Se Seklkliaiai i a sais s isirir ajaja a
LL
MM
Deimantu pa s l a p t i s Martin Widmark Helena Willis
L
Sekliai asis ir aja
M
UDK 821.113.6-93 Vi-41
Versta iš: Martin Widmark LASSEMAJAS DETEKTIVBYRÅ: DIAMANTMYSTERIET Bonnier Carlsen, Stockholm, 2012
Knygos vertimą parėmė Švedijos meno taryba (The Swedish Arts Council)
ISBN 978-609-441-154-0
© Tekstas, Martin Widmark, 2002 © Iliustracijos, Helena Willis, 2002 Pirmą kartą išleido Bonier Carlsen Bokförlag, Stokholmas, Švedija. Lietuvių kalba išleista susitarus su Bonnier Group Agency, Stokholmas, Švedija. © Vertimas, Raimonda Jonkutė, 2013 © Leidykla „Nieko rimto“, 2013
Lasio ir Majos seklių biuras Martin Widmark
L
Sekliai asis ir aja
M
Deimantu p aslaptis
Iliustravo Helena Willis Iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė
Vilnius 2013
VALEBIO Valebio
PAŠTAS PAŠTAS
R
V P
jos ir Ma o i s a L nė būs t i
PAŠTAS
Š
gat vė
Auksas
gat vė
MUZIEJUS
Muziejaus
Bažnyčios
MOKYKL mokykla
Valebio miestelio žemėlapis
mokyklaLA
Uostas
Valebio žinios
BIBL
IOTE
KA
VŽ red.
Viešbutis
Didžioji
aikštė
KAVINĖ Kino teatras
Rio
Veikiantieji asmenys:
Lasis
Maja
Muhamedas Karatas
Siva Leander
Tiuris Mudigas
Lolo Smitas
I SKYRIUS
Seklių biure Mažojo Valebio gatvelės tysojo kaip išmirusios. Vos pusė keturių popiet, o lauke jau tamsu. Pažliugusį grindinį dengė sniego košė. Ko norėti – vasaris. Majos rūsio langelyje degė šviesa. Lasis su Maja sėdėjo jaukiai ir šiltai įsitaisę viduje. Juodu lanko tą pačią klasę ir net gimtadienį švenčia tą pačią dieną.
12
Tiesa, tą savaitę į pamokas eiti nereikėjo, buvo žiemos atostogos. Bet nei Lasiui, nei Majai nerūpėjo su bendraklasiais važinėtis nuo kalniuko rogutėmis. Jiems įdomiau buvo kitkas. – Nujaučiu, kad atsitiks kažkas ypatinga, – tarė Lasis. – Mmm, – sumurmėjo Maja, įsitraukusi į knygą. Majos rūsyje jiedu įsirengė nedidelę patalpą. Čia smagu skaityti susirangius senuose foteliuose prie apvalaus stalo. Aplink stalą kūpsojo storų knygų kaugės. Tai Majos tėčio detektyviniai romanai. Per šias atostogas bičiuliai nusprendė pasigilinti į vagių ir policininkų darbą.
Lasio ir Majos seklių įranga
2. ŽIŪRONAI
1. FOTOAPARATAS SU BLYKSTE
3. DIDINAMASIS STIKLAS 4. VEIDRODĖLIS
5. DIRBTINĖS NOSYS IR PERUKAI
6. ŽIBINTUVĖLIS
7. SEIFAS
Mat Lasis su Maja ne tik draugai, bet ir partneriai. Jiedu įkūrė Lasio ir Majos seklių biurą. Sakai, kas gi tie sekliai? Ogi štai kas: sekliai – tai tokie kaip ir policininkai, tik be uniformų. Sekliai stebi ir seka įtariamus asmenis, fotografuoja ir žvalgosi per žiūroną. Kol galop pagauna nusikaltėlį. – O, kaip laukiu tikrai įdomios bylos, – atsiduso Maja. – Panašu, kad ir vagys bus išėję žiemos atostogų, – spėjo Lasis. Biuro spintoje Lasis su Maja laiko viską, ko reikia seklio darbui: 1. Fotoaparatą su blykste – kad galėtų fotografuoti tamsoje. 2. Žiūronus – kad galėtų matyti į tolį. 3. Didinamąjį stiklą – kad galėtų tyrinėti pirštų atspaudus. 4. Veidrodėlį – kad galėtų žvalgytis iš už kampo. 5. Dirbtines nosis ir perukus – kad galėtų persirengti. 6. Žibintuvėlius – kad galėtų pasišviesti tamsoje. 7. Seifą – kad galėtų susidėti uždirbtus pinigus. Bet seifas kol kas tuščias. Nes jau ilgokai nepasitaikė jokių dėmesio vertų įvykių. 15
Lasis su Maja net iškabinėjo skelbimus po visą miestelį. Ant gatvių žibintų ir laiptinių durų švietė primarginti lapeliai: Lasio ir Majos seklių biuras imasi visų ypatingų ir pavojingų bylų. Surandame ir pamestas pinigines, ir pabėgusius katinus. Mažos kainos plius PVM. Taigi Lasis su Maja, laukdami ypatingos bylos, skaitė detektyvinius romanus. Maja kaip tik pasakojo Lasiui, kas parašyta jos knygoje. Tai buvo istorija apie vagį, grobiantį šunis nuo parduotuvių. Paskui jis paskambindavo pavogto šuns šeimininkui ir pareikalaudavo išpirkos, nes kitaip negrąžinsiąs vargšo gyvūnėlio. Vien pagalvojus apie tokią niekšybę Mają ėmė siutas. Staiga kažkas pabeldė į duris! Lasis su Maja susižvalgė. Kas ten galėtų būti? 16
II SKYRIUS
Apimtas nevilties vyriškis prašo pagalbos Lasis atidarė duris. Už jų laiptuose stovėjo vyriškis su dryžuota kepuraite, juodais ūsais ir šlapiais batais. Tai buvo Muhamedas Karatas. Didžiausias Valebio turtuolis.
ir majos as lasiolių biur sek
Muhamedas Karatas turi juvelyrinę parduotuvę Bažnyčios gatvėje. Parduotuvė visoje šalyje garsėja nuostabiais deimantais, auskarais ir kitais papuošalais. Ko gi jam prireikė iš Lasio ir Majos? Svečią Lasis rūsio labirintais nusivedė į biurą. – Sveiki atvykę, pone Karatai. Prašom sėstis, – pakvietė Maja, rodydama tuščią Lasio fotelį. Muhamedas Karatas sunkiai klestelėjo į krėslą ir iš palto kišenės išsitraukė nosinę. Jį pylė prakaitas. Lasis su Maja pastebėjo, kad jis nervinasi. – Kuo galėtume padėti, pone Karatai? – paklausė Lasis. – Aš nevilty. Prie savo parduotuvės radau jūsų skelbimą, – šniurkštelėjo nosimi Muhamedas Karatas. – Man reikia pagalbos! Maja su Lasiu pasiruošė užrašus ir rašiklius. – Daugybę metų Bažnyčios gatvėje laikau juvelyrinę parduotuvę, verslas iki šiol ėjosi kaip iš pypkės, – pradėjo Karatas nusišnypštęs į nosinę. – Į mano krautuvėlę iš arti ir iš toli plūste plūdo klientai. Bet štai ėmė ir užgeso mano laimės žvaigždė. – Kas atsitiko? – palinko prie jo Lasis. – Mano turtai mažėja ne dienom, o valandom, – atsiduso Muhamedas Karatas. – Atrodo, kažkuris parduotuvės darbuotojas vagia mano deimantus. Per trumpą laiką dingo penki nepaprastai vertingi brangakmeniai, o aš 18
nesuprantu – kaip. Prieš išeidami iš darbo visi privalo išversti rankines ir kišenes. Bet kol kas nieko nepešiau. Niekas nieko iš parduotuvės neišneša, aš tuo visiškai tikras.
19
– O ką policija? – įsiterpė Maja. – Policija ėmė sekti ir stebėti parduotuvę nuo tada, kai dingo pirmasis deimantas, bet nenustatė nė vieno įtariamojo. Jie pasakė, kad nieko negali padaryti, kol vagis pats neišsiduos. Muhamedas įsispoksojo į savo kaklaraištį. – Nedaug trūksta iki bankroto, o tada turėsiu uždaryti parduotuvę, – sukūkčiojo jis. – Jei neliks garsiųjų deimantų, klientai nustos domėtis mano juvelyriniais dirbiniais. Lasis su Maja suprato, kad svečias be galo susigraužęs. – Kebli situacija, – Lasis pasikasė rašikliu nosį. – Policija bejėgė, o jūs nežinote, kurį darbuotoją įtarti. Ar tiksliai supratau? – Visiškai, – linktelėjo Muhamedas Karatas. – Tad klausiu, ar sutiksite imtis bylos? Galėtumėt apsimesti, kad dirbate mano parduotuvėje. Taip turėtumėt galimybę pasekti darbuotojus. Padėkite man išsiaiškinti, kas gvelbia deimantus! Aš gerai atsilyginsiu. Ar domina? Labai prašau, sutikite! – Pradėsim nuo rytojaus, – nusprendė Maja.
III SKYRIUS
Sekimas prasidėjo Kitą dieną, net keista, nušvito saulė. Maja ir Lasis, pasiėmę kuprines su seklių reikmenimis, autobusu atvažiavo iki Bažnyčios gatvės. Išlipę prie senosios bažnyčios, kitoje gatvės pusėje tarp kavinės ir pašto pamatė Muhamedo Karato aukso parduotuvę. Lasis su Maja kurį laiką pastovėjo žvelgdami skersai gatvę. Parduotuvės pastatas susideda iš trijų aukštų, brangenybės parduodamos pirmajame. – Vadinasi, štai ten veikia deimantų vagis, – sušnibždėjo Lasis, – man net šiurpas nubėgo! – Eikš, kimbam į darbą! – paragino Maja. Jie kirto gatvę ir pravėrė aukso parduotuvės duris. Žengiant į vidų suskambo varpelis. Maja atidžiai apsidairė. Pagyvenusi pardavėja paklausė, kuo galėtų padėti. Maja pasisakė norinti pakalbėti su vedėju. Dama palydėjo Lasį su Maja į biurą už parduotuvės salės. Priėjusi pabeldė į duris. – Užeikite! – pasigirdo Muhamedo Karato balsas. Maja stumtelėjo duris. Iš už stalo pakilo pats Muhamedas Karatas. 21
– Maloniai prašom! – pasisveikino jis prisiartinęs išskėstomis rankomis. Paskui nuleidęs balsą šnibžtelėjo: – Vakar prapuolė dar vienas deimantas, šeštasis. Nesuprantu, kokiais keliais! Jūs turite man padėti! Lasis pastebėjo, kad senoji dama delsia tarpduryje. Panašu, kad smalsiai klausosi jų pokalbio. – Siva, galite grįžti į parduotuvę, – paraginęs damą Karatas uždarė duris. – Prašom apibūdinti savo darbuotojus ir įprastą parduotuvės darbo dieną, – paprašė Lasis, kai jie susėdo ant didžiulės rudos sofos. Karatas išsitraukė nosinę ir garsiai išsišnypštė. Priėjęs prie rašomojo stalo atitraukė stalčių, išėmė keletą nuotraukų.
22
Vi41
Widmark, Martin Sekliai Lasis ir Maja. Deimantų paslaptis / Widmark, Martin; iš švedų kalbos vertė Raimonda Jonkutė; iliustravo Helena Willis. – Vilnius: Nieko rimto, 2013. – 56 p.: iliustr.
Klasės draugai Lasis ir Maja įkuria seklių biurą. Atsiranda darbo: išaiškinti deimantų vagysčių paslaptį. Įtariamųjų daug, o nusikaltėlis – tik vienas... Tai – pirmoji švedų rašytojo Martino Widmarko (g. 1961) detektyvų serijos dalis. Serijos knygelės, iliustruotos Helenos Willis piešiniais, skiriamos jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams.
Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Olga Maciulevičiūtė Maketavo „Nieko rimto“ dizaino grupė Tiražas 1500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Nuo tada, kai Lasis ir Maja įkūrė seklių biurą, Valebio miestelio nusikaltėliams atėjo sunkios dienos. Bet jie to dar nežino! Kas vagia deimantus iš juvelyrinės parduotuvės? Pardavėja Siva, kuriai nepakė lė atlyginimo?
Bestseleris v
Svedijoje
Tiuris, kurio tėvui kadaise priklausė parduotuvė? Juvelyras Lolo, neseniai įsigij ęs brangų automobilį? Visi jie turi paslapčių...
Kuris is ju kaltas? v
Tik Lasis ir Maja gali ispainioti sia sudetinga byla! v
v
ISBN 978-609-441-154-0
El. knygynėlyje – geresnės kainos!
9 786094 411540