Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
© Hachette Livre / Gautier Languereau, 2009
Tekstas, Philippe Lechermeier, 2009
Iliustracijos, Rébecca Dautremer, 2009
Pirmą kartą 2009 m. pavadinimu Journal secret du Petit Poucet išleido Hachette Livre / Gauthier Languereau, Paryžius, Prancūzija.
Lietuvių kalba išleista susitarus su Hachette Livre, Paryžius, Prancūzija. Visos teisės saugomos.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Monika Rudokaitė-Marcinkevičienė, 2025
© Leidykla „Nieko rimto“, 2026
ISBN 978-609-441-990-4
Versta iš Philippe Lechermeier
JOURNAL SECRET DU PETIT POUCET
Hachette Livre, Paris, 2014
Cet ouvrage, publié dans le cadre du programme d’aide à la publication „Oscar Milosz“, bénéficie du soutien de l’Institut français de Lituanie.
Knygos leidimą remia Prancūzų institutas Lietuvoje (O. Milašiaus programa knygų leidybai remti).
Astridai nuo
P. L.
Tajui Markui nuo
R. D.
„Po laikų sunkių ateis vėl dienos geresnės, stalai nuo vaišių lūš ir gėrimai upeliais liesis.“
Fransua Rablė „Ketvirtoji knyga“
„Pasaulyje viskas vienas kitą paliečia, prie nieko nesiliečia tik durų apačia.“
Grigalius Miškelis iš Vano
Pirmadienis
Mano vardas Nykštukas. Nykščiukas.
„Nykštukėli mano“, – taip kreipdavosi mama, prieš visam laikui pasitraukdama iš mano gyvenimo.
Tačiau tėvas ir pamotė (bjauri kaip ta ragana iš pasakų) bei šeši broliai mane daugiausia vadina kitais vardais. Nebūna nė dienos, kad bent vienas iš jų man neprilipdytų naujos pravardės.
Dažniausiai jie mane šaukia...
tradiciniais ir visai neoriginaliais, bet visada paveikiais prievardžiais:
į tolimus kraštus nukeliančiomis egzotiškomis pravardėmis:
įžeidžiančiais frazeologizmais:
moksliniais pseudonimais:
šlykščiais epitetais:
gamtinėmis pravardėmis:
malonybiniais vardais:
Trečiadienis
Šiandien trečiadienis. Nėra pamokų. Jos nevyko nei pirmadienį, nei antradienį. Ketvirtadienį ir penktadienį jų taip pat nebus. Pamokų niekada nebūna šeštadieniais ir, aišku, sekmadieniais. Tiesą sakant, nuo tada, kai nebeliko ką valgyti, mokyklą uždarė.
– Tuščiais pilvais nieko neišmoksite! – pareiškė mokytojas Makartas ir, sučiaumojęs mūsų sąsiuvinius, išėjo. (Mano eilėraščių sąsiuvinį nugurgė vienu
kąsniu, lyg jis būtų buvęs purus kaip plakta grietinėlė! Kur kas sunkiau jam sekėsi doroti Boriso sąsiuvinį, kuriame buvo pripaistyta nesąmonių. Taip pat užtruko, kol sušlamštė trigonometrijos vadovėlį. Puikiai padirbėta!)
Borisas – vienas iš šešių mano brolių – tvirtino matęs, kad mokytojas
Makartas rupšnojo žolę pievoje. Mums pratrūkus kvatoti, Borisas pridūrė, kad vos po kelių dienų nuo to įvykio vėl užklupo mokytoją rausiantį žemę ir
ieškantį kirmėlių. Bet, kadangi taip sakė Borisas, kvailiausias iš mūsų šešių, nesame tikri, ar jis neprasimanė! Nepaisant to, vis tiek skaniai prisijuokėm!
