22.Darbutaitė, Lina. Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologiniai tyrinėjimai kursinis darbas

I „A U j ROS M U ZIEJAU ? a r c h e o lo g in ia i

t y r in ė j im a i

•1 * ■ -

Lina Darbutaitė

ŠIAULIŲ "AUŠROS" MUZIEJAUS ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI i

Šiauliai,1994

Į Ž A N G A

Šio darbo tikslas - nušviesti Šiaulių "Aušros” muziejaus archeologinę veiklą nuo 1928m. iki dabar. Apie "Aušros” muziejų ra­ šyta nemažais šia tema 1970m. parašytas Z.Matulienės diplominis dar­ bas ’’Aušros” istorijos-etnografijos muziejus”, kur paliesta ir arche­ ologinė veikla. 1993m. išleista knygelė "Šiaulių ”Aušros” muziejus" (sudaryt. B.Salatkienė). Čia pateiktas iki 1992m. muziejaus vykdytų archeologinių tyrinėjimų sąrašas.

Daug straipsnių apie muziejaus vykdytus tyrinėjimus yra žur­ nale "Gimtasai kraštas" bei prieškariniuose "Šiaulių metraščiuose".

Apie archeologinę muziejaus veiklą iki 1940m. rašė A.Tautavičius ("Aušros" muziejaus archeologinė veikla 1923-1940metais, Muziejai ir paminklai, Nr.6).

J.Naudužas ir fl.Salatkienė savo publikacijas skelbė leidi­ niuose "Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje" bei "Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje", Šiaulių miesto laikraštyje "Raudonoji vėliava" (dabar "Šiaulių naujienos") Rašant kursinį darbą buvo naudotasi Šiaulių P.Višinskio bib­ liotekos kraštotyros skyriaus kartotekomis ir fondais, "Aušros muzie­ jaus archeologijos skyriuje esančiais dienoraščiais ir ataskaitomis.

Kursinį darbą sudaro įžanga, 4 skyriai, naudotos literatūros ir šaltinių sąrašai.

Pirmoje dalyje apžvelgiama muziejaus archeologinė veikla 1928-1993m. Antroje dalyje patelkiami B.Tarvydo archeologiniai tyri­ nėjimai, trečiojoje - J.NauduŽo archeologinė veikla, ketvirtoje B.Salatkienės vadovaujami archeologiniai tyrinėjimai^ Darbas perduotas P.Višinskio bibliotekos Skyriui ir "Aušros" muziejaus archeologijos skyriui.

A J2.C H JEO L.O G IM H-J/

K - A i *i M HJ IM lJ/

S C E Iv IA —

t-Jn’ ukOi

£ г е Ь ' ,л(р

/f,- G i b 3 ‘ £ i 3 >

% - Jaidïlaai 3

-

A i ^ k a i c

o -

i0 - ~ P ^ v t f k i Э )

li - G lu 0 Jm u ^V 2 > rĮ> 0 ^-

Voldomz»

)2 -

G " P-zpile

й

/И

S—

A d i v i ^ 1

(Д

2 0 A

'

2 2 , -

К

э

/ n - e l l'ai

N / ^ d o J T O i

Й>иЬа1 Ū o d v ib r k iJ

23» - A u k r + s -tJ v a n 'j 1 С м г 4 ^ ‘^

t ■ Ьэг^<а 13г'^,Э1

-

"

i

i 5" "

Q-Ukuiž.)~>'

* 4

-j L i 'e p o r f o i

ib -pr>kin\er>2)i

2.f? - A le k s 2 > r > J r iį&

K u r f e r o i

i? - kucliîk.<di

x ( j - /<—/'“р А с 'т я

А е р Г ( 3 > 1

il ~ jz.s/e.lÇ2ih'$

2 "AUŠROS” MUZIEJAUS ARCHEOLOGINĖ VEIKLA Šiaulių "Aušros" muziejus įkurtas 1923m. kovo 11d. Jis pri­ klausė Šiaulių a.savivaldybei, o pavadinimas buvo skirtas pirmojo lietuvių laikraščio "Aušra" 40 metų sukakčiai paminėti. Muziejaus steigėjai ir organizatorius buvo P.Bugailiškis.

Pirmaisiais gyvavimo metais muziejus neturėjo patyrusių dar­ buotojų, tinkamų patalpų, trūko lėšų. Iki 1927m. muziejaus darbuotojai užsiėmė tik eksponatų rinkimu. Tuo metu sukaupti tikri keli atsitikti­ niai archeologiniai radiniai, daugiausiai padovanoti muziejui.

1927m. buvo įsteigta Šiaulių Kraštotyros draugija, tyrinėju­ si tikslą pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, gamtą, kultūrą, apsaugoti senovės liekanas ir istorinę medžiagą. Draugijos pirmininku tapo P.Bugailiškis. 1928m. Kraštotyros draugija perėmė iš Šiaulių a. savivaldybės "Aušros" muziejų. Muziejus buvo padalintas į kelis sky­ rius: etnografijos, archeologijos, gamtos, lauko. Archeologijos sky­ riaus vedėju tapo P.Avižonis. Draugijos leidinyje "Šiaulių metraštis" buvo skelbiamos žinios apie muziejaus vykdomus kasinėjimus. Šiais klausimais rašė J.Puzinas, B.Tarvydas. 1928m. atidaryta pirmoji mu­ ziejaus ekspozicija.

1928m. muziejaus archeologinę medžiagą ėmė tvarkyti Balys Tarvydas (1897-1980). Jis buvo baigęs Kauno universitetą Istorijos fakultetą. Dirbo Kauno muziejuje, vėliau dėstė Šiaulių mokytojų semi­ narijoje. 1945-t946m. B.Tarvydas buvo "Aušros" muziejaus direktorius.

Nuo 1946m. dirbo buhalteriu įvairiose Šiaulių miesto įstaigose, o 1957m. išėjo į pensiją. B.Tarvydas "Aušros" muziejuje bendradarbiavo su nedidelėmis pertraukomis, nuo 1928rn. iki mirties.

Jis rengė nedi­ deles išvykas apylinkių archeologiniams paminklams žvalgyti, vadovavo pilkapių ir plokštinių kapinynų tyrinėjimams. B.Tarvydas tyrinėjo 9 kapinynus ir vieną pilkapyną, savo tyrinėjimų medžiagą skelbė spau­ doje. B.Tarvydo iniciatyva nuo 1933m. daryta visos archeologinės medžią -gos kartoteka. Daug archeologinių eksponatų žuvo II pasaulinio karo metu, ir dabar apie juos žinome tik iš B.Tarvydo sudarytos kartotekos.

Muziejuje buvo Žinynu vadinama knyga , į kurią darbuotojai rašydavo, ką išgirsdavo iš lankytojų ar kitų asmenų apie archeologi­ nius paminklus ar archeologinių radinių turinčius asmenis. Buvo pa­ rengtos dvi anketos archeologiniams paminklams registruoti ir jų esamai būklei fiksuoti: 1.Kraštotyros anketa 2.Tautos senienoms rinkti programa.

3 ŠKD iniciatyva suorganizuoti du Lietuvos muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimai Šiauliuose (1931 ir 1933m.). Juose aiš­ kinta, kaip tvarkyti, eksponuoti ir konservuoti archeologinę medžia­ gą, atkreiptas dėmesys į ardomų senovės paminklų apsaugą.

1928m. "Aušros" muziejus pradėjo vykdyti archeologines ir etnografines ekspedicijas.Iki II pasaulinio karo buvo ištirta 10 ar­ cheologinių paminklų - plokštinių kapinynų ir pilkapių. Visiems ty­ rinėjimams vadovavo B.Tarvydas. Kasinėjant kapus, buvo kasama perka­ somis, aprašomi tiriamieji plotai ir rasti kapai, daromi tyrinėtų plotų ir atidengtų kapų brėžiniai, fotonuotraukos. Daugumą tyrinėtų duomenų B.Tarvydas skelbė spaudoje.

1933m. muziejus persikėlė į naujas patalpas Aušros alėjoje.

1934m. ŠKD pradėjo leisti "Gimtąjį kraštą" - vienintelį periodinį kraštotyros leidinį to meto Lietuvoje, kurio redaktorius buvo P.Bugailiškis. Leidinyje apie savo tyrinėjimus rašė B.Tarvydas, kiti žy­ mūs Lietuvos archeologai (P.Tarasenka, J.Puzinas).

II pasaulinio karo metu muziejus buvo pervestas evakuotis, žuvo daug eksponatų. Savo senąsias patalpas muziejus atgavo tik 1967m, Karo metu ir po karo muziejus neužsiėmė archeologine veikla, nerengė ekspedicijų.

Muziejaus archeologinė veikla pagyvėjo tik 1954m., kai jo direktoriumi tapo archeologas Julius Naudužas (1929-1989). J.Naudužas 1954m. baigė Vilniaus universitetą, tais pačiais metais atva­ žiavo į Šiaulius ir čia dirbo muziejaus direktoriumi iki 1971m. Jis tyrinėjo Šiaulių apylinkių archeologinius paminklus, rinko apie juos informaciją, sukaupė daug archeologinių eksponatų. Šiuo metu "Aušros" muziejaus archeologinio skyriaus vedėja yra Birutė Salatkienė, šį darbą dirbanti nuo 1974 metų ir ištyrusi nemažai Šiaulių miesto ir apylinkių archeologinių paminklų.

Iki 1940 metų "Aušros" muziejuje susikaupė apie 1700 arche­ ologinių radinių. Jie sudarė 15% muziejaus eksponatų. Daugiausia ra­ dinių buvo iš plokštinių kapinynų ir pilkapynų, mažiau - iš pilia­ kalnių. Unikalūs radiniai buvo žalvariniai spalvotu emaliu puošti IV-Va. geriamųjų ragų apkalai iš Gibaičių ir Linkaičių, sidabru pa­ dengtas VlI-VIIIa. apgalvis iš Lieporių kapinyno, IV-XIIa. antkaklių kolekcija iš Stačiūnų, sidabriniai Šapnagių papuošalai. Ne visų ty­ rinėjimų radiniai pateko į "Aušros" muziejų. Pavikių Pilkapio ir Uogučių kapinyno radiniai nukeliavo į Kauno Vytauto Didžiojo muziejų, nes šios kasinėjimus finansavo Valstybės archeologijos komisija.

"Aušros" muziejuje yra nemažai lobių. 1935m. nupirktas už

4 visuomenės paaukotas lėšas (1800 Lt) sidabrinių monetinių lydinių ir papuošalų lobis, rastas 1934m.

Drageliškėse (Zarasų raj.). Šiame lobyje, be sidabrinių pintų žiedų ir Lietuvos monetinių lydinių buvo Naugarduko rublių ir Kijevo grivenų.

Muziejuje yra iš Žvelgaičio pi­ liakalnio (Joniškio raj.) 1929m. patekęs XII-XIIIa. sidabrinis mone­ tinis lydinys, Dirmeikių kaime beariant rastas žalvarinių daiktų ir pinigų lobis: Augusto laikų Romos monetos, žalvariniai papuošalai, Bandorių kaime rasta Belgijos talerių, Dočkų kaime - XVII-XVIIIa, sidabrinių monetų. Kelmės rajone rasta XV-XVIIIa. sidabrinių Žygimanto III monetų, Joniškio rajone moliniame ąsotyje rastos belgų mone­ tos bei ispanų imperiniai, Užventyje medinėje statinėje rastas ver­ tingas lobis: Nyderlandų taleriai, Brandenburgo kunigaikščio monetos, Žygimanto III monetos ir grašiai, Švedijos bei Rygos soldai, Šiupy­ lių apylinkėje rasta XVII-XVIIIa. prūsiškų ir Lietuvos-Lenkijos Res­ publikos monetų. Visi šie lobių rinkiniai yra saugomi "Aušros” mu­ ziejuje. Šiuo metu archeologij 03 skyriaus fonduose saugoma apie 4400 eksponatų. Didelė jų dalis yra atsitiktiniai radiniai, nemaža jų be metrikų. Pati vertingiausia archeologijos rinkinio dalis - tai Šiaurės Lietuvos, ypač Šiaulių miesto apylinkių radiniai, kurių ki­ tose Lietuvos muziejuose nėra. Pats didžiausias ir vertingiausias asmeninis archeologinių radinių rinkinys yra kun. J.Žiogo kolekcija, kurioje sukaupta daugiau kaip 800 akmens ir geležies amžiaus dirbi­ nių.

Archeologijos skyriuje kaupiami ir saugomi radiniai, apiman­ tys laikotarpį nuo IV takšt. pr.Kr. iki XVIa. B.TARVVD0 ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI Gibalčiai Gibaičių kapinynas yra Šiaulių raj., Meškuičių apyl. Šį kapinyną B.Tarvydas tyrinėjo 1932m. Ištirta 10 gerai išsilaikiusių ir keliolika suardytų kapų. Mirusieji laidoti nedengti, dalis su III-IVa. įkapėmis, o šeši XVII-XVIIIa. palaidojimai aptikti kars­ tuose. Vienas įdomiausių kapų pervežtas į muziejų. Tai III-IVa. mo­ ters kapas. Jame rasta žalvarinė antkaklė,kūginiais galais, dvi juos­ tinės žalvarinės apyrankės, adata, peilis, smeigtukas, labai retas radinys - geležinės žirklės. Kapinyne aptikta Lietuvai, Prūsijai ir Latvijai būdingų antkaklių, įvairių segių, Lietuvai, Latvijai bei žiemgaliams būdingų smeigtukų. įdomu , kad smeigtukas gulėjo ant

5 alkūnkaulio - tai rodo, kad mirusioji buvo įvyniota į drabužį. Iš kitų radinių pažymėtini Žalvariniai geriamojo rago apkalai, geleži­ niai ietigaliai, įmoviniai kirviai ir peiliai. Kapinyne rastos trys ugniavietės. Vienoje buvo paukščių, kitoje - apdegusių žmogaus ir arklio kaulų, III-IVa. kapuose nesilaikyta laidojimo krypties, XVIIXVIIIa. kapuose laidota karstuose be įkapių.

Vėliau šį kapinyną (1969m. ) tyrinėjo J.Naudužas, Šakiškiai Tai Joniškio rajone esantys III-IVa, pilkapiai. Jie tyrinėti 1932m. Buvo iškasta bandomoji perkasa, bet kapų nerasta. Žemės pavir­ šiuje aptikti keli atsitiktiniai radiniai: apyrankės dalys, smeigtuko galvutė.

Linkaičiai Šis III-IVa, kapinynas yra Joniškio rajone. Jis buvo tyrinė­ tas taip pat 1932m. Ištirta 13 nesuardytų ir keletas apgadintų kapų.

Mirusieji laidoti aukštielniki, dvylikoje kapų galva į vakarus, vie­ name - į rytus. Rankų padėtis nevienoda. Vienas radiniais turtingas kapas pervežtas į "Aušros" muziejų. Prie šešių palaidojimų rasti ginklai: ietigaliai, įmoviniai kirviai, peiliai. Aptikta ir papuoša­ lų: žalvarinė antkaklė kūginiais galais, apyrankė. Ypač įdomūs geria­ mojo rago apkalai - žalvarinės plokštelės, puoštos raudona emale. Šie apkalai priskiriami IV-/a. Kapinyne rasti keli židiniai su akme­ nų vainikais. Juose buvo apdegusių paukščių kaulų, Lieporiai Joniškio rajone esantis Lieporių ka*,^nyn a s » tyrinėtas 1933m.

Kapinyne rasti 6 kapai, priskiriami V-XIIa. Ardant senkapį, buvo rasta nemažai atsitiktinių radinių. Vienas iš Jų - šešiaguba Žalva­ rinė grandinė, prikabinta prie žalvarinių sidabrinėmis skardelėmis išpuoštų pakabučių ir kryžminių smeigtukų. Pakabučiai ir smeigtukai puošti taškų, ratukų, dantelių ir brūkšnelių ornamentais. Rasta ir mažesnio kryžminio smeigtuko galvutė, papuoštakoncentrinlais ratukais.

Aptiktas vienas gintarinis dviejų nupjautų ir pagrindais sudurtų kūgių formos karoliukas. Iš geležinių daiktų rasta tik viena stambi adata ar yla. Taip pat rastos trys apyrankės be ornamentų, keturios spiralinės ir viena sustorintais trikampiškais galais apyrankė, pen­ kios antkaklė 3 , 11 segtukų - 7 žiedo galvutėmis, 3 kryžminiai, 1 trikampiais, * Kapinyne rasti 5 ietigaliai, 3 pjautuvai, peilis, skustu-

6 vas, kirviai» Aptikti vienaašmeniai kardai, du lenktais galais, pla­ tūs, vienas - siauras, ilgas, smailu galu» Kardų ilgis iki 50 cm.

Tarp papuošalų aptikta nulaužta antkaklė ir įskeltos apy­ rankės» Šie papuošalai rasti sutaisyti» Antkaklė buvo surišta viela, splrališkai apvyniojant lūžio vietą, o apyrankės susegtos viela perduriant kraštus ir užlenkiant, Jaunelkiai Šį III-XIIa, kapinyną B,Tarvydas tyrinėjo 1934m. Buvo iškas­ tos dvi 1 m, pločio ir 20m, ilgio perkasos. Pirmoje perkasoje buvo moters ir kūdikio palaidojimas, Į pietus nuo šio kapo aptiktas ugnia­ kuras. Antroje perkasoje rastas vienas sveikas ir keletas apardytų kapų. Šios perkasos sienose aptiktos devynių ugniakurų liekanos ir kolektyvinio kapo akmenų vainikas. Šiame vainike rasta kaulų nuotru­ pų.Kaukolių nuotrupos priklausė bent septynioms atskiroms kaukolėms.

Viena kaukolė rasta už akmenų vainiko. į pietus nuo akmenų vainiko aptikti devyni ugniakurai, kuriuose nerasta nei degintų kaulų, nei aptirpusių metalų liekanų. Dviejuose ugniakuruose buvo puodų šukių, ornamentuotų nago įgnybime, viename ugniakure rastas neapdegęs gyvu­ lio dantis. Ugniakurai užpilti smėliu arba žvyru, greičiausiai jie laikyti šventais. Aptikta ir vėlesnių palaidojimų be akmenų vainikų.

Kapinyne aptikta VIa. geležinių įtveriamųjų ietigalių.

Daugėlalčiai 1935m. ištirti 26 šio Šiaulių rajono kapinyno griautiniai kapai. Aštuoniuose kapuose rasta VIII-XIa. įkapių« Žalvarinių ant­ kaklių, apyrankių, kryžminių smeigtukų, pasakinių segių, geležinių ietigalių, kovos peilių, aptiktas geležinis kalavijas. Mirusieji lai­ doti nedeginti.

Uogučiai Plungės rajone esantis kapinynas tyrinėtas 1936m., ištirti 5 griautiniai kapai. Visi kapai buvo moterų, tačiau kapinyne rasta ir vyriškų daiktų - peilių, durtuvų. Laidojimo kryptis įvairi. Lai­ dota erdviuose skobtiniuose karstuose, kuriuose mirusieji galėjo laisvai vartytis, todėl rankų padėtis labai nevienoda. Po mirosiojo galva buvo dedama pagalvėlė iš Žolelių. Tai labai žymu pirmame mo­ ters kape: prie jos žalvarinio antkaklio buvo prilipę nesupuvę žolės.

Kapinyne rasta darbo įrankių: dalgių, peilių, ylų, adatų. Dalgiai gulėdavo už karsto, o mažesni darbo įrankiai buvo dedami šalia mirų-

7 šiojo* Palaidojimai buvo vakarinėje kapinyno dalyje, o rytinėje da­ lyje nebuvo kapų, bet rasta labai daug ugniaviečių pėdsakų.

Jų skersmuo apie 2 m. Ugniavietės buvo viena šalia kitos, perskirtos tik smėlio sluoksniu, kartais jų kraštai užėjo vienos ant kito. U g ­ niaviečių rajonas buvo skirtas apeiginiams laužams. Ugniavietėje rasta akmenų, daugelis jų labai trapūs. Matyt, įfcsLtinti akmenys bu­ vo dedami 4. vandenį, galbūt jie ir buvo naudojami šildyti vandeniui.

Prie šių laužų galėjo būti atliekamos laidotuvių apeigos, Aptikta apie 20 tokių laužų pėdsakų. B,Tarvydas mano, kad laužų buvo tiek pat, kiek ir kapų, Kuršėnai 1936m. ištirtas vienas degintinis II-IVa. kapas. Prie dugno kapo duobės šonai buvo išgrįsti 40 cm. aukščio akmenų vainiku, į ku­ rį supilti sudeginto Žmogaus pelenai. Pelenai užpilti žemės sluoks­ niu, ant jo uždėta akmenų eilė. Šie akmenys vėl užpilti žeme ir su­ dėta dar viena akmenų eilė.

Taip supiltas pilkapis. Jokių radinių jame nerasta.

Lepšiai Šiaulių rajono Lepšių kapinynas tyrinėtas 1937m. Buvo ste­ bimas ardomas senkapis ir renkami radiniai. Nuodugniau tyrinėta nebu­ vo. Kapinyne buvo apie 200 kapų, iš jų 6 - degintiniai. Mirusieji laidoti galva į vakarus, rankos dažniausiai ištiestos ant pilvo ar­ ba viena sulenkta po krūtine. Laidota skobtiniuose šonu guldomupse karstuose. Tai rodo nevienodas medžio puvėsių sluoksnio storumas abie juose griaučių pusėse. Kapinyne rasta daug įkapių* geležiniai peiliai 4 pentiniai kirviai, 6 ietigaliai, smogiamasis peilis, kalavijas, 3 žalvarinių peilių makščių apkalai, 5 Vytauto laikų monetos. Pinigai dažniausiai randami prie šalies, kišenės vietoje, tik viename kape pinigai buvo po galva. Vėlyviausią moneta - 1713m. Lepšių kapinyne iš viso surinktas 61 radinys iš 38 kapų. Kapinyne laidota tūkstančio metų laikotarpyje, todėl jame yra ir griautinių, ir degintinių pa­ laidojimų* Net krikščionybės laikų kapuose kai kur randama įkapių, kirvių, pjautuvų, ietigalių, Pavėkiai Šiaulių rajono Pavėkių pilkapiai tyrinėti 1933 ir 1937m.

Tai keliolikos apardytų pilkapių grupė. Atskirų pilkapių skersmuo siekė apie 4-7m. Pilkapių pagrindas apdėtas akmenų vainiku, tam nau-

8 loti stambūs# kartais net iki lm. dydžio akmenys* Ištirti 8 pilkapiai* Šalia kai kurių buvo tarsi priestatėliai iš akmenų. Šiuose pilkapiuo­ se aptikti griautiniai palaidojimai ir gana turtingos įkapės. Būdin­ gesnės įkapės šios: žalvarinės buoželinės antkaklėst antkaklės triraitlniais galais, masyvios apyrankės* Įdomus radinys - geležinis siauraašmenis įmovinis kirvis - vienas iš ankstyviausių archeologinėje medžiagoje* Lepšiai Šis netoli Šiaulių esantis VI-XVIIa. kapinynas buvo tyrinėtas 1937m. Jis buvo ypač turtingas papuošalais* Rasti 2 antsmilkiniai, pa­ daryti iš plonos žalvarinės vielos* Prie vieno antsmilkinio primon­ tuotas ąslės, į kurias įverti 2 cilindriniai pakabučiai* Rastas kiaurakryžinls smeigtukas, 2 -jų kryžminių smeigtukų galvutės ornamentuo­ tos plona sidabro plokštele su iškiliais būgneliais* Aptikta net 18 segių. Jos labai įvairios - daugiauia su gyvuliniais galais (9). 4 segės - plokščios apskritiminės ornamentuotos spurgeliaiū ir apskri­ tais ratais* Karolių rasta tik vienas kitas* Jie sudaryti iš stikli­ nių karoliukų, žalvarinių įvijėlių ir ažūrinio pakabučio. Aptikta gana daug įvairių pakabučių: rombo, kryžiaus, skambučio formos. Iš Iš skardelių padaryti pakabučiai ornamentuoti brūkšneliais ir išs­ paustais kūgeliais. Prie pakabučių priskiriami ir apkaustyti lokio nagai - amuletai bei rakto formos amuletas* Rasta geležinių diržų sagčių, žiedų, 2 pentinai su didelė;*! Žvaigždutėm*

S,NAUDUŽO ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI

Šiauliai* Gluosniu-Varpo g. kampas.

1954ra* Gluosnių gatvės kampe, kasant namo pamatų duobę, 6090cm. gilumoje užtiktas senovinis palaidojimas. Skeletų išlikę buvo tik atskiri kaulai - dvi vyro ir moters kaukolės bei blauadikaulis.

Prie moters kaukolės buvo žalvarinė antkaklė ir segė. Itin įdomi antkaklės žalvarinė:viela nušlifuota, meistriškai supinta. Vyro kau­ kolėje žymu aštriu įrankiu padaryta skylė. Radiniai buvo perduoti MAušros" muziejui. Tais pačiais metais muziejininkai, vadovaujami J.Naudužo tyrinėjo šį kapinyną. Buvo tyrinėjamas plokštinis kapiny­ nas ir Varpo g. Nr.81 kieme.

Iškasta bandomoji perkasa. Joje rasti aštuoni griautiniai palaidojimai, iš jų 4 vyrų, 3 - jaunuolių, 1 - moters. Vyrai ir jau-

9 nuoliai palaidoti galvomis 4. pietvakarius, o moteris - į šiaurės ry­ tus. Vyrų kaukolės sulaužytos. Ir prie vyrų ir prie jaunuolių griau­ siu maždaug juosmens srityje rasti peiliai, o kape Nr.3 be peilio dar buvo ietigalis ir kirvis. Vyrų kapuose surasta keletas apsaugos lie­ kanų: geležinių sagčių, segių, žalvarinių pakabučių. Dviejuose vyrų kapuose rasti geležiniai skiltuvai ir žalvariniai praplatinti žiedai.

Dvigubame jaunuolio kape surastas sidabrinis pinigas su Gedimino stul­ pais ir slaviško tipo antsmilkinis. Moters kape N r . 8 rasti karoliai ir trys segės. Karoliai sudaryti iš Viduržemio jūros sraigių kiaute­ lių ir keturių pinigų pakabučių. Trys pinigai buvo sidabriniai, du vienodi su trigalvio erelio ženklais ir nusitrynusiomis raidėmis, o ant trečiojo sidabrinio pinigo - sunkiai įžiūrimos raidės ir ženklai.

Ant žalvarinio pinigo pakabučio įžiūrimi ženklai nesudarė kokios nors figūros, o blogai įskaitomas užrašas buvo užrašytas senosiomis slavų raidėmis. Moters kape dar aptiktas kalkakmeninis verpstukas ir žiedas.

Sprendžiant iš griaučių padėties ir rastų medžio liekanų, dauguma mirusiųjų laidota skobtiniuose karstuose. Kapinyno tyrinėjimai parodė, kad XIV-XVa. šios vietoves gyventojai tebesilaikė pagoniškos religi­ jos ir laidojimo papročių. Apie ryšius su tolimais kraštais kalba moters kape rastas Viduržemio jūros kriauklės, slaviški pinigai, sla­ viško tipo antsmilkiniai. Pinigų padarymas pakabučiais karoliuose, rodo, kad tuo metu pinigai nevaidino didelio vaidmens ir prekyba, ma­ tyt, buvo pagrįsta mainais.

Valdomai 1955m. tyrinėtas Šiaulių raj• Valdomų kapinynas. J.Naudužas ištyrė vieną VIII-IXa. vyro kapą, ir suardytuose kapuose surinko ne­ maža radinių. Tyrinėtame kape mirusysis palaidotas šiaurės vakarų kryptimi. Rankos sulenktos - dešinė padėta prie žandikaulio, o kairė - ant dešinio dubens. Kojos ištiestos. Šalia galvos rastos Žalvari­ nės įvijos. Dešinėje kaukolės pusėje buvo 3 ietigaliai, kurių smai­ galiai nukreipti palaidojimo kryptimi. Prie dešinės rankos gulėjo didelė laukinė segė, ant kairės buvo užmauta masyvi trapecinio skers­ pjūvio apyrankė. Ant kojų buvo padėtas trumpas kalavijas. Jo ašmenys nukreipti į galvos pusę. Kituose suardytuose kapuose aptikta nemažai atsitiktinių radinių - 5 geležiniai ietigaliai, geležinis pjautuvas, 4 žalvariniai smeigtukai - 1 kryžminis ir 3 Žiedeliniai, 2 žalvari­ niai žiedai nesusieinančiais galais, žalvarinė moneta neįžiūrimais ženklais, 2 žalvarinės antkaklės, įmovinis ietigalis.

1989m. šį kapinyną tyrinėjo B.Salatkienė.

10 Papilė 1954m. Papilės (Akmenės raj.) gyventojas pranešė Lietuvos MA Istorijos institutui, kad Papilėje ardomas kapinynas, kuriame ran­ dama daug senienų, Papilės kapinynas buvo žinomas jau nuo senų laikų.

Palaidojimai su radiniais aptikti dar prieš I pasaulinį karą. Kai kus*ie gyventojai turėjo surinkę atsitiktinai rastų dirbinių kolekcijas.

Didesnioji kapinyno dalis buvo smarkiai suardyta,fle3 palaidojimai bu­ vo labai negiliai.

1955m. vykdyti archeologiniai tyrinėjimai* Tyrinėjant rasti keturi Tarybinės armijos karių kapai iš II pasaulinio karo. Toje pat perkasoje aptiktas ir senas palaidojimas.

Griaučiai gulėjo pietvaka­ rių kryptimi. Antroje perkasoje buvo 16 kapų su įkapėmis. Laidota dau­ giausia siaurės vakarų, rytų ir pietryčių kryptimis. Bevelk visi ka­ pai smarkiai apardyti, todėl juose buvo sunku nustatyti rankų ir kojų padėtį. Kai kux*±uose kapuose rankos sulenktos, o kojos daugiausia Ištiestos. Kapinynas buvo labai turtingas radiniais. Kasta darbo įran­ kių ir ginklų: 8 įmoviniai ir 1 įtveriamasis ietigalio, 3 geležiniai peiliai ir 3 peiliukai lenktais galais, įmovinis kirvis, trumpas (apie 40 cm. ilgio) kalavijas, 2 geležinės ylos, kalkakrneninis verps­ tukas. Ypač daug buvo papuošalų: geriamojo rago apkalaa, žalvarinės įvijos, Žalvarinės grandinėlės fragmentai, 10 žalvarinių žiedų, žie­ do formos antsmilkiniai. Rasti 6 smeigtukai - vienas trikampe galvute, 5 kryžminiai, iš jų du su pusmėnulio formos pakabučiais, antkaklė, 6 įvijinės žalvarinės apyrankės, 2 uegės, 4 gintariniai karoliukai.

Dviejų mirusiųjų galvos buvo apjuostos žalvarinių įvijėlių eile. Ka­ pinyne aptikti karoliai, sudaryti iš žalvarinių įvijėlių, žalvarinių mažyčių grandinėlių ir vieno gintarinio statinaitės formos karoliuko.

Kapuose rasta ir pragręžta iltis bei pakabutis, primenąs arkliuką.

Kape Nr . 6 buvo sveikų ir sutrupintų sraigių kiautelių bei kauliukas su įverta žalvarine grandinėle.

Papilės gyventojai pasakojo apie urvą esantį Jūrakalnyje iškyšulyje, Ventos krante. Archeologinės ekspedicijos metu ieškota to urvo, kasta žemės įgriuvimo vietoje. Po įgriūvusia žeme buvo kie­ tas sluoksnis. Geologai paaiškino, kad XIXa. čia buvo iškastos 3 šachtos. Tuo ir baigėsi urvo ieškojimas.

Latviai Kretingos rajone esantis Laivių kapinynas tyrinėtas jau nuo 1940-ųjų metų. Jį tyrė Kauno Dailės muziejus,LTSR MA Istorijos insti­ tutas ir VU archeologai. 1956m. kapinyno tyrinėjimą atnaujino '’Aušros” muziejus.

11 p

Ištirtas 17Om plotas* Atidengti du reti akmeninės krosnies židiniai* Tai du ovalo formos akmenų vainikai, pietiniame ir šiauri­ niame galuose buvo po didesnį, akmenį, o kiti akmenys žymiai mažesni* Viršutinė vainiko akmenų eilė buvo sudėta palyginti neglaudžiai, o apatiniai akmenys suglausti taip, kad tarp ji| beveik nėra tuščių tarpų* Pirmojo akmenų vainiko dydis - l,9xl,05m. Vainiko viduje pasi­ rodė apdegę molio gabalai, gana stambios anglies liekanos. Po šiuo sluoksniu buvo smėlis, susimaišęs su pelenais, o po smėliu - pelenai.

Vainiko viduje rasta smulkių sudegusių kaulų, greičiausiai paukščio, žiupsnelis.

Antrasis akmenų vainikas buvo iš kelių eilių glaudžiai sudė­ tų akmenų. Kai kurie akmenys buvo susproginėję nuo karščio* Viduje buvo stambūs deguto molio gabalai, po jais - pelenų sluoksnis. Kapiny­ ne ištirtas 21 kapas. Aptikta gana daug radinių, ypač papuošalij: - 7 žalvariniai įvijiniai žiedai, - žalvarinė pasaginė segė ir pusė geležinės pasaginės segės, - geležinė sagtis, - ovalo formos geležinė sagtelė, - žalvarinė sagtis su dvigubu žalvariniu apkalėliu, - žalvarinė sagtis su kryžiaus formos liežuvėliu, - stačiakampio formos dvigubas apkalėlis, su vinutėmis kampuose.

Rasta daug žalvarinių apkaustėlių. Vieno keturkampio apkaustėlio kampuose buvo po vinutę, kitas buvo puoštas grioveliu ir rantel­ iais. Aptiktas dvigubas apkalėlis, kurio viduje išliko odos.

Kapuose rasti ir žalvariniai geriamojo rago apkalai* Prie vieno apkalo buvo išlikusi žalvarinė plokštelė su 8 vinutėmis.

Kape Nr.12 aptiktas krūtinės papuošalas - žalvarinės sanka­ bėlės, sudarančios 25 cm* ilgio juostą. Sankabėlės turėjo pūstas gal­ vutes, prie kurių iš abiejų pusių buvo po ąselę. Šios sankabėlės turėjo puošti audinį, bet audinio nerasta* Kapuose dar rastas žalva­ rinis pentinas, kurio apačioje išlikę tamsiai rudos spalvos vilnonio audinio gabaliukų. Tai*p radinių buvo odinis diržas, apkaltas žalva­ rinėmis plokštelėmis ir odinė juostelė, apkalta žalvarine plokštele, kuri papuošta 2 eilėm mažų trikampėlių* Rastas vienas suploto rutulio formos gintaro karoliukas. Jo paviršius papuoštas penkiais koncentri­ niais grioveliais.

Kapinyne rasta ir keletas darbo įrankių* Tai geležinis įmovini 3 kirvis ir miniatiūrinis kirvukas, geležinis įmovinis ietigalis, geležinis dalgis, ties kurio viduriu pastebėta medžio liekanų, gele­ žinė yla, netaisyklingos ovalo formos plokščias galąstuvas, du akme-

niniai verpstukai. Kape Kr.16 aptikta labai sunykusi tošinė dėžutė# puošta žalvarinėm tvijėlėnu Rasta ir šukių, dauglnueia nuo miniatiūrinių puodukų* Keramikoje daug žvyro priemaišų. Kapinyno teritori­ joje aptiktas titnago gabaliukas su dcilimo žynėmis ir dvi mažos tit­ nago skiltelės.

Rukuižiai 1956 m. tyrinėtame kapinyne ištirta apie 12 kapų ir aptikta nemažai įvairių radinių* Įrankių ne itin daug, daugiau rasta papuoša­ lų bei monetų* įdomus radinys - Žalvarinė makštis su adata. Mokėt is trikampio nukirsta viršūne formos, padaryta lž dviejų žalvarinės skar­ dos gabaliukų, kurie šonuose sulenkti ir sutvirtinti virvutėmis. Abu makšties galai atviri. Viduje išlikę organinės medžiagos, į kurią į 3 we meigta žalvarinė adata. Ji turi skylutę siūlui įverti.

Makšties il­ gis - 6 ,3 era., o adatos - 6,9 cm. Kapinyne taip pat rastas geležinis peilis ir peilio fragmentas - geležinė rankena su medinių kriaunų, pritvirtintų žalvarinėmis vinutėmis, liekanomis. Rastas ir akmeninis keturkampis, į vieną galą smailėjęs galąstuvas. Aptikta nemažai pa­ puošalų: 10 žiedų, iš kurių vienas įvijinis, keturi juostiniai. Iš jų trys žiedai papuošti vienu arba dviem koncentriniais grioveliais, penki - praplatinta priešakinė dalimi. Vieno žiedo praplatintoje da­ lyje įrėžti neišskaitomi Ženklai, trys žiedai iškarpytais pakraščiais ir papuošti duobutėmis. Rastos 3 apvalios geležinės sagtelės, ir 2 sidabrinės monetos. žvel«altis Joniškio raj. esantis piliakalnis tyrinėtas 1956ra. Rasti du kultūriniai sluoksniai. Pirmas - XIII-XVam. dvaro pastatų liekanos, taxp jų rasta koklių, plytų, olandiškų pypkių, švediškų pinigų.Antrajame sluoksnyje rasti Kilia, radiniai - žalvarinės segės, ietiga­ liai.

Piliakalnyje rastos 36 puodų šukės. Kai kurių vidinė pusė glazūruota žalia spalva. Vienfts šukės ornamentuotos skersiniais ran­ teliais, kitos - išilginiais ruoželiais ar įbrėžiant banduotae lini­ jas, bet daugumos rastų šukių paviršius lygus. Keramika lipdyta iš įvairaus molio: šviesaus, gelsvo, rausvo, tamsiai rudo, juodo. Kasi­ nėjant rasta ir įrankių: kaltelis, įtveriamasis ietigalis bei ieti­ galio geležinės plunksnos dalis, geležinė yla, smarkiai surūdijęs geležinis dirbinys, primenantis užraktą, geležinis peiliukas, durų rankenos liežuvėlis, du žalvarinio dirbinio fregmentai - vienas / V W V Š iau lių ap skrities P. V išinskio viešoji

BIBLIOTEKA

13 greičiausiai diržo užsegamasis liežuvėlis, o kitas - žalvarinio indo pakraštys. Rastos trys segės: dvi pasaginės gyvuliniais galais, viena atvyniotais galais, balkšos spalvos pypkutė nulūžusiu galu ir pypkutės fragmentas. Aptikta viena moneta, greičiausiai, Rygos solidas. Vienoje jos pusėje pavaizduotas herbas - 2 susikryžiavę raktai, virš jų - kry­ želis. Aplink herbą buvo užrašas, kurio dalis nukirsta, kertant iš išplotos skardos pačią monetą. Kitoje monetos pusėje - raidės, aplink kurias eina sunkiai įskaitomas užrašas. Šiauliai. Vaisiu g.

196lm. kasinėtas šis, VI-IXa. senkapis. Vaisių g. namo Nr.16 kieme aptikta žmonių griaučių, prie jų rastas įmovinis ietigalis. Šioje vietoje buvo iškasta bandomoji perkasa. Joje aptikti treji svei­ kesni griaučiai, daug žmonių kaulų. Vienos moters kapas buvo išlikęs palyginti sveikas, tačiau radiniais neturtingas. Jame rasta viena žalvarinė juostinė apyrankė, du geležiniai lazdeliniai smeigtukai ir peilio fragmentai. Prie kitų griaučių - dar viena žalvarinė juos­ tinė apyrankė ir įmovinis geležinis kirvis. Tai vienas iš seniausių Šiaulių mieste žinomų senkapių. Jis leidžia galvoti, kad kur nors netoliese pirmaisiais mūsų eros šimtmečiais yra buvusi gyvenvietė.

Gibaičiai Anksčiau, 1932m. šį kapinyną tyrinėjo B.Tarvydas. 1969m. buvo atliktas Gibaičių kapinyno patikrinimas. Rasti kapai buvo labai suardyti, viename jų likę tik kojų kaulai, kituose - kaukolių ir kaulų fragmentai. Aptikta šiek tiek radinių: trys peiliukai lenktais galais, trys kryžminiai smeigtukai, įvijinė apyrankė, du įmoviniai ietigaliai, kelios keramikinės šukės. Daug atsitiktinių radinių muziejui pado­ vanojo Gibaičių kdmo gyventojai. Tai buvo trys antkaklės, trys smeig­ tukai, pentinis kirvis, įmovinė ietis, smeigtuko ir antkaklės fragmen­ tai.

Velžiai 1969m. tyrinėtas Radviliškio raj. Velžių piliakalnio šlaitas ir aikštelė. Šlaite rastos dviejų sudegusių rąstų liekanos ir tvar­ kingai sudėtų akmenų eilutė.

Tarp akmenų buvo degėsiai ir smulkios puodų šukės. Piliakalnio aikštelės pakraščiais pasirodė apdegusių akmenų juosta. Ši juosta su nedideliais tarpais juosė visą tyrinėtą aikštelės dalį, Tarp akmenų buvo labai daug apdegusio molio gabalų, v

medžio anglių.

14 25-30 cm. gylyje apdegusių akmenų juosta išryškėjo galutinai. Dauge­ lyje vietų pasirodė švaraus smėlio ploteliai» kurių fone išryškėjo trys taisyklingos keturkampės juodos dėmės. Trečioje dėmėje rasta daug apdegusio molio gabalų» akmenų, degėsių, smulkių gyvulių kaulų. Šalia jos buvo Židinys su degėsiais, puodų šukelėmis, apdegusiais kaulais.

Radinių nedaug} apdegusios ir į gabaliukus sutrūkusios trinamos girj nos, girnų trintuvas, sidabrinė antkaklį pergniaužtais galais, dvi žalvarinės pasaginės segės gyvuliniais galais, žalvarinio smeigtuko fragmentas, segė, adata, žalvarinis pakabutis. Tamsiose dėmėse surasta keramikos likučių. Tarp jų buvo šukių su gnaibytiniu ornamentu. Rasta daug apdegusių ir sutrupintų gyvulių kaulų.

Padarytas aplink piliakalnį buvusio pylimo ir gynybinio grio­ vio skerspjūvis. Piliakalnio pylimo sluoksniai susidaro iš gana sto­ ros velėnos, molio ir Žvyro, molio ir smėlio, smėlio ir degėsių, juo­ do smėlio sluoksnių, lm. gylyje buvo stambesnių akmenų ir apdegusių rąstų liekanų. Gynybinio griovio kontūrai ėmė ryškėti 35-40 cm. gyly­ je. Galimas jo plotis - 12-14m., kraštai lėkšti. Iškastas ir vienas bandomasis priešpilio kvadratas. Jame rastas beveik taisyklingo ap­ skritimo formos židinys.

Tarp akmenų buvo apdegusio molio gabaliukai, medžio auglių trupiniai• Piliakalnio kultūrinis sluoksnis buvo plonas. Matyt, jis pastoviai, negyvenamas, o buvo naudojamas pavojaus metu. Degėsiai ir apdegusio molio gabalai liudija, kad čia yra buvęs gaisras, po kurio piliakalnio pastatai nebuvo atstatyti.

B.SALATKIENĖS ARCHEOLOGINIAI TYRINĖJIMAI

Kalneliai * 1982-1983m. tyrinėtas Kalnelių (Šiaulių raj.) kapinynas.

Ištirtas 231m 2 plotas, surinkti 59 archeologiniai rodikliai, iš jų 25 - atsitiktiniai. Kapinynas buvo labai apardytas. Didelė senkapio dalis buvo suardyta, kasant žvyrą statyboms. Pirmojo ir Antrojo pa­ saulinių karų metais čia buvo apkasai, todėl rasta sviedinių, bombų skeveldrų, šovinių. Vienoje bombų duobėje rasta 12 kaizerinės Vokie­ tijos pfenigių. Kasant apkasas, buvo sunaikinta daugybė senųjų kapų.

Maišytoje Kalnelių žemėje buvo daug igbarstytų kaulų ir suardytų kapų. Daugelis kaukolių, žandikaulių, raktikaulių, dilbio kaulų pa-

15 žaliavę - mirusiuosius kažkada puošė žalvariu padabintos kepuraitės, antkaklės, apyrankės, segės, žiedai, smeigtukai. Iš viso aptikta 18 kapų.

Rasti septyni akmenų vainikų fragmentai. Kai kurių viduje buvo kapai. Vainiko Nr. 5 viduje buvo du kapai, vienas jų dvigubas.

Akmenų vainikai sukrauti iš stambių akmenų, daugiausia viena eile.

Ištyrinėtame plote iš aptiktų aštuoniolikos kapų, tik du vyrų kapai išlikę sveiki. Rasti šeši vyrų, penki moterų ir vienas vaiko kapas likusieji nenustatyti. Šeši kapai be įkapių. Laidota daugiausia šiau­ rės, šiaurės vakarų, pietvakarių ir pietų kryptimis. Mirusieji laido­ ti ištiestomis kojomis, rankų padėtis nevienoda. Beveik visuose ka­ puose ties pėdomis, klubais ir galva aptikta akmenų.

Kapinyne rasta: - dalgis - trys peiliai - trys peiliai-pjautuvėliai - kirviai - trys įmoviniai ietigaliai - keturios kūginės antkaklės - penki smeigtukai (2 statinėliniai, 2 nuokamieniai) - geležinio lazdelinio smeigtuko galvutė - dvylika apyrankių (9 juostinės, 2 įvijinės, 1 - apvalaus pjūvio, puošta akiniu ornamentu), - žalvarinė diržo sagtis - žalvarinės grandinėlės fragmentas - dvi žalvarinės ornamentuotos tūtelės - septynios žalvarinės gaubtos skardelės - žalvarinių įvijėlių fragmentai Po kapais ir akmenų krūvomis atrasti 8 židiniai, stulpovietės.

Iš jų pėdsakų matyti, kad čia būta dalies keturkampio stulpinės konstrukcijos pastato, kurio kampe buvo 500cm. skersmens Židinys.

Tai rodo, kad prieš laidojant būta čia I tūkst. pr.kr. gyvenvietės.

Valdomai * 1955m. šį kapinyną tyrinėjo J.NauduŽo vadovaujami archeolo­ gai, o 1989m. - B.Salatkienė pratęsė tyrinėjimus. Buvo ištirtas p 120m plotas, rasta 12 kapų. Iš jų - 8 vaikų, 2 - moterų, vienas dvigubas vyro ir moters, vienas - neaiškus. Vienas kapas buvo suardytas Šioje kapinyno dalyje išryškėjo trys kapų eilės. Visi kapai orientuo­ ti šiaurės vakarų kryptimi. Tik viename kape mirusysis palaidotas galva tiesiai į vakarus. Mirusieji laidoti aukštielninki, rankos su-

16 įdėtas įvairiai, kojų padėtis taip pat nevienoda. DaŽniaueial jos iš­ tiestos, kartelis sulenktos. Kai kuriuose kapuose rasta medinių karstų j liekanų. Įkapių labai maža - tik štši radiniai. Jų rasta tik vaiko ir moterų kapuose. Du nuliniai aptikti suardytame kape Nr.5. Iš darbo .Įrankių rastas tik vienas peiliukas tiesia nugarėle medinėmis kriau­ nomis, pritvirtintomis trimis žalvarinėmis kniedėmis. Jis buvo Įdėtas 1rairuaiajai palaidotai kape Nr. 12 Į kairę ranką. Iš papuošalų rasti i trys žiedai platesniu priekiu, vienas iš jų - signetinie. Du žiedai buvo uždėti ant kairiosios ranko didžiojo piršto miru3iajai, palaido­ tai dvigubame kape. Trečiasis žiedas rastas suardytame kape Nr.5. čia buvo ir geležinė diržo sagtelė. Vaiko kape rastas sunykęs žalvarinis žvangutis, gulėjęs kiek žemiau dešiniojo klubo sąnario.

Kiek giliau arba viename lygyje su kapais aptikti 9 židiniai.

Didžiausias iš visų buvo židinys Nr. 8 . Jo ilgis - 5m., plotis - apie 1 m. Šiame židinyje aiškiai Išsiskyrė 10-15 cm. storio rūdžių sluoks­ nelis, esantis maždaug per pjūvio vidurį. Visų židinių pjūviai ne­ taisyklingi. Visame plote židinių lygyje aptikta labai daug smulkių degėsių, lyg žaizdro žiežirbų, Rasta ir Įvairių stulpaviečių. Anksčiau už kapinyną čia galėjo būti kažkokios ūkinės žmonių veiklos, gal me­ talo apdirbimo verslo.

70 cm. gylyje pasirodė, o 110 cm. gylyje galutinai išryškėjo akmenų grindinys. Tai 25x30 cm. ir mažesni kalkakmeniai, sudėti ant p nejudintos žemės apie 7m plote. Grindinys smarkiai žemėjo iš vakarų Į rytus.

Aukštadvaris-Gudeliai 1989m. buvo tyrinėtas šis Pakruojo rajone esantis kapinynas.

Kapai jau buvo apardyti melioratorių* Rasta keletas kapų, kur miru­ sieji buvo laidoti vakarų, šiaurės vakarų kryptimis. Viename kape matėsi ir medinio karsto liekanos. Mirusieji laidoti aukštielninki, ištiestomis kojomis, rankos daugelyje kapų buvo ištiestos prie šonų, tik viename kape dešinioji ranka pusiau sulenkta Ir padėta ant dubens kaulų. Įkapių rasta tik dviejuose kapuose. Kape Nr.l dešinėje kauko­ lės pusėje galvute aukštyn stovėjo žalvarinis smeigtukas maža rutulio formos galvute. Kape Nr.5 rastas geležinis peilis. Šalia kapo Nr.l išmestose žemėse rastas geležinis peilis tiesia nugarėle ir medinių kriaunų liekanomis. Taip pat aptikta medinių platėjančių kriaunų pusė su 3 skylutėmis nuo vinučių ir odinio dirbinio dalis. Šis kapi­ nynas datuojamas XVI-XVIIIa.

Г

.

17 Lieporiai Šiaulių priemiestyje esanti 3 Lieporių kapinynas atrastas 1983m. 1987m. jį tyrė Mokslų Akademija, o 1991m. kapinyno tyrinėjimą atnaujino Šiaulių '»Aušros" muziejus. Kapinyne ištirtas apie 4000m 2 plotas, rasti 93 kapai, daugiau kaip 400 radinių* Šio kapinyno radi­ niai priklauso ŽarnaiSiams* Laidota įvairiomis kryptimis. Mirusieji guldyti ant nugaros, įvairiai ant krūtinės sudėtomis rankomis, išties­ tomis kojomis. Kiekviename vyro kape rasta ginklų. Dažniausios įkapės vyrų kapuose - įmoviniai ietigaliai, į kapą dedami daugiausia po vieną, kovos peiliai, pasitaikė kalavijų. Vyrų kapuose rasta ir gele­ žinių pentinų bei geriamųjų ragų aplcalų. Vyrų papuošalų aptikta ma­ žai. Tai lankinės sklintakojės ir aguoninės sagės bei storagalės apy­ rankės. Turtingumu išsiskiria vyro kapas Nr.95. čia buvo palaidotas vyresnis negu 60 metų, apie 185cm ūgio vyras. Jo kape rastas 75 cm. ilgio vienašmenis kalavijas, buvęs odinėse makštyse* Makščių galas apkaustytas plona geležine juostele. Kalavijas gulėjo smaigaliu kojų link ant kairiojo peties. Ant kalavijo buvo padėtos dvi ietys, o sker­ sai jų - geležinis įmovinis kirvis. Skersai juosmens gulėjo kovos pei­ lis, prie diržo prikabintas geležine grandine. Ant kairios kojos žal­ varine sagtele buvo užsegtas geležinis pentinas. Ties dešime alkūne gulėjo du geriamieji ragai. Kape rasta sidabrinė lankinė sklintakojė segė, prie kurios Žalvarine grandinėle prikabinti du gintariniai karo­ liukai.

Moterų kapuose dažniausiai pasitaikydavo peiliukai, ylos.

Rasta keletas įdomių moterų galvos apdangalų ir papuošalų.

Kape Nr. 72 aptikti keturi kabučiai iš Žalvarinių įvijėlių ir grandinėlių, puošę audeklo kepuraitę. Kape Nr.85 moteris buvo palaidota su nedide­ le, tik pakaušį dengiančia kepuraite, puošta 6 -mis eilėmis žalvainių grandinėlių. Iš nugaros pusės grandinėlės buvo papuoštos penkiais pakabučiais. Kepuraitė buvo uždėta ant audinio, kurio kraštai maž­ daug pečių srityje buvo papuošti žalvarinėmis įvijėlėmis ir grande­ lėmis. Kape Nr.52 rasta karolių apvarėlė. suverta iš 4 žalvarinių cillndrėlių ir vieno gintaro karoliuko. Dažniausiai randami moterų papuošalai buvo smeigtukai - kryžiniai išplotomis plokštelėmis ga­ luose, kiaurakryžmiai su buoželėmis galuose, su kabučiais ir grandi­ nėlėmis arba be jų. Rasta ir lazdelinių, nuokaraieniiį, trikampe galvu­ te smeigtukų.

Apyrankių kapinyne buvo mažai. Daugiausia tai rankogalinės juostinės trikampio pjūvio apyrankės su trikampia iškilia briau­ na. Kapuose dažnai pasitaikydavo geležinis lazdelinis smeigtukas (ir vyrų, ir motorų). Jis, greičiausiai, buvo naudotas drobulei, į

18 urį įvyniotas mirusysis, susegti. Moterų ir vyrų kapuose daugiausia aata gintarinių karoliukų. Dažniausiai jie randami po vieną, bet pa­ sitaikė ir po du ar net po keturis. Greičiausiai, tai amuletai* Jie nuolatinės vietos kape neturėjo. Pasitaikė nebaigtų, neišgręštų karo­ liukų ir gintaro gabalėlių.

Lieporių gyvenvievė aptikta 1351m. ieškant kapinyno ribų.

Gyvenvietė buvo į šiaurę nuo kapinyno. Jos tei-itorijoje rastas Pabal­ tijo Mad'leno tipo titnaginės strėlės antgalis ir dvi to laikotarpio ugniavietės. Aptikta ir II takšt. pr.Kr. vidurio pjautuvų - vienas buvusios trobos vietoje, kitas kapinyne — kape. Gyvenvietėje aptiktos medinių trobų liekanos. Visi pastatai sudegę, jų vietas Žymi 10-40cm. storio degėsių sluoksnis. Rasta labai daug grublėtosios keramikos šu­ kių, kurios leido datuoti gyvenvietę (III-IVa.) Daug šukių rasta prie didelio akmens, kurio viršus įlenktas kaip geldelė. Greičiausiai, tai nebaigtos daryti trinamosios girnos. Aptikta medinių indų, puoštų gnaibytiniu raštu.

1932ra. gyvenvietėje rastas sveikas gerai įrengtas šulinys labai retas radinys Lietuvos archeologinėje medžiagoje. Šulinys pail­ gas, 135 cm. ilgio, 60-70cm. pločio, viename gale platesnis. Jo gylys 4 ,5 m. bet vanduo atsiranda jau 2 m. gylyje. Sulinio konstrukcija tokiai jo galuose stačiai sustatyta po 3-4 skeltas lentas. Lentos 20 ir 50 cm. pločio. Ta pusė, kux»i remia šulinio sieną tik nuskelta, o vidinė - gražiai nutašyta kirviu. Šoninės sienos išklotos tokiomis pat guls­ čiomis lentomis, kurios išeina už stačiųjų lentų dar apie lOcm. Iš išorės už jų prikalta dar po statmeną kuolą. Konstrukciją iš vidaus prilaiko kampuose įstatyti statmeni kuolai. Šulinio dalis, buvusi virš Žemės, visai sunykusi. Šulinys buvo du kartus įgriuvęs. Užgriu­ vus antrą kartą, į šulinį buvo pilami pelenai, nuodėguliai, metamos atliekos. Šulinys priklauso ankstyvajam gyvenvietės periodui. Jame rasti nuskendę keturi kibirėliai iš liepos žievės. Du iš jų - sveiki, du apnykę. Nuo liepos nulupta žievė buvo virinama, paskui išlenkiama žieve į Aidų ir susiuvama karna. Lankelį atstojo iš karnos nuvyta virvutė. Kibirėlių aukštis - 25 cm., o skersmuo apie 25-30 cm. Tai labai retas radinys.

Gyvenvietėje aptiktos geležies lydymo krosnelės liekanos.

Netoli jos rasta ir kalvės vieta. Ten buvo išlikę molinių krosnelių dugnų fragmentų, primestas sluoksnis šlaico, gargažių anglių ir kito metalo apdirbimo liekanų. Kapinyno teritorijoje rasta virš 70 židinių.

Jie buvo nevienodi ir išsidėstę netolygiai. Daugiausia jų - apskritų 50 cm. skersmens židinių. Židiniuose tebebuvo pelenai ir apdegę ak­ menys.

19 Daugiausia židinių aptikta t o j a kapinyno vietoje, kur nėra kapų.

Išsiskiria židinys Nr. 83. Jis idealios piltuvėlio formos, 60 cm. gylio, maždaug 150 cm. skersmens. Židinio sienelės labai lygios. Ja­ me buvo apdegusių akmenų.

Tai apeiginis židLnya. Rasta virš 70 stulpaviečių. Dauguma židinių ir stulpaviečlų yra tuščiame tarpe tarp kapų grupių. Čia galėjo btlti apeigų vieta.

Ir šulinys, ir geležies lydymo verslo liekanos, ir kiti ra­ diniai byloja, kad Lioporių gyvenvietė nėra visiškai suardyta arimo ir statymu* J$ būtina saugoti ir toliau sistemingai tyrinėti.

A 1 e k s an d r i .1a • 1992m. rudenį Šiaulių priemiestyje Aleksandrijoje buvo ieško­ ta partizanų palaiki*. Surengtoje archeologinėje ekspedicijoje buvo tikrinimas dvi liudininkų nurodytos vietos* Vienoje vietoje nieko ne­ buvo aptikta, o kitoje rasti vieno mirosiojo kaulai. Tai buvo apie 40 metų vyriškis, maždaug 175cm. ūgio. Jis buvo įmestas į molio duobę, gulėjo ant nugaros, už galvos atmestomis rankomis. Mirosiojo galtoa buvo duobės dugne, 50 cm. gylyje, o kojos - ant duobės krašto - tik 20 cm. gylyje. Mirusysis visai neturėjo dešiniosios pėdos, o kairioji buvo labai sužalota. Prie griaučių rastos dvi kulkos - kairiojoje krūtinės pusėje ir tarp abiejų klubų sąnarių. Medicinos ekspertai nu­ statė, kad kulkos skylė dar buvo pakaušyje, o vienas iš kaxrė 3 pusės šonkaulių sužalotas dviejų kulkų. Prie dešiniojo blauzdikaulio ir kai­ riojo šlaunikaulio rasta geležies gabaliukų, kurie galėjo būti grana­ tos skeveldros. Mirusysis turbūt vilkėjo uniformą, kurios išliko tik apykaklės dalis su variniu kabliuku ir antsiuvu. Toje vietoje, kur turėjo būti kišenė, gulėjo 25 geležinės vinys. Diržas buvo atsegtas, jo sagtis atmesta į dešinę pu 3 g. Kairysis mirusiojo blauzdikaulis buvo lūžęs ir suaugęs, jam trūko dviejų dantų.

1993m. kasinėjimas Aleksandrijos pušynėlyje buvo tęsiamas.

2 Ištirtas 810m plotas. Surasti keturių vyrų palaikai, užkasti dvie­ jose vietose. Kur užkasti pirmieji du palaikai, tiksliai nurodė liu­ dininkas. Tai duobė, kur kažkada buvo kastas molis Aleksandrijos ply­ tinei. Dviejų žmonių griaučiai rasti daubos šlaite, sukritę vienas ant kito. Matyt, jie buvo nustumti nuo šlaito viršaus žemyn, po to užberta žemių, plytų, šiukšlių. Vieno žmogaus griaučiams truko kairės kojos šeivikaulio ir kulnakaulio, kito - visų dešinės pėdos kaulų.

Vienas iš šioje vietoje rastų žmonių - maždaug 35 metų amžiaus vyras, kitas turėjo apie 35 metU3 ir buvo 177 cm. ūgio. Pirmojo kaulai ne­ buvo sužaloti, o antrojo kaukolės lūžiai galėjo būti ir šūvio pasekmė. v

20 Be to, prie antrųjų griaučių rastos keturios kulkos - viena stubure, dvi krūtinės ląstos dėžinėje pusėje ir viena prie dešiniojo blauzdi­ kaulio, Nustatyta, kad tai 1930rn. pavyzdžio šovinių kulkos. Antrasis vyras ant piršto turėjo masyvų sidabrinį, žiedą, o ten, kur turėjo bū­ ti kišenė, rastas aliuminis medalikėlis.

Antroji pora palaikų aptikta duobėje, kur karo motais slėp­ davo mašinas. Jie taip pat rasti negiliai, sumesti vienas ant kito.

Abu nužudytieji vyrai. Vienam galėjo būti maždaug 31» kitam - 38 me­ tai, 168 cm, ir l6 5 cra, ūgio. Gulinčių ant viršaus palaikų kaukolė bu­ vo sužalota, smogus buku daiktu ir šūviu iš nugaros, o dubens kaulų lūžimo priežastis galėjo būti sprogimas. Kito vyro kaukolė suskaldyta dviem šūviais į veidą. Šių palaikų įkapės - vien plastmasinės sagos ir saujelė siūlų, likusių iš drabužių. Palaikų padėtis bei eksperti­ zės išvados įrodo, kad tai buvo smurto aukos. Rastos sagos, audinių liekanos rodo, kad nužudytieji buvo apsirengę civiliniais drabužiais, žiedas ant piršto - kad nebuvo laikyti kalėjime. Vieno mirosiojo ki­ šenėje rastas šovinys leidžia daryti prielaidą, kad - tai galėjo būti partizanai.

Jurgaičiai y' 1993rn. "Aušros" muziejus vykdė tyrinėjimus prie Jurgaičių piliakalnio (Kryžių kalno), % vakarus ir piotvakarius nuo piliakalnio, čia I tūkstantmečio pabaigoje - XIVa. viduryje būta gyvenvietės. IšO tirtas 171m plotas - tos vietos, kur popiežiaus Jono Pauliaus II at­ vykimo proga turėjo būti statomas altorius.

Gyvenvietės kultūrinis sluoksnis nebuvo ištisinis ir vienodo storio, o išsidėstęs tarsi Židinėliais, kaip kadaise būta sodybų ar pastatų. Pietinėje piliakalnio pusėje jo storis siekė 10 - 3 0 , o vie­ tomis net 40 cm. Gyvenvietėje rasta tai, ką žmonės buvo išmetę į gy­ vulių bei žvėrių kaulų, lipdytų ir Žiestų juodų šukių - rasta ir puoštų ornamentais, tinko gabaliukų, gargažių, skilęs galąstuvas, geležinių įrankių detalių, stiklinis karoliukas, metalinės grandinė­ lės fragmentas, kumščio dydžio anglių, įdomiausias radinys buvo mo­ liu plūktas židinys, beveik apvalus, maždaug 60 cm, skersmens. Jis buvo apkrautas tinko gabalais ir ^akmenimis, kad. ilgiau laikytų ši­ lumą, Židinys rastas 20-25cm, gylyje. Rasta ir titnagėlių, dėl kurių B.Salatkienė daro prielaidą, kad šioje vietoje žmonės gyveno galbūt anksčiau nei buvo manoma iki šiol.

Pagrindinė gyvenam . vieta buvo piliakalnio papėdė, o pats

21 Jurgaičių piliakalnis "tarnavo kaip slėptuvė. Šias vietoves žmonės ap­ leido XIV šimtmečio viduryj e, kai kryžiuočiai sudegino Jurgaičių pilį.

22

«AUŠROS" MUZIRJAUS TYRINĖTŲ ARCH1SOLOGINIŲ PAMINKLŲ SĄRAŠAS .Gibaičiai, Šiaulių raj• (B.Tarvydas, 19 32 m.) .Jakiškiai, Joniškio raj. (B.Tarvydas, 1932m.) .Linkaičiai, Joniškio ra j• (B.Tarvydas, 1932m.)

•Li©porai, Joniškio raj• (B,Tarvydas, 1933m.) .Jauneikiai, Joniškio raj. (B.Tarvydas, 1934m.)

6 .Daugėlaičiai, Šiaulių r a j . (B.Tarvydas, 1935m.

7.Uogučiai, Plungės raj. (B.Tarvydas, 1936m.)

8 .Kuršėnai, Šiaulių raj. (B.Tarvydas, 1936 m . ) 9.Lepšiai (Šiaulių raj.) B,Tarvydas, 1937m.)

0.Pavėkiai (Šiaulių raj.) (B*Tarvydas, 1933 ir 1937nu ) 1.Šiauliai, Gluosnių-Varpo g* (J.Naudužas, 1954) 2.Valdomai, Šiaulių raj. (J.Naudužas, 1955m.)

3 )Papilė, Akmenės raj. (J.Naudužas, 1955m.)

4.Laiviai, Kretingos raj. (J.Naudužas, 1956) 5.Rukuižiai, Joniškio raj. (J.Naudužas, 1956m.)

6 .Žvelgaitis, Joniškio raj. (J.Naudužas, 1956m.)

7 . Šiauliai, Vaisių g. (J.Naudužas, 196lm.)

8 .Gibaičiai, Šiaulių raj. (J.Naudužas, 1969m.)

19.Velžiai, Radviliškio raj. (J.Naudužas, 1969m.)

2 0 . Kalneliai , Šiaulių r a j • (B.Salatkienė, 1982-1983m. ) 2 1 .Valdomai, Šiaulių raj. (B.Salatkienė, 1989 m . ) 22.Aukštadvaris-Gudeliai, Pakruojo raj. (B.Salatkienė, 1989m.)

2 3 .Lieporiai, Šiaulių raj. (B.Salatkienė, 1990-1993nu) 24.Aleksandrija, Šiaulių raj. (B.Salatkienė, 1992-1993m.)

2 5 .Jurgaičiai, Šiaulių raj. (B.Salatkienė, 1993m.)

Šaltiniai

1 -Gilaičių senkapio patikrinimas 1969 V 21-26.

2 .Lieporių gyvenvietės (Šiauliai) 1992m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita.

3 .Papilės senkapio tyrinėjimo dienoraštis, 1955m.

4-Salantų rajono Laivių kaimo kapinyno kasinėjimas, 1956m.

5 .Valdomų senkapio tyrinėjimas. .1956m. vasaros archeologinių ekspedicijų metu surinktų dirbinių

6

sąrašas.

7 .Velžių piliakalnio tyrinėjimo dienoraštis.

Naudotos literatūros sąrašas

1 . 2 .Kučinskas įdomiausias radinys - moliu plūktas židinys, "Šiaulių kraštas", 1993m. liepos 17d.

2 .Lietuvos TSR archeologijos atlasas, III t. Vilnius,1977• 3.2.Matulienė "Aušros" istorijos-etnografijos muziejaus istorija.

4.J.Naudužas Archeologiniai radiniai Šiauliuose, "Raudonoji vėliava", 1954m. lapkričio 12 d.

5«J.Naudužas Senkapis Vaisių gatvėje, "Raudonoji vėliava", 196lm. rugpjūčio 13d.

6 .J.Naudužo Šiaulių miesto archeologiniai paminklai, Iš lietuvių kultūros istorijos II t. Vilnius,1959.

7 .B.Salatkienė Aleksandrija - kalvos ir bevardžiai kapai, "Šiaulių naujienos", 1993 vasario 11d.

8 .B.Salatkienė Aukštadvaris-Gudelių senkapiai (Pakruojo raj.) Arche­ ologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais.

9.B.Salatkienė Kalnelių pilkapiai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietu­ voje 1982 ir 10.B.Salatkienė nos", 1992m.

11.B.Salatkienė

1983 metais.

Perkasa: kaimas - protėvių paminklas, "Šiaulių naujie­ rugsėjo 18 - 2 3 d.

Valdomų kapinyno (Šiaulių raj.) 1989m. tyrinėjimai

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais.

12.A.Šapaitė Žiedas ant piršto - kad nebuvo laikyti kalėjime, "Aušros alėja", 1993 spalio 19d.

13.B.Tarvydas Jauneikių senkapis, "Gimtasai kraštas", 1934m. Nr.3-4.

14.B.Tarvydas Kuršėnų senkapis, "Gimtasai kraštas", 1936m. Nr.2-4.

15*B.Tarvydas Leparų iškasenos, "Gimtasai kraštas", 1934m. Nr.l.

16.B.Tarvydas Šiaulių Kraštotyros Draugijos archeologiniai tyrinėji-

24 mai 1932m., "Šiaulių metraštis", 1933 Nr.4* 17•B*Tarvydas Uogučių senkapis; "Gimtasai kraštas", 193&m. Nr.2-4.

18.A. Tautavičius "Aušros" muziejaus archeologinė veikla 1923-1940 metais, "Muziejai Ir paminklai". Nr.6.

m m m m