Projekto partneriai
Informacinis partneris
Bronius Kutavičius (1932–2021)
Sigitas Geda (1943–2008)
PREMJERA
2023 m. spalio 27, 29 d. ir
2024 m. sausio 19, 21 d.
Panevėžio muzikiniame teatre
Režisierius
JONAS VAITKUS
Muzikos vadovas ir dirigentas
IMANTAS JONAS ŠIMKUS
Scenografas
ARVYDAS GUDAS
Kostiumų dailininkė
KRISTINA KRUOPIENYTĖ
Choreografė
INGA FONTEZ-SAKURAKO
RAIMUNDAS JUZUITIS
ARMINAS SKIRVAINIS
GUNTA GELGOTĖ
SALOMĖJA PETRONYTĖ
ARSENIJUS ESAULKOVAS
KUNIGAI, MOTERYS
IR VYRAI
PANEVĖŽIO
MUZIKINIO TEATRO CHORAS
SOPRANAI
Gražina Krikščiūnienė
Lilija Artiomenko
Sandra Baronienė
Brigita Skrupskelienė
Raisa Savičiūnienė
Jurgita Liepinienė
Rima Labudė
PANEVĖŽIO
MUZIKINIO TEATRO
ORKESTRO
STYGINIŲ GRUPĖ
PIRMIEJI SMUIKAI
Inga Ūsienė
Diana Labudienė
Ekaterina Radionova
Lauryna Lelytė
Vytautas Strioga
Jolita Rutkauskienė
ALTAI
Lina Kairytė
Jolanta Čepulėnienė
Lijana Stundžienė
Vaiva Šateikaitė
Virginija Skupienė
Alina Urbonavičienė
Žaneta Malinauskienė
Agnė Jakštonienė
ANTRIEJI SMUIKAI
Daiva Razguvienė
Vitalija Laukaitienė
Rugilė Šeštokaitė
Gražina Lapienienė
Vilma Apanavičienė
TENORAI
Kęstutis Balčiūnas
Paulius Puleikis
Domininkas Ramašauskas
Justinas Puočiauskas
Povilas Petručionis
Algirdas Bagdonavičius
Kasparas Varanavičius
ALTAI
Lina Viningienė
Gytis Bratėnas
Violeta Sabonienė
Girdutis Jakaitis
Lukrecija Aleksiūnienė
BOSAI
Gediminas Liulevičius
Nerijus Nuobara
Darius Aleliūnas
Vaidas Dzežulskis
Rytis Janilionis
PANEVĖŽIO MUZIKOS
MOKYKLOS LIAUDIES
INSTRUMENTŲ
ANSAMBLIS
VADOVAS
Vidas Klišys
BIRBYNĖS
Rimantas Baublinskas
Audrius Dervinis
Dovydas Skuja
Vidas Klišys
SKRABALAI
Rugilė Pšibišauskaitė
SKUDUČIAI
Žydrūnė Pilkauskienė
Alvyda Beržonienė
Asta Vinskienė
KANKLĖS
Snieguolė Alijošaitienė
Jolanta Virginija Klišienė
Marija Briedytė
Eglė Račinskienė
Rūta Malinauskaitė
VIOLONČELĖS
Rokas Vizbaras
Julius Kletas Jonušas
Liubov Orlova
KONTRABOSAI
Jonas Andriūnas
Giedrius Bendoraitis
MUŠAMIEJI
Simonas Olechnavičius
KONTRABOSINĖS
KANKLĖS
Jūratė Tarasevičiūtė
ARMONIKA
Martynas Pšibišauskas
Kai Drazdauskas iš po medžių
Kartą rinko uogeles, Tai žiūrėjo tartum magas Į gamtos akis žalias.
Su galvijais, su vaikais Jau šienavo Lietuva.
Besikeičiančiais vaizdais Švietė didelė galva.
Štai Drazdauskas girdi strazdą
Leidžiant balsą per miškus
Apie tai, kad lazdos žalios
Sukuproja mužikus.
Ir ūmai pasaulis plečias –
Keliasi erdvė kaip gaubtas –
Ar ne angelas čia plazda, Išvarytas iš dangaus?
O, kaip jūs ilgai artėjot –
Miškas – laukas – ganykla –Žalias paukštis ir gamta –Žemiška kažkas ir dieviška.
Vartosi prie žemės lygūs –Žmonės – paukščiai – gyvuliai, –
Savo kelio atkakliai Nuolat ieškanti gyvybė.
Ir Drazdauskas pasiryžo –Didelė gamta tylėjo, –
Kai Žmogus į Paukštį grįžo, Paukštis gi – į Žmogų ėjo.
Atsivėrė Žmogui akys, Paukščiui – plėtėsi širdis, Du sparnu padangėj plakės
Kaip visa visa Būtis.
Kai dabar Drazdauskas traukė –Pusė paukščio ir žmogaus –
Buvo tarsi koks kentauras, Žmogų-paukštį žemė jautė.
Šitos bitės, kamanės, Šita amžių galybė, Virš apgriuvusių kaimų Rausva amžinybė.
Atsiverkite, žaros, Man į amžius senus –Iškėtojęs sparnus, Strazdas Lietuvą aria.
Gėriukėliai po pievas. Plaukia upės. Kalnai. Danguje dyvinai Žydi saulė ir dievas.
Tarp dangaus ir tarp žemės Žalio paukščio sparnai.
Bliauna jaučiai tenai. Verkia vaikas. Sutemus
Vyras, paukštis, poetas Dar ilgai ieško peno –Viešpatie mano, Kokios baisios jo pėdos!
O iš rūko lyg sapno
Kyla mano tėvynė –
Senas laikas ir samanos –
Lietuva baudžiavinė.
Kaulakys. Kamarnykas. Dominykas. Siratos. Vyžos. Senas giesmynas. Ir Drazdauskas, ir Strazdas
Žalią sparną ištiesia, Kad net saulė – žalia, Jo šešėlis žole –Šviesios bangos per Lietuvą.
Tiek regėjimuos šėlus –
Mėnuo – miškas – rasa
Lietuva – ji visa –Dideliam jo šešėly.
Spurda, lekia gyvybė, Eidama spirale.
Viršum jos – begalybė, o kentauras – šalia.
Sigitas Geda. Iš poemos „Strazdas”
2023 m. rudenį į Panevėžio muzikinio teatro sceną atskrenda panevėžiečio Broniaus Kutavičiaus opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“, ją pirmą kartą šio teatro scenoje kuria režisierius Jonas Vaitkus. Tai – dar vienas pastatymas, kuriuo siekiama atverti Panevėžio muzikinį teatrą žanrų ir scenos meno formų įvairovei.
do-Drazdausko) paveikslas, išaugęs iš sparnų metaforos, paukštiškos poeto pavardės ir savitos jo asmenybės, režisieriaus Jono Vaitkaus transformuojamas į Žmogaus-Paukščio personažą.
„Lietuviška poezija, kuri yra kaip kokių actekų, yra absoliuti poezija, jokiu būdu ne proza.
Iškilių menininkų Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos sukurta opera-poema
„Strazdas – žalias paukštis“ atskleidžia subtilaus poetinio žodžio galias, gaivališką gamtos ir meilės jėgą, muzikos
grožį ir tautos istorijos dramas.
Pirmiausia Sigitas Geda parašė poemą „Strazdas“ (1967), pagal ją 1980-aisiais kompozitorius Bronius Kutavičius sukūrė neįprastą oratoriją, kaip pats įvardijo, garsų dramą, vėliau pavadintą opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“. Remdamasis šiais kūriniais, Jonas Vaitkus Kauno dramos teatro scenoje 1984 metais pastatė spektaklį – nepamirštamą apeiginį, sakralinį reginį. 1990-aisiais buvo sukurta kinematografinė spektaklio versija. Anų metų „Strazdas“ tarytum kvietė atsitraukti nuo politikos į grynojo meno sferą ir pasinerti į lietuvių liaudies meno bei tradicinio Rytų teatro estetinius principus siejančią rafinuoto grožio vaizdų tėkmę.
Valstiečių dainiaus Strazdelio (Antano Straz-
Viskas čia galima, visos fantazijos. Gyvuliai skraido arba paukščiai kalba, žydi gėlės ant jūrių – viskas susimaišę, bet visur nepaprastas grožis, taurus grožis, nepigus.
„Strazdą“ sukūriau ir bandžiau atsiminti tuos vaizdus, tą kvapą ankstyvo pavasario. Išeini kovo mėnesį, jauti kvapą, o, pagalvoji, – strazdiškas. Čia ir paukščiai atskrenda, tas gyvas vaizdas – pempės, vieversiai – labiau veikdavo nei Bethoveno sonatos“, – B. Kutavičiaus mintys apie operos gimimą užfiksuotos „Literatūroje ir mene“ 1985 m. išspausdintame straipsnyje. Broniaus Kutavičiaus kūryba apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe, jausmo jėga. Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą. Kompozitorius laisvai disponavo įvairiausiomis šiuolaikinės
kūrybos priemonėmis, tačiau reikšmingiausią, didžiausią įtaką stiliui turėjo šiaurės rytų Lietuvoje paplitusių unikaliųjų sutartinių polifoninė pasikartojančios balsovados technika. Tai buvo sąmoningas posūkis į pagonybę, beje, dvasiškai artimą ir Gedos kūrybai.
„Broniaus Kutavičiaus teatras – neišsemiamas ir įvairus sumanymų šulinys. Vieną kartą į jį įlipsi – dūdelę gausi. Kitą kartą – paukštį parsineši, trečią kartą bandysi – aukso pilies bokštus išvysi...“ – apie B. Kutavičiaus „Strazdą“ yra rašiusi muzikologė Inga Jasinskaitė-Jankauskienė (Krantai, 1996 m.).
Geda modernizavo lietuvių poeziją, Kutavičius tapo muzikos atsinaujinimo simboliu. Jų bendri kūriniai – kanoniniai lietuvių modernaus meno ženklai, suformavę ir naują reiškinį – pagonišką avangardizmą.
Simboliška, kad 2023 m. rudenį „Strazdas – žalias paukštis“ atgimsta gimtajame Broniaus Kutavičiaus mieste. Operos-poemos pastatymas sutelkė ne tik skirtingų kartų menininkus, bet ir Panevėžio miesto įstaigas. Premjeros partnerė – 75 metų jubiliejų švenčianti Panevėžio muzikos mokykla, siekianti pelnyti Broniaus Kutavičiaus vardą. Prie Muzikinio teatro choro ir orkestro prisijungia Vido Klišio suburtas Panevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų ansamblis.
Žvelgiant iš laiko perspektyvos, visuomenė keičiasi, bet Strazdas lieka aktualus ir šiandien. Jis yra kūrėjas, nedalyvaujantis politinėse, ideologinėse situacijose. Jis stebi ir apgieda tai, ką mato, ką jaučia, ir taip, kaip pats nori.
Žymus lietuvių teatro ir kino režisierius, teatro pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Jo spektakliai – rimti, prasmingi, verčiantys susimąstyti. 2008 m. J. Vaitkus apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, pripažintas geriausiu metų režisieriumi už Petro Vaičiūno komedijos „Patriotai“ pastatymą. Režisavo filmus „M. K. Č. Zodiakas“, „Don Žuanas“, „Vienui vieni“, „Strazdas – žalias paukštis“, „Pabudimas“ ir kt.
„Spektaklis „Strazdas – žalias paukštis“ man daug reiškia, – sako Jonas Vaitkus. – Visų pirma – tai Sigitas Geda, antra – tai Bronius Kutavičius, trečia – šis pastatymas man jau trečiasis, tačiau pirmas kartas, kada statau spektaklį su orkestru, su choru ir solistais. Ankstesniame pastatyme Kauno dramos teatre gyvai dainavo tik du solistai, buvo naudojami iš anksto parengti garso įrašai.
Žvelgiant iš laiko perspektyvos, visuomenė keičiasi, bet „ Strazdas“ lieka aktualus ir šiandien. Jis yra kūrėjas, nedalyvaujantis politinėse, ideologinėse situacijose. Jis stebi ir apgieda tai, ką mato, ką jaučia, ir taip, kaip pats nori. Ne taip, kaip aplinka norėtų, kad jis giedotų. Man pagrindinė Strazdo tema yra poetinės dvasios susidūrimas su antropofagine žmogėdriškąja puse.
Pirmą kartą tenka dirbti ir Panevėžio muzikiniame teatre. Pagrindinis iššūkis atlikėjams – ir dainuoti, ir gebėti judėti. Man teko dirbti ir su profesionalais, ir su neprofesionalais. Ir visada, jei žmonės nori daryti, jei jiems tai svarbu, viskas įvyksta ir pavyksta. Čia aš matau, kad jiems svarbu, man įdomu, kaip jauni žmonės jaučia Gedos tekstus, ką girdi Kutavičiaus muzikoje. Tikiu, kad spektaklis suras savo žiūrovus.“
Mano nuomone, tai išskirtinis opusas – modernus ir kartu žavintis archajiškais elementais.
Vienos muzikos ir scenos menų universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantas. Yra baigęs prof. Juozo Domarko simfoninio dirigavimo klasę. Šalia pagrindinių studijų, siekdamas visapusiško išsilavinimo, I. J. Šimkus studijavo humanitarines disciplinas Vilniaus universitete, tarp jų filosofiją ir antikinę literatūrą. Taip pat LMTA baigė muzikos pedagogikos studijas. Tobulinosi dirigavimo kursuose Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, 2018 metais stažavosi Vienos muzikos ir scenos menų universitete.
Jaunas perspektyvus dirigentas nuo 2017 m. kviečiamas diriguoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Asistavo statant G. Donizetti, G. Verdi, R. Šerkšnytės, G. Sodeikos operų premjeras, dirigavo daugiau kaip 20 spektaklių vaikams.
Dirigentas aktyviai dalyvauja muzikiniame gyvenime. Įrašė nemažai jaunų Lietuvos kompozitorių kūrinių, koncertavo su garsiausiais
Lietuvos kolektyvais: Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos
simfoniniu pučiamųjų orkestrais, Šv. Kristoforo ir Klaipėdos kameriniais orkestrais. Parengė koncertines programas su užsienio šalių kolektyvais: Čekijos Bohuslavo Martinů filharmonijos orkestru, Austrijos Graco kamerinės filharmonijos orkestru, Vokietijos Hamburgo „Camerata“. Budapešto MAV simfoninio orkestro kvietimu įrašė italų operų arijų kompaktinį diską nacionaliniame Vengrijos radijuje.
Imantas Jonas Šimkus nuo 2015 metų yra Vilniaus sakralinės muzikos choro „Adoramus“ meno vadovas ir dirigentas. 2018 m. buvo pakviestas diriguoti chorui popiežiaus Pranciškaus valstybinio vizito Lietuvoje metu. Su choru koncertavo Prancūzijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. 2019 m. choras „Adoramus“ išleido kompaktinį diską „Benedicta Tu“, kuriuo dirigentas debiutavo kaip kompozitorius. 2019–2020 m. „Adoramus“ koncertinio sezono metu įvyko kūrinių „Beatitudines“, „Šlovinkite Viešpatį!“, „Duok man save, mano Dieve“, Mišių cis-moll premjeros. Kompozicija „Der Weg“ pateko į jaunųjų kompozitorių konkurso „Vox
juventutis ’19“ finalą. 2021 m. birželį Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ surengtame jaunųjų kompozitorių konkurse I. J. Šimkus laimėjo trečiąją premiją (kompozicija chorui „Exegi“, V. Mačernio tekstas).
„Strazdas – žalias paukštis“ – konceptualus kūrinys, turintis aiškią įvykių jungtį, ypač muzikinės dramaturgijos aspektu. Nors tai nėra tradicinė naratyvinė istorija, ji dar labiau intriguoja ir suteikia klausytojui interpretacijos laisvę, atveria naujų erdvių vaizduotei. Pastatyme dalyvauja ne tik choras, solistai, orkestras, bet ir liaudies instrumentų orkestras, labai didelį ir svarbų vaidmenį atlieka vargonai. Mano nuomone, tai išskirtinis opusas – modernus ir kartu žavintis archajiškais elementais“, – mintimis apie operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis“ dalijasi Imantas Jonas Šimkus.
Per kelis mėnesius tarsi susigyveni su kūriniu, įsijauti
į jį ir tada atsiranda netikėtų sprendimų visuma, padedanti sukurti atmosferą.
Nuo 2017 m. dirba su mėgėjų ir profesionalų teatrais visoje Lietuvoje. Sukūrė scenografiją ir kostiumus daugiau kaip 20 spektaklių. 2023 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, yra scenografijos magistras. Šiuo metu dirba Juozo Miltinio dramos teatre fotografu. Lietuvoje surengė per 10 personalinių fotografijos parodų. Kūrė instaliacijos, vaizdo klipus, reklamą, teatro spektaklių plakatus ir afišas.
„Netikėto pasiūlymo dirbti su Jonu Vaitkumi statant „Strazdą“ sulaukiau tik grįžęs po atostogų, – prisimena Arvydas Gudas. – Nors ir
žinant, kad darbas teatre visada būna įtemptas, tokios progos praleisti nevalia. Po kelių trumpų pokalbių telefonu su režisieriumi pradėjau klausytis Kutavičiaus kūrinio ir vizualiai dėlioti mintis, ieškoti aiškios formos ir simbolių, nors jie darbo procese dažnai kinta. Per kelis mėnesius tarsi susigyveni su kūriniu, įsijauti į jį ir tada atsiranda netikėtų sprendimų visuma, padedanti sukurti atmosferą. Gražiai bendradarbiavome su kostiumų dizainere Kristina Kruopienyte, tad manau, kad scenografija puikiai derės su kostiumais ir padės sukurti Jono Vaitkaus „Strazdą“ – vizualios poezijos kūrinį.“
Labiausiai siekiau aiškaus ir neperkrauto vaizdo, palikdama erdvės kiekvieno žiūrovo vaizduotei.
Viena žymiausių Lietuvos mados dizainerių.
Jos išskirtinis urbanistinis mados pasakojimas nukreipia abreviatūrą KK link tarptautiškai pripažįstamos mados prekių ženklo.
Dizainerės mados istorija vyksta greitai judančio pasaulinio miesto gatvėse. Ji atspindi mūsų nuolat besikeičiančius poreikius ir gyvenimo
būdą, kurie užkoduoti ritminiais, grafiniais ir struktūriniais elementais. K. Kruopienytė visada ieško naujo rakurso, nuolat keičiasi, tačiau kartu išlaiko lengvai atpažįstamą stilių.
K. Kruopienytės estetika atspindi siekį visada būti žingsniu priešakyje. Prekių ženklas KK jungia modernią klasiką ir nuoseklias inovacijas, tai yra dabartis ir ateitis, kuri niekada nepaiso svarbiausių praeities pamokų. KK – socialinės mados prekių ženklas su maištin-
ga nuostata. Jis sukurtas šiuolaikiškoms, progresyvioms ir elegantiškoms miesto asmenybėms, ieškančioms išskirtinio stiliaus ir spindinčio pasitikėjimo.
„Strazdas – žalias paukštis“ – mano pavasaris, neseniai pabaigusi didžiuosius pramoninius projektus dabar, kurdama kostiumus spektakliui, atsigaunu, – sako dizainerė. – Seniai jau buvau patyrusi tokį kūrybinį džiaugsmą, įvairiausių minčių srautą ir išsilaisvinimą. Dabar jaučiu, kad prisidedu prie kažko galingo, sunkiai apibūdinamo vyksmo. Pats procesas labai įdomus, nes man nepažįstamas. Atrodo, kiekvienas spektaklio kūrėjas veikia atskirai, bet ir kartu. Komanda susijungia mintimis ir jaučiu, kad visų darbų rezultatas materializuosis nauja, dar
nematyta forma.
Kurdama kostiumus „Strazdui“ nesiejau veikėjų su konkrečiu laikotarpiu ar situacija. Labiau norėjau efekto non finito, kad žiūrovas pats sujungtų vaizdus ir garsus, pats pritaikytų laikmetį, nes spektaklio aktualijos yra amžinos. Čia man be galo buvo svarbus medžiagiškumas, ieškojau audinių nuo perregimų iki labai tankių, nuo lengvai krintančių iki standžių. Nesirinkau daug spalvų, bet žaidžiau su atspalviais. Labiausiai siekiau aiškaus ir neperkrauto vaizdo, palikdama erdvės kiekvieno žiūrovo vaizduotei.
Spektaklis man be galo svarbus, nes tai pirmas scenos darbas. Džiaugiuosi ir esu dėkinga už suteiktą galimybę.“
Avangardinio šokio buto meistrė ir choreografė
Inga Fontez (scenos vardas Sakurako) 20 metų gyveno Amsterdame ir kūrė Europoje, o nuo 2017 m. savo meninę ir edukacinę veiklą pradėjo plėtoti ir Lietuvoje. Inga gimė Lietuvoje, čia studijavo žurnalistiką, bet visada domėjosi menais.
Amsterdame baigė prestižinę Rietveldo meno akademiją, studijavo ir Rytų kovos bei tradicinius japonų menus (tarp jų ir no teatrą), taip pat avangardinį šokį butą Japonijoje. Nuo 2012 m. Sakurako vadovavo šokio teatrui Amsterdame, vėliau Paryžiuje, 2017 m. įsteigė šokio teatrą „Okarukas“ Vilniuje. Rengia buto seminarus Lietuvoje ir užsienyje, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Savo kūryboje choreografė jungia vizualius menus, šokį, teatrą ir performanso meną. Jos
Mane labai įkvepia unikali Kutavičiaus muzikos
ir Gedos teksto sintezė, susipinantys folkloro ir pagonybės motyvai, poetiškai atskleidžiama skaudi visos Lietuvos ir atskiro individo gyvenimo drama.
braižas lengvai atpažįstamas, nes šiuolaikinis
šokis papildomas buto technika, dažniausiai kuriami įvietinti performansai, išsiskiriantys savita estetika ir filosofija.
Sakurako dalyvavo svarbiausiuose Lietuvos šokio, muzikos ir meno festivaliuose: „Aura“, „Naujasis Baltijos šokis“, „PlARTforma“, „Kultūros naktis“, atstovavo Lietuvai tarptautiniuose festivaliuose „Hull Dance“ (Jungtinė Karalystė), „Gogol Fest“ (Ukraina), „Juli Dance“ (Olandija), „Nuit Blanche“, „Festival d’Aurillac“ (Prancūzija), „Internationale Bühnenwerkstatt Graz“ (Austrija) ir kt.
„Man didelė garbė, kad režisierius Vaitkus pakvietė mane į komandą ir patikėjo kurti spektaklio „Strazdas – žalias paukštis“ choreografiją, –
sako Inga Fontez. – Pritariu režisieriaus įžvalgai, kad buto technika papildytas judesys puikiai tinka šiam pastatymui. Mane labai įkvepia unikali Kutavičiaus muzikos ir Gedos teksto sintezė, susipinantys folkloro ir pagonybės motyvai, poetiškai atskleidžiama skaudi visos Lietuvos ir atskiro individo gyvenimo drama. Man buvo svarbu įsiklausyti į režisieriaus viziją ir dainuojantiems atlikėjams pasiūlyti tokią judesio stilistiką, kuri perteiktų kūrinio esmę ir kūno kalba. Turbūt didžiausias iššūkis buvo per palyginti trumpą laiką padėti atlikėjams, kurie nėra šokėjai, įvaldyti reikiamą techniką, kad jie galėtų kokybiškai atlikti norimą choreografiją. Tačiau džiugu dirbti su tokia entuziastinga komanda.“
Mano kuriama Moteris-paukštė –tarsi moters idealas, jos skaidrumą ir tyrumą lengva pajusti jungtyje su gamta, su tautos kultūra.
Latvių sopranas, gyvenanti ir dainuojanti Lietuvoje. Savo gimtinėje yra sukūrusi nemažai vaidmenų Operos teatre, dažnai kviečiama koncertuoti su Latvijos orkestrais. Su Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko K. Orffo kantatos „Carmina Burana“, G. Mahlerio Ketvirtosios simfonijos, F. Poulenco mišių „Gloria“ soprano partijas. Reguliariai rengia kamerinės muzikos programas, daug bendradarbiauja su šių dienų kompozitoriais, Guntai yra dedikuota nemažai kūrinių.
Magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusi solistė – aktyvi Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvė. Nacionaliniame operos ir baleto teatre yra dainavusi Adelę J. Strausso „Šikšnosparnyje“, Sapnų mergaitę O. Narbutaitės operoje „Kornetas“, Kunigundą L. Bernsteino operetėje „Kandidas“, Vilniaus miesto operoje (Vilnius City Opera) sukūrė
Papagenos (W. A. Mozarto „Užburtoji fleita“) ir Sofi (J. Massenet „Verteris) vaidmenis. Naujaja-
me LNOBT sezone Guntos laukia lėlės Olimpijos vaidmuo J. Offenbacho operoje „Hofmano istorijos“ ir bendradarbiavimas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Gunta Gelgotė yra gavusi Latvijos didįjį muzikos apdovanojimą už metų debiutą (2009), Lietuvoje įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“ už Julijos vaidmenį praėjusiais metais Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytoje Broniaus Kutavičiaus operoje „Lokys“.
„Tai jau trečias Broniaus Kutavičiaus kūrinys, kurį man tenka garbė atlikti, – sako Gunta Gelgotė, – tačiau operoje-poemoje „Strazdas –žalias paukštis“ muzika man atsiveria visiškai kitaip. Akademinės ir liaudies muzikos sinergija čia tiesiog magiška. O dar įspūdingas Sigito Gedos tekstas, Antano Strazdelio istorija... Aš esu visiškai sužavėta šio kūrinio, jį atliekant gali lengvai skleistis mano meilė liaudies dainai. Mano kuriama Moteris-paukštė – tarsi moters
idealas, jos skaidrumą ir tyrumą lengva pajusti jungtyje su gamta, su tautos kultūra. Ji visada šalia vyro, šalia žmogaus, bet ne kaip šešėlis, o kaip jo prieglobstis, kaip užuovėja. Žavi jos moteriškumas ir kartu stojiškas gebėjimas įveikti sunkumus, būti kitų būrio moterų vedle. Beje, matau, kiek jėgos ir galios turi Lietuvos moterys.
Iš šio pastatymo aš tikrai išsinešu dar didesnę meilę Lietuvai, jos žmonėms ir istorijai. Noriu perskaityti kuo daugiau S. Gedos kūrinių, aplankyti Aukštaitiją, tas vietas, kur gyveno ir keliavo Strazdelis.
Sunku patikėti, kaip „Strazdas“ praslydo pro sovietmečio cenzūrą, nes jame labai daug kalbama apie Lietuvai darytą blogį. Dainuodama jaučiu, kaip tai aktualu ir šiandien. Man šis darbas atrodo nepaprastai svarbus.“
Sopranas Salomėja Petronytė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje baigė dainavimo (prof. V. Noreikos kl.) bei chorinio dirigavimo specialybes. Šiuo metu studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kamerinio dainavimo magistrantūroje (prof. A. Januto kl.). Salomėja tobulinosi žymių atlikėjų ir pedagogų Barbro Marklund (Norvegija), Kristiano Attilos (Suomija), Lilijos Šukytės (Lilian Sukis; Lietuva, Vokietija), Edgaro Montvido meistriškumo kursuose. Pasirodė šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“, simfoninės muzikos konkurse ,,Future Symphony“, kuriame atliko I premiją laimėjusio olandų kompozitoriaus Jaspero de Bocko kūrinį vokalui ir orkestrui „Was auch geschieht?“; šį kūrinį 2023 m. balandį pakartojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirigentas Modestas Pitrėnas). Solistė koncertavo su Šv. Kristoforo
labai švari, minimalistinė, bet kartu ir sudėtinga, ją atlikdamas jautiesi tarsi vaikščiotum plonu lynu.
kameriniu, Šiaulių miesto pučiamųjų orkestrais, šiuolaikinės muzikos ansambliu ,,Fluorescence“ ir kitais kolektyvais.
Solistė dalyvauja Linos Lapelytės, Rugilės Barzdžiukaitės ir Vaivos Grainytės operoje „Geros dienos!“, buvo operos-performanso ,,Saulė ir jūra“, pristatyto 2019 m. Venecijos bienalėje, muzikos asistentė ir solistė. Su šiuo pagrindinį bienalės apdovanojimą – „Auksinį liūtą“ – pelniusiu projektu per pastaruosius trejus metus apkeliavo 25 miestus 18-oje Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos šalių.
Salomėja užsiima ir kompozicija – 2019 m. laimėjo III vietą jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurse „Vox juventutis“, jos kūrinius yra atlikę chorai „Jauna muzika“, „Aidija“, „Aukuras“. Kūrinį „What Will They Do“ mišriam chorui yra išleidusi Lietuvos kompozitorių sąjunga.
„Operoje-poemoje „Strazdas – žalias paukštis“ mano kuriamas personažas yra kaip pabudimas: moteris, sutikusi paukštį, atgyja, randa savyje naujų jėgų. Moteris-paukštė taip pat yra ir balsas, pasakojantis Strazdelio istoriją. Broniaus Kutavičiaus muzika labai švari, minimalistinė, bet kartu ir sudėtinga, ją atlikdamas jautiesi tarsi vaikščiotum plonu lynu – gali nesunkiai nuslysti.
Per pusantro mėnesio mūsų kūrybinei komandai pavyko sukurti šį tą išties labai gražaus, ypatingo ir mistiško. Labai kviečiu į spektaklį „Strazdas – žalias paukštis“ ateiti be išankstinės nuomonės ir rasti ką nors sau artima šioje neeilinėje muzikoje ir istorijoje“, – emocijų neslepia Moters-paukščio atlikėja Salomėja Petronytė.
Į spektaklį turėtų ateiti žmonės, kurie
visų pirma neabejingi tam, kas dabar vyksta pasaulyje, nes istorija spirale
grįžta, įvykiai atsikartoja ir amžina
gėrio ir blogio kova šiandien
kaip niekada aktuali.
Bosas-baritonas Raimundas Juzuitis muzikos mokytis pradėjo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ mokykloje. Dainavimo studijas tęsė Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas profesorių Vladimirą Prudnikovą. Ten įgijo atlikimo meno bakalauro ir magistro laipsnius. Pirmaisiais magistro studijų metais pagal „Erasmus“ programą stažavosi Valstybiniame Štutgarto muzikos ir scenos menų universitete. Tuo laikotarpiu Suomijoje, Helsinkio muzikos centre, dainavo Figaro partiją W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“. Debiutavo ir Lietuvoje – atliko Mefistofelio vaidmenį Baltijos kamerinio operos teatro pastatytoje Ch. Gounod operoje „Faustas“.
Po studijų, 2013 metais, R. Juzuitis buvo pakviestas stažuotis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Dainavo Vilniaus miesto
operos (Vilnius City Opera) spektakliuose, 2014 m. dalyvavo tarptautiniame jaunųjų dainininkų projekte Zalcburgo festivalyje. 2015 m. tapo tarptautinės Gerard’o Mortier operos studijos Zalcburgo valstybiniame teatre nariu. Nuo 2017 iki 2023 m. buvo to paties teatro ansamblio narys.
„Kurdamas Vyro-paukščio vaidmenį įkvėpimo semiuosi iš turtingų Sigito Gedos tekstų. Čia kiekvienas sakinys kupinas užkoduotų prasmių, būsenų, vaizdų. Pastatymas itin dinamiškas, jame daug veiksmo, o gausius emocinius personažo virsmus perteikti padeda ir režisieriaus įžvalgos, ir muzika, ir judesys. Spektaklio kūrybinė komanda – labai darbšti, ji tiki tuo, ką daro. Visi esame labai skirtingi, tačiau ieškome bendrų vardiklių, jungčių. Jonas
Vaitkus įtvirtina žodžio ir minties gylį, choreografė Inga Fontez-Sakurako judesį ir plastiką papildo sąsajomis su Rytais, Japonija, o pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus siekia absoliučios muzikinės kokybės. Visa tai suderinti, įvykdyti yra nemenkas iššūkis, tačiau visi kryptingai dirbame, kad tiek procesas, tiek rezultatas būtų malonumas ir komandai, ir žiūrovams.
Į spektaklį turėtų ateiti žmonės, kurie visų pirma neabejingi tam, kas dabar vyksta pasaulyje, nes istorija spirale grįžta, įvykiai atsikartoja ir amžina gėrio ir blogio kova šiandien kaip niekada aktuali; tai yra tąsa to, ką ir mūsų tautai, mūsų protėviams teko išgyventi“, – apie operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis“ ir savo kuriamą vaidmenį pasakoja Vyro-paukščio vaidmens atlikėjas Raimundas Juzuitis.
Skirvainis
Kurdamas Vyro-paukščio vaidmenį stengiuosi ieškoti balanso tarp kompozitoriaus Broniaus
Kutavičiaus muzikos ir poeto
Sigito Gedos teksto.
Jaunas lietuvių operos solistas baritonas. 2022 metų vasarą dalyvaudamas tarptautinėje programoje „Opera Accelerator“, su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru parengė Džanio Skikio vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Džanis Skikis“. Nuo 2020 metų iš Panevėžio kilęs solistas dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, yra paruošęs daugiau kaip dešimt vaidmenų. 2021 metų vasarą Pažaislio festivalyje atliko boso partiją Franzo Schuberto mišiose Nr. 2 G-dur (griežė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus). Atlikėjo muzikinėje karjeroje svarbią vietą užima ir vokalinė kamerinė muzika, 2022 metų rudenį jis padainavo F. Schuberto vokalinį ciklą „Gražioji malūnininkė“. Atlikėjas nuolat gilina žinias meistriškumo kursuose, yra dirbęs su tokiais savo srities profesionalais, kaip Tho-
mas Hampsonas, Carmen Santoro, Thomas E. Baueris ir kt.
„Kurdamas Vyro-paukščio vaidmenį stengiuosi ieškoti balanso tarp kompozitorius Broniaus Kutavičiaus muzikos ir poeto Sigito Gedos teksto. Dažniausiai po sudainuotos frazės turi laiko atsikvėpti, o šioje operoje-poemoje visada galvoji, kokius žodžius tuoj pat turėsi išdainuoti – tai vienas didesnių man kylančių iššūkių. Bet kuo daugiau dainuoji, tuo labiau jauti, kaip kūrinys tampa vis gražesnis, nors reikia laiko jį prisijaukinti.
Džiugu, kad pastatyme dalyvauja nemažai panevėžiečių, asmeniškai pažįstu daug choristų. Kai scenoje matai žmones, kurie tave mokė mokykloje, tai glosto širdį“, – sako A. Skirvainis.
Tikiuosi, kad Broniaus
Kutavičiaus opera bus parodyta daug kartų ir kad mano gyvenime bus dar daug tokių pat įdomių muzikinių
projektų!
Baigė Uralo muzikos koledžą (Alos Šachnovskajos fortepijono klasę) ir Maskvos valstybinę Piotro Čaikovskio konservatoriją. Joje studijavo fortepijoną (prof. Eliso Virsaladzės klasėje), kamerinį ansamblį (prof. Dmitrijaus Galynino klasėje) ir koncertmeisterio specialybę (prof. Ninos Kulikovos klasėje). Taip pat mokėsi profesorių Maksimo Basoko ir Tatjanos Čudovos kompozicijos klasėje. Yra nacionalinių ir tarptautinių pianistų ir kompozitorių konkursų laureatas. Dirbo mokytoju ir koncertmeisteriu, rengė solinius koncertus.
Šiuo metu dirba Panevėžio muzikiniame teatre, Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje ir Panevėžio muzikos mokykloje.
Su opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ susipažinau visai neseniai – iki repeticijų pradžios net nenumaniau apie jos egzistavimą. Tačiau Kutavičiaus pavardė, kad ir kaip būtų keista, –juk aš iki 2022 metų gyvenau Rusijoje – man jau buvo truputį žinoma: mokydamasis 7 klasėje konkursui ruošiau jo kūrinį iš kompozicijos „Du koliažai“ dviem fortepijonams.
Iš pradžių jaučiau baimę, nes tik neseniai
pradėjau savarankiškai mokytis vargonuoti instrumentu, stovinčiu V. Mikalausko menų gimnazijos aktų salėje. Nerimavau dėl pedalų, tačiau teatro bibliotekininkas Karolis Pratkus vargonų partiją pertvarkė taip, kad nereikėtų groti kojomis.
Dalyvavimas spektaklyje „Strazdas – žalias paukštis“ man įdomus ir tuo, kad groju būdamas scenoje, todėl galiu stebėti visą veiksmą.
Tikiuosi, kad Broniaus Kutavičiaus opera bus parodyta daug kartų ir kad mano gyvenime bus dar daug tokių pat įdomių muzikinių projektų!
Kilo stiebėsi žalios –Žydros žolės ant šlaitų, Strazdas Vilniun važiavo
Gal knygelę išleistų.
Apdainavo jis žmogų, Paukštį, gyvulį, žuvį, –Kas gi žemėj pranoko
Dieviškąjį liežuvį?
Visą šitą pasaulį
Jis į giesmę sudėjo.
Giesmėje apsaugoti
Akmenėliai kalbėjo.
Sigitas Geda. Iš poemos „Strazdas”
Viršelio nuotrauka
ARVYDO GUDO
Grafikos dizainerė
JURGA GAUBAITĖ
Redaktorė
JŪRATĖ PALIONYTĖ
Leidinio vidiniuose puslapiuose panaudoti
Kristinos Kruopienytės kostiumų ir
Arvydo Gudo scenografijos eskizai
Spektaklio kūrėjų ir atlikėjų
nuotraukos – iš asmeninių archyvų.
Pastatymo vadovė
RENATA LOKCIKIENĖ
Dirigento asistentas
MARTYNAS BRAŽAS
Pianistai korepetitoriai
ARSENIJUS ESAULKOVAS
OLGA ELEONORA TAŠKINAITĖ
Garso režisierius
ŽILVINAS BARONAS
Šviesų dailininkė
ROMUALDA PETRIKAITĖ
Šviesų dailininkės asistentai
MARIUS TARABILDA
OLEGIJUS BAČELIS
Partitūrą parengė kompozitorius
LUKAS BUTKUS
Ypatinga padėka – Muzikos informacijos ir leidybos centro konsultantui-archyvarui, muzikologui
LINUI PAULAUSKIUI
Panevėžio muzikinio teatro vadovė
KOTRYNA NEKROŠIŪTĖ
© PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS
