletą metų susifokusavo ne tik į metalo laužo gavybą, kurio neįmanoma surinkti tiek, kad patenkinti poreikį,

tačiau skyrė išskirtinį dėmesį ir investicijas į daug didesnę – net 65 procentų dalį, kaip gaminamas aliuminis.

Mes jį gaminame iš atsinaujinančių energetikos šaltinių – jau naudojame žalią energiją, tad CO2 mažėja.

Visur maksimaliai, kur tik įmanoma, ne tik gamyboje, bet ir biuruose, naudojame saulės energiją, geoterminį šildymą, skaitmenizuojame viską, kas įmanoma: nespausdiname bukletų, katalogų, kurie vėliau virsta šiukšlėmis. Naujose statybose, naujuose pastatuose mes pasigaminame viską iš atsinaujinančių energijos šaltinių“, pasakoja L. Kėvelaitis.

Beje, yra pavyzdžių, kad kai kuriose Azijos rinkose šiuo metu montuojami langai specialiai pastorintais rėmais, kad vėliau galėtų juos „deklaruoti“ kaip perdirbamus – tai jau yra antitvarumas.

ginamą su EU rodikliais, CO2 kiekį kiekvienam projektui, pastatui ar užklausimui. Netolimoje ateityje ši skaičiuoklė taps prieinama visiems Reynaers langų gamintojams.

Tai svarbus informacijos šaltinis statybų specialistams, kurie, pasitelkdami šią inovatyvią technologiją, gali priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su tvariais architektūriniais projektais.

Elektra varomų transporto priemonių parko įrengimas – kitas pasiteisinęs „Reynaers Aluminium“ pasirinkimas.

Degalais varomų transporto priemonių parko pakeitimas elektra yra paprastas ir veiksmingas būdas sumažinti anglies dioksido išskyrimą. Tuo būdu pasinaudojo ir „Reynaers Aluminium“ kompanija, įrengusi elektra varomų priemonių parką net ir savo kroviniams gabenti ir pamažu pereinanti prie elektra varomų automobilių.

„Reynaers Aluminium“ ją naudoja jau daugiau nei 10 metų, tad ir patirtis sukaupta jau didžiulė. Užsakovai su įprastai atrodančiais akinukais, mato savo būsimus namus – dar nesuprojektuotą pastatą, gali pasivaikščioti po jį virtualiai, pasižiūrėti per langus, pro balkoną, gali matyti savo rankas, kojas, kolegas, gali pažvelgti į stogą, terasą ir įsitikinti, kad būtent jums pasiūlyti architektų sprendimai yra geriausi.

Atrodo, jog elementariausią detalę galima paliesti ranka. O jei projektas yra susietas su vieta žemės koordinačių sistemoje – tai pamatysime netgi realius šešėlius, kylant ar leidžiantis saulei.

Galime parodyti, kaip atrodytų pastatas su skirtingų pločių aliuminio langų rėmais. Galbūt išvengsite ateities klaidų, gal kuri detalę verta paryškinti, o kitą sumažinti ar visai paslėpti? Verta tai pajausti ir išsigryninti galutinį rezultatą, įsitikinti, kad architekto pasiūlyti sprendimai – geriausi, kur verta pataupyti, o kur tikrai ne“, - pasakoja atstovybės Lietuvoje vadovas L. Kėvelaitis. „Radome atradimų, kurių net patys nesitikėjome – nuo akivaizdžių funkcionalumo ir dizaino sprendinių, iki to, kaip niekam į akis nekrentančios smulkmenos kartais realybėje pradeda „kristi į akis“. Užtikriname patį

„Tai daroma siekiant ateityje pasipelnyti, kadangi bus galima išmontuoti tuos storus rėmus ir deklaruoti, kad perdirbam. Ir kol pasaulyje nėra ši veikla reguliuojama, tol tokių pavyzdžių išlys.

Labai tikimės prisidėti prie standartų, suvienodinančių CO2 apskaitą, galbūt kartu su kitomis pirmaujančiomis šioje srityje bendrovėmis. Tai mūsų planeta, tai ne konkurencija. Bandykime ją išsaugoti švarią!“ – sako L. Kėvelaitis.

„Reynaers Aluminium“ pasididžiavimas – 3D virtualios realybės modeliavimo skyrius „Mūsų kompanijos pasididžiavimas – 3D virtualios realybės modeliavimo skyrius, interneto platybėse ar Youtube platformoje randamas AVALON pavadinimu. Tai ne šiaip VR akiniai, pritaikyti filmams žiūrėti ar žaidimams žaisti. Tai unikali technologija, paimta iš lėktuvų ir automobilių pramonės, su daugybe projektorių, galingų kompiuterių, sujungtų tarpusavyje.

kokybiškiausią rezultatą. Ši unikali pagalba projektuojant pastatus sumažina brangius testavimus, didelių pavyzdžių gamybą, sutaupo daug laiko, nes mažėja klaidų tikimybė ir didėja tikslumas.

Visi šie veiksmai sutaupo tūkstančius tonų anglies dioksido patekimo į gamtą. Tokiais būdais mažiname CO2 pėdsaką kiekviename žingsnyje. Nuolat rengiamos darbuotojų apklausos, kur taip pat atsižvelgiama į jų pastebėjimus“, - džiaugiasi „Reynaers Aluminium“ Lietuvoje vadovas L. Kėvelaitis.

Kiekviename žingsnyje – inovacija, net lietaus vanduo surenkamas nuo stogo Neįtikėtina, bet realybė – taupyti energiją ir mažinti CO2 įmanoma kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, „Reynaers Aluminium“ Belgijoje naujovė – tualetuose naudojamas lietaus vanduo, surenkamas nuo stogo.

Verta išskirti ir tvarų „Reynaers Aluminium“ ruošiamą projektą – „CO2 skaičiuoklę“. Jau šiandien Reynaers atstovybės visame pasaulyje gali suskaičiuoti sunaudojamą ir paly-

Aliuminio langai.

Durys.

Fasadai.

www. reynaers.lt

lietuva@reynaers.com

|

Tel. +370 686 64545

|

Kęstučio g. 47, Vilnius

107

108

Freepik nuotr.

DABARTIES LANGAI: PUOŠMENA, VISAPUSĖ APSAUGA IR BŪDAS TAUPYTI ENERGIJĄ

FUNKCIONALŪS, ESTETIŠKI IR ILGAAMŽIAI – TOKIE YRA ŠIUOLAIKINIAI KOKYBIŠKI LANGAI. PRASKLEISKIME UŽUOLAIDAS IR PAŽIŪRĖKIME, KOKIE IŠTIES NEPAPRASTI JIE GALI BŪTI. Neda Žvybienė

Skirtingi projektai – skirtingi poreikiai, todėl kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į siūlomų langų profilių medžiagas, stiklo ypatybes, varčios tipus ir varstymo galimybes, daugybę kitų technologinių aspektų. Vis dėlto visais atvejais galioja viena nuostata: ekonomiškai naudingiausia montuoti geriausius langus, kokius tik galima sau leisti.

LANGŲ PROFILIŲ ĮVAIROVĖ Langų rėmai gali būti pagaminti iš plastiko, kompozito, aliuminio, plieno, natūralaus arba klijuoto medžio. Gali būti net skirtingų medžiagų derinių, pavyzdžiui, mediniai arba plastikiniai rėmai, iš lauko pusės kaustyti aliuminiu, arba aliuminio langai, iš vidaus dengti medienos masyvu. Tokį poreikį dažniausiai lemia architektūrinė pastato idėja, interjero sumanymai.

JAV energetikos departamento skaičiavimais, ir toliau vieni populiariausių išlieka plastikiniai langai – dėl kainos, nesudėtingos priežiūros ir pasirinkimo gausos. Plastikiniams langų rėmams būdinga ir

daugiau privalumų: jie ilgaamžiai, atsparūs klimato poveikiui, deformacijoms ir blukimui. Pasitelkiant inovatyvias technologijas, plastikinius profilius galima laminuoti įvairiomis spalvomis, dengti aliuminio dangteliais, todėl juos naudojant lengva sukurti eksterjero ir interjero estetinę darną. Be to, plastikiniams rėmams būdinga puikių garso ir šilumos izoliacinių savybių.

Populiarėja ir plastikinių langų rėmų „giminaičiai“ – langų profiliai iš kompozito, inovatyvaus tvirto plastiko ir stiklo pluošto medžiagų liejinio. Daugeliu atveju dėl stiklo pluoštu sustiprinto profilių pagrindo kompozito langą įmanoma gaminti be metalo armuočių. Kompozito rėmai yra lengvi ir stabilūs, todėl gali būti ir didesnių matmenų. Įvairiausių matmenų gali būti ir aliuminio langų profiliai. Aliuminis išlaiko didesnius krūvius nei plastikas ar mediena, todėl jo profiliai gali būti itin siauri, iš jų galima montuoti nestandartinių formų rėmus. Be to, aliuminio profiliai atitinka aukščiausius saugos nuo įsilaužimo ir gaisro reikalavimus.

109

Fabelta archyvo nuotr. Šaltinis v2com

Kanados architektai „DP Espace design“, atnaujindami paveldo objektą Résidence de l’église – neogotikinę bažnytinę rezidenciją Freligburgo miestelyje Kvebeko regione, kreipėsi į gamintoją „Fabelta“ ir užsakė aliuminio langus, atitinkančius pasyviojo namo reikalavimus. Pasirinkimą lėmė geros aliuminio profilių savybės, suteikiančios galimybę sename pastate suformuoti net įspūdingų matmenų šiuolaikiškus arkinius langus. Į jų profilių sistemą integruoti paslankieji izoliatoriai saugo nuo išsikraipymo dėl karščio ir šalčio svyravimų. Langų profilių paviršius padengtas specialia antistatine danga, todėl ant jo mažiau kaupiasi dulkės ir neužsilaiko lietaus lašai. Visi langai pagaminti specialiai, pagal pateiktus reikalavimus, paisant tvarios plėtros principų ir naujausių energijos standartų.

110

Franko Oudemano („MESH Architectures“ archyvo) nuotr.

Niujorko architektų studija „MESH Architectures“, išgirdusi sąlygą restauruojant 19 a. istorinį namą Harleme išsaugoti ir prie naujų langų bei durų priderinti esamus medžio elementus, taip pat išlaikyti pasyviojo namo koncepciją, pasirinko pasyviojo namo standartus atitinkančius vietos gamintojo „Zola“ šorėjos medienos langus restauruojamiems namams.

Tokie mediniai langų rėmai yra ypač tvirti, atsparūs deformacijoms, be to, jų stiklo paketą sudaro trys stiklai su naujos kartos selektyvine danga, oro tarpai užpildyti argono dujomis, taip užtikrinant ypač gerą šilumos ir garso izoliaciją. Be visų kitų medinių langų privalumų, jų gamintojai pabrėžia medinių langų profilių remonto nesudėtingumą ir galimybę nesunkiai pakeisti rėmų spalvą. Maža to, mediniai langų rėmai atsparūs rūgštims, druskoms, šarmams.

Plieniniai langų rėmai, skirtingai nei mediniai, įprastuose gyvenamuosiuose namuose naudojami palyginti retai. Jie pritaikomi atitinkamuose istoriniuose objektuose, prabangiose rezidencijose, komercinėse erdvėse, kai reikia sukurti industrinį įvaizdį. Architektai juos mėgsta dėl minimalizmo, itin plonų estetiškų profilių, tačiau plienas linkęs rūdyti, todėl norint užtikrinti atsparumą korozijai reikia tinkamos apsauginės dangos arba cinkavimo.

111

DAUGIAFUNKCIAI STIKLAI

lyje, architektūros įmonė „Menkès Shooner Dagenais LeTourneux (MSDL) Architectes“ pirmiausia įvertino pietinę pastato dalį ir, atsižvelgusi į tai, kad biure numatomas darbas pamainomis, todėl itin svarbu patalpas pritaikyti pagal saulės šviesos intensyvumą ir užtikrinti racionalų energijos vartojimą, pasiūlė sumontuoti ištisą elektrochrominio stiklo sieną, visą dieną prisitaikančią prie šviesos ir atspindžių. Tokiu būdu buvo sukurtos gerokai patogesnės darbo sąlygos ir kartu ženkliai sumažintos išlaidos pastato ŠVOK sistemai. Elektrochrominių stiklų veikimo principas grįstas jonų savybe keisti sudėtingos struktūros sluoksnio spalvą – nuo skaidrios bespalvės iki tamsiai mėlynos, tuo pat metu reguliuojant krintančios ir praleidžiamos šviesos srauto santykį. Be to, elektrochrominiam stiklui būdinga ir gerų akustinių savybių, kurios būtinos erdviame centre.

Saulės spindulių patekimą į patalpas galima reguliuoti ir veidrodiniais stiklais, kurių paviršius padengtas

pirolitine atspindinčia danga, arba daugiafunkciais stiklais, kuriems būdinga ir veidrodinių, ir elektrochrominių stiklų savybių. Šiuolaikiniai langai jau gali atlaikyti atsitiktinius smūgius ir apsaugoti nuo įsilaužimų. Gamintojai siūlo dvejopą pasirinkimą – grūdintus arba laminuotus stiklus. Grūdinti stiklai, palyginti su paprastais, yra apie šešis kartus atsparesni mechaniniam poveikiui. Smūgio metu jie sutrupa į smulkius gabalėlius, nekeliančios žmonėms pavojaus susižeisti.

Vienintelis grūdinto stiklo trūkumas – dvigubai didesnė nei paprasto stiklo kaina. Brangesni nei paprasti yra ir laminuoti, t. y. su specialia subyrėti neleidžiančia plėvele viduje, stiklai. Taikant skirtingas stiklo ir plėvelės kombinacijas, galima pagaminti langų stiklus, atsparius ir garsui, ir liepsnai.

Jeigu norisi neįprastų langų efektų pastato viduje ar išorėje, langų gamintojai gali pasiūlyti langų, padailintų spalvingais vitražais.

Stéphane Brügger („MSDL Architectes“ archyvo) nuotr. Šaltinis v2com

Praėjo viengubo stiklo langų laikai – naujuose energiją taupančiuose būstuose langams naudojami net nebe dvigubi, o trigubi stiklo paketai. Priklausomai nuo pasirinkto stiklo dangos langai gali saugoti namus nuo UV spindulių, reguliuoti šilumos kiekį, patenkantį iš lauko, suteikti aplinkai intymumo.

Tikrą perversmą langų gamyboje sukėlė selektyvinio stiklo technologija. Šiuo metu būtų sudėtinga rasti langų gamintoją, kuris savo langus komplektuotų su stiklo paketais be selektyvinės dangos. Selektyvinė danga – tai ypač plonas, plika akimi nematomas metalų oksidų sluoksnis, sulaikantis šilumą. Stiklas su tokia danga į lauką išleidžia maždaug tris kartus mažiau šilumos nei įprastas stiklo paketas.

Jei į pastato langus didžiąją dienos dalį spigina saulė, renkantis stiklą svarbu atsižvelgti į saulės energijos ir šviesos pralaidumo koeficientus.

Projektuodama bendrovės „QScale“ duomenų centrą Monrea-

112

113

Kaip langai varstomi, svarbu ne vien dėl patogumo juos valyti ar mažamečių saugumo. Oro nuotėkis varstant langus mažina namo energijos vartojimo efektyvumą, ir tai gali reikšti didesnes pastato eksploatavimo išlaidas. Todėl, pavyzdžiui, stumdomieji langai, kurių varčios slysta horizontaliai, ir sulankstomi langai tinkamesni patalpose, kuriose svarbu užtikrinti gerą vėdinimą.

Tačiau jei siekiama pasyviojo būsto standartų, norima taupyti, langų ekspertai rekomenduoja derinti skirtingus langus, pavyzdžiui, varstomuosius-atverčiamuosius ir stacionarius-vitrininius. Tokiu būdu į 114

namo vidų patenka daugiau šviesos, padidėja energinis efektyvumas, nes oro cirkuliacija vyksta tik per tam tikrus langus.

20 a. pradžios dviaukštį ispanų namą Parker Residence San Fransisko įlankoje architektūros ir dizaino studija „Medium Plenty“ pavertė keturių aukštų modernia oaze. Šeimininkai pageidavo energiją taupančio būsto, tad daug dėmesio skirta langams ir jų konstrukcijoms. Šeimininkų pageidavimu kai kuriuose kambariuose palikti seni plieniniai langai, o kitur įstatyti nauji. Nors plieno rėmai, palyginti, pavyzdžiui, su aliuminiais, yra laidesni šilumai, nugalėjo argumentai

apie švelnų klimatą, plieno, kaip medžiagos, tvirtumą ir itin plonus estetiškus langų profilius. Svetainėje ir kai kuriuose poilsio kambariuose pasirinkti visapusiškai varstomi ir atverčiami langai su varčios prispaudimu. Virtuvėje sumontuotos stumdomosios stiklo durys plieniniais rėmais, sujungiančios būsto erdves ir vidinį kiemą. Du iš trijų dažytų plieninių virtuvės langų – nevarstomi. Dėl oro sąlygų rudenį ir žiemą virtuvės langai dažnai apsineša purvu ir lapais, todėl langų gamintojai juos padengė valymą lengvinančiomis nematoma fotokatalitine ir hidrofiline mineraline dangomis. Vonios kambaryje

Laure Joliet Photography („Medium Plenty“ archyvo) nuotr. Šaltinis v2com

SKIRTINGI VARSTYMO BŪDAI

sumontuotas aukštas stačiakampis varstomas langas, kurio apatinė dalis, duše atsistojus žmogui, iš skaidrios virsta balta matine: tai JAV sukurta išmaniojo stiklo technologija – toks stiklas keičia savo optines savybes reaguodamas į elektrinius ir šiluminius signalus. „Medium Plenty“ šį išmanųjį stiklą langų sistemai išrinko pirmiausia norėdami apsaugoti namo šeimininkus nuo spiginančios saulės, tačiau jis tuo pat metu suteikia vonios kambariui ir daugiau privatumo. Architektai įvertino ir tą ypatybę, kad namuose bus mažamečių vaikų: viršutinių namo aukštų languose sumontuotos rakinamos rankenos.

115

WICONA langai žvelgia į ateitį Naujos kartos WICONA langai sugriovė visus aliuminio langų stereotipus: jie puikiai izoliuoja šilumą, saugo nuo triukšmo ir yra atspariausi agresyviai aplinkai. „WICONA aliuminio langus renkasi tie užsakovai, kuriems svarbu ne tik techniniai parametrai – reikia ilgaamžio ir itin lengvai prižiūrimo produkto“, – pabrėžia „Hydro Building Systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius. Jo teigimu, klientams įspūdį daro ir WICONA langų estetika bei stilius. Rėmų profiliai yra minimalaus pločio, tad praleidžia daugiau šviesos ir suteikia atviros erdvės pojūtį. Tokius langus lengva integruoti į fasadines vitrinų sistemas ar derinti su stumdomųjų durų sistemomis. Rėmų profiliai gali būti įvairių spalvų ir formų, todėl yra lengvai pritaikomi prie kiekvieno namo fasado.

Atsižvelgdama į vis griežtėjančius energijos taupymo bei garso izoliavimo reikalavimus pastatams, WICONA gamina langus, sertifikuojamus pagal itin griežtus Vokietijos pasyvaus namo instituto reikalavimus. Taip pat siūlo langų, užtikrinančių itin gerą garso izoliaciją.

Pavyzdžiui, pasirinkus unikalią langų seriją WICONA WICLINE 215, galima mėgautis tyla – langų garso izoliacija siekia 57 dB! Šios langų serijos šilumos perdavimo koeficientas Uw≤0,65 W/m2 K!

R. Staknevičiaus teigimu, net pasirinkus itin gerų saulės kontrolės parametrų stiklo paketus dėl klimato kaitos iššūkių dažnai susiduriama su patalpų perkaitimo problema. WICONA gali pasiūlyti langų su žaliuzėmis, integruotomis į konstrukciją. Jau minėtoji langų sistema WICLINE 215 susideda iš dviejų varčių: klasikinio tipo lango, atidaromo pageidaujama kryptimi į patalpų vidų, ir išorinės varčios, atidaromos į išorę. Kitas pasirinkimas – langų sistema WICLINE 115 AFS, kurios varstoma dalis (varčia) sudaryta iš vidinės dalies, stiklinamos trijų stiklų paketu, ir išorinės varčios dalies, stiklinamos vienu stiklu. Abiem atvejais žaliuzės montuojamos tarp dviejų

stiklinimų. Tokiu būdu užsakovas laimi net keliais aspektais. Pirma, žaliuzės nėra veikiamos išorės veiksnių, todėl jas reikia rečiau valyti. Antra, kai žaliuzės natūraliai įkaista, karštis lieka „užrakintas“ lango konstrukcijoje, nepatenka į pastato vidų. Be to, WICLINE 215 sistemos atveju žaliuzės generuojamas šilumos srautas gali būti sumaniai panaudotas patalpoms šildyti.

Pageidaujantiems išskirtinės estetikos WICONA rekomenduoja ne viename projekte Lietuvoje panaudotą langų sistemą WICLINE 75 MAX su „paslėpta“ varčia: iš pastato išorės varstoma langų dalis puikiai maskuojama, o iš vidaus lango rankena „paslėpta“ varčioje. Sistemos pavadinime esantis žodis MAX nurodo, kad ši langų sistema praleidžia maksimalų kiekį šviesos.

Vienas iš svarbiausių atsakingo šiuolaikinio vartotojo kriterijų – tvarumas. „Jei norite, kad jūsų anūkai gyventų puikiomis sąlygomis, turite susimąstyti, kokį CO2 pėdsaką paliksite, – perspėja R. Staknevičius. – Visi WICONA aliuminio profiliai gaminami iš itin tvaraus aliuminio lydinio „Hydro CIRCAL 75R“. Vieno kilogramo tokio aliuminio profilio CO2 emisija – tik 1,86 kg. Net 95 proc. WICONA langų konstrukcijose panaudotų skirtingų medžiagų: aliuminio profilių, poliamido termojuostų, stiklo, EPDM tarpinių, apkaustų ir kitų medžiagų, yra perdirbama.“

LANGAI Į IŠSVAJOTĄ KOMFORTĄ Pastatų architektūra sparčiai modernėja, kartu skatindama ir langų evoliuciją. Europoje savo išskirtinės kokybės profiliais plastikinių langų rėmams garsėjanti Vokietijos gamintoja GEALAN atidžiai seka poreikių kaitą ir atsižvelgdama į ją kuria naujas arba tobulina jau esamas langų rėmų profilių sistemas.

Amžiaus pradžioje dominavo platūs, aptakūs langų rėmai. Šiuo metu siekiama, kad patalpos būtų kuo šviesesnės ir erdvesnės, todėl langai yra dideli, minimalistiškai griežtais, kampuotais ir siaurais rėmais. Tačiau bandymai seniai patvirtino: būtent per langų varčias ir stiklo tarpines, montavimo bei sujungimo siūles prarandama daugiausia šilumos ir nukenčia garso izoliacija. Taigi, kuo langai didesni, tuo keblesnė užduotis tenka jų rėmų profilių gamintojams: kaip sukurti erdvės pojūtį kartu gerinant langų akustines savybes ir šilumos izoliacijos rodiklius.

GEALAN PVC profilių langai – maksimalus sandarumas ir šilumos izoliacija Senų medinių langų šilumos laidumo koeficientas Uw – apie 4–4,8, o šiuolaikinių kokybiškų PVC langų – 0,8 W/m2 K arba net dar mažesnis!

Tokie langai atitinka A++ energinės klasės pastatų kriterijus.

Kad pasiektų šį rodiklį ir dar labiau pagerintų funkcinius bei estetinius lango parametrus, GEALAN sistemų konstruktoriai sukūrė tris sandarinimo kontūrų sistemas – GEALAN S 9000, GEALAN-KUBUS ir GEALAN-LINEAR . Kiekviena šių sistemų detalė liudija sandarumo ir maksimalaus energinio efektyvumo siekį. Ypač gerus šilumos ir garso izo-

®

®

liacijos rodiklius lemia profilio plotis ir geometrija, vidinių kamerų skaičius ir jų konfigūracija, priderinimas optimaliai panaudoti plieno armuotę, sandarinimo tarpinių skaičius ir charakteristikos, galimybė naudoti tam tikro storio stiklo paketus, stiklo paketų įleidimo į profilį gylis, kiti smulkesni konstrukciniai profilių patobulinimai.

Šiuolaikinės architektūros dvasios atspindys Būtent tokie yra siauri, modernūs, kampuoto ir linijinio dizaino sistemų GEALAN-KUBUS ir GEALANLINEAR PVC profiliai langų ir durų rėmams. Naudojant šiuos įspūdingos išvaizdos ir išskirtinių eksploatacinių savybių profilius pagaminami aukščiausios kokybės plastikiniai langai ir durys: ypač sandarūs, tvirti, saugūs ir atitinkantys šių dienų architektūros stilių. GEALAN profilių statika suteikia galimybę gaminti labai dideles konstrukcijas su siaura matoma rėmų dalimi. Tokie langai ne tik puošia interjerą,

®

®

bet ir praleidžia į patalpas daugiau šviesos, atveria daugiau vaizdo.

GEALAN siūlo itin daug profilių spalvų – nuo klasikinės baltos iki madingų įvairių metalo atspalvių, į dizainą orientuoti ir energiją taupantys konstrukciniai sprendiniai. Gaminant langus ir duris taikomos išmaniosios technologijos sujungia aukščiausios kokybės techninius parametrus su estetika ir šiandieniais tvarumo reikalavimais.

GEALAN profilių sistemos ir sprendiniai išsamiai pristatyti įmonės interneto svetainėje, joje nurodyti ir langų bei durų iš GEALAN profilių gamintojai Lietuvoje.

www.gealan.lt

GYDOMOJI

PASTATŲ GALIA ARCHITEKTŪRA – TAI MENAS TENKINTI ŽMOGAUS POREIKIUS SUVIENIJUS MOKSLĄ, ESTETIKĄ IR TECHNOLOGIJAS. TINKAMAI TAIKANT KŪRYBOS PRIEMONES SUKURIAMA SAVIJAUTAI ITIN REIKŠMINGŲ ERDVIŲ. TAČIAU KOKS PARADOKSAS – ŠITIEK ŠIMTMEČIŲ ŽMONIJA KŪRĖ NEPAPRASTO POVEIKIO BAŽNYČIAS IR RŪMUS, O MEDICINOS ĮSTAIGOS, YPAČ SKIRTOSIOS PSICHIKOS LIGONIAMS, PRIMINĖ KALĖJIMUS. Violeta Bartaškaitė

118

LDA.iMdA architects archyvo nuotr.

San Miniato (Italija) miestelyje renovuotame buvusiame vaikų namų pastate atidarytas „LDA.iMdA architects“ suprojektuotas jaunų moterų su psichikos negalia centras „Casa Verde“, jo pacienčių piešiniais išmargintais vitrininiais langais. Pro mikroperforuotą fasadą besiskverbianti šviesa sukuria jaukią atmosferą spalvomis atskirtose vidaus erdvėse, dar daugiau spalvų ir lengvumo joms suteikia interjere atsispindintys medžiai

Pastaruoju metu situacija verčiasi aukštyn kojomis. Šių laikų miesto žmogus nuolat užimtas, jis neturi laiko (dažnu atveju ir noro) vaikštinėti parkuose, jam mieliau bastytis po didžiulius prekybos centrus.

Sėdimas darbas ir neaktyvus gyvenimo būdas kelia vis daugiau sveikatos problemų, vadinasi, nuolat didėja sveikatos priežiūros centrų poreikis.

Iš šio poreikio ir išsirutuliojo terapinė architektūra, kurios tikslas – kurti ne tik estetiškai patrauklius, bet ir lankytojų sveikatai gerinti archi-

tektūriškai pritaikytus pastatus.

Terapinės architektūros termino autorė Kate Johnstone konkreti: „Šios architektūros esmė –projektuoti erdves pagal žmonių suvokimą, fiziologiją ir geriausią terapinę praktiką.“ Paprasčiau tariant, terapinės architektūros esmė yra sveikesnio gyvenimo būdo palaikymas psichologiškai ir fiziškai.

ARCHITEKTUS ĮKVĖPĖ MEDIKAI Terapinė architektūra, dar vadinama sveikatos priežiūros architektūra, į

pacientą orientuotu dizainu ir net įrodymais grįsta architektūra, nėra visiškai nauja koncepcija – ji gimė iš psichikos ligonių slaugai skirtų pastatų studijų, analizuojant psichiatrijos ligoninėse bei klinikose gydomų žmonių savijautą ir bandant suprasti, kaip jų gijimo procesą veikia aplinka.

Ilgainiui į architektūrą imta žvelgti ne tik kaip į pastatus, kuriuose būnama: ji pradėta vertinti kaip įtaką žmonių savijautai daranti sistema.

Kaip jau minėta, šimtmečius medicininės paskirties pastatų aplinkai buvo skiriama itin mažai dėmesio, labiau rūpėjo kontroliuoti ir riboti pacientus. Tačiau būtent medikai pirmieji pastebėjo erdvės svarbą ligoniams ir paskatino tiek architektus, tiek mokslininkus iš naujo įvertinti architektūros svarbą gydymo procesui, rinkti informaciją apie grįžtamąjį ryšį iš medikų ir ligonių.

Paaiškėjo, kad tam tikri meno kūriniai ant sienų ir augalai interjere mažina stresą, akustiškai nuo palatų atskyrus darbuotojų patalpas ligoniai gali netrukdomi miegoti ir ilsėtis, o meditacijos ir maldos zonos užtikrina jiems galimybę pabūti ramiai su savo mintimis, taip pat raminamai veikia ir vaizdingas sodas ar parkas.

Teigiamai nuteikia netgi pasivaikščiojimams pritaikyti koridoriai, skambanti atpalaiduojama muzika, erdvės pojūtis bendrosiose patalpose. Komfortą palatose didina naktiniai šviestuvai, skaitymo lemputės, spintos, lentynos daiktams ir drabužiams susidėti. Svarbu ir natūralių, ekologiškų medžiagų parinkimas.

Ypač stengiamasi humanizuoti psichikos ligų gydymo erdves. Daug amžių psichiatrijos klinikas lydėjo šiurpios vietos įvaizdis. Šiandien manoma, kad terapiniam poveikiui pasiekti reikia laisvos ir atviros aplinkos, ryšio su išoriniu pasauliu ir socialinio bendravimo. Pavyzdžiui, japonų architekto Sou Fujimoto sukurtas Vaikų psichiatrinės reabilitacijos centras Hokaido mieste (Japonija) – tai daugybė įvairių erdvių: svetainės, miegamieji vaikams ir globėjams, žaidimų aikštelės ir kita. Visos erdvės vaikams atviros ir prieinamos, jie gali jose vaikštinėti, kaip tik nori, nes toks ir buvo sumanymas: sukurti pastatą atsižvelgiant į vaikų polinkius tyrinėti aplinką.

119

cho teigimu, visoms patalpoms svarbūs trys aspektai: jausmas, kad situacija kontroliuojama, juntamas socialinis palaikymas ir teigiama aplinkos distrakcija.

Izraelio medicinos sociologo Aarono Antonovsky, salutogenezės teorijos kūrėjo, nuomone, užuot bandę atsakyti į klausimą, kas sukelia ligas ar patogenų plitimą aplinkoje, turėtume susitelkti į tai, kaip galėtume pagerinti sveikatą ir savijautą. Jis akcentuoja darnos jausmo sampratą, kuri apima tris komponentus: suprantamumą, valdomumą ir prasmingumą. Suprantamumas – tai situacijos suvokimas ir įprasminimas. Valdomumas siejamas su jausmu, kad galima įveikti iššūkius, o prasmingumas reiškia gyvenimo patirties tikslo ir reikšmės radimą.

Tokia palaikymo sistema, sukurta gydymo įstaigoje, padeda pacientams įveikti sveikatos problemas ir grįžti į įprastą gyvenimą.

Įvairiuose moksliniuose darbuose aptariamas gydomosios aplinkos kūrimas naudojant tiek nematerialius, tiek materialius dizaino elementus, kaip natūrali ir dirbtinė šviesa, spalvos, buvimas gamtoje ir jos stebėjimas, muzika ir akustika, medžiagos ir baldų išdėstymas, menas ir pramogos, temperatūra, privatumas, erdvių zonavimas, galimybė užsiimti hobiais ir fizine veikla.

Moksliniai tyrimai rodo, kad gydymo įstaigose svarbu ir kliūtys erdvėje. Sveikam žmogui tai paprastai nėra problema. Komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatuose „kliūčių“ netgi kuriama specialiai – pavyzdžiui, projektuojami platūs laiptai, kad norėtųsi naudotis jais, užuot kilus ir į trečią aukštą liftu. Taip žmonės skatinami daugiau judėti, taigi ir palaikyti fizinę formą. O štai ligoniui kliūčiai įveikti reikia eikvoti ir taip jau negausias energijos atsargas, tad svarbu, kad kliūčių būtų kuo mažiau.

Specialiai gydymo ir slaugos įstaigoms sukurtas HEWI tualeto kambarys ne tik atrodo jaukus ir patogus – viskas jame skatina sveikimą, kuria saugumo jausmą ir raminamą aplinką, atitinkančią terapinės architektūros principus. Specialūs įrenginiai ir priemonės kompensuoja ligos sukeltus judėjimo apribojimus 120

HEWI nuotr.

TEORINIAI PAGRINDAI Terapinės architektūros pagrindas – moksliniai tyrimai, liudijantys, kad sumažinus stresą lengviau atsigauti fiziškai. Tinkamai išnagrinėti ir apgalvoti, architektūra ir dizainas gali būti veiksminga terapija. Be abejo, kad ir kaip gerai būtų suplanuotos erdvės, jos neatstos šiuolaikinio mokslo ir medicinos teikiamų galimybių, tačiau gali teigiamai paveikti ir paspartinti gijimo procesą.

Vieno iš terapinės architektūros autoritetų – Švedijos Chalmerso technologijos universiteto Architektūros katedros ir Sveikatos priežiūros architektūros centro profesoriaus dr. Rogerio S. Ulricho tvirtu įsitikinimu, projektuojant sveikatos priežiūros įstaigas turėtų būti susitelkta į sprendinius tos erdvės tikslinių grupių – pacientų, lankytojų, darbuotojų – patiriamam stresui mažinti.

Patalpos turi būti taip išdėstytos, kad padėtų įveikti nerimą. R. S. Ulri-

Paimion parantola – Paimio Sanatorium archyvo nuotr.

Multisensorinės erdvės gali padaryti reabilitaciją efektyvesnę ir sutrumpinti slaugos laiką. Vadovaudamiesi tokia nuostata, suomių architektai Aino ir Alvaras Aalto suprojektavo Paimio sergančiųjų tuberkulioze sanatoriją, vėliau tapusią ligonine. Pagal architektus, sanatorija – tai subtiliai ir empatiškai ištirta sergančių žmonių gydymo priemonė, „medicinos instrumentas“. Net sanatorijos kėdės sukurtos taip, kad lengvintų kvėpavimą ligoniams

121

„Foster + Partners“ architektai tiki, kad architektūra gali daryti teigiamą poveikį žmonių fizinei ir psichinei savijautai, todėl palaiko Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse populiarią „Maggie“ centrų koncepciją – steigti namų atmosfera alsuojančius centrus, kuriuose vėžiu sergantys žmonės ir jų šeimos rastų emocinę ir praktinę paramą.

Kaip tik tokią architektūrinę aplinką onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems „Foster + Partners“ sukūrė Mančesteryje: čia daug dėmesio skiriama ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai

122

123

Katy Harris nuotr.

Šaltinis v2com. Vilmar Costa nuotr.

Carolinos Gadelha vadovaujamų „Contemporanea Arquitetura e Interiores“ architektų suprojektuota mokomoji ligoninė ir mokslinių tyrimų laboratorija (isp. Hospital de Ensino e Laboratórios de Pesquisa – HELP) Kampina Grandėje Agrestės regione šiaurės rytų Brazilijoje – unikalus novatoriškas pastatas, kuriame į vieną konceptualią kompoziciją sujungti dizainas, technologijos ir tvarumo bei humanizavimo idėjos. Vadovaujantis biofilijos ir neuroarchitektūros principais, pastate įveista vidinių sodų ir užtikrintas natūralus apšvietimas, tikslingai pasirinkta spalvų, medžiagų ir tekstūrų kompozicija terapinio poveikio aplinkai sukurti

124

TERAPINĖ ARCHITEKTŪRA IR NEUROMOKSLAI Dar 450 m. pr. Kr. gyvenęs graikų filosofas Protagoras sakė, kad žmogus yra pojūčių pluoštas. Kitaip tariant, jis visais penkiais pojūčiais suvokia aplinką, o ši daro poveikį jo elgsenai.

Nieko keista, kad architektūra ir neuromokslai nebėra dvi atskiros disciplinos: vis daugiau architektų ir dizainerių projektuodami erdves, ypač gydomosios paskirties, atsižvelgia į jų galimą įtaką savijautai.

Projektavimas vertinant tokius natūralius veiksnius kaip garsas, šviesa, spalva, kvapas ir malonus vaizdas, t. y. galimų pojūčių kontrole užtikrinant sveikesnį proto ir kūno ryšį fiziologiniu, kognityviniu, emociniu, elgsenos ir dvasiniu lygmenimis, vadinamas sensoriniu dizainu. Tokiu būdu, pasitelkus visus pojūčius, sukuriama raminanti ir optimistiškai nuteikianti aplinka, skatinanti gijimą.

Ypač didelis dėmesys terapinėje architektūroje skiriamas apšvietimui.

Pirmenybė, žinoma, teikiama dienos šviesai, kuri ne tik suteikia erdvėms vizualinio patrauklumo, bet ir daro esminę įtaką mūsų cirkadiniam ritmui – natūraliam vidiniam kūno laikrodžiui. Jei natūralios šviesos gauname pakankamai, būname nuotaikingesni, darbingesni, geriau miegame. Įvairių apklausų duomenimis, net 92 proc. ligonių saulės šviesą laiko malonia ir raminančia. O štai žmogaus jutiminių lūkesčių neatitinkantis apšvietimas laikomas nepriimtinu, net jei užtikrina gerą matomumą. Tyrimų išvadomis, jis trikdo hormonų, tarp jų ir melatonino, gamybą, todėl bjūra nuotaika, slopsta motyvacija, sutrinka miegas.

Kiti žmogaus gerai savijautai svarbūs veiksniai – gražūs gamtos vaizdai ir švarus oras (biofilinės architektūros elementai), taip pat reguliuojamas oro kondicionavimas terminiam komfortui užtikrinti. Daugybė klinikinių studijų patvirtina teigiamą gamtos ir buvimo joje poveikį ligoniams – pavyzdžiui, Pietų Kalifornijos universiteto profesoriaus Irvingo Biermanno atliktas tyrimas parodė, kad stebint gražias panoramas, saulėlydžius ir miškus smegenys pradeda gaminti skausmą ir stresą malšinančią medžiagą.

Ne mažiau svarbu sukurti ir tinkamą vietą bendrauti: ji turi ne tik

užtikrinti privatumą, bet ir slopinti triukšmą. Akustiškai komfortiška erdvė visais atvejais yra malonesnė ir palankesnė sveikatai, todėl medicinos įstaigose būtinos triukšmą slopinančios lubos ir kuo trumpesnio aidėjimo aplinka.

Didžiulį poveikį ne tik nuotaikai ir emocijoms, bet ir psichikai daro spalvos. Sveikatos priežiūros įstaigose neturi karaliauti balta – ramybės ir santarvės jausmą kuria, stresą ir nerimą malšina, pavyzdžiui, mėlyni ir žali atspalviai, nuotaiką gerina ir optimistiškai nuteikia geltona ir oranžinė.

ARCHITEKTŪRA KAIP GYVENIMO SAULĖLYDŽIO TERAPIJA Terapinės architektūros principai sėkmingai taikomi ne tik sveikatos apsaugos srityje, bet ir projektuojant senelių namus. Daugeliui žmonių persikėlimas į senelių namus – vienas didžiausių gyvenimo sukrėtimų, jiems sunku su tuo susitaikyti.

Juolab kad šios įstaigos dar ir dabar dažniau panėši ne į namus, o į ligoninę su griežtomis taisyklėmis ir minimaliomis privatumo galimybėmis. Čia net gyvenama po kelis, kaip palatose, ir naudojamasi bendrais tualetais koridoriaus gale. Į senelių gerovę orientuotų ir kiekvienam autonomiją užtikrinančių namų, deja, tebėra mažuma.

Kaip jau minėta, terapinė architektūra – tai įrodymais grįsta architektūra. O įvairūs tyrimai rodo, kad architektūra ir dizainas atlieka lemiamą vaidmenį kuriant aplinką pagyvenusiems žmonėms.

Seneliai nori privačios erdvės, privačių tualetų, bendros erdvės, kurioje būtų galima pabendrauti su kitais namų gyventojais, užsiimti mėgstama veikla ar sportu, jiems svarbu leisti laiką lauke. Jie netrokšta į ligoninę panašios aplinkos – priešingai, pageidauja namų atmosferos. Ir tai yra viena iš sunkiausiai įgyvendinamų užduočių – sukurti namų atmosferą tuo pat metu į dizainą integruojant slaugos elementus, tarp jų ir būtinus demencijos atvejais.

Patogiuose, saugiuose ir „namiškuose“ senelių namuose viskas turi būti apgalvota iki smulkmenų, kad pastate galėtų lengvai orientuotis ir judėti visi, net ir tie, kurių galimybės judėti ribotos: koridoriai turi būti neilgi ir tiesūs, laiptai patogūs, su

turėklais iš abiejų pusių, slenksčiai žemi arba išvis neįrengti, grindys neatspindinčios šviesos ir neslidžios, durų rankenos lengvai valdomos, tualetai – erdvūs, pritaikyti žmonėms su negalia, sienų spalvos – švelnios, kambariai – neprikimšti daiktų ir baldų, tinkamai vėdinami ir su maloniu vaizdu pro langusą. Taip pat būtina užtikrinti kuo daugiau natūralios šviesos ir galimybę klausytis muzikos arba atsiriboti nuo aplinkos garsų ar pernelyg didelių regos dirgiklių.

Tai – vos dalelė rekomendacijų, tačiau akivaizdu: svarbiausia – nepersistengti stimuliuojant pojūčius.

TERAPIJOS REIKIA VISIEMS Nekyla jokių abejonių: terapinės architektūros paklausa vis didės. Ne vien dėl to, kad žmonija sensta ar sėdimas darbas vis jaunesnius guldo ligoninės lovon, – gyvename streso ir įtampos laikais, tad visiems ne pro šalį geresnė savijauta. Nieko nuostabaus, kad terapinės architektūros principai jau sėkmingai taikomi ir projektuojant gyvenamuosius pastatus.

Sveikatinimo tikslais rekomenduojama juose įrengti keturias zonas.

Pirmoji – pabėgimo: šioje zonoje galima atsiskirti nuo pasaulio, atgauti jėgas ir atsipalaiduoti. Tai atsitraukimo erdvė, joje vyrauja ramybę ir privatumo atmosferą užtikrinantys elementai.

Antroji – produktyvumo zona. Tai taip pat privati erdvė, tik ji suprojektuota taip, kad joje norėtųsi veikti ir išlikti budriam. Šios zonos elementai skatina pasinerti į mėgstamą veiklą.

Sporto zonoje sudaromos sąlygos užsiimti fizine veikla. Tai pusiau privati zona, žmonės gali sportuoti vieni arba drauge su kitais.

Aktyvios pauzės zona – taip pat pusiau privati zona, sukurianti galimybę daugiau nei vienam asmeniui stabtelėti ir padaryti pauzę. Tai tarsi pabėgimo zona, tik skirta bendrauti ir džiaugtis bendra veikla.

Architektams tenka svarbi misija – išanalizuoti pastato erdvių poveikį socialiniais, fiziologiniais bei psichologiniais aspektais ir užtikrinti geresnę savijautą jo gyventojams.

Tokiam tikslui pasiekti reikia daug žinių, profesionalumo ir patirties, nes čia svarbu kiekvienas dizaino elementas.

125

OBJEKTAS: Kauno rotušės pritaikymas muziejinei funkcijai – ekspozicijos įrengimas, Rotušės a. 15 UŽSAKOVAS: Kauno miesto muziejus (Kauno miesto savivaldybė) GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Kaminta“ EKSPOZICIJOS ĮRENGIMO ARCHITEKTAI: UAB ,,PROCESSOFFICE“, viena iš ekspozicijos kūrėjų, architektūrinės dalies architektė ir ekspozicijos projekto vadovė Adelė Dovydavičiūtė, Rokas Kilčiauskas, Aistė Galaunytė, Dovilė Kriščiūnaitė, Akvilė Girdenė, Marius Kanevičius, Eglė Šuminskaitė, Vytautas Biekša, Valdas Razma, Andrius Ropolas.

Išmušė ilgai lauktoji valanda: liepos 11 d.

Kauno rotušėje iškilmingai atidaryta nuolatinė Kauno miesto muziejaus ekspozicija – joje įtraukia kalba, pasitelkus naujausias technologijas pasakojama laikinosios sostinės istorija nuo pat istorijos ištakų iki šių dienų.

Manto Zinkevičiaus (Kauno miesto savivaldybės archyvo) nuotr.

126

KAUNO ROTUŠĖJE DURIS JAU ATVĖRĖ MIESTO MUZIEJUS

„Lietuvoje miesto muziejų nėra daug. Ir miesto fenomenas, ir miestietiškumas lietuvio tapatybei nėra toks savas, koks galėtų būti. Būtent Kaunas prieš 100 metų buvo kuriamas kaip modernus lietuviškas miestas, tad supratome, kad ekspozicijoje verta pasakoti ne tik Kauno istoriją, bet ir apie miestą apskritai“, – Kauno rotušės ekspozicijos koncepciją pristato viena iš jos autorių Justina Dziakevičienė, Kauno miesto muziejaus inovacijų vadovė.

Daugiau kaip 100 įvairių sričių specialistų komanda kurdama ekspoziciją siekė, kad savo universalumu ji būtų įdomi kuo didesnei auditorijai. Koncepcijos kūrimo darbui vadovavo ir jos tekstus rašė kino režisierius Karolis Kaupinis.

Viena iš ekspozicijos kūrėjų ir ekspozicijos projekto architektūrinės dalies vadovė architektūros ir urbanistikos biuro „Processoffice“ architektė Adelė Dovydavičiūtė antrina: pasikviesti režisierių Karolį Kaupinį plėtoti ekspozicijos naratyvo – puiki idėja. „Lankytojui žinios pateikiamos tarsi eliksyras. Kuo informacija glaustesnė, tuo veiksmingesnė“, – sako ji.

Ekspozicija – 18 dalių, daugiau kaip 800 eksponatų Pirmajame aukšte lankytojai supažindinami su miesto istorija, sužino, ką galima laikyti miesto pradžia.

Rotušės rūsyje skirtingi Kauno laikotarpiai ir tapatybės pristatomi per šio meto Kauno miesto rajonus. „Visą rotušės rūsyje esančią ekspoziciją

ne tik taip suskirstėme į rajonus, kad pažvelgus į jos planą rajonas atitiktų realią geografinę padėtį, – mes siekėme lankytojams sukurti įspūdį, kad ir jie patys atsidūrė tame rajone. Tam panaudojome įvairias architektūrines formas ir detales. Pavyzdžiui, Žaliakalnio forma – terasas primenantys laiptai, o Naujamiesčio stendui pasitelkti dar neseniai Laisvės alėją dengę masyvūs grindinio blokai“, – Kauno architektūros atspindžius ekspozicijoje pristato J. Dziakevičienė.

Dėmesį miesto architektūrai atspindi ne tik stendų dizainas. Ekspozicijoje lankytojai ras Petro Malinausko kurtą 3D „Pienocentro“ rūmų maketą, kunigo Ričardo Mikutavičiaus Lietuvos kariuomenei padovanotą Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios maketą.

Daug ikoninių architektūrinių Kauno simbolių pavaizduota įspūdingame Ingos Navickaitės kūrinyje „Burmistro sapnas: siurrealistinis Kauno peizažas“.

Antrajame aukšte miesto dabartis perteikiama trimis svarbiausiais miesto pjūviais: per žmones, daiktus

ir gamtą. Šiose erdvėse tyrinėjama, kaip veikia Kaunas, be kokių procesų ir paslaugų neįsivaizduojamas šiuolaikinis miestas, taip pat kokios asmenybės formavo ir formuoja miesto veidą. „Mums buvo labai svarbu kuo nuosekliau ir įdomiau iliustruoti miesto

istoriją autentiškais objektais, tad pasielgėme palyginti netipiškai: nuolatinę ekspoziciją formavome ne tik savo fondų pagrindu – ieškojome eksponatų ir kitose atminties institucijose, – pasakoja Kauno istorijos skyriaus vadovė Inga Puidokienė. – Esame labai dėkingi partneriams,

127

kad jie netrumpam laikotarpiui sutiko paskolinti savo vertybes.

Labai daug prisidėjo ir privatūs asmenys, pateikę Kauno istorijai svarbių eksponatų. Tokiu būdu ekspozicijoje atsidūrė ir Arvydo Sabonio rankšluostis, kurį krepšininkas padovanojo „Žalgirio“ gydytojui Mykolui Biliūnui po pergalingų rungtynių su Maskvos CSKA 1987 m.“ Be nuolatinės ekspozicijos, rotušėje yra ir dvi erdvės, skirtos parodoms. Viena įspūdingiausių ir didžiausią pokytį rotušėje patyrusių erdvių – palėpė. Joje šiuo metu pristatoma menininkių Gailės Griciūtės ir Viktorijos Damerell dueto „Eye Gymnastics“ sukurta garsinė instaliacija „Tėkmė be upės“. Vienoje mažiausių ir paslaptingiausių rotušės erdvių, į kurią galima patekti tik pro nedideles duris Baltosios salės sienoje, taip pat skirta laikinoms parodoms. Pirmoji iš jų dedikuota Kauno miesto muziejaus atkūrimą inicijavusiam Kauno rotušės ceremonmeisteriui Kęstučiui Ignatavičiui.

Visoje ekspozicijoje naudojama NFC technologija, suteikianti galimybę užmegzti belaidį artimojo nuotolio ryšį tarp įvairių įrenginių. Lankytojai, į savo mobiliuosius telefonus ar muziejaus suteiktą telefoną atsisiuntę muziejaus programėlę, gali naudotis audiogidu, taip pat daugiau sužinoti apie ekspozicijoje nušviečiamas

128

temas ar pristatomus eksponatus. „Džiaugiamės, kad norą ekspozicijoje pristatyti ne tik istorinį pasakojimą palaikė ir viešąjį ekspozicijos įrengimo konkursą laimėjusi architektų studija „Processoffice“, tuo metu rengusi architektūrinį pastato pritaikymo muziejinei funkcijai projektą. Konkursą jie laimėjo pateikę idėją istorinį miesto pasakojimą susieti su dabartine Kauno gyventojų patirtimi ir ekspoziciją formuoti psichogeografiniu principu“, – sako J. Dziakevičienė.

Informacija perteikiama per jusles „Bandėme įsivaizduoti ekspozicijos lankytojų patirtį einant per rotušės erdves. Kokiomis dar juslėmis nuskaitoma informacija? – Kauno miesto muziejaus inovacijų vadovės pasakojimą tęsia architektė A. Dovydavičiūtė. – Stengėmės įvairiais būdais išlaikyti lankytojų dėmesį.

Rotušės ekspozicija pulsuoja vaizdais, garsais, kvapais. Stendų medžiagiškumas taip pat stiprina koncepciją. Pavyzdžiui, Aleksoto stende, kuriame kalbama apie technologijas ir aviaciją, naudojome aliuminį, lėktuvo sparno instaliaciją tarsi užuominą į ANBO lėktuvus. Žaliakalnis pristatomas žaliu amfiteatru, pagamintu iš poliurėjos. Naudojome ir medieną, ir betoną, ir molį.“

129

130

A. Dovydavičiūtės teigimu, skirtingos medžiagos kokybiškai praplečia pažinimo lauką. „Norėjome eksponatus į erdves integruoti naujai, – sako ji. – Štai Naujamiesčio stende lankytojus pasitinka tarpukario laikus primenanti vitrina. Principas atrodo kiek artimas tradicinei eksponavimo spintai, tačiau turi ir gilesnę – istorinę prasmę.“ Ekspozicijoje apstu interaktyvių sprendinių vaikams ir suaugusiesiems. Specialiai vaikams sukurtas žemėlapis, kuris veda per visą rotušės ekspoziciją viliodamas atrasti Kauno rotušėje paslėptą lobį. Dalis ekspozicijos pritaikyta neregiams ir kurtiesiems. „Processoffice“ jau rengdama rotušės pritaikymo muziejaus funkcijai architektūrinį projektą galvojo apie specialiųjų poreikių lankytojus. Kur tik įmanoma, pastate panaikinti slenksčiai, kad iš vienos patalpos į kitą būtų galima judėti neįgaliųjų vežimėliais. Be to, visus pastato aukštus jungia liftas. „Nebuvo lengva projektuoti tokios apimties ekspoziciją ir derinti veiksmus su didele komanda. Šiek tiek sutrukdė ir pandemija. Kai po jos grįžome dirbti, pažvelgėme į kai kurias ekspozicijos dalis ir panūdome jas keisti. Komanda linkusi į perfekcionizmą, tad tikslinimais ir tobulinimais susikūrėme papildomų užduočių. Tačiau manome, kad lankytojai įvertins pastangas“, – prisiminusi iššūkius nusišypso architektė.

131

Naujos seno pastato galimybės prasideda nuo sienų ir grindų Prieš įrengiant ekspoziciją, pirmiausia reikėjo atnaujinti šimtmečius skaičiuojančios Kauno rotušės patalpas.

Sienoms ir grindims buvo pasirinkti vokiečių gamintojos CERESIT specialiai seniems pastatams restauruoti sukurtos sistemos gaminiai. „Henkel“ valdomo prekių ženklo „Ceresit“ atstovo Lietuvoje Arūno Mingailos teigimu, šiuolaikiški CERESIT restauravimo sistemos sprendiniai grįsti drėgmės, įvairių druskų, vandens tirpalų tiesioginio poveikio statybinėms medžiagoms tyrimais, todėl juos naudojant nepriekaištingai atkuriama ir puoselėjama senų pastatų būklė.

Rotušės vidaus sienoms glaistyti pasirinktas išlyginamasis restauravimo sistemos tinkas CERESIT CR 64 plonasluoksnėms tinko dangoms. Jis visiškai padengia nelygius, šiurkščius renovacinio tinko, betono arba cemento ir kalkių tinko paviršius.

CERESIT CR 64 nuglaistytos rotušės sienos buvo padengtos gerai kvėpuojančiais silikatiniais dažais CERESIT CT 54. Šiuose dažuose yra specialių kapsulių su biocidine medžiaga, todėl jais padengti paviršiai tampa atsparūs įvairių rūšių pelėsiui, ne tik paprastajam grybeliui, taip pat kitiems mikroorganizmams. Dažai puikiai išlaiko spalvą, yra atsparūs pažeidimams, šveitimui, pralaidūs garams, todėl išskirtinės 132

Kauno rotušės erdvės ilgai nepraras puikaus estetinio vaizdo.

Penktą amžių bebaigiančios rotušės rūsio grindims atnaujinti panaudotas savaime išsilyginantis mišinys CERESIT CN 80, skirtas pagrindui po grindų danga įrengti. Išlietas CN 80 sluoksnis padengtas rankų darbo keraminėmis plytelėmis.

Apdailos plytelėms klijuoti naudoti ypač elastingi ir puikiai su įvairiais paviršiais sukimbantys klijai „CERESIT CM 17 Super flexible“. Plytelių siūlės užpildytos smulkiu elastingu glaistu „CERESIT CE 40 Premium Flex Fuga“. Jame esantys specialūs priedai saugo ne tik nuo nešvarumų kaupimosi, bet ir nuo pelėsio, o „Silica Active“ priedai ir specialūs spalvos pigmentai užtikrina paviršiaus vienalytiškumą. Plytelių kampų sandūros padengtos sanitariniu silikonu „CERESIT CS 25 Microprotect“.

Palyginti su kitais tokios pat paskirties produktais, CS 25 triskart atsparesnis grybeliui ir užtikrina ilgalaikę estetišką paviršiaus išvaizdą.

Specialios CERESIT sistemos seniems pastatams restauruoti išskirtinumą liudija Tarptautinės Pastatų konservavimo ir paminklų apsaugos mokslinės-techninės darbo grupės (angl. International Association for Science and Technology of Building Maintenance and Monument Preservation, WTA) sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad naudojant šiuos gaminius pastatai yra ilgai eksploa-

tuojami, išvengiama didelių griovimo ir pakartotinių statybų kaštų.

CERESIT pastato restauravimo sistemos gaminius galima rinktis pagal poreikius ir konkrečias sąlygas. Kauno rotušėje nebuvo poreikio naudoti visą restauravimo sistemą, tačiau verta paminėti keturis produktus, ypač tinkamus pastatams, kuriuose kaupiasi daug drėgmės ir druskų. Efektyvią druskų pažeistų sienų restauravimo sistemą sudaro restauracinis mišinys CERESIT CR 60, kuriuo yra dengiama apie 50 proc. sienos ploto, ir išlyginamasis tinkas CERESIT CR 61.

Vėliau sienos nutinkuojamos sanuojamuoju restauraciniu tinku CERESIT CR 62. Darbai baigiami sanuojamojo glaisto CERESIT CR 64 sluoksniu.

Nepaprastų apšvietimo galimybių suteikia bėgeliniai šviestuvai-prožektoriai Kauno rotušės erdvių apšvietimo techninius sprendinius pagal architektų parengtą projektą įgyvendino, šviestuvus tiekė ir sumontavo UAB „By & N“ („LEDlife“), jau 12 metų teikianti LED apšvietimo inžinerinius sprendimus pramonei ir gamybai.

Montavimo darbai buvo patikėti įmonės partneriams „EDS projektai“. „Esame vieni iš LED apšvietimo srities lyderių Lietuvos rinkoje.

2017 m. tapome „Gazelės“ laureatais Kauno zonoje. Atliekame apšvietimo projektavimo darbus ir tiesiai iš gamintojų importuojame LED apšvietimo įrangą. Turime sukaupę didžiulę patirtį LED apšvietimo srityje“, – pasakoja „By & N“ projektų vadovas Martynas Zaleckas.

Jo teigimu, Kauno rotušės projektas – išskirtinis, tad ir apšvietimo idėjos, sumanymai buvo nepaprasti, ypač daug dėmesio skirta medžiagiškumo kokybiniams reikalavimams.

Kad įgyvendintų tokią architektų ir dizainerių apšvietimo viziją, „By & N“ teko įveikti nemažai iššūkių.

Pagrindinė jų užduotis buvo sukurti funkcionalų, valdomą ir programuojamą apšvietimą.

Uždarose muziejaus patalpose, kur beveik nėra langų, šviestuvai turėjo sukurti kuo natūralesnį, kuo artimesnį dienos šviesai apšvietimą – kitaip tariant, reikėjo tokios dirbti-

nės šviesos, kuri lankytojams ir darbuotojams garantuotų stabilią gerą savijautą. Dėl to buvo pasirinkti šviestuvai, kurių spalvų atkūrimo indeksas (CRI) yra didesnis kaip 90.

Kitas svarbus užsakovo reikalavimas – šviestuvų sistemos turi derėti su unikaliais architektūriniais sprendiniais.

Skirtingiems eksponatams reikia skirtingų apšvietimo kampų, tad kiekviename prožektoriuje integruota „zoom“ technologija – galimybė priartinti ir atitolinti. Keičiamas šviesos

sklaidos kampas leidžia vieno modelio šviestuvais sukurti labai įvairialypį apšvietimą.

Norint išryškinti eksponato detales ir ypatybes, reikia tinkamai parinkti šviesos srautą. „By & N“ išrinktuose šviestuvuose yra potenciometras, su kuriuo mechaniniu būdu galima nustatyti šviestuvo-prožektoriaus šviesos intensyvumą. „Kiekvienas šviestuvas yra programuojamas ir dimeriuojamas, tad Kauno rotušė galės šviesos šaltinių srautą valdyti ir reguliuoti pagal poreikius eksponatams apšviesti“, – teigia M. Zaleckas.

Pasak jo, Kauno rotušės apšvietimas suprojektuotas taip, kad keičiant parodas ar eksponatus bendras apšvietimas būtų pritemdytas, o akcentinis – unikaliai pritaikomas konkrečiam apšvietimo poreikiui. Šviestuvai sujungti į bendrą sistemą, kurią galima programuoti priklausomai nuo muziejaus ekspozicijų, ir suteikia galimybę turėti šviesą, kokios reikia, kada reikia ir kur reikia“, – reziumuoja „By & N“ projektų vadovas M. Zaleckas.

133

Sėkminga logistika prasideda nuo sandėlio OBJEKTAS: logistikos centras-sandėlis, Jogėliškių g. 12, Vilnius OBJEKTO VALDYTOJAS: NT plėtotojas NORTEO GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Binkauskas ir Stašinskas“

Universalumas, technologijos ir darbuotojų bei krovinius gabenančių vairuotojų komfortas – trys svarbiausi kriterijai, kuriais vadovautasi statant naują logistikos centrą-sandėlį Vilniaus pramoninėje teritorijoje netoli Lentvario. „Vieną didžiausių šalies rinkoje statybinių prekių įmonių investuoti į logistikos centrą-sandėlį paskatino poreikis modernizuoti sandėliavimą ir tinkamai valdyti logistiką. Šiam objektui pasirinkta pramonės ir sandėliavimo teritorija Panerių seniūnijos vakaruose, kur veiklą plėtoja daug didžiųjų įmonių“, – sako Ramunė Brennan-Carignan, projekto valdytojo – NT plėtotojo NORTEO projektų vadovė. „Užsakovas pateikė mums konkrečią funkcinę schemą: reikėjo suprojektuoti pastato tūrius, pateikti fasadų, stogo konstrukcijų, kolonų tinklo sprendinius. Taip pat suprojektavome pagalbines, poilsio ir biuro

134

patalpas, šildomą ir nešildomą sandėlio dalis“, – projekto užduotis vardija pastatą projektavusio „Projektų rengimo biuro“ (PRB) architektas Andrius Uogintas ir pabrėžia, kad PRB visada siekia būti ne tiesiog projektavimo įmone, o partneriu, padedančiu klientams įgyvendinti jų vizijas.

Daugiau kaip 23 tūkst. kv. m logistikos centras-sandėlis jau išnuomotas, ateityje numatoma sandėlį antra tiek praplėsti, tos patalpos pat bus skirtos nuomai. Dėl to, architekto teigimu, teko gerai apgalvoti, kaip projektuoti dabartinių patalpų evakuacinius išėjimus. Numatoma plėtra padarė įtakos ir inžinerinių tinklų bei

gaisrinės saugos sprendiniams: pastato išorės sienų atitvaroms pasirinktos daugiasluoksnės plokštės su PIR užpildu, priešgaisrinėms atitvaroms – plokštės su akmens vatos užpildu.

Vis dėlto daugiausia dėmesio projektuojant skirta sandėlio technologijoms ir universalumui.

NORTEO projektų vadovės architektės R. Brennan-Carignan nuomone, sudėtingiausia buvo projektuoti trejopo pakrovimo būdus. Skirtingo dydžio šildomų ir nešildomų tūrių paskirstymą ir aukščio skirtumus lėmė pakrovimo ir iškrovimo (pristūmimo būdu, iš šonų, nuo rampų) vietų poreikis.

Iš elektros energijos taupymo sprendinių projektų vadovė pirmiausia pamini 100 x 10 m stoglangį, pro kurį į krovinių atrinkimo zoną patenka natūrali šviesa, ir dimeriuojamą LED apšvietimą. Ant stogo suplanuota saulės elektrinė. Kol kas sumontuota tik dalis modulių – administracinių patalpų reikmėms, tačiau ateityje, planuojama, ji veiks visu pajėgumu.

Donaldo Žvybo nuotr.

ARCHITEKTAI: UAB „Projektų rengimo biuras“, projekto vadovė Gileta Beržinienė, architektas Andrius Uogintas, projekto koordinatorius Piotras Černiauskas; NORTEO atstovė architektūros klausimais Ramunė Brennan-Carignan

Statybų techninė priežiūra patikėta patyrusiai komandai Logistikos centro-sandėlio bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų techninė priežiūra buvo patikėta bendrovei „Statybų inžinerinės paslaugos“ (SIP) – ilgametę darbo patirtį sukaupusiai inžinerinei konsultacinei įmonei, teikiančiai klientams profesionalias konsultavimo paslaugas statybų inžinerinio profilio klausimais, plėtojančiai veiklą energetikos, aplinkosaugos, planavimo, projektavimo, techninės priežiūros ir statybų valdymo, kitose konsultavimo srityse, plačiai taikančiai tarptautinės konsultuojančių inžinierių organizacijos FIDIC principus ir sutarčių vykdymo nuostatas.

Bendrovės bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo Gedimino Kalono teigimu, darbo priežiūros statybų aikštelėje sėkmė priklauso nuo suburtos komandos – užsakovo, rangovų ir inžinierių projektuotojų tikslų bei požiūrio į užduočių įgyvendinimą. Jei žmonės dirba išvien, įveikiami visi iššūkiai ir įgyvendinami unikalūs sprendimai.

Pradėjus pastato pamatų polių gręžimo darbus, komandai teko pasukti galvą – maždaug 8 m gylyje darbams trukdė dideli akmenys.

Teko tartis ir koreguoti sprendimus su inžinieriais konstruktoriais.

Nuo pat statybų pradžios nuosekliai vyko lauko inžineriniai darbai. Įrengti priešgaisriniai lauko rezervuarai – dirbtinės vandens talpyklos. „Kasimo darbams trukdė birus gruntas, todėl rezervuaro šlaitus stabilizavome papildę jį gruntu su priemoliu. Iškastą rezervuarą operatyviai išklojome membrana. Visi projekto rangovai buvo labai patyrę, susidūrę su iššūkiais greitai reagavo. Buvo

didelis privalumas su jais dirbti“, – teigia G. Kalonas.

Jo vadovaujama komanda buvo atsakinga ir už pastato ŠVOK bei gaisrinės saugos sistemų, lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbų priežiūrą. Prižiūrėjo ir pastato apšiltinimo, stogo hidro- ir termoizoliacijos įrengimo, stoglangio montavimo darbus. Pastato viduje atlikti inžinerijos darbai, metalinės konstrukcijos padengtos ugniai atspariais dažais. „Esame stiprūs, nes turime sukaupę daug profesinių žinių. Mūsų įmonė – kaip šeima, kurioje kiekvienam sudarytos sąlygos tobulėti“, – sako G. Kalonas.

Profesionalai montuoja sparčiai ir kokybiškai Daugiasluoksnių sieninių plokščių (angl. sandwich) ir gelžbetonio konstrukcijų (kolonų, rėmsijų, cokolių, perdangų) montavimo darbus atlikusios įmonės BŪSTO INVESTICIJOS

gamybos vadovo Ričardo Katkausko teigimu, nemažai darbo patirties sukaupusiai komandai išbandymu tapo projekto darbo terminai. „Dirbome efektyviai, kaip esame pratę, tačiau darbų eigą apsunkino ankstyvo pavasario orai, pabloginę grunto kokybę, – teko ieškoti išeičių, kad nestrigtų mechanizmai“, – prisimena gelžbetonio konstrukcijų montavimo pradžią R. Katkauskas.

Užduotis komanda atliko puikiai – darbus baigė netgi daug greičiau, nei patys tikėjosi. „Sėkmę lėmė geras organizacinis užsakovo darbas – visos reikiamos medžiagos į statybvietę buvo pristatomos laiku. Prie darbų įgyvendinimo laiku ženkliai prisidėjo ir BŪSTO INVESTICIJOS darbuotojų ambicijos bei kompetencija“, – teigia R. Katkauskas ir priduria, kad įmonės BŪSTO INVESTICIJOS vadovai puikiai geba organizuoti darbą, numatyti iššūkius ir juos įveikti, todėl dirbama be prastovų.

Gamybos vadovas atkreipia dėmesį, kad ne vieną prekybos centrą bei ūkinės paskirties pastatą pastačiusiai ir sparčiai augančiai jų įmonei užsakovai patiki vis sudėtingesnių objektų – neabejotinai dėl to, kad yra tikri, jog darbas bus atliktas laiku ir kokybiškai.

Be jau minėtų darbų, BŪSTO INVESTICIJOS gamina ir montuoja metalines konstrukcijas, atlieka trapecinių, laikančiųjų skardų ir vėdinamųjų fasadų montavimo, plokščiųjų ir šlaitinių stogų įrengimo darbus. Iš viso jau sėkmingai įgyvendinta per 450 projektų.

135

BUVO SENAS, TAPO KAIP NAUJAS Sovietmečio butai kai kam atrodo neverti rekonstravimo pastangų. Tačiau „Structum“ kalbinti architektai ir interjero dizaineriai tvirtina, kad butas butui nelygus. Kai kurie seni butai gali virsti puikiais šiuolaikiniais apartamentais.

Neda Žvybienė

nuose su gerai išplėtota infrastruktūra, susiformavusiomis želdinių zonomis. Senos statybos butų pasiūla Vilniuje palyginti nemaža. Jeigu žmogus nori įsikurti Žvėryne, Antakalnyje ar centrinėje Vilniaus dalyje, kur naujų projektų įgyvendinama nedaug ir jie yra palyginti brangūs, įsigyti sovietinį būstą yra kone vienintelė išeitis. Manau, tokiu atveju tikrai verta investuoti į kokybišką jo atnaujinimą.“ Kūrybingi architektai gali neatpažįstamai pertvarkyti sovietinės statybos butus – tai liudija ir šie trys mūsų pateikiami projektai.

Mėlynoji rekonstrukcija „Prive Studija“ įkūrėja M. Voverė antrajam gyvenimui prikėlė šeimos paveldėtą 44 kv. m butą Žirmūnuose.

Perplanavus virtuvę ir vonios kambarį, virtuvėje tilpo pakankamai spintelių daiktams susidėti, palangė tapo stalu, o 2,6 kv. m vonios kambaryje vonią pakeitus dušu taip pat liko daugiau vietos spintelėms. Skalbyklė buvo įmontuota specialiuose balduose buto koridoriuje. „Nusprendėme palikti du atskirus kambarius – svetainę ir miegamąjį,

Prive Studijos archyvo nuotr.

„Masinė daugiabučių statyba sovietmečiu lėmė žemesnius kokybės standartus, tačiau atmestinos statybos pavyzdžių galima rasti ir tarp namų, statytų prieš 20–30 metų. Kiekvieną butą reikėtų vertinti individualiai, – teigia architektė ir interjero dizainerė Medeina Voverė, perplanavusi ne vieną butą ir sovietmečiu statytuose blokiniuose daugiaaukščiuose, ir nomenklatūrai skirtuose namuose. – Sovietmečio butai yra viena iš nebrangaus būsto alternatyvų mieste.

Be to, jie turi privalumų, pavyzdžiui, dažnu atveju yra patraukliuose rajo-

136

nes butas yra blokiniame name, visos sienos, išskyrus vonios kambario, – laikančiosios, todėl būtų reikėję papildomų leidimų joms griauti. Kitas aspektas – butą buvo numatyta nuomoti.

Nutarėme, kad du atskiri kambariai yra nemažas privalumas, jei butą nuomojasi šeima.“ Butas buvo jau renovuotame name, todėl nebereikėjo keisti langų, buvo įstiklintas ir praplatintas balkonas.

Architektė nusprendė balkone įrengti apšvietimą, kad gyventojai čia ir vakarais galėtų leisti laiką.

Bute buvo pakeisti vamzdynai ir elektros instaliacija (patogiose vietose sumontuota papildomų kištukinių lizdų), išlygintos ir nudažytos sienos bei lubos. Mintis kreivas 254 cm aukščio lubas lyginti gipso kartono plokštėmis buvo atmesta iš karto, nes aukštis ir taip jau buvo nedidelis. „Rekonstruojant senos statybos būstą reikia būti pasirengusiems netikėtumams, neplanuotoms išlaidoms, ilgiau truksiantiems darbo procesams, – perspėja M. Voverė. – Brangiausi darbai sename bute yra nematomi. Pavyzdžiui, išmatavę buto grindis pamatėme, kad jų pagrindas labai nelygus, skirtumai vietomis siekė net 4 cm. Išlygintos grindys buvo išklotos atsparia viniline grindų danga.“ Iššūkių, M. Voverės teigimu, kilo ir miegamajame – čia standartinė dvigulė lova trukdė pereiti į kitą kambario pusę. Problema buvo išspręsta užsakius dvi kušetes ir prie sienos pritvirtinus jų galvūgalius: taip buvo sutaupyta 15 cm, labai svarbių miegamojo funkcionalumui.

Vonios kambariui buvo parinktos baltos keraminės plytelės, kambarių sienos nudažytos neutraliomis spalvomis, per visą buto interjerą kartojamas ryškus sodriai mėlynos spalvos akcentas.

Pasak architektės, buto rekonstrukcija truko pusantrų metų ir atsiėjo 25 tūkst. eurų. Nors renkantis santechniką ir buitinę techniką pirmiausia buvo žiūrima į kokybę, ne į kainą (tikintis išvengti problemų ateityje), sutaupyti pavyko – nes dalis statybinių medžiagų su nuolaidomis buvo pirktos prieš pandemiją. Be to, buvo parengtas aiškus planas ir pasikviesta gera meistrų komanda. Architektė perspėja, kad rasti statybos ir apdailos darbų profesionalų komandą nedideliems senos statybos butams – taip pat iššūkis.

Meistrai, turėdami galimybę rinktis, darbas naujame ar sename bute, visada rinksis pirmąjį variantą.

137

„Atėjusi į seną butą, pirmiausia noriu pajusti jo charakterį, unikalumą. Jei tik įmanoma, stengiuosi interjerą susieti su būsto istorija. Kartais sąmoningai palieku laiko pažymėtą sienos fragmentą ar dailių panaudotų plytelių eilę“, – sako Jovita Bingelytė, JOIN interjero studijos įkūrėja.

Vilniaus Naujamiesčio rajone interjero dizainerė perplanavo ir atnaujino 1980 m. statybos 71 kv. m butą.

Jauna pora pageidavo funkcionalaus būsto, kuriame netrūktų erdvės poilsiui ir vietos daiktams susidėti. „Buvęs buto išdėstymas visiškai neatitiko šeimininkų poreikių. Perplanavus liko tik laikančiosios sienos, visos kitos buvo išgriautos. Suplanavome erdvų miegamąjį su didelėmis spintomis, atskirą darbo kambarį, vonią ir sandėliuką, svetainės ir virtuvės zonos buvo sujungtos“, – vardija buto rekonstrukcijos sprendinius J. Bingelytė.

Išgriovus sienas paaiškėjo, kad buto grindys nevienodo aukščio.

Teko jas išbetonuoti ir išlyginti. Šie 138

neplanuoti darbai padidino remonto sąmatą. Norint paslėpti lubų netobulumus, buvo pasirinktos įtempiamosios lubos – nors jos atėmė 5 cm buto aukščio, tai buvo geriausias sprendimas. Pažeminus lubas vonios kambaryje, buvo paslėpti inžineriniai tinklai. Perplanuojant buto erdves teko prisitaikyti ir prie tam tikrų kanalizacijos taškų. „Senuose butuose tai dažna situacija – sunku gražiai paslėpti inžinerinius tinklus, tenka prie jų prisitaikyti arba galvoti papildomų uždengimų, apsiuvimų jiems paslėpti paaukojant šiek tiek buto erdvės“, – apie perplanavimo iššūkius kalba interjero dizainerė.

Iš seno buto vidaus įrangos beveik nieko nebeliko: buvo išvedžiota nauja elektros instaliacija, pakeisti buto langai ir radiatoriai. Pastariesiems pakabinti reikėjo rasti tinkamas vietas palei langus, kad netrukdytų perplanavimo sprendiniams ir estetiniam naujų erdvių vaizdui. Buto šeimininkai turi augintinių, tad buto grindims buvo parinkta praktiška vinilinė danga.

Spintų spalvos atkartoja pastelines sienų spalvas ir sukuria vientisos erdvės įspūdį. Dėl vizualinio švarumo ir vientisumo net kai kurios buto durys padengtos tokia pat spalva kaip ir sienos. Antra vertus, kelios buto sienos yra akcentai – jos išklijuotos reljefiniais 3D tapetais, dažytos arba dengtos dekoratyviniu tinku.

Vonios kambario erdvę optiškai praplečia tokios pat spalvos ir faktūros plytelės. Jaukumo suteikia riešutmedžio spintelės. Greta įrengtas sandėliukas – skalbykla išvaduoja vonios kambarį nuo daiktų pertekliaus. Atvirame buto balkone atliktas kosmetinis remontas, grindys išklotos suneriamomis terasinėmis lentelėmis. Šeimininkų pageidavimu bute vyrauja žemiški balkšvi, rudo riešuto lukšto atspalviai su kontrastingomis juodomis detalėmis. Per interjero audinius atkartojami tamsiai žalios spalvos akcentai. J. Bingelytės skaičiavimais, buto rekonstrukcija atsiėjo 70 tūkst. eurų. Šiuo metu tai yra vidutinė rekonstruojamų butų kaina.

JOIN interjero dizaino studijos archyvo nuotr.

Erdvės korekcijos

139

Betoninis paprastumas

Davido Gaberle („Komon Architekti“ archyvo) nuotr.

Nedidelio biudžeto buto rekonstrukcija standartiniame 6-ojo dešimtmečio daugiabutyje Čekijos mieste Kladne daugeliui architektų neatrodė itin įdomi užduotis. Vis dėlto Prahoje įsikūrusios studijos „Komon Architekti“ architektai Martinas Gaberle ir Ema Traplová įžvelgė bute išskirtinio projekto potencialą.

Pirmiausia architektai įvertino 43 kv. m buto sienas – paaiškėjo, kad jos yra karkasinės konstrukcijos. Nelaikančiųjų kambarių pertvarų buvo sumažinta iki minimumo – pagal šiandienos standartus virtuvė, valgomasis ir svetainė sujungti į vieną erdvę, – o laikančiosios betono konstrukcijos buvo apnuogintos ir suteikė buto interjerui savitumo.

Minimalistinę buto atmosferą paryškina naujos pertvaros – baldai iš beržo faneros. Išsaugota dalis originalių parketo grindų, o tose vietose, kur prireikė griauti, suformuotos naujos grindys iš savaime išsilyginančio cemento skiedinio. „Komon Architekti“ nuomone, seno buto rekonstrukciją sėkmingai įgyvendinti padėjo nuolatinis dialogas su užsakovais, vietos pažinimas, užduoties analizavimas ir siekis projektuoti funkcionalias vidaus erdves, ieškoti nesenstančių sprendimų ir kurti grožį per paprastumą. Tokie projektai skatina ieškoti naujos prasmės senuose pastatuose ir interjeruose, sako architektai.

140

141

lucapoianforms.com

Istorinio Alikantės uosto laukia stiprūs pokyčiai: jame iškils architektų studijų „Luca Poian Forms“ ir „Frade Arquitectos“ suprojektuoti naujieji miesto kongresų rūmai. Architektų įkvėpimo šaltiniu tapo iki 19 a. pabaigos toje pat vietoje stovėjęs San Karloso bastionas. Iš baltų glazūruotų keraminių plytų (pagarba Valensijos regiono tradicijoms) pastatyti rūmai raibuliuos prieš saulę, jų vidaus erdvė bus padalyta į dvi pagrindines dalis: didžiojoje bus įrengtos trys salės, o bokšte įsikurs biurai. Šias dvi pagrindines struktūras sujungs tiltas. Ant rūmų stogo bus įrengtas viešasis sodas.

Violeta Bartaškaitė

Koja vietoje rankos

vondom.com

www.hailo.de

20 a. viduryje pirmoji pasiūliusi rinkai koja atidaromą šiukšliadėžę, dabar vokiečių kompanija „Hailo“ sukūrė specialų lazerinį jutiklį „Libero“ spintelės durelėms atverti. Tokį jutiklį įmontavus, pavyzdžiui, į virtuvės atliekų spintelę, ją galima atidaryti paprasčiausiai pakišus koją po durelėmis.

Kur kišti koją, rodo specialiai toje vietoje įmontuotas reguliuojamas LED apšvietimas. Norintiems dar daugiau patogumo „Hailo“ suteikia galimybę spintelės dureles atidaryti tiesiog balso komanda.

Kitokie lauko baldai

autodesk.com

Garsus ispanų architektas ir dizaineris Ramonas Esteve kompanijai „Vondom“ sukūrė naują lauko baldų kolekciją „Luna“. Ji primena praėjusio šimtmečio vidurio dizaino hitus, antra vertus, yra šiuolaikiškai elegantiška, funkcionali ir komfortiška. Švelnių linijų, organiškų linkių, smėlio ir ekru atspalvių kolekcija, spinduliuojanti ramybę ir harmoniją, sukurta naudojant novatoriškas perdirbtas medžiagas bei drąsias formas ir atspindi Vernerio Pantono ir Joe Colombo revoliucinę estetiką.

Oro kondicionierių revoliucija

Startuolis „Transaera“ paskelbė keliantis revoliuciją oro kondicionierių rinkoje: jis sukūręs kondicionierių, kuris atšaldo orą pirmiausia specialiomis medžiagomis iš jo pašalinęs drėgmę. Be to, pirmą kartą per oro kondicionierių istoriją prietaiso sugeneruotas karštis yra panaudojamas – jis džiovina medžiagą kitam ciklui. Taip suvartojama mažiau elektros energijos, sumažėja išlaidos ir sumažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Sukurti namų dekoro elementą ir nešiojamąjį oro kondicionierių primenančio naujojo oro kondicionieriaus dizainą startuoliui padėjo dizaino studija „Fresco Fesign“. transaera.com

Dirbtinis intelektas veidrodžių karalystėje

Baracoda.com

PASAULYJE TOP 10

Naujasis Alikantės bastionas

Dirbtinis intelektas įprastą interjero detalę perkelia į naują lygmenį: pirmasis išmanusis veidrodis „BMind“ geba perprasti į jį žiūrinčio asmens nuotaiką ir sumažinti stresą, nerimą, net padėti įveikti nemigą. Šiame tarptautinės sveikatos technologijų bendrovės „Baracoda“ sukurtame veidrodyje įdiegta per 40 skirtingų programėlių, kurios kiekvienam žiūrinčiajam į jį pateikia konkrečiai jam sugeneruotus patarimus, kaip pagerinti savijautą ir nuotaiką.

Veidrodžio nereikia prijungti prie kitų įrenginių – visa reikiama informacija renkama, analizuojama ir saugoma vietoje. Apie 500 eurų kainuojančio veiddrodžio kūrėjai šiemet buvo apdovanoti prestižiškiausios pasaulyje technologijų parodos CES (angl. Consumer Electronics Show) Inovacijų prizu.

chatillonarchitectes.com

In ve n

tW oo

d

Medis vietoje plieno Merilando valstijoje esanti beveik 8300 kv. m ploto gamykla pasiruošusi pradėti masiškai gaminti „MettleWood“ – celiuliozės pagrindo medžiagą, šešis kartus lengvesnę ir 50 proc. tvirtesnę už plieną. Ją sukūrė JAV startuolis „InventWood“, 2022 m. iš JAV Energijos departamento gavęs 20 mln. dolerių paramą inovacijoms plėtoti. Startuolis sukūrė medienos variaciją, tačiau jos savybės visiškai kitokios nei rinkoje esančių medienos gaminių. Startuolio ambicijos milžiniškos: jo atstovų teigimu, ši medienos naujovė galės pakeisti 80 proc. betono ir plieno produkcijos.

Ar Paryžiaus olimpiados svečiai spės tai pamatyti?

Dievo Motinos katedra – ne vienintelis šiais metais Paryžiuje baigiamas grandiozinis renovacijos projektas. Skyrius po skyriaus bus atvertas ir vos už kelių kilometrų esantis jau kelerius metus pagal architektų biuro „Chatillon Architects“ projektą modernizuojamas parodų ir muziejaus kompleksas „Grand Palais“ Eliziejaus laukuose. Požeminis aukštas, vaikų zona, komfortiškesnis lankytojų judėjimas saulės kaitinamoje stiklinėje parodų salėje, daug dėmesio aplinkosaugos reikalavimams – tai tik dalelė naujovių.

Skaičiuojama, kad ši renovacija kainuos 212 mln. eurų.

zaha-hadid.com

Dangoraižis brangiausiame lopinėlyje 2017 m. pasaulį apskriejo žinia apie brangiausią per žmonijos istoriją užfiksuotą žemės sandorį: kiekvienas kvadratinis metras naujajam savininkui kainavo po 764 tūkst. svarų. Dabar šiame neįtikėtinai brangiame žemės lopinėlyje Honkongo centriniame verslo rajone „Zaha Hadid Architects“ baigia statyti dangoraižį „The Henderson“. 36 aukštų dangoraižio fasadas, kurio forma primena Honkongo orchidėjos žiedlapius, aptrauktas dvigubo laminuoto stiklo plokštėmis su 1000 skirtingų išlinkimų, pastate, be kita ko, yra ir uždaras dangaus sodas su judamuoju takeliu. Viena problema – norinčiųjų įsikurti naujajame ZHA šedevre ne itin daug. Tai siejama su dideliu Honkongo biuro patalpų rinkos nuosmukiu: šiuo metu mieste nenaudojamų biurų pastatų plotas sudaro apie milijoną kvadratinių metrų.

Gausi į kaulus, įsibrovėli!

nienkamper.com

Slovėnų sukurta stebėjimo vaizdo kamera „Eve“, kurioje įdiegtos naktinio matymo ir veido atpažinimo funkcijos, į stebimą teritoriją įsibrovusius neatpažintus asmenis pirmiausia balsu įspėja nešdintis, o jei šie nepaklūsta, savo iniciatyva arba šeimininko nurodymu (priklausomai nuo programavimo) apšaudo juos... dažasvydžio kamuoliukais. Kameros kaina – nuo 1275 JAV dolerių.

paintcam.eu

Stalas kaip įkroviklis Garsus dizaineris Carlas Magnussonas kompanijai „Nienkämper“ sukūrė ypatingą stalą „MagPower“ su viena USB-A jungtimi ir dviem UB-C jungtimis kojose. Stalas nėra jungiamas į elektros tinklą, tačiau per jungtis kojose galima įkrauti ir telefoną, ir kompiuterį. Kaip tai įmanoma? Stale įmontuota įkraunama baterija, kurią reikia vakarais išimti ir per naktį įkrauti.

Rytą lieka įstatyti bateriją į vietą, ir stalu vėl galima naudotis.

Beje, galimybė įjungti stalą į elektros tinklą vis dėlto sudaryta.

143

Fasado sprendimai įnoringam skoniui

www.baremarytai.lt