Karvių
co pr py ot rig ec h te t d
SIGNALAI
Jan Hulsen Theo Lam
Sveikas tešmuo Praktinis idealiai sveiko tešmens vadovas
Turinys
Turinio redaktorė Prof. Laura Green, Varviko universitetas Ver tėja Sue Stewart, „Stewart Translations“
Foto grafai Jan Hulsen (jei nenurodyta kitaip) Janneke Hulsen (p. 31, 35) Otlis Sampimon (p. 20, 38, 39, 50) G rafik a Marleen Felius Emjee | grafinis dizainas Vizualinės komunikacijos biuras „Verbaal“
D izainas ir maketavimas Emjee | grafinis dizainas Angliško leidinio viršelis ir maketavimas Erik de Bruin, „Varwig Design“ © Jan Hulsen/Hallebeek-Hulsen B.V. 2007 m. gruodžio mėn.
UDK 619:636.2 Hu99
Vetvice® Moerstraatsebaan 115 4614 PC Bergen op Zoom Telefonas: 00 31 (0)165 30 43 05 Faksas: 0031 (0) 165 30 37 58 www.vetvice.com info@vetvice.com
Roodbont Publishers P.d. 4103 7200 BC Zutphen Telefonas: 00 31 (0) 575 54 56 88 Faksas: 00 31 (0) 575 54 69 90 www.roodbont.com info@roodbont.nl
UGCN Dutch Udder Health Center P.d. 2030 7420 AA Deventer Telefonas: 0900-7100071 www.ugcn.nl info@ugcn.nl
Sveikas tešmuo priklauso Karvių signalų serijai, kurioje dar yra ir Karvių signalai, Nagos bei Nuo veršelio iki telyčios. Informacijos apie Karvių signalų serijos knygas, paskaitas ir mokymus ieškokite adresu www.cowsignals.com.
Dėkojame: Johan Boelrijk, Tiny Brouwers, Joep Driessen, Marcel Drint, John Hermans, Ria Huijben, Paul Hulsen, Frans Kennis, Wim ir Berrie van Kollenburg, Dick de Lange, Toon Meesters, Jo Toenders, Jos Uiterwaal, Jansje van Veersen, Nico Vreebrug, Bertjan Westerlaan, Ellen Wilpshaar ir daugeliui ūkininkų, kurie mielai leido fotografuoti jų ūkiuose. Jau nekalbant apie visus ūkininkus, veterinarijos gydytojus ir konsultantus, kurie dalijosi su mumis savo žiniomis ir patirtimi. Dutch Udder Health Center P.O. Box 2030
Nė vienos šios knygos dalies negalima perspausdinti jokia forma ir jokiomis elektroninėmis ar techninėmis priemonėmis, prieš tai negavus autorių sutikimo.
Cow Signals® – registruotas „Vetvice®“ prekės ženklas.
2
Įžanga Mastitas arba tešmens uždegimas Tešmens sandara ir funkcija
ISBN 978-609-95388-0-8
Dalyvaujant: Hans Miltenburg (GD) Otlis Sampimon (GD) Quality Milk Production Services (NY, JAV)
4 6
1 skyrius Įprasti kasdieniniai darbai
co pr py ot rig ec h te t d
Autoriai Jan Hulsen, „Vetvice“ Theo Lam, UGCN
Karvidėje Geras elgesys su karvėmis Gaivu, sausa ir vėsu Higienos įvertinimas balais Karvių ir jų aplinkos higiena Karvių poilsis Dėmesingas ūkininkas Veterinarinių vaistų suleidimas
8 10 11 12 13 14 15 16
2 skyrius Melžimas
Melžimo aikštelė Tvarkinga melžimo įranga Išmaniosios standartinės procedūros Užkrėstų karvių atpažinimas Nukrypimai nuo normos Melžimo procedūra Į ką atkreipti dėmesį Spenių įvertinimas balais Melžimo robotas Grupinis aptvaras
18 20 21 22 23 24 26 27 28 29
3 skyrius Kassavaitiniai/ kasmėnesiniai darbai
4 skyrius Įprasti kasmėnesiniai ir kasmetiniai darbai
Metodiškas darbas 30 Pasitarimas su konsultantais 31 Ar teisingai melžiate? 32 Savikritiškumas ir tobulėjimas 33 Užtrūkimo fazė 34 Jaunos bandos auginimas 36 Telyčių įvedimas į bandą 37 Kalifornijos mastito testas (CMT) 38 Pieno mėginių ėmimas 39
Mūsų penkių punktų planas 40 Ar įmanoma dirbti geriau? 41 Gydyti metodiškai 42
Autoriai šį leidinį parengė itin atsakingai ir panaudodami visas turimas žinias. Autoriai ir leidėjas neatsakingi už jokią žalą, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, patirtą dėl šioje knygoje pateiktos informacijos pagrindu atliktų procedūrų ir/arba priimtų sprendimų.
3
Maža infekcijos rizika aplinkoje Tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, E.coli ir S.uberis, visą laiką egzistuoja aplinkoje. Jas galima kontroliuoti, jei guoliavietės sausos, kraikas ir lauko aptvarai švarūs, ypač ten, kur laikomos užtrūkusios karvės. Kitos bakterijos pasireiškia 8
tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, Klebsiella paprastai gyvena drėgnose pjuvenose, Pseudomonas – užkrėstame vandenyje, spenių vilgikliuose arba šluostėse. Užkrečiamosios bakterijos Iš vienos karvės kitai su pienu perduodamos (iš pieno kilusios) bakterijos. Aplinkos bakterijos Į tešmenį iš aplinkos patenkančios bakterijos. Pagrindinių mastitą sukeliančių bakterijų visą laiką bus ant karvių, karvidėse ar ganyklose, tad bandymas apsaugoti, kad jos nepatektų į spenio angą – pastovus kasdieninis darbas.
Kar ves su mastitu ir padidėjusiu somatinių ląstelių sk aičiumi melžk ite paskutines. Nusprendėte karves su mastitu ir padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi melžti kiekvieno melžimo ciklo pabaigoje. Tokiu būdu visos karvės, kurioms reikalingas gydymas, į melžimo aikštelę pateks tuo pačiu metu. Išvengsite rizikos, kad užkrėstos karvės perduos tešmens infekciją sveikoms. Kaip tą padaryti?
Kai karvės susiburia į krūvą, dėl padidėjusio užkrečiamumo dažnai išauga ir mastito rizika. Karvės į grupę buriasi dėl streso; čia jos ieško užuoglaudos nuo saulės kaitros. Jas veikia stresas ir todėl silpnėja jų bendras atsparumas.
Karvės privalo gerai maitintis visą dieną, išlaikydamos pilną prieskrandį. Čia daug liesų karvių, karvių su tuščiais prieskrandžiais ir purvas nuo vandeningų išmatų. Jos ėda nepakankamai ir galbūt išsirankioja pašarus. Jų atsparumas ligoms bus sumažėjęs.
1
2
Kartą per keturias savaites, įvertinę somatinių ląstelių skaičių pagal pieno įrašus, nustatykite, kurios karvės priklausys ir kurios nebepriklausys padidintos rizikos grupei.
Infekcijos rizika - tešmenį atakuojančių mikroorganizmų kiekio ir jų virulentiškumo (stiprumo) derinys. Jų tikrai nenorėsite savo karvių organizme, jei tik galėsite to išvengti. Mikroorganizmų sugebėjimas sukelti mastitą priklauso nuo karvės bendros sveikatos būklės ir atsparumo ligoms.
Karvidėje
1. Paženklinkite kojos raiščiu ir atskirkite prieš melžimą. Šis ūkininkas savo karves pažymėjo kaklo raiščiais, kuriuos naudoja, kai karvę reikia greitai atskirti nuo kitų.
Tešmens sveikumas – tai, kuo reikia rūpintis kasdien. Kai kas akivaizdu, pavyzdžiui, gydymo procedūros ir guoliaviečių valymas. Tačiau tešmens sveikumas nemažai priklauso ir nuo bendrųjų veiksnių, tokių kaip mityba, poilsis ir bendra sveikatos būklė.
Geras bendras atsparumas Atsparumo kertinis akmuo - optimalus pašaro ir vandens vartojimas. Karvių šėrime dėmesys daugiausia skiriamas energijai, baltymams ir prieskrandžio acidozės išvengimui. Toliau pagal svarbą eina mineralai, vitaminai ir mikroelementai. Atsparumas taip pat priklauso nuo optimalaus poilsio ir judėjimo režimo. Sveika karvė gerai organizuotose karvidėse vidutiniškai 14 valandų per parą guli sausoje guoliavietėje. Judėjimas skatina metabolizmą ir stiprina nagas. Tad galų gale – kuo sveikesnė karvė, tuo ji atsparesnė ligoms. Nagų problemos ir infekcinės ligos, tokios kaip BVD ir paratuberkuliozė (Johne liga), silpnina karvės atsparumą kitoms ligoms. Tas pats galioja visų rūšių uždegimams.
co pr py ot rig ec h te t d
Kitų k ar vių keliama infekcijos rizik a Karvės, kurių tešmenyje yra bakterijų, paprastai turi padidėjusį somatinių ląstelių kiekį ir gali mastitu užkrėsti kitas karves. Užkratas tarp karvių paprastai paplinta melžimo metu, todėl be galo svarbu melžti higieniškai ir iš karto identifikuoti mastitu sergančias karves. Tai padės užkirsti kelią bakterijų išplitimui. Šios karvės kelia pavojų ir karvidėse. Bakterijas gali išplatinti musės ir pieno nutekėjimai guoliavietėse.
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
2. Padidintos rizikos karvės sudaro atskirą grupę, kurią melžiate atskirai nuo kitų. Daugelyje karvidžių gali tekti sumaniai išdėlioti užtvarus ir įrengti papildomus praėjimus. Kai kuriais atvejais pavyks sumažinti laukimo trukmę ir tuo pačiu – pašaro suvartojimą.
Karvidėje
Du galimi sprendimai:
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
9
Ramus ir prognozuojamas elgesys yra būtina sąlyga dirbant su karvėmis. Ramių ūkininkų karvės duoda daugiau pieno. Su jomis daug paprasčiau dirbti, jos patiria mažiau traumų. Mažiau tikėtina, kad rami karvė atsitrenks į užtvarus ar karvidės kampus ir susižalos. 10
Melžimo aikštelė
Melžimo aikštelė
Jei karvėms tenka toli eiti, daugiau rizikos, kad jų nagos nudils ir bus pažeistos, ypač vaikščiojant betonuotais takais ir ant šiurkštaus pagrindo su pabirais akmenimis. Rūpestinga grindų priežiūra gali sumažinti šlubavimą dėl pado opų ir „baltosios linijos“ ligos. Karvės mieliau renkasi minkštą, neslidų pagrindą, tokį kaip šis guminis kilimėlis.
Surinkimo vietą su nuolydžiu nuo melžimo aikštelės paprasčiau nuplauti nei visiškai plokščią. Įėjimas į melžimo aikštelę turi siaurėti vidaus kryptimi. Melžimo aikštelės danga turi būti lygi, kad nepažeistų nagų, ir neslidi, kad būtų galima gerai atsispirti.
Vėsinimas Karvės save daugiausia vėsina kvėpuodamos, bet taip pat ir per odą. Įkvėptas oras aušina kvėpavimo takus, o karvė per juos išskiria vandenį; tam tikra prasme, ji prakaituoja per plaučius. Karvė šilumą spinduliuoja per odą. Prakaitavimas padeda atsivėsinti per odą, bet karvės prakaitavimo galimybės yra ribotos. Jei oras nevėjuotas arba karvidėse nepakankamas natūralus vėdinimas, oro kokybę gali pagerinti ventiliatoriai, net ir šaltesniu metu. Be to, jie sausina ir pačią karvidę. Izoliuota karvidė bus vėsesnė vasarą ir šiltesnė žiemą.
sudėties pašarą. Ar tai pavyko sureguliuoti savo bandoje?
Daugiau informacijos ieškokite kitoje šios serijos knygelėje – „Karvių signaluose“.
ir gauti skanų, teisingos
Teigiamas atsakymas į visus klausimus yra geras ženklas.
visą laiką turėti priėjimą prie vandens
Ar karvidėje arba ganyklose yra bent viena greitai prisipildanti girdykla 15-ai karvių arba bent vienas girdymo rezervuaras 20iai karvių – visi tolygiai išdėstyti ir pripildyti švaraus vandens?
Karvės privalo
Ar visos užtrūkusios karvės, telyčios, apšlubusios ir neseniai apsiveršiavusios karvės visą dieną ėda pakankamai (prieskrandžio užpildymas viršija 3 balus)?
Karščio sukeltas stresas mažina atsparumą. Priklausomai nuo karvidės drėgnumo, karščio stresas pasireiškia virš 20-23ºC temperatūros – tai momentas, kai pasiekiama kvėpavimo takų pajėgumo aušinti organizmą riba. Ties šia riba ir virš jos reikalingi ventiliatoriai, kurie pūstų vėją į karves – ir jų guoliavietėse, ir ties šėrykla.
Kar vidė se Ar pašaro likučių ir paties pašaro sudėtis sutampa?
Surinkimo vieta
Karvės turėtų sklandžiu srautu plūsti link melžimo aikštelės, be jokių posūkių pakeliui. Dominuojančios ir žemo statuso karvės judančioje bandoje atsiduria skirtingose vietose, o tai padeda išvengti konfliktų. Vadovavimo paprastai imasi stipriausios karvės. Jei karvėms tenka daryti posūkį, ir stiprūs ir silpni gyvūnai priversti kirsti srautą. Tai įaudrina ir stresuoja karves, dėl stumdymosi bei sukiojimosi didėja nagų problemos, o įėjimas į melžimo aikštelę sutrikdomas. Guminė danga užtikrins, kad besistumdydamos ir besisukiodamos karvės mažiau traumuos nagas ir noriai eis į laukimo vietą, bet tai nėra alternatyva gerai organizuotam karvių srautui.
G aivu, sausa ir vėsu Grynas oras be skersvėjų padeda palaikyti karvių sveikatą, o sausa aplinka mažina bakterijų koncentraciją pastate. Laktuojančios karvės išskiria daug šilumos. Karvės patogiai jaučiasi nuo –5 iki +15 ºC temperatūroje. Jei šalčiau, jos pradeda eikvoti energiją, kad sušiltų. Jei šilčiau, joms tenka dirbti, kad atsivėsintų.
Ar kas dieną surenkate 5 proc. arba daugiau pašaro likučių?
Arba taip
Surinkimo vieta
Bet ne taip
Gaivu, sausa ir vėsu
Ar Jūsų karvės iš karto pradeda ėsti, ar dairosi ir maklinėja aplinkui?
Šitaip
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
co pr py ot rig ec h te t d
G inimas į lauk imo vietą Karvės į melžimo aikštelę turėtų įžengti kiek įmanoma ramiau. Šis procesas prasideda nuo ginimo į surinkimo vietą prieš melžimą. Šioje vietoje lengva apžiūrėti, kaip jos vaikščioja, o prieskrandžio užpildymas rodo, kiek jos ėdė pastarosiomis valandomis. Ypač įdomios atsiliekančiosios, nes paprastai tai būna karvės, turinčios problemų su vaikščiojimu. Ar jos pakankamai paėdė? Ar jų išmatos per daug vandeningos, per sausos, nepakankamai suvirškintos? Surinkimo aikštelė turi būti ramybės oazė. Prieš melžimą karvės neturėtų laukti ilgiau nei valandą, jei melžiamos du kartus per dieną, ir ne ilgiau nei 45 minutes, jei melžiamos tris kartus per dieną.
Geras elgesys su karvėmis
Ką reikėtų patikrinti savo karvidėse
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
Šoninių sienų atidarymas, stogo izoliavimas, danga su grioveliais arba gumos paklotas ir ventiliatorių sumontavimas – tai įmanoma įrengti kiekvienoje karvidėje. Platūs takai užtikrina, kad pašaras ir vanduo bus pasiekiamas, o karves bus galima sklandžiai ir ramiai nukreipti į surinkimo vietą. Dėl nagų problemų karvės ima mažiau judėti, mažiau gulėti, mažiau ėsti ir gerti. 11
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
Higienos įvertinimas balais B alams įtakos turint ys veiksniai Tešmens higiena Kiek švarus tešmuo ir speniai karvei įžengiant į melžimo aikštelę?
2
3
4
Tešmens vaizdas iš galo
Į ką atkreipti dėmesį: gulėjimo zonų higiena ir kraikas, takų higieniškumas, tešmens plaukelių apkirpimas arba nuskutimas, guoliavietės patogumas, išmatų struktūra, bandos sveikatos būklė ir pan.
(Norma: < 10 proc. su 3 arba 4 balais)
1
2
3
4
Tešmens šoninis vaizdas
Viršutinės kojos dalies higiena
1
2
3
4
Pasturgalio ir klubo šoninis vaizdas
Užduokite savo šeimos nariams, drau-
Į ką atkreipti dėmesį: gulėjimo zonų ir pakratų paruošimas, guoliavietės patogumas, išmatų struktūra, bandos sveikatos būklė ir pan.
gams ir kolegoms šiuos klausimus:
(Norma: < 15 proc. su 3 arba 4 balais)
Metrito sukeltas tuštinimasis sutepa uodegą ir palieka nutekėjimo žymes ant pasturgalio. Metritas gali reikšti, kad perėjimas nuo užtrūkimo prie laktacijos nebuvo sklandus. Sergančios karvės lengviau užsikrečia mastitu.
1. Ar švariai aš dirbu melždamas karves, padėdamas veršiuotis arba prižiūrėdamas ką tik gimusius veršelius?
2. Ar kartais ne per daug greitai nusprendžiu, kad „viskas bus gerai“, kai turiu karvę, kurios pienas su krešuliais arba padidėjusiu SLS, arba karvei veršiuojantis nešva-
Ar švarūs takai?
3
Karvių ir jų aplinkos higiena
Ar dirbate higienišk ai?
Ar švarios gulėjimo zonos?
Apatinės kojos dalies ir nagų higiena
1
Kar vės turi būti švarios Švarios karvės turi švarius spenius ir yra sveikesnės. Nešvarumai rodo, kad karvės aplinka per drėgna arba užteršta išmatomis, tad karvės imunitetas patiria nuolatinį spaudimą. Jei karvės nešvarios, reiškia, jų išmatos per skystos arba joms sunku atsistoti prieš išsituštinimą. Tai rodo, kad jų racioną, sveikatos priežiūrą ir guoliavietes reikėtų tobulinti. Be to, nešvarumai – tai ženklas, kad ūkininkas per lengvai susitaiko su toli gražu neidealia savo gyvulių padėtimi.
co pr py ot rig ec h te t d
1
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
3
4
riame garde?
3. Ar užtikrinu puikią higieną, kalbant apie guoliavietes, užtrūkusias, besiveršiuojančias karves ir melžimą?
Į ką atkreipti dėmesį: mėšlo skreperio naudojimas, skreperiu nevalytų takų švarumas, išmatų struktūra, surinkimo vietos švarumas ir pan.
4. Kaip manote, ar priimu kritiką ir bandau pasitaisyti?
(Norma: < 20 proc. su 3 arba 4 balais)
teisingai, ar išlaikote aukščiausią savo karvių mitybos bei sveikatos standartą. Jums gali prireikti daugiau pastangų
Pažinkite save, nes Jūs, ūkininkas, esate pats svarbiau-
vieniems dalykams, pradėti kitaip daryti kitus dalykus, ras-
sias savo bandos sveikumo ir produktyvumo veiksnys.
ti ką nors, kas perimtų dalį užduočių arba išvis nebedaryti
Turėtumėte nuolat pasitikrinti, ar kasdien dirbate švariai ir
tam tikrų dalykų.
Uodegą ir pasturgalį beveik visada sutepa pačios karvės vandeningos išmatos. Problemą gali pagilinti per trumpos guoliavietės ir šlapios grindys. Uodegos apkirpimas pagerina tešmens higieną.
G alinių kojų ir nag ų š o n in is va izd a s 12
13
Pato gios guoliavietės Tinkamas poilsis stiprina karvės atsparumą ligoms. Jei guoliavietė pakankamai patogi, karvė gulės 14 valandų per parą. Nagos galės išdžiūti, kas apsaugos jas nuo infekcijų. Besiilsinčios karvės laikosi nuošaliau, palikdamos kitoms karvėms daugiau erdvės prieiti prie pašaro, vandens, šepečių, melžimo aparatų arba guoliaviečių. Jei kiekvienai karvei bus bent po vieną patogią guoliavietę, silpnesniems ir žemesnio statuso gyvūnams nekils problemų dėl pašaro ėdimo, vandens atsigėrimo ir šlubumo (su sąlyga, kad gero ir skanaus pašaro bus visą laiką).
Kraikas turi būti sausas ir kiek įmanoma geriau apsaugotas nuo mastitą sukeliančių mikroorganizmų. Pabandykite mechanizuoti kraiko keitimą. Reguliarūs bakteriologiniai mastito mėginių tyrimai Jums parodys, ar kraikas nesukelia tešmens infekcijų. 14
Karvei gulint, jos speniai remiasi į nagas arba į grindis. Tai reiškia, kad nagos ir guoliavietės grindys visą laiką turi būti kiek įmanoma švaresnės ir sausesnės. Visas guoliavietes reikia nuodugniai išvalyti du kartus per dieną (geriausiai melžimo metu). Jas taip pat reikia atšviežinti du kartus per dieną (per Jūsų atliekamas apžiūras). Kraiką papildykite kasdien.
Karvių poilsis
Infekcijos pavojų kelia pieno nutekėjimai. Pieno nutekėjimą didina skirtingi intervalai tarp melžimų ir per greitas karvių išmelžimas. Savo vaidmenį gali suvaidinti ir kalcio trūkumas. Nutekėjimas gali būti didesnis patogiose, o ne kietose, trumpose arba siaurose guoliavietėse. Taip dėl to, kad karvės jose linkusios ilgiau gulėti, o gulimoji padėtis irgi gali turėti įtakos. Guoliavietes su kilimėliais įrenkite su 3-4 proc. nuolydžiu.
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai Prieš melžimą Karvių ginimas į aikštelę - idealus momentas jų apžiūrai. Šlubčiojančios karvės išsiskirs iš bandos. Vangesni galvijai ir karvės su tuščiais prieskrandžiais taip pat taps kris į akį. Kiekvieną dieną skirkite laiko specialaus dėmesio reikalaujančių karvių individualiai apžiūrai ir gydymui. Tai padės Jums išvengti daugelio problemų, tokių kaip šlubumas ar skrandžio užsisukimas. Problemos visada būna netikėtos, nepatogios ir gaišinančios brangų laiką. Jei pažymėsite neseniai apsiveršiavusias karves, automatiškai skirsite joms daugiau dėmesio.
co pr py ot rig ec h te t d
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
Guoliavietės patogumo kriterijai
725 kg svorio fryzų-holšteinų karvė
1. Minkštos, neslidžios grindys, kad karvė galėtų švelniai nusileisti ir atsigulti:
≥ 15 cm storio kraikas arba ≥ 5 cm guminis kilimėlis;
2. Pakankamas ilgis, kad karvė galėtų mostelėti galva palengvindama atsikėlimą:
išorinė eilė ≥ 3,25 m, dviguba eilė ≥ 5,50 m iš viso; vidaus aukštis: jokių kliuvinių 0,10- 1,00 m aukščio zonoje;
3. Ribojantys vamzdžiai ties riešais ir ketera turi būti teisingoje padėtyje, kad karvė galėtų atsistoti ir atsigulti pačioje guoliavietėje:
≥ 1,80 m atstumas nuo ribojančių vamzdžių ties riešu ir ketera iki tolimiausio kampo (stovėjimo/gulėjimo zona); keteros aukštyje galima sumontuoti elastingas juostas;
4. Pakankamas plotis, kad karvė galėtų atsigulti ir gulėti:
1,27 m (tarp guoliaviečių centrinio taško);
5. Naudoti stiprioms karvėms su sveikomis kojomis:
silpnas karves laikykite šiaudais pakreiktame garde.
Kad guoliavietės būtų patogios, kaip standartą pasirinkite pačias didžiausias karves. Atlikus įrengimo darbus, guoliavietes galite pagal poreikį pritaikyti savo bandos reikmėms. Telyčios – patys mažiausi galvijai, dažniausiai teršiantys guoliavietes. Problemą išspręstų, produktyvumą pagerintų ir nuostolius sumažintų atskira telyčių grupė su mažesnėmis guoliavietėmis.
Užtrūkusios karvės ir telyčios
Suplanuokite dvi reguliarias užtrūkusių karvių ir telyčių apžiūras per dieną. Suderinkite tai su kitais darbais, tokiais kaip guoliavietės sutvarkymas. Čia vilgomi užtrūkusios karvės speniai.
Žinodamos, kad po melžimo šėrykloje jų laukia šviežias pašaras, karvės noriau įžengs į melžimo aikštelę ir išeis iš jos. Pasirūpinkite, kad visi gyvūnai galėtų laisvai atsigerti po melžimo. Pastatykite girdyklą prie melžimo aikštelės, bet taip, kad geriančios karvės neužstotų išėjimo. Po melžimo Pasirūpinkite, kad pamelžtos karvės stovėtų bent 30 minučių nuo paskutinės karvės pamelžimo. Per tą laiką užsidarys spenių angos ir sumažės tešmens infekcijos rizika, kai karvės vėliau atsiguls. Tą galima padaryti, pusę valandos laikant karves prie šėryklų arba uždarius guoliaviečių zoną. Net ir paskutinės melžimo aikštelę palikusios karvės turi pirmiau paėsti, o ne keliauti tiesiai į guoliavietę. Jei karvės neina paėsti, tai rodo, kad kažkas negerai. Kodėl jos gulasi arba slankioja aplinkui? Gal jos šlubuoja arba serga? O gal joms neliko vietos dėl per didelės bandos arba hierarchinės tvarkos keliamo streso?
Dėmesingas ūkininkas
Jei guoliavietės grindys per slidžios ir/arba per siauros, besistojančios karvės „kapstys“ su galinėmis kojomis, ieškodamos atspirties taško. Viena iš tokios elgsenos pasekmių suspausti speniai. Spenių suspaudimo tikimybę padidina ir karvės sudirgimas guoliavietėje.
Geras apšvietimas (≥ 200 liuksų) leis Jums viską matyti aiškiai. Dėl spalvoto apšvietimo gali tapti sunkiau pastebėti skirtumą tarp šlapimo, pieno, kraujo, gleivių ir pūlių. 15
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
Veterinarinių vaistų suleidimas
Gydymo pro cedūros turi būti atliek amos organizuotai ir ramiai.
I njekcijos vietos radimas Į raumenis
2. Naudokite 100 proc. švarumo injekcinį tirpalą.
3. Veskite užrašus.
co pr py ot rig ec h te t d
Vaistų leidimas į sprandą (į raumenį)
1. Nauja adata.
1 skyrius. Įprasti kasdieniniai darbai
Adatą teisingu kampu įdurkite į raumenį žalio trikampio zonoje. Trikampis yra delno pločio atstumu nuo mentės, po sprando viršutine dalimi ir virš kaklo slankstelių (rausva linija).
Veterinarinių vaistų suleidimas
I ntramaminio švirkšto įvedimas Pasirinkite švarią vietą, kur būtų galima organizuotai dirbti – pavyzdžiui, melžimo aikštelę. Pasižymėkite karvę. Pradėkite nuo rūpestingos spenių dezinfekcijos. Intramaminiame švirkšte yra cheminių medžiagų. Mūvėkite pirštines ir saugokitės, kad švirkšto turinys nepatektų į melžiklius arba į pieną!
1. Numelžkite pirmas čiurkšles.
2. Dezinfekuokite.
3. Įveskite trumpąjį galiuką.
4. Po procedūros pavilgykite/nupurkškite spenius.
Po o da
4. Pažymėkite karvę. 16
5. Karvė stovi tvarkingai ir ramiai.
6. Švirkšto išvalymas ir susitvarkymas.
Suimkite odą ir įbeskite adatą įstrižai, tarp odos ir po ja esančių raumenų. Švirkšti po oda galima aukščiau parodytame trikampyje, iki rausvos linijos.
Intramaminis švirkštas išplečia spenio kanalą ir įstumia gilyn keratino sluoksnį. Naudodami švirkštus be antibiotikų turite užtikrinti nepriekaištingą higieną. 17
„Praktinė prevencija ūkininko akimis“
co pr py ot rig ec h te t d
Taikydamas struktūrizuotą metodą, pienininkystės ūkis gali pasiekti ir išlaikyti idealią karvių tešmenų sveikatą. Knygelėje „Sveikas tešmuo“ pateiktos optimalaus laikymo, priežiūros ir valdymo sudedamosios dalys. Jus, ūkininką, ji lydės per įprastus kasdieninius, kassavaitinius, kasmėnesinius darbus, kadangi tešmens sveikatos būklės negalima atsieti nuo kitos ūkyje vykdomos veiklos. Ar žinote, kaip organizuoti melžimą, kad jis sugaišintų kuo mažiau laiko ir su kiekviena karve vyktų sklandžiai? Ar žinote, kaip gydyti tešmens problemų turinčią karvę? Kaip spręsti su somatinių ląstelių skaičiumi susijusią problemą? Žinoma, viskas priklausys nuo Jūsų, bet ši knygelė pasitarnaus kaip neįkainojamas atspirties taškas. Dėl praktiško dėstymo, problemų sprendimo schemų, aiškių nuotraukų ir iliustracijų „Sveikas tešmuo“ kiekvienam pienininkystės ūkio ūkininkui bus suprantamas ir įdomus vadovas. Pastebėsite, kaip laikas nuo laiko vėl grįšite prie „Sveiko tešmens“. Čia siūlomi praktiniai patarimai padės geriau suvokti savų karvių tešmenų sveikatos būklę ir siekti aukštesnių standartų. Autoriai Jan Hulsen ir Theo Lam garantuoja kokybę ir praktinį aktualumą. Jan Hulsen („Vetvice“) parašė gerai įvertintus „Karvių signalus“, „Nagas“, „Nuo veršelio iki telyčios“, be to, moko ir konsultuoja pienininkystės ūkių ūkininkus bei patarėjus visame pasaulyje. Theo Lam yra pripažintas mastito tyrinėtojas ir galvijų veterinarijos gydytojas, šiuo metu dirbantis projektų vadovu Olandijos karvių tešmenų tyrimo centre. „Sveikas tešmuo“ Jums padės kontroliuoti sveikatos problemas pienininkystės ūkyje! „Sveikas tešmuo“ – „Karvių signalų®“ serijos leidinys. „Karvių signalai®“: praktiška, suprantamai pateikta informacija apie gyvulių interesais grindžiamą ūkininkavimą. Rėmėjai:
Est. 1986
Nutrition Based Health