FRANCIS POULENC opera-monodrama
Informacinis partneris
Premjeros partneris
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Dėkojame
Informaciniai partneriai
Fransis Poulenc (1899 – 1963)
Jean Cocteau (1889 – 1963)
Opera-monodrama
Opera pastatyta lietuvių kalba
PREMJERA
2024
Panevėžio muzikiniame teatre
Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas
MADIS NURMS
Muzikos vadovas ir dirigentas
ERKI PEHK
Šviesų dailininkas
ANTON KULAGIN
Panevėžio muzikinio teatro vadovė
Kotryna Nekrošiūtė
Su jauduliu pasitinkame pirmąją jubiliejinio sezono premjerą, kuri įprasmina siekį kurti unikalų, išskirtinį, savitą teatro veidą. Legendinės dainininkės Giedrės Kaukaitės
vaidmens V. Janulevičiūtės televizijos filme „Žmogaus balsas“ įkvėptas pastatymas, regis, tiesiog sukurtas nedidelei Panevėžio muzikinio teatro scenai, o operoje plačiausių emocijų spektru išsiskleidžianti vienos moters gyvenimo istorija įsilieja į teatro repertuarą atnešdama naujų spalvų ir potėpių.
Tarptautinė spektaklio pastatymo komanda mažais žingsneliais teatrą veda platesnių geografinių horizontų link, orkestrui suteikdama naują kokybinį iššūkį, sutelkdama visą teatro kolektyvą tikslui sukurti ką nors pirmiesiems Lietuvoje, kartu išlaikant tradiciją savajai publikai pristatyti kūrinius gimtąja kalba. Nors, kaip sakė pastatymo muzikos vadovas Erki Pehkas, šis kūrinys bus iššūkis ne tik mūsų
teatro kolektyvui, bet ir publikai, neabejoju, kad jo imtis buvo verta.
Džiaugiamės ne tik sklandžiu, gyvybingu kūrybiniu procesu, bet ir jo metu užsimezgusiais naujais partnerystės saitais ir bičiulyste su Panevėžio visuomenės sveikatos biuru. Drauge kviečiame plėsti teatro suvokimo ribas ir leistis į savęs pažinimo kelionę priimant meną kaip terapiją ir akstiną kalbėti apie tai, ką jaučiame patys.
Nuoširdžiai dėkodama visiems spektaklio kūrėjams, jam linkiu rasti savo smalsų žiūrovą, nebijantį naujų patirčių ir matantį teatrą kaip savo gyvenimo dalį ne vien pramogos, bet ir gelmės kontekstuose.
MOTERIS
JOMANTĖ ŠLEŽAITĖ MONIKA PLEŠKYTĖ
PANEVĖŽIO
MUZIKINIO
TEATRO
ORKESTRAS
DIRIGENTAI
Erki Pehk
Martynas Bražas
PIRMIEJI
SMUIKAI
Rugilė Šeštokaitė
Inga Ūsienė
Ekaterina Rodionova
Diana Labudienė
Jolita Rutkauskienė
ANTRIEJI
SMUIKAI
Daiva Razguvienė
Vitalija Laukaitienė
Brigita Pažerauskaitė
ALTAI
Girdutis Jakaitis
Lina Viningienė
Gytis Bratėnas
VIOLONČELĖS
Rokas Vizbaras
Liubov Orlova
KONTRABOSAI
Jonas Andriūnas
Oliveris Ramonas
FLEITOS
Justinas Mačys
Julija Maksimec
Simona Žiliūtė
OBOJUS
Agnė Ivanauskaitė
KLARNETAI
Renatas Bedalis
Petras Vaitekutis
Saulius Vilutis
FAGOTAI
Lukas Grinkas
Radvilė Prascevičiūtė
VALTORNOS
Andrius Pocys
Vytenis Matutis
TRIMITAI
Nerijus Jakštonis
Džiugita Bilevičiūtė
TROMBONAI
Gytis Maciukevičius
Andrius Gudas
Tautvydas Kasperavičius
MUŠAMIEJI/ PERKUSIJA
Aleksandras Sviridovas
Ihor Saranchuk
ANGLŲ RAGAS
Tadas Girčys
ARFA
Joana Daunytė
APIE SPEKTAKLĮ
Panevėžio muzikinis teatras pristato vieną ryškiausių naujojo sezono premjerų – prancūzų kompozitoriaus Franciso Poulenco operą „Žmogaus balsas“. Prieš beveik septynis dešimtmečius pagal rašytojo, poeto ir dramaturgo Jeano Cocteau pjesę sukurta monodrama dabar labai populiari Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei kitų šalių teatruose. Išskirtinę galimybę stebėti gilų kūrinį bei neeilinį jo pastatymą turės ir Panevėžys. „Neabejoju, kad tai vienas įdomiausių F. Poulenco kūrinių tiek muzikine spalva, tiek siužetu“, - tvirtina Panevėžio muzikiniame teatre šį kūrinį ruošiantis pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Erki Pehkas.
1958 m. gimusi opera – gili jausmų drama, kurią išgyvena mylimojo išduota moteris. Šis kūrinys paties autoriaus pavadintas išpažintimi. Vienintelė scenoje esanti atlikėja, kalbėdama telefonu su ją palikusiu mylimuoju, per trumpą laiką išgyvena sielvartą, pyktį, pavydą, gęstančias viltis, savižudybės grėsmę.
Koks paradoksas: tokią tragediją sukūrė kompozitorius, garsėjęs linksmu būdu ir geru humoro jausmu. Iš pradžių viskas ir buvo sumanyta kaip pokštas. Kartą F. Poulencui su draugu lankantis Milano operoje viena solistė scenoje sukėlė konfliktą. Bičiulis juokais pasiūlė kompozitoriui parašyti monodramą, kurioje
tą vakarą matyta atlikėja galėtų pasirodyti ir sulaukti ovacijų be reikalo nešėldama. Nepaisant linksmų „Žmogaus balso“ sukūrimo paskatų, vis dėlto teigiama, kad būtent ši opera labiausiai atspindi tikrąją veržlaus, novatoriško autoriaus asmenybės tamsiąją pusę.
Garsioji opera „Žmogaus balsas“ ne kartą rodyta Lietuvoje. Ypač sėkmingas buvo TV filmas (1978, rež. J. Janulevičiūtė) su nepamirštama mūsų primadona Giedre Kaukaite. Panevėžio muzikinio teatro scenoje iki valandos trukmės spektaklį lietuvių kalba rengia tarptautinė profesionalų komanda iš Estijos. Muzikos vadovą, talentingąjį Panevėžio muzikinio teatro dirigentą Erki Pehką Panevėžio publika jau puikiai pažįsta. Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas Madis Nurmsas savo gimtinėje – garsus menininkas, kurio darbai puošia operas, spektaklius, baleto pasirodymus ir kitus meninius projektus Estijoje bei užsienio šalyse. Šviesų dailininkas Antonas Kulaginas garsėja gebėjimu panaudoti šviesos technologijas kuriant įspūdingas vizualines patirtis žiūrovams.
Panevėžiui pristatomos operos pastatymo idėja yra labai įdomi. Kalėjimą primenantis, klaustrofobija dvelkiantis kambarys, kuriame tik pagrindinė veikėja ir vienintelis jos pašneko -
vas – telefonas, pabrėžia vienatvės, izoliacijos jausmus. Tačiau viską stebint kyla mintys: ar tai tikras kalėjimas, ar tiesiog dvasinė nelaisvė. J. Cocteau ir F. Pulencas pateikė nuostabų galvosūkį, o žiūrovo užduotis – rasti vilties blyksnį niūrioje Moters istorijoje.
Įdomu tai, kad „Žmogaus balsas“ dažniausiai atliekamas su fortepijonu. Tačiau Panevėžio publika galės mėgautis originalia versija su orkestru.
Muzikinio teatro dirigentas E. Pehkas neslepia: Poulenco monodrama – nemažas iššūkis jam ir orkestrui, nes čia muzika yra lygiavertė solistės partnerė, jai skirtas ne tik akompanimento vaidmuo. Orkestras kuria veiksmo nuotaiką ir tarsi palaiko pokalbį su pagrindine veikėja.
Neeilinio vokalinio ir vaidybinio talento reikalaujantis vaidmuo monooperoje „Žmogaus balsas“ – daugelio solisčių svajonė. Panevėžyje jam ryžosi vienos perspektyviausių Lietuvos jaunosios kartos operos solisčių Jomantė Šležaitė ir Monika Pleškytė. Šios dainininkės laukiamos ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių scenose, jos yra pelniusios nemažai muzikinių apdovanojimų ir nominacijų.
Madis Nurms (g. 1984 m.) – režisierius, scenografas ir kostiumų dailininkas, daugiausia dirbantis su operos ir šokio teatrais. 2007 m. Talino universitete įgijo socialinių mokslų bakalauro laipsnį, 2009 m. Estijos dailės akademijoje su pagyrimu baigė scenografijos magistro studijas. Dirbo Austrijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Bulgarijoje.
Svarbesni M. Nurmso darbai – operose „Pelenė“ (2023), „Turkas Italijoje“ (2021), „Zanaida“ (2019), „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019), „Gražioji Elena“ (2018), „Traviata“ (2017), „Aida“ (2015), „Caro sužadėtinė“ (2013), „Atila“ (2011), „Tais“ (2009 m.), „Karmen“ (2007 m.), šokio spektakliuose ir baletuose „Laukimas“ (2017 m.), „Goblinas“ (2015 m.), „Undinė“ (2016 m.), „GO –žaidimas dviem“ (2014 m.) ir kt.
M. Nurmsas sukūrė apšvietimą daugeliui koncertų, tarp jų ir garsios amerikiečių dainininkės Barbaros Hendricks pasirodymui. 2015 m. gegužę Madis Nurmsas kaip režisierius debiutavo tarptautiniame operos muzikos festivalyje „PromFest“ (Pernu) – pastatė G. Verdi „Aidą“. 2017 m. Estijos muzikos ir teatro akademijos studijoje pastatė Arnoldo Schönbergo kūrinį „Mėnulio Pjero“.
Puikų humoro jausmą turėjęs
Jeanas Cocteau kartais sulaukdavo pastabų, kad jo pjesėse per daug teatrinių efektų.
Norėdamas įrodyti, jog nesiremia vien triukais, jis pasirinko visiškai kitokią kryptį – parašė pjesę, skirtą tik moteriai ir telefonui. Nebuvo nei scenų, nei kostiumų kaitos, nei dekoracijų, už kurių būtų galima pasislėpti. Šį kūrinį jis pavadino „La voix humaine“ – „Žmogaus balsas“. Žinoma, pjesė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Kai uždanga pakyla, greitai suprantame: kitame telefono linijos gale esantys personažai savo veiksmais ir motyvais keičia pasakojamą istoriją. Tačiau kadangi
MADIS NURMS
girdime tik pagrindinę veikėją, tiesiog vadinamą Moterimi, pjesė yra savotiška paslaptis, jos spragas žiūrovai turi užpildyti patys. Kas ši Moteris? Kas jai atsitiko? Kodėl ji nuolat meluoja? Galima teigti, kad ši opera autobiografinė, nes ir J. Cocteau, ir F. Poulencas buvo susidūrę su panašiomis problemomis kaip ir „Žmogaus balso“ veikėja. Moters personaže kompozitorius įžvelgė daug savęs – emocinį disbalansą, profesinio nevisavertiškumo jausmą ir pernelyg didelę priklausomybę nuo kito asmens.
Neabejotina, kad F. Poulencas pajuto palengvėjimą, operoje atskleidęs tamsiąją savo asmenybės pusę.
MUZIKOS VADOVAS IR DIRIGENTAS
ERKI
PEHK
Estų dirigentas Erki Pehkas 1993 m. baigė fortepijono, chorinio ir orkestrinio dirigavimo studijas Estijos muzikos akademijoje. Vėliau orkestro dirigavimo mokslus tęsė Rygoje, Latvijos muzikos akademijoje. 1997 m. baigė aspirantūrą Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje Londone. E. Pehkas dalyvavo ne viename tarptautiniame dirigentų konkurse.
Nuo 1994 iki 2011 m. Erki Pehkas dirbo Estijos nacionalinėje operoje Taline, yra dirigavęs daugiau kaip 700 spektaklių. 1997 m. buvo pakviestas dėstyti dirigavimą Talino muzikos koledže.
Nuo 2001 m. J. Pehkas yra garsaus Klaudios Taev tarptautinio jaunųjų operos dainininkų
konkurso, vykstančio Pernu, meno vadovas, 2005 m. buvo paskirtas Pernu tarptautinio operos muzikos festivalio „PromFest“ meno vadovu. Už meninius pasiekimus šiame festivalyje ir už J. Massenet operos „Tais“ pastatymą 2010 m. gavo Estijos valstybinę premiją.
Dirigentas pripažintas tarptautiniu mastu, bendradarbiauja su prestižiniais teatrais ir muzikos institucijomis, tarp jų Erfurto teatru Vokietijoje, Reno ir Anžė-Nanto operomis Prancūzijoje, Varnos ir Burgaso valstybinėmis operomis Bulgarijoje, Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. Nuo 2023-ųjų yra Panevėžio muzikinio teatro dirigentas.
Svarbu suprasti, kad šioje operoje orkestras ne tik akompanuoja. Jis kuria operos nuotaiką, atspindi besikeičiančias dainininkės būsenas, taip pat iliustruoja scenoje nematomų, kitame telefono laido gale esančių veikėjų emocijas. Taigi, tarp solistės ir orkestro vyksta nuolatinis dialogas.
F. Poulenco muzika – meistriška, ji prancūziškai „skani“ ir jautri. Klausytojai gali atpažinti, kuri orkestrinė tekstūra yra sensuali ar seksuali, kuri iliustruoja situaciją, kada personažai meluoja ir ką reiškia tragiškas valsas, pasigirstantis pačiu netikėčiausiu momentu.
Sekant šią psichologinę istoriją, būtina atkreipti dėmesį į kiekvieną žodį, kurį dainuoja solistė, jos reakcijas, kiekvieną muzikos garsą ir instrumentų pasirinkimą. Tik tada galima visiškai mėgautis kūriniu.
DAILININKAS
ANTON KULAGIN
Antonas Kulaginas – apšvietimo dailininkas, savo karjerą pradėjęs 2008 metais Estijos nacionalinėje operoje. Pastaruoju metu dirbo spektakliuose „Mirties instinktas“ (Prancūzija), „Pelenė“ (Kaunas), „Naujas senas Nikas iš Helsbotomo“ (Estija), operose „Stebuklingoji fleita“ (Estija), „Faustas“ (Suomija), „Tanhoizeris“ (Latvija).
SOLISTĖ
JOMANTĖ ŠLEŽAITĖ
Ypatingas balsas, virtuoziškas dainavimas ir puikus įsikūnijimas į vaidmenį – tai tik keli kritikų atsiliepimai apie 2017 metais Kultūros ministerijos Jaunojo muzikos atlikėjo premijos laureatę Jomantę Šležaitę. Solistė baigė magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesoriaus Vladimiro Prudnikovo klasėje. Pirmi jos žingsniai į profesionalios muzikos pasaulį – sėkmingas pasirodymas 2009 metais LRT televizijos projekte „Triumfo arka“ ir pagrindinis vaidmuo šiuolaikinį šokį ir operinį balsą sujungusiame projekte „Stotys“, kurį pastatė choreografė ir režisierė iš Didžiosios Britanijos Lois Taylor.
Jomantė Šležaitė yra laimėjusi ne vieną tarptautinį vokalistų konkursą. Ypač svarbus buvo Klaudios Taev konkursas Estijoje (2013) –
pirmąją vietą laimėjusiai solistei buvo suteikta galimybė sukurti pagrindinį vaidmenį G. Verdi operoje „Aida“.
Įvairių šalių operos teatruose J. Šležaitė atliko reikšmingas soprano partijas: Aidos (G. Verdi „Aida“, Estija), Lizos (F. Leháro „Šypsenų šalis“, Vokietija), Džuljetos (R. Zandonai „Džuljeta ir Romeo“, Vokietija, ir J. Offenbacho „Hofmano istorijos“, Austrija), Kerubino (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras), Olgos (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, Estija), Alčinos (A. Vivaldi „Orlando Furioso“, Lietuva), Pelenės pamotės (J. Massenet „Pelenė“, Kauno valstybinis muzikinis teatras), Ozijo (A. Vivaldi „Juditos triumfas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras), Merės (R. Šerkšnytės „Penki Merės stebuklai“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Opera-monodrama „Žmogaus balsas“ – labai jautriai pasakojama skaudi moters istorija. Jeanas Cocteau sukūrė genialų tekstą, paliekantį daugiau klausimų nei atsakymų. Nežinia, ar moteris, kalbanti telefonu, yra išprotėjusi, ar labai įsimylėjusi. Gal ji myli savo pašnekovą, o gal Martą, apie kurią užsimena vos keliais žodžiais? Gal ji padarė nusikaltimą, o gal prisiėmė savo mylimojo kaltę?
Kiekvienas žiūrovas galės susidaryti vis kitokią spektaklio versiją, nes visi menamo pašnekovo kitame telefono laido gale atsakymai bus tik jų fantazijos vaisius. Tikiuosi, kad žiūrovai iš spektaklio išsineš įvairių minčių, nes būtent tai gali jį padaryti nepamirštamą.
„Žmogaus balsas“
JOMANTĖ
Madis Nurms nuotraukos
PLEŠKYTĖ
„Žmogaus balsas“
MONIKA
Madis Nurms nuotraukos
Sopranas Monika Pleškytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, tarptautinių konkursų laureatė. Dainininkė kuria vaidmenis ir koncertines programas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, dalyvauja kultūriniuose projektuose (pasirodė „Kauno –Europos kultūros sostinės 2022“ programoje), Pažaislio muzikos, Tytuvėnų, „Gaudete Birštonas“ ir kituose festivaliuose, dainavo LNOBT kartu su Briuselio teatru „La Monnaie“ ir su Maskato karališkuoju operos teatru pastatytame G. Verdi „Rigolete“.
M. Pleškytė bendradarbiauja su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu ir Kauno simfoniniais orkestrais, Šv. Kristoforo, Klaipėdos, VDU kameriniais orkestrais. Aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra pasirodžiusi Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių scenose.
Solistės repertuare jau įsitvirtino reikšmingi operiniai vaidmenys: Džildos (G. Verdi „Rigoletas“), Sofi (R. Strausso „Rožės kavalierius“), Siuzanos (W. A. Mozarto „Figaro vedybos“), Olimpijos (J. Offenbacho „Hofmano istorijos“), Miuzetės (G. Puccini „Bohema“) ir kt.
Už tarptautinius muzikinius pasiekimus ir Lietuvos vardo garsinimą solistė apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkomis. 2020 m. solistė pelnė „Operos vilties“ apdovanojimą kaip jauniausia ir perspektyviausia LNOBT solistė. 2022 m. ji buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už Džildos vaidmenį G. Verdi operoje „Rigoletas“.
F. Poulenco „Žmogaus balsas“ –tikras muzikinis iššūkis. Genijų sukurtas emocinis galvosūkis, leidžiantis pajusti kiekvieno mūsų asmeniškai patirtos realybės skonį. Išties, kokia dovana – ir kūrėjams, ir žiūrovams – narstyti pagrindinę heroję po gabalėlį ir galiausiai suvokti, kad šio proceso metu iš naujo pažinai tik pats save.
Šis kūrybinis darbas man buvo išties ilgas, nes gauta medžiaga pakankamai intensyvi ir koncentruota. Pagrindinei herojei tenka atsakomybė perteikti ne tik savo, bet ir scenoje nematomų veikėjų pojūčius.
SOLISTĖ MONIKA PLEŠKYTĖ
Kūrinio stebuklas negali įvykti tol, kol neapčiuopiamas kertinis emocijų variklis. Visi žmonės yra valdomi baimės, pykčio arba meilės – tai trys pagrindinės emocijos, verčiančios egzistuoti, judėti, bet dažnai jos ir suklaidina. O kartais taip stipriai susipina, kad nebeįmanoma atpažinti.
Režisierius Madis Nurmsas – neeilinis emocinis „šturmanas“, jis puikiai analizuoja žmonių jausmus, yra itin empatiškas menininkas. Darbas su juo daugiasluoksnis, rausiamasi iki paties skausmo epicentro. Erki Pehkas –dirigentas, leidžiantis kurti, einantis drauge su solistu. Jis padeda pasiekti reikiamą kiekvieno momento emocinį gylį.
Madis Nurms scenografijos eskizai
Madis Nurms kostiumų eskizai
Premjeros partneris
Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
MENAS KAIP GYVENIMAS IR TERAPIJA
Po operos-monodramos „Žmogaus balsas“ spektaklių žiūrovai kviečiami į antrąją vakaro dalį „Menas kaip gyvenimas ir terapija“, kurios metu žymus psichoterapeutas Dr. Julius Neverauskas kartu su kitais pokalbio dalyviais ir auditorija svarstys, ką tai, ką matome scenoje, kalba apie mūsų gyvenimus ir kaip tai gali juos keisti.
Dr. Julius Neverauskas yra medicinos mokslų daktaras, lektorius ir supervizorius, gydytojas neurologas ir gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas. Jau daugiau kaip du dešimtmečiai dr. Julius Neverauskas sėkmingai dirba inovacijų diegimo taikomojoje psichologijoje, psichoterapijoje ir žmogiškojo potencialo didinimo srityje. 30 metų dirba praktinį gydytojo ir psichoterapeuto darbą. Tobulinasi pats ir skaito paskaitas bei veda užsiėmimus užsienio šalyse.
Aš tau sakiau
Jeigu tu pameluotum kilniaširdiškai man,
Ir jeigu tai pajusčiau,
Tada tave mylėčiau dar labiau, nei dabar.
Tikrai?..
Tu pamišai!
Mano meile, mano brangusis.
Aš žinau, kad reikės, bet tai siaubinga.
Jėgų niekad tiek neturėsiu.
Taip, aš įsivaizduoju, kad mes abu greta,
Bet netikėtai šiukšlynai duobės ir rūsiai,
Ištisas miestas mus atskyrė.
Mano kaklą laidas apvijo,
Tavo balsas mane apkabino,
Taip švelniai mane apkabino...
Būt gerai, kad telefonas išsijungtų dabar.
Ach, mano mielas!
Kaip tu galėjai pamanyt,
Kad į galvą man ateis tokia šlykštynė?
Aš žinau, kad toks mano žingsnis
Būtų daug baisesnis būtent tau, o ne man...
Ištrauka iš Jean Cocteau libreto „Žmogaus balsas“
Spektaklio „Žmogaus balsas“ programa
Redaktorė
JŪRATĖ PALIONYTĖ
Grafikos dizainerė
JURGA GAUBAITĖ
Leidinio vidiniuose puslapiuose panaudoti Madis Nurms kostiumų ir scenografijos eskizai, nuotraukos
Spektaklio kūrėjų ir atlikėjų nuotraukos – iš asmeninių archyvų
Pastatymo vadovė
RENATA LOKCIKIENĖ
Dirigento asistentas
MARTYNAS BRAŽAS
Pianistai korepetitoriai
ARSENIJUS ESAULKOVAS
OLGA ELEONORA TAŠKINAITĖ
Garso režisierius
ŽILVINAS BARONAS
Šviesų dailininkas
PAULIUS JAKUBĖNAS
Scenos asistentai
MARIUS TARABILDA
OLEGIJUS BAČELIS
Grimo meistrė
JOLANTA KANAPECKIENĖ
Plaukų stilistė
DIANA NAUJOKIENĖ
Lietuviškas tekstas
ADEODATAS TAURAGIS
KAZYS GARLAUSKAS
© PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS
