Notariatas 35_su virseliu_2

Notariatas

SKAITMENINIS NOTARIATAS: PRAKTIKA, IŠŠŪKIAI IR PERSPEKTYVOS

Turinys

3 �������� Įžanga

NOTARIATO SKAITMENIZACIJA

4 Skaitmeninė notarų kasdienybė, kai nuotoliniai veiksmai tapo norma

10 ������ Nuotoliniai notariniai veiksmai Baltijos šalyse: skaitmenizacijos pradžia ir raida

NOTARIATO NAUJIENOS

14 Konferencijos „Laisvajam Lietuvos notariatui 33: nuo tradicinės praktikos iki skaitmeninės dabarties“ atgarsiai

TEISĖS PROFESIONALŲ ĮŽVALGOS

19 ������ Prof� dr� (HP) Egidijus Kūris: „Notarai ir Konstitucija“

27 Notaras kaip preventyvus teisėjas: funkcinis požiūris į notariato ir teismo sąveiką

34 Partnerystės prof dr Laurynas Didžiulis: „Notarinės formos sandorių reikšmė civiliniuose teisiniuose santykiuose“

42 ������ Notarinės formos reikalavimas akcijų perleidimui: teoriniai ir praktiniai aspektai

50 ������ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo požiūris į notarų veiklos rizikas: pastarųjų metų praktikos apžvalga

ASESORIŲ POŽIŪRIS

57 ������ Ar įmanomas nuotolinis darbas notaro biure?

72 ������ Dizainas kaip intelektinės nuosavybės objektas

NOTARIATO NAUJIENOS

99 Lietuvos notarai prisijungė prie socialinės iniciatyvos, mažinančios skaitmeninę atskirtį

Numerį rengė Lietuvos notarų rūmai

Kalbos redaktorė Ilona Čiužauskaitė

Leidinyje publikuojamų straipsnių autorių vertinimai, nuomonės nebūtinai sutampa su Lietuvos notarų rūmų pozicija

Fotografų Olgos Posaškovos, Martyno Ambrazo, Vytauto Pilkausko ir Lietuvos notarų rūmų archyvo nuotraukos

Tiražas 300 egz

ISSN 1822-8127

Lietuvos notarų rūmų adresas:

Olimpiečių g� 4, Vilnius

El� p� rumai@notarai�lt www�notarurumai�lt

Dizainerė Aida Zybartė

Rengė spaudai ir spausdino UAB „Druka“

Mainų g� 5, LT-94101 Klaipėda

Tel� (+370 46) 380458

El� p� info@druka�lt www�druka�lt

© Lietuvos notarų rūmai, 2026

Įžanga

Gerbiamieji skaitytojai, Jūsų rankose – žurnalo „Notariatas“ 35-asis numeris Jis skirtas nuotolinių notarinių paslaugų aktualumui apžvelgti ir 2025 m� gruodžio 6 d� Lietuvos notarų rūmų surengtoje konferencijoje „Laisvajam Lietuvos notariatui 33: nuo tradicinės praktikos iki skaitmeninės dabarties“ skaitytiems pranešimams pristatyti�

Pirmasis Lietuvoje nuotolinis notarinis veiksmas buvo atliktas 2021 m liepos 5 d , praėjus keturioms dienoms po to, kai įsigaliojo Notariato įstatymo pakeitimai, sudarę galimybę Lietuvoje notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu� Apie pirmuosius nuotolinius notarinius veiksmus ir šiandienos realijas savo mintimis su žurnalo skaitytojais dalijasi notarai Rasa Vidžienė, Mindaugas Kačergis ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Dainius Palaima.

Antrojoje šio numerio publikacijoje apžvelgiama trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – notariato skaitmenizacijos pradžia ir raida

Rubrikoje „Teisės profesionalų įžvalgos“ skaitytojams pristatome gruodžio 6 d konferencijoje teisės profesionalų skaitytus pranešimus: prof. dr. (HP) Egidijaus Kūrio pranešimą „Notarai ir Konstitucija“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės

profesorės dr. Egidijos Tamošiūnienės pranešimą „Notaras kaip preventyvus teisėjas“, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus ir advokato dr. Lauryno Didžiulio įžvalgas dėl notarinės formos sandorių reikšmės civiliniuose teisiniuose santykiuose, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos prof. dr. Virginijaus Bitės įžvalgas apie praktiką ir problematiką dėl notarinės formos reikalavimo akcijų perleidimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos docentės dr. Dalios Vasarienės naujausią teismo nutarčių apžvalgą „Notarų patvirtintų sandorių negaliojimas: naujausia teismų praktika“

Šiame numeryje taip pat publikuojame kandidatų į notarus (asesorių) mintis� Indrė Matijošienė analizuoja, ar įmanomas nuotolinis darbas notaro biure. Vytautas Palaima nagrinėja vieną iš intelektinės nuosavybės rūšių – dizainą

Paskutiniuose žurnalo puslapiuose kviečiame susipažinti su socialine iniciatyva –projektu „Nė vienas nėra pamirštas“, prie kurio 2025 m� prisijungė ir Lietuvos notarų rūmai�

Linkime malonaus ir prasmingo skaitymo, Jūsų „Notariatas“

Skaitmeninė notarų kasdienybė, kai nuotoliniai veiksmai tapo norma

IEVA PALILIŪNIENĖ

Atstovė viešiesiems ryšiams

2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus Notariato įstatymo pakeitimams, Lietuvoje atsirado galimybė notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu. Tuo metu ši naujovė buvo vertinama atsargiai. Pačių notarų ir klientų akimis tai buvo neįprasta praktika, kelianti nemažai klausimų dėl saugumo, proceso sklandumo ir pasitikėjimo technologijomis. Pirmaisiais mėnesiais nuotoliniai veiksmai buvo atliekami pavienių notarų ir dažniausiai išimtiniais atvejais.

Vis dėlto per kelerius metus padėtis pasikeitė iš esmės. Šiandien kai kurie notarai ne tik reguliariai atlieka notarinius veiksmus nuotoliu, bet ir fiksuoja asmeninius rekordus – pasitaiko dienų, kai visi notariniai veiksmai atliekami išimtinai tik nuotoliniu būdu. Tai rodo ne tik

technologinę pažangą, bet ir augantį gyventojų skaitmeninį raštingumą, pasitikėjimą nuotolinėmis notarų paslaugomis ir pačios notarų bendruomenės prisitaikymą prie pasikeitusių darbo formų.

Viena pirmųjų notarių, išdrįsusių išbandyti šią naują praktiką, buvo Rasa Vidžienė, dirbanti Prienų rajono 2-ajame notarų biure� Pasak jos, pirmą kartą atliekant tokį veiksmą Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama ne tik techniniams sprendimams, bet ir pačiam procesui, kaip užtikrinti kliento tapatybės nustatymą, saugumą ir paslaugos kokybę nuotoliu� Ne mažiau svarbu buvo ir tai, kaip padėti klientui jaustis patogiai, nuosekliai pereinant visus procesus ir atliekant notariniam veiksmui nuotoliu reikalingas procedūras

„Taip, tą pirmąjį nuotolinį veiksmą atsimenu puikiai� Džiaugiausi, kad atsirado klientas, kuris, kai pasiūliau, sutiko užsakyti nuotolinę notarinę paslaugą� Su didžiausiu nekantrumu laukiau užsakymo, jaudinausi dėl asmens tapatybės ir valios nustatymo, baiminausi dėl galimų techninių iššūkių, bet kartu džiaugiausi atsiradusia galimybe suteikti paslaugą inovatyviai� Ko gero, nuotolinio notarinio veiksmo labiau norėjau aš, o ne klientas, rūpėjo kuo greičiau išbandyti naujovę� Rengiau dokumentą pasirašyti nuotoliniu būdu, dokumentas šiek tiek kitoks negu tas, kurį išduodame kontaktinio notarinio veiksmo atlikimo metu� Nuotolinis notarinis veiksmas, be patogumo ir kitų dalykų, yra susijęs ir su laiko taupymu� O norint taupyti, reikia žinoti, kaip tai padaryti� Todėl prieš atlikdama veiksmą mokiausi ne tik notaro, bet ir asmens, kuriam nuotolinė paslauga teikiama, vaidmens Žinojau, kad, nepavykus prisijungti arba identifikuotis, klientas klaus, ką ir kaip daryti, ir norėjau turėti atsakymus, kad klientas nenusiviltų� Labai džiaugiausi, kad mums pavyko, o kad tai buvo pirmasis nuotolinis notarinis veiksmas Lietuvoje, sužinojau šiek tiek vėliau“, – savo pirmąjį kartą prisiminė notarė R Vidžienė

Pasak jos, pirmą kartą atliekant tokį veiksmą

Lietuvoje daugiausia dėmesio buvo skiriama ne tik techniniams sprendimams, bet ir pačiam procesui, kaip užtikrinti kliento tapatybės nustatymą, saugumą ir paslaugos kokybę nuotoliu

Pirmasis notarės R� Vidžienės nuotolinis notarinis veiksmas buvo atliktas 2021 m� liepos 5 d�, netrukus po to, kai Lietuvoje tokia galimybė įtvirtinta teisiškai� Tai buvo sutikimas dėl nepilnamečio laikino išvykimo į užsienį

„Nors pats veiksmas buvo įgyvendintas ir viskas pavyko, tačiau dėl paties dokumento teisėtumo sulaukiau skambučio iš pasienio kontrolės punkto� Netrukus patvirtinau elektroninį įgaliojimą, bet ir čia kilo iššūkių –jį įregistruojant valstybės įmonės Registrų centro Įgaliojimų registre susidurta su techniniais nesklandumais, kol galiausiai įgaliojimas buvo sėkmingai įregistruotas Visiems ši patirtis buvo visiškai nauja – mokėmės visi“, – prisiminė notarė�

Notarė Rasa Vidžienė

Šiandien, praėjus keleriems metams nuo to pirmojo bandymo, Lietuvoje nuotoliniai notariniai veiksmai jau nebe naujiena, tačiau jų kelias iki įprastos praktikos buvo ne toks trumpas ir paprastas�

Notaras Mindaugas Kačergis, vienas iš notarų, atliekančių per metus daugiausia nuotolinių notarinių veiksmų, teigia, kad pirmojo atlikto nuotolinio notarinio veiksmo nepamena, bet prisimena būseną

sią jauseną� Tai buvo naujiena, kaip ir visos tam tikros permainos kelia stresą, pirmaisiais atvejais, atlikdamas notarinį veiksmą nuotoliu, jutau tam tikrą stresą� Savijauta buvo gana nervinga, tačiau įpratom ir dabar jau džiaugiamės tokiomis galimybėmis

O pagrindinis lūžis įvyko po dviejų praktikos mėnesių, kai tapo aiškus darbų algoritmas, supratimas, kur gali kilti sunkumų, kaip juos įveikti, kaip padėti klientui, jeigu jam nesiseka su nuotolinėmis skaitmeninėmis priemonėmis“, – sako notaras M Kačergis

Kalbėdamas apie nuotolinių notarinių veiksmų poveikį kasdienei veiklai, notaras paminėjo ir dar vieną netikėtą aspektą – pasikeitusį požiūrį į darbo organizavimo tvarką�

Anot jo, dar iki atsirandant nuotoliniams notariniams veiksmams jis rimtai svarstė plėsti biuro patalpas

„Kaip tik kaimynystėje buvo atsilaisvinusios patalpos, sulaukiau pasiūlymo jas įsigyti� Tačiau pasikeitus darbo organizavimui ir vis daugiau klientų aptarnaujant nuotoliniu būdu, poreikis fizinei plėtrai tiesiog išnyko� Dažnai vienas vaikštai po biurą, kartais užsuka pavienių klientų, tačiau didžiąją dalį laiko su jais praleidi prie ekrano Poreikis turėti fizinį biurą pasikeitė iš esmės, bent jau man, nes per pastaruosius metus pasitaiko labai mažai tokių situacijų, kai biure fiziškai būna daug klientų� Taigi patalpų ploto poreikis man yra sumažėjęs, tai čia šalutinis nuotolinių veiksmų poveikis“, – pasakoja notaras

Kalbėdamas apie nuotolinių notarinių veiksmų poveikį kasdienei veiklai, notaras paminėjo ir dar vieną netikėtą aspektą – pasikeitusį požiūrį į darbo organizavimo tvarką�

„Kadangi tai buvo pakankamai nauja, kitokia procedūra, atliekama skaitmeninėmis priemonėmis, labai gerai prisimenu vyravu-

Kalbėdamas apie pagrindinius nuotolinių notarinių veiksmų išbandymus, notaras M Kačergis pabrėžia, kad jų dažniausiai kyla

Notaras Mindaugas Kačergis

ne dėl pačių notarų, o dėl klientų techninių galimybių� Nuotolinio veiksmo metu pasitaiko, kad neveikia kliento kamera ar garsas, nutrūksta ryšys�

„Tos problemos dažniausiai būna smulkios ir vienaip ar kitaip išsprendžiamos Taip, tai užtrunka, bet galiausiai pavyksta judėti toliau“, – sako notaras� Vis dėlto, anot jo, vienas didesnių išbandymų yra laiko planavimas� „Jeigu klientą užrašai 11 val�, žinai, kad jis ateis į biurą, galėsi jį pasodinti, duoti susipažinti su dokumentais Tačiau kai 11 val paskirtas nuotolinis veiksmas, neduok Dieve, jei prisijungsi minute vėliau – iš karto skambinama, rašoma, kad klientas jau laukia pokalbio kambaryje�“

Pasak notaro, nuotoliniu būdu paslaugas gaunantys klientai laukdami yra gerokai nepakantesni, net jei tuo metu sėdi patogiai namuose ar darbo vietoje „Jeigu žmogus stovi už biuro durų, jis dar palauks, o būnant nuotoliu reakcija yra momentinė“, – sako notaras�

Papildomų sunkumų kyla ir tada, kai nuotoliniame notariniame veiksme dalyvauja daugiau nei viena šalis� M� Kačergis prisimena situaciją, kai prie nuotolinio veiksmo buvo prisijungę daugiau nei dešimt asmenų Tokiu atveju didžiausiu išbandymu tampa suvaldyti procesą – kiekvienai šaliai išaiškinti jos valią, sklandžiai bendrauti ir visas procedūras atlikti per suplanuotą laiką�

Šiuos iššūkius natūraliai atspindi ir klientų pasirinkimai� Pasak notaro M� Kačergio, nors nuotoliniai notariniai veiksmai sparčiai populiarėja, vis dar yra grupių, kurios šia galimybe nesinaudoja arba ją renkasi itin atsargiai� Dažniausiai tai būna asmenys, kuriems kas nors nepavyko dirbant su technologijomis ar dalyvaujant nuotoliniuose procesuose – nebūtinai notarų srityje, bet apskritai skaitmeninėje aplinkoje

Taip pat, anot notaro, atsargiau nuotolinius notarinius veiksmus vertina ir dalis vyresnio amžiaus žmonių� Ypač tie, kurie gyvena vieni, neturi artimųjų ar kitų asmenų, galinčių padėti prisijungti prie nuotolinio susitikimo, pasirūpinti techninėmis detalėmis ar iškilus nesklandumams greitai sureaguoti� Tokiais atvejais jiems atrodo, kad apsilankyti notarų biure yra saugiau, aiškiau ir patikimiau�

„Didžioji dalis klientų naudojasi nuotolinėmis paslaugomis ir yra labai patenkinti� Tačiau pastebiu ir kitą aspektą – nuotoliu žmonės dažnai mažiau skaito ir mažiau gilinasi į dokumentus Kai klientas ateina į biurą, jis gauna popierinį dokumentą, jį perskaito, paklausia, kas neaišku� Atliekant notarinius veiksmus nuotoliu, kartais susidaro įspūdis, kad dokumentai nėra perskaitomi iki galo� Esminiai dalykai dažniausiai peržvelgiami, tačiau jei sutarties projektas yra penkių lapų, neretai jis lieka neperskaitytas Tokiose situacijose notarui tenka ypač didelė atsakomybė – būtina labai aiškiai suprasti kliento valią, ko jis norėjo nuo pat pradžių� Klientai pasitiki, tikisi, kad viskas bus padaryta pagal jų pageidavimus, o notaras prisiima atsakomybę tuos pageidavimus tinkamai atliepti“, – aiškina M Kačergis

2025 m� Lietuvos notarų rūmų duomenimis, daugiausia nuotolinių notarinių veiksmų atliko notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys Dainius Palaima� Jis iš viso nuotoliu patvirtino 6551 notarinį veiksmą� Paklaustas, ar pamena pirmąjį atliktą notarinį veiksmą, notaras pasakė, kad ne, nes tam nuosekliai buvo ruoštasi�

„Atsimenu tą pirmą kartą, kai teko atsisėsti prie kompiuterio, jį įsijungti, taip pat tą pirmą kartą, kai teko prisijungti prie interneto, prisimenu, kas ir kaip mane to mokė, prisimenu ir pirmąjį patvirtintą notarinį veiksmą, tačiau

pirmojo nuotolinio notarinio veiksmo ir visos eigos neužfiksavau� Gal todėl, kad tai buvo tarsi natūralus, lauktas procesas, kuriam buvo ruošiamasi, ir viskas vyko palaipsniui� Dar prieš visą tą procesą turėjome „eNotaras“ sistemą, kuri mums pakeitė popierinį notarinį registrą, jau joje nuo pat pradžių pats dokumentų ir duomenų valdymas buvo

per „Dokobit“� Tai tas procesas buvo lauktas, o visi įrankiai išbandyti ir pažįstami“, – pasakojo Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys, notaras D� Palaima� Pasak notaro, daugiausia laiko, atliekant nuotolinius notarinius veiksmus, užima klientų identifikavimas� Ypač kai jis atliekamas naudojant asmens tapatybės kortelę� Klientams tenka kamera nufotografuoti dokumentą, atlikti veido atpažinimo procedūrą�

Notaro teigimu, šis procesas neretai užtrunka, nes dėl netinkamo apšvietimo, kameros kokybės ar ryšio trikdžių sistema gali fiksuoti klaidas, o veiksmus tenka kartoti kelis sykius Tokiose situacijose notaras turi padėti klientui atlikti identifikavimo procesą ir paaiškinti, kaip tinkamai pasiruošti, kad veiksmas būtų sėkmingai užbaigtas�

„Labai dažnai pirmoji klientų, sulaukusių pasiūlymo veiksmą atlikti nuotoliniu būdu, refleksija būna labai palanki, tačiau dažnas šį procesą iš pirmo žvilgsnio supranta labai supaprastintai� Iš karto prašo: „Atsiųskite „Dokobit“ pasirašyti“, tačiau tu turi paaiškinti, kad dokumentai pasirašyti bus siunčiami tik perėjus visą identifikavimo procedūrą ir atlikus kitus veiksmus vaizdo skambučiu, taip pat pats veiksmo atlikimo procesas nedaug skiriasi nuo to, kuris vyksta gyvai, tiktai kad jis vyksta nuotoliu“, – apie darbo specifiką pasakojo D� Palaima�

Pasak notaro, nuotoliniu būdu klientai dažnai jaučiasi kur kas laisviau, ypač kai prie notarinių veiksmų jungiasi iš namų� Kartais ši laisvė net peržengia įprastas ribas – išnyksta formalumas, būdingas fiziniam apsilankymui notarų biure�

kitoks nei iki tol, palaipsniui pratinomės prie šios sistemos, taip pat COVID-19 pandemija išmokė dirbti nuotoliniuose susitikimuose „Zoom“, o vėliau ir „Teams“ platformoje, nebuvo naujiena ir dokumentų pasirašymas

Tačiau techniniai iššūkiai – tik viena nuotolinių notarinių veiksmų pusė� Ne mažiau įdomūs pokyčiai atsiskleidžia stebint pačius klientus ir jų elgesį nuotolinėje aplinkoje� Pasak notaro, nuotoliniu būdu klientai dažnai

Notaras Dainius Palaima

jaučiasi kur kas laisviau, ypač kai prie notarinių veiksmų jungiasi iš namų� Kartais ši laisvė net peržengia įprastas ribas – išnyksta formalumas, būdingas fiziniam apsilankymui notarų biure

Vis dėlto, anot notaro, stereotipai, kokie klientai renkasi nuotolinius veiksmus, dažnai nepasitvirtina� Tarp jų pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių�

„Visiškai neseniai turėjau klientę, apie 80 metų senjorę, kuri ne tik aiškiai dėstė savo valią, suprato galimas šių sprendimų pasekmes, bet ir buvo stebėtinai techniškai išprususi Tačiau statistiškai mano biure dažniausiai nuotoliniais notariniais veiksmais naudojasi jaunos šeimos, sudarančios sandorius su hipoteka, daugėja ir pirkimo–pardavimo sutarčių, sudaromų nuotoliniu ar mišriu būdu, taip pat nemažai tokiu būdu sudaromų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, korporatyvinių dokumentų Verslo subjektai taip pat dažniausiai renkasi notarinį veiksmą atlikti nuotoliniu būdu“, – teigė Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narys�

Anot notaro, vertinant nuotolinių notarinių veiksmų paplitimą, tikslingiau juos skirstyti ne pagal klientų amžių, o pagal paties veiksmo pobūdį Praktika rodo, kad nuotoliu dažniausiai atliekami konkretūs, aiškiai apibrėžti veiksmai – hipotekos sandoriai, įvairūs patvirtinimai, pavyzdžiui, apie gautą mokėjimą ar kitus faktinius veiksmus� Tokiais atvejais klientams svarbiausia operatyvumas ir galimybė greitai sutvarkyti formalumus nevykstant į notarų biurą

Didelį nuotolinių notarinių veiksmų plėtros potencialą notaras mato ir paveldėjimo srityje� Nors jau dabar daugėja atvejų, kai įpėdiniai savo valią išreiškia nuotoliniu būdu, ši sritis, anot jo, dar nėra iki galo panaudota, nors dažnu atveju yra gana formali Atsižvelgiant

į tai, kad paveldėjimo procesuose neretai dalyvauja užsienyje gyvenantys asmenys ar keliose vietose esantys įpėdiniai, nuotoliniai sprendimai galėtų reikšmingai supaprastinti ir pagreitinti šias procedūras, todėl būtent čia matomas didžiausias šių veiksmų augimo potencialas ateityje�

Panašios nuomonės laikosi ir notarė

R� Vidžienė�

„Negalėčiau tvirtinti, kad yra viena amžiaus grupė, kuri gauna notarines paslaugas nuotoliniu būdu, kad tai vien jauni žmonės Yra visokio amžiaus klientų: vieni jauni, kiti vyresni, vieni išmokę patys, kitus naudotis išmaniosiomis technologijomis paskatina arba pamoko vaikai“, – teigia R� Vidžienė�

Vis dėlto notarinius veiksmus nuotoliu atliekančią notarę R� Vidžienę labiausiai nustebino tai, kad, be vienašalių sandorių, sutikimų, pareiškimų, įgaliojimų, prašymų, nemažai tvirtinama ir kitokių sandorių nuotoliu

„Be jų, tvirtiname nuotolinius arba mišrius nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, hipotekos sandorius, santuokos nutraukimo ir kitus sandorius� Nuotoliniu būdu išduodame nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimus, palikimo perėjimo valstybei ir kitus liudijimus Tad net neabejoju, kad nuotolinių notarinių veiksmų bus atliekama vis daugiau� Nors dar jaučiamas šioks toks nepasitikėjimas, prognozės, manau, yra optimistinės� Didelių vilčių teikia mišrių notarinių veiksmų patogumas, kai viena šalis jungiasi nuotoliniu būdu, kita atvyksta pas notarą fiziškai Technologijų tobulėjimas, žmonių kompiuterinis raštingumas, noras sutaupyti laiko yra tos jėgos, kurios ir toliau skatins nuotolinių notarinių veiksmų augimą“, – pabrėžė R� Vidžienė�

Nuotoliniai notariniai veiksmai

Baltijos šalyse: skaitmenizacijos pradžia ir raida

IEVA PALILIŪNIENĖ

Atstovė viešiesiems ryšiams

Remiantis Europos Komisijos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI), Baltijos šalys pastarąjį dešimtmetį išsiskiria kaip vienos pažangiausių Europos Sąjungoje pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų ir e. valdžios sprendimų plėtrą1. Kaip vieną reikšmingiausių teisinių šios srities inovacijų būtų galima paminėti nuotolinių notarinių veiksmų įteisinimą ir praktinį jų atlikimą, leidžiant asmenims atlikti notarinius veiksmus fiziškai neapsilankius notaro biure. Ši tendencija ypač išryškėjo per COVID­19 pandemiją, tačiau jos ištakos siekia ankstesnius skaitmenizacijos sprendimus, kai šiems veiksmams buvo ruoštasi dar prieš COVID­19 pandemiją.

Viena pirmųjų

Baltijos šalių – Latvija

Iš trijų Baltijos valstybių Latvija buvo pirmoji, pradėjusi atlikti nuotolinius notarinius veiksmus� Tokia galimybė šalyje įdiegta 2018 m� liepos 1 d� Pradžioje nuotolinėmis paslaugomis naudotasi gana ribotai, tačiau kasmet vis daugiau notarinių veiksmų būdavo atliekama nuotoliu2

1 ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva – 14-a Prieiga per internetą: < https://www lrt lt/naujienos/ verslas/4/1748052/es-skaitmenines-ekonomikos-ir-visuomenes-indekse-lietuva-14-ta?utm_source=chatgpt�com> [žiūrėta 2026-02-17]�

2 Provision of remote notary services has begun: what changes will this innovation bring Prieiga per internetą: <https://www 15min lt/en/article/feature/provision-of-remote-notary-services-has-begun-what-changes-will-this-innovation-bring-1184-1532552?utm_source=chatgpt�com> [žiūrėta 2026-02-17]�

Estijoje nuotoliniai notariniai veiksmai pradėti vykdyti 2020 m vasarį Tai buvo bandomojo etapo pradžia – nuotoliu, naudojantis vaizdu, buvo galima atlikti tik tam tikros rūšies notarinius veiksmus, susijusius su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, įgaliojimais, santuokos ir skyrybų prašymais bei paveldėjimo prašymais Tačiau tų pačių metų balandį Estijoje nuotolinių notarinių veiksmų patvirtinimo apimtis išsiplėtė ir apėmė visus notarinius veiksmus, išskyrus santuokų sudarymą ir skyrybas�

Pasak Estijos notarų rūmų patarėjo teisės klausimais Kaitti Persidski, klientai galimybę notarinius veiksmus atlikti nuotoliu priėmė labai teigiamai ir palankiai Prigyti naujai praktikai padėjo ir dėl COVID-19 pandemijos atsiradę įvairiausi judėjimo ir susitikimų apribojimai� Per pirmuosius metus Estijoje iš viso buvo atlikta apie 10 000 notarinių veiksmų nuotoliu�

Lietuvoje nuotoliniai notariniai veiksmai įteisinti vėliausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalimis Nuo 2021 m liepos 1 d įsigaliojo atitinkamos Notariato įstatymo pataisos, leidusios notarams Lietuvoje notarinius veiksmus atlikti nuotoliu� Tačiau, lyginant su Latvija ir Estija, Lietuvoje notarinius veiksmus buvo

galima atlikti nuotoliniu būdu beveik visa apimtimi su nedidelėmis išimtimis� Nuotoliniu būdu neatliekami šie notariniai veiksmai: testamento tvirtinimas, fakto, kad fizinis asmuo yra gyvas ir tam tikroje vietovėje, tvirtinimas ir oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų ir asmeninių testamentų priėmimas saugoti�

Kasmet nuotolinių notarinių veiksmų skaičius auga visose trijose Baltijos šalyse

Ši paslauga Lietuvoje ir Latvijoje buvo diegiama daugiausia galvojant apie užsienyje gyvenančius Lietuvos ar Latvijos piliečius ir verslo subjektus, tačiau jos populiarumas labiausiai augo tarp tose šalyse gyvenančių asmenų ir veikiančių verslo subjektų

5000 nuotolinio notaro tvirtinimo veiksmų� 2025 m� pirmąjį pusmetį notarai atliko iš viso 29 432 nuotolinius notarinius veiksmus, o 2024 m� pirmąjį pusmetį – 25 360� Estijoje nuotolinių notarinių veiksmų skaičius išaugo 16 proc

Kokie notariniai veiksmai

dažniausiai atliekami nuotoliu Baltijos šalyse?

Latvijos notarų rūmai pažymi, kad skaitmeniniai sprendimai ne tik padidino notarinių paslaugų prieinamumą, bet ir sustiprino sistemos lankstumą – į besikeičiančius visuomenės poreikius dabar galima reaguoti efektyviai� Ypač didelį nuotolinių notarinių paslaugų plėtros postūmį suteikė COVID-19 pandemija

Latvijos notarų rūmai pažymi, kad skaitmeniniai sprendimai ne tik padidino notarinių paslaugų prieinamumą, bet ir sustiprino sistemos lankstumą – į besikeičiančius visuomenės poreikius dabar galima reaguoti efektyviai�

2021 m , kai tik atsirado galimybė Lietuvoje atlikti notarinius veiksmus nuotoliu, per mėnesį notarai iš viso atlikdavo vos 100 tokių veiksmų� Antraisiais metais skaičius augo, atlikta per 10 000 nuotolinių notarinių veiksmų, o 2023 m� – 50 000� 2025 m� duomenimis, tokių veiksmų atlikta arti 170 000 (11,52 proc nuo visų atliktų notarinių veiksmų per metus) ir kiekvienam notarui vidutiniškai per metus tenka atlikti apie 800 tokių veiksmų�

Latvijoje, 2025 m� duomenimis, atlikta 35 402 nuotoliniai notariniai veiksmai (7,24 proc� nuo visų atliktų notarinių veiksmų) Estijos notarų rūmų duomenimis, vidutiniškai kiekvieną mėnesį atliekama apie

Dažniausiai nuotoliniu būdu atliekami notariniai veiksmai Latvijoje yra prašymo Nekilnojamojo turto registrui, įgaliojimo ir paskolos sutarties tvirtinimas� Pandemijos pradžioje šių paslaugų paklausa išaugo apie 50 proc�, vėliau ji stabilizavosi, tačiau nuotoliniai notariniai veiksmai ir toliau aktyviai atliekami

Latvijos notarų rūmų vertinimu, nuotolines notarines paslaugas dažniausiai renkasi užsienyje gyvenantys asmenys, kuriems fiziškai atvykti pas notarą yra sunku ar neįmanoma� Taip pat, jų nuomone, svarbi priežastis notarinį veiksmą atlikti nuotoliu yra sveikatos būklė, ribojanti asmens mobilumą Be to, augant skaitmeniniam raštingumui,

vis daugiau gyventojų yra įpratę teisinius ir administracinius klausimus spręsti elektroniniu būdu, todėl nuotolinės paslaugos jiems atrodo natūraliai patogesnės�

Kaimyninės šalies notariatas pažymėjo, kad nuotoliniai notariniai veiksmai ypač vertinami ir profesionalų, kuriems svarbu dirbti efektyviai ir taupyti laiką, pavyzdžiui, tai aktualu nekilnojamojo turto srityje dirbantiems specialistams�

Panašios nuomonės laikosi ir Estijos notarų rūmų atstovai Estijoje nuotoliu itin plačiai naudojamasi sudarant sutartis, įskaitant ir nekilnojamojo turto perleidimo sandorius Taip pat nuotoliniu būdu dažnai išduodami įgaliojimai ir teikiami įvairūs prašymai� Šioje šalyje nuotoliniai notariniai veiksmai pirmiausia yra vertinami kaip lanksti ir patogi priemonė

„Pasitelkę nuotolinę autentifikaciją, asmenys gali atlikti reikiamus notarinius veiksmus iš bet kurios sau patogios vietos, pavyzdžiui, iš namų, ir taip išvengti būtinybės fiziškai

vykti pas notarą� Šis aspektas ypač aktualus šiuolaikinėje skaitmeninėje visuomenėje, kuriai svarbu taupyti laiką ir kuri vertina procesų paprastumą“, – teigia Estijos notarų rūmų patarėjas teisės klausimais K Persidski

Kas laukia ateityje?

Visų trijų Baltijos šalių notarų savivaldos institucijos – Latvijos notarų rūmai, Estijos notarų rūmai ir Lietuvos notarų rūmai – sutaria, kad nuotoliniai notariniai veiksmai ir toliau nuosekliai plėtosis� Notarų vertinimu, ši paslauga yra ne tik patogi, bet ir būtina visuomenei ir patiems notarams, nes užtikrina efektyvų žmogiškųjų išteklių panaudojimą, lengvą ir įtraukią prieigą prie notarinių paslaugų ir aukštą saugumo lygį

Nuotoliniai sprendimai leidžia asmenims tvarkyti svarbius teisinius klausimus, kad ir kur jie būtų, kad ir kokios asmeninės aplinkybės susiklostytų, ir kartu prisideda prie racionalesnio notarų darbo organizavimo Taip pat pabrėžiama, kad ateityje nuotolinės autentifikacijos sprendimai gali būti dar labiau tobulinami – stiprinant saugumą, pavyzdžiui, pasitelkiant biometrinius duomenis ar dirbtinį intelektą, ir didinant patogumą, naudojantis sukurtomis informacinėmis sistemomis, per kurias yra teikiamos nuotolinės notarinės paslaugos�

Vis dėlto visos trys šalys taip pat pripažįsta būtinybę aktyviau informuoti visuomenę apie tokių paslaugų prieinamumą ir jų teikiamą reikšmingą naudą

Konferencijos „Laisvajam Lietuvos notariatui 33: nuo tradicinės praktikos iki skaitmeninės dabarties“

atgarsiai

2025 m gruodžio 6 d Lietuvos notarų rūmai surengė konferenciją „Laisvajam Lietuvos notariatui 33: nuo tradicinės praktikos iki skaitmeninės dabarties“, skirtą Lietuvos notariato 33-ejų metų sukakčiai� Renginys ne tik buvo skirtas reikšmingai profesinės bendruomenės šventei paminėti, bet ir tapo puikia galimybe notarų bendruomenės nariams padiskutuoti apie notariato vaidmenį šiuolaikinėje teisinėje valstybėje, jo raidą ir ateities perspektyvas�

Vienas ryškiausių konferencijos akcentų –teisėjų, advokatų, akademinės bendruomenės atstovų pranešimai Juose nuosekliai pabrėžta, kad notarų atliekamos funkcijos yra esminės užtikrinant teisinį saugumą, teisinių santykių stabilumą ir visuomenės pasitikėjimą visa teisine sistema� Diskusijose akcentuota, kad notaras nėra vien formalus procedūrų vykdytojas – tai profesija, kuriai patikėtos svarbios viešojo intereso apsau-

gos ir ginčų prevencijos funkcijos

Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, sveikindamas konferencijos dalyvius, priminė ne tik svarbiausius laisvojo notariato raidos etapus ir istorinius lūžius, nulėmusius šiuolaikinio notariato formavimąsi, bet ir šiandien profesijai kylančius išbandymus

„Prieš 33 metus Lietuva pasirinko laisvojo notariato kelią 1992-aisiais šis pasirinkimas buvo ne tik teisinė reforma� Tai buvo simbolinis apsisprendimas grįžti prie pasitikėjimu grįstos valstybės tradicijos, atkurti nepriklausomą, atsakingą ir visuomenės interesams tarnaujantį notariato modelį“, – sakydamas sveikinimo kalbą, akcentavo Lietuvos

notarų rūmų prezidentas M Stračkaitis

Apžvelgdamas tris dešimtmečius trukusią laisvojo notariato raidą, prezidentas paminėjo notaro profesinės atsakomybės stiprinimą, Civilinio kodekso įsigaliojimą, hipotekos funkcijų perdavimą notarams ir skaitmeniza-

Lietuvos notarų

rūmų prezidentas

Marius Stračkaitis

vimo proveržį, bet pabrėžė, kad technologinė pažanga nepanaikina esminių profesijos vertybių�

„Taip, skaitmeninė dabartis pakeitė mūsų darbo priemones, atnešė patogumą ir greitį, tačiau vis dėlto technologijos yra tik įrankis

Jos neturi vertės be žmogaus – be notaro sprendimo, jo kvalifikacijos ir profesinės atsakomybės� Džiugu, kad Lietuvos notariatas liko ištikimas lotyniškojo notariato principams ir notarai netapo parašų tikrumo liudytojais, kuo dažniausiai užsiima anglosaksiškojo modelio notarai“, – teigė M Stračkaitis

Lietuvos notarų rūmų prezidentas atkreipė dėmesį ir į šiandienines grėsmes notariato paskirčiai – bandymus siaurinti notaro vaidmenį, finansinius ir teisinius iššūkius, būtinybę nuosekliai ginti lotyniškojo notariato modelį, kuris užtikrina dokumentų teisėtumą ir viešąjį interesą

„Kiekvienais metais mūsų profesijai tenka susidurti su įvairiais bandymais silpninti jos paskirtį� Šiuo metu komerciniai bankai yra užsibrėžę tapti notarais� Taip pat nebuvome išgirsti mokesčių klausimais� Mūsų situacija

yra daug blogesnė nei kitų individualią veiklą vykdančių subjektų� Mes negalime pasitraukti iš individualios veiklos kaip jie� Kiti gali rinktis mažąją bendriją, uždarąją akcinę bendrovę ar kitą formą, o mes neturime jokios alternatyvios veiklos formos, išskyrus individualią veiklą

Vis dėlto turime likti kryptingi ir į ateitį žvelgti atsakingai Tikiu, kad ateityje laukia daug teigiamų pokyčių – naujos funkcijos, tolesnė skaitmenizacija� Tačiau kartu privalome nuolat tiek argumentais, tiek savo darbu parodyti mūsų profesijos svarbą, notarinės sandorio formos privalumus ir atlaikyti nuolatines bankų iniciatyvas mažinti notarų vaidmenį, mus neretai pateikiant tik kaip administracinę naštą“, – kalbėjo M� Stračkaitis�

Lietuvos notarų rūmų prezidentui apžvelgus notariato nueitą kelią ir šiandienos užduotis, konferencijos dalyvius, notarus Lietuvos notariato 33-ejų metų sukakties proga pasveikino ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrė Rita Tamašunienė

Publikuojame konferencijoje pasakytą teisingumo ministrės sveikinimo kalbą:

Rita Tamašunienė

Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės sveikinimo žodis LIETUVOS NOTARŲ RŪMŲ SUSIRINKIMUI

Gerbiami Lietuvos notarai, asesoriai ir notarų biurų darbuotojai, mieli svečiai,

šiandien džiugi diena. Prieš 33 metus, dar tuomet, kai Nepriklausoma Lietuva žengė pirmuosius žingsnius, vienas iš sprendimų buvo atkurti Nepriklausomą Notariatą.

Per šiuos dešimtmečius profesionalus, savarankiškas ir žmonių pasitikėjimu grindžiamas notariatas tapo viena stabiliausių mūsų teisinės sistemos atramų. Notaras šiandien Lietuvoje yra ne tik teisėtumo garantas – jis yra tas, į kurį kreipiamasi priimant svarbiausius gyvenimo sprendimus.

Tikiu, kad ir toliau atliepsite žmonių poreikius, būsite šalia ir jautriausioms visuomenės grupėms, kurioms dažnai pritrūksta ne tik žinių, bet ir supratimo. Jūs esate tie specialistai, pas kuriuos ateinama spręsti santykių, paveldėjimo, turto įsigijimo ar versloklausimų–visaistaisatvejais,kaireikiaypatingokruopštumo,oklaidosgalilabaibrangiaikainuoti.Ypačvertinutai,kadšiuolaikinisLietuvosnotariatasneapsiribojatradiciniųfunkcijųvykdymu,betaktyviaiprisidedapriepažangiosvalstybėskūrimo. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje galėsime sutarti dėl mokymų seniūnams. Juk jiems taip pat pavestos tam tikros funkcijos.

Taip pat džiaugiuosi, kad pavyko sutarti dėl regioninės politikos stiprinimo. Įsigyjant pirmąjį būstą didinama kartelė, nuo kurios bus imamas mokestis registruojant pirkimo ir pardavimo sandorį.

Skaitmeniniai sprendimai, nuotolinių veiksmų įdiegimas, dėmesys žmogui, visuomenėsšvietimuiirindėlisįteisinękultūrąliudija,kadnotariatasgebanetikžengtikoja kojon su laikmečiu, bet ir būti lyderystės pavyzdžiu.

Teisingumo ministerija mato ir vertina šį progresą. Tikiu, kad mūsų bendradarbiavimas bus sklandus, konstruktyvus ir paremtas pasitikėjimu. Siekiame bendro tikslo – teisinės aplinkos, kuri būtų pažangi, prieinama ir jautri žmogui. O ypač – toms visuomenės grupėms, kurios labiausiai laukia valstybės apsaugos ir supratimo.

Šios dienos konferencijos tema – „Nuo tradicijos iki skaitmeninės dabarties“ –taikliaiapibūdinanotaroprofesijoskelią.Taikelias,kurisjungiaduesminiusdalykus –pagarbą profesinėms šaknims ir gebėjimą atsinaujinti. Tikiu, kad netrukus šią kryptį galėsime papildyti dar vienu žodžiu – „ateitis“. Nes būtent taip šiandien matome notariatą – patikimą, vertybiškai tvirtą, bet pasirengusį rytojaus iššūkiams.

Linkiu Jums įdomaus ir prasmingo susitikimo, bendrystės dvasios ir neišsenkančio profesinio įkvėpimo.

Tegul šis advento laikotarpis atneša ramybės, šviesių minčių ir vilties.

Ačiū už tai, ką darote kiekvieną dieną.

Žurnale publikuojame kai kurių teisės specialistų konferencijoje skaitytus pranešimus�

Konferenciją pranešimu „Notarai ir Konstitucija“ pradėjo prof dr (HP) Egidijus Kūris, buvęs Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas, teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius� Po jo pranešimą „Notaras kaip preventyvus teisėjas“ skaitė dr� Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė�

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius ir advokatas dr� Laurynas Didžiulis konferencijoje dalyvavusiems notarams pateikė įžvalgų dėl notarinės formos sandorių reikšmės civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo kolega, taip pat advokatas, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos prof� dr� Virginijus Bitė pasidalijo mintimis apie praktiką ir problematiką dėl notarinės formos reikalavimo akcijų perleidimui

Konferenciją užbaigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos docentė dr� Dalia Vasarienė� Pranešime „Notarų patvirtintų sandorių negaliojimas: naujausia teismų praktika“ ji pristatė naujausių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtų ir įsigaliojusių bylų nutartis

Prof. dr. (HP) Egidijus Kūris:

„Notarai ir Konstitucija“

Prof. dr. (HP) Egidijus Kūris

Notaro profesija Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste nėra tiesiogiai minima. Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad Konstitucija notarams neskiria dėmesio. Į šio formalistinio požiūrio ribotumą atkreipė dėmesį prof. dr. (HP) Egidijus Kūris pranešime „Notarai ir Konstitucija“, perskaitytame Lietuvos notarų rūmų konferencijoje, įvykusioje Vilniuje 2025 m. gruodžio 6 d. ir skirtoje Lietuvos notariato 33­ejų metų sukakčiai paminėti. Kaip pažymėjo profesorius, Konstitucijos tekstas – dar ne pati Konstitucija, jos turinys atskleidžiamas ją aiškinant. Svarbūs yra Konstitucinio Teismo aktai, kurių doktrininės nuostatos notarams taikytinos mutatis mutandis. Kviečiame susipažinti su profesoriaus mintimis.

Gerbiamas Notarų rūmų prezidente, gerbiami konferencijos dalyviai, Mano pranešimo pavadinimas leistų man apsiriboti pasakymu, jog Konstitucijos tekste notarai nėra paminėti, tad lyg ir nėra apie ką kalbėti� Bet Konstitucijos tekstas – dar ne Konstitucija� Jame nėra daugelio dalykų, bet negalima sakyti, kad jų nėra ir Konstitucijoje Kai kurios Konstitucijos nuostatos skirtos ir notaro profesijai, kaip antai nuostatos, įtvirtinančios teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei asociacijų laisvę� Ne mažiau svarbūs yra konstituciniai teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai – iš jų kildinamas notariato teisės literatūroje minimas teisės viešojo patikimumo principas Šie principai suponuoja notaro profesijos svarbą, o kartu ir valstybės priedermę ją deramai reglamentuoti� Paminėtini ir Konstitucinio Teismo aktai, kurių, nors tiesiogiai neskirtų notarams, doktrininės nuostatos jiems netgi labai pritaikomos mutatis mutandis Pirmiausia turiu

omeny 2008 m� sausio 7 d� nutarimą, kuriame konstituciškai pagrįstas narystės Antstolių rūmuose privalomumas� Ta byla buvo dėl kitos laisvosios teisinės profesijos, bet to nutarimo logika turi būti vadovaujamasi ir reglamentuojant narystę Notarų rūmuose Reikšmingas ir 2020 m� rugsėjo 11 d� nutarimas dėl architektų profesinės savivaldos ir narystės Architektų rūmuose�

O konstitucinės justicijos byla, kurioje tiesiogiai nagrinėti notariatą reglamentuojantys teisės aktai, buvo tik viena – ta, kurioje priimtas Konstitucinio Teismo 2010 m kovo 22 d nutarimas Toje byloje antikonstitucine buvo pripažinta Notariato įstatymo nuostata, pagal kurią teisingumo ministras galėjo savo nuožiūra pratęsti notaro įgaliojimus nuo 65 iki 70 metų, bet nebuvo nustatyta jokių kriterijų, pagal kuriuos vieniems notarams įgaliojimai būtų pratęsiami, o kitiems ne Šiaip jau tai, kad 2010 m Notariato įstatyme apskritai buvo likusi ta nuostata, turėtų stebinti, nes panašią Teismų įstatymo nuostatą, pagal kurią galėjo būti selektyviai pratęsiami teisėjų įgaliojimai, Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucine dar

2006 m Tiesa, Teismų įstatyme buvo tam tikrų saugiklių, neleidusių savavaliauti Respublikos Prezidentui, bet teisėjo įgaliojimų pratęsimas priklausė vien nuo Aukščiausiojo Teismo pirmininko nuotaikos: norės –teiks Prezidentui pratęsti teisėjo įgaliojimus, o jei nenorės – neteiks� Įstatymų leidėjas, jei būtų rūpestingas, turėjo apsčiai laiko pagalvoti apie tai, kas parašyta tame nutarime Tai, kad Notariato įstatymas nebuvo atitinkamai pataisytas per ketverius metus, parodo mūsų teisėkūros kokybę� Ir vis dėlto, kaip sakoma, būkime teisingi: yra priimta nemažai tokių teisėkūros sprendimų, kad tas Notariato įstatymas nebuvo laiku pataisytas,

nublanksta prieš juos kaip žiebtuvėlio liepsnelė prieš gaisrą�

Bet kad jau prabilau apie notarų amžiaus ribą, noriu paklausti: ar Lietuvos valstybė turi aiškų, nuoseklų požiūrį į tai, iki kokio amžiaus

teisininkas yra darbingas? Advokatams amžiaus riba nenustatyta� Ir Konstitucinio Teismo teisėjai gali būti nors šimtamečiai� O notarams anksčiau buvo nustatyta 65 metų amžiaus riba, kurią, kaip minėjau, vien savo nuožiūra galėjo pratęsti teisingumo ministras Dabar ji yra 70 metų Antstoliams ji taip pat yra 70 metų Prieš keletą metų Seime žlugo tuometinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko iniciatyva tą ribą vėl nuleisti iki 65 metų, motyvuojant būtinumu rūpintis jaunimu� Bet nėra garantijos, kad tokių iniciatyvų daugiau nebebus�

O štai bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjai iš pareigų turi būti atleisti sukakę 65 metų, nors Konstitucijoje nustatyti du alternatyvūs su įgaliojimų terminu susiję teisėjų atleidimo pagrindai: 1) pasibaigus įgaliojimų laikui; 2) sulaukus įstatyme nustatyto pensinio amžiaus (115 straipsnio 2 punktas)� Šiandien iš 786 teisėjų pareigybių 96 yra laisvos (tokį skaičių man pateikė dirbtinis intelektas, todėl negaliu 100 procentų garantuoti, kad jis teisingas)� Besiveržiančių į teisėjus ne per daugiausia, bet rezervų yra� Konstitucinis klausimas Seimui: ar Teismų įstatyme nustatyta teisėjo įgaliojimų laiko pabaiga turi sutapti su pensiniu amžiumi, ar ji turi būti vėlesnė už pensinį amžių, kuris netrukus visiems bus 65 metai? Juk Konstitucija numato galimybę pensinio amžiaus sulaukusiam teisėjui pasirinkti, ar pasitraukti iš šių pareigų, ar dirbti toliau� Nesitikiu atsakymo, net nesitikiu būti išgirstas, bet įstatymų leidėjas turi mokėti skaityti Konstituciją ir suprasti, kas joje

nustatyta� Na, čia aš užsisvajojau� Tačiau nepamiršau, kur esu, tad grįžtu prie notarų� Konstitucinio Teismo 2010 m� kovo 22 d� nutarime pažymima, kad Lietuvoje veikia lotyniškojo tipo notariatas, tik kažkodėl prieš žodį „lotyniškojo“ įrašyta „vadinamasis“, bet neparašytas žodis „laisvasis“, kuris būtų labai tikęs� Yra aiškinančių, kad būtent lotyniškasis notariato tipas kyla iš pačios Konstitucijos, kitaip tariant, kitokio notariato Konstitucija neleidžia� Toks aiškinimas yra geranoriškas, bet pernelyg tiesmukas Jis turėtų būti labiau niuansuotas Tame nutarime ne be reikalo neparašyta, kad pagal Konstituciją galimas tik lotyniškojo tipo notariatas� Konstitucija turi būti aiškinama taip, kad nebūtų užkirstas kelias teisinio reguliavimo pažangai – bet kurioje srityje, neišskiriant notariato Tad hipotetiškai nėra neįmanoma, kad kada nors kur nors pasaulyje gali būti sumanyta kokia nors notariato organizavimo sistema, kuri būtų geresnė už lotyniškąją, bet vis dėlto derėtų su romanų-germanų, arba kontinentine, teisės tradicija, kuriai priklauso ir Lietuva� Konstitucija neturėtų būti kliūtis Lietuvai įsivesti tą geresnę sistemą� Bet kol tokios geresnės sistemos nėra ir turbūt dar labai ilgai, o gal ir niekada nebus, atsitraukimas nuo lotyniškojo tipo notariato sunkiai derėtų su Konstitucija� Tiksliau, nederėtų� Nekalbėsiu plačiau apie tai, kodėl būtent lotyniškoji notariato organizavimo sistema yra pati tinkamiausia Lietuvai� Įvairiomis progomis apie tai nemažai kalbėta ir rašyta – be kita ko, apie notarus kaip preventyvius teisėjus, apie notarų funkcijas ir jų ryšį su valstybės priederme užtikrinti viešąjį interesą, apie notaro profesijos „laisvumo“ ir valstybės kontrolės derinimą, apie riziką, kurią prisiima notarai, ir jų atsakomybę, apie notarų savivaldą, apie jų etikos reikalavimus,

papildančius nustatytuosius įstatyme, ir apie daug kitų dalykų� Tai, kad, išskyrus vieną bylą, dėl notariato reglamentavimo nebuvo tokių ginčų, kurie būtų pasiekę Konstitucinį Teismą, turbūt taip pat rodo produktyvią lotyniškojo notariato ir Konstitucijos sąveiką Beje, lotyniškąjį notariatą įvedęs įstatymas buvo priimtas likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki Konstitucijos priėmimo, o įsigaliojo praėjus mažiau nei mėnesiui po Konstitucijos įsigaliojimo� Šiandien minite 33-iuosius lotyniškojo notariato metus Tai, žinoma, labai gražus skaičius, Kristaus amžius Bet prisiminkime: po keturių mėnesių jis buvo nukryžiuotas� Linkiu, kad jums to nebūtų, nes yra besistengiančių�

Notariato teisė dinamiškai vystosi, ji vis papildoma įvairiomis novelomis� Manau, kad jų būtų mažiau, jei Lietuvos visuomenės pasitikėjimas notaro profesija nebūtų aukštas, o jis jau ne vieni metai yra aukščiausias tarp visų teisinių profesijų� Plečiamas notarų funkcijų ratas, valstybė patiki notarams atlikti vis naujus notarinius veiksmus� Jau nė nereikia minėti ankstesnių novelų, kai notarams buvo patikėtos hipotekos teisėjų vykdytos funkcijos, taip pat buvo patikėta tvirtinti dokumentus apostile, kontroliuoti akcijų perleidimą, vekselių pasirašymą ir t � t� Iš pastarųjų metų novelų galima paminėti vedybų sutarčių pakeitimą, tėvystės pripažinimą, santuokos nutraukimą ar gyvenimo skyrium patvirtinimą abiejų sutuoktinių, neturinčių nepilnamečių vaikų, sutikimu, leidimų parduoti ar įkeisti šeimos būstą išdavimą ir kt� Anksčiau, net kai nebūdavo ginčo, tai padaryti buvo galima tik per teismą� Dabar – jau ir pas notarą� Šios novelos leidžia žmonėms sutaupyti laiko ir lėšų, kurias būtų skyrę teismui, ir mažina teismų darbo krūvį� Turiu prisipažinti, kad nežinau, kaip vyksta

notarų rengiami elektroniniai nekilnojamojo turto aukcionai (prieš porą dienų atitinkamame tinklalapyje radau įrašą „0 aukcionų“), bet tai taip pat įdomi novela, nors ją ir bandė sustabdyti Konkurencijos taryba Toks jau yra tos tarybos pašaukimas – gelbėti rinką nuo notarų, o jiems įbrukti rinką� Kalbant apie kitas novelas, patogumų, ypač užsienyje esantiems klientams, teikia galimybė kai kuriuos notarinius veiksmus atlikti nuotoliu arba mišriu būdu� Partnerystės įregistravimas veikiausiai taip pat bus patikėtas notarams Bet, žinoma, tai bus tada, kai Seimas pagaliau kaip nors sureguliuos partnerystės procedūrinius santykius – kada nors šiame tūkstantmetyje, nes juk partnerystė – tai ne naktimis svarstomos LRT įstatymo pataisos, Seimas mano, kad gali ir palaukti�

Be abejo, notarams, kaip ir kiekvienai profesijai, nuolat kyla naujų iššūkių Vieni susiję su globaliomis tendencijomis, tokiomis kaip technologijų plėtra arba tai, kad sparčiai besiplėtojantis – ypač naujų rūšių – verslas yra linkęs vengti, kaip jam atrodo, perteklinių formalumų, o teisėkūra – ir nacionalinė, ir viršnacionalinė – nespėja ne tik numatyti ekonomikos plėtros krypčių, bet net deramai ir laiku reaguoti į ją

Kai nesugebama ko nors suvaldyti, neretai apsimetama, kad ir nereikia valdyti� Antai kai paaiškėjo, kad emigracijos mastas yra milžiniškas ir nerandama priemonių jam sumažinti, atsirado gudragalvių politikų, paskelbusių, kad „Lietuva yra visur, kur yra lietuvių“, taigi problemos nėra Arba kai paaiškėjo, kad Vilniaus gatvės buvo susiaurintos taip, kad kai kur nebegali pravažiuoti ugniagesiai, tuometinis meras atšovė, kad, girdi, ko jūs norite, juk „atstumas nuo fasado iki fasado nesumažėjo“� Taip ir su ekonomikos plėtra, ir ne vien Lietuvoje Jei nerandama būdų, kaip

ją racionaliai reguliuoti, apsimetama, kad ir nereikia reguliuoti, ir didėja spaudimas reguliuoti kuo mažiau, nors būtent nesureguliavimas atvedė į tai, kad atsirado nauja sąvoka „technofeodalizmas“ Ją vartoja anaiptol ne vien kairuoliai Net nejauku pagalvoti, kokia tikrovė ja įvardijama� Kalbant tiesiogiai apie notarus, vis randasi iniciatyvų „liberalizuoti verslo notarinę priežiūrą“, notarų paslaugas matyti tik kaip dar vieną verslo rūšį, kurioje turi veikti konkurencijos taisyklės, o tai reikštų konkuravimą ne tiek kokybe, kiek kainomis Pamirštama, kad ne viskas, kas susiję su pinigais ir pelnu, turi paklusti rinkos logikai� Kaip pavyzdį paminėsiu biudžetą� Gal kai kuriems itin nuosekliems liberalams tai bus naujiena, bet biudžetas nėra rinkos kategorija� Taip yra ir su atkakliai peršama notarų konkurencija

pagal rinkos taisykles� Šūkiai gražūs: didesnis notaro paslaugų prieinamumas ir galbūt atpiginimas, bet tikrovėje tai gali išvirsti į mažesnį teisinį saugumą ir tikrumą, mažesnį teisės viešąjį patikimumą O kalbant apie notaro paslaugų atpiginimą, tai jei vykdomoji valdžia šiek tiek paieškotų, turbūt rastų ir kitų rezervų� Turiu omeny, pavyzdžiui, Registrų centro paslaugų reglamentavimą�

Bet ne visi iššūkiai susiję su globaliomis tendencijomis Būta ir ne vienos namudinės sermėginės iniciatyvos susilpninti, net visai išplauti kai kuriuos esminius lotyniškojo notariato elementus� Antai prieš daugiau nei dešimtmetį Seime buvo stumiamos Notariato ir Advokatūros įstatymų pataisos, pagal kurias nemažą dalį notarinių veiksmų turėjo būti leidžiama atlikti advokatams� Iniciatoriai numojo ranka į esminį šių profesijų

skirtumą – į tai, kad iš notaro reikalaujama būti nešališkam, net ginti silpnesniąją šalį, o advokatas yra šalies atstovas� Diskusijose dėl tų įstatymų pataisų projektų (apie juos ir pats esu rašęs) nebuvo išsakomas vienas įdomus konstitucinis argumentas Kaip jau sakiau, notarai nėra minimi Konstitucijoje, o advokatai yra joje minimi, ir ne bet kokiame, o specifiniame įtariamojo ir kaltinamojo teisės

į gynybą kontekste, taigi kaip šalies atstovai� Kaip žinome, jie toli gražu ne visada būna atstovai tokios šalies, kurios interesai dera su teisingumo siekiu Notaras atstovauja teisės viešajam patikimumui, taigi viešajam interesui� O advokatas atstovauja kliento interesams ir vien dėl to privalo būti šališkas, kad ir koks prasikaltęs teisei būtų jo klientas� Ar tokia konstitucinė advokato samprata galėtų būti išplėsta taip, kad jiems būtų priskirtos funkcijos, kurioms atlikti reikia būti nešališkiems? Šis klausimas retorinis

Ir dar apie vieną iššūkį� Mūsų politiniame ir konstituciniame diskurse, žiūrėk, kas nors ima ir pamini notarus� Turiu galvoje dažnai kartojamą tezę, kad „Respublikos Prezidentas nėra notaras“� Ją reikia nereikia – ir labai nekritiškai – kartoja aktualijų apžvalgininkai, Seimo nariai, Prezidento patarėjai ir pats Prezidentas�

Esu sakęs, kad (cituoju pats save) toks

Prezidento kalbėjimas rodo, jog jis „nesupranta, kas yra notaras ir kokios yra notaro funkcijos“, ir siūliau jam „stengtis prilygti geram notarui“, kuris „tvirtina tik tai, kas yra teisėta, pagrįsta, patikrinta ir pertikrinta“ Bet prilygti geram notarui politikams yra mission impossible – ir ne vien dėl to, kad jie nėra šios srities žinovai�

Apie 2012 m� tą frazę juokais ištarė vienas teisės profesorius, gerai žinomas kaip notarų draugas, o pirmas pasakiau aš, bet ne

visai tokiame kontekste, kokiame ji plačiai vartojama šiandien� Tas dabartinis kontekstas – Vyriausybės sudarymas� Tą frazę tuoj pasigavo kitas teisės profesorius, nesusijęs su notariatu, bet susijęs su konstitucine teise, ir puolė tiražuoti kaip savo gilią mintį Ir prasidėjo tai, kas solidžiame universitetiniame Cambridge’o žodyne apibūdinama posakiu and the shit hit the fan� Tiražavo jis tą frazę labai selektyviai: kai kalbėdavo apie ankstesnę Prezidentę, kuriai nuolat pritardavo, sakydavo, kad ji gali filtruoti kandidatus į ministrus, o kai kalbėdavo apie dabartinį Prezidentą, aiškindavo priešingai Štai citatos:

2018 m�: „Prezidentė negali būti tik notaras, kuris turi patvirtinti tai, ką Premjeras atneša� Prezidentė turi teisę pasirinkti, turi teisę pareikšti savo reikalavimus�“

2019 m : „Prezidentas tvirtina Vyriausybės sudėtį – jis nėra tik notaras, patvirtinantis jam Premjero atneštą ministrų kabineto sąrašą�“

Dar 2019 m�: „Premjeras negali teikti bet kokios kandidatūros� Jis turi teikti tik tokią kandidatūrą, kuri yra kompetentinga, kuri pajėgi spręsti ministerijai iškeltus uždavinius, kuri žino tos srities problemas Negalima pasiūlyti Prezidentui bet ko, nes Prezidentas nėra tik notaras, kuris turi patvirtinti pateiktą kandidatūrą� Prezidentas turi įsitikinti, kad tas asmuo yra tinkamas būti ministru�“

Ir dar 2019 m�: „Prezidentas nėra notaras, kuris turi tik patvirtinti kandidatūrą, kurią pateikė Premjeras Prezidentė, paskirdama ministrą, prisiima atsakomybę, moralinę atsakomybę už jo veiklą�“

O štai jo 2020 m� citata: „Nemanau, kad <���> tie argumentai, kuriuos [Prezidentas] sako – nepakankama kompetencija, neturi vadovavimo patirties, yra konstituciškai pagrįsti argumentai Tai yra galios argumentai

Ministras yra politinė pareigybė, Prezidento uždavinys yra neprileisti asmens, kuris visiškai nepasirengęs tam darbui� Pavyzdžiui, turi tik vidurinį išsilavinimą, apskritai nieko nesupranta Yra tokių žmonių, kurie yra politikoje, bet iš esmės yra nulis Tai, kad tokie žmonės netaptų���“

Bet tuščia jų, tų teisės ir ne teisės profesorių ir visokių apžvalgininkų� Skambiąją frazę pasigavo ankstesnės Prezidentės, o vėliau –dabartinio Prezidento patarėjai� Cituoju tai, ką vienas iš jų (kuris dabar yra Seimo narys) pasakė 2016 m : „Prezidentas nėra notaras, kuris, ką padeda, turi patvirtinti antspaudu “

Kito patarėjo šių metų citata: „Prezidentas nėra parašų dėliotojas, notaras� Jis turi savo nuomonę ir turi teisę pagal Konstituciją priimti vienokį ar kitokį sprendimą�“ Šis patarėjas 2007 m buvo Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius ir pats lengva ranka dėliojo parašus, bent jau vieną: vienam Georgijaus juostelę seginčiam (gal ir dabar ją kišenėje tebeturinčiam) politikui išdavė pažymą (ją mačiau), kad lenko kortos turėjimas nereiškia susisaistymo pasižadėjimu kitai valstybei� Nesvarstau, ar „reiškia“, ar „nereiškia“ – kalbu tik apie tai, kad žmogus lengva ranka, nebūdamas teisininku, pasirašė ir išdavė tą dviejų eilučių pažymą� Nesikreipė į teisines institucijas� Kokios dar apostilės, gerbiami notarai�

Pacituosiu ir dabartinio Prezidento patarėją, kuris dar neseniai labai daug reikšdavosi – iki paskutinės viešai nuskambėjusios frazės heavy is the crown: „Prezidentas nėra notaras, kuris privalo patvirtinti tai, ką jam ant stalo padėjo Premjerė�“

Deja, ne kitaip kalba ir kai kurie Prezidento kritikai� Cituoju buvusį Ministrą Pirmininką, ryškų Seimo opozicijos narį: „Prezidentas nėra notaras Tai ne kartą pasakė konstitucinės

teisės specialistai� Yra konstitucinė praktika suformuota, kad Prezidentas turi prievolę pateikti Ministro Pirmininko kandidatūrą pagal susiformavusią daugumą <���> Prezidentas, skirdamas ministrą, pagal mūsų konstitucinę teisę, prisiima atsakomybę už ministrą taip pat kaip ir Ministras Pirmininkas�“

Taip kalba ne tik patarėjai ar kritikai, bet ir pats Prezidentas: „Kadangi dedu parašą, <���> prisiimu atsakomybę už kiekvieno ministro veiklą – be jokios abejonės, turiu svarų balsą, kada ministras yra skiriamas Jeigu dedu parašą, dedu jį ne kaip notaras, o kaip žmogus, kuris yra ir susipažinęs su kandidatu, ir tikisi kandidato sėkmingos veiklos�“

Girdėjote Prezidento žodį� Neseniai matėme ir darbus „kultūros genetikos“ srityje (paskiriant vienos savaitės kultūros ministrą)�

Vyriausybės sudarymas – ne vienintelis kontekstas, kur Prezidentas save lygina su notarais – savo naudai ir jų nenaudai Antai pernai paaiškino, kodėl jo sprendimo dėl pilietybės laukia nesulaukia apie 700 asmenų, o jis per metus pasirašė tik 16 dekretų: „Prezidentas nėra automatas, nėra notaras, kuris spausdina ir antspauduoja viską, kas jam yra pakišama po akimis“, nes jei po pilietybės suteikimo „atsitiktų problemos“, atsakingas liktų jis� „Turiu kiekvienu konkrečiu atveju labai rimtai įvertinti atvejį ir tik tada priimti galutinį sprendimą�“

Reziumuokime arba, kaip Vaižgantas, išrinkime „deimančiukus“ Prezidentas skiriasi nuo notarų, nes jie:

1� yra parašų dėliotojai;

2� turi patvirtinti antspaudu tai, ką jiems padeda ant stalo;

3� tvirtina, ką jiems atneša;

4� tvirtina tai, kas jiems pateikta, neįsitikindami, kad tai tinkama;

5� yra automatai, spausdinantys ir antspauduojantys viską, kas jiems pakišama po akimis;

6� neturi teisės pareikšti reikalavimų;

7 neturi teisės priimti sprendimą;

8 neprisiima jokios, net moralinės, atsakomybės;

9� neturi savo nuomonės�

O Prezidentas pasirašinėja susipažinęs su tuo, ką pasirašo, viską rimtai įvertina ir tikisi sėkmingos veiklos

Suprask, notarai pasirašinėja nesusipažinę, rimtai neįvertinę ir nesitikėdami sėkmingos veiklos� Ko iš jų norėti, automatų tokių, parašų dėliotojų: pakišo po akimis – ir rašykis, antspauduok � Ir nieko neišmano tas Aukščiausiasis Teismas, kai (cituoju iš nutarties) pabrėžia, kad notaro veiklai taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, kad notaras gali tvirtinti teises ar faktus tik tada, kai dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių�

Pagalvojau: oi, Prezidente, jei pasirašinėtumei kaip geras notaras, šalyje būtų daugiau tvarkos ir daugiau teisės�

Nesmagu įsivaizduoti, kaip Prezidentas sveikintų notarų forumą, nes nuoseklumas reikalautų kreiptis į juos: „Gerbiami parašų ir antspaudų dėliotojai“�

Sulaukėme laikų, kai kas ką nori, tą ir pliurpia� Žodis reiškia vis mažiau� Pliurpiantieji pamiršta pirmąją Jono evangelijos eilutę: „Pradžioje buvo Žodis “

Konstitucijos tekstą sudaro žodžiai Notarai tvirtina tai, kas išdėstyta žodžiais� Linkiu, kad ir apie juos būtų sakomi tik teisingi žodžiai� Kaip ir apie Prezidentą, kuriam pats laikas būtų prisiversti ištarti: stengsiuosi lygiuotis į gerus notarus�

Valstybės išgyvena ir su prastais prezi-

dentais, ir be jų� Bet nuo Romos laikų nebuvo nė vienos valstybės, kuri išgyventų, jei jos teisė praranda viešąjį patikimumą� Jį užtikrina teismai ir notarai� Ir nesvarbu, kad notarai nepaminėti Konstitucijos tekste

Ačiū už kvietimą kalbėti, už dėmesį ir sėkmės visai notarų bendruomenei�

Notaras kaip preventyvus teisėjas: funkcinis požiūris į notariato ir teismo sąveiką

Diskusijos apie notaro vaidmenį teisingumo sistemoje nėra naujos. Jos ne kartą skambėjo ir akademinėje erdvėje, ir profesiniuose notarų bendruomenės susitikimuose. Apie notaro kaip preventyvaus teisėjo vaidmenį buvo kalbėta 2025 m. gruodžio 6 d. konferencijoje, skirtoje Lietuvos notariato 33­ejų metų sukakčiai paminėti. Su notarų bendruomene įžvalgomis dalijosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė dr. Egidija Tamošiūnienė.

Teisėja pranešimo pradžioje atkreipė dėmesį į notaro ir teisėjo funkcijas� Pasak jos, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad notaro ir teisėjo funkcijos yra aiškiai atribotos�

„Tradiciniu požiūriu apie teismą galime pa- Dr. Egidija Tamošiūnienė

sakyti paprastai: pagal Lietuvos Konstitucijos 109 straipsnį, teisingumą vykdo tik teismai� Tai leidžia pakankamai aiškiai suprasti, kokios funkcijos teismui yra suteiktos� Kalbant apie notarą, natūralu, kad nesutapatinsime jo veiklos su teismo funkcijomis Tačiau, jei pradėsime vertinti teismą funkciniu, o ne instituciniu požiūriu, t� y� pagal atliekamas funkcijas, natūraliai kyla klausimas, kokias funkcijas atlieka teismas ir kokias – notaras� Tradiciškai teismas nagrinėja ginčus, o notaras jų nenagrinėja Šis atskyrimas yra gana aiškus Tačiau laikai keičiasi, ir kyla klausimas, ar nevertėtų plačiau pažvelgti į teisininko profesiją ir skatinti jos įvairiapusį vystymąsi“, – kalbėjo teisėja, skaitydama pranešimą Lietuvos notarams�

Teisėja atkreipė dėmesį į teisininko profesijos įvairiapusiškumą, apie kurį išgirdo viename Teisės fakulteto pristatyme

„Neseniai girdėjau pristatymą Teisės fakultete apie tai, kaip bus bandoma pritraukti studentų studijuoti teisę� Viena mintis ypač įstrigo: ne kiekvienas gali tapti teisininku, bet kiekvienas teisininkas gali rinktis skirtingą veiklos sritį� Tai puikus pavyzdys, atskleidžiantis, kokia įvairiapusė yra mūsų profesija“, – teigia E Tamošiūnienė

Kalbėdama apie teisininko profesijos įvairiapusiškumą, teisėja pateikė pavyzdį iš Vokietijos teismų sistemos�

„Kalbant apie teismą, galima matyti tam tikrų pokyčių ir poslinkių� Lietuvoje dažniausiai laikomasi tradicinio požiūrio – teismą sudaro profesionalūs teisėjai Tačiau kitose valstybėse (Vokietijoje, Nyderlanduose ir kt�) situacija kitokia: prireikus į teismo darbą įtraukiami teisės mokslininkai, kai kada kartą per mėnesį, o kai kurie teisės profesoriai patys dirba teisėjais� Kaip viena Vokietijos teisėja pasakojo, bylos jai paskiriamos

pagal numerį – pavyzdžiui, kiekvieną kartą atitenka byla, kurios numeris baigiasi skaičiumi 6� Yra valstybių, kuriose šalia profesionalių teisėjų, veikia neprofesionalūs teisėjai, dažniausiai nagrinėjantys šeimos santykių bylas Be abejonės, teisinę sistemą papildo ir kiti „žaidėjai“ – notarai ir antstoliai, o kai kuriose šalyse atsiranda ir naujų institutų, tokių kaip Rechstpflegeriai“, – sako teisėja dr� E� Tamošiūnienė�

Profesorės teigimu, šie pokyčiai ir nauji lūkesčiai, naujos socialinės ir ekonominės realijos verčia mus ne tik permąstyti mediacijos ir kitų ginčų sprendimo metodų taikymą, bet ir ieškoti naujų veiklos formų, kurios atitiktų šiuolaikinės visuomenės poreikius�

„Augančios Z ir alfa kartos kelia savo reikalavimus� Jos tikisi greitų, aiškių ir patogių sprendimų, todėl tradicinių paaiškinimų ar klasikinių metodų gali tiesiog nebepakakti Tai skatina mus galvoti apie teisinės profesijos ateitį, apie tai, kaip notarai ir teismai galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių, ekonominių ir technologinių realijų, užtikrindami, kad prevencinis teisingumas taptų veiksminga praktine priemone šiuolaikiniams iššūkiams spręsti“, – padėtį komentavo dr E Tamošiūnienė

Kokia gi ta ateitis? Tokį klausimą kėlė pranešėja po pranešimo įžangos� Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė dr� Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad notarams patikint vis daugiau naujų funkcijų, jų vaidmuo taip pat pakito

„Kalbėdami apie ateitį, turime pažvelgti ne tik į valstybės viziją, bet ir į tai, kokį vaidmenį joje gali atlikti notarai� Lietuvos vizija iki 2050 m� akcentuoja teisingumą kaip principą, kuris turėtų apimti visas gyvenimo sritis –tiek turinį, tiek formą Tačiau kaip šią viziją

įgyvendinti praktikoje? Čia svarbu įvertinti notarų funkcijų įvairovę� Notarai apibūdinami kaip neteisminis magistratas (angl� Out of court magistrate), preventyvus teisėjas (angl preventive judge), autentiškumo sarginis šuo (angl Watchdog of authenticity), vartininkas (angl� Gatekeeper), pasitikėjimo vadovas (angl� Guide of trust) ar situacijos patarėjas (angl� Counsel for the situation)� Šie apibūdinimai rodo, kad notaro vaidmuo nėra vien formaliai dėlioti parašus – tai aktyvi, atsakinga funkcija, kuri prisideda prie teisingumo vykdymo

Grįžtant prie tradicinio mąstymo ir Konstitucijos, notarai formaliai neturi konstitucinio statuso� Vis dėlto, kaip pabrėžė profesorius [prof� dr� (HP) Egidijus Kūris – red� past�], tai nereiškia, kad jų funkcijos nėra atspindėtos Konstitucijos principuose Aiškus tradicinis teisėjo ir notaro funkcijų skirtumas išlieka Teismas nagrinėja ginčus, notaras juos prevenciškai užkerta, užtikrindamas sandorių teisėtumą� Tačiau gyvenimas keičiasi, atsiranda naujų problemų ir iššūkių, todėl notarų funkcijos, ypač perimant dalį teismų veiklos, ir tas tradicinis notaro vaidmuo kinta“, – pabrėžė profesorė

„Grįžtant prie temos pavadinimo „Notaras kaip preventyvus teisėjas“, profesorius Vytautas Nekrošius kitados pasiūlė, kaip klasifikuoti funkcijas� Ruošdamasi šiam pranešimui, galvoju, kad notarinių dokumentų tvirtinimas ir civilinė apyvarta bei prevencinio pobūdžio veikla man kažkaip čia nesisieja Tarsi išeitų, kad funkcija, kuri susijusi su notarinių dokumentų tvirtinimu, yra atskirta nuo prevencinio teisingumo�

Pasitikrinusi profesoriaus mintį, supratau, kad žodis „klasifikacija“ šiuo atveju būtų netikslus, nes notarų funkcijos susipina� Jei prevencinio pobūdžio veiklą suvoksime kaip

tam tikrą notaro pareigos išaiškinimą, tuomet viskas atsistoja į savo vietas� Paėmę Notariato įstatymą, kuriame aiškiai išdėstytos notarų funkcijos, negalėtume jų sukataloguoti pagal šią klasifikaciją, nes prevencijos turinys iš esmės jau yra įtrauktas į atliekamo notarinio veiksmo turinį“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė dr� E� Tamošiūnienė�

Profesorė, kalbėdama apie notarų vaidmenį teisinėje sistemoje, priminė Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m kovo 21 d priimtą sprendimą, notariato teoretikams tarsi suteikusį viltį Šis sprendimas byloje Ana IonitapriešRumuniją (peticija Nr� 30633/09) oficialiai interpretuotas kaip notaro specialaus statuso pripažinimas, įvardijant jį kaip „neteisminį magistratą“�

„Šitas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas netgi buvo apibūdintas kaip oficialus Europos notaro statuso pripažinimas Sakyčiau, „nuleido ant žemės“ Europos Sąjungos Teisingumo Teismas�

Nagrinėdami kelias bylas – tiek dėl pilietybės reikalavimų, tiek dėl laisvo asmenų judėjimo, taip pat puikiai žinomą Lietuvos bylą, kuri atsidūrė Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, matome bandymus aiškiai atskirti, ar notaro veikla yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu� Tradiciškai galėtume manyti, kad notaro vykdomasis įrašas tiesiogiai susijęs su viešosios valdžios funkcijomis, ir tokio požiūrio pagrindu būtų galima manyti, kad ir kitos notarų funkcijos taip pat su jomis susijusios Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pasakė „ne“� Vienu momentu net kilo abejonių dėl kai kurių valstybių pozicijos bylose prieš Komisiją� Tokias bylas toms valstybėms kėlė pati Komisija, o Vengrija ir Čekija pasirinko labai aiškų argumentavimo būdą Jos siekė pagrįsti, kad

tam tikra notarų funkcija tiesiogiai susijusi su viešosios valdžios vykdymu� Tačiau Teismas šiuos argumentus atmetė� Sprendimas parodė, kad ne visa notaro veikla – tvirtinti sandorius, patvirtinti dokumento autentiškumą ar viešinti tam tikrus aktus – gali būti laikoma tiesioginiu dalyvavimu vykdant viešosios valdžios funkcijas� Net ir bandymas pagrįsti notarų veiklą bendruoju interesu buvo laikomas nepakankamu, kad notaro veikla būtų priskirta viešosios valdžios vykdymo kategorijai“, –priimtus teismų sprendimus komentavo teisėja konferencijoje Lietuvos notarams

„Ar dar turime nepatikrintų prigimties funkcijų? – tokį klausimą teisėja uždavė auditorijai� – Labai mažai� Iš esmės beveik viskas jau yra išanalizuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose ir daugeliu atvejų konstatuota: ne, tai nėra viešosios valdžios funkcijų vykdymas Nors Teismas vartoja prevencinio teisingumo sąvokas, jo požiūriu, tai vis tiek veda prie išvados, kad notaras negali būti vertinamas kaip teisėjas ir negali būti prilyginamas asmeniui, vykdančiam tam tikras teismines funkcijas� Ar tai kelia praktinių kliūčių?

Jūsų tiesioginėje veikloje – taip, kita vertus, turbūt ne Dėl to nė kiek nesumažėja nei funkcijos svarba, nei pasitikėjimas pačia notaro profesija�

Galvodama apie teismų ir notariato sąveiką, pabandžiau pažvelgti į šį klausimą plačiau: ar valstybėje turime aiškų įsivaizdavimą, kokios turėtų būti šių teisinių institucijų funkcijos? Šis įsivaizdavimas neturėtų būti trumpalaikis, metų trukmės� Pasirenkame deklaruoti, kad Lietuvos teisingumo sistema yra patikima, išmintinga, efektyvi ir autoritetinga1 � Puiku,

tačiau tai labiau siejasi su teismų veikla� Ar valstybės ateities vizijoje yra paminėtas notaras? Ne, notaro vizijoje nėra� Todėl galime svarstyti, kad, jei notariato vaidmuo ateities vizijoje nėra išskirtas – galbūt jis vertinamas kaip integrali teisingumo sistemos dalis? Kurdami Lietuvos teismų sistemos viziją turėjome tam tikrą įsivaizdavimą: pirmasis tikslas buvo ambicingesnis, siekiant apibrėžti viziją ilgesniam laikotarpiui, vėliau nuspręsta apsiriboti 10 metų perspektyva� Tačiau ir šioje vizijoje galima įžvelgti sąsajų su notariatu

Kiekvienais metais skelbiamos notarų rūmų veiklos perspektyvos ir kryptys orientuojasi į metų perspektyvą, o štai kai kurie dokumentai numato viziją iki 2050 m�, kiti –tik iki 2033 m� Tačiau tai nė kiek nesumažina notariato veiklos perspektyvų ir krypčių, o jose taip pat galime matyti tam tikrų sąsajų su teismų vykdomomis funkcijomis“, – teigė dr� E� Tamošiūnienė�

Analizuodama teisingumo sistemos plėtros programą, teisėja pabandė pažvelgti, kaip joje vertinamos pagrindinės teisinės institucijos – teismai ir notariatas�

1 Valstybės ateities vizija „Lietuva 2050“� https://lrv�lt/lt/lietuva-2050/ �

„Akivaizdu, kad programoje daugiau dėmesio skiriama teismams, tačiau šis dėmesys daugiausia orientuotas į techninius ir organizacinius klausimus: pabrėžiamas didelis teismų darbo krūvis, nepakankamas teismo darbuotojų atlyginimas ir kitos ūkinio pobūdžio problemos� O notariato vertinimas programoje atrodo gana lakoniškas – teisinių institucijų problematikos sąraše išskiriamas iš esmės vienas klausimas, susijęs su notarinių paslaugų įkainiais� Toks požiūris leidžia daryti išvadą, kad notariato vaidmuo teisingumo sistemoje šioje programoje vertinamas taip pat daugiau per techninę, o ne per strateginę ar funkcinę prizmę, jeigu gal-

votume apskritai apie visų teisinių institucijų sąveiką – tai ir teismai, ir notariatas, tam tikra apimtimi įtraukiant ir antstolius“, – dėstė profesorė�

Nors valstybės strateginiuose dokumentuose vis dar trūksta aiškaus ir nuoseklaus notariato vaidmens suvokimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, profesorė dr� E� Tamošiūnienė pabrėžė, kad vertinant prevencinio teisingumo funkcijas kaip tik notariatas turi akivaizdžių privalumų�

„Pirmiausia verta paminėti 33-ejų metų patirtį Amžiaus ir brandos svarba jau buvo aptarta, o įvairiose kultūrinėse ar net astrologinėse interpretacijose šis laikotarpis neretai laikomas reikšmingu� Tačiau vertinant pragmatiškai, tai yra tinkamas metas ramiai, racionaliai ir strategiškai priimti sprendimus ir bandyti juos nuosekliai įgyvendinti

Ar notaro funkcijos plėtėsi – vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga Kaip jau minėjo profesorius [prof� (HP) dr� Egidijus Kūris –red� past�], pakanka palyginti 1992 m� Notariato įstatyme įtvirtintą funkcijų sąrašą su dabartiniu reguliavimu� Matematiškai akivaizdu, kad funkcijų apimtis didėjo, nors atskirų funkcijų reikšmė skirtingais laikotarpiais svyravo Nors esu pasižymėjusi 18 funkcijų, šis sąrašas nėra baigtinis� Be tradicinių notarinių veiksmų, notarams buvo perduotos ir naujos funkcijos – tam tikros vykdymo teisės, paslaugos, artimos antstolių veiklai, mediacija, leidimas vykdyti aukcionus� Taip pat perimta ir dalis teismų funkcijų, pavyzdžiui, santuokos nutraukimas bendru sutikimu esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, sprendimų, susijusių su vaiko interesų apsauga, priėmimas, taip pat tam tikra leidimų sistema, kuri anksčiau veikė teismuose�

Ar tokia funkcijų plėtra artina notarą prie teisingumo vykdymo sistemos? Tikėtina,

kad taip� Akivaizdu, kad notariato, kaip teisinės institucijos, reikšmė didėja, o kartu stiprėja ir notarų bei teismų bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas�

Šiuo aspektu ypač iškalbingos kelios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos Jose teismas ne tiesiogiai, o per sprendžiamus šalutinius klausimus atskleidė požiūrį į notaro vaidmenį� Viena iš bylų buvo susijusi su vykdomojo įrašo išdavimu ir jo turinio aiškinimu� Nors tuo metu teismų motyvai buvo gana lakoniški, pagrindinė mintis buvo aiški: teismas negali aiškinti vykdomojo įrašo turinio, tai turi daryti tas subjektas, kuris jį išdavė Kitoje prieš kelerius metus nagrinėtoje byloje Teismas vėlgi analizavo vykdomojo įrašo vykdymo klausimus� Sprendime buvo akcentuoti keli esminiai aspektai� Pirma, įvertinta įstatymų leidėjo valia perduoti notarams funkciją išduoti vykdomuosius įrašus, kai nevykdoma piniginė prievolė Antra, aiškiai įvardyti šio reguliavimo tikslai – supaprastinti išieškojimo procesą ir užtikrinti skolininko bei išieškotojo interesų pusiausvyrą� Trečia, pažymėtas siekis mažinti civilinių ginčų, pasiekiančių teismus, skaičių“, – sakė dr E Tamošiūnienė

Pasak teisėjos, šis tikslas dažnai būna kritikuojamas, nes civilinių ginčų mažinimas neretai sutapatinamas su siekiu mažinti teismų darbo krūvį�

„Tačiau reikėtų prisiminti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo poziciją, išsakytą viename iš sprendimų ginče su Europos Komisija, kai ši argumentavo tam tikrų ribojimų būtinybę dėl didelio teismų darbo krūvio� Teismas tuomet aiškiai pasakė: „Nesirūpinkite mūsų krūviu – mes bylas išnagrinėsime�“

Tai leidžia kelti klausimą, ar apskritai tikslinga nuolat akcentuoti teismų darbo krūvio mažinimą kaip savarankišką tikslą Taikliai yra pa-

sakęs profesorius V� Nekrošius: „Teismams iš esmės viskas yra būdinga – nėra funkcijų, kurios teismams būtų iš prigimties nebūdingos“, – sakė E� Tamošiūnienė�

Pranešimo autorė, apibendrinusi su notariatu susijusius pokyčius, pateikė keletą pasvarstymų dėl tolesnės notariato ir visos teisingumo sistemos perspektyvos�

„Kai kurios funkcijos buvo iš teismų perduotos notarams, dėl kurių iš pradžių kilo abejonių� Tiksliau, dalis teismų sistemos atstovų nerimavo, kad jei pasitikėjimas teismais buvo nepakankamas, tai, perėmus šias funkcijas notarams, sumažės pasitikėjimas ir jais� Tačiau šios abejonės nepasitvirtino� Priešingai, perėmus funkcijas, pasitikėjimas notariato institucija neišnyko, o netgi augo�

Kaip tik peržiūrėjau Notarų rūmų skelbiamą informaciją apie pasitikėjimo notarais rodiklius per pastaruosius 15 metų Šiemet pasiektas palankiausias įvertinimas Ši funkcija notarams turėjo būti perduota jau seniai� Ar padaugėjo skundų dėl notarų veiksmų?

Perimta itin reikšminga funkcija natūraliai galėjo paskatinti ginčus� Ginčų iš tiesų buvo, tačiau daugiausia – tarp notarų ir teismų, o ne tarp pačių asmenų Tai iš dalies lėmė tam tikros įstatymų leidėjo klaidos Šalys jas labai greitai pastebėjo, kai bandė kreiptis į teismą� Paaiškėjo, kad ne visi gali nutraukti santuoką iš karto – reikia palaukti vienus metus� Tai tapo problema� Kita spraga išryškėjo dėl vykdomojo dokumento išdavimo klausimo: nebuvo aiškiai reglamentuota, koks vykdomasis dokumentas ir kieno turėtų būti išduodamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, patvirtintos notaro, nevykdymo atveju� Ši spraga iki šiol nėra užpildyta�

Kalbant apie ateitį, verta atkreipti dėmesį į vadinamuosius naujus žaidėjus� Vienas iš jų –Rechtspfleger institutas Iš pirmo žvilgsnio

gali atrodyti, kad tai tik Austrijos ar Vokietijos fenomenas, tačiau iš tiesų jis egzistuoja 15–16 Europos valstybių� Rechtspflegerių manifeste2 aiškiai deklaruojama ambicija siekti konstitucinio statuso – būti įtvirtintiems Konstitucijoje arba bent jau konstitucinio lygmens teisės akte� Tai rodo aukštus siekius� Kartu akivaizdu, kad daugelis jų atliekamų funkcijų susipina su notarų veikla, todėl juos pagrįstai galima laikyti naujais žaidėjais teisingumo sistemoje�

Valstybės institucijos ir antstoliai taip pat išlieka svarbūs šios sistemos dalyviai Naujausi vykdymo proceso pakeitimai rodo tendenciją tam tikras funkcijas grąžinti valstybės institucijoms� 2026 m� liepos 1 d� įsigaliosiantys Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai siekia susigrąžinti tam tikrų vykdomųjų dokumentų vykdymą į valstybės rankas Tai leidžia manyti, kad ateityje gali kilti poreikis peržiūrėti ir kitų funkcijų paskirstymą�

Vertinant tas funkcijas, kurias teismai jau perdavė arba dar galėtų perduoti notarams, kyla klausimas – ar dar yra erdvės? Mano nuomone, taip� Jau ne vienus metus diskutuojama apie galimybę notarams tvirtinti taikos sutartis, sudarytas mediacijos procese, taip pat taikos sutartis, sudarytas iki teismo, net ir nesant formalios mediacijos procedūros� Taip pat yra erdvės dar kartą peržiūrėti vadinamąją leidimų sistemą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekse�

Diskusijai erdvės tikrai yra, juolab kad Notarų rūmų veiklos perspektyvose įvardijamos kryptys iš dalies sutampa su teismų siste-

2 Manifesto for a Rechtspfleger for Europe

Prieiga per internetą: <https://eur-online eu/ fileadmin/user_upload/Dokumente/Manifest_for_a_Rechtspfleger_for_Europe�pdf>, [žiūrėta 2025-12-01]

mos vizija ir strateginėmis veiklos kryptimis�

Todėl, mano nuomone, atėjo laikas institucijoms susėsti ir ramiai, neskubant, turinio požiūriu įvertinti, kokias funkcijas notarai galėtų perimti ir atlikti efektyviau Ne tam, kad būtų mažinamas teismų darbo krūvis, o tam, kad tai būtų palankiau žmogui, kuris ieško teisingumo�

Galiausiai girdėti, kad ieškoma naujų ginčų sprendimo būdų� Notariatas galėtų aktyviai prisidėti prie šių paieškų ir tapti svarbia šio proceso dalimi“, – savo pranešimą ateities perspektyvos gairėmis užbaigė Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo teisėja, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorė dr� E� Tamošiūnienė�

Partnerystės prof. dr. Laurynas

Didžiulis: „Notarinės formos sandorių reikšmė civiliniuose teisiniuose santykiuose“

Notarinė sandorių forma yra vienas iš klasikinių civilinės teisės institutų, turinčių ilgą tradiciją ir atliekančių reikšmingą vaidmenį užtikrinant teisinių santykių stabilumą ir patikimumą. Tačiau šiandien, sparčiai keičiantis socialinei, ekonominei ir technologinei aplinkai, vis dažniau keliamas klausimas dėl notarinės formos vietos ir funkcijų šiuolaikinėje teisinėje sistemoje. Notariatas, kaip ir kitos tradicinės teisinės struktūros, susiduria su didėjančiu laikmečio spaudimu – nuo skaitmenizacijos procesų iki efektyvumo ir proporcingumo reikalavimų.

Straipsnyje pateikiama Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesoriaus dr� Lauryno Didžiulio pozicija� Ji buvo pristatyta 2025 m gruodžio 6 d Lietuvos

Dr. Laurynas Didžiulis

notariato 33-ejų metų sukakčiai paminėti skirtoje konferencijoje� Notarinę sandorių formą autorius analizuoja ne aptardamas pavienes praktines problemas ar konkrečias kasacines nutartis, o platesniu požiūriu

Pranešime dr L Didžiulis siekė atskleisti notarinės formos reikšmę Lietuvos teisinėje sistemoje ir civilinėje apyvartoje, įvertinti jos funkcijas ir pagrįstumą efektyvumo aspektu� Straipsnyje autoriaus nuomonė aptariama tema grindžiama siekiu ne tik konstatuoti esamą padėtį, bet ir paskatinti platesnę diskusiją apie notarinės formos ateitį šiuolaikinėje civilinėje teisėje

„Žvelgiant į notarinę formą iš paukščio skrydžio, civilinėje teisėje neišvengiamai susiduriama su vertybinėmis įtampomis� Viena vertus, siekiama užtikrinti kuo didesnį teisinį saugumą sandoriuose, kita vertus – kuo mažesnį reguliavimą ir didesnę laisvę verslui Šios dvi kryptys atspindi nuolatinę valstybės globos ir sandorių laisvės pusiausvyros paiešką� Teisinio saugumo siekis dažnai suprantamas kaip valstybės intervencija, grindžiama prielaida, jog valstybė geriau nei patys sandorio dalyviai žino, kas jiems naudinga O ekonomistų ir verslo atstovų kritika tradicinėms teisinėms struktūroms dažniausiai kyla iš efektyvumo ir sandorių kaštų mažinimo perspektyvos� Civilinėje teisėje šią įtampą išreiškia dvi pagrindinės doktrininės kryptys – formalizmas ir funkcionalizmas� Priešprieša, kuri ir lemia požiūrį į notarinės formos reikalingumą ir apimtį“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius dr� L� Didžiulis� Pranešėjas atkreipė dėmesį, kad formalizmas civilinėje teisėje dažnai suvokiamas neigiamai, tačiau toks vertinimas nėra visiškai pagrįstas� Nors formalizmas neretai siejamas su pertekliniu reguliavimu ar lankstumo

stoka, jis būtinas ir reikalingas teisinių santykių stabilumui užtikrinti� Pasak L� Didžiulio, esminis klausimas kyla ne dėl to, ar formalizmas egzistuoja, bet dėl jo apimties ir taikymo ribų – formalizmas turi būti taikomas tinkamu mastu, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku „Funkcionalizmas, priešingai nei formalizmas, dažniau taikomas užtikrinimo priemonių teisei, sutarčių teisei ir verslo santykiams, kur svarbesnis yra sandorių tikslas ir efektyvumas, o ne griežta formali procedūra� O formalizmas išlieka ypač svarbus nekilnojamojo turto santykiuose, notarinėse procedūrose ir kai kuriose bendrovių teisės srityse, kuriose užtikrinti teisinį saugumą ir patikimumą yra kertinis principas� Šios dvi doktrinos – formalizmas ir funkcionalizmas – atspindi skirtingus požiūrius į teisinį reguliavimą, o jų subalansuotas taikymas lemia notarinės formos veiksmingumą civilinėje teisėje“, – sako profesorius

Pranešėjo nuomone, notariatas neišvengiamai atsiduria tarp šių dviejų vertybinių įtampų ir užima tam tikrą specifinę vietą civilinėje teisėje�

„Kas yra lotyniškasis notariatas? Prieš tai konferencijoje kalbėję gerbiami profesoriai akcentavo šios institucijos reikšmę mūsų teisinėje sistemoje, pabrėždami, kad notariatas – tai ne tik tradicija, bet ir esminė civilinės apyvartos atrama, užtikrinanti teisinių santykių patikimumą ir stabilumą“, – pažymėjo dr� L� Didžiulis�

Pranešėjas notarų auditorijai pristatė tam tikras teismų pozicijas, iš kurių matyti, kad notarai vykdo viešo pobūdžio funkcijas�

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinę, kad vis dėlto notaro, konkrečiai lietuvių notaro, funkcijos neapima viešosios valdžios įgaliojimų Viešosios teisės specia-

listai galėtų detaliau paaiškinti, kas yra viešosios funkcijos, kurios nėra viešosios valdžios funkcijos� Galbūt tai yra viešosios paslaugos viešojo administravimo prasme� Vis dėlto kyla klausimas, kas yra tas lotyniškasis notaras“, – savo poziciją dėstė profesorius

Dr� L� Didžiulis atkreipė dėmesį, kad teisininkai ne visada aiškiai atskiria skirtingas notaro rūšis� Jo teigimu, konkretūs lotyniškojo (civilinės teisės) notaro ir anglosaksų šalyse veikiančio kanceliarinio notaro (public notary) skirtumai dažnai lieka nepastebėti Tokia painiava ypač ryški, nes kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijoje, panašūs modeliai egzistuoja, tačiau ekonominė ir civilinė apyvarta puikiai funkcionuoja net be lotyniškojo notariato�

„Mūsų valstybėje puikiai funkcionuoja lotyniškasis notariatas Kaip gerbiamas profesorius Kūris yra pasakęs, Konstitucijoje nėra įtvirtintas konkretus modelis Notariatas gali būti įvairių modelių, svarbu, kad jis tenkintų minimalius Konstitucijos reikalavimus: užtikrintų visuminį teisinės sistemos veikimą� Ką pasirinks įstatymų leidėjas, čia jau yra meno ir sugebėjimo klausimas“, – kalbėjo advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius

L� Didžiulis pranešime išskyrė tam tikrus aspektus, kodėl būtent public notary funkcijos neprilygsta lotyniškojo notariato notarui suteiktoms funkcijoms� Jis pažymėjo, kad esmė yra ne tik formalus patvirtinimas, bet ir pačių funkcijų apimtis bei atsakomybė

„Public notary patvirtinimas neprilygsta mūsų notaro patvirtinimui� Jis tik patvirtina šalių parašų tikrumą, bet neanalizuoja sandorių esmės, gelmės ar turinio, neturi pareigos įspėti ar konsultuoti, kaip tai daro civilinės teisės notaras, – esminius skirtumus minėjo advokatas L Didžiulis – Notarinė forma vis

dėlto apima daug daugiau� Parašėme „Daiktinės teisės“ vadovėlį, dabar rengiame „Civilinės teisės bendrosios dalies“ vadovėlį, skyrių apie sandorius teko rengti man� Mano vizija yra tokia, kad reikėtų žvelgti plačiau ir vadinti

šią sandorio formą ne vien notarine sandorio forma, o oficialia rašytine forma� Taip būtų apimami ne tik notarai, bet ir jų ekvivalentai kitose teisinių sistemų tradicijose�“

Kaip profesorius pabrėžė, tai, ką tvirtina notaras, tam tikrais atvejais gali pakeisti ir kiti subjektai Tai gali būti teismas, antstolis, tolimojo plaukiojimo kapitonas, kalėjimo viršininkas, karinio dalinio vadovas ir pan Nors šios funkcijos šiandien ribojamos, istoriškai, pavyzdžiui, hipotekos teisėje, buvo atvejų, kai teismas pakeisdavo notarinę formą�

„Notarinis dokumentas suteikia acte authentique – autentiško akto statusą Europos Sąjungos teisėje vartojamas tas pats principas: notaro patvirtintas dokumentas yra autentiškas aktas, o tai lemia kelis svarbius padarinius, įskaitant didesnį pasitikėjimą dokumentu� Tačiau notarinis aktas nėra vienintelis autentiškas dokumentas� Pavyzdžiui, administraciniai aktai taip pat turi autentiško akto statusą ir civiliniame procese gali turėti didesnę įrodomąją galią nei įprasti dokumentai“, – teigia dr� L� Didžiulis�

Profesorius mato tam tikras tendencijas� Pasak jo, matyti mažiau formalizmo, ypač sutarčių teisėje� Kita labai aiški tendencija –skaitmenizacija� Notarai turėjo prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir tai padarė Šiuo metu apie 10 proc notarinių sandorių mūsų šalyje yra elektroniniai, įskaitant elektronines nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sutartis�

Tačiau didžiausias lotyniškojo civilinės teisės notariato iššūkis tradiciniam modeliui yra Europos Sąjungos konkurencijos politika�

„Europos Sąjunga nėra tik germanų ir ro-

manų valstybių sąjunga� Joje yra ir anglosaksų bei Skandinavijos šalių, o ten teisės formavimas stipriai grindžiamas ekonominiu mąstymu� Dėl to vertybinės įtampos, susijusios su teisinio saugumo, tikrumo ir efektyvumo užtikrinimu, pasireiškia, kai konkurencijos politika liberalizuoja rinkas ir veikia įvairias visuomenines sritis, įskaitant notariatą� Toks rinkų liberalizavimas reiškia tam tikrą profesinių normų eroziją, ir ši tendencija, tikėtina, nesikeis artimiausiu metu� Laikui bėgant, per metus ar dešimtmečius profesinės normos natūraliai prisitaikys prie liberalios rinkos sąlygų Patiktų mums tai ar ne, tačiau, analizuojant Europos Sąjungos teisę, matyti, kad konkurencija yra viena iš svarbiausių vertybių, o kitų vertybių svarba, lyginant su ja, dažniausiai tokia pati arba mažesnė Tai matoma ir Lietuvos notariato bylų kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teisme Būkime realistai ir pripažinkime, kur link einame“, – konferencijoje kalbėjo dr� L� Didžiulis�

Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie efektyvumą, svarbu visuomenei aiškiai pasakyti, kodėl lotyniškasis notariatas reikalingas ir svarbus Jo svarba neapsiriboja vien tradicija ar inertiškumu – visuomenė turi suprasti, kodėl ši institucija egzistuoja ir kokią naudą ji suteikia�

„Žvelgiant ekonominiu žvilgsniu, efektyvumas gali būti vertinamas per naudos ir kaštų analizę� Nors nė viena sistema nėra visiškai efektyvi, galima teigti, kad lotyniškojo notariato sistema veikia efektyviai, tai didžiausią naudą dėl notarinės formos funkcijos ypač matau nekilnojamojo turto rinkoje“, – teigia dr� L� Didžiulis�

Profesorius išskiria privačią ir viešąją naudą� Privati nauda, pasak jo, dažniausiai pasireiškia per notaro, kaip sandorių vedlio ir

konsultanto, vaidmenį� Ypač nekilnojamojo turto santykių reguliavimas yra sudėtingas: čia veikia imperatyvios normos, pirmumo teisės ir įvairūs teisės „žabangai“� Notaras veda šalį per šiuos sudėtingus procesus

Nors, pranešėjo teigimu, advokatas taip pat galėtų teikti pagalbą, dauguma sandorių vis dėlto sudaromi be advokato, todėl notaro konsultacija tampa ne tik būtina, bet ir ekonomiškai prieinama�

Viešoji nauda pasireiškia teisinio tikrumo užtikrinimu Notaro patvirtintas dokumentas turi užtikrinti sandorio galiojimą, asmens tapatybę, veiksnumą, valios tikrumą, sandorio laiko, vietos ir turinio patikimumą� Toks tikrumas teismui leidžia daug greičiau ir lengviau spręsti bylas, o sandorio įtraukimas į viešus registrus užtikrina viešą prieinamumą ir saugumą Profesorius pateikė praktinį pavyzdį su vyresnio amžiaus asmenimis, kurie pagal senąjį Civilinį kodeksą sudarydavo pirkimo ir pardavimo sandorius kaimo vietovėse, tačiau jų neregistruodavo�

„Tokie sandoriai prarasdavo galiojimą, jei nebuvo įregistruoti per tris mėnesius� Šiandien notaro funkcija užtikrina, kad informacija patektų į registrus, todėl viešoji nauda yra akivaizdi – teisinis tikrumas ir sandorių skaidrumas, – teigė advokatas� – Iš teisinio tikrumo kyla kitos dvi notarinio dokumento savybės� Pirmoji – įrodomoji vertė, t� y� oficialus rašytinis įrodymas civiliniame procese, turintis didesnę įrodomąją galią� Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad ši galia taikoma tik toms aplinkybėms, kurias notaras tikrino Ne viskas, kas buvo įrašyta šalių, iškart įgyja aukštesnę įrodomąją galią – tik tai, ką notaras patikrino� Bet gali būti aukštesnė paties pareiškimo įrodomoji galia, kad šalys patvirtino tam tikras aplinkybes tuo metu, tačiau ne konkrečiai tos aplinkybės, kurių notaras

pats nepatikrino� Todėl, man atrodo, būtų logiška, kad notaras dokumentuose nurodytų, kurias aplinkybes jis patikrino, o kurias – ne, kad vėliau teismui būtų lengviau suprasti, kuria apimtimi dokumentas turi didesnę įrodomąją galią ir kuria – tokios galios neturi “

Notaro patvirtintas dokumentas yra autentiškas aktas, tai, pasak L� Didžiulio, natūralus jo padarinys, kad jis pats savaime yra vykdytinas� Tai siejasi su Notariato įstatymo pakeitimu, pagal kurį piniginėms prievolėms, kylančioms iš notariškai patvirtintų sandorių, taikoma ne teismo įgyvendinimo tvarka Kartu profesorius klausia, ar reikėtų atskirai tvirtinti statinių hipoteką tais atvejais, kai žemės sklypas jau yra įkeistas?

„Taip, tam tikras primityvias praktikas daiktinėje teisėje ir sandoriuose atsinešėme iš ankstesnių dešimtmečių Tačiau, žvelgiant į

galiojantį teisinį reguliavimą, besikeičiančią

teismų praktiką ir teisės doktriną, elementari taisyklė Vakarų teisės tradicijoje – taip pat ir mūsų teisėje – yra tokia: jeigu žemės sklypas įkeistas, laikoma, kad įkeista viskas, kas yra ant jo Todėl tais atvejais, kai bankai, siekdami valdyti rizikas ir bijodami, kad sandoryje kažkas nesuveiks, reikalauja papildomai įkeisti kiekvieną atskirą statinį, iš esmės sudaromas negaliojantis sandoris� Tai galima palyginti su situacija, kai tas pats konkretus automobilis parduodamas du kartus Toks sandoris nesukuria jokių teisinių padarinių Statiniai jau yra įkeisti, o jų pakartotinis įkeitimas nesuteikia jokios papildomos teisinės naudos� Dėl to čia kyla problema, nes atliekami pertekliniai veiksmai, didinantys vartotojų kaštus“, – aiškino situaciją Vilniaus universiteto partnerystės profesorius

Kalbėdamas apie notarinės formos kaštus, dr� L� Didžiulis ragino būti objektyvius� Jo nuomone, vertinant efektyvumą, būtina matyti ir vadinamąją „tamsiąją mėnulio pusę“�

„Kaip ir kiekvienas teisės institutas, notarinė forma turi savo kaštus Klausimas yra ne tai, ar šie kaštai egzistuoja, bet ar jie yra proporcingi gaunamai naudai� Kaip tik šiuo aspektu notarinę formą vertina ir visuomenė, spręsdama, ar tokia forma jai apsimoka, ar ne“, – aiškino profesorius�

Notarinės formos kaštus pranešėjas siūlo vertinti per tris pagrindines dedamąsias

Pirmoji – finansiniai kaštai Analizuojant galiojantį Vyriausybės nutarimą dėl notarinių įkainių, matyti, kad jie daugeliu atvejų siekia iki 0,5 proc� sandorio vertės, o maksimali suma yra 5000 eurų� Pasak pranešėjo, prieš susipažįstant su šiuo teisės aktu galima būtų manyti, kad šie įkainiai yra gerokai didesni, tačiau teisės akto turinys šį įsivaizdavimą paneigia� Tai, jo vertinimu, yra vienas iš plačiai paplitusių mitų, kad notaro paslaugos brangios�

Šį mitą dar labiau išryškina palyginimas su kitais rinkos standartais� Pagal Lietuvos teismų praktiką, nekilnojamojo turto brokerio komisinis mokestis, siekiantis apie 3 proc� sandorio vertės, laikomas normaliu ir įprastu� Šiuo atveju notaro taikomas viso labo 0,5 proc� atlygis atrodo nedidelis, todėl, pasak dr� L� Didžiulio, visuomenėje vyraujančius įsitikinimus apie pernelyg didelius notarinius įkainius reikėtų nuosekliai išsklaidyti Kartu atkreipiamas dėmesys ir į itin mažus įkainius už tokias svarbias paslaugas kaip sandorio projekto parengimas ar konsultacijos� Jo teigimu, būtent šios paslaugos sudaro vieną iš pagrindinių lotyniškojo notariato esmės elementų, skiriančių jį nuo grynai kanceliarinio notaro modelio

„Kyla pagrįstas klausimas, kodėl šios paslaugos yra taip nuvertintos? Ar dėl to, kad jos retai teikiamos, ar dėl to, kad joms skiriama per mažai dėmesio? Bet kuriuo atveju, lyginant su kitų teisinių profesijų, ypač advokatų, įkainiais, notarų atlygis už šias paslaugas yra kelis kartus mažesnis“, – apie notarų paslaugų įkainius kalbėjo advokatas�

Pranešėjas pažymėjo, kad, jei daroma prielaida, kad finansiniai kaštai nėra esminė problema, išryškėja kitos dvi svarbios dedamosios – laikas ir lankstumas Nors skubiais atvejais pas notarą galima patekti per dieną ar dvi, įprastai sandoriai derinami daug ilgiau – kartais ir kelias savaites� Taip pat egzistuoja sezoniniai laikotarpiai, pavyzdžiui, šventinis laikotarpis� Dėl šio aspekto, profesoriaus teigimu, civilinė apyvarta neturėtų sustoti ir notarai turėtų atrasti pakankamai laiko notariniams veiksmams atlikti

„Paskutinė, mano nuomone, svarbiausia dedamoji yra lankstumas� Jeigu notaras nėra lankstus, tuomet nerealizuojamos mūsų civilinių įstatymų leidžiamos galimybės: kūrybiškumas, verslo laisvė, ekonominis efektyvumas� Tokiu atveju civilinė apyvarta yra pristabdoma Taip, teisinis tikrumas užtikrinamas, bet juk teoriškai didžiausias teisinis tikrumas būtų pasiektas tuomet, jei apskritai nebūtų leidžiama sudaryti sandorių, tada tikrai nebūtų nei apgaulės, nei klaidų� Vis dėlto tokioje valstybėje paprasčiausiai nebūtų ko valgyti� Todėl visada egzistuoja dvi medalio pusės“, – kalbėjo dr L Didžiulis

Profesorius ragino notarus nebijoti netipinių sandorių ir būti atviresnius sprendimams, kuriuos leidžia Civilinis kodeksas, išnaudoti jo potencialą� Tai, pasak jo, ypač svarbu praktikoje, kur kartais susiduriama su situacijomis, kurias būtų galima išspręsti paprastai, tačiau institucinė sistema tam neužtikrina

pakankamo lankstumo� Kaip pavyzdį jis mini atvejį, kai dėl techninės klaidos buvo parduotas ne tas nekilnojamojo turto objektas, kurį ketinta perleisti, bet sutarties objekto pakeitimas pas notarą ištaisant klaidą pasirodė neįmanomas, nors nei bankas, nei notaras iš pradžių klaidos nepastebėjo�

Panašių problemų kyla ir taikant Civilinio kodekso nuostatas dėl retroaktyvių susitarimų, kurie teisės požiūriu yra leistini, tačiau praktikoje kartais vertinami pernelyg atsargiai Profesoriaus teigimu, paskolos sutarties sudarymas įforminti jau faktiškai suteiktą paskolą yra ne dokumentų klastojimas, o teisėtas instrumentas sandorio trūkumams pašalinti� Todėl jis kvietė notarus būti drąsesnius, lankstesnius ir aktyviau naudotis tomis galimybėmis, kurias suteikia galiojanti civilinė teisė

Baigdamas pranešimą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius dr� L� Didžiulis aptarė notarinės formos sandorių sąrašų temą� Čia jis atkreipė dėmesį į keletą aspektų�

„Egzistuoja tradiciniai notarinės formos sandoriai, daugiausia aktualūs nekilnojamojo turto sričiai ir bendrovių teisei: reikšmingesni uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimai, vedybų sutartys, oficialieji testamentai, įgaliojimai ir kiti panašūs sandoriai� Tačiau svarbu pabrėžti, kad notarinės formos reikalavimas taikomas ne tik pačioms sutartims, bet ir notarinės sutarties pakeitimui bei nutraukimui, – dėstė savo požiūrį dr L Didžiulis – Nutraukimas civilinės teisės prasme laikytinas vienašaliu sandoriu, todėl jam taikomas tas pats notarinės formos reikalavimas� Praktikoje šalys tai neretai pamiršta ir bando nutraukti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį paprastu rašytiniu pareiškimu Toks veiksmas pagal

galiojantį Civilinį kodeksą nesukuria jokių teisinių padarinių ir neturi teisinės galios�“

Toliau svarstydamas, profesorius pažymėjo, kad vertinant notarinės formos tinkamumą vieniems ar kitiems sandoriams būtina

įvertinti civilinės apyvartos poreikius Pasak jo, analizuojant užsienio valstybių praktiką matyti, kad apie 2015 m� Ispanijoje buvo įvestas notarinis santuokos tvirtinimas; panašus reguliavimas galioja ir Portugalijoje bei daugelyje Lotynų Amerikos, ypač ispanakalbių, valstybių Šiose šalyse tokia tvarka vertinama kaip greita, prieinama ir visuomenei priimtina

„Siūlau diskutuoti, ar santuoka negalėtų būti patvirtinta notariškai� Santuoka yra civilinė sutartis, viena svarbiausių sutarčių mūsų gyvenime, tačiau kyla klausimas, kas asmeniui išaiškina atliekamo sandorio prasmę, jo teisinius padarinius ir galimas teisines rizikas Santuoka dažniausiai sudaroma iš meilės, o ne iš išskaičiavimo, todėl žmogus gerų emocijų sūkuryje priima itin svarbų teisinį sprendimą� Ar jis tikrai iki galo supranta tą teisinį režimą, kurį prisiima sudarydamas santuoką? Teisinio reguliavimo logikos požiūriu, tai yra visiškai notarinis sandoris, nors santuoka gali būti sudaroma ar registruojama bažnyčioje arba civilinės metrikacijos įstaigoje – visais atvejais kas nors turi išaiškinti jos teisinius pagrindus“, – akcentavo dr� L� Didžiulis�

Advokatas atkreipė dėmesį ir į būsto paskolas vartotojams Jo nuomone, tai labai opi problema praktikoje, nes dažnai pasitaiko vienašališkų sutarčių, kurios kyla iš komercinių sąlygų, perkeltų į bankines sutartis, ypač iš anglosaksų teisės� Paprastai šios sąlygos taikomos vartotojams neadekvačiai�

Profesoriaus nuomone, notarai galėtų tvirtinti būsto paskolos sandorius

„Žinoma, notarai neturėtų tikrinti finansinių aspektų, tam yra Lietuvos bankas� Tačiau, kaip civilinės teisės specialistai, notarai galėtų įvertinti, ar sandorio turinys, teisių ir pareigų pusiausvyros požiūriu, yra tinkamas ir ar nesusidaro esminė šalių nelygybė, kuri pasitaiko bankinėse sutartyse“, – teigė pranešėjas�

O šiandien, pasak profesoriaus, notarai jau galėtų tai daryti, nes jie tvirtina hipotekos sandorius, o hipotekos sandoris galioja tik tuomet, jei galioja pagrindinė užtikrinamoji prievolė Vadinasi, notaras turėtų įsitikinti, kad užtikrinamoji prievolė yra tinkama, o šioje srityje, pasak praktikuojančio advokato, pasitaiko neadekvataus teisių ir pareigų santykio�

„Tokiu būdu galėtume priartėti prie sąžiningesnės civilinės praktikos, o bankas, kaip verslo subjektas, skolinantis pinigus, per notaro filtrą nepraleistų abejotino sandorio Tačiau ko nors būtų galima ir atsisakyti, pavyzdžiui, tam tikrų komercinių sutarčių, kur dalyvauja ir sutarties sąlygas „nupoliruoja“ advokatai, o notarai jas tik formaliai patvirtina� Nesakau, kad advokatas turėtų tapti notaru ar jo pakaitalu, nes advokatas veikia savo kliento naudai ir negali būti objektyvus notaras� Notaras turėtų tiesiog pasitikėti tokiais sandoriais, o šalys gali samdyti teisininkus, kurie padeda paruošti sutartis ir įvertina riziką� Žinoma, gali pasitaikyti dokumentų klastojimo ar kitų problemų, tačiau notariatas nėra vienintelė grandis, galinti užtikrinti apsaugą nuo neteisėtų veiksmų ar dokumentų klastojimo� Tam yra baudžiamosios justicijos institucijos“, – baigdamas pranešimą kalbėjo advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius dr� L� Didžiulis�

Notarinės formos reikalavimas akcijų perleidimui: teoriniai ir praktiniai aspektai

Prof. dr. Virginijus Bitė

Ar notarinė forma akcijų perleidimo sandoriuose visada užtikrina didesnį teisinį saugumą, ar kartais tampa pertekliniu formalumu? Šis klausimas pastaraisiais metais vis dažniau keliamas teisininkų ir verslo atstovų bendruomenėje. 2025 m. gruodžio 6 d. Lietuvos notarų rūmų rengtoje konferencijoje šiai temai skirtame pranešime prof. dr. Virginijus Bitė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius, analizavo notarinės formos reikalavimo taikymo praktiką, atskleidė probleminių aspektų ir diskutavo dėl galimų šio instituto tobulinimo krypčių.

Pasak prof� dr� Virginijaus Bitės, prie šios temos – uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo – jis grįžta kartkartėmis Dar 2009 m , rengdamas disertaciją, kritiškai vertino siekį nustatyti notarinės formos reikalavimą akcijų perleidimui�

„Vėliau, artėjant šio reikalavimo įsigaliojimui 2015 m�, diskusijos atsinaujino – 2014 m� gruodžio 5 d� įvyko mano susitikimas su kolegomis notarais, jame turėjau galimybę šį klausimą plačiai aptarti Tuo metu buvau atlikęs ir greitą advokatų apklausą Praktikai išsakė nemažai nuogąstavimų: baimintasi, kad naujasis reguliavimas sulėtins sandorių sudarymą, kad notarams bus sunku perprasti sudėtingas ir dažnai sofistikuotas akcijų perleidimo sandorių sąlygas, taip pat buvo akcentuojamos padidėsiančios išlaidos – ne tiek paties notarinio tvirtinimo, kiek vertimų, dokumentų rengimo ir kt� Todėl šiandien turime gerą progą prie šios temos sugrįžti ir, visų pirma, atsakyti į esminį klausimą, kodėl apskritai atsirado toks reikalavimas“, – profesorius pranešimą pradėjo prisimindamas, kaip šis klausimas tapo aktualus

Pranešėjo teigimu, pagrindinis tikslas, nuosekliai akcentuojamas aiškinamuosiuose raštuose ir visame įstatymų priėmimo procese, buvo fiktyvių sandorių sudarymo (atgaline data, keičiant turinį ir pan ) ribojimas

„Jūsų profesinis šūkis „teišnyksta klasta“ labai tiksliai atspindėjo tuometinę reguliavimo kryptį� Iniciatyva kilo teisėsaugos institucijoms: prokuratūrai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai� Esminė problema buvo siejama su sukčiavimo pobūdžio veikomis: pasitelkus fiktyvias bendroves buvo vykdomos nusikalstamos veikos, o vėliau akcijos atgaline data perleidžiamos trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Centrinės Azijos valstybių, piliečių vardu, taip faktiškai atsikratant nuosavybės� Šie pavyzdžiai buvo įvardyti ir aiškinamuosiuose raštuose�

Be to, iš kolegų advokatų teko girdėti dar vieną argumentą, siejamą su laikotarpiu po finansų krizės Kai bankai pradėjo aktyviai reikšti ieškinius skolininkams ir laiduotojams, dažnai paaiškėdavo, kad akcininkai, kurie buvo laidavę savo turtu, formaliai nebeturi akcijų – jos esą perleistos anksčiau, todėl nebegalėjo būti įtrauktos į išieškojimo objektą“, – priminė projekto atsiradimo priežastis prof dr V Bitė

Tikslą – užkirsti kelią fiktyviems ir apsimestiniams sandoriams – profesorius laikė vieninteliu realiai pagrįstu siekiu� Kiti argumentai, pasak jo, pavyzdžiui, bendras teisėtumo užtikrinimas ar neteisėtų sandorių prevencija, atsirado jau vėlesniame argumentavimo etape

„Reguliavimas buvo įtvirtintas papildžius Civilinį kodeksą specialia nuostata, taikoma išimtinai uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo ir pardavimo sandoriams� Iš pradžių buvo nustatytas tik vertės kriterijus – 50 000 litų riba, atsižvelgiant ir į kitas tuo metu

galiojusias ribas, pavyzdžiui, dovanojimo sandoriams� Vėliau atsirado ir kiekio kriterijus – 25 proc� ar daugiau akcijų� Jis buvo pasiūlytas teisėsaugos institucijų, remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme įtvirtinta 25 proc riba, nuo kurios asmuo laikomas naudos gavėju� Taip pat buvo atsižvelgta į tuometinius Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimus, numatančius pareigą pranešti apie didesnės vertės sandorius grynaisiais pinigais�

Per svarstymus Lietuvos bankas, Investuotojų forumas, Lietuvos verslo konfederacija ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis pasiūlė numatyti išimtį, kai akcijos perleidžiamos per finansų tarpininkus� Pirminė išimties formuluotė buvo siejama su Vertybinių popierių įstatyme nustatyta tvarka, grindžiama dviejų lygių apskaita – tiek per brokerį, tiek centriniame depozitoriume Vėliau, 2017 m , ši išimtis sušvelninta, atsisakant reikalavimo dėl centrinio depozitoriumo ir paliekant vieną apskaitos lygį – per brokerius“, – pasakojo Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius�

Be to, tais pačiais 2017 m� nustatyta dar viena išimtis, įsigaliojusi nuo 2018 m sausio 1 d , – valstybės ir savivaldybės valdomų akcijų privatizavimo sandoriai� Šios išimties pagrindimas teisėkūros procese buvo itin lakoniškas ir apsiribojo vienu argumentu: tikėtina, kad tokio pobūdžio sandoriuose nebus sukčiaujama�

„Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas susiformavo kaip įvairių etapų ir kompromisų rezultatas� Siekdamas įvertinti šio reguliavimo pagrįstumą platesniame kontekste, pasižiūrėjau į artimiausių Lietuvos kaimynų praktiką ir jų taikomus sprendimus uždarųjų bendrovių akcijų perleidimo srityje“, – dėstė prof dr V Bitė

Lenkija

Lenkijos teisėje egzistuoja dvi uždarųjų bendrovių, kurioms taikomi skirtingi akcijų (dalių) perleidimo reikalavimai, formos Tradicinei ribotos atsakomybės bendrovei (sp� z o�o�, lenk � spółka z ograniczoną odpowiedzialnością), kuri yra istoriškai nusistovėjusi bendrovės forma, numatytas notarinis reikalavimas, tačiau jis apsiriboja tik parašų tikrumo tvirtinimu Notaras netikrina pačių sandorio sąlygų ir nevertina jų turinio, tik patvirtina sandorio šalių parašus�

„Tačiau taikoma išimtis bendrovėms, kurios įsteigtos elektroniniu būdu, naudojant šabloninius steigimo dokumentus� Tokių bendrovių akcijų perleidimui notarinis tvirtinimas apskritai nereikalingas Tai grindžiama tuo, kad akcijų perleidimas šiuo atveju gali būti vykdomas tik pagal standartizuotas, šablonines akcijų perleidimo sutartis, kuriose nėra galimybės individualiai derinti ar papildyti sandorio sąlygų� Praktikoje ši išimtis taikoma itin retai – pagal kolegų iš Lenkijos pateiktą informaciją, sandorių, kurių netvirtina notaras savo parašu, sudaroma apie

1 proc “, – apie uždarųjų bendrovių akcijų perleidimo sandorių sudarymo situaciją kaimyninėje Lenkijoje pasakojo Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius�

Profesoriaus teigimu, nuo 2023 m� Lenkijoje taip pat įtvirtinta nauja bendrovės forma – vadinamoji paprastoji akcinė bendrovė (PS A , lenk prosta spółka akcyjna) Šiai bendrovei taikomas dar liberalesnis požiūris

į sandorių formą�

„Lenkijos teisėje skiriamos trys dokumentinės formos: rašytinė, elektroninė ir dokumentinė siaurąja prasme� Elektroninė forma, kai dokumentai pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu, prilyginama rašytinei

formai� Dokumentinė forma apima bet kokiu būdu materialiai fiksuotą susirašinėjimą, pavyzdžiui, elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes ar kitus elektroninės komunikacijos kanalus Vis dėlto tokiais atvejais akcijos privalo būti apskaitomos elektroniniuose akcijų registruose ir administruojamos brokerio arba notaro, taip užtikrinant sandorio sudarymo momento aiškumą ir teisinį saugumą“, –sakė prof� dr� V� Bitė�

Estija

Estijos teisėje ribotos atsakomybės bendrovių (OÜ, est� osaühing) akcijų perleidimui tradiciškai taikoma notarinė forma� Estijos modelis perimtas iš Vokietijos teisės ir grindžiamas prievolinio sandorio bei nuosavybės perleidimo sandorio atskyrimu Notarai nesikiša į prievolinius susitarimus, tačiau tvirtina patį nuosavybės perleidimo faktą, kuris laikomas atskiru teisiniu veiksmu�

„Šis modelis taip pat turi išimčių� Nuo

2017 m�, o ypač po 2020 m� reformų, nustatyta, kad tais atvejais, kai akcijų perleidimas įregistruojamas Estijos vertybinių popierių registre, notarinės formos reikalavimas gali būti netaikomas Be to, didesnio kapitalo bendrovėms, kurių įstatinis kapitalas siekia ne mažiau kaip 10 000 eurų, yra suteikta galimybė visų akcininkų vienbalsiu sprendimu įstatuose atsisakyti notarinio tvirtinimo reikalavimo arba jį vėliau vėl atkurti� Esminė sąlyga šiuo atveju yra visų akcininkų balsų vieningumas“, – pasakojo V Bitė

Latvija

Latvijos teisėje ribotos atsakomybės bendrovės (SIA, latv� sabiedrība ar ierobežotu atbildību) akcijų perleidimui nuo 2013 m

vasaros taip pat taikomas notarinis parašų tvirtinimo reikalavimas, motyvuojant kova su sukčiavimu ir dokumentų klastojimu� Kaip Vokietijoje ir Estijoje, Latvijoje aiškiai atskiriamas pats perleidimo faktas nuo sandorio

sąlygų – notaras nevertina sutarties turinio ir nesikiša į šalių susitarimus�

„Praktikoje akcijų perleidimas įforminamas per Įmonių registrui pateikiamas standartines formas, kurios pasirašomos perleidėjo, įgijėjo ir bendrovės valdymo organų narių� Notaras patvirtina tik šių parašų tikrumą Kartu numatyta išimtis, leidžianti atsisakyti notarinio tvirtinimo tais atvejais, kai dokumentai pasirašomi kvalifikuotais elektroniniais parašais� Tokiu atveju jie prilyginami notariškai patvirtintiems dokumentams“, –apie Latvijoje vyraujančią praktiką dėstė Mykolo Romerio universiteto profesorius

Lietuvos advokatų kontorų apklausa

Profesorius, ruošdamasis pranešimui, taip pat atliko tikslinę didesnių advokatų kontorų apklausą Apklausoje dalyvavo 14 advokatų kontorų, iš jų 12 patenka tarp didžiausių Lietuvoje veikiančių advokatų kontorų ir yra įtrauktos į naujausią „Verslo žinių“ skelbtą 19 stipriausių advokatų kontorų reitingą įmonių teisės srityje, įskaitant įsigijimų, susijungimų ir kitus sandorius�

Apklausoje buvo pateikti penki klausimai, o atsakymai į juos apibendrinti ir išanalizuoti

Pirmuoju klausimu buvo siekiama nustatyti, kokią dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo sandorių advokatų kontorų praktikoje jų klientai sudaro be notarinės formos ir kokią dalį pas notarą�

„Apklausos rezultatai parodė, kad absoliuti dauguma – 13 iš 14 – apklaustų advokatų

kontorų nurodė, kad absoliučiai didžioji dalis jų praktikoje sudaromų akcijų pardavimo sandorių (apie 80–99 proc�) vykdoma be notaro� Viena kontora pažymėjo, kad apskritai nesudaro nė vieno sandorio pas notarą, nes nuosekliai bendradarbiauja su tam tikrais brokeriais, yra išvystyti vidiniai procesai ir netgi aktyviai rekomenduojami konkretūs sprendimai klientams�

Vienintelė kontora, kurios praktikoje vyrauja akcijų sandoriai, sudaromi pas notarą, dirba beveik išimtinai su Vokietijos kilmės klientais Šiems klientams notarinė forma tokiais atvejais yra įprasta ir savaime suprantama, todėl klausimas dėl alternatyvių sandorio įforminimo būdų dažniausiai net nekyla� Pagrindiniais argumentais tokiu atveju laikomas didesnis teisinis saugumas ir minimali arba visiškai eliminuota sandorių nuginčijimo rizika

Vis dėlto apklausa taip pat atskleidė, kad didesnės vertės ar sudėtingesniuose sandoriuose, ypač tais atvejais, kai atsiranda užsienio elementas, advokatų kontoros dažniau vengia notarinio tvirtinimo ir renkasi akcijų perleidimą per brokerius“, – apklausų rezultatus pristatė prof dr V Bitė

Kitu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti priežastis, lemiančias tokį advokatų kontorų ir jų klientų pasirinkimą� Advokatų kontorų pasiteirauta, kokie veiksniai nulemia sprendimą akcijų pardavimo sandorius sudaryti ne pas notarą�

Konferencijoje buvo pateikti apklausos rezultatai pagal dažniausiai pasikartojančius atsakymus� Pasak apklausoje dalyvavusių advokatų kontorų, viena pagrindinių priežasčių, nulemiančių sandorių vykdymą ne pas notarą, buvo trečiosios šalies įsikišimas derybose�

„Advokatų teigimu, kai šalys savaites ar mėnesius derasi dėl keliolikos ar keliasde-

šimties puslapių sutarties, kurioje numatomos detalios pareiškimo ir garantijų nuostatos, vėliau atvykus pas notarą dažnai kyla papildomų komplikacijų� Dėl notaro užimtumo dažnai notaras pradeda tikrinti sutartį likus vos vienai ar kelioms dienoms iki paskirtos sandorio sudarymo datos ir tuomet nurodo neaiškias vietas arba reikalauja korekcijų, papildymų� Tai šalims sukelia būtinybę grįžti į derybų etapą, peržiūrėti nuostatas ir pakartotinai derėtis� Toks procesas, pasak advokatų, yra pagrindinė priežastis, kodėl dauguma sandorių vykdomi per brokerius, kurie, jų nuomone, tik patikrina pagrindinius aspektus, o sutarties sąlygas palieka šalių sprendimui“, – advokatų nuomonę dėstė

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius V� Bitė�

Kita dažnai minimų priežasčių grupė yra susijusi su procesų lėtumu ir papildomų dokumentų reikalavimu Tai ypač galioja tarptautiniuose sandoriuose�

Pasak prof� dr� V� Bitės, užsienio elementas dažnai reikalauja dokumentų vertimo, papildomų patvirtinimų ar apostilizavimo, o notaro užimtumas gali lemti, kad dokumentų trūkumas pastebimas likus vos kelioms dienoms iki numatytos sandorio pasirašymo dienos� Dėl to šalys dažnai būna priverstos atidėti sandorio pasirašymą�

„Kalbos aspektas taip pat svarbus� Tarptautiniuose sandoriuose sutartys dažniausiai sudaromos anglų kalba, o pas notarą privaloma turėti lietuvišką vertimą arba dvikalbę versiją Notaras paprastai reikalauja, kad pirmumas būtų teikiamas lietuvių kalbai, kitaip dokumentai nebus patvirtinti, o tarptautiniuose sandoriuose šalys dažniausiai kaip pagrindinę pageidauja nurodyti anglų kalbą� Apklausoje dalyvavusių advokatų teigimu, kartais tai sukelia papildomų

logistikos ir koordinavimo problemų�

Finansiniai aspektai, nors ir paminėti, pasirodė ne tokie reikšmingi� Aštuonios apklaustos kontoros nurodė, kad notariniai mokesčiai daro įtaką sprendimui, tačiau tai nėra pagrindinis veiksnys Daug svarbesnis veiksnys sudarant tarptautinius sandorius yra paties sandorių procesų lankstumas, tai būna susiję ir su elektroniniais parašais� Tarptautinėje praktikoje dažnai naudojamos platformos, tokios kaip „DocSign“ ir kitos, leidžiančios pasirašyti elektroniniais parašais, arba apsikeičiame skenuotais parašais Notarinė forma riboja šią galimybę, todėl advokatai dažnai renkasi sandorius per brokerius, kad išlaikytų procesų efektyvumą ir lankstumą“, –apklausos rezultatus pristatė V� Bitė�

Mažesnės priežastys, lemiančios sprendimą sudaryti sandorius ne pas notarą, pasak pranešimo autoriaus, buvo nurodomos kaip taikytinos teisės ribojimai Tarptautiniuose sandoriuose kartais šalys pageidauja pasirinkti sutartiniams klausimams taikytiną teisę, pavyzdžiui, Anglijos teisę, o tai komplikuoja notarinio patvirtinimo procesą, kadangi notarai reikalauja Lietuvos teisės taikymo�

Kitas išskirtinis aspektas, kurį nurodė apklausoje dalyvavusių Lietuvos advokatų kontoros, buvo sandorio tvirtinimo datos ir laiko apribojimai� Pavyzdžiui, per šventines dienas ar konkrečiu kitu laiku, kai šalys gali atvykti iš užsienio, notaras nedirba ir negali patvirtinti sandorio� Tokiais atvejais dažnai pasirenkamas paprastesnis sprendimas – sandoriai sudaromi per brokerius

„Absoliuti dauguma kontorų kaip alternatyvą nurodė akcijų perleidimą tiesiogiai per akcijų apskaitos sąskaitų tvarkytojus� Šiuo metu tokias paslaugas teikia tam tikros brokerių įmonės, taip pat „Artea“ bankas ir kt�

Kita diskusijoje kelta išeitis – sudaryti pa-

grindinę („rėminę“) sutartį, o vėliau pas notarą patvirtinama tik trumpa, dažniausiai vieno puslapio sutartis, fiksuojanti tik patį akcijų nuosavybės perleidimo faktą� Vis dėlto ši praktika taikoma itin retai ir daugiausia tada, kai vykdomi didelės apimties tarptautiniai įsigijimai, vienu metu įsigyjant kelias bendroves skirtingose jurisdikcijose�

Buvo aptartas ir sandorių skaidymo klausimas� Visos apklaustos advokatų kontoros pabrėžė, kad tokia praktika, siekiant dirbtinai išvengti taikomų formos reikalavimų, klientams griežtai nerekomenduojama Toks sprendimas advokatų kontorų vertinamas kaip keliantis didelę sandorių nuginčijimo ir reikšmingų teisinių pasekmių riziką“, – pažymėjo Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius�

Vis dėlto mokslininkas paminėjo dar vieną aktualų aspektą, kuris kyla praktikoje ir kurį dažnai aptaria kolegos advokatai Tai praktiniai klausimai, susiję su ankstesniais įsigijimais, kurie buvo išskaidyti arba nepatvirtinti notariškai, nors turėjo būti� Būna, kad dėl nežinojimo žmonės įgyja akcijų neįtraukę teisininko, be notaro ar akcijų apskaitos perdavimo sąskaitų tvarkytojams, vėliau nori tas akcijas parduoti, o ankstesnius pardavėjus jau gali būti sunku surasti, be to, per tą laiką būna priimta nemažai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų�

„Tokiais atvejais kontorose kyla abejonių, kaip šią situaciją spręsti, ypač teisinių patikrinimų metu Kyla problemų ir dėl sąskaitų tvarkytojų darbo kokybės bei profesionalumo, ypač jei klientų jurisdikcija yra egzotiška ar neįprasta� Tokiu atveju jie, ypač naujai rinkoje atsiradusios brokerių įmonės, ne visada žino, kokių dokumentų reikėtų reikalauti ar kaip patikrinti įgaliojimus“, – pranešime dėmesį atkreipė prof dr V Bitė

Anot pranešėjo, advokatų kontoros pastebėjo ir sandorio, ypač tarptautinio, eigos priklausymą nuo konkretaus notaro patirties� Kita vertus, buvo pažymėta, jog notarų patirtis ir žinios įmonių teisės srityje pastebimai yra sustiprėjusios

Autorius užsiminė ir apie notarinės formos nesilaikymo pasekmes� Jo teigimu, galima išskirti dvi pagrindines situacijas� Pirmoji – kai į sandorį įtraukiamas ankstesnis įsigijimas, kuriuo parduota 25 proc� ar didesnė dalis akcijų arba vertė viršija 14 500 eurų, tačiau jis nebuvo patvirtintas notariškai „Įstatymo nuostatos šiuo atveju yra gana aiškios: sandoris laikomas niekiniu, o notarinės formos nesilaikymas daro jį negaliojantį, pradeda veikti restitucijos mechanizmas� Vis dėlto įstatymas numato tam tikrų išimčių� Jei viena sandorio šalis įvykdo savo įsipareigojimus, o kita vengia tai padaryti, teismas gali, įvertinęs aplinkybes, patvirtinti sandorį, sudarytą be notarinio patvirtinimo� Nors Civiliniame kodekse nurodoma, kad niekinio sandorio patvirtinti negalima, teismų praktikoje atsirado mišraus pobūdžio sandorio koncepcija� 2023 m� sausį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl mišraus pobūdžio sandorio, turinčio tiek niekinio, tiek nuginčijamo sandorio bruožų� Jei egzistuoja aiški šalių valia, o trūksta tik notarinio patvirtinimo, teismas gali įvertinti aplinkybes ir tokį sandorį, sudarytą nesilaikant privalomos notarinės formos, patvirtinti

Kita galimai pasitaikanti situacija – kai šalys prašo notaro patvirtinti sandorį, o ankstesnis akcijų įsigijimas buvo atliktas per trumpą laikotarpį keliais atskirais sandoriais, neviršijančiais įstatyme nustatytų kiekio ir vertės ribų� Tokie sandoriai iš esmės galėtų būti laikomi apsimestiniais, niekiniais Tačiau

teismų praktika padarė situaciją sudėtingesnę� Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamus išaiškinimus, būtent sandorį ginčijančiai šaliai kyla pareiga įrodyti sandorių šalių ketinimus, jei jie nėra akivaizdūs, išvengti notarinės formos reikalavimo Taigi reikalaujama įrodyti, kad sandorio šalys turėjo valią, skaidydamos sandorį, išvengti formos reikalavimo, o buvo ne taip, kad tiesiog pardavėjas vieną dieną sugalvojo parduoti vieną dalį, o kitą dieną – dar kitą dalį akcijų� Kyla klausimas, kiek notaras turi ir gali vertinti šalių ketinimų akivaizdumą Toje Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo nustatytas 10 dienų laikotarpis, kai bendra parduotų akcijų suma siekė daugiau nei 25 proc�“, – apie galimas situacijas kalbėjo profesorius V� Bitė�

Pranešėjas kėlė klausimą, kur turėtų būti brėžiama riba Jo teigimu, jei tą pačią dieną sudaromi du akcijų pardavimo sandoriai po 15 proc�, ketinimų akivaizdumas gali būti pakankamai aiškus� Tačiau, jei tarp sandorių yra praėję 5 ar 10 dienų, kaip kad buvo minėtoje byloje, kyla pagrįstas klausimas, kur baigiasi teisėtas atskirų sandorių sudarymas ir prasideda sąmoningas siekis išvengti įstatyme nustatytos formos reikalavimų

„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į Civilinio kodekso nuostatą, pagal kurią reikalauti taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes gali bet kuris suinteresuotas asmuo� Notaras nėra suinteresuotas asmuo ir negali toks būti, jis privalo likti nešališkas Daugiausia, ką notaras gali padaryti, – tai išaiškinti šalims, kad ateityje gali atsirasti toks suinteresuotas asmuo ir kilti atitinkamos rizikos�

Vertinant tokias situacijas, reikia pabrėžti, kad notarai nėra teisėjai� Akivaizdumo kriterijus, kaip rodo teismų praktika, yra vertinamas teisme Dėl sandorių skaidymo pats

neturiu kategoriškos pozicijos, nes, kaip yra pasakęs teismas, kiekvienu atveju būtina vertinti visas konkrečias aplinkybes� Per vieną dieną sudaryti keli sandoriai man atrodytų probleminiai, bet kai tarp sandorių yra tam tikras laiko tarpas, situacija tampa sudėtingesnė� Reikia atsižvelgti ir į praktinius aspektus: gali būti, kad pardavėjas jau miręs ar nebegali patvirtinti sandorio, o akcijų pagrindu suformuoti teisiniai santykiai gali būti nuėję pernelyg toli, kad juos būtų galima lengvai grąžinti į pradinę padėtį“, – sakė prof dr V Bitė

Išvados

Apibendrindamas praktinius pastebėjimus, profesorius nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas tik iš dalies pasiekia keltus tikslus Nors formaliai siekiama užtikrinti akcijų perleidimo sandorių teisėtumą, praktika rodo, kad didžioji dalis tokių sandorių – apie 90 proc� – sudaromi ne pas notarą, o per brokerius, kurių atliekamas teisinis patikrinimas paprastai nėra toks išsamus kaip notaro�

Profesorius pabrėžė, kad siekis užtikrinti sandorių saugumą galėtų būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, leidžiant akcijų pardavimo sutartis tvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu� Toks sprendimas užtikrintų laiko žymą ir apsaugą nuo klastojimo, kartu sumažintų praktines kliūtis verslo apyvartai�

Kaip galimą alternatyvą profesorius taip pat paminėjo notarinį parašų tvirtinimą, tačiau pažymėjo, kad toks modelis tik iš dalies spręstų problemas� Nors galėtų sumažinti advokatų nuogąstavimus dėl notaro atliekamo sutarties sąlygų vertinimo, jis neišspręstų kitų praktinių klausimų, susijusių su sandorių greičiu, lankstumu ir tarptautiniu elementu

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos reikšmę ir galimą sandorių panaudojimo prieš trečiuosius asmenis problematiką� Nors tam tikrais atvejais toks modelis galėtų būti naudingas, profesoriaus vertinimu, efektyviausias sprendimas būtų įtvirtinti kvalifikuoto elektroninio parašo išimtį� Praktika rodo, kad klientai, kurie ir taip nesikreipia į notarą, nuo dabartinio reguliavimo nenukenčia, o didžiausia rizika tenka tiems, kurie, nepasitarę su specialistais, sudaro akcijų įsigijimo sandorius nesilaikydami reikalaujamos formos, juos išskaido ir vėliau susiduria su problemomis norėdami perleisti akcijas ateityje�

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

požiūris į notarų veiklos rizikas: pastarųjų metų praktikos apžvalga

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika formuoja bendrą teisės aiškinimą ir daro didelę įtaką teisės doktrinai ir kasdieniam teismų darbui. Straipsnyje pateikiama LAT teisėjos, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos doc. dr. Dalios Vasarienės parengta įdomiausių pastarųjų metų LAT procesinių sprendimų apžvalga, kurią 2025 m. gruodžio 6 d. ji pristatė Lietuvos notariato 33­ejų metų sukakčiai paminėti skirtoje konferencijoje.

Pranešimo autorė išskyrė reikšmingiausius teismo išaiškinimus, kurie gali būti aktualūs ir teisės praktikams, ir akademinei bendruomenei� Dėmesys buvo telkiamas ne į notaro patvirtintų sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejus ar padarytas klaidas, o Dr. Dalia Vasarienė

į rizikas ir subtilius niuansus, kurie neturėtų prasprūsti profesionalams pro akis�

Testamento aiškinimas: teismo ir notaro kompetencijų atribojimas

Vienoje LAT nutarčių (2025-01-09, Nr� e3K3-24-943/2025), kurią teisėja dr� D� Vasarienė pristatė Lietuvos notariato konferencijoje, teisėjų kolegija sprendė klausimą dėl testamento nuostatų aiškumo ir to, ar nepakankamai konkretus testamento turinio suformulavimas savaime reiškia notaro klaidą, ir ar sudaro pagrindą pripažinti testamentą negaliojančiu�

„LAT šioje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė poziciją, kad testamento nuostatų abstraktumas ar jų suformulavimo netikslumas savaime nereiškia nei testamento negaliojimo, nei notaro profesinės atsakomybės atsiradimo pagrindų egzistavimo�

Byloje nustatyta, kad testatorius buvo parengęs testamentą ir jį pateikė notarui� Šis testatoriaus valią įtvirtino oficialiajame testamente Jame buvo nurodyta, kad konkretus turtas – žemės sklypas su pastatais –paliekamas sutuoktinei, taip pat jai paliekamas automobilis ir lėšos banke, o visas kitas testatoriui priklausantis turtas atitenka vaikams�

Ginčas kilo dėl to, ar tokios testamento nuostatos yra pakankamai aiškios ir ar jose nėra užkoduotas uzufrukto elementas arba testamentinės išskirtinės požymių, taip pat ar galima vienareikšmiškai nustatyti, kam ir koks turtas paliekamas� Šiuo aspektu LAT pabrėžė, kad testatoriui, formuluojančiam testamento nuostatas, nėra keliamas reikalavimas turtą aprašyti itin detalaus tikslumo lygiu Tais atvejais, kai testamento nuostatos

nėra itin detalios ar nevisiškai aiškios, jų turinį nustatyti turi teismas� Byloje teismas nurodė: „Siekiant pašalinti įpėdinių nuomonių skirtumus dėl testamento teksto suprantamumo, būtent teismui tenka pareiga aiškinti (nustatyti) testamento turinį ir jame išreikštą testatoriaus valią“, – bylos fabulą ir teismo sprendimo logiką dėstė teisėja dr� D� Vasarienė�

Pranešimo autorė pažymėjo, kad teismas

šioje nutartyje taip pat pabrėžė, kad notaras turi išsiaiškinti testatoriaus valią ir kiek galima aiškiau ir tiksliau ją nurodyti, tačiau negali siūlyti, patarinėti dėl testamento sąlygų Palikimą sudaro tas turtas, kuris testatoriui priklauso jo mirties momentu, ir ši taisyklė laikytina savaime suprantama ir nekvestionuotina� LAT išaiškino, kad pakankamai abstraktus paliekamo turto įvardijimas yra teisėtas ir atitinka testatoriaus valios išraiškos esmę

Galiausiai LAT pažymėjo, kad testamentą tvirtinantis notaras negali užbėgti už akių galimiems ateityje kilsiantiems įpėdinių tarpusavio ginčams, o testamento nuostatų aiškinimas, jei ginčų kyla, priskirtinas teismo kompetencijai� Šioje byloje kasacinis teismas, įvertinęs praktinius notarų veiklos ypatumus ir kylančius sunkumus, pateikė subalansuotą teisės aiškinimą, labiausiai apsaugantį testatoriaus valią�

„Ši nutartis parodė, kad notaras nėra atsakingas už kiekvieną vėliau kilusį paveldėtojų konfliktą: jis privalo išsiaiškinti testatoriaus valią ir teisiškai aiškiai ir suprantamai ją suformuluoti, bet neprivalo garantuoti, kad įpėdiniai ateityje nebandys „perrašyti“ testamento per uzufrukto, testamentinės išskirtinės ar kitų teisinių instrumentų taikymą“, – sakė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos doc� dr� D� Vasarienė�

Bendrosios dalinės nuosavybės perleidimas ir Civilinio kodekso 4.79 straipsnio taikymas

Kita byla, kurią teisėja aptarė konferencijoje, LAT (2025-11-06, Nr� e3K-3-160378/2025) buvo apie bendrabučio tipo kambarių pirkimo ir pardavimo sandorį ir su tuo susijusias bendraturčių teises Pasak teisėjos, tai viena įdomesnių pastarųjų metų LAT bylų

„Ginčo objektas – vienas kambarys, blokuotas su kitu bendrabučio kambariu, su kuriuo jis siejosi bendromis patalpomis: tualetu, kriaukle ir sanitariniu mazgu� Pardavimo sandorio metu buvo perleistas vienas kambarys kartu su jam tenkančia dalimi bendrojo naudojimo patalpų, t y sanitarinio mazgo ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės objektų�

Į teismą kreipėsi kito kambario savininkas, nurodydamas, kad jis taip pat yra bendraturtis tų pačių bendrojo naudojimo patalpų: tualeto, kriauklės ir kt Jo teigimu, apie ketinimą parduoti kambarį trečiajam asmeniui jis turėjo būti informuotas, nes parduodami objektai jam turi esminę reikšmę� Kadangi sandoris buvo patvirtintas ir kambarys parduotas trečiajam asmeniui, teismui teko spręsti dėl bendraturčio teisių gynimo“, – bylos fabulą perteikė doc� dr� D� Vasarienė�

Šioje byloje nebuvo keltas notaro veiksmų teisėtumo ar atsakomybės klausimas

„Bendraturtis prašė taikyti Civilinio kodekso (CK) ketvirtosios knygos 4�79 straipsnį ir perkelti jam pirkėjo teises� Teismas, aiškindamas teisės normas, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas perkelti pirkėjo teises, nes kambarys be galimybės naudotis sanitariniu mazgu negalėtų atlikti savo funkcinės paskirties Šią aplinkybę tei-

sėjų kolegija pripažino esmine, lemiančia sprendimą bendraturčio naudai“, – sakė D� Vasarienė� LAT išaiškino, kad „esmine pagrindinio daikto dalimi laikomas toks daiktas, kuris su pagrindiniu daiktu yra funkciškai neatsiejamai susijęs ir kurio pašalinimas atimtų iš pagrindinio daikto galimybę būti naudojamam pagal paskirtį arba sumažintų jo naudingumą tiek, kad pagrindinis daiktas taptų nevisavertis� Šiuo atveju ginčo objektą sudarančios patalpos – tualetas, vonia ir koridorius – yra neatskiriamos nuo pagrindinio daikto – gyvenamosios patalpos (kambario)

Akivaizdu, kad ginčo šalių kambariai be šių patalpų negalėtų būti naudojami pagal savo pagrindinę – gyvenamąją – paskirtį, nes netenkintų minimalių higienos, sanitarijos ir funkcinio patogumo reikalavimų� Be jų pagrindinis daiktas netektų esminės paskirties ir neatitiktų nei objektyvių gyvenamosios paskirties daiktui keliamų reikalavimų, nei realių vartotojų poreikių� Be to, tualetas, vonia ir koridorius neturi savarankiškos paskirties ir funkcinio savarankiškumo atskirai nuo pagrindinio daikto�“

Vis dėlto teisėja atkreipė dėmesį į kelis svarbius šios LAT nutarties momentus

Pirma, LAT aiškiai išskyrė, kad koridorius, tualetas ir vonia, kurie skirti naudotis tik dviem konkretiems kambariams ir be kurių šie kambariai negalėtų būti naudojami kaip gyvenamosios patalpos, laikytini esminėmis daikto dalimis pagal CK 4�15 straipsnį, o ne priklausiniais

LAT pabrėžė, kad tokia patalpų kvalifikacija nepriklauso nuo šalių valios – jeigu be šių patalpų kambarys negali atlikti savo paskirties, jos laikytinos bendrojo naudojimo dalimi, o ne savarankiškais priklausiniais�

Antra, teismas konstatavo, kad pardavėja perleido ne tik atskirą kambarį, bet ir bendro-

sios dalinės nuosavybės dalį, kuri yra esminė kito bendraturčio naudojamo daikto dalis

Dėl to neišvengiamai atsirado pareiga informuoti kitą bendraturtį apie ketinimą parduoti turtą ir suteikti jam pirmenybės teisę pagal CK 4�79 ir 4�82 straipsnius� Šios pareigos neįvykdymas sudarė pagrindą pirkėjo teisių perkėlimui�

Trečia, papildomai LAT pateikė svarbų procesinį išaiškinimą dėl notaro statuso teisme

Teismas pabrėžė, kad notaras, dalyvaudamas byloje kaip trečiasis asmuo, negali „perimti“ bylos šalių procesinių teisių ir savarankiškai remtis, pavyzdžiui, ieškinio senaties institutu� Tokios procesinės teisės yra priskirtos išimtinai bylos šalims� Ši nutartis aiškiai apibrėžia, kad notaras teisme yra ne (dar vienas) atsakovas, o trečiasis asmuo, turintis ribotas procesines teises ir atitinkamai galimybes�

Ketvirta, ši byla yra reikšminga tuo, kad joje pažeidimas buvo ne faktinio, o teisinio

pobūdžio – neteisingai kvalifikuotas daiktas lėmė netinkamą imperatyvių CK normų taikymą LAT sprendimas parodė, kad notaras negali apsiriboti vien formalia Nekilnojamojo turto registro informacija (pvz�, įrašu „objektas – kambarys“), jis privalo vertinti ir faktinį, funkcinį patalpų ryšį� Taigi byloje pateikiamas išaiškinimas naudingas notarams tuo, kad primena, jog tvirtinant sandorį būtina įvertinti ne tik registro duomenis, bet ir realią situaciją, siekiant užkirsti kelią galimam bendraturčių teisių pažeidimui�

Hipotekos sandoriai, kuriuose svarbūs ir nepilnamečių interesai

Konferencijoje teisėja dr� D� Vasarienė paminėjo ir 2024 m� rugsėjo 17 d� nutartį (Nr e3K-3-201-943/2024) Joje buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus teisių gy-

nimo, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tuo pagrindu, dėl kurio nėra hipotekos kreditoriaus kaltės�

„Kita reikšminga rizika, kuri, tikėtina, pasitaiko rečiau, bet lieka aktuali, yra suklastoto teismo leidimo pateikimas hipotekos sandoriuose, kai pažeidžiamos nepilnamečių vaikų ir sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės�

Formaliai egzistuojantis teismo leidimas savaime nereiškia, kad jis yra teisėtas� Ši situacija tam tikra prasme primena atvejus, kai notaras, nors ir neturėdamas tyčios, gali būti netiesiogiai įtrauktas į nusikalstamą veiką, –pristatydama bylos fabulą konferencijoje kalbėjo teisėja� – Nagrinėtoje byloje notarui buvo pateiktas teismo leidimas įkeisti nekilnojamąjį turtą, kuris kartu buvo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl turėti tokį leidimą buvo būtina Leidimas buvo pateiktas formaliai tinkamas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad nutartį išduoti leidimą pasirašiusi teisėja tuo metu jau buvo išėjusi į pensiją ir teisingumo funkcijos nebevykdė�“

Teisėja dr� D� Vasarienė atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, kad šioje byloje nebuvo keliamas notaro atsakomybės klausimas, o ginčas kilo dėl paties hipotekos sandorio teisėtumo

„Nesant galiojančio teismo leidimo, hipotekos sandorio teisėtumas tampa kvestionuotinas, o kartu kyla klausimas dėl sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių apsaugos� Taikant klasikinį restitucijos modelį, susidarytų paradoksali situacija, kai teisinį pranašumą įgytų asmuo, pateikęs suklastotą dokumentą�

Dėl šios priežasties teismas taikė alternatyvų teisių gynimo būdą ir nusprendė netaikyti įprastinio tokiais atvejais, standartinio restitucijos modelio� Šis atvejis dar kartą parodo, kad tada, kai tvirtinamas sandoris yra

susijęs su kitais teisiniais veiksmais ar dokumentais, notarai turi būti ypač atidūs� Net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelė rizika gali turėti toli siekiančių teisinių pasekmių“, – dėstė teisėja�

Sandoris vykstant teisminiam ginčui: registro duomenų ribotumas

Konferencijoje teisėja pristatė 2025 m� birželio 19 d LAT nutartį (Nr e3K-3-101933/2025) Byloje, pasak pranešėjos, rizika buvo siejama su vadinamąja registrų „iliuzija“ „Nagrinėta situacija, kai notaras patvirtino nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sandorį, remdamasis registro duomenimis� Byloje paaiškėjo, kad pardavėjas nuslėpė nuo sklypo pirkėjų bei sutartį patvirtinančio notaro reikšmingą informaciją dėl sutarties objekto – kad yra priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, įpareigojantis pardavėją grąžinti ankstesniam savininkui ginčo žemės sklypą, todėl tokius nesąžiningus ir neteisingus pardavėjos ir jos atstovės veiksmus bylą nagrinėję teismai pripažino prieštaraujančiais imperatyvioms

CK 1 5 straipsnio 1 dalies ir 6 4 straipsnio nuostatoms�

Susiklostė situacija, kai asmuo pagal neįsiteisėjusį teismo sprendimą nebesantis turto savininku, atvyko sudaryti sandorio ir apie šią aplinkybę nepranešė notarui� Tuo metu dėl šio turto įgijimo sandorio vyko teisminis ginčas, tačiau nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sandoris vis tiek buvo patvirtintas�

„Ši situacija dar kartą parodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys ne visada atspindi realią teisinę situaciją� Natūralu, kad nagrinėjamu atveju registre nebuvo pateikta informacija apie ginčą, nes dar nebuvo įsitei-

sėjusio teismo sprendimo, kuris galėtų būti įregistruotas viešajame registre� Praktikoje tai reiškia, kad Registro centro duomenys ne visuomet atskleidžia aktualią informaciją, kokie teisminiai procesai vyksta, todėl tam tikrais atvejais gali būti naudinga papildomai tikrinti viešas teisinių bylų informacines sistemas (pvz�, e� teismų portalą, „Infolex“ ar kitas duomenų bazes), kurios gali atskleisti, jog dėl konkretaus objekto vyksta ginčas teisme“, – teigė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dėstytoja dr D Vasarienė

Sankcijų režimų taikymas notarų veikloje

Dar viena nestandartinė teisėjos paminėta byla buvo nagrinėta 2025-aisiais� LAT nutartis (Nr e3K-3-117-684/2025), pranešėjos teigimu, atskleidžia papildomą notarų veiklos aspektą�

„Šioje byloje buvo pabrėžta, kad notaras, tvirtindamas sandorį, privalo įvertinti ne tik jo teisėtumą ir iki šiol įprastai tikrinamas aplinkybes, bet ir visus taikytinus sankcijų režimus bei juos nustatančius teisės aktus

LAT šioje nutartyje atkreipė dėmesį į naują, praktikoje itin reikšmingą niuansą, kad, vertinant sankcijų taikymą, nepakanka nustatyti, ar asmuo, tiesiogiai gaunantis ekonominę naudą ar esantis formalus turto savininkas, yra įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašus Taip pat būtina vertinti ir netiesioginius ryšius bei kontrolės kriterijus, kurie gali nutolinti tiesioginį ryšį su sankcionuojamu asmeniu, tačiau iš esmės lemti sankcijų taikymą� LAT išaiškino, kad, „kilus ginčui dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, teismas, atsižvelgdamas į Reglamento Nr� 765/2006 tikslą ir Geriausioje praktikoje įtvirtintus kriterijus, turėjo atlikti tyrimą

ir aiškintis, be kita ko, kam ginčo sandorio sudarymo metu priklausė atsakovės akcijos, kaip skiriami atsakovės valdymo organai ir paskirstomas atsakovės gaunamas pelnas“� LAT taip pat akcentavo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio neakivaizdžios sąsajos su sankcionuojamais asmenimis gali turėti esminę reikšmę sandorio teisėtumui, o jų neįvertinimas lemia teisinį sandorio neapibrėžtumą ar net gali sukurti prielaidas tokio sandorio negaliojimui“, – kalbėjo teisėja�

Statiniai, žemė ir pasikeitusi

Nacionalinės žemės tarnybos valia

2025 m� birželio 16 d� LAT nutartis (Nr� e3K-7-25-378/2025) buvo paskutinė, į kurią konferencijoje dėmesį atkreipė teisėja dr D Vasarienė

Šioje civilinėje byloje notaras patvirtino sandorį, kuriuo buvo perleidžiami statiniai, esantys valstybinėje žemėje� Kartu kilo klausimas dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo� Iš pradžių (prieš sandorio sudarymą) Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) buvo davusi sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę naujiesiems statinių savininkams tokiu pat žemės sklypo plotu, koks buvo nuomojamas iki tol� Tačiau vėliau NŽT persvarstė savo poziciją ir sumažino nuomojamos žemės plotą beveik devynis kartus, motyvuodama tuo, kad perleistų statinių plotas ir pobūdis nebeatitinka tokio didelio žemės sklypo poreikio

Dėl pasikeitusios NŽT pozicijos kilo ginčas, ar sudarytas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kokia yra NŽT sutikimo teisinė reikšmė ir ar jis gali būti laikomas pakankamu pagrindu sandorio stabilumui užtikrinti Šių klausimų sprendimas nebuvo pa-

prastas� Byla buvo nagrinėjama išplėstinės teisėjų kolegijos, vyko intensyvios diskusijos dėl to, ar toks sandoris turėtų likti civilinėje apyvartoje�

Aptariamos bylos kontekste notarams aktualu atkreipti dėmesį į tai, kad, nors NŽT išduoto sutikimo revizuoti ar kvestionuoti nereikia, vis dėlto svarbu kritiškai įvertinti, ar toks sutikimas yra adekvatus faktinei situacijai� Praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai statiniai sunykę, jų realus naudojimas sumažėjęs, o nuomojamos žemės plotas tampa akivaizdžiai perteklinis Tokias rizikas verta įvertinti iš anksto ir turėti omenyje, kad būtent jos vėliau gali tapti sudėtingų teisminių ginčų objektu ir apie tai informuoti klientus“, – svarbiausius bylos aspektus suminėjo teisėja dr� D� Vasarienė�

Apibendrindama teisėja akcentavo, kad

LAT vertinami notarų patvirtintų sandorių teisėtumo kriterijai iš esmės nesikeičia Teismas ir toliau laikosi nuostatos, kad notarų darbas grindžiamas rizikų numatymu ir jų valdymu, o šių rizikų identifikavimas kaip tik ir sudaro notarų profesinės veiklos pagrindą�

Ar įmanomas nuotolinis darbas notaro

biure?

INDRĖ MATIJOŠIENĖ

kandidatė į notarus (asesorė)

Nuotolinio darbo, kaip darbo organizavimo formos, reikšmė 2020 m� išaugo tiek dėl COVID-19 pandemijos, tiek dėl sparčios technologinės pažangos ir informacinių technologijų plėtros į darbo santykius1 Skaitmeninės technologijos, tokios kaip kompiuteriai, išmanieji įrenginiai, interneto ryšys ir įvairi programinė įranga, sudaro sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, t� y� didžiąją ar dalį darbo laiko dirbti ne darbdavio patalpose2 � Šiuolaikinėje darbo praktikoje šios technologijos sudaro nuotolinio darbo pagrindą, kartu kelia ir išbandymų, susijusių su technologiniu raštingumu, prisitaikymu prie naujų darbo sąlygų, duomenų apsauga ir kibernetiniu saugumu�

Pažymėtina, kad iki COVID-19 pandemijos Europoje nuotoliniu būdu dirbo 19 proc� darbuotojų, o per pandemiją šis skaičius išaugo net iki 48 proc 3 COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė darbo organizavimo principus – dauguma įmonių ir sektorių buvo priversti prisitaikyti prie naujų sąlygų ir pereiti prie nuotolinio darbo� Šis pokytis ne tik įrodė, kad daug užduočių galima atlikti nuotoliniu

1 Grigonienė, R Technologijos ir darbuotojų apsauga: nuotolinio darbo iššūkiai Darbo teisėsiššūkiaibesikeičiančiamepasaulyje: mokslinių straipsnių rinkinys Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2020, p 83

2 Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra� Nuotolinisirmišrusdarbas:saugos irsveikatosvaldymasbetkuriojevietoje, 2024� Prieiga per internetą: https://osha�europa� eu/sites/default/files/documents/Remote_Hybrid_work-Infosheet-LTpdf [žiūrėta 2025-04-02]

3 Lazauskaitė-Zabielskė, J ; Žiedelis, A ; Urbanavičiūtė, I Sėkmingas darbas nuotoliniu būdu: kokie darbuotojų įgūdžiai jam svarbūs? Psichologija, 2022, 67: 125–137� Prieiga per internetą: https://doi�org/10�15388/ Psichol�2022�62�

būdu, bet ir paskatino nuotolinį darbą vertinti kaip realią ir veiksmingą alternatyvą tradiciniam darbui biure� Vis dėlto naujausi tyrimai leidžia įžvelgti kitokias darbo organizavimo tendencijas

2024 m „Eurofound“ (Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas, angl� European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions) atlikta apklausa parodė, kad nuotolinio darbo galimybių Europoje mažėja4 � Per dvejus metus darbuotojų, dirbančių tik iš namų, dalis sumažėjo: moterų – nuo 14 iki 10 proc , vyrų –nuo 10 iki 7 proc Šie pokyčiai leidžia manyti, kad darbuotojai vis dažniau grįžta į fizines darbo vietas� Nors statistika rodo mažėjantį nuotoliniu būdu dirbančių žmonių skaičių, tai nebūtinai reiškia mažėjantį poreikį taikyti tokią darbo organizavimo formą

Kai kurie tyrimai leidžia teigti, kad grįžimą į biurus dažnai lemia ne darbuotojų pasirinkimas, o darbdavių sprendimai, susiję su organizaciniais poreikiais ir darbo kultūros išlaikymu5 � Kartu pastebima, kad populiarėja mišraus (arba dar kitaip vadinamo hibridinio) darbo modelis� Kai nuotolinis darbas derinamas su darbu iš darbdavio patalpų, jis vadinamas mišriu darbu, ir tai tampa vis

4 Eurofound QualityoflifeintheEUin2024: ResultsfromtheLivingandWorkinginthe EU e-survey� Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2025� Prieiga per internetą: https://www�eurofound�europa�eu/ en/publications/2025/quality-life-eu-2024results-living-and-working-eu-e-survey [žiūrėta 2025-04-05]

5 Eurofound LivingandworkinginEurope 2024 Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2025 Prieiga per internetą: https://www�eurofound�europa�eu/en/ publications/2025/living-and-working-europe-2024 [žiūrėta 2025-05-12]�

dažnesniu sprendimu daugelyje sektorių6 � Manoma, kad toks darbo organizavimo būdas ne tik suteikia daugiau lankstumo, bet ir leidžia darbuotojams pasinaudoti tiek darbo namuose, tiek darbdavio suteikiamos darbo vietos (biure) privalumais7

Ar nuotolinis darbas gali būti taikomas ten, kur veikla labai griežtai reglamentuota, pavyzdžiui, notariate? Jei taip, kaip tai suderinti su profesine atsakomybe? Šis klausimas kelia abejonių ir skatina pasvarstyti, ar nuotolinio darbo galimybės yra tinkamos profesijoms, kurioms taikomi itin aukšti teisėtumo, konfidencialumo ir profesinės atsakomybės reikalavimai Notaro veikla yra kaip tik tokia – ji glaudžiai susijusi su viešojo intereso užtikrinimu, teisinio saugumo garantijomis ir jautrios informacijos tvarkymu Siekiant pritaikyti nuotolinį darbo modelį šioje srityje, būtina įvertinti, ar tai įmanoma praktine ir teisine prasme, kartu nepažeidžiant notarų profesinės veiklos principų Toks darbo organizavimas lemia būtinybę atsižvelgti į duomenų apsaugą, kibernetinio saugumo užtikrinimą ir teisės aktų reikalavimų vykdymą, todėl šiuolaikiniame notariate vis aktualiau tampa derinti technologinę pažangą ir veiklos reguliavimą

Nuotolinis darbas – darbo organizavimo forma (būdas)

Lietuvoje darbui, atliekamam neįprastoje ar nenuolatinėje darbo vietoje, apibrėžti

6 Eurofound Living,workingandCOVID-19 COVID-19 series Luxembourg: Publications Office of the European Union, 2020 Prieiga per internetą: https://www eurofound europa�eu/en/publications/2020/living-working-and-covid-19 [žiūrėta 2025-05-12]�

7 Eurofound� LivingandworkinginEurope 2024, supra note 5�

vartojamos sąvokos nuotolinis darbas, darbas namuose ir lankstus darbas� Jų reikšmė panaši8 � Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 52 straipsnyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbovietė, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas (teledarbas)9

Nuotolinis darbas suprantamas kaip tokia darbo organizavimo forma, kuri leidžia darbuotojui atlikti savo funkcijas ne tradicinėje biuro aplinkoje, o kitoje, su darbdaviu suderintoje, vietoje Vadovaujantis šiuo apibrėžimu, nuotolinis darbas gali būti vykdomas tiek visą darbo laiką, tiek dalį jo – tai priklauso nuo darbo sutarties šalių susitarimo� Tai rodo, kad darbo funkcijos gali būti vykdomos visiškai nuotoliniu būdu, kai darbuotojas visas darbo valandas dirba ne biure, ir iš dalies – kai tik tam tikra darbo laiko ar užduočių dalis atliekama kitoje, ne darbdavio patalpose esančioje, vietoje Šis darbo organizavimo būdas atitinka mišraus (hibridinio) darbo modelio sampratą, kuri šiuo metu vis plačiau

8 Grincevičienė, N� Suvokiamo nuotolinio darbonaudojimointensyvumo,kaipmediatoriaus,poveikisdarbuotojųįsipareigojimui organizacijaiirdarbo–asmeniniogyvenimo balansui: daktaro disertacija Vilniaus universitetas, 2020 Prieiga per internetą: https://talpykla elaba lt/elaba-fedora/ objects/elaba:54401629/datastreams/MAIN/ content [žiūrėta 2025-05-10]�

9 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (su pakeitimais ir papildymais)� Valstybėsžinios, 2024, Nr� XII-2603�

taikoma įvairiose profesinėse srityse� Toks lankstus požiūris į darbo organizavimą sudaro sąlygas darbo organizavimą pritaikyti prie konkrečios profesijos specifikos, darbuotojų ir darbdavių individualių poreikių

Rasos Grigonienės teigimu, iš Darbo kodekse pateikto apibrėžimo galima spręsti, kad nuotolinis darbas, kai jam atlikti naudojamos informacinės technologijos, gali būti vadinamas teledarbu, tačiau plačiau nei

Darbo kodekse, nei kituose teisės aktuose ši definicija nėra aiškinama ar atskirai reguliuojama10 Lietuvos darbo teisės mokslininkai, analizuodami nuotolinio darbo specifiką, išskiria tokius pagrindinius nuotolinio darbo požymius: darbas turi būti atliekamas ne darbovietėje, darbas turi būti reguliarus, turi būti nustatyta aiški nuotolinio darbo tvarka, suderinta darbdavio ir darbuotojo11

Šias mokslininkų įžvalgas papildo ir formuojama teismų praktika Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuotoliniu darbu laikytinas toks darbas, kai darbuotojas visas ar dalį savo funkcijų atlieka, visą ar dalį savo darbo laiko dirbdamas: 1) kitoje vietoje, nei yra darbovietė, arba 2) naudodamasis informacinėmis technologijomis12 Taip pat pažymima, kad Darbo kodekso 52 straipsnio 1, 3–5, 7 dalių nuostatos leidžia spręsti, kad nuotoliniam darbui būdingas ir kitas požymis, – šis darbas turi vykti pagal nustatytą, abiejų šalių

suderintą nuotolinio darbo tvarką13 � Reikėtų paminėti, kad nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas nėra nuolat prižiūrimas darbdavio, todėl darbdaviui, pasirinkusiam šią darbo organizavimo formą, tenka pareiga nustatyti aiškią nuotolinio darbo tvarką, reglamentuojančią nuotolinio darbo organizavimą�

Teismai, nagrinėjantys ginčus dėl nuotolinio darbo, pabrėžia būtinybę detaliai aprašyti darbo sąlygas ir įsipareigojimus, kad būtų išvengta darbo santykių šalių konfliktų ar teisinių nesusipratimų Nuotolinio darbo tvarkos apraše turėtų būti numatyti visi esminiai šios darbo formos organizavimo aspektai, tokie kaip bendravimo su darbuotoju būdai, darbo laiko apskaitos taisyklės, darbo vietai keliami reikalavimai (jei jie būtini pagal darbo pobūdį), suteikiamų darbo priemonių naudojimo sąlygos, išlaidų, susijusių su darbu nuotoliniu būdu, kompensavimo tvarka ir kiti su darbo vykdymu susiję klausimai14

10 Grigonienė, R , supra note 1

11 Bagdanskis, T ; Mačiulaitis, V ; Mikalopas, M LietuvosRespublikosdarbokodeksokomentaras:individualiejidarbosantykiai Vilnius: Rito Projects, 2018, p� 118�

12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m� gegužės 12 d� nutartis civilinėje byloje Nr� e3K-3-116-943-2021�

Reikėtų paminėti, kad nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma, kurią svarbu atskirti nuo kitų panašių darbo atlikimo būdų, kurių pagrindinis skirtumas susijęs su darbo funkcijų atlikimo vieta� Visų pirma, nuotolinis darbas neturėtų būti painiojamas su nuolatiniu darbu kitoje vietoje, pavyzdžiui, kitame mieste, rajone ar net valstybėje� Antra, būtina atskirti nuotolinį darbą nuo darbo, susijusio su važinėjimu arba atliekamo kelionėje, kai darbo pobūdis reikalauja nuolat keisti darbo vietą (pavyzdžiui, transporto, logistikos, klientų aptarnavimo srityse) Trečia, nuotolinis darbas skiriasi ir nuo komandiruočių, kai darbuotojas laikinai siunčiamas atlikti savo darbo funkcijų į kitą vietą dėl įmonės veiklos

13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m� spalio 8 d� nutartis civilinėje byloje Nr� e3K-3-176-684/2024�

14 Ibid�

ar organizacinių poreikių� Nuo pirmiau paminėtų darbo santykių aplinkybių nuotolinis darbas skiriasi tuo, jog darbuotojas savanoriškai apsisprendžia dirbti namuose ar kitoje vietoje, ir tai nėra susiję su darbdavio poreikiais, kad darbuotojas atliktų darbo funkcijas konkrečioje vietoje15 � Komandiruotės, darbas, susijęs su važinėjimu, ar nuolatinis darbo funkcijų atlikimas kitoje vietoje yra tiesiogiai susiję su darbdavio poreikiais� Tokiais atvejais darbuotojas neturi galimybės pasirinkti, kur atlikti darbą, nes pati darbo prigimtis reikalauja konkrečios, darbdavio nustatytos darbo vietos Kitaip nei dirbant nuotolinį darbą, šiuo atveju kaip tik darbo atlikimo vieta yra esminė darbo santykių dalis, o darbuotojo lankstumas ribotas�

Šiuolaikinėje darbo aplinkoje nuotolinis darbas tampa neatskiriama daugelio organizacijų veiklos dalimi16 Tai ne tik viena iš darbo organizavimo formų, bet ir naujai besiformuojanti darbo kultūra, kuri reikalauja ir darbuotojų, ir darbdavių prisitaikymo� Vis dėlto nuotolinis darbas ne visais atvejais yra tinkamas sprendimas� Kiekvienas darbuotojas pasižymi skirtingais darbo stiliaus bruožais, asmeniniais poreikiais, profesiniais įpročiais ir darbo patirtimi, todėl tai, kas tinka vienam, gali būti nepriimtina kitam� Svarbu suprasti, kad, kaip ir darbuotojai, darbai taip pat yra nevienodi – vieni reikalauja tiesioginio kontakto su klientais ar specialios darbo vietos įrangos, kiti gali būti atliekami

15 Davulis, T LietuvosRespublikosdarbokodekso komentaras Vilnius: Registrų centras, 2018, p 204

16 Darbuotojų motyvacijos tyrimas: kas darbe svarbiausia? IQ 2023 m rugpjūčio 9 d Prieiga per internetą: https://iq�lt/verslas/ darbuotoju-motyvacijos-tyrimas-kas-darbe-svarbiausia/298928 [žiūrėta 2025-03-25]�

savarankiškai, naudojant kompiuterį ir internetą� Taigi nuotolinis darbas negali būti taikomas visoms profesijoms vienodai – jis turi būti pritaikytas atsižvelgiant į konkrečios profesijos ypatumus

Nuotolinio darbo galimybė notaro biure

Notaro galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į nuotolinio darbo organizavimo specifiką, svarbu įvertinti, kaip šis darbo modelis galėtų būti pritaikytas notariato srityje� Nors daugelyje kitų profesijų darbas nuotoliniu būdu jau tapo kasdienybe17 , notariatas susiduria su tam tikrais apribojimais, kylančiais dėl profesijos teisinio reguliavimo ir specifinio veiklos pobūdžio� Taigi, svarstant nuotolinio darbo galimybes notariato srityje, būtina aptarti notaro veiklos ypatumus

Kaip nurodoma Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnyje, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme nustatytas funkcijas, skirtas užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų18 Notarai vykdo valstybės deleguotas viešo pobūdžio funkcijas, kurių tikslas – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir teisėtumą� Be to, kaip įtvirtinta Notariato įstatymo 12 straipsnyje, notarai savo įgaliojimus vykdo nepri-

17 Darbas iš bet kur: kodėl netinka pliažas ar ežeras ir apie ką darbdaviai pamiršta pagalvoti Delfi, 2023 m gegužės 10 d Prieiga per internetą: https://www delfi lt/darbas/patarimai/darbas-is-bet-kur-kodel-netinka-pliazasar-ezeras-ir-apie-ka-darbdaviai-pamirsta-pagalvoti-93294813 [žiūrėta 2025-03-26]�

18 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (su pakeitimais ir papildymais)� Valstybėsžinios, 1992, Nr� 28-810�

klausomai, nepaisydami valstybės valdžios bei valdymo institucijų įtakos, ir paklūsta tik įstatymams19 Vadovaudamasis Notariato įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas� Nors notarai veikia savarankiškai ir nepriklausomai nuo valstybės institucijų, jų veikla yra griežtai reguliuojama teisės aktais ir prižiūrima tiek valstybės, tiek savivaldos institucijų Atsižvelgiant į tai, kad notaro veikla priskiriama savarankiškai profesinei veiklai, Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo santykius, įskaitant ir nuotolinio darbo organizavimą, notarui kaip fiziniam asmeniui netaikomos� Vis dėlto tais atvejais, kai notaras veikia kaip darbdavys ir sudaro darbo sutartis su darbuotojais, šiems darbo santykiams taikomos visos atitinkamos Darbo kodekso nuostatos, įskaitant ir tas, kurios reglamentuoja nuotolinį darbą

Notaro darbo vieta – tai ne tik fizinė erdvė, kurioje teikiamos paslaugos, bet ir visos jo komandos, padedančios užtikrinti sklandų paslaugų teikimą, darbo erdvė� Notaro biuro darbo organizavimas yra reglamentuotas

Notariato įstatymo 21 straipsnyje� Jame nustatoma, kad notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas� Notaras savo nuožiūra sprendžia dėl jam reikalingų darbuotojų priėmimo į darbą, nustato jų darbo sąlygas ir atlyginimus, rūpinasi biuro patalpų įsigijimu arba nuoma, taip pat užtikrina būtino inventoriaus ir kitų reikalingų darbo priemonių įsigijimą20 Vis dėlto šis savarankiškumas ir nepriklausomumas yra ribotas – notaro veiklai taikomi specifiniai

19 Ibid�

20 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, supra note 18, 21 straipsnis�

ribojimai� Pavyzdžiui, notaro atlyginimų dydį nustato valstybė, taip pat reikalaujama, kad notaras turėtų bent vieną darbuotoją, o biuro patalpos atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus21 � Be to, notaras gali turėti tik vieną biurą, o notariniai veiksmai atliekami tik biure, išskyrus įstatyme numatytas išimtis22 � Taigi notaras savarankiškai organizuoja savo biuro veiklą, rūpinasi finansiniais įsipareigojimais ir užtikrina sklandų darbo procesą�

Notaro biuras – tai notaro darbo vieta23 , kurioje atliekami notariniai veiksmai24 � Notaras gali atlikti notarinius veiksmus ne biure tik išimtiniais atvejais, kurie yra aiškiai apibrėžti teisės aktuose� Tokia išimtis taikoma tuomet, kai suinteresuotas asmuo dėl svarbios priežasties (pavyzdžiui, dėl ligos, negalios ar kitų svarbių aplinkybių) negali atvykti į notaro biurą ir kviečia notarą į savo buvimo vietą: namus, medicinos įstaigą ar kitą instituciją� Be to, notariniai veiksmai gali būti atliekami ne biure, kai juose dalyvauja daugiau nei dešimt asmenų arba kai veiksmas vyksta iškilmingoje aplinkoje (pavyzdžiui, per oficialų renginį ar ypatingą ceremoniją)25 � Svarbu paminėti, kad 2021 m� liepos 1 d įsigalioję Notariato įstatymo

21 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m gegužės 17 d įsakymas Nr 1R-119

„Dėl Notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų aprašo patvirtinimo“� Valstybėsžinios, 2004 m� gegužės 28 d� Nr� 86-3134�

22 Majūtė, V�; Čiomanas, J�; Lukaševičiūtė-Binkulienė, D�; et al� Notariato teisė� Klaipėda: Druka, 2014, p� 16�

23 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, supra note 18, 6 straipsnis�

24 Ibid�, 28 straipsnis�

25 Ibid�

pakeitimai26 įteisino galimybę Lietuvoje didžiąją dalį notarinių veiksmų atlikti nuotoliniu būdu, naudojantis Lietuvos notarų rūmų informacinių technologijų platforma – informacine sistema „eNotaras“ (toliau – „eNotaras“) Tai reiškia, kad notariniai veiksmai gali būti atliekami fiziškai neatvykstant į notaro biurą� Vis dėlto notarai nuotoliniu būdu netvirtina testamentų, taip pat fakto, kad fizinis asmuo yra gyvas ir tam tikroje vietoje, ir nepriima saugoti oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų ir asmeninių testamentų27 Pabrėžtina, kad notarai nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus, vadovaudamiesi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir juos atlikdami notaro biure28 � Taigi net ir nuotoliniu būdu – naudojant informacinių technologijų priemones – atliekamų notarinių veiksmų atlikimo vieta yra laikoma notaro biuro buvimo vieta29

Paminėtina, kad tam tikri notariniai veiksmai gali būti atliekami ir mišriu būdu, kai derinamas tiek fizinis, tiek nuotolinis notarinio veiksmo šalių dalyvavimas� Tokiu atveju vie-

26 Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr I-2882 28, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo 28¹ straipsniu įstatymas, 2021 m kovo 23 d� Nr� XIV-204� TAR� Prieiga per internetą: https://e-seimas�lrs�lt/portal/legalAct/ lt/TAD/47536ab08d3e11eb998483d0ae31615c [žiūrėta 2025-05-17]�

27 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, supra note 18, 281 straipsnis

28 Ibid�

29 Kamarauskienė, L � A � Nuotoliniai notariniai veiksmai – naujoji kasdienybė ar reta išimtis iš taisyklės? Teisė Pro Prieiga per internetą: https://www teise pro/index php/2021/07/15/l-a-kamarauskiene-nuotoliniai-notariniai-veiksmai-naujoji-kasdienybe-ar-reta-isimtis-is-taisykles/ [žiūrėta 2025-03-03]�

na sandorio šalis gali atvykti į notaro biurą ir fiziškai pasirašyti dokumentus, o kita sandorio šalis gali prisijungti nuotoliniu būdu ir pasirašyti dokumentus naudodamasi elektroniniu parašu Šis būdas ypač aktualus tais atvejais, kai sandorio šalys yra skirtinguose miestuose ar valstybėse, tačiau nori sudaryti notariškai patvirtintą susitarimą, nepažeisdamos galiojančių teisinių reikalavimų�

Svarbu pažymėti, kad tokiu nuotoliniu notarinių veiksmų atlikimo būdu siekiama palengvinti paslaugų prieinamumą užsienyje gyvenantiems ar esantiems asmenims, kurie dėl atstumo negali operatyviai pasinaudoti notarų paslaugomis arba atlikti notarinių veiksmų Lietuvos Respublikos ambasadose ir konsulatuose30 � Taip pat ir tiems asmenims, kuriems dėl ligos, neįgalumo ar didelio atstumo iki notaro biuro sudėtinga fiziškai atvykti, ir socialinės atskirties grupėms, pavyzdžiui, šeimoms, slaugančioms neįgaliuosius namuose, neįgaliųjų šeimoms31 � Nuo šiol šia galimybe gali pasinaudoti bet kuris asmuo, besikreipiantis dėl notarinių paslaugų, jeigu atitinka nustatytus teisinius reikalavimus, pavyzdžiui, turi galiojantį kvalifikuotą elektroninį parašą ir geba naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, leidžiančiomis užtikrinti tiesioginį vaizdo ir garso ryšį su notaru� Asmenys, neatitinkantys šių reikalavimų, notarinėmis paslaugomis nuotoliniu būdu pasinaudoti negali�

30 Ibid

31 AiškinamasisraštasdėlLietuvosRespublikos notariatoįstatymoNr� I-2882 28, 36, 37 ir 50 straipsniųpakeitimoirįstatymopapildymo 281straipsniuįstatymoprojekto 2020 m gruodžio 10 d Prieiga per internetą: https://e-seimas lrs lt/portal/legalAct/ lt/TAK/3937a680884911eaa51db668f0092944 [žiūrėta 2025-05-17]�

Taip pat būtina pažymėti, kad notaras turi teisę atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu tuo atveju, jeigu mano, kad nebus užtikrinta asmens teisėtų interesų apsauga arba nebus laikomasi notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų� Nors klientams suteikiama galimybė naudotis notaro paslaugomis nuotoliniu būdu, notaras, atlikdamas notarinį veiksmą šiuo būdu, privalo nustatyti asmens tapatybę, užtikrinti, kad veiksmas atitiktų teisės aktų reikalavimus, ir yra atsakingas už duomenų saugumą tiek, kiek tai patenka į jo kompetencijos ribas

Vadovaudamiesi galiojančiu teisiniu reguliavimu, notarai notarinius veiksmus atlieka iš notaro biuro – tai būtina siekiant užtikrinti visų su notariniu veiksmu susijusių teisinių procedūrų tinkamą įgyvendinimą Kaip minėta, tam tikrais išimtiniais atvejais notariniai veiksmai gali būti atliekami ne notaro biure, pavyzdžiui, kai dėl ligos ar negalios asmuo negali atvykti į biurą, tačiau tokios situacijos yra apibrėžtos� Notarui neleidžiama atlikti notarinio veiksmo iš kitos vietos, pavyzdžiui, iš namų, nes notaro biuras yra vienintelė teisės aktuose įtvirtinta notarinės veiklos atlikimo vieta32

Pažymėtina, kad notarų biurų uždarymas sukėlė didelių nepatogumų, kai 2020 m vasario 26 d� Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją, o kovo 16 d� įvedė karantino režimą� Dėl COVID-19 pandemijos notarų veikla buvo trumpam sustabdyta, tačiau vėliau ji atnaujinta, taikant griežtas saugumo 32 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, supra note 18, 8 straipsnis�

priemones33 � Kaip pažymi Vaidotas Vaičaitis, epidemijų ir stichinių nelaimių, kurios gali sukelti žalą visuomenei, atvejais įstatymų leidėjas gali priimti specialius įstatymus ir numatyti teisinius režimus, siekdamas suvaldyti šiuos iššūkius34 Šis vienintelis atvejis parodo, kad net ir esant išskirtinėms aplinkybėms notarų veikla lieka būtina, o notaro biuras yra pagrindinė ir neatsiejama šios veiklos vykdymo vieta�

Notaro biuro darbuotojų galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Notaro veikla yra neatsiejama nuo tiesioginio santykio su žmonėmis, todėl svarbu apsvarstyti, kaip nuotolinio darbo organizavimas dera su notaro biuro veikla ir galimais paslaugų teikimo būdais, siekiant užtikrinti darbo efektyvumą ir klientų lūkesčių patenkinimą, o svarbiausia – teisės aktų reikalavimų laikymąsi Taigi kyla klausimas, ar notaro biuro darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu, kai darbas atliekamas ne įprastoje darbo vietoje (biure), o namuose ar kitoje vietoje�

Paminėtina, kad notaro veikla gali būti vykdoma tik užtikrinus tam tikras organizacines sąlygas, įskaitant tai, jog notaro biure privalo dirbti bent vienas darbuotojas35

33 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m� kovo 20 d� įsakymas Nr� 1R-93 „Dėl teisingumo ministro 2020 m� kovo 16 d� įsakymo Nr� 1R-76 „Dėl notarų ir antstolių darbo ekstremalios situacijos atveju pakeitimo“ Prieiga per internetą: https://e-seimas lrs lt/portal/legalAct/lt/TAD/aa9531d06ae911eaa38ed97835ec4df6?jfwid=-id0ftc2wp [nebegalioja, žiūrėta 2025-05-17]

34 Vaičaitis, A V Specialieji teisiniai režimai Lietuvos teisinėje sistemoje� Teisė� 2020, 117: 79–98�

35 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas, supra note 21�

Šiam darbuotojui pavedama vykdyti užduotis, susijusias su notarinių veiksmų atlikimu36 , pavyzdžiui, klientų priėmimu, konsultavimu dėl notarinių veiksmų, sandorių projektų rengimu ir kitų užduočių, padedančių užtikrinti sklandų biuro darbą, atlikimu Kadangi notaras atsakingas už savo biuro veiklos organizavimą, todėl jis savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus darbuotojus ir sprendžia, kiek darbuotojų jam reikia, siekdamas užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą ir darbo organizavimą Esant notaro biure tik vienam darbuotojui, itin sudėtinga įsivaizduoti jo galimybę atlikti visą ar net dalį darbo nuotoliniu būdu� Didesnis darbuotojų skaičius suteiktų daugiau galimybių organizuoti darbą nuotoliniu būdu, tačiau toks darbo organizavimo būdas taip pat keltų tam tikrų iššūkių, susijusių su darbo funkcijų paskirstymu ir kasdienės biuro veiklos organizavimu

Jeigu notaro biure dirba keli darbuotojai, kurių pareigybės (darbo funkcijos) skiriasi, nuotolinio darbo organizavimas gali

kelti tam tikrų sunkumų� Vienų pareigybių funkcijos (pavyzdžiui, dokumentų projektų rengimas) gali būti lengviau atliekamos nuotoliniu būdu, o kitos – reikalauja nuolat fiziškai būti darbo vietoje (pavyzdžiui, klientų priėmimas ar pagalba notarui notarinių veiksmų atlikimo metu)� Toks darbo pobūdžio skirtumas lemia tai, kad ne visiems darbuotojams gali būti sudarytos vienodos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu� Be to, jei dalis darbuotojų pradėtų dirbti nuotoliniu būdu, likusiems darbuotojams, dirbantiems biure, gali padidėti darbo krūvis ar net dalį užduočių gali tekti perimti ir pačiam notarui� Taigi galimybė taikyti nuotolinį darbo modelį no -

tarų biuruose priklauso ne tik nuo darbuotojų skaičiaus, bet ir nuo jų darbo funkcijų specifikos bei tarpusavio pasiskirstymo� Išimtis galėtų būti situacija, kai dėl didelio darbuotojų darbo krūvio notaras nuspręstų priimti darbuotoją, kurio funkcijos būtų orientuotos į užduotis, tinkamas vykdyti nuotoliniu būdu, ir tokiu atveju būtų palengvintos kitų darbuotojų darbo sąlygos� Vis dėlto nuotolinio darbo galimybės notarų biuruose turėtų būti svarstomos tik tada, kai biure užtikrinamas pakankamas darbuotojų skaičius kontaktiniam klientų aptarnavimui ir kitoms būtinoms funkcijoms vykdyti

Be darbuotojų skaičiaus, nuotolinio darbo galimybes notaro biure lemia ir kiti su darbo organizavimu susiję praktiniai veiksniai� Vienas iš jų – notaro prieinamumas nustatytomis darbo ir klientų priėmimo valandomis Reikėtų paminėti, kad tais atvejais, kai notaras pagal iškvietimą atlieka notarinius veiksmus ne biuro patalpose arba yra išvykęs dėl kitų priežasčių, biure privalo būti darbuotojas, galintis priimti atvykusius asmenis ir suteikti jiems reikiamą informaciją37 � Kadangi teisės aktai nustato reikalavimą, jog darbo valandomis biure turi būti bent vienas darbuotojas, tai ne tik riboja galimybę dirbti nuotoliniu būdu, bet ir pabrėžia, kad tam tikrose situacijose fizinis darbuotojo buvimas yra tiesiog būtinas� Be to, siekiant užtikrinti paslaugų kokybę ir veiklos tęstinumą, biure visuomet turi būti darbuotojas, galintis padėti klientams Todėl bet kokie sprendimai, susiję su nuotolinio darbo taikymu, turi būti gerai suplanuoti ir suderinti su konkrečia notaro biuro veikla ir klientų aptarnavimo reikalavimais�

36 Majūtė, V�; Čiomanas, J�; Lukaševičiūtė-Binkulienė, D�; et al�, supra note 22, p� 77�

37 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas, supra note 21, 15 punktas�

Kitas svarbus veiksnys – klientų gebėjimas naudotis nuotolinėmis paslaugomis� Notaro darbo veikloje susiduriama su problema, kad dalis klientų neturi reikiamų įgūdžių naudotis skaitmeninėmis technologijomis, todėl atvyksta į notaro biurą norėdami pasitarti, gauti atsakymus į rūpimus klausimus ar atlikti reikiamus notarinius veiksmus� Ši problema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, susiduriantiems su skaitmeninės atskirties problema, kuri apsunkina jų galimybes naudotis nuotolinėmis paslaugomis (trūksta reikiamų įgūdžių naudotis kompiuteriu, internetu ar kitomis technologijomis)38 � Pavyzdžiui, autorės darbo notaro biure praktikoje pastebima, kad vyresnio amžiaus asmenys dažniau pasirenka asmeninį vizitą į biurą, siekdami gauti reikiamas paslaugas Toks pasirinkimas dažnai grindžiamas nusistovėjusiais įpročiais tvarkyti reikalus tiesiogiai, ypač kai kalbama apie notaro paslaugas�

Reikėtų pabrėžti, kad 2024 m� Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas atskleidė, jog tik 13 proc� asmenų nuo 65 iki 74 metų amžiaus turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius39 Ši statistika iliustruoja, kad nemažai vyresnio amžiaus gyventojų susiduria su skaitmenine atskirtimi, o tai tiesiogiai veikia jų galimybes naudotis elektroninėmis notarų paslaugomis� Dėl to daugeliui vyresnio amžiaus žmonių patogesnis ir suprantamesnis būdas – asmeninis kontaktas su paslaugos teikėju Dauguma jų

38 Vyresnioamžiausžmoniųskaitmeninėatskirtis Kiekybinioirkokybiniotyrimųapžvalga Vilnius, 2024 Prieiga per internetą: https:// lygybe�lt/tyrimai/vyresnio-amziaus-zmoniu-skaitmenine-atskirtis-2024/?cn-reloaded=1 [žiūrėta 2025-03-12]�

39 Ibid�

jaučiasi labiau užtikrinti, kai gali gyvai pasikalbėti su notaru, gauti konsultaciją ar fiziškai pasirašyti dokumentus�

Reikėtų taip pat paminėti, kad praktikoje pasitaiko situacijų, kai tam tikros notarų paslaugos, nors galėtų būti teikiamos nuotoliniu būdu, vis dėlto atliekamos notaro biure, nes klientams prireikia darbuotojų pagalbos�

Pavyzdžiui, paveldėjimo bylų tvarkymas Lietuvoje yra teritorinio pobūdžio – kiekvienas notaras tvarko bylas pagal jam priskirtą teritoriją Todėl klientas, norėdamas paveldėjimo bylos tvarkymą perkelti pas kitą notarą, turi pateikti atitinkamą prašymą per „eNotaras“ informacinę sistemą� Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai klientai nežino, kaip tai atlikti, neturi elektroninio parašo ar reikiamos techninės įrangos, todėl kreipiasi į notaro biurą, kurio darbuotojai padeda atlikti šią procedūrą

Šios aplinkybės atskleidžia, kad notaro veikloje išlieka reikšmingas tiesioginio kontakto su klientais poreikis, kuris turi įtakos biuro darbo organizavimui� Siekiant užtikrinti notarinių paslaugų prieinamumą, būtina išlaikyti galimybę paslaugas teikti ir fizinėje notaro biuro erdvėje

Svarstant apie nuotolinio darbo galimybes notarų biuruose, būtina įvertinti ne tik biuro veiklos specifiką ir paslaugų teikimo tvarką, bet ir vieną iš esminių notaro veiklos principų – profesinės paslapties išsaugojimą� Pirmiausia paminėtina, kad notaro biuras svarbus ne tik kaip notarinių veiksmų atlikimo vieta, bet ir kaip aplinka, užtikrinanti tinkamas profesinės paslapties apsaugos sąlygas� Notaro veikla neatsiejama nuo informacijos, duomenų tvarkymo, todėl fizinė biuro erdvė ir darbo organizavimas turi garantuoti, kad jokia informacija, kurią notaras sužinojo, vykdydamas savo funkcijas, nepa-

teks pašaliniams asmenims40 � Informacija apie notarinius veiksmus yra laikoma profesine paslaptimi, kurią saugoti privalo tiek pats notaras, tiek jo darbuotojai�

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 116 straipsnio 4 dalį, profesinė paslaptis – tai informacija, kurią jos turėtojas perduoda tam tikros profesijos atstovui, įsipareigojančiam jos neatskleisti tretiesiems asmenims41 � Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar notaro biuro darbuotojai, dirbdami nuotoliniu būdu, gali užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą taip pat, kaip ir dirbdami fizinėje darbo vietoje Notarų biurų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, taip pat sužino daug informacijos apie klientus� Notarinių veiksmų atlikimas dažnai reikalauja, kad klientai atskleistų tiek notarui, tiek notaro biuro darbuotojui informaciją apie tam tikras asmeninio ar šeiminio gyvenimo arba turtinių santykių aplinkybes42, nes tik žinodamas išsamias aplinkybes notaras gali užtikrinti, kad sudaromi dokumentai iš tikrųjų atitinka tikrąją kliento valią43 � Svarbu pabrėžti, kad viena iš esminių notaro veiklos pareigų – užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą Tai įtvirtinta ne tik Notariato įstatymo 14 straipsnyje, bet ir Notarų etikos kodekso 3 straipsnyje, kuris nustato, kad notaras privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, saugoti notarinius dokumen-

40 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas, supra note 18, 14 straipsnis

41 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais) Valstybėsžinios, 2000-09-06, Nr 74-2262

42 Majūtė, V ; Čiomanas, J ; Lukaševičiūtė-Binkulienė, D�; et al�, supra note 22, p� 53�

43 Nekrošius, V� Notarinis dokumentas kaip teisėtos civilinės apyvartos garantas Lietuvos Respublikoje� Notariatas, 2010, Nr� 10, p� 36�

tus ir jam pateiktą informaciją44 � To paties straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad notaras privalo užtikrinti, jog notarinių veiksmų slaptumo taisyklių laikytųsi ir visi jo biure dirbantys darbuotojai45 Vadinasi, išsaugoti profesinę paslaptį yra ne tik individuali notaro atsakomybė, bet ir kolektyvinė pareiga, apimanti visą biuro komandą� Atsižvelgiant į tai, darbuotojų darbas nuotoliniu būdu kelia abejonių, ar būtų galima užtikrinti tokį patį konfidencialumo lygį, kokio reikalaujama dirbant fizinėje biuro erdvėje Darbuotojams veikiant už biuro ribų, kyla reali grėsmė, kad jautri informacija gali būti nepakankamai apsaugota: namų aplinkoje sudėtinga garantuoti saugų dokumentų tvarkymą, riboti trečiųjų asmenų prieigą ar užtikrinti kitus saugumo standartus�

Notarų etikos kodekso 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina šio principo svarbą – notaras privalo sudaryti tokias sąlygas, kad neturintys teisinio pagrindo ar neįgalioti asmenys negalėtų prieiti prie notarinių dokumentų ir informacijos, susijusios su profesine notaro veikla� Toks reikalavimas leidžia daryti išvadą, kad informacijos apsauga turi būti užtikrinama ne tik fiziniu, bet ir organizaciniu bei technologiniu lygmeniu Nors biuro aplinkoje tai įmanoma per prieigos kontrolę ir dokumentų srauto priežiūrą, nuotolinio darbo sąlygomis tai tampa gerokai sudėtingiau� Dėl šios priežasties galima pagrįstai abejoti, ar notaro biuro darbuotojų darbas nuotoliniu būdu

44 Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksas, patvirtintas Lietuvos notarų rūmų susirinkimo 2015 m balandžio 11 d nutarimu Nr 6 (su pakeitimais ir papildymais) Prieiga per internetą: https://www�notarurumai�lt/ doclib/g8riruk3zbg1w4gkakppsptz34ay5muq [žiūrėta 2025-04-01]�

45 Ibid�

neprieštarautų vienam iš pamatinių notaro veiklos principų – profesinės paslapties apsaugai�

Vertinant nuotolinio darbo galimybes notarų biuruose, taip pat būtina atsižvelgti ir į dar kelis svarbius aspektus, t y asmens duomenų apsaugą ir kibernetinį saugumą�

Asmens duomenų apsaugos sąvoka yra kompleksiška, pateikiamas ne vienas jos aiškinimas priklausomai nuo konteksto, teisinio reguliavimo ir taikymo srities� Paprastai kalbant, asmens duomenys – tai informacija apie tam tikrą asmenį Tokia informacija gali būti tiesioginė (pavyzdžiui, vardas ir pavardė, asmens kodas) arba netiesioginė (pavyzdžiui, telefono numeris, elektroninio pašto adresas)46 � Asmens duomenų sąvoka yra aiškinama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas47 remiasi Europos Sąjungos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (toliau – BDAR), kurio 4 straipsnio 1 punkte asmens duomenys apibrėžiami kaip „bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta“48 �

46 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Asmensduomenųapsaugosgairėssmulkiajamirvidutiniamverslui Vilnius, 2019 Prieiga per internetą: https://vdai lrv lt/uploads/ vdai/documents/files/01_%20SolPriPa%20 Asmens%20duomenu%20apsaugos%20 gaires%20SMULKIAJAM%20IR%20VIDUTINIAM%20VERSLUI%202019-11-08 pdf [žiūrėta 2025-04-18]

47 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (su pakeitimais ir papildymais) Valstybėsžinios, 1996, Nr 63-1479

48 2016 m balandžio 27 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėji-

Duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai privalo užtikrinti, kad asmens duomenų tvarkymas atitiktų tiek BDAR, tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas49 Šios taisyklės išplaukia iš pagrindinių BDAR principų, įtvirtintų 5 straipsnyje� Jame nurodyta, kad asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai, sąžiningai ir skaidriai, laikantis tikslų apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų� Taip pat svarbu užtikrinti duomenų tikslumą, saugojimo trukmės ribojimą, jų vientisumą ir konfidencialumą, taikant tinkamas saugumo priemones Ne mažiau svarbi yra ir atskaitomybė – tai reiškia, kad duomenų valdytojas privalo gebėti įrodyti, jog laikosi visų minėtų taisyklių50 � Notarai laikytini asmens duomenų valdytojais ir tam tikrais atvejais – duomenų tvarkytojais Asmens duomenys notaro biure renkami ir tvarkomi siekiant vykdyti Notariato įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas viešojo pobūdžio funkcijas, kurių tikslas –užtikrinti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir išvengti neteisėtų sandorių ar dokumentų sudarymo� Rinkdamas ir tvarkydamas asmens duomenis, notaras privalo laikytis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, nustatytų BDAR ir kituose teisės aktuose� Tų pačių reikalavimų privalo laikytis ir

mo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)�

OL 2016 L 119, p 1–88

49 Asmensduomenųapsaugosgairėssmulkiajamirvidutiniamverslui,supranote 46

50 2016 m balandžio 27 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)�

OL 2016 L 119, p� 1–88�

notaro biuro darbuotojai, kurie pagal savo funkcijas turi prieigą prie asmens duomenų� Tokiems darbuotojams taikoma pareiga užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, tiksliai, saugiai ir neatskleidžiami tretiesiems asmenims

Asmens duomenys notarų biure renkami ir tvarkomi įvairiais būdais, priklausomai nuo konkretaus notarinio veiksmo pobūdžio (testamentas, sutartis, įgaliojimas ar kita paslauga), skiriasi ir tai, kokie duomenys reikalingi ir iš kur jie renkami Dažniausiai duomenys gaunami tiesiogiai iš asmens, kuris kreipiasi dėl notarinio veiksmo atlikimo Taip pat informacija gali būti renkama oficialiai klausiant institucijų ar organizacijų, turinčių teisę teikti tokią informaciją� Be to, remdamasis įstatymais arba sudarytomis sutartimis, notaras turi teisę prisijungti prie valstybės registrų, informacinių sistemų ar duomenų bazių, kurios kaupia konkrečius duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti�

Reikėtų paminėti ir tai, kad, pagal BDAR 4 straipsnio 12 punktą, asmens duomenų saugumo pažeidimas – tai saugumo pažeidimas, dėl kurio netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, be leidimo atskleidžiami ar kitaip tvarkomi asmens duomenys arba prie jų be leidimo gaunama prieiga51 � Praktikoje šie pažeidimai gali pasireikšti įvairiais būdais, pavyzdžiui, kai darbuotojas išsiunčia el� laišką ne tam adresatui, kuriame pateikiami kito kliento duomenys, pameta jam skirtą nešiojamąjį kompiuterį ar laikmeną, kuriuose buvo saugomi asmens duomenys, palieka neapsaugotus dokumentus ar prisijungimo prie informacinių sistemų duomenis prieinamus tretiesiems asmenims namuose ar

viešose erdvėse52 � Tokios situacijos rodo, kad net ir iš pažiūros nedidelis neatsargumas gali tapti reikšmingu asmens duomenų saugumo pažeidimu�

Darbo nuotoliniu būdu atveju taikomos tokios pačios asmens duomenų apsaugos ir informacijos saugumo taisyklės, kaip ir dirbant įprastai, fizinėje darbo vietoje� Darbdavys nepraranda prievolės užtikrinti, kad visi duomenys būtų tvarkomi teisėtai, saugiai ir pagal galiojančius teisės aktus, nepaisant to, kur fiziškai dirba jo darbuotojas

Siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, būtina įgyvendinti patikimas technines ir organizacines priemones, ypač susijusias su kibernetiniu saugumu53 � Tai tampa itin svarbu nuotolinio darbo aplinkoje, kurioje informacijos apsaugos lygis priklauso ne tik nuo darbdavio, bet ir nuo individualių darbuotojo veiksmų Darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, dažniausiai naudoja tas pačias darbo priemones, kaip ir fizinėje darbo vietoje – kompiuterį, telefoną, elektroninį paštą bei prieigą prie notarų darbo procesams skirtų informacinių sistemų� Kadangi šios priemonės tiesiogiai susijusios su asmens duomenų rinkimu ir tvarkymu, todėl būtina užtikrinti, kad jos būtų tinkamai apsaugotos tiek nuo neteisėtos priei-

52 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija Asmensduomenųapsaugadarbosantykių kontekste� Vilnius, 2023� Prieiga per internetą: https://vdai�lrv�lt/lt/naudinga-informacija/ rekomendacijos-gaires-ir-kt/work/ [žiūrėta 2025-04-05]

51 Ibid�

53 Kibernetinissaugumasirverslas:kąturėtų žinotikiekvienasįmonėsvadovas Vilnius: Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, 2020 Prieiga per internetą: https://www�nksc�lt/doc/Kibernetinio_saugumo_vadovas_verslui_2020� pdf [žiūrėta 2025-04-05]�

gos, tiek nuo galimų kibernetinių grėsmių� Svarbu pažymėti, kad kibernetinio saugumo priemonės turi būti taikomos ne tik asmens duomenims, bet ir visai notaro tvarkomai informacijai�

Vertinant kibernetinio saugumo reikalavimus, svarbu pažymėti, kad darbo nuotoliniu būdu aplinkoje išlieka tokie patys (o kai kuriais atvejais – net didesni) duomenų pažeidimo pavojai, kaip ir dirbant fizinėje darbo vietoje� Tad kiekviena organizacija, įskaitant ir notarų biurus, kuri savo veikloje naudoja elektroninį paštą, interneto ryšį ar informacines sistemas, gali tapti potencialia kibernetinio incidento auka54 � Kyla klausimas, ką reiškia kibernetinis saugumas? Kibernetinis saugumas – tai priemonių ir veiksmų visuma, skirta kompiuteriams, serveriams, mobiliesiems įrenginiams, elektroninėms sistemoms, tinklams ir juose tvarkomiems duomenims apsaugoti nuo skaitmeninių grėsmių, tokių kaip kenkėjiškos programos, išpirkos reikalaujančios sistemos (angl� ransomware), sukčiavimo atakos (angl phishing) ir kiti neteisėti veiksmai, galintys pažeisti duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą55 �

Neabejotina, kad kibernetinio saugumo kultūra organizacijoje neįmanoma be darbuotojų sąmoningumo Nors technologinės priemonės (t� y� ugniasienės, antivirusinės sistemos, virtualus privatus tinklas (VPN) ir kt�) užtikrina svarbius saugumo aspektus, tačiau tyrimai rodo, kad viena iš pagrindinių kibernetinių grėsmių priežasčių išlieka žmogiškasis veiksnys56 Darbuotojų neatsargu-

54 Ibid�

55 Ibid�

56 Ibid�

mas, žinių trūkumas ar paprastas neatidumas gali sukelti rimtų saugumo incidentų, pavyzdžiui, netyčinį duomenų nutekinimą, kenksmingų nuorodų atidarymą ar slaptažodžių praradimą�

Planuojant darbą nuotoliniu būdu, būtina užtikrinti, kad darbuotojas naudotų tik saugias, darbui tinkamas ir patikrintas priemones� Atsižvelgdamas į tai, darbdavys turėtų aprūpinti darbuotoją kompiuteriu su įdiegta programine įranga ir būtinomis saugumo priemonėmis, tokiomis kaip antivirusinė sistema, ugniasienė ir VPN� Taip pat svarbu pateikti aiškias instrukcijas, kaip atsakingai ir saugiai naudotis šiomis priemonėmis�

Įranga, atitinkanti saugaus darbo nuotoliniu būdu reikalavimus, padėtų sumažinti kibernetinių incidentų riziką

Planuojant nuotolinio darbo galimybę, svarbu ne tik pasirūpinti tinkamomis darbo priemonėmis, bet ir laikytis aiškių kibernetinio saugumo reikalavimų Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra parengęs esmines nuotolinio darbo kibernetinio saugumo rekomendacijas, kurios padeda įvertinti rizikas ir užtikrinti informacijos saugumą tiek darbdavio, tiek darbuotojo lygmeniu� Šiomis gairėmis turėtų būti remiamasi organizuojant saugią darbo aplinką iš namų ar kitos nuotolinės vietos57 Be to, Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra taip pat yra pateikusi išsamias rekomendacijas, kaip užtikrinti kibernetinį saugumą dirbant iš namų, pabrėždama tokius aspektus kaip tinklo apsauga, slaptažodžių valdymas, įrengi-

57 Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Bazinėskibernetiniosaugumorekomendacijosnuotoliniamdarbui� 2020� Prieiga per internetą: https://www�nksc�lt/rekomendacijos�html [žiūrėta 2025-04-05]�

nių atnaujinimai ir darbuotojų sąmoningumo didinimas58

Apibendrinant galima sakyti, kad nuotolinio darbo galimybė notarų biuruose nėra visiškai atmestina, – svarbiausia, kad būtų atsakingai pasirūpinta duomenų ir kibernetiniu saugumu� Tinkamai parengtos darbo priemonės, aiškūs vidaus susitarimai ir darbuotojų sąmoningumas gali sukurti saugią aplinką net ir dirbant iš namų Vadovaujantis

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros pateiktomis gairėmis, nuotolinis darbas gali būti ne tik saugus, bet ir efektyvus, jei tik į tai žvelgiama rimtai ir atsakingai�

Išvados

Darbo kodeksas suteikia galimybę darbuotojams atlikti savo darbo funkcijas ne darbovietėje, tačiau notariato srityje nuotolinio darbo pritaikymas yra ribotas ir priklauso nuo daugelio svarbių aspektų� Klientų asmeninio kontakto su notaru poreikis, teisės aktų reikalavimai ir notarinių veiksmų specifika lemia, kad fizinis buvimas notaro biure vis dar yra neatsiejama šios profesijos dalis�

Kiekvienas notaras, kaip darbdavys, turėtų atsakingai įvertinti nuotolinio darbo galimybes savo biure, siekdamas užtikrinti notarinių paslaugų kokybę, veiklos tęstinumą, klientų aptarnavimo efektyvumą, jų lūkesčių patenkinimą ir svarbiausia – teisės aktų reikalavimų laikymąsi� Tinkamai organizuojant darbą ir derinant skaitmeninių technologijų teikiamus privalumus su notarų veiklos specifika

58 ENISA TipsforCybersecuritywhenWorkingfromHome 2020 Prieiga per internetą https://www�enisa�europa�eu/tips-for-cybersecurity-when-working-from-home [žiūrėta 2025-04-05]�

galima rasti subalansuotus sprendimus, kurie atitiktų ir klientų, ir notarų poreikius�

Manytina, kad nuotolinio darbo galimybė notarų biuruose – nors ir ribota – vis dėlto nėra atmestina Ji gali būti svarstoma tais atvejais, kai tai leidžia darbo funkcijų pobūdis ir, svarbiausia, kai ir notaras, ir darbuotojas pasiruošę atsakingai įgyvendinti visus konfidencialumo, saugumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimus�

Atsakingai suplanuotas ir tinkamai įgyvendintas nuotolinio darbo sprendimas gali padėti notarų biurams prisitaikyti prie šiuolaikinių darbo rinkos tendencijų, išlaikyti talentingus darbuotojus, skatinti lankstesnę ir patrauklesnę darbo aplinką�

Nors tai ne visiems notarų biurams gali būti tinkamas būdas, ten, kur sąlygos leidžia, verta pasvarstyti dėl tokio darbo organizavimo modelio Pokyčiai dažnai prasideda nuo nedidelio, bet atsakingai žengto žingsnio

Dizainas kaip intelektinės nuosavybės

objektas

VYTAUTAS PALAIMA

kandidatas į notarus (asesorius)

Įžanga

Intelektinė nuosavybė yra speciali nuosavybės rūšis Tai išskirtinai žmogaus protu sukurtas turtas, kurio tiesiogiai nepaliesi ir mechaniškai nepaveiksi� Skiriamos dvi stambios intelektinės nuosavybės grupės: pirma, autorių teisės ir gretutinės teisės – tai atitinkamai įvairaus meno (muzikos, dailės, literatūros) kūriniai, taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančių organizacijų ir kitų subjektų teisės, antra, pramoninė nuosavybė, kuriai priklauso tokios teisių grupės kaip prekių ženklai, patentų teisė, dizainas ir kitos� Pirmoji grupė pirmiausia yra skirta kūrėjo turtiniams ir neturtiniams interesams apsaugoti, kūrybos raidai skatinti, o antroji svarbi tiek, kiek reikalinga pramoninės nuosavybės teisių turėtojų pramoninio,

komercinio produktų gamybos, naudojimo ar prekių (paslaugų) ir verslo subjekto žymėjimo interesams apsaugoti1 � Tačiau kalbant apie intelektinę nuosavybę omenyje reikia turėti ne vien jos saugojimą, bet ir teisę jos savininkui atitinkamai disponuoti savo turtu Štai išleidęs muzikos kūrinį autorius įgyja išimtinę teisę platinti jį atitinkama laikmena, radęs naują gamybos principą, techninį sprendimą ir įgijęs patentą, asmuo turi išimtinę teisę kurti atitinkamus gaminius naudodamas savo išradimą ir panašiai Šiame darbe kalbama apie vieną iš intelektinės nuosavybės rūšių – dizainą Žmogus kiekvieną dieną savo kelyje susiduria su įvairiausių rūšių dizainu� Kiekvienas namų apyvokos daiktas, drabužis, automobilis turi savo išskirtinį dizainą� Tačiau ne visada susimąstoma, kad tas atitinkamo daikto vaizdas yra konkretaus subjekto ar subjektų rato intelektinės veiklos rezultatas, kad jis saugomas atitinkamų teisės aktų ir leidžiamas į prekybą todėl, kad tai leidžia jo savininkas� Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad notaro darbe su intelektine nuosavybe susiduriama tikrai ne taip dažnai, kaip, pavyzdžiui, su nekilnojamuoju turtu Tačiau neteisinga būtų teigti, kad notaro vaidmuo intelektinės nuosavybės srityje yra menkas, nes nematerialusis turtas lygiai taip pat, kaip ir materialusis, gali būti ir yra civilinės apyvartos objektas� Ir nors nematerialiojo turto atlygintiniam perleidimui įstatymas nenustato privalomos notarinės formos, intelektinė nuosavybė gali būti paveldima, įkeičiama, o tam tikrais atvejais ir perleidžiama notarine tvarka, kaip, pavyzdžiui, dovanojant intelektinę nuosavybę, kurios vertė yra didesnė kaip

14 500 eurų, be to, sandorio šalys yra laisvos pasirinkti notarinę formą ir tada, kai įstatymas jos privalomai nenumato�

Ne išimtis ir dizainas, kuris kaip intelektinės veiklos rezultatas gali būti sandorio objektas ir notaro darbe Todėl šiame straipsnyje pirmiausia atskleidžiama paties dizaino kaip intelektinės nuosavybės objekto samprata, jam keliami reikalavimai, apsaugos įgijimo pagrindai, taip pat nagrinėjamas sandorių, susijusiu su dizainu, sudarymas�

1. Dizainas teisėje

Nėra taip parasta, ypač kaip teisės kategoriją, vienareikšmiškai apibrėžti, kas yra dizainas� Išgirdus terminą „dizainas“, turbūt kiekvienam pirmiausia kyla asociacijų su interjero dizainu, eksterjero dizainu, drabužių dizainu ir pan Ir tai yra teisinga, iš dalies net ir teisine prasme Štai „Tarptautinių žodžių žodynas“ pateikia dvi dizaino reikšmes: pirma, tai daiktinės aplinkos kūrimas; antra, tai daiktų (dažniausiai pramonės gaminių) meninis konstravimas, jų estetinės išvaizdos kūrimas2 Nagrinėjamos temos kontekste svarbu dizainą suvokti būtent pastarąja prasme, kaip pramoninės nuosavybės objektą – tam tikro daikto (gaminio) išorinį vaizdą�

1.1. Saugomi elementai

Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme (toliau – Dizaino įstatymas) dizainas suprantamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba)

1 Mizaras, V� Autoriųteisė� 1 t� Vilnius: Justitia, 2008, p� 69�

2 Tarptautiniųžodžiųžodynas� Prieiga per internetą: https://tzz�lt [žiūrėta 2024-05-12]�

medžiagos3 � Pateikta definicija suponuoja, kad saugomas ne pats gaminys, bet jo išorinis vaizdas� Tai svarbu atribojant dizainą nuo kitų intelektinės nuosavybės teisių objektų� Kai kurių autorių nuomone, dizaino teisinė apsauga užpildo spragą tarp autorių teisės ir patentų teisės, t� y� apima tai, kas nepatenka nei į autorinio kūrinio sampratą, nei į patentabilaus išradimo spektrą4 � Tačiau drauge pabrėžiama, kad neteisinga būtų laikytis pozicijos, kad patentų teisė ir autorių teisė apima skalės nuo visiškai funkcinio išradimo iki meno kūrinio kraštus, o dizaino teisė atsiduria tik viduryje tarp jų, nes dizaino teisė neatmeta nei gaminių, pasižyminčių savo funkcinėmis savybėmis, nei tiesioginių meno kūrinių, o saugo ir vieno, ir kito išorinį vaizdą, kuris kitu atveju nepatektų į patentų ar autorių teisių apsaugos apimtį5 �

Pagal minėtą dizaino apibrėžimą Dizaino įstatyme, akivaizdu, kad dizainu gali būti pripažįstama beveik viskas, ką mato žmogaus akys, jei tai sukurta žmogaus Kai kuriose Europos valstybėse nuo seno buvo priimta skirti dizainą kaip dvimačio vaizdo gaminius ir modelius kaip trimačio vaizdo gaminius6 , tačiau šiandieninėje Europos Sąjungos dizaino teisėje dizaino terminas apima abi šias kategorijas7

3 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 1 dalis Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

4 Colston, C ; Middleton, K Modern IntellectualPropertyLaw� Second Edition� London: Cavendish Publishing Limited, 2005, p 407

5 Ibid

6 Dvimatis vaizdas – tai vaizdas plokštumoje, susidedantis iš ilgio ir pločio, o trimačiame vaizde atsiranda trečias elementas – aukštis, tokiu būdu sukuriantis erdvinio kūno vaizdą

7 Musker, D� CommunityDesignLaw� PrinciplesandPractice London: Sweet & Maxwell, 2002, p� 12�

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad dizainui nekeliamas estetinio vaizdo reikalavimas� Štai, pavyzdžiui, iki įsigaliojant dabartiniam Dizaino įstatymui galiojusiame Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymo 2 straipsnyje dizainas buvo suprantamas kaip estetinis gaminio vaizdas8 � Tačiau naujajame įstatyme žodžio estetinis nebeliko� Pasikeitimą sąlygojo Europos Komisijos vaidmuo teisėkūroje, kai buvo nuspręsta, kad modernioji dizaino samprata neturėtų skirti funkcionalumo nuo estetiškumo, kitaip tariant, bendras dizaino vaizdas, kad jam būtų suteikiama teisinė apsauga, neturėtų būti vertinamas kaip „gražus“ ar „estetiškas“9 � Kalbant apie dizaino teisinę apsaugą, ne ką mažiau svarbu yra atskleisti ir paties gaminio sampratą� Gaminys – pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas, įskaitant sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis, pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius ir spaustuvės šriftus, išskyrus kompiuterių programas10 � Kaip matome, gaminiais gali būtų pripažįstama daug mus supančių buities ar viešosios erdvės objektų� Kad būtų lengviau, sukurta ir plačiai pasaulyje naudojama vadinamoji Lokarno klasifikacija, įtvirtinta 1968 m Lokarno sutartyje dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos, nustatanti gaminių klases, kuriomis vadovaujamasi registruojant dizainą� Nors Lietuva ir nėra šios sutarties narė, tačiau ja taip pat vadovaujasi registruodama

8 Lietuvos Respublikos pramoninio dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais)

Valstybėsžinios, 1995, Nr� 61-1531�

9 Musker, D�, supra note 7�

10 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 2 straipsnio 2 dalis�

Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

nacionalinį dizainą11 � Vis dėlto, kaip matyti iš įstatyme apibrėžtos gaminio sąvokos, išimtis paliekama kompiuterių programoms – Europos Sąjungos iniciatyva, nusprendus, jog nevienodas kompiuterių programų reguliavimas valstybių narių nacionaliniuose įstatymuose kelia grėsmę sklandžiam vidaus rinkos funkcionavimui, buvo nutarta suderinti

šią sritį, priskiriant kompiuterių programas autorių teisės sričiai12 �

1.2. Išimtinės dizaino savininko teisės

Dizaino teisinė apsauga neišvengiamai susijusi su asmeniu – dizaino kūrėju (dizaineriu) ir / ar dizaino savininku� Sąvokos dizaineris ir dizaino savininkas atskiriamos neatsitiktinai – taip yra todėl, kad teisinis reguliavimas numato, kad tam tikrais atvejais būti dizaino savininku ir naudotis išimtinėmis teisėmis gali nebūtinai pats kūrėjas� Dizaino įstatymas numato, kad dizaineris, sukūręs dizainą, turi asmenines neturtines teises ir teisę registruoti dizainą savo vardu, o teisė registruoti dizainą gali būti paveldėta arba perduota tretiesiems asmenims – teisių perėmėjams13 Taigi sukūrus dizainą, kaip ir bet kokį kitą intelektinės nuosavybės objektą, at-

11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos dizaino registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos dizaino registro nuostatų patvirtinimo“ (su pakeitimas ir papildymais) 15 punkto 15 5 papunktis Valstybėsžinios, 2003, Nr 28-1137

12 2009 m balandžio 23 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija)� OL, 2009 m�, L, 111, p� 16�

13 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 12 straipsnio 1 dalis� Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

siranda autoriaus asmeninės neturtinės teisės, šiuo atveju – teisė į vardą asmens, sukūrusio dizainą, ir teisė į kūrinio neliečiamumą� Teisę į vardą dizaineris įgyvendina leisdamas arba drausdamas publikuoti dizainerio vardą dizaino paraiškoje ir / ar dizaino registracijos liudijime, o teisė į kūrinio neliečiamumą pasireiškia per draudimą keisti dizainą be dizainerio sutikimo14 �

Turtinės teisės beveik visais atvejais atsiranda tik įregistravus dizainą15 � Įregistruoto dizaino savininkas turi išimtines teises į dizainą Kaip reglamentuota Dizaino įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, išimtinė teisė į dizainą priklauso 1) dizaineriui, jeigu ši teisė nėra perduota; 2) teisių perėmėjui, jeigu ši teisė yra paveldėta ar jam perduota; 3) darbdaviui ar užsakovui, jeigu dizainas yra tarnybinis ir sutartyje nenustatyta kitaip16 Tarnybiniu dizainu laikoma darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu sukurtas dizainas, taip pat naudojantis įmonės ištekliais ir patirtimi sukurtas dizainas17 � Taigi norint naudotis išimtinėmis dizaino suteikiamomis teisėmis būtina įregistruoti dizainą viešame registre� Dizaino įstatymo 36 straipsnio 1 dalis numato, kad įregistruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti

14 Juzikienė, R ; Mizaras, V ; Smaliukas, A Civilinė teisė Bendrojidalis: vadovėlis Vilnius: Justitia, 2009, p 487

15 Kaip aptariama toliau, neregistruotasBendrijosdizainas suteikia turtines teises ir be registracijos, tik kur kas trumpesniam laikui�

16 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais)� Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

17 Ibid�

bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, skirtingo nuo įregistruoto dizaino18 � Taigi išimtinės dizaino savininko teisės, kitaip tariant, turtinės registruoto dizaino savininko teisės, pasireiškia dvejopai: teise naudotis pačiam ir leisti arba drausti tai daryti kitiems subjektams�

Kalbant apie dizaino registraciją, svarbu paminėti, kad tai yra ne pareiga, o kūrėjo teisė� Dizaineris, sukūręs dizainą, gali jo ir neregistruoti, viena vertus, dėl to, kad galbūt neturi tikslo iš dizaino gauti pelną, tik nori juo pasidalyti artimame subjektų rate, kita vertus, dar ir dėl to, kad registracija tiesiog neatsipirktų� Neatsipirkimas šiame kontekste reiškia ne vien tai, kad dizainas gali būti nepatrauklus visuomenei, bet ir atvirkščiai, dizaineris gali būti labai populiarus ir patrauklų dizainą kurti kasdien, todėl kiekvieną jų registruoti būti pernelyg sudėtinga, vertinant tai, kad nauji dizainai išstumia iš rinkos senus� Tačiau dizainui, kaip ir daugeliui kitų pramoninės nuosavybės objektų, būdinga teisinė registracija� Dėl šios priežasties ir pats dizaino teisinis reglamentavimas yra glaudžiai susijęs su dizaino teisine registracija, kuri lemia, kokia teise bus vadovaujamasi konkretaus dizaino apsaugos atveju� Skiriami trys registruoto dizaino apsaugos lygmenys: nacionalinis dizainas, Europos Bendrijos dizainas, dar kitaip vadinamas regiono dizainu, ir tarptautinė dizaino registracija19 � Lietuvoje dizaino teisinę apsaugą reglamentuoja jau minėtas Dizaino įstatymas, taip

18 Ibid

19 Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras Dizainoapsaugaužsienyje Prieiga per internetą: http://vpb�lrv�lt/lt/veiklos-sritys/ dizainas/dizaino-apsauga-uzsienyje [žiūrėta 2024-05-12]�

pat kaip Europos Sąjungos valstybėje narėje galioja ir viršnacionaliniai, Europos Sąjungos teisės aktai� Pirmiausia tai 1998 m� spalio 13 d� Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl teisinės dizaino apsaugos 98/71/EB (toliau – Dizaino direktyva)20 ir 2001 m gruodžio 12 d� Tarybos reglamentas dėl Bendrijos dizaino (EB) Nr� 6/2002 (toliau – Bendrijos dizaino reglamentas)21 � Dizaino direktyvos tikslas buvo suvienodinti valstybių narių nacionalinį reglamentavimą dizaino srityje22, o Bendrijos dizaino reglamentas sukūrė savarankišką autonomišką dizaino apsaugos sistemą Europos Sąjungoje23

Dizaino teisinės registracijos pagrindinis tikslas, kaip jau minėta, suteikti dizainui apsaugą ir užsitikrinti išimtines savininko teises� Kaip numatyta Dizaino įstatyme, apsauga suteikiama Lietuvos Respublikos dizaino registre įregistruotam dizainui, jeigu kitko nenumato tarptautinės sutartys24 Deklaratyvus šios normos pobūdis nukreipia į kitas tarptautines sutartis, pirmiausia į Europos Sąjungos teisės aktus, ir į tarptautinius teisės aktus, kurių nuostatomis vadovaujantis Lietuvoje apsauga taip pat suteikiama ir

20 1998 m spalio 13 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos� OL, 1998 m� specialus leidimas, 13 skyrius, 21 tomas, p� 120�

21 2001 m� gruodžio 12 d� Tarybos reglamentas (EB) Nr� 6/2002 dėl Bendrijos dizaino� OL, 2001 m specialus leidimas, 13 skyrius, 27 tomas

22 1998 m spalio 13 d Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos preambulė, supra note 20 23 2001 m gruodžio 12 d Tarybos reglamento (EB) Nr 6/2002 dėl Bendrijos dizaino preambulė, supra note 21�

24 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnio 1 dalis� Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

Bendrijos dizainui bei tarptautinės paraiškos pagrindu registruotam dizainui Lietuvoje�

Nacionaliniu lygiu dizainas Lietuvoje registruojamas Lietuvos Respublikos dizaino registre, kurio valdytoja yra Teisingumo ministerija, o tvarkytojas – Valstybinis patentų biuras25 � Esant Dizaino įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, dizainas yra įregistruojamas Lietuvos Respublikos dizaino registre, o jo savininkui išduodamas registracijos liudijimas�

Registruoto dizaino pradinis apsaugos terminas yra 5 metai, tačiau jis gali būti pratęstas 4 kartus po 5 metus (Dizaino įstatymo 35 straipsnis), taigi maksimalus laikas, kurį saugomas registruotas dizainas, yra 25 metai�

Pagrindiniais kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama kalbant apie dizaino apsaugos mastą ir galiojimą, laikomi dizaino naujumas ir individualios savybės Dizaino registracija yra tik procedūrinis apsaugos reikalavimas, todėl verta jau dabar pažymėti, kad minėti dizaino apsaugos reikalavimai – naujumas ir individualios savybės – nėra tikrinami registruojant dizainą, o tai yra pagrindas vėliau pripažinti dizaino registraciją negaliojančia, kitaip tariant, dizainą registruojanti institucija ex officio netikrina, ar dizainas naujas ir ar turi individualių savybių26

Vienas iš Europos Sąjungos pamatinių tikslų yra sukurti bendrą rinką� Kaip tik dėl šios priežasties buvo pabrėžta, kad nevienodas valstybių narių teisinis dizaino teisės

25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos dizaino registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos dizaino registro nuostatų patvirtinimo“ (su pakeitimas ir papildymais) 7 ir 8 punktai, supra note 11

26 Kur, A ; Dreier, T Europeanintellectualpropertylaw� Text, Cases & Materials� Cheltenham: Edward Elgar Publishing Limited, 2013, p� 357�

reguliavimas turi tiesioginį poveikį dizainą turinčių prekių rinkos kūrimui ir veikimui, todėl, kaip nurodoma Dizaino direktyvos preambulėje, norint, kad vidaus rinka veiktų sklandžiai, buvo būtina suderinti valstybių narių dizaino apsaugos įstatymų nuostatas ir užtikrinti, kad teisė į registruotą dizainą būtų vienoda visose valstybėse narėse ir būtų taikomas vienodas apsaugos terminas� Dizaino direktyvos taikymas aktualus toms dizaino teisės sritims, kurios ne tik daro įtaką valstybės vidaus teisiniams santykiams, bet ir išeina už jos ribų, t y patenka į Europos

Sąjungos vidaus rinkos ribas Todėl, siekiant dar labiau apsaugoti bendros rinkos idėjos įgyvendinimą ir sukurti visiems bendrą dizaino teisės reguliavimą, priimtas Bendrijos dizaino reglamentas, įtvirtinęs bendro Bendrijosdizaino kategoriją

Bendrijos dizaino reglamento preambulėje nurodoma, kad apsaugos produkto dizainui suteikimas pavienėse valstybėse narėse gali padalyti vidaus rinką, prekiaujant dizainą turinčiais gaminiais, kurie yra skirtingiems asmenims priklausančių nacionalinių santykių objektai, o tai jau būtų laisvo prekių judėjimo kliūtis, todėl reikia sukurti Bendrijos dizainą, kuris būtų tiesiogiai taikomas kiekvienoje valstybėje narėje27 � Taip buvo sukurta atskira nuo nacionalinių dizainų sistema, bendra visoms valstybėms narėms, suteikianti galimybę viena paraiška dėl dizaino registravimo įgyti apsaugą visų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose Bendrijos dizaino pamatiniu tikslu gali būti laikomas jo unitariškumas, įtvirtintas Bendrijos dizaino reglamento 1 straipsnio 3 dalyje� Jis reiškia, kad Bendrijos dizainas galioja visoje Bendrijoje ir jo negali-

27 2001 m� gruodžio 12 d� Tarybos reglamentas (EB) Nr� 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, supra note 21�

ma įregistruoti, perduoti, atsisakyti, priimti sprendimą dėl jo negaliojimo ar uždrausti jį naudoti kitaip, nei tik visoje Bendrijoje28 �

Be bendros dizaino registracijos visoje Europos Sąjungoje, Bendrijos dizaino reglamentas įtvirtino ir kitą ne ką mažiau svarbią naujovę – neregistruotą Bendrijos dizainą� Neregistruotas Bendrijos dizainas apsaugą įgyja nuo tos dienos, kai tampa viešai prieinamas Bendrijos visuomenei, t� y� jeigu buvo paskelbtas, eksponuotas, naudotas versle arba kitaip atskleistas, kad apie tai įprastu būdu būtų sužinoję Bendrijoje veikiantys atitinkamos srities specialistai29 Išimtinių savininko teisių turinys neregistruoto Bendrijos dizaino atveju iš esmės nesiskiria nuo įregistravus dizainą suteikiamų turtinių teisių� Tačiau esminis kriterijus, lemiantis galimybę uždrausti šiuos veiksmus neregistruoto Bendrijos dizaino savininkui, yra reikalavimas, kad konfliktuojantis dizainas būtų nukopijuotas nuo saugomo neregistruoto Bendrijos dizaino30 � Tai reiškia, kad neregistruoto dizaino savininkas pirmiausia turėtų įrodyti, kad kitas dizainas buvo sąmoningai atkartotas pagal jo kūrinį� Kopijavimas šiame kontekste turi būti suprantamas tiesiogine prasme, kaip ir kopijuojant autorių teisės saugomą kūrinį, tačiau kopijavimu nebus laikomas savarankiškas dizaino sukūrimas, kai dizaineris nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti apie jau anksčiau viešumoje pasirodžiusį ir apsaugą įgijusį neregistruotą dizainą31 �

28 Colston, C ; Middleton, K , supra note 4, p� 454�

29 2001 m gruodžio 12 d Tarybos reglamentas (EB) Nr� 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, supra note 21, p� 146�

30 Colston, C�; Middleton, K �, supra note 4, p� 463�

31 Ibid�

Vertinti nežinojimo aspektą reikėtų labai kritiškai, ypač kai kalbama apie tos pačios srities atstovus, nes natūralu, kad, pavyzdžiui, drabužių dizaineriai žino kitų dizainerių kūrybos ypatumus, stebi naujausias kolekcijas, todėl naujai sukurtas produktas negali būti savaime labai panašus į rinkoje jau egzistuojantį kito dizainerio kūrinį� Kitas svarbus skirtumas nuo registruoto Bendrijos dizaino yra tai, kad neregistruotam Bendrijos dizainui apsauga suteikiama tik 3 metams, nuo to momento, kai jis pirmą kartą tapo prieinamas Bendrijos visuomenei32 Dizaino apsauga be registracijos nebuvo visiška naujovė dizaino teisėje� Ir iki tol daugelyje valstybių dizainas galėjo būti saugomas kaip, pavyzdžiui, autorinis meno kūrinys, kuriam registracija iš viso nebūtina� Būtinybę sukurti atskirą neregistruotą Bendrijos dizainą, kaip nurodyta Bendrijos dizaino reglamento preambulės 16 ir 17 dalyse, lėmė tai, kad egzistuoja pramonės šakos, kurios sukuria daug trumpai rinkoje esančių gaminių dizainų, todėl šioms sritims privalumas yra registracijos procedūromis neapsunkinta apsauga, juolab kad tokiems dizainams nebūtina ir ilgos trukmės apsauga

Iki dizaino teisės suderinimo Europos Sąjungos mastu, Jungtinėje Karalystėje egzistavo dvi savarankiškos dizaino kategorijos� Pirmoji – estetiniai dizainai, kurie turėjo būti patrauklūs žmogaus akims, pavyzdžiui, dekoratyvinės vazos arba porceliano indai, ir tokie dizainai būdavo registruojami33 Tačiau į šią kategoriją nepatekdavo dizainai,

32 2001 m gruodžio 12 d Tarybos reglamentas (EB) Nr 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, supra note 21�

33 Torremans, P� Holyoak&Torremansintellectualpropertylaw� 5th edition� Oxford: Oxford University Press, 2008, p� 322�

kurie pasižymėdavo tam tikru funkcionalumu, pavyzdžiui, išmetamųjų dujų vamzdžiai, įvairūs virtuvės įrankiai – pastarieji paprastai būdavo saugomi pagal autorių teisę motyvuojant tuo, kad dažiausiai tokių gaminių projektai pirmiausia būdavo pavaizduoti įvairiuose brėžiniuose, tačiau ilgainiui imta vertinti, kad neteisinga tik estinius dizainus priskirti savarankiškai intelektinių teisių grupei, o funkcinius saugoti remiantis kitomis teisių grupėmis34 � Todėl Jungtinėje

Karalystėje, priėmus 1988 m Autorių teisių, dizainų ir patentų aktą, sukurta taip pat speciali sistema techninių dizainų, kurie iš esmės buvo apibrėžiami kaip bet kokios formos ar konfigūracijos (tiek vidaus, tiek išorės) gaminio ar jo dalies dizainai, saugomi be registracijos35 � Tačiau tai tik vienos valstybės pavyzdys Šiandienėje Europos Sąjungos teisėje tokios registruoto ir neregistruoto dizaino atskirties nėra� Iš esmės tiek vienas, tiek ir kitas dizainas saugo tą patį objektą, o kaip vieną iš pagrindinių skirtumų galima būtų išskirti tai, kad neregistruoto dizaino pažeidimo atveju nukentėjusysis turės įrodyti, kad jo dizainas atitiko tokiam neregistruotam Bendrijos dizainui keliamus reikalavimus – kad dizainas tapo viešai prieinamas visuomenei ir kad šis dizainas turi individualių savybių, t� y� negalios vadinamoji galiojimoprezumpcija, numatyta Bendrijos dizaino reglamento 85 straipsnyje, reiškianti, jog registruoto Bendrijos dizaino atveju teismas nekvestionuos dizaino galiojimo, nebent būtų pateiktas priešieškinis dėl dizaino paskelbimo negaliojančiu�

Dizaino direktyva ir Bendrijos dizaino reglamentas buvo priimti ir įsigaliojo prieš

daugiau nei 30 metų, todėl akivaizdu, kad, kaip ir kiekviena sistema, dizaino apsaugos sistema turi neatsilikti nuo besivystančio pasaulio� Atsižvelgiant į tai, 2024 m� spalio 23 d buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2822, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr� 6/2002 dėl Bendrijos dizaino ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr� 2246/200236 � Nors šis reglamentas įsigaliojo 2024 m� gruodžio 8 d�, tačiau taikyti bus pradėtas nuo 2025 m gegužės 1 d , tad verta paminėti ir išskirti esminius būsimus pasikeitimus:

1� keičiasi saugomos teisės pavadinimas: nuo šiol Bendrijos dizainas bus vadinamas Europos Sąjungos dizainu; 2� keičiasi dizaino sąvokos apibrėžimas ir nuo šiol dizainu bus laikomas viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir jo dekoratyvinių elementų savybių, visų pirma, linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros, medžiagų, įskaitant tų savybių judėjimą, kitimą ar bet kokį kitą jų aktyvumą; esminis skirtumas, kad nuo šiol dizainu bus laikoma ir judantys, besikeičiantys elementai;

3 atsižvelgiat į pasikeitusią dizaino sąvoką, keičiasi ir gaminio sąvoka – nuo šiol gaminys bus suprantamas kaip pramoniniu būdu arba rankomis pagamintas daiktas, išskyrus kompiuterių programą, neatsižvelgiant į tai, ar jis įkūnytas fiziniame daikte, ar pasireiškia nefizine forma,

34 Ibid�, p� 341�

35 Ibid�, p� 341–342�

36 2024 m spalio 23 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2822, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr 6/2002 dėl Bendrijos dizaino ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr� 2246/2002� Oficialusisleidinys L, 2024/2822, 18�11� 2024�

įskaitant: a) pakuotę, gaminių rinkinius, erdvinį daiktų išdėstymą vidaus ar išorės aplinkai sukurti ir sudėtiniam gaminiui sukonstruoti skirtas sudedamąsias dalis; b) grafinius kūrinius arba simbolius, logotipus, paviršių raštus, tipografinius šriftus ir grafines vartotojo sąsajas; čia esminis pasikeitimas yra tai, kad gaminiui bus taikoma ir skaitmeninė forma, ne vien fizinis kūnas;

4� atsižvelgiant į pramonojė vis labiau taikomą 3D spausdinimo metodą, be kita ko, pasitelkiant ir dirbtinį intelektą, buvo praplėstas dizaino savininko išimtinių teisių turinys ir nuo šiol dizaino savininkas galės drausti be jo sutikimo sukurti, atsisiųsti, kopijuoti ir dalytis arba platinti bet kokią laikmeną ar programinę įrangą, kurioje užfiksuojamas dizainas, siekiant sutaisyti sąlygas gaminti gaminį, kuriam panaudotas saugomas dizainas;

5� įsigalioja išlyga dėl dizaino apsaugos negaliojimo atsarginėms detalėms, tai reiškia, kad dizaino apsauga negalios toms sudėtinio gaminio dalims, kurios turi būti keičiamos tik siekiant sutaisyti gaminį ir grąžinti jam pirminę išvaizdą; tačiau tam, kad asmuo, pavyzdžiui, pardavėjas, galėtų pasinaudoti šia išlyga, jis privalės atskleisti galutiniam vartotojui, kad naudojamos bus neoriginalios detalės, taip sudarydamas sąlygas vartotojui pasirinkti norimą gamintoją37 �

Dizaino direktyva taip pat buvo peržiūrėta Europos Sąjungos įstatymų leidėjo ir 2024 m spalio 23 d� buvo priimta nauja jos redakcija, kuri įsigaliojo 2024 m� gruodžio 8 d�, tačiau nustatytas 36 mėnesių pereinamasis laikotarpis valstybėms narėms, per kurį turi būti

pritaikyti nacionaliniai teisės aktai38 �

Trečiasis dizaino apsaugos lygmuo, kaip minėta, yra tarptautinės dizaino paraiškos pagrindu registruotas dizainas� Seniausias šiuo metu galiojantis dizaino apsaugą numatantis teisės šaltinis yra 1883 m kovo 20 d Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo, kurios 5quinquies straipsnis numato bendrą taisyklę, jog pramoninis dizainas yra saugomas visose Sąjungos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo šalyse39 � Tiesa, minėta nuostata konvenciją papildė tik 1958 m spalio 31 d Pramoninio dizaino apsaugos nuostatos taip pat yra numatytos ir 1994 m� sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis), 25 ir 26 straipsniuose40 �

Tačiau ir šios yra tik labai bendros, be kita ko, nustatančios, kad valstybės narės numato apsaugą dizainams, kurie yra nauji ir originalūs, apsauga turi būti suteikiama ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui, įtvirtinamos kai kurios savininko išimtinės teisės41 � Taigi šie minėti teisės aktai iš esmės numatė minimalius standartus dizaino teisės srityje, kuriuos turi atitikti valstybių narių nacionaliniai įstatymai Vis dėlto svarbiausias tarptautinis teisės šaltinis dizaino teisės srityje buvo 1925 m� Hagos sutarties dėl tarptautinio pramoninio dizaino registravimo ir 1999 m�

38 2024 m� spalio 23 d� Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2823 dėl teisinės dizaino apsaugos (nauja redakcija) Oficialusisleidinys L, 2024/2823, 18 11 2024

39 1883 m kovo 20 d Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo Valstybės žinios, Nr 1996, Nr 75-1796

40 1994 m gruodžio 23 d sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba� OL, 1994 m� specialus leidimas, 11 skyrius, 21 tomas, p� 305�

37 Ibid�

41 Ibid�, p� 311–312�

jos redakcija, vadinama Ženevos aktu42, kuri, įsigaliojusi 2003 m�, suteikė galimybę įgyti dizaino apsaugą pagal vieną tarptautinę paraišką, prašant išplėsti registraciją bet kuriose pasirinktose valstybėse, kurios taip pat buvo prisijungusios prie Ženevos akto, ir tai yra užtikrinama pasitelkiant vieną paraišką, pateikiamą Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijai43 �

1.3. Dizaino apsaugos reikalavimai

Dizainas pirmiausia yra kūrėjo intelektinės veiklos rezultatas, todėl niekas negali nurodyti menininkui, koks turi būti jo darbas� Tačiau nagrinėjamos temos prasme svarbu atskirti, kad savaime saugomas ne kiekvienas bet kurio individo sukurtas dizainas – norint įgyti apsaugą, sukurtas dizainas turi atitikti tam tikras savybes Pasaulyje yra daugybė skirtingų teisės tradicijų, sistemų ir neteisinga būtų teigti, jog egzistuoja visuotinai pripažinta norma, koks turi būti dizainas, kad jis būtų saugomas kaip intelektinės nuosavybės objektas� Kaip jau aptarta anksčiau, Lietuvoje šiuo metu galiojanti dizaino teisinė apsauga yra tiesiogiai susijusi su Europos Sąjungos reguliavimu, todėl šiame darbe toliau ir nagrinėjami mūsų valstybei, kartu ir visai Europos Sąjungai galiojantys dizaino apsaugos reikalavimai� Dizaino įstatymas ir Bendrijos reglamentas numato dvi esmines sąlygas, kurias turi atitikti dizainas, jog būtų saugomas: dizainas turi būti naujas ir turėtiindividualiųsavybių

42 1999 m liepos 2 d Ženevos aktas Prieiga per internetą: https://vpb�lrv�lt/lt/teisine-informacija/teises-aktai/dizainai-2/tarptautiniai-teises-aktai-1/ [žiūrėta 2024-05-30]�

43 Colston, C�; Middleton, K �, supra note 4, p� 410�

1.3.1. Dizaino naujumas

Dizainas laikomas nauju, jei joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos (Dizaino įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Bendrijos dizaino reglamento 5 straipsnio b punktas�)� Neregistruoto Bendrijos dizaino atveju dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei iki tos datos, kai dizainas, kurį siekiama apsaugoti, tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei (Bendrijos dizaino reglamento 5 straipsnio a punktas) Praktikoje pripažįstama, kad dizaino atitikties naujumo kriterijui vertinimas yra objektyvaus pobūdžio – tereikia nuspręsti, ar du lyginami dizainai yra tapatūs44 Vis dėlto tapatumas nebūtinai reiškia, kad dizainai yra identiškos kopijos Kaip numatyta Bendrijos dizaino reglamento 5 straipsnio 2 dalyje, dizainai laikomi tapačiais net ir tada, kai skiriasi tik neesminėmis detalėmis Kas laikoma neesminėmis detalėmis, bendros taisyklės ar baigtinio sąrašo nėra, vertinti visada paliekama teismui, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes

Kad būtų pripažintas kaip naujas, vertinami turi būti tie dizaino elementai, kurie suteikia jam specifines savybes, o ne bendrieji, ir dizainas turėtų būti laikomas nauju, jei specifinės jo detalės skiria jį nuo egzistuojančio status quo dizainų visumoje45

44 Vidaus rinkos derinimo tarnybos III Apeliacinės tarybos 2006 m lapkričio 22 d sprendimas byloje Daka Research Inc� prieš Ampel24Vertriebs-GmbH&Co KG, Nr� R 196/2006-3�

45 Conea, A M The requirements for protection of the community design Challengesofthe KnowledgeSociety, 2011, p 846 Prieiga per internetą: https://doaj org/article/324c5fd91d854ca080fc35bcf7895149 [žiūrėta 2024-05-30]�

Kaip matyti, didelę reikšmę dizaino naujumui turi momentas, nuo kada dizainas pirmą kartą tapo prieinamas visuomenei� Prieinamumas visuomenei dar kitaip vadinamas dizaino atskleidimu Atskleidimo faktas svarbus nustatant, ar dizainas naujas ir ar turi individualių savybių, tačiau svarbu jį aptarti kalbant apie naujumo kategoriją� Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad, taikant minėtą to paties reglamento 5 straipsnį (naujumo kriterijaus kontekste), laikoma, kad (ankstesnis) dizainas tapo prieinamas visuomenei, jei jis buvo paskelbtas po registracijos ar kitaip, viešai eksponuotas, naudotas versle ar kitaip atskleistas iki 5 straipsnyje nurodytos datos� Štai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (toliau – Bendrasis teismas) 2011 m� birželio 14 d sprendime „Sphere Time“ pasisakė dėl laikrodžio dizaino neatitikties naujumo reikalavimui Šioje byloje ginčas kilo dėl labai į ginčijamą dizainą panašaus dizaino laikrodžio, gaminto Kinijoje, kuris Europos rinkoje pasirodė anksčiau už ginčijamą dizainą� Kaip reikšmingą to įrodymą teismas laikė siuntimo dokumentus, patvirtinančius, kad minėtas ankstesnio dizaino laikrodis buvo importuotas į Nyderlandų Karalystę iki ginčijamo dizaino paraiškos padavimo datos46 � Pažymėtina, kad prieinamumo visuomenei fakto nustatymą praktikoje komplikuoja ir tai, kad įstatymas kalba apie bet kokį kitą tapatų dizainą, o tai iš pirmo žvilgsnio reiškia, kad dizaineris turi būti toks budrus, kad žinotų visas pasaulio rinkas ir jose egzistuojančius dizainus� Kita vertus, įstatymų leidėjas lyg ir stengiasi sušvelninti padėtį toje pačioje

Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnio dalyje darydamas išimtį, kad veiksmai nebus

laikomi atskleidimu, jei juos atlikus dizainas negalėjo pagrįstai tapti įprastu būdu žinomas Bendrijoje veikiantiems atitinkamos srities specialistams� Kaip teigia teisės mokslininkai Lionelis Bently ir Bradas Shermanas, tai yra tam tikra apsaugos sąlyga (angl safeguard clause), kuria siekiama užkirsti kelią dizaino neįregistravimui, remiantis ankstesniu neaiškiu informacijos atskleidimu, tačiau aiškesnį šios sąlygos veikimą sunku įsivaizduoti jau vien dėl to, kad jos formuluotė kelia daug neaiškumų47

Anot Europos Komisijos, apsaugos sąlyga iš esmės yra palengvinimas, leidžiantis nevertinti dizainų, kurie Europos industrijoje įprastai negalėtų būti žinomi, pavyzdžiui, ankstesni dizainai, saugomi atokiose pasaulio vietose ar muziejuose, ir nors šis paaiškinimas nėra numatytas teisės aktuose, tikimasi, kad šią problemą išspręs teismų praktika48 Kas yra tos atitinkamos sritys, reglamento tekstas taip pat neatsako, tačiau Europos Sąjungos žalioji knyga dėl pramoninio dizaino apsaugos nurodo, kad jos turėtų būti apibrėžiamos kaip tos sritys, kuriose veikia atitinkami specialistai, dizaineriai, prekeiviai ir gamintojai, kitaip tariant, negalutiniai vartotojai, nes priešingu atveju būtų keista, jei dizaineris galėtų įregistruoti dizainą, žinomą kitiems tos srities dizaineriams, vien dėl to, kad nė vienam vartotojui dizainas dar netapo žinomas49 � Dizaino naujumas nėra vertinamas paraiškos padavimo metu ar net prieš įregistruojant dizainą Dizaino registracijos metu

47 Bently, L ; Sherman, B IntellectualProperty Law� 4th Edition� Oxford: Oxford University Press, 2014, p� 629�

48 Colston, C�; Middleton, K �, supra note 4, p� 432�

46 Kur� A �; Dreier, T�, supra note 26, p� 363–364�

49 Musker, D�, supra note 7, p� 37–38�

preziumuojama, kad dizainas yra naujas, bet vėliau dizainas gali būti pripažintas negaliojančiu, įrodžius, kad registracijos metu jis neatitiko naujumo kriterijaus� Vis dėlto registracija kainuoja laiko ir pinigų ir neretai dizaineriui gali kilti dvejonių, ar verta registruoti dizainą, ar laiko ir pinigų investicijos atsipirks ir bus pasiektas norimas rezultatas� Todėl

įstatymų leidėjas suteikia teisę dizaineriui „išbandyti rinką“ ir kartu neprarasti teisės vėliau įgyti apsaugą savo dizainui – Bendrijos dizaino reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalis numato vadinamąjį lengvatinį 12 mėnesių terminą (angl graceperiod)

Tokia pati nuostata numatyta ir Dizaino direktyvoje, todėl analogiškai įtraukta Dizaino įstatyme ir galioja Lietuvoje� Lengvatinis terminas reiškia, kad į dizaino atskleidimą neatsižvelgiama, jeigu dizainas, kurio apsaugos prašoma, tapo prieinamas visuomenei dėl paties dizainerio, jo teisių perėmėjo arba trečiojo asmens dėl dizainerio ar jo teisių perėmėjo pateiktos informacijos ar atliktų veiksmų ir per 12 mėnesių laikotarpį iki paraiškos padavimo datos ar, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos, be to, ši nuostata taikoma ir tada, jei dizainas tapo prieinamas visuomenei dėl piktnaudžiavimo dizainerio ar jo teisių perėmėjo atžvilgiu50 � Galiausiai, kalbant apie dizaino naujumą, svarbu paminėti ir dizaino sąsają su pačiu gaminiu, kuriame jis panaudotas� Kaip jau minėta darbo pradžioje, dizaino teisė teisinę apsaugą suteikia ne pačiam gaminiui, nurodytam paraiškoje, o gaminio išorės vaizdui, kitaip tariant – gaminio dizainui� Tačiau neteisinga būtų laikyti, kad dizainas yra susijęs tik su vienu konkrečiu ar keliais konkrečiais

50 2001 m� gruodžio 12 d� Tarybos reglamentas (EB) Nr� 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, supra note 21, p� 146�

gaminiais� Čia verta paminėti 2015 m� gruodžio 13 d� Bendrojo Teismo sprendimą, kuriame teismas pasisakė, kad atsižvelgiant, visų pirma, į Bendrijos dizaino reglamento 36 straipsnio 6 dalies nuostatą ir 19 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje esančią nuorodą į „gaminį“, reikia daryti išvadą, kad registruotas Bendrijos dizainas suteikia jo savininkui išimtinę teisę naudoti aptariamą dizainą visų rūšių gaminiams (ir ne tik paraiškoje nurodytam gaminiui), ir, kaip matyti iš reglamento 10 straipsnio, bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro vizualaus įspūdžio51 Dėl šios priežasties dizainas negali būti laikomas nauju, jei identiškas dizainas jau tapo prieinamas visuomenei, net jeigu šis ankstesnis dizainas skirtas kitokiam gaminiui pritaikyti arba panaudoti, nes priešingu atveju naujai įregistruoto dizaino savininkas galėtų drausti naudoti dizainą net ir tiems gaminiams, kuriuose panaudotas dizainas, kuris tapo anksčiau visuomenei prieinamas52 � Pagrindinis apsunkinimas, kylantis iš tokio vertinimo, yra tai, kad dizaineris įpareigojamas žinoti visus galimus dizainus, nes visuomet egzistuos rizika, kad tapatus dizainas jau anksčiau tapo prieinamas visuomenei, nors ir panaudotas kitokiam gaminiui� Kita vertus, kaip ir nurodo teismas minėtoje byloje, kitoks vertinimas nebūtų teisingas ankstesnių dizainų savininkų atžvilgiu, nes naujai įregistruoto dizaino savininkas, susidūręs su tapačiu dizainu kad ir kitame gaminyje, galėtų reikalauti uždrausti naudoti pas-

51 Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2015 m gegužės 13 d sprendimas GroupNivelles priešVidausrinkosderinimotarnybą(prekių ženklamsirpramoniniamdizainui), T-15/13, EU:T:2015:281�

52 Ibid�

tarąjį, nors jo atskleidimo momentas galėjo būti ir gerokai ankstesnis� Vis dėlto tikėtina, kad šis vertinimas labai priklauso nuo kiekvienos bylos konkrečių faktinių aplinkybių ir akivaizdu, kad vertinant tam tikro dizaino naujumą negalėtų būti lyginami nesulyginami dizainai, pavyzdžiui, tam tikro drabužio dizainas ir namų apyvokos daikto dizainas�

Kita situacija, kai gaminio samprata gali kelti vertinimo sunkumų, yra tada, kai dizainą norima pritaikyti keliuose atskiruose gaminiuose (gaminių grupėje) Pagal Bendrijos dizaino reglamentą, dizainas apima gaminio išorės vaizdą, o tiesiogiai skaitant šio reglamento tekstą, atvejo, kai dizainas apimtų kelis savarankiškus gaminius, nėra numatyta� Tokia situacija buvo nagrinėjama 2017 m� birželio 13 d� Bendrojo Teismo byloje Ieškovas buvo registruoto Bendrijos dizaino, skirto gėrimų skardinėms, savininkas, konkrečiai – šį dizainą (ginčijamą dizainą) sudarė trys skirtingų dydžių gėrimų skardinės53 � Nors ginčijamas dizainas jau buvo įregistruotas kaip gaminių grupė, Apeliacinė taryba su tokiu vertinimu nesutiko ir registraciją panaikino, nes, pagal Bendrijos dizaino reglamentą, dizaino objektas gali būti tik vienas daiktas, o kelių tarpusavyje nesusijusių gaminių derinys gali būti laikomas vienu daiktu tik tada, jeigu šie gaminiai dera tarpusavyje estetiniu požiūriu, juos sieja funkcinis ryšys ir paprastai jie parduodami kaip vienas gaminys, pavyzdžiui, stalo įrankiai, kuriuos sudaro peilis, šakutė ir šaukštas, arba šachmatų rinkinys, kurį sudaro šachmatų lenta ir šachmatų figūrėlės54 �

53 2017 m birželio 13 d sprendimas Ball BeveragePackagingEuropeLtdpriešEuropos Sąjungosintelektinėsnuosavybėstarnybą, T-9/15, EU:T:2017:386�

54 Ibid�

Pagrindinė ieškovės intencija registruoti dizainą kaip skardinių grupę buvo ta, kad visi ankstesni dizainai vaizduoja pavienes skardines, todėl skardinių grupė atskirtų ginčijamą dizainą nuo ankstesnių Vis dėlto Bendrasis Teismas konstatavo, kad nesvarbu, kaip prekiaujama gėrimų skardinėmis, akivaizdu, kad ginčijamame dizaine vaizduojamos trys skardinės neatlieka vienos joms bendros funkcijos, nes visos kartu jos neatlieka funkcijos, kurios negalėtų atlikti kiekviena atskirai55 Taigi šioje byloje Bendrasis Teismas suformulavo taisyklę, kad gaminių grupė negali sudaryti dizaino, jei, paimtas atskirai, kiekvienas iš tų gaminių galėtų atlikti tą pačią funkciją�

1.3.2. Individualios dizaino savybės

Antroji dizaino apsaugos sąlyga yra turėti individualių savybių� Prieš atskleidžiant jų reikšmę, verta paminėti šių savybių genezę�

1991 m� liepos mėnesio Europos Sąjungos žaliojoje knygoje dėl pramoninio dizaino teisinės apsaugos dizaino individualios savybės nebuvo numatytos Vienuolika iš dvylikos tuomečių Europos Ekonominės Bendrijos valstybių narių savo nacionalinėje teisėje numatė pramoninio dizaino apsaugą ir dauguma tarp šios apsaugos įsigijimo reikalavimų paminėjo naujumo kriterijų, kartais kartu su originalumo reikalavimu56 Buvo

55 Ibid

56 Green Paper on the Legal Protection of Industrial Design Working document of the services of the Commission� III/F/5131/91EN, June 1991� [EU Commission – Working Document] ArchiveofEuropeanIntegration Pittsburgh: University of Pittsburgh, 2004, p 18 Prieiga per internetą: http://aei pitt edu/1785/ [žiūrėta 2024-06-10]�

prieita prie išvados, jog tam, kad pramoninis dizainas būtų saugomas, neužtenka, kad jis būtų naujas, turi būti ir kitas elementas� Tuo metu jis buvo pavadintas skiriamuoju požymiu (angl distinctive character)57 Taigi pirminiuose Bendrijos dizaino reglamento ir Dizaino direktyvos projektuose buvo numatytas skiriamojo bruožo reikalavimas� Jis reiškė, kad dizainas neturėjo būti žinomas atitinkamos srities specialistams, veikiantiems Bendrijoje, ir toks, kurio keliamas bendras įspūdis suinteresuotai visuomenei skirtųsi nuo bet kokio kito dizaino, žinomo tam tikrame sektoriuje, keliamo bendro įspūdžio58 � Vis dėlto po kilusių diskusijų, kad skiriamojo bruožo reikalavimas yra perimtas iš prekių ženklų teisės, todėl gali klaidinti, be to, atsižvelgus į tai, kad skiriamasis bruožas būtų per daug griežtas reikalavimas ir neatitiktų dizaino esmės, vėlesniuose Dizaino direktyvos pasiūlymuose jau buvo pateiktas individualių savybių kriterijus59 � Aiškinamajame Bendrijos dizaino reglamento memorandume individualių savybių kriterijus pristatomas kaip, viena vertus, numatantis aukštą dizaino nepanašumo į ankstesnį dizainą ribą, tačiau, kita vertus, atveriantis plačias apsaugos galimybes� Šios sąlygos būtinumas grindžiamas tuo, kad jei jos nebūtų, tai leistų kaip naują dizainą registruoti tiesiog ankstesnio dizaino pakeitimą, nes jei būtų vadovaujamasi tik naujumo kriterijumi, užtektų, kad dizainai nebūtų

identiški60 � Priėmus Dizaino direktyvą, suderinusią nacionalinę valstybių narių teisę dizaino srityje, individualių savybių reikalavimas atsirado dizaino teisę reglamentuojančiuose įstatymuose Taigi individualių dizaino savybių koncepciją tam tikra prasme galima būtų laikyti Europos Sąjungos indėliu į dizaino teisę�

Dizaino įstatymas numato, kad dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu informuotam vartotojui sudarytas bendras dizaino įspūdis skiriasi nuo bet kokio kito dizaino, kuris tapo visuomenei prieinamas iki paraiškos padavimo datos, o kai prašoma prioriteto, – iki prioriteto datos, jam sudaryto bendro įspūdžio61 � Šis vertinimas pagrįstas ne tuo, kiek dizaineris įdėjo pastangų, kurdamas dizainą, o tuo, kiek dizainas turi individualumo, išskirtinumo, lyginant su kitais rinkoje egzistuojančiais panašiais dizainais, taigi vertinamas jau pats rezultatas62 Norint atskleisti individualių savybių sampratą, vertinamos turi būti kelios skirtingos, bet tarpusavyje susijusios teisinės kategorijos, todėl reikėtų trumpai aptarti kiekvieną iš jų� Informuotas vartotojas� Individualioms savybėms nustatyti pasitelkiamas specialus subjektas – informuotas vartotojas Informuotas vartotojas doktrinoje suprantamas kaip asmuo, kuris nebūdamas tam tikros

57 Ibid , p 18–19

58 Ibid , p 168

59 Franzosi, M , et al EuropeanDesign Protection� CommentaryToDirectiveAnd RegulationProposals� Hague: Kluwer Law International, 1996, p� 55–60�

60 1993 m� gruodžio 3 d� Europos Bendrijų Komisijos pasiūlymas COM(93) 342 final-COD 463 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos Dizaino Briuselis, 1993, p 12 Prieiga per internetą: https://eur-lex europa eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:51993PC0342&from=EN [žiūrėta 2024-06-10]�

61 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 6 straipsnio 1 dalis� Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

62 Musker, D�, supra note 7, p� 29�

srities ekspertas gali pasakyti, kad tam tikras dizainas skiriasi nuo jam jau žinomų kitų dizainų, o tai reiškia, kad jis nėra ir paprastas vartotojas, perkantis kasdienes prekes63 � Taigi svarbu pažymėti, kad vertinimas neturi būti pagrįstas teisėjo vidiniu įsitikinimu, analizuojama turi būti hipotetiškai žvelgiant informuoto vartotojo akimis�

Informuoto vartotojo sąvoka plačiau atskleidžiama teismų praktikoje� Štai, pavyzdžiui, 2011 m� spalio 20 d� sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) nurodė, kad Bendrijos dizaino reglamente informuoto vartotojo sąvoka neapibrėžiama, tačiau ją reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomo paprasto vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialių žinių ir kuris paprastai nelygina prekių ženklų tarpusavyje, sąvokos ir specialisto – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, todėl informuoto vartotojo sąvoka apibrėžia ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos esminės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją64 � Taigi informuotumas grindžiamas tuo, kad šis vartotojas domisi atitinkamos rūšies gaminiais ir dėl to yra susipažinęs su skirtingais dizainais, esančiais rinkoje� Tikėtina, kad tokias žinias turi ir kiti dizaineriai, tačiau, vertinant individualias savybes, žodis vartotojas nurodo, kad nėra kalbama apie kitus dizainerius� Dizainerių žinomumą sąlygoja tai, kad jie yra šios srities ekspertai ir tai natūralu jų kasdienybėje

63 Colston, C ; Middleton, K , supra note 4, p 433

64 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m� spalio 20 d� sprendimas PepsiCo, IncpriešGrupoPromerMonGraphicSA, C-281/10 P, EU:C:2011:679�

Įstatymų leidėjo tikslas buvo priešingas –lyginamų dizainų individualias savybes turi sugebėti atskirti galutinis jų naudotojas Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad „vartotojo“ statusas reiškia dar ir tai, jog atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame dizainas panaudotas, pagal šio gaminio tikslinę paskirtį65 Manytina, kad šis atskyrimas yra svarbus, nes dizainai pirmiausia ir kuriami tam, kad suteiktų produktui patrauklumą ir skatintų juos įsigyti� Panaši pozicija randama ir žaliojoje knygoje dėl pramoninio dizaino apsaugos� Čia teigiama, kad testas turi būti atliekamas ten, kur pasireikškia didžiausia dizaino ekonominė svarba, t y rinkoje, kur pirkėjai yra paprasti vartotojai, neturintys kvalifikuoto dizainerio žinių66

Bendras įspūdis� Kaip jau sakyta anksčiau, vertinimas turi būti pagrįstas bendru įspūdžiu, kurį sukuria dizainas informuotam vartotojui, ir jis turi būti kitoks nei bet kokio ankstesnio dizaino sukeliamas bendras įspūdis Žodžių junginys „bendras įspūdis“ (angl overall impression) leidžia suprasti, kad reikalaujama vertinti bendrą dizaino sukuriamą vaizdą, o ne atsižvelgti tik į tam tikras skirtingas ar panašias detales� Iš teismų praktikos galima matyti, kad informuoto vartotojo atžvilgiu dizaino individualios savybės išplaukia iš bendro įspūdžio, kurį sukuria dizaino skirtumai, arba tai, kad nėra déjà vu, atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus, nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, o būtent vertinant pa-

65 Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2010 m birželio 22 d sprendimas Shenzhen Taiden Industrial Co� Ltd� prieš Vidaus rinkos derinimotarnybą(prekiųženklamsirpramoniniam dizainui), T-153/08, EU:T:2010:248�

66 Musker, D�, supra note 7, p� 32�

kankamai ryškius skirtumus, kurie gali sukurti skirtingą bendrą dizaino visumos įspūdį67 Kaip vienoje Jungtinės Karalystės byloje apibūdino nacionalinis teismas, informuotas vartotojas dizaino srityje yra pagrįstai diskriminuojantis – toks, kuris atsirenka tik tas dizaino detales, kurios geba jam sukurti skirtingą bendrą įspūdį, arba, kitaip tariant, svarbu yra tik tai, kas, atidžiai vertinant, pirmiausia atkreipia tokio vartotojo dėmesį68

Dizainerio laisvė� Bendrijos dizaino reglamento 6 straipsnio, apibrėžiančio dizaino individualių savybių reikalavimą, 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad, vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvę kuriant dizainą Taigi atrodytų, kad informuotas vartotojas, vertindamas bendrą įspūdį, kurį jam sukuria nagrinėjamas dizainas, omenyje turi turėti ir dizainerio laisvę, kuria jis galėjo naudotis kurdamas dizainą� Kitaip tariant, dizainerio laisvė iš esmės turėtų būti suprantama kaip galimybė dizaineriui nepriklausomai sukurti naują, inovatyvų dizainą, kuris būtų kitoks nei jau rinkoje egzistuojantys dizainai Tačiau ši laisvė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais� Štai dar 2010 m� kovo 18 d� Bendrasis Teismas sprendime „Grupo Promer Mon Graphic, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą“ pažymėjo, kad dizainerio laisvės mastas kuriant dizainą apibrėžtas, be kita ko, suvaržymais, susijusiais su gaminio arba gaminio sudėtinės dalies

67 2017 m� vasario 16 d� sprendimas Antrax

It Srl prieš EuroposSąjungosintelektinės nuosavybėstarnybą, T-828/14 ir T-829/14, EU:T:2017:87

68 The Supreme Court of Judicature Court of Appeal (Civil Division) on Appeal from the High Court of Justice Chancery Division (Intellectual Property) 2007 m� sprendimas byloje TheProcter&GambleCompanyv� Reckitt Benckiser(UK)Limited, Nr� A3/2007/0072�

techninės paskirties charakteristikomis ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis, ir dėl šių suvaržymų yra nustatomi tam tikrų charakteristikų standartai, kurie tampa bendrai taikomi atitinkamo gaminio dizainams69 � Šie suvaržymai – tai įvairūs saugumo reikalavimai, kokybės standartai ar net su teisės saugomų gėrių apsauga susiję ribojimai Pavyzdžiui, kuriant automobilio dizainą, dizainerį varžo tokios techninės specifikacijos ir kelių eismo saugumo reikalavimai, kaip kad tai, jog kiekvienas automobilis turi turėti ratus, priekinius ir galinius žibintus, priekinio stiklo valytuvus ir panašiai� Europos Sąjungos teismų praktika, vertinant dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą, yra gana plati ir galima būtų teigti, kad dažniausiai didesnių sunkumų šį mastą identifikuoti nekyla� Vis dėlto teisės doktrinoje pripažįstama, kad pats informuotas vartotojas retai kada iš tikrųjų žinos, koks yra dizainerio laisvės mastas vieno ar kito dizaino srityje70 � Dizainų visuma Dizainų visuma (angl design corpus arba prior art) bendrąja prasme suprantama kaip visuma tam tikru momentu egzistuojančių dizainų� Ši kategorija svarbi tiek nustatant, ar dizainas turi individualių savybių, tiek ir ar yra naujas� Pirminė Europos Komisijos intencija buvo dizainų visumą vertinant individualias savybes apriboti tik tais dizainais, kurie iš esmės yra tuometinėje Europos rinkoje, tačiau vėliau buvo nuspręsta suvienodinti dizainų visumos apimtį vertinant tiek naujumą, tiek individualias dizaino

69 Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2010 m kovo 18 d sprendimas Grupo Promer Mon Graphic,SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą(prekiųženklamsirpramoniniam dizainui), T-9/07, EU:T:2010: 96�

70 Musker, D�, supra note 7, p� 32�

savybes71 � Tačiau šiuo atveju primintina jau anksčiau minėta taisyklė, jog neturėtų būti remiamasi dizainais, kurie galbūt ir egzistavo dar iki naujojo dizaino, tačiau jų buvimo vieta, pavyzdžiui, atokiame Afrikos muziejuje, niekaip negalėjo būti žinoma atitinkamos srities specialistams� Dažniausiai vertinant individualias savybes problemų nekyla nustatant dizainų visumą, tačiau jų gali atsirasti tada, kai dizainas yra, pavyzdžiui, ornamentas ir gali būti pritaikomas daugybėje skirtingų gaminių, turint omenyje tai, kad gaminio nurodymas paraiškoje nesaisto dizainerio dėl dizaino panaudojimo ar pritaikymo72

Vis dėlto, kaip vienoje byloje pripažino Anglijos teismas, nors ir laikytina, kad dizainų visumą sudaro ir ne tik paraiškoje nurodytų gaminių klasių ankstesni dizainai, informuotas vartotojas, vertindamas jam žinomus ankstesnius dizainus, nebus susipažinęs su tapačiais ar panašiais dizainais, panaudotais kitokiuose gaminiuose, nei kad ginčijamas dizainas yra pavaizduotas73 � Kadangi vertinimas pagrįstas fiktyviu asmeniu, turbūt neturėtų būti iš anksto sprendžiama, ar informuotas vartotojas bus informuotas ir apie dizainus, panaudotus kituose gaminiuose, ar ne, o tai turėtų priklausyti nuo kiekvienos individualios situacijos� Tokią išvadą patvirtina ir Bendrasis Teismas jau minėtoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas dizaino, skirto vandens nutekėjimo įrenginiui, klausimas, nurodydamas, kad automatiškai negalima atmesti fakto, kad informuotas gaminio, kuriam konkretus dizainas panaudotas ar pritaikytas, vartotojas gali turėti žinių ir

71 Ibid�, p� 31�

72 Davis, R�, et al� Trittononintellectualproperty irEurope� Fourth Edition� London: Sweet & Maxwell, 2014, p� 974�

73 Ibid�

apie esamus dizainus, susijusius su kitokiomis prekėmis74 �

Taigi dizaino teisėje individualios dizaino savybės suprantamos kaip savybės, kurios vienam kūriniui sukuria tam tikrą savitumą, lyginant su kitu ankstesniu dizainu Individualios savybės vertinamos akimis informuoto vartotojo, kuris įstatymų leidėjo pasirinktas kaip fiktyvus asmuo, dėl turimos esminės patirties ar gerų tam tikro sektoriaus žinių esantis pakankamai atidus vartotojas, todėl negali būti laikomas paprastu vartotoju, koks yra pasitelkiamas prekių ženklų teisėje, bet negali būti prilyginamas ir specialistui ekspertui, koks yra patentų teisėje� Vertinimas, ar dizainas turi individualių savybių, grindžiamas bendru įspūdžiu, kurį informuotam vartotojui sukuria vertinamas dizainas, lyginant su esamų dizainų visuma, be kita ko, atsižvelgiant į dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą

2. Dizaino perleidimas ir nuosavybės teisės suvaržymas

Apžvelgus dizaino sampratą teisinėje sistemoje ir apsaugos reikalavimus, verta panagrinėti dizainą kaip nuosavybės objektą� Civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys iš intelektinės veiklos, yra priskiriami prie asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais75 � Taip yra dėl to, kad nors iš pirmo žvilgsnio intelektinės veiklos rezultatai susiję su juos sukūrusio asmens asmenybe,

74 Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2015 m gegužės 13 d sprendimas GroupNivelles priešVidausrinkosderinimotarnybą(prekių ženklamsirpramoniniamdizainui), T-15/13, EU:T:2015:281, 131 punktas�

75 Juzikienė, R�, Mizaras, V�, Smaliukas, A �, supra note 14, p� 494�

tačiau objektyvi, materiali jų forma leidžia šiuos objektus atskirti nuo asmens ir sukuria prielaidas šiuos objektus naudoti civilinėje apyvartoje76 � Turtinės teisės į sukurtą dizainą, kaip ir bet kurios kitos turtinės teisės, gali būti perleidžiamas kitam asmeniui, taip pat nuosavybės teisės į sukurtą dizainą gali būti suvaržytos įstatymų nustatyta tvarka� Kaip jau sakyta šio straipsnio pradžioje, dizaineris, sukūręs dizainą, įgyja asmenines neturtines teises į dizainą, taip pat kaip savininkas turi ir išimtines turtines teises Kalbant apie disponavimą dizainu kaip intelektinės nuosavybės objektu, reikšmingos būtent pastarosios, nes teisė į vardą ir teisė į kūrinio neliečiamumą apskritai yra ne civilinės apyvartos objektai, o civilinės teisės saugomos vertybės77 �

2.1. Teisės į dizainą perleidimas

Dizainą, kaip civilinės teisės objektą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1�111� straipsnis, numatantis, kad dizainas ir kiti intelektinės veiklos rezultatai laikomi civilinės teisės objektu, jei jie išreikšti kokia nors objektyvia forma, o dizainas, be kita ko, civilinės teisės objektu tampa nuo to momento, kai yra pripažįstamas įstatymų nustatyta tvarka78 � Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1�112� straipsnio 1 dalis nustato tris turtinių teisių grupes, kurios gali būti civilinės teisės objektas: daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, o to

76 Ibid�

77 Ibid�, p� 487–488�

78 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais)� Valstybėsžinios, 2000, Nr� 74-2262�

paties įstatymo straipsnio antroje dalyje numatyta, kad turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos79 � Nuosavybės teisės perleidimas gali būti atlygintinis arba neatlygintinis, tad tokia pati taisyklė galioja ir dizaino (kaip nuosavybės objekto) perleidimui

Paveldėjimas savo prasme yra vienašalis sandoris ir jam nėra būtina dviejų ar daugiau asmenų suderinta valia, todėl jam taikomos ir atskiros teisės normos, tačiau kalbant apie nuosavybės teisės į dizainą perleidimą ir priėmimą, kaip valinę sutarties šalių veiksmų išraišką, taikytinos bendrosios daiktinės teisės ir prievolių teisės normos

Remiantis Dizaino įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą dizainą gali būti perduota pagal sutartį kartu su kitomis su dizaino savininko veikla susijusiomis teisėmis arba atskirai, išskyrus atvejus, kai teisės perėmėjas nėra gavęs leidimo ar sutikimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 ar 4 punktą, o, kaip numatyta antrojoje šios normos dalyje, taip pat gali pereiti kartu su įmone (įmonės pirkimo–pardavimo atveju), jei sutartis nenustato kitaip80 � Taigi įstatymas numato tiek savarankišką dizaino teisės perleidimą, tiek į turtinio komplekso sudėtį įeinančios teisės į dizainą perleidimą� Teisė į dizainą Dizaino įstatymo kontekste turėtų būti suprantama kaip teisė į pareikštą registruoti dizainą arba (įregistruoto) dizaino savininko teises81 � Nors įstatymai nenumato privalomos notarinės formos teisės į dizainą perleidimui (išskyrus išimtį, kuri bus paminėta vėliau), notarams gali tekti tokią sutartį rengti ir tvirtinti,

79 Ibid�

80 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 16�

81 Birštonas, R�, et al� Intelektinėsnuosavybės teisė� Vilnius: Registrų centras, 2010, p� 759�

tad svarbu aptarti, į ką reikėtų atsižvelgti� Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar perleidėjas yra perleidžiamo dizaino savininkas (ar jo tinkamai įgaliotas asmuo)� Kadangi daugeliu atvejų, tikėtina, būtų perleidžiamas registruotas dizainas, patikrinti dizaino priklausomybę reikėtų vadovaujantis Dizaino registro duomenimis� Registras yra viešai prieinamas kiekvienam suinteresuotam asmeniui, tačiau tokie rekvizitai kaip pareiškėjo ir / ar dizaino savininko vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir kiti duomenys nėra viešai skelbiami (Dizaino įstatymo 46 straipsnis) Šiuos duomenis gali gauti tik tie asmenys, kuriems įstatymai numato teisę juos tvarkyti� Kadangi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris privalo užtikrinti, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsnis numato, kad notaras, tvirtindamas sandorius, privalo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminę reikšmę notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai, notaras turi teisę, kartu ir pareigą tokių duomenų klausti Dizaino registro tvarkytojo, o šis privalo juos pateikti82

Antra, kaip ir bet kokio turto perleidimo atveju, notaras turėtų įsitikinti, ar yra gauti visi reikiami leidimai ir sutikimai tokiam sandoriui sudaryti� Tokie sutikimai / leidimai galėtų būti reikalingi tuo atveju, jei teisė į dizainą yra suvaržyta (įkeista, areštuota) Kitas pavyzdys, atsižvelgiant į Dizaino įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 punktus, jei dizaine yra panaudotas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas, herbas, 82 Lietuvos Respublikos notariato įstatymas (su pakeitimais ir papildymais)� Lietuvos aidas, 1992, Nr� 192-0�

vėliava ar kiti valstybės heraldikos objektai ar juos mėgdžiojantis žymuo, taip pat garantiniai ir prabos ženklai, antspaudai, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklai – turi būti gautas ir pateiktas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas leidimas naudoti juos dizainui, o tuo atveju, jei dizainui panaudoti kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų herbai, vėliavos ar kiti oficialūs simboliai – kompetentingų tų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijų sutikimas83

2021 m vasario 1 d Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje ieškovas siekė uždrausti atsakovui gaminti, siūlyti parduoti, parduoti ir šiais tikslais kaupti medaus desertus „Medaus „Trispalvė“, kurie yra sudaryti iš horizontalių sluoksnių, išdėstytų tokia seka: viršuje geltonas, per vidurį – žalias, o apačioje raudonas sluoksnis, nes ieškovas turi analogišką įregistruotą nacionalinį dizainą84 � Čia svarbu paminėti, kad atsakovas priešieškiniu siekė pripažinti ieškovo dizaino registraciją negaliojančia, nes nebuvo gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka leidimas naudoti Lietuvos Respublikos vėliavą dizaine, tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinio patentų biuro išvada, pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti, kad toks leidimas registruoto dizaino savininkui yra būtinas, nes spalvos, įvertinus jų kodus, išraišką ir proporcijas, nepanašios

83 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 16 84 Vilniaus apygardos teismas 2021 m vasario 1 d sprendimas civilinėje byloje pagal T Ž ieškinį atsakovui I J ir atsakovo I J priešieškinį ieškovui T� Ž�, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybiniam patentų biurui, Nr� e2-1197-580/2021�

į „trispalvės“ spalvas, be to, spalvos nėra vienodo pločio85 � Taigi darytina išvada, kad vertinant šį kriterijų reikėtų atsižvelgti, ar naudojamas valstybės simbolis, žymuo yra akivaizdžiai nukopijuotas, ar tik turi panašumų, tačiau skiriasi savo parametrais Galiausiai reikėtų įsitikinti, ar nėra kitų bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, numatytų

Civiliniame kodekse, pavyzdžiui, ar sandoris nėra sudaromas tik dėl akių, ar siekiant pridengti kitą sandorį�

Atlygintiniam nuosavybės teisės perleidimui taikomos pirkimo–pardavimo taisyklės, todėl bet kokio civilinės teisės objekto pirkimo–pardavimo sutartyje esminiai elementai yra sutarties dalykas ir kaina� Civilinio kodekso 6�306 straipsnis 1 dalis numato, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti ir turtinės teisės, o siekiant apibūdinti tokios sutarties dalyką, remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, reikia identifikuoti tokios turtinės teisės pavadinimą ir kiekį86 � Kiekis šiuo atveju nėra esminė sąlyga, nebent viena sutartimi pardavėjas perleistų teises į kelis dizainus� Aprašant dizaino pavadinimą, reikėtų daryti nuorodą ir į konkretų gaminį ar gaminių grupę, kuriame (-iuose) šis dizainas gali būti panaudotas Sutarties kaina ir jos sumokėjimo tvarka yra laisvas šalių susitarimas, todėl kaina gali būti išreikšta bet kuria teisėta valiuta ir sumokama bet kuriuo teisėtu būdu, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktų reikalavimus� Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymu, negalima būtų sutartyje nustatyti, kad teisės į dizainą pardavimo kaina yra didesnė kaip penki tūkstančiai eurų

85 Ibid�

86 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 78�

ir kuri visa sumokama grynaisiais pinigais87 �

Be šių esminių sutarties sąlygų, tokioje pirkimo–pardavimo sutartyje reikėtų numatyti ir kitus reikšmingus elementus� Štai remiantis oficialiu Europos Sąjungos elektroniniu leidiniu „Licensing and selling intellectual property“, intelektinės nuosavybės perleidimo sutarčiai, įskaitant ir dizaino, taikomi tokie reikalavimai: 1) tokia sutartis turi būti rašytinė ir pasirašyta abiejų šalių: pardavėjo ir pirkėjo; 2) turi būti aiškiai aprašyta ir identifikuota parduodama intelektinės nuosavybės teisė, pavyzdžiui, nurodant jos registracijos liudijimo numerį, jei teisė yra įregistruota; 3) turi būti apsvarstyta ir sutartyje numatyta kaina, mokama už intelektinės nuosavybės objekto pardavimą; 4) sutartyje turi būti aprašomos taikytinos garantijos, jei tokios objektyviai gali būti, atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės rūšį; 5) taikytinos teisės ir ginčų sprendimo jurisdikcijos klausimai88 � Be to, kai dizainas buvo įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, labai svarbu nepamiršti informuoti atitinkamą intelektinės nuosavybės instituciją apie perleidimo sutarties sudarymą ir pasikeitusį savininką89 Taigi įstatymas nenumato griežtos formos dizaino pardavimo sutartims, todėl taikytini bendrieji sutarčių teisės principai, tokie kaip sutarčių laisvė, neprieštaravimas viešajai tvarkai ir imperatyvioms teisės normoms, sąžiningumas ir kiti�

87 Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas Teisėsaktų registras, 2022, Nr 14903

88 Oficiali Europos Sąjungos interneto svetainė Licensingandsellingintellectualproperty Prieiga per internetą: https://europa eu/youreurope/business/running-business/intellectual-property/licensing-selling/index_en�htm [žiūrėta 2024-06-23]�

89 Ibid�

Lietuvos teisinėje literatūroje galima rasti tokius sutartims dėl dizaino teisių perleidimo būdingus bruožus: 1) nors teisės aktai neįtvirtina, kad tokios sutartys turi būti sudaromos raštu, tai, kad tokios sutartys yra registruojamos, netiesiogiai kelia rašytinės formos reikalavimą; 2) teisių perdavimas registruojamas Lietuvos Respublikos dizaino registre, taigi informacija apie dizaino savininko pasikeitimą yra vieša; 3) teisių perdavimas įsigalioja nuo jo įrašymo į Lietuvos Respublikos dizaino registrą dienos; 4) priklausomai nuo sutarties pobūdžio, jei perleidžiamos registruoto dizaino savininko teisės, keičiasi dizaino savininkas, jei perleidžiama teisė į pareikštą registruoti dizainą –keičiasi pareiškėjas, tačiau ir vienu, ir kitu atveju teisės perdavėjas nebeturi galimybės kontroliuoti dizaino naudojimo; 5) įstatymas leidžia perduoti teisę daliai dizaino pavyzdžių, jei viena paraiška buvo registruoti keli dizaino pavyzdžiai90 � Duomenų perdavimas Dizaino registrui šiuo atveju atlieka ne tik išviešinimo prieš trečiuosius asmenis funkciją, bet tik nuo įregistravimo sutartis laikoma įsigaliojusia91 � Tačiau ši taisyklė galioja tik registruoto dizaino perleidimui, tuo atveju, kai perleidžiamas neregistruotas Bendrijos dizainas, sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento�

Neatlygintinis dizaino perdavimas galimas dovanojimo sutarties pagrindu� Dovanojant teisę į dizainą, tokioje sutartyje, manytina, turėtų būti vadovaujamasi tokiais pačiais reikalavimais, kaip minėta anksčiau, kalbant apie atlygintinį dizaino perleidimą

90 Birštonas, R , et al , supra note 81, p� 759–760�

91 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 40 straipsnio 5 dalis� Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

(pardavimą), vienintelis skirtumas tas, kad dovanotojas šiuo atveju negauna užmokesčio už tokį perleidimą� Be to, Civilinis kodeksas numato, kad dovanojimo sandoris, kurio suma yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti sudarytas notarine forma92 �

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų perleidžiamas neregistruotas Bendrijos dizainas, sutarties dalykas turėtų būti aprašytas itin kruopščiai, siekiant išvengti ginčų ateityje, nes nesant dizaino registracijos liudijimo, tenka didesnė įrodinėjimo našta, jog toks dizainas atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus� Manytina, kad, perleidžiant neregistruotą dizainą, vertėtų sutartyje aptarti ir momentą, kada dizainas tapo pirmą kartą prieinamas visuomenei, pridedant atitinkamus įrodymus

2.2. Dizaino įkeitimas

Panašiai kaip ir daiktinės teisės, teisės, kylančios iš intelektinės veiklos rezultatų, yra absoliučios – šių teisių subjekto teisių turinys atitinka visų trečiųjų asmenų pareigą nepažeisti jo turimų išimtinių teisių93 Be kitų jau anksčiau minėtų išimtinių dizaino savininko teisių, šių teisių turėtojas gali savo turimas teises suvaržyti, užtikrindamas tam tikrų įsipareigojimų įvykdymą� Teisių suvaržymas ne visuomet priklauso nuo savininko valios, pavyzdžiui, turima intelektinė nuosavybė gali būti areštuojama, siekiant patenkinti kreditorių interesus, tačiau šiame darbe plačiau apie turtinių teisių areštą nekalbama�

92 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (su pakeitimais ir papildymais) 6�469 straipsnio 2 dalis� Valstybėsžinios, 2000, Nr� 74-2262�

93 Juzikienė, R�, Mizaras, V�, Smaliukas, A �, supra note 14, p� 493�

Teisė į dizainą, kaip ir bet kuri kita turtinė teisė, gali būti įkeitimo objektas� Tai patvirtina taisyklė doktrinoje – gali būti įkeista tas, kas gali būti perleista94 � Turtinės teisės įkeitimo objektu gali būti dvejopai – arba įkeičiant jas kaip savarankišką objektą, arba įkeičiant jas kartu su nekilnojamuoju daiktu, vadovaujantis nekilnojamojo turto hipotekos taisyklėmis� Pastaruoju atveju svarbu pabrėžti, kad nekilnojamasis daiktas gali būti ir tiesiogiai nesusijęs su kartu įkeičiamomis turtinėmis teisėmis, be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 2 straipsnyje nustatyta taisykle, sandorio šalys yra laisvos susitarti, kad kilnojamasis daiktas (įskaitant turtines teises) gali būti ir savarankiškai įkeičiamas, vadovaujantis hipotekos taisyklėmis95 � Teisės į dizainą įkeitimą numato Dizaino įstatymo 42 straipsnis, kuriame jokių specifinių reikalavimų nėra numatyta, tik nustatyta, kad Valstybinis patentų biuras, gavęs pranešimą iš Sutarčių ir teisių suvaržymų registro tvarkytojo, teisės į dizainą įkeitimo duomenis įrašo į Lietuvos

Respublikos dizaino registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje96 � Tačiau iš šios teisės normos galima matyti, kad dizaino kaip prievolės užtikrinimo priemonės įkeitimui yra sukurta patraukli ir saugi sistema, suteikianti galimybę išviešinti įkeitimo faktą prieš trečiuosius asmenis� Kad įsitikintų, ar dizaino teisė nėra suvaržyta hipoteka ar įkeitimui, suinteresuotam asmeniui nebūtina kreiptis dėl informa-

94 Baranauskas, E , et al Daiktinė teisė: vadovėlis Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2010, p 280

95 LietuvosRespublikosciviliniokodekso komentaras� Ketvirtojiknyga� Daiktinė teisė� Vilnius: Justitia, 2013, p� 23–24�

96 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 16�

cijos pateikimo į Sutarčių ir teisių suvaržymo registro tvarkytoją� Šią informaciją galima viešai rasti Lietuvos centrinės pramoninės nuosavybės tarnybos funkcijas Europos Sąjungoje įgyvendinančios institucijos oficialiuose leidiniuose, o tai, be abejo, padeda užtikrinti ir esamų ar potencialių kreditorių interesus ir jų teisę į informaciją apie ketinimą įkeisti pramoninės nuosavybės objektą� Vis dėlto, prieš pasirašant tokią įkeitimo sutartį, vertėtų pasitikrinti informaciją Sutarčių ir teisių suvaržymų registre, nes gali būti, kad tam tikro įkeitimo fakto Valstybinis patentų biuras dar nespėjo paskelbti naujausiame leidinyje� Kaip matyti iš Valstybinio patentų biuro skelbiamos informacijos, dizaino įkeitimas nėra populiarus – Valstybinio patentų biuro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus nebuvo sudaryta dizaino įkeitimo sandorių97

Kalbant apie patį dizaino teisės įkeitimo sandorį, svarbu atskirti, kad įstatymai numato atvejus, kai sandoris privalo būti sudarytas notarine forma, ir atvejus, kai notarinė forma nėra būtina� Vadovaujantis Civilinio kodekso 4�209 straipsniu, sandoris neprivalo būti patvirtintas notaro tada, kai įkeitimo objektas yra perduodamas kreditoriui, taip pat kai įkeitimo objektas nors ir lieka skolininkui arba perduodamas trečiajam asmeniui, tačiau visos sandorio šalys yra juridiniai asmenys98 � Šiais atvejais įkeitimo sandoris gali būti sudaromas pasitelkiant informacinių technologijų priemones, vadovaujantis Sutarčių ir

97 Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras Valstybiniopatentų biuro oficialus biuletenis Prieiga per internetą: http://vpb lrv lt/lt/teisine-informacija/oficialus-biuletenis [žiūrėta 2025-03-13]�

98 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 78�

teisių suvaržymo registro nuostatais� Kitais atvejais kai kuri nors iš sandorio šalių yra fizinis asmuo, įkeitimo sandoris turi būti patvirtintas notaro� Kaip ir įkeičiant bet kurį kitą daiktą, įkeičiant dizaino teises sandoryje turi būti nurodyta: a) sandorio sudarymo vieta ir data, b) įkaito davėjas, c) skolininkas, d) kreditorius, e) asmuo, kuriam perduotas įkeitimo objektas, f) kiekvieno iš jų gyvenamoji vieta (buveinė), g) įkeitimo objekto aprašymas, h) įkeitimu užtikrinta prievolė (prievolės) ir jos (jų) konkretus ar maksimalus dydis, įvykdymo terminas99

Iš visų nurodytų kriterijų daugiausia dėmesio reikalauja tinkamas įkeitimo objekto identifikavimas ir užtikrintos prievolės įvykdymo termino aprašymas� Jeigu dizainas įregistruotas, Sutarčių ir teisių suvaržymų registras per integruotas duomenų perdavimo sistemas tiesiogiai iš Valstybinio patentų biuro gauna šiuos duomenis apie norimą įkeisti dizainą: įkeisto dizaino registracijos numerį, pavadinimą, trumpą turto aprašymą ir turto savininko ar bendraturčių vardą (-us) ir pavardę (-es), gimimo datą (jeigu asmuo neregistruotas Gyventojų registre) ar asmens kodą arba juridinio asmens pavadinimą (jeigu juridinis asmuo neregistruotas Juridinių asmenų registre) ar juridinio asmens kodą100 � Tais atvejais, kai dizainas nėra registruotas, pavyzdžiui, kai dizaino savininkas dar nėra pateikęs paraiškos registruoti dizainą arba registracijos procedūra dar nėra užbaigta,

99 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (su pakeitimais ir papildymais) 4 210 straipsnio 1 dalis Valstybėsžinios, 2000, Nr 74-2262

100 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Sutarčių registro reorganizavimo ir sutarčių ir teisių suvaržymų registro nuostatų patvirtinimo“ 84 punkto 84�11 papunktis� Teisėsaktųregistras, 2021, Nr� 13497�

aprašant dizaino objektą reikėtų kuo tiksliau aprašyti būsimos turtinės teisės rūšį, t� y�

kam bus skirtas dizainas, kokiuose gaminiuose galės būti pritaikytas, kokį apsaugos lygį siekiama įgyti Manytina, kad tokiu atveju, kai įkeičiama būsima teisė į dizainą, kreditorius turėtų būti suinteresuotas, kad, kai tik dizainas bus įregistruotas, įkeitimo sandoryje būtų atlikti atitinkami pakeitimai ir patikslintas įkeičiamo daikto aprašymas, siekiant užsitikrinti savo interesų apsaugą�

Kitas probleminis aspektas yra užtikrintos prievolės įvykdymo termino aprašymas

Tiek sandorio šalys, tiek notaras, tvirtinantis tokį įkeitimo sandorį, turėtų atkreipti dėmesį, kada dizainas buvo įregistruotas ir kiek laiko dar galios jam suteikiama apsauga�

Kaip buvo minėta, įregistravus dizainą, suteikiamas 5 metų apsaugos terminas, kuris gali būti pratęstas 4 kartus po 5 metus, tad maksimaliai dizaino apsauga galioja 25 metus (nacionalinio arba Bendrijos dizaino atveju)� Kalbant apie tarptautinę dizaino paraišką, reikėtų vertinti visų paraiškoje nurodytų valstybių nacionalinį reguliavimą ir ten nustatytą apsaugos laikotarpį� Pasibaigus apsaugos terminui, pasibaigia ir išimtinės dizaino savininko teisės, o įkeitimo objektas atitinkamai praranda savo vertę, todėl siekiant užtikrinti prievolės įvykdymą teisės į dizainą įkeitimu, prievolės įvykdymo terminas neturėtų būti ilgesnis, nei galioja dizaino apsauga, priešingu atveju kreditorius nebegalės patenkinti savo reikalavimų, kurie užtikrinti įkeitimu, jei atsiras prielaidų pradėti išieškojimą�

Gali kilti klausimas, ar galima iš karto numatyti maksimalų prievolės užtikrinimo terminą – 25 metus (ar atitinkamai, kiek yra likę)� Atsakant į šį klausimą, reikia sutikti su kitų autorių nuomone, kad dėl to problemų

neturėtų kilti, tik įkeitimo sandoryje reikėtų nustatyti skolininko ar įkaito davėjo (jei jie nesutampa) pareigą laiku pratęsti dizaino registraciją arba numatyti teisę kreditoriui pačiam tai atlikti101

Pagaliau kalbant apie teisių į dizainą įkeitimą, verta aptarti, kaip, skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditoriui patenkinti savo interesus iš įkeisto turto� Civilinio kodekso 4�198 straipsnio 4 dalis įtvirtina bendrąją nuostatą, kad, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeitimo kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto vertės pirmiau už kitus kreditorius102 � Kadangi įkeičiant dizainą įkeitimo objektas yra ne materialus daiktas, o turtinė teisė, galioja ir specifinės kreditoriaus reikalavimų patenkinimo taisyklės� Civilinio kodekso 4 220 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įkeitimo objektas yra turtinės teisės, įkeitimo objektas realizuojamas perleidžiant kreditoriui iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, arba perduodant kreditoriui teisę administruoti turtines teises ir iš gautų lėšų tenkinti savo reikalavimą103

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, komentuodamas šią teisės normą, yra suformavęs taisyklę, kad kreditoriui įgijus teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą objektą, įkeistos turtinės teisės perduodamos įkaito gavėjui administruoti arba realizuoti ir tokiu būdu

101 Petrulis, A A Intelektinėsnuosavybėsteisių įkeitimas: magistro darbas Vilnius: Vilniaus universitetas Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka, 2020, p� 22�

102 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 78�

103 Ibid�

kreditoriaus (įkaito gavėjo) pirmenybės teisė susieta su lėšomis, gaunamomis realizuojant perimtas turtines teises, kurios jam buvo pirmiau įkeistos104 � Turtinių teisių, kylančių iš intelektinės veiklos rezultatų, piniginę išraišką pamatuoti neretai gali būti gerokai sunkiau nei, pavyzdžiui, iš prievolinių teisinių santykių kylančių turtinių teisių, kur dažniausiai yra konkretaus dydžio skolinis įsipareigojimas, dėl to ir Civilinio kodekso 4�220 straipsnyje numatytas įkeistų turtinių teisių realizavimas turi savo specifiką, kai kalbama apie teises, kylančias iš intelektinės veiklos rezultatų įkeitimo Įkeisdamas dizainą, toks kreditorius, realizuodamas jam įkeistas dizaino teises, galėtų perimti iš dizaino teisės savininko reikalavimo teises, pavyzdžiui, pagal licencines sutartis, arba pats perimti disponavimą dizaino suteikiamomis teisėmis ir taip susigrąžinti skolą

2.3. Dizaino paveldėjimas

Civilinio kodekso penktos knygos VIII skyriuje „Atskirų turto rūšių paveldėjimo ypatybės“ kalbama ir apie pramoninės nuosavybės paveldėjimą Čia yra paveldimos specifinės turtinės teisės105 Kalbant apie dizaino paveldėjimą, vadovaujantis Civilinio kodekso 5�76 straipsnio 1 ir 3 dalimis, galima išskirti tris į paveldimo turto sudėtį įeinančias turto rūšis: 1) paveldimas dizaino registracijos liudijimas;

104 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m lapkričio 17 d nutartis civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v AB SEB bankas, Nr� 3K-3-451/2014�

105 Statkevičius, M� in Paveldėjimoteisė: kolektyvinė monografija� Vilnius: Lietuvos notarų rūmui, 2018, p� 345�

2) paveldimos išimtinės dizaino savininko turtinės teisės; 3) paveldimos išvestinės dizaino savininko turtinės teisės pagal sudarytas licencines sutartis106

Taigi mirus palikėjui, turėjusiam įregistruotą dizainą, įpėdiniams išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į dizaino registracijos liudijimą� Palikimo perėjimo įpėdiniams faktas registruojamas Valstybinio patentų biuro tvarkomame dizaino registre107 � Nuo to momento, kai palikėjo įpėdinis tampa dizaino savininku, jam pereina ir išimtinės dizaino savininko teisės, t y teisė dizainą naudoti, leisti arba drausti kitiems asmenims be jo leidimo gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, pateikti į rinką, importuoti, eksportuoti, kaupti ir naudoti bet kokius gaminius ar jų dalis, kurių dizainas informuotam vartotojui nesudaro bendro įspūdžio, kuris skiriasi nuo įregistruoto dizaino Neturtinės dizaino savininko teisės (teisė į vardą ir kūrinio neliečiamumą), vadovaujantis Civilinio kodekso 5�1 straipsnio 3 dalimi, nėra paveldimos108 � Priežastis, kodėl šios asmeninės neturtinės teisės nepaveldimos, yra jų neatsiejamas ryšys, susijęs su asmeniu Tačiau čia verta paminėti, kad, mirus dizaino savininkui, neturtinės teisės nepasibaigia, jos ir toliau gali būti saugomos, tik jau kaip autorinis kūrinys pagal autorių teisę� Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad pagal šį įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia

nors objektyvia forma109 � Kadangi dizainas, visų pirma, nugula atitinkamuose brėžiniuose, eskizuose, taip pat pavaizduotas arba saugomas įvairiose laikmenose, jis laikytinas ir meno kūriniu Atsižvelgiant į Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 49 straipsnį, kūrinio autoriaus asmeninės neturtinės teisės po jo mirties saugomos įpėdinių arba testamentu paskirto asmens, todėl tokia pati taisyklė gali būti taikoma ir dizaino savininko asmeninėms neturtinėms teisėms110 � Kalbant apie dizaino teisės paveldėjimą, svarbu paminėti, kad gali nutikti taip, jog dizaineris miršta nespėjęs įregistruoti sukurto dizaino� Tokia situacija gali kilti, pavyzdžiui, kai dizaineris, dar neįregistravęs savo dizaino, viešai eksponavo jį parodoje, sulaukė visuomenės susidomėjimo, bet paprasčiausiai nesuspėjo pateikti paraiškos registruoti dizainą ir įgyti apsaugą Siekiant apsaugoti dizainerio ir jo įpėdinių interesus, Dizaino įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė registruoti dizainą gali būti paveldėta111 � Ši taisyklė taip pat svarbi tiek atsižvelgiant į jau anksčiau darbe minėtą lengvatinį 12 mėnesių laikotarpį dizaino registracijai, tiek ir prašant suteikti dizainui prioriteto datą Tokia taisyklė galioja kalbant ne tik apie dizainą� Išradimo atveju teisinėje literatūroje galime aptikti nuomonę, kad teisė į patento paraišką gali turėti teisinių pasekmių – teisė į patentą priklauso tam išradėjui, kuris pirmas padavė patento paraišką ar turi ankstesnę

106 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 78�

107 Vileita, A � Paveldėjimoteisė� Vilnius: Justitia, p� 142�

108 Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 78�

109 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 16

110 Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (su pakeitimais ir papildymais)� Valstybėsžinios, 1999, Nr� 50-1598�

111 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (su pakeitimais ir papildymais), supra note 16�

prioriteto teisę112 � Paminėtina, kad ir dizaino tendencijos gali sąlygoti, kad visiškai kitoje vietoje visiškai kitas dizaineris gali būti sukūręs analogišką ar labai panašų dizainą, todėl norint užsitikrinti išimtines savininko teises, net ir mirus neįregistruoto dizaino savininkui, šis klausimas gali likti aktualus jo įpėdiniams�

Galiausiai palikėjo, kuris buvo sudaręs licencines sutartis, teisės ir pareigos pagal tokias sutartis pereina jo įpėdiniui113 � Tačiau svarbu paminėti, kad įpėdinis tokiu būdu paveldi ne vien materialinę naudą, kylančią iš tokių licencinių sutarčių Kartu su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš licencinių sutarčių, įpėdinis įgyja ir teisę kontroliuoti, kaip licenciatas įgyvendina jam suteiktas teises, t� y� įpėdinis įgyja teisę panaudoti savo išimtines dizaino savininko teises prieš licenciatą, jei jis nevykdo bet kurios iš licencinėje sutartyje numatytų sąlygų114

Išvados

1� Dizaino teisė saugo išorinį gaminio vaizdą�

Taip ši teisė atribojama nuo kitų intelektinės nuosavybės teisės saugomų gėrių

Tačiau išorinį vaizdą turi ir technikos įrengimai, ir meno kūriniai, todėl vieno ir kito išorinis vaizdas gali būti saugomas ir pagal dizaino teisę� Be to, dizainas gali būti sudarytas iš įvairių žymenų� Tai sąlygoja glaudų dizaino ir kitų intelektinės nuosavybės teisės objektų – autorių teisės, patentų ir prekių ženklų – ryšį

112 Statkevičius, M�, supra note 105, p� 349–350�

113 Vileita, A �, supra note 107, p� 142�

114 Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (su pakeitimais ir papildymais) 41 straipsnio 6 dalis� Valstybėsžinios, 2002, Nr� 112-4980�

2� Dizaineris, sukūręs dizainą, įgyja asmenines neturtines teises – teisę į vardą dizainą sukūrusio asmens ir teisę į kūrinio neliečiamumą, reiškiančią, kad be savininko sutikimo niekas negali pakeisti dizaino Tačiau norint užsitikrinti išimtines dizaino savininko turtines teises, dizainą reikia įregistruoti� Ir nors dabartinis teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje saugo ir neregistruotą dizainą, trejiems metams suteikiantį savininkui lygiavertes turtines teises, norint apsaugą įgyti maksimaliam laikui, taip pat užsitikrinti realesnę apsaugą ir galimybę dizainą panaudoti civilinėje apyvartoje, rekomenduotina įregistruoti dizainą�

3� Registracija yra savininko laisvė, todėl jis gali pasirinkti, ar registruoti dizainą, ar ne, taip pat pasirinkti, kokios apsaugos siekia – nacionaliniu lygiu ar Europos Sąjungos mastu, ar tarptautinės paraiškos pagrindu apsaugos konkrečiose pasaulio valstybėse� Be to, įstatymai suteikia galimybę dizaineriui išbandyti dizaino patrauklumą rinkoje prieš jį registruojant ir įregistruoti dizainą praėjus iki 12 mėnesių laikotarpiui nuo pirmo viešo dizaino paskelbimo

4� Daugiau nei prieš 20 metų Europos Sąjungos padėti šiuolaikinės dizaino teisės Europoje pagrindai turėjo svarbią reikšmę sureguliuojant skirtingas atskirų šalių pramoninio dizaino teisės normas� Šiandien dizaino apsaugos suteikimui reikšmės neturi dizaino estetinė išvaizda, svarbu, kad jis būtų naujas, t� y� nenukopijuotas nuo ankstesnio dizaino, turėtų individualių savybių� Vertinant dizaino naujumą, būtina atsižvelgti į momentą, kada konfliktuojantys dizainai paskelbti viešai, ir į jų tapatumą net ir tuo atveju, jei dizainai panaudoti

skirtinguose gaminiuose� Individualios savybės vertinamos informuoto vartotojo – fiktyvaus asmens, turinčio esminę patirtį ar gerų tam tikro sektoriaus žinių, bei pakankamai atidaus vartotojo – akimis

Vertinimas, ar dizainas turi individualių savybių, grindžiamas bendru įspūdžiu, kurį tokiam informuotam vartotojui sukuria vertinamas dizainas, lyginant su esamų dizainų visuma, be kita ko, atsižvelgiant į dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą�

5 Dizaino kaip nuosavybės objekto perleidimui taikomos bendrosios sutarčių teisės normos Kadangi dažniausiai dizainas yra registruota turtinė teisė, bet kokie savininko pasikeitimai yra registruojami viešame registre, o tai ypač svarbu siekiant išviešinti perleidimo faktą prieš trečiuosius asmenis, be to, įstatymas numato, kad registruoto dizaino perleidimo sutartis įsigalioja tik nuo įregistravimo registre momento, skirtingai nei daiktinės teisės prasme, kai sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo momento� Sudarant sandorį dėl dizaino perleidimo, būtina įvertinti, ar sandorį sudaro tikrasis savininkas (jo tinkamai įgaliotas asmuo), ar gauti visi reikiami leidimai ir sutikimai, ar nėra bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų� 6� Įkeičiant dizainą kaip turtinę teisę, vadovaujamasi bendrosiomis kilnojamojo turto įkeitimo ir / ar nekilnojamojo turto hipotekos taisyklėmis, įskaitant atvejus, kai privaloma notarinė forma ir kai pakanka įkeitimo sandorį sudaryti ir įregistruoti informacinių technologijų priemonėmis� Sudarant tokį įkeitimo sandorį svarbiausia tiksliai aprašyti įkeitimo objektą, ypač jei įkeičiamas dar neregistruotas dizainas, ir įvertinti užtikrintos prievolės įvykdymo terminą, ar jis nebus ilgesnis, nei galioja

dizaino registracija, turint omenyje ir visus galimus registracijos galiojimo pratęsimus� Specifinės yra ir įkeistų turtinių dizaino teisių realizavimo galimybės – tokio sandorio kreditorius galėtų perimti iš dizaino teisės savininko reikalavimo teises, pavyzdžiui, pagal sudarytas licencines sutartis, arba pats perimti disponavimą dizaino suteikiamomis teisėmis ir taip susigrąžinti skolą�

7� Dizaino savininkui mirus, įpėdiniai paveldi dizaino registracijos liudijimą arba teisę į dizaino paraišką Kartu paveldimos ir visos išimtinės dizaino savininko turtinės teisės bei teisės ir pareigos, kylančios iš sudarytų licencinių sutarčių� Pagal bendrą taisyklę, asmeninės neturtinės dizaino savininko teisės nėra paveldimos, tačiau po palikėjo mirties savaime nesibaigia ir gali būti saugomos kaip autoriaus teisės į kūrinio autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamumą�

Lietuvos notarai prisijungė prie socialinės iniciatyvos, mažinančios skaitmeninę atskirtį

IEVA PALILIŪNIENĖ

Atstovė viešiesiems ryšiams

Skaitmeninė atskirtis tarp vyresnio

amžiaus žmonių Lietuvoje vis dar akivaizdi. Sparčiai skaitmenizuojantis viešosioms ir privačioms paslaugoms, daliai senjorų tampa sudėtinga visavertiškai dalyvauti kasdieniame gyvenime. Atsižvelgiant į šią problemą, 2023 m. Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva buvo pradėtas projektas „Nė vienas nėra pamirštas“. Pagrindinis jo tikslas – didinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą ir pasitikėjimą šiuolaikinėmis technologijomis.

Projekto aktualumą patvirtina ir statistiniai duomenys� Ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m� duomenimis, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių yra apie 600 tūkst�, tačiau savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius „gerais“

arba „labai gerais“ laiko tik 48 proc� 60–69 metų asmenų ir vos 26 proc� asmenų nuo 70 metų� Šie skaičiai rodo, kad šiai visuomenės grupei būtina stiprinti skaitmenines žinias ir praktinius įgūdžius

Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ iniciatorių teigimu, per kelerius metus projektas tapo nacionaline iniciatyva, vienijančia įvairias institucijas ir partnerius� 2025 m� prie jo prisijungė ir Lietuvos notarai, siekdami supažindinti senjorus su sistema „eNotaras“, nuotolinių notarinių paslaugų galimybėmis ir skatinti pasitikėjimą saugiais ir patikimais skaitmeniniais sprendimais�

Lietuvos notarų įsitraukimas į projektą buvo nulemtas pačių gyventojų poreikio� Kaip tik jie išreiškė norą daugiau sužinoti apie skaitmenines notarines paslaugas ir jų taikymą praktikoje Didelio susidomėjimo sulaukė

notarų ir kandidatų į notarus skaitomos paskaitos, kuriose dalyviai buvo supažindinami, kaip naudotis sistema „eNotaras“, nuotolinių notarinių veiksmų galimybėmis ir galėjo gauti atsakymus į rūpimus klausimus

Paskaitose taip pat buvo aptariami vyresnio amžiaus žmonėms aktualūs praktiniai notarinės veiklos aspektai: paveldėjimo procesai, testamentų sudarymas, dovanojimo sandoriai ir kiti notarų tvirtinami sandoriai�

Vienas pirmųjų, savanoriškai prisijungusių prie šios iniciatyvos, buvo kandidatas į notarus, asesorius Rokas Norbutas Jis noriai dalijosi ne tik žiniomis apie sistemą „eNotaras“, bet ir kitais praktiniais teisiniais klausimais, kurių kilo gyventojams� Jo teigimu, dalyvavimas projekte „Nė vienas nėra pamirštas“ buvo prasminga ir įdomi patirtis�

„Šis projektas – puiki socialinė iniciatyva,

ne tik prisidedanti prie vyresnio amžiaus

žmonių bendrųjų skaitmeninių įgūdžių lavinimo, bet ir suteikianti jiems įgūdžių ir praktinių žinių apie valstybėje veikiančias skaitmeninių paslaugų sistemas Prisijungti prie projekto ir pasidalyti žiniomis, kokia yra notaro profesija ir kaip veikia informacinės sistemos klientų portalas, paskatino vyresnio amžiaus žmonės, kurių sutinku ir asmeniškai bendraudamas, ir profesinėje veikloje� Supratau, kad daugeliu atvejų problema – ne techninių priemonių trūkumas, priešingai, žmonėms reikia patarimų ir įgūdžių, kaip technines priemones naudoti� Tuomet tampa nebe taip nedrąsu, pavyzdžiui, pasirašyti dokumentą el� parašu ar su notaru bendrauti ne biure, o per kompiuterio ekraną�

Gyvas susitikimas su senjorais šiame projekte tik dar kartą patvirtino ankstesnę

Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ akimirka

patirtį� Labiausiai džiugino ir įsiminė tai, kaip paskaitos dalyviai, išklausę teorinę dalį, noriai ir entuziastingai patys išbandė sistemos „eNotaras“ funkcionavimą, buvo smalsūs, nebijojo klausti ir domėtis Dažnai sakoma, kad žmonės labiausiai bijo to, kas jiems nepažįstama ir neįprasta� Todėl buvo džiugu ir prasminga prisijungti prie projekto „Nė vienas nėra pamirštas“, prisidedančio prie to, kad vyresnio amžiaus žmonėms skaitmeninė erdvė taptų pažįstamesnė ir įprastesnė“, – projekte įgyta patirtimi dalijosi R Norbutas, teisininku dirbantis Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure�

Ne mažiau reikšmingas buvo ir kitos kandidatės į notarus, asesorės Vaidos Vaičienės įsitraukimas į projektą� Į susitikimus su

senjorais Vilniuje ji atvykdavo iš Birštono, įveikusi net apie 80 km atstumą�

Pasak V Vaičienės, nuo vaikystės ji buvo mokoma gerbti senjorus, augo šeimoje, kurioje kartu gyveno jos močiutė

„Taip pat buvau „Sidabrinės linijos“ savanorė: kartą per savaitę kalbėdavausi telefonu su pagyvenusiu žmogumi� Darbe dažnai tenka bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis ir visuomet užtenka empatijos ir kantrybės, kad jiems ką nors išaiškinčiau Todėl sužinojusi apie galimybę prisijungti prie projekto „Nė vienas nėra pamirštas“, nedvejodama užpildžiau anketą ir išsiunčiau ją� Pasidomėjusi plačiau, supratau, koks tai naudingas ir įdomus projektas� Išsikėliau tikslą padėti senjorams nebijoti ir išmokti naudotis sistema

Vaida Vaičienė

„eNotaras“� Labai nustebino dalyvių išmanumas ir smalsumas� Džiaugiuosi, kad vykdomi tokie projektai, jie padeda senjorams žengti koja kojon su technologijų pasauliu ir jaunimu“, – apie susitikimus su senjorais kalbėjo kandidatė į notarus, asesorė V� Vaičienė�

Apie projekto prasmingumą kolegei antrino ir kitas kandidatas į notarus Andrius Asejevas, taip pat sutikęs savanoriškais pagrindais skirti laiko senjorų švietimui ir pasidalyti žiniomis

„Prie šio projekto nusprendžiau prisijungti, nes man yra svarbu, kad notarų teikiamos paslaugos būtų suprantamos ir prieinamos visiems visuomenės nariams, nesvarbu, koks jų amžius ar kokie įgūdžiai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis� Kaip kandidatas

į notarus, laikau svarbia savo profesijos misijos dalimi ne tik atlikti notarinius veiksmus, bet ir šviesti visuomenę, padėti žmonėms orientuotis teisinėje ir skaitmeninėje aplinkoje“, – sakė A Asejevas, teisininku dirbantis Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure� Jį taip pat labai stebino projekto dalyvių smalsumas, susidomėjimas ir aktyvus įsitraukimas į dėstomus dalykus�

„Maloniai nustebino senjorų nuoširdus susidomėjimas notarų veikla ir noras savarankiškai išbandyti elektronines paslaugas Praktinių užduočių metu buvo matyti, kad, suteikus aiškią informaciją ir individualiai paaiškinus, senjorai greitai perpranta portalo „eNotaras“ veikimo principus ir tikiu, kad ateityje jie drąsiau naudosis nuotolinėmis

Andrius Asejevas

paslaugomis Negaliu nepaminėti ir susižavėjimo senjorų aktyvumu – senjorai domėjosi notariniais veiksmais, nuotolinėmis galimybėmis ir dalijosi savo gyvenimiškomis situacijomis, kuriose tokios paslaugos galėtų būti naudingos� Dalyvių susidomėjimas išliko ir paskaitai pasibaigus, dauguma jų norėjo užduoti papildomų klausimų ar gauti asmeninę konsultaciją“, – savo įspūdžiais po paskaitos projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviams dalijosi A � Asejevas� Lietuvos notarų rūmai nuoširdžiai dėkoja visiems notarams ir kandidatams į notarus už savanorišką įsitraukimą į šį projektą, kuriuo siekiama prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių įgūdžių stiprinimo ir socialinės atskirties mažinimo�

Ačiū sakome notarėms: Vaidotai Majūtei, Rasai Vidžienei, Gerdai Žeromskienei, ir asesoriams: Andriui Asejevui, Pauliui Jurkauskiui, Rokui Norbutui, Daliai Černiauskaitei-Staugaitienei, Vaidai Vaičienei, Tatjanai Viškelienei�

Rokas Norbutas