Feeding Signals - Lithuanian edition

SIGNALAI

T H D IG TE R C Y P TE O O C Jan R Hulsen Dries Aerden P Jack Rodenburg

Šėrimo„signalai“ Praktiniai patarimai, kaip šerti pienines karves, kad jos būtų sveikos ir produktyvios

Autoriai ir bendradarbiai

Šėrimo „signalai“ Autoriai Jan Hulsen Dries Aerden Jack Rodenburg

Redaktoriai Ton van Schie Christel Lubbers

Vertimas Dovilė Čaplikaitė

Angliško leidimo redaktoriai Owen Atkinson Jack Rodenburg

Fotografai Jan Hulsen (jei nenurodyta kitaip) Anneke Hallebeek (31) Broer Hulsen 7, 9 (2x), 31 (2x), 50, 78) Bertjan Westerlaan (28) Iliustracijos Trudy Michels, Studio Michels Herman Roozen Dizainas Varwig Design

Bendradarbiaujant su Joep Driessen, Dick de Lange, Bert van Niejenhuis, Pieter Paschyn, Nico Vreeburg, Bertjan Westerlaan, Jaap van Zwieten.

Ypatinga padėka Owen Atkinson, Jack Rodenburg, Freek van Essen, Kees Haanstra, Paul Hulsen, René Knook, Roel Koolen, Adri Maas, Aart Malestein, Niek Mangelaars, Ria and Ronald Raats, Kees Simons ir daugeliui kitų gyvulininkystės ūkių ūkininkų, konsultantų, veterinarijos gydytojų bei kitų pieninių karvių bei pienininkystės specialistų. „Šėrimo „signalai“ – pasisekimo sulaukusios „Karvių signalų®“ serijos leidinys. „Koesignalen®” ir „CowSignals®” – registruoti „Vetvice®Group” prekės ženklai. © Jan Hulsen, 2015

Nė vienos šios knygos dalies negalima dauginti, kopijuoti, perspausdinti ar atkurti jokia forma, prieš tai negavus rašytinio leidėjų sutikimo.

Autoriai ir leidėjai visomis pastangomis siekė užtikrinti knygoje pateiktos informacijos tikslumą bei išsamumą. Tačiau autoriai ir leidėjai neprisiima jokios atsakomybės už bet kokią žalą, patirtą dėl šia informacija pagristų veiksmų ir / arba sprendimų.

Leidėjas stengėsi įvardyti visos vaizdinės medžiagos autorius. Jei autorystės šaltinis nenurodytas, autoriai gali susisiekti su leidėju.

UDK 636.2.084 Hu99

ISBN 978-609-95388-4-6

Tu r i n y s

Dėl knygų, skaitmeninės informacijos ir specialių leidinių kreiptis į

Roodbont Publishers B.V. Postbus 4103 7200 BC Zutphen Nyderlandai Tel. +31 575 54 56 88 El.paštas: info@roodbont.com www.roodbont.com

Įžanga: elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena Elgsenos poreikiai

Karvių pašaras ir virškinimo sistema

Didžiojo prieskrandžio funkcijos: pašaro

maišymas, praleidimas

Vetvice® Group Moerstraatsebaan 115 4614 PC Bergen op Zoom Nyderlandai Tel. +31 165 30 43 05 El.paštas: info@vetvice.com www.vetvice.com

Pienininkystės ūkiams ir jų konsul­ tantams bei tiekėjams „Vetvice“ teikia iš mokslinių tyrimų ir praktinės veiklos sukauptą praktinę ir patikimą informaciją apie gyvulininkystę. Tuo siekiame kuo didesnės gyvūno ir žmogaus gerovės ekonomiškai naudingos gamybos sistemoje, tiekiančioje aukščiausios kokybės maisto produktus.

Dėl praktinių seminarų ir prezentacijų kreiptis į

50

8

Didžiojo prieskrandžio užpildymas ir funkcija

6

prieskrandžio pH

12

Fermentacijos varomoji jėga – energija ir baltymai Pašaro suvartojimas, pieno gamyba ir didžiojo Didžiojo prieskrandžio pH

58

18

16

Optimalus šėrimas

25

23

26

Pašarų maišytuvo pildymas

27

Šėrykla

30

Silosavimas

Optimalus ganymas

28 29 31 32 34

3: Raciono apskaičiavimas

36

Fermentacijos didžiajame prieskrandyje greitis

37

Skaidulos

38

Pašarų analizės įvertinimas

39

Pašarų atsargų valdymas

43

Pašarų įvertinimas

Pašarų inventorizavimas

TMR: viso raciono pašarų mišinys

PMR: dalies raciono pašarų mišinys

Pašarų analizė: terminų paaiškinimas

5: Matavimai ir organizavimas per vadybininko prizmę

Tikslinis pašaro konversijos efektyvumas

24

Pašarų skirstytuvo naudojimas

Išsijotų išmatų analizavimo schema

21

20

2: Laikymas, krovimas ir šėrimas Krovimas, maišymas, šėrimas

Pašaro suvirškinimo balų kortelė

Matavimas ir analizavimas, o ne spėliojimas

22

Ganymas

Išmatų konsistencijos balų kortelė

17

Karščio stresas

53

54

Išmatų sijojimo instrukcijų kortelė

Komfortiška mityba

Patogios sąlygos vaikščioti ir gulėti

52

13

15

Erdvė, poilsis ir ramybė

Problemų sprendimas, veiklos tobulinimas

51

55

14

Neribotas laikas ėdimui

Didžiojo prieskrandžio užpildymas Išmatų analizavimas

Optimali mityba Girdymas

Individualaus pašaro suvartojimo vertinimas

11

1: Maitinimasis

Stebėjimas ir kalibravimas

LIBA Dorpsstraat 21 3950 Bocholt Belgija Tel. +32 (0)89 46 46 06 El.paštas: info@liba.be www.liba.be

Rūšiavimo atpažinimas ir mažinimas

10

Matavimas = žinojimas, kas vyksta iš tiesų

CowSignals® Training Company Hoekgraaf 17A 6617 AX Bergharen Nyderlandai Tel. +31 6 54 26 73 53 El.paštas: info@cowsignals.com www.cowsignals.com

48

5

Pašaro virškinimas

T H D G I TE R C Y P TE O O C R P

Dėl konsultavimo apie ūkininkavimą ir karvidžių statybą kreiptis į

4

4: Matavimai ir organizavimas per karvės prizmę

40 42

44

45 46

56 57

59

60

ar spekuliavimas

61

Tikslinė pieno gamyba

64

Tikslinė ekonomika: šėrimo balansas (ribos) Užtrūkimo periodas

Sėkmingas užtrūkimo periodas ir pereinamoji fazė

62 63 66 67

6: Su šėrimu susijusios karvių problemos

68

Nenormali elgsena ir mityba

69

Per didelė rūgščių gamyba didžiajame prieskrandyje

72

Ketozė ir suriebėjusios kepenys Pogimdyminė parezė

Šliužo dislokacija į kairę arba į dešinę KMI valdymas

Mitybos būklė, produktyvumas ir vaisingumas Kojų problemos

Mineralai: per daug ar per mažai?

70 71

73

74 75

76 77

Trauminis retikuloperitonitas

78

Rodyklė

79

Įžanga

Elgsenos poreikiai

Karvėms reikia poilsio ir ramybės

Elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena Karvės – socialūs žolėdžiai atrajotojai, plėšrūnų aukos.

Būtent atrajojimas išskiria karves iš kitų gyvūnų, nes dėl didžiajame prieskrandyje vykstančios fermentacijos karvės sugeba prastos kokybės pašarus paversti aukštos kokybės produktais – pienu ir mėsa.

Planuodami šėrimą, laikymo sąlygas ir priežiūrą pagal karvės ir jos virškinamojo trakto poreikius bei savybes galėsite optimizuoti gamybą, galvijų sveikatos būklę ir gerovę. O tai užtikrins veiklos tvarumą bei geras pajamas.

Socialinė elgsena ir kolektyvinė mityba Karvės ėda, guli ir vaikšto grupėmis. Stresas ir agresyvios varžytinės dėl maisto pasireiškia, kai visi grupės nariai negali ėsti tuo pačiu metu. Gyvulys, kuris negali ėsti arba gulėti tuo pačiu metu kaip likusi grupės dalis, suės savo pašarą greičiau ir ės mažiau.

Maitinimąsi karvės panaudoja grupės santykiams ir hierarchiniams ryšiams įtvirtinti. Tai paprastai parodoma labai trumpais ir greitais signalais. Dominuojančios karvės aiškiai duoda suprasti, kad jos čia vadovės, o žemesnės hierarchijos karvės parodo, kad jos žino savo vietą. Tas pats vyksta ir prie girdyklų. Tai labai svarbu visiems gyvuliams.

Besiganančios karvės užpildo didįjį prieskrandį žole, tada atsigula sausoje saugioje vietoje ir gromuliuoja pašarą. Jos viską daro kolektyviai, visi grupės nariai ėda ir ilsisi tuo pačiu metu.

4

Judėti sveika

Karvės netrokšta vien vaikštinėti aplinkui, bet judėjimas labai svarbus jų gyvybingumui palaikyti. Be to, jei jos turės pakankamai vietos vaikščiojimui, liks pakankamai asmeninės erdvės, vietos konfliktams išvengti bei atsitraukti. Natūralioje gyvenamojoje aplinkoje karvės nueina 5-15 kilometrų per dieną, priklausomai nuo žolės vešlumo ir atstumo iki vandens. Karvidėse su guoliavietėmis pieninės nerujojančios karvės nueina 1,5-2,5 km per dieną.

Mitybos meniu nustato prieskrandžio mikroflora

Mitybos meniu nustato prieskrandžio mikroflora.

Augaliniai pašarai turi daug celiuliozės Gyvuliai jos negali suvirškinti, bet mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos – gali.

Atrajotojai turi du skrandžius, kuriuose mikroorganizmai suskaido suėstą pašarą. Šis procesas vadinamas fermentacija, skrandžiai vadinami didžiuoju prieskrandžiu ir tinklainiu, o visi mikroorganizmai bendrai įvardijami kaip prieskrandžio mikroflora.

Gausus kramtymas

Daug pieno gaminančios laktuojančios karvės kramtymui vidutiniškai skiria 14-16 valandų per parą. Viduje šeriamos karvės ėda 4-6 valandas, atrajoja 9-11 valandų. 100 proc. laiko ganyklose praleidžiančioms karvėms šis santykis yra atvirkštinis.

T H D G I TE R C Y P TE O O C R P

Plėšrūnų medžiojami gyvūnai visą laiką stebi vieni kitus ir aplinką, iškart reaguoja į bet kokį pavojų, kitų gyvūnų reakciją ar nepažįstamas situacijas. Nerami karvė ės paskubomis.

Tai reiškia, kad ji suės mažiau. Be to, ji nesiguls, o liks stovėti.

Ramioje bandoje visos karvės ėda atsipalaidavusios, bet to nebus nervingoje bandoje. Rami atmosfera kuriama suteikiant karvėms saugumo ir tikrumo jausmą. Nervingumo nesunku išvengti, kiekvienai karvei sudarius saugias sąlygas reaguoti į dirgiklius.

Sudirginti gali įvairūs dalykai, tokie kaip konfliktai tarp karvių, žmonių ar įrengimų baimė, netikėti bauginantys įvykiai. Negalėjimas atsigulti irgi kelia didelį sudirgimą bei stresą – taip įvyksta, kai pritrūksta gulėjimo vietų arba jos nėra patogios.

Gausus kramtymas ir ypač atrajojimas – sveikatingo raciono su tinkamu ląstelienos kiekiu požymis. Kramtymas palaiko sveiką didžiojo prieskrandžio būklę ir skatina aktyvią jo veiklą, kuri irgi svarbi prieskrandžio sveikatai. Per mažai ląstelienos turintis pašaras veršeliams sukelia elgsenos sutrikimus, tokius kaip tešmens ar bambutės žindimas, šlapimo gėrimas, o didžiajame prieskrandyje formuojasi plaukų kamuoliukai. Vyresnėms karvėms gali kilti didžiojo prieskrandžio problemų, atsirasti skrandžio opų, virškinimo sutrikimų, pasireikšti pikacizmas (polinkis ėsti nevalgomus dalykus) bei viduriavimas.

Šėrimo „signalai“

Kartu su vienu ar keliais kitais veršeliais apgyvendinti jaunikliai suėda daugiau ir greičiau auga. Be to, perkelti į nepažįstamų gyvulių grupę jie patirs mažiau socialinio bendravimo problemų.

Įžanga: Elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena

5

Karvių pašaras ir virškinimo sistema

Karvių pašaras ir virškinimo sistema

Virškinimo sistemos anatomija – apžvalga Tiesioji žarna • absorbuoja vandenį, kad sumažintų skysčių netekimą.

Išangė ir makštis • vidutiniškai 70 litrų šlapimo ir išmatų per dieną su 8-9 % sausosios medžiagos.

Akloji ir storoji žarna • virškinamojo trakto mikroflora fermentuoja likusią ląstelieną ir maisto medžiagas, • absorbuoja lakiąsias riebalų rūgštis ir vandenį.

Kasa, tulžies pūslė, plonoji žarna • didina pH, • išskiria virškinimo fermentus, • plonoji žarna absorbuoja maisto medžiagas.

T H D G I TE R C Y P TE O O C R P Šliužas • išskiria skrandžio rūgštį ir fermentus, • virškina prieskrandžio mikroflorą ir kitas maisto medžiagas, • absorbuoja maisto medžiagas.

Vanduo ir seilės Per laktuojančios HF karvės didįjį prieskrandį kiekvieną dieną prateka maždaug 300-400 litrų vandens. Pašaruose vandens kiekis sudaro apie 50 litrų. Pieninė karvė išgeria 4-5 litrus vandens vienam kilogramui suėsto sauso pašaro.

Tai sudaro 80-120 litrų vandens per dieną prie 22-25°C neviršijančios aplinkos temperatūros. Karvė išskiria 200250 litrų seilių per dieną. Šios seilės: • drėkina pašarą ir padidina didžiojo prieskrandžio skysčių kiekį, • reguliuoja, kad per daug nesumažėtų didžiojo prieskrandžio pH, • perneša azotą (urėją) baltymų gamybai, fosforą ir natrį.

Nemažai vandens iš pašaro masės toliau absorbuoja knygenos ir storoji žarna. Karvės organizmas vandens netenka su pienu, šlapimu ir išmatomis bei su iškvepiamu oru.

6

Knygenų anga • nepraleidžia plūdriosios masės ir praleidžia suvirškintą pašarą.

Didysis prieskrandis • susitraukinėja, kad sumaišytų vidaus turinį; • prieskrandžio mikroflora skaido pašarą, kad patenkintų savo energijos ir augimo reikmes, gamindama lakiąsias riebalų rūgštis; • prieskrandžio sienelės absorbuoja lakiąsias riebalų rūgštis ir mineralus. Lakiosios riebalų rūgštys patenkina 50-70% karvės energijos poreikio. Didžiojo prieskrandžio talpa: 180-200 litrų.

Knygenos • absorbuoja didelį vandens, lakiųjų riebalų rūgščių kiekį ir tam tikrus mineralus; • stumia pašaro masę toliau.

Tinklainis • atryja sugromuliuotą pašarą; • stumdo didžiojo prieskrandžio turinį ratu ir toliau į knygenas.

Gerklė, stemplė • nukreipia pašarą į didįjį prieskrandį; • atryja sugromuliuotą pašarą. Pašaro suvartojimas per dieną: 15-23 kg sausosios medžiagos = 30-90 kg šviežios masės.

Burna, liežuvis, dantys • smulkina ir traiško pašarą; • įmaišo seiles (200-250 l/per dieną).

Nosis, akys, liežuvis, snukis • atsirenka pašarą ir jį pasiima.

Pašaro suvartojimas: • ganykloje: 1 kg sausosios medžiagos per valandą; • šėrimo atitvaras: 1,5-2 kg sausosios medžiagos per maždaug ½ val. trukmės ėdimą.

Didžiojo prieskrandžio mikroflora ir laisvosios riebalų rūgštys kaip maisto šaltinis

Pusė seilių kiekio išsiskiria karvei kramtant, kita pusė skiriasi nuolatos. Jei karvė jų nenuryja arba užsikemša stemplė, seilės iškart pradeda tekėti iš snukio.

Šėrimo „signalai“

Taigi, karvė pati maitinasi iš didžiojo prieskrandžio mikrofloros, fermentacijos likučių ir maisto medžiagų, kurios praeina pro didįjį prieskrandį ir jo mikroflorą. Lakiosios riebalų rūgštys yra tai, kas lieka po angliavandenių (cukrų, krakmolo, celiuliozės) fermentacijos. Bendras pieninės karvės organizme susidarančių lakiųjų riebalų rūgščių kiekis tenkina 50-70% energijos poreikio. Likusi dalis išgaunama iš krakmolo plonojoje žarnoje, iš riebalų bei baltymų. Pašaro masė toliau fermentuojasi aklojoje ir storojoje žarnose. Čia susidarančios lakiosios riebalų rūgštys tenkina 10-15% karvės energijos poreikio.

Įžanga: Elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena

Knygenų sienelė sudaryta iš lapelių formos klosčių, primenančių knygos lapus. Taip gaunamas itin didelis kontakto su pašaro mase plotas.

7

Didžiojo prieskrandžio funkcijos: pašaro maišymas, praleidimas

Didžiojo prieskrandžio funkcijos: pašaro maišymas, praleidimas

Didžiojo prieskrandžio funkcijos Didysis prieskrandis

1.

4.

Stemplė

Plūdrioji pašaro dalelių masė

Knygenos Šliužas

Didžiojo prieskrandžio turinys (skystis)

Didžiajame prieskrandyje paprastai susidaro trys sluoksniai: dujos viršuje, skystis apačioje, ant jo ‒ plūduriuojantis šviežiai suėstas pašaras (plūdrioji masė). Šeriant pieninėms karvėms skirtu racionu dažniau susiformuoja du sluoksniai: dujos viršuje ir plūdrioji masė iš pašaro, susimaišiusio su prieskrandžio skysčiu, apačioje.

2. Ėdamas pašaras patenka ant plūdriosios masės „kilimėlio“ tinklainyje.

Didžiojo prieskrandžio sienelės judėdamos maišo jį su prieskrandžio skysčiu ir stumia link galo. Smulkios ir sunkios pašaro dalelės grimzta žemyn ir įstringa plūdriojoje masėje. Tad plūdrioji masė yra tarsi apsauginis tinklas, ilgiau išlaikantis mažas pašaro daleles didžiajame prie­ skrandyje.

3.

Nuotraukos autorius: Owen Atkinson

Tinklainis

Karvė burnoje atskiria skystį nuo gromulio ir jį nuryja. Tada kramto 50-75 kartus, priklausomai nuo to, ką jaučia burnoje. Šis gromuliavimo (pakartotino kramtymo) procesas dar labiau susmulkina ir sutraiško pašarą, padidindamas didžiojo prieskrandžio mikroflorai pasiekiamą plotą, kad ji tolygiai persimaišytų su pašaro mase.

T H D G I TE R C Y P TE O O C R P

Didžiojo prieskrandžio turinį (skystį) sudaro daugiau nei 1 milijardas mikroorganizmų vienam mililitrui – vadinamoji prieskrandžio mikroflora. Šią biomasę sudaro pirmuonys (40-50%), bakterijos (40-50%), grybeliai (5-10%) ir archėjos (1-2%).

Didieji mikroorganizmai nuotraukoje – tai pirmuonys (vienląsteliniai mikroorganizmai). Tiek kartų (40x) padidintame vaizde bakterijos, archėjos ir grybeliai neįžiūrimi.

Sveikas didysis prieskrandis susitraukia maždaug du kartus per minutę. Tą galite pajusti ties „alkio grioveliu“ kairėje pusėje.

Sugniaužkite kumštį, įremkite gan tvirtai į „alkio griovelį“ ir laukite.

Didžiajam prieskrandžiui susitraukiant kumštis bus stumiamas į išorę.

Didysis prieskrandis tuščias, karvė viduriuoja.

Karvė serga arba pašaras per greitai praeina pro didįjį prieskrandį.

5.

Didžiojo prieskrandžio sienelės labai sparčiai absorbuoja lakiąsias riebalų rūgštis. Absorbavimo greitis skirtingoms karvėms gali varijuoti, be to, jis priklauso ir nuo didžiojo prieskrandžio gaurelių dydžio.

Absorbuodamas riebalų rūgštis prieskrandis išlaiko savo aukštą pH. Didžiojo prieskrandžio susitraukinėjimas verčia visą turinį slinkti pro gaurelius, taip nuolat tiekdamas naujas lakiąsias riebalų rūgštis.

Į knygenas patenkama per stemplės griovelį, kuris veikia kaip filt­ ras, atskiriantis, kurios pašaro dalelės pateks vidun, kurios liks didžiajame prieskrandyje. Jei didžiajame prieskrandyje ir tinklainyje bus mažesnis plūdriosios pašaro masės sluoksnis, knygenų žiotys sulaikys mažiau smulkių dalelių, tad pro jas praeis daugiau mažai fermentuoto pašaro. Mažesnis plūdriosios masės „kilimėlis“ sulaiko mažiau smulkių dalelių, tokių kaip kukurūzų grūdai.

Didžiojo prieskrandžio sienelės padengtos gaureliais, tad šiek tiek primena gauruotą kilimą. Šie gaureliai net 45 kartus padidina prieskrandžio paviršiaus plotą.

6.

Didžiojo prieskrandžio mikroflora fermentuoja pašarą suformuodama dujų burbu­ liukus. Jie prikimba prie pašaro dalelių, iškeldami jas plūduriuoti paviršiuje.

Pasibaigus fermentacijai dujos nebesusidaro ir pašaro dalelės nugrimzta žemyn, kur apatinė srovė neša jas link tinklainio ir knygenų.

Paaiškinimai Tinklainis susitraukinėja spausdamas plūdriąją pašaro masę prie stemplės angos, o stemplė ištraukia gromulius. Atrajojimo skatinimui pašare turi būti pakankamas bent 2,5 cm ilgio dalelių kiekis.

8

Šėrimo „signalai“

Mikroorganizmai

Kitos pašaro dalelės

Sugromuliuotos skaidulos

Dujų susidarymas

Didžiojo prieskrandžio gaureliai

Šviežios skaidulos

Sugromuliuotos skaidulos / didžiajame prieskrandyje kurį laiką išbuvusios skaidulos

Įžanga: Elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena

Didysis prieskrandis tuščias, karvė gausiai tuštinosi, išmatos rodo gerai suvirškintą pašarą. Ši karvė ėda nepakankamai.

9

Pašaro virškinimas

Fermentacijos varomoji jėga – energija ir baltymai

Tinklainis

Išsiskiriančios dujos kelia daleles aukštyn

Didysis prieskrandis

Stemplė

Dalelės grimzta žemyn (sedimentacija) dėl gravitacijos

Knygenos

Šliužas

Ką tik suėstas pašaras kaupiasi didžiojo prieskrandžio viršuje ir stumiamas link tinklainio. Gromuliavimo metu stemplė „atgnybia“ pašaro kąsnį iš knygenų.

Didysis prieskrandis maždaug dukart kas penkias minutes išskiria gausesnį kiekį dujų.

Srautas, greitis, skaidumas

2.

Plūdrioji masė – tai skaidulinio ilgastiebio pašaro dalelių masė didžiajame prieskrandyje. Ją karvė naudoja atrajojimui ir ji ilgiau išlieka didžiajame prieskrandyje, kad mikroflora turėtų pakankamai laiko fermentacijai. Plūdriosios masės „kilimėlis“ taip pat sulaiko smulkias pašaro daleles, kurios ilgai fermentuojamos. Šios pašaro dalelės schemoje keliauja pagal pirmą liniją. Jei didžiajame prieskrandyje plūdriosios masės sluoksnis nedidelis arba prieskrandžio turinys stipriai rūgštinis, smulkios dalelės labai grei­ tai praplaukia per knygenas. Jos keliauja pagal antrą liniją.

Didžiajame prieskrandyje nesuvirškintos pašaro dalelės vadinamos neskaidžiomis (lėtai virškinamomis). Didžiajame prieskrandyje labai sparčiai fermentuojamos pašaro dalys vadinamos greitai skaidomomis dalimis. Lėti produktai, tokie kaip salyklo grūdai ir runkelių minkštimas, stabilizuoja didžiojo prieskrandžio pH, nes jų fermentacija vyksta palaipsniui.

10

Didysis prieskrandis ir virškinimo sistema

Energijos / baltymų santykis

Didžiojo prieskrandžio judesiai ir pašaro stūmimas

Didžiojo prieskrandžio mikroflora fermentuoja pašarą ir taip sukuria sau daugintis palankias sąlygas. Mikrofloros augimui reikalingas tinkamas baltymų ir energijos balansas. Azotas – svarbi baltymų statybinė medžiaga. Jei didžiajame prieskrandyje truks baltymų, sulėtės fermentacijos procesas. Didžiojo prieskrandžio mikroflora labai taupys azotą, sumažės šlapalo ir pieno kiekis.

Mikroflora šiek tiek baltymų gali pati pagaminti iš tokių azoto šaltinių, kaip šlapalas ir amoniakas. Tai dar vienas bruožas, kuriuo atrajotojai išsiskiria iš kitų.

Energija irgi gali būti ribojantis veiksnys, priverčiantis naudoti baltymus, kaip energijos šaltinį. Kai didžiojo prieskrandžio mikroflora degina baltymus, azotas išsiskiria amoniako (NH3) pavidalu. Amoniakas yra nuodingas, jis kepenyse paverčiamas šlapalu. Šis procesas irgi sunaudoja daugiau energijos, tad kuo daugiau pagaminama amoniako, tuo daugiau šlapalo susidaro. Baltymų perteklius didžiajame prieskrandyje nepageidautinas, nes gali per daug apkrauti karvės kepenis, be to, baltymai yra „brangūs“.

T H D G I TE R C Y P TE O O C R P

Tam tikru būdu susitraukinėdamas didysis prieskrandis permaišo visą turinį ir priverčia skysčius tekėti pro sieneles bei gaurelius.

Didžiajame prieskrandyje formuojasi įvairūs srautai, tarp jų – suvirškinto pašaro judėjimas link knygenų. Tai būtų prieskrandžio dugne susikaupusi masė.

apsauginė ląstelė

Plūdrioji pašaro dalelių masė

žiotelės

Skaidulas sudaro ilgesnės nei 0,8 cm dalelės, padedančios suformuoti plūdriąją masę didžiajame prieskrandyje. Jos sudarytos iš augalą stabilizuojančių angliavandenių: celiuliozės, hemiceliuliozės ir lignino.

Kuo ilgesnė jų fermentacija, tuo labiau jie prisideda prie plūdriosios masės. Fermentacijos sulėtėjimą nulemia lignino (ADL) kiekis skaiduloje. Daug lignino turinčios medžiagos dažnai būna kietos arba dygios liesti. Jas karvės paprastai kramto ilgą laiką. Trumpesnės nei 0,8 cm pašaro dalelės, pavyzdžiui, salyklo grūdai, smulkintas šienas ir šiaudai, neformuoja plūdriosios masės, nors ir turėtų daug lėtai virškinamų skaidulų.

Šėrimo „signalai“

Širdis Kepenys

Visas kraujas iš virškinamojo trakto pirmiausia prateka pro kepenis: 1000-1500 litrų per valandą. Čia visų rūšių toksinės ir nereikalingos medžiagos konvertuojamos į panaudotinas ir saugesnes medžiagas, pavyzdžiui, propiono rūgštis į gliukozę, riebalų rūgštys į ketonus, o amoniakas į šlapalą.

vaškinis sluoksnis epitelis

parenchima

ląstelės plazma plazmos membrana

greta ląstelės sienelės esančios ląstelės

vidurinė plokštelė ligninas pektinas

epitelis vaškinis sluoksnis bakterijos grybelis archėjos pirmuonys

Augalo ląstelę sudaro branduolys, supamas membranos ir sienelės.

Ląstelės sienelė sudaryta iš pektinu suklijuotos celiuliozės ir hemiceliuliozės. Visi šie angliavandeniai yra fermentuojami. Kuo senesnis augalas, tuo daugiau lignino (sumedėjusios medžiagos) susidaro ląstelių sienelėse.

Kuo ilgiau pašaras išbus didžiajame prieskrandyje, tuo daugiau ląstelių plazmos pasieks prieskrandžio mikroflora ir tuo daugiau celiuliozės suskaidys. Ląstelės plazmoje yra maždaug pusė ląstelės maisto medžiagų atsargų, ypač baltymų, cukrų, mineralų ir vitaminų.

Šios išmatos skystos, su nesuvirškinto pašaro likučiais. Galima įžvelgti kukurūzų grūdus ir kukurūzų pašaro daleles. Pašaras per greitai prakeliavo per didįjį prieskrandį, tad trumpoji ir storoji žarnos nesugebėjo suvirškinti gausaus kukurūzų krakmolo kiekio.

Išmatos per kietos ir karvei per daug gumuliuotos ‒ primena arklio išmatas. Didžiajame prieskrandyje pritrūko baltymų ir energijos. Taip kartais atsitinka užtrūkusioms karvėms. Jų didysis prieskrandis dažnai būna labai pilnas, tačiau karvei vis tiek krenta svoris dėl energijos trūkumo.

Įžanga: Elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena

11

Pašaro suvartojimas, pieno gamyba ir didžiojo prieskrandžio pH

Kiekis, kurį karvė gali suėsti, daugiausia priklauso nuo virškinimo trakto talpumo. Tam tikru momentu pasiekiama riba, kai daugiau nebetelpa. Greitai fermentuojamą pašarą galima ėsti didesniais kiekiais, nes jis greičiau iškeliauja iš didžiojo prieskrandžio.

Bet tam įtakos turi ir tai, kiek laiko karvė galės ėsti, bei pašaro skonis. Laktuojančios karvės per dieną vidutiniškai suėda 3% savo kūno svorio atitinkantį sausosios medžiagos kiekį. Vidutinio dydžio HF karvei tai sudaro 21 kg sausosios medžiagos per dieną.

Kad duotų daugiau pieno, karvės privalo suvartoti daugiau energijos ir baltymų. To paprastai siekiama, karves šeriant daug energijos sausosios medžiagos kilogramui turinčiais produktais. Daugelis tokių pašarų didžiajame prieskrandyje skatina spartų įvairių rūgščių susidarymą ir taip didina prieskrandžio acidozės riziką. Svarbus šiuolaikinių pieninių karvių šėrimo iššūkis – užtikrinti didelį energijos kiekį nekenkiant karvės sveikatai. Pagrindiniai pavojai – per žemas didžiojo prieskrandžio pH ir per greitai žarnynu keliaujantis krakmolas.

Ląstelienos ir energijos balansas didžiajame prieskrandyje

Fermentacijos didžiajame prieskrandyje greitis

Nepakankamas energijos suvartojimas: kietos išmatos.

Pašaras virškinamas per lėtai: daug ADF, mažas virškinimo koeficientas.

50 kg pieno gamyba per dieną karvei kainuoja: • (50 x 4,6% =) 2,3 kg gliukozės laktozės forma; • (50 x 3,2-3,6% =) 1,6-1,8 kg baltymų; • (50 x 3,8-4,6% =) 1,9-2,3 kg riebalų.

Prie to reikia pridėti energiją, reikalingą šioms medžiagoms ir pienui pagaminti.

Gliukozė gaminama kepenyse iš propiono rūgšties arba absorbuojama iš greitai virškinamo krakmolo plonosiose žarnose.

Jei karvė gauna per mažai energijos, raumenyno baltymus naudoja gliukozei gaminti bei kaip pieno baltymų šaltinį. Šiek tiek baltymų ji gali pasigaminti iš organizmo riebalinio sluoksnio, bet nedaug.

Didžiojo prieskrandžio acidozė: skystos išmatos.

Per greitai suvirškintas davinys: cukrūs, skaidomas krakmolas.

Davinio angliavandenių virškinimo greitis

Norite kuo geresnio energijos įsisavinimo, nes karvės duos daug pieno. Bet tai padidins didžiojo prieskrandžio acidozės riziką, o tai gali neigiamai paveikti pašaro suvartojimą, įsisavinimą ir karvės sveikatos būklę.

160 (72) 140 (64) 120 (54) 100 (45) 80 (36) 60 (27) 40 (18) 20 (9) 4 (8,8)

8 (17,6) 12 (26,5) Pašaro sausosios medžiagos suvartojimas kilogramais (sv.) per dieną

16 (35,2)

Didesnis pašaro suvartojimas reiškia trumpesnę sausosios medžiagos kilogramo kramtymo trukmę. Itin produktyvios karvės ėda daug, tad kramto santykinai mažai. Kad jos būtų sveikos, turi ėsti mažomis porcijomis (iš viso 12 ar daugiau), paskirstytomis per visą dieną, ir daug kramtyti.

12

Klausimas

Yang et al., JDS, 2000

Kramtymo trukmė minutėmis kilogramui (sv.) sausosios medžiagos

Kramtymo trukmės ir pašaro suvartojimo santykis

• • • • • • • •

Kiekviena pašaro porcija mažina pH. Angliavandenių fermentacija išskiria laisvąsias riebalų rūgštis, kurios mažina pH didžiajame prieskrandyje. Kai pH didesnis nei 6,0, didysis prieskrandis veikia optimaliai; mažesnis nei 5,8 pH kelia prieskrandžio rūgštingumą, o mažiau nei 5,5 reiškia prieskrandžio acidozės (SARA) pradžią.

Dėl didžiojo prieskrandžio acidozės prasčiau įsisavinamas pašaras, pažeidžiamos prieskrandžio sienelės. Pašaro masė daug greičiau praleidžiama per prieskrandį, o žaliąją ląstelieną fermentuojančios bakterijos prie žemo pH yra neaktyvios.

Rūgščių absorbavimas per didžiojo prieskrandžio sienelę ‒ pats svarbiausias pH reguliavimo mechanizmas. Tai daugiausia priklauso nuo prieskrandžio sienelės ląstelių medžiagų apykaitos pajėgumo ir gaurelių paviršiaus ploto. Skirtingų karvių sugebėjimas kontroliuoti rūgštis gali varijuoti.

T H D G I TE R C Y P TE O O C R P

Pieno gamybai reikalingų maisto medžiagų suvartojimas

Optimalus fermentacijos greitis itin produktyviai karvei

Didžiojo prieskrandžio pH

Kas palaiko sveiką itin produktyvių karvių didžiojo prieskrandžio būklę?

Gausiai tiekiamas šviežias vanduo. Šviežias skanus pašaras šėrykloje kiaurą dieną.

Gausus ląstelienos kiekis pašaruose.

Lengvai ir be stresų pasiekiama šėrykla.

Visos karvės gali ėsti tuo pačiu metu ir be streso.

Kiekviena karvė turi pakankamai laiko ėsti visą dieną.

Kiekviena karvė ėda tokį pat pašarą kiekvieno šėrimo metu.

Karvės sveikos, gerai pailsėjusios, nepatiriančios streso ar skausmų.

Šėrimo „signalai“

Rizikingas periodas dėl didžiojo prieskrandžio acidozės: laktacijos pradžia Veršiavimosi periodu didžiojo prieskrandžio sienelė ne visada gali pilnai absorbuoti lakiąsias riebalų rūgštis. Priklausomai nuo pradinės būklės, gali užtrukti 2 ar 3 savaites, kol prieskrandžio gaureliai pasieks savo maksimalų dydį. Gali užtrukti dar ilgiau – net iki 8 savaičių, kol bus pasiekta didžiausia absorbavimo galia. Tad per pirmąsias aštuonias laktacijos savaites prieskrandžio acidozės rizika bus didesnė.

Absorbavimo galia auga veikiama lakiųjų riebalų rūgščių gamybos. Tad užtrūkusioms karvėms pereinamuoju periodu (nuo 3 savaičių prieš veršiavimąsi) reikia šerti pakankamai sparčiai fermentuojamų angliavandenių turintį pašarą.

Jei pH stabilus, prieskrandyje bus mažiau pieno rūgštį gaminančių bakterijų. Pieno rūgšties gamyba – svarbus prieskrandžio acidozės atsiradimo veiksnys, nes ši rūgštis 10 kartų stipresnė nei kitos lakiosios riebalų rūgštys.

pH kitimas

10-14 porcijų per dieną, mišrus racionas:

6 porcijos per dieną, mišrus racionas: Oranžinis punktyras: pH, virš kurios didysis prieskrandis saugus

Sparčiai fermentuojamo cukraus ir krakmolo suvartojimas: kiekis vienoje porcijoje Seilių su buferiu pritekėjimas: atrajojimas

Perėjimas į šliužą: „vožtuvas spaudimui sumažinti“

Riebalų rūgščių absorbavimas didžiojo prieskrandžio sienelėje: prieskrandžio gaurelių ilgis ir efektyvumas

Buferis iš kraujo

Šis procesas nulemia didžiojo prieskrandžio pH. Jei prieskrandžio turinys nepakankamai permaišytas, pH vietomis gali sumažėti. Prieskrandžio turinio kiekis irgi atlieka buferio vaidmenį: kuo gausesnis prieskrandžio turinys, nuo mažiau nukris pH po valgio. Pašare esančios gyvos mielės gali reguliuoti prieskrandžio pH, mažindamos pieno rūgšties susidarymą.

Sausoji medžiaga ir didžiojo prieskrandžio pH 7,0 6,5 6,0 5,5 5,0

14 16 18 20 23 25 11 Sausosios medžiagos suvartojimas, kilogramai per dieną

27

G.Oetzel, 1997, nepublikuoti duomenys

Daugiau pieno – didesnė didžiojo prieskrandžio acidozės rizika

Prieskrandžio pH vidurkis

Pašaro suvartojimas

Didžiojo prieskrandžio pH

Kaip matyti šioje schemoje, kuo daugiau kilogramų sausosios medžiagos iš daug energijos turinčio raciono suėda karvė, tuo mažesnis didžiojo prieskrandžio pH vidurkis. Tad norint išvengti radikalaus pH svyravimo, karves reikia šerti mažomis porcijomis, paskirstytomis per visą dieną.

Optimali didžiojo prieskrandžio terpė REIKALAUJAME NORIME 7,0 6-6,5 PH! 5,5 PH – TAI PH! MIRTIS MUMS

8 porcijos per dieną, prastai sumaišytas pašaras, karvės jį išsirankioja

Karvės, savo pašaro normą suėdančios mažomis porcijomis, turi stabilų aukštesnį pH dėl mažesnio rūgščių išsiskyrimo ėdimo metu.

Staigus didelio kiekio sparčiai fermentuojamų angliavandenių suvartojimas, po kurio seka pertrauka be maisto, radikaliai sumažina pH.

Įžanga: Elgsenos poreikiai ir mitybos elgsena

Stabili didžiojo prieskrandžio terpė reiškia kuo sveikesnį prieskrandį ir gerą bendrą karvės sveikatos būklę. Šėrimo porcijų skirtumai gali išbalansuoti prieskrandžio mikroflorą. Celiuliozę fermentuojanti mikroflora geriausiai gyvuoja aukštą pH turinčioje terpėje. Krakmolą ir cukrų fermentuojanti mikroflora mėgsta šiek tiek žemesnį pH. Tam tikra mikrofloros rūšis žūsta, kai pH nukrenta žemiau 5,5. Pašaro gyvosios mielės minta pieno rūgštimi, sulėtindamos pH kritimą.

13

Šėrimo „signalai“ „Valgote akimis“ Sena olandų patarlė

Kokybiškas šėrimas – Jūsų ūkio sėkmės pagrindas. Ne vien finansinės sėkmės, bet ir produktyvumo, galvijų sveikatos bei vaisingumo. Ar žinojote, kad beveik 50% pieno gamybos skirtumų ūkiuose nulemia šėrimo raciono sudėtis? O likusi dalis priklauso nuo tokių dalykų, kaip laikymo sąlygos, galvijų sveikata bei karvidės veiklos organizavimas?

T H D IG TE R C Y P TE O O C R P

Šėrimo „signalai“ pateikia atsakymus į keturis praktinius klausimus, su kuriais kasdien susiduria kiekvieno pienininkystės ūkio ūkininkai bei darbininkai: 1. Ką šerti ir kokiu kiekiu?

2. Kaip geriausiai užtikrinti, kad kiekviena karvė gautų teisingą pašaro racioną?

3. Kaip patikrinti, kad kiekviena karvė ėda tai, ką ir turėtų?

4. Kaip reguliuoti šėrimą ir spręsti praktines problemas?

Knygoje pateikiamas puikus praktinių patarimų ir vertingų nuorodų rinkinys, atskleidžiantis sveiko ir ekonomiško šėrimo esmę. Ar žinojote, kad su savo grupe negalinti maitintis karvė savo pašarą suės greičiau ir ės apskritai mažiau, nei turėtų?

Kad pieninei karvei išsiskiria apie 200 litrų seilių per dieną, o pro tešmenį praeina maždaug 15 000 litrų kraujo? Kad dauguma ūkių linkę nešerti karvių anksti ryte?

Be to, Šėrimo „signalai“ savo patikima informacija, trumpais paaiškinimais ir daugybe nuotraukų iš įvairių ūkių Jums parodys, ką pienininkystės ūkis jau šiandien gali nuveikti tobulindamas šėrimo organizavimą.

Šėrimo „signalai“ – Karvių signalų® serijos leidinys. Šios knygos gerai suprantamu būdu pateikia kokybiškas žinias apie į gyvūną orientuotos pienininkystės pramonę.

Rėmėjai:

ISBN 978-609-95388-4-6

www.roodbont.com

www.vetvice.com

www.cowsignals.com

www.liba.be