Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „NEĮGALUS ŽMOGUS: VISUOMENĖJE, ŠEIMOJE, BIBLIOTEKOJE“

Konferencijos organizacinis komitetas Pirmininkas – prof. dr. Bronius Maskuliūnas, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Lietuva Nariai: prof. dr. Stefanija Ališauskienė, Šiaulių universitetas, Lietuva dr. Matthew Griffiths, Velso universitetas, Aberistvitas, Jungtinė Karalystė Regina Miežetienė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Lietuva Anette Mjöberg, Hesleholmo biblioteka, Švedija Ekaterina Prakapene, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, Lietuva

Conference Organizing Committee Chairman – prof. dr Bronius Maskuliūnas, Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library, Lithuania Members:​ prof. dr. Stefanija Ališauskienė, Šiauliai University, Lithuania​ dr. Matthew Griffiths, University of Wales, Aberystwyth, United Kingdom​ Regina Miežetienė, Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library, Lithuania​ Anette Mjöberg, Hässleholm Library, Sweden​ Ekaterina Prakapene, Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library, Lithuania

ISBN 978-609-95981-0-9 © Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

TURINYS / CONTENTS Pratarmė / Foreword Algirdas Ališauskas.

(Ne)galios vaizdinio sąlygiškumas / Conditionality of the (dis)ability image Stefanija Ališauskienė. Žmogus ir (ne)galia / Person and (dis)ability Toma Apynytė-Kirslienė.

Neįgalus žmogus bibliotekoje: Čekijos Karlovi Varų ir Panevėžio viešųjų bibliotekų patirtis / A disabled person in library: the experience of Czech Republic Karlovy Vary and Panevėžys City Public Libraries Rita Božienė.

Klausos negalią turinčių asmenų socialinė integracija Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje / Social integration of hearing impaired people in the public library of Šiauliai City Municipality Ieva Dryžaitė.

Specialūs poreikiai ir neįgalumas – įgimta / įgyta realybė ar socialiai konstruojamas patyrimas? / Special needs and disabilities – inborn / acquired reality or socially constructed experience?

Marie Engberg Eiriksson.

Bibliotekų suteikiamos galimybės žmonėms su specialiaisiais poreikiais / Libraries empowering people with special needs Elena Gasiulytė.

Atradimai muziejuje: edukaciniai užsiėmimai vaikams su autizmo spektro sutrikimu /Discoveries at the museum: educational activities for children with autism spectrum disorder Matthew Griffiths.

Profesinis ir asmeninis požiūris į svarbius neįgalių žmonių ir jų šeimų iššūkius / A professional and personal view of challenges we must address regarding people with a disability and their families Rasa Januševičienė.

Pasakojimų dėžutė – negalią ir sutrikimų turintiems vaikams / A Story Box – for children with disabilities Aldona Jeleniauskienė.

Gyvenančius tyloje galime išgirsti / People living in silence can be heard Margarita Jurevičienė.

Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymosi strategijos / Development strategies for children with autism spectrum disorder Asta Kandratavičienė.

Neįgaliųjų integracijos į visuomenę galimybės įgyvendinant Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM priemones / Integration opportunities for disabled people into society by implementing measures of the Department for the Affairs of the Disabled under the Ministry of Social Security and Labour

3

5 6 8 9

10

12

13

15

17

19

20 22

23

Irmgarda Kasinskaitė-Buddeberg.

Nuo tarptautinių sutarčių ratifikavimo iki jų įgyvendinimo: užtikrinant žmonių su negalia teises į laisvą prieigą prie informacijos ir žinių / From ratification of international normative instruments to their implementation: ensuring right to access information and knowledge for persons with disabilities Fausta Kepalienė, Ilona Daučiūnienė, Rasa Januševičienė.

Sutrikusios regos skaitytojai regionuose: LAB 2017 m. atlikto Paslaugų punktų tyrimo rezultatai / Readers with vision disability in regions: the results of the research conducted by LAB Departments of Services, 2017 Ilze Kļaviņa, Kristīne Deksne.

Neįgaliųjų galimybės Latvijos bibliotekose / Opportunities for people with disabilities in Latvia libraries Stiina Koit.

Neįgalus žmogus bibliotekoje: bibliotekų paslaugų ir išteklių tobulinimo būdai / A person with a disability in a library: ways to improve library services and resources Katarzyna Macegoniuk. „Juodojo Vinilo klubas“ – integracija, motyvacija, atvirumas... / Black Vinyl Club – integration, motivation, openness…

Kristina Medžiaušytė.

Mobilioji programėlė „Pagalba sau“ psichikos sveikatai gerinti / Mobile application “Help yourself” to improve mental health Laimutė Onutė Mikelevičienė.

Psichikos sutrikimų turinčių žmonių laisvalaikio praleidimo poreikiai / Leasure time needs of people with psychiatric disorders Anette Mjöberg. Švedijos viešųjų bibliotekų darbas su neįgaliais žmonėmis / How Swedish public libraries work with persons with disabilities Daiva Nakrošienė.

(Ne)galia bibliotekos kultūrinėje veikloje / (Dis)ability in the library’s cultural activities Akvilė Poškutė. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro veikla neįgaliųjų integracijos kontekste / The activities of Šiauliai City Municipality Social Service Center in the context of the integration of the disabled Paulina Sprindžiukaitė.

Neįgalus žmogus bibliotekoje: iššūkiai ir galimybės / A disabled person in library: challenges and opportunities Jolita Steponaitienė.

Siekėme atverti kultūros paveldą akliesiems ir silpnaregiams – atsivėrėme pačios / The desire to open cultural heritage for blind and visually impaired people opened ourselves Daina Šiekštelytė-Valkerienė. Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, realybė ir lūkesčiai / The reality and expectations of a family raising a child with autism spectrum disorder Edita Urbonavičienė, Ina Palaikytė.

(Ne)galia: pažinti, atrasti, skaityti ir integruotis / (Dis)ability: to know, discover, read and integrate 4

25

26

27

29

31

33

34

36

37 39

40

42

44

45

PRATARMĖ Šiame leidinyje spausdinamos tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Neįgalus žmogus: visuomenėje, šeimoje, bibliotekoje“ pranešimų tezės. Pagrindinis konferencijos tikslas – skatinti negalios problematikos tyrimus ir jų sklaidą, tyrimų praktinį taikymą, aktualizuoti neįgaliųjų socializacijos ir integracijos esamą situaciją, vystyti dialogą tarp skirtingų sektorių bei institucijų. Šiuolaikinės viešosios bibliotekos, vykdydamos informacinę, edukacinę ir kultūrinę veiklą, svarbiu prioritetu laiko socialiai pažeidžiamų grupių socialinės integracijos užtikrinimą. Viena iš pagrindinių šio darbo sričių – bibliotekos teikiamų paslaugų visavertis prieinamumas ir tų paslaugų įvairovė specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Siekdama geriau pažinti negalios reiškinį, neįgalaus žmogaus situaciją visuomenėje, šeimoje, neįgaliajam reikalingų paslaugų poreikį ir specifiką bibliotekoje, kitose kultūros įstaigose, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka kartu su partneriais nutarė suorganizuoti konferenciją, į kurią susirinktų visos suinteresuotos pusės: neigaliųjų visuomeninių organizacijų, valdžios institucijų atstovai, negalios fenomeną tyrinėjantys mokslininkai, specialistai praktikai, dirbantys su neįgaliaisiais, bibliotekininkai ir kiti kultūros darbuotojai. Ši konferencija – puiki proga išgirsti vieniems kitus, pasidalinti turimu įdirbiu, kompetencijomis ir gerąja patirtimi, apsvarstyti visų suinteresuotų pusių glaudesnio bendradarbiavimo galimybes. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. dr. Bronius Maskuliūnas

FOREWORD This publication includes abstracts of international scientific-practical conference “Persons with disabilities in society, family and library”. The purpose of the conference is to promote a research on disability issues, their dissemination and practical application, to actualize the existing situation of socialization and integration of people with disabilities and to develop a dialogue between different sectors and institutions.

Modern public libraries, in carrying out informational, educational and cultural activities, consider social integration of socially vulnerable groups as an important priority. One of the main areas of this work is a full availability and variety of library services for people with special needs.

In order to better understand the phenomenon of disability, the situation of the disabled person in society and family, the needs and specifics of the services needed for the disabled in the library and other cultural institutions, Šiauliai county Povilas Višinskis public library together with partners decided to organize a conference, which would bring together all interested parties: representatives of non-governmental organizations, public authorities, scientists interested in disability phenomenon, specialists-practitioners working with disabled people, librarians and other cultural workers.

This conference is a great opportunity to hear each other, share skills, competencies, good practices and consider opportunities for a closer cooperation among all interested parties.

The director of Šiauliai county Povilas Višinskis public library prof. dr. Bronius Maskuliūnas

5

(Ne)galios vaizdinio sąlygiškumas

Conditionality of the (dis)ability image

Algirdas Ališauskas

Algirdas Ališauskas

Šiaulių universitetas, Šiaulių miesto pedagoginė psichologinė tarnyba (Lietuva)

Negalios vaizdinys ir jos turinys analizuojamas, remiantis įvairiomis metodologinėmis ir moralinėmis nuostatomis, skirtinga visuomenės kultūra ir individualia patirtimi. Tai lemia negalios vaizdinio subjektyvumą ir reliatyvumą: skirtingų kultūrų bei patirčių individai negalią supranta ir apibūdina skirtingai. Dėl to skiriasi ir jų santykis bei bendravimas su neįgaliaisiais.

Negalios vaizdinio sąlygiškumą galima paaiškinti ir iliustruoti teiginiais.

Nėra griežtų, visiškai aiškių ribų tarp įgalumo ir neįgalumo. Į neįgalumo situacijas gali patekti kiekvienas žmogus: ir turintis negalią, ir jos neturintis.

Tą liudija situacijos, kuriose neįgalieji gali būti įgalesni už įgaliuosius (pvz., asmenys, turintys klausos negalią, tada, kai bendraujama gestų kalba). Asmenys, neturintys negalios, taip pat gali atsidurti negalios situacijose: kitakalbėje aplinkoje, patyręs traumą ir pan. Taigi asmenys, turintys negalią, turi daug „įgalumo“, o jos neturintys – „neįgalumo“. Tai rodo, kad neįgalumą iš esmės provokuoja aplinka, kelianti kiekvienam individui unifikuotus, bet ne į individą orientuotus reikalavimus: kai iš visų reikalaujama ir tikimasi to paties.

Negalios charakteristikos (psichologinės, edukacinės, socialinės ir kt.) nėra unikalios, t. y. tokios, kurias turi tik neįgalieji ir neturi niekas kitas.

Jų gali turėti kiekvienas, skiriasi jų deriniai, raiška.

Negalios įvardijimas yra susitarimo dalykas.

Kitoniškumo, negalių įvairovė visada egzistavo ir egzistuoja, tačiau jų įvardijimas ir santykis su jomis nuolat kinta. Sutrikimų ar negalių ribos yra tokios, dėl kurių susitarta ir kurių laikomasi. Beje, skirtingose visuomenėse ir kultūrose jos skiriasi. Negalios turinį konstruojame mes patys. Vienoje aplinkoje ir visuomenėje tas pats žmogus gali būti laikomas neįgaliu, kitoje – ne.

Negalios vaizdinys mus ypač baugina dar ir dėl to, kad mes, „įgalieji“, į negalią žiūrime ne per raidos kitoniškumo („neturėjimo“), o praradimo prizmę

The image and content of the disability, based on different methodological and moral considerations, are analysed by different culture of society and individual experience. It determines the subjectivity and relativity of the disability image: individuals of different cultures and experiences understand and describe disability in a different way.

As a result, their relationship and communication with the disabled are also different.

The conditionality of the disability image can be explained and illustrated by the following statements.

There is no strict, absolutely clear boundary between non-disability and disability. Disability situations can be accessed by everyone: both with and without disability. This is evidenced by situations in which disabled people may be more capable than non-disabled (for example, people with hearing impairment in situations involving sign language).

Persons without disabilities can also find themselves in disability situations: in a foreign environment, traumatized, etc. Thus, disabled people have a lot of “ability” and non-disabled – “disability”. It shows that disability is essentially provoked by the environment, which creates individualized, but not individually oriented requirements: when everything is required and expected to be the same from all of us.

Characteristics of the disability (psychological, educational, social, etc.) are not unique, i.e. those that only disabled people have. Everybody can have each characteristic, it only differs in its expression, combination.

The naming of the disability is the subject of an agreement. The variety of disabilities has always existed and still exists, but their naming and relationship with them are constantly changing.

The limits of disability or disorders are agreed and enforced. By the way, they differ in different societies and cultures. The content of the disability is built by us, as in one environment and society the same

Šiauliai University, Šiauliai Psychological Service (Lithuania)

6

City

Pedagogical

person can be considered as disabled while in the other – not.

The image of disability particularly intimidates us, because we, as “non-disabled”, do not look at disability through the development of otherness (“absence”), but through the prism of loss (what would happen if it was lost). Therefore, it is believed that a person with a disability (physical, visual, hearing, etc.) is always unhappy (“lives in darkness, silence in”, “wheelchair bounded”, etc.). However, the studies of people’s life quality show that a disabled person can be happier than a “non-disabled” but also may be unhappy regardless the fact that he or she has a disability.

A negative attitude towards a person with a disability comes from stigmatizing disability characteristics, used in relation to a person. A disabled person is often only identified as having a disability. Meanwhile, the characteristics of a person with a disability, like all other persons, are much wider and richer. Every person has universal, common and individual characteristics. First of all, we have to see a person, not a disorder or a disability. A disorder is just one of the many characteristics of a disabled person.

Disability frightens us, especially when we are not familiar with it. Fears and stereotypes arise from the lack of knowledge and experience. Learning to know and respect otherness is possible only through the interaction of all of us: communication, working together, learning. Communication teaches us empathy and tolerance, enriches us with unexpected discoveries of goodness and meaningfulness in others and within ourselves.

(kas būtų, to netekus). Todėl manoma, kad negalią (fizinę, regos, klausos ir kt.) turintis žmogus visada yra nelaimingas („gyvena tamsos, tylos pasaulyje“, „prikaustytas prie vežimėlio“ ir pan.). Tačiau žmonių gyvenimo kokybės studijos liudija, kad žmogus, turintis negalią, gali būti laimingesnis už „įgalųjį“, gali būti ir nelaimingas, tačiau ne todėl, kad turi negalią.

Negatyvų požiūrį į asmenį, turintį negalią, skatina stigmatizuojančios negalios charakteristikos, vartojamos kalbant apie asmenį. Asmuo, turintis negalią, dažnai sutapatinamas tik su negalia. O asmens, turinčio negalią, kaip ir visų kitų asmenų, charakteristikos žymiai platesnės ir turtingesnės.

Kiekvienas asmuo pasižymi universaliomis, bendromis, individualiomis charakteristikomis.

Pirmiausia turime matyti žmogų, o ne sutrikimą ar negalią. Sutrikimas – tik viena iš daugybės negalią turinčio asmens charakteristikų.

Negalia mus gąsdina, ypač tada, kai jos nepažįstame. Baimės ir stereotipai atsiranda dėl nežinojimo ir patirties stokos. Mokytis pažinti ir gerbti kitoniškumą įmanoma tik per visų mūsų, labai skirtingų, sąveiką: bendraujant, kartu dirbant, mokantis. Bendravimas ir buvimas kartu moko mus empatijos ir tolerancijos, praturtina mus netikėtais kitų ir savo gėrio ir prasmės atradimais.

7

Žmogus ir (ne)galia

Person and (dis)ability

St e fa n i j a A l i š au s k i e n ė

St e fa n i j a A l i š au s k i e n ė

Šiaulių universitetas (Lietuva)

Šiauliai University (Lithuania)

The latest international and national legal provisions, scientific researches and human experiences increasingly focus on recognizing and respecting each person’s rights. Emphasis is placed on the fact that the disability is determined not only by the physical or psychological state of a person, but also by many social factors and situations, which in many cases are related to the prevailing provisions, values and informativeness of the society. In this context, it is important to share experience and knowledge that help you understand what it means to be involved in a situation of disability. A better understanding of the disability situation can be reached not only through specialists’ point of view, but also public discussions on such topics as: What does a “different” person mean? What is a disability?

How was disability understood before and is now?

What does a person experience when he/she is in a situation of disability? Is it a good idea to have children with special needs together with others in a public school? What does it mean to live in an inclusive society? etc.

Essential principles, for creating an inclusive society, are recognition of one another, understanding, empathy, acceptance, positive evaluation, learning from each other, social accessibility, meaningful participation in society and community life.

Various institutions and their employees must have the right information and be ready to communicate and provide services for people with special needs (related to hearing, vision, movement, other disorders) and social factors.

Naujausios tarptautinės ir šalies teisinės nuostatos, moksliniai tyrimai ir žmonių patirtys vis labiau orientuotos į kiekvieno asmens teisių pripažinimą ir paisymą. Akcentuojama tai, kad negalią nulemia ne tik žmogaus fizinė ar psichikos būklė, bet ir daugybė socialinių veiksnių bei situacijų, kurios daugeliu atveju susijusios su visuomenėje vyraujančiomis nuostatomis, vertybėmis, informuotumu. Šiame kontekste svarbu dalytis patirtimi, išgyvenimais ir žiniomis, kurios padeda suprasti, ką reiškia žmogui patekti į negalės situaciją.

Negalios situatyvumą geriau suprasti padeda ne tik specialistų, bet ir viešos diskusijos keliant tokius klausimus: Ką reiškia „kitoks“ žmogus? Kas yra negalia? Kaip negalia suprantama anksčiau ir dabar?

Ką patiria žmogus, patekęs į negalės situaciją? Ar ugdyti įvairių poreikių turinčius vaikus kartu bendroje mokykloje gera idėja? Ką reiškia gyventi inkliuzinėje visuomenėje? ir pan.

Esminiai principai, kuriais kuriama inkliuzinė arba galinčiųjų visuomenė yra vienas kito pažinimas, supratimas, empatija, priėmimas, teigiamas vertinimas, mokymasis vienam iš kito, aplinkų ir socialinis prieinamumas, prasmingas dalyvavimas bendruomenės ir visuomenės gyvenime. Įvairios įstaigos ir jų darbuotojai turi turėti tinkamos informacijos ir būti pasirengę bendrauti ir teikti paslaugas asmenims, turintiems įvairių poreikių, susijusių su klausos, regos, judėjimo, kitais sutrikimais bei socialiniais veiksniais.

8

A disabled person in library: the experience Neįgalus žmogus bibliotekoje: Čekijos Karlovi of Czech Republic Karlovy Vary and Panevėžys City Varų ir Panevėžio viešųjų bibliotekų patirtis Public Pibraries To m a A p y n y t ė - K i r s l i e n ė

To m a A p y n y t ė - K i r s l i e n ė

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (Lietuva)

Pranešimo tema – Panevėžio miesto viešųjų bibliotekų paslaugos neįgaliesiems ir jų plėtra. Daug dėmesio pranešime skiriama neseniai vykusiam kvalifikaciniam vizitui į Karlovi Varų regioninę biblioteką – vienintelę biblioteką Čekijoje, turinčią daug įvairių paslaugų neįgaliesiems ir skiriančią daug dėmesio tų paslaugų plėtrai. Išsamiai pristatoma biblioteka ir jos paslaugos bei veiklos, skirtos įvairią negalią turintiems bibliotekos lankytojams, aptariama projektinė veikla, projektų partneriai ir rėmėjai, bibliotekos bendradarbiavimas su įvairiomis neįgaliųjų organizacijomis. Plačiai kalbama apie Panevėžio miesto viešųjų bibliotekų patirtį: Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ilgametį bendradarbiavimą su Lietuvos aklųjų biblioteka, paslaugas, užsiėmimus ir mokymus, skirtus fizinę ir socialinę atskirtį patiriantiems bibliotekos lankytojams. Naujų bibliotekos paslaugų ir mokymų diegimas: iššūkiai ir perspektyvos. Panevėžio miesto viešosios bibliotekos patirtis bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis: renginiai, parodos, užsiėmimai. Ateities vizija – geresnis bibliotekos paslaugų neįgaliesiems prieinamumas, platesnis šių veiklų spektras, glaudesni ryšiai su neįgaliųjų organizacijomis.

The subject of the presentation is the services and their development for the disabled of Panevėžys city public libraries. The report focuses on the recent visit to the Karlovy Vary public library, the only library in the Czech Republic which offers a wide variety of services for people with disabilities and focuses on the development of new services. The library, its services and activities for the disabled visitors are presented in detail as well as the big attention is paid to project activities, partners and sponsors, the library’s cooperation with various organizations of the disabled. There is a discussion about the experience of Panevėžys city public libraries: the long-term cooperation between the Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė public library and the Lithuanian Library for the Blind, services, activities and trainings for visitors of physical and social exclusion. The introduction of the new library services and trainings: challenges and perspectives.

The experience of Panevėžys city public library in cooperation with organizations for disabled people: events, exhibitions, classes. The vision of the future is a better access to library services, a wider range of activities for people with disabilities and closer connections with organizations for disabled people.

Panevėžys County Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Public Library (Lithuania)

9

Klausos negalią turinčių asmenų socialinė

Social integration of hearing impaired people integracija Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje in the public library of Šiauliai City Municipality bibliotekoje R i ta B o ž i e n ė

R i ta B o ž i e n ė

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka (Lietuva)

Svarbi pastarųjų metų Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos darbo kryptis – socialinę atskirtį patiriančių bei socialiai neaktyvių bendruomenės narių aptarnavimas, siekiant juos labiau įtraukti į bibliotekoje organizuojamas veiklas.

Suteikiama galimybė bendrauti su panašaus likimo asmenimis, kitais visuomenės nariais, dalyvauti kultūrinėse, visuomeninėse, neformaliojo švietimo veiklose. Taip vyksta socialinės atskirties žmonių grupių integravimas į visuomenę, skatinama mokymosi visą gyvenimą koncepcija. Biblioteka tampa atviresnė ir įvairių negalių turintiems žmonėms.

Sutrikusios klausos asmenims Šiauliuose itin aktualios bendravimo, integracijos ir laisvalaikio problemos. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, vykdydama projektus ir panaudodama turimą infrastruktūrą, darbuotojų kompetencijas ir partnerystę, siekia tapti saugia bei kūrybinga erdve klausos negalią turintiesiems miesto bendruomenės nariams.

2016 m. vykdytas projektas „Tylos kalba: integruota kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems“ buvo skirtas konkrečiai neįgaliųjų grupei – kurtiesiems ir neprigirdintiesiems. Projekto metu naudojant informacines technologijas ir fotografijos medijas, siekta mažinti socialinę atskirtį tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų, inicijuotas naujų paslaugų kurtiesiems ir neprigirdintiesiems atsiradimas bibliotekoje.

Projekto dalyviai įgijo daug naujų ir vertingų kompetencijų meno, fotografijos ir kompiuterinio raštingumo srityse, ypač naudojantis bibliotekos elektroniniu turiniu bei virtualiomis paslaugomis.

Rengiant kūrybinių improvizacijų, laboratorijų, fotografijos dirbtuvių užsiėmimus, fotografijų parodos bei sudaryto specializuoto elektroninio leidinio pristatymus, siekta plėsti klausos negalią turinčių žmonių saviraiškos galimybes, skatinta užsiimti kūrybine veikla, menu išreikšti save, savo

An important part of the Šiauliai city municipality public library work in recent years is the provision of services to members of the social exclusion and socially inactive members of the community in order to involve them as much as possible in the activities organized in the library. It gives the opportunity to communicate with people of a similar fate, other members of society, to participate in cultural, public and non-formal education activities. In this way, the integration of groups of social exclusion into society and the concept of lifelong learning is being promoted. The library is becoming more open to people with various disabilities.

Problems of communication, integration and leisure are especially relevant to hearing impaired people in Šiauliai. Šiauliai city municipality public library aims to become a safe and creative space for hearing impaired members of the city through projects and existing infrastructure as well as employee competencies and partnerships.

In 2016, the project “Language of silence: integrated creative education for hearing impaired people” was aimed at the specific group of disabled people – deaf and hearing impaired people.

During the project, with the help of information technologies and photography media, it was sought to reduce social exclusion among the deaf and hearing impaired people. The emergence of new services in the library for such people was initiated. Participants of the project gained many new and valuable competences in the field of art, photography and computer literacy, especially using the library’s electronic content and virtual services.

The activities of creative improvisations, laboratories, photography, exhibitions and the presentation of a specialized electronic publication influenced people to expand the limits of self-expression, encouraged them to express themselves through the art and 10

Šiauliai City Municipality Public Library (Lithuania)

gyvenimo vizijas. Projekto veiklose aktyviai dalyvavo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės: Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus“ nariai, Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro aukštesniųjų klasių moksleiviai, Lietuvos kurčiųjų draugijos Šiaulių skyriaus atstovai.

Projektas buvo didžiulis iššūkis bibliotekininkams ir dėl kalbos barjero, ir dėl kilusio nerimo, kad kurtieji nėra linkę į savo bendruomenę įsileisti girdinčiuosius. Vykdytos veiklos, jų rezultatai, gestų kalbos kursai darbuotojams prisidėjo prie to, kad žmonėms, turintiems klausos negalią, Šiaulių miesto bibliotekoje atsirado draugiška erdvė. Pati Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenė tapo žymiai tolerantiškesnė, atviresnė ir laisvesnė šiems bibliotekos lankytojams.

present visions of their life. The communities of deaf and hearing impaired actively participated in the project: the members of Šiauliai hearing impaired club “Auditus”, the senior pupils of Šiauliai hearing impaired center for children and the representatives of the Lithuanian Deaf Association.

The project was a huge challenge for librarians, due to the language barrier and the worry that deaf people do not want to allow others to enter their community. All the activities, results, sign language courses for employees created a friendly atmosphere for people with hearing impairments. The community of Šiauliai city municipality public library itself has become much more tolerant, open and respectful to these library visitors. By providing employees with knowledge and information about this linguistic and cultural minority, the lack of awareness and the fear of ignorance have lowered while understanding and willingness to communicate with people with hearing disabilities have emerged.

11

Specialūs poreikiai ir neįgalumas – Special needs and disabilities – inborn / įgimta / įgyta realybė ar socialiai konstruojamas acquired reality or socially constructed experience? patyrimas?

Ieva Dryžaitė

Kauno apskrities viešoji biblioteka (Lietuva)

Asmenis, turinčius negalią, dažnai apibūdiname kaip turinčius tam tikrų specialiųjų poreikių. Taip formuojama nuomonė galbūt iš dalies atspindi praktinę šių žmonių kasdienio gyvenimo pusę, tačiau kyla klausimas, ar ji atspindi tikrąją šių žmonių jauseną ir kasdienio gyvenimo realizaciją?

Vis dėlto reikėtų kritiškai įvertinti tikimybę, kad plačiai paplitusi nuomonė apie asmenis, turinčius negalią, kaip specialių poreikių turinčią grupę, gali kurti socialinius barjerus ir apsunkinti jų realias galimybes gerai jaustis visuomenėje. Taigi refleksyviai mąstančios ir nuolat save kuriančios visuomenės kontekste, siekiant neprimesti savo matymo ir supratimo kitiems, kyla poreikis nuolat klausti neįgalių asmenų, kurios socialinės problemos jiems yra aktualiausios, o kurios tik antraeilės, kaip jie vertina savo aplinką, kokiais ypatingais, specifiniais bruožais pasižymi vienos ar kitos asmenų, turinčių negalią, grupės atstovai, kurie dabartiniai sprendimai padeda spręsti jų kasdienes problemas, o kurie – ne.

Kauno apskrities viešoji biblioteka, įgyvendindama Kultūros ministerijos inicijuotą ir finansuojamą priemonę „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga bei priemonėmis“, 2017 metais atliko kokybinį asmenų, turinčių negalią, poreikių ir bendros situacijos vertinimo tyrimą, kurio metu buvo daromi interviu su ekspertais specialistais, dirbančiais su įvairią negalią turinčiais žmonėmis, tėvais, auginančiais neįgalius vaikus, ar negalią turinčiais asmenimis. Tokio tyrimo pagrindinis tikslas buvo kritiškai įsivertinti bei suprasti neįgalių asmenų poreikius, problemas ir jų aplinką bei remiantis duomenimis numatyti priemones, kuriomis bibliotekos galėtų labiau prisidėti prie šių žmonių grupių gerovės kūrimo.

Pranešime supažindinama su apibendrintais tyrimo rezultatais, taip pat siekiama paskatinti diskusiją tarp bibliotekų ir jų bendruomenių, kaip bibliotekos galėtų labiau prisidėti prie asmenų, turinčią negalią, grupių integracijos, laisvalaikio ir kitų jiems reikalingų paslaugų plėtojimo, teikimo bei aktyvesnio bendradarbiavimo su organizacijomis, atstovaujančiomis asmenims, turintiems negalią, galimybių.

Ieva Dryžaitė

Kaunas County Public Library (Lithuania)

When talking about disabled people, we often describe them as having certain special needs.

Such an opinion may partly reflect the practical side of these people’s everyday lives, but the question is whether it reflects the true feelings and the realization of their everyday life? However, one should critically consider that the widespread perception of disabled people as a group with special needs can create social barriers and complicate their real ability to feel well in society. Therefore, in the context of reflexive and self-developing society, in order not to poke our opinion and understanding to others, there is a need to constantly ask disabled people which social issues are most relevant to them and which are only secondary, how they value the surrounding context, what are special / specific features of a group of disabled people, what are the current decisions that do and do not help solve their daily problems.

In 2017, Kaunas county public library carried out a qualitative study of the needs of people with disabilities and a general situation assessment, during which the experts / specialists working with people with various disabilities, parents raising disabled children or people with disabilities were interviewed.

This research was made by implementing a measure “To equip the libraries with equipment and tools for the population groups of social and informational exclusion” initiated and funded by the Ministry of Culture. The main objective of this study was to critically evaluate and understand the needs, problems and surrounding context of people with disabilities and, based on the data, to provide means for libraries in order to contribute more to the welfare of these groups of people.

During the presentation, the participants of the conference will get acquainted with the general results of the research. It will also aim to stimulate a discussion among libraries and their communities on how libraries could more contribute to the integration of people with disabilities, the development of leisure and other services needed for them, as well as more active cooperation with organizations representing disabled people.

12

Bibliotekų suteikiamos galimybės žmonėms su specialiaisiais poreikiais

Libraries empowering people with special needs

Marie Engberg Eiriksson

Marie Engberg Eiriksson

Gladsaksės viešoji biblioteka (Danija)

Gladsaxe Hovedbibliotek (Denmark)

Biblioteka padeda žmonėms įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Informacijos ir išsilavinimo prieinamumas kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo sugebėjimų yra šiuolaikinės bibliotekos profesionalumo pagrindas.

Norint suteikti vienodas galimybes žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, reikia atkreipti dėmesį į 3 skirtingus dalykus: 1) darbuotojų žinios apie įvairias negalias ir gebėjimai pašalinti kliūtis, 2) vieta, įranga ir pastatai, paslaugos ir programavimas, 3) bibliotekų vaidmuo suteikiant galimybes žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių. Pranešime remiamasi Danijos bibliotekų ir jų paslaugų pavyzdžiais.

Sudarant įvairių vartotojų grupių poreikių sąrašus, reikia išsiaiškinti vartotojų nuomonę, juos išklausyti, įtraukti į patį procesą. Norint sėkmingai dirbti, būtina bendradarbiauti su partneriais, pedagogais, globėjais, giminaičiais ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbas su vartotojais ir jų partneriais suteikia informacijos ir žinių apie vartotojų grupes bei skatina juos naudotis paslaugomis. Kartais paslaugas, kurių reikia konkrečiai vartotojų grupei, geriausia suteikti jų globėjams ar pedagogams. Tai leidžia sutaupyti laiko bei išlaidų, pavyzdžiui, galima nepirkti brangios įrangos, kuri kartais net ir nenaudojama.

Fizinių ir skaitmeninių paslaugų pristatymas turėtų būti įkvepiantis ir prieinamas visiems vartotojams. Biblioteka nebūtinai yra tik fizinė vieta.

Daugelis žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, gali naudotis elektroninėmis bibliotekos paslaugomis, jei šios paslaugos yra prieinamos. Universaliojo dizaino principai suteikia galimybę kurti ir plėtoti bibliotekas ir geresnes bei lengviau prieinamas jų paslaugas.

Tiems, kas negali atvykti į biblioteką, gali būti siūlomos mobiliosios bibliotekos, pristatymo į namus ir kitos informavimo paslaugos.

Taikydamos universaliojo dizaino principus ir pažindamos savo vartotojus, bibliotekos specialiųjų poreikių žmonėms suteikia galimybę leisti laisvalaikį,

The library plays a key role in ensuring that people are able to participate in society. Making information and education available to every person, regardless of ability, is a cornerstone in the reality of the modern library professional.

In achieving equal access and empowering people with special needs, it is necessary to focus on 3 different points: 1) the knowledge of the staff about different disabilities and how to eliminate barriers, 2) the physical location, equipment and buildings, services and programming, 3) the role of libraries in empowering people with special needs. The report is based on examples of Danish libraries and their services.

In developing an understanding of the needs of different user groups it is important to involve them, ask about their opinion and listen to them. To make a successful work, it is also necessary to work with the partners (educators, caregivers, relatives or non-governmental organizations) around people with special needs. Work with the users and their partners provides access to information and knowledge about the user groups, introduces the possibility of involving them in the services. Sometimes the best way to provide adequate services that benefit a specific user group might be providing such service to caregivers or educators. The involvement of the users and their partners assures that libraries don’t develop services or buy expensive equipment that is not going to be used.

Presentation of the physical and digital services should be inspiring and accessible to all users, but the library is not necessarily only a physical place. Many people with special needs can benefit from the e-library services, if these services support accessibility. The principles of Universal Design provide a base to build and develop libraries and library services that are better and more accessible to everyone. For users who are unable to visit the library because they are hospitalized, homebound, 13

mokytis, tyrinÄ—ti ar net dirbti.

or incarcerated, mobile libraries, home delivery and other outreach services can be offered.

By applying the principles of Universal Design and becoming familiar with the users, libraries are able to create an opportunity for people with special needs for leisure times, studying, exploring or even work.

14

Atradimai muziejuje: edukaciniai užsiėmimai Discoveries at the museum: educational vaikams su autizmo spektro sutrikimu activities for children with autism spectrum disorder E l e n a G a s i u ly t ė Valdovų rūmų muziejus (Lietuva)

E l e n a G a s i u ly t ė

National Museum of the Palace of the Grand

Dukes (Lithuania)

2017 m. balandžio mėnesį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gidė Elena Gasiulytė ir edukatorė Rūta Kaupaitė pradėjo vykdyti savo inicijuoto ir Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamo projekto „Atradimai muziejuje“ pirmąją dalį, skirtą šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų. Šiuo metu yra vykdoma antroji projekto dalis, skirta intelekto sutrikimų turintiems lankytojams.

Bendradarbiaudamos su Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, taikomosios elgesio analizės konsultante Virginija Juškevičiūte ir Vilniaus specialiuoju lopšeliu-darželiu „Čiauškutis“, muziejaus darbuotojos vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, pritaikė du muziejaus edukacinius užsiėmimus ir parengė specialią metodinę medžiagą.

Viena iš sukurtų priemonių – muziejaus lankymo socialinė istorija. Tai vizuali ir žodinė „instrukcija“, paaiškinanti veiksmų muziejuje seką nuo įėjimo ir bilieto nusipirkimo iki edukacinės veiklos. Ši priemonė vaikams, turintiems autizmo spektro sutikimą, padeda iš anksto prisijaukinti nepažįstamą erdvę. Socialinės istorijos yra sėkmingai naudojamos daugelyje užsienio muziejų, o Lietuvoje Valdovų rūmai tokią pristato pirmą kartą. Šiuo metu vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra pritaikyti edukaciniai užsiėmimai „Susipažinkime su pilimis“ bei „Senieji simboliai ir ženklai“, o ateityje numatoma temų įvairovę plėsti. Užsiėmimai buvo atrinkti pagal naudojamas edukacines priemones – dirbama su hipoalerginiu sensoriką lavinančiu kinetiniu smėliu bei spalvotu polimeriniu moliu, lavinančiu smulkiąją motoriką. Naudojamasi ir kitomis specialiai parengtomis priemonėmis (eigos ir rūšiavimo kortelėmis, dėlionėmis), atliekamos skirtingus jutimus lavinančios užduotys (klausoma pilies garsų, liečiamos senovinės plytos ir pan.).

In 2017, the guide Elena Gasiulytė and educator Rūta Kaupaitė of the National Museum of the Palace of the Grand Dukes, started implementing the first part of their initiated project, partly funded by the Lithuanian Council for Culture, “Discoveries at the museum”. This project is for families raising children with autism spectrum disorder. The second part of the project, which is currently underway, is dedicated to people with intellectual disabilities.

In cooperation with the Lithuanian Autistic Association “Children of the Rain”, the advisor for applied behavior analysis Virginija Juškevičiūtė and Vilnius city special kindergarten “Čiauškutis”, the museum staff adapted two educational activities and prepared special methodological materials for children with autism spectrum disorder. One of the tools created is the social history of museum visit.

It is a visual and verbal “instruction” explaining the sequence of activities in the museum from the entrance and ticket purchase to educational activities.

This tool helps children with autism spectrum disorder to get more comfortable with an unfamiliar space. Social histories are successfully used in many foreign museums while in Lithuania the Palace of the Grand Dukes presents such material for the first time.

Today educational activities “Meet the Castles” and “Old Symbols and Signs” are adapted for children with autism spectrum disorder, and in the future, the variety of themes is planned to be expanded. The classes were selected according to the educational tools (hypoallergenic sensorystimulating kinetic sand and colourful polymer clay that cultivates small movements). Other specially prepared instruments (sorting cards, puzzles) and different tasks for movement exercises (listening to castle sounds, touching ancient bricks, etc.) are also used.

The finished material was tested in seven experimental sessions. The educational activity has 15

Parengta medžiaga buvo išmėginta septyniuose bandomuosiuose užsiėmimuose.

Edukacinė veikla sulaukė puikaus dalyvių įvertinimo ir yra sėkmingai tęsiama. Muziejus kas mėnesį skelbia po keletą projekto edukacinių užsiėmimų, į kuriuos gali registruotis visos vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, auginančios šeimos.

received a great evaluation of the participants and is being successfully continued. Every month, the museum publishes a few project-based educational activities in which all families raising children with autism spectrum disorder can participate.

16

Profesinis ir asmeninis požiūris į svarbius A professional and personal view of neįgalių žmonių ir jų šeimų iššūkius challenges we must address regarding people with a disability and their families

M at t h e w G r i f f i t h s

M at t h e w G r i f f i t h s

Velso

universitetas,

Aberistvitas

(Jungtinė

University

of

Wales,

Aberystwyth

(United

Karalystė)

Kingdom)

Pranešime išskiriami 9 iššūkiai su pavyzdžiais ir, jei įmanoma, su tyrimų rezultatais bei iliustracijomis.

Pirmas iššūkis – nuomonė, kad neįgalūs žmonės nėra atskira grupė ir turi tokias pat teises kaip ir kiti visuomenės nariai. Daugelis neįgaliųjų neturi nieko bendra tarpusavyje. Daugybė negalių yra nematomos ir žmonės nenori apie jas kalbėti. Nėra aiškaus atsakymo, ko reikia neįgaliems žmonėms, ką jie nori turėti ar ko tikisi iš bibliotekos ar kurios kitos įstaigos. Negalima jiems suteikti teisių, nes jie jas ir taip turi, tačiau jas atimti įmanoma.

Antras iššūkis – nuomonė kad šeimos, turinčios neįgalų asmenį, yra labai skirtingos. Šeimos, auginančios neįgalų vaiką, suaugusį sūnų ar dukrą, šeimos, kuriose sutuoktinis, tėvas ar senelis turi negalią, skiriasi viena nuo kitos. Pavyzdžiui, vienos šeimos nariai gali atvirai kalbėti apie savo negalią, kiti tai gali laikyti jų privatumo pažeidimu.

Trečias iššūkis – lygios teisės, kai visos teisės ne visada yra suderinamos. Tai sunkus iššūkis, apie kurį dažniausiai nediskutuojama. Žmonių, turinčių kai kurių negalių (sunkus autizmas, sunkus Tureto sindromas, hiperaktyvumo sutrikimas ir kt.) ar sergančių psichinėmis ligomis (demencija ir kt.), elgesys gali kelti pavojų kitų žmonių (net ir tolerantiškų) saugumui ir komfortui. Galima svarstyti savo bibliotekos politiką ir veiksmus, kurių reikėtų imtis, kai vartotojų poreikiai yra nesuderinami.

Ketvirtas iššūkis – paslaugų teikimas, kai vis daugiau neįgalių žmonių tikisi būti įtraukti į visas visuomenės gyvenimo sritis. Šiomis dienomis dauguma neįgalių žmonių ir jų šeimų nenori būti atskirti nuo visuomenės.

Penktas iššūkis – paslaugų teikimas pagyvenusiems žmonėms, kurie, tikėtina, turi negalią. Jungtinėje Karalystėje 7 proc. vaikų, 18 proc. darbingo amžiaus ir 44 proc. pensinio amžiaus

The presentation discusses 9 challenges with provided examples, and if possible, results and illustrations.

Challenge 1 – really acknowledging that people with a disability are not a single group and that they have equal rights to all other members of society. Many disabled people have nothing in common with each other. Many disabilities are invisible and people may want to keep it private.

There is no easy all-encompassing answer to what people with a disability need, would like to have or expect from a library or any other service. It is impossible to give rights for such people as they have those innately, but the rights can be easily taken away.

Challenge 2 – really acknowledging that families with a disabled member are as different from one another as any other families. Families with a disabled child, or adult son or daughter; families in which a spouse, parent or grandparent has a disability will again all be different from one another.

One family may, for example, talk openly about things they need or which concern them; others may regard this as an intrusion into their privacy.

Challenge 3 – acknowledging equal rights when all rights are not always compatible.

This is a difficult challenge and is often not discussed. The nature of some disabilities (severe autism, severe Tourette’s syndrome, severe attentiondeficit hyperactivity disorder, etc.) and some severe mental health conditions (dementia, etc.) may mean that the behaviour of people with these conditions can impact adversely on the safety, comfort or wellbeing of other people. Libraries may wish to consider what the policy of the library should be, and what action can be taken in instances when the needs of different users are in conflict.

17

žmonių yra neįgalūs. Taigi bet kuri paslauga, skirta pensinio amžiaus asmenims, turi būti pritaikyta ir neįgaliesiems (ypač turintiems judėjimo, klausos ir regos sutrikimų). Šeštas iššūkis – darbas su visuomenės požiūriu. Daugelis žmonių nėra linkę bendrauti su asmenimis, kuriuos jie laiko neįgaliaisiais. Beveik pusė (43 proc.) britų nežino, kas yra neįgalumas, o dauguma (67 proc.) jaučiasi nepatogiai būdami šalia neįgalaus žmogaus.

Septintas iššūkis – neįgalūs žmonės nemato bibliotekų kaip pasirinkimo. Neįgalieji vis dar gerokai rečiau dalyvauja kultūros, laisvalaikio ir sporto veikloje nei darbingi žmonės. Palyginti su 2005–2006 m., neįgalūs žmonės dažniau aplanko istorinę vietą, muziejų ar galeriją nei biblioteką.

Aštuntas iššūkis – universaliojo dizaino propagavimas ir pritaikymas prie įrangos ir aplinkos.

Universalusis dizainas gali būti kuo plačiau naudojamas ir pasiekiamas visiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų amžių, kūno sudėjimą, gebėjimus ar negalią. Tokios galimybės kaip kompiuterių prieinamumas, filmų subtitrai, programinės įrangos „JAWS“ atsiuntimas žmonėms, turintiems sunkių regėjimo sutrikimų, garsinės knygos, dideliu šriftu atspausdintos knygos, aiškiai matomi ženklai, pritaikyta aplinka, sėdimų vietų aukštis ir kt. labai padeda ir gali būti pritaikyta be didesnių sunkumų.

Devintas iššūkis – nuomonė, kad mūsų pačių požiūris ir darbo praktika gali būti didžiausios kliūtys.

Challenge 4 – providing services when more and more people with a disability expect to be included in all aspects of society. Today most people with a disability and their families do not want to be separated from society.

Challenge 5 – providing services for older people who are the most likely to have a disability. In the UK, 7 per cent of children, 18 per cent of working age and 44 per cent of pension age adults are disabled. Based on this fact, any provision for people over retirement age must be disability-friendly, particularly regarding mobility, acquired hearing loss and acquired sight loss.

Challenge 6 – working with public attitudes.

Many people have little contact with someone whom they think of as disabled. Nearly half (43%) of the British public do not know anyone who is disabled and the majority (67%) feel awkward around disability.

Challenge 7 – disabled people may not consider libraries as an option for them. Disabled people remain significantly less likely to participate in cultural, leisure and sporting activities than non-disabled people. Latest data show disabled people are more likely to have attended a historic environment site, museum or gallery than they did in 2005 to 2006. However, disabled people are less likely to have attended a library over the same period.

Challenge 8 – promoting universal design and making some adaptation to equipment and the environment. An environment based on universal design can be accessed, understood and used to the greatest extent possible by all people regardless of their age, size, ability or disability. Accessibility settings on computers, the sub title option on films, the downloading of JAWS software for people with severe visual impairments, audio recordings of books, large print books, clear notices and different heights and types of seating all help and are easy to put in place.

Challenge 9 – acknowledging that our own attitudes and working practices can be the biggest barriers of all.

18

Pasakojimų dėžutė – negalią ir sutrikimų turintiems vaikams

A Story Box – for children with disabilities

Rasa Januševičienė

Rasa Januševičienė

Lietuvos aklųjų biblioteka (Lietuva)

Lithuanian Library for the Blind (Lithuania)

Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) tikslinės grupės – įvairią negalią ir sutrikimų, dėl kurių asmuo negali naudotis įprastais leidiniais, turintys žmonės. Savo veiklą remdama nuolat vykdomų tyrimų rezultatais, LAB pastaraisiais metais skiria didesnį dėmesį dviem ribinėms pagal amžiaus kriterijų vartotojų ir potencialių vartotojų grupėms – ikimokyklinio amžiaus vaikams ir senjorams.

2017 m. LAB įgyvendina tęstinį projektą „Pasakojimų dėžutė – aklų ir silpnaregių vaikų socialinės aplinkos pažinimui lavinti“, kuriuo siekiama akliems ir sunkiau matantiems vaikams lytėjimo pojūčiais perteikti didaktinio pasakojimo turinį ir taip lavinti jų socialinius įgūdžius. Projekto metu pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurti trumpi spektakliai „Arbatos klubas“ ir „Ąsotis“. Spektakliai, rodomi LAB darbuotojų komandos, jau sudomino ne tik regos negalią turinčius vaikus, bet ir kitas auditorijas – tiek turinčius įvairių sutrikimų (autizmo sindromą, suvokimo sutrikimų, mokymosi sunkumų) vaikus, tiek ir sutrikimų neturinčius darželinukus ir mokyklinio amžiaus vaikus, taip pat ir suaugusiuosius – interaktyvų spektaklį stebėjusius specialistus, specialiuosius pedagogus, vaikučių tėvelius.

Pranešimo metu bus rodomi trumpi spektakliai „Ąsotis“ ir „Arbatos klubas“, pristatoma projekto metodika, kūrimo eiga ir rezultatai. LAB projektas įkvėpė Knygos teatrą sukurti spektaklį vaikams, kuris taip pat bus rodomas konferencijos dalyviams.

The target groups of the Lithuanian Library for the Blind (LAB) are people with various disabilities and disorders which do not allow them to use regular publications. In recent years, more attention has been paid on two target groups – preschool children and seniors. In 2017, the LAB implements the continuing project “A story box for the education of social environment of blind and vision impaired children”, which seeks to convey the content of the didactic story through the senses of touching, thus developing their social skills. During the project, short plays were created based on Kęstutis Kasparavičius (a famous Lithuanian children’s writer and illustrator) short stories “Tea Club” and “The Jug”. The performances, demonstrated by the staff of the LAB, were interesting not only for children with visual impairment but also for other audiences: children with various disorders (autistic syndrome, perception disorders, learning difficulties), non-disabled children and adults – special educators, teachers and children’s parents.

During the presentation, short plays “The Jug” and “Tea Club”, project methodology, development process and results will be presented. The LAB project has inspired “The Book Theatre” to create a performance for children, which will also be shown to participants of the conference.

19

Gyvenančius tyloje galime išgirsti

People living in silence can be heard

Aldona Jeleniauskienė

Aldona Jeleniauskienė

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji

Vilnius County Adomas Mickevičius Public Library

biblioteka (Lietuva)

(Lithuania)

Kurtieji asmenys Lietuvoje ilgą laiką buvo nematoma ir negirdima visuomenės dalis. Kurtumas, dėl kurio kenčia tūkstančiai Lietuvos žmonių, yra ne tik asmeninė bėda. Tai opi visų problema, nes net ir dėl nelabai pažeistos klausos atsiranda savotiškas barjeras tarp negirdinčiojo asmens ir visuomenės, jam sunkiau įgyti žinių, ribojama jo dvasinė ir visuomeninė veikla. Šis pranešimas, sudarytas iš 2 dalių, yra skirtas darbo patirties su klausos negalią turinčiais žmonėmis sklaidai.

Pirmoje (teorinėje) pranešimo dalyje trumpai apžvelgiamos klausos sutrikimo priežastys, supažindinama su klausos sutrikimo klasifikacija, pateikiami bendri patarimai, kaip elgtis su sutrikusios klausos bibliotekos lankytoju.

Antroje (dalykinėje) pranešimo dalyje dalijamasi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbo patirtimi su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais, apžvelgiamos 2013–2017 metų veiklos.

Vilniaus mieste gyvena per 1 000 kurčiųjų.

Analizuojant ir tiriant bibliotekos veiklą bei paslaugas, skaitytojų pasitenkinimą ir bibliotekos paslaugų prieinamumą, pastebėta, kad mūsų organizuojamuose knygų aptarimuose, šventėse ir kitose bibliotekos veiklose, žmonės, turintys klausos negalią, beveik nedalyvauja. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje 2013 m. lankėsi tik 5 klausos negalią turintys suaugusieji. Žodis ,,lankėsi“ reiškė tylų ir savarankišką reikalingų knygų pasiskolinimą, dažniausiai naudojantis savitarnos aparatu.

Ką galėjome padaryti, kad kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bibliotekoje esanti informacija būtų prieinama? Kaip susikalbėti? Kas mums gali padėti suprasti kurčiuosius?

2013 metais, bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centru, vienijančiu arti 30 profesionalių lietuvių gestų kalbos vertėjų, biblioteka pradėjo įgyvendinti projektus, skirtus

Deaf people in Lithuania have long been an invisible and unheard part of the society. Thousands of people in Lithuania suffer from deafness and it is not only a personal problem. This is a problem for everyone, because even a slight hearing impairment forms a peculiar barrier between a deaf person and the public. It becomes harder to gain knowledge, person feels limited to his / her spiritual and social activity. This presentation consists of 2 parts and is dedicated for the dissemination of work experience with hearing impaired people.

The first part of the presentation briefly covers the causes of hearing impairment, introduces the classification of such impairment and provides general guidance on how to deal with the hearing impaired visitor at the library.

The second part presents Vilnius county Adomas Mickevičius public library work experience with the deaf and reviews the activities of 2013– 2017.

In the city of Vilnius there are over 1000 deaf people. While analysing the activities and services of the library, the satisfaction of readers and the availability of library services, it has been observed that people with hearing impairment almost do not participate in our discussions, festivals and other activities. In 2013, only 5 adults with hearing impairment visited Adomas Mickevičius public library.

The word “visited” meant quiet and independent borrowing of necessary books, mostly using a selfservice machine.

What could have been done to make the information in the library available to the deaf? How to communicate? Who can help us to understand such people?

In 2013, in cooperation with Vilnius County Sign Language Translators Center, which brings together nearly 30 professional Lithuanian sign language translators, the library began implementing projects for people with hearing impairments 20

žmonėms, turintiems klausos negalią, kurių tikslas – skatinti įvairių žmonių skaitymą, nepaisant jų amžiaus, lyties ar turimos negalios, įtraukti į kultūrinę veiklą ir visuomeninį gyvenimą žmones, turinčius klausos negalią, integruoti juos į girdinčiųjų visuomenę, mažinti klausos negalią turinčių žmonių socialinę ir kultūrinę atskirtį. Šiuo metu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje skaito 20 (7 moksleiviai) kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų skaitytojų, įvairiuose renginiuose su vertimu į gestų kalbą apsilankė 120 kurčiųjų, sukurti videofilmukai apie knygas su vertimu į gestų kalbą sulaukė arti 1 000 peržiūrų.

Lietuvos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, 2001 m. Lietuvoje gyveno 8 636 kurtieji, iš jų 7 677 suaugusieji ir 959 vaikai iki 15 metų. Sutrikus klausai žmogui labai apribojamos galimybės gauti informacijos apie pasaulį. Bibliotekos gali tapti kurčiuosius telkiančiomis, jiems gauti žinių ir integruotis į visuomeninį gyvenimą padedančiomis institucijomis.

whose purpose is to encourage reading for various groups of people regardless of their age, gender or disability, to include people with hearing disability in cultural activities and social life, integrate them into the hearing community and reduce the social and cultural exclusion.

Today, at Adomas Mickevičius public library, there are 20 (7 of them are pupils) deaf and hearing impaired readers, 120 deaf people have participated in various events translated into a sign language.

Moreover, video films about books translated into a sign language have received nearly 1000 views.

According to the statistical data, in 2001 there were 8636 deaf people living in Lithuania, including 7677 adults and 959 children under the age of 15.

When someone becomes hearing impaired, a person receives a very little amount of the information about the world. Libraries can help deaf people to get knowledge, integrate into social and community life, and involve them to participate in social and cultural life.

21

Development strategies for children with au Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, tism spectrum disorder ugdymosi strategijos

M a r g a r i ta J u r e v i č i e n ė

M a r g a r i ta J u r e v i č i e n ė

Šiaulių universitetas, Šiaulių „Ringuvos“ specialioji

Šiauliai University, Šiauliai “Ringuva” Special

mokykla (Lietuva)

School (Lithuania)

Autizmo spektro sutrikimo požymių raiška labai įvairi, tačiau pagrindinės sritys, kuriose pastebimi sunkumai, yra socialinė sąveika, kalba ir komunikacija, stereotipinis elgesys bei riboti interesai. Daugelis autorių, kaip ypač svarbią sritį, išskiria ir sensoriką.

Esminės asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymo strategijos: 1) vaiko turimų stiprybių atpažinimas ir rėmimasis jomis ugdymo procese, 2) sisteminis požiūris į ugdymą, tikslingai organizuojant ugdomąsias sąveikas sistemoje vaikas– šeima–ugdymo įstaiga, 3) aiški struktūruota ugdymo aplinka, veiklos vizualinės gairės, 4) vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimų, įtraukimas į aktyvią sąveiką su bendraamžiais ir suaugusiaisiais įvairiose aplinkose.

Akcentuotina, kad ugdymo procese ugdytiniui būtų suteikiamas aktyvaus besimokančiojo vaidmuo; ugdytojų padedamas vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimų, turi mokytis reguliuoti savo elgesį, valdyti tam tikras situacijas, atsižvelgdamas į konkrečias sąveikos aplinkybes. Ugdytojai ir šeimos nariai šioje ugdomojoje sąveikoje – ne tik tarpininkai, fasilitatoriai, bet ir aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, kurie sukuria palankias struktūruotos aplinkos sąlygas, įgalinančias aktyvų ugdytinio dalyvavimą įvairialypėse socialinėse erdvėse (mokykloje, šeimoje, bibliotekoje ir kt.).

Tokia sąveika numato galimybę kooperuotis su vaiku jo ugdymo(si) procese, ieškoti partnerystės (mokinio, tėvų, mokytojų, bibliotekos darbuotojų) galimybių; pabrėžiamas suaugusiojo pasitikėjimas vaiku, laipsniškai mažinant priklausomybę nuo suaugusiojo.

The expression of the symptoms of autism spectrum disorder is very diverse, but the main difficult areas are social interaction, language and communication, stereotyped behavior and limited interests. Many authors also distinguish sensory as a particularly important area.

The main strategies for the development of autism spectrum disorders are: 1) identification of the child’s strengths and reliance on it in the process of education; 2) a systematic approach to education by organizing educational interactions in the system child-family-educational institution; 3) a clear and structured educational environment, visual guidelines; 4) the inclusion of a child with autism spectrum disorder in active interaction with other children and adults in different environments.

It should be emphasized that in the education process the learner would be given an active learner role. With the help of educators, a child with autism spectrum disorder must learn to control his / her behavior and manage certain situations while taking into account the specific conditions of interaction.

Educators and family members in this educational interaction are not only mediators, but also active participants, who create favourable conditions of the structured environment that enable the active participation of the child in various social spaces (school, family, library, etc.). Such interaction provides the opportunity to cooperate with the child in his / her education process, to search for partnerships (pupils, parents, teachers, library staff); emphasizes the adult’s trust in the child by gradually reducing child’s dependence on the adult.

22

Integration opportunities for disabled

Neįgaliųjų integracijos į visuomenę galimybės įgyvendinant Neįgaliųjų reikalų departamento prie people into society by implementing measures of the Department for the Affairs of the Disabled SADM priemones under the Ministry of Social Security and Labour

A s ta K a n d r atav i č i e n ė

A s ta K a n d r atav i č i e n ė

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės

Department for the Affairs of the Disabled under

apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuva)

the Ministry of Social Security and Labour (Lithuania)

Neįgalieji Lietuvoje sudaro apie 9 proc. visų šalies gyventojų. 2017 m. pradžioje mūsų šalyje gyveno 245 tūkst. gyventojų, kuriems buvo mokamos pensijos ir išmokos dėl negalios.

Neįgaliųjų socialinė integracija, jų gyvenimo visuomenėje kokybė užtikrinama tokiomis priemonėmis kaip socialinių paslaugų teikimas, socialinė bei profesinė reabilitacija, užimtumo rėmimas, specialiųjų poreikių tenkinimas, būsto pritaikymas, neįgalių studentų rėmimas, aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, tolerancijos skatinimas.

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM, vykdydamas jam pavestas funkcijas, įgyvendina įvairias neįgaliųjų socialinės integracijos politikos priemones. Šioms priemonėms įgyvendinti 2017 m. skirta 9881 tūkst. eurų.

Kasmet, pasitelkus savivaldybes, finansuojami socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektai. 2017 m. įgyvendinami 353 projektai. Projektų metu remiamas neįgaliųjų dienos užimtumas, asmeninio asistento pagalba, neįgaliųjų užimtumas įvairiuose amatų būreliuose ir klubuose, meninių gebėjimų lavinimas ir pagalba šeimos nariams. Planuojama, kad projektuose dalyvaus per 29 tūkst. neįgaliųjų. Taip pat yra finansuojami 27 konkurso tvarka atrinktų skėtinių neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai, remiamas neįgalių žmonių mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas, teikiamos kompleksinės socialinės reabilitacijos paslaugos akliesiems asmenims. Vykdant investicinį projektą 2016–2018 metais planuojama įsigyti 60 neįgaliesiems pritaikytų automobilių ir perduoti juos panaudos pagrindais savivaldybėse veikiančioms neįgaliųjų organizacijoms.

Disabled people in Lithuania make up about 9% of the total population of the country. In the beginning of 2017, there were 245 thousand inhabitants who received pensions and disability benefits.

The social integration of the disabled and the quality of their life in society are ensured by such means as the provision of social services, social and professional rehabilitation, support for employment and special needs, housing, support for disabled students, provision of technical support measures and promotion of tolerance.

Department for the Affairs of the Disabled under the Ministry of Social Security and Labour implements various measures for the social integration of people with disabilities. In 2017, to achieve this aim, 9881 thousand euros were given.

Every year, with the help of municipalities, projects for social rehabilitation services are financed.

In 2017, 353 projects have been realized. Such projects promote disabled people’s employment, personal assistant’s support, employment in various craft groups and clubs, artistic skills and support for family members. It is planned that over 29 thousand disabled people will take part in these projects.

During the implementation of the investment project in 2016-2018, it is planned to purchase 60 cars adapted for the disabled people and transfer them to the organizations of the disabled in municipalities.

Also, it is important to mention that translation of sign language and its development is sponsored.

7 projects for the publishing and distribution of periodicals for disabled people receive funding and the publishing of periodicals, which are relevant to social education and information for people with disabilities, is supported as well. Students with disabilities also receive annual financial support, 23

Teikiamos lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugos, remiama gestų kalbos plėtra.

Finansuojami konkurso tvarka atrinkti 7 periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo projektai.

Vykdomas Informacijos rengimo ir sklaidos internete projektas.

Kasmet per savivaldybių administracijas remiamas būsto pritaikymas neįgaliesiems (pritaikoma per 350 būstų visoje šalyje). Teikiama finansinė pagalba neįgaliems studentams. 2017 m. finansinė pagalba teikiama per 35 aukštąsias mokyklas daugiau kaip 900 studentų, turinčių negalią.

Siekiant sukurti Lietuvoje nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų bendruomenėje sistemą, vykdoma stacionarių globos institucijų pertvarka. Ji įgyvendinama etapais. Pirmame etape planuojama sukurti teisinį pagrindą ir išbandyti naujų formų bendruomenines paslaugas neįgaliesiems (turintiems proto ir psichikos negalią) ir jų šeimoms.

Antrame etape – plėtoti naujų formų paslaugų organizavimą ir diegimą bei sukurti reikiamą infrastruktūrą.

which, in 2017, is provided through over 35 higher education institutions to more than 900 disabled students.

The reorganization of stationary care institutions is being implemented in order to form a coherent and coordinated system of support and services in the community in Lithuania. Institutional care is performed in stages: in the first stage, it is planned, by analysing the existing situation, to create a legal basis and test new forms of community services for the disabled (with mental disabilities) and their families; in the second stage – to develop the organization and implementation of new forms of services and to create the necessary infrastructure, with the funds allocated for infrastructure development.

24

From ratification of international normative

Nuo tarptautinių sutarčių ratifikavimo iki jų įgyvendinimo: užtikrinant žmonių su negalia teises į instruments to their implementation: ensuring the right for persons with disabilities to access laisvą prieigą prie informacijos ir žinių information and knowledge Irmgarda Kasinskaitė-Buddeberg

Žinių visuomenės skyrius, Komunikacijos ir

Irmgarda Kasinskaitė-Buddeberg

Knowledge Societies Division, Communication

informacijos sektorius, UNESCO (Prancūzija)

and Information Sector, UNESCO (France)

Politikai, pramonininkai, pilietinės visuomenės atstovai nuolat pabrėžia teisę ieškoti informacijos naudojant informacines ir ryšių technologijas (IRT).

Paskutiniu metu ši problema tapo šimtų mokslinių straipsnių, ataskaitų ir politikos strategijų pagrindine tema. Šiandien diskusijose daugiausia dėmesio skiriama IRT vaidmeniui šalinant kliūtis, trukdančias neįgaliems asmenims dirbti ir visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vienodos prieigos užtikrinimas dabar yra laikomas viena iš pagrindinių sąlygų visapusiškai įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK), kurią 2006 m. priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Nors IRT pagerino kai kurių neįgaliųjų gyvenimą, vis dar yra daug žmonių, kurie negali lengvai pasiekti informacijos ir veiksmingai ja naudotis. Pranešime aptariami veiksniai ir sąlygos, rodantys, kaip IRT gali būti sėkmingai panaudota padedant neįgaliems asmenims pasiekti informaciją.

Taip pat apžvelgiamos šiuo klausimu pateiktos UNESCO mokslinių tyrimų išvados ir keletas gerų regioninio ir tarptautinio lygio praktikos pavyzdžių.

Paskutinius dešimt metų UNESCO aktyviai propaguoja atvirą, pliuralistinę, teisingą ir dalyvaujamąją žinių visuomenės koncepciją. UNESCO taip pat yra tvirtai įsipareigojusi remti žmogaus teises ir pagrindines laisves, ypatingą dėmesį skiriant kiekvieno asmens informacijos paieškos ir prieigos teisei, tarp jų paieškai internete, kaip naujai tarptautinės skaitmeninių teisių sistemos daliai.

The right to access information using Information and Communication Technologies (ICTs) is continually emphasized by politicians, industry and civil society representatives. In recent years the issue has generated hundreds of research papers, reports and policy frameworks. Today, however, the debate is focused on the role of ICTs in removing the barriers that prevent persons living with disabilities from full participation in and engagement with their communities, the workplace and society at large.

Ensuring equal access is now regarded as one of the core preconditions for full implementation of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities (UNCRPD), adopted by the United Nations General Assembly in 2006.

Whereas ICTs have improved the lives of some people living with disabilities, there are still many who are unable to access information easily and effectively. This article will highlight the conditions and factors that determine the extent to which access to information using ICTs can be successfully leveraged to benefit persons living with disabilities.

It also provides an overview of conclusions from UNESCO’s research around the world on this issue, and some examples of good practices at the local, regional and international level.

For the past ten years, UNESCO has actively promoted the concept of knowledge societies that are open, pluralistic, equitable, and participatory.

UNESCO is also strongly committed to promoting human rights and fundamental freedoms, paying special attention to realising each person’s right to seek and access information, including on the Internet, as a part of a new international digital rights framework.

25

Readers with vision disability in regions:

Sutrikusios regos skaitytojai regionuose: LAB 2017 m. atlikto Paslaugų punktų tyrimo the results of the research conducted by LAB Departments of Services, 2017 rezultatai

Fa u s ta K e pa l i e n ė , Ilona Daučiūnienė, Rasa Januševičienė

Fa u s ta K e pa l i e n ė , Ilona Daučiūnienė, Rasa Januševičienė

Lietuvos aklųjų biblioteka (Lietuva)

Lithuanian Library for the Blind (Lithuania)

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) yra specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, kurios paskirtis – tenkinti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto, kultūrinius ir informacinius poreikius. LAB paslaugas teikia bibliotekos centre Vilniuje, penkiuose teritoriniuose padaliniuose, esančiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir per paslaugų punktų (PP) tinklą.

LAB PP veikia miestų ir rajonų įstaigose (pagrindinės grupės – miestų ir rajonų viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rajoninės įstaigos, senelių ir neįgaliųjų globos namai). 2017 m.

LAB atliko Paslaugų punktų tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti LAB PP darbuotojų ir vartotojų (esamų bei potencialių garsinių leidinių skaitytojų) nuomonę apie LAB teikiamas paslaugas – vartotojų aprūpinimą garsiniais leidiniais ir šių paslaugų atitikimą vartotojų poreikiams. Tyrimo metu siekta sužinoti ir PP darbuotojų, ir vartotojų nuomonę. Tai pirmasis LAB atliktas paslaugų punktų tyrimas. Pranešime pristatoma tyrimo metodika ir rezultatai, kurie gali būti aktualūs ne tik Lietuvos aklųjų bibliotekai, bet ir visai šalies bibliotekų sistemai, taip pat paslaugas neįgaliesiems teikiančioms įstaigoms ir institucijoms, siekiant geriau suvokti ir tenkinti regionuose gyvenančių neįgalių asmenų informacinius poreikius.

Lithuanian Library for the Blind (LAB) is a special library of state significance which purpose is to meet the cultural and informational needs of people who are unable to read the regular printed text. LAB provides its services through the library center in Vilnius, five territorial branches located in the largest cities of Lithuania and the network of departments of services (PP). The LAB PP works in the institutions of the cities and districts (the main groups are public libraries, regional offices of the Lithuanian Association for the Blind and the Visually Impaired, care homes for the elderly and disabled).

In 2017, LAB conducted a study on PP which aim was to find out the opinion of the employees and LAB PP users (existing and potential readers of audio publications) on the services provided by the LAB. The research sought to find out the views of both PP staff and users. This was the first LAB research of service departments. The report will present the research methodology and results that may be relevant not only to the Lithuanian Library for the Blind but also to the entire library system of the country, as well as to institutions providing services for the disabled in order to better understand and satisfy the information needs of disabled people.

26

Neįgaliųjų galimybės Latvijos bibliotekose

Opportunities for people with disabilities in libraries of Latvia

I l z e K ļ av i ņ a , K r i st ī n e D e ks n e

Latvijos nacionalinė biblioteka (Latvija)

Latvijoje yra 800 viešųjų bibliotekų, 793 mokyklų bibliotekos, 48 aukštųjų mokyklų bibliotekos, 31 specializuota biblioteka ir Latvijos nacionalinė biblioteka, kuri yra visų šalies bibliotekų konsultacinis ir profesinis centras (2016 m. statistikos duomenys). Visos šalies bibliotekos vadovaujasi Latvijos bibliotekų įstatymu. Viešųjų bibliotekų tinklas apima visą Latvijos teritoriją, tad visi gyventojai gali naudotis jų paslaugomis ir informacija. Viešosios bibliotekos teikia socialines ir kitas informavimo paslaugas atsižvelgiant į įvairius gyventojų poreikius.

Latvijos bibliotekos įvairiais būdais palaiko neįgalius žmones. Bibliotekose yra įrengti specialūs laiptai ir liftai, pritaikyti žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Taip pat yra specialūs tualeto kambariai.

Vartojama nesudėtinga, aiški kalba. Bibliotekose galima rasti priemonių, kurios padeda asmenims, turintiems regos negalią, pvz., lupų. Asmenims, turintiems judėjimo negalią, knygos teikiamos į namus. Turima knygų išdavimo įrenginių, skirtų neįgaliesiems. Organizuojami knygų ir periodinių leidinių skaitymai regos negalią turintiems žmonėms, kompiuterinio raštingumo mokymai žmonėms, turintiems intelekto sutrikimų. Bibliotekose yra didelio šrifto, Brailio rašto ir pan. knygų.

Didelės bibliotekos konsultuoja darbuotojus ir kuria individualias mokymo priemones, skirtas neįgaliųjų aptarnavimo tobulinimui. Vykdyti keli nacionaliniai projektai, tokie kaip „Informacinių technologijų mokymai silpnaregiams ir akliesiems“, kurių pagrindu parengtos visiems prieinamos mokymo medžiagos.

Visuose Rygos centrinės bibliotekos (RCB) skyriuose ir dar 26 bibliotekų filialuose yra „Obuolio lentynos“ (“Apple shelves”), kuriose pateikiami leidiniai, galintys pagerinti neįgalių žmonių gyvenimo kokybę ir padėti jų artimiesiems, draugams, socialiniams darbuotojams ir kt. ieškoti informacijos apie konkrečias problemas. Šiose lentynose galima rasti medicinos leidinių apie judėjimo, regėjimo

I l z e K ļ av i ņ a , K r i st ī n e D e ks n e National Library of Latvia (Latvia)

The library system in Latvia consists of 800 public libraries, 793 school libraries, 48 libraries of higher educational establishments, 31 specialized libraries and the National Library of Latvia (Library statistics, 2016), which is the advisory and professional support center for all libraries in Latvia.

The legal basis for the operation of libraries is the Library Act of Latvia that applies to all libraries. The network of public libraries provides universal access to information and services for all groups of society in accordance with the diverse information needs of the population.

Libraries in Latvia support people with disabilities in different ways. Library buildings are equipped with ramps and lifts that provide accessibility for people with impaired mobility.

Specially equipped bathrooms are also provided.

Access to library terms is presented in light language.

In addition, libraries provide tools for the user to read text such as loupes. People with impaired mobility can use home delivery service of books. At the library entrance, book transfer facilities are established to facilitate the process of book transfer for people with disabilities. Moreover, library organizes readings of books and periodicals for people with visual problems, offers computer training for people with intellectual disabilities and provides a collection of large print books, books in light language, Braille, etc.

Large libraries consult and develop training materials for employees in order to improve the service of disabled people. Similarly, there have been several projects at national level, such as “Information technology training for the visually impaired and the blind people”, in the framework of which training materials are developed and accessible to everyone.

All of Riga’s Central Library departments and 26 branch libraries offer the “Apple shelves” which hold editions that could improve the quality of life for people with disabilities and facilitate the search of information on specific problems for their relatives, 27

ir psichikos sutrikimus. Daugelis Latvijos viešųjų bibliotekų siūlo terapiją – asistentą ir „gydytoją“ skaitymo sutrikimų turintiems vaikams.

Latvijoje yra ir atskira biblioteka žmonėms, turintiems regos sutrikimų, – Latvijos aklųjų biblioteka, kuri yra pavaldi Kultūros ministerijai.

Paslaugos žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų, yra teikiamos visoje Latvijos teritorijoje. Latvijos aklųjų biblioteka yra vienintelė biblioteka Latvijoje, kuri pati leidžia knygas, turi garso įrašų studiją ir Brailio rašto skyrių.

Informacija apie bibliotekos prieinamumą ir paslaugas neįgaliesiems paprastai yra pateikiama kiekvienos bibliotekos interneto svetainėje.

friends, social workers, i.e. all who want to help. The “Apple shelves” include editions on care, therapies and treatments for people with impaired mobility, vision problems, mental disorders. A number of public libraries in Latvia offer a therapy – assistant and “doctor” for children with reading difficulties.

There is also a separate library for people with visual impairment in Latvia – the Latvian Library for the Blind (LNerB) which is an institution subordinate to the Ministry of Culture. Library services for persons who cannot read the usual printed materials are provided throughout the territory of Latvia. LNerB is the only library in Latvia that itself reproduces books, has a sound recording studio and a Braille writing department.

Information on library accessibility and services for people with disabilities is usually available on the website of each particular library.

28

Neįgalus žmogus bibliotekoje: bibliotekų paslaugų ir išteklių tobulinimo būdai

A person with a disability in a library: ways to improve library services and resources

Stiina Koit

Stiina Koit

Narvos centrinė biblioteka (Estija)

Narva Central Library (Estonia)

Neįgalių žmonių reabilitacija, socializacija ir prisitaikymas yra ne tik aktuali visuomenės problema, bet ir prioritetinė valstybės socialinės politikos kryptis. Pagal Vyriausybės plėtros programą, neįgaliesiems turėtų būti siekiama suteikti lygias galimybes įgyvendinant Estijos Respublikos konstitucijoje numatytas ekonomines, socialines, kultūrines, asmenines ir politines teises.

Remiantis viešųjų bibliotekų įstatymu, biblioteka yra socialinė ir kultūrinė institucija, galinti teikti pagalbą informacijos gavimo, laisvalaikio organizavimo neįgaliesiems, kuriems reikia socialinės reabilitacijos ir prisitaikyti prie visuomenės, ir neformalaus viso gyvenimo mokymosi klausimais.

2017 m. rugpjūčio 14 d. Estijos nedarbo draudimo fondas Narvoje registravo 3 066 bedarbius.

Narvoje yra 892 darbuotojai, turintys mažesnį darbingumo lygį, tai sudaro 20 proc. visų bedarbių. 53 organizacijos ir institucijos teikia sveikatos priežiūros ir socialinės paramos pagalbą šiai gyventojų grupei.

Svarbus bibliotekos tikslas – sukurti palankią atmosferą ir palankią fizinę aplinką specialiųjų poreikių žmonėms. Bibliotekoje dirba draugiški specialistai, siūlantys mokymus bei turiningą laisvalaikio praleidimą (kompiuterinio raštingumo kursai, skrebinimas (scrapbooking)). Nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pirmame bibliotekos aukšte veikia „MakerLab“ su kilnojamais baldais (įvairių judėjimo sutrikimų turinčių žmonių poreikiams patenkinti), kur žmonės gali ne tik bendrauti, bet ir dalyvauti pjovimo lazeriu, 3D spausdintuvų, robotų ir kt. dirbtuvėse.

Labai svarbu koordinuoti veiklą tarp institucijų. Renginius inicijuoja ne vien bibliotekos partneriai. Pati biblioteka taip pat aktyviai siūlo savo paslaugas įvairiose institucijose: dovanoja knygas, rengia pasirodymus, kūrinių skaitymą.

Išskirtinos trys pagrindinės vartotojų grupės, su kuriomis biblioteka dirba neįgaliųjų ir ribotos prieigos srityje: neįgalieji, neįgalių vaikų tėvai, specialistai, dirbantys su neįgaliais žmonėmis

Rehabilitation, socialization and adaptation of people with disabilities are not only an urgent problem for society, but also a priority direction of state social policy. According to the Government Development Program, the policy on persons with disabilities should aim at providing them with equal opportunities with other citizens in realizing the economic, social, cultural, personal and political rights stipulated by the Constitution of the Republic of Estonia.

Proceeding from the law on public libraries, the library is a social and cultural institution that can provide support in obtaining information, organizing leisure activities for people with disabilities who need social rehabilitation and adaptation in society, and the realization of non-formal life-long learning.

As of August 14, 2017, 3,066 unemployed persons are registered at the Narva Office of the Estonian Unemployment Insurance Fund. The number of people with reduced capacity for work in Narva is 892, which accounts for 20% of the total number of unemployed. Health care and social support for this category of residents in Narva is occupied by 53 organizations and institutions.

The important mission of the library is to create a favorable atmosphere for people with special needs. In the library, friendly specialists offer training and a rich and meaningful leisure time (computer courses, a scrapbooking circle). Since September 2017, “MakerLab” with transformer furniture (to meet the needs of people with different physical impairments) operates on the first floor, where people not only communicate, but also participate in workshops on mastering a laser cutter, 3D printers, robotics etc.

Another very important aspect is the coordination of activities among institutions. The initiative for holding various events does not come only from partners. The library actively goes to institutions and offers its services, gifts books, 29

(socialiniai ir sveikatos darbuotojai, mokytojai, įvairių visuomeninių organizacijų atstovai ir kt.).

Ketvirta grupė yra bibliotekininkai. Biblioteka nuolat organizuoja paskaitas bibliotekininkams „Kaip elgtis su specialiųjų poreikių žmonėmis“, kurias skaito policijos, Socialinių reikalų departamento darbuotojai. Biblioteka turi būti prieinama visiems, o jos darbuotojai – profesionaliai išmokyti priimti ir taikyti nestandartinius sprendimus specialistai.

organizes performances and readings.

There are three main groups of users, with whom the library works on the topic of disabilities and limited access: people with disabilities, parents of children with disabilities, specialists, whom are associated with people with disabilities (social and health workers, teachers, representatives of various public organizations, etc.).

4th group is librarians. The library periodically organizes lectures for librarians on “How to behave with people with special needs” which are delivered by employees of the Social Department, the police.

A library should be accessible for all people and a librarian should be professionally trained to accept and apply non-standard solutions.

30

Black Vinyl Club – integration, motivation,

„Juodojo Vinilo klubas“ – integracija, openness… motyvacija, atvirumas…

K ata r z y n a M a c e g o n i u k

K ata r z y n a M a c e g o n i u k

Slupsko miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Municipal Słupsk Public Library (Poland)

(Lenkija)

Viešosios bibliotekos visame pasaulyje tapo atvira erdve, jungiančia bendruomenes. Tiesioginė ir netiesioginė mūsų bibliotekos veikla leidžia naudotis žiniomis ir informacija, bibliotekos medžiaga, kuri yra prieinama žiniasklaidos priemonėmis ir įvairiuose projektuose. Pagrindinis šios veiklos tikslas yra integracija, diskriminacijos prevencija ir socialinės atskirties mažinimas, formuojant tinkamą socialinį požiūrį į neįgalumo problemą. Tarp bibliotekos vartotojų yra žmonių, turinčių skirtingą negalią (sutrikusio judėjimo, regos, klausos ar intelekto). Kai kurie žmonės, besinaudojantys mūsų paslaugomis, kenčia nuo disleksijos, disgrafijos ir hiperaktyvumo. „Juodojo Vinilo klubas“ yra ypatinga vieta neįgaliesiems. Klubo veikla yra vykdoma centrinėje bibliotekoje ir septyniuose jos filialuose. Šis projektas yra programos „Senjorai veikloje“ dalis. Pagrindinė klubo idėja yra sutelkti skirtingas kartas (senjorus ir jaunuolius) ir įtraukti neįgaliuosius į kūrybinę bibliotekos veiklą. Programą „Senjorai veikloje“ organizuoja kūrybinių iniciatyvų draugija. Svarbiausi naudos gavėjai yra regos ir intelekto sutrikimų turintys žmonės bei senjorai.

Neįgalieji aktyviai dalyvauja viešuose susitikimuose, seminaruose, mainuose, koncertuose ir diskusijose.

Susitikimų temos apima visų žanrų muziką, įskaitant ir muzikos teoriją, žurnalistiką, literatūrą ir kt.

Projekto pridėtine verte tapo daugiakultūrinė ir įvairias amžiaus kartas vienijanti muzikos grupė, kuri tęsia savo veiklą nuo 2013 m. „Juodojo Vinilo klubas“ ne kartą buvo įvertintas integracijos srityje, gavo apdovanojimą „Draugiška vieta senjorams“.

Per metus organizuojami apie 25 renginiai, kuriuose dalyvauja per 600 žmonių.

Projektas buvo įgyvendintas 2013 m. rugsėjo mėn. Slupsko miesto gyventojai labai susidomėjo klubo veikla, o partnerystė su daugeliu organizacijų padėjo surengti nemažai muzikinių ir literatūrinių susitikimų, pradėti muzikos terapiją ir biblioterapiją.

Tai puikūs metodai, palengvinantys sergančiųjų

Public libraries around the world have become an open space that unites communities. The direct and indirect activities of our library enable the use of knowledge and information, library materials which are available on a variety of media and project involvement. The main aims of these activities are integration, prevention of discrimination and social exclusion, shaping appropriate social attitudes towards the problem of disability. Among the users of the library are people with different disabilities, including impaired mobility, vision, hearing or intellectual. Some people who use our services are also dyslexics, dysgraphs and those with hyperactivity.

The Black Vinyl Club is a special place for disabled people and its activities are conducted in the central library and seven branches.

This is a project implemented in the program “Seniors in Action”. The main idea of the Club is to connect generations (the elderly and the youth) and engage the disabled in creative activities of the library.

The “Seniors in Action” program is organized by the Society of Creative Initiatives. The most important beneficiaries are the disabled, visually impaired, intellectual dysfunctional and seniors. People with disabilities actively take part in open meetings, workshops, exchanges, concerts and discussions.

The range of meetings covers music of all genres, including music theory, journalism, broadcasting, literature, etc. The added value of the project has become a multicultural and intergenerational music band, continuing its activity since 2013. The Black Vinyl Club has received many certificates related to integration, among others, the Certificate of “Senior Friendly Place”. During the year there are approximately 25 events, attended by about 600 people.

The project was implemented in September, 2013. There was a great interest of the inhabitants of Słupsk in the activities of the Club and with the help of partnerships with many organizations, a 31

vienatvę ir užkertantys kelią jų izoliacijai. Skaitymas nuramina sergančius vaikus, pašalina nerimą ir leidžia pasinerti į apmąstymus. Knyga, taip pat ir vizuali knyga, yra empatijos instrumentas, o technologijos yra labai svarbios dirbant su jaunaisiais skaitytojais.

Slupsko miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje yra rengiama biblioterapija bei skaitymo užsiėmimai sergantiems vaikams ligoninėse.

Būtina nuolat tobulinti paslaugas, skirtas neįgaliems žmonėms, investuoti į bibliotekininkų žinias ir specialiąją literatūrą bei dirbti taip, kad neįgalumas netaptų „kalėjimu“.

number of musical and literary meetings were held, including music therapy and bibliotherapy. These are excellent methods that help to treat the loneliness of sick people and to prevent some kind of isolation.

Reading process silences ill children, relieves anxiety, calms and engages thoughts. The book, also visual book, is an instrument of empathy and the use of technology is important in working with a young reader. Bibliotherapy and reading in hospitals for sick children is being carried out by Municipal Public Library in Słupsk.

It is important to continuously strengthen services dedicated to people with disabilities, invest in librarians’ knowledge and appropriate literature, act in such a way in order not to treat the disability as a “prison”.

32

Mobilioji programėlė „Pagalba sau“ psichikos sveikatai gerinti

Mobile application “Help yourself” to improve mental health

Kristina Medžiaušytė

Kristina Medžiaušytė

Sveikatos apsaugos ministerija (Lietuva)

Ministry of Health of the Republic of Lithuania

(Lithuania)

Mobilios emocinės savigalbos programėlė „Pagalba sau“ – inovatyvi universalios psichikos sveikatos problemų prevencijos priemonė.

Programėlės tikslas – emocinio raštingumo, savigalbos įgūdžių ir asmenybės atsparumo ugdymas.

Skiriama visai Lietuvos visuomenei, besinaudojančiai išmaniaisiais telefonais. Programėlės koncepciją sudaro 5 dalys: 1) Emocijų stebėjimo mechanizmas; 2) Pratimai; 3) Pagalbos linijos; 4) Pagalbos žemėlapis; 5) Edukacinė medžiaga.

Kalbant apie šios programėlės naudą, pasakytina, kad inovacinių technologijų naudojimas ir plėtra psichikos sveikatos srityje yra rekomenduojama Pasaulinės sveikatos organizacijos („Mental Health Action Plan 2013–2020“), jomis remiasi ir ne viena užsienio valstybė: sveikatai skirtų programėlių lyderės yra JAV ir Danija, po jų eina Suomija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija ir Estija. O išmaniųjų prevencijos priemonių pagrįstumas taip pat jau ne kartą yra įrodytas.

Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos būklės rodikliai yra vieni žemiausių Europoje (smurtas artimoje aplinkoje, patyčios, savižudybės, stresas ir kt.), o prevencijai skiriamas labai menkas dėmesys (pvz.: vienam gyventojui Lietuvoje skiriama vos 14 eurų sveikatos prevencijai per metus). Lietuva vienos kokybiškos ir visiems lengvai prieinamos nacionalinės mobiliosios programėlės dar neturi. „Pagalba sau“ yra pirmoji tokia programėlė.

Mobile self-help application “Help yourself” is an innovative universal tool for preventing mental health problems. Purpose of the application is the development of emotional literacy, self-help skills and personality resistance. It is designed for the whole Lithuanian society using smart phones. The concept of the application consists of 5 parts: 1) Emotion tracking mechanism; 2) Exercises; 3) Help lines; 4) Help map; 5) Educational material.

With regard to the benefits of this application, the use and development of innovative technologies in the field of mental health is recommended by the World Health Organization (“Mental Health Action Plan 2013-2020“) and quite many foreign country rely on this: the United States and Denmark are leaders in health applications followed by Finland, Spain, the Netherlands, Sweden and Estonia. In addition, the reasonableness of smart prevention measures has also been proved several times.

The indicators of the mental health status of Lithuanian society are among the lowest in Europe (violence, bullying, suicides, stress, etc.) while its prevention is very low (for example, per capita in Lithuania is allocated only 14 euros per year for health care). However, Lithuania does not have a high quality and easily accessible national mobile application yet and “Help yourself” is the first such application.

33

Psichikos sutrikimų turinčių laisvalaikio praleidimo poreikiai

žmonių

Leisure time needs of people with psychiatric disorders

Laimutė Onutė Mikelevičienė

Laimutė Onutė Mikelevičienė

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika

Šiauliai Hospital Psychiatric Clinic (Lithuania)

(Lietuva) Psichikos sutrikimų turinčių žmonių poreikiai

apima gerokai platesnį spektrą nei vien tik medicininės paslaugos. Žmonės, sergantys psichikos ligomis, turi daugybę įvairiausių poreikių. Norint psichikos sutrikimų turintiems asmenims suteikti visapusę pagalbą, reikia įvairiausių paslaugų, pagalbą teikiančių institucijų bendradarbiavimo siekiant suprasti, kokie yra sutrikusios psichikos asmenų poreikiai bei jų patenkinimo sąlygos. Poreikiams nustatyti pasaulio praktikoje plačiai taikoma Kembervelo specifinių poreikių įvertinimo metodika, apimanti 22 gyvenimo sritis, kuriose dažniausiai kyla sunkumų sutrikusios psichikos žmonėms.

Sutrikusios psichikos asmenų poreikiai dažnai yra tarpusavyje susiję, komplikuoti, todėl kartais lieka nepatenkinti, nes dėl savo sveikatos būklės šie žmonės lygiomis teisėmis su sveikaisiais nesugeba tinkamai spręsti savo problemų be papildomų priemonių ir specialistų pagalbos. Labai svarbu objektyviai nustatyti psichikos pacientų poreikius ir, orientuojantis į juos, plėsti paslaugas.

Vertinant Psichiatrijos klinikoje gydomų pacientų poreikius matoma, kad dauguma pacientų patiria dienos užimtumo, bendravimo stokos, savirūpos problemų. Psichiatrijos klinikoje yra taikomos įvairių įgūdžių mokymo programos: maisto ruošimo, asmeninio biudžeto planavimo, maisto produktų pirkimo, bendravimo, kūrybinių įgūdžių lavinimo programa ir panašios. Jau stacionarinio gydymo metu pacientai pradedami mokyti kūno, rūbų higienos įgūdžių, dalyvauja meninės raiškos užsiėmimuose. Užimtumo terapijos kambariuose jie mezga, klijuoja, pina, siuva. Specialiose dirbtuvėse vyksta darbai su moliu, taikomos floristikos technikos.

Ištisus metus Psichiatrijos klinikoje veikia du dienos stacionarai. Čia pacientai, gaudami palaikomąjį medikamentinį gydymą, kasdien mokosi naujų ar įtvirtina nepakankamai įsisavintus įgūdžius: individualiai ar grupėmis mokosi maisto ruošimo,

The needs of people with mental disorders include a much wider range than just medical services. People with mental illnesses have many different needs. In order to provide comprehensive help to people with mental disorders, there is a range of services and collaboration between the assisting institutions to understand the needs of the mentally disabled. Camberwell Assessment of Need methodology is widely used to determine the requirements for needs, covering 22 areas of life where most of the difficulties are encountered.

The needs of mentally ill people are often interconnected and complicated. Due to their state of health, sometimes such people are not satisfied and cannot properly deal with their problems without additional help from professionals. It is very important to objectively measure the needs of mental patients and, by focusing on them, expand services.

Assessment of the needs of patients who are being treated at the psychiatric clinic shows that most of the patients experience the lack of daily activities, communication and face problems regarding selfcare. The psychiatric clinic offers a variety of classes: cooking, personal budget planning, food purchasing, communication, creativity, etc. During the stationary treatment, patients begin to learn clothing and body hygiene skills, participate in artistic classes.

There are two day stationary clinics available throughout the year at the psychiatric clinic. Patients receive supportive medical treatment and inquire new skills individually or in groups (learn cooking, together with a specialist plan and buy groceries, participate in various events, listen to music). In the summer time patients spend their time in day stationary clinic in Palanga.

A variety of activities and different environments play a really important role in the rehabilitation of patients’ lost social skills. Therefore, 34

kartu su specialistu suplanuoja ir vyksta pirkti maisto produktų, dalyvauja organizuojant įvairius renginius, šventes, mokosi atsipalaidavimo technikų muzikos ar muzikos ir vaizdo fone. Vasarą pacientams dienos stacionaro paslaugos teikiamos ir Palangoje.

Pacientų prarastiems socialiniams įgūdžiams atkurti ir naujiems ugdyti labai svarbi veiklų įvairovė ir skirtingos aplinkos, todėl su pacientais lankomos parodos, vedamos skaitymų popietės, puošiamos klinikos patalpos.

Vasarą klinikos kiemelyje rengiamos tarptautinės sporto ir menų šventės, kur veikia sporto, muzikavimo ir meninės raiškos sekcijos.

Sulaukiama 200–300 svečių – pacientų ir specialistų. Šios šventės, suteikdamos galimybę pacientams natūralioje aplinkoje pasinaudoti įgytais įgūdžiais, apibendrina ir atskleidžia pacientų ir specialistų bendrų pastangų rezultatą.

patients visit exhibitions, participate in book reading afternoons, decorate clinic’s rooms.

In the summer time, many sport and art festivals are held in the clinic’s yard. Usually about 200-300 guests, both patients and specialists, participate in these events. Such activities give an opportunity for patients to use and show their new skills acquired together with the help of specialists.

35

How Swedish Public Libraries work with

Švedijos viešųjų bibliotekų darbas su persons with disabilities neįgaliais žmonėmis

Anette Mjöberg

Anette Mjöberg

Hesleholmo biblioteka (Švedija)

Hässleholm City Library (Sweden)

Jungtinių tautų organizacijos „Lygių galimybių teikimo neįgaliesiems bendrosios taisyklės“ – svarbiausios darbo su neįgaliais žmonėmis taisyklės. Jos apibrėžia lygų neįgaliųjų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir apima visus neįgalių žmonių gyvenimo aspektus. Apie 1,5 mln. žmonių Švedijoje turi tam tikrą negalią. Švedijos vyriausybės neįgaliųjų politikos tikslas – suteikti neįgaliems žmonėms geresnį gyvenimą. Švedijos bibliotekų įstatymas nurodo, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti viena viešoji biblioteka, siūlanti nemokamas specialiąsias paslaugas neįgaliems asmenims. Autorių teisių įstatymas numato išimtį, suteikiančią bibliotekoms teisę padaryti knygas prieinamas žmonėms, turintiems regėjimo, fizinių ar mokymosi sutrikimų.

Vienas iš tokių pavyzdžių – „Obuolio lentyna“ (Äppelhyllan). Tai speciali lentyna, pažymėta obuolio simboliu, rodančiu, kad čia neįgalūs žmonės gali rasti specialių leidinių. Kiti minėtini pavyzdžiai: Hesleholmo viešosios bibliotekos garsinių knygų klubas akliesiems ir silpnaregiams ir projektas „Kultūra pagal receptą“.

Visos Švedijos bibliotekos skolina garsines knygas nereikalaudamos parodyti skaitytojo pažymėjimo. Šias knygas galima skolintis įrašytas į kompaktinę plokštelę arba į atmintuką. Švedijoje veikia MTM (Švedijos prieinamos žiniasklaidos agentūra), kurios pareiga yra užtikrinti, kad visi skaitymo sutrikimų turintys asmenys galėtų naudotis literatūra ir dienraščiais. MTM taip pat leidžia knygas asmenims, turintiems skaitymo sutrikimų (garsinės ir įvairios Brailio rašto knygos).

Svarbi bibliotekos misija – sukurti jaukią aplinką ir padėti visiems žmonėms. Bibliotekoje yra laukiami visi – ir negalintys matyti, kalbėti, vaikščioti ar turintys kitą negalią.

The most important rules for working with persons with impairment is The UN´s standard Rules on the Equalization of Opportunities for Persons with Disabilities. The rules are concerned about disabled people’s equal participation and cover all aspects of life of the disabled. About 1.5 million people in Sweden have some kind of disability. The aim of the Swedish Government’s disability policy is to give disabled people a better life.

The Swedish library law says that it shall be one public library in every municipality, offering free and special services to persons with disabilities. The Copyright Law holds an exception that gives libraries the right to make books accessible for the disabled.

One of the examples from Sweden is the “Apple shelf” (Äppelhyllan). A special marked shelf with an apple symbol to show where the publications for people with different disabilities can be found. Another example is a book club for audio books in Hässleholm public library with blind and visually impaired people and the project “Culture on prescription”.

All libraries in Sweden lend audio books and people do not need to show their certificate. Books can be borrowed on a CD or USB. The agency MTM (Swedish Agency for Accessible Media) operates in Sweden and ensures that all persons with reading impairments can access literature and daily newspapers through media. MTM makes available printed books for persons with reading impairment (such as audio, Braille books, etc.).

An important mission of the library is to help all kind of people and offer them a pleasant environment. The library is open for everyone despite any kind of disability they have.

36

(Ne)galia bibliotekos kultūrinėje veikloje

(Dis)ability in the library’s cultural activities

Daiva Nakrošienė

Daiva Nakrošienė

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės

Klaipėda County Ieva Simonaitytė Public Library

biblioteka (Lietuva)

(Lithuania)

Lietuvoje neįgaliam žmogui yra nelengva: sudėtinga ne tik suplanuoti išvyką, bet ir dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime. Sudarius sąlygas, žmonės, turintys negalią, per kūrybinį procesą atsiskleidžia ir integruojasi į visuomenę. Ar bibliotekos durys atviros visiems? Toliau čia pristatomos Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos 2017 m. darbo su negalią turinčiais žmonėmis patirtys.

Biblioteka neįgaliesiems organizavo specialias edukacijas. Viena iš tokių – muzikos terapijos ugdymo pamokų ciklas kurtiesiems „Tylos pasaulyje kalba muzika“. Užsiėmimų metu specialūs gultai leido negirdintiems žmonėms pajusti muzikos ritmus, vibracijas.

Socialinė meninė akcija „Muzika tamsoje“ buvo skirta žmonėms su regos, psichikos ir raidos sutrikimais. Renginyje visų žiūrovų akys buvo užrištos, tai sustiprino emocijas ir leido pažinti nereginčio žmogaus pasaulį.

Bibliotekoje pristatyta knyga „Baltijos valdovė“, parašyta reginčiųjų ir Brailio raštu, leido vaikams iš arčiau susipažinti su neregių pasauliu. Žmonės, turintys negalią, iš visos Lietuvos dalyvavo trijų dienų stovykloje, jų kūrybinio darbo rezultatas – sukurtas miuziklas „Kelionė muzikos vandenynu“. Stovykla buvo skirta žmonėms, turintiems regos, psichikos ir raidos sutrikimų.

Kūrybiniam procesui vadovavo neregė, tai pavyzdys, kaip negalią turintys žmonės gali integruotis į bibliotekos kultūrinio darbo procesą.

Bibliotekoje organizuojamos ekskursijos negalią turintiems žmonėms. Siekiama pristatyti bibliotekos teikiamas paslaugas, sužinoti skirtingas negalias turinčių žmonių poreikius bibliotekoje. Neįgalieji įsitraukia ir į savanorystės veiklą. Bibliotekoje savanoriavo riboto judėjimo ir regos negalią turintys žmonės, kurie buvo integruoti į skaitytojų aptarnavimo ir renginių organizavimo veiklą.

Bibliotekos galerijoje surengtos negalią turinčių

It is not easy to be a disabled person in Lithuania: it is difficult not only to plan the trip, but also to participate in the city’s cultural life. People with disabilities reveal themselves and integrate into society through the creative process. Is the library’s door open to everyone? Presentation covers the experiences of Klaipėda county Ieva Simonaitytė public library’s work with disabled people.

The library organized special education for people with disabilities. One of these was the cycle of music therapy education for deaf people “Music speaks in the world of silence”. During the classes, special beds allowed deaf people to feel music rhythms and vibrations.

The social art activity “Music in the dark” was created for people with visual, mental and developmental disorders. At the event, participants had to cover their eyes in order to strengthen the emotions and feel the world of the blind.

The book “The ruler of the Baltics”, written by the visually impaired in Braille, was introduced and allowed children to get a closer look to the world of the blind.

People with disabilities from all over Lithuania took part in a three-day camp. The result of their creative work was a musical “A journey through the ocean of music”. The camp was designed for people with visual, mental and developmental disorders.

The creative work was led by the blind women and this is an example of how people with disabilities can integrate into the library’s cultural work process.

The library also hosts excursions for the disabled. The aim is to introduce the services provided in the library and to find out the needs of people with different disabilities. Visitors also engage in volunteering activities. For instance, people with mobility and visual impairment volunteered and were integrated into readers’ service and event organization.

Furthermore, the exhibitions of people with 37

žmonių parodos, jų pristatymo metu patys autoriai komentavo savo darbus, bendravo su lankytojais.

Supažindinimas su neįgalių menininkų darbais keičia visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, pradedama matyti jų galia kurti. Klaipėdoje pristatyta Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro paroda „Kurčiųjų meno pasaulis – pamatykite ir susipažinkime“, taip pat Jurbarko neįgaliųjų draugijos narių darbai bei įvairių Klaipėdos miesto neįgaliuosius vienijančių organizacijų kūrybinių projektų darbai.

Prisidėta prie SADM ir „Baltijos ugdymo centro“ organizuojamo Jaunimo motyvacinio forumo „Misija įmanoma!“. Klaipėdos miesto bendruomenė diskutavo apie negalią turinčių jaunuolių poreikius, savirealizacijos patirtis. Pasidalyta pozityvių neįgalių lyderių ir jaunimo asmenine patirtimi mažinant socialinę atskirtį. Buvo vedami kompiuterinio raštingumo mokymai kurtiesiems su gestų kalbos vertėja.

Bibliotekai labai svarbu pasiūlyti neįgaliesiems daugiau galimybių, kad jie galėtų pasinaudoti visomis savo teisėmis ir visapusiškai dalyvautų kultūriniame gyvenime, turėtų daugiau galimybių saviraiškai bei individualiam mokymuisi.

disabilities were hosted in the library. During the presentations, the authors themselves commented on their work and communicated with the visitors.

Acquaintance with the work of disabled artists changes the attitude of the society towards the disabled and allows seeing their ability to create.

Various organizations and centers of other Lithuania cities presented their works and participated in creative projects.

The community of Klaipėda city contributed to the motivational youth forum “Mission possible!” (organized by Ministry of Social Security and Labour and “Baltic education center”) and discussed the needs of young people with disabilities and experiences of self-realization. The idea to share positive experiences helps to reduce social exclusion.

Furthermore, computer literacy courses were held for deaf people with a sign language translator.

It is very important for the library to offer more opportunities for the disabled so that they can use their rights, fully participate in cultural life, have more opportunities for self-expression and individual learning.

38

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių The activities of Šiauliai City Municipality paslaugų centro veikla neįgaliųjų integracijos Social Service Center in the context of the kontekste integration of the disabled

Akvilė Poškutė

Akvilė Poškutė

Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų

Šiauliai City Municipality Social Service Center

centras

(Lithuania)

Konfliktas, kurį sukelia neįgalaus žmogaus buvimas visuomenėje, dėl daugybės psichologinių ir socialinių kliūčių šiandien išlieka itin aktualus.

Neįgalūs asmenys, prarasdami įprastą socialinį statusą, neįgauna kito, visuomeniškai stabilaus ir pripažinto (Ruškus, 2002). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centre yra teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos, kurių tikslas padėti neįgaliems ir kitiems socialiai pažeidžiamiems asmenims įveikti socialinę atskirtį, didinti jų galimybę gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis, grąžinti ar suteikti galimybę pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro uždaviniai – teikti kokybiškas paslaugas, skatinti paslaugų gavėjų aktyvumą, padėti patiems pasirūpinti savimi ateityje, sudaryti sąlygas būti savarankiškiems, padėti išsaugoti ir atgauti fizines, psichines galias bei išspręsti socialines problemas.

Pranešime pristatomos Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro teikiamos socialinės paslaugos, kurios gerina neįgalių asmenų gyvenimo kokybę bei padeda įsilieti į visuomenę.

The conflict caused by the presence of a disabled person in society, due to the numerous psychological and social barriers, remains extremely relevant today. Disabled people, who lose their usual social status, do not get another, socially stable and recognized one (J. Ruškus, 2002). Šiauliai City Municipality Social Service Center offers general and special social services which aim to help disabled and other socially disadvantaged people to overcome social exclusion, increase their ability to live under conditions that do not humiliate human dignity, provide an integration opportunity into society.

The objectives of Šiauliai City Municipality Social Service Center are to provide quality services, promote the activity of the recipients, help them to take care of themselves in the future, create conditions for being independent, help preserve and restore physical and mental functions and solve social problems.

The presentation will discuss social services provided by Šiauliai City Municipality Social Service Center, which improve the quality of life of disabled people and help them become a part of society.

39

Neįgalus žmogus bibliotekoje: iššūkiai ir galimybės

A disabled person in library: challenges and opportunities

Pa u l i n a S p r i n d ž i u k a i t ė

Pa u l i n a S p r i n d ž i u k a i t ė

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka

Šiauliai County Povilas Višinskis Public Library

(Lietuva)

(Lithuania)

Viešosios bibliotekos misija yra užtikrinti prieigą prie informacijos ir žinių visiems visuomenės nariams, skatinti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB), vykdydama šią misiją, imasi veiksmų, kad jos paslaugos būtų prieinamos visiems, ypač neįgaliems, žmonėms.

Bibliotekose daugiau dėmesio skiriama judėjimo negalią turintiems asmenims, dažnai pamirštami psichologinių, elgesio sutrikimų turintys žmonės. ŠAVB ne tik pritaiko savo patalpas judėjimo negalią turintiems asmenims, bet taip pat rūpinasi psichologinių sutrikimų turinčių žmonių poreikiais.

Biblioteka bendradarbiauja su Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika. Jos pacientai dalyvauja įvairiuose bibliotekos renginiuose, garsiniuose skaitymuose, rengia parodas bibliotekos patalpose. Jau antrus metus iš eilės prisidedama prie Atviros psichiatrijos mėnesio iniciatyvos, kurios metu Psichiatrijos klinikos darbuotojai bibliotekoje teikia konsultacijas gyventojams.

Biblioteka vykdė ne vieną projektą, kurio tikslinė grupė yra negalią turintys asmenys. Vienas iš tokių projektų – „Skaitymas kitaip“. Jo tikslas yra suvienyti viešųjų bibliotekų bibliotekininkus, sveikatos institucijų specialistus bendram darbui – padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims stiprinti pasitikėjimą savimi, koreguoti netinkamą elgesį.

Projekto metu buvo organizuoti terapinio skaitymo taikymo mokymai Šiaulių regiono bibliotekininkams ir buvo parengti literatūros sąrašai įvairiomis terapijų temomis. ŠAVB taip pat vykdė projektų, skirtų vaikams ir jaunuoliams, turintiems negalią. Projekto „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“ tikslas buvo mažinti neįgalių vaikų ir jaunuolių skaitmeninę atskirtį ir sudaryti prielaidas sėkmingai jų socializacijai bei integravimuisi

The mission of the public library is to provide access to information and knowledge for all members of society, to promote a democratic, free and open society. Šiauliai County Povilas Višinskis public library (ŠAVB), in the process of this mission, takes steps to make its services accessible to everyone, especially people with disabilities.

A lot of attention in libraries is paid to mobility impaired people while often forgetting people who suffer from psychological and behavioral disorders. ŠAVB not only adapts its facilities to persons with movement disabilities, but also cares for the needs of people with psychological disorders. The library collaborates with the Šiauliai Hospital Psychiatric Clinic and its patients participate in various library’s events, readings and arrange exhibitions. For the second year in a row, library contributes to the initiative of the Open psychiatry month, during which the staff of the Psychiatric clinic provide consultations for the public.

The library has carried out several projects which target group is people with disabilities. One such project is “Reading differently”. Its purpose is to unite librarians of the public libraries and specialists of health institutions to work together in order to help socially vulnerable individuals to strengthen their self-confidence and correct inappropriate behavior.

During the project, the classes on how to apply therapeutical readings’ and the lists of literature on various therapeutic topics were prepared for the librarians of Šiauliai region. ŠAVB also carried out projects aimed at children and young people with disabilities. The goal of the project “Development of digital competences for children with disabilities and young people using virtual reality and 3D graphics” was to reduce the digital exclusion of disabled children and young people and create the preconditions for their successful socialization and integration into society.

40

į visuomenę. Organizuotuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose buvo naudojamos inovatyvios VR ir 3D grafikos technologijos, dalyvavo 48 jaunuoliai, turintys specialiųjų poreikių. Šiuo metu vykdomas tęstinis projektas „Mobili inovatyvių technologijų laboratorija vaikams ir jaunimui“.

Planuojama, kad į projekto kūrybines veiklas bus įtraukti 55 specialiųjų poreikių turintys vaikai.

48 young people with special needs participated in the educational sessions using innovative VR and 3D graphics technologies. The ongoing project “Mobile laboratory of innovative technologies for children and youth” is underway. It is planned that 55 children with special needs will be included in the project’s creative activities.

41

Siekėme atverti kultūros paveldą akliesiems ir silpnaregiams – atsivėrėme pačios

The desire to open cultural heritage for blind and visually impaired people opened ourselves

J o l i ta St e p o n a i t i e n ė

J o l i ta St e p o n a i t i e n ė

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Martynas Mažvydas National Library of Lithuania

(Lietuva)

(Lithuania)

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) ir Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) vykdė projektą „Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnaregiams“. Projektu siekta „parodyti“ paveldą tiems, kurie jo negali pamatyti.

Nacionalinės bibliotekos darbuotojos LAB skaitytojus mokė pasigaminti popierių, pažinti knygą, jos medžiagas, formas; LAB kolegos ir skaitytojai – suprasti pasaulį jį liečiant, atgaminant potyrius.

Projektui įgyvendinti buvo parengta programa, kurią sudarė 4 temos: 1) popierius ir jo gamyba; 2) knygos sandara ir formatai; 3) pažintis su senosios raštijos dokumentų įvairove; 4) knygų puošyba.

Užsiėmimų metu mėginta išsiaiškinti, kaip iš augalinių plaušų pasigaminti popieriaus lakštų ir kokį vaidmenį tame procese vaidina vanduo. Projekto dalyviai sužinojo, koks yra pagrindinis popieriaus gamintojo įrankis ir patys pamėgino pagaminti popierių taip, kaip pirmame mūsų eros amžiuje jis buvo pradėtas gaminti Kinijoje. Dalyviai turėjo galimybę pamatyti, kaip kuriamos knygos, sužinojo, kokiais būdais sutvirtinami knygos lapai, kaip prie jų pritvirtinamas viršelis, galėjo pajusti įvairias skirtingas medžiagas, kurios naudojamos viršeliams gaminti, iš arčiau susipažino su knygų viršelių ir formatų įvairove. Dalyvavusiems projekte buvo papasakota apie senovinių knygų puošybos elementus, sudaryta galimybė pavartyti senąsias knygas, paliesti ir pajusti įstabias jų dekoracijas.

Projekto įgyvendinimas tapo iššūkiu LNB darbuotojoms. Nors visos yra aukštos kvalifikacijos dokumentinio paveldo tyrinėjimų, restauravimo specialistės, turi įgūdžių ir kompetencijų vesti ekskursijas regintiesiems, tačiau dirbti su regėjimo negalią ar kitokių sutrikimų turinčiaisiais žmonėmis patirties nebuvo. Todėl buvo atsisakyta išankstinio konkrečių metodikų taikymo, o su paveldu supažindinti šiuos bibliotekos lankytojus nutarta organizuojant įdomias diskusijas, žaidimus, leidžiant

Martynas Mažvydas national library of Lithuania (LNB) and Lithuanian library for the Blind (LAB) carried out the project “Opening the cultural heritage for blind and visually impaired”. The project was designed to “show” the heritage to those who cannot see it. The LAB’s staff taught readers how to make paper, get to know books, their materials and forms – to understand the world by touching and feeling it.

A four-theme program was developed for the implementation of the project: 1) paper and its production; 2) book structure and formats; 3) familiarity with the diversity of documents of the old writing; 4) book decoration.

During the classes, people tried to find out how to make paper sheets from vegetable splints and what role water plays in that process. Participants of the project learned what was the main tool for paper manufacturer and tried to make paper themselves the way it was made in China during the first century.

Moreover, people had the opportunity to see how the books are born, to find out in what ways book sheets are fastened, how to attach the cover. They could also feel various materials which are used to make the covers and to get a closer look at the variety of book covers and formats. Participants were told about the elements of decoration of ancient books, had the opportunity to touch and feel decorations of such books.

Implementation of the project has become a challenge for LNB employees. Although all of them are highly qualified documentary heritage research and restoration specialists and have the skills and competencies to give tours for non-disabled people, there was no experience with people who have visual or other disorders. Therefore, the prior use of specific methodologies was rejected and the visually impaired library visitors were introduced to the heritage by organization of interesting discussions, games and 42

paliesti eksponatus. Bibliotekos darbuotojoms tai kartu buvo galimybė pažinti paveldą nereginčiojo patirtimi.

opportunity to touch exhibits. For librarians, this was also an opportunity to learn the heritage through the experiences of the visually impaired.

43

Šeimos, auginančios autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, realybė ir lūkesčiai

The reality and expectations of a family raising a child with autism spectrum disorder

D a i n a Š i e k š t e l y t ė - Va l k e r i e n ė

D a i n a Š i e k š t e l y t ė - Va l k e r i e n ė

Asociacija „Kitoks vaikas“ (Lietuva)

The association “Different Child” (Lithuania)

2006 metais įkurta asociacija „Kitoks vaikas“ vienija šeimas, auginančias vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą (toliau ASS). Pagrindiniai organizacijos veiklos tikslai jau daug metų lieka nepakitę. Siekiama, kad šeimos, auginančios ASS turinčius vaikus, gautų tinkamą informaciją ir pagalbą, kad taikomosios elgesio analizės (angl. ABA) metodas būtų prieinamas šeimoms ir ASS turintiems asmenims; kad švietimo, sveikatos apsaugos, socialinio darbo ir kiti specialistai turėtų galimybių, žinių ir reikalingų kompetencijų padėti šioms šeimos ir jų vaikams tapti lygiaverčiais visuomenės nariais. Tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkų tyrimai atskleidžia platų šių šeimų poreikių spektrą, koreliuojantį su autizmo simptomatikos specifiškumu. Vienas ryškiausių ir aktualiausių – tai paslaugų poreikis ir jo trūkumas, išryškėjantis gavus šio sutrikimo diagnozę. Užsienio mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad ankstyvajame amžiuje pradėjus taikyti taikomąją elgesio terapiją, intensyviai dirbant su vaiku ir šeima pasiekiama daug teigiamų rezultatų: didėja vaikų savarankiškumas, gerėja šeimos gyvenimo kokybė. Šiame kontekste asociacijos misija nekinta. Siekiama, kad Lietuvos šeimos, profesionalai ir valstybė rinktųsi mokslu pagrįstą ankstyvos elgesio modifikacijos intervencijos kelią (kol nėra geresnių).

Informacijos, socialinės, emocinės, finansinės paramos, artimųjų, bendruomenės palaikymo ir kt. poreikių, atskleidžiančių šeimų realybę ir lūkesčius, kontekste formuojamos pagalbos šioms šeimoms ir jų vaikams trys konceptualios kryptys. Tai – visuomenės švietimas siekiant įtraukties (inkliuzijos), specialistų rengimas ir jų mokymai, tėvų ir šeimos narių mokymai bei palaikymas. „[...] Gyvenimui pratęsti neužtenka vien išmanyti, kaip taikyti elementariausias išgyvenimo priemones. Būtinas sąmoningas darbas ir tikslingos pastangos.“ (John Dewey, 1916).

The association “Different Child”, founded in 2006, unites families raising children with autism spectrum disorder (hereinafter referred to as ASD).

The main goals of the organization’s activities for many years remain the same: to provide purposeful information for families raising children with ASD; to make applied behavior analysis (ABA) approach available for families and individuals with ASD; to give the needed knowledge and competences for education, health care, social work and other specialists in order to help these families and their children become equal members of society. Both foreign and Lithuanian researchers’ studies reveal a wide range of needs of these families correlating with the specificity of autism symptomatology. The most significant and relevant one is the need for services and the lack of it, which shows up in the diagnosis of this disorder. Researches of foreign scientists reveal that the introduction of applied behavioral therapy in the early age has resulted in many positive results: the independence of the children increases and the quality of family life improves. In this context, the mission of the association remains the same that Lithuanian families, specialists and the state would choose a science-based intervention path of early behaviour modification (while there are no better ones). In the context of informational, social, emotional, financial, community, etc. needs, there are three conceptual directions for helping these families and their children. The main ways of support are the following: public education for inclusion, training and courses for specialists, training and support for parents and family members.

“Without some goals and some efforts to reach it, no man can live.” (John Dewey, 1916)

44

(Ne)galia: integruotis

pažinti,

atrasti,

skaityti

ir

(Dis)ability: to know, discover, read and integrate

E d i ta U r b o n av i č i e n ė , I n a Pa l a i k y t ė

E d i ta U r b o n av i č i e n ė , I n a Pa l a i k y t ė

Kauno apskrities viešoji biblioteka

Kaunas County Public Library (Lithuania)

Kauno apskrities viešoji biblioteka yra prieinama visiems žmonėms, norintiems naudotis bibliotekos paslaugomis. Čia aptarnaujami įvairaus amžiaus, socialinės padėties ar informacinių poreikių vartotojai. 2017 metais, pradėjus įgyvendinti LR Kultūros ministerijos inicijuotą ir finansuojamą priemonę „Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga bei priemonėmis“, ypač daug dėmesio pradėta skirti įvairią negalią (intelekto, regos, klausos, judėjimo ir kt.) turintiems vartotojams ir jų poreikiams. Čia pristatoma ir aptariama geroji Kauno apskrities viešosios bibliotekos praktika, dirbant su šia tiksline grupe.

Siekiant pažinti aptartą tikslinę grupę ir suprasti jų poreikius, visų pirma buvo atliktas kokybinis asmenų, turinčių negalią, poreikių tyrimas, kurio metu gauti rezultatai ilgalaikėje perspektyvoje leis gerinti Kauno ir Kauno regiono bibliotekų teikiamų paslaugų prieinamumą. Siekiant keisti nusistovėjusį požiūrį į negalią, suteikti teorinių ir praktinių žinių apie neįgalų asmenį (vartotoją), lavinti bendravimo su jais įgūdžius ir supažindinti su jų poreikiais, organizuojami mokymai bibliotekos darbuotojams.

Norint pagerinti negalią turinčių asmenų integraciją, pradėtas kurti andragogų-mentorių tinklas, gebantis dirbti su įvairią socialinę bei informacinę atskirtį patiriančiais asmenimis. Taip pat nemažai dėmesio skirta kuriant draugišką informacinę aplinką bibliotekos fizinėje ir virtualioje erdvėse, organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai, pradėta teikti ekstensyvi paslauga „Ateinanti biblioteka“, sukurta skaityti, diskutuoti ir kvapais pažinti knygą kviečianti knygų ir jų kvapų ekspozicija.

Kalbant apie paslaugų vystymo perspektyvas, reikėtų paminėti neįgaliųjų laisvalaikio organizavimą ir jo praleidimo galimybes bibliotekoje, kai įvairią negalią turintys asmenys galėtų dalyvauti bendrose veiklose su kitais lankytojais. Visų pirma paminėtini

Kaunas county public library is accessible to all people who want to use library services regardless their age, social status or information needs. In 2017, when the Ministry of Culture initiated and funded the measure “Providing libraries with equipment and tools for social and information exclusion groups”, special attention has been paid to users with various disabilities (intelligence, vision, hearing, movement, etc.) and their needs. This presentation covers the good practice of Kaunas county public library in work with this target group.

In order to get acquainted with the target group and to understand their needs, a qualitative study of the needs of disabled people was carried out. The obtained results in the long run will improve the accessibility of services offered by Kaunas region libraries. To change the established attitude towards the disability, it is needed to provide theoretical and practical knowledge about the disabled person (user), develop communication skills with them and be familiarized with their needs. Due to this, trainings for the library staff are organized.

The network of andragogues-mentors has been created in order to improve the work with people from various social and informational exclusion. Also, a lot of attention has been paid to the creation of a friendly informational environment in the library’s physical and virtual spaces as well as computer literacy classes have been organized. Moreover, the extensive “Coming up library” service (the exposition of books and their scents) has been launched which is designed to read, discuss and perceive the book through the prism of scent.

Regarding the development perspectives of services, the organization of the leisure time of the disabled and its possibilities in the library should be mentioned, where people with various disabilities can participate in joint activities with other visitors.

In particular, educational activities involve culture, art (music, theatre, etc.) and other activities for 45

edukaciniai užsiėmimai, apimantys su kultūra, menu (muzika, teatru ir kt.) ir kūryba susijusias neįgaliesiems pritaikytas veiklas – paskaitas (apie ekologiją, sveiką gyvenseną ir kt.), kūrybines dirbtuves, virtualių produktų pristatymus, muzikos terapijos užsiėmimus, teatro dirbtuves ir kt.

Taip pat organizuojamas kultūros renginių ciklas, apimantis įvairaus pobūdžio kultūrinius, pažintinius renginius, pritaikytus judėjimo, klausos ir kitokią negalią turintiems asmenims: meninėssocialinės akcijos, neįgaliųjų darbų parodos, susitikimai ir diskusijos, knygų pristatymai ir kt.

the disabled, such as lectures (on ecology, healthy lifestyle, etc.), creative workshops, virtual products presentations, music therapy sessions, theatre workshops, etc.

There is also a cycle of cultural events that includes various cultural and cognitive events adapted for people with movement, hearing and other disabilities: art and social events, exhibitions of disabled people’s works, meetings and discussions, book presentations, etc.

46

Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Neįgalus žmogus: visuomenėje, šeimoje, bibliotekoje“.

Pranešimų tezės / sud. Bronius Maskuliūnas. – Šiauliai: Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2017. – 47 p.

ISBN 978-609-95981-0-9

Neįgalus žmogus: visuomenėje, šeimoje, bibliotekoje Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos tezės

Persons with disabilities in society, family and library International Scientific-Practical Conference abstracts

Sudarė / Compiled by Bronius Maskuliūnas Kalbos redaktorius / Edited by Robertas Gedrimas Vertė / Translated by Gabrielė Tarutytė Apipavidalino ir maketavo / Designed by Ieva Slonksnytė Išleido / Published by Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka / Povilas Visinskis Siauliai County Public Library Aušros alėja 62, LT-76235 Šiauliai www.savb.lt Tezių prieiga internete / Access to abstracts online <www.savblt.wixsite.com/konferencija/tez-s>.